erekle meoris samxedro politika
Transcrição
erekle meoris samxedro politika
saqarTvelos Tavdacvis saministro saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis gaerTianebuli Stabi J7 samxedro ganaTlebisa da sabrZolo momzadebis departamenti ssip iv. javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis instituti lela miqiaSvili erekle meoris samxedro politika meomris biblioTeka #15 Tbilisi 2008 Tqvens winaSea axali seriis ,,meomris biblioTekis~ meTxuTmete wigni; seria iTvaliswinebs wignebis mTel wyebas, romlebSic popularulad iqneba gadmocemuli saqarTvelosa da msoflio istoriis yvelaze saintereso da mniSvnelovani movlenebi. seriis mizania qarTveli meomris da imedia, ara marto misi, patriotuli aRzrda da codnis miwodeba misaReb formebSi. seriaSi gaTvaliswinebulia popularuli, magram maRal profesionalur doneze dawerili saxelmZRvaneloebi; es patara, magram tevadi da kargad gaformebuli broSurebi mieZRvneba qarTvelTa udides mefe daviTs, Tamars, giorgi brwyinvales, bagrat III-s, saqarTveloSi warmoebul mTavar da gadamwyvet brZolebs, XIX_XX ss-is gamoCenil qarTvel oficrebs, saqarTvelosa da msoflio samxedro istoriis calkeul sakiTxebsa da a.S. seriis gamocemis iniciatorebi arian iv. javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis instituti da saqarTvelos Tavdacvis saministro. didi survili da imedi gvaqvs, rom meomarTa da oficerTa garda, saqarTvelos yoveli moqalaqe siamovnebiT miiRebs am seriis yovel axal wigns. seriis garekanze moTavsebuli warwera da didi daviTi yvelas Seaxsenebs, rom brZola saqarTvelosTvis dResac grZeldeba. vaJa kiknaZe seriis saredaqcio kolegia: recenzenti: istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori vaJa kiknaZe istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori Tamaz beraZe istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori vaxtang goilaZe kompiuteruli uzrunvelyofa: Lnino gigani ydis dizaini: giorgi kiknaZe redaqtori: nargiz xarabaZe teqnikuri redaqtori: mari WoniSvili damtkicebuli da samoqmedod SemoRebulia saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis gaerTianebuli Stabis J7 samxedro ganaTlebisa da sabrZolo departamentis ufrosis _ polkovnik nodar qviliTaias mier saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis gaerTianebuli topografiuli sammarTvelos stamba. 2008 w. q. Tbilisi, general kvinitaZis q. #20 tel.: +995 32 91-19-83 faqsi: +995 32 91-19-83 2 Stabis Mmefe erekle II 3 qarTveli xalxis cnobierebaSi erekle II-s gansakuTrebuli adgili uWiravs. Mmis saxels ukavSirdeba aRmosavleT saqarTvelos, anu qarTlkaxeTis samefos aRorZinebisaTvis warmoebul brZolebSi mopovebuli araerTi brwyinvale gamarjveba. Eerekle II-is samxedro politikis warmateba miT ufro mniSvnelovania, Tu gaviTvaliswinebT, rom mis gamefebas win uZRoda qarTl-kaxeTisaTvis gansakuTrebuli Znelbedobis xana: 1723 wlidan dawyebuli, Tormeti wlis ganmavlobaSi qveyanaSi osmalebi (Turqebi) batonobdnen, 1735 wlidan ki `osmaloba~ aranakleb mZime `yizilbaSobam~ (iranelTa batonobam) Secvala, romelic 1747 wlamde grZeldeboda. aseT viTarebaSi, bunebrivia, qveyanaSi sruli ganukiTxaoba sufevda. qveynisaTvis, Sida aneqsiaze gacilebiT ufro didi ubedureba lekTa TareSi iyo. am periodSi qarTl-kaxeTSi ar darCenila arc erTi kuTxe, romelic lekebs ar daerbiaT da gaeZarcvaT. amas mravali mizezi hqonda: lekTa SeiaraRebul razmebs qarTveli feodalebi xSirad erTmaneTis dasarbevad iyenebdnen; garda amisa, amboxebul qarTvelTa winaaRmdeg sabrZolvelad lekebs osmalebic iyenebdnen, da bolos, upatronod darCenil qveyanaSi lekebi sakuTari iniciativiTac laSqrobdnen _ Tavs esxmodnen mosaxleobas, Zarcvavdnen mas da mihqondaT yvelaferi, rasac moixelTebdnen: tyveebi, saqoneli, iaraRi, sakvebi da sxva. Bbunebrivia, yovelive amas meurneobis dacema,Ymosaxleobis raodenobis katastrofulad Semcireba, xolo Sedegad zogierTi kuTxis sruli gaukacrieleba mohyva. iran-osmaleTis mravalwliani metoqeobis asparezad qceul saqarTvelos sruli ganadgureba emuqreboda. aseT viTarebaSi, iranis taxts daeufla nadir-Sahi (yofili Tamaz-yuli-xani, 1736-1747 ww.) _ yizilbaSTa avSaris tomis erT-erTi warmomadgeneli. igi 1726 wlidan Sah-TamazTan msaxurobda da warmatebiT xelmZRvanelobda iranis brZolas avRanelebisa da osmalebis winaaRmdeg, ramac mniSvnelovnad imoqmeda misi avtoritetis amaRlebaze. 1732 w. man taxtidan Camoagdo SahTamaz II da misive mcirewlovani Svili abas III Sahad gamoacxada, TviTon ki droebiT regentobas* dasjerda; garkveuli periodi man sakuTari poziciebis gasamyareblad gamoiyena da 1736 w. iranis Sahis taxti daikava. 1737-1739 wlebSi ganxorcielebuli laSqrobebis Sedegad nadir-Sahma Seqmna uzarmazari imperia, romlis SemadgenlobaSic iranis garda, provinciebisa Tu vasaluri teritoriebis saxiT, Sevida somxeTi, Aazerbaijani, aRmosavleT saqarTvelo, daRestani, avRaneTi, belujistani*, xivisa* da buxaris saxanoebi*. Aamrigad, aRmosavleT saqarTveloSi osmaloba isev yizilbaSobiT Seicvala, Tumca amiT qveyanaSi araferi Secvlila, piriqiT _ yizilbaSobas Tan mohyva axali gadasaxadebi da darbevebi, ris sapasuxodac qarTl-kaxeTSi kvlav ajanyebebi daiwyo. samwuxarod, ajanyebulTa SeuTanxmebeli moqmedebebisa, da rac mTavaria _ damxmare Zalebis ararsebobis gamo, am brZolas didi warmateba ar ewera: am droisaTvis iran-osmaleTs Soris morigi zavi gaformda, Sesabamisad, ajanyebulTaTvis imTaviTve gamoricxuli 4 iyo osmaleTis mxardaWeris mopoveba da am gziT ukve mravaljer nacadi politikis gatareba, romelic erTi mowinaaRmdegis meoris sapirispirod gamoyenebas gulisxmobda da romelsac qarTvelebi saukuneTa manZilze warmatebiT iyenebdnen. aqedan gamomdinare, ajanyebulTa erTaderT imedad isev ruseTi rCeboda; am mizniT saimperatoro karze qarTvelTa ramdenime elCobac gaigzavna, magram arsebul viTarebaSi ruseTisagan daxmarebis miRebas realuri safuZveli ar gaaCnda, radganac TurqeTTan omSi (1735-1739 ww.) Cabmul ruseTs, bunebrivia, xels ar aZlevda iranTan urTierTobis garTuleba; amrigad, sakmaod Zlieri mtris pirispir qarTvelebi martoni aRmoCndnen. aseT viTarebaSi saqarTveloSi gamwesebuli yizilbaSTa jaris sardalma sefi-xanma ajanyebis meTaurebs patieba, SahTan Suamdgomloba da xarkis Semcireba aRuTqva da am dapirebebis wyalobiT Sexvedraze daiTanxma, Semdeg ki fici gatexa, yvelani Seipyro da ispaanSi nadir-SahTan gagzavna. am datyvevebul qarTvelTa Soris iyo erekle II-is mama _ Teimuraz II. Teimurazi qarTlis mefis erekle I-is (1688-1703 ww.), anu igive nazarali-xanis vaJi iyo (erekle I aRizarda ruseTis samefo karze, sadac TiTqmis oci weli mZevlad imyofeboda da cnobili iyo nikolozis saxeliT). Teimurazi jer kaxeTis gamgebeli iyo (1709-1715 ww.), Semdeg ki _ mefe (1733-1744 ww.); Tavis ZmasTan _ konstantine II-Tan (kaxeTis mefe 1722-1732 ww.) erTad igi aqtiurad ibrZoda aRmosavleT saqarTveloSi gabatonebuli osmalebis winaaRmdeg da mniSvnelovani rolic Seasrula maTi gandevnis saqmeSi; Tumca amis miuxedavad, nadir-Sahi mas karga xans mainc eWvis TvaliT uyurebda da Teimurazs sakmaod didi Zalisxmeva dasWirda misi ndobis mosapoveblad. Teimurazis meuRle (erekles deda) Tamari cnobili qarTveli mefis _ vaxtang VI-is asuli iyo. aRsaniSnavia, rom Tamari qarTl-kaxeTis gaerTianebis gegmis erT-erT iniciatorad moiazreboda: igi sakmaod Wkviani politikosi da brwyinvale diplomati iyo; misi gavlena qveynis politikur cxovrebaze cnobili iyo ara marto saqarTveloSi, aramed mis farglebs gareTac. rogorc Cans, mniSvnelovani saxelmwifoebrivi problemebis mogvarebaSi dedoflis Rvawlis Sesaxeb kargad icoda nadir-Sahmac, romelmac jer kidev 1735 wels, erevanSiYyofnisas, roca Teimurazi TavisTan daibara da daatyveva, mas ubrZana, Tamar dedofalic iq xleboda. gzaSi Teimurazma gaqceva moaxerxa da saswrafod TuSeTs Seafara Tavi, riTac dedofalsac aarida tyveobis safrTxe; magram TavisTavad dedoflis pirovnebiT nadir-Sahis aseTi daintereseba aSkarad metyvelebs imaze, Tu raoden mniSvnelovani adgili eWira Tamars im periodis saqarTvelos politikur cxovrebaSi. sagulisxmoa, rom 1736 wlidan, rodesac Teimurazi nadir-Sahis moTxovniT iZulebiT gaemgzavra irans, kaxeTis gamgeblad Tamari darCa. igi mtkiced da energiulad marTavda qveyanas da saxelmwifo Tanamdebobebsac Tavisi Sexedulebisamebr anawilebda. 5 sefi-xanis mier datyvevebuli qarTvelebis iranSi Casvlisas nadir-Sahis ganwyoba ukve sapirispirod iyo Secvlili, rasac Tavisi mizezebi hqonda: SahisaTvis naTeli gaxda, rom verc gamahmadianebulma qarTvelebma da verc maT dasaxmareblad gamwesebulma yizilbaSma sardlebma ver SeZles saqarTveloSi iranis xelisuflebisaTvis misaRebi da sasurveli reJimis damyareba, qarTvelTa ajanyebebs bolo ar uCanda, sastik damsjel RonisZiebebs ki aranairi Sedegi ar mohyolia. Aam garemoebebma Sahi aiZules, daTmobaze wasuliyo: man Teimurazs kaxeTis mefoba SesTavaza, amis sanacvlod ki misi qal-vaJis _ ereklesa da qeTevanis iranSi gamoZaxeba mosTxova. im droisaTvis erekle mxolod 15 wlis iyo (igi daibada 1720 w.), magram ukve aqtiurad monawileobda saxelmwifo saqmianobasa da samxedro operaciebSi, rasac adasturebs erekles mematiane da misive cxovrebis aRmwereli oman xerxeuliZe: `welsa 1735 movidnen lekni da qisiyi moarbives. maSin iyo Ze mefisa Teimurazisa irakli wlisa 15, romelman Semoiyara soflebidam jari, ewia mindorSi da Zlierad Semoebnen lekni; garna TviT ese yrma, Ze mefisa Teimurazisa irakli, Sevida Sinagan jarsa lekisasa da pirvelad aman mokla kaci da amis mxilvelTa kaxTa erTpirad mimarTes yiviliT da wina wariqcies jari lekisa, dahyares tyveni da saqoneli da moswyvitnes umravlesni; …... da friad mxiarul iqmnen kaxni, ixiles ra simxne da mamacoba memkvidrisa misisa~ qarTul istoriul wyaroebSi uamravi cnobaa Semonaxuli erekles mier brZolis wina xazze gamoCenili umagaliTo gmirobis Taobaze: mTeli Tavisi cxovrebis manZilze, xandazmul asakSic ki, ar yofila SemTxveva, rom erekle sakuTari meomrebis mxardamxar ar CarTuliyo brZolaSi. Aamis TvalsaCino magaliTi iyo misi mefobis miwuruls gamarTuli krwanisis brZolac, romlis Sesaxebac mogvianebiT gveqneba saubari. Aaqve unda iTqvas, rom erekles siyrmidanve, nebismieri politikuri gadawyvetilebis miRebisas aseTive Seudrekeloba axasiaTebda. rogorc ukve aRvniSneT, Teimurazis gaTavisuflebis sanacvlod, nadir-Sahma ereklesa da qeTevanis iranSi Casvla moiTxova. Aamis Taobaze kaxeli didebulebi didxans bWobdnen; veragi Sahis ndoba ar SeiZleboda, aravin iyo darwmunebuli, rom batoniSvilebis xelSi Cagdebis Semdeg igi Tavisive sityvas ar gatexda, aseT SemTxvevaSi ki kaxeTi mefisa da taxtis memkvidris gareSe rCeboda. Aamitomac, usafrTxoebis mizniT, erekles urCevdnen, Tavi Seekavebina iranSi wasvlisagan, magram man `didad uarhyo warusvleloba Tvisi da hsTqva: mamaCemi iq unda hyvandesT da Cemis iq misvliT gamoutevebdnen (gamouSvebdnen, l.m) da me amazed davbrkolde da ara warvide, es Cemgan SeuZlo ariso.~ Aamrigad, 1737 wlis martSi batoniSvilebi irans Cavidnen. Nnadir-Sahma qeTevan batoniSvili Tavis Zmiswuls _ ali-yuli-xans miaTxova colad, Teimurazs kaxeTis mefoba uboZa da saqarTveloSi gamouSva, erekle ki TavisTan daitova da indoeTis laSqrobaSi Tan iaxla. sainteresoa, rom mematianis cnobiT, am Sexvedrisas nadir-Sahs ereklesaTvis mahmadianur 6 sarwmunoebaze gadasvla SeuTavazebia, magram pasuxad uari miiRo: `Cemi sikvdili SesaZlebel ars da sulisa (mokvla, l.m.) _ vervis ZaluZso da arc me gavmahmadiandebio~ amasTan dakavSirebiT, unda iTqvas, rom Sahabasisagan gansxvavebiT, nadir-Sahi saqarTvelos mimarT mkacri antiqristianuli politikis gatarebis momxre ar yofila: mravalwlovanma gamocdilebam igi daarwmuna, rom qarTl-kaxeTSi iranis batonobis SenarCuneba Sahisadmi morCili qristiani mmarTvelis meSveobiT ufro xelsayreli iyo, vidre gamahmadianebuli qarTveli xanebisa, romlebic mosaxleobaSi naklebi ndobiT sargeblobdnen. niSandoblivia isic, rom am droisaTvis religiuri momenti qarTvel mefeTa da kerZod _ Teimuraz II-is sagareo politikaSi uTuod meorexarisxovani iyo. politikuri orientacia saqarTvelos interesebis Sesabamisad icvleboda da Teimurazic, Tavisi winamorbedi mefeebis msgavsad, cdilobda, rom arsebuli situaciiT nakarnaxevi Zlieri mtrisadmi morCileba qarTl-kaxeTis interesebis sasikeTod gamoeyenebina. amitomac iyo, rom politikuri viTarebidan gamomdinare, Teimurazi periodulad nadir-Sahis opoziciur banakSic yofila, misi erTgulebis damtkicebac xSirad ucdia, saWiroebis SemTxvevaSi misive Zalebic gamouyenebia sakuTari qveynis interesebisaTvis, xolo nadirSahis damxobis Semdeg _ ruseTis imperiasTan momgebiani urTierTobis damyarebisTvisac mcdeloba ar dauklia. iseT mtrul saxelmwifoTa garemocvaSi, rogorSic imdroindeli saqarTvelo imyofeboda, albaT, sxvagvari politika verc gaamarTlebda. Teimurazis moqmedebis sqema konkretulad ase gamoiyureba: yizilbaSTa winaaRmdeg ajanyebulma Teimurazma ruseTisagan ver miiRo daxmareba, amitomac igi nadir-Sahs swored im momentSi Seurigda, roca es ukanaskneli iranis teritoriebis Semokrebas amTavrebda da aRmosavleTis mimarTulebiT grandiozul laSqrobas gegmavda. Teimurazma zustad gaTvala, rom iranis mbrZanebels swored maSin sWirdeboda mxardaWera amierkavkasiaSi, sadac Tavisi reJimis SenarCunebas mxolod yizilbaSTa saokupacio jarebiT ver uzrunvelyofda. amitom iyo, rom Sahma kaxeTis mefe Teimurazs `qristianoba miuteva~ da didi pativiT gamoistumra samSobloSi. Aam nabijiT nadir-Sahma erTi mxriv scada, Seemsubuqebina Tavisive winamorbedTa codvebi qristianuli qarTlkaxeTis mimarT, meore mxriv, mas kargad esmoda, rom es gza misTvisac momgebiani iyo, radganac religiuri Semwynarebloba im dros erT-erTi Zlieri berketi iqneboda saimisod, rom irans aRekveTa qarTvel politikosTa kavSiri qristianul ruseTTan. yovelive amis Sedegad ki Teimurazma xarkisagan daixsna kaxeTi, xolo nadir-Sahma Teimurazis meSveobiT daamSvida mRelvare qarTli, romelsac Sahis mier daniSnulma yizilbaSma mmarTvelebma (e. w. `veqilebma~) Tavi ver gaarTves. Nnadir-SahTan ereklem TiTqmis ornaxevari weli gaatara da miuxedavad imisa, rom am xnis manZilze, igi mZevlis statusiT imyofeboda, axalgazrda batoniSvilisaTvis es iyo SesaniSnavi skola, sadac igi gaiwafa aRmosavlur 7 diplomatiaSi, politikasa da samxedro strategiaSi. amasTanave, nadirSahTan erTad indoeTis laSqrobaSi monawileobisas man udidesi sabrZolo gamocdilebac miiRo da Zlevamosili dampyroblis winaSec saTanadod warmoaCina sakuTari niWi da unari. amasTan dakavSirebiT, erekles mematianis TxzulebaSi Semonaxulia erTi gadmocema, romelic mogviTxrobs, Tu rogor aRafrTovana Sahi erekles maxvilgonivrulma rCevam erT-erTi provinciis _ `sindeTis~ (sindis)* dapyrobisas. Aaq mas sazRvarTan aRmarTuli qvis sveti daxvda, romelzec Semdegi warwera iyo amokveTili: `ukuniTi ukunisamde wyeulimc iyos is, vinc am svets gadaabijebs~. am wyevlam crumorwmune iraneli meomrebi daafrTxo da maT uari ganacxades gzis gagrZelebaze. Nnadir-Sahma verc muqariT da verc gamxnevebiT ver SeZlo maTi daTanxmeba. Aam dros erekles misTvis urCevia, rom aRniSnuli sveti daeSalaT da spiloebis zurgze SemoedoT, spiloebi ki jars waruZRvebodnen. Amgvarad, wyevla aravis daatydeboda Tavs, radganac arc erTi meomari mas ar gadabijebda. aseT marjve rCevas Sahi aRtacebaSi mouyvania da madlierebis niSnad TiTqos 20 aTasi oqroc uboZebia ereklesaTvis. 1739 w. 28 maiss nadir-Sahma qarTveli batoniSvili guluxvad daasaCuqra da samSobloSi gamoistumra. xangrZlivi mgzavrobis Semdeg erekle kaxeTSi dabrunda (1739 w. 13 seqtembers) da dauyovnebliv Caeba qveynis politikur cxovrebaSi. Aam droisaTvis kaxeTis samefo karze dawyebuli iyo qveynis gaerTianebis gegmis SemuSaveba, romlis erT-erTi sulisCamdgmeli Tamar dedofalic iyo. aRmosavleTSi laSqrobis dasrulebis Semdeg, nadir-Sahma daRestnis sabolood damorCileba ganizraxa. Ees masStaburi laSqroba 1741-1742 wlebSi ganxorcielda. Mmiuxedavad imisa, rom nadir-Sahi mTel aRmosavleTSi uZlieres xelmwifed iTvleboda, daRestnel mTielTa Seupovari winaaRmdegobis daZleva man ver SeZlo: lekebi miuval xeobebSi Caiketnen da Zlieri partizanuli brZola wamoiwyes. Aamis gamo, nadir-Sahis gegma daRestnis elviseburi dapyrobis Taobaze ver ganxorcielda, omi gaWianurda, yizilbaSTa mravalaTasian laSqars ki sursaTi Semoaklda. Sahma advilad ipova gamosavali da saWiro sursaTi amierkavkasiis qveynebisagan, maT Soris _ qarTl-kaxeTisaganac moiTxova, ramac mosaxleobaSi sapasuxo ajanyebebi gamoiwvia. jer kidev daRestnis laSqrobamde 1741 w. Sahma qarTl-kaxeTSi Tavisi sagangebo moxele _ mumeizi (`aRmwereli~) gamoagzavna, romlis miTiTebiTac TiTqmis yoveli goji miwa, pirutyvi, xexili, vazi da ra Tqma unda, TiToeuli mosaxle aRweres da dabegres; gadasaxadebi daaweses TiToeul Senobazec. im periodis kidev erTi qarTveli mematianis _ papuna orbelianis cnobiT, aseTi mZime gadasaxadebis gadaxda yovlad SeuZlebeli iyo da amis gamo `mravali suli aiyara, bevri adgili umetesad aoxrda. Mmravali kaci venaxsa da baRebs Tavisi xeliT kafdis da aoxrebdis~, xolo qarTlSi puri ise gaZvirda, rom mosaxleoba `balaxis kurkas gaaxmobdian, dafqvidnen da imas sWamdnen~. Seqmnili mdgomareobis 8 gamo, qarTvelebi ganudgnen nadir-Sahs, mis mier daniSnulma gamgebelma qarTlSi ajanyebis CaxSoba ver moaxerxa, amitom Tavisi warumateblobis dasafaravad Teimurazs am ajanyebis monawileoba daabrala da SahTan daasmina. rogorc oman xerxeuliZe gvamcnobs, ganrisxebulma Sahma ganizraxa `ayra da mowyveta (daxocva) qarTl-kaxeTisa erisa~. Aaxali ganadgurebisagan qveyana isev da isev dedofal Tamaris diplomatiurma xelovnebam ixsna, romelic Teimurazma `waravlina vedrebad yaenisa winaSe,~ raTa misi mrisxaneba daecxro. Ddedofali daRestanSi dabanakebul nadir-Sahs eaxla da misTvis Cveuli brZnuli saubriT igi Teimurazis udanaSaulobaSi daarwmuna, amave dros aRniSna Sahis mimarT erekles erTguli damokidebulebac. Ddedoflis vizitma sasurveli Sedegi gamoiRo. nadir-Sahi molba, Tamaris yvela Txovna daakmayofila da didi pativiTac gamoistumra. Tumca imis gamo, rom Tamaris diplomatiiT moxiblulma Sahma kaxeTi gadasaxadebisagan gaaTavisufla, mTeli simZime qarTlze gadavida, rac Tavis mxriv ajanyebis axali talRis mizezi gaxda. amave dros, iranSi Seqmnilma sirTuleebma mis tradiciul moqiSpeebs aqtiurobisaken ubiZges. TurqeTi, romelsac aSfoTebda nadir-Sahis Zlevamosili laSqrobebis warmateba, ukve omisaTvis emzadeboda; movlenaTa ganviTarebas yuradRebiT akvirdeboda ruseTic. qarTlSi mzaddeboda didi SeTqmuleba, romelsac saTaveSi edga Wkviani da Zlieri Tavadi _ givi amilaxvari. mas saamilaxvro* da qsnis saerisTavo* eWira, aragvis erisTavi ki misi mokavSire da Tanamoazre iyo; amdenad, qarTlis CrdiloeT da dasavleT nawils givi amilaxvari akontrolebda. Mman Teimurazsac SesTavaza ajanyebaSi monawileoba, magram ver daiTanxma igi. rogorc Cans, Teimurazma im droisaTvis swori gadawyvetileba miiRo. miuxedavad WeSmaritad keTilSobili ideisa, romelic dampyroblebisagan qveynis gaTavisuflebas gulisxmobda, givi amilaxvari iranelebTan (yizilbaSebTan) brZolas Turqebis (osmalebis) daxmarebiT apirebda, magram qarTvelebs jer kidev kargad axsovdaT `osmalobis~ simZime. Seqmnil viTarebaSi nadir-Sahis interesebi Teimurazisa da Tamaris gegmebs emTxveoda _ Sahi Teimurazs Tavis erTgul ymad miiCnevda, im dros rodesac osmaleTi xels uwyobda qarTlis ajanyebas, Sahs aq haeriviT sWirdeboda Tavisi erTguli momxre, Teimurazs ki qarTlis mefobaze kanonieri ufleba hqonda, radgan misi meuRle Tamari qarTlis mefis vaxtang VI-is asuli iyo. aqedan gamomdinare, kaxTa mefis mxardaWeras SahisaTvis gacilebiT didi mniSvneloba eniWeboda. Aim xanebSi nadir-Sahi sakmaod rTul mdgomareobaSi aRmoCnda. TurqeTTan wamowyebuli axali omis fonze (1743-1746 ww.) iranis Sida provinciebSi ajanyebebi mZvinvarebda. TurqeTisave waqezebiT areuloba daiwyo amierkavkasiis saxanoebSic, xolo daRestanSi warumatebelma laSqrobam Sahs kidev ufro gaurTula saqme. aseT viTarebaSi qarTlSi dawyebuli ajanyeba iseTi gavleniani feodalis meTaurobiT, rogoric iyo givi amilaxvari, irans did saSiSroebas uqmnida. Nnadir-Sahma isic kargad 9 icoda, rom am ajanyebis CasaxSobad sakuTari Zalebis gamoyeneba misTvis araxelsayreli iyo, radgan qarTvelTa TvalSi iranis Sahi, rogorc dampyrobeli, mxolod undoblobasa da siZulvils iwvevda. amitom nadirSahisaTvis yvelaze kargi gamosavali iyo is, rom qarTvelTa ajanyeba isev qarTvelebis xeliT CaexSo da am saqmeSi igi Teimurazze ukeTes kandidaturas versad ipovida, radganac qristiani mefe mosaxleobaSi didi mxardaWeriT sargeblobda. Tumca amis sanacvlod, Sahs unda ezruna, rom am saqmeSi Teimurazsac saTanado daintereseba hqonoda da swored aq daemTxva Sahis gegmebi Teimurazis miswrafebebs saqarTvelos (pirvel rigSi ki _ qarTl-kaxeTis) gaerTianebisaken. Mmas Semdeg, rac Sahma kaxeTi xarkisagan gaaTavisufla, Teimurazis politikis momxreTa ricxvi mniSvnelovnad gaizarda, xolo qsnisa da aragvis xeobaSi da MmTlianad qarTlSic, ajanyebis monawile Tavadebs Soris nel-nela gaCnda iranTan Serigebis survili. Ggarda amisa, gadasaxadebiTa da ganuwyveteli omebiT ganawameb qarTlis mosaxleobas Tvalwin edga kaxeTi, sadac arc gauTavebeli urTierTdarbevebi iyo, aRarc yizilbaSTa TareSi da arc sayaeno xarki. Aaqedan gamomdinare, givi amilaxvrisaTvis Teimurazis winaaRmdeg brZola gacilebiT ufro Zneli unda yofiliyo, vidre yizilbaSTa winaaRmdeg. Mmokle xanSi, nadir-Sahma kaxeTis mefes daumtkica aragvis saerisTavo* da qsnis saerisTavoc aRuTqva. es amilaxvrisaTvis Zlieri dartyma iyo, Tumca igi imeds mainc ar kargavda. 1743 wlisaTvis iranSi saSineli SimSiloba daiwyo, xalxis ukmayofilebam bevr provinciaSi ajanyebis saxe miiRo, amave dros SirvanSi gamoCnda iranis taxtis axali pretendentic da yvelafer amas emateboda iran-osmaleTs Soris dawyebuli omi. TurqeTis waqezebiT irans ganudga amierkavkasiis saxanoebis didi nawili. aseT viTarebaSi givi amilaxvris laSqari, romelic zogierTi cnobis Tanaxmad, 12 aTasi kacisagan Sedgeboda, nadir-SahisaTvis mniSvnelovan safrTxes warmoadgenda da savaraudod, aqedan gamomdinareobda misi gadawyvetilebac TeimurazisaTvis aragvis xeobis gadacemis Sesaxeb. amis Semdeg qsnis xeobis dakaveba did siZneles aRar warmoadgenda. Tavdapirvelad Teimurazi ZmaTaSoris sisxlisRvras moerida da Seecada `mravlis wyalobis dapirebiT~ Semoerigebina qsnisxevelni, magram es mcdeloba uSedegod damTavrda. maSin man erekle kaxeTidan moixmo jariT, ris Semdegac, rogorc papuna orbeliani mogviTxrobs `Sevida kaxi batoni Teimuraz, daimona xmliT qsnis xevi, dadga Sig~, amis Semdeg givi amilaxvris winaaRmdeg brZola gadamwyvet fazaSi Sevida. Mmis mflobelobaSi iyo `sxvilos cixe, ori Wala, surami, kexvi, qcxinvali da qarTlis cixe qsanze, kidev wiqori~ (wirqoli, l.m.). amasobaSi, amilaxvris momxreTa banakSi ganxeTqileba gaCnda, amiT isargebles kaxelebma da misi uaxloesi TanamebrZoli, misive biZaSvili revaz amilaxvari gadmoibires. unda iTqvas, rom givi amilaxvris mowinaaRmdege Tavadebis pozicia TavisTavad srulebiTac ar gulisxmobda iranelTa batonobasTan Seguebas; isini 10 realurad afasebdnen Seqmnil viTarebas da miiCnevdnen, rom im droisaTvis iranis SahisaTvis mxardaWera TavianTi ZiriTadi miznis gansaxorcieleblad, anu _ qveynis gasaerTianeblad gamoeyenebinaT. movlenaTa Semdgomma ganviTarebam marTlac daadastura am gadawyvetilebis upiratesoba: qsnisa da aragvis xeobebis dakargvis Semdeg, givi amilaxvari gamouval mdgomareobaSi aRmoCnda da daxmarebisaTvis osmaleTs mimarTa, am nabijiT ki sakuTar Tavs TviTonve gamoutana ganaCeni, radganac qarTlis TavisuflebisaTvis mebrZoli gmiri, misive momxreTa TvalSi, ukve osmalTa momzred iqca. cnobili qarTveli mecnieri Nniko berZeniSvili Aamis Sesaxeb werda: `qarTlis sazogadoebis TvalSi, ajanyebas ideuri safuZveli gamoecala, radganac brZolis dawyebisas amilaxvari qarTlSi osmalTa Semoyvanaze ar fiqrobda, igi `qarTvelobis~ dasacavad ebrZoda `osmalobasac~ da `yizilbaSobasac~, swored amitom gaerTianda mis garSemo qarTlelTa mniSvnelovani nawili. Teimurazis mier warmoebulma politikam ki maT daanaxa, rom igi iseve gaaTavisuflebda qarTls yizilbaSobisagan, rogorc gaaTavisufla kaxeTi im dros, rodesac osmaleTis daxmarebis mizani mxolod da mxolod qarTlis dapyroba iyo~. Aamrigad, Teimurazma qsnisa da aragvis saerisTavoebidan gaaZeva givi amilaxvris momxreebi. amis sapasuxod 1744 w. zamTarSi axalcixidan osmalTa didi laSqari daiZra da suramSi dabanakebul amilaxvris jars SeuerTda. qarTvelTa da TurqTa erTianma jarma (5 aTasamde kaci) aCabeTis cixeSi gamagrebul erekles Seuties. Mmematianis cnobiT, erekles am dros daaxloebiT eqvsasamde meomari Hhyavda (300 qarTveli da 300 leki), magram miuxedavad amisa, iolad SeZlo gacilebiT mravalricxovani miwinaaRmdegis damarcxeba. istoriuli wyaroebi am brZolas ase aRweren: `gamovidnen kaxni, dauSines, rom Tofis xmisagan yurTa xma aRar iyo. sZlies kaxTa, gaaqcies urumni, mihyvnen ukan kafiT (e.i. xovca-JletiT, l.m.) qcxinvalamdis…...… da gamobrundnen gamarjvebulni. Mmas dRes rom genaxaT batoniSvili erekle, amas bZanebdiT: Tuca lomi, egre ibrZviso! asakiTa iyo mcire, magram rasac saqmes iqmoda, falavanis Sesadarisi iqneboda.~ Ddamarcxebuli amilaxvari Tavisi jariT surams dabrunda da sul male, kars momdgari zamTris SiSiT, axalcixeSi gadavida. Aamave xanebSi, Teimurazma da ereklem kidev erTi didi samsaxuri gauwies nadir-Sahs: TurqeTTan mimdinare omis fonze iranis SigniTac gaaqtiurdnen Sahis mowinaaRmdegeni; amjerad, maT sababad gamoiyenes nadirSahis mier iranis taxtis ukanonod miTviseba da wina planze wamoswies taxtis `kanonieri memkvidre~, romelic Sah-Tamazis Svilad _ `Sah-zadad~ gamoacxades da misTvis mamiseuli taxtis dabrunebis moTxovna wamoayenes. isedac rTul mdgomareobaSi myofi nadir-SahisaTvis es ukve gamanadgurebeli dartyma iyo, amitomac man Tavis Svils _ nasrula-mirzas saswrafod daavala taxtis maZieblis Sepyroba. Nnasrula-mirzam amboxebulebTan brZolaSi gaimarjva, magram mTavari mizani ganuxorcielebeli darCa: Sah11 zadam daaxloebiT askaciani amalis TanxlebiT gaqceva moaxerxa. Ppapuna orbelianis cnobiT, igi md. Qqsnis xeobisaken gaemarTa, sadac givi amilaxvari eguleboda, magram iq mas Teimurazi da erekle daxvdnen qarTvelTa jariT, Seipyres igi da ananuris cixeSi gamoamwyvdies. rogorc ki es ambavi acnobes, madlierebis niSnad nadir-Sahma guluxvad daasaCuqra qarTveli mefeebi da momavalSi kidev ufro didi wyaloba aRuTqva; datyvevebuli Sah-zada ereklem piradad Cauyvana nasrula-mirzas, romelmac Tavis mxriv didad dasaCuqrebuli gamoistumra da dapirda `magier jildos, mswrafl moelodeo~. Aamrigad, kaxeTis mflobeli mama-Svilis erTguleba da samsaxuri nadirSahma am faqtis Semdeg kidev ufro metad daafasa da maTTvis qarTlis gadacema ukve uaxloesi momavlis saqme iyo. am fonze yovlad uimedo gaxda givi amilaxvris mdgomareoba, miT umetes, rom amave xanebSi, ukiduresad gaxSirda qarTlis mosaxleobis masiuri gadasaxleba kaxeTSi (zogierTi cnobiT, marto saamilaxvro sami aTasamde komlma datova). amis miuxedavad, TurqeTi brZolas ar wyvetda: 1744 w. axalcixeli usuf-faSas meTaurobiT qarTlSi osmalTa didi jari Semovida: maT Tan mohqondaT didi raodenobiT Tanxa, romelic daRestanSi unda CaetanaT lekTa razmebis dasaqiraveblad, romlebsac givi amilaxvris mxareze unda ebrZolaT. amilaxvari osmalebs suramSi Seegeba. Teimurazma mters gorTan gaumarTa brZola, magram damarcxda, Tumca osmalebma goris cixis aReba ver gabedes da isev ruisSi dabanakdnen. amis Semdeg givi amilaxvarma da usuf-faSam daRestnelTa beladi malaCi 4 aTaskaciani jariT (2 aTasi leki da 2 aTasi Turqi) daRestanSi gagzavnes da Tan gaatanes lekTa jaris dasaqiraveblad gankuTvnili didZali Tanxa. Ees cnobili gaxda goris cixeSi dabanakebuli TeimurazisaTvis, romelmac amis Taobaze saswrafod Seatyobina erekles. ereklem naCqarevad Sekriba qarTvelTa da yizilbaSTa razmebi da aragvis marcxena napirze, saguramosTan Causafrda mtris jars, romelic arsaidan safrTxes ar moeloda da guldamSvidebiT Seudga adidebuli aragvis fonSi gasvlas. am dros qarTvelebi safaridan gamovidnen da mters ekveTnen; moulodneli SeteviT dabneulma lek-osmalTa meomrebma ukan daixies, aragvis marjvena napirze sangrebi Sekres da Tofis sroliT igeriebdnen mowinaaRmdeges. maSin erekle pirveli Sevarda adidebul aragvSi. amis mxilvelni, misi TanamebrZolnic aRar SeuSindnen wyals da ukan mihyvnen mefes: `iqmna brZola uZlieresi ... miuxda irakli Ze mefisa da daRistnis beladi malaCi TviT mohkla~. niSandoblivia, rom malaCi mTel kavkasiaSi saxelganTqmul da daumarcxebel mebrZolad iTvleboda da misma daRupvam lek-osmalTa jarze Tavzardamcemad imoqmeda, mematianis sityvebiT `sikvdilsa missa myis iZlivnen osmal-lekni~, qarTvelebma gaqceul mters did manZilze sdies, mravali daxoces da tyved Caigdes, mopovebul nadavls Soris iyo lekTa razmebis dasaqiraveblad gankuTvnili Tanxac. am marcxis Semdeg usuf-faSa saswrafod aiyara da axalcixeSi gaiqca. erekles mier 12 mopovebuli brwyinvale gamarjvebiT kmayofilma nadir-Sahma ki `moxarulma warmouvlina mas cxeni oqrosa aRkazmulobiTa da xmali mZimed moWedili~. am gamarjvebis Sedegi iyo isic, rom 1744 w. ivlisSi nadir-Sahma Teimurazs qarTlis, xolo erekles _ kaxeTis mefoba uboZa. amrigad, qarTvelTa didi xnis ocneba asrulda: qarTl-kaxeTSi mama-Svilis gamefeba qveynis gaerTianebis gzaze umniSvnelovanesi warmateba iyo. Zveli Cveulebis Tanaxmad, Sahma qarTvel mefeebs gasamrjelo gamouyo iranis xazinidan, amave dros, kaxeTis msgavsad qarTlsac sagrZnoblad Seumcira xarki. Aesoden didi warmatebis fonze, givi amilaxvris bedi ukve gadawyvetili iyo: misma momxreebma erTmaneTis miyolebiT gadainacvles Teimurazis banakSi; suramis cixeSi gamagrebuli amilaxvari xuTTviani alyis Semdeg danebda. Nnadir-Sahis moTxovniT, datyvevebuli meamboxe iranSi gagzavnes. Mmiuxedavad damarcxebisa, qarTlis ajanyebas mainc ar Cauvlia uSedegod: ajanyebulTa medgarma winaaRmdegobam nadir-Sahi aiZula uari eTqva Tavis pirvandel gegmaze, romelic miznad isaxavda saqarTvelos `gayizilbaSebas~. Ggarda amisa, man qarTls daubruna jer kidev XVII saukuneSi Sah-abasis mier CamorTmeuli mxareebi _ lore*, borCalo da baidari.* Aamrigad, Teimuraz-erekles mier warmoebulma gonivrulma politikam gaamarTla: qarTli Zvel sazRvrebSi aRdga, qarTvelTa gamahmadianebis politika Sewyda da rac mTavaria, safuZveli Caeyara qarTlkaxeTis erT samefod gaerTianebas, es ki mTeli saqarTvelos gaerTianebisaken gadadgmuli mniSvnelovani nabiji iyo. 1745 w. Semodgomaze nadir-Sahma gadamwyveti gamarjveba moipova da amiT iran-TurqeTis omic dasasruls miuaxlovda. brZolis velidan samSobloSi dabrunebisas, nadir-Sahma Teimurazs qristianuli wesiT qarTlis mefed kurTxevis neba darTo. Ees udidesi mniSvnelobis movlena iyo, radgan saukuneze meti xnis manZilze, qarTlsa da kaxeTSi qristiani mefe taxtze ar asula. 1 oqtombers Teimuraz II-is mefed kurTxevis ceremoniali Zveli qarTuli wesiT sveticxovlis taZarSi Sedga. Mmopovebuli warmatebis miuxedavad, qarTl-kaxeTi jer kidev iranis vasalur damokidebulebaSi imyofeboda. aRmosavleT saqarTveloSi yizilbaSTa jarebic idga (maT Soris TbilisSic). marTalia, iran-osmaleTs Soris zavi daido da amieridan oficialurad axalcixis safaSos mxridan qarTls safrTxe aRar emuqreboda, magram xangrZlivi omebiTa da ajanyebebiT Ronemixdil iranSic problemebma iCines Tavi. Zlevamosilebis miuxedavad, imperiuli irani mainc aramyar samxedro-feodalur gaerTianebas warmoadgenda.Aamgvari xelovnuri gaerTianeba ki, rogorc wesi, droTa ganmavlobaSi dasaSlelad aris ganwiruli. osmaleTTan omis dasrulebis Semdeg, nadir-Sahis mmarTvelobis krizisi daiwyo, irani ajanyebebma moicva: gauTavebelma omebma da am omebiT gamowveulma mudmivad mzardma gadasaxadebma mosaxleobis TiTqmis yvela fenis aRSfoTeba gamoiwvia; nadirSahs ki ukve aRar Seswevda imis Zala, rom gonivruli gadawyvetilebebi 13 mieRo da es mRelvareba Caecxro, piriqiT, _ igi Tavis axloblebsac ki veRar endoboda, radgan SiSobda, rom nebismier maTgans Sahis winaaRmdeg SeTqmulebaSi monawileoba SeeZlo. Uubralo eWvis niadagze man sakuTari Svilic ki ar daindo da usastikesad dasaja, xolo mas Semdeg, rac am eWvis usafuZvlobaSi darwmunda, igive sasjeli gamoutana Tavis kariskacebs, romelTac brali dasdo, rom win ar aRudgnen mis mier ufliswulis usamarTlod dasjas. aseT viTarebaSi, nadir-Sahis morigi gadawyvetileba axali gadasaxadebis dawesebis Sesaxeb, bunebrivia, sabediswero aRmoCnda: 1747 wels Sahma sakuTriv iransac da vasalur qveynebsac uzomod didi gadasaxadi dauwesa (maT Soris mxolod qarTl-kaxeTs wilad xvda fuladi xarki 200 aTasi Tumnis odenobiT). Aaman iranis mTel teritoriaze biZgi misca ajanyebaTa axal talRas; es gadawyvetileba qarTvel mefeTaTvis sruliad moulodneli iyo: bolo wuTamde Sahi maT `megobrulad~ eqceoda. Teimurazmac da ereklemac kargad icodnen, rom mosaxleobisagan aseTi didi gadasaxadis amoReba yovlad SeuZlebeli iyo, amitom ajanyebisaTvis samzadiss Seudgnen: xalxi mTebSi gaxiznes, meomrebi ki cixe-simagreebSi ganalages. somxeTazerbaijanis mmarTvelma xanebmac ereklesa da Teimurazs mimarTes TxovniT _ `Cvenc Tqven ymasaviT gvimsaxureT, saca geprianebodes, Cvens jars iq gaaxlebTo~. rogorc ki qarTvel mefeTa daumorCileblobis Sesaxeb Seityo, nadirSahma jari gaamzada saqarTvelos asaklebad, magram Semdeg TviTonve mixvda, rom misi mxridan es gamousworebeli Secdoma iqneboda da gadawyvetileba Secvala; papuna orbelianis gadmocemiT, Sahma jari `isev daabruna gzidan imisTvis (e.i. imis gamo Ll.m.), rom bevrjer enaxa qarTvelTa xmali... axla qarTli da kaxeTi oriv erTad gaerTebiT ganudgnen, ras daaklebda~. Sahis ukandaxeva namdvilad ar yofila saqarTvelos mimarT misi `keTilganwyobis~ gamovlineba: mas marTlac mSvenivrad axsovda, TiToeuli meamboxe qarTveli Tavadis damorCilebac ki ra Zvirad daujda iranis jarsa da xazinas, Sesabamisad, isic kargad gaTvala, rom ukve gaerTianebuli qarTl-kaxeTis damarcxeba gacilebiT ufro Zneli iqneboda; amitomac iyo, rom `Serigebis~ mizniT man gadasaxadis Tanxa meoTxedamde daiyvana da Teimurazs miswera: `rogorc Sen gindodes, ise gaarigeo. Ees brZaneba ki gaagone xalxs Cemio; isev qalaqSi Camodi da qveyanas mouareo~. Tumca amis sanacvlod, Sahi erekles iranSi ibarebda, rogorc Cans, amiT igi qarTvelTa morCilebis saimedo garantias moiTxovda. Teimurazi ver endo cbier Sahs, magram imisaTvis, rom arc qveyana Caegdo safrTxeSi, arc taxtis memkvidre gaewira mZevlobisaTvis, gadawyvita, TviTon wasuliyo iranSi; ra Tqma unda, am SemTxvevaSi, Teimurazma sakuTari Tavi gawira, radgan aravin icoda, rogor Caivlida misi viziti iranis mrisxane gamgebelTan. sabednierod, Teimurazi jer kidev gzaSi iyo, rodesac nadir-Sahi SeTqmulebma mokles (1747 w. ivnisSi). iranSi Casul Teimurazs Sahis taxtze sakuTari siZe _ qeTevanis 14 meuRle ali-yuli-xani daxvda, romelmac biZis daRupvisTanave Tavi iranis Sahad gamoacxada da adil-Sahi (samarTliani Sahi) dairqva. Teimurazi siZem didi pativiT miiRo, Tumca es ganpirobebuli iyo ara imdenad maTi naTesavmoyvrobiT, ramdenadac _ arsebuli politikuri viTarebiT: iranis axalbeda mmarTvels Zlieri mokavSireebis Tanadgoma sWirdeboda, radgan nadir-Sahis daRupvis Semdeg, qveyana anarqiam moicva, feodalur dajgufebaTa Soris gamwvavda brZola pirvelobisaTvis, jariskacebma qonebis dataceba da qalaqebis Zarcva daiwyes (erT-erTi iranuli wyaros cnobiT, nadiris mkvlelobidan 4 saaTis Semdeg misi uZvirfasesi samefo karvisagan aRaraferi iyo darCenili, yvelaferi iqve daitaces). taxtis axal-axali pretendentebi erTmaneTs gaafTrebiT ebrZodnen. aseT viTarebaSi, adil-SahisaTvis didi mniSvneloba hqonda Teimurazisa da erekles mxardaWeras; Tavis mxriv, Teimurazic ar iyo amis winaaRmdegi, radgan imedovnebda, rom Sahis karze yofnas qarTl-kaxeTSi erekles warmatebebisaTvis gamoiyenebda, magram adilSahis mmarTveloba Zalze xanmokle aRmoCnda (mxolod 11 Tve), igi sakuTarma Zmam daamxo, magram arc am ukanasknels dascalda didxans mefoba. Teimurazma TiTqmis ori weli dahyo iranSi da am periodSi iq ramdenime mbrZanebeli Seicvala, Tumca rogorc Wkvian da frTxil politikoss Seefereboda, Teimurazi yvela maTganTan axerxebda saerTo enis gamonaxvas da saqarTvelos sasikeTod saqmeebis mogvarebas. Sahis taxtisaTvis gamarTul xangrZliv brZolaSi sabolood sami uZlieresi sagvareulos warmomadgeneli gamoikveTa: azat-xan avRani, mahmadxan yajari da qerim-xan zendi. iranSi dawyebulma areulobam garkveuli zegavlena moaxdina qarTl-kaxeTzec: SahTan gamgzavrebis win, Teimurazma qarTlis gamgebloba ereklesTan erTad gamahmadianebul abdula-begsac Caabara. Aabdula-begi (igive arCili) vaxtang VI-is Zmis _ ieses vaJi iyo (sxvadasxva dros orjer gamahmadianebuli iese 1714-1716 ww. qarTlSi mefobda da antiqarTuli politikis gatarebaSi iranel moxeleebsac ki gadaaWarba. Ggaremoebis mixedviT, igi iranelebsac emsaxureboda da Turqebsac). rogorc ukve iTqva, qarTlis taxtze Teimurazis uflebebi (vaxtang VI-is qaliSvilis xaziT) arc ise myari iyo, radgan rogorc vaxtangs, ise mis Zmas _ iesesac hyavdaT vaJiSvili memkvidreebi, rac qarTlis politikur wreebze garkveul zemoqmedebas axdenda. rogorc Cans, Teimurazma sruliad Segnebulad SeaCera arCevani abdula-begze, riTac am ukanasknelis pativmoyvareobac daakmayofila da ereklesac mSvidi da usafrTxo mmarTvelobis pirobebi Seuqmna. mematianis gadmocemiT `Teimurazma abdula-begs ubZana: radgan mefe erekle mudam qarTlisaTvis ver moicliso, qarTls mouareo da erTmaneTis nebiT da SekiTxviT oriv qveynebi mtrisagan karga gaamagreTo da Cemda mosvlamdis mSvidobianad iyvneTo~; Mmagram abdula-begma borotad isargebla qarTlSi Teimurazis aryofniT, daukavSirda saqarTvelosadmi mtrulad ganwyobil Zalebs, maT Soris: daRestnelebs, nadir-Sahis mmarTvelobiT ukmayofilo Tbilisis yizilbaSTa 15 garnizons, qarTlel TavadTa nawils, iranis taxtis erT-erT pretendents (romelmac mas winaswar qarTlis `mefobac~ ki daumtkica). amis Semdeg, man safuZvlianad gaamagra Tavisi sabatoniSvilo mamuli _ samSvildis cixe* da erekles SeuTvala: `qarTli Cemiao, damanebe da Sen kaxeTs miepatroneo~. Pereklem jer mSvidobiani gziT scada saqmis mogvareba, Tbileli episkoposis aTanases SuamavlobiT abdula-begs molaparakeba SesTavaza da sabatoniSvilo mamulis sarCod gadacema aRuTqva, magram abdula-begisagan uari miiRo. maSin ereklem Zlieri laSqari Sekriba da abdula-begs Seutia. niSandoblivia, rom qarTlis Tavadebis umravlesobam am brZolaSi erekles mxare daiWira. Tavisi mdebareobis wyalobiT, samSvildis cixe mTel qvemo qarTlSi auRebel cixed iTvleboda, amitomac ereklem jarebi safarSi ganalaga da cixes zarbaznebiT Seutia. ramdenimedRiani ormxrivi srolis Semdeg, abdula-begi molaparakebaze daTanxmda da erekles piroba misca `manamdis mefe Teimuraz iranis qveynidan mobZandebodes, Cven ornive myudroebiT viyvneTo.~ Eereklem Tavisi momxre daRestneli beladebis meSveobiT SeTanxmebas miaRwia cixeSi myof abdula-begis momxre lekTa razmebis meTaurebTan da maT datoves samSvildis cixe. amis Semdeg, erekle Tavisi jariT TbilisSi dabrunda. rogorc mosalodneli iyo, mokle xanSi abdula-begma Tavisi piroba daarRvia. azerbaijanSi iranis taxtis axali pretendenti gamoCnda _ adilSahis yofili sardali amir-aslan-xani. Aabdula-begma dro ixelTa da qarTlis mefobis mosapoveblad mas jariT daxmareba sTxova. Aamir-aslan xanmac, Tavis mxriv, mas qarTlic `uwyaloba~ da 8 aTasi avRaneli meomaric gamougzavna. amiT gulmocemulma abdula-begma erekles Tbilisis datoveba mosTxova, magram qarTlel TavadTa umravlesoba amjeradac mefis gverdiT dadga (abdula-begs mxolod sabaraTianos* jari miemxro) da ereklemac pasuxad SeuTvala: `sanamdis suli midgas, Cemgan aqedan gasvla ar iqnebao~. sagulisxmoa, rom TviT abdula-begis Zma _ anton kaTalikosi mTeli am konfliqtis manZilze erekles erTgulad uWerda mxars. gadamwyveti brZola sololakis mTis ferdobebze gaimarTa; Tavisi jaris erTi nawiliT erekle wavkisis mxares dadga, qiziyelebi revaz orbelianis sardlobiT mewinaved gauSva sabaraTianos jaris winaaRmdeg (romelsac abdula-begis Zma _ useinbegi meTaurobda). Aam brZolas xatovnad aRwers papuna orbeliani: `Seiqna omi ficxeli, rom Tofis xmisagan arRara ismoda da komlisagan (e.i. kvamlisagan, l.m.) jari aRara Canda. Ppirvelsave misvlaze gaemarjvaT revaz orbelians da qisiyelT, gaaqcives jari. Eese ra naxes, ... Seuties qarTvelTa da kaxTa, dauwyes kafa, rom RvTis risxva dasces. Ggaiqca es jari mTliv, xuTi da eqvsi TiTo kacma yizilbaSi egre iWires, miyvnen iaRlujis* bolomde, darCaT karavi-mofeniloba Tu ram sxva. arasdros qarTlSi amisTana gamarjveba ar momxdariyo da arc amrigad yizilbaST qarTlSi damarcxebodaT (e.i. yizilbaSebi qarTlSi ase arasdros 16 damarcxebulan, l.m.). xanebs droSebi aq darCaT, wavidnen sircxvileulni... abdula-beg mibZanda samSvildes, baraTianni, vinc gadarCnen, mividnen birTviss*~. igive brZolis Sesaxeb, oman xerxeuliZe werda: `iZlivnen mxedrobani sparsTa da baraTianTani esreT, romel erTi ipyrobda aTsa, xolo erTma mebaReman Seipyro cxra yizilbaSi da ukun iqcnen sircxvileulni~. Tbilisis mosaxleoba gamarjvebul mefes zeimiT Seegeba. aRsaniSnavia, rom erekle Rirseulad moeqca damarcxebulebs. mematianis cnobiT, man tyved Cavardnili yizilbaSebi `Tav-Tavis qveynebSi gaistumra da amiT kidev ufro ganifina ambavi gamarjvebisa, an vinc baraTaSvili (e.i. am sagvareulos warmomadgeneli, l.m.) cocxali moarTves, ganuteva mSvidobiT da apativa cToma Tvisi, dajda nadimad, naxa lxini da gasca saboZvari~. Aamis Semdeg, ereklem miiRo gadawyvetileba nariyalasa da metexis cixeebSi mdgari yizilbaSTa jarebis gaZevebis Taobaze. qarTvelebma sangrebi aages da cixeebi alyaSi moaqcies, brZolis samzadisSi aqtiurad monawileobdnen ubralo moqalaqeebic. alyaSi moqceul yizilbaSebs abdulabegi samSvildidan awvdida sursaTs, amis gamo ereklem 500 meomari gagzavna da gzebi Seakvrevina. yizilbaSebi mainc ar nebdebodnen da cixeebidan ganuwyvetliv yumbarebs uSendnen qalaqs, metexidan mefis sasaxlesac ki esroles zarbaznidan. radganac qalaqis mxridan SeteviT nariyalas aReba ver xerxdeboda, ereklem gadawyvita jer Taboris* koSkebi aeRo wavkisis xevSi, raTa am gziT nariyalas mecixovne yizilbaSebisaTvis sursaTis miRebis bolo gzac moespo. Mman goridan Camoatanina didi zarbazani da aRmosavleTis (Sindisis) mxridan daumizna Taboris koSks. cixis mcvelebi mixvdnen, rom ganwirulni iyvnen, radgan aseT did yumbarebs cixis Zveli kedlebi ver gauZlebdnen, magram mainc gaafTrebul winaaRmdegobas uwevdnen qarTvelebs: `ar avad iyvnes myofni cixisani, arc Tofis srola gauwyvetiaT da sanamdis cixeSi Sig ar Caucvivdnen, arc omisagan daswynardnen.~ meoTxe yumbaram koSkis kedlebi dabzara, moieriSeni cixeSi Secvivdnen da xelCarTuli omi gaimarTa. AbrZolisas gansakuTrebiT isaxela Tavi papuna orbelianis ymam Saverda mRebriSvilma, romelic zed koSkze aiWra. Mis gmirobas: `jari sul xedvida da uqebdnen mamacobasa~. aRsaniSnavia, rom brZolis Semdeg mZimed daWrili Saverda mRebriSvili ereklem piradad daajildova. Taboris koSks ereklem axali galavani Semoavlo da Sig kaxTa razmebi Caayena. TbilisSi mobrunebul mefes ambavi daaxvedres, rom avWalasa da martyofs lekebi dascemian da didi raodenobiT msxvilfexa saqoneli da SedarebiT mcirericxovani tyveebi gautaciaT. imis imediT, rom qarTvelTa jarebi cixeebis aRebiT iyvnen dakavebulni, naZarcviT datvirTuli lekebi guldamSvidebiT gaudgnen gzas; magram ereklem alya ar moSala da mcirericxovani razmiT Siraqis bolos wamoewia maT, `axsena dambadebeli RmerTi da pirvel TviTon Seutia da ubrZana jarsa: `vis uyvars RmerTi da erTguli ars Cemi, gulsrulad Seebaso~. Mmefis mowodebiT gamxnevebuli 17 qarTvelebi xmaldaxmal ekveTnen mters, daamarcxes da mTeli nadavli daatovebines. Ggaqceuli lekebi gzad daRestnidan momaval TanamemamuleTa did razms Sexvdnen da daxmareba sTxoves, Tan Seagulianes, erekles Zalze mcirericxovani jari hyavs, advilad davamarcxebT da nadavlsac davibrunebTo; marTlac, gaerTianebuli lekTa jari gamTeniisas moulodnelad daesxa Tavs qarTvelebs, magram miuxedavad amisa sastiki marcxi iwvnies: `egeTi omi gardaixada im dRes mefe ereklem, rom pirveli omi laRobad Caigdeboda. moarTves Tavi mravali da cxensa da iaraRs xom ricxvi ara hqonda. rac saqoneli iyo, isev patronebs uboZa da egre gamarjvebuli wabZanda qalaqsa Tbilisisasa.~ amis Semdeg, ereklem metexi da nariyalac aiRo. Ees ori cixe didi xnis Semdeg pirvelad iqna gaTavisuflebuli yizilbaSTa jarebisagan, ereklem isini qarTvel xalxs daubruna da maT koSkebze kvlav saqarTvelos droSa afrialda. Aam gamarjvebam abdula-begis winaaRmdegobac gatexa, ivlisis TveSi man samSvildis cixis kari gaaRo da erekles patieba sTxova. ereklem `viTa xelmwifobis wesia, Semcode kaci rom Sendobas moiTxovs, miuteveben. amanac egre mowyalebis kari ganaRo da miuteva yvelas erTad cdoma Tvisi, didi mowyaleba ixmara, Torem cixis TaTrebs es rogor Seendoboda: sionis monasters zarbazans esrodnen da mefis sasaxle yunbariT aavses ... es yvela apativa da Tavisis saqonliT gaSveba brZana, rom arc saqoneli waarTva; es ufro didi mowyaleba iyo~. Mmitevebis niSnad, mefem abdula-begs saufliswulo mamuli dautova, aseve Seundo baraTaSvilebsac. Aam warmatebam qarTl-kaxeTis mosazRvre saxanoebzec saTanadod imoqmeda: `ra es ambavi Seityves, SeSindnen didad da maSinve gamoegzavnna ganjis xansa da erevnis xans feSqaSi mefis ereklesaTvis~ Aamrigad, saqarTvelos aRdgena-gaerTianebisaTvis brZola axal fazaSi Sevida. Aaxalgazrda mefe, romelic am dros mxolod 28 wlisa iyo, ara marto brwyinvaled flobda samxedro xelovnebas, aramed frTxili politikosi da gamWriaxi saxelmwifo moRvawe iyo. iranidan Teimurazis dabrunebamde (1749 w. 20 aprili), ereklem moqnili politikis wyalobiT SeZlo qveynisaTvis aeridebina is sagareo safrTxe, romelic mas nadir-Sahis sikvdilis Semdeg iranSi Seqmnili urTulesi mdgomareobidan gamomdinare emuqreboda. amasTanave, qveynis SigniT abdula-begTan sakmaod gaWianurebuli konfliqtic man ara marto samxedro Zalis, aramed kargad gaTvlili politikuri svlebis meSveobiTac moagvara: abdula-begis momxre TavadTagan zogi Seiwynara, zogs Tanamdeboba CamoarTva da maT magivrad Tavisi erTguli momxreebi daniSna. Aamave dros, erekle ar uaryofda kanonieri Sahis uzenaesobas saqarTveloze. Amave dros, ebrZoda iranis taxtis maZieblebs da amis sanacvlod mopovebul moqmedi Sahis madlierebasa da keTilganwyobas qarTl-kaxeTisaTvis axal-axali SeRavaTebis misaRebad iyenebda. aseTi politikis wyalobiT, ereklem niadagi moamzada aRmosavleT amierkavkasiaSi qarTl-kaxeTis gabatonebisaTvis. istoriuli wyaroebiT 18 dasturdeba, rom erekles mimarT Sahis keTilganwyobas saTanadod afasebdnen amierkavkasiis saxanoebic: `yvelas mefe ereklesTan hqondaT piri, xanebi ase uTvlidnen: visic Sen xar, Cvenc imisi viqnebiTo~. Aamave dros, Sahis taxtisaTvis ganuwyvetelma brZolebma iranSi sayovelTao areuloba gamoiwvia, ris gamoc, iranis mbrZanebeli amierkavkasiis saxanoebisaTvis veRar iclida, erTmaneTTan moqiSpe xanebic `daxmareba-mfarvelobisaTvis~ ukve qarTl-kaxeTis mefeebs mimarTavdnen. Seqmnil viTarebas Teimurazi da erekle amierkavkasiaSi TavianTi gavlenis gasafarToeblad iyenebdnen. Aase magaliTad, 1749 w. Semodgomaze erevnis saxanos momTabare Turqmanuli tomebi Seesivnen mahmad-xanis meTaurobiT. erevnis xanma daxmarebisaTvis qarTvel mefeebs mimarTa, sanacvlod ki laSqrobis xarjebis gadaxda da yovelwliuri xarki ikisra. Aamave wells, qarTl-kaxeTis mfarveloba naxiCevanis saxanomac* aRiara. Aam warmatebebma War-belaqneli* mmarTvelebic aiZules, farisevluri piroba miecaT ereklesaTvis, daRestnelebs Cvens teritoriaze aRar SemovuSvebT da `rac Tqveni brZaneba mogvivides, Tavs vidvaTo~; Tumca qarTvelebma kargad icodnen, rom es piroba sando ar iyo, rac SemdgomSi araerTxel dadasturda. Aam droisaTvis azerbaijanel xanebs Soris dawinaurda yarabaRis (SuSis)* mflobeli fana-xani, romelmac ieriSi miitana ganjisa da naxiCevanis saxanoebze. Gganjis xanma erekles adrec mimarTa daxmarebisaTvis da iseTive pirobebiT aRuTqva xarki da qveSevrdomoba, rogorc erevnis xanma. fana-xani sakmaod seriozuli mowinaaRmdege iyo, ganjis aRebis SemTxvevaSi ki igi kidev ufro gaZlierdeboda da ukve uSualod qarTlkaxeTs daemuqreboda, amitom qarTveli mefeebi garkveuli drois manZilze emzadebodnen gadamwyveti brZolisaTvis. 1750 wlis TebervalSi qarTlkaxeTis erTiani laSqari, romlis SemadgenlobaSi iyvnen agreTve: `imerni, osni, erevnelni, lekni, romelnic monebdnen kax-batons~, fana-xanis winaaRmdeg daiZra. Aam laSqrobas Soridan Tvals adevnebda Saqis* cbieri xani aji-Celebi, romlisTvisac amierkavkasiis ori Zlieri lideris Setakeba Zalze xelsayreli iyo: nebismieri maTgani, damarcxebis Semdeg, mis mowinaaRmdegeTa rigebs gamoakldeboda. Tavdapirvelad fana-xanma qarTvelTa erTian jarTan pirispir Sebmas Tavi aarida, RamiT ganjis cixes alya moxsna da yarabaRSi gadavida. qarTvelebic mis kvals gayvnen. Ffana-xani Tavisi jariT mTian adgilze, tyis piras dabanakda da aqtiur brZolas kvlav Tavs aridebda. maSin ereklem gadawyvita, Tavad gadasuliyo Setevaze, ZiriTadi Zalebi gaSlil mindorSi datova da TviTon SedarebiT mcirericxovani, magram rCeuli razmiT maRlobze ganlagebuli mtris poziciebs Seutia. Aam brZolais monawile papuna orbeliani mogviTxrobs: `brZana mefe ereklem: `vin aris erTguli Cemi da aqvs guli mamacobisao, Jami es aris!~ TviTon, viTa lomi, egre miesiva da jari, vinc iq iyvnes, vinRa dadgeboda, mefe ereklesTan Tavs vinRa dazogevda... qarTvelni da kaxni ise gamamacebuliyvnes, rom erTi Cveni 19 kaci as yizilbaSs ar daerideboda... ra Seityo fana-xanma, mefe erekle am mewinaves jarSi ureviao, maSinve gaiqca, es mewinave jari cotani iyvnes, magram didad mamacad gaisarjnes, rom didis jaris msgavsi saqme eqnes~. amasobaSi mindorSi dabanakebuli qarTvelTa saTadarigo jari Teimurazis meTaurobiT daiZra da mowinaaRmdegeze gadamwyveti ieriSi miitana, gaqceuli yarabaRelebis devna da ganadgureba SuaRamemde gagrZelda. meore diliT mefeebi Sevidnen fana-xanis sangarSi da iq didi raodenobiT iaraRi da tyvia-wamali aRmoaCines. qarTvelTa jarma arezamde* miaRwia da didZali nadavliTa da tyveebiT datvirTuli ukan gamobrunda. Gganjis xanma, pirobisamebr, yovelwliuri xarki ikisra. Ffana-xanze gamarjveba ara mxolod samxedro, aramed politikuri TvalsazrisiTac uaRresad mniSvnelovani iyo. Aamieridan qarTvelTa upiratesoba amierkavkasiaSi TiTqmis upirobod aRiares. Aam warmatebis gamoZaxili iyo agreTve iranis axali mbrZaneblis _ Sah-rohis gadawyvetilebac: man Teimurazs `iranisa da azerbaijanis spasalaroba*~ uboZa, erekle ki mis moadgiled (naibad) daniSna. Mmeore mxriv, aseTma warmatebam qarTvelebis metoqeTa gaRizianebac gamoiwvia: qarTl-kaxeTis gaZlierebam pirvel rigSi War-belaqnis ubatono Temebi SeaSfoTa, radgan kargad esmodaT, rom amieridan saqarTvelo moiclida yvelaze mwvave problemis _ lekTa ganuwyveteli Semosevebis aRsakveTad. saqarTveloSi lekTa TareSis sabolood aRsakveTad, upirveles yovlisa aucilebeli iyo War-belaqnisa da kak-eniselis* dapyroba da kvlavindeburad kaxeTis SemadgenlobaSi maTi dabruneba. War-belaqani daRestnidan saqarTvelosaken momaval mTavar gzaze mdebareobda da XVIII s. damdegidan lekTa moTareSe razmebis erTgvar placdarmad iyo gadaqceuli. Warel da daRestnel feodalebs mWidro urTierToba hqondaT osmaleTis imperiasTan, romlis aSkara xelSewyobiTac igegmeboda lekTa marbieli razmebis Tavdasxmebi saqarTveloze. War-belaqnis dapyrobiT saqarTvelo daRestnelebs MmTel amierkavkasiaSi mTavar samxedro bazas mouspobda. ra Tqma unda, es kargad icodnen lekebmac da amitomac gadawyvites, nebismieri gziT SeeCerebinaT qarTvelTa winsvla. 1750 w. saqarTvelosaken lekTa 7 aTasiani jari daiZra, gzad mas Warelebic SeuerTdnen. Llekebma erTdroulad kaxeTsa da yazaxs* Seuties da daarbies. qarTl-kaxeTis erTianma laSqarma ereklesa da Teimurazis meTaurobiT mters gamosasvleli gzebi Seukra, amis Semdeg ki ivrisa da alaznis SesarTavTan mdebare sof. danRisTan wamoewia da cxare brZolaSi daamarcxa. Eerekle, Cveulebisamebr, mowinave xazze ibrZoda. Ggaqceuli lekebis nawili Camoqceulma mTis ferdobma, nawili ki _ adidebulma alazanma Seiwira. qarTvelebma didZali nadavli da tyveebi daibrunes. danRisis brZolis Semdeg lekebi qarTl-kaxeTis winaaRmdeg farTomasStabian laSqrobas Tavs aridebdnen, Tumca `mtroba mainc ar moiSales, ara dascxrebodnen avazakobasa~, maT mcirericxovan marbiel razmebs ki WarSi Zveleburad umarTavdnen xels. Teimurazma da ereklem 20 darbazis sxdoma moiwvies da Warze galaSqreba daadgines. Aam brZolaSi mokavSired maT ganjis xanic moiwvies. Aam wamowyebas TiTqos ueWveli warmateba eloda, magram swored aq iCina Tavi Saqi-Sirvanis cbieri xanis _ aji-Celebis Ralatma: mTeli am xnis manZilze mas qarTvel mefeTa `erTgul megobrad~ mohqonda Tavi, magram saidumlod maT winaaRmdeg sabrZolvelad emzadeboda. Aamas Tavisi mizezi hqonda: Waris dapyrobiT qarTl-kaxeTis Zlieri samefo uSualod umezobldeboda Saqi-Sirvanis saxanos; aji-Celebi SiSobda, rom Waris Semdeg qarTvelTa mier Saqis dapyroba mxolod drois sakiTxi iqneboda. WarelebTan aji-Celebis saidumlo kavSiris Sesaxeb, qarTvelebma gvian Seityves. 1751 w. TebervalSi mefeebi Warze salaSqrod daiZrnen, magram moulodnelad gamoirkva, rom maT winaaRmdeg aji-Celebic ibrZoda, romlis uSualo daxmarebiTac Warelebs ukve moeswroT usafrTxo adgilebSi gaxizvna. qarTvelebma Wars Tavi anebes da Saqis xanTan Sesabmelad md. agriCaisken* gaemarTnen. aji-Celebs jaris erTi nawili Casafrebuli hyavda, qarTvelebi am fands ver miuxvdnen, brZolis dros `gaqceuli~ mtris siRrmeSi SeiWrnen, amasobaSi ki zurgidan Casafrebulma jarebma Seuties. amas daerTo ganjis xanis Ralatic, romelic ubrZolvelad gaiqca, ramac sabolood gadawyvita brZolis bedi; qarTvelebma mZime marcxi iwvnies, mterma didi nadavli igdo xelT, mravali qarTveli meomari brZolaSi daiRupa, kidev ufro meti ki alazanSi gamosvlisas daixrCo (gansakuTrebiT _ qveiTi mebrZolebi). wina xazze mebrZoli erekle gansacdels gadaarCines Tavadma papa beburiSvil-vaCnaZem da maCxaanelma glexma daTuna bostaSvilma (am ukanasknelma mefes sakuTari cxeni dauTmo da ase aacila tyved Cavardnis safrTxe). mkvlevarTa azriT, am marcxis erT-erTi mizezi is iyo, rom Teimurazs amjerad alRom umtyuna da droulad ver ganWvrita Saqis xanis pozicia. amave dros, didi mniSvneloba hqonda imasac, rom qarTvelebs ori sardali hyavdaT _ Teimurazi da erekle. Teimurazi ufro Zlieri diplomati iyo, erekle ki Zlieri mxedarTmTavari. saxelmwifos marTvisas isini erTmaneTs avsebdnen, brZolis velze ki sardlad erekle sjobda. rogorc Cans, amis gamo iyo, rom momdevno brZolebSi Teimurazma samxedro xelmZRvaneloba erekles dauTmo. rogorc mosalodneli iyo, agri-Cais marcxma qarTvelTa mowinaaRmdege Zalebi gaaTamama, moTareSe lekTa razmebi mTel qarTl-kaxeTs moedvnen, ajiCelebi zeimobda, magram es zeimi naadrevi gamodga: ereklem zedized daamarcxa lekebi manavTan, martyofTan, saguramosTan da a. S. imave 1751 w. samxreTis sazRvrebTan gamoCnda kidev erTi Zlieri mowinaaRmdege _ iranis taxtis pretendenti, Tavrizis* saxanos mflobeli azat-xani, romelic miznad isaxavda mTeli amierkavkasiis dapyrobas. azat-xanma gadawyvita esargebla agri-CaisTan damarcxebis gamo qarTvel mefeTa gavlenis SesustebiT da Tavad gabatonebuliyo aRmosavleT amierkavkasiaSi. Tavdapirvelad man ieriSi miitana erevnis saxanoze da iq qarTveli mefeebis 21 mier cota xnis win gamoZevebuli mahmad-xani gagzavna Tavisi jariT. erevnelebma daxmarebisaTvis qarTvelebs mimarTes. Teimurazma da ereklem azat-xanis mxridan mosalodneli safrTxe saTanadod Seafases: Tuki mas erevans dauTmobdnen, jeri qarTl-kaxeTze midgeboda. aji-CelebTan gancdili marcxis fonze azat-xanTan nebismieri saxis ukandaxeva qarTl-kaxeTis avtoritets sabolood dascemda. ereklem saswrafod Sekriba jari da erevnisaken gaemarTa. mahmad-xani Tavisi jariT alyaSemortymul erevnis cixesTan idga. rogorc ki erekles moaxloeba acnobes, maSinve moxsna alya da ukan daixia. erevnis cixis garnizons ukve sursaTi aRar hqonda da SimSilobda, cixis gareT ki mTeli mosaxleoba mtris SiSiT gaxiznuliyo. papuna orbeliani aRniSnavs, rom mkis dro iyo, magram `ise mooxrebuli iyo erevnis qveyana, rom mkis muSac aRar iSoveboda. erevnis cixisa da eCmiaZinis* mets alags Senoba aRarsad iyo~. ereklem Tavisive meomrebs aaRebina xorblis mosavali da erevnis cixeSi Seatanina. amis Semdeg, sabrZolo poziciebi daikava maRlobze, sof. yirxbulaxTan. mahmad-xani ereklesTan pirispir Sebmas ver bedavda da axlo-maxlo teritoriebs arbevda; amasobaSi azat-xanma 18 aTasiani armia Sekriba, romelic Subosnebisa da meTofeTa razmebisagan Sedgeboda, xolo win zamburak*-akidebuli aqlemebi mouZRodnen. mematianis cnobiT, erekles mxolod 3 aTasi meomari hyavda, amitom saxeldaxelod mowveul TaTbirze ubrZolvelad ukan dabruneba urCies, magram man mtkice uari ganacxada: `icodeT, me azat-xanis Seubmeli ar davsdgebi; amaRam rom gaviqceT, xval gzazed mogvewevian da unamusod sikvdils namusianad sikvdili sjobso.~ gadamwyveti brZola yirxbulaxTan gaimarTa. Tavdapirvelad sakuTari jaris simravliT gulmocemulma azat-xanma qarTvelebs mZlavrad Seutia da ise Seaviwrova, rom gamarjvebaSi eWvic aRar epareboda; magram erekles samxedro talantis wyalobiT, qarTvelebma brwyinvale gamarjveba moipoves: kritikul momentSi, rodesac avRanelebma TiTqmis mTeli qarTveloba alyaSi moimwyvdies, ereklem brZaneba gasca, sanam me ar visvri Tofs, Setevaze nuravin gadaxvalTo. pirvelive miaxlovebaze mefem `TviTon Sestyorca Tofi da erTi avRnis jaris ufrosi kaci Camoagdo~. misi sardlobiT qarTvelTa jarma ise Zlierad Seutia avRanelTa centrs, rom erTi dartymiT moSala igi. aman brZolis bedi kidec gadawyvita, avRanelTa mravalricxovani laSqari erTbaSad gaiqca brZolis velidan, qarTvelebma 30 kilometrze sdies gaqceulebs, bevri daxoces, ufro meti ki tyved Caigdes. TviTon azat-xani Zlivs gadaurCa tyveobas. qarTuli wyaroebis monacemebiT, am gamarjvebis Sedegad, erekles `darCa 24 zarbazani, 200 zambulaki Tavisis asis aqlemiT da droSa mravali da oriaTas xuTasi karavi da tyvisa da saqonlis ricxvi xom arc SeiZleboda~. yirxbulaxis brZolaSi ereklem marTlac uZlieresi mowinaaRmdege daamarcxa, rasac yovelgvari gadaWarbebis gareSe aRniSnavs mematiane: `azat-xani aseTi kaci iyo, rom sayeenod emzadeboda da am didebiT dadioda~. am gamarjvebas ara marto 22 amierkavkasiaSi, iranSic ki didi rezonansi hqonda: agris marcxis Semdeg, gandgomili vasaluri saxanoebi isev qarTl-kaxeTis morCilebis gzas daadgnen. azerbaijanelma xanebma qarTvel mefeebs `megobruli~ kavSiri SesTavazes. specialistebis azriT, yirxbulaxis brZolas XVIII s. saomari epizodebis istoriaSi erT-erTi sapatio adgili uWiravs. amasTan dakavSirebiT, sainteresoa oman xerxeuliZis mier moyvanili magaliTi, romelic kidev erTxel adasturebs, rom im mcirericxovani jariT, romelic erekles gankargulebaSi iyo, azat-xanis mravalricxovan da saukeTesod aRWurvil armiaze gamarjvebis mopoveba marTlac saswaulis tolfasia: erekles erT-erT mahmadian TanamebrZols _ alaverdi-xans, romelmac brZolis dawyebamde ixila, Tu rogor mxurvaled loculobda jvris winaSe erekle da masTan erTad mTeli qarTvelTa jari, uTqvams: `Tu am jvars raime Zala Seswevs, dRes gamoCndebao~. gamarjvebis Semdeg ki man aRiara: `ese saqme kacobrivis Zalisagan SeuZlebeli iyo, magram am jvaris Zalam hyo!~ am gamarjvebis Semdeg, erekles upirvelesi amocana iyo aji-Celebis mier Camoyalibebuli antiqarTuli koaliciis daSla. aji-Celebi sarwmunoebrivi mtrobis gaRvivebiT cdilobda ganxeTqileba gamoewvia qarTvel mefeebsa da maT mahmadian vasalebs Soris. aseT viTarebaSi, Teimurazma da ereklem ajiCelebis winaaRmdeg galaSqreba gadawyvites da `megobari~ xanebic (ganjis, erevnis, yarabaRis da a. S.) Tan iaxles. 1752 wels mokavSireTa gaerTianebuli jarebi ganjasTan Seikribnen da iqidan apirebdnen SaqSi SeWras, magram moulodnelad gamJRavnda, rom xanebs faruli kavSiri hqondaT aji-CelebTan da brZolis dros qarTvelTaTvis unda eRalataT. Teimurazis brZanebiT xanebi Seipyres, aseT viTarebaSi ki brZolis dawyebas ukve azri aRar hqonda. mefeebma jari ukan gamoabrunes, magram aji-Celebma mravalricxovani laSqriT maT gza gadauketa da aiZula, brZolaSi Cabmuliyvnen. ganjis omSi, romelic 1752 wlis 12 aprils gaimarTa, qarTvelebi sastikad damarcxdnen. garda imisa, rom didi zarali naxes (maT Soris msxverplis saxiTac), TviTon mefeebic Zlivs gadaurCnen datyvevebas. ra Tqma unda, am marcxma seriozulad gaarTula qarTl-kaxeTis mdgomareoba; azat-xanma dro ixelTa da erevnis saxano daimorCila (erevnis moRalate xani Tavad eaxla mas da morCileba aRuTqva), daRestnelTa razmebi ki mTel qarTl-kaxeTSi daTareSobdnen. am kritikuli situaciidan qveyana isev Teimurazisa da erekles energiulma moqmedebam ixsna. maT moaxerxes revanSisaTvis aucilebeli Zalebis mobilizeba: jaris dasaqiraveblad saWiro Tanxis Sesagroveblad samefo xazinidan oqrosa da vercxlis iaraRi gamoitanes da zarafxanas gadasces fulis mosaWrelad, am fuliT ki Crdilo kavaksiidan 4 aTaskaciani razmi iqiraves. TiTqmis sami Tvis manZilze gaWianurebuli molaparakebebiT mowinaaRmdegis sifxizle moadunes da amasobaSi brZolisaTvis samzadisi daamTavres. 1752 w. 1 seqtembers Tulqi-TafasTan* brZolaSi qarTvelebma mTlianad gaanadgures 23 Saqis xanis laSqari da sakadrisad dasajes moRalate xanebi. am gamarjvebis Semdeg azat-xanmac Sewyvita brZola da qarTvelebs zavi SesTavaza. es zavi saqarTvelosaTvis uaRresad xelsayreli iyo: amierkavkasiaSi aRdga ereklesa da Teimurazis politikuri avtoriteti da sabolood dasamarda ajiCelebis gegma mahmadianuri saxanoebis qristianul qarTl-kaxeTTan dapirispirebis Taobaze. radikalurad Seicvala ganjis, Sirvanis, erevnisa da a. S. saxanoebis damokidebulebac, saidanac qarTl-kaxeTisaken erTbaSad daiZrnen mdidruli saCuqrebiT datvirTuli `mSvidobisa da megobrobis~ elCebi. amgvari gamarjvebebis wyalobiT, XVIII s. 50-iani wlebidan axlo aRmosavleTsa da evropaSi erTiorad gaizarda erekle II-is avtoriteti. 1754 w. daibeWda frangi komersantis _ peisonelis wigni, romelmac evropas gaacno erekle, rogorc epoqis gamoCenili sardali da saxelmwifo moRvawe. misi saxeli imdenad popularuli gaxda, rom cnobili germaneli mwerlis g. lesingis erT-erTi nawarmoebis gmirebi _ germaneli mxedrebi, romelnic samSoblodan saxelis mosaxveWad miemgzavrebodnen, ocnebobdnen, raTa `misi umaRlesobis, princ erekles mTavarsardlobiT erTi-orjer mainc gaelaSqraT Turqebis winaaRmdeg.~ am warmatebebis miuxedavad, qarTvelTa mTavari problema _ lekebis TareSi kvlavac gadauWreli rCeboda. lekianobis gansakuTrebiT Zlieri Semoteva iyo 1754-1760 wlebSi; marto 1755 wlis ganmavlobaSi lekebma wvril-wvrili Tavdasxmebis garda, sami didi laSqroba moawyves qarTlsa da kaxeTSi. maT Soris umZimesi iyo 1754 da 1755 wlebis laSqrobebi xunZaxis* mflobelis _ nursal-begis meTaurobiT. 1754 w. agvistoSi nursal-begma Tavisi mravalricxovani razmiT daarbia aragvis xeoba da mWadijvris cixes miadga. ereklem da Teimurazma mas droulad miuswres da ukuagdes; magram male man kidev ufro didi _ 20 aTaskaciani laSqari Sekriba (mas SeuerTdnen Warelebi da Saqi-Sirvanelebi) da alya Semoartya yvarlis cixes; amasTanave, erTi marbieli razmi qarTlSi gagzavna, meore ki _ qiziySi. yvarlis cixe kaxeTis umTavres simagred iTvleboda, amitom mis dacvas udidesi mniSvneloba hqonda. molodinis sawinaaRmdegod, erekles Crdilo kavkasiidan Sepirebuli maSveli jari ar mouvida, sakuTari Zalebi ki alyis gasarRvevad ar hyofnida. yvarlis alya TiTqmis erT Tves gagrZelda. amasobaSi cixis garnizons sursaTi da tyvia-wamali Semoaklda; cixis dacva ufro da ufro gaWirda, radganac lekebma galavnis garSemo iseTi maRali safrebi aages, rom `Tofs Sig cixeSi Caisrodnen~. qarTvelTa mcirericxovani jariT mtris damarcxeba pirispir brZolaSi SeuZlebeli iyo, am SemTxvevaSi maT mxolod strategiuli xerxis gamoyeneba Tu uSvelidaT. erekles mxedarTmTavrulma niWma amjeradac ixsna qarTveloba: man gadawyvita cixeSi maSveli razmi Seegzavna, romelic mecixovneebs tyviawamalsa da sursaTis marags miawvdida; magram daRestnelTa mWidro alyis 24 garRveva TiTqmis SeuZlebeli Canda. ereklem mouwoda moxaliseebs da am gmirobis sanacvlod aRuTqva: Tavadsa da aznaurs _ Sesaferisi Tanamdeboba da mamulebi, xolo glexs _ batonymobisagan gaTavisufleba, ori sakomlo miwa da fuladi jildo. mefis mowodebas orasamde meomari gamoexmaura (maT Soris aTamde Tavadaznauri, erTi xucesi, asocdaaTi qiziyeli glexi da sxva). isini RamiT daiZrnen cixisaken, alazani gadalaxes da lekTa `yaraulTan~ xelCarTuli brZoliT SeaRwies cixeSi. mecixovneebi gamxnevdnen, Tofiswamlis maragi Seivses da ise Zlierad Seuties moalyeebs, rom maTi safrebic ki gadawves. nursal-begisaTvis cxadi gaxda, rom cixes swrafad da iolad veRar aiRebda. amasobaSi erekle Tavisi gegmis momdevno etapze gadavida: `aarCiva kacni gulovanni da karg-cxenosanni qisiyelni da gausiva Wars.~ amis gamo nursal-begs Wareli TanamebrZolebi ganudgnen _ `Cven aq ubralod erT cixeze viRalebiTo da Cvens saxlebs kaxi batoni aoxrebso.~ erekles samxedro fandma gaWra _ Warelebma gadawyvites yvarlis alya mietovebinaT da TavianTi saxlebisaTvis miexedaT. am niadagze didi uTanxmoebac mouvidaT nursal-begTan, bolos erTmaneTs daerivnen da am Setakebisas bevri daixoca. Warelebs kakis sulTanmac mibaZa _ qarTvelebi mis samflobelosac emuqrebodnen. amis Semxedvare aji-Celebis Svilmac Saqs miaSura da moalyeTa erTi mxare mTlianad moirRva. cixis aRebis nacvlad, nursal-begs ukve Tavdacvaze unda ezruna, igi mixvda, rom omi wagebuli hqonda da Yyvarlis cixes Semoecala; Tumca am marcxis Semdegac ar moisvena da mcire razmebiT partizanuli omi gaaCaRa. qarTlkaxeTis rbeva-TareSi manamde gagrZelda, sanam qarTvelebma Seupovari brZoliT sabolood ar gandevnes marbieli lekebi. nursal-begis grandiozuli laSqrobis samarcxvino dasasruli xalxur poeziaSic aisaxa. marTalia, qarTl-kaxeTi did safrTxes gadaurCa, magram lekianoba kvlavac grZeldeboda da mZarcvelTa wvril-wvrili Tavdasxmebi qveyanas welSi wyvetda. erekle qarTvelTa razmebiT lamis sofel-sofel dasdevda daRestnel yaCaRebs da sadac waaswrebda, iq anadgurebda, magram daRestnidan axal-axali razmebi gadmodiodnen; mefe Tu qarTlSi iyo, isini kaxeTs daecemodnen da _ piriqiT. ase gagrZelda ramdenime wlis manZilze. qveyana aoxrda, mematianis cnobiT 1757 wlisaTvis `daicala sabaraTaSvilo, orbelianT mamuli, zogni avidnen zemo qarTlSi, aRarsad darCa Senoba im mxares... iyo cema lekTagan maradis da oxreba saqarTvelosa Sina~. lekianobis winaaRmdeg efeqturi brZolisaTvis aucilebeli iyo fuladi saxsrebi da regularuli jari, ris saSualebac, gamudmebuli brZolebiT dasustebul qarTl-kaxeTs, ar gaaCnda. aqedan gamomdinare, qarTvelma mefeebma gadawyvites am problemis mosagvareblad qveynis gareT moeZebnaT mokavSire; aseTad maT erTmorwmune ruseTi esaxebodaT. amave dros, am mimarTulebiT saswrafod unda mieRoT zomebi, radgan iranis Sahis taxtisaTvis brZola dasasruls uaxlovdeboda. am droisaTvis, upiratesoba moipova zendebis dinastiis warmomadgenelma qerim-xanma, romelmac 1752 w. 25 Sahis taxti daikava da dedaqalaqad Sirazi airCia; marTalia, misi Zalaufleba jer kidev ar vrceldeboda iranis mTel teritoriaze, magram es mxolod drois sakiTxi iyo. XVIII s. 60-iani wlebisaTvis, man yvela mowinaaRmdege CamoiSora da iranis erTpirovnuli mmarTveli gaxda, Tumca Sahis titulze uari Tqva da qveyanas veqilis* (regentis) statusiT marTavda (1763-1779 ww.). Teimurazi da erekle grZnobdnen, rom male iranis axali mbrZanebeli saqarTvelosTvisac moiclida da mis damoukidebel arsebobas ar Seegueboda. 1760 w. aprilSi, Teimuraz II saTanado amaliT ruseTs gaemgzavra. es elCoba miznad isaxavda ruseTisagan lekianobasTan sabrZolvelad jaris, an Tundac mis dasaqiraveblad saWiro Tanxis miRebas; amis sanacvlod ki, Teimurazi imperators sTavazobda iranSi laSqrobis SemTxvevaSi mokavSireobas da iq ruseTisaTvis misaRebi kandidaturis gamefebaSi mxardaWeras. samwuxarod, elCoba uSedegod damTavrda: ruseTi am dros prusiisa da inglisis winaaRmdeg e.w. `Svidwlian omSi~ (1756-1763 ww.) iyo Cabmuli da im xanad es winadadeba misTvis xelsayreli ar iyo; Tumca dokumenturi wyaroebiT dasturdeba, rom saimperatoro karze Teimurazis gegma detalurad ganixiles da samomavlod, Sesaferisi saerTaSoriso situaciis pirobebSi misaRebadac miiCnies. pasuxis molodinSi Teimuraz II mTeli 8 Tvis ganmavlobaSi daayovnes. 1761 w. 25 dekembers ruseTis dedofali elisabedi gardaicvala da qarTvelTa elCobas daxmarebaze sabolood uari ganucxades. rogorc Cans, TeimurazisaTvis es mZime dartyma iyo: 1762 w. 8 ianvars igi uecrad gardaicvala. siSoris gamo misi cxedris saqarTveloSi Camosveneba ver moxerxda da igi astraxanis* miZinebis taZarSi Tavisive simamris _ vaxtang VI-is gverdiT dakrZales. garda imisa, rom elCoba uSedego aRmoCnda, man erekles sxva problemac Seuqmna. kerZod, seriozulad gaurTulda urTierToba iranTan. qerim-xanma erekle TavisTan daibara da elCobasTan dakavSirebiT axsna-ganmarteba moiTxova. ereklem lekebis winaaRmdeg brZola moimizeza da iranSi wasvlas Tavi aarida, samagierod iq uxvi saCuqrebiT datvirTuli elCoba gagzavna, Tan qerim-xanTan werilic aaxla, romelSic Tavs imarTlebda, rom Teimurazis ruseTs wasvla masTan SeuTanxmeblad moxda. ra Tqma unda, aseTi pasuxiT, iranis mbrZanebels igi Tavis erTgulebaSi ver daarwmunebda, amitomac, meti damajereblobisaTvis, mas gaugzavna iranis taxtis erT-erTi pretendenti _ azat-xani, romelic jer kidev 1760 wlidan hyavda datyvevebuli. im xanad. qerim-xansac ar awyobda amierkavkasiaSi axali problemis gamwvaveba, amitomac, am etapze, erekles pasuxiT dakmayofilda; ufro metic, qarTvelTa delegacia Sahma didi pativiT gamoistumra, qarTlkaxeTis erT samefod gaerTianeba scno da, Sesabamisad, aRiara erekles uflebebi ganjisa da erevnis saxanoebze. erekle II-s gaZlierebis kvaldakval, qveynis SigniTac gaaqtiurdnen misi mowinaaRmdege qarTleli Tavadebi, maT kvlav wamoswies qarTlis taxtze 26 `kaxi bagrationebis~ uflebamosilebis sakiTxi, miT ufro, rom ruseTSi egulebodaT `namdvili memkvidre~ _ vaxtang VI-is SviliSvili aleqsandre baqaris-Ze. Aamjerad, Tavadebma saxelmwifo gadatrialeba da mefisa da misi ojaxis mkvleloba dagegmes. SeTqmulebis sulisCamdgmeli gaxda vaxtang VIis ukanono Svili paata batoniSvili. igi jer kidev 1724 w. mamasTan erTad wavida ruseTSi da im droisaTvis kargi ganaTlebac miiRo, Seiswavla samxedro xelovneba, maT Soris _ saartilerio saqme da zarbaznebis Camosxma (samSobloSi dabrunebis Semdeg, mas qvemexebis damzadebis saqme auwyvia). 1752 w. paata batoniSvilma ruseTi unebarTvod datova da saqarTveloSi gamoipara. Teimurazma da ereklem naTesavi didi pativiT miiRes da daabinaves; Tumca Zalian male, ereklem igi RalatSi amxila da erTxans patimrobaSic hyavda. Sewyalebis Semdeg, paata imereTSi gaiqca da iqidan agrZelebda erekles winaaRmdeg brZolas. sainteresoa, rom zogierTi wyaros cnobiT, igi rusuli orientaciis mowinaaRmdege iyo. amas adasturebs misi erT-erTi werilic (Tavisi Zmisadmi), sadac igi ruseTs moixseniebs rogorc `matyuara da samarTlebriv normaTa uarmyofel saxelmwifos, sadac kaci kacad ar aris miCneuli~. paata batoniSvili qerim-xansac eaxla daxmarebis saTxovnelad, magram uari miiRo. uSedego mcdelobis Semdeg, igi kvlav qarTlSi dabrunda da SeTqmulebas Caudga saTaveSi. SeTqmulTa TavSeyris adgili iyo paata batoniSvilis sadgomi _ e. w. `markozaSvilis darbazi~. 1765 wels, roca ukve mzad iyvnen gamosvlisaTvis, isini samSvildelma glexma daTuna feiqarma gasca (misi coli erekles qaliSvilis ZiZa iyo da sasaxleSi cxovrobda, daTuna feiqars davalebuli hqonda, colis daxmarebiT SeTqmulebi sasaxleSi SeeSva). ereklem yvelani Seipyro da sajarod gaasamarTla: saqme darbazma ganixila, damnaSaveebs qoneba CamoarTves da Sesabamisi simkacriT dasajes (paata batoniSvils Tavi mohkveTes). amasTan dakavSirebiT, sainteresoa kidev erTi epizodi: vaxtang VI-is memkvidreebs oficialurad ekrZalebodaT ruseTis datoveba. saeWvo damTxveviT, ruseTidan swored am dros _ 1764 wels gamouSves aleqsandre baqaris-Ze, romelic 1765 wels ukve mozdokSi iyo, magram am droisaTvis SeTqmulebi ukve gasamarTlebulni iyvnen da qarTlis taxtis maZiebelma xelsayrel moments ver Camouswro. samecniero literaturaSi, dokumenturi masalis safuZvelze, dadasturebulia, rom ruseTis mTavroba, saWiroebis SemTxvevaSi, aseTi pretendentebis Tavis sasargeblod gamoyenebas ar Takilobda da e. w. `ormagi standartiT~ moqmedebda. SeTqmulebis aRmofxvris Semdeg erekles winaSe kvlav gadaudebel amocanad rCeboda iranTan diplomatiuri gzebiT mopovebuli warmatebebis SenarCuneba da lekTa sakiTxis sabolood gadaWra. garda amisa, angariSgasawevi iyo TurqeTis poziciac, romlis imJamindeli `keTilganwyoba~ sulac ar niSnavda, rom qveyana momavalSic samudamod iqneboda dazRveuli Turquli agresiisagan. amave dros, Savi zRvis sruteebsa da balkaneTSi TurqeTis gabatonebis Sedegad saqarTvelo 27 dasavleTisagan (evropisagan) izolirebuli iyo, imereTis samefo da misgan faqtiurad damoukidebeli guriisa da samegrelos samTavroebi ki TurqeTis gavlenis qveS iyvnen. saqarTvelos samxreT-dasavleTi nawili (yofili samcxe-saaTabago*) jer kidev XVI saukuneSi miitaca TurqeTma da iq axalcixis Turquli safaSo Camoayaliba, romelic saqarTveloSi TurqeTis agresiis umTavres bazad iqca. aseT pirobebSi qveynis usafrTxoebis dasacavad mcdeloba ar daukliaT aRmosavleT da dasavleT saqarTvelos mesveurebs: 1758 w. Teimurazma, ereklem da imereTis mefem solomon I-ma (1752-1784 ww.) gorSi Sexvedrisas megobrobisa da urTierTdaxmarebis xelSekruleba gaaformes; magram mahmadianur saxelmwifoTa rkalSi moqceuli qveynisaTvis es sakmarisi ar iyo. am situaciidan erTaderTi gamosavali iyo orientacia Zlier mokavSireze, romelic TurqeTisa da iranis mxridan agresiis ganaxlebis SemTxvevaSi, qveyanas mfarvelobas gauwevda da, ufro metic _ adreve dakarguli teritoriebis dabrunebaSic daexmareboda. saamisod xelsayreli viTareba Seiqmna ruseT-TurqeTis 1768-1774 ww. omis dawyebis win. ruseTis didi xnis ocneba iyo Sav zRvaze gasasvlelis mopoveba. amisaTvis is mxolod Sesaferis moments ucdida da saWiro sababs eZebda. saimperatoro karze mSvenivrad icodnen, rom TurqeTTan dapirispirebisas evropa mxars ar dauWerda ruseTs, amitom isini uaRresad did mniSvnelobas aniWebdnen TurqeTis uRelqveS myofi qristiani xalxebis ganmaTavisuflebel brZolas, romelic amjerad moxerxebulad gamoiyenes TavianTi namdvili zraxvebis SesaniRbad: ruseTis mTavrobam mowodebiT mimarTa balkanel da kavkasiel qristianebs, rom igi `iZulebulia~ TurqeTs SeebrZolos `qristianuli sarwmunoebis dasacavad~. am gziT ruseTi gegmavda TurqeTis winaaRmdeg ajanyebis meSveobiT omSi Caeba balkaneTisa da kavkasiis qristiani xalxebi da amiT TurqeTis Zalebi or frontze sabrZolvelad daeqsaqsa. Tavis mxriv, TurqeTi mxardaWerisaken mouwodebda yirimisa da kavkasiis mahmadianebs. omis dawyebis win, ruseTSi darwmunebulni iyvnen, rom imereTis mefe solomon I am konfliqtSi aucileblad CaerTveboda, magram erekle II-is daTanxmeba saeWvod miaCndaT, vinaidan imereTisagan gansxvavebiT, qarTlkaxeTis samefoze TurqeTis gavlena ar vrceldeboda. Saqme is aris, rom am SemTxvevaSi, erekles sakuTari motivi hqonda: ruseTis daxmarebiT igi TurqeTis mier mitacebuli teritoriebis SemoerTebas, War-belaqnis dapyrobas da lekianobis sabolood aRkveTas gegmavda. amave dros, man isic icoda, rom im xanad, irani osmaleTis dasustebisa da amis xarjze qarTlkaxeTis gaZlierebis winaaRmdegi ar iqneboda. Amitom, erekle omSi monawileobaze daTanxmda, mxolod im pirobiT, rom ruseTi saqarTveloSi damxmare jars gamogzavnida. 1769 w. 21 maiss solomoni da erekle erTmaneTs TbilisSi Sexvdnen da erTobliv moqmedebaze SeTanxmdnen. ruseTis mTavrobam miiRo gadawyvetileba 28 imereTSi 400 kaciani razmisa da zarbaznebis gagzavnis Sesaxeb, razmis xelmZRvanelad ki general-maiori, grafi totlebeni daniSna. warmoSobiT germaneli totlebeni sxvadasxva dros msaxurobda saqsoniis*, holandiis, prusiisa* da ruseTis armiebSi. `Svidwliani omis~ dros is ruseTis armiaSi korpusis meTauri iyo da RalatSi mxilebuli (faruli mimowera hqonda fridrix II-Tan da mas samxedro saidumloebebs acnobebda) dasajes; mogvianebiT, ekaterine II-m igi Seiwyala da armiaSic aRadgina. aseTi saeWvo warsulis mqone pirovnebis daniSvniT, ruseTma didi Secdoma dauSva _ Ralatisadmi totlebenis midrekilebam ruseT-TurqeTis mimdinare omSic araerTxel iCina Tavi. 1769 w. agvistoSi rusuli razmi totlebenis meTaurobiT saqarTveloSi Semovida. ereklem igi sagangebo pativiT miiRo da Sexvedrisas Tavisi sabrZolo gegmac gaacno. 26 seqtembers totlebeni Tavisi razmiT imereTSi Cavida da winaswar SeTanxmebuli gegmis mixedviT, solomon I-Tan erTad alya Semoartya Sorapnis cixes,* sadac 23 kaciani Turquli garnizoni iyo gamagrebuli. mokle xanSi solomons dasavleTis mxridan dadianisa da Turqebis SemoWris Sesaxeb acnobes da igi iZulebuli gaxda, maTTan sabrZolvelad wasuliyo. 23 kaciani garnizonis winaaRmdeg brZola ruseTis armiis general-maiors TiTqos ar unda gasWirveboda, magram moulodnelad, 4 dRis Semdeg, totlebenma alya moxsna da imereTidan qarTlSi, kerZod _ cxinvalSi wamovida. aq igi Seudga axalcixeze laSqrobis samzadiss, romlis erT-erT aucilebel pirobad ereklem wamoayena ruseTidan damatebiTi jaris Semoyvana. totlebenma am mimarTulebiT marTlac awarmova saTanado instanciebTan mimowera da 1770 w. 3 TebervlisaTvis saqarTveloSi rusTa jaris raodenoba 1228 kacamde gaizarda, xolo amave wlis 16 marts mozdokisaken* daiZra tomskis polki, romelic saqarTveloSi mxolod ivnisis TveSi Semovida. 1770 w. 17 marts erekle 7 aTasiani jariT da 3 zarbazniT suramSi Cavida, sadac mas totlebeni daxvda 1200 kaciT. rusTa da qarTvelTa erTiani jari qviSxeTisaken gaemarTa. 14 aprils mokavSireebi sadgerSi iyvnen da swored aq iCina Tavi pirvelma uTanxmoebam: totlebenma mefes SesTavaza erTiani jarisa da zarbaznebis nawili sadgeris* cixeSi daetovebinaT. bunebrivia, erekle amaze ar daTanxmda, magram generalma TviTneburad Tavisi gaitana. amis Sesaxeb, erekle erT-erT rus meTaurs swerda: `davuSale, magram Cemi rCeva ar miiRo; rac karavi hqonda, da 6 zarbazani da naxevramdis jari, romelic am xanad oriv saWiro iyo, Cems Seutyobrad daegdo sadgerSi; awyurs rom mivediT, oris karvis meti ara hqonda-ra.~ 17 aprils mokavSireebi awyurs miadgnen. dokumenturi masalis mixedviT, awyurTan totlebeni eqvsasamde jariskaciT da 8 mcireyalibiani qvemexiT mivida. Amjerad, man daiJina awyuris cixis aReba, erekles ki miaCnda, rom gza unda gaegrZelebinaT da safaSos teritoriis siRrmeSi SeWriliyvnen, raTa cixis garnizonisaTvis zurgidan damxmare Zalebisa da sursaTis 29 miRebis saSualeba moespoT. totlebenma aqac Tavisi gaitana da male gamoirkva, rom misi gegma strategiulad uvargisi iyo: arsebuli ZalebiT man ver moaxerxa awyuris cixis srul alyaSi moqceva da axalcixidan misken momavali gzis gadaketva. amiT isargebla axalcixis faSam da 18 aprils cixeSi 2 aTasiani razmi Seiyvana, 19 aprils ki totlebenma moulodnelad miatova brZolis veli da awyuridan wamovida. qveynis interesebidan gamomdinare, ereklem amjeradac didi moTmineba da TavSekaveba gamoiCina, `me mivel da Rrafs (e.i. graf totlebens, l.m.) didad vevedre, _ swerda igi ruseTis vice-kancler golicins, _ da Cemi Tavi viTarca erTi misisa kamandisa oficeri, egreT kamandaSi vaZlive, da mravals vevedre gamobrunebas mterzed...~ magram mefis Txovna totlebenma yurad ar iRo. rusebis wasvlas qarTvelTa jarSi uwesrigoba mohyolia, mteri ki ukve winaswar zeimobda gamarjvebas. ereklem didi ZalisxmeviT moaxerxa jarSi disciplinis aRdgena, amis Semdeg alyis gagrZelebas azri aRar hqonda da qarTvelebma poziciebi datoves. mogvianebiT, erT-erT werilSi erekle amtkicebda, rom totlebeni Tavidanve cdilobda am laSqrobis CaSlas, mas qviSxeTSive etyobodao, rom `didad ezareboda mterze wamosvla~. am mosazrebas oficialuri dokumentebic adastureben: jer kidev 6 aprilis patakiT totlebeni samsaxuridan gaTavisuflebas iTxovda da werda: `umorCilesad gTxovT, aqedan Cqara wamiyvanoT, Cems magivrad Cemi razmi sxva generals CaabaroT... Zala ar myofnis.~ awyuridan erekle qarTvelTa jariT aspinZis mimarTulebiT wavida. axalcixis faSam mTeli Zalebi mis winaaRmdeg daZra, Tan axalqalaqisa da xerTvisis cixeebidan 1500 meomari gamoiyvana qarTvelTaTvis aspinZisaken mimavali gzis gadasaketad. marTalia, qarTvelebma isini sastikad daamarcxes, magram amasobaSi, faSam aspinZasTan 4 aTasian korpuss mouyara Tavi (Turqebis cnobiT es korpusi 8 aTasiani iyo). aspinZis brZola 1770 wlis 20 aprils gaimarTa da erekles samxedro niWis wyalobiT qarTvelebma kidev erTi brwyinvale gamarjveba moipoves. mtris jari ricxobrivad didad aRemateboda erekles Zalebs (mas mxolod 3 aTasi meomari hyavda), amitom man brZolis wina RamiT ramdenime meomari gagzavna, romlebmac mtkvarze gadasasvleli xidis burjebi daazianes, riTac mters ukandaxevis, maSveli Zalebis daxmarebisa da manevrirebis saSualeba mouspo. qarTvelTa jari ereklem sam nawilad ganalaga: marjvena flangze sardali daviT orbeliani daayena, marcxenaze _ Tavisi vaJi giorgi batoniSvili, xolo centrs TviTon xelmZRvanelobda. Ppirvelad Setevaze erekle gadavida da elviseburi moqmedebiT TurqTa da lekTa gaerTianebul Zalebs didi zarali miayena; mterma uwesrigod daiwyo ukandaxeva da miawyda xids, magram dazianebuli xidi Caingra da osmalTa jaris didi nawilic adidebul mtkvarSi daixrCo. qarTvelTa laSqarSi mcire zaralis fonze mtris danakargebi masStaburi iyo: tyveTa CvenebiT, mTeli korpusidan mxolod 13 kaci dabrunebula axalcixeSi; daiRupa maTi mTavarsardali, ramdenime faSa 30 da lekTa meTaurebi, maT Soris _ yvelaze sisxlismsmeli winamZRoli malaCi (koxta-beladi), romelic erekles Tavis xeliT mouklavs. aspinZis brZola qarTveli xalxis istorias SemorCa, rogorc kargad dagegmili, gabeduli, rTuli da brwyinvaled Sesrulebuli samxedro operacia. Tumca, samwuxarod, totlebenis Ralatis gamo es gamarjveba ereklem saTanadod veRar gamoiyena, misi ZiriTadi mizani _ samcxe-javaxeTis dakaveba, _ ganuxorcielebeli darCa. totlebenis mimarT qarTvelTa ganwyobis nimuSad SeiZleba CaiTvalos anton kaTalikosis sityvebi misive werilidan graf n. paninisadmi: `generali, romelic Tavisi ficis sawinaaRmdegod iqceva, generali, romelmac yovelgvari aucileblobis gareSe miatova brZolis veli, _ did zians ayenebs saqarTvelos. es garemoebebi aferxebs Cems Zmas, mefe erekles, romelic mtris winaaRmdeg ibrZvis da (aspinZis) sisxlismRvreli Setakebis Semdeg brwyinvale gamarjvebas aRwevs, da mas mtris winaaRmdeg Semdgomi brZolebisagan akavebs, radgan rusi generali TviTon garbis da rusul jars nebas ar aZlevs, mteri ukuagdos; malavs artilerias, raTa igi mtris winaaRmdeg veravin gamoiyenos, amis Sedegad ki misi imperatorobiTi umaRlesobis samsaxuric ar sruldeba.~ amrigad, aspinZis brwyinvale gamarjvebas ar mohyolia Sesabamisi politikuri warmateba, ufro metic, erekles axali sazrunavi gauCnda. kerZod, totlebenis xelyofisagan sakuTari samefo taxtis dacva gauxda saWiro. man Tavidanve ganWvrita, rom totlebenis saswrafod qarTlSi dabruneba kargs arafers moaswavebda. marTlac, rusma generalma zogierTi opozicioneri qarTleli Tavadis daxmarebiT, saxelmwifo gadatrialebis mowyoba ganizraxa. am mizniT, man daiwyo qarTlis cixe-qalaqebis dakaveba da mosaxleobas aiZulebda, ruseTis imperatoris erTgulebaze daeficaT. amave dros, igi erkles Sesaxeb agzavnida yalb informacias peterburgSi da mizansac miaRwia: saimperatoro kari erekles sawinaaRmdegod ganawyo da Sedegad mis mier mopovebuli marTlac brwyinvale gamarjveba iq sakmaod civad miiRes, imperatricam mosalodneli wyalobis nacvlad, erekles pasuxic ki ar aRirsa; Tumca, saTanado ganxilvis safuZvelze, ruseTSi gadawyvites, rom Tavisi saqcieliT, totlebeni saqarTveloSi `ruseTs ufro sircxvils uxveWda, vidre saxels~ da mis nacvlad sardlad generali a. suxotini daniSnes. amave dros, am ukanasknels aukrZales regularuli samxedro operaciebis Catareba da miTiTeba misces, rom Turqebis winaaRmdeg qarTvelTa ZalebiT mxolod `diversiebi~ moewyo. amiT generals agrZnobines, rom mitacebuli qarTuli miwebis SemoerTeba am etapze ar warmoadgenda ruseTis mizans. ruseTSi aseve ar daugmiaT totlebenis danaSaulebrivi qmedeba, piriqiT _ suxotins ganumartes, rom Tuki totlebenis avanturistuli wamowyeba (imperatoris erTgulebaze qarTvelTa iZulebiT daficeba) xels Seuwyobda TurqeTis winaaRmdeg qarTvelebis mobilizebas, aseTi ram kvlavac gaegrZelebina. instruqciis 31 erT-erTi punqtiT, suxotins foTis xelSi Cagdebasac avalebdnen. amrigad, avanturisti totlebenis gadayenebas ereklesaTvis praqtikulad ar moutania raime SeRavaTi, radgan ruseTis politika saqarTvelos mimarT kvlav ucvleli darCa. aqedan gamomdinare, unda vifiqroT, rom totlebenis piradi uaryofiTi Tvisebebis miuxedavad, misi moqmedeba ruseTis samefo karis mier winaswar sanqcirebuli iyo. 1771 w. maisSi suxotini saqarTveloSi Camovida da ereklesa da solomonTan TaTbiris dros winadadeba wamoayena zafxulSi foTze elaSqraT. man ar gaiTvaliswina erekles rCeva, rom zafxulis klimatur pirobebSi, kolxeTis WaobebSi SeuZlebeli iqneboda jaris warmatebuli moqmedeba. suxotini ar icnobda adgilobriv pirobebs da jiutad icavda mTavrobis instruqcias, romelic, Tavis mxriv, totlebenis uxeiro moxsenebebs eyrdnoboda. garda amisa, igi agrZelebda Tavisi winamorbedis moqmedebis kurss, ar endoboda qarTvel mefeebs, ukavSirdeboda maT moRalate Tavadebs da a. S. Sedegad foTis cixis alyis dros, zafxulis sicxis gamo, jari umZimes mdgomareobaSi aRmoCnda. cieb-cxelebiT daavadda ori aTasamde jariskaci, maT Soris TviTon generalic. oqtomberSi suxotinma foTis alya moxsna, xolo dekemberSi ruseTis xelisuflebam gadawyvetileba miiRo saqarTvelodan jaris gayvanis Taobaze. 1772 w. maisSi, rusTa jarma saqarTvelos sazRvrebi datova. omis pirobebSi mokavSire jaris mier mitovebuli erekle da solomoni didi gansacdelis winaSe aRmoCndnen; gansakuTrebiT mZime iyo erekles mdgomareoba, romelmac metnaklebad mogvarebuli saSinao da sagareo urTierTobebi, riskis qveS daayena. ruseTis gamo, man xelaxla gadaimtera mezobeli mahmadianuri saxelmwifoebi. amrigad, qarTveli mefeebi isev sakuTari Tavis imedad darCnen da kritikuli viTarebidan gamosavlis Ziebas Seudgnen. 1773 w. ereklem da solomonma aRadgines urTierTkavSiris xelSekruleba. amave wlis oqtomberSi, gaerTianebuli jariT javaxeTze gailaSqres da alya Semoartyes axalqalaqis cixes, magram misi aReba veRar SeZles: solomon IIis mZime avadmyofobis gamo imerTa jari ukan gabrunda. ereklem alya moxsna, Tavis jars artaanisa* da axalcixis mxare daarbevina da nadavliT datvirTuli dabrunda qalaqSi. amasobaSi Turqebis waqezebiT, rusTa jaris wasvliT gamxnevebulma mTielebmac dro ixelTes. rodesac erekle axalqalaqTan idga, kaxeTs Warelebi daesxnen, amas mohyva xunZaxis mflobelis _ nursal-begis (igive mucalis) Tavdasxma qiziyze, romelic qiziyelebma, revaz andronikaSvilis meTaurobiT, warmatebiT moigeries da brwyinvale gamarjveba moipoves. amave xanebSi lekebi cxinvalSi SeiWrnen da didZali nadavli da tyveebi Caigdes xelSi, Warelebma ki isev daarbies qiziyi. erekle maT mcirericxovani razmiT daedevna da `Zlierad daamarcxa~. mematianis sityviT, `eseviTarni gamarjvebani mefisa iraklisani uricxvni arian.~ drodadro, mefis brZanebiT qarTvelebi Tavadac gadadiodnen Setevaze 32 da `arbevdnen axalcixisa qveynebs.~ axalcixis cbieri mmarTveli suleimanfaSa ki amiT sargeblobda: qarTvelTa mier miyenebul zarals sulTanTan azviadebda, amave dros _ lekebisagan saqarTvelodan motacebuli nadavlis wilsac iRebda. amis gamo, sulTanma qerim-xans SesCivla: `Sen agiSvia erTi lomi, romel ars saqarTvelos mefe erekle, romelic aoxrebs maradis samflobelosa Cemsao da amis gamo ixarjvis Cemgan ara-mciredi xazinao~ da sTxovda mas, zemoqmedeba moexdina erekleze, raTa am ukanasknels Seewyvita Tavdasxmebi. aRfrTovanebulma qerim-xanma Turme vezirebs mimarTa: `SexedeT mefe erekles, xonTqari daaCoqa da CemTan aCivlebso~; amiT nasiamovnebma, erekles gamougzavna Zvirfasad Semkuli xmali da `cxeni, oqrosa da minanqris iaraRiT Sekazmuli.~ amis Semdeg, TurqeTsa qarTl-kaxeTs Soris zavi damyarda da omamdeli urTierTobebi aRdga. amasobaSi, ruseT-TurqeTis omi dasasruls miuaxlovda; 1774 w. 10 ivliss quCuk-kainarjSi* maT Soris gaformda zavi, romlis 23-e punqtic saqarTvelos Seexeboda: damarcxebuli TurqeTi samudamod xels iRebda imereTis samefos dapyrobaze, misgan xarkis moTxovnaze da imerTa mefis mflobelobaSi myof yvela cixe-simagreze. dokumentSi naklebad iyo gaTvaliswinebuli qarTl-kaxeTis interesebi: am omSi CarTvam erekles uamravi mteri SesZina, Sedegad ki verc mitacebuli teritoriebi daibruna da verc ruseTis mkafiod gamoxatuli mfarveloba miiRo. erTaderTi, rac mis sasargeblod gadawyda, iyo is, rom TurqeTi omSi monawile qarTvelobis mimarT SurisZiebaze uars acxadebda (Tumca lekebis meSveobiT, mas yovelTvis SeeZlo qarTvelebisaTvis samagiero miezRo). amrigad, omis Semdeg, ereklem ase Tu ise moaxerxa urTierTobis dabalanseba iranTanac da TurqeTTanac; amis miuxedavad, lekTa TareSs bolo ar uCanda, aqedan gamomdinare, qarTl-kaxeTis winaSe mwvaved dadga mudmivi jaris Seqmnis problema: saxeldaxelod Sekrebili feodaluri laSqari lekebis winaaRmdeg sabrZolvelad ar iyo efeqturi. 1773 wlis miwuruls ereklem darbazs gansaxilvelad warudgina `ganCineba morige jaris Sesaxeb~, romelic 1774 wlidan ukve ZalaSi Sevida. am kanonis safuZvelze aRweres qarTl-kaxeTis brZolisunariani mamakaci mosaxleoba. yoveli zrdasruli mamakaci valdebuli iyo weliwadSi erTi Tvis manZilze Tavisi xarjiTa da SeiaraRebiT emsaxura morige jarSi. es iyo sayovelTao samxedro begara, sadac gawvevas eqvemdebareboda sazogadoebis yvela fenis warmomadgeneli, maT Soris samefo ojaxis wevrebic. gamonaklisi daiSveboda mxolod qveynisaTvis saWiro profesiis adamianTaTvis (vaWrebi, mewisqvileebi, mwyemsebi da sxva), romelTac SeeZloT salaSqrod gaeSvaT magieri kaci, anu `badali~. radganac laSqarSi `morige~ Tavisi xarjiT midioda, ereklem qarTl-kaxeTis glexoba sursaTis gadasaxadisagan gaaTavisufla. siis mixedviT, xalxis gamocxadebaze pasuxismgebeli iyo mebatone an soflis romelime moxele. mebatone aseve valdebuli iyo saWiro sursaTiTa da iaraRiT moemaragebina `morigeSi~ gamoZaxebuli glexi, Tuki am ukanasknels 33 saamisod sakuTari saxsrebi ar hqonda. `morigeSi~ dagvianebis an argamocxadebisaTvis, saTanado sasjeli iyo dawesebuli: glexebisaTvis gawkepvla, Tavad-aznaurTaTvis _ sapatimro. morige laSqari iyofoda samxedro erTeulebad, romlebsac mefis mier daniSnuli moxele edga saTaveSi. ra Tqma unda, aseTi radikaluri samxedro reformis gatareba iseT tradiciul wodebriv-ierarqiul qveyanaSi, rogoric imdroindeli saqarTvelo iyo, advili ar iqneboda; gansakuTrebiT miuRebeli iyo igi msxvili feodalebisaTvis, amitom, maT wasaxaliseblad erekle Tavisi vaJebiTurT pirveli Caewera morige jarSi. regularuli jaris upiratesoba Tavidanve aSkara iyo: mefes mudmiv mzadyofnaSi hyavda 5 aTasiani laSqari, romelmac erTbaSad aamaRla qveynis Tavdacvisunarianoba; rac yvelaze mTavaria, sabolood iqna aRkveTili lekTa TareSi: `esreT SiSneul iyvnen lekni, rom verRara ikadres gamosvla da esreT damSvidda qarTli, rom diacni Tvinier mamakacisa vidodian.~ morige jars saTaveSi edga erekle II-is vaJi levan batoniSvili. es iyo uaRresad niWieri da energiuli pirovneba, romelic Tavis droze, ruseTSi elCad yofnisas, dainteresda iqauri samxedro-saorganizacio saqmiT da bevri ram Seiswavla. oriode weliwadSi levan batoniSvilma qarTl-kaxeTis teritoria TiTqmis sruliad gawminda moTareSeE lekebisagan. aRsaniSnavia isic, rom ereklem, rogorc niWierma sardalma, isic gaiTvaliswina, rom regularuli jaris Seqmna am etapze sakmarisi ar iyo qveynis winaSe arsebuli mwvave problemebis gadasawyvetad; saWiro oyo am jaris evropul yaidaze mowyoba da, rac mTavaria, _ im droisaTvis maRali donis cecxlsasroli iaraRiT misi aRWurva. amisaTvis aucilebeli iyo samTamadno mrewvelobis ganviTareba, rasac ereklem jer kidev 60-iani wlebis dasawyisSi Cauyara safuZveli: 1763 w. man axtalisa da alaverdis sabadoebSi daiwyo vercxlisa da spilenZis madnis amoReba-damuSaveba. 1768 wlisaTvis erekles ukve hqonda cecxlsasroli iaraRis Camomsxmeli qarxana. erT-erTi ucxoeli mogzauri ioseb de laporti aRniSnavda: `TbilisSi akeTeben zarbaznebs, yumbarebs, Tofiswamals~. istoriulma wyaroebma Semogvinaxes im pirTa vinaobac, vinc 70-ian wlebSi uSualod emsaxureboda saartilerio saqmes, maT Soris iyvnen rogorc adgilobrivi, ise sazRvargareTidan mowveuli specialistebi: giorgi Tarxani, ioseb getingi, paata andronikaSvili, gabriel maiori, ioseb baxutaSvili, Tevdore petriaSvili, stefane meliqovi, giorgi TumaniSvili da sxva. artileriis saamqros, anu arsenals im dros Tofxana ewodeboda. masSi momuSave sxvadasxva xelosnebs erekle didi pativiT epyroboda; mis mier gacemuli uamravi sabuTi mowmobs, rom aqaur muSakebs pirad TavisuflebasTan erTad, didi SeRavaTebic eZleodaT (saxelmwifo begarisagan gaTavisufleba, mzardi anazRaureba da sxva). samxedro wodebis aRmniSvneli saxelebi, mcire gamonaklisis garda, erekles ruseTidan gadmouRia (rusebma Tavis mxriv, isini evropidan Semoitanes). es wodebebia: 34 TofCibaSi, polkovniki, maiori, kapitani, poruCiki, aficeri, serJanti, underaficeri, kaprali, TofCi. TofxanaSi yvelaze did moxeled da sapatio pirad iTvleboda TofCibaSi, anu Tofxanis gamgebeli, romelic saartilerio saqmes maTaurobda. TofCibaSisa da misi moadgilis (naibis) uSualo nebarTviT gaicemoda iaraRi, maTi xelmZRvanelobiT asxamdnen zarbaznebs, amasTanave, isini amzadebdnen saartilerio saqmis specialistebs da msrolelebs (mezarbazneebs). garda fuladi anazRaurebisa, Tofxanis xelosnebi sakvebiTac _ e. w. ulufiTac maragdebodnen. XVIII s. 80-ian wlebSi, erekles 12 adgilobrivi warmoebis zarbazani hqonda. garda amisa, artileriisaTvis saWiro tyvia-wamali da asafeTqebeli masala agreTve TbilisSi mzaddeboda. Tavidan es dargi kerZo pirTa xelSi iyo _ qalaqeli xelosnebi amzadebdnen da TviTonve hyiddnen tyvia-wamals; Sesabamisi brZanebiT, ereklem Tofiswamlisa da gvarjilis damzadeba-gayidvis ufleba erT pirovnebas _ moqalaqe TayuaSvils gadasca, romelic valdebuli iyo mxolod saxelmwifo dakveTa daekmayofilebina. am gziT ereklem am dargis monopolia xelSi aiRo da mokle xanSi saTanado Sedegic saxeze iyo: 1796 wlisaTvis Tofiswamalze da gvarjilaze saxelmwifo dakveTac Sesrulebula da imdeni Warbi produqciac uwarmoebiaT, rom TayuaSvils mefisagan kerZo gayidvebis uflebac miuRia. Tofiswamlis qarxana avlabris cixis axlos mdebareobda. saartilerio iaraRis danergvasTan erTad, erekles SeumuSavebia axali sabrZolo taqtikac; amis Sesaxeb warmodgenas gviqmnian is saarqivo dokumentebi, romlebic Seicaven mefis pirdapir miTiTebebs brZolis win an misi msvlelobisas: `Tu isini gamovidnen... Tqven mindorze Sebmas ecadeniT, kinklaobasa da imaTsaviT Tofebis miSvelebas daexseniT; Tqven erTianad Tqvenis ZaliT, RvTiT, miaweqiT da zarbaznebi win miiZRvaneT, cxenianic rom daaqveiToT da ise mixvideT, zarbaznebic win miimZRvaroT da omi zarbaznebs daacadoT. Cveni goneba amas umjobesad xedavs, rom RvTiT, am gziT SeebaT... Tqven rom ar auCqardeT, daacadoT, isini Tqvenze moiyvanoT da Tqven ki imaTze ar mixvideT, _ ase sjobs, rom isini Tqvenze mosvliT daRaloT da, RvTiT, Tqven im daRaluls erTianad SeebaT: isini aqeT-iqidan mogetanebian, Tqven zarbaznis srolis mets nuras iqT; isini amaSi daiRalvian, masukan erTianad miaweviT da, RvTiT, Tan gaitanT~. amrigad, brZolis dros erekle pirvel rigSi sazarbazne cecxlis gaxsnas brZanebs, Semdeg ki demoralizebuli mtris jars Tavisi dasvenebuli ZalebiT erTianad utevs. garda amisa, siaxle iyo agreTve zarbaznebis ganlageba qveiTi jarebis win da ara maT ukan (rogorc es adre iyo miRebuli). rogorc Cans, sakuTari sabrZolo gamocdilebidan gamomdinare, erekle amjobinebda brZolis dawyebas sazarbazne SeteviT, romelic mtris jarSi elvisebur destabilizacias iwvevda. `morige~ jaris wyalobiT qarTl-kaxeTSi damyarebuli mSvidobiani cxovreba didxans ar gagrZelebula. 1781 w. levan batoniSvilis uecarma 35 sikvdilma ara marto am samxedro formirebas, aramed mTel saqarTvelos gamanadgurebeli dartyma miayena. oman xerxeuliZis cnobiT, am tragedias saqarTvelos mtrebSic ki gulwrfeli sinanulis grZnoba gamouwvevia; `moukvda erekles saxelovani da mravals brZolazed didad mxned gamoCenili Svili Tvisi levan. esma ra ese faSasa axalcixisasa, sTqva: xnierebisa Jamsa mefesa erekles mxari moeSalao, rom amisTana vaJkaci Svili moukvdao, romelic saqarTvelos oTxkuTxe farda iyovo da axla qarTls farda aexada pirsao.~ `morige~ jari levan batoniSvilis daRupvisTanave ar gauqmebula, magram moRalate Tavadebis wyalobiT, mokle xanSi, misi marTvis saTaveSi angarebiani moxeleebi moeqcnen, romlebmac es SesaniSnavi wamowyeba sakuTari Semosavlis wyarod gadaaqcies (magaliTad, qrTamis meSveobiT, esa Tu is Tavadi, Tavisi ymebiTurT advilad axerxebda `morigeobidan~ Tavis daRwevas), danarCeni batoniSvilebi ki naklebad zrunavdnen mis SenarCunebaze. marTalia, `morige~ jari brZanebiT arasodes gauqmebula, magram droTa ganmavlobaSi igi TandaTanobiT Semcirda da bolos mTlianad daiSala. XVIII s. 70-ian wlebSi azerbaijanel xanebs Soris erekles saxifaTo konkurenti gamouCnda yuba-darubandis* mflobelis _ faTali-xanis saxiT, romelic azerbaijanis saxanoebis garTianebisaTvis ibrZoda. faTali-xani amierkavkasiis regionSi erekles pirvelobas ecileboda da am mizniT mahmadianuri saxanoebisa da lekebis gaerTianebas cdilobda qristiani qarTvelebis winaaRmdeg sabrZolvelad. erekles qveSevrdom erevnisa da ganjis saxanoebs ki daumorCileblobisaken mouwodebda. ereklem droulad miiRo sapasuxo zomebi: 1778 w. man erevneli husein-ali-xanis gandgomis Sesaxeb Seityo da Tavisi jariT erevnisken wavida. huseinma mosaxleoba daxizna da TviTon cixeSi Caiketa, Tumca maleve danebda erekles da 40 aTasi maneTi xarkic gadauxada. 1779 w. 19 marts iranSi qerim-xani gardaicvala da Sesabamisad, amierkavkasiaSic daiZaba mdgomareoba. ereklesa da faTali-xans Soris urTierToba gamwvavda. am ukanasknelis mcdelobiT, erevnisa da ganjis xanebi isev ganudgnen erekles. Samagierod ereklem kavSiri Sekra yarabaRel ibreimxanTan. erToblivi ZalebiT, maT ganja daipyres da adgilobrivi xani gaaZeves. amieridan, ereklesa da ibreim-xanis mier daniSnuli moxeleebi ganjas saziarod marTavdnen. amasobaSi erevnis xanic ajanyda da xarkis gadaxdaze uari ganacxada. 1779 w. 29 agvistos ereklem 8 aTasiani jariT erevnis cixes alya Semoartya; mogvianebiT, mas ibreim-xanis mier gamogzavnili ganja-yarabaRis jaric SeuerTda. mwvave brZolebis Semdeg, erevnis xani danebda da patieba iTxova, magram erekle moRalate xanis Semorigebas aRar apirebda da erevnis saxanos sabolood dapyroba gadawyvita. swored am dros, mas Seatyobines, rom ruseTidan saeWvod `gamoSvebuli~ qarTlis taxtis pretendenti aleqsandre batoniSvili (vaxtang VI-is Zis _ baqaris vaJi), romelic aqamde iranSi imyofeboda, 36 imereTSi Cavida. am dros, moRalate TavadTa mcdelobiT, ereklesa da solomons Soris urTierToba garTulebuli iyo da erekles mowinaaRmdegeni amiT sargeblobdnen. mefis erTgulma pirebma erekles SeuTvales: `moeSvele qarTls, Tu ara saqarTvelo airivao.~ ereklem saswrafod qarTls miaSura da energiuli RonisZiebebiT gandgomili Tavadebis morigi SeTqmuleba aRkveTa. miuxedavad amisa, mdgomareoba kvlav daZabuli iyo: aleqsandre batoniSvili brZolas ar wyvetda, imerTa mefis garda mas aSkarad mxarSi edga ruseTi, romelic qarTl-kaxeTTan urTierTobisas araerTxel mimarTavda e. w. ormagi standartis politikas; garda imisa, rom cbierad manipulirebda qarTlis taxtis maZieblebiT, ruseTis xelisufleba `megobruli mfarvelobisa da daxmarebis~ Sesaxeb carieli dapirebebis fonze qarTl-kaxeTis interesebis sazianod moqmedebda. amis TvalsaCino nimuSia rusebis mier miRebuli zomebi erekles axali wamowyebis winaaRmdeg, romelic iTvaliswinebda mosaxleobisagan daclili qarTl-kaxeTis zogierT kuTxeSi Crdilo kavkasiel mTielTa Casaxlebas. ruseTis mier ganxorcielebulma kolonizaciam Cerqezebisa da yabardoelebis gaafTrebuli winaaRmdegoba gamoiwvia. primitiuli SeiaraRebis miuxedavad, isini gmirulad ibrZodnen kazakTa axalSenebisa da ruseTis jarebis winaaRmdeg. Tavis mxriv, ruseTi maT gaugonari sisastikiT uswordeboda. 1778 w. erekle gamoexmaura yabardoelebis Txovnas da maT suram-qviSxeTis midamoebSi dasaxlebas Sehpirda, magram ruseTma orjer CaSala es SeTanxmeba. Pirvelad, rusma samxedroebma erekles wargzavnilebi daapatimres, yabardoelebi ki sastikad dasajes. meored, 1780 wels, moaxalSeneTa 800 komli mozdokidan ukan gaabrunes, cota xanSi ki aseve moeqcnen yabardoelTa kidev 500 komls. erekles mier maT gadmosayvanad darialisken gagzavnili samxedro razmi ukan gamobrunda. ruseTi amasac ar dasjerda da Crdilo kavkasielebs qarTvelTa laSqarSi qiriT samsaxuric aukrZala. amrigad, erTmorwmune `mfarveli~ ruseTis wyalobiT, ereklem dakarga is erTaderTi damxmare Zala, romlis meSveobiTac aqamde warmatebiT umklavdeboda sxavadasxva juris mtrebs. erekles dasustebisaken iyo mimarTuli ruseTis sxva nabijebic da es arc iyo gasakviri: imperiuli gegma, romelic Sav zRvaze gabatonebas gulisxmobda, ver dauSvebda qarTl-kaxeTis mefis xelisuflebis gaZlierebas, rasac momavalSi saqarTvelos gamTlianeba mohyveboda. amitomac, ruseTi Segnebulad cdilobda daesustebina erekle ara marto samxedropolitikuri, aramed ekonomikuri TvalsazrisiTac. am mizans emsaxureboda ruseTis mier faTali-xanis daufaravi mxardaWera, Sesaferis momentSi aleqsandre batoniSvilis ruseTidan gamoSveba, Crdilo kavkasiidan damxmare Zalis dablokva da a. S. ruseTis xelisufleba ukve daufaravad cdilobda SeezRuda erekle, romlis damoukidebeli politikac mas aRar awyobda. qarTl-kaxeTs igi amierkavkasiaSi sakuTari gabatonebis erT-erT saSualebad 37 aRiqvamda da am miznis misaRwevad, ukan araferze ixevda. amis damadasturebelia Tundac is, rom rodesac 1776 w. qarTlSi, feodalTa erTma jgufma zaal orbelianis meTaurobiT, mefis winaaRmdeg SeTqmuleba moawyo, aRmoCnda, rom masSi ruseTis agenti, vinme bakuninic monawileobda. amrigad, XVIII s. 80-ian wlebSi ruseTis diplomatia ukve yvelanair saSualebas iyenebda, raTa erekle Tavis qveSevrdomobaze daeTanxmebina. am mizniT iyenebda igi faTali-xansac da aleqsandre batoniSvilsac. 1781 w. am ukanasknelma imereTi datova da Crdilo kavkasiis gavliT faTali-xanTan Cavida. amieridan erekles ori dauZinebeli mteri erTad Seikra da mas seriozuli safrTxe daemuqra. am kavSiris winaaRmdeg realuri daxmareba mxolod ruseTis xelisuflebas SeeZlo. Seqmnil viTarebaSi, ereklem yvela gza mosinja, maT Soris _ TurqeTTan kavSiri, evropis saxelmwifoTa meTaurebTan urTierTobis damyareba da samxedro daxmarebis Taobaze maTTan mimowera da a. S., magram misi yvela mcdeloba uSedegod damTavrda. aseT pirobebSi igi iZulebuli gaxda ruseTis mfarvelobis miRebaze daTanxmebuliyo. ra Tqma unda, man kargad icoda, rom am sami agresiuli saxelmwifodan saqarTvelos damoukideblobas arc erTi ar Seegueboda, magram meore mxriv, im etapze qveyana aucilebeli sasicocxlo arCevanis winaSe idga. erTmorwmune ruseTis mfarvelobaSi SesvliT erekle imedovnebda, rom saqarTvelos daicavda mahmadianuri iran-TurqeTis agresiisagan; garda amisa, ruseTis daxmarebiT daibrunebda mitacebul teritoriebs da saqarTvelos gaaerTianebda, da bolos, igive ruseTis meSveobiT, aRadgenda evropis qveynebTan urTierTobas. ruseTis saimperatoro karze 1782 w. 21 dekembers gagzavnil dokumentSi man mkafiod Camoayaliba Tavisi moTxovnebi da winadadebebi. 1783 w. 24 ivliss Crdilo kavkasiaSi mdebare georgievskis cixe-simagreSi Sedga xelSekrulebis anu `megobrobiTi traqtatis~ xelmoweris procedura (SemdgomSi mas `georgievskis traqtatis~ saxeliT moixsenieben). am dokumentis ZaliT qarTl-kaxeTis mefe ruseTis mfarvelobaSi Sesvlas aRiarebda da uars acxadebda nebismieri sxva saxelmwifos vasalobaze. sanacvlod, ruseTis xelisufleba `saukunod~ aRiarebda qarTl-kaxeTis samefo taxtze ereklesa da misi STamomavlebis uflebas. taxtze asvlisas qarTl-kaxeTis mefeebs ruseTis imperatorisagan unda mieRoT samefo regaliebi* (gvirgvini, sigeli da droSa ruseTis imperiis gerbiT, romelSic qarTl-kaxeTis samefo gerbi iyo Caxatuli) da mis erTgulebaze daeficaT. qarTveli mefeebi uars ambobdnen damoukidebel sagareo politikaze da am sakiTxSi ruseTis imperatoris TanxmobiT unda emoqmedaT. Tavis mxriv, ruseTi pirobas debda, rom saqarTvelos daexmareboda dakarguli teritoriebis dabrunebaSi. imperatori qarTlkaxeTis mefes saukuno mfarvelobas aRuTqvamda da pirobas debda, rom saqarTvelos mters Tavis mtrad igulebda. saqarTvelos usafrTxoebis dasacavad ruseTi aq mudmivad iyoliebda qveiTTa jaris 2 batalions 4 38 zarbazniT, xolo saomari situaciis SemTxvevaSi, valdebuli iyo damatebiTi samxedro Zala gamoegzavna. umTavresi mizezi, romelmac erekle II-is mier am gadawyvetilebis miReba ganapiroba, iyo iseTi sagareo-politikuri orientaciis arCeva, romelic qveyanas mSvidobas moutanda da uzrunvelyofda mis ganviTarebas evropuli gziT. aRsaniSnavia, rom erekle guldasmiT ecnoboda traqtatis pirobebs. ruseTis warmomadgenlebi yovel Rones xmarobdnen, raTa es aqti droulad gaformebuliyo, Tumca TviTon sulac ar Cqarobdnen erekles mTavari moTxovnis Sesrulebas, romelic kavkasiidan aleqsandre batoniSvilis gaZevebas gulisxmobda. SemTxveviTi ar iyo, rom es ukanaskneli faTali-xanma ruseTs mxolod `georgievskis traqtatis~ xelmoweris Semdeg _ 1783 w. noemberSi gadasca. amrigad, 1783 w. traqtatis wyalobiT ruseTma uomrad gadalaxa kavkasioni da amierkavkasiaSi Zalze moxerxebuli placdarmi miiRo. amave wlis 2 noembers rusTa jaris 2 batalioni TbilisSi Semovida. am yvelaferma saqarTvelos mezobeli mahmadianuri samyaros SeSfoTeba gamoiwvia. amieridan ruseTi uSualod daupirispirda TurqeTs, romelmac Sesabamisi reagireba moaxdina: am SemTxvevaSi azerbaijanul saxanoebze zemoqmedebisaTvis mas garkveuli upiratesoba hqonda sarwmunoebrivi siaxlovis TvalsazrisiT. swored am faqtoris gamoyenebiT, TurqeTma Riad mouwoda azerbaijanel da daRestnel xanebs saqarTvelos winaaRmdeg erTiani brZolisaken. qarTl-kaxeTis mdgomareoba dRiTidRe uaresdeboda. rusTa jaris 2 batalioni saqmes ver Sveloda, gansacdelis winaSe mdgari erekle damatebiTi jaris gamogzavnas iTxovda, magram “mfarveli” mxolod gamamxnevebeli sityvebiTa da dapirebebiT pasuxobda da xelsayrel moments eloda winaswar dasaxuli miznis gansaxorcieleblad. aSkara iyo, rom saqarTvelos `gaerTianebisa da gaTavisuflebis~ miseuli gegma sinamdvileSi mxolod imperiis sazRvrebis gafarToebas gulisxmobda: es iyo ruseTis brZola saqarTvelos `mSvidobiani~ miTvisebisaTvis. yovelive amis Sedegad, erekles aqamde misi erTguli xanebic ki aumxedrdnen _ ganudga SuSis (yarabaRis) xani, romelmac ganjidan gamoaZeva erekles warmomadgeneli, xarkis gadaxdaze uari Tqva erevnis xanma da a. S. am yvelafris moTave iyo axalcixis faSa suleimani, romelmac Tavisi teritoria kvlav lekebis placdarmad aqcia; `lekianoba~ kidev ufro uaresi formiT ganaxlda: amjerad erekle traqtatis pirobebiT iyo SeboWili, mas ar hqonda ufleba SeWriliyo im saxelmwifos sazRvrebSi, romelTanac ruseTs zavi hqonda gaformebuli, axalcixis safaSo ki TurqeTs ekuTvnoda. erekle daJinebiT moiTxovda ruseTisagan saTanado zomebis miRebas, magram Sedegi ar Canda. 1784-1785 wlebSi qarTvelTa jarma 2 rusul batalionTan erTad ramdenime SeteviTi operacia ganaxorciela. met-naklebi warmatebis miuxedavad, am brZolebSi didi iyo qarTvelTa msxverpli. 1784 w. 39 mokavSireebma War-belaqans Seuties da sof. muRanlosTan* 5 saaTian brZolaSi gaimarjves. lekebma aq 200, xolo qarTvelebma da rusebma mxolod 40 meomari dakarges. 1785 w. ereklem Tavisi gavlenis aRdgenis mizniT, ganjis saxanoze gailaSqra. mis winaaRmdeg gamovida faTali-xani, romelmac piroba wamoayena, rom ganjas im SemTxvevaSi daTmobda, Tu erekle mas ziarad dauTmobda yarabaRis saxanos. amaze erekle ar daTanxmda, magram iZulebuli gaxda, ganjis alya moexsna da jarebi yarabaRis saxanosaTvis mieSvelebina. sabolood, man mainc moaxerxa ganjis damorCileba, magram dapirispireba mainc grZeldeboda, ruseTi ki mxolod diplomatiuri `svlebiT~ ifargleboda. 1785 w. martSi axalcixidan lek-osmalTa erTiani laSqari daiZra da Tbilisidan 25 km-ze sof. durnuks daesxa; 20 kaci mokles da 200 daatyveves. amis Semdeg sof. tabaxmelas daecnen, magram ereklem SeZlo maTi damarcxeba. imave wlis aprilSi axalcixis faSam kvlav gamoistumra `1500 leki da 500 TaTari qarTlis wasaxdenad.~ 600-mde tyviTa da didi nadavliT datvirTul mters rusebma da qarTvelebma suramTan gza Seukres da sastikad daamarcxes. amave wlis maisSi lek-osmalTa jarebma kidev erTi marcxi iwvnies. miuxedavad epizoduri warmatebebisa, qarTl-kaxeTi veRar audioda gamudmebul brZolebSi gaRebul msxverpls, saSiSroeba ki ufro da ufro matulobda; 1785 w. seqtemberSi daRestnidan 20 000 kaciani rCeuli jariT omar-xani daiZra da alazani gadmolaxa. ereklem dazvervis saSualebiT adreve Seityo, rom omar-xani jars agrovebda da winaswari zomebic miiRo: Tbilisi gaamagra, mosaxleoba daxizna, rusTa jari qiziySi gagzavna, TviTon ki jaris nawiliTurT Telavs dadga, magram cbierma xanma xma gaavrcela, rom faTali-xanis winaaRmdeg agrovebda jars, `ficiT mogvatyuao~, _ werda mogvianebiT erekle. axalcixidan lek-osmalTa mosalodneli Tavdasxmis gamo, erekle moerida qarTlidan jarebis daZvras, raTa qveyana ormxrivi dartymis qveS ar aRmoCeniliyo. mefe siRnaRSi Cavida jaris Sesakrebad, magram mosavlis aRebis dro iyo da xalxis mobilizebis procesi gaWianurda. amasobaSi omar-xanma ioric gadmolaxa da cru manevriT mowinaaRmdeges moaCvena, TiTqos Tbilisisken modioda. roca rus-qarTvelTa erTiani jari Tbilisisken daiZra, omar-xanma gezi Seicvala, mtkvari gadalaxa da borCaloSi* SeiWra. xarebSebmuli artileriis gamo mokavSireebs swrafad svla uWirdaT da roca md. algeTs miadgnen marneulTan, aRmoCnda, rom lekebs erTi dRis savalze gaeswroT. amasobaSi omar-xani axtalaSi avida, naRmiT aafeTqa iqauri cixe, romelsac mcirericxovani garnizoni icavda da miwasTan gaaswora axtalis vercxlis sabadoebi. xelCarTul brZolaSi axtalis damcvelebma samasamde leki mokles, magram gacilebiT mravalricxovani mtris damarcxeba yovlad SeuZlebeli iyo. omar-xanma 800-mde tyve gaitaca da axalcixeSi gadavida. axtalis sabadoebis ganadgurebiT, qarTl-kaxeTis samefos aunazRaurebeli zarali miadga; marTalia, mogvianebiT maTi aRdgena 40 moxerxda, magram madnis warmoeba Zvelebur simZlavres veRar daubrunda. garda imisa, rom saxelmwifom 100 aTasamde maneTis zarali ganicada, erekle iZulebuli gaxda, rom omar-xanisaTvis yovelwliuri jamagiris (5 000 maneTis odenobiT) daniSvniT eyida mSvidoba. am marcxis Semdeg, ereklem Tavis mimarTvaSi ruseTis xelisuflebas garkveuli pasuxismgebloba daakisra: Seaxsena ra mis mier nakisri valdebulebebi, xazi gausva imasac, rom `qveyana arasodes aseT gansacdelSi ar Cavardnila,~ rac mas ruseTTan dakavSirebis gamo moevlina. ruseTis mTavroba ki am yvelafers kvlav dapirebebiT pasuxobda. sagulisxmoa, rom ruseTSi Tavisi despanisadmi gagzavnil erT-erT werilSi (1786 w. agvisto) erekle isev cdilobda saimperatoro karisaTvis Seexsenebina pasuxismgebloba yovelive imaze, rac saqarTveloSi xdeboda: `nurc aTqmevinebT visme amasa, rom didis eketerines xelmwifobaSi ruseTis SeerTebis mizeziT mouSveleblobiT daiqca saqarTvelo... ra vqna, me bevris imedi mqonda Tqvenisgan da kidec maqvs. maS visTan mivideT da vis gamoucxadoT Cveni tkivili: osmaleTTan mivide _ mimiSveben? yizilbaSebTan mivide _ Semiwynareben? daRistnelebTan mivide _ mimiReben? maS visi sasoeba mqondes, Tu ara ruseTis didebulis xelmwifisa... vis unda mivmarTo da vis unda vawyino Tavi?~ erekles mier SemdgomSi gatarebuli RonisZiebebidan gamomdinare, sruliad naTeli xdeba, rom mefis TiTqosda sasowarkveTili toni mxolod diplomatiuri etiketisaTvis iyo gamiznuli, sinamdvileSi ki, ruseTs SefarviT mianiSnebda, rom misi `mfarvelobis~ wyalobiT, qarTlkaxeTis mdgomareoba gacilebiT gauaresda. sakuTari Tavis imedad darCenil erekles ki danebeba arc ufiqria da damoukideblad ganagrZo moqmedeba: man molaparakeba gamarTa axalcixis faSasTan da 1786 w. 12 seqtembers masTan samSvidobo xelSekrulebac gaaforma. Amieridan, mxareebi wyvetdnen dapirispirebas; erekle pirobas debda, rom Tavis samefoSi ukve arsebuli rusis jaris garda mets aRar Semoiyvanda, axalcixis faSa ki, sulTnis jarebs qarTl-kaxeTis sazRvrebidan moaSorebda da lekTa moTareSe razmebs aRar Seikedlebda. amrigad, ereklem qveynis samxreTi sazRvrebis usafrTxoebas miaRwia da axla ukve SeeZlo danarCeni problemebis mogvarebaze efiqra. pirvel rigSi mas urCi qveSevrdomebi unda daebrunebina da amierkavkasiaSi Tavisi Cveuli gavlena aRedgina. ereklem icoda, rom axalcixis safaSosTan damyarebuli mSvidobiani urTierToba droebiTi iyo da didxans ver gastanda, amitom mas swrafad da gonivrulad unda emoqmeda. am droisaTvis saqarTveloSi ukve iyo informacia ruseT-TurqeTis mosalodneli omis (1787-1791 ww.) Sesaxeb. TurqeTis xelisuflebam Tavisi momxre xanebis meSveobiT gaaZliera kontroli amierkavkasiis regionze, qarTl-kaxeTTan misi `megobruli~ urTierToba ki Seqmnili viTarebiT iyo nakarnaxevi da misi bolomde ndoba ar SeiZleboda. es kidec daadastura movlenaTa Semdgomma ganviTarebam: oman xerxeuliZis gadmocemiT, axtalis darbevis Semdeg, omar-xanma axalcixeSi 41 gamoizamTra, 1786 wlis zamTris dasawyisSi, ereklesTan SeTanxmebis Semdeg axalcixis faSam igi gamoistumra. omar-xani qarTls moerida da erevnis qedis gavliT yarabaRSi Cavida; aq mas SuSis xani miegeba, `miiyvana didi pativiT da yarabaRSi daayena jariTa TvisiTa~. rogorc ki amis Sesaxeb Seityo, 1787 w. zafxulSi, erekle rusTa da qarTvelTa erTiani jariT moRalate ganjisa da yarabaRis xanebis dasasjelad gaemarTa. mematianis gadmocemiT, mas agreTve `omar-xanis Seyra da brZola surda, magram is mefe erekles eSiSvoda, sul erideboda da ise cdilobda siarulsa, rom mefis jari arsad Semeyaroso~. rusebTan erTad, ereklem ganjis saxanoze gailaSqra, yarabaRelebi ki iulon batoniSvilma daamarcxa qarTvelTa jariT. samxedro operaciis damTavrebamde, jer kidev ganjaSi yofnisas, rusTa jaris meTaurs imperatoris brZaneba mouvida saqarTvelos saswrafod datovebis Taobaze. erekle bevrs ecada, aTiode dRiT mainc SeeCerebina rusebi, magram verafers gaxda. rusuli jaris wasvlis Semdeg, ereklemac Sewyvita laSqroba (mogvianebiT man mainc daimorCila ganja). ruseTis xelisuflebam jaris gayvana imiT axsna, rom TurqeTis winaaRmdeg omSi amierkavaksiis frontis CarTvas ar apirebda, radganac dRis wesrigSi mxolod yirimis sakiTxi idga. marTlac, es omi 1791 w. dasrulda da zavic ise daido, rom saqarTvelos arc erTi punqti ar Sexebia. Sesabamisad, axalcixis safaSos SemoerTebis sakiTxic, romelic ereklesaTvis mTavari argumenti iyo traqtatis gaformebisas, kvlav gadaido da es moxda maSin, rodesac omis msvlelobisas, ereklem araerTgzis Seaxsena `mfarvels~ mis mier nakisri valdebulebani, mitacebuli teritoriebis saqarTvelosTvis dabrunebis Taobaze. isic unda aRiniSnos, rom am omis dros, axalcixis safaSosTan miRweuli `megobruli SeTanxmeba~ mainc dairRva: ufro meti agresiulobiT ganaxlda axalcixidan gadmosul lekTa Tavdasxmebi, `iyo xdomva* lekTagan axalcixiT da ryvnidian qarTlsa~; Tumca amjerad, traqtatis Tanaxmad, erekles SeeZlo ruseTTan saomar mdgomareobaSi myofi mtrisaTvis samagiero miezRo. 1789 wels misma SviliSvilma _ daviTma 1000 kaciani razmiT daarbia yarsi* da sastikad daamarcxa TurqTa mdevari razmebi. amave wels lekebi saguramos daesxnen Tavs, mefis Ze iuloni maT ivris napirebTan daxvda da mTeli nadavli waarTva. amave wels lekTa da osmalTa erTianma jarma rusTavi daarbia; ereklem maT daviT batoniSvili daadevna, romelmac javaxeTamde misdia mters da naalafari daayrevina, Tavdamsxmelebma amjeradac axalcixes Seafares Tavi. aseT viTarebaSi, qarTl-kaxeTis samefos axali, gacilebiT mrisxane Zala daemuqra iranis mbrZaneblis _ aRa-mahmad-xan yajaris saxiT. qerim-xan zendis gardacvalebis Semdeg (1779 w.), Sahis taxtisaTvis dawyebulma mravalwlianma brZolam mTeli irani moicva; erTmaneTs daerivnen zendebis sagvareulos wevrebic. sabolood, am dapirispirebaSi ori ZiriTadi mowinaaRmdege gamoikveTa: luTf-ali-xan zendi da aRa-mahmad-xan yajari. 42 1792 wlisTvis am ukanasknelma mowinaaRmdegeze gadamwyveti gamarjveba moipova, xolo 1794 w. Tavisi Zalaufleba ukve iranis mTel teritoriaze gaavrcela. saqarTveloSi kargad icodnen, rom Sinaomebis dasrulebisTanave, iranis axali Sahi kvlav wamoayenebda pretenziebs amierkavkasiaze; amitom iyo, rom qarTl-kaxeTidan zedized igzavneboda moxsenebiTi baraTebi peterburgSi. pirvel xanebSi, sanam mTel irans daimorCilebda, aRa-mahmad-xani erekles megobrobas eficeboda; magaliTad, jer kidev 1786 w. dekemberSi, man Tavadi ciciSvilis piriT, erekles sityvierd SemouTvala: `me TqvenTan didi dostobisa da megobrobis mondome var; msurs, rom me da Sen Sua siyvaruli da megobroba iyos... da adribeJanis (samxreT azerbaijani, l.m.) alagebi, romelic Tqveni mxare-provinciebi iyos, TqvenTvis miiReviT samkvidrod, rogorc erevani giWiravT~. iraneli politikosebis cbiereba da veragoba kargad iyo cnobili da am sityvebs saqarTveloSi, aramcTu politikosi, ubralo mokvdavic ki ar daijerebda. miT ufro, rom azerbaijanis saxanoebi, romlebsac cbieri yajari ase guluxvad uTmobda erekles, 1786 wlisaTvis arc mas emorCilebodnen da arc mis mowinaaRmdege zendebs. ruseTis daxmarebis molodinSi, qarTl-kaxeTis xelisufleba Tavis mxriv aqtiurobda: agenturis warmatebuli muSaobis wyalobiT, samefo kari detalurad iyo informirebuli iranSi mimdinare movlenebis Sesaxeb, am informacias ki organizebulad awvdidnen ruseTis mTavrobas. garda amisa, erekle piradad ekaterine II-s ugzavnida moxsenebiT baraTebs. aRa-mahmadxanis Tavdasxmis saSiSroeba jer kidev 1786 w. arsebobda: wlis dasawyisSi Tavisi laSqriT igi samxreT azerbaijanisaken daiZra da aqauri xanebi TavisTan daibara morCilebis pirobis dasadebad. YyarabaRisa da erevnis xanebis garda, mas yvelani usityvod eaxlnen. aRa-mahmad-xanma maT mZevlebi gamoarTva, yovelwliuri xarki Seawera da erTi wlis gadasaxadi winaswar gamoarTva. amis Taobaze erekle ruseTSi myof Tavis warmomadgenels swerda: `Cemi azriT, misi aseTi moqmedeba miznad unda isaxavdes Cvens winaaRmdeg gamolaSqrebas~. Tumca aRa-mahmad-xans am droisaTvis jer iranSic ar hqonda poziciebi saTanadod gamyarebuli. zendebis memkvidreTa sabolood dasamarcxeblad, mas kidev TiTqmis oTxi weli dasWirda. meore mxriv, azerbaijaneli xanebis usityvo kapitulaciis miuxedavad, man yvelaze ukeT icoda, rom arc erTi maTgani saimedo vasali ar iqneboda; amitomac iyo, rom maTgan laSqrobaSi jariT daxmareba ar mouTxovia, mxolod xarks arTmevda da amiT sakuTar xazinas avsebda. qarTl-kaxeTSi iranis Zveli gavlenis aRdgenamde ki jer sakuTriv iranis saxelmwifos aRdgena iyo saWiro, es ki did Zalisxmevas moiTxovda. rogorc SemdgomSi aRmoCnda, aRamahmad-xani saqarTveloze Tavdasxmas didi sifrTxiliT ekideboda da es gadawyvetileba mxolod mTeli rigi winaswari zomebis Semdeg miiRo. 1793 w. ereklem isev acnoba ruseTs iranidan mosalodneli Tavdasxmis saSiSroebis Taobaze da moiTxova imperatorisagan, diplomatiur doneze 43 mainc Careuliyo. peterburgSi myof Tavis vaJs _ mirian batoniSvils, igi weriliT atyobinebda: `xmebi gavrcelda, rom (aRa-mahmad-xani, l.m.) Teiranidan Sirazisaken miemarTeba luTf-ali-xanis winaaRmdeg, magram radganac igi cbieria, am xmebs SeiZleba ganzrax avrcelebs Cveni Tvalis asaxvevad da sinamdvileSi, SesaZloa azerbaijanis gziT Cvens sawinaaRmdegod emzadebodes. sparselebis cbiereba da muxanaToba sakmaod cnobilia da rogorc winaTac gwerdi, ecade, rom umaRlesma karma agrZnobinos aRa-mahmadxans, rom Tavi daanebos Cvens winaaRmdeg borot wamowyebas. amisTvis saWiro iqneba naboZebi zarbaznebis ori wili gamogvigzavnos. ecade, ramdenadac SegiZlia, am ukanasknelisaTvis (e. i. zarbaznebis gamogzavnisaTvis, l.m.) Suamdgomlobas da Tu wyaloba iqneba, me Sevecdebi kavkasiis xazidan TviTon gadmovitano aqamde. Tu Sen am Cems or saTxovars sisruleSi moiyvan, did samsaxurs gauwev Sens samSoblos da Sens saxlsac~. ruseTis mier didi xniT adre `nawyalobevi~ zarbaznebis TbilisSi gadmogzavnas uaRresad didi mniSvneloba hqonda ara marto qarTuli artileriis dasaxmareblad. es aqti mTel mahmadianur samyaros, iranis CaTvliT, marTlac agrZnobinebda, rom ruseTi saqarTvelos realurad mfarvelobda. 1786 wlidan moyolebuli, peterburgSi myofi saqarTvelos yvela warmomadgeneli muxlmodrekiT evedreboda ruseTs am naCuqari zarbaznebis saqarTveloSi gadmogzavnas. 1793 w. mirian batoniSvilma imarjva da piradad ekaterine II-s warudgina moxsenebiTi baraTi; amave wlis 30 maiss saqarTvelos sakiTxi ruseTis samxedro sabWos sxdomaze sagangebod ganuxilavT, ereklesa da mirianis moxsenebiTi baraTebic waukiTxavT da kavkasiis xazis ufros general gudoviCisaTvis miundviaT agresiis SeCerebis sakiTxi. amave dros, gudoviCis mimarT SemuSavebuli samoqmedo instruqcia metad orazrovnad gamoiyureboda: mas evaleboda, aRa-mahmad-xani araTu saqarTveloSi, aramed azerbaijanSic ki ar SeeSva. saTanado zomebi gudoviCs adgilze Seqmnili viTarebis Sesabamisad unda mieRo, xolo Tu saqme mainc omamde mividoda, maSin rogor unda emoqmeda, amis Taobaze instruqciaSi araferi iyo naTqvami. sabWos dadgenilebaSi pirdapir iyo naTqvami, rom gudoviCs evaleboda ar Seelaxa TurqeTis interesebi, aRa-mahmad-xanis winaaRmdeg daerazma azerbaijanuli saxanoebi da SesaZleblobis farglebSi daxmareboda maT, Tumca `did xarjebsa da davidarabas~ unda morideboda. zarbaznebic TbilisSi gadaegzavna, `Tuki isini marTlac pirobisamebr qarTvel mefes unda gadascemoda~. mkvlevari i. cincaZe amis Sesaxeb marTebulad SeniSnavda: rogorc Cans, ruseTis diplomatia darwmunebuli iyo, rom ruseTidan miRebuli muqara da amierkavkasiis xanebis erTi nawilis darazmva agresor yajars saqarTveloze Tavdasxmis xaliss daukargavda da ruseTis generalic `didi xarjebisa da davidarabis gareSe~ dasaxul amocanas Seasrulebda. aqedan mxolod erTi ram aris naTeli _ qarTvelma diplomatebma peterburgSi droulad miawodes amomwuravi informacia regionSi arsebuli safrTxis Sesaxeb da, SeiZleba iTqvas, ruseTis xelisufleba aiZules, rom 44 es sakiTxi sagangebo sxdomaze ganexila. magram imisaTvis, rom gudoviCs efeqturad emoqmeda, marto samxedro sabWos orazrovani da bundovani gadawyvetileba ar iyo sakmarisi: ruseTSi moqmedi avtoritaruli reJimis pirobebSi gudoviCma mSvenivrad icoda, rom omis SemTxvevaSic ki, saqarTveloSi jarebis an zarbaznebis gadmosagzavnad piradad eketerine II-is uzenaesi brZaneba iyo saWiro. am yvelafris Sedegi is iyo, rom es `bedkruli~ zarbaznebi aRa-mahmad-xanis Tavdasxmis Semdegac ki ar gadmougzavniaT ereklesaTvis. Seqmnil viTarebaSi, rodesac ruseTidan daxmarebis imedi ar Canda, qarTvelma politikosebma tradiciul xerxs mimarTes _ iran-TurqeTis maradiuli dapirispirebis gamoyeneba scades da TurqeTs daxmareba sTxoves. aseve moiqcnen erekles vasalebi _ erevnisa da yarabaRis xanebic, magram amjerad amas Sedegi ar mohyolia. erekles da mis mrCevlebs arc saerTaSoriso politikuri situacia gamorCeniaT mxedvelobidan, rac imaze metyvelebs, rom amierkavkasiis problemebs saerTaSoriso viTarebis Sesabamisad ganixilavdnen; albaT, amiT unda aixsnas erekles interesi safrangeTisa da zogadad _ evropaSi mimdinare procesebisadmi. 1793 w. aprilSi igi peterburgSi mirian batoniSvils avalebda: `macnobe SesaZleblobis farglebSi, safrangaTisa da sxva evropis saxelmwifoebis ambebi, agreTve ruseT-TurqeTis sazavo xelSekrulebis Sesaxeb.~ sagareo urTierTobebis mogvarebasTan erTad, erekle qveynis Sida problemebsac ar iviwyebda, mtris Tavdasxmis SemTxvevaSi mas imereTis daxmarebis imedic hqonda. solomon I-s vaJi ar hyavda, amitom man taxtis memkvidred Tavisi Zmiswuli daviT arCilis Ze daasaxela, romlis dedac (elene) erekles asuli iyo. 1789 wels 17 wlis daviTi solomon II-is saxeliT avida taxtze (1789-1810 ww.). igi erekle II-is karze gaizarda da agrZelebda ereklesa da solomon I-is kurss, rac saqarTvelos gaerTianebisaTvis Zalze mniSvnelovani faqtori iyo. 1790 w. dasavleT da aRmosavleT saqarTvelos mflobelebs Soris daido xelSekruleba, romlis Tanaxmadac solomon II, samegrelosa da guriis mTavrebma qarTl-kaxeTis samefosTan samxedro kavSiri gaaformes saerTo mtris winaaRmdeg erTiani ZalebiT gamosvlis Sesaxeb. aseT viTarebaSi 1795 wlisaTvis erekles jer kidev ar miuRia ruseTidan realuri daxmareba; general gudoviCis aqtiuroba mxolod imaSi gamoixateboda, rom man Zvirfasi saCuqrebiT zogierTi daRestneli da azerbaijaneli xani miimxro, magram aRa-mahmad-xanis moaxloebasTan erTad, maTi erTguleba ufro da ufro saeWvo iyo. erekles erTaderT mokavSired rCeboda yarabaRis xani (romelsac, Tavis droze, aRa-mahmad-xanma masTan gamoucxadeblobisaTvis sikvdili miusaja), magram misi Zlierebis safuZveli mxolod miuval kldeze agebuli SuSis cixe iyo, romelic marTalia mozrdil garnizons itevda, magram mravalricxovani mtris winaaRmdeg generaluri brZolisaTvis es ar iyo sakmarisi. garda amisa, SuSis (anu 45 yarabaRis) saxanoSi ZiriTadad somxebi cxovrobdnen, romlebic ibreim-xanis mimarT didi erTgulebiT ar gamoirCeodnen, magram am SemTxvevaSi iranis winaaRmdeg erekles uWerdnen mxars, radgan misi imedi hqondaT; Tumca Semdeg, maTma nawilma mainc uRalata mefes da Tbilisze Tavdasxmisas aRamahmad-xanis banakSi armoCnda. arsebiTi daxmareba yarabaRis xans mxolod im SemTxvevaSi SeeZlo, Tuki aRa-mahmad-xani mcirericxovani jariT wamovidoda da SuSis cixis aRebamde ver gabedavda Tbilisze Tavdasxmas, magram iranis Sahi saTanadod iyo momzadebuli: misi mTavari mizani iyo amierkavkasiaSi ruseTis prestiJis dacema, amas ki pirvel rigSi ruseTis mfarvelobaSi myofi saqarTvelos ganadgurebiT moaxerxebda. sagangebod unda iTqvas, rom qarTl-kaxeTis samxedro dazverva SesaniSnavad muSaobda, aRa-mahmad-xanis yoveli nabiji umokles droSi TbilisisaTvis cnobili iyo. erekles mzveravebma aRa-mahmadis mier xelmowerili saidumlo baraTi da misive xeliT dawerili Tbilisze Tavdasxmis gegmac ki Caigdes xelSi. es yvelaferi ereklem gudoviCs gaugzavna. 1795w. ivlisSi qarTl-kaxeTis elCi garsevan WavWavaZe ukve ultimatumis saxiT moaxsenebda ruseTis sagareo uwyebis xelmZRvanels: `aRa-mahmad-xani saqarTveloze Tavdasasxmelad emzadeba. Cemi Tanamdebobisamebr me umdablesad gTxovT gvauwyoT: inebebs Tu ara ruseTis umaRlesi kari traqtatiT gaTvaliswinebuli daxmarebisa da mfarvelobis aRmoCenas. vTxov Tqvens brwyinvalebas swrafad momceT pasuxi. Cven axla ukiduresad gvWirdeba amis codna~. miuxedavad amisa, gudoviCisaTvis gankuTvnili reskripti* (ekaterine II-is xelmoweriT) mxolod 1795 w. 4 seqtembrisTvis gamzadda, gudoviCma ki igi 1795 w. 1 oqtombers miiRo, roca aRa-mahmad-xans Tbilisi ukve darbeuli hqonda. ruseTis mier jaris gamogzavnis sakiTxiT aranakleb iyo dainteresebuli aRa-mahmad-xanic, romelmac diplomatiuri fandiT moaxerxa gudoviCis motyueba: 1795 w. ivnisSi man Tavisi `elCebis~ saxiT ori SeniRbuli mzveravi ruseTisaken gaagzavna. dadgenili wesis Tanaxmad, Sahis wargzavnilebi kavkasiis xazze (yizlarSi*) gudoviCTan gamocxaddnen da peterburgSi gamgzavrebis neba iTxoves, magram aRmoCnda, rom maT ar hqondaT saTanado rwmunebis sigelebi. gudoviCma isini peterburgSi ar gauSva, magram yizlarSi darCenisa da Semdgom sakuTari survilisamebr ukan dabrunebis neba misca. amiT man sabediswero Secdoma dauSva _ sinamdvileSi `elCebi~ peterburgSi wasvlas arc apirebdnen, maT kavkasiis xazze ruseTis samxedro nawilebis ganlageba dazveres da daadgines, rom gudoviCi saqarTveloSi jaris gagzavnas ar apirebda, rac saswrafod acnobes aRa-mahmad-xans, romelsac ruseTis jarTan pirispir Sebma ar awyobda. zedmetad Tavdajerebul gudoviCs ki azradac ar mosvlia, rom aRa-mahmad-xani arc ise uvici iyo, rom ucxo saxelmwifoSi elCebis gagzavnis procedura ar scodnoda. 46 1795 w. ivlisis Sua ricxvebSi aRa-mahmad-xanma omis samzadisi daamTavra. 4 agvistos misma jarma md. araqsi gadmolaxa da sami mimarTulebiT daiZra: jaris ZiriTadi nawili piradad misi meTaurobiT SuSis cixes miadga, xolo danarCeni ori ganayofi _ erevnisa da baqoSirvanisaken wavida. erekles mokavSireebma erevnisa da SuSis xanebma cixeebi gaamagres, mosaxleoba daxiznes da saomrad moemzadnen. AaRa-mahmad-xanma SuSis cixe alyaSi moaqcia da iqidan erekles ultimatumi gaugzavna, romliTac misgan moiTxovda ruseTis mfarvelobaze samudamod uaris Tqmas, sparseTis vasalobas da xarks. winaaRmdeg SemTxvevaSi, qarTl-kaxeTze TavdasxmiT emuqreboda. ereklem mas pasuxic ar gasca. aRa-mahmad-xanma icoda, rom SuSis cixes mokle xanSi ver aiRebda, mas adreve hqonda dagegmili jaris nawilis cixesTan datoveba da saqarTveloze gamolaSqreba. Tavidan igi ar Cqarobda, radgan yizlaridan Tavisi `elCebis~ pasuxs eloda. rogorc ki misTvis esoden saWiro informacia miiRo (4 seqtembers), 20 aTasiani laSqriT Tbilisisaken daiZra. mas ganjisa da Saqis xanebic SeuerTdnen TavianTi jarebiT; garda amisa, mis mxareze gadavidnen agreTve YyarabaReli somexi meliqebi* _ mejlumi da habovi. istoriuli wyaroebis cnobiT, aRa-mahmadma TbilisTan daaxloebiT 30-35 aTasi meomris mobilizeba SeZlo. Tbilisis dasacavad imereTidan solomon II Camovida 2 aTaskaciani razmiT. masTan erTad, mefe erevnis dasaxmareblad gaemarTa, magram jer kidev gzaSi myofs ibreim-xanisagan mniSvnelovani informacia mouvida: ibreim-xanis mzveravebs xelSi CauvardaT aRa-mahmad-xanisa da omar-xanis piradi werilebi. werilSi iranis Sahi miTiTebas aZlevda erevanSi myof Tavis sardals, rom jari cixeSi ganelagebina da TavdacviTi strategiiT emoqmeda, xolo rogorc ki erekle gamoCndeboda damxmare jariT, umal misTvis ecnobebina, TviTon ki ar Cabmuliyo qarTvelebTan brZolaSi. am Canafiqris mixedviT, erekle ormagi dartymis qveS aRmoCndeboda _ mas cixidanac Semoutevdnen da zurgidanac aRa-mahmad-xani gaanadgurebda. amis gamo, erekle iZulebuli gaxda, saswrafod ukan dabrunebuliyo. mefisaTvis aseve usiamovno informacias Seicavda omar-xanis werilic, romelSic igi aRniSnavda, rom kaxeTze apirebda Tavdasxmas. amis gamo, erekle iZulebuli gaxda, kaxeTidan jarebis TbilisSi gadmoyvanaze uari eTqva: giorgi batoniSvili 4 aTasi meomriT siRnaRSi darCa omar-xanis mosalodneli Tavdasxmis mosagerieblad. zogierTi mkvlevaris azriT, ar aris gamoricxuli, rom omar-xanis werili piradad aRa-mahmad-xanma SeTxza da ganzrax Caugdo igi xelSi erekles. am gziT, kaxeTis jari adgilze daabanda da erekles mniSvnelovani Zala gamoacala. iranelTa laSqris erTerTi meTauri, warmoSobiT somexi iakob bebuTovic adasturebs, rom iranelebi gansakuTrebiT ufrTxodnen kaxel meomrebs. advili SesaZlebelia, rom werili marTlac yalbi iyo, radgan 1795 w. seqtemberSi lekebi kaxeTs namdvilad ar dasxmian. 47 samwuxarod, Seqmnili viTarebis gamo, erekles Tbilisis dasacavad mxolod 5 aTasamde meomari darCa. mefe da misi sardloba ar moelodnen, rom aRa-mahmad-xani seqtemberSi SuSis cixes auReblad datovebda da Tbilisze ise wamovidoda; yizlaridan pasuxis miRebisTanave ki, iranis mbrZanebeli 4 seqtembers saswrafod daiZra Tbilisisaken da rekordulad mokle droSi _ 8 seqtembers qalaqis misadgomebTan iaRlujis maRlobebze gamoCnda. es siswrafe imanac ganapiroba, rom iranelTa laSqris umetesobas cxenosani meomrebi Seadgendnen. erevnis gzidan mobrunebuli qarTveli mefeebi soRanluRSi* idgnen. erekle aqedan xelmZRvanelobda qalaqis TavdacviT RonisZiebebs, amave dros iranelTa laSqris moZraobasac adevnebda Tvalyurs. aRa-mahmad-xanis mowinave jaris winsvla 7 seqtembers md. xramis napirebTan mdgarma qarTvelTa razmma SeaCera, maTgan 50 mebrZoli gmirulad daiRupa. 8 seqtembers mtris poziciebis dasazverad mefem 12 kaciani jgufi gagzavna gorjasp naTaliSvilis meTaurobiT. isini iaRlujamde mosul mters SeeCexnen da uTanasworo brZolaSi daiRupnen; gadarCa mxolod naTaliSvili, romelic mokluli mtris cxenze amxedrda da erekles mtris poziciebis Sesaxeb droulad acnoba. aRa-mahmad-xanis moaxloebisas, qarTvelma mefeebma soRanluRi datoves da TbilisSi Sevidnen. imave Rames daiwyo Tbilisidan mosaxleobis gaxizvnac. soRanluRi aRa-mahmad-xanma daikava da iq dabanakda. ereklem gadawyvita mravalricxovani mtris laSqari mtkvris xeobis viwroebSi Seetyuebina da misTvis gza Tbilisis gamagrebul misadgomebTan gadaeketa. 5 aTasamde qarTveli 35 aTasi iranelis winaaRmdeg _ ZalTa aseTi Sefardebis drosac ki, 75 wlis erekle mtris winaaRmdeg sabrZolvelad Cveuli SemarTebiT idga. 10 seqtembers iranelTa laSqris ZiriTadi SenaerTebi saomrad daewyvnen da krwanisis mindors moadgnen. erekle II qarTvelTa jariT seidabadis* bolos dadga. man mTeli Zalebi 5 nawilad gayo: marjvena frTas misi SviliSvili daviT batoniSvili sardlobda, romelic 6 zarbazniT sololakisa da tabaxmelis mxridan Tbilisze misasvlel gzebs icavda. marcxena frTa ioane muxranbatons ebara, centrsa da mTlianad fronts mefe xelmZRvanelobda. centris ukan erekles gankargulebiT ori razmi ganlagda _ mefis Zis vaxtang batoniSvilisa da oTar amilaxvris meTaurobiT. es iyo e. w. rezervi, romelsac mefe brZolis msvlelobisas Seqmnili viTarebis mixedviT miaSvelebda romelime frTas. imereTis jari zurab wereTlis xelmZRvanelobiT brZolis velis centrSi, mefis xelmarjvniv idga. calke iyo gamoyofili mewinave razmi, _ `mxedrobani rCeulni~, mefis SviliSvilis _ ioane batoniSvilis meTaurobiT. aRsaniSnavia, rom Tbilisis mosaxleobis brZolisunarianma nawilma sagangebo razmi Seadgina mefis karis msaxiobisa da musikosis _ maCabelas meTaurobiT, 48 romelmac brZolisas arnaxuli simamace gamoiCina: maCabela dairiT xelSi mxiaruli simReriT (`SadianiT~) miuZRoda TanamebrZolebs. aRa-mahmad-xanma Tavisi laSqari sam nawilad gayo; centrs TviTon meTaurobda, marcxena da marjvena flangebze ki Tavisi sardlebi gaamwesa. qarTvelebma ostaturad gamoiyenes Tbilisis misadgomebis bunebrivi reliefi da mravalricxovani mteri iseT pirobebSi aiZules ebrZola, sadac farTo frontis gaSla ar SeiZleboda. amis gamo, iranelebs mcire razmebad mouwiaT brZola da maRlobze Casafrebulma qarTvelma meTofeebma mters didi zarali miayenes. iranelTa mowinave razmi (3 000 kaci) Setevaze gadmosvlis Semdeg, tabaxmelasa da Sindisis xevebSi gamoCnda. maT qarTvel artileristTa mcirericxovani razmi Seeba. artileristebs daviT batoniSvilis mxedroba wamoeSvela da xelCarTul brZolaSi mteri damarcxda: iranelTa mowinave jaris didi nawili ganadgurda, gadarCenilebma ki Sahs am marcxis Sesaxeb amcnes. 10 seqtembris marcxma aRamahmad-xani kidev ufro gaaborota, miT umetes, rom moRalateebisa Tu sakuTari mzveravebis wyalobiT man Seityo, rom erekles mcirericxovani jari hyavda. meore dRes, 11 seqtembers, dilis 7 saaTze, man mTeli Tavisi ZalebiT Seutia qarTvelebs. iranelebi didi msxverplis fasad miiwevdnen mtkvris viwro xeobaSi; iranelTa armiis oficeri i. bebuTovi werda: `vecadeT da ver SevZeliT miaxloeba imaTs (qarTvelebis) sangarzed da Cvenganni mgoni as-asobiT daecnen~-o. qarTvelebma ramdenjerme ukuagdes mteri, sapasuxo kontrieriSebiTac didi ziani miayenes. iranelebma ver SeZles frontis centraluri ubnis garRveva, sadac mxcovani erekle II piradad meTaurobda qarTvelTa jars. misi reaqcia mtris yovel gadaadgilebaze elviseburi, zusti da Seucdomeli iyo, magram mtris simravles mainc gadamwyveti mniSvneloba hqonda. erekles ukve ukanaskneli rezervebi Sehyavda omSi. radgan centrSi Seteva warumatebeli aRmoCnda, iranelTa sardlobam gadawyvita qarTvelTaTvis zurgidan moevlo da ukandasaxevi gza moeWra. am mizniT, ramdenime aseuli cxenosani Sindisis mimarTulebiT daiZra. es iyo krwanisis omis yvelaze sabediswero momenti; xeobaSi Camowolilma burusma qarTvelTa zurgisaken mimavali mtris jari dafara, burusi mxolod maSin gaifanta, roca iranelebi qarTvelTa marcxena flangs miadgnen. marTalia, ereklem droulad amoicno mtris manevri da solomon II-Tan Sikrikic gagzavna, raTa daxmarebodaT, magram es Sikriki iranel mzveravebs mouklavT. zurgidan mtris Setevam, qarTvelTa winaaRmdegoba gatexa, daviT batoniSvilis isedac SeTxelebulma razmma veRar gauZlo da qarTvelTa marjvena frTa moiSala. erekles razmic ukan ixevda meoTxe _ ukanaskneli sangrisaken. Tavganwirul brZolebSi zedized ixocebodnen artileristi gabriel maiori, msaxiobi maCabela Tavisi dasiT, saxelovani samasi aragveli da sxva mravali qarTveli. erekles jaris udidesi nawili mters Seakvda, magram TiTqmis samjer meti zaralis fasad _ iranelebma krwanisSi 13 aTasi 49 meomari dakarges. ukanasknel sangarSi gamagrebuli erekle rCeul meomrebTan erTad bolo wuTamde ebrZoda yizilbaSebs: `Tumca-Ra iyo friad moxucebul, magram brZolasa mas Sina yofaqceva misi iyo mravalTa WabukTagan sanatrel~. male centris dacva SeuZlebeli gaxda, radgan mteri ukve zurgidan utevda da alyaSi aqcevda, magram erekle mainc ar tovebda brZolis vels; rom ara ioane batoniSvilisa da misi razmis Tavganwirva, mefes sikvdili an tyveoba ar ascdeboda. TviTmxilvelTa gadmocemiT, erekle `iZulebiT wamoiyvanes~. avlabris xidisken mimaval mefes 150-ode meomari SemorCa, maTgan TiTqmis yvela daWrili iyo. man qalaqisken moixeda da dainaxa, rogor gadadiodnen iranelebi Tavisive TanamebrZolTa gvamebze da Zarcvis JiniT anTebulni miiwevdnen qalaqisaken. brZolis survili isev moeZala mefes da cxeni Semoabruna, magram `maSinve ivane muxranbatonma mefis iraklis cxens xeli utaca, gamoatriala, erTis mxriTac batoniSvili vaxtang (igive almasxan) mivarda, meores mxriT batoniSvili ioane, ukan cxensac qiziyis mouravma maTraxi daukra da saCqarod gaarbenines gulmokluli sacodavi erekle~. xids gaRma, kldeze gamosaxuli jvris win mefe CamoqveiTda, daiCoqa da qristianobisTvis wamebuli abos neSts Seavedra `qristes jvarisaTvis jvarcmuli eri~. mefe mTiuleTSi gaxiznes. 11 seqtembris RamiT mTeli Tbilisi cecxlis alSi gaexvia, quCebSi isev mimdinareobda xelCarTuli brZolebi, yajaris velurma urdoebma Tbilisi daarbies, gaZarcves eklesiebi da sasaxleebi, daangries stamba, cecxls misces wignsacavebi, da mosaxleoba (15 aTasamde) tyved waiyvanes. mefis sasaxlidan xazinasTan erTad gaitaces ruseTidan miRebuli saCuqrebi _ samefo gvirgvini, kverTxi, droSa. TbilisTan brZolebma qarTls saSualeba misca mosaxleoba da saqoneli usafrTxo adgilebSi gaexizna. Tbilisis aRebis Semdeg, qarTlis soflebSi saTareSod gasulma mterma veRaraferi ixeira, ufro metic: rodesac aRamahmad-xanma erekles gaxizvnis adgili Seityo, Tavis sardali _ qalb-alixani 8 aTasiani jariT gaagzavna mis Sesapyrobad. qalb-ali-xanma sifrTxilis mizniT es jari orad gahyo: erTi nawili gorisken gagzavna dazvervaze, raTa qarTvelTa Casafrebul razmebs misTvis zurgidan ar moevloT, mTiuleTSi mimavali iranelTa meore nawili Jinvalamde mivida, magram mosaxleoba aqac daxiznuli daxvda. am dros, JinvalSi SamSadilus mmarTveli ali-sulTani _ erekles erTguli megobari, xiznad iyo 200 cxenosniTa da saqonliT. SamSadiluelebi xevsureTidan Tbilisisaken momaval 300 mebrZols Sexvdnen, romlebmac arc ki icodnen Tbilisis dacemis Sesaxeb. ali-sulTani xevsurebs meTaurad aurCeviaT, maT 500 kaciani saxeldaxelod Seyrili razmiT 4 000 iranels Seuties da sastikad daamarcxes. iranelebma moklulebi da daWrilebi iqve miatoves da TbilisSi gamoiqcnen, gamarjvebulebi ki datyvevebuli sparselebiT ereklesTan gamocxaddnen da jildoc miiRes. 50 rogorc Cans, am marcxma aRa-mahmad-xans afiqrebina, rom erekles jer kidev sakmao Zalebi SerCa axali Setevis wamosawyebad. dokumenturi wyaroebi adastureben, rom misi SeSfoTeba usafuZvlo ar iyo: mTiuleTSi gaxiznuli mefe marTlac axal jarebs uyrida Tavs. amis gamo iyo, rom gamarjvebulma aRa-mahmad-xanma damarcxebul erekles pirvelma TviTon SesTavaza zavi. 1795 w. 14 seqtembriT daTariRebul werilSi, romlis adresati gudoviCia, erekle aRar malavda, rom ruseTTan dadebuli erTgulebis ficis gamo daatyda saqarTvelos es ubedureba da kategoriulad moiTxova ruseTidan jaris dauyovnebliv gamogzavna. imave wlis dekemberSi, rogorc iqna, rusTa jaris 2 batalioni saqarTveloSi Semovida. Seqmnil viTarebaSi, ruseTma CaTvala, rom misTvis xelsayreli iyo saqarTvelos darbevis gamo aRa-mahmad-xanis `dasjis sababiT~ iranis winaaRmdeg laSqroba wamoewyo; sinamdvileSi ki ruseTis xelisufleba iranSi Tavis savaWroekonomikur interesebs icavda. 1796 w. aprilSi daiwyo ruseTis laSqroba amierkavkasiaSi. rusulma jarebma valerian zubovis meTaurobiT daikaves darubandi da Crdilo azerbaijanis ramdenime qalaqi. aman sagrZnoblad gaamyara erekles poziciebi. ekaterine II Riad acxadebda, rom igi dainteresebuli iyo saqarTvelos gaZlierebiT, magram yvelaferi uecrad Seicvala. 1796 w. 6 noembers ekaterine II gardaicvala da axalma imperatorma pavle I-ma iranSi laSqrobis gegma gaauqma. 1796 w. 6 dekembers zubovma amierkavkasiidan jarebis gayvanis brZaneba miiRo. es saqme ramdenime xniT Seferxda zamTris pirobebis gamo. saqarTveloSi 1795 w. Semoyvanili 2 batalionis gayvanas ruseTi TiTqos arc apirebda, magram amasobaSi aRa-mahmad-xanma erekles ukve orjer gamougzavna ultimatumi da urCobis SemTxvevaSi kvlav TavdasxmiT emuqreboda. 1797 w. gazafxulze ruseTis jaris didma nawilma amierkavkasia datova. amiT gulmocemulma aRa-mahmad-xanma ivnisis Sua ricxvebSi md. araqsi gadmolaxa da mosaxleobisagan ukve daclil SuSaSi Sevida. aqedan igi saqarTveloze apirebda wamosvlas, magram sabednierod, 6 ivniss igi SeTqmulebma mokles. qarTuli da iranuli wyaroebiT dasturdeba, rom misi erT-erTi mkvleli iyo misive piradi msaxuri, warmoSobiT qarTveli `sadey, saxelad gurji~, qarTuli gadmocemiT _ igive mcxeTeli andria, romelsac bedis ukuRmarTobam Sahis msaxuroba arguna. amieridan erekles kvlav SeeZlo efiqra qarTl-kaxeTis aRorZinebaze. igi daJinebiT iTxovda ruseTis mTavrobisagan kuTvnili daxmarebis miRebas (jarisa da fuladi sesxis saxiT), amave dros ukve meramdened Seaxsena peterburgel `mfarvelebs~, rom jer kidev 80-ian wlebSi ekaterines mier naCuqari zarbaznebi qarTvelebs isev ar miuRiaT; es Txovna erekles elCma 1797 w. dekemberSi kidev erTxel aRZra maT winaSe, magram isev uSedegod. 51 ruseTTan urTierTobis mTeli istoria mxolod imaze miuTiTebda, rom `erTmorwmune~ imperia mxolod sakuTari interesebis TvalsazrisiT ganixilavda saqarTvelos daxmarebas, rac sabolood, saqarTvelos sruli dapyrobiT unda dagvirgvinebuliyo. aseT viTarebaSi, qarTl-kaxeTis samefos marTlac umZimesi xana daudga: 1798 wlis 11 ianvars TelavSi gardaicvala erekle II. gadaWarbebis gareSe SeiZleba iTqvas, rom sicocxlis bolos krwanisis tragediis miuxedavad, erekle II qarTveli xalxis istoriaSi, da rac mTavaria – mis mexsierebaSi, _ uRrmesi kvali datova. Tavisi sicocxlis umetesi nawili am meomarma mefem brZolebSi galia da xSirad ubralo jariskacis xvedrs Tanabrad iziarebda. xalxma mas saalerso saxeli `patara kaxi~ uwoda da amiTac gamoxata mis mimarT aRfrTovaneba, rom taniT patara, magram brZoliTa da RvawliT didma xelmwifem qarTl-kaxeTis samefos amierkavkasiaSi Zveli didebis xana aRudgina. Tavisi moRvaweobiT, man evropis qveynebSic moixveWa saxeli, rac umizezod da usafuZvlod namdvilad ar xdeboda. am mxriv, sagulisxmoa somxuri erovnuli moZraobis moRvawis ioseb eminis (1726-1809 ww.), sityvebi werilidan ereklesadmi: `Seni saxeli indoeTSi gavigone, magram mxolod inglisSi gavige Seni gamarjvebebis ambavi~. Tavis naSromSi ki, igi Semdegnairad axasiaTebs erekles: `is Zlieria suliTac da sxeuliTac. masTan saubari iseve sasiamovno da Wkuis saswavlebeli iyo, rogorc ganswavlul inglisel jentlmenTan saubaria. is moklebulia yovelive ampartavnobas, Zaladobasa da qedmaRlobas, esoden Cveulebrivs sxva azieli xelmwifeebisaTvis. is didad gonebamaxvilia da arasodes ar trabaxobs~. albaT, prusiis Zlevamosil mefes fridrix II-sac (1740-1786 ww.) hqonda seriozuli safuZveli aseTi gamonaTqvamisaTvis: `evropaSi me var da aziaSi _ saqarTvelos mefe erekle~-o. 52 ganmartebiTi leqsikoni * aragvis saerisTavo _ samxedro-administraciuli olqi feodalur saqarTveloSi, moicavda aragvis xeobasa da md. Tergis saTaveebs. erisTavTa rezidencia iyo duSeTi da sioni, mTavari cixe _ ananuri, sagvareulo monasteri _ bodorna. arezi//araqsi _ md. amierkavkasiaSi, saTaves iRebs TurqeTSi. artaani _ istoriuli mxare da cixe-qalaqi samxreT saqarTveloSi, mtkvris zemo dinebaze. 1921 w. sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg TurqeTma moaxdina misi okupacia da ruseT-TurqeTis xelSekrulebis ZaliT SeierTa. astraxani _ qalaqi md. volgis deltaSi (ruseTis federacia). baidari _ (Zv. `wyalTaSua~), istoriuli mxare qvemo qarTlSi, md. qciis napirze, axl. marneulis raionSi. XVII s-Si iranis Sahebma aq etapobrivad Camoasaxles momTabare Turqmanuli tomebi, romlebic calcalke soflebad saxldebodnen da qarTveli mefebis ymebad iTvlebodnen. belujistani _ mxare aziaSi, iranis mTianeTis samxreT-aRmosavleT nawilSi. birTvisi _ cixe istoriul qvemo qarTlSi, md. algeTis xeobaSi (axl. TeTri wyaros raionSi). borCalo _ istoriuli mxare qvemo qarTlSi, ZiriTadad moicavda axl. marneulis teritorias; saxelwodeba modis md. debedas xeobaSi XVII sdan Camosaxlebuli Turqmanuli tomis _ borCalusagan. buxaris saxano _ mdebareobda axlandel uzbekeTSi, buxaris olqSi. ganCineba _ kanoni, wesdeba. eCmiaZini _ somxuri samonastro kompleqsi erevnidan 20 km-ze. veqili _ (arab. vaqil) rwmunebuli, meurve, mzrunveli. zamburaki _ (spars. didi Tofi), aqlemebze asakidebeli patara qvemexi, falkoneti. Tabori _ feodaluri xanis cixe-simagre Tbilisis Zvel ubanSi, Taboris qedis bolos, axl. botanikuri baRis Tavze. cixisagan dRes nangrevebia SemorCenili. cixe icavda samxreT-aRmosavleTidan TbilisSi Semomaval gzas. Tavrizis saxano _ mdebareobda CrdiloeT iranis teritoriaze. Tulqi-Tafa _ veli yazaxis saxanos sazRvarTan (axl. Azerbaijanis teritoria). iaRluji _ qedi qvemo qarTlSi, md. mtkvris marjvena napirze, soRanluRis vakesa da md. algeTis qvemo dinebas Soris. kak-eniseli (kaki//kaxi) _ saqarTvelos istoriuli provinciis _ hereTis mniSvnelovani nawili, axl. azerbaijanis SemadgenlobaSi. 53 lore (lore-taSiri) _ Sua saukuneebis cixe-qalaqi da istoriuli mxare aRmosavleT saqarTveloSi, qvemo qarTlis ganapira olqi (axl. somxeTis teritoria). md. agri-Cai (agris-wyali) _ alaznis Senakadi, axl. azerbaijanis sazRvrebSi. meliqi _ (arab. maliq _ mflobeli, gamgebeli, mefe) _ XVIII s. amierkavkasiaSi aRniSnavda feodalTa tituls da Tanamdebobas. mozdoki _ qalaqi Crdilo oseTis teritoriaze. muRanlo _ marneulis raionis soflebis _ didi muRanlosa da qiraCmuRanlos Zveli saxelwodeba. naxiCevnis (naxWevnis) saxano _ Seiqmna XVIII s-is Sua xanebSi, nadirSahis imperiis daSlis Semdeg (dR. azerbaijanis teritoria). prusia _ germanuli saxelmwifo centralur evropaSi. gauqmda II msoflio omis Semdeg. regaliebi _ mefis xelisuflebis amsaxveli nivTebi (gvirgvini, taxti da a. S.) zogadad _ warCinebis niSani (mag.: ordeni da sxva). regenti _ monarqiul qveynebSi saxelmwifos droebiTi mmarTveli (mag.: mefis mcirewlovanebis gamo). reskripti _ mefis mier gamoqveynebuli dokumenti (miweriloba) qveSevrdomisadmi. saamilaxvro (saamilaxoro) _ politikur-administraciuli erTeuli (saTavado md. lexurasa da liaxvs Soris), romelsac marTavda mefis mier daniSnuli moxele _ amilaxvari. XV s-dan saqarTvelos samefosamTavroebad daSlis Semdeg amilaxvarma dakarga samoxeleo Sinaarsi da gvarsaxelad iqca. qarTlSi amilaxvris gvari miiRo samcxe-saaTabagodan Camosaxlebulma zevdginiZeTa feodalurma saxlma. qarTlis amilaxvrebi iyvnen didebuli Tavadebi da zemo qarTlis sadroSos sardlebi, maT safeodalos ki saamilaxvro ewodeboda. sabaraTiano _ XV s-is saTavado feodalur saqarTveloSi. teritoriuli sazRvrebi _ gaCianidan Tbilisis samxreTiT _ loremde, rezidencia _ samSvilde. sadgeri _ sofeli borjomis raionSi. samSvildis cixe _ uZvelesi istoriuli cixe-qalaqi aRmosavleT saqarTveloSi, axl. TeTriwyaros raionis sof. samSvildis maxloblad (qvemo qarTli). dRes SemorCenilia nangrevebis saxiT. samcxe-saaTabago _ feodaluri samTavro samxreT-dasavleT saqarTveloSi; axl. axalcixis, aspinZis, adigenis raionebisa da TurqeTis momijnave teritoria. saqsonia _ istoriuli olqi germaniaSi. seidabadi _ Zveli ubani Tbilisis samxreT-aRmosavleT nawilSi, krwanisi velsa da Taboris mTas Soris. 54 sindi (sindeTi) _ provincia pakistanis samxreT-aRmosavleT nawilSi, qvemo indis auzSi; dedaqalaqi _ karaCi. soRanluRi _ istoriuli sofeli Tbilisis SemogarenSi, axland. foniWala (Turq. saxelwodebaa da niSnavs `saxaxveTs~; qarTulad erqva `gziskari~ da `yuryuTa~). spasalari _ (spars. sefah-salar _ sardali), samxedro moxele Zvel saqarTveloSi, adgilobrivi mniSvnelobis mxedarTmTavari, romelic yovel kuTxes Tavisi hyavda. qsnis saerisTavo _ samxedro-administraciuli erTeuli feodalur saqarTveloSi. moicavda md. qsnisa da mis dasavleTiT mdebare xeobebs, maT Soris _ patara liaxvis xeobasac. XVII s-dan misi centri iyo axalgori. quCuk-kainarji _ sofeli md. dunais napirze, sadac 1774 w. 10-21 ivliss gaformda sazavo xelSekruleba ruseTsa da TurqeTs Soris. yazaxi _ mxare istoriul qvemo qarTlSi, md. aRstafis qvemo welze (axl. azerbaijanis teritoria). yarabaRis (SuSis) saxano _ feodaluri epoqis saxano azerbaijanSi, 1747 w. daaarsa fana-xanma, mdebareobda md. araqsisa da mtkvris Sua. yarsi _ qalaqi Crdilo-aRmosavleT TurqeTSi. yizlari _ qalaqi daRestanSi, md. Tergis delta. yuba-darubandis saxano _ XVIII s-is meore naxevarSi Seqmnili yubis feodaluri saxano Crdilo-aRmosavleT azerbaijanSi, marTavda faTalixani. 1759 w. faTali-xanma SeierTa darubandis saxanoc (samxreT daRestanSi). Saqis saxano _ feodaluri saxano azerbaijanis CrdiloeT nawilSi, Seiqmna aji-Celebis TaosnobiT. Sorapnis cixe _ antikuri da Sua saukuneebis epoqis cixe-simagre dasavleT saqarTveloSi, md. yvirilasa da Zirulas SesarTavSi (zestafonis r-ni); moRweulia nangrevebis saxiT. War-belaqnis saxano _ XVIII s. dasawyisSi daRestneli feodalebis mier aRmosavleT kaxeTis (istoriuli kak-eniselis) teritoriaze Seqmnili politikuri erTeuli, igive saingilo; dR. azerbaijanis SemadgenlobaSi. moicavs belaqnis, zaqaTalis da kaxis raionebs. xdomva _ Tavdasxma. xivis saxano _ mdebareobda axlandel uzbekeTSi, xorezmis olqSi. xunZaxi _ teritoria dRevandel daRestanSi, md. sulakis xeobaSi. 55 gamoyenebuli literatura da wyaroebi: • oman xerxeuliZe, mefoba irakli meorisa, teqsti gamosca l. miqiaSvilma, Tb. 1989. • papuna orbeliani, ambavni qarTlisani, teqsti gamosca e. cagareiSvilma, Tb. 1981. • Teimuraz bagrationi, daviT bagrationis istoria, teqsti gamosca T. enuqiZem, Tb. 1972. • n. berZeniSvili, saqarTvelos istoriis sakiTxebi, t. II, Tb., 1965; t. VI, Tb. 1973. • saqarTvelos istoriis narkvevebi, t.IV, Tb. 1973. • m. samsonaZe, saqarTvelos gaerTianebis problema da sagareo orientacia XVIII saukuneSi, Tb., 1988. • g. qiqoZe, erekle meore, Tb., 1983. • z. SaraSeniZe, irani XVII saukunis meore naxevarSi, Tb., 1970. • v. maWaraZe, aspinZis brZola, Tb., 1957. • cincaZe, aRa-mahmad-xanis Tavdasxma saqarTveloze, Tb., 1969. 56
Documentos relacionados
saqarTvelos Tavdacvis saministro
saqarTvelosa da msoflio istoriis yvelaze saintereso da mniSvnelovani movlenebi. seriis mizania qarTveli meomris da imedia, ara marto misi, patriotuli aRzrda da codnis miwodeba misaReb formebSi. ser...
Leia maisdabadebis dRe
samzareuloSi vzivar da universitetis win Carigebul Wadrebs vucqer. erTi, ori, sami, oTxi. mezoblebi dawvnen, albaT. eliko aRar Semodis da aRar meubneba _ Sedi, biWo, oTaxSi, qva xom ar xar, codvaa...
Leia mais