бпоаудт еанлдлгттм рпьотпобтм гпхменеюп

Transcrição

бпоаудт еанлдлгттм рпьотпобтм гпхменеюп
ÌÏÁÏÎÀÂÅÄËÌ ÈÅÚÍÒÅÎÅÞÏÀÏ ÏÊÏÆÅÈÒÏ
ÒÂ. ÖÏÂÏÕÒØÂÒÄÒÌ ÌÏÕÅÄËÞÒÌ ÒÌÜËÎÒÒÌÏ ÆÏ ÅÀÍËÄËÃÒÒÌ
ÒÍÌÜÒÜÓÜÒ
GEORGIAN ACADEMY OF SCIENCES
I. JAVAKHISHVILI INSTITUT OF HISTORY AND ETHNOLOGY
ÒÎÏÊÄÒ ÌÓÎÃÓÄÏÛÅ
èòàëìò, êóäüò, îòüóïäò
ÌÏÁÏÎÀÂÅÄËØÒ
ùòãíò ãïèëòúï òäòï ÿïâÿïâïûòì
ìïõåäëþòì àþòäòìòì åíòìï æï êóäüóîòì ìïõåäèùòôë óíòâåîìòüåüòì ôòíïíìóîò èõïîæïÿåîòà.
ÈÅÈÏÜÒÏÍÅ
ÀÞÒÄÒÌÒ
2002
УДК 391/395+217
Ì961
3
ùòíïèæåþïîå ãïèëúåèï ùïîèëïæãåíì ïâüëîòì èòåî ùäåþòì èïíûòäçå ùïîèëåþóäò èóøïëþòì øåæåãåþì. ùòãíøò øåìóäòï òìåàò øîëèåþòú, îëèäåþòú ðòîâåäïæ áâåñíæåþï.
ñâåäï íïîêâåâò åõåþï êóäüóîëãåíåüóî æï êóäüóîóä-òìüëîòóä ðîëþäåèåþì. ïâüëîò êâäåâòìïì ïîáåëäëãòóî, äòüåîïüóîóä æï
òìüëîòóä ùñïîëåþàïí åîàïæ åñîæíëþï åàíëãîïôòóä èïìïäïì, îëèåäòú èòìò éîèï îùèåíòà, øåòúïâì êóäüóîòì ïîáïóäò èëæåäåþòì
üîïíìôëîèòîåþóä åäåèåíüåþì. èïàò øåìùïâäòì ìïôóûâåäçå ãïèëâäåíòäòï óûâåäåìò åàíëêóäüóîóäò êïâøòîåþò, îëèäòì íïêâïäåâò
àâïäìï÷òíëæ ïüñâòï ïçòòì, êïâêïìòòìï æï åâîëðòì õïäõàï òìüëîòóä æï àïíïèåæîëâå êóäüóîïì.
ùòãíò ãïíêóàâíòäòï ¸óèïíòüïîóäò ôïêóäüåüòì ìüóæåíüàï, èïìùïâäåþåäàï æï èåúíòåîèóøïêàï êëíüòíãåíüòìïàâòì. òãò øåòûäåþï ìïìïîãåþäë ãïèëæãåì æïòíüåîåìåþóäò èêòàõâåäòìàâòìïú.
îåæïáüëîåþò: ãòëîãò ãëúòîòûå
äåâïí ãïþóíòï
ëàïî äëîàáòôïíòûå
îåúåíçåíüåþò: ïêïæ.
ïêïæ. ãîòãëä ãòëîãïûå
æëáü. îëäïíæ àëô÷òøâòäò
êîåþóäò ãïèëìïúåèïæ èëèçïææï òâ. öïâïõòøâòäòì ìïõåäëþòì òìüëîòòìï æï åàíëäëãòòì òíìüòüóüòì ãïèëèúåèäëþïøò „èåèïüòïíå”.
ãïèëèúåèäëþòì èàïâïîò
îåæïáüëîò: àïèïç ÿñëíòï
êëèðòóüåîóäò óçîóíâåäñëôï: ï. îóïûå, è. þóüòêïøâòäò
ì
4
72
2002
ÎÅÆÏÁÜËÎÅÞÒÌÏÃÏÍ
irakli surgulaZis naSromebs kargad icnobs qarTuli samecniero
sazogadoeba da ara mxolod qarTuli sazogadoeba. igi wlebis manZilze
warmatebiT ikvlevs xalxuri religiuri azrovnebisa da msoflmxedvelobis istorias, miTs, rituals, kults, simbolikas; mniSvnelovnad
zrdis erovnuli mecnierebisadmi interess da RirsSesaniSnavi miRwevebiT
amdidrebs mas.
winamdebare
wignSi
„miTi,
rituali,
kulti
saqarTveloSi“
am
mimarTulebiT gaweuli mravalwliani kvlevis Sedegebia Sejamebuli da
ganzogadebuli. masSi Tavmoyrilia avtoris mier sxvadasxva drosa da
sxvadasxva publikaciebSi ganTavsebuli, da zogierTi gamouqveynebeli
gamokvlevebi.
problemisadmi
isini
yuradRebas
globaluri
iqceven
midgomiT,
masalis
Rrma
saintereso
analiziT,
mignebebiT,
interpretaciiT. mas axasiaTebs sruliad gansxvavebuli, araordinaruli
xedva da farTo diapazoni. ir. surgulaZis gamokvlevebSi Sinaarsianad,
tevadi debulebebis formiTaa Camoyalibebuli mTeli rigi mosazrebisa,
romlebic problemisadmi axleburi midgomis, novatoruli cdisa da
tradiciuli sulieri kulturis integrirebuli da retrospeqtuli
kvlevis magaliTs warmoadgens.
saqarTveloSi religiis adreuli safexurebis klvevis dasawyisi iv.
javaxiSvilis saxels ukavSirdeba. man jer kidev XX s-is 20-ian wlebSi
daadgina xalxuri rwmena-warmodgenebis sinkretuli Taviseburebani, romelic Semdgom eTnologiur masalaze dayrdnobiT vera bardaveliZem da
misma mowafeebma ganaviTares.
warmarToba ar aRniSnavs raime erTgvarovans, am terimnis qveS gulisxmoben yvelafers, winaqristianuls da araqristianuls. igi aris
sxvadasxva miTo-religiur sistemaTa monacvleobis xana, romelSiac Caisaxa da ganviTarda qristianoba. ase rom, „warmarTuli kerpebis msxvreva“ sulac ar niSnavda am uZvelesi plastis mTlian gaqrobas, ufro metic, Zveli rituali, Tundac socialurad transformirebuli saxiT, mainc inarCunebs Tavdapirvel arss. (ir. surgulaZe).
5
qarTul saistorio mecnierebaSi araerTi mniSvnelovani gamokvleva
Seiqmna uZvelesi warmarTuli sarwmuneoebis, winaqristianuli xanis religiuri
azrovnebis
retrospeqtuli
warmoCenisaTvis,
mxedvelobaSi
gvaqvs vera bardaveliZis monografiebi da agreTve misi mowafeebis naSromebi, romlebSic es probelma sxvadasxva kuTxiTaa gaanalizebuli. amdenad momzadebulia niadagi maTi axleburi gaazrebisaTvis Tanamedrove
mecnierul moTxovnaTa Sesabamisad, amis cdas warmoadgens ir. surgulaZis winamdebare wigni.
mkvlevris Tvalsawieri farTo da mravalferovania. igi yovel sakiTxis ganxilvas emyareba da amave dros aRrmavebs kidec im Teoriul,
konceptualur debulebebs, romlebic ufro adre Tavis cnobil monografiaSi aqvs gadmocemuli. uwinares yovlisa mxedvelobaSi gvaqvs misi
metad originaluri mosazreba rwmena-warmodgenebis garkveuli kvanZebis
Sesaxeb, romelTac universaluri Rirebuleba da maRali socialuri
plastikuroba axasiaTebT. amis gamo isini transformirebuli saxiT Zalian didxans inarCuneben arsebobas. es ki sruliad axleburad wyvets
kulturuli movlenebisadmi diaqronuli da sinqronuli aspeqtebis mimarTebis sakiTxs. avtoris TqmiT „praqtikulad ar arsebobs sinqronuli
Wrili kulturuli movlenebisaTvis. igi mxolod pirobiTad Seadgens
horizontalur vels da is, rac Tvalis erTi gadavlebiT sinqronulad
gveCveneba, sinamdvileSi warmadgens sxvadasxva diaqronuli mwkrivebis daboloebebs sinqronul sibrtyeze“. farTo Tvalsawieri da erudicia avtors saSualebas aZlevs saTanado konteqstSi Zveli msoflios xalxebis
kulturaTa monacemebis Suqze (rac uaRresad farTo planiTaa warmodgenili), ganixilos qarTuli masala. es ki gansakuTrebul JReradobas
da masStaburobas aniWebs mis mier miRebul daskvnebs.
mdidari eTnografiuli, miTologiuri da enobrivi monacemebis urTierTSejerebiT, arqeologiuri da xelovnebis nimuSebis analizis safuZvelze, mkvlevari axerxebs
qarTvelTa uZvelesi rwmena-warmodgenebis
rekonstruqcias, rac gasagebs da misawvdoms xdis rigi arqauli plastebis istoriul dinamikas. amis magaliTia is faqti, rom igi adresamiwaTmoqmedo epoqebSi, totemisturi warmodgenebis rRvevis da nayofierebis RvTaebaTa damkvidrebis xanaSi, uZebnis saTaveebs qarTul tradiciul xelovnebaSi Semonaxul zoomorful motivebs. gansakauTrebiT
6
kargad Cans es viTareba iremisa da lomis simbolur mniSvnelobaTa magaliTze.
Teoriul debulebaTa Soris aseve mnivSnelovn mignebad migvaCnia is
garemoebac, rom mkvlevarma erTian ciklSi, sistemis saxiT gaiazra qarTul miTologiasa da eposSi moqceuli, sxvadasxva RvTaebebisa, wmindanebisa da gmirebis saxeebSi SemorCenili bunebis kvdoma-aRorZinebis amsaxveli epizodebi, raTa qarTul masalaze dayrdnobiT kidev erTxel TvalsaCino gaexada mokvdavi da aRdgomadi RvTaebebis rigi Taviseburebani.
parizSi gamoqveynebuli Zalian saintereso naSromis safuZvelze,
romelic Sevsebuli saxiTaa Setanili krebulSi,
gansakuTrebuli yurad-
Reba aqvs daTmobili micvalebulis kults da suleTze arsebul rwmenawarmodgenebs. isini genetikurad kulturis uZveles Sreebs ganekuTvnebian. es Tema ir. surgulaZis SemoqmedebaSi erT-erTi kardinaluri Temaa.
misi dakvivrebiT saiqioze warmodgenebis ZiriTadi principi yvela xalxsa
da yvela droSi erTia. saqme gvaqvs Soreul epoqebSi aRmocenebul erTi
ideis versiebTan, mis sxvadasxva socialur doneebze realizaciasTan, im
gansxvavebul garemoSi, romelsac istoriuli sinamdvile qmnis.
suleTze arsebuli warmodgenebis analizi mkvlevarisaTvis eTnologiurad uaRresad saintereso da mniSvnelovani, amave dros dakvirvebisaTvis mosaxerxebeli obieqtia. am obieqtis SemecnebaSi sCans saiqios da
saaqaos, amqveyniursa da imqveyniuris binaruli dapirispirebebi, rac Tanamedrove struqturalisturi kvlevis erT-erT ZiriTad mimarTulebas
warmoadgens.
semiotikuri analizis CarCoebSia moqceuli aseve ir. surgulaZis
naSromis is rigi, romlebic movlenaTa sivrcobrvi aspeqtebis kvlevas
eZRvneba. aq igi savsebiT damajereblad warmoaCens samyaros aRqmis vertikalur da horizontalur konstruqciebs, kosmosis gaazrebis im empiriul safuZvlebs, rac adamiansa da garemos urTierTobas erTian wreSi
moiazrebs.
ir. surgulaZe erT-erTi imaTgania, vinc socializaciis kuTxiT
axsna saweso sufrebis religiuri semantika. gviCvena ritualuri purobis sakraluri buneba da am konteqstSi Semoitana Sesawiravebis da
winawamZRvarebis xalxuri wesebi. naTlad daasabuTa is, rom adamiani arasodes ar cxovrobs mxolod amqveyniuri cxovrebis surviliT, rom igi
7
saaqaoSi yofnis dros, imavdroulad fiqrobs saiqao cxovrebaze, emzadeba
misTvis da igi arsebobis erTiani uwyveti xazis nawilia.
saqarTvelos eTnografiul sinamdvileSi fiqsirebuli ritualis
lazaroba-gonjaobis agreTve rigi sxva monacemebis Seswavlis Sedegad,
mkvlevari adgens amindis Semcveli uZvelesi adgilobrivi RvTaebebis Taviseburebebs, maT damaxasiaTebel niSnebs, romlebic transformirebuli
saxiT qarTul berikaoba-yeenobaSic aris Semonaxuli.
Sesadarebeli masalis analizis Sedegad mkvlevars sayuradRebo
daskvna gamoaqvs. „amindis Semcvel RvTaebaTa zemoxsenebuli niSnebi, qarTuli masalis SeswavliT rom dgindeba, tipiuria didi kulturulistoriuli wrisaTvis, romelSic sxva xalxebTan erTad qarTvelebic Sediodnen“. am sakiTxebTan mimarTebaSi avtori exeba armazis kultsac, da
asabuTebs, rom uZvelesi samiwaTmoqmedo Sexedulebebi, am kultSic aris
gamovlenili, romelic qarTvelTa winaprebis mcire aziis samyarosTan
uSualo kavSiris Sedegs warmoadgens. saerTod mosazreba pirveladi
kulturuli wris Sesaxeb, romelic aerTianebs krebulSi Sesul yvela
naSroms, exmaureba dRes sayovelTaod aRiarebul koncefcias indoevropelTa Tavdapirveli sacxovrisis Sesaxeb, rac kidev ufro masStabursa
da damajerebels xdis avtoris Sexedulebas.
am naSromSi gamovlenilia qarTul miTsa da ritualSi aRbeWdili
winare saxelmwifoebrivi istoriuli epoqisaTvis damaxasiaTebeli viTareba, roca rituali jer kidev ar iyo ayvanili saxelmwifo interesebis
asaxvis donemde da mcire regionis dacvas emsaxureboda.
istoriul da eTnologiur monacemebze dayrdnobiT wignSi garkveulia amindis gamomwvevi ritualebis Catarebis teritoriuli principi da
mocemulia daskvna, rom misi genezisi lokalur teritoriasa da mcire
eTno-socialur garemos ukavSirdeba.
naSromSi warmatebiTaa mikvleuli qristianul wmindanTa kultis
Taviseburebebi. iTvaliswinebs ra wmindanTa sinkretul bunebas, avtori
gamoyofs im niSnebs, romlebic maT warmarTuli RvTaebebisagan SeiZines.
mTeli rigi mkvlevarebisagan
gansxvavebiT ir. surgulaZe im Sexe-
dulebis gamziarebeli da damcvelia, rom monoTeisturi sarwmunoebis
damkvidrebas saqarTveloSi daxvda Zalian Zlieri, sistemurad Camoyalibebuli warmarTuli ideologia, romelmac gansazRvra kidec SemdgomSi
8
sinkretuli rwmena-warmodgenebis ganviTarebis tendencia. mkvlevari calkeul wes-CveulebaTa ganxilvisas siRrmiseulad wvdeba iracionalur
movlenaTa Sinagan struqturas da logikas. iTvaliswinebs im cvlilebebs,
romlebic
xalxurma
tradiciebma
da
ritualebma
ganicades
Tanamedrove epoqaSi da gvirCevs frTxilad movekidoT Zvel ritualebs,
romelTac dakarges adrindeli Sinaarsi da TamaSad gadaqcevis tendencias amJRavneben, magram maTi tradiciuli forma da TvalTaxedvis specifika jer kidev kvebavs xalxur sityvas, simReras, ferxuls (ir. surgulaZe).
wignSi kidev bevri urTulesi problemaa ganxiluli, magram bunebrivia maTze dawvrilebiT saubari Sors wagviyvans. Cven mxolod zogadi
mimoxilvis doneze vecadeT gveCvenebina is ZiriTadi xazi, rac am uaRresad saintereso wigns axasiaTebs.
vfiqrobT, es krebuli did sargeblobas moutans, rogorc specialistebs, ise am sakiTxebiT dainteresebul mkiTxvelTa farTo wres. krebulSi Sesuli naSromebi erTgvarad avseben da azusteben erTmaneTs, rac
am wignis ukeT gaazrebis da avtoris mier SemuSavebuli koncefciebis
mTlianobaSi warmoCenis saSualebas iZleva. gvwams, rom es wigni kidev
ufro gazrdis interess qarTuli sulieri kulturis da saerTod eTnikuri memkvidreobisadmi. Tavad naSromis mTavari mizanic esaa - sainteresod da mecnierulad sandod warmoaCinos eTnografiuli faqtebi,
romlebic sxvadasxva istoriul epoqebSi aRmocendebian, magram erTdroulad funqcionireben yofaSi da qmnian kulturis mozaikur vels,
rasac Tanamedrove cxovreba qvia.
ãòëîãò ãëúòîòûå
äåâïí ãïþóíòï
9
ÏÉÆÃÅÍÏÆÒ ÆÏ ÈËÊÂÆÏÂÒ ÉÂÀÏÅÞÅÞÒ ÁÏÎÀÓÄ
ÈÒÀËÌÌÏ ÆÏ ÎÙÈÅÍÏ-ÙÏÎÈËÆÃÅÍÅÞØÒ
warmodgenebi mokvdavi da aRdgenadi RvTaebebis Sesaxeb qarTul specialur literaturaSi, damoukidebeli ciklis saxiT, gamovlenili da
Seswavlili ar aris. xalxurma yofam rwmenaTa es jgufi mTliani sistemis
saxiT
ver
Semoinaxa,
radgan
qristianobis
mravalsaukunovani
batonobis manZilze Zveli rwmenebi gaqra, saxe icvala, an daiSala
Zireul
elementebad,
romelTa
kombinirebiT
agebuli
iyo
odesRac
moqmedi rTuli sistema. am masalis nawilis (romelic ZiriTadad exeba
RvTaebaTa tanjvasa da sikvdils) legalizeba moxerxda qristianobasTan
Serwyma-Seguebis
gziT,
kerZod,
Sevida
qristianuld
wmindanTa
da
moRvaweTa (wm. giorgi, maqsime aRmsarebeli, stefane urbneli, daviT
garejeli da sxv.) cxovrebaSi. nawilma ki funqciasTan erTad Sinaarsic
dakarga da, xalxisaTvis gaugebari moqmedebebis Tu siuJetebis saxiT,
SedarebiT,
axlo
warsulamde
religiur
praqtikas.
SemorCa
warmodgenaTa
am
folklors,
jgufis
miTologiasa
Seswavla
da
saintereso
mecnierul perspeqtivas qmnis, radgan mokvdavi da aRdgenadi RvTaebebis
cikli Seicavda Zvel miwaTmoqmedTa empiriul codnas bunebaze; maTSi
areklilia
samyaroze
kosmogoniuri
da
sezonTa
Sexedulebebi,
cvlaze;
am
warmodgenebi
movlenaTa
Soris
astralur
damyarebulia
garkveuli mizezobrivi kavSirebic, ase rom, es kulti adamianTa sulieri
cxovrebis
ZiriTad
momentebze
iyo
orientirebuli
da
met-naklebi
sirTuliT asaxavda sazogadoebis empiriuli, praqtikuli codnis dones.
garda amisa, Sexedulebebi mokvdavi da aRdgenadi RvTaebebis Sesaxeb,
gavrcelebuli iyo mTels Zvel msoflioSi (aziasa Tu evropaSi) da,
amdenad,
qarTvelTa
analogiuri
warmodgenebis
Seswavla
sainteresoa
kulturul-istoriuli TvalsazrisiTac.
am sakiTxebis garSemo vrceli literatura arsebobs. mokvdavi da
aRdgenadi
RvTaebebis
semitologebi,
Sesaxeb
slavTmcodneebi,
werdnen
egviptologebi,
religiisa
da
xeTologebi,
kulturis
istoriis
specialistebi, qristiani mecnierebi. am warmodgenebma udidesi roli
10
Seasrula qristianuli moZRvrebisa da Tavad qristes miTologiuri
personis CamoyalibebaSi. solomon reinakis moxdenili Tqmisa ar iyos,
msoflio
TiTqos
momzadda
tanjuli,
mokvdavi
da
mere
aRdgenili
RvTaebis TayvaniscemisaTvis. magram qristianuli „aRdgena“ principulad
gansxvavdeba Zvel RvTaebaTa yovelwliuri kvdoma-aRorZinebisagan, radgan,
Tu isini simbolurad warmosaxaven sezonTa cvlis saxiT gamovlenil
bunebis maradiul ganaxlebas, qristianuli „aRdgena“ daSorda bunebaSi
mimdinare procesebis uSualo asaxvas da axli socialuri garemos
moTxovnilebaTa Sesabamisad, cikluroba erTjeradobiT da statiurobiT
Secvala (ix. romaelTa mimarT VI, 9-10, gamocxadeba ioanesi I. 17-18).
qarTul istoriografiaSi am sakiTxebs sxvadasxva dros exeboda
ramdenime avtori. gansakuTrebiT mniSvnelovania S. amiranaSvilis, d,
janeliZis, v. bardaveliZis, m. Ciqovanis, e. virsalaZis, T. oCiauris, j.
ruxaZisa da T. Cxenkelis monografiebi da werilebi, sadac, konkretul
masalaze dayrdnobiT, am warmodgenaTa rigi aspeqtia gamovlenili, Tumca
avtorTa
umravlesoba
miznad
ar
isaxavs
mokvdavi
da
aRdgenadi
RvTaebebis gamokvlevasa da Seswavlas.
vfiqrobT, rom zemoxsenebuli warmodgenebis anarekli Semounaxavs
qarTveli mTielebis simReris erT saxeobas - mTiblurs. am simReraTa
teqstebis istoria sakmaod xangrZlivia, jer kidev 1931 wels gamosul
akad. ak. SaniZis naSromSi aRmoCenilia maTi Taviseburebani da ramdenime
nimuSia gamoqveynebuli. ak. SaniZes mTiblurTa teqsti qarTuli leqsis
uZveles formad miaCnia [I]. mTiblurebs yuradReba miaqcia akad. g. Citaiamac. igi wers: „gansakuTrebiT aRsaniSnavia, rom qalebis mier SeTxzul natirlebs Tibvis dros mRerodnen „gvrinSi“. „gvrini“ micvalebulis mogonebis erT-erTi saxe iyo“[2]. 1950 wlidan am sakiTxze yuradRebas amaxvileben prof. e. virsalaZe, da ist. mecn. doqtori T. oCiauri.
mTiblurTa sakiTxma musikaTmcodneebic daainteresa da es interesi maT
SromebSi aisaxa.
rogorc akad. g. Citaias ganmartebidan Cans, mTibluri ewodeboda
saerTod celis tarze Sesrulebul simRerebs, romelTa Tematika metad
mravalferovania. Cveni narkvevisaTvis amJamad sainetersoa xmiT natirlebis, Tibvisas gvrinis Sesruleba.
11
saqarTveloSi micvalebulis datirebis ramdenime wesia cnobili.
magaliTad, xevsureTSi samgvari tirili scodniaT: xmiT tirili, daTvliTi tirili da ZaxiliT tirili; mTis raWaSi - moTqmiT da zurniT
tirili da a. S. [3]. xmiT tirili sruliad gansakuTrebuli formaa datirebisa. sanam mkvdari daumarxavi iyo Zveli motirlebi tirodnen. xmiT
datirebis mosurne qali daiwyebda caxcax-kankals, Tavs aqeT-iqiT iqnevda, iwyebda barbacs, xelebis fSvnetas, kbilebis RrWenas, viTom sityvebs
ver ambobda, xan moqanculi miesveneboda. roca motirali qalebi amas SeamCnevdnen, yvelani gaCumdebodnen da elodebodnen Tu ras aTqmevinebda
mas micvalebulis suli. tirilis amtexi ki wvalobda, Rmuils daiwyebda, xan gasaqcevad emzadeboda, qalebi daiWerdnen da etyodnen: „qalo gamaiRe ena, nu awvaleb, nu uWer kbilT, anabriv Sen undixar meend“! aseTi
suraTi ramdenjerme ganmeordeboda, mere micvalebulisaTvis saxels dasdebdnen (yanwiT arays, ludsa da,
Tu sasmeli ar iyo, „pursatanT“). sa-
xelis damdebi qali ityoda: „sadac Sen xar (micvalebulis saxels moixseniebda) Senimc saxmari as, nu aRoneb, gamaatani enai Sens meenes“[4]. amis
Semdeg, tirilis mosurne qalic amoiRebda xmas. pirvelad micvalebulis
piriT daiwyebda laparaks, mag., „aZraxdi, Cemo meeneo, nu damaRone suleTCiao, Camidiv wili tirilCiao, me Sen mindixar meeneTao...“ mere ukve
„gaisaravda“ xmas. kargi xmiT motiralis naTqvams xalxi zepirad swavlobda leqsiviT da mere mamakacebi Tibvis dros celze mRerodnen. am
simReras „gvrini“ ewodeboda. „gvrinSi“ xmiT natiralis garda, arafers
imRerdnen[5].
g. Citaias da T. oCiaurs miaCniaT, rom am dros meeneSi micvalebulis suli Casaxldeboda da is laparakobda. sayuradReboa isic, rom
xmiT datireba mxolod dakrZaluli micvalebulisa SeiZleboda. T. oCiauri fiqrobs, rom suli jer suleTs unda misuliyo, iq damkvidrebuliyo da mxolod amis Semdgom unda gaeCina mas meene, mesulTane, romelic
mis Wir-varams da moTxovnebs gadascemda samzeoze myofT[6]. T. oCiauris
msjeloba kidev ufro Sors midis: sulis mkiTxavisa da qadagis funqciebis kvlevisas igi uSvebs, rom mesulTane da qadagi SesaZloa erTi da
igive piri yofiliyo, e. i. erTi da igive piri kontaqts amyarebs sulTan
da RvTaebasTan. Sesabamisi masalis ganxilvis Semdeg igi askvnis, rom
micvalebulTa sulebsa da RvTis Svilebs sakmaod mWidro urTierToba
12
hqondaT erTmaneTTan da pirvelni xSirad gvevlinebian Suamavlad da maxvewrad meoreTa winaSe cocxalTa saqmeebis gamo. uwminduri sxeulisagan
ganwmendili suli, mTielTa warmodgeniT, SeiZleba miRebuli yofiliyo
RvTaebaTa sazogadoebaSi[7].
micvalebulebi aseve aqtiurad monawileobdnen cocxalTa saqmianobaSi, gansakuTrebiT samiwaTmoqmedo meurneobaSi. yvela samiwaTmoqmedo samuSaoTa Soris isini gansakuTrebiT dakavSirebuli Canan TibvasTan da
mkasTan. am mxriv sainteresoa aRm. saqarTvelos mTianeTSi gavrcelebuli
Tibvis „samSabaTis wesi“. am dRes sofeli pirvelad gavidoda saTibad,
manamde ki cels xelSi aravin aiRebda. saTibad gasvlamde axali micvalebulis patroni mezoblebsa da mokeTeebs dapatiJebda, sufras gamarTavda,
sulis xucesi tablas Sendobas etyoda, ris Semdeg micvalebulis talavars gaSlidnen da itirebdnen. mere imarTeboda puroba. Wirisufali Tibvis samSabaTs rom gadaixdida, sofels neba eZleoda celi balaxSi Seetana. im dRes Wirisufali TiTonac moTibavda manamde ki aravin wavidoda
saTibad Wirisuflis xaTriT [8].
cnobilia, rom mTibavebsa da mkelebs muSaobisas sulebi Tan dahyvebodnen. rodesac isini daisvenebdnen da puris Wamasa da aryis smas daiwyebdnen, Tu aryiani yanwi vinmes xelidan gauvardeboda, ityodnen: „mTibel-mamkalad mamyoli suli asaR“. maSinaTve Sendobas etyodnen mamyoli
sulis saxelze: „Segindasav vinac Cven mogvyvebav Cven magvibroiv, Senamc
gexmarebisav“[9].
analogiuri viTarebaa damowmebuli mkaSiac. mTis raWaSi gavrcelebulia mkis simRerebi, romelTac „qrqali“ ewodeba. „qorqalis“ teqstebad moTqmiT tirilis teqstebia gamoyenebuli[10]. „qorqalis“ garda,
mTis raWaSi celis tarze sruldeba rogorc sagangebo mTibluri simRerebi, ise moTqmiT natiralic. am simRerebs „RuRuni“ ewodeba da sruldeboda individis mier[11].
rogorc motanili masalidan Cans, amgvari simRerebi sakmaod farTod yofila gavrcelebuli saqarTvelos mTianeTSi. amasTanave, Tu gaviTvaliswinebT prof. d. arayiSvilis mosazrebas, romlis Tanaxmad raWuli
simRerebi qarTl-kaxuris ganuyrel nawils warmoadgens da rom isini,
erTi mxriv, svaneTis, meore mxriv, qarTlisa da kaxeTis musikaluri kontaqtis mijnazea warmoTqmuli, [12], maSin SesaZloa analogiuri simRerebi
13
Sesabamisi rwmenebiTurT saqarTvelos barSic vivaraudoT garkveuli istoriuli epoqebisaTvis.
msgavsi wesebi Zveli berZnebisTvisac iyo cnobili.
mag., soloni
ebrZoda zedmetobebs rogorc yofaSi, ise ritualSi. magaliTad man
aukrZala qalebs datirebisas piris xokva, mkerdze muStis cema, sagangebod mogonili satirali teqstebi, mkvdris gasvenebisas wivil-kivili da
a. S. (plutarqe, soloni, mas). aqedan gamomdinare, yvelaferi es solonis
dros moqmedebda ritualur praqtikaSi. gansakuTrebiT sainteresoa xmiT
satiruli teqstebis akrZalva, radgan am cnobis mixedviT SeiZleba davuSvaT, rom xmiT tirilisas sagangebo teqstebis SeTxzva da maTi ritualur praqtikaSi danergva ara mxolod qarTvelebisaTvis yofila damaxasiaTebeli. amas garda gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs Cvens yofaSi
dadasturebuli faqtebis didi siZvele, rac eTnografiuli wyaros gansakuTrebul Rirebulebaze migvaniSnebs.
garda Tibvisa da mkisa, mcenaruleuli samyarosa da micvalebulis
sulis urTierTobis faqtebi sxvac mravlad moipoeba. magaliTad, TuSeTSi sulTakrefis dRes diasaxlisi xorbals Semoatarebda cecxlze da
Tan uxv mosavals SesTxovda RmerTs. imave dRes ezoSi da saflavze
xorbals moabnevdnen da ityodnen: „jejilTamc amoigivalis, mwvanilTamc
geCvenebisTa, baraqa mogvec., naxnav-naTesi gvimravleo“[13]. am mimarTvis
pirveli nawili warmoadgens micvalebulis patronis zrunvas suleTSi
myofisaTvis, rom mas jejili da mwvane ar moakldes, meore nawilSi ki
mfarvelobas SesTxovs suls da baraqas da naxnav-naTesis gamravlebas
evedreba. aRsaniSnavia, rom saflavze xorblis mobneva, an daTesva uZvelesi wesia da gavrcelebuli yofila atikis uZveles mosaxleobaSi.
T. saxokias cnobiT, megrelebs swamT, rom micvalebulis nabani wyali
xels uwyobs mcenareTa zrdas. amitom am wyliT rwyaven norC xeebs, gansakTrebiT yvavilebs[14].
yvavilebsa da mcenareebs sakrZalav ritualebSi gansakuTrebuli
roli eniWebaT. kaxeTSi sulTmofinoba dRes saflavze gahqondaT axali
xili, muxis mwvane totebi, xexilisa da velis yvavilebi da saflavze
fendnen. aRsaniSnavia, rom sulTmofinoba TibaTveSi (ivnisSi) modioda.
14
micvalebulis
kultmsaxurebaSi
miRebuli
iyo
marcvleulisagan
damzadebuli produqtis Sewirva, ZiriTadad maTTvis gansakuTrebucli
dResaswaulisas (wandili, flavi).
aseve sainteresoa micvalebulTa dResaswaulebis wliuri kalendaric. erTi jgufi dResaswaulebisa emTxveva adresagazafxulo cikls (lifanali, sulTakrefa, aRdgoma, SesaZloa wyalkurTxevac), xolo meore mkisa da Tibvis sezons (Tibvis samSabaTi, sulTmofinoba) [15]. am dResaswaulebze Tayvancemuli sulebi RvTaebaTa rangSi ganixilebodnen. amasve
mowmobs sulis mier - mesulTanis arCeva. suli iseve irCevs mesulTanes,
rogorc xati qadags [16]. qadagi xatis meenea da zemoqmedebis procesi
qadagze da meeneze rwmenis erTsa da imave meqanizmzea damyarebuli. sulis RvTaebriobis damadasturebelia misi kavSiri RvTaebasTan. is adamianebsa da RvTis Svilebs Soris Suamavlis adgils iWers, radgan suli
wmindaa, ganTavisuflebulia xorcisagan da amitom, SeuZlia uSualo kontaqti daamyaros RvTaebasTan. amas cocxali adamiani ver axerxebda uwminduri xorcieli arsebobis gamo. RvTaebebTan iluzorul urTierTobas
cocxalTagan gansakuTrebiT wminda pirebi amyarebdnen, romlebic siwmindes inarCunebdnen Sesabamisi wesebis umkacresad dacviT [17].
RvTaebebTan urTierToba xSirad xerxdeboda „droebiT sikvdilisas“. xdeboda xolme, rom suleTs mividoda suli, romlis vada jer ar
damdgariyo da mas ukan abrunebdnen. igi moixilavda suleTis samyaros,
Sexvdeboda suleTis RmerTs, bedis mwerlebs, Tavisianebs, da dabrunebis
Semdgom, roca mis axlobelTagan mkvdrad miCneuli sxeuli gacocxldeboda, suleTSi naxulsa da gagonils uambobda xalxs. aseTi „mkvdarSi
garTuli“ piri xSirad qadagad daecemoda an mkiTxavi xdeboda[18]. msgavsi
magaliTebi mTel saqarTveloSia damowmebuli.
adamiansa da RvTaebis uSualo urTiervToba xSirad kidev ufro aqtiuri formiT vlindeboda, ris Sesaxebac saintereso masalaa daculi
miTologiaSi. magaliTisaTvis SeiZleba moviyvanoT gaxua megrelauris
Tavgadasavali. wamebuli kaci, RvTis naTluli, qadagi Tu mkadre, RvTis
SvilTagan daWerili gaxua megrelauri monawileobas iRebda xatebis laSqrobaSi qajaveTs. magram Tavisi xorcieli arsebobiT gaxuas ar SeeZlo
RvTaebebs xleboda da amis gamo, xatebs mihyavdaT misi sxeuls-garidebuli suli. usulo gvamis xatebma qviSaSi Cafles, Tu xeSi damales,
15
vidre suls ukan Caabrunebdnen. qajaveTs laSqrobis Semdeg xatebma (variantebSi - xaxmatis wminda giorgim) wamoiyvanes qalebi, maT Soris xaxamatis
wminda
giorgis
dobili,
„RvTis
nasaxi“
samZimari,
wamoiRes
grdemli, cxra Zaliani oqros fanduri, oqros saceri, cxra eniani zari,
sanayavi da sxva, Tan saqonelic gamourekiaT. ukan dabrunebul gaxuas
sakuTari sxeuli ukve xrwnaSemdgari daxvedria, matlebi daseoda da
mxari Tagvs amoeWama. gaxuas suls SezizRebia amgvar sxeulSi Cabruneba,
magram xatebs dauZalebiaT da isic Zveleburi saxiT aRdgenila, oRond
mxarze Tagvis nakbilari darCenia. gaxuas garda xatebTan sxva mraval
mkadres umogzauria[19], rac migvaniSnebs, rom es motivi erTgvari standartis saxiT aris Camoyalibebuli da masSi sxvadasxva pirebi monawileoben.
qarTul xalxur zepirsityvierebaSi bevri ram aris naTqvami sikvdilze, suleTze, micvalebulis saiqio cxovrebaze, magram sulTa zebunebriv Zalasa da SesaZleblobebze masala ufro iSviaTia. am warmodgenebis amsaxveli faqtebi umetesad ritualebSia SemorCenili. amdenad, bunebrivia, rom mTiblurTa teqstebSi CvenTvis saintereso sakiTxze pirdapir araferia naTqvami, magram Tavad „gvrinis“ arsebobis faqti, misi ideologiuri safuZveli aris swored is garemo, romlis SemwavliTac SeiZleba naTeli moefinos wamoWril problemas.
motanili masalis safuZvelze SeiZleba gamovyoT ramdenime sakiTxi,
rac aSkarad moCans da axsnas saWiroeba.
1. micvalebulis suli wmindad iTvleboda da religiuri Tayvaniscemis obieqts warmoadgenda.
2. micvalebulTa sulebs SeeZloT gavlena moexdinaT mindvris mosavalze da saerTod mcenareul samyaroze.
3. sulebi dadgenil dReebSi da garkveul sameurneo periodSi
cxaddebodnen samzeos. maTTvis imarTeboda dResawaulebi, romelTa erTi
nawili sagazafxulo dReobebis ciklSi iyo moqceuli, xolo meore emTxveoda mindvris mosavlis aRebis sezons.
4. gardlacvlilTa (an „droebiT gardacvlilTa“) sulebi urTierTobas amyareben RvTaebebTan. zogjer kidev monawileoben maT saqmianobaSi. isini Suamdgomloben cocxlebs RvTaebaTa winaSe.
16
cxadia, problemaTa es jgufi ar moicavs micvalebulTan dakavSirebul warmodgenebis mTel wres. aq Tavmoyrilia ramdenime sakiTxi, romelic didi sarwmunoebrivi ciklis erT aspeqts, kerZod, micvalebulTa da
bunebis aRdgenadi Zalebis urTierTobas Seexeba.
sulis siwminde, rogorc amas motanili masala gviCvenebs, TavisTavad upirispirdeba xorcis uwmindurobas. aqedan bunebrivad gamomdinareobs daskvna, rom adamiani Tavisi arsebiT Sedgenilia ori xarisxobrivad sapirispiro substratisagan, wmindisa da uwmindurisagan, romelTagan
pirveli, suli, - ciuri sawyisidan momdinareobs, xolo meore, xorcieleba
miwas ganekuTvneba. Tavis mxriv es dapirispirebani emTxveva ciur-
sa da miwiers, xolo es ukanaskneli ki keTilisa da borotis zogierT
aspeqts.
specialur literaturaSi gamrTqmulia mosazreba, romelic amtkicebs, rom xalxur yofaSi damowmebuli keTilisa da borotis empiriuli
dapirispireba momdinareobs primitiuli sameurneo praqtikidan, sadac
adamiani da sazogadoeba yovel wuTs awydeba bunebis damangrevel Zalebis
moqmedebas, rasac upirispirebs misi saqmianobisaTvis xelSemwyob movlenebs. magram aseT viTarebaSi movlenebi ar
ganzogadovdeba iseTi abstra-
qtuli kategoriebis saxiT, rogoricaa keTili da boroti. am dapirispirebas ufro materialuri, konkretulad gamoyenebiTi saxe hqonda da martivi analogiebis saxiT warmoidgineboda. magaliTad, praqtikulad ufro
gasagebi unda yofiliyo ara „naTeli“ da „bneli“, rogorc
ori, erTma-
neTis gamomricxavi zogadi sawyisi, aramed maTi yofiTi gamovlineba sinaTlesa da sibnelis saxiT. amdenad, dapirispireba wmindisa da uwmindurobisa, romelic sulsa da xorcs, miwasa da cas Seesabameba, SedarebiT,
gviandeli
movlena unda iyos da qristianuli moZRvrebis zemoqmedebad
gveCveneba. specialistebi, fiqroben, rom RirebulebaTa vertikaluri daxarisxeba, romelic bolos da bolos ori sawyisis dapirispirebamde midis, qristianobam SeimuSava. „Suasaukuneobrivi dualizmi warmoadgens dapirispirebulobaTa polaruli wyvilebis saxiT mkveTrad danawilebul
samyaros, sadac urTierTdapirispirebuli kategoriebi ganlagebulia vertikalur RerZze... mTeli yuradReba mipyrobilia „ze“ da „qve“ kategoriebisadmi, polaruli gadanacvlebisadmi, amaRlebulidan mdablisaken. esaa
17
WeSmaritad ganmsazRvreli koordinatebi samyaros Suasaukuneobrivi suraTisa“[20].
vertikaluri sqema gabatonebulia xelovnebaSi, saerTod, azrovnebis yvela sferoSi da es poziciebi SeimuSava qristianobis xanam [21] am
principzea agebuli ara marto calkeuli dargebi adamianis meurneobisa,
aramed mTeli samyaros xilvadi modeli, romelic safuZvlad edo Suasaukuneebis saxier azrovnebas[22].
rogorc Cans, amave TvalsazrisiT ganixileboda adamianis sxeuli
da suli, erTianoba diametruli Rirebulebebisa, romelTagan suli ganasaxierebda da ganekuTvneboda casa da ciurs, xolo xorci, uwminduri,
miwisagan iyo moRebuli da miwadve unda miqceuliyo. am debulebidan gamomdinare, ukve gasagebia Tu ratom iTvleboda micvalebuli uwmindurad.
mas moSorebuli hqonda wminda, ciuri sawyisi, suli. xevsurebis ritualur praqtikaSi uwmindurad miiCneoda ara marto micvalebuli, misi sawoli da nivTi, aramed masTan uSualo kontaqtSi myofi pirebic, romelTac ganwmendisaTvis rTuli wesi unda SeesrulebinaT. es Sexedulebebi
Tavisi warmomavlobiT gacilebiT win uswrebs qristianobas. adre es
movlenebi ar ganixileboda wmindisa da uwminduris poziciidan. micvalebuls ufrTxodnen rogorc sazianos, ukve ucxos, sxva samyaros kuTvnilebas da, amdenad, saSiSs. qristianobis gavleniT am rwmenebs mkacrad Camoyalibebuli, sistemuri saxe mieca da axal kosmogonur struqturaSi
moeqca. wmindanisa da uwminduris dapirispirebiT Tavad sxeulic „qve“ da
„ze“ kategoriebis poziciebidan ganixileboda. m. baxtini wers, rom kosmiur aspeqtSi „ze“ da „qve“ ixmareboda absoluturi da mkacri topografiuli mniSvnelobiT. „ze“ aris ca, xolo „qve“-miwa. sxeulebriv aspeqtSi, romelic arasdros ar emijneba kosmiuris, „ze“ udris saxes, Tavs,
„qve“ - mucels, gamoyofisa da gamravlebis organoebs[23]. amitomac, qristianuli, iedologiis Sesabamisad, qveda organoebiT qmedeba uwmindurad
da saZraxisad miiCneoda. nawilobriv igive viTareba mowmdeba xalxur yofaSic, sadac sqesTa urTierToba da mSobiaroba uwmindurad iyo miCneuli. Tumca unda iTqvas, rom rigi xalxuri ritualebisa seqsualobiT
iyo aRbeWdili da saSinlad idevneboda qristianobis mier, rogorc qristianuli religiis poziciebidan miuRebeli da gaugebari moqmedeba. aqedan
unda davaskvnaT, rom es ritualebi qristianobis batonobis xanaSi ver
18
gaCndeboda da masze adrea warmoSobili. am gadmonaSTebis SemorCena TiTqmis ukanasknel xanebamde ganpirobebulia, erTi mxriv, maTi funqciuri
qmediTobiT, xolo meore mxriv, xalxur azrovnebasa da yofaSi orTodoqsaluri qristianobis nawilobrivi SeRweviT.
qarTvelTa religiur praqtikaSi zeca mamazecieris sameufo iyo,
qveviT, miwas dedamdebiare ewodeboda. Sewiruli msxverplidan suli mamazeciers ganekuTvneboda [24]. sisxli - dedamdebiares, xolo xorci adamianebs. micvalebulis saxelze Sewiruli msxverplis suli micvalebuls
miuvidoda, xolo xorci Zirs rCeboda. aseve SesaZlebeli iyo cocxal
kacs sicocxleSive Seewira Tavisi sulisaTvis msxverpli da suleTSi
misuls es msxverpli iq daxvdeboda[25].
amdenad, unda vifiqroT, rom qarTul eTnografiul masalaSi dapirispirebuli urTierToba sulisa da xorcis, rTuli qronologiuri
stratigrafiis movlenaa. uZvelesad unda miviCnioT warmodgena adamianze,
romelic sulisa da xorcisagan Sedgeba. adamiani samzeoSi cxovrobs. sikvdilis Semdgom suli da xorci gaiyreba, xorcs, romelic usulod uwminduria, garkveuli wesiT abinaveben cocxlebi, xolo suli suleTSi
gadasaxldeba. xorci ama Tu im formiT nadgurdeba, suli arsebobas agrZelebs suleTSi. samzeo da suleTSi Seesabameba saiqiosa da saaqaos cnobebs, magram Tu am terminebs davakvirdebiT, isini ki ar aRninaven caze da
miwaze ganlagebul samyaroebs, aramed Tavisi Zireuli mniSvnelobiT („iq“
da „aq“) gulisxmoben erT sibrtyeze moTavsebul qveynierebis or sxvadasxva nawils, romelTagan erTi mziTaa ganaTebuli, xolo meoreSi mudmivi
bneleTi sufevs. am Sexedulebis marTebulebas mowmobs megrulSi gavrcelebuli termini „galenaSuri“, gareSe suli, romelic micvalebuls aRniSnavs. „gare“, ra Tqma unda, imave sibrtyeze igulisxmeba, romelzedac
„Sina“. aqedan cxadia, rom winaqristianul warmodgenebSi sulTa sadgomisa da adamianTa samyaros ganlageba Tavidan ar iyo vertikaluri da misi
Secvla qristianobis gavlenad unda miviCnioT.
zemoT motanili iyo masala, romlis Tanaxmad sulebs garkveuli
gavlena hqondaT miwis nayofierebaze. es Sexeduleba gasagebi xdeba Tu ki
davuSvebT, rom suleTi miwisqveSeTSi mdebareobda da
yvela suli, mar-
Tali Tu ganasasjeli iq iyrida Tavs. aseTi suraTi gvaqvs mocemuli
gilgameSis eposSi da „odiseaSi“. berZenTa warmodgeniT, micvalebulebi
19
ganagebdnen miwis mTeli siRrmis zeda horizonts, romelic kvebavda balaxs, pureuls da danarCen mcenareul samyaros, e. w. epiqToniur da
qTonur fenebs. maT qvevis iwyeboda kataqToniuri done - tartarosisa da
kataqToniuri RvTaebebis samyaro[26]. berZnebs, rogorc qarTvelebs, swamdaT, rom micvalebuls SeuZlia dadebiTi gavlena moaxdinos cocxlebze,
magram aseve arasasruvelad miavCndaT maTTan kontaqti. aTenSi, roca micvalebuls miwas daayridnen, mere marcvals moabnevdlnen da eubnebodnen:
„iqiT iyure, oRond aqeT yovelgvari sikeTe gamoagzavneo“[27]. safiqrebelia, rom Zveli xalxebis SexedulebiT sikvdili ambivalenturi bunebis
movlena unda yofiliyo, radgan miwaSi wasvla „dedis wiaRSi“ wasvlad
ganixileboda, rac Tavdapirvelad xelmeored Sobis asociacias qmnida.
zemoT ukve aRvniSneT, rom qarTvelTa warmodgeniT miwa dedur sawyiss
ganasaxierebda. es modeli originaluri ar aris da TiTqmis sruli sizustiT meordeboda mTels Zvel samyaroSi. analogiuri viTareba gansakuTrebiT TvalnaTlad Cans berZnul miTologiaSi. qalisagan yrmis Soba
gaigivebuli iyo miwisgan nayofis SobasTan, razec metyvelebs ficis
formula: „de ara Svas miwam nayofi, de ara Svas qalma yrma“[28]. platons aRniSnuli aqvs, rom ara miwa baZavs qals orsulobiTa da mSobiarobiT, aramed qali miwas (meneqsi, 238). qaluri sawyisis saxiT ganixilavdnen miwas aristotele da Teofraste[29]. amitomac, miwis nayofierebis berZnul ritualebSi gavrcelebuli iyo esxrologia, uwmauwr simRerebi; Tesvis dros ixdidnen da SiSvldebodnen. esxrologia, gaSiSvleba, sqesTa urTierTobis imitacia aseve farTod iyo gavrcelebuli
qarTvelTa analogiur ritualebSi da amis Sesaxeb vrceli literatura
arsebobs.
eTnografiuli masalis mxardamxar SeiZleba motanil iqnes dakrZalvis istoriuli wesebi, rogorc qarTvelTa yofidan ise saerTodac,
radgan es wesebi mTels Zvel msoflioSi Tavisi ideologiuri safuZvliT mcired gansxvavdeboda erTmaneTisagan. saiqio cxovrebaze Sexedulebebi paleoliTSic aris damowmebuli., magram miwismoqmedi xalxebis kulturaSi es rwmenebi ufro garTulda da metnaklebad mwyobri sistemebis
saxiT dalagda. suleTSi arseboba miwieri cxovrebis analogiiT midioda
da iq gadasaxlebulni inarCunebdnen individualur socialur niSnebs. am
TvalsazrisiT sakrZalav ceremoniaTa istoria friad saintereso masalas
20
gvawvdis da damoukidebel, monografiul Seswavlas saWiroebs. magram amJamad, Cvens sakiTxTan dakavSirebiT, mxolod qvevrsamarxebs SevexebiT.
specialur literaturaSi or mosazrebaa gamoTqmuli, romelTa Tanaxmad qvevrSi Casvenebul micvalebuls mZinaris da embrionis formas aZlevdnen. safiqrebelia, rom qarTuli masalis mixedviT, micvalebulis
qvevrSi Casveneba mucladRebas warmosaxavda, radgan Wuri muclis tolfasovan Rirebulebad iyo miCneuli. muceli, rogorc moculobis mqone
siRrue, adreve iyo aqcentirebuli xelovnebis Zeglebze. magaliTad,
brinjaos sartylebze gamosaxul cxovelebis korpusze, rig SemTxvevebSi
vxedavT cariel ovalebs, romelTa mizani, albaT, muclis sicarielis
gadmocemaa. sxva SemTxvevaSi cxovels mucelSi uzis Canasaxi. muceli
saSos sinonimSic unda yofiliyo, radgan muclad Reba Casaxvas niSnavda,
meore mxriv, muceli sxva saganTa siRruis aRmniSvneli terminic iyo.
magaliTad, navis siRrues navis muceli ewodeboda (dajda epifane mucelsa Sina navisas)[30]. dResac ixmareba gamoTqma mucliani doqi, koka,
dergi, qoTani da a. S. ase rom, Wuris siRrue muclis srul asociacias
qmnida da masSi dakrZaluli micvalebuli albaT mucladRebuli ebareboda yovelTa warmomSob dedur sawyiss.
cxadia, rom xorcieli msxverpli, miwis produqtebi, ludi da Rvino, mwvane foToli da yvavilebi, yvelaferi, rac miwis samyarosTan, mis
kosmogoniur simbolikasTan da aRdgenadobis unarTanaa dakavSirebuli,
Seadgenda materialur safuZvels, riTac micvalebulTa msaxurebis rituali sruldeboda da am ukanasknelsac perioduli kvdoma-aRdgomis
ciklSi aerTianebda. amdenad, micvalebulis kultis es aspeqti warmoadgenda bazas, romelzedac aRmocenda mTeli pleada bunebis aRorZinebadi
Zalis ganmasaxierebeli RvTaebebisa. es RvTaebebi, analogiurad mcenareuli samyarosi, periodulad ixocebodnen, e. i. garkveuli periodis manZilze cxovrobdnen suleTSi, sadac uSualo kontaqts amyarebdnen micvalebulTa sulebTan. Tu am debulebas miviRebT, maSin, Tavad micvalebulebi unda qceuliyvnen bunebis aRorZinebis mastimulirebel Zalad,
xolo amave funqciis matarebel RvTaebaTa kultis Camoyalibebis Semdgom, isini inarCuneben Suamavlis rols cocxalTa da nayofierebis RvTaebaTa Soris.
21
amave principidan gamomdinareobs micvalebulTa dResaswaulebis sezonaTa mixedviT ganawileba wliur kalendarSi, rogorc ukve naTqvami
iyo, adre sagazafxulo dResaswaulebi, maT Soris lifanali da sulTakrefa, bunebis aRorZinebis ideasTan iyo dakavSirebuli, xolo zafxulis
sezonis dResaswaulebi, sulTmofinoba da Tibvis samSabaTi, emTxveoda
mkasa da Tibvas. CvenTvis saintereso „gvrini“ swored Tibvisas da mkisas
sruldeboda da, amdenad, damaxasiaTebelia micvalebulTa kultmsaxurebis
sazafxulo ritualebisaTvis. radgan „gvrini“ xmiT natiralebis teqstze
imRereboda, igi micvalebulis samsaxuris erTi elementi unda yofiliyo.
sikvdilisa da tirilis urTierTCanacvleba, an paraleluri Sesruleba,
tipiuria qarTuli wesmsaxurebisaTvis. arsebobs samgloviaro simRera
„zari“. aseve, gavrcelubalia tirilis imisTana formebi, romlebic am
simReras uaxlovdebian. amdenad, xmis natiralebis „gvriniT“ Sesruleba
srulebiT ar gamoricxavda mis samgloviaro Sinaarss. yovelive es gvafiqrebinebs, rom „gvrini“ mTels axlo aRmosavleTsa da evropaSi gavrcelebuli mkisa da Tibvis dros ritualuri glovis analogiuri movlena unda iyos. am dros dastirodnen udrood daRupul mindvris Wabuk
RvTaebas, romelic bunebrivia, aRdgenad da mokvdav RvTaebaTa pleadas
ganekuTvneboda. ase magaliTad Zvel aRmosavleTsa da egvipteSi dastirodnen pirvel Znas, romelsac zogjer marxavdnen kidec[31]. spartaSi,
maisSi dastirodnen mSvenier Wabuks, hiacints, romelsac patara marjnisferi yvavili ganasaxierebda[32]. ruseTSi dastirodnen kostromas,
iarilos, ukrainaSi - kostrubenkos da maT gamosaxulebebs yanaSi marxavdnen. Tavad saxeli „kostroma“ momdinareobs balaxis Tavelis saxelwodebidan,
rac xsnis, Tu ratom marxavdnen kostromas dakrZalvis zogi
variantisas miwaSi mxolod puris TavTavs. kostromas dakrZalvas Tan
sdevda gawuwva, fitulis dagleja da wyalSi Cayra, wvimis gamoTxovis
teqstebSi igi moxsenebulia, rogorc maxvili celis patroni. xersonis
guberniaSi kostroma miaCniaT karg miwismoqmedad, romelic ostaturad
asrulebs mindvris yvela samuSaos xvnidan galewvamde, ris Semdgom kvdeba da xramSi agdeben[33].
winadinastiuri da Zveli samefos xanebis egviptelebi micvalebuls
gardasulTa RvTebasTan ozirisTan aigivebdnen, romelic momakvdavi, tanjuli da aRdgenadi RvTaeba iyo. nebismieri gardacvlili piris xsenebi-
22
sas mis saxels umatebdnen RvTaebis saxelsac, rac imas niSnavda, rom
gardacvlili ozirisis samyaroSi moxvda da ozirisis Zalas eziara. amitom, kerZo pirTa datireba dla glova gaigivebuli iyo RvTaebis datireba-glovasTan[34]. rogorc maspero fiqrobs, ozirisi miwieri, sicocxlis mimniWebeli Zalebis ganmasaxierebeli RvTaebaa, igi kvdeba an sicxiT (oziriss klavs Zma seti, romelic borot mcxunvare mzes ganasaxierebs) an adamiani klavs miwis nayofis, e. i. puris yanis saxiT. yovelive
amis Semdgom, ra gasakviria, rom yana „glovis“ adgilad iqca, sadac
dastirodnen momkili puris yanis da mzisgan damwvar mcenareTa Wabuki
RvTaebis sikvdils, romelic kvdeba imitom, rom kvlav aRsdges uwindeburi mSvenebiTa da ZlierebiT. am RvTaebas ganasaxierebda pirveli Zna,
romelsac yanaSi marxavdnen da dastirodnen egviptelebi da moabis felaxebi[35]. herodote wers, rom egviptelebi, msgavsad sxva xalxebisa, mRerian simRera „linoss“, romelsac Tavad „maneross“ uwodeben[36]. „manerosi“ egvipturad niSnavs „dabrundi saxlSi“ da es fraza aris refreni
izidas cnobili tirilisa ozirisze, roca qalRvTaeba godebiT mouxmobs
tanjul, RalatiT moklul meuRles dabrundes, e. i. aRsdges da Tan misi daglejili sxeulis nawilebs agrovebs. am simReras herodote aigiveebs Wabuki linosis, aseve, tanjuli RvTaebis himnTan. mTels antikur
da elinistur samyaroSi gavrcelebuli iyo adonisis masiuri glova.
aristofanes Semonaxuli aqvs aseTi cnoba: „...coli cekvavs da iZaxis ai,
ai, adonis!“ erT orfikul himnSi xotbas asxamen mas: „Seiwynare Cemi vedreba saxelmravalo, keTilo, nazTmiano, moyvarulo myudroebis!... qrebi
da inTebi Sen, Tayvancemulo cremlisRvriT... suliT mSveniero, kipridas
tkbilo rtoo, Zeo erotisa... ramdensame xans tartarosSi mjdomare, Semdeg ki olimpze aRmavalo, modi netaro da mianiWe zecas nayofi“[37]. dion smirnelTan Senaxulia aseTi suraTi: qmari eubneba cols: „Seswyvite
dRes, kiTaria, moTqma da mkerdSi cema, Sen xom isev mogixdeba tirili,
isev mogiwevs momaval wels cremlTa Rvra“[38]. ozirisis, adonisis, atisisa da sxvaTa glovis ritualebs Tan sdevda tirili, piris xokva,
TviTgvema, TviT dasaxiCreba, da TviT dasaWuriseba. aseve miRebuli iyo
cxovelTa da adamianTa sisxliani msxverplic, radgan es rituali miznad
isaxavda gadmoeca Wabuki RvTaebis tanjviT sikvdili da misi cxovelmyofeli Zalis gaqroba.
23
analogiuri warmodgenebi Semoinaxa mahmadianurma aRmosavleTma. X
s-Si seabis qalebi dastirodnen RvTaeba ta-uzas, romelic Zveli Tamuzis uSualo memkvidre unda iyos. jer 1064 wels, xolo SemdgomSi 1204
wels, Savi Wiris gavrcelebisas iseve gaixsenes tirili gardacvlil
RvTaebaze: „mokvda jinebis didi mefe, vai am qveyanas!“ aseve dastirodnen
jini qalis, ummunyudis, e. i. vazis rqis Svils, romelsac Tu ar daitirebdnen, yvelani daiRupebodnen boroti sikvdiliT. Semonaxulia datirebis formula, „o,
dedao yurZnis (vazis) lerwisa, mogviteve Cven. ler-
wi yurZnisa momkvdara da Cven ara vuwyodiT“[39].
zogi mkvlevari fiqrobs, rom aRorZinebadi RvTaebebis kultidan
bevr ram Sevida hoseinis cnobil datirebaSi. aRnusxulia SemTxvevebi,
roca dResaswaulis bolos hoseinis kubos wyalSi agdebdnen, msgavsad
damuz-adonisisa[40]. v. ivanovi hoseinis datirebas mokvdavi da aRdgenadi
RvTaebebis dResaswaulebis rigSi ganixilavs. mas gansakuTrebiT ainteresebs hoseinis daCexvisa da morwmuneTa mier Tavis dasaxiCrebis faqtebi,
rasac enTuziasturi tirilis saxeobad miiCnevs da dionisur dResaswaulebs ukavSirebs[41]. herodote vrclad aRwers ritualuri tirilis
scenebs, gvemas, TviT dasaxiCrebis da orgiastuli gamovlinebebis sxvadasxva formebs, romelTagan umTavresT, Tumca ritualisa da sarwmunoebis winaSe mokrZalebis gamo, ar aRwers, magram aseT saqciels igi SeumCnevels ar tovebs ucxoelTa Sorisac da aRniSnavs, rom ozirisis
(dionise) saxalxo tirilis dros egvipteli karielebi daniT iCexaven
Tavso [36. II, 40, 60, 61, 62, 63, 64]), rac zustad meordeba hoseinis
datirebaSi. amave mosazrebas adgas sofio mari. igi mimoixilavs evTnografiul da istoriul wyaroebs da askvnis, rom oficialuri xelisuflebis mier miRebuli mahmadianuri moharami (hoseinis datireba) xalxuri
yofis siRrmeebidan momdinareobso[42].
motanili masala cxadyofs, rom mkisas miRebuli iyo tanjuli Wabuki RvTaebis glova, romelsac ganasaxierebda momkili yana. es glova
arqaul xanebSi gaigivebuli iyo konkretuli piris datirebasTan, ramdenadac nebismieri micvalebuli ganixileboda, rogorc RvTaebriv samyarosa
da miwis nayofierebasTan naziarebi Zala, amdenad, qarTelTa “gvrinSi“
Semonaxulia aRdegadi RvTaebebis formirebis metad Zveli dorne, radgan
24
aq jer kidev ar dastirian Wabuk RvTaebas da xotbiT igoneben mxolod
micvalebuls. RvTaebaTa datireba am warmodgenis Semdgomi safexuria.
Tu Tavis droze aRdgenadi da mokvdavi RvTaebebis kultis Camoyalibebis procesSi gamoyenebuli iyo micvalebulTa kultis zogi aspeqti,
momdevno xanebSi, RvTaebaTa kultmsaxurebas gavlena mouxdenia micvalebulis dakrZalvisa da samsaxuris ceremonialze. amiane marcelini aRwers erTi Wabukis dasaflavebas, sadac motiralebi baZaven adonsis motiral qurumebs. isini micvalebuls amkoben iseTive epiTetebiT, rogorc
qurumebi adoniss[43]. glovis es modeli qarTvelTa yofaSiac Cans damkvidrebuli, rac kargad Cans qarTlis cxovrebaSi farsman qvelis datirebis aRweridan. aq naTqvamia, rom dasxdnen „mgosani glovisani“,[43a] cxadia, glovis mgosnebi xotbas asxamdnen gmir mefes, mis vaJkacobas, garegnul mSvenierebas da tirodnen xalxis usasoobas, romelmac dakarga meTauri da mfarveli.
aseTive suraTi aRwerilia vefxitstyaosanSi, roca
tarielis mama gardaicvleba. gaixares imaT, visac misi SiSi mosvenebas ar
aZlevda: „me weliwdamdis bnelsa vjde sawuTro-gacudebuli, dRisiT da
RamiT vvaebdi, vervisgan sulad-Rebuli“. ambobs tarieli.
vaxuSti
bagrationis
cnobiT,
Zvelad
didi
tirili
scodniaT.
mgloviareni bnelSi isxdnen, welamde SiSvldebodnen, iparsavdnen Tmas,
wversa da warb-wamwams, icemdnen da sisxls idendnen, wlamde xorcs ar
Wamdnen, ZaZa-flass icvamdnen, xolo axloblebi mwuxare xmebiT galobdnen[44].
analogiuri viTareba aqvs aRwerili T. saxokias: samegreloSi, roca vinme gardaicvleboda „sofelSi gaismis qalebis kivili da mamakacebis
Rriali, raic yvelasTvis maniSnebelia im ojaxSi, saidanac xma moisma datrialebuli ubedurebisa. am ojaxs mTeli sofeli TanagrZnobas ucxadebs, rac gamoixateboda SemdgomSi: „qalebi loyebsa da gadaReRil gulmkerds frCxilebiT ikawraven da sisxls idenen, Tavze Tmas iglejen“.
adre motiralebi wels zeviT SiSvldebodnen, ukanasknel xanebSi mxolod
sakinZes ixsnian da fexze iZroben, Sublze orive xels icemen. uwin maTraxs itylaSunebdnen da gauTaveblad iZaxodnen „vais“. aqve sruldeba samgloviaro simRera „zari“[45]. gansakuTrebiT mdidari masala aqvs motanili a. wulaZes XIX-XX sauk. mijnis guriis yofidan. aqac suraTi meordeba da enTuziasturi tirilis elmentebs Seicavs. [45a] igive viTa-
25
reba mowmdeba saqarTvelos danarCen kuTxeebSi da es movlena sakmaod
kargad aris aRwerili qarTveli eTnografebis mier.
rogorc vxedavT, es scenebi zustad imeorebs Wabuki RvTaebis datirebis ceremonialis elementebs. am mxriv sayuradRebo masalaa daculi
qarTulSi samgloviaro Sorisdebulis saxiT, romelTac aRmosTqvamen
mwuxarebis gamoxatvis mizniT. aseT SorisdebulTagan sabas aRniSnuli
aqvs „vai, vae, voi“, aqvea motanili gamoTqva „vai Sen“. piradi mwuxarebis
gamosaxatavad iTqmis „vaime“, an „vai Sen Cemo Tavo“[46]. am sityvieri
formulebis moqmedebiT gamoxatvsi adeqvatur formas warmoadgens TavSi
xelis cema, Tmis gleja, xolo Tu ufro Sors wavalT, iaraRis gamoyeneba da TviTdasaxiCreba, rasac mahmadiani motiralni da egvipteli karielebi sCadiodnen. analogiur movlenad unda miviCnioT RvTaebaTa datirebisas dakawvris, daglejis, sisxlisdenis, TviTdasaxiCrebisa da TviTdasaWurisebis wesi. mokled rom vTqvaT, sityvieri vaebis Sesabamisad gvevlineba sxeulis tarvmireba, rac unda momdinareobdes nadirisagan daglejili Tu tanjuli Wabuki RvTaebis samwuxaro yofis warmosaxvidan.
termini „vai“, „vaeba“, rogorc mwuxarebis gamomsaxveli bgeriTi kompleqsi, uZvelesi xanebidanaa damowmebuli. Tanamedrove yofaSi maT paralelurad ixmareba gamoTqma „avai, avaime“[47]. am gamoTqmebs mTels Zvel msoflioSi Seesabameboda Sesatyvisi Sorisdebulebi, romlebic aseve mwuxarebas, glovas gamoxatavda. finikiuri „ai lenu“ aRniSnavda „vai Cven“,
rasac
specialistebi amgvaneben berZnul SeZaxils „ailinon“. es SeZaxilebi gaismoda misteriebis da msxverplSewirvis dros (esqilesTan ifigenias
msxverplad Sewirvisas amboben „ailinon“). amas mosdevda orgiastuli SeZaxili „euoe“ (evoe) [48]. Znelia am Sorisdebulis warmoSobaze vilaparakoT, magram faqtia, rom
igi fonetikurad da emocionalurad qarTu-
li „vai, avais“ paralelur formad gvevlineba. aseTive warmoSobis aris
danarCeni Sorisdebulebic oi, eh da a. S. amaT paralelurad unda miviCnioT rusuli ай, ой, evropuli ah da sxv. [49]. sayuradReboa, rom aseTi
SeZaxilebi XVIII saukuneSi fiqsirebulia mkisas evropis sxvadasxva qveynebSi. ase rom, qarTuli samgloviaro SeZaxilebi gamoiyeneboda mokvdavi
RvTaebebis datirebisas, magram, sxeulis dazianeba da misi tanjvis imitacia qarTul religiur praqtikaSi jerjerobiT ar aris damowmebuli.
rogorc Cans, igi sabolood gamqrala. misi anarekli SemorCenili unda
26
iyos zogierT xalxur dResaswaulebsa da zogierT saweso moqmedebebSi.
maTi kvali Cans wmindanTa cxovrebaSiac. am TvalsazrisiT, yvelaze uxvi
masala Semonaxulia yeenoba-berikaobis adresagazafxulo misteriebSi, sadac seqsualuri atributebiT aRWurvili berika kvdeba da cocxldeba. am
misteriebSi dastirodnen mkvdar berikas, icodnen Cxubi, tansacmlis
dagleja, Widaoba, krivi, sqesTa urTierTobis imitacia, gamurva, bilwsityvaoba da a. S. yovelive es Zveli ritualebis saxecvlili formaa.
arqauli koncefcia nawilobriv darRveulia da axali istoriuli da
socialuri garemos mixedviT aris Secvlili, magram rigi elementebisa
TiTqmis ucvlelad aris Sesuli misteriis struqturaSi, romelic aseve
arqauli formisa Cans * .
RvTaebis daglejis imitaciad migvaCnia erTi svanuri wesi. axal
wels specialurad damzadebul magidaze, romelic or kacs mihqonda, Sesvamdnen patara biWs da keris irgvliv Semoatarebdnen. am dros savse beRels SesTxovdnen RvTaebas, ritualSi monawileobda sagangebo namcxvari
da saceri. Semotarebisas bavSvs Cqmetdnen da xis sadgisebiT sCxvletdnen ise, rom bavSvi usaTuod unda atirebuliyo. xalxi ki am dros icinoda da mxiarulobda[50]. analogiuri warmomavlobisa unda iyos qarTuli Tqmuleba wminda giorgis Sesaxeb. aq naTqvamia, rom RmerTs es wmindani 360 nawilad daunawevrebia da qveyanaze mimoubnevia. TiToeuli nawilis adgilze Semdgom eklesia auSenebiaT. es legenda gasaocari sizustiT imeorebs ozirisis datirebis rituals. ozirisis sxeulis nawilebi
mimobneuli iyo sxvadasxva sakulto centrebSi, maT yovel wels agrovebdnen, raTa tanjuli RvTaeba xelmeored aRdgeniliyo. wm. giorgis kultSi bevri ram aris Sesuli aRdgenadi da mokvdav RvTaebaTa ciklidan,
magram amJamad maTi Zebna sakiTxs dagvaSorebs.
rogorc xalxuri masala cxadyofs, qveynierebis sxvadasxva sartyelTa Soris komunikaciis erT-erT aseT saSualebad miiCneoda sulisa da
xorcis gayra e. i. samudamo an droebiTi gardacvaleba. is, rac uwminduri xorcisaTvis SeuZlebeli iyo, xelmisawvdomad warmoidgineboda wminda
sulisTvis. am TvalsazrisiT metad saintereso figuraa zemoxsenebuli
gaxua megrelauri. gaxua megrelaurisa da xatebis qajaveTs erToblivi
*
am sakiTxTan dakavSirebiT ixileT d. janeliZis, j. ruxajis da
Sromebi.
27
j. onianis
laSqrobis Sedegebidan gansakuTrebiT sainteresoa nadavli, radgan igi
warmodgenas gviqmnis qajaveTis qveynis raobaze. wamoRebul nivTTa Soris
dasaxelebulia iaraRi, simdidre, oqros saceri, musikaluri sakravi,
iseve wamoyvanili qalebi. maTgan erT-erTi aris samZimari, xaxmatis jvaris dobili, xorcieli siyvarulis mfarveli qalTRvTaeba. qajaveTs sistematurad mxolod xatebi dadian, xolo adamianTaTvis iq moxvedra iSviaTi gamonaklisia, cocxali kaci, msgavsad gaxuasi, mxolod sikvdilis
meoxeobiT Tu moxvdeba iq, e. i. qajaveTs mxolod suli Tu SeiZleba
moxvdes. es faqti gvafiqrebinebs, rom am Tqmulebis qajaveTi sxva samyaroSi unda mdebareobdes. es samyaro nayofierebasTan, simdidresTan da
dedur sawyisTan Cans dakavSirebuli, razedac migviTiTebs musikalur sakravi, oqros saceri da iqidan wamoyvanili nayofierebis qalRvTaeba. Tu
am debulebas miviRebT, maSin qajaveTs wasvla simbolurad RvTaebaTa periodul sikvdils unda niSnavdes, rac Seesabameba bunebis sezonur kvdomasa da aRorZinebas. am TqmulebaSi erTad aris mocemuli RvTaebebis perioduli sikvdilis amsaxveli masala da kerZo piris maTTan Tanxlebis
ambavic, rac SeiZleba miznad isaxavdes romelime gamoCenili pirovnebis
nawilobriv gaRvTaebrivebas. am debulebisaTvis sasargebloa xaxmatis
giorgisa da samZimris - mode-moZmeobis faqti. isini erT wyvils warmoadgenen da Tayvanic erTad ecemaT[54]. amdenad, xaxmatis jvris suleTs
wasvla da iqidan qalis gamoyvana Sebrunebulad imeorebs suleTSi periodulad moarul RvTaebebis Sesaxeb asrebul warmodgenebs (afrodite
adonisisTvis Cadis suleTSi, iSTari TamuzisTvis), magram miTologiaSi
cnobilia iseTi wyvilebic, roca mamri Cadis qvesknelSi qalis amosayvanad, magaliTad, orfeosi da evridike. qalisaTvis sxva samyaroSi gadasvlis motivi, rogorc ukve aRvniSneT, amiranianianSic aris Senaxuli, da
is qali, msgavsad samZimrisa, nayofierebisa da kosmogoniur xesTan aris
dakavSirebuli.
amdenad,
es
motivi
tipiuri
Cans
qarTuli
miTo-
logiisaTvis.
qajaveTs, rogorc nayofis momniWebel qveyanas, warmogvidgens oqros saceri da cxra Zaliani fanduri. saceri zeciur RvTaebaTa atributia, (magaliTad, berZnebSi - zevsisa) romliTac isini wvimas scrian miwaze, xolo cxra Zaliani fanduri da saerTod galoba-musika isev da isev
gazafxulis dadgomasa da bunebis Zalebis aRorZinebas ukavSirdeba. xal-
28
xuri warmodgeniT gazafxuli gadamfren frinvelebs mohyavdaT. amave ideidan momdinareobs galobisa da dakvris didi mniSvneloba batonebis
kultmsaxurebaSi, sadac musika da galoba yvavilTa feradovnebasTan erTad aris warmodgenili. es elementebi erTad qmnian gazafxulis suraTs.
musikaluri instrumentebisaTvis suleTSi Casvla mxolod qarTul
miTologias ar axasiaTebs. gavisxenoT evridikes saZebnelad suleTs Casuli RvTaebrivi momRerali, orfeosi. igive motivs vxedavT gilgameSis
eposSiac. gilgameSs suleTSi Cauvarda dolis dasakravi joxebi da maT
amosatanad gaagzavna enkidu, romelic ver dabrunda suleTidan. aqac, musikaluri instrumentisaTvis suleTs Casvla bunebis kvdomis simbolur
asaxvad unda miviCnioT. amdenad, qarTul miTologiaSi damowmebuli fanduris gamotana qajaveTidan imave ideologiur safuZvelze aRmocenebul
motivad unda miviCnioT.
amave warmodgenebis wreSi eqceva gaxuas droebiTi sikvdili da saRaTas Zili. am epizodSi ar Cans ganmeoraebadoba, rac axasiaTebs aRdgomadi da mokvdavi RvTaebebis kults. ganmeorebadi am Tqmulebis mixedviT,
arc xatebis qajaveTs siarulia, magram Tu gaviTvaliswinebT sxva folkloruli Zeglebis monacemebs, iq aSkaradaa naTqvami, rom xaxmatis wm.
giorgi periodulad dadis qajaveTs salaSqrod, e. i. Tu ideologiur
sistemas sruli datvirTviT avamoqmedebT, maSin igulisxmeba, rom xati
qajaveTs yovelwliurad midioda da yovelwliurad moyavda iqidan samZimari, moqonda oqros saceri da sxva simboloebi aRorZinebuli bunebisa.
ase rom, xaxmatis wm. giorgi periodulad mkvdari Tu mZinarea, iseve,
rogorc yvela danarCeni mokvdavi da aRdgenadi RvTaeba. droebiT mkvdari
Tu mZinare RvTaeba iyo xeTebis telepinusi[55]. aseTive RvTaebebi hyoliaT mcire aziis sxva xalxebsac. poutarqe wers, rom Zveli frigielebis
rwmeniT zamTarSi RmerTs sZinavs, xolo zafxulSi iRviZebs. rogorc daZinebas, ise gaRviZebas isini baxusis dResaswaulebiT aRniSnaven. paflagonebelis rwmeniT, zamTarSi RmerTi mijaWvuli da datyvevebulia, xolo
gazafxulze Tavisufldeba borkilebisagan[56].
am cnobis mixedviT, xvTaebaTa tanjvis kidev erTi varianti vlindeba. rogorc Cans, RvTaebaTa mijaWva maTi sikvdilis adekvaturi movlenaa.
qarTul miTologiaSi es motivi erT-erTi yvelaze ufro popularulia.
amiranis mijaWvis epizodi am cnobis gaTvaliswinebis Semdgom, warmogvid-
29
geba, rogorc mokvdavi, vegetaturi RvTaebis gadasaxleba sxva samyaroSi.
amiranis eposSi bevria aseTi momenti, sadac xazgasmiTaa aRniSnuli misi
mokvdaoba da aRdgenadoba. igi Caylapa Savma veSapma da Sav zRvaSi Caitana. is kvdeba omSi da Semdeg cocxldeba. mTeli eposis manZilze upirispirdeba devebs, romlebic Tavis mxriv qvesknelis binadarni Tu ganmasaxierebelni arian[57]. eposSi TiTqos ar Cans misi kvdomisa da aRdgenis
ganmeoradoba, magram Tu davakvirdebiT amiranis mijaWvis epizods, iq am
ideis anareklsac davinaxavT. wlis manZilze amiranis jaWvi Txeldeba, palo, romelzedac igia dabmuli, iryeva, magram gazafxulobiT,
did xuT-
SabaT dRes, mWedlebi kvers dahkraven da jaWvi isev sqeldeba. safiqrebelia, rom jaWvis yovelwliuri ganmtkicebis motivi warmoadgens yovelwliurad xelaxla dabmis saxecvlilebas, xolo Tu es asea, amirani albaT yovelwliurad Tavisufldeboda. es suraTi ukve dasrulebuli saxiT
warmogvidgens mokvdavi da aRdgenadi vegetaturi RvTaebis periodul saxecvlilebas. amdenad, amiranis eposis Zireuli momentebi (zRvis gaRmidan
qalis gamoyvana; veSapis mier Caylapva, mijaWva, jaWvis perioduli, yovelwliur ganmtkiceba) aRmocenebulia aRdgenadi da mokvdavi RvTaebebis
ideis gavleniT. amirani, SesaZloa, odesRac Tavad iyo vegetaturi RvTaeba da Semdgom iqca eposis gmirad. an eposSi Sesulia mokvdavi da aRdgenadi RvTaebaTa ciklisaTvis damaxasiaTebeli elementebi. magram udavoa, rom orive SemTxvevaSi eposi yalibdeboda aRniSnul warmodgenebTa
uSualo kontaqtSi.
perioduli kvdoma-aRorZinebis amsaxveli epizodebi mravladaa gafantuli qarTul miTologiaSi da Sesulia sxvadasxva RvTaebebis, wmindanebis Tu gmirebis cxovrebaSi (wm. giorgi, kopala, mindia), rac imis
maniSnebelia, rom warmodgenebi RvTaebebis mokvdavobasa da aRdgenadobaze,
Sesabamisad bunebis kvdoma-aRorZinebaze, qarTvelTa winaprebis religiaSi
sistemuri saxiT iyo Camoyalibebuli da eposisa da kosmogoniuri sqemis
Seqmnis ideologiur safuZvels Seadgenda. plutarqes naSromidan moyvanili cnoba, romelTanac did siaxloves amJRavnebs qarTvelTa yofaSi damowmebuli sarwmunoebrivi faqtebi, warmoadgens Zvel mcireazielTa religiis sqemas, mis ZiriTadad pirncips. amitom unda vifiqroT, rom qarTvelTa winapari tomebis religiac amave principze unda yofiliyo agebuli. imisaTvis, rom igi diferencirebulad warmovadginoT, plutarqes
30
gegmis Sesabamisad, unda gavyof or nawilad, RvTaebaTa „mosvlisa“ da
„wasvlis“ dResaswaulebad. RvTaebaTa „wasvla“, sikvdili, anu misi pasiurobis xana, miTosur ciklSi zamTris sezonis simbolur asaxavas warmoadgens da misi nakvalevi, rogorc ukve vnaxeT qarTvelebis yofaSi SemorCenilia sakrZalavi ritualebis saxiT, romlebic, Wabuki RvTebis datirebis ceremonias imeoreben. „mosvlis“, anu gazafxulis dResaswaulTa
cikli svaneTis magaliTze SesaniSnavad aqvs Seswavlili j. onians. RvTaebas „misvla-mosvlis“ anarekls warmoadgens ferxulisas „adrekilas“ misamarTiT naxmari gamoTqma. „wagvivida da mogvivida“. msgavsi magaliTi
mravlad SeiZleba moviyvanoT. RvTaebis aRorZinebasTan aSkarad aris dakavSirebuli is miTosur-religiuri koncefcia, romlis mixedviT aris
agebuli qarTuli qorwili. gansakuTrebiT sayuradRebo momentia meqorwileTa „mefe dedoflis“ saxeliT moxsenieba, rasac isini, rogorc sakralur viTarebaSi mdgomni, droebiT RvTaebaTa doneze ahyavs. aq aSkarad
Cans ritualuri sistema, sadac erT ciklad aris gaerTianebuli RvTebis
mosvla, qorwineba da sikvdil-aRorZineba, dedofalis dakargva da xelaxali mopoveba da sxva, rac SemorCenilia xalxur eposSi da adre sagazafxulo karnavalebSi. maTi am TvalsazrisiT Seswavla saSualebas mogvcems aRvidginoT qarTvelTa warmarTobis erTi plastis realuri saxe,
aseve saintereso perspeqtivas Seicavs eTnogenetikuri da eTnokulturuli TvalsazrisiTac.
gamoyenebuli literatura:
1.
a. SaniZe, qarTuli xalxuri poezia I xevsuruli, Tb., 1933, gv. 288,
winasityvaoba
g. Citaiasi.
2.
masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis III, 1940, gv. 12.
3.
masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis - XI - 1960. gv.171; T. oCiauri - mTiblurTa da xmiT natiralTa urTierTobis sakiTxisaTvis.
4.
masalebi.... III, 1940, gv. 29.
5.
iqve, gv. 39.
6.
T. oCiauri, dasax. naSr. gv. 175-177.
31
7.
iqve.
8.
masalebi... III, 1940, gv. 47.
9.
T. oCiauri, xevsuruli mTibluri simRera -1 gvrini, mimomxilveli,
II, 1951, gv. 427.
10.
T. oCiauri, masalebi... XI, gv. 166.
11. iqve.
12.
d. arayiSvili, raWuli xalxuri simRera, Tb., 1950, gv. 20-30.
13.
d. giorgaZe, sulTakrefa, saistorio krebuli, IV, Tb., 1974, gv.
402.
14.
T. saxokia, micvalebulis kulti samegreloSi, masalebi... III, 1940,
gv. 172.
15.
d. giorgaZe, iqve.
16.
T. oCiauri, qarTvelTa uZvelesi sarmunoebis istoriidan, Tb., 1954,
gv. 15-19.
17.
iqve, gv. 108.
18.
saq. eTn. gany. arqivi, rv. #189, melania da naTela baliaurebi.
i. surgulaZe, astraluri simbolika qarTul xalxur ornamentSi,
Tb., 1967, xelnaw., gv. 25-41; d. kldiaSvili, msxverpli, miqela.
19.
T. oCiauri, miTologiuri gadmocemebi aR. saqarTvelos mTianeTSi.
Tb., 1957, gv. 97-99, 186-194.
20. Гуревич, Категории средневековой культуры - viaC. vs. ivanovi-s statiidan Из заметок о строении и функциях карнавального образа. krebulSi Проблемы поэтики и истории литературы, Саранск, 1973, с. 38.
21.
Фроланский, iqve.
22. Бахтин М. М., Творчество Франсуа Рабле и народная культура средневековья и ренесанса. М., 1965, с. 3-68.
23. iqve.
24. saq. eTn. seqtori, 1976 wlis kaxeTis eqspediciis masalebi.
25.
v. bardaveliZe, qarTuli (svanuri) saweso grafikis nimuSebi, Tb.,
1953, gv. 68-69.
26. Богаевский В., Земледельческая религия Афин, т. I, Петроград, 1916,
80-82.
27. iqve, 184.
28. iqve, gv. 87.
32
с.
29. iqve, gv. 59.
30. i. abulaZe, Zveli qarTuli enis leqsikoni, Tb., 1973; Sesabamis terminTan.
31. Арсеньев Н., Плач по умирающуму богу. Этнографическое образование,
1912, № 1-2, с. 9.
32. Пропп В. Я., Русские народные праздники; Ленинград, 1963, с. 87-88.
33. Арсеньев, ук. соч., с. 18.
34. Тураев Б. А., История Древнего Востока, I, с. 183.
35. Арсеньев Н., ук. соч., с. 9
36. Геродот, II, 79.
37. Арсеньев, ук. соч., с. 18.
38. iqve.
39. R. Smith, The Religion of the Semites, arsenievis mixedviT, gv. 19.
40. Baudissin, Adonis und Eschmun, arsenievTan, gv. 13.
41. Иванов В. Дионис и продионисииство, Баку, 1923, с. 183-186.
42. Марр С. "Мохаррам". Сборник музея антропологии и этнографии, XXVI.
43. Арсеньев, ук. соч., с. 20. Тураев ук. соч., с. 180.
43a. qarTlis cxovreba I Tbilisi, 1955, gv. 53.
44. qarTlis cxvreba, IV, gv. 24.
45. T. saxokia, dasa. naSr., gv. 44.
45a. a. wulaZe, eTnografiuli guria, Tbilisi, 1971
w., gv. 130 da Sem-
deg.
46. sulxan-saba orbeliani, leqsikoni qarTuli I.
47. qarTul kilo-TqmaTa sityvis kona.
48. i. ivanovi, dasax. naSr., gv. 38.
49. arsenievi, dasax. naSr., gv. 16.
50. v. bardaveliZe, qarTuli (svanuri) saweso grafikuli xelovnebis nimuSebi, Tb., 1953, gv. 113-114.
51. m. Ciqovani, mijaWvuli amirani, Tb., 1947, teqstebi.
52. Бардавелидзе В. - Древнейшие религионзные верования и обрядовое графическое искусство грузинских племен, Тб., 1957, с. 63-69.
53. T. Cxenkeli, traRikuli niRbebi.
54. T. oCiauri, dasax. naSr., 95.
55. The Ansient near East Antropology of Te[st and Pictures edition Games B. Pritchard, Prinston, 1958, p. 86-91.
33
56. plutarqe, ozirisi da izida. 69.
57. m. Ciqovani, iqve.
ÇËËÈËÎÔÓÄÒ ÌÒÈÞËÄÒÊÒÌ ØÅÌÙÏÂÄÒÌÏÀÂÒÌ *
(ÒÎÅÈÒ - ÄËÈÒ)
qarTul tradiciul xelovnebaSi farTodaa gavrcelebuli cxovelTa calkeuli gamosaxulebani, an maTi saSualebiT Sedgenili kompoziciebi, romlebic arqaul droSi iReben saTaves da xalxis kosmogoniur da
religiur rwmena-warmodgenaTa wiaRSi pouloben axsnas. aseTi motivebi
gavrcelebulia sxvadasxva daniSnulebis sagnebis SemkulobaSi. gvxvdeba
zoomorfuli nivTebi, ritualuri namcxvari da a. S.
istoriuli TvalsazrisiT zoomorfuli motivebi xelovnebis sawyis epoqebs ukavSirdeba. saqveynod cnobilia paleoliTis epoqis brwyinvale zoomorfuli mxatvruli Zeglebi da kargad aris Seswavlili maTi
stilisturi, ideologiuri da a. S. mxareebi. am periodis mxatvroba
formiT naturalisturia da ideologiuri TvalsazrisiT SemozRudulia
misi Semoqmedi sazogadoebis warmodgenaTa CarCoebiT, kerZod sameurneo
magiiT, totemizmiT da a. S. saqarTvelos teritoriaze mopovebuli saxviTi xelovnebis uZvelesi Zeglebi ZiriTadad adre samiwaTmoqmedo kulturebSia fiqsirebuli, roca sazogadoebis interesebi ukve Zireulad
aris daSorebuli paleoliTis xanis dones da igi sruliad gansxvavebul
azrobriv samyaros aireklavs. am xanis xelovnebaSi safuZveli eyreba
kompoziciur sqemebs, gamosaxulebaTa stilizebas da mravalplanian simbolikas. es tendencia ki Sedegia sazogadoebis interesis gadanacvlebisa
zogadi kategoriebisa da ganyenebuli cnebebis asaxvisaken. adremiwismoqmedebis xanidan dawyebuli zoomorfuli gamosaxulebebi kosmogoniuri miTis da religiuri simbolikis fonze unda iqnes ganxiluli. xelovnebis
Zeglebi, rogorc kulturuli fenomeni, upirispirdeba yovelive arakul*
wakiTxulia saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis iv. javaxiSvilis saxelobis istoriis, arqeologiis da eTnografiis institutits eTnografiis seqtorSi 1973 w.
34
turuls da asaxavs sazogadoebis mwyobr, organizebul Sexedulebebs garemomcvel samyaroze, xolo Sexedulebebi samyaroze, Tavis mxriv, gvevlinebian sazogadoebis soRialuri yofis maxasiaTeblad, ramdenadac isini
am garemoSi isaxebian da warmoadgenen aRebuli sazogadoebis sulier SesaZleblobaTa zRvars yofierebis Secnobis gzaze. amdenad eTnografiul
yofaSi, arqeologiasa da zepisrityvierebaSi Semonaxuli simbolikis Seswavlas pirvelxarisxovani mniSvneloba eniWeba sulieri kulturis kvlevisas. winamdebare narkvevSi vexeqbiT am didi problemis mcire nawils,
sicocxlis xis kompoziciaSi Semavali gareul cxovelTa, kerZod irmisa
da lomis simbolikas da SevecdebiT warmovaCinoT maTTan dakavSirebuli
rwmena-warmodgenebis zogierTi aspeqti. xSirad maTi wyvili gamosaxuli
siuJetis ZiriTad motivs Seadgens. es viTareba gvafiqrebinebs, rom am
ori, sapirispiro mniSvnelobis mqone gamosaxulebis saxiT simbolurad
aris fiqsirebuli istoriulad mniSvnelovani Rirebulebis mqone idea,
rasac unda ganepirobebina siuJetis aseTi mdgradoba.
I ÒÎÅÈÒ
sicocxlis xis kompoziciaSi sxvadasxva saxiT astralur niSnebTan
erTad xSirad antipodebis saxiT aris ganlagebuli irmebis, jixvebis an
niamorebis gamosaxuleba. mimovixiloT, Tu rogor warsdgeba es cxovelebi xalxuri xelovnebisa da sityvierebis sxva sferoebSic.
qarTul folklorSi iremi Tu jixvi xSirad warmodgenilia rogorc zebunebrivi niWTa matarebeli da RvTaebis samyarosTan dakavSirebuli arseba. ai ramdenime magaliTi, erTi xalxuri zRapris mixedviT (Cawerilia axalqalaqSi) iremi ukavSirdeba mzisa da mTvaris qaliSvils,
romelic adre gazafxulis TovlSi amosuli xasxasa mwvane balaxis saxiT warmoudgeba xelmwifis vaJs. mas msaxuroben frinvelebi da cxovelebi (1. 129-131). sxva
zRaparSi monadire gadaabijebs irmis moklul
nukrs da gadaiqceva jer qalad, Semdeg cxenad, da bolos ibrunebs Tavis
pirvandel saxes. aq iremi jadosania, (1. 63-66). aseve jadosania iremi
sxva zRaparSiac, igi lamazi, Wreli qurqiT Semosili, gamoecxadeba monadires da ubedurebas SeamTxvevs (1. 201-203). am nadirs tyvia ar ekareba, monadires tyis siRrmeSi ityuebs da aqvavebs. gansakuTrebiT sayura-
35
dRebo warmodgenebia daculi erT qarTul zRaparSi, sadac kaci RmerTs
daeZebs da masTan misvlas axerxebs mTis wverze mdgari irmis uzarmazari, cadawvdenili rqebiT (2. 272). irems cis samyarosTan akavSirebs
legenda irmis naxtomis Sesaxeb, romlis Tanaxmad, iremi xars Seejibra,
Tu romeli ufro swrafad gadairbenda cas, mowyda da daiRupa, magram
caze ki mainc darCa misi kvali irmis naxtomis saxiT (7. 381-2). RvTaebriv irems misdeven amirani da misi Zmebi. am cxovelis gansakuTrebul,
zebunebriv Tvisebebze migviTiTebs misi oqros rqebi. irmis madevrebi midian maRal mTaze mdgom ukaro koSkTan, romelSiac, zeciuri warmoSobis
qali zis. iremi monawileobs amiranis dabadebis siuJetSi da gmiris dedis Tanmxleb cxovelad gvevlineba (3. 205-225). erTi Tqmulebis Tanaxmad udrood dabadebuli amirani zrdas irmis faSvSi asrulebs, Tumca
umetes SemTxvevaSi legendebSi amirans xaris an sxva romelime cxovelis
faSvSi aTavseben. zog TqmulebaSi es cxovelebi simdidrisa da siuxvis
uSualo mimniWeblebad gvevlinebian, anda pirdapir Tu ara pirdapir monawileobdnen gmiris gamdidrebis procesSi. erTi Tqmulebis Tanaxmad, im
adgilas, sadac monadirem Svili mokla, saocrad kargi mosavali modis
(4, 165). irmis devnaSi apovnina ganZi mefe farnaozs misma mfarvelma
RvTaebam. (5, 21-22).
maRalmTian raionebSi, sadac umetesad jixvi da niamoria gavrcelebuli, amgvari Tqmulebebi ukve jixvs ukavSirdeba. niSniani an Wreli jixvi RvTaebisaa da misi xelis xleba ar SeiZleba, Torem monadires RvTaeba dali an nadirTa mwyemsi dasjis (6 gv. 219). xSirad monadires dalebisagan ifaravs wm. giorgi, magaliTad monadire Corlam wm. giorgis
brZanebiT mokluli jixvi wamoikida da dalebis mier motexili mxari
gaumrTelda (6. 103). sxva Tqmulebis Tanaxmad, dals monadirem gadaurCina mglis mier motacebuli Svili, ris samagierod saCuqrad cxra jixvi
miiRo, xarbma monadirem maincdamainc oqrosqoCriani moindoma da daisaja.
(6. 210). beTqilze naTqvami baladis mixedviT, TeTri Sunis saxiT cxaddeba Tavad RvTaeba dali da miuval kldeze aityuebs monadires (6. 96).
aseTi mageliTebis moyvana kidev mravlad SeiZleba, magram vfiqrobT motanili masalis safuZvelzedac sakmaod naTlad Cans irmisa da jixvis
Tu niamoris kavSiri da igiveoba RvTaebriv ZalebTan, kerZod veluri bunebis nayofierebis RvTaebebTan.
36
xalxur sityvierebaSi da saxviT xelovnebaSi gansakuTrebiT aqcentirebuli iyo zemioxsenebul cxovelTa rqebi, rogorc maTi ZiriTadi,
specialuri msazRvreli niSani, xalxis warmodgenebi da istoriuli masala gavarwmunebs, rom rqebs uwin didi sakulto mnSvneloba hqonia. CvenTvis saintereso cxovelTa rqebis aRwerisas xSirad vxvdebiT epiTetebs
„qorbuda“ „rqaborjRaliani“, oqros rqani da a. S. romelTa wveri cas
uwevs da RmerTTan misasvlel kibed gaomiyeneba. RvTaebebi monadireebs
rqamaRali xarebiT ajildoveben. saqarTvelos mTianeTSi TiTqmis yvela
salocavs amkobs jixvisa da irmis rqebi. jixvis yanwebi xSirad xatis
sakuTrebasac Seadgens. irmis rqebiT uwin darbazebis dedaboZebis Semkobac scodniaT (11). qarTulSi „rqa“ marto cxovelisaTvis ar aris damaxasiaTebeli. Zvelad rqa aRniSnavda vazs, rkos, mcenares (aseve WurWels,
sayvirs, kotoSs 19. 350). saerTod mcenareul wamonazards. rqasa da
mcenares Soris azrobrivi naTesaoba kargad dasturdeba Zvel mxatvrobaSi, sadac rqa mcenaris saxiT warmoidgineboda da amaze calke gveqneba
saubari. am ideis gamoZaxili unda iyos legendaSi casSewvdenili xis
Canacvleba irmis rqiT, romelzedac RvTaebebi Camodian xolme cidan. aseTi xe iyo aragvis erisTavTa mier moWrili laSaris jvris muxa fSavSi.
zebunebrivi ZaliT arian dajildovebulni xalxis warmodgeniT irmis ZuZunawovi gmirebic. xSirad aseTad warmoidgendnen xolme istoriul
pirebsac. magaliTad laSa giorgis, erekle II-s. ereklesa da mis gamzrdel iremze arsebobs sayovelTaod cnobili xalxuri leqsi. erTi legendis Tanaxmad Tamars bavSi ar undoda, mzis sxivi eca da daaorsula,
bavSvi saidumlod Sva da gamdels ubrZana usier tyeSi mietovebina. tyeSi bavSvs iremi moevlina mxsnelad. erTxel Tamarma nadirobis dros naxa
es bavSviani iremi da Seapyrobina. amis Semdeg bagrationebi irmis xorcs
ar Wamdneno - dasZens Tqmuleba (7. 107). zemoT ukve aRvniSneT, rom amirani irmis faSvSi gamouSuSebiaT. erTi variantis mixedviT mitovebul
amirans iremi awovebs ZuZus (23. 63-64). esec rom ar iyos, misi deda,
dali, xSirad jixvis saxes iRebs. amdenad, amiranic jixvis Svilad SeiZleba CaiTvalos. irems aRuzrdia xeTuri RvTaeba telepinusic (7. 107).
folkloruli masalis mixedviT, irmis rZe da irmis wvela RvTaebaTa
xvedria. erTi zRapris Tanaxmad mzisa da mTvaris asuli romelsac frinvelebi da cxovelebi emorCilebian ormoc irems wvelis, maT rZes adu-
37
Rebs da Sig banaobs (1. 129-31). narTebis osuri eposis gmirs, boras
colad hyavs RvTaebis naTesavi qali, romelic Tavis droze TeTri mtredis saxiT gamoecxada saqmros. es kavSiris nayofierebis ZalebTan aniWebs
boras irmebis wvelis uflebas. misi Zma, Zilau irmebiT daseirnobs, romelTac abams muxis farcxSi. am farcxs Zilau sabolood uTmobs barduagis (angelosis) Svils da es ukanaskneli am farcxiT caSi miqris (8.
15-20).
materialiuri kulturis Zeglebze irmis da jixvis gamosaxulebebi
xSirad religiur-kosmogoniur konteqstSia moqceuli. am cxovelTa sakulto Sinaarsis dazustebisaTvis sayuradReboa svanuri lifanalis mxatvrobaSi damowmebuli erTi versia sicocxlis xis motivisa, „Txebi Wamen fiWvs“ (9. gv. 313-320), sadac fiWviseburi mcenaris orive mxares gamosaxulia ukana fexebze SemarTuli cxovelebi, romlebic totebs etanebian. aseTive saintereso kulturuli Zeglia zoomorfuli WurWeli, marani, romelic xSirad irmis, jixvis, Tu niamoris saxisaa da mcenareuli
motivebiTac amkoben xolme. saqarTvelos saxelmwifo muzeumSi mravali
aseTi WurWelia daculi, romelTagan Cven mxolod ramdenimes SevexebiT.
marani sof. SroSidan (80-64/2) yavisferia, mwvane zolebiT. centrSi dgas niamoris figura stilizebuli rqebiT, romelsac garemoSi oTxi
qvevri udgas, niamoris rqebze mogrexilia yurZnis mtevnebi. sxva sasmisebSi centraluri adgili uWiravs xaris, cxvris, an frinvelis figuras.
sainteresoa zoomorfuli Svlis saxis sura (72-99, 13-89) da sasmisi
„iremi“ kaxeTidan (1. 34-186). rqamaRali „iremi“ nacrisferia, mwvaned moxatuli, beW-kiserze da korpusze amCnevia mcenaris stilizebuli gamosaxulebani, texili xazebi, yelsa da mkerdze azis burTulebi, aqvs grZeli, ZirsdSvebuli kudi. prof. mire-s azriT marani uZvelesi drois niSnebs atarebs da winaistoriuli da klasikuri xanis mravalkorpusiani
kernosebis tipis WurWelia (10. 309-12).
svaneTSi farTod iyo gavrcelebuli micvalebulis sulisaTvis
cxovelTa Sewirvis wesi, micvalebuls „gaayolebdnen“ cxens, Zroxas,
xars da a. S. Sesawirav cxovelTa Soris miRebuli iyo jixvis an arCvis
xorcis sakurTxad mitana; micvalebulis kubosTan xSirad mihqondaT jixvis fitulebi, romelic saiqioSi unda „xlebodnen“ micvalebuls, aseve
acxobdnen ritualur, Sesawirav zoomorful namcxvrebs, romelTa Soris,
38
Sinaur cxovelebTan erTad xSiri iyo jixvis, arCvis frinvelTa da puris TavTavis gamosaxulebani (9. 66-73).
aqve unda aRaniSnoT, rom folklorSi es cxovelebi bunebis nayofierebis qalur Zalebs ukavSirdeboda. religiis istoriis zogadi principebidan farTod aris cnobili, rom is RvTaebebi, romlebsac atributis saxiT dayveba esa Tu is cxoveli an mcenare, adre am cxovelis saxiT unda yofiliyvnen Tayvancemulni. aseTi saxis RvTaebaa dasavleTqarTuli nadirTmfarveli dali. nadirTmwyemsi lamazi qalis Sesaxeb cnobebi
aRm. saqarTveloSic bevria (6. 204-205). am qalRvTaebebs ekuTvnis nadiris jogi, wvelen, klaven, mere aRadgenen da saCuqrad arigeben cxovelebs. rogorc uZvelesi masala migvaniSnebs, saqarTvelos teritoriis
macxovreblebs, msgavsad axlo aRmosavleTis da egeosuri samyaros mosaxleobisa, nayofierebis deduri RvTaeba warmoedginaT rogorc cxovelis, pirobiTad irmis, ise mcenaris saxiT. es qalRvTaeba astraluri religiebis periodSi zeciur Zalad qceula da mas caze mas ciskris varskvlavi ganasaxierebda. amis gamo Seiqmna identuri mniSvnelobis simboloTa oTxeuli: mcenare-iremi (an jixvi) - qali - varskvlavi, romlebic
xSirad erT kompozicias qmnian, zogjer ki erTmaneTs enacvlebian (33,
4). es mosazreba mravalricxovani faqtebis safuZvelze dasturdeba arqeologiur masalaSi, romlis mcire nawils sailustraciod movitanT
qvemoT.
iremi saqarTvelos uZvelesi mosaxleobis rwmenebsa da ritualebSi
ukve eneoliTis xanidan monawileobs. qvacxelebze mopovebuli WurWlis
sarqvelebze vxedavT rqamaRali vacisa da irmis gamosaxulebebs.
irmisa da jixvis gamosaxulebani gansakuTrebiT bevria kavkasionis
brinjaos xanis Zeglebze, sadac es cxovelebi gamoisaxeba raime kompoziciaSi, an individualuri figuris saxiT. jer movitanT iseT magaliTebs,
sadac mocemuli iqneba CvenTvis saintereso cxovelis damoukidebeli,
kompoziciis gareSe mdgomi gamosaxuleba. aRsaniSnavia qvacxelebze mopovebuli diadema, romelzedac gamosaxulia rqamaRali iremi, aqcentirebuli sqesis niSniT, wero da astraluri simbolo, albaT mze (25. 31. 167).
iremi calke seqtorSia moqceuli, ase rom, wero da mze mas kompoziciurad ar ukavSirdeba.
39
saqarTvelos sax. muzeumSi daculia brinjaos irmis ori skulpturuli gamosaxuleba, romelic aRmoCenilia lagodexis raionSi, sof.
ulianovkaSi. iremi zoomorfuli Standartebia da Tan zarakis funqciac
ekisra; aqedan gamomdinare, maTi rtualur daniSnuleba udavo Cans. sakulto Sinaarsis dadgenisaTvis metad sainteresoa maTi Semkuloba. TeZoze orsave mxares inkrustirebulia kuTxovani svastika, ferdebze aseve
inkrustirebuli swori xazi, xolo beWebze ki Tevzifxuri motiviT Sedgenili wiwvovani mcenaris Tu TavTavis stilizeburi gamosaxuleba. aseTsave niSans vxedavT gavasa da kisrisa da zurgis gasayarze. sayuradReboa
isic, rom irmis tanze gamosaxuli wiwvovani, Tu TavTavisebur niSani
igive agebulebisaa, rogoric aris adresamiwaTmoqmedo kulturaSi aRmoCenili qalis mcire qandakze gamosaxuli simbolo. rogorc Cans mcenaris
amgvari simboluri gamosaxvis idea adresamiwaTmoqmedo xanebSi SemuSavda
da Tanamedrove yofamde Semoinaxa Tavi. orive irems adgas ormxriv aRmarTuli, rkaliseburi rqebi, zed mimagrebuli sworxazovani ganStoebebiT. specialistebi am nivTebs afariReben Zv. w. XII-XI saukuneebiT.
irmis gamosaxulebad migvaCnia stefanwmindits brinjaos fragmentze
SerCenili cxovelis figuris nawili. figurisagan gadarCenilia mxolod
kiseri, ori wina fexi maRal nabijSi da korpusis wina nawili. kiseri
mTlianad dafarulia sworxazebad dalagebuli wertilebiT, xolo beWis
adgilas
aseve
wertilebiT
gamoyvanilia
ori
stilizebuli
mcenare
(15, 141).
amave stiliTaa Sesrulebuli irmis
gamosaxuleba woisis ganZis
brinjaos culze. cxovelis kiseri da Tavi dafarulia wertilebiT, korpusis Sua nawili ki fxiseburad ganlagebuli StrixebiT, kisris garSemo
ramdenime zoli aqvs Semoyolebuli, xolo mcenariseburi xSirtotebiani
rqebi sakmaod utrirebuladaa gadmocenmuli. aseve sayuradReboa kudis
gadmocemis wesi. Tu zemoxsenebul cxovelebs Cveulebrivi kudebi aqvT,
woisis culis irmis kudi warmoadgens grZel, Zirsdaxril, mcenaris niSnebis mqone gamosaxulebas. am niSnebiT cxoveli gansxvavdeba misi realuri modelisagan. safiqrebelia, rom realuri cxoveli am SemTxvevaSi arc
ainteresebda ostats. aq gvaqvs mcenareul da cxovelur simboloTa semantikuri gaigiveba, rac Sesabamis rwmena-warmoenebze unda aRmocenebuliyo (16. 28).
40
igive semantikur sistemaSia moqceuli Taqis samarovanze mopovebuli stilizebuli „iremi“ rogorc aq gamosaxul cxovels uwodebs
a. martirosiani. sinamdvileSi aq gamosaxulia jixvi, mcenariseburad gantotebuli kudiT da rqebiT, ris gamoc igi irmad miiCnevs. cxovels
mosdevs lomi. es Tema popularulia Zveli aRmosavleTis xelovnebaSi
(17. 135.).
yvelaze srulyofilad sakraluri iremi gamosaxulia sen-Zermenis
muzeumSi daculi yobanuri culis mxatvrobaSi (15. 2). aq vxedavT irmis
monumentur figuras, romelic moicavs culis piris TiTqmis mTel farTobs. cxoveli rqamaRalia, aqvs ZirsdaSvebuli, TavTaviseburi, grZeli
kudi, xolo mTeli korpusi dafarulia urTierTgadamkveTi xazebiT Sedgenili baduriT. baduris yvela TvalSi Casmulia mcire wre. culis yuas
ganivzolad miuyveba texili da fxuri motivi, romlebic irmis rqas
uerTdeba culis wiboebze, orsave mxares gayolebuli grexiliT, SibiT.
mTeli kompoziciidan gamoirCeva irmis Zlieri, TiTqos mrokavi, zviadi
figura utrirebuli aqsesuarebiT. aseTi irmebi, baduriTa da wertilebiT Sevsebuli korpusiT, daculia moskovis istoriul muzeumSi 1 .
irmis da jixvis gamosaxulebis simbolikis garkvevisaTvis
sainte-
reso Zeglia gvianbrinjaos xanis keramikuli sasmisebi beSTaSenis samarovnidan, sasmisebis zedapiri dafarulia rTuli geometriuli motiviT,
romelTaTvis saerTo fons Seadgens badura, pirze Semovlebuli aqvs texili zoli. texiliT warmoqmnili zeda samkuTxedebi baduriTaa Sevsebuli. momdevno frizze gamosaxulia Zlieri stilizebuli irmebi (sasmisebi 13 da 19 samarxebidan) jixvebi, Sesrulebis xerxi yvelgan erTnairia, figura siluetis saxiTaa warmoCenili baduris Zlier danawevrebul fonze, oRond jixvebisagan gansxvevebiT irmebs aqvT zeviT - axrili,
grZeli kudi da xazovani, Zlieri stilizebuli rqebi. irmebis kudi, gansxvavebiT wina magaliTebisagan, sadac igi Zirs daSvebul Taviseburad gamoisaxeboda, axla rqebis msgavsad zeviTaa axrili (28).
irmisa da jixvis gamosaxulebaTa erTi rigi mocemulia sxvadasxva
mxatvrul kompoziciebSi. es kompoziciebi Tavis mxriv or jgufad SeiZleba gaiyos. pirveli maTgani moicavs cxovelTa ganlagebas raime geo1
es masala mogvawoda arqeologma l. fancxavam, risTvisac madlobas movaxsenebT.
41
metriuli principis mixedviT (magaliTad jvris an wriseburad), ise rom
Tavad cxovelTa figurebi erTmaneTTan siuJetiT ar kavSirdeba. aq semantikur vels Tavad kompozicia qmnis. meore qvejgufSi ki SeiZleba gavaerTianoT iseTi Zeglebi, sadac cxovelebi da anTropomorfuli figurebi,
xSirad mxedrebi, garkveuli siuJeturi qargiTaa gaerTianebuli. aq ZiriTadad misteriuli nadiroba da msvlelobebi unda iyos gadmocemuli.
pirveli rigis Zeglebi SedarebiT mcirericxovania kavkasiaSi, maTgan unda
movixsenioT a. ivanovskis mier ganjis raionSi aRmoCenili brinjaos sakidebi da balTebi, romelTagan erTi, wriuli balTa, Smkulia uaRresad
saintereso siuJetiT (18). kompoziciis centrs Seadgens svastikiT gaformebuli rombi, romlis wveroebTan dakavSirebulia samkuTxedebi, ise
rom warmoiqmneba e. w. malturi jvris msgavsi figura, romlis frTebis
farTobis nawili Sevsebulia Sig Caxeduli samkuTxedebiTve, xolo fuZeze gamoyofilia ganivi zoli ormagi texiliT. samkuTxedebs Soris
sivrceSi gamoxatulia ori mxtomare nimori da aseTive rqamaRali „iremi“, romelTa rqebi Zalze Camogavs ulianovkis brinjaos irmis rqebs.
mTeli es kompozicia garemoculia wriuli sartyliT, sadac gamosaxulia erTmaneTs moyolebiT Camwkrivebuli mcuravi wylis frinvelebi.
es kompozicia metad arqauli warmomavlobisaa da farTod iyo gavrcelebuli Sua aziisa da axlo aRmosavleTSi, magram aq jvris frTebs Seadgenda cxovelis stilizebuli, samkuTxa sxeuli,
mcenariseburad gafor-
mebuli jvris tipis kompoziciebma stilizaciis rTuli gza gaiara, ris
Sedgad Seiqmna jvris e. w. malturi varianti, romelic gamosaxulia quTaisis muzeumSi daculi brinjaos culebis dekorSi (6. 28).
wriuli kompoziciebi Zveli xalxebis xelovnebaSi ZiriTadad keramikuli nawarmis dekoriT aris warmodgenili, rasac xeli Seuwyo samuSao sivrcis formam. magram sayuradReboa is garemoeba, rom aseTi kompoziciebi keramikis gaCenasTan erTad ki ar Semodis, aramed ufro mogvianebiT. udavoa, rom es kompoziciebi swored miwismoqmedi xalxis kosmogoniur
da
religiur
Sexedulebebze
unda
aRmocenebuliyo.
cxovelTa
mwkrivebis ganlageba WurWlis korpusis garSemo sakmaod xSiri movlenaa
kavkasiis brinjaos xanis kulturaSi. gansakuTrebiT sainteresod gveCveneba es movtivi TrialeTis vercxlis WurWlis qveda frizze, romelic
II - aTasw. Sua xanebiTaa daTariRebuli (28, 78). aq gamoxatulia erTma-
42
neTis mimdevrobiT dinjad mimavali rqamaRali xari da furi irmebi, romlebic calke frizs Seadgendnen WurWlis korpusze. es rigi cxovelebisa gansakuTrebiT sainteresod migvaCnia, radgan WurWlis zeda frizze
gamoyvanilia ritualuri scena, romelic farTodaa Seswavlili specialur literaturaSi, vgulisxmobT, rom gamosaxulebaTa am or rigs Soris garkveuli ideologiuri kavSiri arsebobs.
siuJeturi mxatvroba warmodgenilia iseTi SesaniSnavi ZeglebiT,
rogoricaa brinjaos cnobili sartylebi, romelTa zedapiri dafarulia
uaRresad rTuli scenebiT. am scenebSi monawileoben
sxvadasxva cxove-
lebi, gveli, frinveli da monadireebi, mxedrebi Tu qveiTni. mokled SevexebiT zogierT maTgans.
brinjaos sartyelze walkis raionidan gamosaxulia cxovelTa da
adamianTa ori rigi, romelic Sesdgeba erTmaneTis gasvwriv vertikalurad mdgomi sami wyvilisagan. orsave boloSi vxedavT sruliad erTgvar
kompoziciur jgufs, romelic sami vertikaluri wyvilisagan Sedgeba.
pirvel wyvils warmoadgens ori fantastiuri cxoveli. mzis gamosaxulebiT beWsa da TeZoze
da Subis Tu gveliseburi kudiT. maT mosdevs
wyvili iremi, zemo rigSi furi, xolo qvemoSi ki uzarmazari, utrirebuli rqebiT Semkuli xari. irmebis sxeuli Wadrakiseburi baduriTaa Sevsebuli, xolo yelTan azis samkuTxediseburad ganlagebuli sami mcire
wre. irmebs mosdeven monadireebi, mxarze gadakiduli kaparWiT. isini
isars esvrian irmebs. fantastikuri cxovelebi fare nabijiT midian, irmebi garbian, xolo monadireebi aseve sirbiliT miyvebian maT.
sartyelis marcxena mxares monadireebs ukan miyveba zustad pirveli wyvilis msgavsi fantastikuri wyvili, oRond zeda rigis cxovels
kudi zeviT aqvs axrili. am cxovelebsa da momdevno wyvils Soris sivrce Sevsebulia gvelis daklaknili sxeuliT, romlis iqiTac dgas qedmodrekili, mTvariseburi rqebiT damSvenebuli xarebis wyvili. maTi sxeuli, iseve rogorc irmebisa, dafarulia Wadrakuli baduriT. xarebis
wyvils mosdevs jixvebis wyvili, romelTa beWze gamosaxulia diagonalurad gadaxazuli kvadratebi, welisa da muclis areSi sami ovalisagan
Sedgenili mwkrivia, xolo TeZoze gamosaxulia erTmaneTs wveroebiT mibjenili samkuTxedebi, Tu vertikaluri kuTxeebi. zeda jixvs ukan dgas
Tevzi, mTeli mwkrivis moZraobis mimarTulebiT, xolo qveda jixvis ukan
43
ki vxedavT jixvisaken zurgSeqceviT mdgar taxs, romlis sxeuli samkuTxedebad dayofili da Wadrakulad Sevsebuli kvadratebiTaa dafaruli.
Tevzis bolo da taxis dingi uSualod esazRvreba sartylis marjvena
boloze gamosaxul, monadireTa kaparWebs, romlebic danarCeni figurebisagan zurgSeqceulni misdeven irmebsa da fantasturi cxovelebis wyvilebs (28). mTeli es kompozicia garemoculia texiliT, romlis mwvervalebi Sevsebulia urTierTmkveTi xazebiT Sedgenili badiT. sartylis
boloebze texili zoli ormagdeba. texil zols ki mosdevs solaruli,
orxmiani svastikiseburi niSnebis ori wyebisagan Sedgenili rombebis sartyeli, rac sazRvars udebs mTel kompozicias.
uaRresad sayuradRebo masalas Seicavs Cabaruxis ganZis #1 sartylis moxatuloba. samwuxarod, sartyeli Zlier dazianebulia, magram
mxatvrobis aRdgena mainc moxerxda. marcxena mxares specialur, uzurgo
skamze zis anTropomorfuli iTifaluri figura, romelic sasmisiT svams
raRac sasmels. mis ukan, skamze Cans kudagrexili, naxevrad Cacucquli
patara cxoveli, ZaRli, xolo win ki pirdapir yovelgvar sayrdenis gareSe haerSia gamokiduli oryuriani WurWeli, romelSic albaT sasmelia
Casxmuli. anTropomorfuli figura Tavisi taxtidan TiTqos Sescqeris
yvelafers, rasac kompoziciis danarCeni nawili gadmoscems. mis Tavze gamosaxulia cxoveli. taxtze mjdomi figuris win gadaSlilia erTmaneTis
Tavze vertikalurad ganldagebul cxovelTa ormwkriviani kompozicia.
gansxvavebiT zemoT aRwerili sartyelisagan, Cabaruxis sartyelze gamosaxuli kompozicia nakleb ritmulia, figurebi ganlagebulia ufro SemWidrovebulad. maTi zoma sxvadasxvaa, xolo konturebi ufro uxeSi. aq
gamosaxuli fantastiuri cxovelebi Camoagaven walkis sartylis analogiur cxovelebs, magram sagrZnobladac gansxvavdebian maTgan. Tavisa da
kudis moxazuloba ucvleli rCeba, magram icvleba kisris simaRle, kidurebisa da korpusis proporcia. Tu walkis sartylis fantastiuri cxovelebi katismagvar mxecebs, kerZod loms uaxlovdeba, rasac am cxovelis wilis niSanic uWers mxars, Cabaruxis ganZis fantasturi cxovelebi
sagrZnoblad Sordeba am models. aq cxovelebs ufro maRali kidurebi
da Tav-kiseri aqvT, ris gamoc korpusi ufro mokle da kompaqturi Cans.
cxadia, rom aq mtacebel cxovelTa damaxasiaTebeli niSnebi Sesustebulia. am cxovelebs mzis niSani mxolod beWze azis da gaRebuli piridan
44
daSvebulia swori xazi, romlis orsave mxares wertilebia dasmuli. es
wertilebi xazs, raRac dekoratiul, mxatvrul, iers aniWebs. sartyelze
irmis sami figuraa. samive rqamaRalia, oRond erTi mcire zomisaa. did
irmebs zurgze raRac frinveli azis, niskartisa da fexebis mixedviT Tu
vimsjelebT, mtacebeli. kompoziciis marjvena nawilSi mdgom irmebTan gamosaxulia gveli, romelic vertikaluradaa Casmuli cxovelis kisris
paralelurad da TaviT exeba mis qveda ybas. sartyelze xuTi anTropomorfuli figuraa gamosaxuli, erTi gancalkevebiT, kompoziciis TavSi
zis taxtze, danarCenebi ki kompoziciis SigniT. erTi maTgani, qveda
mwkrivis mexuTe figura, iTifaluri moisaria. sartylis SuaSi, zeda
mwkrivSi erTmaneTis pirispir dgas ori figura, romelTac xelebSi uWiravT mrgvali fari da kaparWi. orive figura falikuria, maTgan marjvniv
SemorCenilia meoTxe figuris Tavi da mxari. am sartyelze vxedavT kidev
erT Taviseburebas. qveda rigis fantastur cxovelTa korpusis qveS da
fexebs Soris gamosaxulia Tevzi, mawovari cxoveli da frinveli, romelsac aseve mawovaris poza aqvs. aq sagulisxmebelia mTeli sistema
religiur-kosmogoniur warmodgenebisa, romelic aTvisebul iqna qarTvel
tomTa xelovnebaSi da SesaniSanvad gamoixata antikuri xanis brinjaos
balTebze (29).
amave ideologiur samyaros gadmogvcems brijaos sartyeli Tlis
samarovanidan. cxovelebi aq erTmwkrivadaa gamosaxuli. mwkrivs iwyebs da
amTavrebs fantasturi cxoveli, romelic kudis, sxeulisa da kidurebis
monaxaziT Zlier Camogavs walkis sartyelis cxovelebs, oRond Tav-kisris moxazulobiT gansxvavdeba misgan. TeZosa da beWze yovel cxovels,
garda taxisa didi solaruli wreebi azis. mwkrivis meTauri fantasturi
cxovelis qedTan gamosaxulia malturi jvari. aseTive jvari Cans taxsa
da mis momdevno jixvs Soris, irmis fexebs Sua, xaris kudTan da gavaze.
cxovelis zemodan maT Soris, Tu maT fexebs Sua gamosaxulia 8 astraluri borbali. erT SemTxvevaSi rqamaRal irems, ise rogorc Cabaruxis
sartyelze, gveli CasWidebia. sartyelze ori mSvildosani monadirea gamosaxuli, pirveli monadire dgas mSvildisriT xelSi, xolo meore cxenosania. xari Camogavs walkis sartyelze gamosaxul xarebs, rogorc
mTvariseburi rqebis moxazulobiT, ise Tav-kisris daxrilobiT (29).
45
samTavros brinjaos sartyelze ki mxolod cxenosani monadireebi
da ZaRlebia gamosaxuli, romlebic nadirs tyorcnian Subsa da isrebs.
figurebi erTob stilizebulia, da mTeli kompozicia aSkarad gansxvavebuli socialuri garemos iers atarebs (23), vidre zemoT ganxiluli
Zeglebisa.
irmisa da jixvis figurebis udidesi raodenobiT SeiZleba Segrovdes kavkasiis arqeologiur da sxva saxis masalSi, magram gamosaxulebaTa
semantikuri veli warmodgenili faqtebis CarCoebs iqiT aRar gaiSleba.
aRniSnul cxovelTa simboluri, religiuri da kosmogoniuri gaazrebisaTvis sruliad sakmarisia motanili Zeglebis mimoxilva.
rogorc eTnografiulma da folklorulma masalam gviCvena, iremi
da jixvi bunebis aRorZinebis ZalebTanaa dakavSirebuli. igi rogorc am
Zalebis ganmasaxierebeli RvTaebis cxoveli, aris misi mxlebeli da prototipic, magram arqeologiuri masala am rigis rwmenaTa ufro Zvel fenebSi Caxedvis saSualebas gvaZlevs. brinjaos culebze gamosaxuli
ir-
mebis korupis xSirda badurebiTaa Sevsebuli, xolo kudi mcenaris saxiT
aris gadmocemuli, aseve rqa mcenares uaxlovdeba formiT da Tavad termini „rqa“ mcenareul aspeqtsac Seicavs. Zalauneburad ismeba kiTxva, Tu
ra mizezebiT avsebdnen cxovelis korpuss baduriT, roca SeiZleboda an
bewvis gamosaxva, rac gamosaxulebas modelTan ufro daaaxlovebda, an
SeiZleboda am sivrcis sruliad sufTad datoveba. pasuxisaTvis aucilebelia badurisa da saerTod geometriuli fonis simbolur xasiaTSi gaverkveT.
badura urTierTgadamkveTi xazebisagan Sedgenili geometriuli kombinaciaa, romelsac erTiani, erTgvarovani sivrcis gadmosacemad iyeneben.
tripolies keramikaze baduriT Sevsebuli kvadratebi moxnuli mindoris
simbolodaa miCneuli (24. 31-32). baduriT naxevradSevsebuli oTxkuTxedi ki sumerulSi saxlis ideograma iyo (35), egviptelebi qalaqis niSnad
xmarobdnen wreSi Caxatul siluetur jvars (35). yovelive amas mivyevarT jvris simbolikisaken, romelic Zvel xalxebSi mTel qveynierebas,
mis oTx mxares warmosaxavda. wriT an sxva raime geometriuli figuriT
garemoculi jvari ki gadmogvcemda konkretul adgils (qalaqs, sofels,
saxls). amdenad xSirad oTxkuTxedi da wre, gansakuTrebiT ki oTxkuTxedi, miwis ideogramas warmoadgenda. aseTi kvadratebi jvaredinad ixaze-
46
boda da baduriT ivseboda, an oTx, ufro mcire figurebiT iyofoda,
romlebic, rogorc ukve aRvniSneT, zog specialists moxnuli miwis simbolod miaCnia da am mosazrebas saTanado eTnografiuli masaliT amagrebs, vfiqrobT, rom irmis sxeulze datenili badura miwis simbolo
unda iyos. es mosazreba emyareba Semdeg monacemebs:
1. bewvisa da rqis perioduli cvla da amosvla uZveles miwismoqmeds mwvanis amosvla-sikvdilis analogiur movlenad miaCnda. amdenad
cxovelebis sxeuli rqisa da bewvis mimarT ganixileboda rogorc miwa.
2. Zvel xalxebs mcenaris analogiad miaCndaT cxovelis wamozrdili kudi da rqa. es Sexeduleba aisaxa, rogorc mxatvrul ise enobriv monacemebSi, sadanac Cans rom am cnebebs enasa da saxviT xelovnebaSi mecnieruli aspeqtic gaaCnia. am SexedulebisaTvis sasargeblo monacemebs Seicavs
ZveliaRmosavleTisa da bibliis kosmogoniuri Tqmulebebi, romelTa Tanaxmad miwa Seqmnilia pirvel arsebuli urCxulTa sxeulisagan, xolo
danarCen sulierTa sxeuli ki miwisaganaa gamoZerwili.
esaa ZiriTadi mizezi imisa, rom iremi iqca aRorZinebuli bunebis
deduri RvTaebebis prototipad, mis zoomorful saxed. aseTi Sexedulebebi unda gaCeniliyo miwismoqmedebisa da mkvidri mosaxleobis pirobebSi,
roca meurneobaSi mcirdeba monadireobis xvedriTi wona, xolo totemuri ideologia rRvevas ganicdis axali sameurneo da socialuri yofis
gavleniT. am xanebSi gansakuTrebiT igrZnoba deduri sawyisis kultis siZliere, romelic ara matriarqatidan momdinareobs, aramed Caisaxa da
ganviTarda adremiwaTmoqmed da meliTone xalxebSi, rogorc bunebis SemoqmedebiTi Zalebis simboluri saxe.
Tuki es asea, maSin iremi da sxva misTanani Zveli xalxebis SemoqmedebaSi mWidrod unda yofiliyo dakavSirebuli sezonTa cvlasTan, kerZod or sezonian weliwadTan, zafxulTan da zamTarTan, ris gamoc masTan dakavSirebul warmodgenebs imTaviTve kosmogoniuri ieri unda hqonoda. ar unda gavigoT ise, rom am rwmena-warmodgenaTa simboliuri xati
mxolod iremi da jixvi iyo. rogorc kavkasiaSi ise mTels Zvel msoflioSi, irmebTan, jixvebTan da niamorebTan erTad aRorZinebuli bunebisa da
adamianTa mTeli zeimia gadmocemuli. Cven vxedavT gazafxulis macneebs,
mZlevars, wylis frinvelebs, mcenareebs, qalRmerTebs, gaerTianebulT
jvris saxis mbrunav kompoziciebSi, romelTa arss warmoadgens gadmoscen
47
marad ganmeorebadi, monacvle, kvdoma-aRorZineba bunebisa. aq bunebis kanonebis empiriuli Seswavla da poeturi Tu religiur-simbolur xilva
jer ar aris erTmaneTisagan gamijnuli. yvelaferi es uZvelesi miTosis
qargiTaa gaerTianebuli, sadac yoveli arsis Semoqmedia marad ganayofierebadi da marad mSobeli dedamiwa.
jvris principze agebuli kompozicia ganjaSi mopovebul balTaze
warmoadens Zvel aRmosavleTSi farTod gavrcelebuli motivis erT-erT
versias. klasikuri modeli am motivisa warmogvidgens oTx antilopas.
oTx qals an Tevzs, ganlagebuls svastikisebur calmxriv mbrunav moZraobaSi erTi centris, jvriT daxazuli kvadratis an rombis garSemo, romelic TavisTavad miwis ideogramas warmoadgens. amdenad, mis garSemo
ganlagebuli figurebi unda ganvixiloT, rogorc qveynierebis oTx mxaresTan mimarTebaSi myofi nayofierebis RvTaeba. aseT kompoziciebSi xSirad mzec monawileobs, rac akonkretebs gamosaxulebis Sinaarss. saqme
exeba ara oTx mzes, aramed erT mzes oTx mdgomareobaSi. analogiuri
viTareba iqmneba nayofierebis RvTaebis mimarTac, romelic mzis erT-erTi
umTavresi ipostasia. amave dros misi astraluri eqvivalenti xdeba planeta venera. ganjis balTaze s;wored analogiuri viTarebaa mocemuli.
SuaSi gamosaxuli jvari qveynierebis simboloa, romlis centria svastikiani oTxkuTxedi. jvris frTebs Soris gamosaxjuli irmebi da niamorebi
nayofierebis qal-RvTebis cxovelebia, romlebic qveynierebis oTxsave
mxareSi arian davanebulni. mTel qveyanas gars artyia wylis sartyeli,
sadac wylis frinvelebi curaven. e. i. aq mTeli kosmogoniuri sistemaa
warmodgenili. es azri kidev ufro damajerebeli gaxdeba, Tu gavixsenebT, rom Zvel xalxebSi maT Soris qarTvelebSic farTod iyo gavrcelebuli Sexeduleba wyliT garemoculi samyaros Sesaxeb.
Zlier saintereso Sinaarsi aqvs Cabaruxis #1 sartyelis mxatvrobas. aq, adre ganxilul masalisagan gansxvavebiT, Tavs iCens rigi axali
sakiTxebisa. Cvens kopetencias ar Seadgens formis Taviseburebebisa da
kompoziciis agebis xerxebze msjeloba, magram unda aRiniSnos, rom Zegli
am mxrivadac uaRresad individualuria, Tumc ormwkriviani kompoziciebis tipisaa. aq ar aris gamosaxuli mxedari, amitom vfiqrobT, rom igi
Tlisa da samTavros sartyelze Zveli unda iyos da ikonografiul da
semantikur siaxloves ufro walkis sartyelTan amJRavnebs.
48
zemoT ukve aRniSnuli iyo, rom am sartylis fantastur cxovelebs
ukve uCndeba Tanamxlebi cxovelebi da frinvelebi, romlebsac, pozis mixedviT Tu vimsjelebT, maTgan eniWebaT arseboba, maT „ZuZus woven“. yvela cxoveli, romelsac mawovari axlavs, mzis niSniTaa aRbeWdili. Cans,
rom Cabaruxis sartylis fantasturma cxovelma ukve daiWira astraluri zearsis, mfarvelisa da masazrdoeblis adgili, ramac saintereso gagrZeleba hpova momdevno xanebis qarTvelTa kosmogoniur warmodgenebsa
da xelovnebaSi. mis fexebs Soris moqceulia Tevzi, mcire, didisave
msgavsi cxoveli da frinveli, romlebic albaT cas, wyalsa da miwas
ganasaxiereben. amdenad centarluri cxoveli unda ganvixiloT rogorc
yvela maTganze rangiT maRla mdgomi mfarveli, msgavsi egviptelTa cis
RvTaebis, nutisa, romelic zegadmoxurulia qveynierebaze da mis sxeulze mogzauroben RvTaebebi da mnaTobebi. ase rom aq saqme gvaqvs kosmogoniur warmodgenaTa garkveul donesTan * . religiuri kultis TvalsazrisiT aq mocemulia sruliad axali done, taxtze zis mamrobiTi falikuri RvTaeba, romelic sasmels miirTmevs da mis winaSe aris warmsdgari
mTeli samyaro, gadmocemuli zoomorfuli simbolikiT. igive iTqmis iTifalur monadireebze, romlebic nayofierebis ZalebTan uSualo kavSirSi
dganan.
metad saintereso simbolur konteqstSi aris warmodgenili irmis
figura, romelsac zurgze mtacebeli frinveli azis, xolo misi mkerdis
win vertikaluradaa aRmarTuli gvelis daklaknili sxeuli. rogorc
vxedavT, iremi, analogiurad fantasturi cxovelisa, Tavis garSemo qmnis
kompleqss, sadac erTi elementi frinveli, warmoadgens cis sartyels,
meore, gveli ki miwisas, xolo Tavad iremi mwvane bunebis nayofirebis
Zalebsa da, rogorc bunebis didi dedis simbolo, ciskris varskvlavsac
ganasaxierebs. amgvari mniSvnelobiT iremi da masTan dakavSirebuli jgufi
momdevno epoqaSi garkveuli gardasaxvaTa gziT
ukavSirdeba fantastur
kosmogenur arsebebs.
*
sainteresioa, rom skviTebis mier dariosisadmi wargzavnil ZRvenSi - miwas ganasaxierebs Tagvi, frinveli cas, xolo bayayi wyalsa da Waobs (37. IV. 132),
rogorc Cans skviTebisaTvis aseTi zookosmogoniuri simbolizmi Cveulebrivi
movlena iyo.
49
Cabaruxis ganZis #1 sartylis dekori erTob STambeWdavia im mxrivac, rom aq bunebis aRorZinebis misteriuli scenebia gamosaxuli, romelsac raRac orgiastuli ieri gadahkravs. kerZod es exeba iTifalur
figurebs saerTod da gansakuTrebiT taxtze mjdom mTavar figuras, romelic raRac sasmels svams. ritualuri smis scena RvTaebaTa monawileobiT gamosaxulia TrialeTis Taszedac. mTel kompozicias gadahkravs gazafxulis ieri. vfiqrobT, rom roca ostats fantasturi cxovelebis
Ria pirTan gamoyavda wertilebiT ritmulad Semkuli xazebi, mas surda
gadmoeca cxoveli xmianobis Tu Zaxilis procesSi. SesaZloa es Zaxili
uZveles miToss keTilxmovnadac hqonda warmodgenili.
zoomorfuli simbolikis TvalsazrisiT Cvens mier zemoT xsenebuli ori sartyeli axals arafers Seicavs. aRsaniSnavia, rom aq Cndeba
axali personaJi, mxedari, romelmac udidesi roli Seasrula momdevno
epoqebis qarTul xelovnebasa da religiaSi.
aRsaniSnavia, rom brinjaosa da rkinis industriis sawyis epoqebSi
gabatonebulma kosmogoniurma Sexedulebebma ukanasknelad Tavi iCines antikuri xanis brinjaos balTebis semantikaSi. balTebze gamosaxuli centraluri fantasturi cxoveli, romelic fantasturobisa da stilizebis gamo, Zlier daSorebulia bunebriv models da mxolod ramdenime
SemTxvevaSi SeiZleba miviCnioT romelime konkretuli jiSis cxovelad,
usaTuod kosmogoniur Sinaarss atarebs, xolo masTan dakavSirebuli
mcire cxovelebi, frinvelebi da astraluri niSnebi ufro konkretulad
axasiaTebs im samyaros, romelsac aq warmodgenili simbolika moicavs. es
Zeglebi SesaniSnavadaa Seswavlili da kargadaa gaSuqebuli semantikuri
mxare, gansakuTrebiT ukanaskneli xanis gamokvlevebSi (22, 29, 30). Cven
mxolod varaudis saxiT gvinda vTqvaT, rom SesaZloa aq saqme gvqondes
kosmogoniuri xis CanacvlebasTan kosmogoniuri cxoveliT, miTumetes
rom fantasturi arsebebi, romlebic samyaros ganasaxierebdnen, cnobilia
Zveli xalxebis kosmogoniur warmodgenebSi. sicocxlis xes SeiZleba Caenacvlos RvTaebis gamosaxuleba, razedac migvaniSnebs RvTaebasTan erTad
ori cxovelis gamosaxvis Zveli tradicia. magaliTad, TrialeTis Tasze,
sicocxlis xis qveS gamosaxul RvTaebas ferxTiT uwevs ori cxoveli;
ori lomi ewva ferxTiT qalRvTaebasac, romelic arianes yavs aRwerli
(38). ase rom, am gamosaxulebebSi erTgan RvTaeba gamosaxulia xesTan er-
50
Tad, meoregan ki mis gareSe, magram cxovelebi orive SemTxvevaSi ukavSirdebian masac da sicocxlis xesac. CvenSi dadasturebulia faqti, roca
sicocxlis xis gamosaxulebas enacvleba Tevzi (20. 319-320) igive SeiZleba momxdariyo fantasturi cxovelis mimarTac, romlis irgvliv isea
ganlagebuli mcenareuli, cxoveluri Tu astraluri simboloebi, rogorc es xdeba sicocxlis xis totebsa Tu Reros orsave mxares. sicocxlis xis nayofi sicocxlis momniWeblad miaCndaT. aRm. saqarTvelos
mTielTa religiur teqstebSi garkveuladaa Tqmuli, rom am xis nayofis
„uWmeli qal-vaJi udrood daxociliyo“. meores mxriv folklorsa da
eposis Tanaxmad es Tvisebebi eniWebaT cxovelebsac. dasaRupavad ganwirul RvTaebebsa da gmirebs ivrdomebs iremi (telepinusi, amirani, laSa
giorgi, erekle mefe), mgeli (romuli da iremi) an mwyemsi (kirosi).
yovelive zemoTqmulis Semdeg SeiZleba CamovayaliboT ramdenime debuleba:
1. adre samiwaTmoqmedo xanidan mokidebuli keramikuli Tu liTonis
nivTTa SemkulobaSi gansakuTrebuli adgili uWiravs irmisa da jixvis
gamosaxulebas. maTTan erTad vxvdebiT mZlevar frinvelebs da astralur
simboloebs. gamosaxulebebSi xazgasmulia cxovelis sqesi, stilizebulia
kudi da rqebi. gamosaxulebaTa aseTi xasiaTi migviTiTebs, rom misi Semoqmedi eTnikuri jgufi ukve daSorda totemistur warmodgenebs da
rwmena-warmodgenebiT ZiriTadad bunebis ZalTa nayofierebasa da kvdomaaRdgenasTanaa dakavSirebuli.
2. cxovelis bewvisa da rqis perioduli cvla Zvel miwismoqmed
xalxebs gagebuli hqondaT rogorc mcenareTa amosvla-ganaxlebis analogiuri procesi. enobrivma da mxatvrulma masalam Semoinaxa faqtebi, riTac dasturdeba rqis, bewvisa da kudis gaigiveba mcenaresTan. amdenad
kudis, rqisa da bewvis mimarT cxovelis sxeuli ganixileboda rogorc
miwa. irems, iseve rogorc miwas, SeeZlo periodulad aeRorZinebina buneba. Sexedulebebi miwisa da sxeulis amgvari gaazrebis Sesaxeb Semonaxulia Zvel aRmosavlur miTosSi, sadac miwa Seqmnilia pirvelarsi urCxulis sxeulisagan, xolo danarCeni arsebebi miwisagan. amdenad iremi miwis simboloa da dedur samyaros ukavSirdeba.
3. bunebis aRorZineba-kvdomis procesi mizezobrivad daukavSirda
bunebis didi dedebis kults.
51
dedebi adre Tavad iyvnen warmodgenilni cxovelebis saxiT, ris gamoc momdevno xanebSi es cxovelebi iTvlebian nayofierebis qalRvTaebaTa
zoomorful xatad da maT Tanmxlebad.
4. rwmenaTa astralizaciis periodSi qali - nayofierebis RvTaebebi
ukavSirdebian planeta veneras, xolo mcenare, iremi (jixvi, niamori) da
varskvlavi am RvTaebis sxvadasxva emanaciebs warmoadgenen. amdenad yvela
eseni erT semantikur velSi eqcevian da maTi gamosaxulebebi simbolurad
erTsa da imave samyaros asaxaven.
5. Sua brinjaos xanidan mokidebuli, I aTaswleulis dasawyisis CaTvliT erTob Zlierdeba siuJeturi mxatvrobis tendencia, sadac upiratesad zoomorfuli Tematika sWarbobs. ZiriTadad aq mocemulia astraluri cxovelebis jgufebi da misterialuri nadirobis scenebi, sadac
iTifalur moisarTa figurebi nadiroben ZiriTadad irmebsa da taxze. am
siuJetebSi ukve Cndeba fantastiuri cxovelebi astralur-kosmogoniur
simbolikiT, romelTa Tvisebebis garkveuli nawili Camoyalibda iremTan
da jixvTan dakavSirebul SexedulebebSi. aseTi siuJetebis moWarbeba Sepirobebulia im principuli gardaqmnebiT, rac religiasa da miTosSi unda momxdariyo.
II. ÄËÈÒ
sicocxlis xis qarTul xalxur variantebSi xSiria lomis gamosaxuleba. es cxoveli kavkasiis teritoriaze didi xania aRar binadrobs,
magram folklorsa da kosmogoniur rwmena-warmodgenebSi mniSvnelovani
adgili sWeria. igive viTareba Cans toponimur da onomastikur masalaSi.
gansakuTrebiT sayuradReboa misi folkloruli da literaturuli Rirebuleba, rasac albaT erTis mxriv safuZvlad edo Zveli, sadReisod
gamqrali Sexedulebebi am cxovelze, xolo meores mxriv ki mWidro
kulturuli TanamSromloba axlo aziis xalxebTan, romelTa rwmena-warmodgenebSi loms istoriulad mniSvnelovani adgili eCWira.
amjerad Cveni yucradReba miipyro im garemoebam, rom lomi moqceulia nayofierebis axloaziuri da kavkasiuri qalRmerTebis Tanmxleb
cxovelTa asabiaSi. lomis gamosaxuleba bunebrivi mizezebis gamo, kavkasiaSi (Tu urartul xelovnebas ar CavTvliT), arc Tu ise mravalfero-
52
vani da ricxvmravalia. uZvelesi masala rogorc ukve aRvniSneT, brinjaos sartylebis, gansakuTrebiT walkis da Tlis samarovnebis sartylebis mxatvrobaSia mocemuli, sadac fantasturi cxovelebis ikonografiul saxeSi mravlad amoicnoba katismagvari, Zlieri mxecebis, kerZod lomisaTvis damaxasiaTebeli elementebi (korpusi, kidurebi, nabiji, kudi,
Tavkisris moxazuloba).
xSirad am cxovelebs amgvaneben raSebs, magram vfiqrobT, rom maT
cxenebTan saerTo araferi aqvT, saamisod ramodenime argumenti mogvepoveba. saqarTvelos teritoriaze pirvelad Cndeba ara cxenis gamosaxulebebi aramed mxedrebisa. aqedan unda vivaraudoT, rom kavkasiis xalxebis am
cxovelze Seqmnili pirveli STabeWdileba ukavSirdeba ara cxens, aramed
mxedars. cxenis figurebi Cndeba mogvianebiT xanaSi antikuri xanis bolos da maT pirdapir atyvia kultis udavo niSani. magram am figurebs
win uswrebda mxedris gamosaxuleba, romelic adreantikur xanaSi karga
xnis SemuSavebulia CvenSi (38, 40).
lomis Sesaxeb ufro konkretul cnobebs werilobiTi wyaroebi gvawvdis. aRsaniSnavia arianes cnoba, sadac naTqvamia, rom qalRvTaeba fasianes qandakeba garegnobiT reas Camogavs, radgan xelSi winwila uWiravs,
xolo misi savarZlis win lomebi wvanan (39, gv. 39).
fiqroben, rom lomis simbolika aziidan unda SeWriliyo egeosur
samyaroSi. Zvel SuamdinareTSi lomi iTvleboda RvTaeba ningirus cxovelad. asea igi warmodgenili gudeas sizmarSi (40. 10) lomi iTvleboda
aseve omis, sikvdilisa da cxeli mzis, aRorZinebadi da momakvdavi RvTaebis, nergalis cxovelad (41. 120-121) igi moxseniebulia iSTaris sayvarlebs Soris (42. 40) lomis tyavs, rogorc ZaZas, glovis samosels, atarebs velad gaWrili gilgameSi enqidus sikvdilis Semdeg da ixdis mxolod glovis dasrulebisas, roca ukvdavebis momniWebel mcenares moipovebs (42, 80). aqve yuradRea unda mivaqcioT im garemoebas, rom lomi
mTels aziaSi, gansakuTrebiT iransa da Sua aziis xelovnebis Zeglebze
mcxunvare mzis simboloTi, borjRalaTi aris aRbeWdili beWze, rac misi
nawilis niSani unda iyos (4. 84-95).
mcire aziasa da kretaze lomi nayofierebis qalRvTaebis cxovelad
gvevlineba (43. 30-31). Zveli berZnebis warmodgeniT lomis tyavs atarebdnen mziuri gmirebi. herakle da belerofonti. lidis cnobiT stratego-
53
sebs omis dros moqondaT zevsis, heliosisa da mTvaris Standartebi.
zevsis simbolod arwivi, xolo helisosisad - lomi (44, 216-218). lukianes aRwerili aqvs lomis samkurnalo Tvisebebi: lomis qoni arCens
yinvisagan gaCenil wylulebs, lomis naRveli, wyalSi gaxsnili, Tvalebs
elvarebas matebs, vinc lomis vardis zeTSi areuli qoniT daizileba mas
nadiri Tavs ver daesxmis da cbierebiT verafers daakleben (45. 278). herodotes mier Semonaxul legendaSi lomis bokveri damcvel Zalad gvevlineba, q. sardis galavani swored iq gatexes sparselebma, sadac lomis
bokveri ar yavdaT Semotarebuli (37. I. 84).
mTeli am masalis safuZvelze lomi warmogvidgeba rogorc mcxunvarebiTa da cecxliT aRsavse cxoveli, romelic mzes ganasaxierebs. aqedan
gamomdinare, TiTqos sruliad Seuferebelia nayofierebis qalRvTaebis
xasiaTisTvis misi buneba. magram igi momakvdavi da aRdgenili nergalis
cxovelia, romlis qveynad yofna - aryofnazea damokidebuli bunebis ayvaveba. amitom lomis simbolika mizezeobrivadaa dakavSirebucli bunebis
didi dedis garemosTan. lomi mzis nawiliani cxovelia da misi anTropomorfuli saxe albaT iseTi mziuri gmirebia, rogoricaa gilgameSi, herakle, amirani, romlebic nayofierebis qalRvTaebasTan Seadgendnen wyvils,
sadac gmiri an sayvarelia, an Svili. am gziT uSualod vuaxlovdebiT
iTifaluri RvTebebisa da monadireebis sakiTxs romlebic mzis nayofierebis mamrobiT Zalebs ganasaxiereben. es warmodgenebi Seiqmna iseT qveynebSi, sadac mwvane saburvils klavs ara sivrce, aramed sicxe, rac xsnis
mzis semantikis ambivalenturobas. swored amitom iyo, rom momakvavi
RmerTis daRupvis ritualebi imarTeboda mwvane bunebis mzisagan Zlevis
dasawisSi, zafxulSi (46. 17). xolo am RvTaebis aRorZineba-gamococxlebisadmi ki adre sagazafxulo dReobebi unda yofiliyo miZRvnili. saqarTveloSi aseTi dReobebi kvirias saxelze sruldeboda (47. 63-71. 48).
analogiuri Sinaarsis Cans telepinusis Zebnis miTi. am ritualebSi Zlier aqcentirebulia sqesTa Soris urTierTobis amsaxveli momentebi, rac
sruliad bunebrivia nayofierebis mamri RvTaebis bunebisaTvis. bunebis
ayvaveba warmoidgineboda rogorc deda RvTaebisa da mziuri mamrobiTi
Zalebis SeerTeba. amdenad mosalodnelia, rom iTifaluri figurebi im
momakvdav vegetatur RvTaebebs ganasaxierebdes, romelTa kulti saqveynod iyo aRairebuli mTels Zvel msoflioSi.
54
magram davubrundeT lomis gamosaxulebas, igi rogorc cxoveli,
cecxlovan mzes ganasaxierebs da meomari, boroti mzis simbolod gvevlineba. amdenad gavrcelebul siuJetebSi, sadac lomi misdevs irmebs,
igulisxmeba mwvanisa da zafxulis mwveli mzis brZola, rac bunebis
kvdomiT sruldeba. es motivi arqaulia da axlo aziaSi unda gaCeniliyo.
adre samiwaTmoqmedo xanis nayofierebis qali RvTaebebis Tanxmleb cxovelad yovelTvis gvevlineba pantera. panterebi da lomebi axlavs xeTur
qalRvTaebebsac. panterebi da lomebi aris Sebmuli rea kibeles etlSi,
roca es ukanaskneli, siyvaruliT Sepyrobili, koribantebis TanxlebiT
daeZebs Tavis mijnurs, atiss.
yovelive amis Semdgom SeiZleba davaskvnaT:
1). katiseburi, Zlieri mxecebi, brinjaos xanis kulturebSi miiCnevian mcxunvare mzis zoomorful saxed da asaxaven mzes, rogorc momakvdinebel, omisa da avadmyofobis RvTebas. ramdenadac mzis aseTi ganxilva
gamowveulia misi moqmedebis garkveuli periodiT, kerZod zafxulis gvalviT, amdenad es cxovelebic im solarul RvTaebaTa Tanmxlebi arian,
romlebic mkveTrad gamoxatuli xTonuri buneba gaaCniaT, amave mizezis
gamo am cxovelTa tyavi trauris niSnadac iTvleba (gilgameSi).
2). bunebis dedis kultis sinkretizaciis procesSi, lomi aq qalRvTaebis Tanmxleb cxovelad iqceva, ramdenadac axla igi ganagebs bunebis macocxlebel da momakvdav Zalebs.
3). mziuri gmirebi (xSirad sqesis niSniT aRbeRWdilni) da lomebi
urTierTis adeqvatur simboloebad gvevlinebian. amdenad lomi solaruli Zalebis simboloa da mamrul sawyiss ganasaxierebs.
4). nadirobis scenebi, sadac lomebi an monadireni dasdeven irmebs
unda ganvixiloT rogorc bunebis kvdoma aRorZinebis simboluri asaxva
da mas araviTari kavSiri ara aqvs sarewao nadirobasTan, an samonadireo
rwmenebTan. maTi dapirispirebiT gamonaxulia deduri da mamuri pirveli
sawyisebis kosmogoniuri principebi.
gamoyenebuli literatura:
1. rCeuli qarTul zRaprebi, Tbilisi, 1954.
2. d. Sengelaia, werilebi, Tbilisi, 1955.
55
3. Чиковани, Народный грузинский эпос о прикованном Амиране, М., 1966.
4. i. surgulaZe, astraluri simbolika qarTul xalxur ornamentSi,
Tbilisis sax. universitetis biblioTeka, xelnaweri.
5. qarTlis cxovreba, s. yauxCiSvilis redaqciiT 1.
6. e. virsalaZe, qarTuli - samonadireo eposi, Tbilisi, 1964 w.
7. v. kotetiSvili, - xalxuri poezia, Tbilisi, 1961.
8. Нарты, Эпос осетинского народа, М., 1957.
9. v. bardaveliZe, qarTuli (svanuri) saweso grafikuli xelovnebis nimuSebi, Tb., 1953.
10. g. Citaia, recenzia, enimkis moambe, I, 1937.
11. Сумбадзе Л., Грузинские "дарбази", Тбилиси, 1960.
12. К. Х. Кушнарева, Т. Н. Чубинашвили, Древние культуры Южного Кавказа, Ленинград, 1970.
13. t. CubinaSvili, mtkvrisa da aragvis ormdinareTis uZvelesi kultura, Tbilisi, 1955.
14. l. Rlonti, a. javaxiSvili, urbnisi, Tbilisi 1962.
15. МАК VII.
16. d. qoriZe, kolxuri istoriisaTvits, Tbilisi, 1965.
17. А. Мартиросян, Армения в эпоху бронзы и раннего железа, Уреван, 1964.
18. А. Ивановский, По Закавказью, МАК III, вып.VI.
19. i. abulaZe, Zveli qarTuli enis leqsikoni.
20. g. Citaia, sicocxlis xis motivi lazur ornamentSi, enimkis moambe,
Tbilisi, 1941. 313-1320.
21. v. bardaveliZe, g. Citaia, qarTuli xalxuri ornamenti I xevsuruli.
Tbilisi, 1939 w.
22. Хидашели М. Ш., К истории худежественной металообработки в античной Грузии, Автореферат, Тбилиси, 1969.
23. amiranaSvili S. qarTuli xelovnebis istoria, Tbilisi, 1944.
24. Рыбаков Б. А., Космогония и мифология земледельцев энеолита, СА, №1,
1965, (рис. 5).
25. В. Бардавелидзе, Древнейшие религиозные верования и обрядовое графическое искусство грузинских племени, Тбилиси, 1957.
26. l. Rlonti, a. javaxiSvili urbnisi I (62) Tbilisi 1962.
27. t. CubinaSvili - mtkvrisa da aragvis ormdinareTis uZvelesi kultura, Tbilisi, 1965.
56
28. Куфтин Б. А., Археологические раскопки в Триалети, Тбилиси, 1941.
29. m. xidaSeli - brinjaos mxatvruli damuSavebis istoriisaTvis antikur saqarTveloSi Tb., 1972.
30. m. xidaSeli - gviani brinjaos da adre rkinis xanis qandakebebi aRm.
saqarTvelodan - xelnaweri.
31. i. gagoSiZe, adre antikuri xanis Zeglebi qsnis xeobidan.
32. i. surgulaZe... sabWoTa xelovneba, 1966 #12.
33. A. Goetze, Kulturgeschichte des Alten Orients, Kleinasien München, 1933 gv.
137.
34. Ч. Лоукотка, Развитие письма, М., 1950.
35. m. Ciqovani, berZnuli da qarTuli miTologiis sakiTxebi, Tbilisi,
1971.
36. Геродот, История, Ленинград, 1972.
37. i. gagoSiZe, adreantikuri xanis Zeglebi qsnis xeobidan, Tbilisi 1964.
38. flavius ariane, mogzauroba Savi zRvis garSemo, Tbilisi 1961.
39. Редер П., Мифы и легенды Древнего Двуречия, М., 1905.
40. Тураев Б., История Древнего Востока, I.
41. Эпос о Гильгамеше, М.-Л., 1961.
42. iqve.
43. Е. Кагаров, Культ Фетишей, растений и животных у древ. греков.
44. Е. Клитер, Животные в античном и современном суеверии, Киев, 1971.
45. Арсеньев Н. С., Плач по умираюшему богу, этнографическое обозрение,
1912 № 1-2.
46. iv. javaxiSvili, qarT. eris istoria, I Tbilisi, 1960.
47. j. oniani, qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebis istoriidan (svanuri
muryvamoba - kvirioba).
57
ÜÑÏÂÒÌ ÌÒÈÞËÄÒÊÏ ÆÏ ÜÑÏËÌÍÒÌ ÈÒÀËÄËÃÅÈÏ
ÁÏÎÀÓÄ ÈÒÀËÌØÒ
ìïáïîàâåäëøò ìòèþëäòêòì ðîëþäåèåþòì, èòàëìòìï æï îòüóïäòì êóäüóîóä-òìüëîòóäò ïìðåáüåþòì êâäåâòì ìïùñòìò åüïðò, ïêïæ. òâ. öïâïõòøâòäàïí åîàïæ, ã. ÷òüïòïì ìïõåäàïí ïîòì æïêïâøòîåþóäò. ïàåóäëþòà ùäòì èïíûòäçå òãò, àïâòìò ûòîåóäò ìïêâäåâò
àåèïüòêòì ðïîïäåäóîïæ, áèíòæï íïøîëèåþì, îëèåäàï ìïôóûâåäçå
ãïèëòêâåàï ùòíïáîòìüòïíóäò æï áîòìüòïíëþòì èåîèòíæåäò
ìïîùèóíëåþîòâò æï êóäüóîóäò ðîëþäåèïüòêòì êïîæòíïäóîò
èòèïîàóäåþåþò. ïõäë æï ùòíï ïçòòì, åãåëìóî æï åâîëðóä
òìüëîòóä-êóäüóîóä âòàïîåþïìàïí øåöåîåþòà èïí æïìïõï
áïîàóäò êóäüóîòì ìïåîàë áïîãïøò øåìùïâäòì ðåîìðåáüòâï,
îëèäòì ãïíõëîúòåäåþïì ïîï åîàò àïëþòì øîëèï æïìÿòîæï.
ìïêèïîòìòï ãïâòõìåíëà ã. ÷òüïòïì åîàò øåõåæâòà èúòîå çëèòì
ùåîòäåþò, îëãëîòúïï „ìòúëúõäòì õòì èëüòâò äïçóî ëîíïèåíüøò“,
„áïîàóäò õïäõóîò ëîíïèåíüò, I õåâìóîóäò“ (â. þïîæïâåäòûåìàïí
åîàïæ). „ÿâòíüòïíò ôåõìïúèåäò“, „ïÿïîóäò æïàâï-þëñâï“. „ìâïíóîò
ìïêóîúõòä“ æï ï. ø., îëè úõïæïæ øåâòãîûíëà èïàò èíòøâíåäëþï
èåúíòåîåþòì àïíïèåæîëâå èòéùåâïàï ôëíçå.
ïêïæ. ã. ÷òüïòï åêóàâíòì òè èåúíòåîàï àïëþïì, îëèåäàï øåèëáèåæåþïøò åàíëãîïôòóäò ôïáüò óèíòøâíåäëâïíåì òìüëîòóä ùñïîëæ
òáúï. ïè èòæãëèïè êò èåúíòåîì èòìúï ìïøóïäåþï áïîàâåäàï ñëôïìï
æï êóäüóîïøò æïåèëùèåþòíï ûâåäò èìëôäòëì êóäüóîóä õïäõåþàïí àïíïúõëâîåþòìï æï óèÿòæîëâåìò êëíüïáüåþòì íïêâïäåâò. òãò
âòîüóëçóäïæ ôäëþæï èúòîå, àòàáëì óèíòøâíåäë ñëôòàò ôïáüòì
ïíïäòçòà ûïäçå èíòøâíåäëâïíò òìüëîòóäò ðîëþäåèòì æïíïõâòì õåäëâíåþïì. ïèòì ìïøóïäåþïì, ôïîàë åîóæòúòïìàïí åîàïæ ïûäåâæï
èïéïäíòÿòåîåþòà ïéþåÿæòäò ïäéë ÿåøèïîòüò êóäüóîëäëãòìï,
58
îëèåäòú, õïäõóîò ñëôòì ñëâåäæéòóîò èëâäåíåþòì èòéèï, õåæïâæï
ïæïèòïíàï øåèëáèåæåþòàò àïíïúõëâîåþòì øëîåóä ¸ëîòçëíüåþì,
îïæãïí õïäõóîò êóäüóîï, æïùñåþóäò àâòàòæåíüòôòúòîåþòì èëèåíüòæïí, æïèàïâîåþóäò àâòàøåíïî÷óíåþòì óêïíïìêíåäò ùïèòà, úëúõïäòï, ðäïìüòóîòï æï ñëâåä ïõïä æîëøò ïõåîõåþì ïæïðüïúòïì.
ùòíïèæåþïîå íïîêâåâòì èòçïíòï, ïâüëîòì øåìïûäåþäëþïàï ôïîãäåþøò øåóåîàæåì åîëâíóäò êóäüóîòì ëîòåíüòîàï èëûòåþòì üîïæòúòïì, îëèäòì åàíëãîïôòóä êâäåâïì ÷âåíøò ïêïæ. ã. ÷òüïòïè èòìúï
æïìïþïèò.
***
áïîàâåäò õïäõòì ñëôïøò ñóîïæéåþïì òèìïõóîåþì îùèåíï-ùïîèëæãåíïàï åîàò ôåíï îëèåäòú æïêïâøòîåþóäòï üñïâàïí, îëãëîú
ìõåóäòì ãïîìàïí æï þåùâàïí æï àèïìàïí, îëãëîú üñïâòæïí ïéèëúåíåþóä èïüåîòïìàïí. ðòîâåäïæ ïè ìïêòàõì ñóîïæéåþï èòïáúòï â. þïîæïâåäòûåè, îëèåäòú æïòíüåîåìæï èãäòì üñïâòì êóæòïíò öóþåþòà
æï òìòíò àîòïäåàòì àïìòì ôòãóîåþòì ìïèëìåäì æïóêïâøòîï. èïíâå
æïïôòáìòîï îàâòìï æï ûïôòì êïâøòîò áïäéâàïåþåþàïí, îïú
ãïèëõïüóäò òñë ûïôòì øåùòîâòàï æï ìõâïæïìõâï ìðåúòôòêóîò
ïéêâåàåþòà. èòóõåæïâïæ êâäåâòì ìåîòëçóäò èëúóäëþòìï èïì ïè
ðîëþäåèòìïàâòì îïòèå êëíúåðüóïäóîò èòèïîàóäåþï ïî èòóúòï 1 .
îàâòìï æï áìëâòà ðîëþäåèåþì ìùïâäëþæï ðîëô. ã. ÷ï÷ïøâòäò. èïí
èàåäò øåìïþïèòìò ðäïìüò æïïèëùèï áïäéâàïåþï äïèïîòïì êóäüøò,
æïïèüêòúï, îëè äïèïîòï ìâïíàï øëîòì òàâäåþëæï îàâòìï æï áìëâòì
èôïîâåäïæ, îëèäòì îòãò ôóíáúòï èëãâòïíåþòà éâàòìèøëþåäçå
ãïæïìóäï 2 . èòóõåæïâïæ ïìåàò èíòøâíåäëâïíò æïìêâíåþòìï ã.
÷ï÷ïøâòäì êâäåâï þåùâòì (àèòì, èïüñäòì) æï üñïâòì ìåèïíüòêóîò
øåôïìåþòì èòèïîàóäåþòà ïî ãïóãîûåäåþòï. ïè ìïêòàõåþì, àóèúï
ïîïðòîæïðòî, àïâòì ãïèëêâäåâåþøò øååõë úíëþòäò àåïüîèúëæíå æ.
öïíåäòûå. ãïíìïêóàîåþóäò èíòøâíåäëþï ïáâì ö. îóõïûòì ãïèëêâäåâåþì, îëèåäòú èîïâïäò ùäòì èïíûòäçå ìùïâäëþæï áïîàóä õïäõóî
æéåìïìùïóäì, ìïæéåìïìùïóäë ìïèëìåäì æï àïâìïþóîïâì, ìïæïú
1
â. þïîæïâåäòûå - áïîàâåäàï óûâåäåìò ìïîùèóíëåþòì òìüëîòòæïí (éâàïåþï þïîþïî-þïþïî) àþòäòìò, 1941 ù. ãâ. 21-57.
2
ã. ÷ï÷ïøâòäò - åîàò õïäõóîò ãïæèëúåèï äïèïîòïçå. àåçòìåþò. ìïèåúíòåîë
ìåìòï èòûéâíòäò ðîëô. â. þïîæïâåäòûòì õìëâíòìïæèò. àìó, 1972 ù. òïíâïîò,
ãâ. 18.
59
üñïâìï æï þåùâì èíòøâíåäëâïíò îëäò ïêòìîòï 3 . óêïíïìêíåä õïíì
ãïèëòêâåàï õïçòì, ãïèëìïõóäåþòì, ïìåâå ûïôòì æïèëêòæåþóäåþï
ïæïèòïíòì þåæìï æï þåæòìùåîïìàïí æïêïâøòîåþóä îùèåíåþàïí, îïú
êòæåú ïòîåêäï çëãò ïâüëîòì íïøîëèøò 4 .
ùòíïèæåþïîå íïîêâåâòì èòçïíòï ãïèëâäåíòä òáíåì üñïâòìï æï
þåùâòì (àèòì, èïüñäòì) ìïîùèóíëåþîòâ-èòàëìóîò èíòøâíåäëþï, ïìåâå
òè úõëâåäàï ìïêóäüë éòîåþóäåþï, îëèåäàïú åìï àó òì ìïîòüóïäë üñïâò ãïíåêóàâíåþï æï ïè èòèïîàóäåþòà øåâïôïìëà åàíëãåíåüòêóîò àó ïîï, êóäüóîóä-ãåíåüòêóîò æï ìëúòë-êóäüóîóäò èòèïîàåþåþòì ãçåþò æï þóíåþï.
óðòîâåäåì ñëâäòìï ìïÿòîëï øåèëâôïîãäëà ÷âåíàâòì ìïòíüåîåìë ôòçòêóî ëþòåáüàï ðòîâåäïæò ìïêîïäóîò èíòøâíåäëþï æï æïíòøíóäåþï, ãïèëâñëà åì ëþòåáüåþò ìõâï æïíïî÷åíåþòìïãïí. îïæãïí
ìïáèå úõëâåäàï ìïèñïîëì åõåþï, óíæï ïéòíòøíëì, îëè ðòîâåäïæò ìïêîïäóîò øåôïìåþåþò æïêïâøòîåþóäò òñë ãïîåóä úõëâåäåþàïí æï
ôîòíâåäàïí. èõëäëæ æëèåìüòêïúòòì øåèæãëè ìïêîïäóî ìôåîëøò
òÿîåþï øòíïóîò úõëâåäò æï ôîòíâåäò, îïú êòæåú øåòè÷íåâï îëãëîú
áïîàâåäàï ïìåâå ïîïáïîàâåäàï øåìïþïèòì ùïîèëæãåíåþøò.
øòíïóî úõëâåäàïãïí ñâåäïçå ìïìóîâåä øåìïùòîïâïæ òàâäåþëæï õïîò, úõâïîò, àõï; ôîòíâåäàïãïí - áïàïèò (èïèïäò, ñâåîóäò).
ìïäëúïâì øååùòîåþëæï úõëâåäàï üñïâò, àïâ-îáï, þóèþóäò, õëäë
õëîúò òõïîöåþëæï ìïåîàë ðóîëþïçå. îëãëîú ÷ïíì, ìïìóîâåäò
øåìïùòîïâò òñë òîèòì, öòõâòì, ïî÷âòì àïâ-îáï æï üñïâò, èïãîïè øåùòîâï ðîïáüòêóäïæ øòíïóîò úõëâåäòìï æï ôîòíâåäòì ìïøóïäåþòà
õëîúòåäæåþëæï. èïîàïäòï, ìïîòüóïäë üåáìüåþò, èïãïäòàïæ,
áëîùòäòì æîëì, ãïîåóä íïæòî-ôîòíâåäì ïõìåíåþì, èïãîïè ðîïáüòêóäïæ òìòíò øòíïóîòà ïîòì ÷ïíïúâäåþóäò. ïìåà æîëì, úõëâåäòì ïí
ôîòíâåäòì øåùòîâòìïì ìïíïæòîë òïîïéì, õïíöïäìï æï àëôì òñåíåþåí
3
ö. îóõïûå - ûâåäò áïîàóäò ïãîïîóäò æéåìïìùïóäòì èàïâïîò ðåîìëíïýò
þåîò-þåîï. èïìïäåþò ìïáïîàâåäëì åàíëãî., IX, àþ., 1957, ãâ. 173-8; áïîàâåäò õïäõòì ìïèåóîíåë ñëôòì òìüëîòòæïí, ìïêïí. æòìåîüïúòï, àþòäòìò,
1954 ù. þóíåþòì ûïäàï ïéëîûòíåþòì õïäõóîò æéåìïìùïóäò ìïáïîàâåäëøò.
àþòäòìò, 1999 ù. õïäõóîò ïãîëêóäüóîï æïì. ìïáïîàâåäëøò, àþòäòìò,
1979 ù. ãâ. 158 æï øåèæåã…
4
ò. ìóîãóäïûå - ìòâîúëþîòâò ïìðåáüåþò áïîàâåäàï îåäòãòóî æï èòàëìóî
ùïîèëæãåíåþøò. èïìïäåþò ìïá. åàí. XXIII, àþòäòìò, 1987 ù. ãâ. 133-158, áïîàóäò õïäõóîò ëîíïèåíüòì ìòèþëäòêï, àþòäòìò, 1993 ù. ãâ. 33-62; 108-147
æï ìõâ. í. ïþïêåäòï - ìòèþëäë æï îòüóïäò áïîàóä êóäüóîïøò, àþòäòìò,
1997, ãâ. 95
60
æï îòüóïäóî üåáìüåþøòïú ãïîåóä, íïæòî-ôîòíâåäò æï ìïíïæòîë
òïîïéò èëòõìåíòåþï. ïõïä æîëøò, îëúï íïæòîì øòíïóîò åíïúâäåþï,
èòìò àëôòà èëêâäï íïæòîòì èëðëâåþòì üëäôïì áèåæåþïæ òàâäåþëæï 5 . ãïîåóä úõëâåäàïãïí ùèòíæï úõëâåäïæ èòï÷íæïà öòõâò æï
òîåèò, îëèåäàï àïâîáòà ïèêëþæíåí ìïúõëâîåþåäò ìïõäòì ôïìïæåþì, æåæïþëûåþì, ìïèäëúâåäëåþìï æï åêäåìòåþì. ïîáïíöåäë äïèþåîüòì úíëþòà, ïè úõëâåäàï îáåþòì, üïõòì åøâòìï æï õëõþòì ôîàåþòì æïêòæåþï úëæíòïà ìïèåãîåäëøò åêäåìòòì ãïîåàï êåæäåþçå; ïìåàò øåìïùòîïâò õøòîïæ øòæï êåæäåþìïú ïèêëþæï 6 . ïî÷âòìï æï öòõâòì
õëîúòì èëðëâåþï èòúâïäåþóäàïàâòì æïìïêóîàõåþäïæ ìâïíàï øëîòì ìïìóîâåä æï êïîã ìïáèåæ òàâäåþëæï 7 .
èüïúåþåä úõëâåäàïãïí ãïîêâåóäò ìïîùèóíëåþîòâò ùïîèëæãåíåþò óêïâøòîæåþï ûòîòàïæïæ âåôõâì, èãåäì, æïàâì, üïõì (îëèåäòú
ïîïï èüïúåþåäò, èïãîïè æòæò ûïäòì ãïèë óôîë èïà óïõäëâæåþï
âòæîå þïäïõòìèÿïèåäåþì). ïèöåîïæ ÷âåíàâòì ìïòíüåîåìëï õïäõóî
îùèåíïàï òì íïùòäò îëèåäòú âåôõâìï æï èãåäì øåõåþï æï ÷âåíú èïàò
ãïíõòäâòà æïâêèïñëôòäæåþòà.
âåôõâòì ìïõåäáâåø ìïáïîàâåäëøò òìüëîòóäïæ óíæï âòãóäòìõèëà öòáòì, äåëðïîæò//ðïíüåîïì êïâêïìòóîò íïòîìïõåëþï, îëèäòì
óïõäëåìò íïàåìïâòï øóïïçòïøò ãïâîúåäåþóäò èàòì þïîìò, òîþòìò.
àïíïèåæîëâå áïîàóä åíïøò ìïäòüåîïüóîë íëîèïæ æïìüóîæåþï „âåôõâò“, õëäë ûâåä áïîàóäøò æïèëùèåþóäò ïîòì „âåôõò“. èïà
øëîòì øåòè÷íåâï øòíïïîìëþîòâò ãïíìõâïâåþï. ïè èëèåíüòà ãïíìïêóàîåþòà æïòíüåîåìåþïì õåäò øåóùñë „âåôõòìüñïëìíòì“ ìòèþëäòêïè,
ìïæïú „âåôõò“-ì üñïâò æï áóæò, ïìåâå àïâïæ úõëâåäò, åîàòì èõîòâ
üïîòåäòì óèàïâîåìò ïáìåìóïîòï, èåëîåì èõîòâ êò íåìüïí-æïîåöïíì
ãïíïìïõòåîåþì. ìïàïíïæë êâäåâòà ãïîêâåóäòï, îëè ûâåä áïîàóäøò
ìïõåäòà „âåôõò“ ïéòíòøíåþëæï òì úõëâåäò, îëèåäìïú ïõäï äåëðïîæì//ðïíüåîïì óùëæåþåí, ûâåä áïîàóäøò êïüòìåþîàï ïè ùïîèëèïæãåíåäì ïéíòøíïâæíåí ìïõåäòà „ïâïçï“. æéåì áïîàóä åíïøò üåîèòíòà „ïâïçï“ ïéòíòøíåþï ãåðïîæò, óìùîïôåìò èëîþåíïäò ëàõôåõàï
øëîòì, îëèåäìïú õøòîïæ ìïãïíãåþëæ ùâîàíòïí æï íïæòîëþòìïì òõèï-
5
ò. ìóîãóäïûå - åîàò ìïáëîùòäë ùåìòì èòàëìóîò æï ìëúòïäóîò þóíåþòìïàâòì („èåôòì ãïíïæòîåþòì“ ïíïäòçòì úæï), èïúíå, òìüëîòòì … ìåîòï, ¹2,
1989.
6
ïîáïíöåäë äïèþåîüò - ìïèåãîåäëì ïéùåîï, àþòäòìò, 1938 ù. ãâ. 149.
61
îåí, îëãëîú èùåâïîì. îëãëîú ÷ïíì, ìïõåäò „âåôõâò“ ìõâïæïìõâï
æîëì óêïâøòîæåþëæï ñâåäï úõëâåäì, îëèåäìïú õïäåþòïíò üñïâò
¸áëíæï. èïãïäòàïæ ýòîïôì åûïõæíåí „ïáäåè-âåôõâò“ (ìïþï). ïè
ìïêòàõòì øåìïõåþ ïèëèùóîïâ úíëþåþì òûäåâï ò. áåîáïûå àïâòì
ìðåúòïäóî ãïèëêâäåâïøò „úõëâåäåþòì ïéèíòøâíåäò äåáìòêï ûâåä
áïîàóäøò“ 8 . ïè ãïíõòäâïì, ÷åèòì èõîòâ, æïâóèïüåþ åîà ôïáüì,
îëèåäòú ûâåäïæ ìïáïîàâåäëøò „âåôõòì“ ìïõåäòà úíëþòäò èõåúòì
öòøì ïçóìüåþì. „âåôõòìüñïëìíòì“ èïèóêï àïâáïîïøâòäòìåóä
òäóìüîïúòåþøò üïîòåäì ñâåäãïí úõëâåäòì ùòíùêäåþòïíò üñïâò
ïúâòï. ùòíùêäåþòïíò üñïâòì èáëíå èõåúò ïîòì èëêäóäò üïîòåäòì
èòåî äëè-âåôõâòì æïõëúâòì úíëþòä ìúåíïøò. øåòûäåþï òàáâïì
èåüòú: ïéíòøíóäò üñïâòì èëõïüâòì ùåìò íïüóîïì ûäòåî ïîòì
æïøëîåþóäò, ìüòäòçåþóäòï æï ãåëèåüîóäò áïîãòà èë÷òàóä
áìëâòäì ãâïãëíåþì. åì èëèåíüò èåüïæ ìïñóîïæéåþëï æï èïì øåèæåã
òìåâ æïâóþîóíæåþòà. ïéíòøíóäò ãïîåèëåþï úõïæñëôì, îëè XVIII
ìïóêóíòì èõïüâîòìïàâòì „âåôõò“ ïéíòøíïâæï úõëâåäì, îëèåäìïú
æéåì äåëðïîæì âåûïõòà, îïú ìïâìåþòà åàïíõèåþï ïè ìïêòàõàïí
æïêïâøòîåþóä ìïèåúíòåîë äòüåîïüóîïøò èòéåþóä èëìïçîåþïì.
âåôõâòìïæèò ãïíìïêóàîåþóäò æïèëêòæåþóäåþòì íïêâïäåâò
óðòîâåäåì ñëâäòìï æïèëùèåþóäòï çåðòîìòüñâòåîåþïøò. õïäõøò ãïâîúåäåþóäò ùïîèëæãåíòì àïíïõèïæ, ìâïíåþò èëêäóä âåôõâì æïìüòîëæíåí æï íïàåìïâì óùëæåþæíåí, óþëæòøåþæíåí èëêâäòì ãïèë.
èëêäóäò âåôõâòì èòèïîà ðïüòâòì ãïèëõïüâï õåâìóîåàøòïú
ìúëæíòïà. èëêäóä èõåúì âïýòì üïíìïúèåäì ÷ïïúèåâæíåí, ãâåîæòà
òïîïéì æïóùñëþæíåí æï òìå æïòüòîåþæíåí 9 .
ïìåàò ùïîèëæãåíåþòì ïéèëúåíåþï øåìïûäë òáíåþëæï òìåà þóíåþîòâ ãïîåèëøò, ìïæïú ïæïèòïíò èÿòæîë êëíüïáüøò òáíåþëæï ïéíòøíóä úõëâåäàïí. ïæîå òãò èïîàäïú ôïîàëæ ñëôòäï ãïâîúåäåþóäò êïâêïìòïøò æï ïèòüëèïú òãîûíëþï õïäõóî ðëåçòïøò èòìò úõëâåäèñëôåäò êâïäò. õïäõóî ìòüñâòåîåþïøò âåôõâò èóæïè èàïìàïí ïîòì
æïêïâøòîåþóäò æï èàòïí ãïîåèëøòï ùïîèëæãåíòäò. „âåôõâò“ óèïéäåìò åðòàåüòï òèïà øëîòì, îïú êò øåòûäåþï èòåêóàâíëì èàòåä èëíï7
8
â. þïîæïâåäòûå - áïîàóäò (ìâïíóîò) ìïùåìë ãîïôòêóäò õåäëâíåþòì íòèóøåþò. àþòäòìò, 1953 ù. ãâ. 66-67.
ò. áåîáïûå - úõëâåäåþòì ïéèíòøâíåäò äåáìòêï ûâåä áïîàóäøò. àþòäòìò.
1974 ù. ãâ. 72-74. N\ D\ Ufvrhtkblpt= Dc\ Dzx\ Bdfyjd= Byljtdhjgtqcrbq
zpsr b byljtdhjgtqws\ N\ II cnh\ 492- 503- N,bkbcb= 1984\
62
æòîåìï æï èåëèïîì. õïäõóî ðëåçòïøò õøòîïæ øåâõâæåþòà òìåà ãïèëàáèåþì, îëãëîòúïï „âåôõâòï, âåôõâòì èïèêäïâò“, ïí „âåôõâë,
âåôõâòìãïí èëêäóäë“. ïè ãïèëàáèåþòà èåþîûëä èõïîåàï (âåôõâòìï
æï èëíïæòîòì) èòèïîà óéîèåìò ðïüòâòìúåèïï ãïèëõïüóäò. æïèëêòæåþóäåþï üòðòóîòï ïéèëìïâäåà ìïáïîàâåäëì èàòì õïäõóîò
ìòüñâòåîåþòìïàâòì, îòì êóäèòíïúòóî ãïèëõïüóäåþïæ óíæï
èòâò÷íòëà „âåôõòìï æï èëñèòì äåáìò“. ïè èåüïôëîóä ìòìüåèïøò
àïâòìò ïæãòäò óÿòîïâì âåôõòì ÿîåä üñïâìïú. åîàò äåáìò,
îëèåäøòïú ïõïäò æîëòì îåïäòåþòï (àëô-æóîþòíæò, ôëäïæòì
ùîòïðò) íïõìåíåþò, èòóõåæïâïæ ìòïõäòìï, èåüïôëîïàï üîïæòúòóäò
ìòìüåèòì ãïèëñåíåþòà ïîòì ïãåþóäò æï, ìõâï èîïâïäàïí åîàïæ, âåôõòì üñïâòì ôåîïæëâíåþïçåú ìâïèì ïáúåíüì. ïá íïõìåíåþòï èëñèòì
„ðòîëôäòïíëþï“,
„ìïõåäòìèëñâïîóäëþï“,
„èóæïè
æîëì
ìïõåäòïíëþï“. äåáìò æïìüòîòì ìïõåäëâïí èåþîûëäì:
„… úëæâïï øåíò ìòêâæòäò,
âåôõë, ÿîåäðåîïíãòïíë…
ïîùòâë èõïîêâåîòïíë…“ 10
âåôõòìï æï ïîùòâòì íòøïíàâòìåþïàï øåùñâòäåþï áïîàóäò
õïäõóîò ðëåçòòì ìõâïæïìõâï ýïíîøò (ìïõëüþë ìòèéåîåþò, õèòà
íïüòîïäåþò æï ï. ø.) èåüïæ ãïâîúåäåþóäò èëâäåíïï æï øåòûäåþï
òàáâïì åîàãâïîïæ áèíòì òìåà øîåì, ìïæïú èòùòì (âåôõâò) æï úòì
(ïîùòâò) ìïèñïîëàï íòøíåþòï ãïåîàòïíåþóäò. èåüïôëîïàï åì
íïüóîòìüóäò øîå ìóþìüîïüóä ôåíïì óíæï ùïîèëïæãåíæåì õïäõóî
ôïíüïìüòêïøò, îëèåäòú øåèæåã èæòæîæåþï ìõâï ìïèñïîëàï
ìòèþëäë-íòøíåþòà. ïìåàò æïìêâíòì ìïøóïäåþïì ãâïûäåâì ïèòîïíòì
ûïéäòì ñóîøïì ìòèþëäòêï. ïá ûòîòàïæïæ èòùòìï æï úòì íòøíåþòï àïâèëñîòäò æï åðëìòì óûâåäåì øîåì óíæï ãïíåêóàâíåþëæåì. øåòûäåþï
òàáâïì, îëè „âåôõò æï âåôõàïí þîûëäï“, îëãëîú ôòçòêóîò æï
ìóäòåîò øåìïûäåþäëþåþòì ëðüòèóèò, ëæåìéïú ìïêîïäóî âåäøò
óíæï ñëôòäòñë èëïçîåþóäò æï ïè âåäòì øåìóìüåþï-ãïáîëþòì
øåìïþïèòìïæ, èïí õïäõòì óèïéäåì çíåëþîòâ éòîåþóäåþïàï ìôåîëøò
ãïæïòíïúâäï. äòüåîïüóîïøò, ãèòîàï èïéïäò øåìïûäåþäëþåþò
çëãöåî èåáïíòêóîïæ, äëè-âåôõâòì óèòçåçë õëúâòà ïîòì ãï9
å. âòîìïäïûå - áïîàóäò ìïèëíïæòîåë åðëìò. àþòäòìò, 1964 ù. ãâ. 65-73.
áïîàóäò õïäõóîò ðëåçòï, V, àþòäòìò, 1976 ù. ãâ. 142. âåôõâàïí æïêïâøòîåþòà òõòäåà òáâå, ãâ. 96, 102, 200. å. âòîìïäïûå, áïîàóäò ìïèëíïæòîåë
åðëìò, àþòäòìò, 1964 ù. ãâ. 27.
10
63
èëõïüóäò, îëãëîú åì õæåþï „âåôõòìüñïëìïíøò“. ãïíìõâïâåþòà
õïäõóîò ðëåçòòìïãïí, ïá èëãçïóîò ïâàïíæòäòì øåìïõåþ íïàáâïèòï,
îëè „ìïæïúï íïõòì, æïõëúíòì, äëè-âåôõíò èëøïèþíïîåíò“. ûäòåîò
èõåúåþòì õëúâòì æåìïêîïäòçåþóäò ðîëúåìò, îëèåäòú ëæåìéïú
ìïêîïäóî èåôåàï ðîåîëãïüòâï òñë (èïãïäòàïæ, þïþòäëíòìï æï
ïìóîåàòì èåôåàï íïæòîëþï äëèåþçå, ìïìïíóîò ìòóýåüåþò èåôåàï
íïæòîëþòæïí, ìïåîàëæ ìïèåôë íïæòîëþï) ãïèëòñåíåþï îëãëîú
õåîõò ãèòîòì øåìïûäåþäëþïàï æïõïìòïàåþòìïì æï ïèòüëè, èòàëìòæïí
äòüåîïüóîïøò ãïæïìâäòì æîëì, õøòîïæ èåáïíòêóî øàïþåÿæòäåþïì
üëâåþì. ûäòåîò èõåúåþòì óèòçíëæ õëúâï ïîï èõëäëæ áïîàóä äòüåîïüóîïì ïõïìòïàåþì, ïîïèåæ ìïåîàëæ ïîòì ãïâîúåäåþóäò øóï
ìïóêóíååþòì ïéèëìïâäóî äòüåîïüóîïøò, ìïæïú íïæòîòì õëúâï
åîàãâïî àâòàèòçíïæ ïîòì áúåóäò.
ãïîæï çåèëàáèóäòìï, ïîìåþëþì ûäòåî èêîàïäò ãïæèëúåèåþò,
îëèåäàï èòõåæâòà âåôõâò èëíïæòîòì æïèõèïîå, èåãëþïîò æï
ûèëþòäòï. øåìïûäëï òì ëæåìéïú íïæòîà èùñåèìïæïú èòï÷íæïà,
îïæãïí çëãöåî òãò èëíïæòîåì íïæòîì óîåêïâì 11 .
èåëîå èüïúåþåäò úõëâåäò, îëèäòì èëíïæòîåþòì ðîëúåìàïí
æï ïìåâå üñïâòì èòèïîà ôòáìòîåþóäòï ìïùåìë èëáèåæåþåþò, ïîòì èãåäò. ñëâåä øåèàõâåâïøò, ÷âåíò èåúíòåîåþòì àâïäìïùòåîøò ïè úõëâåäàïí æïêïâøòîåþóäò îùèåíåþòï èëáúåóäò. â. þïîæïâåäòûå ìâïíóî
æîëøïì, äåèì, øåôïìåþïì ïûäåâì èãåäàïí æïêïâøòîåþóäò îùèåíåþòì
ìïôóûâåäçå. ãïîæï æîëøòìï, èïí ìâïíåàøò øåòìùïâäï æéåìïìùïóäò
„ïøïíãåäë“ àó „øïøïíãåäë“, ìïæïú èãäòì üñïâò ÿëêçå ÷ïèëêòæåþóäò æïïáâà, îïú ùòíï ìïôåõóîòï áìëâòäòìïãïí øåêåîòäò æï üïîçå ìïãïíãåþëæ æïèïãîåþóäò äåèòìï, îëèåäìïú èõåæîòì èëûîïëþòìïì ¸ïåîò þåîïâì æï áìëâòäòìïãïí øåêåîòäò ôòãóîïì èëúóäëþïì ïûäåâì.
ðòîâåä øåèàõâåâïøò úõëâåäòì üñïâò íïüóîïäóîïæ óêïâøòîæåþï
õåì//ÿëêì, õëäë èåëîå øåèàõâåâïøò õæåþï õòìï æï üñïâòì ÷ïíïúâäåþï
æîëøòà. ïéìïíòøíïâòï òìòú, îëè æîëøï èëíïùòäåëþæï úõåíåþòì
øåöòþîøò. àó èåæîëøå èëòãåþæï øåöòþîåþïì åì èüåîçå ãïèïîöâåþòìï
11
âïýï-ôøïâåäï, îëãëî ãï÷íæíåí þóåþò áâåñïíïçå (èëàõîëþåþò), æïÿîòäò
âåôõâò (ðëåèï).
64
æï èëìïâäòïí ùåäòùïæì èëïìùïâåþæï. øåöòþîò êò òèïîàåþëæï ùèòíæï
ãòëîãòì ìïçïôõóäë æéåìïìùïóäçå - õòäòøëþïì 12 .
îïú øååõåþï „ïøïíãåäë“-ì àó „øïøïíãåäëì“, èòìò úåíüîïäóîò
ïáúòï òñë èãäòì èëêâäï. èãåäì ãïïüñïâåþæíåí, üñïâì èïéïä ÿëêçå
÷ïèëêòæåþæíåí æï èãäòì èêâäåäì èòìúåèæíåí. åì óêïíïìêíåäò êò ÷ïóæãåþëæï ìïàïâåøò èïèïêïúàï ðîëúåìòïì, îëèåäòú, øåèëâòæëæï ìëôåäøò, ñëâåäò èëìïõäòì êïîçå øå÷åîæåþëæï, òèéåîåþæíåí,
èïìðòíûäåþò êò èãäòì èêâäåäì üñâòï-ùïèïäì ïûäåâæíåí.
„øïøïíãåäë“ ìùëîåæ ïè ðîëúåìòïì åîáâï. ìïõåäò „øïøïíãåäë“ â. þïîæïâåäòûåì áïîàóäò ìòüñâòì
„ìïèãåäë“-ì æïèïõòíöåþóä
ãïîæïìïõâïæ èòï÷íæï. ïéíòøíóä æéåìïìùïóäøò â. þïîæïâåäòûå
üëüåèóîò
îùèåíåþòì
ãïæèëíïøàì
õåæïâì,
õëäë
èãäòì
èêâäåäòìïàâòì çåèëõìåíåþóäò ùåìòà üñâòï-ùïèäòì ãïæïúåèïì
êëäåáüòóî èëêâäïøò àïíïèëíïùòäåëþïæ àâäòì. øåòûäåþï
æïâïèïüëà, îëè àïíïèëíïùòäåëþòì ãïèëõïüóäåþï ïîòì ïîï èõëäëæ
üñâòï-ùïèäòì ãïæïúåèòì ôïáüò, ïîïèåæ øåèëâäï æï ñâåäï ëöïõòì
êïîùòí ìòèéåîòì øåìîóäåþïú, îëèäòì ìïøóïäåþòà õæåþëæï ñëâåäò
ëöïõòìïàâòì ùïîèïüåþòì èòüïíï, ïìåâå ãïîìøåèëâäòà õæåþëæï
øåèëçéóæâï æï èïîêòîåþï ìòâîúòìï, îëèåäòú ïè ìëúòïäóîò
åîàåóäòì èòåî øòíïæ èëòïçîåþëæï 13 .
ãïîæï ïéíòøíóäò æéåìïìùïóäòìï, ìïáïîàâåäëì ìõâïæïìõâï
êóàõåøò øåè÷íåóäòï, îëè åîòæåþëæíåí âåôõâòìï æï èãäòì èëêâäïì.
ïè úõëâåäåþòì èëíïæòîåþïì üïþó åæë. ñëôïì ãïíìïêóàîåþòà ïáüòóîïæ èãåäàïí æïêïâøòîåþóäò èïìïäï øåèëî÷ï. â. þïîæïâåäòûåì èëüïíòäò ïáâì èëõóú ìâïíàï íïïèþëþò ïè ìïêòàõàïí æïêïâøòîåþòà. òìòíò
àâäòæíåí, îëè èãåäì ïáâì ïæïèòïíòì ìïìòêåàëæ èòèïîàóäò îïéïú
èïãòóîò ûïäï, òìòíò ïæïèòïíì åõèïîåþòïí æï èôïîâåäëþåí, ïìåâå
òúòïí „ìòìõäòì ïéåþï“ èëêäóäò àïâòìòïíòìïàâòì. ìâïíåþò
ñëâåäàâòì úæòäëþæíåí ïî èëåêäïà èãåäò ïîï òèòì ãïèë, îëè
èïàãïí øóîòìûòåþòìï åøòíëæïà, ïîïèåæ òèòì ãïèë, îëè õïäõóîò
÷âåóäåþòà èãäòì èëêâäïì åîàãâïîïæ åîòæåþëæíåí. 30-òïí ùäåþøò
12
D\ <fhlfdtkblpt - Lhtdytqibt htkbubjpyst dthjdfybz b j,hzljdjt uhfabxtcrjt bcreccndj uhepbycrb[ gktvty\ N,bkbcb= 1957 u\ cnh\ 57 b lfkmit\
13
ò. ìóîãóäïûå - ìòâîúëþîòâò ïìðåáüåþò áïîàâåäàï îåäòãòóî æï èòàëìóî ùïîèëæãåíåþøò. èïìïäåþò ìïáïîàâåäëì åàíëãîïôòòìïàâòì, XXIII
ãâ. 133 (øåèæåã èìå). ïîáïóäò åäåèåíüåþò áïîàóä õïäõóî æéåìïìùïóäåþøò, èìå XXI, ãâ. 115.
65
ìâïíåþøò õíòåîò õïäõò êòæåâ ïüïîåþæï èãäòì üñïâòì ìïõåäëòïí
öóþåþì, îëèåäàïú êóæòú ¸áëíæïà øåüëâåþóäò. îëãëîú ÷ïíì,
ðîïáüòêóäïæ èãåäì èïòíú êäïâæíåí, èïãîïè øåçéóæóäïæ æï
ãïíìïêóàîåþóä
øåèàõâåâïøò,
øåìïûäëï
îòüóïäóîò
ìïÿòîëåþòìïàâòì. èëíïæòîå èëêäóä èõåúì, òìåâå, îëãëîú âåôõâì,
àïâçå æïïæãåþëæï, áóæì èëòõæòæï, åþëæòøåþëæï, ïîùèóíåþæï, îëè
èêâäåäëþï øåúæëèòà èëõæï, îïæãïí òìåâå ïî óíæëæï èòìò èëêâäï,
îëãëîú ìïêóàïîò ûèòìï. øåèæåã èãåäì ëöïõòì ùåâîòâòà
æïòüòîåþæï, üñïâì ãïõæòæï æï õëîúì óìïàóëæ æïôäïâæï 14 . ïìåàòâå
ùåìòà, îëãëîú âíïõåà âåôõâòì èòèïîàïú ìîóäæåþëæï. îëãëîú
ïéâíòøíåà, ïè èëèåíüåþì â. þïîæïâåäòûå üëüåèòçèàïí ïêïâøòîåþæï,
îïú ìïåÿâëæ èå÷âåíåþï. øåìïûäëï ïá æïî÷åíòäò òñëì ëæåìéïú
ïîìåþóä îùèåíïàï òíåîúòï, èïãîïè íïæòîàïí íïàåìïóîò êïâøòîòì
ïéíòøâíï ôëîèïäóîòï æï ïîï ìòìõäòìèòåîò, ïîú èïìàïí òãòâåëþòì
ãîûíëþï ÷ïíì, îïú ïìå ïõïìòïàåþì üòüåèòçèì. øåèëâäï, ñâåäï ìïõäòì
êïîùòí ìòèéåîï æï ñâåäïìïãïí èãäòì èêâäåäëþòìïàâòì üñâòïùïèäòì ãïæïúåèï óôîë ìïàåèë ùïîèëæãåíåþçå èòãâòàòàåþì, âòæîå
ìïãâïîåóäëçå æï èàäòïíïæ åèàõâåâï æéåìïìùïóäòì øåìîóäåþòì
ìâïíåàøò èòéåþóä ùåìì. úõïæòï, åì úõëâåäåþò ëæåìéïú øåìïûäëï
èïîàäïú
òñâíåí
üëüåèóîò
ëþòåáüåþò,
èïãîïè
÷âåíàâòì
õåäèòìïùâæëè èïìïäïøò êëíúåôúòï æïîéâåóäòï, æïèïõïìòïàåþåäò
ìëúòïäóîò ãïîåèë ïéïî ïîìåþëþì, òãò èàäòïíïæ ãïîæïìïõóäòï æï
èòìò ìëúòïäóî-òìüëîòóäò èïõïìòïàåþäåþò ìóä ìõâï ìïçëãïæëåþîòâ æëíåì ïæïìüóîåþì. îïú øååõåþï èãåäàïí, èòì þåùâàïí,
þîÿñïäàïí æïêïâøòîåþóä ùïîèëæãåíåþì, èïàò ïîìåþëþï ìâïíåàøò
öåî êòæåâ 1882 ùåäì æïïôòáìòîï î. åîòìàïâèï. èïàò ïè ìïõòà ïîìåþëþï ÷âåóäåþîòâò èëâäåíïï íåþòìèòåîò ìïçëãïæëåþòìïàâòì.
åìïï æïïõäëåþòà ñâåäïôåîò, îïú úíëþòäòï áïîàâåäàï åàíëãîïôòóä ñëôïøò âåôõâòìï æï èãäòì ãïîøåèë ïîìåþóä îøèåíï-ùïîèëæãåíïàï øåìïõåþ, èïàò üñïâòìï æï íïæòîëþòì ðîëúåìòì ÷ïàâäòà.
÷âåíò èìöåäëþòìïàâòì ãïíìïêóàîåþòà ìïòíüåîåìëï èãäòì üñïâòì
ÿëêçå æïêòæåþòì ùåìò, îïæãïí åì îòüóïäóîò èëæåäò ùïîèëïæãåíì
óïéîåìïæ ìïòíüåîåìë èòàë-îåäòãòóîò êâïíûòì ðîïáüòêóä
îåïäòçïúòïì æï ûâåäò èìëôäòëì èîïâïä õïäõøòï æïèëùèåþóäò. òãò
üñïâòì õåçå æïêòæåþòì âïîòïíüòï, îïãïí ìâåüò, ÿëêò æï çëãöåî áïä14
D\ <fhlfdtkblpt - er\ cjx\= cnh\ 44-45.
66
éèåîàò (èïã. ïøåîï) ïéèëìïâäóî îåäòãòåþøò åîàèïíåàòì üëäôïì
ìòèþëäëåþì ùïîèëïæãåíåí.
ãïîæï åàíëãîïôòóäò èëíïúåèåþòìï, èãäòì ðîëþäåèòìïàâòì
àâïäñóîòì
ãïæåâíåþï
òìüëîòóäò
ùñïîëåþòàïú
õåîõæåþï.
úíëþòäòï, îëè èåôå âïõüïíãì èãäòì ìïõòïíò èóçïîïæò åõóîï æï
èåüìïõåäò „ãëîãïìïäò“ ïáåæïí ùïîèëèæãïîï. ìïõåäò âïõüïíãò
òîïíóäïæ íòøíïâì „èãäòì üïíòì èáëíåì“. óïõäåìò ãïèëêâäåâåþòà
æïæïìüóîåþóäòï, îëè III ì-òì ðïîàóäò ùñïîëåþò òâåîòïì òõìåíòåþåí
ìïõåäòà „âòîøïí“ (ãïèëòàáèòì „âòî÷ïí“), õëäë ìïøóïäë ìðïîìóäçå
åùëæåþëæï „â-îó÷ïí“, îïú èãäòì áâåñïíïì íòøíïâì. úõïæòï, îëúï
áâåñïíïì ïìå åûïõòïí, ìïïèòìë ìïôóûâåäòú óíæï ¸áëíæïà 15 .
îïú øååõåþï þïäïõòìèÿïèåä íïæòîì, èïàò üñïâòìï æï þåùâòì èòèïîà æïèëêòæåþóäåþï ñëôòà ìôåîëì ïî ìúòäæåþï. ïéìïíòøíïâòï,
îëè ïéè. ìïáïîàâåäëì èàïøò öòõâòì üñïâòì æïôåíï òúëæíåí úõåíòì
ãïâïçå, óíïãòîòì áâåø. ïè øåèàõâåâïøò ïäþïà òãò âåôõâò//äåëðïîæòì
üñïâì úâäòæï, îïæãïí âåôõâòì ùòíùêäåþòïíò üñïâòà èëîàóäò úõåíåþò õøòîòï øóï ìïóêóíååþòì èõïüâîëþïøò.
÷âåíò èìöåäëþòìïàâòì ãïíìïêóàîåþóäò èíòøâíåäëþï ïáâì å. ù.
„íïæòîòì ãïúëúõäåþòì“ îùèåíïì, îëèåäøòú ïáüòóîïæ èëíïùòäåëþì
üñïâò æï ûâïäò 16 . íïæòîòì ãïúëúõäåþòì îòüóïäåþò óûâåäåìò
ùïîèëèïâäëþòìïï. îëãëîú ìðåúòïäóîò ãïèëêâäåâåþòæïí ÷ïíì,
üëüåèòìüóî æéåìïìùïóäåþì, îëèåäàï èòçïíò òñë üëüåèóî
úõëâåäàï ãïèîïâäåþï æï èïàò ìòúëúõäòìïàâòì ìüòèóäòì èòúåèï,
öåî êòæåâ çåæï ðïäåëäòàøò èïîàïâæíåí 17 . ïè îòüóïäåþøò
ãïíìïêóàîåþóäò æïüâòîàâï ¸áëíòï íïæòîòì ûâïäìï æï üñïâì 18 ,
15
N\ D\ Ufvrhtkblpt= Dc\ Dzx\ Bdfyjd= er\ cjx\ cnh\ 496\ D\ B\ F,ftd= Jctnbycrbq zpsr b ajkmrkjh= V\= 1949 u\ cnh\ 187\ êîåþóäò „ìïáïîàâåäëìï æï
áïîàâåäåþòì ïéèíòøâíåäò áïîàóäò æï óúõëóîò üåîèòíëäëãòï“. àþòäòìò, 1993 ù.; 1. ã. ùåîåàåäò - ìïáïîàâåäëì òîïíóä ìïõåäùëæåþïàï òìüëîòòìïàâòì, ãâ. 98; 2. à. ÷õåòûå, òáâå, ìïáïîàâåäë æï áïîàâåäåþòì ïéèíòøâíåäò üåîèòíåþò ìïøóïäë ìðïîìóäìï æï ðïîàóä åíåþøò, ãâ. 113-114.
16
î. åîòìàïâò - ôëäêäëîóäò æï åàíëãîïôòóäò ùåîòäåþò, àþòäòìò, 1968,
ãâ. 133.
17
ò. ìóîãóäïûå - áïîàóä õïäõóîò ëîíïèåíüòì ìòèþëäòêï, ãâ. 54-55; >\ Ctv/yjd= Rfr djpybrkj xtkjdtxtcndj\ V\= 1966\ cnh\ 424-427\
18
R\ Btnnvfh - Htkbubb Ubylbreif= V\= 1986 u\ cnh\ 227 b lfkm\395 b lfkmit\ 442 b lfkmit\ F\ F\ Fyi,f - F,[fpcrbq ajkmrkjh b ltqcndbntkmyjcnm\ Ce[\ 1982 u\ cnh\ 34-35\
67
øåìïûäëï ôåîìïú 19 . èëãâòïíåþòà îòüóïäåþøò, ãïíìïêóàîåþòà
ïèòíæòì øåúâäòì èìõâåîðäøåùòîâòìïì, øåùòîóäò úõëâåäòì üñïâò
òêòæåþëæï õåçå. åäòïìïàâòì àõòì øåùòîâòì æï ôòüóäòì õåçå
æïêòæåþòì ùåìò öåî êòæåâ ïîáïíöåäë äïèþåîüòì øåóè÷íåâòï 20 . ïè
ùåìèï XIX ì-òì æïìïìîóäïèæå èòïéùòï 21 .
åäòïìïàâòì àõòì øåùòîâòì ùåìò ïéùåîòäò ïáâì âïõóøüò
þïãîïüòëíì æâïäåàøò, æâïäàï æï ëìàï íïîåâ èëìïõäåëþïøò: „ãïîíï
ñëâåäàïâå óùñòïí èãçïâìò êåîðòìï, îëèåäìï óùëæåþåí âï÷òäïì, îïèåàó øåùòîïâåí åäòïì àõïìï æï õëîúìï øåìÿïèåí àâòàâå, õëäë üñïâìï ãïìÿòèïâåí èïéïäìï ûåäìï çåæï æï àïñâïíò-ìúåèåí üñïâìï èïì, îïàï ïîï èëóâäòíëì åäòïè ìåüñóïíò æï èòìúåí íïñëôíò áóåñíòìïíò“ 22 .
ïè úíëþòì àïíïõèïæ æâïäåàøò ÿëêçå ãïÿòèóäò, åäòïìàâòì øåùòîóäò àõòì üñïâò óêâå éâàïåþòì íòøïíìï æï ìòèþëäëì, ôåüòøì ùïîèëïæãåíì, îëèåäòú æïèëóêòæåþåäò àïñâïíòìúåèòì ëþòåáüïæ ïîòì
áúåóäò, àóèúï ìïõåäëþòà òãò åäòïì ãïíåêóàâíåþï. èëüïíòäò èïìïäï ïøêïîïæ èëùèëþì ÿëêçå ãïèïîàóäò üñïâòìïãïí øåáèíòäò øüïíæïîüòì îåäòãòóî-ìïêóäüë èíòøâíåäëþïì. ïèãâïîò øüïíæïîüò,
ÿëêçå ãïèïîàóäò èãäòì üñïâòà, îëãëîú çåèëà òñë ïéíòøíóäò,
¸áëíòïà ìâïíåþìïú. îëãëîú ÷ïíì, åì ùåìò óôîë ôïîàë èíòøâíåäëþòìï óíæï òñëì, âòæîå åì ìïüëèë æéåìïìùïóäåþòæïí ÷ïíì, îïæãïí èïì
èíòøâíåäëâïíò òìüëîòóäò æï åàíëãîïôòóäò ðïîïäåäåþò åûåþíåþï.
ïè àâïäìïçîòìòà æòæïæ ìïòíüåîåìëï åàíëãîïôòóäò ôïáüò, îëúï
ãâïäâï-æåäãèïìàïí æïêïâøòîåþòà úõâïîì øåùòîïâæíåí, èïãïäòàïæ
òèåîåàøò, ìï÷õåîåì ìëôåä áëîåàøò, èïì åêäåìòòì åçëøò, ïí îëèåäòèå óþïíøò èòòñâïíæíåí, æïêäïâæíåí, òáâå õåçå ãïïüñïâåþæíåí, õëîúì
÷ïèëìÿîòæíåí, õëäë üñïâì ãïóüñïâåþåäò èïîúõåíï óêïíï ôåõòïíïæ,
õåçå üëâåþæíåí 23 . úõâïîò èïòìòì àâåøò, å. ù. „êëõòíöîëþïì“, ïíó êëõòì öâïîòì ìïõåäëþòì æéåìïìùïóäçå òùòîåþëæï. úõïæòï, „êëõòì
öâïîò“, òìåâå îëãëîú „áïòöâïîò“, ïíó áïîòì öâïîò, ïèòíæòì ãïèãåþåäò éâàïåþòì åèïíïúòï óíæï ñëôòäòñë. ïìåâå ìúëæíòïà êëõòíöîë19
Keyf egfdifz c yt,f= V\-K\ Lhtdytqifz kbnthfnehf Vfkjq Fpbb\ c\ 61\
Gthtdjl Dzx\ Dc\ Bdfyjdf\
20
ïîáïíöåäë äïèþåîüò - æïìïõ. íïøî. ãâ. 154.
21
L;\ Ahtp'h - Pjkjnfz dtndm= V\= 1980 u\ cnh\ 89-90\
22
þïüëíòøâòäò âïõóøüò - ïéùåîï ìïèåôëìï ìïáïîàâåäëìï, áïîàäòì úõëâîåþï, IV. àþòäòìò, 1973, ãâ. 638-639.
23
ö. îóõïûå, þóíåþòì ûïäàï ïéëîûòíåþòì õïäõóîò æéåìïìùïóäò ìïáïîàâåäëøò. àþòäòìò. 1999 ù. ãâ. 126 æï øåèæåã.
68
þïì øåùòîóäò âåîûòì àåûëì ûâäòì àâïäìï÷òíë ïæãòäïì æïêòæåþï. ïè
ûâïäì èëèïâïä êëõòíöîëþïì ïõäòà øåúâäòæíåí, õëäë ûâåäì
ãïæïïãæåþæíåí 24 . îëãëîú ÷ïíì, åì ûâåäò, òìåâå îëãëîú üñïâøò
÷ïüëâåþóäò þïîêïäò, îëèåäìïú õåçå üëâåþæíåí, øòíïïîìëþîòâïæ
óûâåäåìò èòàë-îåäòãòóîò îùèåíåþòì ôîïãèåíüòï æï åîàèïíåàì
÷ïåíïúâäåþòïí, îëãëîú üëäèíòøâíåäëâïíò îòüóïäóîò ìïãíåþò.
ëîòâå øåèàõâåâïøò òìòíò ïòîåêäïâåí ûâäòìï æï üñïâòì øåìïõåþ
ïîìåþóä ùïîèëæãåíåþì, îëèåäàï åîàëþäòëþïçå çåèëà ãâáëíæï
ìïóþïîò. òãò øåìïûäëï åõèïóîåþëæåì ìïäëúïâòìïàâòì íïæòîòì àïâîáòìï æï õëõþòì êóæòìï æï ôîàåþòì þóèþóäòì øåùòîâòì úíëþòä
ùåìì 25 . õåì øååùòîåþëæï æï çåæ òêòæåþëæï ôîòíâåäòì üñïâòú,
êåîûëæ èïèäòìï. ïìåàò ùåìò ãóîòïøò, ìïèåãîåäëìï æï òèåîåàøò,
ìïåäòïëþëæ æïèëùèåþóäò ïáâì ö. îóõïûåì. èïèäòì øåùòîâï
ìõâïæïìõâï îòüóïäóî æéååþøò óïéîåìïæ ãïâîúåäåþóäò èëâäåíï
ñëôòäï, èïãîïè èòìò ãïüñïâåþï æï þóèþóäòïíò üñïâòìïãïí
æïèçïæåþóäò ôòüóäòì õåçå æïêòæåþï åäòëþïì, èõëäëæ
ìïèåãîåäëøòï ôòáìòîåþóäò. èïèäòì ôòüóäò, òìåâå, îëãëîú àõòìï,
ïá õåçå òêòæåþëæï åîàìïæïòèïâå æéåìïìùïóäçå. îëãëîú ïîáïíöåäë ãâïüñëþòíåþì, àõïì åäòïì, ïíó üïîëìòì øåúâäòì óíïîòì èáëíå
ùèòíæïíì ìùòîïâæíåí. èïìâå, òèïâå ùåìòà, åùòîåþï èïèïäòú. ïáåæïí
óíæï æïâïìêâíïà, îëè ìïáèå úõëâåäòì ïí ôîòíâåäòì ìïõåëþïì ïéïî
åõåþï,
ïîïèåæ
þåùâòïí
æï
þóèþóäòïí
üñïâì,
îëèåäìïú
ãïíìïêóàîåþóäò èíòøâíåäëþï ¸áëíòï æï ïèòìïàâòì èòåîàèåëæï
éâàïåþïì õåçå, îëèåäìïú ïìåâå ãïï÷íæï ìïêóàïîò îåäòãòóîèòàëìóîò ãïïçîåþï.
þóèþóäòïíò, ïí íïùòäëþîòâ ãïðóüóäò ôîòíâåäåþòì, øïøâòì,
áïàèòì æïêòæåþï úëæíòïà îòüóïäóî-ìòèþëäóî õååþçå, îëèäåþòú
ìòúëúõäòì õåì ãïíïìïõòåîåþæíåí. ïìåàò õååþòï„÷ò÷òäïêò“, „èïøõïäï“,
„÷òîïéæïíò“, „öâïîòì ðóîò“, „êïèïîï“. ïè õåàïãïí çëãòåîàòì èòîàèåâï òúëæíåí áëîùòäçå íåôå-æåæëôäòìïàâòì, çëãì ìïïõïäùäëæ
ïèçïæåþæíåí æï îàïâæíåí, çëãò êò øåàáèòà èçïææåþëæï æï
øåìïùòîïâòà òüâòîàåþëæï 26 . ïè èëíïúåèàï îòãøò øåòûäåþï
ãïíõòäóä òáíåì ÷ò÷òäïêòì ùâåîçå ¸ëîòçëíüïäóîïæ öâîòì ùâåîçå
æïèïãîåþóäò ìôåîëìåþóîò êâåîò, ñâïí÷ïäï. åì èëíïúåèåþò ùïîèëã24
25
ò. ìóîãóäïûå, áïîàóäò õïäõóîò ëîíïèåíüòì ìòèþëäòêï. ãâ. 186-190.
òáâå.
69
âòæãåíåí èòàëìóî õåì, îëèåäçåæïú çòì ôåîïæò ôîòíâåäò.
ôîòíâåäò (èïèïäò, àó ìõâï ôïíüïìüóîò ôîòíâåäò èïíïàëþåäò
þóèþóäòà) èìëôäòë èòàëìøò óïéîåìïæ ãïâîúåäåþóäò ìïõåï,
îëèåäòú ãïîêâåóä èòàëìóî-îåäòãòóî ùïîèëæãåíïàï ùîåøò øåæòì.
ÿîåäò ôîòíâåäòìï æï ÿîåäáóîáòïíò âåôõâòì ãïåîàòïíåþï ìïåîàë
àâòìåþòì ãïèë, èòãâïíòøíåþì ïè îòüóïäòìïàâòì ôåîïæëâíåþòì,
ìòÿîåäòì ãïíìïêóàîåþóä èíòøâíåäëþïçå. ìòÿîåäå-ôåîïæëâíåþï
áóîáòìï//þóèþóäòìï èåüïôëîóäïæ ïìïõïâì ãïîå þóíåþïì æï
ûâåäàïãïíâå óíæï èëáúåóäòñë øåõåæóäåþïàï øåìïþïèòì âåäøò.
ùïîèëæãåíïàï åì ìòìüåèï ìïôóûâäïæ óíæï æïìæåþëæï îòüóïäóîò
øåèëìâòì üîïæòúòïì, îòì èïãïäòàåþì óõâïæ âõâæåþòà õïäõóîò
ñëôòì ìõâïæïìõâï ìôåîëøò, ìïîùèóíëåþîòâ àó ìïèåóîíåë
îòüóïäåþøò. ïìåâå èïàò ãïèëâäòíåþòì úïäêå ìôåîëï êïîíïâïäóîò
ìïèëìåäò//èåüïôëîï, îëãëîú èúæåäëþï ãïîêâåóäò ìòìüåèòì
ïìïõâòìï; òãòâå èíòøâíåäëþòìïï íòéþåþò, àïâìïþóîïâåþò, èåôåàï æï
áóîóèàï ìïèëìåäò æï ï. ø. êïîíïâïäóîò øåèêóäëþòì, íòéþåþòìï æï
ìïèëìåäò ìïáïîàâåäëì õïäõóî ñëôïøò ïèëèùóîïâïæ øåòìùïâäåì æ.
öïíåäòûåè æï ö. îóõïûåè. ìïåîàëæ ìïèëìåäò, îëãëîú ìëúòïäóîò
èåüïôëîï, ìïæïú üñïâòú øåæòì, æïèëóêòæåþåä êâäåâïì ìïÿòîëåþì.
íïæòîòì üñïâòà øåèëìâòì øåìïõåþ õïäõóî ñëôïøò ìïêèïëæ
âîúåäò èïìïäï ïîòì ÷ïùåîòäò. óðòîâåäåì ñëâäòìï óíæï ãïâòõìåíëà
üïîòåäò æï èòì „ãïîåàèï âåôõòì üñïâò“, îëèåäìïú áïîàóä ñëôïøò
ðïîïäåäò ïî åûåþíåþï, îïæãïí ñâåäï òì úõëâåäò, îëèåäòú ìïõåä
„âåôõòì“ áâåø øåòûäåþï òãóäòìõèåþëæåì, êïâêïìòòì þóíåþïøò æòæ
òøâòïàëþïì ùïîèëïæãåíì. ìïèïãòåîëæ ñëôïøò æïèëùèåþóäòï èãäòì
üñïâòì „ãïîåàèï“, ìïõåäëòïíò èëìïúèåäò, öóþï, îëèåäìïú êóæòú
¸áëíæï øåüëâåþóäò. îïú øååõåþï üñïâòì øåìïèëìåäì, üñïðóÿì, üñïâêïþïì, îëèåäòú þåùâòà ãïîåà („ãïîåàèï“. îóìàïâåäò) òñë øåêåîòäò
æï ïáüòóîïæ ãïèëòñåíåþëæï ñëôïìï àó îòüóïäøò. èïí àïâò àòàáèòì
÷âåíì æîëèæå øåèëòíïõï. ÷âåíò ìïêòàõòìïàâòì
ãïíìïêóàîåþòà
ìïòíüåîåìëï ôïáüåþò, îëèäåþòú îòüóïäóî ìòâîúåì ãïíåêóàâíåþï,
îïæãïí òá óôîë õåäèòìïùâæëèòï ïè ìïèëìåäòì ãïèëñåíåþòì
ìïêîïäóîò, èòàëìóî-îåäòãòóîò ïîìò, îëèåäòú ïî òùñåþï æï ïî
øåèëòôïîãäåþï
èõëäëæ
ðîïáüòêóäò
òíüåîåìåþòà.
ïè
àâïäìïçîòìòà ôïîàë åàíëãîïôòóä èïìïäïì ãâïùâæòì ö. îóõïûòì
26
òáâå.
70
óïõäåìò íïøîëèò, „þóíåþòì ûïäàï ïéëîûòíåþòì õïäõóîò æéåìïìùïóäò ìïáïîàâåäëøò“, ìïæïú ïéíòøíóä ìïêòàõì èàåäò àïâò
åûéâíåþï. ñëôïøò æïæïìüóîåþóäòï, îëè úõâîòì ãïîåàèï óíæï
ìúèëæï èõâíåäì, ãóàíòì æåæïì, ïìåâå ïõïä ìòûåì, ðïüïîûïäì, ñïåíì,
þåîòêïì 27 . ïìåàò ùåìò ïîìåþëþì ïîï èïîüë ìïáïîàâåäëìï æï
êïâêïìòïøò, ïîïèåæ èòì ôïîãäåþì ãïîåàïú, èïãïäòàïæ þïäêïíåàøò åì
ùïîèëæãåíåþò æïêïâøòîåþóäòï åàíë-êóäüóîóäò ðîëþäåèåþòì
ôïîàë ùîåìàïí, îëèåäòú æòæ êóäüóîóä-òìüëîòóä ìòâîúåì
èëòúïâì. ïè ìòâîúåøò ïîïåîàò åàíëìò òñë ãïíäïãåþóäò. øåòûäåþï
æïâïìêâíïà, îëè õïäõòì èëìïçîåþòà ãïîåàèï óíæï ìúèëæï
íïñëôòåîåþïìàïí æï èòì ãïíõëîúòåäåþòì ïáüåþàïí æïêïâøòîåþóä
ðòîåþì,
ïìåâå
èåáëîùòäååþì,
îëãëîú
èåüïôëîï//ïéùåîï
28
ãïíïñëôòåîåþóäò, ïñâïâåþóäò èòùòìï . ìïæïë ïî ïîòì, îëè
èòùïàèëáèåæåþòì ìïùñòìò õïíòæïí üñïâò//þåùâò èòùòì ïíïäëãòóîïæ
ãïíòõòäåþëæï æï øåïæãåíæï ìòèþëäóîïæ ïæåáâïüóî éòîåþóäåþïà
èùêîòâåþì,
èòùï-ìõåóäò,
èúåíïîå-þåùâò.
ïèòüëè
üñïâàïí
æïêïâøòîåþóäò ùïîèëæãåíåþò ñëâåäàâòì èòì þåùâòïíëþïì ãóäòìõèëþì, èïìàïí åîàïæ ùïîèëáèíòì èòàëäëãòóî êâïíûì æï ïãîïîóä
ìòèþëäòêïì øåòúïâì. èòìò ïéèëúåíåþï óíæï èëèõæïîòñë òìåà òìüëîòóä ãïîåèëìï æï ìïèåóîíåë ðòîëþåþøò, îëúï ùïîèëæãåíåþò èúåíïîåàï æï úõëâåäàï ìïèñïîëçå íïêäåþ æòôåîåíúòîåþóäò òñë. èïøòí òìòíò óîàòåîà ãïíèèïîüïâ æï óîàòåîàøåèïâìåþåä òæååþì þïæåþåí îëãëîú èòàëìøò æï îòüóïäøò, òìå ìïèåóîíåë ðîïáüòêïøò. óíæï
ïéòíòøíëì òì ãïîåèëåþïú, îëè ïæîåóä èòàëìøò íïêäåþ ïáüòóîòï øòíïóî úõëâåäàï ðäïìüò. èòìò ãïïáüòóîåþï óûâåäåì ïîáåëäëãòóî
êóäüóîåþøò æïêïâøòîåþóäòï úõâïîàïí æï õïîàïí. ãïîåóä íïæòîôîòíâåäàïãïí ãïíìïêóàîåþòà èîïâïäîòúõëâïíòï ãïîåóäò àõåþòì,
ãåðïîæåþòìï æï ðïíüåîåþòì ãïèëìïõóäåþïíò. óûâåäåìò èïìïäï, îëèåäòú âåôõâì óêïâøòîæåþï èëðëâåþóäòï ìïèõîåà ïíïüëäòïøò, ÷ïàïä-¸óòóêøò. ïá éâàïåþåþò äåëðïîæåþçå//âåôõâåþçå ìõåæïí, ïí èïà
ãâåîæòà æãïíïí; íïãåþëþïçå æïèëùèåþóä îåäòåôçå ïíàîëðëèëîôóäò ìïõòà ûòîòàïæïæ ãïèëõïüóäòï áïäéâàïåþï, îëèäòì ìïèò
òðëìüïìòï úíëþòäò: òãò ùïîèëãâòæãåþï ïõïäãïçîæï áïäòì, áïäòæåæòìï æï èëõóúò áïäòì ìïõòà. çëãöåî èïàò ïíüóîïýòì ãïèë,
èêâäåâîåþò ãïèëìïõóäåþåþì áàëíóî ûïäåþàïí êïâøòîìïú èòïùåîåí,
27
ö. îóõïûå - þóíåþòì ûïäàï… ãâ. 113-136.
71
îïæãïí èïà ãïîøåèë ãïèëìïõóäòï ëîþåþò. ìïñóîïæéåþëï òìòú, îëè
ïî ÷ïíì ìåáìóïäóîò èëüòâò. ïè èòèïîàóäåþòà ïáúåíüò æïåìèòì ëîìóäëþïìï æï èøëþòïîëþïì. èøëþòïîå áïäéâàïåþï ãïèëìïõóäòï äåëðïîæàïí, ïí ëî äåëðïîæçå èöæëèïîå. õøòîïæ èïì èêåîæçå èòõóüåþóäò ¸ñïâì þïâøâò, îëèåäìïú çëãöåî äåëðïîæòì þëêâåîò ÷ïåíïúâäåþï. åîà øåèàõâåâïøò ìïèäëúâåäëì êåæåäçå áïäéèåîàåþòì ãïèëìïõóäåþòì íïúâäïæ úåíüîïäóîò ïæãòäò óÿòîïâì åîàèïíåàòì ðòîòìðòî èæãëèïîå äåëðïîæåþòì ùñâòäòì ãïôåîïæåþóä ãïèëìïõóäåþïì. ïéìïíòøíïâòï äåëðïîæòì üñïâøò èëîàóäò èëúåêâïâå èïèïêïúòì
ìóîïàëâïíò ãïèëìïõóäåþï. òãòâå üòðòì èïìïäï èëðëâåþóäò ïîòì
¸ïöòäïîøòú. èïèîò éâàïåþåþò ûòîòàïæïæ úõâîòìï æï õïîòì üñïâòà
ïîòïí èëîàóäíò, ïí ïè úõëâåäåþàïí æïêïâøòîåþóäíò ÷ïíïí. ÷âåíò
èìöåäëþòìïàâòì ãïíìïêóàîåþòà ìïñóîïæéåþëï èöæëèïîå ãïèëìïõóäåþï èïèîò éâàïåþòìï, îëèåäìïú àïâçå „âåôõòì“ üñïâòì áóæò ïõóîïâì 29 . ïéìïíòøíïâòï, îëè øóï ïçòòìï æï òîïíòì êåîïèòêïøò èüïúåþåä
úõëâåäàïãïí ñâåäïçå ðëðóäïîóäòï õïäåþòïíò èõåúòì ãïèëìïõóäåþï, îëèäåþòú çëãöåî äåëðïîæåþì, çëãöåî ãåðïîæåþì ãïíïìïõòåîåþåí. òìòíò ãïîåóäò àõåþòìï æï úõâîòì (èóôäëíòì) íïàåìïâ íïæòîàïí åîàïæ, ãïþïüëíåþóä èëüòâì ùïîèëïæãåíåí êåîïèòêòì æåêëîøò. åì üîïæòúòï æéåìïú úëúõïäòï, èïãïäòàïæ ¸òíæóñóøòì æïîæåþøò. ïá ìòìóôàïâòìï æï ìòùèòíæòì ãïíìïõòåîåþïì ùïîèëïæãåíì
êäæòì âïúò æï ãïîåóäò àõï, îëèåäàïú ìïçåòèë-ìïîòüóïäëæ óùëæåþåí „èïòïîë“-ì, ùèòíæï íïæòîì. ïè êïüåãëîòïì ñïîïñëîóèòì èàïâïîò áåæòì èòàëìøò óåîàåþåí ãïîåóä úõâïîì. çëãöåî ïèïà åèïüåþï
¸òèïäïòì õëõëþò, êòæåâ óôîë òøâòïàïæ ïîùòâò, îëãëîú ùèòíæï æï
õåäøåóõåþåäò ïîìåþï. ïè úõëâåäåþì õøòîïæ èòåàâäåþï øòíïóîò
àõïú, îïæãïí åì óêïíïìêíåäò ïéùåâì ãïîåóäàï ìïúõëâîåþåä çëíïøò, ìïæïú õæåþï èïàò íïæòîàïí øåöâïîåþï 30 . îïú øååõåþï ùïîèëæãåíåþì âåôõâòì øåìïõåþ, îëãëîú ïîáåëäëãòóîò èïìïäï èòãâïíòøíåþì,
èòìò êóäüò òìüëîòóäïæ æòæ ìòâîúåçå óíæï ñëôòäòñë ãïâîúåäåþóäò æï áïäéâàïåþïì óêïâøòîæåþëæï. ïè éâàïåþòì êóäüòì ãïáîëþïè òìäïèòì ãïâäåíòà, úõïæòï, èòìò ãïíèïìïõòåîåþåäò âåôõâòì êóäüòì ãïáîëþïú ãïèëòùâòï, îïìïú õåäò øåóùñë úõëâåäòì æïþïäèï ìï28
ò. ìóîãóäïûå - æïìïõ. íïøîëèò, ãâ. 109-146.
L;\ Vtkffhn - Lhtdytqibt wbdbkbpfwbb <kb;ytuj Djcnjrf= V\= 1982 u\
cnh\ 88-200\
30
R\ Btnnvfh - er\ cjx\ cnh\ 227-228\
29
72
êîïäóîèï òíüåíìòâëþïè. „ùèòíæï íïæòîòì“, ïíó þïäïõòì èÿïèåäåþàïí
æïêïâøòîåþóäò îùèåíåþò æéåèæå øåèëî÷ï ìïèëíïæòîåë ñëôïì æï ìïêèïëæ ìïãîûíëþò ïæãòäòú óÿòîïâì 31 . ïìå îëè, åàíëãîïôòóäò èïìïäï ìïâìåþòà åõèïóîåþï ïè üåîòüëîòïçå ëæåìéïú èëèáèåæ ïîáåëäëãòóî êóäüóîåþì.
ïîáïóä êóäüóîïàïãïí, üñïâòì ìòèþëäòêòì ãïèëâäåíòì àâïäìïçîòìòà, ãïíìïêóàîåþòà ìïòíüåîåìëï ïõäë æï èúòîå ïçòóäò, ïìåâå þïäêïíóîò ùïîèëæãåíåþò, îëèåäàï ïíïäëãòóîò, ïí ðïîïäåäóîò
âåîìòåþò ìïêèïëæ ìîóäñëôòäïæ ïîòì æïúóäò áïîàâåäàï ñëôïøò.
èúòîå ïçòòì åíåëäòàóî êóäüóîåþøò, îëãëîú óêâå ïéíòøíóäò òñë,
èëõïüóä-áóîáòïíèï
èõåúèï
óêâå
æïòèêâòæîï
ïæãòäò
æåæïéâàïåþïìàïí æïêïâøòîåþóä ùïîèëæãåíåþøò. òãò, îëãëîú ÷ïíì,
ïîòì éâàïåþòì òðëìüïìò, ïìåâå çëëèëîôóäò ìïõå øâòäòìï,
ïáìåìóïîò èïèîò éâàïåþòìï æï êóäüèìïõóîòìï, îëèåäàï ìïèëìåäøò
÷ïíì âåôõòì üñïâòì èëìïìõïèò, ùåäìïõâåâò æï áóæò. óíæï âòôòáîëà,
îëè äåëðïîæòì ìïõòà, ïí áóîáòì ìïøóïäåþòà ãïíìïõòåîåþóäò
òæååþò æåæóîò ìïèñïîëæïí èëèæòíïîåëþåí 32 .
âåôõâòì üñïâò æï áóæò, îëãëîú ïáìåìóïîò æåæï éâàïåþïìàïí
æïêïâøòîåþóäò èëúåêâïâå èïèïêïúåþòì èëîàóäëþïøò, ïøêïîïæ
èòóàòàåþåí èïà óèÿòæîëâåì êïâøòîì ûó äåëðïîæòì ïíó ûó âåôõâòì
ìïõòà ùïîèëæãåíòä æåæï éâàïåþïìàïí. ïìå, îëè íåìüïíòì æïõïìòïàåþòìïì íïàáâïè ôîïçïì, „áâå ùâï, âòà êäæòìï íïðîïäìï, âåôõò, ðòîãïèåõåþóäò“, óæòæåìò ìïêîïäóî-èòàëìóîò üîïæòúòï ïáâì æï óøëîåìò
òìüëîòóäò ùïîìóäòæïí èëèæòíïîåëþì. ïè úõëâåäòì õïäåþòïíò æï
èëáíòäò, ûäòåîò ìõåóäò òèàïâòàâå ãïæïòáúï áïäóîò ìïèñïîëì èøâåíòåîåþòì, ûäòåîåþòìï æï ìòìïìüòêòì ìòèþëäëæ. âåôõòì üñïâò æï áóæò, îëãëîú ìëúòïäóîò öãóôòì èåàïóîòì ïáìåìóïîò, óðòîâåäåì
ñëâäòìï ãïíïìïõòåîåþæï ïè ðòîòì áïäéâàïåþòìïãïí î÷åóäëþïì,
óôäåþïèëìòäåþïì, î÷åóäëþòà ãïèëõïüóä óðòîïüåìëþïì ìõâåþçå,
îïú èïì ìëúòïäóîò öãóôòì ìòúëúõäòì óíïîòì, ãïèîïâäåþòìï æï
êåàòäæéåëþòì ãïîïíüïæ ïáúåâæï. òè õïíïæ, îëúï öåî êòæåâ ïî óíæï
ñëôòäòñë îåãäïèåíüòîåþóäò ùïîèëæãåíï þåæòìùåîïçå, þåæòìùåîòì ïæãòäò ïäþïà î÷åóäëþïì åÿòîï.
åíëåäòàóî ìïèñïîëøò øåáèíòäò ùïîèëæãåíåþò áïäéâàïåþòìï
æï èòìò òðëìüïìòì, âåôõâòì øåìïõåþ, èîïâïäò õïäõòì êóäüóîïøò ãï31
òáâå, ãâ. 257 æï øåèæåã.
73
âîúåäæï æï ìïàïíïæë ïæãòäò æïòÿòîï èòàëìøò. ïèòüëè õøòîïæ
âõâæåþòà ãèòîåþì, îëèäåþòú àïâòïíàò ïáìåìóïîåþòà òèåëîåþåí
øëîåóäò ùïîìóäòæïí èëèæòíïîå òæååþì. ïè àâïäìïçîòìòà
òíüåîåìì òèìïõóîåþì ûâ. ù-òì V ìïóê. þåîûíóäò ÿóîÿäòì
èëõïüóäëþï ìïæïú ãïèëìïõóäòï ûïéäò, ïäþïà áàëíóîò úõëâåäò,
îëèäòì òáòà æãïì èåæåï, þïîþòàòà õåäøò, èëúåêâïâòì ðëçïøò. èïì
ïúâòï üïäéëâïíò çëäåþòà èë÷òàóäò ùåäìçåæï ìïèëìò, åîàò õåäòà
ûïéäì åõåþï, èåëîå êò èïéäï ïáâì øåèïîàóäò æï þïîþòàò óÿòîïâì.
èåæåïì àïâçå ñïþïäïõòì èìãïâìò àïâìïþóîïâò ïõóîïâì, îëèåäòú,
îëãëîú ïèïçå ùòíùêäåþò èòãâòàòàåþåí, õïäåþòïíò èõåúòì
üñïâòìïãïí óíæï òñëì æïèçïæåþóäò. óêïíï èõïîåì, øòæï ìòâîúåøò,
ãïèëìïõóäòï ïìåâå àïâìïþóîïâòïíò áïäò, ïäþïà ¸åêïüå. ïìå îëè, ïè
ìóîïàøò ãâïáâì èåæåïì ãïèëìïõóäåþï, îëèåäìïú „âåôõòì“ üñïâòì
„áóæò“ (àïâìïþóîïâò) ¸õóîïâì. åì àïâìïþóîïâò ìïâìåþòà åàïíõèåþï
èåæåïì ìïêîïäóî ïîìì, àó ãïâòàâïäòìùòíåþà èòì êïâøòîì
¸åêïüåìàïí, îëèåäòú
èàâïîòì, éïèòì, ãîûíåóäëþòìï æï
áàëíóîëþòì òæåïàï ãïíèïìïõòåîåþåäò áïäò éâàïåþïï. òãò óûâåäåìò
áïäéâàïåþåþòì âïîòïúòóäò ãïíâòàïîåþï óíæï òñëì æï èòì ìïèñïîëøò
âåôõâòì üñïâò, îëãëîú ïñâïâåþóäò èòùòì ìòèþëäë, ìîóäòïæ
þóíåþîòâò èëâäåíïï 33 .
âåôõòì//äåëðïîæòì æï ãåðïîæòì ãïèëìïõóäåþåþò åîàëþ ôïîàëæ ïîòì ãïâîúåäåþóäò æòëíòìåìàïí æïêïâøòîåþóä ùïîèëæãåíåþøò. èïãïäòàïæ, æòëíòìå çòì ãåðïîæçå (ðåäï, èëçïòêï, IV ì. ûâ. ù-òà),
ìõâïæïìõâï ìúåíåþøò òãò çòì ìïêïîúõóäçå, îëèåäçåæïú õïäåþòïíò
üñïâòï æïôåíòäò, ïí ïìåàò üñïâò çóîãçå ïáâì èëìõèóäò, õëäë
èêåîæçå þîÿñïäåþòïíò àòàåþòà ïîòì ãïíïìêâóäò 34 .
ïìåàòâå èïìïäïì, ëéëíæ èåíïæåþòì èëíïùòäåëþòà, èëòúïâì
þåîûíóäò êåîïèòêòì èõïüâîëþòì èîïâïäò íòèóøò. èïãïäòàïæ, ðïäåîèëì ïîáåëäëãòóî èóçåóèøò, ùòàåäôòãóîòïí, å. ù. „èõïüâïî ðïíòì“
êîïüåîçå, îëèåäòú ûâ. ù-òì 470-460 ùäåþòà àïîòéæåþï,
ãïèëìïõóäòï èåíïæï. èïì çóîãçå ïáâì èëìõèóäò õïäåþòïíò èõåúòì
üñïâò, îëèåäòú òìåâå, îëãëîú çåèëõìåíåþóä æòëíòìëì, èêåîæçå
àïàåþòà ïáâì ãïíïìêâóäò. èåíïæïì úïä õåäøò êâåîàõò, üòîìò
32
N\ D\ Ufvrhtkbl't= Dzx\ Dc\ Bdfyjd= er\ cjx\ cnh\ 492\
òáâå. ãâ. 501-503.
34
ë. äëîàáòôïíòûå - ïîãëíïâüòêï æï ûâåäò êëäõåàò, àþòäòìò, 1986 ù.,
òäóìüîïúòåþò.
33
74
óðñîòï, èåëîå õåäøò êò úïäò óêïíï ôåõòà, àïâæïñòîï óÿòîïâì
äåëðïîæòì
þëêâåîò,
ïäþïà
ãïìïãäåöïæ
ãïíùòîóäò.
âåôõòìüñïâùïèëìõèóäò èåíïæï ïîòì ãïèëìïõóäò èòóíõåíòì èóçåóèøò
æïúóä ùòàåäôòãóîòïíò ïèôëîòì èõïüâîëþïøò (å.ù. êäåëôîïæòì
ïèôëîï), îëèåäòú ûâ. ù-òì 500 ùäòà àïîòéæåþï 35 . èìãïâìò èïãïäòàò
êòæåâ øåòûäåþï èëâòüïíëà. ìïòíüåîåìëï, îëè ïíüòêóî êóäüóîïøò
øåíïî÷óíåþóäòï òì èòàëìóî-îåäòãòóîò àåèïüòêï, îëèåäìïú
âåôõò//äåëðïîæò óûâåäåìò æîëòæïí æïóêïâøòîæï, àóèúï çëãöåî
éâàïåþïàï ïáìåìóïîåþò èïà èìïõóîåþçåæïú ãïæïæòì, îëãëîú åì
èåíïæåþòì øåèàõâåâïøò ãâïáâì, ïí éâàïåþòì ìáåìòì úâïäåþïæëþïìàïí
ãâïáâì ìïáèå, îëãëîú ãåðïîæçå èöæëèò æòëíòìåì ìóîïàòæïí ÷ïíì.
ïìåï àó òìå, èàïâïîò àåèï, èòóõåæïâïæ æòíïèòêòì ðîëúåìòì
àïâòìåþóîåþòìï, óúâäåäò î÷åþï: õïäåþòïíò áóîáòì èíòøâíåäëþï, ïèï
àó òè õïîòìõòà, ñëâåäàâòì èòùòì íïñëôòåîåþòì ìòèþëäóîò
ìòâîúòæïí òéåþì ìïàïâåì.
ãïîæï ùèòíæï èòàëìóî-îåäòãòóîò ïìðåáüåþòìï, âåôõòì üñïâò
ïéìïíòøíïâòï îëãëîú ìëúòïäóîò ìòèþëäë. òãò áïäéâàïåþåþàïí åîàïæ, òìüëîòóäïæ èåôåàï ïáìåìóïîòï. ïè èëâäåíïì, ÷åèòì ïçîòà,
ãïíèïîüïâì î÷åóäëþòì òíìüòüóüàïí èÿòæîë êïâøòîò, ìïæïú ôïîàë
ãïìïáïíò åûäåëæï òíæòâòæòì øåìïûäåþäëþïàï ïõìíòì ìïêîïäóî ìïôóûâåäì, áïäéâàïåþïìàïí ìïìòñâïîóäë óîàòåîàëþåþì, áëîùòäòìï
æï íïæòîëþòì ãïåîàòïíåþïì îòüóïäóîò ìüîóáüóîòà, èëíïæòîòì
üîïãåæòïì æï ï. ø. ûâåäò êóäüóîåþòì åíïçå „âåôõòì üñïëìïíò“ èåôåï
æï õïçãïìèòà ïîòì æïêïâøòîåþóäò áïäéâàïåþïìàïí, òãò êò øòíïïîìì
ïûäåâì üñïâì, îëãëîú íïñëôòåîåþòì òæåòà æïüâòîàóä ìïêîïäóî
ìïãïíì. âåôõò//äåëðïîæòì üñïâì ïüïîåþåí ðïîòìò æï èåíåäïëìò ëîòâå áèïîò èøâåíòåîò åäåíåìò, ïèïâ æîëì åîàò èåôåï, èåëîå óôäòìùóäò. èåôåï üïîòåäò. òãò èòì ãïîåèëèúâåä èåôåàï øëîòì
óèïéäåì îïíãì ãïíåêóàâíåþï, îïú ãïèëõïüóäòï èòì èòèïîà çéâïàï
èåôòì, ôîòæëíòìï æï îëìüåâïíòì æïèëêòæåþóäåþòà. èïàò
óîàòåîàëþòì
ìúåíåþò
üïîòåäòì
óæïâë
óðòîïüåìëþòàïï
ïéþåÿæòäò. òãò ëîãïíóäò íïùòäòï „üñïëìïíàï“ ìïèñïîëìò, ìïæïú
ûòîòàïæïæ ôïìåóäëþïàï åîàåîà ìòèþëäóî ãïèëèìïõâåäïæ äëèòìï
35
Vbas yfhjljd vbhf= ^^= cn\ Vtyflf\
75
æï âåôõâòì//äåëðïîæòì üñïâò òàâäåþï (ãòäãïèåøò, ¸åîïêäå - äëèòì
üñïâì ïüïîåþæíåí) 36 .
õïäåþòïíò üñïâòì, ïíó âåôõò//äåëðïîæòì ìòèþëäòêòì ìîóäïæ
ùïîèëæãåíòìïàâòì ìïñóîïæéåþëï êòæåâ åîàò ïìðåáüò. åìïï üñïâò-ìïôåíò. åîàò øåõåæâòà üñïâòì èòùïçå æïôåíï æï ìïöæëè-ìïùëäïæ ãïèëñåíåþï ïîïôåîì ãïìïêâòîì ïî øåòúïâì, èïãîïè ÷âåí ãâòíæï õïçò ãïâóìâïà ïè ðîïáüòêòì ìòûâåäåì. òãò ðòîâåäñëôòäò èëíïæòîååþòì
ìïçëãïæëåþòæïí èëèæòíïîåëþì æï ïíïäëãòóîïæ „ùòíïêåîïèòêóäò
õïíòìï“, ãóäòìõèëþì „ùòíïáìëâòäóîò õïíòì“ ïîìåþëþïì. áìëâòäòì
òæåï ïæïèòïíèï èòòéë üñïâòìïãïí. áìëâòäòìïêåí èòìùîïôåþï ãïíïðòîëþï üñïâòì ÷ïíïúâäåþòì ïóúòäåþäëþïè. „âåôõòìüñïëìïíøò“, ãïîæï
øåìïèëìäòìï æï áóæòìï, ÷ïíì üñïâòì ãïèëñåíåþòì èåìïèå âïîòïíüò. òãò
áâåøìïôåíòï, íïüòï:
„… ïâàïíæòä ìïîêèäòà óÿâîåüæï, üñâå ìïîêèäòà
íïïçïüåþò“
èïí áïäèïí áâåøå æïóãë âåôõòì üñïâòìï íïüåþò,
èïì çåæï æïöæï òãò ñèï, ìóäàáâïèì ÿòîèëíïèïüåþò…“
ìõâï ïæãòäçå íïàáâïèòï:
„… ïìèïàò øå¸ñâï, øåâòæï, èïàåþî ìïõèòäò ¸ãçíåþëæï,
æïóãæë üñïâò âåôõâòìï, îëèåä êâäï èòùñòâ ¸ãåþëæï,
ëîíòâå æïìõæåì, óþíëþæåì, îïúï èïà åïèþåþëæï“.
ïìå îëè, üïîòåäò ïîï èõëäëæ øåèëìòäòï âåôõòì üñïâòà, ïîïèåæ èïìçå çòì æï ùåâì, „îëèåä êâäï èòùñòâ ¸ãåþëæï“. ìïòíüåîåìëï,
îïèæåíïæ åõèïóîåþï ïè ïìðåáüì ïîï áïîàóäò èòàëìò.
à. ãïèñîåäòûåìï æï âòï÷. âì. òâïíëâì èëñâïíòäò ïáâà ëîò
èòàòàåþï ìëèõóîò æï òíæóîò èòàëìòæïí; åîàøò ìïáèå åõåþï
çéïðîóä æïþïæåþïì, èåëîåøò - òìüëîòóäì. ìëèõóîò èïìïäï
èëüïíòäòï èëìå õëîåíåäòì èòõåæâòà, ìïæïú ïéùåîòäòï èàïçå
ùòàäòà øåèëìòäò áïäòì èøëþòïîëþï, îëèåäèïú øëþï âï¸ïãíò,
èòàëìóîò ïîìåþï. èòæòòì èåôåì, ïöï¸ïêì åìòçèîåþï, îëè ùòàåäøò
èëìòäèï áïäèï øëþï ìïèò ìïìùïóäåþîòâò ïîìåþï. ðòîâåäò, äëèçå
øëþòäò, ùïâòæï æïìïâäåàòà; èåëîå, þïîìçå øëþòäò, ùïâòæï
÷îæòäëåàòà; èåìïèå, óçïîèïçïî æîïêëíçå, âòøïðçå øëþòäò, ùïâòæï
æï èòæòòì ìïèåôëì æïåúï [èëìå õëîåíåäò, ìëèõåàòì òìüëîòï, I, 26.].
36
G\ D\ Ufvrhtkblpt= Dzx\ Dc\ Bdfyjd= er\ cjx\ cnh\ 501-503\
76
èåëîå èïãïäòàòì èòõåæâòà, àïíïõèïæ ïæîåóäò þóæòìüóîò
ùïîèëæãåíåþòìï, þóæïì æåæïì, èïòïì, èøëþòïîëþòìïì àïâçå ïæãïì
ëàõò æòæò èåôå, îëèäåþòú áâåñíòåîåþòì ëàõ èõïîåì ãïíïìïõòåîåþåí.
èåôååþèï èòòéåì õåäçå èïòïì èòåî øëþòäò èëèïâïäò þóæï „õïäåþòïíò
âåôõâòì üñïâçå“. ëîòâå øåèàõâåâïøò ãèòîò òþïæåþï „âåôõâò//äåëðïîæòì“ üñïâçå 37 .
ñâåäï èëüïíòä øåèàõâåâïøò âåôõâò//äåëðïîæòì üñïâò èåôåàï
ìïôåíåäò æï æåæëôïäàï ìïèøëþòïîë üñïâòï. ïè üñïâçå èåôååþò òþïæåþòïí. èëüïíòäò èïìïäï åõèïóîåþï ¸ïöòäïîòìï æï ÷ïàïä¸óòóêòì
èïìïäïì, ìïæïú áïäéèåîàò äåëðïîæåþì øëîòì çòì, øëþì þïâøâì, ïí
äåëðïîæì. èåôåàï æïþïæåþï, ùëäï æï öæëèï õïäåþòïí üñïâçå àïíæïàïí èïàò ìëúòïäóîò óðòîïüåìëþòì ãïèëõïüóäåþïæ òáúåâï æï
èêâòæî ïæãòäì òÿåîì åüòêåüøò. èëãâòïíåþòà, îëúï üñïâò áìëâòäòà
òúâäåþï, ÷íæåþï ûâòîôïì áìëâòäøò, ðëîôòîøò øëþòäàï êïüåãëîòï.
„ðëîôòîøò øëþòäò“ åîáâïà þòçïíüòòì êåòìïîàï òè øâòäåþì, îëèäåþòú èïèòì çåëþòì ðåîòëæøò æïòþïæíåí. ìïêèïîòìòï ãïâòõìåíëà
êëíìüïíüòíå, êåòìïîò æï èùåîïäò (912-959 ùù.), îëèäòì çåæèåüò
ìïõåäò òñë „ðëîôòîëãåíåüò“ - ðëîôòîøò øëþòäò. çåèëà óêâå
ïéâíòøíåà, îëè áìëâòäòìåþóîò ìüòäòçåþòà ïîòì ãïæèëúåèóäò
üïîòåäòì ìïèëìåäò æï èëêäóäò âåôõâò//äåëðïîæòì üñïâò XVII ì-òì
èõïüâîòì, èïèóêï àïâáïîòøâòäòì ìóîïàåþçå. ïìå îëè, áìëâòäò æï
âåôõâò//äåëðïîæòì üñïâò, ïí üñïâò ìïåîàëæ, óîàòåîà ïíïäëãòóî
æï ïæåêâïüóî èíòøâíåäëþïæ ãïíòõòäåþëæï. åì ùïîèëæãåíï, àïâòì
èõîòâ, èîïâïäèõîòâ ãïíâòàïîæï. åîà-åîà ãïíøüëåþïì ùïîèëïæãåíì
õïäò÷åþò æï ìóôîåþò. õïäò÷ï àïâòìò èæòæïîò ôåîëâíåþòà òèåëîåþì
æï ïîàóäåþì äåëðïîæòì üñïâòì èëõïüóäëþïì, ïìåâå ôåîïæëâïíòï
ìóôîïú. èïàò ëæåìéïú ìïêîïäóîò ïìðåáüåþò ïòìïõï çéïðîåþøò,
èôîòíïâò õïäò÷åþòìï æï íïüâîòì ìóôîåþòì ôëîèòà. èòùòì íïñëôòåîåþòì òæåï ïá çåþóíåþîòâò øåìïûäåþäëþåþòà ãïèëòõïüï.
üñïâòìï æï áìëâòäòì óîàòåîàãïíðòîëþåþóäëþï ìïòíüåîåìë
èïãïäòàòï þóíåþòì ìïãíåþòì ìëúòïäóî ãïîåèëøò æóþäòîåþòìï, îïú
ïæïèòïíàï úõëâîåþòì ìõâïæïìõâï ìôåîëøò âäòíæåþï. áìëâòäò òèåëîåþì üñïâòì ïîïèïîüë èëáíòä ôïáüóîïì, ïîïèåæ ôåîëâïíåþïìïú æï ïè
ãçòà áèíòì èõïüâîóä-ìëúòïäóî æï åèëúòóî ïìðåáüåþì. ôåîïæò ìïèëìåäò, ïí ãïîåèëìïàâòì ôåîòì èòíòÿåþï èúåíïîòì èåøâåëþòà, àó
37
òáâå.
77
áìëâòäåþòà, æéåìïìùïóäåþòìïì õæåþï. ïîèïçòì ìïìùïóäò ïìåï ïéùåîòäò: „… øåèëìåì ñëâåäíò ôëäëîúíò àâòàëôåîòàï ìïèëìåäåþòàï
æï ôóîúäòàï“ 38 . øåéåþòäò üïíìïúèåäò øóï ìïóêóíååþòì åâîëðïøò
æòæ ôóôóíåþïæ òàâäåþëæï. èïãïäòàïæ, ìïãïøò, àó îëèåäòèå âòêòíãòì îïçèì øåéåþòäò üïíìïúèåäò åúâï, åì óàóëæ ïéòíòøíåþëæï.
„âåôõòìüñïëìïíøò“, ïîïþåàòì ìòèæòæîòìï æï êåàòäæéåëþòì
ïéùåîòìïì, õïçãïìèòà ïîòì ïéíòøíóäò èúõëâîåþäåþòì äóîöò æï
èùâïíå ìïèëìåäò, îïú àïíïôïîæïæ ýéåîì „àïíòì-àïíåþïæ“ æï „õøòîõøòîïæ“ èòöîòä ìëôäåþàïí æï úòõååþàïí.
ìïèëìåäòì ôåîïæëâíåþï õøòîïæ ìïéåþïâàïí åîàïæ ôåîïæò áâåþòàïú èòòéùåëæï. ïè èõîòâ ìïòíüåîåìëï ìïáëîùòäë, àâïäèïîãïäòüòàï æï ûâòîôïìò áâåþòà øåèëìòäò ìïèëìåäò, îïìïú òúâïèæíåí æï
èçòàâïæ èò¸áëíæïà. øåèëâòôïîãäëà „âåôõòìüñïëìíòà“:
„…íåìüïí-æïîåöïíì ñïþï÷ï óûéâíï øåèêóäò àâïäòàï,
òïãóíæòàï ùòàäòàï, þïäïõøòàï æï äïäòàï“.
õëäë „ïâàïíæòäì æï ôîòæëíì óûéâíï àâòàë êïþï àâäòïíò“. åì
ûéâåíò, îëèåäòú çéâïàï èåôåè èëïîàâï ìüóèîåþì èæòæîóäòï æï
èõòïîóäòú, îïú áâåþòì èòåî ùïîèëáèíòäò ôåîïæëâíåþòà ãïèëòõïüåþï. ôåîàï èòèïîà ïìåàò æïèëêòæåþóäåþï èåáëîùòäåàï æï ìïðïüòë
ìüóèïîàï æïìïöæëèò üïõüåþòì øåèêóäëþïøòú ïîòì ïìïõóäò. ôîòæëíèï üïîòåäìï æï íåìüïí-æïîåöïíì ìïãïíãåþë üïõüò ãïóèïîàï:
„… èïà áïä-ñèïàïàâòì ìïöæëèò æïåæãïà àåàî-ûëùåóäò,
ùòàåä-ñâòàåäàï àâïäòàï çåæï êåêäóúïæ ôîáâåóäò“.
ãïíìõâïâåþòà þóíåþîòâò ìüïíæïîüòìïãïí, áìëâòäò ìïàïíïæë,
òíæòâòæóïäóîò ïáúåíüòì æïìèòì ìïøóïäåþïì òûäåâï. ïèòüëè æïæãåì
„…ïâàïíæòäòìàâòì ñâòàåäò æï øïâò åîàãïí îåóäò“ üïõüò, îïú èòìò
ìóäòåîò èæãëèïîåëþòì ïíïîåêäì ùïîèëïæãåíì.
èàåäò åì èîïâïäôåîëâíåþï òèàïâòàâå òñë ãïíìïçéâîóäò êóäüóîòì ìóþìüîïüóä ôåíïøò, ìïæïú âåôõâòì//äåëðïîæòì õïäåþòïíò
üñïâò ùïîèëãâòæãåþëæï èòùòì ñâïâòäëâíåþòìï æï ôåîïæëâíåþòì ìòèþëäëæ æï áïäéâàïåþòì òðëìüïìïæ.
ìòÿîåäåì ãïíìïêóàîåþóäò èíòøâíåäëþï ïáâì þïäïõòìèÿïèåä
íïæòîàï øëîòìïú. õïäõòì ùïîèëæãåíòà ïìåàò úõëâåäåþò çëëèëîôóäò ãïèëâäòíåþï ïîòì íïæòîàï èùñåèìåþòìï. èïààâòì æïèïõïìòïàåþåäòï àåàîò íòøïíò, ïí ÿîåäò üñïâò, ëáîëì îáï æï ï. ø. ïìåàò úõëâå38
áïîàäòì úõëâîåþï, ü. II — ãâ. 83.
78
äåþò öëãåþì æïîïöëþæíåí æï àó øåèàõâåâòà ïí óâòúëþòà èëíïæòîåè àëôò åìîëäï èïì, èëíïæòîåì ìïìöåäò ïî ïìúæåþï ãïíîòìõåþóäò
éâàïåþòì èõîòæïí. áïäéâàïåþïì ïáâì óíïîò ëîòâå, ïæïèòïíòìï æï
úõëâåäòì, àåàîò ïí ÿîåäò öòõâòì, òîèòì, ïî÷âòì, ìïõòà å÷âåíëì èëíïæòîåì 39 . ïè àâïäìïçîòìòà ìïòíüåîåìëï æïþäï-ãëèòì êåîïèòêòì
çëëèëîôóäò èëüòâò, ìïæïú ãïèëõïüóäòï åîà øåèàõâåâïøò ÷äòáëìïíò úõëâåäò õïäåþòïíò üñïâòà, ïäþïà õïîò, õëäë ëî êåîïèòêóä
ôîïãèåíüçå ÷ïíì äëèòìï àó äåëðïîæòì èìãïâìò úõëâåäåþò ïìåâå
õïäåþòïíò áóîáòà. åîàò èïàãïíò ìïåîàëæ ïãåþóäòï ôëàäëâïí-èúåíïîåóäò èëüòâòìïãïí æï ôëàäëâïíò øâåîòäåþò ïáâì éòï õïõïçå. ïè
úõëâåäì þ. êóôüòíò æîïêëíòìåþóîì óùëæåþì. èåëîå øåèàõâåâïøò
üëüåþòïíò æï êäïíÿåþòïíò èõåúò èõëäëæ èëõïüóäò áóîáòàïï ãïèëìïõóäò 40 . ïè ìïè ãïèëìïõóäåþïøò ëîò ìïðòîòìðòîë þóíåþòì úõëâåäòï
ïéþåÿæòäò: õïîò æï äëèò, ïí âåôõâò. õïäåþòïíò ïí ìõâïæïìõâï ãåëèåüîòóäò ôòãóîåþòà, ïìüîïäóîò íòøíåþòà ãïèëõïüóäò úõëâåäåþò ìïâìåþòà þóíåþîòâòï þîòíöïëì õïíòì ûåãäåþçå, ìïáïîàâåäëøò
(ïìåâå ìïáïîàâåäëì ìïçéâîåþì ãïîåà) èëðëâåþóä ìïîüñäåþçå. ãïíìïêóàîåþòà èòíæï ïâéíòøíë åîà èúõåàóî ìïîüñåäçå ãïèëõïüóäò
õïäåþòïíò òîèåþò, îëèåäàï üñïâòì íòøíåþò ìïâìåþòà øååìïþïèåþï
åàíëãîïôòóä ìòíïèæâòäåøò æïèëùèåþóä íïæòîàï èùñåèìòì úõëâåäåþòì ïíó éâàïåþïàï çëëèëîôóäò ìïõòà ãïèëâäåíòä úõëâåäàï
ïéùåîòäëþïì 41 .
åì òæååþò, îëèäåþòú ïìå àâïäìï÷òíëæ ïîòì ãïèëõïüóäò ìïáïîàâåäëì üåîòüëîòïçå æï ûòîòàïæïæ þîòíöïë-îêòíòì åðëáòì
æïìïùñòìøò èòïéùòï àïâòìò ãïíâòàïîåþòì êóäèòíïúòïì ïéíòøíóä
ãåëãîïôòóä ìòâîúåøò, øåïæãåíì æòæò êóäüóîóä-òìüëîòóäò
îåãòëíòì íïùòäì, ìïæïú ïèãâïî ùïîèëæãåíïàï ÷ïíïìïõëþîòâò
ôëîèåþò, îëãëîú óêâå ïéâíòøíåà, íåëäòàòì æïìïìîóäì òñë
ôòáìòîåþóäò. ¸ïöòäïîòìï æï ÷ïàïä-¸óòóêòì áïäéâàïåþåþò æï èïàò
àïíèõäåþò äåëðïîæåþò, ïìåâå äåëðïîæòì üñïâòà æï ïèïâå üñïâòìïãïí
æïèçïæåþóäò
àïâìïîáâåäòà
èëêïçèóäò
èïèîëþòàò
éâàïåþåþò, àó êóäüòì èìïõóîåþò, úõïæñëôåí, îëè ÿîåäáóîáòïíò
39
å. âòîìïäïûå, æïìïõ. íïøî., ãâ. 27.
Б. А. Куфтин-Материалы к археологии Колхиды, II Тбилиси, 1945 с. стр. 103-105. рис.
27, 28, 29. таб. 36, 37.
41
è. õòæïøåäò - úåíüîïäóîò ïèòåîêïâêïìòòì ãîïôòêóäò õåäëâíåþï ïæîåóä
îêòíòì õïíïøò, àþòäòìò, 1982 ù. üïþ. XVIII, ìïîüñåäò ¹19.
40
79
úõëâåäåþò òèàïâòàâå ìïêîïäóî ìòâîúåøò èëåáúíåí æï íïæòîàï
èôïîâåäò éâàïåþåþòì òðëìüïìåþïæ òáúíåí 42 .
âåôõâò//äåëðïîæòì õïäåþòïíò áóîáò, îëãëîú ÷ïíì, ûäòåî òèðóäìì áèíòæï æï èòì ãïîøåèë ïîìåþóäò ùïîèëæãåíåþò ïèåîòêòì ïþëîòãåíóä êóäüóîåþøòïú ïîòì æïèëùèåþóäò. òãòâå âòàïîåþïï øïâ ïôîòêïøòïú, ìïæïú äåëðïîæòì üñïâåþòì èëìïìõïèåþì ïüïîåþæíåí üëèòì
þåäïæåþò æï ùïî÷òíåþóäò èåëèîåþò. ïèåîòêòì êëíüòíåíüòì ûâåä
êóäüóîåþøò ãïíìïêóàîåþòà ûäòåîò ñëôòäï òïãóïîòì êóäüò. ïìåâå
ûïäòïí ïáüòóîòï åì úõëâåäò çåðòîìòüñâòåîåþïøò. èïòïì êóäüóîïøò,
îëèäòì ìïùñòìò õïíï ûâåäò ùåäàïéîòúõâòì XV ì-òà ïîòì æïàïîòéåþóäò, ãâõâæåþï òïãóïîòì üñïâòà èëîàóäò èàïâîåþòìï æï áóîóèåþòì
ãïèëìïõóäåþåþò, îëãëîú ìêóäðüóîïøò, òìå êåæäòì èõïüâîëþïøò 43 .
úõïæòï, îëúï þëíïèðïêòì, üòêïäòìï æï ðïäåíêåì èõïüâîëþïøò âðëóäëþà òïãóïîòì ôåîïæëâïí áóîáøò ãïèëùñëþòä ðåîìëíïýåþì, óíæï
âòôòáîëà, îëè åì èõïüâîëþï ûâåäò èìëôäòëìïãïí òçëäòîåþóäïæ
÷ïòìïõï æï ãïíâòàïîæï. èïãîïè àâïäøò ìïúåèòï îëãëîú òíüåîåìàï
åîàëþäòëþï, ïìåâå ïæåáâïüóîëþï ïè òíüåîåìàï ãïèëìïõâòì ùåìòìï
æï ìïøóïäåþåþòìï. òáïú, îëãëîú ûâåäò èìëôäòëì ïîáïóä êóäüóîåþøò, èúåíïîåóä æï úõëâåäóî ìïèñïîëæïí èëèæòíïîå èåüïôëîåþò
àïâì òñîòïí ïãîïîóä êóäüøò. èïà øëîòì ÷íæåþï ìîóäò ¸ïîèëíòï,
îëèäòì øòãíòà òïãóïîòì üñïâò (èïãïäòàïæ) æï ìòèòíæòì éåîë àïâòïíàò ìïêóàïîò æïüâòîàâòà èëáèåæåþåí. úõïæòï, îëè îëãëîú ûâåä,
òìå ïõïä ìïèñïîëøò ïæïèòïíò ãóäãîòäò ïî æïî÷åíòäï òìåàò øàïèþåÿæïâò ëþòåáüòìïæèò, îëãëîòúïï æòæò êïüåþòì èøâåíòåîò üñïâò. ïèòüëè èïì ñâåäãïí èòó÷òíåì ïæãòäò ìïøóïäåþïàï ìòìüåèïøò, îëèåäàï
èåëõåþòà ïéòùåîåþëæï èåüïôëîóäïæ ïîï çóìüò æï çëãöåî ùòíïïéèæåãëþîòâò õòäóäò æï ùïîèëìïõâòàò ìïèñïîëåþò.
÷âåíì èòèëõòäâïøò ûòîòàïæïæ øåâåõåà ãïîåóäò úõëâåäåþòì
üñïâàïí æïêïâøòîåþóä øåõåæóäåþåþì, îïæãïí ãïîêâåóäò îåäòãòóîò æï èòàëìóîò ðëçòúòï èïàæïèò òãîûíëþëæï óôîë ïæîå, âòæîå øòíïóî úõëâåäàï ïæãòäò ãïèëòõïüåþëæï êóäüøò. èïøòíïú êò, îëæåìïú øòíïóîèï úõëâåäåþèï ìïþëäëëæ æïòðñîåì ìïèåóîíåë ðîëúåìò,
42
ò. ìóîãóäïûå — áïîàóäò õïäõóîò ëîíïèåíüòì ìòèþëäòêï, ãâ. 62 æï øåèæåã; ãâ. 108-147.
43
D\ Rby;fkjd= Bccrecndj lhtdyb[ Vfqz Ktybyuhfl 1967 u\ cnh\ 12= 65= 80=
85= 111 b n\ l\
80
õïçò ãïåìèëæï ïîï òèæåíïæ èïà ðîïáüòêóä éòîåþóäåþïì, îïèæåíïæ
ûïäïìï æï ïèïéëîûòíåþåä åíåîãòïì, îïú âåäóî úõëâåäøò óêåà
âäòíæåþëæï. èïãïäòàïæ øåòûäåþï ïâòéëà ìïéâàë õïîàïí æïèëêòæåþóäåþï. ùåìò êîûïäïâæï èòìàâòì îïòèåì æïøäïì. íåþïçå èòøâåþóäò, ãïâåøåþóäò úõëâåäò çëãöåî êòæåú ïçòïíåþæï èëìïõäåëþïì.
õïîòì êóäüøò íïêäåþïæ ãïåìèëæï õïçò õïîì îëãëîú èóøïì, ãïèùåâ
ûïäïì. óðòîïüåìïæ ðïüòâúåèóäò òñë ïîï êïìüîòîåþóäò, ïîïèåæ
ûäòåîò, íïõåâîïæ ãïâåäóîåþóäò úõëâåäò, îëèåäòú óêåà
ãïèëõïüïâæï þóíåþòì ïéëîûòíåþòì ûïäïì 44 . óíæï âòôòáîëà, îëè
êóäüøò ïîåêäòäòï îùèåíï-ùïîèëæãåíïàï òì øîå, îëèåäòú ïè öòøòì
æëèåìüòêïúòïèæå ïîìåþëþæï. åìå òãò, ìïêîïäóî éòîåþóäåþåþøò
æëèòíòîåþì úõëâåäò, îëãëîú þóíåþòì ëþòåáüò æï ïîï èòìò
ìïèåóîíåë, ãâòïí ùïîèëáèíòäò ïìðåáüåþò. ãïíìïêóàîåþòà ïáüòóîïæ
øåèëòíïõï ùïîèëæãåíåþò ÿîåäáóîáòïí úõëâåäåþçå, îëèäåþòú
þóíåþòì ûïäåþòì ïéëîûòíåþòì òäóìüîïúòïæ ùïîèëòæãòíåþëæíåí
þåâîïæ óôîë ïæîå, âòæîå ïæïèòïíåþò ùïîèëåþòà ìïáèòïíëþïçå
ãïæïâòæëæíåí.
ïè èëìïçîåþòì ìïìïîãåþäëæ èåüñâåäåþì èàåäò îòãò ùåìåþòìï,
îëãëîú ÷âåíò, òìå ìõâï õïäõåþòì ñëôòæïí, îëèåäàï èòõåæâòà ãïîåóäò íïæòîò ùèòíæïï, èïì ñïâì ðïüîëíò æï èùñåèìò. òìòíò, íïæòîà ðïüîëíåþò, ïæïèòïíåþì ïöòäæëâåþåí òè úõëâåäòà, îëèåäòú èïà
øåÿïèåì æï ãïïúëúõäåì. ãïúëúõäåþòì ðîëúåìøò êò ãïæïèùñâåü
îëäì
àïèïøëþì
ûâïäò
æï
üñïâò,
îëãëîú
ìòúëúõäòì
ïéëîûòíåþòìïàâòì ïóúòäåþåäò èòíòèóèò. ñâåäï äåãåíæïøò,
îëèåäòú êò æïæïìüóîåþóäòï ¸òíæóñóøòæïí ìêïíæòíïâòïèæå, éâàïåþåþò ïæïèòïíì ïóúòäåþåä ðòîëþïæ óæåþåí ûâäåþòì æïúâïì, îïæãïí
ïõïäò ìòúëúõäòì øåáèíï àó ûâåäòì ïéæãåíï èõëäëæ üñïâòì
ìòèîàåäòìï æï ûâäåþòì óêäåþäïæ æï æïóèìõâîåâäïæ æïúâòà ïîòì
øåìïûäåþåäò. àó ûâïäò æïòêïîãï, éâàïåþåþì óùåâà èïàò øåúâäï.
ìïëúïîòï, îëè åì äåãåíæï ìõâïæïìõâï ìëúòïäóîò îåïäòåþòà
óçïîèïçïî ìòâîúåçåï æïèëùèåþóäò, òìå, îëè èòìò êëíìüîóáúòï,
îëèåäòú òæåòì óíòâåîìïäóîïæ ãïèëìïõâïì ãïíïðòîëþåþì, ñâåäãïí
æïúóäòï, å.ò. ûâäòì æïúâï æï èòìò üñïâçå æïäïãåþï ãïúëúõäåþï
ñâåäãïí øåíïî÷óíåþóäòï, ãïîæï ûâåäþåîûíóäò èòàëìòìï, ìïæïú
üïíüïäëìòìï æï ðåäëðìòì ïèþïâòï ãïæèëúåèóäò. ïá éèåîàåþèï ãï44
В. Бардавелидзе – Древнейшие… стр. 198-199.
81
ïúëúõäåì èëêäóäò ïæïèòïíò æï øåÿèóäò þåÿò ìðòäëì ûâäòà
øåóúâïäåì. îëãëî èëõæï åì, å.ò. „üåáíëäëãòï“ ïéùåîòäò ïî ïîòì.
ñâåäï ïè èïãïäòàòì èòõåæâòà ìïêîïäóî ìüîóáüóîïøò üñïâì
ìîóäòïæ óðòîëþë ïæãòäò óÿòîïâì æï ìïôóûâåäì ùïîèëïæãåíì ìõâï
èëáèåæåþïàï øåìïìîóäåþäïæ. óíæï âòôòáîëà, îëè òãò, îëãëîú
ïæïèòïíàï óûâåäåìò ìïáèòïíëþòì, íïæòîëþòì øåæåãò, òèàïâòàâå òñë
æïèïãîåþóäò ùïîèëæãåíïàï ìòìüåèïøò, îëèåäòú ðîòíúòðóäïæ ïîïìëæåì ïî øåúâäòäï æï ñëâåäàâòì ïîï ïîìåþòà, ïîï êëíìüîóáúòóä
ãïîæïáèíåþì ãïíòúæòæï, îëãëîú òìüëîòóä úâäòäåþïàï øåæåãì.
íïæòîòì ãïúëúõäåþïìàïí æïêïâøòîåþóäò ùïîèëæãåíåþò, îëèåäàï
ðïîïäåäóîò èëâäåíåþò æïêîûïäâòì îòüóïäåþøòú ïîòì æïèëùèåþóäò æï óûâåäåì õïíåþøò òéåþåí ìïàïâåì, òìåà èïìïäïì øåòúïâì, îëè
øåìïûäåþåäò õæåþï èïàøò ãïîêâåóäò òìüëîòóäò àïíïèòèæåâîëþòì
ãïèëâäåíï. óûâåäåìò, ìóþìüîïüóäò ôåíï ïá, úõïæòï, àïâïæ èïüåîòïäóîò ëþòåáüåþòì, ûâäòìï æï üñïâòì ìïêîïäóîò èíòøâíåäëþòà ïîòì
ãïèëõïüóäò. òãò óíòâåîìïäóîïæ åõåþï ìòúëúõäåì æï ïîï èõëäëæ
íïæòîì. íïæòîàïí æïêïâøòîåþòà êò, èëãâòïíåþòà ÷íæåþï îòãò ðòîëþåþòìï, îëèåäòú ìëúòïäóîò æï ìïèåóîíåë úâäòäåþåþòà ïîòì ãïèëùâåóäò. ïìåàò èëèåíüòï ùïîèëæãåíòäò „íïæòîà èùñåèìëþòì“ øåìïõåþ,
îïú èåìïáëíäåëþòì ùïîèëøëþòì øåèæãëè óíæï øåÿîòäòñë ìïèëíïæòîåë ùïîèëæãåíåþøò. èïà óíæï æïåÿòîïà ûâåäò, çëëèëîôóäò „íïæòîà ðïüîëíåþòì“ ïæãòäò. úõëâåäàï æëèåìüòêïúòòì øëîìùïìóäèï
ìïèåóîíåë ðîëúåìèï æï èïìàïí æïêïâøòîåþóäèï ïõïäèï ñëôïè
øåáèíåì ðòîëþåþò, îëèåäàï ðîïáüòêïøò øåèëìâäòì ãïèë ïéèëúåíæï
éâàïåþîòâ „èùñåèìàï“ ðåîìëíåþò, àïâòïíàò ìïêóàïîò ìïëöïõë æï ìïèåóîíåë ñëôòà. ïè ùïîèëæãåíåþøò üåîèòí „èùñåèìòì“ ãïèë÷åíï øåìïûäåþåäò òñë èõëäëæ æëèåìüòêïúòòì ðîëúåìòì æïìîóäåþòì øåèæåã,
ïí èòìò þëäë ôïçòìïàâòì, îëúï „èùñåèìèï“ ìïàïíïæë ìëúòïäóîò æï
ìïèåóîíåë æïüâòîàâï øåòûòíï. ïè ãçòà æïòùñë ãïîå þóíåþòì, àó
øåòûäåþï ïìå òàáâïì, ìëúòïäòçïúòï, èëùåìîòãåþï, èòìàâòì ïæïèòïíóîò ìïèåóîíåë ãïîåèëì íòøíåþòì èëíòÿåþòì ðîëúåìò, îëèåäøòïú èëíïæòîåàï êïüåãëîòï, ïæîòíæåäò ïèàâòìåþäóîò èåóîíåëþòì ïæåðüò,
æïóáâåèæåþïîæï „èùñåèìì“, èòì íåþï—ìóîâòäì æï èàäòïíïæ
„èùñåèìòì“, îëãëîú ãïíèêïîãâòì óôäåþåþçå æïèëêòæåþóäò
ïéèë÷íæï. ïè òìüëîòóäò ãïîæïüåõåþòì íïêâïäåâò èêîàïäïæ, èïãîïè
èïòíú ïîòì æïî÷åíòäò õïäõóî ãïæèëúåèåþøò, îëèåäàï èòõåæâòà
öòõâò æï òîåèò éâàïåþòì òðëìüïìïæ, èòì øåìïûäë ìïõåæ òàâäåþï,
82
éâàïåþïàï ìïñâïîåäò úõëâåäåþò òìòíò ïîòïí, „ùèòíæï úõëâåäò“
åùëæåþï èïà, æï ïîï øòíïóîì. òáèíåþï øàïþåÿæòäåþï, àòàáëì
ûòîòàïæò ìïèìõâåîðäë úõëâåäò ãïîåóäò óíæï òñëì, îëèåäòú
øòíïóîèï øåèæåã øåúâïäï. „èåôòì ãïíïæòîåþòì“ ìïáëîùòäë ùåìøò,
ìòüñâòåîïæ õëõëþì ïõìåíåþåí æï øòíïóîò áïàèåþòì æïõëúâïì
íïæòîëþïì óùëæåþåí; ãïæèëúåèòà ùèòíæï ïæãòäåþøò, ìïäëúïâøò ïí
åêäåìòåþøò, íåþïñëôäëþòà àïâòì øåìïùòîïâïæ èëæòëæï òîåèò,
îëèåäòú õïäõèï ïèï àó òè èòçåçòà øåóîïúõñë, àó æïïôîàõë, îòì
øåèæãëè éâàïåþïè òîåèò õïîòà øåúâïäï. ïìåàòâå þóíåþòìï óíæï òñëì
äåãåíæåþò, îëèäåþòú ïæïìüóîåþåí õïîòì óðòîïüåìëþïì òîåèçå,
îëúï åì ëîò úõëâåäò åîàèïíåàì øååöòþîï úòì ãïæïîþåíïøò 45 .
èìãïâìò ùïîèëæãåíåþò, èåü—íïêäåþïæ ïáüòóîò ôëîèòà, èîïâïä
ïæãòäïì ïîòì æïæïìüóîåþóäò. ãïíìïêóàîåþòà àâïäøò ìïúåèò
ãâå÷âåíï åì èëèåíüò çåèëà èîïâïäãçòì æïìïõåäåþóä ¸òíæóñóøòì
õïäõåþòì ñëôïøò. òá óðòîâåäåìò ùèòíæï úõëâåäòï ãïîåóäò àõï,
èïìàïí øåöâïîåþòì ãïèë ùèòíæïï æï èåëîå ïæãòäçå æãïì øòíïóîò
àõï, õëäë èìõâòäôåõï ìïáëíåäò æï èòìò ðîëæóáüò óùèòíæóîòï,
ïîïîåäòãòóîòï. åì èëèåíüò úõïæñëôì
îëãëîú
îåäòãòòì
êëíìåîâïüóäëþïì, òìå åàíëãîïôòóäò ôïáüòì æòæ ìïíæëëþïì
ìòûâåäòì àâïäìïçîòìòà: òãò øåòûäåþï ûïäòïí øëîåóäò æîëòæïí
òñëì øåèëî÷åíòäò 46 .
òìüëîòóäïæ úõëâåäàï èëíïùòäåëþï îòüóïäøò æï ìëúòïäóîò èíòøâíåäëþòì çîæï ùïîòèïîàï ìïèåóîíåë òíüåîåìàï øåìïþïèòìïæ. ïèïì èëùèëþì ñëôï, çåðòîìòüñâòåîåþï, äòüåîïüóîï. äåãåíæåþøò òèïîöâåþì æï ïæãòäì òèêâòæîåþì õïîò. èòìò ãïèïîöâåþï îòüóïäøò
ìïèåóîíåë ðîïáüòêòì øåæåãòï. åì ãïíìïêóàîåþòà òãîûíëþï
ìïáïîàâåäëì þïîøò, ìïæïú ìïèëíïæòîåë åðëìò ìóìüòï. ìïþëäëëæ
õïîò, úõâïîò æï àõï ûòîòàïæïæ øåìïùòîïâ úõëâåäåþïæ òáúåâòïí.
îëãëîú úíëþòäòï, òäëîòì ùèòíæï ãòëîãòì îòüóïäøò ùèòíæïíòì
èòåî èëñâïíòäò õïîò, îëèåäèïú òîåèò øåúâïäï, ãïîæï óøóïäë
èìõâåîðäòìï, ïéòùåîåþï îëãëîú ùòíïèëìùïâåþïàï èàåäò ìòìüåèï:
„õïäõøò æòæ äïðïîïêì ãïèëòùâåâì åì õïîò òèòìæïèòõåæâòà, àó îï
45
ã. ÷òüïòï, øîëèåþò, I àþòäòìò, 1957 ù. ãâ. 15—16. ò. ìóîãóäïûå — åîàò ìïáëîùòäë ùåìòì èòàëìóîò æï ìëúòïäóîò þóíåþòìïàâòì (èåôòì ãïíïæòîåþòì ïíïäòçòì úæï) èïúíå, òìüëîòòì ... ìåîòï¹2, 1989 ù. øåèæåãøò „èåôòì ãïíïæòîåþï“...
46
Ê\ Èåòòìîð= óê\ ñî÷\ ñòð\ 227-228\
83
ìïõòà íïõïâåí èïì. àó æïÿåîòì æîëì õïîò ïî æïíåþæåþï æï ùòõäåþì
òìâîòì, ïí îáòà òî÷ëäåþï, òüñâòïí, îëè ùåäì óìïàóëæ ëèò òáíåþïë.
àó õïîò çóîãçå æïùëäòäò ïí èüâåîøò ïèëìâîòäò òðëâåì, òüñâòïí,
îëè êïîãò èëìïâïäò òáíåþï... àó õïîò úâïîòà æïíïèóäò òáíï, êïîãò
èëìïâïäò òáíåþï éâòíòìïë, àó ôåîòà áåîïï, ïæïèòïíàï æï ðòîóüñâà
õøòîò ìòêâæòäò òáíåþïë, ïí àó àåàîòï, ïí ÿîåäòï, ôîòïæ êïîãò
íòøïíòïë“ — ùåîì ïîáïíöåäë äïèþåîüò 47 . óíæï âòôòáîëà, îëè
ìïèìõâåîðäë õïîòì ôåîòà èêòàõïëþï üñïâòì ìòÿîåäåìàïí
æïêïâøòîåþóäò ïîáïóäò ùïîèëæãåíåþòì òíåîúòï óíæï òñëì. ìïêîïäóîò úõëâåäòì ôåîò æï áúåâï, ïìåâå èïàò ãïèë÷åíï, õèòïíëþï æï ï. ø.
ûâåäàïãïíâå éâàïåþïàï íåþòì ãïèëõïüóäåþïæ èòï÷íæïà. òãòâå
òàáèòì ôîòíâåäåþçåæïú.
îëãëîú ÷ïíì, úõëâåäàï ôåîïæëâïíò üñïâòìï æï ïñâïâåþóäò
èòùòì ïíïäëãòóîò ãïïçîåþï åèñïîåþï èòùòì, îëãëîú ìõåóäòì æï,
øåìïþïèòìïæ ìõåóäòì àâòìåþåþòì ìïãíïæ ùïîèëæãåíïì. òãò ðòîâåäáèíòäò èòàëìóîò ïîìåþòì ìõåóäòï, îëèäòì üñïâòæïí ïéèëúåíæï
ñâåäï æï ñâåäïôåîò, îëãëîú íïæòîòì üñïâçå þåùâò. åì ùïîèëæãåíåþò
ìïøåèãîëâåþäë
õïíïøò
âåî
ãïíâòàïîæåþëæï.
òãò
ïæîåìïèòùïàèëáèåæë õïíòì ùïîèëíïáèíòï, îëúï òùñåþï ãïèïîöâåþï
ãïîåóäçå, îëúï îåïäóîò æï ðîïãèïüóäò òùñåþì ãïôïîàëåþïì
òîïúòëíïäóîòìï æï òîåïäóîòì õïîöçå. ãïîå þóíåþòì, „ãïîåì“
ìïêîïäóîëþï ñïäòþæåþï „øòíïóîàïí“ æï „øòíïìàïí“ ðòîòìðòîëþïøò,
òìå, îëè „ãïîå“ òíïî÷óíåþì àïâòì ðëçòüòóî èåüïôëîóä
éòîåþóäåþïì. ïäþïà ïèòà
ïòõìíåþï
òì ãïîåèëåþï,
îëè
ãïîåóäôîòíâåäàïí æï úõëâåäåþàïí (àâòà ïôàïîàïí) øåæïîåþòì
ìïøóïäåþòà õæåþï óèïéäåì çíåëþîòâ æï ôòçòêóî íòøïí—àâòìåþïàï
õïçãïìèï, îïìïú âåî âòüñâòà øòíïóî úõëâåäåþàïí æï ôîòíâåäåþàïí
øåæïîåþòìïì. èïàò èåüïôëîòçïúòòì èòçïíò àòàáèòì ñëâåäàâòì
íåãïüòóîò âåäòì ãïèùâïâåþïï (äïíûéâï). ïéìïíòøíïâòï, îëè åì
ðëçòúòï èõëäëæ áïîàóäò èëâäåíï ïî ïîòì. óíæï âòôòáîëà, îëè åì
ðëçòúòï èåüïôëîïìàïí æïêïâøòîåþòà ïéèëúåíæï æï ÷ïèëñïäòþæï
ìòüñâòåîåþïøò öåî êòæåâ úõëâåäàï æëèåìüòêïúòòì ùòíïîå õïíïøò.
ïè àâïäìïçîòìòà óïéîåìïæ ìïñóîïæéåþë ðëçòúòï óêïâòï
âåîûì, îïæãïíïú òãò óûâåäåìò õïíåþòæïíâå åîà—åîàò óèàïâîåìò ìïèìõâåîðäë úõëâåäòï æï ïè íòøíòà æéåâïíæåä ñëôïøòïú ðòîâåäëþì.
47
ïîáïíöåäë äïèþåîüò — æïìïõ. íïøî. 142; 155 æï øåèæåã.
84
ìïòíüåîåìëï èòìò àïíïèåæîëâå èåüïôëîóäò èíòøâíåäëþïú: òãò
óæïëæ óïîñëôòàò ïîòì, îïæãïí ìòþîòñâåìàïíïï æïêïâøòîåþóäò,
èïãîïè ïèïâå æîëì ùèòíæï ðëçòüòóîò øåôïìåþòà „êåàòäìï“ æï
„èøâòæì“ ïéíòøíïâì. ïìå îëè, øòíïóî úõëâåäàï óïîñëôòàò èåüïôëîóäò ìòìüåèòæïí èõëäëæ úõâïîò ãïèëòñëôï, àïâòìò øóïäåæóîò
èæãëèïîåëþòà. çåèëà óêâå ãâáëíæï èìöåäëþï úõâîòì üñïâòì
ìïîòüóïäë æïíòøíóäåþïìï æï æòæ èíòøâíåäëþïçå, îïú ïìå ôïîàëæïï úíëþòäò åàíëãîïôòóäò èïìïäòæïí. úõïæòï, úõâîòì üñïâòì
ãïíìïêóàîåþóäëþòìïàâòì æòæïæ óíæï øååùñë õåäò ùïîèëæãåíåþì
èòùï—þïäïõòìï æï ìõåóäò//üñïâò — þåùâòì ïíïäëãòóîò, ïæåáâïüóîò
ìòèþëäóîò ãïïçîåþòì øåìïõåþ. åì ðëçòúòï óûâåäåìò æîëòæïí
òíâïîòïíüóäò èòàëäëãåèòì åîà—åîà ñâåäïçå ðëðóäïîóä âåîìòïì
ùïîèëïæãåíæï, îëèäòì ãïíìïêóàîåþóä ãïíâòàïîåþï—ãïéîèïâåþïì
ãïíìïêóàîåþòà øåóùñë õåäò èïüñäòì îëãëîú ðîïáüòêóäèï, òìå
îåäòãòóîèï èíòøâíåäëþïè. úõâïîàïí æïêïâøòîåþóä îùèåíï—
ùïîèëæãåíïàï ãïíìïêóàîåþóäò çîæï óøóïäëæ óêïâøòîæåþï èòìò
èëèîïâäåþòì æïèëóêòæåþåä ìïèåóîíåë æïîãïæ áúåâïì. ïîòì
èëìïçîåþï,
îëèäòì
àïíïõèïæ
ìïáïîàâåäëì
üåîòüëîòïçå
èåúõâïîåëþï óíæï æïùòíïóîåþóäòñë øóï þîòíöïëì õïíïøò. áïîàóäò
ìòüñâï „úõëâîåþï“ ùïîèëæãåþï „úõâïî“ („úõëâïî“) ûòîòìïãïí. ïáåæïí
ãïèëèæòíïîå
óíæï
âòôòáîëà,
îëè
ëæåìéïú
„úõëâîåþï“
èåúõâïîåëþïì, øåìïûäëï ìïåîàëæ èåìïáëíäåëþïìïú ïéíòøíïâæï 48 . ïè
æïîãòì ãïôïîàëåþïìï æï øåìùïâäïì, þóíåþîòâòï, óíæï èë¸ñëäëæï
ìïàïíïæë üåîèòíëäëãòòì ùïîèëáèíïúï æï ìïêîïäòçïúòïú. ÷âåíàâòì
èàïâïîòï ãïíõòäâï èòùòìï, îëãëîú ìõåóäòìï, õëäë èòìò çåæïðòîòìï, îëãëîú üñïâòìï, îëèåäòú èúåíïîåì ïéèëïúåíåþì. ïè óêâå
÷ïèëñïäòþåþóäò ìòìüåèòì åîà—åîàò ûâåäò ôëîèï ïîòì úõâïîò æï
èòìò üñïâò, îëãëîú íïñëôòåîåþòì ñâåäïçå üåâïæò ìòèþëäë. úõâîòì
øåìïõåþ ùïîèëæãåíåþèï ãïíìïêóàîåþóäò ïáüòâëþï øåòûòíåì èïì èåîå,
îïú èúòîå ïçòïøò ãïèëñâïíòä òáíï íïçèïüñäòïíò úõâïîò, îëèäòì
ðîëæóáúòòà èëãâòïíåþòà ìïõåäò ãïòàáâåì èòäåàèï æï ìïîæèï. ïè
èëâäåíòì ãïèëûïõòäò óíæï òñëì àáèóäåþï „ëáîëì ìïùèòìçå“ æï
êëäõåàçå, ìïæïú èåúõâïîåëþï óûâåäåìò æîëòæïí ñëôòäï
ãïíâòàïîåþóäò. úõâïîò ûïäòïí ïáüòóîòï õåàåþòì ìïîùèóíëåþïìï æï
48
æ. èóìõåäòøâòäò — áïîàâåäàï àâòàìïõåäùëæåþòì òìüëîòòìïàâòì, èïúíå,
òìüëîòòì ìåîòï, ¹2 ,1992, ãâ. 14. êîåþ. ìïáïîàâåäëì æï áïîàâåäåþòì ïé...
ãâ. 341.
85
îòüóïäåþøò. úíëþòäòï „úõâîòì ðïîìâòì îòüóïäò“, îëèäòì
èòõåæâòà úõâïîò õåààï øëîòì óðòîâåäåìò ìïèìõâåîðäë úõëâåäòï,
èïì øåóûäòï ãïíæåâíëì ÿòîò æï óùèòíæóîëþï, îïú îòüóïäòì
üåáìüóïäóî íïùòäåþøòï ïéíòøíóäò. îòüóïäì ïìîóäåþì „èëõóúò
áïäò“ (æåæïþåîò) îëèåäòú ùèåíæì óùèòíæóîëþïì. ïéìïíòøíïâòï, îëè
ãïíùèåíæòä ðòîì üïíçå øåèëõâåóäò ïáâì ùòàåäò æï äóîöò èïüñäò,
îëèåäìïú ïøëîåþåí îòüóïäòì øåìîóäåþòì øåèæåã. ãïèëäëúâòä
èïüñäì äïíãïîçå ïùñëþåí, ïäþïà ìõâï øåèàõâåâòìïàâòì òíïõïâåí. ïè
æîëì òùòîåþï øïâò úõâïîò.
ïçîò, îëèåäòú ïõäï óíæï øåâàïâïçë èêòàõâåäì æïìïèüêòúåþäïæ ûíåäòï, èïãîïè èëìïçîåþòì ìïõòà øåìïûäëï ïîìåþëþæåì. âôòáîëþ, îëè ûâåäò èúòîå ïçòóîò øåäëúâåþòì óøóïäë, ïîïêïæ áúåóäò
èåèêâòæîå óíæï òñëì
åîàò áïîàóäò üåáìüò, îëèåäòú â.
êëüåüòøâòäì èë¸ñïâì „èçå øòíïì“ ïíïäòçòìïì. ãïîæï øâòäòåîåþòìï,
â. êëüåüòøâòäì úõâïîò æëâäïàòì íòøíïæïú èòï÷íòï, æï èëïáâì
ìòóýåüò àó îëãëî ãïèëïãæåþì ëöïõòæïí úõâïîò ìòéïîòþåì. ìïõäøò
øåìóä úõâïîì „ìòéïîòþå åîà êóíÿóäì ìàõëâì, èïãîïè úõâïîò óïîì
åóþíåþï: åîà êóàõåøò èå óíæï æïâæãå, èåëîåøò þïüêïíò óíæï
æïâïñåíë, èåìïèåøò ñâåäì æïâæåþ æï èåëàõåøò èïüñäìë. ìòéïîòþåè
íïõï, îëè ïæãòäò ïéïî î÷åþëæï æï ãïòðïîï“. ïè üåáìüòì øåèæåã
èêâäåâïîì èë¸ñïâì èòàëìóîò èïìïäï, ìïæïú ïøêïîïæ ÷ïíì úõâîòì,
àõòìï æï ûîëõòì ïìåâå èùñåèìòì êïâøòîò íïñëôòåîåþïìï æï
ãïíïõäåþïìàïí 49 .
èëüïíòä èïìïäïøò ïáúåíüò æïåìèòì èõëäëæ åêëíëèòêóî òíüåîåìì, îòàïú îåïäòçåþóäòï üåáìüòì ìîóäò æåìïêîïäòçïúòï, èòìò
àïíïèåæîëâå ïäåãëîòóäëþï. ïá ðîëþäåèï îïúòëíïäóîòï æï ïìåâå
îïúòëíïäóîò ìïøóïäåþåþòà ùñæåþï. õåàóîò øåäëúâåþòì üåáìüåþøò
êò ðòîòáòàïï: ùòíï ðäïíçå ãïèëæòì úõëâåäòìï æï èòìò ìõâïæïìõâï ôåîòì þåùâòì ûïäï, îëèäòì èëáèåæåþïøò èëñâïíï æï ìïìóîâåäò øåæåãòìïêåí ùïîèïîàâï øåìïûäåþåäòï âåîþïäóîò èïãòòì ìïøóïäåþåþòà.
ïîïêøò úõâïîò ðåîìëíòôòúòîåþóä ìòéïîòþåì ïûåâåþì, îïú øåäëúâåþòì ìïøóïäåþòà óùèòíæóîåþòì ãïûåâåþòì ãïîæïìïõâïì ùïîèëïæãåíì.
ùèòíæï úõâïîòì ìïêîïäóîò ûïäï êâòíüåíìòîåþóäò ìïõòà ïîòì ãïèëâäòíæåþï üåäåðòíóìòì õòìïàâòì üñïâòì øåùòîâòì ýïèì. åì üñïâò, îëèåäìïú èìëôäòë õåçå, èïîïæ èùâïíå åòïçå, óîàõåäçå àó èóõïçå
49
â. êëüåüòøâòäò — õïäõóîò ðëåçòï, àþòäòìò, 1961 ù. ãâ. 323.
86
¸êòæåþæíåí, ãïíïìïõòåîåþì ìïõåäèùòôëì, èåôòìï æï æåæëôäòì
êåàòäæéåëþïì. èïìøò ïîòì ñëâåäò ìòêåàå. èòìò øåùòîâòì øåèæåã „üåäåðòíóìò òùñåþì çîóíâïì èåôåçå, üåäåðòíóìòì ùòí æãïèåí èïîïæèùâïíå õåì, åòïì. åòïì õåçå ¸êòæòï úõâîòì üñïâò. úõâîòì üñïâøò ïîòì
úõâîòì áëíò, èïìøò ïîòì... èïîúâïäò... éâòíë, èïìøò ïîòì... õïîò æï
úõâïîò... èïìøò ïîòì æéåãîûåäëþï... èïìøò ïîòì øàïèëèïâäëþï, âïýåþò
æï ïìóäåþò, èïìøò ïîòì ïìïêìîóäëþï êïúòìï æï õïîòìï, æï úõâîòìï...
èïìøòï ãóäëâíåþï æï ûïäï... èïìøòï úåúõäò.
èïìøòï... ïèþïâò íïçèïüñäòïíò þïüêíåþòì øåìïõåþ... èïìøòï çîæï,
ïñâïâåþï æï ïéâìåþï ùâåíòà.
æï üåäåðòíóìò èåôåì õåäøò ÷ïóæåþì úõâîòì üñïâì. æï òãò èïì
ïûäåâì ñëâåäãâïî ìòêåàåì“ 50 .
îëãëîú ÷ïíì, ûâåäò èòàëìóî—îåäòãòóîò òíåîúòòì æï ïõïäò
ìïèåóîíåë ðòîëþåþòì øåîùñèòì øåæåãïæ øåòáèíï áïäéâàïåþïàï ïõïäò
òðëìüïìåþò. ïè îùèåíïàï ôëîèòîåþòìïì ãïîåóäò íïæòîòì ïæãòäò
áïäéâàïåþòì ìòïõäëâåì æïòÿòîï úõâïîèï, èòìò ìîóäòïæ ãïíìïêóàîåþóäò ìïèåóîíåë èíòøâíåäëþòì ãïèë. õåàóîò èïìïäòì àïíïõèïæ
úåíüîïäóî æï ÷îæòäëåà ïíïüëäòòì èëìïõäåëþïøò ãïíìïêóàîåþóäò èíòøâíåäëþï åíòÿåþëæï úõâîòìï æï àõòì üñïâì, îëãëîú êåàòäæéåëþòì ìòèþëäëì. åîàåîàò õåàóîò ìïêóäüèìïõóîë âåîìòòì èòõåæâòà ìïùèòìòì ïíó úõâîòì üñïâòì ïæãòäçå âõåæïâà áïäéèåîà òíïîïì 51 . ïè úíëþòæïí ïøêïîïæ ÷ïíì ïæåáâïüóîò ìïêîïäóîò èíòøâíåäëþï, îïú üñïâì (êåîûëæ úõâîòìïì) èòóéòï, îëãëîú íïñëôòåîåþòìï æï
ìòóõâòì ìòèþëäëì. ìåèïíüòêóî èùêîòâøò, îëèåäòú ïéèëúåíæï þóíåþòì ïõäåþóîò ãïïçîåþòì ìïôóûâåäçå, ãïåîàòïíæï ïíïäëãòóî îòüóïäóî éòîåþóäåþïàï èáëíå ìïãíåþò úëúõïäò àó ïîïúëúõïäò þóíåþòæïí. èïà øåáèíåì øåõåæóäåþåþòì èëçïòêóîò âåäò, îëèäòì ñëâåäò
êëèðëíåíüò ìïåîàë òíâïîòïíüóäò òæåòì ïèï àó òè êåîûë âåîìòïì
ùïîèëïæãåíì. óûâåäåìò æîëòæïí áïäòì áïíæïêåþåþò ãïèëõïüïâæíåí
ìïçëãïæëåþòì ùïîèëæãåíïì þóíåþïçå æï ïáúåíüì ìâïèæíåí ïè òíüåîåìàï êëíêîåüóä ïìðåáüåþçå. èïàò ãïåîàòïíåþï åîàò ìïåîàë, ãïíçëãïæåþóäò ðåîìëíòì ìïõòà, óôîë ãâòïí óíæï èëèõæïîòñë. èïí èë-
50
Ëóíà óïàâøàÿ ñ íåáà= Ì-Ë\ 1977 ã\ ñòð\ 61- Äðåâíåéøàÿ ëèòåðàòóðà Ìàëîé Àçèè Ïåðåâîä ñ äðåâíåìàëîàçèàòñêèõ ÿçûêîâ Âÿ÷\ Â\ Èâàíîâà\
51
ãî. ãòëîãïûå — ìïùèòìò õåàóî ùñïîëåþøò æï èòìò ïíüòêóîò ðïîïäåäåþò
(ô. ¸ïïìòì èëìïçîåþåþò „ëáîëì ìïùèòìòì àáèóäåþòì ãåíåçòìàïí æïêïâøò-
87
òúâï îëãëîú èòùòì, òìå íïæòîàï ðïüîëíåþò, ïìåâå „ïæãòäòì æåæïàï“
êóäüò æï ìïþëäëëæ ãïèëòõïüï êåîòìï æï íïñëôòåîåþòì æòæò éâàïåþåþòì ìïõòà, àóèúï ãâåîæòàò ïæãòäëþîòâò ùïîèëæãåíåþò ñëôòæïí
ïî ãïèáîïäïí. áïîàâåäàï ïè îòãòì ùïîèëæãåíåþòì ìïóêåàåìë æïèïõïìòïàåþåäòï üåîèòíò „æåæïèòùï“, îëèåäòú òèåëîåþì þåîûíóäò
áïäéâàïåþåþòì „æåèåüîåì“ ìïõåäøò ãïèëõïüóä ìòüñâï—ìòüñâòà
èíòøâíåäëþïì æï øåìïþïèòìïæ êëíúåôúòïìïú, îëèåäòú ëæåìéïú
èëáèåæåþæï áïîàâåäàï øëîòì. üñïâò ïìåàò áïäéâàïåþòì ìòèþëäë
æï ïüîòþóüò óíæï ñëôòäòñë, îïú ÷åèòì ïçîòà àïâòì ïíïîåêäì
ðëóäëþì âåôõâò//äåëðïîæòì áïäóî ãïïçîåþïøò, åîàòì èõîòâ æï
èåëîåì èõîòâ áïäòì, îëãëîú íïñëôòåîåþòì ãïíçëãïæåþóäò òæåòì
üëäôïì éòîåþóäåþïæ ùïîèëæãåíïøò. åì òæåï ãåíåîòîåþóäòï áïäòì
áïöïâåàòæïí ãïèëñâïíòì äåãåíæïøò, îëèåäòú ïìåâå ãïâîúåäåþóäò
òíâïîòïíüòì âåîìòïì ùïîèëïæãåíì.
„àïíïõèïæ ïè äåãåíæòìï õïõèïüòì ùèòíæï ãòëîãòì áïöïâåàòæïí
ãïèë¸ñïâì „áïöòì“ áïäò, ìïèûòèïîò æï èïìàïí åîàïæ èëïáâì ìòèæòæîå: ãîæåèäò, ìïáëíåäò, âåîúõäòì ÿóîÿåäò, ìïìîåâ—ìïèïîàåþåäò
(òïîïéò), ìïáëíåäò, ìïêòæåäò, øïáîòì çëæåþò, ûâòîôïìò áâï, ëáîëì
úõîïûïäòïíò ôïíæóîò, ïìåâå ëáîëì ìïúåîò, ùïèëóñâïíòïà úïäîáï
ûîëõï, èòìàâòì îáï øåóüåõïâà æï ìïùñïëæ æïóæãåíòïà 52 . îïú øååõåþï
ìïèûòèïîì, òãò, àïíïõèïæ õïäõóîò ùïîèëæãåíåþòìï, íïñëôòåîåþòìï æï
þïîïáòïíëþòì èòèíòÿåþåäò áïäéâàïåþïï, îëèåäòú ìåáìóïäóî óîàòåîàëþåþì ïèñïîåþì àïâòì î÷åóäåþàïí æï áëîùòíåþïì óêîûïäïâì
èïà 53 . ïéíòøíóäò ùåìåþòì óõåøëþï æï íïüóîïäóîëþï, îëãëîú òâ.
öïâïõòøâòäò ïéíòøíïâì, èïàò æòæò ìòûâåäòì íòøïíòï. ùïîèëæãåíåþìï
æï çåðòîìòüñâòåîåþïøò øåáèíòäò ìïõå áïäéâàïåþï ìïèûòèïîòìï ûïäòïí ïïõäëâåþì èïì ûâåäò èìëôäòëì îåäòãòåþøò áïäéâàïåþïàï
ãïâîúåäåþóä üòðàïí, îëèåäòú íïñëôòåîåþòì, õâïâîòåäåþòì æï
øâòäòåîåþòì ûïäåþì ãïíïìïõòåîåþì æï îëèäòì êóäüèìïõóîåþïøò
èíòøâíåäëâïíò ïæãòäò åÿòîï ìåáìóïäóî îòüóïäåþì. áïîàóä òìüëîòëãîïôòïøò ïè ìïêòàõàïí æïêïâøòîåþòà ìïêèïëæ âîúåäò
äòüåîïüóîï ïîìåþëþì.
îåþòà) àþòäòìòì ìïõ. óíòâåîìòüåüò (àìó) øîëèåþò, ¹227, 1982 ù., ãâ. 280—
292.
52
à. ë÷òïóîò, èòàëäëãòóîò ãïæèëúåèåþò ïéèëìïâäåà ìïáïîàâåäëì èàòïíåàøò, àþ., 1967 ù. ãâ. 189 æï øåèæåã.
88
üñïâàïí æïêïâøòîåþòà èìöåäëþòìïì ìïèûòèïîòì ìïêòàõòìïæèò
òíüåîåìò ãïèëùâåóäòï èúòîå ïçòïìï æï åãåëìóîò ìïèñïîëì
èòàëìóî—îåäòãòóî
ùïîèëæãåíåþøò
æïèëùèåþóä
ïæåáâïüóî
éòîåþóäåþïàï ÷ïíïúâäåþòì ãïíìïêóàîåþóäò èíòøâíåäëþòà.
åîàèïíåàì ÷ïåíïúâäåþòïí, ïí åîàèïíåàòì ãâåîæçå èëáèåæåþåí
áïäéâàïåþï, üñïâò ìïêóäüë õåçå, ïí õåçå æïêòæåþóäò áïäéâàïåþï,
ãïíûò. ûòîòàïæò èòàëìóîò ìòóýåüò êò óúâäåäò î÷åþï. èëûîïâ íïùòäì øåïæãåíåí ðåîìëíïýåþò æï èïàò ïáìåìóïîåþò, ïí üëäôïìò éòîåþóäåþåþò. úõïæòï, îëè ïè èòàëìóî èëâäåíïàï åîàòïíëþï ìïåîàë
êóäüóîóä—òìüëîòóä âåäì øåïæãåíì æï ñóîïæéåþïì òèìïõóîåþì
îëãëîú êóäüóîë—ãåíåüòêóîò èëâäåíï. ïéíòøíóäò àâïäìïçîòìòà
ìïòíüåîåìëï ùèòíæï ãòëîãòì õïõèïüóîò ëîåóäòì þóíåþï. òãò
ñëâåäàâòì óèÿòæîëåì êïâøòîøò ãïíòõòäåþï àïâòì æëþòäàïí, àó
æïìàïí, ìïèûòèïîàïí. ìïêóäüë úåíüîøò îëèåäòèå èïàãïíòì
ìïõåäëþïçå øåìîóäåþóäò êóäüèìïõóîåþï ëîòâå èïàãïíì åàâäåþï,
îïìïú àïâòì æîëçå èòåúï øåôïìåþï 54 . ìðåúòïäóî äòüåîïüóîïøò
éâàïåþïàï ùñâòäò ìïáïîàâåäëì åàíëãîïôòóä ìòíïèæâòäåøò ïîï
èïîüë ãòëîãòìï æï ìïèûòèïîòì ìïõòà ïîòì ùïîèëæãåíòäò, èïãîïè åì
ìïêòàõò æïèëóêòæåþåä êâäåâïì èëòàõëâì æï ïèöåîïæ èïìçå
èìöåäëþïì âåî ãïâïãîûåäåþà. åîàò îïè êò øåòûäåþï ïéòíòøíëì æï—
ûèï éâàïåþï „þòäùíò éèåîàíò, ïîüåèò æï ïðëäë“ íïõìåíåþíò ïîòïí
ïíæîòï ðòîâåäùëæåþóäòì èëãçïóîëþïøò, îëúï òãò çïæåí—
ãëîïìàïí, ìïáîòì-ìëìïíãåàøò åùâòï èåìõ áïäì, ìïèûòâïîì æï èòìò
èêâæïîò øâòäò ïéïæãòíï éâàòøëþäòì ûïäòà. ìùëîåæ ïè æîëì
øåèóìîï èïí æï—ûèòì êåîðåþò 55 . ïéìïíòøíïâòï, îëè õåâìóîåàòìï æï
ìïèõîåà—ìïáïîàâåäëì êóäüóîïàï øëîòì åì ôïáüò åîàïæåîàò
æïèàõâåâï ïî ïîòì.
ãïîæï ïè êåîûë èëèåíüåþòìï, ãïíìïêóàîåþòà ìïñóîïæéåþëæ
èå÷âåíåþï àïâïæ õïõèïüòì öâîòì, ãòëîãò íïéâïîèøâåíòåîòì èåàïóîëþòà èëùñëþòäò äïøáîëþï áïöïâåàøò. èïì èàåäò õåâìóîåàòì
öâîåþò øåóñîòï, àïí ãïóñëäåþòïà ùèòíæï êïúò, ãïõóï èåãîåäïóîò,
„ãïóüåõòïà“ áïöåàò, ùïèëóéòïà æòæò æïâäï, ùïèëóñâïíòïà ìïèûòèïîò („âïîòïíüòà èïìàïí ìõâï áïäåþòú) æï ãïæèëìóäïí óêïí. àáèó53
à. ë÷òïóîò, áïîàâåäàï óûâåäåìò ìïîùèóíëåþòì òìüëîòòæïí, àþòäòìò,
1954 ù. ãâ. 41—65.
54
òáâå, G. Charachidzé, Le sisteme religieux de la Géorgie païenne, p. 435-475.
55
áïîàäòì úõëâîåþï, I, ãâ. 39—43.
89
äåþòì ìõâïæïìõâï âïîòïíüåþøò ïéùåîòäòï úïäêåóäò, ìõâïæïìõâï
öâïîàïí æïêïâøòîåþóäò ìïãèòîë, àó ìïèïîúõâòíë åðòçëæåþò. èïãïäòàïæ, õïæóóî öâïîì, (ìïíåþïì) (âïýï—ôøïâåäïì úíëþòà) ìïäåìò æï
ìïèïîàåþåäò èëóðïîïâì, õëäë à. ë÷òïóîòì òíôëîèïüëîàï úíëþòà
òãò äïøáîëþòæïí ïæîå ãïèëðïîóäï æï ïèòì ãïèë èòìàâòì ùòäò ïî èòóúòïà. ãïíïùñåíåþóäì ëáîëì ôïíæóîò ãïóüïúòï, îòì ãïèëú ìïíåþï
æïóìöòïà. õïæóóî öâïîì æïíïî÷åíåþò ïõäëì ïî òêïîåþåíë, ïèþëþì
âïýï. à. ë÷òïóîòì òíôëîèïüëîåþò ìõâïãâïîïæ ãïæèëãâúåèåí
ìïìöåäòì ïèþïâì, îëúï õïæóåäåþò õïõèïüøò èòæòëæíåí æï ìïêäïâì
æïêäïâæíåí, ìïêäïâì àóîèå èàäòïíïæ ïüëâåþòíåþæíåí. ùåìòà
öâïîøò óíæï æïî÷åíòäòñë ìïêäïâòì íïùòäò, þåÿò, àïâò æï ïèöåîïæ
÷âåíàâòì ìïòíüåîåìë üñïâò. äåãåíæïøò ïìïõóäò ìïìöåäò, õïæóåäàï
ìïêäïâòì èàäòïíïæ õïüøò æïüëâåþï, à. ë÷òïóîòì ïçîòà èåüïæ
èíòøâíåäëâïíò ãïîåèëåþïï æï àáèóäåþòì ìïôóûâäòì îåïäëþïçå
èåüñâåäåþì. à. ë÷òïóîò ìïòíüåîåìëæ ïïíïäòçåþì õïäõóî èïìïäïì,
„âåôõòìüñïëìíòì“ øåìïþïèòì ïæãòäåþì, ìïêòàõàïí æïêïâøòîåþóä
âîúåä äòüåîïüóîïì æï ìïàïíïæë ïæãòäì óûåþíòì èïì èàòåäàï
èòàëäëãòòì øåôïìåþòì èòì èòåî ÷ïèëñïäòþåþóä ëîòãòíïäóî
êëíúåôúòïøò 56 . ÷âåíò àåèòìïàâòì êò ãïíìïêóàîåþòà ìïòíüåîåìëï òì
ãïîåèëåþï, îëè àó õëèïäæòì èøåíåþäëþïìï æï íïëìíëþïì
ãïèëâüëâåþà, ãòëîãò íïéâïîèøâåíòåîòì äïøáîëþï „áïöïâåàøò“ æï
ïîãëíïâüåþòì äïøáîëþï êëäõåàøò, îëãëîú èëèçïæåþòà, òìå
èëíïùòäåàï ùïîèëèïâäëþòàï æï ìïþëäëë øåæåãòà, æòæ èìãïâìåþïì
ïèýéïâíåþåí åîàèïíåààïí. áïîàóä ìòóýåüøò éâàïåþåþò èëíïùòäåëþåí, õëäë þåîûíóäøò — éâàïåþïàï øàïèëèïâïäò ãèòîåþò. áïîàóäò
éâàïåþåþò ïéè. ìïáïîàâåäëì êåîûë îåãòëíåþòì èôïîâåäåþò ïîòïí
æï ïè îåãòëíåþì ãïíïìïõòåîåþåí, èìãïâìïæ þåîûåíò ãèòîåþòìï,
îëèäåþòú ìïþåîûíåàòì èîïâïäò êóàõòæïí øåòêîòþíåí. ãòëîãò
õïõèïüòì öâïîèï áïöïâåàòæïí áïäò ùïèëòñâïíï æï ãïíûò ùïèëòéë.
ìïèùóõïîëæ ïî ïîòì úíëþòäò, àó îï èòçíòà ãïæïùñæï àïâòæïí
áïöïâåàøò äïøáîëþï: áïäòì, ãïíûòì àó ëîòâåì èëìïðëâåþäïæ.
ïîãëíïâüåþèï èëòðëâåì äïøáîëþòì ðòîâåäïæò èòçïíò, ìïùèòìò æï
æïèïüåþòà áïäò, îëèåäòú ûâåäò èòàëäëãòóîò ìòìüåèåþòì èòõåæâòà óîàòåîà÷ïíïúâäåþïæò éòîåþóäåþåþòï. ïè èëìïçîåþòì
ìïìïîãåþäëæ èåüñâåäåþì çåèëõìåíåþóäò, õåàóî îòüóïäøò
56
à. ë÷òïóîò, èòàëäëãòóîò ãïæèëúåèåþò... ãâ. 81—102.
90
æïæïìüóîåþóäò ôïáüò, îëúï ìïùèòìì àâòà áïäéèåîàò òíïîï
úâäòì, õëäë àïâïæ ìïùèòìò, òèïâå õåàóî îòüóïäøò ìòèæòæîòì,
ãïèîïâäåþòìï æï õåäòìóôäåþòì ìòèþëäëï. ìïòíüåîåìëï, îëè
áïîàâåäåþòì óûâåäåìò ùïîèëæãåíòà áïäéâàïåþòì î÷åóäò
èëíïæòîå, èëèïâïäò èåôå, ôïîíïâïçò, áïäéâàïåþòì úõëâåäòì, òîèòì
èåøâåëþòà ðëóäëþì ãïíûì, îëèåäìïú èòìàâòì õåäòìóôäåþï èëïáâì.
ïè èïãïäòàøò õåäòìóôäåþï - ãïíûò òìåâ áïäéâàïåþïìàïí
æïêïâøòîåþóä ìïêîïäóî ôïìåóäëþïàï îòãøò ãïíòõòäåþï, àóèúï
àáèóäåþòì
ãïæèëúåèòìïì
äåëíüò
èîëâåäò
èõëäëæ
øåèàõâåâòàëþòà õìíòì ûâåäò ìïîùèóíëåþòìïàâòì æïèïõïìòïàåþåä
èòàëìóî òíåîúòïì 57 .
åì èëüòâåþò þåîûíóä èòàëìøò ìõâïæïìõâï ìïõòàï æï èòíòøíåþåþòà èåëîæåþï. ïè îòãòì ôïáüåþì ãïíåêóàâíåþï æï—ûèòì ëáîëì
âåîûòà ãïèëáúåâï ìïþåîûíåàòæïí êëäõòæïøò, îòì ãïèëú ïá èëõâæï
ìïùèòìò. ãòëîãò õïõèïüòì öâîòì äåãåíæïøò øåìïþïèòìò èëèåíüò ïî
ïîòì æïî÷åíòäò. þåîûíóä èòàëìøò ïìåâå úíëþòäòï üïâîòæïøò
èëùñëþòäò åáìðåæòúòï ïîüåèòæåì õòì êåîðòì æïìïþîóíåþäïæ.
ïðëäëíò òá ïè èòçíòà ïãçïâíòì ëîåìüåì, îëèåäòú àïâòì æïì,
òôòãåíòïì õâæåþï. ïè øåèàõâåâïøò ïîüåèòæåì êåîðò, îëãëîú
æïþîóíåþòì ëþòåáüò, ìïùèòìòì ïæãòäçå æãïì 58 . ãïíûàïí åîàïæ
òüïúåþì èøâåíòåî åäåíåì âåôõòì üñïâòà øåèëìòäò ðïîòìò.
èëüïúåþóä áïäì, þåîûíóä èòàëìøò, òìåâå îëãëîú õåâìóîàï
ãïæèëúåèïøò ìïèûòèïîì, àïí æïìæåâì ðïîïäåäóîò ôïìåóäëþï,
ìòèæòæîå, îëèåäòú åîàãâïî îåðäòêïì ùïîèëïæãåíì ïè ðåîìëíïýòì
øåôïìåþòìïàâòì: èòàëìòì èòõåæâòà òãò çåâìòìï æï äåæïì øâòäòï,
óèøâåíòåîåìòï àïâòì æîëòì áïäåþì øëîòì, ìòñèïùâòäòìïì ¸áëíæï
ãïõèïóîåþóäò ìïìòñâïîóäë àïâãïæïìïâïäò, åîàò èòàëìóîò
âåîìòòì èòõåæâòà åäåíåì øâòäòï òôòãåíòï, õëäë êäòüåèíåìüîï —
èõëäëæ ãïèçîæåäòï ïè óêïíïìêíåäòìï. ðïâìïíòïì èòõåæâòà òôòãåíòï,
ðòîæïðòî ÷ïåíïúâäåþï ïîüåèòæåì, òãò ëîåìüåìàïí åîàïæ èëíïùòäåëþì üïâîòæòæïí åäïæïøò ïîüåèòæåì õòìãïí ãïèëàäòäò
êåîðòì æïþîóíåþïøò. èåíåäïëìòì ìòêâæòäòì øåèæåã ïè óêïíïìêíåäòì
øâòäåþèï åäåíå ãïïûåâåì, òãò êóíûóä îëæëìçå ùïâòæï, ìïæïú, îïú
57
áïîàäòì úõëâîåþï I ãâ. 21—22.
Ìèôû íàðîäîâ ìèðà= ^^= ñò\ Èôèãåíèÿ+ Tëåíà+ Ðåàëüíûé ñëîâàðü êëàñcè÷åñêèõ äðåâíîñòåé ïî Ëþáêåðó= øåìïþ. ìüïü.= Ïàâñàíèÿ= ^^= 35\ í. õïçïîïûå,
à. úïãïîåòøâòäò, ùèòíæï õòì êóäüò ìïáïîàâåäëøò, àþòäòìò, 1999 ù.
58
91
÷âåíàâòì ãïíìïêóàîåþòà ìïñóîïæéåþëï, ãïîêâåóäò õíòì øåèæåã õåçå ÷ïèëóêòæåþòïà. ïèòì èåîå øåîáèåâòï åäåíå æåíæîòüòìò (õòìï) æï
èòìò ìïèäëúâåäëú æïóïîìåþòïà. ìïþëäëëæ òãò õâæåþï êóíûóä
äåâêïçå æï úõëâîëþì òá, îëãëîú ïáòäåâìòì êóäüòì àïíïèëíïùòäå
æï èåóéäå. ìïþëäëëæ îëãëîú òôòãåíòïì, òìå åäåíåì, àâäòïí
ùâîòä çëëèëîôóä æï èúåíïîåóä éâàïåþåþïæ, îëèäåþèïú êóäüøò
âåî øåòíïî÷óíåì ïæãòäò, èïãîïè èòàëìøò æïèêâòæîæíåí. õåçå æïêòæåþóäò, õòì áïäéâàïåþï åäåíå ûäòåî ãâïãëíåþì õåàóî áïäéâàïåþï
òíïîïì, îëèåäòú ìïùèòìòïí õåì ÷ïåíïúâäåþï. åäåíåì áèîåþò âåôõòì
õïäåþòïíò áóîáòà èëìòäò èåôååþò ïîòïí, òãò ïæåáâïüóîòï ãïíûòìï,
ïîòì èúåíïîåóäòì éâàïåþï. óíæï âòôòáîëà, îëè èòìò ôëîèòîåþï
ïíïäëãòóî éâàïåþåþàïí æïêïâøòîåþóäò îùèåíï—ùïîèëæãåíåþòì ìïôóûâåäçå èëõæï. åäåíå ïäþïà èïàò åîàåîàò âïîòïíüò òáíåþëæï,
òìåâå, îëãëîú ïíïîï, àó ìïèûòèïîò.
èàåäò åì èùêîòâò áïäéâàïåþåþòìï (ïìåâå âãóäòìõèëþ ìõâï
êóäüóîóä èëâäåíåþìïú) ãïíïìïõòåîåþì ùïîèëæãåíïàï åîà àåèïì,
îëèåäòú õïíãîûäòâò òìüëîòóäò æîëòì èïíûòäçå åîàèïíåàòì
ãâåîæòà èúõëâîåþò åàíëìåþòì êóäüóîåþøò ìïêóàïîò âïîòïíüòà
òñë îåïäòçåþóäò ïí òìüëîòóäò æòíïèòêòì ìïêóàïîò ãçåþò ãïï÷íæï.
èïàò ìïôóûâåäò êò ïîòì þóíåþòì óûâåäåì æåæïìàïí æïêïâøòîåþóäò
îùèåíåþò. ïè áïäéâàïåþòì ãïíèãåþäëþïøò øåæòëæï þóíåþòì
ïéëîûòíåþï, îïú èëãâòïíåþòà æïòøïäï ìõâïæïìõâï ðïîïäåäóî,
ïæåáâïüóî éòîåþóäåþåþïæ.
ìïùñòì æëíåçå ÷ïèëñïäòþåþóäò áïäéâàïåþòì ìïõåì, îëèåäòú
ñâåäïçå êïîãïæ ïäþïà ÷ïàïä—¸óòóêòìï æï ¸ïöòäïîòì áïäéâàïåþòà
ïîòì îåïäòçåþóäò, ñïâæï àïíèõäåþò úõëâåäò, òðëìüïìò, øâòäò æï
î÷åóäò, îëèåäòú áïäéâàïåþòì ðïîüíòëîòú òñë èïìàïí æïêïâøòîåþóä èòàëìóî êóäüøò. ïè ðåîìëíïýòì çëëèëîôóäò ìïõå, òìåâå
îëãëîú àâòà áïäéâàïåþòìï, òñë âåôõâò//äåëðïîæò, ïìåâå èòìò üñïâò, ìòèþëäë æï íòøïíò áïäéâàïåþòì àïíèõäåþëþòìï æï èòìò î÷åóäëþòìï. ÷âåí èõëäëæ øåãâòûäòï ïèëâòúíëà çëãò åäåèåíüò òè àïâæïðòîâåäò èòàëìòìï, îëèäòì èàïâïîò ðåîìëíïýò áïäéâàïåþï òáíåþëæï.
èòì ìòóýåüøò óìïàóëæ óíæï ïéþåÿæòäòñë þóíåþòì ãïèïîöâåþï
ìòêâæòäçå, îïøòïú úõëâåä èëíïùòäåëþïì èòòéåþæíåí èòìò àïíèõäåþò ÿîåäáóîáòïíò âåôõâåþò//äåëðïîæåþò.
ïæîåìïèòùïàèëáèåæë êóäüóîåþò, ìïæïú ïìåàò èòàëìóîò ðîòíúòðåþò ðòîëþòàïæ îëè âàáâïà, øåïæãåíæíåí òæåëäëãòóî ìïôó-
92
ûâåäì, óçïîèïçïî ìòâîúåçå òñë ãïâîúåäåþóäò ãïôïíüóäïæ ãïíìïõäåþóä, åíëþîòâïæ èëíïàåìïâå òíæëåâîëðåäåþìï æï èïààïí
êëíüïáüøò èñëô ïîïèëíïàåìïâå åàíëìåþøò. åíëþîòâò íïàåìïëþòì
óáëíäëþï ïî çéóæïâæï ìïåîàë êóäüóîóäò ìòâîúòì ùïîèëáèíïì
èåüíïêäåþïæ èìãïâìò ìïèåóîíåë æï àïíïþïîò ìëúòïäóîò
ãïíâòàïîåþòì ðòîëþåþøò. ìïåîàë èòàëìóî—îåäòãòóî ìòâîúåøò
èóøïâæåþëæï ãïìïãåþò æï èòìïéåþò ôïìåóäëþåþò, ñïäòþæåþëæï
çíåëþîòâò æï áúåâòàò êîòüåîòóèåþòì óîàòåîàøåéùåâïæò,
äëòïäóîò ìòìüåèåþò, îïú áèíòæï íòïæïãì êóäüóîóäò æï
òìüëîòóäò àïíïèøîëèäëþòìï æï àïíïúõëâîåþòìïàâòì. ïè ìïåîàë
ìïèñïîëì èîïâïäò ìïåîàë ðïîïèåüîò ãïï÷íòï, îëèåäàï øòãíòà
ñëâåäàâòì èïéïäò òñë êóäüóîóäò ìòïõäëâòì êëåôòúòåíüò.
åäåèåíüàï èåáïíòêóî ãïæïüïíïçå æïüâòîàâï æòæò ïî óíæï ñëôòäòñë, îïæãïí ïè ìòâîúåøò èëáèåæò êóäüóîòì êëæò ìïåîàë æï õåäèòìïùâæëèò óíæï ñëôòäòñë ñëâåäò åàíëìòìïàâòì, îïú õåäì óùñëþæï
àâòàèñëôïæ éòîåþóäåþåþòìï æï èïàò ïæåáâïüóîò, åàíòêóîïæ óúõë
èíòøâíåäëþïàï óîàòåîàëþòì íåþòìèòåîò ôëîèòì èëáèåæåþïøò
èëñâïíïì. ìïâìåþòà èïîàïäòï ã. øïîïøòûå ïèòîïíòìï æï ðîëèåàåì
øåìùïâäòìïì, îëúï òãò ìòóýåüàï èìãïâìåþïøò õåæïâì ìïåîàë
êóäüóîóä âåäøò ðïîïäåäóî üîïæòúòïàï èëáèåæåþïì æï ïîï èåáïíòêóî ìåìõåþï—ãïæïéåþïì 59 .
âåôõòì üñïâòì, ïí ìïåîàëæ üñïâòì ìòèþëäóîò èíòøâíåäëþï åîàò èúòîå ìïêòàõòï, èïãîïè îïæãïí òãò ìïåîàë êóäüóîóäò ìòâîúòì
íïùòäòï, øåòûäåþï èîïâäòì èåüñâåäò ãïèëæãåì. áïîàâåäàï ùòíïðîåþòì ìïîùèóíëåþîòâ—ìïêîïäóî ïáüòâøò üñïâì øåìïûäëï óûâåäåìò
æîëòæïí åÿòîï èíòøâíåäëâïíò ïæãòäò, îòì ãïèëûïõòäì æéåì ïîïåîà êóäüóîïìï æï åíïøò âõåæïâà. èõåæâåäëþïøò èïáâì áïîàóäòæïí
üñïâòì” øåìïûäë íïìåìõëþï þåîûíóäøò, ìïæïú ìïùèòìò „êëâ”-ëì
ôëîèòà ïéòíòøíåþëæï 60 .
ïè æï êòæåâ ìõâï èîïâïä èòçåçàï ãïèë úõïæòï, îëè „âåôõòìüñïëìíòì“ ìòèþëäòêï èõëäëæ øëàï îóìàïâåäòì ðëåüóîò ãåíòòì àïâòìóôïäò ãïèëâäòíåþï ïî ïîòì. èòìò ùïîèïüåþòì ìïòæóèäë ìùëîåæ
êóäüóîòì ìòéîèååþàïí ¸ïîèëíòòìïãïí èëèæòíïîåëþì. ïè èïîïæ
èôåàáïâ ûïîéâì ñâåäïçå óêåà ïãíåþåí æï ïúëúõäåþåí ÿåøèïîòüò
59
60
G. Charachidzé – Promethé ou le Caucase, p. 335-336.
Ò\ Â\ Ãàìêðåëèäçå= Âÿ÷\ ÂÑ\ Èâàíîâ= óê\ ñî÷\ ñòð\ 908\
93
øåèëáèåæåþò, îëèåäàï ìïáèååþò ñëâåäàâòì òíüåîåðëáóîò æï òíüåîåàíòóîòï.
ãïèëèæòíïîå ñëâåäòâå çåèëàáèóäòæïí, æïìêâíåþòì ìïõòà øåòûäåþï ÷ïèëâïñïäòþëà øåèæåãò:
1. üñïâòì ìòèþëäòêï òáèíåþï ïæîåìïèòùïàèëáèåæë êóäüóîåþøò,
îëèåäòú VIII—III ïàïìùäåóäåþøò ãïâîúåäåþóäò òñë ìïèõîåà êïìðòòìðòîåà—ðïêòìüïíòæïí æïùñåþóäò, êïâêïìòòì, ùòíï ïçòòìï, åãåëìòì
çéâòì ïóçìï æï ïéèëìïâäåà åâîëðïøò. ïè ïàïìùäåóäàï èïíûòäçå åì
êóäüóîï âäòíæåþëæï èàåäò îòãò ìïåîàë æïèïõïìòïàåþåäò
íòøíåþòà, îëèåäàïãïí ïéìïíòøíïâòï áïäòì èúòîå áïíæïêåþåþò.
2. óûâåäåìò áïäéâàïåþòì î÷åóä úõëâåäàïãïí, îëãëîú ïèïì
ïîáåëäëãòóîò èïìïäï ãâï÷âåíåþì, ãïíìïêóàîåþòà ðëðóäïîóäò òñë
ãïîåóäò àõï æï òîåèò, èüïúåþåäàïãïí äåëðïîæò—âåôõâò, èãåäò.
èëãâòïíåþòà ãïíìïêóàîåþóäò èíòøâíåäëþï øåòûòíï úõâïîèï. üñïâòì
ìòèþëäòêòì ûòîòàïæò èëíïúåèåþò ìùëîåæ ïè úõëâåäàï üñïâàïí æï
øåôåîòäëþïìàïí ïîòì æïêïâøòîåþóäò.
3. ãïíìïêóàîåþòà æòæò ïæãòäò õïäõóî—ùïîèëæãåíåþøò æïòÿòîåì þïäïõòìèÿïèåäåþèï, èàòì „ùèòíæï“ íïæòîèï. òìòíò àâòà áïäéâàïåþòì çëëèëîôóä õïüïæïú òàâäåþëæíåí. èëãâòïíåþòà òìòíò, ãïíìïêóàîåþòà àåàîò, ïí ôåîïæò áóîáòì èáëíåíò, „íïæòîà èùñåèìåþïæ“
èòï÷íæïà. „íïæòîà èùñåèìïæ“ øåìïûäëï ëæåìéïú âåôõâò//äåëðïîæòú òàâäåþëæï, îïçåæïú èòãâïíòøíåþì ûïäçå ãïôåîèêîàïäåþóäò
ãïæèëúåèåþò. åì úõëâåäò, áóîáòì ôåîïæëâíåþòì ãïèë, þóíåþòì ïéëîûòíåþòì ûïäåþàïí òñë æïêïâøòîåþóäò, æï þóíåþòì áïäéâàïåþåþòì
òðëìüïìò, çëëèëîôóäò ìïõå, èòìò î÷åóäò æï ðïîüíòëîò ãïõæï. ïáåæïí ìïôóûâåäò åñîåþï âåôõâò//äåëðïîæòì üñïâòì ìòèþëäòêòì ìëúòïäóî ïìðåáüåþì.
4. ùïîèëæãåíåþò „ùèòíæï íïæòîòì“ øåìïõåþ úõëâåäàï æëèåìüòêïúòòì õïíïèæå óíæï ïéèëúåíåþóäòñë. ïèïì èëùèëþì èåüïôëîïàï
ìòìüåèïøò ãïîåóä æï øòíïóî úõëâåäàï èêâåàîïæ ãïíìïçéâîóäò ãïíïùòäåþï. ãïîåóäò úõëâåä-ôîòíâåäò ûòîòàïæïæ ðëçòüòóî âåäì
ïâìåþì, øòíïóîò-íåãïüòóîì. ëîìïâå èõïîåì ïîòì ãïèëíïêäòìò, îïú
ãâòïíæåäò ìïèåóîíåë ñëôòì íòïæïãçå òõìíåþï.
ïõïäò ìïèåóîíåë ñëôòì ãïâäåíòæïíâå óíæï èòâò÷íòëà „íïæòîà
èùñåèìòì“ èòàë-îåäòãòóîò ðåîìëíòì ïéèëúåíåþï. èïì, øåìïþïèòìïæ
ñëôòàò îåïäëþòìï, óðòîïüåìëþï åíòÿåþï èëíïæòîåçå.
94
5. áïäéâàïåþòì î÷åóäòì, èëíïæòîå//èåôòì, àó áóîóèòì
ìïèëìåäò ïîòì âåôõâòì//äåëðïîæòì üñïâò. ñïäòþæåþï èòàëäëãåèï
„üñïëìïíàï“ øåìïõåþ. úõëâåäò//üñïâò íïñëôòåîåþòì áïäéâàïåþòì
ìòèþëäëï æï òõèïîåþï îòüóïäòìïì ìïèëìåäïæ „ãïîåàèòì“ ìïõòà.
„ãïîåàèï“//ìïèëìåäò øåòûäåþï òñëì âåôõâò//äåëðïîæòì, èãäòì,
öòõâòì, úõâîòìï æï àõòì üñïâò. íïæòîàï (ãïíìïêóàîåþòà
âåôõâò//äåëðïîæòì) üñïâò ïîòì ìïðïüòë æïìïöæëèò, èïìçå òþïæåþòïí
èåôååþò æï îåäòãòóîò èëûéâîåþò. èòìò ìòèþëäòêï óêïâøòîæåþï
õïäò÷ïì, ìóôîïì. òãò èòùòì ìòèþëäëï æï ÷ïåíïúâäåþï íïñëôòåîåþïì,
ìòèæòæîåì. òáèíåþï ùïîèëæãåíï ìïùèòìçå—ìòèæòæîå//ûïäïóôäåþòì
ìòèþëäëçå, èëãâòïíåþòà èôîòíïâ õïäò÷åþìï æï íïüâîòì ìóôîåþçå.
6. áïäéâàïåþåþòì ìòèþëäëçå, õåçå, ìâåüçå, òêòæåþï èòìò
øåìïùòîïâò úõëâåäòì üñïâò//ìïùèòìò. ìòúëúõäòì õòì òæåòì
÷ïèëñïäòþåþïìàïí åîàïæ ìïùèòìèï æï ìòúëúõäòì õåè îàóäò ôëîèï
æï ìëúòëãåíåüòêóîò ïìðåáüåþò øåòûòíåì. òìüëîòóäïæ èåçëþåä æï
êóäüóîóäïæ åîàò ïîåïäòæïí èëèæòíïîå õïäõåþòì èòàëäëãòïøò
üñïâò//ìïùèòìòì îåïäòçïúòï õæåþï ìõâïæïìõâï ðïîïäåäóîò,
ïæåáâïüóîò éòîåþóäåþòà. øåòûäåþï èòìò ïæãòäò æïòÿòîëì áïäèï,
ìòèæòæîåè æï ï. ø. âåôõâò//äåëðïîæòì „ãïîåàèï” ïîòì áïäéâàïåþòì
î÷åóäòì, ðïîüíòëîòì, áóîóèòì, èëíïæòîòì àó èåôòì ìïèëìåäò.
ìïåîàëæ ãïîåàèï (úõâîòìï, àõòìï) ïúâòïà èåáëîùòäååþì,
ãóàíòìæåæåþì, „þåîòêåþìï” æï ñååíåþì, îëèäåþòú áïäò éâàïåþòì æï
èåôòì áëîùòíåþòì èòàëìóî „ìúåíåþì” àïèïøëþåí. „ãïîåàèï”
íïñëôòåîåþòì ûïäåþòì ïáüòóîëþòì ìòèþëäëï. òãò øåìïûäëï áàëíóî
âåäìïú óêïâøòîæåþëæåì.
7. íïñëôòåîåþòì áïäéâàïåþòì ãïíêïîãóäåþïøò åáúåâï ìòèæòæîå, îëèåäòú çëã êóäüóîïøò, ûïäïóôäåþïìï æï êåàòäæéåëþïìàïí
åîàïæ, àïâì òñîòì ëáîëì ìïùèòìòì ìòèþëäëøò. ìïùèòìò, ãïíûò//ìòèæòæîå æï ûïäïóôäåþòìï//êåàòäæéåëþï áïäéâàïåþòì ûïäòì ãïèëâäåíïæ, èòì îåïäòçïúòïæ òàâäåþï, îëãëîú íïòîìïõåëþï íïñëôòåîåþòìï. èòàëìøò âîúåäæåþï áïäéâàïåþòì èëüïúåþï-æïþîóíåþòì
ìòóýåüåþò ìïæïú èïìàïí åîàïæ, ïí ðïîïäåäóîïæ ãïæïïæãòäæåþï
ãïíûò, ìïùèòìò, ïí ëîòâå, áïäéâàïåþïìàïí åîàïæ. åì ùïîèëæãåíåþò
ïìïõóäòï óûâåäåì õåàóî æï êïâêïìòóî îòüóïäåþøò, ìïæïú éâàïåþïì
õåçå ìùòîïâåí üñïâìï æï õëîúì, çëãöåî õåçå æïêòæóä üñïâì àâòà
áïäéâàïåþï
ãïíïìïõòåîåþì
(õåàåþàïí,
þåîûíåþàïí).
ïìåàò
ìòóýåüåþòì îòãì ãïíåêóàâíåþï þåîûåíàï ïîãëíïâüåþòì àáèóäåþï,
95
áïîàâåäàï õïõèïüòì ãòëîãòì äïøáîëþï áïöïâåàøò, ôïîíïâïçòì èòåî
íïæòîëþòìïì ãïíûòì èëðëâåþï æï ìõâ.
8. øëàï îóìàïâåäòì „âåôõòìüñïëìíòì“ ìòèþëäòêï, üïîòåäòì
ìïèëìåäò æï íåìüïíò - äåëðïîæò//âåôõâò, óûâåäåìò èòàëäëãåèòì
äòüåîïüóîóäò ãïîæïìïõâïï æï øëîåóäò ùïîìóäòæïí òéåþì ìïàïâåì.
ÃÏÚËÚÕÄÅÞÒÌ ÒÆÅÏ ÁÏÎÀÓÄ ÈÒÀËÌØÒ
ÆÏ ÈÒÌÒ ÎÅÏÄÒÇÏÚÒÒÌ ÒÌÜËÎÒÓÄÒ ÔËÎÈÅÞÒ
gacocxlebis idea miTossa da zepirsityvierebis sxvadasxva formebSi friad popularulia da kulturis Zalian adreul plastebSi unda
iRebdes saTaves. xalxur yofasa da sityvierebaSi Semonaxuli pirdapiri
Tu arapirdapiri masala ZiriTadad RvTaebaTa sezonuri kvdoma-aRorZinebis anareklia, rac, garda pirdapir sikvdil-gacocxlebisa, sakmaod mravalferovani simboluri faqtiTa Tu opoziciiT aris gadmocemuli (magaliTad:
sikvdili–gacocxleba;
wasvla-dabruneba;
96
Zili-gaRviZeba;
gaW-
ra//dakargva//motaceba-xsna, tyveoba-Tavisufleba da a. S.) es opoziciebi
ZiriTadad maRalorganizebuli moTosisa da rTuli socialuri garemosaTvis aris damaxasiaTebeli, romelsac ukve gaaCnia am principiT konstruirebuli religiuri warmodgenebi da misi Sesabamisi, regulirebuli
ritualuri praqtika, taZrebi, msaxurTa kasta da a. S. am SedarebiT
rTuli ritualebis gverdiT xalxur warmodgenebSi damkvidrebulia martivi siuJetebi da rwmena-warmodgenebi, romlebic bevrad ufro Soreul
socialur yofas Seesabamebian vidre Tundac antikur xanaSi fiqsirebuli
analogiuri masala. Tu msgavsi warmodgenebis raobis seriozuolad davinteresdebiT, maSin SesaZlebeli xdeba mokvleva iseTi arqauli donisa,
romelic win uswrebs mwarmoeblur meurneobas, radgan „gacocxlebisa da
gamravlebis“ procesis aqtivizirebis tendencia SemCneulia da Seswavlilia iseTi dabali ganviTarebis safexuris praqtikaSi, rogoric iyvnen,
magaliTad, XIX saukunis avstralieli aborigenebi. amgvari cda saSualebas gvaZlevs Tvalyuri gavadevnoT ideis, „praqtikuli“ (ritualis formiT) realizaciis gamovlinebebs sazogadoebis ganviTarebis sxvadasxva
doneze. am TvalsazrisiT gansakuTrebiT sayuredRebod gveCveneba samonadireo gadmocemebi, sadac gansakuTrebiT uxvad aris Semonaxuli amJamad
CvenTvis saintereso masala. am Temas qarTul mecnierebaSi karga xania
mieqca yuradReba. mxedvelobaSi maqvs saqarTveloSi gavrcelebuli Tqmuleba xis beWiani nadiris Sesaxeb, rasac saintereso werili miuZRvna T.
oCiaurma1, xolo e. virsalaZem Tavis monografiaSi siuJetis ganxilvasTan erTad mniSvnelovani adgili dauTmo savele masalasac2. T. oCiauris
werilSi xisbeWiani nadiris Sesaxeb dasmuli problema gadaWrilia animisturi Sexedulebebisa da metamorfozul cvlilebaTa garSemo arsebul
warmodgenebis safuZvelze xolo e. virsalaZem igi ganixila rogorc samonadireo ciklis nawili da mokvdav da aRdgenad RvTaebaTa Sesaxeb arsebul warmodgenebs daukavSira. amrigad Seiqmna ori, erTmaneTisagan
gansxvavebuli, magram araurTierTgamomricxveli Tvalsazrisi, romlebic
emyarebian mkvlevarTa mier damuSavebul rwmena-warmodgenaTa da miTosuri
ciklebis gansxvavebul, erTmaneTisagan daSorebul aspeqtebs.
am problemas yuradReba miaqcia m. xidaSelma Tavis naSromSi „centraluri amierkavkasiis grafikuli xelovneba adreul rkinis xanaSi“. naSromSi motanilia vrceli arqeologiuri da folkloruli masala Sesaba-
97
misi paraleluri monacemebiT, ramac saSualeba misca avtors sakiTxi ganexila ara marto kavkasiis masStabiT. saTanado analizis Sedegad m. xidaSeli askvnis, rom brinjaos sartylebis uaRresad saintereso mxatvrobas safuZvlad daedo am regionSi adresamiwaTmoqmedo xanebidan SemuSavebuli farTo sarwmunoebrivi koncepcia, romelic damyarebulia Zveli msoflios miwaTmoqmed xalxebSi gavrcelebul rwmenebze nayofierebis deduri RvTaebebis Sesaxeb. rac Seexeba amJamad CvenTvis saintereso
siuJets, igi mas xedavs sartylebze gamosaxul zogierT epizodSi. mas
miaCnia, rom sartylebze gvxvdeba scenebi, sadac RvTaebebi Wamen nadirs,
rac, bunebrivia maTi aRdgenisaTvis saWiro religiur praqtikasac gulisxmobs. naSromSi gaSlili msjeloba ZiriTadad am motivis ganxilvas eZRvneba da amdenad m. xidaSelis Tvalsazrisi Cveni poziciisaTvis yovelmxriv xelsayrel viTarebas qmnis. gansakuTrebiT unda avRniSnoT misi mosazreba sartyelebis mxatvrobaSi asaxuli motivebis mdgradobis Sesaxeb,
romelTa safuZvlebi gvarovnuli sazogadoebis wiaRSia saZiebeli3. amjerad Cven ar gvainteresebs am miTosuri siuJetis mrwamsobrivi siRrmeebis
kvleva da SemovifarglebiT misi istoriuli aspeqtebiTa da kulturulsocialuri transformaciis sakiTxebiT, miT ufro, rom mkvlevarTa warmodgenili poziciebi ara Tu ara ewinaaRmdegebian, aramed met-naklebi moculobiT avseben kidec erTmaneTs saerTo koncefciaSi, romelic savsebiT
eTanxmeba Cvens Sexedulebebsac am sakiTxze. axla davubrundeT gansaxilvel sakiTxs.
a. SaniZes Tavis „xevsurul poeziaSi“ gamoqveynebuli aqvs am siuJetis erTi varianti, sadac monadires aseTi ram gadaxdeba: erT exSi. romlis siaxloves eSmakebi binadroben monadirem Seitana mokluli jixvi da
vaxSmis momzadeba daiwyo, magram gatyavebuli nanadirevi cecxlidan wamouxta da gaiqca. gakvirvebul monadires eSmakebma uTxres, rom baTirs
uaresi daemarTao. monadirem ipova baTiri, romelmac uambo Semdegi: erTxel mas imave exSi daunTia cecxli nanadirevis mosamzadeblad. Seudga
saqmes Tu ara maSinve gaigona rogor eZaxda erTi eSmaki meores, qorwilSi Tu wamoxvalo. adgilobriv eSmaks uTqvams, ver wamolval stumari
myavso. damZaxebels es eSmaki Tavis stumrianad miupatiJia da esenic wasulan (e. i. monadire xmas miyolia). qorwilSi sufrasTan sami jixvi
dakles, xorci SeWames, Zvali moagroves da tyavze daalages. aRmoCnda,
98
rom erTi beWi aklda, romelic monadirem damala megobari eSmakis rCeviT), imis magieri xisgan gamoTales, moaxvies tyavi, dakres maTraxi, nadiri gacocxlda da tyeSi gaiqca. maTraxis dakvramde eSmakebma kidevac
Seuloces: „adeg, adeg xeWeWao, xisa gedgas beWadao“. maspinZeli eSmakebi
monadires sam jixvs dapirdnen. monadirem marTlac daxoca es jixvebi,
romelTagan erTi xis beWiani gamodga4.
e. virsalaZes motanili aqvs am siuJetis sxva varianti, romelic
mas mTis raWaSi, sof. patara RebSi Cauweria. am variantis mixedviT monadires angelozebi iwveven. stumar-maspinZeli keras Semousxda. maspinZlebma nadiri dakles, moxarSes da SeWames, mere Zvlebi Seagroves da
isev daakldaT erTi beWi, romelic monadirem ZaRls gadaugdo. angelozebma xis beWi gaTales. gauries Zvlebs, mere nadiri gaacocxles da gauSves, Tanac dauTqves: „Tazis (stumari monadiris) bedi iyavio“. Semdeg
Txroba sruldeba angelozTagan TazisaTvis nadirobis aRkveTiT. etyoba,
mTxrobelma ori sxvadasxva siuJeti auria, radgan sxva varianteSi, sadac
monadire nawukas ambavia moTxrobili, naTqvamia, rom gacocxlebuli xis
beWiani nadiri monadrem mokla. aris varianti, sadac devi zustad amave
wesiT acocxlebs xars5.
analogiuri varianti mTaTuSeTSi Cauweria S. ZiZigurs. am siuJetis
mixedviT xelmocaruli monadire erT gaxsnil kldeSi damdgara. am adgilis deda da monadire eSmakebma qorwilSi miiwvies. sufraze sami jixvis
xorci ewyo. monadirem aiRo erTi beWi da CumaT mdinareSi Caagdo. sufrasTan saubrisas erTma eSmakma gaixsena dRes monadire jixvs epareboda
da me gavawbileo. purobas rom morCnen, Zvlebi tyavSi gaaxvies, dakargulis nacvlad xis beWi Cades da Seuloces: „adeg, adeg xeWeWao, xisa gedgas beWadao“. jixvebi wamoxtnen da gaiqcnen. meore dRes monadirem xis
beWiani nadiri mokla6.
leCxumSi damowmebuli gadmocemebis Tanaxmad xis beWis siuJetSi
monawileoben axali personaJebi, Winkebi: tyesTan axlos mcxovreb qals
Zroxa daekarga. igi tyeSi saZeblenad wavida mezobel qalebTan erTad da
Seeswro Winkebis qorwils. Winkebs misi Zroxa daeklaT da iq misul
qals zeTis gamoxda Txoves. qali daTanxmda da miwaze Caimuxla (albaT
samuSaod). am dros misken gamoisroles Zroxis beWis Zvali, romelic man
moxrili fexisqveS damala. qorwils rom morCnen, Winkebma Seagroves
99
Zroxis Zvlebi magram beWi daakldaT, magram samagiero maT xisagan gamoTales. Semdeg Zvlebs gadaafares tyavi da Zroxa gaacocxles7.
nadirs xocaven da acocxleben wylis stiqiis RvTaebebi Tu avi sulebi, mesefeebi, romelTa Sesaxeb rwmenebi ZiriTadad zRvis mimdbare regionSia gavrcelebuli. mesefeebi Savi zRvidan amodian ZaRlebis TanxlebiT da gavlenas axdenen amindze. maTzea damokidebuli mosavlis aRebis
periodSi dari iqneba Tu wvima. rodesac mesefeebi da maTi Tanmxlebi
ZaRlebi zRvidan amovlen (rac oqtombris bolos, noembris dasawyisSi
xdeba), nadiri frTxeba da miuval adgilebs etaneba. am dros monadireebi
usaTuod xelmocarulebi rCebian, Tu mesefeebma ar inebes. isini klaven
da aRadgenen rogorc nadirs, ise Sinaur cxovelebsac: SeWmuli nadiris
Zvlebs axveven tyavSi da joxis dartymiT ayeneben fexze. zogierTi gadmocemis Tanaxmad mesefi nadirTa mwyemsis funqciasac asrulebs. isini aZleven monadires nadavls. monadire klavs mxolod im cxovels, romelic
mesefeebma ukve SeWames da gaacocxles. samegreloSi, roca monadire gamxdar nadirs moklavs, ityvian, mesefis SeWmuli mergoo8. safiqrebelia,
rom nadirTa mwyemsis daaxloeba av sulebTan (devi, Winka, mesefi) ufro
gviandeli movlena unda iyos, rac kargad aqvs naCvenebi e. virsalaZes9.
rac Seexeba ZaRlisa da mesefis kavSirs, specialistebi aqve ixsenieben
amiranis ZaRls, aseve brinjaos sartyelze damowmebul nairobis scenebs,
sadac ZaRlebi Canan. yvelafer amas emateba mwemsTa ZaRlebisa da RTvaebaTa mwevrebis problema. romelsac amJamad CvenTvis saintereso sakiTxTan
ar davakavSirebT. es sakiTxebi, miuxedavad mniSvnelovani siZvelisa, mainc
ufro gviandel movlenas warmoadgens, vidre motanili siuJetis genezisis done.
amave siuJetzea Seqmnili vaJa-fSavelas cnobili poema „xis biWi“.
poemaSi moqmedeba Semdegnairad viTardeba: monadires eZaxis xma da ucnaur lxinze iwvevs. sufris TavSi zis lamazi qali, romelic purobis nebas rTavs stumrebs da maTTan erTad monadires. am ukanasknels xazgasmiT
Txoven, rom „Zvalebi ar dagvikargo, rac mogergeba wiladao“. monadirem
wyalSi xelukuRma gadaagdo irmis beWi. purobis Semdeg Zvlebi dauwyves
winamZRol lamaz qals, romelsac Zvlebis TvlaSi Tanamosufreebi exarebodnen. daakldaT irmis beWi, romlis sanacvlo xisagan gamoTales. amis
Semdeg aTasobiT nadiri gaacocxles da monadireebs dauTqves. stumars
100
xis beWiani iremi ergo. Semdeg monadires grZneuli Zili eufleba, xolo
roca iRviZebs, irgvliv aravin aris. dgeba myviraloba, monadire tyeSi
gadis. igi miepara xarirems, is iyo unda esrola Tofi, rom uceb sxva
Tofi gavarda da iremi daeca. tyidan gamovida ucxo monadire, romelic,
Tanaxmad monadireTa wesisa, naxevars sTavazobs Cvens gmirs. vidre isini
irems gaatyavebdnen, gamoCnda sxva iremi da Cveni monadire amasac aacdens
tyvias. amasTan ukvalod gaqra moziare monadire da darCa gatyavebuli
iremi, romelic gauCinarebulma monadirem mokla. Cveni gmiri sofelSi
Caitans nanadirevs da bevrsac itrabaxebs. uceb xorcidan gamoxteba xis
beWi, romelzedac weria Tu visi moklulia nadiri. Sercxvenili monadire samudamod anebebs Tavs rogorc nadirobas, ise nanadirevis Wamas10.
samegreloSi n. janaSiam Caiwera am siuJetis erTi varianti, sadac
nadirTa patroni, tyeSi mafa, stumrisaTvis klavs taxs, Semdeg Zvlebs
axvevs tyavSi da acocxlebs nadirs. am taxs klavs stumari monadire,
romelic beWSi poulobs Tavis xeliT Camalul jayvas11.
es siuJeti, sxvadasxva versiebis saxiT mTel kavkasiaSia damowmebuli. Tanaxmad afxazuri masalisa, monadires gareuli Txa uRran tyeSi
Seityuebs da miiyvans uzarmazar koconTan, romlis garSemo RvTaebebi
sxedan. RvTaebebi Txas daklaven, monadires umaspinZleben da Zvlebs Seagroveben. monadire ZvalTan malavs jayvas (joxs). Semdeg RvTaebebi nadirs acocxleben da meore dRes monadire klavs aRTqmul nadirs, romlis
xorcSi poulobs Tavis nivTs12.
afxazTa Soris nadiris patronad iTvleba aJveipSaa, anu oqros JveipSi, didi Tavadi, romelic monadireebs „arsebobis saSualebas aZlevs,
ar klavs SimSiliT“, xalxs amwyalobebs Tavisi sakuTrebis im nawilidan,
romelic man ukve Sesva da SeWama. „mis SeWmulSi aris yvela monadiris
wili“. es azri aris gamoxatuli monadiris simReraSi, romelic T. n. genkom Caiwera 1928 wels13. garda amisa am RvTaebas Txoven warmatebas, borotisagan dacvas, aminds; masve miaweren kldeebis wverebis ganaTebasac.
aJveipSaa tyeSi cxovrobs, yavs coli, aseve coliani vaJi, ivane da lamazi asuli (asulebi), romelic xSirad sasiyvarulo kavSirebs amyarebs
monadireebTan. maTTan cxovrobs msaxuri, Svakvazi. igi warmodgenili yavT
moxuci, an Warmagi kacis saxiT. aJveipSaa yvela mTisa da mTebSi gafantuli nadiris patronad iTvleba, mwyemsavs da wvelis nadirs, aseve anawil-
101
ebs maT monadireTa Soris. misi neba-survilis gareSe nadiri ar moikvleba: monadireebi moipoveben mxolod im nadirs, romelic RvTaebebma ukve
dakles, SeWames da gaacocxles. cxoveli, romelic maT ar SeuWamiaT,
uxilavia. monadires ara aqvs ufleba moklas TeTri, an Wrelqurqiani nadiri, radgan es ukanasknelni aseve nadirT mwyemsebad da RvTaebaTa rCeul cxovelebad iTvlebian. cxadia, isini RvTaebebi arian, oRond zoomorfuli saxis da amitom maTi xelis mxlebeli sastikad isjeba, zog variantSi aRwerilia Tu rogor anawileben nadavls monadireTa Soris aJveipSaa da Svakvazi: isini warmodgenilni arian yru moxucebis saxiT. samarTliani aJveipSaa eubneba Svakvazs: „visac ar Sexvedria, imas mieci!“
yru Svakvazs ki Caesmis visac Sexvedria imas miecio da isic erTsa da
igive pirovnebas asaCuqrebs. amitom zogi monadire iRbliania, zogi ki
ara14. es siuJeti imeorebs qarTlSi gavrcelebul Tqmulebas amindis
RvTaebis, yru eliasa da misi msaxuris, aseve yru zaqarias Sesaxeb, romlebic analogiuri Secdomis gamo ayrian xolme naTesebs setyvas. aseT
msgavsebas, ra Tqma unda, Tavisi istoriuli safuZveli gaaCnia.
erTi afxazuri siuJetis mixedviT, monadiris Svili, romelsac mamis mowafe ar waiyvans sanadirod, marto midis tyeSi da iq Sexvdeba
Svakvazs. am ukanasknels igi aJveipSaasTan miyavs. msaxurma vaxSami moamzada. dakla jixvi, iremi, Txa, kurdReli da moxarSa. vaxSamis Semdeg
Zvlebi daawyves tyavebze, aJveipSaam dahkra Tavis joxi, cxovelebi gacocxldnen da TavTavianT jogebSi gaiqcnen. meore dRes ymawvilma mokla
TeTri jixvi, saidanac gamoxta iremi, irmidan gamoxta arCvi, mokla arCvi, saidanac kurdReli gamoxta. ymawvilma kurdRelic mokla da aseTi
nadavliT dabrunda15. meore variantis Tanaxmad monadirem daWra iremi,
magram nadiri gaeqca. Zebnisas monadire miadga irmis, jixvisa da arCvis
jogs, romelsac erTi kaci edga mwyemsad da nadirs wvelida. am kacma salami misca monadires, uTxra, Sedi saxlSi damelode, saqmes movrCebi, jogi ar damefantos, - da male movalo. es kaci iyo aJveipSaa. cota xanSi man wvela daamTavra da saxlSi rZe Seitana, stumars jer mawoni miarTva, mere jogidan oremi aarCia, swored is, romelic monadires tyeSi
Sexvda, dakla, gaatyava da moamzada. stumarma sami naWeri aaWra xorcs
da dakmayofilda, xolo dana Cumad damala xorcSi. sadils rom morCnen,
maspinZelma xorcis narCenebi tyavSi Caawyo, maTraxi gadahkra da gaacoc-
102
xla. saxlSi mimavalma monadirem gzad iremi mokla, romlis beWSi Tavisi
dana ipovna16.
CeCnuri Txzuleba mogviTxrobs sami goliaTi qalis Ssaxeb, romlebic gamoqvabulSi cxovrobdnen da maspinZlobdnen maTTan SemTxveviT
moxvedril sam Zmas. qalebi acocxlebdnen SeWmul arCvs, romelsac dakarguli beWis nacvlad xis beWs Caudgamen. am arCvs klaven saxlSi mimavali Zmebi da xorcSi pouloben xis beWs17. aris variantebi, sadac ikargeba irmis nekni, romelsac avsaTi bzis nekniT cvlis. cxovels sicocxle ubrundeba maTraxis dartymiT18.
warmodgenili masalidan SeiZleba gamoyofil iqnes ramdenime siuJeturi rgoli, romelic saerToa literaturaSi cnobil yvela magaliTisaTvis, ramdenadac am siuJeturi jgufis gamoyofa mxolod saerTo motivebis mixedviT aris SesaZlebeli. pirveli da mrwamsobrivi safuZvlis
Semqmneli idea aris idea SeWmuli nadiris gacocxlebis Sesaxeb, romelic universaluria ara mxolod kavkasiisaTvis, aramed TiTqmis mTeli
Zveli msoflios xalxebis kulturisaTvis. kavkasiuri masalisaTvis tipiuria siuJetebi, sadac mokluli da SeWmuli cxovelis gacocxleba xdeba
Zvalisa da tyavis, rogorc sasicocxlo minimumis bazaze. aseve sayuradReboa is garemoeba, rom cxovelebi Tavisi nebiT midian RvTaebebTan; aseve
araviTari winaaRmdegoba ar xvdeba maT cxovelTa dakvlisas. Cvenis azriT sagangebo yuradRebis Rirsia epizodebi, romelTa Sesabamisad nadirTa RvTaebebi sanaTesao (saojaxo) jgufia da saerTo cecxlTan mjdomT
aqvT saerTo trapeza, aRsaniSnavia is garemoeba, rom RvTaebebi icaven
stumarTmoyvareobisa da maspinZlobis im wesebs, romlebic aRebul regionSi moqmedeben, rac Tavis mxriv xazs usvams maspinZeli jgufis egzogamurobas. aseve saerTo siuJetia umravlesobisaTvis cxovelis aRdgenis
meqanizmi da amisaTvis saWiro iaraRi (maTraxi, joxi, wkepla). saerTo
elementebidan, Cvenis azriT, nakleb yuradRebas imsaxurebs cxovelis
ConCxis Secvlili nawili (beWi, nekni) da mis magier ConCxSi CarTuli
Tu xorcSi Camaluli gareSe sagani. gamomdinare Cveni interesebidan, es
elementebi amJamad dakvirvebis obieqtad ar CaiTvleba, radgan araviTari
semantikuri datvirTva ara aqvT da siuJetis agebulebaSi mxolod Semowmebis saSualebas warmoadgenen. aseTi elementebi Cveulebriv warmoqmnebian da siuJetSi erTvebian SedarebiT gvian, roca miTosuri arsi kargavs
103
mrwamsul aqtualobas da folklorad qcevis tendencias amJRavnebs. aseT
viTarebaSi saWiro xdeba siuJetis ZiriTadi, mrwamsis gamomxatveli monacemebis Semowmebisa da dazustebis meqanizmi, romelic damajerebels
gaxdis mas sarwmunoebrivad Secvlil garemoSi. miuxedavad amisa es epizodebi mniSvnelobas anarCuneben rogorc struqturis elementebi.
im epizodTaTvis, romlebic miTosur siuJetSi inarCuneben semantikur mniSvnelobas, damaxasiaTebelia kidev erTi specifikuri niSani: isini
axleburi mniSvnelobiT itvirTebian yovel axal kulturul-istoriul
da religiur garemoSi, ris sailustraciod moviyvanT Semdeg magaliTs:
Savi zRvis sanapiroze mcxovreb somexTa Soris damowmebulia CvenTvis
saintereso siuJetis sruliad originaluri varianti, romlis mixedviT
abraami maspinZlobs uflis angelozs da misTvis xbos klavs. roca abraamma sufraze xorci daawyo, sufras miadga Zroxa da bRavili daiwyo. angelozma abraams Zvlebi tyavze daawyobina da xbo gacocxlda. rogorc
vxedavT aq siuJetis ZiriTadi qarga SenarCunebulia. magram gansxvavebiT
miTosisagan, sadac aRdgena-gamravlebis ideaa wamyvani, igi emsaxureba uflis yovlisSemZleobisa da usazRvro gulmowyalebis warmosaxvasa da
proklamirebas. sxvagvarad rom vTqvaT, axali idea gamoixateba Zveli, gasagebi da xelmisawvdomi saSualebiT. igive
viTarebas vxedavT zemoT mo-
yvanil magaliTSi, roca yru Svakvazi da aJveipSaa nadirs usamarTlod
unawileben monadireebs, msgavsad yru eliasa da zaqariasi, romlebic
SecdomiT anadgureben miwaTmoqmedTa naTesebs. am SemTxvevebSic miTosuri
sqemebi morgebulia im sameurneo interesebze, romlebic ZiriTads warmoadgenen aRebuli eTnosisaTvis. faqtia rom arsebobs epizodebi, siuJeturi rgolebi, romlebic, rwmena-warmodgenaTa TvalsazrisiT, iZenen sakraluri kvanZebis mniSvnelobas, rac maT gansakuTrebul mdgomareobas
ganapirobebs. am kvanZebis sakraluroba ar niSnavs maT gankuTvnilobas religiis romelime formisadmi. isini universalurad moqmedeben sxvadasxva
istoriul droSi da mrwamsobriv sivrceSi. vfiqrobT, rom aseTi universaluroba aris maTi ukiduresad arqauli warmoSobis Sedegi. Tanamedrove mecniereba, miuxedavad didi warmatebisa, SedarebiT sustad icnobs sazogadoebis ganviTarebis uZveles periodebs da am sazogadoebaTa inteleqtualur SesaZleblobebs. cnobilia, rom sacxovrebeli, rogorc Caketili sivrce warmoSobisTanave akmayofilebda sazogadoebis Sesabamis mo-
104
TxovnilebaTa ZiriTad principebs. momdevno saukuneebSi xdeboda am ideis
axleburi inJineruli realizacia, axal socialur dakveTaTa Sesabamisad.
SesaZloa analogiuri viTareba gvqondes miTosisa da religiis sferoSi.
kavkasiur miTosur masalaSi aSkarad moCans nadirT mfarveli RvTaebebi (dali, oCopindre, tyaSi mafa, aJviSpaa, avsaTi, meziTxa da sxva),
romelTa saxelobaze sruldeboda garkveuli wesebi, iwireboda Sesawiravi ritualuri, zneobrivi da sxvadasxva saxis aRkveTaTa praqtika samonadireo saqmianobisas19, magram aqve Cans Semdegi garemoebac: zogierTi
RvTaeba, magaliTad, dali, aJveipSaa da sxv. erTsa da imave dros erTic
aris da mravalic. miTosSi es viTareba, yovelgvari damatebiTi komentaris gareSe, gamoxatulia martivi meTodiT: qarTul masalaSi aRwerilia
Tu rogor sxedan nadirT mwyemsebis jgufebi koconis garSemo, cnobilia
mwyemsi qalebi da vaJebi. isini epatiJebian an maspinZloben SemTxveviT mosul monadireebs ojaxur sufrasTan, an saqorwilo lxinSi. maT garda
arseboben zoomorfuli nadirT mwyemsebi, TeTri, an niSniani cxovelebis
saxiT. yovelive es aSkarad migvaniSnebs maT simravleze. qarTulSi arsebobs pirdapiri miTiTebac, rom aseT RvTaebaTa (mag. dalebis) ricxvi
usazRvroa. erT personad ixsenieba magaliTad afxazTa aJveipSaa, magram
mas yavs coli, vaJi, asuli (an asulebi), romlebic monadireebTan sasiyvarulo urTierTobiT Zalian waagvanan qarTvelTa dals. yvelaferi es
exmaureba qarTuli samonadireo eposis im nawils, sadac gmiris dabadeba
da Wabuki monadiris daRupvaa aRwerili20. cxadia, rom aqac simravlesTan gvaqvs saqme. mecnierebaSi cnobilia koncepcia „wiledi RvTaebebis“
Sesaxeb (n. mari, v. bardaveliZe), romlis gamovlenis erT-erTi formaa
RvTaebaTa Soris naTesavuri damokidebuleba, Svili aris mSoblis RvTaebrivi Zalis emanacia21. ase rom, iqmneba tipiuri situacia, rodesac mravali gamoxatulia erTis saSualebiT da piriqiT, rac Cveulebrivi movlenaa religiur praqtikaSi. igive situacia dasturdeba enobriv samyaroSiac. Tavis droze n. janaSiam yuradReba miaqcia im garemoebas, rom saxeli aJveipSaa mravlobiT ricxvSi dgas. aqedan gamomdinare igi nadirT
mwyemss Semegnairad axasiaTebs: „aJveipSaa nadirobisa da nadiris RvTaebebia, isini uRran tyeSi cxovroben da Cveulebriv saqmianobas ewevian...“22.
aRsaniSnavia, rom igive viTareba mowmdeba afxazTa mTavari RvTaebis, an-
105
cvas saxelSic. igi aRniSnavs „dedebs“, maSin, roca praqtikaSi gaiazreba
rogorc RmerTi, mamrobiTi arsi23.
motanili masala gviCvenebs, rom kavkasiur miTosSi aris Senaxuli
done, sadac nadirTa mwyemsebi warmoadgenen RvTaebaTa mTel kategorias,
magram aqve SeimCneva procesi maT erT RvTaebad gaerTianebisaken. dalebis
simravle, gamoqvabulTa patroni eSmakebi, koconTan msxdomi RvTaebebi,
goliaTi qalebi da a. S. simravlis gamoxatulebad unda miviCnioT, romelic ukve amJRavnebs miswrafebas erT RvTaebad ganviTarebisaken. amave
dros RvTaebaTa simravlis warmodgena naTesaur jgufad gviCvenebs, rom
am warmodgenaTa formireba gvarovnuli socialuri garemos gavleniT unda momxdariyo. amazeve miuTiTebs RvTaebaTa erTad purobis wesic, rac
gvarovnul sazogadoebaSi sisxliT naTesavTa prerogativaa. saerTod unda
aRiniSnos, rom RvTaebaTa naTesaoba religiis istoriisaTvis Cveulebrivi
movlenaa. sakmarisia Tvali gadavavloT antikuri qveynebis mcire aziis,
SuamdinareTis, egviptis, indoeTis da a.S. panTeonebs, rom yvelgan aseTi
suraTs SevxvdebiT: RvTaebaTa panTeoni ZiriTadad ojaxuri jgufia, romlis saTaveSi dgas mama, ojaxis ufrosi. bunebrivia, rom es viTareba SemTxveviTi ar aris. igi im msgavsi socialuri procesebis anareklia, romelSiac mimdinareobda panTeonebis formireba am sivrceSi. yvela panTeons
aqvs Tavisi Sida ierarqia da sakuTari Taviseburebebi, rac socialuri
ganviTarebis, eTno-kulturuli, sameurneo, geografiuli pirobebis da a.
S. specifikis Sedegad aRmocenda, magram ZiriTadad xazebSi msgavseba
aSkarad Cans. magaliTisaTvis
sakmarisia gavixsenoT olimpieli zevsi da
misi Svilebi, romlebic oqrosa da spilos Zvlis sasaxleSi neqtarisa
da ambrosias miiTrmeven. suraTi metismetad rafinirebulia. magram aSkarad enaTesaveba ufro arqaul, primitiul, magram momqmedi miTosis pulsis Sesabamisad agebul scenas, sadac nadirTa mwyemsi RvTaebebi koconis
garSemo sxedan, Wamen nadiris xorcs, mere acocxleben maT da sarCod
urigeben monadireebs. berZnul tradiciaSi aSkarad Cans gadasvla miTosidan literaturaze, igrZnoba rTuli saxelmwifo da sazogadoebrivi situaciis zegavlena, romelic aRar cdilobs miTosuri kvlavaRorZinebis
ideis SenarCunebas, radgan miTosi, rogorc mrwamsobrivi safuZveli, aRar aris sakmarisi klasikuri xanis saberZneTisaTvis. kavkasiurma miTosma,
gansxvavebiT berZnulisagan, ukeT SeinarCuna miTosuri logika da xSirad
106
gvexmareba imis gagebaSi, rac berZnulSi saxeSecvlilia da gardaqmnili.
magaliTisaTvis moviyvanT cnobil siuJets tantalosis Sesaxeb; tantalosi, zevsisa da simdidris qalRvTaebis, plutos Svili, lidiaSi mefobda. igi imdenad iyo ganebivrebuli mamis mier, rom bedavda olimpodan
wamoeRo neqtari da ambrosia da Tavisi miwieri megobrebi daepatiJna.
qveyanaze mas veravin ver Seedreboda simdidriT. mis sasaxleSi RvTaebebi
stumrobdnen TviT zevsis meTaurobiT. tantalosi gaTamamda da RvTaebebs
aRar epueboda. man damala zevsis sakurTxevlidan moparuli oqros ZaRli, romelic zevss Zalian uyvarda, riTac yvela aRaSfoTa. bolos,
RvTaebaTa gamocdis mizniT, tantalosma saSineli codva Caidina. man dakla sakuTari Svili, pelopsi da misi xorcisagan momzadebuli kerZi gamocdis mizniT miarTva stumrad wveul RvTaebebs. zevsma da misma Tanmxlebebma imwamsve gamoicnes, Tu ra miarTva maT tantalosma da xeli ar
axles kerZs. mxolod demetram, Tavisi asulis, persefones dakargvis gamo usazRvrod damwuxrebulma da Cafqrebulma, SeWama beWi. RvTaebebma gaacocxles pelopsi, xolo SeWmuli beWis magier hefestosma spilos
Zvlis beWi Causva. am ambis samaxsovrod pelopsis STamomavlebs beWze
TeTri laqa darCaT. tantalosi sastikad daisaja, rac kargad aris aRwerili antikur literaturaSi.
miuxedavad olimpiuri pompezurobisa, siuJeti ganekuTvneba RvTaebaTa mier cxovelTa magiuri gacocxlebis arqaul cikls. aq, nacvlad xisa,
figurirebs spilosZvlis beWi, romelic xsnis TeTri niSnis warmomavlobas pelopsis STamomavalTa beWze. sainteresoa, rom Semowmebis es meqanizmi Zvel saberZneTSic yofila cnobili. cxadia isic, rom miTosuri
siuJeti ukve mTlianad daSorebulia Tavis sawyis mniSvnelobas da sikvdil-aRdgenisa da maradi ganaxlebis miTosur-religiuri koncepcia, rasac odesRac gamoxatavda xsenebuli siuJeti, ukve moralur-eTikursa da
esTetikur-literaturul samyaroSia gadayvanili. aseTi cvlilebebi tipiuria berZnuli miTosisaTvis. uZvelesi siuJetebi msxverplisa da ganaxlebis Sesaxeb, romelTac gamoecalaT mrwamsobrivi niadagi, SeiWra xelovnebaSi da iqcnen ukiduresi zneobrivi krizisis simboloebad (tantalosi, medea, atrevsi, fiesti, oidiposi da sxva), romelTa amamoqmedebeli impulsebi ganlagebulni arian adamianuri arsis cnobier, Tu gaucnobierebel doneebze. adamianis (Svilis) Sewirvis scena am siuJetebSi Se-
107
saZloa mogvianebiT moxvda da cxovelis Sewirvis scenas Caenacvla, Tumca berZnul miTosSi gvaqvs Sebrunebuli magaliTi, roca Sewiruli adamiani RvTaebis nebiT icvleba cxoveliT (Sewirul ifigenias cvlis Sveli). aseTi movlenebi, Cveulebriv, meoradia da seriozul ideologiur
cvlilebebTan aris dakavSirebuli.vfiqrobT, rom tantalosis miTosis
saTanado gagebisa da SefasebisaTvis gadamwyveti mniSvneloba aqvs berZnuli da kavkasiuri siuJetebis paralelurad Seswavlas, radgan kavkasiur
miTosSi kargad aris Senaxuli am siuJetTa pirvelmniSvnelobis gamomxatveli epizodebi, rac berZnulSi dakargulia da gardasaxuli.
sayuradReboa, rom analogiuri siuJetebi Zalze aqtiuria Zvel
skandinavTa miTosSiac, magram aq mas transformirebis gansxvavebuli gza
aqvs gavlili da adgilobriv miTosTan SesabamisobaSia moyvanili. snori
sturlursonis (XII s.) „mcire edas“ mixedviT skandinavelTa erT-erTi
umTavresi RvTaeba, mebrZoli tori, romelsac xelSi upyria goliaTebis
gamanadgurebeli uro – molniri, etlosania. mis etlSi ori Txa aris
Sebmuli. erTxel tori stumrad misula da Rame gauTevia. man dakla Tavisi Txebi, gaatyava da xorci qvabSi Caawyo. roca xorci moixarSa, igi
TanamgzavrebTan erTad vaxSmad dajda da maspinZlebic miiwvia... Semdeg
torma keris win gaSala tyavebi da yvelas ubrZana Zvlebi zed daewyoT.
maspinZlis vaJma, tiulvim, barklis Zvali danis wveriT gatexa da tvinis
amoReba scada... meore diliT torma Tavisi molniriT akurTxa tyavebi
(Zvlebi da tyavebi - i.s.), Txebi gacocxlda, magram erTi dakoWlebuli
aRmoCnda im Zvlis gamo, romelic wina saRamos, vaxSmobisas, tiulvim gatexa. tori Zlier gawyra (igi moiRuSa, warbebi Seyara, rac gavdrebas da
mexTatexas niSnavda. Seadare qarT. pirquSi) da maspinZelma didi xvewnavedrebiT gamoisyida danaSauli: man tors Tavisi Svilebi, qali da vaJi
misca, romlebic amis Semdeg tors dayvebian da emsaxurebian24.
meore maradgacocxlebadi cxoveli, romelic isev mcire edaSia naxsenebi, aris taxi sehrimniri. igi valhalaSi (suleTis sasaxleSi) hyavT.
misi xorci yvelas yofnis, ramdeni kacic ar unda iyos iq. am taxs diliT daklaven, xorcs moxarSaven da daarigeben, saRamos ki igi isev cocxalia25, samwuxaod wyaroSi aRwerli ar aris misi gacocxleis meqanizmi,
magram Tu toris Txebis gacocxlebis teqnikas gavixsenebT, unda vifiqroT, rom sehrimniris gacocxlebac imave teqnologiiT xdeboda, miuxe-
108
davad mcire cvlilebisa da gardaqmnisa, mrwamsuli invarianti skandinavur masalaSi yvelgan ucvlelad aris SenarCunebuli.
CvenTvis saintereso siuJetis qargs vxvdebiT ara mxolod Zveli
xalxebis miTossa da religiur moqmedebebSi. sakiTxis gamokvlevisa da
saTanado kulturul-istoriuli SefasebsaTvis gadamwyveti mnSvneloba
aqvs analogiuri rwmena-warmodgenebisa da miTosis damowmebas kavkasiisdan moSorebiT, skandinaviisagan diametrulad ganlagebul samyaroSi, kerZod hindiyuSis mTianeTis xalxebSi. magaliTad, Sinas enebze molaparake
dardebis tomSi (iseve, rogorc mraval sxva tomSi) siwmindis gansaxierebad iTvleba kldis vaci, yarayormis mTavar qedze aseTadve iTvleba
gareuli cxvari, romelic mxolod am raionSi binadrobs, iSviaTad maT
umateben himalais xoxobs, ufro iSviaTad ki arwivsac. Sinaur cxovelTagan wmindad iTvleba mxolod Txa, radganac isini xSirad Seejvarebian
gareul wminda cxovelebs („maiaros“ - i.s.). danarCeni Sinauri saqoneli
TviT cxenic ki, ritualurad neitralurad arian miCneulni. aRniSnul
regionebSi arsebobs SexedulebaTa sakmaod rTuli da mwyobri sistema
qaluri demonebis, Tu RvTaebebis, peris, Sesaxeb, romelTac aqvT keTili
gamovlineba „raSis“ saxiT. isini axlo urTierTobaSi Sedian adamianebTan,
kerZod monadireebTan da mfarveloben maT. „raSi“, Cveulebriv peris
asulebi arian, romlebic lamazi gogonebis saxiT eCvenebian adamianebs,
SeiZleba miiRon wminda nadiris, an saTanado viTarebaSi monadiris axlobeli qalis, colis saxec. ZiriTadad maT xedaven maSin, roca isini
mwyemsaven TavianT jogebs, wminda nadirs, maiaros. gadmocemebSi cnobilia
mamrobiTi arsebebic, magram isini gansakuTreul rols ar TamaSoben. monadires SeiZleba yavdes Tavisi mfarveli, erTi an ramdenime peri, romelic lamazi axalgazrda qalis saxiT cxaddeba da amitom ewodeba „raSi“
– mfarveli. maT yovelTvs axuravT TeTri qudebi. marTalia, monadireebi
xSirad ikvexnian, rom maT bevri „raSi“ hyavT, magram praqtikulad maT
yovelTvis erTi ecxadeba. axali drois gavleniT „raSis“ zogjer evropuli samoselic SeiZleba ecvas. „raSi“ aswavlis monadires Tu sad unda
naxos nadiri, Tan asaCuqrebs yvavilebiT, an xiliT (broweuliT). Tu monadire nadirs ver moipovebs. igi mTaSi dasaZineblad wveba, rom isev
Sexvdes Tavis „raSis“ e. i. kontaqti „raSisa“ da monadires Soris ZiriTadad sizmarSi mimdinareobs. peri monadires saukeTeso cxovelebs ar aZ-
109
levs, magram arc sust cxovels uTmobs pirdapir. igi Tavis „saqonels
xarjavs“ klavs, rogorc amas mwyemsi Cadis, xorcs SeWams, Zvals tyavze
awyobs da acocxlebs. monadirem SeiZleba mxolod aseTi nadiri miiRos.
is verasodes ver moixelTebs cxovels, romelic peris („raSis“) ar dauklavs da ar gaucocxlebia. „Cven SeiZleba miviRoT mxolod is, rac
perim ukve SeWama“, ganucxades 1958 w. eTnolog k. ietmars misma
mTxroblebma, romlTac nadirobis Sedegianoba sxvagvarad arc ki hqondaT
warmodgenili26. monadirisa da peris urTierTobebi amiT ar amoiwureba,
magram es sakiTxi amJamad Cveni interesis sferoSi ar Sedis. davZen mxolod, rom monadire perisTan zogjer sasiyvarulo urTierTobebs amyarebs da Tu daimorCilebs (magaliTad, Tmis bewvs moaqcevs Tofis CaxmaxSi, an sxva ram xerxiT), SeiZleba saxlSic moiyvanos da colad daisvas. „raSi“, vidre Sepyrobilia, cxovrobs Cveulebrivi qalis cxovrebiT,
aCens Svilebs, Sromobs da a. S., vidre raime xerxiT Tavs ar gainTavisuflebs. am gadmocmaTa analogiuri qarTuli da kavkasiuri Sesabamisobani SesanSnavad aqvs aRwerili da Seswalili e. virsalaZes Tavis
naSromSi „qarTuli samoadireo eposi“.
aRsaniSnavia, rom k. ietmaris aRniSnul naSromSi aris motanili
vrceli aRwerilobani nadirTmfarvelisa da monadris urTierTobis iseTi
variantebi, romlebic TiTqos zustad imeorebs kavkasiur, kerZod qarTul miToTss. es Seexeba rogorc wesis damrRvevi monadiris dasjas, ise
nadiris mopovebasa da gacocxlebas. gansakuTrbiT sainteresoa „xis beWis“ istoria, romelic Cauweria piradad k. ietmars, d. l. lorimers da
p. snous, oRond siuJeti gadmogvecems ara samonadireo viTarebas: demonebma erT kacs mopares Txa, dakles moamzades da purobaze patronic miiwvies. teqstSi ar aris aRniSnuli, rom stumari gaafrTxiles Zvlebi
ar gadaeyara, magram naTqvamia rom man erTi nekni dafla. es nekni xis
naWeriT Secvales da cxoveli gaacocxles. saxlSi dabrunebul stumars
Tavis Txa sadac datova iq daxvda, magram Semdeg, roca Txa dakla, ipova
xis nekni. sayuradReboa is garemoeba, rom ZvliTa da tyaviT gacocxleba
aq Sordeba samonadireo praqtikas. igi yofis sxva sferoebSic iwyebs
SeWras TviT hinduyuSis mTielTa warmodenebSic, romelTa xasiaTi srul
SesatyvisobaSia dabal socialur ganviTarebasa da martiv sameurneo yofasTan. es garemoeba ki gvafiqrebinebs, rom aq ukve mJRavndeba miTosuri
110
kvanZis avtonomiuri xasiaTi, rac, msgavsad qarTuli, berZnuli da skandinavuri masalisa, iZleva misi arasamonadireo garemoSi, aramed gansxvavebul socialur anturaJSi gamoyenebis saSualebas. aRniSnuli siuJeti
marTlac, wydeba ra samonadireo sferos, gadadis miToTssa da mogvianebiT legendebsa da zRaprebSi, sadac inarCunebs Tavis pirvandel struqturas, magram funqciurad gansxvavebul socialur situaciebs emsaxureba. am mxriv sayuradReboa erTi qarTuli zRapari, romelic TuSeTSi
Caiwera g. cocaniZem. aq CvenTvis saintereso siuJeti ukiduresad aris
daSlili, rac mis gviandelobaze miuTiTebs, magram ZiriTadi motivebis
amocnoba mainc SesaZlebelia. siuJetis mixedviT dedinacvali klavs gers
da moamzadebs kerZs, romlis SeWmas Tavad apirebs, magram xels SeuSlis
mze. mzis daxmarebiT bavSvis mama gaigebs Svelis beds, gaacocxlebs mas
mziT dedis daxmarebiT, romelic mamas mzis xelis naban wyals miscems27.
aq Tavs iCens rigi axali motivebisa, rogoricaa, magaliTad, mzis xelis
nabani wyali. es wyali sicocxles aniWebs, „ukvdavebis wyalia“, roemlic
kargadaa cnobili msoflio miTosSi. aseve popularuli Cans igi qarTulSiac, sadac mas moepoveba werilobiTi, istoriuli paralelebi (mag.
farnaozis sizmari), magram Cvens TqmulebaSi dacul gacocxlebis epizodTan mas kavSiri ar gaaCnia, amitom mas ganxilvas aq ar SevudgebiT. SeiZleba aRiniSnos, rom SedarebiT axali, zRapruli bunebis mqone meoradi
siuJetebis warmoqmnis procesSi CarTulia miTosuri epizodebi, romelTac dakarguli aqvT TavianTi pirvandeli mniSvneloba, magram es epizodebi miuxedavad siuJetis konstruqciaSi da mrwamsSi momxdari cvlilebebisa, TavianTi avtonomiuri, gansakuTrebuli daniSnulebis gamo, yovelgvar viTarebaSi inarCuneben funqcias. rogorc vxedavT, cxovelis (adamianis) SeWmis epizodi yvela motanil variantSi meordeba, Tumca misi daniSnuleba yvelgan sxvadasxvaa. es viTareba cxadhyofs, rom epizodi mobiluria, mas ramdenadme universaluri, simboluri, farTo mniSvnelobis
mqone aqciad ganixilaven, romelsac gaaCnia gansxvavebuli ideologiuri
poziciis arekvlis SesaZlebloba. winaaRmdeg SemTxvevaSi igi saerTod gaqreboda. aq motanili sakmaod vrceli Sesadarebeli masala arc erTi variantis magaliTze ar gvaZlevs raime ganmartebas cxovelis SeWmis sakraluri aqtis mizezisa da miznis Taobaze. igi siuJetebSi saswaulad
ganixileba; ar moepoveba miTosuri axsna, miTosuri dasabami, rac gvafi-
111
qrebinebs, rom igi zepirsityvierebis am plastSi ufro Zveli inerciiTaa
Semosuli. Cvenis azriT, epizodis sakraluri „inercia“ gamomuSavebulia
gvarovnul sazogadoebaSi, romlis damaxasiaTebeli niSnebi, magaliTad,
erTad puroba saerTo kerasTan, egzogamuroba, stumar-maspinZlobis wesebis mkacri dacva, Zvlisa da tyavis ucvleli mniSvneloba cxovelis gacocxlebisaTvis, yvela variantSia daculi. es motivi Zalze gavrcelebulia da damowmebulia msoflios mravali xalxis ritualsa da sityvierebaSi. aseTi universaluroba SeiZleba aixsnas misi arqauli, spontanuri warmoSobiT. am warmodgenis Tanaxmad Zvali da tyavi Seadgenen
erTgvar sasicocxlo minimums, rac aucilebelia sicocxlis (cxovelis)
aRsadgenad. analogiuri viTareba gvaqvs mawvnis, puris, Rvinis da a. S.
„dedebTan“ dakavSirebiT, radgan maT sakralur gaazrebaze migvaniSnebs
termini „deda“. praqtikulTan erTdroulad, puris Rvinis, mawvnis da
sxva. damzadeba magiuri aqti iyo, romelSiac monawileobda raRac, Zveli
xalxebis TvalsazrisiT irealuri Zala, romelzedac iyo damokidebuli
afueba, amJaveba da yvela sxva analogiuri procesi. am Zalas ewodeba
„deda“, riTac gamoxatulia misi SesaZleblobebi da irrealuri buneba. am
saxelwodebiT igi ukve sakraluri obieqtia. analogiurad gveCvena tyavisa da Zvlis roli xsenebul ritualebSi. maTi saxiT mocemuli gvaqvs
dvrita, romlis arseboba ganapirobebs cxovelis aRdgenis SesaZleblobas. SesaZloa es gaazreba edos safuZvlad qarTul gamoTqmas „Zvali da
tyavi“. Tu gaviTvaliswinebT tyavis ideis ganviTarebas mcire aziaSi, legendas sawmisis Sesaxeb da tyavTan dakavSirebul axal mosazrebas (T.
gamyreliZe) aseve ritualur masalas, sadac tyavs sruliad gamokveTili
sivrculi mimarTeba aqvs, es mosazreba ucnaurad ar unda mogveCvenos.
tyavisa da misi simbolikis sakiTxebze Cven Semdgomac gveqneba saubari.
axla mxolod imas aRvniSnavT, rom tyavsa da Zvals udidesi mniSvneloba
hqonda avstralielTa totemur dResaswaulebze. totemis gamravlebis
dResaswaulze (intiCiuma) ikribeba mxolod am gvarisa da am totemis
xalxi da es wesi umkacresad icveba. esaa erTaderTi dRe wlis manZilze,
roca totemis mokvla da Wama SeiZleba mxolod sakraluri praqtikisaTvis. ixsnian venas da sisxliT rwyaven totemur obieqtebs; xataven totems, magaliTad, kengurus, oRond cxovelis gamosaxulebis nacvlad
gaavleben xolme TeTrsa da Jangisfer zolebs, e.i. gamosaxaven mxolod
112
Zvalsa da tyavs, rac srulyofilad gamoxatavs cxovels da sakmarisia
totemis aRorZinebisaTvis. cxovelTa ConCxisa da safiqrebelia, tyavisadmi ritualuri damokidebulebis niSnebi damowmebulia paleoliTur masalaSi, kerZod Cans kvali iseTi moqmedebisa, romlis msgavsi procesebi
aRwerilia amJamad CvenTvis saintereso siuJetSi. SesaZloa, rom aRniSnul siuJetebSi, maT Soris kavkasiur variantebSi, SemorCenilia inercia
e. w. zoofagiuri dResaswaulebisa, romelTa arsebobis damadasturebel
masalas jer kidev musties xanaSi xedavs i. semionovi. igi am TvalsazrisiT ganixilavs iseT cnobil Zegls, rogoric aris draxenloxis gamoqvabuli (Sveicaria), romelic gaiTxara 1917-1920 wlebSi da mkvlevarTa
didi interesi daimsaxura.
gamoqvabuli draxenloxi sami kamerisagan Sedgeba, aqedan or ukanasknelSi napovnia kulturuli fenebi. gamoqvabulis kedlidan 40-60 sm-is
daSorebiT amoyvanilia qvis 80 sm-is simaRlis yore, romlis ukan Cawyobilia daTvis Zvlebi, ZiriTadad mTeli Tavis qalebi. maT Soris aris damtvreulic. or qalas axlda xerxemlis ori pirveli mala, rac specialistebis azriT migvaniSnebs Semdeg garemoebaze: daxocil daTvebs Tavebi moWres mokvlisTanave da maSinve Seinaxes am sacavSi daunawilebeli
saxiT. mTeli Zvlovani masala dalagebulia garkveuli wesis mixedviT.
Tavis qalebTan erTad aRmoCenilia kidurebis grZeli Zvlebi. mesame kameris SesasvlelSi napovnia fiqaliT daxuruli qvis yuTi, romelSiac aseve Svidi Tavis qala da kidurebis Zvlebi ewyo. aqve, iatakze, napovnia
daTvis Tavis qala, romelsac irgvliv qvebi hqonda Semowyobili. analogiuri msala aRmoCnda germaniaSi, gamoqvabul pitersholSi, sadac daTvis
Tavis qalebi, kidurebTan erTad, ewyo sagangebod amoTxril RrmulebSi.
maT gverdiT, kedelSi gamoTxril niSebSi, isev daTvebis Tavis qalebi ewyo, yvelaze did, niSSi xuTi Tavis qala da kiderubis Zvlebi aRmoCnda.
am aRmoCenebis Sesaxeb bevri ram daiwera da yvelaferi ori ZiriTadi Sexedulebis saxiT Camoyalibda. mecnierTa erTi jgufi, draxenloxis gamTxrelTa meTaurobiT, aq xedavda cxovelTa mimarT Sesrulebuli ritualis nakvalevs, xolo meore jgufis azriT, gamoqvabulebSi neandertalelebs mowyobili hqondaT xorcis maragis sacavi. radgan es meore mosazreba sabolood uaryofilia mecnierTa umravlesobis mier, Cvens momaval
msjelobaSi mas aRar gaviTvaliswinebT. analogiuri faqtebi dadasture-
113
bulia mraval dgilas, magaliTad gamoqvabul sxulSi (palestina), sadac
xaris Tavia dakrZaluli, gamoqvabul kliuniSi (safrangeTi), sadac daTvis Tavebi wriulad ganlagebul postamentebze iyo Semodebuli; avstriaSi, gamoqvabul zalcofenSi, niSebSi Sedgmuli iyo daTvis Tavebi; gamoqvabul ilskaiaSi napovnia bizonis Tavi da a. S.30. gansakuTrebiT sainteresoa norber de kasteres mier aRmoCenili daTvis uTavo qandakeba gamoqvabul montespanSi, samxreT safrangeTSi, sadac, rogorc Cans sagangebo ritualebi imarTeboda daTvis qandakebis win. ritualis Sesrulebisas
daTvis figuras adgamdnen Tavs, rasac mowmobs iqve napovni daTvis Tavis
qalis naSTebi. fiqroben, rom mas axuravdnen tyavsac. „isini xatavdnen
cxovelebs, romlebzedac apirebdnen nadirobas, Semdeg naxatze aRniSnavdnen Wrilobebs, e. i. isini TiTqos gamosaxulebas klavdnen, imisaTvis,
rom nadirobis dros uzrunveleyoT warmateba... cxoveli naCvenebia xafangSi, an qvebiT Caqolili... dazianebis aseT interpretacias adasturebs
axalgazrda daTvis Tavis qala, romelic uTavo qandakebis fexebTan
devs... qandakebas meti msgavseba rom hqonoda cocxal cxovelTan, madlenelma jadoqrebma qandakebas axladmokluli daTvis Tavi miamagres“ – werda kastere, romelmac am ritualur moqmedebebSi mxolod sanadiro magia amoicno31.
arqeologiuri masalis analizis safuZvelze i. semionovma gamoTqva
mosazreba, rom rituali sruldeboda ara mxolod daTvis mimarT, aramed
kultis obieqti SeiZleba yofiliyo nebismieri cxoveli, magram samwuxarod, es Zeglebi erT jgufad ganxiluli ar aris. i. semionovma scada am
didi samuSaos Catareba. man msoflios sxvadasxva xalxebSi gavrcelebuli Sesabamisi monacemebis safuZvelze, gamoavlina am dResaswaulTa principuli msgavseba, struqturuli adeqvaturoba da rac mTavaria, daadgina
monawileTaTvis yvelgan savaldebulo wesi: dResaswaulSi aucilebelia
mTeli socialuri jgufis monawileoba, rac mas arqaul niSnad miaCnia.
dResaswaulis ZiriTadi epizodia sagangebod daWerili, an saxlSi gazrdili daTvis mokvla da cxovelis xorcis
koleqtiuri SeWma. ritual-
is centraluri figura iyo daTvis Tavi, tyavisagan ganucalkeveblad,
romelic wina TaTebs Soris ido da ganasaxierebda mwoliare daTvs. mis
win mimdinareobda mTeli dResaswauli. dResaswauli mTavrdeboda imiT,
daTvis Tavsa da TaTebs specialur SenobaSi inaxavdnen. i. semionovi dra-
114
xenloxis monacemebsa da am dResaswauls Soris, romelic cimbirel nivxebSi imarTeboda, pirdapir msgavsebas xedavs. analogiuri dResaswaulebi
sxvadasxva mecnierebs damowmebuli aqvT evropaSi, aziasa da amerikaSi.
mraval adgilas SemorCenilia Zvlebis dacvis wesi, magram aRar axsovT
dResaswauli, rac mas gviandel danakargad miaCnia. radgan daTvi ar aris
erTaderTi cxoveli, romlis saxelobazec imarTeba msgavsi dResaswaulebi, amitom semionovs Semoaqvs „zoofagiuri dResaswaulebis“ mcneba.
yvela am dResaswauls, rogorc wesi, axlda sakulto cxovelis SeWmis
Semdeg Tavisa da kidurebis ritauluri dacva. aseve farTod iyo gavrcelebuli irmis Tavebisa da rqebis Senaxva monadireTa sadgomebis maxloblad. irmis rqian Tavebs amagrebdnen sacxovreblis saxuravebze. yvela es
wesi i. semionovs „zoofagiuri dResaswaulis“ gadmonaSTad miaCnia32.
winamdebare mosazrebidan CvenTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania daskvna, romelic „zoofagiuri dResaswaulebis“ ZiriTad epizodebad miiCnevs cxovelis ritualuri, koleqtiuri SeWmis Semdeg Tavis da mTeli
ConCxis, Tu misi nawlis savaldebulo dacvas. dadasturebulia, rom
es
wesi sruldeboda ara mxolod iseTi cxovelebis mimarT, romelTac sakvebad iyenebdnen. i. semionovi draxenloxisa da misi tipis ZeglebSi aseTi dResaswaulebis Canasaxobriv formas xedavs. am tipis monacemebi farTodaa cnobili zeda paleoliTis Zeglebidan, rac semionovis azriT, genetikurad ukavSirdeba musties xanis Sesabamis monacemebs33.
specialistTa didi umravlesoba, „zoofagiur dResaswaulebs“ ukavSirebs totemizms, radgan daTvis dResaswaulebis mimdevari xalxi am
ukanasknels miiCnevs winaprad da naTesavad. amasTanave erTad, aRebuli
dResaswauli koleqtiuri, gvarovnuli bunebisaa, rac cxovelTan naTesavobis ideiTac dasturdeba. miuxadavad sagrZnobi garegnuli gansxvavebisa,
es dResaswauli ideaSi avstraliuri dResaswaulis, intiCiumas identuri
movlenaa, romelic sruldeba totemuri cxovelis, Tu mcenaris gamravlebis mizniT. aqac xdeba totemis koleqtiuri, savaldebulo ritualuri SeWma, rasac mosdevs rigi moqmedebebisa, romelTa mizania totemis gacocxleba da maTi simravlis uzrunvelyofa. avstraliel aborigenTa azriT erT-erTi da mTavari am TvalsazrisiT aris totemuri qvebis (miwidan gamoSverili kldeebis) sakuTari sisxliT morwyva, miwaSi Camaluli
totemis, kengurus kudis (qvis mogrZo lodis amoTxra, romelic sagange-
115
bodaa Cafluli) daTvaliereba da totemis „daxatva“, ris Sesaxebac zemoT iyo aRniSnuli34. specialistebs eWvi ar eparebaT imaSi, rom „zoofaguri dResaswaulebis“ arsic cxovelTa gamravlebas gamoxatavda. am
TvalsazrisiT yuradRebas imsaxurebs v. g. bogoraz-tanis Sexeduleba,
romlis Tanaxmad xsenebuli dResaswaulebi genetikurad ukavSirdeba aRdgenadi da mokvdavi RvTaebebis kults. rituali, monawileTa azriT,
sruldeba ara cxovelis SeWmis, aramed misi gamravlebis, aRorZinebis
mizniT35. es Sexeduleba imitom aris saintereso, rom misi Seqmna gamowveulia or, sruliad gansxvavebul, kulturul-istoriuli movlenas
Soris arsebuli, aSkara, daufaravi msgavsebiT, Tumca maT Soris azrobrivi kavSirebis danaxva
metad Zneli saqmea. igive viTareba aqvs damowme-
buli j. frezers kaliforniis indielebSi, romelTa azriT rac ufro
met bukiots moklavdnen am frinvelis dResaswaulze, miT ufro Seuwyobdnen xels frinvelis gamravlebas36. gamravlebis Teoriis sasargeblod metyvelebs isic, rom aRniSnul dResaswaulebze, kerZod daTvis
ConCxTan, an moklul cxovelTan sruldeboda sqesobrivi aqtis imitacia,
aseve miRebuli iyo xis falosebis Camokideba ritualuri cekvebis dros
amerikisa da cimbiris aborigenebSi, rac cxadyofs sqesobrivi magiis arsebobas am dResaswaulebze. es faqti SesaZloa aixsnas mxolod da mxolod moklul cxovelTan dakavSirebuli totemur-egzogamiuri gamravlebisadmi sakulto interesiT. amis Semdeg simionovi mimoixilavs tabus da
totemizms, aseve orgiastuli dResaswaulebis SeswavlasTan dakavirebul
sakiTxebs da, Cvenis azriT, sruliad samarTlian daskvnamde midis, rom
musties adamians, realur praqtikasTan erTad, ukve gaaCnia saqmianobis
iluzoruli, simboluri formebi; aseve, azrovnebis logikur formebTan
erTad, arsebobda magiis logikac. amas mowmobs totemur cxovelebze zemoxsenebuli zrunvis gamomxatveli faqtebi, romelTa arseboba yovlad
SeuZlebeli iqneboda, Tuki magiuri azrovneba ar iarsebebda. totemisturi wesi imTavisTve, dRidan misi aRmocenebisa, magiuri iyo, magiur moqmedebaTa mwkrivs warmoadgenda. cxadia, rom maSinve unda emoqmeda seqsualur-egzogamiur magiasac, romelic gamoixateboda TviT am aqtis, an misi
imitaciis meSveobiT. magiis es saxeoba unda aRmocenebuliyo cxovelis,
an adamianis gaCenis bunebrivi mizezebis arcodnis safuZvelze. aseT pirobebSi sqesobrivi aqti ganixileboda rogorc magiuri saSualeba, ro-
116
melic qmediT, magram aramizezobriv gavlenas axdenda gamravlebis procesze egzogamiis darRvevis gziT. amitom totemur dResaswaulebSi didi
adgili eWira moklul cxovelTan sqesobrivi aqtis imitacias. aseve xdeboda promiskuiteturi aRrevac37.
am sakiTxis ufro vrceli mimoxilva amJamad Cvens mizans ar Seadgens, magram unda aRvniSnoT, rom igi udaod mtkice safuZvels qmnis rigi kavkasiuri rwmenebisa da dResaswaulebis raobis garkvevisaTvis. dResaswaulebsa da ritualebSi fiqsirebul gansakuTrebuli mniSvnelobis
mqone epizodTa msgavsad teritorialurad da kulturul-istoriulad
daSorebul eTnosTa Soris saTanado axsna eZebneba mxolod im SemTxvevaSi, Tu vaRiarebT maTTvis saWiro safuZvelis SemuSavebas uaRresad arqaul xanaSi. i. semionovma miaqcia yuradReba am viTarebas da SeniSna, rom
iseT xalxebSi, sadac xaris kulti miwaTmoqmedebasTan iyo dakavSirebuli, naTlad ikveTeba monadireobasTan asocirebuli warmodgenebi, romlebic siaxloves amJRavnebdnen daTvis dResaswaulebTan. man sagangebod
aRniSna iseTi dResaswaulebi, rogoricaa qarTvelebis mier samsxverplo
xarebis Sewirva da ZvelberZnuli bufoniebi. am mosazrebas Cvenis mxriv
SeiZleba davumatoT is, rom arc erT dResaswaulSi, sadac miRebulia
xaris Sewrva, an raime monawileoba, arsad ar figurirebs mxvneli xari,
kastrati. yvela ritualSi monawileobs mwarmoebeli xari, romelic gamwev Zalad saerTod ar gamoiyeneba. cxadia, rom misi sakulto Rirebuleba da sakraluri mniSvneloba gacilebiT uswrebs ganviTarebul miwaTmoqmedebas, romelic gamwev Zalad xars iyenebda. aqve unda gavixsenoT, rom
Zvel saberZneTSi mxvneli xaris Sewirva an dakvla kanoniT iyo akrZaluli da isjeboda, rogorc danaSauli38.
qarTvelTa Soris gavrcelebuli xaris Sewirvis wesi, romelic
i. semionovs v. bardaveliZis mixedviT aqvs damowmebuli39, gulisxmobs
svaneTSi RmerTis saxelze gaSvebuli buRa xaris, visxvis Sewirvis wess.
aqve unda movigonoT arqanjelo lambertis mier aRwerili iloris wm.
giorgis dResaswauli, rodesac eklesiaSi xari moyavda wminda giorgis.
am xaris xorci wvril naWrebad iWreboda da xalxs urigdeboda. „am
xorcs gaaxmobdnen kvamlze da didis sasoebiT Seinaxavdnen avadmyofobis
dros mosaxmarad. darwmunebulni arian, rom es xorci saukeTeso wamalia...“ xars rom daklavdnen, „umetesi nawili rqebiTurT ekuTvnis mTa-
117
vars. am rqebis mTavari Seamkobs oqroTi da Zvirfasi qvebiT da did dResaswaulebSi im rqebiT Rvinos dalevs wminda giorgis sadideblad“, gvamcnobs lamberti. xorcis garkveul nawils imereTis mefes da guriis
mTavarsac ugzavnidnen40. xaris salocavis saxelze dayeneba da misi saTemo dResaswaulze dakvla dResac farTodaa gavrcelebuli mTel saqarTveloSi.
eTnografiuli masala gviCvenebs, rom saqarTveloSi gavrcelebuli
yofila Zvlis dacvis da gansakuTrebuli pativiT mopyrobis wesi. r. erisTavi svanebis Sesaxeb wers: „monadire nadiris Zvals agrovebda saxlSi.
roca imdeni mougrovdeboda, rom Senaxva gauWirdeboda, maSin Zvali mdinareSi unda gadaeyara. aseve ukan unda daebrunebina Zvlebi axloblebs,
visac monadireebi xorcs miukiTxavdnen. aRkveTili iyo nanadirevis Zvlebisa da xorcis narCenebis ZaRlis, an sxva pirutyvisaTvis gadayra41. analogiur wesebs aRmosavleT saqarTvelos mTaSiac icavdnen: nadiris xorci rom SeiWmeboda, Zvlebs moagrovebdnen da gareT miwaSi Camarxavdnen.
nadiris Zvlebis daumarxavi datoveba yovlad dauSvebeli iyo.
samonadireo wesebSi aseve aSkarad aris gamokveTili sagangebo damokidebuleba nadiris Tavisa da rqisadmi. arqanjelo lamberti wers,
rom pirveli nadiris mkvlels mTavris nadirobisas, ergeboda mopovebuli nadiris Tavi42. werilobiTi wyaroebSi Semonaxuli cnobebis Tanaxmad
mooqrovili eSvis TaviT axal wels miukvlevdnen mefes; samegrelos mTavris nadirobis dasrulebis Semdeg daxocili nadiris Tavebs gareT gamofendnen da RviniT akurTxebdnen. „maTi eklesiebis wina kedlebi, - werda
lamberti – da xSirad Sida kedlebic Semkulia irmis rqebiT, taxis eSvebiT da xoxobis frTebiT, radgan darwmunebulni arian, rom RmerTisaTvis friad sasiamovnoa amisTaneebiT misi salocavi saxlis Semkoba da Tu
nanadirevis xorci maT SeWames da rqebi, Zvlebi da frTebi RmerTs uZRvnes, samagierod SemdegSi RmerTi xels moumarTavs maT nadirobaSi“43.
r. erisTavis cnobis Tanaxmad jixvisa da arCvis rqebs aqamde eklesias
wiravdnen svanebi, xolo axla gayidva daiwyeso. aqve igi yuradRebas aqcevs nanadirevis ganawilebis wess da ambobs, rom Tav-rqa nadiris mompovebels ekuTvnodao. es wesi dResac moqmedebs monadireTa Soris, magram
aSkarad Zveli warmoSobisa unda iyos. mompovebeli monadire araviTari
upiratesobiT ar sargeblobs da mxolod prestiJul jildos iRebs,
118
romlis praqtikuli Rirebuleba ukiduresad dabalia. am prizis erTaderTi Rirebuleba imaSi mdgomareobs, rom igi wmindad iTvleba da salocavs ewireba. salocavs garda rqebi ikideboda saxlis „Sina“ wminda adgilebze, dedaboZebsa da sxva svetebze Tav-rqis sakraluri mniSvneloba
universaluri movlenaa da, rogorc vnaxeT, misi nakvalevi ukve musties
xanaSi Cans, magram aq xazi unda gavusvaT kidev erT moments: Tavi yvelaze ukeT gamosaxavs mTel cxovels da amitom misi Sewirva RvTaebisaTvis
gansakuTrebiT sasiamovnod iTvleboda. amas xels albaT isic uwyobda,
rom ritualur praqtikaSi moqmedebs cnobili magiuri, arqauli formula, romlis Tanaxmad nawili udris mTels. aseve SeiZleba msxverplSewirvisas realuri sagnis Secvla misi gamosaxulebiT. yovelive amis da,
SesaZloa kidev mravali gauTvaliswinebeli faqtoris gamo, Tav-rqa ritualSi damkvidrda sasurveli Sesawiravis mniSvnelobiT. aseve sasurvel
Sesawiravad iTvleboda nadiri, misi Tav-rqa, an gamosaxulebebi micvalebulisaTvisac. aRsaniSnavia, rom micvalebulisaTvis cxovelis Tav-rqis
Cayolebis faqtebi ukve musties xanidan aris cnobili da micvalebulis
dakrZalvis wesTan genetikur kavSirSi ganixileba44. es wesi TiTqmis ukanasknel xanebamde moqmedi da cocxali iyo, rac eTnografiuli yofis
gansakuTrebul SesaZleblobebze migvaniSnebs. ukiduresad arqauli movlenebis konservacia, an saxecvlili gadmonaSTis saxiT dacva xalxuri
yofisaTvis Cveulebrivi movlenaa. cnobilia, rom das. saqarTvelos mTielebSi, Tu axalgazrda vaJi gardaicvleboda kubos TavTan arCvis, an jixvis fituls udgamdnen. amasTanave cdilobdnen, rom sakurTxSi rogorme
nanadirevic CaedoT da amisaTvis sagangebod nadirobdnen45. arsebobs masala, romelic cxadyofs nadirobis gansakuTrebul mniSvnelobas saqorwilo ritualebSi. saweso teqstebSi moxseniebulia gareuli frinveli an
nadiri, magram praqtikulad Sinauri iwireboda46. amasTanave icodnen zoomorfuli namcxvris, Sewirva, romelic Tavisi masaliTa da formiT erTdroulad gamoxatavda floris da faunis amaRorZinebel Zalebs.
mokluli mxecis, kerZod vefxvis datirebis wesi gavrcelebuli yofila aRmosavleT saqarTveloSiac. cnobilia xalxuri leqsi, sadac mokluli vefxi Zmad moixsenieba.
soflis garsSemovla, romelsac asrulebdnen svanebi Wokze dakidebuli mglis tyaviT da ritualis saerTo, saTemo xasiaTi, mis did arqa-
119
ulobaze miuTiTebs. tyavis xeze gakeTdeba, aseve samsxverplo cxovelis
tyavis CaliT gatena da xeze Camokideba
farTod gavrcelebuli wesi
iyo Zvel samyaroSi (mag. aTenSi, bufonebis dros, CaliT tenidnen samsxverplo xaris tyavs; xeze kidebdnen Sewiruli cxvris tyavs xeTebi;
xeze dakidebuli zvarakis tyavia cnobili oqros sawmisi). aseTi wesebi
cnobili iyo saqarTveloSiac47. tyavisa da ConCxis Camotareba „daTvis
dResaswaulis“ erT-erT mTavar epizodad iTvleboda cimbiris xalxebSi.
evenkebi da dolganebi am dros axal moklul cxovelTan, an mis ConCxTan, romelic anatomiuri TanamimdevrobiT iyo awyobili da joxze gakiduli, eweodnen seqsualur imitacias48. zoomorfuli, falikuri TamaSobebi, misi ritualuri Tu ukve mxolod TamaSad qceuli formebi,
mTel msoflioSia cnobili sxvadasxva karnavalebis, niRbosnebis msvlelobaTa, sayveliero TamaSebisa da sxv. saxiT. saqarTveloSi am sakiTxebs
yuradReba miaqcies d. janeliZem, j. ruxaZem da sxvebma. d. janeliZes
zoomorfuli falikuri TamaSobebi cxovelebisa da frinvelTa kultis
gadmonaSTad miaCnia da maTi SedarebiTi Seswavlis mizniT, Tavmoyrili
aqvs uaRresad saintereso masala saqarTvelos sxvadasxva kuTxeebidan.
TamaSobaTa mTavari personaJi ZiriTadad aris daTvi, ufro iSviaTad,
taxi, xolo berikaobis niRabTa Soris pirveli adgili taxis niRabs ukavia49. daTvis TamaSobebs Tan axlavs ferxuli da saTanado teqsti, romelic ZiriTadad daTvisa da misi colis urTierTobebs exeba. ra Tqma
unda, am TamaSobebs yovelTvis Tan axlavs socialuri momenti, grotski,
igive viTarebaa im siuJetebSic, sadac mTavar personaJad taxi gvevlineba.
ZiriTadad ibrZvian taxi da berikebi, taxs klaven, magram roca gatyavebas daupirebdnen, igi wamoxteboda da berikebs daereva. aq TiTqos uSualod vxedavT CvenTvis saintereso miTosuri siuJetisaTvis damaxasiaTebel epizodebs, nadiris koleqtiur mokvlas, gatyavebas, gacocxlebas50.
imeruli „qaltaxianis“ mixedviT qali da taxi erTmaneTs earSiyebian,
magram maT urTierTobaSi Caereva niRabi, rasac situaciis gamZafreba
mosdevs; kaxeTSi imarTeba taxis gasamarTleba, romlis drosac taxi da
berika Widaoben; Tbilisur, satios ubnis berikaobaSi imarTeboda qorwili, sadac taxi qorwindeba, sxvagan mgeli da daTvi klaven taxs, an
taxi klavs romelime berikas, romelic Semdeg cocxldeba, zogjer Rorsa da nefes erTad klaven, Rori gacocxldeba da daereva wesis Semsru-
120
lebel mRvdlebs; aseve sainteresoa megruli misteria, sadac taxi colad irTavs mefis asuls.
d. janeliZem sagangebod miaqcia yuradReba
im garemoebas, rom berikul TamaSobebSi zoomorful niRabTagan yvelaze
Warbad daTvisa da taxis amsaxveli masalaa Semonaxuli. man es misteriebi RvTaebaTa kvdoma-aRdgenis specifikur ciklSi moaqcia da taxisagan
mokluli adonisis miToss daukavSira51.
yuradRebas imsaxurebs SeWmuli cxovelis aRdgenisas maTraxis joxis (wkeplis) gamoyeneba, maTraxi joxi am SemTxvevaSi gvevlineba RvTaebaTa Zalis, nebis gamtar, gadamcem iaraRad. arc totemistur dResaswaulebSi, arc daTvis, an berikebis TamaSobebSi ar aris damowmebuli epizodi. sadac mokluls maTraxi – joxis saSualebiT acocxleben. berikur
TamaSobebSi aqvT xis xmlebi, romelTac uReriebdnen, an urtyamen monawileebsa da mayureblebs. ician xeliT Cxubi, tansacmlis SemTxveva, an ramdenime nivTis warTmeva, rac specialistebs orgiastul moqmedebaTa saxecvlil gadmonaSTebad miaCniaT52. unda vivaraudoT, rom am dResaswaulTa
religiur-miTosuri koncepciis ZiriTad arss ukve aRar Seesabameba magiur moqmedebaTa martivi mimdevroba, romelTac totemis aRdgena-gacocxlebis mizniT tardeboda. am dResaswaulebisas gaTamaSdeba bunebis nayofierebis aRorZinebis miTosur droSi momxdari ambebi, romelTa arsi
gamoxatulia maTi ganmeorebadobiT da ciklurobiT. personaJebad gvevlinebian am Zalebis deduri da mamruli gamoxatulebani, romelTa Tavgadasavalis miTosur-simboluri epizodebi warmoadgenen mizezobrivi, urTierTganmapirobebeli kavSirebis gamovlenis miTosuri axsnis saSualebas.
am procesSi zebunebrivi Zalis mflobelebi arian mxolod RvTaebebi an
maTi rCeulebi, romelTac SeiZleba hqondeT insignia, maTi Zalis gamoxatvisa da gamovlenis saSualeba, romelTa meoxebiT asruleben TavianT
„movaleobas“. CvenTvis saintereso siuJetis mixedviT maTraxi//joxi swored am daniSnulebis iaraRia, misi saSualebiT nadirT patronebs moqmedebaSi moyavT TavianTi SemoqmedebiTi SesaZleblobebi. ufro gvian maTraxi iqca RvTaebaTa atqributad, romelic maT xelT upyriaT da sjian
damnaSaveebs, an anadgureben mters. aseTebi arian, Tanaxmad aRmosavleT
saqarTvelos mTielTa teqstebisa, kopale, wm. goorgi, iaxsari. maT TavianTi maTraxebi, laxtebi, sasagnavebi da a. S. TviT morige RmerTma dauriga, aRsaniSnavia, rom RvTaebaTa „samocdasami mxari“ maTraxi „sensamsa-
121
laiT aris dafervuli“, e. i. igive daniSnuleba aqvs, rac magaliTad, apolonis mSvilds. am SemTxvevaSi xazi gaesmeba RvTaebis maTraxs, rogorc
dasjis iaraRs, avadmyofobis (Sesabamisad sikvdilis) Semyrels, maSin roca nadirT patronTa iaraRi acocxlebs. Cans, rom saqmis orive mxare,
rogorc gacocxleba, ise sikvdili RvTaebaTa xelTaa da maTi iaraRiT
sruldeba. aseve saintereso iaraRia RvTaebaTa joxi//wkepla, romelic
CvenSi gacilebiT Zveli movlena unda iyos, vidre maTraxi, misi ganviTarebis Sedegia gvaris ufrosTa, Tanamdebobis pirTa da eklesiis msaxurTa
insignacia, kverTxi, romlis nairsaxeobas warmoadgens samefo skiptrac53.
maTraxi RvTaebaTa antributidan gmirTa iaraRad iqca, da maTi meomruli
„specializaciis“ gamomxatveli aqsesuari gaxda. iaraRis saSualebiT gmirebi erTmaneTisgan ganirCevian da amiT saSualeba eZvevaT moqmedebaSi Semovidnen maTTvis damaxasiaTebeli specifikurobiT. magaliTad, „vefxistyaosanSi“ tarielis iaraRia maTraxi, avTandilisa – mSvildi, fridonisa – xmali (Seadare rusuli alioSa popoviCi, ilia muromeci, dobrini
nikitiCi. yvela sakuTari sabrZolo specializaciiT aris aRbeWdili).
Cvens SemTxvevaSi yuradRebas imsaxurebs maTraxi, romelic miTosis mixedviT RvTaebaTa atributia (maTraxiT axorcieleben sasjels, wvaven,
SeuZliaT moitacon grdemli da a.S.) amasTanave igi, rogorc dasartyami
iaraRi, enaTesaveba CvenTvis amjerad saintereso joxsa da wkeplas, romliTac RvTaebebi nadirs acocxleben (Seadare: molniri – toris uro).
ase rom maTraxi „vefxistyaosanSi“ mxolod rusTavelis poeturi xedvis
gamo ar moxvedrila: mas sakmaod didi miTosuri tradicia aqvs, rasac,
gamomdinare poemis fabulis analizidan, gansakuTrebuli mniSvneloba
hqonda poemis avtorisaTvis.
yovelive zemoTqmuli cxadyofs, rom saqarTveloSi farTod iyo
gavrcelebuli ritualebi, sadac Tavmoyrili iyo cxovelTa koleqtiuri
mokvlis, cxovelis xorcis sayovelTao savaldebulo SeWmis, cxovelis
gacocxlebisa da aseve sqesTa urTierTobis imitaciis epizodebi. yvela
es epizodi exmaureba da uSualo kavSirSia CvenTvis amJamad saintereso
siuJetTan. Tu xsenebul ritualTa mravalferovnebas da gavrcelebas gaviTvaliswinebT, maSin SeiZleba davaskvnaT, rom xis beWis Sesaxeb siuJetSi asaxulia kavkasiaSi farTod gavrcelebul rwmenaTa erTi aspeqti,
am warmodgenaTa erTi istoriuli done, sadac nadirTa gacocxleba aki-
122
sria RvTaebaTa sanaTesao jgufs, romelsac xelovnuri naTesaobiT ukavSirdebian monadireebi (saerTo trapeza, nadirT mfarvelTa asulebTan, an
TviT nadirTa RvTaebasTan sasiyvarulo urTierTobebi). cnobilia, rom
gacocxlebisa da gamravlebis idea aRmocenda da Camoyalibda totemistur warmodgenaTa wiaRSi, sadac ZiriTadi dResaswaulebi eZRvneboda
totemis gamravlebas, Sesabamisad socialuri jgufis TviTgamravlebis
ideis realizacias, rasac asrulebda aRniSnuli koleqtivi. rituals asrulebden mxolod am koleqtivis wevri mamakacebi. am periodSi isini midiodnen totem-winaparTa teritoriaze, exebodnen sakralur sagnebs da
asrulebdnen sakralur moqmedebebs. dResaswaulebi, magaliTad, avstralielTa Soris, ukve garkveuli ciklebis saxiT tardeboda da maTi dasawyisi Cveulebriv modioda gvalvis sezonis dasasrulsa da wvimebis dasawyisis mijnaze. sakraluri dro da sivrce, romelSiac sruldeboda
totemis aRorZinebis ceremoniali, sakralurad aqcevda TviT ceremonialis Semsrulebel jgufsac. roca totemizmis mniSvnelovan gavlenas xedaven adre miwismoqmedTa kulturebSi, unda vifiqroT, rom es gavlenebi
mxolod materialuri sagnebiT ar amoiwureboda. totemisturi warmodgenebidan adresamiwaTmoqmedo xanebSi gadmovidoda warmodgena sikvdilisa
da aRdgenis Sesaxeb, am ideis amsaxveli ritualebisa da ritualTa Semsrulebeli jgufis sakralurobis Sesaxeb, rac ucvlelad darCa axali
ideologiis pirobebSi da is, rac adre naTesauri, totemuri jgufis
prerogativa iyo, axla RvTaebaTa naTesauri jgufis saqmed iqca. ritualebidan kargad Canda, rom totemuri jgufi iTvleboda totemis jiSis
patronad, mis gamgeblad, mis xelSi iyo da masze damokidebulad iTvleboda totemis gamravlebis saqme. samonadireo warmodgenebSi es poziciac
ucvlelad iqna SenarCunebuli: nadirT patronebi nadirs ganageben. maTzea
damokidebuli nadiris gamravleba. erTis mxriv RvTaebaTa sanaTesao koleqtivis mier Sesrulebuli cxovelis aRdgenis ritualebi da mogvianebiT warmoqmnili, naTesaobis (mama-Svilobis) principze agebuli panTeonebi, xolo meores mxriv rigi arqauli ritualis savaldebulo koleqtiuri Sesrulebis wesi, TvalnaTliv miuTiTeben, rom am movlenis saTaveebi gvarovnuli sazogadoebisa da am sazogadoebisaTvis damaxasiaTebel
cnobierebaSi aris saZiebeli54. amasve mowmobs is sivrce, sadac xsenebuli ritualebi sruldeboda. mxedvelobaSi maqvs sxvadasxva dResaswaule-
123
bisas monawileTa kardakar siaruli, soflis savaldebulo Semovla, yvela mosaxlis ezoSi Sesvla, produqtis TxovniTa da simReriT da a. S.
ase rom koleqtiuri sakulto qmedebebi yovelTvis garkveul sivrces
iTvaliswinebda da ZiriTadad SemoizRudeboda aRebuli socialuri erTeulis teritoriiT55. am utyuari monacemebis safuZvelze SeiZleba davuSvaT, rom religiuri warmodgenebis struqturaSi, Tundac mis uZveles
doneze, xdeboda sakralizebuli kvanZebis warmoqmna, romlebic Secvlil
pirobebSi ki ar qrebian, aramed garkveul miTo-religiur modifikacias
ganicdian axali socialuri, ekonomikuri da kulturul-istoriuli
garemos Sesabamisad. warmodgenili masalis safuZvelze aseTi procesi,
magiidan momdinare bunebis nayofierebis meqanizmi, koleqtiuri ritualebi, naTesauri panTeonebi, msxverplis (SemdegSi saxato mosavlis) koleqtiuri SeWma, warmodgenebi saiqioze, kerisa da keris cecxlis sakraluri
mniSvneloba, romlebic civilizaciis gariJraJze iqnen sakralizebulni,
rogorc sazogadoebis funqcionirebis umTavresi piroba da, miuxedavad
principuli konceptualuri saxecvlilebebisa, mudmivad inarCuneben adgils kultsa da ritualSi. Cvenis azriT es viTareba ganapirobebs eTnografiuli masalis udides mniSvnelobas kulturis uZvelesi Sreebis
Seswavlisas. amitom aris, rom TqmulebaSi xis beWis Sesaxeb daculia
warmodgenaTa iseTi Sre, romelic aSkarad ukavSirdeba religiur-magiur
warmodgenaTa ufro siRrmiseul, pirveladi mniSvnelobis mqone samyaros.
am siuJetSi Sesulia ramdenime sakraluri kvanZi, romelTa moqmedebis
sfero ar ifargleba arc eTnikuri sazRvrebiT, arc meurneobis tipiT,
arc sarwmunoebrivi safuZvliT da yvela kulturul-istoriul garemoSi
inarCunebs samoqmedo asparezs. oriode sityva am kvanZebis Sesaxeb.
samonadireo warmodgenebisa da eposSi gansakuTrebuli adgili eWira irems da jixvs, romelTac xalxi „wminda nadirs“ uwodebda. ukve aRvniSneT, rom es cxovelebi micvalebulTaTvis sasurvel Sesawiravad iTvleboda. xalxi sagangebod cdilobda maT mopovebas sakurTxisTvis. iwireboda comisagan damzadebuli da gamomcxvari gamosaxulebebic. arsebobs
vrceli eTnografiuli masala, romlis mixedviT Cans, rom nadirobis
processa da nanadirevs gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda saqorwilo ritualebSic56. „wminda nadiri“ aseve mWidrod aris dakavSirebuli
salocavebTan. am mxriv yuradRebas imsaxurebs legenda xarisa da irmis
124
Sesaxeb, romlis Tanaxmad salocavSi Tavis nebiT momaval samsxverplo
irems Caenacvla xari57. msgavsi siuJetebi sxva
xalxebis zepirsityviere-
baSic aris daculi.
xalxuri teqstebisa da ritualuri moqmedebebis analizi cxadyofs, rom mwarmoebluri meurneobis pirobebSi sasurvel msxverplad miCneul nadirs intensiurad enacvleboda Sinauri cxoveli da frinveli.
ritualSi da teqstebSi, sadac nadiri igulisxmeba, xSirad Sinauria damkvidrebuli. am mxriv gansakuTrebiT popularulia cxvari, radgan xalxuri warmodgenebis mixedviT, isic wminda da sasurveli samsxverplo cxovelia. mxedvelobaSi gvaqvs mxolod qarTuli masala, radgan danarCen
msoflioSi cxvarTan warmodgenaTa mTeli sistemaa dakavSirebuli da misi ganxilva Sors wagviyvans. maT Soris gamovyofT mxolod xeTur ritualebs, sadac cxvris//batknis tyavi iTvleba aRdgenisa da siuxvis simbolod, rac berZnul miTologiaSi oqros cxvris saxiT gamoixata.
cxvris sakulto mniSvneloba saqarTveloSi uaRresad tradiciulia, rasac specialistebi cxvris didi ekonomikuri mniSvnelobiT xsnian. cxadia,
cxvarTan dakavSirebuli rwmena-warmodgenaTa gaaqtiureba unda momxdariyo im xanebSi, roca meurneobis am dargma saTanado mniSvneloba SeiZina.
arsebobs mosazreba, romlis Tanaxmad mecxvareoba unda dawinaurebuliyo
Sua brinjaos xanaSi. Tanamedrove qarTuli sityva „cxovreba“ warmosdgeba „cxvar“ („cxovar“) Zirisagan. aqedan gamomdinare, unda vifiqroT,
rom „cxovreba“ odesRac mecxvareobas, SesaZloa saerTod mesaqonleobasc
niSnavda58. meurneobis am dargTan erTad unda momxdariyo Sesabamisi terminologiis formireba, misi mniSvnelobis gafarToeba da sakralizaciac,
e. i. termini „nadirT mwyemsi“ unda aRmocenebuliyo mxolod samwyemso
meurneobis ganviTarebis Semdeg. am pirobis gaTvaliswineba saSualebas
gvaZlevs ukeT warmovidginoT is kulturul-istoriuli da socialuri
geremo, sadac SesaZlebeli gaxda CvenTvis saintereso siuJetis gardasaxva da axali saxiT Camoyalibeba.
motanili masala da gamoTqmuli mosazrebidan gamomdinare daskvnebis saxiT gamovyofT:
1. sazogadoebrivi ganviTarebis adreul etapze iqmneba sakraluri
kvanZebi, romlebic did miTosur-sarwmunoebriv potencials Seicaven. isini sxvadasxva dros ivsebian sxvadasxva SinaarsiT da rogorc universa-
125
liebi, gamoxataven memkvidreobiT kavSirebs sxvadasxva istoriul epoqaTa
Soris. siuJeturi qargis principuli mdgradoba kompensirebulia socialuri da mrwamsobrivi funqciis mobilobiT.
2. xisbeWiani nadiris Sesaxeb arsebul TqmulebaSi asaxulia uZvelesi samonadireo warmodgena nadirT mwyemsTa koleqtivis Sesaxeb. es
RvTaebebi klaven da aRadgenen nadirs, aseve anawilebdnen monadireTa Soris. maTi saxiT warmodgenilia egzogamuri koleqtivi: aqvT saerTo warmomavloba, kera, trapeza, asruleben stumar-maspinZlobis wesebs. momdevno epoqebSi RvTaebaTa panTeonebi. aseve naTesauri koleqtivebis saxiT
arian warmodgenilni, rac adasturebs maT genetikur kavSirs gvarovnuli
sazogadoebis msoflgagebasTan.
3. sakraluri idea, romelic moqmedebaSi moyavs nadirTa mwyemsebis
koleqtivs, totemistur warmodgenebSi iRebs saTaves. totemuri cxovelis magiuri saSualebebiT aRdgena-gamravleba totemuri jgufis ZiriTadi religiuri kvlavmwarmoebluri aqcia iyo. jgufi am dros sakralur
drosa da sivrceSi moqmedeba da Tavadac sakralurad ganixileboda. saTanado mwamsobrivi cvlilebebis Semdeg, sazogadoebis sakralurma mexsierebam es funqcia nadirTa mwyemsi RvTaebebis naTesaur jgufze gadaitana.
4. nadiris Zvlisa da Tav-rqis dacvis wesi, misi aRdgenis ritualebi, sqesobrivi magia, tyavi da Zvlebi, rogorc materialuri minimumi
magiuri aqciisaTvis, aseve niRbosanTa TamaSobebi, imeoreben Zveli „zoofagiuri“ dResaswaulebis ideas aRdgena-gacocxlebis Sesaxeb, oRond amjerad safuZvels maTi sarwmunoebrivi koncefciisaTvis Seadgens miwismoqmedTa Sexedulebebi bunebis aRorZinebis Sesaxeb.
5. „xis beWis“ siuJeti ucvlelad inarCuebs Tavis struqturas, magram, miuxedavad formaluri mdgomareobisa, igi, yovel gansxvavebul viTarebaSi, itvirTeba socialuri garemos Sesabamisi ideologiiTa da moralur-zneobrivi faseulobebiT. formis mdgradoba ar qmnis dabrkolebas
ideologiuri cvalebadobisaTvis, rasac aSkarad cxadyofs gacocxlebis
ideis ritualuri realizaciis uZvelesi formebis gamoyeneba sxvadasxva
socialuri garemos simbolizaciisaTvis. unda vifiqroT, rom avtonomiuri bunebis kvanZebi axasiaTebs ara mxolod kulturis sinqronul ganfenilobas, aramed maTi moZieba SeiZleba diaqronul RerZebzedac.
126
6. ganxiluli siuJeti saSualebas gvaZlevs Tvali gavadevnoT sarwmunoebrivi samyaros transformaciis process drois did monakveTze da
eTnografiuli masalis safuZvelze gemovavlinoT kavSirebi kulturis
arqaul SreebTan.
gamoyenebuli literatura:
1.
T. oCiauri – xevsureTis miTologiidan (xis beWi) masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis, VII.
2.
e. virsalaZe – qarTuli samonadireo eposi. Tbilisi, 1964.
3.
m. xidaSeli – centraluri amierkavkasiis grafikuli xelovneba adreul rkinis xanaSi, Tbilisi, 1982 w., gv. 124-7.
4.
a. SaniZe – qarTuli xalxuri poezia I, xevsuruli, Tbilisi, 1931
w., gv. 637.
5.
e. virsalaZe – dasax. naSromi, gv. 220-222.
6.
Дзидзигури Ш. – Грузинские варианты нартского эпоса. Тбилиси, 1971 г.
стр. 41-42.
7.
m. makalaTia – wylis kultis gadmonaSTebi leCxumSi. krebuli „leCxumi“, Tbilisi, 1985 w., gv. 147-148.
8.
m. makalaTia, dasax. naSromi, gv. 148. z. Tandilava, masalebi mesefeze.
samx. dasavleT saqarTvelos zepirsityviereba. Tbilisi, 1978 w., gv.
4-11. T. saxokia, eTnografiuli nawerebi, Tbilisi, 1956 w., gv. 16.
9.
e. virsalaZe, dasax. naSromi, gv. 114-131.
10. vaJa-fSavela, poemebi, Tbilisi. 1965 w.
11.
Н. Джанашия – Религиозные верования абхазов. Христианский Восток,
IV, стр, 108.
12. М. Хидашели – Некоторые вопросы генезиса идеологических воззрений
ранежелезного века, Кавказско-ближневосточный сборник. Тбилиси.
1977. стр. 77-80.
13. А. Аршба – Абхазский фольклор и действительность. Тбилиси. 1982 г.
стр. 34-38. Бгажба Х. Бзыбскый диалект абхазского языка. Тбилиси, 1964
г. стр. 382.
14. Г. Чурсин – Материалы по этнографии Абхазии. Сухуми, 1957 г. стр. 7678.
15. Г. Чурсин – ук. соч. стр. 78.
127
16. Г. Чурсин – ук. соч. там же.
17. Э. Семенов – Сказки и легенды чеченцев. Владыкавказ, 1892 г. стр. 225.
18. Б. Баранов - Из истории осетинской народной словености. Авсат.
СМОМПК г. 24. стр. 63-66.
19. T. oCiauri – qarTvel mTielTa warmodgenebi nadirT mfarvelebze.
masala saq. eTn. XXII, gv. 168-178.
20. e. virsalaZe – dasax. naSr., gv. 74.
21. В. Бардавелидзе – Древнейшие религиозные верования и графическое
обрядовое искусство. Тбилиси. 1957 г. стр. 110-111.
22. Н. Джанашия – ук. соч. стр. 108.
23. Н. Джанашия – ук. соч. стр. 107.
24. Снорри Стурлурсон - Малая Едра, Ленинград, 1970 г. стр. 27-41.
25. iqve – gv. 36.
26. К. Йеттмар, Религии Гиндукуша, Москва, 1986 г. стр. 227-237; 257-258.
27. g. cocaniZe – giorgobidan giorgobamde, Tbilisi, 1987 w., gv. 37-38.
28. t. CubiniSvili – samTavros yorRanuli samarxi #243. masalebi saqarTvelosa da kavkasiis arqeologiisaTvis, I, gv. 13-19.
29. Народы Австралии и Океании. М., 1958 г. стр. 217.
30. Ю. Семенов – Как возникло человечество, 1966 г. стр. 414-418.
31. kastere
norber
–
aTi
weli
miwis
qveS,
Tbilisi,
1955
w.,
gv. 209-210.
32. Ю. Семенов - ук. соч. стр. 419.
33. Ю. Семенов - ук. соч. стр. 424-427.
34. Народы Австралии... стр. 217.
35. В. Богораз – Чукчи, II, Религия. Лен., 1949 г. стр. 47.
36. Дж. Фрэзер – Золотая ветвь. Моск. 1980 г. стр. 47.
37. Ю. Семенов – ук. соч. 428-427.
38. В. Латышев – Очерк греческих древностей, часть 2. С-Петербург, 1899 г.
стр. 91-92.
39. В. Бардавелидзе – ук. соч. стр. 198-200.
40. arqanjelo lamberti – saqarTvelos aRwera, Tbilisi, 1938 w.,
gv. 143.
41. r.
erisTavi
–
folklorul-eTnografiuli
1986 w., gv. 223.
42. arq. lamberti – dasax. naSromi, gv. 59.
128
werilebi,
Tbilisi,
43. arq. lamberti – dasax. naSromi, gv. 149.
44. А. Окладников – Исследования мустьерской стоянки и погребения
неандертальцев из грота Тешик-Таш. Южный Узбекистан (Средняя
Азия) сб. Тешик-Таш. Палеолитический человек. Москва, 1949. стр. 196.
45. v. bardaveliZe – qarTuli (svanuri) saweso grafikuli xelovnebis
nimuSebi. Tbilisi, 1953 w., gv. 66-73.
46. i. surgulaZe – erTi saqorwino wesis miTosuri da socialuri bunebisaTvis (mefis ganadirebis analizis cda), macne. istoriiis... seria #2. 1989.
47. gr. giorgaZe - „sawmisi“ xeTur-wyaroebSi da misi antikuri paralelebi (f. haasis mosazrebebi „oqros sawmisis“ Tqmulebis genezisTan
dakavSirebiT) Tsu Sromebi... Tbilisi, 1982 w., gv. 287-289.
48. Ю. Семенов, ук. соч., стр. 424-437.
49. d. jeneliZe – qarTuli Teatris sawyisebi, Tbilisi, 1948 w.,
gv. 353-375.
50. j. ruxaZe – bunebis ZalTa aRorZinebis xalxuri dResaswauli saqarTveloSi, Tbilisi. 1999 w., gv. 79 da Semdeg; gv. 87 da Semdeg.
51. d. janeliZe – dasax. naSromi, gv. 373-374.
52. j. ruxaZe – dasax. naSromi, gv. 67 da Semdeg. j. oniani, qarTvelTa
uZvelesi
sarwmunoebis
istoriidan
(svanuri
muryvanoba-kviraoba)
xelnaweri, sadisertacio naSromi istoriis mecnierebaTa kandidatis
samecniero xarisxis mosapoveblad. gv. 204.
53. g. Citaia – sami insignia (warCinebis niSani) amierkavkasiidan, Sromebi II, Tbilisi, 2000 w., gv. 364 da Semdeg.
54. m. xidaSeli – centraluri amierkavkasiis grafikuli xelovneba adrerkinis xanaSi. Tbilisi, 1982 w., gv. 94-95, 96 da Semdeg. misive,
samyaros suraTi arqaul saqarTveloSi. Tbilisi, 2001, gv. 131 da
Semdeg.
55. i. surgulaZe – sivrcobrivi aspeqtebi qarTvelTa religiur da miTosur warmodgenebSi. masalebi saq. eTnografiisaTvis, XXIII, Tbilisi, 1987 w., gv. 133 da Semdeg.
56. i. surgulaZe erTi saqorwilo...
57. n. bregaZe – iremi da xari. masalebi saq. eTnografiisaTvis, XXII.
129
58. d. musxeliSvili – qarTvelTa TviTsaxelwodebis istoriisaTvis.
macne, istoriis... #2, 1992 w., gv. 14.
ÏÎÁÏÓÄÒ ÅÄÅÈÅÍÜÅÞÒ ÁÏÎÀÓÄ ÈÒÀËÌÌÏ
ÆÏ ÕÏÄÕÓÎ ÆÉÅÌÏÌÙÏÓÄÅÞØÒ
qarTul xalxur dResaswaulTagan yvelieris TamaSobani adreve moeqca mkvlevarTa yuradRebis centrSi da maT Sesaxeb bevri ram gaxda
cnobili. arsebul samecniero literaturaSi gansakuTrebuli mniSvneloba mieniWa am TamaSobaTa warmomavlobas, calkeul niRabTa genezisis
problemas, terminologiis Seswavlas, TamaSobebSi dacul saerTo religiuri koncefciis Seswavlas, TamaSobaTa sanaxaobiT mxares (i. javaxiSvili, v. bardaveliZe, d. janeliZe, j. ruxaZe, j. oniani da sxv.). saerTod
130
aRiarebulia maTi agraruli buneba, calkeul personaJTa kavSiri aRdgenad da mokvdav RvTaebebTan. es TamaSobani, iseve rogorc sxva qarTuli
dResaswaulebi, miwismoqmedTa sazogadoebaSia aRmocenebuli da Camoyalibebuli da amdenad maTi kavSiri arqaul samiwaTmoqmedo kosmogoniasa da
religiasTan udavoa, radgan maT safuZvelSi yvelgan gamosWvivis bunebis
ZalTa nayofierebis, misi mudmivi ganaxlebis idea. bunebis mudmivi ganaxlebisa da kvdomis ideam am dResaswaulebs cikluri xasiaTi mianiWa, rac
naTlad aRibeWdeba rogorc calkeul ritualTa, ise dResaswaulTa wliuri kalendris agebulebaSi. ciklurobiT xasiaTdeba am ritualebTan dakavSirebuli xalxuri xelovnebis rigi dargebisa, sadac wre kompoziciis
Zireul sivrcobriv da droiT principad iqceva (wriuli da uwyveti
kompoziciebi Tixaze, xeze, orpiruli simRerebi, wriuli ferxulebi da
a. S.). amasTanave aRsaniSnavia, rom dResaswaulebi yovelTvis mWidrod
iyo dakavSirebuli sameurneo wlis, bunebrivi drois aRricxvasTan, bunebaSi mimdinare procesebis krizisul, gardatexis momentTan1, rac ufro
xelmisawvdoms xdis maTi religiur-kosmogoniuri aspeqtis Seswavlas.
berikaoba saqarTvelos yovel kuTxeSi sayveliero wes-TamaSobaTa
ricxvs ganekuTvneboda. igi xSirad mTeli yvelieris manZilze mimdinareobda (imereTi, qarTli), zogan yvelieris xuTSabaTs iwyebdnen, kaxeTSi
yvelieris SabaTsa da kviras marTavdnen. imereTSi berikaoba Tebervlis
damlevidan aprilis damlevamde mimdinareobda, kaspis raionSi igi aRdgomis win scodniaT; sxva cnobiT, qarTlSi aseT TamaSebs yovel dResaswaulze marTavdnen2.
siuJeturad berikaoba moicavda rogorc wminda sakulto, misteriul momentebs, kerZod RvTaebis aRdgenisa da sikvdilis scenebs, niRbosanTa msvlelobebs, seqsualur imitacias da a. S., aseve masSi daSrevebuli iyo mravali istoriuli momenti, socialuri motivebi, zogjer aq
totemistur gadmonaSTebsac xedaven. amJamad CvenTvis sainteresoa berikaobis is nawili, romelic ZiriTadad Zveli ritualebiTaa warmodgenili.
yvelierSi, zogan misi dadgomisas, zogan ki xuTSabaTs an SabaT-kviras, airCevdnen berikaobis monawileebs, mTavar berikas, berikebs, taxs,
arabs, leks, TaTars, mRdels, dedofals, momRerlebsa da damkvrelebs,
amasTanave amzadebdnen maT mosarTav tansacmelsa da regaliebs, niRbebs,
tyavebs, sxvadasxva cxovelis rqebs da frinvelTa bumbuls, xis falos-
131
ebs, xmal-xanjlebs da a. S. qarTlSi, kaxeTSi, imereTSi xevsureTSi Tu
svaneTSi amgvari samzadisisas berikebs daaxloebiT erTgvarad rTavdnen,
Tumc mainc maTi garegnoba da morTvis wesi SesaZloa zogan gansxvavebuli yofiliyo3. miuxedavad amisa, yvelgan igrZnoboda saerTod groteskuli stili, xolo monawileTa morTulobaSi, zoomorfuli iqnebodnen
isini Tu adamianis saxisa, ucvlelad xazgasmuli iyo sqesobrivi nayofierebis kultmsaxurebisaTvis damaxasiaTebeli niSnebi. Semuruli Tu niRbosani berikebis gverdiT mudmivad isxdnen maTi meuRleebi, morTul-mokazmuli dedoflebi, romelTa rolebs TiTqmis yovelTvis qalurad gamowyobili mamakacebi asrulebdnen. imarTeboda qorwinebis scenebi.
ritualebSi berikas xSirad klavdnen, amas Cveulebriv arabi an TaTari sCadis, roemlic wesis mixedviT dedoflis mcvelad iTvleba. dedoflis dacva aucilebelia, radgan danarCeni berikebi da damswre sazogadoeba ecileba nefes meuRlis siyvarulSi. meuRlis sikvdiliT gulmokluli dedofali cxare cremlebiT dastiris mas da cdilobs rac SeiZleba mZime mwuxarebis scena gaiTamaSos. Semdeg berika cocxldeba, berikebi isev zeimoben, mxiaruloben, agrZeleben kardakar siaruls, agroveben
produqts da Semdeg saerTo purobas marTaven.
sayuradReboa, rom karze mosul berikas maspinZlebi gars exveobdnen da cdilobdnen wveri an bewvi moeglijaT, rasac saqonlis an frinvelis budeSi yridnen maTi gamravlebis mizniT.
berikebis msvlelobis dasasruls imarTeboda xelCarTuli Cxubi.
damarcxebulebs Segrovil produqtebs arTmevdnen. miaCndaT, rom gamarjvebulni uxv mosavals miiRebdnen4.
aseTive xasiaTis sanaxaoba yofila yeenobac, romelic didmarxvis
pirvel orSabaTs imarTeboda. am sanaxaobas mTels saqarTveloSi marTavdnen. gansakuTrebiT farTo masStabiT igi TbilisSi ewyoboda, magram Tbilisuri yeenobis Sinaarsi ramdenadme daSorebuli iyo saqarTvelos periferiebis yeenobisagan da ufro istoriuli da socialuri momentebiT
iyo gadatvirTuli. am sanaxaobaSi monawileobdnen yeeni, dedofali, leki,
arabi, Sahi, kuroebi, berikebi, vezirebi, naTlia, mayrebi, aseve gamoiyvandnen xelisuflebis warmomadgenlebs: moxeleebs, policias5.
yeens aTasnairad rTavdnen: imereTSi Tavze gidels axuravdnen, kaxeTSi – kruxis budes, muyaos gvirgvinebs. yeeni xSirad Semuruli iyo,
132
dedofali ki loyebSewiTlebuli da Seferadebuli. maT cxenze, virze an
aqlemze svamdnen, mTiuleTSi uremis Tvalzedac SeusvamT. yeeni da misi
amalis wevrebi faliuri niSnebiT iyvnen aRWurvili. aseve qaluri simboloebiT kazmavdnen dedofals. isini sqesobrivi siyvarulis scenebs TamaSobdnen.
yeeni mbrZaneblis rolSi warmodgeboda, mas taxtze svamdnen, xelSi
samefo niSnebi epyra da xarks da gadasaxads akisrebda mosaxleobas. amasobaSi misi mxleblebi qalebs earSiyebodnen. Tavad yeeni mxleblebiT sofels Semoivlida da xarks agrovebda, roemlTac dResawaulis bolos
qeifs marTavdnen. yeenobis dasasruls yeensa da dedofals wyalSi Cayridnen. xalxis rwmeniT, Tu kargad dasveldebodnen, im weliwads gvalva
aRar iqneboda.
yeenobis dros wylis moxvnac scodniaT. yeensa da dedofals guTanze Sesvamdnen da wyalSi gaatarebdnen. isini ki am dros erTmaneTs exveodnen6.
TbilisSi yeenobas XVIII s. marTavdnen, magram misi aRweriloba
vrclad XIX saukunisa SemorCenila: 1817-27 wlebSi qalaqi or jgufad
gayofila, xelosnebs didZali xis iaraRi daumzadebiaT. erTmaneTs dasjaxebia ori yeeni – isnisa da nariyalasi.
TiToeul maTgans am ubnebis Tavadaznauroba da ubralo xalxi umagrebda mxars. aq didi masStaburi sanaxaoba gaTamaSebula, sadac yeeni da
misi meuRle „saqarTvelos jars daumarcxebia da Seupyria“, zeimis bolos isini wyalSi amouwuwavT.
aseTive sanaxaobebi quTaisSic imarTeboda, 1852 w. aq krivi sam
dRes gagrZelebula. didi yeenoba gamarTula TbilisSi 1846 w., bolo
xanebSi aq ramdenime yeeni irTveboda da maTi jgufebi erTmaneTs ebrZodnen. aseTi xasiaTis yeenoba imarTeboda xevSi 1897 w., sadac monawileoben
yeeni, „atutanti“, „perevoCiki“, „xazinadari“, „pisari“ da a. S. amgvari
sanaxaobebi saqarTvelos sxvadasxva raionebSi xSirad imarTeboda 19001915 wlebSi, magram TbilisSi 1894 w. igi aukrZalavT. ra Tqma unda,
„pianica kapitnebis“, didi samxedro Cinebisa da moxeleebis gamasxaravebas
mTavroba ar dauSvebda. qalaqis inteligencia da xalxi cdilobdnen yeenobis SenarCunebas da specialuri nebarTviT „yeenobis kudis“, e. i. mcire
yeenobis gamarTva ucdiaT. 1894 w. aseT yeenobaSi TviT i. WavWavaZesac mi-
133
uRia monawileoba, magram devna-akrZalvam mainc Seasusta es uZvevlsi
xalxuri tradiciuli zeimi da male igi sabolood gadavardnila, Tumca
misi elementebi erTob mkrTalad sxva xalxur dReobebSi SeiZleba damowmdes.
Cveni TvalsazrisiT berikaoba-yeenobis Tavdapirveli bunebis garkvevisaTvis pirvelxarisxovani mniSvneloba eniWeba ara Zlier Teatralizebul warmodgenebs, savses literaturuli alegoriebiTa Tu mkveTri,
TvalsaCino istoriuli suraTebiT, aramed im martiv scenebs, sadac zoomorfuli da anTropormorfuli niRbosnebi xorciel siyvaruls, sikvdilisa da aRorZinebis, bunebis ganaxlebis sadidebel ritualebs marTaven.
aseTi scenebidan sainteresoa qarTlSi, TbilisSi, algeTis xeobaSi,
xevSi gavrcelebuli daTvobia, sadac daTvis niRbiani berika sxvadasxva
scenebs TamaSobs: qalebs earSiyeba, cols Txoulobs da a. S. kaxeTisa da
imereTSi berikaobaSi gansakuTrebiT popularuli yofila taxis niRbiani
berika, romlis mier Sesrulebul scenebSi didi adgili sWeria berikasa
da qalis urTierTobas. amgvari scenebi fiqsirebulia aWaraSi, zemo imereTSi, qarTlSi, kaxeTSi, mesxeTsa da javaxeTSi. monawile qals „dedofals“, „kekelas“ „patarZals“ eZaxdnen. mefes, berikas damswre sazogadoeba ecileboda siyvarulSi, imarTeboda sxvadasxva komikuri scenebi, berika kvdeboda, dedofali mas daitirebda, magram sxvadasxvanairi siuJeturi garTulebebis Semdeg igi isev cocxldeboda7.
sainteresoa yvelieris sanaxaoba svaneTSi, sadac am dResaswaulis
arqauli versiebi Semoinaxa. aRsaniSnavia, rom yvelieris maskarad-TamaSobani svaneTSi RvTaeba kvirias saxelze sruldeboda. am TvalsazrisiT
svanuri yvelieri unikaluri bunebisaa, radgan saqarTvelos sxva kuTxeebSi am dResaswaulebze RvTaebebs ar axsenebdnen da yvelaferi berikaTa
mxiaruli TamaSiTa da maTi datirebiT amoiwureboda.
yvelieris xuTSabaTs qvemo svaneTSi imarTeboda muryvamoba-kvirioba, romelic rva ZiriTadi wesisgan Sedgeboda: kvirias simRera, muryvamoba (koSkoba), Widaoba, adrekila, melia-tulefia, moril-miaqela, xewe,
giorgis jvari. yvelieris SabaT-kviras ki berikaoba-gonjaoba, an daTvobia imarTeboda. zemo svaneTSi ki Sesabamisad ewyoboda „aRba laRrali“
anu aRebis TamaSobebi lamproba-keisroba da laRamis krivi8.
134
am dResaswaulebisas imarTeboda Sejibrebebi. saerTod mTeli dResasawauli Sejibrebis formiT mimdinareobda (mag., qvemo svaneTSi erT
jgufs
Seadgendnen
soflebi:
Jaxunderi,
Cukuli,
lemzagori,
xolo
meores – sasaSi, mebeci, lekosendi, mauldi), Tumca zogierTi wesi, mag.
melia-tulefia, xewe, giorgis jvari koleqtiurad sruldeboda9.
kvirias sagalobels orpiri gundi asrulebda. aseve or jgufad gayofili medResaswauleni cdilobdnen koSkis, muryvamis, waqcevas Tavis
mxares. romeli jgufis mxaresac koSki waiqceoda, iqiT kargi mosavali
iqneboda. uTovlo weliwads Tavlis koSks naZvis xiT cvlidnen, koSkebis
Semdgom erTmaneTs daeWidebodnen ori jgufebis falavnebi, romelTac
specialurad amzadebdnen am dRisaTvis. WidaobaSi gamarjveba aseve kargi
mosavlis garantia iyo. Widaobis Semdeg sruldeboda seqsualuri niSniT
aRbeWdili rituali „adrekilaÁ“. am wess ori, erTmaneTis win damdari
gundi asrulebda. TiToeul gunds hyavda moTave, romelsac xelSi joxi,
an xis xmali eWira. gundebi simReriT eqadodnen erTmaneTs damtvrevadazianebas. am simRerebSi farTod iyo gavrcelebuli esxrologia (bilwsityveoba), romelic sqesTa urTierTobis moments asaxavda. simReris Semdgom ori gunds Soris imarTeboda brZolis imitacia. isini cdilobdnen
erTmaneTisaTvis raime waerTmiaT. aseTive xasiaTisaa momdevno wesi meliatulefia, sadac pirvelyofili sicxadiT aris imitirebuli sqesobrivi
urTierTobani teqstiT, mimikiT, moZraobiT da faliuri aqsesuarebiT.
Semdgom Seasrulebdnen or an samsarTulian ferxuls, moril-miaqelas,
anu miqael mJave wylisas saxelobaze, sadac meferxuleni erTmaneTs isev
da isev damtvreviT emuqrebodnen, Semdgom ityodnen friad esxrologiur,
seqsualur simReras, sadac warmodgenilia hipertrofirebuli sqesobrivi
niSnebis mqone qalis ganayofierebis scena. es qali cxovrobs giorgi
jvris mTidan gamomdinare wyalze agebul wisqvilSi. da bolos ki xewes
simRerisas axsenebdnen monadire kaxabers, romelic xar-jixvebs xocavs.
dResaswauli grZeldeboda yvelieris SabaTs. JaxunderaSi irCevdnen
berols, berikas, gonjas, romelsac Semuravdnen, Caacmevdnen Txis tyavs,
Tavze da tanze moaxvevdnen ZonZebs da pureulis namjas. welze xis faloss Camohkidebdnen da xisave xmals miscemdnen xelT. beroli mTels
laSxeTs Semoivlida, yvela ojaxSi mividoda da sqesTa urTierTobis
imitacias eweoda. am dros mas micvivdebodnen qalebi da cdilobdnen mo-
135
esinjaT Cacmulobis nawilebi, romelTac nayofierebisa da xvavrielobis
gansakuTrebuli Zala miewerebodaT. kardakar siarulisas berol-gonja
mReroda simReras, romlis teqstis Tanaxmad igi „Tvalebs aRvrialebs“,
moiTxovs yvels da sxva sanovages da vinc amaze uars etyvis, igi mis yanebs gvalviT
emuqreba10.
axali wlis ciklis erT-erTi dResaswauli iyo „gamurva-daTvobia“,
romlis boslobis uSualo gagrZelebas warmoadgenda. aq daTvurad morTuli kacebi Semoixvevdnen cercvis CenCos, namjas, aiRebdnen xis xmals,
mamali daTvi daikidebda xis faloss da Semdgom dedalTan erTad sqesobriv aqts ganasaxierebda. amis Semdgom qalebi da kacebi cdilobdnen
erTmaneTi gaemuraT, muriT an naxSiriT piri gaeSavebinaT an comi waesvaT. am dReobaSi cekva da simRera sruldeboda. Tu vinmes malulad sayvareli hyavda, cdiloda usaTuod Sexvedroda mas11.
yvelierSi zemo svaneTis sof. JabeSSi imarTeboda dReoba „aRbalaRrali“, aRebis TamaSobani, romlis mTavari ceremoniali yvelieris aRebis kviras sruldeboda. yvelieris xuTSabaTs sof. caldaSis axlos borcvze aaSenebdnen Tovlis koSks. amave dros JabeSSi iwyeboda ori
koSkis aSeneba Tovlisagan. amaTgan erTi didi iyo da misi mSenebloba
yvelieris kviras mTavrdeboda. tyidan mohqondaT uzarmazari keti, romlis boloebs TiTbris bunikiT da feradi naWrebiT morTavdnen. am kets
droSas uwodebdnen.
yvelieris paraskevs imRerebdnen „kvirias“. SabaTs igives gaimeorebdnen, ris Semdgom xalxi mieseoda Tovlis koSks. TiToeuli cdilobda Tavisken wamoeZala koSki. amis Semdgom imarTeboda Tovlis moyra.
gundaoba, Widaoba, es rituali soflebs Soris Sejibrebis saxiT ewyoboda da gamarjvebuls karg mosavals uqadda. Semdeg amoirCevdnen „saqmisaÁs“, „yaens“, saqmisaÁs Tormet moaxles da yaenis or „dedofals“. kvirias koSkebTan „saqmisaÁs“ da „yaens“ morTavdnen. maTi morTuloba msgavsia qvemosvanuri berolis morTulobisa. dedoflebi calTvalebi iyvnen,
or-ori Samfuri eWiraT da radgan pirdapir siaruli ekrZalebodaT,
gverdulad dadiodnen. qalebi ar monawileobdnen da maT magier qalurad
mamakacebi ikazmebodnen. Tovlis did koSkze daasobdnen anZas, did boZs,
da isev morTavdnen, rogorc saqmisaÁs, garda danarCeni atributebisa
(falosi, saceri, ZonZebi, namja) mas qalis nawnavebsac hkidebdnen.
136
saqmisaÁ xaWapursa da yvels ReWavda, irgvliv afurTxebda, Tan
siuxvesa da baraqas SesTxovda RmerTs.
saqmisaÁ daZinebul yaens dedoflebs stacebda, amis gamo tydeba
Cxubi da imarTeba Widaoba. wesis mixedviT saqmisaÁ imarjvebs. dResaswaulis bolos cdilobdnen boZidan „qudi“ Camoagdon. gamarjvebul mxares
uxvi mosavalia mosalodneli. Semdeg koSks Tavze aRmarTul boZs saferxulo simRerebiT gars uvlian, ris Semdgom Cveulebrivi wesiT waaqceven koSks. adgilobrivni fiqroben, rom yaenis ceremonia kaxeTidan
aris Semotanili12.
Zveli stilis pirvel Tebervals mulaxis sof. laxirSi imarTeboda „keisroba“, „lamparoba“, anu „svimonoba-lamparoba“; am dRes yvela mamakaci ikribeboda mTavarangelozis eklesiaSi, mihqondaT cercvis guliani namcxvari, zedaSe, arayi, komlze erTi lampari da sulze erTi sanTeli.
salocavis ezoSi airCevdnen „keisars“, mis moadgiles, daklavdnen
saklavs da xorcs komlebis mixedviT daanawilebdnen. keisars Caacmevdnen
Txis qurqs, saxes gaumuravdnen, xis faloss Camohkidebdnen da xelSi
lampars miscemdnen, monawileebi erTmaneTs muravdnen, gadaWarbebiT svamdnen, Semdgom keisari vaJebs sacoleebs SeurCevda. sanTlebi da lamprebi
rom Caqreboda, mTvrali xalxi keisrisa da moadgilis meTaurobiT moemarTeboda erT-erT ojaxSi, romelic am dResaswaulTan dakavSirebiT
did lxins ixdida. aq ormxrivi damuqrebis Semdgom ojaxSi Sevidodnen,
imRerodnen „sadams“ da „diades“, cecxls samjer Semouvlidnen, sanTlebs
Sgilze miakravdnen. roca sanTlebi Caqreboda qali da kaci erTmaneTs
daereodnen da lazRandarobdnen, Semdeg keisari or „cols“ airCevda,
maT ealerseboda da falosze daSnas ilesavda. am dRes sxva soflebSi
anTebul JinJRlebs esrodnen xeebs nayofis momatebis mizniT. keisaris
„colebs“ ki, xalxis rwmeniT, vaJebi unda SesZenodaT13.
garda zemoxsenebuli wesebisa, svaneTSi bevri sxva, ufro naklebi
masStabis wesi sruldeboda, magram maTi Sinaarsi da semantika ar scildeboda didi dReobis idur-religiur sferos da amdenad SesaZloa maT
ganxilvas Tavi avaridoT.
rogorc motanili masala gviCvenebs, yvelieris berikaobis ritualebi ramdenadme gansxvavdebian erTmaneTisagan. isini or qvejgufad Se-
137
iZleba danawildes. pirvel qvejgufSi erTiandeba SedarebiT martivi berikuli sanaxaobani, romelTa struqturaSi naklebadaa Sesuli SedarebiT
axali istoriuli da socialuri elementebi. maTi gavrcelebis are ZiriTadad saqarTvelos soflebs moicavs. meore qvejgufSi ki Tavs iyris
qalaqebSi – TbilisSi, gorSi, quTaisSi gamarTuli masobrivi xasiaTis
saxalxo zeimebi, yeenoba – masiuri kriviT, politikur-socialuri motivebiT, sadac arqauli warmodgenebi SedarebiT gvian Setanil elementebTanaa Serwymuli. aq, gansxvavebiT pirveli rigis dResaswaulebisagan, wina planze gamodis sayovelTao saxalxo karnavalis niSnebi, saerTo saxalxo travestacia, sakarnavalo sicili, dafuZnebuli umaRlesi da umdablesi socialuri kategoriebis daaxloebaze (mag. masxarulad morTuli yeeni, dedofali, maRali Tanamdebobis pirni da a.S.), sadac Zlier
gamwvavebulia socialuri aqcenti. aseTi karnavalebi da saerTo-saxalxo
mxiarulobani mTels evropaSia cnobili14. miuxedavad aRniSnuli etapobrivi sxvaobisa, sadac naTlad SeimCneva Sua saukuneebSi miRebuli saxecvlilebebis kvali, es TamaSobani
erTi da igive warmodgenebidan momdi-
nareoben da ukanasknel xanebamde inarCuneben saerTo ideologiur safuZvels. arqauli misteriebis Semdgomi, politikuri niSniT garTulebis Sesaxeb azri gamoTqmuli aqvs d. janeliZes, roemlic arCevs sxvadasxva istoriuli epoqis danaSrevs15.
zemoxsenebul xalxur sanaxaobebSi yvelgan gamoirCeva mTavari moqmedi piri, pirvel jgufSi beri, berika, berol-gonja, keisari, meore
jgufSi ki yeeni. orive maTgans axlavs dedofali, an dedoflebi, mTeli
sanaxaoba sqesTa xazgasmuli urTierTobis fonze mimdinareobs. am personaJTa garegnoba yovelTvis erTgvari principis mixedviT iqmneba. misteriis dasasruls mTavari gmiri kvdeba da cocxldeba an mas wyalSi agdeben. amasTanave berikaobisa da yeenobis finalSi yovelTvis cis namzea laparaki da mTeli dResaswauli kargi amindisa da mosavlisaTvisaa gamiznuli.
magram aseTi viTarebaSi gansakuTrebul yuradRebas iqcevs Semdegi
garemoeba: zemoT, masalis zedapiruli aRwerisas, cxadad gamoCnda, rom
yvelieris berikuli sanaxaobani mWidrod ukavSirdebian sakmaod kargad
Seswavlil motivebs. kerZod aq monawileobs gonja-lazare, kviria, wm.
giorgi. ritualebSi warmodgenilia zoomorfuli niRbebi taxisa, Txisa,
138
cxvrisa, monawileni aRbeWdilni arian faliuri da solaruli simboloebiT.
upirveles yovlisa yuradRebas iqcevs sadResaswaulo karnavlis
sivrceSi ganfenis principi. igi sruldeba niRbosanTa Tu uniRbo monawileTa rigis msvlelobis saSualebiT. es msvleloba ki sxva ara aris
ra, Tu ara Semovla, garsSemovla soflisa, an soflebisa ritualis ZiriTadi ideebis Sesabamisad aRkazmuli monawileTa rigis mier, romelsac
win uZRvis berika//beroli//gonja//keisari//yeeni. e. i. sxvanairad rom
vTqvaT, ritualis monawileni mTeli samoqmedo procesiT kraven wres,
radgan maTi msvlelobis mizani ar aris raime geografiul an sakulto
punqtamde miRweva. es garemoeba ki imaze migvaniSnebs, rom ritualurreligiur qmedebaTa saboloo mizani mis gareT ki ar mdebareobs, aramed,
piriqiT, mis SigniTaa, qmedebaTa interesi ar scildeba Sesrulebis procesSi aTvisebul sivrces, ris gamoc igi damoukidebel mniSvnelobas
iZens. amdenad, Semovlili, teritoria warmogvidgeba rogorc sivrce
misteriis praqtikuli da ideologiuri ganfenisa da am niSniT igi, rogorc aRniSnuli, organizebuli sivrce, upirispirdeba danarCens, araorganizebul samyaros, aRuniSvnels. es garemoeba rituals ukavSirebs
garkveuli regionis sazRvrebs, romlis SigniT iseTi eTniuri da socialuri organizmi unda iyos ganlagebuli, romelic raRac niSanTa jgufiT
unda gamoyofdes Tavs sxva dagarCenisagan. niSanTa Soris igulisxmeba
aRniSnuli
dResaswaulic,
romelic
aRebuli
regionis
religiur-
ritualur valdebulebas warmoadgens da mis interesebs e. i. am SemTxvevaSi religiur-kosmogoniur warmodgenebs Seeabameba. dResaswaulis aseTi
sivrcobrivi, wriuli gaazreba mas damoukidebel miznobriv Rirebulebas
aniWebs. wrisa da wriuli moqmedebaTa sakraluri aspeqtebi qarTvelTa
warmodgenebSi gamovlenili da Seswavlili aqvs v. bardaveliZes, magram
man es movlena kerZod astralur simboliks daukavSira16, maSin roca aq
unda veZioT ufro vrceli moculobis koncepcia, romelic ara mxolod
astralur warmodgenebs asaxavs, aramed warmoadgens drois aRricxvis
wriul, ciklur wess, Sesabamisad bunebis kvdoma-aRorZinebisa. es idea
vlindeba brinjaos balTebis dekorSic, sadac xSiria wris, anu Semovlis
principze agebuli kompoziciebi. am kompoziciebSi faliuri monadireebi
da cxovelebi ritmul jgufebad, an mTliani rigebis saxiT arian warmo-
139
dgenilni, rac naTlad
migvaniSnebs, rom aqac religiur-miTologiuri
Sinaarsis msvlelobaa warmodgenili. safiqrebelia, rom aRniSnuli masala asaxavs kavkasiuri miTosis formirebis erT-erT umniSvnelovanes
etaps da mas Sesabamisi religiur-kosmogoniuri aspeqtic gaaCnia. aRniSnul kompoziciebSi mocemulia samyaros yvela sknelis simbolika da isini kompoziciurad wris, ciklis saxiT arian warmodgenilni, rac ar iZleva maT semantikuri arealis mxolod astraluri warmodgenebiT Semofargvlis saSualebas. msgavsi religiur-miTologiuri Sinaarsis kompozicia aris warmodgenili yanCaeTis Starndartzedac, es kompozicia wriuladaa agebuli17 da amdenad ideuri safuZvliT uaxlovdeba sartylebze
gamosaxul da xalxur dResaswaulebSi SemorCenil ritualur „msvlelobebs“. amave semantikuri mniSvnelobis mqoned migvaCnia yazbegis ganZis
masalac, sadac iTifaluri figurebi – mocekvaveni Tu mlocvelebi, cxovelis rqebTn erTad saerTo religiuri-miTologiur da kosmogoniur
qargaSia moqceuli18.
berikul sanaxaobaSi gansakuTrebul yuradRelas pyrobs mTavar
personaJTa amxedrebis, e. i. saxedarze, aqlemze, cxenze da a. S. Sesmis
wesi, vfiqrobT, rom es saintereso momentic Sinaarsobrivad uaxlovdeba
brinjaos Zeglebze mxedrebis gamosaxvis tradicias, rac iwyeba Suabrinjaos xanidan da antikuri xanis xelovnebaSic Semoinaxa. mxedarTa gamosaxulebani am Zeglebze mTliani, damoukidebeli mniSvnelobis mqone movlenad unda miviCnioT da maTi analizisas gamosaxulebis Semadgenel elementebad (e. i. cxenad da kacad) daSla ar aris marTebuli. es mosazreba
istoriulad sabuTdeba im garemoebiTac, rom cxeni, rogorc damoukidebeli religiuri zoomorfuli simbolo, CvenSi gacilebiT gvian
Cndeba, isic ucxo religiebis gavleniT, radgan es cxoveli kavkasiis
Zveli mcxovrebTa TvalsawierSi unda Semosuliyo rogorc mxedrobasTan
dakavSirebuli movlena, an gamwevi Zala. aRniSnul scenebSi cxovelTagan
swored cxeni ar aris damoukideblad warmodgenili da yovelTvis
mxe-
darTanaa dakavSirebuli. miTiur Tu religiur personaJs – mxedars yovelTvis didi adgili eWira qarTvelTa xelovnebasa da rwmena-warmodgenebSi. xalxur ritualSi sakmaod Zlieri Cans miTiur-religiuri mxedris
mniSvneloba. v. bardaveliZem yuradReba miaqcia mTiulur-gudamayrul
warmodgenebs cxenosani beris Sesaxeb, sadac beri// beberai xis cxenze
140
Semjdar mekvled warmogvidgeba. aseTive rituali gavrcelebuli yofila
svaneTSiac, sadac asalwelsa da lifanalSi ketze, „Ãulze“ amxedrebul
biWs samjer Semoatarebdnen keras. am warmodgenaTa safuZvelze v. bardaveliZem beri da „Ãulis“ ritaulis xsenebuli bombRa tolfasovan movlenad miiCnia19. sainteresoa is garemoebac, rom xis cxeni rogorc CvenSi, ise TiTqmis mTels msoflioSi bavSvTa TamaSobebis samyaros SemorCa,
sadac sakmaod xSiria arqaul ritualTa nakvalevi.
sainteresod emTxveva erTmaneTs mxedrisa da termin „beris“ socialuri mniSvnelobebi. mxedroba, cxenis floba da saflavSi Sekazmuli
cxenis Cayoleba Zvel xalxebSi garkveuli socialuri wris uflebriv
prerogativad iqca. ase unda yofiliyo CvenSic. beri da misi gaormagebiT
miRebuli termini „beberi“ qarTulSi upirvelesad asakobrivad uxucess,
ufross aRniSnavs, xolo Zvelad uflebriv upiratesobasac, moTaveobasac
niSnavda, razedac naTlad metyvelebs terminebi „xevisberi“, „qalaqis
berni“ da masTanani. am TvalsazrisiT „beri“ „uflis“ religiuri mniSvnelobis winapar Tu paralelur cnebad gvevlineba. yovel SemTxvevaSi cxadia, rom umaRlesi RvTaebrivi rangis aRsaniSnavad qarTulma enam termini
„ufali“ Semoinaxa da misi socialuri aspeqtebi kargadaa Seswavlili
qarTul istoriografiaSi20. terminma „berma“ ufro asakobrivi religiuri (mag. qristianuli „beri“ anu monazoni) da socialuri, mniSvneloba
SeinarCuna. am tradicias sainteresod asuraTebs Tavad misteriis mTavari
personaJis saxelis momdevno versiebi. garkveuli droidan mas „keisari“
ewodeba. ufro mogvianebiT ki - „yeeni“. udavoa, rom am terminTa Semosvla saerTo wess emorCileba. kerZod, aq Cans berisaTvis socialuri ierarqiis umaRlesi donis aRmniSvneli titulis miniWebisaken miswrafeba.
cxadia, Tu ratom uwodes mas „keisari“, „yeeni“ da ara mefe, radganac
qarTveli kacisaTvis es ori termini istoriulad yovelTvis gulisxmobda umaRles Zalas gansxvavebiT evropisagan, sadac masxarebis moTaves
Cveulebriv masxaraTa mefes eZaxdnen. saxelTa am rigidan sruliad cxadia, rom „keisari“ da „yeeni“ dResaswaulSi gvevlinebian beris memkvidreebad da xarisxobrivad tolfasovan cnebebad.
termini „ufali“ Tanamedrove qarTulSi religiuri aspeqtiTaa SemorCenili da am TvalsazrisiT igi principulad gaemijna masTan saerTo
Ziridan nawarmoeb sxva terminebs (kerZod „mefe“, „sefe“ da a. S.), ro-
141
melTac upiratesad socialuri mniSvneloba SeinarCunes. termini „beri“
am mxriv Sualeduri movlenaa. mas SemorCenili aqvs rogorc socialuri,
ise religiuri aspeqti. amdenad socialur da religiur personaJis saxeli „beri“, migviTiTebs mis maRal socialur da religiur rangze, e. i.
misi saSualebiT warmodgenilia figura, romelic Tavisi TaviT am ori
sferos umaRlesi safexuris gansaxierebas warmoadgenda. Tanaxmad xalxuri TmaSobebisa mTavari moqmedi piri, beri, aris socialuri ierarqiis
TavSi mdgomi piri, romelic, amasTanave nayofierebis Zalebis gamgebelicaa. igi, Zvel miwaTmoqmedTa regiliuri mrwamsis Sesabamisad, mokdavi da
aRdgenadia. amitomac beri misteriaSi warmogvidgens qveynierebis wesrigis Semoqmedis, socialuri garemosa da veluri bunebis ganaxlebis
Zalebis ganmgeblis kvdoma-aRorZinebis scenebs. am personaJis Tavdapirveli bunebisa da saxis formireba unda momxdariyo rwmena-warmodgenaTa
erTi wris bazaze, romelTa Tanaxmad „mefe-qurumi“ Tavisi TaviT qveynad
ganaxorcielebs nayofierebis RvTaebas manam, vidre saamiso fizikuri SesaZleblobani gaaCnia. am principze agebuli dResaswaulebi mTels Zvel
samyaroSi iyo cnobili (mag. egvipturi xeb-sedi)21. misi dResaswaulia
qalRvTaebasTan qorwili, Tavidan namdvili, Semdeg - groteskuli.
berikaobis misteriisaTvis friad niSandoblivia sagangebo aqcenti
sqesTa urfierTobis amsaxvel motivebze. aseTi motivebi saqarTveloSi
mraval dResaswaulSi Semoinaxa (wylis moxvna, lazaroba, bombRa da a.
S.), sadac maT genetikur mTlianobaze migviTiTebs. am TvalsazrisiT gansakuTrebul mniSvnelobas iZens j. onianis mier gamoTqmuli mosazreba,
romlis Tanaxmad lazaroba-gonjaoba, beris misteriasTan erTad, kvirias
dResaswaulis nawils Seadgens da damoukidebeli saxiT gvian gamoiyo.
zemoT ukve iyo aRniSnuli, rom xalxuri dResaswaulebis seqsualuri motivi da monawileTa faliuri akazmuloba sagrZnob memkvidreobiT kavSirs avlens brinjaos sartylebis scenebTan. safiqrebelia, rom am
scenebSi personaJTa faliuroba, monadireoba, ritualuri sasmelis sma,
ferxulebi, cxovelTa gamosaxulebani, maTi Tav-rqis kavSiri sakralur
moqmedebebTan da a. S. erT mTlian procesSi mxolod maSin SeiZleba
moeqces. Tu am, erTi SexedviT, gansxvavebuli Sinaarsis mqone movlenebs
saerTo miTologiur-religiuri safuZveli moeZebneba da arqauli kosmogoniis principebis Sesabamisad daiWeren saTanado adgils rwmena-warmod-
142
genaTa saerTo struqturaSi. es sakiTxi miT ufro sainteresoa da masStaburad gveCveneba, roca viTvaliswinebT, rom msgavsi Sexedulebebi
Sors scildeba kerZod qarTuli kulturis istoriis farglebs da damowmebuli da Seswavlilia Tanamedrove qristian da mahmadian xalxebSi22.
gansakuTrebiT sayuradRebod gveCveneba berikaobis adgili dResaswaulTa wliur ciklSi da termin „yvelieris“ warmomavloba da mniSvneloba. eWvs ar iwvevs, rom es rituali da misteria Tavidanve adresagazafxulo dResaswaulTa ciklSi unda yofiliyo moqceuli, magram aseTi
ganmarteba friad zogadia da konkretuls arafers gveubneba. misi axsnisaTvis aucilebelia yvelierisa da berikaobis saerTo struqturaSi ganxilva. winaswari varaudis saxiT SeiZleba iTqvas, rom yvelieri saSualo
wevrad gvevlineba aRkveTaTa samwevrian sistemaSi: xorcielis aReba, yvelieris aReba da didi marxva. es wevrebi mravalgvari Suamavali saweso
dReebiT
arian
erTmaneTTan
dakavSirebuli,
rac
maTi
struqturuli
mTlianobis maCvenebelia. samwveriani sistemebi, rogorc momdevno safexuri orwevriani, daimetruli mniSvnelobis mqone dapirispirebaTa erTianobisa, Zveli xalxebis socialuri, religiuri, miTologiuri da a. S. azrovnebis tipis erT-erTi umniSvnelovanesi niSania da igi cxovrebis yvela sferoSi vlindeboda. misi saSualebiT xdeboda benebisa da adamianTa
sazogadoebis urTierTobis procesSi warmoqmnili yvela konfliqturi
momentis regulireba, sivrcisa da drois organizacia, maTi kosmogoniur
sqemaze ganlageba. es sitemebi sazogadoebis cxovrebasa da gare samyaros
yvela kerZo gamovlinebas kosmogoniur-miTologiur da religiur aspeqtebs aniWebda. am konkretul SemTxvevaSic saqme gvaqvs aRkveTis samsafexurian sistemasTan, roemlTa saxelwodebani sakvebi produqtebis saxelebTanaa dakavSirebuli. pirvel safexurze aRkveTilia xorceuli, meoreze rZis produqti, xolo mesame, aRkveTaTa saboloo mizani, kvebis samarxvo reJimzea damyarebuli. es rigi qristianuli ar unda iyos, magram
eklesiis mier miRebulia da daculi. aq naTlad Cans sakvebi produqtis
dajgufeba sam ZiriTad jgufad: xorcielad, rZis da mcenaruel produqtebad, sadac rZis produqti gardamavlis rols asrulebs xorcielsa da
mcenareuls Soris. yvelieris TamaSobani ki swored am saSualo rgols
emTxveva da misi analizi saTanado doneze mxolod maSin SeiZleba dad-
143
ges, Tu struqturul mTlianobaSi iqmneba ganxiluli. sakvebi produqtebis religiuri simbolika, romelic am SemTxvevaSi zemoxsenebuli rigis
religiur-kosmogoniuri mniSvnelobis gasaRebs warmoadgens, CvenSi am
TvalsazrisiT Seswavlili ar aris da mis Sesaxeb mxolod varaudis gamoTqma Tu SeiZleba. erTi ram ki udavoa, rom sakvebi produqtis TiToeuli jgufi mkacr simbolur mniSvnelobas atarebs da aSkarad samyaros
calkeul elementebTan, sknelebTan mimarTebaSi ganixileboda. mxolod
aseT, arayofiTsa da saerTo mniSvnelobis mqone Tavlsazrisis
safuZ-
velze SeiZleboda aRkveTaTa rigis saxelebis aRmoceneba sakvebi produqtis saxelwodebaTa mixedviT. sxvanairad rom vTqvaT, aq saqme gvaqvs konkretuli faqtis zogad-simbolur, religiur-kosmogeniur mniSvnelobasTan, rac yvelieris TamaSobebs sruliad gansakuTrebul, aseve religiurkosmogoniur Rirebulebas aniWebs. am Rirebulebis mqone rituali, miTosi da misteria, agebuli Sesabamisi, samwevriani kosmogoniuri sistemis
mixedviT, Tvalnafliv moCans brinjaos sartylebis dekorSi da mraval,
sxva, ufro arqauli warmomavlobis Zeglis mxatvrul formasa Tu dekorSi, romelTa Seswavla Tanamedrove eTnografiuli monacemebis gaTvaliswinebiT, ramdenadme aRadgens rwmena-warmodgenaTa uwyvet daqronul
RerZs arqauli droidan dRemde. am problemaTa gamovlena da Seswavla
momavali damoukidebeli kvlevis saqmea.
gamoyenebuli literatura:
1.
Бахтин М. М., Франсуа Рабле и народная культура ренессанса; М., 1965
с. 12; Брегадзе Н. А., К вопросу о локализации первичных очагов земледелия в Грузии, СЭ №4, 1975, с. 73; misive, ZvelqarTuli warmarTuli
da agraruli kalendrebis urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis, „Ziebani
saqarTvelos da kavkasiis istoriidan“, Tb., 1976, gv. 397.
2.
d.
janeliZe,
qarTuli
Teatris
xalxuri
sawyisebi,
Tb.,
1948,
gv. 396.
3.
d. janeliZe, saxioba, Tb., 1980, gv. 21.
4.
j. ruxaZe, qarTuli xalxuri dResaswauli, Tb., 1966, gv. 6-10. misive, masalebi miwaTmoqmedebis istoriisaTvis saqarTveloSi, „masalebi saq. eTnografiisaTvis“, VI, Tb., 1953, gv. 101; misive, soflis
144
meurneobasTan dakavSirebuli qarTuli saweso niRbebi, „masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis“, VII, 1955.
5.
j. ruxaZe, qarTuli xalxuri dResaswauli, gv. 10.
6.
d. janeliZe, qarTuli Teatris xalxuri sawyisebi, gv. 287.
7.
d. janeliZe, dasax. naSr., gv. 345-66.
8.
j. oniani, qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebis istoriidan (svanuri
muryvanoba-kviriaoba), Tb., 1969, xelnaweri, gv. 184-198.
9.
j. oniani, dasax. naSr., gv. 198-209.
10. iqve, gv. 209-216.
11. iqve, gv. 237-238.
12. iqve, gv. 237-238.
13. j. oniani, dasax. naSr., gv. 223-225.
14. Бахтин М. М., ук. соч., с. 3-50.
15. d. janeliZe, qarT. Teatris xalx. sawy., gv. 342-343.
16.
v. bardaveliZe. qarTuli (svanuri) saweso grafikuli xelovnebis
nimuSebi, Tb., 1953, gv. 127-131.
17.
i. gagoSiZe, adreantikuri xanis Zeglebi qsnis xeobidan, Tb., 1964,
gv. 43-47, tab. IV-V.
18.
l. wiTlaniZe, yazbegis ganZis zogierTi sakiTxisaTvis, masalebi saqarTvelosa da kavkasiis arqeologiisaTvis“, III, 1963, tab. II-IV.
19.
v. bardaveliZe, dasax. naSr., gv. 113-116.
20. am sakiTxTan dakavSirebiT vrceli literaturis mimoxilva ix. g. mamulia, klasobrivi sazogadoebisa da saxelmwifos Camoyalibeba Zvel
qarTlSi, Tb., 1979, gv. 53-57.
21.
Матье М. З., Хеб-сед, «Вестник древней истории», №3, 1956.
22. i.
surgulaZe,
qarTvelTa
agraruli
rwmena-warmodgenebis
istoriidan, „masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis“, XX, 1978, gv.
85.
1981.
145
ÍÅÞÒÀÒ ÈÌÕÂÅÎÐÄÒ ÁÏÎÀÓÄ ÈÒÀËÌÌÏ ÆÏ ÎÒÜÓÏÄØÒ
ÈÒÌÒ ÊÓÄÜÓÎÓÄ-ÒÌÜËÎÒÓÄÒ ÏÌÐÅÁÜÅÞÒ
áïîàâåäàï îåäòãòóî ùïîèëæãåíåþìï æï èïàò îòüóïäóîò îåïäòçïúòòì ðîëúåìøò èíòøâíåäëâïíò ïæãòäò óÿòîïâì îùèåíïì, îëèäòì àïíïõèïæ áîòìüòïíóä ùèòíæïíì (ïí ìïäëúïâì, õïüì) íåþòà èë¸ñïâì ìïèìõâåîðäë úõëâåäò. òãò èïì ïìåâå íåþïñëôäëþòà åùòîåþï. ïè
ôïáüòì ñâåäïçå èíòøâíåäëâïí ãïèëâäòíåþïæ òàâäåþï òäëîòì ùèòíæï ãòëîãòì æéåëþï, 20 íëåèþåîò, îëúï ùèòíæïíì àïâïæ èë¸ñïâæï ìïèìõâåîðäë õïîò. ìïþåæíòåîëæ, åì æéåìïìùïóäò ùïîèëïæãåíì òøâòïà
ãïèëíïêäòìì, îïæãïí, ãïíìõâïâåþòà æïíïî÷åíåþòìïãïí, ãâïáâì èòìò
ïéùåîòäëþï XVII ìïóêóíòì øóïõïíåþòæïí, îëèåäòú èòìòëíåîèï ïîáïí-
146
öåäë äïèþåîüòè øåïìîóäï (òãò ìïèåãîåäëøò úõëâîëþæï 1633-54
ùäåþøò, ðòîâåäò ùòãíò ãïèëìúï 1649 ùåäì íåïðëäøò)1. òãòâå úíëþï
øåèëòíïõï àåïàòíåäàï ðîåôåáüòì, æëí òëìåþ èïîò ûïèðòì
îåäïúòïøò, îëèåäìïú àïâòì íïøîëèøò ïáâì ÷ïîàóäò ôîïíã
èëãçïóîì, øïîæåíì. òãò ìïáïîàâåäëøò òèñëôåþëæï XVII ì-òì 70-òïí
ùäåþøò. òäëîòì æéåìïìùïóäòì ïíïäëãòóîò ïéùåîï ïîòì æïúóäò
âïõóøüò þïãîïüòëíàïíïú. ïè ïéùåîòäëþïàï àïíïõèïæ ëú íëåþèåîì
ìïèåãîåäëì èàïâïîò àïâïæïçíïóîëþïìï æï ñâåäï êïîòìêïúàïí
åîàïæ, ïìåâå ëæòøòì õïäõòì àïíõäåþòà, èòæòëæï òäëîòì åêäåìòïøò
æéåìïìùïóäçå æïìïìùîåþäïæ æï òèòì ìïíïõïâïæ, àó îëãëî èëòñâïíì
ùèòíæï ãòëîãò õïîì. äïèþåîüò õïçãïìèòà ïéíòøíïâì, îëè æéåìïìùïóäçå ïîï èïîüë ëæòøòì õïäõò, ïîïèåæ ïôõïçåþòú æï ìâïíåþòú åìùîåþòïíë. æéåìïìùïóäòì ùòíï æéåì åêäåìòòì êïîòþÿåìàïí ïèïäòà èòìóäò èàïâïîò êäòüòà ïêåüâòíåþæï ãïäïâïíì æï çåæ àïâòì þåÿåæì ïìâïèæï. èåëîå æòäòà èàïâïîò ãïàåíåþïèæå þîóíæåþëæï åêäåìòïøò, ïèïäïìàïí æï õïäõàïí åîàïæ øåïèëùèåþæï àïâòì þåÿåæì, èåîå èëõìíòæï
èïì æï øåæòëæï ãïäïâïíøò. ïá, ãïäïâíòì þÿåìï æï åêäåìòïì øëîòì æïòíïõïâæíåí ùèòíæïíòì èòåî èëñâïíòä õïîì æï ñâåäï èëùòùåþòà æïõîòæï àïâì. åêäåìòïøò èïøòíâå òùñåþëæï çïîåþòì îåêâï æï ñâåäï ãïòãåþæï, îëè ùèòíæïíèï ìïìùïóäò ïè ùåäìïú ïéïìîóäï. õïäõì èòï÷íæï,
îëè ùèòíæïíò òè éïèåì õïîì ìïèöåî ãïïüïîåþæï èàòæïí çéâïèæå æï
ðòîòáòà æï èåîå æïüëâåþæï åêäåìòïøò. åì ùåìò ïîáïíöåäëì øåèæåãïú ïî ãïæïâïîæíòäï æï XIX ì-òì øóï õïíåþïèæå øåèëóíïõïâì àïâò. õïîòì èëñâïíï, ãâòïíæåäò úíëþòà, èëïìùïâåþæï èøâòæëþïì, êïîãì èëìïâïäì æï èàåäò ùäòì þåæíòåîåþïì. ïæîåë, ïéíòøíóäòï úíëþïøò, õïîò
èëæòëæï ñëâåäùäòóîïæ, øåèæåã àóîèå 3-4 ùåäøò åîàõåä, õëäë
þëäëì, ÷âåíàâòì óïõäëåì ùäåþøò, îëãëîú üåáìüò ïéíòøíïâì, óêïíïìêíåäïæ 1851 ùåäì ãïèë÷åíòäï2 . èëìùïâåþòì èíòøâíåäëþïì õïäõò ìïìùïóäòà èëìóä õïîì ïîáïíöåäëì æîëìïú ïíòÿåþæï. àó õïîò æïÿåîòì æîëì ïî íåþæåþëæï åì ëèì íòøíïâæï, çóîãçå æïùëäòäò æï èüâåîøò ïèëãïíãäóäò õïîò êïîã èëìïâïäì èëïìùïâåþæï, àó úâîòà æïíïèóäì òðëâòæíåí, þåâîò éâòíë èëâïë, àó ôåîïæ áåîï òáíåþëæï,
ïæïèòïíàï æï ðòîóüñâàï õøòîò ìòêâæòäò òáíåþïë, àåàîò, ïí ÿîåäò,
ôîòïæ êïîã íòøíïæ òàâäåþëæï. äïèþåîüòì øåíòøâíòà åì íòøíåþò ñëâåä ùåäì èüñóâíæåþëæï, èïãîïè èïòíú ìùïèæïà, îëãëîú ìïõïîåþï.
„õïîì ãïòñâïíåí ãïäïâíòì ãïîåæ æï æïïêâäåâòíåþæíåí òáïóî èúõëâîåþì, îëèäòì ëöïõì ûâåäòæïíâå åêóàâíòì åì õåäëþï. ïè ëöïõøò-
147
âå æïî÷åíòäòï õïîòì æïìïêäïâò ûâåäò íïöïõò, îëèåäìïú òíïõïâæíåí,
îëãëîú ìïéèîàë íòâàì æï ìõâïçå ïîïôåîçå ïî õèïîëþåí. „òì êïúò
îëè æïêäïâì õïîì, ãïïíïùòäåþì êòæåú: óèåüåìò íïùòäò îáåþòàóîà
åêóàâíòì èàïâïîì. ïè îáåþì èàïâïîò øåïèêëþì ëáîëàò æï ûâòîôïìò
áâåþòà æï æòæ æéåìïìùïóäåþøò òè îáåþòà éâòíëì æïäåâì ùè. ãòëîãòì ìïæòæåþäïæ. òèåîåàòì èåôåìïú êïîãò íïùòäò åêóàâíòì, àóèúï
èåôåìàïí èàïâïîò èüîïæ òñë æï ëèëþæï êòæåú, èïãîïè ïèïí èòìò íïùòäò èïòíú ãïóãçïâíï èåôåì... ïãîåâå èëòáúï èàïâïîò ãóîòåäòì èòèïîà. ìõâï æï ìõâï ûâåäåþóî ãâïîåþì ëæòøøò èòìò ùòäò ïáâì èò÷íåóäò. îïú æïî÷åþï, æïÿîòïí ûïäòïí ùøâîòä-ùâîòäïæ æï æïóîòãåþåí
õïäõì. ïè õëîúì ãïïõèëþåí êâïèäçå æï æòæòì ìïìëåþòà øåòíïõïâåí
ïâïæèñëôëþòì æîëì èëìïõèïîïæ"3.
ìïáïîàâåäëì ìõâïæïìõâï êóàõååþøò èëðëâåþóäò èïìïäï úõïæñëôì, îëè XVII ì-òì øóïõïíåþøò ìïèåãîåäëøò ïéùåîòäò ùïîèëæãåíï
èõëäëæ ïáïóîëþòìïàâòì ïî ñëôòäï æïèïõïìòïàåþåäò. òîêâåâï, îëè
ùèòíæï
ãòëîãòì
æéåìïìùïóäåþçå
ëáóèøò,
ùï÷õóîòì
èàïâïîïíãåäëçòì ìïäëúïâøò (ïôõïçåàò), óæåøò (èåìõåàò), õïíøò, (òèåîåàò), ôõëüîåîøò (ìâïíåàò) ùèòíæï ãòëîãòì æéåì íåþòà øåæòëæï
ìïèìõâåîðäë úõëâåäò, ëéëíæ èëæòëæï ïîï õïîò, ïîïèåæ òîåèò
(ùï÷õóîòì èàïâïîïíãåäëçøò - õïîò öòõâò), îëèåäòú ïèï àó òè èòçåçòì ãïèë ãïóíïùñåíåþòïà, îòì øåèæåãïú òîåèò ïéïî ãïèë÷åíòäï æï
èòì íïúâäïæ ùèòíæïíì õïîòì ãïèëãçïâíï æïóùñòï. õëíòì ìïäëúïâøò,
ãïæèëúåèòì àïíïõèïæ èëæòëæï ïîï åîàò òîåèò, ïîïèåæ èàåäò öëãò,
îëèåäàï õëîúòà õïäõò ìóôîïì øäòæï ùèòíæïíòì ìïõåäëþïçå. ã.
÷óîìòíì èëüïíòäò ïáâì XVIII ì-òì æïìïìîóäòì èëãçïóîòì, îåòíåãìòì
úíëþï, îëèäòì àïíïõèïæ ïôõïçåàøò ùèòíæï ãïèëáâïþóäòæïí
æéåìïìùïóäòì æéåì ãïèëæòëæï àåàîò õïîò, îëèåäìïú æïêäïâæíåí
æï õëîúì æïèìùîååþì óíïùòäåþæíåí. ïôõïçåàòæïí ãïîêâåóäò
æéåìïìùïóäåþçå
êïâêïìòëíòì
óéåäüåõòäåþòà
÷åîáåçåþøò
ãïæïæòëæï àåàîò ûîëõï, îëèåäìïú ïìåâå ìïçåòèëæ æïêäïâæíåí æï
õëîúì æïèìùîååþì ÷ïèëóîòãåþæíåí4. ïéìïíòøíïâòï, îëè ïéèëìïâäåà
ìïáïîàâåäëøò, îïèæåíïæïú ÷åèàâòì úíëþòäòï, ùèòíæï ãòëîãòì ïí
ìõâï ùèòíæïíòì èòåî õïîòì ïí òîèòì åêäåìòïøò øåñâïíòì ôïáüò ïè ìïõòà
æïèëùèåþóäò ïî ïîòì. ìïèïãòåîëæ, íïúâäïæ „èòñâïíòìï", ãòëîãòì ìïêóàïîò ûïäòà, „èòóæòì", îëãëîú èäëúâåäò, òìå íïæòîòú. åì âòàïîåþï ïéþåÿæòäòï ôëäêäëîøò. ÷âåíò ñóîïæéåþï èòòáúòï îïèæåíòèå
õïäõóîèï äåáìèï, îëèäåþòú áïîàäìï æï êïõåàøòï ÷ïùåîòäò. ùèòíæï
148
ãòëîãòì ìïþîûïíòìòï èïéïäò èàï æï òá æïþîûïíåþóäì èòóæòì
îëãëîú èäëúïâò òìå íïæòîò. ïìå èïãïäòàïæ:
ãëîòöâîòì ùèòíæï ãòëîãò,
ãïæèëèúáåîïäò èüêâîòìïë;
èäëúïâò þåâîò ùïèëâï,
áïîåäòìï æï ìêîòìïë.
èåëîå äåáìøò íïàáâïèòï:
úï ÿåõæåì, áóõæåì, åäïâæåì, ùèòíæï ãòëîãò òáíåþï
íëãòîëì ùâåîçå æïþîûïíæï
ãòëîãò æëþòäòïíò...
èëüïíòäò äåáìåþòæïí ðòîâåäò, ãëîòöâîòì ùèòíæï ãòëîãòì øåìïõåþ, ÷ïùåîòäòï æòéëèøò, õëäë èåëîå ì. èïêïäïàòïì èòåî, àóøåàøò;
ïá ãòëîãò ïèòíæòì ãïèãåþäïæïú ïîòì ùïîèëæãåíòäò. ÷âåíò èìöåäëþòìïàâòì ãïíìïêóàîåþòà ìïñóîïæéåþë äåáìåþò ÷ïùåîòäòï áïîàäøò,
ìïæïú íïàáâïèòï:
åì ÷âåíò ùèòíæï ãòëîãò
èïéäï ãëîïçå ìâåíòï,
íïæòîò þåâîò èòóæòì,
ïî÷âò, òîåèò, øâåäòï,
æïàâì îïéï èëïîþåíòíåþì,
âïò, øòøò îï ûíåäòï.
çóìüïæ òãòâå üåáìüòï ÷ïùåîòäò à. îïçòêïøâòäòì èòåî ïüëúòì
ùèòíæï ãòëîãòçå, ìïæïú íïúâäïæ „åì ÷âåíò..."-ìï æïìïõåäåþóäòï
„ïüëúòì ùèòíæï ãòëîãò"... æï øåèæåã ãîûåäæåþï îëãëîú çåèëõìåíåþóä üåáìüøòï. ïá ìïñóîïæéåþëï õïçãïìèï òèòìï, îëè ùèòíæïíò êò ïî
åûåþì æï òÿåîì íïæòîì, ïîïèåæ òãò èïì íåþïñëôäëþòà, àó øòøòà „èòóæòì". ñëâåä øåèàõâåâïøò, àïíïõèïæ üåáìüòìï æïàâò ïøêïîïæ øòøòà
èòîþòì. òãòâå æïèëêòæåþóäåþï òêâåàåþï ùèòíæïíìï æï „èäëúïâì" øëîòì ìõâï äåáìåþòì àïíïõèïæ:
„ùèòíæï ãòëîãòì èøâåíåþï
øëîì èòóæãåþï ãëîìïë,
øëîòà èïòñâïíì èäëúïâìï,
æïêóüåþóäìï èëíïìï.
149
.....
ùèòíæï ãòëîãòì èøâåíåþï
øëîì èòïæãåþï ãëîïìï,
øëîòà èïòñâïíì èäëúïâìï,
þîèïìï, êëÿäìï æï èëíïìï.
.....
„õåäøò óÿòîïâì èïàîïõò,
ìïèëúæïìïèò èõïîòï;
îïìïú ãïæï¸êîï, ãïæïìùâï,
èïãòì æïêîóäò úõïîåï"5.
çëã âïîòïíüøò ïéíòøíóäò èëüòâò åþèòì ïèëìóä ïäâòì õåìï æï
çåæ æïèùòôåþóä, ìïÿèåäïæ øåèëìóä ñóîûåíì. åì êëèðäåáìò êïîãïæ
ïîòì øåìùïâäòäò áïîàóä åàíëãîïôòóä äòüåîïüóîïøò6. èëüïíòäò
üåáìüåþò úõïæñëôåí, îëè ùèòíæï ãòëîãò üïîëìòì ãïèãåþåäòï, òãò
õåäèïàîïõòïíòï æï ïè èïàîïõòà ñâåäïôîòì æïùâï øåóûäòï, ïèòüëè
èòìò øòøò ïáâì íïæòîì æï „èòóæòì", ïìåâå øòøòà „èòòñâïíì" èäëúïâìïú;
åì èëèåíüò îïèæåíïæèå åõèòïíåþï ïîáïíöåäë äïèþåîüòì èòåî èëùâæòä úíëþïìïú, ìïæïú ãïíìïêóàîåþóäò õïçò ãïåìèòì øòøì ùèòíæïíòì ùòíïøå. äïèþåîüòì èòõåæâòà „õïäõøò òì úîóèëîùèóíåëþï ïîòì
ãïâîúåäåþóäò, îëè ïè æéåì (20 íëåèþåîì ò. ì.) åì æòæåþóäò èëùïèå
èëòðïîïâì ïîåèïîåøò õïîì æï éïèòà èòòñâïíì òäëîòì åêäåìòïøò, îëèåäòú èòì ìïõåäçå ïîòì ïøåíåþóäò. ïè åêäåìòïì ðïüòâì ìúåèåí ïîï
àó èåãîåäåþò, ïîïèåæ èïõäëþåäò õïäõåþò. ïèòüëèïú èæòæïîòï åì
åêäåìòï... èïãîïè ôòáîò ïî ïîòì, îëè âòíèåè ãïáóîæëì òãò, ïí èüîòì
ãåøòà èòâòæíåí æï ãïûïîúâëí... èòìò ûâòîôïìò áâåþò îëè ãçïøò æïïþíòëí, ...õåäì ïîïâòí ïõäåþì... ïè ùèòíæïíòì øòøò èïîüë ïáïóîåþì êò ïî
ïáâà, ïîïèåæ àâòà ïôõïçåþìïú, îëèäåþòú ìïõåäãïíàáèóäò áóîæåþò
ïîòïí æï àóîáåþìïú... åì øòøò óèàïâîåìïæ ïò ìïòæïí ùïîèëìæãåþï: ïè
åêäåìòïçå èòèïãîåþóäòï îïèæåíòèå ôîòïæ æòæò øóþò, îëèåäàïú
îêòíòì æòæò ëîðòîò ùâåüò ïáâà... ùè. ãòëîãò åîà-åîàò øóþòà óìïàóëæ èë¸êäïâì òè êïúì, âòíú èòì èòèïîà óðïüòâúåèóäëþïì ãïèëò÷åíì. ïèòà æïøòíåþóäò âåîïâòí âåî ¸þåæïâì ïè åêäåìòòì ãïáóîæâïì,
ïí ìõâïíïòîïæ øåóîïúõñëôïì". åì ïéùåîï æï õïüåþòì ìòèæòæîå àòàáëì òèåëîåþì ïîèïçòì êåîðòì ìòèæòæîòì ïéùåîïì, îëèåäìïú åêïâï
ëáîëì öïÿâò æï çåæ ûâòîôïìò àâäåþò, çóîèóõüò æï þòâîòäò åìõï.
èïì õåäøò åÿòîï åäâïìïâòà þîùñòíâïäå õèïäò (èëáíåóäò õèïäò: „åäâïìï ¸ãïâæï úòìïìï". õïäõóîò. ò.ì.), îëèåäìïú óìïàóëæ ìúåèæï èïì,
150
âòíú îïèåì æïïêäåþæï ïîèïçòì æòæåþïì, ïí ìõâï éèåîààï èìïõóîåþàïí ãïïþïèæï óîàòåîàëþïì7.
ëîòâå öãóôò èïìïäåþòìï, îëèåäàï øåìïõåþ èáëíæï èìöåäëþï,
èòóõåæïâïæ ãïíìõâïâåþòìï, åîàìï æï òãòâå èòàë-îåäòãòóî ùïîèëæãåíïì åèñïîåþï. éâàïåþïì, îëèåäòú ïí åêäåìòïøòï æïâïíåþóäò, ïí èïéïäò ãëîòì ùâåîçå ïáâì àïâòìò ìïèäëúâåäë, íåþòà èò¸ñïâì èòì ùòíïøå íïæòîò, æï ïìåâå èäëúâåäò. èïîàïäòï, èòìâäï ãïîåãíóäïæ íåþïçå æïèñïîåþóäì ¸ãïâì, èïãîïè ìòíïèæâòäåøò åì „íåþïñëôäëþòàò"
èìõâåîðäò æï èëäëúâï øòøçåï æïôóûíåþóäò. ìïèåãîåäëì âòàïîåþïøò ïá íåþïñëôäëþïì áîòìüòïíóäò ìïìùïóäòì ìïõå èòóéòï. ùè. ãòëîãò
òðïîïâì õïîì æï ìïìùïóäåþîòâïæ øå¸ñïâì òãò åêäåìòòì åçëøò. ïèòà
òãò èòàîïì ãâïãëíåþì, îëèäòì åîà-åîàò çåæèåüìïõåäò òñë „õïîòðïîòï". óíæï âòôòáîëà, îëè åì åðòàåüò ùèòíæï ãòëîãòìïàâòì üîïæòúòóäò ïî óíæï òñëì. èïìïäòì àïíïõèïæ èïì àïâòì æîëçå òîåèò „èòóæòëæï" ìïèäëúâåäëøò, îëèåäòú ãïîêâåóäò êëíôäòáüóîò âòàïîåþòì øåèæåã õïîòà ÷ïíïúâäåþóäï. üåáìüøò ïîìïæ ïî ïîòì íïàáâïèò,
îëè ùèòíæïíò ëæåìèå òîåèì òðïîïâæï. òîåèò íåþòà èòæòëæï ìïèìõâåîðäëæ æï èëãâòïíåþòà òîèòì îòüóïäì (àó ïìåàò ëæåìèå ïîìåþëþæï) õïîòì îòüóïäò ÷ïíïúâäåþòï. ìïåîàëæ, îòüóïäóî èïìïäïøò ïøêïîïæ èýéïâíæåþï ãïîåóäò íïæòî-ôîòíâåäòì øòíïóîòà ÷ïíïúâäåþòì
üåíæåíúòï, îòì àïëþïçå óêâå ãâáëíæï èìöåäëþï8. âôòáîëþ, îëè ùèòíæï ãòëîãòìïàâòì àïâòì íåþòà øåùòîóä úõëâåäàï øëîòì ïìåàò
úâäòäåþï ïè çëãïæò ðîëúåìòì åîà-åîàò êëíêîåüóäò ãïèëâäòíåþï
óíæï òñëì. ñëâåäòâå çåèëàáèóäòæïí ãïèëèæòíïîå óíæï æïâïìêâíïà
øåèæåãò: áïîàâåäåþì ìùïèæïà, îëè ïæîå èàòì ùâåîçå, õëäë øåèæãëè ïáâå ïãåþóä ìïèäëúâåäëøò èæãëè ùèòíæïíì, ãòëîãò æòæèëùïèåì, èìõâåîðäïæ àïâòìò íåþòà èòóæòëæï íïæòîò. åì ïäþïà èòàëìóî
æîëøò õæåþëæï, îëèåäìïú ìïçéâïîò æïóæë ïæïèòïíàï èòåî ùèòíæï
èìõâåîðäòì ïèï àó òè ôëîèòà øåóîïúõñëôïè. ïèòì øåèæåã íïæòîò
áîåþï îòüóïäòæïí æï èòì íïúâäïæ èëæòì õïîò. õïîò øòíïóîò úõëâåäòï æï îòüóïäóîïæ ïæâòäïæ îåïäòçåþïæòï. òãò åîàõïíì ïäþïà
òîèòì „ìòèþëäëì" ùïîèëïæãåíæï (ïìåâå, îëãëîú „èåôòì ãïíïæòîåþòì
îòüóïäøò üåáìüøò íïõìåíåþ õëõëþì ðîïáüòêïøò åíïúâäåþï áïàïèò),
èïãîïè èòàëìóîò æï ìïêîïäóîò ïìðåáüåþòì øåìóìüåþòì øåèæãëè ãï÷íæï ìòóýåüò, îëèåäòú èëùëæåþóäòï ïõìíïì ÷ïíïúâäåþòì „ðîïáüòêóäò èòçåçò". ùïîèëæãåíåþò ìïäëúïâøò àïâòìò íåþòà èòìóäò ìïèìõâåîðäë úõëâåäåþòì øåìïõåþ èàåäì êïâêïìòïøòï ãïâîúåäåþóäò. ïèïà
151
îòãì ãïíåêóàâíåþï ìòóýåüåþò üïûïîàï ïæãòäòì øåî÷åâòì øåìïõåþ,
îëúï üïûîòì ïìïãåþ ïæãòäì èòïíòøíåþì íåþòàèòèïâïäò õïîò, ïí óîåèøò ãïþèóäò ùñâòäò, îëúï òìòíò èòïãëîåþåí óîåèì çåæ æïìâåíåþóäò
èåõòàèëêäóäò èòúâïäåþóäòà, àó ìïîùèóíëåþòìïàâòì þîûëäïøò
æïéóðóäò ãèòîòà (èïã. æïâòàòìï æï êëíìüïíüòíåì èòìâåíåþï èëùïèåàïì ïæãòäçå). ñâåäï ïè øåèàõâåâïøò öåî íïæòîò, õëäë øåèæãëè èòìò
åáâòâïäåíüò, ðòîóüñâò, ùèòíæï ïæãòäçå, ïíó ìïêîïäóî êâïíûøò èò¸ñïâì éâàïåþòì ûïäïì. ïìåàò, íåþòà èëìóäò úõëâåäåþò òè ïæãòäïì
òùòîåþòïí æï îëãëîú ÷ïíì, ìïôóûâåäì óñîòïí æîëøò îòüèóäïæ ãïíèåëîåþïæ îòüóïäì.
åàíëãîïôàï èòåî ùäåþòì èïíûòäçåï øåè÷íåóäò èàõîëþåäàï
ãïíìïêóàîåþóäò æïèëêòæåþóäåþï ìïèìõâåîðäë úõëâåäàï áúåâòìïæèò. òìòíò ìïãïíãåþëæ ïéíòøíïâåí, îëè èòñâïíòäò øåìïùòîò (ûòîòàïæïæ èëçâåîò, õïîò) „èïæäòïíïæ øååùòîï", „àïâòìò íåþòà æïùâï" æï ï. ø.
øåìïùòîò ìïáëíäòì ãïöòóüåþïì, èòà óôîë ãïáúåâïì, æòæ óþåæóîåþïæ àâäòïí æï èòï÷íòïà, îëè èìõâåîðäò ìïäëúïâèï ïî øåòùòîï. ïè
èõîòâ ìïñóîïæéåþëï òì ãïîåèëåþï, îëè øåùòîâòìïì úæòäëþæíåí ãïåàïèïøåþòíïà úõëâåäàï íåþïñëôäëþòàò áúåâï: èïã. ï. æïâòàòïíòì
úíëþòà ìâïíåþò øåìïùòî õïîåþì ïîñòà ïàîëþæíåí, îïæãïí ïìåà èæãëèïîåëþïøò òìòíò ùòíïïéèæåãëþïì ïî óùåâæíåí æï æïêâäòìïì ïîú êò
æïòþéïâäåþæíåí. âôòáîëþ, îëè úõâîòì „óæîüâòíâåäëþï" ïäþïà
åîà-åîàò èàïâïîò èòçåçòï, îïèïú ãïíïðòîëþï ïè úõëâåäòì ãïíìïêóàîåþóäò ïæãòäò ìïèìõâåîðäë úõëâåäàï îòãøò. ïéìïíòøíïâòï, îëè
åì èëèåíüò æïüâòîàóäòï ëîèïãò, øåìïûäëï ìïèèïãò èíòøâíåäëþòà:
óðòîâåäåì ñëôäòìï òãò òèåëîåþì ìïäëúïâøò àïâòì íåþòà ðòîâåäïæ
èòìóäò úõëâåäòì øåùòîâòì ðòîâåä ìúåíïì, øåèæåã ñëâåäò êåîûë øåèàõâåâï ï¸ñïâì ìïìùïóäåþîòâ èíòøâíåäëþïèæå æï þëäëì èòïíòøíåþì
òè óèàïâîåìçå, îòìàâòìïú èìõâåîðäò øåòùòîåþï: øåìïùòîïâò èòéåþóäòï. ïáåæïí ãïèëèæòíïîå, òûóäåþòà èìõâåîðäò ïî ïîìåþëþì. èìõâåîðäò èïøòí ãïíõëîúòåäæåþï, îëúï øåùòîâï íåüïîåþïï øåùòîóäòìïàâòì. ïìåàò æïèëêòæåþóäåþï øåùòîâòìïæèò èõëäëæ úõëâåä-ôîòíâåäàï øåùòîâòà ïî øåèëòôïîãäåþï, ïìå ôòáîëþæíåí èëîùèóíååþò, èïøòíïú îëúï éâàïåþïì íåþòà ùòîïâæíåí ìòúëúõäåì, ïí ìõåóäòì íïùòäì (èïã. àâòàæïìïÿóîòìåþï), èòòñåíåþæíåí ÿîòäëþåþì, ùòîïâæíåí
ìïêóàïî ðòîâåäøëþòäåþì æï ï. ø. êëèðåíìïúòï èïàò ãïæïìâäòìïàâòì
„ìïòáòëì ìêíåäøò" òñë èïîïæòóäò ñëôíï éâàïåþòì ùòïéøò. åì ðëçòúòï ïøêïîïæ øåâòæï ïõïä æòæ îåäòãòåþøò (èïã. áîòìüòïíàï óæïþíëøò
152
ãïíæãëèï, èïîüâòäëþï, õëîúòì æïàîãóíâï, èïîõâï æï ìõâ.), îëúï
èûòèå éâïùäò îåäòãòóî ïçîì òûåíì èõëäëæ íåþïñëôäëþòàëþòìïì.
ïéìïíòøíïâòï, îëè éâàïåþîòâò ãïîåèëì ïéæãåíòìï æï, ïìå
âàáâïà, „êâäïâùïîèëåþòì" üîïæòúòï ìïåîàëæ æïèïõïìòïàåþåäòï áïîàâåäàï èòàë-îåäòãòóîò ïçîëâíåþòì èîïâïäò ìôåîëìïàâòì. íïæòîòì „èòìâäòì", óõâò ìïíïæòîë éâàïåþîòâò ãïîåèëìï æï àâòà éâàïåþòì íïæòîëþòì ïíïäëãòóîò ìúåíï òèïîàåþëæï èåôåàï íïæòîëþòìïì,
îëèäòì ãïíìïêóàîåþóäïæ ìïòíüåîåìë ôëîèï óíæï òñëì èåôòì ìïïõïäùäë íïæòîëþï, ìïêèïëæ æïùâîòäåþòà ïéùåîòäò âïõóøüò þïãîïüòëíòì èòåî. ïõïäò ùäòì æòäòà ìï÷åõøò ùòíïìùïî èëèùñâæåóä èõåúåþì ãïèëóøâåþåí, ãïèëìïìâäåäøò êò èåôå æï æòæåþóäåþò òæãåí,
îëèäåþòú òìîòà õëúïâæíåí „çåæèëìóä" úõëâåäåþì. ïìå îëè, ïá çóìüïæ àïèïøæåþï èõåúàï æï íïæòîàï „íåþòà" èòìâäòì òãòâå ìúåíï,
îïú ïüëúòì æï ãëîòöâîòì ùèòíæï ãòëîãòì äåáìåþøòï ïéùåîòäò9.
òãòâå ìóîïàò, ëéëíæ èòàëìóîò èïìøüïþòà ïéùåîòäò ïáâì øëàï îóìàïâåäìïú: îëìüåâïíò þîûïíåþì: „èòíæëîò èëòïîåíòà, æïìúåâòà öëãò íïæòîàï!" èåëîå æéåì èåôåìï æï èòì èõäåþäåþàïí „èëâòæï öëãò
íïæòîàï ïíãïîòøèòóùâæëèåäò, òîåèò, àõï æï êïíöïîò, áóîúòêò..."
(âåôõòìüñïëìïíò, ìüî. 70, 74). ïéìïíòøíïâòï, îëè âïõóøüòìï æï îóìàïâåäòì úíëþïàï øåæïîåþòìïì ïøêïîïæ ÷ïíì îëãëîú ãïîåóä úõëâåäàï àïâøåñîòì, „æïúâòì" ùåìò, ïìåâå íïæòîëþòì ãïîåãíóäò íòøíåþò:
íïæòîò èåôåì, îëèåäòú áïîàâåäàï ïçîòà „éâàòìøâòäòï"9, å. ò. éâàïåþîòâòì èïüåîòïäóî îåïäòçïúòïì ùïîèëïæãåíì, „èòóæòì", îëãëîú éâàïåþïì. ïæîå, âòæîå òãò èõëäëæ î÷åóäò òñë æï ïîï èåôå,
èïì êïîã ìïíïæòîë ïæãòäåþì ïûäåâæï éâàïåþï. èëíïæòîååþò êò ãïáúåóä öëãåþì æåâíòæíåí æï òìîòà õëúïâæíåí. ïìåàòâå ìúåíåþò èåëîæåþï þîòíöïëì úíëþòä îòüóïäóî ìïîüñäåþçå, îëèäåþòú ûâ. ù-òì
ðòîâåäò ïàïìùäåóäòì øóï õïíåþì èòåêóàâíåþòïí. èïîàïäòï, ìïîüñäåþçå ãïèëìïõóäòï ïîï „èòìâäï" íïæòîòìï, ïîïèåæ èïàò æåâíï, èïãîïè èïàò ïîïþóíåþîòâò ìòèîïâäå, ïìåâå èëíïæòîåàï èàåäò îòãò íòøíåþò (èïã. ôïäòóîëþï) ïâäåíì èàåäò ìúåíòì èòàëìóî ãïíêóàâíòäåþïì. ïá ùïîèëæãåíï-÷ïèëñïäòþåþòì ðîëúåìøòï æï ïìïõóäòï èòìò òì
æëíå, ìïæïú éâàïåþïì î÷åóäò èëíïæòîå êïîã ìïíïæòîë ïæãòäøò øå¸ñïâì. ìïíïæòîë ìï÷åõåþò, èïîåêåþò æï ï. ø. óôîë ãâòïíæåäò ìëúòïäóîò ãïîåèëì ðîëæóáüòï æï îòüóïäìï æï èòàëìøò èëãâòïíåþòà
óíæï øåÿîòäòñë. óðòîâåäåìò æï óïæîåìò êò òáíåþëæï èòàëìóîò
„èæòæïîò ìïíïæòîë ïæãòäåþò", ìïæïú íïæòîëþï éâàïåþïàï î÷åóäå-
153
þòì õâåæîòï. åì ùïîèëæãåíï åþèòì èåëîå, ìïêèïëæ àâïäìï÷òíëæ ÷ïèëñïäòþåþóä øåõåæóäåþïì, îëèäòì øåìïþïèòìïæ, íïæòîì ¸ñïâì ðïüîëíò, îëèåäìïú øåóûäòï ï÷óáëì, ïíó èëïðëâåþòíëì „àïâòìò" úõëâåäò
àïâòì î÷åóäì. àó ïè øåõåæóäåþòæïí ïèëâïäà æï èïì øåìïûäë ìëúòïäóî-òìüëîòóäò úâäòäåþåþòì øåìïþïèòìïæ ãïíâòõòäïâà, î÷åóäòì
èåèêâòæîåæ èåôå ãâåâäòíåþï. ìïíïæòîë-ìïîåùïë óðòîïüåìëþåþò ìïçëãïæëåþòì òíüåîåìåþàïí øåìïþïèòìëþïøò, ìëúòïäóîò óðòîïüåìëþåþòì ìïõåì òéåþåí. íïæòîëþï, îëãëîú ëæåìéïú éâàïåþïìàïí óîàòåîàëþòì ôëîèï æï øåìïþïèòìïæ ìïêîïäòçåþóäò ðîëúåìò, îëèåäòú
ìëúòïäóîò ìòèþëäëì ìïõòà òñë êîòìüïäòçåþóäò, èëãâòïíåþòà ùïîèëãâòæãåþï ïîï îëãëîú ìïêîïäóîò ïáüò, ïîïèåæ ìëúòïäóîò óðòîïüåìëþï. òãò ãïèëæòì þóíåþòìï æï ìïçëãïæëåþòì óîàòåîàëþòì ìïêîïäóîò ìôåîëæïí æï ïæãòäì òÿåîì ìëúòïäóî óðòîïüåìëþïàï ìôåîëøò. ïèæåíïæ, îòãò, ëæåìéïú ìïêîïäóîò ìòóýåüåþòìï áîòìüòïíóä
ðîïáüòêïøò òÿîåþï, çëãòú îåäòãòòì ñóîïæéåþòì ãïîåøå î÷åþï æï ìïâïäæåþóäë üîïæòúòóä áèåæåþïæ òáúåâï, îëèäòì èîùïèìëþîòâò
ïîìò ìïèóæïèëæ ïîòì æïêïîãóäò. ïèòì èïãïäòàòï èåôòì ãïíïæòîåþòì
ìïáëîùòäë îòüóïäò, íïæòîàï éâàïåþåþòì èòåî úõëâåäàï ãïúëúõäåþï æï ãï÷óáåþï æï ìõâï10.
èëüïíòäò áïîàóäò ìòíïèæâòäòì ïèìïõâåäò èïìïäï úõïæñëôì,
îëè èïì òìüëîòóäò æòíïèòêòì ìïêóàïîò, øòæï ðîëúåìòú ãïï÷íòï. ïá
ìõâïæïìõâï åüïðåþò ôòáìòîæåþï ìõâïæïìõâï éâàïåþîòâò ðåîìëíåþòì
èëíïùòäåëþòàï æï øåìïûäåþäëþåþòà, îëèåäàïãïí ñâåäïçå óûâåäåì ôåíïì ùïîèëìïõïâì íïæòîòì ðïüîëíò àó èùñåèìò áïäéâàïåþòìï
æï èëíïæòîå-î÷åóäòì óîàòåîàëþï. åì ðîïáüòêïøò ãïèëòõïüåþï ìïèåóîíåë-ìïîåùïë ùïîèïüåþòàï æï ìëúòïäóî øêïäïçå ðîåìüòýóäò
ïæãòäòà, õëäë èòàëìøò áïäéâàïåþòìï æï ÿïþóêò èëíïæòîòì
âòîüóïäóîò ìòïõäëâòà, îòì øåíïî÷óíåþïì ãïîêâåóäò ðòîëþåþòì
æïúâï ÿòîæåþï. èëèæåâíë æëíåæ èòãâï÷íòï èëíïæòîåàï-î÷åóäàï
èëõâåæîï „êïîã (óõâ) ìïíïæòîë ïæãòäåþøò," ìïæïú òìòíò èôïîâåäòèòöíóîò áïäéâàïåþïì íåþòà õâæåþòïí. èòàëìòìï æï îåäòãòóîò
ùïîèëæãåíåþòì åì âåîìòï óíæï òñëì ïìïõóäò þîòíöïëì ìïîüñäåþòì
èõïüâîëþïøò, ìïæïú çëãöåî ãïèëìïõóäòï áïäéâàïåþòì ìïóôäë æï
èòìò úõëâåäåþò çëãöåî èïîüë, çëãöåî èëíïæòîååþàïí åîàïæ.
óôîë èëãâòïíåþòà, „î÷åóäàï" ìëúòïäóîò æïùòíïóîåþòìï æï èïàò
èåôåæ ôëîèòîåþòì èõïîæïèõïî, èòàëìøò æï ïäþïà îòüóïäøòú øåìïþïèòìò êëîåáúòï óíæï èëèõæïîòñë. èåôå-èëíïæòîååþì (èïã. ôïîíï-
154
âïçì) õåäì óùñëþåí ûâåäò èôïîâåäåþò. èòàëìò, êâïäæïêâïä æåìïêîïäòçïúòòì ðîëúåìòìï, äåãåíæïæ òáúåâï æï ìëúòïäóî ïìðåáüì
òûåíì, îëèåäòú ãïíâòàïîåþòì üåíæåíúòïì èõëäëæ ïè èõîòâ ïâäåíì.
èëãâòïíåþòà, ìòíêîåüóäò ðîëúåìåþòì ãïâäåíòà, ûâåäò áïäéâàïåþåþòì ïæãòäì èïèîò éâàïåþåþò æï áîòìüòïíóäò ùèòíæïíåþò òÿåîåí,
îëèåäàïú íïæòîò óêâå àïâòïíàò ûïäòìï æï „øòøòì" ãïèë èòóæòà. åì
ðîëúåìò (èæåæîëþòàò éâàïåþåþòì ÷ïíïúâäåþï èïèîëþòàò éâàïåþåþòàï æï ãèòîåþòà) áîòìüòïíëþïèæå þåâîïæ ïæîå ÷ïíì æïùñåþóäò, îòì
æåüïäóî ãïíõòäâïì ïá ïî øåâóæãåþòà. ïè ðîëúåìçå èòãâòàòàåþì
òãòâå äåãåíæï ôïîíïâïçòì øåìïõåþ, îëèåäòú î÷åóäò èëíïæòîå æï
ìïèåôëì æïèïïîìåþåäò ãèòîò òñë. èåôåàï èòèïîà íïæòîòì éâàïåþïàï
æï èùñåèìàï êåàòäò ãïíùñëþï ïè ùïîèëæãåíåþòì ïéèëúåíåþïìàïí
åîàïæ õæåþï. òãòâå õïçòì ãïíâòàïîåþòì óêïíïìêíåäò æëíå âäòíæåþï
„ëæòìåïì" åîà åðòçëæøò, îëúï èûòèå èæãëèïîåëþïøò èñëô ëæòìåâìì
"îëèåäòéïúï" éâàïåþï óãçïâíòì óçïîèïçïî òîåèì. üåîèòíò „îëèåäòéïúï" ïøêïîïæ èòóàòàåþì ìåîòëçóä úâäòäåþåþçå, îïú óêâå èëèõæïîòï ïè èòèïîàóäåþòà ¸ëèåîëìòì ìïçëãïæëåþïøò: èòàëìò óêâå
íïùòäëþîòâ êïîãïâì èêïôòë ãïèëèìïõâåäëþïì, çóìü ëîòåíüïúòïì æï
ïèòüëè þóíæëâïí üåîèòíì òñåíåþì11. áïîàóäò ùñïîë, îëèåäòú áîòìüòïíò ïâüëîòì øåèëáèåæåþïï, ïéïî ïèþëþì, îëè ôïîíïâïçò áïäéâàïåþòì ãïèëãçïâíòä òîåèì æïåæåâíï. ïâüëîèï åì óêâå ïéïî òúòì, èïãîïè ÿïþóêò èëíïæòîå ôïîíïâïçò ãïíûïèæå, ïèòì øåæåãïæ ûïäïóôäåþïèæå, èòòñâïíï, òîåèèï, îëèåäòú áïäéâàïåþòì çëëèëîôóäò ìïõåï.
ëîàïâå øåèàõâåâïøò ïîáïóäò èòàëìóîò èëüòâò èëáèåæåþì, èïãîïè
ãïíìõâïâåþóäò ìëúòïäóîò ãïîåèëì çåèëáèåæåþïì ãïíòúæòì.
ïìåàò ùïîèëæãåíåþò ïîï èõëäëæ áïîàâåäàï èòàëìòìï æï
îåäòãòòìïàâòì ñëôòäï æïèïõïìòïàåþåäò. êïâêïìòïøò èìãïâìò èëâäåíåþò æïèëùèåþóäòï ìëèõåàøò. èïãïäòàïæ, àïíïõèïæ äåãåíæòìï, ìëôåä êïìïðåüòì èïõäëþäïæ, òîèòì ùñïîëìàïí, îëèåäòú ùèòíæïæ òàâäåþëæï, èëæòëæï æï ùâåþëæï òîåèò, îëèåäìïú ãäåõåþò æïêäïâæíåí, îëãëîú éèåîàòì èòåî ãïèëãçïâíòä èìõâåîðäì. èå-4 äåãåíæòì
àïíïõèïæ èìãïâìò îïè õæåþëæï øóøòì óåçæòì ìëôåä ÷åíïõ÷òøò. ïá
„ûâåä åêäåìòïìàïí” ñëâåäùäòóîïæ úõïææåþëæï òîåèò, îëèåäòú
èìõâåîðäïæ òùòîåþëæï. òãòâå èëâäåíï ïîòì ïéùåîòäò ãïíöòì óåçæòì ìëôåä ñïîïþïñòì ïâïá-ìóîþ-íòøïíòì ìïèäëúâåäëøòú: èïì øåèæåã, îïú ïá èëóàïâìåþòïà òè öâîòì íïüåõò, îëèåäçåæïú åùïèï
155
áîòìüå, ïá îåãóäïîóäïæ íåþïñëôòäëþòà ÷íæåþëæï ìïèìõâåîðäë
òîåèò.
íåþòà àïâòì øåùòîâòì øåìïõåþ ùïîèëæãåíåþò îóìåàòì ìòíïèæâòäåøòú ïîòì æïèëùèåþóäò. èïãïäòàïæ, úíëþòä åàíëãîïôì, í. â. õïîóçòíì èëüïíòäò ïáâì úíëþï, îëèäòì àïíïõèïæ ëäëíåúêòì ãóþåîíòòì åîà-åîà ìëôåäøò, îóìóäò èëìïõäåëþòì ãïæèëúåèòà, àïâøåìïùòîïæ èëôîòíæåþëæï õëäèå ãåæò. ïíïäëãòóîò ìòóýåüåþò, èúòîåæò ìïõåúâäòäåþåþòà, æïèëùèåþóäòï îóìåàòì ÷îæòäëåàøò íëâãëîëæòì ãóþåîíòïøò þåäëçåîëì èõïîåøò, îïú ïéùåîòäòï þ. æï ò. ìëêëäëâåþòì èòåî 1910 ùåäì ãïèëúåèóä íïøîëèøò „þåäëçåîëì èõïîòì
çéïðîåþò æï ìòèéåîåþò". àïíïõèïæ ïéùåîòäëþòìï, ïè îåãòëíòì ìëôåä ðîå÷òìüøò 8 ìåáüåèþåîì (ûâåäò ìüòäòà) ìïåêäåìòë æéåìïìùïóäçå ãäåõåþì èë¸ñïâà „øåðòîåþóäò" ìïáëíåäò. åîà õïîì êäïâåí ïè
ìïáèòìïàâòì ìïãïíãåþëæ ãïèëñëôòä ïæãòäçå, õëîúì õïîøïâåí æï
ãäåõåþì óîòãåþåí. æïíïî÷åí õïîåþì èò¸ñòæòïí õëîúòì âïÿîåþì, õëäë øåèëìóäò ôóäò õèïîæåþï åêäåìòïì æï ìïèéâæåäëåþïì. õïäõøò
æïúóäò äåãåíæòì àïíïõèïæ 50 ùäòì ùòíïà ïè ðîå÷òìüøò åêäåìòïøò, 8
ìåáüåèþåîì àïâòìò íåþòà èëæòëæíåí òîèåþò æï èëôîòíæåþëæíåí òõâåþò. ïèïâå îåãòëíòì ìõâï åêäåìòïøò, êåîûëæ þëãëìäëâìêòìï æï êïèåíåâìêòì óåçæåþøò, åêäåìòïøò èòæòëæï ëîò òîåèò, îëèåäàïãïí, åîàì
êäïâæíåí æï èäëúâåäàïàâòì õïîøïâæíåí, õëäë èåëîå üñåøò þîóíæåþëæï. åîàõåä èéâæåä âïíêïì ëîòâå æïóêäïâì æï ïèòì øåèæåã ïá
òîåèò ïéïî ãïèë÷åíòäï. ïèòì øåèæåã õïäõì ãïæïóùñâåüòï èëåñâïíïà
èìõâòäôåõï ìïáëíåäò æï èïàò ìïøóïäåþòà øååúâïäïà òîèåþò. èëñâïíòäò ìïáëíäòæïí åîàì æéåìïìùïóäçå êäïâæíåí æï õëîúì èäëúâåäàïàâòì õïîöïâæíåí, õëäë æïíïî÷åí ìïáëíåäì êò ¸ñòææíåí12. ïèïâå
ïéùåîòäëþïøò íïàáâïèòï, îëè ãïîæï çåèëõìåíåþóäò úõëâåäåþòìï,
ïæîå ðîå÷òìüòì åêäåìòïøò èëæòëæíåí âåø÷ëçåîëæïí (üþïï ïìåàò,
ò. ì.) ãïèëìóäò õïîåþò. ãïíìõâïâåþóäò ìõâï ìïáëíäòìïãïí, ìïóúõëë
öòøòìï, îëèåäàï íïèîïâäò, ãäåõåþòì ìòüñâòà, ïáï-òá êòæåâ ñëôòäï
øåèëî÷åíòäò ìëôäåþøò.
ãïíìõâïâåþòà áïîàóäòìïãïí, èõåæâåäëþïøò èïáâì òäëîòì îòüóïäò, íëâãëîëæòì ãóþåîíòïøò íïæòîòìï æï õïîåþòì ìïäëúïâøò èëìâäï ãïîàóäåþóäòï æïèïüåþòàò ãïæèëúåèòà çéâòì õïîåþòì øåìïõåþ, îëèåäàï øåìïþïèòìò ùïîèëæãåíåþò áïîàóä ñëôïøòú ïîòì øåìùïâäòäò åàíëãîïôåþòì èòåî (â. þïîæïâåäòûå, à. ë÷òïóîò, è. èïêïäïàòï...), èïãîïè ïè èëüòâì ïèýïèòíæåä êâäåâïìàïí óøóïäë êïâøòîò ïîï
156
ïáâì æï ïè èòèïîàåþòà èõëäëæ ïéíòøâíòà æïâêèïñëôòäæåþòà. ïíãïîòøò óíæï ãïåùòëì òè ãïîåèëåþïì, îëè åì èëüòâò èëíïùòäåëþì íåþïñëôäëþòà øåùòîâòì úåîåèëíòïäøò. ïéìïíòøíïâòï òìòú, îëè àó êò
çéâòæïí ãïèëìóäò õïîåþò òûäåëæíåí øàïèëèïâäëþïì æï, þóíåþîòâòï, åì óíïîò åáíåþëæïà òîèåþìïú, îëèåäàïú øåèæåã õïîåþò ÷ïåíïúâäíåí, ïìåâå èùïîèëåþåäò èëçâîåþòì æï ïîï èõâíåäò õïîåþò óíæï
èëåîåêï õïäõìïú èòàëìóîò úõëâåäåþòì èïãòâîïæ. óíæï âòôòáîëà,
îëè åì îòüóïäò ãïèòçíóäò óíæï ñëôòäòñë ãïîêâåóäò ðîëôòäòà
äëúâòìïàâòì, ìïæïú èíòøâíåäëâïíò ïæãòäò óíæï ìÿåîëæï íïñëôòåîåþòì çëëèëîôóä ìòèþëäòêïì, èòìò èïèîëþòàò ôëîèòà. ìïèùóõïîëæ ïéèùåîåþò ïî ãâïûäåâåí úíëþïì òèòì àïëþïçå, àó êåîûëæ îëèåä ùèòíæïíì åõåþëæï åì îòüóïäò, ïí îëèåäò ìïìùïóäòì ãïãîûåäåþïì ùïîèëïæãåíæï. ïìåâå ïîïôåîòï àáèóäò úõëâåäàï ôåîòìï æï
áúåâòì èòõåæâòà èëèïâäòì èòíòøíåþïçå, îïú áïîàóäò èïìïäòì òüåîðîåüïúòòìïàâòì æïèïüåþòà ìïøóïäåþïì èëãâúåèæï. ñóîïæéåþïì òáúåâì èõëäëæ îåãòëíøò ïîìåþóäò ãïèëáâïþóäåþò, ìïæïú ùòíïáîòìüòïíóäò ìïêåîðëåþòì ïîìåþëþïì âïîïóæëþåí. ïìåâå ìïòíüåîåìëï ìïõåäò üþòìï, „âåø÷ëçåîë", àïîãèïíøò ïäþïà „ãîûíåóäò üþï" (вещийãîûíåóäò, ùòíïìùïîèåüñâåäò). ïè üþòæïí ãïèëæòïí õïîåþò, îëèäåþòú åêäåìòïøò æãåþòïí.
æïìïâäåà åâîëðòì èåúíòåîåþïøò ïè èëâäåíòìïàâòì öåî êòæåâ
XIX ìïóêóíåøò èòóáúåâòïà ñóîïæéåþï. òãò ¸òíæòñóøòì èàòïíåàøò ïéùåîòäò ïáâì èîïâïä èêâäåâïîì, îëèåäàïãïí ê. òòüèïîò ãïíìïêóàîåþòà ïéíòøíïâì è. åäôòíòìüëíòìï æï ã. îëþåîüìëíòì ïéùåîòäëþåþì.
àïíïèåæîëâåëþïøò êò òãò ïè îåãòëíøò êâäïâ ïóéùåîòï ð. ìíëóì. ïéìïíòøíïâòï, îëè ïá ïéùåîòäòï úõëâåäòì ïîï èëìâäï ìïêóîàõåâåäàïí, ïîïèåæ øåùòîâïçå àïíõèëþòì ãïíúõïæåþï. ìïêóîàõåâäòì
ùòí, ìïæïú èìõâåîðäøåùòîâï óíæï èëõæåì, ãïèçïæåþóäòï ôáâòäò,
åîþë, èëüïíòäòï ÿóîÿäåþò éâòíòàï æï ùñäòà, ïíàåþåí úåúõäì æï
ïñåíåþåí øåìïùòî úõëâåäåþì. ùåìòì øåèìîóäåþåäò áóîóèò ôåõøòøâåäïï, òãò îòüóïäòì øåìîóäåþòì ùòí òìåâ ãïíòøèòíæåþï ùñäòà, ùñïäì
ïðêóîåþì èìõâåîðäìïú. ìïáëíåäèï ðïìóõïæ üïíò óíæï øåòþåîüñëì,
îïú æïêâäòà øåùòîâïçå àïíõèëþïì íòøíïâì. ïèòìïàâòì úõëâåäì ñóîøò ùñïäì ïìõïèåí æï òìòú àïâòì ãïæïáíåâòà „àïíõèëþïì” òûäåâï. ïéèùåîåþò ïéíòøíïâåí, îëè åì ùåìò çóìüïæ åèàõâåâï ïðëäëíòëì
îëæëìåäòì èòåî ïéùåîòä øåùòîâòì ùåììïë13. „ïîãëíïâüòêïøò”
ðòîæïðòî ïîòì íïàáâïèò, îëè îëúï ïðëäëíòìïàâòì øåìïùòîïâò
157
õïîåþò æïïñåíåì ìïêóîàõåâåäàïí, òá óêâå èçïæ ¸áëíæïà ùñïäò æï
áåîò. áåîòì èïîúâäåóäì øåùòîâòì ùòí ïñîòæíåí úõëâåäåþì, îòì
øåèæåãïú úõëâåäì êäïâæíåí14.
òâïíå üëäìüëòì êâäåâïì èíòøâíåäëâïí èïìøüïþì ïíòÿåþì èòì
èòåî øåìùïâäòäò ïíüòêóîò èïìïäï, ìïæïú òãòâå ùïîèëæãåíåþò æï ìòóýåüåþòì ûòîòàïæò èëèåíüåþòï ôòáìòîåþóäò. ðòîâåäò ïâüëîò, îëèåäìïú ÷âåíàâòì ìïñóîïæéåþë úíëþåþò ïáâì èëüïíòäò, ïîòì ïîòïíå,
îëèäòì, „åâáìòíëì ðëíüëì ðåîòðäóìøò" ïéùåîòäòï øïâò çéâòì êóíûóä äåâêåì ïáòäåâìòì ìïäëúïâò æï ïáïóîò ìïìùïóäò. òèòì ãïèë,
îëè êóíûóäò ïáòäåâìòì ìïêóàîåþïæ òàâäåþëæï, ïá ïêîûïäóäò òñë
æïìïõäåþï. ãïèëíïêäòìì øåïæãåíæíåí èõëäëæ òì ðòîåþò, âòíòú èòì
êóäüì åèìïõóîåþëæíåí. ïîòïíåì èòõåæâòà ñâåäï, âòíú ïè êóíûóäçå
ïðòîåþæï ãïèãçïâîåþïì, àïí ãïòñëäòåþæï ìïèìõâåîðäëæ ãïèòçíóä
àõåþì, îëèåäàïú êóíûóäçå øåùòîïâæíåí ïí æïêâäòì, ïí àïâòìóôäïæ ãïøâåþòì ùåìòà. èïãîïè òñë øåèàõâåâï, îëúï êóíûóäçå øåèàõâåâòà èëõâæåþëæï ãåèò. ïìåà ãåèçå, îï àáèï óíæï, øåìïùòîïâò úõëâåäò
ïî ¸ñïâæïà æï èïì èãçïâîåþò ïáòäåâìòìïãïí ñòæóäëþæíåí. øåìñòæâï
êò ïìå õæåþï: ïòî÷åâåí úõëâåäì ìïûëâïîçå æï øåèæåã åêòàõåþëæíåí
ïæãòäëþîòâ ìïèòìíëì êïîãòï àó ïîï ïî÷åóäò úõëâåäò. ïèòì øåèæåã
æåþæíåí ìïôïìóîì üïûïîøò. àó èòìïíò ôïìì æïòùóíåþæï, èñòæâåäò
óèïüåþæï. ïìå ãîûåäæåþëæï, âòæîå èñòæâåäò ìïêèïîòì ôïìì ïî ãïòéåþæï. îëúï ôïìò ïáòäåâìòìàâòì èòìïéåþò ãïõæåþëæï, úõëâåäò àïâòìò íåþòà èëæòëæï æï ìïêóîàõåâåäàïí æãåþëæï. ïèãâïîïæë, ùåîì
ïîòïíå, ãèòîì (ïáòäåâìì) èîïâïäò âåîúõäò ïáâì øåùòîóäò ìïèìõâåîðäë úõëâåäòì ìïôïìóîòì ìïõòàë15. åüñëþï ïîòïíå ìïãïíãåþëæ æïòíüåîåìæï êóíûóä äåâêåì êóäüòàï æï ïè êóäüòì ùïîèëèïâäëþòà.
ãïæèëúåèòì àïíïõèïæ êóíûóäò çéâòæïí ïèëóçòæïâì àåüòæïì ïáòäåâìòì ìïúõëâîåþäïæ. òãò ïá æïþòíïâåþóäï èøâåíòåî åäåíåìàïí, èòì
èåóéäåìï æï èåùñâòäåìàïí åîàïæ, îëèåäìïú ïá óðëâíòï àïâòìò
èøôëàâïîå úõëâîåþòì æïìïìîóäò16. êóíûóäçå ïîòïíåì æîëì èæãïîï
ïáòäåâìòì ûâåäò üïûïîò, îëèåäøòïú æïúóäò ñëôòäï ãèòîòì áïíæïêåþï, ûâòîôïìò àâäåþò, ÿóîÿåäò, ìïèêïóäò, êåæäåþçå ùïîùåîòäò
¸áëíòïà ïáòäåâìòìï æï ðïüîëêäåì ìïæòæåþåäò äåáìåþò, üïûïîì åèìïõóîåþëæíåí çéâòì ôîòíâåäåþò, îëèäåþòú ñëâåäæòäòà òíïèïâæíåí þóèþóäì, üïûïîì ïìâåäåþåí æï òïüïêì ãâòæíåí ôîàåþòà17. åì
èëèåíüåþò ìïñóîïæéåþëï åîàòì èõîòâ îëãëîú ïíïäëãòï òäëîòì
üïûïîøò æïúóäò ãïíûòìï (àâäåþòìï), õëäë, èåëîåì èõîòâ, àâïäìï÷ò-
158
íë ðïîïäåäòï íëâãëîëæòì èõïîòì ðîå÷òìüòì üïûîòì ìïìùïóäòìï,
ìïæïú úõëâåäåþàïí åîàïæ üïûïîøò ôîòíâåäåþòú èëôîòíïâåí.
ò. üëäìüëòì òãòâå èëüòâò èë¸ñïâì ôòäëìüîïüåìïãïí, îëúï
òãò èëãâòàõîëþì àîïêòåäò ãèòîòì, îåìëìòì àïâãïæïìïâïä-äåãåíæïì. îåìëìò òñë øâòäò åòíåâìòì (ïí èæòíïîòì éâàïåþòì ìüîòèëíòìï)
æï èóçï êïäòëðåìò, àó åâüåîðïìò, èåôëþæï àîïêòïøò. òãò òñë üîëåäåþòì èëêïâøòîå, úíëþòäò èåëèïîò, åüäëìïíò, àâïäòìèëèÿîåäïæ
àåàîò úõåíåþòì ðïüîëíò, îëèåäàïú øååûäëà üîëïì þåæòì ãïæïùñâåüï: àó òìòíò øåìâïèæíåí èæòíïîå áìïíàëìòì ùñïäì üîëïì êïîòþÿåìàïí æï èëûëâæíåí ïá, èïøòí üîëï óûäåâåäò ãïõæåþëæï. ïèòüëè èïì
üîëïøò èëìâäïèæå àïâì æïåìõíåí ëæòìåâìò æï æòëèòæå. âòæîå æòëèòæåè îåìëìò æï èòìò èõäåþäåþò ïèëõëúï, ëæòìåâìèï úõåíåþò ùïòñâïíï. åì ïèþåþò ïéùåîòäòï òäòïæïøò (X, 425-440; 485-510), ïìåâå åâîòðòæåìï æï âòîãòäòóìàïí18. ò. üëäìüëòì èëñïâì íïùñâåüò ôòäëìüîïüåæïí, ìïæïú íïàáâïèòï, îëè ìòêâæòäòì øåèæãëè ãèòîò îåìëìò àïâòì
òèáâåñíòóî úõëâîåþïì îëæëðòì èàåþøò ïüïîåþì æï òìåâå îëãëîú
ìòúëúõäåøò, èàåþøò æïáîòì àïâòìò ìùîïôò úõåíåþòà, íïæòîëþì æï
òþîûâòì. ãèòîòì íïæòîëþòì ïèþåþì õïäõò òüñëþì òèòà, îëè „... òè ïæãòäåþòì åøâò, øâåäò æï ìïåîàëæ ñëâåäãâïîò íïæòîò, îëèåäòú êò ïè
èàïçå ïîòì, èòæòì ãèòîòì ìïêóîàõåâåäàïí æï æïóþëîêïâïæ, íåþïñëôäëþòà óùâåþòïí ìïèìõâåîðäë æïíïì"20. îóìóäò èïìïäòìï æï ïíüòêóîò ùñïîëåþòì óîàòåîàøåöåîåþòì ìïôóûâåäçå ò. üëäìüëò ôòáîëþì, îëè èòì èòåî èëêâäåóä èàåä ìòâîúåçå ãïâîúåäåþóäòï åîàò
üòðòì îòüóïäò, îëúï éèåîàò àïâïæ óãçïâíòæï üîïðåçòìïàâòì ïæïèòïíåþì àïâòì úõëâåäåþì. ìïêóäüë ùèòíæï üîïðåççå õæåþëæï éâàïåþòì î÷åóäò, àó àïíèõäåþò úõëâåäòì êëäåáüòóîò øåÿèï, îïú éâàïåþïìàïí çòïîåþïìïú ïéíòøíïâæï æï éâàïåþòì èìïõóîò êëäåáüòâòì
åîàëþäòëþïìïú, èïãîïè ïâüëîò, ãïèëàáâïèì îï ïè èëìïçîåþïì,
èìöåäëþïì ïè èòèïîàóäåþòà ïéïî ïãîûåäåþì.
÷âåíò èìöåäëþòìïàâòì óïéîåìïæ ìïñóîïæéåþë èïìïäï ïáâì èëüïíòäò ðäóüïîáåì àïâòì „øåæïîåþòà þòëãîïôòåþøò” (òõ. ðäóüïîáå,
äóêóäóìò, X, XXIV). èòàîòæïüåì êïèðïíòòì æîëì æòæò þîûëäåþò ãïòèïîàï áïäïá êòçòêòìïàâòì. èëáïäïáåàï àïâæïæåþóä þîûëäïì èòàîòæïüåì ùòíïïéèæåã, ðäóüïîáåì ìòüñâòà àâòà éâàïåþï øåõèòïíåþòï ìïìùïóäòà. ïäñïøò èëáúåóä áïäïáì ïî ñïâæï ìïæéåìïìùïóäë
èìõâåîðäò, øïâò ûîëõï, îïæãïí ìïãïíãåþëæ øåùòîóäò ïìåàò
ðòîóüñâò æïíïî÷åí ìïáëíåäàïí åîàïæ, ûëâæï ìîóüòì èåëîå
159
íïðòîçå. ïèòüëè áïäïáåäåþèï úëèòìïãïí øåàõçóäò ûîëõï æïæãåì
ìïêóîàõåâåäàïí. ïèïìëþïøò áïäéâàïåþòìïæèò øåùòîóäèï øïâèï
ûîëõïè æéåìïìùïóäòì æéåì ãïæèëúóîï ìîóüå, ìïêóîàõåâåäàïí
èòâòæï æï àïâò íåþòà èìõâåîðäïæ èòòüïíï. èåëîå øåèàõâåâï ðòîïæïæ
äóêóäóìòì åâôîïüçå ãïæïìâäïì åõåþï, îëúï òãò üòãîïíì
åëèåþëæï. èòì èòèïîà éâàïåþïàï êåàòäãïíùñëþï ãïèëòõïüï òèòà,
îëè ïæòæåþóäò åâôîïüò óúåþ ÷ïæãï êïäïðëüøò æï ôëíçå ùñïäò òìå
øåàõåäæï, îëè èòùï ãïèë÷íæï. ïè ïæãòäåþøò ûïäçå ðëðóäïîóäò
ñëôòäï, îëãëîú ðäóüïîáå ùåîì „ìðïîìóäò ïîüåèòæåì” êóäüò
(ïäþïà ïíï¸òüòìï. ò. ì.), îëèäòì ãïâåäóîåþóäò ìïáëíåäò, þåÿçå
ïèëüâòôîóäò ìïíàäòì íòøíòà, îïú éâàïåþòìïæèò êóàâíåþóäåþïì
ïéíòøíïâæï, ìïûëâîåþçå æïõåüòïäëþæï. èïàò æïÿåîï ìïÿòîë
øåèàõâåâòìïì ìïêèïëæ ûíåäò ìïáèå ñëôòäï. ìùëîåæ ïìåàò úõëâåäò,
îëúï äóêóäóìò åâôîïüçå ãïæïâòæï, èòâòæï áïäéâàïåþòì
ìïèìõâåîðäë áâïìàïí, æïæãï æï äóêóäóìèï òãò øåìùòîï éâàïåþïì,
õëäë èòóèïüï õïîò åâôîïüòì ìïõåäëþïçå.
îëãëîú èïìïäòì çåæïðòîóäò èëûòåþïú èëùèëþì, ïìåàò ùïîèëæãåíåþò ïíüòêóî ìïèñïîëøò ôïîàëæ ñëôòäï ãïâîúåäåþóäò.
éâàïåþåþì ìùòîïâåí îáïèëÿåæòä ìïáëíåäì (ëæòìåï, 3, 380, 425), àó
úõëâåäò èøâòæïæ èòâòæï ìïèìõâåîðäëçå ãïíìïêóàîåþòà êïîã íòøíïæ òàâäåþëæï. èïì ïî æïêäïâæíåí, âòæîå àïíõèëþòì íòøíïæ àïâì ïî
æïõîòæï ïí æïòáíåâæï, îòìàâòìïú èïì ñóîøò ùñïäì ïìõïèæíåí...
æïèìùîå êïúåþò êòâòäòà ôïîïâæíåí úõëâåäòì ãïíùòîóä þéïâòäì,
õëäë èóìòêëìåþò òíìüîóèåíüåþì ïõèïóîåþæíåí. îëèøò ìïèìõâåîðäë
úõëâåäò æïóÿòèïâò, èëæóíåþóäò àëêòà èò¸ñïâæïà, îïú úõëâåäòì
íåþï-ñëôäëþïì ïéíòøíïâæï19.
ùïîèëæãåíòä ïíüòêóî èïìïäïøò, òìåâå îëãëîú îóìóäøò, æòæò
àâïäìï÷òíëåþòà ïîòì ãïèëêâåàòäò èìãïâìåþï îëãëîú îòüóïäòì
úïäêåóä åäåèåíüàï, òìå èïà ìîóä êëèðäåáìåþì øëîòì. ò. üëäìüëòì âåî æïâåàïíõèåþòà, îëúï òãò îòüóïäòì ìïôóûâäïæ èòò÷íåâì
éîèïæ ïîáïóä îùèåíïì, îëèäòì àïíïõèïæ éâàïåþï ïæïèòïíåþì ïûäåâì èòìò êóàâíòäò úõëâåäòì õëîúòì øåÿèòì óôäåþïì, óãçïâíòì îï
ïìåà úõëâåäì îòüóïäóîò ìóôîòìïàâòì. ìïåÿâëï, îëè ëæåìèå ïìåàò
îùèåíï ïîìåþëþæï. óôîë ìùëîïæ éâàïåþï ïæïèòïíì ïûäåâæï úõëâåäì, èïãîïè ïîï ïè øåèàõâåâïøò. îòüóïäøò îåïäòçåþóäò êëíúåôúòï ãïúòäåþòà óôîë îàóäòï æï ùòíïïéèæåãëþîòâò, âòæîå ò. üëäì-
160
üëòì èòåî øåèëàïâïçåþóäò ïõìíï. øåâåúæåþò, îëè ÷ïèëâïñïäòþë ÷åèò
àâïäìïçîòìò.
óðòîâåäåì ñëâäòìï èòíæï ñóîïæéåþï èòâïáúòëà óçïîèïçïî
ìòâîúååþçå
ãïíôåíòä
æï
åàíòêóîïæ
æïøëîåþóäò
êóäüóîåþòìïàâòì æïèïõïìòïàåþåä îòüóïäàï øëîòì ìòìüåèóî
èìãïâìåþïì, îïú óþîïäë ìåìõåþï-ãïæïéåþòà ïî øåòûäåþï ïòõìíïì, èòà
óôîë, îëè òãò ïõïìòïàåþì ìõâïæïìõâï õïäõåþì ìõâïæïìõâï æîëìï æï
ìëúòïäóîò ãïíâòàïîåþòì ãïíìïõâïâåþóä æëíååþçå ïè æëíåàï
øåìïôåîòìò èëæòôòúòîåþòà. èòóõåæïâïæ ãïîêâåóäò, ôëîèïúòóäò
ìïõåúâäòäåþòìï, òíâïîòïíüóäò âåîìòï, îïú îòüóïäòì ïîìì
ãïèëõïüïâì, ñâåäãïí øåíïî÷óíåþóäòï. åì êò ãóäòìõèëþì ïèïâå
ìòâîúåçå øåìïþïèòì îùèåíï-ùïîèëæãåíïàï ïáüòóî èëáèåæåþïì.
ïøêïîïï, îëè òãò ìïçëãïæëåþòì îåäòãòóî ïçîëâíåþïøò åîà-åîà
óíòâåîìïäóî êâïíûì ùïîèëïæãåíì, îëèåäòú óïéîåìò ïîáïóäò
ìòéîèååþòæïí óíæï èëèæòíïîåëþæåì æï èòìò ìòèþëäóîò
ðäïìüòóîëþï
ïõåîõåþì
ãïíìõâïâåþóä
ìëúòïäóî
æëíåçå
ïæïðüòîåþïì. ïìåà øåèàõâåâïøò òãò ¸ëîòçëíüïäóîïæïú èëùèæåþï
ìõâïæïìõâï åàíòêóî ãïîåèëøò. ïèòì èøâåíòåîò èïãïäòàòï óûâåäåìò
øîòì, úõëâåäòì àïíõèëþòì ãïèëõïüâòì ôëîèåþò æîëòàï æï ìòâîúåøò
óêòæóîåìïæ æïøëîåþóä êóäüóîåþøò, îëãëîòúïï ïíüòêóîò
ìïèñïîë æï àïíïèåæîëâå ¸òíæòñóøòì êïôòîòìüïíò. èåëîå èïãïäòàïæ
øåòûäåþï ãïèëâòñåíëà ïíüòêóîò ùïîèëæãåíåþò ëáîëìîáòïí
úõëâåäåþçå, îïú ëæòìåïøò ìïèìõâåîðäë ûîëõòì îáåþòì ëáîëàò èëÿåæâòà ïîòì ãïèëõïüóäò, õëäë áïîàóä ìïèñïîëøò ðëóäëþì ðïîïäåäì îùèåíïøò éâàïåþïàï ëáîëìîáòïíò úõëâåäåþòì øåìïõåþ, ïìåâå
ñïíùåþòì ûâòîôïìïæ øåèêëþòì ÷âåóäåþïøò. úíëþòäòï ïãîåàâå ìï÷óáîïæ ãïìïãçïâíò õïîåþòì îáåþòì ëáîëàò, ïí ìõâï äòàëíòà èëÿåæâïú.
ãïíìïêóàîåþòà ìïñóîïæéåþëï èìãïâìåþï òìåà èëèåíüåþøò, îëúï
îòüóïäò ìëúòïäóîò ëîãïíòçèòì åîàëþïçå ìâïèì ïáúåíüì. â. äïüòøåâòì óêâå èòàòàåþóä ãâåîæåþçå íïàáâïèòï, îëè ûâåäò þåîûíåþòìïàâòì ìïèìõâåîðäë úõëâåäòì õëîúòì ÿïèï íòøíïâæï øåùòîâïøò
èëíïùòäåëþïì... ïìåâå ¸áëíòïà ùåìïæ òá ïî èñëôò èåãëþîåþòìïàâòì
õëîúòì ùòäòì ãïãçïâíï, õëäë ìïçëãïæëåþîòâò èìõâåîðäøåùòîâòìïì
ãïèëòñëôëæï êóàâíòäò ùòäò àïíïèæåþëþòì ðòîàïàâòì, æïèìïõóîåþóä èëáïäïáåàï æï óúõëåäàïàâòì. ñëâåäòâå åì ìëúòïäóîò öãóôòì åîàëþòì ìòèþëäóîò ïîåêäâòì úæïï, îëèåäøòïú òíêëîðëîïúòòì
ôïáüòúïï ãïàâïäòìùòíåþóäò æïèìïõóîåþóä óúõëåäàï ìïõòà. ïè
161
èëâäåíòì ìîóä ïíïäëãòïì âõåæïâà ìïèåãîåäëøò, òäëîòì îòüóïäøò õëîúòì ãïíïùòäåþòì ùåìøò, îëèåäòú çåèëà ïîòì èëñâïíòäò ïîáïíöåäë äïèþåîüòì ïéùåîòäëþòì èòõåæâòà.
èïì øåèæåã, îïú ïéèëúåíæï ùïîèëæãåíï éâàïåþïçå, ïíó æïìîóäæï îåäòãòòì, îëãëîú ïæïèòïíàï èìëôäãïãåþòì åîà-åîàò ûòîòàïæò ðîòíúòðòì ãåíåçòìò, éâàïåþåþì èòåùåîåþïà èòçåçëþîòâ ðîëþäåèïàï ãïæïùñâåüòìïàâòì ìïÿòîë çåþóíåþîòâò ûïäï. èïà ïæïèòïíåþçå ãïíóçëèäïæ èåüò øåìïûäåþäëþï ãïï÷íòïà, àóèúï ðïíàåëíåþò
ïãåþóäíò ïîòïí ïæïèòïíàï ìïçëãïæëåþïøò èëáèåæò êïâøòîåþòì èòõåæâòà æï ïíïäëãòóî ìëúòïäóî æï ìïèåóîíåë ôëîèåþøò èýéïâíæåþòïí. ûâåäò ðïíàåëíåþò íïàåìïóî öãóôåþì ùïîèëïæãåíæíåí. å. ò. øåìïûäëï, îëè éâàïåþïàï ìïèñïîëøò èòèæòíïîå ðîëúåìåþòì ïõìíòìïàâòì
ïáüòóîïæ ãïèëâòñåíëà ïæïèòïíàï ìïçëãïæëåþåþòìïàâòì üòðòóîò
ìëúòïäóîò ûâîåþò. àïíïõèïæ îåäòãòòì òìüëîòïøò èòéåþóäò ïçîòìï,
úõëâåäàï ñëâåä öòøì ñïâæï àïâòìò „ðïüîëíò", „æåæï", îëèäòì
ôòçòêóîò æï áúåâòàò íòøíåþò ëðüòèïäóîïæ ãïèëõïüïâæï ïéåþóäò
öòøòì úõëâåäàï ñâåäï àâòìåþïì. òãò àòàáëì íïæòîòì êîåþòà ãïíìïõòåîåþïì ùïîèëïæãåíæï æï èïìçå òñë æïèëêòæåþóäò èëíïæòîòì ùïîèïüåþï àó ùïîóèïüåþäëþï. åì èëæåäò ãïîêâåóäò àâïäìïçîòìòà
øåòûäåþï èòâò÷íòëà ìïíïàåìïë ãâïîòì ùïîèëæãåíïæ ãïîå ìïèñïîëçå.
èëãâòïíåþòà, úõëâåäàï æëèåìüòêïúòòì ðîëúåìòì æïìîóäåþòìï æï
ìïèùñåèìë èåóîíåëþòì ãïíâòàïîåþòì øåèæåã, óíæï ãï÷åíòäòñë ùïîèëæãåíï èïèîëþòà „íïæòîà èùñåèìçå", îëèåäòú ôåõì òêòæåþì æåæóîò þóíåþòì íïæòîà ðïüîëíòì ãâåîæòà. ïèïì èëùèëþì êïâêïìòòì ìõâïæïìõâï õïäõåþøò æïèëùèåþóäò ìòóýåüåþò íïæòîàï èùñåèìåþòì ùñâòäòì, ãëãëìï æï þòÿòì øåìïõåþ. îëúï ãëãë èùñåèìïâì, íïæòîì èïøòí èëíïæòîå âåî èòåêïîåþï, îïæãïí ãëãë ûïäçå ôõòçäïæ æïîïöëþì àïâòì
ìïáëíåäì". þòÿò êò æïóæåâïîòï æï îëúï òì èùñåèìïâì íïæòîì, èëíïæòîåì „ùïîèïüåþï åäòì". ìïþëäëëæ åì ùïîèëæãåíåþò àïâì òñîòì „íïæòîà ðïüîëíàï" ëöïõòì øåìïõåþ, îëèäòì ìïàïâåøò æãïì èïèï, ïè óêïíïìêíåäì ñïâì úëäò, âïýò, áïäòøâòäåþò, îëèäåþòú æîëæïæîë èëíïæòîååþì òî÷åâåí æï èïààïí ìïüîôòïäë êïâøòîì ïþïèåí. „ëöïõì", ïìåâå ñïâì èìïõóîò. úõïæòï, åì úíëþï ãâòïíæåäòï æï ìùëîåæ ïèòüëèïú
ïîòì èïìøò ÷ïîàóäò íïæòîà èùñåèìòì áïäòøâòäåþòì åðòçëæò. ÷âåí
âòúòà, îëè ïæîå òìòíò æïèëóêòæåþåäò éâàïåþåþò òñâíåí. áïäò „íïæòîà ðïüîëíòì" ìòûâåäå åÿâì ïî òùâåâì æï æïìüóîæåþï àóíæïú
òèòà, îëè èïèîëþòàò „èùñåèìòì" òðëìüïìò ïîïìëæåì ïî ïîòì úõëâå-
162
äò. èïì ìïåîàëæ ïî ïõïìòïàåþì ïîïâòàïîò èåüïèëîôëçï æï èïìïäåþøò èõëäëæ ÿïîèïãò êïúòì ìïõòà ïîòì úíëþòäò. áïäéâàïåþïì êò èóæïè ïõäïâì àïâòìò î÷åóäò úõëâåäò æï âäòíæåþï îëãëîú ïæïèòïíòì,
òìå úõëâåäòì ìïõòà. èïãïäòàïæ, þåàáòäòì þïäïæïøò àåàîò öòõâò
òéåþì ãïíîòìõåþóäò áïäéâàïåþòì ìïõåì, îïú ìïþåæòìùåîëæ èàïâîæåþï þåàáòäòìïàâòì. èïèîò éâàïåþï-èùñåèìåþò èõëäëæ ìüóèïî-èïìðòíûäëþòì ùåìì ïìîóäåþåí æï æïþíåóä èëíïæòîåì êåîïìàïí òùâåâåí.
æïíïî÷åíò ôëîèåþò èëíïæòîåìàïí óîàòåîàëþåþòìï áïäéâàïåþïàï
ìïøóïäåþåþòà õëîúòåäæåþï, îëèäåþèïú èòàëìòì ãâòïíæåä âåîìòïøò èïèîëþòàò íïæòîà èùñåèìòì áïäòøâòäàï ïæãòäò æïòÿòîåì. åì ôïáüò èïà ïæîòíæåäëþïçå èòóàòàåþì. èïèîëþòàò íïæòîà èùñåèìàï
ãâåîæòà áïäéâàïåþåþò òìåâ ïãîûåäåþåí ïîìåþëþïì, èëíïæòîåàï øëîòì òî÷åâåí ìïóêåàåìëì, îëèåäàïú èóæïè ïöòäæëâåþåí ùïîèïüåþòà: „î÷åóäèï" ãïîêâåóäò ðòîëþåþò óíæï æïòúâïì, óåîàãóäëì àïâòì èôïîâåä áïäóî ãåíòïì æï èïøòí ãïîïíüòîåþóäò åáíåþï ùïîèïüåþï ìïáèåøòïú æï ìëúòïäóî ìôåîëøòú. ïèòüëè üëèåþòì ûâåäò èåàïóîåþò, îëèäåþòú ïèïâå æîëì î÷åóäåþòú òñâíåí, ãïíïìïõòåîåþæíåí
èàåäò ìëúòïäóîò öãóôòì êåàòäæéåëþïì. ïè îùèåíïè èëãâòïíåþòà
ìïêîïäóîò èåôååþòì êóäüòì ïéèëúåíåþï-ãïíâòàïîåþïøò ¸ðëâï ïìïõâï, îòìò üïîíìôëîèòîåþóäò æï æåãîïæòîåþóäò âåîìòåþò àïíïèåæîëâåëþïøòïú ò÷åíì àïâì. õæåþï íïæòîà èùñåèìòì èæåæîëþòàò æï èïèîëþòàò ðåîìëíåþòì ôëîèòîåþï æï èïàò ôóíáúòòì ãïæïüïíï áîòìüòïíóä ùèòíæïíåþçå, íïõåâîïæ éâàïåþåþòìï æï ãïéèåîàåþóäò ãèòîåþòì ðåîìëíåþçå, îòìò àâïäíïàäòâò èïãïäòàòï îëãëîú áïîàóäò æï
îóìóäò åàíëãîïôòóäò èïìïäï, òìå ïáòäåâìòìï æï îåìëìòì êóäüøò
ïéùåîòäò ôïáüåþò. áïäéâàïåþòìï æï èòìò î÷åóäòì èòàëìòì üîïíìôëîèïúòï óíæï òñëì äóêóäóìòì åâôîïüçå ãæïìâäòì ýïèì øåùòîóäò úõëâåäòì ìïêóîàõåâåäçå ìïìùïóäåþîòâò ãïèëúõïæåþï,
îëèåäòú íåþòàò èìõâåîðäòì êëíúåôúòïìàïí øåìïþïèòìëþïøò ïîòì
èëàõîëþòäò. äóêóäóìò ïá èëíïæòîå êò ïî ïîòì, ïîïèåæ éâàïåþòì
îïíãøòï ïñâïíòäò, îïæãïí éâàïåþåþì, ãïíìõâïâåþòà èëíïæòîåàïãïí,
íïæòîò „èòóæòà". òìòíò íïæòîì òìåâå ùâåäòïí, ïèîïâäåþåí æï êäïâåí,
îëãëîú èùñåèìåþò àïâòïíà ìïáëíåäì, èïãîïè òè ãïíìõâïâåþòà, îëè
òìòíò æïêäóäò, øåÿèóäò æï øåèæåã ãïúëúõäåþóäò úõëâåäåþòà èëíïæòîååþì ïìï÷óáîåþåí. íïæòîò, îëèåäòú íïæòîà èùñåèìì ïî èëóõèïîòï, èëíïæòîòìïàâòì óõòäïâòï. ïìå îëè, èëíïæòîå ìïâìåþòà íïæòîà
èùñåèìçåï æïèëêòæåþóäò. ïè ùïîèëæãåíåþøò óøóïäëæ ïîòì ïîåêäò-
163
äò ìëúòïäóî æï ìïèåóîíåë ìôåîëøò èëèõæïîò úâäòäåþåþò, îëèåäòú ãïèëòõïüï ëîãïíòçåþóäò, êóäüóîóäò èåìïáëíäåëþòì óðòîïüåìëþòà íïæòîëþòì ùòíïøå æï èùñåèìòì óðòîïüåìëþòà èëíïæòîòì ùòíïøå. èòàëìóî-îåäòãòóî ùïîèëæãåíåþøò íïæòîàï ìïèñïîë ïæïèòïíàï èåóîíåëþòì ïíïäëãòóî ëîãïíòçïúòïæ ïîòì ùïîèëæãåíòäò, îëèåäìïú ìïàïâåøò óæãïì íïñëôòåîåþòì éâàïåþï, èïèîò, ïí èæåæîò, ïí
ùñâòäò. òìòíò ãïíïãåþåí èàåä úõëâîåþïì, èïà øëîòì ïéëîûòíåþï-ãïíìïõäåþòì ïìðåáüåþìïú, îëèåäàï ãåíåîòîåþï õæåþï ûâåäò ìòèþëäëåþòì ïõäåþóîïæ ãïïçîåþòì ìïøóïäåþåþòà. ïè ùïîèëæãåíïàï íïêâïäåâò
ïîòì øåèëî÷åíòäò çåèëà èëüïíòä ìïìùïóäåþîòâ ôïáüåþøò, ïìåâå èåôåàï íïæòîëþåþøò, îëúï õæåþï îåïäòçïúòï éâàïåþòì î÷åóäòì íòøíòìï æï èïà íïæòîëþòìïì „íïæòîò èòóæòì". îåìëìàïí æïêïâøòîåþóä
ùïîèëæãåíåþøò ïîáïóäò ôëîèåþò óôîë èåüïæïï øåíïî÷óíåþóäò, õëäë ïáòäåâìì, øåìïþïèòìïæ ïîòïíåì àïíïèåæîëâå þåîûåíàï ìïçëãïæëåþòì íòøïí-àâòìåþòìï, âïÿîëþòìïàâòì èëóêòæòï õåäò, àóèú óûâåäåìò
æï óèàïâîåìò èïà éâàïåþîòâ þóíåþïøò, îïú ãïèëõïüóäòï ôëîèóäòà „íïæòîò èòóæòì" ëîòâå øåèàõâåâïøòï æïúóäò. äóêóäóìòì
ìïáèååþòì
éâàïåþòì
èòåî
ìïìùïóäòà
ìïíáúòîåþï,
îïú
ìïêóîàõåâåäàïí úõëâåäòì íåþòà èòìâäòà ïîòì ãïèëõïüóäò, óêâå
æåìïêîïäòçïúòòì èòöíïèæåï èòìóäò æï åèìïõóîåþï ïè ðåîòëæøò
îëèïåäàïàâòì æïèïõïìòïàåþåä ìëúòïäóî èòçïíì, éâàïåþîòâò
íòøíåþòì øåìûòíëì òèðåîïüëîåþì, àóèúï ïè íòøíåþòì îåäòãòóîò ïîìò
óêâå èòâòùñåþóäòï æï èïì èõëäëæ ãïîåãíóäò åôåáüòìïàâòì
òñåíåþåí. èïîàäïú, äóêóäóìòì òìüëîòóäò ôòãóîï ïøêïîïæ
õåäëâíóîïæ ïîòì øåÿîòäò ïîáïóä èòàëìóî áïîãïøò æï õïçì óìâïèì
èòàëìòì æåìïêîïäòçïúòòì øëîìùïìóä ðîëúåìì, îëèåäòú èõëäëæ
üîïæòúòòì ûïäòà ïîìåþëþì. úõïæòï, òäëîòì ùèòíæï ãòëîãòì èòåî
èëñâïíòäò õïîò ïè ïîáïóäò ùïîèëæãåíòì ãâòïíæåä ãïãîûåäåþïì ùïîèëïæãåíì áîòìüòïíóäò åäôåîòà. ïá ùèòíæïíò ïõæåíì ìïìùïóäì,
àóèúï ïîáïóäò èëãëíåþï èåüïèëîôëçòì ìïõòà èïòíúïï øåíïî÷óíåþóäò: óùòí ìïäëúïâøò òîåèò èòæòëæï, øåèæåã, ãïîêâåóäò èòçåçòì ãïèë ùèòíæïíèï òãò õïîòà øåúâïäï. òãòâå èòçåçì ïìïõåäåþåí
þåäëçåîëì åêäåìòïøòú, ìïæïú âïíêï èéâæåäèï åîàòì íïúâäïæ ëîòâå èòìóäò òîåèò æïêäï, îòì øåèæãëèïú õïäõèï æïòùñë õïîåþòì èëñâïíï, åîàòì æïêâäï, õëäë æïíïî÷åíòì ãïñòæâï æï èìãïâìïæ ïáòäåâòìòì
êóäüòìï, ïéåþóäò ôóäòì åêäåìòòìïàâòì èëõèïîåþï. ñâåäï åì ãïæèëúåèï, óûâåäåìò ôëîèòà æïèïõïìòïàåþåäòï ðòîâåäïæò êóäüóîó-
164
äò ìòâîúòìïàâòì, ìïæïú òíæëåâîëðåäåþàïí åîàïæ áïîàâåäàï
ùòíïðîåþòú úõëâîëþæíåí æï èëíïùòäåëþæíåí êóäüóîóä ôïìåóäëþïàï øåáèíòì ðîëúåìøò. èòàëìò ïïõäëâåþæï æï óîàòåîàøåéùåâïæì
õæòæï åàíëêóäüóîóä åîàåóäåþì. îëãëîú ÷ïíì áîòìüòïíëþòì ãïâîúåäåþòì ãïîêâåóä åüïðçå, îëúï ïõïäò ìïîùèóíëåþï îåïäóîïæ øåâòæï õïäõøò, èïí ûâåä ìòâîúåçå òëäïæ øåéùåâïæò, êóäüóîóäïæ
éòï ãïîåèë øåáèíï. ïèòüëè ãïõæï øåìïûäåþåäò þåäëçåîëìï æï òäëîøò èëèõæïîòñë óûâåäåìò èëüòâåþòì ïõäåþóîò îåêëíìüîóòîåþï èïîàäèïæòæåþäëþòì þïçïçå, ìïæïú àïâì òñîòïí åîàòì èõîòâ óûâåäåìò ùïîèëæãåíåþò íïæòîàï ðïüîëíòì øåìïõåþ, îëèåäàïú „íïæòîò èòóæòì" æï èåëîåì èõîòâ áîòìüòïíóäò ùèòíæïíåþò, îëèåäàïú åì óûâåäåìò íòøïíò ìòíêîåüòçèòì êóäüóîóä-òìüëîòóäèï ðîëúåìèï éâàïåþîòëþòì æïìüóîïæ õåäóõäåþäïæ øåóíïî÷óíï æï ïõäåþóîò ìïìùïóäòìïàâòì ãïèëòñåíï.
òäëîòì ùèòíæï ãòëîãòì èòåî õïîòì èëñâïíï óôîë ïáòäåâìòì ìïêóîàõåâåäàïí øåìïùòîò úõëâåäòì èëìâäïì ãïâì. òäëîøò åì ãòëîãòì ûïäòì ìïìùïóäåþîòâ ãïèëâäåíïæ òàâäåþï æï îàóäò ìëúòïäóîò ìòèþëäòçèòà ïîòì æïüâòîàóäò. ïáòäåâìòì ìïêóîàõåâåäøò êò
úõëâåäòì èòìâäïì, ìëúòïäóîïæ íïêäåþò ôóíáúòï ïêòìîòï æï èõëäëæ ãèòîòì çåþóíåþîòâ ûïäïì ùïîèëï÷åíì. îëãëîú ÷ïíì èàåäì ïè
úåîåèëíòïøò óèàïâîåìò åäåèåíüò èïòíú úõëâåäòì èëñâïíïï, õëäë
èòìò ìëäúòïäóîò æïüâòîàâï ãïîåèëì øåìïþïèòìïæ õæåþï. íåþïñëôäëþòàò èìõâåîðäò, úõëâåäóîò òáíåþï òì, àó ïæïèòïíóîò, èïüåîòïäóîò àó çíåëþîòâò, éâàïåþòì ûïäòì ãïèëâäåíòì óèàïâîåìò íòøïíòï,
èïãîïè òãò èòçïíæïìïõóäïæ åèìïõóîåþï îòüóïäóîò öãóôòì
òíüåîåìåþì. ïíüòêóî ìïèñïîëøò, îëãëîú çåèëà òñë ïéíòøíóäò,
ìïçëãïæëåþîòâò èëúóäëþòì ìïêîòôòúòåþòìïì õëîúòì ùòäòì èòéåþï
îòüóïäøò àïíïèëíïùòäåëþïì íòøíïâæï. åì èëèåíüò ðòîæïðòîò èòíòøíåþïï ÷âåíàâòì ìïòíüåîåìë îòüóïäòì èùïîèëåþåä ìëúòïäóî
ãïîåèëçå. øåòûäåþï âàáâïà, îëè åì îòüóïäò ãï÷íæï ãâïîëâíóä
ìïçëãïæëåþïøò æï èòìò øåìîóäåþòì ùåìòì ûòîòàïæò ðîòíúòðòï àïíïèëíïùòäåëþï. ìïáïîàâåäëøò ïèãâïîò ôïáüåþò æïèëùèåþóäòï
õïäõóîò æéåìïìùïóäåþòìïì, ãäëâòì îòüóïäåþòìïì, ìõâïæïìõâï øåèëâäåþòìï æï ìïåîàë ðóîëþåþòì ìïõòà. òäëîòì õïîòì øåùòîâòì øåèàõâåâïøò àïíïèëíïùòäåëþòì ðîòíúòðò ïìåâå ïøêïîïæ ïîòì
ãïèëõïüóäò
îëãëîú
èìõâåîðäòì
õëîúàïí
ìïñëâåäàïë
æïèëêòæåþóäåþï, îïú óûâåäåìò æëíòì ïèìïõâåäò èëèåíüò óíæï
165
òñëì, ïìåâå õëîúòì íïùòäòì èòêóàâíåþï ãïèëî÷åóä, ïè
ìïçëãïæëåþòìïàâòì
ïõäëþäïæ
ãïíõòäóä
ðòîàïàâòì.
ïè
àâïäìïçîòìòà ìïòíüåîåìëï èàïâîòì ùòäò, èìõâåîðäòì îáï,
îëèåäìïú èàïâïîò ûâòîôïìò áâåþòà ïèêëþì æï ìïìèòìïæ òñåíåþì,
ïìåâå õëîúòì æïîòãåþòìïì ãïèýéïâíåþóäò òåîïîáòóäò ìóîïàò,
ìïæïú èàïâïîì èëìæåâåí æòæåþóäåþò, øåèæåã òèåîåàòì èåôå æï
ãóîòòì èàïâïîò, îïú åîàòïíëþòì òìüëîòóä ãïèëûïõòäïæ óíæï
èòâò÷íòëà æï þëäëì õïäõò, èïìï, îëèåäòú ëæåìéïú ïè îòüóïäòì
åîïæåîàò, ïîïæòôåîåíúòîåþóäò øåèìîóäåþåäò òñë. ïèæåíïæ
ìïõåçå ãâïáâì îòüóïäòì èàåäò ìëúòïäóîò æï òìüëîòóäò æòíïèòêï,
îëèåäøòæïú àïâòìò îëäò ïáâì øåìîóäåþóäò îåäòãòóî
ìòíêîåüòçèìïú.
ãïíìõâïâåþóäïæ ïîòì ùïîèëæãåíòäò ûòîåóäò èòàëäëãòóîò
ôïáüòì ìëúòïäóîò åôåáüò áïîàäìï æï êïõåàøò èëðëâåþóä èïìïäïøò. ïá ùèòíæïíò èïéïä èàïçå çòì æï íïæòîò „þåâîò èòóæòì" ïî ÷ïíì
ïîú áóîóèò, ïîú ìõâï âòíèå èìïõóîò, ïí æïèìùîå, îëãëîú åì ùòíï âïîòïíüåþøòï ïéùåîòäò. ïìåâå þåâîò èòæòì èäëúïâò. ïè àâïäìïçîòìòà
íïæòîìï æï èäëúïâì øëîòì åîàãâïîò üëäëþòì íòøïíòï æïìèóäò.
ùèòíæïíòì ûïäï âäòíæåþï „èòìâäòà", îïìïú àïíïþîïæ åèëî÷òäåþï
ïæïèòïíòú æï úõëâåäòú. ïéùåîòäò âòàïîåþï óôîë àîïêòåäò ãèòîòì
êóäüòìïàâòì æïèïõïìòïàåþåä èëâäåíåþàïí ðëóäëþì ìïåîàëì æï
èïì åèàõâåâï. áïîàóä èòàëìøò æïéóðóäò ÿïþóêò èëíïæòîå æï èåôåèëíïæòîå ôîòïæ ðëðóäïîóäò ðåîìëíïýåþòï. àîïêòåäò ãèòîòì, îåìëìòì ìïõåøò åì ëîò ôòãóîï åîàòïíæåþï. áïîàä-êïõóîò îùèåíåþò
èàïçå æïìâåíåþóäò ùèòíæï ãòëîãòì øåìïõåþ àòàáèòì èàäòïíïæ åèàõâåâï îåìëìçå ïîìåþóä øåõåæóäåþïì, ìïæïú éâàïåþòì ûïäï ïìåâå íïæòîòì èòìâäòàï æï íåþòà øåùòîâòì ìïõòà ïîòì ãïèëìïõóäò. ãïîæï
ïèòìï ãïìïàâïäòìùòíåþåäòï æïèàõâåâï àïâïæ éâàïåþåþòì íòøïíàï øëîòì: ëîòâå ÿïþóêòï, ùïèåþóäòï, úõåíëìïíòï (åüäëìïíò), èåëèïîòï,
îïú èïà üòðëäëãòóî ìòïõäëâåì ïæïìüóîåþì. ëîòâå øåèàõâåâïøò
òãóäòìõèåþï ìëúòïäóîïæ æòôåîåíúòîåþóäò ãïîåèë, îëèåäèïú ãïíïðòîëþï ìòóýåüòì ûòîòàïæò åäåèåíüåþòì àïâòìåþóîåþï (èòìâäòà
ãïèëõïüóäò ûïäï, èëî÷òäåþï, øòøò èòì ùòíïøå), èïãîïè ïîìåþëþì ãïíìõâïâåþïú, îëèåäòú òíâïîòïíüóäò èëüòâòì ìõâïæïìõâï òìüëîòóä
åðëáïìï æï åàíëãîïôòóä ãïîåèëøò ÷ïèëñïäòþåþòì øåæåãïæ óíæï ãïíâòõòäëà.
166
ñóîïæéåþïì òèìïõóîåþì çëëèëîôóäò ìòèþëäëåþò æï èïàò ìëúòïäóîò æòíïèòêï. ðòîâåä æëíåçå ãïíäïãåþóäòï èõåúò æï íïæòîò,
èåëîåçå ðòîóüñâò, àõï æï õïîò. êëíêîåüóäïæ ðòîâåä æëíåçå ïáüòóîòï òîåèò, îëèåäòú èåëîå æëíåçå òúâäåþï õïîòà. èåëîå æëíåçå
ïáòäåâìòì êóäüøò ôòãóîòîåþì àõï - úõëâåäò, îëèåäìïú àïâòìò
àâòìåþåþòà øóïäåæóîò ïæãòäò óÿòîïâì ãïîåóäìï æï øòíïóîì øëîòì æï ïè íòøíòà èîïâïä õïäõøò ùèòíæï úõëâåäåþòì, öòõâòì, íòïèëîòì æï ï. ø. àïíïþîïæ ãïíòõòäåþï. òãò ûòîòàïæò îòüóïäóîò úõëâåäòï, îòüóïäóîïæ òàâäåþï èòìò ðîëæóáüòú. èïøòí îëúï òèïâå åàíëêóäüóîóä çëíïøò, èìõâòäôåõï ìïáëíåäò æï èòìò ðîëæóáúòï
ïîïîòüóïäóîïæ òàâäåþï. àõòì ãïíìïêóàîåþóäò ìïêîïäóîëþï òõìíåþï èòìò êëíüïáüòà ãïîåóä úõëâåäåþàïí, „ùèòíæï íïæòîàïí", îëèåäìïú àõï õøòîïæ øååöâïîåþï æï øåîåóä øàïèëèïâäëþïì òûäåâï.
ñïîïñëîóèøò ïìåà úõëâåäàï îòúõâì åèïüåþï ãïîåóäò úõâïîòú21. åì
èëèåíüò àõòì îòüóïäóîò èïîêòîåþòìïàâòì ìïñóîïæéåþë èïìïäïì
òûäåâï, èòà óôîë àó èòì òìüëîòóä ìòûâåäåìïú ãïâòàâïäòìùòíåþà.
âôòáîëþ, îëè àõòì øåìïõåþ ïîìåþóä ùïîèëæãåíåþøò ïìåàò øåõåæóäåþï ûïäòïí ûâåäò ùïîèëèïâäëþòìï óíæï òñëì. åãåþ ìùëîåæ àõï ïîòì òì úõëâåäò, ìïòæïíïú æëèåìüòêïúòòì ðîëúåìò æïòùñë. â. èïìëíì
øåæãåíòäò ïáâì úõîòäò ïæîåìïèòùïàèëáèåæë ìïçëãïæëåþïàï êåîïèòêóä íïùïîèçå ãïèëìïõóä çëëèëîôóäò èëüòâåþòìï øóï ïçòòìï æï
òîïíòìïàâòì. ïè úõîòäøò àõåþòì ãïèëìïõóäåþï èåîñåëþì 34-74 ðîëúåíüì øëîòì, èïøòí îëúï èìõâòäôåõï ìïáëíäòì ãïèëìïõóäåþåþò îòã
îïòëíøò ìïåîàëæ ïî ïîòì, ïí 1-14 ðîëúåíüì øëîòì èåîñåëþì. èåëîå
ïæãòäçåï ôîòíâåäàï ãïèëìïõóäåþåþò, îëèåäàïú õïäåþòïíò öòáåþòì ãïèëìïõóäåþåþò èëìæåâì22. àâòà â. èïìëíò ïè èëâäåíòì üëüåèòçèòì ãïæèëíïøàåþòì çåèëáèåæåþòà õìíòì23. ïèöåîïæ ïè ìïêòàõçå èìöåäëþòì ãïøäï ÷âåíì èòçïíì ïî øåïæãåíì. ëéëíæ ïéâíòøíïâà, îëè
èìõâòäôåõï ìïáëíäòì ìïêîïäóîò îëäòì ãïçîæï æïêïâøòîåþóäò
óíæï ñëôòäòñë èòùòìèëáèåæåþòì ãïíâòàïîåþïìàïí, îïú êòæåâïú ïòìïõï ãâòïíæåä ùïîèëæãåíåþøò, ìïæïú òîåèì, öòõâì æï ï. ø. úâäòì ìïäëúïâøò èëìóäò õïîò. ïèæåíïæ ïîáåëäëãòóîò æï åàíëãîïôòóäò
èïìïäòì øåðòîòìðòîåþï ãâïûäåâì ìïêèïëæ èêïôòë ìóîïàì, ìïæïú óûâåäåì åüïðçå ùïîèëæãåíòäòï íïæòîò, øåèæãëè øóïäåæóîò øòíïóîò
úõëâåäò, àõï, õëäë ìïþëäëëæ õïîò, îëãëîú óèïéäåìò æëíå çëëèëîôóäò ìïêîïäóîëþòìï. àõòì ãïíìïêóàîåþóäò èæãëèïîåëþï ûâåä
êóäüóîåþøò àïíïèåæîëâåëþòìïàâòì òûäåâï øåþîóíåþóä ìóîïàì:
167
òãò, îëãëîú íêïäåþ ðîëæóáüòóîò úõëâåäò, îëèåäìïú øåíïî÷óíåþóäò ïáâì ãïîåóäòì îòãò àâòìåþåþò, óùèòíæóîïæ òàâäåþï æï èõëäëæ ìïãïíãåþë øåèàõâåâåþøò øåìïûäë øåìïùòî úõëâåäì, ïí, ûïéäòì
èìãïâìïæ, ïíüòìèìõâåîðäì ùïîèëïæãåíì. ãïîåóä íïæòîìï æï àõïì
úâäòì ìïèìõâåîðäë úõâïîò, õïîò, îëèäåþòú ëðüòèïäóîïæ ùïîèëìïõïâåí èòùïàèëáèåæòì òíüåîåìì. øåòùòîåþï ïîï èóøï úõëâåäò, ïîïèåæ
èùïîèëåþåäò õïîò, ïí èëçâåîò, îëèåäìïú óéåäò ïîïìëæåì æãèòï. ïá
ïøêïîïæ ÷ïíì üåíüåíúòï, îëèäòì àïíïõèïæ ìïèìõâåîðäë, ïíó ùèòíæï
úõëâåäò ïîòì ãïîåóäò, ïí òìåàò øòíïóîò, îëèåäìïú þóíåþîòâò
àâòìåþåþò
ïî
æïóêïîãïâì.
èëãâòïíåþòà
æïèëêòæåþóäåþï
èìõâåîðäøåùòîâòìïæèò òúâäåþï. ïíüòêóî ìïèñïîëøò óêâå ïòêîûïäï
èõâíåäò èóøï ìïáëíäòì øåùòîâï æï àó ïìåàò îïè èëõæåþëæï,
æïóìöåäò ïî î÷åþëæï24. áîòìüòïíëþïè ðîòíúòðóäïæ øåúâïäï
ìòìõäòïíò èìõâåîðäøåùòîâòìïæèò æïèëêòæåþóäåþï. ñëâåäò ïìåàò
èìõâåîðäøåùòîâï ìïìüòêïæ òæåâíåþëæï ëôòúòïäóîò áîòìüòïíóäò
æëáüîòíòà25. ïèæåíïæ ïè îòüóïäòì ïîáïóäò, ùòíïáîòìüòïíóäò ùïîèëèïâäëþï æïâïì ïî òùâåâì. òãò ïéèëúåíåþóäò æï ÷ïèëñïäòþåþóäòï
âîúåä êóäüóîóä ùîåøò, íïñëôòåîåþòì êóäüòì õïíãîûäòâò ãïíâòàïîåþòì èõïîæïèõïî. ïè æòæ ðëäòåàíòêóî ãïîåèëøò ïáüòóîïæ èëíïùòäåëþæíåí áïîàâåäàï ùòíïðîåþòú, îëèåäàï êóäüóîóäèï èëíïðëâïîèï ïèï àó òè ôëîèòà æéåèæå øåèëòíïõï àïâò.
ãïèëñåíåþóäò äòüåîïüóîï:
1.
ïîáïíöåäë äïèþåîüò — ìïèåãîåäëì ïéùåîï, àþòäòìò 1936; áïîàäòì úõëâîåþï, XV, àþòäòìò, 1973, ãâ. 779-780; øïîæåíòì èëãçïóîëþï ìðïîìåàìï æï ïéèëìïâäåàòì ìõâï áâåñíåþøò. àþòäòìò, 1975,
ãâ. 196-200.
2.
История войны и владычества русских на кавказе., Н. Дубровина, т. I.
Очерк Кавказа и народов его населяющих СПБ, 1871, стр. 16-17).
3.
ïîáïíöåäë äïèþåîüò, æïìïõ. íïøî. ãâ. 142-143.
4.
ã. ÷òüïòï, øîëèåþò I, àþ., 1997, 15-16; Н. Джанашия, Религиозные верования абхазов, Христианский Восток, т. IV стр. 97-98; Г. Ф. Чурсин, Материалы по этнографии Абхазии, Сухум, 1957, стр. 31.
168
5.
áïîàóäò õïäõóîò ðëåçòï, ü. I, àþòäòìò, 1972, ãâ. 142-146;
354-358.
6.
â. þïîæïâåäòûå, ïéèëìïâäåà ìïáïîàâåäëì èàòåäàï ìïìóäòåîë
üåáìüåþò. èïìïäåþò ìïáïîàâåäëì åàíëãîïôòòìïàâòì I ãâ. 39-42;
ò. ìóîãóäïûå, áïîàóäò õïäõóîò ëîíïèåíüòì ìòèþëäòêï àþòäòìò,
1993, ãâ. 177.
7.
áïîàäòì úõëâîåþï, ì. ñïóõ÷òøâòäòì îåæïáúòòà ü.I. àþòäòìò,
1995. ãâ. 89.
8.
ò. ìóîãóäïûå, - åîàò ìïáëîùòäë ùåìòì èòàëìóîò æï ìëúòïäóîò
þóíåþòìïàâòì (èåôòì ãïíïæòîåþòì ïíïäòçòì úæï), „èïúíå”, òìüëîòòì... ìåîòï, ¹2, 1989.
9.
þïüëíòøâòäò âïõóøüò, - ïéùåîï ìïèåôëìï ìïáïîàâåäëìï, áïîàäòì úõëâîåþï, IV, àþ., 1973 ù. ãâ. 28-29.
10. ò. ìóîãóäïûå, - åîàò ìïáëîùòäë .... ãâ. 35-62.
11. ã. åîáëèïòøâòäò - „ëæòìåïì” X ìòèéåîòì åîàò ðïìïýòì òíüåîðîåüïúòòìïàâòì, ôòäëäëãòóî-òìüëîòóäò ûòåþïíò, ïêïæ. àòíïàòí
ñïóõ÷òøâòäòì ìïòóþòäåëæ èòûéâíòäò êîåþóäò, àþ., 1999, ãâ. 151.
12. Новгородский сборник, I, 1865, стр. 286 в ст. И. И. Толстого «Чудо у
жертвенника Ахилла на Белом острове. В сборнике И. И. Толстой, Статьи
по фольклору, М-Л., 1966, СТР. 19-23.
13. èïìïäï ìõâïæïìõâï ãïèëúåèåþòæïí, èëüïíòäò ã. ô. ÷óîìòíòì èòåî
òõ. èòìò Очерки этнографии Абхазии, стр. 30-32.
14. òáâå.
15. ôäïâòóì ïîòïíå, èëãçïóîëþï øïâò çéâòì ãïîøåèë, àïîãèïíò, ãïèëêâäåâï êëèåíüïîò æï îóêï íïàåäï êåÿåéèïûòìï àþ., 1961. ãâ. 57.
16. ò. ìóîãóäïûå, „üñïâòì ìòèþëäòêï æï üñïëìíòì èòàëäëãåèï áïîàóä èòàëìøò. èïìïäåþò ìïáïîàâåäëì åàíëãîïôòòìïàâòì, XXIV
ãâ. 166. òáâå ìïàïíïæë äòüåîïüóîï.
17. ôäïâòóì ïîòïíå, æïìïõ. íïøî. ãâ. 56.
18. Реальный словарь классических
древностей по Любкеру, СПб, 1885.
(øåìïþïèòì ìüïüòïøò).
19. Реальный словарь... ст. Sacrificia, В. В. Латышев, Очерки греческих
древностей. СПб, 1899, стр. 89-90.
20. И. И. Толстой, ук. соч. стр. 21.
21. К. Йетмар, Гелигии Гиндукуша, М., 1986, стр. 229, 257.
22. В. М. Массон, Средняя Азия и Древний Восток. Л. 1964. рис. 72.
169
23. В. М. Массон, ук. соч. стр.
24. В. В. Латышев, ук. соч. стр. 91.
25. å. èåüîåâåäò - 1784 ùäòì ìïåêäåìòë êîåþòì æïæãåíòäåþï.
ìïáïîàâåäëì ìïõåäèùòôë èóçåóèòì èëïèþå, ü. XIX-A æï XXI-B.
ÈÅÔÅ-ÈËÍÏÆÒÎÅ
(ÅÎÀÒ ÌÏÁËÎÙÒÄË ÙÅÌÒÌ ÌËÚÒÏÄÓÎÒ ÞÓÍÅÞÒÌÏÀÂÒÌ)
saqarTveloSi gavrcelebul saqorwilo ritualebs Soris gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs e. w. „mefis//nefis“ ganadirebis wesi, romel-
170
sac uaxloes warsulSi asrulebdnen Cveni qveynis sxvadasxva kuTxeSi.
yvelaze srulyofilad es wesi mesxeT-javaxeTSi yofila Semonaxuli da
rogorc specialuri literaturis monacemebi mowmobdnen, aTi, TxuTmeti
wlis
win
sayovelTaod
yofila
gavrcelebuli.
igi
Semdegnairad
tardeboda: „qorwilis meore dRes, saRamos pirs, nefe-dedofali mayrebisa da yvela stumris TanxlebiT ezoSi gavidodnen da cekva-TamaSiT
erTobodnen. am dros nefis deda banidan qaTams gadaafrenda, romlis
cocxlad daWeras yvela cdilobda. vinc qaTams daiWerda, mis sakuTrebad
iTvleboda. xSirad am saqmes dedoflis mayrebs miandobdnen, romelTac
daWerili qaTami dedoflis saxlSi wasvlisas Tan mihqondaT. rogori
civi da araxelsayreli amindic ar unda yofiliyo, „nefis ganadirebis“
ceremoniali mainc sruldeboda cekvebiTa da ferxulebiT. am sanaxaobis
sanaxavad, - „qorwilis sayureblad“ soflis mTeli mosaxleoba sazeimod
Cacmul-daxuruli iyrida Tavs. mTxrobelTa gadmocemiT, ufro adre,
qorwilis meore dRes nefe-dedofali, mayrebi, meqorwile xalxi musikosebis TanxlebiT karze gamovidodnen da simRera-cekva-TamaSiT Camoivlidnen naTesav-mezoblebis ojaxebs, sadac saxeldaxelod gaSlil sufras
axvedrebdnen. ramdenime sadRegrZelos Semdeg sxva ojaxSi gadainacvlebdnen, sadac igive meordeboda. wasvlisas ojaxis diasaxlisi maT qaTams, an
sxva saxis saWmel-sasmels (xili, arayi da a. S.) aCuqebda, romelic nefis saxlSi mihqondaT“1. roca „nefis“ saxlSi dabrundebodnen, iq saxlSi
Sesvlamde banze, an ezoSi icekvebdnen, mere usaTuod ferxuls „daabamdnen“, uferxulod saxlSi ar Sevidodnen. yovelive amas isev puroba mosdevda. aRsaniSnavia, rom „Svidi wyvili ferxulis Sesruleba“ savaldebulo yofila „mefis ganadirebisas“. scodniaT rogorc erTsarTuliani,
Sereuli (qalebisa da kacebis monawileobiT) ferxulebi, ise kacebis
orsarTuliani ferxulebic2. zogjer ganadirebis Semdeg, imdeni qaTami
grovdeboda, rom mTel sufras yofnida. v. koptonaSvilis cnobis mixedviT „saRamoTi nefes gaanadirebdnen banze mayrebTan erTad, banze lxinobdnen, aqeT-iqedan mohyavdaT qaTmebi da TiTo dakvriT mefem, mejvarem
da mayrebma Tavi unda gaagdebinon xanjliT“3. analogiur masalas gvawvdis s. makalaTia, s. xositaSvili, g. zedginiZe4.
„ganadireba“ qorwilis meore dRes qarTlSic scodniaT, sadac diasaxlisi jer sufras gauSlida, xolo wasvlisas qaTams gaatanda nefesa
171
da
mayrebs,
romlebic
saxlSi
brundebodnen
simReriT:
„Cvens
mefes
gaumarjvnia bazaleTisa tbazeda, mouklavs xari iremi, tyavi hkidia
mxarzeda“5. igive wesi kaxeTSic aris damowmebuli: aqac, sufris Semdeg,
mayrebs
qaTami
mihyavdaT,
romelsac
ezoSi
Sesuli
mayrebi
gamoudgebodnen, daiWerdnen da ejib-mefes miuyvandnen. ganadirebas aucileblad mosdevda „ZRvnoba“, anu „niWi“. am wesis Sesabamisad naTesavebsa
da mezoblebs mohyavdaT burvaki, Toxli, indaurebi, qaTmebi, batebi; mohqondaT puri, kvercxi, Rvino. samcxe-javaxeTSi „niWi“ win uswrebda ganadirebas“6.
analogiuri wesebi dasavleT saqarTveloSic yofila gavrcelebuli
(imereTi, samegrelo, raWa, leCxumi). qorwilis meore dRes, vidre sufras miusxdebodnen, dedoflis mayrebi (zogjer vaJis mayrebica da TviT
mefe-dedofalic) qorwilSi wveulTa ojaxebSi (e. i. naTesavebis ojaxebSi - i.s.) Camoivlidnen, sadac maT xiliTa da sasmeliT umaspinZldebodnen, xolo wasvlisas cocxal qaTams gaatandnen. am dros maspinZlis
ojaxidan Zroxac rom waeyvanaT, ojaxis wevrebi verafers ver etyodnen,
radgan uaris Tqva miuRebeli iyo. imereTSi mayrebis aseT Camovlas „aliloze“ Camovlas eZaxdnen. nefis ojaxSi dabrunebulebs maspinZeli ezoSi
Txas, an Zroxas dauklavda7. mayrebis saqcieli adre Turme ufro
kategoriul xasiaTs atarebda. amitom es ucnauri wesi adreve iqna SemCneuli da specialur literaturasa da eTnografiul aRwerilobebSi
jer kidev XIX s-Sia fiqsireuli. m. saRaraZis aRwerilobis Tanaxmad,
imereTSi, qorwilis meore dRes „mayrebi“ nefis mezoblebis ojaxebSi
Camoivlidnen, Tan simReras ambobdnen, visac miadgebodnen, is ojaxi valdebuli iyo sufra gaeSala da Tan saCuqari gaetanebina. Tu mayrebs saCuqari ar moewonebodaT, maSin ezoSi qaTmebs autexdnen srolas da daxocili qaTmebisagan maspinZels sauzme unda moemzadebina maTTvis, mayrebis
saqcieli im xanad imdenad Cveulebriv movlenad iTvleboda, rom aravis
ar mosdioda TavSi azrad raime winaaRmdegoba gaewia maTTvis, magram
„Tavgasulobad“ ki iTvleboda. Sinauri pirutyvisa da frinvelis daxocvis Cveuleba guriaSic aris damowmebuli, magram mayrebis Camovla aRwerili ar Cans9. meqorwile stumrebis gadawveva aRmosavleT saqarTvelos
mTaSic icodnen, magram „mefis ganadirebis“ savaldebulo wesi, garda
fSavisa, damowmebuli da aRwerili ar aris10. arsebobs fSavSi T. razi-
172
kaSvilis
mier Cawerili saqorwilo mayruli leqsi, romelic am wesis
arsebobas gulisxmobs: „SamamxedeniT qalebo, wiTel-yviTela vyudivar,
wamosuli var mayrada, qalisa-d qaTmis qurdi var“11. leqsSi aRweril
viTarebas amowmebs a. oCiauris masalebic: fSavSi qalis mayrebi RamiT
sofels moedebodnen da sadac ki qaTams Seagulebdnen, moiparavdnen da
qorwilSi moiyvandnen. es Cveuleba ZvelTagan yofila gavrcelebuli da
amisaTvis aravis ar daZraxavdnen. piriqiT ki SeiZleba momxdariyo: mayari
Tu qaTams ver moaxelebda, qalaCunas dauZaxebdnen12.
zemoT aRwerili rituali gansxvavebuli saxiT aris gadmocemuli
r. erisTavis mier. igi qorwilis meore dRes ar sruldeboda da arc ganadireba hqvia, magram mayrebis qcevaSi aris damowmebuli moqmedebaTa mTeli kompleqsi, romelic maT „mefis ganadirebis“ ritualis tolfas movlenad warmogvidgens: igi wers: "Жених собирает - "макреби" родственников, знакомых и едет за 80, за 100 верст венчаться. Но он должен избрать себе
такую дорогу, по которой ему еще не пришлось бы проезжать обратно с женой, - таков обычай. Вот жених отправляется в сопровождении множества
конных макреби и на пути, что ни попадись им: овца, корова, курица, - режут
в честь мепе (царя), тот за все уж отвечает. Проезд через деревни сопровождается песнями макрули - в два хора13.
cxadia, aq aRwerili saqorwino msvlelobis momentebi srul msgavsebas amJRavneben „nefis ganadirebis“ ritualTan. gansxvaveba gamoxatulia
upirveles yovlisa imiT, rom „ganadireba“ xdeba ara qorwilis meore
dRes, aramed „mefis“ mgzavrobisas. aq mayrebs ki ar umaspinZldebian,
aramed isini Tavad „nadiroben“, xolo mosaxleobisaTvis miyenebuli
zaralis safasurs „mefe“ ixdis. aseTive TviTneburi elmentebi „ganadgurebis“ zemoT aRweril epizodebSic Cans, roca dedoflis mayrebi iparavdnen qaTmebs (fSavi), an xocavdnen frinvelsa Tu pirutyvs maspinZelTa kar-midamoSi (imereTi). Tu saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi aRwerli
rituali naklebad gavs „nadirobas“ da aseTad igi pirobiTad SeiZleba
CaiTvalos, r. erisTavis mier aRwerili mayrionis mogzauroba, garegnuli
niSnebiT ufro uaxlovdeba namdvil nadirobas. igi „aznauruli“ TareSis
STabeWdilebas tovebs, maSin roca danarCeni aRwerilobebi ufro reglamentirebuli,
kanonikuri
da
Sesabamisad
metad
stilizebuli
saxiT
sruldeboda. arsebobs xalxuri Sexeduleba qorwilze, romelic am uka-
173
nasknels laSqrobas adarebs14. r. erisTavis aRweriloba marTlac uaxlovdeba laSqrobas. amasTanave, erTi saqorwilo xalxuri leqsis komentarSi15 naTqvamia, rom saqorwilo simRerebSi Tofis aRebaze mowodeba
srolaSi gajibrebas moaswavebs. aseTi Sejibri, saqarTvelos yvela kuTxeSi imarTeboda. samizned usulo sagnebis garda SeiZleba yofiliyo qaTami, indauri, cxvari, xbo16. am cnobaSic aris SemorCenili „ganadirebis“
anarekli da aqac nadirobis obieqtad isev Sinauri frinveli da cxoveli
rCeba.
Tavis droze am wess yuradReba miaqcia v. kotetiSvilma da igi uZvelesi motacebis wesis gadmonaSTad miiCnia. aqve man dasva saqorwilo
misteriis safuZvliani Seswavlis sakiTxi16a. es wesi nayofierebis aRqmebs daukavSira e. virsalaZem, romelmac ZiriTadad gaiziara v. kotetiSvilis mosazreba16b. ukanasknelad am rituals Seexo T. ivelaSvili, romelic cdilobs igi axsnas mdidari eTnografiuli monacemeis safuZvelze
da mas socialuri TvalsazrisiT ganixilavs. igi damswreT yofs or nawilad, qorwilis monawileebad, wveulebad da soflis danarCen mosaxleobad, romelic qorwilis „sanaxavad“ aris Segrovili. ase rom, aq warmodgenilia saerTo-saxalxo aqcia, romelic Sedgeba ritualis Semsruleblebisa da mayureblebisagan. misi mosazrebiT aq warmodgenilia magiuri
moqmedeba, romelsac ceremoniuli xasiaTi aqvs da, amdenad, sanaxaobasac
warmoadgens. sayuradRebo da angariSgasawevia T. ivelaSvilis azri „nefis ganadirebis“ ceremonialisa da berikaoba-yeenobis Sedarebisas, radgan
am ori kulturuli movlenis Semadgeneli elementebis sagrZnobi msgavseba udavod did interess iwvevs. msgavs elementebTagan erT jgufSi
warmodgenilia sofelSi Camovlis wesi, xolo, meore mxriv, ki ritualSi monawileTa saxelwodebani da funqciebi. berikaobaSi monawileobs beri//berka, mefe, Sahi, keisari, yaeni, - mTavari moqmedi piri, dedofali,
amalis mestvire, naTlia da a. S. esaa mTeli jgufi, romelic groteskul qorwils ganasaxierebs, xolo „ganadirebaSi“ bers, Sahs, keisars, yaens cvlis „mefe“, sasiZo, dedofali da sxvebi, - realuri saqorwilo
wesis realuri monawileebi. orive SemTxvevaSi imarTeboda savaldebulo
ferxulebi17.
aseTia is ZiriTadi monacemebi, romelTac emyareba mTeli Cveni codna „mefis ganadirebis“ ritualis Sesaxeb.
174
upirveles yovlisa yuradRebas ipyrobs am ritualTan dakavSirebuli simRerebis teqstebi, sadac yvelgan aris naxsenebi warmatebiT dasrulebuli nadiroba mefisa, aseve CamoTvlilia misi nadavli: iremi, arCvi,
Sveli, nukri, xoxobi18. radgan leqsi nadirobas Seexeba, cxadia, nadavlic gareuli frinveli da cxoveli unda iyos. aRsaniSnavia, rom gareuli frinveli da cxoveli, ZiriTadad cxoveli, aqtiurad aris CarTuli
mraval ritualSi. nadirs xSirad gamosaxaven xolme saweso mxatvrobaSi.
magaliTad, svaneTSi micvalebulis dReobebSi Seswiravdnen sxvadasxva
cxovels: xars, Zroxas, cxvars, Txas, Rors; aseve cdilobdnen jixvi da
arCvi moeklaT sagangebod am dReebisaTvis. SinaurTan erTad gareuli
cxovelisa da frinvelis gamosaxulebebs Zerwavdnen comisagan da acxobdnen ritualuri kverebis saxiT19.
motanili masalidan yuradRebas ipyrobs is garemoeba, rom „mefis
ganadirebis“ sasimRero teqstebSi yvelgan laparakia gareul nadirsa da
frinvelze, xolo mis Sesabamis ritualur moqmedebaSi gareuls enacvleba Sinauri frinveli da cxoveli. rogorc Cans, Sinauri cxoveli da
frinveli simbolurad ganasaxierebs velurs. am mosazrebis sasargeblod
metyvelebs iaraRic, romelsac mefe da mayrebi iyenebdnen (qaTmebisaTvis
xanjliT Tavis gagdebineba, an cxovel-frinvelis TofiT daxocva), rac
pirdapir migvaniSnebs, rom rituali aris realuri
nadirobis imitacia.
aRniSnuli saqorwilo simRerebi aRweren miTosuri „mefis“ nadirobas,
romlis drosac mas uxvad moupovebia nadiri. etyoba am „miTosur nadirobas“ Tan sdevda saqorwilo urTierTobebi, an sasiyvarulo kavSiri Wabuk monadiresa da qalRvTaebas Soris, ris dasamowmebel faqtebs uxvad
gvawvdis zepirsityvierebis, eTnografiuli Tu arqeologiuri masala.
amitom uxvi nadirobis Sedegad mopovebuli nanadirevi SesaZlebelia qalRvTaebis wyalobad CaiTvalos. aseTi „wyalobis“ axsna SeiZleba vipovoT
samonadireo eposSi daculi simRerebisa da legendebis im nawilSi, romelic mogviTxrobs RvTaebis rCeul monadireTa warmatebis mizezebze.
aseve niSandoblivad gveCveneba gareuli cxovelisa da frinvelis
ritualuri da simboluri mniSvneloba, am SemTxvevaSi ki irmisa da jixvisa. sayovelTaod cnobilia faqtebi, saidanac Cans am cxovelTa saweso
aqtivoba rogorc saqorwilo, ise dakrZalvis ceremonialSi. dakrZalvisas xSirad moaqvT jixvisa da arCvis fituli, miTosis Tanaxmad Wabuk
175
monadireebs dastiris qali RvTaeba, dali, romlis zoomorfuli saxe
aris jixvi20. radgan dakrZalvis ritualSi iseTi komponentebic mowmdeba, romelTac miTosuri da simbolur-religiuri aspeqtebic aqvT, swori
ar viqnebiT, Tu mTeli ritualis ideur-sarwmunoebrivi mxaris Sefasebisas ar gaviTvaliswinebT mis arqaul, miTosur-religiur mniSvnelobas.am
Tvalsazrisidan gamomdinare, darkZalvis wesebi unda ganvixiloT rogorc Wabuki monadirisa da qali RvTaebis siyvarulis dasasruli, romelic Tavis TavSive Seicavs misi aRdgenis, ganaxlebis, cikluri ganmeorebis perspeqtivebs. amitom dakrZalvis ceremonialSi damowmebuli faqtebis motana saqorwilo ritualebis paralelurad, erTi SexedviT sapirispiro mniSvnelobis mqone faqtebis gaumarTlebel dajgufebad warmogvidgeba, magram Tu miTosuri da misteriuli TvalsazrisiT SevxedavT,
es siaxlove araviTar eWvs ar gamoiwvevs radgan isini, oriveni aRdgenili ada mokvdavi RvTaebis miTosis nawilebs warmoadgendnen da am
struqturis diametrul wertilebze arian ganlagebuli, sadac, wriuli
ciklis principebis Sesabamisad, erTi naxevris dasasruli meoris dasawyiss gulisxmobs. amitom qorwilisa da dakrZalvisas xsenebuli faqtebis damowmebas gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs, radganac am gziT SesaZlebeli xdeba daSlili da danawevrebuli uZvelesi miTosisa da misi
praqtikulad realizebuli formis, misteriis rekonstruqcia, Tuki am
monacemTa saTanado da yovelmxrivi gaSuqeba moxerxda.
CvenTvis saintereso ritualis SeswavlisaTvis sayuradRebo monacemebs Seicavs TviT misi saxelwodeba, „mefis ganadireba“. qarTuli enis
ganmartebiTi leqsikonis mixedviT sityva „mefe“, Tavisi erT-erTi mniSvnelobiT aris „mamakaci, vinc cols irTavs (qorwili aqvs); mefe-dedofali - axaldaqorwinebulni; „mefe“, igivea, rac „nefe“, xolo „mefe-dedofali“ igive, rac „mefe-patarZali“, „nefisa“ da „mefis“ monacvleoba
yvela dialeqtur leqsikonSia damowmebuli, Tuki es sityvebi aris motanili, magram aqve unda aRvniSnoT, rom arc sulxan-saba orbelianTan, arc
i. abulaZis Zveli qarTuli enis leqsikonSi „mefe//nefe“ Tavisi arc erTi mniSvnelobiT ar ganimarteba rogorc meqorwile, siZe. amis mizezi,
Cveni azriT, unda iyos „mefis“ socialuri mniSvneloba feodaluri sazogadoebis oficialur sityvierebaSi, romelic ar aRiarebda xalxuri
enisa da azrovnebis bevr normas. „nefe//mefis“ amJamad CvenTvis saintere-
176
so mniSvneloba xalxuri kulturis arqauli fenebidan momdinareobda da
ganviTarebuli feodaluri sazogadoebisa da saxelmwifos ena albaT Tavs
aridebda umaRlesi ierarqiuli donis aRmniSvneli terminis xalxur aspeqtebs. „mefis“ CvenTvis saintereso mniSvnelobis saTaveebi uaRresad
arqaul xanebSia saZiebeli. rogorc z. aleqsiZe da g. maWavariani fiqroben, termini „mefe“ da misi antonimi „sefe“, e. i. is, visac raRaca aqvs,
ekuTvnis, flobs da is, rac viRacas ekuTvnis, unda aRmocenebuliyo zanur-qarTuli erTianobis xanaSi. daaxloebiT meore aTaswleulis Sua xanebSi, Sua brinjaos xanaSi da warmoadgens „kuTvnilebasa“ da „meqonleobaze“ damyarebul termins. Tavisi adrindeli SinaarsiT „mefe“ niSnavda
mflobels, mqonebels da ara monarqs. es ukanaskneli mniSvneloba SeiZleboda gaCeniliyo garkveul istoriul da socialuri niSnebis mqone
garemoSi, e. i. gacilebiT ufro gvian, saxelmwifos warmoSobasTan erTad, sazogadoebis socialuri diferenciaciis gaRrmavebis bazaze, magram
rogorc „mqonebelis“ aRmniSvneli termini, winaaRmdeg armqoneblisa, igi
albaT yovelTvis aRniSnavda garkveul socialur upiratesobasac, miT
ufro rom igi socialurad enaTesaveba saerTo qarTvelur „xucess“,
romlis Sinaarsis safuZvelSi, mqoneblobis sapirispirod, „umcros-ufrosobis“ principia Cadebuli21. aqedan cxadia, rom terminma „mefem“ gaiara ganviTareba-formirebis rTuli gza, romlis sawyis etapze igi asaxavda adreklasobriv „mqonebels“, xolo dasasrulSi umaRlesi xelisuflis aRmniSvnelad iqca. samwuxarod, am terminis sakulto mniSvnelobaze dasaxelebuli naSromis avtorebs araferi aqvT naTqvami. kultis
TvalsazrisiT isini ganixilaven termin „xucess“ da fiqroben, rom igi
„kultis msaxuris funqciebsac iTavsebda da erTdroulad „tomis beladsa“ da „qurums“ aRniSnavda. analogiad gamodgeba xevsuruli xucesi,
romelic semantikurad fSaur-moxevur xevisbers Seesabameba. xevisberi
aSkarad ufro gviandelia, vidre xucesi. igi Sedgenili, „aRwerili“
terminia, romlis meore komponenti, beri - ucxo, iranuli warmomavlobisad iTvleba, xolo xucesi saerTo qarTveluri warmomavlobis mTliani
sityvaa. klasobrivi urTierTobebis gaRrmavebis Sedegad, roca tomis beladi „mefe“ gaxda da mas Camoscilda kultis msaxuris funqciebi (Sdr.
strabonis cnoba iberiis mosaxleobis pirveli da meore genosis Sesaxeb), xucesi, Cans, mxolod „qurums“-Ra niSnavda. qristianobis Semosvlis
177
Semdeg xucesi - „qurumi“ iqceva xuces-mRvdlad, sadac xucesi da mRvdeli sinonimebia. konkurenciis procesSi imarjvebs termini mRvdeli, Tumca mTlianad ver devnis xucess22. aqedan unda vivaraudoT, rom roca
„mefe“ umaRlesi ierarqiuli rangis aRmniSvnel terminad iqceva, mas CamoSorebuli unda hqonoda religiuri funqcia (yovel SemTxvevaSi misi
ZiriTadi nawili) da igi sxva pirTa movaleobad unda yofiliyo qceuli
(xucesi, xevis beri). amitom meqorwileTaTvis „mefisa“ da „dedoflis“
saxelis miniWeba SesaZlo iqneboda maSin, roca „mefis“ pirovneba ansaxierebda miTosur-sakralur figuras, romelic amave dros patriarqaluri
kultis aRsrulebis moTavec unda yofiliyo. cnobilia, rom nayofierebis ritualebSi umTavresi adgili eWira ojaxis ufross, aseve xazgasmiT
gamoyofili Cans misi roli inkorporaciis ritualebSic23. yvela es wesi sqesTa urTierTobis simbolikis im sakulto nakvaleviTaa aRbeWdili
da met-naklebad Tanamimdevrulad agviwers im sakulto moqmedebebis rigsa da socialur datvirTvas, romelic „mefis“ movaleobas Seadgenda winasaxelmwifoebriv xanebSi24. rogorc Cans, motanili masalis meoxebiT
warmoCenili
miTosur-religiur
warmodgenaTa
mTeli
sistema
albaT
funqcionirebda didi misteriis saxiT, romelsac „mefis“ meTaurobiT
asrulebda mTeli socialuri jgufi, am misteriis umTavresi momenti
iqneboda „mefis“ RvTaebaze daqorwinebis scena, romelic, rogorc miTosuri aRorZinebis aqti, socialuri jgufis aRorZineba-gamravlebis simboloc unda yofiliyo. am misteriis gadmonaSTebi, rigi saxecvlilebiT
Semoinaxa qarTul xalxur dResaswaulebSi da maT Soris qorwilSic.
specialuri literaturidan kargad aris cnobili religiur-miTosuri koncefcia, romlis centrSi dgas sakraluri mefis monumenturi
figura; miTosis Tanaxmad igi RvTaebrivi niSnebiTaa aRbeWdili, aris
RvTaebis Svili, an Tavad RvTaebis gamovlena da sabolood misi sawyisi
„kulturuli gmiris“ cnebas ukavSirdeba25. aseTi mefeebi wmindanad arian
miCneulni da miTosur-religiuri da kosmosuri TvalsazrisiT isini ganasaxiereben centrs, rogorc socialur, ise kosmosurs, maT garSemo mimdinareobs socialuri da religiuri konsolidaciis procesi. mefe ZiriTadi figuraa kvdomisa da aRorZinebis principebze agebul warmodgenebSi,
sadac igi, cocxali da Zlieri, ganasaxierebs bunebis aRorZinebis Zalebs,
xolo sapirispirod amisa, misi sikvdili SemoqmedebiTi potenciis kvdo-
178
mis simboloa. ufro gviandel, maRalganviTarebul miTosSi, mefe, rogorc RvTaebis reprezentanti, ganagebs ciur Zalebs, wylisa da sikvdilis samyaros, igi iqceva msoflios xis analogiuri mniSvnelobis matarebel obieqtad. erT-erTi umTavresi ritualuri aqti, romliTac igi
Tavis RvTaebriv arss gamoxatavs, aris wminda qorwili, romlis saSualebiT mefes moqmedebaSi mohyavs bunebis aRorZineba-ganaxlebis Zalebi;
mefe, rogorc wliuri ciklis dinebis warmmarTveli, ganagebs sezonTa
cvalebadobas, iZleva wvimas, icavs Tavis saymos avadmyofobisagan da a. S.
amitom qorwineba, rogorc gansakuTrebuli kosmosuri da religiur-miTosuri mnivSnelobis aqcia, mWidrodaa dakavSirebuli mefis saxesTan * .
mefis qorwineba aris am aqtis umaRlesi sazogadoebrivi mniSvnelobis gamovlena, igi moqmedebs, rogorc misi sakraluri da socialuri SesaZleblobebis Semkrebi da katalizatori. SeiZleba iTqvas, rom mefis unari, zegardmo „niWi“, ganapirobebs mefobas, romlis socialuri aspeqtebis realizaciis erT-erTi forma praqtikaSi gamoxatulia mefis sqesobrivi ZaliT, xolo sqesobrivi SesaZleblobani, viTarca gansaxiereba
amaRorZinebeli Zalisa, miTosSi da religiaSi Tavisi upirvelesi saxiT
ganapirobeben mefobis SesaZleblobas. am ori komponentis damTxvevis gareSe miTosuri mefoba ar arsebobs ** . aqedan
gamomdinare mefis qorwineba
misi sakraluri bunebis Semoqmedebis kvintesenciuri momentia, romlis
sapirispirod arsebobs mefis sakraluri mokvdineba. es xdeba maSin, roca
mixrwnili mefe kargavs SemoqmedebiT unars26. mogvianebiT es idea farTod gavrcelda msoTflios xalxTa zepirsityvierebaSi, sadac mefis, mefis wulebisa Tu asulebis qorwineba sxva socialuri
wridan gamosul
axalgazrda gmirebTan sayovelTao bednierebis simbolodaa warmosaxuli,
xolo maTi siyvarulis tragikuli dasasruli aseve kosmosuri sikvdilis desakralizebul reminiscencias warmoadgens.
*
„mefis“ aseTi mniSvneloba SeiZleba areklili iyos qarTul terminSi „xelmwife“, romelic socialurTan erTad mis sakralur arssac gamoxatavs. am mosazrebis sasargeblod metyvelebs rogorc „xelis“ religiur-socialuri gaazreba, ise sityva „mwifes“ mniSvnelobac (xili moJamebuli, saba).
**
varaudis saxiT: „mefis“ am mniSvnelobis hipertrofirebuli gardasaxvis Sedegi unda iyos aziel mefeTa uzarmazari haramxanebi; aseve cnoba mefe solomonis
Svidasi colisa da samasi mxevlis Sesaxeb (dab. mefeTa 1. 10. 11 .3).
179
yvelaferi, rac cnobilia am sakiTxebis Sesaxeb zogad literaturaSi, met-naklebi sizustiT TiTqmis ukanasknel xanebamde Semoinaxa qarTulma yofam. aRsaniSnavia, rom qarTvelTa TvalsazrisiT qorwili sayovelTao lxinisa da sixarulis optimalur gamoxatulebad iTvleba, rac
kargad aris aRbeWdili xalxuri sityvierebis ZeglebSi, magram misi mniSvneloba aqtiurad igrZnoba sxvadasxva daniSnulebis saweso moqmedebasa
da ceremonialSi. umartivesi moqmedebebi, romelTa safuZvelSi devs sqesTa pirispirobisa da maT Soris urTierTobis religiur-kosmogoniuri gaazreba saqorwilo aqtis gareSe, Tavis droze Seiswavles iv. javaxiSvilma27, v. bardaveliZem, i. janeliZem, j. ruxaZem, j. onianma da sxvebma, romelTa Sromebi mravaljer gvaqvs miTiTebuli.
am TvalsazrisiT CvenTvis gansakuTrebiT sainteresoa wvimis gamowvevis ritualebi, sadac sqesobrivi aqti, rogorc sakraluri simbolo
da ritualuri moqmedebaTa arsis gamomxatveli momenti, uaRresad farTodaa gavrcelebuli. am ritualebis ZiriTadi personaJi aris faliuri
Tojina, lazare, romelsac gvalvisas Camoatareben xolme. misi paraleluri saxelwodebebi da epiTetebi damatebiT axasiaTeben miTosur personaJs. mas uwodeben „koti-kotias“, „kvercxas“ da a. S. riTac lazares faliurobaa xazgasmuli. lazares paralelurad gvxvdeba termini „beri“,
romelic, rogorc ukve aRvniSneT „xucesis“ mniSvnelobiT ixmareba. „berTan“ dakavSirebiT mravali ritualia Seswavlili, sadac am ukanasknelis
faliuroba sruliad aSkarad aris gamovlenili. lazares paralelurad
CvenTvis
didad sainteresoa ritualis is dasavlur-qarTuli variante-
bi, sadac Tojina qals ganasaxierebs da mas „patarZals“ eZaxian. aseTi
wesi gansakuTrebiT samegreloSia gavrcelebuli. aqvea gamovlenili varianti, romlis Tanaxmad (zugdidis raionSi) gvalvisas Semosavdnen or
Tojinas, qalsa da kacs. vaJs qudi axuravs, qals Tavsafari. xalxis
msvlelobas Tojinebi wyalze mihyavs, iq mdinareSi abanaveben, Semdeg aSiSvleben, qvaze deben da tansacmeli saxlSi moaqvT. gaSiSvlebisas tirodnen, pirjvars iwerdnen da wvimas Txovdnen RmerTs28. rogorc vxedavT, rituali da Tojinis saxelwodeba (patarZali - moWyudia) pirdapir miuTiTebs saqorwilo urTierTobaze. igive rituali, oRond ufro
rTulad SemorCenili, damowmebulia imereTSi, sadac wesad hqoniaT gvalvisas ori gogonas Camotareba. eWvi araa, rom isini wyvils „nefe-pata-
180
rZals“ ganasaxierebdnen. am TvalsazrisiT sainteresoa igive rituali
aWaraSi, sadac sawvimar Tojinas qalad rTaven da „qefCaxaTuns“ (kovzis
dedofals) uwodeben (Seadare Cerqezuli „xace guaSa“ - niCbis dedofali), magram sasimRero teqstebSi „lazarias“ axseneben, uxvadac amkoben
faliuri epiTetebiT29. TuSeTSi „sawvimara gugais“ saxeliT cnobil Tojinas tanze patarZlis tansacmeli ecva30. cxadia, aqac rituali nakluli saxiTaa SemorCenili, etyoba odesRac masSi wyvili monawileobda,
razedac migviTiTebs sasimRero teqstSi dasaxelebuli mamrobiTi niSnebi
da qaluri Tojina. radgan rituali gamartivebisaken amJRavnebs midrekilebas, rac am SemTxvevaSi wyvilis erTi, mamrobiTi wevris dakargviT gamoixateba, SeiZleba vivaraudloT, rom sxvagan SeiZleba qaluri wevri
dakarguliyo. amitom, dasaSvebad SeiZleba CaiTvalos qaluri wevris dakargva qarTl-kaxur, raWul, svanur wvimis gamosawvev ritualebSi, sadac
mamrobiTi nawili didi sqesobrivi aqtiurobiTaa gamoxatuli. meore
mxriv, isic dasaSvebia, rom wyvilis ritualur-simboluri gamoxatvisaTvis sruliad sakmarisad miaCndeT misi romelime wevris aqcentireba, rac
TavisTavad gulisxmobs meore wevris arsebobas. aseTi wevri, Tu igi iqneba zeciuri mamri, an miwis ganmasaxierebeli deda, SeiZleba dafaruli
da tabuirebuli yofiliyo, aseT SemTxvevaSi misdami mimarTuli rituali
miiRebda miwieri qalis, an mamakacis mier Sesrulebuli calmxrivi simboluri moqmedebebis saxes. ritualSi qristianuli saxeli „lazare“ gvian
aris Sesuli. am mosazrebis sasargeblod laparakobs „beri“. garda amisa,
Tojinis Camotarebis rituali, romelic yvela ZiriTadi niSniT Zlier
Camogavs qarTul „lazarobas“, aRwerili aqvs herodotes egviptelTa
Soris dionises dResaswaulis dros. rogorc Cans, faliuri RvTaebis Camotarebis rituali nayofierebis an wvimis gamowvevis mizniT farTod
yofila gavrcelebuli axlo aRmosavleTSi. falosis Camotarebis ritualuri msvlelobebis SemoRebas herodote melampuss miawers31.
seqsTa urTierToba Zalze cxadad aris gamoxatuli e. w. „wylis
moxvnis“ wesSi, romelic saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSia damowmebuli
da didi xania miiqcia mkvlevarTa yuradReba. am wess qalebi asrulebdnen
da imitirebuli mamruli aqtivoba mimarTulia guTnisdedis colis mimarT, romelic, Tavisi movaleobis gamo (igi guTans misdevda) ritualis
ZiriTad moqmed pirad iTvleboda. es rituali Tavis droze Seafasa
181
g. Citaiam da albaT savsebiT samarTlianad casa da miwas Soris damyarebuli gamanayofierebeli aqciis gamoxatulebad miiCnia, sadac mdedri miwas ganasaxierebs, xolo mamri (Sesabamisad erqvani, saxvneli), zecas32.
gadaWarbebuli esxrologia, sqesTa urTierTobis amsaxveli scenebi, roca
monawileTa mier sqesobrivi aqti sityvierad da simboluri moqmedebiT
sruldeba, aseve xvna, da gawuwva, sadac igive igulisxmeba, rogorc eqvivalenturi Rirebuleba, am kavSiris gansxvavebuli saweso moqmedebiT warmosaxvis cdas, mis simbolos warmoadgens. winaaRmdeg SemTxvevaSi rituali uazroba iqneboda. aqve yuradReba unda mivaqcioT monawileTa Semadgenlobas: rituals asruleben mxolod qalebi da maTi mizania mamruli,
e. i. zeciuri Zalebis provocireba. cxadia, rom am SemTxvevaSic mTeli
rituali sqesTa urTierTobis demonstracias warmoadgens, romlis saboloo mizania wvimis gamowveva.
gansakuTrebiT mravalferovani masalaa SemorCenili xalxur karnavalSi, romelic berikaoba-yeenobis saxeliTaa cnobili. es friad mnivSnelovani movlenaa, romelic organulad axasiaTebs Zveli msoflios xalxebis yofas, magram yvelgan arsebobs Taviseburi, adgilobrivi saxiT, sadac asaxulia ama Tu im konkretuli xalxis kulturuli specifika. karnavalebis agraruli xasiaTi da miTosuri Ziri uZvelesi religiur-sameurneo mrwamsidan momdinareobs, romlis genezisis procesi ramdenime aTasi wliT uswrebs Tanamedrove didi religiebis aRmocenebis xanas. miuxedavad amisa, religiuri aRmsareblobisagan damoukideblad, uZvelesi karnavalebis elementebi Semoinaxa rogorc aRmosavleTSi, ise dasavleTSi33.
qarTul karnavalSi yuradRebas imsaxurebs monawileTa saxelebi,
magram amJamad Cvens sakiTxs mTavar personaJTa vinaoba emsaxureba. mas
eZaxian „bers“, an „berikas“, aseve „mefes“, „keisars“, „xakans“, „Sahs“, „yaens“, xolo misi meuRle iwodeba „dedoflad“, „kekelad“, „patarZali“,
terminebi „mefe“, „beri//berika“, aseve „dedofali“ albaT pirveladi mniSvnelobiT dainerga da SesaZloa TviT ritualis formirebis xanidan
momdinareoben, xolo sxvebi (keisari, Sahi, xakani, yaeni) momdevno xanebSi, garkveuli istoriuli TanamimdevrobiT unda damkvidrebuliyvnen masSi. mTeli es procesi SeiZleba SevafasoT rogorc specifiuri tendencia,
saidanac naTeli xdeba, rom mTeli Tavisi istoriuli arsebobis manZilze
rituali eswrafvis Tavis struqturaSi umaRlesi socialuri rangebis
182
CarTvas34. terminTa didi mravalferovneba, romlebic mxolod da mxolod erTi da imave mniSvnelobis niuansur variantebs aRniSnaven, ganpirobebulia ritualSi „mefis“ paraleluri ucxouri cnebebis SeWriT,
romelTac arsebiTad am ukanasknelis adeqvaturi mnivSneloba aqvT da
amitom gansakuTrebuli konfliqtis gareSe ikidebdnen fexs. meore mxriv,
garkveuli istoriul-politikuri pirobebidan gamomdinare, isini ufro
maRal xelisuflebasac gansaxierebdnen, vidre adgilobrivi „mefe“ da
amitom gansakuTrebiT xelsayrel masalas iZlevian politikur-socialuri groteskisaTvis, romelic rogorc cnobilia, polarul cnebaTa daaxloeba-dapirispirebas emyareba35. Tanamedrove, yofaSi damowmebuli karnavali, miuxedavad mwvave, groteskuli xasiaTisa, Tavisi ZiriTadi SriT
warmoadgens „mefis“ sakralur qorwinebas, romlis upirvelesi mizani
iyo biologiuri, socialuri da ekonomiuri procesebis stimulireba.
misteriis mTeli kompozicia iSleba aqtiuri seqsualuri aqcentebis
fonze, radgan igi miTosis mier miCneulia empiriul safuZvlad aRdgenaganaxlebis procesisaTvis (wyvilebi ca-dedamwa, Sina-gare, socialuriarasocialuri xSirad gamoixateba dapirispirebiT mamakaci-qali), xolo
meore mxriv warmoadgens erTaderT saSualebas SexedulebaTa praqtikuli
realizaciisaTvis. misteria warmosaxavda bunebis kvdoma-aRorZinebas da
am, urTierTCanacvlebadi sikvdilisa da ganaxlebis saSualebiT gamovlenili procesis mamoZravebel energiad sqesTa niSnebiT dapirispirebuli
kosmosis elementebis urTierTswrafva miaCnda. Cveni msjelobisaTvis gansakuTrebiT mnivSnelovania is garemoeba, rom nayofiereba-aRorZinebis Zalebis uzenaesi gamoxatuleba „beri-yeeni“, igive mefea, romelic „ganadirebis“ rituals asrulebs. xalxis sityviT mas kargi gazafxuli unda
moeyvana, nami ar unda moeklo naTesebisaTvis, xolo cxovel-frinvelisaTvis gamravlebis didi unari mieniWebina. am mizniT berikas, yeens da sxva
monawileebs xelovnur wvers aglejdnen da dedaboZze, kedelSi, saqonlis sadgomsa da kruxis sabudarSi debdnen, rac „baraqis“ motanas ganapirobebda36. wveri da Tma ki Zveli miTosuri sistemebis Tanaxmad mcenareTa eqvivalentur Rirebulebad ganixileboda, rasac safuZvlad edo miwisa da sxeulis analogiuri, urTierTCanacvlebadi mniSvneloba37.
berikaoba//yeenobaSi gansakuTrebuli adgili eWira mTavar monawileTa wyalSi Cagdebas, aseve mTeli xalxis dasvelebas. aqve iyo Setanili
183
wylis moxvnac, oRond aq mas mamakacebi asrulebdnen. yeeni da dedofali
wyalze mTel xalxs mihyavda. maT dasvamdnen uremze, xeluremze, cxenze,
saxedarze da a. S. zogjer mxarze Sesmac scodniaT, an guTanze mjdomareT Seiyvandnen wyalSi. yeeni da dedofali mdinareSi Widaobdnen (rac aq
sqesobrivi aqtis simbolur gamosaxvad unda miviCnioT), maT sxvebic „CaeSvelebodnen“, dedofals hkocnidnen, yeens zurgze axtebodnen da iZaxdnen „simdidre Segvmateo“. yaenis kargad yofna mosavalsa da saerTo simravles moaswavebda, rac kargad Cans mTxrobelTa sityvebidan: „yeeni imis
guliTvin iyo, ro kargi Wirnaxuli mosuliyo“. amasTanave yeeni axaldaqorwinebuli, maRali da Zlieri kaci unda yofiliyo, radgan maSin mosavalic maRali da jansaRi movidoda. igi zogjer xalxs exveweboda,
„bevrs nu damasxamTo, me rom movkvde mosavali ar mogivaT Cemi codviTao“38.
motanili masala cxadyofs, rom amindis gamowvevis rituali „berikaoba-yeenobaSi“ calke Temas warmoadgenda, xolo gvalvisas „lazarobagonjaobis“ saxiT, damoukideblad sruldeboda. es wesi, Tavisi srulyofili saxiT, wyvilis mier TamaSdeboda, an sxva, arapirdapiri xerxiT mianiSnebda wyvilTa urTierTobas. ase rom, aRniSnul ritualTa mTavari
wevri yvelgan aris mefe, sasiZo, romelic Tavisi amaRorZinebeli unariT
ganapirobebda mTeli socialuri jgufis ganaxleba-aRorZinebas. es Sexeduleba ki safuZvlad edo warmodgenebs sakraluri mefeebis Sesaxeb,
rac gvafiqrebinebs, rom odesRac meqorwile „mefis“, sasiZosa da socialuri mefis mniSvnelobebi realurad iyridnen erT terminSi Tavs. „mefis“ sakraluri da socialuri funqciis kulminaciuri gamovlena unda
yofiliyo sakraluri qorwineba, romlis anarekli, rogorc vnaxeT kargad aris Semonaxuli xalxur yofaSi. Tanaxmad ritualisa, aseTi „mefe“
yovelwliurad uuRldeboda bunebis dedos, gareuli cxovelebis mfarvel RvTaebas, rac simbolurad gamoxatavda nayofierebis Zalebis ganaxleba-aRorZinebas. amis dasturad migvaCnia misteriaSi zoomorful niRabTa monawileoba, gansakuTrebiT mTavapri personaJis, berikas niRabi, romelsac „daTos“, „daTunas“, „tax-berikas“ * eZaxdnen. igi momakvdavi da
*
Cemi azriT, mamrobiTis gansakuTrebul aqcents warmoadgens gareuli Roris,
eSvis saxeli „taxi“, rac nominalurad mamal mwarmoebul Rors aRniSnavs. amave
184
aRdgenadi gmiria da mTeli misteria praqtikulad misi sakraluri Tavgadasavlis aRweras warmoadgens: berika aTasgvari xerxebiT gamoxatavs
Tavis siyvaruls „dedoflisadmi“, icavs mas Tavdamsxmelebisa da gamtaceblebisagan, iRupeba da cocxldeba, ibrunebs Tavis satrfos da sabolood gamarjvebiT asrulebs Tavis misias. gatacebuli qalis gamoxsnis
motivi uaRresad popularulia qarTul miTosSi, xolo zoomorfuli
saxeebis siWarbe da orgiastuli elementebi mkveTrad gamosaxul agrarul da kosmosur iers aniWebs mas. cxovelur niRabTa monawileoba sajaro msvlelobebsa da zeimebSi Rrma istoriuli fenebidan iRebs saTaves, razedac aSkarad migviTiTebs arqeologiuri Zeglebi.
mravalgzis aris aRniSnuli specialistTa
es momenti
mier39.
sqesTa urTerTobis ritualur-simboluri mniSvneloba aSkarad Cans
saojaxo dResaswaulebSic, romlebic aseT dReebSi calkeul ojaxebSi
tardeboda. „TavisTavad cxadia, - wers v. bardaveliZe, - rom bembRu-bosloba Rames gadaWarbebuli col-qmruli urTierToba religiuri wes-Cveuleba iyo, romelic sqesobrivi ganayofierebisa da, kerZod, saqonlis
gamravlebis mfarveli RvTaebis Tayvaniscemis gadmonaSTs warmoadgenda...
amas savsebiT naTelyofs religiuri da religiur-magiuri xasiaTis sagangebo wesebi, romlebic boslobis, lifanalis, da axalweliwadis dResaswaulTa imave leCxumur, raWul da svanur, agreTve sxva qarTveli Temebis axalwlis gadmonaSTebSia daculi“40. v. bardaveliZis azriT, aseTive
simboluri bunebisa yofila wriuli ferxulebi, cekvebi; es motivebi
naTlad aris areklili svanur saweso grafikaSi41.
cxadia, adresagazafxulo misteriaSi cxovelTa niRbebi groteskis
gamo ar Sesula. misteriis groteskuli aspeqti SedarebiT axlo warsulSi aRmocenda, xolo zoomorful niRabTa arseboba uZvelesi xanebidan aris cnobili. Tavdapirveli mniSvnelobiT cxovelebi warmosaxavdnen
qalRvTaebis samyaros, romelsac sakraluri qorwinebiT uerTdeboda „mefe“, misteria pirveladi mnivSnelobiT warmoadgenda aRorZinebis miTosis
dros igi aris am cxovelis veluri saxeobis aRmniSvneli termini. rogorc Cans
am cxovels, Tavisi uxvi nayofierebisa da didi fizikuri gulis gamo, mniSvnelovani adgili unda sWeroda miTossa da ritualSi. amis anareklad vTvliT
karnavalSi „tax-berikas“ monawileobas, aseve gavrcelebul gamoTqmas „taxiviT
biWi“. aseTi mosazrebis sasargeblod metyvelebs taxis gamosaxulebaTa simravle
arqeologiur Zeglebze.
185
praqtikul xorcSesxmas, misi socialuri realizaciis formas, gamoxatavda socialuri jgufis adgilsa da funqcias samyaroSi. misteriis
groteskuli gardasaxva mogvianebiT, rTuli agebulebis sazogadoebaSi
unda momxdariyo, mas Semdeg, rac misteriis sarwmunoebrivi da socialuri safuZveli daiSala da igi, sxvadasxva qvevariantebis saxiT damkvidrda yofis sxvadasxva sferoSi (mag., qorwili da dakrZalvis ceremoniebi, nayofierebis ritualebi da a. S.).
sakraluri
qorwilis
gardaqmnili
forma
dadasturebuli
aqvs
v. bardaveliZes svaneTSi, rasac am ormocdaaTi wlis ukan marTavdnen uSgulSi. rituali garegnuli niSnebiT qristianulia, magram arsebiTad
warmarTuli RvTaebebis qorwinebis misteriis aSkara gadmonaSTs warmoadgens. xalxi aqorwinebda sof. Jibianis, sof. CaJaSisa da murymelis eklesiebis wmindanebs. qorwinebis obieqtebi am eklesiebidan gamotanili
jvrebiT iyvnen warmodgenili. pirveli ori eklesiidan gamotanili jvrebi „dedoflebs“, xolo mesame eklesiis jvari „nefes“ ganasaxierebda.
„dedoflebi“ maTi mdgomareobis Sesafer tansacmelSi yofilan gamowyobili, xolo „nefes“ araferi ar emosa42.
jvrebis
sakraluri
qorwinebis
suraTis
v. bardaveliZes sruliad samarTlianad
qristianuli
elferi
gviandeli xanebis Sedegad miaC-
nia, radgan uZvelesi kosmogoniuri, sakraluri niSnis, jvris qristianobis simbolod qcevis Semdeg, saqarTveloSi igi ganasaxierebda qristesac
da sxva wimndanebs da amitom daiWira aseTi adgili sakraluri qorwinebis ritualSi. aq mocemuli gvaqvs uZvelesi ritualebisa da qristianobis „Seguebis“, xalxis ZirZveli rwmenebis qristianuli formiT gaazrebis mSvenieri magaliTi.
„mefis ganadirebis“ wesis warmoSobisa da mniSvnelobisaTvis uaRresad sayuradRebo maslas gvawvdis zepirsityviereba da istoriuli wyaroebis monacemebi.
qarTuli eposis erT-erT umTavres da popularul siuJets warmoadgens „gmiris dabadeba“, romelic, ukiduresad ganzogadebuli saxiT
rom gadmovceT, eposis gmirs, an mefes miiCnevs qalRmerTis, Tu misi romelime ipostasuri cxovelis (ZiriTadad irmis) dabadebulad an aRzrdilad. siuJetis mixedviT yrmis mama aris monadire. am sakiTxis Sesaxeb vrceli literatura arsebobs da mis ganxilvas ar SevudgebiT43. ar-
186
si xsenebuli epizodisa gamoixateba miwieri Wabukis sanadirod wasvliTa
da misi sasiyvarulo urTierTobiT nadirTa mfarvel qalRvTaebasTan44.
urTierTobis Sedegad ibadeba gmiri. amiranis eposSi es momenti gardaqmnilia amiranis mier RvTaebis asulis motacebad caSi dakidebuli koSkidan, rasac win uZRvis gmiris sanadirod wasvla da irmis devna. monadirea somxuri eposis „daviT sasuncis“ gmiri daviTic45. nadirobis epizodi CarTulia mefe farnavazis biografiaSi. marTalia, nadiroba aq ar aris dakavSirebuli arc sasiyvarulo urTierTobasTan, arc qorwinebasTan,
magram igi mniSvnelovan, mizezobriv rols asrulebs sazogadoebis da
saxelmwifos regeneraciis procesSi: irmis devnisas napovni ganZiT farnavazma Tavisi samefo uflebebi aRidgina da axali saxelmwifo Seqmna46.
amasTanave aRsaniSnavia, rom farnavazi, Tanaxmad misi sizmrisa, mzis rCeulad, „solarul gmirad“ gvevlineba, da mis warmatebas ganapirobebs mzis
keTilganwyoba. motanili legendaruli siuJeti cxadyofs, rom leonti
mrovelis xanaSi xalxuri sityviereba, farnavazs warmosaxavda rogorc
miTosur gmirs, pirvel mefes, saxelmwifos damaarsebels, axali religiis SemomRebs, romlis biografiac am tipiuri saxisaTvis damaxasieTebeli qargis mixedviT iyo agebuli. am warmodgenis Sesabamisad, gardacvalebis Semdgom, qarTlosis msgavsad, igi ikraZaleba sakralur centrSi,
armazis kerpis winaSe da mis mier Camoyalibebuli socialuri organizaciis sarwmunoebriv samyaroSi agrZelebs arsebobas. amitom sayuradRebod
gveCveneba is garemoeba, rom xalxuri warmodgena farnavazis Wabukobisas
monadireobas miawers (Tumca SeiZleboda Tavis dafarvis mizniT nebismieri sxva saqme ekeTebina), ramac gadamwyveti praqtikuli da miTosuri
roli Seasrula momavali mefis cxovrebaSi. am gadmocemaSi areklilia
monadiresTan dakavSirebuli uZvelesi miTosuri warmodgenebi, rac Wabuki
monadirisa da qalRvTaebis sasiyvarulo urTierTobebSi, „garesa“ da „Sinas“ dapirispirebasa da „monadire-mefis“ mier socialuri jgufis regeneraciis Sesaxeb arsebul warmodgenebSi iRebs saTaves.
Tavisi gansakuTrebuli mniSvneloba nadirobam feodaluri Sua saukuneebis manZilze Semoinaxa. nadirobas zogjer iseTi specifikuri forma
eZleoda, rom misi ritualuri mniSvneloba sruliad ueWvelad gveCveneba.
magaliTad, „xelmwifis karis garigeba“ XIV s-is Zegli, gvamcnobs, rom
axal wels sazeimod imoseboda monadireTuxucesi (saxelomokle yviTeli
187
yabaCiT), mefes miarTmeven moxarSul Tavs veluri taxisas da mwvads. monadireTuxucesi ikiTxavs Tu xval saiT apirebs mefe nadirobas, pasuxs
rom miiRebs, Semdeg mefe Wiqas uboZebs monadireTuxucess, igi mwvads
SesWams da ukanve, Tavis adgilas midgeba47. samwuxarod, aRwerili ar aris Tu rogor tardeba nadiroba, magram naTqvamia, rom mefis karze ikribebian monadireebi Sobis Semdgom da rCebian xorcielis aRebamde, e. i.
vidre yvelieri da marxva daiwyebodes. miuxedavad cnobebis simcirisa,
cxadia, rom saaxalwlod mirTmeul taxis Tavs garkveuli ritualuri
mniSvneloba unda hqonoda, rasac cxadad mowmobs saqarTveloSi saaxalwlod Roris Sewirvis Cveuleba. amasTanave gareuli taxis kavkasiuri da
aRmosavluri miTosi mraval saintereso Tvisebas miawers48. igi „berikaoba-yeenobis“ erT-erTi mTavari monawilea, aris dionisos mkvleli da a. S.
ufro vrcel cnobas am saaxalwlo nadirobis Sesaxeb vaxuSti bagrationi gvawvdis: „...axal wels, erT ianvars, ...Semdgomad wirvisa sruliad erisTavni, xelisufalni da darbazis erni (mefes ukvlevda i.s.)
TavisTvisTa barebuliTa, es igi ars: bazierTuxucesi – Savarden-qorsa
da Tavsa veluris eSvisasa mooqrovilisa... xolo erisTavni - cxenTa
arakeTilTa..., xolo cxenTa maT erisTavTa morTmeulTa ganiyvanis bazierTuxucesi, sada iyo sanadiro mefisa SemoRobili axlos mefisa samyofisa, da daxocnis cxenni igini mwuxrisa mas SamoRobilsa mas Sina, da
mas Ramesa aRivsis SemoRobili igi meliTa, turiTa, mgliTa, da dilasa
mcvelman misgan Camoxurnis karni daamwyvdivis mas Sina. xolo meore
dResa Sejdis mefe warCinebuliTa TvisiTa da mividis adrian mun, maSin
gamouSvian mxecni igini da dauwyian isriTa srola da sikudili maTi. esreT ikulevdian da Semovidon mxiarulni sanadimod“49.
didi nadiroba imarTeboda samegreloSi sayvelierod, amis Sesaxeb
cnoba daculi aqvs arqanjelo lambertis. nadiroba Zlier uxvi yofila,
rasac mowmobs misioneris mier motanili ricxovbriTi monacemebi50. amasTanave, gansxvavebiT vaxuStis aRwerilobasTan, aq monadireebi iremze nadirobdnen, cxendacxen misdevdnen da isars styorcnidnen, oRond nadiris
Segroveba-aRmoCena winaswar evaleboda momsaxure personals.
axali wlis dResaswaulis es Tavisebureba kargad SeumCnevia n. xizaniSvilsac, romlis Tanaxmad, „Zvel droSi axalweliwads vaJkacobis
ieri edo da maRali wodebac am dResaswauls ise miegebeboda xolme,
188
TiTqos saomari dReao, saomari varjiSobaao... maTi saaxalwlo nadimoba
warmoadgenda saomars dReobas... saaxalwlo dReobis sulsa da guls nadiroba Seadgenda“51. gansxvavebiT maRali wris saaxalwlo wesisagan, igi
iqve aRwers dabali wris wesebsac, sadac Tu Roris Tavs ar CavTvliT,
nadirobis araviTari nakvalevi ar Cans, magram Roris Tavi usaTuod
TvalsaCino ritualur Senawirad iTvleba da „abramianze“ devs keris
win. sxva danarCeni, rac saweso sufrazea motanili (gansakuTrebiT ritualuri, sxvadasxva formis purebi), mTlianad agraruli interesebis
sferoSia moqceuli. amasTanave xalxur dResaswaulTa wlis cikli sqesTa urTierTobis niSniT aRbeWdili ritualebiT tardeboda, romelic
adamianTa da cxovelTa gamravlebisaTvis iyo gamiznuli52.
motanili masala, mTeli zoomorfuli da agraruli simbolika,
miznad isaxavs bunebis Zalebis aRorZinebis provocirebas da mtkice sasicocxlo garantiebis Seqmnas rogorc samiwaTmoqmedo, ise mecxoveleobisa
da gareuli bunebis sivrceebze. ra Tqma unda, seqsualuri niSniT aRbeWdili monadireebis gamosaxulebebi arqeologiur Zeglebze, aseve seqsualuri niSnebiT aRbeWdili saTemo da saojaxo dResaswaulebi da ritualebi, romelTac lamis Tanamedroveobamde Semoinaxes Tavi, am ideis
realizaciis istoriuli procesia da mas Tavisi sawyisi gaaCnia. samecniero literaturaSi araerTgzis aris aRniSnuli, rom amTvisebeli meurneobis mqone xalxebs, romlebic Semgrovebloba-mesaqonleobas misdevdnen,
ar esmodaT adamianis gaCenis realuri mizezi da orsuloba-mSobiarobas
qalis sxeulSi totemuri winapris SesaxlebiT xsnidnen. amitom seqsualur urTierTobebs maT rwmena-warmodgenebSi didi yuradReba ar eqceva.
maTi aRmoceneba da sistemuri saxiT Camoyalibeba, rogorc nayofierebis
kultis umTavresi elementisa, ukavSirdeba cxovelTa domestifikaciis
Semdgom periods da, empiruli seleqcias, rac am dargis aRmocenebas mohyva. sqesTa urTierobis niSniT aRbeWdili ritualebis gavrceleba mxolod amis Semdeg moxda. sqesobrivi nayofierebis ganmaxaliseblebi iyvnen
jer qalRvTaebebi, romelTa SemoqmedebiTi Zala mSobiarobis scenebiT iyo
simbolizirebuli, rasac ufro gvian, mesaqonleobis ganviTarebasTan erTad, emateba nayofierebis mamrobiTi Zalebis kultic. mxolod ganviTarebuli mesaqonleobis xanidan aris sagulisxmo nadirTa patronebisa da
monadireTa urTierTobebze dafuZnebuli miTosis aRmoceneba, sadac qali
189
RvTaeba – nadirT mwyemsi warmarTavs Tavis sxeuls, monadiris guls da
socialur aRzevebamde mihyavs igi. brinjaosa da adre xanis Zeglebze
ganviTarebuli miTosuri siuJetebi, sadac adrerkinis xanis Zeglebze
ganTivarebuli miTosuri siuJetebi, sadac mtacebeli cxovelebis da faliuri monadireebis mier nadiris devna-Sepyrobis cnebebi Tavisi mniSvnelobiT igivea, rac samiwaTmoqmedo miTosSi mamri cisa da mdedri miwis
sqesTa kavSiriT gamoxatuli nayofiereba, qalRvTaebisa (mag. demetras –
i.s.) da misi sxeuli gmiris sqesobrivi SekavSireba samgzis moxnul mindorze da sxv. amasTanave, aRsaniSnavia, rom nadirobis scenebSi yovelTvis devnaa gamosaxuli da ara mokluli nadiris daWra-gatyaveba. rogorc
Cans, arqaul miTosSi simboluri mniSvnelobiT datvirTuli unda yofiliyo nadiris devnis procesi da ara nanadirevis aTviseba. es scenebi
brinjaos nivTebze gamosaxul siuJetebSi kanonikur Temad unda CaiTvalos.
Sesabamisad, unda davuSvaT, rom religiuri, kosmogoniuri da miTologiuri
aspeqtebi
gadmoicema
monadire-qalRvTaeba//nadiris
wyviliT,
romelsac bunebaSi mimdinare procesebi, aseve sociumisa da gare samyaros Soris arsebuli dapirispireba Tavis simboluri, uzogadesi mniSvnelobiT uwyvetobaSi, drois perspeqtivaSi gadahyavs, sadac igi yovelwliurad kvdoma-aRdgomis ciklis, e. i. wyvetili procesis saxiT xorcieldeba. aseT ideur samyaroSi utilitaruli momentis Setana (mokluli
nadiri, xorci da a. S.) bunebrivia, ar iqneboda mxatvris mizani da msgavsi ram arc erT CvenTvis cnobil SemTxvevaSi ar aris aRwerili. aq kidev
erTxel mowmdeba mecnierebaSi gamoTqmuli mosazreba imis Sesaxeb, rom
arqauli xelovnebisaTvis ucxoa viwro, memoratuli, individebis konkretuli gancdebis amsaxveli scenebi. masSi yovelTvis zogadi, farTo sazogadoebrivi planis amsaxveli idea unda veZioT. viwro, konkretul ambavs ar gaaCnia kosmogoniuri da miTologiuri problemebis, drois uwyvetobis, mudmivi moZraobis da aRorZinebis gadmocemisaTvis saWiro tevadoba. aseTi scenebi miTosur garemoSi mogvianebiT iWreba da mis profanacias iwvevs. amitom SemTxveviTi ar unda iyos zoomorful figuraTa
ganlagebis zemoxsenebuli topografiac. igi usaTuod mkacri kosmogoniuri principis mixedviTaa agebuli da Tu gvaqvs misgan gadaxvevis SemTxvevebi, saTanado axsnac unda moeZebnos.
190
zemoT motanili masala, sadac sadResaswaulo nadiroba da ritualebia aRwerili, iseve rogorc uxvi nadiroba, erTi da imave sistemis
nawilebia da garkveulad adeqvatur Rirebulebebs warmoadgenen. Tu mefisa da maRali wris saaxalwlo ritualis „suli da guli „nadiroba“
iyo, dabal fenebSi igi Semonaxula „mefis ganadirebis“ saxiT, roca sasiZo, „mefis“ rangSi myofi piri sqesobrivi aqtivobis xanaSi, Tavis mdgomareobasa da sazogadoebriv mniSvnelobas aqcents nadirobiT usvams. uZvelesi misteriis eniT igi, iseve rogorc arqauli „mefe“, am momentSi
Wabuk RvTaebas ganasaxierebs da deda RvTaebis wiaRSi miiltvis Tavisi
miTosuri mrwamisaTvis xorcis Sesasxmelad. kosmosuri aRdgenis erotiuli ZalebiT Sepyrobili „mefe“ is miTosuri monadirea, romlis gamosaxulebebsac vxedavT cnobil brinjaos sartylebze. Cveni azriT, am Zeglebze Tavs iyris yvela komponenti, romelic motanil mravalferovan masalaSi calkeul elementebadaa gabneuli: aq aris faliuri gmiri, monadire, romlis moqmedeba araekzogamiur garemoSia gaSlili (radgan igi
faliuria!). Tu ras SeiZleba niSnevdes es scena, es garkveviTaa naTqvami
qarTul da msoflio miTosSi. aq Wabuki „monadire-mefe“ daeZebs Tavis
mijnurs, mSvenier qal-RvTaebas, raTa sikvdilis fasad mopovebuli siyvaruliT kvlav aaRorZinos miZinebuli qveyana da kidev erTi cikli, erTi
wre miumatos drois krialosans. qarTuli xalxuri qorwili, axali
weli, wvimis gamowveva, Tu berikaoba-yeenoba, uZvelesi sagazafxulo misteriis saxeSecvlili nairsaxeobebi Tu damoukidebel dResaswaulebad
qceuli fragmentebi unda iyos, romelTa Soris TvalCenili gansxvavebis
miuxedavad, kargad Cans maTi safuZveli, genetikuri Ziri, romelSic
sxvadasxva istoriul xanaSi da socialur garemoSi specifiuri, konkretuli saxeebi warmoiSva. aseTive gadmonaSTi unda iyos CvenTvis amJamad
saintereso „mefis ganadirebis“ rituali, romelic uZvelesi, adreklasobrivi epoqebidan dRemde Semounaxavs qarTvel xalxs. kulturis elementis aseTi mdgradoba ara marto miTosur-religiuri TvalsazrisiTaa saintereso, aramed igi mniSvnelovani argumentia kulturul-genetikuri da
eTnogenetikuri sakiTxebis kvlevisas.
„mefis ganadirebis“ rituals Tavisi istoriis manZilze gavlili
aqvs sruli desakralizaciis procesi da misi Zveli mniSvnelobis povna,
rogorc vnaxeT, mxolod sagangebo kvleviT Tu moxerxdeba. rigi faqte-
191
bisa metyveleben, rom desakralizacias vulgarizaciac mohyolia da es
arqauli wesi xSirad uSveri Rreobisa da Tavgasulobis uxams gamoxatulebad qceula. zemoT ukve iyo aRniSnuli, rom zogjer mayrebis saqciels „umsgavsad“ Tvlidnen, magram wesis gamo verafers eubnebodnen. aseve
„umsgavsad“ iqceoda albaT is mayrionic, romelic r. erisTavis aRwerilobiT, axlda mefes da soflebSi pirutyvs xocavda. safiqrebelia, rom
mefis mxriv zaralis kompensacia yovelTvis ar kmaroda konfliqtis amosawuravad. axal qarTul literaturaSi sakmaod xSirad gvxvdeba scenebi,
sadac SezarxoSebuli batonebi garTobis mizniT xocaven glexebis pirutyvs, aseve xSiria yofaSi wregadasuli lxinisas maspinZlis Tu sakuTari frinvelisa da pirutyvis sxvadasxva iaraRiT daxocvis magaliTebi. am
TvalsazrisiT gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs arqanjelo lambertis erTi cnoba, igi wers: „erTxel me mivedi Cems megobar episkoposTan,
romelic Tumca xnieri iyo, magram darbaisloba aklda (episkoposi da misi axloblebi xuTi saaTi sufrasTan isxdnen da ukve mTvralebi iyvnen i.s.)... roca episkoposs Cemi misvlis ambavi moaxsenes, uecrad wamoxta
sufridan da didad gaxarebuli Semomegeba. momisva gverdiT da brZana misi jogidan saukeTeso xbo moeyvanaT, xbo rom moiyvanes, cocxali miabmevina xeze da Cemi siamovnebisaTvis da pativs sacemlad moisurva Tavis
xeliT moekla. amisaTvis moatanina Tofi, esrola xbos da mohkla. amiT
TviTonac isiamovna da mTelma Sekrebilebma taSi daukres. xbo maSinve gaatyaves da waiRes samzareuloSi, saCqarod Sewevs, moamzades da moitanes
sufraze“53.
cxadia, am saqciels „mefis ganadirebasTan“ pirdapiri kavSiri ara
aqvs, magram misi „prestiJuloba“ saTaves iRebs mravalsafexuriani arqauli misteriidan, romelSic purobasTan erTad ritualuri nadirobac
Sedioda. feodalur sazogadoebaSi, desakralizaciis Semdgom, am rigis
moqmedebebma specifikuri socialuri Seferiloba da zneobrivad degradirebuli saxe miiRo.
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom qarTul xalxur qorwilSi Semonaxuli rituali, „mefis ganadireba“ saTaves iRebs miwismoqmed, ukve
diferencirebul sazogadoebaSi.
didi agraruli misteriis mTliani bloki, romelic xalxurma yofam misi ori naxevris, qorwilisa da datirebis saxiT Semoinaxa, aris
192
qarTvelTa winaqristianuli miTo-religiuri sistemis yvelaze masStaburi gamovlineba, romelSiac samonadireo warmodgenebi inkorporirebul
segments warmoadgenen da sakuTari socio-simboluri simbolikiT xorcieldeba. „mefis ganadireba“ am segmentis organul nawils warmoadgens.
damowmebuli literatura:
1.
T. ivelaSvili, xalxuri warmodgenebis elementebi saqorwilo ritualSi, masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis, XXIII, 1987, gv.
108-113; misive, saqorwino wes-Cveulebani samcxe-javaxeTSi, Tb., 1987,
gv. 100-105.
2.
3.
iqve.
b. koptonaSvili axalcixis mazris qarTvelTa Sesaxeb, „iveria“,
1949, #3.
4.
s. makalaTia, mesxeT-javaxeTi, Tb., 1938, gv. 85-86; s. xositaSvili,
qorwinebisa da micvalebulis dakrZalvis wesebi samcxe-javaxeTSi,
Tb., 1983, gv. 73; g. zedginiZe, javaxelTa wes-Cveulebani; iv. javaxiSvilis sax. samcxe-javaxeTis istoriuli muzeumi, #66, xelnawerTa
fondi, 100, 1079.
5.
n. maCabeli, qorwinebis instituti qarTlSi, Tb., 1976, gv. 112.
6.
n. nanobaSvili, saqorwino wes-Cveulebani kaxeTSi, disertacia ist.
mecn. kand. samecniero xarisxis mosavpoveblad, xelnaweri, gv. 146;
T.
ivelaSvili,
saqorwino
wes-Cveulebani
samcxe
javaxeTSi,
gv. 96-100.
7.
T.
ivelaSvili,
xalxuri
sanaxaobiTi
warmodgenebis
elementebi...
gv. 110.
8.
М. Сагарадзе, Обычаи и верования в Имерети, СМОМПК, 1899, 26, с. 10.
9.
T. ivelaSvili, dasax. naSromi, gv. 111.
10. a. oCiauri, stumar-maspinZloba xevsureTSi, Tb., 1980, gv. 111-136;
v. iToniSvili, qarTveli xalxis saojaxo yofis urTierTobis istoriidan, Tb., 1960, gv. 225.
11. xalxuri sityviereba, Tb., 1953; gv. 207; a. oCiauri, iqve.
12. l. xizaniSvili, fSaveTi da fSavelebi, „iveria“, 1891, #29, T. ivelaSvili, dasax. naSromi, gv. 111.
193
13. r. erisTavi, folklorul-eTnografiuli werilebi, Tb., 1986, gv. 48.
14. qarTuli xalxuri poezia, V, Tb., 1976, gv. 503.
15. iqve, gv. 260, #432. „biWo aiReT Tofebi, avdgeT gavideT wyalzeda,
movklaT dedali xoxobi,
gadavikidoT mxarzeda“.
16. iqve, gv. 503, #432.
16a. v. kotetitSvili, xalxuri poezia, Tb., 1961, gv. 391-392.
16b. e.
virsalaZe, qarTuli samonadireo eposi, Tb., 1964; gv. 148.
17. T. ivelaSvili, dasax. naSromi, gv. 101, 111-113.
18. qarT. xalxis poezia, V, gv. 259-dan da Semdeg ##432; 433; 451;
457; 577...
19. v. bardaveliZe, qarTuli (svanuri) saweso grafikuli xelovnebis nimuSebi, Tb., 1953, gv. 66-73.
20.
v. bardaveliZe, dasax. naSromi, iqve; i. surgulaZe, zoomorfuli
simbolikis SeswavlisaTvis, Tsu Sromebi, istoria, eTnografia, xelovnebaTmcodneoba, t. 243 V, Tb., 1983, gv. 121-134; misive, qarTuli
xalxuri ornamentis simbolika, gv. 81-119.
21. z. aleqsiZe, g. maWavarani, uZvelesi qarTuli socialuri terminebi,
Tsu Sromebi, t. 127, 1968, gv. 396-402.
22. iqve, gv. 400.
23. v. bardaveliZe, dasax. naSromi, gv. 92-127; T. ivelaSvili, saqorwino
urTierTobaTa istoriidan (mosakiTxi da masTan dakavSirebuli wesCveulebebi mesxeT-javaxeTi) xelnaweri; i. surgulaZe, sivrcobrivi
aspeqtebi qarTvelTa religiur da miTosur warmodgenebSi. masalebi
saqarTvelos eTnografiidan, XXIII, gv. 154-156.
24. i. gagoSiZe, adreantikuri xanis Zeglebi qsnis xeobidan, Tb., 1964,
gv. 81.
25. Е. Мелетинский, Поэтика мифа, М., 1976, часть II.
26. Мифы народов мира, т. II. М., 1983.
27. iv. javaxiSvili, Txzulebani Tormet tomad, t. I, Tb., 1979, gv. 102116; v. bardaveliZe, dasax. naSromi, iqve.
28. К. Читанава. Западно-грузинская музыкальная культура, канд. дисс., Тб.,
1987, с. 119 (рукопись).
29. z. Tandilava, lazaroba aWaraSi, samxreT dasavleT saqarTvelos zepirsityivreba, I, 1974, baTumi.
194
30. v. bardaveliZe, dasax. naSromi, gv. 50.
31. herodote, II, 48, 49.
32. g. Citaia, mogazuroba aRbulaRis raionSi, saq. muzeumis moambe, Tb.,
1982, gv. 226-228.
33. i. surgulaZe, qarTvelTa agraruli rwmena-warmodgenebis istoriidan
(mokvdavi da aRdgenadi RvTaebebi) masalebi saq. eTnografiisaTvis,
XIX Tb., 1978, gv. 75-92.
34. i. surgulaZe, arqauli elementebi qarTul xalxur dResaswaulebSi,
masalebi, saqarTvelos eTnografiisaTvis, XXI, Tb., 1981, gv. 108-120.
35. М. М. Бахтин, Творчество Франсуа Рабле и народная культура Ренессанса, М., 1964, с. 3-50.
36. j. ruxaZe, iqve gv. 52; s. makalaTia, mTiuleTi, Tb., 1930, gv. 135-136;
misive, mesxeT-javaxeTi, Tb., 1938, gv. 107-108.
37. i. surgulaZe, qarTuli xalxuri ornamentis simbolika, Tb., 1986,
gv. 100-102.
38. j. ruxaZe, dasax. naSromi, gv. 106-112.
39. S. amiranaSvili, qarTuli xelovnebis istoria, Tb., 1944, gv. 71-74;
m. xidaSeli, centraluri amierkavkasiis grafikuli xelovneba adreuli rkinis xanaSi, Tb., 1982.
40. v. bardaveliZe, qarTuli (svanuri) saweso... gv. 92-127.
41. iqve, gv. 127-130.
42. iqve, gv. 49-50.
43. m. Ciqovani, mijaWvuli amirani, teqsti # 37; e. virsalaZe, dasax.
naSromi, gv. 75; 91-114; i. surgulaZe, dasax. naSromi gv. 83-9.
44. i. surgulaZe, sivrcobrivi aspeqtebi..., gv. 148-152.
45. Давид Сасунский, Ереван, 1939, с. 192-220.
46. qarTlis cxovreba, I, s. yauxCiSvilis redaqciiT, gv. 20-26.
47. qarTuli samarTlis Zeglebi, wigni II, Tb., 1966, gv. 80.
48. Адигейские сказки, Майкоп, 1957, с. 134-135.
49. qarTlis cxovreba, IV, gv. 28-29.
50. arqanjelo-lamberti, saqarTvelos aRwera, Tb., 1958, gv. 59-60.
51. n. xizaniSvili, eTnografiuli Canawerebi, Tb., 1940, gv. 142-149.
52. iv. javaxiSvili, qarTveli eris istoria I, Tb., 19; v. bardaveliZe,
qarTuli (svanuri) saweso... gv. 92 da Semdeg; j. ruxaZe, qarTveli
195
xalxis sameurneo yofis istoriidan, Tb., 1954. (xelnaweri); j.
oniani, qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebis istoriidan (svanuri muryvamoba-kviraoba), Tb., 1969 (xelnaweri).
53. arqanjelo-lamberti, iqve, gv. 123-126.
ÍÏÚÂÏÄËÞÒÌ ÊËÍÚÅÔÚÒÏ ÁÏÎÀÓÄ ÈÒÀËÌØÒ
â. êëüåüòøâòäì àïâòì „õïäõóî ðëåçòïøò” ãïèëáâåñíåþóäò ïáâì
åîàò òøâòïàò õïäõóîò äåáìò, ìïõåäùëæåþòà „èåíïúâïäå”. ïè äåáìì
àó àïíïèåæîëâå àâïäìïçîòìòà øåâõåæïâà, âíïõïâà, îëè ìïêòàõò
óúíïóîïæ ïîòì æïìèóäò: ìóþòåáüò àõëâì æåæïì, èïèïì, æïì, ûèïì,
196
úëäìï æï ìïñâïîåäì „ìòêâæòä èòàõëâì” æï èåíïúâïäåà, ïíó
îëèåäòèå ÷åèì èïãòåî ùïâòæåì ìïòáòëì — å. ò. èëêâæåìë. ùèòíæï
åàòêóîò àâïäìïçîòìòà êïúèï îïüëè óíæï ìàõëâëì èåëîå ðòîì, îëè
÷åèì èïãòåî èëêâæòë. äåáìøò ïè àõëâíïçå ìóþòåáüì ñâåäï ïùþòäåþì
æï åîàò èòóàòàåþì èåëîåçå: æåæï ïèþëþì, èïèï ãñïâì æï ãåíïúâïäëì
æï ï. ø. ìïáèå ìïñâïîäïèæå èòæòì, îëèåäòú ðïìóõëþì: ãåíïúâïäåþò,
øåíìï èçåìï, ãçï ìïòà ïîì èòèïìùïâäåë”.
â. êëüåüòøâòäò ïè äåáìì æïóòíüåîåìåþòï æï êëèåíüïîåþøò ìïêèïë æï ìïòíüåîåìë ðïîïäåäåþòú èëóûåþíòï ìåîþóä, óêîïòíóä,
ðëîüóãïäòóî, ôîïíãóä æï ãåîèïíóä õïäõóî øåèëáèåæåþïøò. ãïíìïêóàîåþòà ìïòíüåîåìëï èòì èòåî èëñâïíòäò áïîàóäò ðïîïäåäò,
ìïòæïíïú ÷ïíì, îëè ïîìåþëþæï (òøâòïàò ãïèëíïêäòìòì ìïõòà) ìòóýåüåþò, îëèåäàï àïíïõèïæ øâòäòì èïãòâîïæ æåæï àïâì ïî ìùòîïâì. èòóõåæïâïæ, ïèòìï, â. êëüåüòøâòäèï èïòíú òðëâï ðåîìðåáüòâï, ìïòàêåíïú èòèïîàï êâäåâï. åìïï àâòà äåáìòì ïíüòôëíòóîò ôëîèï, òãò
„¸ãóäòìõèëþì ãïîêâåóä èëáèåæåþòàò, àó èëûîïëþòàò øåìîóäåþïì,
îïú ùåìòì íòøíåþì ï÷åíì æï ãâãëíòï, îëè åì ìòèéåîï ìïùåìë õïìòïàòìï
óíæï ñëôòäòñë. ïèïì ãâïôòáîåþòíåþì òì ïíïäëãòóîò õïìòïàòìï æï
ïéíïãëþòì ìïùåìë ìòèéåîåþò, îëèåäòú ãâõâæåþï ìõâïæïìõâï
èëæãèïàï øëîòì”, - ùåîì òãò. ìïèùóõïîëæ, ïè çéâïîì òáòà â.
êëüåüòøâòäì ìïêòàõòì êâäåâï ïéïî ãïóãîûåäåþòï1.
ïè ìïêòàõçå øåìïûäëï êâäåâï ïéïîú ãïãîûåäåþóäòñë, àó ïîï
àâòà æòæò èåúíòåîòì øåôïìåþï, äåáìøò óûâåäåìò ùåìò òèïäåþïë. ïèïì
êòæåâ åèïüåþï áïîàóäò åíòìïàâòì óïéîåìïæ æïèïõïìòïàåþåäò æï
ãïâîúåäåþóäò èòèïîàâï, „ãåíïúâïäå”, îëèåäòú óàóëæ îùèåíòìï
æï çíåëþîòâ ìïôóûâåäì ãóäòìõèëþì. ùòíïïéèæåã øåèàõâåâïøò åì ãïèëàáèï ïìåàò ðëðóäïîóäò âåî ãïõæåþëæï. åàíëãîïôòóäò èïìïäï
ïè ìïêòàõì ïìåâå óïéîåìïæ ìïòíüåîåìëæ ïøóáåþì: òîêâåâï, îëè ûâåä
ìïáïîàâåäëøò ïîìåþëþæï ùåìò íïúâïäëþòìï, îëúï æåæï, ïí ìõâï
ïõäëþåäò, ìõâïæïìõâï îòüóïäòì ìïøóïäåþòà úæòäëþæï ïâïæèñëô
øâòäì (ûòîòàïæïæ), ïí ìõâï ïõäëþåäì „÷ïíïúâäåþëæï”, ùïìóäòñë
ìïòáòëøò, ëéëíæ ìïñâïîåäò ïîìåþï ãïæïåî÷òíï, ïè áâåñíïæ æïåüëâåþòíï. åì ùåìò æïèëùèåþóäòï èàïøò æï èïì „àïâøåèëâäï”, ïíó øåèëâäåþï îáèåâòï. àó ïâïæèñëôò ûïäòïí øåùóõæåþëæï, èïøòí æåæï, ïí âòíèå ïõäëþåäò, ïâïæèñëôì øåèëóâäòæï æï òüñëæï — éèåîàë ÷åèò àïâò
ïòôïîå æï åì ïóøâòë2. øåèëâäï, ïíó øåèëâäåþï ìõâïæïìõâï îòüóïäòì
øåèïæãåíåäò ïáúòï òñë, îëèåäòú èòçíïæ òìïõïâæï èåëîå ðòîòì, ïí
197
èìõâåîðäòì, àó ìõâï øåìïùòîòì õïîöçå ëþòåáüìïãïí ïâïæèñëôëþòì
ïíó éâàïåþòì îòìõâòì ïîòæåþïì3. ïìå îëè, ïè îòüóïäàï èåøâåëþòà
òîêâåâï áïîàóäøò ôïîàëæ ãïâîúåäåþóäò ãïèëàáèï, „øåèëãåâäå”
ðïîïäåäóî ïçîëþîòâ æï áèåæåþòà êëèðäåáìì ãóäòìõèëþì, ëéëíæ
øåèæåãò ãïíìõâïâåþòà: àó ðòîâåä øåèàõâåâïøò ìïáèå åõåþï åîàò ìóþòåáüòì óøóïäë ÷ïíïúâäåþïì èåëîåàò ìòêâæòäàïí æïêïâøòîåþóä
ùïîèëæãåíåþøò, èåëîå, øåèëâäåþï, ãóäòìõèëþì ëþòåáüòìïàâòì àïâì
„øåèëâäåþòì” ãçòà, àïâòì, ïí ìïåîàëæ èòì ãïîøåèë øåèëþîóíåþòà,
ÿòîòì èëõæïì æï øåèëâäåþóäòìïàâòì ãïæïúåèïì. ïèïâå ùïîèëæãåíåþòì ìïôóûâåäçåï ïéèëúåíåþóäò èåìïèå ãïèëàáèïú, „ÿòîòèå (øåíò)”,
îëèåäòú ìïñâïîåäò ïîìåþòìïãïí ÿòîòì èëõæïìï æï ëþòåáüòìïãïí ïè
ÿòîòì ìïêóàïî àïâçå èòéåþïì ãóäòìõèëþì.
ùïîèëæãåíòäò èïìïäï æï èòìò çåæïðòîóäò òíüåîåðîåüïúòïú
êò åÿâì ïî üëâåþì òèòì àïëþïçåæ, îëè ïá ïîåêäòäòï óûâåäåì ùïîèëæãåíïàï èùñëþîò ìòìüåèï, îëèåäìïú, áïîàóäò üåîèòíòæïí ãïèëèæòíïîå, øåìïûäëï „íïúâïäëþòì òíìüòüóüò” âóùëæëà. òãò ôïîàëæ ñëôòäï ãïâîúåäåþóäò èàåäì ûâåä èìëôäòëøò æï åèñïîåþëæï óôîë ôïàîë èòàëìóî-îåäòãòóî êëíúåôúïòì ìïòáòë ìïèñïîëìï æï èïìàïí óîàòåîàëþïàï ðîòíúòðåþòì øåìïõåþ.
æïâóþîóíæåà òìåâ áïîàóä õåäõóî äåáìì: òá ïîòì ïéùåîòäò
êëíêîåüóäò ìòüóïúòï, îëúï èëèïêâæïâò ÿïþóêòì íïúâäïæ ìïòáòëøò
ùïìâäïçå àïíõèëþïì ïéõïæåþì ìïñâïîåäò áïäò//úëäò. ïìåàò ìúåíï
ïéùåîòäò ïáâì åâîòðòæåì àïâòì æîïèïøò „ïäêåìüòæï”. ïæêåìüòìò,
ïìóäò èåôå ðåäòïìòìï, òñë èåôå ïæèåüëìòì èåóéäå, õëäë ãèòîò ïæèåüëìò, ïîãëíïâüåþòì äïøáîëþòì èëíïùòäå, ¸åîïêäåì èåãëþïîò æï
ï. ø., ïðëäëíòì î÷åóäò òñë. ïðëäëíòì æïõèïîåþòà èïí èëïõåîõï
åüäøò äëèåþò æï ãïîåóäò üïõåþò øååþï æï ïè ãçòà èëåðëâåþòíï
èøâåíòåîò ïäêåìüòìò. ïðëäëíòìïâå øóïèæãëèäëþòà ïæèåüîëìì
èëòîåþò øå¸ðòîæíåí ïè áâåñíïæ ìïèóæïèëæ ñëôíïì, àó êò âòíèåì
æïòàïíõèåþæï èòì èïãòåî ùïìóäòñë ¸ïæåìøò. îëúï åì æîë æïæãï,
ïæèåüëìèï ðòîâåä îòãøò ïìåàò ïõëâíòà èòèïîàï àïâòì óêâå éîèïæ
èëõóúåþóä èøëþäåþì, îëèåäàïú óïîò àáâåì øâòäòì íïúâäïæ
ùï¸ñëäëæíåí ìòêâæòäòì éâàïåþïì àïíïüëìì, èïãîïè àïíõèëþï
ãïíïúõïæï ìîóäòïæ ïõïäãïçîæï ïäêåìüòìèï. òãò ïäþïà ìïèóæïèëæ
æïî÷åþëæï òá, îëè æåæëôïä ðåîìåôëíåì ïî ãïèëå÷òíï
ìóäãîûåäëþï. èïí óèïäâå æïïþîóíï ìïòáòëøò íåþòà ùïìóäò
ïäêåìüòìò. èåëîå âåîìòòì àïíïõèïæ, îëèåäìïú åñîæíëþï åâîòðòæå
198
àïâòì æîïèïøò, ïäêåìüòìì, îëãëîú ãïèëìïìñòæì èòì èòåî
øåðñîëþòäò æï üñâåæáèíòäò àïíïüëìòì ìïíïúâäëæ, ïþîóíåþì
¸åîïêäå. åì ïîòì èòìò èåîâå ãèòîëþòì åðòçëæò, ìïæïú ûòîòàïæ
èòçïíì øåïæãåíì æòëèåæåì úõåíåþòì èëüïúåþï. åîïêäå ãçïæ èùóõïîå
ïæèåüëìàïí øåòâäòì, îëèåäòú ãèòîì ÷âåóäåþîòâò èõòïîóäåþòà
øåõâæåþï æï àïâòì èùóõåîåþïì ïî ïãîûíëþòíåþì4. ïá ìòóýåüò
ãïèæòæîåþóäòï èåëîå èòàëìòà ìïóêåàåìë èïìðòíûäòì øåìïõåþ. ïè
ìòóýåüòì èîïâïäò âåîìòï ìõâïæïìõâï õïäõøòï ãïþíåóäò. åîà-åîàò
èïàãïíò ïîòì äåãåíæï òìäïèïèæåäò ïîïþò ðëåüòì, ¸ïüòè ïà-àïòì
éâàïåþîòâò õåäãïøäòäëþòì øåìïõåþ. òãò ìïõåäãïíàáèóäò òñë
îëãëîú ìùëîóðëâïîò èïìðòíûåäò, îëèåäòú ìüóèïîì ñâåäï ìóîâòäì óìîóäåþæï. åîàõåä äõòíòì èåëîå æéåì ìüóèïîì ¸êòàõï
¸ïüòèèï àïâòìò èëìâäòì èòçåçò. ìüóèïîèï ïóùñï: óíæï èëèúå øåíò
úõåíò, îëèåäòú ìïêóàïî àïâçå èåüïæ ãòñâïîìë. èïìðòíûåäò ïüòîåþóäï. øåùóõåþóä ìüóèïîì àïâòìò àõëâíï óêïí ùïóéòï, îïçåú ¸ïüòèì
óðïìóõíòï, èå òèòüëè êò ïî âüòîò, îëè úõåíò èåíïíåþï øåíàâòì, ïîïèåæ òèòüëè, îëè òûóäåþóäò âïî óïîòà ãïãòìüóèîë, îïæãïí îëúï
øåí èåìüóèîå, øòí ïîïôåîò èåþïæï, òì úõåíò æïãòêïäò æï ìóôîïçå
èëãïîàâòë5. ïè úòêäì ãïíåêóàâíåþï êïâêïìòòì õïäõåþøò ãïâîúåäåþóäò äåíåãæï õïäõòìïãïí æåâíòäò èêâäåäòì øåìïõåþ, îëèåäòú
øåèàõâåâòà èëêäóäòì èøëþäåþàïí ïðòîåþæï æïèïäâïì. èøëþäåþò
ïî ãïìúåèåí ìüóèïîì æï èøâòæëþòà òìüóèîåþåí, îëãëîú ïèïì ìüóèïî-èïìðòíûääëþòì ùåìò èëòàõëâì. ïè ìóýåüçåï æïùåîòäò âïýï-ôøïâåäïì ðëåèï „ìüóèïî-èïìðòíûåäò”. îëãëîú âõåæïâà, ïæèåüëìèï
ìüóèïî-èïìðòíûäëþòì ùåìòì ãïíóõîåäò æïúâòà æïòþîóíï ìïñâïîåäò
úëäò. åì êòæåâ åîàò, æïèëóêòæåþåäò ìïêòàõòï, îëèäòì øåìùïâäï øåìïþïèòì êâäåâïì ìïÿòîëåþì. ìüóèïî-èïìðòíûäëþòì ùåìì ìåîòëçóäò
ïæãòäò ìÿåîòï ìïçëãïæëåþïøò àâòà êäïìòêóî ìïþåîûíåàøòú6.
îëãëîú âíïõåà, áïîàóäò õïäõóîò äåáìò æï ûâåäþåîûíóäò
ìòóýåüò èåôå ïæèåüëìòì øåìïõåþ çóìüïæ åèàõâåâï åîàèïíåàì. áïîàóäøò ïøêïîïæ ãâòïíæåäòï æï-ûèòì îãëäò æï ìïñâïîåäò áïäòì ëî
ðåîìëíïýïæ, úëäïæ æï ìïñâïîäïæ ãïñëôï, îïú ìõâï ìëúòïäóîò
ãïîåèëì ñëôòàò ãïâäåíòì øåæåãòï. èòàëìò, àïâòìò ìîóäñëôòäò þóíåþòà, ïìåà „ãïîàóäåþïì” ïî ìïÿòîëåþì. æïèàõâåâï èòà óôîë
ìïñóîïæéåþëï, îïèæåíïæïú òãò åôóûíåþï èòàëìóî-îåäòãòóî
ùïîèëæãåíïàï ìåîòëçóä ðäïìüì, æï èòì ùòïéøò ¸ðëâåþì ïõìíïì. ïè
ìòóýåüòìïàâòì
ãïíìïêóàîåþóäò
ñóîïæéåþï
óêâå
ûâåä
199
ìïþåîûíåàøòâå èòóáúåâòïà. ïò îïì ïèþëþì ôåæîëìò ïäêåìüòìòì
çíåëþîòâò ãèòîåþòìï æï ìòñâïîóäòìïàâòì àïâãïíùòîâòì ãïèë,
ðäïüëíòì úíëþòä æòïäëãøò „äõòíò”: „åîëüò æòæò éèåîàòï,
îëèåäòú èîïâïäò èòçåçàï ãïèë ïéïôîàëâïíåþì ïæïèòïíåþìï æï
éèåîàåþì... ãïíï èëòûåþíåþï ìïæèå áâåñíïæ èõæïäò, îëèåäìïú àâòà
åîëüòú êò âåî øàïóíåîãïâæï èåæãîëþïì æï ãïóüëäæåþæï èïì
æïþïæåþòìàïíïâå èïèïúì?
õëäë åîàèïíåàòì ãïèë ìòêâæòäòìïàâòì èçïîæò ïîòïí èõëäëæ
èëñâïîóäíò æï ïîï èïîüë èïèîåþò, ïîïèåæ èæåæîåþòú. þåîûåíàï øëîòì åì ìïâìåþòà æïïèüêòúï ïäêåìüòæïè, ðåäòïìòì áïäèï: èõëäëæ èïí
ãïæïùñâòüï èëèêâæïîòñë íïúâäïæ àïâòì áèîòìï, àóèúï áèïîì æåæïú
úëúõïäò ¸ñïâæï æï èïèïú. ìòñâïîóäòì ãïèë èïí òèæåíïæ ãïæïïÿïîþï
èøëþäåþì èïàò ìïêóàïîò øâòäòìïæèò åîàãóäåþïøò, îëè ñâåäïì
ï÷âåíï: òìòíò èõëäëæ òàâäåþòïí íïàåìïâåþïæ, èïãîïè ìòíïèæâòäåøò
óúõëíò ïîòïí èòìàâòì; åì ìòáâåäå áïäòìï øåïáåì ïîï èõëäëæ
ïæïèòïíåþèï, ïîïèåæ éèåîàåþèïú æï àó êåàòä ìïáèåàï èëáèåæ
èîïâïä èëêâæïâàïãïí òèïà èõëäëæ îïèæåíòèåì óùñïäëþåì ìïðïüòë
óôäåþï ìóäòì ¸ïæåìòæïí æïþîóíåþòìï, ïäêåìüòæïì ìóäò
ìóäåàòæïí ãïèëóøâåì, îïæãïí èòìò ìïáúòåäòà ïéôîàëâïíæíåí. ïìå
îëè, ìòñâïîóäøò åîàãóäåþïìï æï àïâãïíùòîóäëþïì éèåîàåþò
æòæïæ ïôïìåþæíåí”7.
îëãëîú âõåæïâà, èòàëìóîò ìòóýåüò, îëèåäòú ïãåþóäòï
íïúâïäëþòì îåäòãòóîò êëíúåôúòòì ìïôóûâåäçå, óêâå ûâåä
ìïþåîûíåàøò ãïìúæåíòï èòàëìóî ùïîèëæãåíïàï çéâïîì æï
çíåëþîòâò íëîèòì ìïõòà ãïíçëãïæåþóäï. ìùëîåæ ïè èíòøâíåäëþòì
ãïèë åì ìòóýåüò ôïîàëæ ïîòì ïìïõóäò äòüåîïüóîòìï æï
õåäëâíåþòì ìõâï æïîãåþøò îëãëîú ïíüòêóî, òìå èëèæåâíë õïíåþøò8.
ùïîèëæãåíåþò ÷ïíïúâäåþòì øåìïõåþ ïîï èïîüë þåîûíóä èòàëìøòï æïèëùèåþóäò. ÷ïíïúâäåþòì ìïòíüåîåìë èïãïäòàì âõåæïâà øóèåîóä èòàëìøò, îëèåäòú áïäéâïåþï òíïíïì ìóäåàøò èëãçïóîëþïì
óêïâøòîæåþï. òíïíï, îëèåäòú ìóäåàøò ãïíìïêóàîåþóäò èëìïçîåþòì
ãïèë ãïåèãçïâîï, òá
æïïêïâï ìóäàï ìïèñïîëì æåæëôïäèï
åîåøêòãïäèï. èïí èëêäï òíïíï æï øòøâåäò ãâïèò ïíùóõçå ÷ïèëêòæï.
èõëäëæ èòìò åîàãóäò èìïóõîòì, íòí-øóþóîòìï æï éâàïåþï åíáòì
èúæåäëþòà ãïïúëúõäåì (èòìúåì óêâæïâåþòì ìïçîæåäò æï ùñïäò).
òíïíï áâåìêíåäòæïí ïèëìâäòìïì ïíóíïêåþèï æïïêïâåì: „... óêïåàó òíïíï
áâåìêíåäòæïí ïèëâòæï, íïúâïäò âòíèå, àïâòìæï íïúâäïæ èëãâúåì”.
200
ïèþëþæíåí ìóäåàòì èúâåäåþò, îëèäåþòú ãïëúåþóäíò ïîòïí: „âòí
ïèëìóäï áâåìêíåäòæïí, áâåìêíåäòæïí èîàåäò âòí ïèëìóäï?”
îëãëîú èòàëìò ïùåìåþì, àó ïìåàò îïè èëõæï, èïøòí áâåìêíåäøò âòíèå
ìõâï óíæï ùïâòæåì òíïíïì íïúâïäì ìàõëâæíåí. èïà öåî íòíøóþóîòì
ùïñâïíï ãïæïùñâòüåì, èïãîïè òíïíïè ïî æïïíåþï. øåèæåã òíïíïì
èãïäëþäòì, èïîïì ùïñâïíï èëòíæëèåì. èïîï òíïíïì ôåõàòà æïåèõë,
òìåâå îëãëîú íòíøóþîò æï òìòú èïìïâòà èüâåîøò ÷ïèöæïîò ôïäïìòà
øåòèëìï. òíïíïè òìòú âåî ãïòèåüï. øåèæåã ðîëúåìòï æóèóçòì èòïæãï,
îëèåäòú ìïèåôëæ øåèëìòä æòæåþóä üïõüçå òöæï æï úëäòì
æïíïõâïçå ïîú àïâáâå æïèõëþòäï æï ïîú èüâåîøò ÷ïèöæïîï. òíïíïè
ïíóíïêåþì æóèóçòçå èòóàòàï æï ïèóíïêåþèïú áïäéâàïåþòì íïúâäïæ
èòìò áèïîò ÷ïïàîòåì áâåìêíåäøò9. ïá „÷ïíïúâäåþï” óêâå ïéïî
ùïîèëïæãåíì íåþïñëôòäåþòà èìõâåîðäì æï çíåëþîòâò ãèòîëþòì
èïãïäòàì. òãò óôîë, èòàëìóîò ïóúòäåþäëþòà íïêïîíïõåâò áúåâïï,
ìïæïú úëäò óñëñèïíëæ ìùòîïâì óèïéäåì êåàòäæéåëþïøò èñëô
áèïîì. ïáâå óíæï øåâíòøíëà, îëè îëúï ãòäãïèåøò ìóäåàøò ïãçïâíòì
åíáòæóì æëäòìï æï èòìò öëõåþòì ïèëìïüïíïæ, èïì óî÷åâì ûïûòà
øåòèëìëì æï àïâèæïþäïæ èëòáúåì, îïàï áâåìêíåäòì ûïäåþò ïî
ãïïéòçòïíëì. åíáòæó ïè î÷åâïì ïî òúïâì æï èïì ìïèóæïèëæ üëâåþåí
áâåìêíåäøò. òíïíïì øåèàõâåâïøòú íòí-øóþóîò æï èïîï àïâçå èüâåîì
òñîòïí, ûïûòà òèëìåþòïí æï ùòíïïéèæåã æóèóçòì èæòîóäò
üïíìïúèäòìï æï áåæèïéäóîò ðëçòìï, èòùïçå ïîòïí ãïîàõèóäíò.
æóèóçòì ìïáúòåäò, òìåâå îëãëîú åíáòæóìò, ìòêâæòäòì „ûïäàï
ïáüòóîëþïì òùâåâì”10. åíáòæó, òìåâå îëãëîú æóèóçò, „íïúâïäòï”
ìïòáòëøò, ëéëíæ íåþïñëôòäëþòàò, îïæãïí òãò ãòäãïèåøèï òá àïâòìò
æëäòìï æï öëõåþòì ïèëìïüïíïæ ãïãçïâíï, åíáòæóìòìâå àïíõèëþòà.
èòì áúåâï úëúõïä ïèðïîüïâïíì óôîë øååôåîåþï, âòæîå ìóäåàòì
èëêîûïäåþóä ìüóèïîì. „éâàïåþîòâò êëèåæòòì” èòõåæâòà ìóäåàòì
æïîïöò åîàò àâïäòì øåâäåþòà úíëþì úëúõïäì, îïæãïí èïì ÷îæòäò
ïáâì, æï òÿâíåóäïæ åáúåâï èïì. æïíüå ïäòãòåîò àïâòìïæèò èüîóäò
æïèëêòæåþóäåþòì íòâåäòîåþïì èõëäëæ éèåîàòì ïâüëîòüåüòì
ìïøóïäåþòà ïõåîûåþì11. ïéìïíòøíïâòï, îëè òïîïéòìï æï ìïèêïóäòì
ãïèëóìïæåãëþï
ìóäåàøò,
ìòøòøâäå
æï
óàèëþï
áïîàóä
12
ôëäêäëîøòú ïîòì æïèëùèåþóäò . òíïíïì ìóäåàòì ñëâåä êïîàïí
àòàë îïèåì ïîàèåâåí üïíìïúèåä-ìïèêïóäòìï æï àïí ùïéåþóäò
„øâòæò íòÿòæïí”. ïìå îëè, åîåøêòãïäòì ùòíïøå òãò ìïâìåþòà ãïøòøâäåþóäò æãïì, îëãëîú ìóäåàì øååôåîåþï13 æï ïèòüëè èêâæïîòú
201
øòøâåäòï. áïîàâåäàï øåìïþïèòìò ùïîèëæãåíåþò ïè ìïêòàõøòú æòæ
èìãïâìåþïì ïèýéïâíåþåí ûâåä ïéèëìïâäåàìï æï ïíüòêóî ìïèñïîëøò
ãïâîúåäåþóä èòàëìóî æï îåäòãòóî øåõåæóäåþåþàïí.
èëíïúâäåëþòì ðîïáüòêï èàåäì èìëôäòëøò ñëôòäï ãïâîúåäåþóäò. àïâòìò ïîìòà òãò ïîïàïíïþïîò, óêâå æòôåîåíúòîåþóäò ìëúòïäóîò ìïèñïîëìïàâòì ïîòì æïèïõïìòïàåþåäò, ìïæïú ïîìåþëþì ùïîèëæãåíï òíæòâòæòì ìïêóàïî þåæìï æï ùòíïìùïî ãïí÷òíåþóäò õâåæîòì
øåìïõåþ. óèïéäåì ìëúòïäóî æëíåçå èëíïúâäåëþï èëáèåæåþæï
ìïêîïäóî èåôååþàïí æïêïâøòîåþóä ìòüóïúòïøò. úíëþòäòï, îëè
üëèàï þåäïæåþì, îëèäåþòú üëèòì (øåèæåã ìïõåäèùòôëì) þåæìï æï
êåàòäæéåëþïì ãïíïìïõòåîåþæíåí, ôòçòêóîò øåìïûäåþäëþåþòì
æïáâåòàåþòì
øåèæåã
êäïâæíåí.
øåèëòéåì
þåäïæàï
æï
èåôåàï//õåäèùòôåàï æéåãîûåäëþòìï æï ìîóäôïìëâíåþòì ïéèæãåíò
îòüóïäåþò, ïìåâå ïîìåþóäï èåôòì èïãòåî èòìò ïõäëþäòì, çëãöåî
øâòäòì øåùòîâòì ùåìò, îëèåäòú ìïþëäëëæ èëíòì øåùòîâïæ
ãïæïáúåóäï.. þëäëì åì ùåìò òèæåíïæ ôëîèïäóîò ãïõæï, îëè èëíïàï
æï úõëâåäåþòì, ïí íïèæâòäò ìïèêïóäåþòìï æï ðîëæóáüòì íïúâäïæ,
ìòèþëäóîò ãïèëìïõóäåþïíò, óþîïäë ôòãóîåþò òùòîåþëæï.
ãïíìïêóàîåþòà ôïîàë èïìøüïþò ïè îòãòì îòüóïäåþì øåóûåíòïà
ûâåä åãâòðüåøò14. úõïæòï, ïìåà ãïîåèëøò èëáèåæåþïì òùñåþæï
íåþïñëôäëþòàò èòàëìóîò èìõâåîðäòì òæåï, îëèåäòú úõëâåäàï
èòèïîà ìïâìåþòà ïøêïîïæ ïîòì æïèëùèåþóäò ñëôïøò. ìïôòáîåþåäòï,
îëè åì êëíúåôúòï âîúåäæåþëæï ïæïèòïíàï èìõâåîðäøåùòîâïçåæïú,
îëúï ïæïèòïíì ìõâòì „íïúâäïæ” æïïñåíåþæíåí. åì çåèëà ïéíòøíóä
ìëúòïäóîïæ
óêâå
æòôåîåíúòîåþóä
ìïçëãïæëåþïøò
óíæï
èëèõæïîòñë, îëúï üñâå, èëíï æï ï. ø. óíæï øåíïúâäåþëæï ìòêâæòäøò
èåôåì. ïá íåþïñëôäëþïçå äïðïîïêò çåæèåüòï, èïãîïè íåþïñëôäëþï
òìåâå àïèïøæåþëæï, îëãëîú åì õæåþëæï úõëâåäàï øåùòîâòìïì.
úõëâåäò „èïæäòïíïæ” óíæï øåùòîâëæï, å. ò. ùòíïïéèæåãëþï ïî óíæï
ãïåùòï. ïè èòçíòà ìïáëíåäì çëãöåî ïàîëþæíåí, ãïíìïêóàîåþòà
õïîåþì. úíëþòäòï ãïæèëúåèåþòú àïâòìò íåþòà èëìóä øåìïùòîïâ
úõëâåäàï øåìïõåþïú. àïíæïàïí åì øåõåæóäåþåþò åîà èüêòúå
ìòìüåèïæ øåêîóäï, îëèåäòú ìïåîàë êëíúåôúòòà òñë ãïåîàòïíåþóäò. àïíïõèïæ ïè êëíúåôúòòìï, ñëâåäò ïæïèòïíò àïâòì
æîëçå èòæòì ìóäåàøò æï òá î÷åþï. àó òì àïâòì æîëçå ïî èòâï, àïâòì
èïãòåî óíæï ãïïãçïâíëì àïâòìò ùòäò (èïã. øâåæóîò äåãåíæòì àïíïõèïæ øâåæåàòì åîàò èåôå ñëâåä øâòæ ùåäòùïæøò àïâòì èïãòåî àòàë
202
ìïêóàïî âïýì ìùòîïâæï)15. ïèòüëè üëèòì þåäïæì, õåäòìóôïäì, õåäèùòôåì, îëèåäòú èàåäò üëèòì êåàòäæéåëþïì ãïíìïõòåîåþæï, ïæîå
ìòþåîòì øåðïîâòìàïíïâå êäïâæíåí, èïãîïè ìëúòïäóî ìüîóáüóîïàï
ãïíèüêòúåþïìàïí åîàïæ èïì ó÷íæåþï íïúâïäò. ïîïëôòúòïäóîïæ, ìïñëâåäàïë-ìïõïäõë æëíåçå íïúâäëþï ïäþïà èïîàäïú íåþïñëôäëþòàò òáíåþëæï, îïæãïí ïèïì êòìîóäëþæï ÷âåóäåþîòâ èøëþåäò, îëèåäòú àïíõèæåþëæï øâòäòì èïãòåî ùïìóäòñë ìóäåàøò. òãòâå èëâïäåëþï øåòûäåþëæï åêòìîï èëñâïîóä èåãëþïîì (åíáòæó?) ïí
ìïñâïîåä áïäì (ïäêåìüòìò). ñëâåä øåèàõâåâïøò ïìåàò èïãïäòàåþò
õïäõòì èåõìòåîåþïøò ïéòþåÿæåþëæï æï èíòøâíåäëâïí îëäì
àïèïøëþæï çíåëþîòâò èëæåäòì ôëîèòîåþòì ðîëúåìøò. þåîûíóäò
ìòóýåüò áèîòìïàâòì àïâãïíùòîâòì àïëþïçå, îëèåäìïú áïîàóäøò
„ïíæîåçåþò” øååìïþïèåþï, õïäõóîò
èåõìòåîåþòì ïîìåíïäòæïí
ãïæïæòì ùèòíæï èòàëìøò. òãò ùñâåüì êïâøòîì úëúõïä üîïæòúòïìàïí
æï ìïþëäëëæ òìïæãóîåþì óèïéäåìò çíåëþîòâò íëîèåþòì ìôåîëøò.
áïîàóäò õïäõóîò äåáìò „èåíïúâïäå”, ìïòæïíïú æïòùñë ÷âåíò
èìöåäëþï, úõïæòï, ïè ùïîèëæãåíïàï ãïîåèëøòï ïéèëúåíåþóäò. ìïôòáîåþåäòï, îëè ïè ùåìòì õïäõóî æï ìïçëãïæë èíòøâíåäëþòà æïìïèêâòæîåþäïæ ìïÿòîë òñë èòìò ïèëáèåæåþï ìëúòïäóîò òåîïîáòòì
óèïéäåì æëíåçå, ìïæïú òãò ìïêîïäóîëþïì æï ìïçëãïæëåþîòâïæ
ðëçòüòâóî ìïíáúòïì òéåþæï. èõëäëæ ïèòì øåèæåã øåòûäåþëæï òãò
áúåóäòñë òíæòâòæóïäóîò áúåâòì óèïéäåì íëîèïæ æï ïæïèòïíóîò
êåàòäøëþòäåþòì ëðüòèïäóî ãïèëõïüóäåþïæ. ñëâåäòâå ïèïí êò ãïíïðòîëþï üåîèòíòì „ãåíïúâïäåì” ïéèëúåíåþï æï æïèêâòæîåþï åíïìï
æï åàíòêóî ôìòáòêïøò èåüïæ èîïâïäôåîëâïíò ïìðåáüòà, îëèåäàïú
çëãöåî òíüëíïúòóîò æëíååþòà ãïíïìõâïâåþåí åîàèïíåàòìïãïí.
ñëâåäòâå çåèëàáèóäòì øåèæåã ûíåäò ïî ïîòì æïíïî÷åí çåèëà
íïõìåíåþ üåîèòíàï „øåíò ÿòîòèåìï” æï „øåèëãåâäåì” èíòøâíåäëþïàï
ãïîêâåâï. õïäõóî ñëôïøò æïèëùèåþóäòï îòüóïäóîò èëáèåæåþåþò,
îëèåäàï èåëõåþòà èøëþåäò úæòäëþæï ÷ïíïúâäåþëæï èûòèå ìïõïæòà, ãïíìïêóàîåþòà þïüëíåþòà ïâïæèñëôì16. ïè èëáèåæåþïàïãïí ãïèëòñëôï „øåèëâäåþï” æï „ãïîøåèëâäåþï”, îëúï „øåèëåâäåþòïí” ïâïæèñëôì, ïí ãïîì øåèëóâäòïí ìïäëúïâì. èïãîïè ïîìåþëþì àïâçå øåèëâäåþï”, îëèåäòú òíæòâòæòìïãïí ñëâåäò ÿòîòì èëõæïì íòøíïâì.
ÿòîìï æï óþåæóîåþïì òéåþì òì ìïãïíò, ìïèìõâåîðäë ôîòíâåäò ïí
úõëâåäò, ïí ïæïèòïíò, âòíú ìóþòåáüì „àïâì, ïí ãïîì øåèëåâäåþï”.
ìùëîåæ ïèãâïî ÿòîòì èëõæïì, ìõâòìò ÿòîòì ìïêóàïî àïâçå èòéåþïì
203
ãóäòìõèëþæï üåîèòíò „øåí ÿòîòèå” æï ïéíòøíóäò ìõâï üåîèòíåþò àïâòìò ìïêîïäóîò øòíïïîìòà, õëäë æåìïêîïäòçïúòòì øåèæãëè
çîæòäëþòïíò æïèëêòæåþóäåþòìï æï ìïóêåàåìë ìóîâòäåþòì
èïüïîåþåä ìòüñâåþïæ æï ãïèëàáèåþïæ òáúíåí.
ñëâåäòâå çåèëàáèóäòìï æï èëüïíòäò èïìïäòì ìïôóûâåäçå øåòûäåþï æïâïìêâíïà øåèæåãò: ìïâìåþòà èïîàåþóäò ïîòì â. êëüåüòøâòäòì èëìïçîåþï õïäõóîò äåáìòì, „èåíïúâïäåì” øåìïõåþ, îëúï èïí èõëäëæ ïíüòôëíòóîëþïçå æïñîæíëþòà òãò ìïîòüóïäë ðîïáüòêòì ïéèíòøâíåä üåáìüïæ èòò÷íòï. ïøêïîïï, îëè ïè äåáìòì øòíïïîìòì ÷ïèëñïäòþåþï óíæï èëèõæïîòñë ïîï èåáïíòêóî-æòôóçòóîò ðîëúåìòì ìïôóûâåäçå, ïîïèåæ òãò øåòûäåþëæï ïéèëúåíåþóäòñë âîúåä êóäüóîóä-òìüëîòóä ìòâîúåøò, îëèäòìàâòìïú æïèïõïìòïàåþåäòï ûòîòàïæò èòàëìóî-ìïîùèóíëåþîòâò éòîåþóäåþòì åîàòïíò ìòìüåèï. øåèæåã òãò êåîûë áâåâïîòïíüåþòì ìïõòà èýéïâíæåþï ìõâïæïìõâï åàíëìøò.
áïîàâåäàï ùòíïðîåþò òè êóäüóîóäò ìòâîúòì þòíïæïîíò ïîòïí, îëèåäìïú ãïíåêóàâíåþòïí óûâåäåìò, ïæîåìïèòùïàèëáèåæë õïíåþòæïí
èòì èåçëþäïæ èúõëâîåþò ìõâïæïìõâï åàíòêóîò ùïîèëèïäëþòì üëèåþò, îëèäåþòú æéåì óæòæåì ìòâîúåçå ãïíôåíòäëþòì èòóõåæïâïæ,
èïòíú òíïî÷óíåþåí ìõâïæïìõâï ôëîèòà ïæïðüòîåþóä êâïíûåþì ïæîåóäò êóäüóîóäò õïíòæïí, îëèåäòú øåòáèíï êóäüóîóäò àïíïúõëâîåþòì øëîåóä òìüëîòóä åüïðçå.
ãïèëñåíåþóäò äòüåîïüóîï:
1.
2.
3.
â. êëüåüòøâòäò, õïäõóîò ðëåçòï, àþòäòìò, 1966 ù., ãâ. 80, 361-2.
ì. èïêïäïàòï, õåâìóîåàò, àþòäòìò, 1935 ù., ãâ. 235.
í. èòíæïûå, áïîàóäò õïäõóîò èåæòúòíï, àþòäòìò, 1961 ù., ãâ. 71
æï øåèæåã.
4.
5.
Реальный словарь классических древнестей полюбкеру, С.-Петербург,
1885 г., ст. Адмет, Мифы народов мира, I, Москва, 1980 г., ст. Адмет,
Алкестида.
Тысяча и одна ночь, т. 4, М., 1959, стр. 3, ночь 271.
6.
7.
8.
Ксенофонт, Анабасис, I, 10, М-Л., 1951, стр. 250.
Платон, Сочинения в трех томах, Т. 3, М., Пир, 179, стр. 104-105.
Мифы и народов мира, I, Адмет, Алкестида.
204
9.
àïèóçòì ìòçèïîò, ûâåäò øóïèæòíïîåàòì ðëåçòï, àþòäòìò, 1969,
àïîãèíï ç. êòêíïûåè, ãâ. 36-44, С. Н. Крамер, История начинается в
Шумере, Москва, 1965, стр. 180-193.
10.
11.
12.
æóèïçòì ìòçèïîò, òáâå, С. Н. Крамер, История... ук. стр.
æïíüå ïäòãîòåäò, éâàïåþîòâò êëèåæòï, öëöëõåàò, ìòèéåîï 3.
áïîàóäò õïäõóîò ðëåçòï, II, àþòäòìò, 1973, ãâ. 63-83. èòõ. ÷òáëâïíò, èòöïÿâóäò ïèòîïíò, àþòäòìò, 1947 ù., ãâ. 275, 283, 308...
13.
14.
15.
16.
С. Н. Крамер, стория... ук. стр. 188.
М. Э. Матье, Хаб-Сед, Вестник древней истории, №3, 1956 г. стр. 8-9.
Дж. Фрэзер, Золотая ветвь, Москва, 1980 г. стр. 18-19; 299-529.
В. Бардавелидзе, Древнейшие религиозные верования и обрядовое графическое искусство грузинских племен, Тбилиси, 1957 г. стр. 85.
205
ÌÒÂÎÚÅ ÁÏÎÀÂÅÄÀÏ ÈÒÀËÌÌÏ ÆÏ ÎÒÜÓÏÄØÒ
I. ØÒÍÏ-ÃÏÎÅ
qarTveli xalxis sulieri Tu sameurneo cxovrebis yovel sferoSi
asaxulia ganogadebuli Sexedulebebi qveynierebis agebulebis Sesaxeb,
romelic emyareba empiriul praqtikaSi istoriulad SemuSavebul codnas.
gansakuTrebiT aqtiurad es momenti igrZnoba sivrcis organizaciis Sesaxeb arsebul warmodgenebSi, romelTa moqmedeba ZiriTadad religiurmiTologiur SexedulebebSi vlindeba, magram maTi mniSvneloba sameurneo
da socialur cxovrebaSic didia. sivrcis organizaciis problemebidan
ZiriTadad gvinda gamovyof is nawili, romelic gamoxatulia cnebebis
“Sina“ da “gare“ da Tvali gavadevnoT am sapirispiro niSnebiT aRbeWdili
faqtebisa da movlenebis nakvalevs religiur-socialuri da miTologiuri azrovnebis doneze.
upirveles yovlisa unda gaviTvaliswinoT, rom es cnebebi gamoxatavs mTeli socialuri jgufis, koleqivis Sexedulebebs da misi niSanTvisebebidan momdinareobs. sxvagvarad rom vTqvaT, rodesac socialur
jgufi Seicnobs „Sinas“, sivrcis garkvel nawils, rogorc misi ganfenis
teritorias, maSinve unda aRmocendes cneba „gare“, romelic am teritorias ar emTxveva. TiToeuli es cneba gulisxmobs gansxvavebuli parametrebisa da bio-socialuri niSnebis mqone garemos, romelTa zemoqmedeba
specifikuri, TiToeuli maTganisaTvis damaxasiaTebeli da erTmaneTisagan
gansxvavebuli pirobebiT zemoqmedebs sazogadoebis cxovrebaze.
sazogadoebis mier sivrcis gaazrebis problemebi mecnierebas didi
xania ainteresebs da mravalferovan samenicro literaturaSi sakmaod
srulyofiladaa damuSavebuli misi ZiriTadi niSnebi Tu etapebi. erT-erTi aseTi Teoria samyaros centrSi ayenebs individums, romelic socialur jgufTan mTlianobaSi unda ganixilebodes. mas gars artyia Secnobili, mowesrigebuli garemo, xolo am ukanasknels ki Seucnobeli, SeuRwevadi sivrce. wamoyenebuli mosazrebis Tanaxmad, „Sina“ mowesrigebuli,
socialuri erTeulis Tvalsawierze ganlagebuli teritoriaa, romelic
horizontis xaziT esazRvreba „gares“, qaoss, stiqiaTa araorganizebulad
gamovlenis asparezs1, misi mowesrigebis, kreaciis procesi, m. eliades
sityviT rom vTqvaT, miTosur droSi mimdinareobs. am process RvTaebebi
206
axorcieleben.
mouwesrigebeli,
arasocialuri
sivrcis
qceva
socialurad, anu kulturis dadgena bunebaSi, sakraluri aqciaa, romelic
moaswavebs
Seqmnas,
ris
qaosidan
Sedegada
axali,
qaosi
Tvisobrivad
iqceva
gansxvavebuli
kosmosad,
uxilavi
garemos
xilulad2.
naSromi, romelSiac saxelmZRvanelo debulebad miRebulia Cvens mier
motanili, an sxva msgavsi Sexedulebebi, saqarTveloSiac Seiqmna, sadac
aris cda qarTveli miTosuri masalis Sesabamisi struqturiT danaxvisa3.
ase rom, sivrcis problema karga xania aqtiurad iTvleba ucxour Tu
sabWoTa samecniero literaturaSi.
qaosis kosmosad qceva, e. i. araorganizebuli materiis sivrceSi
mowesrigeba, qvenierebis Seqmnis miTosur sawyiss warmogvidgens. “garesa“
da „Sinas“ problemaSi miTosi srul wesrigs ver amyarebs, radgan maT
Soris sademarkacio xazi yoveldRiurad irRveva praqtikuli mizezebis
gamo. Tu kosmosi qveynierebis, cisa da miwieri Zalebis sayovelTao, mowesrigebuli gamovlinebaa, „Sina“ socialuri jgufisa da individis
saarsebo, mowesrigebuli sivrcea, romelic iseve
upirispirdeba „gares“,
rogorc kosmosi qaoss. „gares“ gaazrebaSi SenarCunebulia „qaosuri“ buneba da amitom Tu „Sina“ sakraluri da wmindaa, „gare“ SeiZleba uwminduri da mavne iyos. amitom am or samyaros Soris garduvali urTierToba garkveuli wesiT xorcieldeba, rac gamoixateba sagangebo ritualuri
moqmedebiT. am ritualebSi gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba imitacias, ganwmendas da a. S., romelTa mizania ucxo niSanTa nivelireba, e.
i. konfliqturi situaciis mospoba.
rogorc ukve aRvniSneT, TiToeuli am dapirispirebuli samyarodan
sakuTari parametrebiTa da sapirispiro niSnebiT xasiaTdeba. qarTul miTosSi, saistorio mwerlobaSi, literaturaSi rwmena-warmodgenebSi, sameurneo yofaSi da a. S. darCenilia bevri rame, rac saSualebas gvaZlevs
gavarkvioT am dapirispirebulobaTa realuroba da mniSvneloba warmodgenaTa struqturaSi.
naSromis interesebidan gamomdinare, aucileblad migvaCnia amosaval
faqtad iseTi magaliTis moyvana, romelic yovelmxriv dazRveuli iqneba
Tanamedroveobis uSualo Tu sxvagvarad SesaZlebeli raime gavlenisagan.
murvan yrus Semosevebis aRwerisas juanSeri ambobs: „xolo iqmna mas Jamsa garyunil queyana qarTlisa, somxiTisa da ranisa da arRara ipovebo-
207
dis naSenebi, arca Wamadi kacTa da pirutyvTa yovladve“4. am frazis analiziT SeiZleba davaskvnaT, rom „qveyana“ aris „naSenebi“, sadac ipoveba
(unda ipovebodes) saarsebo saSualeba kacTa da pirutyvTaTvis, e. i. Sinauri cxovelisaTvis, radgan terminiT „pirutyvi“ qarTulSi mxolod es
ukanasknelni aRiniSnebian. ufro vrcelia da am TvalsazrisiT mdidar masalas Seicavs daviT aRmaSeneblis istorikosis aRweriloba; „aresa Tana
gazafxulisasa movidian Turqni da maTve pirvelTave saqmeTa iqmodian da
zamTris warvidian. da ara iyo maT Sina Tesva da mka: mooxrda qveyana da
tyed gardaiqca da nacvlad kacTa mxecni da nadirni velisani daemkvidres mas Sina“5. aq „qveyana“ imave mniSvnelobiTaa naxmari, rogoriTac juanSeris Txzulebis fragmentSi, e. i. igi kacTa samkvidreblad aris miCneuli, magram amave dros moxseniebulia „qveynis“ sapirispiro samyaro da
misi mdgmurni - tye-veli da nadirni, mxecni, e. i. Zveli qarTuli mwignobruli Zeglebis mixedviT, erTmaneTis sapirispiro niSnebis mqone samyaroebia „qveyana“, romelSic kacni da pirutyvni damkvidrebuclan, da
„tye-veli“ - mxecTa da nadirTa sauflo. aseTi wesi erTgvar kanons Seadgens qarTuli literaturisaTvis. „vefxistyaosnis“ 653 strofSi tarieli aRwers Tavisi gadakargvis, velad gaWris ambavs da ambob:
„magra davyarne areni me kacrielTa TemTani;
saxlad samyofad mimaCndes TxaTa da maT iremTani,
gaviWer, srulad davtkebnen qve mindori da ze mTani“.
avTandilis Sesaxeb naTqvamia:
„mas mindorsa daemarTa, gza TvaliTa gamosaxa;
Tvesa erTsa sulieri kaci arsad ar enaxa,
mxecni iyvnen saSineli, magra ara SeuZaxa“ (194).
analogiuri aRwerilobTa nimuSebi SeiZleba kidev mravlad vipovoT.
rogorc daviT aRmaSeneblis istorikosisa da juanSeris Txzulebebidan motanili fragmentebic metyveleben, savsebiT naTlad Cans, rom
„qve mindori da ze mTani“ aris TxaTa da iremTa samefo da tarielma igi
miiCnia saxlad mas mere, rac „kacrielTa Temebi“ miatova. avTandilsac,
erT Tves ukacrielsa da udabno velze moxetiales, mxolod saSineli
mxecebi xvdeba. SeiZleba gadawvetiT vTqvaT: istorikosebi da „vefxistya-
208
osnis“ avtori erTxmad miiCneven, rom „qveyana“ kacTa da pirutyvTa sadgomia, xolo tye-veli - nadirisa da mxecisa. „qveyana“ am SemTxvevaSi
„Sinas“ Seesabameba, xolo tye-veli (qve mindori, ze mTani) - „gares“; Tu
ufro gavavrcobT Cvens daskvnas, aq SeiZleba davinaxoT cnobili dapirispireba: „kultura - buneba“, romelic Tanamedrove mecnierebaSi
kulturis erT-erT universialur gansazRvrebad da daxasiaTebad iTvleba. motanili masala warmogvidgens sapirispiro niSniT aRbeWdil samyaros, romelTa urTierTobis Teoriul mxares aRwers miTosi, xolo
maT Soris praqtikuli urTierTobis regulireba xdeba ritualis saSualebiT. imisaTvis, rom ufro naTlad warmovidginoT xsenebul samyaroTa
Soris SesaZlebeli kontaqtebi, unda detalurad gavecnoT im realursa
Tu iracionalur Zalebs, romelTa moqmedebis asparezad miaCndaT „gare“
samyaro „Sinas“ mdgmurT.
qarTvelTa warmodgeniT, mTebSi, xevebsa da tyeebSi, garda realurad arsebuli nadirisa, cxovroben borot ZalTa ganmasaxierebeli, zebunebrivi arsebebi, romelTagan yvelaze popularulni arian devebi * . qarTul literaturaSi devi pirvelad iakob xucesTanaa naxsenebi. maTi sacxovrebeli garemosa da sxva niSnebis sakmaod detalur aRweras gvaZlevs „vefxistyaosani“ ai, rogor aris warmosaxuli poemaSi devTa sacxovrebeli:
„dRsiT vles da saRamo-Jam gamouCndes didni kldeni,
kldeTa Sigan qvabi iyvnes, Zirsa wyali Canadeni,
wylisa pirsa, ar iTqmoda, Sambi iyo Tu radeni,
xe didroni, Tval-wvdomi, maRla kldemdis anayrdeni“. (219)
„ese qvabnis ukacurni vpoven, devTa Seekafnes,
Semovebi, amovwyvdien, yola veras ver mexafnes“. (654)
xalxuri aRwerilobiT, devebi adamianebs hgvanan, tanad ufro didebi arian, balani asxiaT da terfebi ukan aqvT Sebrunebuli. xelobiT
ZiriTadad mWedlobas etanebian, uyvarT Rame siaruli. maTi sacxovreblis
Taobaze orgmari azri arsebobs: zogan devebs aqvT naSenebi soflebi, aCveneben maT dangreul nasaxlarebs. sxva miTiTebaTa Tanaxmad ki, isini
*
mxedvelobaSi gvaqvs aRm. saqarTvelos mTielTa miTosisa da gadmocemebis devebi da ara zRapruli devebi, romelebic sruliad gansxvavebuli, demonuri samyaros warmonaqmni arian.
209
gamoqvabulebis, jurRmulebis, bneli xevebisa da wyalTa wiaRis mdgmurebad miiCnevian. ufskrulebSi
isini sacxovrebelTan erTad marTaven saxe-
losnoebs6
Cans, rom devebs wyali uyvarT da misken
da
ganZTsacavebs7.
miiswrafian. erTi gadmocemis Tanaxmad, devis Svilebi, romlebic garkveuli viTarebis gamo adamianebTan izrdebodnen, sul wyalSi msxdaran,
Cadiodnen da amodiodnen, pursac iqa Wamdnen. kopalasagan devnilma devma,
raki wyali misi mSobliuri stiqia iyo, swored tbas Seafara Tavi. arsebobs gadmocema, sadac aRwerilia tbis fskerze gaSlili devebis sofeli8. rusTavelis mier aRwerili wyliani xevi, sadac devebi binadroben
da ganZsac icaven, yvela niSniT uigivdeba aRmosavleT saqarTvelos
mTielTa warmoldgenebs devTa Sesaxeb.
am garegnul niSnebTan erTad, devebi sxva TvisebebiTac gaomirCevian,
pirvel rigSi isini kaciWamiebi arian. epiTetad aqvT „pirmZoriani“. isini
SesaniSnavad arian daxasiaTebulni leqsSi, romelic amiranis eposis fSaur variantSi Sedis:
„...devebsa hqondaT qorwili, simRera amodioda...
dedobilebis nacxobi qada kecebSi Sxioda,
SahWames, Samaayenes, kacis Tav-fexi dioda;
saRviniT Rvino mogvarTves, Sig gvel-bayayi wioda“9.
igive suraTebi aqvs daxatuli vaJa-fSavelas Tavis nawarmoebSi, sadac devTa yofa aqvs warmodgenili10. gasaocrad emTxveva devebTan brZolis suraTebi „vefxistyaosansa“ da vaJas poeziaSi. safiqrebelia, rom
orive avtors es motivebi erTidaimave wyaros gavleniT hqondaT Seqmnili. oriveni devebis brZolaSi kosmiur Zvrebs xedaven, rac usaTuod
xalxuri SexedulebebiT aris inspirirebuli.
„devTa yvirili, zaxili zecamdis aiweoda;
maTisa laxtis cemiTa qveyana Sairyeoda;,
mze daabneles mtveriTa, alvis Sto Seirxeoda“...(655)
vaJasTan analogiuri suraTia aRwerili:
„roca gamoCndis Rrubeli,
wvimam daiwyis Sriali,
devT laxti mauRerian
da astexian Rriali“11.
210
orive frontidan Cans, rom devTa iaraRi arqauli, zRapruli laxtia, orive SemTxvevaSi maTi brZola kosmosur plans qmnis.
xalxuri Semoqmedebis Tanaxmad, devebi friad avxorcni yofilan.
maTi Zalmomreobis erT-erTi da umTavresi forma swored qalebze Zaladobaa. isini, rogorc mWedlobis xelovnebis mesaidumleni, liTonis iaraRs Weddnen jer kidev maSin, vidre am saqmes adamianebi daeuflebodnen;
amiT sargeblobdnen da iaraRs xalxs mxolod mas mere miscemdnen, roca
es
ukanasknelni
TavianT
qalebs
mihgvridnen12.
devebi
ar
uarobdnen
SemTxveviT RamiT gzadSemxvedr qalebTan kavSirs da aseTi urTierTobisagan bavSvebic uCndebodaT13. svanuri gadmocemebis Tanaxmad, devi dasdevs
dals, romelic kiviliT gaurbis mas14. teqstebSi naxsenebia devebis deda,
devebis da, e. i. safiqrebelia, rom devebis „sazogadoeba“ ekzogamuri yofiliyo, Tumca aseTi warmodgena srulebiT ar Seesabameba maTi samyaros
saerTo daxasiaTebas. aseTi momentebi albaT adamianTa socialuri yofis
gavleniT unda aixsnas. „qarTlis cxovrebaSi“ aRwerilia qarTvelTa urwmunoebis gamovlenis gansakuTrebiT mZafri suraTebi, roca jer kidev ar
iyo Semosuli qristes sjuli. istorikosi xalxs devur codvebs, kacis
Wamasa da sisxlis aRrevas abralebs da am gziT unda daxatos sazogadoebisa da kulturis sapirispiro viTareba, qaosi da aRreva, rac qristianisaTvis „urwmunos“ cnebaSi mTliandeba. amasve, oRond ufro detalurad imeorebs vaxuSti bagrationic15. safiqrebelia, rom xalxur gadmocemebSi Semonaxuli cnoba devTa avxorcobis Sesaxeb swored am Zveli
warmodgenebis gamoZaxili iyos. es motivi friad arqauli warmomavlobisa Cans, SeiZleba iranuli religiidanac momdinareobdes, sadac devebi
yovelgvari keTilis mimarT aqtiurad mebrZol borot Zalas ganasaxiereben. yuradRebas imsaxurebs is garemoeba, rom adreqristianobis xanaSi
termini „devi“ ufro abstraqtuli mniSvnelobiT ixmareba da saerTod
„urwmunos“ aRniSnavs. SuSaniki varsqenisaTvis gadasacem sityvaSi ambobs
„...mamaman Senman wmindani Semoixuna saxid Tvisa, xolo Sen devni Semoixuen“. aq devi WeSmariti sarwmunoebis sawinaaRmdego movlenaa, rac kargad mowmdeba am teqstis gagrZelebaSi „RmerTi WeSmaritisa“ da „cecxlis“ dapirispirebiT16.
„devis“ araqristianuli mniSvneloba naTlad gamosWvivis xevsurul
teqstebSi Semonaxuli gamoTqmidan „dev-kerpni“17. aq SeiZleba mogveCve-
211
nos, TiTqos „devi“ da „kerpi“ erTmaneTisagan damoukidebel mniSvneloba
atareben (rogorc „xar-kameCi“, an „dRe-Rame“). arsebobs devebis nadgomis
aRmniSvneli sxva terminic, - „sakerpo“, riTac TiTqos eWvgareSe dgeba
„devisa“ da „kerpis“ igiveoba. miuxedavad amisa aq albaT ufro ori cnebis erT kategoriaSi moqceva igulisxmeba, vidre zusti igiveoba (iseve
rogorc „xar-kameCi“ mTlianad gamwev saqonels aRniSnavs, xolo „dReRame“ samzeosa da sabnelos e. i. dros). maTi erT kategoriaSi gaerTianeba isev „devisa“ rogorc urwmunos mniSvnelobidan momdinareobs. Zvel
qarTulSi „kerpi“ devisagan sruliad damoukideblad ixmareba, rogorc
winaqristianuli, an araqristianuli RvTaebis qandakeba, misi nivTieri
gamosaxuleba. kerpi ewodeba armazs, zadens da sxvaTa. andria pirvelwodebulis mogzaurobis aRweraSi naTqvamia, rom „...daivana adgilsa erTsa,
sada iyo taZari sakerpo, romelsa aw Zveli eklesia ewodebis... xolo
iyo qalaqsa mas Sina bomoni sakerpo, romelsa Sina imsaxurebodes bilwni
RmerTni maTni artemi da apolon“18. kerpebi yovelTvis imsxvrevian
qristes ZaliT qristian moRvaweTa mier. aseTi suraTebi mravlad aris
aRwerili
wyaroebSi.
magaliTad,
agaTangelosi,
iseve
rogorc
ze-
moxsenebuli qarTuli teqsti, aRwers wminda grigolis mier Zveli taZrebis Semusvras, sadac idga kerpebi da bomonebi: „amisaTvis warvides
netarisa grigolisa Tana da gare moudges da moicvnes taZarni igi kerpisani da bomonni daaqcines“19. rogorc vxedavT, aq, gansxvavebiT xevsurTa sityvierebidan, erTad ixsenieba kerpi da bomoni, magram, cxadia, isini
gaigivebuli arian. „devisa“ da „kerpis“ erT wyvilSi gaerTianeba adreqrisianobis xanaSi unda momxdariyo, roca praqtikulad kidev arsebobda
warmarTuli RvTaebebis gamosaxulebebi, kerpebi, romlebic, mogvianebiT
TavianTi mniSvnelobiT sibilwisa da urwmunoebis eqvivalents, devs, dauaxlovdnen.
devTa damaxasiaTebeli niSania Zlieri xma, Rriali, rogorc maTi
aqtivobis gamoxatvTis saSualeba. „vefxistyaosnisa“ da vaJa-fSavelas
leqsis nawyvetidan Cans, rom devTa Rriali cas swvdeba, maTi xmauri
kosmosur ZvrebTan aris gaigivebuli. amiranis eposis zog variantSi gmirebi devebs swored TavianTi saswaulebrivad Zlieri xmiT aSineben20.
cxadia, devTa Semmusvreli miTosuri personaJebisaTvis am Tvisebis miwera ganapiroba am specifiur, devur niSanSi gmirisaTvis upiratesobis mi-
212
niWebisadmi miswrafebam. devTa aseTi Tvisebebi mazdeanTa sjulis wignebSia aRwerili da Cvens miTossa da folklorSi aqedan aris Semosuli.
yovelive zemoTqmulidan SeiZleba CamovayaliboT devTa Tvisebebi:
isini mxolod siluetiT hgvanan adamianebs, arian tanad didni, balniT
mosilni, saxiT maxinjni, SeiZleba hqondeT rqa, terfebi usaTuod ukan
aqvT miqceuli; gamoirCevian avxorcobiT, albaT, ara aqvT ekzogamia; ganageben miwis siRrmeebis ganZs, liTons, floben mWedlobis xelovnebas;
cxovroben wyalTa siRrmeebsa da bnel xevebSi, gamodian Rame, Wamen kacis
xorcs. miTosis matarebeli mosaxleoba fuZndeba xvTisSvilTa mier devebis mospobis Semdeg. kopala - iaxsaris miTosSi Semonaxul devTa cxovrebis wesebsa da maTTan brZolebis aRwerebSi imdenad realuri suraTebia daxatuli, rom saTanado analizis Semdgom T. oCiaurma am scenebSi
dainaxa aRmosavleT saqarTvelos mTis am regionis Tanamedrove mosaxleobis winaprebisa da maTze adre aq damkvidrebul tomebs Soris brZolis anarekli21. es saintereso debuleba dafuZnebulia miTosSi Semonaxuli masalis istoriuli aspeqtebis analizze. igi kidev ufro myar safuZvelze ayenebs sivrcobrivi warmodgenebis Seswavlas, radgan mowinaaRmdege
gaigivebulia borot ZalasTan da „gare“ samyaros binadrad
cxaddeba.
aqve unda aRvniSnoT, rom boroti Zalebi xalxur warmodgenebSi
ara mxolod devis saxiT aris warmodgenili, masTan erTad cnobilia
sxvadasxva saxis avsulebi, tyis qalebi da kacebi, „Winkebi“, „maqciebi“,
„qajebi“ da a. S., romlebic devebTan erTad borotis Sesaxeb arsebul
ganzogadebul warmodgenebSi arian CarTulni da isinic „gare“ samyaros
binadrebad iTvlebian. TiToeul maTgans aqvs gansakuTrebuli, individualuri niSnebi, rac borot Zalebis Sesaxeb arsebuli, adgilobrivi, diferencirebuli warmodgenebis anareklia, magram radgan es Sexedulebebi
sivrcobrivi TvalsazrisiT axals arafers gvaZleven, amitom maTi ganxilva amJamad savaldebulod ar migvaCnia.
sayuradReboa is garemoebac, rom miTosSi zedmiwevniT zustad aris
gansazRvruli adgili, sadac SeiZleba adamiani Sexvdes devs; mtkiced
isazRvreba rogorc SesaZlebeli kontaqtebis areali, aseve am kontaqtebis garduvaloba. amisaTvis sakmarisia adamiani daSordes kacTa sacxovre-
213
bels, radgan devi sofelSi ar Semodis * . maT xvdebian wisqvilSi RamisTevisas, dakarguli saqonlis Zebnisas, nadirobisas, saqonlis mwyemsvisas.
aseT Sexvedrebisas devi qalebs auxlovdeba da am ukanasknelT misgan
Svilebic uCndebaT22. e. i. yovel nebisimer SemTxvevaSi aucilebelia, „Sina“-dan „gare“ samyaroSi gasvla, rac miTosSi konfliqturi situaciis
Seqmnis ZiriTad pirobas warmoadgens. aseTi situacia ZiriTadad ori tipiT aris gamoxatuli: 1) adamianTa brZolebiT devebTan, amisaTvis adamianebi usaTuod gadian „gare“ samyaroSi, Tundac sanadirod wasvlis motiviT. amitom miTosi xSirad iwyeba sanadirod wasvliT, raTa Seiqmnas movlenaTa Semdgomi dinebisaTvis saWiro konfliqti. es konfliqti ki gamoxatulia devebTan brZoliT, an nadirT mfarvel qalRvTaebasTan SexvedriT, rac ganapirobebs gmirTa saswaulebriv dabadebas. magaliTad, versiebi, amirans monadirisa da RvTaeba dalis Svilad warmogvidgenen. am SemTxvevaSic maTi Sexvedra „gare“ samyaroSi, momavali mamis sanadirod yofnisas xdeba23. „gare“ samyaroSi RvTaebasTan Sexvedra tipiuri siuJetia
msoflios mravali xalxis miTologiaSi. es epizodi damowmebulia wyaroebSic: mag., herodotes erT-erTi versiis Tanaxmad, skviTTa winapari
Cndeba heraklesa da gamoqvabulSi mcxovrebi RvTaebis naxevrad gvelis,
naxevrad qalis sasiyvarulo kavSiris Sedegad. herakle gamoqvabulSi
moxvdeba dakarguli cxenebis Zebnisas24. 2) mudmivi ganaxlebis, sikvdilisa da mkvdreTiT aRdgenis siuJetebiT, roca gmirebi an RvTaebebi Cadian qvesknelSi, midian qajeTSi da a. S. qalisa da ganZis, an saqonldis
gamosaxsnelad. aqac „Sina“-dan gare samyaroSi gasvlisa da ukan dabrunebis motivis meSveobiT gamoixateba pirvelqmnilis arsi, romelic miTosur droSi xdeba da simbolurad xsnis bunebis kvdomisa da aRorZinebis
maradiul process, maT uwyvet monacvleobas. aseTi miTologiuri warmodgenebi safuZvlad daedo Zvel agrarul religiebs, sadac warmodgenaTa
*
aris aRwerili SemTxvevebi, roca esa Tu is piri garkveuli magiuri xerxiT
imorCilebs devs da saxlSi imsaxurebs, Tumca sabolood devi mainc axerxebs
gaqcevas. aseve, Tanaxmad erTi gadmocemisa, devi saxlis karamde misdevs da banze
uvardeba mosisxles. pirvel SemTxvevaSi saqme gvaqvs parcialuri magiis garTulebul formasTan, romelic gamoiyeneba Winkis, qajis, eSmakis, devis da a. S. Sesapyrobad, magram ar aris tipiuri devTan dakavSirebuli, qarTuli miTosuri
warmodgenebisaTvis; meore SemTxvevaSi (ix. T. oCiauri, dasax. naSr. gv. 174). „Sinad“, sadac devs Sesvla ar SeuZlia, unda ganvixiloT saxli da ara mTeli sofeli.
214
ideuri arsi gansazRvrulia bunebis ganaxlebis mudmivobiT, xolo ritualuri moqmedebiT xdeboda adamianTa, morwmuneTa yovelwliuri ziareba
pirvelsaidumlosTan. aqciis mizani ki iyo ganmeorebis saSualebiT socialuri jgufis wevrTa moqceva sakralur droSi da amiT bunebis cxovelmyofel ZalTa aqtiurobisaTvis xelis Sewyoba praqtikuli drois axal
ciklSi.
amdenad SeiZleba davaskvnaT, rom devi da devTa sacxovrebeli sivrce simbolurad gvixasiaTebs adamianTa sazogadoebis samyofels, „Sinas“
garemomcvel samyaros, romelic winaaRmdegobebiT, moulodnelobiTa da
xifaTiTaa aRsavse. „Sinadan“ „gareSi“ gasvla qaosSi kulturis infiltraciis procesad unda warmovidginoT, xolo gmirebi, kulturis gamtanni da adamianTa yofis damdgenelni, kulturis agentebad gvevlinebian
iseT viTarebaSi, sadac jer sazogadoebas fexia ar moukidebia. rogorc
Semdgomi msjeloba dagvanaxvebs, es idea universialuri mniSvnelobisa
aris da misi realizacia sxvadasxva istoriul epoqaSi aRebuli momentisaTvis xelmisawvdomi saSualebebiT xdeboda * .
Zalauneburad, miTologiuri motivebis analizisas ismis kiTxva maTi istoriuli warmomavlobis Sesaxeb. ra droidan aris sagulisxmebeli
sxvadasxva niSniT aRbeWdil samyaroTa konfliqturi kontaqtebis gaazreba iseTi saxiT, rogorc es „garesa“ da „Sinas“ zemoT aRniSnul suraTSia gamoxatuli?
unda vifiqroT, rom sivrcis „Sina“ da „gare“ samyaroebad dnawevreba uZveles dros, kerZod im xanebSi unda momxdariyo, rom socialurma
jgufma Tavisis sameuneo teritoria daimkvidra. eTnografiul mecnierebaSi cnobilia, Tu ra gulmodgine;d icavdnen calkeuli jnufebi TavianT
saarsebo sivrces da ra urTierToba hqondlaT „ucxosTan“ - sxva jgufebis warmomadgenlebTan. yoveldRiur cxovrebaSi es urTierTobani mudmivi
mesisxleobiTa da droebiTi samSvidobo kavSirebiT gamoixateboda. aq
ukve SeiZleboda socialur jgufs sakuTari teritoria „Sinad“ CaeTvala
*
struqturuli TvalsazrisiT igive viTareba meordeba mogzauri raindebis TavgadasavlebSi, roca isini qristes saxeliT iwyeben Sor qveynebSi sagmiro saqmeebisa da faTerakebis Zebnas. qristianuli centridan („Sina samyaro“) gasuli raindi aris am sarwmunoebis agenti, romelic velur, warmarTul, „uwmindur“ garemoSi („gare samyaro“) sagmiro saqmeebiT amkvidrebs da adidebs qristes
sjuls.
215
sapirispirod mTeli danarCeni samyarosi, romelic misTvis ucxo da Sesabamisad saxifaToc unda yofiliyo. cxadia, SedarebiT axlo wrasulSi
Seswavlili eTnikur jgufebis kultura principuladaa daSorebuli aseT istoriul siRrmeebs, magram ZiriTadi da uZvelesi socialuri moenapovrebis, maT Soris egzogamiisa da masTan dakavSirebuli movlenebis arsi da istoriuli perspeqtiuloba, SesaZleblobas gvaZlevs davuSvaT,
rom „Sinas“ da „gares“ gaazreba, rogorc am viTarebis praqtikuli Sedegi, aseve Zveli unda iyos. am mosazrebas mxars uWers totemur warmodgenaTa sistema da misi socialuri struqtura * .
Sesabamisad qarTvelTa winaprebisaTvis „garesa“ da borotis uZvelesi gansaxiereba ar SeiZleba yofiliyo devi, radgan igi qarTul miTosSi garkveuli kulturul-istoriuli kontaqtebis Sedegad Cndeba. am
miTosurma saxem bevri ram SeiTvisa adgilobrivi warmodgenebidan, romelTa nakvalevi mkrTalad Semoinaxa arqeologiurma masalam. brinjaosa
da rkinis xanis siuJeturi mxatvroba ar gvaZlevs saSualebas davuSvaT
am xanebisaTvis devTa Sesaxeb iseTi warmodgenebis arseboba, rogoric
qarTuli miTosis Tanamedrove donezea aRwerili. aq ara Tu devebis gamosaxulebas ar vxvdebiT, aramed ukiduresad iSviaTia realur models
principulad daSorebuli scenebi. es viTareba SeiZleba ganvazogadoT da
davaskvnaT, rom rac ufro Rrmad SevdivarT kulturis wiaRSi, miT ufro naklebia fantastika. es ar gamoricxavs
iracionaluri da irrealu-
ri Sexedulebebis arsebobas, magram bunebasTan ufro axlo mdgomi formiT warmogvidgens maT. fantasturi zoo Tu anTropomorfuli gamosaxulebebi kavkasiis brinjaos kulturaSi ar aris gabatonebuli. gamosaxulebaTa ararealuroba, ZiriTadad gadmocemulia figuraTa stilizaciisa
da arayofisimeri situaciebis gamosaxvis gziT, rac principulad ganasxvavebs am epoqis masalas Suasaukuneebis qristianuli werilobiTi, mxatvrobisa Tu zepirsitybvierebis Zeglebisagan, sadac fantastikuri da
saswaulebrivi gansakuTrebul simaRlezea ayvanili. es viTareba TavisTavad gamoricxavs devTa Sesaxeb warmodgenebis fantastikur gamovlenas,
*
mogvianebiT, albaT am warmodgenebis safuZvelze Seiqmna samSoblos „siwmindis“,
misdami amaRlebuli siyvarulisa da samsaxuris maRalw;zneobriobis idea, rac
sabolood patriotizmis saxiT Camoyalibda. meore mxriv warmodgenebi sxvaTa
samSoblos, gansakuTrebiT mtrulad ganwyobili qveynebis, uwmindurobasa da siZulvilze igive viTarebis sapirispiro gaazrebazea aRmocenebuli.
216
magaliTad, rkina-brinjaos epoqisaTvis da bunebrivia, rom am xanebSi aseTi gamosaxulebebi arc aris damowmebuli. „devi“ rogorc iranuli warmomavlobis termini da iqauri ideologiisaTvis damaxasiaTebeli movlena,
qarTul miTosSi SeiZleboda SemoWriliyo iranis saxelmwifos warmoSobisa da kavkasiis xalxebis masTan kontaqtSi Sesvlis Semdgom, magram
qarTul da kavkasiur miTosSi am saxem mxolod garkveuli gadamuSavebis
Semdgom moikida fexi. yovel SemTxvevaSi cxadia, rom qarTvelTa warmodgenebi devTa Sesaxeb am ukanasknelT ar gviCveneben iseTi ganzogadebul,
zneobriv mankierebaTa saxiT, rogorc es avestasaTvisaa damaxasiaTebeli.
aqedan SeiZleba ramdenime daskvna gamovitanoT: 1) qarTvelTa winaprebis
miTologiuri palitra ramdenime niSniT gansxvavdeba Suasaukuneebis qarTuli miTologiuri warmodgenebisagan. masSi ar Cans iseTi mniSvnelovani
momenti, rogoricaa RvTaebaTa brZola devTa winaaRmdeg. SedarebiT dabalia fantasturobis saerTo koeficienti; 2) aseve ar aris cnobili wylis gamgebeli urCxulebi, gvel-veSapebi da a. S. romelTa winaaRmdeg
ibrZvian miTosuri gmirebi da RvTaebebi; 3) masSi metia simbolika, vidre
fantastika, riTac aRniSnuli miTosi sagrZnoblad gansxvavdeba momdevno
xanis Sesabamisi warmodgenebisagan; 4) brinjaos xanis mxatvrul Zeglebze
ar Cans qveynierebis Semqnis iseTi motivebi, rogoric damowmebulia aRmosavlur qarTul miTosSi; 5) rogorc qarTuli, ise kavkasiuri miTosis
uZvelesi fenebi dakavSirebulia liTonis dauflebis procesTan da ara
Rrmad arqaul totemistur, Tu sxva rigis religiur warmodgenebTan,
Tumca aseTi warmodgenebis nakvalevi mravalad SeiZleba damowmdes masSi.
miTosidan Cans, rom liTonis daufleba aris is masStaburi, farTosazogadoebrivi mniSvnelobis movlena, romelic eTnosis mexsierebis, eTnokulturuli TviTSegnebis yvelaze dabali Sreebis istoriul fons qmnis
(SeiZleba gavixsenoT yabardoelTa miTosur mWedlebi, debeCi da TlefSi,
amiranis xmlis wrToba, xaxmatis wm. giorgis mier qajveTidan grdemlis
gamotaceba, devTa mWedloba da a. S.). es viTareba gapirobebulia liTonis aTvisebis gansakuTrebuli mniSvnelobiT, rasac Sedegad mohyva udidesi praqtikuli Zvrebi. am ukanasknelis gavleniT moxda mTeli winare
religiur-miTologiuri warmodgenebis principuli gardaqmna, rac gamoixata axali miTosuri donis warmoqmniT. qarTul da kavkasiur miTosSi
pirvelqmnisa da socialur damkvidrebis arss swored es fena udevs sa-
217
fuZvlad da yovelive amas kosmosuri masStabi aqvs miniWebuli. igive viTareba mowmdeba Zveli msoflios maRalkulturuli xalxebis miTologiaSi. 6) qarTuli miTosi ar aris Caketili sistema. uukanaskneli saukuneebis manZilze igi Seivso da gardaiqmna Sinagani kulturul-socialuri
Zvrebis Sesabamisad, rac migvaniSnebs, rom misi formirebis e. i. zepiri
moqmedebis, improvizaciis procesi grZeldeboda SedarebiT axlo warsulamde; 7) miTosis desakralizacia da profanacia saqarTveloSi ZiriTadad gamoixata misi zRaparTan daaxloebis formiT. TiToeuli es sakiTxi
damoukidebel monografiul gnamokvlevas saWiroebs, rac saSualebas mogvcems ufro TvalsaCinod davinaxoT qarTuli miTosis Sinagani dinamika.
„gare“ samyaros daxasiaTebisaTvis gansakuTrebiT sayura;dRebod migvaCnia samegreloSi gavrcelebuli warmodgenebi „galeniSi orTas“ Sesaxeb (galeniSi-gareSe, veluri), romelic i. qobalias nadirTamfarvelad
miaCnia. misadmi miZRvnili rituali saidumlod tardeboda. igi ar iyo
dakavSirebuli romelime kalendarul dResaswaulTan da misi Sesruleba
yovelTvis SeiZleboda saWiroebisas. locva mimdinareobda saqondlis
sadgomSi gaSlili sufris win, romelzedac ido Semwvari Txa, rZiTa da
fqviliT damzadebuli produqtebi, Rvino. locvas atarebda muxlze
mdgomi, qudmoxdili ojaxis ufrosi, romelsac mohqonda wyali da xels
abaninebda uxilav stumrebs,. micvalebulTa sulebs, Tan sufrasTan iwvevda, daCoqili usxamda Rvinos da ambobda: „galeniSi orTa, didebulo, saxelovano, Cems saqonelze mowyaleba gaiRe da gamimravle, mouxarSav-Seumwvaris mWamels kbilebi Seukari“25. daaxloebiT aseTsave aRwerilobas
iZleva s. makalaTiac. misi monacemebiT es ritual saqonlis avadmyofobisagan dacvis mizniT imarTveboda; aseve mimarTavdnen mas micvalebulis
cxenisa da xarebis dacvisaTvis26. iv. javaxiSvili, qobalias masalaze dayrdnobiT, „gSaleniSi orTas“ nadirT batonad miiCnevs da sagangebo yuradRebas aqcevs wesis Sesrulebisadmi gansakuTrebul damokidebulebas27.
es sakiTxi Seiswavla da uaRresad saWiro masala daamowma m. makalaTiam, romelmac gamoavlina, rom „galeniSis“ umarTavdnen rogorc melogine qalebs (mSobiarobidan erTi Tvis Tavze) da avadmyof bavSvebs,
ise axlad xbomogebul Zroxasac. saqonelze micvalebulis zemoqmedebis
faqtebi mas xevsureTSiac aqvs dadasturebuli. m. makalaTias gansakuTrebiT sayucradRebod moeCvena micvalebulTa sulebisa da nadirTmfarvelis
218
funqciebis daaxloeba da es sakiTxi sagangebod dauzustebia velze muSaobisa. gairkva, rom mTxrobelTa azriT „galeniSi“ micvalebuls ewodeba da amdenad mas SeuZlia nadirisagan daicvas saqoneli. igi askvnis:
„rogorc motanili masala gviCvenebs, micvalebulTa sulebi (galeniSi)
TiTqmis adamianisa da saqondlis mfarveli RvTaebis donemde arian ayvanilni... xalxSi gavrcelebuli rwmeniT micvalebulebs SeswevT Zala daicvan saqoneli gareuli nadirisagan (TavisTavad es metad saintereso
faqtia) da isini yovlisSemZleni Canan“28.
igive viTareba, garkveuli niuansuri gansxvavebiT, damowmebuli aqvs
n. abakeliasac. arsebuli literaturisa da savele masalis safuZvelze
igi askvnis: „galeniSi orTas loculoben 1. saqonlis dabadebidan erTi
kviris Semdeg, an maSin, roca icodnen saqonlisaTvis locva. 2. adamianis
avadmyofobis dros. 3. xatze gadacemuli ojaxis amowyvetisas. gadamcemi
locvas Caatarebda, raTa wyevla mas ar mihbruneboda, e. i. atarebda gansawmend locvas, rasac unda daeSoSminebina avismomtan ZalTa moqmedeba.
4. micvalebulisaTvis igi „galen Suri“, micvalebulis sulia, rac, Tanaxmad xalxis warmodgenisa, garesamyaroSi binadrobs. 5. „galeniSi“ ojaxebidan gasuli, gared dasxlebuli Svilebis salocavia. 6. „galeniS tabakis“ dadgma icodnen im ojaxebSi sadac micvalebuli iyo da im dros
bavSvi daibadeboda29.
es saintereso masala n. abakeliam „Jini anTaris“ paralelurad ganixila, Seiswavla „zena“, „qve“ da „gare“ samyarosTan dakavSirebuli
rwmenebi da aRwera am samyaroTa ganmgebeli Zalebis ritualebi. dakvirvebebi miT ufro sainteresod mogveCveneba, Tu movigonebT svanur lifanals, micvalebulTa sagangebo dResaswauls, sadac TiTqmis zustad meordeba „galeniSi orTas“ ritualuri sufra da wesi29a. es msgavseba uaRresad saintereso kvlevis obieqtebs Seicavs. zemovT motanili masalis safuZvelze SeiZdleba davaskvnaT, rom „gare“ warmoadgens nadiris mbrZaneblis sauflos. am RvTaebas SeuZlia saqonlis dacva mtaceblebisagan.
„gares“ moekiTxeba avadmyofobis Seyra da misgan ganTavisufleba; „gare“
samyaroSi binadroben micvalebulis sulebi, igia damsjeli Zala, aseve
gareT dasaxlebul SvilTa mfarveli. Znelia iTqvas, yovelive es Tavidanve erT RvTaebas moekiTxeboda, Tu TiToeuli kerZo momneti damoukidebeli kultiT iyo gamoxatuli arqaul mravalRvTaebian sistemaSi. am
219
kiTxvebze pasuxis gacema eTnografiul masalaze dayrdnobiT Wirs, magram
unda aRiniSnos, rom n. abakelias damowmebuli aqvs tendencia, romlis
Sesabamisad, erT sivrcobriv sartyelTan dakavSirebuli rwmenebi amJRavneben ufro farTo moculobis, mTlian kultad formirebis midrekilebas. aqve unda aRiniSnos, rom megruli zepirsityvierebis Tanaxmad, „gare“ samyaro, iseve rogorc aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi, dasaxlebulia zemoT ukve naxsenebi zebunebrivi arsebebiT, ris gamoc misi semantikuri niSnebi savsebiT emTxveva saqarTvelos sxva kuTxeebis analogiur
monacemebs. aqauri specifika „galeniSi orTasa“ da „galen Suris“ uaRresad saintereso samsaxuriTa da rwmeniT gamoixateba.
zemoTmotanili masala da specialistTa kvlevis Sedegebi Cveni
msjelobisaTvis gansakuTrebiT imiT aris sayuradRebo, rom maT Tanaxmad
dasturdeba suleTisa da nadirTa samyaros, anu „gares“ sruli damTxveva
rogorc sivrciTi koordinatebiT, ise semantikuri aspeqtebiT. es rwmena
Zlier arqauli warmomavlobisa unda iyos, radgan micvalebulTa samyaros horzontalur sivrceSi mdebared miiCnevdnen axlo aRmosavleTis
Zveli xalxebi, aseve gvarovnili wyobilebis doneze mdgomi xalxebi avstraliis, afrikis, amerikis kontinentebze. samyaros vertikaluri RerZis boloze „suleTis qveyanam“ SedarebiT gvian gadainacvla30. „gare“
samyaroSi sulTa moqceva mas micvalebulTa qveyanas amsgavsebs. zemoTaRniSnuli iyo „gare samyaros“ is niSnebi, romliTac igi upirispirdeba
socialur garemos. aqedan gamomdinare arasocialuroba, TiTqos suleTzec unda gavrceldes, magram es ase ar aris. rogorc eTnografiuli masala, ise saTnado samecniero gamokvlevebi naTlad gviCveneben, rom suleTi mkacrad iyo socializebuli. yvela micvalebuls iq xvdeboda TavisianTa, naTesavTa jgufi, romelSic igi unda dabinavebuliyo31. suleTi
samzeos anareklia, organizaciaa, oRond sxva sivrciT sartyelSi, sadac
adamianis suli unda damkvidrdes. amitom misi socialuri struqtura
uaRresad sainteresoa. suleTis agebulebis Sesaxeb xalxSi mravalferovani warmodgenebia Semonaxuli, sadac sartyelTa uZveles horizonatuluri ganlagebis gverdiT TvalnaTliv Cans ufro gviandeli Sexedulebebi, aseve mazdeanobisa da qristianobis kvali. uZvelesi Sre am warmodgenebisa, romelic adresamiwaTmoqmedo kulturebidan ikidebs fexs, gansakuTrebiT naTlad SemorCa miTosSi. aq sikvdili aRorZinebis winamorbe-
220
dia da masTan erTad qmnis mobilur sistemas, romelic simbolurad aris
asaxuli rogorc miTosSi, ise ritualSi. am SexedulebaTa Tanaxmad
RvTaeba, an gmiri, periodulad iRupeba (ozirisi, adonisi), ikargeba (telepinusi), mijaWvulni arian, Tu sZinavT, an Soreul qveynebSi mogzauroben da maT gaRviZebas, dabrunebas Tu jaWvisagan ganTavisuflebas, plutarqes sityviT rom vTqvaT, xalxi dionisuri dResaswaulebiT egebeba32. es
siuJeti SesaniSnavadaa daculi herakles skviTur TavgadasavalSi, roca
igi gerionesis xarebs mierekeba da yinvian zamTars lomis tyavSi gaxveuli, mZinare atarebs33. es motivi gansakuTrebiT popularuli gaxda
sagmiro eposSi, sadac religiur-miTologiuri struqtura mTlianad gmiris Tavgadasavlis aRwerisaTvisaaa daqvemdebarebuli. aq gmiri periodulad udabnoSi ikargeba, e. i. „Sinidan“ „gare“ samyaroSi gadis, an tyve
qalis gamosaxsnelad qveynierebis sartyelTa gammijvnel zRvars gadalaxavs. zogjer mas urCxuli ylapavs da a. S. es uZvelesi religiur-miTologiuri motivi aris realizebuli „vefxistyaorsanSi“ dakarguli nestanis saZebnelad tarielis velad gaWris siuJetiT. oriveni droebiT
arasocialur garemosa da miTosur, ciklur droSi eqcevian, magram sabolood ubrundebian adamianTa sadgurs. tarieli amasTanave Semosilia
vefxis tyaviT, uZvelesi simboluri, sakraluri mniSvnelobis samoseliT,
romelis semantikas nayofierebis dedebis, miwis, xaliCis, qveda samyarosa
da Sesabamisad xTonuri Zalebis sferoSi SevyavarT. SeiZleba movigonoT,
rom egviptelebi agrarul RvTaeba oziriss, romelic micvalebulTa meufedac iTvleboda, dasavleTSi anu libiis ukacriel udabnoSi mcxovrebs
eZaxdnen. devebis balniani sxeuli da „gare Tma“ tyavis samoseli saerTo
semantikuri garemodan momdinareobs da erTmaneTis adeqvatur niSnebad
SeiZleba CaiTvalos. balniT Semosiloba „gares“ macxovrebelTa, veluris
niSnadaa miCneuli. gilgameSis eposSi aRwerilia enkidus garegnoba, vidre
igi velad darbis nadirTan erTad: „warmoSobili SuaRamisagan, ninuraTas
meomari, bewviTaa dafaruli misi tani, qaliviT atarebs Tmebs, kululebi
aqvs, rogorc jejili; arc xalxi, arc sofeli ar icis man. gazelebTan
erTad Zovs balaxs, mxecebTan erTad wyalze miiCqaris“. ase „gareulad“
darCa igi, vidre meZavi qalis sxeuliT ar aziares „Sinas“, kacTa samyaros, qalaqs34. aRsaniSnavia, rom tarielis vefxis tyavis samoseli Cndeba
nestanis dakargvis Semdeg, glovisa da velad xetialis periodSi. igi
221
uZvelesi xanidan trauris niSngad yofila miCneuli. enkidus sikvdilis
Semdgom lomis tyaviT imoseba da udabnoSi garbis gilgameSi, romlis mizania sikvdil-sicocxlis saidumlos axsna. isic tarielis msgavsad xocavs lomebs; glovis niSnad lomis tyaviT Semosili da mtvrT dafaruli warudgeba igi siduris, RmerTebis diasaxliss35. ai rogor aqvs aRwerili Tavisi xetiali gilgameSs: „...me didxans vixetiale, bevri qveyana
moviare, yvela zRva gadavcure tkbili ZiliT ar damiamebia Tvali, vewame
ganuwyveteli sifxizliT. Cemi sxeuli avavse naRveliT... vxocavdi daTvs,
afTars, loms, jixvsa da vefxvs, iremsa da arCvs, vWamdi maT xorcs da
tyaviT vifaravdi sxeuls“. ZaZasa da tyavebs igi gadayris glovis, velad
xetialis dasrulebis Semdeg36.
aq aRwerili viTareba mravali niSniT Camohgavs „vefxistyaosanSi“
tarielis velad gaWras. rogorc Cans, glovis aseTi forma da misi Sesabamisi motivebi uaRrsad tradiciulia aRmosavleTisaTvis. eWvgareSea,
rom socialuri samyarodan gasvla an izolireba adamianTagan, rogorc
es aqilevsis glovis SemTxvevaSi gvaqvs, kosmosuri trauris, sikvdilis
simboloa da CvenTvis amJamad saintereso „gare“ samyaros saucxoo damaxasiaTeblad gvevlineba. amave dros igi SesaniSnavad xsnis samegreloSi
damowmebul rwmenebs „galeniSi orTasa“ da „galen-Suris“ Sesaxeb. glovisas ganmartoeba tipiuria qarTvelTa Sesabamis ritualebSi. vaxuSti
batoniSvilis mixedviT mgloviareni „...tirodian da sabnelosa sxdian m
dRe, aRiparsian Tavni, wuer-ulvaSni. warbni, wamwamni da Caixdidian welamde samoselTa mamrni da mdedrni, icemdian, vidre sisxldinebisamde,
ara sWamdian xorcsa da cxovelsa wlamde“37. trauris es uvelesi modeli plutarqesac aqvs damowmebuli: egvipteli qurumebi adgilobrivTa
rwmeniT Tavs glovis gamo iparsavdnen38. bnelSi jdoma, Tma-wveris gaparsva da Wamis aRkveTa cocxal mgloviareTa yofas amgvanebda micvalebulebisas;
es
moqmedebebi
micvalebulTa
mdgomareobis
imitaciis
mizniT
sruldeboda da amasTanave gardacvlilTa qveynis Sesaxeb arsebul garkveul warmodgenebs aireklavda, romelva erT-erTi niSania samgloviaro
samoselis Savi feriT gamoxatuli sibnele, aseve Tmis moSoreba sxeulidan, - mcenareuli samyaros kvdomis eqvivalenturi simbolo. qarTvelTa
warmodgeniT micvalebuls Tma-wveri dascviva, an „surieli (gveli) wasZovs“39. Tma-wveri aqvs dacvenili veSapis wiaRidan gamosul amiransac40.
222
aq veSapis mier Caylapva sikvdilis simboloa, xolo gmiris gamosvla veSapis gverdidan ki misi ganaxleba-aRdgomisa, rac ase tipiuria Zveli agraruli religiebisaTvis. yvelaferi es gaigivebulia mcenareuli samyarosaTvis damaxasiaTebel procesebTan, foTolcvenasTan, balaxis daWknobasTan, kanis gayviTleasTan - mwvane bunebis kvdomis nebismier gamovlinebasTan. am arqaulma warmodgenebma uaRresad didi roli Seasrules qristianuli simbolikis gaformebisas da miuxedavad sruliad axleburi mrwamsisa, mainc SeinarCunes warmarTuli ferovneba. sakmarisia movixsenioT
erTi SesaniSnavi pasaJi „SuSanikis martvilobidan“. sadac mowme varsqenis
Zalmomreobas uCivis: „...man uJamod nayofni Cemni moisTulna... da yvavili
Cemi daaWno“. mcenareTa perioduli kvdoma-aRorZinebis suraTis pirdapiri analogiiT, mkvdari miwis mwvane samoselisagan ganZarcvis msgavsad,
sikvdilis saufloSi Sesul kacs „yvavili uWneba“. sikvdilis mosvlis
aRsaniSnavad ar aris aucilebeli misi xseneba: amisaTvis sakmarisia misi
Tundac erTi romelime niSnis gamoCena, „yvavilis daWnoba“ iqneba es, Tmawveris Tu nawnavis „waZovna“. motanili suraTi TiTqos literatorTa
dakvirvebis obieqti ufroa, magram unda aRvniSnoT, rom maT safuZvlad
udevs rwmena-warmodgenaTa mwyobri sistema, romelic garkveul periodSi
SeimuSava sazogadoebam. aseT formirebaSi yovelTvis igulisxmeba aRdgenadi RvTaebis - gmiris sikvdilis wiaRSi Sesvla, romlis sauflo yovelTvis „gareT“, damoukidebeli struqturis mqone samyaroSia moqceuli.
amitom unda vigulisxmoT, rom kvdoma-aRorZinebis ideis asaxvisas am
movlenis aRmweri cnebebi specifiuri niSnebiTaa aRbeWdili, maTi semantika mravalmxrivi mniSvnelobiTaa datvirTuli, romlis erT-erT gamovlinebad sivrcobrivi aspeqtic unda miviCnioT.
„gare samyaros“ Sesaxeb arsebuli warmodgenebi unda iyos asaxuli
sivrcobriv dapirispirebaSi - „aq-iq“.
„aq“ gulisxmobs „Sinas“, maSin rodesac „iq“ yovelTvis „garea“. am
dapisripirebazea damyarebuli qarTuli zRaprebis formulad Camoyalibebuli boloTqma: „Wiri iqa, lxini aqa, qato iqa, fqvili aqa“, an agunasadmi mimarTuli locva; „Cems venaxSi yurZeniao, sxvis venaxSi furcelio“, sadac „Cemi“ da „sxvisi“ ise upirispirdeba „erTmaneTs“, rogorc
„Sina“-„gares“ da mis kerZo aspeqts warmoadgens. am dapirispirebis safuZvelzea aRmocenebuli termini „saiqio“ - micvalebulTa samyaro. „iq“
223
upirveles yovlisa aRniSnavs sxvagan, gareT yofnas da saiqios upirvelesi gagebac swored gareT yofnasTan unda yofiliyo dakavSirebuli41. micvalebuli uwmindurad iyo miCneuli. aseTadve miaCndaT aRmosavleT saqarTvelos mTielebs dedaTwesSi mdgomi qali, romelsac „gareT myofs“
uwodebdnen * (radgan samrevlo „gareT“ iTvleboda). „gare“ samyaros, anu
periferiuli kosmosis semantikur igiveobas qveda samyarosTan skviTur
xelovnebaSi adasturebs d. raevskic42. amdenad, motanili magaliTebi
cxadyofen, rom qarTvelTa kosmogoniur da miTosur masalaSi areklilia
rwmenebi, romelTa Tanaxmad „gare“ samyaro Tavisi semantikuri mniSvnelobiT uaxlovdeba „qvesknels“. es movlena tipiuri Cans Zveli xalxebis
miTosisa da kosmogonisaTvis. Tanamedrove qarTul miTlogiaSi cnobil
siuJetebsa da iseT Zeglebs Soris, rogoricaa yazbegis ganZi, brinjaos
sartyelebis mxatvrobis zogierTi nimuSi da sxv. damowmebulia rigi
motivebisa, romlebic uwyvetad moqmedebn xangrZlivi istoriuli drois
manZilze da TavianTi semantikiT gansazRvraven mTeli miTosuri siuJetis
tips, mis religiur-komogoniur da socialur aspeqtebs, romelTa realizacia garkveul sivrcobrpiv ganfenasTan aris dakavSirebuli. aseTTa
Soris upirvelesad unda davasaxeloT nadirobis motivi qarTvelTa miTosSi, literaturasa da xelovnebaSi maTi arsebobis mTeli istoriis
manZilze.
daviwyoT imiT, rom nadiroba uaRresad popularulia qarTul xalxur zRaprebSi, romelTa umetesoba swored am epizodiT iwyeba da mTeli
danarCeni moqmedeba misiTaa ganpirobebuli. SesaZloa mogveCvenos, rom
qarTuli zRaprebi am mxriv aRmosavlur tradicias imeoreben, radgan nadiroba iqac analogiuri mniSvnelobiTaa datvirTuli. es ase ar aris,
radgan nadirobis miToss uaRresad didi tradicia aqvs CvenSi da yovelTvis gansxvavdeba aRmosavluri versiebisagan. ukve aRvniSneT, rom amiranis eposi iwyeba monadirisa da dalis urTierTobiT, rasac amiranis dabadeba mohyveba. sanadirod wasuli amirani da misi Zmebi oqrosrqiani irmis
devnisas pouloben ukaro koSks. sanadirod myofma farnavazmac irmis
devnisas ipova ganZi43. nadirobis drosve xvdebian rostevani da avTandili velad gaWril „ucxo moymes“, e. i. nadirobis saSualebiT eqcevian
isini tarielis samyaroSi. yvela xsenebul SemTxvevaSi sanadirod wasvla
*
cnoba mogvawoda istoriul mecnierebaTa doqtorma T. oCiaurma.
224
aris mizezi moqmedebis Semdgomi gaSlisaTvis, riTac iqmneba STabeWdileba, rom miTosi siuJetSi nadirobis epizodi sruliad garkveul, struqturul rols asrulebs. igi aucilebelia gmiris saTanado garemoSi mosaxvedrad, iseT garemoSi sadac SesaZloa faTerakebiT aRsavse Tavgadasavali gaiSalos.
es Tavgadasavali Tavis droze mokvdavi da aRdgenadi gmiris (RvTaebis) miTosur gzas aRwerda da Rrma religiur-kosmogoniuri da ritualuri mniSvnelobiT iyo datvirTuli. axali drois teqstebSi ki gmiri
midis sruliad Cveulebriv saqmeze, magaliTad, saqonlis saZebrad, wisqvilSi, tyeSi SeSaze da a. S. am ubralo, yofiT faqts mTxrobelebi
sruliad araCveulebrivi, realuri samyarosaTvis ucxo, religiur-miTologiuri da kosmogoniuri sferosaTvis damaxasiaTebel movlenaTa mizezad warmosaxaven, radgan xsenebul moqmedebaTa SesrulebisaTvis adamiani usaTuod „gare“ samyaroSi unda gavides. yofiT, banalur movlenebTan gaigivebis gamo nadirobis epizods TiTqos daekarga gansakuTrebuli
mniSvneloba mas Semdeg, rac „gare“ samyarosTan urTierTobam sagmiro
Tavgadsavlis nawilis saxe miiRo. sakraluri da miTosuri gaazrebis gaqrobis Semdeg, ris bazaze xdeboda ori, sapirispiro niSniT aRbeWdil
samyaroTa Sexebis xazze kontaqtis regulireba, roca semantikuri wiaRi
daicala mniSvnelobisagan da sagmiro ambavTa galad iqca, kontaqtis dasasabuTeblad axali piroba Seiqmna saWiro. profanaciis gzaze Semdgari
miTosi, ukve lamis gazRaprebuli ambavi, am problemas sruliad meqanikurad Wris: gmiri saWiro sartyelSi eqceva yofiTi aucileblobis gamo
da yvelaferi, rac amas mosdevs, faTerakisa da saswaulis doneze ganixileba. am Tvalsazrisis sailustraciod uaRresad sayuradRebo, TiTqmis absurdamde dayvanil magaliTs iZleva amiranis dasavluri varianetebis
erTi epizodi, kerZod amiranis yovelwliuri xelaxali mijaWvis mi-
zezobrivi safuZveli44. miTosuri tradiciis amirani mijaWvulia da ibrZvis; yovel wels xelmeored Tu ar daeba maSin miTosi faqtad unda iqces, e. i. amiranma Tavi unda aiSvas da xalxSi gamovides. es SeuZlebelia.
amisaTvis aucilebelia misi saswaulebrivi xelaxali mijaWva. mudmivi aRdgenisa da sikvdilis miTis cikluroba sarwmunoebrivi „Teoriidan“ ukve
gamqralia;
RvTaebis
miZinebis
Tu
mijaWvis
gaRviZeba-ganTavisuflebis
dResaswaulebs, rogorc amas plutarqe aRwerda, xalxi dionisuri ze-
225
imiT aRar aRniSnavs. radgan ar arsebobs religiur-miTiuri axsna, saqme
martivad wydeba - amiranis moryeul paloze boloqanqala jdeba da gabrazebuli demiurgi, adamianisaTvis cecxlis momtani, devTa amomwyveti da
a. S. giganturi ZaliT dascems Cits uros da xelaxla miijaWvavs Tavs.
Citi Tavis gziT mifrinavs, raTa erTi wlis Semdgom isev gamoecxados
gmirs da isev daabmevinos sakuTari Tavi. motanili epizodis safuZvelze
SeiZleba vifiqroT, rom amirans meti windaxeduloba Sehferis. magram es
momenti ar afiqrebs xalxs, radgan misTvis mTavaria gmiri xelmeored
daebas da cikli Seikras, radgan epizods araviTari semantikuri datvirTva aRar gaCnia, mniSvneloba aRar aqvs Tu rogor moxdeba es. zRapruli
konfliqti miTosurisgan gansxvavebiT martivad wydeba. aq meqanikuri mizezi savsebiT damakmayofileblad cvlis semantikur garemos, iseve rogorc zRapari miToss45.
Suasaukuneebisa da axli drois folklorSi semantikuri velis Sesustebam gamoiwvia wina planze sqemis gamotana. rogorc es zemoT motanil epizodSi gvaqvs, magram tradiciuli, miTosuri sqemis arseboba
TvalnaTliv adasturebs Sesabamisi msoflmxedvTelobiTi da kosmogoniuri sistemis gadarCenis, Semonaxvis faqts. amitom miTosur Tu zRaprul
siuJetebSi moqmedebis gaxsnis isev tradiciuli, miTosuri, magram desakralizebuli epizodebiT sargebloben. erT-erTi aseTi albaT yvelaze
popularuli epizodia nadiroba, romlis mniSvneloba miTosisa da xelovnebis sxvadasxva saSualebiT SeiZleba Tvali gavadevnoT saukuneTa
siRrmeSi. retrospeqtuli kvlevisaTvis saWiro masalas didi siuxviT
gvawvdis arqeologiuri Zeglebi, romelTa saTanado TvalsazrisiT Seswavlam Seqmna SesaZlebloba gamovleniliyo miTosur-religiuri da kosmogoniur warmodgenaTa mravalplaniani aspeqtebi.
am TvalsazrisiT gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs kavkasiuri
brinjaos sartyelebis mxatvroba (IX-VII ss. Zv. w.), romelSic nadirobis
Temas gabatonebuli adgili uWiravs. maT gverdiT kidev SeiZleba davasaxeloT mravali Zegli, romelic CvenTvis saintereso rwmena-warmodgenis
aRsawerad gamodgeboda, magram maTi ganxilva uaRresad did dros saWiroebs. Cveni mosazrebis naTelsayofad sruliad sakmarisia sartyelebis
dekoris mimoxilva.
226
yvela mkvlevari erTxmad aRniSnavda, rom sartyelze nayofierebis
RvTaebis amyaro da nayofierebis Zalebis moqmedebis asparezi unda gvqondes asaxuli. amasTanave gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebdnen samyaros
sxvadasxva elementTa erTobliobis asaxviT kosmosis simboluri suraTs
gadmocemas. akad. S. amiranaSvili miiCnevda, rom „sartyelTa moWedilobis
Seswavla Sinaarsis TvalsazrisiT saw;Sualebas gvaZlevs davadginoT, rom
moWedilobaze gamosaxulia sxvadasxva cxoveli, romlebic kosmosis samive nawilis damaxasiaTebelia: frinveli da astraluri niSnebi cas (zecas) asaxavs, iremi, Txa, xari - qveyanas, Tevzi, gveli - wyals (qvesknels)“. astraluri niSnebisa da cxovelTa moTavseba erT kompoziciaSi
mas nayofierebis im qalRmerTis kultis asaxvis Sedegad miaCnia, romelic ganasaxierebda dedamiwas, „mdedrobiTi sqesobriv Zalas“ da iTvleboda RmerTebis dedad da nadirTa mfarvelad46. ukanasknel xanaSi sartylebi monografiulad Seiswavla m. xidaSelma. misi mosazrebiTac maTze
gamosaxulia nayofierebis sampiorovnuli qalRvTaebis samyaro, romelic
sam vertikalur sknels ganagebs da romlis inkarnaciaa sartyelebze gamoyvanili yvela cxoveli47. es mosazrebebi praqtikulad erTidaigivea,
miuxedavad niuansuri gansxvavebisa CvenTvis amJamad sayuradReboa is garemoeba, rom mkvlevarebi am scenebs kultTan dakavSirebulad miiCneven
da miTosur siuJetebsac gamoyofen48. magram motanili kvalifikacia ar
kmara masalis religiuri, miTologiuri da kosmogoniuri daxasiaTebisaTvis upirveles yovlisa imis gamo, rom religiuri warmodgenebi aq ufro diferencirebulia, vidre es nayofierebis dedis kultSi maTi gaerTianebiT SeiZleba gamoCndes. aseve cxadia, rom mamrobiTi kulti saTanadod Sefasebuli ar aris.
xsenebuli siuJetebidan CvenTvis gansakuTrebiT sainteresoa Semdegi
faqti: cxovelTa da nadirTa samyaro aqac iseve, rogorc zemoT motanil
magaliTebSi, upirispirdeba socialurs, „Sinas“. aq gamosaxulia specialuri scenebi, romelic „Sina“ samyaroSi ar SeiZleba gaTamaSdes da
mxolod „gares“ bunebisaTvisaa damaxasiaTebeli. marTalia, garebuneba qalurad aris miCneuli49 da am mosazrebas eTnografiuli monacemebic
uWers mxars, magram aseTi gancxadeba marTebuli iqneba mxolod garkveuli klasifikaciis gaTvaliswinebiT. siuJeteSi monawile mamri monadireebi rig SemTxvevaSi faliuri nSnebiT arian warmodgenilni, rac aadvilebs
227
am scenebis deda-RvTaebasTan da mudmiv aRorZinebasTan dakavSirebas, magram gamoxatuli mamri monadireebi mkveTrad amJRavneben TavianT socialur bunebas. es gamoixateba upirveles yovlisa iaraRiT, sasmeliT, niRbebiT, ritualur moqmedebiT, cekviT da a. S., e. i. yvelferi imiT, rac
kulturas Seadgens da sartylebis siuJetebSi mxolod mamrul personaJebTanaa dakavSirebuli. amas emateba scenebi mxedris, monadire-ZaRlisa
da monadire frinvelis gamosaxulebaTa gamoCena, bataluri scenebi, etli
da sxva, cxovelTa sauflos, velisa da tyis binadarTa garemos sruliad
sapirispiro niSnebi, rac savsebiT naTlad migvaniSnebs, rom sartyelebis
mxatvroba amJRavnebs mkveTr socialur tendenciebs. amdenad sartylebze
gamosaxuli yovelive mamruli socialuri niSniTaa aRbeWdili da am niSniTaa gamijnuli mis garemomcvel „gare“ samyarosagan. maTi saxiT, sakulto nadirobiT, ritualuri moqmedebiT da a. S. gamoxatulia kulturis
infiltracia bunebaSi, rogorc cda qaosis organizebisa. es garemoeba
uaRresad konkretul daxasiaTebas aZlevs sartylebis mxatvrobas, romlis siuJetebSi asaxul miTosSi jer kidev metad aqtualuria „gare bunebis“ sakiTxebi; igi, gansxvavebiT bolomde socializebuli miTosisagan
(mag., troas omi, oidiposi, argonavtebi da a. S.), ganekuTvneba iseT sazogadoebas, romlis ideologiaSi socialuri problematika jer ar gabatonebula sabolood e. i. igi jer kidev ar aris mkveTrad diferencirebuli, rasac socialuri Tematikis sruli gabatoneba unda gamoewvia. amasave miuTiTebs fantasturi motivebis simcire da cxovelTa da adamianTa
gamosaxvisas ZiriTadad stilizaciiT Semofargvla.
safiqrebelia, rom sartylebze kidev erT, amJamad CvenTvis saintereso moments vxvdebiT. mxedvelobaSi gvaqvs a. kalandaZis mier samTavroze aRmoCenili sartyeli uaRresad saintereso SinaarsiT. cxovelTa,
frinvelTa da monadireebis gverdiT vxedavT or ucnaur figuras. pirveli adamiania zoomorfuli niRbiT. misi saxe damkvirveblisakenaa mobrunebuli maSin, roca fexebi sawinaaRmdego mimarTulebiT aris miqceuli,
iqve, mis gverdiT, meore msgavsi, iseve orfexa figuraa gamosaxuli, romlis rakursi ar gvaZlevs zustad Sefasebis saSualebas da mxolod igive
varauds badebs, Tumca am ukanasknels, gansxvavebiT pirvelisagan, sruliad aSkarad cxovelis fexebi aqvs50. pirveli figura, cxovelis niRbiT
Semosili adamiania da ukan terfebSeqceul arsebas ganasaxierebs. e. i.
228
SeiZleba davuSvaT mosazreba, rom Tanamedrove yofaSi fiqsirebuli Sexeduleba „gareT“, tyesa da Rrma xevebSi mcxovrebi terfebSeqceuli boroti arsebis Sesaxeb gavrcelebuli iyo Zv. w. I aTaswleulis dasawyis
xanebSi.
aseTi faqtebis dadastureba TavisTavad niSnavs, rom mTeli sistema
qveynierebis
nawilTa
Sesaxeb,
zeskneli-skneli-qveskneli
vertikalur
WrilSi, xolo horizontalurad wina da ukana sknelebSi - ukve ganyenebuli saxiT iyo gaazrebuli am periodSi. TiToeuls am sartyelTagan Tavisi mobinadre hyavda, riTac misi specifikac iyo gamoxatuli. ukanaskneli, rogorc boroti da saSiSi samyaro, swored terfebSeqceuli avsulebiT iyo dasaxlebuli. rogorc Cans, es warmodgenebi uZvelesi xanebidanve farTod yofila gavrcelebuli CvenSi da ufro mogvianebiT dahkavSirebia iranuli samyarodan SemoWril „devs“.
igive viTarebas unda mowmobdes sartylebis siuJetebSi gamosaxuli,
faliuri niSnebiT aRbeWdili monadireebi. maTi sqesobrivi aqtiuroba
upirveles yovlisa araekzogamur garemos gulisxmolbs. e. i. garemo, romelSic figurebia gamoxatuli ar aris, „Sina“, ekzogamiuri jgufis ganfenis teritoria, rac TavisTavad aTavisuflebs monadires sqesobrivi
SezRudvisagan. analogiuri viTareba eTnografiul yofaSi mowmdeba. monadire sanadirod mzadebis periodSi usastikes sqesobriv akrZalvebs icavs. amave dros, sanadirod myofs nadirTmfarvel qalebTan sasiyvarulo
urTierToba miewereba da miToss es dasaSvebad miaCnia51.
garda sartyelebisa, analogiuri bunebis qveteqstebis mqone Zeglebi SeiZleba davamowmoT maTze adrec da maT Semdegac, rac cxadad mowmobs, rom nadirobis siuJeti yovelTvis gansakuTrebuli yuradRebiT
sargeblobda rogorc saxviT xelovnebaSi, ise sityvierebaSi. eWvs gareSea, rom faliuri monadireebis gamosaxvis tradicia maTi samoqmedo
sivrcis dedur gaazrebaze miuTiTebs. ritualis sqesobrivi niSniT aRbeWdva uZvelesi xanidan aris cnobili da jer kidev totemuri warmodgenebisTvis iyo damaxasiaTebeli52, magram samiwaTmoqmedo meurneobis pirobebSi man mkveTrad icvala xasiaTi da miwis nayofierebis ideas daukavSirda.
Tu adresamiwaTmoqmedo kulturebSi misi gamosaxvis saukeTeso saSualebad miCneuli iyo qalis sxeuli, sartyelebze mas ukve faliuri mamakaci
cvlis, rac rwmenebSi saTanado cvlilebebis Sedegi unda iyos. am mxatv-
229
robaSi qalur sawyisis kategoriuli ignorireba gamowveulia aRorZinebsa da nayofierebis mamruli Zalebis mniSvnelobis wina planze gamotaniT. sartyelebis Semoqmedi xalxis ideologiaSi gadamwveti roli akisria mamrobiT RvTaebas, romelic aq „Sinas“, socialuri garemos simboloa da upirispirdeba „gare“ mdedrul bunebas53.
„gare“ sayarosTan erTad Cven ganvixileT misi sivrcobrivi ganfenis
sakiTxi, aseve erTi ritualiT SevecadeT gveCvenebina iq mcxovrebi zebunebrivi Zalebis arsi da am samyaros kavSiri sulTa qveyanasTan. „gare“
qveyanaSi adamianis Sesvla miTosis mixedviT sagangebo, gansakuTrebuli
movlenaa, radgan igi aris nadiris sauflo. amitom miTosi cdilobs mis
axsnas konkretuli viTarebiT, romelic gamomdinareobs sameurneo pirobebidan (saqonlis Zebna, wisqvilSi wasvla, nadiroba da a. S.). ComoTlil
pirobaTagan umTavresi mniSvneloba eniWeba nadirobas, rac arqeologiuri
masaliT mowmdeba. „gare“ bunebis asaxva, masSi gansakuTrebiT nadirTa
msvlelobisa da nadirobis scenebisadmi miswrafeba paleoliTuri xelovnebidan iwyeba, magram am scenebs ZiriTadad nadirobas da magias ukavSireben. CvenTvis saintereso epoqaSi rogorc nadirobis procesis asaxva, ise
Tavad monadireTa daxasiaTeba, miwaTmoqmed da liTonis kargad mcodne
ganviTarebul socialur mTlianobaTa warmodegenebs aireklavs, sadac
praqtikul cxovrebaSi gabatonebulia mamris ufleba, xolo ideologiasa
da miTosSi mamrobiTi RvTaebisa. am xanis mxatvrobaSi damkvidrebuli falikuri kulti mowmobs socialuri garemos mamruli niSniT gaazrebas,
amasTanave gabatonebas. rogorc Cans, am periodSi ukana planze gadadis
mdedrobiT RvTaebaTa mniSvneloba (rogorc es moxda msoflios Zveli
xalxebis religiebSi. SedarebisaTvis gavixsenoT berZnuli gea da hestia), Tumca bunebis Semoqmedebis dedur Zalebze warmodgenebi Rrmavdeba
da konceptualurad ufro rTuli xdeba, rasac naTlad mowmobs eTnografiuli da enobrivi monacemebi54. socialuri garemos mamruli buneba,
romelic funqcionirebs mdedruli garesamyaros wiaRSi da masTan erTad,
SemCneulia qarTvelTa religiaSi g. SaraSiZis mier55. misi nakvalevi Cans
indoevropuli xalxebis miTossa da sarwmunoebaSi (SedarebisaTvis Seqtizmi). am viTarebis gamovlinebad unda CaiTvalos faliuri monadireebis
paralelurad an maTi monadire mxedrebis gamoCena. TavisTavad mxedari
ara marto mamruli sawyisis gamovlinebaa, aramed upirvelesad socialu-
230
ri Zalaa, romlis miTossa da religiaSi SeWra mamrobiTi principis
srul gabatonebaze migvaniSnebs. maTi gamosaxulebebi sartylebze unda
ganvixiloT, erTi mxriv, rogorc bunebis momwesrigebeli, misTvis SemoqmedebiTi aRorZinebis mimniWebeli miTosuri figura, xolo, meore
mxriv, rogorc socialuri samyaros „Sinas“ agenti „gare“ bunebaSi.
rwmenaTa samyaroSi socialuri garemos gardaqmnasTan dakavSirebuli cvlilebebi SesaniSnavad isaxeba sartylebis mxatvrobis semantikazec.
zogierTi sartylis siuJets, gansakuTrebiT es iTqmis baiernis da a. kalandaZis mier samTavroSi aRmoCenil sartylebze, ukve etyoba mniSvnelovani desakralizacia, maTi mxatvruli kompozicia gamartivebulia, nadiroben cxenosnebi, axlavT monadire ZaRlebi, SesaZloa icodnen sanadiro
mtacebeli frinvelebis gamoyeneba, dahyavdaT marqafa cxeni. rogorc
S. amiranaSvili fiqrobs, SesaZloa axldeT msaxuric56. am sartylebze
fantasturobis nakvalevi saerTod ar gvxvdeba, Tu ar CavTvliT ZaRlis
momrgvalebul da gasxivosnebul kuds. gansakuTrebiT cxadad igrZnoba
stilizacia, magram gamosaxulebaTa tipi farTodaa gavrcelebuli am regionSi. sainteresoa, rom siuJetur gamartivebasTan erTad mxatvroba aRar inarCunebs wriul kompozicias, rac desakralizaciis gamoxatuleba
unda iyos. miuxedavad misa, rom samonadiro scena sagrZnoblad Secvlil
socialur garemos asaxavs, inarCunebs garkveul sakulto mniSvnelobas,
winaRmdeg SemTxvevaSi mas arc gamoxatavdnen, rogorc sazogadoebrivi interesis gareSe mdgom movlenas.
zemoT aRniSnuli iyo, rom monadireTa faliuroba miuTiTebs maT
moqmedebas iseT garemoebaSi, sadac ar iqnebodnen SezRudulni ekzogamiis
wesebis zemoqmedebiT. e. i. isini moqmedeben ekzogamiis kanonebis gavlenis
„gareT“ myof sivrceSi. sqesobrivi aqtivobis momenti Zlier damaxasiaTebelia qarTvelTa samonadireo miTosisaTvis, rac SeiZleba davadasturoT Tavad „gare“ samyaros binadarTa sqesobrivi aqtivobiT. svanuri gadmocemebis mixedviT, avxorci devi dasdevs dals, romelic ukiduresi gaWirvebisas monadires sTxovs Svelas. es motivi, romelic SesaniSnavad
axasiaTebs „gare“ bunebas, rogorc aRorZinebis Zalebis samoqmedo asparezs, analogiuria panis, an sxva RvTaebaTa mier (apoloni da dafne) nimfebis devnisa da, eWvs gareSea, sarTo Ziridan momdinareoben. sartylebis
mxatvrobaSi, gansxvavebiT antikuri siuJetisagan, faliuri monadireebis
231
asaxviT personificirebuli sqesobrivi aqcia ki ar aris gamosaxuli,
aramed mamris amaRorZinebeli, mudmivmoqmedi Zala, romelic bunebis dedurobasTan uwyvet kavSirSi moqmedebs, rogorc Saqta Tavis mamrul sawyisTan.
yovelive zemoTqmuli ZiriTadad axasiaTebda „gare“ samyaros, rogorc „Sinas“ sapirispiro movlenas. es ukanaskneli, bunebrivia, socialuri cxovrebis normebiT aRiwereba da misi ZiriTadi gamovlinebaa wesrigi, movlenaTa kanonzomieri urTierTmonacvleoba. „Sinas“ ZiriTadi niSnebi gamoixateba mkacri ekzogamiiT, saojaxo yofiT, qorwinebasTan da micvalebulTan dakavSirebuli wesebiT, sadac gansakuTrebiT aqtivobiT
vlindeba xelovnuri naTesaobisa da inkorporaciis ritualebi. es sakiTxi kargad aris damuSavebuli Cvens mecnierebaSi da maT detalurad ganxilvas ar SevudgebiT, Tumca am sferos sivrcobrivi TvalsazrisiT Sefaseba jer aravis ucdia. am sakiTxis damuSavebas monografiuli gamokvleva sWirdeba.
„Sinas“ ganfeniloba Tavidan SemoizRudeboda monaTesave jgufis sacxovrebeli da sameurneo teritoriiT, romelic, Temis Camoyalibebis
Semdgom, ufro rTuli struqturuli sqemiT aigo. samezoblo Temi da
misi teritoria saerTo „Sinaa“, Tumca am TvalsazrisiT struqturul
damoukideblobas inarCunebs yvela saxli. amas naTlad mowmobs uaRresad
aqtiuri saojaxo kulti, sacxovreblis teritoriuli danawileba sqesTa
Soris, mekvle, stumaris da a. S. romlebic cxvd;yofen TiToeuli ojaxis
struqturul avtonomias gvaris, an ufro farTo socialuri gaerTianebis SigniT. igive SeiZleba iTqvas Temis Sesaxeb, ramdenadac arsebobs mravali religiuri da ritualuri momenti, romelic Tems warmogvidgens,
rogorc struqturulad mTlian, TviTkmar socialur organizacias.
amjerad SeiZleba CamovTvaloT is ZirTadi momentebi, sadac gansakuTrebiT TvalnaTliv aris aRbeWdili „SinasTan“ dakavSirebuli sivrcobrivi aspeqtebi. upirveles yovlisa unda aRvniSnoT is movlenebi, romelic sqesTa urTierTobas da ekzogamias ukavSirdeba. mTavari amaTgan aris
qorwineba, misTvis damaxasiaTebeli urTulesi wesebiT da ritualuri
moqmedebebiT, romelTa mizania gareSe piris (qalis) ekzogamiur jgufSi
Semoyvana. amisaTvis sruldeba mravalgvari simbolur moqmedebani, rogoricaa zRurblze Segebeba, keris Semovla, keris jaWvisaTvis xelis Se-
232
xeba da a. S.
maTi saSualebiT patarZali kontaqts amyarebs ojaxis sa-
kraluri da socialuri centris ganmasaxierebel obieqtebTan. umTavresi
momenti, romelic gamoxatavs am procesis arss, aris erTad wolis saSualebiT naTesaur urTierTobaTa simboluri warmosaxva patarZlisa da
saqmros mamrobiT naTesaobas Soris. zogi wesis Tanaxmad, patarZali pirvel Rames aTevda saqmros mamasTan57, an saqmros uaxloes naTesavebTan.
rogorc Cans, ucxo qalTa;n danaTesavebis gamoxatuleba sqesobrivi urTierTobaTagan, romelsac asruleben ojaxis wevrebi an uaxloesi naTesavebi. sqesobrivi urTierTobis aRkveTa erTad wolisas rom mtkice xelovnur naTesaobas qmnida, es kargad Cans „sworfrobis“ wesebidan Tu
„sworfroba“ colqmrobaSi an raime ufro miuRebelSi gadaizrdeboda,
maSin damnaSaveebs ojaxi da sofeli moikveTda. sainteresoa am viTarebaSi
warmoTqmuli teqsti: „qals vikveTav, viSoreb Tavidan imis saxel-sircxvils. raxan egeTi saqme qna, colad Zmas gahyva, isic woladgomiT,
sworfers, wesi daarRviva, wesi Zmobisa da saxlikacobisa. arc ded-mamis
xaTri daiWira, arc jvar-jvriskarisa. Tavis sworfers qmrad dauwyo Sexedva. me is am dReis iqiT Svilad ar mimaCnia...“58. e. i. erTad wolis,
anu naTesaobis imitaciiT myardeboda iseTi urTierToba, romelic mtkice
egzogamurobis realizacias axdenda sqesTa kavSiri. igi am ritualis umTavres elementad gvevlineba. erTi SexedviT ucnauri, Tanamedrove TvalsazrisiT sruliad gaugebari „sworfroba“ xelovnur naTesaobas amyarebda stumarTanac. garedan mosulTan, araekzogamuri jgufis wevrTan. aseT
SemTxvevaSi „sworfroba“ epizoduri urTierTobiT izRudeba, xolo am
wesiT daaxloebuli qal-vaJi Tuki regularul urTierTobas SeinarCuneben, erTmaneTis „dobil-Zmobilebad“ iqcevian. maT Soris colqmroba dauSvebelia. rogorc Cans erTad woliT iqmneboda samezoblo Temis mcxovrebTa urTierTobisaTvis aucilebeli xelovnuri sanaTesao kavSirebi da
yalibdeboda „naTesavTa“ „da-ZmaTa“ Sesabamisi tipi, romelic mkacri egzogamuri reJimis SenarCunebas, magram am sakiTxze sxva mosazrebac arsebobs.
mTeli msofliso civilizebul Tu CamorCenil xalxebSi iyo gavrcelebuli ucxosTan qalis saSualebiT urTierTobis damyarebis wesi. aRwerilia SemTxvevebi, roca qalebis gacvlis, an mezobel tomSi gagzavniT
aRwevdnen keTil damokidebulebas. spensersa Tu gilens motanili aqvT
233
zogierTi avstraliur tomSi gavrcelebuli Cveuleba, roca dResaswaulze mosapatiJeblad wasul macnes mezobel tomSi mihyvebodnen qalebi.
Tu maspinZlebi am qalebTan urTierTobas daamyarebdnen, es keTilganwyobasa da mipatiJebas niSnavda. qalTan urTierTobis SeTavazeba avstraliaSi sisxlis sanacvlodac yofila gavrcelebuli. roca mosisxleebi movidodnen, maT SesTavazebdnen qalebs da Tu isini daTanxmdebodnen, incidenti amowurulad iTvleboda59. aseTi magaliTebi msoflios xalxebis
kulturidan vrclad aqvs aRwerli e. vestermarks. qalebiT keTilurTierTobis damyareba, danaTesaveba an Serigeba TiTqmis mTel dedamwiazea
gavrcelebuli60. stumrisaTvis qalis SeTavazebis wess, misi rogorc Temis droebiTi wevris uflebas ganixilavs veberi61. vestermarks am rigis
movlenaTa Soris ganxiluli aqvs pirveli Ramis ufleba, rogorc inkorporaciis erT-erTi forma62.
qalTan urTierTobis saSualebiT danaTesaveba, an ucxo piris socialur jgufSi Seyvanis magaliTia gilgameSis eposSi aRwerili epizodi
enqidusa da Samxatis urTierTobisa. Samxatis saSualebiT qalaqma moaxerxa veluri enqidus socialur wreSi Semoyvana63. amave warmodgenebis, e.
i. ucxos daaxloebis Tu keTilganwyobis anareklia herodotes mier aRwerili Cveuleba, sadac adgilobrivi taZris qalebi ucxoebTan prostitucias eweodnen64.
am uaRresad saintereso da rTuli problemis kvleva metad Sors
wagviyvans da amjerad mxolod motanili magaliTebiT SemovisazRvrebiT.
aRniSnuli rwmena universaluria, mTeli msoflios xalxebisaTvis damaxasiaTebeli movlenaa, oRond im gansxvavebiT, rom misi realizacia xdeboda ama Tu im xalxis kulturuli donis Sesabamisad. ucxo „gare“ samyarodan iyo mosuli da masTan urTierToba SeiZleboda mxolod xelovnuri danaTesavebis Semdgom. „gareSes“ aseT miRebas specialistebi stumarmaspinZlobis erT-erT gamovlinebad Tvlian, rac nebismier xalxSi iyo
gavrcelebuli rogorc universaluri wesi.
mosulTan urTierTobaSi gansakuTrebuli adgili eWira mis saojaxo sufrasTan dasmas - dapurebas. es wesic ekzogamiuri erTeulis bunebidan gamomdinareobs, ramdenadac erTad puroba sisxliT monaTesaveTa
erTad mcxovrebTa prerogativas Seadgens. ucxo pirisaTvis sufris gaziareba masTan xelovnur danaTesavebas niSnavda. eTnografiuli masalidan
234
cnobilia, rom qarTvelebi „puris gatexis“ Cveuleba udides mniSvneloba
aniWebdnen. es procesi adamianTa daaxloebis yvelaze efeqtur saSualebad iTvleboda. aseve iyo igi Sefasebuli msofliso mraval xalxSi. sakmarisia aRiniSnos, rom Zvel berZnebSi stumarmaspinZlobas Zalian didi
mniSvneloba eniWeboda. am wesebis mixedviT xdeboda urTierTobaTa regulireba sxvadasxva saxelmwifoebis moqalaqeTa Soris, dacva erTmaneTis
qonebisa da sicocxlisa65. qarTvel mTielTa stumarmaspinZlobis wesebis
Sesaxeb uaRresad saintereso mravalferovani masala gamoavlina al. oCiaurma66. aseve sayuradReboa vaJa-fSavelas poema „stumar-maspinZelSi“ mocemuli Sefasebebi. stumarmaspinZlobis qarTul wesebSi metad uxvad aris mocemuli sivrcobrivi aspeqtebi, romelic sufris wesebTan da qalis
saSualebiT xelovnuri naTesavobis damyarebasTanaa SeerTebuli.
„gare“ samyarodan mosuls, anu sucxos, xSirad ukavSirdebodnen
Zmadgaficvis saSualebiT. am wess damoukidebeli gamokvleva uZRvna prof.
v. bardaveliZem da eTnografiuli masalis mgverdiT moitana rogorc
qarTuli, ise arqauli istoriuli wyaroebis uaRresad saintereso monacemebi. Zmadgaficvis ramdenime wesi arsebobda; umetes SemTxvevaSi icodnen xelis gaWra da sisxlis Sereva. aseTi cnobebi iberiisa da albaneTis
mefeebis Zmadgaficvis Sesaxeb Semonaxuli aqvs strabons67. momdevno xanebSiac xelovnuri daZmobilebis instituti farTod iyo gavrcelebuli
sazogadoebriv da politikur cxovrebaSi. igi xalxisaTvis realur naTesaobas udrida. n. baliauri wers, rom „xevsureTSi „CxiriT nacxebi“ sisxlic rom hqondeT erTimeoresTan, iseve afaseben erTmaneTs, rogorc namdvili sisxliT naTesavebi“. aseve did naTesaur siaxloves amJRavnebdnen
dobil qalebTan Zvelad. misi colad SerTva dauSvebeli iyo, Svilebis
Zmobilebisa da dobilebs did pativs scemda ojaxi“68.
ganxiluli SemTxvevebidan qali da vaJi naTesavdebian erTad wolis,
anu naTesauri urTierTobis imitaciis saSualebiT, xolo vaJebi sisxlis
SereviT (amas emateboda sasmelSi sisxlis Cawurva, an vercxlis CaTla
da kultmsaxurebis mier dalocva). cxadia, rom es aqciebi erTmaneTTan
kavSirSi da erTmaneTis eqvivalentur movlenad ganixileboda. orive wesi
(yovel SemTxvevaSi, meore) aranaTesavTa Soris sruldeboda. miuxedavad
imisa, rom es aqciebi Zlier aris saxeSecvlili da dacilebuli Tavis
pirvandel mniSvnelobas, masSi advili amosacnobia ucxo pirTa ekzogami-
235
uri kavSirebis damyarebis xelovnuri xerxi. CamorCenil xalxebSi daculi pirvandeli naturalizmi qarTvelTa Soris simbolikiTaa Secvlili da adgilobrivi qceviTi tipis zneobrivi kodeqsis Sesabamisi normebis dacviT xorcieldeba.
am urTierTobebs gansakuTrebuli mniSvneloba unda hqonoda arqaul
xanaSi, roca gvarovnuli sazogadoebis wevris TvalsazrisiT yvela „ucxo“ potenciuri mteri iyo. „yvela, vinc toms gareT idga, - werda f. engelsi, - kanongareSed miaCnda... tomTa Soris omi iyo gaCaRebuli69.
SeiZleba davaskvnaT, rom socialuri jgufisaTvis ucxo piris, „gare“ samyarodan mosulis miRebisa da daaxloebisaTvis saWiro iyo garkveuli ritualebis Catareba, raca ucxo Sinaurad qceuliyo. am rtualTagan upirvelesi mniSvneloba eniWeboda purobis wesebs stumris miRebisas,
ufro maRal doneze ki stumarTan ojaxis wevri qalis dawvenas, aseve
garkveul konkretul pirobebSi Zmad gaficvas. es ritualebi aregulirebdnen konfliqtur situacias Sinasa da gares Soris maSin, roca saqme
exeboda cocxalTa urTierTobas, eTnograf v. Ciqovanis azriT, ritualTa
mTeli sistemiT rigdeboda socialuri jgufidan gasvlac, risi TvalsaCino magaliTia micvalebulis gacileba-dakrZalvasTan dakavSirebuli ritualebi. es wesebi stumris miRebis sapirispiro, Sebrunebul mwkrivad
SeiZleba warmovidginoT * . amave rigis movlenad albaT SeiZleba ganxilul iqnes Temis wevris „mokveTis“, Temidan gaZevebisas Sesrulebuli ritualebi, romelTa moqmedebaSi moyvaniT Temis yofili wevri, Sinauri,
ucxod iqceoda.
motanili masalis analizi safuZvels gvaZlevs vivaraudoT, rom
sivrciTi aspeqtebi vlindeba kulturis sxvadasxva sferoSi, magram maTi
moqmedeba gansakuTrebiT aqtiuria miTosSi, religiasa da socialur urTierTobebSi, radgan mxolod sazogadoebrivi cxovrebis am niSnebiT iyo
SesaZlebeli socialur jgufTa teritoriuli, eTno-kulturuli da socialuri avtonomiis gamoxatva. maTi saTanado Seswavla saintereso perspeqtivebs qmnis kulturis istoriis problemaTa kvlevis gzaze.
*
es Sexeduleba pirad saubarSi mogvawoda eTnografma v. Ciqovanma.
236
gamoyenebuli literatura:
1.
2.
Samivel, Hommes, cimes et dieux, 1973, p. 14.
M. Eliade, Le Mithe de l'eternel retour, p. 5-8.
3.
z. kiankaZe, qarTul miTologiur gadmocemaTa sistema, Tb., 1985.
4.
qarTlis cxovreba I, gv. 239.
5.
iqve, gv. 320.
6.
a. oCiauri, miTologiuri gadmocemebi aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi. eTnografiuli seqtoris arqivi 15, rv. 16.
7.
„vefxistyaosani“, 1364-1373.
8.
T. oCiauri, miTologiuri gadmocemebi aRmosavleT saqarTvelos
mTianeTSi. Tb., 1967, gv. 148-9, 172; a. oCiauri, miT. masala, rv. 5.
9.
m. Ciqovani, mijaWvuli amirani, Tb., 1947, gv. 318.
10.
T. Cxenkeli, tragikuli niRbebi, Tb., 1971, gv. 81-142.
11.
iqve, gv. 13-15.
12.
T. oCiauri, dasax. naSr., gv. 167, 170, 171.
13.
iqve, gv. 172.
14.
e. virsalaZe, qarTuli samonadireo eposi, Tb., 1964, gv. 218.
15.
qarTlis cxovreba, IV, gv. 15-16.
16.
Zveli qarTuli literaturis qrestomaTia. Tb., 1946, gv. 36.
17.
T. oCiauri, dasax. naSr., gv. 169.
18.
qarTlis cxovreba I, gv. 39.
19.
Мурадиян, П. М., Древногрузинские редакции Агафангеля, Ереван,
1982, с. 204.
20.
m. Ciqovani, dasax. naSromi, gv. 169.
21.
T. oCiauri, dasax. naSromi, gv. 130-136.
22.
iqve, gv. 172-74; e. virsalaZe, dasax. naSr., gv. 218-22.
23.
m. Ciqovani, dasax. naSromi, teqstebi.
24.
herodote, IV, 8-10.
25.
И. Кобалия, Из мифической колхиды, СМОМПК, XXXII, Тифлис, 1903,
с. 112-113.
26.
s. makalaTia, saqarTvelos istoria da eTnografia, Tb., 1941,
gv. 287, 330.
27.
iv. javaxiSvili, qarTveli eris istoria, I, Tb., !(&(, gv. 136.
237
28.
m. makalaTia, mesaqonleobasTan dakavSirebuli rwmena-warmodgenebi
samegreloSi. kreb. „samegrelo“, Tb., 1979, gv. 74-75.
29.
n. abakelia, cis Tayvaniscema dasavleT saqarTveloSi. „macne“, istoriis seria, #2, 1983, gv. 148.
29a .
v. bardaveliZe, qarTuli (svanuri) saweso grafikuli xelovnebis nimuSebi. Tb., 1953, gv. 49-64.
30.
31.
Бахин М. М., Франсуа Рабле и народная культура ренесанса, М., 1965,
с. 26; Гуревич А. Я., Каиегории средновековой культуры. М., 1972,
с. 38-83.
G. Charachidhe, Le susteme religieux de la Georgie paiennem Paris, 1968,
pp. 261-262.
32.
plutarqe, isisi da osirisi „saunje“ #5, 1984, gv. 69.
33.
herodote, IV, 8.
34.
Эпос о Гильгамеше. Перевод с акадского И. М. Дьяконова. М.-Л., 1961,
сс. 50-57.
35.
iqve, gv. 70.
36.
iqve, gv. 80-82.
37.
qarTlis cxovreba, IV, gv. 24.
38.
plutarqe, iqve gv. 4.
39.
qarTuli xalxuri poezia II, Tb., 1937, gv. 69, 76, 78.
40.
m. Ciqovani, dasax. naSromi, teqstebi.
41.
Сургуладзе И. К., Эмпирическая космогония народов Кавказа, „macre“,
istoriis... seria, 1984, #4, gv. 144-151.
42.
Раевский Д. С., Модель мира скифский культуры, М., 1985, с. 119.
43.
qarTlis cxovreba I, gv. 21-22, i. surgulaZe, zoomorfuli simbolikis SeswavlisaTvis (imeri-lomi), Tsu Sromebi, Tb., 1983, gv.
121-37.
44.
m. Ciqovani, dasax. naSromi, gv. 350, 375.
45.
Леви-Стросс К., Как умирают мифы. Зарубежные исследования по семиотике фольклора. М., 1985, сс. 121-127.
46.
S. amiranaSvili, qarTuli xelovnebis istoria, Tb., 1944, gv. 48-49.
47.
m. xidaSeli, centraluri amierkavkasiis grafikuli xelovneba adreul rkinis xanaSi, Tb., 1982, gv. 138; t. CubinaSvili, amiranis gora, Tb., 1963, gv. 936 da sxv.
48.
iqve.
238
49.
e. virsalaZe, dasax. naSromi, gv. 91-114.
50.
m. xidaSeli, dasax. naSromi, tab. VII.
51.
m. Ciqovani, e. virsalaZe, dasax. naSromebi.
52.
Семенов Ю. И. Как возникло человечество, М., 1966, сс. 414-442.
53.
g. SaraSiZe, dasax. naSr., gv. 493-637.
54.
Сургуладзе И., ук. соч., с. 149-150.
55.
g. SaraSiZe, dasax. naSromi, miTiTebul TavSi.
56.
m. amiranaSvili, dasax. naSromi, gv. 48-49.
57.
T. ivelaSvili, saqorwino urTierTobaTa istoriidan (mosakiTxi da
masTan dakavSirebuli wes-Cveulebebi mesxeT-javaxeTSi), xelnaweri.
58.
n. baliauri, sworferoba arxotsa da piraqeT xevsureTSi, 1938, gv.
88; eTnografiis seqtoris arqivi.
59.
Spenser B. and Gillen T. T. The native tribes of Central Australia, R. J.
1899, pp. 97-8. citirebulia i. semionovis dasax. naSromis mixedviT.
gv. 415.
60.
Westermark E., The history of human mariage, vol. I, London, 1925, pp.
225-334.
61.
vestermarqi, dasax. naromi, gv. 225.
62.
iqve, gv. 166-206.
63.
Эпос о Гильгамеше, с. 11-19.
64.
herodote, I, 199.
65.
Ксенофонт, Анабазис, I, гл., II., 10, см. зам. 15.
66.
a. oCiauri, stumar-maspinZloba xevsureTSi. Tb., 1980.
67.
v. bardaveliZe, mTisa da baris urTierTobis istoriidan saqarTveloSi (moZmeobis instituti), „macne“, istoriis... seria, Tb., 1971,
#3.
68.
n. baliauri, miT. masala, gv. 163-6.
69.
Энгельс, Ф., Происхождение семьи, частной собственности и государства; К. Маркс и Ф. Энгельс, Сочинения, изд. 2, т. 21, с. 99.
239
ÌÒÂÎÚÅ ÁÏÎÀÂÅÄÀÏ ÈÒÀËÌÌÏ ÆÏ ÎÒÜÓÏÄØÒ
II. ÌÏÚÕËÂÎÅÞÅÄÒ-ÆÏÌÏÕÄÅÞÏ-ÌÏÈÑÏÎË
sicocxlisa da cxovrebis xeebs Zveli xalxebis kosmosuri da miTo-religiuri warmodgenebis sistemaSi ganixilavdnen, rogorc samyaros
centrs. Sesabamisad miTosuri warmodgenebisa, aseTi centri, sakraluri
ideali gaaCnda yovel saxls, yovel dasaxlebas da dasaxlebaTa yovel
gaerTianebas. am obieqtTa dafuZneba xdeboda Sesabamis socialuri struqturis aRmocenebasTan erTad, rogorc misi sivrcobrivi ganfenisa da damagrebis winapiroba, romelic sociumis struqturas sivrceSi uqmnida
centrs. warmodgenebi centrisa da kerZod centraluri xis Sesaxeb SeiWra samyaros struqturaSic, sadac xe da misi semantikurad adeqvaturi
Rirebulebebi (koSki, sveti, mTa, jaWvi da a. S.) iWeren gardamavali, mesame wevris adgils dapirispirebaSi „ca-dedemiwa“, riTac mTavrdeba kosmosis samdoniani vertikaluri RerZis ageba, razedac qvemoT gveqneba
msjeloba. adamianis mier agebuli struqtura-garkveuli motiviT Caketili sivrce, romlis niSnebi gadadis mTel samyaroze, warmoqmnis samyaros universalur saxes, „...agebs universumis models: adamianis mier agebuli da mis mier aTvisebuli sivrcis struqtura iwyebs gavrcelebas
mTel samyaroze, meores mxriv igi (arqiteqturuli sivrce, i.s.) modelirdeba universumis mier: adamianis mier agebuli sivrce anxorcielebs Tavis TavSi mis warmodgenas, samyaros globaluri struqturis Sesaxeb.
uSualod aqedan gamomdinareobs Rrma simbolizmi yovelive imisa, rac ase
Tu ise, ganekuTvneba adamianis mier Seqmnil sacxovrebel sivrces“1. Tanaxmad am mosazrebisa, romelic gacilebiT gvianaa gamoTqmuli, vidre
qarTveli specialistebi daiwyebdnen am sakiTxebis damuSavebas, oikogania,
anu Sexedulebebi sacxovreblis sivrcis raobaze, safuZvlad edeba Sexedulebas samyaros sivrcis raobaze, anu kosmogonias, rac momdevno etapze Sebrunebul efeqts iZleva: samyaros agebulebis Sesaxeb arsebuli
warmodgenebi iwyebs asaxvas arqiteqturul, modelirebul sivrceSi. warmoiqmneba polifunqciuri sivrce, romlis struqturis materialuri elementebi itvirTebian samyaros aramaterialuri, araxiluli, an uaRresad
daSorebuli obieqtebis simboluri mniSvnelobebiT. Tanamedrove mecnierebaSi es procesi iswavleba rogorc xalxur kulturaSi, ise Tanamedrove
240
literaturaSi, xelovnebis sxvadasxva dargebSi, sadac saxli - samyaro,
anu mikrokosmi-makrokosmi urTierTCanacvlebuli da TanaSewonadi Rirebulebebis saxiT warmogvidgebian. saxli - Caketili sivrce iseve xasiaTdeba sakuTari niSnebiT, rogorc samyaros bunebrivi obieqtebiT2. am mniSvnelobaTa Sesabamisad axleburad ismis kosmogoniisa da oikogonis
urTierTmimarTebis sakiTxebi, romelic Tanamedrove teritoriuli Zeglebisa Tu xelovnebisa da sameurneo saqmianobis sxvadasxva sferoTa wiaRSi naklebi TanmimdevrobiTa da konkretulobiT xasiaTdeba, gansxvavebiT
Tanamedrove eTnografiuli masalisa da argumentebisa istoriis monacemebisagan, sadac fiqsirebuli suraTi miTo-religiur sistemebTan mniSvnelovan Sesabamisobas inarCunebs. yovel SemTxvevaSi, qarTul xalxur
kulturaSi sivrcis organizaciis sakiTxi advilad emorCileba analizs,
mihyveba istoriuli ganviTarebis mimdinareobas da misi Sesabamisi formaTmonacvleobiT mJRavndeba.
centri, rogorc sacxovreblis Sida sivrcis maorganizebeli wertili, yovelTvis Tu ara ZiriTadad emTxveva keras, magram yovelTvis emTxveva amjerad CvenTvis saintereso nagebobaSi, darbazuli tipis sacxovrebelSi, sadac centri kera-dedaboZi-gvirgvinis erTobliobiT aris
warmodgenili. am saxiT igi ukve gvevlineba uaRresad saintereso sakvlev
obieqtad. aRniSnul struqturaSi aSkarad igrZnoba Zlieri simboluri
datvirTva, rac ukve ramdenime welia qarTveli eTnografebisa da arqeologebis gacxovelebul yuradRebas ipyrobs. swored kera iTvleboda
saxlis centrad, sadac sruldeboda mravali saxis religiuri ceremoniali, dakavSirebuli astralur nayofierebisa da micvalebulis kultebTan3. aRmosavleT saqarTvelos sacxovreblebSi dedaboZi ganuyrelad kerasTan idga da orive erT mTlian kompleqss qmnida. Zvelad didi yuradReba eqceoda mis gaformebasac da gansakuTrebul pativs scemdnen ojaxs,
sadac kargad daWrelebuli dedaboZi idga, kera da dedaboZi iyo am korporaciis ceremonialis centri; axlad moyvanil patarZals samjer Semoatarebdnen kerisa da boZis garSemo. akademikos g. Citaia dedaboZs ukavSirebs xurituli saxlis svetebs da iunur kolonebs, romlebic mcire
aziidan unda momdinareobdnen4.
qarTul xalxur sityvierebaSi sakmaod vrceli masalaa SemorCenili, romlis mixedviT boZTan dakavSirebuli sarwmunoebrivi gadmo-
241
naSTebi genetikurad xis kultis uZvelesi formebidan unda momdinareobdes.
al. oCiauris xevsurul masalebSi daculia gadmocema Subnuris xatis daarsebis Taobaze, rasac pirdapiri kavSiri aqvs Cveni kvlevis saganTan. moSuRle xevsurTagan daCagrul pirs, romelic ucxo sjulisa yofila da TuSeTidan Camosaxlebula xevsureTSi, Tavis damcvelad TuSeTidan wamouRia am jvaris sakuTreba, vercxlis Tasi da imaT saxlSi Caumalavs, visac mtrobda. amis Semdeg im ojaxis keris Sua amosula ifnis
xe, romelic mouWriaT da gadaugdiaT, magram meore dilas xe isev amosula. isev mouWriaT. mesame diliT kvlav amosula, magram axla gveli
yolia zed Semoxveuli. ojaxma igrZno, rom es raRac gansakuTrebuli
SemTxveva unda yofiliyo da saxli miatoves. am ojaxis erT-erT wevrs,
saxelad Calixs, wasvlisas saxlisTvis cecxli SeunTia da gaclia iqaurobas. karga manZilis gavlis Semdeg ukan mouxedavs. xanZridan gamovardnila didi naperwkali da misTvis cxviri mouwvavs. amis Semdeg, adgili,
sadac es ambavi moxda, mcxovreblebma miatoves da aq Subnuris jvari
damkvidrda. legendis Tanaxmad, xes amoyolil gvels aqa-iq xedavdnen da
yvela misi Seuracxmyofeli sastikad isjeboda. magaliTad, vinme kvirike
liqokels, romelmac gvels qva esrola, sami Svili moukvda5.
aseTive legenda arsebobs cabaurTas mTavarngelozis salocavzedac.
am adgilas ukanasknel xanebamde iyo darCenili nasaxlarebi. mcxovreblebs adgili iZulebiT miutovebiaT. aq xatis gaCenamde erT kacs keraSi
ifani amosvlia, romelsac zed gveli exvia. roca xe simaRliT sacecxlurs ascdenia, saxlis patrons gveli mouklavs. mkiTxavs urCevia adgilis gamocvla, magram kaci gajiutebula. meore dilas igive momxdara.
es kaci daavadmyofebula da mxolod amis Semdeg daujerebia mkiTxavisaTvis. sofeli ayrila da im adgils xati dapatronebia. aqedan moyolebuli amaRleba dRes xats saklavs uklavdnen.
analogiuri legenda arsebobs saRvTo gudanis jvaris Sesaxebac.
erT axalgazrdas kargi Sveli mouklavs. Sin rom dabrunebula, mamas miucia erTi qisa xorbali, romelic im adgilze dauTesia, sadac Sveli
mokla. mosula zRapruli mosavali. amis Semdeg mTeli ojaxi iq gadasaxlebula, magram male xats zemoxsenebuli wesiT gauZevebia isini da adgili TviT daukavebia.
242
rogorc zemoT moyvanili magaliTebi cxadyofen, xe da gveli RvTaebaTa gamovlinebad warmogvidgebian. SesaZloa, aseve RvTaebrivi cxoveli
yofiliyo xsenebuli Svelic, radgan, aRmosavleT saqarTvelos mTielTa
rwmeniT, irmisa da Svlis saxes xSirad iRebdnen RvTisSvilebi. magaliTad, kopalas salocavi pirvelad daarsda uZilaurTaSi, saxeldobr, iremTkaloSi. erTxel es RvTaeba sof. CiRoSi TuSebs irmis saxiT gamoecxada; kopala vacverZis saxiT ibrZvis qistebis winaaRmdeg6.
analogiuri rwmenebi ukavSirdeba xevsurTa saxlis Tavxes, romelsac kezi ewodeba. kezi Zalian msxvili xea da Zirs boZebi udgas. igi
mTel saxls amagrebs, ris gamoc mas saxlSi mTavar sayrdenad Tvlidnen.
amboben, rom yvela saxls hyavs „mekeziswvre angelozi“ da mas SesTxoven
ojaxis dafarvas borotebisagan. igi iTvleba im salocavis morCilad,
romelsac ekuTvnis saxlis patronis gvari7.
am ori SemTxvevidan erTgan keraSi amosuli xe RvTaebis gamovlinebas warmoadgens; xolo meoregan saxlis umtkices sayrdenSi, xis morSi
damkvidrebula ojaxis
mfarveli suli. orive magaliTi cxadyofs, rom
saxlis konstruqciaSi Sesuli xis sakraluri xasiaTi ukavSirdeba bunebaSi arsebuli, gaRmerTebuli xeebis rwmenas. xis kultis farTod gavrcelebaze saqarvTveloSi miuTiTebdnen akademikosi ivane javaxiSvili,
n. mari, v. bardaveliZe. maT xis kultis gadmonaSTebi daadastures rogorc yofaSi, ise werilobiT wyaroebSi, kultmsaxurebaSi, enobriv monacemebsa da toponimikaSi. gamoirkva, rom kultis aRmniSvneli sityvebi „xati“ da „jvari“ - enaTesavebian xesa da Zels, xolo amaTTan kavSirSia
svanuri da megruli RvTaebebis saxelebi - „jgragi“ da „jgege“8. Cven aq
SevCerdebiT saqarTveloSi uaRresad gavrcelebul rwmenebze xatis tyeebisa da wminda xeebis Sesaxeb, ramdenadac es masala aRwerili da Seswavlilia mravali mkvlevaris mier da mxolod maTi daskvnebiT vsargeblobT. aRsaniSnavia, rom wminda xeebs odiTganve didi Zala miewereboda,
gansakuTrebiT cacxvsa da muxas. erTi qarTuli gadmocemis Tanaxmad,
mcxeTis sveticxovlis adgilze uzarmazari wminda muxa mdgara, romelsac xalxi Tayvans scemda, mirian mefes, qristianobis miRebis Semdeg,
muxa mouWria da mis adgilze jer xis, Semdeg qvis eklesia auSenebia9.
es legenda, albaT, realurad arsebul rwmenebs emyareba. am rwmenebis anarekli kargad Cans TviT saxelwodebaSi „sveticxoveli“, rac si-
243
cocxlis (an cxovrebis) momniWebel svets, sicocxlis xes niSnavs. sicocxlis momniWebeli da Wrilobisagan gamkurnebeli xe aris aRwerili
legendaSi. patiosani jvris aRmarTvis Sesaxeb. leonti mroveli mogviTxrobs, rom borcvis wverze, Seuval kldeze mdgara mSvenieri da surnelovani xe, romelic Tavisi saswaulebrivi TvisebebiT didad aocebda
warmarTebs. Tu xesTan daWrili nadiri mividoda da mis furcels an
Tesls SeWamda, rac ar unda mZime Wriloba hqonoda, usaTuod ganikurneboda. xe zamTar-zafxul mwvaniT yofila Semosili da moWridan ocdaCvidmeti dRis manZilze ar dasWknobia foToli. am xisagan SeuqmniaT da
aRumarTavT kvari patiosani10.
safiqrebelia, rom aseTive xe unda iyos aRwerili TuSuri qorbeRelas teqstebSi. aq naTqvamia, rom „Cveni batonis“, an wminda Tevdores,
an wminda giorgis karze xe aris alvad amosuli, romelzec maRlari vazia asuli da yurZeni mwifs. am yurZnis uWmeli qal-vaJi, teqstis erTi
variantis mixedviT, udrood ixoceba11. leontis mroveliseuli legendis
saswaulmoqmedi xe arCens wyluls da sasikvdilod ganwirul nadirs sicocxles aniWebs. rac Seexeba qorbeRelas teqstis xes, igi sicocxles
yurZnis saSualebiT aniWebs. Tumca arsebobs variantebi, romelTa Tanaxmad kvdeba is, vinc yurZeni Wama. radgan xe sicocxlisa da cxovrebis maradiuli simboloa msoflios xalxTa miTosSi, ufro sarwmunod migvaCnia miTosis is varianti, roca xe Tavis (am SemTxvevaSi zed Sesuli vazis) nayofiT sicocxles aniWebs. am motivis analizis Semdgom gasagebi
xdeba erTi nawyveti amiranis Tavgadasavlisa. fSavuri variantiT,
amira-
ni badrs sTxovs cxens, TeTrons, romliTac zRvaSi unda gavides da moitacos „qali, lamazi mze viTa“ da Tan dedis rZesaviT tkbili yurZeni
unda gaayolos. qarTlur variantSi qalis mosataceblad igi usups
sTxovs Sav cxens, oRond aq yurZnis nacvlad dedis rZesaviT tkbili
Rvinis gamoyolebas apirebs. mesxeT-javaxeTSi Cawerili variantis Tanaxmad, amirans zRvis gaRma „dedis rZian“, tkbil qals miaswavlis devi12. am
epizodis mravali varianti arsebobs, romelTa mixedviT zRvis gaRma aris
lamazi qali, amirani zRvazec cxeniT unda gavides, moitacos
es qali
da Tan yurZeni, an Rvino gamoayolos, romelic dedis rZesaviT tkbilia.
epizodis mixedviT gaugebaria, ra SuaSia aq Rvino an yurZeni, magram Tu
mis axsnas qorbeRelas teqstis saSualebiT SevecdebiT, metnaklebad na-
244
Tel suraTs miviRebT: zRvas gaRma dakidul koSkSi mcxovrebi qali,
yamari, aris cis, wvimis da Weqa-quxilis gamgeblis asuli. mis karze ki
sruliad bunebrivia xarobdes vaziT mosili, sicocxlis momniWebeli
nayofis mqone xe. amitomac moaqvs amirans „zRvis gaRmidan“ yurZeni Tu
Rvino, „tkbili dedis rZe viTa“, rogorc simbolo sicocxlis aRorZinebis ZalebTan ziarebisa. nayofieri xis gansakuTrebuli mniSvneloba kargad aris cnobili msoflios miTologiaSi, magram am SemTxvevaSi yuradRebas ipyrobs Zv. w-is 16-14 saukuneebis akldamis moxatuloba Tebedan,
sadac yurZniT daxunZluli xis totebidan qalRmerTi makurnebel siTxes
awvdis sneulT. motiviT TiTqmis emTxveva qarTul versias sicocxlis
momniWebeli xis Sesaxeb13.
aRsaniSnavia, rom saqarTvelos mTielTa Soris xis salocavSi dargva da misi movla-gaxareba bevrad ufro mniSvnelovan samsaxurad iTvleboda, vidre cxovelis Sewirva14. aseT wminda xeebs „xemxvivani“ ewodeboda. xemxvivani (mxvivani udris xvavians), anu nayofierebis xe, igive
sicocxlis momniWebeli miTologiuri xis simboloa da amitom rgaven
xatis karze. e. i. am wesSiac igive warmodgenaa asaxuli, rac amiranis
eposSi, sadac yamaris, Sesabamisad misi mamis, tarosis gamgebeli RvTaebis
karze mdgari vaziT Semosili wminda xea nagulisxmevi.
sicocxlisa da nayofierebis
xis Sesaxeb warmodgenebi farTod
Cans gavrcelebuli mTel saqarTveloSi, ramac ganapiroba am xis mravalferovan simboloTa aRmoceneba da ganmtkiceba ritualur praqtikaSi.
v. bardaveliZem, romelmac sagangebod Seiswavla sicocxlis xis variantebi, daadgina, rom aseTi xe igulisxmeboda TuSur qorbeRelas teqstSi
da mis garSemo sruldeboda saweso ferxuli. aseTive simbolod miiCnia
man aRmosavleT saqarTvelos mTielTa sakulto droSebi da svanuri
droSa „lemi“, romelzedac calke SevCerdebiT. gansakuTrebiT didi adgili eWira saqarTvelos baris analogiur warmodgenebSi Wuris Tavsa da
marans, romelTac mTaSi Seesabameba fantastikuri maranSi amosuli, Zvirfasi qvebiT Semkuli da vaziT Semosili alva an Cinari, romelzedac
mgalobeli frinvelebi sxedan. sicocxlis xis simbolo Cans guruli CiCilaki, romelsac maranSi inaxaven, aseve „batonebis“, gadamdeb saxadTa
misarTmevi, tkbileuliT, feradi naWrebiT da saTamaSoebiT Semkuli, xis
ayvavebuli toti, e. w. „batonebis misarTmevi xe“15.
245
sicocxlis xis simboloTa ricxvi amiT ar amoiwureba. maT Soris
SeiZleba davasaxeloT saqorwilo ritualebSi gavrcelebuli „maSxala“,
an „CiraRdani“ da „jvris“ puri. „maSxala“ da „CiraRdani“ xisgan damzadebuli, mravaltotiani xis formis sagania, romelzec Camokidebuli iyo
xili, CurCxelebi, yvavilebi, cxovelTa da adamianis puris comisagan gamomcxvari figurebi, aseve mrgvalad moxarSuli qaTami, romelsac Tavze
bumbuli hqonda datovebuli. zoomorfuli, gamomcxvari figurebiT iyo
Semkuli jvris formis,e. w. „jvaris puri“, romelsac aseve meqorwineebs
mimarTavdnen * .
sayuradReboa „CiraRdanze“ Tavze bumbulSemovlebuli qaTmis Camokidebis wesi. igi imeorebs CiCilakze gaputuli SaSvis Camokidebis Cveulebas, romelsac aseve Tavze, frTebsa da boloze utovebdnen bumbuls16. orive SemTxvevaSi ritualurma saganma da moqmedebam Seinaxa miTosSi daculi RvTaebrivi xis saxe, romelzedac frinvelebi sxedan. sicocxlis xis simbolos mirTmeva meqorwileTaTvis „CiraRdnis“, „maSxalisa“ da „jvris puris“ saxiT da am ukanasknelTa Semkuloba, gvafiqrebinebs, rom rituali praqtikaSi axorcielebs miTologiur suraTs,
romlis Sesabamisad, vinc nayofierebis xis nayofs ar igemebs, udrood
daSavdeba, mokvdeba. am wesis mixedviT sicocxle ganxilulia sicocxlis
xisgan miRebul niWad.
sicocxlis xis nairsaxeobad unda CavTvaloT erTnaxevari arSinis
simaRle manaTobeli konusis, e. w. „jvris Zalis“ sabrZanisi xe. „jvris
Zali“ xeze cida eSveba da erTxans yovndeboda zed. Wuris TavSi mdgomi
rcxila, romelzedac, imerlebis warmodgeniT angelozebi dabrZandebian.
svanuri „kamraÁ“, SesawiravebiT datvirTuli, gadmoxrili wveriT miwaze
mimagrebuli xe ** , aseve wminda xeebi svaneTSi, romlebzedac mzis simbolos, „girgedis“ (aJurulad gaformebuli rkinis wriT) mimagreba icodnen Zvelad17. es ukanaskneli gansakuTrebiT sayuradReboa, CvenTvis, radgan aq Cans xeze ciuri sxeulis simbolos damagrebis faqti, rac konkretulad exmaureba dedaboZis motivebs. wminda xis simbolikaSi mnaTobTa
*
„maSxalas“ Sesaxeb damatebiTi cnobebi mogvawodes eTnografebma l. meliqiSvilma da j. ruxaZem.
**
svanuri kamraÁs Sesaxeb cnobebi mogvawoda sof. Jaxunderis skolis direqtorma, istoriis mecnierebaTa kandidatma j. onianma.
246
simboloebisa da maTi moZraobis amsaxveli sagnebis Semotana gavrcelebuli movlenaa rogorc miTosSi, ise ritualSi. am TvalsazrisiT sainteresod gveCveneba leCxumuri saaxalwlo „gvergvi“ da guruli CiCilakis „kalpi“.
leCxumuri gvergvi vazis lerwebisagan
mownuli rgolia, romlis
SigniT, jvaredinad Txilis momsxo joxebia gayrili ise, rom oTxive
wveri rgols gareTaa gamoSverili. joxebi sigrZezea CaTlili, wvrili
naTali zedve aqvs SerCenili, rgols Signidan efineba da wreSi gansxivebul jvars gamoxatavs. jvris wamaxul wverebze, wris gareT icodnen
wiTeli vaSlebis Camocma, romlebSic vercxlis fulebs CaarWobdnen.
rgols garedan maradmwvane ekliani mcenaris, baZgaris foTliani totebi
hqonda Semoyolebuli. „gvergveris“ centrSi debdnen SuaSi jvardasmul,
e. w. „saojaxo tablas“, romelzec jamiT Tafls dgamdnen, an vercxlis
wvril fuls da Saqris naWrebs awyobdnen18.
wriuli agebulebisaa CiCilakis kalpi. igi Txilis totebisaganaa
mownuli da wiTelnayofiani kurkantelis mwvane totebiTaa Semkuli.
aseT wres CiCilaks Camoacmevdnen da mis gafuebul „wverebze“ daamagrebdnen, Semdeg CiCilakis wveroze Camoacmevdnen gulamoWril (ise, rom Sig
CiCilakis Rero gasuliyo), yvelisa da kvercxis gulian kvers, bokels.
CiCilakis Reros bolos jvaredinad CaWridnen da Sig horizontalurad
Casvamdnen gaTlil joxebs. am jvars boloebze Camoacmevdnen or vaSls
an broweuls, orsac sferul kvers, „yinCilas“.
rogorc motanili aRwerilobidan Cans, „gvergvi“ wrea, romlis
garSemo, jvris maxvil wveroebze oTxi wiTeli vaSlia Camocmuli. kalpiani CiCilakis wverze ki horizontaluradaa damagrebuli jvari, romlis wveroebzedac aseve sferuli simboloebi, kveri da nayofia Camocmuli, orive SemTxvevaSi es sagnebi solarul simboloebad migvaCnia,
radgan axali weli mzis ciklis dResaswaulia. garda amisa, cnobilia
analogiuri agebulebis simboloebi da ritualuri sagnebi, romlebic
caze mzis oTx mdgomareobas gadmoscemdnen19. „gvergvsa“ da „kalpze“ damagrebuli jvrebi ar migvaCnia qristianul jvrad, radgan isini horizontalur sibrtyeSia moqceuli. es gansakuTrebiT iTqmis CiCilakis jvarze,
romlis mizania sakraluri sagnis wverze mnaTobis oTxi mdgomareobis
fiqsireba. is rom qristianuli jvari yofiliyo, mas usaTuod aR-
247
marTuls daamagrebdnen CiCilakis wveroze, radgan qristianuli wesisaTvis ar aris damaxasiaTebeli jvris horizontalur sibrtyeSi moqceva,
roca situacia misi aRmarTvis SesaZleblobas iZleva. qristianuli jvari
aRmarTuli jvaria.
aseve farTod aris gavrcelebuli Sexeduleba casTan SibiT, anu
jaWviT Sekruli xis Sesaxeb. am SibiT RvTaebebi, kerZod is, visi sabrZanisicaa xe, cidan Camodis da zed dabrZandeba. aseTi yofila laSaris
jvris muxa fSavSi, xmelgorSi, romelic zurab erisTavs mouWria. xeebis
RvTaebaTa sabrZanisad miCneva tipiuria sicocxlis xis miTosisaTvis saerTod mTel msoTflioSi, xolo qarTul variantSi mas emateba Sibi,
rogorc casa da xes Soris sakomunikacio saSualeba. aseTi Sibebi, gabmuli or sakulto adgils Soris, cnobilia iaxsaris miTidanac20. rogorc Cans, RvTaebebi Sibs miwaze dasaSvebad, kibis magier iyenebdnen, iseve rogorc zRvis dasaZlevad amirani iyenebda cxens. cidan daSvebuli Sibis motivi Cans yamaris koSkis aRweraSic. es koSki ukaroa da cazea „Camokidebuli“, anu SeerTebulia jaWviT casTan. koSkis ukaroba imaze migviTiTebs, rom masSi mxolod zecidan Cadian jaWvis saSualebiT. amiranma
gawyvita es kavSiri zecasTan.
zeciuri Sibis Sesaxeb saintereso masalaa daculi legendaSi kopalas salocavis daarsebis Sesaxeb. karatis wverze, saZovarze mwyemsebs,
axalgazrda qal-vaJs, romelTac da-ZmasaviT uyvardaT erTmaneTi, raRac
wivili da JRaruni SemoesmaT da dainaxes, rom cidan daeSva erTi Tasi
da vercxlis jaWvi. qalma Sibi aiRo, vaJma ki Tasi. Semdeg, sxvadasxva
konkretuli ambebis gamo, Tasi da Sibis nawili imave adgilas,sadac nivTebi cidan Camovarda, miwaSi Cafles da zed patara koSki aaSenes. Sibis
meore naxevari dabla, liqokSi damarxes da aqac samlocvelo dadges. ase
daarsebula karates jvris (kopalas) salocavi. jvars qali Tavis dad
gauxdia da adgilis dedad dauyenebia21.
gadmocema cidan Camovardnili Tasis Sesaxeb eTanxmeba meore aseTsave legendas guTnis warmoSobaze, romlis Tanaxmad fitareTel osebSi
cidan Camovardnila guTnis suraTi, qarTvels unaxavs, gaukeTebia imgvari
guTani da mere sxvebsac gadauRiaT22. iv. javaxiSvilma yuradReba miaqcia
am motivis siZveles da masSi dainaxa herodotes mier aRwerili skviTuri legendis fragmenti23. herodoteseuli legendis Tanaxmad, skviTTa
248
legendaruli mefis, targitaisa da misi Svilebis dros cidan Camovarda
oqros oTxi nivTi: guTani, uReli, culi da Tasi. roca oqros rigrigobiT miuaxlovda ori ufrosi Zma, nivTebs cecxli moedo. maTi aReba
mxolod umcrosma SeZlo. mogvianebiT es nivTebi kultmsaxurebis obieqtad iqca skviTTa Soris24. samwuxarod iv. javaxiSvili ar icnobda zemoT motanil xevsurul gadmocemas Tasisa da Sibis Sesaxeb, romelic
skviTuri miTosis kidev erT fragments Seicavs. es miTosi, eWvi araa, miwaTmoqmedi kavkasieli mosaxleobis samyarodan mogvianebiT SeuTvisebiaT
skviTebs, radgan herodotes mier aRwerili periodisaTvis isini momTabareebi iyvnen da saxvneli miTi miTologiaSi mxolod garedan Tu moxvdeboda. qarTuli masala kopalas salocavis daarsebis Sesaxeb imiTacaa
saintereso, rom aq Sesulia Sibis, rogorc samyaros nawilebs Soris
kosmosuri xidis motivi, rac skviTebsa da berZnebs gamorCeniaT. am motivis arqauloba kidev ufro sarwmunos xdis miTosis skviTuri variantis meoradobas.
herodoteseuli miTosis motivebi meordeba qarTvelTa warmodgenebSi setyvis Sesaxebac, romelTa Tanaxmad, setyvis zogi marcvali guTans Camohgavs, zogi CaquCs, urmis Tvals da a. S. es monacemebi cxadyofen, rom Sexedulebebi Sromis iaraRebis cidan Camovardnis Sesaxeb
tradiciulia saqarTveloSi. marTalia, maT Soris ar ixsenieba sabrZolo
iaraRi, rac sruliad dasaSvebia xalxisaTvis, romlis ZiriTadi saqmianoba saukuneTa manZilze miwaTmoqmedeba iyo. es warmodgenebi mTlianad
desakralizebulia da sameurneo rwmena-warmodgenebs ukavSirdeba, magram
RvTaebis simboloebis, sakulto da Tasisa da vercxlis jaWvis cidan CamoSvebis Sesaxeb mTaSi Semonaxuli gadmocemebi gvafiqrebinebs, rom adre
aseTi Sexedulebebi religiur da socialur samyarosTan unda yofiliyo
dakavSirebuli.
motanili masala cxadyofs, rom xe da koSki urTierTmonacvle, identuri simboloebia, romlebic casTan SibiT arian SeerTebuli. es ukanasneli momenti xisa da koSkis simbolikis kosmogoniur gankuTvnebaze
migviTiTebs. TavianTi safuZvliT isini miwieri warmoSobisa arian da cas
garegani, mesame, Sualeduri elementiT unda ukavSirdebodnen. aseTi Sualeduri, elementi iseve, rogorc koSki, sveti da a. S. aris Sibi-jaWvic.
249
qarTuli folkloruli masalis mixedviT, koSkisa da xis tolfasovani simboluri mnSvneloba hqonda irmis rqasac. miwis nayofierebis
RvTaebis zoomorfuli ipostasi - iremi - cnobilia adremiwismoqmedTa
religiasa da mxatvrobaSi da, rogorc simbolo, kidev ufro konkretdeba miTosSi, sadac cxovelis rqebi kosmogoniuri xis adeqvatur mniSvnelobas iZens. zemoT motanili zRapris mixedviT, misi rqebis meoxebiT SeiZleba caze asvla. es motivi gansakuTrebuli damajereblobiT meordeba
arqeologiur Zeglebze, sadac am cxovelis rqebi Zlier utrirebuladaa
gadmocemuli da xis asociacias iwvevs. yobanur culze irmis uzarmazar
rqebs uerTdeba yuaze gamosaxuli, fxiseburi motiviTa da texiliT Sedgenili zolisagan ormxriv daSvebuli grexili, Cveni azriT, Sibi. am mosazrebis damadasturebel monacemebs brinjaos xanis Zeglebi gvawvdian,
sadac farTod aris gavrcelebuli Zewkvis Tu Sibis saSualebiT Standartebze anTropomorfuli an zoomorfuli figurebis Camokideba. am figuraTa sakraluri daniSnuleba iWvs ar iwvevs. amasTanave, unda gaviTvaliswinoT isic, rom brinjaos xanis Zeglebis simbolika da zed gamosaxuli siuJetebi usaTuod miTologiur-kosmogoniuri samyarodan aris
aRebuli da farTo, sazogadoebrivi mniSivnelobis ideas asaxaven. specialur literaturaSi araerTxel aRniSnula, rom xalxur kulturebSi
sagani xSirad danawevrebuladaa warmodgenili, ise rom, misi garkveuli
nawilebi kosmosis calkeul elementebTan SesabamisobaSia gaazrebuli. amdenad, advili dasaSvebia culis qveda nawili, samuSao piri miwas Seesabamebodes, razedac, sxvaTa Soris, irmis figuris semantikac migviTiTebs.
maSin yua da misi ornamenti casTanaa gaigivebuli. cnobilia ritualuri
culebi, romelTa yuaze mtacebeli cxovelebia gamosaxuli. isini, SesaZloa, cis semantikur velSi iyvnen moqceuli, yovel SemTxvevaSi, sruliad dasaSvebia, rom sagangebod gaformebuli culi sakulto daniSnulebisa yofiliyo da mis mxatvrobas kosmogoniur-miTologiuri aspeqti gaaCndes, romelic TviT culis nawilebis gaazrebis Sesabamisad iqneboda agebuli. culis konstruqcia marTlac Seicavs dapirispirebas „qveze“. moqmedebis procesSi culis piri yovelTvis „qvesTan“ aris mimarTebaSi, xolo yua ki „zesTan“ aseTi warmodgenebi farTod iyo gavrcelebuli da mniSvnelovan gavlenas axdenda garemos kosmogoniuri TvalTaxedviT Sefasebis procesze. am mosazrebas mxars uWers herodotes
250
monacemebi, romelTa Tanaxmad, culi zeciuri warmoSobisaa, solarul
samyaros ganekuTvneba (oqrosganaa damzadebuli), mxurvalea da, rogorc
socialuri simbolo, kultis obieqtad iqceva pirveli aTaswleulis
pirveli naxevris dasasrulis skviTur sazogadoebaSi.
casTan SibiT-jaWviT SeerTebuli koSkebisa xeebis kategorias ganekuTvneba zemoTxsenebuli „caSi dakidebuli“ koSki, sadac cxovrobs amiranis satrfo, yamari. „caSi dakideba“ albaT gviandeli interpretacia
aris „casTan SeerTebulia“, radgan „dakidebis“
saSualebiT aixsna koS-
kis wverze arsebuli jaWvi mas Semdeg, rac xalxSi gaqra codna casTan
SemaerTebel jaWvze, romlis saSualebiT RvTaebebi Camodiodnen TavianT
salocavebSi (an adiodnen, Tu amis saWiroeba iqneboda). aseT viTarebaSi
xalxma martivad axsna cidan koSkis wverze Camosuli jaWvis arsebobis
faqti: koSki miwaze ki ar dgas, aramed cazea Camokidebuli. aseTi movlena tipiuria miTosis zRaprad gadaqcevis procesisaTvis. miuxedavad
aseTi gardaqmnisa, xalxur kulturaSi, rogorc CvenSi, ise sxvagan, moipoveba faqtebi, romlebic gvexmarebian msgavsi saxecvlilebaTa WeSmariti bunebis garkvevaSi. magaliTad, xevsuruli poeziis monacemebi cxadyofen, rom xatebs samyaros sxvadasxva zonebs Soris „Sib-Toki“ hqoniaT,
gabmuli da am SibebiT gamarTul wminda trasebze dadian. iaxsari, romelmac tbaSi devi Cakla da iqidan amosvla mxolod ganwmendis ritualis meSveobiT SeZlo, ambobs: „aqedan karatemdina Sib-Tokze gasavalia,
eg agre gamaviare, aravin mamkidis Tvalia“. sxva variantiT: „karatiT karates mame Toki, zed gasavalia, ase gavide Tokzeda, veravin mamkidos
Tvalia“, an „aeqiT karatebdena ars Siqze gasavlelio, agre gavivli Sibzeda vervin mamkidos Tvalio“26. rogorc motanili masalis SinaarsiT,
ise leqsis formac Zalaunebrivad magonebs fridonis TaTbirs „vefxistyaosnidan“. iq naTqvamia:
„Cemsa simcrosa gamzrdelni samuSaiTod mzrdidian,
asre gavedi sabelsa, rom Tvalni ver mamkidian...“
aSkaraa, rom rusTavelma icoda RvTaebaTa „Sib-Tofis“ ambavi da saWiroebisas gamoiyena igi, Zneli warmosadgenia vifiqroT piriqiT, TiTqos
am umniSvnelo epizodma, romelsac mxolod sagangebo dakvirvebisas Tu
SeamCnev, iseTi STabeWdileba moaxdina xalxze, rom igi RvTaebaTa TavgadasavalSi Seitanes. rogorc Cans mTels aziaSi da kavkasiaSi gavrce-
251
lebuli xelovneba muSaiTobisa, romelSic sxva saxeobasTan erTad Tavze
siarulic Sedioda, miznad isaxavda RvTaebebis Tavgadasavlebis miTosur
siuJetebis warmodgenas. es xelovneba uZvelesi droidan momdinareobs,
Tavze gasuli muSaiTi naxsenebia erT Tabalur sangamSi, romelic Cv. w.
II-III saukuneebSia dawerili27. rogorc Cans rwmena RvTaebaTa jaWvze gadaadgilebis Sesaxeb uZveles droebaSi unda aRmocenebuliyo, rac erTgvarad gasagebs xdis muSaTTa xelovnebis ase farTod gavrcelebas. am
mosazrebis Sesaxeb metyvelebs is garemoeba, rom analogiuri warmodgenebi evropis xalxebSicaa cnobili. sakmarisia gavixsenoT a. puSkinis poemis, „ruslanisa da liudmilas“ Sesavali, sadac naTqvamia: „У лукоморья
дуб зелённый, зламая цепь на рубе том...“ miuxedavad imisa, rom a. puSkinTan miTosis struqtura darRveulia, oqrosjaWviani, qveynis kideze mdgari muxa, damoukidebeli erTeulis saxiT Semoinaxa. aRsaniSnavia, rom analogiur suraTs kidev ufro Sorsac vpoulobT. 1070 wels adam germanelis mier aRwerili upsalis taZari SvedeTSi ase gamoiyureba: „upsalis taZarSi, romelic oqroTi aris Semkuli, xalxi sami RvTaebis qandakebas scems Tayvans. maTgan yvelaze Zlieria tori, romelic taZris
SuagulSi zis Tavis taxtze. vodani da friko aqeT-iqidan usxedan: maTi
ganmasxvavebeli niSnebia: tori, rogorc miaCniaT, haers flobs, mexsa da
elvas, qarsa da wvimas, karg amindsa da mosavals ganagebs. meore vodani,
„risxvas“ niSnavs, meomrebis ufrosia da xalxs mtris pirispir guladobas aniWebs. mesame, friko, mokvdavebs siames aZlevs. misi kerpi uzarmazari saSvilosno asoTia aRWurvili. vodans isini gamosaxaven SejavSnuls, rogorc Cven marss, xolo tori Tavis skiptriT (e. i. uroTi.
i.s.) iupiters Camogavs. taZris gverdiT uzarmazari xe dgas... is maradmwvanea... iqve aris wyaro, romelSiac warmarTebs wesad aqvT msxverplSewirva: aRrCoben cocxal kacs. Tu igi ar amotivtivda, maSin ician, rom
Txovna Sesruldeba. taZars aqvs movlebuli oqros jaWvi, romelic Senobis saxuravzea dakiduli ise, rom Soridan momavalni maSinve amCneven
mis brWyvials“28.
rogorc Cans casTan SeerTebuli koSki, xe, mTa da a. S. uaRresad
popularulia miTosSi da igi yvelgan saerTo tipologiuri maxasiaTeblebiT aris aRniSnuli.
252
mimoxiluli masalidan irkveva, rom qarTvelTa warmodgenebis Tanaxmad xe sicocxlis mimniWebeli ZaliTaa mosili, radgan igi RvTaebis
sadguria da casTan SibiTaa dakavSirebuli. analogiuri mniSvnelobis
mqone obieqtad gvesaxeba koSki da irmis rqa. xesTan dakavSirebuli rwmena-warmodgenebi sabolood yvelaze fundamenturad Camoyalibda sicocxlisa da cxovrebis xis kosmogoniur-miTologiuri koncefciis saxiT,
romelic saqarTveloSiac farTod iyo gavrcelebuli. koSki da irmis
rqa amave mniSvnelobis mqone obieqtebia. am ukanasknelis gareSemo arsebuli warmodgenebi Soreul warsulSiac dasturdeba. sicocxlis xis emblemaTa Soris gansakuTrebiT sainteresoa qarTvel mTielTa droSebi,
romelTac uaRresad didi sakraluri mniSvneloba ukanasknel xanebamde
Semoinaxes.
mTielTa salocavebSi droSa mTavar sakulto SenobaSi, „darbazSi“
an „beRelSi“ iyo dasvenebuli. amas garda, arsebobda specialuri nageboba, „droSaT sabrZani koSki“, sadac droSas amagrebdnen xolme dResaswaulebisas. droSis xelis xlebis ufleba mxolod sagangebo saritualo
uflebebiT mosil pirs, mkadres hqonda, romelic mas gareT gansakuTrebiT mniSvnelovani ambebisa da didi dResaswaulebisas gamohqonda.
droSa warmoadgenda xis tars wveroze liTonisjvriani burTuliani
Subis piriT, romelTa qvemoT mimagrebuli iyo zarakebi da ramdenime feradi oTxkuTxa naWeri, samkadreo. jvarTan salaparako specialuri terminologiiT, droSas „alvis tani“ ewodeboda29, rac miuTiTebs am sagnis
kavSiris RvTaebaTa karze amosul, RvTaebaTa sabrZanis miTur xesTan, xolo mis Semdgeneli elementebis mixedviT droSa simbolurad warmoadgens
xis, cisa da astraluri samyaros urTierTobas.
svaneTSi aseT wminda droSad iTvleboda „lemi“, xis tarze damagrebuli, qsovilisagan gamoWrili cxovelis gamosaxuleba, romelic
medroSis moZraobisas qariT ibereboda. v. bardaveliZis „lem“ totemuri
mglis gamosaxulebad miaCnia. am debulebis Sesamagreblad mas mohyavs
svaneTSi mglisadmi „naTesauri“ damokidebulebis amsaxveli masala, aseve
sagangebo yuradRebas aqcevs mglis tyavis samoslis did gavrcelebas
svanTa Soris. mglis tyavis usaxelo jubebs Zvelad svaneTSi Turme kudebsac utovebdnen. yvelaferi es prof. v. bardaveliZem totemizmis gadmonaSTad miiCnia. mgelTan dakavSirebuli ceremonialidan gansakuTrebiT
253
sainteresoa mamakacebis procesia, „aSangelo“ Tu „SaSangelo“, romelic
misi azriT, damaxinjebuli qarTuli sityva „samgelo“ unda iyos. am
dros sagangebod klavdnen mgels, mis tyavs grZel latanze daamagrebdnen
da mglis momkvlels daaWerinebdnen xelSi, romelic win miuZRoda procesias. mamakacebi mTel sofels Semouvlidnen, yovel saxlTan Cerdebodnen da simReras ityodnen. sasaxlidan maTTvis tyvia-wamali gamohqondaT. am wesSi v. bardaveliZe totemi mglis koleqtiur mokvdinebas
xedavs30.
samwuxarod, ar aris naTqvami rodis, an ra SemTxvevaSi sruldeboda es wesi, kalendaruli dRe iyo misTvis gamoyofili, Tu moZraobda,
an kidev, yovel wels savaldebulod iTvleboda misi Sesruleba, Tu ara.
aseve sainteresoa, kerZod, ra simReras asrulebdnen mamakacebi.
nadirTan megobrobisa da naTesaobis motivi mTel msoTlioSia gavrcelebuli. aseve cnobilia mglebis mier bavSvis aRzrdis saswaulebrivi
istoriebi da yvelafer amas saTanado adgili uWiravs Zvelsa da axal
literaturaSi. aseve cnobilia, mxecebis Zvlebis, sasqeso organoebis,
qonis, Tvalisa da a. S. samkurnalo da damcveli Tvisebebi, rasac svanebi,
Tanaxmad profesor v. bardaveliZis masalisa, miawerdnen mgels. rame gansakuTrebuli mizani ar unda hqondes am nadiris tyavis zeda samosad gamoyenebas, radgan saamisod uamravi jiSis cxovelis tyavs iyenebdnen, rogorc saqarTveloSi, ise mTel msoflioSi. SesaZloa, am garemoebas odesRac hqonda konkretuli religiuri mniSvneloba, magram ukanasknel xanebamde misi Semonaxva mxolod praqtikulma mizezebma ganapirobes. sainteresoa grZel latanze damagrebuli mglis tyaviT soflis Semovla,
rac, Cveni azriT, exmaureba mTel saqarTveloSi gavrcelebul wess, roca
samsxverplo cxovelis (Txis, cxvris da a. S.) tyavs maRla xeze dakidebdnen, an xorcis nawilTan erTad tovebdnen xeze, romelzedac samsxverplo cxoveli iyo Camokidebuli. aseTi wesi osebSi damowmebuli
aqvs vaxuStis31. kolxTa Soris Sewiruli cxovelis tyavis xeze dakidebis motivi jer kidev argonavtebis miTosidanaa cnobili. Tu gaviTvaliswinebT Cven mier wina TavebSi gamoTqmul mosazrebas bewvis, Sesabamisad tyavis, simbolikis Sesaxeb, maSin latanze an xeze Camokidebuli
tyavi totemuri gadmonaSTi ki ar iqneba, aramed agraruli miTis amsaxveli ritualis nawili. aseTi TvalsazrisiT aRmosavleT saqarTvelos
254
mTielTa droSa ramdenadme uaxlovdeba „lems“. Tu pirvel SemTxvevaSi
ayvavebuli xisa da solaruli simboloebis gaerTianebis cda gvaqvs mocemuli, „lemi“, rogorc sakraluri sagani, isev nayofierebis mcenareuli
da cxoveluri sawyisebis simbolur mTlianobad unda miviCnioT da isic
aRmosavleT saqarTvelos mTielTa droSis analogiur sakulto obieqtad
CavTvaloT.
aRsaniSnavia, rom 30-iani wlebis samecniero literaturaSi termini
„totemi“ ar ixmareboda iseTi mkacri socialuri mniSvnelobiT, rogorc
es dResaa miRebuli (mag. n. maris, a. milerisa da sxvaTa naSromebSi).
maSin am termins ufro sakraluri, sakulto mniSvnelobas aniWebdnen da
naklebad iTvaliswinebdnen am istoriul epoqas da socialur-ekonomikuri garemos specifikas, romelsac gulisxmobs totemi da totemizmi.
amdenad, v. bardaveliZis mier svanTa XIX s. dasasrulisa da XX s. dasawyisis ritualuri praqtikisaTvis damaxasiaTebeli zogierTi detalis
Sefaseba
totemizmis realuri gadmonaSTebis dadasturebad ki ar unda
CavTvaloT, aramed masSi unda davinaxoT am sazogadoebis religiuri
azrovnebisaTvis tipiuri, misi istoriuli ganviTarebisaTvis Sesabamisi
sarwmunoebrivi samsaxuris elementebi, romlebic TavianTi arsiT Zlier
daSorebulni arian totemizmisagan. aseTsave Tvalsazriss adgas prof. v.
bardaveliZe Tavis naSromebSi saqarTvelos mTis socialuri ganviTarebis
donis Sefasebisas. termini „totemis“ svanTa ritualis aRsaniSnavad
mxolod pirobiTad SeiZleba iyos xmarebuli. vfiqrobT, rom maRal
Wokze damagrebuli mglis tyavi, droSa „lemi“ da xeze Camokidebuli
samsxverplo cxovelis tyavi, erTi semantikuri mwkrivis simboloTa urTierTkavSirs gamoxatavs da agraruli warmodgenebis wiaRSi poulobs
axsnas.
qarTul xalxur warmodgenebSi xesTan da cxovelis rqebTan mWidro kavSirSi arian qristianuli wmindanebic. aseTia, magaliTad, legenda
rkonisidan lekebis mier gatacebuli RvTismSoblis xatis Sesaxeb, romelic mZarcvelTa meTaurs miuTvisebia. erT wels daRestanSi balaxi
gaxma, Sinauri frinveli da cxoveli gawyda da mcxovreblebi raRac
avadmyofobiT daixocnen. es ubedurobebi motacebul RvTismSoblis xats
miaweres da gadawyvites misi dawva. xatma, cecxlis mikarebisTanave,. qalurad
daikivla, avarda da iqve mdgom xars rqebze daesvena. Se-
255
Sinebulma lekebma xati xaris rqebze daamagres da xari gauSves. igi,
didi xnis siarulis Semdeg, rkonis wm. giorgis cacxvs miadga. xati gadmoeSva xaris rqebidan da cacxvis totebze daesvena32.
meore legendis Tanaxmad, XVII s. lanCxuTSi, eklesiis dangrevis
Semdeg wminda giorgis xati davanebula iqve mdgomi muxis xis totebSi.
xati iqidan axlad aSenebul eklesiaSi gadaasvenes, magram iq ar dadga
da isev Tavis muxaze dabrunda. ase gagrZelda manam, vidre muxis adgilas
ar aages axali eklesia, sadac xati sabolood dabinavda. XIX s. eklesias afxazebi dascemian, xati gautacniaT da iloris eklesiaSi miutaniaT33.
motanili ori legendis monacemebi cxadyofen, rom xaris rqebi da
xe identuri mniSvnelobis mqone sakraluri obieqtebia, radganac erTica
da meorec qristianul wmindanTaTvis sasurveli sabrZanisia. am monacemebiT ver davamtkicebT, raime sistemis an wesis arsebobas mamri da mdedri
wmindanebis mier cxovelTa Tu saganTa arCevaSi, e. i. ver vityviT, romeli cxoveli an sagani ganekuTvneba mamr an mdedr wmindans. motanili
magaliTebis mixedviT, xari TiTqos RvTismSoblis rCeulia, magram sxva
SemTxvevebSi iremica da xaric wminda giorgis cxovelebad iTvlebian da
mis saydarSi cxaddebian nebayoflobiTi samsxverplo ceremonialis asasruleblad34. gadaWriT ki SeiZleba iTqvas, rom muxa wminda giorgis saxelTan Zalze xSirad aris dakavSirebuli. es kavSiri ise mniSvnelovania,
rom xalxuri giorgis kultis geneziss muxis kultSi eZeben. gamonaklisi aqac arsebobs, Cerqezebsa da afxazebSi wminda xeebs xSirad
RvTismSobelsac ukavSirebdnen. amdenad, gadaWriT SeiZleba iTqvas, rom
rCeul cxovelTa danawileba wmindanTa sqesis mixedviT qristianul warmodgenebSi sabolood dadgenili ar aris.
aRwerili masalidan TvalnaTliv Cans, rom RvTaebebis miwieri sadguri aris sakulto xe, romelic TavisTavad kultis obieqtia, an sakulto nagebobebidan dgas. aseTive Sexedulebebi arsebobda dedaboZis
Sesaxebac. erT zRaparSi, romelic kaxeTSia Cawerili gasuli saukunis
damlevs, boZis rols oqros Zewkvi asrulebda. mogvyavs am zRapris mokle Sinaarsi: erT xelmwifes hyavda mzeTunaxavi qaliSvili, romelsac
iasa da vards ufendnen sawolSi. ia da vardi yovel diliT dauWknobeli
xvdebodaT, rac qalis ubiwoebis niSnad iyo miCneuli.
256
erTxel qals
damWknari yvavilebi dauyares da cili daswames - vezirs yvarobso. ganrisxebulma mefem oriveni gandevna uRran tyeSi. devnilebma qoxi aiSenes.
qals erTi oqros Zewkvi gamohyoloda saxlidan da qoxs es Zewkvi Seudges boZad. gavida xani da qali samSobiarod dawva. veziri am dros
saxlSi ar iyo. banze Camojda mze, mTvare da yorani da daiwyes am qalis
Tavgadasavlis moyola. mere CamoeSvnen im oqros Zewkvze, iqcnen dedakacebad da uSveles mSobiares. gaCnda lamazi gogona, romelsac es dedakacebi uvlidnen da mere kidevac monaTles. mzem daanaTla brwyinvaleba,
mTvarem badri saxe, yoranma Tavisi feris Tval-warbi da daloces: icinode - ia da vardi geSlebodes, tirode - Tvalmargaliti gcviodeso36.
rogorc vnaxeT, laSaris jvaris muxis oqros Sibi da devnili mzeTunaxavis oqros Zewkvi RvTaebaTa savali kibea, magram garda am aucilebeli daskvnisa, mniSvnelobas ar aris moklebuli is garemoeba, room
Zewkvi gamoyenebulia boZad da masze astraluri RvTaebebi CamobrZandebian. siuJeti xsenebuli zRaprisa iseT gadmonaSTebs Seicavs, romelTa
axsna Cveni winaprebis winaqristianul rwmena-warmodgenebSi unda veZioT.
cnobilia, rom qarTvelTa mzeTunaxavebi koSkSi gamoketili lamazmanebi
ki ar arian, romelTac „mze ar unaxavT“, aramed maTi saxiT saqme gvaqvs
RvTaebis niSnian pirebTan, romelTa mze aravis unaxavs, e. i. zRapris
personaJi Cveulebrivi qali ki ar aris, aramed igi nawiliania da aRbeWdilia misi
mfarveli RvTaebis niSniT37. zRapris gmiri qali rom Cve-
ulebrivi mokvdavi
ar aris iqidanac Cans, rom mas zebunebrivi gavlenis
moxdena SeuZlia mcenareul samyaroze (iisa da vardis daWknoba). amasve
migvaniSnebs sami RvTaebrivi stumari, romlebic mSobiares ewvivnen. yvela
am niSnis mixedviT, es qali aRorZinebisa da solaruli Zalebis samyarosTan Cans naziarebi.
motanili fragmentidan CvenTvis umniSvnelovanes cnobebs Seicavs
ori momenti: 1. RvTaebebi banidan CamoeSvnen Zewkvze. 2. es Zewkvi am dros
dedaboZis rols asrulebs. am magaliTma kidev ufro migvaaxlova Cvens
saboloo saTqmels. xis kultis zogierTi niSani saqarTveloSi gviCvnebs,
rom Cveni winaprebis kosmogoniur SexedulebebSi xes gardamavali rgolis funqcia ekisreboda. misi, an xidan caSi asuli Sibis saSualebiT
RvTaebebi, romlebic xSirad astralur sxeulebs ganasaxierebdnen, cidan
eSvebodnen da xeze daivanebdnen. xe iyo nayofierebisa da sicocxlis
257
ZalTa ganmasaxierebeli, samyarosa da, Sesabamisad, sakulto centri. misadmi Tayvaniscema, rogorc aRvniSneT, qarTvelTa Soris mravalferovani
ritualiTa da simboloTi gamoixateboda. aseTi xis erT-erTi simbolo
sacxovreblis interierSi dedaboZi unda iyos.
am debulebis sasargeblod metyvelebs dedaboZis ornamentuli qarga: masSi gamosaxulia jvari, borjRala, varskvlaviseburi rozeti, koncentruli wreebi, anTropomorfuli, iTifaluri figurebi da a. S. TiToeuli maTgani warmoadgens mzis (zogjer, albaT, mTvarisac), ciskris varskvlavis, mnaTobTa moZraobisa da anTropomorfuli, astraluri RvTaebis
niSnebs. dedaboZis Semkuloba savsebiT eTanxmeba msoflios Zveli xalxebis Sexedulebas sicocxlis xeze. amasve migvaniSnebs kerasTan dakavSirebuli kultmsaxurebis mravalferovani ceremoniali, romelSic dedaboZs gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba; aseTia micvalebulis kultTan
dakavSirebuli ritualebi, cxovelTa da mcenareTa gamravlebis, ciur
sxeulTa Tayvaniscemis amsaxveli religiuri sistemis gadmonaSTebi, kerisa da boZis, rogorc ojaxis centris adgili saxlis socialur
struqturaSi, inkorporaciis wesSi boZis mniSvneloba da a. S. yovelive
es savsebiT Seesabameba sicocxlis xesTan dakavSirebul, istoriul
wyaroebSi dacul monacemebs da kargadaa cnobili samecniero literaturaSi.
sakulto xis sacxovrebelSi moqceva konkretuli faqtebiTaa damowmebuli. cnobilia, rom saqarTveloSi scodniaT (bunebrivad mdgari)
xis garSemo saxlis aSeneba da am xis dedaboZad gamoyeneba * . aseTi wesi
gavrcelebuli yofila Sua aziaSi ** , indoeTSi da a. S. msgavsi cnoba mogvepoveba homerosTanac: odisevsma gadaWra zeTisxilis xe da garSemo Senoba aago. Semdeg gadaWril xeze sawoli gamarTa38. qarTuli dedaboZis
msgavsad, Semkuli svetebi cnobilia daRestnis tradiciul arqiteqturaSi39. saerTod unda aRiniSnos, rom gvirgviniani gadaxurvis principi
uzarmazar teritoriazea gavrcelebuli (Crd. indoeTi, avRaneTi, Sua
azia, kavkasia, balkaneTi) da yvelgan SeimCneva centraluri boZisadmi
gansakuTrebuli damokidebuleba, magram saqarTvelos am mxriv sruliad
*
cnoba mogvawoda arqeologma i. gagoSiZem.
cnoba mogvawoda akad. g. Citaiam.
**
258
damoukidebel qvetips qmnis rogorc arqiteqturis, ise dekorisa da religiuri koncefciis TvalsazrisiT40.
sakulto xisa da nagebobebis urTierTkavSiris problema didi xania
ainteresebT specialistebs. jer kidev XVIII s. gamoiTqva mosazreba, rom
taZris inglisuri da germanuli saxelwodeba unda momdinareobdes muxis
laTinuri saxelwodebidan. l. i. Stenbergi varaudobda, rom xis garegan
iers garkveuli gavlena unda moexdina taZrebis formaze, da sailustraciod mohyavs induri taZrebis magaliTi, sadac igi xesTan sagrZnob
garegnul msgavsebas xedavs41.
dedaboZis sakulto mniSvnelobas gansakuTrebiT xazs usvams misi
kavSiri gvirgvinTan. kera boZi da gvirgvini qarTuli xalxuri sacxovreblis interierSi warmoadgens erTian arqiteqturul ansabls, erTiania
igi, rogorc sami vertikaluri zolis simbolo da sacxovreblis sakraluri centri. maTgan, erTmaneTis sapirispirod sacxovreblis „Sinas“
farTobi iyofoda mamakacebisa da qalebis mxared. am dayofas, garda ojaxis socialuri struqturis organizaciisa, gansakuTrebuli religiurmiTologiuri da kosmogoniuri aspeqtebic gaaCnda. qalebi TavianT mxareze xSirad asrulebdnen iseT ritualebs, romelTa msvlelobaSi monawileoba, an ubralod daswreba kacebisaTvis akrZaluli iyo. arsebobda
mravali iseTi rituali, romelTac mxolod mamakacebi asrulebdnen.
mamakacTa ritualebi saerTod naklebad iyo gasaidumloebuli, gansxvavebiT qalebis saweso moqmedebisagan, romlebic, rogorc cnobilia, miwis
nayofirebisaTvis iyo gamiznuli, xolo miwisadmi mimarTuli ritualebisaTvis gansakuTrebiT damaxasiaTebelia akrZalvebi da saidumlo moqmedebani.
sacxovreblis
farTobis
dedur
da
mamakacur
nawilebad
dana-
wevrebis saintereso magaliTi gvaqvs xevsurul saxlSi, sadac pirveli
sarTulis horizontalur dayofasTan erTad gvaqvs vertikaluri dayofac, romlis mixedviT pirveli sarTulis samamo naxevarTan erTad, mamakacebis nawilad iTvleboda saxlis zeda sarTuli. mamakacebi qveda sarTulSi Cadiodnen zevidan, Werxodan, maT ar SeeZloT qveda sarTulSi
Sesuliyvnen im gziT, saidanac qali da saqoneli dadioda, radgan gauwmindurdebodnen da angelozi gauwyrebodaT42. es warmodgenebi realizebulia sarTulTa saxelwodebebSic, romelTac ewodebaT „ZirisTva-
259
li“ (anu boseli), „SuaTvali“ da „zeTasTvali“43. aseve mkacrad iyo
danawilebuli „Sinas“ farTobi svanur saxlSi. aq keris garSemo ojaxis
wevrTa ganawileba maTi uflebrivi ierarqiis mixedviT xdeboda. keris
erTi, gverdiTi da wina mxare mamakacebs ekuTvnodaT, xolo sapirispiro
mxareebi, meore gverdi da ukana mxare qalebisaTvis iyo daTmobili. didi
stumrianobisas, adgilis simciris gamo, kacebi SeiZleba qalebis mxares
damsxdariyvnen, oRond keris ukan ara, radgan es did damcirebad iTvleboda. mamakacebis mxares idga ojaxis ufrosi savarZeli. kacebis mxares
kacebis saqmianobisaTvis saWiro iaraRi ewyo, xolo qalebisas - samuSao
inventari. saxlis „Sinas“ farTobis saqalebo da samamro mxareebad dayofa adre mTel saqarTveloSi yofila gavrcelebuli, risi gadmonaSTebi
sxva, mravalferovani saxiT aris damowmebuli sxvadasxva kuTxeSi. safiqrebelia, rom aseTi wesi Soreuli warsulidan momdinareobs, radgan SuSanikis martvilobaSi damowmebulia dedaTa da mamaTa gancalkevebiT purobiT wesi. aseTi wesi, bunebrivia, garkveul tradicias emyareboda ukve
im xanebSi da, albaT, saTanado saweso sabuTianobac gaaCnda. teqstis mixedviT, igi adgilobrivi Cans, radgan erTad puroba sparsTa wesad aris
miCneuli. purobisas gancalkeveba sacxovrebelSi usaTuod gulisxmobs
dedaTa da mamaTa seqciebis arsebobas, rac dabal socialur doneze, erTkamerian sacxrvrebelSi deduri nawili calke saxiT unda yofiliyo gamoyofili. naxevarTa gamoyofisaTvis aucilebeli orientiri, rogorc
amas eTnografiuli monacemebi cxadyofen, kera da, Sesabamisad, dedaboZi
iqneboda, romelic sakulto obieqts warmoadgenda da ojaxis mfarveli
angelozis sadgomad iTvleboda.
motanili masalidan Cans, rom sacxovreblis „Sinas“ danawileba sapirispiro mniSvnelobis mqone sivrcobriv nakveTebad xdeba rogorc horizontalur, ise vertikalur WrilSi, magram jerjerobiT cnobili masalis safuZvelze erTdroulad, erT obieqtze damowmebulia mxolod
xevsurul sacxovrebelSi. samwuxarod, savele masalebi jer saTanadod
mokvleuli ar aris da kidev bevri saintereso faqtis gamovlenaa mosalodneli.
rogorc ukve aRvniSneT, dedaboZisa da misi paraleluri Sesabamisobis - koSkis, rqebis, xis Zewkvis (jaWvi) - vertikaluroba e. i. „ze“
da „qve“ samyaroTa Soris gadamyvani sakomunikacio saSualebis funqcia
260
gamovlenilia folkloruli, eTnografiuli Tu arqeologiuri masalis
safuZvelze. amdenad, dedaboZi, rogorc kosmogoniuri elementebi da amave dros, interieris centri kerasTan erTad, „Sinas“ mTeli sivrcis socialurad da kosmogoniurad maorganizebeli komponentia. garda sadedo
da samamro mxarisa, kerasTan gamoyofili iyo adgili ojaxis ufrosisaTvis da misi mimyoli adgilebic garkveuli ierarqiis Sesabamisad,
rom igive wesi daculi iqneboda qalebis naxevarSic. yovel SemTxvevaSi,
ufrosi qalis roli ritualsa da saqmianobis ganmgeblobaSi dawinaurebuli Cans. es ierarqia kerasTan da boZTan mimarTebaSic dasturdeba.
yofaSi damowmebuli sistemuri Sexedulebebi cis mamurobisa da miwis dedurobis Sesaxeb Tanamimdevrulad realizdeboda ritualSi. eTnografiis da folkloris monacemebi, arqeologiur ZeglebTan erTad, gvidastureben vertikalur zonalobaSi sqesTa gaazrebas. am sistemis mixedviTaa ganlagebuli xelovnebis Zeglebze xSirad sxvadasxva zoomorfuli simboluri gamosaxulebanic. Tu balaxismWamelebi ZiriTadad miwis
samyarosTanaa dakavSirebuli, mtaceblebi, romlebic aqtiurad arian Cabmulni simbolikasa da miTosSi, ufro ciur samyarosa da solarul Zalebs ganasaxiereben.
yovelive es migvaniSnebs, rom saxlis centrs romelic kera-dedaboZi-gvirgvinis saxiT moiazreboda, ganixilavdnen mTels interierTan mimarTebaSi da igi, rogorc oikogoniuri modelis maorganizebeli wertili, srul SesabamisobaSi iyo kosmogoniur modelTan. saxlis centri,
iseve rogorc samyaros centri, warmoadgenda aTvlis wertils, romelTan mimarTebaSi, warmodgenaTa arsebuli sistemis Sesabamisad, lagdeboda
samyaros (saxlis) yvela seqtori. centridan aiTvleboda sami done vertikalur RerZze, xolo horizontaluri sakordinacio jvari, romlis
centri emTxveoda keras, gadioda vertikaluri RerZi dedaboZ-gvirgvinis
kompleqsis gavliT. sakordinacio jvari horizontalur WrilSi orientirebuli iyo mzis oTxi mdgomareobiT caze, romelTagan sami aRmosavleTi, samxreTi da dasavleTi Seadgenda samzeos, xolo CrdiloeTSi
mze mogzaurobda maradiuli Ramis mxareSi, romlis gadavliT igi yovel
diliT amodioda aRmosavleTidan.
samyaros TiToeuli segmentis daxasiaTebas iZleva enis monacemebi,
sadac Cans istoriulad Camoyalibebuli diferencirebuli azri gare-
261
momcveli sivrcis Sesaxeb. TiToeul segments Tavisi miTosur-religiuri
datvirTvac gaaCnia. amaT Soris uZvelesi unda iyos sivrcis ori monakveTis diametrulad gansxvavebul Tvisebebze damyarebuli pirispiroba,
sadac „Sina-gares“ saxiT gamosaxulia socialurisa da arasocialuris
winaaRmdegobrioba. „Sina“ sivrcis im segments gulisxmobs romelzedac
ganfenilia socialuri jgufi, da ojaxi, xolo aqedan aRmocenda cneba
„Sinauri“. Tavis mxriv, „gare“-d sivrcis is nawili iTvleba, romliTac
garemoculia „Sina“. igi sociumis mier auTvisebeli sivrcea. misi mdgmuria „gareuli“. Tu Sina, rogorc sociuamis sabinadro adgili, mowesrigebul, Sesabamisad, keTil sivrced iTvleba, „gare“ arasocialuri, mouwesrigebelia, qaosis gamovlinebaa da saSiSia. igive pirispiroba arsebobs „gareulsa“ da „Sinaurs“ Soris. „Sinas“ binadaria naTesavi (Tavisi), ojaxis wevri (aseve pirutyvi), xolo „garesi“ ucxo. aranaTesavi,
saxifaTo, sxva socialuri jgufi da misi warmomadgenlebi (aseve gareuli cxovelebi mxeci da nadiri), religiur-miTologiuri TvalsazrisiT Sinas ganageben socialuri jgufisa da ojaxis mfarveli RvTaebebi
da maTi cxoveluri hipostasebi, gareSe ki batonoben bunebis kvdoma-aRorZinebis gamgebeli RvTaebebi, nadirT mfarvelebi, demonuri Zalebi
(devi, qaji, Winka, ali da a. S)., aqvea micvalebulTa samyaroc. dawesebuli wesrigis moSlis aRweris mizniT, istoriul wyaroebSi xSiria
suraTebi, sadac am samyaroTa ZiriTadi niSanTvisebebi erTidan meoreze
gadadis. qarTlis cxovrebaSi ramdenimejer aris aRniSnuli, rom roca
mterma qveyana moaoxra „arRara ipovebodes naSenebi, arca Wamadi kacTa
da pirutyvTa“45 „...da ara iyo mas Jamsa Sina Tesva da mka: mooxrda
qveyana da tyed gadaiqca, da nacvlad kacTa mxecni da nadirni velisani
daemkvidres mas Sina“46. am nawyvetebidan naTlad Cans „Sinas“ Tvisebebis
(naSenebi, kacTa da pirutyvTa, anu Sinaur cxovelTa sacxovrebeli, maTi
arsebobis garantia (Wamadi), meurneoba (Tesva da mka) da a. S. gaqrobisa
da mis magier „gares“ Tvisebebis, mxecisa da nadiris damkvidrebis suraTi. kulturuli, sociaruli wesrigis mospoba aRwerilia gare samyaros TvisebaTa simbolikis gamoyenebiT. am SemTxvevaSi „gare“ samyaro,
misi mdgmurebis meoxebiT, iWers „Sinas“ teritorias, rac am ukanasknelis ganadgurebas aRniSnavs. is garemoeba, rom istoriuli wyarodan motanili magaliTebi sxvadasxva drosa da avtorebs ganekuTvneba, adastu-
262
rebs, rom aRweril warmodgenebze dafuZnebuli, STabeWdilebis gamaZlierebeli xerxi, tradiciuli literaturuli forma yofila. am sakiTxs
kidev davubrundebiT, roca sxva analogiur sistemebs ganvixilavT.
zemoxsenebuli dapirispireba mecnierebaSi kargad cnobili, ZiriTadi pirispirobis „kultura - buneba“-s erT-erTi qvevariantia. enobrivi
monacemebidan amokrefili amgvari opoziciuri wyvilebi Tavisi SinaarsiT
savsebiT Seesabameba warmodgenebs samyaros struqturaze, rasac Tavis
mxriv, imeorebs dasaxleba da sacxovrebeli, romlis socialuri centria
saTemo salocavi, kera da dedaboZi, xolo miTosSi - cxovrebis xe.
garesamyaros Sesaxeb warmodgenebi sakmaod diferencirebuladaa Semonaxuli da maTi ramdenime versia arsebobs, sadac sivrce samganzomilebiani sasruli moculobis saxiT aris aRwerili. amasTanave, es moculoba, rogorc vertikaluri, ise horizontalur WrilSi, ramdenime sartylad, erTeulad iyofa. dayofis umartivesi saxe orwevriania da ZiriTadad gamijnavs kacTa da RvTaebaTa, sulTa sauflos. msgavsi warmodgenebis nakvalevi Semonaxulia dapirispirebaSi, „aq“ da „iq“, „ze“ da „qve“,
„wina“ da „ukana“, sadac sivrciTi danayofebi erTmaneTs diametruli mniSvnelobiT upirispirdeba. maTi mniSvneloba gansakuTrebiT TvalsaCinoa
terminebSi - „saiqio“ da „saaqao“, rogorc urTierTgamomricxavi niSnebiT aRwerili, mkvdarTa da cocxalTa samyofi sivrciTi segmentebis pirispiroba. erTi segmentidan meoreSi gadanacvleba SeuZlia RvTaebas an
RvTaebriv gmirs zebunebrivi mediatoris daxmarebiT (fantasturi cxovelebi, frinvelebi, mTa, sveti da a. S.), radgan samyaros nawilebi erTmaneTisagan gamoyofilia damabrkolebeli sartyliT (qedi, zRva, haeris an
miwis wiaRi). adamiani sartylidan sartyelSi gadadis mxolod daSlis,
sxeulisa da sulis gayris Semdgom. mogzaurobs suli, sxeuli adgilze
rCeba. dayofa „ze“ da „qve“ ciurisa da miwieris dapirispirebas gulisxmobs, maSin roca „wina“ da „ukana“ horizontalur samyaros axarisxebs
keTil da borot sivrceebad. igi ramdenadme Seesabameba dapirispirebas
„gare“ da „Sina“. „wina“ gulisxmobs adamianis TvaliT xilul, mis Tvalwin gaSlil sivrcis dadebiTobas, aRqmadobasa da, amdenad, usafrTxoebas
sapirispirod „ukanasi“, romelic isea ganlagebuli, rom mas adamianis
Tvali ar udgeba, uxilavia. igi bneli ki ar aris, e. i. misi uxilavoba
sinaTlis aryofniT ki ar aris gamowveuli, aramed adamianis ukan moq-
263
ceuli sivrcea, romelic miudgomelia, mxedvelobisaTvis. es warmodgenebi saTanado adgils iWers mogvianebiT Seqmnil, ufro rTul sistemaSi, romelsac ufro qvemoT SevexebiT. „wina“ savsebiT Seesabameba
termins „aq“, maSin roca „ukana“ terminis „iq“ eqvivalenturi unda iyos.
safiqrebelia, rom am pirispirobaSi areklilia uZvelesi warmodgenebi
sivrcis keTil da borot sartylebad dayofaze. ramdenadac „saiqio“
moqceulia horizontalur WrilSi „saaqaosTan“ erTad. am warmodgenebze
Cans agebuli magiuri verbaruli formula, romliTac yvela qarTuli
zRapari mTavrdeba: „Wiri iqa, lxini aqa, qato iqa, fqvili aqa“.
zemoxsenebuli dapirispirebebi arseboben rogorc abstraqcia, gamoxatuli sapirispiro niSnebTan mTlianobiT. maT avtonomiuri mniSvneloba
ar gaaCniaT. e. i. „ze“ arsebobs mxolod „qve“-sa da „ukan“ mimarTebaSi.
erTmaneTisagan daSorebuli ganyenebuli mniSvneloba maT ar gaaCniaT da
konkretul gansagnebas iZenen sivrcis aRmniSvnel terminebTan erTad, rogoricaa „ca“, „skneli“, romlebic aRniSnaven samyaros garkveul sartyels, horizonts, Caketil sazRvrul segments, rasac sulxan-saba orbeliani „gareSemowerils“ uwodebs.
enaSi SemorCenili, sivrcis aRmniSvneli terminebis urTierTmimarTebebSi mJRavndeba samyaros arqauli modelis formirebis gza, misi ganviTarebis etapebi da qveynierebis empiriuli Secnobis done, sadac moculobiTi samyaro saerTo RerZze ganlagebul, racionalur da iracionalur nawilTa struqturul mTlianobad aris warmodgenili.
sulxan-saba orbelianis leqsikonis mixedviT „cas“ rTuli, mravalferovani agebuleba aqvs, magram xalxur warmodgenebSi igi asaxuli ar
aris. amdenad leqsikonSi warmodgenili masalis amomwuravi ganxilva Cveni interesis sferos cildeba. leqsikonis gansazRvrebidan CvenTvis sainteresoa is garemoeba, rom ca usazRvro ar aris. sabas sityviT rom
vTqvaT, garSemowerili, e. i. usazRvro mxolod RmerTia. Sexedulebebi
cis
sasrulobis
Sesaxeb
xalxur
warmodgenebSic
dasturdleba.
am
TvalsazrisiT gansakuTrebiT sainteresoa metyvelebaSi moqmedi sinonimuri terminebi „ca“ da „zeca“. sapirispiro termini, „qveca“ damoukidebeli saxiT ar ixmareba. mimarTebis aRmniSvneli nawilakis „zes“ dakavSireba casTan migvaniSnebs, rom warmoqmnili kompozitis mniSvneloba
cis sawyisi mniSvnelobisagan gansxvavdeba, igulisxmeba, rom igi, Tu da-
264
moukidebel sartyladaa miCneuli, caze maRalia, an cis ukidures simaRles gamoxatavs. magram SemorCenili terminebi - „zecrielni“ da „qvecrielni“ cxadyofen, rom maTi saSualebiT mxolod cis, Cveni gagebiT, atmosferos diferenciacia ar xdeba. pirveli aRniSnavs RvTaebis, xolo meore qvesknelis binadar „dev-dedabrebs“, saerTod borot Zalas47. termini „qvecrielni“ cxadad migvaniSnebs, rom odesRac arsebobda warmodgenebi „zecas“ sapirispiro „qveca“-ze, romelic qveda samyaros aRniSnavda da centraluri RerZis boloze iyo moqceuli. misi aRdgenis gziT
miviRebT vertikalur RerZze ganlagebul samyaros sam elements „zeca“ca-qveca“-s, romelTac sakuTari parametrebi da mobinadreni gaaCniaT. Tu
„zecisa“ da „qvecis“ macxovreblebi Sesabamisad RvTaebebi da boroti
Zalebi arian, maSin ca kacTa modgmisa da mcenare-cxovelTa mier aTvisebuli sivrce unda iyos. misi pirvandeli mniSvneloba adre albaT
Tvalsawiers udrida da „zecas“ sinonimi ufro gvian unda gamxdariyo.
msgavs sqemazea agebuli meore struqtura, romlis aRsaricxi erTeuli, „ca“-s msgavsad, aris „yana“. Tanamedrove qarvulSi igi naTes
farTobs aRniSnavs, sulxan-saba orbeliani am mniSvnelobas „qveyanasac“
umatebs, romelsac Tavis mxriv vrcel gansazRvrebas aZlevs da detalurad aRwers rogorc mis Tvisebebs, ise kosmosur arssac. ganmartebis Tanaxmad igi dedamiwas udris. Cveni msjelobisaTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania termini „qveyana“, romelic mimarTebis aRmniSvneli „qve“-sa da
„yana“-s SeerTebiTaa Sedgenili. am sakiTxiT Tavis droze dainteresda
akad. n. berZeniSvili, romelic aRniSnavda, rom „qveyana TiTqos dapirispirebis Sedegad Seqmnili terminia: „ze-ca, queyana (Sdr. ze-skneli, queskneli)“. igi mivida im daskvnamde, rom „qveyana“ imTaviTve miwis farTobis aRmniSvneli termini unda yofiliyo, romelic SeiZleba ganekuTvnebodes gvars, toms da a. S.48. cxadia mkvlevari dainteresebulia terminis sivrciT ganfenilobisa da misi eTno-socialur jgufTan Sefardebis
problemiT. CvenTvis „qveyana“, pirvel rigSi, sainteresoa, Tavisi kosmogoniuri aspeqtiT, sadac samyaros nawilTa asaTvlel erTeulad gamoyenebulia termini „yana“ „yana - qveyana“, iseve, rogorc „ca-qveca“, kosmosuri sartylebis aRmnusxveli terminebia. Tu am wyvilSi CavsvamT „Suayanas“, rac qiziySi miwatkepnil iataks, e. i. miwis pirs aRniSnavs (ix.
st. menTeSaSvili, qiziyuri leqsikoni), viRebT samwevrian mwkrivs: „yana-
265
Suayana-qveyana“, romelic gansakuTrebul niuansur viTarebas unda gadmogvcemdes, radgan misi zeda wevri cis samyarosTan dakavSirebuli ar Cans.
„yanas“ aspeqtTa dadgenisaTvis saintereso masalas iZleva kompoziti „Tavyaniscema“, rac Tanamedrove „Tayvaniscemas“
udris. „Tavyanis-
cema“, i. abulaZis ganmartebiT, locviT samsaxuria, iseve rogorc „Tavis
yofa“, pativis cemas, pativis migebas niSnavs. orive terminSi amosavalia
Tavi, adamianis pirovneba, romelic, motanil terminTa Sesabamisad, ierarqiulad damcrobil mdgomareobaSia warmodgenili, radgan „Tayvaniscema“,
„Tayvaneba“ da a. S. garda sakraluri aqtisa, yofaSi aRniSnavs morCilebas, vismes winaSe moxras, Tavis miwamde modrekas, aseve usazRvro siyvarulsac da erTgulebasac. terminSi cxadad gamosWvivis misi socialuri aspeqti, gamosaxuli maRlis damdablebiT ierarqiulad ufro meti
donis winaSe, rac praqtikulad Tavis miwamde daxriT gamoixateba (mimarTebaze - „qve“). aq areklilia Sexeduleba adamianis agebulebis sivrcobriv-topografiuli gaazrebis Sesaxeb. Tavis, rogorc „zes“ Sesabamisobis gadatana „yana-qve“-s garemoSi zneobrivi TvalsazrisiT morCilebas gamoxatavs (Tavyofili - morCili - i. abulaZe), xolo CvenTvis saintereso termin „yanas“ ganmartavs rogorc dabal dones, miwis pirs.
ase rom, mwkrivi „yana - Sua yana - qveyana“ aRwers kerZod miwis, rogorc samyaros erTi seqtoris, struqturas. Tanamedrove sasaubro enaSi
samive wevri sinonimur mniSvnelobas atarebs, magram niuansuri sxvaoba
mainc igrZnoba.
„Tayvaniscemis“ sakraluri mniSvnelobis saintereso ganmartebas iZleva sulxan-saba orbeliani. igi termins akavSrebs kerpTan (ix. kerpTa
Tayvaniscema) da am poziciaSi „samsaxurTan“ (mxedvelobaSi aqvs sakraluri aqcia), morCileba-damdablebasTan erTad, religiur egzaltaciasac
aRniSnavda (Sdr. „gamoTayvaneba“) riTac kosmogoniur-socialur safuZvelze SemuSavebuli mniSvnelobaTa mwkrivis sxvadasxva aspeqtebs emateba
RvTaebisadmi
morCileba-siyvaruliT
aRZruli
aranormaluri
sulieri
mdgomareobis, transis, religiuri ekzaltaciis aRmweri aspeqti.
enaSi Semonaxulia mimarTebaTa kidev erTi sistema, romelSiac samyaros diferencirebuli xedvaa areklili. mxedvelobaSi gvaqvs terminebi
- „zedaSe“ - qveSe - gareSe“ „winaSe“, romelTa urTierTkavSiri qvey-
266
nierebis
elementTa Tanawyobis kidev erT, uaRresad Tavisebur suraTs
warmogvidgens.
yvela sxva sistemaSi moqmedebs zogadi mniSvnelobis mqone sivrcobrivi erTeuli, mag., skneli, ca, yana da a. S., romelTagan daerTvis mimarTebis aRmniSvneli nawilakebi „ze-qve-win“ da a. S., risi saSualebiTac yalibdeba samyaros konkretul seqtorTa saxelebi. ukanasknel SemTxvevaSi
gvaqvs terminTa wyeba, romelTa agebulebaSi ar Sedis konkretuli saxeli. isini Sedgenilia mimarTebis aRmniSvneli nawilakebisagan, romelTac daerTvis sakmaod bundovani mniSvnelobis
mqone bolosarTi „Se“.
akad. a. SaniZis azriT, xsenebul terminebSi „Se“ warmoSobiT“ igivea, rac
zmniswini „Se“49. akad. s. yauxCiSvili zemoT motanil mwkrivs umatebs
termin „TanaSe“-s enis problemebis kvleva, bunebrivia, Cvens kompetenciaSi ar Sedis, magram am terminebSi dafaruli azris gamovlena usaTuod sasargeblo iqneba gansaxilveli problemis ukeT gaazrebisaTvis.
azrobrivi analizis safuZvelze
SeiZleba iTqvas, rom xsenebul termi-
nebSi mimarTebiT aRmniSvneli nawilakebi damoukidebeli arsebiTi saxelis
mniSvnelobas iZenen da bolosarT „Se“-s darTviT garkveul mimarTebas
gamoxataven subeiqtsa da obieqts Soris, ise rom, srul Tanxvedras
inarCuneben cnobil sivrcobriv struqturasTan. motanili oTxi terminidan ori maTgani, kerZod „winaSe“ da „gareSe“, savsebiT gasageb Sinaarss
gamoxatavs. „gareSe“ Tanamedrove enaSi aRniSnavs „ucxos“, xolo „winaSe“
gulisxmobs subieqtis wardgomas, misvlas, obieqtTan, oRond aqcentiT
obieqtis ierarqiul upiratesobaze. „gareSes“ konkretuli arsi arafers
xelismosakidebels ar gvaZlevs sxva terminTa axsnisaTvis, magram termin
„winaSe“-Si xazgasmuli specifikuri damokidebuleba subieqtsa da obieqts Soris, misi Sejereba eTnografiul masalasTan, saintereso perspeqbtivebs qmnis rogorc ori terminis („zedaSe - qveSe“), ise mTeli sistemis sakralur-kosmosuri mniSvnelobis gamovlenisaTvis. „winaSes“ Sinaarsis gaTvaliswinebiT SesaZlo xdeba ukeT gaverkveT „zedaSes“ mniSvnelobaSi. am terminiT karga xania dainteresdnen specialistebi da gamoavlines kidevac masTan dakavSirebuli ritualebi, magram igi iswavleboda
ganmxoloebulad, ara rogorc sivrcobrivi sistemis nawili, aramed rogorc sakulto faqti, ramac garkveulad Seaviwrova misi mniSvneloba.
267
sulxan-saba orbeliani ganmartebiT „zedaSe“ aris Sewiruli Rvino.
aw gansvenebuli eTnografis n. Tofurias savele masalasa da gamokvlevebSi dadgenilia, rom „zedaSe“ iyo ara mxolod Rvinis wliuri mosavlidan saRvTod Sesawiravi, aramed ase ewodeboda miwaTmoqmedebisa da mesaqonleobis yvela produqts, romelic wlis Semosavlidan ama Tu im
RvTaebaTa saxelze iqneboda aRTqmuli. n. Tofuriam dasavleT saqarTveleoSi daamowma Rvinis „zedaSeTa“ rTuli sistema, romelic maranSi
sxvadasxva RvTaebis saxelze awesebda sagangebo qvevrebs. SeTqmul qvevrebs Sesabamis RvTaebaTa Tu wmindanTa dResaswaulebze gaxsnidnen da daxarjavdnen. aRmosavleT saqarTveloSi, kerZod, kaxeTSi, zedaSes, Rvinis
savse, Sewiruli Wuris saxiT Tayvans scemdnen, rogorc ojaxis mfarvel
RvTaebas. am WurTan imarTeboda saojaxo da sagvareulo ritualebi, romlis drosac ikribeobdnen ojaxis wevrebi, sxvagan dasaxlebuli vaJebi da
gaTxovili qalebi. „zedaSes“ qvevris
gadatana ar SeiZleboda (dasaSvebi
iyo axlis daarseba axal adgilas) da amitom bevrgan, ukve mitovebul
nasaxlarebzec ki icavdnen Zvel zedaSeebs, romelTac adrindeli patronebi isev akiTxavdnen, wess asrulebdnen da uvlidnen.
ase rom, „zedaSe“ Sesawiravia, magram Sesawiravi „zeda“-sadmi, raRac RvTaebrivi Zalisadmi, romelic sivrcobriv mdgomareobaSia aRwerili. v. bardaveliZis azriT, xelapyrobili locva, an maRlidan xeldasmagardmovlena Cveulebrivi movlenaa qarTuli ritualuri praqtikisaTvis,
rasac mowmobs
xalxur mxatvrul SemoqmedebaSi da sakralur moqmedeb-
ebSi fiqsirebuli, Sesabamis pozaSi mdgomi mlocvelebi da mavedreblebi50. xisadmi xelapyrobili figurebi da Sesabamisi ritualuri WurWli damowmebuli aqvs b. ribakovs tripolies kulturaSi51, aseTive daniSnulebisa da Sinaarsis Zeglebze yuradRebas amaxvilebs n. mileric52.
aseTi poza bunebrivia qristianuli samsaxurisTvisac. aq gaurkveveli
araferia, radgan RmerTis cnebis gaCenis Semdgom adamianebi raime formiT
yovelTvis mimarTavdnen cas. swored es mimarTva da Sewirva aris areklili termin „zedaSe“-Si, romelsac TandaTan daukargavs sistemis danarCen wevrebTan kavSiri da damoukidebeli mniSvneloba SeuZenia „zeda“,
rogorc sakraluri obieqti, mTel saqarTveloSi yofila cnobili. sulxan-saba orbeliani ganmartavs termin „zedeTi-zedaTi“-s rogorc “uzemoess“, romelic agviwers zeda mxares, zeda qveyanas. samyaros am na-
268
wilis Sesaxeb warmodgenebi mSvenivrad aris daculi samegreloSi, sadac
gamovlenilia „JiniSi“-s, „zedas“, „zeviTuris“ Zlieri kulti53. irkveva,
rom „zedaSes“-s droTa ganmavlobaSi damoukidebeli mniSvneloba SeuZenia, xolo samegreloSi „JiniSis“ paralelurad Sesawiravis mniSvnelobiT Semonaxula. „JiniSis“ da „zedaSes“ kultis arseboba cxadyofs, rom
„zeda-zedeTi“, e. i. zeca, rogorc samyaros nawili, damoukidebeli
kultis obieqti yofila, romlis gadmonaSTebi yofam TiTqmis ukanasknel
xanebamde Semoinaxa.
„zedaSes“ mniSvnelobis garkvevis Semdgom ukve xelmisawvdomi xdeba
„qveSes“ Sinaarsic. es termini aRniSnavs Zirs, dabla, igi Semonaxulia
toponimSi „qveSeTi“, romelic „zedeTis“ msgavsad aris warmoebuli da
albaT mis sapirispiro mniSvnelobas atarebs. rogorc kosmosis nawili,
igi dabla samyaros unda udrides, romlis Tayvaniscema dedamiwis, an
miwis kultis saxiT damowmebulia qarTvelTa ritualur praqtikaSi. guriaSi
ap.
wulaZes
aRwerili
aqvs
miwis
gajerebis
wesi,
„nerCis“
saxelobaze, romlis Sesruleba miznad isaxavda axalSobilis janmrTelobis gamoTxovnas miwisaTvis54. am mizniT miwaSi, saxlis iatakSi, marxavdnen Sesawiravs da asxamdnen Rvinos. miwisadmi sasmelis Sewirva, e. i.
misi miwaze daRvra, libacia uaRresad gavrcelebuli wesia micvalebulTa kultmsaxurebaSi. miwis Tayvaniscema mravalferovani ritualebiTa da
warmodgenis saxiT aris cnobili, romelTa Zebna amJamad dagvaSorebs sakiTxs. mTavaria, rom miwa aqtiuri sakulto obieqti iyo. amdenad „qveSes“ religiuri arsi SesaZloa xsenebuli warmodgenebiT, e. i. miwis rogorc nayofierebis sawyisisa da mfarvelis mniSvnelobiT iyos gansazRvruli.
analogiuri warmodgenebi Tavs iyrian terminSi „gareSe“, romelic
Tanamedrove qarTulSi ucxos, garedan mosuls aRniSnavs. eTnografiuli
masala cxadyofs, rom am termins Zvelad rTuli kosmogoniuri da religiuri Sinaarsi hqonia. yovel SemTxvevaSi, Tu terminebs „zedaSe“ da
„qveSe“ raime mniSvnelobiT datvirTulad CavTvliT, es mimarTebebi aqac
sagulisxmebelia.
„gare-Sinas“
pirispirobaze
agebuli,
sawinaaRmdego
niSnebiT aRbeWdili samyaroebi Tavisi socialuri, religiur-kosmogoniuri da miTosuri aspeqtebiT, didi TvalsaCinoebiT iyo asaxuli qar-
269
TvelTa warmodgenebSi da maTi gamosaxva terminSi „gareSe“ sruliad
bunebrivad migvaCnia.
„gareSes“ religiuri mniSvnelobis axsnisaTvis SesaniSnavi masala
aris fiqsirebuli samegreloSi. „galeniSi orTa“, anu „gareSe salocavi“,
iseve rogorc „JinSi“, samegreloSi didad swamdaT da sagangebo ritualebsac asrulebdnen mis saxelze. igi miaCndaT saqonlis nadirisagan da
avadmyofobisagan mfarvelad, misi gamravlebis xelis Semwyobad, mas avedrebdnen avadmyof an axladSobil bavSvebs, melogine qalebs; „galeniSi“
eZaxdnen micvalebulTa sulebs, romelTac „galeniSis“ saxelobis tablas
udgamdnen micvalebulis suls „galen Suri“ anu gareSe suli ewodeba.
aseTive saxeli erqva gareT myof ojaxis wevrsac. sayuradReboa, rom „galeniSi orTas“ ritualis Sesrulebisas mlocvelis moqmedebaSi igrZnoboda uCinari stumrebisadmi pativiscema, daxvedra da maspinZloba55, rogorc es xdeboda svaneTSi micvalebulTa dResaswaulis - lifanalis dros, roca maT sulebs umaspinZldebodnen.
micvalebulTa sulebi, xalxis rwmeniT, cocxlebs mfarvelobdnen
da maT es Zala miewerebodaT, rac kargadaa cnobili qarTul Tu ucxour
literaturaSi, magram megruli masalis Tanaxmad, maTi Zliereba xazgasmuli funqciiTa da profiliTaa warmodgenili, rogorc adamianTa da pirutyvis mfarvelisa.
„galeniSis“ daxasiaTebisas gansakuTrebiT sayuradRebod gveCveneba
erTi momenti. kerZod, misi da nadirTa samyaros erTianoba. „galeniSi“,
anu micvalebulTa sulebi RamiT gareT darCenil saqonels icavdnen nadirisagan. am sakiTxs sagangebod miaqcia yuradReba eTnografma m. makalaTiam56, magram radganac mas sakiTxis kosmogoniuri mxare nakleb ainteresebda, samwuxarod, kvleva am mxriv ar gauRrmaTebia. motanili masala
cxadyofs, rom „gareSe - galeniSi“ samegreloSi micvalebulTa sulebs
ewodeboda, romlebic socialuri garemodan (Sina) gasulad iTvlebodnen.
gare samyaro, rogorc Tayvaniscemis obieqti, marto micvalebulebs ki ar
gulisxmobda, aramed igi ganixileboda, rogorc mravalgvar sakralur
obieqtTa erToblioba, romelTa moqmedebis asparezi „Sinas“ garemomcveli qveyniereba iyo. maT Soris garkveuli, sapatio adgili micvalebulTa sulebsac sWeriaT. am warmodgenis did siZveleze migvaniSnebs
micvalebulTa samyaros horizontalur WrilSi dagulveba, romelmac
270
ufro mogvianebiT kosmogoniuri RerZis qveda boloze, qvesknelSi gadainacvla.
SeiZleba davaskvnaT, rom „gareSe“ iseve rogorc „zedaSe“ e. i. garesa da zedas mxareebi, samyaros nawilia da konkretuli miTologiuri
da religiuri datvirTva gaaCnda. am mxareebisadmi kultmsaxurebis gadmonaSTebi TiTqmis ukanasknel xanebamde Semoinaxa xalxurma yofam.
samwuxarod, „winaSe“-s dasaxasiaTeblad msgavsi, konkretuli
xasi-
aTis masala ar mogvepoveba. rogorc ukve iTqva, igi aRniSnavs subieqtis
wardgomas, misvlas iseT obieqtTan, romelsac garkveuli ierarqiuli,
socialuri Tu religiuri upiratesoba gaaCnia da Tayvaniscemas gulisxmobs (mag., „aRar mivuSvi, vakoce, qmnadRa Tayvaniscemad“ - „vefxistyaosani“, 491). gansxvavebiT „zedaSe-qveSe- gareSe“-sgan, „winaSe“ romelime
konkretul mxares ar aRniSnavs, igi, iseve rogorc „uku“, subieqtis poziTa da mdgomareobiT ganisazRvreba. amitom „winaSe“-s mniSvneloba
mxo-
lod SedardebiTi, garemoTi gansazRvruli poziciiT SeiZleba gamoixatos. locvisa da Tayvaniscemis dros yovelTvis raime obieqts mimarTavdnen, an sagangebod Sebrundebodnen romelime mxares, saiTkenac locviT
da SesawiraviT wardgoma iyo saWiro. amitom „winaSe“-s sakulto da
kosmogoniuri mniSvneloba aseTi moqmedebiTaa dafaruli. konkretul mniSvnelobas termini iZens mxolod saerTo SkalaSi, sadac igi ganxiluli
iqneba „zedaSe - qveSe - gareSe“-sTan mimarTebaSi.
am midgomiT qarTul enaSi ara erTi, Tu ori terminis, Tu cnebaTa
jgufis dadasturebaa SesaZlebeli, romelTa mniSvnelovani nawili ukve
daSorebulia Tavis pirvandel mniSvnelobas, magram aSkarad inarCunebs
or, Tu oTxwevrian sqemas Sesabamisi negatiuri da pozitiuri aspeqtebiT.
aseTia, magaliTad „Sinaarsi - garearsi (garsi?), sadac sadReisod dakargulia pirveladi aRsaweri materialuri obieqti, magram Sinasa da gares
dapirispireba rCeba da axal TvisobrivobaSi gadadis. ufro srulyofil
suraTs gvaZlevs sivrcul mimarTebebze „war“ TandebuliT nawarmoebi
sityvebi. i. abulaZis leqsikonSi ganmartebulia „winaÁs-war“, ris mniSvneloba Tanamedroves emTxveva. aqvea sityva„ukuanawar“, rac ukana mxares da sasircxo organos aRniSnavs, gvaqvs termini „zewar-i“, mosasxamis,
filonis mniSvnelobiT da „qvewar-mavali“, romlis mniSvneloba Tanamedroves emTxveva da cxovelTa garkveul jgufs aRniSnavs. misi para-
271
leluri formaa „quemZromi“ da a. S. amave rigis sityva „garewari“-i,
rac aRniSnul leqsikonSi ganmartebulia rogorc „gareSe“, gagdebuli,
mdabio, upatio, zedmeti. rogorc vxedavT, saxezea mimarTebis aRmniSvnelTa erToblioba rogorc horizontalur, ise vertikalur RerZebze. negatiuri da pozitiuri mniSvnelobebi aRmocendeba sivrcis segmentTa kosmogoniuri, Tu oikogoniuri aspeqtebis Sesabamisad. „gares“-sTan, „uku“sTan da „qve“-sTan, „war“-is SeerTebiT warmoqmnili negatiuri mniSvnelobebi meordeba sivrcis am segmentTa monawileobiT, magaliTad, „gare
mjdomeli“, dedaT wesSi dgomi, uwminduri qalebi, romlebic soflis gareT qox-samreloebSi idgnen, „qvecrielni“, igive qvewarmavalni da a. S.
es ki Sedegia qarTvelTa Soris arsebuli myari warmodgenebisa danawevrebuli sivrcis calkeul segmentTa dapirispirebiT gamoxatuli Tvisobrivi mniSvnelobebis Sesaxeb. Cveni winaprebis SexedulebiT sivrce sawinaaRmdego mniSvnelobiT aRbeWdil pirispirobaTa erTobliobas warmoadgenda.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare unda vivaraudoT, rom motanili terminebis erToblioba Seicavs religiuri da kosmogoniuri warmodgenebis saintereso
fenas, sadac kultis obieqtia qveynierebis sxva-
dasxva mxareTa gamgebeli Zalebi. terminebSi aRwerilia maTi Tayvaniscemis procesi, romelic uaRresi sarwmunoebrivi morCilebiTa da Tavis damdablebiTaa gamovlenili.
yvela motanil sistemaSi sivrcobrivi warmodgenebi moqmedeben erTian struqturaSi, erTmaneTTan dapirispirebis gziT aRsaniSnavia, rom
sistemas yovelTvis, an TiTqmis yovelTvis aklia, romelime wevri romlis arseboba logikurad aucilebelia, magram misi aRniSvna mTeli sistemuri mTlianobisaTvis ar iyo aucilebeli. sivrcobrivi erTeulebi zogierT poziciaSi ar itvirTebian semantikuri mniSvnelobiT, magram miuxedavad amisa saerTo struqtura naklovanis STabeWdilebas ar tovebs.
qarTul enaSi cnobilia termini, „skneli“, romelic mxolod samyaros calkeuli seqtoris aRmniSvnelad ki ar warmogvidgebian, aramed ganyenebulad aRniSnaven saerTod seqtors da ara kerZod romelime maTgans.
magram unda aRvniSnoT, rom igi damoukidebeli saxelis saxiT enaSi ar
ixmareba da miRebulia xelovnuri rekonstruqciis gziT. „z. aleqsiZis
azriT rTul sityvebSi „skneli“-s, rogorc calke komponentis gamoyofa
272
ar SeiZleba. am TvalsazrisiT gansakuTrebiT TvalsaCinoa „ukanaskneli“.
am sityvis Zveli qarTuli formebi (ukanaÁsknel-i//ukuanaÁsknel-i// ukuaniskneli) sxvagvarad misi daSlis uflebas ar gvaZlevs, Tu ara: ukanas-k(e)n-el-i// ukuana-s-k(e)n-el-i//ukan-is-k(e)nel-i. semantikurad es aris
is, rac an vinc raimes an vismes ukana mxares (ukanisaken) mdebareobs an
imyofeba. gramatikulad igive movlena SeiZleba ase aRiweros: naTesaobiT
brunvaSi dasmuli adgilis zmnizeda + mimarTulebis maCvenebeli Tandebuli (SekumSuli formiT) + warmomavlobis an funqciis maCvenebeli sufiqsi (Sdr. navTsayudel-i) = arsebiTi saxeli. magram, cxadia, ukve adreul Sua saukuneebSi aseTi warmoeba aRar aris gacnobierebuli, radgan
afiqsebi Sexorcebulni arian fuZesTan. „skneli“ damoukidebel sityvas
rom warmoadgendes, Zvel qarTulSic ueWvelad gveqneboda ukanaskneli//
ukuanaskneli da ara ukanaÁskneli// ukuanaÁskneli... „skneli“ SeiZleba gamoyenebul iqnas rogorc pirobiTi, xelovnuri termini, magram masze Teoriuli konstruqciebi ar unda aigos rogorc qarTveli xalxis „miTologiuri azrovnebis produqtze“*. aqve SevniSnavT, rom „miTologiuri
azrovnebis produqti“ aris ara termin „sknelis“ formirebis gza, aramed is faqtiuri aucilebloba, romelmac gamoiwvia terminis am gziT aRmoceneba. ukve Soreul warsulSi qarTuli ena aRniSnavda da damoukidebeli mniSvnelobiT tvirTavda samyaros calkeul seqtorebs. sabolood
aman ganapiroba termin „sknelis“ sakuTari, ganyenebuli mniSvnelobis
warmoqmna. Tu ara z. aleqsiZis mier savsebiT damajereblad aRwerili
gza, qaruli ena am terminis eqvivalents an Tavad Seqmnida an sxva enas
daesesxeboda. rogorc zemoT SevZeli meCvenebina, sakoordinacio jvarze
ena ganalagebs ara mxolod xelovnurad gamoyofil „sknelebs“ aramed
sxva enobriv masalasac, rac warmosaxviTi jvris dadasturebad mimaCnia.
gansakuTrebiT sayuradRebod meCveneba jvris ara absoluturi, detaluri
realizeba, aramed misi ageba warmosaxvisa da realobis Sexebis zRvarze:
sadac realoba da TvalsaCinoeba davas ar iwvevs iq termini ar warmoiqmneba (magaliTad Suaskneli, ukuSe da a. S.). amdenad, aRniSnuli terminebi,
romlebic samyaros sivrcul seqtorTa arsebobasa da maT Soris arsebul
gansxvavebebze migvaniSnebs, qmnian aucileblobas SemuSavdes TviT seqto*
xelT maqvs prof. z. aleqsiZis dasabeWdad gadacemuli werili, romlis mowodebisaTvis mas did madlobas movaxseneb.
273
ris, rogorc erTeulis aRmniSvneli termini, aseT terminad aRmocenda
„skneli“, romelic savsebiT damakmayofileblad gamoxatavs xalxis cnobierebaSi Camoyalibebul warmodgenas qveynierebis, samyaros Semadgeneli
erTeulis Sesaxeb.
„ukanaskneli“, Tavisi adrindeli mniSvnelobiT, samyaros im nawilis
aRmniSvneli termini Cans, romelic gamoixateboda mimarTebiT „ukan“ da
konkretuli sivrciT segmentis aRmniSvnel cnebasTan, „sknel“-Tan SeerTebiT aseve konkretuli mniSvneloba SeiZina. Tu kerZod ras gulisxmobs igi, amis Sesaxeb warmodgenas gviqmnis terminis - „ukan“ - mniSvneloba sxvadasxva poziciaSi da misi miTosis monacemebTan Sejereba. „uku“
da „ukun“, e. i. „ukan“ erTi da igive mniSvnelobisani Canan, rac naTlad
dasturdeba rTuli Semadgenlobis sityvebSi (ix. i. abulaZe, „Zv. qarT.
enis leqsikoni“, Sesabamis sityvebTan); isini aRniSnaven dabrunebas, ukanmoxedvas, ukanmorTmevas, ukusvlas), ukana mxares (sasircxo - ukuanawari), ganmeorebas (marTlukun) da a. S. amave dros, „ukuni“ da „ukuniTiukunisamde“ ganmartebulia rogorc maradisi. sabas ganmartebiT, „ukuni“
bneli wyvdiadia, xolo Tanamedrove qarTulis „ukuneTi“, pirdapiri mniSvnelobiT, ukunis qveyana, ukunis mxare, ganuWvretel sibneles aRniSnavs. ase rom, am terminebSi erTmaneTs dauaxlovda an gautolda mimarTebis aRmniSvneli „ukuni-uku“ da „bneli“. amave dros, „ukuniTi-ukunisamde“, „ukuni“ da „saukune“ aRniSnaven maradiss, drois did monakveTs,
ucvlelobas. es mniSvneloba, iseve rogorc „bneli“, rogorc zeviT aRvniSneT, momdinareobs „ukunis“ gaazrebidan, rogorc Tvalis miudgomeli
mxarisa, amdenad, uxilvelisa. igi uxilvelia ara naTlis, sxvis aryofnis
gamo, aramed Secnobis miRmaa moqceuli. amitom miiCneva ukuneTi sibnelis
gansakuTrebul, umaRles xarisxad. ukuneTs, bnel qveyanas Tvali ar udgeba. amis gamo SeugrZnobi da Seucnobia, ucvleli da maradisia. aseT
safuZvelzea gaigivebuli am sityvebSi ukana mxare, bneleTi da maradisoba. amitom bneli, TvaliT uxilavi „ukanaskneli“ saSiSia. am mxares,
qarTvelTa sityvierebis Sesabamisad, moqceulia mTeli samyaro, romelic
dasaxlebulia Seucnobeli da bneli ZalebiT, da „wina samyaros“ sawinaaRmdego niSnebiTaa aRbeWdili. igi boroti, „ukuRmarTia“ da ganyenebul
warmodgenebzea dafuZnebuli. empiriulma xalxurma azrovnebam Seqmna
antisamyaros rTuli sistema, romlis mwvervali pirukua Seqceuli da
274
ganasaxierebs borots. bnels da Seucnobels, keTilis, naTelisa da mowesrigebulis sapirispirod, rogoradac aris warmodgenili samzeo da
socialuri samyaro. miTosis monacemebiT, am samyaros warmomadgenlebi
arian bneliT Semosili da ukanterfSeqceuli arsebebi, devebi da sxva
mavne Zalebi. xalxuri warmodgenebis mixedviT, borots saxe zurgisken
aqvs miqceuli da siarulisas misi Semobrunebuli terfi ukan mimaval
kvals tovebs. aseT warmodgenebze dafuZnebuli Cans damnaSavis, an mwvaleblis saxedarze ukuRma Sesmis wesi da Camotareba. amdenad, „ukanaskneli“ qarTvelTa winaprebis sakoordinacio Skalaze antisamyaroa da upirispirdeba dadebiT samyaros, „wina sknels“, romelic terminologiaSi
ar aris asaxuli, radgan faqtiurad arsebobda, realobaa da mWvretelobiT warmosaxvas ar saWiroebda. igive viTarebaa „winaSe“-s SemTxvevaSi.
misi sapirispiro ukana mxare am wesiT ar aRiwereba, radgan ukan wardgoma SeuZlebelia.
vertikalur RerZze am sistemaSi ganlagebulia „zeskneli“ da „qveskneli“, romelTa sapirispiro mniSvneloba ara erTgzis gvqonda aRniSnuli. damatebiT unda iTqvas, rom „qveskneli“ boroti Zalebis, avsulTa da pirvelqmnili wylebis sauflod warmoidgineba. igia micvalebulTa sadguric. am niSniT „qveskneli“ garkveul Tanxvedras amJRavnebs
zemoT ganxilul gare samyarosTan, rac kosmogoniuri warmodgenebis mogvianebiT garTulebis da saxecvlilebis Sedegad aris miCneuli. „qvesknelis“ kosmogoniuri da miTosuri gaazreba aseve mTlianad imeorebs „qvecasTan“ dakavSirebul Sexedulebebs, radganac, rogrc ukve iTqva, „qvecrielni“ qveda sknelis binadarni arian.
igive SeiZleba iTqvas „zesknelis“ Sesaxebac. sulxan-saba, orbelianis ganmartebiT igia „zeiT umaRlesi kide, angelozT samyofi saukuno“.
xalxuri warmodgenis Tanaxmad, „zeskneli“ anu cis samyaro RvTaebaTa sabrZanisia, romelic adamianTa samyarosTan SibiT, jaWviT da a. S. aris SeerTebuli da am gziT RvTaebebi Camodian kacTa samyaroSi. aseTive simboloa yamaris „caze dakidebuli“ koSki, e. i. koSki, romelic casTan jaWviT yofila SeerTebuli da romliTac ciuri qali Sedioda Tavis samyofelSi. am samyaroTa sazRvris gadalaxva adamians mxolod RvTaebaTa
nebarTvis SeeZlo, oRond mogzaurobda mxolod misi suli, xorci ki miwaze rCeboda. rac Seexeba RvTaebebs, isini Tavisuflad gadadiodnen sam-
275
yarodan samyaroSi. aseTi gadasvlis TvalsaCino magaliTia casTan SibiT
Sekruli xmelgoris muxa, romelzedac Camodioda xolme laSaris jvari.
„zesknelis“ Sesaxeb arsebuli warmodgenebi savsebiT Seesabamebian „zecas“
garSemo arsebul warmodgenebs, „zesknelTan“ da „zecasTan“ aris dakavSirebuli mTeli fena astraluri da solaruli miTosisa. romelic mogvianebiT, garkveuli transformaciis Semdgom, mTlianad Seerwya sagmiro
eposs.
literaturul ZeglebSi, kosmosis zemoxsenebuli elementebis garda, moxseniebulia „gareskneli“ da misi paraleluri forma „gardaskneli“. i. abulaZesTan „gareskneli“ ganmartebulia gareSed, xolo sulxansaba orbelianTan - „garekerZod“. arc erTi ganmarteba arafers konkretuls ar gveubneba. teqstebSi „gareskneli“ aRiwereba rogorc bneli;
aseve bneli da uaryofiTi samyaroa „gardasknelic“. maTi mniSvneloba
mTlianad emTxveva erTmaneTs, radgan „gare“ da „garda“ dialeqtebSi (mag.
gurulSi) sinonimebia. es sartyeli, rogorc amas maTi aRmniSvneli terminebi gviCveneben, garemoicavda mTlianad sakoordinacio sistemasa da
masSi ganlagebul danarCen sartylebs. masSi mefobs ganuWvreteli sibnele, ukuneTi, ucvleli da maradiuli, radgan ukuneTi, sibnelis garda,
saukunisa da saukunos, ucvlels, drois gareSe mdgom viTarebasac aRniSnavs. Tu igi maradiuli da bnelia, e. i. ar Seicavs araviTar materialurs, uZravia da ar aRiricxeba droSi, maSin igi SegrZnebadi samyaros
ukanasknel zRvars warmoadgens, romlis iqiT mxolod araraobaa. mis
SigniT ki moqceulia realuri da warmosaxviTi samyaroebi, „zeskneli da
qveskneli“ vertikalur RerZze, xolo horizontalurad „ukanaskneli“,
romlis sapirispirod rekonstruirdeba „winaskneli“. arsebobda Tu ara
igi danarCeni elementebis msgavsad konkretulad lokalizebuli saxiT?
SesaZloa, rom ara. igi igulisxmeboda rogorc realoba, racionaluri
samyaro. Tu es asea, maSin unda davuSvaT, rom aRwerili struqtura
aqcents svams samyaros iracionalur nawilze, xolo realurs TavisTavad gulisxmobs, rogorc mTlianobis aucilebel pirobas.
aseTi rTuli struqtura, mkveTrad diferencirebuli warmodgenebi
samyaros calkeuli sartylis Sesaxeb, garkveul pozitiur codnas emyareba, romlis safuZvelia empiriuli geocentrizmi. codnis dagrovebasa
da samyaros modelis agebas, misi elementebis gadatanas Sesabamis Rer-
276
Zebze, Tavisi istoria da Sinagani dinamika gaaCnia. igi unda aRmocenebuliyo ufro martivi formebis Semdgomi garTulebis gziT, romelTa nakvalevi cxadad igrZnoba zemoT ganxilul kosmogoniur modelSi. martivi sqemebis anareklad unda CaiTvalos „ukanasknelis“, „qvesknelis“ da
„garesknelis“ niSanTa didi msgavseba, sibnele, borot ZalTa da micvalebulTa sauflod maTi miCneva. Tavdapirvelad aseTi samyaroebi horizontalur WrilSi yofila ganlagebuli, razedac migvaniSnebs dapirispirebani: „aq“ - „iq“ (saiqio - saaqao), „Sina“ - „gare“ (Sinauri - gareuli), „win“ - „ukan“, (romelTa kosmogoniuri da miTologiuri aspeqtebi
erTmaneTTan srul SesabamisaobaSi arian. vertikaluri RerZis ageba da
misi horizontalurze datana momdevno etapi unda iyos, romlis drosac
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba samyaros warmodgenas samwevriani,
vertikalurad ganlagebul elementTa erToblilobis saxiT. aq qveda
sartyels ukana samyaros niSnebi miewera, xolo zedas ki wina, keTili
niSnebiT aRbeWdili samyaros analogiurad iqna warmodgenili. mis saboloo formirebaSi garkveuli roli unda Seesrulebina religiuri Sexedulebebis im safexurs, rodesac zeca RvTaebis sadgurad iqna miCneuli.
am TvalsazrisiT sayuradReboa damoukidebeli, samwevriani vertikaluri
sistemebis arseboba (zeca - ca - qveca da misi variantebi), romlebic
araviTar kavSirs ar amJRavneben horizontaluri Wrilis aRmnusxvel
terminebTan. saerTod suraTis formirebis ukanaskneli safexuri unda
iyos warmodgenebis is fena, romelSiac daxasiaTebulia da sistemaSia Seyvanili „garskneli“, rogorc samyaros garemomcveli, maradiuli araroba.
xalxur yofaSi, istoriul wyaroebSi, zepirsityvierebasa da sasaubro enaSi kidev ufro meti masalis moZieba SeiZleba, radgan adamianis
moqmedeba da sazogadoebis yofa yovelTvis drosa da sivrceSi ganixileboda. kosmogoniuri da miTosuri warmodgenebis anarekli yofisa da meurneobis yovel sferoSi SeiZleba gamovlindes, magram mxolod zemoT
motanil sqemebsac rom davjerdeT, savsebiT naTelia, Tu ra rTuli, danawevrebuli warmodgenebi SeumuSavebia xalxs garemomcvel samyaroze. am
samyaros hqonda centri da periferia, romelTa mimarT damokidebuleba
gamoxatulia miTosSi, kultsa da ritualSi. ornamentuli niSnebi, romelic xalxurma gamoyenebiTma xelovnebam Semoinaxa, tradiciis uwyvetobis
gamo, zogjer gaucnobiereblad atarebda aRweril, warmodgenaTa nakva-
277
levs. am mosazrebis sasargeblod metyvelebs isic, rom yvelaze srulyofilad, semantikuri Rirebulebis SenarCunebiT, niSanTa simbolika gaiSala iseTi mravalmxrivi kulturul-socialuri mniSvnelobis Zeglis
SemkulobaSi, rogoricaa dedaboZi, romelic interierSi simbolurad gamoxatavda samyaros centrs, cxovrebis sicocxlis xes. kosmogoniuris
sapirispirod igi oikogoniuri movlenis ZiriTadi elementia da keragvirgvinTan erTad, ganasaxierebs samyaros vertikalur RerZs.
saqarTvelos teritoriaze sacxovreblis SigniT centraluri boZis
nakvalevi mesame aTaswleulis Sua xanebSia damowmebuli. qvacxelebze
Seswavlil sacxovreblebSi dadasturebulia centraluri boZi, romlis
win sakulto kera mdgara; ormo, romelSic boZi unda yofiliyo Casmuli, xSirad sworkuTxa formisaa, rac imaze migviTiTebs, rom boZad iyenebdnen gaTlil xes da ara mrgval mors. aseTi boZebisa da keris axlos
aRmoCenilia WurWeli da sakulto inventari, irmis gamosaxulebebi, adamianis falikuri figurebi. saojaxo kera am sacxovreblebSi calke, derefanSia gamarTuli. centraluri kameris SigniT svetis win, rogorc Cans,
sakulto kera mdgara, razedac mraval specifikur momentTan erTad, migvaniSnebs keris garSemo aRmoCenili inventari57. sacxovrebelSi dedaboZis arsebobas specialistebi did mniSvnelobas aniWeben ara marto samSeneblo xelovnebis istoriis TvalsazrisiT, aramed imdroindeli mosaxleobis eTnikuri vinaobis gasarkvevad.
es sakiTxi, romlis Tanamimdevruli Seswavla ramdenime aTeuli
wlis win daiwyo qarTul mecnierebaSi, dResac uaRresad aqtualuria da
mecnierTa sagangebo yuradRebiT sargeblobs. dekoratuli simbolikis,
sityvieri masalis, miTosisa da ritualis monacemebis analizi iZleva saSualebas garkveuli iqna xalxis storiuli mrwamsis realuri buneba58.
gansakuTrebiT mniSvnelovania maTi dadastureba istoriul masalaSi sadac mkvlevars, Tuki igi saTanado kriteriumiT aRiWurveba, saSualeba
aqvs Tvali gaadevnos rwmena-warmodgenaTa mTel dinamikas miTosur kompleqsebSi da rac mTavaria, amokiTxul iqnas eris mier SemuSavebuli
suraTi samyarosi, romelic vlindeba socialuri ise bunebrivi sivrceebis amsaxvel struqturul kombinaciebSi. am TvalsazrisiT aRsaniSnavia
m. xidaSulis uaxlesi naSromi, romelic samyaros arqauli suraTis wakiTxva-amocnobasa da samecniero Sefasebas eZRvneba59.
278
miuxedavad amisa, mainc Znelia, rom Tanamedrove yofamde SemorCenili dedaboZi ase Zveli Zeglebis uSualo memkvidreebad CavTvaloT, magram kerasa da masTan dakavSirebuli warmodgenebi ar SeiZleba raime wyvetils Seicavdes, radgan kera yvela istoriul epoqaSi socialuri jgufis sadgomis centri iyo da misi mdgradoba araviTar eWvs ar iwvevs.
uZveles xanebSi, kerZod, adresamiwaTmoqmedo xanebSi SemuSavebuli warmodgenebis ukvalod gaqroba winare industriul xanebSi SeuZlebeli
iyo, radgan meurneobisa da yofis ZiriTadi pirobebi ar Secvlila. amdenad, istoriulad dasaSvebi cvlilebebis Sesabamisad, es warmodgenebic
icvleboda, ifanteboda miTossa da religiaSi, Tu zepirsityvierebasa da
musikaSi im moTxovnaTa mixedviT, rasac axleburi socialuri garemo wamoayenebda. amitom aris, rom teqstis, ritualisa da miTosis monacemebis
simboluri mniSvnelobis gamosavlenad metad mravalferovani masalaa
saWiro da misi saTanadod Seswavla garkveul siZneleebTanaa dakavSirebuli.
kosmogoniuri warmodgenebis anarekli miTossa da enaSi sagangebo
monografiul Seswavlas moiTxovs da misi srulyofiT gamokvleva SeiZleba enaTmecnierebisa da miTologiis safuZvliani codniT. winamdebare
mimoxilvas, bunebrivia, aseTi pretenzia avtors ar hqonia man mxolod
scada damatebiTi monacemebis SedarebiT farTo fonze mimoqcevaSi Semogetana iseTi terminebi, romelTa axsna did siZneleebTan ar iqneboda dakavSirebuli. aseTi varaudiT warmodgenili masalis interpretacia nawilobriv Tu mainc daimsaxurebs specialistTa ndobas, mizani miRweulad
CaiTvleba.
keris, dedaboZis da gvirgvinis kompleqsi, masTan dakavSirebuli
socialuri wesebiT da religiur-miTologiuri warmodgenebi, konkretul
mniSvnelobas aniWeben interieris mTel sivrces da aq gamosaxul mxatvrul saxeebsa Tu calkeul simboloebs, romelTa tradiciulobis dasabuTebis cda aris winamdebare naSromi. Tu motanili Sexedulebebi gaziarebuli iqneba, maSin unda CaiTvalos, rom dedaboZze gamosaxuli da saerTod xalxur dekoratiul xelovnebaSi gavrcelebuli simbolo-niSnebi
astralur samyaros warmogvidgenen, amave samyaros ganakuTvneben yvela
calkeul gamosaxulebasa da siuJets, sadac isinia aRbeWdili. maTi saSualebiT sagangebo aqcenti daesmis sacxovreblis Sida sivrcis agebulebas,
279
oikogonias, rogorc kosmogoniur miTosur warmodgenaTa materialuri
realizebis formas. es kanonzomiereba gansakuTrebiT gasaTvaliswinebelia
arqeologiuri Zeglebis Seswavlisas, upiratesad iseTi xanebisaTvis, roca Sesabamisi religiur-miTologiuri da kosmogoniuri warmodgenebi moqmedi unda yofiliyo. ufro mogviano xanebSi maTi desakralizaciis xangrZlivi periodis Semdgom SemorCena ganapiroba tradiciam, uwyvet eTnokulturul garemoSi aRmocenebulma da Camoyalibebulma xalxuri xelovnebis esTeturma normebma.
Cans, rom dedaboZis kompleqsi, ojaxis centri, samyaros centris
analogiTaa gaazrebuli, rasac saTemo salocavi, rogorc socialuri
jgufis centri, ganasaxierebda. am mxriv saintereso suraTs gvaZlevs
keris garSemo saxlis „Sinas“ farTobis danawileba da ojaxis wevrTa
ierarqiuli ganlageba, rac istoriuli mniSvnelobis movlenaa da garkveul kulturul-socialur dones Seesabameba. safiqrebelia, rom aq
Semonaxulia iseTi ierarqiuli struqtura, romelic odesRac mTel
dasaxlebas axasiaTebda, magram mxolod sacxovreblis SigniT Semoinaxa60.
yovelive es saSualebas gvaZlevs aseTive damokidebulebiT mivudgeT
xalxuri xelovnebis Zeglebs, romelTa semantikis ganxilva SeiZleba
mxolod saTanado struqturis SigniT. ornamentuli qarga, masSi Semavali simboloebiT, bunebrivia, ganicdida rogorc garegnul, ise Sinaarsobriv cvlilebebs, magram rogorc adamianTa saqmianobis Sedegi, yovelTvis sistemuri unda yofiliyo. masSi aRbeWdilia uZvelesi warmodgenebic da momdevno epoqebis gardaqmnebic. sxvanairad rom vTqvaT,
simboluri gamosaxulebebi formalurad Semoinaxa am niSanTa Tavdapirveli sakraluri mniSvneloba da kanonzomieri TanamimdevrobiT asaxa momdevno xanebis semantikuri gardaqmnebi. amitom dekoratiuli socialuri
simbolikis Seswavlisas aucilebelia enisa da miTosis monacemebis gaTvaliswineba, radgan es simbolika maTTan erTad aris formirebuli, realizebulia miTosSi, enasa da ritualSi. Seswavlili obieqtisadmi aseTi
damokidebuleba ganpirobebulia kulturis, rogorc adamianTa saqmianobis
erTobliobis specifikiT.
280
gamoyenebuli literatura:
1.
2.
3.
Ю. Лотман - Архитектура в контексте культуры, в сборнике Семносфера, СПб, 2000, стр. 676.
Г. Цивьян - Движение и путь в болканской модели мира-Москва, 1999
г. стр. 29 и дальше.
iv. javaxiSvili - qarTveli eris istoriis Sesavali, I, Tbilisi,
1960, gv. 166-172.
4.
g. Citaia - patara liaxvisa da mejudis xeobaSi mivlinebuli eqspediciis angariSi, enimkis moambe V-VI, gv. 94.
5.
al. oCiauri - masalebi, saqarTvelos istoriisa da eTnologiis
arqivi. z. kiknaZe qarTul miTologiur gadmocemaTa sistema, Tbilisi, 1985 w. gv. 40-47. misive. qarTuli miTologia I, 1996, Tb.,
gv. 25-36.
6.
iqve, rv. 59.
7.
iqve. rv. 91.
8.
iv. javaxiSvili, dasax. naSromi, gv. 88-96.
9.
v. bardaveliZe - xis kultisaTvis saqarTveloSi - saqarTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, t. 3, gv. 17.
10.
qarTlis cxovreba, I, Tbilisi, 1955, gv. 119.
11.
v. bardaveliZe - aRmosavleT saqarTvelos mTielTa sasuliero teqstebi masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis, I, gv. 39-41.
12.
m. Ciqovani, mijaWvuli amirani, Tbilisi, 1947 w. qetstebi.
13.
14.
Мыфи народов мира, Москва, 1980, стр. 400.
В. Бардавелидзе - Древнейшие религиозные верования и обрядовое графическое искуство грузинских племен, Тбилиси, 1957 г. стр. 98-99.
15.
iqve, gv. 137-91.
16.
Г. Мамаладзе - Народные обычаи и поверия гуриицев СМЩМПК, т. 17
отд. II стр. 22.
17.
v. bardaveliZe - qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebis istoriidan
(RvTaeba barbar-babar) Tbilisi, 1941 w. gv. 64.
18.
iqve, gv. 66-67.
19.
i. surgulaZe - qarTuli xalxuri ornamentis simbolika, Tb. 1993
w. gv. 81 da Semdeg.
281
20.
a. SaniZe - qarTuli xalxuri poezia, I xevsureTi, Tbilisi, 1931 w.
gverdebi: 233-4, 581-2, 596-7; T. oCiauri, miTo-religiuri gadmocemebi aRm. saqarTvelos mTianeTSi. Tbilisi, 1957 w., gv. 138-142.
21.
T. oCiauri - miTologiuri gadmocemebi aRm. saqarTvelos mTianeTSi,
Tbilisi, 1967, gv. 160-1.
22.
g. Citaia - eTnografiuli mogzaurobidan aRbulaxis raionSi. saqarTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, IV, gv. 222.
23.
iv.
javaxiSvili
-
saqarTvelo
ekonomikuri
istoria,
Tbilisi,
1933, 263-4.
24.
herodote, IV, 5.
25.
М. Бахтин - Творчество Франсуа Рабле и народная культура ренесанса
М., 1965 г. стр. 45.
26.
T. oCiauri - dasax. naSr. gv. 136-143.
27.
Перумпадуманар - в сборнике "В краю белых лилий", Москва, 1966 г.
28.
стр. 7,24.
Снорри Стурлурсон - Круг земной. Москва, 1980 прим. 23 к сага об
Инглингах.
29.
T. oCiauri, qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebis istoriidan (qadageba) Tbilisi, 1953 w. gv. 129.
30.
В. Бардавелидзе, ук. соч. стр. 59-65.
31.
qarTlis cxovreba IV, Tbilisi, 1978 w. gv. 638-9.
32.
v. bardaveliZe - xis kultisaTvis saqarTveloSi.
33.
Д. Кереселидзе-Ланчхутские сельское общество Кутайской губернии
34.
Озургетского уезда СМОМПК, т. XXIII стр. 226.
М. Марушко - Из области народной фартазии и быта Тифлисской и
Кумчсской губернии. СМОМПК, т. XVIII стр. 249-50.
35.
v. bardaveliZe - aRm. saqarTvelos mTielTa sasuliero teqstebi...
gv. 174.
36.
rCeuli
qarTuli
zRaprebi
e.
virsalaZis
redaqciiT.
Tbilisi,
1958 w. gv. 132.
37.
В. Бардавелидзе - Древнейшие... стр. 111.
38.
homerosi, odisea, XXIII, 180-205.
39.
Хан-Магометов - Лезчинские народное зодчество. М. 1969 г.
рис. 3.,38, 40,41...
282
40.
T. Ciqovani - amierkavkasiis xalxur nagebobaTa istoriidan. Tbilisi, 1951 w. gv. 189-194.
41.
Штернберг Л. - Первобытная религия в свете этнографии Л. 1936 г.
стр. 453.
42.
a. oCiauri - stumar-maspinZloba xevsureTSi, Tbilisi, 1988 w.
gv. 10.
43.
s. makalaTia - xevsureTi, Tbilisi, 1984 w. gv. 124-5, 131.
44.
m. CarTolani - qarTveli xalxis materialuri kulturis istoriidan, Tbilisi, 1961 w. gv. 126-127.
45.
qarTlis cxovreba, I, Tbilisi, 1955 w. gv. 239.
46.
iqve, gv. 321.
47.
T. oCiauri - qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebis istoriidan (qadagoba) Tbilisi, 1954 w. gv. 132-5.
48.
n. berZeniSvili-saqarTvelos istoriis sakiTxebi, VIII Tbilisi,
1975 w. 90-91.
49.
a. SaniZe - qarTuli gramatikis safuZvlebi, Tbilisi 1973 w.
gv. 503-4.
50.
v. bardaveliZe, g. Citaia - qarTuli xalxuri ornamenti I xevsuruli. Tbilisi 1939 w. gv. 45-49.
51.
52.
53.
Рыбаков Б. - Космогония и мифология замледельцев эенеолита Сов.
Археология №1, 1965 г.
А. Миллер - Элементы "неьа" на вещественных помятниках, сб. Из
истории докапиталических франции М-Л., 1933, стр. 125.
n. abakelia - cis Tayvaniscema dasavleT saqarTveloSi. macne, istoriis... seria, #2, 1982, gv. 141-151.
54.
ap. wulaZe - eTnografiuli guria, Tbilisi, 1971 w. gv. 111-112.
55.
И Кобалия - Из мифологической Крлхиды СМОМПК, т. 32, стр. 152-3.
56.
m. makalaTia - mesaqonleobasTan dakavSirebuli rwmena-warmodgenebi
saqarTveloSi. kreb. „samegrelo“, Tbilisi, 1979 w. gv. 72-75.
57.
m. makalaTia, dasax. naSromi, iqve.
58.
l. Rlonti, a. javaxiSvili - urbnisi I, qvacxelebis (tvlepia qoxis)
namosaxlarze
Catarebuli
gv. 45-65.
283
gaTxrebi,
Tbilisi,
1961
w.
59.
m. xidaSeli - samyaros suraTi arqaul saqarTveloSi, Tbilisi,
2001 w. gv. 55-87. gv. 116 da Semdeg.
60. Ф. Шоаие - Семиология и градостроительство. Советская Архитектура
№ 5. 1967 г. Eliade M. - La Mithe de léternel retour, 1942. 30-38. Samwell
- Hommes, cimes et dieux. 1973, 637-679.
1965. 2000.
284
ÏÈÒÍÆÒÌ ÃÏÈÃÅÞÅÄÒ ÛÏÄÅÞÒ ÁÏÎÀÂÅÄÀÏ
ÎÙÈÅÍÏ-ÙÏÎÈËÆÃÅÍÅÞØÒ
îëúï ãâïäâï æãåþëæï...
Svid maisis wvimao,
Tma koWamdisinao.
qarTuli xalxuri sabavSvo simRera
Роси, роси, росица!
Да ми растеть косица.
bulgaruli xalxuri sabavSvo simRera
gvalvisa da delgmis ritualebi religiuri praqtikis erT-erTi,
uZvelesi organuli nawilia da farTod aris gavrcelebuli msoflios
TiTqmis yvela xalxSi miuxedavad misi ganviTarebisa, radgan meurneobis
formebi socialuri da kulturuli ganviTarebis nebismier doneze ganapirobebdnen rwmena-warmodgenaTa iseTi specifikuri formebis damkvidrebas, sadac optimalurad iqneboda asaxuli da axsnili sazogadoebaze
gare bunebis zemoqmedebis mizezebi da am zemoqmedebis konkretuli Sedegebi. swored SedegTa sasurveli gziT warmarTvisaTvis cdilobda adamiani ritualur moqmedebaTa saSualebiT, romelTac safuZvlad edo Zveli
miwismoqmedebis „saRi azri“ da primitiuli analogia. calke sakiTxia,
ramdenad efeqturi iyo es xerxi. bunebrivia, ritualebi realurad veraviTar daxmarebas ver gauwevda meurnes. igi mxolod cdilobda rogorme
rame gavlena moexdina „ucnaursa da uTqmel“ stiqiaze, romelic TiTqmis
dauZlevel mowinaaRmdeged rCeba TviT Tanamedrove industriuli meurneobisTvisac. Zvelad setyva - niaRvari, mexis dacema RvTis nebad iTvleboda da adamians maTi Tavidan arideba mxolod RmerTis daxmarebiT
SeeZlo. amasTanave, religiuri Sexedulebebi kacobriobis istoriaSi ucvleli ar aris, amindis mowesrigebis ritualebi iseve, rogorc mTeli
religia, icvleba rogorc istoriulad, ise sxvadasxva zonalobis mixedviT. unda iTqvas, rom yvela es saSualeba „iracionaluria“, magram yovel
maTgans aqvs struqtura da Tavisi Sinagani logika, rac ganapirobebs maT
funqcionirebas. isini iyofian martiv, SedarebiT rTul da ufro rTul
formebad, moqmedeben sxvadasxva kulturuli da socialuri Zalebis
285
gavleniT. amdenad maTi Seswavla seriozul sirTuleebTan aris dakavSirebuli.
amindis SecvlisaTvis gamiznul ritualTagan ufro martivi da SeiZleba iTqvas, primitiulia magiuri wesebi da moqmedebebi, romelTac,
Cveulebriv, sasurveli amindis gamowvevis mizniT asruleben. es wesebi
warmoadgenen erTjerad moqmedebas, an moqmedebaTa mwkrivs, romelTa Tanmimdevrulad ganxorcielebas SeuZlia sasurveli mimarTebiT gavlena moaxdinos bunebis movlenebze. am moqmedebaTa garkveuli nawili imitaciis
princirs emyareba, zogi provocirebis meTods iyenebs, zogi ki moqmedebaTa mTel mwkrivs Seicavs, sadac yvela SesaZlebeli „meTodia“ gamoyenebuli. qvemoT damoukideblad SevexebiT TiToeul maTgans.
aseTi wesebi xan damoukideblad tardeboda, xan ki romelime ufro
rTuli ritualis SemadgenlobaSi Sedioda. mag. qvis gadabrunebis wesi,
ZiriTadad CarTuli iyo sxva ufro rTul ritualebSi, rogoricaa didebaze davla, gonjaoba da a. S., magram xSirad damoukidebladac asrulebdnen, radgan, rogorc Cans, mas damoukidebeli rwmeniTi Rirebuleba
gaaCnia. es bunebrivad gveCveneba, Tu movigonebT, rom wvimis gamowvevis
mizniT qvis gadabrunebisa Tu dasvelebis wesi friad arqauli bunebisaa
da odesRac amindze magiuri zemoqmedebis erT-erTi ZiriTadi saSualeba
unda yofiliyo. es wesi Tumca primitiulia, magram Sesabamisad magiuri
azrovnebis ZiriTadi principebisa, daxvewilia da zustad konstruirebuli. igi srulyofilad asaxavs rogorc uZvelesi miwaTmoqmedis, ise kidev ufro Zveli meurnis, mcenareul nayofTa Semgroveblis Tvalsazrissa
da mrwamss, romlis safuZvelia Tezisi moqmedebisa da Sedegis iracionaluri erTianobis Sesaxeb. SexedulebaTa es sistema praqtikuli saqmianobis safuZvelze aRmocenda. uZvelesi adamiani Tavis realur cxovrebaSi
gamiznuli moqmedebiT iRebda sasurvel Sedegs, poulobda velur nayofs,
iWerda cxovels da a. S. aseT moqmedebebs igi maSinac asrulebda, roca
mosapovebeli obieqti realurad ar arsebobda, radgan swamda, rom msgavsi moqmedebiT SeeZlo sasurveli Sedegis gamowveva. misi aseTi saqcieli
emyareboda warmodgenebs moqmedebis damoukidebeli mniSvnelobis Sesaxeb.
e. i. moqmedeba ki ar ganixileboda rogorc Sedegis misaRebi aucilebloba, aramed iTvleboda misi SesaZlo Sedegis adeqvatur Rirebulebad. mas Sedegis tolfasovani, an misi miRebis garantiis mniSvneloba
286
eniWeboda. aseTi rwmena - warmodgenaTa safuZvelze racionaluri saSualebebi advilad SeiZleba iracionaluriT Secvliliyo, rac kidev
erTxel mowmobs, rom warmosaxviTi da realuri samyaroebi odesRac
erTmaneTisgan gamijnuli ar iyo da advilad SeiZleboda erTs meore Canacvleboda. aseTi uZvelesi warmodgenebi religiuri Teoriisa da praqtikis, gansakuTrebiT xalxur rwmena-warmodgenebs ukanasknel xanebamde
SemorCa. magalTad, roca xalxi gvalvisas erTmaneTs wuwavs, an qvebs abrunebs, aq uZvelesi droebis magiuri warmodgenebis anarekli unda davinaxoT, magram es moqmedebebi TavianTi pirvandeli saxiT ar aris Senaxuli. maT yofelTvis emateba momdevno istoriul epoqaTa kulturuli
danaSrevebi, romelTa wyalobiT Tavdapirveli forma xSirad diametrulad icvleba, magram ideuri principi isev Zveleburi rCeba. magaliTad,
nakleb sarwmunoa, rom xatebiT yanebis Camovla Zalian Zveli droidan
momdinareobdes, radgan xati mxolod garkveul dros gaCnda da qristianul religias ganekuTvneba. manamde albaT wvimis gamgebelis, araqristianuli RvTaebis gamosaxuleba dahqondaT, romlebic qristianulma eklesiam gandevna da xatiT Secvala. radgan mas ar SeeZlo aekrZala gvalvis
sawinaaRmdego saxalxo msvlelobebi, amitom misTvis usaTuod qristianuli saxe unda mieniWebina. amitom Zveli kerpis adgili qristianulma
xatma daiWira. miuxedavad amisa arqauli Tojinebi aqa-iq kidev SemorCa
wvimis gamosawvev ritualSi.
rogorc ukve aRvniSneT, amindis ritualebis aRmocenebis droisaTvis adamianebi jer kidev ar iyvnen mwarmoeblebi, magram ukve icodnen
bunebrivi produqtis, maT Soris mcenareuli sakvebis kulturuli wesiT
Segroveba da moxmareba, risTvisac saTanado iaraRebs iyenebdnen. mcenareuli mosavali, Tu mecxoveleobis produqti, veluri iqneboda is Tu
kulturuli, mTlianad amindze iyo damokidebuli, rac, bunebrivia, xels
uwyobda amindis Sesacvlel ritualTa mravalferovani formebis aRmocenebas, romelTa Soris garkveuli adgili eWira zoomorful obieqtebs,
anu bunebis ZalTa ganmasaxierebel cxovelebs, aseve Sromis iaraRs, da
yofiT inventars. mogvianebiT, roca amindis Secvla bunebis ZalTa gamgebeli RvTaebebis prerogativad iqca, es cxovelebi da inventari am ukanasknelTa atributebad, funqciis gamomxatvel sagnebad ganixilebodnen.
magaliTad: Tu adre Rrublebi miaCndaT zeciur Zroxebad, xolo wvima
287
maT rZed, an quxilis gamomwvev mizezad SeiZleba zeciuri sanayis xmauri
CaeTvalaT, mogianebiT, Sesabamisi teqnikuri miRwevebis damkvidrebis Semdeg, wvimas RvTaeba asxurebda miwas Tavis oqros suridan, xolo quxili
amave RvTaebis etlis borblebis xmaurad, an zeciuri wisqvilis xmad
warmoidgines. raRac Seicvala, magram am CanacvlebiT, „teqnikuri gaumjobesebiT“ amindis gamomwvev movlenaTa mizezobriv mxareze warmodgena ar
Secvlila; warmodgenis struqtura iseTive darCa, rogorc igi Camoyalibda Tavdapirvel sameurneo da teqnikur viTarebaSi. icvleboda mxolod iseTi elementebi, romelTac ar SeeZloT SeecvalaT struqtura,
misi agebulebis principebi, is ZiriTadi idea, romelic am struqturiT
aris gamoxatuli. igive SeiZleba iTqvas Weqa-quxilis miCnevaze cis RvTaebis etlis raxraxad. zeciuri xmauri ase mxolod mas mere SeiZleba
axsniliyo, rac borbliani transporti gaCnda. es xana ki ramdenime aTaswleuliT aris daSorebuli veluri marcvlis kulturuli Segrovebis
da mwarmoebluri meurneobis Casaxvis epoqas. miuxedavad imisa, rom borbliani transpotis da wylis wisqvilis Seqmna didi teqnikuri Zvrebia,
romelTac seriozuli kvali daaCnies socialur cxovrebasa da ekonomikas, warmodgenebi bunebis movlenaze, mis mizezobriv safuZvelze mainc
ucvleli darCa. aqedan ki unda davaskvnaT, rom socialuri garemo ufro
swrafad cvladi, aqtiuri, progresirebadi movlenebia, vidre miTologia
da religia. isini am garemos Sesabamisad ufro gvian icvlebian.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinareobs, rom religiuri movlenis
arqauli modeli, am SemTxvevaSi warmodgenebi amindis gamomwvevi mizezebis Sesaxeb, aRmocendeba da garkveuli struqturuli kavSirebis saxiT
realizdeba misi SeqmnisaTvis aucilebeli pirobebis warmoqmnisTanave,
xolo momdevno epoqebSi periodulad Seivseba axali kulturuli monapovariT.
magaliTisaTvis, ciuri xmauris gamomwvevi sanayi mogvianebiT
icvleba teqnikurad gaumjobesebuli formiT, etliT da wisqviliT. aq
cvladia mxolod teqnikuri saSualeba, xolo Sexeduleba bunebis movlenis gamomwvev mizezebze - SedarebiT mdgradi. aseTi viTareba grZeldeba
manam, vidre sazogadoebisa da bunebis urTierTmimarTebaSi, romelic moicavs ekonomikasa da sulier samyarosac erTad, ar Seiqmneba axali done,
sadac principulad gardaiqmneba sazogadoebis saerTo Sexeduleba bunebis
movlenaTa mizezobrivi kavSirebisa da maTdami sazogadoebis damokidebu-
288
lebis Sesaxeb. mSvildisari adamianTa umTavresi iaraRi iyo ramdenime
aTaswleulis manZilze; mecxramete saukunis Sua xanamde gamwev Zalad
kacobrioba iyenebda cxovels. ra Tqma unda, am xnis manZilze icvleboda
socialuri sistemebi, teqnikurad umjobesdeboda iaraRica da transportic, magram am ukanasknelTa ZiriTadi msazRvreli, energiis wyaro ucvleli darCa. udidesi samecniero Zvrebi, romlebmac Sua saukuneebSi safuZveli Cauyares Tanamedrove industriul epoqas, im xanad rigiTi
meurnemde ver aRwevda da ZiriTadad mxolod mcire wris, inteleqtualuri Tavkacebis doneze rCeboda. am didi ideebis farTe masStabiT infiltracias ramdenime saukune dasWirda, rasac Tavis mxriv xels uwyobda arqauli religiur-miTologiuri warmodgenebis mdgradoba. igi erTis
mxriv emyareboda ekonomikis specifikasa da socialuri sistemebis miswrafebas,
SeenarCunebina uSualo
mwarmoeblis nakleb komfliqturi
tradiciuli tipi, meores mxriv ki gabatonebul arqaul fsiqologiur
models, romlis ZiriTadi parametrebi gansazRvruli iyo religiurmiTologiuri normebiT. amis gamo, SedarebiT axlo warsulSiac teqnikur
siaxleTa safuZveli xSirad auxsneli da gaugebari rCeboda mwarmoebeli
masisaTvis. teqnikur siaxleTa aTviseba xSirad meqanikurad xdeboda. xSirad igi inergeboda xalxSi, rogorc sasargeblo siaxle da ara rogorc
mowinave samecniero azris praqtikuli realizacia, romelic upirispirdeboda Zvel, religiiTa da miTosiT gaJRenTil Sexedulelebs. miuxedavad meqanikuri gamwevi Zalis, saxvneli Tu mosavlis amRebi manqanebisa,
miwaTmoqmedTa ZiriTadi masisaTvis industriul epoqamde bunebis movlenaTa saidumlo tradiciuli arqauli warmodgenaTa sferoSi iyo moqceuli da masSi hpovebda axsnas. amis Semdgom gasakvirad ar unda gveCvenos
ramdenime aTeuli wlis ukan Cawerili qarTleli glexis sityvebi: „mTeli zafxuli gavwvaldebodiT, movxnavdiT, davTesavdiT da erTi isRa
dagvrCeboda, rom dagvefarcxna. amis Semdeg Cvens naTesebs RmerTs mivabarebdiT, rom mas Seenaxa da epatrona. Cven ara SegveZlo ra, RvTis amara
viyaviT“. es sityvebi Tavisuflad SeiZleboda Tqmuliyo ramdenime aseuli, an aTaseuli wlis win.
igive Sinaarsis aris xalxuri leqsi:
„Tesli miwas mivabare,
Teslica, miwac, oriv RmerTsa,
289
axla RmerTma TviTon icis
mamcemsa Tu ar mamcemsa“.
am viTarebis gamo amindis SecvlasTan dakavSirebuli uZvelesi Sexedulebebi misi Sesabamisi wesebi aqa-iq Tanamedrove yofaSiac Semoinaxa,
magram sadReisod maTi praqtikuli moqmedebebisaTvis aucilebeli safuZveli TiTqmis aRar arsebobs. meoce saukunis meore naxevris mZlavrma
teqnikam adamians SeaZlebina dapirispireboda stiqias, Tavis sasargeblod
aemoqmedebina is, rac aqamde misi metoqe iyo. miuxedavad imisa, rom Tanamedrove pirobebSi adamianis arseboba sul ufro da ufro naklebad aris
damokidebuli cis Wirveulobaze, bunebis movlenebis regulireba da misi
saboloo damorCileba jer kidev samomavliso natvrad rCeba. bunebis
movlenaTa Sedegebi Cveni Tanamedrovis sameurneo cxovrebaze sxvadasxvanairad airekleba, rac ganpirobebulia erTis mxriv geografiuli zonalobiT, meores mxriv ki socialuri da kulturuli garemoTi. swored am
niuansur viTarebaTa Sesabamisad, metnaklebi intensivobiT inarCuneben
arsebobas arqauli yofis elementebi saerTod da kerZod ki amindis Secvlis ritualebi. zemoxsenebuli mizezebi emorCileba drois mier motanil cvlilebebs, progresis ganuxrel process, rac gansakuTrebiT aqtiurad igrZnoba Cvens epoqaSi. eWvs gareSea, rom Zveli ritualebis gamoZaxili sabolood gaqreba saarsebo niadagis uqonlobis gamo. es erTis
mxriv misasalmebeli procesia, magram es unda moxdes ara uxeSi garegani
CareviT, aramed Sinagani, siRrmiseuli gardaqmnebis safuZvelze. miuxedavad imisa, rom Zveli wesebi sadReisod faqtiurad Sinaarsisagan daclilia, maTi tradiciuli forma da TvalTaxedvis specifika jer kidev kvebavs xalxuri sityvis, simReris, ferxulis iers. Tanamedrove adamians
karga xania aRar akmayofilebs da aRarc axsovs arqauli tradiciebis
safuZveli, mrwamsi an moZRvreba, rasac
es Sexedulebebi emyareba, magram
isini moqmedeben da maTi moqmedeba realurad igrZnoba. magaliTad, mosavlis aRebis, axali wlis an gazafxulis dResaswaulebi uZvelesi xanidan momdinareobs. axlad Seqmnili dResaswaulebi, miuxedavad maTi Sinaarsis mizandasaxulobisa, Zvelis gavlenisagan Tavs ver icavs. igi imeorebs Zvel kalendars, sazeimo ganwyobilebis Sesaqmnelad mimarTavs
Zveli dResaswaulebis mxatvruli xerxebis arsenals, magram mainc CixSi
eqceva, radgan axal dResaswaulebs Zalze iSviaTad gaaCniaT saerTo sax-
290
alxo sadResaswaulo idea, sadac Sinaarsi da forma erTmaneTs ki ar
upirispirdeba, aramed oriveni erTi ideis ganxorcielebis erTaderT saSualebas warmoadgenen. xalxuri dResaswauli aris mTliani wliuri
ciklis nawili da misi sruli mniSvneloba swored ciklur mTlianobaSi
vlindeba, yvela moqmedeba mrwamsidan momdinareobs da axali, xelovnuri
ideis masSi Setana ubralod SeuZlebelia. sazeimo safuZvlis gamoZebna
arc saWiroa da arc SesaZlebelia; aseT safuZvlebs dro qmnis da Tu
aucilebelia, Seqmnis kidec. gamoZebnil mizezebze dafuZnebuli dResaswaulebi verasodes ver gascdeba RonisZiebebis CarCoebs, xolo RonisZieba metad Sors dgas WeSmariti dResaswaulisagan. es rom ar moxdes, amisaTvis saWiroa tradiciulma formebma SeiZinon axali, WeSmaritad saerTo, fsiqologiurad da zneobrivad dasabuTebuli sazeimo ganwyobileba.
aseTi viTareba moiTxovs gansakuTrebul frTxil damokidebulebas xalxuri tradiciebisa da maT Soris gvalvis sawinaaRmdego ritualebisadmi,
romlebmac karga xania dakarga religiuri arsi da TamaSad gadaqcevisadmi amJRavnebs midrekilebas. es garemoeba gasaTvaliswinebelia, radgan
ritualis TamaSad qceva ufro SesaZlebelia, vidre aRkveTa. dasadastureblad sakmarisia gavixsenoT zafxulobiT gamarTuli wyliT gawuwvis TamaSebi, romelTac odesRac ritualuri mniSvneloba hqondaT.
yvela am momentis gaTvaliswineba sargeblobas moutans dromoWmul CveulebaTa winaaRmdeg brZolis saqmesac, rasac jer kidev XIX s-Si eweodnen qarTveli moRvaweebi.
ïèòíæòì ãïèëìïùâåâò èïãòóîò èëáèåæåþåþò
gvalvisa da delgmis, aseve qarisa da setyvis sawinaaRmdego xalxuri wesebidan arqaul fenas Seadgens magiuri moqmedebebi, romelTa mizania sasurveli amindis provocireba. amasTanave es moqmedebebi
gansaku-
Trebuli simartiviT gamoirCevian. isini, Cveulebriv, analogiis princips
emyarebian da amitom Semsrulebeli xelovnurad qmnis suraTs, romlis
msgavsi situaciis SeqmniT realurad aris dainteresebuli.
sakmarisia ubralod gadavavloT Tvali msoflios sxvadasxva kuTxeSi gavrcelebul amindis ritualebs, rom SevamCnioT maT Soris aSkara
291
msgavseba, rac gapirobebulia am wesSi SenivTebuli ideis erTianobiT.
amasTanave isic unda iTqvas, rom es ritualebi mxolod samiwaTmoqmedo
meurneobasTan ar aris dakavSirebuli da arc misgan momdinareoben. avstraliis, amerikis da afrikis mraval tomSi, romelTac ar icodnen miwaTmoqmedeba, damowmebulia amindis ritualebis mravalferovani formebi.
iqmneba STabeWdileba, rom amindis gamowvevis ritualebi warmoadgendnen
mxolod nawils ritualebisas, romlebic „gamowvevis“ mizniT sruldeba.
ritualTa am did jgufSi „gamowveva-gamoxmobis“ obieqti aris ara mxolod amindi, aramed yvelaferi, rac ki aRebuli eTnikuri jgufis sameurneo interess Seadgens. magaliTad, Crdilo amerikelTa monadire tomebSi, kerZod aleutebSi, gavrcelebulia rwmena imis Taobaze, rom SeiZleba nadiris „gamowveva-gamoxmoba“, risTvisac saWiroa saTanado magiuri moqmedebebis gamoyeneba. grelandiis eskimosebis rwmenaTa Sesabamisad
nadirobaSi warmatebas ganapirobebda zRvis dedis (diasaxlisis), moxuci
qalis, sednas keTilganwyoba maTdami. sedna Tavisi funqciiT, Zalis gamovlenis formebiT, aseve samoqmedo teritoriis sazRvrebiT, ucnaurad
Camogavs „adgilis dedas“. sednas gulis mosagebad eskimosebi icavdnen
garkveul wesebsa da aRkveTebs. roca adamianebi codavdnen da arRvevdnen
dadgenil wesebs, sedna wyreboda da napiridan Sors erekeboda selapsa
da morJs. nadiris gamravlebis mizniT eskimosebi zRvaSi yridnen wlis
manZilze mopovebuli cxovelis buStebs. mravali wesi, romlis mizani
aris nadiris gamoxmoba, sruldeba rogorc amerikis, ise danarCeni msoflios monadire tomebSi. ukidures CrdiloeTSi mcxovrebni ar arian
dainteresebulni amindis „gamoxmobiT“, magram maTTan es meqanizmi, rogorc vnaxeT, nadirT uzrunvelyofis problemis gadawyvetas emsaxureba.
ufro samxreTiT mcxovrebi, amerikeli indielebis omaxas tomi, romlebic ZiriTadad monadireebi iyvnen, wvimis gamowvevis mizniT wyliT avsebdnen did WurWels da garSemo oTxjer Semouvlidnen cekviT, Semdeg
wyals irgvliv aSxefebdnen, bolos WurWlidan miwaze Rvridnen, cdilobdnen SeesvaT da Tan pirze talaxs isvamdnen. amave dros yvelani piriT aSxefebdnen wyals. vidre tomi rituals amzadebda, tomis grZneulebi marxulobdnen, miliT asxurebdnen wyals Rrublebis Sesakreb mxares da elodebodnen wvimas. arabebi ki cecxls aqrobdnen wyliT, riTac
wvimis efeqts qmnidnen.
292
avstraliis aborigenTa mraval tomSi damowmebulia rigi ritualebisa, romelTa mizani iyo sasurveli amindis gamowveva. zogierT tomSi
wvimis gamowvevis unari miewereboda tomis Tu gvaris grZneuls, magram
zogan am saqmes mxolod amindis „sakiTxebze“ daspecialebuli piri ganagebda. kurnais tomis yvela sagvareulo jgufs yavda e. w. „wvimis gamkeTebeli“, romelic flobda am saqmisaTvis aucilebel moqmedebebis mTel
arsenals. maT Soris yvelaze martivi iyo imitaturi, anu mibaZvis principze agebuli magiuri moqmedebebi: grZneuli pirSi wyals Caigubebda da
Seudgeboda sxvadasxva mxares gadaSxefebas. amas rom morCeboda, moyveboda simRera-Selocvis butbuts. dieris toms ufro rTuli wesebi hqonda,
romelTa SesrulebaSi monawileoba savaldebulo iyo tomis yvela wevrisaTvis. am wess isini asrulebdnen gansakuTrebuli pikuri gvalvebis
dros: monawileebi Txridnen ormos da zed adgamdnen qoxs, romelSiac
Sedioda wvimis gamowvevis ori „specialisti“ grZneuli (kunki). isini
xelze ixsnidnen ZarRvs da ormoSi asxamdnen sisxls, viTom wvimas, amave
dros haerSi ayridnen bumbuls, romelic Rrublebs gansaxierebda. Semdeg
qoxs Slidnen, amtvrevdnen da xeze debdnen sagangebod SerCeul qvas.
yvela am moqmedebas usaTuod unda gamoewvia wvima. Tu wvima ar wamovidoda, es braldeboda av sulebs, mura-muras, an mezobeli tomis grZneulebs, romelTac SeeZloT gaTvalva.
am ritualSi gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs sisxlis gamoyenebis wesi, rac damaxasiaTebeli niSania gvarovnuli sazogadoebis sarwmunoebrivi praqtikisaTvis. gvarovnul sazogadoebaSi warmodgenebi sisxlze
ganapirobeben naTesaobis sistemas, sisxli aris mizezi da safuZveli sicocxlisa, igi umTavres rols TamaSobs totemis gamravlebis ritualebSi, romelic wvimebis sezonis dasawyisSi marTavdnen. sisxli, romelsac
grZneulebi awveTebdnen sagangebo qvebze gamosaxul totemur simboloebs,
xels uwyobda totemis jiSis gamravlebas, radgan, maTi rwmeniT, sisxli
iyo sicocxlis matarebeli substancia. wvimis gamowvevis ritualisas
ormoSi, an miwaze dawveTebuli sisxli aris ciuri wyali//sisxli, romelic mowodebulia gamSrali, anu mkvdari miwis gasacocxleblad, e. i.
mcenareuli samyaros aRsadgenad.
wvimis gamowvevis analogiuri wesebi farTod iyo gavrcelebuli
polinezielebSi, melanezielebSi, afrikis xalxebSi. yvela am rituals
293
aqvs Tavisi specifiuri saxe, magram Zalian gvanan erTmaneTs, radgan yvela maTgani magiis principis ganxorcielebas warmoadgens da aqvT erTi
mizani.
wvimis gamomwvevi ritualebi ZiriTadad im aramwarmoebeli xalxebis religiur praqtikaSi iWerda gansakuTrebul adgils, romlebic ZiriTadad miwis nayofebs agrovebdnen. nadiris da amindis gamoxmobis wesebi
xSirad erTdroulad, erTsadaimave xalxSi gvxvdeba, rogorc meurneobisaTvis xelSemwyobi saqmianobis ori sfero. am ritualebis uZvelesi
formebi jer kidev paleanTropebma SeimuSaves, romelTac ukve qondaT
dakrZalvis rTuli wesebi, aseve icodnen totemze zemoqmedebis ritualuri xerxebi. Semgrovebelma da monadirem, miwaTmoqmedebis aRmocenebamde didi xniT adre, icoda mcenarisaTvis wylis mniSvneloba da kidec
cdilobda problemis gadawyvetas misTvis xelmisawvdomi, „araracionaluri“ saSualebebiT. kacobriobis istoriis gariJraJze SemuSavebuli codna
safuZvlad daedo sameurneo procesebs, romlis realizacia sazogadoebam
aseuli aTasi wlebis Semdeg SeZlo. am codnis sameurneo, praqtikuli
ganxorcieleba aris sarwyavi miwaTmoqmedeba. gauTviTcnobierebeli adamianisaTvis TiTqos daujerebelia, rom aseTi arqauli bunebis movlenebi
yofaSic SeiZleba Segvxvdes. j. frezers amgvari „ucnauri“ faqtebi uxvad aqvs damowmebuli yvelaze mowinave
kontinentis, evropis xalxebis
yofaSi. ai erTi maTgani: q. derptis maxloblad, gvalvis dros, wminda
tyeSi maRal fiWvze adioda sami kaci: erTi joxs cemda cariel qvabs, e.
i. warmoadgenda quxils; meore muguzals naperwkals ayrevinebda, - es
elva iyo, xolo mesame, romelsac wvimis gamomwvevi erqva, WurWlidan
foTliani totiT asxurebda wyals.
analogiuri moqmedebebi saqarTveloSiac farTod aris gavrcelebuli. qaris Cadgomis mizniT Zvelad saqarTveloSi codniaT cocxisa da
filTaqvas dabma. cocxs dedaboZze miakravdnen, - gadaidarebso, an saerTod dawvavdnen, rasac qaris Cadgoma unda moyoloda. cxadia, amgvar moqmedebas safuZvlad udevs rwmena, romlis Tanaxmad qars, haeris aqtiur
moZraobas iwvevs viRaca, zebunebrivi Zalis mqone arsebis cocxi da mis
gasauvneblad saWiroa da aucilebeli miwieri cocxis moqmedebis SezRudva. SesaZloa qarTuli miTosi odesRac icnobda qarebis gamgebels,
romelsac qonda specifiuri atributi, cocxi da misi saSualebiT mar-
294
Tavda qarebs. dResdReobiT aseTi personaJi cnobili ar aris, magram
cocxs marTlac iyenebdnen sxvadasxva ritualSi. cocxi rom saxumaro
iaraRi ar aris iqidanac Cans, rom zRaparSi kudianebi sul cocxze gadamjdarebi daqrian. qaris SeCerebis mizniT icodnen nacris gadayra, rasac xSirad siyrmis Svils daavalebdnen. yuradRebis Rirsia is garemoeba,
rom ritualebSi gansakuTrebuli roli eniWeba siyrmis (pirvel) Svils,
romelic, mTxrobelTa sityviT, yvela zemoxsenebuli saweso moqmedebis
Semsruleblad gvevlineba. aseve sainteresod Cans qvrivi qalis mniSvnelobis garkveva ritualebSi, radgan am figuras sagangebo adgili da Sinaarsobrivi datvirTva aqvs saweso moqmedebebSi.
meurneobas gansakuTrebul zians ayenebda setyva. xalxis rwmeniT
setyvis kaklebi sxvadasxva formisaa: zogi CaquCs Camogavs, zogic guTans, an urmis Tvals magram es msgavseba zianisagan ar icavda yanas. amitom xalxi „yovel Rones“ xmarobda mis winaaRmdeg. setyva rom wamouSenda, gareT gaagdebdnen da amobrunebuls stovebdnen zedadgars (samfexs), nacarsac mimofantavdnen. Tan gaiZaxodnen: „ase ganiavdi setyvav,
ro ar moxvide, dar, dar!“. nacari xSirad did xuTSabaTs (aRdgomis kviraSi) wina saRamodan hqondaT Senaxuli. setyvisas atydeboda sofelSi
erToblivi xmauri, taStebs araxunebdnen, isrodnen Tofebsa da rekdnen
zarebs. am xmauriT cdilobdnen eSmakis SeSinebas. setyvis marcvlebs
siyrmis Svilebs ubeSi uyridnen da aylapebdnen kidec, Tan gaiZaxodnen
„dar, dar, dar!“. xalxs ca – Rrublisa da setyvis gamgebeli elia
brmad miaCnda da fiqrobdnen, rom mas win eSmaki uZRoda, romelic motyuebiT soflebsa da baR-venax-mindvrebze daaSvebinebda setyvas. amitom
xmauris saSualebiT xalxi cdilobda gaegebinebina eliasaTvis, rom aq
sofeli iyo da isic moerideboda naTesebs. saerTod elias garSemo sxvadasxvanairi Sexeduleba arsebobda. zogan fiqrobdnen, rom Tavad elia
aris eSmaki. sxva mosazrebiT elias dahyveboda zaqaria, romlis gamovlinebad miaCndaT elva, e. i. igi gzas unaTebda elias. quxili ki elias
etlis borblebis raxraxad warmoedginaT. quxilis mizezad garda elias
etlisa, miaCndaT zeciuri sadRveblis xmauri, ciuri wisqvilis qvebis
xaxunis xma da a. S. zogjer ki piriqiTac amboben, rom elia acdens zaqarias: „elia etyvis zaqarias daÁkar, daÁkar, aq araferi ar ariso da
295
isic daÁkrams setyvasa.. mere zaris xma rom moesmeba, gaujavrdeba elias,
Se wyeulo aq xalxi yofila da raze damartymevineo“.
zogi elias da zaqarias setyvisa da avdris gamomgzavni eSmakis winaaRmdeg mebrZolebad miiCneven. isini mexs tyorcnian da spoben setyvis
gamZRol avsuls, romelic muxis, tirifis da kaklis xeebs afarebdnen
Tavs. amitom mexi am xeebs ufro xSirad ecema. amis gamoc cudi amindis
dros xalxi maT Tavs aridebs.
setyvis asarideblad eliasaTvis ciknis dakvla scodniaT. Txa saerTod uwmindurad iTvleba da mas arcerT salocavs ar swiraven, garda
eliasi. SesawiravTan erTad, setyvis sawinaaRmdegod uqmes inaxavdnen,
radgan swamdaT, rom amindze gavlenis moxdenac SeeZlo kviraZals, e. i.
kviris, uqme dRis Zalas, romelic aseve cudi amindis, kerZod setyvis
gamomgzavnad iyo miCneuli.
wvimis gamowvevis mizniT mesxeT-javaxeTSi axali mkvdris saflavidan miwas iRebdnen da imiT talaxs zeldnen. amave mizniT wyalSi micvalebulis Zvlebs yridnen, an asvelebdnen. xSirad upiratesobas mxolod
Tavis qalas aniWebdnen. zog adgilebSi wyalSi gamorCeuli kacis, wmindanis Zvlebis wyalSi CaSveba scodniaT. Tu wvima wamovidoda, Zvlebs amokrefdnen da Tavis adgilas daabinavebdnen. wvimis gamosawvevad da amindis
Sesacvlelad zogis warmodgeniT sakmarisi iyo axali micvalebulis
saflavidan qva aeRoT da wyalSi CaegdoT, an mcire nawilebi CamoetexaT
da mdinareSi CaeyaraT. am warmodgenebs safuZvlad udevs rwmena micvalebulTa uwmindurobis Sesaxeb, romlis mixedviT axali mkvdari ufro uwminduria, vidre Zveli da amitom misi narCenebi
ufro gaaRizianebda
wvimis gamgebels da sapasuxod wvimas dauSvebda. sapirispiro mniSvneloba
eniWebodaT wminda saflavebs, aseve im micvalebulebs, romlebic saiqioSi
RmerTma waiyvana. msgavs SemTxvevebSi kavkasiis xalxebis warmodgeniT
upiratesoba mexiT mokluls, an wyalSi damxrCvals eniWeboda. aseTi
micvalebulebis saflavebis garSemo fexSiSevela xalxi grovdeboda da
ferxulebs marTavda, rasac usaTuod unda gamoewvia saWiro amindi, wvima, an dari. es wesebi, qarTvelTa garda, mTels kavkasiaSi sayovelTaodaa
cnobili da yvela xalxSia damowmebuli sxvadasxva variantebis saxiT.
analogiuri
warmodgenebi
gavrcelebulia
xalxSi.
296
aziisa
da
evropis
mraval
amindis SecvlisaTvis, gansakuTrebiT sawvimrad, xSirad mimarTavdnen sxvagvar „provokaciul“ saqcielsac, nakeliT gasvridnen amindis salocav qalqvebs, sxvadasxva saxiT Seuracxyofdnen wyarosTvals. magaliTad, raWaSi wyals amoxapavdnen Roris (uwmindur cxovelad iTvleba, salocavs ar ewireba) tyavis qalamnebiT, an Sig saqonels abanavebdnen,
samxreT saqarTveloSi am mizniT mdinareSi virebs Cayridnen xolme da a.
S. saerTod wvimis gamosawvevad xalxi banaobda, iwuwebodnen da erTmaneTs wuwavdnen. wvimis gamomxmobelTa gawuwva scodniaT WobareTSi.
aqauri wesis mixedviT sami moxuci qali Cajdeboda qvebSi erTmaneTze
zurgiT miyudebulebi da mRerodnen. mere mividodnen sxvebi da wyals gadaasxamdnen, viTom gaavdrdao. aseTi wesis gamoZaxili unda iyos bavSvebis
TamaSi, wuwaoba, rasac dResac xSirad marTaven saqarTvelos soflebsa
da qalaqebis Zvel ubnebSi. ritualis Semsruleblebs wyals mxolod
wvimis gamoxmobisas asxamdnen, xolo Tu dari undodaT, nacarsa da naRverdals moafrqvevdnen. magram saqarTvelos teritoriis mniSvnelovani
nawilisaTvis umetesad gvalva qmnida safrTxes da ara zedmeti wyali.
amdenad amindis gamowvevisaTvis gamiznuli magiuri qmedebebis ZiriTadi
mizani iyo wvimis gamowveva. rogorc zemoT aRweril ritualebSi gamoCnda, am mizans aRwevdnen erTis mxriv sisvelis imitaciis gziT, rasac
wvima unda gamoewvia, meores mxriv ki ciuri wylis stiqiis gamgebelTa
gaRizianebiT, saerTod RvTaebebisa da xatebis Seuracxyofa, aseve wminda
wignebis Tu xatebis dasveleba da a. S. friad gavrcelebuli iyo rogorc CvenSi, ise sxvaganac da am moqmedebebs yvelgan erTi mizani hqonda,
xalxs mieRo sasurveli amindi. literaturaSi aRwerilia amindis gamowvevis mizniT Cadenili kuriozuli moqmedebebi, romelsac SexvdebodiT
ara Soreul warsulsa da CamorCenil xalxebSi, aramed gasuli saukunis
evropelebSi, mag: 1893 wels siciliaSi saSineli gvalvebi idga. palermos xexilis baRebi daWkna, mosavali mindvrebze iRupeboda. amindis gamowvevis nacadma xerxebma ar gaWra. quCaSi gauTaveblad mimodioda xalxmravali procesiebi, eklesiebSi Rameebs aTevda xatebis win damxobili
xalxi. gamudmebiT enTo sanTlebi... erT-erT sofelSi bzobis kviras mindvrebSi mimofantes eklesiidan gamotanili nagavi, rogorc amas Zveli
wesi moiTxovda. TavSiSveli da fexSiSveli xalxi quCa-quCa daatarebda
qalaqSi jvarcmas da rkinis wneliT scemdnen erTmaneTs. wvimis saswau-
297
lis gamowveva ar xerxdeboda. bolos da bolos xalxma moTmineba dakarga da bevri wmindani dasaja. wminda iosebi palermoelebma eklesiidan
gaagdes da Takara mzis qveS datoves, raTa Tavad darwmunebuliyo sicxis
ZalaSi. „sxva wmindanebi, - wers j. frezeri, - rogorc jiuti bavSvebi,
kedlisken Seabrunes, zogs Zvifasi samoseli gaxades da gandevnes TavianTi samwysoebidan. maT emuqrebodnen, aginebdnen,. gubeebSi ayuryumalavebdnen. qalaq kaltanistaSi mTavar angelozs, mixeils, oqros frTebi
moaglijes dauyaoTi Seucvales, Zoweulis mantiis magier ZonZebi moaxvies. ufro mZimed daisaja likatis mfarveli wminda anjelo, romelic
gaaSiSvles, uxeSad lanZRes, bolos borkilebi daades da Tan CamoxrCobiT da wyalSi daxrCobiT emuqrebodnen. „wvima an Toki“, yviroda gacofebuli brbo da muStebs uRerebda wmindanis gamosaxulebas“. msgavsi magaliTebi mravlad aris aRwerili safrangeTSi, inglisSi da a. S.
wvimis gamowvevis magiuri saSualebebidan saqarTveloSi friad gavrcelebuli yofila qvis gadabruneba. gvalvisas gadaabrunebdnen mZime
lods
da mis qveda, namian pirs miuSverdnen zecas. amiT dasvelebuli
qvebis, Sesabamisad dasvelebuli qveynis iluzias qmnidnen, rasac wvima
unda gamoewvia. es wesi wvimisagan dasvelebis imitaciis erT-erTi formaa, rac sxva ritualebSiac meordeba. amave mizniT, rogorc ukve iTqva,
gvalvisas asvelebdnen saqonels, xalxi wuwavda erTmaneTs da a. S.
es wesi CvenSi ZvelTaganve yofila gavrcelebuli. vaxuSti bagrationi wers, rom „pativans qveiT, vakes ars lodi, romeli gvalvisas Tu
gadaabruno da Senamo, movals wvima, xolo wvimianobasa Sina Tu Seayaro
nacari da gadaabruno, iqnebis uwvimoba“-o. qvis gadabrunebis Cveulebis
yvelaze TvalsaCino magaliTia kaxeTSi gavrcelebuli warmodgenebi qalqvebis Sesaxeb. legendis Tanaxmad es qalqvebi gaqvavebuli qalebia, xSirad SvilebiTurT, romlebic sxvadasxva mizezis gamo gaqvavebulan. erTerTi, albaT SedarebiT axali da amasTanave adgilobrivi warmomavlobis
Tqmuleba gviambobs, rom lekebisagan devnil Svilebian kaxel qals is-is
iyo mdevari unda wamosweoda. qalma RmerTs SesTxova Svilebianad qvad
qceva, radgan mtris xelSi Cavardnas yvelaferi erCivna. RmerTmac usmina
da Svilebianad gaaqvava. amis Semdgom xalxi am qvas wvimas SesTxovda,
Tan Txovnisas wyals gadaasxamda xolme. amave dros qva usaTuod unda
gadabrunebuliyo, magram misi gadabruneba SeeZlo mxolod gaqvavebuli
298
qalis gvaris kacs. legendis erTi variantis Tanaxmad gaqvavebuli yofila bodbeli barnabaanT qali. qvis gadasabruneblad usaTuod am gvaris
warmomadgeneli
unda mosuliyo da daeZaxna: „amye, mamida, barnabiani va-
ro!“ daZaxebis Semdeg qvac „danebdeboda“ Tanamogvares Tu STamomavals
da ramdenime kacis tvirTi uzarmazari lodi, zantad miuSverda gaxurebul zecas namian qveda pirs.
amgvari wesebi, qarTlSiac aris damowmebuli. magaliTad, qarTlSi,
sof. dmanisSi devs cnobili mozvera qva. am qvasTan gvalvisas modian qalebi ketebiTa da sanTlebiT, Tan mohyavT qaliSvilebi, romlebic qvis
gadabrunebaSi exmarebian ufrosebs. gadabrunebis Semdeg gogonebi qvas
SardiT asveleben, xolo Semdeg ki sanTels aunTeben mas. mkvlevarebma
yuradceba miaqcies, rom am wesSi sxvadasxva drois fenebi igrZnoba. qvis
gadabrunebis uZvelesi wesis gverdiT vxedavT aseve Zvels, magram damoukidebel wess wylis ganmgeblis Seuracxyofisa, ramac unda aamoqmedos es
ukanaskneli. rac Seexeba sanTlis danTebas, igi albaT qristianobidan
aris Sesuli.
CvenSi gavrcelebul am rigis wesTagan gansakuTrebiT Taviseburia e.
w. „wylis moxvna“. am wess mxolod gaWianurebuli gvalvisas mimarTavdnen. igi tardeboda sxvadasxvanairad: xan damoukideblad, rogorc wvimis
gamowvevis ZiriTadi wesi da cvlida lazareze davlas, xan ki qvis gadabrunebis da didebaze Tu lazareze, davlis Semdgom.
gvalvisas Seikribebodnen soflis dedakacebi da daTqvamdnen mdinareSi guTnis Setanas, wylis moxvnas, oRond gasaTxovar qalebs ar gairevdnen. gaitandnen riyeze guTans, uRlebs, qalebi dairqmevdnen xaris
saxelebs – niSas, lomas, nikoras, Seebmeboda ramdenime wyvili, guTnisdedad daudgebodaT guTnisdedis coli, daisvamdnen mexreebs da daiZvreboda es ucnauri guTneuli, dauyvebodnen daRma mdinares, mexreebi simReras dasZaxebdnen, guTnis deda miuyveboda guTans, zed fexsac aWerda,
viTom Rrmada vxnavo. mexreebi gadautylaSunebdnen saxres „mexres“ da
guTnisdedasTan erTad sagangebod bilwis sityviT aginebdnen. ginebaSi
arc „xarebi“ CamorCebodnen da idga erTi sicili da Jriamuli. cotas
rom Caivlidnen, mere Semoabrunebdnen guTans da aRma amouyvebodnen. roca
gvarianad daiRlebodnen, gadahyridnen guTan-uRlebs da daereodnen erTmaneTs wyalSi, Tanac usaSvelod bilwsityvaobdnen da erTmaneTs agineb-
299
dnen. bRlarZan-yuryumalaobaSi magrad unda dasvelebuliyvnen, gansakuTrebiT guTnisdedis coli unda gaewuwaT. maT saqcielsa da sityvierebaSi iyo raRac ucnauri, uZvelesi sqesobrivi orgiebis anarekli, oRond
stilizebuli da friad daSorebuli Tavis pirvelsaxes. am saxis elementebis amocnoba mravali xalxuri dResaswaulis SigniT xerxdeba. rogorc saqarTveloSi, ise saerTod Zvel miwismoqmedi xalxebis ritualebSi, romlebic gamiznulia nayofierebisa da xvavrielebis momniWebeli Zalebis aqtiurobisaTvis.
am ceremonialis Semdgom gawuwuli qalebi sicil-xarxariTa da xumrobiT brundebodnen saxlebSi, xanac erTad dasxdebodnen da purobdnen,
oRond ise, rom kacebi mTeli procesis manZilze maTTan ar daiSvebodnen.
qarTvelTa Soris gavrcelebuli wylis moxvnis Sesaxeb XIX s-is
cnobebiT ukve sargeblobdnen evropeli mkvlevarebi. j. frezerma wylis
moxvnis wesi ZiriTadad qarTuli magaliTebiT warmoadgina. misi aRweriloba TiTqmis emTxveva zemoT motanils, oRond iq aRniSnulia, rom guTanSi qaliSvili qalebi ebmebian.
wylis moxvnis wesi gavrcelebuli yofila somxeTSiac. xnieri qali, an mRvdlis coli, icvamda anaforas, xolo mamakacurad gadacmuli
qalebi Seebmebodnen guTanSi da Seitandnen mdinareSi. mRvdlis coli
guTnisdedobda da misi winamZRolobiT qalebi dinebis sapirispirod miaTrevdnen guTans. aseTive wesi, oRond ufro pirvelyofili uSualobiT
aRbeWdili, SeniSnuli yofila XIX s-is transilvaniaSi, sadac gvalvisas
gauTxovari qalebi SiSvldebodnen, maTsaviT SiSveli ufrosi qalis meTaurobiT iparavdnen farcxs da mindvris gadavliT miaTrevdnen mdinareze. mdinareSi farcxs tiviseburad Seacurebdnen, zed dasxdebodnen da
oTxiv kuTxeze anTebdnen cecxls. wyalSi Cerdebodnen daaxloebiT erTi
saaTis manZilze, mere
farcxs miatovebdnen da dabrundebodnen saxlSi.
analogiuri wesi wvimis gamowvevisa damowmebulia indoeTSic, oRond aq
mdinareze ki ar gadian, aramed SiSveli qalebi guTans RamiT saxnav mindorSi daatareben. mamakacebis miaxloveba akrZalulia, radgan maTi daswreba Zalas daakargvinebda rituals.
ritualis gavrcelebis aseTi farTo areali da am uzarmazar teritoriaze misi praqtikulad ucvleli saxiT SenarCuneba, mas gansakuTrebulad sainteresos xdis. aqve unda SevniSnoT, rom ritualuri xvna, ro-
300
gorc sakraluri Sinaarsis mqone qmedeba, mraval sxva ritualebSia SerCenili. iSviaTi mravalferovnebiT xvnis simbolika aisaxa rusebisa da evropis mravali xalxis warmodgenebSi. ruseTSi friad gavrcelebuli yofila xvniT wris Semovleba, rasac gansakuTrebul SemTxvevebSi mimarTavdnen xolme. gazafxulobiT ruseTSi imarTeboda e. w. sikvdilis gandevna“, gansakuTrebiT Tu ki gadamdebi sneulebebi an saqonlis Wiri gavrceldeboda. „sikvdilis gandevnis ceremonialSi gansakuTrebuli roli
eniWeboda garSemoxvnis wess, romelic Tavisi aRnagobiT Zlier mogvagonebs CvenTvis amJamad saintereso wylis moxvnas.
garSemoxvnis anu sikvdilis gandevnis wesis Susrulebisas guTani
xarebs mihqondaT mxolod volinis guberniaSi. sxvagan amisTana wminda
saqmes saqonels araviTar SemTxvevaSi ar miakarebdnen. ritualis Sesruleba unda daedgina Tems. gadawyvetilebis miRebis Semdgom, RamiT saxlidan gamodioda moxuci qali, mkiTxavi, umetes SemTxvevaSi qvrivi, Tmagawewili da perangamara. warmoidgineT sofelSi siCumea, yvelas saxlis kari daketilia, arsad ar Cans sinaTle, saqoneli sagangebod iyo damwyvdeuli bakebSi, daabamdnen ZaRlebsac. uecrad siCumes arRvevs dedabris
Semzaravi kivili, igi kivis da Zlieri dartymebiT araxunebs tafas Tu
qvabs da... iwyeboda saSineli kakafonia. dedabris niSansa da misi tafis
raxunis xmaze yvela saxlidan gamorbodnen perangis amara, TmagaSlili,
akivlebuli dedakacebi da gasaTxovari gogoebi marwuxebiT, maSebiT, culebiT, namglebiT, cocxebiT, ketebiT xelSi da xmamaRla wyevlidnen
sikvdils. qalebsve mohqondaT kavi da Sig abamdnen SiSvel qadags Tu mkiTxavs, mTeli am saqmis moTaves. iwyeboda soflis samgzis garsSemoxvna
kavSi gabmuli dedakacis meTaurobiT, romelsac ukan misdevda anTebuli
maSxalebiTa da Calis konebiT soflis qalebis brbo.
Tu adamianis sneuleba iyo gavrcelebuli, maSin msvlelobas win gauZRveboda RvTismSoblis an macxovris xati, Tu cxenebis Wiri, maSin
frolisa da lavrosis xatebs gamoitandnen, xolo Tu saqonlisa, maSin
vlasisas. xalxi wvavda surnelovan balaxebs, sakmevels. zogjer saeklesio
himnebsac
mRerodnen.
xatebs
miyveba
perangisamara,
TmagaSlili,
cocxze gadamjdari dedaberi, mas mosdevda kavSi Sebmuli dedakaci, xolo am ukanasknels ki gauTxovari gogo, romelic kvalSi Tesavda sofelSi Segrovil pureuls. zogjer winmomaval, cocxze gadamjdar deda-
301
bers cvlida ramdenime, aseve perangisamara da TmagaSlili dedakaci da
gogo, cocxze an niCabze gadamsxdrebi, romlebic ukan misdevdnen kavs.
mimyoli brbo cekvavda, adgilze trialebda, imanWeboda, iqnevda motanil
iaraRs, scemda taStebs, qvabebs... ustvendnen da Soltebs atylaSunebdnen.
es Semzaravi procesia yoveli saxlis win Cerdeboda da Rrialebda:
„dahkari, daCexe, daWeri Zroxis Wiri da qolera! gaqri, daikarge Savo
naRvelo, gadagxnav, dagklav, gadagfarcxav, dagCexav, dagfantav!“. am saSinel muqarasTan erTad saweso simRerebsac mRerodnen.
voroneJis guberniaSi irCevdnen kargi saxelis mqone cxra gasaTxovars, gansakuTrebiT msuqansa da faSfaSa sam qvrivs da erTsac fexmZime
dedakacs. SuaRamisas perangisamara da TmagaSlil gasaTxovrebs ubamdnen
guTanSi, kavs misdevdnen qvrivebi, xolo fexmZimes miqonda RvTismSoblis
xati. qalebi am dros mRerodnen da sikvdils soflidan aZevebdnen.
kurskis guberniaSi kavSi uSvilo qali hyavdaT Sebmuli, win miuZRveboda gasaTxovari, romelsac gadawyvetili hqonda ar gaTxoviliyo, xolo maT ukan misdevdnen qvrivebi, Tesavdnen qviSas da yvelani erTad mRerodnen:
saswauli, saswauli,
gogoebi miwas xnaven;
qalebi qviSas Tesaven.
rodesac qviSa amova,
sikvdilic CvenTan Semova.
aRwerili wesi, rogorc ukve iTqva, ar iyo amindis SecvlisTvis
gamiznuli da amdenad gansxvavdeba „wylis moxvnisagan“ Tavisi daniSnulebiT, magram maTi sayovelTao-saTemo xasiaTi, mxolod qalebis monawileoba da a. S. mTlianad emTxveva erTmaneTs, rac gvaiZulebs vifiqroT, rom
es erTi da igive wesia, uSores warsulSi gavrcelebuli samiwaTmoqmedo
xalxebSi, oRond sxvadasxva eTnikur garemoSi mizanSecvlili da gardaqmnili. ZiriTadi gansxvaveba maT Soris mainc isaa, rom iq, ruseTSi
ritualis ZiriTadi sakvanZo elementia „gareSemoxvna“, saxvneliT wris
Semovleba soflisaTvis, raTa iq mavnem ver SemoaRwios. „wylis moxvna“
ki Tavisi seqsualuri aqcentebiTa da wyalSi guTnis tarebiT, nayofierebis Zalebis provocirebisakenaa mimarTuli. wris, rogorc borotisagan
302
damcvelis garSemovlebis wesi saqarTveloSic iyo gavrcelebuli, magram
mas amindis ritualebTan uSualo kavSiri amJamad ar uCans.
aRwerili wesebisaTvis erT-erTi saerTo damaxasiaTebeli, mniSvnelovani momentia saxvnelis garSemo arsebuli warmodgenebi, romelTac
etyoba mravalferovani aspeqtebi gaaCndaT da amitom sxvadasxva mizandasaxulobis ritualebSi moikides fexi. „gareSemoxvna“, iseve rogorc
„wylis moxvna“, saerTo saTemo wesi Cans, romelic Temis qalTa monawileobiT sruldeboda. es garemoebebi maT erT kategoriaSi aqcevs. cxadia, yvela rituali, romelic soflis, Temis, xeobis masStabiT imarTeba,
roca Semsruleblebi yvela ojaxis komls miadgebian, an sayaneebs daivlian, wriuli moqmedebidan iRebs saTaves da ZiriTadad socialuri jgufisaTvis sakuTari, Tavisi teritoriis dacvas gulisxmobs. amgvari ritualebi saqarTveloSi bevria damowmebuli, magram mainca da mainc wriuli forma aRar aqvT SerCenili. wriuli ferxulebi, garsSemovlebi,
orpiruli simRerebi (romlebic aseve uwyvetobas warmosaxaven), farTod
aris gavrcelebuli qarTvelTa ritualur moqmedebebSi da isini ZiriTadad teritoriulad ufro mcire ganfenilobis movlenebTan kavSirSi Semoinaxa.
zemoT CamoTvlili wesebi erTmaneTisagan gansxvavdebian agebulebis
sirTuliT, monawile komponentTa istoriuli warmomavlobiT, Sesrulebis koleqtiuri Tu individualuri wesiT, magram radgan isini ar gamoxataven vedrebas romelime RvTaebrivi Zalisadmi, amitom magiur moqmedebaTa jgufad gavaerTianeT. gaerTianeba, ra Tqma unda, pirobiTia, radgan
SesaZlebelia am wesebis kidev ufro detaluri daxarisxeba.
ïèòíæòì ãïèëùâåâòì îòüóïäåþò
äïçïîëþï - ãëíöïëþï
es wesi saqarTvelos TiTqmis yvela kuTxeSia damowmebuli da mcired gansxvavebebs Tu ar CavTvliT, ZiriTadad erTi da igive saxiT
sruldeba. gansxvaveba ufro xSirad Seexeba ritualis mTavar personaJis
saxels, romelic amindis RvTaebas ganasaxierebs. mas qarTlSi, imereTSi,
mesxeT-javaxeTSi da aWaraSi „lazare“ erqva, raWa-leCxumSi, svaneTsa da
303
kaxeTSi ki „gonja-gonjo“ TuSeTSi igi „sawvimara gugais“ saxeliTaa
cnobili, xolo mesxeT-javaxeTSi zogan „kotia-kotia“-sac eZaxdnen.
„lazaroba-gonjaobas“ ormxrivi daniSnuleba hqonia, mas gamarTavdnen rogorc daris, ise wvimis dros, oRond savedrebel teqstSi RvTaebas saWiroebis mixedviT SesTxovdnen mzian Tu Rrublian dars.
sabednierod am wesisaTvis adreve miuqceviaT yuradReba da XIX saukunis meore naxevris presaSi sakmaod xSirad vxvdebiT cnobebs „lazaroba-gonjaobis“ Sesaxeb. ase magaliTad, gasul saukuneSi aRwerili
lazarobis wesis Tanaxmad sofel kavTisxevSi gvalvisas ikribebodnen qalebi, Tixisagan akeTebdnen Tojinas – lazares, romelsac karidan karze
daatarebdnen da galobdnen:
„ex lazare, lazare,
lazar modga karsa,
midga-modga Tarosa
daemgvana mTvaresa,
cxavi acxavebula
wvima aCqarebula.
RmerTma mogvca talaxi
aRar gvinda goraxi,
eliao, eliao,
rasa mogiwyeniao.
TeTri Txa, TeTri cikani
SenTvis mogvirTmeviao“.
am simReris Sesrulebisas momRerlebs wuwavdnen.
pirvel maiss scodniaT lazaroba samTavisSiac. am dRes Seikribebodnen 50 wlis asakamde qalebi da daiwyebdnen lazareze siaruls. lazared Semosavdnen xis jvars, zogjer RvTismSoblis xatsac Camoatarebdnen. unda SeCerebuliyvnen yvela ojaxis karwin da emReraT. simReris
teqsti zemoT motanilis msgavsia, oRond ramdenime taepiT metia, sadac
lazareze naTqvamia, rom
„xeli Cahyo qilasa,
erbo dasdo binasa.
elias ki etyvian:
„ox wmindao elia
304
rasa mogiwyenia?
TeTri furis mxar-beWi
SenTvis mogvirTmevia,
Sen moiyvan wvimasa,
Cven dagiklav cikansa,
aRar gvinda goraxi,
RmerTo mogve talaxi,
mindors kargi balaxi.
es elia, elia
RrubelT winamZRolia.
karTan mosul
momRerlebs aqac wuwavdnen
da produqts aZlevd-
nen. pirvel maiss ki saerTo salocavs, saRvTos gadaixdidnen xolme.
1875 wlis cnobiT zemo qarTlSi Tojina lazares damtarebeli,
„lazares deda“ Tojinas wyalSi gadaagdebda da etyoda: „gviSvele lazare RmerTTan, wvima moiyvaneo“. danarCeni nawili ritualisa ki iseve
sruldeboda, rogorc sxvagan, e. i. TojiniT kardakar Camoivlidnen, imRerebdnen, produqts Seagrovebdnen da Semdeg saerTo purobas gamarTavdnen.
lazarobis ramdenadme gansxvavebuli da saintereso wesia aRwerili
kaxeTis sofel vejinSi. aq ramdenime soflidan mogrovdebodnen qalebi,
xelSi daiWerdnen tikinebs da kardakar daivlidnen soflebs. am tikinebs
yvela ezoSi wyliT bandnen imis niSnad, rom wvima movao. saxlis patronebi maT aZlevdnen kvercxs, fuls, fqvils da sxva saxis produqts, riTac saerTo purobas marTavdnen. Camovlis dros qalebi ufro mcire
leqss mRerodnen:
„aRar gvinda goraxi,
RmerTo mogve talaxi“.
„wminda elia Cveni mcvelia“.
gvalvaSi wvimis gamowvevis mizniT Camovla icodnen aWaraSi. aq Tojinas „dedofalas“ an „qefCa-xaTuns“ (kovzis, niCbis dedofals) eZaxdnen. mas upiratesad bavSvebi amzadebdnen da iginive asrulebdnen. es wesi
ufro mTian aWaraSi aris daculi, sadac xSiri gvalvisas Segrovdebodnen bavSvebi, cocxze wamoacmevdnen kabas, gaukeTebdnen mklavebs da aseTi
305
TojiniT meTauri wauZRveboda win msvlelobas. bavSvebi kardakar Camoivlidnen da Tan mRerodnen:
-lazaria, lazaria,
raza karsa mogvdgomia
aRarRalebs Tavsa,
vexvewebiT RmerTsa,
RmerTo mogve wvima-wyali!
amin! SesZaxebdnen erTxmad yvelani. damxvdurebi bavSvebs wyals gadaavlebdnen da produqts miscemdnen. Camovlis Semdgom bavSvebi erTad
dasxdebodnen da mogrovils Seeqceodnen. xalxis Rrma rwmeniT, vidre
isini purobas morCebodnen, usaTuod wvima unda mosuliyo.
aWaruli teqstebi Zalian mravalferovania da danarCeni kuTxeebis
masalasTan maTi SedarebiT mraval saerTo niSans vpoulobT lazares garegnobaSi. es rituali aqac, iseve rogorc qarTlSi, ormxrivia, e. i.
wvimisTvisac imarTeboda da darisTvisac, rac naTlad Cans teqstebidan:
lazara modga karsao
moRarRalebs Tavsao,
RmerTo mogve wvima wyali,
Segvinaxe ziza Tvali
(an Segvinaxe wvima wyali).
amasTanave zogi teqsti naTlad migvaniSnebs, rom lazare faliuri
RvTaeba yofila mag. „lazaria kvarcxa midgomia RmerTsa“ da Suamdgomlobs, rom RmerTma wvima misces xalxs. es momenti gansakuTrebul mniSvnelobas iZens maSin, roca gavixsenebT, rom mTxrobelTa gadmocemiT
aseve faliuri iyo lazares qarTluri Tojinebic. safiqrebelia, rom
seqsis aRmniSvneli terminebi da epiTetebi adre qarTlur teqstSiac unda yofiliyo. am mosazrebas sarwmunos xdis lazarobis Tanmxleb ritualebSi, kerZod wylis moxvnisas gavrcelebuli
saweso bilwsityvaoba
da sxvadasxva simboluri, seqsualuri qmedebani.
imereTSi lazares gonjas uwodebdnen. aq wesi ramdenadme gansxvavebiT mimdinareobda. gonjaze wavidoda 10-12 qali, amaTgan ori axalgazrda, gauTxovari, fexSiSvela unda yofiliyo. Tojinas ar akeTebdnen, oRond sanacvlod aRniSnul or qals airCevdnen gonjad da pirs naxSiriTa
Tu talaxiT Seumuravdnen, anu „Seugonjavdnen“. es procesia kardakar Ca-
306
moivlida. yvela ezoSi Sevidoda da simReras ityodnen. am dros moxuci
qali Tanmotanil sanTels aanTebda, daiCoqebda da RmerTs sisveles SesTxovda. axalgazrda qalebs usaTuod gawuwavdnen xolme. simReris teqsti imereTSiac iseTia, rogorc sxvagan.
„gonja modga karebsao
ayvrialebs Tvalebsao.
cxrili agorebulao
wvima moCqarebulao.
aRar gvinda goraxio,
RmerTo mogve talaxio“.
gonjaze siarulis wesi damowmebulia raWaSic. aq gaaSiSvlebdnen
10-15 wlis biWs, romelsac tansa da saxes gaumuravdnen naxSiriT, xelSi
grZel mwvane tots daaWerinebdnen da misi meTaurobiT Semouvlidnen sofels. gonja cekvavda da xmamaRla iZaxda:
„gonja modga karebsa,
abrialebs Tvalebsa.
rilasa, rilasa,
RmerTi mogvcems wvimasa“.
am sityvebis warmoTqmisTanave
mas wyals asxamdnen, aZlevdnen kver-
cxebs, qaTams. Tu wvima movidoda, es ra Tqma unda, gonjas damsaxurebad
iTvleboda.
amindis gamowvevis ritualebi metad gavrcelebuli Cans svaneTSic.
gvalvis dros saydridan gamoasvenebdnen xats, procesia yvela ojaxis karze SeCerdeboda da „kvirias“ imRerebda, Tan RmerTs wvimas exvewebodnen,
aseve scodniaT notiobis, e. i. delgmis drosac, oRond maSin piriqiT,
RmerTs dars SesTxovdnen. xalxi darwmunebuli iyo, rom kvirias simReriT soflis Semovlas gavlena unda moexdina amindze da misi Secvla
gamoewvia. am simReris Sesrulebisas piri aRmosavleTisaken hqondaT Seqceuli, radgan es simRera RmerTisadmi udides savedreblad miaCndaT,
romeli mosaxlis karzec kvirias sagalobeli ar iTqmoda, im mosaxlisas
mosalodneli iyo adamianebis ubedureba, an saqonlis zarali.
laSxeTis soflebSi gvalvis, an wvimis dros icodnen „movlenis“
Sesruleba. Segrovili xalxi „kvirias“ simReriT mTel laSxeTs Semoivlida, yvela karsa da ojaxs miadgeboda, imRerebda. amasTanave gamoasve-
307
nebdnen wminda giorgis xats, gabandnen wyalSi da isev saydarSi SeabrZanebdnen. am rituals, e. i. „movlenas“ didi Zala hqonda da xalxsac didad swamda misi. igi TiTqos mTlianad qristianuli kultmsaxurebis wesebidan modis da qristianul atributebs iyenebs. magram amave dros aq
gonjas Tqmac scodniaT:
„gonja modga karsa,
aRurialebs Tvalsa.
amoiRe TeTri yveli
Cagvidevi kalaTasa,
RmerTi mogcems baraqasa.
alaTasa balaTasa
xeli Cahkar kalaTasa
vincxam gonjas ar aCuqos,
gvalva misces mis yanasa“.
sayuradReboa, rom svaneTSi berikasac gonjas eZaxdnen, rac am sami
saxeliT (berika, gonjo, lazare) warmodgenil RvTaebriv Tu miTosur
personaJs friad aaxloebs da maT raobas warmodgenaTa saerTo sibrtyeSi
aqcevs.
kaxeTSi friad gavrcelebuli iyo „didebaze“ davla. Seikribebodnen
qalebi, maT mona qali (xatis msaxuri) wauZRveboda, SeiZleba xatic waeRoT. amave dros scodniaT gonjas gakeTebac da xSirad gonjaze Camovlas
bavSvebs miandobdnen, radgan „didebaze“ wasvla seriozul religiur saqmed iTvleboda da aq bavSvebs ara esaqmebodaT ra. didebaSi monawile qalebi fexSiSvelni midiodnen, ZiriTadad Tavis ubans Semoivlidnen. Tumca
SesaZloa sxva ubnebsa da soflebSic gasuliyvnen. am msvlelobis dros
wylis misxma da sxva aseTi moqmedebebi ar SeiZleboda. wyalSi mxolod
imas gawuwavdnen, visac gonja epyra xelT. xatisTvis wylis misxma an
sxva ram Tavisufali saqcieli yovlad dauSvebeli iyo. didebaze SeiZleba CamoevloT rogorc gvalvis, ise wvimis dros. es msvleloba, gansxvavebiT lazaresagan ufro saeklesio iers atarebda, Tumca lazareSiac
sakmaod igrZnoboda qristianobis gavlena. zogi cnobebis Tanaxmad, didebaze dadiodnen ara marto dedakacebi, aramed mTeli sofeli. maT win
mRvdeli miuZRoda da yanebSi daatarebdnen sxvadasxva wmindanebis xatebs.
didebaze mxolod qalebis siaruli da galoba am process ufro laza-
308
robasTan aaxloebs. winamZRvari mona qali daTvliT ambobda: „RmerTo didebulo, mSivrebs nu dagvxocav, gvaRirse wvima-nami, nu dagvRupav, bavSvebs mSiers nu dagvitoveb, iav-nani-o“ am daTvlas „iavnanas“ eZaxdnen da
Sig icodnen axlomaxlo salocavebis CamoTvla, pativiT moxsenieba da
Sevedreba. winamZRvari Tavis savedrebels godebiT ambobda, Tan cremli
Camosdioda. mis moTqmas xalxic bans aZlevda da yoveli frazis bolos
„e-e-e, didebaaa“-o daiZaxebdnen. qalebs usaTuod mTlad TeTri samoseli
Tu ara, TeTri Tavsafrebi unda hqonodaT da fexSiSvelni unda yofiliyvnen. „SiSvel fexs unda
egrZno miwis mxurvaleba, an siciveo“ ambo-
ben mTxrobelebi. Tu procesiaSi kacebi erivnen, isini fexSiSvelni ar
midiodnen, magram qudebi ki usaTuod xelSi unda sWerodaT. procesia
axlomaxlo salocavebs Camouvlida, gansakuTrebiT cdilobdnen elias
niSamde misvlas. aseve Tu sadme iyo, qalqvasTanac mividodnen, gadaabrunebdnen da wyals daasxamdnen. SeiZleba barbareSi, mTavarangelozSi, wminda giorgis sxva salocavebSi SeevloT, yvelgan sadac ki moaxerxebdnen
misvlas. didebis monawileni wasvlamde Tavad Seagrovebdnen fuls, aseve
gzaSi SemxvedrTagan iRebdnen saCuqars fulis, saklavis an sxva ram
produqtis saxiT. yovelTvis cdilobdnen, rom didebaze samarxvo dReebSi ar wasuliyvnen, radgan am dReebSi sisxliani msxverpli akrZaluli
iyo. salocavebze misulni sanTels daanTebdnen, „mona“ qali Tavis saTqmels isev godebiT ityoda, xalxic tiroda da eklesias samgzis Semouvlidnen iavnanaTi. mere ki sufras gaSlidnen da yvelani dasxdebodnen. sufras pirvelad mona qali dalocavda. “gaimete eliao raime qveynisaTvis, mosavali moiyvaneo“. am sityvebis Semdeg Rvinos dalevda. Semdeg
TiTo-oror Wiqas yvela Sesvamda da dabrundebodnen ukan. yvelaferi es
wvimis gamowvevis uebar saSualebad miaCndaT. „xan sofelSi mosvlas ver
moaswrebdiT, ise dauSvebda wvima, Tu ara da Rrubeli mainc wamogveweoda. xSirad dasvelebulebi movidodiT saxlSio“, uTqvamT mTxroblebs.
didebaze siaruli mesxeT-javaxeTSiac scodniaT. saintereso masala
aqvs fiqsirebuli g. jalabaZes sof. RrelSi. didebaze gasvlas aq moxuci
qalebi Taobdnen. isini axalgazrda gogonebs Sekrebdnen da ise wavidodnene kardakar dasalevad. amasTan Tan dahyavdaT „gvalvis patarZali“,
Tavze Cixtadadgmuli axalgazrda qali, romelsac CixtaSi spilenZis
jams (faxiri Tasi) Caudgamdnen da ise daamagrebdnen, rom siarulisas ar
309
Camovardniliyo. „gvalvis patarZals“ saxeze ferad, leCaqisebur qsovils an Txel naWers Camoafarebdnen da xelCakidebuli ezoebSi dahyavdaT. zogi mekomuris ezoSi simReras ityodnen:
lazar modga karsao,
abrialebs Tvalsao,
aRar gvinda goroxio
RmerTo mogve talaxio,
cxrili agorebulao,
wvima gaCqarebulao.
simReris damTavrebisTanave ojaxis diasaxlisi maT aZlevda sanTels, yvels, fqvils, kvercxs, visac ra SeeZlo, amasTanave gvalvis patarZlis Tavze Cadgmul jamSi asxamda wyals. Sekrebili sanovagiT eklesiis
karze puroba imarTeboda. zogjer purobas mindvrad, romelime yanaSi
marTavdnen. soflis moxucTa iniciativiT eklesiac ereoda am saqmeSi,
didebidan dabrunebuli procesia eklesias miadgeboda, aq mRvdeli parakliss ixdida da yanaSi xats gamoabrZanebda.
wvimis gamowvevis mravalferovani wesebia fiqsirebuli TuSeTSi. aq
gvalvisas amzadebdnen „sawvimara gugas“. aiRebdnen niCabs, yelTan jvaredinad miamagrebdnen joxs, anu xelebs, niCabs pirze TeTr mitkals gadaakravdnen, viTom saxeao, xolo tars pataraZaliviT Semosavdnen. Tojinas
xSirad „maWkulosac“ uwodebdnen. gamzadebuli guga mdinareze CahqondaT
da pirs dabandnen, wvima wamoavao. zogjer miwaSic damarxavdnen. sawvimari gugas damzadeba yvelierSic scodniaT. mas kacebis Sesakreb adgilas
aayudebdnen da erT-or kacs daavalebdnen, yuradReba miaqcie, aravin araferi dauSavoso. Tu vinme Tojinas dauSavebda rasmes, mas kacurad
gamo-
wyobili wverulvaSiani qali „berikebi“, maTraxebiT scemdnen.
wvimis gamowvevis mizniT CaliT kacis Semosvac scodniaT, romelsac kardakar atarebdnen da wyliT wuwavdnen.
analogiuri wesebi qarTlSiac aris damowmebuli. aq sasoflo saRmrTos dros eliasaTvis ciknis dakvla scodniaT, didebaze wasulebi ki
Cveulebriv saCuqrebs agrovebdnen, saxlidanac mihqondaT da salocavebs
rom moilocavdnen, mere saerTo trapezs marTavdnen. didebaze wasulebs
xSirad xatebic mihqondaT, qalebs Tavze usaTuod TeTri Tavsafrebi un-
310
da hqonodaT, rac saRvTod miaCndaT. am Tavsafrebs salocavSi moiZrobdnen da usaTuod iqve datovebdnen.
amindis gamowvevis ramdenadme gansxvavebuli wesebi icodnen samegreloSi. pirvel rigSi saamisod ZiriTad RonisZiebad iTvleboda saTemo
locva. gvalvisas mTeli Temi iyidda xars, zogan xarsa da verZs. mamakacebi vinme xanSiSesuli kacis meTaurobiT wavidodnen eklesiaSi, an eklesiis adgilas (Tu eklesia dangreuli iyo), anda soflis gareT mindorSi
da iq Seasrulebdnen ceremonials. meTauri kaci sanTliT xelSi exveweboda jer RmerTs, Semdeg ki sxva salocavebs CamoTvlida: Tqven gevedrebiT,
rom „Cveni namuSevari cecxliT ar daiwvas, RmerTi miexmaros
angelozebs (am SemTxvevaSi bavSvebs, ucodvelebs) da maTi sarCo gadaarCinos, rogor daizrdebian angelozebi, Tu maTi sarCo daiwvebao“. mTeli
xalxi muxlmodrekiT godebda da imeorebda: „a-a-a, RmerTo Sen gviSvele,
wvima gamogvigzavne. es xari da veeberTela verZi Seiwire“, amis Semdgom
mlocveli xalxSi Seagrovebda maT mier wamoRebul sanTlebs, erT konad
Sekravda, aanTebda, xalxs dalocavda da sanTlis konas Tavs Semoavlebda. am locvisaTvis (locvaSi zogan qalebica da bavSvebic monawileobdnen) xalxi sagangebod emzadeboda, wina saRamos dasufTavdebodnen, usaTuod ibanavebdnen da salocavze wasvlisas Tu ram ukeTesi tansacmeli
hqondaT, imas Caicvamdnen. locva rom morCeboda, samsxverplo cxovels
anTebuli sanTliT beWebs moutrusavdnen, waRma daabrunebdnen da aRmosavleTiT pirSeqceuls daklavda meTauri kaci. zogan, Tu ki locva mdinaris piras Sesruldeboda, cdilobdnen, rom dasaklav cxovels dakvlisas Tavi wyalTan axlos, an wyalSi hqonoda, rom sisxli mdinares Sereoda. xorcis nawils, gansakuTrebiT gulRviZls, iqve SeWamdnen, darCenils ki dainawilebdnen da saxlSi waiRebdnen. savaldebulo iyo, rom
xorci yvela monawiles Sexvedroda, aseTi ram gansakuTrebul SemTxvevaSi, metismetad didi gvalvisas xdeboda da xalxsac eWvi ar epareboda,
rom RmerTi wvimis gamogzavnas ar daaxanebda.
garda saTemo salocavisa, samegreloSi, msgavsad saqarTvelos sxva
kuTxeebisa, sawvimari Tojinis damzadebac scodniaT. am Tojinas sxvadasxva saxelebi erqva. aRmosavleT riaonebSi mas „moWyudias“ – patarZals eZaxdnen, zugdidis raionis zog sofelSi „ZiZikvakvas“, xolo galSi „Zivavas“. Tojinas saxelebis ori ukanaskneli variantis mniSvneloba
311
xalxs gadaviwyebuli aqvs da ukve aRaravis aRar axsovs ras niSnavda
„ZiZivaka“ an „Zivava“. aRsaniSnavia, rom qarTlsa da kaxeTSi gavrcelebuli iyo mcveli Tojina, „bostnis dedofala“, „bostnis kuki“, romelTac
bostnis dacva evaleboda. aseTive „bostnis dedoflebi“, imave daniSnulebiT “xance guaSesa“ da „zRapis“ saxelwodebiT damowmebulia Crdilo
kavkasiaSi, SapsuRebis soflebSi.
miuxedavad imisa, rom Tojinas gansxvavebuli saxelebi erqva, wvimis
gamowvevis wesi maTi monawileobiT yvelgan, mTels samegreloSi erTnairad sruldeboda da Tojinac yvelgan qalad iTvleboda.
qalebi da gogo-biWebi daamzadebdnen joxebisagan jvrisebur gamosaxulebas, romelsac naWrebiT Semosavdnen. samoselisaTvis umetesad wiTeli feri erCiaT, xolo pirisaxes TeTri naWris, an qaRaldisas ukeTebdnen, zed ki naxSiriT Tvalebi da piri gamohyavdaT. zogan Tojina adamianis zomisa unda yofiliyo, radgan, mTxrobelTa mixedviT, mis Sesamosad saxlidan mohqondaT visime tansacmeli, romelsac, ceremonialis dasrulebis Semdgom, ukanve ubrunebdnen patrons. aseTnairad morTul Tojinas qalebisa da bavSvebis procesia jer uban-uban Camoatarebda da asvelebdnen, Semdeg ki yvelani erTad mdinarisaken waiRebdnen. mdinarisaken
mimavali procesia iwyebda tirils da saSinel wivil-kivils astexda,
viTomc „moWyudia“ („ZiZikvavkva – Zivava“) daixrCoo da Tojinas wyalSi
gadaagdebdnen. Tu tansacmeli ukan unda daebrunebinaT, maSin mas jer
tansacmels gaaZrobdnen, xolo danarCens wyals gaatandnen. Tojinas wyalSi daxrCobas usaTuod wvima unda gamoewvia.
rogorc XIX s-is aRwerilobebidan vgebulobT, Tojina „Zivous“
wyalSi gadagdebis ceremoniali afxazeTSiac yofila gavrcelebuli. aq
didi gvalvisas qalebi da vaJebi Semosavdnen niCabs, an jvriseburad gadaWdobil kacis simaRlis totebs. uwin am saqmes mxolod qalebi asrulebdnen, mogvianebiT ki ukve vaJebic iRebdnen monawileobas. Tojinas
maRal Wokze daamagrebdnen da misi winamZRolobiT procesia wylisken
daiZvreboda. uwin Tojinas TeTrsafengadafarebul saxedarze, an cxenze
Sesvamdnen da ase miiyvandnen mdinaremde. gzaze mimavalni sagalobels ambobdnen: „Zivou! Zivou! Zari-qva-qva mikrild avaS ax“... am teqstis arasruli Targmanidan Cans, rom aq naxsenebia wvimis wyali, damSrali Svidi
wyaro da wylis gamoTxovna-vedreba. magram gansakuTrebiT sainteresoa is
312
garemoeba, rom aqvea naxsenebi „Ziri-qva-qva“, romelic albaT igivea rac
megruli „wiwikvavkva, ZiZikvakva“, iseve rogorc afxazuri „Zivou“, galis
megrelebis Zivavas udris. albaT saTanado kvleva gamoavlens, rom yvela
es termini monaTesavea da erTsadaimave cnebas gadmoscems, razedac metyvelebs ritualis TiTqmis absoluturi damTxveva. swored am Tanxvedris
safuZvelze ufro myari xdeba Sexeduleba zemoxsenebul personaJTa igiveobaze, romlebic Tavis
mxriv axsnas poveben megruli sawvimari To-
jinas meore variantis saxelwodebaSi „moWyudia“, patarZali. e. i. aq Tojina yvelgan ganasaxierebs qals, romelsac dasavlur qarTuli baris
tradicia, gansxvavebiT aRm. saqarTvelosa da aWara-mesxeT-javaxeTisa, qalad miiCnevs. am warmodgenebs metad farTo paralelebi eZebneba istoriuli mezoblebis kulturaSi. aRsaniSnavia is garemoebac, rom gvalvis winaaRmdeg afxazeTSi adre gavrcelebuli yofila wylis moxvnis wesi, rac
ase tipiuria qarTuli ritualebisaTvis.
ïèòíæòì øåèúâåäò éâàïåþåþòì ãïîåãíóäò
íòøíåþò æï ìïõåäò
pirdapiri monacemebi, romlebic mogvcemdnen cnobas amindis RvTaebis funqciis, warmoSobis, garegnobis, an Tavdapirveli saxelis Sesaxeb,
xalxis mexsierebas ar Semounaxavs. am sakiTxebze SesaZloa vimsjeloT
sasimRero teqstebSi gamoyenebuli epiTetebis, mogvianebiT Serqmeuli, an
Zveli, tabuirebuli zedmetsaxelebis mixedviT, sadac Cans kultis obieqtis funqcia, Sinaarsi da garegnuli niSnebi. amave sakiTxebisaTvis mniSvnelovan masalas gvawvdis Tavad rituali, sxvadasxva xasiaTis saweso
moqmedebebi, monawileTa sqesi, asaki, Cacmuloba-morTuloba, trapezis wesi da saerTod yvelaferi, rac am procesebTan aris dakavSirebuli. gansakuTrebiT mniSvnelovani monacemebi aris daculi saweso Tojinebis, amave mizniT damzadebuli, Tu comisagan gamomcxvari figurebis garegnobaSi,
tansacmelSi, piri-saxis gaformebis wesSi. aseve mniSvnelovania is garemoebac, rom arseboben mdedrobiTi da mamrobiTi gamosaxulebebi da TiToeul maTgans aqvs Tavisi funqcia da roli. daviwyoT mamrobiTi figurebiT.
313
qarTlSi xSirad amzadebdnen Tixis, an talaxis kacs, romelsac
xazgasmiT emCneoda sqesis niSnebi. aseTive figuris sanTlisagan gamoZerwva da comisagan gamocxobac icodnen. sxva SemTxvevaSi Tojinas kovzze
(cicxvze) gamarTavdnen, zogan am mizniT cocxs iyenebdnen. umetes SemTxvevaSi Tojina, xelgaSlili, jvriseburi figura iyo. aseTi poza Zlier gavrcelebuli Cans qarTul saweso xelovnebaSi. fiqroben, rom igi
gamoxatavs dalocvis, locvis aRvlenis process. aseT figurebs adorantebs, anu mlocvelebs, mavedreblebs uwodebdnen. radgan xalxuri warmodgenebis Tanaxmad lazare Suamavalia RmerTsa da adamianebs Soris, rogorc yvela qristianuli wmindani, SesaZloa misi figura uzenaesis winaSe vedrebis, an piriqiT, xalxis kurTxevis procesSi iyos gamosaxuli.
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda Tojinis piri-saxis gaformebasac.
naWrisagan damzadebuli Tojinis saxe warmoadgenda jvriT gaxazul
wres, zogjer ki pirsaxes sarkis an SuSis brWyviala natexs ukeTebdnen,
gansakuTrebiT maSin, roca dari undodaT. e. i. Tanaxmad warmodgenebisa,
sadarod ganwyobili RvTaebis piri naTelia, sarkesaviT brwyinavs, xolo
avdrisas Rrublian casaviT iqufreba, pirquSi, mrisxane xdeba. am SexedulebaTa anarekli aRbeWdilia xalxur metaforul azrovnebaSi. sakmarisia gavixsenoT Savi Rrublis msgavsi saxe amiranisa, RvTaebis saxeli
„pirquSi“, an kidev metaforaTa mTeli sistema „vefxistyaosanSi“, sadac
amindi, wvima, aqtiurad gamoiyeneba gmirTa ganwyobilebis gamosaxatavad.
aseTi viTareba, garkveuli moculobiT, lazares sagalobel teqstebSic
aris damowmebuli.
lazares sagaloblebis sawyisi ori sqemiT aris cnobili. erTis
Tanaxmad:
lazar modga karsao,
igriala casao.
xolo meore lazaresadmi vedrebas warmoadgendes:
„ax lazare lazare,
cas Rrublebi ahyare.
CamouSvi wvima
CamouZeR wina“.
pirvel sqemas ramdenime qvevarianti gaaCnia, mag. „lazar modga karsao, igriala, an ifriala casao“, an „lazare modga karsao, abrialebs
314
Tvalsao“, (qarTli) an kidev „gonja modga karsa aRurialebs Tvalsa“
(svaneTi), „lazarai modga karsao, moaRarRalebs Tavsai“; „lazarai modga
karsa, azanzaralebs Tavsa“, „lazar modga karsa, moxurxulebs casa“
(aWara).
meore sqema ki mxolod aRm. saqarTvelos axasiaTebs da mxolod
motanili variantiT aris cnobili. oRond aris SemTxveva, roca Rrublebis ayras lazares msgavsad barbares SesTxoven.
motanili masalidan naTlad Cans, rom lazare usaTuad „modgeba
kars“, e. i. teqsti amowmebs ritualuri qmedebis, kardakar Camovlis aucileblobas da tradiciulobas. amasTanave TiTqos aRwers lazares mier
gamovlenil Zlierebis niSnebs, roca igi „karze modgeba“ lazare Tvalebs abrialebs, Tavs azanzarebs. yvelaferi es iwvevs caze an mTaze
grials, frials, caze „xurxuls“. saerTo suraTs Tu aRvadgenT, teqstis dasawyisSi bwkarebis mixedviT kardakar dadis (an dahyavT) Tvalebbriala RvTaeba, romlis gamoCena iwvevs caze grials, „xurxuls“. lazares anTebuli Tvalebi, metad saintereso niSania, romelsac qarTvelTa
religiur warmodgenebSi odiTganve gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda: Tvalebis inkrustaciis wesi farTod iyo gavrcelebuli Zveli
msoflios xalxTa kulturaSi, riTac gadmoicemoda am xalxebis warmodgenebi Tvalze, rogorc sinaTlis wyaroze, xedvis unaris mqone organoze
da amis gamo mas udarebdnen mzes. am Sexedulebebis anarekls qarTvelTa
uZveles warmodgenebSiac vxvdebiT. magaliTad, ufliscixeSi aRmoCenilia
Tixis kerpi, romelsac obsidianiT inkrustirebuli Tvalebi aqvs. obsidinis saSualebiT gadmocemulia Tvalis gansakuTrebuli Tvisebebi, kerpis Semqmneli xalxis warmodgenebi Tvalze, Torem, winaaRmdeg SemTxvevaSi, Tvalsac igive masaliT, Tixisagan gamoiyvandnen. aseTive manaTobeli
Tvalebi hqonda armazsac, romlis Sesaxeb qarTlis cxovreba gveubneba:
igi yofila „kaci erTi spilenZisa, da tansa missa ecua jaWvi oqrosi,
da Tavsa missa Cabalaxi myari, da Tvalni esxnes zurmuxti da bivrili,
da xelTa misTa aqunda xrmali brwyinvale viTarca elva, da iqceoda
xelTa misTa Sina“. aqac, ra Tqma unda, RvTaebis zebunebrivi ZaliT mogizgize Tvalebzea laparaki da es niSani feradi qvebiT inkrustaciis
saSualebiT gadmoicema. aseTive Sexedulebebi mravlad aris daculi
xalxur zepirsityvierebaSi.
315
sakmarisia gavixsenoT fraza cnobili xalxuri leqsidan vefxisa da
moymis Sesaxeb. monadire gamoqvabulSi Sedis SuaRamisas, ganuWvretel
ukuneTSi da ambobs: „vefxi ro wamomifrinda, Tvalni marisxa RvTisani“.
e. i. bnelSi anTebuli vefxis Tvalebi xalxurma sityvam „RvTis Tvalebs“
Seadara da mTeli daZabuloba dramatuli scenisa am lakonuri SedarebiT
gamoixata. leqsis Semqmneli xalxisaTvis motanili pasaJi savsebiT gasagebia da araviTar komentars ar saWiroebs. ase rom, gonja-lazares
briala, cecxlovani Tvalebi Zveli RvTaebis erT-erTi mTavari garegnuli
niSania. msgavsi rwmena-warmodgenebi did istoriul sivrceSi yofila ganfenili.
mamri RvTaebebis gverdiT Tayvans cemdnen da wess umarTavdnen
mdedr RvTaebebs, wvimis qalur gamgeblebs. maTi kulti ZiriTadad dasavleT saqarTveloSi iyo gavrcelebuli, Tumca arc imis Tqma SeiZleba,
rom aRmosavleT saqarTvelo amindis mdedrobiT RvTaebebs ar icnobda. aq
farTod aris gavrcelebuli wvimis winamZRvris, barbales kulti, romelsac lazaresa da elias msgavsad mimarTavdnen:
ax barbare, barbare,
cas Rrublebi ahyare,
CamouSvi wvima,
CamouZeR wina.
rogorc Cans, aRmosavleT saqarTveloSi qalRvTaebaTa kultma Tavi
moiyara wminda barbaresTan dakavSirebul rwmenebSi da maT sagangebod SevexebiT roca qristianul wmindanebs ganvixilavT.
imereTisa da samxreT saqarTveloSi damowmebulia Sereuli tipis
ritualebi sadac qaluri da mamruli terminebi da aqsesuarebi xSirad
erTmaneTSia areuli. imereTSi aseT wess asrulebda ori gauTxovari qali, romelsac saxes „Seugonjavdnen“ (anu gamuravdnen). es qalebi fexSiSvelebi miuZRvodnen procesias, yvelafers akeTebdnen, rogorc Cveulebriv, „lazarobisas“ iyo miRebuli, magram sasimRero teqstSi, qalis
nacvlad, isev „gonjas“ axsenebdnen, rogorc es xdeboda raWasa da svaneTSi.
igive viTareba aris damowmebuli samxreT-dasavleT saqarTveloSi.
aWaraSi dahyavdaT „gvalvis patarZali“, Tavze jamdadgmuli qali, romelic jamSi agrovebda Sewirulobas. sasimRero teqstSi is axsenebs la-
316
zares. amasve imeorebda ukve xsenebuli kovz-dedofala, „qefCa-xaTunic“.
vfiqrobT, rom mamri da mdedri RvTaebebis kultis aRreva Sedegia mTliani miTosuri sistemis daSlisa, romelSiac orive RvTaeba monawileobda
da Tavisi funqciebi gaaCndaT.
samegreloSi gvalvisas amzadebdnen Tojinas, romelsac erqva „Zivava“ (galSi), xolo danarCen samegreloSi aseTive Tojinas eZaxodnen „ZiZikvakva//wiwikvakva“-s. paralelurad ki maT maWyudias (patarZali) saxeliTac ixseniebdnen. es ukanaskneli saxeli Zalze sayuradRebod gveCveneba,
radgan igi exmaureba zemoxsenebul, aWaraSi damowmebul „gvalvis patarZals“. es ki saerTo koncefciis arsebobaze migviTiTebs da gamoricxavs
yovelgvar axsnas, romelic SemTxveviTobaze iqneba dafuZnebuli.
mdedrobiTi Tojinebis damzadeba icodnen afxazeTSiac. isini cnobilni arian ori saxeliT: „Zivou“ da „Ziriqvaqva“. rogorc erTi, ise meore megrul samyarosTan Cans dakavSirebuli, radgan analogiur Tojinebs
Crdilo kavkasiaSi, afxazTa monaTesave tomebs Soris „xance-guaSes“, anu
niCbis dedofals eZaxian, rac „qefCa-xaTuns“ ufro enaTesaveba, vidre
Tojinis afxazeTSi gavrcelebul saxelebs.
specialur
literaturaSi
afxazuri
Tojinis
saxelis
Sesaxeb
erTgvarovani azri ar arsebobs. Tanaxmad zogi mosazrebisa, RvTaebis saxeli aq saerTod ar aris SenarCunebuli. sxvaTa azriT aq swored RvTaeebis saxeli unda iyos mocemuli, radgan ritualSi Tojinis mimarT didi
mowiweba aris gamoxatuli. igi TeTrsafengadafarebuli cxeniT mihyavT
mdinareze.
afxazuri Zivous saxelis axsna mxolod afxazur masalebze dayrdnobiT albaT, marTlac SeuZlebelia. iv. javaxiSvili am saxelSi xedavda mimarTvas vobisadmi (Zi - wyali, vou - vobi) - wyali (mogveci) vobi.
magram es Sexeduleba udavod misaRebi ar Cans. samwuxarod aravis miuqcevia yuradReba im garemoebisaTvis, rom Zivous teqstSi naxsenebia sxva
saxelebic, Zirikvakva (ZiZikvakva, Zivou, Ziriqvaqva), da Zivava. Tu am saxelebs samegreloSi fiqsirebul variantebs amovuyenebT gverdSi, maT Soris msgavseba sruliad naTeli gaxdeba. rogorc mravalgzis aRvniSneT,
ZiZiqvaqva da wiwikvakva, aseve Zivava samegreloSi, ritualur teqstebSi
farTod gavrcelebuli saxelebia, romlebic amJamad iseve gaugebaria,
rogorc afxazuri Zivou. amasTanave megrulSi aris daculi sxva varian-
317
tebi, kerZod maWyudia - patarZali, romelic ramdenadme naTels hfens am
gaugebar saxelTa Sinaarss. udavoa, rom es Tojinebi marTlac qals, kerZod gaTxovils da nayofierebasTan dakavSirebul qals gulisxmoben. afxazeTSi damowmebulia wylis mdedrobiTi boroti suli wylis deda,
ZiZlan-i, romelsac xSirad „wylis oqrovan mbrZanebelsac“ uwodeben. igi
warmodgenili hyavT lamazi qalis saxiT, tanSiSveli, grZeli, oqrosferi
TmebiT. ZiZlans terfebi ukan aqvs Seqceuli, ris gamo misi gulaRma waqceva SeuZlebelia; misi tani TevziviT civia. upirveles yovlisa mas avedrebdnen axal rZlebs, romelTac mxolod sagangebo ritualis Sesrulebis Semdeg aqvT wyalze siarulis ufleba. xalxuri gadmocemebi ZiZlans ufro borot sulad ixsenieben. misi damorCileba da samsaxurSi Cayeneba SeiZleba Tu Tmas SeaWridnen. ZiZlanis Tvisebebis mqone wylis qalebis Sesaxeb rwmena gavrcelebulia saqarTvelos yvela kuTxeSi, somxeTSi, osebSi, qurTebsa da a. S. aseve gavrcelebulia Tmis SeWris saSualebiT zebunebrivi Zalis mqone qalebis damorCilebis motivic, risTvisac sakmarisia gavixsenoT monadirisa da qalRvTaebis sasiyvarulo epizodSi qalRvTaebisaTvis Tmis SeWris cnobili Tema.
ZiZlanis Sesaxeb es mcire eqskursi imisaTvis dagvWirda, rom mis
saxelSi ismis CvenTvis amJamad saintereso ZiZikvakvas saxelis pirveli
nawili. rogorc Cans, iv. javaxiSvili swori iyo, roca saxels „Zivou“
Slida „Zi“ da „vou“ nawilebad, radgan swored „Zi“ an misi gaormagebuli forma, „ZiZi“//„wiwi“ aris saerTo yvela zemoxsenebuli saxelisaTvis.
ZiZi albaT igive qarTuli „ZiZa“ unda iyos, rac sabas ganmartebiT „sZis
mawovnebelia“. Tu am igiveobas
davuSvebT, maSin gasagebi xdeba am saxel-
iT meore megruli versia, „maWyudia“ - patarZali. aRsaniSnavia, rom zemoxsenebul TuSur - „sawvimar gugas“ zogjer „maWkulosac“ eZaxian. es
saxeli friad Camogavs xsenebul megrul termins, magram maT Soris naTesaobis dadgena Cvens kompetencias ar Seadgens. rac Seexeba megrulafxazuri sawvimari mdedri Tojinebis saxelebis pirvel nawilebs („ZiZi“, „Zi“) isini SesaZloa qarTul ZiZas da ZuZus udrides, miT ufro,
rom saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi gavrcelebulia qalis saxeli „ZiZia“, aseve roca qali axlobels mimarTavs, gansakuTrebiT bavSvs, xmarobs
termins „ZuZav!“. igive unda vifiqroT patarZlis an sZalis SemTxvevaSic.
am terminTa saTanado analizi albaT mdedris (Zus) aRmniSvnel cnebebTan
318
migviyvans. saxelebis meore nawili, „vava“, „vou“ mwuxarebis gamomxatveli SeZaxili unda iyos da qarTul „vaisa“ da „avais“ udris, romlebic
uZvelesi orgiastuli tirilis da SeZaxilebis kategorias ganekuTvnebian. am mosazrebas amagrebs ZiZikvakvasa da moWyudias groteskuli wivilkiviliT datirebis wesi, romlebic viTomdac wyalSi ixrCobodnen. aseve
scodniaT TuSuri „maWkulas“ damarxvac, mis Semdeg, rac wylidan amoiyvandnen. am analizis mixedviT Cans, rom amindis Semcveli qali RvTaebebis
megrul-afxazuri saxelebi saerTo sarwmunoebrivi safuZvlidan warmosdgebian, rasac adasturebs kidec maTi erT kulturul-istoriul regionSi ganfenac. rogorc Cans, es RvTaebebi ganasaxierebdnen qalur Zalas,
romelsac SeeZlo miwisaTvis wvimis saxiT nayofierebis miniWeba, e. i.
gvalvis Sewyveta. Zveli xalxebis miTologiaSi aseTi qali RvTaebebi
farTodaa gavrcelebuli da iTvlebian umaRlesi RvTaebebis, amindisa da
Weqa-quxilis ganmgeblis
qalur ipostasad (gamovlinebad), xSirad maT
meuRled, romlebic sxvadasxva mizezis gamo idevnebian da saxes icvlian
(caze iqceva varskvlavad, an Tanavarskvlavad, Tu sxva saxis metamorfozas ganicdis). maT itacebs boroti Zala (gveleSapi, devi), romelTa winaaRmdeg ibrZvian da imarjveben gmirebi Tu RvTaebebi da aTavisufleben.
qalRvTaebaTa devna-gatacebis siuJetis gaSla xdeba sxvadasxva formiT.
am SemTxvevaSi CvenTvis sainteresoa kerZod miTosuri siuJetebi devnili
qalebis Sesaxeb, rogoricaa, magaliTad, dafnisa da siringas Sesaxeb; es
nimfebi rogorc cnobilia, maTTvis arasasurvel siyvaruls gaurbian da
saxes icvlian (apolonis mier devnili dafne iqceva dafnis xed, xolo
panisagan devnili siringa - lerwmad). an kidev iseTi SemTxvevebi, roca
qalebi gaurbian sasjels (sikvdils, tyveobas da a. S.), risi mSvenieri
ilustraciaa zemoT ukve motanili legenda qalqvebis Sesaxeb. es miTosi
Tanamedrove formiT ukve friad daSorebulia Tavis pirvel saxes, magram
masSi sruli datvirTviT moqmedebs yvela sakvanZo motivi: lekebisagan
devnili qali - deda (Seadare megrul patarZali, ZiZa), tyveobas arCevs
qvad qcevas, SesTxovs RmerTs da Svilebianad qvavdeba. am qvasTan dakavSirebul sxvadasxva saxis magiur-religiur manipulaciebs (molocva, gadabruneba) SeeZloT wvimis gamowveva. ukanasknel momentSi moqmedebas
iwyebs qali RvTaebis, RvTaebrivi dedis, nayofierebis ganmasaxiereblisa
da pirvelmizezis uZvelesi sarwmunoebrivi funqcia, rac miTosis axal
319
redaqciaSi arc ganmartebulia da arc dasabuTebuli. damkvirveblisaTvis
sruliad gaugebaria, Tu ratom unda aniWebdes sasurvel aminds lodi,
romelic, Tanaxmad gadmocemisa, odesRac lekebisagan devnili, Cveulebrivi dedakaci yofila. msgavsi „usabuTo“ qmedebani yovelTvis uZvelesi
sistemuri rwmena-warmodgenebis anarekls warmoadgendnen da gaaCniaT arqauli religiur-miTologiuri safuZveli, rac xalxis mexsierebaSi ukve
aRaraa Senaxuli, magram sagangebo ZiebiT da SeswavliT SeiZleba misi gamovlena. legendis Suasaukuneobriv zedapirs Tu ar gaviTvaliswinebT,
yvela misi motivi arqaulia - 1. nayofiereba - dedoba gaigivebulia miwis
wvimiT morwyvasTan, e. i. miwis nayofierebasTan. 2. borotis mier devna.
3. RmerTisadmi vedreba. 4. savedreblis Sesruleba. gaqvaveba. 5. sakraluri arsis SenarCuneba - wvimis gamomwvevis unari. aseTi dasasruli tipiuria mravali xalxuri gadmocemebisaTvis, rodesac gmiris sikvdilisa da
gardasaxvis Semdgom raRacnairad vlindeba misi adrindeli funqcia (mag.
SeyvarebulTa saflavze amosuli ia da vardi, romlebic erTmaneTisaken
ixrebian, sisxlis wveTis, an Tavad gmiris yvavilad qceva, SeCerebuli
kldeebi, cixis mtirali kedlebi da a. S.). zemoT moxseniebuli ZvelberZnuli siuJetebi dafnesa da siringas Sesaxeb aseTive motiviT mTavrdeba. mas Semdeg rac mSvenieri nimfa dafne xed iqca, apolonma Seiyvara
es xe, da dafnis gvirgvini Tavis mudmiv Sesamkoblad aqcia, xolo siringas, lerwamis mSralma da sevdianma xmam pans STaagona Seeqmna tkbilxmovani fleita. am magaliTebis analogiurad, qarTuli qalqvis miTosis
yvela sakvanZo momentSi, naTlad vlindeba SedarebiT gviandeli, Suasaukuneebis masaliT axlad Semosili arqauli miTologiuri konstruqcia,
romelic SedarebiT axlo warsulSi axleburad gardaiqmna, rac Teoriulad momavalSiac aris SesaZlebeli.
Tu ufro Rrmad CavxedavT miTosis monacemebs, SesaZlo gaxdeba gamoiyos uZvelesi Sre, romelic safuZvlad daedo momdevno xanebis mravalferovan samiwaTmoqmedo rwmena-warmodegenebs. es Sexedulebebi dawyebuli adresamiwaTmoqmedo epoqidan, Zveli msoflios yvela xalxSia damkvidrebuli. yvelaze naTlad aRniSnuli warmodgenebi aRibeWda arqeologiur Zeglebze. aseT Zeglebad gveCveneba wina da Sua aziaSi, kavkasiaSi
da balkaneTSi aRmoCenili mcire zomis qalis qandakebebi, romlebic gamoirCevian
gansakuTrebuli
konceptualuri
320
damokidebulebiT
qaluri
xorcielebisadmi. qandakebebis mZime formebi, sqesis gaZlierebuli niSnebiT, maSin, roca savsebiT, an nawilobriv ignorirebulia pirisaxe da kidurebi, warmogvidgens qals, dedas, rogorc nayofierebis simbolos. aziur Zeglebze igi gamosaxulia leopardebze mjdomare, an dakavSirebulia
rqamaRal niamorTan da jixvTan, an iremTan, rac cxadyofs, rom es cxovelebi mis Tanmxlebebad iTlebian da RvTaebis dafaruli Sinaarsis, misi
funqciis damatebiT komentars warmoadgenen. kerZod, am cxovelTa maRali
rqa, bewvi, feradi qurqi misi Zalis, miwis ayvavebis unaris gamovlinebis
dasturia. arqeologiuri masalidan cxadad Cans, rom uzarmazar teritoriaze, Sua aziidan balkaneTamde, msgavsi qali RvTaebebi mWidrod ukavSirdebodnen mcenareul, ZiriTaTad pureulis motivebs. nayofierebis gamgebeli dedis idea miTosurad aerTianebda mcenareul da cxovelur samyaros, rogorc analogiis principiT moqmed meqanizms. amrigad qurqi da
bewvi, Tma, iseve rogorc am xanis xelovnebaSi gavrcelebuli orsul qalTa gamosaxulebebi, qandakebis TixaSi Sereuli marcvali da a. S. warmoaCendnen im periodis miTosis ZiriTad princips, sxeulis//miwis mzaobas
SobisaTvis, romlis Sedegia ayvavebuli miwa, anu Wreli qurqi Tu grZeli, oqros bewvi, an Tma. vfiqrobT, rom es Sexeduleba SesaniSnavad aris
areklili qarTul da bulgarul leqsebSi, romlebic wavumZRvareT am
narkvevs.
mogvianebiT es qali RvTaebebi iqcevian umaRlesi RvTaebis, Weqa-quxilis gamgeblis Tanmxlebebad. miTosis literaturad qcevis periodSi
maT
ganixilaven col-qmrul wyvilebad, rac mTlianad arRvevs Tavdapir-
veli miTosis konceftualur mxares. pirvandeli sazrisi am sakiTxze Semoinaxes indoelebma, romelTa Sexedulebis Tanaxmad deduri sawyisi, Saqti, mudmiv sxeulebriv kavSirSi imyofeba Tavis mamrul SesabamisobasTan,
rac qmnis maT SemoqmedebiT Zalas. erTmaneTisagan damoukideblad maT es
Zala ar gaaCniaT. am qalebs moekiTxebaT is ciuri wyali, romliTac miwa
nayofierdeba. ufro sworad isini, rogorc miwis simboloebi, Tavad
nayofierdebian ciuri teniT. amitom wylis gamoTxovis uZveles ritualebSi qalebis gamosaxulebebTan erTad xataven wylis aRmniSvnel texilebsa da zigzagebs, romlebic am ukanasknelTa cis namiT ganayofierebaze migviTiTeben. tripoles keramikul masalasa da mxatvrobaSi aris
ramdenime kompozicia, romlebic aSkarad exmaurebian Tanamedrove ritua-
321
lebs: qali cisken mimarTavs Tass, an qalTa jgufi cisken iSvers did
WurWels. aq gamosaxulia Sesawirad da locva „zeda“ Zalis mimarT, is
moqmedeba, rasac gamoxatavs qarTuli termini „zedaSe“, e. i. zedasaTvis
mirTmeva, zedas winaSe locvad wardgoma. b. ribakovi fiqrobs, rom es
viTareba kargad aris asaxuli rusul terminSi „Carodei//Carodeika“, rac
Sua saukuneebSi aRniSnavda TasiT (Cara), wylis didi WurWliT locvas.
motanili magaliTebi TvalnaTliv imeorebs zemoT naxseneb, aWaraSi gavrcelebul wess, sadac Tavze Tasdadgmul „gvalvis patarZals“ daatirebdnen. igive SeiZleba iTqvas wvimis gamoxmobis bulgareTSi gavrcelebul wesze, sadac daatarebdnen mwvane foTlebiT Semosil gogonebs,
„dodolebs“, an Tanamedrove berZenTa Soris miRebul ritualze, romlis
drosac kardakar dahyavT patara gogona, „perperia“ da daaxloebiT iseTi
Sinaarsis simRerebs mRerian, rogorc CvenSi.
yovelive amas Tu gaviTvaliswinebT, ukve movaxerxebT Sevafasod
ritualSi monawile qalTa asakisa da sxva niSnebis mniSvneloba. moxuci,
gauTxovari, an gauTxovrobis aRqmadadebuli qali ganasaxierebs uwylo,
unayofo miwas, Sesabamisad gvalvas, damWknar, mkvdar bunebas, naRvelsa
da mwuxarebas, xolo qali-coli, momqmedi deduri sawyisi (gaZlierebuli mRvdlis, an guTnisdedis colobiT) piriqiT, nayofieri miwis simbolo iyo da maT mimarT gansakuTrebiT aqtiurad sruldeboda moqmedebebi,
romelTa mizani iyo sqesTa aqtivobis warmoCena. sqesTa urTierToba ki,
rogorc ukve araerTgzis iTqva, miwisa da cis urTierTobebis miTosur,
simbolur warmosaxvas warmoadgenda. amitom RvTaebebis SeuRlebis adgili xSirad aris naxnavi mindori, rogorc es cnobilia berZenTa qalRvTaebis, demetres miTosidan: igi kretaze, samgzis moxnul mindorze SeuuRlda nayofierebis RvTaebas, iasions da Sva simdidris RvTaeba, plutosi. radgan miTosuri mrwamsiT ase iyo qveyana mowyobili, bunebrivia,
ritualis mizansac ideis aqtiurad amoqmedeba Seadgenda. amitom seqsualuri ritualebi Zalze gavrcelebuli iyo miwaTmoqmed xalxebSi. aseTi
ritualebi damowmebulia indoeTsa da indoCineTSi, sadac xvnis dawyebamde naxnav mindvrebze naturaluri uSualobiT imarTeboda Sesabamisi
qmedebebi. gansakuTrebiT bevri cnoba Semogvinaxes rusulma istoriulma
sabuTebma, sadac eklesia yovelnairad Zraxavda xalxur dResaswaulebze
gamefebul „RvTis sagmob“ TavaSvebul saqciels.
322
warmodgenili masala saSualebas gvaZlevs davaskvnaT, rom saqarTveloSi ZvelTaganve swamdaT amindis Semcvleli rogorc mdedri, ise mamri RvTaeba. es ori erTmaneTisagan damoukidebeli tradicia ar aris. rogorc eTnografiuli masala mowmobs, rwmenebi maT Sesaxeb da ritualis
Sesrulebis wesebi erTmaneTSi aris areuli, amasTanave mdedri da mamri
RvTaebebis Tayvaniscema xdeba erTsa da imave dros, erTsa da imave regionSi. es situacia savsebiT Seesabameba qarTvelebis winaqristianuli
rwmena-warmodgenebis ZiriTad principebs. uZvelesi mdedrobiTi qandakebebi, romlebic mcenareuli atributebiT arian Semkulni da liTonis xanis
mamri RvTaebebi, xazgasmuli faliurobiT, sabrZolo iaraRiT, etlosnebi,
mxedrebi da mSvildosani monadireebi, aseve jixvis rqebze Semdgari
mlocvelebi, sqesTa urTierTobis amsaxveli scenebi da a. S. saSualebas
iZleva davaskvnaT, rom miTosur-religiuri azri aq viTardeboda erTi
saerTo niSniT, romelic gamoixateboda bunebis ayvavebis, nayofis simravlis uzrunvelyofis zogadi principiT. ra Tqma unda, warmodgenaTa am
sistemaSi saTanado adgili eWira amindis garSemo arsebul Sexedulebebsac.
amindis Semcvleli mamrobiTi RvTaebis Sesaxeb arsebuli warmodgenebi mas Semdegnairad warmogvidgenen: 1) igi faliuria. 2) piriT Savia, rac wyromaze, mrisxanebis momentze migviTiTebs. 3) aqvs elvare, cecxlovani Tvalebi. 4) mas emorCileba elva da quxili. 5) SeuZlia amindis Secvla Tavisi survilis//mlocvelTa Txovnis Sesabamisad. 6) misi
atributia cxavi, saceri, romelSiac wvimas cris. 7) socialur jgufSi
Tanabrad mfarvelobs yvelas, ramdenad yvelas karze midis; amasve mowmobs purobisaTvis gaweuli saerTo xarji, an produqtis Segrovebis wesi. 9) ritualis dasrulebis Semdeg agdeben wyalSi. 10) mis rituals
Tan axlavs simRera.
mdedri RvTaebebis niSnebi am kerZo SemTxvevisaTvis ase mkafiod ar
gamoiyofa, magram maT Sesaxeb warmodgenas gviqmnis patarZalTan dakavSirebuli masala, miTosSi naxsenebi oqros Tmebi, saxeli „piri-mze“, Sviliereba, mcenarisa da nadiris mfarveloba da a. S.
yvela aq CamoTvlili niSani rogorc mamri, ise mdedrobiTi RvTaebisaTvis, miTosis Camoyalibebis uZveles SreebSi iwyebs aRmocenebas, da,
rogorc motanilma Sesadarebelma masalam gviCvena, tipiuria didi kul-
323
turul-istoriuli wrisaTvis, romelSiac Zveli msoflios sxva xalxebTan erTad, Sediodnen qarTvelTa winaprebic. qarTvelTa amindis RvTaebis
mrisxaneba, anu „pirquSoba“, romelsac saritualo praqtika piris SemurviT gamoxatavs, saintereso paralels poulobs xeTur miTosSi tarosis
RvTaebis vaJis, Telifinus mrisxanebis epizodSi: gaurkveveli mizezis gamo ganrisxebuli Telifinu gauCinarda. mas amaod eZebdnen tarosis RvTaeba da arwivi. Telifinus gauCinarebam didi ubedureba gamoiwvia, miwa
gvalvisagan gaxma, mcenareuli daWkna. bolos RvTaebaTa dedam, ninTum gaagzavna futkari, romelmac miagno mZinare Telifinus. futkarma mZinari
RvTaeba nestariT gamoaRviZa, ramac misi axali ganrisxeba gamoiwvia:
RvTaeba aCerebs nakadulebs, dinebas ucvlis mdinareebs, wyvets saqonels
da adamianebs.
misi damSvidebisTvis
tardeba rTuli rituali, romelic aRweri-
lia miTosSi. tarosis sisastikiT gamovlenili RvTaebis mrisxanebis scena SesaniSnavad aris aRwerili ninos mier armazis kerpis ganadgurebis
scenaSi: ...„aRdges dasavliT qarni da haerni, da xma sces quxiliTa, xmiTa sazareliTa, da gamoCndes Rrubelni moswrafed niSniTa saSineliTa.
da moiRo niavman dasavlisa mzisaman suli jerkulisa mwarisa da naRvlisa myralisa. romeli - ese ixila ra simravleman erisaman maT zeda
momavlad, maSin ivltoda yoveli kaci qalaqad da soflad. mieca dro,
vidremdis Seeswrnes kacni sayofelTa maTTa Sina. da meyseulad moiwia
risxva igi Rrubeli mwared sastiki, da moiRo setyua litrisa swori
adgilisa mas oden zeda, sayofelisa kerpTasa. da daawulilna kerpni igi
da damusrna, daarRivna zRudeni qarman sastikman da STaberna kldeTa
napralisa“. meore dRes morwmuneebma ase Seafases momxdari ambavi: „qaldevelTa RmerTi iTrujan da ese Cueni RmerTi armaz yovladve mter
arian: aman same mas zeda zRua moaqcia, da aw man Suri iZia da mis mier
moiwia ese“. ramdenime xnis Semdgom ninosTan saubrisas miriani ambobs: „...
aha esera, RmerTni didni, soflis mpyrobelni, mzisa momfenelni, wvimisa
momcemelni da queyanisa naSobTa gamomzrdelni RmerTni qarTlisani, armaz da zaden...“, Semdeg imeorebs iTrujanisa da armazis mtrobis istorias da dasZens: „... man amas zeda eseviTari urva moawia, viTar aqus
Cueuleba soflisa mpyrobelTa“-o. armazisa da iTrujanis mtrobis epizodis mravaljeradi gameoreba gvafiqrebinebs, rom aq SemorCenilia uZ-
324
velesi miTosis nawyveti, romelic RvTaebaTa brZolis cikls ganekuTvneboda. ese igi, arsebobda armazuli miTosi, romelic gansazRvravda am
RvTaebisa da misi panTeonis funqciebs, rac ase kargad aris gadmocemuli
mirianis ninosTan saubarSi. is, rac ninom qristes ZaliT moaxdina, xalxis erTma nawilma da TviT mefem iTrujans miaweres. aseTi cnoba maT
SesaZloa hqonodaT mxolod iTrujanisa da armazis brZolis miTosuri
ciklidan, romlis codna savaldebulo iqneboda armazis kultis mimdevrebisaTvis. safiqrebelia, rom wvimis momfenel da miwis nayofTa gamomzrdel armazis mrisxanebisas SeeZlo igive moemoqmedebina, rac iTrujans.
amdenad SeiZleba CavTvaloT, rom am cnobaSi armazis Tvisebebic aris aRwerili. wyaros mixedviT igi nayofierebis RvTaebaa, mis xelSi aris Tavmoyrili wvimis mofenisa da miwis nayofTa gamozrdis Zala da ufleba,
SeuZlebelia mterze „zRvis moqceva“, aseve sjulis moRalateTa dasja.
armazis bunebisaTvis saintereso masalas gvawvdis misi dResaswaulis aRwera: „da aha esera, xvalisa dRe iyo xma oxrisa da sayvirisa: gamovida
eri uricxvi, viTarca yvavilni velisani... da Seumkunes yovelni folorcni TviToferisa samoselebiTa da furcliTa... da aRivsnes mTani igi
RroSebiTa da eriTa, viTarca velni yvaviliTa“. am cnobaSi naxsenebi feradi qsovilebi, yvavil-furceli da droSebi xalxmravlobasTan erTad,
iseT suraTs qmnis, romelic nayofierebisa da bunebis ZalTa ganaxlebis
RvTaebaTa kultisaTvis aris damaxasiaTebeli. garda amisa igi meSurne
RvTaebaa da misi elvasaviT mbrwyinavi xmali sastikad sjis yvelas, vinc
odnav mainc ganudgeba sarwmunoebas. aqedan gamomdinare, unda vifiqroT,
rom arsebobda sakmaod reglamentirebuli sakulto warmodgenebi, romelTa dacva savaldebulo iyo morwmuneTaTvis. ritualis sirTule da
sarwmunoebis dacvis mtkice sistema imis garantiaa, rom am religias Tavisi „Teoriuli“, anu miTosur-mrwamsobrivi bazac gaaCnda da misi ase
mkrTali da fragmentuli Semonaxuloba ixsneba qristian mweralTa gulgrili damokidebulebiT maTdami. igive mdgomareoba mowmdeba eTnografiul yofaSic, sadac kultisa da ritualis Zlier sistemas SedarebiT
mkrTali miTosuri foni Seesabameba. amave mizeziT unda avxsnaT armazis
bunebaSi faliuri niSnebis miCqmalva, romlebic, saerTo xasiaTidan gamomdinare, aqtiurad unda yofiliyo warmodgenili mis kultSi. SesaZloa
325
deda RvTaebis kultis mifuCeCebisaTvis
qristianul mwerlobas gansa-
kuTrebuli mizezebic gaaCnda.
armazis kultSi Tavmoyrili iyo nayofierebisa da amindis RvTaebis
yvela niSani da ufleba romelTagan zogierTi mogviano xanebSi calkeul
qristian wmindans daukavSirda, zogi ram miTosis, folkloris da ritualis wiaRSi SeinarCuna xalxurma kulturam, rogorc gviandeli legendebisa da zRaprebis gmirebisa, Tu literaturuli personaJebis metaforuli samkauli.
amindis Semcvleli RvTaebebis Sesaxeb sayuradRebo cnobebs gvawvdis maTi saxelwodebebi. upirveles yovlisa unda aRvniSnoT, rom saqarTveloSi gamovlenilia rogorc deduri, ise mamri RvTaebebi, romelTac amindis Secvla moekiTxebodaT. amitom maT saxelebs erTmaneTisagan
damoukideblad ganvixilavT.
amindis RvTaebas qarTlSi ZiriTadad lazares uwodebdnen; aragvis
xeobaSi wvimisaTvis icodnen iordanes dadgma da RvTaebas zogjer iordanes eZaxdnen; kaxeTSi gavrcelebuli iyo ori saxeli, lazare da gonja;
raWa-leCxumsa da imereTSi gonjas uwodebdnen. aseve gonja//gonjos
eZaxdnen mas svaneTSi; TuSeTSi mas sawvimara gugaÁ, an maWkulo erqva;
mesxeTsa da javaxeTSi ki gansxvavebul saxels, koti-kotias uwodebdnen.
aseve gavrcelebuli iyo saxelebi kuki da kukuSkura.
motanili dasaxelebebi SeiZleba Semdegi saxiT davaxarisxoT: 1)
qristianuli saxelebi - lazare, iordane; 2) aRwerilobiTi saxelebi:
gonja//gonjo, koti-kotia; 3) saxelwodebebi, romlebic ubralod Tojinas aRniSnaven - sawvimara guga, kuki, kukuSkura. vnaxoT ra SeiZleba iTqvas TiToeul maTganze.
saxeli lazare saxerebidan aris gavrcelebuli. mas kalendaruli
dResaswauli ara aqvs. „lazaroba“ yovelTvis tardeboda mTeli soflis
qalebis gadawyvetilebiT, yovel konkretul SemTxvevaSi. gansxvavebiT
sxva qristianuli dResaswaulebisagan, xalxi amas araseriozulad ekideboda, sanaxevrod bavSvebis saqmed Tvlida, maSin roca „didebaze“ wasuli
cremlis RvriT evedrebodnen ufals (da ara lazares) wvimis gamogzavnas.
ratom Seerqva am rituals saxeli lazare? vin aris lazare? bunebrivia, rom aseTi kiTxvebi wamoiWra da maT pasuxi unda gaeces.
326
saxarebaSi ori lazarea cnobili. erTi maTgani aris glaxaki, romelic mdidris WiSkarTan iwva. igi wylulebiT iyo dafaruli da cdilobda rogorme mdidris sufridan namcecebi moepovebina. roca mokvda,
angelozebma igi mama abrahamis wiaRSi miiyvanes. mokvda mdidaric da, bunebrivia, rogorc mdidari, jojoxeTSi moxvda. tanjvaSi myofma dainaxa
lazare mama abrahamTan erTad da mas Txova, wyali lazares xeliT gamomigzavneo. amaze abrahamma upasuxa, rom Sen sicocxleSi ukve miiRe sikeTe, xolo lazarem borotio (luka. 17.20-25). meore lazare aris beTanieli lazare, marTasa da mariamis Zma, romelic sikvdilidan meoTxe
dRes aRadgina mkvdreTiT qristem (ioane 11. 1-45). ai yvelaferi saxarebis personaJ lazareTa Sesaxeb. aqedan ar Cans raime konkretuli sababi
Tu ratom unda daerqmiaT es saxeli amindis Semcvleli RvTaebisaTvis.
Cven ar viciT is kriteriumebi, riTac sargeblobdnen msgavs SemTxvevebSi
adreqristianul xanebSi. erTi ram ki cxadia: saxarebaSi erTi maTgani
wylis miwodebasTan aris dakavSirebuli, xolo meore mkvdreTiT aRdgeba.
RvTaebis saxelis meore varianti mdinare iordanis saxelidan momdinareobs. saqarTvelos sxvadasxva kuTxeebSi iordanes eZaxian wyalkurTxevisas mdinaris napirze gamarTul baqans, saidanac jvars avleben
wyalSi da wyals akurTxebdnen. saxeli iordane, ise rogorc lazare,
mtkiced aris fexmokidebuli saqarTveloSi. Tanaxmad saxarebisa mdinare
iordanis napirze qadagebda ioane naTlismcemeli da mis wylebSi naTlavda xalxs. misgan iRo naTeli qristemac. ase rom am saxelsac aqvs kavSiri wyalTan, magram ara im mniSvnelobiT, rac amJamad Cven gvaineteresebs.
Zveli RvTaebisaTvis Tavisufali, aRwerilobiTi xasiaTis saxelebis (kuki, guga da sxva) Serqmevis faqtebi migvaniSneben, rom im xanebSi misi
Tayvaniscema ukve Sesustebuli iyo da sarwmunoebrivi mniSvnelobis dacvisaTvis didad aRar iwuxebdnen Tavs.
saxelTa is variantebi, sadac qali RvTaebebi igulisxmebian, am SemTxvevaSi veraviTar daxmarebas ver gagviweven, radgan isini exebian damoukidebel sakulto obieqtebs, romelTac mamri RvTaebebisagan gansxvavebuli mniSvneloba da miTosur-ritualuri sfero gaaCniaT.
amrigad, motanil saxelTagan RvTaebis Sesaxeb garkveul informacias gvawvdis mxolod ori varianti: „koti-kotia“ da „gonjo//gonja“.
pirveli, rogorc ukve mravalgzis iTqva, konkretuli mniSvnelobis ter-
327
minia, xolo meore qarTul enaSi aRniSnavs cud garegnobas, simaxinjes.
radgan orive saxeli RvTaebis niSan-TvisebaTa aRweridan warmodgebian,
maT RvTaebis saxelis ZiriTad formad ver CavTvliT. maTi saxiT saqme
gvaqvs RvTaebis tabuirebul saxelebTan, romlebic metaforulad axasiaTeben RvTaebas da amdenad saintereso cnobas gvawvdian CvenTvis saintereso problemis Sesaxeb. SeniRbuli saxelebis gamoyenebis praqtika
mTel msoflioSi aris cnobili. saqarTveloSi, kerZod xevsureTSi, dadasturebulia e. w. „xatis ena“, romelic tabuirebul obieqtTa aRsaniSnavad iyenebs saxecvlil, aRwerilobiT bunebis terminologias (mag. kikinmaRali - Txa; matyieri - cxvari; mbRavani - Tikani; mucliT mqanavi gveli; rqajangiani - verZi da a. S.) analogiur „enas“ iyeneben monadireebi afxazeTsa da Crdilo kavkasiaSi. aseTi terminologia iqmneba religiuri da mxatvrul-metaforuli aspeqtebis bazaze, rac bunebrivia religiuri azrovnebisaTvis. am konkretul SemTxvevaSi misi mizania daifaros
sakulto obieqti uSualo kontaqtisagan.
termini „koti-kotia“ faliurobis maniSnebelia. faliuroba, aseve
sqesobrivi aqtis imitacia, rogorc saqonlisa da miwis nayofierebis gamravlebis piroba, farTod iyo danergili qarTvelTa winaqristianul
religiur praqtikaSi. am sakiTxebTan dakavSirebiT saintereso mosazrebebi aqvs gamoTqmuli cnobil eTnografs v. bardaveliZes, romlis Tanaxmad,
jer kidev gasuli saukunis dasasruls, leCxumuri boslobis ritualSi
pirvelyofili daufaraobiT sruldeboda cxovelTa sqesobrivi aqtis
imitacia.
ritualis
msvlelobisas
qali
mamakacs
uwodebda
„kot-
mozvers“, rac udris am gamoTqmis meore variantul formas, „xar-mozvers“. gamodis, rom „kot“ da „xar“ sinonimebia, oriveni aRniSnavdnen
mamrobiTobas da gamoyenebulni arian mamrobiTi niSnebis aqcentirebis,
mamruli Zalebis provocirebis mizniT. sityva „kot“ boloSekvecili formaa terminisa „kota“, romelic sabas leqsikonSi ganmartebulia rogorc „uRlis riki gina xmlis tari“. es sityva gurulSiac xis solis
saxelwodeba yofila (Cvenis mxriv SevniSnavT, rom Tanamedrove gurul
dialeqtSi es sityva simindis tarosac aRniSnavs). v. bardaveliZe askvnis,
rom termini „kota“ qarTulSi adre faloss aRniSnavda. misi paraleluri formebi dResac ixmareba bavSvis penisis mniSvnelobiT. aqedan sruliad aSkaraa, rom lazares saxelis varianti „koti-kotia“ misi tabui-
328
rebuli, metaforuli saxelia, romelic RvTaebis faliurobas aRwers,
aqcents svams nayofierebis funqciaze. es Sexeduleba srul TanxmobaSia
aWarul teqstTan, sadac lazares „kvercxas“ uwodeben.
amasTan dakavSirebiT unda movigonoT, rom fSavSi arsebobs kotias
wminda giorgis saxeliT cnobili salocavi, romelic daarsebulia mas
Semdeg, rac morige RmerTs „gadmouSvia“ es RvTisSvili. igi pirvelad
RvTisSvilTa yrilobaze misula, magram krebas ar miuRia, vidre am ukanasknelis „SeZleba“ ar daadastura gogolaurTis mTavarmowamem. misi
movaleoba ki RvTis mier ase yofila gansazRvruli: axal movlenil
xats SeZlebia did WirTan brZola da „gadasxvaveba“, anu RvTisa da
RvTisSvilT „orgul-muxanaTebze“ gadaetana sakuTari, erTguli da RvTis
mirCil ymebis Wiri. aRiarebis Semdeg axali salocavi kotias maRal mTaze damkvidrebula. mogvianebiT misi moZme gamxdara fSavis wyarosTav w-a
giorgi da aTengenobas misi ymebi kotaizec midiodnen salocavad. ZRveni
da saklavi aucilebeli iyo. kotias xevisberi dgeboda TemSi Semavali
gvarebidan. arsebobs gadmocema xevisber qavTarze, romelsac piradi urTierToba hqonia RvTaebasTan. mis dros RvTaeba ise gamdidrebula, rom
ori aTasi suli cxvari daudioda. igi RamRamobiT aTvalierebda Tavis
sayols, ris Sesaxeb qavTari winaswar afrTxilebda mwyemsebs. roca qavTari momkvdara, mas naTlis sveti dadgomia, romelic saflavamde miyolia.
toponimi „kotia“ usaTuod exmaureba mesxuri lazares zedmetsaxels. erT SemTxvevaSi igi wmindanisa Tu RvTaebis saxelia, xolo meoreSi
ki RvTaebis, kerZod wminda giorgis erT-erTi gamovlinebis sabrZanisi
adgilis saxelwodebaa. es faqti usaTuod migvaniSnebs warmodgenaTa
ufro adrindel Sreze, romelSiac wamyvani adgili unda sWeroda nayofierebis motivebs. am ideebis nakvalevad unda miviCnioT RvTaebis simdidre (cxvarianoba) warsulSi, aseve Wiris winaaRmdeg brZolisa da ymebis
dacvis unari. miuxedavad imisa, rom am magaliTSi, ise rogorc saerTod
aRm. saqarTvelos mTianeTSi gansxvavebiT dasavleTisagan, gafermkrTalebulia nayofierebasTan dakavSirebuli warmodegenebi, magram maTi nakvalevi mainc aSkarad Cans. toponim „kotias“ arseboba fSavSi am mosazrebis
erT-erTi damadasturebeli faqtia.
329
saxeli „koti-kotia“, romelic metaforulad gadmogvcems lazares
saxeliT cnobili RvTaebis bunebas, sruli Sinaarsoblivi datvirTviT meordeba svanur ritualSi, sadac RvTaebas „gonjo//gonjas“ eZaxian. gonjas ritaulebi aq, kvirias sagazafxulo dResaswaulebis cikls uaxlovdeba, amave dros uigivdeba bersa da berikas, „daTvs“, romelTa sakulto
moqmedebebSi faliuroba da sqesobrivi imitacia gansakuTrebiT aqtiuradaa warmodgenili. isini, yvelani erTad, TiTqos winapirobas qmnian
RvTaeba kvirias ufro vrceli, masStaburi kultis warmoqmnisaTvis. aRsaniSnavia, rom kvirias evedrebian amindsac. amindis ritualis Sesrulebisas aucileblad iTvleba kvirias sagaloblis Sesruleba; kvirias kultmsaxurebis svanur variantSi Zalze didi adgili eWira sqesobrivi
sim-
bolikisa da nayofierebis kultis elementebs, romlebic gansazRvravdnen
kidec am RvTaebis bunebas. svanuri kviria gansakuTrebuli movlenaa qarTvelTa religiaSi, romlis raobis garkvevas SesaniSnavi Sroma uZRvna
eTnografma j. onianma.
lazares garegnul niSanTagan gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs
piris siSave. ritualis Sesrulebisas, rogorc viciT muravdnen mTavar
personaJs, an Tojinas, romelsac kardakar atarebdnen. piris Semurvas
„Segonjvas“ uwodebdnen, rac imeorebs lazares saxelis variants „gonjo//gonjas“. gonji amJamad qarTulSi maxinjs niSnavs, magram irkveva,
rom
mas
Savis
mniSvnelobac
hqonda.
„gonj“-i,
“ganju“
svanurad
mWvartls, murs aRniSnavs da „Jangis“ mniSvnelobiTac ixmareba. imereTsa
da guriaSi „gonjidan“ nawarmoebi „Cagonjili“ da „gonjileebi“ CaSavebulsa da WuWyians aRniSnavs. amave mniSvnelobiT ixmareboda „zangiani“
da „gazanguli“, anu gansakuTrebiT WuWyiani. sityva „zanga“ ZvelTaganve
Sav kacs aRniSnavda, xolo „zangeli“ Sav-wiTel fers ewodeba. amave mniSvnelobasTan siaxloves amJRavnebs „Jangi“-c, romelic aseve siSavesTan,
muq ferTan Cans dakavSirebuli. rogorc Cans, „gonjis“ uZvelesi mniSvneloba siSaves aRniSnavda da aqedan ganviTarda misi is aspeqti, romelic SemdgomSi maxinjis SinaarsiT damkvidrda. Tavis mxriv am terminis
dakavSireba ritualis mTavar personaJTan, an mis ganmasaxierebel TojinasTan, am personaJis piris siSaveze migviTiTebs, rac praqtikaSi vlindeba misi piris „SegonjviT“, SemurviT. yuradReba unda mivaqcioT im garemoebas, rom piris Segonjva-Semurva mxolod saxisa da sxeulis Savad
330
SeRebvas niSnavda da ara mis damaxinjebas, an saerTod Secvlas. aseTi
saWiroebisas (mag. berikaobisas) ritualis monawileni niRbebs iyenebdnen.
pirisa da gamometyvelebis Secvlis faqtebi, romelTac zogjer miTosSi
vxvdebiT, Zveli tradiciis araswor gagebad unda CavTvaloT, ris magaliTsac gvaZlevs gadmocemebi „pirquSis“ Sesaxeb.
amindis RvTaebasTan unda iyos dakavSirebuli aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi gavrcelebuli erTi sakulto obieqti, romelic „pirquSis“ saxeliTaa cnobili. mis Sesaxeb jer kidev XIX s-Si werdnen r. erisTavi da vaJa-fSavela. pirquSis raobiT dainteresda iv. javaxiSvili,
romelmac folkloruli masalis safuZvelze es RvTaeba amiranis Zmad,
usupad miiCnia, xolo saxeli „pirquSi“ am ukanasknelis TvisebebiT axsna.
aRmosavleT saqarTveloSi pirquSis Sesaxeb vrceli masala Seagrova v. bardaveliZem. adgilobrivTa rwmenebis Tanaxmad pirquSi adamiani,
xelobiT mWedeli yofila, saxiT imdenad lamazi, „iseT xorc xqon, rom
mzesaviT Suqoben“; radgan nawiliani (RvTaebisagan rCeuli, niSniT aRbeWdili) iyo mxareTa Sua hqonia „TeTri kveri“, (niSani, laqa, xali, burTiseburi korZi da a. S.), romelic naTels uSvebda da iqaurobas anaTebda. xalxs misi saxelic „axsovs“: mgelais Svili, daviTi. am daviTs
grdemlze ewera Tavisi sikvdilis dRe, romelic miuxedavad bevri cdisa,
pirquSma verasgziT ver waSala. RvTaebrivi silamazis gamo igi bevr
qals yvarebia da imdenad SeuwuxebiaT, rom pirquSs RmerTisaTvis uTxovnia, rame iseTi momixerxe, rom qalebma Tavi damanebono. RmerTsac Seusmenia misi vedreba da yvavili miuvlenia. yvavilma ise „mouTokna“ pirisaxe
da „gaajuRura“, rom axlos aRaravin ekareboda. pirquSs bolomde SerCenia mxolod sami motrfiale qali, romelTac ar daanebes Tavi „pirgajuRurebuls“. amaTgan erTis, elenes Sesaxeb pirquSi ambobs: „raxan elena yvarelSiiT Cemke wamavidisav, imis samkaulis JiJinav samWedloSi mamdiodisav“. pirquSi daTqmul dRes momkvdara da sikvdilis Semdeg RvTisnasaxad (RvTisSvilad, wmindanad) gadaqceula da misi
salocavi axadSi
(fSavi) daarsebula, sadac bacaligoelebic cxovrobdnen, radgan Zmoba
qoniaT axadelebTan. axadelebis cnobiT pirquSs kuratebs uklavdnen, dedali samsxverplo mas ar Seewireboda, xolo qalTagan mxolod qalwulebi emsaxurebodnen. igi salocavTan axlos gamarTul samjedloSi muSaobda da iqve wyaroSi awrTobda naxelavs. garda amisa oqromWedlobda
331
da akeTebda vercxleuls, qamrebsa da yawimebs (xmlis samxariRlies).
xevsurebis gadmocemis mixedviT pirquSs daumzadebia Tavisi Zmobilis,
giorgi wyarosTaulis mSvild-isari.
RvTaebad qcevis Semdeg pirquSma ZaliT moipova saymo, dauZmobilda
Zlier xatebs, giorgi wyarosTauls, iaxsars, kopalas; misi iaraRebia
lekuris (xis jiSia) cecxlis ali, navTis wyali, cxrafesviani maTraxi;
aqvs samWedlo; yavs xarebi. pirquSi da RvTismSobeli mode-moZmeni arian;
misi mokvSirea „adgilis deda“, romelic pirquSis TxovniT dasaxmareblad ugzavnis gaWirvebaSi Cavardnil, erTgul ymebs Tavis msaxurs, „bolocecxlians“; aseve yavs sakuTari msaxurebi, „dobil-laSqarni“. pirquSs
SeuZlia sasjelis saxiT vinmes „gonjoba“ mouvlinos. ase mosvlia vinme
buRniaurs, ris gamoc am ukanasknelis ojaxidan qalis Txovnas eridebodnen. yovelive amasTan erTad pirquSi cecxliT wvavs da anadgurebs
dev-kerpebs. bacaligoeli monadireebi mas nadirobaSi xelis momarTvas
Txovdnen da samagierod nadiris (jixvis, irmis) rqebs wiravdnen.
pirquSis Sesaxeb arsebuli gadmocemebi, miuxedavad imisa, rom miTosis profanaciis gamo maTSi bevri ram aris Secvlili, sayuradRebo
monacemebs Seicavs. siuJetebs Soris centraluri adgili uWiravs RvTaebis saxis Secvlis ambavs, sadac ganmapirobebel miznad qalebis gamabezrebeli siyvarulia motanili. pirquSis Tavgadasavlis sxva variantebSi es
epizodi saerTod ar aris gaTvaliswinebuli. roca ukve RvTaebad qceulma pirquSma iorze, devebis gverdze gadawyvita dafuZneba, danarCenma
RvTisSvilebma Tqves: „pirquSiv qalis piri asav, igiv devebs veras etyvisav, iqiT ver axyrisav, eSiniav...“ maSasadame pirquSi „qalis piriani“ darCenila sikvdilis Semdgomac da amitom saxis Secvlis zemoT motanil
variants erTaderTad ver miviCnevT. variantTa SejerebiT Cans, rom RvTaeba erTsadaimave dros „gajuRurebulic“ aris da „qalis pirianic“. unda
vifiqroT, rom „pirquSi“ igi aris mrisxanebis Jams, xolo damSvidebis
Semdeg isev mSvenieri xdeba. am warmodgenis anareklSi Cans „gonjobis“
Seyris unari, radgan igi Tavad aris gonji//Savi pirisa, anu „pirquSi“
roca mrisxanea, anu roca misi mrisxaneba avdariT gamoixateba. Cven zemoT ukve aRvniSneT, rom „gonjo//gonja“ lazares epiTetia da piriT
Savs, anu ulamazos, maxinjis mniSvnelobiT ixmareba ritualSi. rogorc
Cans piris siSave, Segonjiloba, pirquSoba, odesRac RvTaebis mrisxanebis
332
aRmniSvneli cnebebi iyo da movgianebiT gadaiqca maxinji//ulamazos aRmniSvnel terminebad. aRsaniSnavia, rom qarTvelTa Soris uZvelesi droidan Cans gavrcelebuli saxelebi, romlebic gamoxatavdnen mamakacis mrisxane xasiaTs, romelic, xalxis warmodgeniT saukeTesod gamoxatavda
meomrul suls. aseT saxelad migvaCnia saxeli „Savlegi“, romelic Sedgenilia „Savis“ da „legasagan“ (lega - yomrali. saba). sayuradReboa isic, rom baladis mixedviT Savlegs Savi Coxa acvia, romelic gmirma sisxliT gabana. vaJa-fSavela „baxtrionSi“ asaxelebs sanaTas vaJebs, romelTagan erTs qvia „juRura“. am sityvas Cven axlaxan gavecaniT, roca
pirquSis dauSnoebaze, anu „gajuRurebaze“ vmsjelobdiT. cxadia igi,
iseve rogorc pirquSi, moRuSuls niSnavs. meore vaJi, ivane daxasiaTebulia rogorc „pirdaRrublvili“ - moRuSuli da mrisxane. am saxelebiTa da epiTetebiT lakonurad aris gamoxatuli gmirTa xasiaTi, romelic savsebiT Seesabameba poemaSi aRweril situacias, amave dros zustad gamoxatavs mTielTa Sexedulebas idealur meomarze. yvela es saxeli identuri mniSvnelobisaa da saTaves iReben mrisxane RvTaebis aRmweri epiTetebisagan.
aq SesaZlebelia
dafiqsirdes kulturul-isto-
riuli momenti, roca miTosur-metaforuli azrovneba safuZvlad udevs
sazogadoebis mxatvrul-esTetikur princips. Cans, rom garkveul xanebSi
adamianTa saxelebi muSavdeboda da iqmneboda miTosuri trafaretebis mixedviT da Sesabamisi mrwamsuli poziciebidan ganixileba. aseT viTarebaSi
adamiani iqceva cocxal metaforad, rac saboloo jamSi mniSvnelovan
gavlenas axdenda mis adgilsa da rolze sazogadoebaSi. msgavsi viTareba,
ganviTarebis ufro dabal socialur doneze, damowmebulia msoflios
mraval xalxSi (mag. amerikis indielebSi).
aseve sayuradReboa pirquSis motrfiale qalis saxeli - elene,
radgan am saxeliT xSirad iniRbeba xevsurTa qalRvTaeba, samZivari. miTosis
mixedviT
samZivaris
atributia
Zvirfasi
„yelsadebi“,
xolo
elenes gamoCenas win uZRvis samkaulis „JiJini“. es gadmocemebi SesaniSnavad aqvs Seswavlili T. oCiaurs. garda motrfiale elene//samZivarisa
pirquSi
dakavSirebuli
Cans
sxva
mdedrul
salocvaebTan
(Tamari,
RvTismSobeli, adgilis deda).
pirquSis samWedlo da mWedloba, aseve cecxli, maTraxi, dev-kerpTa
winaaRmdeg brZola, swored is niSnebia, romlebic damaxasiaTebeli iyo
333
tarosis gamgebeli, panTeonTa meTauri RvTaebebisaTvis. aseve tipiuria
RvTaebaTa rCeulTa da gmirTaTvis ukvdavebis miniWeba sikvdilis Semdeg
(sakmarisia gavixsenoT berZnuli miTosis gmirebi, herakle, kastori da
polidevke da sxv.). Zalze mniSvnelovania pirquSis mier saxis Secvlis
epizodi, romelic „Semurva//gagonjvis“ damaxinjebuli, profanirebuli
forma aris da Sedegia miTosuri mrwamsis gaqrobis bunebrivi procesisa.
aq dari da udaroba simboluradaa warmodgenili amindis gamgebeli RvTaebis „pirquSobiTa“ da „pirgaxsnilobiT“, anu jer mSvenieri da meore
„gajuRurebuli“ piriT. analogiur movlenebs kargad icnobs miTosica da
zRaparic: RvTaebaTa moRuSuloba da cremli avdaria, xolo misi sicili
- sixaruli, aRorZineba, gazafxuli, simRera - galoba (gavixsenoT sixarulisa da mwuxarebis salamurebi wiqaradan), tiril//mwuxareba - avdari
da sapirispirod bedniereba//sixaruli - dari, damaxasiaTebelia „vefxistyaosnisaTvis“. aseTi simboluri pozicia miTosSi ara marto dar-avdars
gamoxatavs, aramed sezonTa cvalebadobasac, e. i. zamTar-zafxulis Tvisobriv pirobas, romlis semantikuri veli imdenad vrcelia, rom sazogadod sabolood keTilisa da borotis ganzogadoebul dapirispirebad gadaiqceva.
amave konteqstSi ganixileba pirquSis kavSiri elene//samZivarTan,
rac aseve damaxasiaTebelia amindis RvTaebaTa bunebisaTvis. maTi seqsualuroba da faliuri simbolikiT gamoxatuli nayofiereba uaRresad farTo masaliT aris damowmebuli eTnografiul yofaSi.
faliuri mamrobiTi RvTaebebi da maTTan dakavSirebuli rwmenebi
marto eTnografiuli yofisaTvis ar aris damaxasiaTebeli. nayofierebis
faliuri RvTaebebis gamosaxulebebi mravlad aris aRmoCenili saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi arqeologTa mier. aseTi sagnebi Cvens teritoriaze xangrZlivi drois manZilze mzaddeboda da yovelTvis sakulto
mniSvneloba hqonda. Tumca unda iTqvas, rom maTi forma da miTosurreligiuri Sinaarsi yvela epoqaSi ar emTxveoda erTmaneTs, rac socialuri da ekonomikuri cvlilebebis bunebrivi Sedegia. rogoric ar unda
yofiliyo gansxvaveba calkeul ZeglTa Soris, isini yovelTvis nayofierebis vrceli koncefciis SigniT iyvnen moqceuli da mas ganasaxierebdnen religiur-miTologiur warmodgenaTa ganviTarebis sxvadasxva doneze. am rigis ZeglTagan amJamad gansakuTrebiT sainteresod gveCveneba is
334
miTologiuri siuJetebi da kompoziciebi, romlebic faliur personaJebs
Seicaven. am mxriv gansakuTrebiT mdidaria brinjaos sartylebze Semonaxuli siuJetebi, sadac faliuri mSvildosani monadireebi arian gamosaxuli nadiris devnis procesSi. am scenebSi vxedavT astraluri niSniT aRbeWdil wminda cxovelebs, taxtze mjdom anTropomorful figurebs, romelTa winaSe aris gadaSlili mTeli kompozicia. aris kerZod faliur
mxedarTa gamosaxulebanic. mdidar monacemebs Seicavs yazbegSi aRmoCenili
cnobili kompleqsi, e. w. „yazbegis ganZi“, sadac faliuri figurebi sxvadasxva ritualebs asruleben. isini cekvaven, zogi maTgani dgas iarusebad
dawyobil jixvis rqian Tavebze da xelSi uro, Tu kverTxi upyriaT. aqvea cxenosani faliuri figurebi, gamosaxulia sqesobrivi aqtic. am Zeglebis detaluri ganxilva amJamad Cveni TemisaTvis ar aris saWiro, magram sayuradReboa maTi aqsesuarebi. aq Zeglebis Tematika bunebis aRorZinebis miTossa da rituals ukavSirdeba, rac gamoxatulia moqmedebiT
da aqsesuarebiT. mSvildi da isari, aseve uro Tu kverTxi naTlad migvaniSnebs, rom es gamosaxulebebi Weqa-quxilTan da elvasTan yofilan dakavSirebuli. specialur literaturaSi cnobilia da kargad aris Seswavlili mSvildisari Tu kverTxosani mexTmtyorcneli RvTaebebi, romlebic mogvianebiT cxenosnebi, an etlosnebi xdebian. am kompoziciebSi
aris ritualuri sasmelis smis scenebi, rac aseve nayofierebisa da
aRorZinebis amsaxvel miTosisaTvis aris damaxasiaTebeli. safiqrebelia,
rom zogierTi momenti, cekvasTan erTad simReras, galobas, an cxovelTa
sagazafxulo xmianobas unda migvaniSnebdes. yovelive es zedmiwevniT Tanamimdevrulad aris CarTuli qarTul lazarobaSi da berikaoba-yeenobaSi.
arqauli ritualebis msvleloba, misi siuJeturi qarga SesaZloa mTlianad ar emTxveodes Tanamedrove ritualebs, magram udavoa, rom isini
usaTuod asaxaven miwaTmoqmedi xalxebis Sexedulebebs nayofierebaze,
Seicavdnen am procesis kosmogoniur-astralur Tu agrarul aspeqtebs.
Weqa-quxilisa da wvimis uZvelesi faliuri RvTaeba, SeuZlebelia ar enaTesavebodes xalxur yofaSi ukanasknel xanamde Semonaxul qristianuli
saxeliT SeniRbul amindis gamgebels, lazares, romelsac TiTqmis uklebriv aqvs SenarCunebuli winapris yvela ZiriTadi niSani.
xsenebul
niSan-TvisebaTa
memkvidreobiTobas
ganapirobebda
upir-
veles yovlisa, meurneobis buneba da geografiuli garemo, xolo axali
335
da cvladi, mTlianad ganisazRvreboda kulturuli, socialuri da politikuri ZvrebiT. uZvelesi RvTaeba ZiriTadad warmodgenili iyvnen sami
funqciiT, romelTagan umTavresi iyo maTi socialuri mniSvneloba, kerZod sazogadoebis socialuri struqturisaTvis Sesabamisoba. meored iTvleba RvTaebis fizikuri Zalis gamovlineba, misi samxedro Zliereba. es
Zliereba upirvelesad bunebis Zalebis ganmgeblobis saxiT iyo gamoxatuli, xolo saboloo niSani ki nayofierebaa, e. i. adamianTa koleqtivis gamravleba da materialuri uzrunvelyofa, misi qonebis dacva-mateba
da a. S. saboloo jamSi romelime socialuri jgufis mfarveli RvTaeba,
am jgufis socialuri da teritoriuli ganfenis moculobiT gvevlineba
wesrigis damcvelad, garegani safrTxis amrideblad da materialuri arsebobis garantiis Semqmnelad. momdevno xanebSi, ucxo an saerTo axali
religiuri sistemebis gavrcelebis Sedegad, Zveli RvTaebebi ierarqiulad daqvemdebarebul adgils iWerdnen da axal RvTaebasa da xalxs
Soris Suamavlad iqcevian, e. i. kargaven uSualo Semsruleblis funqcias
da adamianTa pretenziebs acxadeben „RvTis karze“, umaRlesi RvTaebis
winaSe. am TvisebaTagan mravali niSani SerCenili aqvs lazares, romelTagan amjerad CvenTvis gansakuTrebiT sayuradReboa nayofierebisa da bunebis Zalebis ganmgeblobis funqcia, riTac igi Zlier Camogavs Zvel msoflioSi gavrcelebul rig RvTaebebs.
magaliTisaTvis SeiZleba gavixsenoT berZenTa panTeonis meTauri
zevsi, romlis erotiuli gardasaxvebi da cdunebani gansakuTrebiT popularulia berZnul miTosSi. Cveulebriv am RvTaebis Sesaxeb cnobilia,
rom igi Weqa-quxilisa da elvas ganagebs, mexTamtyorcnelia, magram berZnuli miTosis brwyinvale literaturul safarvels Tu odnav gadavwevT,
aqac davinaxavT tarosis gamgeblis erotiul RvTaebas, romlis erT-erTi
uZvelesi funqcia nayofis miniWeba iyo. gavixsenoT cnobili siuJeti danaesa da zevsis Sesaxeb. avi winaswarmetyvelebiT SeSinebuli danaes mama
cdilobda, rom mis qaliSvils Svili ar SeZenoda, radgan mas SviliSvilis xeliT sikvdili ewera. amitom mSvenieri danae miwisqveSeTSi spilenZis daxSul oTaxSi daamwyvdies, magram RvTaebaTa mamam, zevsma, qalTan
oqros wvimis saxiT SeaRwia da gaanayofiera. iSva gmiri persevsi. herodotes aRwerili aqvs samosis mmarTvelis, polikratesis asuli sizmariwinamoswaveba, romlis mixedviT zevsi wvimis gamgeblad gvevlineba. qalma
336
naxa sizmari, TiTqos misi mama haerSi iyo atacebuli, zevsi banda mas,
xolo heliosi nelsacxebels scxebda. am sizmaris gamo qali Zlier ewinaaRmdegeboda mamis wasvlas sparselebTan. polikratesma Tavis asuls ar
daujera da mainc wavida. sparselebma igi samarcxvinod mohkles, mere ki
jvarze gaakres. „polikratesi rom Camohkides, amiT axda misi asulis
sizmari: mas hbanda zevsi, roca wvimda...“ - wers herodote. zevsi wvimis
gamgeblad gvevlineba aristofanes komediaSi, „Rrublebi“, sadac avtori
dascinis mis RvTaebriv Zalas. komediis gmiri, sokrate amtkicebs, rom
RvTaebad unda CaiTvalos Rrubeli da ara zevsi, radgan wvima Rrublidan modis. „ginaxavs odesme, - ekiTxeba igi moxuc sterpsiadess, - rom
zevss odesme uRrublod moeyvanos wvima? ise ki unda SeeZlos uRrublod wvimis moyvana, Tu marTalia Rrublebis gamgebelia“. dabneuli
sterpsiadesi pauxobs, rom mas aqamde wvima egona zevsis Sardi, romelsac igi sacriT afrqvevda qveyanas. miuxedavad SarJisa am nawyvetidan
naTlad Cans zevsis saxe, romelic wvimisa da Rrublebis gamgeblad aris
warmodgenili. misi erT-erTi atributia
saceri.
pirveli miTologiuri siuJetis Tanaxmad zevsi oqros wvimad iqceva, aRwevs qvesknelSi da anayofierebs danaes; meore siuJetSi zevsi wvimiT bans jvarze gakrul polikratesis sxeuls, xolo mesameSi igi sacriT afrqvevs qveyanas wvimas. am siuJetebis mixedviT aSkarad Cans, rom
Zveli berZnebis warmodgenaTa Sesabamisad wvimis gamgebloba panTeonis
meTauri RvTaebebis movaleobas Seadgenda. igive viTareba davamowmeT armazis garSemo arsebul istoriul cnobebSi, rac sxva xalxebis miTossa
da religiebSic meordeba. mimoxiluli masala cxadyofs, rom msgavsi
warmodgenebis nakvalevi daculia lazaresTan dakavSirebul rwmenebsa da
ritualebSi.
úõïâò, éâàïåþòì ïüîòþóüò
lazares sagaloblis teqstebSi aris erTi bwkari, romelic, Cvenis
azriT, saTanado ganmartebas moiTxovs. iq naTqvamia: cxavi acxavebula,
wvima aCqarebula“. es bwkari zogjer sagaloblis teqstis SuaSi zis,
zogjer ki dasasrulze modis da mis Semdeg iwyeba teqstis is nawili,
337
sadac elias mimarTaven. ase rom, cxavis moqmedebis aRmweri bwkari aSkarad lazares rituals ekuTvnis da ara elias. bunebrivia, ismis kiTxva,
SemTxveviTia es sityvebi, Tu raime azrobrivi datvirTva gaaCnia, ra aris
cxavi da ra kavSirSia igi wvimasTan. vfiqrobT, es sityvebi SemTxveviTi
ar aris da maTSi metad mniSvnelovani cnoba aris daculi.
cxavi aris xorblis marcvlis gasawmendi, sacris msgavsi, naCvretebiani iaraRi, cxaviT moqmedeba ki aris cxriliT, Tu sacriT saqmianobis
analogiuri moqmedeba. maT Soris aris Semdegi gansxvaveba: saceri ixmareba fqvilis gasacrelad, xolo cxrili//cxavi marcvlis gasawmendad.
marcvals iseve atareben cxavSi, rogorc sacerSi fqvils. am niuansis dazusteba aucilebelia, radgan teqstSi cxavi konkretuli SinaarsiT aris
Casmuli konkretul viTarebas gamoxatavs.
Tu ki „cxavi acxavda“, e. i. amoqmedda, cxadia, mas viRac amoqmedebs, viRac muSaobs, rac, Tanaxmad teqstisa, „wvimis aCqarebas“ iwvevs,
radgan wvima lazares, e. i. wvimis gamomgzavn RvTaebas moekiTxeba, maSasadame cxaviTac is moqmedebs, miT ufro, rom ritualica da teqstic misdamia miZRvnili. SeiZleba davaskvnaT, rom cxavi aris iaraRi, romelsac
RvTaeba iyenebs moqmedebisas, xolo moqmedebs igi yovelTvis Sesabamisad
Tavisi funqciisa: an wvimas agzavnis, an gvalvas iWers. maT Soris sasurveli balansis dacva ritualis Sesrulebazea damokidebuli, magram xorblis „crasTan“ mas xeli ara aqvs. maS raSi Wirdeba amindis Semcvlel
RvTaebas cxavi?
am gaugebrobidan Cveni gamoyvana SeuZlia Tanamedrove qarTulSi dacul, wvimis erT-erTi saxeobis aRmniSvnel termins, „cris“. igi, bunebis
ZalTa moqmedebis aRmniSvnel sxva zmnebis msgavsad, upiro zmnaa (iseve,
rogorc „wvims“, „elavs“, „Tovs“, da sxv.), magram gansxvavebiT danarCenebisagan, zmna „cris“ mxolod wvimis aRmwer poziciebSi aris upiro. unda
vifiqroT, rom im dros, roca es zmna wvimis garkveuli saxeobis aRsaniSnavad gamoiyenes, igi konkretul subieqts gulisxmobda. maSin cnobili
iyo Tu vin „crida“ wvimas. swored amas migvaniSnebs sagalobelSi naxsenebi „cxavis acxaveba da wvimis aCqareba“. lazare rom cxavs aaCqarebs,
wvimac aCqardeba.
xalxuri warmodgenebi cxadyofen, rom cxavis wvima sxvaa, xolo
sacrisa sxva. aris kidev kokis wvima, romelic Cans terminidan „kokispi-
338
ruli“. am terminSi gamoxatuli azris Tanaxmad RvTaeba, cxavsa da sacers ki ar xmarobs, aramed pirdapir dauSvebs Tavisi kokidan Rvarsa da
TqeSs. wvimis nairsaxeobebi didi mravalferovnebiT aris qarTul enaSi
rac saucxood Cans sulxan saba-orbelianis leqsikonidan, sadac naTqvamia Semdegi: cvari aris RamiT haeris sinotivisagan uRrublod mosuli
da „dileulT furcelzed mdgari“ sisvele; niJi cvaris umciresia, xolo Rvafi-cvarze meti; kacTagan TvaliT Znelad SesamCnev wvimas Tqori
qvia, xolo „TqeSi ars usxosi Tqorisa, viTarca aRnacari raime zemomavali“; nislovani TqeSi aris fruti, xolo frutze metad nislovani da
Zlieri wvima-JRmurtli; didisa da gvian momdarebel wvimas delgmas
eZaxian, xolo swrafsa da adre momdarebels – isxars; aris
wvima „didi
da damabnelebeli da Ruarovani“, anu Rlofo; qariSxali Zlieri da qarnarevi wvimaa, anazdi da
Cqari ki Sxapi.
„xolo xeTa furcelni ra wvi-
mas itvirTavs da Semdgomad wueTsa daiwyebs, leSxsa da Jvavs“ uwodeben.
Tanaxmad leqsikonisa, TqeSi aris wvimis is saxeoba;, romelic zemodan
aRnacariviT modis, e. i. Zveli miwismoqmedi swored am wvimas ganixilavda RvTaebis sacridan „aRnacarad“. qarTul enaSi aris daculi gamoTqmebi, romlebic ufro msxvil wveTebs marcvals uigiveben da aseT wvimas
albaT cxavis acxaveba Wirdeboda. xalxis fantazia amiTac ar kmayofildeboda da terminTa SeerTebiT iqmneboda amindis niuansTa amsaxveli kompozitebi: magaliTad „qarisa“ da „isxaris“ SeerTebiT Seiqmna „qariSxali“, xolo „niavisa“ da „Rvaris“ dakavSirebam mogvca „niaRvari“. terminTa aseTi nairferovnebis pirobebSi sruliad bunebrivia movlenis gamomwvevi RvTaebis atributTa simravle.
enobrivi masalis analizidan miRebuli savaraudo daskvnebi mTlianad dasturdeba ritualuri praqtikiT, sadac RvTaebebis gamosaxulebebs
rTaven kultis bunebidan gamomdinare aqsesuarebiT. aq xSirad vxvdebiT
sacers, godors, kalaTs. sawurs, e. i. erTi kategoriis, magram sxvadasxva niuansuri procesisaTvis gankuTvnil iaraRebs, romlebic saerTo sameurneo ideas gamoxataven. magaliTisaTvis SeiZleba gavixsenoT „aReba
laRralis“, anu aRebis TamaSobebi svaneTSi. am dros agebdnen Tovlis
koSks, muryvams, mas Tavze asvamdnen fiWvis, an naZvis boZs, romelsac
mamakaciseburad gamoawyobdnen xolme da qudis nacvlad godors, kalaTs,
an sacers daaxuravdnen. es nivTebi savsebiT akmayofileben sakulto
339
teqstSi naxsenebi cxavis ideas da Tavsiuflad enacvlebian erTmaneTs
ritualSi. svaneTSi aRwerilia mravali wesi, romelTa Sesrulebisas
ojaxis ufrosi sagangebod gamomcxvari kverebiT savse sacriT egebeba
momsvlelebs.
saceri, rogorc RvTaebis atributi, Cans xevsurul miTosSi, sadac
gadmocemulia xaxmatis jvris, giorgis laSqroba qajaveTis, anu qajTa
qveyanaSi. xaxmatis jvarma xevsureTSi gadmoitana grdemli, romelic qajaveTs moglija, wamoiRo oqros fanduri, oqros saceri, gadmolala
uricxvi jogebi da gadmoiyvana Tavisi dadSeficuli, samZivari. Tanaxmad
miTosuri sqemisa, qajaveTs laSqroba samZivris gamoxsnis mizniT unda
momxdariyo, romelic qajebs gautaciaT, magram miTosis es nawili am regionSi dakargulia. samZivari nayofierebisa da SvilierebasTan dakavSirebuli qali RvTaebaaa; amave ideas gamoxatavs, nadavlic, romelic xaxmatis giorgis qajaveTidan wamouRia. samZivris gadmoyvana, grdemli, saqoneli, oqros saceri, cxraZaliani fanduri, giorgi xaxmatis jvars
war-
mogvidgens, rogorc nayofierebisa da bunebis aRorZinebis ZalTa gamgebels, visi perioduli siaruli qajaveTs gatacebuli qalRvTaebebisa da
bunebis ganaxlebis simboloebis dasabruneblad, aris sicocxlis aRdgenis, gazafxulisa da simdidris garantia. am RvTaebasTan sacris dakavSireba migvaniSnebs im ucilobel faqtze, rom aRwerili tipis uflebebSi
RvTaebaTa amindis gamgeblobac Sedioda. amas adasturebs wamoRebuli
grdemlic, romelic Weqa-quxilis RvTaebaTa atributia. unda vifiqroT,
rom mTlianobaSi saqme gvaqvs miTosur ciklTan, romlis pirvel nawilSi
RvTaeba qajTa Tavdasxmis Sedegad kargavs Tavisi Zalis simboloebs da
qalRvTaebas. msoflios xalxTa, maT Soris kavkasielTa miTosidan cnobilia, rom maTi dabruneba aris erTaderTi piroba aRebuli socialuri
erTeulis keTildReobisaTvis, e. i. zamTris gandevnisa da bunebis aRorZinebisaTvis. amitom socialuri jgufis gamgebeli RvTaebebi, romlebsac
moekiTxebaT aRorZinebis ZalTa mfarveloba, am sagmiro
saqmes asrule-
ben. aseTi siuJeturi sqemis mixedviT yalibdeba miTosuri ciklebi, romelTa mTavari personaJi, RvTaeba, an gmiri, axerxebs am „valis moxdas“:
procesi yovelTvis Znelia da gmiri sikvdilisa da sicocxlis samyaroTa
mijnebs arRvevs, xan suleTSia, xan samzeos (xaxmatis jvari giorgi midis sxva samyaroSi, „qajaveTSi“, amirani yamaris saZebnelad da mosata-
340
ceblad gadis „zRvas gaRma“). cnobilia iseTi variantic, roca RvTaeba
wyreba da midis, imaleba, rasac mosdevs bunebis kvdoma (xeTebis Telifinu); zogjer sxvadasxva miTosuri siuJetebis Sesabamisad (rogoricaa
mijnuris sikvdili, asulis gataceba suleTSi da a. S.) RvTaeba miwisqveSeTSia wasuli, tyvedqmnili da mijaWvulia gamoqvabulSi, an Zinavs zamTris ZiliT, rac sikvdilis alegoriuli formaa da, plutarqes sityvebiT rom vTqvaT, xalxi maT dabrunebas (mkvdreTiT aRdgenas, gaRviZebas,
ganTavisuflebas) dionisuri dResaswaulebiT egebeba. dabrunebul RvTaebas Tan moaqvs Tavisi simbolo-atributebi, iseTi, rogoricaa xaxmatis
giorgis „nadavli“, berZnebis mier kolxeTidan „gatacebuli“ oqros sawmisi da a. S. romlebic, miTosuri qargis Sesabamisad, usaTuod unda daubrundes Tavis pirvel samyofels. rogorc argonavtebi, ise xaxamatis
giorgi koleqtiur laSqrobas awyoben da sxva simboloebTan erTad
moyavT qalic. SesaZloa aq Serwymuli iyos motacebuli qalisa da gatacebuli ganZis (sawmisis) dabrunebis damoukidebeli siuJetebi, sadac
TiToeuli maTgani sakuTari Rirebulebis mqone simbolos warmoadgens da
ara urTierTSemavsebels. miTosis literaturad qcevis procesSi es
Cveulebrivi movlenaa, radgan cnobilia, rom qalis gataceba-dabrunebis
siuJetis garSemo ikribeba mravalricxovani miTosuri ciklebi, romlebic
adeqvaturi simboluri Rirebulebis mqone struqturebs warmoadgenen. aqedan gamomdinare qali//sawmisi, qali//ganZi, argonavtTa kolxeTi//„zRvisgadaRma“//qajaveTi da a. S. miTosuri TvalsazrisiT analogiuri Tvisebebis mqone simboloebia, romelTa saTanado gaazreba mxolod miTosur garemoSia SesaZlebeli. miTosisaTvis qveyana, mxare, ar ganisazRvreba mkacri geografiuli koordinaciiT, mas miTosuri koordinacia gaaCnia. magaliTad
SeiZleba
moviyvanoT
berZenTa
damokidebuleba
kolxeTisadmi.
ariane, eratosTenes monacemebis kritikisas ambobs, rom makedonelebma
parapamisadebis qveyanaSi ipoves gamoqvabuli, sadac promeTe iyo dabmuli.
aqve mosula herakle da mouklavs arwivi.
makedonelebmao, ganagrZobs
ariane, TavianTi monaTxrobiT mTa kavkasia pontodan aRmosavleTSi gadaitanes, xolo mTa parapamiss kavkasia Searqveso. aseTsave cnobebs gvawvdian straboni da diodore. f. Saxermaieris TvalsazrisiT berZnebs
„qveynis kided“ jer Savi zRvis regioni miaCndaT, sadac TovliTmosili
kavkasioni dgas. Semdeg CaTvales, rom hindiyuSic kavkasionia... amitom
341
roca waawydnen uzarmazar gamoqvabuls, aleqsandres jariskacebma gadawyvites rom swored aq ewameboda promeTe. aRmoaCines jaWvebica da mtarvali arwivis budec. baTo yaensac adriatikis sanapiro „qveynis kide“
egona, magram roca sapirispiro mxarisaken mimavali xomaldebis ialqnebi
dainaxa, guli gautyda: ocneba miuRweveli gamodga. miTosuri koordinacia, rogorc vnaxeT, miTosur sartylebs miyveba, iq RvTaebebi da gmirebi
mogzauroben da maT nakvalevze vercerTi sardali ver moikidebs fexs.
ase rom, gatacebuli qalRvTaebisa da simboloTa dabruneba xdeba miTosur drosa da sivrceSi, miTosuri gmiris mier, romelsac an SeTavsebuli aqvs bunebis aRorZinebis gamgebeli RvTaebis Tvisebebi, an Tavad aris
aseTi RvTaeba. xaxamatis jvris atributebi, romelic miTosSi nadavlis
saxiT aris warmodgenili, am RvTaebas nayofierebisa da aRorZinebis
RvTaebaTa rigSi ayenebs, romelsac amindic moekiTxeboda. am konkretul
viTarebaze migvaniSnebs simboloTa Soris oqros sacris arseboba.
saceri amiranis eposSic aris naxsenebi. amirans sacris tola Tvalebi aqvs da saxiT saavdrod gamzadebul Rrubelsa hgavs. erTi SexedviT
aq xazi aqvs gasmuli gmiris Tvalebis sidides, rac misi Zalis, Ronierebis erT-erT niSnad unda CaiTvalos, sinamdvileSi ki sacrisa da Tvalis
kavSiri ufro rTuli movlenaa da mas saintereso miTosur-religiuri
axsna gaaCnia.
Tvali friad rTuli sakraluri obieqtia da mraval aspeqtSi ganixileba. igi aris mzis simbolo, igi warmodgenilia, rogorc sinaTlis
mimniWebeli da matarebeli damoukidebeli wyaro, aseve gaigivebulia borbalTan. yovelive es erTad solarul warmodgenaTa farTo wreSi aris
gaerTianebuli. arsebobs kidev erTi aspeqti, romelic gansakuTrebiT sainteresoa Cveni msjelobisaTvis, romlis Sesaxeb cnoba daculia qarTul
enaSi. qarTulad „wyaros Tvali“ ewodeba wyaros saTaves, im wertils,
saidanac wyaro gamodis. es gamoTqma unda aRmocenebuliyo Tvalisa da
sisvelis realuri urTierTkavSiris gamo. Tvali da cremli iyo is Ziri,
saidanac ganviTarda warmodgena Tvalis, rogorc wylis uwyveti dinebis
SesaZleblobis mqone obieqtze. aseTi warmodgenebi marto qarTvelebTan
ar gvxvdeba. mravali xalxis warmodgenebSi cvari aris dilis varskvlavis qalRvTaebis cremli, is ki, Tavis mxriv, zecis, an RvTis amomavali Tvalis, mzis winamorbedi, naTelia. sisvele mzis pirsac aqvs, rad-
342
gan igi „pirs ibans“ (ase ityvian xolme, roca mzian darSi wvima wamova).
mzis cvaris Sesaxeb cnoba daculia leonti mrovelTan mefe farnavazis
sizmarSi. igi daxSuli saxlidan, sarkmlidan gamoiyvana welze mortymulma mzis Suqma. „viTarca ganvida velad, ixila mze que-mdablad, mihyo
xeli misi, mohxoca cari pirsa mzisasa da icxo pirsa missa. ganiRviZa
farnaoz da ganukvirda, da Tqua: „sizmari igi, ese ars, me waval aspans,
da mun keTilsa mivecemi“. rogorc viciT, amis Semdeg Tarnaozma ganZi
ipova. aq ukve garkveuli miTiTeba gvaqvs „mzis cvaris“ mniSvnelobaze:
igi simdidrisa da gamarjvebis simboloa, farnaozisaTvis mefobis winaminiSnebas warmoadgens.
slavi xalxebis warmodgeniT wvima aris wmindanTa cremli, romelsac isini adamianTa Tavze datrialebuli ubedurebis, an maT mier Cadenili codvebis gamo Rvrian. erT rusul wyaroSi naTqvamia, rom wvima
RvTis cremlia, - xolo cvari TviT zeciuri meufis, qristes cremlebi
ariso. es Sexedulebebi qristianobaze bevrad Zvelia. orfeosis himnebSi
wvima zevsis cremlad moixsenieba, daniaes miTosSi zevsi Tavad iqceva
wvimad, aseve aqvs saceri, saidanac wvimas cris; piTagorebeli fiqrobdnen, rom zRva zecis cremlebia. skandinaviur edebSi dilis cvari warmodgenilia rogorc qalRvTaeba freias oqros cremlebi. amasTanave misi
epiTetia „tiriliT mSvenieri“, rac ara mxolod imas niSnavs, rom lamaz
freias tirili Svenoda. aq
gamoxatuli azris Tanaxmad freias mSveni-
ereba gatolebulia qveynis mSvenierebasTan, rac freias cremlebze, zeciur namze aris damokidebuli. aseTsave viTarebas gvixatavs qarTuli
gamoTqma, „cremlis Rvari“. Tu gaviTvaliswinebT, rom sabas ganmartebiT
„Ruari ewodeba wyalsa wvimisasa“, maSin gamoTqmaSi „cremlis Rvari“
cremli wvimasTan aris gaigivebuli. gamodis, rom „cremlis Rvari igive
cremlis wvimaa, romelic aseve miRebuli gamoTqmaa qarTulSi. am gamoTqmaTa mixedviT Tvals eniWeba wvimis wylis saTavsis, misi pirvelgamomwvevis mniSvneloba, xolo CvenTvis saintereso „sacris tola Tvali“
saavdrod gamzadebul saxeze, amindis RvTaebis mrisxanebis, gaavdrebis
suraTis metaforuli gadmocemaa, romelic miTosisa da misi Sesabamisi
religiuri warmodgenebis mixedviT aris agebuli. amdenad gasagebi xdeba
Tu ratom aris amiranis Tvalebi mainca da mainc sacris toli da ara
sxva ram mrgvali sagnisa. saintereso varaudis saSualebas iZleva zemox-
343
senebuli epiTeti qalRvTaeba freiasi - „tiriliT mSvenieri“. Zvel xalxebSi miRebuli
iyo RvTaebaTa moxsenieba epiTetebiT maTi tabuirebuli
saxelebis SeniRbvis, an funqciis gaZlierebulad gamoxatvis mizniT. „tiriliT mSvenieri“ swored aseTi epiTetia. msgavsi epiTetebi qarTvelTa
sasuliero teqstebSic aris damowmebuli da saintereso masalas gvaZlevs RvTaebaTa Tvisebebisa da funqciis Sesaxeb.
TrialeTis Tasis frizze gamosaxuli siuJetisa da qarTuli miTosis monacemebis SedarebiTi analizis dros prof. v. bardaveliZem swored
qarTul sasuliero teqstebSi Semonaxul epiTetebs miaqcia yuradReba.
esaa ara saeklesio, aramed RvTaebaTa xalxur dReobebze warsaTqmeli
teqstebi, romelTac kultis msaxurebi mimarTavdnen RvTaebas. am epiTetebis mixedviT, aRm. saqarTvelos mTaSi, wyalTan da sisvelesTan bevri
adgilobrivi RvTaeba iyo dakavSirebuli. maT saxelze gamarTul salocav
adgilebSi, wminda xeebTan erTad, iyo agreTve wyaro, e. w. „niaRvari“. salocavi teqstebis mixedviT RvTaebebi aseT adgilebSi xSirad midiodnen,
rac did naTebas iwvevda, an burTs TamaSobdnen. „movida Tavis niaRvarsa,
gaanTa didi alio“, naTqvamia erT leqsSi xaxmatis jvris, giorgis Sesaxeb. Tavisi sadgomi adgiliT wyalTan dakavSirebuli Canan giorgi wyarosTavisai, miqiel wyarosTavisai, mTis veSag wyarosTavisai, (mTavarangelozi gabrieli), giorgi naRvarmSvenieri, giorgi naRvrispirisai, miqiel
wyalSuisai, petre naRvrispirisai, giorgi, sjulianT da usjuloT salocavi, naRvarSi meburTali. am epiTetebis mixedviT aRniSnuli RvTaebebi wyaros TavSi, an napiras, an erT SemTxvevaSi wyalTa Sua dganan. „naRvari“ anu wyaro maTi sadgomi adgilia. gansakuTrebiT sainteresoa epiTeti „naRvarmSvenieri“, rac wyalmSveniers niSnavs, magram unda gaviTvaliswinoT naRvarisa da Rvaris sxva mniSvnelobebic rac tipiuria qarTuli enisaTvis. aseTia gamoTqmebi „cremlis Rvari“, aq „cremlis Rvra“,
sadac Rvari//naRvari da cremli garkveul, saerTo mistikur kavSirSi
warmogvidgebian. amasTanave es epiTeti ramdenadme gvagonebs zemoT naxseneb „tirilSi mSveniers“, sadac mSvenivrad ixsneba qalRvTaeba tirilis,
anu cremlis Rvris procesSi. amitom migvaCnia, rom RvTaebis wyaros saTave, e. i. misi „wyaros Tvali“, Tavidan RvTaebis cremlTan unda yofiliyo asocirebuli, miT ufro, rom aseTi warmodgenebi bunebrivi da damaxasiaTebelia adresamiwaTmoqmedo kultebisaTvis. amasTanave SemoTavaze-
344
buli gaazreba srul TanxmobaSia qarTvelTa warmodgenebTan RvTaebaTa
Sesaxeb, sadac xazgasmulia maTi kavSiri cecxlTan, samWedlo iaraRebTan,
sacerTan, sawyaosTan, saqonelTan, sagangebod aRiniSneba maTi pirquSoba
da pirRrublianoba. am niSanTa Soris wvimisa da wyaros RvTaebis cremlad gaazreba, romelic sacridan gamosuli namis, an cxavidan gacrili
marcvlis//wveTebis saxiT evlineba qveyanas, avsebs da amdidrebs Cvens
warmodgenas amindis RvTaebis Sesaxeb. am monacemTa erToblioba cxadyofs, rom adgilobriv RvTaebaTa niSnebis safuZvelze aRmocenda amindis RvTaebis zogadi saxe, misi diferenciaciis Semdeg niSan-Tvisebebma
gadainacvla adgilobriv RvTaebebze, romelTa Soris bevri qristianul
saxels atarebs. es procesi metad sainteresoa, rogorc kulturulistoriuli movlena, magram amJamad Cvens problemas ar warmoadgens.
sruliad aSkaraa is garemoeba, rom zemoT aRniSnul Tvisebebsa Tu atributebs vadasturebT mTeli Cveni istoriis manZilze arqeologiur masalaSi, istoriul wyaroebSi, enis, folklorisa Tu eTnografiul monacemebSi.
wvimasTan
dakavSirebul ritualebSi sacers xSirad xmarobdnen
Crdilo kavkasiaSi mcxovrebi xalxebi, kavkasielebi da arakavkasielebi.
magaliTad, gaWianurebuli gvalvsisas osebi jer uacillas (wm. elias)
evedrebodnen, Tu wvima ar
wamovidoda, maSin igive saxvewariT midiodnen
RvTaeba tixostTan, romelic elias mxleblad iTvleboda. mlocvelebi
tixostis salocavs wyals asxamdnen da erbos usvamdnen. roca es RonisZiebac ar gaWrida, maSin soflis moedanze gamodiodnen sacrebiTa da gobebiT SeiaraRebuli qalebi, romlebic tyisa da mTisaken iRebdnen gezs.
tyeSi isini ifantebodnen, ugzod midiodnen da Tan win sacers miagorebdnen. xance-guaSes yabardoul ritualebSi icodnen rZis sawurisa da
TeTr fqvilSi Cadebuli Wyinti yvelis Camotareba. rogorc specialistebi fiqroben, sawuri ganasaxierebda ciuri rZis gamowurvis process.
unda vivaraudoT, rom sawuri, keramikuli, Tu sxva saxisa, rogorc sacrisa da cxavis eqvivalenti, uZvelesi droidanve iqneboda gamoyenebuli
amindis ritualebSi.
amindis RvTaebis atributTa Soris vxvdebiT wylis WurWelsac, razedac daufaravad migvaniSnebs ukve naxsenebi saxeoba wvimisa, „kokispiruli wvima“. koka am SemTxvevaSi warmogvidgeba iaraRad, romlis gamoye-
345
nebiT RvTaeba miwaze agzavnis Zlier, nakadad momdinare Rvars, romelic
ar aris wveTebad Tu marcvlebad danawevrebuli, rogorc es xdeba cxavisa da sacris gamoyenebisas. ase rom, koka, rogorc RvTaebis atributi,
gamoyenebulia garkveuli saxeobis wvimis warmosaqmnelad. samwuxarod am
WurWlis ritualebSi gamoyenebis damadasturebeli masala naklebad aris
cnobili, Tu ar CavTvliT berikaoba-yeenobisas ayiros (mware gogris
qerqisagan damzadebuli wylis WurWeli) gamoyenebas ritualis monawileTa niRbebis, Sesamkobeli atributebisa da a. S. dasamzadeblad; amave
masalisagan akeTebdnen marnis WurWlis garkveul nawils; damtvreuli
kokebisa da qoTnebis muclebs axuravdnen safrTxobelebs, Tovlis papebs,
romelTa garegnobaSi SesaZloa SemorCenili iyos uZveles RvTaebaTa niSnebi. SeiZleba davuSvaT ufro metic: iqneb aseT groteskul figurebs
agebdnen Zveli RvTaebebis modelis mixedviT. amis safuZvels gvaZlevs
berikebisa da yeenis samoseli da niRbebi, muryvamobis koSkisa da svetis
Semkuloba da bevri ram, maTi msgavsi.
wylis WurWelTan dakavSirebuli damatebiTi cnobebisaTvis isev
sulxan-saba orbelianis leqsikons undav mivmarToT, sadac saintereso
faqtebia daculi. magaliTad, „sarwyuli“ ars WurWeli wyalTa“. aqvea
CamoTvlili sarwyulis nairsaxeobebi, iaTuRi, govzaki, stamani, wurwuma,
wylis saqaneli, maTara, Tasuxa da misTanani. amasTan „wylis saqaneli“
zodiaqos niSania da igivea, rac „merwyuli“ xolo Tavis mxriv, es ukanaskneli ganmartebulia rogorc „wylis mzidavi“. e. i. merwyuli aris
is, vinc sarwyuliT rwyavs, dialeqtebSi „rwyva“ zogjer „awyvis“, sawyaoTi marcvlisa da fqvilis azomvis mniSvnelobiTac ixmareba da iseve
enacvlebian erTmaneTs, rogorc „sawyao“ da „sarwyavi“. aq ikveTeba
uZ-
velesi koncefcia, romlis mixedviT Txevadi aris ara mxolod wyali
(siTxe), aramed yvelaferi rasac sakuTari forma ara aqvs, maT Soris
marcvlis grova, fqvili, sila da a.S. termini „Txeva“ aseTi Tvisebebis
mqone substanciis mqone gadaadgilebas aRniSnavs, rasac mowmobs sityva
„saTxeveli“, bade, romelsac aseve ar gaaCnia simyare da wyaliviT isic
„Txevas“ eqvemdebareba. aseTi Tvalsawieridan WurWlisa da SigTavsis
saerTo semantikur da religiur miTosur velSi moqceva sruliad bunebrivia. es mosazrebebi arqeologiuri mosazrebebiTac mowmdeba.
346
keramikuli WurWlis dekori amierkavkasiaSi Seicavs iseT simbolo
niSnebs romelic wylis samyaros ukavSirdeba. mxedvelobaSi gvaqvs iribi
xazebis mravalferovani kombinaciebi, texilebi, wveTebi da a. S. imisaTvis, rom aSkara gamxdariyo gamosaxul niSanTa mniSvneloba maTTan erTad
ostats wylis frinvelebi gamousaxavs. damjdari anu mcuravi frinveli
ki usaTuod wylis stiqiaze migvaniSnebs, romelic rogorc kosmosis elementi qveda samyaros, ufskruls, msoflio okeanes an xmeleTis garemomcvel mdinares ukavSirdeba. magram unda gavixsenoT, rom arsebobda
warmodgena zeciur wylebzedac, maSin WurWlis mxatvrobis simbolika
savsebiT konkretul Sinaarss SeiZens: WurWlis mxatvrobis zeda zolSi
ganlagebuli wylis niSnebi ganasaxiereben zeda samyaros wylebs, razedac
sxedan wylis frinvelebi. yovelive amis dasturad SeiZleba movigonoT
Zveli xalxebis miTosuri warmodgenebi, romelTa Tanaxmad wminda mdinareebi zecaSi iReben saTaves. isini Tavdapirvelad zecaze miedinebian, xolo miwaze eSvebian zeciuri dinebis dasrulebis Semdeg. magaliTisaTvis
SeiZleba gavixsenoT wminda mdinare gangi, romlis miwaze daSvebis ambavs
mniSvnelovani adgili uWiravs indoelTa miTossa da sarwmunoebaSi.
sacerTan erTad wylis WurWeli iTvleboda zevsis atributad, rac
aRniSnulia miTosSi salmonevsis Sesaxeb. salmonevsi elidis mefe iyo,
man gadwyvita olimpos mbrZaneblisaTvis gankuTvnili msxverplis miTviseba. daiwyo caSi maSxalebis srola viTom elvaao Tan Tavis etls gamoaba gamxmari tyavebi (egida) da carieli WurWeli, raTa zecisaTvis
miebaZa, romlis etlis xmauri, rogorc cnobilia warmoqmnis Weqaquxils. salmonevsis mier misakuTrebul RvTaebriv atributTa Soris
carieli WurWelic aris naxsenebi, romelic qarTvelTa „kokas“ exmaureba, agreTve slavTa Soris gavrcelebul warmodgenas ciuri WurWlis
Sesaxeb, saidanac wvima iRvreba (erTi xalxuri teqstis Tanaxmad „na
dvore doJdik idiot, ne siteCkom seet, vedrom polivaet“) cidan WurWliT wylis gadmoRvra RvTaebis mier uaRresad farTod gavrcelebuli
warmodgena aris da mas Rrma fesvebi aqvs. aristofanes zemoxsenebul
komediaSi aris aseTi mimarTva Rrublebisadmi: „wvimis momtano asulebo,
Cemo RvTaebebo, nilosis maRal saTaveebSi oqros sarwyulebiT agrovebT
wvimas“. berZnebsa da romaelebs RvTaebaTa WurWlidan momdinared ara
marto wvima miaCndaT, aramed miwieri mdinareebic. iliadaSi naTqvamia,
347
rom mdinare qsanTosi Sva zevsma. saerTod antikuri xalxebis xelovnebaSi mdinareTa saTaveebs gamosaxavdnen, rogorc RvTaebebisa da qalRvTaebebis, Tu nimfebis urnebsa da Tasebs, saidanac gadmodis mdinare. es Sexedulebebi exmaurebian qarTvelTa warmodgenebs RvTisSvilTa wyaroebis
Sesaxeb, sadac ufro naturaluri, arqauli formiTaa Senaxuli am warmodgenaTa miTosur-religiuri arsi.
analogiuri warmodgenebi hqondaT Zvel indoelebsac, rigvebidan
cnobilia wvimis RvTaeba, parjania, romelic grialebs Tan xariviT bRavis, ganagebs aminds, iwvevs wvimas. igi wvimiT rogorc TesliT ganayofierebs miwas, warmoSobs mcenareulsa da pirutyvs. misi colia dedamiwa,
Svili ki soma (RvTaeba maTrobel sasmelSi, sibrZnisa da mWevrmetyvelebis meufe), cnobilia mimarTvis teqsti am RvTaebisadmi, sadac naTqvamia:
„awie didi xelada, gadmoabrune, de wyali Zirs daeSvas“. parjanias etli
mudam wyliTaa savse.
am monacemTa safuZvelze vrwmundebiT, rom evropisa da aziis uZveles xalxebSi gavrcelebuli warmodgenebis Tanaxmad wvimis zeciuri
gamgebeli WurWliT asxamda wyals dedamiwas, rac miTosuri warmosaxviT
mis ganayofierebas udrida. dedamiwisadmi miZRvnil ritualebSi xSiria
misi gulis mogebis cda siTxis mopkurebiT. aseTi siTxe SeiZleba iyos
wyali, Tafli, Rvino, rZe, yvela es komponenti da kidev sxva mravali
produqti Sedis qarTvelebis uZveles ritualSi, romelic miwis „gajeriebis“, gulis mogebisTvisaa gamiznuli. aseTi ritualebi ukve homerosTan aris fiqsirebuli. „iliadaSi“ aRwerilia aqilevsis mwuxareba
patrokles sikvdilis gamo, sadac sxva mraval sakulto qmedebaTa Soris
motanilia miwisadmi Rvinis Sewirva: aqilevsi ormagi TasiT mTeli Ramis
ganmavlobaSi asxurebs miwas Rvinos, es aqti, iseve rogorc sxva analogiuri rituali, imeorebs miTosur siuJets, romelsac safuZvlad
udevs rwmena miwis siTxiT ganayofierebis Sesaxeb, rac am moqmedebis sakralur aspeqts qmnis da SesaZlebels xdis mis moqcevas sakrZalavi ceremeonialisaTvis gankuTvnil ritualTa Soris. homerosis es cnoba
CvenTvis imiT aris sayuradRebo, rom micvalebulisaTvis „Rvinis waqceva“
e. i. miwaze daRvra misi Sewirvis mizniT dResac farTod aris gavrcelebuli qarTvelTa Soris.
348
xaxmatis jvris nadavlidan, romelic man qajTa qveynidan wamoiRo
yuradRebas ipyrobs Zroxis rqa. erTi variantis Tanaxmad masSi mTeli sawyao Cadoda, meoris mixedviT ki qajebis saqonelSi, romelic RvTaebam
gadmoreka, erTi calrqa furi eria, romlisaTvisac moutexia rqa RvTaebas da marcvleulis sawyaod daudgenia, is rqao uTqvams mTxrobels 1911
wels a. SaniZisaTvis, cixeSi iyo Senaxulio da konkretuli adgili miuTiTebia, magram axla aRar iqneba, albaT dalpeboda, Tumca sawyao, romelsac axla vxmarobT misi „wyea“ e. i. misi anazomiao. ase rom, miTosuri rwmena sawyaos Sesaxeb xalxSi jer kidev axlo warsulSi cocxlad
iyo Senaxuli, sawyaos gverdiT, rogorc aRvniSneT ixsenieba grdemli,
oqros saceri, sasreveli, samarTebeli, keris sakidi jaWvi, vercxlis
WurWeli da saqoneli, simboluri mniSvnelobis mqone sagnebi, romelTa
dabruneba-gataceba bunebis aRorZinebis ZalTa mimoqcevis, anu RvTaebis
funqciuri moqmedebis uSualo gamoxatulebas warmoadgens.
ra aris rqa, rogorc sakraluri obieqti, rogor aRmocenda misi
simbolika da semantikuri parametrebi, es rTuli sakiTxia da mis detalur kvlevas ar SevudgebiT, magram rac aucilebelia unda aRiniSnos.
rqa garkveuli simboluri mniSvnelobis sagnad Zveli qvis xanidan gvevlineba, rogorc Cans, igi adreve iqca simbolod, romelic gaazrebuli
iyo nayofierebasa da sulTa qveyanasTan mimarTebaSi. adre samiwaTmoqmedo
xanebSi Camoyalibebas iwyebs warmodgenaTa sistema, romlis Tanaxmad mcenare, bewvi, rqa ganixileboda sxeuli//miwis warmonaqmnad, urTierTCanacvlebad Rirebulebebad. rogorc Cans rqa mcenaris analogiur obieqtad miaCndaT da balax-mcenaresTan erTad yovelwliurad mokvdav da
aRorZinebad movlenaTa ricxvs ganekuTvneboda. am mosazrebis sasargeblod metyvelebs adresamiwaTmoqmedo xanis mxatvroba, sadac cxoveluri
da mcenareuli simboloebi saerTo ideas gamoxataven da ar arian erTmaneTisagan gamijnuli. amitom cxovelis rqebi xSirad ayvavebuli totis
saxiT aris gamosaxuli. amave ideas gamoxatavs qarTuli „vazis rqa“ romelic am ukanasknels mcenareul samyaros ganakuTvnebs. rqisa da WurWlis ideaTa daaxloebis Sedegad warmoiqmna Sexeduleba „xvavrielebis
rqis“ Sesaxeb, damkvidrda sakulto WurWeli ritonebis saxiT, romlebic
gavrcelebuli iyo aziisa da evropis Zveli xalxebis kulturebSi, maT
Soris kavkasiaSi da saqarTveloSi. zog adgilas rqa-yanwi, rogorc RvTa-
349
ebis atributi, SedarebiT axlo warsulamde Semoinaxa. magaliTad, slavuri RvTaebis, sviatovitis kerps xelSi eWira didi rqa, dResaswaulze
qurumi am rqaSi CarCenil sasmels kerpis ferxTiT daRvrida, Semdeg
Seavsebda da kerps daubrunebda, Semdeg dResaswaulze wlis mosavlianobas sazRvravdnen imis mixedviT, Tu ramdeni sasmeli daxvdebodaT RvTaebis yanwSi. am ritualSi rqa cvlis RvTaebis WurWels, saidanac igi afrqvevs miwis gamanayofierebel Txierebas (Rvinos, Tafls, rZes), romlis
wveTebi marcvlis analogiad da Sesabamisobad iTvleboda. am mosazrebidan gamomdinare, marcvlis dabneva da wylis mopkureba Tanabari Rirebulebis procesebad ganixileboda, rac cxavis magaliTidanac aSkarad Cans.
maT
sakralur
adeqvaturobaze
metyvelebs
TiTqmis
mopkurebisa
da
marcvlis mobnevis CarTva msoflios sxvadasxva xalxebis saqorwino ritualebSi, sadac es aqti nayofierebis ideis gansakuTrebiT aqtiurad gamosaxvas emsaxureba. gamomdinare zemoTqmulisagan sawyao//yanwi, romelic
xaxmatis jvris nadavlSia moxseniebuli, danarCen sagnebTan erTad am
RvTaebis atributad da misi funqciis damaxasiaTebel obieqtad unda miviCnioT: RvTaeba mas arwyvisa da Tesvis iaraRad iyenebs iseve, rogorc
cxavsa da sacers.
aseve sayuradReboa furisaTvis rqis motexvis sagangebo aRniSvna
xaxmatis jvris sagmiro TavgadasavalSi. igi sayuradReboa imiT, rom rqis
motexva, rogorc gansakuTrebuli mnSvnelobis aqti, xSirad aris xazgasmuli miTosSi. svaneTSi aRebis TamaSobebisas Tovlis koSkis muryvamis
irgvliv gamarTuli Sejibrebebisa da xumrobis dros mRerodnen simReras, romlis teqstSi naxsenebia jogi da oqrosrqiani furi:
„jogi yavda maxvelansa mindorSia,
Zroxa eria oqrosrqiani,
vinac amas rqa motexos,
mas daaqcevs risxva macxovris“.
oqrosrqiani xarebi naxsenebia „liles“ teqstSiac. svanur gadmocemebSi daculi cnobebis Tanaxmad, yofila SemTxveva, roca erT Tavads, an
Zlier gvars, meorisaTvis niSnad gansakuTrebuli pativisa gaugzavnia oqroTi rqaSeWedili xarebi. rqisa da oqros daaxloeba svanur gadmocemebSi unda CaiTvlos xevsuruli rqa//sawyaos eqvivalentur movlenad, radgan orive SemTxvevaSi rqa simdidresTan, nayofierebasTan aris dakavSire-
350
buli da mis ilustracias warmoadgens. rqis dakargva niSnavs nayofierebis Zalis dakargvas, rac Tanaxmad svanuri leqsisa macxovris risxvas
gamoiwvevs. aq kidev erTxel mTeli moculobiT vxedavT mizezTa jams,
romelTa gamo rqa gansakuTrebul sapatio Sesawiravad iTvleboda. igive
idea aris gamokveTili qarTul zRaparSi „wiqara“. xars rqa motydeba da
igi uZluri xdeba. amasTanave misi rqa „Raliania“. rqidan gamoRebuli
RaliT xari inaxavs Tavis megobar obol biWs, Raliani rqa ki principulad igivea, rasac warmoadgens antikuri xalxebis „xvavrieli rqa“. igi
Tanaxmad erTi versiisa, mdinaris RvTaebis, arqeloes rqaa, romelic mas
heraklem moamtvria, xolo meore versiiT igi aris rqa Txa amalTeasi,
romlis rZiT ikvebeboda yrma zevsi. aqve SegviZlia gavixsenoT rqa cxenis
msgavsi fantastiuri cxovelis martorqasi, romlis Sesaxeb Tqmulebebi
gavrcelebuli iyo Suasaukuneebis evropaSi. SesaZloa aqve movitanoT
rwmenebi afrikuli martorqis, taxis eSvebis da sxva rqovani obieqtebis
Sesaxeb, romelTa magiuri Zalisa jer kidev qvis xanaSi swamda adamians.
amitom rqis motexvis epizodi damoukidebeli mniSvnelobis mqone miTosur erTeulad iqca da Sevida sxvadasxva siuJetebSi.
xalxuri warmodgenebis mixedviT mopovebuli nadiri sxva niSnebTan
rqis sididiTac fasdeboda, rogorc ukve aRvniSneT nadiris rqas swiravdnen jvar-xatebsa da eklesiebs. jixvis, niamorisa da xaris rqebi salocavebSi daculi iyo, rogorc sasmisi WurWeli da mas dReobebze xmarobdnen. nadiris rqebis Sewirva miRebuli yofila Zvel samegreloSic,
rac aRniSnuli aqvs me-17 saukuneSi misioner arqanjelo lambertis: eklesiis
wina kedlebi da xSirad Sida kedlebi Semkulia irmis rqebiT,
taxis eSvebis da xoxbis frTebiT, radgan darwmunebulni arian, rom
RmerTisaTvis friad sasiamovnoa amisTanebiT misi salocavi saxlis Semkoba da Tu nanadirevis xorci imaT SeWames da rqebi, Zvlebi da frTebi
RmerTs uZRvnes, samagierod RmerTi xels moumarTavT maT nadirobaSi da
bednierad inadireben“. aRsaniSnavia, rom es cnoba daculia lambertis
wignis im TavSi, romelsac „megrelebis crumorwmuneoba“ ewodeba, magram
miuxedavad misioneris mxridan aseTi ironiuli damokidebulebisa, igi
CvenTvis friad sayuradRebo monacemebs Seicavs.
yovelive zemoTqmulis Semdeg SeiZleba gamovitanoT ramdenime principuli xasiaTis daskvna: lazaresTan dakavSirebuli rituali da misi
351
paraleluri monacemebi garkveul warmodgenas gvaZleven amindis gamgebeli RvTaebis niSnebis, atributebisa da ierarqiuli poziciis Sesaxeb, e.
i. SeiZleba movaxdinoT uZvelesi, albaT satomo RvTaebis personaluri
restavracia da Semdeg SeiZleba vimsjeloT mis funqciasTan dakavSirebul sakiTxebze.
garegnuli niSnebis mixedviT igi aris: 1. piriT Savi (Segonjili),
pirquSi, saavdrod gamzadebuli Rrublis msgavsi; 2. aqvs sacristola
Tvalebi, romlebic mrisxanebisas gamoscemen sinaTles//elvas, e. i. misi
mrisxaneba gaigivebulia bunebis mrisxanebasTan, avdarTan; 3. faliuroba,
rac nayoferebis zogadi simboluri niSania.
wvimasTan dakavSirebuli misi atributebia 1. cxavi//saceri; 2. grdemli; 3. dasartymeli iaraRi; 4. rqa-sawyao; 5. wylis WurWeli (koka); 6.
Tvali//wyaros Tvali//saTave, am „xelsawyoTa“ saSualebiT igi qmnis wvimis sxvadasxva saxeobas. am niSnebis mixedviT igi
ca-Rrublis, amindis,
Sesabamisad nayofierebis Zalebis gamgebelia, romlis analogiuri RvTaebebi idgnen Zveli xalxebis panTeonTa saTaveSi. isini mrisxane RvTaebebad
iTvlebodnen (TeuSubi, zevs-iupiteri da a. S.) bunebis ZalTa stiqiuri
gamovlineba maTi xasiaTis, ganwyobis gamovlinebad iTvleboda. elvis,
ciuri cecxlis saSualebiT isini anadgurebdnen mters, sjidnen urCebs.
ase rom, prototipi RvTaeba, ufro sworad satomo RvTaebebi, romlebic
dganan lazaresa da amindis gamgebel sxva wmindanTa ukan, Seadgendnen im
safuZvels, romelzedac ganviTarda Zvel saxelmwifo religiaTa ufro
rTuli sistema. am dros mTavari RvTaebebi gvevlinebian msoflio wesrigisa da sazogadoebis cxovrebis damfuZneblebad, bunebis aRorZinebis
ZalTa maregulireblebad. am TvalsazrisiT gansakuTrebiT sainteresoa
istoriul wyaroebSi daculi cnobebi armazis Sesaxeb, kerZod RvTaebaTa
risxvis gamovlinebis aRwera, rac bunebis ZalTa stiqiuri, damangreveli
gamovlinebis formiTaa gadmocemuli, aseve misi xmali, „brwyinvale viTarca elva... romlisganac eSinis yovelsa“ da romlis SiSis gamo Tayvans cemen mas. aRsaniSnavia, rom aq xmali pirdapir Sedarebulia elvasTan, rac tipiuri movlenaa xalxuri metaforuli azrovnebisaTvis. unda
vifiqroT, rom is saxe RvTaebisa, romelzedac vmsjelobT, warmoadgens
calkeuli, sakraluri mniSvnelobis mqone elementebisagan agebul struqturas. nawili am elementebisa, rogoricaa garegnuli niSnebi da atri-
352
butebis nawili, ukve ganvixileT. aRmoCnda, rom es elementebi ufro
mdgradia, vidre maTi meSveobiT agebuli konstruqcia-RvTaeba. amas mowmobs aRniSnul elementTa gabneva miTossa da zepirsityvierebis sxva
formebSi, aseve maTi dakavSireba gvian Semosul sarwmunoebriv, Tvisobrivad gansxvavebul obieqtebTan, wmindanebTan, saswaulmoqmedebTan da a. S.
gansakuTrebiT sayuradReboa maTi zegavlena, adgili da roli mogvianebiT
mimdinare xalxuri metaforuli azrovnebis Camoyalibebis procesSi, rac
sabolood airekla azris gamoxatvis saSualebaTa erovnul specifikaSi,
koloritSi, fsiqologiur tipSi, mentalitetSi.
áïîòìï æï ìåüñâòì ìïùòíïïéèæåãë êïäåíæïîóäò
æéåìïìùïóäåþò
lazaroba da gonjaoba ZiriTadad sasargeblo wvimis gamosaTxovari
rituali yofila, Tumca maTi saSualebiT xSiri wvimebis Sewyvetasac
cdilobdnen. wvimis gamoTxovis upiratesoba ritualSi ganpirobebulia
im garemoebiT, rom gvalva ufro xSiri movlena iyo CvenSi, vidre gadaudebeli wvima-delgma, magram rituali mainc ormxrivad unda CaiTvalos,
radgan mas gvalvis drosac marTavdnen. am mxriv sayuredReboa xalxSi
gavrcelebuli erTi Tqma, sadac amomwuravad aris daxasiaTebuli realuri situacia: „nu geSinia avdrisao, niaRvarisao, geSinodes gvalvisao“.
ase rom mosavlis mudmivi mtrebi iyvnen gvalva da setyva, romelTa winaaRmdeg iyo mimarTuli ZiriTadad rituali. lazare-gonjas datareba arakalendaruli iyo, magram maT gverdiT arsebobda kalendaruli dReebi,
romelTac qarisa da setyvis winaaRmdeg uqmobdnen, eklesiaSi midiodnen
da qristianul wmindanebs evedrebodnen. aseTi dReebi iyo koxinjroba,
koxi-jvaroba, koxobaSi oxvameri, qar-setyvis dRe, qaijvroba da a. S. qarisa da setyvis winaaRmdeg imarTeboda saRmrToc, romelsac daTqmis mixedviT Caatarebda Temi, an ojaxi. saojaxo saRmrTo Cveulebriv ojaxis
interesebs gamoxatavda da ojaxi ixdida, xolo gvalvis saRmrTos, an
TemiS xvamas (saTemo locva) sofeli Tu Temi saerTo ZalebiT marTavda.
Tavisi agebulebiT es ritualebi mkveTrad gansxvavdebodnen lazarobis, Tu gonjaobisagan. am dros arc Tojinas amzadebdnen, arc karda-
353
kar dadiodnen da mRerodnen, arc wuwaobdnen. yvelaferi koleqtiurad
sruldeboda daTqmul, an kalendarul dRes da mTeli rituali qristianul eklesiasTan iyo dakavSirebuli. xSirad saRmrTo da koxinjroba
erTmaneTs emTxveoda, ufro sworad, moxdeboda, rom koxinjroba dRes
gaimarTeboda saRmrTo.
imereTSi (saCxeris raioni, sof. qoreTi) koxinjroba imarTeboda
maisSi, amaRlebis orSabaTs. glexebi Seagrovebdnen fuls da calkeuli
gvari calke yidulobda cxvars. cxvars ubnobiTac swiravdnen da mis gamo dResaswaulze eklesiaSi ramdenime cxvari aRmoCndeboda. nayid saklavs eklesiaSi mirekdnen. Tavs mourujavdnen, mRvdeli xalxs dalocavda, dafaruli iyaviT koxisagan, „yvelaferi glaxa mavlobidan“-o da amis
Semdeg cxvrebs daklavdnen wylis axlos. xorcs gaanawilebdnen da TavTavianT saxlebSi waiRebdnen, mRvdels ki Tavsa da beWs miscemdnen. sofel savaneSi igives akeTebdnen, rogorc Tavad glexebi ambobdnen „haeris
SiSis“ gamo. saRmrTos aqac koxinjrobas, orSabaT dRes marTavdnen.
cxvarTan erTad eklesiaSi Camoqnili sanTeli
mihqondaT, imas aanTebdnen
da saklavsac Tavs sanTliT miurujavdnen. saklavis xorci, ramdenic ar
unda yofiliyo igi usaTuod yvelas unda Sexvedroda. saerTo puroba
zogan scodniaT, isic Tu visme SeTqmuli hqonda, zogan ki ara. zogjer
dakluls xeze Camokidebdnen da xeze datovebdnen. ityodnen es saRmrTos
niSani ariso.
aRsaniSnavia, rom xSirad mcire regionis SigniTac ki wesi sxvadasxvanairad sruldeboda. rogorc ukve aRvniSneT, imave imereTSi, zogan
saerTo sufra savaldebulo iyo. zogan daTqmis mixedviT ewyoboda, zogan ki ceremonialis SesrulebisTanave daiSlebodnen, TavianT kuTvnil
xorcs waiRebdnen da sakuTar kerasTan dailocebodnen RviniT. aseTive
viTarebaa damowmebuli qalebis ritualze daSvebasTan dakavSirebiT. zog
adgilebSi aseT ritualebs qali ar eswreboda, zogan ki yvelas SeeZlo
misvla.
imeruli koxinjrobis dResaswaulis gansxvavebuli varianti aris
daculi gasuli saukunis dasasrulis aRwerilobaSi. sof. wevaSi koxinjrobas da eliobas saerTo purisWama scodniaT saydris galavanSi. Rvino
xatis mamulisa ixarjeboda. kaci kacze Sedgeboda, Caebmebodnen orsarTulian ferxulad da gars uvlidnen saydars, Tan gaiZaxodnen „okriale,
354
ho! marjved biWebo!“ ferxulSi erT wyebad qalebi Caebmebodnen, isinic
uvlidnen da iZaxodnen „okriales“. Semdgom kacebi burTaobdnen da Widaobdnen. saerTo mxairulebaSi Sua xnis xalxic iRebda monawileobas. am
wess friad arqauli ieri dahkravs, radgan ferxuli, okriales SeZaxebebi da saerTo TamaSobebi araqristianulia Tavis warmomavlobiT.
saerTod imereTSi gavrcelebuli koxinjroba eklesiasTan Cans dakavSirebuli. ZiriTadad imarTeboda aprilis bolos, giorgobis sworze,
an amaRlebis sworze. xSirad es dResaswauli maisis dasawyisSi modioda
da maisis Svidsac ixdidnen.
setyvisa da qaris uqmes inaxavdnen guriaSic: es dReebi koxinjrobisa da qaijrobis saxeliT
yofila cnobili, samwuxarod maTi detalu-
ri aRweriloba ZvelTagan ar Semonaxula, xolo Tanamedrove yofaSi SerCenili gadmonaSTebi misaZevia da Sesakrebi.
aseTive viTarebaa raWaSiac, sadac odiTganve yofila gavrcelebuli
„koxinjrobis“ dResaswauli. am regionSi gavrcelebuli wesebis
dawvri-
lebiTi aRweris mizniT mogvyavs vrceli amonaweri mkvlevar n. bregaZis
naSromidan: „mosavlisaTvis, naTesisaTvis sasurveli amindis uzrunvelsayofad raWa-leCxumis mosaxleoba mimarTavda sxvadasxva iracionalur
RonisZiebebs. maT rigs ganekuTvneba rogorc ca-Rrublis meufrosisadmi
Sewirul wliur dReobaTa wyeba, iseve uSualod avdariTa Tu gvalviT
gamowveuli saweso qmedebani... aRdgomis xuTSabaTs zemo raWis mosaxleoba eliobas ixdida. am dRis sworze Sua elioba iyo, xolo mesame xuTSabaTs mesame gardamavali elioba erqva. samive dRes uqmobdnen da qeifobdnen, evedrebodnen wm. elias mosavali ar moeelva, ar daesetyva. es dRe
„Rrubelzed da haerzed iyo SeTqmuli“. am dRes Tikans wiravdnen elias.
Tikanis tyavi ki mihqondaT mTaSi da xeze kidebdnen... qv. raWaSi eliobas
Sua aprilis orSabaTs dRes ixdidnen (sof. JoSxa). saklav-ganatexiT,
TavTavianTi sanovagiT saelioze cacxvis ZirSi iyridnen Tavs, eliobis
Zalsa da madls karg mosavalsa da kacisa da xaris namuSevris mSvidobiT
moxmarebas SesTxovdnen.
Sua aprilis orSabaTi dRe leCxumSi koxis sawinaaRmdego dResaswaulia. aq am dRes kvirtoba ewodeba. kvirtobisaTvis mTeli sofeli iZenda 5-6 kviris xbos... xbos diliT sajvarze aiyvandnen; yvelas mihqonda
TiTo Reri sanTeli. ufrosi kaci xbos marjvena beWs sanTliT Seuru-
355
javda, mere waRma Semoatrialebda, xelSi aiyvanda, maRla awevda da dailoceboda: „ieso macxovaro, daifare Cveni mamulebi koxisagan, yoveli
mavneblisagan. sanamdi viqnebiT Seni Sexvewili ar davagdoT“. Semdeg
klavdnen xbos, amzadebdnen imden Samfurs, ramdeni mekomuric iyo. TiTieul maTganze wamoacmevdnen cot-cotas yvela nawilebidan. ojaxebidanac mohqondaT sursaT-sanovage. Camoirigebdnen sityvebiT: „miRebuli yofiliyos Cveni Sesawiri da Cveni mamulebi deifaros koxisagan ieso macxovarma“. Semdeg ufrosi kaci kvlav dailoceboda, mas upasuxebdnen amin! da yvela svamda am salocavs. qeifis dawyebis Semdegac Tamadis pirveli sadRegrZelo kvlav avdrisagan mosavlis dacvas exeboda.
koxinjroba, 7 maisi (qv. raWa), - 9 maisi (z. raWa) uqmea, „Seficuli, rom koxs ar gaefuWebina yanebi“. leCxumSi SemorCenilia mxolod
uqmis dacva. sxva raime wesebi aRar sruldeba. raWaSi ki acxobdnen qonian, an yvelian ganatexebs, kedelze miakravdnen sanTlebs da zedaSeTi
dailocebodnen: „koxinjrobis Zalo da madlo, aaSore Cem mamuls koxi,
mieci kai mosavali xarisa da kacis namuSevars“. zemo raWaSi ki saRmrTosac klavdnen mosavlis bedobaze da dReobas ixdidnen... am dRes ciknis
Sewirva da misi tyavis maRal mwvervalze Camokideba codniaT.
xvamloba m. alaviZis cnobiT, 24 ivlissaa, savele masaliT ki „ivnisSi SabaTs modis, miwis dReao, ar muSaobdnen“. xvamlobas dResaswaulobdnen leCxumsa da qv. raWaSi. es dRe Sewirulia xvelis baraze“, magram amave dros, gamarTul xatobaze mosavlisTvis loculobdnen, xvamls gvalva-setyvisagan dacvas da kaloobisTvis sasurvel niavs SesTxovdnen. amisTvis pirveli namkal-nalewi marcvlisagan TiTo baTmans wiravdnen xvamls - „visac xvamdi swyalobs, misi beReli ar daicleba“. am
dResve qalebi saxvamlo kaklis qveS sufras Slidnen, moilocavdnen, kacebs ar ikarebdnen.
ivanobis TveSi (ivnisi) koxis asacileblad leCxumis soflebSi
klavdnen saerTo TanxiT SeZenil xars. ixdidnen Temobas.
garda zemoTqmulisa, avdris, qariSxlis, setyvisa Tu moZalebuli,
saziano wvimebisagan naTesis dasafaravad eridebodnen, akrZalulic ki
iyo abreSumis Wiis moyvana-moSeneba, vinaidan, mosaxleobis Rrma rwmeniT,
igi avdris gamomwvevi mizezia. „wm. giorgi xuobs abreSums, TlaT daangrevs yvelafers da ar SeiZleba, dasetyvavs“. amitomac mosaxleoba sas-
356
tikad adevnebda Tvalyurs, rom vinmes ojaxSi ar gaeCina abreSumis Wia.
sofel tolas mcxovrebSi aRniSnavdnen: „Reles iqiT abreSumis dayenebis
ufleba qondaT, Reles aqeT ara. aqeT eklesia iyo da macxovris eklesia
xuobso. iqidan aqeT xalxi rom gamevidoda vuyurebdiT, tansacmelze matli ar gamoyves, ar dagvRuposo. ugemuri wvima abreSumis bralia“... eTnografTa dakvirvebiT quxili anadgurebs abreSumis Wias, amasve ambobs
vaxuStic. rogorc vnaxeT, zog Tanamedrove sofelSi Zveli praqtikuli
dakvirveba crurwmenis safuZvlad qceula. isini piriqiT, Wias abralebdnen gaavdrebas.
koxinjvris dResaswauli gavrcelebuli yofila qarTlsa da kaxeTSiac. frones xeobaSi sof. dvanSi maisSi scodniaT dResaswauli „kvarToba“, romelic, rogorc amas dRsaswaulis saxeliT metyvelebs, uflis
kvarTisadmi unda yofiliyo miZRvnili. mogvianebiT am dResaswauls „koxinjroba“ darqmevia, xolo eklesia ki wm. giorgi koxijvaris saxelobisad qceula.
saRmrTos wesi mudmivi da ucvleli, rogorc Cans, ar iyo. mag.,
qsovriseli informatoris cnobiT „saRmrToze Svidi sofeli unda daevloT, Semdeg Sekrebdnen rames da eklesiaSi akurTxebdnen. mere eklesiasTan Tavs moiyridnen, saqonels daklavdnen, elias calke cikans dauklavdnen“. es rituali principulad gansxvavdeba saRvTos zemoT aRwerili
magaliTebidan. masSi Sesula lazaroba-gonjaobisa da didebaze davlis
wesebi.
mTiuleTSi fericvalebis mesame dRes dResaswauloben qarsetyvis
dRes. es dRe uqme iyo da mindvris yovelnairi samuSao ikrZaleboda, magram radgan igi mkis periods emTxveoda, xalxs dRis gacdena Zlier
uWirda. amasTanave damrRvevi valdebuli iyo xatis sasargeblod Svidi
maneTi jarima gadaexada. xatis risxvis Tavidan asarideblad, glexi nads
Seyrida da xats saklavs dauklavda, riTac uqmes darRvevas koleqtiuri
dResaswaulis saxes aniWebda.
fSavSi amindisaTvis Catarebuli wesi „saRmrTos“ erT-erT nairsaxed iTvleboda. gazafxulze, xvnis dasawyiss TiTo komlze Seikribeboda
TiTo an ori abazi da am fuliT iyididnen saklavebsa da Rvinos. puri
da TiTo mina arayi yvelas Tan mihqonda. xatSi cxvrebs daklavdnen, sufras gaamzadebdnen. xevisberi sanTels aanTebda da mlocvelebs RmerTs
357
Seavedrebda, ris Semdgomac imarTeboda saerTo sufra. roca sagazafxulo Tesva moTavdeboda, saRvToze Sekrebili xalxi awesebda soflis sauqmo dReebs. sxvadasxva sofeli Cveulebriv gansxvavebul dReebs amoirCevda. am aRkveTil dReebs setyvis dReebsac uwodebdnen, romelTa moqmedeba mkis dasasrulamde grZeldeboda. Tu barSi aseTi dRe kviraSi erTi
an ori SeiZleba yofiliyo, mTaSi (mag., xevsureTSi) SeiZleba kviraSi
ori an sami dRe aRekveTad. aRkveTili dReebis gatexva sastikad isjeboda. yofila SemTxveva, roca saqme gamtexis mokveTamde misula. es dReebi,
gansakuTrebiT gacxarebuli muSaobisas Zlier awuxebda xalxs da xevsureTSic scodniaT gansakuTrebul SemTxvevaSi uqmis gatexvis uflebis micema, Tu es ojaxi am dRes „danaTlavda“, e. i. sanaTlad cikans, an
cxvars daklavda. rituali usaTuod xucess unda Seesrulebina. uqmis
gatexas sofeli ase mkacrad imitom ekideboda, rom amas qarisa da setyvis gamowveva SeeZlo, romelic mTel mosavals gaanadgurebda.
mkvlevar g. jalabaZes erTi saintereso Cveuleba aqvs damowmebuli
xevsureTSi. piraqeTeli xevsurebis dakvirvebiT piriqeTidan xSirad gadmodioda civi qarebi da setyvis Rrubeli. amitom gorSeRmionebs, romlebic gadasasvlelTan axlos, bacaligoSi cxovrobdnen, davalebuli
hqondaT, rom Tvalyuri edevnebinaT piriqiTidan gadmomavali saSiSi
RrublisaTvis
da Tu aseTi Rrubeli daiZvreboda, usaTuod „SeeCerebi-
naT“. SeCereba ki ase xdeboda: daiWerdnen gvelsa da bayays da gudaSi
Casvamdnen. am gudas gadasasvlelze aitandnen da Tan cikans gaiyolebdnen.
iq cikans daklavdnen, gudas arxotionebis mxares moisrolidnen da zedac xelukuRma ciknis xorcsac miayolebdnen. amiT Rrubeli arxotis
mxares SeCerdeboda da piraqeTelTa mosavali uvnebeli darCeboda, xolo
avdars ra zianic unda mohyoloda, piriqiTelebs daatydeboda Tavs.
xalxs es yvelaferi imdenad sarwmunod miaCnda, rom piraqeTelebi „gvelmyvaris“ gadamyrels gasamrjelosac ki aZlevdnen („TiTo gasreva tyviawamals“). Tavis mxriv amis gamo arxotionebi nawyendebodnen, radgan zaralisa eSinodaT. erTxel ise gagulisebulan, rom fici daudiaT, sadac
ki SevxvdebiT „gvel-myvaris“ gadamyrels (gorSeRmionel uatas), iqve
davWriTo.
koxis salocavi, koxobaSi oxvameri, samegreloSiac codniaT. mariamobis meore, mesame dRes gamoacxobdnen or yvelian Rvezels, ojaxidan
358
erTi an ori kaci am Rvezels eklesiaSi wirvaze waiRebda da mRvdels
akurTxebinebda. wirvis Semdeg nakurTxs saxlSi wamoiRebdnen, sadac sagangebod gawyobili tabaki daxvdebodaT, romelzedac ewyo Romi, yveli,
mWadis xaWapuri, xorceuli. eklesiidan motanil Rvezlebs ufrosi kaci
maranSi waiRebda, aanTebda sanTlebs da RmerTs SesTxovda mosavlian
wels, cudi amindis aSorebas, koxi agvarideo, qari ar daeces naTesebso
da a. S.
garda am wesisa, Tanaxmad gasul saukuneebSi dafiqsirebuli cnobisa, megrelTa Soris miRebuli yofila „JiniSi bralis“, anu zeda, zeciuri bralis locva. zeciur bralad miiCnevdnen zena didebuls, anu quxils, elvas da mexs. es wesi rogorc Cans kalendaruli ar yofila da
ewyoboda SeTanxmebis mixedviT. daniSnul dRes xalxi Seikribeboda, zeciur brals Seswiravdnen karg TeTr Zroxas, TeTr cxvarsa da TeTr
Txas. Sewirvis win SearCevdnen maRal adgils, zed daasobdnen oTx maRal
sars, razedac gadebdnen mownul Celts, gadaafarebdnen TeTr mitkals
da zed daawyobdnen Sewiruli cxovelebis xorcs. Semdgom aanTebdnen
wminda sanTels, Seevedrebodnen zeciur brals, zena didebuls da im
maRal adgilze SeWamdnen xorcs, radgan mexi ufro maRal adgilebs etaneba. „JiniSi bralis“ locvas gaWianurebuli gvalvisas gadawyvetdnen.
aseT, sazogado masStabis locvas uwin, megrelTa Soris friad didi mniSvneloba eniWeboda. agvistoSi mamasaxlisTa mier daniSnul dros
samurzayanoSi xalxi TemiS xvamaze, anu sazogado locvaze ikribeboda,
Tan mihqondaT xaWapuri, WviSta, qaTami, Rvino. rodesac xalxi Segrovdeboda, erT xes Zirfesvianad amoiRebdnen (unda amoeTxaraT, najaxiT moWra
ar SeiZleboda), sanTels daanTebdnen, ufrosi dailoceboda da RmerTs
exveweboda karg mosavals, avadmyofoba rom ar gaCeniliyo da a. S. amas
saerTo puroba da TamaSobebi mosdevda. es ceremoniali kerZod amindisaTvis ar iyo gamiznuli, magram mosavlis SevedrebaSi, bunebrivia, Sesabamisi amindic igulisxmeboda. am momentis garda, aq sainteresoa ritualis Temuroba, saerTo puroba, saTemo salocavis vada, romelic gvalvis
locvas uaxlovdeboda da mravali sxva detali, riTac es ori rituali
Camohgavs erTmaneTs.
am Resaswaulebis (koxinjrobis, qaijvarobis da a. S.), agebulebaSi
naTlad Cans Zveli tradiciebis qristianul eklesiasTan dakavSirebis
359
cda. zemoxsenebul movlenaTa winaaRmdeg mimarTuli RonisZiebebi qristianobis Semosvlamdec iqneboda gavrcelebuli, razedac wina TavebSic
gvqonda saubari, magram rogorc yvela religia, maT Soris qristianobac,
amindze zemoqmedebis Zalas da amindis saswaulebs farTod iyenebda Tavis
moZRvrebaSi. eklesia maT qristianuli dogmis WeSmaritobis gamovlinebad
da dasturad Tvlida. zemoT motanili xalxuri masaliTac dasturdeba,
rom xalxis rwmeniT macxovarsa da w-a giorgis aRizianebs abreSumis Wia
da am uwminduri arsebis gamo TavianT mrisxanebas naTesebis gamanadgurebeli setyviT gamoxatavdnen. sinamdvileSi ki, rogorc amas vaxuSti bagrationi ambobs, abreSumis Wiaze uaryofiTad moqmedebs Weqa-quxili. igive
cnoba damowmebuli aqvT qarTvel eTnografebsac. es praqtikuli dakvirveba (ver vityvi ramdenad sworia igi mecnierebis TvalsazrisiT) safuZvlad iqca SedarebiT axlo droSi warmoqmnili crurwmenisaTvis, romelic saqmes SebrunebiT warmogvidgens: Wia iwvevs wmindanTa mrisxanebas,
romlebic setyvas iyenebdnen sasjelis saSualebad. setyva, rogorc iaraRi RvTaebrivi Zalis xelSi, uZvelesi droidan moqmedebs. unda vifiqroT,
rom religiaTa monacvleoba ver uzrunvelyofs Zveli warmodgenebis axliT srul Secvlas, rasac zemoT motanili magaliTebic mowmoben.
adreqristianuli, an ufro adrindeli xanis nakvalevad unda miviCnioT is garemoeba, rom qarisa da setyvis dResaswaulebis, uqmeebis Tu
sxva aRkveTili dReebis saxelwodebebSi Cndeba termini „jvari“, romelic qarTvelTa Soris aRniSnavda RvTaebas. Tanamedrove qarTulSi RvTaebas aRniSnavs termini „xati“-c. termin „jvaris“ warmomavloba cnobili
ar aris, magram cnobilia, rom uZveles qarTul literaturul ZeglebSi,
mag., SuSanikis wamebaSi, igi ukve ixmareba wminda sagnis, qristianuli
jvris mniSvnelobiT. es friad sayuradRebo monacemia. termini xati am
nawarmoebSi orjer aris naxmari erT SemTxvevaSi igi adamianis moralur
saxes aRniSnavs, xolo meore SemTxvevaSi kerZod pirisaxes. ase rom mas
religiuri mniSvneloba ar gaaCnia. es bunebrivicaa, radgan adreqristianobis periodSi xati rogorc saeklesio sagani, jer kidev ar iyo Semosuli xmarebaSi da bunebrivia, rom misi kulti ar arsebobda. amitom
„SuSanikis wamebaSi“ naxseneb termins „xati“ SeuZlebelia, rom religiuri Sinaarsi gaaCndes. aseTi Sinaarsi man SeiZina gacilebiT gvian, roca
qristianuli xatebis saweso xelovneba ganviTarda.
360
adreqristianobis xanaSi, kerZod saqarTveloSi, albaT igrZnoboda
saeklesio terminTa nakleboba, radgan Semosuli religiisaTvis saWiro
terminTa SemuSavebisaTvis adgilobriv enas dro sWirdeboda. amis gamo
xSirad inergeboda ucxo enidan, berZnulidan Semosuli terminebi. magaliTad, igive SuSanikis wamebaSi ixmareba termini „evangele“, radgan
Sesabamisi qarTuli „saxareba“ jer ar iyo Seqmnili. man mxolod mogvianebiT gandevna berZnuli sityva. rogorc Cans, es procesi qarTulisaTvis
principuli politikuri da kulturuli mniSvnelobis mqone aqtia, Torem mraval sxva enaSi jvris saxeli qristes saxelidanaa nawarmoebi,
xolo saxareba da xati berZnuli terminebiT, „evangele“ da „ikona“-Ti
ixseniebian. es terminebi sabolood damkvidrda qristianuli samyaros
bevri xalxis enaSi. qarTulma ki berZnuli sityvis nacvlad imTaviTve
airCia sakuTari termini, jvari, rac imaze migvaniSnebs, rom am termins
adreve hqonia sakraluri mniSvneloba, ra Tqma unda, ara im moculobisa,
rac mas qristianobam SesZina, magram igi aRniSnavda wminda figuras,
jvars, romelic, mraval sxva astralur niSanTan erTad, wmindad damcvelad iTvleboda. qristianobis xanaSi es termini da misiT aRniSnuli figura amoqmedda, rogorc qristes jvari. ufro mogvianebiT, roca jvari,
rogorc qristianuli simbolo, farTod gavrcelda xalxebSi, am terminiT SeiniRba Zveli, winaqristianuli rwmenebis obieqtebi. yvela zemoxsenebuli piroba sruliad aucilebeli iyo imisaTvis, rom Seqmniliyo
setyvisa da qaris RvTaebebis aRmniSvneli saxelebi, „koxisjvari“, „qarisjvari“, aseve maTi dResaswaulebi „koxinjroba“, „qaijroba“ da a. S.
„jvaroba“, rogorc religiuri dResaswaulis aRmniSvneli termini
ufro Zveli Cans, vidre misi paraleluri „xatoba“. jvarobas rogorc
dResaswaulis aRmniSvnel termins ukve icnobs „moqcevaÁ qarTlisaÁ“-s
teqsti, sadac naTqvamia, rom „... erisTavobda stefanoz... da aman ganaSena
juanSerisa eklesiaÁ da dadva kreba juars juarobisa erT TTue“... (laparakia mcxeTis jvarze - i. s.). SedarebiT axlo saukuneebSic, mag., daviT
guramiSvili xmarobs termin „jvarobas“ da ara xatobas. igive viTareba
gvaqvs vaxuSti bagrationTanac. igi aRwers kerpTa dResaswaulebs, maTi
msvlelobis wess, Rreobas, cekvas da simReras da bolos dasZens, rom
„bolo Jamsa qristianobisasa nakerpavTa maT mTaTa maRalTa da barcuTa
zeda eseviTarive iyo gancxroma - rokvani; amisaTvis aRaSenes maT zeda
361
eklesiani da juarebobdian mun, viTarca aw ferxisa simReriTa gaaTenian“.
termin jvarobas xmarobs n. baraTaSvilic. safiqrebelia, rom XVIII s-Si
termini „xatoba“, rogorc RvTaebis saxelobis dResaswaulis saxelwodeba, jer kidev ar iyo cnobili. e. i. terminebi „qaris jvari“, „koxis
jvari“ da misTanebi gacilebiT adre
unda iyos warmoqmnili, kerZod im
xanebSi, roca RvTaeba jer kidev ar aRiniSneboda terminiT „xati“. rogorc ukve aRvniSneT, termin „xats“ sakraluri aspeqti unda SeeZina SedarebiT mogvianebiT, mas mere rac ganviTarda xatebis xelovneba. zogi
specialistis, kerZod a. WinWaraulis azriT am terminis RvTaebis mniSvneloba, tolZalovani jvarisa, SedarebiT axlo warsulSi unda miniWeboda. Tu jvari qarTul enaSi damwerlobis upirveles ZeglebSive sakraluri mniSvnelobis terminia, xolo jvaroba dResaswauls aRniSnavs, xati ueWveli sakraluri mniSvnelobiT pirvelad Cndeba toponimikaSi XV
s-dan, xolo samlocvelosa da RvTaebis mniSvnelobiT XIX s-is meore
naxevridan vrceldeba. yovelive es ki ramdenadme naTels fens da garkveul sitoriul periods ganakuTvnebs terminebis „qaris jvrobisa“ da
„koxis jvrobis“ aRmocenebas. unda vifiqroT, rom aseTi jvrebi unda
Seqmniliyo qristianobis gavleniT, oRond aseT periodSi, roca jer kidev axsovdaT qarisa da koxis gamgebeli uZvelesi RvTaebebi. armazis panTeonSi „qarTlis cxovreba“ asaxelebs RvTaebebs, romelsac sxva niSanTa
Soris, wvimis mocemac evalebodaT. iq naTqvamia: „... aha ese ra RmerTni
didni, soflisa mpyrobelni, mzisa momfenelni, wvimisa momcemelni da
qveynisa naSobni gamozrdilni RmerTni qarTlisani, armaz da zaden...“ armazis bunebis aRorZinebis ZalTa ganmgeblad warmogvidgens misi dResaswaulis
aRwerilobasac. es dResaswauli, rogorc Cans zafxulze imar-
Teboda, radgan nino javaxeTSi movida ivnisis TveSi, Semdgom erT Tves
SeCerda urbnisSi da aqedan wasuli mcxeTaSi mivida swored armazis
dResaswaulis dRes, roca qalaqis Sukebi sxvadasxva feriT (albaT qsovilebiT) da mwvane furclebiT iyo morTuli. „gamovida eri uricxvi,
viTarca yuavilni velisani... da aRavses mTani igi droSebiTa da eriTa,
viTarca velni yuaviliTa“. es albaT agvistos Sua ricxvebSi unda momxdariyo, daaxloebiT im droisaTvis, roca mogvianebiT RvTismSoblis miZinebis qristianuli dResaswaulis gamarTva daiwyes, an kidev fericva-
362
lebisa. am dResaswaulebze dResac xSirad naxavT mwvanes, yvavilebs, axal xils da a. S.
am cnobebis mixedviT naTeli xdeba, rom winaqristianuli saqarTvelos sarwmunoebis mixedviT dari (mzis momfenelni), wvima (wvimis momcemelni) da miwis mosavali (qveynis naSobTa gamomzrdelni) moekiTxeboda
armazsa da zadens. qaris da koxis damoukidebeli „jvarebis“ arseboba
araqristianuli movlenaa, radgan bunebis movlenebis gamgebeli, wminda
ninos sityvebiT rom vTqvaT, qristianTa RmerTi aris, igi „vin Semosnis
cani RrubliTa da quxn xmiTa haerisaTa da ibrZvian qveyanasa simZlavriTa misiTa da rbian mexistexani da kualad missa egzebis cecxli guliswyromiTa misiTa“. am nawyvetis mixedviT stiqiebs ganagebs qristianeTa RmerTi, romlis daSla qarisa da koxis gancalkavebul jvarebad,
Tanaxmad qristianuli doqtrinisa, yovlad dauSvebelia. Cven Sorsa varT
imis mtkicebisagan, TiTqos xsenebuli „jvarebi“ kerZod, armazsa da zadens gulisxmobdes, magram ubralod gvinda SevniSnoT, rom odesRac am
saqmeTa gamgebloba ekisraT calkeul warmarTul RvTaebebs da terminebSi
„koxinjoba“ da „qaijroba“ es garemoeba ufroa asaxuli, vidre qristianuli warmodgenebi amindis mbrZaneblis Sesaxeb.
zemoxsenebuli terminebi unda miviCnioT rwmenebis gaqristianebis
cdad, rac momxdara xalxis SegnebaSi qristianuli jvris RvTaebis mniSvnelobiT dadginebis Semdgom. Zvelis gaqristianebis process gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda oficialuri saeklesio da saxelmwifo
xelisufleba, da es viTareba didi damajereblobiT aqvs aRwerili vaxuStis. safiqrebelia, rom am process Tavisi damokidebuli gza eqneboda
xalxis warmodgenebis wiaRSic. am gziT xdeboda qristianuli da arqauli warmodgenebis sinkretizacia, urTierTSereva, ris Sedegad unda aRmocenebuliyo amJamad CvenTvis saintereso qarisa da koxis „jvarebi“.
wina TavebSi ukve mimovixileT garkveuli moculobis paraleluri
masala, saidanac TvalnaTliv Cans Tu rogor tardeboda wvimis gamowvevisa da saerTod amindis Secvlis ritualebi msoflios sxvadasxva
xalxSi. ZiriTadad motanili iyo eTnografiuli masala, romelic saSualebas gvaZlevs sinqronulad gavadevnoT Tvali movlenaTa ganviTarebas
erTmaneTisagan mTlianad, an nawilobriv izolirebul xalxur kulturebSi. aqve unda gavixsenoT, rom yovel ritualur sistemas aqvs Tavisi
363
sakuTari istoria, romlis Sedegad aris igi Camoyalibebuli da es istoria iqmneba, rogorc sakuTari sulieri Zalebis bazaze, ise sxva xalxebTan urTierTobis safuZvelze. orive wyaro Tanabari mniSvnelobiT
erTiandeba kulturul-istoriul faqtSi, magram gviadvilebs Tvali gavadevnoT drois siRrmeSi mimdinare eTno-genetikur procesebs, am procesTa intensiurobas, romelic kulturuli urTierTgavleniT aris gamoxatuli da im istoriul sivrces, razedac aris ganfenili CvenTvis
saintereso movlena.
warmodgenili masalis safuZvelze SeiZleba vifiqroT, rom Zveli
msoflios xalxTa Sexedulebebis Tanaxmad mTavari RvTaebebi ganageben
ciur wylebs, Weqa-quxils, saerTod aminds; misi atributebia saceri,
WurWeli, etli, aseve sasroli da dasartymeli, blagvi Tu mWreli iaraRebi da a. S. isic vnaxeT, rom yvelaferi es ZiriTadad emTxveva qarTul
ritualur teqstebSi dacul masalas, rac garkveul kulturul-istoriul Rirebulebas aniWebs am movlenas da zogjer aTariRebs kidevac mas,
rac gansakuTrebiT TvalsaCino xdeba am masalisa da istoriuli wyaroebis monacemTa SejerebiT. Sejerebis procesSi mJRavndeba ara mxolod ritualis calkeuli elementebis msgavseba, aramed konceptualuri damTxvevebi mTeli sakulto-saritualo sistemebis moculobiT. magaliTisaTvis
SeiZleba gavixsenoT dionises (ozirisis) kultmsaxurebis aRwera berZenTa Tanamedrove egvipteSi, romelic motanili aqvs herodotes. egvipturi
rituali sagrZnob msgavsebas amJRavnebs qarTul lazarobasTan rogorc
koncefciiT, ise praqtikiT. moviyvanT vrcel amonawers: „egviptelebs Rori uwmindur cxovelad miaCniaT. jer erTi, Tu romelime egvipteli SemTxveviT Seexeba Rors, rodesac mis gverdiT Caivlis, maSinve gaeSureba
mdinarisaken da CaeSveba Sig Tavis tanisamosianad. meorec is, rom mTeli
mosaxleobidan mxolod meRoreebi, Tundac rom warmoSobiT egviptelebi
iyvnen. ar Sedian egviptis arcerT taZarSi, arc aravis unda meRores misces Tavisi asuli colad, arc maTi qalebi mihyavs vismes. ise rom, meRoreebi erTmaneTs
aZleven qalebs colad da erTmaneTis qalebs Txoulo-
ben.
egviptelebs neba ara aqvT, rom Rori RvTaebas Seswiron, garda
mTvarisa da dionisesi, isic erTsa da imave dros; savse mTvaris dros
msxverplad swiraven Rorebs da Semdeg Wamen maT xorcs. Tu ratomaa,
364
rom sxva dResaswaulebze ar aWaWaneben Rorebs, xolo am dResaswaulze
swored maT swiraven msxverplad, amis Sesaxeb egviptelebi mogviTxroben
ambavs, romelic me marTalia vici, magram Seufereblad mimaCnia misi gadmocema. Rorebis es Sewirva mTvarisaTvis ase xdeba: rodesac qurumi mas
dahklavs, erTad dadebs kudis wvers, elenTasa da Cobals, dahfaravs
yovelive amas cxovelis muclis qoniT da Semdeg cecxls waukidebs. danarCen xorcs Wamen im savse mTvaris Rames, rodesac samsxverplo saqonlis Sewirva moxda. sxva dros ki amas pirsac ar akareben. Raribebi TavianTi gaWirvebuli cxovrebis gamo comisagan Zerwavdnen Rorebs, gamoacxobdnen da imas swiravdnen msxverplad.
dionises dResaswaulis wina saRamos TiToeuli egvipteli klavs
goWs Tavis karebis win da daklul goWs ukan atans im meRores, romelmac is mihyida. dionisesadmi miZRvnil dResaswauls sxvamxriv TiTqmis
iseve atarebdnen, rogorc elinebi, mxolod ferxulebs ar abamen, Tumc
falosebis magivradac maT daaxloebiT wyrTis odena qandakebebi moigones, romlebic moZraobdnen kanafis saSualebiT. es qandakebebi sofelsofel daaqvT qalebs, am dros am qandakebis sarcxveneli, romelic bevrad naklebi ar aris danarCen sxeulze, zemoT da qvemoT moZraobs. am
procesias win miuZRvis avlosi (musikosi fleitisti - i. s.), xolo mas
misdeven qalebi, romlebic ugaloben dionises“.
herodote fiqrobs, es rituali melampusma gadaitana saberZneTSi
da elinebs Seaswavlao. amiT mowmdeba is garemoeba, rom analogiuri ritualebi arc berZenTaTvis yofila ucxo. melampuss gauvrcelebia dionises saxeli, mis dResaswaulze falosis tarebis wesi da is saidumlo
moqmedebani, romelsac herodote, sarwmunoebis winaSe krZalvis gamo, ar
aRwers arc egviptelebSi da arc berZnebSi.
zemoT moyvanili nawyveti herodotes Sromebidan sakmao TvalsaCinoebiT gadmogvcems mis dros saberZneTSi, egviptesa da mcire aziaSi gavrcelebul rituals, romlis calkeuli nawilebi friad Camohgavs qarTul lazarobis punqtebs. samwuxarod herodotes am aRwerilobas detaluroba aklia, kerZod ar aris naTqvami asrulebdnen Tu ara dionises
himns yvela saxlis win, xom ar icodnen produqtis Segroveba da a. S.
magram umTavresi mainc cnobilia: sofel-sofel siaruli mainc kerpis
kardakar Camotarebas hgavs. amasTan igi faliuria da SesTxoven nayofi-
365
erebas. Cven ukve gvqonda aRniSnuli, rom kultis TvalsazrisiT wvima
TavisTavad arafers ar niSnavs, igi mxolod nayofierebis saSualebad
gvevlineba. miuxedavad imisa, rom egvipteSi wvimas ar Txouloben, am or
rituals Soris arsebul did msgavsebas ver vuaryofT. egvipteSi wvima
friad iSviaTi movlenaa da meurneoba emyareba nilosis yovelwliur adidebas. saTesi farTobis mdinaris wyliT datborvisa da daSlamvis meoxebiT miwa poxierdeboda da sisvelesac iZenda. es viTareba dabadebaSic
aris aRniSnuli: vinc ar gamocxaddeba uflis zeimze, mas ufali gvalviT
ganadgurebas uqadis, magram egvipteSi wvima saerTod ar modis da amitom
gvalvis nacvlad maT Wirs mouvlenso (dab. zaqaria. XIV. 17-18). egviptelTa TvalsazrisiT nilosis adidebisas ozirisi anayofierebda miwas,
izidas, iseve, rogorc amas wvimis saSualebiT axorcielebdnen sxva RvTaebebi. cnobilia, rom nilosis adidebis periodSi izidas qandakebebs orsulobisas saWiro avgarozebs kidebdnen, radgan es periodi qalRvTaebis
mucladRebis periodad iTvleboda.
faliuri ritualebi, TviTdasaWuriseba, faliuri qandakebebi da falosze (svetze) mdgomi mamri RvTaebebis gamosaxulebani farTod yofila
gavrcelebuli siriaSi, rac mSvenivrad aqvs aRwerili plutarqes. am movlenis didi masStabebi mis gansakuTrebul religiur mniSvnelobaze miuTiTebs da yovelive es qarTvelTaTvisac yofila cnobili.
winamdebare zogadi mimoxilva, bunebrivia, arasrulia da motanilia
masalis mxolod mcire nawili, magram esec TvalsaCinod adasturebs qarTuli ritualis elementTa uaRres arqaulobas da farTed ganfenilobas
Zveli msoflios kulturebSi. safiqrebelia, rom qarTvelTa winaprebi
ZvelTaganve mWidro kulturul urTierTobaSi unda yofiliyvnen TavianT
mezoblebTan. maTi miTologia, religia da xelovneba im epoqisaTvis tipiuri da saerTo Tvalsazrisis safuZvelzea aRmocenebuli da Camoyalibebuli, rac, bunebrivia, didi kulturuli siaxlovisa da mWidro eTnokuluturuli procesebis fonze unda momxdariyo. amindis gamowvevis ritualebi am SemTxvevaSi gansakuTrebul yuradRebas imsaxureben, radgan
isini winasamiwaTmoqmedo da adresamiwaTmoqmedo epoqebSi unda aRmocenebuliyvnen, xolo misi saboloo formireba ganviTarebuli miwaTmoqmedebis
xanebisaTvis unda vivaraudoT. es procesi ramdenime aTeul saukunes moicavs, romelTa ganmavlobaSi xdeboda urTulesi Zvrebi da cvlilebebi
366
rogorc socialuri struqturis organizebis, iseve eTnokulturuli da
eTnogenetikuri TvalsazrisiT. amitom xsenebuli ritualebi unda CaiTvalos Zvirfas sainformacio wyarod kulturis uZvelesi Sreebis
kvlevi-
sas. garda wminda religiuri Sinaarsisa, igi unda Sefasdes rogorc mniSvnelovani kulturul-istoriuli movlena, romelic xalxebis mravalaTaswlovani urTierTobis gzajvaredinze Sekrebili elementebisagan aigo
da Camoyalibda.
aranakleb saintereso istoriul cnobebs iZleva „lazares“ ritualis sivrcobrivi ganfeniloba. ra moculobis teritorias moicavda es
rituali da ra evalebodaT am teritoriis mcxovreblebs. cnobilia, rom
igi usaTuod kardakar unda CamoetarebinaT, yvela ezoSi SeeyvanaT da gaewuwaT. ritualSi monawileobda soflis mosaxleoba, ritualis amgvari
Sesruleba warmodgenas gvaZlevs im sivrceze, romlis mimarTac sruldeboda igi. e. i. lazare gamiznuli iyo iseTi moculobis sivrcisaTvis,
romlis kardakar Semovla praqtikulad SesaZlebeli iyo. amdenad es rituali SeiZleba Catarebuliyo erTi Temis, an kidev ufro mcire toposis, erTi dasaxlebis moculobiT, radgan msxvili socialuri gaerTianebebis (xeoba, qveyana), mosaxleobis totalurad Cabma ritualSi, ararealuri Cans. am mosaxleobis sasargeblod isic laparakobs, rom amindis ritualebi friad arqauli movlenaa da iseT xalxebSic aris damowmebuli, romelTac jer kidev ara aqvT miwaTmoqmedeba. saqarTvelos teritoriaze amindis ritualebs aseve uZvelesi istoria unda hqondes,
radgan Cveni qveyana miwaTmoqmedebis Casaxvisa da aRmocenebis erT-erTi
keraa. Semgroveblobis xanas rom Tavi davaneboT, amindis roli gansakuTrebiT mniSvnelovani unda yofiliyo sarwyavi sistemebis ganviTarebamde,
roca miwismoqmedis mosavlis bedi amindze iyo damokidebuli. adresamiwaTmoqmedo xanaSi, rogorc amindis gamosawvev ritualebs, aseve mTel religiur-kosmogoniur Sexedulebas samyaroze principuli cvlilebebi unda ganecada. maTi roli bevrad ufro unda gazrdiliyo sazogadoebis
sarwmunoebriv cxovrebaSi. Tu ki uwin SeiZleboda magiuri, araorganizebuli, fragmentuli moqmedebebiT dakmayofileba, miwaTmoqmedebis gaCenis
Semdeg amindis problema mTeli meurneobisa da ekonomikis problemad iqca. amis Sesabamisad rituali struqturulad Seicvala, gansxvavebiT magiisagan, rTuli, sistemurad Camoyalibebuli, kanonikuri saxe miiRo da
367
misi Sesrulebis wesic mTeli socialuri erTeulisaTvis savaldebulo
gaxda. amave dros rituali xazs usvamda, aZlierebda aqcents socialuri
erTeulis mTlianobaze, mis gamoyofilobaze sxva, aseTive erTeulebisagan, romelTagan igi mxolod RvTaebis personiT gansxvavdeboda. aseT viTarebaSi wriuli, kerZod Semovlis rituali ormxriv datvirTvas iRebda: igi gadmocemda miTosuri drois uwyvetobas, ciklurobas, ganmeorebadobas. amisaTvis Temis teritorias mijnavdnen ucxosagan, gares Sinasagan.
Semovlis wriuli rituali mowodebuli iyo „Tavisi“ teritoriis dasacavad, romelic upirispirdeboda „sxvaTa“ teritorias. aseTi mrwamsi SeiZleba aRmocenebuliyo teritoriulad SezRudul, mcire eTnokulturul garemoSi, romelzedac SeiZleba gavrcelebuliyo rituali da, sxvas
rom Tavi davaneboT, romlis Semovla fizikurad iqneboda SesaZlebeli.
msgavsi mikrosocialuri fsiqologia da misi Sesabamisi religiuri da
miTosur-ritualuri struqturebi gulisxmobdnen sazogadoebis ganviTarebis specifikur moments, dasaxlebis tips, meurneobas da a. S. Cvenis
azriT yvla es piroba Tavs iyris adresamiwaTmoqmedo xanaSi, rodesac meurneobas, Tundac eqstensiurs, SeeZlo ganepirobebina myarad mosaxle
mcire socialur erTeulTa aRmoceneba. rogorc n. berZeniSvili wers,
saqarTvelos teritoriaze „garkveul dros Cveni sazogadoebrivi ganviTarebisa, Cveni winaprebis goraebze binadrobdnen... goraebze cxovreba
Cveni winaprebisa mTeli epoqaa da mxolod amis Semdgomi ganviTareba iZleva dasaxlebis Semdgom saxeobas „soflebiT“, „qalaqebiT“... ase rom
isaxeba erTi didi safexuri, Cveni sazogadoebrivi ganviTarebis damaxasiaTebeli, roca mosaxleobis saxe goraa... epoqa (goraebis) ki metad
TvalnaTlivi da gansakuTrebiT didi mniSvnelobisa Cans... Tavdapirvelad
sacxovrebeli da Tavdasacavi erTi iyo (adamiani cxovrobda saxlad,
cixed, jixad...). es neoliT-eneoliTSi Cndeba TandaTan daba... mcire gvarebis (saxlebis) nacvlad gvarTa kavSirebi, tomebi iqmneba. Cndeba cixe...
romelTanac garkveul damokidebulebaSi aRmoCndebian garemo dabebi. didxans es damokidebuleba odnavadac ar zRudavs dabas (gvarovnul erTeuls) da cixe mxolod Tavdasacavi punqtia da sakulto adgili, sadac
Tavs iCens saerTo am Tavisufali dabebis salocavi (ra Tqma unda, TiToeul dabas, gvars Tu „komls“ amave dros Tavisi kerZo salocavic
aqvs)... gori is embrioni, saidanac ganviTarda, iSva daba, cixe, qalaqi,
368
salocavi“. unda vifiqroT, rom swored goraTa sarwmunoebriv sistemebSi
unda Camoyalibebuliyo amindis ritualTa is teritoriuli principi,
romelmac dRemde Semoinaxa Tavi, TumcaRa eTnografiul yofaSi damowmebulia iseTi ritualebic (ZiriTadad swored aseTi ritualebia), romlebic Temad gaerTianebuli soflebis masStabiT sruldeba. aseTi ritualebi damowmebulia qarTlSi, didebaze davlisas, roca Svidi soflis
qalebi unda Sekrebiliyvnen wesis Sesasruleblad. analogiuri viTareba
damowmebulia mozdokSi, sadac aseve Svidi xutoris qalebi ikribebodnen
amindis ritualis Sesasruleblad. yvela es xutori erT Tavads ekuTvnida da erT Temad iyvnen gaerTianebulni. ritualis aseTi ganfena anareklia im droisa, rodesac gora da mis garSemo ganlagebuli dabebi
(Tu n. berZeniSvilis sistemis mixedviT vimsjelebT) erT Tems Seadgendnen da sagvareulo kultebTan erTad aqvT saerTo, saTemo kulti, romlis centri aris gora. es iyo perspeqtiva saxelmwifo religiisaTvis,
romlis formirebis xangrZlivsa da rTul procesSi adgilobrivi arqauli kultebi Seadgendnen miTosursa da ritualur substancias. n.
berZeniSvili wers, rom „xevi „Slida“ goris qveyanas, samTavro „Slida“
xevis qveyanas, „samefo“ „Slida“ samTavros da yvelani rCebodnen, ar iSlebodnen - xevic, Temic, saTavadoc...“ socialur-teritoriuli struqturebis erTmaneTze daSrevebis procesi Tavisi bunebiT ar aris unikaluri da axasiaTebs yvela kulturul movlenas. swored am mizeziT ixsneba eTnografiuli gadmonaSTis „mravalsarTulianoba“, rodesac erTsadaimave adgilze, erTidaigive kulturuli movlenis garSemo Semonaxulia
sxvadasxva istoriuli epoqebisaTvis damaxasiaTebeli warmodgenebi, dawyebuli magiiTa da totemizmis saxecvlili formebiT, vidre axali
drois did religiur sistemebamde.
saxelmwifos Camoyalibebis procesSi, sadac mniSvnelovani adgili
eWira saxelmwifo religiis formirebasac, seriozuli cvlilebebi ganicades xalxurma warmodgenebma, miT umetes, rom garkveuli istoriuli
viTarebis gamo es procesi CvenSi garegani zemoqmedebis gziT warimarTa,
rasac moyva jer armazis religia, Semdeg qristianoba. amitom adgilobrivma warmodgenebma, romlebic saxelmwifo religiad qcevis ideologiuri da socialuri perspeqtivis gareSe darCnen, ganicades bunebrivi degradacia,
rogorc
ritualur-miTosuri,
369
ise
ideologiur-socialuri
TvalsazrisiT. maT struqturaSi, Temuri separatizmis gamo, regionuli
religiuri warmodgenebi ver erwymian Semotanil saxelmwifo religias,
romelsac gaaCnia sayovelTaod savaldebulo kulti, miTosi da rituali, romelTa Sesaxeb cnobebs gvawvdian istoriuli wyaroebi. amitom, sazogado-saTemo kultebis ZiriTadi principi rRvevas iwyebs da igi sazogado-saTemo interesebidan kerZo ojaxis saxnav-saTesis, ezo-karisa da
venaxis dacvamde qveiTdeba, rac aSkarad aris areklili locvis xalxur
teqstebSi. am TvalsazrisiT sainteresoa agunas locva, sadac naTqvamia
„Cems venaxSi yurZenio, sxvis venaxSi furcelio“. msgavsi magaliTis motana mravlad SeiZleba, sadac gamosWvivis ara saTemo, aramed viwro individualuri, saojaxo interesebi.
socialuri erTeulis mier Tavisi teritoriis Semovla-molocva
kultTan erTad emyareboda am teritoriis sakralurobas. igi rogorc
„Tavisi“, „Sina“, anu keTili, upirispirdeboda „gares“, „ucxos“, anu borots da amitom saTemo teritoriebs sakraluri mijnebi gaaCnia, rasac
mowmobs saTemo teritoriis garSemo arsebuli salocavebi, romelTa mimarT damokidebuleba yofaSi dRemdea daculi: saTemo salocavebisaTvis
imarTeba ritualebi, dResaswaulebi, romlebSiac mTeli Temi monawileobs. am tradicias verc qristianuli azrovneba gaqcevia. n. berZeniSvilis dakvirvebiT istoriuli wyaro am principiT adgens mcxeTis „qveynis“ sazRvrebs. igi wers „mcxeTaSi saswauls xedaven. ganTiadisas ori
varskvlavi mcxeTidan erTi aRmosavleTis da erTi dasavleTis mimarTulebiT midioda. hkiTxes ninos. „man Tqua: ganavlineT kacni mTaTa zeda
maRalTa aRmosavleTiT vidre kaxeTis mTebamde da dasavaliT vidre sanaxebamde amis qalaqisa; da odes gamobrwyindnen mTiebni igi, naxon Tu
sada dadgen da munca aRemarTnen juarni ese qristesni“...
meore dRes movidnen meTvalyureni, isini idgnen „mTaTa zeda TavisaTa“ da Tqves, rom varskvlavi „amaRlda da miiwia mTasa zeda TxoTisasa,
gardasavalsa zeda kaspisasa“.
TiTqos esaa mcxeTis sanaxebi.
esaa mcxeTis „samoqalaqo“, anu mcxeTa da mimdgomi misi queyana“. am
cnobidan sruliad aSkarad Cans, rom mcxeTis „qveyana“, romelic adre
Zveli sakraluri punqtebiT iyo moniSnuli, ninom xelmeored SemosazRvra axali sarwmunoebis simboloTi.
370
rituali Semovla, romelic saTemo dResaswaulebze SemuSavebuli
reJimidan iRebs saTaves, Zvel saxelmwifoTa religiebSi saxelmwifo doneze iqna ayvanili. am mxriv gansakuTrebiT sayuradRebo masalas iZleva
ozirisis dResaswauli egvipteSi, romelic imarTeboda nilosis adidebis
sezonis ukanasknel TveSi (nilosis adideba grZeldeboda ivlisis Suaidan noembris Suamde). miTosis Tanaxmad ozirisis sxeuli TxuTmet nawilad daWres da mTel qveyanaze gafantes, romlebic didi Zebnis Semdeg
aRmoaCina izidam da TiToeuli dakrZala iq, sadac ipova. es adgilebi sakultod iqca da iq taZrebi aaSenes. dResaswaulis arsis Sesabamisad miTosi unda gaTamaSebuliyo da Semdeg procesia midioda yvela taZris Semosavlelad, sadac RvTaebis sxeulis nawili egulebodaT. es teritoria
praqtikulad mTel zemo da qvemo egviptes moicavda. ase xdeboda Sua
samefos xanidan, mis Semdeg, rac miTosis motanili versia kanonikurad
iqca. Semovlis rituali erTis mxriv xazs usvamda kultis saxelmwifo
masStabebs, meore mxriv axdenda saxelmwifo teritoriis yovelwliur
sakralizacias, rac miTosuri azrovnebis ZiriTadi principidan gamomdinareobs. zemoT motanili herodoteseuli aRwera dionise-ozirisis xalxuri dResaswaulisa, warmoadgens kultmsaxurebis uZveles, saTemo masStabis variants, romelic mogvianebiT iqca saerTo-saxelmwifo mniSvnelobis movlenad. herodotes masala SeiZleba CavTvalod eTnografiul
Canawerad, romelic egviptis saxelmwifos gaerTianebis wina periodis
Sesaxeb gvawvdis cnobebs.
igive viTareba aris damowmebuli xeTebis saxelmwifoSic, sadac
gansakuTrebuli yuradReba eqceoda dResaswaulis droze Catarebas. dResaswaulTa Soris aq gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda tarosis (Weqa-quxilis) RvTaebaTa dResaswaulebs. amaT Soris gamoirCeoda samefo
dResaswaulebi, kerZod sagazafxulo dResaswauli, „anTaxSum“-i. misi
cikli 38 dRes Seadgenda, iwyeboda xaTusaSi da mTavrdeboda q. anquvaSi.
am xanis manZilze mefe, dedofalTan erTad, mogzaurobda sakulto centrebSi. Semovla mTavrdeboda sagazafxulo wvimis dResaswauliT. aRsaniSnavia, rom Semovlis dros Tan daatarebdnen wminda tyavs, sawmiss.
teqstebSi Semonaxulia marSruti, romlis mixedviT sawmisi gadadioda
qalaqidan qalaqSi.
371
qarTul miTossa da ritualSi Semonaxulia gacilebiT ufro Zveli, winasaxelmwifoebrivi mdgomareobisaTvis damaxasiaTebeli religiuri
situacia, rodesac rituali ar aris misuli saxelmwifos interesebis
asaxvamde da mxolod mcire regionebis dacva-mfarvelobas emsaxureba. aq
Cans Temis yvela wevris ritualSi monawileobis tendencia, aseve aris am
wesis degradaciis magaliTebic. am bunebis movlenad gvesaxeba amindis ritualebis Sesrulebisas miRebuli produqtis Segrovebis wesi, romelic,
Cvenis azriT, ritualSi teritoriis mcxovrebTa totaluri monawileobisa da salocavis produqtis sakraluri, koleqtiuri gamoyenebis degradirebuli, an ubralod saxecvlili forma unda iyos. odesRac rituali salocavis „xarjze“ sruldeboda. sataZro Temis daSlis Semdeg gaCnda ritualuri purobis xarjebis gaRebis sxvadasxva formebi, romlebic
ama Tu im formiT inarCunebdnen saerTo-sajvaro purobisa da msxverplSewirvis tradiciul formas. erT-erTi amaTgani unda iyos amindis ritualebisas CamomvlelTa mier produqtebis Segrovebis wesi. amasTanave
ar irRveva monawileobis tradiciuli principi, romelic am viTarebaSi
kardakar Semovlis saSualebiT xorcieldeba. amiT TiTqos ixsneba sagaloblis teqstis is nawili, sadac naTqvamia, rom „lazar modga karsao“.
rigiT mosaxles STabeWdileba rCeba, rom RvTaeba lazare mis kars miadga, rac aSkara profanacia aris da teqstis realur mniSvnelobas ar
xsnis.
Tu ras niSnavs „karze midgoma//modgoma“, amis Sesaxeb naTel warmodgenas gvaZlevs aRmosavleT saqarTvelos mTielTa miTosi. miTosis Tanaxmad „kari“ aris samyaros sakraluri centri, sadac umaRlesi RvTaeba
zis. es faqti TavisTavad gulisxmobs ierarqias, panTeons, umaRlesi
RvTaebis meTaurobiT, romelic warmoadgens sanaTesao jgufs. ZiriTadad,
rogorc es
qarTvelTa miTosSi Cans, panTeonis meTauri aris mama, xolo
danarCenebi „RvTisSvilebi“, mTavari RvTaebis Svilebad, mis „nasaxebad“,
„wilad“ ganixilebian. garda sisxliT naTesaobisa, RvTisSvilebi erTmaneTis „mode-moZmeni“ arian, anu xelovnuri naTesaobiT ukavSirdebian erTmaneTs. xSiria SemTxveva, rom ramdenime RvTisSvils aqvs erTi da igive
funqcia, an msgavsi atributebi: ganageben aminds, ifaraven mtrisgan TavianT saymoebs, aqvT cecxlovani iaraRi, mogzauroben sxvadasxva sartyelSi, riTac ganekuTvnebian mokvdav da aRdgenad RvTaebaTa rigs. ase
372
rom panTeonSi xdeba funqciaTa dublireba. unda vifiqroT, rom panTeonSi Tavmoyrilia regionuli RvTaebebi, romelTac imTaviTve erTmaneTis
msgavsi funqciebi gaaCndaT. roca garkveuli istoriuli aucileblobebis
gamo isini erT panTeonad gaerTiandnen, iqcnen ufrosi RvTaebis Svilebad; mogvianebiT gaCenili „axali RvTaebebi“ xelovnuri naTesaobiT daukavSirdnen erTmaneTs. radgan panTeoni meoradi struqtura unda iyos,
masSi, bunebrivia, Tavi moiyares regionebis mfarvelebma, romelTa funqciebi odiTganve emTxveoda erTmaneTs.
miTosis Tanaxmad panTeonis wevrebi periodulad ikribebodnen mTavari RvTaebis „karze“, sadac SejibrSi avlendnen TavianT RvTaebriv Zalas. aseTi Sejibrebis Sesaxeb cnobas gvaZlevs siuJetebi iaxsrisa da
kopalas gmirobebis Sesaxeb, aseve siuJetebi, sadac RvTisSvilTa mier devebis ganadgurebaa aRwerili. RvTaebaTa „karze“ misvla, rogorc Cans,
garkveul reaqcias iwvevda, romelic misuli RvTisSvilebis SeZlebiT,
Sesabamisad misi avtoritetiTa da eirarqiuli poziciiT unda yofiliyo
gansazRvruli. aseTi suraTi aris gamokveTili vaJa-fSavelas poemebSi,
rodesac gmiris „xatiskarze“ misvla gansakurebiT aris aRniSnuli da am
dros xazi gaesmis
mis vaJkacobas, Tu sxva saxis damsaxurebas.
es miTosuri suraTi prof. v. bardaveliZem gamoiyena TrialeTSi
aRmoCenili Tasis korpusze gamosaxuli mxatvruli kompoziciis Sinaarsis axsnisas. man CaTvala, rom aq gamosaxuli, taxtze mjdomi centraluri figura aris iseTive „mama“, rogoric aRwerilia xsenebul miTosur ciklSi, xolo danarCeni fexze mdgomi figurebi ganasaxiereben
RvTisSvilebs, TavmoyrilT umaRlesi RvTaebis karze. isini yvelani erTad svamen wminda sasmels, rac aseve Cveulebrivi procesia miTosisaTvis.
SeiZleba davaskvnaT, rom amindis Secvlis ritualebSi aris Senaxuli masala, romelic warmoadgens Zveli msoflios xalxebis, qarTvelTa
winaprebis mezoblebis rwmenebis analogiur movlenas, romelic ritualebis konkretuli msgavsebiT dasturdeba. qarTuli ritualis sivrculi ganfeniloba, RvTaebaTa panTeonisaTvis damaxasiaTebeli Taviseburebebi, ierarqiuloba, RvTis „kari“ da wriuli Semovla SesaZleblobas qmnis
vivaraudoT maTi aRmocenebisa da formirebis dro, saTanadod SevafasoT
maTi arqauloba da vifiqroT im procesebze, romelTac ganapirobebs maTi
ama Tu im saxiT Semonaxuloba Tanamedrove yofaSi. sayuradReboa isic,
373
rom qarTveli tomebis, magaliTad xevsurTa panTeoni, warmoadgens sanaTesavo jgufs, sadac gaerTianebulni arian erTis mamis Svilebi//wilebi
da maTTan „mode-moZmeobiT“, anu xelovnuri naTesaobiT dakavSirebuli
personebi. qarTvel tomTa panTeonebi am niSniTac gvanan Zveli msoflios
xalxebis analogiur struqturebs.
am sistemaSi lazare//gonja asrulebs Suamavlis rols adamianebsa
da RvTis Svilebs Soris, romlebic Tavis mxriv aseve Suamdgomloben mamasTan.
lazare (igive gonja), romelic mamis karze misvlas garegnuli niSnebiT ganasaxierebs Tavis Tavs moqmedebaSi, Tvalebs abrialebs („...modga
karsa, abrialebs Tvalsa, anda „ibriala casa“), anu elvas, Sesabamisad avdars iwvevs, taxtze mjdom mamas
warmoudgeba Tavisi SesaZleblobebis
maqsimumiT. igives akeTebs iaxsaric, romelmac samoc litra rkinas „qveS
qari gautara“ (anu aswia). xalxuri leqsebisa da baladebis aseT nawyvetebSi Tvalwin warmogvidgeba erTgvari paradi mama-RmerTis taxtis win,
roca periodulad Sekrebili RvTisSvilebi aCveneben mas TavianT „SeZlebas“, anu SemoqmedebiT galas. rogorc Cans, am moqmedebiT Svilebs uxdebodaT Jamidan Jamamde
daemtkicebinaT TavianTi unaris qmediToba. wina-
aRmdeg SemTxvevaSi isini albaT dakargavdnen „sagamgeblos“. amgvari varaudis safuZvels gvaZlevs rigi ritualebisa, sadac asakovan, Sesabamisad Zalagamoclil da SemoqmedebiTad dasustebul mefeebs, tomis beladebs da a.S. sajarod uxdebodaT TavianTi SesaZleblobebis damtkiceba.
Zalian Soreul warsulSi maT xocavdnen. istoriul xanebSi ki gaCnda
maTi „gaaxalgazrdavebis“, anu SemoqmedebiTi ZaliT aRvsebis ritualebi,
romelTac isini periodulad marTavdnen. am momentis saukeTeso ilustracias warmoadgens egviptel faraonTa „ganaxlebis“ dResaswauli, romelsac isini ocdaaTwliani mefobis Semdeg marTavdnen Svid welSi erTxel, romlis drosac faraoni „kvdeboda“
da xelmeored ibadeboda ga-
naxlebuli. ase rom, qarTuli miTosis mier fiqsirebuli Sekreba RvTisSvilebisa mamis karze, SesaZloa swored maTi gulis ganaxlebisa da aRvsebis dResaswauli iyo, roca isini TavianTi Zlierebis optimaluri gamovleniT samomavlo garantias uqmnidnen adamianTa sazogadoebas.
374
ïèòíæò æï áîòìüòïíóäò ùèòíæïíåþò
qristianobis gavleniT amindis Semcvleli RvTaebebis Sesaxeb arsebulma warmodgenebma safuZvlianad icvala saxe. zog maTganze ukve iyo
saubari. amjerad SevexebiT qristianul wmindanebs, romlebic amindis gamgeblad iTvlebian. gansxvavebiT zemoT aRwerili ritualisagan, maTi msaxurebisas arc Tojinebs amzadeben da arc kardakar dadian. ZiriTadad am
wmindanTa dResaswauli kalendarulia da eklesiaSi, an raime sakulto
adgilas imarTeba. iSviaTad qristianul wmindanTa dResaswauls SeTanxmebiTac marTaven.
TavianTi bunebiT amindis gamgebeli qristianuli wmindanebi Zlier
gansxvavdebian analogiuri funqciis mqone arqauli RvTaebebisagan. es ukanasknelni ZiriTad nayofierebis Zalebs ganagebdnen da eTnografiuli masalis mixedviT ufro Suamavlis rols asruleben adamianisa da umaRles
RvTaebas Soris. qristianuli wmindanebis Sesaxeb arsebul warmodgenebSi,
miuxedavad imisa, rom mravali arqauli niSani SeiTvises, ZiriTadi aqcenti daesmis maT Zalas, mrisxanebas, da msjelobas. isini Camocilebulni
arian bunebis nayofierebis problemebs da ZiriTadad socialuri funqciebiT izRudebian. e. i. ufro gasagebad rom vTqvaT, isini ganageben amindsac da mosavalsac, magram TavianT wyalobas urigeben qristianobis poziciidan zneobrivad da moralurad misaReb pirebs, rogorc jildos keTili saqmisaTvis. aq isini moqmedeben ara rogorc bunebis ganmasaxierebeli Zalebi, aramed rogorc yovlisSemZle msajulebi, vis xelTaa dasjac
da dayvavebac, aseTia, magaliTad Tqmuleba maqsime aRmsareblis Sesaxeb.
maqsime aRmsarebeli (konfesori) meSvide saukunis moRvawea, iTvleba marTlmadidebluri eklesiis erT-erT fuZemdeblad da Tavis drois
udides filosofos-moazrovned. igi bizantiaSi dasajes (mklavi da ena
mosWres) da lazikaSi gadaasaxles 662 wels Tavis or mowafesTan erTad. lazikaSi gadasaxlebulebi erTmaneTs daaSores. maqsime wauyvaniaT
cixe sximarSi, romelic muris xidTan mdgara da aqve gardacvlila raRac oriod Tvis Semdgom. maqsimes imTaviTve udidesi STabeWdileba mouxdenia Tavis Tanamedroveebze. Teodosi gangreli, romelic lazikaSi Cavida 668 wels, wers, rom adgilobrivi mosaxleoba Rrmad iyo darwmunebuli maqsimes siwmindeSi da ficiT adastureben, rom wmindanis saflavze
375
RamRamobiT xedavdnen sam sanTels. rogorc Cans, Tqmulebebi maqsimes
saswaulebrivi Zalis Sesaxeb maSinve Seqmnila da momdevno saukuneebis
manZilze friad saintereso siuJeturi saxiT Camoyalibebula. maqsimesTan
dakavSirebul Tqmulebebs da rituals tanjuli gmiris Tu mokvdavi
RvTaebis ciklisaTvis damaxasiaTebeli ieri miuRia da mtkiced damkvidrebula xalxis warmodgenebSi.
gadmocemis Tanaxmad maqsime wminda kaci yofila. misi sadauroba aRar axsovT. igi dadioda soflebSi da xalxi, rogorc keTil moZRvars,
pativs scemda. maqsimes SesZlebia boroti kaci daesaja avdriT. mzian
darSi Rrublis saxiT daadgeboda mis kalos da wvimas dauSvebda. aseTnairad dausjia mas vinme Wabukini (variantiT qareiSvili), romelic xarebs
aZovebda sxvis yanaSi. gagulisebul Wabukians Tofi usvria RrublisaTvis. roca Rrubeli gaifanta, gamoCnda mkvdari wmindani, romelic SeSinebulma mkvlelma iqve Cumad damarxa (sxva variantebiT scada gadaemala),
magram mkvdari meore dilas zeviT amosuli daxvda. amis Semdeg mkvlels
igi ramdenjerme daumarxavs sxvadasxva adgilas, magram mkvdari yovelTvis amodioda saflavidan, bolos Tavad ganucxadebia mkvlelisaTvis, rom
mozvrebSebmul uremze damde, sadac mozvrebi TavisiT gaCerdebian, iq
dammarxe da davdgebi miwaSio. mozvrebi cagers zemoT, muris eklesiasTan
gaCerebulan da aq daumarxavT wm. maqsime. wm. maqsimes saflavis moZebnis
mizniT aq gaTxrebi 1914 w. dauwyia uwmindesi sinodis davalebiT n. mars
da Seukrebia axlomaxlo soflebSi gadmocemebi.
maqsimes dakrZalvis Semdeg dawesebula dResaswaulebi muroba, romlis daarsebis istoria aseTia: Seiqmna saSineli wvima, kalos veRar lewdnen. wm. maqsimes mkvleli sinanulSi Cavarda. maSin man Cveneba naxa, wm.
maqsime gamoecxada da aswavla, rogor unda eloca xalxs, rom wvima SeCerebuliyo. man xalxs gamoucxada: ase da ase moviqceTo. wvimebi rom dadgeboda, dexviridan da sxva soflebidanac modiodnen murs da wm. maqsimes Txovdnen dars. ...yoveli komli dexvirSi irCevda Wkvian kacs, arCeul kacebs erTi kvira unda emarxulaT da wmindad yofiliyvnen (qals
ar unda mikarebodnen). daniSnul dRes eseni kiserze RvleWebs Seibamdnen
da fexSiSvelebi, sirbiliT gamoswevdnen murs, wm. maqsimes saflavTan im
gziT, romliTac xarebma wmindani moasvenes. gzaSi rac SexvdebodaT (Robe, yore, bostani) yvelafers angrevdnen da SeuCereblad midiodnen. Tu
376
vinme Sexvdeboda, mas qudi unda moexada da SeerTeboda procesias. Tu
Semxvduri gaicinebda, mas magrad scemdnen. gzaSi rom morbodnen, moTqmiT
da galobiT ambobdnen: oi, o ho; ho wminda maqsime! dari gviboZe, Segvixvewie! amas or wyebad ambobdnen: jer erTi gundi ityoda erT muxls,
meore gaimeorebda amasve, bolos yvelani daigrialebda erTad (asamde kaci iqneboda...). win Semosili mRvdeli uZRodaT.
wm. maqsimes saeklesio dResaswauls leCxumSi gagoSobas eZaxdnen
da imarTeboda aRdgomis pirvel xuTSabaTs, rac emTxveva pirvel eliobas. pirvels imitom vambobT, rom iq scodniaT sami momdevno kviris
manZilze, erTsa da imave dRes eliobis gadaxda. am sami dResaswaulidan
pirvels daemTxveoda xolme wm. maqsimes dResaswauli. ra Seexeba murobas, mas kalendriT ar ixdidnen. igi imarTeboda saWiroebis SemTxvevaSi
daTqmiT, oRond mzadebas winawar iwyebdnen.
legenda maqsime aRmsareblis Sesaxeb agebulia qarTuli folklorisaTvis tipiuri elementebis kombinirebiT. specialistebi gansakuTrebul yuradRebas aqceven ganmeorebiTi damarxvisa da saflavis adgilis
SerCevis epizodebs. aseTive epizodi damowmebulia daviTisa da konstantines mowameTaSi dakrZalvaze arsebul gadmocemebSi. rogorc Cans, wmindanis saflavis gaTxra iq, sadac daRlili xarebi Tavis nebiT SeCerdebodnen, gavrcelebuli yofila CvenSi. saerTod swamdaT, rom xari TavisiT midis wminda adgilas da wveba, zogjer xati miaqvT rqebiT da a. S.
aseT adgilebSi eklesiebs aSenebdnen. saqarTveloSi aseTi legendebi mravali eklesiis aSenebasTanaa dakavSirebuli.
epizodebi, romelic fiqsirebulia maqsimes dakrZalvis saswaulebriv procesSi, mTels kavkasiaSia damowmebuli mexiT mkvdaris dakrZalvis ceremonialSi. aRmosavleT saqarTvelos mTielebis azriT mexiT
mkvdari RmerTis rCeulad Tvlidnen. misi datireba nakleb gloviania da
Zvelad aseTi sikvdili bednierebad miaCndaT. xevsurebi ambobdnen, rom mexiT mkvdari bednieri micvalebulia, yvelaferi miuva da pirdapir samoTxeSi midis, radgan RmerTi yvelafrisagan aTavisuflebso. RmerTma mexi
eSmakis winaaRmdeg gamoigona da mxolod borots esvris. Tu am dros
vinme SemTxveviT moyveba, mas wmindanad miiCnevs. arsebobs gadmocema, romlis Tanaxmad RmerTs uTqvams mexiT mkvdars pirdapir Cems sasufevelSi
davamkvidrebo. kavkasielebis warmodgeniTac mexiT mkvdari wmindanad iri-
377
cxeboda. afxazebi mas „RvTis sagalobels“ ugalobdnen, iqve zedasadgarze daasvenebdnen da marxavdnen, marTavdnen cekva-simReras, tirili akrZaluli iyo. CerqezebSi mexiT sikvdili pativad iTvleboda da mkvdars adgilzeve marxavdnen. damarxvisas himnebSi ixsenieboda ilia da maTi mTavari RvTaeba – Sible. aseve iqceodnen inguSebic. mexiT mkvdris datireba
maTTanac akrZaluli iyo. reinegss oseTis mTebSi erTi eklesiis aRwerisas naTqvami aqvs, rom Tu axlomaxlo vinmes mexi daecemoda, mas wmindanad Seracxdnen da mTeli gvari dakrZalavda imave adgilas. amis Semdeg
mis sikvdils ramdenime dRe zeimobdnen.
legendis Tanaxmad Rrubladqceul, Tu RrubelSi damalul wmindans Tofi esrola wmindanis mier dasjilma kacma. aq areklili Cans
warmodgenebi sawvimari Tu setyvis Rrublis xmauriTa da foTis sroliT
dafrTxobisa Tu gafrTxilebis Sesaxeb. Tofis srola mogvianebiT Caenacvla Weqa-quxilis RvTaebaTa Zvel iaraRs, uros, laxvars, isars da a. S.
legenda gvian aris Seqmnili rac iqidan Cans, rom Rrubels (wmindans)
sjis adamiani, es ki SeiZleba mxolod Zveli warmodgenebis degradaciis
xanaSi momxdariyo, magram udavoa, rom misi calkeuli komponentebi, romelTa jamic aris legenda, ukanasknel xanebamde inarCunebdnen sakralur
xasiaTs.
ritualSi yuradRebas ipyrobs kidev erTi garemoeba: „maqsimesadmi
mimarTvaSi ityvian: „dari gviboZe!“ riTac gamoxatulia misi Zala da uflebebi, rogorc daris momniWebeli RvTaebisa. amas mosdevs vedreba „Segvixvewie!“ aq ki maqsime aRmsarebeli gvevlineba Suamavlis rolSi, romelmac xalxis Txovna unda gadasces kidev ufro maRal instancias, e. i.
uzenaess, romlis gamgeblobaSia sabolood moqceuli daris sakiTxis
gadawyveta. umaRlesi RvTaebis winaSe Suamavloba tipiuria qarTvelTa
warmodgenebisaTvis. aq gabatonebuli ierarqiuli modelis Sesabamisad
RvTisSvilebi, romlebic uSualo kavSirSi arian adamianebTan, Suamdgomloben maT mama RmerTis winaSe. ase rom warmodgenebi maqsimes Sesaxeb am
ierarqiuli Skalis aqtiuri zemoqmedebiT aris formirebuli da mas ierarqiaSi RvTis Svilis adgili daumkvidrebia. ierarqia unda aRmocenebuliyo Zveli da axali warmodgenebis Sejaxebis Sedegad. arqauli
RvTaebebi, romlebic iWrebian qristianul sqemaSi, garegnulad axali
religiis niSnebiT aRiWurvebian, umaRlesi RvTaebis momdevno dabal sa-
378
fexurze dgebian da adamianTa da RmerTis urTierTobaSi Suamavlis
funqcia ekisrebaT. SeiZleba vismes moeCvenos, rom mTeli es sistema
qsritianobis Semdeg aRmocenda. aseTi azri marTebuli ar iqneba, radgan
RvTisSvilTa instituti qristianobisaTvis damaxasiaTebeli ar aris.
RvTisSvilebi ar arian uxorco angelozebi, romelTa uricxvi jari emsaxureba qristianTa RmerTs. Sexedulebebi RmerTisa da misi Svilebis
Sesaxeb qristianobaSi SeiWra, rogorc Sedegi Zveli RvTaebebisa da axali religiuri sistemis urTierTSejerebis procesisa, risi erT-erTi
gamovlineba unda iyos wm. maqsimes legenda.
tarosis da Weqa-quxilis erTi aseTi ganmgeblis Sesaxeb saintereso
cnobaa
SemorCenili
gasuli
saukunis
bolo
wlebidan.
masala
samurzayanoSia Cawerili. am masalis mixedviT mTis patrons, miqamgarios
(miqel-gabriels) morCilebdnen cis mnaTobebi, uimisod mzes ar SeuZlia
gaaTbos dedamiwa da mTvare ver amova, miqam-garios nebazea mTaSi dari,
elva-quxili da kokispiruli wvimis wamosvla. amitom gasagebia is
mowiweba, rac aqvT RvTaebebis mimarT aqaur mwyemsebs. legendis Tanaxmad
miqel-gabrieli mwyemsTan Cadis rogorc mezobeli, elaparakeba, ixsnis
gaWirvebidan, afrTxilebs mosalodneli xifaTis dros, saxlkars uSenebs,
fuls aZlevs, maT yanaSi RvTis Tvals atrialebs da a. S. Tanaxmad meore
legendisa mwyemss mTaSi avdari, nisli, Weqa-quxili da kokispiruli
wvima daatyda Tavs, igi Seevedra mTas, mTis gamCen RmerTs: mixsen
gaWirvebisagan, Tu cocxals gadagvarCen (e. i. mwyemss da cxvars),
iloris wm. giorgis karTan mival da zvaraks Sevwirav, Sen saxelzeo.
ukanasknelad Seevedra Tavis mfarvels, mTavar angelozs miqel-gabriels:
erTi
TeTri
verZi,
erTi
TeTri
kravi
SenTvis
Semomivlia,
oRond
gvixsenio. locva-vedrebam gaWra, gamoidara da mwyemsi Camovida barSi
mSvidobiT. amis Semdeg igi yvela Txovnas asrulebda, rasac sTxovda mas
miqam-gario.
miqel-gabrielis gavleniT aqauri mwyemsi friad sasoebiT epyroba
mTas. mTis Tayvaniscema da SiSi kultad aqvT gadaqceuli. mwyemsebis laparakSi
xSirad
mohkravT
yurs:
„mTis
madlmao“.
roca
gazafxulze
amodian mTaze pirvelad, mwyemsebi saklavsa hklaven da mTis locvas
amboben. xanSi Sesuli mwyemsi xonCaze awyobs saklavis gul-RviZlsa da
yvelas magivrad mTas evedreba: nu mogvakleb Sens wyalobas Cven da Cvens
379
jogs, romlebic Sens kalTaze davdivarTo. mTaze yofnis dros mwyemsebi
uwmawur sityva-pasuxs eridebian, - esec mTas ewyinebao. qvabs rom
gadmoabruneben balaxs daafareben, cam qvabis muriani Ziri ar dainaxos,
Torem ganrisxdeba da wvimiT suls amogvxdiso.
ra SeiZleba vTqvaT mTis gamgeblis, miqam-garios Sesaxeb? upirvelesad is, rom misi saxeli mTavarangelozebis, miqelisa da gabrielis
saxelTa SeerTebiT Seqmnili kompozitia. igi ganagebs aminds, elva-Weqas,
quxils, oRond xazgasmulia, rom mxolod mTaze da bari TiTqos mas ar
emorCileba.
amdenad igi lokaluri
RvTaebis STabeWdilebas
tovebs.
sayuradReboa isic, rom zogierT mimarTvaSi igi gaigivebulia mTasTan.
miqam-garios msxverplad aRuTqvamdnen TeTri feris cxovelebs, iseve, rogorc elias da ciur madls. tarosis RvTaebis Tayvaniscemisas
mlocvelebi xSirad TeTrad imosebian, rac xazs usvams mis ciurobas, zeciur samyarosTan erTobas, kerZod ara Ramis casTan, aramed cis solarul ZalebTan, naTelTan kavSirs. amave mosazrebiT mohyavT samsxverplod
TeTri cxovelebi Tu frinvelebi, amave mosazrebidan gamomdinare miqam-garoosTvis, rogorc ciuri ZalisaTvis, ar SeiZleba diametrulad sxva
samyaros feris, siSavis, zangis, gonjis Cveneba. es mis risxvas (e. i.
wvimas) iwvevs. amitomac murian qvabs balaxiT faraven. misi locva da
msxverplSewirva usaTuod mTaze xdeba. yvela am monacemiT miqam-gario
mTaze mdgomi, elvis mtyorcneli RvTaebaa, naklebad aris dakavSirebuli
miwismoqmedebasTan da ZiriTadad mwyemsTa mfarvelad gvevlineba.
am wess exmaureba kidev cnoba, romlis Tanaxmad gvalvis dros samegreloSi scodniaT „JiniSi bralis“, anu zeciuri bralis locva. yovel
weliwads zeciuri bralis locva marTebdaT. daniSnul dRes unda SeewiraT TeTri Zroxa, TeTri cxvari da TeTri Txa. Sewirvis win monaxavdnen
maRal
adgils,
daasobdnen
oTx
maRal
sars,
zed
dadebdnen
wylisagan gakeTebul Celts, gadaafarebdnen TeTr mitkals da zed
daalagebdnen Sewiruli cxovelebis xorcs, aanTebdnen wminda sanTels da
zeciur brals, zena didebuls evedrebodnen (zena didebuls uwodebdnen
quxils, elvas da mexs), locvis damTavrebis Semdeg xorci imave maRal
adgilsave unda SeeWamaT, radgan iq ufro saSiSia mexi, am dRes yvelas
TeTri tansacmeli ecva.
380
mTis Sesaxeb arsebul warmodgenebSi, sadac gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba aminds, unda aRiniSnos sof. aWandarasTan axlo mdebare mTa
didrifSis Tayvaniscema. am mTis kultmsaxurebas gansakuTrebuli adgili
eWira afxazTa rwmena-warmodgenebSi. afxazebisaTvis, iseve rogorc megrelebisaTvis, Zlier damaxasiaTebelia amindisave saTemo locvis gamarTva,
msxverpl-Sewirva, xorcis maRalze dawyoba da saerTo vedreba. Tanaxmad
n. janaSias cnobebisa, sazogadoeba erT adgilas iyris Tavs, amoirCevdnen
kacebs, romlebic xarjs unda gauZRvnen. daniSnul dRes (ufro kviras)
da daniSnul adgilas, mdinaris pirad xalxi Tavs iyris: yvela iqaa, rom
locva-vedrebiT Tavi Seabralos zenas, raTa man gamougzavnos wvima...
fqvilsa da Rvinos ubnebad agroveben, amzadeben sufras da Semdeg Seudgebian Taviseburad locvas: moxarSul xorcs Caawyoben kalaTSi, dgamen
windawin momzadebuli „aSvamkiaTis“ win, sapatio xorcs ki zed „aSvamkiaTze“ sdeben. aSvamkiaTi aris oTx boZze gamarTuli Celti, zed gadafarebuli TeTri safeniT. aqvea dawyobili ramdenime kveri, „akavkvar“.
sazvarako cxovelis tyavs kalaTis gverdiT sdeben. „aSvamkiaTis“ win
dgas mlocvelad amorCeuli ufrosi kaci, an kacebi. mlocvelad imdeni
kacia,
ramdenic
zvarakia,
radgan
erTi
zvarakis
gulRviZls
erTi
mlocveli unda. mlocveli patiebas Txovs zenas da evedreba wvima
gamougzavnos. xalxi „amins“ grialebs, rasac moayoleben galobas: „airgahSva“. (mwuxarebis galoba). aseTive xasiaTis locvebi Weqa-quxilis
RvTaebisadmi scodniaT Cerqezebs, osebs da sxv. afxazeTSi roca mexi
moklavda cxovels an adamians, maRal mTaze msxverplad swiravdnen Txas.
msxverplis
tyavs
Zvelad
kidebdnen
xeze,
xolo
xorcs
awyobdnen
mxolod specialur zedadgarze, „aSvamkiaTze“, romelsac saxeldaxelod
marTavdnen. TeTrebSi morTuli avadmyofis (mexdakrulis, romelic aseve
zedadgarze esvena) garSemo imarTeboda wriuli cekvebi da ritualuri
simRera. simRerebSi axsenebdnen TavTavianT RvTaebebs, Cerqezebi – Sibles,
CerqezTa Weqa-quxilis RvTaebas, osebi – uacilas, romelic wm. ilias
Seesabameba.
maTze salocavad asvla friad miRebuli yofila aWaraSic. Zvelad
aWarelebi salocavad, gansakuTrebiT amindis gamosaTxovad, adiodnen mariTisa da sxalTis xeobebs Soris mdebare maRalmTian serze. aq ikvleboda specialuri Sesawiri xari, bolos imarTeboda masobrivi ferxu-
381
lebi, romelSiac aqtiur monawileobas iRebdnen ialaRze myofi qurTi
qalebic.
ivlisis bolos da agvistos dasawyisSi maRla mTaSi imarTeboda
SuamToba, rasac xSirad tarosis gamgeblobisadmi vedrebac emTxveoda. am
dros scodniaT zemoaRniSnul serze da mis mimdebare maRal mTaze, didgorze asvlac. aq mTis wverze qvakacebi mdgaran (aseTi grovebi miqam-garios mTazec mdgara), romlebsac dars evedrebodnen. specialistebi fiqroben, rom xsenebul serze da mis mimdebare mTebze asvlisa da locvavedrebis mTavari mizani iyo sasurveli amindis gamowveva. mahmadis mimdevarTa azriT am mTaze asvla da locva Tavisi ZaliT meqas molocvas udrida. qvakacebi, milionebi, damowmebulia aRm. saqarTvelos mTaSi, daRestanSi da a. S. daRestanSi aseT qvebSi yuranis teqstiT daweril Tixis
namtvrevebs debdnen. maTi mizani iyo saWiro amindis gamowveva.
rogorc motanili masala metyvelebs, kavkasiisa da dasavleT saqarTveloSi friad gavrcelebuli Cans rwmena mTis wverze mdgomeli elva-Weqis RvTaebisa, romelic ganagebs aminds da Sesabamisad Wirnaxulsa
da saqonels. misdami damokidebuleba xalxisa gansazRvrulia meurneobis
ZiriTadi formiT, romelsac mavedrebeli socialuri
jgufi misdevs. me-
saqonleebs avdris eSiniaT, baris miwismoqmedT piriqiT, gvalva ar undaT
da saamisod maRal mTaze asvlas ar eridebian. Tu axlos mTa ar aris,
maSin elvisagan moklul Tu dazianebul cxovels, an adamians, xelovnur
zedadgarze deben. es kidev erTxel usvams xazs am RvTaebis sacxovriss.
igi zesknelis binadaria da maRali mTebis Txemebze dgas. motanili masala TiTqmis savsebiT emTxveva warmodgenas miqam-garios Sesaxeb. es RvTaeba Tavisi bunebiT gansxvavdeba nayofierebasTan dakavSirebul lazarobisagan, romelic marTalia zecaze da mTaze naTebas iwvevs, magram uamravi
miwieri atributiTaa aRWurvili. vfiqrobT, rom miqam-gario da sxva
qristianuli wmindanebi sinkretuli bunebisaa da miRebulia tarosis uflisa da agraruli Zalebis RvTaebiTi Serwymis gziT, maSin roca zemoT
aRwerili mTaze mdgomi ufali quxilisa, mkacrad da konkretulad gamoxatuli adgiliTa da Semofargluli funqciiT, Zvel xalxebSi gavrcelebul umaRles, uzenaes xelisufal RvTaebebs uaxlovdeba. elva da
mexi quxiliT am RvTaebebis Zlierebis gamomxatveli iaraRia,
romliTac
isini Trgunaven borots da amkvidreben qveynad sakuTar Zalauflebas.
382
tyuilad ki ar aris qarTulSi gavrcelebuli wyevla, „mexi ki dageceso“, an „RvTis cecxlio“, erTica da meorec uzenaesi RvTaebis rixvis,
sasjelis gamoxatulebaa, SesaZloa rCeulobasac niSnavda, magram nebismier SemTxvevaSi es wyevla rCeulis Tu Serisxulis sikvdiliT sruldeba.
warmodgenebi mexTmpyrobeli RvTaebebis Sesaxeb gansakuTrebiT axloa xeTebis religiasTan, sadac Weqa-quxilis RvTaebas panTeonSi meTauris adgili uWiravs. aq salocavTa ganlageba mTaze farTod aris gavrcelebuli. samlocveloebSi, mTaTa Txemebze, miRebuli yofila RvTaebaTa triadebis (sameulebis) kerpTa gamarTva. yovelive amis gaTvaliswinebiT gr.
giorgaZe armazis mTis sameulis, armazis, gacisa da gaimis kerpebis Tayvaniscemas mTa-qarTlze, Zveli mcire aziis viTarebis analogiur movlenad Tvlis. amave tipis RvTaebebia veduri indra, urartuelebisa da xuritebis TeSubi, berZen-romaelTa zevs-iupiteri, slavebis peruni da a. S.
rogorc ukve aRvniSneT, mTaze mdgomeli, mexTampyrobeli RvTaeba
lazaresTan genetikur kavSirSi ar Sedis. Suasaukuneebis qarTul yofaSi
mis memkvidred unda CaiTvalos qristianuli wmindani ilia - elia, romlis Tayvaniscema mTels saqarTveloSi iyo gavrcelebuli. wminda ilias
kultSi Tavs iyris qarTvelTa da kavkasiis xalxTa yvela RvTaeba elvaquxilisa, rogoricaa afxazTa afi, Cerqezebis Sible, osebis uacila da
is qarTuli salocavebi mTaze mdgomeli RvTaebebisa, romelTa Sesaxeb
zemoT gvqonda saubari.
qarTvelTa warmodgeniT lazare da elia erTi da igivea. amitom
lazarobis sagaloblis teqstebSi lazaresTan erTad eliac ixsenieba. am
sagalobelTa pirvel nawilSi Tu Tvalebmobriale da mquxare lazares
SesTxoven, daboloeba xSirad eliasadmia mimarTuli da mas msxverpls
pirdebian.
miuxedavad garkveuli Tanabrobisa, teqstebSi mainc vlindeba xalxis gansxvavebuli warmodgenebi lazaresa da eliaze. lazare nayofierebasTan Cans dakavSirebuli, faliuria, Tvalebbrialaa da a. S. masTan dakavSirebul rwmenebSi cxadad Cans arqauli agraruli RvTaebisadmi damaxasiaTebeli specifiuri niSnebi. ar aris fiqsirebuli SemTxveva, rom mas
RrubliT winamZRoli uwodon, an etlosnad miiCnion. elia ki piriqiT,
RrubelTwinamZRolia, etliT dadis, yavs Tanmxlebi, zaqaria, romlis ara
383
qarTuli, bibliidan Tu saxarebidan momdinareoba udavoa, magram gaugebaria, Tu kerZod romel zaqarias gulisxmobs.
rom ufro naTlad davinaxoT gansxvaveba am or RvTaebriv Zalas
Soris, vnaxoT ras gveubneba elias Sesaxeb qarTuli masala.
qarTlSi sofel qsovrisSi fiqroben, rom setyvas elia aCens. igi
Txa aris, eSmakia. elia brma aris da ver xedavs, amitom zarebis rekviT
amcnoben soflis mdebareobas. xalxs miaCnia, rom mas eSmaki uZRvis win
da amitom eSmaks Tofsac esvrian, radgan elias igi atyuebs da sofelze
gadmoaSvebinebs setyvas. onianT karSi miaCniaT, rom elia zaqarias miuZRvis da atyuebs brma zaqarias, aq araferi ar aris da dahkario. mere zaqarias zaris xma Semoesmis da gauwyreba elias, Se wyeulo, aq sofeli
yofila da rad damartymevineo. warqoelelebis TqmiT elia qristes ufrosia, mas brma zaqaria dasdevs, romelsac elia acdens. am gadmocemaTa
Tanaxmad setyvas zaqaria yris da elia ki mxolod macduris rolSi
gvevlineba.
sof. dgnalSi setyvis momyvans uqm-kviraZalsac eZaxian. setyvis
dros
wyalkurTxevis
esrodnen,
radgan
sanTlis
xalxis
anTeba
rwmeniT
scodniaT,
setyvas
eSmaki
Tan
setyvas
dauZRveboda.
Tofs
ca-
Rrublis meufrosed elia da zaqaria miaCndaT, romlebic eSmaks mexs
esvrian. jiquraulT karSi elia eSmakad miaCniaT, romelic gansakuTrebiT
maRal xes esvris mexs, radgan iq angelozebi sxdebian. elias Turme zaqaria gzas unaTebs, ityvian „rom ialebs is zaqaria ariso. elia ki quxs,
grialebs, daaxrialebso“ (Tu ras daaxrialebs, ar ganmartaven) maRal da
xSirfoTlovan xeebze, kakalze, fiWvze, muxaze, eSmaki imaleba da amitom
elia swored am xeebs esvris mexs.
bazaleTelebi fiqroben, rom brma elia „faitonSi“ zis da daarbeninebs da roca soflidan zaris xmas gaigonebs, gaecleba. quxils misi
etlis borblebis raxraxi iwvevs. albaT amasve unda niSnavdes jiqurauli karelTa naTqvami, daaxrialebso, saerTod ki xalxis rwmeniT wm.
elia etlosnadaa miCneuli.
elias Tayvaniscemis xalxuri ritualebi erTob TvalsaCinod ebmis
lazarobas. aris SemTxvevebi, roca xalxi lazarobas da eliobas aigivebs, lazare RvTis mociqulad miaCniaT da mis ritualebSi elias ugaloben. am sagaloblebis garkveuli nawili Cven ukve movitaneT lazares
384
ritualis aRwerisas, magram maSin ZiriTadad am ukanaskneliT garSemovifargleT. unda xazgasmiT aRiniSnos, rom elias saxelobaze ZiriTadad
Txa (cikani) ikvleboda, rom samagierod mas wvima unda moeyvana. ufro
iSviaTad ki mas cxavarsa da batkans aRuTqvamdnen, xolo gamonaklisis
saxiT TeTr furs.
zogan lazarobas eliaze davlas eZaxian da xalxi xazgasmiT amowmebs, rom lazare da elia erTiao. aCabeTSi mas Semdeg, rac lazares
leqss etyvian, lazares iTifalur Tojinas elias teqstsac umRereben.
ufro swored orive teqsti erT mTlianadaa Sekruli da amdenad iTifaluri Tojinis saxiT Tayvanicema rogorc lazare, ise elia. wvimis sanacvlod aq Sav Txasa da TeTr cikans sTavazoben. sofel qvemo WalaSi
pirvel dRes lazarobasa da guTnis wyalSi gatanas morCebodnen, xolo
meores dRes elias niSSi boTliT Rvinosa da cikans miitandnen xolme.
bazaleTSi guTniT moxvnasTan erTad xatsac gamoitandnen, aiazmiT daasvelebdnen da zemoxsenebul sagalobels mRerodnen.
mesxeTSi, gasul saukunis samocdaaTian wlebSi, scodniaT elias
taZarSi rqebze sanTlebmimagrebuli Txebis miyvana; sof. sayuneTSi sanTlian Txebs garsSemoatarebdnen mTis wverze mdgom elias taZars da
Semdgom msxverplad Seswiravdnen. elias Txas uklavdnen aRbulaxSiac da
Semdgom am cxovelis Tavs fiWvis xeze hkidebdnen. samegreloSi eliobas
ori kaci wavidoda yanaSi, waiRebdnen qoTniT rZes, oTx kvers da lekuxas (xeWrelis) joxs, romelzedac jvars amoWridnen da TvalsaCino
adgilas CaarWobdnen. Semdeg yanaSi cecxls daanTebdnen da qoTans Sedgamdnen asaduReblad. erTi kaci xelSi mamals daiWerda, miwaSi danas
CaarWobda da mis garSemo darboda, Tan miwas drogamoSvebiT joxs urtyamda da iZaxda, wminda elia yana maCuqeo. Semdeg cecxlTan mividoda da
meore kacs ekiTxeboda. aduRda Tu ara rZeo. is upasuxebda, aduRda da
gadmovidao. am kiTxva pasuxs ramdenjerme gaimeorebdnen. Tu rZe marTla
gadmovidoda da cecxls Caaqrobda, karg niSnad iTvleboda. amis Semdeg
mamals daklavdnen, tyavs bumbulianad, Tavfexianad gaxdidnen, fituls
gaakeTebdnen da xeze dakidebdnen, xolo xorcs iqve SeWamdnen da miwis
mosavlisaTvis dailocebodnen.
385
guriaSi eliobas mamals daniSnavdnen da mosavlis aRebis dros yanaSi daklavdnen, aseve icodnen wina wlis eliobas SeTqmuli Savi mamlis
dakvla mosavlis aRebis Semdeg.
am warmodgenebis mixedviT elia yanis mcvelis saxiT gvevlineba. yanis mcvelis Sesaxeb warmodgenebi saqarTvelos sxvadasxva kuTxeebSi, TiTqmis yvelgan iyo gavrcelebuli da maT xSirad yanaSi Casobili joxi
ganasaxierebda. gansakuTrebiT sainteresod ki gveCveneba yanaSi rZis aduRebis wesi, radgan rZe Zveli indoevropuli xalxebis warmodgeniT iyo
zeciuri nami, romelsac zeciuri deda (an zeciuri Zroxa) ugzavnida qveyanas. msgavsi warmodgenebis nakvalevi saqarTvelos sxva kuTxeebSic aris
damowmebuli.
saxeli elia//ilia adreve mkvidrdeba qarTul onomastikonSi. qarTlis cxovrebaSi, leonti mrovelTan naxsenebia elia episkoposi qarTlisa, aseve cnobilia, ioane zedaznelis mowafe elia diakoni, amasTanave bibliuri ilia winaswarmetyveli naxsenebia formiT „elia“ „istoriani da
azmani SaravandedTanis“ avtori iyenebs forma „ilias“, Tumca mis gverdiT eliac gvxvdeba. forma elias iyenebs JamTaaRmwerelic.
gansakuTrebiT sayuradReboa is garemoeba, rom Tavad wminda elia//ilia metad popularuli Cans qarTul qristianobaSi. gadmocemebis Tanaxmad saqarTveloSi daculi yofila am wmindanis reliqvia, misi xaleni
(tyavkaba). leonti mroveli ambobs ninos piriT, rom „samoseli Zisa
RmrTisa aqa ars da xalenisa mis eliisa Tqves vieTme aqave yofa“-o. amave
cnobas imeorebs vaxuSti batoniSvilic, romelic wers: „xolo mirian
aRaSena eklesia mociqulisa misa, samoTxessa Tvissa, sadac ars kvarTi
uflisa, romeli miiRo elioz da xaleni eliasi“.
didi gvalvisas wminda ioanes brZanebiT eqvTime mTawmindelis mier
gamarTuli locva eliasadmi iSviaTi cocxali ferebiT aqvs aRwerili
giorgi mTawmindels. am didi moRvaweebis mcdelobas Sedegad Zlieri
TqeSi mohyolia da wvimis es saswauli maT mier Sesrulebul sxva did
saqmeTa gverdiT aris naxsenebi: „iqmna odesme TvalvaÁ friadi da maisi
da ivnisi da ivlisi da agvistosi uwvimrad gardavlai. da didad misWirda qveyanasa, vidreRa furceli xeTa da venaxTa gaxma da scvioda da didisa urvasa Sina iyvnes kacni.
386
ars mcire monasteri monastrisa Cvenisa mTasa zede, raica igi Sen
ars eklesiaÁ wmidisa elia winaswarmetyvelisa. da viTar moiwia dResaswauli wmindisa eliaÁsi, pirvel dRisa erTisa ubrZana mamaman iovane
Svilsa Tvissa efTvimesa, viTarmed:
- wariyvane Zmani da warvideT eklesiasa wmidisa eliaÁssa da Rame
aTieT aw JamiswirvaÁ aRasruleT! – da odes amas ubrZanebda, mravalni
Zmani Sekrebul iyvnes winaSe mamisa iovanessa da reca gancxromis saxed
ubrZana, viTa: - yrmano, sawvimrebi ukana waiReT, rameTu vesav RmerTsa,
romel ara SeveqceT amaod.
warvides da Rame aTies. da viTarca moiwia wirvis Jami, Seimosa
wmindaÁ mama Cveni evfTime. da viTar iwyes locvad, pirvel saxarebisa
wakiTxvisa gamoCnda mcire Rrubeli erisonisa zeda. da mas Jamsa aRivso
caÁ RrubliTa da vidre Jamisa ziarebamde Seiqmna wvima saSineli da daaTro qveyana. da viTarca ixiles ese, RmerTsa xelapyrobiT hmaRlobdes.
da viTarca Jamis wiraÁ aRasrules da sazrdeli miiRes, warmovides Sina. da romelTa aqvnda sawvimrebi, molxinebiT STamovides monastrad, xolo romelTa ar aqvnda, - SromiT da WiriT. da esreT ornive
hmdedlobdes RmerTsa da netarsa mamasa iovanes“.
am cnobaSiac, iseve rogorc zemoxsenebul xalxur gadmocemebSi
wvimam Sin mobruneba ar daacala wesis Semsruleblebs. aseTi saintereso
damTxvevebi da dRes yofaSi SemorCenili faqtebis gameoreba istoriul
wyaroebSi, eTnografiuli wyaros did mniSvnelobaze migviTiTebs.
elias dResaswaulis Sesaxeb cnobas gvawvdis arqanjelo lamberti,
romelic wers: gvalvisas Tu xatis gabanam ar gasWra, Txas Seswiraven
wminda elias, xorcs SesWams mRvdeli, xolo gatenil tyavs xeze hkidbeno. aseTsave cnobas gvawvdis ioseb mari Zampi, TeatinelTa ordenis prefeqti, misioneri, romlis Txzuleba Tavis SromaSi Seutania Jan Sardens.
sagulisxmoa, rom wmindani aq elias formiT ixsenieba. am cnobaSi naTqvamia: „uqmoben agreTve eliobas, wm. elia winaswarmetyvelis dResaswauls,
romelsac SesTxoven wvimas kargi mosavlis misaRebad. mis sapativcemulod klaven Txas. swored imave dRes, Cveni patrebis samrevloSi, wifurias eklesiaSi klaven Txas; samegrelos mTavarma am dResaswaulze am
eklesiaSi Txis dakvla da didi raodenobiT pur-Rvinis mizidva samudamod daamkvidra. eklesiaSi Tormeti mRvdeli modis da erTad wiravs.
387
amis Semdeg miirTmeven Txis xorcs da danarCen sursaTs, vidre Zalian
ar daTvrebian. es uqme modis 30 ivliss“.
es albaT uZvelesi cnobebia, romlis Tanaxmad elioba dadgenil, kalendarul dResaswaulad gvevlineba. mas saxelmwifoebrivi mniSvneloba
hqonia, radgan mTavari didad zrunavs dResaswaulis saTanado pativiT
aRsrulebisaTvis.
elias dResaswauli da kulti mtkiced fexmokidebuli yofila kavkasiis mTianeTSic. vaxuStis Tanaxmad elias Tayvans scemdnen dvalebi. igi
cdilobs niSandobliv TvisebaTa gamoyofis gziT moaxdinos mahmadiani da
qristiani mosaxleobis klasificireba, romelTaTvis miuxedavad sxvadasxva sarwmunoebisa, elias Tayvaniscema saerTod savaldebulo yofila:
„romelnime sWamen Rorsa, arian qristianeni da romelnime sWamen cxensa,
eseni arian mahmadianni. garna yovelive uwyon msgavsi kerpisa, romelsa
uwodeben vaCilas, (vaCila albaT osebis uac-illa, elia aris – i. s.)
rameTu Sewiraven elias Txasa da xorcs SeWamen TviTve, xolo tyavsa
gasWimaven maRalsa Zelsa zeda da Tayvans scemen tyavsa mas dResa Sina
eliasasa, raTa ara mouvlinon eliam setyvani da mosces nayofni qveynisani“.
daaxloebiT analogiuri viTarebaa aRwerili TuSeTSiac: „uvisT xucesni, aramed umetes ucnobelni WeSmaritebisani, rameTu aqusT klde didi da maRali da dResa ilia winaswarmetyvelisasa Seswiraven mas kldesa
cxovarisa da Zroxasa, da Tayvans scemen kldesa masa da ra igi esmis
kldisa misgan, swamT umetes yovlisa igi“.
es literaturuli monacemebi sxvadasxva drosa da sxvadasxva avtorebs ganekuTvneba, magram bevri ram saerToa maT Soris, rac elias raobis garkvevisas SeiZleba gamogvadges. lambertis, Zampisa da vaxuStis
cnobebis Tanaxmad elias dResaswaulze msxverplad Txas swiraven, vaxuStis cnobis Tanaxmad dvalebi elias vaCilas saxeliT eTayvanebian, amasTanave scodniaT tyavis Zelze gaWimva da mas SesTxovdnen karg aminds. am
cnobis mixedviT SeiZleba davaskvnaT, rom elia xSirad Canacvlebulia
cxoveluri eqvivalentiT da xSirad Txis saxiT gvevlineba, radgan Tayvans scemen Zelze dakidul tyavs, an gatenil tyavs, romelic xeze hkidia. aseve dakavSirebuli Cans TxasTan elia winaswarmetyveli, romelic
Tavisi xaleniT ifaravs pirs uflis ganrisxebis Jams. saqarTveloSi da-
388
culia am wmindanis reliqvia, Txis tyavis xaleni. ase rom TviT bibliuri ilia da misi kultmsaxureba istoriul saqarTveloSi mWidrod yofila dakavSirebuli am cxovelTan da SesaZloa igi elias gamovlinebadac miaCndaT.
setyvis gamgeblisa da RrubelTwinamZRvari elias Sesaxeb warmodgenebs safuZvlad daedo „dabadebaSi“ da „saxarebaSi“ aRwerili ilia
winaswarmetyvelis saxe. ai ras ambobs dabadeba ilias Sesaxeb:
igi gamoCnda izraelSi maSin, roca taxtze avida aqabi da coli misi, sidoneli qali, iezebeli. isini ebraul religias maincdamainc ar
erTgulebdnen da xels uwyobdnen ucxo RvTaebaTa, baalebis Tayvaniscemas. iezebels sakulto muxnaric gaumarTavs. am viTarebaSi iliam gamoacxada, rom cocxalia RmerTi israelisa, romlis winaSec vdgevar da am
wlebSi, Tu me ar vinebeb, arc wvima mova da arc cvario. iezebeli mas
devnis. aseve gandevna da daxoca man ielovas sxva winaswarmetyvelni.
ilia ki RmerTis brZanebiT daimala mdinare qorafTan, saidanac iRebda
sasmel wyals, xolo saWmeli, xorci da puri, diliT da saRamoTi misTvis mihqonda yorans. male mdinare daSra da RmerTma ilia sidonSi gaagzavna vinme qvrivTan, romlis kidobansa da qoTanSi fqvili da erbo ar
ileoda ilias saswaulebrivi Zalis wyalobiT. iliam amave dros gankurna qvrivis momakvdavi Svili.
RmerTis brZanebiT ilia samariaSi dabrunda. am dros gvalvisagan
gadamwvar qveyanaSi mefe aqabi da misi saxlTuxucesi avdia eZeben wyalsa
da balaxs. avdia keTilmorwmune iyo da mfarvelobda ielovas devnil
mimdevrebs. iliam maT ubrZana, rom karmelis mTaze gamoegzavnaT baalis
oTxasi msaxuri, da isini paeqrobaSi gamoiwvia. misi winadadebiT ucecxlo SeSaze dades zvarakis xorci, xolo cecxli unda aenTo RvTis
msaxurTa vedrebas. ilias winaaRmdegni mTeli dRis ganmavlobaSi evedrebodnen TavianT RmerTebs, umowyalod iCexdnen sxeuls, rogorc maT
kultmsaxurebaSi iyo miRebuli, magram mTeli dRis vedrebam Sedegi ar
gamoiRo, maTi samsxverplo ar ainTo. iliam dascina mowinaaRmdegeebs,
wyali daasxa Tavis kocons, SesTxova RmerTs da zeciurma cecxlma STanTqa yvelaferi. am gamarjvebis Semdgom man maxviliT gawyvita mowinaaRmdegeni, avida da karmelis mTis Txemze daeloda wvimas, romelic man
gamoiwvia, Tu gamosTxova RmerTs.
389
ilias moRvaweobis danarCeni momentebi Cveni TemisaTvis nakleb sainteresoa. vityviT mxolod, rom igi aCens cecxls, Tavisi xaleniT
apobs wyals mdinare iordanSi, bolos ki cecxlovani etliTa da cxenebiT maRldeba zecad. misi xalniT mdinares apobs ilias mowafe elisec.
elia udidesi wmindania saxarebis mixedviTac. saxarebaSi naTqvamia,
rom igi ieso qristes win unda mosuliyo, raTa niadagi moemzadebina
qristes moRvaweobisaTvis. maTes saxarebaSi ki isicaa naTqvami, rom elia
ioane naTlismcemlis saxiT gamocxadebula... es momenti erTgvarad exmianeba bibliuri elias Tvisebebs, sadac igi wylis gamgeblad warmogvidgeba. ioane naTlismcemeli mdinare iordanis wylebTan aris dakavSirebuli, romlis talRebSi igi naTlavs morwmuneebs.
am aRwerilobebidan metnaklebad reliefurad ikveTeba bibliuri
winaswarmetyvelis saxe. Cans, rom igi 1) dakavSirebulia zeciur ZalebTan da RmerTsa da adamianebs Soris dgas. 2) mas emorCileba amindis cvalebadoba. 3) mas emorCileba zeciuri cecxli. 4) misi sabrZanisia mTis
wveri. 5) igi ganagebs sikvdilsa da sicocxles, wvavs cecxliT, aRadgens
momakvdavT. 6) igi ganagebs mdinareTa dinebas, SeuZlia maTi SeCereba. 7)
misi atributia tyavis mosasxami xaleni, romliTac mdinaris wyals imorCilebs am saswaulmoqmed tyavs ilias gareSec SeuZlia wyalze zemoqmedeba. 8) caSi maRldeba cecxlovani etliT. 9) zoomorfuli atributia Txa.
am Tvisebebis TiTqmis yvela niSani SeinarCuna xalxurma RrubelTwinamZRvarma, magram xalxur warmodgenebSi kidev ufro meti Zala SeiZina, radganac zeciuri cecxlis, Weqa-quxilisa da wvimis gamgeblobis gamo
igi miiCnies Weqa-quxilis uZvelesi RvTaebebis memkvidred. es RvTaebebi
ki arqauli panTeonis meTaurebad iTvlebodnen. am Tvisebebis garda, rogorc ukve vnaxeT, mas boroti Zalis niSnebic SeuZenia da Rrmad SeeTvisa Tavisi zoomorfuli oreulis, Txis sakralur simbolikas.
amindis Secvla morwmuneTa warmodgeniT, ara marto xsenebul qristianul wmindanebs SeeZloT. aseTi TvisebebiT dajildoebuli iyo wminda
giorgic, magram am wmindanis kultisaTvis amindis Secvla yovlisSemZleobis mxolod erT-erTi gamovlenaa da ara ZiriTadi niSani. wminda giorgi ufro mexmtyorcneli uzenaesi RvTaebebis memkvidred gvevlineba da
ZiriTadad socialur aspeqtSi moqmedebs. icavs morwmuneebs, marTals da
390
a. S. igi mebrZoli wmindania da mis msaxurebaSi amindis specialuri ritualebi ar aris damowmebuli. amitom mas amJamad ar SevexebiT. saWiro
amindis, kerZod wvimis momniWeblad Tvlidnen wminda barbaresac. zog
teqstebSi igi elias Caenacvleba xolme, magram specialuri rituali
arc am ukanasknelis kultmsaxurebaSi aris fiqsirebuli. „mindvris yarauls“ uwodeben daviT garejels, igi mindvrebs icavs yvelanairi borotisagan, maT Soris setyvisagan, magram uSualod wvimebisa da setyvis
RvTaebad isic ar iTvleba. aseTive mdgomareoba mowmdeba mraval sxva
SemTxvevaSi.
saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi amindTan dakavSirebuli warmodgenebi didi mravalferovnebiT iyo gavrcelebuli, romelTa gadmonaSTebis
moZieba dResac SesaZlebelia. winamdebare narkvevSi warmodgenaTa mxolod
garkveul nawils SevexeT. radgan aq ZiriTadad asaxulia yvelaferi, rac
Zvelma meurnem icoda da rasac iyenebda mindvrisa da mosavlis dasacavad
da misaRebad. Tu ra mZime iyo es procesi, amaze naTlad metyvelebs qarTuli sityva „Wirnaxuli“.
391
ÌÏÊÎÏÄÓÎÒ ÆÏ ÇÍÅËÞÎÒÂÒ
(ÌÓÄÅÀÇÅ ÏÎÌÅÞÓÄÒ ÙÏÎÈËÆÃÅÍÅÞÒÌ ÈÒÕÅÆÂÒÀ)
miTosisa da ritualis, rogorc zneobrivi normebis Camoyalibebis
socialuri faqtorebis Seswavla qarTul mecnierebaSi uaxlesi mimarTulebaa. eTnografTa Soris ar SeiZleba ar davasaxeloT a. qaldanis, m. kandelakis Sromebi, folkloristTagan ki z. kiknaZe. am avtorebma yuradReba miaqcies sarwmunoebrivi da sameurneo cxovrebis urTierTmimarTebebs, romelTa uwyveti zemoqmedeba yalibdeba warmodgena-qcevis prestiJul normebze saqarTvelos mTielTa sazogadoebaSi, xolo feodalur
sazogadoebaze dakvirvebis TvalsazrisiT mniSvnelovania g. qiqoZis ramdenime werili. aseTi SedarebiTi „xelmokleoba“ xsenebul dargSi gasagebicaa, radgan sabWouri periodis mecniereba ZiriTadad istoriis socialuri da ekonomikuri mamoZraveblebiT iyo argumentirebuli da mxolod
sazogadoebrivi poziciidan ukavSirdeboda e. w. „obieqturobas“, rac misi
TvalsazrisiT istoriis kanonzomierebis realizaciis erTaderT SesaZlo
formas warmoadgenda. yoveli mcdeloba am fonze individis Sefasebisa
awydeboda kedels, romelsac erqva „xalxis roli“ istoriaSi da romlis winaSe individi, anu „gmiri“ maSindeli nomenklaturiT, mxolod morigi „burJuaziuli“ Secdomis kvalifikacias Tu daimsaxurebda. ver vityviT, rom uzogadesi midgomiT es pozicia imTaviTve mcdari iyo. erT
dros, sul dasawyisSi, „sazogadoebrivi cxoveli“ naklebad aqtiuri iyo
da misi interesebi savsebiT ifareboda an gamoixateboda socialuri jgufis interesebiT. sxvagvarad rom vTqvaT,
individTa da koleqtivTa So-
ris konfliqti sagrZnobi ar iyo. koleqtivi axerxebda balansis dacvas
Tavisi da individis interesebs Soris individisaTvis aqtiurobis asparezis gadataniT koleqtivis interesebis sferoSi. am mimarTulebiT mas SezRudva ar gaaCnda, piriqiT, icavda da amkvidrebda rogorc qcevis nimuSs
sakraluri sanqciebis sistemiT, romelic zogadad ganapirobebda yovelg-
392
var pozitiurs socialuri jgufis cxovrebaSi. SeiZleba iTqvas, rom
cneba „sakraluri“ mTlianad moicavda „zneobrivs“ da misi saxiTa da
formiT xorcieldeboda. es viTareba imden xans gagrZelda adamianTa istoriaSi, ramden xansac moxseniebulma sistemam SeZlo sakuTari Tavis
SenarCuneba, anu vidre socialuri jgufis interesebi gamoxatavdnen, an
iqvemdebarebdnen individis mzard interesebs. zogan es procesi Zalze
swrafad wavida, rasac Tavisi mizezebi gaaCnda, zogan ki amave mizezTa
Sebrunebuli zemoqmedebis, an damaCqarebel faqtorTa ararsebobis gamo,
sazogadoebriv interesTa moculoba axerxebda Tavis farglebSi Caeketa
individi Tavis individualur sulier samyarosa da individualur interesebTan erTad. kedeli, romelsac gars avlebda konservatoruli sazogadoeba individs, agebuli iyo qcevis standartizebuli, tradiciuli
normebiT, religiuri sanqciebiT, akrZalvebiT, dResaswaulebiT, winaswarmetyvelebiT da a. S. Seiqmna paradoqsuli viTareba: akrZalvaTa sistema
da koleqtiuri sanqciebi, romelTa saSualebiT moxerxda organizaciebis,
rogorc adamianTa Tanacxovrebis ganmapirobebeli organizmis Seqmna, garkveuli Rirebulebebis donis miRwevis Semdeg wyvets zrdas da aferxebs
Tavis wiaRSive warmoSobili samomavlo tendenciebis SesaZlo aRmavlobas. magram radganac momavali gardauvalia, amdenad yvela tradiciuli
sistema eqvemdebareba maradiuli „gardacvalebis“ process, romelic mniSvnelovnad gansxvavdeba kvdoma-gaqrobisagan. am viTarebaSi sistema irRveva, rogorc kvercxis naWuWi wiwilas gamoCekvisas, magram misi Semadgenloba ar kvdeba: igi „gardasaxuli da gardacvalebuli“ agrZelebs arsebobas axal struqturaSi ise, rom mravali misi elementi avtonomiurobasac ki inarCunebs da axlis samsaxurSi dgeba. kulturis Zveli elementebis axal garemoSi moqcevas, axali samoqmedo asparezis mopovebas maT
mier axalTan Serwymis gziT, eTnologebi „sinkretizacias“ uwodeben. es
sityva, romelic urTulessa da araerTgvarovan procesebs faravs, raRac
panacead iqca, yovel gaugebrobas misi gamoyenebiT xsnidnen da xsnian, riTac Tavidan icileben realurad mimdinare procesebis saTanadod gaSuqebas. aRniSnuli procesebi yovel adiglze da yovel dros sakuTari kanonebiT, konkretul viTarebaTa Sedegad mimdinareoben da qmnian yvela
kulturuli regionis, aseve am regionis SigniT ganlagebul kulturul
toposTa kolorits, maTi cxovrebis formas, ganumeoreblobas... am Tavi-
393
seburebaTa dakargva kulturis individualurobis dakargvas udris. miuxedavad diferencirebuli Seswavlis mniSvnelovani sirTulisa, mecniereba Tavisi maradmzardi SesaZleblobebiT unda SeeWidos am amocanas,
igi unda gadawydes yoveli istoriuli eTnokulturuli struqturisaTvis. winaaRmdeg SemTxvevaSi miviRebT individualobaTa nivelirebisa da
gverdis avlis gziT miRebul stereotipul garemos, sadac Semoqmedebis
perspeqtivas axali borkilebi daedeba. axali dro ki aSkarad Seicavs
msgavs safrTxes. da rom es ar moxdes, rom ar gaRaribdes momavali sakacobrio kultura, unda SenarCunebuli iqnas kulturaTa mravalferovneba, momavals unda miewodos saukuneobiT SemuSavebuli formebi ara rogorc daxuruli, izolirebuli rgolebi, aramed rogorc Ria sistemebi,
romelTac identificirebis ganmapirobebel elementebTan erTad, gaaCniaT
komunikaciis sakmaod maRali unari. komunikabeluroba, anu kulturaTa
urTierT SeRwevis SesaZleblobebi, uZvelesi droidan yalibdeboda rogorc Tviseba yoveli kulturuli erTeulisa socialuri organizaciis
nebismieri doneze, dawyebuli pirvelyofili gvaridan TviT saxelmwifod
gaerTianebul warmonaqmnebamde. am procesis moqmedebasa da gaRrmavebas
xels uwyobda Sesabamisi miTosur-religiuri ideebi da maTi ritualuri
praqtika, radgan yovel calkeul SemTxvevaSi maTi erToblioba adeqvatur Rirebulebebze iyo agebuli da vrcel kulturul-istoriul sivrceSi ganifineboda. konkretuli magaliTiT rom ganvmartoT es azri, sakmarisia warmovidginoT miTosuri gmiris saxe, romelic ukve Zveli berZnebis dros imdenad gasagebi iyo did sivrceze, rom SeiZleboda maTi adgilobrivi saxelebis herakled gadatana. es ukve miTosis ganmasxvavebuli
eTnikuri formebis safuZvelze SemuSavebuli gansazogadoebuli idealis
arsebobis mauwyebeli movlena aris, rac sxvagvarad kulturaTa Tanacxovrebisa da urTierTSeRwevis Sedegi SeiZleba vuwodoT. am momentSi
meore miniSnebac aris: elinizmis xanaSi, miuxedavad adgilobrivi kulturebis nivelirebisa maRali berZnuli kulturis gavleniT, mainc arcerT
kulturas ar daukargavs Tavisi individualoba, magram gaZlierda maTi
komunikaciuri nawili. am momentma ki mniSvnelovnad Seuwyo xeli maSindeli msoflios winsvlas da sagrZnoblad ganapiroba momavali. dRes
erovnul kulturebs Tavdacvis meti perspeqtiva aqvT, radganac arcerTi
394
Tanamedrove kultura ise ar uswrebs sxvebs, rogorc Tavis droze
berZnebi.
sakiTxisaTvis zedapiruli Tvalis gadavlebiTac ki moCans sakraluris, ritualurisa da zneobrivis urTierTganmapirobebeli Sedegianoba,
romlis produqtad unda CaiTvalos Tanamedrove zneobriv faseulobaTa
mniSvnelovani nawili. am faseulobaTagan yoveli kerZo erTeuli sxvadasxva istoriul droSi gansxvavebuli nominalurobiT iyo warmodgenili,
romelTa saxecvlilebaTa kaleidoskopi sruldeba dRevandeli suraTiT.
maTi saSualebiT istoriul RerZze SesaZloa gamovyoT sakvanZo Rirebulebebis struqturuli mwkrivebi, romelTa erToblioba Tavis moZraobiTa da saxecvlilebebiT saSualebas gvaZleven Tvalyuri vadevnoT kulturuli procesis majiscemas yvela istoriuli procesis gavliT dRevandelobamde da yoveli calkeuli punqti SevafasoT rogorc Sedegi ama
Tu im istoriul sazogadoebaTa interesebis urTierTzemoqmedebisa. es
midgoma damatebiT saSualebas qmnis istoriul sazogadoebaTa daxasiaTebisa da SefasebisaTvis. aRniSnuli midgoma saSualebas gvaZlevs ufro
Rrmad SevicnoT kulturis romelime calke aRebuli donis aRmocenebisa
da formirebis procesi, misi struqturuli kavSiri, rogorc wina, ise
momdevno safexurebTan, moqmedi tendenciebis analizis safuZvelze ufro
prognozirebuli gavxadoT momavali. amisaTvis ki saWiroa, rom kulturis SigniT SevZloT sintagmatiuri kvanZebis gamovlena da maTi maradiuli transformirebisaTvis Tvalis gadevneba. process ganapirobebs sazogadoebriv interesTa cvalebadoba, romelic aramaterialur faseulobaTa
samyaroSi aRmocendeba da materialuri, an zneobrivi normis saxiT vlindeba gvian, rogorc aRsrulebuli faqti. amis Semdeg gasagebia, rom sazogadoebaSi
erTmaneTis
gverdiT
Tanaarseboben
movlenebi,
romlebic
sxvadasxva istoriuli epoqis warmonaqmni arian, magram, miuxedvad amisa,
ar arRveven yofierebis balanss da savsebiT Seesabamebian RirebulebaTa
moniSnul vels. amitom bunebrivia daintereseba garkveuli tipis faqtebiT, roca maTi erToblioba ama Tu im saxiT arsebobs faqtobrivad adamianTa mTeli istoriis manZilze, yovelTvis gamoxatavs principulad
erTsa da imaves, yovel calkeul epoqaSi ganicdis saTanado cvlilebebs,
magram struqturis ZiriTadi niSnebi yovelTvis SenarCunebulia. erTxel
ukve gvqonda saSualeba SevxebodiT analogiur faqts, kerZod `mefis ga-
395
nadirebis~ saqorwilo rituals 1 . misi analizisas gairkva, rom rwmenawarmodgenaTa eTnografiuli suraTi Seicavs iseT elementebs, romlebic
adamianTa istoriis adreul etapze unda aRmocenebuliyo, magram maT gaaCniaT maRali socialuri plastikuroba, ris gamoc struqturis SenarCunebasTan erTad xdeba misi axali RirebulebebiT datvirTva. igive SeiZleba iTqvas gacocxleba_ganaxlebis ideis Sesaxeb. dawyebuli totemisturi warmodgenebidan, aRdgena_gacocxlebis ideas udidesi adgili eWira
yvela religiaSi da, garkveuli transformaciiT, TviT ukanaskneli saukunis zRurblamde SeinarCuna arseboba. SeiZleba iTqvas, rom aq saqme
gvaqvs rwmena-warmodgenaTa garkveul kvanZebTan, romelic erTgvar universalur Rirebulebebs Seicavs da swored amitom, mcire socialuri
saxecvlilebebiT TiTqmis ukanasknel xanebamde uwyvetad rCebian praqtikaSi 2 .
ideaTa Zalian arqauli nakadebi inarCunebs arsebobas manam, vidre
maTi ama Tu im saxiT realizaciisaTvis saWiro niadagi arsebobs. Sesabamisad, sulieri garemo, romelic garkveuli potenciiT aRmocenda uZveles droebSi, dRemde inarCunebs arsebobas, Tundac ukiduresad transformirebulad. ese igi, Cvens yofaSi kidev arsebobs iseTive ganmapirobebeli faqtorebi, romlebic moqmedebda Zalze Soreul epoqaSi. am movlenas axsna unda moeZebnos muskuluri energiisa da religiebis epoqis
kulturis specifikaSi, romlis ganmavlobaSi mudmivad arsebobda miTosur_religiuri toposebi, da miuxedavad socialur struqturaTa sxvaobisa, mudam miTosurad da religiurad rCeboda. es warmodgenebi mniSvnelovan cvlilebebs ganicdis industriuli xalxebis kulturaSi, sadac
energetikuli baza, mecniereba, teqnika ukiduresad aviwrovebs maT samoqmedo asparezs, an sabolood aqrobs, an principuli cvlilebebi Seaqvs
maT agebulebaSi da arqetipuli sqemebis saxiT ibudebs desakralizebuli
da demiTizirebuli eleqtronuli monstrebis kaleidoskopSi. gansxvavebiT Zvelisagan, romlis energetika religiur_miTosuri warmoSobisa iyo,
es ukanasknelni mTlianad arian dakavSirebulni mecnierebisa da teqnikis
1
i. surgulaZe, erTi saqorwilo wesis miTosuri da socialuri bunebisaTvis
(mefis ganadirebis analizis cda). macne, istoriis, eTnografiis da xelovnebaTmcodneobis seria. #2.1989 (SemdegSi „mefis“...)
2
i. surgulaZe, qarTuli xalxuri ornamentis simbolika, Tbilisi, 1993 w., gv.
35 da Semdeg.
396
axal miRwevebTan, mis energetikul bazasTan (magaliTad terminatori).
ase rom, erTsa da imave dros, erT socialur sibrtyeSi, Tanacxovrobs
istoriulad gansxvavebul civilizaciebze damyarebuli elementebi, romelTa Tanaarseboba erT kulturul velSi ganpirobebulia araTanabari
inteleqtualuri doneebis modificirebiT. aqedan gamomdinare, praqtikulad ar arsebobs sinqronuli Wrili kulturis movlenebisaTvis. isini
mxolod pirobiTad Seadgenen horizontalur RerZs. is, rac erTi Tvalis gadavlebiT sinqronulad gveCveneba, sinamdvileSi warmoadgens sxvadasxva diaqronuli mwkrivebis daboloebebs sinqronul sibrtyeze. faqti,
romliTac romelime diaqronuli mwkrivi bolovdeba da mxolod amitom
aris moqceuli horizontalur velze, anu TanadroulobaSi, sinamdvileSi, mniSvnelobaTa udidesi nawiliT, istoriul warsuls ganasaxierebs.
gansakuTrebiT aqtiurad aseTi warmodgenebi Semoinaxa yofierebis sarwmunoebriv da zneobriv speqtrSi, sadac ZiriTadad mizezobrivi da SefasebiTi aspeqtebia Tavmoyrili. am seqtorSi ki gansakuTrebiT sayuradReboa
micvalebulTan dakavSirebuli warmodgenebi, radgan isini, genetikuri
TvalsazrisiT, kulturis uZveles Sreebs ganekuTvnebian da gvevlinebian
sazogadoebis socializaciis erT_erT ganmsazRvrel parametrad, iseve
rogorc Sroma, an naTesaobis sistema.
dakrZalva aris micvalebulTa mimarT cocxalTa mxridan naTesauri
damokidebulebis realizacia, rac, erTis mxriv, emyareba mxolod adamianisaTvis damaxasiaTebel bunebriv emociebs, xolo meores mxriv, warmodgenebs suleTze, rac aseve mxolod adamianuri movlenaa. am samyaroze
konceptualurad Camoyalibebuli, myari Sexedulebebi aniWebs azrs dakrZalvas da mis Semadgenel moqmedebaTa mwkrivs. es mwkrivi, Tavis mxriv,
agebs TviT dakrZalvis rituals, romlis konceptualuri safuZveli,
rogorc ukve aRvniSneT, miTosur_religiuri formiT aris warmodgenili
da savsebiT Seesabameba aRebuli sazogadoebis socialuri interesebis
dones. dakrZalva yvelaze ufro datvirTulia pirveladi mniSvnelobebiT
im qmedebaTa Soris, romelTac gulisxmoben micvalebulis kultis saxelqveS. aseve uZvelesia dakrZalvis aqti am kultis yvela elementTa
Soris. misi arseboba dadasturebulia jer kidev gviani paleoliTis
droidan. miuxedavad imisa, rom mecnierTa erTi nawili cdilobs am
faqts rac SeiZleba nakleb rTuli da meqanikuri mniSvneloba mianiWos,
397
igi nebismier SemTxvevaSi miuTiTebs mxolod adamianur garemoze. teSik_taSis, Sanidaris da aziisa Tu evropis sxva gamoqvabulebis binadrebma icodnen TavianTi micvalebulebis ama Tu im formiT dakrZalva.
magaliTad, gamoqvabul sxulSi napovnia adamianis naSTi (TariRdeba,
60000 wliT), romelTan erTad aRmoCnda yvavilebi, romelTagan ori saxeoba gamosadegia saWmlad, erTi _ saWmladac da samkurnalod, xolo
danarCeni xuTi _ mxolod samkurnalod (damowmebulia sul rva jiSi).
mecnierebi fiqroben, rom am dros ukve unda scodnodaT samkurnalo mcenareTa gamoyeneba. amave periodis ConCxebTan erTad xSirad gvxvdeba sxvadasxva cxovelTa sxeulebis nawilebi (taxis yba, irmis xerxemali, xaris
fexi), rasac miiCneven TanCatanebul produqtad, anu micvalebulze zrunvis aSkara gamoxatulebad. aseve sainteresoa micvalebulTa ormoSi Cadeba, misi miwiT, an sxva ram saxiT dafarva, garSemo qvebis Semowyoba,
gvamis JangmiwiT Seferva, mis garSemo nadiris Tavebis dawyoba, rac erTsa da imave dros aris micvalebulis izolireba wriT da nadiris gatanebac saiqioSi. cnobilia SemTxvevebi, roca ConCxTan erTad napovnia
qvis iaraRi, romelsac Catanebuladve Tvlian. am sakiTxis vrceli mimoxilva Cvens mizans ar Seadgens. neandertalelTa samarxebis problema da
vrceli literatura mimoxiluli aqvs i. semionovs Tavis cnobil naSromSi 3 . erTi rame ki cxadia: dakrZalva, rogori wesiTac ar unda iyos
igi Sesrulebuli, pirveladi aqti iqneba is Tu meoradi, nebismier SemTxvevaSi gulisxmobs koncefcias micvalebulis Sesaxeb. wesis Sesruleba
emyareba SromiTi Cvevebis arsebobas, romelTac iyeneben sicocxlis uzrunvelyofis procesSi, anu racionaluri praqtikis sferoSi. amave moqmedebaTa gamoyeneba da produqtis micvalebulisaTvis “gataneba~, ukve gulisxmobs arsebobas da mniSvnelovani masStabiT funqcionirebas mrwamsisa, warmosaxviTi samyarosi, romlis reproducireba racionaluri saSualebebiT xdeba. am momentSi racionalur da iracionalur sferoTa Soris
garkveuli TvalsazrisiT tolobis niSani daismis, radgan praqtikuli
ganxorcielebis saSualebebi migviTiTebs, rom es `arapraqtikuli~ miznebic sicocxlis uzrunvelyofis sferoSi unda yofiliyo gaerTianebuli.
anTropo da sociogenetikuri TvalsazrisiT Sefasebas rom Tavi davaneboT, aRwerili movlenebi, rogorc bunebaSi ararsebulni da bunebrivi
3
Ю. Семенов, Как возникло человечество, М., 1966. стр. 380.
398
analogiebis aramqoneni, mTlianad socialuri samyaros kuTvnilebaa da
kulturis, anu adamianis mier Seqmnili samyaros gamoCenis mauwyebelia.
Cvens pirvel Teziss rom SevexmauroT, vityviT, rom dakrZalva, rogorc
erT_erTi niSani mimdinare sociokulturuli procesisa, Cndeba adamianTa
sazogadoebasTan erTad da misi Sefaseba yovelTvis moqceulia miTosis
sferoSi, xolo misi praqtika miznad isaxavs kulturis iracionaluri
seqtoris racionaluri saSualebebiT realizacias. am Tvalsazrisidan
gamomdinare Cven vTvliT, rom kultura mudam, dRidan misi arsebobisa,
warmoadgenda racionalurisa da iracionaluris organul mTlianobas,
rogorc arsebobisaTvis aucilebel saSualebaTa erTobliobas: warmodgenebi
micvalebulze,
sulze,
imqveyniur
cxovrebaze,
da
a.
S.
si-
kvdil_sicocxlis sademarkacio xazze ki ar iyo ganlagebuli, aramed
praqtikulad vlindeboda adamianis sazogadoebrivi arsebobis yvela momentSi. swored am viTarebam ganapiroba is revoluciuri texili zneobriobaSi, romelic qristianul religiasa da civilizaciasTan aris dakavSirebuli. am movlenaTa Soris Tavisi, savsebiT gansazRvruli adgili
uWiravs imqveyniur cxovrebaze Sexedulebebs da maTi praqtikuli realizaciis saSualebebs. amitom xdeba, rom maTTvis damaxasiaTebeli ambivalenturoba, alegoriuloba da simboluroba sazogadoebis yvelaze TvalsaCino maxasiaTeblebis Sepirispirebis gziT aris gamoxatuli.
ideaTa samyaro - winaprebis gonis produqti, romelic maT TavebSi
iyo aRbeWdili, aRar arsebobs, magram darCa wesi da rituali, anu moqmedebaTa mwkrivi, romelic, miuxedavad misi pirobiTi mniSvnelobisa, realur warmodgenas gviqmnis aw gamqrali samyaros Sesaxeb. am sakiTxebze
msjelobisas gasaTvaliswinebelia monawile komponentTa cvladobis koeficienti mimdinare procesis istoriuli dinamikis pirobebSi. ritualuri moqmedebebiT, realuri sagnebiT, Tu simbolo_niSnebiT asaxul miTo_religiur sistemas wakiTxvis Tavisi wesi gaaCnia, radgan masSi kodirebulia specifikuri socio_kulturuli garemo, romlis Sefaseba da
misTvis saTanado istoriuli adgilis gamoZebna mkvlevaris ZiriTad amocanas warmoadgens. wesebi, maTi gamomxatveli moqmedebebi, maTSi CarTuli
materialuri sagnebi warmoadgens pirobiT aRmniSvnelebs, niSnebs, romelTac sxvadasxva dros SeiZleba gansxvavebuli interpretacia gaaCndes. magaliTad samarxi, romelic yovelTvis inarCunebs Tavis ZiriTad mniSvne-
399
lobas, mowyobis, gamarTvis, agebis, Semkobisa da a. S. wesiT, mudam cvladia, radgan yovel kerZo SemTxvevaSi igi gamoxatavs misi Semqmnelebis,
anu dakrZaluli piris sazogadoebisaTvis aRebul istoriul momentSi
damaxasiaTebel konkretul warmodgenebs da am warmodgenaTa realizaciis
xelmisawvdom saSualebaTa erTobliobas, romelic verasodes ver aRwevs
Tavis optimums. e. i. igi aris zogadi ideis interpretaciis erTi konkretuli SemTxveva, romelsac Tavis mxriv sakuTari optimaluri formebisaken swrafva axasiaTebs, magram, unda vivaraudoT, rom verasodes ver
aRwevs zRvrul dones misi faqtobrivad ar arsebobis gamo (magaliTad,
rogori mdidrulic ar unda iyos samarxi, Teoriulad ufro mdidruli
variantic SeiZleba warmovidginoT). amdenad variantTa dausrulebeli
ricxvi arsebobs TviT erTi interpretaciis SigniT. roca saqme gvaqvs
materialur sagnebTan, SeiZleba mogveCvenos, rom maTze dayrdnobiT advilia problemis aramaterialuri nawilisaTvis Tvalyuris devneba, magram
siZnele gacilebiT ufro didia, vidre igi erTi SexedviT Cans. yovelTvis gasaTvaliswinebelia am materiis Semqmneli impulsis xasiaTi, misi
mravalferovani socialuri, ekonomikuri, religiur_miTosuri da a. S.
speqtri, romelsac, rogorc aRvniSneT, ar gaaCnia zRvruli done da Sesabamisad amowurvadi raodenoba. es impulsi, anu ganpirobebuli rwmena_warmodgenebi, mudmiv moZraobaSi aris, radgan igi istoriulad cvladi sazogadoebis erT_erTi parametria. saboloo jamSi Cven gvinda
vTqvaT, rom sazogadoebis kulturuli veli yovelTvis ganicdis garkveul SeSfoTebas, energetikul gamovlenebs, romelsac, erTi da igive formaluri konturis pirobebSi, SesaZloa gaaCndes interpretaciis gansxvavebuli varianti da yovelTvis Seesabamebodes sazogadoebis istoriuli
cxovrebis ama Tu im etaps. yvelaferi erTad ki Seadgens uwyvet
process, romelsac kultura hqvia da romlis Semoqmedi aris sazogadoeba. amitom kulturis SigniT movlenebi urTierTkavSirSi arian, rac
ganapirobebs uwyvetobas maradiuli gardaqmnebis formiT.
kulturis axali da Zveli elementebi mudam Tanaarseboben kulturul velze misi SeSfoTebis (Tu gnebavT daWimulobis) araTanabrobis
Sesabamisad. SeSfoTeba, daWimuloba, rac principSi sazogadoebis aqtivobas niSnavs, kulturis gamovlinebis formaa da kvebavs process, sadac
arsebuli struqturis siRrmeSi, socialuri aqcentebis gadasmis gziT,
400
warmoiqmneba nawilobriv axali, gaSualedebuli etapebi, riTac, Tavis
mxriv, garantirdeba kulturis formaTa memkvidreobiToba. am ukanasknelis ama Tu im TanamimdinareobiT praqtikaSi gamoxatvis aucilebloba iZleva tradicias. tradiciis safuZvelze warmoqmnili sazogadoebrivi Semoqmedebis formebi yovelTvis optimalurad asaxavs sazogadoebrivi cxovrebis dinamikas da masTan srul SesabamisobaSi saxeicvleba, naklebad
konfliqturi aris da maRali socialuri plastikuroba axasiaTebs. tradiciuli institutebi sazogadoebis struqturis mniSvnelovan cvlilebebs uZleben da didxans agrZeleben funqcionirebas.
miTosSi asaxuli mobiluri warmodgenebi, romelTac movyavarT didi religiebis mier SemuSavebul sistemebamde, Tanamedrove yofaSiac warmarTaven rogorc adamianTa sayofacxovrebo saqmianobas, ise SromiTi CvevebiTa da ekonomikuri faseulobebiT dasabuTebul sarwmunoebriv moqmedebebsac, rac safuZvels gvaZlevs isini ganvakuTvnoT sicocxlisa da
cxovrebisaTvis aucilebel movlenaTa kategorias. am sferoSi aris Tavmoyrili yvela piroba racionalurisa da iracionaluris organuli
mTlianobisaTvis. movlenaTa am mwkrivSi yovelTvis gamoixateba yvela
istoriuli epoqis Sesabamisi sazogadoebis interesTa jami, materialuri,
socialuri da sarwmunoebrivi aspeqtebi, rac qmnis erTobliobaSi sinqronuli kulturuli velis uTanabrobas, rogorc wminda socialuri,
ise pirobiTi niSnobrivi TvalsazrisiT. magaliTisaTvis SeiZleba movitanoT Cveni yofisaTvis damaxasiaTebeli viTareba, roca sinqronul velSi
erTdroulad aRinusxeba genuri inJineria da micvalebulisaTvis saTvaleebis da saaTis, Tu sxva sayofacxovrebo nivTebis Cayolebis Cveuleba.
am ori faqtidan pirveli Cvens droSi iRebs saTaves, misi diaqronuli
xazi momavalSi gagrZeldeba, magram ar momdinareobs warsulidan. meore
faqtis ideur safuZvelTa uZvelesi warmomavloba yvelasaTvis cnobilia,
magram CamoTvlili sagnebi axal droSi SeiTvisa Zvelma ritualma, ise,
rom Tavisi arqauli struqtura xeluxleblad SeinarCuna. cxadia, rom
igi amave principiT momavalSiac SeinarCunebs Tavs, vidre misi arsebobisaTvis aucilebeli socialuri garemo iarsebebs. magram am magaliTidan
aSkarad Cans, rom kulturis sinqronul WrilSi erTmaneTis gverdiT Tanacxovrobs principulad gansxvavebuli warmomavlobisa da perspeqtivis
mqone yofiT realiaTa simravle da ritualSi moqcevis gziT aqtiurad
401
uwyoben xels uTanabro socio_kulturul velze garkveuli balansis
warmoqmnasa da SenarCunebas. kulturul movlenaTa istoriuli dinamika
ar emTxveva gansxvavebul social _ ekonomikur struqturaTa aRmocenebisa da kvdomis grafiks. kulturuli movlenisaTvis damaxasiaTebelia
garkveuli plastikuroba, modificirebis unari, ris gamoc am movlenaTa
mniSvnelovani nawili, gansakuTrebiT is, romelic gare bunebaSi mimdinare
procesebis analogiiT aris agebuli, didxans inarCunebs sawyis struqturas. adamiani musties xanaSi micvalebuls nadiris Tavebs atanda, brinjaos xanaSi ki liTonis iaraRsa da keramikas, Cvens Tanamedrove cxovrebaSi ki Tanamedrove moTxovnilebaTa dasakmayofileblad aucilebel nivTebs. mTeli istoriis manZilze ki ucvleli rCeba ZiriTadi RerZi imqveyniurobis garSemo arsebuli warmodgenebisa, romlis mixedviT micvalebuls im qveynad sWirdeba yvelaferi, rasac am qveynad iyenebda amasTanave
cocxalTa saqmianobisa da movaleobis mniSvnelovan nawils Seadgens
zrunva micvalebulze. wlis manZilze moniSnuli mravalricxovani sakraluri dReebis mniSvnelovani nawili micvalebulTa mosagonrad iyo
gankuTvnili. am dReebSi gansakuTrebuli gulmodgineobiT sruldeboda
maTi im qveynad uzrunvelyofisaTvis gankuTvnili grandiozuli ritualebi. micvalebulebs, maTi warmodgeniT, seriozuli daxmarebac SeeZloT.
aseve SeeZloT mZime zianis miyenebac. amitom maTdami damokidebulebaSi,
garda adamianuri siyvarulisa, SiSi da krZalvac igrZnoboda. ra umniSvneloc ar unda yofiliyo piri sicocxleSi, igi gardacvalebis Semdeg
ama Tu im doniT sazogadoebriv mniSvnelobas iZenda. amdenad micvalebulTa movla_patronobiT, garda uSualo naTesavisa, mTeli koleqtivi iyo
dainteresebuli.
aseTia sakiTxis Teoria. zogadi Teoriuli poziciis safuZvelze
iqmneboda suleTis konkretuli seqtorebisa da segmentebis damazustebeli suraTebi, miTosuri epizodebi, saTavgadasavlo siuJetebi, romelTa
erToblioba ritualTan qmnida kults.
ùïìóäàï æï æïþîóíåþóäàï íïïèþëþò
402
saiqios Sesaxeb arsebul warmodgenebSi gansakuTrebuli adgili
uWiravs saiqiodan gamoSvebulTa, udrood wasulTa da amis gamo dabrunebulTa, Tu sxva ram gansakuTrebuli mizeziT saiqiodan mosul pirTa
naambobs. es miTosuri Zeglebi, uZvelesi droidan dawyebuli dRemde,
TviT homerosisa da dante aligieris CaTvliT, principulad erTi modelis sxvadasxva versiebs warmoadgenen.
gilgameSis TavgadasavalSi, am TvalsazrisiT, yuradRebas iqcevs XII
tabula, romelic poemis organuli nawili ar aris. igi poemas mimatebia
Zveli welTaRricxvis II aTaswleulis bolos, Tu I_is damdegs da uaRresad saintereso masalas Seicavs suleTis yofisa da mowyobis Sesaxeb.
XII tabulaSi areklilia Zveli epikuri simReris, `gilgameSi da
tirifis~ motivebi. am simReraSi moTxrobilia, rom iSTars hqonda sayvareli xe, tirifi, romelSiac Casaxlebulan demonebis wyvili, qali liliti da mamri lilu. gilgameSma isini gandevna da xe moWra, saidanac
iSTars daumzada savarZeli da sawoli. samagierod iSTarma gilgameSs
misca doli da misi joxebi (i. diakonovs am adgilis Targmani mTlad sandod ar miaCnia, Tumca doli da misi joxebi, romlis xmaze diliT sawolidan dgebian gilgameSis amxanagebi, pirvel tabulaSia naxsenebi).
radgan am dolis xma dilaadrian erekeboda mamakacebs samuSaoze, uruqis
qalebs igi sZuldaT da maTi locva_vedrebiT igi, Tavis joxebianad,
qvesknelSi Cavarda. gilgameSma maT amosatanad enqidu gaagzavna da Tan
daariga, rogor moqceuliyo qvesknelSi mogzaurobisas, raTa iqaurobis
saSiS binadarTa risxva ar gamoewvia. Tu isini ganrisxdebodnen, enqidu
samzeoSi veRar dabrundeboda. enqidu arRvevs gilgameSis mier danabarebs
da micvalebulebi mas samudamod toveben qvesknelSi. damwuxrebulma
gilgameSma daxmareba sTxova enlils, magram mama enlilma mas xma ar gasca. Semdeg igi TxovniT mTvaris RvTaeba sinTan mivida, magram pasuxi arc
sinma gasca. bolos gilgameSi mivida easTan da mas Txova daxmareba. am
ukanasknelma nergals daavala qvesknelidan amoeSva enqidus suli, romelsac gilgameSisaTvis `miwis kanoni~ unda aexsna. enqidu am sapatio
motiviT da isic droebiT, amouSves samzeoze. enqidus naambobidan CvenTvis gansakuTrebiT sainteresoa is adgili, sadac igi suleTSi micvalebulis mdgomareobas aRwers. gilgameSi ekiTxeba:
`is, vinc Ze Soba, naxe Sen? _ vnaxe,
403
is miwaSi nugeScemulia da purs Wams (albaT puriT uzrunvelyofilia. _ i. s.)
is, vinc sami Ze Soba, naxe Sen? _ vnaxe,
is miwaSi nugeScemulia da wyals svams (albaT purTan erTad wyalic aqvs, i. s.)
`is, vinc oTxi Ze Soba, naxe Sen? _ vnaxe,
mas aWmeven da asmeven, misi guli xarobs.
is, vinc xuTi Ze Soba, naxe Sen? _ vnaxe,
mas ferdebi SiSveli aqvs, rogorc mamac mebrZols.
is miwaSi nugeScemulia, is sasaxleSi Sedis.
is, vinc eqvsi Ze Soba, naxe Sen? _ vnaxe,
...
aq teqsti dazianebulia da pasuxi ar Cans. momdevno kiTxvaSi
naxsenebia `is, vinc Svidi Ze Soba~, magram pasuxi aqac dazianebulia. arc
is Cans Tu momdevno kiTxva ramden Zeze daismis, magram pasuxi aseTia:
`vnaxe, rogorc RmerTis niSani, madliT savse, gamSvenebuli~.
am saintereso da kidev sxva, aseve uaRresad sayuradRebo kiTxvebis
Semdeg, sadac naxsenebia `anZiT mokluli~, da kidev teqstis dazianebis
gamo, raRac sxva ucnobi mizeziT mkvdari, aseve omSi daRupuli meomari,
daismis kiTxva:
`is, visi sxeulic velzea mitovebuli, naxe Sen? _ vnaxe,
misi suli miwaSi ver isvenebs.
is, vis sulsac pativs ar scemen, naxe Sen? _ vnaxe,
qoTnidan narCenebs, quCaSi dayril puris namcecebs Wams is” 4 .
am dialogSi, miuxedavad teqstis dazianebisa, aSkarad aris gamokveTili pozicia, Tu raze aris damokidebuli sulis keTildReoba suleTSi. mTeli simZime am saqmisa ekisrebaT gardacvlilis memkvidreebs, xolo
is, visac memkvidre ar hyavs, an iseTi darCa, romelic micvalebuls saTanado pativs ar miagebs, aseTi micvalebulebi maradiuli siduxWirisaTvis
arian ganwirulni. ganmeorebiT unda ganvacxadoT, rom qarTul sinamdvileSi damowmebuli wesebi TiTqmis zustad imeoreben am motanili sistemis ZiriTad punqtebs, gansxvaveba Tavs iyris ritualis Sesrulebisa da
istoriuli realiebis sferoSi. ZiriTad struqturas cvlileba praqti4
Эпос о Гильгамеше, М.. 1961. Targmani da komentarebi i. m. diakonovisa. aseve am
sakiTxTan dakavS. literatura.
404
kulad ar ganucdia, igi mxolod zedapirul movlenebs Seexo. msgavsi
warmodgenebi mTeli kavkasiis masStabiT aris damowmebuli jer kidev
XIX saukunis periodul gamocemebSi. saqarTveloSi am sakiTxebs yuradReba miaqcies r. erisTavma, n. urbnelma, m. janaSvilma. m. kovalevskim,
v. milerma, g. Cursinma da sxv. radganac TviT wesebi amJamad Cveni interesis sagans ar Seadgens, maT ganxilvas aRar SevudgebiT da mxolod aRvniSnavT, rom mTel saqarTveloSi gavrcelebuli iyo micvalebulTa
uzrunvelsayofi ritualebi, romelTa Seusrulebloba iwvevda micvalebulTa mxriv wyromas, xolo cocxalTa mxriv gakicxvas. aseTive wesebi
aris damowmebuli Crdilo kavkasiaSic.
qarTuli eTnografiuli yofa uaRresad saintereso masalas iZleva.
masSi SenarCunebulia ara mxolod ZiriTadi principi, e. i. saiqios gadasuli sulis movla_patronobis aucilebloba, aramed areklilia emociebis samyaro, Cans micvalebulis sazogadoebrivad mniSvnelovani miTosur_religiuri gaazrebac. qarTvelebisa da maTi uSualo winaprebisaTvis
micvalebuli iseve iyo sakraluri obieqti, rogorc es iyo wina aziis
Zveli xalxebisaTvis. masTan dakavSirebuli rwmenebis speqtrisaTvis damaxasiaTebel ambivalenturobas apirobebda micvalebulis gaazrebis ormagi
standarti: erTis mxriv, mas SeeZlo keTili gavlena moexdina cocxalTa
cxovrebaze, magram, amave dros, didi zianis motanac SeeZlo da uwminduradac iTvleboda.
masTan kontaqtis Semdeg aucilebeli iyo ritualuri
ganwmenda. gansakuTrebiT aqtiurad igrZnoboda maTi mniSvneloba nayofierebasTan dakavSirebul rwmena_warmodgenebSi. micvalebulTa samyaro ganlagebuli iyo specifikur sivrcobriv sartyelebSi. Tavdapirvelad es
sivrce, `gareskneli~, samzeosTan erTad samyaros horizontalur RerZze
yofila moqceuli, xolo Semdeg gadainacvla sakoordinacio vertikaluri RerZis qveda boloze da `qveda sknelis~ anu `qvesknelis~, saxeliT aris cnobili, xolo terminma `gareskneli~ sxva mniSvneloba SeiZina. amasTanave es Sexedulebebi mravali variantiT aris warmodgenili
da yovel maTgans Camoyalibebis sakuTari gza gaaCnia 5 . amaT Soris sainteresoa is gadmocemebi, romelTac aSkarad atyviaT qristianobis gav5
i. surgulaZe, qarT. xalx. orn. simbolika, gv. 91 da Semdeg. misive, sivrcobrivi aspeqti qarTvelTa religiur da miTosur warmodgenebSi. masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis (Semdeg mse), XXIII gv. 158.
405
lenis nakvalevi. magaliTisaTvis moviyvanT XIX s_Si mweral daviT
kldiaSvilis mier Caweril masalas, romlis mixedviT saiqio aris mSvenieri mwvane veli, sadac micvalebulTa sulebi, spetaki, TeTri cxvrebis
saxiT Zoven, xolo mwyemsad angelozi udgaT. es momenti Cveni Tvalsazrisis sailustraciod gansakuTrebiT sayuradRebod gveCveneba da mas sagangebod SevexebiT qvemoT, axla ki minda movitano vrceli amonaweri d.
kldiaSvilis moTxrobidan `msxverpli~, romelic mas Tavisi mezobeli
glexisagan, saiqioSi namyofi levana sirbilaZisagan mousmenia 6 .
`Wuris Tavze, _ ase iwyebs Txrobas moTxrobis personaJi, _ cxonebul mamaCems erTi Zveli, daberebuli muxa hqonda. cxonebulma am muxis
mobelva miTxra erTxel. xeze asvla da xelSi najaxis damZimeba erTi
iyo... yuri ar vaTxove amas da davuwye Stoebs Wra... erTi Sto movWer,
Camovagde, meore movWer, Camovagde, mesame Stos rom movuqnie, ver movaxvedre, orjer_samjer davacile... guli momivida, nuTu ase dameRala xeliTqva, erTi Ronivrad moviqnie, moxvda Stos marTalia Cemi najaxi, mara
ar gaWra, sul ar miekara rkina xes. Turme ras moWri... Cven aba ra vicodiT, mere gavigeT... Turme am muxaze angelozebs Cveulebad hqoniaT Camofrena... me ki ufro momivida guli... rac Zali da Rone mqonda, kidev
moviqnie najaxi... Sens mters, me rom damemarTa. uceb TvalebSi wamomibnelda, win raRac Savad wamefara da xidan Camovardnils Zlivs damyolia suli miwaze... cocxalmkvdari mnaxes Turme muxis qveS da wamiRes
saxlSi... iseTi avad Seviqeni, iseTi, rom Cems morCenas adamiani aRar fiqrobda Turme... ra ar eqna mamaCems... jer ganatexi gaatania Turme dedakacebs, mere cxra gamocdil qals, cxra_cxra sanTliT xelSi, TiTos
cxra_cxra locva aTqmevina im muxasTan, wminda giorgisaTvis Cemi zoma
wminda sanTeli mierTmia, magram ar meSvela da ar meSvela mainc araferi... erT dRes movmkvdarvar kidec... SeeqnaT Turme erTi tirili da kivili...
Cems gasvenebaze daiwyes Turme laparaki... me araferi mesmis... ama-
sobaSi
me
zecaSi
davfrinav,
Cemi
suli,
rasakvirvelia...
sul
maR-
la_maRla mifrinavs... zevidan davCerebivar dedamiwas, burTiviT patara
moCans... ucbad Cems Tvalwin gadaiSala imisTana amwvanebuli mindori,
imisTana, rom mis naxvas araferi jobia... mindoria imisTana, kide ara
6
d. kldiaSvili, msxverpli; misive, Cemi cxovrebis gzaze. qarTuli proza, t. 16,
gv. 39-41; 387.
406
aqvs, mTeli weliwadi rom iaro, gars ver Semouvli... muxlebamdea mwvane,
abreSumiviT balaxi... aris am mindorze gabneuli uTvalavi cxvari da am
balaxs wiwknian... sul, sadac ar gaixedav, yvelgan cxvaria... wvrili gza
Semxvda erTi, davadeqi am gzas, viare, viare da wyarosTan mivedi... wyali
imisTanaa, rom mkvdars gaacocxlebs misi erTi wveTi... wyarosTan kaci
wevs... damiZaxa, sadauri xaro, me movaxsene, rom ama da am soflidan var
Tqva. ama da am kacis Svili Tqva. aba Seni aq mosvla adreao, miTxra... Sen
isev dedamiwaze unda dabrundeo... gahyevi am gzas, arsad gadauxvio, boloSi simona kikabiZes Sexvdebio, mixval imasTan da is gaswavlis gzas
dedamiwaze rom Caxvideo... miTxra, Tu galoba rame gaigono, deiCoqe da
ise iyavi, sanam galobis xma ar Sewydebao... gamixarda simona kikabiZis naxva, gavwie naCvenebi gziT, viare am mindvriT, sul cxvriT iyo savse iqauroba... bevri viare. erT adgilas Semxvda simona... zis da masTan ramodenime Cveni sofleli micvalebulebic arian... musaifoben. daminaxes,
geexardaT, ambavi mkiTxes. mere me vkiTxe, es ra adgilia Tqva. mipasuxes,
samoTxeao da wyarosTan rom kaci iwva, angelozi yofiliyo Turme... rasac cxvrebs xedavo, cxonebulTa suliao...
angelozi uyurebs maT, ara
daakldeT rao. rom vlaparakobT ase, moisma imisTana mSvenieri galoba,
rom mTel sicocxleSi imisi yureba rava mowyindeba adamians? _ yvelam
muxli moviyareT, simonam miTxra, angelozTa galobaa, RmerTs adidebeno...
bevri vilaparakeT, bevri Cveneburi vnaxe, vinc iq iyo... simonam miTxra,
mamaSenis locva Zalian wagdgomiao, RmerTs Senze mowyaloba mouRia da
aq nuRar agvianebo... rogorc giTxra angelozma, dedamiwaze male dabrundio. yvelas gamoveTxove, simonam gza maswavla da Cemi suli swored im
dros daubrunda Cems leSs, roca gasvenebas is is iyo mipirebdnen. yvela
gaSterda, gacocxlebuli rom daminaxes... erT Tveze sruliad gamovkeTdi
da mas aqeTia, RvTis SewevniT, frCxili ar wamomtkenia~.
motanili teqsti sayuradReboa da araerTgvarovani. masSi organulad aris Serwymuli sxvadasxva istoriuli epoqebisa da miTosur_religiur samyarosaTvis damaxasiaTebeli warmodgenebi. garkveuli kulturul_istoriuli gadamuSavebis Semdeg igi sinkretuli bunebis damoukidebel produqtad aris Camoyalibebuli. cxadia, rom saZovari, RvTaebrivi
mcveli da uricxvi maZovari cxoveli arqauli miTosidan da religiebidan aris Semosuli, aseTive Zveli kompleqsi unda iyos wyaro da wamo-
407
wolili angelozi, romelic aqve motanili imeruli sinamdvilis Sesabamisobaa: dasawyisSi aRwerili iyo WurisTavi, muxa da masze msxdomi
angelozebi. es kompleqsi sakraluri centris gansaxierebaa 7 . samoTxis
d. kldiaSviliseul variantSi ar Cans WurisTavTan `wyarosTan mdgomi
muxa~ xe, romelic qarTuli xatis karis kompleqsis ZiriTadi komponentia. wyaro aq xalxuri gaazrebiT warmoadgens samoTxis centrs, rasac
zemoT aRwerili kompleqsi Seesabameba. cxvari da mwyemsi qristianuli
simboloebia, iseve, rogorc angelozi, romelsac qristianobisagan mxolod saxeli SerCenia. am SemTxvevaSi winaqristianulisa da qristianulis Sexvedris safuZvelze warmoqmnilia produqti, romelic moqmedebs
qristianobis SigniT, magram misi struqtura ar aris qristianuli. SeWrili qristianuli elementebi zedapirulad aris aTvisebuli Zveli
araqristianuli sistemis mier imdenad, ramdenadac sakmarisi iyo xalxis
faqtobrivi rwmenis gamosaxatavad, romelic yovelTvis warmoadgenda
qristianulisa da araqristianulis ama Tu im saxis erTobas. miuxedavad
amisa, xalxuri warmodgenebi yovelTvis moqmedebda qristianobis niSniT
da mis organul gansaxierebad iTvleboda. marTlac, qristianuli elferis mqone narevi struqturebi ver arRvevdnen qristianobis arss, radgan
misi ZiriTadi debulebebi umaRles sarwmunoebriv eTikasa da zneobriv
RirebulebebSi iyo davanebuli, romlis darRveva warmarTul materializms ar SeeZlo. amitom eklesia sakmaod neitralurad ekideboda
kultmsaxurebisa da xalxuri warmodgenebis rig elements, romelic
qristianobaSi Zveli yofierebis gziT aris SemoWrili da nakleb ixsneba
qristes moZRvrebiT. amgvar faseulobas warmoadgens zemoT aRwerili
saZovari, sadac qristianuli simbolo cxonebuli sulisa, naturaluri,
zoomorfuli saxiT aris gaazrebuli. cxonebulTa samyofi warmoadgens
saZovars (Zalian kargs), sadac cxvrebi (cxonebulTa sulebi) Zoven. aSkaraa. rom es suraTi sagrZnoblad gansxvavdeba samoTxis Tundac danteseuli aRwerilobisagan. xalxuri samoTxis saidumlo imaSi mdgomareobs,
rom man scada da meqanikurad dauaxlova erTmaneTs qristianuli `mwyemsi
keTili~, saZovari_samoTxe, spetaki cxvari_cxonebuli, warmarTuli sarwmunoebisa da miTosis `karg sanadiro adgilebs~, saZovars, saidanac ara7
Le Mythe de l'Eternel Retour, par Mircea Eliade, Le symbolisme du "centre", p. 30. z. kiknaZe, qarTuli miTologia, jvari da saymo. Tbilisi, 1966, gv. 13 da Semdeg.
408
feri ikargeba da sxva amgvars, rac tipiuria miTosisaTvis da axloa
xalxis tradiciul azrovnebasTan. marTlac, Tanaxmad Zveli warmodgenebisa, imqveyniur saZovrebze Zovs RvTaebaTa da micvalebulTa saqoneli. am
rwmenis anarekls vawydebiT Zveli xalxebis religiur teqstebSi. magaliTad, erTi xeTuri teqsti ase avedrebs micvalebuls mzis RvTaebas:
`o, mzis RvTaebav, mieci mas saZovari, uflebiTa da keTildReobiT
de, arvin waarTvas, arvin Seedavos, de, rom saZovarze xari da cxvari,
cxeni da jori umwyemson~.
micvalebulTa mxares ewodeba - saZovari (msxvilfexa saqonlisaTvis). naTqvamia, rom:
„iamam pirvelma miagno am gzas.
am saZovars ukan veravin daibrunebs.
sada odesRac gaiares Cvenma mamebma,
iqve (monaxaven) TavianT gzas cocxlebi
(anu Semdeg dabadebulni) 8 .
„avestaSi“ indur RvTaebas, ramas, rogorc suleTis gamgebels, eZRvneba „rigvedidan“ citirebuli teqsti da ewodeba „mSvenieri jogebis
mflobeli“. „avestaSi“ saqonlis suli mimarTavs RmerTebs da ambobs: „me
ar myavs ukeTesi mwyemsi, vidre Tqven“. am mimarTvas exmaureba xeTuri
formula: „mzis RvTaeba zeciuri - Cemi mfarveli, kacebis mwyemsi“.
veli-saZovari, rogorc gardacvlilTa sulebis sadguri, rogorc
Semadgeneli nawili micvalebulTa RvTaebis saxelwodebisa, mraval indoevropul enaSia cnobili 9 . aqedan gamomdinare, qarTul yofaSi damowmebuli saiqio, rogorc saZovari, uZvelesi kulturuli simboloa, romelic CvenTanac yofila cnobili.
micvalebulebTan dakavSirebul agrarul interesebs Tu gavixsenebT,
iq SesaZlebelia adresamiwaTmoqmedo xanidan momdinare warmodgenebic davimowmoT, sadac cxoveluri da miwieri warmonaqmnebi aradiferencirebulad aris dakavSirebuli bunebis didi dedis wiaRTan da erTad ganixileba, rogorc misi wiaRidan aRmocenebadi 10 . cxadia, miwismoqmedebis
8
rigveda, X 14.2.
Т. В. Гамкрелидзе, Вяч. Вс. Иванов, Индоевропейский язык и индоевропейцы. II.
Тбилиси. 1984. стр. 823-4. iqve literatura am sakiTxze.
10
i. surgulaZe, qarT. xalx. ornamentis simbolika, gv. 123 da Semdeg.
9
409
pirveli nabijebis epoqaSi, roca cxovelTa domestikaciac mimdinareobda,
maT erTi mfarvelis ganmgeblobaSi ganixilavdnen. amave ZalasTan unda
yofiliyo dakavSirebuli warmodgena gareuli nadiris mfarvelis Sesaxebac, radgan gareuli cxovelebis Sesaxeb warmodgenebi mWidrod aris
dakavSirebuli SinaurTan. mogvianebiT isini meurneobis analogiur formebad ganixileba, oRond nadiri `RvTaebebis saqonelia~ da RvTaebebi
mwyemsaven, maSin roca Sinaur cxovels adamiani udgas mwyemsad, romelsac RvTaeba exmareba Tavisi funqciis SesrulebaSi 11 . uadres xanaSi rogorc nadirs, ise Sinaur cxovelebsa da mcenareebs, erTi mfarveli unda
hyolodaT, romelic imavdroulad keris mfarveli qalRvTaebac unda yofiliyo. amas mowmobs ritualur sityvierebaSi naxsenebi gareuli cxovelebis ritualur praqtikaSi SinauriT Canacvlebis wesi. ritualSi
gareulis Sinauri cxoveliT Secvlis faqts axsnac moepoveba wm. giorgis mier eklesiaSi moyvanili xaris saxiT. gadmocema mogviTxrobs, rom
adre wmindans eklesiaSi iremi mohyavda, romelic garkveuli viTarebis
gamo Secvala xariT. uZveles periodSi gareul nadirTan erTad moiazrebodnen totemuri zoomorfuli `winaprebi~, romelTa mxareSi midioda adamiani gardacvalebis Semdeg. saiqio maT `karg sanadiro adgilad“
hqondaT warmodgenili. aseTi miTosuri sanadiro adgilebis suraTovani
asaxvis faqtebi uxvad gvaqvs pirveli aTaswleulis Sua xanebis liTonis
sartyelebis mxatvrul gaformebaSi, aseve sxva daniSnulebisa da saxis
nivTebis dekorSi, romelTa sarwmunoebrivi samyarosadmi gankuTvniloba
sruliad aSkaraa. nadir_frinveli, rogorc amas rigi xalxuri ritualisa mowmobs, lamis ukanasknel xanebamde inarCunebda sakulto mniSvnelobas. amitom, samonadireo da adremesaqonleobasTan dakavSirebuli warmodgenebis siaxlovis gamo, unda vifiqroT, rom saZovari da `kargi sanadiro adgili~ miTossa da rwmenis sferoSi Caenacvleba erTmaneTs, rogorc saerTo semantikuri velis mqone adeqvaturi Rirebulebebi. am viTarebis sailustraciod iqneb sayuradRebo iyos is faqti, rom Zveli
islandielebi Tevzis rewvas uwodebdnen `zRvis~, Tu `zRvaze mkas~. rogorc Cans, msgavsi viTarebisas aRmniSvnelis SecvliT aRsaniSni ar icvleba, rac maTi semantikuri erTianobis damowmebad unda miviCnioT.
11
iqve, gv. 42-43.
410
motanili masala cxadyofs, rom saiqioze warmodgenis ZiriTadi
principi yvela xalxsa da yvela droSi erTia: gardacvlilis suli gadadis saiqioSi, sadac mas iseTive cxovreba xvdeba, rogoric amqveynad
datova. micvalebulTa uzrunvelyofa akisriaT cocxlebs, riTac isini
moipoveben erTis mxriv micvalebulTa keTilganwyobas, meores mxriv karg
saxels sazogadoebaSi. amasTanave amtkiceben tradicias, romelmac momavalSi maTi saiqio unda uzrunvelyos. am warmodgenaTa ritualis saSualebiT realizebis wyalobiT warmosaxviTi samyaro materialurad SesagrZnob faqtad iqceva da praqtikul adgils iWers sicocxlisa da
cxovrebis uzrunvelyofis sistemaSi.
àïíãïüïíåþóäò æï ùïèûéâïîåþóäò
aSkaraa, rom micvalebulebze zrunva da misi saiqio cxovrebis ama
Tu im saxiT uzrunvelyofa kulturis uZvelesi monapovaria. sagvareulo
wyobis dros micvalebulis problemas wyvetda Tavad gvari, sakuTari interesebis gamomxatveli ritualebiT, romlebic aRadgendnen sociumis
wevris `gasvlis~ gamo darRveul balanss da saTanadod `amSvidebdnen~
micvalebuls.
diferencirebul
sazogadoebaSi
imqveynad
Tavs
kargad
grZnobda is, vinc amqveynad bevr Zes tovebda. nebismier SemTxvevaSi Sewiruli sakvebi, samoseli, Tu saqoneli, usaTuod unda moxvedriliyo suleTSi, rasac Wirdeboda specifikur saSualebaTa mTeli arsenali, _
ritualuri moqmedebebi, romelTa Sesabamisi mimdevrobis gamoyeneba saSualebas miscemda dainteresebul pirs SeWriliyo iracionalur, sakralur
sivrceSi da garkveuli faseulobebi gadaetana samzeodan suleTSi. aseT
moqmedebebad iTvleboda micvalebulis saxelze saqonlis dakvla, `dayeneba~, an Tavisuflad gaSveba, sulis cxenis `sirbiliT gaxeTqva~, saflavSi Cayoleba, simdidris gacema_gafantva, micvalebulis saxelze darigeba da a.S. svaneTis yofis xangrZlivi kvlevis Sedegad vera bardaveliZem daaskvna, rom `svanebis Zveli rwmenis Tanaxmad, saiqio idealizebuli
saaqaos kopioa, xolo micvalebulis suli, romelic cxovrebas saiqioSi
ganagrZobs, cocxali adamianis oreulia... sulis oreuls, cocxali adamianis msgavsad, esaWiroeba kveba, tansacmeli, sanadiro da Sinauri piru-
411
tyvi, saWiroa garkveuli wesebis dacva... rom maxloblebis kmayofilma
micvalebulebma maT Tavisi wyaloba gaudidon 12 . micvalebulis Tangasayolebeli qonebis erTi da mniSvnelovani nawili yofila is simdidre,
romelsac saflavSi Caayolebdnen, akldamaSi Seutandnen, an micvalebulTan erTad dawvavdnen. rogorc legenda gadmogvcems, skandinavTa umaRlesma RvTaebam, odinma brZana, rom brZolebSi daRupulma yvela meomarma
masTan unda miitanos mTeli ganZi, rasac ki am ukanasknels sakrZalav koconze daudeben, an rac mas miwaSi aqvs gadamaluli 13 .
albaT ar Rirs drois dakargva sayovelTaod cnobili istoriuli
Zeglebis daniSnulebaze msjelobisaTvis, radgan araviTar saidumlos ar
warmoadgens is faqti, rom mdidruli istoriuli samarxebi, maTi inventari, yorRanebi, piramidebi, mavzoleumebi, akldamebi, dolmenebi da a. S.
sakrZalavi nagebobebi iyo da dakrZalvis ama Tu im koncefcias gamoxatavda. es nagebobebi, garda dolmenebisa, gardacvalebuli maRali socialuri statusis mqone piris saimqveynio cxovrebis Sesabamisad mowyobis
ideas emsaxureboda. dolmeni ki, rogorc koleqtiuri samarxi, albaT amqveyniuri socialuri jgufis im qveynad erTianobis SenarCunebis gza iyo.
uZvelesi samarxebi gamoqvabulebSi cxadyofen, rom micvalebulisaTvis
Tangatanebuli `sagzal_sazrdeli~ imTaviTve iZens miTologiur_sarwmunoebrivsa da socialur datvirTvas, gamoxatavs konkretul Sexedulebas
adamianis sikvdilis Semdegi cxovrebis Sesaxeb. am procesSi praqtikulad
cxadia, monawileoben mxolod cocxlebi da igulisxmebian micvalebulebi, romelTa iq yofna savsebiT realurad aRiqmeba, e. i. cocxali adamiani imdenad aris datvirTuli da monawileobs am sistemis realizaciaSi, ramdenadac aris dakonkretebuli da gansazRvruli micvalebulis
mdgomareoba miTosiTa da sarwmunoebiT. saiqio, rogorc vera bardaveliZis dakvirveba cxadyofs, praqtikulad samzeos aslia. martivi ganviTarebis sazogadoebebSi saqme SedarebiT martivad wydeba, ramdenadac micvalebulTa mimarT damokidebuleba ufro koleqtiuria da ufro standartuli, maSin roca maRalganviTarebul da rTuli socialuri struqtu12
v. bardaveliZe. qarTuli (svanuri) saweso grafikuli xelovnebis nimuSebi.
Tbilisi, 1953. gv. 53. d. giorgaZe, dakrZalvisa da glovis wesebi saqarTveloSi.
Tbilisi. 1987. gv. 61-66.
13
Гуревич А. Я., Походы викингов, М. 1966. стр. 149.
412
ris mqone sazogadoebebSi igi am struqturis Sesabamisi midgomiT ganisazRvreba. aqac saiqio aslia uTanabro socialuri garemosi, sadac yvela
socialuri fena cdilobs Tavisi amqveyniuri upiratesobebis SenarCunebas. esaa universaluri doqtrina, romelsac dinamika ar axasiaTebs.
dinamika SeimCneva am doqtrinis mixedviT konkretuli gadawyvetilebis
miRebisas.
konkretul moqmedebaTa mwkrivis Tvalis gadevneba cxadyofs, rom
adamianTa sazogadoeba yovelTvis cdilobda SesaZlebeli da xelmisawvdomi saSualebebiT, sazogadoebis ganviTarebis donis Sesabamisi interesebis mixedviT, uzrunveleyo gardacvlili naTesavis, perspeqtivaSi
sakuTari Tavis, socialuri gankuTvnileba, saTanado ekonomikuri saSualebebis imqveyniur sivrciT seqtorSi gadatanis gziT. sxvagvarad rom
vTqvaT, samyaros miTosuri sivrcobrivi danawevrebis Sedegad micvalebulTadmi gankuTvnili seqtori imav dros unda qceuliyo maTi qonebis
dacvis adgilad. am seqtorSi maTi qonebis (sakvebis, samkaulis Tu sxva
materialuri Rirebulebebis) Setana, anu praqtikulad saintereso nivTebis micvalebulTa saxelobaze izolireba cocxalTa cxovrebidan, saiqios `momaragebis~ erTaderTi gzaa, risi `ganxorcielebis~ SesaZleblobas iZleva rituali, romelic qmnis sakralur adgilsa da dros. sakraluri droisa da adgilis Sesaqmnelad aucilebelia miTosi, mis principze agebuli sivrce, romelSiac ritualis saSualebiT ganlagdeba miTosuri realobani. ar aris savaldebulo, rom miTosuri dro usaTuod
warsulSi iyos. mas realur istoriasTan kavSiri ara aqvs da ganifineba
iq da maSin, sadac da rodesac rituali xorcieldeba. amdenad micvalebulTa saxelze gamarTuli rituali aris maTTan da iracionalur samyarosTan kontaqtis forma. aseT kontaqtebze daxarjul dros ar gaaCnia
damoukidebeli mniSvneloba da yovelTvis masSi mimdinare ritualuri
moqmedebebiT aRiwereba. am gziT warmoiqmneba iracionaluri dro, roca
myardeba kavSiri iracionalur sivrcesTan, romelic sxvadasxva funqciis
mqone seqtorebad aris dayofili. maTi nawili horizontalur RerZze
aris ganlagebuli, nawili ki, istoriuli drois aRmocenebasTan erTad,
vertikalur RerZze gamoisaxeba. `gareSe_ucxo~ da `gareSe_micvalebuli~
horizontalurad, erTmaneTis gverdze da erTmaneTisagan gamijnuli samyaroebis arsebobas gulisxmobs, iseve, rogorc `wina~ da `ukanaskne-
413
lebi~. mogvianebiT `ze~ da `qve~ sknelebi vertikalze moeqcnen da mTeli
es urTierTgadamkveTi, kosmogoniur jvarze gawyobili sistema, garemocul iqna bneli gareskneliT, xilulisa da SegrZnebadis sazRvriT. magram es gvian moxda. `gare~ an `gareskneli~, vidre es termini kosmogoniuri mniSvnelobiT daitvirTeboda, yofaSi aRniSnavda `SinasTan~ dapirispirebul praqtikul gares, arasocialur sivrces. miTosis enaze es iyo
miTosur mogzaurTa, naxevrad RvTaebaTa, naxevrad adamian_gmirTa da monadireTa, aseve micvalebulTa samyaro, sadac Cveulebrivi adamiani mxolod RvTaebaTa nebiT, isic sulisa da xorcis gayris gziT Tu moxvdeboda. miTosuri kvdoma da kvlav aRdgoma am sivrceSi wasvlisa da dabrunebis saSualebiT gamoixateboda. `gareTa~ samyaros mdgmurs, micvalebulebsa da RvTaebebs, mudmivi zrunva sWirdebodaT, rasac, rogorc zemoT aRiniSna, adamianTa umaRles daniSnulebad Tvlidnen. micvalebulTa
`Senaxva_momaragebis~ uzarmazari sistema, romelic Zvelma religiebma
SeimuSava, miuxedavad garkveuli Seurigeblobisa, qristianobam, gansakuTrebiT qristian xalxTa yofam SeinarCuna da mniSvnelovani adgili
daamkvidrebina. marTalia, gamomdinare Tavisi doqtrinidan, miwaSi Catanebisa Tu Tangatanebisa da Sewirvis praqtika qristianobam mniSvnelovnad
SezRuda, magram es wesi xalxur yofaSi aqtiurad xorcieldeboda da
eklesiac iZulebuli iyo Tanxmoba mieca mravalricxovani `sakurTxisaTvis~. amrigad, eklesiam ver SeZlo bolomde ganexorcielebina Tavisi
doqtrina, romlis Tanaxmad, sulebi im qveynad iReben imas, rac amqveyniuri cxovrebiT daimsaxures. adamianebi TavianT micvalebulebs amarageben
ara amqveyniuri damsaxurebis mixedviT, aramed gamomdinare naTesauri damokidebulebidan, rac gamoixateba mowyobili samarxebiT, `CatanebiT~,
`Wiris sufrebiT~, `sakurTxiT~, micvalebulTa rigis dReebiT, roca
sruldeba maTi uzrunvelyofisaTvis gamiznuli ritualebi da a.S. Zveli
tradiciebis Sesabamisad, micvalebulTan dakavSirebuli xarjebisaTvis
TviT ideaSi iyo damaxasiaTebeli didi siuxve, aq ar arsebobda raime optimaluri zRvari. cdilobdnen maqsimaluri, wesis yvelaze ufro saukeTeso doniT Sesrulebas, rac mZime ekonomikur tvirTad awva mosaxleobas. am gziT, romelSiac didi adgili eWira sajaro xarjebs, xalxis
gamaspinZlebas, sulis cxenis dayenebas, doRs, sxvadasxva saxis saCuqrebs
da a. S. miiRweoda Sewiruli saqonlisa da sxva RirebulebaTa gatana
414
micvalebulTa samyaroSi, mis maradiul samyofelSi, sadac igi gadadioda
`wuTisoflidan~, droebiTi sacxovreblidan da warmavali Rirebulebebis
samyarodan. amitom, rasac iq gaugzavnidnen micvalebuls, igi samaradisod
misi iyo, igi arasodes ar daikargeboda, radgan RvTis neba icavda da samaradisod uzrunvelyofda axlobelTagan rudunebiT movlil suls. ase
rom, sazogadoebis diferenciaciis sawyisi xanidan moyolebuli, micvalebulTa momaragebis xerxebi mravldeba: uSualo Cayolebis garda, gansakuTrebul adgils iWers cxovelisa da produqtis Sewirva da am SewirulobaTa sajarod SeWma, rasac mogvianebiT daerTo saCuqrebis gacema da
fulis darigeba. amiT TiTqos Seivso saiqioSi qonebis `gadatanis~ xerxebis praqtikuli arsenali, magram mzardi socialuri da qonebrivi uTanabroba micvalebulTa samsaxuris Semdgomi formebis warmoSobis perspeqtivas qmnida. aseT formebs warmoadgens micvalebulTa samarxebis arqiteqturuli gamarTvis wesi, anu saiqios sacxovrebeli saxli. am wesis aRmocenebaSi gansakuTrebuli roli unda Seesrulebina sacxovreblis socialur da ekonomikur mniSvnelobaTa axlebur aspeqtebs, rac imqveyniuri
cxovrebis konceptualur nawilSiac unda asaxuliyo. micvalebulisaTvis
im qveynad aucilebeli gaxda saxli, romlis socialur da ekonomikur
mniSvnelobaTa erTobliobas warmoadgens `kari~. am terminis gansxvavebuloba `saxlisagan~ Cans iseT kompozitebSi, rogoricaa `saxl-kari,~ `karmidamo~, `ezo-kari~, `xatis kari~, `samefo~, `mefis kari~ da sxva. karis
mniSvneloba bevrad ufro tevadia, vidre saxlisa da bevrad aWarbebs nagebobis mniSvnelobas, rac mTlianad Semoimtkica `saxlma~. `kari~ socialurad
da
ekonomikurad
dawinaurebuli
subieqtis
sacxovre-
bel_samyofelia. am subieqts albaT `kaci~ ewodeboda, rasac mowmobs
terminis aRmatebuli socialuri mniSvnelobebi. kaci ar aris yvela. yvelas aRsaniSnavad mogvianebiT gaCnda termini `adamiani~. cxadia, gardacvlil `kacs~ im qveynad sacxovreblad `kari~ dasWirdeboda, romlis gamarTva sakmaod Zneli saqme iyo. albaT am warmodgenis anareklia termini
`sasaxle~, kubos mniSvnelobiT. cxadia, adamianebs winaswar unda ezrunaT
mkvdris saTanadod mosawyobad da memorialuri Zeglebi amis ueWvel dadasturebas warmoadgens. cnobilia, rom am nagebobaTa agebaze zrunvas,
gamomdinare nagebobebis moculobisa da samuSaoebisaTvis saWiro vadidan,
aseve pirovnebis socialuri mniSvnelobidan da ekonomikuri SesaZleblo-
415
bebidan, mSeneblobas am pirovnebis sicocxleSive iwyebdnen. amjerad CvenTvis sakmarisia mxolod am faqtis aRniSvna da misi eTnografiuli masaliT Sejereba, raTa sakrZalav ceremoniebsa da rwmenaSi gamovyoT mTeli plasti rwmena_warmodgenebisa da ritualuri moqmedebebisa, rasac
asrulebdnen cocxali adamianebi sakuTari saiqio cxovrebis uzrunvelyofis mizniT. amisaTvis isev qarTvelTa yofis erTerT udides mkvlevars,
vera bardaveliZes mivmarTeT, romelmac gasuli saukunis 20_ian, 30_ian
wlebSi, roca xalxuri yofa jer kidev mdidari iyo Zveli yofis masaliT, bevri ram, aw gamqrali daamowma, maT Soris micvalebulTan dakavSirebuli ritualebi. moviyvanT vrcel amonawers misi Sromidan:
`eTnografiuli gadmocemebis Tanaxmad, svanebi micvalebulis kubosTan mis mozversac daayenebdnen da rqebze wyvil anTebul sanTels miakravdnen. rigebis, lafana_likdalis, konCxaris, anu kaT_tabagis, luxoris, laguanis, bacxis _ gadaxdis dros, romelSiac monawileobda mTeli Temi da rigis gadamxdeli ojaxis mTeli naTesaoba, _ axlobelica
da Sorebelic, da romlis gadaxda (mag. bacxisa da kaT_tabagisa) Semodgomas, an axali wlis ciklis dReobebSi (SuSxuams, iarunesgas) xdeboda,
yvelaze sapatio sakurTxs xari da Zroxa Seadgenda. am saqonelTan erTad, an maT nacvlad, Tu rigis gadamxdeli ojaxi nakleb SeZlebuli iyo,
daklavdnen micvalebulTa saxelze wvrilfexa saqonels, _ verZebs, vacebs, sazogadod cxvrebs, Txebs, taxebs da misTanaT. xSirad rigebis gadaxda ojaxis ramdenime micvalebulis saxelze xdeboda da maSin TiToeul micvalebuls TiTo xarsa da wvrilfexa saqonels daukurTxebdnen. svanebis Rrma rwmeniT, rigebSi dakluli cxovelebi da sxvanairi saxis sakurTxi saiqioSi miuvidoda im micvalebulebs, romelTa saxelzedac mas ukurTxebdnen.
yvelaze did xarjs luxoris, laguanisa da bacxis gadaxda iwvevda
da amitom maT mowyobas yvela ojaxi ver axerxebda. lagvangadaxdili micvalebulebi, xalxis rwmeniT, saiqioSi samudamod dakmayofilebulad
grZnobdnen Tavs da iq myofi sxva micvalebulebis winaSe medidurobdnen.
rigebis momwyob ojaxebSi, Tu gardacvlilTa colebi, an rZlebi, an piriqiT, qmrebi da xandazmuli vaJiSvilebi cocxlebi iyvnen, maSin rigebs,
micvalebulebTan erTad, am cocxali pirebis saxelzedac ixdidnen da maT
Sesaferis sakurTx cxovelebs dauklavdnen. aseT SemTxvevaSi micvale-
416
bulebis fitulebis, e. w. `naxazis~ gverdiT, romlebic gamowyobilebi
iyvnen saukeTeso tansacmelSi da iaraRiTa da samkaulebiT damSvenebulebi, maTi cocxali meuRleebi isxdnen, aseve saukeTeso tansacmelSi gamowyobilebi. rodesac ojaxs memkvidre ar gaaCnda, an ojaxis ufrosebs
imedi ar hqondaT, rom maTi sikvdilis Semdgom vinme maT saxelze rigs
moawyobda, maSin isini Tavis saxelobis rigebs sicocxleSive TviT imarTavdnen da am dros yvelaferi iseve sruldeboda, rogorc micvalebulTa
saxelobis rigebSi. pirveli msoflio omis win Cubaxevis mosaxlis mier
mowyobil luxorSi (romelmac Tavisi didi xarjiTa da sazeimo xasiaTiT
waruSleli STabeWdileba datova mxcovani da morwmune svanebis TaobaSi
da `baZuanT luxoris~ saxeliT saarako ambad iqca), erTi moxuci stumari qali sajarod acxadebda, rom mas saiqioSi 35 xarisagan Semdgari
jogi hyavs wamZRvarebuli da rom amis Semdeg mas sikvdilic ki ar ezareba.
wliuri ciklis TiTqmis yvela dReoba da Cveulebriv dReebSi sufrasTan TavSeyrilobac ise ar Caivlida, rom svans Tavisi micvalebulebi ar moegonebina da maT saxelze Sendoba ar eTqva. zogierT wliur
dReobaSi ki, _ limgries, Tanafa doSdiSs, perpoldaSs, _ micvalebulTa
saxelze nairsaxis usisxlo SesawiravTan erTad, cxovelebs swiravdnen
xolme, raimes wvrilfexa pirutyvidan. amas garda, monadire svani Seecdeboda mariobisaTvis jixvi, an arCvi moekla da am dRis sakurTxi nanadirevis xorciT daemSvenebina. lifanalSic sisxlian sakurTxs aRniSnuli
wvrilfexa cxovelebi Seadgenda. yoveli ojaxi winaswar, jer kidev Semodgomaze saukeTeso cxovels SearCevda da mas micvalebulis dRisaTvis
sagangebod kvebavda da asuqebda. am dReobaze yvelaze ufro miRebuli
iyo Txisa da cxvris, maTgan ki gansakuTrebiT, vacisa da verZis Sewirva.
zogjer taxsac daklavdnen da mis xorcs micvalebulebs miarTmevdnen,
magram Rori karg sakurTxad ar ivleboda, radgan... dakurTxebuli Rori
micvalebuls saiqioSi ar miudioda, radgan gzaSi rom viwro xidia, mas
ver
gaivlidao“ 14 .
aRsaniSnavia, rom mraval ritualur teqstSi (romelTa nawili
xalxur zepirsityvierebaSi Sevida) naxsenebi nanadirevi frinveli da
cxoveli ritualursave praqtikaSi Sinauri cxovel_frinveliTaa Cana-
417
cvlebuli 15 . nanadirevi cxovelis Sewirvas ufro `demokratiuli~ elferi aqvs, vidre 35 xaris dakvlas, sadac aSkarad aris Camoyalibebuli qonebrivi uTanabrobisa da socialuri upiratesobis suraTi. nadiris Sewirva micvalebulis saxelze, anu misi mopoveba, gulisxmobs nadiris
mfarvelis mier rCeuli piris dasaCuqrebas, rac socialuri TvalsazrisiT sruliad gansxvavebuli samyarodan momdinareobs, vidre SeZlebulTa mier aTobiT Sinauri cxovelis Sewirva sakulto miznebiT. magram
msxverplis miznamde misvla xdeba orive SemTxvevaSi koleqtiuri SeWmis
saSualebiT, rac am meTodis universalur mniSvnelobaze migvaniSnebs. aseTi suraTebi aRwerili aqvT rafiel erisTavs, vaJa_fSavelas, g. Cursins
da sxvebs.
aRsaniSnavia, rom metnaklebad msgavsi viTareba mkvlevarTa mier damowmebulia xevsureTSiac. zemoT kidev aRiniSna, rom rigis sufrebi micvalebuls uzrunvelyofda saiqioSi da visac memkvidre ar hyavda, an
imedi ar hqonda memkvidreebisa, aseT sufras TviTon sicocxleSi ixdida.
`Wiris sufris gareSe darCenis SiSi aiZulebs xevsurs, an svans Tavad
gamarTos sufra. ase ufro saimedoa. Tu xevsuri martoxelaa, an naTesavebis imedi ara aqvs, rom Wiris sufras gadauxdian, maSin is Tavis sicocxleSi, TviTonve ixdis mas. amisaTvis igi imaragebs sasmelsa da sursaTs, iwvevs sasuliero pirebs, soflelebs, naTesavebs, nacnobebs da maTTan erTad sruldeba mTeli es rituali iseve, rogorc micvalebulis
damarxvis dros. is dgas karis ukan damaluli, TvalebdaxuWuli da usmens, Tu rogor uTvlian Sesandobars. amis Semdeg is darwmunebulia,
rom misi suli saiqios miiRebs am Wiris sufris dros daxarjul sasmelsa da sursaTs“ 16 . aq, iseve rogorc svaneTSi, saqme exeba praqtikulad kargad cnobilsa da gamocdil sistemas, oRond Sesawiravs cocxali
adamiani winaswar gzavnis.
svanuri luxoris sruli aRwera mocemuli aqvs Tavis masalebSi
ali daviTians:
14
v. bardaveliZe, dasax. naSr. gv. 70.
i. surgulaZe, mefis ganadireba... gv. 34.
16
r. erisTavi, folklorul-eTnografiuli werilebi. Tbilisi, 1989 w., gv. 175181. n. xizaniSvili, eTnografiuli nawerebi. Tbilisi, 1940, gv. 76. Г.Чурсин,
Очерки по этнологии Кавказа, Тбилиси, 1913 г. стр. 167.
15
418
`xergianT xergiani cnobili tvirTmzidveli iyo laxamulaSi. Svili
ar hyavda da Tavis wil gadaSenebis gzaze myof kacs, momWirne meuRlis
daxmarebiT, ojaxi gamarTuli hqonda. xergians asze meti tvirTi hqonda
gadatanili laxamuladan ori dRis savalze... or_or Saurad, anu marCilad. laxamulelebi imasac ambobdnen, rom am col_qmars Segrovili
hqondaT es marCilebi da didi luxoris gadaxdas emzadebodnen, rom saiqioSi uSvilo, magram sakmaod gavleniani cxovreba ganegrZoT... amisaTvis
svaneTis xevebs da maT Soris laxamulas Temsac Tavisi mrwamsi hqonda...
svans SeeZlo qoneba gadaetana saiqioSi da es rom ganxorcielebuliyo,
unda gadaexada didi luxori, RmerTebisaTvis SeewiraT xarebi, ekurTxebina isini Tavis saxelze luxoris sufrazed vinc ki ewveoda, yvelasaTvis moelxina, samagierod ki _ yvelas daeloca... xergiani didxans emzadeboda salxino sufrisaTvis. salxino imitom hqvia, rom xergiani neba_surviliT ixdida da ara iZulebiT _ avadmyofobisagan gadasarCenad.
xergians rva xari hyavda Sesawiri, rva xaris gul_RviZliT unda gaemarTa samsxverplo, daniSnuli dRisaTvis unda daekra buki, raTa miuwvevelad misuliyo yvela, visac sma_Wamis survili eqneboda. xergians saluxoro puri calke hqonda mosamaragebeli, arayi, yveli, Taflis arayi,
rangi da sxva. saluxoro xarebs ialaRze asuqebda da mparavisa ar eSinoda. saluxoro xarebs mparavi ver gaekareboda RmerTebis SiSiT. swamdaT, rom RmerTebi da kerZod, wminda giorgi sagangebod dasjida saSviliSvilod, vinc maT Sesaxelebul xarebs Seexeboda borotad. is xarebi
SewirviT RmerTebs Seewirebodnen, SesaWmelad xalxisaTvis iyvnen gankuTvnili, xolo saiqioSi xergiansa da mis cols, Tamruls daxvdebodnen
ise, rogorc meluxoreni iyvnen darwmunebulni. saluxoro xarebis Sewirva erT dRes unda momxdariyo. am dRes xarebs daaTrobdnen, rom sikvdili ar dazarebodaT... mTvral xarebs arc fexis Seborkva gaukvirdebodaT da arc xanjliT gamosmisas daibRavlebdnen, magram verc es da verc
xorcis aqna, qvabSi Cadeba mosaxarSavad, danawileba ulufebad da SeWma
moxarSuli xorcisa, ver gadaarwmunebda xergians, rom misi xarebi saiqioSi isev ise ukleblad da dauzianeblad ar dauxvdebodnen, rogorc yvela meluxore svans.
ai, gaTenda xergianis luxoris gadaxdis dRe. yvelaferi mzad iyo
saluxorod. sakurTxi kaloSi moawyves, xarebis gamxmari da gaWimuli
419
tyavebi gaawyves marxilebze, zed daawyves puri, moxarSuli xorci godrebiT dadges, yveli-puris sacxobi gobiT, moxarSuli da Sekmazuli
lobio, _ godrebiT. sakurTxs miujdnen xergiani da misi meuRle, morTul_mokazmulni, rac SeeZloT. sami_oTxi wyvili col_qmari ujda luxors xergianTan da mis colTan erTad. rva xari iyo col_qmarze Sewiruli da erTic sawmindagiorgo... cxra xaris Tavi iqve ewyo rig_rigad
da rqebze wyvil-wyvili sanTeli enTo. saluxoro sufras araferi aklda, fulic ewyo, ganZeul_samkaulic. xergians Tavisi mooqruli Tofi
mkerdze hqonda miyudebuli, movida bapi xaidari da sufra akurTxa. wveulma miuloca col-qmars bednieri dRe da ramdenma svanma inatra maTi
bedi, rom saiqioSi rva xari eyolebodaT da amdeni rame, rac saluxorod iyo momzadebuli, Tumca im dRes, iq, bevri eria col-qmari, romelTac or-samjer hqondaT gadaxdili luxori da, rogorc TviTon iyvnen darwmunebulni, maT meti verZebi da xarebi hyavdaT saiqioSi. sufras
erTi mozrdili sakideli edga, vaSlebiT savse, TiTo vaSlSi TiTo marCili eso. es is marCilebi iyo, romlebic xergians mieRo laxamulidan
yvajimde tvirTis CatanaSi.
sakurTxis kurTxevis Semdeg elyanma Tofi gaisrola, vercxliani
vaSlebi xalxisaken gadayares da xalxmac taciobiT moixelTa, vinc ramdeni moaswro. ase mZime tvirTiT naSovni marCilebi vaSlebs gaayola, gaabnia xalxSi da daimedebuli iyo, rom ase movlilad Senaxuli saiqioSiac ase movlilad eqneboda mis cols... sam_oTx adgilas, Ria cis qveS,
grZel sufraze aryiT savse gobebi idga, gverdze mrgvlad moxarSul
verZs oxSivari asdioda da gverdSi dana erWo, iqve daWrili purebi ewyo. dalevamowadinebuli mividoda gobTan, Tu wverulvaSiani iyo, gaisworebda, daewafeboda gobs da arays mosvamda nebismierad, Semdeg xorcis
lukmas moiTlida, puris lukmasTan erTad daayolebda da ukan gabrundeboda, rom sxvisTvis daeTmo adgili... saluxoro uCa samgloviarosagan
mkveTrad
ganirCeoda.
mas
mxiaruleba
axlda...
mepureni
TiTo
kacze
or_or purs debdnen, meRerRileebi Sekazmul lobios, an cercvs dadebdnen, meyveleebi yvels arigebdnen, mexorceebi arigebdnen Samfurze agebul moxarSul xorcs da mwvads...
luxoris tradiciuli wesiT xarebis Sewirvis dros unda gaeTvaliswinebinaT, romeli xarisagan gaecaT nedli mwvadebi soflis bavSvebi-
420
saTvis ganawilebiT, romeli xaris nawilebi moexarSaT xalxisaTvis da
sxva... mexorceebs moyvebodnen meTafleebi da mesarajeni da TiTo meinaxeze Camorigdeboda savse gobidan Rrma kovzi gamowuruli Tafli, an
Tafliani sarajis naWrebi oTxkuTxad. soflis dedakacebi calke miiRebdnen ojaxis yvela wevris ulufas.
sma_Wama gaxsna sufris TavSi mjdomma moxucma. didi TasiT daloca
xergiani da misi ojaxi, svaneTis RmerTebs SesTxova col_qmars saiqioSi
ecxovraT da iq Sewiruli xari balnamde, puris lukmamde da aryis wveTamde sulis sasargeblod gamosdgomodaT (aseve yvelaferi, _ luxorze
motanili, i. s.), mere gadasca xalxs xergianis Txovna, eWamaT, esvaT, moelxinaT da Tavisi locva ase daamTavra: `kargo xevo da xevis gareSeno.
vinc gaaxareT xergianis ojaxi, mSvidoba da bedniereba mogcemodeT, rom
ojaxi gaaxareT, gagaxaroT svaneTis RmerTebma... visac gulSi rame xinji
qondes sxvis mimarT, dRes daiviwyos da mtrobis gadaxda SemdgomisaTvis
gadasdos~... soflel dedakacebs godrebiT mihqondaT ojaxis wevrebis
ulufa. axalgardacvlilTa skamebis, mgzavrad myofTa (mamakacebis), Tu
Rrmad moxucebis ulufa. arays boTlebiT anawilebdnen. gacema savaldebulo iyo, ojaxis tradicia avalebda. xergianma da Tamrulma Camoiares
rigebi, kacma kacebi, qalma qalebi, Txovdnen eWamaT da esvaT. Txovna da
xvewna gulwrfeli iyo, saiqios ambebi xdeboda. col-qmari daimedebuli
iyo, rom rac aq daxarjes, iq gamoadgebodaT. saiqio Turme savsea gardacvlili svanebiT, romelTac TavisTvis yavTo maTze Sewiruli cxovelebi.
Sewiruli araferi ar ekargebaTo da imisic ki sjerodaT, rom viRacas
TiTqos koWli Rori Seuwiravs Tavisi micvlebulisaTvis da erT_erT
momakvdavs kidec gadaucia misi WirisuflisaTvis (albaT `saiqioSi namyofs~, msgavsad imerelTa warmodgenisa. i. s.):S Tqvens micvalebuls
Tqveni Sewiruli koWli nezvi yavs da Txmelis fexi ukeTiao. sxvebs ki
cxovelebi jogebad yavTo... visac luxori bevrjer gadauxdia da bevri
xari yavT Sewirulio...
gvian saRamos daSla daiwyo xalxma. ojaxi aqac tradiciul wess
mihyva: oTxi sasmisi arayi daikaves oTx gasasvlel adgilas, TiToeul
wamsvlels arayze epatiJebyodnen... meore dResac gaSales sufrebi... ase
421
gadaixada xergianma luxori da moxaruli iyo, rom saiqioSi cxovreba
gaitkbo~ 17 .
garda `luxorisa~ sulisaTvis gamarTuli sufrebidan svaneTSi
icodnen `lagvanis~ gadaxda. rogorc rafiel erisTavi ambobs, amas Zalian didi xarji sWirdeboda da Cveulebriv, SeZlebuli ojaxebi ixdidnen. winaaRmdeg SemTxvevaSi, svani samoTxeSi ver moxvdeboda. lagvans,
anu konCxars uxdidnen micvalebuls, romelic sami wlis gardacvalebuli mainc unda yofiliyo. imarTeboda Semodgomaze, misTvis adre gazafxulidan ideneboda mTaze saqoneli _ Tormetamde suli xari gasasuqeblad. aseve saxlSi asuqebdnen oridan rva sulamde Rors, amdensave
cxvarsa da Txas. r. erisTavi sakmaod vrclad aRwers gamaspinZlebas,
romlis drosac uamravi produqti gaicemoda. igi dasZens, rom am wesis
gareSe darCenili micvalebuli wuxs, ver iqneba kmayofili, xolo ganawyenebul micvalebuls bevri ubedurebis motana SeuZlia cocxlisaTviso.
uSvilo svanebs lagvans naTesavebi umarTavdnen, unaTesavos ki _ sofeli.
aqvea naTqvami, rom SeZlebulTa umravlesoba, im mosazrebiT, rom STamomavlobas sawvalebeli ar dautovos, Tavad ixdida lagvans Tavisive sicocoxleSi... 18 aq gansxvaveba is aris, rom micvalebulis `naxazis~ nacvlad sakurcxilSi Tavad ceremoniis obieqtia gamoWimuli, saukeTeso
iaraRiTa da axal tansacmelSi morTuli. mas xelSi anTebuli sanTeli
uWiravs. gverdiT ki col_Svili hyavs Semoxveuli.
lagvanis garda, svanebma icodnen `bawx~, bewx~_is anu `bewx qunegviSis“ (sulis saqmis) gadaxda, rac sulis xsnisaTvis imarTeboda. gansxvavebiT lagvanisagan, bawxi ar iyo yvelasaTvis savaldebulo. mas SeZlebuli ojaxi ixdida da maspinZels sasikeTo da sulis xsnisaTvis sasargeblo saqmed eTvleboda. ar iyo gansazRvruli saklavis raodenoba,
romelic, bunebrivia, ufro mcire iyo, vidre lagvanisa. ojaxebidan patiJebdnen sam_oTx kacs da ara yvelas. soflelebi sadilad modiodnen, na-
17
m. kandelaki, socialuri simbolika qarTvel mTielTa tradiciul yofaSi (disertacia istoriis mecnierebaTa doqtoris xarisxis mosapoveblad. xelnaweri)
Tavi III. Tbilisi, 1985 w. gv. 130-136. r. erisTavi, dasax. naSr. gv. 175-178.
18
r. erisTavi, dasax. naSr. gv. 178.
422
Tesavebi _ vaxSmad. aq isini mRerodnen, mxiarulobdnen, abamdnen ferxuls, rac lagvanis dros dauSvebeli iyo 19 .
luxoris msgavsi rituali cnobili yofila TuSTa Sorisac. rogorc am masalis Semgrovebeli mRvdeli i. eliosiZe wers, TuSebi ukanasknel qonebasac ki ar zogavdnen TavianTi saiqio saqmeebis mosagvareblad.
samwuxarod, es masala Cvens gankargulebaSi ar aris da misi mxolod miTiTebiT davkmayofildebiT 20 , magram mTeli rituali sakmaod kargad aqvs
aRwerili s. makalaTias. „zogjer uSvilo berikaci, - wers igi, - am qelex-sadgins sicocxleSive ixdida, rasac „TviTdamarxvas“ uwodebdnen.
TviTdamarxvis dRes cocxali micvalebuli Tavis qelexSi arafers SeWamda, pursa da xorcs ar miekareboda - nakurTxiao. moZalave mxedrebsac
TviTon umaspinZlebda, cxenosnebsac alam-windebs urigebda, mosaniWreebs
is asaCuqrebda tanisamosiT, loginiT, WurWliT da sxva. TviTdamarxvis
es wesi dRes mospobilia“ 21 .
aseTive cnoba s. makalaTias xevsurTa Sesaxebac moepoveba: „xevsureTSi mkvdris rigis Sesrulebas didi mniSvneloba eZleva da urigod micvalebulis datoveba did codvad iTvleba. amitom xevsuri rigisaTvis
arafers iSurebs da Tavis ukanasknel sarCosac amaze aniavebs...
...xevsurebis warmodgeniT saiqio saaqaos gagrZelebaa da yvelaferi,
rac adamians am qveynad sWirdeba, saiqioSic ar unda moakldes... amitom
vinc martoxelia da umemkvidreo, is yvela rigebs sicocxleSive ixdis,
rasac aq Tavis damarjvas uwodeben.
TviTdamarxvis dRes did qelexs gamarTaven da naTesavebsa da mTel
sofels moiwveven. sulis xeliT tablas akurTxebs da Sesandobars ityvis. TviTdammarxveli rigis asrulebis dros karebs ukan imaleba, Tvalebs xuWavs, viTom mkvdaria da Tavis Sesandobas yurs ugdebs. igi rigis
tablas ar SeWams, arc mtirals dauZaxebs, roca ki mokvdeba, maSin mtirals daiwveven, daflaven saflavs da Sendobas ityvian.
Tavis damarxvis dRes sruldeba doRic da yabaxic da mxedar-mSvildosnebi yvelafers wesis mixedviT iReben. dRes Tavis damarxva ukve
19
iqve.
20
Иродион Елиосидзе, Записки о Тушетии. Архив востоковедов института народов
Азии. Р. II. оп-2,1 стр. 32-35. m. kandelakis dasax. naSromis mixedviT.
21
s. makalaTia, TuSeTi. Tbilisi, 1933 w. gv. 179.
423
iSviaTi SemTxvevaa. winaT ki es xevsureTSi gavrcelebuli yofila“ wers igi 22 . es cnobebi TuSeTsa da xevsureTSi s. makalaTiam 1930-33
wlebSi Caiwera, roca aRniSnuli wesi praqtikulad moiSala, magram mexsierebaSi isev mkafiod iyo darCenili.
analogiuri wesebis Sesaxeb guriaSi saintereso cnobas gvawvdis
a. wulaZe: guriaSi scodniaT micvalebulis sulis saoxi da xsovnis pativsacemi aRapebis gadaxda. igi wers: “uwindeli aRapis mizani iyo glaxakTa, maTxovarTa, xeibarTa da mSier-mwyurvalTa gaZRoma da maTTvis mowyalebis micemac ki.
droTa viTarebaSi aRapmac saxe icvala da... maZRrebsac ki patiJebdnen. aRapis gadaxda icodnen moxuci qalis da kacisaTvis “uZeod da umemkvidrod gadasulisaTvis“. aRaps sasmel-saWmelis siuxve amSvenebda da
aRapze magrad gaZRoma aravis ar eTakileboda“.… aseT aRapebs Tan sdevda
mxiaruleba, simRera, cekva, Tof-dambaCis srola. “momswre var _ agrZelebs a. wulaZe _ ase vTqvaT, avansi aRapis. magaliTisaTvis davasaxeleb
erTs, 1904 wels q. ozurgeTis sakrebulo taZris mnaTem, maqsime uruSaZem, Tavis Tavs da mis meuRles gadauxada sanaqebo aRapi, saklavic dakla, xucebi, berebi da monazvnebic miipatiJa, sawirav_salocavi gadasca,
maTxovar-glaxakebs samowyalo uboZa _ mezoblebi da naTesav-moyvrebi
moiwvia. Tamadam, roca misi da misi meuRlis Sesandobari dalia, “saukuno iyos xseneba misi“ mgaloblebs TviT mieSvela... fiSto TviTon gaisrola am 90 wlis moxucma da icekva da “Tavisi baliSis moziarec“
acekva, aRapis dasasruls SezarxoSebul stumrebs didi madloba gadauxada da yvelas uTxra, rom is sikvdilis Semdeg tirilsa da glovas
aravis avalebs... wlisTavze gardaicvala“. am cnobaSi aSkarad Cans istoriuli dinamikis TvalsaCino procesi. avtoris sityviT adre rituals
eklesia akontrolebda da mas iseTi forma hqonia, rogoric mas jer kidev adre qristianobis xanaSi SeuZenia, razec qvemoT gveqneba saubari.
maSin es wesi upiratesad glaxakTa damwyalobebas gulisxmobda. am saxiT
igi mTel saqristianoSi iyo gavrcelebuli da qristianobasTan erTad
axasiaTebda da dResac axasiaTebs yvela religias. igi am formiT maradiuli simdidris mopovebis gzad iyo miCneuli. XX saukunis damdegs
xalxis cxovrebam seriozuli cvlileba ganicada (rasac a. wulaZe sagan22
s. makalaTia, xevsureTi, Tbilisi, 1984 w. gv. 307-9.
424
gebod aRniSnavs Tavisi naSromis 130 gverdze) ris Sedegad aRorZinebula
ritualis arqauli saxe, romelic, rogorc vnaxeT, didad ar gansxvavdeba svanuri luxorisagan. gurulebis warmodgeniT vinc sicocxleSi ver
moaswrebda codvebis monaniebas, misi sulisTvis unda ezrunaT Wirisuflebs, sxvadasxvanairi wirva-locviT, sakurTxebiT, mowyalebis gacemiT,
monastrebisa da eklesiebis SewevniT da micvalebulis saxeliT sxvadasxva keTili saqmiT. aq aSkarad igulisxmeba is saqmeebi da xarjebi,
rac micvalebuls saiqio cxovrebis mowesrigebis mizniT sicocxleSi unda Seesrulebina da gaeRo 23 .
motanili masala cxadyofs, rom sulisaTvis winaswari rigis wesi
mTel saqarTveloSi yofila gavrcelebuli. aseve SeiZleba misi damowmeba
kavkasiis masStabiT, Tu es sakiTxi vinmes interess gamoiwvevs. aqve daismis qarTvelTa Soris am wesis gavrcelebis droisa da socialuri garemos sakiTxi. es sakiTxic damoukidebel kvlevas saWiroebs. winaswari SefasebiT SeiZleba iTqvas, rom am wesis ubralo sesxeba_gadatanis gziT
axsna ar SeiZleba, radgan igi ufro Rrma, didi istoriuli mniSvnelobis
mqone movlenebiT unda iyos ganpirobebuli da albaT eTno_kulturuli
genezisis sferos ukavSirdeba.
cxadia gvainteresebs iyo Tu ara gavrcelebuli sakuTari TavisaTvis Wiris sufris gadaxdis wesi sxva qveynebSi da xalxebSi, Tu igi mxolod qarTvelTa warmodgenebisa da ritualebis Taviseburebad unda CavTvaloT. marTlac, aRmoCnda, rom es wesi sxvaganac sruldeboda, magram
zRva gamokvlevebisa, romelic micvalebulis, misi saimqveyno cxovrebis,
dakrZalvis da a.S. ritualebs eZRvneba, mas ZiriTadad dumiliT uvlis
gverds, xSir SemTxvevaSi, Tu rituali gansakuTrebiT gamokveTilad da
TvalSi sacemi masStabiT ar sruldeba, mkvlevrebi arc eZeben, radgan,
TiTqmis araferi ician aseTi msoflgagebiTi poziciis Sesaxeb. tradiciulad, Tanamedrove adamianis TavSi, vinc ar unda iyos igi, arsebobs myarad Camoyalibebuli, sulier viTarebaze damyarebuli ori opoziciuri
mdgomareoba adamianis arsebobisa: sicocxle - sikvdili da maTi Sesabamisi samyaroebi, „saaqao“ da „saiqio“. warmodgenebi da SefasebiTi Sexedulebebi naxevrad mkvdarsa da naxevrad saaqaoze, aseve Sesabamis warmosaxviT sivrceze, sadac SeiZleba ganxorcieldes urTierToba am dapi23
a. wulaZe, eTnografiuli guria, Tbilisi, 1971 w. gv. 202-204; 218.
425
rispirebuli niSnebiT aRweril samyaroebs Soris, Tanamedrove adamians
mzamzareulad ar gaaCnia. amitom bunebrivicaa, rom mkvlevarebi iSviaTad
axerxeben Semoiyvanon samecniero mimoqcevaSi es „iSviaTi, naklebad cnobili Cvevebi“ 24 . miuxedavad aseTi specifiuri viTarebisa, es sakiTxi mecnierebis yuradRebis gareSe ar darCenila da mis Sesaxeb mainc arsebobs
rogorc savele eTnografiuli monacemebiT, ise maTi, sadao, magram mwyobri klasificirebisa da Teoriuli Sefasebebis cdebi.
SedarebiT Tanamimdevrulad es sakiTxi
Seswavlilia yofili sab-
WoTa kavSiris Sua aziis respublikebis mecnierTa, aseve aq momuSave rusi specialistebis naSromebSi. sakuTari TavisaTvis sulis saxsenebeli
sufrebis gadaxda aq farTod yofila gavrcelebuli jer kidev XIX saukuneSi, xolo ufro adre xanebSi es rituali Cveulebriv movlenad iTvleboda. rusi moxelis, g.a. arandarenkos aRwerilobiT sakuTari sulis
saxsenebeli sufra 1865 wels TurqmeneTSi gadauxdia adgilobriv warCinebuls, vinme xalifa hasans. man yvela wesi Seasrula, rac ki micvalebulisaTvis iyo gaTvaliswinebuli, gamarTa wveuleba, moiwvia bevri stumari da daariga saCuqrebi (irtiSi), saCuqari gaugzavnia hisaris xanis, muzafaraisaTvis da gardacvlila erTi kviris Semdeg, 163 wlis asakSi zustad dabarebul dRes 25 .
am sakiTxebze savele masala Sua aziaSi Seugrovebia i. i. zarubins,
saidanac irkveva, rom aRniSnuli rituali Sua aziis xalxebSi XX saukunis 40-50-ian wlebamde arc Tu iSviaTi SemTxveva iyo. masalebi daculia akademiis aRmosavleTmcodneobis institutis leningradis ganyofilebaSi. tajikeTSi, mTian badaxSanSi, mamakacebi da qalebi 20 wlis asaks
rom gadascildebodnen, SeeZloT gadaexadaT Tavisi sulis saxsenebeli
sufra, Tumca am wess ufro 40-50 wlis, an kidev ufro xnieri xalxi
marTavda. wesis Sesrulebis Semdeg adamians cxovreba zneobis umaRles
doneze unda gaetarebina, rac uamrav akrZalvasa da TavSekavebaSi pirad
iniciativas iTvaliswinebda. zarubinis Canawerebis mixedviT am wess hqvia
„davaTi“. misi Sesrulebis Semdeg „davaT gadaxdili“ pirisaTvis savalde-
24
Вегецкая Н.Н. - Языковая символика славянских архаических древностей. Москва.
1978 г. стр. 156.
25
Арандаренко Г. А. - Досуги в Туркестане. СПб. 1889. стр. 666.
426
bulo normebis darRvevas xalxis SeCveneba da zog adgilas Caqolvac moyveboda xolme.
adre, roca didi ojaxebi arsebobda, SeiZleboda „davaTi“ erTad
gadaexadaT ojaxis xuTi-eqvsi uxucesi wevrisaTvis. i. zarubini amas
xelmokleobiT xsnis, ris gamoc ritualis gadasaxdelad ramdenime naTesavi erTiandeboda.
xalxis mosazrebiT davaTi igivea, rac dakrZalva. „davaTgadaxdili
kaci gzaSic rom momkvdariyo da daumarxavi darCeniliyo, igi mainc saukeTesod gapatiosnebulad iTvleboda da usaTuod samoTxeSi moxvdeboda,
raSic gansakuTrebiT daexmareboda davaTis Sesrulebisas dakluli cxvari. micvalebuli CaeWideboda cxvars matylSi da es ukanaskneli mSvidobiT gadaiyvanda mas samoTxis karwin gadebul „siraTis“ xidze. sxva variantiT suli xidze uSualod cxvars gadahyavda. vinc davaTis gamarTvas
gadawyvetda, irCevda TeTr an monacrisfero axladSobil batkans da
zrdida mas 3-4 wlis ganmavlobaSi. aseT cxvars „davaTi Cundor“ (mowodebis cxoveli) erqva, gansxvavebiT mkvdrisaTvis daklulisagan, romelsac „xudo Cundor“-s (Wiris sufris cxoveli) eZaxdnen. davaTis wesis
aRmsrulebeli pirebi iyvnen ismailiti moZRvari, „seidi“ da misi moadgile - „xalifa“.
„seids“
„firsac“, anu uxuces moZRvarsac eZaxdnen. ri-
tualis gadaxdis dRes swored igi niSnavda. am dRes ikribebodnen mezoblebi, Tanasoflelebi, kacebi da qalebi, xolo mezobeli soflebidan
mxolod kacebs moiwvevdnen. gadamxdeli piri agzavnida kacs, romelic
sofel-sofel dadioda da xalxs auwyebda, rom „esa da es piri davaTs
ixdis da yvelas mosvlas sTxovso“. klavdnen xars, acxobdnen kent raodenobis purs (kenti puri mkvdris sufrazec savaldebulo iyo), risTvisac ixarSeboda 4-5 ambuni xorbali (ambuni - 96 kg.). daniSnul dRes
ixarSeboda xorci da tkbili fafa, „bat“-i. seidisaTvis sagangebo kerZebi mzaddeboda, rogoricaa
iwyeboda mzis Casvlis
flavi, tafamwvari, xorcis wvniani, puroba
win 26 .
mTeli ritualuri qmedeba TiTqmis mTeli
dReRame grZeldeboda. saRamosaTvis saxlSi rCebodnen mxolod asaksruli kacebi da qalebi. amis Semdeg sruldeboda saRamos namazi, xolo na-
26
Юсуфбекова З. Ю. - Поминки при жизни в Шугнане. Сборник. Полевые исследования института этнологии. 1983 г. стр. 183. da Semdeg. misive Прижизненные помин-
427
mazis damTavrebis Semdeg ismendnen sulis mosagonar simRerebs. saRamos,
an ufro gamTeniisken, kerasTan klavdnen cxvars, xorcs iqve moxarSavdnen da alionze miarTmevdnen aq damswreT. gansxvavebiT mkvdris sufrisagan, meniuSi ar Sedioda „boC“-i, ritualuri kerZi, romelic mzaddeboda
xorblis RerRilisagan da xorcisagan. aseve yuradRebas imsaxurebs saklavi xorcis ganawilebis wesi imaTTvis, vinc dakvlasa da momzadebaSi
iRebda monawileobas 27 .
rogorc sxva avtorebic weren, xalxis azriT yvelaferi, cocxali
kacis mier TavisaTvis gakeTebuli, es iqneboda saflavi, sudara, an sulis saxsenebeli sufris gadaxda, mas „did madls“
aniWebda da samoTxe-
Si, winaparTa garemocvaSi moxvedris SesaZleblobas uzrdida. aseTi kacis suli, roca samoTxeSi moxvdeboda, usaTuod gauwevda mfarvelobas
saaqaoSi darCenilebs.
cocxlis mier gadaxdili sakuTari sulis mosaxseniebel sufrisaTvis Cveulebriv ikvleboda saqoneli, gaicemoda saCuqari fulis, an qsovilis saxiT. amasTanave sakuTari TavisaTvis cocxalma SeiZleba gadaixados ara erTi, aramed yvela saritualo dRe, romelic dakrZalvisa da
micvalebulis mogoneba - uzrunvelyofis ceremonialSi Sedis (esaa sufrebi pirveli, meSvide, meormoce dRisa da wlisTavisa), TumcaRa zogan
erTi dRiTac kmayofildebodnen.
sayuradReboa is garemoebac, rom aseTi piri tajikTa Soris uTanaswordeba micvalebuls. igi sicocxleSive uerTdeba winaparTa wres da
iTvleba cocxal winaprad. amitom misi gamoCena sasurvel movlenad
miaCndaT yovelgvar sazogado Tavyrilobaze, „maraqaze“ (albaT aqedan
Semovida qarTulSi „maraqaSi gareva“). sakuTar sufraze ritualis gadamxdel pirs ekrZaleba Wama, radgan am momentSi igi mkvdrad iTvleba.
amis Semdeg igi iwyebs gansakuTrebuli avtoritetiT sargeblobas, mis
sityvas angariSs uweven, igi flobs zebunebriv Zalas, misi sunTqva imdenad wmindaa, rom SeuZlia avadmyofic ki gankurnos. marTalia sicocxleSive sakuTari sulis sufris gadamxdeli piri sazogadoebis gansakuTrebul pativiscemas imsaxurebs da saiqios warmatebac garantirebuli aqvs,
ки в Шугшане. сб. Краткие содержания докладов среднеазиатско-кавказских чтений.
1980. стр. 25.
428
magram bevri adamiani ar cdilobs am wesis Sesrulebas, radgan miRebuli
statusi praqtikul cxovrebaSi garkveul sirTuleebs uqmnis. aseTma
pirma uari unda Tqvas Cveul cxovrebaze, ikmaros cota, gaxdes asketi,
icxovros karCaketilad. wesis darRveva, rogorc aRvniSneT, mas xalxis
TvalSi amcirebs an SesaZloa RmerTic ganarisxos, rac albaT zemoT aRwerili ukiduresi zomebiT gamoixateboda. es SezRudvebi aSkarad miuTiTeben, rom sakuTari sulis sufris gadaxdis Semdeg adamiani cxovrebis
mniSvnelovani nawiliT ritualur, irealur sivrceSi eqceva. igi nawilobriv micvalebuls emsgavseba da SezRudulad monawileobs realur
cxovrebaSi 28 .
amas yovelives emateba muslimanTa Sexeduleba garkveuli asakis
adamianTa cxovrebis wesis Sesaxeb. Tanaxmad am Sexedulebisa, winaswarmetyvel mahmadis asaks miRweuli kacis sikvdili e. i. roca mas 63 weli
Seusruldeba da am TariRs zeimiT aRniSnavs, bunebrivia da sinanuls ar
unda iwvevdes. asakis dResaswauls ixdian rogorc kacebi, ise qalebi. am
dResaswaulis Semdeg isini wyveten seqsualur urTierTobebs, radgan
„wmindad“ iTvlebian da xorcieli interesebiT cxovreba maT aRar SeeferebaT. Tu asaki ritualurad aRniSna mxolod qalma, maSin man qmars
axladdaqorwinebis ufleba unda misces 29 .
rogorc sulis sufras sicocxleSi, ise winaswarmetyvelis asakis
Sesrulebis dResaswauls, mSoblebs umarTaven Svilebi, rac maT sasaxelo saqmed eTvlebaT. aseTi sufra SesaZloa daukavSirdes moxuci qalisaTvis SviliSvilis windacveTis zeims, romelic orivesaTvis momdevno
asakobriv kategoriaSi gadasvlas aRniSnavs. aseve asaks ukavSirdeba sudaris Sekervis dResaswauli, rodesac xnieri qalebi akervineben TavisaTvis sudaras da Tavsarqmels. Tu moxucs Svilebi ar yavs, mas sulis mosaxseniebel sufras umarTavs sofeli 30 .
masala cxadyofs, rom tajikTa Soris ZvelTaganve yofila gavrcelebuli cocxalTa mier sakuTari TavisaTvis winaswari sakrZlavi cere-
27
Юсуфбекова З. Ю. - Поминки при жизни в Шугнане. Полевые исследования института этнологии. стр. 183-4.
28
Бабаева Н. С. Древние верования горных таджиков южного Таджикистана в похоронно-поминальной обрядности. Душанбе, 1993 г. стр. 120 и далее.
29
iqve, gv. 122-23.
429
moniis Sesrulebis wesi. cxadia, es wesi winaislamuri warmoSobisa unda
iyos. qarTvelTa magaliTze Cans, rom igi aramuslimanTa Sorisac yofila
gavrcelebuli da, Sesabamisad, miTo-religiur warmodgenaTa im plasts
unda ganvakuTvnoT, romelic axlo aRmosavleTsa da kavkasiaSi win uswrebda, rogorc qristianobas, ise mahmadianobas. am TvalsazrisiT mahmadianTa da qristianTa Soris bevri ram saerTo Cans. magaliTad, rogorc
qarTveli mTielebi, ise tajikebi, wesis Sesrulebisas icaven gadamxdeli
piris qcevis metnaklebad msgavs models: gadamxdeli piri saWmels pirs
ar akarebs, cdilobs, rogorc ukve iTqva, specifikur ritualur sivrceSi moeqces, romelic qcevis sakuTari normebiT xasiaTdeba. am normebis
mixedviT maqsimalurad aris SezRuduli urTierTobis Cveulebrivi yofisaTvis bunebrivi formebi da am piris piradi reJimi. marTalia, tajikTa
Soris es momenti ufro aqtiurad aris gamoxatuli da mTeli ritualic
Zlier aris islamizebuli, magram igive momentebi qarTvelTa ritualSic
sakmaod gamoikveTeba. rogorc koncefcia ritualisa, ise aRniSnuli wesi
arqauli warmomavlobisaa, magram Tanamedrove yofaSi savsebiT bunebrivad
realizdeba gvian SemuSavebuli specifikuri formebiT.
cocxalTa mier sakuTari Tavisadmi sulis saxsenebeli sufris gadaxdis wesi farTod yofila gavrcelebuli slavebSic. specialistebis
azriT, saerTod Tavyriloba damaxasiaTebeli elementia sakraluri ceremoniebisaTvis 31 . Cvenis mxriv davZenT, rom sakrZalavi ceremoniebi Tavisi
nebismieri formiT da daniSnulebiT, micvalebulis gamo tardeba igi, Tu
jer isev cocxlisa, sazogadoebrivi movlenaa. igi simbolurad gamoxatavs wevris gasvlas sociumidan da agebulia socialuri metaforebiTa
da specialuri simboluri moqmedebiT, romelic „wasvlasa“ da „wasulis“ (an „wasasvlelis“) gamgzavrebasa da momaragebas ganapirobebda. misi
Sebrunebuli variantia qorwili, romelic „wasvla-ganSorebis“ sapirispirod „mosvla-Sexvedra//SeerTebis“ gamomxatvelia. sayuradReboa, rom
dakrZalvis ceremoniaSic igulisxmeba „Sexvedra-Seyra“, radgan winaprebs
xvdeba axali mkvdari, romelic am wesebis meoxebiT inkorporacias gaiv30
Бабаева, Н.С. ук. соч. стр. 120. Писарчик А. К. Смерть. В сборнике «Таджики Каратегина и Дарваза». Вып 3. 1976 г. стр.205. З. Юсубекова, ук. соч.
31
Белецкая Н. Н. - Языческая символика славянских архаических древностей. М.
1978 г. стр. 152.
430
lis saiqioSi da samaradisod damkvidrdeba Tavis naTesavTa wreSi. amdenad dakrZalvisa da qorwilis ritualebi, rogorc gansxvavebul sivrceebSi inkorporaciis ganmapirobebeli socialuri qmedebebi, garkveul
dinamikas gulisxmobs drosa da sivrceSi da Tavisi mravali aspeqtiT
sezonTa cvalebadobas, Sesabamisad sikvdil-ganaxlebas gamoxatavs. qarTul masalaSi igi upiratesad RvTaebis miTosuri wasvliTa da mobrunebiT modis moqmedebaSi. (magaliTad: „qajaveTs ras iarebi, giorgi...“, „adrekilaÁ wagvivida da mogvivida“...). amdenad es ritualebi, rogorc farTo sazogadoebrivi mniSvnelobis mqoneni, sruli mrwamsobrvi datvirTviT
mxolod sociumis wevrTa srulive Tavyrilobisas SeiZleba amoqmeddes.
mecnierebaSi SemCneulia sikvdil-sicocxlis ambivalenturobac da
qorwil-dakrZalvis ritualebis tipologiuri siaxlove, romlebic erTi
paradigmis opoziciur nawilebs Seadgenen, xolo rogorc sapirispiro
maxasiaTeblebi, erT sintagmaSi arian gaerTianebulni 32 . es rTuli semiotikuri panorama yvelaze TvalsaCinod da martivad, universalurad
aris gamoxatuli „sikvdil-aRorZinebis“ ritualebSi da amitomac Seadgenen isini Zveli religiuri warmodgenebis ganzogadebul, mrwamsul safuZvels, romelic, adresamiwaTmoqmedo xanebidan dawyebuli, aSkarad
vlindeba wina aziisa da evropis erTobliv kulturul sivrceSi.
slavTa sxvadasxva tomSi CvenTvis saintereso ritualis sxvadasxva
variantebia Semonaxuli. magaliTad, ukrainelebs „pobana“ hqoniaT asakovanTa mier sakuTari sulis saxsenebeli sufris gamarTvis wesi. am wess,
n. veleckaias azriT, SeiZleba ewodos mxolod varianti uZvelesi Cveulebisa, roca moxucebulebs xelovnurad, ritualurad „amgzavrebdnen
im qveynad“ maTive TanxmobiT, saaqao cxovrebis miRebuli vadis dasrulebis Semdeg. aseT dRes moxucebi Tavad niSnavdnen, xolo „gagzavnis“, anu
mokvdinebis xerxebi slavebs sakmao mravalferovani hqoniaT. cocxlis
mier Tavisi sulis mosagonebeli ritualis „gammarTavs“ istoriul droSi ki ar klaven, aramed igi saflavze ixdis sazogadoebisaTvis purobas,
xolo am saflavSi moxvdeba gardacvalebis Semdeg, e. i. saflavs winaswar irCevs. n. valeckaias azriT es wesi Tavisi struqturiT identuria
32
Баибурин А. К., Левинтон Г. А. в сборнике "Балто-славянские этнокультурные и
архаические древности. Погребальный обряд". Тезисы докл. 1985. стр. 5-9. Бахтин Б.
Творчество Франсуа Рабле и народная культура ренессанса. М. 1965. стр. 26.
431
saiqios gacilebis arqauli ritualisa. aqac mzaddeba ritualuri morTuloba, xdeba ritualur samoselSi Semosva, ewyoba gamosamSvidobebeli
TavSeyra „gmiris“ saxlSi, sazogadoebrivi trapeza sagangebod momzadebul adgilze, ritualuri kerZebis Setanis rigis mkacri dacva, sazeimo
msvleloba wesis aRsrulebis yvelaze mniSvnelovani punqtis, mdinaris
napirisaken (an sxva ram wyalsatevisaken), sadac wyalSi asveleben tansacmelsa da sxva sakulto nivTebs, mag. matylis narTs, xolo saiqios
„gamgzavrebis“ nacvlad winaprebTan gzavnian saweso WurWelSi Cadgmul
sanTels. aRsaniSnavia, rom am wesis Sesrulebisas gadamxdeli yovelmxriv
cdilobs daemsgavsos mkvdars. gamosaTxovari trapezobisas igi gulaRma
wevs magidis qveS da gulxeldakrefils sanTeli uWiravs xelSi. karpatebis mTielebSi sakuTari sulis mosaxsenebeli sufris gadamxdelsac da
aseve namdvil mkvdarsac namdvili datirebisas, sufrasTan axlos awvenen
da maTac xelSi kvari an sanTeli uWiravT 33 . n. valeckaia myarad dgas
Tavis poziciaze da am wess moxucTa „saiqios gagzavnis“ tradiciuli
arqauli ritualis gviandel, axali drois Sesabamis gardasaxvad Tvlis.
moxucebi, rogorc aRvniSneT, nebayoflobiT niSnavdnen winaprebTan gadasvlis dRes. am wesis aRsrulebis formebis Ziebisas SedarebiTi analizis gziT mas gamovlenili aqvs moxucTa marxiliT gayvanis wesi zamTarSi. aq maT TokiT uSvebdnen Rrma xevSi da tovebdnen. aqedan SemorCenilia
gamoTqma "сажать на лубок", an "пора на лубок" (лубок-am SemTxvevaSi albaT
xis qerqi, romelsac marxilad iyenebdnen da TokiT acurebdnen xevSi i.s.). yovelive es da bevric sxva amgvari wesi Semonaxulia ara praqtikuli qcevis saxiT, aramed figurirebs salaparako enaSi sxvadasxva
idiomis, an gadataniTi mniSvnelobis mqone gamoTqmebSi, magram maT nominalur mniSvnelobaze dakvirvebiT avtori cdilobs odesRac miRebuli
uZvelesi normis amocnobas, romlis Tanaxmad garkveul asaks miRweuli
pirebi nebayoflobiT gadiodnen amqveyniuri cxovrebidan. es saintereso
daskvnaa, radgan aSkarad Zalze arqaul dros Seexeba da meore mxriv exmaureba nebayoflobiTi TviTSewirvis, msxverplis ideas, romelic aseve
did sivrceze da mraval xalxSi yofila gavrcelebuli 34 . garda amisa,
33
Валецкая Н. Н. ук. соч. стр. 157.
И. И. Толстой, Чудо у жертвенника Ахилла на Белом острове, в сборнике "Статьи о
фольклоре", М-Л, 1966. стр. 19-29.
34
432
rusul eTnografiul da folklorul masalebSi daculia xalxuri antifonuri, kiTxva-pasuxze damyarebuli leqsebi, roca pirs ekiTxebian,
Tu rodis mokvdeba igi. teqstSi Seqmnilia amaRlebuli, paTetiuri mwuxarebis foni, xolo obieqts mimarTaven aseve maRali rangis Sesaferisi
mimarTvebiT (,fn.irf= ujcelfhm). rogorc Cans, es uZvelesi motivi misi
pirvandeli sakraluri safuZvelis gamofitvis gamo, groteskulad gardaisaxa da daukavSirda xalxuri saxiobis sxva nairsaxeobaT, sadac mefobs sikvdili - aRorZinebis da sqesTa urTierTobis parodiuli formebi, qorwili - dakrZalva da a. S 35 . miuxedavad ase Sors wasuli parodiuli da groteskuli garemosi, teqsti inarCunebs Tavis pirvandel Rirebulebas, sadac aSkarad Cans moxucis mier Tavisi gardacvalebis dRis
winaswar daTqma:
Государь мой, батюшка,
Сидор Карпович,
Скоро ли ты батюшка,
Станешь помирать?
В среду, матушка,
в среду
В среду Пfхомовна
в среду…
Государь ты наш, батюшка
Сидор Карпович,
А чем ты сударь прикажешь
поминать?
Водочкой, матушка, водочкой,
сивухой распрегорькою… 36 da a. S.
teqstis erT variantSi arayTan erTad naxsenebia saWmeli, kerZod:
blinebi, romelic sidor karpoviCis sulis saxsenebel sufraze unda miirTvan. meore variantSi ki, romelic sapatimroSi tusaRebis wreSi TamaSdeba, arays unda daayolon minoga-salamura Tevzi, rac cixis Jargonis
enaze maTraxs aRniSnavs. miuxedavad aseTi aSkara groteskuli scenisa,
saxeze gvaqvs cocxali piris mier misi sulis saxsenebeli sufris gar35
В. Н. Топоров - Заметки по похоронной обрядности. в сборнике "Балто-славянские
исследования", Москва, 1985 г. стр. 31-48.
36
iqve, gv. 32-34.
433
dasaxuli aRwera vadis daTqmiT, sasmeliTa da saWmeliT, rac migvaniSnebs aRniSnuli wesis realurad arsebobaze Tanamedrove rusebis winapar
tomebSi. garda CvenTvis saintereso ritualze pirdapiri miTiTebisa, ruseTis regionebSi arsebobs arapirdapiri masala, romelic savaraudos
xdis amJamad CvenTvis saintereso ritualis arsebobas, yovel SemTxvevaSi, ganekuTvneba rwmena-warmodgenebisa da ritualuri moqmedebis im
wres, romelSiac cocxalTa mier sakuTari saiqios momzadebis ritualebic Sedis. magaliTad, „gadamxdeli piri“, romelic eswreboda sufras,
imaleboda an iwva rogorc mkvdari, ar Wamda da a. S 37 . qcevis aseTi
normebis mizani iyo namdvil „mkvdrobasTan“ miaxloeba. aseTi faqtebi
sakmaod aqvT damowmebuli xevsureTSi da TuSeTSi vaJa-fSavelasa da s.
makalaTias. aRsaniSnavia, rom msgavsi faqtebis dadasturebas dResac
axerxeben. magaliTad, TuSTa Soris aseTi wesis arsebobis Sesaxeb zepirad gadmogvca eTnologma n. azikurma, risTvisac did madlobas movaxseneb. ra Tqma unda, rusebsa da qarTvelebs es wesebi (iseve, rogorc tajikebs) erTmaneTisagan ar auTvisebiaT. yovelive es sagangebo drosa da
sagangebo kulturul-istoriul garemoSi gamomuSavebuli Rirebulebebia,
romelTa
aRmoceneba-gavrcelebisa
da
kulturogenetikuri
aspeqtebis
kvleva damoukideblad unda Catardes. amjerad ki SeiZleba zemoT moyvanil magaliTs davamatoT belorusiaSi gavrcelebuli wesi saflavis miwis yidvisa, romelic aseve warmodgenaTa CvenTvis saintereso sferoSi
Sedis. am wesis Tanaxmad, roca vinmes dakrZalavdnen, moxuc axloblebs
sCveodaT sakuTari saflavisaTvis sasurveli miwis arCeva. isini avalebdnen naTesavebs, rom usaTuod SerCeul adgilas daekrZalaT. arsebobs
gadmocema erT moxuc qalze, romelmac Seityo, rom mis mier arCeul
miwaze sxvisi saflavi gaTxares. amas ise aRuSfoTebia moxuci, rom mas
uyoymanod gamouTqvams survili saswrafod momkvdariyo, raTa daekrZalaT mis mier SerCeul adgilze 38 .
37
Т. А. Бернштрале - Плач в погребальном обряде - ритуализация естественного
состояния скорби, В сбор. Балто-слявянские этнокультурные и археологические
древности. Погребальный обряд. М. 1985 г. стр. 13.werilSi sulis mosaxsenieblad
winaswari rituali cocxlis mier mxolod aRniSnulia.
38
К. С. Корнелюк - Некоторые черты традиционного погребального обряда полесского села Андроново. imave krebulSi, gv. 52.
434
faqtebi, romlebic cxadyofen, an met-naklebi aqtivobiT migvaniSneben aRniSnuli wesis arsebobaze sxvadasxva kulturebSi, sakmao raodenobiT SeiZleba moiZebnos. maTi aseTi farTod arseboba da SemorCena praqtikaSi jer kidev moqmedi ritualis, groteskuli, an erTob mimqrali,
gardasaxuli formiT, saiqioze cocxlis mier zrunvis farTo gavrcelebaze miuTiTebs. am mxriv yuradRebas iqcevs XIX saukunis pirveli naxevris franguli kulturis Sedevris „biZaCemi benJamenis“ erT-erTi gmiris saqcieli. igi am qveyanasTan gamosamSvidobebel sufras ixdis, sadac
megobrebs iwvevs. marTalia, aq saqme ufro zneobriv sferos exeba da
araviTari kavSiri ar gaaCnia sarwmunoebriv samyarosTan, magram yuradRebas iqcevs Tavad faqti, misi nominaluri arsi, romelic qcevis odesRac
miRebul wess unda emyarebodes. istoriulad igi sakraluris mier
sanqcirebuli zneobrivi samyarodan unda momdinareobdes, raTa pozitivur speqtrSi iqnes ganxiluli da rogorc socialuri aqcia, Semsruleblis prestiJis amaRlebas moemsaxuros. amdenad, aseTi wesi ar SeiZleba mxolod misi avtoris klod tilies mofiqrebuli iyos, romelic
1801 wels dabadebula burgundiis maxloblad qalaq klamsSi. cnobilia,
rom igi didi moyvaruli yofila xalxuri sityvierebis, andazebis, gamocanebis da a. S., romelTa gardaqmna-gadasxvafereba da Tavisi konteqstisaTvis morgeba misi sityvierebis erT-erTi damaxasiaTebeli xerxi yofila. frangi mwerlebi aseT xerxebs iyenebdnen jer kidev XVIII s-dan, ris
sailustraciod Tundac volteris Semoqmedebac sakmarisia, magram gansakuTrebiT sayuradRebod gveCveneba is garemoeba, rom klamsidan aris warmoSobiT romen rolanic, romlis kola brunioni axlo naTesaur kavSirSia tilies samyarosTan 39 . am faqtisaTvis, amdeni droisa da adgilis
daTmoba dagvWirda mxolod imis saTqmelad, rom CvenTvis amJamad saintereso wesi saTanado moZiebiT SesaZloa dasavleT evrropis xalxSebSic
damowmdes, radgan indo-evropelTa erT nawilSi misi arseboba ukve eWvs
ar iwvevs.
Tundac es SezRuduli masala, romelzedac amjerad migviwvda xeli, sakmao TvalsaCinoebiT amowmebs, rom es wesi istoriulad farTod
39
Claude Tillier - Mon oncle Benjamen XXI Un dernier festin. aseve Sesavali Клод
Тилье.
435
unda yofiliyo gavrcelebuli Sua da axlo aziaSi, kavkasiaSi, Savi da
xmelTaSua zRvis auzebSi. am did kulturul wreSi, romelSiac cnobili
iyo dakrZalvis yvela nairsaxeoba (kremacia, inhumacia, haerze dakrZalva...), Sexedulebebi imqveyniur cxovrebaze metnaklebad msgavsi unda hqonodaT. mogvianebiT aRmocenebuli qristianuli da mahmadianuri koncefciebi, rogorc Cans am uZveles, saerTo niadagze yofila damyarebuli.
marTlac, adamianis brZola momavlisaTvis erT-erTi umTavresi stimuli
iyo
progresisaTvis.
magram
sikvdili
yvela
cocxalisaTvis
aris
momavali, garduvali da Seuqcevadi. es WeSmariteba cnobili iyo uZvelesi miTosisaTvis, romelic warsulis, awmyosa da momavlis erTobliobaSi
maradiul cxovrebaSi gadasvlasac gulisxmobda. sikvdilis aseTi Sefaseba mxolod miTosuri bunebisa SeiZleba iyos da miTosur drosa da
sivrces
exebodes. es SeiZleba „saiqio“ samyaroSi, sadac gverdi gverd
sxedan winapari da STamomavali, sadac warsuli da jerardamdgari momavali
organul
mTlianobaSi
ganicdeba.
es
samyaro
gansakuTrebuli
„sakra“-Ti aris aRbeWdili da yvela, vinc Tavis bedisweris rCeulobiT
moaxerxa iqidan dabruneba, am „sakra“-s niSans atarebs. imave niSniT aRiniSneba isic, vinc sagangebo ritualiT scada ziareboda am warmosaxviT
qveyanas da sicocxleSive gaxda „imqveynis“ binadari. aseTi xvedri miwieri kacisaTvis metismetad mZimea da, rogorc iyo aRniSnuli, bevri uars
ambobda masze, radgan praqtikuli cxovreba yovelTvis saTanado gadawyvetilebis miRebas saWiroebda da saWiroebs. vidre borkilad gvadevs sakuTari xorcieleba, mis msaxurad vrCebiT. cxadia, „imqveyniuri“ siwminde
yvelas
ar
„maudis“,
magram
adamiani
yovelTvis
Zrwoda
„imqveynis“
mdgmurTa winaSe, roca xorcielis cxovrebis gza maT iracionalur
sivrceSi SeiWreboda. xorcielisa da warmosaxviTis Sejerebisas ibadeba
odisevsi, hamleti, dante, radgan miTosis fizikur realobaSi mxilveli
mxolod rCeuli SeiZleba yofiliyo. zemoTxsenebul „rCeulTa“ saxelebi
miuwvdomlad da saxifaTod aqcia Tanamedrove evropulma pragmatizmma.
arqaul dros ki yvela sofels yavda d. kldiaSvilis gmirTa msgavsad
„sazRvars gadaRma“ namyofi da bedisweriT ukan mobrunebuli, romelic,
„iqauri“ sibrZniT iyo aRvsili da dauzarlad cdilobda daxmareboda
mezoblebs yvelanairi idumalebis amocnobaSi. isini,
gacisa da gaimis
msgavsad, „yoveli dafarulis“ gamomZieblebi iyvnen. amgvari niSniT aRi-
436
beWdebodnen moxucebic, radgan rac ufro axlos mividoda kaci „imqveyanis“ karibWesTan, miT ufro mkveTrad gamoesaxeboda iqauri sibrZnis naTeli. amitom maT Soris ukeTesebTan Soreuli kuTxidanac modiodnen
rCevisaTvis, iseve, rogorc erTxel, Soreul warsulSi, iTakeli Wabuki
pilosSi Cavida brZeni moxucis sanaxavad.
yvela es pozicia, rogorc Cans, msoflio miTosis wiaRSia aRmocenebuli da misi mniSvnelovani nawili qarTul kulturazedac modis, magram saerTo modelis garda, arsebobs didi ideis konkretul eTnosocialur garemoSi damuSavebis Sedegad miRebuli qvevarianti, romelic
lokaluri indeqsis mniSvnelobasac atarebs da aRebuli eTnosis kulturul maxasiaTeblad gvevlineba. magaliTad, motanili masala cxadyofs,
rom tajikeTSi am arqauli ritualis seriozuli islamizacia momxdara,
CvenSi ki igi ufro warmarTulad gamoiyureba, Rrma arqaizmiT aris aRbeWdili da qristianulis kvali nakleb etyoba. saqarTvelos mTaSi
mrwamsobrivi aspeqti ZiriTadad socialur simbolikaSi kristaldeba, barSi ki an gamqralia da qristianuli aRapebis sistemasTan aris Serwymuli, an kuriozul saxes aZleven a. wulaZis mier aRwerili mxiaruli
moxuci mnaTeebi, iseve rogorc dasavleT evropis literaturaSi klod
tilies gmiri.
ïíæïþò, äòôïíïäò æï ïíàåìüåîòï
winamdebare narkvevs micvalebulTan dakavSirebuli rwmenisa da imqveyniurobis Sesaxeb arsebuli Sexedulebebis srulfasovani analizis
pretenzia ara aqvs. am saqmes damoukidebeli monografia sWirdeba, magram
mainc Sevecdebi zogierTi konkretuli faqtis Sesaxeb gamovTqva azri.
amas maiZulebs zogi eTnografiuli suraTis mkveTrad gamokveTili forma, romelsac Sesabamisobebi moepoveba Soreul warsulSi. zemoT ukve
iyo aRniSnuli, rom daviT kldiaSviliseul masalaSi ase mkafiod aRwerili samoTxe qristianulTan erTad Seicavs uZvelesi droidan cnobil
elementebs. ufro sworad rom vTqvaT, es warmodgenebi uZvelesi droidan iyo gavrcelebuli wina aziisa da kavkasiis religiur SexedulebebSi da garkveuli monawileoba miiRes sxvadasxva religiuri sistemebis,
437
maT Soris qristianobis formirebis procesSi. gansakuTrebiT aqtiurad
igrZnoba maTi moqmedeba aqauri istoriuli mosaxleobis xalxur warmodgenebSi, folklorSi, xelovnebis sxvadasxva dargebSi. magaliTad, aRmosavleT saqarTvelos mTielTa warmodgenebis Tanaxmad, saiqioSi gardacvlilebi andabebad cxovroben. andabi aris naTesavTa jgufi, romlebic
marTalia, `samzeoSi~ danawevrebulad, ojaxebad cxovroben, magram saiqioSi isev erTiandebian. iqmneba STabeWdileba, TiTqos imqveynad xdeba
aRdgena socialuri yofierebis iseTi formebisa, romlebic praqtikul
cxovrebaSi didi xania istorias Cabarda. saiqioSi mimavalT gzaze xvdebodnen andabidan gamogzavnili cxenosani `mgebrebi~ romelTac axalsuli
andabSi mihyavdaT. ase rom aq realizebulia fsiqopompis uZvelesi funqciac.
roca gvari erTad saxlobda da mTel dasaxlebul punqts moicavda, cxadia, aseTi dasaxlebebis wevrebi, sisxliT naTesavebi, imqveynadac
erTad icxovrebdnen da sagvareulo samarxebic eqnebodaT. aseT samarxebs
mecniereba icnobs da maTi yvelaze TvalsaCino nimuSi aris dolmeni, romelic dadasturebulia dasavleT saqarTvelos teritoriaze. dolmenSi
saiqio cxovrebas erTad agrZeleben naTesavebi da ewevian iseTsave sameurneo da, unda vifiqroT, socialur cxovrebas, rogorsac eweodnen
samzeoSi. amas mowmobs TanCayolebuli nivTebi, romelTac saiqioSiac albaT imave daniSnulebiT `iyenebdnen~, rac samzeoSi hqondaT.
saqarTvelos baris Sesabamis warmodgenebSi andabi, an sxva ram misi
Semcvleli aRar axsovT, radgan socialurad Zlier daSordnen gvarovnulobas da didi xania, rac qristianoba xalxis realur sarwmunoebas
warmoadgens, magram Tundac zemoT moyvanili d. kldiaSviliseuli magaliTi rom aviRoT, andabisa da dolmenis analogiuri warmodgenebis nakvalevs aqac davinaxavT. iq aSkarad moqmedebs ormagi standarti. erTis
mxriv, samoTxeSi cxonebulTa sulebi TeTri, spetaki cxvris saxiT Zoven
balaxs, magram saiqioSi udrood moxvedrili personaJis, vasilis winaprebi da mezoblebi iqac erTad cxovroben, Tanasoflelis misvla uxariaT da samzeoSi darCenil naTesav_axlobelTa ambavi ainteresebT, rac
cxadia, cxvrebisaTvis srulebiT ar aris damaxasiaTebeli. rogorc vxedavT, aqac aris praqtikulad andabis msgavsi organizacia, romelic naTesav_mezoblebis erTobliobas gulisxmobs. axali viTareba, miuxedavad
438
qristianobis zedapiruli gavlenisa, srul TanxmobaSia Zvel warmodgenebTan. samzeoSi axali yofis Sesabamisad cxovroben, xolo saiqioSi
wasvlis Semdeg xdeba im gardasuli socialuri yofis restavracia, romelic SemorCenilia mexsierebaSi da aqtiuria fsiqikur wyobaSi. SeiZleba
iTqvas, rom isini imdenad inarCuneben arqaul niSnebs, ramdenadac es niSnebi SeiZleba gasagebi iyos axal yofaSi. igive SeiZleba iTqvas fsiqopompis Sesaxebac. Cvens vasils gzis gamgnebisa da darajis rolis Semsruleblad dasaxelebuli hyavs angelozi, romelic adamianis saxiT aris dafiqsirebuli samyaros centrSi (xe, wyaro) da gadataniTi mniSvnelobiT
axorcielebs uZveles miTosur idealebs (saZovari, sadac araferi ar
ikargeba. cxvrebis, anu am SemTxvevaSi cxonebulTa sulebis darajia angelozi). es sayovelTaod cnobili da gavrcelebuli motivia, romelic
TviT dante aligierimac ki gamoiyena (misi mxsneli, mcveli da megzuri
aris virgiliusi).
gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs saiqioSi gadasvlis Semdgom
micvalebulTan SesaZlo kavSiris, misi socialuri statusisa da ekonomikuri keTildReobis Seqmnis sxvadasxva formebis gamovlena. rogorc istoriuli masala cxadyofs, es problema yovelTvis daismoda da wydeboda sazogadoebis interesebTan srul SesabamisobaSi: monadire_Semgrovebels ainteresebda nadir_mcenare da maTi Tavisuflad mopovebis SesaZleblobebi, aseve naTesavebTan erTad cxovreba. ukve qonebrivad uTanabro
sazogadoebaSi Cndeba socialuri statusis pirveli anarekli, xolo saxelmwifoebis periodSi warmoiqmneba mkacrad reglamentirebuli da ekonomikurad Rrmad diferencirebuli Sexeduleba imqveyniuri samyaros Sesaxeb, magram yoveli calkeuli etapi aris erTi universaluri, Tavdapirvelad aRmocenebuli ideis versia, romlis Tanaxmad, arsebobs suleTi,
sadac adamiani sikvdilis Semdgom midis. iq wasuls sWirdeba aq darCenilTa mxridan yuradReba, rac TandaTan valdebulebad iqceva da miTo_religiur sistemebSi mniSvnelovan adgils iWers. ukve iTqva, rom micvalebulis `momarageba~ xdeboda Tangatanebis, Sewirvis, sajaro purobaTa,
saCuqrebis
darigebis,
simdidris
gafantva_gadayris,
an
damal-
va_daflvis gziT. amaT gverdiT mowmdeba kidev erTi wesi, Tanaxmad romlisa, micvalebulebi samzeoSi, TavianT ojaxebSi brundebian da Sesabamisi
wesebis gadaxdis gziT iReben TavianT kuTvnils. vera bardaveliZes Ses-
439
wavlili aqvs svanuri saaxalwlo ciklis dResaswauli, `lifanali~ romelic iwyeboda 5 ianvars da erT kviras grZeldeboda. am dRes xalxis
warmodgeniT micvalebulebi saxlebSi brundebodnen da maTTvis sagangebo
saweso sufrebi imarTeboda. `Cveulebrivi aRapebidan da, kerZod, micvalebulTa gansakuTrebiT mdidari rigebidanac ki... lifanali gamoirCeoda,
uwinares yovlisa, metismetad cxoveli rwmeniT imis Sesaxeb, rom am
dReebSi micvalebulebi namdvilad TavTavis saxlebSi, cocxlebTan midian
da ramdenime dRisa da Ramis ganmavlobaSi, xSirad mTeli kvirac ki, maTTan rCebian. am rwmenis niadagze lifanali moicavs micvalebulTa Sesaxvedrad winaswari samzadisis momentebs, maTi miRebis eTikas, maTi gamaspinZlebisa da garToba_gamxiarulebis saSualebebs, maT mimarT da RvTaebebis saxelze gankuTvnil locva_vedrebis teqstebsa da nairsaxis Sesawiravebs, micvalebulTa gastumrebis scenebs da sxva mraval saweso qmedebas 40 .
rwmena micvalebulebis cocxalTa samyaroSi dabrunebis Sesaxeb
mTeli Zveli samyarosTvis iyo damaxasiaTebeli. gansakuTrebiT kargad es
rwmena Seswavlilia Zveli berZnebis da romaelebis religiaSi. am TvalsazrisiT gansakuTrebiT sainteresoa berZenTa dResaswauli, anTesteria.
anTesterioni gazafxulis pirveli Tvea, ris gamoc ewoda saxeli am TveSi gamarTul dResaswauls, romelic klasikur xanaSi dionises eZRvneboda. dResaswauls sakmaod rTuli agebuleba hqonda, mis nawilebs dReebis
mimdevrobis mixedviT ewodebodaT `piTogea~ (piTosebis, kasrebis gaxsna),
`qoesi~_Tasebi da `qitroi~_qoTnebi. piTogeas aTenSi axal Rvinos sinjavdnen. Rvino Sesmamde usaTuod unda SeewiraT RvTaebis saxelze.
beotielebi am dRes uwodebdnen `agaTos daimonoss~ _ keTili sulebis
dRes, romelTac Sesawiravs umzadebdnen. hesiodes sqolasti ambobs, es
dRe winaparTa dResaswauli iyoo da iwyeboda RreobiT, romelic sam
dRes grZeldeboda. am dros SeimCneoda Tavisuflebis gamovlinebis orgiastuli tendenciebi: monebsa da msaxurebs aZlevdnen Rvinis smis uflebas, mosamsaxureebs urigebdnen xelfass, aZlevdnen saCuqrebs, yvela
mTvrali iyo da imarTeboda smaSi Sejibri, romelsac xelmZRvanelobda
mefe_arqonti. Semdgom etapze, Tasebis dRes, imarTeboda arqontis colisa da dionises daqorwinebis didi ceremonia. am dRes aRebdnen dionises
40
v. bardaveliZe, qarTuli (svanuri)... gv. 61.
440
taZars, romelic mTeli wlis manZilze daketili iyo. mesame etapze imarTeboda
dramatuli
Sejibrebebi,
grZeldeboda
sma...
dResaswaulis
dasasruls icodnen Tqma sagangebo frazisa, romelic Semdeg andazad qceula: `gareT gadi, wadi aqedan keres, anTesteria damTavrda“ 41 . andazis
axsna Semonaxulia svidasTan, romelic ambobs, rom am dReebSi, qalaqsa
da saxlebSi brundebodnen micvalebulTa sulebi. maTi gacileba iyo dResaswaulis ukanaskneli aqti. amitom maT uSvebdnen saxlebidan aRniSnuli
mimarTviT.
saxeli
`keres~
aris
qTonuri
demetres
saxeli,
misi
erT_erTi emanacia. igi am saxiT micvalebulTa mfarveli iyo. amitomac
mimarTavdnen micvalebulebs saxeliT _ `keres~, rac xazs usvamda maT
moqcevas qTonuri demetres wiaRSi. yuradRebas imsaxurebs anTesteriebis
pirveli dRis saxelwodeba `keTili sulebi~, rac aSkarad miuTiTebs am
dRes sulTa stumrobaze. berZnebis religiaSi sulebi ukve diferencirebulni arian keTilad da arakeTilad. igive viTareba iyo romSiac, sadac Tayvans scemdnen gardacvlilebs, rogorc manebs, aseve larebsa da
penatebs, ojaxebisa da sazogadoebrivi organizaciebis mfarvelebs, winaaRmdeg larvebisa da lemurebisa, borotmoqmedTa da damnaSaveTa sulebisa, romelTa dReebs lemuriebi ewodebodaT da marTavdnen maisis dasawyisSi, (9,11,13 maisi). am dReebSi ketavdnen taZrebs, aRkveTili iyo qorwineba. maT winaaRmdeg icodnen Selocva. Semlocveli dgeboda RamiT,
daibanda
marcvlebs
xelebs,
yrida
pirSi
xel
Caiyrida
Savi
da mxarukuRma
cercvis
da
marcvlebs,
cxrajer
aseTive
gaimeorebda,
es
marcvlebi Cemi da Cemi axloblebis nacvali iyoso, Semdeg aiRebda spilenZis taSts, zed cxrajer Semohkravda xels da mouwodebda sulebs
daetovebinaT saxli 42 . marTalia qarTul lifanalSi micvalebulTa daxasiaTeba ar Cans, magram dResaswaulis Semdeg maTi gacileba da droze
wasvlis Txovna aqac icodnen. SesaZloa, aq aRniSnul rwmenaTa ufro
adreuli socialuri done iyos asaxuli, vidre berZnul_romaulSi.
41
Jane Ellen Harrison, Prolegomena to the study of Greek Religion. Cambrige, 1908, p. 32.
42
ovidiusi, fastebi, V, 429-484. r. erisTavi, dasax. naSr. gv. 180. Мифы
народов мира, т. II. М. 1982. ст. Лемуры. Сочинения А. Г. Пемискуса Олимп, или
греческая и римская мифология в связы с египетской, греческой и индийской. СПб.
1861 г. стр. 300-304.
441
naTelia, rom rwmenas micvalebulebTan urTierTobis Sesaxeb realuri gancdis metad maRali koeficienti hqonda. aq sadao araferi iyo.
mimdinareobda ormxrivi, intensiuri urTierToba, romelsac iluzorulsa
da iracionalurs mxolod Cveni TvalsazrisiT Tu vuwodebT. marTlac,
Cveni winaprebisaTvis es iyo yovelgvari eWvis gareSe arsebuli samyaro,
sadac isini sabolood gadadiodnen sacxovreblad, xolo wasvlamde yovelmxriv cdilobdnen SeeqmnaT keTildReoba iq ukve gadasaxlebuli naTesavisaTvis. mogvianebiT amas daemata zrunva sakuTari saiqio keTildReobisaTvis. adamiani mxolod gadadioda sxva ganzomilebaSi, igi mxolod unda `gardacvliliyo~ raTa ganmeorebiT moxvedriliyo masze adre
gardacvlil axlobelTa wreSi. amisaTvis igi mTeli cxovrebis ganmavlobaSi emzadeboda da, roca dro movidoda, amas igi `aRasrulebda~ miRebuli wesis Sesabamisad, ojaxis wevrTa da sulis moZRvris xelSewyobiTa da TanamonawileobiT.
yovelive amas unda davumatoT yoveldRiuri Sroma saTanado materialur RirebulebaTa Sesaqmnelad da mosapoveblad, romelic individums
adre wasulTaTvis unda gaegzavna da Tavisi saqmec moewyo. unda gaviTvaliswinoT is sulieri mdgomareoba, specifikuri situacia, romelic unda
Seqmniliyo ritualis mimdinareobisas, sakralurTan uSualo, cocxali
kontaqtisas, roca eWvis nacvlad vxedavT rwmenas da mxolod amis Semdeg vimsjeloT am samyaros iluzorulobasa da iracionalurobaze.
òìüëîòòì ìïïàò
rogorc vnaxeT, a. daviTianis masalaSi daxatulia koleqtiuri purobis, Wamis, smisa da gacemis WeSmaritad kolosaluri suraTi. daixarja uamravi produqti, gadaiyara didi xnis ganmavlobaSi nagrovebi fuli,
romelic daitaca vinc moaswro... es ganapiroba umtkicesma rwmenam imisa,
rom yvelaferma aman gadainacvla saiqioSi, luxoris gadamxdelTa saukuno sakuTrebaSi. warmavalma simdidrem wuTisoflidan maradiul qveyanasa
da maradiul kuTvnilebaSi gadainacvla. ese igi, XIX saukunesa da XX
saukunis dasawyisSi, Semonaxuli iyo socialuri garemo, sadac materialuri simdidre mTlad ar aris qceuli ekonomikur kategoriad, igi ar
ganapirobebs sazogadoebaSi upiratesobis ekonomikis gziT mopovebas da
442
mxolod saSualebas aZlevs sazogadoebis wevrs ukeT ganaxorcielos Tavisi Tavi arsebuli socialuri CarCos SigniT, romlis ZiriTadi faseulobebi ekonomikuri niSnebiT ar gamoixateba. es sakiTxebi saTanadod aris ganxiluli a. gureviCis SromebSi. qarTvel mTielTa mentalitets
mieZRvna m. kandelakis naSromi, sadac TvalsaCinodaa gamovlenili socialuri simbolikis sxvadasxva aspeqti. amave sakiTxebs Seexo a. qaldanic.
misi nakvlevis mixedviT aRmosavleT saqarTvelos mTielebis samoqmedo
areali moicavda mezobelTa da sakuTar teritorias, sadac igi `saqmianobda~, anu Tavis teritorias icavda mezoblebisagan da mezoblebisas
Zarcvavda ise, rom maincadamainc ar dagidevdaT eTniurobasa da sarwmunoebas. `aseT viTarebaSi _ wers a. qaldani, _ gasagebia aRzrdis xevsuruli sistema, rodesac mozards pataraobidanve aCvevdnen cxenosnobas,
iaraRis tarebas, amtanobas da amasTan zizRs unergavdnen sxva saqmianobisadmi~. ra Tqma unda, a. qaldani amas ar amtkicebs absoluturi mniSvnelobiT. mTielTa maRali sameurneo kultura gvafiqrebinebs, rom avtors am dros mxedvelobaSi hqonda mxolod Sesabamisi tendenciebi, sadac meomrobis prestiJuloba iyo xazgasmuli. mamakacTa saqmianobis es
tradiciuli saxeoba kidev ufro popularuli rom gaxdes, sazogadoebrivi azri gamoyofs gansakuTrebul sagmiro saqmeTa CamdenT, raTa aqcion
isini sanimuSo, misabaZ magaliTad. xevsurTa leqsikur fondSi isini `saxel~ fuZidan nawarmoebi terminebiT arian cnobilni. es terminebia `saxeliani~, `nasaxelari~, `nasaxeloba~. `saxelianobis~ damamtkicebel sabuTad iTvleboda gatacebuli saqoneli, tyve, mtris moWrili marjvena da
a.S. 43 . a. qaldanma am terminebsa da maTi Sesabamisi qcevebis dinamikaSi
uaRresad saintereso socialuri winaaRmdegobebi SeniSna, roca, erTis
mxriv Temi pativs scems `saxelianebs~, rogorc misabaZ da samagaliTo
pirebs, `karg ymebs~, romlebic sxvebze ukeT uZRvebian Temis da misi
mfarveli RvTaebis samsaxurs da, meores mxriv, imas, rasac saxelianTa
dawinaureba mohyveba. esaa `gadideba~, `didoba~, `Tavdidoba~. es ukanasknelni uangaro saxelianobas aRar jerdebian da momxveWelebi da moZaladeebi xdebian, iwyeben uflebebisa da simdidris misakuTrebas. am
process Temi ebrZvis da Tu axerxebs, kidec anelebs imas, rasac mecnie43
a. qaldani, pirovnebis socialur aRzevebasTan dakavSirebuli zogierTi sakiTxisaTvis. „macne“, istoriis... seria #3. 1984 w. gv. 69 da Semdeg.
443
rebis enaze qonebrivi diferenciacia hqvia. mTis mwir SesaZleblobebSi
Temi aRwevs am procesis Sesustebas, rac iwvevs ara marto parazituli
ekonomikisa da rutinuli sameurneo yofis SenarCunebas, aramed arqauli
moralisa da zneobrivi tipis, misi Sesabamisi socialuri yofisa da
mrwamsis konservacias. amitom irkveva xolme ritualTa analizisas, rom
kavkasiis yofaSi xSirad gacilebiT adreuli miTosuri da ritualuri
doneebia SenarCunebuli, vidre Zvel aRmosavleTSi, egeosur da klasikur
saberZneTSi, romsa Tu evropis adre Sua saukuneebis feodalizmSi, an
vikingebis skandinaviaSi.
eTnografiuli masala, romelic sailustraciod movitaneT, cxadyofs, rom Catarebul rigebs ara mxolod saiqios gamosadegi Sedegi
hqonda. igi am qveynad mniSvnelovan daxmarebas uwevda rigebis Camtarebel
pirs. am gziT igi saxels ixveWda, met avtoritets iZenda Tavis sazogadoebaSi, ufro saxeliani xdeboda. Tu ras niSnavs saxelianoba mTielisaTvis, Cans TviT luxoridan: rac ufro meti xalxi ewveoda meluxores,
igi miT ufro pativsacemi piri xdeboda. luxoris tipis da misi qvevariantebis gamoCena, magaliTad, rogoricaa ukve naxsenebi `bawxi~, sadac
SezRudulia rogorc sajaroba, ise misi Catarebis valdebulebaTa wre
da mxolod sulis sasikeTo da sasaxelo, mxiarul RonisZiebad iTvleba,
migvaniSnebs, rom am movlenasTan damokidebuleba ucvleli ar yofila.
igi ganicdis axali sazogadoebrivi urTierTobebis gavlenas, xdeba socialurad ufro markirebuli da religiurad bundovani. aSkarad Cans,
rom axal socialur garemoSi rituali desakralizaciis tendenciebs
amJRavnebs. marTlac, a. daviTians sagangebod aqvs xazgasmuli xergianis
luxorze cioy dadeSqelianis mosvlis momenti da amiT gamowveuli sixaruli meluxore col_ qmrisa, radgan dadeSqeliani `RmerTi iyo miwaze~. vfiqrobT, rom es momenti SeiZleba ganisazRvros, rogorc socialuri markirebis aqti, rasac meluxore xergiani prestiJis axal safexurze ahyavs. saxelisaTvis brZola amqveynad da miRweuli Sedegis imqveynad gadatana_realizacia, gacema, saCuqari, gafantva, daflva da prestiJTan dakavSirebuli sxva qceviTi normebi ganviTarda da aqtiurad
amoqmedda bevrad ufro adre, vidre sasaqonlo meurneoba aRmocendeboda
da materialur faseulobaTa erToblioba prestiJis sferodan ekonomikurisaken gadainacvlebda. luxoric, iseve rogorc sxva wesi, iZleoda
444
pirovnebis amaRlebis SesaZleblobas im socialuri organizaciis SigniT,
romelic am wesTa erTobliobiT iyo moniSnuli da gamoxatavda mis
srulfasovnebas sxva, analogiur socialur organizmTa Soris. amdenad
individi, vinc ukeTesad `TamaSobda~ am, garkveuli TvalsazrisiT pirobiTi da formaluri niSnebiT gamosaxuli wesebiT, iyo `kai yma~. igi cota kidec Camogavs karg moWadrakes, ramdenadac oriveni virtuozulad
floben SezRuduli sivrcis daSvebuli wesebiT aTvisebis gzebs.
amdenad, ganxiluli ritualebi, sadac miznis misaRwevi ZiriTadi
saSualeba aris dakvla_koleqtiuri SeWma da misi saxenacvali formebi
(gacema, gafantva, da a. S.), emsaxurebian araerTgvarovan perspeqtivebs,
erTdroulad saiqio da saamqveyno saqmeebs. ritualis garkveuli nawili
aris saqmianobis Cveulebrivi, realur moqmedebaTa mwkrivi, romelic nebismier dros gamoiyeneba praqtikaSi, magram Tu igi iqneba CarTuli Sesabamis sagangebo kodSi, SeiZleba specifikuri mniSvneloba SeiZinos. kerZod, iZens ritualurobas da iqceva komunikaciis saSualebad realursa
da warmosaxviTs Soris. es xerxi universaluri, intereTnikuri, intergeografiuli da interepoquria. amdenad unda vifiqroT, rom igi saTaves
iRebs kulturis embrionuli formebidan. miuxedavad universalurobisa,
igi yovelTvis konkretul socio_ istoriul saxes atarebs, ramdenadac
yovelTvis moqmedebs specifikur istoriul_socialursa da eTno_kulturul garemoSi. Tu dakvlas mokvliT SevcvliT, aRmoCndeba, rom msxverpli da misi SeWma biologiur doneze iRebs saTaves da rogorc umartivesi sawyisi pozicia, nebismier socialur viTarebaSi SeiZleba iyos
realizebuli. amitom unda vifiqroT, rom Wama aris socialur garemoSi
momqmedi, sawyisi mniSvnelobis elementi, romlis mogvianebiT aRmocenebuli adeqvaturi Rirebulebebi (gacema_gafantva, saCuqari, daflva da a. S.)
erTiandebian garkveuli koncefciiT da lagdebian uwyveti ritualuri
xazis saxiT romelime miTo_religiuri sistemis SigniT. TiToeuli es
moqmedeba garkveul situaciaSi (mag. luxoris dros) SesaZloa gamoyenebuli iqnes rogorc komunikaciis specifikuri saSualeba, romelsac SeuZlia RirebulebaTa gadatana realuridan warmosaxviT samyaroSi. garkveul istoriul situaciaSi rigis sufrebis gverdiT gansakuTrebuli
adgili daiWira saCuqarma_gasamrjelom, romelsac Tavisufali meomrebi
iRebdnen konungebisa Tu mefeebisagan. am xelisufalTa karis idealuri
445
modeli iyo Zveli germanelebis suleTi, einheria, RvTaebaTa meTauris,
odinis kari, sadac gardacvlil meomarTa sulebi isxdnen da gamudmebiT
Rreobdnen, an ibrZodnen. swored aseTad agviwers Tavis Tanamedrove germanelTa yofas tacitusi. isini, roca ar omobdnen, isxdnen da svamdnen.
sufra maT xelfass ucvlida, xolo saCuqari iyo maTi socialuri da
politikuri urTierTobis regulirebis saSualeba. isini tomis beladebs
saCuqrad ugzavnidnen mosavlis nawils, iaraRs, cxenebs, aseTive saCuqrebs iRebdnen erTmaneTisagan kerZo pirebic _ Tanatomelebi da iseTebic,
vinc sxva da sxva tomis warmomadgenlebi iyvnen. am gziT myardeboda garkveuli balansi tomTa urTierTobebSi. tacitusi aRniSnavs, rom germanelTa Soris, romaelTa gavlenis gamo, ukve gamoCnda fuli 44 . am suraTidan CvenTvis sayuradReboa Semdegi garemoeba: aSkaraa gansxvaveba erTis
mxriv saCuqrisa da gacemis miTosur_religiur, Tu literaturul formebs Soris da meores mxriv tacitusis mier aRweril praqtikas Soris,
magram isic aSkaraa, rom meore pirvelis axleburad realizebuli saxea
da misgan momdinareobs. saCuqris saxiT aq gamoxatulia garkveuli ierarqia da erTisagan meoris, ierarqiulad maRlis gulis mogeba socialurad
dabal safexurze mdgomisagan, magram mas nebayoflobiT gacemis, miZRvnis,
Zveli sakulto normis sakraluri saxe aqvs miniWebuli. aq aSkarad Cans
Zveli miTo_religiuri sistemis Segueba axal socialur da politikur
garemosTan, romelic erTxans ki SeinarCunebs Zvel formas, anu gaWirvebiT Caeteva Zvel modelSi, magram momavalSi axali tendencia mas usaTuod daangrevs da, Znelad amosacnobi fragmentebis saxiT, gafantavs
sazogadoebrivi cxovrebis sxvadasxva ubanze. sabednierod maTi saTanado
wakiTxvis saSualebas gvaZlevs kavkasiis unikaluri pirobebis wyalobiT
gadarCenili arqauli rigebi, romelTac Tanamedroveobamde moitanes jer
kidev Zvel samyaroSi gamqrali yofis narCenebi. tacitusis mier aRweril
suraTSi, aseve SoTa rusTavelisa da niko lorTqifaniZis istoriul nawarmoebebSi ukve moqmedebs SoTaseuli modeli `uxvi axsnilsa daabams,~
magram aq uxvoba konkretuli aucileblobis Sedegia da miuxedavad arqauli miTosuri safuZvlisa, Tavisi formiT sruliad gansxvavebul socialur urTierTobebs malavs. saqarTvelos mTielebSi ki am dros mni44
Корнелий Тацит, О происхождении германцев. Соч. в двух томах. т. I. Л. 1970. стр.
14,22.
446
Svnelovnad aris SenarCunebuli tradiciis pirveladi Rirebulebebi. marine kandelaki Tavis dasaxelebul naSromSi wers, rom mTielebis mier
Seswavlili qcevebi aris ara raime gare, saero, an saeklesio iZulebis
Sedegi, aramed warmoadgens sakuTari rwmeniT STagonebul socialur simbolur moqmedebebs, rac arsebiTi momentia mTielTa mentalitetis Sefasebisas. simdidre mTielisaTvis jer kidev ar warmoadgens damoukidebeli
interesis, ekonomikis obieqts, igi saSualebaa, romliTac ganpirobdeba
sustad diferencirebul sazogadoebaSi saamqveyno saxelis moxveWa da
saiqios Rirseuli mowyoba amqveynad miRweuli statusis iq gadatanis
gziT. m. kandelaki fiqrobs, rom svaneTis sazogadoebaSi moqmedebda dauwereli
kanoni,
romlis
principi
gamoixateba
formuliT:
`vagro-
veb_vxarjav~ da ganapirobebs rogorc am qveynad saxelis moxveWas, ise aq
mopovebuli statusisa da simdidris saiqioSi gadatanas 45 . rogorc motanilma masalam gviCvena, aRniSnuli warmodgenebi moqmedeben ara mxolod
vertikalur RerZze, uZvelesi droidan dawyebuli, tacitusis germanelebis gavliT XIX saukunis kavkasiis mTielebamde, aramed horizontaluradac sakmaod vrclad aris ganfenili da yvela socialuri konfliqtis balansisas adamianTa socialuri cxovrebis yvela ubanze asrulebs maregulirebelis funqcias. sakvanZo miTo_religiuri toposebi,
aRmocendeba ra uZveles droSi, emyareba universalur, interreligiur da
interqronologiur ideebs da miuxedavad garkveuli zedapiruli transformaciisa, inarCunebs sakralurobas sxvadasxva, TviT uaxles religiur
sistemaSi ise, rom metnaklebad advilad uZlebs sinkretizaciis urTulesi da mkacri meqanizmis zemoqmedebas.
rogorc warmodgenili masala gviCvenebs, racionaluri da iracionaluri, miTosur_ritualuri da praqtikuli, gamoyenebiTi segmentebi
erTmaneTisagan gamiznulad mxolod warmosaxvaSi arsebobs. maT erTmaneTisagan gancalkevebulad ganvixilavT imis gamo, rom gveCveneba, saqmeSi
ukeT gaverkveviT, Tu dapirispirebulebs erTmaneTisagan gavmijnavT da
erTad mxolod msgavsebs davajgufebT. sinamdvileSi ki movlena moqmedebs
sapirispiroTa erTobliobaSi da misi Seswavlac funqciis araerTgvarovnebis gaTvaliswinebiT aris SesaZlebeli. yvela sxva midgoma calmxrivi
iqneba. kulturuli yofis amsaxveli masala, roca igi mxolod erTi ro45
m. kandelaki, dasax. naSr. gv. 139.
447
melime Tvalsazrisis damtkicebis mizniT aris amokrebili, friad Zneli
dasamorCilebeli xdeba, radgan, miuxedavad moCvenebiTi erTgvarovnebisa,
misi komponentebi sxvadasxva Taroebze aris ganlagebuli da realur
mTlianobas ar warmoadgens. isini erTmaneTs ukavSirdebian drois konkretuli moTxovnebis Sesabamisad da aRebuli istoriuli realobis maxasiaTeblebs warmoadgenen, gansazRvraven ama Tu im cvlad realobas. amitom Znelia ar daveTanxmoT m. bloks, romelic dinamikis gaTvaliswinebis
aucileblobis mtkicebisas, imowmebs erT aRmosavlur andazas, sadac naTqvamia, rom kaci Tavis dros ufro hgavs, vidre sakuTar mamaso 46 . miTosuri da ritualuri praqtika erTdroulad mimdinareobs or sivrceSi,
realursa da warmosaxviTSi da realoba da religia erTmaneTze urTierTganmapirobeblad zemoqmedeben. aseTi sakiTxis gagebisa da SefasebisaTvis saWiro aTvlis myari wertili Zneli sapovnia, radgan, rogorc
a. gureviCi ambobs, ar arsebobs adamiani, romelic yvela epoqaSi Tavis
Tavs udris 47 . miuxedavad amisa, istoria mainc arsebobs da adamiani TandaTan swavlobs sakuTari warsulis moZraobaSi, mdinarebaSi, gardamavlobaSi danaxvas. am viTarebis sailustraciod iqneb yvelaze efeqturi sakuTrebis sfero aRmoCndes, romlis winamZRvrebi Caisaxa sicocxlisa da
cxovrebis uzrunvelsayofi aucileblobis CarCoSi. am sferoSi arsebobisaTvis aucilebel praqtikasTan erTad iqmneboda iracionalurisa da miTo_religiuri warmodgenebis realizaciisaTvis saWiro materialuri garantia, romelSiac, mogvianebiT, sakuTreba veRar eteva da desakralizebuli ekonomikisa da sawarmoo urTierTobis wiaRSi imkvidrebs adgils.
garkveul istoriul epoqebSi, uzarmazari nawili sazogadoebis energiisa, xmardeboda simdidris moxveWas im xalxebis mier, romelTac ar gaaCndaT am RirebulebaTa SeqmnisaTvis saWiro socialur_ekonomikuri da
teqnikuri done da moxveWili simdidre, gamiznuli iyo rutinuli miTo_religiuri bunebis socialuri sistemis SesanarCuneblad, romlis
SigniT pirovneba poulobda adgils sistemiT dadgenil prestiJul normaTa Tanamimdevruli aRsrulebis gziT.
zemoT ukve iyo aRniSnuli, rom Temi SeZlebisdagvarad axerxebda
sazogadoebis qonebrivi diferenciaciis SeCerebas saqarTvelos mTaSi, iq
46
47
Блок М. Апология истории, М. 1986 г. стр. 23.
Гуревич А. Я. Категории средневековой культуры. М. 1976 г. стр. 19.
448
arsebuli specifikuri bunebrivi pirobebis gamo, romelic ar qmnida xelsayrel pirobebs simdidris dagrovebisaTvis, magram es procesi ufro
warumateblad mimdinareobda uflebaTa sferoSi. uTanabroba realur uflebebSi kanonmdeblobiT ki ar iyo ganmtkicebuli, aramed iseTi aranakleb angariSgasawevi da faqizi sferoTi, rogoric aris tradiciuli az-
ri. magaliTad, xevsurTa Soris arsebobda warmodgena pirovnebaTa da
gvarTa „dRianobis“ Sesaxeb, rac maT garkveul upiratesobas aniWebda
Tanabar pirobebSi, radgan empiriulad emyareboda adamianTa Soris bunebrivad arsebul uTanabrobas. Cven ar viciT, rogor aisaxeboda xsenebuli
movlena saiqioze, magram, arsebuli sistemidan gamomdinare, suraTi ucvlelad unda gadasuliyo saiqioSi. saqarTvelos barSi, sadac gansxvavebuli pirobebi iyo, sazogadoeba, msgavsad mTeli Zveli msofliosi, swrafad daiSala uflebrivad da qonebrivad araTanabar jgufebad im principiT, rom es ori faqtori mudam erTi meores ganapirobebda da aq ZvelTaganve damkvidrda RirebulebaTa gansxvavebuli normebi cxovrebis yvela
sferoSi. miuxedavad amisa, arqauli sazogadoebrivi institutebi ukvalod ar gamqrala, radgan isini qmnian RirebulebaTa iseT myar qsels,
romlis garRveva, sagangebo Seguebis gareSe, uWirs axal, Tu gare samyarodan SemoWril kulturul movlenebs. amis magaliTi mravlad icis
msoflio istoriam. `winaklasobriv sazogadoebebSi, _ wers a. gureviCi,
_ arsebobs specifikuri socialuri dawesebulebebi, romlebic qreba barbarosobidan civilizaciaze gadasvlasTan erTad, radgan klasobriv sazogadoebaSi icvleba morali da ideologia, warmoiqmneba axali religiuri
sistema, Zirfesvianad icvleba socialuri cxovreba. miuxedavad amisa,
rCeba bevri ram araqauli...
alur
sistemaSi“ 48 .
rac zogjer did rols TamaSobs axal soci-
am avtors gaanalizebuli aqvs vikingebisdroindel
skandinavTa sazogadoebrivi institutebi, maT Soris am xalxis damokidebuleba simdidresTan ganviTarebis aRniSnul etapze. maT hqondaT qveynis
SigniT sakmarisad myari kanonebi, romelTac ganuxrelad icavdnen, iseve
rogorc kavkasiis mTielebi, magram qveynis gareT maTi eqspediciebi Zaladobisa da ubedurebis simbolod iqca. praqtikulad Zarcva am periodis
skandinavTa meurneobis iseTive forma iyo, rogorc TevzWera da srul
TanxmobaSi iyo adgilobriv moralTan. ai rogori mSvidobiani da saqmiani
48
Гуревич А. Я. Категории…
449
toniT aris aRwerili `egilis sagaSi~ simdidris dagrovebis sisxliani
procesi: `roca torolvi oci wlis Sesrulda, man savikingod wasvla
moindoma. kveldulvma mas misca saomari xomaldi. maSin samgzavrod gaemzadnen berdleli karis Svilebi, eivindi da alviri. maT didi razmi
axldaT da kidev erTi xomaldi hqondaT. isini zafxulobiT salaSqrod
gadiodnen da simdidres ixveWdnen, xolo gayofisas yvelas uxvi wili
xvdeboda. aseT savikingo siarulSi maT araerTi weli gaatares, xolo
zamTars saxlebSi, TavTavianT mamebTan rCebodnen. torolvma saxlSi bevri kargi nivTi miitana da dedasa da mamas misca. maSin advili iyo saxelisa da qonebis moxveWa~ 49 . rogorc vxedavT, aq aRwerilia mSromeli,
kargad aRzrdili axalgazrdoba, samagaliTod zrdili da ufrosebis gamgone, romelic zafxulis SromiT mopovebuls ded_mamas abarebs, xolo
zamTars, rogorc Wkvian biWebs SeeferebaT, saxlSi atarebs. am uwyinari
ambebis ukan sinamdvileSi imaleba daCexili qalebi da bavSvebi, gadamwvari da gapartaxebuli saxlebi da qalaqebi. sainteresoa, rom gazafxuli,
rogorc laSqrobaTa dawyebis dro, Cvens poeziaSiac aris cnobili:
`aca, gazafxul moides, jar Savyri fSavlebisasa~.
an:
`gazafxul raxan moidas, martia velad gagviva,
saxelis moyvaruli as, Sin raiT aRar magviva...~ 50
am or kulturaSi aseve msgavsia omTan da vaJkacobasTan dakavSire-
buli warmodgenebi da mxatvruli saxeebi, miuxedavad imisa, rom maT Soris, garda uzarmazari sivrcisa, aTaswlovani sxvaobaa. aseTi damTxveva,
ra Tqma unda, ufro saerTo garemoebaTa Sedegia, vidre gansxvavebisa. amitom skandinavebisa da Zveli islandielebis yofis amsaxveli masala saimedo paralelur monacemad mimaCnia. miuxedavad sagrZnobi gansxvavebisa
qonebasTan damokidebulebaSi, Zveli islandielebis mentaliteti bevr saerTos amJRavnebs Cvens mTielebTan. gansakuTrebiT TvalsaCinoa msgavseba,
roca saqme koleqtiur purobas exeba. aseTi purobebi, micvalebulis saxelobisa iqneba is, Tu saqorwilo, Zalian zrdis gadamxdelis prestiJs.
magaliTad, `laksdalelebis sagis~ XXIII TavSi aRwerilia islandieli
skaldis, egilis qalis, torgerdisa da aseve saxelovani Wabukis, olavis
qorwineba, sadac uamravi xalxi mivida da yvela stumarma saCuqari mi49
50
Исландские саги, М. 1956. Сага об Егиле. стр. 64.
a. qaldani, dasax. naSr.
450
iRo. aseTive, Tavisi xalxmravlobiT samaxsovro sufra, romelsac cxra
aseuli kaci daeswro, gadauxades olavma da misma Zmebma gardacvlil
mamas. stumrebi or kviras darCnen da wasvlisas yvela maTganma saCuqari
miiRo. ra, Tqma unda, islandielTa lxinebisas miRebuli savaldebulo
saCuqari, Cvenebur luxorTan erTad, saerTo warmomavlobisaa, Tumca islandielTa Soris igi mniSvnelovnad desakralizebulia da mxolod prestiJis saqmes emsaxureba, aq saiqioSi simdidris gadatanaze araferia naTqvami 51 . saCuqrebis savaldebulo wesi, sufris uzarmazari xarji, romelsac praqtikulad xmardeboda vikingobiT mopovebuli qoneba, aseve uamravi, monetebisagan Sedgenili ganZebi, romlebic udidesi raodenobiT aris
aRmoCenili skandinavTa gansaxlebis teritoriaze, gvafiqrebinebs, rom aq
gvaqvs saiqioSi simdidris gadatanis tipiuri suraTi, rasac axsnas aZlevs saqarTveloSi damowmebuli, ukve aRwerili Cveuleba. `haskuldis
sufra didebulad Catarda da Zmebs didi saxeli moutanao~ _ ambobs
saga. aq rom erTi sityvac iyos naTqvami qonebis suleTSi gadatanaze,
maSin damTxveva xergianis luxorTan sruli iqneboda. magram Tu gamovalT debulebidan, rom prestiJis mopoveba mxolod sakraluris sferoSi SeiZleba, radgan umaRlesi Rirebulebebi mxolod sakraluri sanqciiT warmoiqmneba, Tavisuflad SeiZleba davuSvaT, rom desakralizaciamde es rituali yvelaze ufro sakralur moments, saiqios mowesrigebasac moicavda. aseTi daskvnis gamotanisas droSi seriozulma gansxvavebam ar unda dagvabrkolos, radgan istorias yoveli calkeuli regionisaTvis Tavisi saaTi aqvs, oRond gza aris erTi, romelzedac adre
Tu gvian yvelam unda gaiaros. am saaTis svlis tempi kavkasiisa da skandinaviisaTvis aSkarad sxvadasxva iyo. Aamierkavkasiis barma socialuri
ganviTarebis amJamad CvenTvis saintereso monakveTi adre gaiara, mTas mis
dasawyisSi mouswro axalma yofam, xolo skandinavielebsa da islandielebs am etapis daZleva aTasi wlis ukan mouxdaT. es momenti kargad
Cans imave `laksdalelebis sagis~ Semdegi epizodidan: `...torkelma is
zamTari saxlSi gaatara. man saSobao wveuleba gamarTa (am sagas personaJebi islandiel qristianebis pirveli Taobaa. moqmedeba mimdinareobs
1000 wels - i.s.), dapatiJa uamravi xalxi da im zamTars erTob xelgaSlilad cxovrobda. unda vTqvaT, rom gudruni mas aseT cxovrebas ar
51
Исландские саги, стр. 304.
451
uSlida. is ambobda, rom swored is aris fulis fasi, rom misi saSualebiT xalxi saxels ixveWs, rom saxlSi Tavsayrelad iyos yvelaferi,
rac saWiroa da rac, rogorc gudruns miaCnda, aucilebelia, raTa adamianma icxovros saxelovani xalxis Sesaferisado. torkelma im zamTars
Tavis megobrebs misca bevri saCuqari, romelic norvegiidan Camoitana~ 52 .
aq ukve kargad Cans, rom `saxelovani xalxi~ iwyebs fufunebiT
cxovrebas, xolo lxinebsa da saCuqrebs ukve saero, yofiTi mniSvneloba
eniWeba. gacema da lxini TandaTan tovebs sakralur asparezs da `saxelovani~ xalxis mentalitetis niSnad iTvleba. es momenti, axal sarwmunoebasTan erTad, mkveTrad aisaxa CvenTvis saintereso ritualTa xasiaTze, romlebmac miuxedavad mniSvnelovani desakralizaciisa da sinkretizaciisa, alag_alag mainc SeinarCuna Tavi.
ãïíûåþò
arsebobs saiqioSi simdidris gadatanis kidev erTi forma, romelic
qonebrivad da uflebrivad ukve diferencirebul sazogadoebas axasiaTebs. kerZod, simdidris gadamalva, daflva, Tu sxva ram xerxiT izolireba. aseTi faqti qarTvelTa yofaSi sistemuri saxiT dadasturebuli ar
aris, magram miTossa da folklorSi mTeli plastia Semonaxuli. ganZis
Semqmnelebad da patronebad devebi gvevlinebian, magram am motivs amJamad
Cveni interesis saganTan kavSiri ara aqvs. aq Cvens yuradRebas iqcevs ara
imdenad folkloruli, an sxva rigis monacemebi, ramdenadac saqarTveloSi aRmoCenili arqeologiuri ganZebi _ brinjaos culebisa da sxva nivTTa erToblioba. ganZebi saqarTveloSi Cndeba Suabrinjaos xanidan. gansakuTrebiT mravalricxovania gvianbrinjaos xanis ganZebi, romlebic saqarTvelosa da kavkasiaSi Zv. w-is III_II s_mde gavrcelebul kolxur kulturas ganekuTvnebian. saerTod CvenSi brinjaos nivTebis 100_ze meti
ganZia mopovebuli. isini Seicaven rogorc sameurneo da sabrZolo iaraRebs, ise spilenZis zodebsac. zodis wona zogjer 4_dan 10 kilograms
Soris meryeobs 53 . zogjer ganZi naxmari da gacveTili iaraRisa da nivTe52
iqve, gv. 310-311.
53
d. qoriZe, kolxuri kulturis istoriisaTvis, Tbilisi, 1956 w. gv. 10.
452
bisagan Sesdgeba. aseT ganZs specialistebi `mdnobelis~ mier meoradi gadamuSavebis mizniT Segrovil `jarTad~ Tvlian, romelic ratomRac damarxes da daikarga. arsebobs `vaWarTa~ ganZic, romelic gasayidad Segrovebuli axali nivTebisagan Sedgeba. es nivTebi ratomRac aseve damarxes da dakarges. aseTi axsna SeiZleba romelime kerZo SemTxvevisaTvis
gamodges, magram SeuZlebelia davuSvaT, rom Cveni winaprebi ukve Sua
brinjaos xanaSi iyvnen xelosnebi da vaWrebi (?!) da mTeli aTasi wlis
manZilze meTodurad kargavdnen uzarmazar simdidres. ufro sarwmunoa
vifiqroT, rom ganZebi swored is winaswargzavnili simdidrea, romelsac
suleTSi unda uzrunveleyo patronis keTildReoba * . cxadia, ganZi am
mizniT SeiZleba Seqmnas da daflas cocxalma adamianma,Mradgan erTxel
ukve ritualurad dakrZalul micvalebuls xelmeored, saflavis gareT
ganZs aravin ar Cauflavs. mas mxolod Caayoleben rac saWiroa. amdenad
ganZebis saxiT swored CvenTvis saintereso winaswar wargzavnasTan unda
gvqondes saqme, rac Cvens Soreul winaprebs wesad hqoniaT, magram Semdeg, sxvadasxva mizezTa gamo, sxva wesisaTvis miuniWebiaT upiratesoba.
yofaSi damowmebuli mravalricxovani formebi winaswargzavnisa cxadyofen, rom CvenSi istoriulad unda arsebuliyo aseTi rwmena, romelsac,
yovelgvari eTnografiuli masalis gareSe sakmaod zustad axasiaTebs g.
qiqoZe: `Cvens winaprebs miaCndaT maradisobis es SegrZneba, gansxvavebuli,
rogorc qristianuli spiritualizmis Segnebisagan, romelic micvalebulisaTvis zedmetad Tvlis yovel utilitarul nivTsa da samkauls, ise
materialuri rwmenisagan, romelsac sulis damoukidebloba ar swams~ 54 .
marTalia, aseTi rwmenebi Tan gahyva warmarTobas, magram xalxis gulSi
mainc feTqavda mogoneba mdidruli samarxebisa, romelSiac uwin mefeebi
da maTi axloblebi imarxebodnen. maT praqtikulad hqondaT saSualeba
enaxaT Zvel mefeTa da maT axlobelTa samarxis simdidre da pompezuroba
SemTxveviT aRmoCenebisas mcxeTaSi, vanSi da sxvagan, TiTqmis mTeli istoriuli saqarTvelos teritoriaze. da amitom xalxi didad gakvirvebulia, rom mefeTa Soris ukeTesma da umSvenieresma, `amdeni saqmis moq*
axlaxan akad. o. lorTqifaniZem waikiTxa arqeologiuri ganZebisadmi miZRvnili
vrceli sajaro moxseneba, sadac uaryofilia ganZebis, rogorc xelosnebisa da
vaWrebis dakargul qonebad Sefaseba. o. lorTqifaniZe maT Sewirulobebad miiCnevs.
54
g. qiqoZe, werilebi, eseebi, narkvevebi. Tbilisi, 1985. gv. 202.
453
medma~ Tamarma sul cxra adli tilo waiRo am qveynidan. Tamaris mokrZalebuli, qristianuli samarxi ganaTlebul mRvdels ar gaaocebda
siRaribiT, radgan man icoda sxvaoba materialursa da sulier RirebulebaTa Soris. man icoda, rom `amdeni saqmis momqmedi~ Tamari iq xelcarieli ar wasula da win warimZRvana Tavisi didi saqmeebi, magram es ar
icoda ubralo xalxma, romelic jer kidev saiqios mosawyobad luxors
ixdida. da swored xalxi Civis Tamaris magier soflis amaoebasa da
SvilTa umadurobas, romlebmac mas im qveynad cxra adli tiloRa gaatanes. aq, Cemis azriT, gamoxatulia gaoceba uganZobisa gamo...
es procesebi iSviaTi sicxadiT aris aRwerili islandiur sagebSi.
rogorc Cans, ganZis saiqioSi waReba sagebis gmirebisaTvis jer kidev
rwmenisa da ritualuri praqtikis erT_erTi mTavari da centraluri
momentia, radgan yvela meomari cdilobda, Seesrulebina odinis brZaneba
da Tan waeRo ganZi. ai, CvenTvis saintereso erTi epizodi: inglisSi samsaxuris dros mefe adalsteinma egils misi Zmis, torolvis daRupvis
gamo mamamisTan, skalagrimTan gaatana vercxlis fuliT savse ori yuTi.
egilma fuli saxlSi ki moitana, magram mamisaTvis ar miucia. gavida ramdenime aTeuli weli. skalagrimi Rrmad moxucda. erTxel, roca egili
stumrad midioda, vidre igi cxenze Sejdeboda, masTan mivida skalagrimi,
moexvia da uTxra:
_` rogorc gatyob, Sen mainca da mainc ar Cqarob, egil, im fulis
CemTvis mocemas, romelic konungma adalsteinma gamogatana. ras upireb
mag fuls?~ egilma upasuxa: _`Sen Zalian gWirdeba fuli, mama? me es ar
vicodi. me Sen im wamsve mogcem vercxls, rogorc ki gavigeb, rom Sen
fuli dagWirda. magram me kargad vici, rom Sen kidev gaqvs vercxliT
savse erTi Tu ori skivri~.
_` me mgoni Sen ukve miiRe Cemi qonebidan Seni wili. amitom nu
miSli ise moveqce Cems kuTvnilebas, rogorc me vTvli saWirod~. _ Tqva
skalagrimma.
_` ra Tqma unda, Sen Cemi nebarTva ar gWirdeba, _ upasuxa egilma,
_ me rac ar unda giTxra, Sen mainc Seneburad moiqcevi...~
im saRamos, egili rom wavida, skalagrimma cxeni Seakazmvina da roca yvelani dasaZineblad dawvnen, is saxlidan gavida... unagirze win sakmaod mozrdili skivri edo, xolo iRliis qveS eWira spilenZis qvabi...
454
amis Semdeg xalxi laparakobda, rom skivri, Tu qvabi, an orive erTad,
skalagrimma skrimskeldes WaobSi CaZira, xolo zevidan didi, brtyeli
lodi daadoo. SuaRamisas, skalagrimi rom saxlSi dabrunda, wavida Tavis sawol jixurSi da gauxdelad Cawva loginSi, xolo diliT... naxes,
rom skalagrimi svetze miyrdnobili mkvdari ijda 55 . aSkaraa, rom skalagrimma igrZno sikvdilis moaxloveba da amitom mosTxova Svils fuli,
romlis miRebasac mTeli cxovreba uxmod eloda, magram axla dro aRar
hqonda, radgan Tavisi kuTvnili qoneba imqveynad saCqarod unda gaegzavna.
ai, rogor moiqca analogiur SemTxvevaSi egili, roca misi jeri
dadga: dauZlurebulma egilma Tavis siZes, grims sTxova, tingze wamiyvaneo. grims gaukvirda. ra unda moxucs tingzeo da amis gasagebad mas Tavisi coli, egilis sayvareli da yvelasagan gamorCeuli geri da Zmiswuli, tordisi miugzavna. `marTalia, biZaCemo, rom tingze wasvla gadagiwyvetia? minda gavigo, ra saqme gaqvs iq?
_ me getyvi Sen, uTxra egilma, _ ra maqvs mofiqrebuli. me minda
tingze waviRo orive skivri, romelic odesRac konungma adalsteinma maCuqa. orive skivri inglisuri vercxliTaa savse. skivrebs avaTrevineb
sjulis kldeze, sadac yvelaze meti xalxia. mere me vercxls gadavyri
da ara mgonia, xalxma mSvidobiT gaiyos. albaT iq blomad vnaxav panRurebs, silaqebs da bolos da bolos magari Cxubi gaxurdeba~.
egils tingze wasvla gadaaTqmevines, magram zafxulSi, roca saxlSi marto darCa, `grimis or monas uxmo. man ubrZana, cxeni momiyvaneTo.
_ cxel wylebze sabanaod mivdivar, _ Tqva man. roca gaemzada, gamovida
da Tavisi ori skivri gamoitana. igi Sejda cxenze da Tvals miefara (monebis TanxlebiT. _ i. s.) diliT ki roca xalxi adga, dainaxes... egili
moRoRavs da aRviriT cxens moaTrevs, magram monebi da skivrebi metad
aravis unaxavs. aravin icis, sad gadamala egilma Tavisi vercxli~ 56 .
am or epizodSi aRwerilia saiqioSi qonebis gadatanis ori xerxi,
daflva da gafantva. gafantva, rogorc mogaxseneT, Tavs inarCunebs rogorc socialuri prestiJis forma, xolo daflva sabolood kargavs
azrs, radgan srul winaaRmdegobaSi Sedis ekonomikis ganviTarebis mimarTulebasTan. am ori formidan ufro gavrcelebuli Cans daflva, magram
55
56
Исландские саги, Сага об Эгиле. стр. 183.
iqve, gv. 249.
455
egilma gacnobierebulad, Tu gaucnobiereblad, meore wesi moigona (romlis nairsaxe qarTvelebma lamis Cvens saukunemde SeinarCunes. gaixseneT
xergianis luxorze marCilebiani vaSlebis gadayris wesi). SesaZloa am
wesebs egilis dros ukve dakarguli hqonda religiuri azri da mxolod
tradiciis saxiT arsebobda, SesaZloa egilis dros ki icodnen am moqmedebaTa mniSvneloba (X s_Si), magram ar axsovdaT orasi wlis Semdeg,
snori sturlursonis dros, visac am sagis avtoroba miewereba. yovel
SemTxvevaSi, am masalis safuZvelze dasturdeba, rom ganZis daflva, gafantva_gacemasa da sajaro purobebTan erTad, saiqioSi simdidris gadatanis erT_erTi saSualeba yofila da gavrcelebuli unda yofiliyo
yvelgan, sadac Sesabamisi warmodgena hqondaT suleTsa da iq arsebobis
principebze. saqarTvelos sinamdvileSi xalxis rwmena_warmodgenebma aqtiurad simdidris gadatanis TiTqmis yvela saxe Semoinaxa, garda daflvisa, romelic albaT arsebobda CvenSi, razedac migvaniSnebs ganZTa
arseboba Soreul warsulSi, magram yofas mxolod mkrTal mogonebad SemorCenia am wesis saxenacvali da gardaqmnili formebi.
cxadia, msgavs kulturul RirebulebaTa ase daSorebul drosa
da sivrceSi damowmeba, samarTlianad svams sakiTxs maTi genetikuri urTierTmimarTebis Sesaxeb. unda vifiqroT rom, moqmedebaSi gamoxatul
aseT polifunqciur movlenaTa meqanikuri gadaReba, saerTo mrwamsuli
safuZvlis gareSe, sruliad gamoricxulia. am viTarebas axsna moeZebneba,
Tu gaviziarebT mosazrebas Tavdapirvelad sacxovrisis Sesaxeb, sadac
sxva eTnosebTan erTad cxovrobdnen indo_evropelTa winaprebi. maTi TanamonawileobiT Seiqmna mniSvnelovani kulturuli Rirebulebebi 57 . am
samyaros gafarToebis Sedegad axal sivrceebze unda gavrcelebuliyo
maTi religia da miTosi, romelTac istoriis xangrZlivi procesis Sedegad intereTnikuri saxe miiRes da am gziT inarCuneben kulturul xidebs Tanamedrove xalxebs Soris, miuxedavad imisa, rom es xalxebi sivrcobrivad Zalian arian erTmaneTs daSorebulni. saerTo miTo_religiuri
velis warmoqmnam evraziis uzarmazar sivrceebze ganapiroba kulturis
formaTa principuli erTgvarovneba, Tu ar CavTvliT kerZo eTnikur Taviseburebebs, romelTac saerTo miTo_religiuri da kulturuli area-
57
Т. Гамкрелидзе, Вяч. Вс. Иванов, ук. соч. раздел II, стр. 859 и далее.
456
lis SigniT, mxolod variantuli mniSvneloba eniWebaT. saerTo kulturuli veli ki unda aRmocenebuliyo adre samiwaTmoqmedo xanebSi, roca
Sua aziidan da indoeTidan, wina aziisa da kavkasiis CaTvliT, Savi da
xmelTaSua zRvebis auzebis aRmosavleT nawilSi, vrceldeba saerTo
kulturuli ideebi, romelic gamoxatulia qali_dedis, mcenareTa da nadirTa mfarvelis kultiT, aseve Tixis WurWlis kompoziciaSi aRmocenebuli, sakoordinacio jvris gegmaze agebuli uwyveti miTosuri kompoziciebiT. es warmmarTveli ideebi xangrZlivi drois manZilze SeinarCuna
aRniSnuli sivrceebis kulturebma, rac yovelTvis uwyobda xels maT
urTierTSeRwevasa da saerTo kulturul RirebulebaTa gamomuSavebis
process. am movlenis erTerT konkretul gamovlenas warmoadgens micvalebulTan dakavSirebuli warmodgenebi, romelTac Camoyalibebuli saxe
swored samiwaTmoqmedo kulturaSi miiRes. amitom vpoulobT uamrav
saerTos
TanamedroveobaSi
erTmaneTisagan
mniSvnelovnad
daSorebul
xalxTa kulturebSi.
ganxiluli masalis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom adamianis
saqmianobis mixedviT, misi cxovreba erTdroulad iyo ganfenili or
sibrtyeSi, realursa da warmosaxviTSi, or, sapirispiro niSnis mqone
samyaroSi, romelTagan erTi moicavda yofiT sameurneo sivrces, romelic
uzrunvelyofda adamianTa sazogadoebis fizikur arsebobas, xolo meore
iyo sakraluri sivrce, gamiznuli ritualuri saqmianobisaTvis, romelic
amave dros warmoadgenda gardamaval zols, romlis iqiT iwyeboda war-
mosaxviTi sivrce. am ukanasknelTan kontaqti xorcieldeboda ritualisa
da miTosis kvlavwarmoebis anu dResaswaulis meSveobiT. orive sferoSi
saqmianoba, miuxedavad maTi TiTqos sapirispiro bunebisa, iZleoda mTlianobaSi ganxorcielebul Sedegs, produqts, romelsac kultura ewodeba.
amitom sazogadoebis saqmianoba am or, Tvisobrivad gansxvavebul sibrtyeSi, warmoadgens sicocxlisa da cxovrebis uzrunvelyofis erTian
process, romelic istoriulad muskuluri energiis xarjze iqmneboda.
socialuri ideebis ganaxleba, rac uwyvetad mimdinareobda sazogadoebis
socialuri struqturis SecvlasTan erTad, xdeboda energetikuli bazis
SesaZleblobiT Semofarglul sivrceSi. igi moicavda rogorc warmosaxviT, ise yofiT sferoebs, Tumca warmosaxviTi sivrcis reproducirebisas
religiaSi, ritualsa da miTosSi moqmedebda e. w. `RvTaebrivi energia~,
457
romelic ganapirobebda ritualis Sedegebs, saswaulebs da a. S. am procesSi ibadeboda ara Tvisobrivad axali ideebi, aramed xdeboda Zvelis
moyvana axal viTarebasTan SesabamisobaSi, rasac axlda cvlilebebic, magram ara principuli mniSvnelobisa.
ùïäïäóäíò æï ùòíïùïîãçïâíòäíò
literaturuli wyaroebis safuZvelze saSualeba gvaqvs vamtkicoT,
rom Zvelad ama Tu im formiT unda arsebuliyo adamianis winaswar Sewirva, rogorc es xdeboda saqonlisa da sxva saxis simdidris saxiT.
cxadia, erTi adamianis mier meoris Tavis saxelobaze Sewirva SesaZlebelia gaCeniliyo mxolod Zlier diferencirebuli sazogadoebisa da misi
Sesabamisi meurneobis pirobebSi, magram wminda religiuri mosazrebiT
aseTi ram gacilebiT adrec xdeboda. amjerad CvenTvis saintereso viTareba, roca adamians SeuZlia winaswar Seiwiros mona, miniSnebuli aris
babilonur literaturul ZeglSi, romelsac ewodeba `monisa da batonis
saubari cxovrebis arsze~, an `pesimisturi dialogi~. Cveni sakiTxisTvis
saintereso masalas Seicavs ukanaskneli pasaJi, rodesac batoni ambobs:
`ara monav, ara, me mxolod mogklav Sen da winawargigzavni~ 58 . es fraza
saSualebas gvaZlevs davaskvnaT, rom babilonSi icodnen monis winaswari
Sewirva da masTan erTad ganviTarebuli yofila micvalebulTa samyaroSi
pirobebis winaswari momzadeba, romelic miznad isaxavda cocxali adamianis socialur_ekonomikuri statusis im qveynad gadatanasa da SenarCunebas.
saqarTvelosa da kavkasiis eTnografiul masalaSi, ra Tqma unda,
msgavsi movlenis damowmeba SeuZlebelia, magram aq aSkarad Cans brZolisa da SuRlis dros moklulTa da daWrilTa micvalebulis, an vinme
cocxlis saxelobaze msaxurad gagzavna, rasac `umcrosis walalvas~
eZaxdnen. am TvalsazrisiT saintereso faqtebi aqvs aRwerili naTela
baliaurs. magaliTisTvis SeiZleba movitanoT Semdegi: sanadirod wasulan
biZa uSiSa da misi ymawvili disSvili odina, romelTac aseve ymawvili
stumari xlebiaT. amav dros sanadirod wasulebi iyvnen uSiSas Zma, TamariZe da biZaSvilebi, aba da TaTara. pirveli jgufi Casafrebul qistebs
58
Б. Тураев, История Древнего Востока, т. I. 1935. стр. 105. Г. Франкфорт, Г. А.
Франкфорт, Вж Чилсон, Т. Якобсон, В преддверии философии. М. 1984. стр. 200.
458
gadaawyda, romelTac uSiSa TofiT sasikvdilod daWres. stumarma ymawvilma daWrilis Tofi aiRo da saxlSi gaiqca, xolo patara disSvilma
biZa ar miatova da qistebs Tofi miuSvira. mas srola ar SeeZlo, radgan
gzaSi falia dasveleboda. qistebma miaxloveba ver gabedes, waiRes uSiSas mier gadagdebuli Tofis bude da wavidnen. meore jgufma Tofis xma
icno da mixvdnen, rom uSiSas uWirda. isini dasaxmareblad gamoiqcnen da
gzaze gadaawydnen qistebs, romelTagan sami mokles, sami ki gaeqcaT, amis
Semdeg isini mividnen im adgilas, sadac momakvdavi uSiSa iwva. rogorc
teqsti ambobs, `cocxalive yofila _ ver wamasdgebio? iseTi araferi
gWirso. gaicina da gviTxra, _ mWirso. aiswia xeli da filtvebma daastvines, sisxli aRma amofxukdao.
_ ori vesroleo, _ gviTxra, winwin nasreviv damkreso.
_ uncrosi win wavlaleTav, _ uTxariTav, iq dagxvdebisav.
_ Tofio? _ ikiTxa.
Tofi odinam waiRoo.
_ axla ki kargad vkvdebio, _ gviTxra.
gavakeTeT sakace da wamovideT, gzaSi mogvikvdao~ 59 .
es ambavi da sxva, aseTi dramatizmiT aRsavse epizodebi sakmao
TvalsaCinoebiT aris aRwerili xalxur poeziaSi. magaliTad:
`daayarian Tofebi, mzispir daaskda Crdilsao,
iqnebi uSiSaisad, mzidavic xari wylisao“.
...
cocxals uSiSas uambes, pirs Rimi eqnebisao,
or wagilaleT umcrosi, mzidavic gyavis wylisao~.
an:
`nasrevi abikaisa qists dauSinje tanzeda,
ZaRlikaisad iqnebi, mal_mal waglalavs wyalzeda~.
an:
`Tofi daukres gagasa, giorgis mastyda mxario,
vah Sens giorgis, gagao, wyurvielai xario.
xuTni Saswira gagasa, `mautanidiT wyalio,
oTxi TavisTvis Saswira, iyveniT Cemi ymanio,
TiTo_oroli mwyemsebsa, daubrunidiT cxvario,
erTic Saswira binasa, daiWiridiT Tvalio,
TiToi cxvrisa ZaRlebsa, gaucxelidiT wyalio~ 60 .
459
naTela baliauris mier miTiTebuli Taobebis saTvalavi gveubneba,
rom es ambavi momxdara daaxloebiT XIX saukunis Sua xanebSi, an cota
ufro adre. mogvianebiT es wesi gadavardnila da xevsurTa Soris saxumarodac qceula, rac TviT n. baliauris naambobidan Cans: `oCiaurebi, _
oJiaT gigia, TuSi da saraqaT giorgi erT Rames dasxdnen da sul CamoTvales vin vin iyvnen oCiaurT mtrebi, moklulebi da `mamklavni~. bolos
saqme midga sofel WimRas TeTraulebze. Tqves, rom TeTraulebs Cveni kaci mauklavT, imaze mamuli miuciaTo, magram imis saxeli (moklulis - i.
s.) aravin icoda. modi, Tqves, kvirika iyos misi saxelio. exla saidan,
rogor davuwyoT davao.
gadawyvites,
Rame wavideT da
saxlSi `SavetannoTo~ (Sevucvi-
vdeTo). wavidnen. midian da siciliT ixocebian, neta vin kvirikas unda
SavwiroTo.
mividnen WimRas, zen ubans, sadac giorgis mamida Tamaruli iyo gaTxovili TaZiaze. `Causxdnen~ (Causafrdnen) saxlis gverdze da elian
rodis gamovlen jurxais Svilni... maT stumrebi hyoliaT Sin da aris
erTi sma da Rreoba. rogorc iyo, gamovidnen stumari da erTic TeTrauli... roca mobrundnen, gadauxtnen oCiaurebi. diam, TeTraulma, iaraRisaken gaiwia, saxlSi unda Sevardes... gigia meSvelma daiWira, TuSi
vinmes gamoCenas elis, giorgim ki dias dahkra da kvirikas Seswira. diam
gakvirvebiT ikiTxa, vin kvirikas Semwireo.
_ ai, qoTnis beqT yanebi ro gaqvT, `Tqveneb dasxmulebio~.
_ ai, imasac ZaRli Cagidnes da sxva mkvdarTacao, uTxra diam. gaxda magari SuRli. TuSsa da gigias maSvelebi ar uSvebdnen, giorgi ki Zalian axalgazrda iyo, did yuradRebas ar aqcevdnen da amasobaSi man sami
kaci daWra. TuSi Zalian mamaci iyo, magram siswrafe aklda. buzRuniT
modioda Turme, kvirikas Tqven SewireT, me ki diaciviT movdivar, siwiTle veravis gamovadineo.
gigias eTqva, siZes, TaZias dahkridi da kvirikais mamas miuuncrosidi, imas emsaxuroso~ 61 .
59
n. baliauri, qronikebi, Tbilisi, 1990. gv. 63.
a. SaniZe, qarTuli xalxuri poezia, I, xevsuruli, Tbilisi, 1931. gv. 42, 81,
90.
60
61
n. baliauri, dasax. naSr. gv. 71-72.
460
am saxumaro epizodSic aSkarad Cans Zveli wesis yvela niSani. vaJa_fSavelaseuli qistebis mier zviadauris Sewirvis faqtidan moyolebuli, mTeli folkloruli da eTnografiuli masala avlens SuRlebsa da
brZolebSi daWril_moklulTa naTesavi micvalebulis, an sakuTari Tavisadmi Sewirvis Cveulebas, risTvisac sakmarisi iyo mowinaaRmdegisaTvis
sisxlis gamodena da sityvis warmoTqma, amas da amas, an me Seewirebio.
sainteresoa, rom xevsurTa mier saiqios `miuncrosebulebs~ mxolod
wylis motana evalebaT. aq ar Cans rTuli sameurneo garemo, Sesabamisi
movaleobebiT da Sewiruls ewodeba ara mona, an msaxuri, aramed umcro-
si. unda vifiqroT, rom sazogadoebaSi, sadac es wesi aRmocenda, uflebrivi diferenciacia mxolod asakobrivad gamoixateboda; sayuradReboa
wylis zidvis movaleobac. igi exmaureba saqarTveloSi micvalebulis saxelze wylis gamoyvanis cnobil wess. es viTareba TiTqos win uswrebs
micvalebulis RviniT Sendobis wess, risi Sesrulebis Semdeg, Tanaxmad
xalxis rwmenisa, saiqioSi micvalebulis doqi ivseba RviniT. iqneb swored aq imalebodes terminebis `sawyali~, `uwyalo~, `wyaloba~, `mowyale~ da msgavsTa saidumlo.
óõâò
simdidrisa da sanovagis saiqioSi gadasatan ritualur sufrebsa da
SesawiravebSi gansakuTrebiT TvalSi sacemad Canda siuxve, dauSurveblad
gacemis survili, rac ganpirobebuli iyo imiT, rom gaweuli xarji ar
ikargeboda da udanakargod misdioda micvalebuls, an enaxeboda cocxals, Tu xarjs is Tavis Tavs uxdida. aseTi xarjebi, rogorc mravalgzis iyo aRniSnuli, did saxelsa da pativs uxveWda gadamxdels. diferencirebul sazogadoebaSi, roca naTlad gamoikveTa warCinebulTa wre,
tomis beladebi da mefeebi, maTi Rirsebebi praqtikul momentTan erTad,
sakraluris mniSvnelobiTac iyo aRbeWdili. mmarTveli moqmedebs da vlindeba sakralurisa da yofiTis erTianobaSi, ris gamoc Camoyalibda Sexedulebebi sakralur mefeebze, romlebic socialuri jgufis gamravlebisa
da keTildReobis Zalebs ganasaxierebdnen. maT moekiTxebodaT mosavali,
Sviliereba, mSvidoba, da a. S. msgavsi warmodgenebi qarTvelebis winaprebsac unda hqonodaT, rac asaxulia terminSi `xelmwife~. am mosazrebis
461
sasargeblod metyvelebs sityva `xelis~ socialuri gaazreba, aseve mniSvneloba `mwifesi~, romelic sabas ganmartebiT niSnavs `xils moJamebuls~. cxadia, rom es kompoziti Tavisi nominaluri mniSvnelobiT `siuxvis momcem xels~ niSnavs. amdenad termini warmoaCens mefis mWidro kavSirs nayofierebis ZalebTan. mefis da nayofierebis ideis urTierTganmsazRvrelobaze bevri ram aris cnobili.
aseTma Sexedulebebma, oRond Secvlili da drois Sesabamisi saxiT,
adre feodalizmSiac SeinarCuna Tavi da kidev ufro gvian monarqis personis siwmindiT gamoisaxa. adreuli feodalizmis dros sakralurma
siuxvem yofiTi aspeqti Seimata da gadaiqca xelgaSlilobad mefisa, romelic uxvad ajildovebs qveSevrdomebs. moxda Zvel miTosur_ritualur
RirebulebaTa materializacia. meores mxriv, mefeTa mier gacemulma SeinarCuna sakraluri arsi da ganixileboda, rogorc sakrifikaciis aqti,
rac gacemul RirebulebaTa saiqioSi gadasvlis rwmenis inerciiTac sargeblobda. SeiZleba am moqmedebebs aseTi konkretuli mizandasaxuloba
aRar hqondaT, magram safuZvelTa Ziebisas usaTuod gasaTvaliswinebelia
misi didi tradiciuloba, romlis saTanado Seswavlas sakraluri mefeebis sakmaod cnobil Temamde mivyavarT e. i. feodaluri xanis mefeebi ara
mxolod socialuri memkvidreebi arian tomis beladebis, basilevsebis an
konungebisa, aramed isini, rogorc sakraluri aspeqtidan momdinareni, ama
Tu im formiT da socialuri sabuTianobiT inarCuneben sakulto_saritualo wiaRidan momdinare rig elementebs, rac sxva istoriul epoqaSi maTi socialuri winaprebisaTvis iyo damaxasiaTebeli. qarTul kulturas am kiTxvisaTvis pasuxis gasacemad masalis mTeli arsenali gaaCnia, sxvas yvelafers rom Tavi davaneboT, Tundac `vefxistyaosnis~ saxiT.
moviyvanT
mxolod
ramdenime
nawyvets,
sadac
am
warmodgenebs
erTgvari kanonikuri forma aqvs miRebuli:
`uxvi axsnilsa daabams, igi TviT ebis, vin ebis,
uxvad gascemdi, zRvaTaca, Sesdis da gaedinebis~.
an:
`mefeTa Sigan siuxve, viT edems alva rgulia,
uxvsa morCilobs yoveli, igica, vin orgulia,
sma_Wama didad Sesargi, deba ra savargulia...~
sayovelTaod aris cnobili siuxvisa da simdidris suraTebi `ve-
fxistyaosnidan~, romelTa detalurad ganxilva Zalian Sors wagviyvanda.
462
sakmarisia gavixsenoT gaCuqebuli qajeTis cixe, miTosuri daxasiaTebiT
negatiuri sivrce, `gare~, udaburi `velis~ polusi, anu `Sinasa~ da mowesrigebuli socialuri sivrcisadmi dapirispirebulobis optimumi, romelic gaCuqebis Sedegad yofiT kulturul sivrceSi Semodis. aseve gaCuqebuli, miwisqveSeTSi mopovebuli ganZi devebisa, miTosuri simdidre,
saCuqradqcevis saboloo da Seuqcevadi erTjeradi aqtis Semdeg yofiT
qonebad qceuli, radgan amovardna cikluri kvlavwarmoebis sistemidan
mis desakralizaciasa da demiTologizacias niSnavs. SeiZleba Tamamad iTqvas, rom `vefxistyaosani~, rogorc literaturuli Zegli, masSi Setanil miTosur masalas demiTologizaciis quraSi atarebs da literaturul faqtad aqcevs. amave rigSi unda ganvixiloT `vefxistyaosnis~ mefeTa saxeebi, romelTac aSkarad dakarguli aqvT miTosuri ieri, magram
tipiurni arian Tavisi Tanadrouli literaturuli samyarosaTvis. geronti qiqoZe wers: `...Tumca `vefxistyaosnis~ ideologia mraval wertilSi emTxveva dasavleT evropis renesansis ideologias, magram misi ZiriTadi moraluri tendencia mkafiod antiburJuaziulia. `vefxistyaosani~ asaxavs Zalian mdidar sazogadoebas... es Tamar mefis droindeli feodalur_rainduli sazogadoebaa, gamdidrebuli ara imdenad ayvavebuli
aReb_micemobiT da mrewvelobiT, aramed bednierad dasrulebuli samxedro eqspediciebiT~ 62 . g. qiqoZes SemCneuli aqvs simdidris moxveWis gzis
specifika, romelic Tanadrouli dasavleTis suls nawilobriv mainc
aRar egueba, magram samxedro eqspediciebis TvalsazrisiT srul TanxmobaSia Zvel skandinavebTan, romlebic rusTavelis dros TavianTi epopeis
ukanasknel dReebs iTvlidnen. maTi mwerlebi Zveleburadve werdnen, ama
da am konungis dros darebi idga, mosavali kargi modioda da mSvidobac
iyo, xolo meoris dros omianoba da SimSilobis wlebi dadgao. am gancxadebaSi aSkarad aris areklili uZvelesi warmodgenebi, roca mTeli
xalxis bedisaTvis pasuxismgebloba mefes ekisreboda. maT konungebs
skaldebi (poeti mTqmelebi) pirdapir Txoven: `oqro, konungo, uxvad
gaeci, skaldi simdidres Sengan moelis.~ sagebSi aRwerili viTareba axloa realobasTan, maSin roca rusTavelis mefeebi ukve literaturuli
gmirebi arian, magram jer kidev aqvT SerCenili miTosuri ieri da yo-
62
g. qiqoZe, dasax. naSr. gv. 257-258.
463
velgvari Txovnis gareSe fantaven `uangariSosa da ulevs~, riTac kriWaSi udgebian sinamdviles, radgan realur cxovrebaSi `ulevi~ ar arsebobs. es ki miTosisa da literaturis erT_erTi ganmasxvavebeli momenti
aris. miTosi, gansxvavebiT literaturisagan, arasodes ar cdilobs dakonkretebas da mxolod misTvis damaxasiaTebel Sesabamisobebs iZleva.
misTvis ucxoa obieqtTan kritikuli damokidebuleba, sikvdilis, rogorc
garduvalobis TviTkmar Sedegad gaazreba, an sicocxlisagan ganmxoloebul movlenad warmodgena. miTosi maT urTierT ganmapirobebel kavSirSi
xedavs da am zRvars arasodes ar gadadis, radgan iqiT misi funqcia
aRar vrceldeba. miTosuri sikvdili, romelic ritualis saSualebiT
proecirdeboda cxovrebaze, principulad gansxvavdeba sikvdilis Tanamedrove sazogadoebaSi gabatonebuli gagebisagan. adamianebma da sazogadoebam imdeni icoda garemosa da Tavis Tavze, ramdenic aiTvisa analogiiT,
gamoxata simboloTi da metaforiT. ase grZeldeboda manam, vidre ekonomikam da pragmatizmma ar Seaviwroves sakraluris sfero. sasaqonlo meurneobis warmoqmnis Semdeg ritualiT sanqcirebuli qcevebi, rac Tavis
droze sakralur miznebs emsaxureboda, iqca uazro xelgaSlilobad, fantvad da gauTavebel lxinebad. am saxiT igi SemorCa gadagvarebuli, rutinuli prestiJis sferos. msgavs movlenebs yovelTvis ebrZoda qristianoba, xolo burJuaziuli kultura mas yofidan devnida, radgan prestiJma sxva mimarTulebiT gadainacvla. analogiuri movlenebi farTodaa
cnobili da gvevlineba gardamavali istoriuli epoqis yofierebis damaxasiaTebel niSnad.
îïìïúï ãïìúåè...
rogorc ukve araerTgzis iyo naxsenebi, feodalizmma bevri adrindeli wesisa da warmodgenis gaqroba gamoiwvia, bevri sazogadoebrivi
instituti ki, miuxedavad imisa, rom man SeinarCuna adrindeli garSemoweriloba, feodaluri cxovrebis ZiriTad normad iqca Zvelis axalTan
Tvisobriv SesabamisobaSi moyvanis wyalobiT, romelzedac zemoT gaiSala
msjeloba. sazogadoebis cxovrebis gvarovnul etapze, rasac a. gureviCi,
antikuri avtorebis mxardamxar, `barbarosebs~ uwodebs, lxinebi, saCuqrebisa da Zvirfasi nivTebis savaldebulo darigeba, romelsac garda so-
464
cialuri aucileblobisa, sarwmunoebrivi inerciac ganapirobebda da saiqioSi simdidris gadatanis formad iTvleboda, nawilobrivi desakralizaciis Semdeg garkveuli fenisaTvis damaxasiaTebel zneobriv normad
iqca. gacema_darigeba, siuxve da a. S. marTalia cnobili socialuri Rirebulebis mqone faqtebia, magram maTSi Semonaxul arqaul mniSvnelobaze
miuTiTebs literaturasa da enaSi darCenili iseTi gamoTqmebi, sadac saubaria `mparavTagan daulevel~, maradiul sakuTrebaze, qonebaze, romelic samaradisod Senia, romelic gacemis saSualebiT SeiZleba gadaeces
micvalebuls, aseve SeiZleba sakuTar saxelze maTi winaswar wargzavna,
msgavsad `walaluli umcrosebisa~. yovelive es, ra Tqma unda, garda adamianis Sewirvisa, adre qristianobis xanaSive sarwmunoebriv normad iqca.
glaxakTa damwyalobeba qristianis erT_erTi ZiriTadi movaleobaa. aqac
simdidre imitom grovdeba, rom gaices. patrons is usaTuod daxvdeba saiqioSi. bevri ram iseTi, rac adre mxolod ritualur sferoSi mJRavndeboda, feodalur urTierTobaTa aRmocenebisa da damkvidrebis Semdeg,
qristianuli moZRvrebis safuZvelze, qcevis prestiJuli norma xdeba.
Zveli miTosuri warmodgenebis safuZvelze aRmocenebuli formebi, qristianobis mier axal socialur bazaze gadaazrebuli da mowesrigebuli,
tovebs sakralurisa da ritualis sferos da feodalis siuxvis, xelSaglilobis, misi simaRlisa da Tavmdablobis niSani xdeba. qristianoba
cdilobs saimqveynio sagzalsa da winaswarwargzavnas rac SeiZleba ufro
sulieri forma misces da ixsnas es aqti materialurobis tyveobidan
misi sulier RirebulebaSi gadatanis gziT, magram es arc ise advili
saqme gamodga. xalxur yofaSi saiqios uzrunvelyofis procesi materialur dones ver gacda. es garemoeba axlad ar aRmocenebula da arc Zvelis `paganizaciis~ Sedegia. igi aris qristianobisa da Zveli miTosuri
warmodgenebis Sexvedris Sedegad warmoqmnili viTareba, orive samyaros
niSan_Tvisebebs atarebs da gamoxatavs xalxis realur sarwmunoebas.
TviT rusTaveli, romlis yofiereba umaRlesi sulierebisaken amJRavnebs
miswrafebas, ar gaurbis xorcielebis cxovelmyofel gamovlinebas da siuxvis socialuri daxasiaTebisa da Seqebis Semdeg ambobs:
`sma_Wama didad Sesargi, deba ra savargulia,
rasaca gascem Senia, rac ara dakargulia~.
465
rogorc vxedavT, winaaRmdeg dazogva_debisa, aq Seqebulia uxvi puroba, rogorc erTaderTi saSualeba sakuTrebis SenarCunebisa. aq warmoiqmneba paradoqsi, romelsac ver gadavwyvetT, Tu luxori ar mivaSveleT.
mxolod is mrwamsi, romelic aiZulebs meluxores gaswios uzarmazari
xarji, purobisa da darigebis gziT warmavali qonebis maradiul simdidred qcevis mizniT, aris safuZveli rusTavelis motanili sentenciisaTvis. uZvelesma warmodgenebma Seqmnes niadagi gacemis sikeTed gamocxadebisaTvis, rac ase mSvenivrad gamoxata rusTavelma. man icis, risi miRweva
SeiZleba gacemis gziT, radgan qcevis es, albaT ukve desakralizebuli
forma, ukve normad aris Camoyalibebuli. rusTavelma praqtikulad isic
icis, rom am aqciiT miiRweva sxva ramec, cocxalTa Soris moixveWeba saxeli, romelic `jobs yovelsa mosaxveWelsa~. maradiuli, saimqveyno simdidre, rogorc materialuri substancia, arqaul sakralur sivrceSia
aRmocenebuli da amitom misi transformacia mimdinareobs umaRlesi socialuri Rirebulebebis mimarTulebiT. Tavis mxriv ki am viTarebam ganapiroba misi dafiqsireba saeklesio da saero qceviTi modelebis struqturaSi, rogorc keTilmoqmedebis umaRlesi formisa.
XIX saukunis qarTuli literaturis is nawili, romelic mTas aRwers, adaTiT gansazRvruli keTilSobilebiT aRsavse gmirTa mTel galereas gvaZlevs. elguja, iago, koba, joyola, zviadauri, aRaza, aluda da
sxvebi TavianTi sazogadoebis zneobrivi tipis umaRles standarts Seesabamebian. maTi keTilSobileba moicavs erTgulebas, simamaces, sakuTari
Rirsebis amaRlebul gancdas, saxelisaTvis Tavdadebas: maT mier miRebuli samkvdro_sasicocxlo gadawyvetilebebi arasodes ar aris mogebisTvis gamiznuli. konfliqtis mizezi ar aris angareba: samagierod saqme
usaTuod mwvavdeba, Tu vinme Seexo pirovnebiseuls, radgan pirovneba
iwyebs sazogadoebisagan gamoyofas. zneobrivi da qceviTi tipi, misi sazogadoebrivi da pirovnuli idealebi, ukve dasrulebuli modelis saxiT
aris Camoyalibebuli da pirovnebac valdebulia am CarCoebSi eteodes.
magram pirovnebis `amboxi~ ukve iwyeba. personaJTa es galerea mTlianad
yofis poeturi realizacia aris, sadac harmonia pirovnebisa da sazogadoebis urTierTobebSi rRvevis mxolod sawyis etapzea. amitom yvelaferi is, rac barSi feodalTa samemkvidreo RirsebebSi gadavida, aq isev
mTlianad individis, an ojaxis saxelzea damokidebuli. v. bardaveliZes
466
SeniSnuli aqvs, rom aRmosavleT saqarTvelos mTaSi hyavdaT ama Tu im
niWiT gamorCeuli gvarebica da pirovnebebic, romelTac moudiT `mze puradobisa~, `mze mamacobisa~. `mze nadirobisa~, `mze moisrobisa~. romelTac gansakuTrebul pativs scemdnen maTi upiratesobisaTvis 63 . rogorc
vxedavT, am CamonaTvalSi `mze simdidrisa~ ar aris naxsenebi. es momenti
puradobiT aris gamoxatuli, rac CvenTvis saintereso movlenis, gacemis
nairsaxeobaa. am sazogadoebaSi, rogorc amas migvaniSnebs niWierebisa da
unarianobis `mzesTan~ dakavSireba, Rirseuli saqcieli da niWi sakralurs ganekuTvneboda, kerZod solaruli warmodgenebis sferos uaxlovdeba da gamoixateboda salocavis SemoqmedebiTi samsaxuriT. am gziT yalibdeba `kai ymis~ sazogadoebrivi saxe. es modeli ki safuZvlad edeba
mogvianebiT Camoyalibebul aristokratul zneobriv kodeqss. am TvalsazrisiT sainteresod gveCveneba iulius keisris cxovrebis erTi epizodi:
rogorc cnobilia, axalgazrda keisari zRvis yaCaRebma Seipyres da gamosasyidi oci talanti daakisres. keisarma maT siciliT ganucxada, rom is
Rirs ara oci, aramed ormocdaaTi talanti da kidevac gadaixada es
uzarmazari Tanxa, oRond roca gaanTavisufles, man Seipyro mekobreebi
da jvarze gaakra 64 . am epizodis mniSvnelobis saTanadod Sesafaseblad
moviyvan bernard SosTan dakavSirebul erT anekdots: Raribma kacma siciveSi wylidan gamoiyvana erTi Zalian mdidari kaci, romelic, Tu ara
mSveleli, usaTuod daixrCoboda. gadarCenilma mdidarma mSvelels saCuqrad xurda fuli SeaZlia, riTac, irgvliv Sekrebili xalxis guliswyroma gamoiwvia. `ras erCiT am kacs, Tavis fasi zustad iciso~, uTqvams iq myof Sos. am or faqtSi gamoxatulia ori sazogadoebis damokidebuleba fulTan da sakuTari Rirsebis grZnobasTan, Tumca arc is
unda gamogvrCes mxedvelobidan, rom pirvel SemTxvevaSi garda obieqturi
pirobisa, subieqturad geniosTan gvaqvs saqme. miuxedavad keisris pirovnuli mniSvnelobisa, am magaliTSi individi Tavisi Rirsebis gamoxatvisas
araviTar yuradRebas ar aqcevs ekonomikis faqtors, radgan keisars,
miuxedavad miRebuli gadawyvetilebisa mekobreebis dasjis Taobaze, araviTari garantia ar hqonda, rom Tanxas daibrunebda, magram mainc ise ga-
63
В. Бардавелидзе, Древнейшие религиозные… стр. 250.
plutarqe, SedarebiTi biografiebi, keisari.
64
467
moxata Tavisi Rirseba, rogorc amas misi sazogadoebis zneobrivi kodeqsi karnaxobda. aseTi gadawyvetilebis miRebis tradicias safuZveli jer
kidev gvarovnuli sazogadoebis rRvevis xanaSi eyreba, roca simdidre
mxolod saSualebaa sakralurobiT aRbeWdili `kai ymobis~ gamosaxatavad.
meore magaliTis gmiris saqcieli mTlianad aris gansazRvruli misi sazogadoebis interesebiT da gamoxatavs am ori sazogadoebrivi fenisaTvis
damaxasiaTebel zneobriv RirebulebaTa Soris gansxvavebas. mesame pozicia
ki ganekuTvneba interepoqur subieqts, mwerals, romelic kacobriobis
mTeli gamocdilebis matarebelia da momxdari faqti zogadsakacobrio
sazomiT Seafasa.
gvarovnuli sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli sakraluri da prestiJuli, feodalur xanaSi yofierebis sxvadasxva sferoSi SeiWra da
zneobrivi modelis ganmsazRvrel normad iqca. zogi ram sarwmunoebaSi
damagrda, zogic saero cxovrebisaTvis damaxasiaTebel realiad iqca. X
saukunis mwerali, giorgi merCule, roca VIII-IX saukuneebis ambebs aRwers, gadmoscems mefis aznauris, gabrielis Sexedulebebs saeroO da saeklesio saqmeTa diferenciaciis Taobaze: „aw Cven Tana ars xorcieli
keTili da Tqven Tana ars sulieri keTili“ da am ori sawyisis keTilad
Sezavebas Txovs moZRvars. feodalur xanaSi geronti qiqoZis gamoTqma
rom vixmaroT, xdeba Zveli, materialuri Rirebulebis `spiritualizacia~. qristianobam rigi materialuri Rirebulebebisa sulieriT Secvala
da warmarTuli ritualebi, sisxliani msxverpli da a. S. sporadulad
Tu SemorCa. amqveyniuri, warmavali qoneba daupirispirda imqveyniur maradiul simdidres, `romelsac ver miudgeba verc CrCili, verc Jangi, verca mparavi“ (maTe, 6, 18; 20; 27) aq axleburad aris realizebuli uZvelesi vedreba daculi saZovrebis Sesaxeb. materialuri simdidre adre
qristianobisaTvis saZraxisadac ki iTvleba. giorgi merCules sityviT,
qristes winaSe cis kidis qarebiT, rogorc etliT, aRiyvanebian wmidanebi, romlebic uCveneben ufals TavianT naSroms `da nacvlad miaqvndes
simdidre dauleveli“ 65 . rom es warmodgenebi SeiTvisa da moirgo qristianobam, amaze cxadad metyveleben Sewirulebis wignebi, aRapebi. materialuri Rirebulebebis Sewirvis momenti aseT sabuTebSi damoukidebeli
65
g. merCule, cxovreba grigol xanZTelisa, qarTuli mwerloba, I, Tbilisi,
1978 w. gv. 511-12; 634.
468
Tematuri komponentis saxiT aris gamoyofili. Semwiravebi (mag. mefeebi)
moiTxoven winaparTa Sendobas, TavisTvisa da memkvidrisaTvis ki amqveyniur warmatebebsa da samaradiso sasufevels. tradiciuli warmodgenebi
rwmeniT saimedod dacul da xeluxlebel sakralur qonebaze ukve garantias aRar warmoadgens da sabuTebSi wyevlis formuliTaa Secvlili. magaliTisaTvis sakmarisia giorgi II sigeli Sio mRvimis monastrisadmi 66 .
a. gureviCs mohyavs netari avgustines azri, sadac naTqvamia, rom vinc
mets flobs, is sxvisas flobs. aseTive xarisxobrivi transformacia
aqvs gancdili gacema_darigebasac. rogorc alkuini ambobs, glaxakTaTvis
micemuli mowyaleba saSualebas aZlevs mis gamcems, rom samoTxeSi
moxvdes. amitom glaxakTa damwyalobebam Zalian didi adgili daiWira
savaldebulo keTil qmedebebSi. magaliTad, Sotlandiis dedofali margarita, rogorc es mis cxovrebaSia naTqvami, didi dResaswaulebis dros
piradad uvlida glaxebs, apurebda aT obols, mefe da dedofali emsaxurebodnen sasaxleSi morekil samas glaxas (XI sauk.) 67 . aseTi kanonizebuli `keTilqmedebani~ cxadyofs, rom moxda maTi saweso formalizacia
da namdvil TanalmobasTan aRaraviTari kavSiri aRar SerCa. qarTul wyaroebSi msgavsi formalizmi naklebad igrZnoba. magaliTad, Tamaris gulmowyalebis aRwerisas avtorebi axerxeben dagvarwmunon dedoflis realur saTnoebaSi.
axal viTarebaSi daviwyebas arc simdidris gadatanis idea miscemia.
gaWirvebulTaTvis micemuli mowyaleba, hraban mavris azriT, maradiul
faseulobad iqceva. ase rom, qristianobam maradiul qveyanaSi simdidris
gadatanis idea da xerxebi mTlianad warmarTuli religiebidan SeiTvisa,
magram aqcentebi misTvis damaxasiaTebeli specifikiT gadasva da Zveli
warmodgenebi axali sarwmunoebis saSualebiT ganzogadoebuli, sakacobrio sikeTis samsaxurSi Caayena. es momenti sainteresod, kargad Cans, Toma mociqulis legendaSi, romelic am ukanasknelis samociqulo saqmianobaze mogviTxrobs. mas wilisyriT ergo indoeTSi wasvla saqadageblad.
mas uflis nebiT palestinaSi Sexvda indoeTis sxva mefis warmomadgeneli, romelic xuroTmoZRvars eZebda. Toma Tavad yofila kargi xuroT66
67
qarTuli samarTlis Zeglebi. t. II, Tb., 1965 w. gv. 10-12.
Гуревич А. Я. Категории… стр. 249-252.
469
moZRvari da mSenebeli. ase moxvda igi indoeTis mefesTan, gundaforTan.
mefem Tomas mSeneblobis saWiroebisaTvis didZali oqro misca da samSeneblo adgilic uCvena. Tomam fuli Rarib_Ratakebs dauriga. male mefem
mSenebloba moikiTxa. Tomam uTxra saxuravi_Ra darCao da isev fuli
sTxova. mefem isev didZali oqro misca da Tomam isev Raribebs dauriga.
roca mefem yvelaferi gaigo, Toma sapyrobileSi Caagdo. imav dRes mefes
Zma moukvda. man zeciur sasufevelSi bevri brwyinvale sasaxle naxa, magram erTi yvelas sjobda. uflis angelozma mefis Zmas hkiTxa, romel
sasaxles airCevo. mefis Zmam Tqva, bednieri viqnebi am sasaxleSi erTi
mcire kunWulic rom mergoso. angelozma uTxra, SeiZleba, radgan es sasaxle Seni Zmisaa, romelic Tomam aaSenao. Zmis sulma sTxova, gamiSvi
ZmasTan, sasaxles viyidi da davbrundebio. angelozis nebiT micvalebuli
gacocxlda da mefesTan mivida. mefes Zalian gauxarda, Zmam uTxra, momeci Seni sasaxle, romelic Tomas Seni fuliT caSi augiao. mefem es
rom gaigo, Toma gaaTavisufla. orive Zma Tomas xeliT qristes mcnebas
eziara 68 .
aseTi saxe miiRo qristianul folklorSi micvalebulTa samyaroSi
saqonlisa da sxva simdidris gadatanis uZvelesma ideam. gansxvavebiT
warmarTobis materialuri individualuri interesebisagan, es idea adamianTa amqveyniur saqmianobas sayovelTao sikeTis samsaxurSi ayenebs da
sazRaurad imqveynad umaRles sulier faseulobebs aniWebs. klasikuri
formiT es idea gamJRavnda daviT aRmaSeneblis istorikosis sityvebSi,
roca igi daviTis gardacvalebaze ambobs: `da esreT gancvala quena moqalaqeoba zena sufevad, romlisa mkvidrni gaxsnil arian SromaTagan da
oflTa da zrunvaTa, da mun mefobs simdidreTa maT zeda, romelni wina
wargzavnna, saunjeTa maT maRalTa da mparavTagan uSiSTa dalevnisa da
moklebisagan, qalaqsa mas, romlisa Sueniereba ara uxilavs Tualsa sxeuliansa da romlisa brwyinvaleba vera aRvals gulsa xorcielsa, verca
sasmeneli daitevs smenilsa, rameTu mun ars Sueba da sixaruli, romelsa
ara aqus mwuxareba da simdidre, romelsa ara Seudges siglaxake da mxiaruleba, romelsa ara gankveTs urva da mefoba, romelsa ara aqvs aRsasruli da mun ars cxovreba, romelsa ara SeamRurevs sikudili~.
68
gazeTi „mrevli“. #1. 1999. gv. 3.
470
am SesaniSnav sityvebSi sabolood aris gamijnuli qarTveli xalxis sulieri cxovrebis umaRlesi Rirebulebebi uxeSi materiisagan da
yvelaferi
gadatanilia qristianobiT ganspetakebul maradisobaSi.
am
mwvervalidan naTlad Cans is Zneli gza, romelic gaiara Tanamedrove da
kerZod qarTulma kulturam, vidre igi qristianuli zneobriobiT Seimoseboda, vidre erTmaneTisagan gamijnuli, mxolod ritualiT urTierTSeRwevadi yofiTi da sakraluri sivrceebi, saerTo zneobriv sivrceSi gamTliandeboda.
Secdoma iqneboda, Tu davuSvebdiT rom qristianobis Semosvlis Semdeg Zveli materialuri Rirebulebebis sulierebis sferoSi gadatanis
tendencia mxolod eTerovnebis gziT warimarTa. materialur samyarosTan
dakavSirebulma ritualebma da qcevis mravalma formam, cxovrebis sxvadasxva ubanze gadainacvla. es procesi mTel rig movlenaTa desakralizaciis procesia, romelic moicavs uzarmazar yofiT sivrces, dawyebuli
sabavSvo TamaSebidan, damTavrebuli saero, drossatarebeli lxinis sufrebiT. magaliTisaTvis SesaZlebelia gavixsenoT v. bardaveliZis mier aRwerili bavSvTa TamaSi qarTlis sofel saqaSeSi 69 . amave gzis Sedegia
cnobili qarTuli sufra, aseve qarTvelTa sruliad gansakuTrebuli damokidebuleba sufrasTan, romelic sakralurSi iRebs saTaves, magram
dReisaTvis desakralizaciis TvalsaCino nimuSs warmoadgens. am TvalsazrisiT sainteresoa qorwilisa da lxinisas meqorwileTa mier Sinauri
frinvelisa da pirutyvis xocva, rac istoriulad yofila miRebuli
warCinebulTa lxinisas 70 .
saboloo Sejamebisas SeiZleba iTqvas, rom dRes qarTvelTaTvis istoriulad, tradiciulad Camoyalibebuli qceviTi da zneobrivi tipi sakralurisa da ritualuris memkvidrea, iseve rogorc prestiJuli saqcieliT pirovnebis individualobis gamovlenis formebi. ra Tqma unda, yvelaferma, rac am mimarTulebiT SeiZleba aRiniSnos, ver SeinarCuna prestiJuloba da dRes, savsebiT desakralizebuli, zneobrivobisagan daclili da degradirebuli saxiT iqca rutinisa da CamorCenilobis gamoxatulebad. unda aRiniSnos, rom aseTi faqtebi yovel droSi arsebobda, rad69
v. bardaveliZe, qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebis istoriidan (RvTaeba barbarbabar). Tb., 1941. gv. 103-111.
70
i. surgulaZe, mefis ganadireba.
471
gan isini mudam warmoiqmneba, rogorc ganaxlebisa da daZvelebis procesis Sedegi. tradiciuli tipisaTvis damaxasiaTebeli normebi, Tu mxedvelobaSi miviRebT maT konceptualur mxares, absoluturad eTnosTaSorisi da epoqaTSorisi movlenaa, ris sailustraciod sakmarisia gavixsenoT
msoflio miTosis idealebi keTilisa da borotis Sesaxeb. amitom aris
misaRebi da gasagebi yvelasaTvis homerosi, rusTaveli, an longfelosa
da kuperis personaJebi. gvarovnuli sazogadoebis wiaRSi ukve SemuSavda
Rirebulebebi, romlebic yvela epoqaSia misaRebi sxvadasxva enebze molaparake adamianebisaTvis. advilad xdeba maTi modificireba, aseve urTierTSeRweva, rasac gadamwyveti mniSvneloba aqvs kulturaTa TanaarsebobisaTvis. am maradiul RirebulebaTa optimalurad gamomxatveli aris
is fena, romelsac Tanamedrove moazrovneebi `sulis aristokratias~
uwodeben. es sakiTxi Zalian sainteresoa, magram umjobesia mas xose ortega i gasetis SromebSi gavecnoT.
narkvevi ar isaxavs miznad miTosisa da ritualebis konceptualuri
Sesabamisobebis, maTi socialuri da ekonomikuri aspeqtebis gamovlenasa
da detalur Seswavlas. saamisod ar aris sakmarisi rogorc motanili
masala, aseve midgoma specialuri literaturisadmi. yovelive amas aSkarad aklia amomwuravoba. isic marTalia, rom avtors aseTi pretenzia
arc hqonia. upirvelesi amocana, romelic Cems winaSe idga, iyo garkveuli damokidebulebiT dasma sakiTxisa, ramac Tavis mxriv, rogorc Sedegi, unda gamoiwvios rigi kiTxvebisa, romelzedac pasuxis gacemas, kargi iqneba, Tu Seecdebian axalgazrda specialistebi. saqme imaSia, rom am
bolo xans Cvens mecnierebaSi, kerZod warmodgenil sferoSi, SeimCneva
gadanacvleba siRrmiTi Rirebulebebidan, araistoriulis, zedapirulisa
da populisturis mimarTulebiT da inarCunebs ra formalurad kvlevis
saxes, sagrZnoblad Sordeba mecnierebis ZiriTad faseulobebs.
meore sakiTxi, romelic avtoris umTavres mizans Seadgens, aris
eTnografiuli faqtis problema. misi saTanado damuSavebis SemTxvevaSi
SeiZleba gamovlindes kulturis sxvadasxva donis Sesabamisi istoriuli
mniSvnelobebi. yofaSi daculi movlena xSirad gacilebiT ufro Soreuli droidan momdinareobs, vidre amas aRiareben, an endobian sxva istoriuli disciplinebi. miTosis monacemebi da praqtikuli ritualuri masala, miuxedavad saxecvlilebisa, sabolood arasodes ar wyveten kav-
472
Sirs sawyis poziciasTan diaqronul RerZze. yoveli sinqronuli gamovlena aris mxolod kerZo SemTxveva uwyvetobisa, rac gasaTvaliswinebelia nebismieri socio_kulturuli analizisas.
ritualTa kompleqsi da misi miTosur _ religiuri safuZvlebi,
romelTa Sefaseba am rakursiT SevTavazeT mkiTxvels, saSualebas gvaZlevs davinaxoT mTeli mwkrivi versiebisa, romelTa saxiT SeiZleba gacxaddes erTidaigive idea, Sesabamisad misi poziciisa kulturul_istoriul RerZze. am procesSi gansakuTrebuli adgili uWiravs memkvidroebiTobas, rogorc maradiul niadags formaTa warmoqmnisaTvis da aseve
rogorc uwyvetobas, romelic xangrZlivi droiT unarCunebs kulturas
individualobas. warmodgenebi suleTze istoriulad uwyveti da maradgardaqmnad produqtia, romelsac mudam awarmoebda da dResac awarmoebs
sazogadoeba. igi am TvalsazrisiT dakvirvebisaTvis xelsayreli obieqtia,
radgan Tundac aseTi SezRuduli mimoxilvisasac ki TvalsaCinod avlens
eTnografiuli faqtis did samecniero SesaZleblobebs. Tu mkiTxveli
nawilobriv mainc darwmunda warmodgenil debulebebSi, mizani SeiZleba
miRweulad CaiTvalos.
473
ÏÉÈÌÏÎÅÞÄËÞÏ ÀÞÒÄÒÌØÒ *
gviani brinjaos xanidan ikveTeba Tbilisisa da mcxeTis regionebis
mosaxleobis
gansakuTrebuli siaxlove. anTropologiurad erTgvarovani
garemos aRmocenebam da mdgradobam xeli Seuwyo Tbilisis winaqalaquri
xanisa da qalaqis
sawyisi periodis mosaxleobaSi eTnikur-kulturuli
da tradiciuli yofis memkvidreobiTobas, romlis kristalizacia, unda
vivaraudoT, daCqarda qalaquri cxovrebis pirobebSi.
Tbilisis teritoriaze winaqalaquri periodis samlocvelo taZari
an sxva am rigis Zegli aRmoCenili ar aris, magram sayofacxovrebo inventari, aseve dakrZalvis ritualebi da samarxTa formebis saxecvlilebebi
aSkarad avlens eTnikur-kulturul
da religiur warmodgenaTa dinami-
kas. arqeologiuri masala cxadyofs, rom Zv. da ax. welTaRricxvis mijnaze Camoyalibebuli iyo miTosi mokvdav da mkvdreTiT aRdgenad RvTaebebze. miTosuri warmodgenebis anarekli Semonaxulia saqarTvelsa da
kavkasiaSi damowmebul samonadireo eposSi, yvelierisa da didi marxvis
TamaSobebsa da karnavalebSi, rac istoriulad tradiciuli iyo TbilisSi (istoriuli wyaroebis monacemebiT, am ritualebs jer kidev VII s-Si
hqonda groteskuli saxe). amave warmodgenebs asaxavs qarTuli xalxuri
qorwili da datireba-dasaflavebis ceremoniali. Tbilisis teritoriaze
ar aris aRmoCenli iseTi arqeologiuri masala, romelic dagvidasturebda armazis panTeonis amsaxveli sakulto obieqtebis arsebobas TbilisSi, magram unda vivaraudoT rom misi Tayvaniscema Tbilisis teritoriazec iyo gavrcelebuli, radgan armazi Semovida ara rogorc mcxeTelTa, aramed rogorc qarTlosis STamomavalTa saxelmwifos gamaerTianebeli RvTaeba. wyaroebSi daculi aRweriloba cxadyofs, rom armazis
kulti mkveTrad gansxvavdeba iranelTa imdroindeli zoroastruli religiisagan da misi meSveobiT qveyanaSi ideologiuri safuZveli ecleboda religiur separatizms.
ucxo religiasTan erT-erTi, romelic am sivrceSi qristianobis
Semosvlis wina an ufro adrec iyo fexmokidebuli, aris iudaizmi. Ta-
474
naxmad gadmocemisa, ebraelebi mcxeTasa da mis SemogarenSi nabuqodonosoris dros ( Zv. w. VI s.) Semosulan. SeiZleba vivaraudoT, rom Zv. da ax.
welTaRricxvaTa mijnaze isini Tbilisis midamoebSic gamoCndebodnen, qarTlSi fexmokidebuli yofila maniqeveloba, magram yvelaze momZlavrebuli iyo mazdeanoba. sasanuri irani mazdeanuri eklesiis, qurumTa uxucesis kartiris warweraSi (ax. w. III s.) CamoTvlilia is regionebi, sadac
mazdeanobis dacvisa da ganmtkicebis mizniT am ukanasknels sastiki RonisZiebebi gautarebiaT. CamoTvlil qveyanaTa Soris saqarTveloc (iberia)
aris naxsenebi. yvela is sarwmunoeba, romelic gavrcelebuli yofila iberiaSi qristianobis Semosvlamde, ama Tu im formiT idevneboda saxelmwifo religiis mxridan, romlis saTaveSi armazis kulti idga. istoriuli wyaroebis mixedviT igi Tavis saymos sastikad ukrZalavs mazdeanobasTan da ebraelebTan urTierTobas da damnaSaves emuqreba maxviliT, „romlisganac eSinis yovelsa“.
sparselebma Tbilisis viwroebSi aaSenes cixe, Caayenes TavianTi garnizoni da pitiaxSi dasves (IVs.). cxadia, sparseTis kontigents sakuTari salocavic eqneboda. TbilisSi kldis ubanSi, feTxainis maxloblad,
SemorCenilia Senoba, romelsac tradliciulad „aTeSgas“, anu „cecxlis
sagzebels“ eZaxian. sparselebma SeZles TavianTi sarwmunoebis gavrceleba
qarTlSi. sagrZnobi kvali datova zoroastrulma miTosma. magram qarTvelTaTvis bevri ram miuRebeli iyo, gansakuTrebiT micvalebulTa dakrZalvis mazdeanuri wesi. mazdeanebi miwas, cecxls da wyals wmindad
Tvlidnen da micvalebuliT ar „bilwavdnen“. isini micvalebulebs sagangebo SenobaSi debdnen, sadac Zvlebs frinvelebi wmenddnen xorcisagan.
aseT „dakrZalvas“ qarTvelebi cxedris Sebilwvad, „nadir-frinvelTa sajijgnad dagdebad“ miiCnevdnen da ukiduresad ezizRebodaT. mazdeanTa
sarwmunoebrivi agresiis periodSi sparselebi am wesis Sesrulebas qarTvelebsac sTxovdnen, rac gansakuTrebul ukmayofilebas iwvevda xalxSi.
ase momxdara V s. dasasruls, roca Sahma kavadma savaldebulod aqcia
mazdianuri wesebis Sesruleba.
IV s. pirvel mesamedSi iberiaSi saxelmwifo religiad gamocxadda
qristianoba. amiT saqarTvelom kidev erTxel gamoxata Tavisi dasavluri
kultura da sarwmunoebrivi orientacia. am faqtma gaamwvava iranTan ur*
werili Sesrulebulia „qarTuli enciklobediisaTvis“
475
TierToba, gansakuTrebiT sarwmunoebriv sferoSi. mazdeanuri Zalmomreoba
iqamde midioda, rom maTi sjulis uarmyoflebs sparselebi sikvdiliT
sjidnen. aseTi faqtebi aRwerilia wminda mowameebis - raJdenisa da evstaTi mcxeTelis cxovrebaSi. qristes sjulisaTvis ewama gamazdeanebuli
pitiaxSis, varsqenis meuRle SuSaniki.
V s. damlevs mefe vaxtang gorgasalma dedaqalaqi mcxeTidan TbilisSi gadmoitana. man sworad Seafasa Tbilisis strategiuli mniSvneloba da ganizraxa Seeqmna qveynis axali politikuri da sarwmunoebrivkulturuli centri, romlis gavlena mTel amierkavkasias gaswvdeboda,
marTalia, kaTalikosis taxti mcxeTaSi darCa, magram saeklesio mSeneblobaTa masStabi Tbilisis dedaqalaqobis pirvel saukuneebSi cxadyofs
mis gansakuTrebul sarwmunoebriv datvirTvas. am periodSi TbilisSi aSenda sioni - RvTismSoblis miZinebis eklesia, anCisxati - mariam wmidis
eklesia, golgoTis jvris eklesia, beTlemis eklesia (mogvianebiT „feTxaini“). mazdeanoba sabolood VII s-Si gadavarda, magram misi adgili daiWira kidev ufro agresiulma islamma.
araboba erT-erTi umZimesi xanaa saqarTvelos istoriaSi. TbilisSi
amira dajda da qalaqis saerTo kulturul-istoriul procesebs Tu
mTlianad ara, mniSvnelovnad gamoeTiSa. arabTa gamanadgurebelma Semosevebma Seasusta misi kavSiri bizantiasTan, qarTuli eklesia izolirebuli darCa danarCeni qristianuli centrebisagan. am xanis istoriuli da
literaturuli Zeglebi cxadyofen, rom qarTvelobas Seurigebeli pozicia daukavebia islamis mimarT. gaCndnen axali, sarwmunoebisa da qveynisaTvis Tavdadebuli gmirebi, romelTac Tavi gawires samSoblosa da sarwmunoebisaTvis. eklesiam wmindanad Seracxa mahmadianobis winaaRmdeg Tavganwiruli mebrZolni - argveTis erisTavebi daviTi da konstantine, mefe
arCili, konstanti-kaxi, gobron-miqaeli. Zveli qarTuli literaturis
erT-erTi ubrwyinvalesi Zegli, ioane sabanisZis „abo tfilelis wameba“
aRwers gaqristianebuli arabis, abo tfilelis mowamebriv Rvawls, saqarTvelos eklesiam igi wmindanad Seracxa da metexis kldeSi misi samlocvelo daaarsa.
miuxedavad mZime politikuri viTarebisa, IX-XI ss. qarTulma eklesiam, filosofiurma azrovnebam, qristianulma kulturam giganturi nabiji gadadga, mTels saqarTveloSi qristianoba WeSmarit erovnul sarwmu-
476
noebad iqca. eklesiam yvelgan gaukafa gza qarTul enasa da damwerlobas.
qarTuli ena, rogorc eklesiis ena, saxelmwifoebriobis erT-erTi umTavresi niSani da ganmapirobebeli faqtori gaxada. saqarvTelos CrdilodasavleT da samxreT-dasavleT provinciebSi daiwyo qveynis gaerTianebis
ganuxreli da Seuqcevadi procesi. am periodSi qarTuli eklesiis mecadineobiT Caisaxa da xorci Seisxa erovnulma sulierebam, romelic gamoixata qveynis gaerTianebiT, gacxovelebuli samonatsro saqmianobiT, rogorc qveynis SigniT, ise mis gareT, mecnierebiT, arqiteqturiT, mxatvrobiT, literaturiT. V s.-Si miRebuli saqarTvelos eklesiis avtokeTfaluroba ganmeorebiT gacxadda qarTvel saeklesio moRvaweTa mier. gamoikveTa sxva konfesiebTan urTierTobis tendenciebi, Seiqmna erovnulkulturuli sivrce, sadac eTnogenetikuri naTesaobis gamaerTianebel
rols gauTanabrda socialuri, ekonomikuri da eTnokulturuli faqtorebiT warmodgenili erovnuli da saxelmwifoebrivi Rirebulebebi.
arabTa batonobis periodSi TbilisSi Seiqmna qveynis danarCeni nawilebisagan gansxvavebuli polieTnikuri garemo da misi Sesabamisi sarwmunoebrivi speqtri. momravlda mahmadiani mosaxleoba, aSenda meCeTebi, qalaqsa da qveynis regionebs Soris damyarda realobis farglebSi SesaZlo
kulturul-ekonomikuri wonasworoba, Tanacxovrebis pirobebSi aRmocenda sxvadasxva sarwmunoebis mimdevarTa Soris religiuri mimtevebloba.
wyaroebi mowmoben, rom Tbilisel mahmadianebs hqondaT sakuTreba qalaqis gareT; aseve qalaqSi savaWro obieqtebs flobdnen eklesiebi (mag.,
sveticxoveli. ix. melqisedek kaTalikosis „dawerili“) ase rom, Tbilisi ar iyo savsebiT izolirebuli qveyanaSi mimdinare procesebisagan. imxanad TbilisSi did warmatebas miaRwia sxvadasxva erovnulma kulturam.
magaliTad, Tbiliselma mahmadianma swavlulebma saxeli gaiTqves mTels
axlo aziaSi da mWidro kontaqti daamyares mahmadianuri kulturis centrebTan.
mas Semdeg, rac daviT IV aRmaSenebelma Tbilisi kvlav saqarTvelos dedaqalaqad aqcia (1122), mdgomareoba radikalurad Seicvala. Tbilisi qristianobis oficialur sataxtod ar gamocxadebula (kaTalikosis sasaydro qalaqad isev mcxeTa rCeboda), magram qristianobis politika Tbilisidan tardeboda mTels kavkasiaSi. jer kidev Tbilisis aRebamde Caatara daviTma ruis-urbnisis saeklesio kreba (1103), ramac bolo
477
mouRo eklesiaSi didgvarovanTa parpaSs. ganxorcielda eklesiis demokratizacia, ris miRwevasac bagrat IV-is dros cdilobda giorgi aToneli. es RonisZiebebi tardeboda XI-XII ss-Si. saqarTvelos eklesiis saerTaSoriso avtoritetis zrdis kvaldakval. 1072 saqarTvelos kaTalikoss mieniWa patriarqis wodeba. qarTul eklesias eklesiaTa rigSi tradiciulad VI adgili eWira, romisa da konstantinopolis eklesiebis gayofis Semdeg ki V adgilze gadainacvla. es adgili saqarTvelos eklesias ekuTvnoda XVII s. dasasrulamde, vidre V adgils ar miscemdnen
ruseTis eklesias. saqarTvelos eklesia isev VI adgilze dabrunda da es
adgili uWiravs dResac.
XIII s-dan iwyeba saqarTvelos saxelmwifos dasusteba, rac eklesiis Semdgom bedzedac aisaxa. damangrevelma omebma da Semosevebma samwuxaro Sedegi gamoiRo. qarTuli saxelmwifosa da masTan erTad eklesiis
aRorZinebis xanmokle periodi dakavSirebulia giorgi V brwyinvalis saxelTan. man XIV s. 30-ian wlebSi saeklesio krebaze brZola gamoucxada
eklesiis msaxurTa zneobriv dacemas da, msgavsad daviT aRmaSeneblisa,
eklesia gawminda uRirsTagan. politikur gaZlierebas mohyva qveynisa da
eklesiis avtoritetis zrda ucxoeTSi. qarTvelebs gadaecaT ierusalimis uflis saflavis taZris gasaRebi, miecaT iq eklesiis mSeneblobis
ufleba. magram qveynisa da Tbilisis ganadgureba momdevno saukuneebis
dampyrobTa mier, saSualebas ar aZlevda saqarTvelos eklesias Seesrulebina Tavisi wminda roli. ucxo Zalebis mxardaWeriT feodaluri separatizmi erovnul tragediad iqca. saqarTvelos eklesiac, msgavsad saxelmwifosi, daiSala da daqucmacda. es procesi aisaxa Tbilisis sarwmunoebriv cxovrebazec.
XVII-XVIII ss-Si taxtze mahmadiani mmarTvelebi isxdnen. maTgan aRsaniSnavia rostomis mefoba. igi ormagi politikuri standartiT marTavda qveyanas. iranis moxelec iyo da qarTvelTa sarwmunoebasa da kulturazec zrunavda (gansakuTrebiT misi meuRle mariami). am saukuneebSi saqarTvelos samefo sagvareulom istorias misca qveynisTvis Tavganwiruli da sarwmunoebis erTguli moRvaweebi - qeTevan dedofali da mefe
luarsab II, romlebic saqarTvelos eklesiam wmindanebad Seracxa. Tbilisis sarwmunoebriv cxovrebaSi umZimesi xana dadga. mosaxleobis nawili
mahmadianobas iRebda, nawili somxur konfesiaze gadadioda da somxdebo-
478
da, rasac didad uwyobda xels iranul-Turquli mxardaWera somxuri eklesiisadmi. XVIII s. dasasrulisaTvis somxebma SeZles daesakuTrebinaT
Tbilisis qarTuli eklesiebis mniSvnelovani nawili da ramdenime axalic
aeSenebinaT.
miuxedavad amisa, saqarTvelos eklesia cdilobda rogorme SeenarCunebina qveynis sarwmunoeba da kultura, aqa-iq Sendeboda eklesiebi,
zogjer maT moxatvasac axerxebdnen. gansakuTrebuli yuradReba eklesiam
swavla-ganaTlebisa da beWdviTi saqmianobis gaSla-gafarToebaze gadaitana. aRsaniSnavia sulxan-saba orbelianisa da im drois sxva qarTvel moRvaweTa saqmianoba (kaTalikosi domenti, anton Wyondideli, episkoposi
ioane mangleli, imereTis kaTalikosi nikolozi da sxv.). gansakuTrebuli
yuradRebis Rirsia Tavisi drois udidesi mecnierisa da saeklesio moRvawis, kaTalikos anton I-is saqmianoba. misi iniciativiT gaixsna gimnaziebi Tbilissa da TelavSi, daarsda saswavleblebi eklesia-monastrebTan. XVII s. dasawyisSi daiwyo qarTuli sasuliero wignebis beWdva nikifore irbaxis TaosnobiT, 1709 vaxtang VI-m TbilisSi dabeWda saxareba.
ruseTTan SeerTebis (1801) droisaTvis saqarTvelos dedaqalaqi ganadgurebuli iyo aRa-mahmad xanis Semosevis Sedegad, magram misi mTavari
eklesiebi gadaurCa mters da momdevno wlebSi maTi mowesrigeba SesaZlebeli gaxda. sioni SeakeTes da rusi egzarqosebis kaTedrad aqcies, aseve
gadarCa
metexi, rasac mogvianebiT garSemo satusaRo auSenes da cixis
eklesiad gaxades. ar dangreula mamadaviTis eklesia mTawmindaze, gadarCa
anCisxatis eklesiac.
platon ioselianis cnobiT, am gansakuTrebulad mniSvnelovani eklesiebis garda XIX s-Si TbilisSi moqmedebda andria pirvelwodebulis
eklesia vereze (lurji monasteri), rasac vaxuSti bagrationi wminda giorgisad miiCnevs; Sahnavazis asulis elenes mier 1680 aSenebuli RvTismSoblis eklesia, romelic 1775 ganuaxlebia erekle II-is asuls mariams,
1840 SeukeTebia Tavad farsadan ciciSvilis, amis Semdeg ki Senoba kerZo
mflobelis xelSi moxvedrila. p. ioselianis CamonaTvalSi aris berZnebis mier avlabarSi aSenebuli wminda marines eklesia, romelic 1824
wels uflis mirqmis saxelobaze ganuaxlebia mitropolit ionas; egzarqoss evgenis ganuaxlebia agreTve kviracxovlis eklesia Toma mociqulis
479
saxelobisa, romelic XVII s. bolos saqarTvelos mTavarepiskoposs
qristefores auSenebia Temurlengis dros dangreuli Zveli eklesiis adgilze. 1798 giorgi XII-is TaosnobiT aq Catarebula saeklesio kreba,
ramac gaauqma Sua saukuneebis ordaliis wesebi, jadoqrebis wyalSi daxrCoba, dawva, patimrebis SanTiT wameba, cxel wyalSi xelis CayofiT
simarTlis dadgena, aseve orTabrZola, rogorc davis gadaWris saSualeba
da a. S.; p. ioselianis cnobiT, wminda jvris eklesia (jvris mama) ekuTvnoda ierusalimis sapatriarqos. misi sityvebiT, miuxedavad saqarTvelos eklesiis antioqiisadmi ierarqiuli damokidebulebisa, saqarTvelos
mefeebs gaumarTavT ierusalimis eklesiis, viTarca yovelTa qristianeTa
dedis, saydari. es eklesia yovelTvis ekuTvnoda ierusalimis sami eklesiis - wm. elias, wm. jvris da wm. iakobis berebs. wminda ekaterines eklesia, romelic aaSena daviT aRmaSenebelma sinas wm. ekaterines eklesiis
analogiiT, Temurlengma daangria, aRadgina aleqsandre didma, sabolood
daingra 1795. mis adgilze mcire eklesia sinaelma berebma aaSenes, magram
radgan mrevli gaizarda da Zveli Senoba aRar yofnidaT, 1861 gadaakeTes
da akurTxes; wm. ereklesa da darias eklesia, 1822 rusebma feriscvalebis saxelze akurTxes. TbilisSi idga kidev wminda giorgis eklesia, agebuli vaxtang VI-is Zmis simonis mier; qaSveTis Zveli eklesia, kaloubnis wm. giorgis eklesia, wm. sameba. amaT garda iyo XIX s. damdegs agebuli mirqmis eklesia, axlandeli wminda nikolozis eklesia CuRureTSi da
miqael mTavarangelozis eklesia avlabarSi.
garda zemoaRniSnuli mniSvnelovani taZrebisa, p. ioseliani CamoTvlis mcire eklesiebsa da samlocveloebs, romlebic gamarTes saswavleblebsa Tu sxva tipis sazogadoebriv dawesebulebebSi. amaTgan aRsaniSnavia
iberiis RvTismSoblis saxelobis eklesia keTilSobilTa gimnaziaSi, suliwmindisa da andria pirvelwodebulis eklesia sasuliero seminariaSi,
petre-pavles eklesia avlabris sasaflaoze, berZnebis wminda nikolozis
eklesia, amaRlebis eklesia sololakSi, aleqsandre nevelis eklesia,
wm. ninos eklesia, aseve wm. ninos eklesia, romelic ekaterine qsavies asulma voroncovam moawyo qalTa saswavlebelSi; cixis eklesia orTaWalaSi, eklesia qalaqis saavadmyofosa da sasaflaoze, wminda aleqsandre nevelis eklesia kukiaze da a. S.
480
XIX s-Si moqmed Tu gauqmebul eklesiebTan erTad TbilisSi da mis
SemogarenSi iyo mravali dangreuli eklesia. p. ioselians CamoTvlili
aqvs abos saJamne, wm. daviT garejelis droebiTi sadgomi metexis kldeSi, e. w. „jojos saydari“, sadac misi mowafe, wm. dodo mdgara, naTlismcemlis taZari, dangreuli Temurlengis mier da aRdgenili naTlismcemlis udabnos berebis RvawliT aleqsandre didis dros, konstantinesa da
elenes eklesia avlabarSi, elia winaswarmetyvelis eklesia maxaTis mTaze, krwanisis RvTismSoblis eklesia (mdebareobs krwanisSi moqmedebda da
marTlmadidebluri iyo Teimuraz II-is dromde, Semdeg somxebma daiWires). CamoTvlili eklesiebi da salocavebi sakmaod srulad gvixataven
XIX s. qalaqis sarwmunoebriv panoramas.
am mravalferovani marTlmadidebluri eklesia-salocavebis gverdiT
TbilisSi, misi arsebobis mravalsaukunovani istoriis manZilze, mravlad
iyo sxva aRmsareblobis mimdevarTa salocavebi, es aixsneba imiT, rom
TbilisSi sxva sarwmunoebis mimdevrebs arasodes ganucdiaT devna-Seviwroveba gansxvavebuli aRmsareblobis gamo.
Sua saukuneebSi TbilisSi dasturdeba ebraelTa Zlieri diaspora,
X s-idan aq ganviTarebis maRali donisaTvis miuRwevia ebraul filosofiur-Teologiur skolas da igi Talmudistebisa da yaraimebis seqtebis
gverdiT „Tbilisur seqtad“ Camoyalibebula. cnobilia, rom maTi mimdevrebi TbilisSi XII s-Sic cxovrobdnen. ebraelebi Tvlian, rom isini saqarTveloSi pirveli taZris dangrevis Semdeg movidnen da ZvelTaganve
Tavs ucxod ar grZnobdnen. isini arc qarTvelebs miaCndaT gareSeebad.
al-fariks XII s. TbilisSi ebraelTa ubani eguleba. TbilisSi ebraelebs
marko poloc (XIII s.) axsenebs. yvela es cnoba cxadyofs, rom arabobis
periodSi da Semdgomac TbilisSi ebraelTa diaspora sakmaod karg pirobebSi cxovrobda da mniSvnelovani warmatebisaTvisac miuRwevia.
XIX s. damdegs TbilisSi mosaxle ebraelebi e. w. sefariduli
tradiciis warmomadgenlebi arian. amave tradicias mihyveboda ebraelTa
kidev ori Temi, e. w. „yubelebi“ (mTieli ebraelebi) da „laxluxebi“
(sparseTidan migrirebuli iudevelebi). isini TbilisSi XVIII s-dan Cndebian. XIX s-Si TbilisSi gaCnda aSqenazTa Temi - evropuli tradiciis
ebraelebi, romlebic ZiriTadad ruseTidan Semovidnen. ebraelebi saqarTvelosa da TbilisSi qarTul mosaxleobasTan umWidroves kavSirSi cxov-
481
robdnen. istoriulad ebraelTa Soris miwaze mimagrebuli mosaxle ymebi
iyvnen, Tumca iseTebic yofilan romelTac Tavad hyavdaT ymebi. miuxedavad mkacri, ormxrivi sarwmunoebrivi izolaciisa, kavkasiis da kerZod
qarTvel ebraelTa sarwmunoebasa da yofaSi adgilobriv kulturul movlenaTa TvalsaCino minarevebia SemCneuli, mag., adgilobrivi xalxebis
warmomadgenlebTan SeWrilia rwmena jadoqrobis, avi sulebis, grZneulebisa da a. S. Sesaxeb, hqondaT TavianTi „berikaoba“, icodnen winasadResaswaulo Camvola, Wona, Tumca sakuTar sarwmunoebas TavgamodebiT icavdnen.
XIX s-Si samSobloSi ebraelTa Tavmoyrisa da gaerTianebis ideam
xorci Seisxa sionizmis saxiT. saqarTveloSi sionizmis gavrcelebas xeli Seuwyo ebraelTa siduxWirem da am niadagze gaRvivebulma swrafvam
palestinisaken. am ideis Semomtanebi da gamavrceleblebi ZiriTadad aSqenazebi iyvnen, riTac, qarTveli ebraelebisagan gansxvavebiT, cota ram akavSirebdaT saqarTvelosTan da TbilisTan. sionisturi wreebi TbilisSi
gasuli saukunis dasasruls amoqmedda.
ebraelTa
Temebis cxovrebis centrs TbilisSi warmoadgenda sina-
goga. Zveli samlocveloebi SemorCenili ar aris. amJamad TbilisSi moqmedebs ori sinagoga, aSqenazebisa da sefaridebisa, sadac xorcieldeba
iudevelTa cxovrebis ritualuri mxaris organizacia (ritualuri abazana, sapaseqo „macis“ dacxoba, frinvelis dakvla da a. S.), gaxsnilia specialuri maRazia, sadac ritualurad dakluli saklavi iyideba.
iudaizmis mimdevarTa erT-erTi umTavresi siwmindea ebrauli sasaflaoebi, sadac daculia mravali epitafia, memorialuri obieqtebi. yovelive es saintereso masalas iZleva Tbilisel ebraelTa Semadgenlobis,
socialuri struqturisa da kulturis Sesaswavlad.
TbilisSi ZvelTaganve unda yofiliyo fexmokidebuli somxuri grigorianuli eklesia. VII s-Si somex-qarTvelTa saeklesio ganxeTqilebis
Semdgom somxurma eklesiam eTnikuri mniSvneloba SeiZina. XI s-dan, roca
somxurma saxelmwifom arseboba Sewyvita, kavkasiaSi qristianTa TavSesafrad da damcvelad saqarTvelo iqca. saqarTvelos gavlena gamoixata qalkedonelebis gaaqtiurebiT rogorc somxeTSi, ise saqarTveloSi mcxovreb
somexTa Soris. saqarTvelos saxelmwifos dasustebisa da daqucmacebis
Semdeg es procesi ganelda da Caqra. garda migrirebuli somxebisa, sxva-
482
dasxva dros qarTvel mefeebs Tavad SemohyavdaT somxuri mosaxleoba, ZiriTadad qalaqebidan ayrili vaWar-xjelosnebi, da asaxlebdnen saqarTvelos qalaqebSi, umTavresad TbilisSi. am viTarebam xeli Seuwyo maTi
socialuri da ekonomikuri statusis Camoyalibebas. ekonomikurad momagrebulma grigorianma somxebma da „unitorebma“ aqtiuri sarwmunoebrivi
brZola gaaCaRes TbilisSi. isini axerxebdnen Zveli qarTuli eklesiebis
dasakuTrebas TavianTi mrevlisaTvis. amasTanave cdilobdnen saqarTvelodan kaTolikeebis gandevnas da unitoruli eklesiisa da grigorianobis
damkvidrebas. XIX s-Si TbilisSi ori aTeuli somxuri eklesia aris
cnobili, romelTagan umTavresia vanqi, moRnini, saakaSenis eklesia, noraSenis RvTismSoblis eklesia, cixedidis, kozmanisa da damianesi, jigraSeni, surb-niSani da sxv. somxuri eklesiis mrevlia dRevandeli Tbilisis
grigoriani mosaxleoba. dRes TbilisSi ori moqmedi somxuri eklesia
aris, hyavT
saqarTvelos somxuri eparqiis mmarTveli.
daviT aRmaSeneblis mier Tbilisis aRebis Semdeg, rogorc wyaroebi
gvauwyeben, mahmadian mosaxleobas Tbilisi ar dautovebia. Tavidan maTdami damokidebuleba daviTis mier safuZvelCayrili wesiT midioda, magram
XIII saukunidan dawyebuli mahmadianTa ramdenime gamanadgurebeli Semosevis Semdeg, rasac mohyva mosaxleobis gawyveta, qalaqis darbeva, qristianobis devna da a. S., TbilisSi mahmadianebis mimarT damokidebuleba unda
Secvliliyo. Seicvala damokidebuleba maTi salocavebisa da locvis wesis mimarT.
Tbiliseli mahmadianebi Tavidan sunitebi iyvnen. Siitebi aq mogvianebiT gamoCndnen. arabobis dros meCeTi-jame auSenebiaT gogirdis abanoebidan botanikuri baRisaken mimaval quCaze, sadac axla Tbilisis erTaderTi meCeTi dgas. mermindeli nagebobebis Sesaxeb araferia cnobili, isini
ar SemorCenilan. 1521 wels TbilisSi, metexis xidis TavSi auSenebiaT
meCeTi. adre qalaqSi ramdenime sxva meCeTic mdgara, magram maT Sesaxeb
gansxvavebuli informacia aris Semonaxuli, irkveva, rom XIX s. damdegisaTvis TbilisSi 5 meCeTi yofila, aqedan sami rostom mefes auSenebia
XVII s-Si.
XVII saukunisaTvis TbilisSi sparselebi sakmaod mokrZalebulad
iqceodnen. „TbilisSi arc erTi meCeTi ar aris, - wers am dros TbilisSi namyofi Jan Sardeni, - miuxedavad imisa, rom es qalaqi mahmadianur
483
saxelmwifos ekuTvnis... sparselebi arafers iSureben imisaTvis, rom aq
meCeTi aeSenebinaT... xalxi maSinve aRsdgeboda xolme, iaraRiT xelSi angrevda nagebobas da sastikad uswordeboda mSeneblebs“. Sardens SeumCnevia saqarTvelos mTavarTa mahmadianobis moCvenebiTobac da sparselebis
sisustec, ris gamoc isisni urigdebodnen aseT mdgomareobas. „isini, gadmogvcems Sardeni, - Tbilisis qalaqsa da mTel saqarTvelos srul nebas aZlevdnen SeinarCunon TavianTi religiis yvela garegnuli niSani.
yvela eklesias samreklos zemoT gakeTebuli aqvs jvari da kidia zarebi.... sxva xorceulTan erTad sajarod
da daufaravad yoveldRe iyideba
Roris xorcic, xolo Rvinos yvela gzajvaredinze SexvdebiT“. cxadia,
cnoba imis Taobaze, rom TbilisSi meCeTi ar idga, swori ar unda iyos,
magram sainteresoa, radgan cxadyofs, rom mahmadianTa gavlena SezRuduli iyo da Tbilisi qristianTa qalaqad rCeboda.
Zveli ubnis eTnografiuli Seswavla avlens mahmadianTa saweso
cxovrebis gadmonaSTebs. qalaqSi mcxovreb Siitebs hqondaT dResaswauli
„mohrami“, romelic xalxSi „Sahsei-vahseis“ saxeliT iyo cnobili. miuxedavad imisa, rom Siitebisa da suntebis urTierToba yovelTvis mwvave
konfliqtSi gadaizrdeboda xolme, TbilisSi sarwmunoebrivi dapirispireba naklebad igrZnoboda. dapirispireba Sesustda ara mxolod mahmadianTa seqtebs Soris, aramed qristianebsa da mahadianebs Sorisac, aseve
sxvadasxva konfesiis qristianTa Sorisac. mravali mogzauri sagangebod
aqcevs yuradRebas xalxur dResaswaulebSi sxvadasxva sarwmunoebis pirTa erTobliv monawileobas, msxverplis Sewirvas da a. S.
Tbilisma gansakuTrebuli roli Seasrula kaTolikobasTan urTierTobaSi. 1054 wlis ganxeTqilebis dros, roca berZnebisa da laTinebis
eklesiebi erTmaneTs daSorda, am dapirispirebas qarTvelebSi ukiduresi
mwvave forma ar miuRia. aseve loialuri Cans laTinTa damokidebuleba
qarTvelTa mimarT. aRsaniSnavia, rom qarTvelTa Sorisac yofila gavrcelebuli romis, rogorc wminda qalaqis, molocvis wesi. romis mosalocad umogzauria ioane petriws. kargad moixseniebs XIII s. pirvel mesamedSi qarTvelebs ierusalimis laTini patriarqi Jak da vitri. igi ambobs: „es xalxi didi mebrZoli, omSi mamaci, tanad Zalovani da Zlevamosilia, hyavs uricxvi meomari, SiSis zars scems sarkinozebs, TavdasxmiT
did zians ayenebs sparselebs, medielebs (albaT midielebs) da asirie-
484
lebs, romelTa sazRvrebze saxlobs urwmuno xalxiT garSemortymuli.
am xalxs Ggeorgian-s uwodeben, radgan gansakuTrebiT mowiwebiT epyroba
da eTayvaneba wminda giorgis, vinc Tavis mfarvelad da medroSed miaCnia
urwmunoTa winaaRmdeg brZolaSi da pativs scems yvela sxva wmindanze
metad“.
amave periods (1293) ganekuTvneba miwer-mowera rusudan dedofalsa
da romis paps honorius III-s Soris. dedofal rusudans pasuxs swers
papi grigol IX, sadac saqarTvelos romis eklesiasTan SeerTebaze aris
msjeloba. am periodidan iwyeba axali urTierToba da cxoveldeba misionerTa saqmianoba. pirvelad gamoCndnen franciskeli, anu minoriti berebi, maT Semdeg, 1240 wels, TbilisSi TavianTi monasteri daufuZnebiaT
dominikelebs. 1245 wlis Semdgom gamoCnda misionerTa axali jgufi, romelic papma inokenti IV-m gamogzavna maxlobel aziasa da kavkasiaSi. saqarTvelos mefeebi dasavleTis eklesiisagan moZalebuli mtrebis winaaRmdeg daxmarebas Txoulobdnen, xolo romis papebi cdilobdnen eklesiaTa
erTobaze daeTanxmebinaT isini.
mTeli rigi konkretuli faqtebisa mowmoben, rom XIII s-Si Tbilissa da roms Soris mWidro, saqmiani urTierToba arsebula. am urTierTobaTa impulsebi momdinareobs maSindeli istoriuli viTarebisagan. kontaqti momdevno saukuneebSic grZeldeba, vidre Turqebi konstantinopols daipyrobdnen. misionerebi jer Tbilisis misionSi Camodiodnen, aqedan ki samoRvaweod sxva qveynebSiac midiodnen. istoriam Semogvinaxa saxeli qarTveli kaTolike berisa domenti Tbilelisa, romelic 1321 wels
sarwmunoebisaTvis ewama aziaSi sam misionerTan erTad. 1329 wlis TebervalSi TbilisSi dawesda kaTolike kaTedra, romlis eklesias saepiskoposo eklesia ewoda da qarTuli tipikoni mieca. m. TamaraSvils aRnusxuli hyavs Tbilisis cameti episkoposi. konstantinopolis aRebis Semdgom Turqebma gzebi gadaketes da saqarTvelos dasavleTisagan sruli
izolacia daemuqra. miuxedavad siZneleebisa, romi mainc axerxebda TbilisTan urTierTobis SenarCunebas. XVII s. damdegs saqarTveloSi, maT
Soris TbilisSi, jer Teatinelebi movidnen (1626-wlidan), Semdgom isini
kapucinebma Secvales. amiT damTavrda saqarTvelosa da romis urTierTobis Zveli xana, romelic XI-XVII ss. moicavs. ax. xanaSi pirobebi
sagrZnoblad Seicvala. laTinebs saqarTveloSi da, kerZod, TbilisSi
485
aqtiur winaaRmdegobas uweven somxebi. miuxedavad siZneleebisa, laTinebi
mniSvnelovan kulturul saqmianobas eweodnen, Targmnidnen wignebs, mkurnalobdnen mosaxleobas, nergavdnen saafTiaqo saqmes, datoves saqarTvelos sxvadasxva kuTxis aRwerilobani CanaxatebiTurT, Semogvinarexs istoriul pirTa saxeebi, aseve materialuri kulturis Zeglebi, yofiTi
garemo.
XVI s-Si TbilisSi kaTolikeTa mrevli sagrZnoblad Semcirda, ramac gamoiwvia aqauri saepiskoposos gauqmeba. XVII s-Si wina aziis kaTolikeTa Soris garkveuli mxardaWeriT sargeblobdnen somexi „unitori“
kaTolikeebi, romelTac didi brZola gaaCaRes rogorc laTini berebis,
ise qarTveli kaTolikeebis winaaRmdeg. zogjer maT qarTveli mefeebic
umagrebdnen zurgs, romlebic iZulebuli iyvnen angariSi gaewiaT somxuri vaWruli fenisaTvis. aman gamoiwvia qarTul kaTolikur eklesiaSi
somxuri kondakis SemoReba, rasac mohyva ukmayofileba qarTvel kaTolikeTa mxridan. miuxedavad aseTi winaaRmdegobisa, laTini berebi TavgamodebiT iRwvodnen da bevri sasikeTo saqme gaakeTes. maT sakmaod kargad gaacnes evropas qarTvelebi, romelTac „aRmosavleTis yvela tomze ufro
ganaTlebul, ganviTarebul, patiosan da niWier xalxad“ Tvlidnen. 1629
wels maT dastambes pirveli qarTuli teqstebi, leqsikoni, katexizmo,
gramatika. evropaSi waiyvanes da ganaTleba miaRebines mraval qarTvel axalgazrdas. XVIII s. dasawyisidan maTi saqmianoba sagrZnoblad Sesustda,
rac ganapiroba umZimesma politikurma mdgomareobam. saukunis bolos
Tbilisis ganadgurebam kaTolikeTa saqmianobas didi ziani miayena. XVII
da XIX ss-Si, aseve XX s. damdegs, ganaTlebuli qarTveli kaTolikeebi
(ioane xucuri, ioane moZRvriSvili, petre xarisWiraSvili, ioane nebieriZe, ioane gvaramaZe, mixeil TmaraSvili, anton gozaliSvili da sxv.) energiulad ibrZodnen qarTuli kondakis aRsadgenad qarTvelTa kaTolikur eklesiaSi. XIX s. 30-40-ian wlebSi ruseTma kaTolikeebs aukrZala
saqarTveloSi saqmianoba. 1846 wels kapucinebs saqarTvelo sabolood
daatovebines. miuxedavad amisa, TbilisSi kaTolikobas arseboba ar Seuwyvetia. amJamad TbilisSi ori kaTolikuri eklesia moqmedebs. kaTolikuri mrevlisaTvis udidesi mniSvnelobis movlena iyo romis papis ioane
pavle II-is viziti TbilisSi 1999 oqtomberSi. papma 9 oqtombers saze-
486
imo mesa aRavlina sportis sasaxleSi, rasac 10 aTasze meti kaci daeswro maT Soris didi umravlesoba kaTolikeebi iyvnen.
XIX s. TbilisSi ZiriTadad sami didi konfesiuri jgufi gamoikveTa - marTlmadidebloba, grigorianoba da mahmadianoba. wlebis manZilze
konfesiaTa ricxobrivi maCvenebeli ganuxrelad icvleboda. qalaqSi matulobda marTlmadidebelTa raodenoba, magram adgilobrivi mosaxleobis
gamravlebis xarjze ki ara, rusi da qarTveli migrantebis ricxvis gazrdis Sedegad. maT mowolas ganapirobebda qalaqSi mimdinare politikuri
da socialur-ekonomikuri procesebi. 1836 wels TbilisSi 3,6 aTasi marTlmadidebeli iyo, 1864 wels maTi ricxvi 54,4 aTass aRwevda, 1876
wels ki ukve 72,4 aTasi gaxda, rac qalaqis mosaxleobis 50,4%-s Seadgenda, magram marTlmadidebelTa eTnikuri Semadgenloba araerTgvarovani
iyo. maT Soris 42,2 aTasi qarTveli, 29,6 aTasi rusi, 0,4 aTasi berZeni,
0,3 aTasi osi, 0,1 aTasi asirieli, 0,1 aTasi somexi, 44 germaneli, 26
poloneli, 22 ebraeli, 9 TaTari, 4 sparseli da a. S. 1897 wlis aRweriT, marTlmadidebelTa ricxvma TbilisSi 83,7 aTass miaRwia. Tu 1825
wlisaTvis aq sul 12 marTlmadidebluri sakulto obieqti iyo, a. ioseliani, romelic SedarebiT gviandel mdgomareobas aRwers, gacilebiT met
Zvelsa da axals (uaxless), didsa da mcire samlocvelos asaxelebs.
1899 wlisaTvis eklesiaTa ricxvma ukve 48-s miaRwia. Tbilisis umTavresi eklesia, sadac yvela eTnosis marTlmadidebeli loculobda (zogjer
aramarTlmadidebeli qristianic), iyo sioni.
meore jgufs Seadgendnen somexi grigorianelebi. TbilisSi maTma
ricxvma XIX s-sa da XX s. dasawyisSi gansakuTrebiT imata. adgilobriv
somxebs, romlebmac aq ukve 3-4 saukunis win moikides fexi, miemata omebis Sedegad ayrili mosaxleoba, romelTa umetesma nawilma saqarTvelos
Seafara Tavi. 1864 wels TbilisSi 28,1 aTasi grigoriani iyo, 1876 wels
- 36,6 aTasi, rac mosaxleobis 35,2% Seadgenda. 1897 wels ki maTma raodenobam 50,5 aTass miaRwia da meore adgili daiWira marTlmadidebelTa
Semdeg. 1899 wels TbilisSi 27 grigorianuli eklesia da 1 monasteri
aRiricxeboda.
XIX s-Si TbilisSi mcxovreb mahmadianTa SemadgenlobaSi Siitebic
arian da sunitebic. 1876 wlis aRweriT qalaqis mosaxleobis 3,7%-s Seadgendnen, sunitebi ki - mxolod 0,7%-s. SiitTa umravlesobas sparsele-
487
bi da azerbaijanelebi Seadgendnen. sunitebi ZiriTadad yazaneli TaTrebi
iyvnen, agreTve Turqebi da daRestnelebi. 1897 wlisTvis muslimTa saerTo raodenobam 7,4%-s miaRwia.
rogorc Cans, ebraelebi TavianTi ricxovbrivi maCveneblis gamo
konkurencias ver uwevdnen umTavres konfesiebs, Tumca XIX s-dan dawyebuli XX s. 70-ian wlebamde maTi ricxvi mudmivad izrdeboda. bolo
wlebSi TbilisSi ebraelTa raodenobis swrafi kleba gamoiwvia masobrivma gadasaxlebam israelSi. imata kaTolikeTa raodenobamac.
ruseTis mier saqarTvelos aneqsiis Semdeg XIX s-Si gamoCndnen rusi seqtantebi. ruseTis imperia maT devnida da ganapira regionebSi, maT
Soris saqarTveloSi, asaxlebda. amiT igi axerxebda ruseTis teritoriidan mosaxleobis arasasruveli, dabali kulturis mqone, fanatikurad
ganwyobili nawilis gayvanas da ararusuli, dapyrobili teritoriis eTnikuri rusebiT Sevsebas. pirvelad saqarTveloSi rusi seqtebi XIX s.
Sua wlebSi Semovidnen. ruseTSi isini warmoiSvnen XVII s-Si momxdari
saeklesio ganxeTqilebis Sedegad. maSin e. w. „Zveli rwmenis mimdevrebi“
(staroverebi) gamovidnen oficialuri eklesiis winaaRmdeg, romelic reformis Catarebas apirebda, moednen mTel ruseTs da mraval, erTmaneTisagan gansxvavebul mimdevrobad daiSalnen. isini TavianT Tavs „sulis
qristianebs“ an „suliT mebrZol qristianebs“ (duxoborebs) eZaxian. maTi
warmomadgenlebi arian igive duxoborebi, malaknebi da kidev mravali
sxva. malaknebi da duxoborebi Tbilissa da mis mimdebare teritoriaze
XIX s. Sua wlebSi gamoCndnen. malaknebi kompaqturad dasaxldnen qalaqSi, duxoborebis kolonia gaCnda javaxeTSi.
garda oficialuri sarwmunoebrivi mimdinareobebisa, TbilisSi sagrZnobi da mniSvnelovani adgili eWira xalxur dResaswaulebsa da ritualebs, romlebic, oficialuri religiebis miuxedavad, Tavisi SinarsiT
Seicavdnen uZveles rwmena-warmodgenaTa Sres. am warmodgenaTa safuZvelze sxvadasxva religiebisa da konfesiuri mimarTulebis warmomadgenlebi
did yofiT siaxloves amJRavnebdnen, SeeZloT emuSavaT erT amqarSi, erT
saxelosnoSi da ar hqonodaT konfliqti religiur safuZvelze. Tbiliselebi monawileobdnen erTmaneTis dResaswaulebSi (Tu ar CavTvliT ebraelebs), rac am ritualTa da dResaswaulTa mniSvnelovani desakralizaciis safuZvelze xdeboda.
488
uaRresad sainteresoa Tbilissa da saqarTvelos sxvadasxva qalaqsa
da kuTxeSi gavrcelebuli sayveliero da didmarxvis dResaswaulebi, romelTa Soris gansakuTrebiT gamoirCeva berikaoba, yeenoba, groteskuli
qorwili, sasamarTlo, muSti-krivi.
sayovelTaod miRebuli dResaswauli iyo axali weli, romelsac
yvela ojaxi Tavisi SesaZleblobis farglebSi ixdida. magram Tbiliselebis saaxalwlo dResaswaulis Catarebis wesi ZiriTadi niSniT yvelasaTvis saerTo iyo. am dRes icodnen tkbileuliT gawyobili saaxalwlo
tabla, TafliTa da gozinayiT „dabereba“, „mekvle“, „basilas“ - purisagan kacis msgavsi Tojinis gamocxoba da a. S.
garda xalxuri dResaswaulebisa, saerTo-xalxuri da qalaquri masStabi SeiZina mravalma saeklesio dResaswaulma. maT Soris aRsaniSnavia
naTlisReba. am dRes
qarTvelebi da somxebi, amqris gaSlili droSebiT
erTad Cadiodnen wyalze, mtkvris napirze (warmosaxviT ioraneze); ninooba; sufsarqisoba, imarTeboda didmarxvamde ori kviriT adre da monawileobas iRebdnen muslimanebic. am dResaswauls isini nadir-nabes eZaxdnen;
yvelieri (imarTeboda krivi), didi marxvis dasawyisi (yeenoba), vnebis
kviris oTxSabaT (Wiakokonoba), aRdgoma, kviracxovloba, vnebis kviris
paraskevi, jojooba (wm. dodos dResaswauli, aRdgomis kviris samSabaTs),
axalkvira, maisoba (1-7 maiss), TeleToba, giorgoba (gazafxulisa 23 aprils. am dRes TeleTis sabaJosfan krivi icodnen), viWaki, mamadaviToba,
sameboba, kaTolikuri gardamoxsna (TeTrebSi gamowyobili qalwulebi wavidodnen eklesiidan sasaflaomde da gzaze yvavilebs yridnen), surb-karapeti, RvTismSoblis miZineba, Soba da a. S.
ruseTTan SeerTebis (1801 w.) Semdeg saqarTvelos eklesias adgili
miuCines ruseTis imperiis ierarqiaSi. imperia ver Seurigda saqarTvelos
avtokefaluri eklesiisa da misi meTauris, sruliad saqarTvelos kaTalikos-patriarqis satuss. SeerTebis Semdeg Zalian male daiwyes Sesabamis RonisZiebaTa gatareba. ruseTis sinodis prestiJisaTvis upirveles
RonisZiebad miiCnies saqarTvelos kaTalikosis Tavidan moSoreba. ukve
1811 wlis 10 ivniss imperatorma aleqsandre I-ma pativiT gaiwvia kaTalikosi anton II, dahpirda rusul sinodSi sapatio mexuTe adgils, pensiasa
da mefis Zisa da kaTalikosis sargo pativs. saqarTveloSi gauqmda avtokefalia da kaTalikosoba. saqarTvelos eklesiis winamZRolad dainiSna
489
egzarqosi. SesaZlo da mosalodnel usiamovnebaTa Tavidan acilebis mizniT egzarqosad dainiSna qarTveli, varlam qsnis erisTavi (1811-17), misi
momdevno yvela egzarqosi rusi iyo. daiwyo saqarTvelos eklesiis namdvili rbeva. mravalricxovani saepiskoposoebi oTxamde daiyvanes, gaanadgures da daitaces Zvirfasi saeklesio inventari, SeRebes uZvelesi mxatvroba. iZarcveboda da ispoboda saeklesio Tu saero sabuTebi, xelnawerebi, rac gadarCa - peterburgSi waiRes. egzarqosi Teofilaqte wminda
ninos saflavsac ki Seexo, gaZarcves da gaanadgures XV s-ze adrindeli
qarTvel kaTalikosTa uZvirfasesi samoseli, daikarga auracxeli oqros
nivTi da xelovnebis Zegli, gaitanes didi raodenobiT margaliti da
Zvirfasi qva. ruseTis imperiam Tavisi moxeleebis xeliT saqarTvelos,
maSindeli SefasebiT, 137 600 000 man. simdidre waarTva. amgvari moqmedeba samarTlian
aRSfoTebas iwvevda qarTvelTa Soris. umTavresi boro-
teba, rac ruseTis eklesiam saqarTveloSi da TbilisSi ganaxorciela,
iyo eklesiidan qarTuli enis gandevna. es aqcia miznad isaxavda mosaxleobis garusebaSi sarwmunoebisa da eklesiis meqanizmis CarTvas.
ruseTis mier saqarTvelos aneqsiis 100 wlisTavze, 1901 wels,
oTxma qarTvelma episkoposma gadawyvita TxovniT miemarTa ruseTis wminda sinodisaTvis, raTa mas peterburgis sasuliero akademiaSi daearsebina
qarTuli sasuliero istoriis kaTedra. sinodma es Txovna uaryo. 1905
wels qarTvelma Tavadobam mimarTa kavkasiis mTavarmarTebels imperatorisaTvis gadaeca peticia, romelSic Setanili iyo Txovna saqarTveloSi
arCeuli kaTalikosis taxtisa da iveriis saeklesio avtokefaliis aRdgenis Taobaze, msgavsad somexTa avtokefaluri eklesiisa, romelsac daubrunes CamorTmeuli mamulebi da aRudgines erovnuli samrevlo skolebi. sakiTxi gadaeca sagangebo komisias, romlis moxseniebis Semdgom
sinodma meamboxed cno yvela xelismomweri. yovelive aman, rusi saeklesio moxeleebis mZarcvelobam da garusebis mcdelobam, maTi mxridan ruseTis saero-saxelisuflo politikis aSkarad gatarebam da policiurma
reJimma xalxis TvalSi rusuli eklesiis msaxurebi dampyroblebad da
ucxo Zalad warmoaCina, igi Tavisi arsiT policias gauTanabrda da eklesiis da xalxis totaluri daSoreba ganapiroba. daikarga rwmena, romelic yoveli mZime istoriuli gansacdelis Jams sulier sayrdens qmnida da sasicocxlo, SemoqmedebiT energias aniWebda qarTvel xalxs. sa-
490
qarTvelos eklesiisa da misi gamoCenili moRvaweebis devna XX saukuneSic gagrZelda.
1917 wlis 12 (25) marts saqarTvelos samRvdeloebam aRadgina avtokefalia, romelic ruseTis droebiTma mTavrobam icno, magram amas ar
Tanxmdeboda rusuli eklesia. 1917 wlis 17 seqtembers saqarTvelos eklesiis saWeTmpyroblad arCeul iqna episkoposi kirioni. igi didi energiiT Seudga qarTuli eklesiis aRdgenis saqmes. 1918 wlis 27 ivniss
kirioni mokles martyofis eklesiaSi. 1920 wlis 27 ivniss saeklesio
krebam kaTalikosad daamtkica mitropoliti leonide oqropiriZe, romelic gardaicvala 1921 wels.
qalaqis religiuri cxovreba Seicvala saqarTveloSi bolSevikebis
SemoWris Semdgom, maT, pirvel yovlisa, gaanadgures qarTuli eklesia,
misi meTaurebi, didi sazogado moRvaweni, radgan eklesia da misi mesveurebi erovnuli interesebis gamomxatvelad da dasayrdenad miaCndaT.
bolSevikebma eklesias CamoarTves 8000 ha mis gankargulebaSi sxvadasxva
dros gadmocemuli da SeZenili miwa, saganZuri, 7 mln. maneTi fuli. eklesias aekrZala swavlebis procesSi monawileoba. Sewyda saRvTo sjulis swavleba. 1921 wlis 1-5 seqtembris saeklesio krebam kaTalikospatriarqad airCia ambrosi xelaia. igi aqtiurad ereoda bolSevikebis mier saqarTvelos aneqsiis da damoukideblobis mitacebis winaaRmdeg brZolaSi. man sakaTalikoso sabWos dasturiT memorandumiT mimarTa genuis
konferencias, mTeli msoflios mTavrobebs. am dokumentSi aRwerili iyo
saqarTvelos umZimesi mdgomareoba, igi moiTxovda saokupacio jarebis
gayvanas da saxelmwifo da sazogadoebrivi problemebis sakuTari nebiT,
gadawyvetis uflebas. kaTalikosi ambrosi da sakaTalikozo sabWos wevrebi daapatimres. isini gaasamarTles da miusajes 7 wlis patimroba. saqarTvelos eklesias droebiT marTavda mitropoliti qristefore cicqiSvili, romlis drosac eklesia iZulebuli gaxda dasjereboda im rolsa
da adgils, romelic mas bolSevikebma miuCines. man sabWoTa xelisuflebasTan loialobisa da TanamSromlobis kursi gamoacxada. 1921 w. kaTalikos patriarq ambrosis gardacvalebis Semdeg igi arCeul iqna sruliad saqarTvelos kaTalikos patriarqad. 1932-1952 w.w. saqarTvelos eklesiis meTauri iyo kalistrate cincaZe. eklesiis mdgomareoba TiTqos
gaumjobesda germaniasTan omis dros, radganac i. stalinma sarwmunoeba
491
gamoiyena rogorc patriotuli grZnobebis masobrivi gaRvivebis saSualeba, magram Semdgom mdgomareoba mkveTrad gauaresda. xelisufleba eklesiis avtoritetis komprometaciis gzas daaga da amisaTvis arc erT amoralur xerxs ar Takilobda. aseTi viTareba gagrZelda 1985 wlamde, sanam
eklesiisadmi TviTon mTavrobis damokidebuleba ar Seicvala.
1977 wlis 25 dekembers TbilisSi kaTalikos-patriarqad airCies
cxum-afxazeTis mitropoliti ilia II. 1990 moxda saqarTvelos eklesiis avtokefaliisa da misi kaTalikos-patriarqis uflebamosilebaTa saerTaSoriso aRiareba.
1995 w. 18-19 seqtembers Sedga saqarTvelos gafarToebuli saeklesio kreba, romelmac miiRo eklesiis marTva-gamgeobis debuleba. am sabuTis mixedviT saqarTvelos eklesia aRiarebulia avtokefalur marTlmadidebel eklesiad, romelsac aqvs 27 eparqia. saeklesio mmarTvelobis
da xelisuflebis umaRlesi organoa saeklesio kreba, saqarTvelos eklesiis Ria sinodi, krebebs Soris periodSi ki - kaTalikos-patriarqi.
bolo wlebSi saqarTvelosa da TbilisSi daiwyo farTo saeklesio
mSenebloba. or aTeulze meti marto marTlmadidebluri eklesia aSenda.
amaTgan didia TbilisSi, elias ubanSi mSenebare taZari. XX s. manZilze
rwmenisa da mwyemsis gareSe darCenili mrevli ubrundeba eklesias. es
exeba ara marto qarTvel marTlmadideblebs, aramed yvela aRmsareblobis
mimdevarT. swored amis garantia saqarTvelos konstituciis me-19 muxlis sityvebi: „yovel adamians aqvs sityvis, azris, sindisis, aRmsareblobisa da rwmenis Tavisufleba“.
gamoyenebuli literatura:
abduSeliSvili m,. kavkasiis mosaxleobis anTropologia feodalur xanaSi, kr. masalebi kavkasiis anTropologiisaTvis, VII, Tb., 1980.
beriZe T., vaxuStis „iSitutruqis“ adgilis misaniSneblad, „macne“. istoriis seria, 1970, #5; misive, Zveli Tbilisis gareubnebis
istoria, Tb., 1977.
492
gabiZaSvili e., erTi mazdeanuri tradiciis kvali qarTuli originaluri
hagiografiis ramdenime ZeglSi, kr.: saqarTvelos eklesiis, qarTuli sasuliero mwerlobis da qristianuli xelovnebis sakiTxebi, Tb., 1985.
giorgi mcire - giorgi aTonelis cxovreba, wgn.: qarTuli mwerloba, t.
2, Tb., 1987 w. epistoleTa wigni, somxuri teqsti qarTuli Targmani, gamokvleviTa da komentarebiT gamosca zaza aleqsiZem,
Tb., 1968.
lomouri n., narkvevebi qarTlis (iberiis) samefos istoriidan, Tb., 1975.
lomsaZe S., gviani Sua saukuneebis saqarTvelos istoriidan, Tb., 1979.
mgalobliSvili T., adreqristianuli qarTli, kr.: saqarTvelos eklesiis,
qarTuli sasuliero mwerlobis da qristianuli xelovnebis istoriis sakiTxebi, Tb., 1995.
mesxia S., saistorio Ziebani, t. 3, Tb., 1986.
surgulaZe i., mokvdavi da aRdgenadi RvTaebebi, „masalebi saqarTvelos
eTnografiisaTvis“, 1978, t. 19; misive, erTi saqorwilo wesis
miTosur-religiuri bunebisaTvis (mefis ganadirebis analizis
cda), „macne“ 1989, #1.; misive, qarTuli xalxuri ornamentis
simbolika, Tb., 1993.
feraZe g., ucxoel piligrimTa cnobebi qarTveli berebis da qarTuli monastrebis Sesaxeb, Tb., 1995.; qarTlis cxovreba, s. yauxCiSvilis
gamoc.
Sardeni
J.,
mogzauroba
sparseTsa
da
aRmosavleTis
sxva
qveynebSi,
Tb., 1975.
CxeiZe T., saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli terminebi saSualo
sparsulsa da parTul enebSi.
Cxetia S., Tbilisis istoriisaTvis, „masalebi saqarTvelosa da kavkasiis
istoriisaTvis“, 1938, nakv. 1.
wereTeli
g.,
saqarTvelos
iranul
saxelwodebaTa
istoriisaTvis,
Tb., 1993.
WilaSvili l., qalaqebi feodalur saqarTveloSi, t. 2, Tb., 1970.
WiWinaZe z., qarTveli ebraelni saqarTveloSi, Tb., 1904.
javaxiSvili g., anTropologiuri plastika warmarTuli xanis saqarTveloSi, Tb., 1984.
493
javaxiSvili iv., qarTveli eris istoria. t. 1-2, Tb., 1979-83;
janaSvili m., saqarTvelos dedaqalaqi Tbilisi, quTaisi, 1890.
Абдушелишвили М., Антропологические заимоотношения Кавказа и Передней Азии в эпоху энеолита и бронзы, kr.: Человек и окружающая
среда, Тб., 1984.
Бакрадзе Д., Бердзенов Н., Тифлис в историческом и этнографическом отношении, Тфл., 1870.
Иоселиани П., Описание древностей города Тифлиса, 1866.
494
ÌÏÎÙÈÓÍËÅÞÏ ÓÛÂÅÄÅÌÒ ÆÎËÒÆÏÍ ÁÎÒÌÜÒÏÍËÞÒÌ
ÌÏÕÅÄÈÙÒÔË ÎÅÄÒÃÒÏÆ ÃÏÈËÚÕÏÆÅÞÏÈÆÅ*
qarTvelTa uSualo winaprebis religiur rwmenaTa erTiani, mwyobri
sistemis saxiT aRdgena SeiZleba daiwyos im momentidan, roca arqeologiuri kultura savaraudod mainc daukavSirdeba eTnikur erTobliobas,
romelic dRevandel qarTvelebs Seesabameba. aseTi ram xerxdeba istoriuli ganviTarebis SedarebiT gviandel etapze, roca eTnikuri kultura
aRwevs TviTgamosaxvis Zalian maRal, individualur formebs. manamde ki
misi ZiriTadi niSnebi praqtikulad saerToa vrceli kulturuli wrisaTvis, romelsac esa Tu is eTnosi (am SemTxvevaSi qarTvelebi) ganekuTvneba. amitom qarTvelTa winaprebis religiur warmodgenebsa da miTosze
msjeloba marTebulia maSinac, roca ar varT darwmunebuli, rom vexebiT
uSualod genetikuri naTesavebis mier Seqmnil produqcias, magram ar
gavcdebiT maTi ganfenis istoriulad SesaZlo sivrces.
uZvelesi Zegli saqarTvelos teritoriaze, romelzedac grafikulad aris dafiqsirebuli adamianTa interesi, aris mRvimeSi aRmoCenili
kirqvis lodi, zed saWreTlis saSualebiT gamoyvanili, garkveuli mimarTebis mqone xazebiT. aseTi tipis Zeglebi cnobilia evropuli zeda paleoliTidan1. sagvarjile kldebSi aRmoCenilia gaxvretili niJarebi, alebastris sayureebi, Tevzis gamosaxuleba. gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs e. w. „meTauris kverTxi“, msxvili cxovelis neknisagan damzadebuli sagani, romelzedac sxva sqematur gamosaxulebebTan erTad Cans aramarTikuTxiT gadamkveTi xazebiT agebuli jvari, rac cxadyofs, rom am
periodis adamians ukve aTvisebuli hqonda jvari – simbolo, rogorc
qveynierebis oTxi mxaris aRmniSvneli sakoordinacio niSani. igi, amasTan
erTad, damcveli niSanic unda yofiliyo. misi arseboba gvaZlevs warmodgenebis mniSvnelovnad rTul panoramas, rac qveynisa da cis oTx sakoordinacio wertilTan aris dakavSirebuli. amdenad es Zegli garkveul informacias Seicavs misi Semqmneli sazogadoebisaTvis damaxasiaTebel war-
*
werili dawerilia krebulisaTvis „qarTvelebi“
495
modgenaTa
Sesaxeb.
sainteresoa
amtyelis
da
kodoris
SesarTavTan
gamoqvabulSi aRmoCenili, daTvis Zvlisagan damzadebuli „isris gasamarTi“, magram misi geometriuli Semkuloba sainteresoa mxolod mocemuli
farTis dekoratiulad aTvisebis principis TvalsazrisiT, radgan misi
dekori raime konkretuli mniSvnelobis amocnobis saSualebas gamosaxuleba ar iZleva.
SedarebiT mdidari masala aris SemorCenili neoliTis xanidan
dasavleT saqarTveloSi. zRvispira zolSi mkvlevarebi garkveul uwyvet
process xedaven adgilobriv gvian mezoliTsa da neoliTs Soris, rac
aseve gulisxmobs uwyvetobas rwmena-warmodgenaTa dinamikaSi. aq jer kidev mniSvnelovan rols TamaSobs nadiroba, magram ukve hyavT Sinauri
Rori, Zroxa, cxvari da ZaRli. sacxovrebeli oTxkuTxaa, mownulia da
Selesili, Tixatkepnili iatakiT, aqvT kera; ukve samkali danebis kaJis
pirebi, magram miwis moqmedebis utyuarad damadasturebeli faqtebi jer
ar Cans2.
rwmena warmodgenebisa da miTsosis Sesaxeb informacia unda veZeboT
am periodis adamianTa mier SemuSavebuli sivrcis organizaciis principebSi, rac areklilia sacxovreblis formebSi. SeiZleba virwmunoT, rom
oTxkuTxa nagebobaTa mSenebeli sazogadoeba kargad iyo orientirebuli
samganzomilebian sivrceSi, romelsac igi agebda vertikalur da horizontalur RerZebze, mrgvali cisa da oTxkuTxa qveyanis erTobliobis saxiT, Tumc am periodisaTvis mainc savaraudoa ufro aqtiuri datvirTva
horizontaluri RerZisa. igi moicavda keTil, socialurad gamarTul
„Sinas“, maRali saarsebo garantiebiT, dasaxlebas, garsSemortymuls mouwesrigebeli saxifaTo da moulodnelobiT aRsavse „gareTi“, romelic
zebunebriv keTil da borot ZalTa Widilis asparezad da micvalebulTa
mxared iTvleboda. am droisaTvis savaraudoa totemisturi rwmenebis aqtiuroba, romelTa Tanaxmad adamianTa sazogadoeba ganixileba bunebis
obieqtebTan genetikur kavSirSi da ar upirispirdeba mas. ese igi, dapirispireba „buneba-kultura“ jer kidev formirebis procesSia.
VII-VI aTaswleulebis neoliTuri masala ukve keramikis nimuSebs
gvaZlevs, rac TavisTavad axal informaciul resurss warmoadgens misi
Semoqmedi sazogadoebis mier inventaris axal formaTa warmoqmnis procesis morigi etapis Sesaxeb. igi mWidro kavSirSi unda yofiliyo metafo-
496
ruli azrovnebis gaRrmavebasa da miTosuri Sexedulebebis Semdgom diferenciaciasTan. yovelive es
sabolood isaxeboda rogorc mrwamsis,
ise misi praqtikuli realizaciis formebSi, ritualSi, rasac stimuls
aZlevda axali SromiTi procesebisa da sameurneo mimarTulebebis aRmoceneba. sabolood yovelive amis mizani iyo sazogadoebis aRorZinebisa da
keTildReobis garantiis realuri da warmosaxviTi formebis Seqna. keramikul nawarmTan dakavSirebiT uaRresad sainteresoa WurWlis nawilebis
anTropomorfuli aRweris damkvidreba. nawilTa saxelwodebebi sul ufro mravalferovani xdeba. WurWlis axali formebis aRmocenebasTan erTad. gaCnda WurWlis piri, bage, tuCi, yeli, yuri, cxviri, gverdi, muceli. am elementTa erToblioba qmnis anTropomorful obieqts, romelic, msgavsad adamianis sxeulisa, itvirTeba topo da miTo-religiuri
SexedulebebiT. dasrulebuli saxiT es sistema gasaRebs gvaZlevs WurWelze gamosaxuli ornamentuli qargis mTeli semantikuri velis Sesafaseblad.
saqarTvelos teritoriaze aRmoCenil ornamentirebul eneoliTuri
WurWlis dekorSi gavrcelebulia mcenaris, TavTavis, Tu Tevzis fxiseburad agebuli niSnebi da texili xazebi. es ukanaskneli, albaT wylis
gamosaxvis
Sexedulebas warmoadgens. texili mogvianebiT aseTi
mniSvne-
lobiT damkvidrda uZveles damwerlobebSi. safiqrebelia, rom igi imTaviTve wyals gamoxatavda. wyali da wvima adamianis maradiuli interesis
sagans Seadgens, magram pirvelyofili Semgrovebluri da eqstensiuri
miwismoqmedebis sawyis xanaSi unda aRmocenebuliyo wvimis gamowvevis
martivi ritualebi, romlebic sakmaod mravalferovnad aris SemorCenili
xalxur yofaSi, gawuwvis, wyalsacavebis provokaciuli Sebilwvis, wylis
cxovelTa sagangebod mokvlisa da a. S. saxiT. mogvianebiT es ritualebi
mTliandebian, erTian sistemad, romlis mizania meurneobisaTvis xelsayreli amindis gamowveva. amdenad mcenarisa da wylis amsaxveli motivebis
erToblioba neoliTis keramikaSi savsebiT damajerebeli moCans.
keramikasTanve, dakavSirebuli socialur-kulturuli sivrcis markirebis erTi axali principis gaCena, kerZod xarSvisa, radgan sakvebis
moxarSva mxolod keramikuli warmoSobis aRmocenebis Semdeg gaxda SesaZlebeli. Selocvebis teqstebidan Cans, rom adamiani „gare“ samyaros
erT-erT niSnad Tvlida mis binadarT, romelsac igi „uwvav-uxarSavis
497
mWamelis“ saxeliT moixseniebda winaaRmdeg „Sinasi“, sadac mxolod momzadebuli saWmeli ixmareoboda. qarTvelTa ritualur praqtikaSi moxarSuli sakvebi dResac udides rols TamaSobs, gansxvavebiT Semwvarisagan, romelic mxolod specifikur situaciaSi ixmareba. keramikuli warmoebis aRmocenebam ganapiroba erTis mxriv ritualSi moxarSuli Sesawiravis gamoCena, meores mxriv Seiqmna axali obieqti, Tixis WurWeli, romelzedac aqtiurad daiwyes arsebul rwmena-warmodgenaTa Sinaarsis mqone
kompoziciebis gamosaxva.
eneoliTur xanaSi, roca ukve iwyebs gamoCenas liTonis nawarmi,
civad gamokverili spilenZis nivTebi, nela, magram ganuxrelad, mimdinareobs Zvrebi sazogadoebrivsa da sameurneo cxovrebaSi, Tumca arqauli
drois niSnebi jer kidev aqtiuria, am TvalsazrisiT sayuradReboa is garemoeba, rom dasavleT saqarTveloSi adamianTa sadgomebi jer isev gamoqvabulebsa da fardulebSia aRmoCenili. marTalia, miwis moqmedebis
aSkara kvali ar Cans, magram ukve dawyebulia cxovelTa domestikaciis
procesi. SesaZloa ukve am movlenis sameurneo mnSvnelobis Sedegi iyos
imereTSi, samele kldeSi mopovebuli Tixis kvirisTavebi, romelTa zedapirze gamosaxulia mbrunavi, svastikiseburi kombinaciebi. specialistebi
am gamosaxulebebSi solaruli kulturis niSnebsac ki xedaven. aseTi
niSnebi farTod iyo gavrcelebuli mcire aziis adresamiwaTmoqmedo tomebSi da maT Soris msgavseba ideur samyaroTa siaxloveze unda miuTiTebdes3. amdenad, rogorc amas aRniSnuli masala mowmobs, dasavleT saqarTvelos eneoliTuri mosaxleobis religiuri rwmena-warmodgenebi ukve
Seicaven interess solaruli da kosmosuri movlenebis mimarT. brunvis
niSani da misi kavSiri mzesTan kvirisTavebze - Zafis dasagrex xelsawyoze - migvaniSnebs, rom warmodgenebi aRorZinebasa da siuxveze, mcenareul da cxovelTa samyaroze, empiriul kosmogoniur Sexedulebebsac
moicavda da erTi kompleqsis saxiT yalibdeba.
miTosuri da religiuri TvalsazrisiT gansakuTrebiT sayuradRebo
masalas gvaZlevs aRmosavleT saqarTvelos eneoliTuri Zeglebi. mtkvris,
xramisa da debedas auzebSi VI-V aTaswleulebis gora-nasaxlarebze mopovebulia adresamiwaTmoqmedo xanis Zvlisa da qvis tipiuri inventari,
dadgenilia dasaxlebis tipi, sadac gadamwyveti mniSvneloba eniWeboda
sivrcis wriul organizacias. gansxvavebiT dasavleT saqarTvelosagan, sa-
498
dac adamiani kidev ayenebs sacxovreblad bunebriv gamoqvabulebebs, aq ukve ageben sacxovrebels, sadac wriuloba sivrcis organizaciis ZiriTad
principad aris qceuli. cxovelTa dometiskacias, romelic am epoqaSi
mimdinareobda, garkveuli koreqtivebi Seaqvs rwmena-warmodgenaTa sistemaSi, gansakuTrebiT nayofierebis kultebis formirebaSi, magram am siaxleebs, rogorc Cans, samyaros metaforul Sefasebas ukve damkvidrebuli
formebi unda
daxvedroda. mxedvelobaSi gvaqvs metaforaTa xalxuri si-
stema, sadac pozitivur vels eufleba gareuli cxoveli, xolo Sinauri,
rogorc metafora, mxolod negatiuris aRmniS

Documentos relacionados

nacnobi ayal-mayali “ucnob putinze”, anu, moTminebiTa SeniTa

nacnobi ayal-mayali “ucnob putinze”, anu, moTminebiTa SeniTa aqvs saSualeba isargeblos yvela im sikeTiT rac dRes Tanamedrove msoflioSi xdeba?! Tqven raRac mcdari warmodgenebi gaqvT Tanamedrove afxazeTis cxovrebaze. piriqiT, yvela gza gaxsnili gvaqvs msoflioS...

Leia mais

“erTiani nacionaluri moZraoba” danaSaulebrivi organizaciaa

“erTiani nacionaluri moZraoba” danaSaulebrivi organizaciaa saqarTveloSi ukve gaTeTrebuli fuli, romelic ucxouri kapitalis saxeliT fiqsirdeboda, rac saxelmwifos eTvleboda investiciis gazrdaSi, daviT kezeraSvilis mier ofSorul zonaSi daregistrirebuli kompanieb...

Leia mais