nacnobi ayal-mayali “ucnob putinze”, anu, moTminebiTa SeniTa
Transcrição
E-mail: [email protected] #250 (309) 17-24 dekemberi 2013 saxalxo moZraoba „samegrelos“ organo 30 TeTri nacnobi ayal-mayali “ucnob putinze”, anu, moTminebiTa SeniTa... (mTavari redaqtoris gverdi) RmerTo nu miwyen, magram qarTvelebze rom vTqva _ sakmaod sulswrafi xalxi varT-meTqi, ara mgonia realobis damaxinjebad an upatiebel insinuaciad CameTvalos. diax, qarTvelebi sulswrafebi varT mter-moyvaresTan urTierTobaSi, rac, samwuxarod, xSirad, moyvares mtrad gadagviqcevs xolme, mters ki _ moyvared. kacs deda ar uyvarda da dedinacvals ificebdao, zustad ase Cveni saqme. swored Cvenma daufiqreblobam da sulswrafobam migviyvana iqamde, rom dRes saqarTvelos mosaxleobis did nawils Cvens moyvared evroamerikelebi miaCnia, “dauZinebel mtrebad” ki _ rusebi! rogorc ityvian, mag simarTliT iaros iman, vinc Cvens Tanamoqalaqeebs es gamrudebuli azri Cautena TavSi. da Tu dRes rusebi marTlac ise gangvixilaven, rogorc mtrebs, iqneb amis mizezi sakuTar TavSi veZioT da yvelaferi sxvebs ar gadavabraloT?! swored Cveni sulswrafobis gamo SevaqcieT zurgi zviad gamsaxurdias da daufiqreblad moviyvaneT SevardnaZe, mere arc is davindeT da, axla ukve saakaSvili gavaRmerTeT, romelmac, rogorc ityvian, yuaze daiyvana sruliad saqarTvelo. bolos, roca yvela imedi gadagvewura, rogorc iqna, gamoCnda adamiani, romelmac Tavidan mogvaSora satana saakaSvili da arc imaze davfiqrebulvarT, rom ivaniSvilis didi politikidan wasvlis Semdeg saqarTvelo xelSi Cauvarda nacionalebze metad did damangrevel Zalas _ respublikelebs. Cven ki, dafiqrebisa da momavlis Tundac zerele ganWvretis gareSe vsayvedurobT qveynis marTlac mxsnel (Tundac droebiT) biZina ivaniSvils: mtkvari rZed ratom ar gviqcie da TiTo milioni dolari ratom ar Camogvirigeo! sxva saSveli rom ar dagvadges, RmerTi namdvilad ar gvapatiebs amgvar mkrexelobas! arc is gvafiqrebs, rom politikur sanagveze mosrolili sisxlis samarTlis damnaSave nacionalebi kvlavac saeWvod aqtiuroben da reanimirebas cdiloben, ra Tqma unda, amerikelebis uSualo xelSewyobiT. isini axlac gaSlil danaze rom urtyamen xels _ parlamenti quTaisSi unda darCes da saqarTvelos dedaqalaqadac quTaisi unda gamovacxadoTo, rogor ggoniaT, ar ician vis maxinj tvinSia SemuSavebuli es gegma? Zalian kargad ician, magram Tavadac daSnakebi arian da amitomac asruleben didi xalisiTa da mondomebiT maTi winapari daSnakebis mzakvrul gegmebs. mainteresebs, sad arian axla is quTaiseli “mecnierebi” _ gvancelaZeebi, futkaraZeebi da sxvebi, romlebis megrelebs separatistebad da saqarTvelos damSlel Zalad moixsenieben? rogor davijero, imdenad briyvebi arian, rom qveynis avkargSi odnavadac ver erkvevian? nuTu vinmes eWvi epareba, rom separatizmis umaRlesi gamovlineba sworedac rom saqarTvelos dedaqalaqis Tbilisidan quTaisSi ga- datanaa, rac aRmosavleT saqarTvelos ganqarTvelebisa da gasomxebis wina piroba iqneba! erTxel mainc daekiTxon es ubadrukebi sakuTar Tavs, Tu ratom gadmoitana daviT aRmaSenebelma, giorgi Wyondidelis rCeviT, qveynis dedaqalaqi quTaisidan TbilisSi! axla, rac Seexeba wign “ucnob putins”, romelmac aseTi vnebaTaRelva gamoiwvia, ruseTis prezidentze Zalian bevri ram iwereboda da iwereba. Cven gvaxsovs mixeil saakaSvilis gancxadebebic, sadac igi qeba-didebiT moixseniebda vladimer putins, romelmac, misi TqmiT, ruseTSi xelisuflebis Zlieri vertikali Seqmna. Semdgom am pirwavardnilma daSnakma ritorika srulebiT Seicvala. ruseTis prezidentze gamocemul wignSi Tavmoyrilia alternatiuli wyaroebidan miRebuli informacia, da es Zalian kargia, radgan mkiTxvels eZleva saSualeba, erTgvari Sedarebebi gaakeTos da sakuTari daskvnebi gamoitanos. wigni ki gamovida, magram, aq ambavi datrialda _ mtrisas! Cvenma sulswrafma Tanamoqalaqeebma, yovelgvari fiqrisa da movlenaTa gaanalizebis gareSe, ra ar gviwodes: “mexuTe kolonao”, “qveynis moRalateebio”, “rusebis maameblebio”. Cven imdeni ra unda vaamoT rusebs, rac saakaSvilma da misma nacxrovam aamo, roca 2008 wels omi wamoiwyo da rusebs afxazeTisa da samaCablos calke saxelmwifoebad gamocxadebis iuridiuli ufleba uboZa. da Tu marTalia erisa da qveynis winaSe saakaSvili, ratom datova ase qurdulad qveyana? SevardnaZesac aranaklebi danaSauli miuZRvis qarTveli xalxis winaSe, magram igi aravis Seuwuxebia. saakaSvils ki, sakuTar bandasTan erTad, imdenad mZime danaSaulebi aqvs Cadenili erisa da qveynis winaSe, rom icis _ cixis kedlebs ver ascdeba! ara da, aRniSnuli wignis gamocemis stimuli sruliad uwyinari da sasargebloc ki iyo. wigni „ucnobi putini“ unikaluria imiT, rom es – saqarTveloSi gamosuli pirveli gamocemaa vladimer putinze qarTul enaze. krebulis saTauri _ „ucnobi putini“ – naTlad metyvelebs misi gamocemis ZiriTad mizanze: rac SeiZleba srulad da marTlad gaacnos farTo qarTul sazogadoebriobas didi ruseTis – mezobeli saxelmwifos, saqarTvelos istoriuli mfarvelis xelmZRvanelis pirovneba, radgan bolo aTwleulSi, gansakuTrebiT 2008 wlis agvistos omis Semdeg ruseTis telearxebis dablokvis Sedegad, qarTveli sazogadoeba mxolod cru, saqarTvelos wina xelisuflebis mier saTanadod damaxinjebul da cenzuragavlil informacias iRebda Tanamedroveobis sayovelTaod aRiarebuli lideris da udidesi politikosis Sesaxeb, rogoradac gvevlineba vladimer vladimeris Ze putini. magram yvelaze informirebuli internet-mkiTxvelic ki am wignSi bevr saintereso, misTvis aqamde ucnob faqts da informacias i povis, magaliTad, ukanaskneli aTi wlis ganmavlobaSi ruseT- saqarTvelos urTierTobis calkeuli mniSvnelovani faqtebis Sesaxeb. ruseT-saqarTvelos Soris bolo dros ganviTarebuli movlenebis gamo, sruliad bunebrivia, sazogadoebis nawilis mxridan emociuri TvalsazrisiT gamocemam negatiuri damokidebuleba gamoiwvios, magram unda gvesmodes, rom Tu gvinda, Cveni qveyana gadarCes, gadarCes saqarTvelos darCenili nawili da samomavlod saqarTvelos gamTlianebis perspeqtiva Seiqmnas, ruseTTan urTierTobebi unda movagvaroT. me gavixsenebdi Tavad vladimer vladimeris Zis sityvebs, sadac man aRniSna, rom Tu qarTvelebi da afxazebi an qarTvelebi da samxreT oseTSi mcxovrebi osebi odesme erT saxelmwifoSi cxovrebaze SeTanxmdebian, es maTi gadasawyvetiao _ putinma am sityvebiT bevri ram Tqva, rac Zalze mniSvnelovani da sagulisxmoa. amitomac Cven emociebi gverdze unda gadavdoT da pragmatulad vimoqmedoT. moxaruli var, rom saqarTvelos dRevandeli mTavroba ar hyveba yalb patriotul provokaciebs da moTminebiT, frTxilad agrZelebs ruseTTan urTierTobis mogvarebis gzas. akademikos napoleon qarqaSaZis winaswarmetyvelebisa ar iyos, aRniSnul wigns qarTuli sazogadoebis Tundac mcire nawili dadebiTad Sexvda, didi nawili ki _ uaryofiTad. samwuxarod, qarTuli sazogadoeba dRes orad aris gayofili. Tu adamiani saRad azrovnebs, mixvdeba, rom putini aris is kaci, romelic uzarmazar qveyanas kargad marTavs. zogs unda, rom saqarTvelo am uzarmazar imperias eWidaos. viRacam Tqva kidevac, rom Cven qarTuli droSa kremlis Tavze unda avafrialoT _ es iluziaSi cxovrebaa. nu dagvaviwydeba, rom ruseTis uzarmazar imperias petre pirvelis sidinje gvmarTebs! amiraniviT Crdilman Crdilosman kvlav migvajaWva kavkasions da ise dagvborka mavTulxlarTebiT, dro aRar rCeba xaTri-maTrebis da ususurad Tavis marTlebis. aRmaSeneblis modgmis marTveni–– afxazni, ovsni, megrni, qarTebi, svanni, raWvelni da leCxumlebi, erTmaneTs Tu ar waveCxubebiT, mtrisTvis moyvares ar veCxubebiT da kvlav davrCebiT alalmarTlebi; gurul-imeri da aWareli, kaxi, xevsuri, fSavi, moxeve Tu SeverTdebiT, – RmerTi mogvxedavs da welSi laRad gavimarTebiT. dRes Wyondidelis sidinje gvmarTebs, ilia marTlis sidinje gvmarTebs, unetaresis sidinje gvmarTebs, rom vZlioT borkils da mav- TulxlarTebs. aleqsandre Sengelia mefobis Semdeg omi ar waugia da am saxelmwifosi msoflioSi yvelas eSinoda. Cven ratom vcdilobT masTan Widaobas, CemTvis gaugebaria. mimaCnia, rom putini aris uWkvianesi kaci, romelmac ruseTis imperia elcinis mmarTvelobis Semdeg fexze daayena. isic unda iTqvas, rom vladimer putini ar aris qarTvelT moZule _ es man daamtkica maSin, rodesac saqarTvelos patriarqs, mis uwmindesoba ilia meores umaspinZla da muxlmoyrili emTxvia xelze. SeadareT es saqcieli mixeil saakaSvilis uzrdelobas, maxaTas mTaze narkotikebiT Tu alkoholiT gabJuebuli ubodiSod rom Caebertya uwmindesis savarZelSi. putinTan saubari ki namdvilad SeiZleba da es gonierma xelisufalma unda gamoiyenos. wignSi, romelic dRes aris warmodgenili, Zalian bevri saintereso faqtia mocemuli da imedi maqvs, sazogadoeba mis mimarT did interess gamoiCens. minda kidev erTxel Sevaxseno mkiTxvel auditorias putinis sityvebi: nuravin ifiqrebs, rom saqarTvelos teritoriuli problemis gadaWra SeuZlebeliao. vimeoreb araerTgzis naTqvams _ putini is kaci ar aris, rom saakaSviliviT daufiqreblad ambobdes rames! gonebisa da Tvalis didi simaxvile ar sWirdeba imis ganWvretas, rom amerikas TandaTan mivyavarT afxazeTisa da samaCablos aRiarebisaken, radgan nato-Si aravis sWirdeba saxelmwifo, romelsac teritoriuli problemebi gaaCnia. amrigad, amerikis patronaJiT afxazeTisa da samaCablos aRiareba (homoseqsualebisa da lesboselebis momZlavrebas rom Tavi gavaneboT) maT sabolood dakargvas niSnavs. ruseTis patronaJiT maTi aRiareba ki niSnavs konfederaciuli saxelmwifos Seqmnas, sadac saqarTveloc, afxazeTica da samaCabloc kvlav erT saxelmwifoebriv sivrceSi iqnebian (Tumca amasac didi Zalisxmeva dasWirdeba)! iqneb vinme Semedaos, rom es ase ar aris, ra Tqma unda, garda Zveleburad moTavxede nacionalebisa! qaTqaTa perangze mocxebuli mazuTiviT ver da ver moviSoreT Tavidan es viTom gogoriSvilebi, TaqTaqiSvilebi, vaSaZeebi, wereTlebi, kandelakebi da sxva ujiSo dani da Zmani maTni. dResac avbediTad dagvCxavian Tavs es marTlac aramzadebi da sakuTar qveyanaSi sakuTar nebaze cxovrebis saSualebas ar gvaZleven. mokled, zustad nacionalTa am yovlad ugvano da sulbinZur bandazea zedgamoWrili yvaryvare TuTaberis sityvebi, romliTac igi Tavis mezoblebs kakutas da quCaras “amkobs”: “ara, Zmao, Tqvengan araferi ar gamova”! marTlac araferi ar gamova TqvenisTana namusgarecxilebisagan, da Tu yvaryvarem cixeSi ukra Tavi kakutas da quCaras, Tqven xelerTpirad mtkvarSi unda gadagyaroT kacma, magram mtkvari azerbaijanze gadis da iqaurebs rom CauvardeT xelSi, xom iciT, rogor moeqcevian azerbaijanelebi somxebs, Tanac Tqvennair uvargisebs? amitom ar gvemetebiT mtkvarSi gadasayrelad, Tan bunebasac vufrTxildebiT, Tqveni gesliT uwyinari Tevzebi rom ar daiwamlon! 2 17-24 dekemberi 2013 ilori beslan kobaxia: “unda Sewydes fuWi ocnebebi, rom aRiarebamde rame Seicvleba” ra molodinebi aqvs afxazur sazogadoebas saqarTvelos axali xelisuflebisgan, ras elian isini saqarTvelosgan, ramdenad moswonT afxazebs afxazeTis miwaze ganlagebuli rusuli samxedro bazebi, rusuli samxedro qalaqebi, ra pirobebSi izrdeba afxazi axalgazrdoba romelic „TavianTi saxelmwifos” aravisTvis daTmobas ar apireben. am da mraval sxva sakiTxebze saagento „jieiC-enisaTis” micemul interviuSi cnobili afxazi sazogado moRvawe beslan kobaxia saubrobs da saqarTvelos axal prezidents rCevebsac aZlevs. _ saqarTvelos axali prezidenti da axali mTavroba hyavs. Tqven, rogorc gamoCenil afxaz sazogado moRvawes, gecodinebaT, ra molodinebi arsebobs afxazur sazogadoebaSi saqarTvelos axali xelisuflebis mimarT? _ gulwrfelad getyviT, rom saqarTvelodan momavali axali ambebi afxazeTisaTvis prioritetuli ar aris, vinaidan afxazeTs mravali Tavisi Sida axali ambavi aqvs, romelic gacilebiT ufro aRelvebs Cvens mosaxleobas. miuxedavad amisa, Cven vuyurebT imas Tu ra xdeba saqarTveloSi da Sefaseba aris aseTi: pirvelad saqarTveloSi xelisuflebis mSvidobianad cvlileba ganxorcielda da amas yvelafers Tan sdevs ara mxolod xelisuflebis cvlileba aramed misi mmarTvelobis struqturis Secvla _ saqarTvelo saparlamento respublika xdeba. aris mesame momenti razec minda yuradReba gavamaxvilo: gadadga yvelaze gavleniani politikosi biZina ivaniSvili, romelmac adgili axalgazrda politikoss dauTmo. ar vici es yvelaferi sadamde migviyvans, magram imedi maqvs, rom yvelaferi normalurad iqneba. magram, nebismieri xelisufleba xom tradiciebs eyrdnoba, tradiciebi ki Tavis mxriv drois mdinarebasTan erTad iqmneba. bolo 25 wlis ganmavlobaSi is tradicia, romelic saqarTvelos politikur cxovrebaSi Seiqmna, rbilad rom vTqvaT ar aRgafrTovanebs. imedi davitovoT, rom is rac xdeba dRes es aris dasawyisi raRac axali, kargi tradiciisa saparlamento qveynisa, sadac xelisufleba umtkivneulod gadaecema erTi adamianidan meores. _ ra komentars gaakeTebT saqarTvelos arCeuli prezidentis giorgi margvelaSvilis gancxadebaze, romelmac ganacxada, rom saqarTvelo iseT sazogadoebas Seqmnis, rom afxazebi da osebi Tavad moisurveben masTan erTad cxovrebas? _ me mainc minda gavafrTxilo saqarTvelos axali xelmZRvaneli, Tu mas Cemi rCeva sWirdeba, droa ukve iluziebi dasruldes. ukve movida dro pragmatuli moqmedebebisa da pragmatuli azrovnebisa. ukve 20 welze metia afxazeTi damoukidebeli saxelmwifoa da mas ganviTarebis sakuTari gza aqvs arCeuli anu is demokratiul saxelmwifos aSenebs. es sulac ar niSnavs imas, rom afxazuri saxelmwifo mtruladaa ganwyobili qarTuli saxelmwifosadmi _ absoluturad ara. es gadawyvetileba miRebul iqna afxazi xalxis mier da dadasturebuli referendumiT da srulad Seesabameba saerTaSoris praqtikas, romelic xalxTa TviTgamorkvevas exeba. am TvalsazrisiT afxazma xalxma airCia Tavisi gza da ukve 20 welze meti xania am gzaze midis. is Tavis saxelmwifoebriobas aSenebs. Taoba, romelic gaizarda, gaizarda swored am paradigmaSi da araferi sxva maT ar ician. afxazur saxelmwifos Cveni axalgazrdoba aravis dauTmobs. saubaria ara mxolod saqarTveloze, vinaidan garesamyaroSi bevri riskia Cveni saxelmwifosaTvis, magram yvelaze mTavari aris is, rom afxazeTis moqalaqeebs swamT TavianTi saxelmwifosi. amitom mimaCnia, rom saqarTvelos xelisuflebis mxridan gacilebiT ufro pragmatuli iqneboda daesrulebinaT bolo 25-30 wlis Cveni es tragikuli istoria, gadaeSalaT es furceli da ecadaT daewyoT urTierTobebis mSenebloba axal safuZvelze, romelic axla Seqmnil realobas daeyrdnoboda. realoba ki Semdegnairia: arsebobs damoukidebeli saxelmwifo _ afxazeTi da arsebobs damoukidebeli saxelmwifo _ saqarTvelo. Cven xeli unda movaweroT SeTanxmebebs Cvens Soris da ganvaviTaroT urTierTobebi. Tu es Tanasworuflebianobis safuZvelze gakeTdeba es SesaZloa gaxdes impulsi urTierTobebis xelaxali aRorZinebisa, romlebic erTmaneTis mimarT pativiscemaze da keTilgawyobaze iqneba damyarebuli. _ afxazuri sazogadoeba axseneT da minda gkiTxoT... saqarTvelo viTardeba, CvenTan marTalia TandaTan, magram cxovrebis done umjobesdeba, win mivdivarT, momaval wels evrokavSirTan asocirebis wevrobis Sesaxeb SeTanxmebis gaformebasac veliT. arsebobs afxazuri sazogadoebis nawili, romelic sargeblobs yvela im sikeTiT, romelsac maT saqarTvelo sTavazobs... isini Camodian, isveneben aq, swavloben da mkurnaloben aq. Tu maTi raodenoba gaizrdeba da isini saqarTvelosTan Tanacxovrebas moindomeben afxazeTis xelmZRvaneloba sakuTari xalxis winaaRmdeg wava? _ me ar vici, Tqven ra faqtebs eyrdnobiT, Tumca, erTeuli SemTxvevebi ra Tqma unda arsebobs. Cveni samyaro dRes globalizebulia imdenad, rom ra Tqma unda viRac midis saqarTveloSi, viRac saqarTvelodan Camodis afxazeTSi, magram es erTeuli SemTxvevebia. erTi, ori, sami, gnebavT aTi gnebavT asi adamiani. me Tqven ki zogadad afxazi xalxis ganwyobis Sesaxeb gesaubrebiT. afxazi xalxi saerTod ar apirebs SuRli hqondes vinmesTan am msoflioSi. Cven vmegobrobT da vurTierTobT maTTan vinc Cven gvaRiarebs. ai SexedeT, rogori urTierTobebi gvaqvs damyarebuli ruseTis federaciasTan. uzarmazari saxelmwifo 140 milioni adamianiT da patara afxazeTi 300 aTasi adamianiT, romelic CvenTan cxovrobs. amavdroulad Cvens Soris ukve xelmowerilia 80-ze meti, daaxloebiT asi, _ meSinia cifrebSi ar SemeSalos, _ saxelmwifoTaSorisi SeTanxmeba, romlebic or qveyanas Soris urTierTobis yvela sferos aregulirebs. periodulad, urTierTobebis ganviTarebis dros, raRac kiTxvebi warmoiSveba, romlebic molaparakebaTa magidasTan wydeba da Tavad molaparakebebi yovelTvis mimdinareobs konstruqciulad, yovelgvari antagonizmis gareSe da gamosavali yovelTvis iZebneba. ai, ra magaliTis momcemia dRes ruseTis federacia. da ratom ar unda davamyaroT urTierTobebi afxazeTsa da saqarTvelos Soris swored am mimarTulebiT?! Cven marTlac Zalian bevri gvaqvs saerTo da Cvens xalxebs Zalian bevri ram akavSirebs, magram, samwuxarod, am kavSirebma ver imoqmeda 20 wlis win, rodesac saxelmwifo sabWos jari Sevida afxazeTSi da mSvidobiani mosaxleobis ganadgureba daiwyo. gesmiT, ar SeiZleba ase ubralod Semoxvide, uamravi raodenobis adamiani daxoco, mTeli afxazeTi 20 wlis win sasaflaod iyo qceuli, gaanadguro mTeli ekonomika... _ erTi wuTiT, Cven axla omze ar vsaubrobT da, modiT, ar gvinda am sakiTxebze saubari... _ me minda konstruciuli viyo, aqeT mivdivar... mimaCnia, rom araviTari sxva gamosavali, garda afxazeTis damoukideblobis gamocxadebisa dRes ar arsebobs. es nabiji gabedulma politikosma, gabedulma adamianma unda gadadgas. saqarTveloSi unda gamoCndes de golis masStabis politikosi, romelmac Tavis droze uari Tqva tunisze, libiaze Tu ar vcdebi da axali politikis gatareba daiwyo. Sedegad, man prezidentis Tanamdeboba dakarga, magram cxovrebam aCvena, rom misi arCevani swori iyo. imitom, rom dRes araviTari antagonizmi afrikul qveynebsa (romlebic maSin safrangeTis koloniebi iyvnen) da safrangeTs Soris ar aris. piriqiT, maT Soris normalur urTierTobebia. mimaCnia, rom swored aseTi donis politikosi acileblad unda gamoCndes saqarTveloSi, imitom, rom es aris is, rasac dro gvkarnaxobs dRes. imitom rom winaaRmdeg SemTxvevaSi Cven ubralod ver gamovalT 20 wlis winandeli movlenebidan. _ ruseTisa da afxazeTis urTierToba magaliTad moiyvaneT, magram Tanamedrove msoflio uars acxadebs afxazeTis damoukideblobis aRiarebaze. ra mogcaT ruseTis mxridan aRiarebam Tu Cveulebriv moqalaqes afxazeTSi ar aqvs saSualeba isargeblos yvela im sikeTiT, romelic dRes Tanamedrove msoflioSi arsebobs da xdeba. mTeli msoflio ruseTia TqvenTvis? _ ratom migaCniaT, rom afxazeTs ar aqvs saSualeba isargeblos yvela im sikeTiT rac dRes Tanamedrove msoflioSi xdeba?! Tqven raRac mcdari warmodgenebi gaqvT Tanamedrove afxazeTis cxovrebaze. piriqiT, yvela gza gaxsnili gvaqvs msoflioSi da yvelgan davdivarT da yvelgan varT. erTaderTi saxelmwifo, romelic Cven amaSi periodulad xels gviSlis aris samwuxarod, qarTuli saxelmwifo. ramdenime rames CamogiTvliT kidec, romlebic Tanamedrove demokratiuli saxelmwifos iersaxes saerTod ar Seesabameba. mxedvelobaSi maqvs is, rom Cveni studentebisaTvis periodulad xelis SeSlas cdiloben imaSi, rom maT ver miiRon viza karg evropul saswavleblebSi ganaTlebis dasaufleblad. _ erT-erTi rac vigulisxme swored es iyo... saqarTvelo amas yovelTvis ewinaaRmdegeba. raRac kulturul RonisZiebebs vatarebT, magaliTad germaniaSi viyaviT 2 wlis win. iq ecada saqarTvelos saelCo da germaniis sagareo saqmeTa saministro xeli SeeSalaT am RonisZiebis CatarebaSi. Cveni avadmyofebi, romlebic cdiloben gavidnen samkurnalod evropul klinikebSi aseve samwuxarod awydebian winaaRmdegobebs imis gamo, rom saqarTvelo yovelive amis gamo protests acxadebs. sabavSvo koleqtivebi gamodiodnen bulgareTSi, TurqeTSi ar misces bavSvebs gamosvlis saSualeba. yovelive es afxazeTisa da saqarTvelos poziciebis daxloebas xels ar uwyobs da piriqiT, es Cven erTmaneTisgan gvacilebs. mimaCnia, rom gacilebiT ufro konstruqciuli iqneba dasruldebs mTeli es istoria, xeli moeweros samSvidobo SeTanxmebas da daviwyoT urTierToebebis ganviTareba. Tqven verc ki warmogidgeniaT am SemTxvevaSi ra SesaZleblobebi gaixsneba saqarTvelosTvisac da afxazeTisTvisac. imitom, rom Cven xom mosazRvred varT. aq aris engurhesi, naxeT ramdeni komunikaciaa mis irgvliv. aris saavtomobilo gza, aris rkinigza, aris portebi foTis, soxumis, aris saSualeba oCamCiris portis ganviTarebisa, aris saSualeba daiwyos proeqtis realizacia Crdilokavkasiis gzis mimarTulebiT. es xom masStaburi sainvesticio proeqtebia, romelTa amoqmedeba SesaZlebeli iqneba mxolod im SemTxvevaSi Tu Cven da Tqven SevZlebT da gamovalT Cveni urTierTobebis Cixidan, saidanac gamosavali mxolod erTia _ urTierTaRiareba, samSvidobo da ekonomikuri urTierTqmedebis Sesaxeb xelSekrulebebis xelmowera. am SemTxvevaSi Cndeba SesaZleblobebis masa, romelic aTeulobiT aTasi samuSao adgilis SeqmnasTan aris dakavSirebuli, rac dRes Zalian mwvaved sWirdeba, rogorc saqarTvelos ise afxazeTs. _ rogorc afxazeTis patriots gekiTxebiT. piradad TqvenTvis da patriotulad ganwyobili afxazuri sazogadoebisaTvis, ramdenad misaRebia da mosawonia rusuli bazebi, romelic dRes afxazeTis miwaze fuZndeba, rusuli samxedro qalaqebi, romlebsac ruseTi Tavisi samxedroebisa da maTi ojaxis wevrebisTvis afxazur miwaze aSenebs... iqmneba iseTi STabeWdileba rom ruseTi afxazeTis teritorias ar datovebs. mainteresebs, Tqven es mogwonT? _ minda giTxraT, rom yvelaferi is rac dRes afxazeTSi xdeba aris Sedegi im movlenebisa, romlebic 20 wlis win moxda _ es erTi. meore _ garda afxazeTis da garda saqarTvelos interesisa arsebobs kidev msxvili saxelmwifoebis geopolitikuri interesi. mxedvelobaSi maqvs ruseTi, ra Tqma unda, mxedvelobaSi aseve maqvs evrokavSiri da aSS. araferi gasakviri ar aris imaSi, rom aq Tavmoyrilia yvela am didi saxelmwifos interesi. afxazebi dRes moqmedeben ise, rogorc maT SeuZliaT imoqmedon am situaciaSi, Cven praqtikulad sxva gamosavalic ar gvaqvs. dRes, ruseTis federacia aris saxelmwifo, romelic uzrunvelyofs afxazeTis mosaxleobis usafrTxoebas, xolo ra misca magaliTad afxazeTis aRiarebam ruseTis federacias, me mgonia da asec aris albaT, aman mas saSualeba misca legalurad ganeTavsebina Tavisi samxedro kontigenti afxazeTis teritoriaze, afxazeTis mTavrobasTan gaformebuli samxedro SeTanxmebiT. mimaCnia, rom es bazebi, romlebic iq dgas ar aris mimarTuli saqarTvelos winaaRmdeg. es bazebi wyveten absoluturad sxva globalur amocanas _ ruseTis federaciis usafrTxoebis dacvas. ase rom, arsebobs nato, arsebobs dapirispireba dsT-Si... dapirispireba am regionSi grZeldeba da araferi gasakviri amaSi ar aris. Cveni da Tqveni amocana ki aris is, rom avaSenoT urTierToba ise, rom es momgebiani iyos Cveni saxelmwifoebisaTis _ qarTuli saxelmwifosTvis da afxazuri saxelmwifosTvis. amitomac ar aris saWiro amaSi tragediis danaxva, radgan aris ise rogorc aris, xolo CvenTvis ki aucilebelia urTierTSoris normalur urTierTobebze gavideT. erTi martivi rame gaigeT, SesaZloa globalur msoflioSi Cven arafers vniSnavT afxazeTi da saqarTvelo, magram Tu Cven SevZlebT amovideT Cveni urTierTobebis Cixidan da SevZlebT urTierTobebis dalagebas erTmaneTSi amas mTels kavkasiaSi situaciis cvlileba mohyveba. saerTod Seicvleba situacia _ es gavigoT da maSin saqarTveloc da afxazeTic sul sxvanairad gamoCndebian. _ afxazuri sazogadoebis erT-erTi umTavresi sakiTxi afxazuri eTnosis, TviTmyofadobisa da enis SenarCunebaa. rbilad rom vTqvaT, Tqveni Zalze axlo urTierTobebi ruseTTan xom ar ayenebs patara ers asimilaciis an gaqrobis safrxis winaSe? _ afxazuri enisa da TviTmyofadobis SenarCunebis problema ukve didi xania arsebobs da mudmivad iaresebebs. es absoluturad ar aris damokidebuli imaze, rom gavlena aqvs ruseTis saxelmwifos, qarTul saxelmwifos Tu sxva romelime saxelmwifos. samwuxarod, me-19 saukunis tragedis gamoZaxils, rodesac afxazebis 90 % iZulebuli iyo daetovebina Tavisi samSoblo dRemdeg vgrZnobT. Tumca, Cven dRes gvaqvs mTavari instrumenti imisaTvis, rom Cven ar gavqreT am msoflioSi da am instruments hqvia _ afxazuri damoukidebeli saxelmwifo. Cven dRes mxars vuWerT iseT politikas, rom daviwyeT Cveni moqalaqeebis repatriacia. es procesi daiwyo da xalxi TandaTan, visac survili aqvs brundeba da afxazuri saxelmwifoc Tavisi mokrZalebuli SesaZleblobebiT cdilobs maT normaluri pirobebi Seuqmnas _ es erTi. meore _ Tanamedrove msoflios pirobebSi sulac ar aris aucilebeli yvela afxazi afxazeTSi moagrovo. es amocana ar dgas, iseve rogorc ar dgas amocana yvela qarTvelis saqarTveloSi mogrovebisa. ubralod yvela afxazisa da yvela qarTvels uflebaa Tavisi qveynis moqalaqeoba hqondes. es Cvens konstituciaSi dafiqsirebulia, rom nebismier eTnikur afxazs afxazeTis moqalaqeobis miRebis ufleba aqvs. Cven am gziT mivdivarT. ra Tqma unda, riski Cveni xalxisaTis bevria, Tumca me ratomRac mgonia, rom gonivruli Sidapolitikis wyalobiT Cven yvela siZnelis gadalaxvas SevZlebT. _ rogor warmogidgeniaT Cveni urTierTobebi Tundac xilul momavalSi? mgonia, rom adre Tu gvian Cvens Soris gaformdeba samSvidobo xelSekruleba da Cven normaluri urTierToba gveqneba. Zalian gTxovT, miitaneT qarTul sazogadoebamde, rom Cven, afxazeTSi, axalgazrdobas qarTvelebis, saqarTvelosadmi da yovelive qarTulisadmi siZulvilis pirobebSi ar vzrdiT. Cven ubralod Cvens saxelmwifos vaSenebT, es absoluturad normaluria. es Cveni ZiriTadi mizania. nebismieri xalxi romelic Tavisi gadarCenisaTvis ibrZvis, aseve, mxolod simpatias imsaxurebs. afxazuri saxelmwifo aravis ar emuqreba msoflioSi. amitom unda davasruloT es istoria _ sxva gza ar arsebobs. sxva variantebi, romliTac adre saqarTvelos wina xelisufleba xalxs atyuebda, fuW iluziebs uqmnida da eubneboda, rom Tavis droze yvelaferi Seicvleba, unda SeCerdes _ araferi ar Seicvleba. imisaTvis rom yvelaferi Seicvalos kardinaluri moqmedebebia saWiro. kardinaluri qmedebebi ki aris: pirveli _ omis ganxilva, romelic 1992 -1993 wlebSi mimdinareobda da misi Sefaseba, rogorc danaSaulis, Cadenils afxazi da qarTveli xalxis winaaRmdeg _ es Cemi Rrma rwmenaa. meore _ saqarTveloSi unda Catardes sasamarTlo sxdomebi, sadac gasamarTlebulni iqnebian isini vinc afxazeTSi jaris Seyvanis gadawyvetileba miiRo da mesame _ me vfiqrob, rom omi daiwyo TbilisSi, rodesac miRebul iqna gadawyvetileba afxazeTSi jaris Seyvanis Sesaxeb da omi iqve unda dasruldes, TbilisSi, parlamentis sxdomaze, im parlamentis sxdomaze, romelmac Sesabamisi gadawyvetilebebi unda miiRos. xolo Tu yvelaferi es Sesrulda aqedan ukve gamomdinareobs afxazeTis damoukideblobis aRiareba da masTan msoflioSi miRebuli yvela SeTanxmebis gaformeba. _ Tqven axla miTxariT, rom arc afxaz axalgazrdobas zrdiT qarTvelebisadmi siZulviliT da zogadad xazi gausviT rom afxazeTi TanamSromlobisTvis Riaa. me magaliTad, saqarTvelos moqalaqes afxazeTSi ar miSveben, gnebavT piradi da, gnebavT, profesiuli miznebiT. me xom ar movdivar avtomatiT, me furceli da kalami maqvs Tan. es ra politikaa? _ iciT, minda gesmodeT, rom ara mxolod es sakiTxi, aramed mravali sxva sakiTxi, rodesac adamiani modis Tbilisidan es sakiTxi mxolod politikuri TvalsazrisiT ganixileba, am situaciaSi, rodesac Cven faqtiurad omis pirobebSi vimyofebiT. Cven mSvidad mxolod 5 welia rac gvZinavs. vidre ar iyo rusuli jari afxazebi Tavad icavdnen sazRvars, msaxurobdnen jarSi da ase monacvleobiT idgnen engurze da es yvelaferi 15 weliwads grZeldeboda 1992 wlidan. am situaciaSi, nebisnieri iseTi gancxadeba, romelzec Tqven saubroT swored am TvalsazrisiT iqneba aRqmuli. xolo rogorc ki Cven ganvsazRvravT, rom yvelaferi dasrulda, rom yvelaferi es warsulSia, yvelaferi dagmobilia da dasjili da miRebulia gadawyvetileba afxazeTis damoukideblobis aRiarebis Sesaxeb da xelmowerilia SeTanxmeba erToblivi ekonomikuri TanamSromlobis Sesaxeb, yvela es sakiTxi politikuri sferodan humanitarulSi inacvlebs. da amis mere, ukve, ki batono Tu Cven vmegobrobT, Tu Cven vTanamSromlobiT da Tu Cven erTmaneTs vaRiarebT ratomac ara, ra Tqma unda adamianebi ivlian afxazeTSic, afxazeTidan saqarTveloSic da amis aRqma iseTi ar iqneba rogorc dRes, magram aqamde unda mivideT. esaubra ekaterine momceliZe, saqinformi ilori 17-24 dekemberi 2013 3 ambebi samegrelodan xobSi farTomasStabiani infrastruqturuli samuSaoebi mimdinareobs 26 noembers q.xobSi cotne dadianis, 9 aprilis, berias, stalinis quCebi daaTvalieres gamgebelma goCa qajaiam da gamgeblis moadgileebma badri jobavam da ediSer jobavam. qalaqSi mimdinareobs infrastruqturuli samuSaoebi, kerZod xdeba saniaRvre arxebis gayvana, qvafenilebis dageba, kiuetebis mowyoba, avtomanqanebis parkirebis adgilebis keTilmowyoba. diana lomaias morigi warmateba quTaisSi Catarda saWadrako festivali „maia CiburdaniZis Tasi-2013“. festivalis programiT gaimarTa absoluturi turnirebi mamakacTa da qalTa Soris da aseve 14, 12, 10 da 8 wlamde WabukTa da gogonaTa Soris. masSi 160 -mde moWadrake asparezobda. festivalSi 8 wlamde gogonaTa Soris monawileobda xobeli moWadrake diana lomaia, romelmac pirveli adgili moi pova. xobis munici palitetis gamgeoba ulocavs saamayo norC moWadrakes diana lomaias gamarjvebas da usurvebs warmatebebs. kulturisa da ZeglTa dacvis ministri guram odiSaria zugdidSi kulturisa da ZeglTa dacvis ministri guram odiSaria zugdidSi imyofeboda. man dadianiseuli sasaxleebi moinaxula da sasaxlis mimdebare gayiduli miwis nakveTis detaluri informaciiT dainteresda. ministrs gayiduli miwis nakveTis Sesaxeb dokumenturi masalebi zugdidis gamgeblis movaleobis Semsrulebelma ediSer Toloraiam da muzeumis direqtorma lili beraiam miawodes. ministr odiSarias ganmartebiT moxdeba ganxilva dadianiseuli miwebis Taobaze ekonomikisa da mdgradi ganviTarebis ministrTan. sazeimo koncerti zugdidSi zugdidis munici palitetis musikalur-qoreografiul centr „odiSi“-s kulturis sasaxleSi (yofili kombinatis kulturis saxli) gaimarTa sazeimo koncerti, sadac monawileoba miiRes: _ simRerisa da cekvis ansamblma „Cela“; _ folklorulma ansamblma „odoia“; _ uxucesTa ansamblma „odoia“; _ qoreografiulma ansamblma „ciskari“; _ qoreografiulma ansamblma „TuTarCela“; _ qoreografiulma ansamblma „siWabuke“. avtoavarias mamakaci emsxverpla quTaisSi momxdar avtoavarias axalgazrda mamakacis sicocxle emsxverpla _ Jurnalisti ema gogoxia sakuTari avtomanqaniT fexiT mosiarules daejaxa, romelic miyenebuli travmebis Sedegad gardaicvala.SemTxvevis adgilze mobilizebuli iyvnen sapatrulo policiis warmomadgenlebi, romlebmac momxdarTan dakavSirebiT gamoZieba ukve daiwyes. Sexvedra sazogadoeba ,,senakelis” aqtivTan qalaq senakis munici palitetis gamgeobis SenobaSi gamgeblis movaleobis Semsruleblis baton goCa dgebuaZis iniciativiT moewyo Sexvedra sazogadoeba ,,senakelis” aqtvistebTan. Sexvedra gaxsna sazogadoeba ,,senakelis” Tavmjdomarem rezo janjRavam. wamoWrili sakiTxebis ganxilvaSi monawileoba miiRes sazogadoebis gamgeobis wevrebma: oTar koxiam, murman belqaniam, anzor caguriam, levan xuxuam, Tengiz axalaiam, zurab Wanturiam, guram siWinavam, guli Wanturiam. sazogadoebis wevrebma gansakuTrebuli simwvaviT aRniSnes, rom qalaqis mcxovrebTa garkveuli nawili xSirad gamodis sazogadoebis saxeliT, avrcelebs Worebs da augad ixsenieben raionis xelmZRvanelobas. ,,senakelebi” erTxmad gmoben aseT gamosvlebs da acxadeben, rom mosaxleobis am nawils araviTari saerTo ar aqvs sazogadobasTan, ar eTanxmebian da ar iziareben aseT gamonaTqvamebs. mwvaved daisva sakiTxi qalaqis quCebSi transportis moZraobis mowesrigebis aucileblobaze: pirvel rigSi saWiroa moZraobis siCqaris SezRudva. aRiniSna, rom wyaldidobisas dazaralebulebulTa umravlesobam kompesaciis saxiT sakmaod maRali Tanxebi miiRo, aseve didi raodenobiT asigneba gamoiyo wvimebis Sedegad dazianebuli qalaqis infarstruqturis aRsadgenad. amJamad es samuSaoebi sakmaod xarisxianad mimdinareobs. dasasruls batonma goCa dgebuaZem madloba gadauxada stumrebs mobrZanebisa da gverdSi dgomisaTvis, amasTan iTxova ufro gaaqtiurdnen raionis winaSe dasmuli amocanebis gadawyvetaSi. man dawvrilebiT ilaparaka momdevno wlisaTvis qalaqsa da soflebSi gasatarebel RonisZiebebze. medicinisa da sxva dargis ganviTarebis perspeqtivebze, mosaxleobis dasaqmebis maqimalur uzrunvelyofaze. saCuqari kvebis mimReb beneficiarebs giorgobis dRisadmi miZRvnili RonisZieba ukve tradiciad iqca. arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli piri ,, senakis munici paliotetis mzrunvelobamoklebulTa kvebis centrSi”, mkvebis mimReb beneficiarebs dauriges tkbileuli da moswavle axalgazrdobis centris TanadgomiT mouwyves lamazi RonisZeiba. proeqtis prezentacia senakis gamgeobaSi Catarda Sexvedra „qalTa gaZliereba proeqti cvlilebisaTvis“ farglebSi senakis 3 Temis (noqalaqevi,nosiri da axalsofeli) warmomadgenelTa prezentacia TemSi arsebul problemebisa da maTi gadaWris gzebis Sesaxeb. proeqti xorcieldeba gaeros erToblivi programis “genderuli Tanasworobis xelSewyoba saqarTveloSi” mxardaWeriT proeqts axorcielebs saqarTvelos strategiuli kvlevebisa da ganviTarebis centri asociacia “aTinaTTan” partniorobiT.Sexvedras eswreboda senakis munici palitetis gamgebelis m.S goCa dgebuaZe, sakrebulosa da gamgeobis warmomadgenlebi. samizne Temebis rwmunebulebi. mixeil qarTuli Rvinis miusafarTa pirveli importiT ruseTi margelovi: „mova TavSesafari TbilisSi kvlav liderobs dro da qarTvel moskovis prospeqtze saqarTvelos soflis meurneobis saministros monacemebiT, 2013 wlis ivnisidan seqtembramde saqarTvelom ruseTSi 8 mln 917.7 aTasi boTli naturaluri yurZnis wvenis eqsportireba moaxdina, ramac mimdinare wlis 9 Tvis ganavlobaSi misi eqsportis mTliani moculobis 33.7% Seadgina. amis Sesaxeb qveynis soflis meurneobis saministros Rvinis erovnuli saagento iuwyeba. ruseTis presam araerTgzis aRniSna, rom damyarda Taviseburi “rekordi”, _ moskovis maRaziebSi Setanili naxevar milionamde boTli qarTuli Rvino gaiyida sul raRac erTi saaTis ganmavlobaSi! Sesabamisad, Svidwliani pauzis Semdeg ruseTi kvlav iqca qarTuli Rvinis umsxviles importiorad, _ aRniSnes uwyebaSi. sul, wlis dasawyisidan saqarTvelom 26 mln 458.7 aTasi boTli gaitana eqsportze, rac 2012 wlis analogiuri periodis monacems 71%-iT aWarbebs. SegaxsenebT, rom qarTuli Rvinis eqsporti 49 qveynis bazarze xorcieldeba. marTalia, avadsaxsenebeli “nacionalebi” kvlavac Zveleburi mondomebiT yayaneben, rom Rvinos mizeruli adgili ukavia qarTul ekonomikaSi, magram aq mTavaria ara is, Tu ramdeni boTli Rvino an koniaki gaiyideba ruseTis maRaziebSi, aramed is, rom saqarTvelo kvlavac ibrunebs Tavis Rirseul adgils ruseTis bazarze da mezoblebs Soris TandaTan viTardeba ekonomikuri da politikuri daaxloebis procesi. swored aRniSnulze metyvelebs gazeTis amave gverdze gamoqveynebuli momdevno informaciac. parlamentarebs moskovSi umaspinZleben“ mova dro, rodesac qarTvel parlamentarebs moskovSi gaumaspinZldebian da rus deputatebsac miiReben TbilisSi, _ es gancxadeba ruseTis federaciis sabWos saerTaSoriso komitetis xelmZRvanelma mixeil margelovma londonSi, Chatham House-is institutSi gaakeTa, sadac mas qarTul soflebSi, gamyof xazTan mavTulxlarTebis gabmaze ganmartebebis gakeTeba sTxoves. “2003 Tu 2004 wlebSi, pankisis xeobaSi arsebuli problemebis dros, Zalzed daZabuli urTierTobis fonze, saqarTvelo da ruseTi omis dawyebis piras iyvnen. maSin Cven marTebuli nabijebi gadavdgiT da movaxerxeT, rom strasburgSi pankisis xeobaSi arsebuli situacia ganvixileT. am saerTo politikurma Zalisxmevam Sedegi droulad gamoiRo. vfiqrob, maSin Cven seriozuli samxedro konfliqtis Tavidan acileba movaxerxeT, Tumca samwuxarod, es 2008 wels veRar moxerxda. mjera, mova dro, rodesac gavumaspinZldebiT qarTvel parlamentarebs moskovSi da, aseve, Cvenc migviReben TbilisSi. vfiqrob, saqarTveloSi viTareba sakmaod pozitiurad viTardeba. swori mimarTulebiT midis xidebis aRdgenis mcdeloba ruseT-saqarTvelos Soris. sxvaTa Soris, moskovSi me yovelwliurad maqvs saSualeba visiamovno borjomis mineraluri wyliT da me es momwons”, _ ganacxada margelovma konferenciaze, romelic ruseTis sagareo politikas mieZRvna. moewyo aRsaniSnavia, 11 dekembers moskovis prospeqtis dasawyisSi miusafarTaTvis pirveli TavSesafari amoqmedda. ukve dadgmulia 4 sacxovrebeli karavi, sadac 80 miusafaris ganTavsebaa SesaZlebeli. karvebi aRWurvilia SeSis RumeliT, sawolebiT, leibebiT, pledebiT da miewodeba eleqtroenergia. amave teritoriaze ganTavsda 80-kaciani karavi, romelic sasadilo oTaxis funqciiT daitvirTeba. TavSesafris mowyobaSi aqtiurad arian CarTuli regionuli ganviTarebisa da infrastruqturis, Tavdacvis, Sinagan saqmeTa, ekonomikisa da jandacvis saministroebi. mobilizebulia samaSvelo samsaxuri da sagangebo situaciebis marTvis centri (112). imave saRamos sapatrulo policiis eki paJebma ukve daiwyes miusafari adamianebis TavSesafarSi miyvana da ganTavseba. garda samTavrobo uwyebebisa, miusafarTa daxmarebis SesaZlebloba miecema yvela im saqvelmoqmedo da arasamTavrobo organizacias Tu moqalaqes, romelsac am adamianTa mxardaWera surs. maT SeuZliaT sakvebiT, tansacmliTa Tu nebismieri sxva saWiro nivTebiT daexmaron TavSesafarSi ganTavsebul miusafar adamianebs. rom amgvari RonisZieba pirvelad moewyo saqarTveloSi misi damoukideblobis gamocxadebis dRidan. sainteresoa, ras ityvis yovelive aRniSnulze sakuTari Tanamoqalaqeebis Zarcva-yvlefaSi gawafuli, Tbilisis merad wodebuli pirmorRveuli araraoba, “karenoi Tbiliseli” gigi ugulava, romelic axali xelisuflebis gauTavebel lanZRva-ginebaSi aTen-aRamebs. mas xom arasodes mosvlia azrad miusafar adamianTa xelSewyoba da, piriqiT, lamis miusafrad xdida Tbiliselebs nagvis gadasaxadis denze mibmiT da sxva sixarbemoZalebuli “antiTbilisuri” mani pulaciebiT. Cveni gazeTis Semdeg nomerSi mogiTxrobT imaze, Tu rogor uzneod aclis piridan lukmas Tbilisis mosaxleobas es pirwavardnili momxveWeli da, paralelurad, rogor Tavxedurad Zarcvavs Tbilisis biujetsac, mis mierve Seqmnili koleqtiuri yaCaRis “sitiparkis” meSveobiT. 4 17-24 dekemberi 2013 ilori 4 aTasi weli Cvens welTaRricxvamde _ Sumerebi, urartu da qarTvelebi 600-mde qarTvelis kvlevis Sedegad miRebuli qarTveli eris Camoyalibebis istoria qarTvelebi arian uZvelesi civilizaciebis _ urartus, qaldebisa da Sumerebis genetikuri memkvidreebi da dRes arsebuli erebidan is qurTebs, ebraelebs, arabebsa da CeCen-inguSebs enaTesavebian, _ aseTia kavkasielTa eTnogenezisis samecniero kvleviTi centris daskvna. rogorc kvleviTi centris direqtori, saeklesio istoriis mecnierebaTa doqtori giorgi andriaZe acxadebs, ebraelebTan da arabebTan, genetikuris garda, enaTmecnieruli siaxlovec dgindeba. giorgi andriaZe: genetikuri analiziT xdeba mama-Svilobis da naTesaobis dadgena. es cnobili meTodi ganviTarda da SesaZlebeli gaxda xalxebis urTierTnaTesaobis dadgena. igrek qromosomiT, romelic mamakacis memkvidreobiTi maxasiaTebeli qromosomaa, aseve mitoxondriiT, romelic dedis mxridan gadaecema Svils da autosomuriT, adamians rac aqvs yvela qromosomis analizebiT xdeba Seswavla. am dajgufebul naTesaur genebs haplojgufebi, haploti pebi ewodeba. am jgufebis mixedviT dgindeba xalxebis, subeTnikuri jgufebis erTmaneTTan naTesaoba da maTi warmomavloba. Tu Cven am analizebs istoriografias, arqeologias da enaTmecnierul analizs SevuerTebT, SegveZleba is istoriuli procesi aRvadginoT, romelSic sxvadasxva jgufebis migracia, erebis erTmaneTTan Sereva da sxvadasxva eTnosebis warmoSoba moxda. dnm-is kvleva sruliad ar ukavSirdeba erovnuli identobis dadgenas, es gvaZlevs utyuar istoriul suraTs, Tu sad da ra epoqaSi daiwyo im xalxis ganviTareba, visganac Semdeg qarTveli eri Camoyalibda... saqme Cvens welTaRricxvamde 4000 wlis winandel istorias exeba. “mTeli kvira”: ramdeni adamianis kvleva ganxorcielda da saqarTvelos romel kuTxeebSi? g.a.: raWa da aWara dagvrCa mxolod, Tu ar CavTvliT imas, rom Cven ingiloebis, fereidnelebis da lazebis Seswavlac gvsurs. sul 600-mde individia Seswavlili. “m.k.”: ra Sedegamde mivyavarT kvlevas, saidan varT da vis venaTesavebiT? g.a.: raWa da aWara dagvrCa mxolod, Tu ar CavTvliT imas, rom Cven ingiloebis, fereidnelebis da lazebis Seswavlac gvsurs. sul 600-mde individia Seswavlili. “m.k.”: ra Sedegamde mivyavarT kvlevas, saidan varT da vis venaTesavebiT? g.a.: es mecnieruli dargi yvelasTvis xelmisawvdomia da statiebi popularul enazec iwereba, esa Tu is haplojgufi romel regionSi daibada. ai, Semdeg, interpretaciisaTvis Cveni istorikosebis daxmarebaa saWiro. istoriografia ideologizirebuli dargi iyo da tendenciuri gaSuqebiT xasiaTdeboda. qarTuli warmomavloba uZveles civilizaciebs _ xeTebsa da Sumerebs ukavSirdeba. es aris kacobriobis civilizaciis gariJraJi, SuamdinareTi da mcire azia. eTnogenetikosebi am regionebSi miuTiTeben im haplojgufebis dabadebis adgils, romelic qarTvelebs gaaCniaT: G2 da J2. J2 daibada SuamdinareTis CrdiloeTiT da mcire aziisken, sadac Zvelad xeTebis civilizacia arsebobda da G2 daibada zagrosis mTebis midamoebSi, dRevandeli iranisa da erayis nawilis teritoriaze, sadac Sumerebis uZvelesi kultura arsebobda. es ori haplojgufi qarTul eTnosSi 75%-s Seadgens da saqarTvelos baris mosaxleobaSi Tanabrad aris ganawilebuli. svaneTSi G2 80%-mdea, rac, Cemi azriT svanuri subeTnikuri jgufs Sumerul warmomavlobas niSnavs da mas Sumerulsvanuri haplojgufi vuwode. xolo J2 dasavluri warmoSobisaa, 78%-ia aRmosavleTis mTis mosaxleobaSi da 80%-mde aqvs Cvens monaTesave CeCnebsa da gansakuTrebiT inguSebs. rogorc Cans, es ori jgufi, romelic uZvelesi civilizaciis regionSi mosaxleobda, kavkasiis mTebamde iyo gansaxlebuli. niko berZeniSvili, ivane javaxiSvili da simon janaSia mowmobdnen, rom qarTvelebi xeTursubaruli warmomavlobis arian (xeTebi mcire aziaSi mosaxleobdnen, subarebs ki eWiraT teritoria CrdiloeT mesopotamiidan moyolebuli kavkasionamde. red.). es hi poTeza Cveni kvlevebis Sedegad nawilobriv dadasturda. Cven am uZvelesi civilizaciis memkvidreebi varT, magram am mecnierebs erTi patara Secdoma hqondaT _ isini migraciaze saubrobdnen, TiTqos winare qarTvelurma tomebma samxreTidan CrdiloeTisaken amoiwies. isini SuamdinareTidan dawyebuli kavkasis qedamde iyvnen gansaxlebulebi da am civilizaciebis centr samxreTiT, SuamdinareTSi, urartuSi iyo. es centri veluri tomebis Semosevis Sedegad ganadgurda da politikurma centrma amoiwia saqarTvelos teritoriaze. es mecnierebi am hi poTezas 1950-ian wlebSi amtkicebdnen, wignebicaa gamocemuli da is Cven xelT gvaqvs. magram maTi es mosazrebebi sabWoTa cenzuram akrZala. “m.k.”: kvlevebis mixedviT arc erTi qarTuli kuTxe ar iyo danarCenebisagan didad gansxvavebuli? g.a.: kuTxeebis mixedviT kvlevam gvaCvena, rom qarTveli eri Sedgeba ori didi nakadisagan, urartul-kolxuri da svanur-Sumeruli, mesame _ e.w. “qarTis tomi” aq ar fiqsirdeba. “m.k.”: am ori haplojgufis garda, Tundac mcire procentiT, kidev ra haplojgufi gaaCnia qarTvelebs da saidan modis is? g.a.: qarTul populacias aseve axasiaTebs J1, I1, R1, R1a da L1 haplojgufebi. es siWrele yvelgan aris da momdinareobs rogorc Sereuli qorwinebebidan, aseve sxva istoriuli movlenebidan, Tu rodis romel eTnikur jgufebTan gvqonda Sexeba. es migraciebi uZvelesi droidan gansakuTrebiT Tavadaznaurul genSi xdeboda. ivane javaxiSvilis kalmasobaSi Camowerilia, romeli gvari saidan aris. erT-erTi uZvelesi haplojgufi E1g1 warmodgenilia qarTul Tavadaznaurul wreebSi da ufro egvi pturi warmoSobisaa. aseve qarTul genetikaSi aris R1a da R1b, 7%, romlebic indoevropuli genebia. R1b-s maqsimaluri procentoba aqvT baskebsa da keltebs mTels dasavleT evropaSi. amitomac Cveni da baskebis naTesaoba dRevandeli eTnogenetikuri monacemiT ar dasturdeba. magaliTad, wyaros cnobiT ServaSiZeebi SirvanSahis STamomavalni arian, romelnic daviT aRmaSenebelma afxazeTSi gaamTavra. ServaSiZeebis genebSi R1a haplojgufia. R1b aris javaxiSvilis gvarSi. aseve arsebobs frigiuli, meomruli geni _ I1, romelic balkaneTSi SemorCa. igi Cvens Tavadaznaurul gvarebSi _ vaCnaZeebSi, ciciSvilebSi gvxvdeba da aseve mTis ramdenime jgufSia warmodgenili. CvenTan TiTqmis ar aris moZiebuli Turquli, monRoluri Tu sxva dampyrobelTa genebi, Tumca aris Crdilokavkasiuri _ lekuri da ebrauli J1. ebraelebs aqvT J1 da J2 geni. Cveni varaudiT, mamamTavar abraams, romlisganac ebraelebi da arabebi warmoiSvnen, SeiZleba hqonoda J2. arabeTis samefoebis emirebi ismailis, anu abraamis pirdapiri STamomavlebi arian da J2 geni aqvT. l1 es “upatrono” haplojgufia da dominanturad arsad ar aris gavrcelebuli. imerulsa da megrulSi cotaa, xolo cota meti Segvxvda lazebSi. am haplojgufs bolomde gamovikvlevT, radganac mas miekuTvneba Ciqovanebis gvari. istoriografiaSi am gvaris warmomavlobaze urTierTgamomricxavi cnobebia. qarTveli mefeebi gamoCenil mxedarTmTavrebs Cuqnidnen wodebasac, miwebsac... cxadia, isini droTa ganmavlobaSi qarTveli eris nawili xdebodnen da qarTuli saxelmwifos organuli mkvidrebi. ase iyo maSinac, roca aq Camodiodnen da saxldebodnen ucxo tomis, magram saqarTvelosTvis Tavdadebuli moRvaweni da maSinac, roca Cvenebi midiodnen sxvagan. magaliTisTvis moviyvan: mamikonianebi iyvnen Wanebi da Semdgom gaxdnen somexi mTavrebi. aseve Zveli orbelianebi, rodesac isini giorgi III-m gaaZeva, gadavidnen somxeTSi da darCnen iq. es gvarebi axla absoluturad somxuri gvarebia, Tumca maTi qromosomis analizi sxva suraTs aCvenebs. aseve arian saqarTveloSi somxuri, qurTuli da sxva warmoSobis gvarebi, romlebic saukuneebis win gaqarTveldnen da didi damsaxurebebic miuZRviT Cveni samSoblos winaSe. amitom, kidev erTxel gavmeordebi da vityvi, rom eTnogenetikuri kvlevebi _ es ar aris erovnebis damdgeni analizebi, rogorc es zogierTs mcdarad hgonia. es aris istoriografiuli da sxva humanitaruli mecnierebebis kvlevebis damxmare interdisci plinaruli mecnierebis axali mimarTuleba. “m.k.”: ambobT, rom Turquli da monRoluri genebi TiTqmis ar moiZebna. yivCaRebis geni Tu aRmoaCineT? g.a.: yivCaRuri Zalian gamokveTili Turqul-monRoloiduri haplojgufi unda yofiliyo da Zalian gvainteresebda, magram ver vi poveT. SeiZleba Semdeg kvlevebSi aRmoCndes. skviTebi da kimerilebis Temas rac Seexeba, am tomebma aq mxolod gadaiares da mcire aziaSi SeiWrnen. amitomac maT genebs arcerTi istorikosi isedac ar varaudobda. “m.k.”: bagrationTa kvleva Tu CaatareT? g.a.: qarTveli mefeebis namarxis kvleva gvinda, magram ver movi poveT. rac Seexeba cocxal bagrationebs, Cven ar vexebiT, radgan es politizebuli procesia da nebismieri informacia politikuri msjelobis sagani gaxdeba. amitomac interesi ar gvaqvs. “m.k.”: Tqven saubrobdiT, rom namarxebzec apirebdiT kvlevas da ori nimuSi gagzavnili iyo. ra Sedegi daido? g.a.: gagzavnili gvqonda, magram Zalian Zveli da gamofituli Zvali aRmoCnda, amitomac dnm ver gamoiyo. axla gvinda namarxi Zvlebi xelaxla moviZioT, avstriis Sesabamis laboratoriebTan xelSekruleba gvaqvs da Cvenc aqac vagrZelebT kvleva-Ziebas. “m.k.”: dRevandeli erebidan yvelaze axlos qarTvelebTan romeli eTnosi dgas? g.a.: CvensaviT urartus da xeTebis civilizaciis memkvidreebi arian qurTebi, magram qurTebis mniSvnelovan nawilSi SeiniSneba indoevropuli R1a haplojgufi, magram J2-iT gvenaTesavebian. winare preistoriuli rasidan SemorCnen aseve ebraelebi da arabebi. Tumca, urartul-qaldeuri kultura mxolod qarTvel ers aqvs SenarCunebuli, raSic samxmian simReras da metyvelebas, qarTvelur enebs vgulisxmob. magaliTad, paradoqsulia, rom qurTuli ena indoevropulia, Cans, rom ena gvian Seicvales, amitomac miaCndaT isini indoevropelebad. “m.k.”: enaTmecnierebi am kvlevebs akritikeben. amboben imasac, rom eTnogenetikis analizi enaTmecnierebasTan kavSirSi ar aris. Tqven Tu gqoniaT maTTan diskusia da ras etyodiT maT? g.a.: genetikurad Tu axlos xar, es ar niSnavs, rom eniTac axlos unda iyo da amis damadasturebelia is, rom qurTebi enobrivad indoevropul jgufSi arian. rac Seexeba ebraulisa da arabuli enebis qarTvelurTan siaxloves, niko mari amtkicebda, rom qarTveluri ena semituris monaTesavea, uamravi msgavsi sityvebi aqvs moyvanili da is amis gamo mkacrad gaakritikes. komunisturma ideologiam istoria Tavidan gadawera, magram es eTnogenetikuri kvleva niko maris hi potezas amarTlebs. enaTmecnierebma Cemi is mosazreba gaakritikes, romelsac Cveni kvlevis yvelaze did miRwevad vafaseb. sanam es kvleva ar arsebobda, enaTmecnieruli daskvnis safuZvelze iurists da politikoss SeeZlo gaekeTebina daskvna _ Tu svanuri sxva enaa, svanebi sxva eTnosia. kvlevebma daamtkices, rom Cven erTi eri varT da 4 enaze vsaubrobT. es unikaluria, ise, rogorc qarTuli samxmiani simRera. enaTmecnierebma es gaakritikes. amdenad, enaze diskusiam azri dakarga da imis adgili aRar darCa, rom qarTveluri enebi _ megruli, svanuri lazuri da qarTuli saqarTvelos diferenciaciisaTvis iyos gamoyenebuli. “m.k.”: afxazebTan da osebTan ra genetikuri suraTi iqmneba? g.a.: afxazebi 40% megruli warmoSobisaa da 60% Cerqezi-adiReebi arian, romlebic yvelaze axlos svanurTan dganan. osebTan, romlebic eniT indoevropuli ojaxidanaa, eTnogenetikurad alanebis haplojgufi Zalian cotaa. samxreT osebis didi nawilic svanuri haplojgufis matarebeli xalxia, Tumca, CrdiloeT oseTSi sxva genia da is ufro rusul populaciasTan aris axlos. “m.k.”: da bolos, Cveni mezobeli erebis eTnogenetikuri kvlevis Sedegi rogoria? g.a.: somxebi, berZnebi da iranelebi erTi indoevropuli jgufia. somxeTSi darCa mcire jgufi qaldevelebisa da urartuelebisa, romlebic gasomxdnen da es kvali maT genofondSi naTlad Cans. Zveli albanelebis genoti pi fiqsirdeba Cvens mezobel azerbaijanelebSi. TurqeTSi sakuTari Suaaziuri genoti pi dRes mxolod 15 procents Seadgens da igi adgilobrivi anatoliuri mosaxleobis genetikur memkvidred gvevlineba. didia maTSi aseve qarTuli genofondis wili. bevri qarTveli vaxtang VI waiyvana ruseTSi, dRes maTi STamomavlebi “qarTuli” qromosomebiT rusi eris sisxlxorcieli nawilia. erovnebis ganmsazRvreli analizi ar arsebobs da saerTodac ama Tu im erisadmi kuTvnileba Sinagani, msoflmxedvelobiTi momentia da ara biologiuri faqtori. amis naTeli magaliTia SuSaniki, abo Tbileli, evstaTi mcxeTeli, romelTac didi qarTuli saqme gaakeTes. rostom xani ki, geniT bagrationi, didi luarsab I-is SviliSvilia, romelic qarTvelTa mTavar gadamgvareblad mogvevlina. eka basilaia, gaz. “rezonansi” mTeli kvira “, 2013 wlis 25 noemberi ilori 17-24 dekemberi 2013 kaci _ etaloni (rogori unda iyos sajaro moxele) `vinc moixada am soflis vali is mkvdaric cocxlobs, ar aris mkvdari~. a. wereTeli advili ar aris isaubro iseT pirovnebaze, romlis saxelTanac dakavSirebulia me-20 saukunis qarTuli samarTalwarmoebis ganviTarebis istoria romlis uSualo xelmZRvanelobiT xdeboda umravi kanonis da normatiuli aqtebis srulyofa, _ im drois moTxovnilebis Sesabamisad. man mTeli Tavisi energia da Zala marTlmsajulebis ganviTarebis saqmes moaxmara. aseTi iyo bat. griSa biwaZe, respublikis damsaxurebuli iuristi, mravali saxelmwifo jildos mflobeli _ romelic dauRalavad muSaobda da arasdros miiswrafoda muSaobaSi moCvenebiTi warmatebebis STabeWdilebis Sesaqmnelad. mis xelSi kanoni zeimobda. xSirad uTqvams `SiSveli rCeba kanoni, Tu misi gamtarebeli da Semsrulebeli sustad flobs profesias da moralurad sustia~. am SegnebiT gaiara man cxovrebis gza da samoRvaweo asparezze ukusvla arasdros ganucdia. bat. g. biwaZe daibada WiaTuris raionSi sofel cxrukveTSi. SromiTi saqmianoba daiwyo WiaTuris maRaroebSi. saSualo ganaTlebis miRebis Semdeg swavlas agrZelebs Tbilisis sabWoTa aRmSeneblobis samarTlis institutSi. institutis damTavrebis Semdeg samuSaod rCeba amave institutis _ mdivnad. ramdenime Tvis Semdeg muSaobas agrZelebs saxelmwifo universitetis iuridiuli fakultetis dekanis moadgiled. Semdeg awinaureben da niSnaven sakavSiro dauswrebeli iuridiuli institutis; _ jer direqtoris moadgiled, saswavlo nawilis xaziT, xolo Semdeg _ direqtorad. yvela Tanamdebobaze bat. griSam gamoavlina udidesi niWi da unari samarTalmcodneobis ganviTarebis saqmeSi da Sedegmac ar daayovna, 1941 wlidan bat. griSa samuSaod gadayavT saq. respublikis prokuraturaSi, _ sasamarTloebSi samoqalaqo saqmeTa ganxilvis zedamxdvelobis ganyofilebis prokurorad, xolo ramdenime Tvis Semdeg niSnaven amave ganyofilebis ufrosad. garkveuli samuSaoebis warmatebiT Catarebis Semdeg gadayavT miliciis organoebis zedamxedvelobis ganyofilebis ufrosad, xolo erTi wlis muSaobis Semdeg bat. griSa respublikis prokuraturis sagamomZieblo ganyofilebis ufrosi xdeba. bat. griSa pirovnulad lmobieri iyo magram principuli. udanaSaulod ar dagsjida magram danaSauls ar gapatiebda. mxedvelobidan ar gamoparvia imdroindel xelmZRvanelobas batoni griSas niWi, unari da saqmis didi siyvaruli. mas awinaureben aWaris avtonomiuri olqis prokurorad. oTxi wlis muSaobis Semdeg gadmohyavT axlad Seqmnil Tbilisis olqis prokuro- rad. olqis gauqmebis Semdeg niSnaven q. Tbilisis prokurorad. samsaxurebrivi irarqiis kibem kidev erTi cvlileba ganicada da batoni griSa 1953w. iniSneba respublikis prokuroris pirvel moadgiled. (romel Tanamdebobazec 21 weli imuSava). am droisaTvis mas qonda uzarmazari gamocdileba, rasac emateboda bunebrivi niWi da dauRalavi Sromis unari. profesionalizmis maRalma donem mas udidesi Zala mianiWa da samoqalaqo samarTlis (rac yvelaze rTulia) ubadlo mcodned Camoyalibda. mas Tavis muSaobis stili hqonda, _ sabraldebulo daskvnas xels manam ar moawerda sanam saqmes Zirfesvianad ar gadaxedavda. mis kabinetSi roca ar unda Sesuliyavi magidaze saqaRaldeebis gora ewyo. dasvenebis dReebSic kabinetSi ijda da muSaobda. samuSao dRis damTavrebis Semdeg saqmeebis garkveul raodenobas iRliaSi amoidebda da ise brundeboda ojaxSi. darCenil Ramis saaTebsac saqmeebis Seswavlas uTmobda. bevrs Sromobda, TanamSromlebidanac amasve moiTxovda. Secdomis patieba icoda, magram tyuils, moCvenebiT TvalTmaqcobas ver itanda. Tamamad SemiZlia vTqva, rom saqarTvelos iuridiul sazogadoebaSi cota Tu moiZebneboda iseTi pirovneba romelic samoqalaqo samarTals ise flobda rogorc bat. griSa. igi zedmiwevniT flobda organizaciis marTvis Teorias, rac xelmZRvanelisaTvis Zvirfasi samkaulia. uamravi megobrebi yavda, yvela Zalian uyvarda da aseve Zalian uyvarda megobrebs. am striqonebis avtors didi bedniereba xvda wilad monawile vyofiliyavi im didi Sexvedrebis sadac vismendi isidore doliZis, Salva nucubiZis, viqtor CxikvaZis da sxvaTa Sefasebebs bat. griSas pirovnebis Sesaxeb. miuxedavad didi tragediisa romelic mis ojaxs daatyda Tavs, is mainc aqtiurad ganagrZobda moRvaweobas: _ icavda adamianis uflebebs da Tavisuflebas. marTlmsajulebis sworad marTvam baton griSas didi aRiareba moutana. sazogadoebaSi aseTi terminic arsebobda “respublikis prokuraturaSi bat. griSa biwaZesTan Tu moxvdebi (kviraSi orjer qonda miReba) aucileblad samarTals i povni”. miuxedavad aseTi didi avtoritetisa da sazogadoebis siyvarulisa, im periodis avadsaxsenebelma partiulma funqcionerma eduard SevardnaZem sruliad umizezod gaanTavisufla Tanamdebobidan. saqme SemdegSi iyo: _ SevardnaZem, moindoma “cxvariWamias” agarakebis dangreva. bat. griSam am vandalur gadawyvetilebas mxari ar dauWira da ganacxada biuros sxdomaze: _ maT, vinc flobs agarakebs, yvela dokumenti wesrigSi aqvT, kotejebis CamorTmeva da dangreva danaSaulis tolfasia. am gancxadebis Semdeg SevardnaZe pasuxobs; _ Tqven, amxanago grigol, moxucdiT. batoni griSa pasuxobs: _ movxucdi, magram joxiT ar davdivar! am ambis Semdeg akademiis prezidentma bat. ilia vekuam moxvia xeli da waiyvana akademiaSi iuridiuli ganyofilebis xelmZRvanelad. mogvianebiT, saqarTveloSi dabrunebuli “gademokratebuli” SevardnaZe ityvis: “cxvariWamias” CamorTmeva Secdoma iyo”. sainteresoa rodis iyo marTali SevardnaZe – roca angrevda “cxvariWamias”, Tu roca “moinania”! – vfiqrob arcerTxel. SevardnaZes monanieba ar uyvarda, is boRmiT gaJRenTili funqcioneri iyo da aseTad darCa kidec. bat. griSa biwaZis ganTavisuflebis Semdeg respublikis prokuroris moadgiled dainiSna qalaq Tbilisis prokurori bat. TalakvaZe. TalakvaZem ramdenime Tve gauZlo SevardnaZis aRviraxsnil davalebebs. Semdeg ki datova prokuraturac da saqarTveloc. muSaoba gaagrZela be- lorusiis prokuraturaSi. ase yovelgvari zRvargadasuli qmedebebiT anadgurebda saqarTveloSi Rirseul kadrebs eduard moRalate, romelmac afxazeTi da samaCablo feSqaSad miarTva separatistebs da saqarTvelo xelSi Caugdo 25 wels gadacilebul uzaro axalgazrdobas _ saakaSvilis meTaurobiT, romelTac 9 weliwadi Zarcves qveyana da misi mosaxleoba. batoni griSas xelSi uamrav sisxlis samarTlis Tu samoqalaqo davebis saqmes gauvlia. mkiTxvelTaTvis moviyvan oriod magaliTs. yvelasTvis cnobilia duru xurcilavas “sagmiro” saqmeebi. pirveli “danaSaulisaTvis” romelic man Caidina, sasamarTlom patimroba Seufarda. sakasacio sasamarTlom ganaCeni ZalaSi datova. zewesiT gansaxilvelad gancxadeba Sevida respublikis prokuraturaSi. vinaidan im periodSi duru xurcilava mcirewlovani iyo, gancxadeba gansaxilvelad bat. griSa biwaZesTan moxvda. man piradad Seiswavla saqme, aRmoaCina darRvevebi da protestiT Sevida umaRlesi sasamarTlos prezidiumSi. protesti dakmayofilda, duru xurcilava gaaTavisufles patimrobidan. am striqonebis avtori aseT situacias Seeswro bat. griSas kabinetSi. miRebis dRe hqonda, karebi iReba, xelebgaSlili Suaxnis kaci tiriliT Semodis. batoni griSa bevrs ecada magram misgan veraferi ver gaigo. daadgina mis sakasacio procesze romeli prokurori gamodioda da gamoiZaxa. prokurorma daiwyo ganmarteba; _ vakeSi moxda Cxubi, ixmares iaraRi da gadaagdes, gadagdebuli iaraRi i pova saxelmwifo universitetis me-3 kursis studentma, Seinaxa erTi Tve da Semdeg Caabara milicias. studenti daiWires, gaasamarTles da miusajes patimroba, imis gulisaTvis, rom studentma daarRvia napovni iaraRis Cabarebis wesi. batoni griSa ekiTxeba prokurors: braldebulma Tu ixmara aRniSnuli iaraRi? – ar uxmaria, _ iyo prokuroris pasuxi. _ Tqven organos muSakebma ar iciT iaraRis Cabarebis wesi, amitomac agzavniT me-3 kursis students cixeSi da samudamod RupavT! iqidan dagvibrundeba qurdi da yaCaRi. saswrafod moamzadeT protesti da momitaneT, xval umaRlesi sasamarTlos prezidiumis sxdomaze Seval protestiT! Semdeg moubrunda Tvalcremlian mSobels da uTxra: wabrZandiT, Tqveni Svili ramdenime dReSi dagibrundebaT. gaxarebuli kaci lamis fexebSi Cauvarda, aRar icoda rogor gamoexata pativiscema batoni griSas mimarT, rac misma samarTlianma gadawyvetilebam arguna. aseTi SemTxvevebi mis cxovrebaSi uamravi iyo. Tavis cxovrebis wesic kanonze qonda agebuli. batoni griSa gvaris da soflis saamayo Svili iyo da kacurkacobis etalons warmoadgenda. igi mouzomel frazebs arasdros ar ambobda, moufiqrebel nabijs arasdros ar gadadgamda. aseTi gaxldaT kaci-etaloni grigol (griSa) biwaZe. leonti biwaZe’ inJiner-ekonomisti 5 poeziis kuTxe ori saTrevela “nacmacuna” telearx “rusTavi-2”-is gadacema„ P.S“is 8 dekembris siuJetebTan dakavSirebiT gaJRerda nacnobi xelwera, sadac liyiani gia nodia ar moerida qarTuli eklesiis saWeTmpyrobelis, uwmindesisa da unetaresis augad moxseniebas _ mamuli nakuw-nakuw gagviyides, ena wagvibilwes, axla qveynis mesame ZiriTadi boZis – dedaeklesiis waqcevasac cdiloben skameb da erovnebadakarguli „nacionalebi“. roca axsenebs uwmidess „P.S“–is uwminduroba da wamoiwyebs nodia eklesiaze bodials, Tumca didebas uwindels ver daZlevs uwignuroba, magram saxumro rodia,– radgan nacnobi kodia! m e n o r a samarcxvinod damTavrda mavanTa mcdeloba, raTa xeli SeeSala saqarTvelos prezidentisaTvis, rom menoraze aenTo xanukas pirveli sanTeli xan win daxtodnen, xan ukan, rom CaeSalaT xanuka, magram maT rodi emona ebraeli an qarTveli, Cvens megobrobas mzakvrulad xels veRaravin aukravs, radgan anTia menora Tavisi cxrave sanTeliT! aleqsandre Sengelia afxazeTo, Cemi gulis tkivili xar! afxazeTo, Cemi gulis nawili xar, oc weliwads uSenobiT gauvlia, qarTveli da afxazi rom erTad ar dgas, damerwmune, ukve danaSaulia! aba, rogor ar miyvardes Cemi riwa, mTebis ZirSi molivlive wyali lurjad, dagaficeb saqarTvelos ZirZvel miwas, mterTa mraval darbevas rom gadaurCa. biWvinTa xom afxazeTis mSvenebaa, umisobas ver vitan da cremli momdis, mTeli mxaris firuzi da almasia, hoda, rogor ar miyvardes es walkoti. afxazeTo, Seni naxvis survili mklavs, survili mklavs, ise rogorc mwyurvals – wyali, rogorc yvela danarCeni, ise miyvars Tvalwarmtaci gulrifSi da Cemi gali. sanukvaro, Cagexuto minda magrad, ver vaxerxeb amas, hoda guli mwydeba, nostalgia Semomawva, Cemo gagrav, Seni naxva ise Zlier menatreba. afxazeTo, Cemi gulis tkivili xar, dakodil guls gankurneba guliT unda, RmerTo Cemo, saxiero damibrune oCamCire, soxumi da gudauTa! uSangi zanTaraSvili jalaRonia-jalaRaniebis gvaris dalocva 2014 wlis 25 maiss saqarTvelos kaTalikos patriarqi ilia II dalocavs jalaRonia-jalaRaniebis gvars. amisTvis aucilebelia sagvareulo xatis erToblivad dawera (daxatva), risTvisac “liberTi bankSi” gaxsnilia angariSi. mfo 220101480 ang. #GE44LB0711101664171640 ( roland jalaRanias saxelze). mniSvnelovania, yvela jalaRoniajalaRaniam miiRos monawileoba am sasikeTo saqmeSi da SesaZleblobis farglebSi CaricxoT nebismieri Tanxa. detalebis dasazusteblad SegiZliaT darekoT nomerze: 599-57-33-22, 597-34-43-70 _ roland jalaRania). ilori kolxeTi _ kacobriobis civilizaciis saTave 6 17-24 dekemberi dasawyisi “ilori” #171-248 `kompromat ru~-s mizania saqarTvelos kuTxeebs Soris SuRlis gaRviveba da imasac miuTiTebs, rom geopolitikis fuZemdebeli germaneli fridrix ratceli (gardaicvala 1905 wels) megrelebs qarTvelebisagan mkveTrad gamoyofs, Tumca miuTiTebs maT naTesaobazeo. aseve, cnobili sabWoTa mecnieri aleqsandre grebi werda, rom qarTvelebi megrelebs Cagraven da uZvelesi xalxi megrelebisaTvis damwerloba aucileblad miaCnda. a. grebim Tavis wignSi – megrul gramatikas, megruli damwerlobis safuZvlad rusuli grafika SearCia. (ix. Teimuraz gvancelaZis saubari gia oqrobagel-xevelTan. `afxazuri ena didwilad qarTulma damwerlobam gadaarCina, rusulma damwerlobam ki afxazuri ena Zlier daazarala~ (gaz. `jorjian Taimsi~, 2005, 11-18 agvisto, #031). 1936 wels mTel sabWoTa kavSirSi daiwyo xalxTa damwerlobis gadayvana rusul grafikaze, maT Soris mravalricxovani xalxebisa – yazaxuri, uzbekuri, azerbaijanuli da sxvaTa. ruseTis SemadgenlobaSi myofi Crd. oseTis damwerloba gadaiyvanes rusul grafikaze, xolo saqarTvelos SemadgenlobaSi myofi e.w. samxreT oseTisa da afxazuri damwerloba qarTul grafikaze. 1862 wlidan afxazeTSi SemoiRes rusi enaTmecnieris, general p. uslaris mier SemuSavebuli rusuli damwerloba, (grafika), 1926 wlidan SemoRebuli iqna laTinuri anbanis safuZvelze Sedgenili, xolo 1928 wlidan unificirebuli laTinuri anbani. 1926 wlamde arsebobda rusuli damwerloba, xolo 1938-1954 wlebSi afxazuri ena qarTul enaze iyo gadasuli. 1937 wels afxazeTis kvleviT institutSi q. soxumSi Catarda afxazuri damwerlobis qarTul grafikaze gadayvanis sakiTxTan dakavSirebiT TaTbiri, romelsac eswreboda enaTmecnieri aleqsandre grebi. 1954 wlidan aRdgenili iqna 1926 wlamde arsebuli damwerloba, grafika (ix. Teimuraz gvancelaZis miTiTebuli naSromi). garda rusuli `kompromat-ru~, germaneli f. ratceli, rusi p. uslari, sabWoTa mecnier saxarovi, mwerali solJenicini, elene boneri, a. epifancevi, a. grebi, aramed sxva ucxoeli mecnieri, gansakuTrebiT rusebi, zogierTi qarTveli mecnieric, amtkicebs, megrelebi qarTvelebi ar arian, rom megrelebi sxva eTnosis, sxva erovnebis xalxiao (ix. nino xaCiZis saubari rus istorikosTan da politologTan a. epifancevTan `ratom iTxovs ruseTi bibliis megrulad Targmnas da ratom aris rusuli saxelmwifos mTavari samizne qarTlisa da qarTvelebis ganadgureba~, Jurn. `Tbiliselebi~, 2010, #13. gv. 6-7.). ucxoelebi (gansakuTrebiT _ mecnierebi), amas ase xsnian: qarTli, hereTi, kaxeTi gamonaklisis garda TiTqmis mudam dapyrobili hqondaT Turq-seljukebs, arabebs, sparselebs, TaTar-monRolebs da sxva dampyroblebs, riTac aRmosavleT saqarTvelos mosaxleoba `ganqarTvelda~. amas isic emateba, rom saqarTveloSi Camoesaxla 40 aTasi yivCaRi _ daaxloebiT 200-210 aTasi suli, romlebic qarTvelebSi 2013 `aiTqvifnen~. miuTiTeben, rom aRmosavleT saqarTvelos mosaxleoba viTom genetikurad `gadagvarda~, `gadajiSda~. garda amisa, amerikis mecnier-genetikosebma daadastures, rom genetikuri kodi aTaseuli wlebis ganmavlobaSi ar icvleba. amerikel mecnierTa aRmoCenebi genetikuri memkvidreobis Sesaxeb, gaiziares msoflio mecnierebma. amiT rusi mecnierebi, amtkiceben, rom aRmosavleT saqarTvelos qarTveli xalxi `SeTqvefilia~, `ganqarTvelebulia~. amis sapirispirod, megrel-qarTveli xalxebi arasdros daupyria sxva xalxebs, megrelebi ar qorwindebodnen sxva xalxis, tomis adamianebze. amitom megrelebi arian `sufTa~, `wminda~ rasis xalxebi, romelic `exarbebaT aRmosavleT mezoblebs~. aseTive wminda sisxlis xalxad miaCndaT gurulebi, imerlebi, afxazeTeli qarTlelebi, aWarlebi, leCxumelebi, raWvelebi, svanebi _ yofili megrelebi da megrul teritoriaze mcxovrebni. megrelTa `wminda~ rasis Teoriis `propagandas~ didi xania ewevian ucxoeli mecnierebi, riTac cdilobdnen da cdiloben gaTiSon saqarTvelo, erTi kuTxe daupirispiron meore kuTxes da a. S. amiT ara marto samegrelos ebrZvian, aramed mTel saqarTvelos da zogjer `warmatebasac~ aRwevda _ qarTvelebs gvi pirispireben erTmaneTs. sabednierod megrel-qarTvelebi, arc mecnieri da arc sazogado da politikuri moRvawe, ar wamogebia aseT propagandas, amis magaliTs veravin naxavs: yovelTvis da yovel dros megrelebi saqarTvelos erTianobis _ mTlianobisTvis brZolis avangardSi, pirvel xazze iyvnen da arian. Cven zemoT laparaki gvaqvs, Tu rogor ebrZodnen da ebrZvian Zvel kolxeTs da Tanamedrove samegrelos zogierTi qarTveli mecnieri da politikuri Tu sazogado moRvawe, Cven CamoTvlili gvaqvs zogierTis gvari da saxeli. saqarTvelos yovelTvis hyavda da hyavs gamoCenili mecnierebi, romlebsac arasdros uRalatiaT mecnieruli sindisisaTvis, maRla idgnen mikerZoebulobisa da kuTxurobisagan: dimitri baqraZe, ivane javaxiSvili, eqvTime TayaiSvili, pavle ingoroyva, sergi makalaTia, sergi JRenti, simon yauxCiSvili, TinaTin yauxCiSvili, aleqsandre cagareli, sergi jiqia da mravali sxva. TavianTi obieqturobiT da samarTlianobiT qarTveli mkiTxvelis pativiscema da siyvaruli daimsaxures saxelovanma mecnierebma – malxaz abduSeliSvilma, Tamaz gamyreliZem, geronti gasvianma, grigol giorgaZem, vaxtang goilaZem, rismag gordezianma, mamanti ZaZamiam, oTar lorTqifaniZem, oTar miqiaSvilma, roin metrevelma, Teimuraz miqelaZem, daviT musxeliSvilma, zurab ratianma, zurab sarjvelaZem, akaki uruSaZem, oTar qajaiam, gizo WeliZem, nana xazaraZem da bevrma sxvam (yvelas CamoTvla SeuZlebelia, risTvisac bodiSs vixdi). gvinda aRvniSnoT, rom prof. gizo WeliZis naSromebi (uzado qarTuliT dawerili wignebi, saJurnalo da sagazeTo statiebi, bevri dialogis saxiT aris dawerili) xelmisawvdomi da gasagebia yvela fenis mkiTxvelisaTvis, wers: `svanuri, megruli da lazuri metyveleba fuZe qarTulTan mimarTebiT, sxva `enebi~ an kidev `moZme enebi~ ki ar arian, aramed isini warmoadgenen Sinaarsobriv, Sinaenobriv odenobebs, dRes ukve TavianTi kuTxuri ganfenilobiT da salaparako praqtikiT, agreTve, kuTxis zepiri sityvieri SemoqmedebiT~ da agrZelebs: `ase rom sulac araa mizanSewonili `qarTulis~, `svanuris~, `megrulis~, sxvadasxva an `moZme enebad~ miCneva. prof. g. WeliZe, rogorc iTqva, adre, 2000 wels, werda: aietis dros da ufro adrec, kolxebs hqondaT sakuTari – kolxuri ena da am enaze Seqmnili damwerloba... SeiZleba davaskvnaT, rom 3000 wlis iqiT arsebobda saqarTvelos dasavleT nawili – kolxeTi, ro- melsac hqonda saxelmwifo, hyavda mefe, kolxuri eniT imarTeboda qveyana da yvelaze mniSvnelovani _ am enaze arsebobda damwerloba. xolo 2005 wels g. WeliZe wers, rom megruli ena warmoadgens `Sinaenobriv odenobas~. aq cota raRac gaugebaria – nuTu, qarTvelologTa IX konferenciam da misma memorandumma (konferenciaze damswre 200-mde adamianidan, mxolod ocdaaTamde pirovnebam moawera xeli) moaxdina gavlena, rogor ganicada g. WeliZem aseTi cvlileba, ra moxda, ase ram Secvala? SexedulebaTa aseTi cvlileba dasabuTebas moiTxovs, magram g. WeliZes es ar moundomebia, radgan usworo Tvalsazrisis, debulebis damtkiceba SeuZlebelia. netav vis??? friad sawuxaria! ar SeiZleba ar gavixsenoT gamoCenili poetis vaJa egriselis leqsi: aietis zRaprul kolxeTs, mtrobisa da siZulvilis – gveleSapi miswolia: maT ician: iq iwyeba, saqarTvelos istoria. SeiZleboda es leqsi aq ar mogvetana, prof. gizo WeliZeze saubris Semdeg, magram vfiqrob, mniSvneloba ara aqvs am leqss sad movitanT, radgan is zustad gamoxatavs zogierT im adamianis Sexedulebas, romlebic ase gamwarebiT ebrZvian Zvel kolxeTs da Tanamedrove samegrelos, mis istorias, mis enas, mis warsuls da momavals. swored is ar undaT, rom saqarTvelos istoria kolxeTiT-samegreloTi iwyeba, magram am utyuar istoriul faqts veraferi waSlis, ara marto saqarTvelos istoria iwyeba kolxeTiT, aramed msoflio istoriac, rom kolxeTi kacobriobis ganviTarebis sawyisia, kacobriobis civilizaciis fuZe da akvania (aseTi daskvnebi, faqtobrivad, gamomdinareobs Zveli berZeni-romaeli-bizantieli swavlulebis, qarTvel mecnier-mkvlevarebis – m. abduSeliSvilis, n. berZeniSvilis, T. gamyreliZis, geronti gasvianis, g. giorgaZis, v. go i la Zis, r. gor de zi a nis, e. TayaiSvilis, p. ingoroyvas, s. kakabaZis, n.kvaSilavas, g. kvaSilavas, a. kilasonias, i.kvekveskiris, r. metrevelis, b. sarTanias, g. sofas, s. JRentis, z. ratianis, ak. uruSaZis, n. fofxaZis, z. qafianiZis, s. yauxCiSvilis, T. yauxCiSvilis, a. Sonias, a. cagarelis, g. ciciSvilis i. javaxiSvilis da sxvaTa mravalTa Sromebidan, magram qarTvel mecnierTa erT nawils daJinebiT ar surT aRiaron kolxTa – kolxeTis pirveloba). saqarTvelos uSiSroebis organoebis yofili xelmZRvaneli, friad ganaTlebuli, wignieri generali, kargi adamiani, Tengiz epitaSvili wers: `rodesac disertacias vicavdi uSiSroebis erT-erT daxurul obieqtze, sadac masalebs vecnobodi, saqarTvelos istoriasac gadavavle Tvali, WeSmarit istorias, romelic ara Tu xalxSi, umaRles eSelonebSic ki bevrma ar icis – undaT megrelebs, imerlebs, raWvelebs Tu ar undaT, Cveni winaprebi megrelebi da svanebi arian. es yvelam unda icodes. Cveni fesvebi iqidan modis, qarTlis saxelmwifoebrioba iqidan daiwyo. Cven ki am kuTxis ganadgureba movindomeT, rasac aravin gvapatiebs. es iyo danaSauli sakuTari erisa da istoriis winaSe. (gaz. `asavaldasavali~, 1998, 2-8 marti, #10.) amJamad dedamiwaze, ramdenime aTas enas iTvlian, magram uTuod, aravin icis ramdeni enaa gadaSenebuli, ramdeni mkvdar enaTa ricxvSi gadasulia. rogorc aRiniSna, qarTvelologTa IX simpoziumSi monawile memorandumSi xelismomwerTa erTi jgufi igive beds umzadebs kolxur, igive zanur-megrulWanur (giorgi ciciSvili, `mafalu~ megruli avtonomistur-separatistuli iniciativa ki ara, aramed samegrelos monapovariT qarTuli erovnuli kulturis gamdidrebis mcdeloba iyo, Tb., 2007, gv. 9.) da svanur enebs. rogor egueba amas qarTuli inteligencia? nuTu warsuls ar Cabarda is dro, rodesac mravali aTeuli wlis ganmavlobaSi lanZRavdnen da aginebdnen samegrelos, amaxinjebdnen mis warsuls, istorias, awmyosa da momavals, xolo 1992 wlis dasawyisidan 2003 wlis TiTqmis bolomde, ramodenimejer aaoxres samegrelo, aawiokes mosaxleoba, mravali udanaSaulo adamiani daxoces, saxlebi gadawves, TviTmfrinavidan dabombes. gavixsenoT XX saukunis 20-ian wlebSi samegreloSi Seqmnili mdgomareoba. profesori giorgi ciciSvili naSromSi `mafalu~ miuTiTebs, rom `mafalu~ megrul-avtonomistur separatistuli iniciativa ki ara, aramed samegrelos monapovariT qarTuli erovnuli kulturis gamdidrebis mcdeloba iyo~, wers: `wignSi dokumentebisa da misi avtoriseuli komentarebis safuZvelze gaSuqebulia `mafalu~-s da misi damaarseblebis stefane gaguasa da mixeil kankavas mizandasaxulobaTa Sesaxeb~, rom am arapartiuli, arapolitikuri jgufis winaaRmdeg araswori, uprinci po brZola warmoebda, rom `am brZolaSi mTavari is iyo, rom es ukanasknelebi (mafaluelebi) ufro axlos idgnen xalxTa interesebTan. aq mTavari is aris, rom mowinaaRmdegeebi i. Jvanias yalbad uvrcelebdnen Worebs, uyenebdnen megruli nacionalizmis meTauris braldebas. amiT ki ise gamohyavdaT, TiTqos marTla arsebobda megruli nacionalizmi da antiqarTuli separatistuli tendenciebi da procesebi~. magram, samwuxarod, `dRemde SemogvrCa `mafaluelobis~ qveS im dros partiis liderebis mier `sityvis xerxad~ moazrebuli gamoyenebuli `erovnuli saSiSroebis~ yalbi gageba. igi megruli antiqarTuli saSiSroebis imitacias yovel konkretul periodSi iwvevda. (megrelebi da lazebi mravali saukunis ganmavlobaSi gancalkevebuli arian erTmaneTisagan da megrul lazurs Soris gansxvaveba TadaTanobiT izrdeba, miT umetes lazurSi, mravladaa Sesuli da kidev Sedis Turquli sityvebi. miuxedavad laz-megrelebis mniSvnelovani RonisZiebebisa, TurqeTis xelisufleba yvelafers akeTebs (akeTebda saukuneebis ganmavlobaSi) rom amoSalos laz-megrelTa nakvalevi. es ver gaakeTa saukuneebi da albaT verasodes ver gaakeTebs. am saqmeSi mniSvnelovani rolis Sesruleba SeuZlia saqarTvelos. `mafalus~-asTvis separatistuli ganwyobilebis gavrcelebis sxva mizezebTan erTad prof. giorgi ciciSvils miaCnia isic, rom `sadReisod ar moi poveba arc erTi seriozuli naSromi, romelSic obieqturad Suqdeba `mafalus~, isak Jvaniasa da saerTod `megruli sakiTxis~ istoria. swored amitom xdeba `mafalus~ da `megruli sakiTxis~ yalbi istoriis Taviseburad gamoyeneba.~ ara marto amJamad, aramed XX saukunis 90-ian wlebSic warmoebda mZime brZola megruli `nacionalizmisa~ da megruli enis winaaRmdeg. erTi amJamindeli magaliTic: politolog ramaz klimiaSvils Tavis zogierT interviuSi (2008 wlis oqtombris damdegs) gazeT `aliaSi~, uniWieres da Rirseul JurnalistTan, gela zedelaSvilTan saubarSi, laparaki aqvs megrul `separatizmze~, risTvisac yalbad iyenebs ucxoeTis presis magaliTebs da dasZens: sakiTxi iumorSi gadavitanoT, Torem megrelebi gazeTs waikiTxaven da ewyinebaTo. r. klimiaSvili msgavsi `informaciiT~ gazeT `jorjian Taimssac~ miwvda da aqac axsena megruli `separatizmi~ da aqac `iyenebs~ ucxouri presis masalebs (ar vici ucxouri presis masalebs aq, aRniSnul gazeTSi yalbad iyenebs Tu ara, radgan r. klimiaSvilis mier aRniSnuli ucxouri gazeTi, ver movi pove). klimenti Selia, profesori, mecnierebis damsaxurebuli moRvawe (gagrZeleba Semdeg nomerSi ilori _ ”ula” megrulad niSnavs “(was)vlas”; rogorc vnaxeT megruli da ZvelqarTuli “u” Caanacvla “v” bgeram; pirvandeli forma rom iyo “ula” da ara “vla” es asaxulia sityvebSi “gardasuli” (gardasula-gardasvla), “warsuli”, “gasuli”; msgavsad amisa germanul enaSi sityva “(s)vla” - germanulad “geen” mTel rig sityvebs awarmoebs, magaliTad: “ausgang”, “forgang”, “naxgang” da a.S. “ula” brunvaSi aris “meurq”-midixar da “meurc”-”urs”-midis, aqedan ki sityvebi “uremi” da “urika”. _ sityva “modi” megrulad aris “morTi”; “rT” fuZe viciT rom urTierTmoqmedebebs awarmoebs qarTvelur enebSi, amdenad cxadi xdeba, rom arqauli formaa “morTi” da ara “modi”. _ qarTul sityva “ki” (Tanxmoba) megrulad aris “qo”, rasac Seesabameba qarTuli “xo”-”ho”; aqedanaa qarTul dialeqtebSi arsebuli forma “qe” (qe vici, anu ki vici). ZvelarTulad “qo”-s Seesabameba “que”; amdenad sityva “ki” Tavidan iqneboda “qi=qo”. sityva “diax” iqneboda “dia”(deda RvTaeba) da “x-xoqo”-s erToba (diaq(o)). “qo” Zirsve ukavSirdeba sityva “qore”-aris da “qofe”-”yofe”-yofila; aqedan sityva yofna. _ qarTuli sityva “ara” nawarmoebia megruli sityvidan “var(a)”-”va”. sityva “araSi” “v” asos dakargvaze migvaniSnebs qarTulive sityva “ver”, “veRar”, aseve sityva “uaris” dasavlur qarTul dialeqtebze arsebuli forma “vari”. Tu “v” asom umetes SemTxvevebSi Caanacvla “u” aso “uaris”-”varis” SemTxvevaSi piriqiT moxda, radgan TavsarTi “v” saTaviso formaa: “vakeTeb, vambob, viqmni”… “u” TavsaTri ki erTis mxriv “umetesobaa” (ufro, udidesi, uZlieresi) da meores mxriv uqonlobas aRniSnavs (ufulo, ugunuri, uWmeli...), amdenad sityva “uari” gamodis “uaro” anu “aras” gareSe myofi da meores mxriv “ufro didi ara”-”uuaresi”-”uvaresi”es ki nonsensia; amdenad marTebuli forma marTlac aris “vari”, magram eseTi formiT ver darCeboda qarTulSi, rabdan saTaviso “v”-m awarmova iseTi sityvebi, rogoricaa “vargisi” da “var” (me var)- megrulad “vore” - megruli “re” niSnavs “aris”-s _ ZvelqarTuli “ars”. TeologiaSi RmerTi “arsia””maarsebeli” da “arsis-Sinaarsis” mimcemi _ egvipturSic maarsebel RvTaebas qvia “re” (igive “ra”); laTinurad mefes ewoda misi saxeli “re”, rac etruskulidanaa. es qarTuli sityva “ars-aris” xelovnurad-dazgurad Seqmnili unda iyos saeklesio lingvisturi reformebisas- “a” TavsarTi “aRmatebaa” ise rogorc “ageba, aRmarTva, afrena, asvla”… “s” bolosarTia, iesve rogorc “gavs”, “mdgomareobs, “Cans”… Ziri gvrCeba “r” -megrulad “rina” _ niSnavs arsebobasyofas; amdenad sityva “aris”-”arsis” Ziria megruli “re”. _ aseve dazgurad Seqmnils gavs sityva “xar” - es “x” uwesrigodaa aq Casmuli da sxva sityvebTan kavSirs da analogs ver poulobs, megrulSi ki aris “req”(xar) rac aseve qarul formebTanac modis SesatyvisobaSi, magaliTad: “Sesdeq, dadeq”… _ amdenad megruli formebi TviT qarTulisTvisac ki gramatikuli TvalsazrisiT ufro gamarTulia, rac agreTve adasturebs imas, rom qarTuli ena gamoeyo megruls. svanuri ena ki aris mTiuluri megrulis da adiRoTurqmenuli enebis nazavi, iseve rogorc wova TuSuri aris mTis qarTulis da naxuris nazavi. svanur enaSi is sityvebi, romlebic megrulSi araa svanurSi Sesulia adiRo-yabardouli enebidan, aseve aris pirdapir qarTulidan Sesuli sityvebic. Tumca aris ramdenime iseTi uZvelesi kolxuri sityvac, romlebic yvelaze ukeT svanurSia daculi. garda amisa svanurSi mTiuluri-gauxeSebuli metyvelebis Tvisebidan gamomdinare bevri megruli sityva ubralod deformirebulia, aseve deformirebulia adiRo-yabardouli sityvebic. amdenad SegviZlia davaskvnad, rom svanuri ena mTiuluri megrulia adiRo-yabardouli minarevebiT. magaliTisTvis moviyvan zogierT svanur-adiRur-yabardoul sityvas: fust-fusd(fSi)=batoni(TaTrulad efendi); fayv-fave=qudi; xedaxeTa=romeli; megem-Cege=xe; le’mesk- 17-24 dekemberi mask(e)=cecxli; xam-xva=Rori; jihraajhra=muxa; mus-u(e)s,asi(aq Ziria “s”)=Tovli; CaJ-(c)a(e)iJ, Si(J)(aq Ziria “C(J)”-S(J)”)=cxeni; Sgvib-mi’Sklu(aq Ziria “Sg”-”Sk”)=rko; Txere-TiRuJ(aq Ziria “Tx”-”TR” TurTmenili “T(a)Riridan”)=mgeli; miSgvi-(mi)siJ=Cemi; fxule-fxua=TiTi; eza-ezi=is; haSdeqv(ha)Sindirxuo=xvliki; li’peSvd-peSiti=gadaRobeba da a.S. svanurs da adiRo-Turqmenul enebs aqvT amasTanave saerTo gramatikuli formebic, rac Semdgom kvlevas saWiroebs. _ es mokle lingvisturi kvlevac ki cxadyofs rom qarTuli ena zanuri enis bazazea warmoqmnili da amdenad ioane-zosimes mier naxsenebi “lazare” ena swored es “zanur-wanaruli” enaa romliTac metyvelebdnen mcxeTaSi “moqcevamde”, Semdgom ki mcxeTa iqca qristianuli-saliteraturo enis anu kartografiuli=qartaluri=qarTuli enis gavrcelebis epicentrad. saeklesio qarTuli enis Casaxvis adgilad ki mimaCnia kabadukia, sadanac iyo “axali 2013 7 samefos mefebs erqvaT “farnabazi”. “far”-Ziridanaa qarTuli samefo saxelebi: “farnavazi”, “farsmani”, “farandati” (marebisa da kolxebis meTauri), “farnake”, “qsefarnugi”, “farnajomi”, “farsadani” da “fartazi” - daboloveba “azi” didis-aRmatebulis da warCinebulis aRmniSvnelia, romelic SemorCenilia qarTul sityva “bumbeazSi”. amave dabolovebisaa mefis saxelebi “gubazi”, “azo”, “azoki” da umaRlesi georgianuli RvTaebis saxeli “armazi”, romlis meore saxelia “farnavazi”. “az”-Zirisaa wodeba “aznauri”, “vaziri”, “azati”, rusuli “kniazi”, skandinaviuradac “as”-”az” didgvarovans niSnavs - Tumca es ar unda agverios TaTruli tomebis Tvisaxel “as”-”az”-Si. georgianuli “az”-Zirisaa georgianul-qaldeuri saxelebi: “jamazi” (jama uxuces niSnavs), “Tamazi”, “malxazi”, “revazi”, “ramazi”, “azmaifara”… agreTve qarTuli sityvebi: “azri”, “azmani”, “darbazi”, “lamazi”, “nazi”, “lazaTi” da a.S. megrulad “azati” niSnavs Tavisufal da keTilSobil uflis xorcia im droindel religiur tradiciebs unda emyarebodes roca adamianma xorblis moyvana da puris gamocxoba iswavla. Teonimuria marcvlis saxeli “xorbalic” (Cxoribali). italiurad sityva “farina” niSnavs puris fqvils. _ Teonimuria sityva “laparakic” laTinurad “parle”(“parol”-sityva), germanuli “S’pra’xe”. Teonimuria agreTve qarTveluri metyvelebis aRmniSvneli sxva sityvebic: “sau’bar’i”, svanurad “gargla”-”li’gurgal”, megrulad “ra’ga’di” (dia) - SeadareT berZnuli “dialeqti”. sayuradReboa sityva “zRaparic” - “zRas”-”ZRas” paleogeorgianSi laparakis mniSvlemoba unda qonoda, romelic SemorCenilia sityvebSi: “la’zRa’ndari”, “mo’ZR’vreba”, “lan’ZR’va”, “bu’zR’uni”… anu sityva “zRa-pari” niSnavda RvTaebriv ambebze laparaks. neolaTinur enebze zRapars qvia “favola”, rac enaTesaveba sityva “parolas” da amdenad SesaZloa “favolas” Tavdapirveli forma iyo “far(b)ola”. _ sayuradReboa agreTve sityvebi: “farexi” da cxvris “fara” (ufali mwyemsia), “farani” megrulad niSnavs dros (albad mzis saaTis mixedviT, romelsac ukavSirdeba agreTve sityva “Jami”-”bJami” - “bJa” megrulaad mzea). “fara” megrulad fulsac niSnavs, Tu ratom amas uZvelesi monetebis gamosaxulebebi migvaxvedreben - Zvel bibliaSi moxseniebulia monetebi saxelad “fares” da “ufarsin”. “fardi” aris zRvari-zoma - aqedan sityva “fargali”, “Sefardeba” da “farTe”. “falua” megrulad niSnavs gafurCqvnas-ayvavebas-aRmocenebas - pelazgur tradiciaSi gafurCqnuli yvavili gamoxatavs marcval “aia”-s anu mzes. aqedanvea sityva “flora”. “fal” Ziridanaa sityvebi “sofeli” da “msoflio” - italiurad sofeli aris “paezajo”, qveyana (msoflio) ki “paeze”. kontinentis saxeli “evropa” miCneulia rom qalis saxelidanaa miRebuli, magram modiT am saxelis etimologiis dasadgenad vcadoT da gamovyoT “e” TavsarTi da gavixsenoT uZvelesi qveynebis saxelebi: “e-grisi”, “e-geida”, “e-lada”, “e-vbea”, “e-vskalduni” (baskeTi), “e-dinu” anu “e-demi” anu “edunia” anu qveyana “e”, saidanac iyo “eva” - aseT SemTxvevaSi gvrCeba “vropa”, “v” asom viciT rom berZnulSi da ebraulSic “b” aso Caanacvla, Tu mas aRvadgenT miviRebT “bropas”, “br” dauSvaT am SemTxvevaSi Svils gulisxmobs (zanuri bere), “opa”-”pa”-”paeze” ki qveyanas. aseTi amokiTxviT “evropa” iSifreba rogorc “eas SvilTa qveyana” - Tu gavixsenebT rom berZnulisave tradiciaSi “e” Seesabameba marcvan “aias” pirveli qali “eva” igive “aiaa”, “evropa” ki gamodis “aias SvilTa qveyana” rasac zustad Seesabameba baskeTis saxelic “ev’skal’duni” - “skal” igive zanuri “skuaa” (Svili), “duni” ki qveyan. amasTan SesabamobaSi modis baskeTis meorenairi saxelic “biskaia” anu “beris skuebis aia”. amdenad “evropa” da “eva” Tavidan mxolod mokvdavi qalis saxeli ar iyo - “evas” sawyiy formad aRdgeba “eba”=”aia’ba” “ba” niSnavs Svils da Tan da-ba-debas, amdenad “eva” ganimarteba rogorc “aia dambadebeli” - marTlac eva pirveli dedaa, misive saxelis formaa “maia” “m” TavsarTi niSnavs “meaies” anu “meeves” anu “eva”-”aias” msgavss. “mariami” ki niSnavs “mareians” anu “kacians” da “kacis gamCens”. RvTismSobeli “mariami” RmerTis dedac iyo da RmerTis Svilic, misi pirmSo ki RmerTic iyo da kacic. RmerTkaci iyo agreTve “amiranic” berZnulad “promeTe” - saxeli “promeTes” etimologias zviad gamsaxurdia xsnis rogorc “pro”-winare da “Teos”RmerTi, Tumca am SemTxvevaSi SesaZloa “pr” komponenti “par” fuZidan iyos miRebuli: “pr-par(gasxivosnebuli)om(kaci)-Teos(RmerTi)”. sayuradReboa rom skviTebis erT miTiur mefesac erqva “promeTe”. “par”-”pal” Zirisaa qarTuli warmarTuli panTeonis RvTaeba “kopalac”, romelic Tqmulebis Tanaxmad adre kaci yofila da mere gaRmerTebula, amdenad “ko” SegviZlia gavigoT rogorc “kaci”-”koCi”, “pala” ki RmerTi _ “u’fali”. fob!mb{bsf nino” (SesaZloa helene dedofalic) da sadac cxovrobdnen qristiani zanebi. par”-fuZe _ ”par”-”far”-”pal”-”fal” formebi Seesabamebian rogorc erTmaneTs, aseve “ger”-”gar”-”ber”-bar”-”bel”-”bal” formebsac. _ ”fari”-”pari” georgianul-qaldeur samyaroSi aRniSnavda mzis RvTaebis wminda sinaTles, naTelmosilebas. aqedanaa nawarmoebi qarTuli sityva “farani” da “lampari” (indoevropulad “fakos”-”fakel”-”fakir”). aleqsandriis Suquras erqva “farosi”. svanurad “limpari” amasTanave niSnavs CiraRdans - svaneTSi dRemde SemorCenilia warmarTuli dResaswauli “limparoba”, roca RamiT svanebi CiraRdnebiT xelSi adian maRal mTaze da garkveul rituals asruleben. olimpiuri CiraRdani am “limparidan” iRebs saTaves: TavsarTi “o” Seesabameba “sa” Tavsarcam, amdenad “olimpos” niSnavs “salimpares”. n.k. Springelis azriTac olimpiuri asparezoba peloponesSi kolxeTidan aris Sesuli. _ saqarTveloSi sityva “fars” Tavidan mzis diskos mniSvnelobac unda qonoda. erTerT qarTul saritualo cekvas qvia “farcakuku”, rac ganimarteba rogorc “fari”-mze, ca da kuku, anu ukuneTi, anu es saritualo cekva Cabnelebuli cis mzis mier ganaTebas asaxavda. _ megrul sityva “farsagi”-”farsagi” niSnavs Cinebuls-brwyinvales, xolo “farwali” Tvalebis brials (Tvali mzis simboloa), “parpali” niSnavs cecxlis alis liclics. _ ”far”-Zirs SesaZloa ukavSirdebobes cecxlovani frinveli “faskunji” - inguSurad “fara xasilgi” - berZnulad “feniqsi”, romelic iwveba da Semdeg ferflidan aRzdgeba; aseve “farSavangi”. _ Zvelsparsulad “farna” niSnavs wminda cecxls, RvTaebriv sinaTls da mze-mefis Zalauflebas. avestaSi “paradaTa” niSnavs “meufes” - umaRles “xelisufals”. igive mniSvnelobis sityvis forma “faraoni” ebraulad miiCneva, egvi ptur formebad ki ivaraudeba “fr’e”-”per-aa”-”per-oh”-”farox”. “far”-”fal” Zirisaa georgianuli sityvebi: “mamfali” (mefe-mafa), “diufali” (dedofali), “falavani” . _ ”far”-Ziri samefo saxelebSi xSirad gvxvdeba, magaliTad skviTurSi da sarmatulSi aris samefo saxelebi: “pali”, “spargapiTi”, “partatua”, “saitafarni”, “farnaqse”, “farlozarTosi”, “qsofarnosi”, “pitifarnqsesi”, “Zaitafarnesi”. sogdianurSi da xorazmulSi: “bagefarni”, “nanefarbi”, “vaCefarni”, “saqsafari”, “farasmani”, “SauSafari”. parTiulSi: “maTarfarni”, “farnbage”, “berZfarni”... asurul lursmul warwerebSi gvxvdeba: “avarfarnu”, “sitirfarna”, “ifarna”. frankebis miTiur mefes erqva “faramondi”. frigiis da pontos adamians. “az” bolosarTiseburia megruli bolosarTi “ezi” da mediteranuli “ozi”, magaliTad: “angelozi”, “kalatozi”, “tartarozi”, “avgarozi”, “mafiozi”, “farnezi”, “borgezi” da a.S. “az”-Zirs ukavSirdeba agreTve qarTuli ZaRlis jiSis saxelSi “nagazi” (SesaZloa Tavforma yofiliyo “nagerazi”), agreTve gawvrTnili Sevardenis saxeli “bazieri” da vefxvisebuli cxovlis saxeli “avaza”. sayuradReboa “avazas” saxeli berZnul-laTinurad: “leo(n)pardi-pardus”, “ge’pardi”, “pantera”(pa(r?)tera). aRsaniSnavia rom Zveli drois mefeebi da RvTaebebi xSirad avazis tyaviT arian mosilni. warmarTul RvTaebaTa da didebulTa varskvlavebian samosels qvia “fala””pala”. evropul enebSi sityva “pani” da “patroni” niSnavs batons da patrons - batoni megrulad aris “pateni” - aqedan sityvebi “pativi” da “patieba” rac italiurad aris “pitie” da “perdono” - frangulad “pardon”. TalmudSi iesos (iosebis) mamis saxelia “panderi”. qriste qarTulad “ufalia”- “u” TavsarTi aq “ufros”-”umetes” niSnavs, rogorc xucesi da uxucesi. “ufalosi” erqva “farnavazis” mamas; romelic iyo mcxeTis “mamasaxlisi”, igive “pitiaxSi” laTinuri mamis aRmniSvneli sityvaa “piter”-”pateri”. ZvelqarTulad samefo sasaxles erqva “palati”. _ ”far”-”par”-ZiriTaa nawarmoebi agreTve georgianuli toponimebic: “faravani”, “safara”, “farcxisi”, “ifari” (svaneTis), “farnakia” (lazeTis), “farmasi” romelic plinius ufrosis mixedviT iberiis dedaqalaqia , esaa igive “germastusi”(hermastusi), romelic mdebareobs mdinare “neorisis” (ioris) piras _ aq laparakia ara armazze, aramed ujarmaze, romelic mefe aRsarTanis dromde kaxeTis samefos sataxto qalaqi unda yofiliyo. “faliasi” (galebis miTiur qalaqi), “falia” (egvi ptis erTerTi saxelia - SesaZloa aqedan iyos sityva “afrikac” - “a’fali’ka=afrika), “palestina”, “paliastomi”, “palestrina” (italiaSi), “parxali”, “parizi”, “mont parnasi” (mTa parizSi), “parnasi” (mTa pelazgur saberZneTSi), “pariadris mTebi” - leonti mrovelis mier moxseniebuli “farisosi mTebi “, “parTia”, “speri”, “si pari”, “sparseTi”, “sparta”, “kaspi”, romelic ukavSirdeba kaspiispireTSi mcxovreb xalxs “kas’par’ebs”, “parma”, “palermo” da a.S. _ ”par” Ziris unda iyos agreTve sityva “puri”, laTinurad “pane”, megrulad “qo’bali”, Sumerulab “ba’bali” (“ba’bari”). xaTurad “puri” batonsufals niSnavda, qaldeurad ganwmendas. saqarTveloSi saritualo cxobilebs agreTve erqva Teonimuri saxelebi: “keria-beria”, “abri” da “falustaki”. svanuri puris saxeli “diar” agreTve Teonimuria da masSi RvTaeba “dias””dialas” saxeli ikiTxeba. amdenad Zveli aRTqmis bibliis locva “mamao CvenoSi” naxsenebi “puri Cveni arsobisa” da axali aRTqmis cneba, rom puri bakur morgoSia 8 17-24 dekemberi ilori 2013 pasuxad simarTlesa da WeSmaritebas zurgSeqceul kolegebs mainc). ratom?! Tu gifiqriaT amaze, manZilze iberiad iwodeboda da dRemde crebebze“, batono jemal?! dasawyisi _ “ilori” ##238-249 simarTle mware wamalia – ar gesiamovneba, magram mogarCens. balzaki WeSmariteba ar iCagreba imiT, rom viRaca mas ar iziarebs. Sileri axlac Tvalwin garbian saSinelebaTa kadrebi, rac gamoviareT Cvens xalxTan erTad,ampartavnuli, kacTmoZule, ugunuri da windauxedavi _ Ralatis tolfasi politikis Sedegad. gaRebuli msxverpli da tkivili imdenad ganuzomelia, rom veravin Semakavebda! verc, Tqven gamaCumebT, batonebo! Tqveni naqebi xelisuflebis mier Cadenili sisaZagle yvelam unda icodes, raTa igi arasodes, arasdros ar ganmeordes!.. xazgasmiT minda vTqva ramdenime sityva im “umecrebebzec”, romlebsac Tqven ase dausabuTeblad mabralebT, da Tqveni TqmiT, ase gabneulia Cems wignSi, batono jemal! amaze me sagazeTo werilSic visaubre, magram es iseTi Temaa, rom mas aqac ver avuvli gverds! ratom aris umecreba, Tu (Tundac arafilologma) gamovavline interesi iseTi sakiTxisadmi, rogoric aris kacobriobis erT-erTi udidesi qmnilebis „vefxistyaosnis“ avtoris vinaoba. es Tema saukuneebis manZilze iyo araerTi mecnieris seriozuli kvlevis sagani, magram am sworupovari Sedevris avtoris vinaoba dRemde Riad rCeba. vis ar gamouTqvams pretenzia genialuri poetis kuTvnilebaze, vin ar gvecileboda da ar daobs dRemde _ sparsi, osi, somexi Tu sxva. am dros gamodis qarTveli mecnieris _ prof. amiran camciSvili-fircxelauris fundamenturi xuTasgverdiani mecnieruli naSromi, romelic gvTavazobs yvelaze sarwmuno versias da gvidasturebs rom „vefxistyaosnis“ avtori iyo ara vinme sxva, aramed SoTa (ioane) vardanis Ze dadiani (daibada 1060 wels da aResrula Rrma sibereSi 1150 wels), romelic cxovrobda mefe giorgi III-is da misi qaliSvilis _ Tamaris epoqaSi, maT karze ganaTlebis veziris Tanamdeboba eWira. sazogadoebaSi, literaturasa Tu mecnierebaSi am faqts ar mohyolia araviTari gamoxmaureba _ yvelaferma ise Caiara, TiTqos araferi momxdara (daegmo, gaekicxa, uareyo vinmes batono jemal?! TqvenTvis da TqvenisTana urwmuno TomebisTvis, Cemi TxovniT, kidev erTxel gaSuqda es Tema gazeT „ilorSi“ (a/w Tebervlidan 208-215), sadac ibeWdeboda amiran camciSvili-fircxelauriseuli uaxloesi cnobebi „vefxistyaosnis“ avtorze. aramgonia, rom Tqven am saintereso cnobebiT aRfrTovanebuli darCiT! rogor fiqrobT, ratom aris tabudadebuli es Tema, vis ar aZlevs xels „vefxistyaosnis“ namdvili avtoris vinaobis gamxela? iqneb, gifiqriaT imazec, Tu rogor SeiZleboda momxdariyo, rom brZnuli da filosofiuri azrebiT egzom daxunZuli poemis teqsti SemorCeniliyo saukunoobiT xalxis mexsierebaSi da daviwyebas miscemoda misi avtoris vinaoba? an ratom ar hqonda analogiur movlenas adgili grigol CaxruxaZis „Tamarianis“ da mose xonelis „abdul-mesia SavTelis“ SemTxvevaSi. esenic xom im epoqis kulturuli Zeglebia?! me vgrZnob, rom bevr „uxerxul“ kiTxvebs gisvamT. Tqveni „SorsmWvreteluri“ pasuxebic vici da mainc daJinebiT minda gavigo: Tu gaqvT Tundac erTi damajerebeli argumenti,zemoaRniSnul „mtkivneul“ Temebze msjeloba, ratom aris miuRebeli, umecreba da ratom uwyobs es xels e.w. megrul separatizms?! romel separatizmze saubrobT Tqven, saerTod, batono jemal?! an vin giTxraT, rom samegreloc sxvisdeba! aba, sad amoikiTxeT, wignis romel gverdze? saidan mogaqvT aseTi gamaognebeli ambebi, vis TavSi ixarSeba aseTi absurduli azrebi? ra mogividaT, ase ram SegacbunaT?! problema sul sxva rameSia da me am Temas vubrundebi isev, Cemi „Zvirfasi“ oponentebis mesveuro, mewinavev! ver xedavT, rom kaxels, imerels, raWvels, arc guruls eSinia, rom Tqvan sadaurni arian. Tqven ki ase ram SegaSinaT, TqvaT megreli rom xarT?! ase ram SegaZulaT Tqveni RviZli mxare?! nuTu dedas ar umReria TqvenTvis: ,,bruia,nana,bruia bondo, WiWe tura moursia...“ an ratom aris „antiqarTuli“ an „antisaxelmwifoebrivi“ azrovneba, Tu vinmem Tqva, rom Cveni samSoblo, Cveni qveyana Zvelis-Zvelad, saukuneebis dgas iberiis (kolxeTis) saZirkvelze, mis istoriaze? ratom aris es „danaSaulebrivi arakompetenturoba, miamitoba“, Tu ki qarTuli istoriis iseTi korifeebic, rogorebic arian ivane javaxiSvili, niko berZeniSvili, eqvTime TayaiSvili, ioseb yifSiZe da sxvni aRiareben, rom Zvel iberiaSi ZiriTadi ena iyo iberuli-lazurmegruli (zanuri) da es ena, vimeoreb, amer-imerSi iberulad iwodeboda, xolo qarTebis gamoCenisa (me-6 saukune) da qarTlis samTavrod, mogvianebiT ki samefod Camoyalibebis, misi aRzevebisa da bagrat me-3 mier amer-imeris gaerTianebis (me-11 saukune) Semdeg, qveyanas saqarTvelo ewoda da amaSi udidesi roli miuZRvis swored kolxeTs, mis kolx mosaxleobas _ ra aris aq gaugebari? ratomaa „avi winaswarganzraxuloba“ saubari iseT uprecedento fenomenze, rogoricaa megruli ena? Cveni anbanis _ qarTuli anbanis TiTqmis yoveli aso-bgera megrul enaze xom calke sagans an movlenas niSnavs, rac ar SeiniSneba msoflios arcerT enaSic, maT Soris TviT qarTulSic! megrul enaze TiTqmis yvela zmna sammag informacias Seicavs: erTdroulad migvaniSnebs imaze, Tu viszea saubari, sad imyofeba moqmedi piri an sagani da ras akeTebs igi. es xom fantastikuria! an ratomaa dasamali, rom megrul enas gaaCnia amouwuravi sityvis maragi. es xom saocreba da saamayoa?! ratomaa miCqmaluli is faqti, rom Cveni anbanis _ qarTuli asomTavruli 38 aso-niSnebidan, Tavis droze, xuTi aso-niSani iqna amoRebuli da dRes isini ar arian xmarebaSi? romelia isini da romel kuTxis mosaxleobis enis fonemas Seesabamebian es aso-bgrebi? ratom moxda es da ra miznebs isaxavda igi?! es faqti xom ar migvaniSnebs imaze, rom Cveni anbani _ qarTuli asomTavruli, iberuli (laz-megruli _ zanuri) enis amsaxvelia da rom is warmoSobilia kolxeTSi – kolxuri mosaxleobis wiaRSi?! ratom aris amaze fiqri tabudadebuli? Tu sityvis ufleba daculia CvenSi, fiqri da saubari ratomaa akrZaluli? gana SeiZleba arsebobdes bunebaSi sityva fiqrisa da azris gareSe? Tu gifiqriaT amaze da sxva aseT gamaognebel „ume- es, rac Seexeba fiqrsa da sityvis Tavisuflebas, magram mivubrundeT mTavars da miTxariT: megruli enis – am saocrebis mimarT aRfrTovanebis gamoxatva ratomaa separatizmis Tanamedrove ideologia? ratom enabilwobT, rodis da sad vTqvi, rom megruli ena unda gautoldes Cven mSobliur qarTuls da iqces aseve saliteraturo an saxelmwifo enad?! Tumca, Tu gulwrfelni da samarTliani viqnebiT, unda vaRiaroT, rom damwerloba am uZveles da umdidres enaze ar unda ikrZalebodes Cvens droSi. CemTvis ubralod is aris miuRebeli (amazrzeni, gulsatkeni) Tu metyvian, daiviwye megruli ena, Tu ginda iyo qarTveli. es aris da es! ase rom, nu geSiniaT! araviTari separatizmi da aranairi samegrelos gasxviseba! samegrelo iyo da samudamod darCeba erTiani qarTuli saxelmwifos aRmSenebel erT-erT uZveles da fuZemdebel kuTxed! vimeoreb, es aqsiomaa, magram aseve cnobilia, rom saqarTvelo yovelTvis rodi yofila erTiani da ganuyofeli. ra, miuwvdomelia TqvenTvis, rom saqarTvelo araerTxel yofila daSlili da daqucmacebuli samefoebad da samTavroebad, gansakuTrebiT bolo saukuneebis ganmavlobaSi, ris Sedegadac isini, maT Soris afxazeTic, cal-calke aRmoCndnen ruseTis imperiis SemadgenlobaSi? ratom aris es Tema tabudadebuli, ra aris aq araswori da gaugebari, batono jemal? gana avadsaxsenebeli bolSevikebis (romelTa gulanTebuli propagandisti da mexotbe iyaviT Tqven wlebis manZilze, rogorc maTi istoriis sworupovari tribuni) mier ar iqna ukanasknelad saqarTvelo gaerTianebuli, Tumca maTive wyalobiT qveyanam dakarga istoriuli teritoriebic, magram mainc. ratom geSiniaT gausworoT Tvali simarTles da ratom madanaSaulebT daumsaxureblad imaSi, rac azradac arasdros momsvlia? napo mesxia, profesori (gagrZeleba Semdeg nomerSi) iberiuli ena da sazogadoebis srulyofis problema ramdenadac momavali qmnilebis Tvisebebi ganisazRvreba qmnilebaSi Semoqmedis mizniT, amitom Tqmulia, rom, jer kidev, samyaros Seqmnamde Semoqmedi TamaSobda asoebiT. TamaSobdaSi igulisxmeba TamaSi mis sawinaaRmdego TvisebasTan, rogorc Semoqmedis TamaSi zRvis legendarul urCxulTan. yvela asoniSani jamSi erTiandeba da gamosworebis bolos Tavs iyris Semoqmedis erTian saxelTan (ix. М. Лаитман, ЗОАР, gv. 284-285). ,,WeSmarit morwmuneTaTvis 3 safuZvelSi: SemoqmedSi, mis mmarTvelobaSi da ToraSi, sulieri winsvlisTvis aucilebelia mudmivad gawonasworebuli ori xazi: marcxena _ codna, hohmas (sibrZnis naTeli, k.f.) naTeli, miRebuli miRebis surviliT, miekuTvneba marcxena mxares, da marjvena _ rwmena, gulmowyalebis naTeli _ hasadimis naTeli, altruistuli (uangaro,k.f.) gacemis survili, miekuTvneba marjvena mxares. mxolod codnaSi yofna niSnavs yofnas marcxena arawminda Zalebis (kli pat smol) xelqveiT, ris Sedegad adamiani srulebiT ar grZnobs suliers, imyofeba sulier sibneleSi. Tu imyofeba mxolod rwmenaSi, niSnavs, imyofeba marjvena arawminda Zalebis (kli pat iamin) xelqveiT, romlebic aZleven mas SegrZnebas, rom is imyofeba srulyofilebaSi, rom araa saWiroeba TavisTavze muSaobisa, gamoasworos Tavisi Tavi, ris Sedegad adamians erTmeva winsvlis SesaZlebloba” (iqve, gv. 302). ,,Cveulebrivi alfavituri wesrigi Seesabameba naTels (Ма”Д), daRmavals zevidan qveviT. magram Ма”H-is (locvis) wesrigi sawinaaRmdegoa Ма”Д-isa, alfavituri wesrigisa, amitom adis qvevidan zeviT. asoebi _ es sxva araferia, Tu ara da survilebi, Tvisebebi, azrebi, romlebic, rogorc adamianebi fiqroben, midian sulieri wvdomisaken, Semoqmedisken, misi mmarTvelobisken. adamiani iryeva erTi azridan meorisken, maSin Tvlis, rom SeiZleba Sevides erTi TvisebiT sulier samyaroSi, maSin mas eCveneba, rom SeiZleba Sevides sulier sferoSi, sxva Tvisebis dauflebiT, maSin iwyebs jiutad Seasrulos yvela mcneba da gulisyuriT loculobs, maSin wyvets yvela moqmedebas da efloba warmodgenaSi, an kiTxvaSi, maSin surs mxolod codna, an mxolod rwmena, fanatizmamde. rogorc Cvens samyaroSia ori ukiduresoba _ codna da rwmena, aseve sulier samyaroSi aris sulieri muSaoba codnisa da rwmenis miRwevisaTvis, rogorc ukve adamiani Segnebulad adis sulier kibeze Semoqmedisken” (iqve, gv. 302-303). SeuZlebelia zemoTqmulSi ebrael brZenT ar daeTanxmos adamiani, magram, sainteresoa, ratom gamoiyena maincdamainc asoniSnebi ebraelma brZenma sulieri wvdomisken, Semoqmedisken, misi mmarTvelobis Secnobisken mimswrafi adamianis survilebis, Tvisebebisa da azrebis sademonstraciod? pasuxi ix. qvemoT. axla ki mivyveT ebraul sibrZnes: ,,22 asoniSnidan (sinamdvileSi bgeridan, k.f.) TiToeuli warmoadgens ama Tu im Tvisebas.adamians monacvleobiT eCveneba Sesaferisad sulierSi miRwevisaTvis xan asoniSnis tav( )תTviseba, xan kidev sxva asoniSnisa. es imis gamoa, rom erTdroulad Tavisi sulieri aRmavlobisa, adamiani iwyebs yovel jerze sul ukeTesad Semoqmedis miznis gagebas qmnilebaSi, rac moiTxoveba misgan. da ase mas gadaaqvs yvelaferi, sanam ver miva Tavis ZiebaSi WeSmaritebamde: mxolod asoniSan beT-is ( )בdaxmarebiT, radganac misgan iwyeba sityva braxa _ bedniereba, _ SemoqmedTan kavSiri, mxolod am Zalis daxmarebiT SeiZleba miznamde misvla” (iqve, gv. 303). aq Camoyalibebuli Sexedulebis mixedviT, TiTqosda, RmerTma ufro adre Seqmna asoniSnebi da Semdeg ki bgerebi, da aramotivirebulad, pirobiT da SemTxveviT ama Tu im asoniSans esa Tu is bgera daudgina. magram erTaderT iberiul (e.w. megrul) enaSi, romelic mravali monacemebiT das- turdeba, rom glotogoniuri fenomenia, anu kacobriobis pirveladi, sawyisi enaa, TiTo Tanxmovniani bgera-sityvebi, romlebic bunebaze xmabaZviT miiRo adamianma, gamoxataven im mniSvnelobebs, romlebic adamianebs aqvT Tvisebad da ebrauli asoniSnebis Tvisebebadaa wignSi ,,zohari” warmodgenili. es WeSmariteba adasturebs, rom bgerebi RvTiuri warmoSobisaa da maTi xelovnurad Seqmna adamians ar SeuZlia, Torem ebraelebi ar miawerdnen TavianTi survilebis mixedviT bevrad gvian Seqmnil asoniSnebs iberiul enaSi arsebul bgerasityvaTa mniSvnelobebs. cxadia, RvTis nebiT, magram sametyvelo bgerebisa da metyvelebis warmoSobidan aseul aTasobiT wlis Semdeg, adamianTa gonebam Seqmna damwerlobebi da asoniSnebi, misTvis miniWebuli rigiTi nomrebiTa da ricxviTi mniSvnelobebiT da SeuZlebelia isini raime sulier safexurs warmoadgendnen. xolo sametyvelo bgerebi namdvilad warmoadgenen sulier safexurebs, radgan RvTiT mocemulia da saerToa yvela enisaTvis. ufro zustad, enebisaTvis damaxasiaTebelia specifikuri bgerebic, magram bevri bgera yvela enisaTvis saerToa da erTi, xolo am bgerebis aRmniSvneli asoniSnebi enebis da Sesabamisad, sxvadasxvaa da mravali, amasTan, sxvadasxva dros Seqmnili. es imitom, rom bgerebi RvTiuri warmoSobisaa, xolo maTi aRmniSvneli asoniSnebi, marTalia RvTis nebiT, magram adamianTa Seqmnilia. amitom SeuZlebelia, asoniSnebSi iyos raime sulieri safexuri, rogorc amnona-sabas aqvs aq warmodgenili, vinaidan maT mier TavianTi asoniSnebisTvis miwerili Tvisebebi da sulieri safexurebi adamianisa, erTaderTs dedamiwaze, iberiul bgera-sityvebs Semounaxavs da adamianis Tvisebebs warmoadgens. amitom ebraelma brZenebma iberiuli bgerebisgan Semonaxuli mniSvnelobebi TavianT asoniSnebSi gadaitanes da asoniSanTa grafikuli gamosaxulebebi TavianT survilebs da iberiuli bgerebis mier Semonaxul mniSvnelobebs moarges, magram Zalze sustia es morgebebic iberiul asomTavrulTan SedarebiT. garda iberiuli asomTavruli damwerlobisa, arcerT sxva damwerlobaSi ar aris motivirebuli anbanT mwkrivSi asoniSanTa gawyobis Tanmimdevroba, rigiTi nomeri, grafikuli gamosaxuleba da asoniSnis saxeldeba. radganac anbanT mwkrivSi asoniSnis rigiTi nomeri da ricxviTi mniSvnelobani izrdeba da maRali nomriTa da ricxviTi mniSvnelobebis mqone asoniSnebiT Sedgenili sityvebi, Tavisuflad SeiZleba gautoldes dabali rigiTi nomrisa da ricxviT mniSvnelobebis mqone asoniSnebisgan Sedgenil sityvaTa kompozitebs da winadadebebs ricxviTi mniSvnelobebiT, es bunebrivia, radgan nebismier ricxvSi Sedis yvela win mdgari ricxvebi, dawyebuli erTi-dan TviT am ricxvamde, amasTan, sityvaSi bgeraTa ganmeorebac SesaZlebelia, amitom gamoricxulia ase xelovnurad gatolebuli sityvebi, an winadadebebi (sityvaTa kompozitebi) erTnairi Rirebulebebisa, anu erTnairi sibrZnis damtevi da WeSmaritebis gamomxatveli iyon. magram ,,zohari” jiutad cdilobs gaamagros Tavisi mtkicebebi da ,,mogviTxrobs, rogor ,,midian” asoniSnebi _ Tvisebebi, Zalebi, survilebi SemoqmedTan da yovel jerze Txouloben imas, romelic mas eCveneba namdvil miznad, imas ra Tvisebas da Zalas surs daeuflos igi. da TiToeuli asoniSani cdilobs daamtkicos, rom isaa yvelaze ukeTesi Semoqmedis SegrZnebis miRwevisaTvis, masTan SerwymisaTvis. xolo Semoqmedi amtkicebs, rom yvelaze ukeTesi da erTaderTi _ es asoniSani _ beT-ia, rom mxolod is aZlevs adamians kavSirs SemoqmedTan. amitom Tora iwyeba am asoniSniT” (iqve, gv. 303). kukuri fifia, ,,fazisisa” da ,,aias” saero-samecniero akademiebis wevri, kolxuri kulturuli memkvidreobis kvlevis asociaciis vice-prezidenti ilori 17-24 dekemberi 2013 9 samegrelos Rirseuli Svilebi èïãïäòàåþòì èëõèëþï æïóìîóäåþäïæ øåòûäåþëæï, èïãîïè ïèýïèïæ ÷âåíò ìïçëãïæëåþòìïàâòì íïêäåþïæ úíëþòä øåèàõâåâïì ãâòíæï øåâåõëà æï íïàåäò èëâôòíëà ì. âòüåì çåèëà æïìïõåäåþóä èëãëíåþåþøò ïéùåîòä åîà ìïïîïêë ãèòîëþïì. ãîïôò âòüå òõìåíåþì æåæòì èõîòæïí àïâòìò þòûòì, æòæïæ ãïíïàäåþóäò ðòîëâíåþòì, îóìåà-àóîáåàòì ëèòì èëíïùòäòì îëìüòìäïâ ôïæååâòì íïïèþëþì, îóìåàòì öïîåþòì èòåî ñïîìòì ïéåþïì (1853 ù.) îëè óêïâøòîæåþï. ïá íïàáâïèòï ôïæååâòì ãóäòàïæò èåãëþîòì, åîàò áïîàâåäò ëôòúîòì, ëîþåäòïíòì ãïìïëúïî ìòèïèïúåçå. èòóõåæïâïæ òèòìï, îëè èëõìåíòåþóäòï èõëäëæ ãâïîò, îïèæåíòèå èòíòøíåþï ãâïîùèóíåþì _ åì ëôòúåîò ãïõäïâà ÷âåíò ãïèë÷åíòäò ðëåüò-îëèïíüòêëìò, èåôå åîåêäåì øâòäòøâòäò, àåêäï þïüëíòøâòäòì âïýò âïõüïíã ëîþåäòïíò; èëãëíåþåþøò ïéíòøíóäòï, îëè èòìò íïàåìïâò, ëîþåäòïíòì áïäò, êïâêïìòòì èàïâïîèïîàåþäòì ôåäæèïîøïä þïîòïüòíìêòì úëäò ãïõæï, åì êò, îëãëîú âòúòà, âïõüïíã ëîþåäòïíòì ûèòìøâòäò, æòèòüîò ëîþåäòïíòì ïìóäò åäòìïþåæ (äòçï) ëîþåäòïíò òñë. àâòà âòüå ùåîì, îëè ïè ëîþåäòïíì ñèïùâòäëþòì ýïèì õøòîïæ õåæïâæï, îïæãïí èòì âïý íòêëäëçàïí åîàïæ ìùïâäëþæï íëâëîëìòòìêòì (ëæåìòì) óíòâåîìòüåüøò. íòêëäëç ëîþåäòïíò _ ðëåü âïõüïíã ëîþåäòïíòì âïýò _ ðîëôåìòòà òóîòìüò, èïîàäïú, ðåüåîþóîãòì óíòâåîìòüåüòæïí „èãäòì þòäåàòà“ ãïîòúõâòì øåèæåã, æòæò èàïâîòì èòõåòä îëèïíëâòì èôïîâåäëþòà, ãïæïòñâïíåì ëæåìïøò, ìïæïú ì. âòüåìàïí åîàïæ èëóõæï ìùïâäï òóîòæòóä ôïêóäüåüçå. òèòì ïéíòøâíïú øåòûäåþëæï, îëè øåèæãëèøò íòêëäëç ëîþåäòïíòì ìòûå ãïõæï ÷âåíò æòæò òìüëîòêëìò òâïíå öïâïõòøâòäò. çåèëà íïõìåíåþ åðòçëæøò èàïâïîò èïòíú âïõüïíã ëîþåäòïíòì èõåæîóäò àïâæïæåþïï. ôïæååâòì èëíïàõîëþòì àïíïõèïæ, âïõüïíã ëîþåäòïíì øåüåâïçå ùïóñâïíòï öïîòìêïúàï åîàò èùêîòâò æï, èòóõåæïâïæ üñâòåþòì ìåüñâòìï, àóîáåþòì ðëçòúòïèæå èòóéùåâòï. ïè æîëì ãïëãíåþóäò æï øåûîùóíåþóäò ôïæååâò õåæïâì æïóöåîåþåä ìóîïàì _ ëîþåäòïíò çòì úõåíçå æï ãïîæòãïîæèë òáíåâì õèïäì, îïàï öïîòìêïúåþì ãçï ãïóêâïäëì, èòìò úõåíò êò àóîáåþòì õòøüåþçåï ïúèóäò. ôïæååâò ñâåþï: „...ëîþåäòïíò àòàáëì êâïîúõäþåêçå òñë, òãò ùïîèëìïõïâæï àïâòìåþóî áïíæïêåþïì, îëèåäòú òæãï ïîï êâïîúõäþåêçå, ïîïèåæ àóîáò öïîòìêïúåþòì õòøüåþçå“. ì. âòüåìï æï þòûïèòìòì ãïíúâòôîåþïì ñâåäïçå èåüïæ òì òùâåâì, îëè ïè ìïøòíåäò ÷åõâòìï æï ÷ïõï÷óõòì øåèæåã áïîàâåäò ëôòúåîò, îëèåäìïú úòâò òïîïéòà èòñåíåþóäò îïèæåíòèå ÿîòäëþï ïéèëï÷íæï, ìòêâæòäì ãïæïóî÷ï. ìîóäòïæ þóíåþîòâòï, îëìüòìäïâ ôïæååâì, ïè ïèþòì àâïäòà èõòäâåäì, âïõüïíã ëîþåäòïíò úëúõïä áïíæïêåþïæ èë÷âåíåþëæï. áïíæïêåþï ïî âòúò, èïãîïè âòíèåì îëè æïåõïüï åì þïüïäóîò ìúåíï, óàóëæ ûïäçå øàïèþåÿæïâò ìóîïàò ãïèëâòæëæï. ïéíòøíóäò åðòçëæò ìõâïíïòîò øïîïâïíæåæòà èëìïâì æòæåþóä èïèóäòøâòäìï æï ìïáïîàâåäëì þåæçå íòïæïã èùóõïî øåìïíòøíïâ ðëåüì, îëèåäèïú ñïîìòì ëèòì øåèæåã ãåíåîäëþï èòòéë, èïãîïè àïâòìò èîùïèìòæïí ãïèëèæòíïîå, îóìåàòì èåôòì ïîèòïøò ìïèìïõóîì àïâò ãïïíåþï. ìõâïàï øëîòì, òè ëèøò, þïøêïîæòêäïîàïí (ãïâòõìåíëà æåèíï øåíãåäïòïì åîà-åîàò ìïóêåàåìë èëàõîëþï) æïòéóðï ïìåâå óèïèïúåìò áïîàâåäò ëôòúåîò, ãîòãëä ëîþåäòïíòì óèúîëìò ûèï òäòêë ëîþåäòïíò. âïõüïíã ëîþåäòïíòì òøâòïà àïâèæïþäëþïçå, êåàòäøëþòäåþïìï æï îïòíæóä õïìòïàçå ãïîêâåóä ùïîèëæãåíïì ãâòáèíòì ðëåüòì áïäòøâòäòì, èïîòïè ëîþåäòïíòì èëãëíåþåþçå æïîàóäò èòìòâå èúòîå ÷ïíïùåîò: „èïèï÷åèò ìòèïèïúòìïàâòì þåâîöåî òñë æïöòäæëåþóäò ëîæåíåþòà. èïõìëâì òìòú, îëè èïèï÷åèì ëáîëì õèïäò ¸áëíæï. òãò ïîïâòàïî ñóîïæéåþïì ïî ïáúåâæï ÷òíåþìï æï ëîæåíåþì. ïî óñâïîæï æéåìïìùïóäåþò. îëúï èòìò òóþòäåì ãïèïîàâï èëòíæëèåì, èïí æòæò óïîò ìàáâï“. øåòûäåþï âòíèåì òìåàò øàïþåÿæòäåþï øååáèíåì, îëè ïè ùòïéìâäåþì ïîïâòàïîò êïâøòîò ïîï ïáâì ãâïíöò ÷òáëâïíòì èëãëíåþåþàïí, èïãîïè ìïáèå èàäïæ ïìå ïî ïîòì æï ïèïì àïíæïàïí æïâòíïõïâà. èïãïäòàïæ, èïîòïè ëîþåäòïíòì èëãëíåþåþøò ïôõïçåàòì óêïíïìêíåäò èàïâîòì èòõåòä øåîâïøòûòì âïýòì, ðëåü ãòëîãò øåîâïøòûòì ãâåîæòà (òãò þïîòïüòíìêòì ïæòóüïíüò òñë) íïõìåíåþòï ìòäïèïçòà ãïíàáèóäò, èïîòïèçå åáâìò ùäòà óôîëìò æï ìòèøâåíòåîòà èòìò æïèïüñâåâåþåäò ðïøï (ðïîïìêåâï) æïæòïíò, æåæï ïäåáìïíæîå âòüãåíøüåòíòìï, âòíïú ðîòíúåìï ìïäëèå æïæòïíòì âïý íïðëäåëí èòóîïüàïí åîàïæ ûïäçå æòæò ïèïãò æïìæë þåæóêóéèïîàëþòì ãïèë øëîåóä ïéèëìïâäåàøò èëõâåæîòä ãâïíöò ÷òáëâïíì. ùòíïèæåþïîå íïîêâåâøò øåûäåþòìæïãâïîïæ ãâòíæï èòèëâòõòäëà ìïâïäïäëæ ãïèáîïäò ìëúòïäóîò ãïîåèë, ïäïã-ïäïã ùïîèëâï÷òíëà æïìïéóðïæ ãïíùòîóä ïîòìüëêîïüàï æï òíüåäòãåíüàï úïäêåóäò üòðåþò, ïæïèòïíàï òì ùîå, âòìàïíïú íïàåìïóîò êïâøòîò ïí ïõäë óîàòåîàëþï ¸áëíæï ãâïíöò ÷òáëâïíì, àóèúï èëãëíåþïàï èàõîëþåäò àïâïæïú ãâïúíëþì òè æòæåþóä ïæïèòïíåþì, îëèåäàï éòîìåóäò øàïèëèïâïäò æï èåèêâòæîå àâòàëí òñë. ûïäçå âîúåäòï èòì èòåî èëñëäòä åðòçëæàï ïîåïäò, ãåëãîïôòï, ìïæïú èàõîëþåäì óõæåþï ñëôíï, úõëâîåþï, þîûëäï. åðëáïçå, îëèåäìïú çåæïðòîóäïæ, ãïêâîòà óíæï øåâåõëà, ïóîïúõåäò äòüåîïüóîï ïîìåþëþì, èïãîïè ÷âåíò èëêîûïäåþóäò úæòì øåìïþïèòìïæ, èõëäëæ îïèæåíòèå æëêóèåíüóîò õïìòïàòì ùòãíì ìïèïãòåîëæ, ìòèïíëâò÷èï, ñëâäïæ óïíãïîëæ, àïâòì èëûèååþò ïîïåîà óþåæóîåþïìï æï îþåâïì ãïæïïî÷òíï; òãò àïâæïóçëãïâïæ òþîûëæï åþîïåäàï óôäåþåþòìïàâòì æï ïè èõîòâ æòæ ùïîèïüåþåþìïú èòïéùòï. øåèëìïâïäò æï ôóäòì ùñïîë èïì ìõâïú ìïêèïë ¸áëíæï, ïî èïäïâì òìåà øåèàõâåâåþì, îëúï îïòèå ìïáèòì èëêâïîïõÿòíåþòì èåîå ãïìïèîöåäëì þäëèïæ òéåþæï æï îïìðóüòíìïú óíïùòäåþæï. àâòàëí îïìðóüòíò èóæïè åõèïîåþëæï éïîòþ-éïüïêåþì, îïú óíæï ãïãâòêâòîæåì, èòìò êïîò ñëâåäàâòì éòï òñë èøòåîàï æï óðëâïîàïàâòì, òá ñâåäïì óèïìðòíûäæåþëæíåí. òèàïâòàâå úíëþòäò òñë íòêëäëç èåëîòìï æï, ãïíìïêóàîåþòà, æåæëôïä ïäåáìïíæîïì äüëäâï ìðòîòüóäò ìåïíìåþòì, ëêóäüòçèòìï æï ìõâïæïìõâï öóîòì „ùòíïìùïîèåüñâåäåþòìï“ àó „ìïìùïóäèëáèåæàïæèò“. ìùëîåæ ïèòì ãïèë ìïåÿâëæ ãïòâìë ìïòèðåîïüëîë êïîò àâïäàèïáúåþòàï æï íïòîíïòîò „÷óæïêåþòà“. úòèþòîåäò „èóýòêò“, åøèïêò ÿêâòïíò, ãïóíïàäåþåäò, èïãîïè ãïíìïêóàîåþóäò øòíïãïíò ûïäòì èáëíå îïìðóüòíò (òãò 1905 ùåäì ãïèë÷íæï úïîìêëå ìåäëøò) ìùëîåæ ïè üïäéïì èë¸ñâï æï èüêòúåæïú æïòèêâòæîï ïæãòäò ìïìïõäåøò, ìïíïè øåàáèóäåþïì èëóùñëþæíåí æï èëêäïâæíåí. îïìðóüòíòì ìóäòåî èëûéâîïæ æïñåíåþï æï øåóúâäåäëþï òèïíïú ãïíïðòîëþï, îëè òãò øåæïîåþòà ãâòïí ãï÷åíòä æï ¸åèëôò- cxovreba gvanji Ciqovanisa èëâòøâåäòåþà. ãâïíöò ÷òáëâïíòì èëãëíåþåþøò, ûòîòàïæïæ, èëàõîëþòäòï îåâëäóúòïèæåäò, ðòîâåäò èìëôäòë ëèòì, îåâëäóúòòì ðåîòëæòìï æï ìïèëáïäïáë ëèòì æîëòíæåäò ïèþåþò; òãò ìïãïíãåþëæ ïéíòøíïâì îóìåàòì òèðåîòòì òìåà ìïêâïíûë æï ìïþåæòìùåîë èëèåíüì, îëãëîòú òñë îïìðóüòíòì èêâäåäëþï, íïõìåíåþòï ïîïåîàò èïøòíæåäò òìüëîòóäò ðòîëâíåþï. ïèæåíïæ, çåæèåüò ïî òáíåþï, ïá èëâòõèëà îïìðóüòíòì ðòîïæò èæòâíòì ïîëí ìòèïíëâò÷òì èëãëíåþïàï ûïäçå èòèçòæâåäïæ, ãëíåþïèïõâòäóîïæ æïùåîòäò æï èîïâïäò ìïòíüåîåìë ôïáüòì øåèúâåäò ùòãíò „îïìðóüòíò æï åþîïåäåþò“, ìïæïú æïïõäëåþòà òãòâå åðëáïï æïõïüóäò æï ïèïìàïíïâå èîïâäïæ ïîòïí èëõìåíòåþóäíò áïîàâåäåþò, êëíêîåüóäò ðòîëâíåþïíò. èïà øëîòì, òèðåîïüëîòì êïîçå æòæïæ ãïâäåíòïíò, íòêëäëçòì óìïñâïîäåìò ïæïèòïíò, èåôòì æïúâòì óôîëìò, þîùñòíâïäåæ ïéçîæòäò, ìòèïèïúòà ãïèëî÷åóäò àïâïæò ó÷ï æïæòïíò, îëèåäàïí åîàïæïú ãâïíöò ÷òáëâïíì ðòîâåä èìëôäòë ëèøò óõæåþëæï þîûëäï îóèòíåàòì ôîëíüçå. òìüëîòóä àåèåþçå èëèóøïâå çëãò àïíïèåæîëâå ïâüëîò ïîëí ìòèïíëâò÷ì „èïêäåîìï“ æï „ïôåîòìüì“ óùëæåþì. åì èàäïæ ïìå ïî óíæï òñëì. èìãïâìò øåôïìåþåþò ûâåäò, ìüïíæïîüóäò ïçîëâíåþòì íïî÷åíåþòï. ïøêïîïæ ÷ïíì, õìåíåþóäò ùòãíòì ïâüëîò èïîöâå, èëõåîõåþóäò, ãëíòåîò êïúò òñë. êòåâøò èúõëâîåþò æïõåäëâíåþóäò ëáîëèÿåæåäò æòæ ÷òíëâíòêåþì, ãïâäåíòïí ðòîëâíåþåþì, èïà úëäåþì òïôïæ, õåäìïñîåä ôïìåþøò ìàïâïçëþæï ûâòîôïì íòâàåþì; ïìå æïòèìïõóîï ïè õïäõòì êåàòäãïíùñëþï æï èïäå ðåüåîþóîãòì ïîòìüëêîïüòóä ìïçëãïæëåþïøò, àâòà ìïèåôë êïîòìêåí ãïòêâïäï ãçï, ñâåäïìïàâòì èåüïæ ìïÿòîë ïæïèòïíò ãïõæï. ïìåàò ùïîèïüåþòì èëðëâåþï åþîïåäò êïúòì èòåî èïøòíæåä îóìåàøò èïîàäïú ãïíìïêóàîåþóäò èëâäåíï òñë. ìòèïíëâò÷ì ãïõìíòäò ¸áëíæï êïîüòìï æï ìõâï ïçïîüóä àïèïøëþïàï ìïõäåþò, ìïæïú àïâì òñîòæíåí ôóäòïíò æï ãïâäåíòïíò ðòîëâíåþåþò. ïè æîëì æïóïõäëâæï ïîëí ìòèïíëâò÷ò èåôòì ëöïõøò æòæïæ èòéåþóä ãîòøêï îïìðóüòíì. îïìðóüòíòì ãïóàïâåþåä éîåëþåþìï æï ëîãòåþì æòæûïäò àïíõï åìïÿòîëåþëæï, îïìïú èëèÿòîíå æåæëôïäò åùòíïïéèæåãåþëæï æï åì îëäò ïîëí ìòèïíëâò÷èï òüâòîàï, ìïïèòìëæ èæòæïî åþîïåä âïÿîåþì òñåíåþæï. äòòà æïïâïæåþóä óôäòìùóäì, üïõüòì èåèêâòæîåì, åôåáüóîïæ èêóîíïäëþæï, õøòî ìòìõäòìæåíïì ó÷åîåþæï, îòì ãïèëú æåæëôïäì èôïîâåäïæ, ùèòíæïíïæ èòï÷íæï æï àòàáèòì ñâåäï èòì ìóîâòäì ïìîóäåþòíåþæï óíåþòìñëôë èåóéäåì. çåèëà óêâå ïéâíòøíåà _ óþîïäë ùïîèëøëþòì, èïãîïè íòÿòåîèï, èëáíòäèï æï ïäéëòïíèï åþîïåäèï êïúèï ïîëí ìòèïíëâò÷èï èêâåàîïæ ãïèëõïüóäò ïíüòìåèòüòçèòì ðòîëþåþøò øåìûäë ìïèåôë êïîì æïïõäëâåþëæï æï èûäïâîò çåèëáèåæåþïú èëåõæòíï ìïõåäèùòôëåþîòâò ìïáèååþòì èæòíïîåþïçå. òñë òìåàò ðåîòëæòú, îëúï ñëâåäò èòíòìüîòì æïíòøâíïìï àó ãïæïñåíåþïì ñëâäòìøåèûäå îïìðóüòíò èïì óàïíõèåþæï. çåæèåüïæ îëè ïî ãïàïèïèåþóäòñë æï ìòèïíëâò÷òì íåþïì æï¸ñëäëæï, îïìðóüòíò ïìå òëäïæ ïî ãïõæåþëæï àïâïæ ôåäòáì òóìòðëâòìï æï ìõâï øåàáèóäàï èìõâåîðäò. åì êò óùòíïìùïîèåüñâåäï „ùèòíæïíèï åøèïêèï“ èåôòì ëöïõì _ èå àó æòæãâïîëâïíàï øåàáèóäåþïì øåâåùòîå, àáâåíú èïäå æïãõëúïâåí, ÷åèì ìòêâæòäì üïõüòì æïêïîãâï æï îëèïíëâàï æòíïìüòòì æïéóðâï èë¸ñâåþïë. ìïêèïëæ çóìüïæ, èòóêåîûëåþäïæ ïõïìòïàåþì ìòèïíëâò÷ò îóìåàòì þëäë òèðåîïüëîòì ùòíïïéèæåãëþîòâ, ëîÿëôóä ðòîëâíåþïì. ÷âåí óíæï âåîùèóíëà èïì, îëè íòêëäëç èåëîå ðòîëâíóäïæ ïîïâòàïîò „ìòìõäòïíò“ æï üòîïíò ïî ñëôòäï. ðòîòáòà, çåæèåü äòþåîïäëþïì ò÷åíæï, îëãëîú èëíïîáò, èåüòìèåüïæ îþòäò òñë, èûäïâî ãïâäåíïøò ¸ñïâæï èëáúåóäò æåæëôïäì, îïú æòæãâïîëâïí îóì ðïüîòëüåþì ïéòçòïíåþæï. àâòà ìüïäòíì óàáâïèì ïæîåâå, ÷âåíò õåäèùòôå ìóìüòïë. ìóìüò æï óíòïàë îëè ïî ñëôòäòñë, òìï æï èòìò ïèôìëíåþò ïèæåíöåî æï àïíïú ïìå æïóþîêëäåþäïæ âåî ãïèëòáúåëæíåí øëîåóäò ãïæïìïõäåþåþòæïí. ïèïâå æîëì èåèóïîåþòì ïâüëîò íòêëäëçì èåüòìèåüïæ óíæë, ãïæïóùñâåüåä, åÿâòïí êïúïæ ùïîèëìïõïâì. òèëùèåþì êòæåâïú õåäèùòôòì íïàáâïèì – ïæïèòïíì èõëäëæ ëî ùäïèæå øåòûäåþï åíæë, ìïèòìï òãò óêâå èëüñóåþïì òùñåþìë. èå ôòì ÷ò íëâ íò êå þò ãó þåî íò å þïæ æï ñë ôòä ÷âåíì ìïè øëþ äë øò àóè úï éï æòæ è ðñ îë þå äóî, ìïû îïõ ðë äò üò êïì ïõëî úò å äåþ æ íåí, èïã îïè àï âïæ íò êë äëç èå ë îåì áïî à âå äå þòì èò èïîà ìï ó êå àå ìë æï èë êò æå þó äå þï ¸áëí æï, îï çå æïú ìï èå ôë êïî çå áïî à âåä àï æò æò ìòè îïâ äå èåüñ âå äåþ æï. ïèòì ãï èëú èëã âò ùåâì çë ãò îï èòì àáèï. ìòèïíëâò÷ò ùåîì, îëè íòêëäëç èåëîåì ûâåäò ìïèåôë êïîòì, æåæòìï æï íïàåìïâåþòì øåàáèóäåþòìï åøòíëæï æï àïâòì æïúâïøò, óðòîïüåìïæ, áïîàâåäåþìï æï àïàîåþì òéåþæï. ðòîïæïæ èïì êïâêïìòåäò àïâïæåþò òúïâæíåí æï èïà ìòïõäëâåì àïâì èõíåæ ãîûíëþæï, þóíåþòà åÿâòïíì, èïàò åîàãóäåþòìï ìùïèæï. òèðåîïüëîò îëè ïìå åíæëþëæï áïîàâåäåþì, ïèòì æïìüóîïæ øåãâòûäòï êòæåâ åîàò úíëþï èëâòõèëà. äòüâóîò ùïîèëèïâäëþòì þîùñòíâïäå îóìò èõïüâïîò èìüòìäïâ æëþóýòíìêò (1875-1957) èëãëíåþïàï øåìïíòøíïâ ùòãíøò ãïìïëúïîò ôåîïæëâíåþòà ïéùåîì àïâòì þïâøâëþòìæîëòíæåä, èåúõîïèåüå ìïóêóíòì èòùóîóäòì ðåüåîþóîãì, íåâòì ðîëìðåáüì, ìïæïú èîïâäïæ òîåëæíåí íïòîíïòî ôëîèåþøò ãïèëùñëþòäò ìïèõåæîëåþò. åîàõåä, ìòÿïþóêòì ýïèì, èïì æïóíïõïâì ïá èëèïâïäò íïèæâòäò îïòíæò, îëèåäìïú öïÿâòì ðåîïíãò ìúèòï æï ùåäçå êïðïîÿò ¸áëíòï ÷ïèëêòæåþóäò. èëãëíåþïàï ïâüëîò òáâå øåíòøíïâì, îëè èïøòí öåî êòæåâ ïîìåþëþæï èåôòì èúâåäàï îïçèò, êïâêïìòåäàï ïìåóäò, îëèåäàïú óûâåäåìò õåâìóîóäò àëî-ïþöïîò åúâïà. óåÿâåäòï, åì îïçèò áïîàâåäåþòìãïí òáíåþëæï øåæãåíòäò. òìòú ìïãóäòìõèëï, îëè æëþóýòíìêòìïú, ãâïíöò ÷òáëâïíòì æïîïæ, ìïèëú ùåäì ãïæïúòäåþóäì æïóùñòï àïâòì èëãëíåþïàï ùåîï æï òìòú, æïïõäëåþòà, òèïâå åðëáïì ïìïõïâì. ñâåäïçå óõâ èïìïäïì, ïè èõîòâ, òìåâ ìòèïíëâò÷òì ÷ïíïùåîåþò ãâïùâæòì. ïîëí ìòèïíëâò÷ò èåüïæ æòæ èíòøâíåäëþïì ïíòÿåþæï èåôòì ðòîïæ æïúâïøò èëèìïõóîå ûèåþòì, àïâïæ âòüãåíøüåòíåþòì (åîàò èïàãïíò, ïäåáìïíæîå, îëãëîú âàáâòà, õøòîïæ òõìåíòåþï ãâïíöò ÷òáëâïíòì èëíïàõîëþøò) ãïúíëþïì. èïàò èåøâåëþòà æïóïõäëâæï æåæëôäòì óïéîåìïæ ãïâäåíòïí ìåôåáïäì, íòêëäëç èåëîòì ñëôòä ìïñâïîåäì êíåòíï ëîþåäòïíì, îëèäòì èòèïîà æåæëôïäò ïäåáìïíæîï ãïíìïêóàîåþóäïæ ãóäèëùñïäå òñë. èïàò èåëõåþòàâå ãïòúíë èåôòì ðòîïæò æïúâòì àïâêïúò ó÷ï æïæòïíò æï ïäåê ïèòäïõâïîò, æïúâòì àòàáèòì èàåäò ëôòúîëþï. ó÷ï æïæòïíèï òèïâå õïíåþøò ìòèïíëâò÷ò æïïïõäëâï ïìåâå æòæïæ ãïâäåíòïí êíåòíï ìëôòêë àïîõíòøâòäàïí, îëèäòì ìòûåè, àïâïæèï ãåäëâïíèï, îåâëäóúòòì øåèæåã æïðïüòèîåþóä ìòèïíëâò÷ì èåãëþîóäò èôïîâåäëþï ãïóùòï, ìïüóìïéëæïí òõìíï, ìòúëúõäå øåóíïî÷óíï. ìïáèåøò êåîåíìêòú òñë ÷ïîåóäò. ìëôòë àïîõíòøâòäòì ìòûå óíæï òñëì ìïõåäèùòôë ìïàïàþòîëì ùåâîò, æòæåþóäò ðòîëâíåþï, èúòîå åîåþòì òíüåîåìàï àïâãïèëæåþóäò áëèïãò êóÿòêë ãåäëâïíò, æòæò ìòàþëàò æï ìòñâïîóäòà èëõìåíòåþóäò ãâïíöò ÷òáëâïíòì èëãëíåþåþøò, êïúò, âòíïú àïâòìò æïéóðóäò þòûòì, êëùòï øåîâïøòûòì úõåæîòì ùïìïìâåíåþäïæ ðåüåîþóîãòæïí øëîåóä ôîëíüçå ùïâòæï, úëüï õíòì øåèæåã êò ìïõïæòà æïòéóðï ñïîìøò. ãïîæïúâäòäòì æòæò ðïüòâòà æïêîûïäâïì àþòäòìøò ÷ïèëìóäò ãâïíöò ÷òáëâïíòú æïìùîåþòï. ïéìïíòøíïâòï, îëè ìòèïíëâò÷ì çëãöåî åøäåþï èòì èòåî íïõìåíåþ àó æïõïìòïàåþóä ïæïèòïíàï åîëâíåþï – æïæòïíìï æï ïèòäïõâïîì òãò „êïâêïìòåä àïâïæåþì“ óùëæåþì, èåôòì êïîçå ìïêèïëæ èòéåþóä àïâïæì, èòõåòä ïíæîëíòêëâì, ïâïíüòóîòìüì, ãåîèïíòòì øðòëíïæ øåîïúõòäì, òãò ìëèåõïæ àâäòì, èïøòí, îëúï òáâå ÷ïèëàâäòì èòì íïàåìïâåþì _ êíåòíï ëîþåäòïíì, àïâïæ øåîâïøòûåì, æóèþïûåì æï ìõâåþì. îïìðóüòíòì åîà-åîàò ìïìòûë òñë ëôòúåîò ìòèëí ôõïêïûå (èïì êâïÿò êâïÿïíüòîïûòì ðîëüëüòðïæïú èòò÷íåâåí), îëèåäìïú ìòèïíëâò÷ò ïãîåàâå ìëèåõïæ íïàäïâì. åì áëîùòíåþï ïî èëõæï, âòíïòæïí îïìðóüòíèï àïâòìò ¸òðíëçóîò ûïäòà òãîûíë, ôõïêïûåì òãò óíæï èëåêäï. ãïëãíåþóäèï, ìïáúòåäùïèõæïîèï ìïìòûëè àâòàëíâå æïòÿîï àïâò, õëäë èåîå èåôòì ëöïõòì óïõäëåìò ïæïèòïíòì ïíï âòîóþëâïì øåèùåëþòà æåæëôïäàïí øåõâåæîï èëïõåîõï, úëæâï èëòíïíòï æï øåùñïäåþóä òáíï. ïè òíúòæåíüòì æîëì ìòèëí ôõïêïûåì ïõäæíåí ûèåþò _ íåìüëî æï ìïøï åîòìàïâåþò. emzar kvitaiSvili ãïrZeleba Semdeg nomerSi) 10 17-24 dekemberi 2013 ilori “anistoresia” _ istoriis arcodna mis saubars rom usmenda, baton konstantines saxeze Rimili ar moscilebia. _ brZeni ilia WavWavaZe, roca peterburgidan modioda, _ uambobda baton konstantines moxeve, _ pirvelad Cems umcros biZas _ jRuna xuleliZes Seaxvedres Turme. xevSi mas xulelTjRunas eZaxdnen da dResac Cvens moxeveebSi romel gamvlelsac ginda SeekiTxo, vin iyo lelTRuniao, getyvian xulelTjRuna iyoo. rusulad ganswavlulsa da ganaTlebuls, Cvens sasiqadulo mwerals, albaT euxerxuleboda sityvebi _ xulelTi an xuleliZe exmara, saxeli jRunac, marTalia xevSi gavrcelebuli saxeli iyo, magram Zalze uxeSad gamoiTqmeboda, Cemi uSvilo biZa xevis istoriisa da kavkasiuri enebis kargi mcodne yofila, amitom vwuxvar, rom misi namdvili saxeli da gvari istorias ar SemorCa da mxolod lelTRuniad icnobeno... _ batono vano, ar miwyinoT, _ uTxra batonma konstantinem, _ mTavari is aris, rom didma iliam samSoblos gasaWiri moxeve kacis piriT ilaparaka, es ki saamayoa TqvenTvis, iqneba Tavisuflebac swored maSin iwinaswarmetyvela?.. gvari “WavWavaZe” mTidan barSi Camosuli gvaria da iTvleba, rom igi warmodgeba sityvidan “WivWavi”. WavWavi, WivWavi _ patara moyviTalo-momwvano Citia beRurasnairTa rigisa. “WivWa” uZvelesi kolxuri sityvaa da igi SemorCenilia uReltexilis saxelwodebaSi _ “aWavWara (aWavWarisa)”, romelic mdebareobs soxumis raionSi, bzifis qedze. bgera “W”-s intersiuri xmareba kolxuri bunebis maxasiaTebelia, qarTuli ena maqsimalurad gaurbis am bgeris gamoyenebas da cvlis bgera “w”-Ti. mag. megruli “Wvima” _ qarTulad _ wvima, WveTi _ wveTi, Wva _ wva, Wara _ wera..., Tavad forma WavWa-va-(Ze)” mogvagonebs megrul gvarebs roga-va, kvaSila-va, farula-va, WavWa-va. Cven ar vamtkicebT, rom ilia WavWavaZe megreli iyo, Tumca igi saqarTvelos yvela kuTxis RviZli Svilia, magram misi gvaris saerTo-kolxuri buneba ueWvelia. i. WavWavaZis gvaris warmoSoba dagvWirdeba liriuli gadaxvevisaTvis, rodesac “mgzavris werilebs” gadaikiTxavT da mousmenT ilia WavWavaZisa da lelTRunias saubars samSoblos bed-iRbalze, unda vicodeT, rom es saubari ori kolxi kacis JRurtulia (rogorc amas sulxan-saba ityoda). maxliebi, malxebi saxelwodeba “maxliebi, malxebi” uZvelesi warmoSobisaa. terminologiis krebulSi (58-e punqti) weria: “saerTod gvinda SevniSnoT, rom berZnul-romauli samyarosaTvis ucxo ar aris erTmaneTisagan sruliad gansxvavebuli xalxebis erTi da imave saxelwodebiT moxsenieba. amis magaliTebi mravlad gvaqvs: saberZneTis aqaiebi da SavizRvispireTis aqaiebi; lobiis maxliebi da meotodis maxliebi”. “garkveul interess iwvevs II saukunis cnobili mecnieris klavdios ptolemaiosis “geografiul saxelmZRvaneloSi” kolxeTis Sida raionebSi ramdenime dasaxlebuli punqtis _ “qalaqisa da soflis” dasaxeleba” _ wers niko lomouri. mexleosis (mexleos) lokalizaciis sakiTxs Seexo k. miuleri da Semdeg hermani. orive mecnieri am punqtis saxels ukavSirebs seidas “leqsikonSi” da lukianesTan moxseniebul maxliebis toms (maxlies) romelic, Tavis mxriv, gaigivebulia fsevdo-arianes maxelonebTan, arianes makronebTan da ptolemeiosis manralebTan hermani pirdapirac ambobs, rom punqti mexlesosi da maxliebis tomi unda veZioT awindel samegreloSi, magram mexleosis dakavSireba maxliebTan (maxelonmakron-manralebTan) faqtiurad arafers iZleva misi lokalizaciisTvis. Cven yuradReba mivaqcieT im gare- moebas, rom gviandel bizantiel mweralTan prokofi kesarielTan ramdenjerme ixsenieba lazeTis erT-erTi yvelaze dawinaurebuli da uxvmosavliani olqi, moxeresis (moxerosis) mxare Seefereba dRevandel qvemo imereTs da Seicavda teritorias cxeniswyalsa da rions Soris, rogorc gadmogvcems s. yauxCiSvili, 1930 wels aq Zieba uwarmoebia n. berZeniSvils; am Ziebis Sedegad gamorkveulia, rom swored am teritoriaze, oRond rionis marcxena mxares exlac muxuri ewodeba, xolo dablagomis aRmosavleTiT, misgan 4-5 kilometris daSorebiT mdebareobs muxuris cixe. muxuris cixesTan dakavSirebiT sainteresoa, rom prokofi kesarieli, garda moxirisis mxarisa, asaxelebs amave saxelwodebi qalaqsac, rogorc lazikis erT-erT saukeTeso qalaqs. SesaZloa, rom igive qalaqis dasaxelebuli imperator iustinianes erT-erT novelaSi, oRond damaxinjebuli formiT _ smurisios (Moupicios). ramdenadac qalaqi moxerisisi VI saukuneSi warmoadgenda lazeTis erTerT uSesaniSnaves qalaqTagans, bunebrivia vivaraudoT, rom igi ufro adre warmoiqmna. amitom Cven SesaZleblad migvaCnia, CavTvaloT ptolemaiosis “geografiis” erT-erT “xelnawerSi es punqti aRniSnulia formiT “mexresos” (Mexpeccos). “muxuri” megrulad “mxares” niSnavs. es saxelwodeba, garda samtrediisa, sakmaodaa gavrcelebuli istoriul samegreloSi _ muxura (muxurisa) sofeli tyibulis raionSi; muxuri _ soflebi Cxorowyus, senakis, galis raionebSi; muxurCa _ sofeli martvilis raionSi, muxurSa _ mTa soxumis raionSi, bzifis qedze. amdenad, samegrelos romeli muxuri (mxare) iyo maxliebis/malxebis adgilsamyofeli, arc ise ioli dasadgenia, Tumca SedarebiT sarwmuno mainc prokopi kesarielis moxirosia (qvemo imereTi). “malxebi” saxelwodeba rom “maxliebi”-dan momdinareobs, amaSi eWvi ar unda aRgviZras im faqtma, rom harmoniuli wyvili “xl” (ma-xl-iebi) qarTulSi icvlis rigiTobas, anu ikiTxeba “lx” (ma-lx-ebi). misi rogorc analogiuri magaliTi gagvaCnia megrelTa TviTsaxelwodebis gadaqarTulebaSi, anu megrul-berZnuli harmoniuli wyvili “rg” (ma-rg-ali) qarTulSi inacvlebs “gr” (me-gr-eli). aseve berZnuli “mexlesosi” qarTulad SeiZleba gamoiTqvas rogorc “melxi” aseve “malxi”-dan “melxi”-s warmoqmna Cveulia qarTulisaTvis, vinaidan xmovnebi “a” da “e” xSirad enacvlebian erTmaneTs (margali _ megreli). melxebTan dakavSirebiT gaecaniM amonawers a. nazRaiZis statiidan “qistebi”, romelic gamoqveynebulia gazeT “laSaris goris” 1996 wlis 8 noembris nomerSi: “RalRai da noxCi, axi da melxi, iberiul-kavkasiuri modgmis naxuri ganStoebis eTnografiuli jgufebia, romlebsac saerTo saxeli _ veinaxi aerTianebs. veinaxi Cveni uaxloesi naTesavia eniTac da sisxliTac. veinaxi qarTvel mTiels waagavs: wes-CveulebiT, zne-xasiaTiT, saxl-kariT, jam-WurWliT, CacmadaxurviT, cekva-simReriT, sasmelsaWmeliT, ufros-umcrosobiT, mter-moyvareobiT... veinaxi Cvens mezoblad cxovrobs, centralur kavkasiaSi, Tergis SenakadebTan: armxis, asas, arRunisa da Saro arRunis xeobebSi. Cven am Cvens uaxloes naTesavs da karis mezobels jer durZuks, mere RliRvs da qists veZaxdiT. amJamad CeCens qisti hqvia da amdenad ufro marTebuli iqneba qistis samSoblos qisteTi vuwodoT... (qisteTSi gavrcelebulia legenda, rom pirveli qistis deda qarTveli qali iyo)... pirveli qistis dedis qarTveloba samudamod xalxuri gadmocemis doneze rCeba, magram qarTvelTa pirveli dedofali rom qistis qali iyo, amis Sesaxeb “qarTlis cxovrebaSi” gviweria”... juni (jumber) kakulia (gagrZeleba iqneba) mu Wyola re, Tqvani ducu, zugdidelebo? cxovrebaSi bevri cudi vnaxe da bolos imasac moveswari, rom Tqven samegrelos damoukidebeli respublikis gamocxadebas moiTxovT! darbazebSi sxdomebs aRar sjerdebiT da socialur qselebSi avrcelebT videomasalebs, sadac Tqveni antierovnuli, antisaxelmwifoebrivi saqmianobis amsaxveli kadrebi urwmuno Tomasac ki aiZulebs Tqvas: Turme megruli saparatizmi arsebobs! marTalia mcire jgufi xarT, magram, rogorc Cans, kargad organizebuli da, albaT, kargad dafinansebulic. gazeT “asaval-dasavalis” furclebidan Sevitye am jgufis arseboba da gadavwyvite gamovTqva Cemi SeSfoTeba da SiSi... SiSi aTaswlovani kolxuri samyaros, aTaswlovani qarTuli saxelmwifoebriobis ngrevisa, Cveni jiSis, jilagis gadagvarebisa... vici, saxalxo moZraoba “samegrelo” alagmavs am vai patriotebs, magram, vfiqrob, aramegrelis kacis sityvac saWiroa. layboba megrelTa araqarTvelobaze, samegrelos damoukideblobaze araxalia. isic kargadaa cnobili, Tu ra ganaCeni gamoutana istoriam megruli separatizmis mqadagebelT. saqarTvelos arasdros aklda ucxo qveynebis arakeTilmosurne politikosebi, saxelmwifo moxeleebi, romlebic cdiloben megrelebi Tu svanebi, aWarlebi Tu imerlebi, fSavelebi Tu xevsurebi, kaxelebi Tu qarTlelebi mcire erebad gamoacxadon, romelTac Cagravs da genocids uwyobs qarTvelebi (vinRaa es maRvalaki “qarTvelebi”?)! gazeTma “ganmanTavisuflebelma” (#38, oqtomberi, 2013 weli) gamoaqveyna aleqsandr duginis saubari saqarTvelos Sesaxeb “internetportalTan”, sadac es vaJbatoni acxadebs, rom qarTuli saxelmwifo Cagravs, genocids uwyobs mcire erebs. marTlia, Cveni daxmarebiT ori eri gadarCa da safrTxe aRar emuqrebaT, magram amgvar daxmarebas sxva erebic saWiroeben. “situacia analogiuri scenariT ganviTardeba _ am gzas daadgeba zugdidi, javaxeTi, aWara. es imis mauwyebelia, rom saqme gvaqvs konfliqtTan, romelic TavisiT ver gadawydeba, amitom Cven unda CaverioT. simarTle giTxraT, Zalian minda, SegveZlos am problemuri erebisaTvis xelis moxveva da sxvisTvis gadacema. oRond amerikas ara, magaliTad irans an TurqeTs, romlebic swor regionalur politikas atareben”. maxlas, aleqsandr dugin! ra zrunva, ra keTilSobileba da Tavganwirva problemuri erebis mimarT... ara da, viRac agresori qarTvelebi saSualebas ar gaZleven xeli moxvio TurqeTs da gadasce aWarlebi, megrelebi, gurulebi... irans ki javaxebi, kaxelebi, qarTlelebi... batono iuri Rvinjiliav! Tqven acxadebT, rom mimdinareobs megrelTa asimilacia, rom megrelebi problemuri eria... gamosavali mxolod erTia: politikuri statusis mopoveba! batono edem izoriav! Tqven acxadebT, rom megrelebi problemuri eria... gamosavali mxolod erTia: “samegrelo avtonomiuri respublika unda gaxdes”! batono konstantine Toduav! Tqveni cnobiereba qarTuli yofila, radgan skolaSi qarTulad swavlobdiT. gsurT gqondeT megruli cnobiereba, amitom samegrelom erovnuli damoukidebloba unda moi povos! da a.S. da a.S. CamonaTvali Sors wagviyvans. es magaliTebic sakmarisia imisTvis, rom davaskvnaT: zugdidSi duginisnairTa kantoris mier gaCxibuli separatistebis jgufi arsebobs, romelsac gulisxmieri zrunva da meTvalyureoba sWirdeba, Torem SeiZleba erT mSvenier dRes duginma marTlac moxvios xeli da iranis an TurqeTis gzas gauyenos! ra gsurT, Rrmad pativcemulo “eris mamebo”? ratom gaebiT suslovis, sorosis, buSis, bJezinskis, duginisa da sxvaTa da sxvaTa mier dagebul maxeSi? ratom eziareT maT mier Savi magiiT damzadebul samsalas? nuTu ase Zalian gsurT “keTilismyofelma” xeli mogxvioT da irans an TurqeTs sapatronod gadagces? ai, aq ki namdvilad gagiqrebaT qarTuli cnobiereba, batono kote Toduav! ra ambavia Tqvens Tavs, Cemo kargo zugdidelebo? vin dagwyevlaT ase uRmerTod, vin gagwiraT da dagavalaT ara mxolod samegrelos, aramed saqarTvelos yvela kuTxis, mTeli saqarTvelos daRupva? nuTu dagaviwydaT samegrelos kuTxis didi Svilebis Tedo saxokias, sergi makalaTias, pavle ingoroyvas, dutu megrelis, terenti granelis, Salva dadianis, leo qiaCelis, konstantine gamsaxurdias, lavrenti berias, ilia vekuas da sxvaTa da sxvaTa mravalTa moRvaweoba, romelTa cnobiereba qarTuli iyo da qarTuli saxelmwifos siZlieres emsaxureboda. Tqven ki, zugdidelo megobrebo, ra RmerTi gagiwyraT, ra separatizmis virusma dagasneulaT? iZaxiT, megrul enas skolaSi ar aswavliano... merwmuneT, 80-90-ian wlebSi cnobili pedagogebi (magaliTad z. cucqiriZe, romlis gvaric gamaxsenda) presaSi aqveynebdnen werilebs, sadac asabuTebdnen megruli da svanuri enebis safuZvlebis skolaSi swavlebis aucileblobas. es sakiTxi dResac aqtualuria. mxolod saWiroa ganaTlebis saministros mesveurTa keTili neba. ganaTlebis ministri kaxa lomaia megreli iyo, magram megruli enis swavleba ki ara, mis mier gatarebulma reformebma ganaTlebis sistema saerTod moSala! laparakobT megrelebis Cagvraze da albaT gulisxmobT mxedrionis TareSs samegrelos teritoriaze. merwmuneT, saqarTvelos yvela kuTxeSi, yvela qalaqSi, TiTqmis yvela sofelSi mxedrioni yaCaRobda, aupatiurebda, xocavda... gana TviT samegreloSi megrelebi ar iyvnen mxedrionis wevrebi? gana es xalxi ar xvdeboda taSfanduriT megrelTmoZule SevardnaZesa da ioselians? mapatieT es sayvedurebi, magram aramegreli qarTvelis dadanaSauleba yvela siglaxeSi ar SeiZleba. gTxovT, sanam gvian ar aris, Tavi daaneboT samegrelos politikur statusze, samegrelos damoukidebel respublikaze Tu avtonomiaze, megrelTa araqarTvelobaze bodviTi ideebis propagandas. dae, marad gaxsovdeT da aRgafrTovanebdeT qarTveli eris sayvareli Svilebis zviad gamsaxurdias da merab kostavas ukvdavi mowodeba: saqarTvelo upirveles yovlisa! Tengiz kublaSvili, uzenaesi sabWos deputati ilori 17-24 dekemberi 2013 11 literaturis istoriis moyvarulTa kuTxe vdopcj!blvubhbwb mas “literaturis bosxs” uwodeben, imdenad Rrma da miuwvdomeli Semoqmedia. qvemore werilSi saubaria mwerlis pirad arqivze, romelic, amas winaT, misma axloblebma aRmoaCines. da kikutim _ Camoayalibes gaerTianeba “singikoxi” („axali xelovnebis skola“). jgufis wevrebma Tavi gamoacxades „antinaturalistebad“, da naturalisturi skolis kritikiT gamodiodnen. jgufi aRiarebda literaturis rogorc upirveles yovlisa xelovnebis faseulobas. gansakuTrebul mniSvnelobas mokle biografiuli monacemebi: akutagava riunoske, metsaxelad _ Cokodo Sujin; dabadebis TariRi _ 1 marti, 1892, tokio gardacvalebis TariRi _ 24 ivlisi, 1927, iqve) — iaponeli mwerali, axali iaponuri literaturis klasikosi. kompozitor iasusi akutagavas da dramaturg xirosi akutagavas mama. cnobilia Tavisi moTxrobebiTa da novelebiT. 1935 wels iaponiaSi dawesda akutagavas saxelobis literaturuli premia. adreuli wlebi akutagava riunoske daibada 1892 wlis 1 marts tokioSi, rZis gamyidvelis niixara tosiZes Rarib ojaxSi (mamamisi dedaqalaqis gareubanSi saZovrebsac flobda). iaponuri kalendris mixedviT, misi dabadeba daemTxva drakonis Tves, drakonis dRes, drakonis saaTs. amitom mas saxelad riunoske daarqves, radgan am saxelis pirveli ieroglifi “riu” aRniSnavs “drakons”. dabadebisas riunoskes deda 33 wlis iyo, xolo mama 42 wlisa, rac Zveli iaponuri tradiciis mixedviT cud niSnad iTvleboda. crurwmenis mixedviT, bavSvs mZime cxovreba da tragikuli bedi eloda. mSoblebma gadawyvites bavSvi gasazrdelad uSvilo biZasTan (dedis Zma) akutagava mitiasTan gaegzavnaT, romlis gvaric miiRo Semdgom mweralma. riunoskes dabadebamde erTi wliT adre gardaicvala misi ufrosi da. deda am ubedurebas Tavis Tavs abralebda da fsiqiurad daavadmyofda. dedis SeSliloba mTeli cxovreba gasdevda mwerals. mwerlis bavSvoba da yrmoba TiTqos Cveulebrivad mimdinareobda, igi kargad swavlobda da ucxo enebsac advilad iTvisebda, magram aravin icoda, rom riunoske bavSvobidan halucinaciebiTa da uZilobiT itanjeboda. es ki momaval mwerals dedisgan ergo memkvidreobiT, romelsac TviTmkvlelobis mcdelobebic hqonda. riunoskes biZa, akutagava mitiasi tokios prefeqturis samSeneblo ganyofilebis ufrosad muSaobda da sakmaod SeZlebul adamianad iTvleboda. riunoskes man misca aramarto sakuTari gvari, aramed, SesaniSnavi ganaTleba da aRzrda. mitiasis ojaxi Zvel inteligentur ojaxs ganekuTvneboda, misi winaprebi iyvnen edos periodis (tokugavas samxedro-feodaluri diqtatura, XVII-XIX s.) mwerlebi, mecnierebi da inaxavda Zvel kulturul tradiciebs. 1910 wels riunoskem warCinebiT daamTavra tokios munici paluri saSualo skola, da imave wels, inglisuri enisa da literaturis Seswavlis mizniT Caabara pirvel kolejSi, literaturul ganyofilebaze. 1913 wels akutagavam daamTavra koleji da tokios saimperatoro universitetis filologiis fakultetis inglisuri literaturis ganyofilebis studenti gaxda. saleqcio procesma imedebi gautexa axalgazrda literators, leqciebi uintereso gamodga, da man Tavi daaneba universitetSi swavlas. misi ZiriTadi saqmianoba gaxda Jurnal ”sinsite”-s („axali dineba“) gamocema. Jurnalis garSemo akutagavam da misma megobrebma _ axalgazrda literatorebma kumem aniWebdnen formas, mkveTrad gamoxatul fabulas, literaturul gamonagons, moiTxovdnen masalis mravalferovnebas da feradovnebas, afasebdnen enis gamomsaxvelobiT mxares. literaturuli kariera Jurnali „sinsite“ samjer daixura da samjerve aRadgines imave saxelwodebiT. mesamejer aRdgenisas, pirvelive nomerSi, romelic 1914 wlis 14 Tebervals gamovida, mkiTxvelma dainaxa misTvis axali literaturuli saxeli akutagava, anatol fransis novelis „balTazaris“ Targmanze. xolo maisis nomerSi Jurnal „sinsite“-Si daibeWda misi pirveli novela „moxuci“. Semdeg daibeWda misi novelebi: „rasiomonis karibWe“ (1915 w.), „cxviri“ (1916 w.). sazogadoebam SeamCnia literaturis samyaroSi axali talantis dabadeba. „rasiomonis karibWis“ (romlis gmirebis TvaliT akutagava sul sxvadasxvanairad aRiqvams samyaros) garda am periodSi dawera akutagavam haikus Janris leqsebi _ „haikus krebuli“. misi erT-erTi SesaniSnavi nawarmoebia “Svidi samurai”, romelic adamianuri krTomis ugulvebelyofisa da sakuTari princi pebisadmi erTgulebis klasikur nimuSs warmoadgens. swored am nawarmoebis siuJetzea agebuli araCveulebrivi amerikuli vesterni “SesaniSnavi Svideuli”, romelsac araerTi oskari Tu sxva kinojildo aqvs miRebuli. akutagavam msoflio aRiareba Rrma fsiqologizmisa da rafinirebuli stilis meoxebiT moi pova. akutagava riunoske cocxali sinamdvilisgan gandgomili xelovani iyo. bevri novelis siuJeti man aiRo ara Tanamedrove cxovrebidan, aramed Sua saukunis legendebidan da literaturuli Zeglebidan, raTa gamijvnoda, misi azriT, uxams, ugvano realobas da mTeli yuradReba gadaetana abstraqtuli adamianis rTuli, xSirad arabunebrivi sulieri procesebis warmosaxvaze „usier tyeSi“, 1922; „ambavi sikeTis gadaxdisa“, 1922). akutagava riunoskes nawarmoebebs lirizmiT Sezavebuli skefsisisa da pesimizmis daRi azis, rasac ganapirobebda burJuaziuli yofasTan misi eTikuri moTxovnebis SeuTavsebloba. aqedan _ mwerlis sagangebo interesi religiis mimarT („nankineli qriste“, „o-gini“, „kbilanebi“, 1927). aqedan gamomdinareobs akutagava riunoskes dabejiTebuli esTetizmi; xelovnebisa da cxovrebis dapirispirebisas igi upiratesobas yovelTvis xelovnebas aniWebs („cxovreba idiotisa“, 1927; „wamebani jojoxeTisa“, 1918). sicocxlis bolo wlebi bolo wlebSi gaumZafrda fsiqikuri gadaZabva, TviTmkvlelobaze fiqri aekviata, rac asaxulia mis ukanasknel moTxrobebSi „kbilebiani borblebi“, „cxovreba idiotisa“, „werilebi Zvel megobars“. 1927 wlis aprilis dasawyisSi akutagavam daamTavra „kbilebiani borblebi“, sadac protokoluri sizustiT aRwera tokioSi erTerTi ukanaskneli mgzavrobisas Tavisi gancdebi, adamianebTan Sexvedrebi da saubrebi. moTxroba momwamvleli naRveliTaa savse. cxadi iyo, rom cxovreba ukve mobezreboda _ ver urigdeboda aramarto samyaros, aramed sakuTar Tavsac. tragikuli Txroba aseTi sityvebiT mTavrdeba: „weris Zala aRara maqvs. aseT sulier yofaSi cxovreba _ auwereli tanjvaa! nuTu ver moiZebneba vinme, vinc wynarad mimaxrCobda mZinares?“ akutagava adreuli wlebidan cdilobda am cxovrebidan wasvlas. axalgazrda asakSi eqsperimenti Caitara sakuTar Tavze: Toki kiserze moiWira da wamzomiT akvirdeboda, Tu ramdeni wamiT gaxangrZlivdeboda sikvdili. aTi wamis Semdeg, rodesac cnobierebam dabindva daiwyo, gaaCera eqsperimenti _ TviTmkvlelobis es meTodi mwerals ar moewona. popularobas adre miaRwia, cxovrebis sxva garegani gamovlinebebic sakmaod keTilsaimedod warimarTa: mtkice ojaxi, literaturuli warmateba, mkiTxvelTa siyvaruli. Tumca TviTon akutagava miiCnevda, rom misi arseboba jojoxeTia da jojoxeTi gaxda misi Semoqmedebis erT-erTi mTavari Tema. mwerals mTeli cxovreba eSinoda sigiJis (dedis sulieri aSlilobis gamo) da SemoqmedebiTi unayofobis. bolo wlebSi SiSi gadaizarda akviatebul idead, nervulma daZabvam gamoiwvia janmrTelobis mdgomareobis gauareseba, uZiloba, gadaRla. diax, igi namdvili giJi gaxldaT _ siyvarulisa da siZulvilis giJi, radgan sicocxle zustad imdenad uyvarda, ramdenadac ezizReboda. gardauvali gaxldaT, rom erT-erT gancdas meore unda gadaewona da male gadawona kidec _ 1927 wlis 24 ivliss, gamTeniisas, akutagava riunoskem veronalis sasikvdilo doza miiRo da, srul simS“lamazi” videSi, sicocxle TviTmkvlelobiT daasrula. igi mxolod 35 wlis iyo. uazro sicocxlisadmi zizRiT gamsWvaluli misi nawarmoebebi RaRadeben, rom akutagavas sxvagvarad sikvdili ar SeeZlo. sikvdilis win man moaswro daewera „cxovreba idiotisa“, romelic misi Semoqmedebis mwvervalad iqca. moTxroba adamianis martoobis, droisa da istoriis mimarT misi uZlurebis aRsarebaa. aq isev Cndeba dekadensisa da modernizmis aSkara motivebi _ gvamebis aRwera, bavSvobaze da SeSlil dedaze usixarulo mogonebebi, aSkarad igrZnoba avtoris SiSi sazogadoebisa da, zogadad, sicocxlis mimarT. „kalmiani xeli uTrToda. nerwyvma umweo bavSviviT dauwyo dena. goneba naTeli hqonda mxolod gamoRviZebis Semdeg, daZinebas ki uamravi veronaliT axerxebda. da gonebasac sul naxevari an erTi saaTiT Tu ubrundeboda Cveuli Zala. auwyvel da amouxapav sibneleSi miizlazneboda dro. TiTqos wvril maxvilze iyo dayrdnobili, romelsac alesili piri gadastexoda“ („cxovreba idiotisa“, (1927 wlis ivnisi). moTxroba Tavis megobars dautova da samudamod daemSvidoba Semdegi warweriT: „albaT arc erTi TviTmkvleli bolomde darwmunebuli ar aris im motivSi, ris gamoc Tavs iklavs“. TviTmkvlelobamde igi ramdenime dRis ganmavlobaSi saweri magididan ar amdgara. 23 ivlissac misi kabinetis fanjrebSi gvianobamde sinaTle enTo _ igi muSaobda xelnawerze, xolo diliT mkvdari i poves. gadmocemis mixedviT, TviTmkvlelobamde cota xniT adre uTqvams Semdegi bolo frazebi: „buneba maRelvebs ise rogorc arasdros, radgan samyaros vuyureb ukanasknelad“. mwerlis TviTmkvlelobam sagonebelSi Caagdo megobrebi da nacnobebi, Tumca, es ambavi maTTvis ar iyo moulodneli. misi TviTmkvlelobis WeSmariti mizezi mainc veravin gaigo. mwerali bolo dros umizezo depresiaSi Cavarda, romelsac igi „bundovan SfoTs“ uwodebda. mizezi SesaZloa veZeboT pirovnul xasiaTSi, dedis sulieri aSlilobis mtkivneul mogonebebSi, SemoqmedebiTi da pirovnuli temperamentis TaviseburebebSi. pirad saubrebSi igi araerTxel axsenebda, rom xvdeboda sakuTar oreuls _ TeatrSi, quCaSi da a.S. (ara da, rogor hgavs terenti granelis cxovreba da moRvaweoba am yovelives). g. CxartiSvili Tavis wignSi „mwerali da TviTmkvleloba“ gadmogvcems akutagavas TviTmkvlelobis „kulturologiur“ versias. mis mixedviT, man Tavi moikla imis gamo, rom igi iaponur kulturas da literaturas meorexarisxovnad Tvlida, romelic verasodes avidoda msoflio donemde. akutagavas cxovrebis gza gamsWvaluli iyo avadmyofur-memkvidreobiTi refleqsiiT, romelic xels uSlida Seefasebina sakuTari nawarmoebebis realuri mniSvneloba. 1935 wels misi megobris, mweral kikuti kanos mier dawesebuli iqna akutagava riunoskes saxelobis premia, romelsac weliwadSi erTxel gadascemen iaponiis saukeTeso axalgazrda literatorebs. akutagava riunoskes saxelobis premiis devizia “wminda literaturisaTvis”, maSin roca naokis saxelobis premis devizia _ “literatura masebisaTvis”. sak. inf. 17-24 dekemberi 12 ilori 2013 sportuli kuTxe mihyavs Jurnalist giorgi jalaRanias “Temur, Tu “Casarecxi” fexburTelebi gyavs, nakrebis saTaveSi ratom rCebi?!” zustad ori Tve gavida mas Semdeg, rac zurab xizaniSvilma saqarTvelos nakrebidan wasvlis Sesaxeb gamoacxada: “ar minda, es gadawyvetileba vinmem brZolis velidan gaqcevad CamiTvalos, magram faqtia, rom am nakrebSi Cemi adgili aRar aris”... _ didi xania, ase arafers gavubrazebivar... vcdilob xolme, adamianis nebismier saqciels gamarTleba movuZebno, magram veRar moviTmine imdeni tyuili, rac Temur qecbaiam JurnalistebTan Sexvedrisas ilaparaka. mere ra, rom mxolod amisulaSvilis gvari axsena? faqtobrivad, erTianad “Cagvrecxa” yvela fexburTeli... nakrebidan wasvlis Semdeg interviusgan Tavs imitom vikavebdi, rom ar mindoda “calkaras” TamaSi. giTxariT kidec _ kargi iqneba, Tu am Temaze mwvrTnelis, fexburTelebisa da Jurnalistebis erToblivi Sekrebisas vilaparakebT-meTqi, magram... qecbaiam iseTi raRacebi ikadra, aRarafers moveridebi... imis Tqma, nakrebi meeqvse adgilze iyo damarxuli da me amovTxareo, ar aris nakrebis fexburTelebis Seuracxyofa? minda, fexburTis federacis vTxovo: Tu Temur qecbaia TviTon ar wava, gaaTavisuflon! amas imitom ar vambob, rom erovnul gundSi dabruneba minda. miuxedavad imisa, rom qecbaiasgan wamovedi da ara nakrebidan! Tu mimiwveven, isev viTamaSeb... _ yvelaze metad Temur qecbaias romelma frazam gagaRizianaT? _ roca icrua, TiTqos aleko amisulaSvilma daureka da uTxra, rom biznesklasiT unda frena, daiRala da a.S. aleko ar aris iseTi kaci, Tavis marTleba daiwyos, magram Cemi megobaria da maqvs ufleba, misi da sxva fexburTelebis saxeliTac vilaparako! _ Tumca amisulaSvilma ganacxada, rom mas Semdeg, rac qecbaiam masze ilaparaka, nakrebSi veRar iTamaSebs... _ imitom, rom qecbaias naTqvamisa da Woraobis Semdeg, aleqsandre amisulaSvili ganadgurebulia... sinamdvileSi, man marTlac daureka nakrebis mwvrTnels, oRond, biznesklasi arafer gamovida pirveli tomi sergei kremliovis wignisa “beria _ XXI saukunis saukeTeso menejeri”. gamocema ganxorcielda saxalxo moZraoba “samegrelos” mxardaWeriT. wignis SeZena SeiZleba zugdidSi, rusTavelis q.#68-Si, saxalxo moZraoba “samegrelos ofisSi. tel. 599.209.624 TbilisSi wignis realizacia moxdeba yovel oTxSabaT dRes, dilis 9 saaTze, baqraZis q.#6Si (didube). tel. 599.573.322. sagamocemo jgufi SuaSia, alekosgan vici, rac uTxra: vxedav, rom nakrebis axalgazrdavdeba, male 32 wlis vxdebi da CemTvisac da nakrebisTvisac ukeTesi iqneba, Tu aRar gamomiZaxebo... Temurma ar dauTmo _ nakrebSi kidev ori weli vrCebi, mxolod oficialur matCebSi gamogiZaxeb, Tanac, espaneTTan TamaSi axlovdebao. mec igive vurCie _ Tu wasvla gadawyvetili gaqvs, jobs, espaneTTan TamaSis Semdeg waxvide, salaparako rom ar gaxdes-meTqi. SeTanxmdnen kidec, rom amisulaSvili espaneTis winaaRmdeg iTamaSebda, magram... vis eqneba Casvlis survili, Tu gaigebs, rom mwvrTneli mis zurgs ukan igineba da Woraobs?! _ raSi sWirdeba mwvrTnels nakrebis fexburTelebze “Woraoba”? _ qecbaia bunebiT eWviani adamiania. sul eCveneba, rom yvela mis winaaRmdeg aris ganwyobili da aravis endoba _ arc fexburTelebs, arc Jurnalistebsa da gulSematkivrebs... zis pirdapir eTerSi da “calkaras” gveTamaSeba, radgan studiaSi arc erTi iseTi fexburTeli ara varT, vinc etyvis simarTles, romelic mas ase Zalian aRizianebs! _ nakrebis mwvrTneli varjiSzec iseTi emociuria, rogoric JurnalistebTan iyo? _ Temuri erTxel mainc Tu dainteresda, ratom ar Camodis jano ananiZe? qecbaias zogierTi fexburTeli ki uTmens ginebas, magram yvela xom ar mouTmens? roca fexburTeli imaze fiqrobs, momaval Camosvlaze qecbaiam deda ar Semaginoso, rogori ganwyobiT unda iTamaSos?! aseT viTarebaSi nuravis gaukvirdeba, Tu romelime moTamaSe moimizezebs, travma maqvs da ver Camovalo... _ axla mainc ityviT gulaxdilad, ratom waxvediT nakrebidan? _ vimeoreb, nakrebidan ar wavsulvar, qecbaias gaveride! mwvrTnelTan problema pirvelad 2012 wlis zafxulSi, luqsemburgTan amxanaguri matCis win Semiqmna. bileTi ukve aRebuli mqonda da nakrebSi wasasvlelad vemzadebodi, magram TamaSamde sami-oTxi dRiT adre “beSiqTaSTan” amxanaguri matCisas meto- qis fexburTelma terfSi Zlierad Camartya da fexi ise gamisivda, “Slopancs” Zlivs vicvamdi. im dros, “qaiseris” mwvrTneli jer kidev SoTa arvelaZe iyo da mas vuTxari, fexi Zalian mtkiva, arada, nakrebSi “SlopancebiT” xom ar waval-meTqi? yinuli daide, 24 saaTi davicadoT, Tu ar dacxra, qecbas davurekoT da avuxsnaT, germaneli xom ar aris, gagigebso... meore dRes fexi uaresad mqonda, Tumca, qecbaia verafriT davajere: Tu gavige, rom ramdenime dRis mere klubSi iTamaSe, nakrebSi aRarasdros gamogiZaxebo! anu, romc momjobinde, klubSi mainc ar unda iTamaSoo! Zalian gavbrazdi _ amdeni welia micnob da odesme momityuebixar? gixsni, rom fexi mtkiva da Tu ar gamomiZaxeb, Seni saqmea. Tu ar gjera, axlave wamoval da Tavad darwmundebi-meTqi. Tu ver iTamaSeb, tyuilad risTvis unda Camoxvideo... TiTqos damijera, magram magram mere televiziiT gamovida da marTalia, gvari ar uTqvams, magram aSkarad Cems gasagonad Tqva, visac nakrebSi Camosvla ar unda, kargad iyoso... mere? espaneTTan matCis win kapitnis samklavuri ise CamomarTva, sityvac ar uTqvams... arada, SeeZlo ubralod eTqva: xizan, gadavwyvite, amieridan kapitnad sxva avirCioo da gavigebdi. kapitani rom aRar viyavi, televiziiT Sevityve... mewyina, magram mainc davrCi _ nakrebSi samklavurisTvis xom ar vTamaSobdi? kapitnobamdec bevri matCi Camitarebia da arc Semdeg wavsulvar... konfliqti belorusiaSi TamaSis Semdeg, gasaxdelSic mogvivida. gia gorgoZes rom uTxra studiaSi, eg sityvebi Sengan modis, Tu “imaTgano”, maSin mec igive miTxra. belorusebTan goli Cemi Secdomis gamo gavuSviT da namatCevs vaRiare kidec _ Cemi bralia, Sevcdi, Tu gindaT, nuRar gamomiZaxebT-meTqi... magram Temurs ar moewona, mgzavrobiT ukmayofileba rom gamovTqvi. arada, marTla saSinlad daviRaleT _ fineTidan belorusiis romeliRac qalaqSi CavfrindiT, iqidan minskamde ki avtobusiT vimgzavreT da gzaSi TiTqmis aTi saaTi gavatareT... xom SeiZleboda, cota komfortuli marSruti daegegmaT-meTqi da maSin miTxra: Tbilisidan girekaven da geubnebian, fexburTelebi aabunteo... ise gavbrazdi, kinaRam xeliT Sevexe, magram axalgazrda fexburTelebis xaTriT Sevikave Tavi... ar vici, misi azriT vin “mirekavda”, magram xom faqtia, rom fiqrobs da ambobs amas? aseTi xasiaTi aqvs, Tu gansxvavebuli azri gamoTqvi, mtrad miaCnixar... _ bolo sanakrebo matCebSi gulSematkivari zurab xizaniSvilsac xSirad akritikebda... rogor fiqrob, qecbaias gadawyvetilebebze amanac xom ar imoqmeda? _ vinc micnobs, icis, rom samarTlian kritikas ar gavurbivar da Secdomebsac yovelTvis vaRiareb. ase moviqeci belorusiasa da fineTTan matCebis Semdegac... safrangeTSi gamarTul Sexvedras rac Seexeba, imas Tu uwodeben “Secdomas”, erTi-erTze riberim rom momatyua da metyvian, amis gamo nakrebSi aRar unda iyoo, ki batono... _ Temur qecbaias TqmiT, fineTTan matCis win nakrebis avtobusSi ar axvediT. ase iyo? _ safrangeTTan Tbilisuri matCis win Temuris saqcieli Zalian mesiamovna. miTxra, yviTeli baraTi gaqvs, safrangeTTan meore gafrTxilebac rom miiRo, fineTTan aucileblad mosageb TamaSSi dagvakldebi, axla amitom ar gaTamaSebo... safrangeTTan 0:0-is Semdeg ki dapireba aRarc gaxsenebia. is mainc rom eTqva, Semadgenloba ar Sevcvale da ase imitom moviqecio, gavugebdi, magram arc damlaparakebia... roca vnaxe, rom arafrad Camagdo da mimaniSna, wadio, raRa unda gamekeTebina? wamovedi... Tumca, roca qecbaia wava, Tu gamomiZaxeben, Camoval da viTamaSeb! _ ho, magram nakrebis mwvrTnels federaciasTan kidev orwliani kontraqti akavSirebs... _ federacias kidev erTxel vTxov: CamoaSoron es kaci nakrebs! hkiTxeT nakrebis fexburTelebs da Tu umravlesoba imaves ar getyviT, xmas aRar amoviReb! pol uoqeris gardacvalebis Semdeg saiuveliro salonis gamyidvelma saidumlo gaamxila mas Semdeg, rac cnobili msaxiobis, pol uokeris tragikuli sikvdilis Sesaxeb informacia mTel msoflioSi gavrcelda, amerikis erT-erTi saiuveliro salonis gamyidvelma gasca saidumlo, romelsac msaxiobis TxovniT, 2004 wlidan inaxavda. saqme is gaxlavT, rom swored am wels, xsenebul salonSi, saqorwino beWdis SesaZenad kail da qristian aphemebi Sevidnen. maT iq saCuqris SesaZenad Sesuli pol uoqeri daxvdaT. gasakviri ar aris, rom axalgazrdebs es Zalian gauxardaT da msaxiobs avtografic gamoarTves. polma SeamCnia, rom wyvili salonidan SenaZenis gareSe gavida, radgan im beWdis SesaZenad, romelic sapatarZlos moewona, Tanxa ar eyoT. saRamos aphemebis saxlSi telefonma dareka. maT saiu- veliro salonidan acnobes, rom aucileblad unda misuliyvnen, radgan maT saxelze nivTi iyo datovebuli. wyvilisTvis Sokismomgvreli aRmoCnda is, rom 9.000 dolarad Rirebuli beWedi, ucxo adamianma maTTvis SeiZina. gamyidvelma, misive TxovniT, nivTis SemZenis vinaoba ar gaamxila. axalgazrdebma beWedi da qviTari wamoiRes. am istoriam presaSi mxolod axlaxans, msaxiobis am qveynidan wasvlis Semdeg gamoJona. rogorc Cans, gamyidveli aqamde patiosnad unaxavda uolqers saidumlos, Tumca misi daRupvis Semdeg, gadawyvita, gaemxila is, raTa xalxs scodnoda, rogori “forsaJis” keTili iyo varskvlavi. “ar Rirs vidardoT holivudis varskvlavis dakargvis gamo, unda vidard- oT keTili da guluxvi adamianis am qveynidan wasvlis gamo, radgan aravin icis, ramdeni sikeTis daTesvas SeZlebda is momavalSi”. _ wers ucxouri presa. marTlac gulsatkenia, roca dRevandel sodomiTa da sixarbiT gaJRenTil samyaros aseTi keTili da qvelmoqmedi axalgazrda adamiani stovebs, romelsac sxvisi sixaruli veeberTela esTetiur siamovnebas aniWebda. naTelSi iyos misi suli! r. Selegia zamTris saskolo ardadagebi 24 dekembers daiwyeba da 19 ianvris CaTvliT gagrZeldeba saqarTvelos yvela sajaro skolaSi zamTris ardadegebi 24 dekembers daiwyeba da 19 ianvris CaTvliT gagrZeldeba. amis Sesaxeb ganaTlebisa da mecnierebis ministrma Tamar sanikiZem ganacxada. misive informaciiT, es bavSvebisTvis sasixarulo momentia. “me maT vusurveb mxiarul da nayofier ardadegebs”, _ aRniSna ganaTlebis ministrma. amasTan, arsebuli informaciiT, amave periodSi daisveneben TbilisSi sabavSvo baRebic. gazeT “iloris” gancxadeba ISSN 1987-8966 gazeTSi Semovida zugdidis raionis sofel darCelSi mcxovreb baton guram korkelias SekiTxva, romelsac ainteresebs, Tu ratom ar gamoqveynda misi werili “cota ram kolxebze da kolxur damwerlobaze”. vupasuxebT baton gurams: Cven araerTgzis gamogviqveynebia informacia imis Taobaze, rom gazeTTan TanamSromlobis msurvelebma ori Tabaxis furcelze meti moculobis teqsti redaqcias unda gadaugzavnon eleqtrofostiT (an lazeris diskze gadatanili), kompiuterze “akad.nusxuri” SriftiT winaswar awyobili. mxolod amis Semdeg imsjelebs saredaqcio kolegia am masalebis gamoqveynebis mizanSewonilobaze. aRniSnuli pirobebis gauTvaliswineblobis SemTxvevaSi xelnawerebi ar ganixileba da, saerTo wesis Tanaxmad, igi avtorebs aRar ubrundeba. ilori redaqciis misamarTi: Tbilisi, baqraZis quCa #6 sareg. #01018002930 234-32-95 avtorebs ekisrebaT pasuxismgebloba faqtebisa da monacemebis sizusteze. xelnawerebi avtorebs ar ubrundebaT. ori Tabaxis furcelze meti moculobis teqsti redaqcias unda gaegzavnos el.fostiT (an lazeris diskiT). mTavari redaqtori: teqnikuri redaqtori: gazeTis menejeri: roland jalaRania mixeil CodriSvili zurab qobalia 599-34-37-27 saredaqcio sabWo: zaur gaxaria, zurab jamburia, Tengiz kublaSvili, klimenti Selia, givi somxiSvili, viqtor caava, giorgi siWinava, nugzar salayaia (gali) gazeT “iloris” gacnoba SegiZliaT “saqinformis” vebgverdze WWW.saqinform.ge
Documentos relacionados
бпоаудт еанлдлгттм рпьотпобтм гпхменеюп
romelTac dakarges adrindeli Sinaarsi da TamaSad gadaqcevis tendencias amJRavneben, magram maTi tradiciuli forma da TvalTaxedvis specifika jer kidev kvebavs xalxur sityvas, simReras, ferxuls (ir. su...
Leia mais“erTiani nacionaluri moZraoba” danaSaulebrivi organizaciaa
amasTan, rogorc avtori aRniSnavs, gasul wels afxazeTSi yofnisas adgilobriv studentebs Sexvda, romelTac uTxres, rom amayoben TavianTi afxazobiT, magram ician, rom maTi qveynis momavali gaurkvevelia....
Leia maiskavkasia da kavkasielebi
samxreT ruseTSi...................................................................... 101 Crdilo kavkasiis xalxTa religiuri aRmsarebloba...........104 Tavi VI. kavkasia: eTnopolitikuri da geopoliti...
Leia mais10წლისაა - iberiana-2
da Tavisi uaryofiTi pozicia, agreTve eTnikuri niSniT axali municipalitetebis Seqmnis Taobazec gamoTqva, rac imedismomcemi faqtia, magram aravin icis Tu ra svlas ganaxorcielebs amasTan dakavSirebiT ...
Leia maismagram Cven viciT isic, rom saqarTvelo, romlis winaSec uamravi safrTxea, ar unda daisajos misi mmarTveli elitis SecdomebisTvis da es aris is, rasac gulisxmobs aseve Cveni strategiuli partnioroba. S...
Leia maismedea
daaviwya. suli idga RmerTis winaSe da iyo sruliad carieli_imaze ufro carieli, vidre maSin, rodesac saerTod
Leia maisruseTis politika evrokavSirSi
warmoadgens. amitomac, am mimarTulebiT nebismieri nabiji, romelic ruseTis „privilegirebuli interesebis~ GarGoebs scdeba, aRiqmeba pirdapir muqarad ruseTis erovnuli usafrTxoebisaTvis. „Gven swored a...
Leia maisp o l i t i k a rCeuli Txzulebani
_ wamodi, biWo, ruseTs Segneba ar hqoniao. saakaSvilma kargad icis, rom nato aravisTvis gamoidebs Tavs, arc baltiispireTisTvis. is imaSic darwmunda, rom evrokavSiris dadgenilebebi da gaeros mkvdari...
Leia mais