nacnobi ayal-mayali “ucnob putinze”, anu, moTminebiTa SeniTa

Transcrição

nacnobi ayal-mayali “ucnob putinze”, anu, moTminebiTa SeniTa
E-mail: [email protected]
#250 (309) 17-24 dekemberi 2013
saxalxo moZraoba „samegrelos“ organo
30 TeTri
nacnobi ayal-mayali “ucnob putinze”, anu, moTminebiTa SeniTa...
(mTavari redaqtoris gverdi)
RmerTo nu miwyen, magram qarTvelebze
rom vTqva _ sakmaod sulswrafi xalxi
varT-meTqi, ara mgonia realobis damaxinjebad an upatiebel insinuaciad
CameTvalos.
diax, qarTvelebi sulswrafebi varT
mter-moyvaresTan urTierTobaSi, rac,
samwuxarod, xSirad, moyvares mtrad
gadagviqcevs xolme, mters ki _ moyvared.
kacs deda ar uyvarda da dedinacvals ificebdao, zustad ase Cveni
saqme. swored Cvenma daufiqreblobam
da sulswrafobam migviyvana iqamde,
rom dRes saqarTvelos mosaxleobis
did
nawils
Cvens
moyvared
evroamerikelebi miaCnia, “dauZinebel
mtrebad” ki _ rusebi!
rogorc ityvian, mag simarTliT
iaros iman, vinc Cvens Tanamoqalaqeebs
es gamrudebuli azri Cautena TavSi.
da Tu dRes rusebi marTlac ise
gangvixilaven, rogorc mtrebs, iqneb
amis mizezi sakuTar TavSi veZioT da
yvelaferi sxvebs ar gadavabraloT?!
swored Cveni sulswrafobis gamo
SevaqcieT zurgi zviad gamsaxurdias
da daufiqreblad moviyvaneT SevardnaZe, mere arc is davindeT da, axla
ukve saakaSvili gavaRmerTeT, romelmac,
rogorc ityvian, yuaze daiyvana sruliad saqarTvelo.
bolos, roca yvela imedi gadagvewura, rogorc iqna, gamoCnda adamiani,
romelmac Tavidan mogvaSora satana
saakaSvili da arc imaze davfiqrebulvarT, rom ivaniSvilis didi politikidan wasvlis Semdeg saqarTvelo
xelSi Cauvarda nacionalebze metad
did damangrevel Zalas _ respublikelebs. Cven ki, dafiqrebisa da momavlis Tundac zerele ganWvretis
gareSe vsayvedurobT qveynis marTlac
mxsnel (Tundac droebiT) biZina
ivaniSvils: mtkvari rZed ratom ar
gviqcie da TiTo milioni dolari
ratom ar Camogvirigeo!
sxva saSveli rom ar dagvadges,
RmerTi namdvilad ar gvapatiebs amgvar
mkrexelobas!
arc is gvafiqrebs, rom politikur
sanagveze
mosrolili
sisxlis
samarTlis damnaSave nacionalebi
kvlavac saeWvod aqtiuroben da reanimirebas cdiloben, ra Tqma unda,
amerikelebis uSualo xelSewyobiT.
isini axlac gaSlil danaze rom
urtyamen xels _ parlamenti quTaisSi
unda
darCes
da
saqarTvelos
dedaqalaqadac quTaisi unda gamovacxadoTo, rogor ggoniaT, ar ician vis
maxinj tvinSia SemuSavebuli es gegma?
Zalian kargad ician, magram Tavadac
daSnakebi arian da amitomac asruleben
didi xalisiTa da mondomebiT maTi
winapari daSnakebis mzakvrul gegmebs.
mainteresebs, sad arian axla is
quTaiseli “mecnierebi” _ gvancelaZeebi,
futkaraZeebi da sxvebi, romlebis
megrelebs separatistebad da saqarTvelos damSlel Zalad moixsenieben?
rogor davijero, imdenad briyvebi arian, rom qveynis avkargSi odnavadac
ver erkvevian? nuTu vinmes eWvi epareba,
rom separatizmis umaRlesi gamovlineba sworedac rom saqarTvelos
dedaqalaqis Tbilisidan quTaisSi ga-
datanaa, rac aRmosavleT saqarTvelos
ganqarTvelebisa da gasomxebis wina
piroba iqneba!
erTxel
mainc
daekiTxon
es
ubadrukebi sakuTar Tavs, Tu ratom
gadmoitana daviT aRmaSenebelma, giorgi
Wyondidelis rCeviT, qveynis dedaqalaqi
quTaisidan TbilisSi!
axla, rac Seexeba wign “ucnob
putins”, romelmac aseTi vnebaTaRelva
gamoiwvia, ruseTis prezidentze Zalian
bevri ram iwereboda da iwereba. Cven
gvaxsovs mixeil saakaSvilis gancxadebebic, sadac igi qeba-didebiT moixseniebda vladimer putins, romelmac, misi
TqmiT, ruseTSi xelisuflebis Zlieri
vertikali Seqmna. Semdgom am pirwavardnilma
daSnakma
ritorika
srulebiT Seicvala.
ruseTis prezidentze gamocemul
wignSi Tavmoyrilia alternatiuli
wyaroebidan miRebuli informacia, da
es Zalian kargia, radgan mkiTxvels
eZleva saSualeba, erTgvari Sedarebebi
gaakeTos da sakuTari daskvnebi gamoitanos.
wigni ki gamovida, magram, aq ambavi
datrialda _ mtrisas!
Cvenma sulswrafma Tanamoqalaqeebma,
yovelgvari fiqrisa da movlenaTa
gaanalizebis gareSe, ra ar gviwodes:
“mexuTe kolonao”, “qveynis moRalateebio”, “rusebis maameblebio”. Cven imdeni
ra unda vaamoT rusebs, rac saakaSvilma
da misma nacxrovam aamo, roca 2008
wels omi wamoiwyo da rusebs afxazeTisa da samaCablos calke saxelmwifoebad gamocxadebis iuridiuli
ufleba uboZa. da Tu marTalia erisa
da qveynis winaSe saakaSvili, ratom
datova ase qurdulad qveyana?
SevardnaZesac aranaklebi danaSauli
miuZRvis qarTveli xalxis winaSe, magram igi aravis Seuwuxebia. saakaSvils
ki, sakuTar bandasTan erTad, imdenad
mZime danaSaulebi aqvs Cadenili erisa
da qveynis winaSe, rom icis _ cixis
kedlebs ver ascdeba!
ara da, aRniSnuli wignis gamocemis
stimuli sruliad uwyinari da sasargebloc ki iyo.
wigni „ucnobi putini“ unikaluria
imiT, rom es – saqarTveloSi gamosuli
pirveli gamocemaa vladimer putinze
qarTul enaze. krebulis saTauri _
„ucnobi putini“ – naTlad metyvelebs
misi gamocemis ZiriTad mizanze: rac
SeiZleba srulad da marTlad gaacnos
farTo qarTul sazogadoebriobas didi
ruseTis – mezobeli saxelmwifos,
saqarTvelos istoriuli mfarvelis
xelmZRvanelis pirovneba, radgan bolo
aTwleulSi, gansakuTrebiT 2008 wlis
agvistos
omis
Semdeg
ruseTis
telearxebis dablokvis Sedegad,
qarTveli sazogadoeba mxolod cru,
saqarTvelos wina xelisuflebis mier
saTanadod damaxinjebul da cenzuragavlil informacias iRebda Tanamedroveobis sayovelTaod aRiarebuli
lideris
da udidesi politikosis
Sesaxeb,
rogoradac
gvevlineba
vladimer vladimeris Ze putini. magram
yvelaze informirebuli internet-mkiTxvelic ki am wignSi bevr saintereso,
misTvis aqamde ucnob faqts da informacias i povis, magaliTad, ukanaskneli
aTi wlis ganmavlobaSi
ruseT-
saqarTvelos urTierTobis calkeuli
mniSvnelovani faqtebis Sesaxeb.
ruseT-saqarTvelos Soris bolo
dros ganviTarebuli movlenebis gamo,
sruliad bunebrivia, sazogadoebis nawilis mxridan emociuri TvalsazrisiT
gamocemam negatiuri damokidebuleba
gamoiwvios, magram unda gvesmodes, rom
Tu gvinda,
Cveni qveyana gadarCes,
gadarCes saqarTvelos darCenili nawili da samomavlod saqarTvelos
gamTlianebis perspeqtiva Seiqmnas,
ruseTTan
urTierTobebi
unda
movagvaroT. me gavixsenebdi Tavad
vladimer vladimeris Zis sityvebs,
sadac man aRniSna, rom Tu qarTvelebi
da afxazebi an qarTvelebi da samxreT
oseTSi mcxovrebi osebi odesme erT
saxelmwifoSi cxovrebaze SeTanxmdebian, es maTi gadasawyvetiao _ putinma
am sityvebiT bevri ram Tqva, rac Zalze
mniSvnelovani da sagulisxmoa. amitomac Cven emociebi gverdze unda gadavdoT da pragmatulad vimoqmedoT.
moxaruli var, rom
saqarTvelos
dRevandeli mTavroba ar hyveba yalb
patriotul provokaciebs da moTminebiT, frTxilad agrZelebs ruseTTan
urTierTobis mogvarebis gzas.
akademikos napoleon qarqaSaZis
winaswarmetyvelebisa ar iyos, aRniSnul
wigns qarTuli sazogadoebis Tundac
mcire nawili dadebiTad Sexvda, didi
nawili ki _ uaryofiTad.
samwuxarod, qarTuli sazogadoeba
dRes orad aris gayofili. Tu adamiani
saRad azrovnebs, mixvdeba, rom putini
aris is kaci, romelic uzarmazar
qveyanas kargad marTavs. zogs unda,
rom saqarTvelo am uzarmazar imperias
eWidaos. viRacam Tqva kidevac, rom
Cven qarTuli droSa kremlis Tavze
unda avafrialoT _ es iluziaSi cxovrebaa. nu dagvaviwydeba, rom ruseTis
uzarmazar imperias petre pirvelis
sidinje
gvmarTebs!
amiraniviT Crdilman Crdilosman
kvlav migvajaWva kavkasions da
ise dagvborka mavTulxlarTebiT,
dro aRar rCeba xaTri-maTrebis
da ususurad Tavis marTlebis.
aRmaSeneblis modgmis marTveni––
afxazni, ovsni, megrni, qarTebi,
svanni, raWvelni da leCxumlebi,
erTmaneTs Tu ar waveCxubebiT,
mtrisTvis moyvares ar veCxubebiT
da kvlav davrCebiT alalmarTlebi;
gurul-imeri da aWareli,
kaxi, xevsuri, fSavi, moxeve
Tu SeverTdebiT, –
RmerTi mogvxedavs
da welSi laRad gavimarTebiT.
dRes Wyondidelis sidinje gvmarTebs,
ilia marTlis sidinje gvmarTebs,
unetaresis sidinje gvmarTebs,
rom
vZlioT
borkils
da
mav-
TulxlarTebs.
aleqsandre Sengelia
mefobis Semdeg omi ar waugia da am
saxelmwifosi msoflioSi yvelas eSinoda. Cven ratom vcdilobT masTan
Widaobas, CemTvis gaugebaria. mimaCnia,
rom putini aris uWkvianesi kaci, romelmac
ruseTis
imperia
elcinis
mmarTvelobis Semdeg fexze daayena.
isic unda iTqvas, rom vladimer putini
ar aris qarTvelT moZule _ es man
daamtkica maSin, rodesac saqarTvelos
patriarqs, mis uwmindesoba ilia meores
umaspinZla da muxlmoyrili emTxvia
xelze. SeadareT es saqcieli mixeil
saakaSvilis uzrdelobas, maxaTas mTaze
narkotikebiT Tu alkoholiT gabJuebuli ubodiSod rom Caebertya uwmindesis savarZelSi. putinTan saubari
ki namdvilad SeiZleba da es gonierma
xelisufalma unda gamoiyenos. wignSi,
romelic dRes aris warmodgenili, Zalian bevri saintereso faqtia mocemuli da imedi maqvs, sazogadoeba
mis mimarT did interess gamoiCens.
minda kidev erTxel Sevaxseno mkiTxvel auditorias putinis sityvebi:
nuravin ifiqrebs, rom saqarTvelos teritoriuli problemis gadaWra SeuZlebeliao. vimeoreb araerTgzis naTqvams _
putini is kaci ar aris, rom saakaSviliviT
daufiqreblad ambobdes rames!
gonebisa da Tvalis didi simaxvile
ar sWirdeba imis ganWvretas, rom
amerikas TandaTan mivyavarT afxazeTisa
da samaCablos aRiarebisaken, radgan
nato-Si aravis sWirdeba saxelmwifo,
romelsac teritoriuli problemebi
gaaCnia. amrigad, amerikis patronaJiT
afxazeTisa da samaCablos aRiareba
(homoseqsualebisa da lesboselebis
momZlavrebas rom Tavi gavaneboT) maT
sabolood dakargvas niSnavs. ruseTis
patronaJiT maTi aRiareba ki niSnavs
konfederaciuli saxelmwifos Seqmnas,
sadac saqarTveloc, afxazeTica da
samaCabloc kvlav erT saxelmwifoebriv
sivrceSi iqnebian (Tumca amasac didi
Zalisxmeva dasWirdeba)!
iqneb vinme Semedaos, rom es ase ar
aris, ra Tqma unda, garda Zveleburad
moTavxede nacionalebisa!
qaTqaTa perangze mocxebuli mazuTiviT ver da ver moviSoreT Tavidan
es viTom gogoriSvilebi, TaqTaqiSvilebi,
vaSaZeebi, wereTlebi, kandelakebi da
sxva ujiSo dani da Zmani maTni.
dResac avbediTad dagvCxavian Tavs
es marTlac aramzadebi da sakuTar
qveyanaSi sakuTar nebaze cxovrebis
saSualebas ar gvaZleven.
mokled, zustad nacionalTa am
yovlad ugvano da sulbinZur bandazea
zedgamoWrili yvaryvare TuTaberis
sityvebi, romliTac
igi
Tavis
mezoblebs kakutas da quCaras “amkobs”:
“ara, Zmao, Tqvengan araferi ar gamova”!
marTlac
araferi
ar
gamova
TqvenisTana namusgarecxilebisagan, da
Tu yvaryvarem cixeSi ukra Tavi kakutas
da quCaras, Tqven xelerTpirad mtkvarSi
unda gadagyaroT kacma, magram mtkvari
azerbaijanze gadis da iqaurebs rom
CauvardeT xelSi, xom iciT, rogor
moeqcevian azerbaijanelebi somxebs,
Tanac Tqvennair uvargisebs?
amitom ar gvemetebiT mtkvarSi
gadasayrelad, Tan bunebasac vufrTxildebiT, Tqveni gesliT uwyinari Tevzebi rom ar daiwamlon!
2
17-24 dekemberi
2013
ilori
beslan kobaxia: “unda Sewydes fuWi ocnebebi, rom aRiarebamde rame Seicvleba”
ra molodinebi aqvs afxazur sazogadoebas saqarTvelos axali xelisuflebisgan, ras elian isini saqarTvelosgan, ramdenad moswonT afxazebs afxazeTis
miwaze ganlagebuli rusuli samxedro
bazebi, rusuli samxedro qalaqebi, ra
pirobebSi izrdeba afxazi axalgazrdoba
romelic „TavianTi saxelmwifos” aravisTvis daTmobas ar apireben. am da
mraval sxva sakiTxebze saagento „jieiC-enisaTis” micemul interviuSi cnobili
afxazi sazogado moRvawe beslan kobaxia
saubrobs da saqarTvelos axal prezidents rCevebsac aZlevs.
_ saqarTvelos axali prezidenti da
axali mTavroba hyavs. Tqven, rogorc
gamoCenil afxaz sazogado moRvawes,
gecodinebaT, ra molodinebi arsebobs
afxazur sazogadoebaSi saqarTvelos axali xelisuflebis mimarT?
_
gulwrfelad
getyviT,
rom
saqarTvelodan momavali axali ambebi
afxazeTisaTvis prioritetuli ar aris,
vinaidan afxazeTs mravali Tavisi Sida
axali ambavi aqvs, romelic gacilebiT
ufro aRelvebs Cvens mosaxleobas. miuxedavad amisa, Cven vuyurebT imas Tu ra
xdeba saqarTveloSi da Sefaseba aris
aseTi: pirvelad saqarTveloSi xelisuflebis mSvidobianad cvlileba ganxorcielda da amas yvelafers Tan sdevs
ara mxolod xelisuflebis cvlileba
aramed misi mmarTvelobis struqturis
Secvla _ saqarTvelo saparlamento respublika xdeba. aris mesame momenti
razec minda yuradReba gavamaxvilo:
gadadga yvelaze gavleniani politikosi
biZina ivaniSvili, romelmac adgili axalgazrda politikoss dauTmo. ar vici
es yvelaferi sadamde migviyvans, magram
imedi maqvs, rom yvelaferi normalurad
iqneba.
magram, nebismieri xelisufleba xom
tradiciebs eyrdnoba, tradiciebi ki Tavis
mxriv drois mdinarebasTan erTad iqmneba.
bolo 25 wlis ganmavlobaSi is tradicia,
romelic saqarTvelos politikur cxovrebaSi Seiqmna, rbilad rom vTqvaT ar
aRgafrTovanebs.
imedi davitovoT, rom is rac xdeba
dRes es aris dasawyisi raRac axali,
kargi tradiciisa saparlamento qveynisa,
sadac xelisufleba umtkivneulod gadaecema erTi adamianidan meores.
_ ra komentars gaakeTebT saqarTvelos
arCeuli prezidentis giorgi margvelaSvilis gancxadebaze, romelmac ganacxada, rom saqarTvelo iseT sazogadoebas
Seqmnis, rom afxazebi da osebi Tavad
moisurveben masTan erTad cxovrebas?
_ me mainc minda gavafrTxilo
saqarTvelos axali xelmZRvaneli, Tu
mas Cemi rCeva sWirdeba, droa ukve
iluziebi dasruldes. ukve movida dro
pragmatuli moqmedebebisa da pragmatuli
azrovnebisa.
ukve 20 welze metia afxazeTi
damoukidebeli saxelmwifoa da mas ganviTarebis sakuTari gza aqvs arCeuli
anu is demokratiul saxelmwifos aSenebs.
es sulac ar niSnavs imas, rom afxazuri
saxelmwifo mtruladaa ganwyobili qarTuli saxelmwifosadmi _ absoluturad
ara. es gadawyvetileba miRebul iqna
afxazi xalxis mier da dadasturebuli
referendumiT da srulad Seesabameba
saerTaSoris praqtikas, romelic xalxTa
TviTgamorkvevas exeba. am TvalsazrisiT
afxazma xalxma airCia Tavisi gza da
ukve 20 welze meti xania am gzaze midis.
is Tavis saxelmwifoebriobas aSenebs.
Taoba, romelic gaizarda, gaizarda
swored am paradigmaSi da araferi sxva
maT ar ician. afxazur saxelmwifos Cveni
axalgazrdoba aravis dauTmobs. saubaria
ara mxolod saqarTveloze, vinaidan garesamyaroSi bevri riskia Cveni saxelmwifosaTvis, magram yvelaze mTavari aris is,
rom afxazeTis moqalaqeebs swamT TavianTi saxelmwifosi.
amitom mimaCnia, rom saqarTvelos
xelisuflebis mxridan gacilebiT ufro
pragmatuli iqneboda daesrulebinaT
bolo 25-30 wlis Cveni es tragikuli istoria, gadaeSalaT es furceli da ecadaT
daewyoT urTierTobebis mSenebloba axal
safuZvelze, romelic axla Seqmnil realobas daeyrdnoboda. realoba ki Semdegnairia: arsebobs damoukidebeli saxelmwifo _ afxazeTi da arsebobs
damoukidebeli saxelmwifo _ saqarTvelo.
Cven xeli unda movaweroT SeTanxmebebs
Cvens Soris da ganvaviTaroT urTierTobebi. Tu es Tanasworuflebianobis safuZvelze gakeTdeba es SesaZloa gaxdes
impulsi urTierTobebis xelaxali
aRorZinebisa, romlebic erTmaneTis mimarT
pativiscemaze da keTilgawyobaze iqneba
damyarebuli.
_ afxazuri sazogadoeba axseneT da
minda gkiTxoT... saqarTvelo viTardeba,
CvenTan marTalia TandaTan, magram cxovrebis done umjobesdeba, win mivdivarT,
momaval wels evrokavSirTan asocirebis
wevrobis Sesaxeb SeTanxmebis gaformebasac veliT. arsebobs afxazuri sazogadoebis nawili, romelic sargeblobs
yvela im sikeTiT, romelsac maT
saqarTvelo sTavazobs... isini Camodian,
isveneben aq, swavloben da mkurnaloben
aq. Tu maTi raodenoba gaizrdeba da
isini saqarTvelosTan Tanacxovrebas
moindomeben afxazeTis xelmZRvaneloba
sakuTari xalxis winaaRmdeg wava?
_ me ar vici, Tqven ra faqtebs eyrdnobiT, Tumca, erTeuli SemTxvevebi ra Tqma
unda arsebobs. Cveni samyaro dRes globalizebulia imdenad, rom ra Tqma unda
viRac midis saqarTveloSi, viRac
saqarTvelodan Camodis afxazeTSi, magram
es erTeuli SemTxvevebia. erTi, ori, sami,
gnebavT aTi gnebavT asi adamiani. me
Tqven ki zogadad afxazi xalxis ganwyobis Sesaxeb gesaubrebiT.
afxazi xalxi saerTod ar apirebs
SuRli hqondes vinmesTan am msoflioSi.
Cven vmegobrobT da vurTierTobT maTTan
vinc Cven gvaRiarebs. ai SexedeT, rogori
urTierTobebi
gvaqvs
damyarebuli
ruseTis federaciasTan. uzarmazari saxelmwifo 140 milioni adamianiT da patara
afxazeTi 300 aTasi adamianiT, romelic
CvenTan cxovrobs. amavdroulad Cvens
Soris ukve xelmowerilia 80-ze meti,
daaxloebiT asi, _ meSinia cifrebSi ar
SemeSalos, _ saxelmwifoTaSorisi SeTanxmeba, romlebic or qveyanas Soris
urTierTobis yvela sferos aregulirebs.
periodulad, urTierTobebis ganviTarebis
dros, raRac kiTxvebi warmoiSveba, romlebic molaparakebaTa magidasTan wydeba
da Tavad molaparakebebi yovelTvis mimdinareobs konstruqciulad, yovelgvari
antagonizmis gareSe da gamosavali
yovelTvis iZebneba. ai, ra magaliTis momcemia dRes ruseTis federacia. da ratom
ar unda davamyaroT urTierTobebi afxazeTsa da saqarTvelos Soris swored
am mimarTulebiT?!
Cven marTlac Zalian bevri gvaqvs
saerTo da Cvens xalxebs Zalian bevri
ram akavSirebs, magram, samwuxarod, am
kavSirebma ver imoqmeda 20 wlis win,
rodesac saxelmwifo sabWos jari Sevida
afxazeTSi da mSvidobiani mosaxleobis
ganadgureba daiwyo. gesmiT, ar SeiZleba
ase ubralod Semoxvide, uamravi raodenobis adamiani daxoco, mTeli afxazeTi
20 wlis win sasaflaod iyo qceuli,
gaanadguro mTeli ekonomika...
_ erTi wuTiT, Cven axla omze ar
vsaubrobT da, modiT, ar gvinda am sakiTxebze saubari...
_ me minda konstruciuli viyo, aqeT
mivdivar... mimaCnia, rom araviTari sxva
gamosavali, garda afxazeTis damoukideblobis gamocxadebisa dRes ar arsebobs.
es nabiji gabedulma politikosma,
gabedulma adamianma unda gadadgas.
saqarTveloSi unda gamoCndes de golis
masStabis politikosi, romelmac Tavis
droze uari Tqva tunisze, libiaze Tu
ar vcdebi da axali politikis gatareba
daiwyo. Sedegad, man prezidentis Tanamdeboba dakarga, magram cxovrebam aCvena,
rom misi arCevani swori iyo. imitom, rom
dRes araviTari antagonizmi afrikul
qveynebsa (romlebic maSin safrangeTis
koloniebi iyvnen) da safrangeTs Soris
ar aris. piriqiT, maT Soris normalur
urTierTobebia.
mimaCnia, rom swored aseTi donis
politikosi acileblad unda gamoCndes
saqarTveloSi, imitom, rom es aris is,
rasac dro gvkarnaxobs dRes. imitom
rom winaaRmdeg SemTxvevaSi Cven ubralod
ver gamovalT 20 wlis winandeli
movlenebidan.
_ ruseTisa da afxazeTis urTierToba
magaliTad moiyvaneT, magram Tanamedrove
msoflio uars acxadebs afxazeTis
damoukideblobis aRiarebaze. ra mogcaT
ruseTis mxridan aRiarebam Tu Cveulebriv
moqalaqes afxazeTSi ar aqvs saSualeba
isargeblos yvela im sikeTiT, romelic
dRes Tanamedrove msoflioSi arsebobs
da xdeba. mTeli msoflio ruseTia
TqvenTvis?
_ ratom migaCniaT, rom afxazeTs ar
aqvs saSualeba isargeblos yvela im
sikeTiT
rac
dRes
Tanamedrove
msoflioSi xdeba?! Tqven raRac mcdari
warmodgenebi gaqvT Tanamedrove afxazeTis cxovrebaze. piriqiT, yvela gza
gaxsnili gvaqvs msoflioSi da yvelgan
davdivarT da yvelgan varT. erTaderTi
saxelmwifo, romelic Cven amaSi periodulad xels gviSlis aris samwuxarod,
qarTuli saxelmwifo. ramdenime rames
CamogiTvliT kidec, romlebic Tanamedrove demokratiuli saxelmwifos iersaxes saerTod ar Seesabameba. mxedvelobaSi maqvs is, rom Cveni studentebisaTvis periodulad xelis SeSlas
cdiloben imaSi, rom maT ver miiRon
viza karg evropul saswavleblebSi
ganaTlebis dasaufleblad. _ erT-erTi
rac vigulisxme swored es iyo...
saqarTvelo amas yovelTvis ewinaaRmdegeba. raRac kulturul RonisZiebebs
vatarebT, magaliTad germaniaSi viyaviT
2 wlis win. iq ecada saqarTvelos saelCo
da germaniis sagareo saqmeTa saministro
xeli SeeSalaT am RonisZiebis CatarebaSi.
Cveni avadmyofebi, romlebic cdiloben
gavidnen samkurnalod evropul klinikebSi aseve samwuxarod awydebian winaaRmdegobebs imis gamo, rom saqarTvelo
yovelive amis gamo protests acxadebs.
sabavSvo koleqtivebi gamodiodnen bulgareTSi, TurqeTSi ar misces bavSvebs
gamosvlis saSualeba. yovelive es afxazeTisa da saqarTvelos poziciebis
daxloebas xels ar uwyobs da piriqiT,
es Cven erTmaneTisgan gvacilebs. mimaCnia,
rom gacilebiT ufro konstruqciuli
iqneba dasruldebs mTeli es istoria,
xeli moeweros samSvidobo SeTanxmebas
da daviwyoT urTierToebebis ganviTareba.
Tqven verc ki warmogidgeniaT am
SemTxvevaSi ra SesaZleblobebi gaixsneba
saqarTvelosTvisac da afxazeTisTvisac.
imitom, rom Cven xom mosazRvred varT.
aq aris engurhesi, naxeT ramdeni komunikaciaa mis irgvliv. aris saavtomobilo
gza, aris rkinigza, aris portebi foTis,
soxumis, aris saSualeba oCamCiris portis
ganviTarebisa, aris saSualeba daiwyos
proeqtis realizacia Crdilokavkasiis
gzis mimarTulebiT. es xom masStaburi
sainvesticio proeqtebia, romelTa amoqmedeba SesaZlebeli iqneba mxolod im
SemTxvevaSi Tu Cven da Tqven SevZlebT
da gamovalT Cveni urTierTobebis Cixidan, saidanac gamosavali mxolod erTia
_ urTierTaRiareba, samSvidobo da
ekonomikuri urTierTqmedebis Sesaxeb
xelSekrulebebis
xelmowera.
am
SemTxvevaSi Cndeba SesaZleblobebis masa,
romelic aTeulobiT aTasi samuSao adgilis SeqmnasTan aris dakavSirebuli, rac
dRes Zalian mwvaved sWirdeba, rogorc
saqarTvelos ise afxazeTs.
_ rogorc afxazeTis patriots gekiTxebiT. piradad TqvenTvis da patriotulad ganwyobili afxazuri sazogadoebisaTvis, ramdenad misaRebia da mosawonia rusuli bazebi, romelic dRes
afxazeTis miwaze fuZndeba, rusuli samxedro qalaqebi, romlebsac ruseTi Tavisi
samxedroebisa da maTi ojaxis wevrebisTvis afxazur miwaze aSenebs... iqmneba
iseTi STabeWdileba rom ruseTi afxazeTis teritorias ar datovebs. mainteresebs, Tqven es mogwonT?
_ minda giTxraT, rom yvelaferi is
rac dRes afxazeTSi xdeba aris Sedegi
im movlenebisa, romlebic 20 wlis win
moxda _ es erTi. meore _ garda afxazeTis
da garda saqarTvelos interesisa arsebobs kidev msxvili saxelmwifoebis
geopolitikuri interesi. mxedvelobaSi
maqvs ruseTi, ra Tqma unda, mxedvelobaSi
aseve maqvs evrokavSiri da aSS. araferi
gasakviri ar aris imaSi, rom aq Tavmoyrilia yvela am didi saxelmwifos interesi.
afxazebi dRes moqmedeben ise, rogorc
maT SeuZliaT imoqmedon am situaciaSi,
Cven praqtikulad sxva gamosavalic ar
gvaqvs. dRes, ruseTis federacia aris
saxelmwifo, romelic uzrunvelyofs afxazeTis mosaxleobis usafrTxoebas, xolo
ra misca magaliTad afxazeTis aRiarebam
ruseTis federacias, me mgonia da asec
aris albaT, aman mas saSualeba misca
legalurad ganeTavsebina Tavisi samxedro kontigenti afxazeTis teritoriaze,
afxazeTis mTavrobasTan gaformebuli
samxedro SeTanxmebiT. mimaCnia, rom es
bazebi, romlebic iq dgas ar aris mimarTuli saqarTvelos winaaRmdeg. es bazebi
wyveten absoluturad sxva globalur
amocanas _ ruseTis federaciis usafrTxoebis dacvas. ase rom, arsebobs
nato, arsebobs dapirispireba dsT-Si...
dapirispireba am regionSi grZeldeba da
araferi gasakviri amaSi ar aris. Cveni
da Tqveni amocana ki aris is, rom
avaSenoT urTierToba ise, rom es momgebiani iyos Cveni saxelmwifoebisaTis _
qarTuli saxelmwifosTvis da afxazuri
saxelmwifosTvis. amitomac ar aris
saWiro amaSi tragediis danaxva, radgan
aris ise rogorc aris, xolo CvenTvis ki
aucilebelia urTierTSoris normalur
urTierTobebze gavideT.
erTi martivi rame gaigeT, SesaZloa
globalur msoflioSi Cven arafers vniSnavT afxazeTi da saqarTvelo, magram Tu
Cven SevZlebT amovideT Cveni urTierTobebis Cixidan da SevZlebT urTierTobebis
dalagebas erTmaneTSi amas mTels kavkasiaSi situaciis cvlileba mohyveba. saerTod Seicvleba situacia _ es gavigoT
da maSin saqarTveloc da afxazeTic
sul sxvanairad gamoCndebian.
_ afxazuri sazogadoebis erT-erTi
umTavresi sakiTxi afxazuri eTnosis,
TviTmyofadobisa da enis SenarCunebaa.
rbilad rom vTqvaT, Tqveni Zalze axlo
urTierTobebi ruseTTan xom ar ayenebs
patara ers asimilaciis an gaqrobis
safrxis winaSe?
_ afxazuri enisa da TviTmyofadobis
SenarCunebis problema ukve didi xania
arsebobs da mudmivad iaresebebs. es absoluturad ar aris damokidebuli imaze,
rom gavlena aqvs ruseTis saxelmwifos,
qarTul saxelmwifos Tu sxva romelime
saxelmwifos. samwuxarod, me-19 saukunis
tragedis gamoZaxils, rodesac afxazebis
90 % iZulebuli iyo daetovebina Tavisi
samSoblo dRemdeg vgrZnobT.
Tumca, Cven dRes gvaqvs mTavari instrumenti imisaTvis, rom Cven ar gavqreT
am msoflioSi da am instruments hqvia _
afxazuri damoukidebeli saxelmwifo.
Cven dRes mxars vuWerT iseT politikas,
rom daviwyeT Cveni moqalaqeebis repatriacia. es procesi daiwyo da xalxi
TandaTan, visac survili aqvs brundeba
da afxazuri saxelmwifoc Tavisi mokrZalebuli SesaZleblobebiT cdilobs maT
normaluri pirobebi Seuqmnas _ es erTi.
meore _ Tanamedrove msoflios pirobebSi
sulac ar aris aucilebeli yvela afxazi
afxazeTSi moagrovo. es amocana ar dgas,
iseve rogorc ar dgas amocana yvela
qarTvelis saqarTveloSi mogrovebisa.
ubralod yvela afxazisa da yvela
qarTvels uflebaa Tavisi qveynis moqalaqeoba hqondes. es Cvens konstituciaSi
dafiqsirebulia, rom nebismier eTnikur
afxazs afxazeTis moqalaqeobis miRebis
ufleba aqvs. Cven am gziT mivdivarT. ra
Tqma unda, riski Cveni xalxisaTis bevria,
Tumca me ratomRac mgonia, rom gonivruli
Sidapolitikis wyalobiT Cven yvela
siZnelis gadalaxvas SevZlebT.
_ rogor warmogidgeniaT Cveni urTierTobebi Tundac xilul momavalSi? mgonia,
rom adre Tu gvian Cvens Soris gaformdeba samSvidobo xelSekruleba da Cven
normaluri urTierToba gveqneba. Zalian
gTxovT, miitaneT qarTul sazogadoebamde,
rom Cven, afxazeTSi, axalgazrdobas
qarTvelebis, saqarTvelosadmi da yovelive qarTulisadmi siZulvilis pirobebSi ar vzrdiT. Cven ubralod Cvens saxelmwifos vaSenebT, es absoluturad normaluria. es Cveni ZiriTadi mizania. nebismieri
xalxi
romelic
Tavisi
gadarCenisaTvis ibrZvis, aseve, mxolod
simpatias imsaxurebs. afxazuri saxelmwifo aravis ar emuqreba msoflioSi.
amitom unda davasruloT es istoria _
sxva gza ar arsebobs. sxva variantebi,
romliTac adre saqarTvelos wina
xelisufleba xalxs atyuebda, fuW
iluziebs uqmnida da eubneboda, rom
Tavis droze yvelaferi Seicvleba, unda
SeCerdes _ araferi ar Seicvleba.
imisaTvis rom yvelaferi Seicvalos kardinaluri moqmedebebia saWiro. kardinaluri qmedebebi ki aris: pirveli _
omis ganxilva, romelic 1992 -1993 wlebSi
mimdinareobda da misi Sefaseba, rogorc
danaSaulis, Cadenils afxazi da qarTveli
xalxis winaaRmdeg _ es Cemi Rrma rwmenaa.
meore _ saqarTveloSi unda Catardes
sasamarTlo sxdomebi, sadac gasamarTlebulni iqnebian isini vinc afxazeTSi
jaris Seyvanis gadawyvetileba miiRo da
mesame _ me vfiqrob, rom omi daiwyo
TbilisSi, rodesac
miRebul
iqna
gadawyvetileba afxazeTSi jaris Seyvanis
Sesaxeb da omi iqve unda dasruldes,
TbilisSi, parlamentis sxdomaze, im parlamentis sxdomaze, romelmac Sesabamisi
gadawyvetilebebi unda miiRos. xolo Tu
yvelaferi es Sesrulda aqedan ukve
gamomdinareobs afxazeTis damoukideblobis aRiareba da masTan msoflioSi
miRebuli yvela SeTanxmebis gaformeba.
_ Tqven axla miTxariT, rom arc afxaz
axalgazrdobas zrdiT qarTvelebisadmi
siZulviliT da zogadad xazi gausviT
rom afxazeTi TanamSromlobisTvis Riaa.
me magaliTad, saqarTvelos moqalaqes
afxazeTSi ar miSveben, gnebavT piradi da,
gnebavT, profesiuli miznebiT. me xom ar
movdivar avtomatiT, me furceli da
kalami maqvs Tan. es ra politikaa?
_ iciT, minda gesmodeT, rom ara mxolod es sakiTxi, aramed mravali sxva
sakiTxi, rodesac adamiani modis Tbilisidan es sakiTxi mxolod politikuri
TvalsazrisiT ganixileba, am situaciaSi,
rodesac Cven faqtiurad omis pirobebSi
vimyofebiT. Cven mSvidad mxolod 5 welia
rac gvZinavs. vidre ar iyo rusuli jari
afxazebi Tavad icavdnen sazRvars, msaxurobdnen jarSi da ase monacvleobiT
idgnen engurze da es yvelaferi 15 weliwads grZeldeboda 1992 wlidan. am situaciaSi, nebisnieri iseTi gancxadeba,
romelzec Tqven saubroT swored am
TvalsazrisiT iqneba aRqmuli. xolo
rogorc ki Cven ganvsazRvravT, rom yvelaferi dasrulda, rom yvelaferi es
warsulSia, yvelaferi dagmobilia da
dasjili da miRebulia gadawyvetileba
afxazeTis damoukideblobis aRiarebis
Sesaxeb da xelmowerilia SeTanxmeba erToblivi ekonomikuri TanamSromlobis
Sesaxeb, yvela es sakiTxi politikuri
sferodan humanitarulSi inacvlebs. da
amis mere, ukve, ki batono Tu Cven vmegobrobT, Tu Cven vTanamSromlobiT da Tu
Cven erTmaneTs vaRiarebT ratomac ara,
ra Tqma unda adamianebi ivlian afxazeTSic, afxazeTidan saqarTveloSic da
amis aRqma iseTi ar iqneba rogorc dRes,
magram aqamde unda mivideT.
esaubra ekaterine momceliZe,
saqinformi
ilori
17-24 dekemberi
2013
3
ambebi samegrelodan
xobSi farTomasStabiani
infrastruqturuli
samuSaoebi mimdinareobs
26 noembers q.xobSi cotne dadianis,
9 aprilis, berias, stalinis quCebi
daaTvalieres gamgebelma goCa qajaiam
da gamgeblis moadgileebma badri
jobavam da ediSer jobavam. qalaqSi
mimdinareobs
infrastruqturuli
samuSaoebi, kerZod xdeba saniaRvre
arxebis gayvana, qvafenilebis dageba,
kiuetebis mowyoba, avtomanqanebis
parkirebis adgilebis keTilmowyoba.
diana lomaias morigi
warmateba
quTaisSi Catarda saWadrako festivali „maia CiburdaniZis Tasi-2013“.
festivalis programiT gaimarTa absoluturi turnirebi mamakacTa da qalTa
Soris da aseve 14, 12, 10 da 8 wlamde
WabukTa da gogonaTa Soris. masSi 160
-mde moWadrake asparezobda. festivalSi 8 wlamde gogonaTa Soris monawileobda xobeli moWadrake diana
lomaia, romelmac pirveli adgili
moi pova. xobis munici palitetis gamgeoba ulocavs saamayo norC moWadrakes
diana lomaias gamarjvebas da usurvebs
warmatebebs.
kulturisa da ZeglTa
dacvis ministri guram
odiSaria zugdidSi
kulturisa da ZeglTa dacvis ministri guram odiSaria zugdidSi imyofeboda. man dadianiseuli sasaxleebi
moinaxula da sasaxlis mimdebare
gayiduli miwis nakveTis detaluri
informaciiT dainteresda.
ministrs gayiduli miwis nakveTis
Sesaxeb dokumenturi masalebi zugdidis gamgeblis movaleobis Semsrulebelma ediSer Toloraiam da muzeumis
direqtorma lili beraiam miawodes.
ministr odiSarias ganmartebiT
moxdeba ganxilva dadianiseuli miwebis
Taobaze ekonomikisa da mdgradi ganviTarebis ministrTan.
sazeimo koncerti
zugdidSi
zugdidis
munici palitetis
musikalur-qoreografiul
centr
„odiSi“-s kulturis sasaxleSi (yofili
kombinatis kulturis saxli) gaimarTa
sazeimo koncerti, sadac monawileoba
miiRes:
_ simRerisa da cekvis ansamblma
„Cela“;
_ folklorulma ansamblma „odoia“;
_ uxucesTa ansamblma „odoia“;
_
qoreografiulma
ansamblma
„ciskari“;
_
qoreografiulma
ansamblma
„TuTarCela“;
_ qoreografiulma ansamblma „siWabuke“.
avtoavarias mamakaci
emsxverpla
quTaisSi momxdar avtoavarias axalgazrda mamakacis sicocxle emsxverpla _ Jurnalisti ema gogoxia sakuTari avtomanqaniT fexiT mosiarules
daejaxa, romelic miyenebuli travmebis
Sedegad gardaicvala.SemTxvevis adgilze mobilizebuli iyvnen sapatrulo
policiis warmomadgenlebi, romlebmac
momxdarTan dakavSirebiT gamoZieba
ukve daiwyes.
Sexvedra sazogadoeba
,,senakelis” aqtivTan
qalaq senakis munici palitetis gamgeobis SenobaSi gamgeblis movaleobis
Semsruleblis baton goCa dgebuaZis
iniciativiT moewyo Sexvedra sazogadoeba ,,senakelis” aqtvistebTan.
Sexvedra gaxsna sazogadoeba ,,senakelis” Tavmjdomarem rezo janjRavam.
wamoWrili sakiTxebis ganxilvaSi monawileoba miiRes sazogadoebis gamgeobis wevrebma: oTar koxiam, murman belqaniam, anzor caguriam, levan xuxuam,
Tengiz axalaiam, zurab Wanturiam, guram
siWinavam, guli Wanturiam.
sazogadoebis wevrebma gansakuTrebuli simwvaviT aRniSnes, rom qalaqis
mcxovrebTa garkveuli nawili xSirad
gamodis
sazogadoebis
saxeliT,
avrcelebs Worebs da augad ixsenieben
raionis xelmZRvanelobas. ,,senakelebi”
erTxmad gmoben aseT gamosvlebs da
acxadeben, rom mosaxleobis am nawils
araviTari saerTo ar aqvs sazogadobasTan, ar eTanxmebian da ar iziareben
aseT gamonaTqvamebs. mwvaved daisva
sakiTxi qalaqis quCebSi transportis
moZraobis mowesrigebis aucileblobaze: pirvel rigSi saWiroa moZraobis siCqaris SezRudva.
aRiniSna, rom wyaldidobisas dazaralebulebulTa umravlesobam kompesaciis saxiT sakmaod maRali Tanxebi
miiRo, aseve didi raodenobiT asigneba
gamoiyo wvimebis Sedegad dazianebuli
qalaqis infarstruqturis aRsadgenad.
amJamad es samuSaoebi sakmaod xarisxianad mimdinareobs.
dasasruls batonma goCa dgebuaZem
madloba gadauxada stumrebs mobrZanebisa da gverdSi dgomisaTvis,
amasTan iTxova ufro gaaqtiurdnen
raionis winaSe dasmuli amocanebis
gadawyvetaSi. man dawvrilebiT ilaparaka momdevno wlisaTvis qalaqsa
da soflebSi gasatarebel RonisZiebebze. medicinisa da sxva dargis ganviTarebis perspeqtivebze, mosaxleobis
dasaqmebis maqimalur uzrunvelyofaze.
saCuqari kvebis mimReb
beneficiarebs
giorgobis dRisadmi miZRvnili RonisZieba ukve tradiciad iqca. arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli
piri ,, senakis munici paliotetis mzrunvelobamoklebulTa kvebis centrSi”,
mkvebis mimReb beneficiarebs dauriges
tkbileuli da moswavle axalgazrdobis centris TanadgomiT mouwyves
lamazi RonisZeiba.
proeqtis prezentacia
senakis gamgeobaSi Catarda Sexvedra
„qalTa
gaZliereba
proeqti
cvlilebisaTvis“ farglebSi senakis 3
Temis (noqalaqevi,nosiri da axalsofeli) warmomadgenelTa prezentacia TemSi arsebul problemebisa da maTi
gadaWris gzebis Sesaxeb. proeqti xorcieldeba gaeros erToblivi programis
“genderuli Tanasworobis xelSewyoba
saqarTveloSi” mxardaWeriT proeqts
axorcielebs saqarTvelos strategiuli kvlevebisa da ganviTarebis centri asociacia “aTinaTTan” partniorobiT.Sexvedras eswreboda senakis munici palitetis gamgebelis m.S goCa
dgebuaZe, sakrebulosa da gamgeobis
warmomadgenlebi. samizne Temebis rwmunebulebi.
mixeil
qarTuli Rvinis
miusafarTa pirveli
importiT ruseTi margelovi: „mova TavSesafari TbilisSi
kvlav liderobs
dro da qarTvel
moskovis prospeqtze
saqarTvelos soflis meurneobis saministros
monacemebiT, 2013 wlis ivnisidan seqtembramde
saqarTvelom ruseTSi 8 mln 917.7 aTasi boTli naturaluri yurZnis wvenis eqsportireba moaxdina,
ramac mimdinare wlis 9 Tvis ganavlobaSi misi eqsportis mTliani moculobis 33.7% Seadgina. amis
Sesaxeb qveynis soflis meurneobis saministros
Rvinis erovnuli saagento iuwyeba.
ruseTis presam araerTgzis aRniSna, rom damyarda
Taviseburi “rekordi”, _ moskovis maRaziebSi Setanili naxevar milionamde boTli qarTuli Rvino
gaiyida sul raRac erTi saaTis ganmavlobaSi!
Sesabamisad, Svidwliani pauzis Semdeg ruseTi
kvlav iqca qarTuli Rvinis umsxviles importiorad,
_ aRniSnes uwyebaSi.
sul, wlis dasawyisidan saqarTvelom 26 mln 458.7
aTasi boTli gaitana eqsportze, rac 2012 wlis
analogiuri periodis monacems 71%-iT aWarbebs.
SegaxsenebT, rom qarTuli Rvinis eqsporti 49
qveynis bazarze xorcieldeba.
marTalia, avadsaxsenebeli “nacionalebi” kvlavac
Zveleburi mondomebiT yayaneben, rom Rvinos mizeruli
adgili ukavia qarTul ekonomikaSi, magram aq mTavaria
ara is, Tu ramdeni boTli Rvino an koniaki gaiyideba
ruseTis maRaziebSi, aramed is, rom saqarTvelo
kvlavac ibrunebs Tavis Rirseul adgils ruseTis
bazarze da mezoblebs Soris TandaTan viTardeba
ekonomikuri da politikuri daaxloebis procesi.
swored aRniSnulze metyvelebs gazeTis amave
gverdze gamoqveynebuli momdevno informaciac.
parlamentarebs
moskovSi
umaspinZleben“
mova dro, rodesac qarTvel parlamentarebs moskovSi gaumaspinZldebian
da rus deputatebsac miiReben TbilisSi, _ es gancxadeba ruseTis federaciis
sabWos
saerTaSoriso
komitetis
xelmZRvanelma mixeil margelovma londonSi, Chatham House-is institutSi gaakeTa, sadac mas qarTul soflebSi, gamyof
xazTan mavTulxlarTebis gabmaze ganmartebebis gakeTeba sTxoves.
“2003 Tu 2004 wlebSi, pankisis xeobaSi
arsebuli problemebis dros, Zalzed
daZabuli
urTierTobis
fonze,
saqarTvelo da ruseTi omis dawyebis
piras iyvnen. maSin Cven marTebuli
nabijebi gadavdgiT da movaxerxeT, rom
strasburgSi pankisis xeobaSi arsebuli
situacia ganvixileT. am saerTo politikurma Zalisxmevam Sedegi droulad
gamoiRo. vfiqrob, maSin Cven seriozuli
samxedro konfliqtis Tavidan acileba
movaxerxeT, Tumca samwuxarod, es 2008
wels veRar moxerxda. mjera, mova dro,
rodesac gavumaspinZldebiT qarTvel
parlamentarebs moskovSi da, aseve, Cvenc
migviReben
TbilisSi.
vfiqrob,
saqarTveloSi viTareba sakmaod pozitiurad viTardeba. swori mimarTulebiT
midis xidebis aRdgenis mcdeloba
ruseT-saqarTvelos Soris. sxvaTa
Soris, moskovSi me yovelwliurad maqvs
saSualeba visiamovno borjomis mineraluri wyliT da me es momwons”, _
ganacxada margelovma konferenciaze,
romelic ruseTis sagareo politikas
mieZRvna.
moewyo
aRsaniSnavia,
11
dekembers
moskovis
prospeqtis dasawyisSi miusafarTaTvis pirveli TavSesafari amoqmedda. ukve dadgmulia 4 sacxovrebeli karavi,
sadac 80 miusafaris ganTavsebaa SesaZlebeli. karvebi aRWurvilia SeSis RumeliT,
sawolebiT, leibebiT, pledebiT
da miewodeba eleqtroenergia.
amave teritoriaze ganTavsda
80-kaciani karavi, romelic
sasadilo oTaxis funqciiT
daitvirTeba.
TavSesafris
mowyobaSi aqtiurad arian CarTuli regionuli ganviTarebisa da infrastruqturis,
Tavdacvis, Sinagan saqmeTa,
ekonomikisa da jandacvis
saministroebi. mobilizebulia
samaSvelo
samsaxuri
da
sagangebo situaciebis marTvis
centri (112).
imave saRamos sapatrulo
policiis eki paJebma ukve daiwyes miusafari adamianebis
TavSesafarSi miyvana da ganTavseba.
garda samTavrobo uwyebebisa, miusafarTa daxmarebis
SesaZlebloba miecema yvela
im saqvelmoqmedo da arasamTavrobo organizacias Tu moqalaqes, romelsac am adamianTa
mxardaWera surs. maT SeuZliaT sakvebiT, tansacmliTa Tu
nebismieri
sxva
saWiro
nivTebiT daexmaron TavSesafarSi ganTavsebul miusafar
adamianebs.
rom amgvari
RonisZieba pirvelad moewyo
saqarTveloSi misi damoukideblobis gamocxadebis dRidan.
sainteresoa,
ras ityvis
yovelive aRniSnulze sakuTari Tanamoqalaqeebis Zarcva-yvlefaSi gawafuli, Tbilisis merad wodebuli pirmorRveuli araraoba, “karenoi
Tbiliseli” gigi ugulava,
romelic axali xelisuflebis
gauTavebel lanZRva-ginebaSi
aTen-aRamebs. mas xom arasodes
mosvlia azrad miusafar adamianTa xelSewyoba da, piriqiT,
lamis
miusafrad
xdida
Tbiliselebs nagvis gadasaxadis denze mibmiT da sxva
sixarbemoZalebuli “antiTbilisuri” mani pulaciebiT.
Cveni gazeTis Semdeg nomerSi mogiTxrobT imaze, Tu rogor uzneod aclis piridan
lukmas Tbilisis mosaxleobas
es pirwavardnili momxveWeli
da,
paralelurad, rogor
Tavxedurad Zarcvavs Tbilisis
biujetsac, mis mierve Seqmnili
koleqtiuri yaCaRis “sitiparkis” meSveobiT.
4
17-24 dekemberi
2013
ilori
4 aTasi weli Cvens welTaRricxvamde _ Sumerebi, urartu da qarTvelebi
600-mde qarTvelis kvlevis
Sedegad miRebuli qarTveli
eris Camoyalibebis istoria
qarTvelebi arian uZvelesi civilizaciebis _ urartus, qaldebisa da
Sumerebis genetikuri memkvidreebi da
dRes arsebuli erebidan is qurTebs,
ebraelebs, arabebsa da CeCen-inguSebs
enaTesavebian, _ aseTia kavkasielTa
eTnogenezisis samecniero kvleviTi
centris daskvna.
rogorc kvleviTi centris direqtori, saeklesio istoriis mecnierebaTa
doqtori giorgi andriaZe acxadebs,
ebraelebTan da arabebTan, genetikuris
garda, enaTmecnieruli siaxlovec dgindeba.
giorgi andriaZe: genetikuri analiziT xdeba mama-Svilobis da naTesaobis
dadgena. es cnobili meTodi ganviTarda
da SesaZlebeli gaxda xalxebis
urTierTnaTesaobis dadgena. igrek qromosomiT, romelic mamakacis memkvidreobiTi maxasiaTebeli qromosomaa, aseve
mitoxondriiT, romelic dedis mxridan
gadaecema Svils da autosomuriT, adamians rac aqvs yvela qromosomis analizebiT xdeba Seswavla. am dajgufebul
naTesaur genebs haplojgufebi, haploti pebi ewodeba. am jgufebis mixedviT dgindeba xalxebis, subeTnikuri
jgufebis erTmaneTTan naTesaoba da
maTi warmomavloba.
Tu Cven am analizebs istoriografias, arqeologias da enaTmecnierul analizs SevuerTebT, SegveZleba
is istoriuli procesi aRvadginoT,
romelSic sxvadasxva jgufebis migracia, erebis erTmaneTTan Sereva da sxvadasxva eTnosebis warmoSoba moxda.
dnm-is kvleva sruliad ar ukavSirdeba erovnuli identobis dadgenas, es
gvaZlevs utyuar istoriul suraTs,
Tu sad da ra epoqaSi daiwyo im
xalxis ganviTareba, visganac Semdeg
qarTveli eri Camoyalibda... saqme Cvens
welTaRricxvamde 4000 wlis winandel
istorias exeba.
“mTeli kvira”: ramdeni adamianis
kvleva ganxorcielda da saqarTvelos
romel kuTxeebSi?
g.a.: raWa da aWara dagvrCa mxolod,
Tu ar CavTvliT imas, rom Cven ingiloebis, fereidnelebis da lazebis
Seswavlac gvsurs. sul 600-mde individia Seswavlili.
“m.k.”: ra Sedegamde mivyavarT kvlevas,
saidan varT da vis venaTesavebiT?
g.a.: raWa da aWara dagvrCa mxolod,
Tu ar CavTvliT imas, rom Cven ingiloebis, fereidnelebis da lazebis
Seswavlac gvsurs. sul 600-mde individia Seswavlili.
“m.k.”: ra Sedegamde mivyavarT kvlevas,
saidan varT da vis venaTesavebiT?
g.a.: es mecnieruli dargi yvelasTvis
xelmisawvdomia da statiebi popularul enazec iwereba, esa Tu is haplojgufi romel regionSi daibada. ai,
Semdeg, interpretaciisaTvis Cveni istorikosebis daxmarebaa saWiro. istoriografia ideologizirebuli dargi
iyo da tendenciuri gaSuqebiT xasiaTdeboda.
qarTuli warmomavloba uZveles civilizaciebs _ xeTebsa da Sumerebs
ukavSirdeba. es aris kacobriobis civilizaciis gariJraJi, SuamdinareTi da
mcire azia. eTnogenetikosebi am regionebSi miuTiTeben im haplojgufebis
dabadebis adgils, romelic qarTvelebs
gaaCniaT: G2 da J2.
J2
daibada
SuamdinareTis
CrdiloeTiT da mcire aziisken, sadac
Zvelad xeTebis civilizacia arsebobda
da G2 daibada zagrosis mTebis midamoebSi, dRevandeli iranisa da erayis
nawilis teritoriaze, sadac Sumerebis
uZvelesi kultura arsebobda. es ori
haplojgufi qarTul eTnosSi 75%-s
Seadgens da saqarTvelos baris
mosaxleobaSi Tanabrad aris ganawilebuli.
svaneTSi G2 80%-mdea, rac, Cemi azriT
svanuri subeTnikuri jgufs Sumerul
warmomavlobas niSnavs da mas Sumerulsvanuri haplojgufi vuwode. xolo J2
dasavluri warmoSobisaa, 78%-ia aRmosavleTis mTis mosaxleobaSi da
80%-mde aqvs Cvens monaTesave CeCnebsa
da gansakuTrebiT inguSebs. rogorc
Cans, es ori jgufi, romelic uZvelesi
civilizaciis regionSi mosaxleobda,
kavkasiis mTebamde iyo gansaxlebuli.
niko berZeniSvili, ivane javaxiSvili
da simon janaSia mowmobdnen, rom
qarTvelebi xeTursubaruli warmomavlobis arian (xeTebi mcire aziaSi
mosaxleobdnen, subarebs ki eWiraT
teritoria CrdiloeT mesopotamiidan
moyolebuli kavkasionamde. red.). es
hi poTeza Cveni kvlevebis Sedegad nawilobriv dadasturda. Cven am uZvelesi
civilizaciis memkvidreebi varT, magram
am mecnierebs erTi patara Secdoma
hqondaT _ isini migraciaze saubrobdnen, TiTqos winare qarTvelurma tomebma
samxreTidan CrdiloeTisaken amoiwies.
isini SuamdinareTidan dawyebuli kavkasis qedamde iyvnen gansaxlebulebi da
am civilizaciebis centr samxreTiT,
SuamdinareTSi, urartuSi iyo. es centri
veluri tomebis Semosevis Sedegad
ganadgurda da politikurma centrma
amoiwia saqarTvelos teritoriaze.
es mecnierebi am hi poTezas 1950-ian
wlebSi amtkicebdnen, wignebicaa gamocemuli da is Cven xelT gvaqvs. magram
maTi es mosazrebebi sabWoTa cenzuram
akrZala.
“m.k.”: kvlevebis mixedviT arc erTi
qarTuli kuTxe ar iyo danarCenebisagan
didad gansxvavebuli?
g.a.: kuTxeebis mixedviT kvlevam
gvaCvena, rom qarTveli eri Sedgeba
ori didi nakadisagan, urartul-kolxuri da svanur-Sumeruli, mesame _ e.w.
“qarTis tomi” aq ar fiqsirdeba.
“m.k.”: am ori haplojgufis garda,
Tundac mcire procentiT, kidev ra haplojgufi gaaCnia qarTvelebs da saidan
modis is?
g.a.: qarTul populacias aseve axasiaTebs J1, I1, R1, R1a da L1 haplojgufebi.
es siWrele yvelgan aris da momdinareobs rogorc Sereuli qorwinebebidan,
aseve
sxva
istoriuli
movlenebidan, Tu rodis romel eTnikur
jgufebTan gvqonda Sexeba. es migraciebi uZvelesi droidan gansakuTrebiT
Tavadaznaurul genSi xdeboda. ivane
javaxiSvilis kalmasobaSi Camowerilia,
romeli gvari saidan aris.
erT-erTi uZvelesi haplojgufi E1g1
warmodgenilia qarTul Tavadaznaurul
wreebSi da ufro egvi pturi warmoSobisaa. aseve qarTul genetikaSi aris
R1a da R1b, 7%, romlebic indoevropuli
genebia. R1b-s maqsimaluri procentoba
aqvT baskebsa da keltebs mTels
dasavleT evropaSi. amitomac Cveni da
baskebis naTesaoba dRevandeli eTnogenetikuri monacemiT ar dasturdeba.
magaliTad, wyaros cnobiT ServaSiZeebi SirvanSahis STamomavalni arian,
romelnic daviT aRmaSenebelma afxazeTSi gaamTavra. ServaSiZeebis genebSi
R1a haplojgufia. R1b aris javaxiSvilis gvarSi.
aseve arsebobs frigiuli, meomruli
geni _ I1, romelic balkaneTSi SemorCa.
igi Cvens Tavadaznaurul gvarebSi _
vaCnaZeebSi, ciciSvilebSi gvxvdeba da
aseve mTis ramdenime jgufSia warmodgenili.
CvenTan TiTqmis ar aris moZiebuli
Turquli, monRoluri Tu sxva dampyrobelTa
genebi,
Tumca
aris
Crdilokavkasiuri _ lekuri da
ebrauli J1. ebraelebs aqvT J1 da J2
geni. Cveni varaudiT, mamamTavar abraams,
romlisganac ebraelebi da arabebi
warmoiSvnen, SeiZleba hqonoda J2. arabeTis samefoebis emirebi ismailis, anu
abraamis pirdapiri STamomavlebi arian
da J2 geni aqvT.
l1 es “upatrono” haplojgufia da
dominanturad arsad ar aris gavrcelebuli. imerulsa da megrulSi cotaa,
xolo cota meti Segvxvda lazebSi. am
haplojgufs bolomde gamovikvlevT,
radganac mas miekuTvneba Ciqovanebis
gvari. istoriografiaSi am gvaris warmomavlobaze urTierTgamomricxavi
cnobebia.
qarTveli
mefeebi
gamoCenil
mxedarTmTavrebs Cuqnidnen wodebasac,
miwebsac... cxadia, isini droTa ganmavlobaSi qarTveli eris nawili xdebodnen da qarTuli saxelmwifos organuli mkvidrebi. ase iyo maSinac,
roca aq Camodiodnen da saxldebodnen
ucxo tomis, magram saqarTvelosTvis
Tavdadebuli moRvaweni da maSinac,
roca Cvenebi midiodnen sxvagan.
magaliTisTvis moviyvan: mamikonianebi
iyvnen Wanebi da Semdgom gaxdnen somexi
mTavrebi. aseve Zveli orbelianebi,
rodesac isini giorgi III-m gaaZeva, gadavidnen somxeTSi da darCnen iq. es
gvarebi axla absoluturad somxuri
gvarebia, Tumca maTi qromosomis analizi sxva suraTs aCvenebs. aseve arian
saqarTveloSi somxuri, qurTuli da
sxva warmoSobis gvarebi, romlebic
saukuneebis win gaqarTveldnen da didi
damsaxurebebic miuZRviT Cveni samSoblos winaSe.
amitom, kidev erTxel gavmeordebi
da vityvi, rom eTnogenetikuri kvlevebi
_ es ar aris erovnebis damdgeni analizebi, rogorc es zogierTs mcdarad
hgonia. es aris istoriografiuli da
sxva humanitaruli mecnierebebis
kvlevebis damxmare interdisci plinaruli mecnierebis axali mimarTuleba.
“m.k.”: ambobT, rom Turquli da monRoluri genebi TiTqmis ar moiZebna.
yivCaRebis geni Tu aRmoaCineT?
g.a.: yivCaRuri Zalian gamokveTili
Turqul-monRoloiduri haplojgufi
unda yofiliyo da Zalian gvainteresebda, magram ver vi poveT. SeiZleba
Semdeg kvlevebSi aRmoCndes. skviTebi
da kimerilebis Temas rac Seexeba, am
tomebma aq mxolod gadaiares da mcire
aziaSi SeiWrnen. amitomac maT genebs
arcerTi istorikosi isedac ar varaudobda.
“m.k.”: bagrationTa kvleva Tu CaatareT?
g.a.: qarTveli mefeebis namarxis
kvleva gvinda, magram ver movi poveT.
rac Seexeba cocxal bagrationebs, Cven
ar vexebiT, radgan es politizebuli
procesia da nebismieri informacia
politikuri msjelobis sagani gaxdeba.
amitomac interesi ar gvaqvs.
“m.k.”: Tqven saubrobdiT, rom namarxebzec apirebdiT kvlevas da ori nimuSi gagzavnili iyo. ra Sedegi daido?
g.a.: gagzavnili gvqonda, magram Zalian Zveli da gamofituli Zvali aRmoCnda, amitomac dnm ver gamoiyo. axla
gvinda namarxi Zvlebi xelaxla moviZioT, avstriis Sesabamis laboratoriebTan xelSekruleba gvaqvs da Cvenc
aqac vagrZelebT kvleva-Ziebas.
“m.k.”: dRevandeli erebidan yvelaze
axlos qarTvelebTan romeli eTnosi
dgas?
g.a.: CvensaviT urartus da xeTebis
civilizaciis memkvidreebi arian qurTebi, magram qurTebis mniSvnelovan nawilSi SeiniSneba indoevropuli R1a
haplojgufi, magram J2-iT gvenaTesavebian.
winare preistoriuli rasidan SemorCnen aseve ebraelebi da arabebi.
Tumca, urartul-qaldeuri kultura
mxolod qarTvel ers aqvs SenarCunebuli, raSic samxmian simReras da metyvelebas, qarTvelur enebs vgulisxmob.
magaliTad, paradoqsulia, rom qurTuli
ena indoevropulia, Cans, rom ena gvian
Seicvales, amitomac miaCndaT isini indoevropelebad.
“m.k.”: enaTmecnierebi am kvlevebs akritikeben. amboben imasac, rom eTnogenetikis analizi enaTmecnierebasTan
kavSirSi ar aris. Tqven Tu gqoniaT
maTTan diskusia da ras etyodiT maT?
g.a.: genetikurad Tu axlos xar, es
ar niSnavs, rom eniTac axlos unda
iyo da amis damadasturebelia is, rom
qurTebi enobrivad indoevropul jgufSi arian. rac Seexeba ebraulisa da
arabuli enebis qarTvelurTan siaxloves, niko mari amtkicebda, rom qarTveluri ena semituris monaTesavea, uamravi msgavsi sityvebi aqvs moyvanili
da is amis gamo mkacrad gaakritikes.
komunisturma ideologiam istoria
Tavidan gadawera, magram es eTnogenetikuri kvleva niko maris hi potezas
amarTlebs.
enaTmecnierebma Cemi is mosazreba
gaakritikes, romelsac Cveni kvlevis
yvelaze did miRwevad vafaseb. sanam
es kvleva ar arsebobda, enaTmecnieruli
daskvnis safuZvelze iurists da politikoss SeeZlo gaekeTebina daskvna
_ Tu svanuri sxva enaa, svanebi sxva
eTnosia. kvlevebma daamtkices, rom Cven
erTi eri varT da 4 enaze vsaubrobT.
es unikaluria, ise, rogorc qarTuli
samxmiani simRera. enaTmecnierebma es
gaakritikes. amdenad, enaze diskusiam
azri dakarga da imis adgili aRar
darCa, rom qarTveluri enebi _ megruli,
svanuri lazuri da qarTuli saqarTvelos diferenciaciisaTvis iyos gamoyenebuli.
“m.k.”: afxazebTan da osebTan ra genetikuri suraTi iqmneba?
g.a.: afxazebi 40% megruli warmoSobisaa da 60% Cerqezi-adiReebi arian,
romlebic yvelaze axlos svanurTan
dganan. osebTan, romlebic eniT indoevropuli ojaxidanaa, eTnogenetikurad
alanebis haplojgufi Zalian cotaa.
samxreT osebis didi nawilic svanuri
haplojgufis matarebeli xalxia, Tumca,
CrdiloeT oseTSi sxva genia da is
ufro rusul populaciasTan aris axlos.
“m.k.”:
da bolos, Cveni mezobeli
erebis eTnogenetikuri kvlevis Sedegi
rogoria?
g.a.: somxebi, berZnebi da iranelebi
erTi indoevropuli jgufia. somxeTSi
darCa mcire jgufi qaldevelebisa da
urartuelebisa, romlebic gasomxdnen
da es kvali maT genofondSi naTlad
Cans. Zveli albanelebis genoti pi fiqsirdeba Cvens mezobel azerbaijanelebSi.
TurqeTSi sakuTari Suaaziuri genoti pi dRes mxolod 15 procents Seadgens da igi adgilobrivi anatoliuri
mosaxleobis genetikur memkvidred
gvevlineba. didia maTSi aseve qarTuli
genofondis wili.
bevri qarTveli vaxtang VI waiyvana
ruseTSi, dRes maTi STamomavlebi “qarTuli” qromosomebiT rusi eris sisxlxorcieli nawilia.
erovnebis ganmsazRvreli analizi
ar arsebobs da saerTodac ama Tu im
erisadmi kuTvnileba Sinagani, msoflmxedvelobiTi momentia da ara biologiuri faqtori. amis naTeli magaliTia
SuSaniki, abo Tbileli, evstaTi mcxeTeli, romelTac didi qarTuli saqme
gaakeTes. rostom xani ki, geniT bagrationi, didi luarsab I-is SviliSvilia,
romelic qarTvelTa mTavar gadamgvareblad mogvevlina.
eka basilaia,
gaz. “rezonansi” mTeli kvira “,
2013 wlis 25 noemberi
ilori
17-24 dekemberi
2013
kaci _ etaloni
(rogori unda iyos sajaro moxele)
`vinc moixada am soflis vali
is mkvdaric cocxlobs, ar aris
mkvdari~.
a. wereTeli
advili ar aris isaubro iseT
pirovnebaze, romlis saxelTanac dakavSirebulia me-20 saukunis qarTuli samarTalwarmoebis ganviTarebis istoria romlis
uSualo xelmZRvanelobiT xdeboda umravi
kanonis da normatiuli aqtebis srulyofa,
_ im drois moTxovnilebis Sesabamisad.
man mTeli Tavisi energia da Zala marTlmsajulebis ganviTarebis saqmes moaxmara.
aseTi iyo bat. griSa biwaZe, respublikis
damsaxurebuli iuristi, mravali saxelmwifo jildos mflobeli _ romelic
dauRalavad muSaobda da arasdros miiswrafoda muSaobaSi moCvenebiTi warmatebebis STabeWdilebis Sesaqmnelad. mis
xelSi kanoni zeimobda. xSirad uTqvams
`SiSveli rCeba kanoni, Tu misi gamtarebeli
da Semsrulebeli sustad flobs profesias da moralurad sustia~. am SegnebiT
gaiara man cxovrebis gza da samoRvaweo
asparezze ukusvla arasdros ganucdia.
bat. g. biwaZe daibada WiaTuris raionSi
sofel cxrukveTSi. SromiTi saqmianoba
daiwyo WiaTuris maRaroebSi. saSualo
ganaTlebis miRebis Semdeg swavlas
agrZelebs Tbilisis sabWoTa aRmSeneblobis samarTlis institutSi. institutis
damTavrebis Semdeg samuSaod rCeba amave
institutis _ mdivnad. ramdenime Tvis
Semdeg muSaobas agrZelebs saxelmwifo
universitetis iuridiuli fakultetis
dekanis moadgiled. Semdeg awinaureben
da niSnaven sakavSiro dauswrebeli iuridiuli institutis; _ jer direqtoris
moadgiled, saswavlo nawilis xaziT, xolo
Semdeg _ direqtorad.
yvela Tanamdebobaze bat. griSam
gamoavlina udidesi niWi da unari samarTalmcodneobis ganviTarebis saqmeSi da
Sedegmac ar daayovna, 1941 wlidan bat.
griSa samuSaod gadayavT saq. respublikis
prokuraturaSi, _ sasamarTloebSi samoqalaqo saqmeTa ganxilvis zedamxdvelobis
ganyofilebis prokurorad, xolo ramdenime
Tvis Semdeg niSnaven amave ganyofilebis
ufrosad. garkveuli samuSaoebis warmatebiT Catarebis Semdeg gadayavT miliciis organoebis zedamxedvelobis ganyofilebis ufrosad, xolo erTi wlis
muSaobis Semdeg bat. griSa respublikis
prokuraturis
sagamomZieblo
ganyofilebis ufrosi xdeba. bat. griSa
pirovnulad lmobieri iyo magram principuli. udanaSaulod ar dagsjida magram
danaSauls ar gapatiebda. mxedvelobidan
ar gamoparvia imdroindel xelmZRvanelobas batoni griSas niWi, unari da
saqmis didi siyvaruli. mas awinaureben
aWaris avtonomiuri olqis prokurorad.
oTxi wlis muSaobis Semdeg gadmohyavT
axlad Seqmnil Tbilisis olqis prokuro-
rad. olqis gauqmebis Semdeg niSnaven q.
Tbilisis prokurorad. samsaxurebrivi
irarqiis kibem kidev erTi cvlileba ganicada da batoni griSa 1953w. iniSneba respublikis prokuroris pirvel moadgiled.
(romel Tanamdebobazec 21 weli imuSava).
am droisaTvis mas qonda uzarmazari
gamocdileba, rasac emateboda bunebrivi
niWi da dauRalavi Sromis unari. profesionalizmis maRalma donem mas udidesi
Zala mianiWa da samoqalaqo samarTlis
(rac yvelaze rTulia) ubadlo mcodned
Camoyalibda. mas Tavis muSaobis stili
hqonda, _ sabraldebulo daskvnas xels
manam ar moawerda sanam saqmes Zirfesvianad
ar gadaxedavda. mis kabinetSi roca ar
unda Sesuliyavi magidaze saqaRaldeebis
gora ewyo. dasvenebis dReebSic kabinetSi
ijda da muSaobda. samuSao dRis damTavrebis Semdeg saqmeebis garkveul raodenobas
iRliaSi amoidebda da ise brundeboda
ojaxSi. darCenil Ramis saaTebsac saqmeebis Seswavlas uTmobda. bevrs Sromobda,
TanamSromlebidanac amasve moiTxovda.
Secdomis patieba icoda, magram tyuils,
moCvenebiT TvalTmaqcobas ver itanda.
Tamamad SemiZlia vTqva, rom saqarTvelos
iuridiul sazogadoebaSi cota Tu moiZebneboda iseTi pirovneba romelic samoqalaqo samarTals ise flobda rogorc
bat. griSa. igi zedmiwevniT flobda organizaciis marTvis Teorias, rac xelmZRvanelisaTvis Zvirfasi samkaulia. uamravi
megobrebi yavda, yvela Zalian uyvarda da
aseve Zalian uyvarda megobrebs. am
striqonebis avtors didi bedniereba xvda
wilad monawile vyofiliyavi im didi
Sexvedrebis sadac vismendi isidore
doliZis, Salva nucubiZis, viqtor CxikvaZis
da sxvaTa Sefasebebs bat. griSas
pirovnebis Sesaxeb.
miuxedavad didi tragediisa romelic
mis ojaxs daatyda Tavs, is mainc aqtiurad
ganagrZobda moRvaweobas: _ icavda adamianis uflebebs da Tavisuflebas. marTlmsajulebis sworad marTvam baton griSas
didi aRiareba moutana. sazogadoebaSi
aseTi terminic arsebobda “respublikis
prokuraturaSi bat. griSa biwaZesTan Tu
moxvdebi (kviraSi orjer qonda miReba)
aucileblad samarTals i povni”. miuxedavad aseTi didi avtoritetisa da sazogadoebis siyvarulisa, im periodis avadsaxsenebelma partiulma funqcionerma eduard SevardnaZem sruliad umizezod
gaanTavisufla Tanamdebobidan. saqme
SemdegSi iyo: _ SevardnaZem, moindoma “cxvariWamias” agarakebis dangreva. bat. griSam
am vandalur gadawyvetilebas mxari ar
dauWira da ganacxada biuros sxdomaze:
_ maT, vinc flobs agarakebs, yvela dokumenti wesrigSi aqvT, kotejebis CamorTmeva
da dangreva danaSaulis tolfasia. am
gancxadebis Semdeg SevardnaZe pasuxobs;
_ Tqven, amxanago grigol, moxucdiT.
batoni griSa pasuxobs:
_ movxucdi, magram joxiT ar davdivar!
am ambis Semdeg akademiis prezidentma
bat. ilia vekuam moxvia xeli da waiyvana
akademiaSi iuridiuli ganyofilebis
xelmZRvanelad.
mogvianebiT, saqarTveloSi dabrunebuli
“gademokratebuli” SevardnaZe ityvis: “cxvariWamias” CamorTmeva Secdoma iyo”.
sainteresoa rodis iyo marTali SevardnaZe – roca angrevda “cxvariWamias”,
Tu roca “moinania”! – vfiqrob arcerTxel.
SevardnaZes monanieba ar uyvarda, is boRmiT gaJRenTili funqcioneri iyo da aseTad darCa kidec.
bat. griSa biwaZis ganTavisuflebis
Semdeg respublikis prokuroris moadgiled dainiSna qalaq Tbilisis prokurori
bat. TalakvaZe. TalakvaZem ramdenime Tve
gauZlo SevardnaZis aRviraxsnil davalebebs. Semdeg ki datova prokuraturac da
saqarTveloc. muSaoba gaagrZela be-
lorusiis prokuraturaSi. ase yovelgvari
zRvargadasuli qmedebebiT anadgurebda
saqarTveloSi Rirseul kadrebs eduard
moRalate, romelmac afxazeTi da samaCablo feSqaSad miarTva separatistebs da
saqarTvelo xelSi Caugdo 25 wels
gadacilebul uzaro axalgazrdobas _
saakaSvilis meTaurobiT, romelTac 9
weliwadi Zarcves qveyana da misi
mosaxleoba.
batoni griSas xelSi uamrav sisxlis
samarTlis Tu samoqalaqo davebis saqmes
gauvlia. mkiTxvelTaTvis moviyvan oriod
magaliTs.
yvelasTvis cnobilia duru xurcilavas
“sagmiro”
saqmeebi.
pirveli
“danaSaulisaTvis” romelic man Caidina,
sasamarTlom patimroba Seufarda. sakasacio sasamarTlom ganaCeni ZalaSi datova.
zewesiT gansaxilvelad gancxadeba Sevida
respublikis prokuraturaSi. vinaidan im
periodSi duru xurcilava mcirewlovani
iyo, gancxadeba gansaxilvelad bat. griSa
biwaZesTan moxvda. man piradad Seiswavla
saqme, aRmoaCina darRvevebi da protestiT
Sevida umaRlesi sasamarTlos prezidiumSi. protesti dakmayofilda, duru xurcilava gaaTavisufles patimrobidan.
am striqonebis avtori aseT situacias
Seeswro bat. griSas kabinetSi. miRebis
dRe hqonda, karebi iReba, xelebgaSlili
Suaxnis kaci tiriliT Semodis. batoni
griSa bevrs ecada magram misgan veraferi
ver gaigo. daadgina mis sakasacio procesze romeli prokurori gamodioda da
gamoiZaxa. prokurorma daiwyo ganmarteba;
_ vakeSi moxda Cxubi, ixmares iaraRi da
gadaagdes, gadagdebuli iaraRi i pova saxelmwifo universitetis me-3 kursis studentma, Seinaxa erTi Tve da Semdeg Caabara
milicias. studenti daiWires, gaasamarTles
da miusajes patimroba, imis gulisaTvis,
rom studentma daarRvia napovni iaraRis
Cabarebis wesi.
batoni griSa ekiTxeba prokurors:
braldebulma Tu ixmara aRniSnuli
iaraRi?
– ar uxmaria, _ iyo prokuroris pasuxi.
_ Tqven organos muSakebma ar iciT
iaraRis Cabarebis wesi, amitomac agzavniT
me-3 kursis students cixeSi da samudamod
RupavT! iqidan dagvibrundeba qurdi da
yaCaRi. saswrafod moamzadeT protesti
da momitaneT, xval umaRlesi sasamarTlos
prezidiumis sxdomaze Seval protestiT!
Semdeg moubrunda Tvalcremlian mSobels da uTxra: wabrZandiT, Tqveni Svili
ramdenime dReSi dagibrundebaT.
gaxarebuli kaci lamis fexebSi Cauvarda, aRar icoda rogor gamoexata pativiscema batoni griSas mimarT, rac misma
samarTlianma gadawyvetilebam arguna.
aseTi SemTxvevebi mis cxovrebaSi uamravi iyo. Tavis cxovrebis wesic kanonze
qonda agebuli. batoni griSa gvaris da
soflis saamayo Svili iyo da kacurkacobis etalons warmoadgenda. igi
mouzomel frazebs arasdros ar ambobda,
moufiqrebel nabijs arasdros ar
gadadgamda.
aseTi gaxldaT kaci-etaloni grigol
(griSa) biwaZe.
leonti biwaZe’
inJiner-ekonomisti
5
poeziis kuTxe
ori
saTrevela
“nacmacuna”
telearx
“rusTavi-2”-is gadacema„ P.S“is 8 dekembris siuJetebTan
dakavSirebiT gaJRerda nacnobi
xelwera, sadac liyiani gia
nodia ar moerida qarTuli
eklesiis saWeTmpyrobelis,
uwmindesisa da unetaresis
augad moxseniebas _ mamuli
nakuw-nakuw gagviyides, ena
wagvibilwes, axla qveynis mesame
ZiriTadi boZis – dedaeklesiis
waqcevasac cdiloben skameb
da erovnebadakarguli „nacionalebi“.
roca axsenebs uwmidess
„P.S“–is uwminduroba
da wamoiwyebs nodia
eklesiaze bodials,
Tumca didebas uwindels
ver daZlevs uwignuroba,
magram saxumro rodia,–
radgan nacnobi kodia!
m e n o r a
samarcxvinod damTavrda
mavanTa mcdeloba, raTa xeli
SeeSala saqarTvelos
prezidentisaTvis, rom
menoraze aenTo xanukas
pirveli sanTeli
xan win daxtodnen, xan ukan,
rom CaeSalaT xanuka,
magram maT rodi emona
ebraeli an qarTveli,
Cvens megobrobas mzakvrulad
xels veRaravin aukravs,
radgan anTia menora
Tavisi cxrave sanTeliT!
aleqsandre Sengelia
afxazeTo, Cemi gulis
tkivili xar!
afxazeTo, Cemi gulis nawili xar,
oc weliwads uSenobiT gauvlia,
qarTveli da afxazi rom
erTad ar dgas,
damerwmune, ukve danaSaulia!
aba, rogor ar miyvardes
Cemi riwa,
mTebis ZirSi molivlive
wyali lurjad,
dagaficeb saqarTvelos
ZirZvel miwas,
mterTa mraval darbevas
rom gadaurCa.
biWvinTa xom afxazeTis
mSvenebaa,
umisobas ver vitan da
cremli momdis,
mTeli mxaris firuzi da
almasia,
hoda, rogor ar miyvardes
es walkoti.
afxazeTo, Seni naxvis
survili mklavs,
survili mklavs, ise rogorc mwyurvals – wyali,
rogorc yvela danarCeni,
ise miyvars
Tvalwarmtaci gulrifSi
da Cemi gali.
sanukvaro, Cagexuto minda magrad,
ver vaxerxeb amas, hoda guli
mwydeba,
nostalgia Semomawva, Cemo
gagrav,
Seni naxva ise Zlier menatreba.
afxazeTo, Cemi gulis
tkivili xar,
dakodil guls gankurneba
guliT unda,
RmerTo Cemo, saxiero damibrune
oCamCire, soxumi da gudauTa!
uSangi zanTaraSvili
jalaRonia-jalaRaniebis gvaris dalocva
2014 wlis 25 maiss saqarTvelos kaTalikos patriarqi ilia II
dalocavs jalaRonia-jalaRaniebis gvars. amisTvis aucilebelia
sagvareulo xatis erToblivad dawera (daxatva), risTvisac “liberTi
bankSi” gaxsnilia angariSi. mfo 220101480 ang. #GE44LB0711101664171640
( roland jalaRanias saxelze). mniSvnelovania, yvela jalaRoniajalaRaniam miiRos monawileoba am sasikeTo saqmeSi da SesaZleblobis
farglebSi CaricxoT nebismieri Tanxa. detalebis dasazusteblad SegiZliaT darekoT nomerze: 599-57-33-22, 597-34-43-70 _ roland jalaRania).
ilori
kolxeTi _ kacobriobis civilizaciis saTave
6
17-24 dekemberi
dasawyisi “ilori” #171-248
`kompromat ru~-s mizania saqarTvelos kuTxeebs Soris SuRlis gaRviveba da imasac miuTiTebs, rom geopolitikis fuZemdebeli germaneli fridrix ratceli (gardaicvala 1905 wels)
megrelebs qarTvelebisagan mkveTrad
gamoyofs, Tumca miuTiTebs maT naTesaobazeo.
aseve, cnobili
sabWoTa mecnieri
aleqsandre grebi werda, rom qarTvelebi megrelebs Cagraven da uZvelesi
xalxi megrelebisaTvis damwerloba
aucileblad miaCnda. a. grebim Tavis
wignSi – megrul gramatikas, megruli
damwerlobis safuZvlad rusuli grafika SearCia. (ix. Teimuraz gvancelaZis saubari gia oqrobagel-xevelTan.
`afxazuri ena didwilad qarTulma
damwerlobam gadaarCina, rusulma damwerlobam ki afxazuri ena Zlier daazarala~ (gaz. `jorjian Taimsi~, 2005,
11-18 agvisto, #031).
1936 wels mTel sabWoTa kavSirSi
daiwyo xalxTa damwerlobis gadayvana rusul grafikaze, maT Soris mravalricxovani xalxebisa – yazaxuri,
uzbekuri, azerbaijanuli da sxvaTa.
ruseTis SemadgenlobaSi myofi Crd.
oseTis damwerloba gadaiyvanes rusul grafikaze, xolo saqarTvelos
SemadgenlobaSi myofi e.w. samxreT
oseTisa da afxazuri damwerloba qarTul grafikaze. 1862 wlidan afxazeTSi SemoiRes rusi enaTmecnieris, general p. uslaris mier SemuSavebuli
rusuli damwerloba, (grafika), 1926
wlidan SemoRebuli iqna laTinuri
anbanis safuZvelze Sedgenili, xolo
1928 wlidan unificirebuli laTinuri
anbani. 1926 wlamde arsebobda rusuli
damwerloba, xolo 1938-1954 wlebSi afxazuri ena qarTul enaze iyo gadasuli. 1937 wels afxazeTis kvleviT institutSi q. soxumSi Catarda afxazuri damwerlobis qarTul grafikaze
gadayvanis sakiTxTan dakavSirebiT TaTbiri, romelsac eswreboda enaTmecnieri aleqsandre grebi. 1954 wlidan aRdgenili iqna 1926 wlamde arsebuli
damwerloba, grafika (ix. Teimuraz
gvancelaZis miTiTebuli naSromi).
garda rusuli `kompromat-ru~, germaneli f. ratceli, rusi p. uslari,
sabWoTa mecnier saxarovi, mwerali
solJenicini, elene boneri, a. epifancevi,
a. grebi, aramed sxva ucxoeli mecnieri,
gansakuTrebiT rusebi, zogierTi qarTveli mecnieric, amtkicebs, megrelebi
qarTvelebi ar arian, rom megrelebi
sxva eTnosis, sxva erovnebis xalxiao
(ix. nino xaCiZis saubari rus istorikosTan da politologTan a. epifancevTan `ratom iTxovs ruseTi bibliis
megrulad Targmnas da ratom aris
rusuli saxelmwifos mTavari samizne
qarTlisa da qarTvelebis ganadgureba~, Jurn. `Tbiliselebi~, 2010, #13. gv.
6-7.). ucxoelebi (gansakuTrebiT _
mecnierebi), amas ase xsnian: qarTli, hereTi, kaxeTi gamonaklisis garda
TiTqmis mudam dapyrobili hqondaT
Turq-seljukebs, arabebs, sparselebs,
TaTar-monRolebs da sxva dampyroblebs, riTac aRmosavleT saqarTvelos
mosaxleoba `ganqarTvelda~. amas isic
emateba, rom saqarTveloSi Camoesaxla
40 aTasi yivCaRi _ daaxloebiT 200-210
aTasi suli, romlebic qarTvelebSi
2013
`aiTqvifnen~. miuTiTeben, rom aRmosavleT saqarTvelos mosaxleoba viTom
genetikurad `gadagvarda~, `gadajiSda~.
garda amisa, amerikis mecnier-genetikosebma daadastures, rom genetikuri
kodi aTaseuli wlebis ganmavlobaSi
ar icvleba. amerikel mecnierTa aRmoCenebi genetikuri memkvidreobis Sesaxeb,
gaiziares msoflio mecnierebma. amiT
rusi mecnierebi, amtkiceben, rom aRmosavleT saqarTvelos qarTveli xalxi
`SeTqvefilia~, `ganqarTvelebulia~. amis
sapirispirod, megrel-qarTveli xalxebi
arasdros daupyria sxva xalxebs, megrelebi ar qorwindebodnen sxva xalxis, tomis adamianebze. amitom megrelebi
arian `sufTa~, `wminda~ rasis xalxebi,
romelic `exarbebaT aRmosavleT mezoblebs~. aseTive wminda sisxlis xalxad miaCndaT gurulebi, imerlebi, afxazeTeli qarTlelebi, aWarlebi, leCxumelebi, raWvelebi, svanebi _ yofili
megrelebi da megrul teritoriaze
mcxovrebni.
megrelTa `wminda~ rasis Teoriis
`propagandas~ didi xania ewevian ucxoeli mecnierebi, riTac cdilobdnen da
cdiloben gaTiSon saqarTvelo, erTi
kuTxe daupirispiron meore kuTxes da
a. S. amiT ara marto samegrelos ebrZvian, aramed mTel saqarTvelos da
zogjer `warmatebasac~ aRwevda _ qarTvelebs gvi pirispireben erTmaneTs.
sabednierod megrel-qarTvelebi, arc
mecnieri da arc sazogado da politikuri moRvawe, ar wamogebia aseT
propagandas, amis magaliTs
veravin
naxavs: yovelTvis da yovel dros
megrelebi saqarTvelos erTianobis _
mTlianobisTvis brZolis avangardSi,
pirvel xazze iyvnen da arian.
Cven zemoT laparaki gvaqvs, Tu rogor ebrZodnen da ebrZvian Zvel kolxeTs da Tanamedrove samegrelos zogierTi qarTveli mecnieri da politikuri Tu sazogado moRvawe, Cven
CamoTvlili gvaqvs zogierTis gvari
da saxeli.
saqarTvelos yovelTvis hyavda da
hyavs gamoCenili mecnierebi, romlebsac arasdros uRalatiaT mecnieruli
sindisisaTvis, maRla idgnen mikerZoebulobisa da kuTxurobisagan: dimitri
baqraZe, ivane javaxiSvili, eqvTime TayaiSvili, pavle ingoroyva, sergi makalaTia, sergi JRenti, simon yauxCiSvili,
TinaTin yauxCiSvili, aleqsandre cagareli, sergi jiqia da mravali sxva.
TavianTi obieqturobiT da samarTlianobiT qarTveli mkiTxvelis pativiscema da siyvaruli daimsaxures
saxelovanma mecnierebma – malxaz abduSeliSvilma, Tamaz gamyreliZem, geronti gasvianma, grigol giorgaZem, vaxtang goilaZem, rismag gordezianma, mamanti ZaZamiam, oTar lorTqifaniZem,
oTar miqiaSvilma, roin metrevelma, Teimuraz miqelaZem, daviT musxeliSvilma, zurab ratianma, zurab sarjvelaZem,
akaki uruSaZem, oTar qajaiam, gizo WeliZem, nana xazaraZem da bevrma sxvam
(yvelas CamoTvla SeuZlebelia, risTvisac bodiSs vixdi).
gvinda aRvniSnoT, rom prof. gizo
WeliZis naSromebi (uzado qarTuliT
dawerili wignebi, saJurnalo da sagazeTo statiebi, bevri dialogis saxiT
aris dawerili) xelmisawvdomi da gasagebia yvela fenis mkiTxvelisaTvis,
wers: `svanuri, megruli da lazuri
metyveleba fuZe qarTulTan mimarTebiT, sxva `enebi~ an kidev `moZme enebi~
ki ar arian, aramed isini warmoadgenen
Sinaarsobriv, Sinaenobriv odenobebs,
dRes ukve TavianTi kuTxuri ganfenilobiT da salaparako praqtikiT, agreTve, kuTxis zepiri sityvieri SemoqmedebiT~ da agrZelebs: `ase rom sulac araa mizanSewonili `qarTulis~,
`svanuris~, `megrulis~, sxvadasxva an
`moZme enebad~ miCneva.
prof. g. WeliZe, rogorc iTqva, adre,
2000 wels, werda: aietis dros da ufro adrec, kolxebs hqondaT sakuTari
– kolxuri ena da am enaze Seqmnili
damwerloba... SeiZleba davaskvnaT, rom
3000 wlis iqiT arsebobda saqarTvelos dasavleT nawili – kolxeTi, ro-
melsac hqonda saxelmwifo, hyavda mefe,
kolxuri eniT imarTeboda qveyana da
yvelaze mniSvnelovani _ am enaze arsebobda damwerloba. xolo 2005 wels
g. WeliZe wers, rom megruli ena warmoadgens `Sinaenobriv odenobas~. aq
cota raRac gaugebaria – nuTu, qarTvelologTa IX konferenciam da misma memorandumma (konferenciaze damswre 200-mde adamianidan, mxolod ocdaaTamde pirovnebam moawera xeli) moaxdina gavlena, rogor ganicada g. WeliZem aseTi cvlileba, ra moxda, ase
ram Secvala? SexedulebaTa aseTi
cvlileba dasabuTebas moiTxovs, magram g. WeliZes es ar moundomebia,
radgan usworo Tvalsazrisis, debulebis damtkiceba SeuZlebelia. netav
vis???
friad sawuxaria!
ar SeiZleba ar gavixsenoT gamoCenili poetis vaJa egriselis leqsi:
aietis zRaprul kolxeTs,
mtrobisa da siZulvilis –
gveleSapi miswolia:
maT ician:
iq iwyeba,
saqarTvelos istoria.
SeiZleboda es leqsi aq ar mogvetana, prof. gizo WeliZeze saubris Semdeg, magram vfiqrob, mniSvneloba ara
aqvs am leqss sad movitanT, radgan is
zustad gamoxatavs zogierT im adamianis Sexedulebas, romlebic ase gamwarebiT ebrZvian Zvel kolxeTs da Tanamedrove samegrelos, mis istorias,
mis enas, mis warsuls da momavals.
swored is ar undaT, rom saqarTvelos istoria kolxeTiT-samegreloTi
iwyeba, magram am utyuar istoriul
faqts veraferi waSlis, ara marto saqarTvelos istoria iwyeba kolxeTiT,
aramed msoflio istoriac, rom kolxeTi kacobriobis ganviTarebis sawyisia, kacobriobis civilizaciis fuZe
da akvania (aseTi daskvnebi, faqtobrivad, gamomdinareobs Zveli berZeni-romaeli-bizantieli swavlulebis, qarTvel mecnier-mkvlevarebis – m. abduSeliSvilis, n. berZeniSvilis, T. gamyreliZis, geronti gasvianis, g. giorgaZis,
v. go i la Zis, r. gor de zi a nis, e.
TayaiSvilis, p. ingoroyvas, s. kakabaZis,
n.kvaSilavas, g. kvaSilavas, a. kilasonias, i.kvekveskiris, r. metrevelis, b.
sarTanias, g. sofas, s. JRentis, z. ratianis, ak. uruSaZis, n. fofxaZis, z. qafianiZis, s. yauxCiSvilis, T. yauxCiSvilis, a. Sonias, a. cagarelis, g. ciciSvilis i. javaxiSvilis da sxvaTa
mravalTa Sromebidan, magram qarTvel
mecnierTa erT nawils daJinebiT ar
surT aRiaron kolxTa – kolxeTis
pirveloba).
saqarTvelos uSiSroebis organoebis yofili xelmZRvaneli, friad ganaTlebuli, wignieri generali, kargi
adamiani, Tengiz epitaSvili wers: `rodesac disertacias vicavdi uSiSroebis erT-erT daxurul obieqtze, sadac
masalebs vecnobodi, saqarTvelos istoriasac gadavavle Tvali, WeSmarit
istorias, romelic ara Tu xalxSi,
umaRles eSelonebSic ki bevrma ar
icis – undaT megrelebs, imerlebs,
raWvelebs Tu ar undaT, Cveni winaprebi megrelebi da svanebi arian. es yvelam unda icodes. Cveni fesvebi iqidan
modis, qarTlis saxelmwifoebrioba
iqidan daiwyo. Cven ki am kuTxis ganadgureba movindomeT, rasac aravin gvapatiebs. es iyo danaSauli sakuTari erisa da istoriis winaSe. (gaz. `asavaldasavali~, 1998, 2-8 marti, #10.)
amJamad dedamiwaze, ramdenime aTas
enas iTvlian, magram uTuod, aravin
icis ramdeni enaa gadaSenebuli, ramdeni mkvdar enaTa ricxvSi gadasulia.
rogorc aRiniSna, qarTvelologTa IX
simpoziumSi monawile memorandumSi
xelismomwerTa erTi jgufi igive beds
umzadebs kolxur, igive zanur-megrulWanur (giorgi ciciSvili, `mafalu~
megruli avtonomistur-separatistuli
iniciativa ki ara, aramed samegrelos
monapovariT qarTuli erovnuli kulturis gamdidrebis mcdeloba iyo, Tb.,
2007, gv. 9.) da svanur enebs. rogor egueba amas qarTuli inteligencia? nuTu
warsuls ar Cabarda is dro, rodesac
mravali aTeuli wlis ganmavlobaSi
lanZRavdnen da aginebdnen samegrelos, amaxinjebdnen mis warsuls, istorias, awmyosa da momavals, xolo 1992
wlis dasawyisidan 2003 wlis TiTqmis
bolomde, ramodenimejer aaoxres samegrelo, aawiokes mosaxleoba, mravali udanaSaulo adamiani daxoces, saxlebi gadawves, TviTmfrinavidan dabombes.
gavixsenoT XX saukunis 20-ian wlebSi samegreloSi Seqmnili mdgomareoba.
profesori giorgi ciciSvili naSromSi `mafalu~ miuTiTebs, rom `mafalu~ megrul-avtonomistur separatistuli iniciativa ki ara, aramed samegrelos monapovariT qarTuli erovnuli kulturis gamdidrebis mcdeloba
iyo~, wers: `wignSi dokumentebisa da
misi avtoriseuli komentarebis safuZvelze gaSuqebulia `mafalu~-s da misi damaarseblebis stefane gaguasa da
mixeil kankavas mizandasaxulobaTa
Sesaxeb~, rom am arapartiuli, arapolitikuri jgufis winaaRmdeg araswori, uprinci po brZola warmoebda, rom
`am brZolaSi mTavari is iyo, rom es
ukanasknelebi (mafaluelebi) ufro axlos idgnen xalxTa interesebTan. aq
mTavari is aris, rom mowinaaRmdegeebi
i. Jvanias yalbad uvrcelebdnen Worebs, uyenebdnen megruli nacionalizmis meTauris braldebas. amiT ki ise
gamohyavdaT, TiTqos marTla arsebobda megruli nacionalizmi da antiqarTuli separatistuli tendenciebi da
procesebi~. magram, samwuxarod, `dRemde SemogvrCa `mafaluelobis~ qveS im
dros partiis liderebis mier `sityvis xerxad~ moazrebuli gamoyenebuli
`erovnuli saSiSroebis~ yalbi gageba.
igi megruli antiqarTuli saSiSroebis imitacias yovel konkretul periodSi iwvevda. (megrelebi da lazebi
mravali saukunis ganmavlobaSi gancalkevebuli arian erTmaneTisagan da
megrul lazurs Soris gansxvaveba TadaTanobiT izrdeba, miT umetes lazurSi, mravladaa Sesuli da kidev Sedis Turquli sityvebi. miuxedavad
laz-megrelebis mniSvnelovani RonisZiebebisa, TurqeTis xelisufleba yvelafers akeTebs (akeTebda saukuneebis
ganmavlobaSi) rom amoSalos laz-megrelTa nakvalevi. es ver gaakeTa saukuneebi da albaT verasodes ver gaakeTebs. am saqmeSi mniSvnelovani rolis
Sesruleba SeuZlia saqarTvelos.
`mafalus~-asTvis separatistuli ganwyobilebis gavrcelebis sxva mizezebTan erTad prof. giorgi ciciSvils
miaCnia isic, rom `sadReisod ar moi poveba arc erTi seriozuli naSromi,
romelSic obieqturad Suqdeba `mafalus~, isak Jvaniasa da saerTod `megruli sakiTxis~ istoria. swored amitom xdeba `mafalus~ da `megruli sakiTxis~ yalbi istoriis Taviseburad
gamoyeneba.~
ara marto amJamad, aramed XX saukunis 90-ian wlebSic warmoebda mZime
brZola megruli `nacionalizmisa~ da
megruli enis winaaRmdeg.
erTi amJamindeli magaliTic: politolog ramaz klimiaSvils Tavis zogierT interviuSi (2008 wlis oqtombris damdegs) gazeT `aliaSi~, uniWieres da Rirseul JurnalistTan, gela
zedelaSvilTan saubarSi, laparaki
aqvs megrul `separatizmze~, risTvisac yalbad iyenebs ucxoeTis presis
magaliTebs da dasZens: sakiTxi iumorSi gadavitanoT, Torem megrelebi
gazeTs waikiTxaven da ewyinebaTo. r.
klimiaSvili msgavsi `informaciiT~
gazeT `jorjian Taimssac~ miwvda da
aqac axsena megruli `separatizmi~ da
aqac `iyenebs~ ucxouri presis masalebs (ar vici ucxouri presis masalebs aq, aRniSnul gazeTSi yalbad
iyenebs Tu ara, radgan r. klimiaSvilis mier aRniSnuli ucxouri gazeTi,
ver movi pove).
klimenti Selia,
profesori, mecnierebis
damsaxurebuli moRvawe
(gagrZeleba Semdeg nomerSi
ilori
_ ”ula” megrulad niSnavs “(was)vlas”; rogorc vnaxeT megruli da
ZvelqarTuli “u” Caanacvla “v” bgeram;
pirvandeli forma rom iyo “ula” da
ara “vla” es asaxulia sityvebSi “gardasuli” (gardasula-gardasvla), “warsuli”, “gasuli”; msgavsad amisa germanul enaSi sityva “(s)vla” - germanulad “geen” mTel rig sityvebs awarmoebs, magaliTad: “ausgang”, “forgang”,
“naxgang” da a.S. “ula” brunvaSi aris
“meurq”-midixar da “meurc”-”urs”-midis,
aqedan ki sityvebi “uremi” da “urika”.
_ sityva “modi” megrulad aris
“morTi”; “rT” fuZe viciT rom urTierTmoqmedebebs awarmoebs qarTvelur enebSi, amdenad cxadi xdeba, rom arqauli
formaa “morTi” da ara “modi”.
_ qarTul sityva “ki” (Tanxmoba)
megrulad aris “qo”, rasac Seesabameba
qarTuli “xo”-”ho”; aqedanaa qarTul
dialeqtebSi arsebuli forma “qe” (qe
vici, anu ki vici). ZvelarTulad “qo”-s
Seesabameba “que”; amdenad sityva “ki”
Tavidan iqneboda “qi=qo”. sityva “diax”
iqneboda “dia”(deda RvTaeba) da “x-xoqo”-s erToba (diaq(o)). “qo” Zirsve
ukavSirdeba sityva “qore”-aris da
“qofe”-”yofe”-yofila; aqedan sityva
yofna.
_ qarTuli sityva “ara” nawarmoebia
megruli sityvidan “var(a)”-”va”. sityva
“araSi” “v” asos dakargvaze migvaniSnebs
qarTulive sityva “ver”, “veRar”, aseve
sityva “uaris” dasavlur qarTul dialeqtebze arsebuli forma “vari”. Tu
“v” asom umetes SemTxvevebSi Caanacvla
“u” aso “uaris”-”varis” SemTxvevaSi
piriqiT moxda, radgan TavsarTi “v” saTaviso formaa: “vakeTeb, vambob, viqmni”… “u” TavsaTri ki erTis mxriv “umetesobaa” (ufro, udidesi, uZlieresi)
da meores mxriv uqonlobas aRniSnavs
(ufulo, ugunuri, uWmeli...), amdenad
sityva “uari” gamodis “uaro” anu
“aras” gareSe myofi da meores mxriv
“ufro didi ara”-”uuaresi”-”uvaresi”es ki nonsensia; amdenad marTebuli
forma marTlac aris “vari”, magram eseTi formiT ver darCeboda qarTulSi,
rabdan saTaviso “v”-m awarmova iseTi
sityvebi, rogoricaa “vargisi” da “var”
(me var)- megrulad “vore” - megruli
“re” niSnavs “aris”-s _ ZvelqarTuli
“ars”. TeologiaSi RmerTi “arsia””maarsebeli” da “arsis-Sinaarsis” mimcemi _ egvipturSic maarsebel RvTaebas
qvia “re” (igive “ra”); laTinurad mefes
ewoda misi saxeli “re”, rac etruskulidanaa. es qarTuli sityva “ars-aris”
xelovnurad-dazgurad Seqmnili unda
iyos saeklesio lingvisturi reformebisas- “a” TavsarTi “aRmatebaa” ise
rogorc “ageba, aRmarTva, afrena, asvla”…
“s” bolosarTia, iesve rogorc “gavs”,
“mdgomareobs, “Cans”… Ziri gvrCeba “r”
-megrulad “rina” _ niSnavs arsebobasyofas; amdenad sityva “aris”-”arsis”
Ziria megruli “re”.
_ aseve dazgurad Seqmnils gavs
sityva “xar” - es “x” uwesrigodaa aq
Casmuli da sxva sityvebTan kavSirs
da analogs ver poulobs, megrulSi ki
aris “req”(xar) rac aseve qarul
formebTanac modis SesatyvisobaSi, magaliTad: “Sesdeq, dadeq”…
_ amdenad megruli formebi TviT
qarTulisTvisac ki gramatikuli TvalsazrisiT ufro gamarTulia, rac
agreTve adasturebs imas, rom qarTuli
ena gamoeyo megruls. svanuri ena ki
aris mTiuluri megrulis da adiRoTurqmenuli enebis nazavi, iseve rogorc
wova TuSuri aris mTis qarTulis da
naxuris nazavi. svanur enaSi is sityvebi, romlebic megrulSi araa svanurSi
Sesulia adiRo-yabardouli enebidan,
aseve aris pirdapir qarTulidan
Sesuli sityvebic. Tumca aris ramdenime
iseTi uZvelesi kolxuri sityvac, romlebic yvelaze ukeT svanurSia daculi.
garda amisa svanurSi mTiuluri-gauxeSebuli metyvelebis Tvisebidan gamomdinare bevri megruli sityva ubralod
deformirebulia, aseve deformirebulia
adiRo-yabardouli sityvebic. amdenad
SegviZlia davaskvnad, rom svanuri ena
mTiuluri megrulia adiRo-yabardouli
minarevebiT. magaliTisTvis moviyvan
zogierT svanur-adiRur-yabardoul
sityvas: fust-fusd(fSi)=batoni(TaTrulad efendi); fayv-fave=qudi; xedaxeTa=romeli; megem-Cege=xe; le’mesk-
17-24 dekemberi
mask(e)=cecxli; xam-xva=Rori; jihraajhra=muxa; mus-u(e)s,asi(aq Ziria
“s”)=Tovli; CaJ-(c)a(e)iJ, Si(J)(aq Ziria
“C(J)”-S(J)”)=cxeni; Sgvib-mi’Sklu(aq Ziria
“Sg”-”Sk”)=rko; Txere-TiRuJ(aq Ziria
“Tx”-”TR”
TurTmenili
“T(a)Riridan”)=mgeli; miSgvi-(mi)siJ=Cemi;
fxule-fxua=TiTi; eza-ezi=is; haSdeqv(ha)Sindirxuo=xvliki; li’peSvd-peSiti=gadaRobeba da a.S. svanurs da
adiRo-Turqmenul enebs aqvT amasTanave
saerTo gramatikuli formebic, rac
Semdgom kvlevas saWiroebs.
_ es mokle lingvisturi kvlevac ki
cxadyofs rom qarTuli ena zanuri
enis bazazea warmoqmnili da amdenad
ioane-zosimes mier naxsenebi “lazare”
ena swored es “zanur-wanaruli” enaa
romliTac metyvelebdnen mcxeTaSi “moqcevamde”, Semdgom ki mcxeTa iqca qristianuli-saliteraturo enis anu kartografiuli=qartaluri=qarTuli enis
gavrcelebis epicentrad. saeklesio
qarTuli enis Casaxvis adgilad ki mimaCnia kabadukia, sadanac iyo “axali
2013
7
samefos mefebs erqvaT “farnabazi”.
“far”-Ziridanaa qarTuli samefo saxelebi: “farnavazi”, “farsmani”, “farandati” (marebisa da kolxebis meTauri),
“farnake”, “qsefarnugi”, “farnajomi”,
“farsadani” da “fartazi” - daboloveba
“azi” didis-aRmatebulis da warCinebulis aRmniSvnelia, romelic SemorCenilia qarTul sityva “bumbeazSi”. amave
dabolovebisaa mefis saxelebi “gubazi”,
“azo”, “azoki” da umaRlesi georgianuli
RvTaebis saxeli “armazi”, romlis meore
saxelia “farnavazi”. “az”-Zirisaa wodeba
“aznauri”, “vaziri”, “azati”, rusuli
“kniazi”, skandinaviuradac “as”-”az”
didgvarovans niSnavs - Tumca es ar
unda agverios TaTruli tomebis
Tvisaxel “as”-”az”-Si. georgianuli
“az”-Zirisaa georgianul-qaldeuri saxelebi: “jamazi” (jama uxuces niSnavs),
“Tamazi”, “malxazi”, “revazi”, “ramazi”,
“azmaifara”… agreTve qarTuli sityvebi:
“azri”, “azmani”, “darbazi”, “lamazi”,
“nazi”, “lazaTi” da a.S. megrulad “azati” niSnavs Tavisufal da keTilSobil
uflis xorcia im droindel religiur
tradiciebs unda emyarebodes roca
adamianma xorblis moyvana da puris
gamocxoba iswavla. Teonimuria marcvlis saxeli “xorbalic” (Cxoribali). italiurad sityva “farina” niSnavs puris fqvils.
_ Teonimuria sityva “laparakic” laTinurad “parle”(“parol”-sityva),
germanuli “S’pra’xe”. Teonimuria
agreTve qarTveluri metyvelebis aRmniSvneli sxva sityvebic: “sau’bar’i”,
svanurad “gargla”-”li’gurgal”, megrulad “ra’ga’di” (dia) - SeadareT
berZnuli “dialeqti”. sayuradReboa
sityva “zRaparic” - “zRas”-”ZRas” paleogeorgianSi laparakis mniSvlemoba
unda qonoda, romelic SemorCenilia
sityvebSi: “la’zRa’ndari”, “mo’ZR’vreba”,
“lan’ZR’va”, “bu’zR’uni”… anu sityva
“zRa-pari” niSnavda RvTaebriv ambebze
laparaks. neolaTinur enebze zRapars
qvia “favola”, rac enaTesaveba sityva
“parolas” da amdenad SesaZloa
“favolas” Tavdapirveli forma iyo
“far(b)ola”.
_ sayuradReboa agreTve sityvebi:
“farexi” da cxvris “fara” (ufali
mwyemsia), “farani” megrulad niSnavs
dros (albad mzis saaTis mixedviT,
romelsac ukavSirdeba agreTve sityva
“Jami”-”bJami” - “bJa” megrulaad mzea).
“fara” megrulad fulsac niSnavs, Tu
ratom amas uZvelesi monetebis gamosaxulebebi migvaxvedreben - Zvel bibliaSi
moxseniebulia monetebi saxelad
“fares” da “ufarsin”. “fardi” aris
zRvari-zoma - aqedan sityva “fargali”,
“Sefardeba” da “farTe”. “falua” megrulad niSnavs gafurCqvnas-ayvavebas-aRmocenebas - pelazgur tradiciaSi gafurCqnuli yvavili gamoxatavs marcval
“aia”-s anu mzes. aqedanvea sityva “flora”. “fal” Ziridanaa sityvebi “sofeli”
da “msoflio” - italiurad sofeli
aris “paezajo”, qveyana (msoflio) ki
“paeze”. kontinentis saxeli “evropa”
miCneulia rom qalis saxelidanaa miRebuli, magram modiT am saxelis etimologiis dasadgenad vcadoT da
gamovyoT “e” TavsarTi da gavixsenoT
uZvelesi qveynebis saxelebi: “e-grisi”,
“e-geida”, “e-lada”, “e-vbea”, “e-vskalduni”
(baskeTi), “e-dinu” anu “e-demi” anu “edunia” anu qveyana “e”, saidanac iyo “eva” - aseT SemTxvevaSi gvrCeba “vropa”,
“v” asom viciT rom berZnulSi da
ebraulSic “b” aso Caanacvla, Tu mas
aRvadgenT miviRebT “bropas”, “br” dauSvaT am SemTxvevaSi Svils gulisxmobs
(zanuri bere), “opa”-”pa”-”paeze” ki
qveyanas. aseTi amokiTxviT “evropa”
iSifreba rogorc “eas SvilTa qveyana”
- Tu gavixsenebT rom berZnulisave
tradiciaSi “e” Seesabameba marcvan
“aias” pirveli qali “eva” igive “aiaa”,
“evropa” ki gamodis “aias SvilTa
qveyana” rasac zustad Seesabameba baskeTis saxelic “ev’skal’duni” - “skal”
igive zanuri “skuaa” (Svili), “duni” ki
qveyan. amasTan SesabamobaSi modis baskeTis meorenairi saxelic “biskaia”
anu “beris skuebis aia”. amdenad
“evropa” da “eva” Tavidan mxolod
mokvdavi qalis saxeli ar iyo - “evas”
sawyiy formad aRdgeba “eba”=”aia’ba” “ba” niSnavs Svils da Tan da-ba-debas,
amdenad “eva” ganimarteba rogorc “aia
dambadebeli” - marTlac eva pirveli
dedaa, misive saxelis formaa “maia” “m” TavsarTi niSnavs “meaies” anu
“meeves” anu “eva”-”aias” msgavss. “mariami”
ki niSnavs “mareians” anu “kacians” da
“kacis gamCens”. RvTismSobeli “mariami”
RmerTis dedac iyo da RmerTis Svilic,
misi pirmSo ki RmerTic iyo da kacic.
RmerTkaci iyo agreTve “amiranic” berZnulad “promeTe” - saxeli “promeTes” etimologias zviad gamsaxurdia
xsnis rogorc “pro”-winare da “Teos”RmerTi, Tumca am SemTxvevaSi SesaZloa
“pr” komponenti “par” fuZidan iyos
miRebuli: “pr-par(gasxivosnebuli)om(kaci)-Teos(RmerTi)”. sayuradReboa
rom skviTebis erT miTiur mefesac
erqva “promeTe”. “par”-”pal” Zirisaa
qarTuli warmarTuli panTeonis RvTaeba “kopalac”, romelic Tqmulebis
Tanaxmad adre kaci yofila da mere
gaRmerTebula, amdenad “ko” SegviZlia
gavigoT rogorc “kaci”-”koCi”, “pala”
ki RmerTi _ “u’fali”.
fob!mb{bsf
nino” (SesaZloa helene dedofalic)
da sadac cxovrobdnen qristiani zanebi.
par”-fuZe
_ ”par”-”far”-”pal”-”fal” formebi
Seesabamebian rogorc erTmaneTs, aseve
“ger”-”gar”-”ber”-bar”-”bel”-”bal”
formebsac.
_ ”fari”-”pari” georgianul-qaldeur
samyaroSi aRniSnavda mzis RvTaebis
wminda sinaTles, naTelmosilebas.
aqedanaa nawarmoebi qarTuli sityva
“farani” da “lampari” (indoevropulad
“fakos”-”fakel”-”fakir”).
aleqsandriis
Suquras
erqva
“farosi”. svanurad “limpari” amasTanave
niSnavs CiraRdans - svaneTSi dRemde
SemorCenilia
warmarTuli
dResaswauli “limparoba”, roca RamiT
svanebi CiraRdnebiT xelSi adian maRal
mTaze da garkveul rituals asruleben. olimpiuri CiraRdani am
“limparidan” iRebs saTaves: TavsarTi
“o” Seesabameba “sa” Tavsarcam, amdenad
“olimpos” niSnavs “salimpares”. n.k.
Springelis azriTac olimpiuri asparezoba peloponesSi kolxeTidan
aris Sesuli.
_ saqarTveloSi sityva “fars” Tavidan mzis diskos mniSvnelobac unda
qonoda. erTerT qarTul saritualo
cekvas qvia “farcakuku”, rac ganimarteba
rogorc “fari”-mze, ca da kuku, anu
ukuneTi, anu es saritualo cekva Cabnelebuli cis mzis mier ganaTebas
asaxavda.
_ megrul sityva “farsagi”-”farsagi”
niSnavs Cinebuls-brwyinvales, xolo
“farwali” Tvalebis brials (Tvali
mzis simboloa), “parpali” niSnavs
cecxlis alis liclics.
_ ”far”-Zirs SesaZloa ukavSirdebobes cecxlovani frinveli “faskunji”
- inguSurad “fara xasilgi” - berZnulad “feniqsi”, romelic iwveba da
Semdeg ferflidan aRzdgeba; aseve
“farSavangi”.
_ Zvelsparsulad “farna” niSnavs
wminda cecxls, RvTaebriv sinaTls da
mze-mefis Zalauflebas. avestaSi “paradaTa” niSnavs “meufes” - umaRles
“xelisufals”. igive mniSvnelobis
sityvis forma “faraoni” ebraulad
miiCneva, egvi ptur formebad ki ivaraudeba “fr’e”-”per-aa”-”per-oh”-”farox”. “far”-”fal” Zirisaa georgianuli
sityvebi: “mamfali” (mefe-mafa), “diufali” (dedofali), “falavani” .
_ ”far”-Ziri samefo saxelebSi xSirad gvxvdeba, magaliTad skviTurSi da
sarmatulSi aris samefo saxelebi:
“pali”, “spargapiTi”, “partatua”, “saitafarni”, “farnaqse”, “farlozarTosi”,
“qsofarnosi”, “pitifarnqsesi”, “Zaitafarnesi”. sogdianurSi da xorazmulSi:
“bagefarni”, “nanefarbi”, “vaCefarni”,
“saqsafari”, “farasmani”, “SauSafari”.
parTiulSi: “maTarfarni”, “farnbage”,
“berZfarni”... asurul lursmul warwerebSi gvxvdeba: “avarfarnu”, “sitirfarna”, “ifarna”. frankebis miTiur mefes
erqva “faramondi”. frigiis da pontos
adamians. “az” bolosarTiseburia
megruli bolosarTi “ezi” da mediteranuli “ozi”, magaliTad: “angelozi”,
“kalatozi”, “tartarozi”, “avgarozi”,
“mafiozi”, “farnezi”, “borgezi” da a.S.
“az”-Zirs ukavSirdeba agreTve qarTuli
ZaRlis jiSis saxelSi “nagazi” (SesaZloa Tavforma yofiliyo “nagerazi”),
agreTve gawvrTnili Sevardenis saxeli
“bazieri” da vefxvisebuli cxovlis
saxeli “avaza”. sayuradReboa “avazas”
saxeli berZnul-laTinurad: “leo(n)pardi-pardus”, “ge’pardi”, “pantera”(pa(r?)tera). aRsaniSnavia rom Zveli
drois mefeebi da RvTaebebi xSirad
avazis tyaviT arian mosilni. warmarTul
RvTaebaTa
da
didebulTa
varskvlavebian samosels qvia “fala””pala”. evropul enebSi sityva “pani”
da “patroni” niSnavs batons da patrons - batoni megrulad aris “pateni”
- aqedan sityvebi “pativi” da “patieba”
rac italiurad aris “pitie” da “perdono” - frangulad “pardon”. TalmudSi
iesos (iosebis) mamis saxelia “panderi”.
qriste qarTulad “ufalia”- “u” TavsarTi aq “ufros”-”umetes” niSnavs, rogorc
xucesi da uxucesi. “ufalosi” erqva
“farnavazis” mamas; romelic iyo mcxeTis “mamasaxlisi”, igive “pitiaxSi” laTinuri mamis aRmniSvneli sityvaa
“piter”-”pateri”. ZvelqarTulad samefo
sasaxles erqva “palati”.
_ ”far”-”par”-ZiriTaa nawarmoebi
agreTve georgianuli toponimebic:
“faravani”, “safara”, “farcxisi”, “ifari”
(svaneTis), “farnakia” (lazeTis), “farmasi” romelic plinius ufrosis mixedviT iberiis dedaqalaqia , esaa igive
“germastusi”(hermastusi), romelic mdebareobs mdinare “neorisis” (ioris)
piras _ aq laparakia ara armazze,
aramed ujarmaze, romelic mefe aRsarTanis dromde kaxeTis samefos sataxto
qalaqi unda yofiliyo. “faliasi”
(galebis miTiur qalaqi),
“falia”
(egvi ptis erTerTi saxelia - SesaZloa
aqedan iyos sityva “afrikac” - “a’fali’ka=afrika), “palestina”, “paliastomi”,
“palestrina” (italiaSi), “parxali”,
“parizi”, “mont parnasi” (mTa parizSi),
“parnasi” (mTa pelazgur saberZneTSi),
“pariadris mTebi” - leonti mrovelis
mier moxseniebuli “farisosi mTebi “,
“parTia”, “speri”, “si pari”, “sparseTi”,
“sparta”, “kaspi”, romelic ukavSirdeba
kaspiispireTSi mcxovreb xalxs “kas’par’ebs”, “parma”, “palermo” da a.S.
_ ”par” Ziris unda iyos agreTve
sityva “puri”, laTinurad “pane”, megrulad “qo’bali”, Sumerulab “ba’bali”
(“ba’bari”). xaTurad “puri” batonsufals niSnavda, qaldeurad ganwmendas.
saqarTveloSi saritualo cxobilebs
agreTve erqva Teonimuri saxelebi: “keria-beria”, “abri” da “falustaki”. svanuri puris saxeli “diar” agreTve
Teonimuria da masSi RvTaeba “dias””dialas” saxeli ikiTxeba. amdenad
Zveli aRTqmis bibliis locva “mamao
CvenoSi” naxsenebi “puri Cveni arsobisa”
da axali aRTqmis cneba, rom puri
bakur morgoSia
8
17-24 dekemberi
ilori
2013
pasuxad simarTlesa
da WeSmaritebas zurgSeqceul kolegebs
mainc). ratom?! Tu gifiqriaT amaze, manZilze iberiad iwodeboda da dRemde crebebze“, batono jemal?!
dasawyisi _ “ilori” ##238-249
simarTle mware wamalia – ar
gesiamovneba, magram mogarCens.
balzaki
WeSmariteba ar iCagreba imiT,
rom viRaca mas ar iziarebs.
Sileri
axlac Tvalwin garbian saSinelebaTa
kadrebi, rac gamoviareT Cvens xalxTan
erTad,ampartavnuli,
kacTmoZule,
ugunuri da windauxedavi _ Ralatis
tolfasi politikis Sedegad. gaRebuli
msxverpli da tkivili imdenad ganuzomelia, rom veravin Semakavebda!
verc, Tqven gamaCumebT, batonebo!
Tqveni naqebi xelisuflebis mier Cadenili sisaZagle yvelam unda icodes,
raTa igi arasodes, arasdros ar ganmeordes!..
xazgasmiT minda vTqva ramdenime
sityva im “umecrebebzec”, romlebsac
Tqven ase dausabuTeblad mabralebT,
da Tqveni TqmiT, ase gabneulia Cems
wignSi, batono jemal! amaze me sagazeTo
werilSic visaubre, magram es iseTi
Temaa, rom mas aqac ver avuvli gverds!
ratom aris umecreba, Tu (Tundac
arafilologma) gamovavline interesi
iseTi sakiTxisadmi, rogoric aris kacobriobis erT-erTi udidesi qmnilebis
„vefxistyaosnis“ avtoris vinaoba. es
Tema saukuneebis manZilze iyo araerTi
mecnieris seriozuli kvlevis sagani,
magram am sworupovari Sedevris avtoris vinaoba dRemde Riad rCeba. vis
ar gamouTqvams pretenzia genialuri
poetis kuTvnilebaze, vin ar gvecileboda da ar daobs dRemde _ sparsi,
osi, somexi Tu sxva. am dros gamodis
qarTveli mecnieris _ prof. amiran
camciSvili-fircxelauris fundamenturi xuTasgverdiani mecnieruli naSromi, romelic gvTavazobs yvelaze
sarwmuno versias da gvidasturebs
rom „vefxistyaosnis“ avtori iyo ara
vinme sxva, aramed SoTa (ioane) vardanis
Ze dadiani (daibada 1060 wels da aResrula Rrma sibereSi 1150 wels), romelic cxovrobda mefe giorgi III-is da
misi qaliSvilis _ Tamaris epoqaSi,
maT karze ganaTlebis veziris Tanamdeboba eWira. sazogadoebaSi, literaturasa Tu mecnierebaSi am faqts ar
mohyolia araviTari gamoxmaureba _
yvelaferma ise Caiara, TiTqos araferi
momxdara (daegmo, gaekicxa, uareyo vinmes
batono jemal?!
TqvenTvis da TqvenisTana urwmuno
TomebisTvis, Cemi TxovniT, kidev erTxel
gaSuqda es Tema gazeT „ilorSi“ (a/w
Tebervlidan 208-215), sadac ibeWdeboda
amiran camciSvili-fircxelauriseuli
uaxloesi cnobebi „vefxistyaosnis“ avtorze.
aramgonia, rom Tqven am saintereso
cnobebiT aRfrTovanebuli darCiT! rogor fiqrobT, ratom aris tabudadebuli es Tema, vis ar aZlevs xels „vefxistyaosnis“ namdvili avtoris vinaobis
gamxela? iqneb, gifiqriaT imazec, Tu
rogor SeiZleboda momxdariyo, rom
brZnuli da filosofiuri azrebiT
egzom daxunZuli poemis teqsti SemorCeniliyo saukunoobiT xalxis
mexsierebaSi da daviwyebas miscemoda
misi avtoris vinaoba? an ratom ar
hqonda analogiur movlenas adgili
grigol CaxruxaZis „Tamarianis“ da
mose xonelis „abdul-mesia SavTelis“
SemTxvevaSi. esenic xom im epoqis kulturuli Zeglebia?!
me vgrZnob, rom bevr „uxerxul“
kiTxvebs gisvamT. Tqveni „SorsmWvreteluri“ pasuxebic vici da mainc
daJinebiT minda gavigo: Tu gaqvT Tundac erTi damajerebeli argumenti,zemoaRniSnul „mtkivneul“ Temebze
msjeloba, ratom aris miuRebeli, umecreba da ratom uwyobs es xels e.w.
megrul separatizms?! romel separatizmze saubrobT Tqven, saerTod, batono
jemal?! an vin giTxraT, rom samegreloc
sxvisdeba! aba, sad amoikiTxeT, wignis
romel gverdze? saidan mogaqvT aseTi
gamaognebeli ambebi, vis TavSi ixarSeba
aseTi absurduli azrebi? ra mogividaT,
ase ram SegacbunaT?!
problema sul sxva rameSia da me am
Temas vubrundebi isev, Cemi „Zvirfasi“
oponentebis mesveuro, mewinavev! ver
xedavT, rom kaxels, imerels, raWvels,
arc guruls eSinia, rom Tqvan sadaurni
arian. Tqven ki ase ram SegaSinaT,
TqvaT megreli rom xarT?! ase ram
SegaZulaT Tqveni RviZli mxare?! nuTu
dedas
ar
umReria
TqvenTvis:
,,bruia,nana,bruia bondo, WiWe tura
moursia...“ an ratom aris „antiqarTuli“
an „antisaxelmwifoebrivi“ azrovneba,
Tu vinmem Tqva, rom Cveni samSoblo,
Cveni qveyana Zvelis-Zvelad, saukuneebis
dgas iberiis (kolxeTis) saZirkvelze,
mis istoriaze? ratom aris es
„danaSaulebrivi arakompetenturoba, miamitoba“, Tu ki qarTuli istoriis
iseTi korifeebic, rogorebic arian
ivane javaxiSvili, niko berZeniSvili,
eqvTime TayaiSvili, ioseb yifSiZe da
sxvni aRiareben, rom Zvel iberiaSi
ZiriTadi ena iyo iberuli-lazurmegruli (zanuri) da es ena, vimeoreb,
amer-imerSi iberulad iwodeboda, xolo
qarTebis gamoCenisa (me-6 saukune) da
qarTlis samTavrod, mogvianebiT ki
samefod Camoyalibebis, misi aRzevebisa
da bagrat me-3 mier amer-imeris gaerTianebis (me-11 saukune) Semdeg, qveyanas
saqarTvelo ewoda da amaSi udidesi
roli miuZRvis swored kolxeTs, mis
kolx mosaxleobas _ ra aris aq gaugebari? ratomaa „avi winaswarganzraxuloba“ saubari iseT uprecedento
fenomenze, rogoricaa megruli ena?
Cveni anbanis _ qarTuli anbanis TiTqmis
yoveli aso-bgera megrul enaze xom
calke sagans an movlenas niSnavs, rac
ar SeiniSneba msoflios arcerT enaSic, maT Soris TviT qarTulSic!
megrul enaze TiTqmis yvela zmna
sammag informacias Seicavs: erTdroulad migvaniSnebs imaze, Tu viszea
saubari, sad imyofeba moqmedi piri an
sagani da ras akeTebs igi. es xom fantastikuria! an ratomaa dasamali, rom
megrul enas gaaCnia amouwuravi sityvis
maragi. es xom saocreba da saamayoa?!
ratomaa miCqmaluli is faqti, rom
Cveni anbanis _ qarTuli asomTavruli
38 aso-niSnebidan, Tavis droze, xuTi
aso-niSani iqna amoRebuli da dRes
isini ar arian xmarebaSi? romelia
isini da romel kuTxis mosaxleobis
enis fonemas Seesabamebian es aso-bgrebi? ratom moxda es da ra miznebs
isaxavda igi?! es faqti xom ar migvaniSnebs imaze, rom Cveni anbani _ qarTuli
asomTavruli, iberuli (laz-megruli
_ zanuri) enis amsaxvelia da rom is
warmoSobilia kolxeTSi – kolxuri
mosaxleobis wiaRSi?! ratom aris amaze
fiqri tabudadebuli? Tu sityvis
ufleba daculia CvenSi, fiqri da
saubari ratomaa akrZaluli? gana SeiZleba arsebobdes bunebaSi sityva
fiqrisa da azris gareSe? Tu gifiqriaT
amaze da sxva aseT gamaognebel „ume-
es, rac Seexeba fiqrsa da sityvis
Tavisuflebas, magram mivubrundeT
mTavars da miTxariT: megruli enis –
am saocrebis mimarT aRfrTovanebis
gamoxatva ratomaa separatizmis Tanamedrove ideologia? ratom enabilwobT,
rodis da sad vTqvi, rom megruli ena
unda gautoldes Cven mSobliur qarTuls da iqces aseve saliteraturo
an saxelmwifo enad?! Tumca, Tu gulwrfelni da samarTliani viqnebiT, unda
vaRiaroT, rom damwerloba am uZveles
da umdidres enaze ar unda ikrZalebodes Cvens droSi.
CemTvis ubralod is aris miuRebeli
(amazrzeni, gulsatkeni) Tu metyvian,
daiviwye megruli ena, Tu ginda iyo
qarTveli. es aris da es! ase rom, nu
geSiniaT! araviTari separatizmi da
aranairi
samegrelos
gasxviseba!
samegrelo iyo da samudamod darCeba
erTiani qarTuli saxelmwifos aRmSenebel
erT-erT
uZveles
da
fuZemdebel kuTxed!
vimeoreb, es aqsiomaa, magram aseve
cnobilia, rom saqarTvelo yovelTvis
rodi yofila erTiani da ganuyofeli.
ra, miuwvdomelia TqvenTvis, rom
saqarTvelo
araerTxel
yofila
daSlili da daqucmacebuli samefoebad
da samTavroebad, gansakuTrebiT bolo
saukuneebis ganmavlobaSi, ris Sedegadac isini, maT Soris afxazeTic,
cal-calke aRmoCndnen ruseTis imperiis
SemadgenlobaSi? ratom aris es Tema
tabudadebuli, ra aris aq araswori
da gaugebari, batono jemal? gana avadsaxsenebeli bolSevikebis (romelTa
gulanTebuli propagandisti da mexotbe iyaviT Tqven wlebis manZilze,
rogorc maTi istoriis sworupovari
tribuni) mier ar iqna ukanasknelad
saqarTvelo gaerTianebuli, Tumca maTive wyalobiT qveyanam dakarga istoriuli teritoriebic, magram mainc.
ratom geSiniaT gausworoT Tvali
simarTles da ratom madanaSaulebT
daumsaxureblad imaSi, rac azradac
arasdros momsvlia?
napo mesxia,
profesori
(gagrZeleba Semdeg nomerSi)
iberiuli ena da sazogadoebis srulyofis problema
ramdenadac momavali qmnilebis Tvisebebi ganisazRvreba qmnilebaSi Semoqmedis
mizniT, amitom Tqmulia, rom, jer kidev,
samyaros Seqmnamde Semoqmedi TamaSobda
asoebiT. TamaSobdaSi igulisxmeba TamaSi
mis sawinaaRmdego TvisebasTan, rogorc
Semoqmedis TamaSi zRvis legendarul
urCxulTan. yvela asoniSani jamSi erTiandeba da gamosworebis bolos Tavs
iyris Semoqmedis erTian saxelTan (ix.
М. Лаитман, ЗОАР, gv. 284-285).
,,WeSmarit morwmuneTaTvis 3 safuZvelSi: SemoqmedSi, mis mmarTvelobaSi da
ToraSi, sulieri winsvlisTvis aucilebelia mudmivad gawonasworebuli ori
xazi: marcxena _ codna, hohmas (sibrZnis
naTeli, k.f.) naTeli, miRebuli miRebis
surviliT, miekuTvneba marcxena mxares,
da marjvena _ rwmena, gulmowyalebis
naTeli _ hasadimis naTeli, altruistuli
(uangaro,k.f.) gacemis survili, miekuTvneba
marjvena mxares.
mxolod codnaSi yofna niSnavs yofnas
marcxena arawminda Zalebis (kli pat
smol) xelqveiT, ris Sedegad adamiani
srulebiT ar grZnobs suliers, imyofeba
sulier sibneleSi. Tu imyofeba mxolod
rwmenaSi, niSnavs, imyofeba marjvena
arawminda Zalebis (kli pat
iamin)
xelqveiT, romlebic aZleven mas SegrZnebas, rom is imyofeba srulyofilebaSi,
rom araa saWiroeba TavisTavze muSaobisa,
gamoasworos Tavisi Tavi, ris Sedegad
adamians erTmeva winsvlis SesaZlebloba”
(iqve, gv. 302).
,,Cveulebrivi alfavituri wesrigi
Seesabameba naTels (Ма”Д), daRmavals zevidan qveviT. magram Ма”H-is (locvis)
wesrigi sawinaaRmdegoa Ма”Д-isa, alfavituri wesrigisa, amitom adis qvevidan
zeviT.
asoebi _ es sxva araferia, Tu ara da
survilebi, Tvisebebi, azrebi, romlebic,
rogorc adamianebi fiqroben, midian
sulieri wvdomisaken, Semoqmedisken, misi
mmarTvelobisken. adamiani iryeva erTi
azridan meorisken, maSin Tvlis, rom SeiZleba Sevides erTi TvisebiT sulier
samyaroSi, maSin mas eCveneba, rom SeiZleba
Sevides sulier sferoSi, sxva Tvisebis
dauflebiT, maSin iwyebs jiutad Seasrulos yvela mcneba da gulisyuriT loculobs, maSin wyvets yvela moqmedebas da
efloba warmodgenaSi, an kiTxvaSi, maSin
surs mxolod codna, an mxolod rwmena,
fanatizmamde.
rogorc Cvens samyaroSia ori ukiduresoba _ codna da rwmena, aseve sulier
samyaroSi aris sulieri muSaoba codnisa
da rwmenis miRwevisaTvis, rogorc ukve
adamiani Segnebulad adis sulier kibeze
Semoqmedisken” (iqve, gv. 302-303).
SeuZlebelia zemoTqmulSi ebrael
brZenT ar daeTanxmos adamiani, magram,
sainteresoa, ratom gamoiyena maincdamainc
asoniSnebi ebraelma brZenma sulieri
wvdomisken, Semoqmedisken, misi mmarTvelobis Secnobisken mimswrafi adamianis
survilebis, Tvisebebisa da azrebis
sademonstraciod? pasuxi ix. qvemoT.
axla ki mivyveT ebraul sibrZnes:
,,22 asoniSnidan (sinamdvileSi bgeridan,
k.f.) TiToeuli warmoadgens ama Tu im
Tvisebas.adamians monacvleobiT eCveneba
Sesaferisad sulierSi miRwevisaTvis xan
asoniSnis tav(‫ )ת‬Tviseba, xan kidev sxva
asoniSnisa. es imis gamoa, rom erTdroulad Tavisi sulieri aRmavlobisa,
adamiani iwyebs yovel jerze sul ukeTesad Semoqmedis miznis gagebas qmnilebaSi,
rac moiTxoveba misgan.
da ase mas gadaaqvs yvelaferi, sanam
ver miva Tavis ZiebaSi WeSmaritebamde:
mxolod asoniSan beT-is (‫ )ב‬daxmarebiT,
radganac misgan iwyeba sityva braxa _
bedniereba, _ SemoqmedTan kavSiri, mxolod
am Zalis daxmarebiT SeiZleba miznamde
misvla” (iqve, gv. 303).
aq Camoyalibebuli Sexedulebis mixedviT, TiTqosda, RmerTma ufro adre Seqmna
asoniSnebi da Semdeg ki bgerebi, da
aramotivirebulad, pirobiT da SemTxveviT
ama Tu im asoniSans esa Tu is bgera
daudgina.
magram erTaderT iberiul (e.w. megrul)
enaSi, romelic mravali monacemebiT das-
turdeba, rom glotogoniuri fenomenia,
anu kacobriobis pirveladi, sawyisi enaa,
TiTo Tanxmovniani bgera-sityvebi, romlebic bunebaze xmabaZviT miiRo adamianma,
gamoxataven im mniSvnelobebs, romlebic
adamianebs aqvT Tvisebad da ebrauli
asoniSnebis Tvisebebadaa wignSi ,,zohari”
warmodgenili.
es WeSmariteba adasturebs, rom bgerebi
RvTiuri warmoSobisaa da maTi xelovnurad Seqmna adamians ar SeuZlia, Torem
ebraelebi ar miawerdnen TavianTi
survilebis mixedviT bevrad gvian Seqmnil
asoniSnebs iberiul enaSi arsebul bgerasityvaTa mniSvnelobebs.
cxadia, RvTis nebiT, magram sametyvelo
bgerebisa da metyvelebis warmoSobidan
aseul aTasobiT wlis Semdeg, adamianTa
gonebam Seqmna damwerlobebi da asoniSnebi, misTvis miniWebuli rigiTi nomrebiTa
da ricxviTi mniSvnelobebiT da SeuZlebelia isini raime sulier safexurs warmoadgendnen. xolo sametyvelo bgerebi
namdvilad warmoadgenen sulier safexurebs, radgan RvTiT mocemulia da saerToa yvela enisaTvis. ufro zustad,
enebisaTvis damaxasiaTebelia specifikuri
bgerebic, magram bevri bgera yvela
enisaTvis saerToa da erTi, xolo am
bgerebis aRmniSvneli asoniSnebi enebis
da Sesabamisad, sxvadasxvaa da mravali,
amasTan, sxvadasxva dros Seqmnili. es imitom, rom bgerebi RvTiuri warmoSobisaa,
xolo maTi aRmniSvneli asoniSnebi, marTalia RvTis nebiT, magram adamianTa Seqmnilia. amitom SeuZlebelia, asoniSnebSi
iyos raime sulieri safexuri, rogorc
amnona-sabas aqvs aq warmodgenili, vinaidan
maT mier TavianTi asoniSnebisTvis miwerili Tvisebebi da sulieri safexurebi
adamianisa, erTaderTs dedamiwaze, iberiul
bgera-sityvebs Semounaxavs da adamianis
Tvisebebs warmoadgens. amitom ebraelma
brZenebma iberiuli bgerebisgan Semonaxuli mniSvnelobebi TavianT asoniSnebSi
gadaitanes da asoniSanTa grafikuli
gamosaxulebebi TavianT survilebs da
iberiuli bgerebis mier Semonaxul
mniSvnelobebs moarges, magram Zalze sustia es morgebebic iberiul asomTavrulTan SedarebiT.
garda iberiuli asomTavruli damwerlobisa, arcerT sxva damwerlobaSi ar
aris motivirebuli anbanT mwkrivSi asoniSanTa gawyobis Tanmimdevroba, rigiTi
nomeri, grafikuli gamosaxuleba da asoniSnis saxeldeba. radganac anbanT
mwkrivSi asoniSnis rigiTi nomeri da
ricxviTi mniSvnelobani izrdeba da maRali nomriTa da ricxviTi mniSvnelobebis
mqone asoniSnebiT Sedgenili sityvebi,
Tavisuflad SeiZleba gautoldes dabali
rigiTi nomrisa da ricxviT mniSvnelobebis mqone asoniSnebisgan Sedgenil sityvaTa kompozitebs da winadadebebs ricxviTi mniSvnelobebiT, es bunebrivia, radgan
nebismier ricxvSi Sedis yvela win mdgari
ricxvebi, dawyebuli erTi-dan TviT am
ricxvamde, amasTan, sityvaSi bgeraTa ganmeorebac SesaZlebelia, amitom gamoricxulia ase xelovnurad gatolebuli
sityvebi, an winadadebebi (sityvaTa kompozitebi) erTnairi Rirebulebebisa, anu
erTnairi sibrZnis damtevi da WeSmaritebis gamomxatveli iyon.
magram ,,zohari” jiutad cdilobs gaamagros
Tavisi
mtkicebebi
da
,,mogviTxrobs, rogor ,,midian” asoniSnebi
_ Tvisebebi, Zalebi, survilebi SemoqmedTan
da yovel jerze Txouloben imas, romelic mas eCveneba namdvil miznad, imas ra
Tvisebas da Zalas surs daeuflos igi.
da TiToeuli asoniSani cdilobs daamtkicos, rom isaa yvelaze ukeTesi Semoqmedis SegrZnebis miRwevisaTvis, masTan
SerwymisaTvis. xolo Semoqmedi amtkicebs,
rom yvelaze ukeTesi da erTaderTi _ es
asoniSani _ beT-ia, rom mxolod is
aZlevs adamians kavSirs SemoqmedTan.
amitom Tora iwyeba am asoniSniT” (iqve,
gv. 303).
kukuri fifia,
,,fazisisa” da ,,aias” saero-samecniero akademiebis wevri, kolxuri
kulturuli memkvidreobis kvlevis
asociaciis vice-prezidenti
ilori
17-24 dekemberi
2013
9
samegrelos Rirseuli Svilebi
èïãïäòàåþòì èëõèëþï æïóìîóäåþäïæ
øåòûäåþëæï, èïãîïè ïèýïèïæ ÷âåíò ìïçëãïæëåþòìïàâòì íïêäåþïæ úíëþòä øåèàõâåâïì ãâòíæï øåâåõëà æï íïàåäò
èëâôòíëà ì. âòüåì çåèëà æïìïõåäåþóä
èëãëíåþåþøò ïéùåîòä åîà ìïïîïêë ãèòîëþïì.
ãîïôò âòüå òõìåíåþì æåæòì èõîòæïí
àïâòìò þòûòì, æòæïæ ãïíïàäåþóäò ðòîëâíåþòì, îóìåà-àóîáåàòì ëèòì èëíïùòäòì
îëìüòìäïâ ôïæååâòì íïïèþëþì, îóìåàòì
öïîåþòì èòåî ñïîìòì ïéåþïì (1853 ù.) îëè
óêïâøòîæåþï. ïá íïàáâïèòï ôïæååâòì ãóäòàïæò èåãëþîòì, åîàò áïîàâåäò ëôòúîòì, ëîþåäòïíòì ãïìïëúïî ìòèïèïúåçå.
èòóõåæïâïæ òèòìï, îëè èëõìåíòåþóäòï
èõëäëæ ãâïîò, îïèæåíòèå èòíòøíåþï ãâïîùèóíåþì _ åì ëôòúåîò ãïõäïâà ÷âåíò ãïèë÷åíòäò ðëåüò-îëèïíüòêëìò, èåôå
åîåêäåì øâòäòøâòäò, àåêäï þïüëíòøâòäòì âïýò âïõüïíã ëîþåäòïíò; èëãëíåþåþøò ïéíòøíóäòï, îëè èòìò íïàåìïâò,
ëîþåäòïíòì áïäò, êïâêïìòòì èàïâïîèïîàåþäòì ôåäæèïîøïä þïîòïüòíìêòì úëäò
ãïõæï, åì êò, îëãëîú âòúòà, âïõüïíã ëîþåäòïíòì ûèòìøâòäò, æòèòüîò ëîþåäòïíòì ïìóäò åäòìïþåæ (äòçï) ëîþåäòïíò
òñë. àâòà âòüå ùåîì, îëè ïè ëîþåäòïíì
ñèïùâòäëþòì ýïèì õøòîïæ õåæïâæï, îïæãïí
èòì âïý íòêëäëçàïí åîàïæ ìùïâäëþæï
íëâëîëìòòìêòì (ëæåìòì) óíòâåîìòüåüøò.
íòêëäëç ëîþåäòïíò _ ðëåü âïõüïíã ëîþåäòïíòì âïýò _ ðîëôåìòòà òóîòìüò, èïîàäïú, ðåüåîþóîãòì óíòâåîìòüåüòæïí
„èãäòì þòäåàòà“ ãïîòúõâòì øåèæåã, æòæò èàïâîòì èòõåòä îëèïíëâòì èôïîâåäëþòà, ãïæïòñâïíåì ëæåìïøò, ìïæïú ì.
âòüåìàïí åîàïæ èëóõæï ìùïâäï òóîòæòóä ôïêóäüåüçå. òèòì ïéíòøâíïú øåòûäåþëæï,
îëè
øåèæãëèøò
íòêëäëç
ëîþåäòïíòì ìòûå ãïõæï ÷âåíò æòæò òìüëîòêëìò òâïíå öïâïõòøâòäò.
çåèëà íïõìåíåþ åðòçëæøò èàïâïîò èïòíú âïõüïíã ëîþåäòïíòì èõåæîóäò àïâæïæåþïï.
ôïæååâòì
èëíïàõîëþòì
àïíïõèïæ, âïõüïíã ëîþåäòïíì øåüåâïçå
ùïóñâïíòï öïîòìêïúàï åîàò èùêîòâò æï,
èòóõåæïâïæ üñâòåþòì ìåüñâòìï, àóîáåþòì
ðëçòúòïèæå èòóéùåâòï. ïè æîëì ãïëãíåþóäò æï øåûîùóíåþóäò ôïæååâò õåæïâì
æïóöåîåþåä ìóîïàì _ ëîþåäòïíò çòì
úõåíçå æï ãïîæòãïîæèë òáíåâì õèïäì, îïàï öïîòìêïúåþì ãçï ãïóêâïäëì, èòìò úõåíò êò àóîáåþòì õòøüåþçåï ïúèóäò.
ôïæååâò ñâåþï: „...ëîþåäòïíò àòàáëì
êâïîúõäþåêçå òñë, òãò ùïîèëìïõïâæï
àïâòìåþóî áïíæïêåþïì, îëèåäòú òæãï
ïîï êâïîúõäþåêçå, ïîïèåæ àóîáò öïîòìêïúåþòì õòøüåþçå“.
ì. âòüåìï æï þòûïèòìòì ãïíúâòôîåþïì
ñâåäïçå èåüïæ òì òùâåâì, îëè ïè ìïøòíåäò
÷åõâòìï æï ÷ïõï÷óõòì øåèæåã áïîàâåäò
ëôòúåîò, îëèåäìïú úòâò òïîïéòà èòñåíåþóäò îïèæåíòèå ÿîòäëþï ïéèëï÷íæï,
ìòêâæòäì ãïæïóî÷ï.
ìîóäòïæ þóíåþîòâòï, îëìüòìäïâ ôïæååâì, ïè ïèþòì àâïäòà èõòäâåäì, âïõüïíã ëîþåäòïíò úëúõïä áïíæïêåþïæ
èë÷âåíåþëæï. áïíæïêåþï ïî âòúò, èïãîïè
âòíèåì îëè æïåõïüï åì þïüïäóîò ìúåíï,
óàóëæ ûïäçå øàïèþåÿæïâò ìóîïàò ãïèëâòæëæï. ïéíòøíóäò åðòçëæò ìõâïíïòîò
øïîïâïíæåæòà èëìïâì æòæåþóä èïèóäòøâòäìï æï ìïáïîàâåäëì þåæçå íòïæïã èùóõïî øåìïíòøíïâ ðëåüì, îëèåäèïú ñïîìòì
ëèòì øåèæåã ãåíåîäëþï èòòéë, èïãîïè àïâòìò èîùïèìòæïí ãïèëèæòíïîå, îóìåàòì
èåôòì ïîèòïøò ìïèìïõóîì àïâò ãïïíåþï.
ìõâïàï øëîòì, òè ëèøò, þïøêïîæòêäïîàïí
(ãïâòõìåíëà æåèíï øåíãåäïòïì åîà-åîàò
ìïóêåàåìë èëàõîëþï) æïòéóðï ïìåâå óèïèïúåìò áïîàâåäò ëôòúåîò, ãîòãëä ëîþåäòïíòì óèúîëìò ûèï òäòêë ëîþåäòïíò.
âïõüïíã ëîþåäòïíòì òøâòïà àïâèæïþäëþïçå, êåàòäøëþòäåþïìï æï îïòíæóä
õïìòïàçå ãïîêâåóä ùïîèëæãåíïì ãâòáèíòì ðëåüòì áïäòøâòäòì, èïîòïè ëîþåäòïíòì èëãëíåþåþçå æïîàóäò èòìòâå èúòîå
÷ïíïùåîò:
„èïèï÷åèò ìòèïèïúòìïàâòì þåâîöåî
òñë æïöòäæëåþóäò ëîæåíåþòà. èïõìëâì òìòú, îëè èïèï÷åèì ëáîëì õèïäò
¸áëíæï. òãò ïîïâòàïî ñóîïæéåþïì ïî ïáúåâæï ÷òíåþìï æï ëîæåíåþì. ïî óñâïîæï
æéåìïìùïóäåþò. îëúï èòìò òóþòäåì ãïèïîàâï èëòíæëèåì, èïí æòæò óïîò
ìàáâï“.
øåòûäåþï âòíèåì òìåàò øàïþåÿæòäåþï
øååáèíåì, îëè ïè ùòïéìâäåþì ïîïâòàïîò
êïâøòîò ïîï ïáâì ãâïíöò ÷òáëâïíòì èëãëíåþåþàïí, èïãîïè ìïáèå èàäïæ ïìå ïî ïîòì
æï ïèïì àïíæïàïí æïâòíïõïâà. èïãïäòàïæ, èïîòïè ëîþåäòïíòì èëãëíåþåþøò
ïôõïçåàòì óêïíïìêíåäò èàïâîòì èòõåòä
øåîâïøòûòì âïýòì, ðëåü ãòëîãò øåîâïøòûòì ãâåîæòà (òãò þïîòïüòíìêòì ïæòóüïíüò
òñë)
íïõìåíåþòï
ìòäïèïçòà
ãïíàáèóäò, èïîòïèçå åáâìò ùäòà óôîëìò æï ìòèøâåíòåîòà èòìò æïèïüñâåâåþåäò
ðïøï (ðïîïìêåâï) æïæòïíò, æåæï ïäåáìïíæîå âòüãåíøüåòíòìï, âòíïú ðîòíúåìï ìïäëèå æïæòïíòì âïý íïðëäåëí èòóîïüàïí
åîàïæ ûïäçå æòæò ïèïãò æïìæë þåæóêóéèïîàëþòì ãïèë øëîåóä ïéèëìïâäåàøò èëõâåæîòä ãâïíöò ÷òáëâïíì.
ùòíïèæåþïîå íïîêâåâøò øåûäåþòìæïãâïîïæ ãâòíæï èòèëâòõòäëà ìïâïäïäëæ
ãïèáîïäò ìëúòïäóîò ãïîåèë, ïäïã-ïäïã
ùïîèëâï÷òíëà æïìïéóðïæ ãïíùòîóä
ïîòìüëêîïüàï æï òíüåäòãåíüàï úïäêåóäò üòðåþò, ïæïèòïíàï òì ùîå, âòìàïíïú
íïàåìïóîò êïâøòîò ïí ïõäë óîàòåîàëþï
¸áëíæï ãâïíöò ÷òáëâïíì, àóèúï èëãëíåþïàï èàõîëþåäò àïâïæïú ãâïúíëþì òè æòæåþóä ïæïèòïíåþì, îëèåäàï éòîìåóäò
øàïèëèïâïäò æï èåèêâòæîå àâòàëí òñë.
ûïäçå âîúåäòï èòì èòåî èëñëäòä åðòçëæàï ïîåïäò, ãåëãîïôòï, ìïæïú èàõîëþåäì óõæåþï ñëôíï, úõëâîåþï, þîûëäï.
åðëáïçå, îëèåäìïú çåæïðòîóäïæ,
ãïêâîòà óíæï øåâåõëà, ïóîïúõåäò äòüåîïüóîï ïîìåþëþì, èïãîïè ÷âåíò èëêîûïäåþóäò úæòì øåìïþïèòìïæ, èõëäëæ
îïèæåíòèå æëêóèåíüóîò õïìòïàòì ùòãíì
ìïèïãòåîëæ, ìòèïíëâò÷èï, ñëâäïæ óïíãïîëæ, àïâòì èëûèååþò ïîïåîà óþåæóîåþïìï
æï
îþåâïì
ãïæïïî÷òíï;
òãò
àïâæïóçëãïâïæ òþîûëæï åþîïåäàï óôäåþåþòìïàâòì æï ïè èõîòâ æòæ ùïîèïüåþåþìïú èòïéùòï. øåèëìïâïäò æï ôóäòì
ùñïîë èïì ìõâïú ìïêèïë ¸áëíæï, ïî èïäïâì
òìåà øåèàõâåâåþì, îëúï îïòèå ìïáèòì èëêâïîïõÿòíåþòì èåîå ãïìïèîöåäëì þäëèïæ
òéåþæï æï îïìðóüòíìïú óíïùòäåþæï.
àâòàëí îïìðóüòíò èóæïè åõèïîåþëæï éïîòþ-éïüïêåþì, îïú óíæï ãïãâòêâòîæåì,
èòìò êïîò ñëâåäàâòì éòï òñë èøòåîàï æï
óðëâïîàïàâòì, òá ñâåäïì óèïìðòíûäæåþëæíåí.
òèàïâòàâå úíëþòäò òñë íòêëäëç èåëîòìï æï, ãïíìïêóàîåþòà, æåæëôïä ïäåáìïíæîïì äüëäâï ìðòîòüóäò ìåïíìåþòì,
ëêóäüòçèòìï æï ìõâïæïìõâï öóîòì „ùòíïìùïîèåüñâåäåþòìï“ àó „ìïìùïóäèëáèåæàïæèò“. ìùëîåæ ïèòì ãïèë ìïåÿâëæ
ãïòâìë ìïòèðåîïüëîë êïîò àâïäàèïáúåþòàï æï íïòîíïòîò „÷óæïêåþòà“. úòèþòîåäò
„èóýòêò“,
åøèïêò
ÿêâòïíò,
ãïóíïàäåþåäò, èïãîïè ãïíìïêóàîåþóäò
øòíïãïíò ûïäòì èáëíå îïìðóüòíò (òãò 1905
ùåäì ãïèë÷íæï úïîìêëå ìåäëøò) ìùëîåæ
ïè üïäéïì èë¸ñâï æï èüêòúåæïú æïòèêâòæîï ïæãòäò ìïìïõäåøò, ìïíïè øåàáèóäåþïì èëóùñëþæíåí æï èëêäïâæíåí.
îïìðóüòíòì ìóäòåî èëûéâîïæ æïñåíåþï
æï øåóúâäåäëþï òèïíïú ãïíïðòîëþï, îëè
òãò øåæïîåþòà ãâòïí ãï÷åíòä æï ¸åèëôò-
cxovreba
gvanji
Ciqovanisa
èëâòøâåäòåþà.
ãâïíöò ÷òáëâïíòì èëãëíåþåþøò, ûòîòàïæïæ, èëàõîëþòäòï îåâëäóúòïèæåäò,
ðòîâåäò èìëôäòë ëèòì, îåâëäóúòòì ðåîòëæòìï æï ìïèëáïäïáë ëèòì æîëòíæåäò
ïèþåþò; òãò ìïãïíãåþëæ ïéíòøíïâì îóìåàòì òèðåîòòì òìåà ìïêâïíûë æï ìïþåæòìùåîë èëèåíüì, îëãëîòú òñë îïìðóüòíòì
èêâäåäëþï, íïõìåíåþòï ïîïåîàò èïøòíæåäò òìüëîòóäò ðòîëâíåþï. ïèæåíïæ, çåæèåüò ïî òáíåþï, ïá èëâòõèëà îïìðóüòíòì
ðòîïæò èæòâíòì ïîëí ìòèïíëâò÷òì èëãëíåþïàï ûïäçå èòèçòæâåäïæ, ãëíåþïèïõâòäóîïæ æïùåîòäò æï èîïâïäò ìïòíüåîåìë
ôïáüòì øåèúâåäò ùòãíò „îïìðóüòíò æï
åþîïåäåþò“, ìïæïú æïïõäëåþòà òãòâå
åðëáïï æïõïüóäò æï ïèïìàïíïâå èîïâäïæ
ïîòïí èëõìåíòåþóäíò áïîàâåäåþò, êëíêîåüóäò ðòîëâíåþïíò. èïà øëîòì, òèðåîïüëîòì
êïîçå
æòæïæ
ãïâäåíòïíò,
íòêëäëçòì óìïñâïîäåìò ïæïèòïíò, èåôòì
æïúâòì óôîëìò, þîùñòíâïäåæ ïéçîæòäò,
ìòèïèïúòà ãïèëî÷åóäò àïâïæò ó÷ï æïæòïíò, îëèåäàïí åîàïæïú ãâïíöò ÷òáëâïíì
ðòîâåä èìëôäòë ëèøò óõæåþëæï þîûëäï
îóèòíåàòì ôîëíüçå.
òìüëîòóä àåèåþçå èëèóøïâå çëãò
àïíïèåæîëâå ïâüëîò ïîëí ìòèïíëâò÷ì
„èïêäåîìï“ æï „ïôåîòìüì“ óùëæåþì. åì
èàäïæ ïìå ïî óíæï òñëì. èìãïâìò øåôïìåþåþò ûâåäò, ìüïíæïîüóäò ïçîëâíåþòì
íïî÷åíåþòï. ïøêïîïæ ÷ïíì, õìåíåþóäò ùòãíòì ïâüëîò èïîöâå, èëõåîõåþóäò, ãëíòåîò êïúò òñë. êòåâøò èúõëâîåþò
æïõåäëâíåþóäò ëáîëèÿåæåäò æòæ ÷òíëâíòêåþì, ãïâäåíòïí ðòîëâíåþåþì, èïà
úëäåþì òïôïæ, õåäìïñîåä ôïìåþøò ìàïâïçëþæï ûâòîôïì íòâàåþì; ïìå æïòèìïõóîï ïè õïäõòì êåàòäãïíùñëþï æï èïäå
ðåüåîþóîãòì ïîòìüëêîïüòóä ìïçëãïæëåþïøò, àâòà ìïèåôë êïîòìêåí ãïòêâïäï
ãçï, ñâåäïìïàâòì èåüïæ ìïÿòîë ïæïèòïíò
ãïõæï. ïìåàò ùïîèïüåþòì èëðëâåþï åþîïåäò êïúòì èòåî èïøòíæåä îóìåàøò èïîàäïú ãïíìïêóàîåþóäò èëâäåíï òñë.
ìòèïíëâò÷ì ãïõìíòäò ¸áëíæï êïîüòìï æï
ìõâï ïçïîüóä àïèïøëþïàï ìïõäåþò, ìïæïú àïâì òñîòæíåí ôóäòïíò æï ãïâäåíòïíò ðòîëâíåþåþò. ïè æîëì æïóïõäëâæï
ïîëí ìòèïíëâò÷ò èåôòì ëöïõøò æòæïæ èòéåþóä ãîòøêï îïìðóüòíì. îïìðóüòíòì
ãïóàïâåþåä éîåëþåþìï æï ëîãòåþì æòæûïäò àïíõï åìïÿòîëåþëæï, îïìïú èëèÿòîíå æåæëôïäò åùòíïïéèæåãåþëæï æï åì
îëäò ïîëí ìòèïíëâò÷èï òüâòîàï, ìïïèòìëæ èæòæïî åþîïåä âïÿîåþì òñåíåþæï.
äòòà æïïâïæåþóä óôäòìùóäì, üïõüòì
èåèêâòæîåì, åôåáüóîïæ èêóîíïäëþæï,
õøòî ìòìõäòìæåíïì ó÷åîåþæï, îòì ãïèëú
æåæëôïäì èôïîâåäïæ, ùèòíæïíïæ èòï÷íæï æï àòàáèòì ñâåäï èòì ìóîâòäì ïìîóäåþòíåþæï óíåþòìñëôë èåóéäåì.
çåèëà óêâå ïéâíòøíåà _ óþîïäë ùïîèëøëþòì, èïãîïè íòÿòåîèï, èëáíòäèï æï
ïäéëòïíèï åþîïåäèï êïúèï ïîëí ìòèïíëâò÷èï èêâåàîïæ ãïèëõïüóäò ïíüòìåèòüòçèòì ðòîëþåþøò øåìûäë ìïèåôë êïîì
æïïõäëâåþëæï æï èûäïâîò çåèëáèåæåþïú
èëåõæòíï ìïõåäèùòôëåþîòâò ìïáèååþòì
èæòíïîåþïçå. òñë òìåàò ðåîòëæòú, îëúï
ñëâåäò èòíòìüîòì æïíòøâíïìï àó ãïæïñåíåþïì ñëâäòìøåèûäå îïìðóüòíò èïì óàïíõèåþæï.
çåæèåüïæ
îëè
ïî
ãïàïèïèåþóäòñë æï ìòèïíëâò÷òì íåþïì
æï¸ñëäëæï, îïìðóüòíò ïìå òëäïæ ïî ãïõæåþëæï àïâïæ ôåäòáì òóìòðëâòìï æï ìõâï
øåàáèóäàï èìõâåîðäò. åì êò óùòíïìùïîèåüñâåäï „ùèòíæïíèï åøèïêèï“ èåôòì
ëöïõì _ èå àó æòæãâïîëâïíàï øåàáèóäåþïì øåâåùòîå, àáâåíú èïäå æïãõëúïâåí,
÷åèì ìòêâæòäì üïõüòì æïêïîãâï æï îëèïíëâàï æòíïìüòòì æïéóðâï èë¸ñâåþïë.
ìïêèïëæ çóìüïæ, èòóêåîûëåþäïæ ïõïìòïàåþì ìòèïíëâò÷ò îóìåàòì þëäë òèðåîïüëîòì ùòíïïéèæåãëþîòâ, ëîÿëôóä
ðòîëâíåþïì. ÷âåí óíæï âåîùèóíëà èïì,
îëè íòêëäëç èåëîå ðòîëâíóäïæ ïîïâòàïîò „ìòìõäòïíò“ æï üòîïíò ïî ñëôòäï.
ðòîòáòà, çåæèåü äòþåîïäëþïì ò÷åíæï,
îëãëîú èëíïîáò, èåüòìèåüïæ îþòäò òñë,
èûäïâî ãïâäåíïøò ¸ñïâæï èëáúåóäò æåæëôïäì, îïú æòæãâïîëâïí îóì ðïüîòëüåþì ïéòçòïíåþæï. àâòà ìüïäòíì óàáâïèì
ïæîåâå, ÷âåíò õåäèùòôå ìóìüòïë. ìóìüò
æï óíòïàë îëè ïî ñëôòäòñë, òìï æï èòìò
ïèôìëíåþò ïèæåíöåî æï àïíïú ïìå æïóþîêëäåþäïæ âåî ãïèëòáúåëæíåí øëîåóäò
ãïæïìïõäåþåþòæïí.
ïèïâå æîëì èåèóïîåþòì ïâüëîò íòêëäëçì èåüòìèåüïæ óíæë, ãïæïóùñâåüåä,
åÿâòïí êïúïæ ùïîèëìïõïâì. òèëùèåþì êòæåâïú õåäèùòôòì íïàáâïèì – ïæïèòïíì èõëäëæ ëî ùäïèæå øåòûäåþï åíæë, ìïèòìï
òãò óêâå èëüñóåþïì òùñåþìë.
èå ôòì ÷ò íëâ íò êå þò ãó þåî íò å þïæ
æï ñë ôòä ÷âåíì ìïè øëþ äë øò àóè úï éï
æòæ è ðñ îë þå äóî, ìïû îïõ ðë äò üò êïì
ïõëî úò å äåþ æ íåí, èïã îïè àï âïæ íò êë äëç èå ë îåì áïî à âå äå þòì èò èïîà
ìï ó êå àå ìë æï èë êò æå þó äå þï ¸áëí æï,
îï çå æïú ìï èå ôë êïî çå áïî à âåä àï
æò æò ìòè îïâ äå èåüñ âå äåþ æï. ïèòì
ãï èëú èëã âò ùåâì çë ãò îï èòì àáèï.
ìòèïíëâò÷ò ùåîì, îëè íòêëäëç èåëîåì
ûâåäò ìïèåôë êïîòì, æåæòìï æï íïàåìïâåþòì øåàáèóäåþòìï åøòíëæï æï àïâòì æïúâïøò, óðòîïüåìïæ, áïîàâåäåþìï æï
àïàîåþì òéåþæï. ðòîïæïæ èïì êïâêïìòåäò
àïâïæåþò òúïâæíåí æï èïà ìòïõäëâåì
àïâì èõíåæ ãîûíëþæï, þóíåþòà åÿâòïíì,
èïàò åîàãóäåþòìï ìùïèæï.
òèðåîïüëîò îëè ïìå åíæëþëæï áïîàâåäåþì, ïèòì æïìüóîïæ øåãâòûäòï êòæåâ
åîàò úíëþï èëâòõèëà. äòüâóîò ùïîèëèïâäëþòì þîùñòíâïäå îóìò èõïüâïîò
èìüòìäïâ æëþóýòíìêò (1875-1957) èëãëíåþïàï øåìïíòøíïâ ùòãíøò ãïìïëúïîò ôåîïæëâíåþòà ïéùåîì àïâòì þïâøâëþòìæîëòíæåä, èåúõîïèåüå ìïóêóíòì èòùóîóäòì ðåüåîþóîãì, íåâòì ðîëìðåáüì, ìïæïú èîïâäïæ òîåëæíåí íïòîíïòî
ôëîèåþøò ãïèëùñëþòäò ìïèõåæîëåþò. åîàõåä, ìòÿïþóêòì ýïèì, èïì æïóíïõïâì ïá
èëèïâïäò íïèæâòäò îïòíæò, îëèåäìïú
öïÿâòì ðåîïíãò ìúèòï æï ùåäçå êïðïîÿò
¸áëíòï ÷ïèëêòæåþóäò. èëãëíåþïàï ïâüëîò òáâå øåíòøíïâì, îëè èïøòí öåî êòæåâ
ïîìåþëþæï èåôòì èúâåäàï îïçèò, êïâêïìòåäàï ïìåóäò, îëèåäàïú óûâåäåìò õåâìóîóäò àëî-ïþöïîò åúâïà. óåÿâåäòï, åì
îïçèò áïîàâåäåþòìãïí òáíåþëæï øåæãåíòäò. òìòú ìïãóäòìõèëï, îëè æëþóýòíìêòìïú, ãâïíöò ÷òáëâïíòì æïîïæ, ìïèëú ùåäì
ãïæïúòäåþóäì æïóùñòï àïâòì èëãëíåþïàï ùåîï æï òìòú, æïïõäëåþòà, òèïâå åðëáïì ïìïõïâì.
ñâåäïçå óõâ èïìïäïì, ïè èõîòâ, òìåâ ìòèïíëâò÷òì ÷ïíïùåîåþò ãâïùâæòì. ïîëí ìòèïíëâò÷ò èåüïæ æòæ èíòøâíåäëþïì
ïíòÿåþæï èåôòì ðòîïæ æïúâïøò èëèìïõóîå
ûèåþòì, àïâïæ âòüãåíøüåòíåþòì (åîàò
èïàãïíò, ïäåáìïíæîå, îëãëîú âàáâòà,
õøòîïæ òõìåíòåþï ãâïíöò ÷òáëâïíòì èëíïàõîëþøò) ãïúíëþïì. èïàò èåøâåëþòà æïóïõäëâæï
æåæëôäòì
óïéîåìïæ
ãïâäåíòïí ìåôåáïäì, íòêëäëç èåëîòì
ñëôòä ìïñâïîåäì êíåòíï ëîþåäòïíì,
îëèäòì èòèïîà æåæëôïäò ïäåáìïíæîï
ãïíìïêóàîåþóäïæ ãóäèëùñïäå òñë. èïàò èåëõåþòàâå ãïòúíë èåôòì ðòîïæò æïúâòì àïâêïúò ó÷ï æïæòïíò æï ïäåê
ïèòäïõâïîò, æïúâòì àòàáèòì èàåäò
ëôòúîëþï. ó÷ï æïæòïíèï òèïâå õïíåþøò ìòèïíëâò÷ò æïïïõäëâï ïìåâå æòæïæ ãïâäåíòïí êíåòíï ìëôòêë àïîõíòøâòäàïí,
îëèäòì ìòûåè, àïâïæèï ãåäëâïíèï, îåâëäóúòòì øåèæåã æïðïüòèîåþóä ìòèïíëâò÷ì èåãëþîóäò èôïîâåäëþï ãïóùòï,
ìïüóìïéëæïí òõìíï, ìòúëúõäå øåóíïî÷óíï. ìïáèåøò êåîåíìêòú òñë ÷ïîåóäò.
ìëôòë àïîõíòøâòäòì ìòûå óíæï òñëì
ìïõåäèùòôë ìïàïàþòîëì ùåâîò, æòæåþóäò ðòîëâíåþï, èúòîå åîåþòì òíüåîåìàï
àïâãïèëæåþóäò áëèïãò êóÿòêë ãåäëâïíò,
æòæò ìòàþëàò æï ìòñâïîóäòà èëõìåíòåþóäò ãâïíöò ÷òáëâïíòì èëãëíåþåþøò, êïúò, âòíïú àïâòìò æïéóðóäò þòûòì, êëùòï
øåîâïøòûòì úõåæîòì ùïìïìâåíåþäïæ ðåüåîþóîãòæïí øëîåóä ôîëíüçå ùïâòæï,
úëüï õíòì øåèæåã êò ìïõïæòà æïòéóðï
ñïîìøò. ãïîæïúâäòäòì æòæò ðïüòâòà
æïêîûïäâïì àþòäòìøò ÷ïèëìóäò ãâïíöò
÷òáëâïíòú æïìùîåþòï.
ïéìïíòøíïâòï, îëè ìòèïíëâò÷ì çëãöåî
åøäåþï èòì èòåî íïõìåíåþ àó æïõïìòïàåþóä ïæïèòïíàï åîëâíåþï – æïæòïíìï æï
ïèòäïõâïîì òãò „êïâêïìòåä àïâïæåþì“
óùëæåþì, èåôòì êïîçå ìïêèïëæ èòéåþóä
àïâïæì, èòõåòä ïíæîëíòêëâì, ïâïíüòóîòìüì, ãåîèïíòòì øðòëíïæ øåîïúõòäì, òãò
ìëèåõïæ àâäòì, èïøòí, îëúï òáâå ÷ïèëàâäòì èòì íïàåìïâåþì _ êíåòíï ëîþåäòïíì,
àïâïæ øåîâïøòûåì, æóèþïûåì æï ìõâåþì.
îïìðóüòíòì åîà-åîàò ìïìòûë òñë ëôòúåîò ìòèëí ôõïêïûå (èïì êâïÿò êâïÿïíüòîïûòì
ðîëüëüòðïæïú èòò÷íåâåí), îëèåäìïú ìòèïíëâò÷ò ïãîåàâå ìëèåõïæ íïàäïâì. åì
áëîùòíåþï ïî èëõæï, âòíïòæïí îïìðóüòíèï àïâòìò ¸òðíëçóîò ûïäòà òãîûíë, ôõïêïûåì òãò óíæï èëåêäï. ãïëãíåþóäèï,
ìïáúòåäùïèõæïîèï ìïìòûëè àâòàëíâå æïòÿîï àïâò, õëäë èåîå èåôòì ëöïõòì óïõäëåìò
ïæïèòïíòì
ïíï
âòîóþëâïì
øåèùåëþòà æåæëôïäàïí øåõâåæîï èëïõåîõï, úëæâï èëòíïíòï æï øåùñïäåþóä òáíï. ïè òíúòæåíüòì æîëì ìòèëí ôõïêïûåì
ïõäæíåí ûèåþò _ íåìüëî æï ìïøï åîòìàïâåþò.
emzar kvitaiSvili
ãïrZeleba Semdeg nomerSi)
10
17-24 dekemberi
2013
ilori
“anistoresia” _ istoriis arcodna
mis saubars rom usmenda, baton konstantines
saxeze
Rimili
ar
moscilebia.
_ brZeni ilia WavWavaZe, roca peterburgidan modioda, _ uambobda baton
konstantines moxeve, _ pirvelad Cems
umcros biZas _ jRuna xuleliZes
Seaxvedres
Turme.
xevSi
mas
xulelTjRunas eZaxdnen da dResac
Cvens moxeveebSi romel gamvlelsac
ginda SeekiTxo, vin iyo lelTRuniao,
getyvian xulelTjRuna iyoo. rusulad
ganswavlulsa da ganaTlebuls, Cvens
sasiqadulo mwerals, albaT euxerxuleboda sityvebi _ xulelTi an
xuleliZe exmara, saxeli jRunac, marTalia xevSi gavrcelebuli saxeli
iyo, magram Zalze uxeSad gamoiTqmeboda,
Cemi uSvilo biZa xevis istoriisa da
kavkasiuri enebis kargi mcodne yofila,
amitom vwuxvar, rom misi namdvili saxeli da gvari istorias ar SemorCa da
mxolod lelTRuniad icnobeno...
_ batono vano, ar miwyinoT, _ uTxra
batonma konstantinem, _ mTavari is
aris, rom didma iliam samSoblos gasaWiri moxeve kacis piriT ilaparaka,
es ki saamayoa TqvenTvis, iqneba Tavisuflebac swored maSin iwinaswarmetyvela?..
gvari “WavWavaZe” mTidan barSi Camosuli gvaria da iTvleba, rom igi warmodgeba sityvidan “WivWavi”. WavWavi,
WivWavi _ patara moyviTalo-momwvano
Citia beRurasnairTa rigisa.
“WivWa” uZvelesi kolxuri sityvaa
da igi SemorCenilia uReltexilis
saxelwodebaSi _ “aWavWara (aWavWarisa)”,
romelic mdebareobs soxumis raionSi,
bzifis qedze.
bgera “W”-s intersiuri xmareba kolxuri bunebis maxasiaTebelia, qarTuli
ena maqsimalurad gaurbis am bgeris
gamoyenebas da cvlis bgera “w”-Ti.
mag. megruli “Wvima” _ qarTulad _
wvima, WveTi _ wveTi, Wva _ wva, Wara _
wera..., Tavad forma WavWa-va-(Ze)” mogvagonebs megrul gvarebs roga-va, kvaSila-va, farula-va, WavWa-va.
Cven ar vamtkicebT, rom ilia WavWavaZe
megreli iyo, Tumca igi saqarTvelos
yvela kuTxis RviZli Svilia, magram
misi gvaris saerTo-kolxuri buneba
ueWvelia.
i. WavWavaZis gvaris warmoSoba
dagvWirdeba liriuli gadaxvevisaTvis,
rodesac “mgzavris werilebs” gadaikiTxavT da mousmenT ilia WavWavaZisa
da lelTRunias saubars samSoblos
bed-iRbalze, unda vicodeT, rom es
saubari ori kolxi kacis JRurtulia
(rogorc amas sulxan-saba ityoda).
maxliebi, malxebi
saxelwodeba “maxliebi, malxebi”
uZvelesi warmoSobisaa.
terminologiis krebulSi (58-e punqti) weria: “saerTod gvinda SevniSnoT,
rom berZnul-romauli samyarosaTvis
ucxo ar aris erTmaneTisagan sruliad
gansxvavebuli xalxebis erTi da imave
saxelwodebiT moxsenieba. amis magaliTebi mravlad gvaqvs: saberZneTis
aqaiebi da SavizRvispireTis aqaiebi;
lobiis
maxliebi
da
meotodis
maxliebi”.
“garkveul interess iwvevs II saukunis cnobili mecnieris klavdios
ptolemaiosis “geografiul saxelmZRvaneloSi” kolxeTis Sida raionebSi
ramdenime dasaxlebuli punqtis _
“qalaqisa da soflis” dasaxeleba” _
wers niko lomouri.
mexleosis (mexleos) lokalizaciis
sakiTxs Seexo k. miuleri da Semdeg
hermani. orive mecnieri am punqtis saxels ukavSirebs seidas “leqsikonSi”
da lukianesTan moxseniebul maxliebis
toms (maxlies) romelic, Tavis mxriv,
gaigivebulia fsevdo-arianes maxelonebTan, arianes makronebTan da ptolemeiosis manralebTan hermani pirdapirac
ambobs, rom punqti mexlesosi da
maxliebis tomi unda veZioT awindel
samegreloSi,
magram
mexleosis
dakavSireba maxliebTan (maxelonmakron-manralebTan)
faqtiurad
arafers iZleva misi lokalizaciisTvis.
Cven yuradReba mivaqcieT im gare-
moebas, rom gviandel bizantiel mweralTan prokofi kesarielTan ramdenjerme ixsenieba lazeTis erT-erTi
yvelaze dawinaurebuli da uxvmosavliani olqi, moxeresis (moxerosis)
mxare Seefereba dRevandel qvemo
imereTs da Seicavda teritorias cxeniswyalsa da rions Soris, rogorc
gadmogvcems s. yauxCiSvili, 1930 wels
aq Zieba uwarmoebia n. berZeniSvils; am
Ziebis Sedegad gamorkveulia, rom
swored am teritoriaze, oRond rionis
marcxena mxares exlac muxuri ewodeba,
xolo dablagomis aRmosavleTiT, misgan
4-5 kilometris daSorebiT mdebareobs
muxuris cixe.
muxuris cixesTan dakavSirebiT sainteresoa, rom prokofi kesarieli, garda
moxirisis mxarisa, asaxelebs amave saxelwodebi qalaqsac, rogorc lazikis
erT-erT saukeTeso qalaqs. SesaZloa,
rom igive qalaqis dasaxelebuli imperator iustinianes erT-erT novelaSi,
oRond damaxinjebuli formiT
_
smurisios (Moupicios).
ramdenadac qalaqi moxerisisi VI
saukuneSi warmoadgenda lazeTis erTerT uSesaniSnaves qalaqTagans, bunebrivia vivaraudoT, rom igi ufro adre
warmoiqmna. amitom Cven SesaZleblad
migvaCnia, CavTvaloT ptolemaiosis “geografiis” erT-erT “xelnawerSi es
punqti aRniSnulia formiT “mexresos”
(Mexpeccos).
“muxuri” megrulad “mxares” niSnavs.
es saxelwodeba, garda samtrediisa,
sakmaodaa gavrcelebuli istoriul
samegreloSi _ muxura (muxurisa) sofeli tyibulis raionSi; muxuri _
soflebi Cxorowyus, senakis, galis
raionebSi;
muxurCa
_
sofeli
martvilis raionSi, muxurSa _ mTa
soxumis raionSi, bzifis qedze. amdenad,
samegrelos romeli muxuri (mxare)
iyo maxliebis/malxebis adgilsamyofeli, arc ise ioli dasadgenia, Tumca
SedarebiT sarwmuno mainc prokopi kesarielis moxirosia (qvemo imereTi).
“malxebi”
saxelwodeba
rom
“maxliebi”-dan momdinareobs, amaSi eWvi
ar unda aRgviZras im faqtma, rom harmoniuli wyvili “xl” (ma-xl-iebi) qarTulSi icvlis rigiTobas, anu ikiTxeba
“lx”
(ma-lx-ebi).
misi
rogorc
analogiuri
magaliTi
gagvaCnia
megrelTa TviTsaxelwodebis gadaqarTulebaSi, anu megrul-berZnuli harmoniuli wyvili “rg” (ma-rg-ali) qarTulSi inacvlebs “gr” (me-gr-eli).
aseve berZnuli “mexlesosi” qarTulad
SeiZleba gamoiTqvas rogorc “melxi”
aseve “malxi”-dan “melxi”-s warmoqmna
Cveulia qarTulisaTvis, vinaidan
xmovnebi “a” da “e” xSirad enacvlebian
erTmaneTs (margali _ megreli).
melxebTan dakavSirebiT gaecaniM
amonawers a. nazRaiZis statiidan “qistebi”, romelic gamoqveynebulia gazeT
“laSaris goris” 1996 wlis 8 noembris
nomerSi: “RalRai da noxCi, axi da
melxi, iberiul-kavkasiuri modgmis naxuri
ganStoebis
eTnografiuli
jgufebia, romlebsac saerTo saxeli
_ veinaxi aerTianebs.
veinaxi Cveni uaxloesi naTesavia eniTac da sisxliTac. veinaxi qarTvel
mTiels waagavs: wes-CveulebiT, zne-xasiaTiT, saxl-kariT, jam-WurWliT, CacmadaxurviT, cekva-simReriT, sasmelsaWmeliT, ufros-umcrosobiT, mter-moyvareobiT... veinaxi Cvens mezoblad cxovrobs, centralur kavkasiaSi, Tergis
SenakadebTan: armxis, asas, arRunisa da
Saro arRunis xeobebSi.
Cven am Cvens uaxloes naTesavs da
karis mezobels jer durZuks, mere
RliRvs da qists veZaxdiT. amJamad CeCens qisti hqvia da amdenad ufro marTebuli iqneba qistis samSoblos qisteTi vuwodoT... (qisteTSi gavrcelebulia legenda, rom pirveli qistis
deda qarTveli qali iyo)... pirveli
qistis dedis qarTveloba samudamod
xalxuri gadmocemis doneze rCeba, magram qarTvelTa pirveli dedofali
rom qistis qali iyo, amis Sesaxeb
“qarTlis cxovrebaSi” gviweria”...
juni (jumber) kakulia
(gagrZeleba iqneba)
mu Wyola re, Tqvani ducu, zugdidelebo?
cxovrebaSi bevri cudi vnaxe da bolos imasac moveswari, rom Tqven
samegrelos damoukidebeli respublikis gamocxadebas moiTxovT!
darbazebSi sxdomebs aRar sjerdebiT da socialur qselebSi avrcelebT
videomasalebs,
sadac
Tqveni
antierovnuli, antisaxelmwifoebrivi
saqmianobis amsaxveli kadrebi urwmuno
Tomasac ki aiZulebs Tqvas: Turme
megruli saparatizmi arsebobs!
marTalia mcire jgufi xarT, magram,
rogorc Cans, kargad organizebuli da,
albaT, kargad dafinansebulic.
gazeT “asaval-dasavalis” furclebidan Sevitye am jgufis arseboba
da gadavwyvite gamovTqva Cemi SeSfoTeba
da SiSi... SiSi aTaswlovani kolxuri
samyaros, aTaswlovani qarTuli saxelmwifoebriobis ngrevisa, Cveni jiSis,
jilagis gadagvarebisa... vici, saxalxo
moZraoba “samegrelo” alagmavs am
vai patriotebs,
magram,
vfiqrob,
aramegrelis kacis sityvac saWiroa.
layboba megrelTa araqarTvelobaze,
samegrelos damoukideblobaze araxalia. isic kargadaa cnobili, Tu ra
ganaCeni gamoutana istoriam megruli
separatizmis mqadagebelT.
saqarTvelos arasdros aklda ucxo
qveynebis arakeTilmosurne politikosebi, saxelmwifo moxeleebi, romlebic
cdiloben megrelebi Tu svanebi, aWarlebi Tu imerlebi, fSavelebi Tu xevsurebi, kaxelebi Tu qarTlelebi mcire
erebad gamoacxadon, romelTac Cagravs
da genocids uwyobs qarTvelebi (vinRaa
es maRvalaki “qarTvelebi”?)!
gazeTma “ganmanTavisuflebelma” (#38,
oqtomberi, 2013 weli) gamoaqveyna aleqsandr duginis saubari saqarTvelos
Sesaxeb “internetportalTan”, sadac
es vaJbatoni acxadebs, rom qarTuli
saxelmwifo Cagravs, genocids uwyobs
mcire erebs. marTlia, Cveni daxmarebiT
ori eri gadarCa da safrTxe aRar
emuqrebaT, magram amgvar daxmarebas
sxva erebic saWiroeben. “situacia
analogiuri scenariT ganviTardeba _
am gzas daadgeba zugdidi, javaxeTi,
aWara. es imis mauwyebelia, rom saqme
gvaqvs konfliqtTan, romelic TavisiT
ver gadawydeba, amitom Cven unda CaverioT. simarTle giTxraT, Zalian minda,
SegveZlos am problemuri erebisaTvis
xelis moxveva da sxvisTvis gadacema.
oRond amerikas ara, magaliTad irans
an TurqeTs, romlebic swor regionalur politikas atareben”.
maxlas, aleqsandr dugin! ra zrunva,
ra keTilSobileba da Tavganwirva
problemuri erebis mimarT... ara da,
viRac agresori qarTvelebi saSualebas
ar gaZleven xeli moxvio TurqeTs da
gadasce aWarlebi, megrelebi, gurulebi...
irans
ki
javaxebi,
kaxelebi,
qarTlelebi...
batono iuri Rvinjiliav!
Tqven acxadebT, rom mimdinareobs
megrelTa asimilacia, rom megrelebi
problemuri eria... gamosavali mxolod
erTia: politikuri statusis mopoveba!
batono edem izoriav!
Tqven acxadebT, rom megrelebi problemuri eria... gamosavali mxolod erTia: “samegrelo avtonomiuri respublika unda gaxdes”!
batono konstantine Toduav!
Tqveni cnobiereba qarTuli yofila,
radgan skolaSi qarTulad swavlobdiT. gsurT gqondeT megruli cnobiereba, amitom samegrelom erovnuli
damoukidebloba unda moi povos!
da a.S. da a.S. CamonaTvali Sors
wagviyvans. es magaliTebic sakmarisia
imisTvis, rom davaskvnaT: zugdidSi
duginisnairTa kantoris mier gaCxibuli
separatistebis jgufi arsebobs, romelsac gulisxmieri zrunva da meTvalyureoba sWirdeba, Torem SeiZleba
erT mSvenier dRes duginma marTlac
moxvios xeli da iranis an TurqeTis
gzas gauyenos!
ra gsurT, Rrmad pativcemulo “eris
mamebo”? ratom gaebiT suslovis, sorosis, buSis, bJezinskis, duginisa da
sxvaTa da sxvaTa mier dagebul maxeSi?
ratom eziareT maT mier Savi magiiT
damzadebul samsalas?
nuTu ase Zalian gsurT “keTilismyofelma” xeli mogxvioT da irans an
TurqeTs sapatronod gadagces?
ai, aq ki namdvilad gagiqrebaT qarTuli cnobiereba, batono kote Toduav!
ra ambavia Tqvens Tavs, Cemo kargo
zugdidelebo? vin dagwyevlaT ase
uRmerTod, vin gagwiraT da dagavalaT
ara mxolod samegrelos, aramed
saqarTvelos yvela kuTxis, mTeli
saqarTvelos daRupva?
nuTu dagaviwydaT samegrelos kuTxis didi Svilebis Tedo saxokias, sergi
makalaTias, pavle ingoroyvas, dutu
megrelis, terenti granelis, Salva dadianis, leo qiaCelis, konstantine gamsaxurdias, lavrenti berias, ilia vekuas
da sxvaTa da sxvaTa mravalTa moRvaweoba, romelTa cnobiereba qarTuli
iyo da qarTuli saxelmwifos siZlieres emsaxureboda.
Tqven ki, zugdidelo megobrebo, ra
RmerTi gagiwyraT, ra separatizmis
virusma dagasneulaT?
iZaxiT, megrul enas skolaSi ar
aswavliano... merwmuneT, 80-90-ian wlebSi
cnobili pedagogebi (magaliTad z.
cucqiriZe, romlis gvaric gamaxsenda)
presaSi aqveynebdnen werilebs, sadac
asabuTebdnen megruli da svanuri
enebis safuZvlebis skolaSi swavlebis
aucileblobas. es sakiTxi dResac aqtualuria. mxolod saWiroa ganaTlebis
saministros mesveurTa keTili neba.
ganaTlebis ministri kaxa lomaia
megreli iyo, magram megruli enis
swavleba ki ara, mis mier gatarebulma
reformebma ganaTlebis sistema saerTod moSala!
laparakobT megrelebis Cagvraze da
albaT gulisxmobT mxedrionis TareSs
samegrelos teritoriaze. merwmuneT,
saqarTvelos yvela kuTxeSi, yvela
qalaqSi, TiTqmis yvela sofelSi
mxedrioni yaCaRobda, aupatiurebda, xocavda... gana TviT samegreloSi
megrelebi ar iyvnen mxedrionis wevrebi? gana es xalxi ar xvdeboda taSfanduriT megrelTmoZule SevardnaZesa
da ioselians?
mapatieT es sayvedurebi, magram
aramegreli qarTvelis dadanaSauleba
yvela siglaxeSi ar SeiZleba.
gTxovT, sanam gvian ar aris, Tavi
daaneboT samegrelos politikur statusze, samegrelos damoukidebel respublikaze Tu avtonomiaze, megrelTa
araqarTvelobaze bodviTi ideebis propagandas.
dae, marad gaxsovdeT da aRgafrTovanebdeT qarTveli eris sayvareli
Svilebis zviad gamsaxurdias da merab
kostavas
ukvdavi
mowodeba:
saqarTvelo upirveles yovlisa!
Tengiz kublaSvili,
uzenaesi sabWos deputati
ilori
17-24 dekemberi
2013
11
literaturis istoriis moyvarulTa kuTxe
vdopcj!blvubhbwb
mas “literaturis bosxs”
uwodeben, imdenad Rrma da miuwvdomeli Semoqmedia. qvemore werilSi saubaria mwerlis pirad arqivze, romelic,
amas winaT, misma axloblebma
aRmoaCines.
da kikutim _ Camoayalibes gaerTianeba
“singikoxi” („axali xelovnebis skola“).
jgufis wevrebma Tavi gamoacxades „antinaturalistebad“, da naturalisturi
skolis kritikiT gamodiodnen. jgufi
aRiarebda
literaturis
rogorc
upirveles yovlisa xelovnebis faseulobas. gansakuTrebul mniSvnelobas
mokle biografiuli monacemebi:
akutagava riunoske, metsaxelad _
Cokodo Sujin; dabadebis TariRi _ 1
marti, 1892, tokio
gardacvalebis
TariRi _ 24 ivlisi, 1927, iqve) —
iaponeli mwerali, axali iaponuri
literaturis klasikosi. kompozitor
iasusi akutagavas da dramaturg xirosi
akutagavas mama. cnobilia Tavisi
moTxrobebiTa da novelebiT. 1935 wels
iaponiaSi dawesda akutagavas saxelobis
literaturuli premia.
adreuli wlebi
akutagava riunoske daibada 1892
wlis 1 marts tokioSi, rZis gamyidvelis
niixara tosiZes Rarib ojaxSi (mamamisi
dedaqalaqis gareubanSi saZovrebsac
flobda). iaponuri kalendris mixedviT,
misi dabadeba daemTxva drakonis Tves,
drakonis dRes, drakonis saaTs. amitom
mas saxelad riunoske daarqves, radgan
am saxelis pirveli ieroglifi “riu”
aRniSnavs “drakons”. dabadebisas riunoskes deda 33 wlis iyo, xolo mama
42 wlisa, rac Zveli iaponuri tradiciis mixedviT cud niSnad iTvleboda.
crurwmenis mixedviT, bavSvs mZime cxovreba da tragikuli bedi eloda.
mSoblebma gadawyvites bavSvi gasazrdelad uSvilo biZasTan (dedis Zma) akutagava mitiasTan gaegzavnaT, romlis
gvaric miiRo Semdgom mweralma.
riunoskes dabadebamde erTi wliT
adre gardaicvala misi ufrosi da.
deda am ubedurebas Tavis Tavs
abralebda da fsiqiurad daavadmyofda.
dedis SeSliloba mTeli cxovreba
gasdevda mwerals. mwerlis bavSvoba
da yrmoba TiTqos Cveulebrivad mimdinareobda, igi kargad swavlobda da
ucxo enebsac advilad iTvisebda, magram
aravin icoda, rom riunoske bavSvobidan
halucinaciebiTa da uZilobiT itanjeboda. es ki momaval mwerals dedisgan ergo memkvidreobiT, romelsac
TviTmkvlelobis mcdelobebic hqonda.
riunoskes biZa, akutagava mitiasi
tokios prefeqturis samSeneblo ganyofilebis ufrosad muSaobda da sakmaod SeZlebul adamianad iTvleboda.
riunoskes man misca aramarto sakuTari
gvari, aramed, SesaniSnavi ganaTleba
da aRzrda. mitiasis ojaxi Zvel inteligentur ojaxs ganekuTvneboda, misi
winaprebi iyvnen edos periodis (tokugavas samxedro-feodaluri diqtatura,
XVII-XIX s.) mwerlebi, mecnierebi da
inaxavda Zvel kulturul tradiciebs.
1910 wels riunoskem warCinebiT daamTavra tokios munici paluri saSualo
skola, da imave wels, inglisuri enisa
da literaturis Seswavlis mizniT
Caabara pirvel kolejSi, literaturul
ganyofilebaze. 1913 wels akutagavam
daamTavra koleji da tokios saimperatoro universitetis filologiis
fakultetis inglisuri literaturis
ganyofilebis studenti gaxda.
saleqcio procesma imedebi gautexa
axalgazrda
literators, leqciebi
uintereso gamodga, da man Tavi daaneba
universitetSi swavlas. misi ZiriTadi
saqmianoba gaxda Jurnal ”sinsite”-s
(„axali dineba“) gamocema. Jurnalis
garSemo akutagavam da misma megobrebma
_ axalgazrda literatorebma kumem
aniWebdnen formas, mkveTrad gamoxatul
fabulas, literaturul
gamonagons,
moiTxovdnen masalis mravalferovnebas
da feradovnebas, afasebdnen enis gamomsaxvelobiT mxares.
literaturuli kariera
Jurnali „sinsite“ samjer daixura
da samjerve aRadgines imave saxelwodebiT. mesamejer aRdgenisas, pirvelive nomerSi, romelic 1914 wlis 14
Tebervals gamovida, mkiTxvelma dainaxa
misTvis axali literaturuli saxeli
akutagava, anatol fransis novelis
„balTazaris“ Targmanze. xolo maisis
nomerSi Jurnal „sinsite“-Si daibeWda
misi pirveli novela „moxuci“. Semdeg
daibeWda misi novelebi: „rasiomonis
karibWe“ (1915 w.), „cxviri“ (1916 w.).
sazogadoebam SeamCnia literaturis
samyaroSi axali talantis dabadeba.
„rasiomonis karibWis“ (romlis gmirebis
TvaliT akutagava sul sxvadasxvanairad aRiqvams samyaros) garda am
periodSi dawera akutagavam haikus Janris leqsebi _ „haikus krebuli“.
misi erT-erTi SesaniSnavi nawarmoebia “Svidi samurai”, romelic adamianuri
krTomis ugulvebelyofisa da sakuTari
princi pebisadmi erTgulebis klasikur
nimuSs warmoadgens. swored am nawarmoebis siuJetzea agebuli araCveulebrivi amerikuli vesterni “SesaniSnavi
Svideuli”, romelsac araerTi oskari
Tu sxva kinojildo aqvs miRebuli.
akutagavam msoflio aRiareba Rrma
fsiqologizmisa da rafinirebuli
stilis meoxebiT moi pova. akutagava
riunoske cocxali sinamdvilisgan
gandgomili xelovani iyo. bevri novelis siuJeti man aiRo ara Tanamedrove
cxovrebidan, aramed Sua saukunis legendebidan da literaturuli Zeglebidan, raTa gamijvnoda, misi azriT,
uxams, ugvano realobas da mTeli yuradReba gadaetana abstraqtuli adamianis rTuli, xSirad arabunebrivi
sulieri procesebis warmosaxvaze „usier tyeSi“, 1922; „ambavi sikeTis
gadaxdisa“, 1922).
akutagava
riunoskes
nawarmoebebs
lirizmiT Sezavebuli skefsisisa da
pesimizmis daRi azis, rasac ganapirobebda burJuaziuli yofasTan misi eTikuri
moTxovnebis SeuTavsebloba. aqedan _
mwerlis sagangebo interesi religiis
mimarT
(„nankineli qriste“, „o-gini“,
„kbilanebi“, 1927). aqedan gamomdinareobs
akutagava riunoskes dabejiTebuli esTetizmi; xelovnebisa da cxovrebis
dapirispirebisas
igi
upiratesobas
yovelTvis xelovnebas aniWebs („cxovreba idiotisa“, 1927; „wamebani jojoxeTisa“, 1918).
sicocxlis bolo wlebi
bolo wlebSi gaumZafrda fsiqikuri
gadaZabva, TviTmkvlelobaze fiqri aekviata, rac asaxulia mis ukanasknel
moTxrobebSi „kbilebiani borblebi“,
„cxovreba idiotisa“, „werilebi Zvel
megobars“. 1927 wlis aprilis dasawyisSi
akutagavam
daamTavra
„kbilebiani borblebi“, sadac protokoluri sizustiT aRwera tokioSi
erTerTi ukanaskneli mgzavrobisas
Tavisi gancdebi, adamianebTan Sexvedrebi
da saubrebi. moTxroba momwamvleli
naRveliTaa savse. cxadi iyo, rom cxovreba ukve mobezreboda _ ver urigdeboda aramarto samyaros, aramed sakuTar Tavsac. tragikuli Txroba aseTi
sityvebiT mTavrdeba: „weris Zala aRara
maqvs. aseT sulier yofaSi cxovreba _
auwereli tanjvaa! nuTu ver moiZebneba
vinme, vinc wynarad mimaxrCobda mZinares?“
akutagava
adreuli
wlebidan
cdilobda am cxovrebidan wasvlas.
axalgazrda asakSi eqsperimenti Caitara
sakuTar Tavze: Toki kiserze moiWira
da wamzomiT akvirdeboda, Tu ramdeni
wamiT gaxangrZlivdeboda sikvdili.
aTi wamis Semdeg, rodesac cnobierebam
dabindva daiwyo, gaaCera eqsperimenti
_ TviTmkvlelobis es meTodi mwerals
ar moewona. popularobas adre miaRwia,
cxovrebis sxva garegani gamovlinebebic
sakmaod keTilsaimedod warimarTa: mtkice ojaxi, literaturuli warmateba,
mkiTxvelTa siyvaruli. Tumca TviTon
akutagava miiCnevda, rom misi arseboba
jojoxeTia da jojoxeTi gaxda misi
Semoqmedebis erT-erTi mTavari Tema.
mwerals mTeli cxovreba eSinoda sigiJis (dedis sulieri aSlilobis gamo)
da SemoqmedebiTi unayofobis. bolo
wlebSi SiSi gadaizarda akviatebul
idead, nervulma daZabvam gamoiwvia
janmrTelobis mdgomareobis gauareseba, uZiloba, gadaRla.
diax, igi namdvili giJi gaxldaT _
siyvarulisa da siZulvilis giJi,
radgan sicocxle zustad imdenad uyvarda, ramdenadac ezizReboda. gardauvali gaxldaT, rom erT-erT gancdas
meore unda gadaewona da male gadawona
kidec _ 1927 wlis 24 ivliss, gamTeniisas, akutagava riunoskem veronalis
sasikvdilo doza miiRo da, srul simS“lamazi”
videSi,
sicocxle
TviTmkvlelobiT daasrula. igi mxolod 35 wlis iyo.
uazro sicocxlisadmi zizRiT gamsWvaluli misi nawarmoebebi RaRadeben,
rom akutagavas sxvagvarad sikvdili
ar SeeZlo.
sikvdilis win man moaswro daewera
„cxovreba idiotisa“, romelic misi
Semoqmedebis mwvervalad iqca. moTxroba adamianis martoobis, droisa da istoriis mimarT misi uZlurebis aRsarebaa. aq isev Cndeba dekadensisa da
modernizmis aSkara motivebi _ gvamebis
aRwera, bavSvobaze da SeSlil dedaze
usixarulo mogonebebi, aSkarad igrZnoba avtoris SiSi sazogadoebisa da,
zogadad, sicocxlis mimarT. „kalmiani
xeli uTrToda. nerwyvma umweo bavSviviT dauwyo dena. goneba naTeli
hqonda mxolod gamoRviZebis Semdeg,
daZinebas ki uamravi veronaliT axerxebda. da gonebasac sul naxevari
an erTi saaTiT Tu ubrundeboda Cveuli
Zala. auwyvel da amouxapav sibneleSi
miizlazneboda dro. TiTqos wvril
maxvilze iyo dayrdnobili, romelsac
alesili piri gadastexoda“ („cxovreba
idiotisa“, (1927 wlis ivnisi). moTxroba
Tavis megobars dautova da samudamod
daemSvidoba Semdegi warweriT: „albaT
arc erTi TviTmkvleli bolomde darwmunebuli ar aris im motivSi, ris
gamoc Tavs iklavs“.
TviTmkvlelobamde igi ramdenime
dRis ganmavlobaSi saweri magididan
ar amdgara. 23 ivlissac misi kabinetis
fanjrebSi gvianobamde sinaTle enTo
_ igi muSaobda xelnawerze, xolo
diliT mkvdari i poves. gadmocemis
mixedviT, TviTmkvlelobamde cota xniT
adre uTqvams Semdegi bolo frazebi:
„buneba maRelvebs ise rogorc arasdros, radgan samyaros vuyureb
ukanasknelad“.
mwerlis TviTmkvlelobam sagonebelSi Caagdo megobrebi da nacnobebi, Tumca, es ambavi maTTvis ar iyo moulodneli. misi TviTmkvlelobis WeSmariti
mizezi mainc veravin gaigo. mwerali
bolo dros umizezo depresiaSi Cavarda, romelsac igi „bundovan SfoTs“
uwodebda. mizezi SesaZloa veZeboT
pirovnul xasiaTSi, dedis sulieri
aSlilobis mtkivneul mogonebebSi, SemoqmedebiTi da pirovnuli temperamentis TaviseburebebSi. pirad saubrebSi
igi araerTxel axsenebda, rom xvdeboda
sakuTar oreuls _ TeatrSi, quCaSi da
a.S. (ara da, rogor hgavs terenti
granelis cxovreba da moRvaweoba am
yovelives).
g. CxartiSvili Tavis wignSi „mwerali da TviTmkvleloba“ gadmogvcems
akutagavas TviTmkvlelobis „kulturologiur“ versias. mis mixedviT, man
Tavi moikla imis gamo, rom igi iaponur
kulturas da literaturas meorexarisxovnad Tvlida, romelic verasodes avidoda msoflio donemde. akutagavas cxovrebis gza gamsWvaluli
iyo avadmyofur-memkvidreobiTi refleqsiiT, romelic xels uSlida Seefasebina sakuTari nawarmoebebis realuri
mniSvneloba.
1935 wels misi megobris, mweral
kikuti kanos mier dawesebuli iqna
akutagava riunoskes saxelobis premia,
romelsac weliwadSi erTxel gadascemen iaponiis saukeTeso axalgazrda
literatorebs. akutagava riunoskes
saxelobis premiis devizia “wminda
literaturisaTvis”, maSin roca naokis
saxelobis premis devizia _ “literatura masebisaTvis”.
sak. inf.
17-24 dekemberi
12
ilori
2013
sportuli kuTxe mihyavs Jurnalist giorgi jalaRanias
“Temur, Tu “Casarecxi” fexburTelebi gyavs, nakrebis saTaveSi ratom rCebi?!”
zustad ori Tve gavida mas Semdeg,
rac zurab xizaniSvilma saqarTvelos
nakrebidan wasvlis Sesaxeb gamoacxada:
“ar minda, es gadawyvetileba vinmem brZolis velidan gaqcevad CamiTvalos,
magram faqtia, rom am nakrebSi Cemi
adgili aRar aris”...
_ didi xania, ase arafers gavubrazebivar... vcdilob xolme, adamianis nebismier saqciels gamarTleba movuZebno,
magram veRar moviTmine imdeni tyuili,
rac Temur qecbaiam JurnalistebTan
Sexvedrisas ilaparaka. mere ra, rom
mxolod amisulaSvilis gvari axsena?
faqtobrivad, erTianad “Cagvrecxa”
yvela fexburTeli... nakrebidan wasvlis
Semdeg interviusgan Tavs imitom
vikavebdi, rom ar mindoda “calkaras”
TamaSi. giTxariT kidec _ kargi iqneba,
Tu
am
Temaze
mwvrTnelis,
fexburTelebisa da Jurnalistebis erToblivi Sekrebisas vilaparakebT-meTqi,
magram... qecbaiam iseTi raRacebi ikadra,
aRarafers moveridebi... imis Tqma, nakrebi meeqvse adgilze iyo damarxuli da
me amovTxareo, ar aris nakrebis
fexburTelebis Seuracxyofa? minda,
fexburTis federacis vTxovo: Tu
Temur qecbaia TviTon ar wava, gaaTavisuflon! amas imitom ar vambob, rom
erovnul gundSi dabruneba minda. miuxedavad imisa, rom qecbaiasgan wamovedi
da ara nakrebidan! Tu mimiwveven, isev
viTamaSeb...
_ yvelaze metad Temur qecbaias
romelma frazam gagaRizianaT?
_ roca icrua, TiTqos aleko amisulaSvilma daureka da uTxra, rom biznesklasiT unda frena, daiRala da a.S.
aleko ar aris iseTi kaci, Tavis
marTleba daiwyos, magram Cemi megobaria
da maqvs ufleba, misi da sxva
fexburTelebis saxeliTac vilaparako!
_ Tumca amisulaSvilma ganacxada,
rom mas Semdeg, rac qecbaiam masze
ilaparaka, nakrebSi veRar iTamaSebs...
_ imitom, rom qecbaias naTqvamisa da
Woraobis Semdeg, aleqsandre amisulaSvili ganadgurebulia... sinamdvileSi, man marTlac daureka nakrebis
mwvrTnels, oRond, biznesklasi arafer
gamovida pirveli tomi sergei
kremliovis wignisa “beria _
XXI saukunis saukeTeso menejeri”. gamocema ganxorcielda
saxalxo moZraoba “samegrelos”
mxardaWeriT. wignis SeZena SeiZleba zugdidSi, rusTavelis
q.#68-Si, saxalxo moZraoba
“samegrelos
ofisSi.
tel.
599.209.624
TbilisSi wignis realizacia
moxdeba yovel oTxSabaT dRes,
dilis 9 saaTze, baqraZis q.#6Si (didube). tel. 599.573.322.
sagamocemo jgufi
SuaSia, alekosgan vici, rac uTxra:
vxedav, rom nakrebis axalgazrdavdeba,
male 32 wlis vxdebi da CemTvisac da
nakrebisTvisac ukeTesi iqneba, Tu aRar
gamomiZaxebo... Temurma ar dauTmo _
nakrebSi kidev ori weli vrCebi, mxolod oficialur matCebSi gamogiZaxeb,
Tanac, espaneTTan TamaSi axlovdebao.
mec igive vurCie _ Tu wasvla
gadawyvetili gaqvs, jobs, espaneTTan
TamaSis Semdeg waxvide, salaparako
rom ar gaxdes-meTqi. SeTanxmdnen kidec,
rom amisulaSvili espaneTis winaaRmdeg
iTamaSebda, magram... vis eqneba Casvlis
survili, Tu gaigebs, rom mwvrTneli
mis zurgs ukan igineba da Woraobs?!
_ raSi sWirdeba mwvrTnels nakrebis
fexburTelebze “Woraoba”?
_ qecbaia bunebiT eWviani adamiania.
sul eCveneba, rom yvela mis winaaRmdeg
aris ganwyobili da aravis endoba _
arc fexburTelebs, arc Jurnalistebsa
da gulSematkivrebs... zis pirdapir
eTerSi da “calkaras” gveTamaSeba,
radgan studiaSi arc erTi iseTi
fexburTeli ara varT, vinc etyvis
simarTles, romelic mas ase Zalian
aRizianebs!
_ nakrebis mwvrTneli varjiSzec
iseTi emociuria, rogoric JurnalistebTan iyo?
_ Temuri erTxel mainc Tu dainteresda, ratom ar Camodis jano ananiZe?
qecbaias zogierTi fexburTeli ki uTmens
ginebas, magram yvela xom ar mouTmens?
roca fexburTeli imaze fiqrobs, momaval
Camosvlaze qecbaiam deda ar Semaginoso,
rogori ganwyobiT unda iTamaSos?! aseT
viTarebaSi nuravis gaukvirdeba, Tu romelime moTamaSe moimizezebs, travma maqvs
da ver Camovalo...
_ axla mainc ityviT gulaxdilad,
ratom waxvediT nakrebidan?
_ vimeoreb, nakrebidan ar wavsulvar,
qecbaias gaveride! mwvrTnelTan problema pirvelad 2012 wlis zafxulSi,
luqsemburgTan amxanaguri matCis win
Semiqmna. bileTi ukve aRebuli mqonda
da nakrebSi wasasvlelad vemzadebodi,
magram TamaSamde sami-oTxi dRiT adre
“beSiqTaSTan” amxanaguri matCisas meto-
qis fexburTelma terfSi Zlierad Camartya
da
fexi
ise
gamisivda,
“Slopancs” Zlivs vicvamdi. im dros,
“qaiseris” mwvrTneli jer kidev SoTa
arvelaZe iyo da mas vuTxari, fexi Zalian
mtkiva,
arada,
nakrebSi
“SlopancebiT” xom ar waval-meTqi?
yinuli daide, 24 saaTi davicadoT, Tu
ar dacxra, qecbas davurekoT da avuxsnaT, germaneli xom ar aris, gagigebso...
meore dRes fexi uaresad mqonda, Tumca,
qecbaia verafriT davajere: Tu gavige,
rom ramdenime dRis mere klubSi iTamaSe, nakrebSi aRarasdros gamogiZaxebo!
anu, romc momjobinde, klubSi mainc ar
unda iTamaSoo! Zalian gavbrazdi _ amdeni welia micnob da odesme momityuebixar? gixsni, rom fexi mtkiva da
Tu ar gamomiZaxeb, Seni saqmea. Tu ar
gjera, axlave wamoval da Tavad darwmundebi-meTqi. Tu ver iTamaSeb, tyuilad
risTvis unda Camoxvideo... TiTqos
damijera, magram magram mere televiziiT gamovida da marTalia, gvari
ar uTqvams, magram aSkarad Cems gasagonad Tqva, visac nakrebSi Camosvla ar
unda, kargad iyoso...
mere? espaneTTan matCis win kapitnis
samklavuri ise CamomarTva, sityvac ar
uTqvams... arada, SeeZlo ubralod eTqva:
xizan, gadavwyvite, amieridan kapitnad
sxva avirCioo da gavigebdi. kapitani
rom aRar viyavi, televiziiT Sevityve...
mewyina, magram mainc davrCi _ nakrebSi
samklavurisTvis xom ar vTamaSobdi?
kapitnobamdec bevri matCi Camitarebia
da arc Semdeg wavsulvar... konfliqti
belorusiaSi TamaSis Semdeg, gasaxdelSic mogvivida. gia gorgoZes rom uTxra
studiaSi, eg sityvebi Sengan modis, Tu
“imaTgano”, maSin mec igive miTxra. belorusebTan goli Cemi Secdomis gamo
gavuSviT da namatCevs vaRiare kidec _
Cemi bralia, Sevcdi, Tu gindaT, nuRar
gamomiZaxebT-meTqi... magram Temurs ar
moewona, mgzavrobiT ukmayofileba rom
gamovTqvi. arada, marTla saSinlad
daviRaleT _ fineTidan belorusiis
romeliRac qalaqSi CavfrindiT, iqidan
minskamde ki avtobusiT vimgzavreT da
gzaSi TiTqmis aTi saaTi gavatareT...
xom SeiZleboda, cota komfortuli
marSruti daegegmaT-meTqi da maSin
miTxra: Tbilisidan girekaven da geubnebian, fexburTelebi aabunteo... ise
gavbrazdi, kinaRam xeliT Sevexe, magram
axalgazrda fexburTelebis xaTriT
Sevikave Tavi... ar vici, misi azriT vin
“mirekavda”, magram xom faqtia, rom
fiqrobs da ambobs amas? aseTi xasiaTi
aqvs, Tu gansxvavebuli azri gamoTqvi,
mtrad miaCnixar...
_ bolo sanakrebo matCebSi gulSematkivari zurab xizaniSvilsac xSirad
akritikebda... rogor fiqrob, qecbaias
gadawyvetilebebze amanac xom ar imoqmeda?
_ vinc micnobs, icis, rom samarTlian
kritikas ar gavurbivar da Secdomebsac
yovelTvis vaRiareb. ase moviqeci belorusiasa da fineTTan matCebis Semdegac... safrangeTSi gamarTul Sexvedras
rac Seexeba, imas Tu uwodeben “Secdomas”, erTi-erTze riberim rom momatyua
da metyvian, amis gamo nakrebSi aRar
unda iyoo, ki batono...
_ Temur qecbaias TqmiT, fineTTan
matCis win nakrebis avtobusSi ar
axvediT. ase iyo?
_ safrangeTTan Tbilisuri matCis
win Temuris saqcieli Zalian mesiamovna.
miTxra, yviTeli baraTi gaqvs, safrangeTTan meore gafrTxilebac rom miiRo,
fineTTan aucileblad mosageb TamaSSi
dagvakldebi, axla amitom ar gaTamaSebo... safrangeTTan 0:0-is Semdeg ki
dapireba aRarc gaxsenebia. is mainc
rom eTqva, Semadgenloba ar Sevcvale
da ase imitom moviqecio, gavugebdi, magram arc damlaparakebia... roca vnaxe,
rom arafrad Camagdo da mimaniSna, wadio, raRa unda gamekeTebina? wamovedi...
Tumca, roca qecbaia wava, Tu gamomiZaxeben, Camoval da viTamaSeb!
_ ho, magram nakrebis mwvrTnels
federaciasTan kidev orwliani kontraqti akavSirebs...
_ federacias kidev erTxel vTxov:
CamoaSoron es kaci nakrebs! hkiTxeT
nakrebis fexburTelebs da Tu umravlesoba imaves ar getyviT, xmas aRar
amoviReb!
pol uoqeris gardacvalebis Semdeg saiuveliro
salonis gamyidvelma saidumlo gaamxila
mas Semdeg, rac cnobili
msaxiobis, pol
uokeris
tragikuli sikvdilis Sesaxeb
informacia mTel msoflioSi
gavrcelda, amerikis erT-erTi
saiuveliro salonis gamyidvelma
gasca
saidumlo,
romelsac msaxiobis TxovniT,
2004 wlidan inaxavda.
saqme is gaxlavT, rom
swored am wels, xsenebul salonSi, saqorwino beWdis
SesaZenad kail da qristian
aphemebi Sevidnen. maT iq
saCuqris SesaZenad Sesuli
pol uoqeri daxvdaT. gasakviri
ar aris, rom axalgazrdebs es
Zalian gauxardaT da msaxiobs
avtografic gamoarTves. polma
SeamCnia, rom wyvili salonidan
SenaZenis gareSe gavida, radgan
im beWdis SesaZenad, romelic
sapatarZlos moewona, Tanxa
ar eyoT.
saRamos aphemebis saxlSi
telefonma dareka. maT saiu-
veliro salonidan acnobes,
rom
aucileblad
unda
misuliyvnen, radgan maT saxelze nivTi iyo datovebuli.
wyvilisTvis Sokismomgvreli
aRmoCnda
is, rom
9.000
dolarad Rirebuli beWedi,
ucxo adamianma maTTvis SeiZina. gamyidvelma, misive TxovniT, nivTis SemZenis vinaoba
ar gaamxila. axalgazrdebma
beWedi da qviTari wamoiRes.
am istoriam presaSi mxolod axlaxans, msaxiobis am
qveynidan wasvlis Semdeg
gamoJona. rogorc Cans, gamyidveli aqamde patiosnad unaxavda uolqers saidumlos,
Tumca misi daRupvis Semdeg,
gadawyvita, gaemxila is, raTa
xalxs scodnoda, rogori
“forsaJis”
keTili
iyo
varskvlavi.
“ar Rirs vidardoT holivudis
varskvlavis
dakargvis gamo, unda vidard-
oT keTili da guluxvi adamianis am qveynidan wasvlis
gamo, radgan aravin icis, ramdeni sikeTis daTesvas SeZlebda is momavalSi”. _ wers
ucxouri presa.
marTlac
gulsatkenia,
roca dRevandel sodomiTa
da sixarbiT gaJRenTil samyaros aseTi keTili da qvelmoqmedi axalgazrda adamiani
stovebs, romelsac sxvisi
sixaruli veeberTela esTetiur siamovnebas aniWebda.
naTelSi iyos misi suli!
r. Selegia
zamTris saskolo
ardadagebi 24
dekembers daiwyeba
da 19 ianvris
CaTvliT
gagrZeldeba
saqarTvelos yvela sajaro skolaSi zamTris ardadegebi 24 dekembers daiwyeba da 19 ianvris
CaTvliT gagrZeldeba. amis Sesaxeb
ganaTlebisa da mecnierebis ministrma Tamar sanikiZem ganacxada.
misive informaciiT, es bavSvebisTvis sasixarulo momentia.
“me maT vusurveb mxiarul da
nayofier ardadegebs”, _ aRniSna
ganaTlebis ministrma.
amasTan, arsebuli informaciiT,
amave
periodSi
daisveneben
TbilisSi sabavSvo baRebic.
gazeT “iloris” gancxadeba
ISSN 1987-8966
gazeTSi Semovida zugdidis raionis sofel darCelSi mcxovreb baton guram
korkelias SekiTxva, romelsac ainteresebs, Tu ratom ar gamoqveynda misi werili
“cota ram kolxebze da kolxur damwerlobaze”.
vupasuxebT baton gurams: Cven araerTgzis gamogviqveynebia informacia imis Taobaze,
rom gazeTTan TanamSromlobis msurvelebma ori Tabaxis furcelze meti moculobis
teqsti redaqcias unda gadaugzavnon eleqtrofostiT (an lazeris diskze gadatanili),
kompiuterze “akad.nusxuri” SriftiT winaswar awyobili. mxolod amis Semdeg
imsjelebs saredaqcio kolegia am masalebis gamoqveynebis mizanSewonilobaze.
aRniSnuli pirobebis gauTvaliswineblobis SemTxvevaSi xelnawerebi ar ganixileba
da, saerTo wesis Tanaxmad, igi avtorebs aRar ubrundeba.
ilori
redaqciis misamarTi:
Tbilisi,
baqraZis quCa #6
sareg. #01018002930
234-32-95
avtorebs ekisrebaT pasuxismgebloba
faqtebisa da monacemebis sizusteze.
xelnawerebi avtorebs ar ubrundebaT.
ori Tabaxis furcelze
meti moculobis teqsti
redaqcias unda gaegzavnos
el.fostiT (an lazeris
diskiT).
mTavari redaqtori:
teqnikuri redaqtori:
gazeTis menejeri:
roland jalaRania
mixeil CodriSvili
zurab qobalia 599-34-37-27
saredaqcio sabWo:
zaur gaxaria, zurab jamburia,
Tengiz kublaSvili, klimenti Selia,
givi somxiSvili, viqtor caava,
giorgi siWinava, nugzar salayaia (gali)
gazeT “iloris”
gacnoba SegiZliaT
“saqinformis”
vebgverdze
WWW.saqinform.ge

Documentos relacionados

бпоаудт еанлдлгттм рпьотпобтм гпхменеюп

бпоаудт еанлдлгттм рпьотпобтм гпхменеюп romelTac dakarges adrindeli Sinaarsi da TamaSad gadaqcevis tendencias amJRavneben, magram maTi tradiciuli forma da TvalTaxedvis specifika jer kidev kvebavs xalxur sityvas, simReras, ferxuls (ir. su...

Leia mais

“erTiani nacionaluri moZraoba” danaSaulebrivi organizaciaa

“erTiani nacionaluri moZraoba” danaSaulebrivi organizaciaa amasTan, rogorc avtori aRniSnavs, gasul wels afxazeTSi yofnisas adgilobriv studentebs Sexvda, romelTac uTxres, rom amayoben TavianTi afxazobiT, magram ician, rom maTi qveynis momavali gaurkvevelia....

Leia mais

kavkasia da kavkasielebi

kavkasia da kavkasielebi samxreT ruseTSi...................................................................... 101 Crdilo kavkasiis xalxTa religiuri aRmsarebloba...........104 Tavi VI. kavkasia: eTnopolitikuri da geopoliti...

Leia mais

10წლისაა - iberiana-2

10წლისაა - iberiana-2 da Tavisi uaryofiTi pozicia, agreTve eTnikuri niSniT axali municipalitetebis Seqmnis Taobazec gamoTqva, rac imedismomcemi faqtia, magram aravin icis Tu ra svlas ganaxorcielebs amasTan dakavSirebiT ...

Leia mais

facebook

facebook magram Cven viciT isic, rom saqarTvelo, romlis winaSec uamravi safrTxea, ar unda daisajos misi mmarTveli elitis SecdomebisTvis da es aris is, rasac gulisxmobs aseve Cveni strategiuli partnioroba. S...

Leia mais

alu aSva

alu aSva man sofeli mospo da nasoflari wyliT dafara.

Leia mais

medea

medea daaviwya. suli idga RmerTis winaSe da iyo sruliad carieli_imaze ufro carieli, vidre maSin, rodesac saerTod

Leia mais

ruseTis politika evrokavSirSi

ruseTis politika evrokavSirSi warmoadgens. amitomac, am mimarTulebiT nebismieri nabiji, romelic ruseTis „privilegirebuli interesebis~ GarGoebs scdeba, aRiqmeba pirdapir muqarad ruseTis erovnuli usafrTxoebisaTvis. „Gven swored a...

Leia mais

p o l i t i k a rCeuli Txzulebani

p o l i t i k a rCeuli Txzulebani _ wamodi, biWo, ruseTs Segneba ar hqoniao. saakaSvilma kargad icis, rom nato aravisTvis gamoidebs Tavs, arc baltiispireTisTvis. is imaSic darwmunda, rom evrokavSiris dadgenilebebi da gaeros mkvdari...

Leia mais