gi de mopasani

Transcrição

gi de mopasani
Targmani frangulidan
mixeil javaxiSvilisa
gi de mopasani
lamazi megobari
nawili pirveli
Tavi pirveli
JorJ dÁuruam molarisgan xuTi frankis xurda miiRo da restornidan
gamovida.
bunebiT tanadi, naunteroficrali Wabuki welSi gasworda, ulvaSi
mxedrulad aigrixa, Segvianebul mosadileebs swrafad da gakvriT gadaxeda da
iseTi lamazi, vaJkacuri Tvali moavlo, romelic qoris TvaliviT uceb
ipyrobs xolme yovelives.
restoranSi sami qali ijda da samivem Tvali gaayola: musikis Suaxnis
maswavlebelma — binZurma da daudevrad davarcxnilma, mudam Slapamtvrianma,
mudam mrudekabianma, — da orma burJua dedakacma, romelTac qmrebic Tan
axldnen, yvelani am iaffasian sasadilos SeCveuli muStrebi iyvnen.
roca Wabuki trotuarze gamovida, erTxans Sedga da Cafiqrda, Tu ra eqna,
saiT wasuliyo. 28 ivnisi iyo, jibeSi ki Tvis bolomde swored sami franki da
ormoci santimiRa darCenoda. am fuliT orjer isadilebda, an orjer
isauzmebda. arCevani masze iyo, iangariSa: radgan sauzme erTi franki da aTi
santimi Rirda, xolo sadili — erTnaxevari franki, gadawyvita mxolod sauzme
eWama da erTi franki da oci santimi kidev darCeboda. am fuliT saRamoTi
puriT da ZexviT danayrdeboda da bulvarebze or ludsac gadahkravda, es iyo
misi mTavari xarjic da saRamos siamec. iangariSa da notr-dam de loretis
quCaze daeSva.
daeSva da axlac maSindeliviT midioda, roca husaris mundiri ecva,
mkerdamozneqili da odnav galajuli, TiTqos es-es aris Camoxta cxenidano,
xalxiT savse quCaSi uxeSad miabotebda, gzas mxrebiT ikafavda, mavalT
awydeboda. magram gezs mainc ar icvlida. sakmaod gacveTili cilindri odnav
win hqonda Camofxatuli, midioda da quslebs miabakunebda. pirisaxeze iseTi
ieri edo, TiTqo yvela da yvelaferi ezizReboda — mavalebic, Senobebic da
mTeli qalaqic — amayi ieri saldaTi vaJkacisa, romelic ubralo moqalaqeebSi
mohyva.
Tumca samocfrankiani tanisamosi ecva, mainc koxta ieri hqonda —
myvirali da odnav bediTi, magram mainc koxta. maRali, Casxmuli, qera, TiTqmis
wiTuri iyo, agrexili ulvaSi TiTqos ahqafeboda, Tvalebi — cisferi, naTeli,
pawawina gugebiT. Tma — xuWuWi da Suaze gayofili — aseTi iyo JorJ dÁurua,
romelic Zalian hgavda bulvaruli romanis mTavar gmirs.
zafxulis iseTi saRamo iyo, roca parizs haeri aklia xolme. abanosaviT
cxeloda da Ramis buRisgan qalaqi da quCebi TiTqos oflSi iwureboda.
marcvedis milebis xaxebidan Sxamiani sunTqva gamodioda da quCas edeboda,
sardafebSi Camaluli samzareuloebis sazizRari suni _ narecxisa da dampali
narCenebis myrali suni — dabali fanjrebidan amodioda da iqaurobas
ayrolebda.
perangis amara mekareni WiSkrebis win Calis skamebeze Camomsxdariyvnen da
Cibuxs abolebdnen. moTenTili adamianebi nela moabijebdnen, qudebi xelSi
eWiraT.
bulvarze rom gavida, JorJ dÁurua erTxel kidev Seyoymanda: ar icoda, ra
eqna da sad wasuliyo.
axla survili hqonda, elises mindvrebze gasuliyo, iqidan ki bulonis
tyeSi gaevlo da iq, tyis CrdilSi, cotaodeni sufTa haeri SeesunTqa. magram
amave dros erTi wyurvilic axrCobda — wyurvili qalze nadirobisa.
jer ar icoda, rogor da vis Sexvdeboda, magram ager, sami Tvea im qals
yoveldRe, yovel saRamos elodeboda. marTalia, Tavisi silamazisa da koxta
tanis wyalobiT aqa-iq ukve ramdenjerme moipara siyvaruli, magram es ar
hyofnida, mudam metisa da ukeTesis imedi hqonda.
jibecarieli da sisxlamRvreuli, quCis romelime kuTxeSi rogorc ki vinme
meZavs gaexaxuneboda, TaviT fexebamede aiwveboda: `wamomyvebi, lamazo? —
uCurCulebdnen meZavni. magram ver misdevda: fuli ar hqonda da, garda amisa,
sxva ramesac eZebda: sxvanair kocnas, sxvanair dedakacs, arc amdenad
gacveTilsa da vulgaruls.
dÁuruas uyvarda kaxpebiT savse adgilebi, maTi mosalxeni darbazebi,
yavaxanebi da quCebi. uyvarda maT Soris torRiali, maTTan ybedoba, `Sen~-obiT
laparaki, maTi mZafri sunamoebis Seynosva da maTTan axlo yofna. rac unda
iyos, isinic, siyvarulis monazvnebic, qalebi iyvnen da JorJ dÁuruas
srulebiTac ar examuSeboda es meZavebi, rogorc Tandayolili zizRiT
ejavrebaT xolme isini colSvilian mamakacebs.
madlenas quCisken Seuxvia da sicxisagan ilajgawyvetil brbos talRas
ahyva. xalxiT gaWedili didi yavaxanebi TiTqo trotuarebze gadmoRvriliyo.
msmeli sazogadoeba brwyinvale da kriala fanjrebis Suqze saqveynod
gamofeniliyo. am xalxs patara mrgval an oTxkuTxa magidebze wiTeli, mwvane,
yviTeli da yovelnairi feris siTxiT savse Wiqebi edga, xolo minis grafinebSi
Cawyobili, didroni, kriala da gamWvirvale yinuli sufTa, ankara wyals
agrilebda.
dÁuruam nabijs uklo, radgan usmelobiT yeli uSreboda.
wyurvili axrCobda, wyurvili zafxulis Ramisa. pirSi civi sasmelis gemoc
ki igrZno. magram am saRamos Tund ori Wiqac rom daelia, xval upovar
sauzmeze xeli unda aeRo da Tvis dasasruls erTxel kidev egrZno ukve
mravaljer nacadi SimSili.
`aT saaTamde movicadoT da mere erTi Wiqa amerikul yavaxanaSi davlioT,
— uTxra Tavis Tavs da daumata: — daswyevlos eSmakma, rogor momwyurda!~
man gaxeda magidebis irgvliv msxdomT, romelTac imdenis daleva SeeZloT,
ramdensac moisurvebdnen. gaxeda da Caiara. kvlav yoCaRad da mxiarulad
miabijebda, yavaxanebSic icqireboda, yvelas garegnobiT, tanisamosiT afasebda
da Tan angariSobda, jibeSi vis ramdeni fuli unda hqonoda.
am mosvenebuls, gatylarWul xalxs rom umzerda, gulSi brazi
ugubdeboda. jibeebi rom mouCxrikos, ramden oqros, vercxlsa da spilenZs
upovis! saSualod TiTos ori luidori mainc eqneba. yavaxanaSi, sul cota, asi
kaci mainc iqneboda. asjer ori luidori oTxi aTas franks Seadgens.
`Rorebo!~ — waiCurCula da avaruli grexiT ganagrZo gza. romelime am
`RorisTvis~ sadme kuTxeSi, bnel alagas rom mieswro, RmerTmani, uyoymanod
mougrexda kisers — swored ise, rogorc didi aRlumis dros glexebis
frinvels ugrexda xolme.
da ori wlis samsaxuri gaaxsenda afrikaSi, alJiris samxreTiT, patara
sadarajoebze, sadac arabebs Zarcvavda xolme. uceb erTi TareSi moagonda
uledalanis tomis qveyanaSi da sastikma Rimilma gadaurbina tuCebze. am
TareSma sami arabi sicocxles gamoasalma, xolo dÁuruas da mis megobrebs
oTxi qaTami, ori cxvari, bajaRlo oqro da eqvsi Tvis saoxunjo masala misca.
ra Tqma unda, moTareSeni ver aRmoaCines. arc uZebniaT, radgan arabebi
saldaTebis TiTqmis bunebriv davlad miaCndaT.
parizSi ki sul sxva saqmea, aq ar SeiZleba ise marjved Zarcva-gleja, isic
revolveri rom xelSi geWiros, xmali gverdze gekidos, rogorc iq, samoqalaqo
sasamarTlosgan moSorebiTa da Tavisufali TareSiT. iq dÁurua saldaTis
yvela ulagmo instinqts grZnobda, im saldaTisas, romelic dapyrobil
qveyanaSi gairyvna. mxedari axla siamiT igonebda udabnoSi gatarebul or
weliwads da fiqrobda: `neta iq davrCeniliyavi~. keTili, magram dabrunebisas
xom ukeTess moeloda!.. mere ra miiRo? kargi ambavi ki daemarTa, ara?
pirSi ena moisva da odnav gaawlakuna, TiTqo misi gaSrobis dadastureba
undodao.
daRlil-daqanculi xalxi irgvliv kvlav midi-modioda, is ki isev
fiqrobda: `ai, namdvili naxiri! am pirutyvebs yvelas Jiletis jibeSi fuli
moepoeba!~ is ki... is kvlav mavalebs awydeboda da mxiarulad ustvenda. mis mier
mxarnakravi mamakacebi ukan ixedebodnen da raRacas burtyunebdnen, dedakacebi
ki iZaxdnen: `ra pirutyvi vinmea!~
vodevilis Teatrs auara da amerikuli yavaxanis win Sedga. fiqrobda,
Sesuliyo da erTi WiqiT gagrilebuliyo. magram sanam Sesvlas gadawyvetda,
ganaTebul saaTs Sexeda, romelic Sua gzaze boZze idga. aTis TxuTmeti iyo.
vaJi Tavis Tavs kargad icnobda: daudgamen Tu ara erT kaTxa luds, umalve
gadaylapavs, mere ki ra qnas TerTmet saaTamde?
gaiara. `madlenas eklesiamde gavivli, — uTxra Tavis Tavs, — da neli
nabijiT davbrundebi~.
operis foris kuTxes rom miaRwia, erT tansrul axalgazrdas Seejaxa da
umalve bundad gaaxsenda, rom misi saxe sadRac hqonda nanaxi. im ucnobs gahyva.
Tavs Zalas atanda, cdilobda gaexsenebina da TavisTvis imeorebda: `daswyevlos
eSmakma, sad minaxavs es kaci?~
tvins Zalas atanda, iqoTebda, magram ver gaixsena. Semdeg mexsierebis
ucnauri Jinis wyalobiT is adamiani uceb Tvalwin daudga: maSin es kaci nakleb
msuqani iyo, ufro axalgazrdac da husaris mundiriT gamowyobili, moagonda da
xmamaRla daiZaxa:
— marTla, forestie unda iyos!
nabijs umata da undoda win mimavlisaTvis mxareze xeli daekra. ucnobi
mobrunda, Sexeda da hkiTxa:
— ra gnebavT, batono?
dÁuruas gaecina.
— ver micani?
— vera, ver gicaniT.
— JorJ dÁurua var, husarTa meeqvse polkidan. gagaxsendi?
forestiem xelebi gaSala.
— ho, Cemo kargo, rogora xar?
— mSvenivrad. Sen?
— me ki kargad vera var, warmoidgine, guli papie-maSed gadameqca.
weliwadSi eqvs Tves vaxveleb, radgan oTxi wlis winaT, davbrundi Tu ara,
maSinve gavcivdi buJivalSi.
— marTla? keTili, magram ieri mainc mSvenieri gaqvs.
forestiem Zvel megobars mklavSi xeli gauyara da laparaki gauba. uambo
Tavis avadmyofobaze, diagnozebze, eqimebis rCeva-darigebasa da yvela im
dabrkolebaze, romlebic xels uSlida, maT mier daniSnuli wamloba
Seesrulebina. maT urCies zamTari samxreTSi gaetarebina, magram sad SeuZlia!
coli hyavs, Jurnalistia, mSvenieri alagi uWiravs.
— me politikuri ganyofilebis gamge var gazeT `safrangeTis cxovrebisa~.
senatis sxdomebis angariSebs vaZlev `xsnas~ da drogamoSvebiT saliteraturo
qronikas vawvdi `planetas~. rogorc xedav, gza gavikafe.
dÁurua gaocebuli Sescqeroda. forestie Zlier gamocvliliyo, Zlier
Semwifebuliyo, misi siaruli, mixra-moxra da tanisamosic mogagonebdaT
damjdar adamians, sakuTari Zal-Ronis Tavdamjers, xolo mucliT — maZRars.
uwin gamxdari iyo, Txeli, Wirveuli da SfoTiani, mudam mxiaruli da moZravi.
parizma ki sam weliwadSi sul gamocvala: gaasuqa, daadinja da, Tumca
ocdaSvidi wlisa Zlivs iqneboda, safeTqlebSi ukve WaRara gauria.
— sad mixval? — hkiTxa forestiem.
— arsad, — miugo dÁuruam, — davseirnob, sanam Sin davbrundebode.
— keTili. maS, iqneb `safrangeTis cxovrebis~ redaqciamde mimacilo?
werils Sevasworeb, Semdeg ki TiTo Wiqa ludi davlioT.
— siamovnebiT gamogyvebi.
da xelixelgayrilebi — iseTi msubuqi silaRiT wavidnen, rogoric ase
advilad iRviZebs xolme skolis megobarTa da polkis uwindel TanamSromelTa
Soris.
— ras akeTeb parizSi? — hkiTxa forestiem.
dÁuruam mxrebi aiCeCa.
— ubralod rom giTxra, SimSiliT vkvdebi. samsaxuri rom gavaTave,
parizisaken wamovedi... bedis saZebnelad, ufro ki sacxovreblad. ager eqvsi
Tvea CrdiloeTis rkinigzis sammarTveloSi vmsaxurob da weliwadSi aTas
xuTas franks viReb, meti araferi.
— maS msuqnad ver yofilxar, _ waiCurCula forestiem.
— agrea. magram meti rogor viSovo? marto var. arc nacnobi myavs, arc
mfarveli. survili didi maqvs, SemiZlia kidevac, magram mosarCle aravina myavs,
rom gza miCvenos.
megobarma ise SeaTvaliera TaviTfexamde, TiTqo afasebda, da dajerebuli
xmiT uTxra:
— ici ras getyvi, Cemo kargo? aq yvelaferi faxiT da rixiT keTdeba.
xelmarjve da moxerxebuli kaci ministrobas ufro advilad iSovis, vidre
saqmeTa mmarTvelis alags. oRond saWiroa STabeWdileba moaxdino da arasodes
ar iTxovo. mainc magaze ukeTesi alagi rogor ver iSove?
— yvelgan veZeb, magram veraferi vipove, — miugo dÁuruam. — amJamad
zogi ram mainc meguleba. pelerenis maneJSi mTxoven cxenosnobis maswavleblad
Sevide. sul cota, sami aTas franks momcemen.
forestie Sedga.
— aTi aTasic rom mogcen, mag sisuleles nu Caiden. am nabijiT uceb
Caiketav momavlis kars. axlandel samsaxurSi damaluli mainca xar. aravin ar
gicnobs, da Tu Zala Segwevs, SegiZlia gamoxvide da sxva gza ipovo. magram Tu
cxenosnoba daiwye, maSinve gaTavdebi. eg xeloba udris metrdotelad dadgomas
im sastumroSi, sadac mTeli parizi sadilobs. Tu cxenosnobas warCinebulTa
da maT Svilebs aswavli, arasodes isini TavianT tolad aRar migiCneven. —
gaCumda, cota xans dafiqrda da hkiTxa: — bakalavris gamocda Cabarebuli
gaqvs?
— ara. orjer CamWres.
— eg umniSvneloa, radgan kursi ukve gavlili gaqvs. Tu vinicobaa
ciceronze an tiberiusze Camovarda sityva, daaxloebiT mainc xom ici, vin
iyvnen?
— vici, daaxloebiT.
— Zalian kargi. magaze meti arc sxvebma ician, garda ociode uniWosi,
romelTac sxva araferi SeuZliaT. sulac ar aris Zneli Wkvian kacad moaCveno
Tavi. umTavresi is aris, rom umecrebaSi ar dagiWiron. moxerxebuli unda iyo,
Znels moerido, dabrkolebas mouaro da saenciklopedio leqsikoni droze
ixmaro. yvelani batebiviT sulelebi da TevziviT umecrebi arian.
forestie wynari oxunjobiT laparakobda, radgan cxovrebas icnobda, da
Tanac gamvlel-gamomvlelT RimiliT aTvalierebda. magram uceb daaxvela da
Sedga, raTa xvela moenelebina. Semdeg uimedo xmiT ganagrZo:
— saSinelebaa, es xvela ver momiSorebia. Sua zafxulSi aseTi xvela?
kmara! am zamTars mentonaSi mivdivar samkurnalod. rac iqneba, iqneba! jer saRi
jani da mere danarCeni.
puasonieris bulvarze gavidnen da erT did minis kars miadgnen. kars ukan
gazeTi iyo gakruli. sami adamiani gaCerebuliyo da kiTxulobda, karis Tavze
kiviliviT parpaSebda airiT ganaTebuli didi warwera: `safrangeTis cxovreba~.
vinme gamvleli am sityvebiT ganaTebul alageze sibnelidan rom gamovidoda,
uceb ise mkafiod da naTlad gamoCndeboda, TiTqo dRe yofiliyo, da isev
wyvdiadSi CainTqmeboda xolme.
forestiem kari SeaRo. `Semodi~, — uTxra da win gauZRva. dÁuruac auyva
mdidrul da WuWyian kibes, romelic mTlianad moCanda quCidan, da talanSi
Sevida. orma msaxurma mis megobars Tavi daukra. forestie erT WuWyian da
mtvrian oTaxSi SeCerda. misaReb oTaxs hgavda. kedlebze akruli yalbi,
gacveTili, mwvane xaverdi ise iyo daCvretil-dalaqavebuli, TiTqo Tagvebs
gauxravTo.
— dajeqi, — uTxra forestiem, — xuT wuTSi gamoval, — da meore
oTaxSi gavida,
redaqciis suni idga — ucnauri, Taviseburi, gamouTqmeli. dÁurua uZravad
ijda. odnav dabneuli iyo, ufro ki gaocebuli. drogamoSvebiT vinme swrafad
gauvlida win da sanam dÁurua mis gasinjvas moaswrebda, is ukve meore karSi
gavardeboda. gamvleli an axalgazrda TanamSromeli iyo — saqmiani ieriT,
xelSi rom qaRaldis furclebi uSrialebT xolme, an amwyobi, romelsac
tilos xalaTis qveS perangis sakmaod TeTri sayelo da xeiriani Sarvali
uCans. maT frTxilad mihqondaT jer kidev sveli, axlad dabeWdili
sakoreqturo furclebi.
xandaxan vinme patara batonic gaivlida xolme. metismetad sufTad
Cacmuli, welSi Zlier moWerili serTuki ecva, Sarvalic nametnavad viwro
hqonda, fexsacmelic nametnav wvetiani _ albaT, reportiorebi iyvnen da
zemourTa wreebidan saRamos qronika mohqondaT.
sxvanairi xalxic modioda: warCinebulni, medidurebi, maT iseTi
afraganieri cilindrebi exuraT, TiTqos mTeli kacobriobisagan am
cilindrebiT surdaT gamorCeuliyvnen.
forestie isev gamoCnda. xelixelgayrili mosdevda viRacas — maRals,
gamxdars, ormociode wlisas, romelsac Savi fraki ecva da TeTri sayelo
ekeTa. metad Savgvremani iyo, Txeli ulvaSi zeviT hqonda agrexili, xolo saxe
_ kmayofili da kadnieri.
— mSvidobiT, Zvirfaso maestro! — uTxra forestiem.
man xeli CamoarTva:
— naxvamdis, Cemo keTilo! — da kibeze daeSva, Tan ustvenda da lamazi
wvrili joxi iRliiT mihqoda.
dÁuruam hkiTxa:
— eg vin aris?
— Jak rivalia. ar gagigonia? ganTqmuli qronikioria, duelisti, Tavis
koreqturas gadaxeda, gareni, monteli da eg kaci parizis saukeTeso
qronikiorebi arian. maxvili kalami aqvT da TavianTi saqmis didi mcodnenic
arian. kviraSi or werils gvaZlevs, weliwadSi ocdaaT aTass iRebs.
gamosvlis dros erT kacs Sexvdnen — msuqans, grZel Tmians, WuWyians.
qSeniT amodioda kibeze. forestiem dabla daukra Tavi.
— norber de varenia, — Tqva, — poeti, `mkvdari mzis~ avtori. magisTana
xalxs axla didi fasi aqvs. TiTo misi moTxroba samasi franki gviRirs, xolo
yvelaze didi oras striqons ar aRemateba. aba, SevixedoT `napolitenSi~, Torem
wyurvili maxrCobs!
miusxdnen Tu ara magidas, forestiem daiZaxa:
— ori ludi! — da Tavisi wili kaTxa erTi moyudebiT gadaylapa. dÁurua
ki TiTo ylupiT svamda, TiTqo iSviaT neqtars sinjavda.
misi megobari gaCumda, TiTqo raRacaze Cafiqrda, da uceb hkiTxa:
— ar ginda Jurnalistoba scado?
man jer gaocebiT gadaxeda megobars da Semdeg miugo:
— magram me... arasodes... arasodes araferi damiweria.
— mere ra! daiwye, scade. mec gamomadgebodi, cnobebs momigrovebdi,
davalebas Semisrulebdi, aqa-iq gaggzavnidi, jerjerobiT oras ormocdaaT
franks daginiSnavT. sasiarulo xarjic Cveni iqneba. ginda direqtors
movelaparako?
— ra Tqma unda, Zalian minda.
— maS yuri migde. xval sadilad CemTan moxval. xuTi an eqvsi stumari
meyoleba, meti ara: gazeTis patroni batoni valteri, misi coli, Jak rivali,
norber devareni, romelic weRan gaCvene, da Cemi colis megobari qali. maS
SevTanxmdiT?
dÁurua yoymanobda. daibna, gawiTlda. bolos waiCurCula:
— saqme is aris, rom... xeiriani tanisamosi ara maqvs.
forestie gaocda:
— tanisamosi ara gaqvs? daswyevlos eSmakma! metad saWiro ram gklebia.
icode, jobia parizSi logini ara gqondes, vidre tanisamosi.
mere uceb Jiletis jibe moiCxrika, oqroebi amoiRo, ori luidori aiRo,
Zvel amxanags win dauwyo da megobrulad uTxra:
— roca SeZleb, damibruneb. tanisamosi qiriT aiRe, an iyide da nawilnawil gadaixade. erTi sityviT, moaxerxe rame da mewvie, rvis naxevarze,
fontenis quCa, 17.
gulaCuyebulma dÁuruam fuli akrifa da waiburtyuna:
— Zalian gulkeTili xar... didad gmadlob. darwmunebuli iyavi, ar
damaviwydeba.
meorem Seawyvetina:
— kargi, kmara, kidev davlioT? — da daiZaxa: — garson, ori ludi!
Semdeg, roca dalies, Jurnalistma hkiTxa:
— ginda, erTi saaTi kidev vixetialoT?
— rasakvirvelia, minda.
da isev madlenis quCisken wavidnen.
— axla sad wavideT, rogor gavataroT dro? — hkiTxa forestiem. —
amboben, borialis msurveli parizSi gasarTobs mudam iSoviso. marTali ar
aris. saRamoobiT saxetialod rom gamoval xolme, arasodes vici, sad wavide.
bulonis tye kargi gasarTobia, Tu qalic migyavs, qali ki mudam rogor
geyoleba gverdiT. kafe-SantanSi marto Cemi farmacevti da misi meuRle Tu
ipovian siamovnebas, me ki — arasodes. maS ra vuyo, raRa damrCa? araferi.
monsos msgavsi sazafxulo baRi mainc gaaSenon, rom dilamde Ria iyos, rom
saukeTeso musika ismino da xeebis qveS grili ram dalio. aseTi alagi
samxiarulo ki ar unda iyos, aramed dros gasatarebeli. lamazi qalebis
mosazidad Sesasvleli fasic Zviri unda iyos. qviSamoyril xeivnebSi vivlidiT.
irgvliv yovelive eleqtroniT iqneboda gaSuqebuli. roca musikis mosmenas
movisurvebdiT, axlos an Sors davsxdebodiT. odesRac miuzars hqonda msgavsi
baRi, magram iq yvelafers vulgaruli ieri edo da metad xSirad ukravdnen
xolme sacekvaos. ar arsebobda sakmao didi alagi, sakmao Crdili da sakmao
bindi. saWiroa mSvenieri baRi, Zalian didi baRi. didebuli ram iqneboda. Tqvi,
axla sad ginda wasvla?
dÁurua gaSterebuli iyo. ar icoda, ra pasuxi mieca. bolos gadawyvita:
— foli-berJeri jer ar minaxavs. didi siamovnebiT gavivlidi.
— foli-berJeri? — wamoiZaxa forestiem. — iq erbo-kvercxiviT
movixrakebiT. Tumca — iyos neba Seni! iq mudam ipoveba mosalxeni.
da fexis quslebze motrialdnen fobur-monmartris quCaze asasvlelad.
Senobis fasadi dResaviT iyo ganaTebuli da mis win gaSlil oTxive
quCaze Zlier Suqs isroda. etlebis grZeli rigi muStris gamosvlas
elodeboda.
forestie Sevida. dÁuruam SeaCera:
— bileTebis yidva dagvaviwyda.
man medidurad upasuxa:
— vinc me momyavs, fuls ar ixdis.
rom Sediodnen, foresties samive kontroliorma salami misca.
Jurnalistma hkiTxa:
— erTi kargi loJa geqnebaT?
— ra Tqma unda, batono forestie.
kuponi gamoarTva, tyavgadakruli karebi SeaRo da oriveni darbazSi
Sevidnen.
irgvliv yvelani sigarebsa da papirosebs eweodnen da maTi boli msubuqi
nisliviT idga darbazis boloSi, mis Soreul kuTxeebSi da scenaze. igi Txeli,
TeTri WavlebiviT adioda zeviT da vrceli gumbaTis qveS grovdeboda. xalxiT
gaWedili qandaris pirveli rigis zemoT ekida uzarmazari WaRi, romelic
RrubliT Semosil mzes hgavda.
Sesasvleli karidan mrgval, did da Ria oTaxamde farTo talani midioda.
im oTaxSi mamakacTa muq talRaSi niadag daborialeben gamopranWuli
dedakacebi, xolo talanSi qalebis meore jgufi axalmosulebs elodeba: es
qalebi Camwkrivebuliyvnen erT-erT daxlTan, sadac sami metad mwife da ferumariliT Seglesili qali sasmelsa da siyvaruls hyidda. qalebis ukan maRal
sarkeebSi maTi zurgebi da gamvlelebi moCanda.
forestie swrafad miarRvevda brbos da im adamianiviT miiwevda win, visac
pativis ufleba aqvs xolme. kapeldiner qals miuaxlovda da hkiTxa:
— sad aris meCvidmete loJa?
— aqeT mobrZandiT, batono.
da orive stumari xis patara da Ria yuTSi Cahketa. igi wiTliT iyo
akruli. gverdigverd imave feris oTxi skami idga. maT Soris Zlivs gaivlidi.
megobrebi dasxdnen. marjvniv da marcxniv Camwkrivebuli iyo aseTive galiebis
wyeba, romelic orive mxridan scenas ebjineboda. sxva galiebSic stumrebi
isxdnen da mxolod Tavi da mkerdi uCandaT.
scenaze sami axalgazrda vaJi gamosuliyo: maRali, saSualo da dabali.
samives triko ecva da rig-rigad trapeciaze varjiSobdnen.
jer maRali gamovida. RimiliT, mokle da swrafi nabijiT win wamodga da
xeliT sazogadoebas iseTi salami miuZRvna, TiTqo kocnas ugzavniso. trikos
qveS xel-fexis kunTebi uCanda. didi muceli rom mieCqmala, mkerds irkalavda.
garegnobiT parikmaxers hgavda, radgan Tma swored Suaze hqonda gayofili.
sxartad Sexteboda xolme trapeciaze, xelebze Camoekideboda da etlis
TvaliviT trialebda. an kidev sworad gaSverili xelebiT horizontulad
gaiWimeboda, haerSi uZravad iyo gaSotili da uZrav svetze erTaderT sabjenad
mxolod sakuTari Zvlebis ZalaRa hqonda.
Semdeg isev Camoxta, xalxs RimiliT xelaxla Tavi daukra da, taSiT
gacilebuli, scenis siRrmeSi Sevida, Tan yoveli nabijis gadadgmaze fexis
kunTebs aaSkaravebda.
mere meore gamovida, ufro dabali da mkvrivi, da igive savarjiSo
gaimeora. mesamemac igive Seasrula da taSi moipova.
dÁuruas warmodgena ar ainteresebda. Tavi ukan miebrunebina da foiesken
ixedeboda, romelic mamakacebiTa da roskipebiT iyo savse.
forestiem moixeda da dÁuruas uTxra:
— Tvali gadaavle parters. marto burJuebi arian TavianTi col-SviliT.
tutucebi, aqaurobis sanaxavad mosulan. loJebSi bulvarelebi, zogierTi
mxatvari da saSualo qalebi arian, Cvens ukan yovelnairi nazavia xalxisa,
romelic parizSi uxvad moipoveba. vin aris es xalxi? daakvirdi: vinc ginda,
yvelas aq naxav, yovel xelobisas da yovel wodebisas, magram isev moqeife
sWarbobs. ager mosamsaxureni — bankebis, maRaziebis, saministroebis. ai,
reportiorebi, suteniorebi, samoqalaqo tansacmliani aficrebi, frakiani
frantebi, romelTac duqnebSi isadiles, operaSic Seixedes da Semdeg, aqedan
rom gavlen, italielebTanac SexvdebiT, da agreTve uamravi saeWvo xalxi, iseTi
xalxi, rom ver ityvi, vin aris da riT cxovrobs. dedakacebi ki erT yalibze
arian gamoWrili: amerikul yavaxanaSi sadiloben, TavianT Tavs oriode
luidorad hyidian, ucxoelebs xuTiode luidorisTvis dasdeven da, roca
Tavisufali dro aqvT, TavianT mudmiv muStars ibareben. eqvsi weliwadia
yvelani am qalebs icnoben da yovel saRamos, mTel weliwads, erTsa da imave
alagas xedaven — garda im drosi, roca isini higienuri mizezebis gamo senlazarSi an lursinSi gadadian xolme.
dÁurua yurs aRar ugdebda. erTi am qalTagani maT loJas daebjina da mas
aTvalierebda. msuqani, Savgvremani, magram fer-umariliT gaTeTrebuli dedakaci
iyo. mogrZo, xelovnurad amoSavebuli Tvalebi da xeliTve daxatuli veeba
warbebi hqonda. metad savse ZuZuebs muqi gulispiri gamoeberaT, iarasaviT
wiTeli tuCebi mas pirutyvis iers aZlevda — avxoSiansa da naWarbevs, magram
mainc sandomiansa da mimzidvels.
man Soriaxlos gavlil megobar qals, msuqansa da qeras, Tavis CaqneviT
dauZaxa da xmamaRla, raTa misi naTqvami loJaSic gaegonaT, uTxra:
— Sexede, ra lamazi vaJkacia! Tu aTi luidori gaimeta da momindoma,
uars ar vetyvi.
forestiem moixeda, gaiRima da JorJs muxlze xeli dahkra:
— megobaro, qalebSi gasavali gqonia. momilocavs.
naunteraficrali gawiTlda da TiTebi uneburad Jiletis jibeze
moicacuna, sadac ori oqro edo.
farda CamouSves. orkestrma valsi daukra.
— iqneb cotaodeni gaviaroT? — Tqva dÁuruam.
— rogorc genebos.
gamovidnen da umalve moseirneTa talRebSi Cacvivdnen. orives awvebodnen,
mujlugunebs hkravdnen, Wyletdnen, gezs urevdnen, isini ki Zlivs miiwevdnen da
Slapebis tyis garda veRarafers xedavdnen. qalebi mamakacTa xrovaSi wyvilwyvilad modiodnen, advilad apobdnen da nidayvebs, mkerdebsa da zurgebs
Soris ise mardad, Sinaurulad sxltebodnen da xvadebis nakadSi TavianT Tavs
ise laRad grZnobdnen, rogorc Tevzi wyalSi.
dÁurua aRtacebuli iyo da mTvraliviT isrutavda haers — moSxamuls
Tambaqos boliT, adamianis tanis suniT da urcxvi qalebis nelsurnelebiT.
forestie ki oflSi iwureboda, qSinavda da axvelebda.
— baRSi gavideT, — uTxra dÁuruas.
marcxniv Seuxvies da gavidnen Caketil baRSi, romelsac ori uSno
Sadrevani agrilebda. did kasrebSi biotebi da urTxelebi idga. am xeebis qveS,
liTonis magidebTan, qalebi da mamakacebi isxdnen da gasagrilebels svamdnen.
— TiTo ludi kidev davlioT? — ikiTxa forestiem.
— didi siamovnebiT.
dasxdnen da moseirne sazogadoebas Tvali gaayoles. drogamoSvebiT
romelime dedakaci Sedgeboda da ugvani RimiliT sTxovda xolme maT:
— batonebo, xom ar dampatiJebT?
forestie upasuxebda:
— ager, im auzidan Wiqa wyali inebeT.
— ai, namdvili Rori, — burtyunebda qali da Sordeboda.
Savgvremani, sqeli qali, weRan rom loJaze iyo miyudebuli, xelaxla
gamoCnda. meore, qera da msuqani, xelixelgayrili mohyavda da rixianad
modioda. marTlac, mSvenivrad SerCeuli, jiSiani qalebis wyvili iyo.
dÁurua rom dainaxa, ise gauRima, TiTqo maT TvalebiT raRac saidumlo da
naCumari ukve eTqvaT erTmaneTisTvis. skami aiRo, dÁurus magidas arxeinad
miujda, megobaric moisva da SesZaxa:
— garson, ori grenadini!
gaocebulma forestiem uTxra:
— namusic kargi saqonelia, qalbatono!
— Seni megobris bralia, — upasuxa Savgvremanma. — lamazi vaJkacia.
RmerTmani, gamagiJebs.
alanZulma dÁuruam ar icoda, ra eTqva. xuWuWi ulvaSi aigrixa da
dabneulad gaiRima. laqiam sirofi moitana. qalebma uceb gadaylapes da
wamodgnen. Savgvremanma dÁuruas megobrulad Cauqnia Tavi, marao xelze odnav
dahkra da uTxra:
— gmadlob, Cemo fisuni. vwuxvar, rom ena ara gqonia.
da oriveni gavebis rxeviT wavidnen.
— megobaro, qalebSi marTla didi gasavali gqonia, — gaicina forestiem,
— isargeble. SeiZleba, Sors waxvide.
gaCumda da Semdeg ise Tqva, TiTqo TavisTvis xmamaRla fiqrobda:
— saukeTeso gzac eg aris.
da radgan dÁurua isev Cumad iRimeboda, hkiTxa:
— kidev darCebi? me meyofa. waval.
dÁuruam waiburtyuna:
— ho, cota xans kidev davrCebi. jer gviani ar aris.
forestie wamodga:
— maS mSvidobiT iyavi. xvalamde. ar daiviwyo: fontenis quCa, Cvidmeti,
rvis naxevarze.
— usaTuod. xvalamde. madlobeli var.
erTmaneTs xeli CamoarTves da Jurnalisti wavida.
daSorda Tu ara megobari, dÁuruam Tavisufleba igrZno da jibeSi or
oqros xelaxla siamiT moucacuna. mere wamodga, xalxSi gaeria da guldasmiT
dauwyo sinjva.
male orive dedakaci SeamCnia, Savgvremanic da qerac, romelnic isev amayi
glaxebis ieriT dadiodnen. pirdapir imaTken gaswia, magram rom miuaxlovda,
isev daibna.
Savgvremanma hkiTxa:
— ha, ra hqeni, ena ipove?
dÁuruam waiburtyuna:
— daswyvevlos RmerTma! — da meti veRaraferi Tqva.
samiveni isev ise idgnen, rogorc Sesdgnen, da gezi Seucvales xalxs,
romelic am jgufs irgvliv uvlida. maSin Savgvremanma ubralod hkiTxa:
— wamomyvebi?
dÁurua survilisgan TrToda da ukmexad miugo:
— minda, magram erT luidorze meti ar maqvs.
qalma gulgrilad upasuxa:
— ara uSavs ra.
da davlasaviT mohkida xeli.
roca midiodnen, dÁurua fiqrobda, rom danarCeni oci frankiT
xvalindeli sadilisTvis advilad iqiravebda fraks.
Tavi meore
— batoni forestie aqa cxovrobs?
— meoTxe sarTuli, marcxniv, — upasuxa mekarem zrdilobiani kiloTi,
romelSic mobinadrisadmi pativi ismoda. JorJ dÁurua kibeze avida.
odnav morcxvobda, dabneuli iyo da uxerxulobas grZnobda, fraki Tavis
sicocxleSi pirvelad Caecva da am tanisamosis saerTo ieri awuxebda.
yvelafers nakli hqonda: fexsacmeli sakmaod kargi iyo, magram ulako, dÁurua
ki fexs mudam anebivrebda da lamazad inaxavda. arc gaxamebuli perangi
vargoda, dRes diliT luvrSi rom iyida oTx-naxevar frankad. sayelo metad
Txeli iyo da ukve daiWmuWna. danarCeni perangebi, yoveldRe rom atarebda,
sakmaod gacveTili iyo da, maT Soris saukeTesoc ki, aRar vargoda.
metad ganieri Sarvali fexebs kargad ver gamosaxavda, TiTqo wvivze
naoWdeboda da sakmaod nacvamis ieri hqonda, is ieri, romelic adasturebda,
rom Sarvali SemTxveviT iyo nayidi da ucxo tanze iyo Sekerili. marto fraki
edga xeirianad, radgan maRaziaSi swored misi zomisa upoves.
kibeze nela adioda, odnav SiSiT Sepyrobili. guli ucemda. yvelaze
metad imis eSinoda, vinmesTvis sasacilo ar yofiliyo. uceb pirispir waawyda
erT lamazad Cacmul kacs, romelic mas aTvalierebda. ukve imdenad
miuaxlovdnen erTmaneTs, rom dÁuruam ukan daixia da gaocebuli Sedga, Tavisi
Tavi icno, sakuTari Tavi dainaxa maRal sarkeSi, romelic meore sarTulis
baqanze idga da grZeli derefnis landsa hqmnida. dÁurua ucbad mozRvavebuli
sixaruliT akankalda, radgan igi gacilebiT ukeTesi aRmoCnda, vidre aqamdis
egona.
vinaidan Sin mxolod pawawina sarke hqonda ulvaSebisTvis, Tavis
Sezavebul tanisamoss mxolod nawil-nawil xedavda, imasac uvargisad, amitom
yovel mcire manks azviadebda da SiSisagan Tavbru exveoda, rom uSnod aravis
mosCveneboda.
axla ki Tavisi Tavi moulodnelad sarkeSi dainaxa da verc ki icno. sxva
vinmed moeCvena, warCinebul adamianad moelanda, romelic, erTi SexedviT,
saucxood iyo Cacmuli.
Semdeg artistiviT Tavisi oreulis Seswavlas Seudga: iRimeboda, xels
iSverda, imanWeboda, saxavda gaocebas, siames, mowonebas da eZebda Rimilisa da
Tvalis yovelnair iers, raTa qalebs lamaz vaJkacad moCveneboda da
egrZnobinebina, rom TviTonac moswonda isini da surda kidec.
zeviT kibeze kari gaaRes. SeeSinda, rom manWiobaze ar mieswroT, da swrafi
nabijiT ahyva kibes, Tan eWvobda, vinme stumarma xom ar dainaxa, roca sarkis
win ipranWeboda.
erTi sarTulic rom aiara, meore sarke SeniSna da nabiji Seanela, raTa
Tavisi TavisTvis erTxel kidev Seevlo Tvali. gasinja da metad lamazi
moeCvena. koxta siaruli hqonda. uceb sakuTari Tavisadmi usazRvro ndobiT
ganimsWvala. laparaki ar unda, aseTi taniT, SeupovrobiT, aseTi Tavneba
xasiaTiT dÁurua Tavisas gaitans. roca meoTxe sarTulze adioda, ukve
sirbilis da xtunvis Jinma Seipyro. mesame sarkis winac SeCerda, naCvevi fandiT
ulvaSi Seiswora, cilindri moixada, Tmaze xeli moisva da Taviseburad dabali
xmiT warmoTqva:
— sarke mSvenieri gamogonebaa. — Semdeg xeli gaiSvira da zari Camoreka.
kari TiTqmis umalve gauRes da dÁurua aRmoCnda mediduri, gaparsuli
laqiis win, romelsac lakiani fexsacmeli da Savi tanisamosi ecva. mas iseTi
saucxoo mixra-moxra hqonda, rom axalmosuli xelaxla dafrTxa, da TviTonac
ar icoda, rad da saidan moeria es grZnoba: iqneb imitomac, rom man uneburad
Seadara Tavisi da im msaxuris tanisamosi. dÁuruas xeliT eWira palto da
eSinoda, misi laqebi ar gamoCeniliyo. laqiam CamoarTva da hkiTxa:
_ rogor movaxseno?
da gadaxsna sastumro oTaxis mZime farda, saca dÁurua unda Sesuliyo, da
misi gvari daasaxela.
dÁuruam uceb dakarga faxi da igrZno, rom raRac siZabunem Seipyro. suli
Seugubda, swored maSin Seugubda, roca pirveli nabiji unda Seedga axal
cxovrebaSi, romelsac ase moeloda da razec amdens ocnebobda.
mainc Sevida. axalgazrda qera qali zeze idga da elodeboda. marto iyo
did da naTel oTaxSi, romelic oranJereasaviT yvavilebiT iyo savse.
dÁurua sul daibna da uceb Sedga, vin aris es qali, mas rom uRimis?
Semdeg gaaxsenda, rom forestie coliani iyo. `maS es lamazi, moxdenili qera
dedakaci misi megobris coli iqneba~. am azrma sabolood gaaSeSa.
— qalbatono, me gaxlavarT... — wailuRluRa dÁuruam.
— vici, batono, — gaawyvetina da xeli gauwoda, — Sarlma Tqveni
wuxandeli Sexvedra miambo, me didad nasiamovnebi var, rom bednieri azri
daebada, romelmac dRes CvenTan mogiyvanaT sadilad.
stumari yurebamde gawiTlda, aRar icoda, ra eTqva, da imave dros
grZnobda, rom diasaxlisi mas TaviT fexamde aTvalierebda, swavlobda,
afasebda.
dÁuruas survili awvalebda — bodiSi moexada da Tavisi tanisamosis
urigoba gaemarTlebina, magram veraferi moigona da verc gabeda am usiamovno
sagans mihkareboda.
diasaxlisma skami uCvena. dÁurua Camojda da, roca igrZno, rom mis qveS
skamis moqnili da nazi xaverdi Caizniqa, roca igrZno, Tu rogor miiRo man igi,
rogor Caiwia da moexvia, rogori silbiliT moawva mas skamis funCula zurgi
da foCebi, dÁuruas moeCvena, TiTqos axal da saucxoo sacxovrebelSi Sevida,
TiTqos is raRac saamuri daipyro, TiTqos TviTonac vinmed gadaqceuliyo da
gadarCeniliyo. dÁuruam axeda qalbaton foresties, romelic mas Tvals ar
aSorebda.
diasaxliss ecva cisferi qiSmiris kaba, romelic mis moqnil tansa da
savse mkerds mkafiod hkveTavda, misi yelis da titveli mklavebis xorci
TiTqos amodioda TeTri arSiebis qafidan, romelic gulispirs da mokle
saxeloebs hqondaT Semovlebuli. Tma maRla hqoda awnuli, kefaze odnav
exveoda da kiserTan baci da msubuqi RinRliviT iRrubleboda.
misi mzeris wyalobiT dÁuruas gambedaoba emateboda, is ki ar icoda,
ratom emateboda. es mzera moagonebda mzeras meore dedakacisas, romelic
guSin, foli-berJerSi gaicno. Tvalebi WroRa hqonda, cisfer anarekliani,
romelic mas raRac Tavisebur iers aZlevda. cxviri — Txeli, tuCebi —
msuqani, nikapi — odnav sruli, xolo saxe — usworo, samagierod, jadosnuri,
alersiani da mzakvruli. zogierTi qalis saxis yovel xazs aqvs Taviseburi
mSveneba, romelic savsea xolme idumalebiT; yovel mis moZraobaSi raRac
naubari da naCumari livlivebs. qalbaton foresties swored aseTi saxe hqonda.
man mcire dumilis Semdeg dÁuruas hkiTxa:
— didi xania parizSi brZandebiT?
dÁurua TavisTavs TandaTan ipyrobda.
— sul ramdenime Tve iqneba, — upasuxa. — rkinigzebis sammarTveloSi
vmsaxurob. magram forestiem imedi momca, rom misi daxmarebiT SeiZleba
Jurnalistad gadaviqce.
diasaxlisma ufro saamurad gaiRima da dabali xmiT uTxra:
— vici.
zari xelmeored darekes. msaxurma moaxsena:
— qalbatoni de marel.
patara Savgremani dedakaci Semovida. msubuqi nabijiT modioda. Savi da
metad sada kaba ecva, romelic tanze mWidrod Semoewkipa da daxatul suraTs
hgavda. Tvals mxolod TmaSi CarTuli wiTeli vardi itacebda, romelic
mxiaruli feriT da gansakuTrebuli ieriT sdaRavda mis pirisaxes: xazgasmiT
acxadebda mis Tavisebur xasiaTs da sasiamovno simkvircxles da sificxes
aCenda.
ukan moklekabiani patara qaliSvili mosdevda. qalbatoni forestie maTken
gaeqana:
— gamarjoba, klotilda!
— gamarjoba, madlena!
erTmaneTi dahkocnes. mere pataram diasaxliss mozrdili adamianis
gambedaobiT SeuSvira Subli da Tqva:
— gamarjoba, Zalo!
qalbatonma forestiem akoca. mere stumrebi erTmaneTs gaacvnes:
— Sarlis megobari, JorJ dÁurua... qalbatoni de mareli, Cemi megobari da
Soreuli naTesavi, — Semdeg daumata: — batono dÁurua, Cven aq ubralod
viqceviT, upretenziod. Tqvenc xom Tanaxma xarT?
axalgazrda vaJma Tavi daukra.
kari xelaxla gaiRo. dabali, sqeli, Camrgvalebuli kaci Semovida da
xelixelgayrili dedakaci Semoiyvana. dedakaci im kacze gacilebiT ufro
tanadi iyo, ufro axalgazrda, maRali da lamazi, mSvenieri mimoxvra da
mediduri ieri hqonda. maTi gvari — valteri. qmari deputati iyo, finansisti,
mdidari, saqmosani, ebraeli, samxreTeli da `safrangeTis cxovrebis~
gamomcemeli. misi colic bankir bazil-ravalos qaliSvili iyo.
Semdeg erTmaneTs mohyvnen metad turfa Jak rivali da norber de vareni,
romelsac grZeli Tma sayeloze scemda, qertli Camosdioda da amis gamo
frakis sayelo odnav qoniani, mbrwyinavi da daqertlili hqonda.
yelsabami mruded hqonda Sekruli da netarebis ieri edo. lamazi bebris
mixra-moxriT mivida diasaxlisTan, xelebi CamoarTva da majaze akoca. roca
daixara, misi grZeli Tma axalgazrda qalis titvel xelze talRebiviT
CaiSala.
bolos TviTon forestiec Semovida da dagvianebisTvis bodiSi moixada.
morelis saqmem redaqciaSi daagviana. moreli deputati iyo, radikali, da es
aris axla SekiTxva misca ministrs alJiris kolonizaciisaTvis moTxovnili
Tanxebis gamo.
mosamsaxurem moaxsena:
— sadili mzad gaxlavT.
yvelani sasadiloSi gavidnen.
dÁurua qalbaton de marelis da misi qaliSvilis Sua dasves. xelaxla
raRac morcxvoba igrZno: eSinoda, Canglis, danisa da Wiqebis xmarebis wesi ar
daerRvia. win oTxi Wiqa edga, erTi maTgani cisferi iyo. neta ras svamen am
WiqiT?
wvnians uxmod Seeqceodnen. mere norber de vareni alaparakda:
— waikiTxeT goties gasamarTlebis angariSi? ra sasacilo ambavia!
da mohyvnen am SemTxvevis garCevas, sadac sayvarelTa ambavs SantaJi
arTulebda. amis gamo iseTi kiloTi ki ar laparakobdnen, rogorc ojaxebSi,
sadac igi gazeTebSi amoikiTxes, aramed ise, rogorc eqimebi rame senze, an
mebostneebi mwvanilze laparakoben xolme. aravin iyo arc SeSfoTebuli, arc
gaocebuli, am ambis idumal mizezebs profesiuli cnobismoyvareobiT da
sruliad gulgrilad eZebdnen, Tan cdilobdnen zedmiwevniT gaegoT yoveli
calke saqcieli da ganemartaT fsiqikuri xveulebi dramisa, romelic maTTvis
Sedegi iyo sulieri viTarebis, mecnierebis mier ukve Secnobilis da
aRricxulisa.
kvleva-Ziebam qalebic gaitaca. mere axal ambebze gadavidnen: sCxrekdnen,
komentatorobdnen, yovelmxriv sinjavdnen da praqtikulad afasebdnen, Tanac
ise swonidnen, rogorc wonis xolme axali ambebiT movaWre, romelic adamianTa
komedias striqonebad axurdavebs. swored ase yovelmxriv sinjavs da afasebs
meduqne saqonels, romelic ganzraxuli aqvs, muStars SesTavazos.
Semdeg erT duelze Camovarda laparaki, saubari Jak rivalma igdo xelSi,
radgan dueli misi xeloba iyo da amaze mis garda aravis ar SeeZlo msjeloba.
dÁurua ver bedavda saubarSi Tundac erTi sityva CaerTo. drogamoSvebiT
mezobel dedakacs gadaxedavda xolme, misi mrgvali kiseri mas macdur Jins
hgvrida. yuris bibiloze oqros ZafiT ekida brilianti, romelic tanze
davardnil kurcxals hgavda. qalbatoni de mareli saubarSi iseT SeniSvnas
CaurTavda, romelic saerTo Rimils iwvevda xolme. misi oxunjoba mudam
sasacilo, maxvili da moulodneli iyo, rogorc oxunjoba gamocdili celqisa,
romelic yvelafers udardelad Sescqeris da yovelives eWviani qarafSutobiTa
da gulkeTilobiT sjis.
dÁurua cdilobda, Tundac erTi qaTinauri moegona misTvis da, radgan
veraferi ipova, mis qaliSvils miubrunda: wyals usxamda, saWmels sTavazobda,
yovelnairad emsaxureboda. patara qali dedaze ufro susxiani iyo: mezobels
Tavs ukravda da madlobas eubneboda:
— metad gulkeTili brZandebiT, batono... didad gmadlobT, — da
balRurad Cafiqrebuli, kvlav yurs ugdebda ufrosTa saubars.
sadili metad gemrieli iyo da yvela gaitaca. valteri msunagiviT Wamda,
xmas TiTqmis ar iRebda da miTavazebul saWmels saTvalis qvevidan almacerad
sinjavda. norber de vareni valters ar CamorCeboda da perangis gulispirs
xSirad wunwklebiT isvelebda.
forestie dinji RimiliT aTvalierebda yvelafers. is da misi coli
drogamoSvebiT mravalmniSvnelovnad gadaxedavdnen xolme erTmaneTs im ori
amxanagiviT, romlebic mZime saqmes aspulebdnen, da es saqme kargad midioda.
stumrebs pirisaxe aelanZaT, xmebsac auwies. laqia ufro xSir-xSirad
CasCurCulebda maT:
— kordoni gnebavT? Sato-larozi?
dÁuruas kordoni moewona da Wiqas mudam avsebinebda. saamurma
mxiarulebam moicva igi. kuWidan TavSi raRac siTbo amosdioda, tanis
nawilebSi iRvreboda da mTel sxeuls saamod edeboda. is srul kmayofilebas
grZnobda — fizikursa da gonebrivs, sxeulisas da sulisas.
uceb survili aReZra, laparaki daewyo da yuradReba daepyro. undoda,
misTvisac ise moesminaT da daefasebinaT, rogorc danarCenebs afasebdnen da
yovel maT sityvas angariSs uwevdnen.
laparaki Seuwyvetliv mimdinareobda, erTi azridan meoreze gadadioda,
erTi Temidan meoreze daxtoda da zogjer romelime sityvas, romelime
wvrilmans ebRauWeboda. dRiuri ambebi ukve amowures, gakvriT aTas sxva
sakiTxs mosdes ena da bolos xelaxla daubrundnen morelis SekiTxvas
alJiris kolonizaciis gamo.
valterma Zlivs amoiRo xma. erTi saWmlidan meoreze rom gadadioda,
cinikuri eWvianobiT ramdenimejer gaixumra. forestiem yvelas Tavisi
xvalindeli werilis Sinaarsi uambo. Jak rivalma moiTxova, rom koloniaSi
xelisufleba samxedro xalxisTvis gadaecaT da yvela oficrisTvis, vinc iq
ocdaaT weliwads imsaxurebda, miwa miecaT.
— amrigad, — ambobda rivali, — Tqven xels SeuwyobT Seiqmnas moqmedi
mosaxleoba, romelic Seiyvarebs da Seiswavlis im qveyanas, ecodineba iqauri
ena da SeZlebs gaarkvios yvela adgilobrivi mniSvnelovani saqme, romelTa
gageba metad eZnelebaT xolme axalmosulebs.
norber de varenma Seawyvetina:
— diax, diax. yvelaferi ecodinebaT, garda miwaTmoqmedebisa. isini
iswavlian arabuls, samagierod, verc Warxals dargaven da verc xorbals
daTesen. farikaobac ecodinebaT, magram odnavadac ver moaxerxeben mindorSi
sasuqis Setanas. piriqiT, am qveyanaSi yvelas farTod unda gavuRoT kari.
Wkviani xalxi Tavis adgils daiWers, danarCenebi ki CamoSordebian. aseTia
socialuri kanoni.
yvelani erTi wuTiT daCumdnen da gaiRimes.
JorJ dÁuruam piri gaaRo da laparaki daiwyo, magram ise gaukvirda
sakuTari xma, TiTqos igi pirvelad smenoda.
— iqaurebs Tavdapirvelad kargi miwa akliaT, noyieri miwa aqaurze iafad
ar fasobs. mdidari parizelebi mas yiduloben, radgan xelsayrelia
kapitalistisaTvis, xolo namdvil kolonistebs, Raribebs, romelTac
lukmapurisTvis samSoblo miatoves, udabnoRa SerCaT, uwylobis gamo igi
arafers iZleva.
yvelam dÁuruas gadaxeda. man igrZno, rom gawiTlda. valterma hkiTxa:
— kargad icnobT alJirs?
— diax. ocdarva Tve gavatare im qveyanaSi da sam provinciaSi vicxovre.
norber ve varenma morelis saqme daiviwya da uceb alJiris zne-Cveulebis
gamokiTxva dauwyo, romelic erTi aficrisgan hqonda gagonili. nametnavad
surda, rame gaego patara arabuli respublikis `mzab~-is Sesaxeb, romelic
saharaSi, am ucxelesi udabnos yvelaze metad xmel kuTxeSi aRmocenda.
dÁurua orjer iyo mzabSi da am SesaniSnavi qveynis yofa-cxovrebaze uambo.
iq wyals Turme oqros fasi aqvs. yoveli mosaxle sazogado muSaobis monawilea
da iqauri komerciuli sinidisi gacilebiT ufro mtkicea, vidre ganaTlebuli
xalxisa.
odnavi baqiT da gatacebiT laparakobda, radgan RviniT da TavmowonebiT
iyo aforiaqebuli. uambo yazarmuli anegdotebi, samxedro Tavgadasavali da
arabebis cxovrebac daaxasiaTa. ramdenime feradovani Tqmac ki ipova im bneli
da SiSveli tramalebis asawerad, romelic mwvave mzisgan srulebiT gadamwvari
da usazRvrod sasowarmkveTia.
yvela qali dÁuruas umzerda. qalbatonma valterma xmadabla Tqva:
— SesaZlebelia, Tqveni mogonebidan ramdenime mSvenieri werili
gamoiWras.
da misma qmarmac saTvalis zevidan umal dÁuruas gadmoxeda. ase
icqireboda valteri, roca visime saxis garCeva undoda, xolo maTlafas mudam
saTvalis qvevidan sinjavda xolme.
forestiem dro ixelTa:
— Zvirfaso patrono, dRes zogi ram giambeT JorJ dÁuruaze da gTxovdiT,
es kaci politikuri qronikisaTvis TanaSemwed mogecaT CemTvis. rac marambom
Tavi dagvaneba, saswrafo da saidumlo cnobebisTvis veRaravin gamigzavnia. amis
gamo gazeTi zaraldeba.
valteri Rrmad Cafiqrda, moiRuSa, saTvale moixsna, dÁurua guldasmiT
gasinja da Tqva:
— ueWvelia, baton dÁuruas originaluri Wkua hqonia. Tu keTil ineba da
xval sam saaTze momelaparaka, yvelaferi moxerxdeba. — cota xniT dadumda da
Semdeg pirdapir axalgazrda kacs mimarTa: — axlave damiwereT patara,
fantasturi werilebis seria alJirze. Tqvens mogonebas Tavi mouyareT da
kolonialur sakiTxebs gadaabiT, swored ise, rogorc axla gviambeT.
saWirboroto sakiTxia, Cveni sadReiso Wiria da, darwmunebuli var, Cvens
mkiTxvels moewoneba. oRond nu gadasdebT. pirveli werili xvalisTvis an
zegisTvis minda. saWiroa mkiTxvelis yuradReba mivizidoT, sanam deputatTa
palataSi magaze laparakoben.
misma colma seriozuli alersiT daumata — im alersiT, romelic mudam
Tan dahqonda da mis sityvebs wyalobis iers aZlevda:
— ai, mSvenieri saTauric: `afrikeli saldaTis mogonebani~. ras ityviT,
batono norber?
moxucma poetma gvian miaRwia aRiarebas, amitom yvela axalbeda sZulda,
maTi SiSi hqonda, da ugemurad miugo:
— diax, kargia, oRond saWiroa danarCenic amave stiliT iyos dawerili.
umTavresi swored es aris. Sesaferi stili da musikis swori kilo erTi da
igivea.
qalbatonma forestiem dÁuruas mowyale TvaliT gadmoxeda. mcodne iyo da
misi Tvali TiTqos ambobda: `Sors waxvalo~. qalbatoni de marelic
ramdenjerme moubrunda. oqros Zafze Camokidebuli brilianti SeuCerebliv
TrToda mis yurze, rogorc namis wveTi, romelic sacaa unda mowydes da
Camovardes.
misi patara qali uZravad ijda da seriozulad dascqeroda maTlafas.
laqia sufras kvlav irgvliv uvlida da cisfer WiqebSi iohanisbergs
asxamda. forestiem valters Tavi daukra da warmoTqva:
— es Wiqa `safrangeTis cxovrebis~ dRegrZelobisa da ayvavebisa iyos.
moRimare patrons yvelam Tavi daukra. gamarjvebiT mTvralma dÁuruam Wiqa
erTi moyudebiT dascala. is mzad iyo Tund erTi Cafic daelia, mTeli xari
SeeWama da lomi daexrCo, radgan sxeulSi zekacur Rones, uryev gambedaobas da
amouwurav imedsa grZnobda.
axla am xalxSi Tavisi Tavi Sin egona. es-es aris maT Soris adgili
daimkvidra. yvelas gabedulad Sescqeroda. mis TvalebSi axali TviTrwmena
Canda da Tavis mezobel dedakacs pirvelad Sehkadra:
— qalbatono, aseTi lamazi sayure jer arsad minaxavs.
mezobeli RimiliT moubrunda:
— es Cemi mogonilia. brilianti aviRe da Zafze ubralod Camovkide. namis
wveTsa hgavs, xom marTalia?
vaJs eSinoda, sisulele ar eTqva da, Tavissave gambedaobiT SemkrTalma,
xmadabla miugo:
— saucxooa, magram... zogjer yuric amSvenebs xolme sayures.
qalma madloba TvaliT gadauxada, im qaluri TvaliT, romelic zogjer
gulis siRrmes swvdeba xolme. dÁuruam Zlivs moaswro Tvalis moSoreba. misi
Tvalebi umalve Sexvda qalbaton foresties Tvalebs, romelic weRandeliviT
mowyale iyo, magram moeCvena, TiTqo iq saamuri mxiaruleba, eSmakoba da
waqezeba axla ufro metad gamohkrToda.
mamakacebi ukve erTad laparakobdnen, xelebs iqnevdnen da zogjer xmasac
uwevdnen. baasi Camovarda uzarmazar metropolitenze. tkbili rom gaaTaves,
saubari maSinRa daasrules, radgan yvelas hqonda saTqmeli parizSi neli
moZraobis, uxerxuli tramvais, autaneli omnibusebisa da meetleTa Tavxedobis
Sesaxeb.
mere yavis dasalevad sasadilodan sastumro oTaxSi gavidnen. dÁuruam
patara qals xumrobiT mklavi gauSvira. man medidurad gadauxada madloba da
TiTis wverebze Sedga, rom Tavisi mezoblis nidayvs Camohkideboda.
roca dÁurua sasadiloSi Sevida, xelaxla oranJerea gaaxsenda. oTaxis
oTxive kuTxeSi idga didi palmebi, romelTac lamazi foTlebi gaeSalaT,
Weramde aweuliyvnen da iq CanCqerebiviT ibneodnen.
buxris orive mxares svetiviT swori ori fikusi idga da TavianTi muqi
foTlebi erTmaneTze mtevnebiviT SeeyarnaT. pianinoze ori ucnobi, mrgvali
mcenare yvaviliT iyo akunwuli, erTi sul TeTri, xolo meore vardisferi, da
orive xelovnur, saocnebo mcenares hgavda, radgan cocxali yvavilisTvis
metismetad lamazebi iyvnen.
sufTa haeri iseTi gaurkveveli da tkbili surnelebiT iyo gaJRenTili,
rom ar SeiZleboda gagerkviaT da raime saxeli dagerqmiaT misTvis.
axalgazrda vaJs Tavisi Tavi axla ukve xelT hqonda. oTaxi guldasmiT
gasinja. didi ar iyo. mcenareebis garda Tvals araferi ara sWrida. mxiaruli
feri arafers ar edo. magram yvelgan siame da myudrooba sufevda da siwynares
da mosvenebas iwvevda. igi rogorRac nazad exveoda iq myofT da saamurad
alersiani iyo.
kedlebs Zveleburi, gaxunebuli, iasamnisferi qsovili hqonda akruli,
romelic patara xalebiT da yviTeli abreSumis yvavilebiT iyo dawinwkluli.
karebze molurjo saldaTuri maudis fardebi ekida. zed wiTeli
abreSumiT ramdenime wiTeli yvavili iyo amoqarguli. mravalnairi zomisa da
moxatulobis savarZlebi uwesrigod iyo gabneuli. aq yvelaferi ipoeboda:
kuSeti, veeba da mcire savarZeli, taxti, Sezlongi da tabureti, — lui XVIis stilze nakeTebi, da an abreSumiT, an lamazi, Calisferi xaverdiT
gadakruli da granatis arSiamovlebuli.
— batono dÁurua, yava ara gnebavT?
da diasaxlisma savse finjani gauwoda megobruli RimiliT, romelic
mudam saxeze hqonda gaSlili.
— madlobeli gaxlavarT, qalbatono.
finjani CamoarTva da, roca SiSiT daixara, raTa vercxlis maSiT erTi
naWeri Saqari amoeRo saSaqridan, romelic patara qalma gauwoda, qalbatonma
forestiem dabali xmiT uTxra:
— qalbaton valters gauarSiydiT.
da sanam dÁurua etyoda rames, zurgi Seaqcia da moSorda.
jer yava dalia, eSinoda, xaliCaze ar daeRvara. Semdeg guls moeSva da
sababs dauwyo Zebna, raTa Tavisi axali patronis colTan misuliyo da musaifi
gaeba.
uceb SeniSna: valteris cols carieli finjani eWira. magidis moSorebiT
ijda da ar icoda, sad daedga. dÁurua swrafad mieSvela:
— neba miboZeT...
— didad gmadlobT.
finjani waiRo da isev daubrunda:
— neta icodeT, ramdeni siame magrZnobina `safrangeTis cxovrebam~ iq,
udabnoSi. roca safrangeTSi ara xar, marto am gazeTis wakiTxva SeiZleba,
radgan yvela sxva gazeTze ufro Sinaarsiani, cocxali da mravalferia, am
gazeTSi yvelaferi moipoveba.
dedakacma Tavaziani gulgrilobiT gaiRima da seriozulad upasuxa:
— arc imdenad advili iyo valterisTvis iseTi gazeTis Seqmna, romelic
axal moTxovnilebas daakmayofilebda.
saubari gaabes, dÁuruas azrebi Tavisufali da gacveTili hqonda, xma —
Tilismuri, Tvali — saamuri, xolo misi ulvaSis jados veravin gauZlebda.
zemo tuCze xSiri, qoCoCa ulvaSi hqonda mdidrulad da lamazad naxvevi.
qera ferisa iyo da oqro gadahkravda, xolo ajagrul wveroebze mTlad Ria
ieri edeboda.
isaubres parizis, misi midamoebis, senis napirebis, agarakebis, sazafxulo
siamis Sesaxeb da yvelaferze, razedac ki dauRalavad da dausrulebliv
SeiZleba laparaki, mere ki, roca norber de vareni movida da Tan pawawa Wiqa
liqioric moitana, dÁurua mokrZalebiT moSorda.
qalbatonma de marelma is iyo qalbaton forestiesTan saubari gaaTava da,
dÁurua rom dainaxa, dauZaxa:
— maS egre, — ubralod hkiTxa, — gindaT Jurnalistoba daiwyoT, ara?
dÁuruam jer zogadi sityvebiT uambo Tavisi gegma, Semdeg ki iseTive
saubari gaaba, rogoric qalbaton valterTan hqonda. Tema axla ukeT hqonda
SeTvisebuli da upiratesobac gamoiCina, radgan sityva-sityviT imeorebda
yvelafers, rac weRan gaigona, Tanac baasis dros mosaubris Tvalebs Tvals ar
aSorebda, TiTqos Tavis naTqvams raRac Rrma azrs aZlevda.
Tavis mxriv, qalbatoni de mareli qaluri gatacebiT uambobda anegdotebs
da iseTi kiloTi laparakobda, rom etyoboda, Tavi Wkuamaxvil qalad miaCnda
da surda oxunjis saxeli moexveWa. lazRandarobac ki daiwyo: mklavze xels
adebda da zogjer xmas imdablebda, raTa mcire ram eTqva, da mis naTqvams amis
gamo saidumlos ieri eZleoda. vaJs ki am dedakacis mikareba, romelic mas
arTobda, Tavbrus asxamda da sisxls umRvrevda. mas survili aReZra Tavi
gaewira misTvis, eCvenebina Tavisi fasi, daecva igi, xolo dabali xma ukve mis
zraxvebsa da gulisnadebs amJRavnebda.
uceb qalbatonma de marelma daiZaxa:
— lorina!
Svili dedas miuaxlovda.
— aq dajeqi, Svilo: albaT, Segcivda fanjarasTan.
dÁuruas bavSvis kocnis wyurvili moeria, TiTqos am kocnidan mis dedas
raRac unda gadasdeboda, da uceb mamobrivi da Tavaziani kiloTi hkiTxa:
— SeiZleba, gakocoT?
bavSvma gaocebuli Tvalebi SeanaTa, qalbatonma de marelma ki siciliT
uTxra:
— upasuxe: dRes SeiZleba, ramdenime wlis Semdeg ki — vnaxoT-Tqo.
dÁurua Camojda, lorina muxlebze daisva da mis talRovansa da Txel
Tmas tuCebiT Seexo.
deda gaocda:
— erTi uyureT, ar gaeqca! sakvirvelia! Cveulebriv, marto qalebs
akocninebs xolme. batono dÁurua, mougeriebeli yofilxarT.
dÁurua gawiTlda, ara upasuxa ra. bavSvi isev muxlebze hyavda da odnav
aqanavebda. qalbatoni forestiec mivida da gaocebiT wamoiZaxa:
— SexedeT, lorina gauSinaurda! namdvili saswaulia!
Jak rivalic wamovida, Tan sigaras abolebda. dÁurua wasasvlelad
wamodga. SiSi hqonda, xepruli ram sityviT gamarjveebis dasawyisi, ukve
mogvarebuli saqme, ar gaefuWebina. Tavi daukra: nazad mouWira qalebis
gamowvdil patara TiTebs da magrad dabertya mamakacebis xelebi. man SeamCnia,
rom Jak rivalis xeli mSrali da Tbili iyo, da gulianad CamoarTva igi,
norber de varens sveli, civi xeli hqonda da dÁuruas TiTebs usxlteboda.
valterisa civi iyo, rbili da uZalo, xolo forestiesi — msuqani da Tbili.
megobarma dabali xmiT uTxra:
— ar dagaviwydes: xval, sam saaTze.
— eWvi nu geqneba.
kibeze rom gavida, sixarulisagan gaqceva mounda, or-or safexurze
mixtoda. magram mesame sarTulze did sarkeSi dainaxa viRac vaJbatoni,
romelic misken morboda. uceb Sedga da Sercxva, TiTqos raRac samarcxvino
saqmeze moaswreso.
Semdeg im sarkeSi Tavis Tavs didxans aTvalierebda da aRtacebuli iyo
imis gamo, rom aseT lamaz Wabuks umzerda. mere Tanaziari RimiliT gauRima
sakuTari Tavis anarekls da zeimurad, dabla daukra Tavi, TiTqo vinme
didebuls esalmebao.
Tavi mesame
JorJ dÁurua quCaSi gamovida. aRar icoda, ra eqna. surda erbina,
ocnebisTvis mieca Tavi, an umiznod evlo, momavalze efiqra da zafxulis Ramis
saamuri haeri esunTqa. magram valteris mier SekveTil werilebze zrunva
mosvenebas ar aZlevda. amitom gadawyvita, umalve Sin dabrunebuliyo da
muSaobas Sedgomoda.
nabijs moumata, bulvarebze Caiara da bursos quCaze gamovida, bina aq
hqonda. eqvssarTulian SenobaSi muSebis da Rarib moqalaqeTa oci ojaxi
cxovrobda. kibeze rom adioda, gzas wumwumiT inaTebda. safexurebze qaRaldi,
namwvi da samzareulos nagavi eyara. dÁuruas axla Tavisi oTaxi uzomod
ezizReboda, mwvave survili awvalebda, male gadasuliyo aqedan da mdidruli
cxovreba daewyo, xaliCebiT morTul sufTa binaSi Casaxlebuliyo.
misi oTaxi meeqvse sarTulze iyo, batiniolis sadgurTan, swored gvirabis
Tavze, da dasavleTis rkinigzis ufskruls, veeba xvrels gadascqeroda.
dÁuruam sarkmeli gamoaRo da daJangebul rkinis rafas daebjina.
qveviT, Savi xvrelis siRrmeSi, sami uZravi saniSnebeli farani raRac
mxecis did Tvalebs hgavda. moSorebiT kidev aseTive Tvalebi moCanda, ufro
Sors — isev da isev. yovel wuTs sibneleSi, anieris mxridan, xan grZeli
stvena ismoda, xan mokle, an iqve axlos, an sadme Sors.
es stvena raRac xmas, viRacis Zaxils hgavda. erTi maTgani TandaTan
axlovdeboda, sabralod kioda, yovel wams Zlierdeboda. sibneleSi gamoCnda
didi, yviTeli Suqis wertili, romelic Zlieri xmauriT modioda. dÁuruam
dainaxa vagonebis grZeli jaWvi, romelic gvirabSi SeZvra. mere Tqva:
— aba, muSaobas SevudgeT! — lampa magidaze dadga da TviTonac miujda,
magram umalve SeamCnia, rom safosto qaRaldis erTi rveulis meti ara hqonda
ra.
— eh, sul erTia! SeiZleba Tabaxi mTel siganeze gavSaloT. — kalami
melanSi Caasvela da gulmodgined, lamazad dawera:
afrikeli saldaTis mogoneba.
Semdeg pirvelive winadadebas Caufiqrda. nikapi xelisgulze hqonda
dabjenili, xolo Tvali — mis win gaSlil TeTr Tabaxze.
ra daweros? ra uambos? axla weRandeli naambobisa aRaraferi axsovda,
aRarc anegdoti, aRarc erTi ambavi, aRaraferi! uceb gaifiqra: `jer Cemi wasvla
unda avwero~. da dawera: `daaxloebiT 1874 wlis maisis Sua ricxvebi iyo, roca
davrdomilma safrangeTma saSineli omis Semdeg momjobineba daiwyo~. da uceb
Sedga: ar icoda, rogor unda moeba Semdegi — gemze asvlis da wasvlis
pirveli STabeWdileba.
aTiode wuTi ifiqra. mere gadawyvita, Sesavali furceli xvalisTvis
gadaedo, axla ki alJiri aewera. da dawera: `alJiri sul TeTri qalaqia~...
magram amaze meti veRaraferi moigona. Tvalwin xelaxla aRemarTa lamazi da
naTeli qalaqi, sworbaniani saxlebis CanCqeri, romelic mTis Txemidan zRvamde
Camorboda, magram erTi sityva ver ipova imis asawerad, rasac grZnobda da
xedavda.
didi wvalebis Semdeg dawerils miumata: `mosaxleobis erTi nawili
arabebia~. mere kalami magidaze daagdo da wamodga.
rkinis patara sawolze, sadac misma tanma Suaguli ormosaviT Cazniqa,
dainaxa Tavisi sakuTari tanisamosi, romelic uwesrigod eyara da cariels,
daRlils, moTelils hgavda, TiTqo sacxedredan yofiliyo gamotanili, xolo
misi erTaderTi abreSumis cilindri, Calis skamze rom egdo, glaxasaviT
gamoiyureboda da mowyalebas Txoulobda.
oTaxi ruxi SpaleriT iyo akruli da cisferi yvavilebiT dawinwkluli,
magram raRac ucnauri da saeWvo laqa yvavilebze naklebi ar iqneboda. Zneli
saTqmeli iyo, risi laqebi iyo, gaWyletili mwerebis, pomadiT gasvrili
TiTebisa Tu sapniani wylis winwklebis. yovelives ubadruki siRatakis beWedi
hqonda dakruli, parizuli morTuli oTaxebis beWedi. dÁurua Tavis siRatakis
gamo aRSfoTda da gadawyvita, aqedan dauyovnebliv gadasuliyo, maTxovruli
arsebobisaTvis xvalve moeRo bolo.
uceb muSaobis sicxe igrZno, isev magidas miujda da sityvebis Zebna
daiwyo, iseTi sityvebisa, romelTa wyalobiT SesaZlebeli iqneboda, kargad
gadmoeca ucnauri da saucxoo garegnoba alJirisa, afrikis idumal siRrmeTa
karibWesi, momTabare arabebisa da zangTa ucnobi tomebisa, im afrikisa,
romelic metad mimzidveli da jer kidev gamourkveveli iyo. mxolod zogjer
sazogado baRebSi gvaCveneben xolme iqaur ramerumes, raRac daujerebel
pirutyvebs, romelnic TiTqos gangeb fantasturi moTxrobebisTvis iyo gaCenili:
siraqlemebs, — ucnaur qaTmebs rom hgvanan, — lamaz jixvebs, RvTaebriv koxta
Svelebs, saocar da sasacilo Jirafebs, medidur aqlemebs, sazarel
hipopotamebs, umsgavso martorqebs da adamianis saSinel Zmebs — gorilebs.
dÁurua bindbundad grZnobda, rom raRac azrebi mosdioda. maTi gamoTqma
kidev SeeZlo, magram dalageba da qaRaldze gadmotana uZneldeboda. am
uZalobis gamo cieba emarTeboda. xelaxla wamodga. xelebi oflisgan sveli
hqonda, safeTqlebi stkioda.
im saRamos mekares mrecxavis angariSi amoetana da magidaze daedo.
dÁuruam Tvali mohkra. mware uimedobam Seipyro. uceb gaqra sixarulic,
TavisTavis ndobac da momavlis rwmenac. diax, yvelaferi gaTavda. verafers ver
moaxerxebs, verafers ver miaRwevs! da raRac dacliloba, sruli uniWoba,
zedmetoba, araraoba da ganwiruleba igrZno.
isev sarkmels miadga. swored im wuTs gvirabidan matarebeli WaxaWuxiT da
grgvinviT gamovarda. qveviT, velmindvrebiT, zRvisken midioda. dÁuruas
mSobliuri mogonebani moawva.
ager, is matarebeli misi mSoblebis saxls samiode milis manZilze
gauvlis. man naTlad dainaxa sofel kanteles ganapiras mdgari patara saxli,
maRal serze, romelic qalaq ruans da senis veeba vakes gadascqeroda.
iq mis mSoblebs patara duqani, mcire ram restorani hqondaT, kviraobiT
gareTubnelebi sadilad modiodnen. saxelad `lamazi xidi~ erqva. undodaT
Svili batoni gamoeyvanaT da kolejSi miabares. swavla daasrula, magram
bakalavris diplomi mainc ver miiRo da samxedro samsaxurSi Sevida im azriT,
rom oficeri, polkovniki, generali gamosuliyo. samsaxuris vada — xuTi
weliwadi — jer arc ki gasuliyo, rom samxedro saqme moswyinda da ocneba
daiwyo, parizSi brwyinvale momavali epova.
samsaxuri daasrula. mSoblebis ocneba gaqra. Tumca Svils emudarebodnen,
maTTan darCeniliyo, man ar Seiwynara da parizSi Camovida. momavlis imedi
hqonda da winaTgrZnoba bundovnad CasCurCulebda, rom raRac ambebi
gaamarjvebinebda, rom ueWvelad moaxerxebda xelsayreli pirobebis Seqmnas da
maTs gamoyenebas.
polkSi rom iyo, Tavis garnizonSi warmateba hqonda. SemTxveviTi
gamarjveba yvelgan Tan sdevda mas da bednieri sasiyvarulo Tavgadasavali
masze ufro zemour qalebSi iSviaTi ar iyo misTvis. or qals gatacebiT
Seuyvarda: gadasaxadTa amkrefis qaliSvils, romelic mzad iyo yvelafrisaTvis
Tavi mienebebina da masTan erTad gaqceuliyo, da erTi veqilis cols, romelmac
dardiT Tavis daxrCoba scada, roca dÁuruam masze xeli aiRo. amxanagebi
ambobdnen masze:
`gaiZvera da gaqnili kacia, yvelgan gzas gaikafavs~, — da imanac
gadawyvita, marTla gaiZvera gamxdariyo.
bunebiT patiosani normandieli iyo, magram yoveldRiurma sagarnizono
cxovrebam gaauxeSa. afrikaSi yofnis dros xSirad Zarcvavda, ukanono
Semosavals iCenda, saeWvod veragobda da amis gamo rogorRac moiqna misi
sinidisi, romelsac meore mxriv sxvanairi daRic daemCnia — jarSi
gavrcelebuli daRi patiosnebis, mxedruli trabaxobis, patriotuli
grZnobebis, unterebis gmiruli ambebisa da profesiuli cudmedidobis. amitom
dÁurua raRac oinbazur samZira yuTad gadaiqca, sadac yvelaferi ipoeboda.
magram yovelive amas winsvlis, warmatebis survili hflobda.
axlac uneburad daiwyo ocneba. ase emarTeboda yovel saRamos. saocari
sasiyvarulo ram Tavgadasavali elandeboda da misi wyalobiT yvela misi
ocneba tansxmuli gamodioda. colad, magaliTad, SeirTavs bankiris an didi
vaJbatonis qaliSvils, romelsac quCaSi gaicnobs da erTi SexedviT daipyrobs.
gvirabidan marto orTqlmavali gamovarda gasagmirali kiviliT, rogorc
kurdReli sorodan, dasasveneblad gaqrola da dÁurua gamoafxizla. magram
maleve Seisxa frTebi bundovan-saamuri imedisa, romelic TiTqmis mudam Tan
sdevda, da bnel RameSi alalbedze siyvarulis kocna gaugzavna ucnob qals,
romelsac elodeboda, xarbi kocna simdidres, romelsac ase msunagad eZebda.
mere sarkmeli mixura da tanisamosis gaxdas Seudga, Tan CurCulebda:
`dila mudam sjobia Rames. dRes gunebaze ara var. garda amisa, mgoni
zedmetic davlie. aseT pirobebSi SeuZlebelia nayofieri muSaoba~.
loginSi Cawva, lampa Caaqro da TiTqmis umalve CaeZina.
diliT adre ise gaiRviZa, rogorc didad saimedo an sazrunav dRes
iRviZeben xolme. loginidan wamoxta da sarkmeli gaaRo, raTa, misive Tqmisa ar
iyos, erTi finjani sufTa haeri daelia.
rkinigzis farTo liandagis gadaRma romis quCis saxlebi idga. amomaval
mzeze kriali gahqondaT da TiTqos mqrqali ferebiT iyo daxatuli. Sors,
marjvniv, arJanteilis gorebi, sanuas mwvervalebi da orJemonis wisqvilebi
moCanda. yovelive gaxveuli iyo msubuq, cisfer nislSi, romelic tatnobze
gadafarebul mofriale da gamWvirvale leCaqs hgavda.
dÁurua Soreul mindvrebs ramdenime wuTs uZravad gascqeroda. mere Cumi
xmiT warmoTqva:
`aseTi dRe iq, albaT, momxiblavi iqneba~, — mere azrma gahkra: `axlave,
amave wuTs muSaobas unda Sevudge~. mekaris Svils aTi su misca da
sammarTveloSi gagzavna, rom Tavisi uqeifoba Seetyobinebina. Semdeg magidas
miujda, kalami melanSi Caawo da fiqrebis dasagroveblad Tavi xelze daibjina.
magram amaod. erTi azric ar miekara.
mainc guls ar itexda. `ara uSavs ra, — fiqrobda, — SeCveuli ara var. es
xelobac sxva xelobas hgavs da yvelafers SeCveva, varjiSi sWirdeba. kargia,
pirvelad miSvelides vinme. forestiesTan waval. aTiode wuTSi
gamomiWaxrakebs~.
Caicva da, quCaSi rom gamovida, moisazra: forestiesTan wasvla adre iyo,
radgan misi megobari, albaT, gvian dgeboda, amitom dÁuruam jer neli siaruli
daiwyo gare bulvarze.
jer cxra saaTic ar iqneboda, rom monsos baRSi Sevida, romelic is iyo
moerwyoT da axlad gabanils hgavda. skamze Camojda da isev ocnebas Seudga.
viRac lamazi Wabuki iqve win da ukan dadioda. cxadi iyo, elodeboda qals,
romelic, pirbadeafarebuli swrafi nabijiT movida. erTmaneTs umal CamoarTves
xeli, mklavi mklavs gauyares da wavidnen.
dÁuruas guls uceb SfoTiani wyurvili moedo, wyurvili wminda, nazi da
saamo siyvarulisa. adga da wavida, Tan forestieze fiqrobda: ai, vis hqonia
bedi. swored im wams miadga megobris kars, roca forestie quCaSi gamodioda.
— aq xar? ase adre? Tqvi, ra ginda?
dÁuruas Sercxva imis gamo, rom swored im dros Sexvda, roca is
gamodioda, da waiburtyuna:
— saqme is aris... is aris saqme, rom... ver iqna, werili ver davwere... xom
ici, alJirze unda damewera, valterma rom mTxova. sakvirvelic ar aris, radgan
arasodes ar miweria. am saqmeSic, rogorc yvelaferSi, varjiSobaa saWiro.
darwmunebuli var, male SeveCvevi, jerjerobiT ki ar vici, rogor daviwyo.
azrebi maqvs, ai, aq milagia, magram gadmoSlas ver vaxerxeb.
da yoymaniT Sedga. forestiem cuRluti RimiliT miugo:
— vici, gamocdili maqvs.
dÁuruam ganagrZo:
— ra Tqma unda, yvela gamoucdels, albaT, CemsaviT emarTeba, amitom
wamovedi... movedi, daxmareba gTxovo... aTiode wuTSi maswavli da maCveneb, Tu
rogor unda Sevudge saqmes. stilistikis erTi kargi gakveTili unda momce
gakvriT, Torem uSenod araferi gamomiva.
forestie isev mxiarulad iRimeboda. mere Zvel megobars mxarze xeli
dahkra da uTxra:
— Cems colTan adi, CemsaviT kargad giSvelis. me Sevaswavle es saqme. me
TviTon ki am diliT ara mcalia, Torem didi siamovnebiT giSvelidi.
dÁurua uceb morcxvobam moicva. Seyoymanda, ver gabeda.
— ase adre rogor avide masTan!
— Zalian advilad axval. ukve zezea. Cems kabinetSi naxav, Cems nawerebs
alagebs.
JorJi mainc uarze idga:
— ara, ar SemiZlia.
forestiem mxrebSi xeli daavlo, miabruna da kibisken waiyvana, Tan
qimunjs hkravda da eubneboda:
— wadi, wadi-meTqi! aba ra saWiroa xelmeored avide meoTxe sarTulze,
Senc agaTrio da imasac avuxsna? wadi-meTqi!
dÁuruam Zlivs gadawyvita:
— gmadlob... aval. vetyvi, rom Sen maiZule, Zala damatane, diax, Zala
damatana-meTqi.
— keTili, agre uTxari. arxeinad iyavi, ar SegWams. ar dagaviwydes, sam
saaTze modi.
— nu geSinia, ar damaviwydeba.
forestie swrafi nabijiT wavida, dÁurua ki nela Seudga kibes, Tan
saTqmels igonebda da eSinoda, rogor dauxvdeboda qalbatoni forestie?
msaxurma kari gauRo. lurji winsafari ecva, xelSi ki sawmendi eWira.
kiTxvas aRar moucada, ise miaxala:
— batoni Sin ar brZandeba.
dÁuruam mtkice kiloTi miugo:
— hkiTxeT qalbatons, SeuZlia Tu ara mimiRos, da moaxseneT, rom
gamomgzavna misma qmarma, romelsac es-es aris Sevxvdi quCaSi.
moicada. msaxuri dabrunda, marjvniv kari gauRo da xmamaRla uTxra:
— mobrZandiT. qalbatoni gelodebaT.
JorJi patara oTaxSi Sevida. kedlebi mTlad afarebuli iyo wignebiT,
romelic Savi xis TaxCebze swored iyo dalagebuli. wignebis erTnairobas
mxiarul fers aZlevda mravalnairi feris yda: wiTeli, yviTeli, mwvane,
iisferi, lurji da Savi.
qalbatoni sawer magidasTan ijda. axlac mudmivad iRimeboda, arSiebiani
TeTri matine ecva. mobrunda da xeli gamouwoda ganieri saxelodan.
— ukve? — hkiTxa. mere daumata: — sayvedurs ki ar geubnebiT, mxolod
gekiTxebiT.
dÁuruam wailuRluRa:
— damijereT, amosvla ar mindoda, magram maiZula Tqvenma qmarma,
romelsac qveviT Sevxvdi. darcxvenili var da verc ki vbedav mogaxsenoT, Tu
ram momiyvana aq.
diasaxlisma savarZelze miuTiTa:
— dabrZandiT da miambeT.
kalmad xelSi batis frTa eWira da mardad atrialebda. win naxevrad
dawerili Tabaxi edo. axalgazrda vaJis mosvlam wera Seawyvetina. etyoboda,
sawer magidasac ise SesCveoda, rogorc salons. Tavs Tavisuflad grZnobda da
ukve naCvevi saqmiT iyo garTuli.
mis dilis kabas msubuqi surneli asdioda, sufTa suni adamianisa,
romelmac es aris axla daamTavra Tavis movla. dÁurua cdilobda es dedakaci
naTlad warmoedgina da TiTqos xedavda kidevac — xedavda axalgazrda, sufTa,
savse da Tbil tans, rbil qsovilSi gaxveuls.
diasaxlisi pasuxs elodeboda da, radgan dÁurua sdumda, hkiTxa:
— aba, miambeT, ra saqme gaqvT?
man gaubedavad waiCurCula:
— ai... magram, RmerTmani, vera vbedav. saqme is aris, wuxelis gvianobame
vijeqi da... dRes adre avdeqi... im werilis dasawerad avdeqi, romelic valterma
mTxova alJiris Sesaxeb... magram xeiriani araferi gamodis. ramdenic davwere,
sul davxie. am saqmes SeCveuli ara var da foresties movadeqi... rom miSvelos,
pirvelad miSvelos-meTqi.
qalma gulianad gadikiskisa. kmayofili, mxiaruli da gulmoferebuli iyo.
— da CemTan gamoggzavnaT? — gaawyvetina, — Zalian momwons, Zalian.
— diax, qalbatono, miTxra, mas Cemze ukeT SeuZlia gaWirvebidan
gamogiyvanoso: me TviTon ar mindoda, ver gavbede, radgan... xom gesmiT, ratom?
diasaxlisi wamodga:
— mSvenieria! didebuli TanamSromloba gamova. aRfrTovanebuli var
Tqveni gadawyvetilebiT. aba, Cemi adgili daikave, Torem redaqciaSi Cems xels
icnoben. axlave gamovacxobT werils, iseT werils, rom namdvilad gaimarjvos.
dÁurua dajda, kalami aiRo, win qaRaldi daido da daeloda. q-ni
forestie ki idga da samzadiss Tvals adevnebda. mere buxris Tavidan papirosi
aiRo da moukida.
— Tu ar movwie, ver vimuSaveb. — Tqva. — aba, axla miTxariT, ra gnebavT
uamboT mkiTxvels?
dÁuruam gaocebiT axeda:
— aba ra vici. mec swored amisTvis geaxeliT.
— diax, — Tqva qalma, — vici. axlave giSveliT. me wvens mogimzadebT,
Tavi saWmeli ki Tqvenve unda SeamzadoT.
vaJi gaWirvebuli iyo. povna eZneleboda. Semdeg gaubedavad warmoTqva:
— minda Cemi mgzavroba Tavidanve vuambo.
qali meore mxridan moujda magidas, JorJs Tvali TvalSi gauyara da
uTxra:
— aba, jer me miambeT. xom gesmiT, marto me miambeT. nu aCqardebiT, nurc
rames gamostovebT. mere me TviTon avirCev, rac gamosadegi iqneba.
radgan dÁuruam ar icoda, saidan daewyo, qali mieSvela. mkafiod
ekiTxeboda, rogorc mRvdeli hkiTxavs xolme aRsarebaze misuls, da am
kiTxvebiT axsenebda daviwyebul wvrilmans, nanax adamianebs da SemTxveviT
Tvalmokrul ucnobebsac.
saaTis meoTxedi rom alaparaka, uceb Seawyvetina:
— axla ki SeiZleba daviwyoT. jer warmovidginoT, viTom mag
STabeWdilebas vinme megobars uambobT. es uflebas mogcemT, mTeli grova
sisulele wamoroSoT, asnairi SeniSvna CaurToT da, Tu moaxerxeT, ubralo da
oxunjuri kiloc aiRoT. maS daviwyoT:
— `Zvirfaso anri, ginda, gaigo, alJiri ras warmoadgens? axlave getyvi.
alizis qoxSi vcxovrob da saqme ara maqvs-ra, amitom dRiursaviT dagiwer rames
da giambob, rogor midis yoveldRe da yovel saaTs Cemi cxovreba. zogi ram
iqneb uzrdelobadac mogeCvenos, magram ara uSavs-ra. aravin gaZalebs, rom
nacnob qalebsac waukiTxo~.
Sedga da Camqral papiross xelaxla moukida. batis frTis wripinic
umalve Sewyda.
— aba, ganvagrZoT.
`alJiri, safrangeTis didi provincia, mdebareobs uzarmazari,
gamoukvleveli qveynebis sazRvarze, romelTac hqvian sahara, Sua afrika da sxv.
da sxv.
`alJiri am saocari qveynis karia, TeTri, mSvenieri kari. magram saWiroa
jer alJirSi Casvla. Tumca icode, gza yvelasaTvis vardiT ar aris mofenili.
albaT gecodineba, mSvenieri cxenosani var, polkis ufrosis cxenebs vxedni,
magram SeiZleba mSvenieri cxenosanic iyo da yovlad uvargisi mezRvauri
gamodge. es WeSmariteba Cemzedac gamarTlda.
`gaxsovs maiori senbreti, `eqim ipekas~ rom veZaxdiT?* (* pirveli bgerebia
sityvisa `ipekakuana~ — sasaqmebeli mcenaris saxelia.) roca gvegona, rom dro
iyo erTi dRe-RamiT samkurnaloSi, e.i. bednierebis qveyanaSi dagvesvena, umalve
am eqims mivadgebodi xolme.
`skamze ijda, wiTelSarvliani fexebi galajuli hqonda, xelebi muxlebze
ewyo, TiTqo xidi gaedoT, nidayvebi — aweuli. WaRara ulvaSs ikvnetda da
Tevzis Tvalebs abrialebda.
`misi receptic gexsomeba: `ama da am saldaTs kuWi aqvs moSlili. mieciT
sasaqmebeli #3, mere Tormet saaTs moasveneT da yovelive gauvlis~.
`es sasaqmebeli didebuli ram iyo da mudam sWrida. meti ra gza iyo, unda
Cagveylapa. samagierod, am wamebas rom gavuZlebdiT — oRond gvrgeboda da —
Tormet saaTs vnebivrobdiT.
`maS ase, Cemo Zvirfaso, Tu ginda afrikaSi mohyve, ormoci saaTis
ganmavlobaSi namdvil sasaqmebels unda gauZlo, magram sxvanairs,
transatlanturi kompaniis receptiT Semzadebuls~.
q-ma forestiem xelebi siamiT moifSvnita, radgan Zalian kmayofili iyo
Tavisi gamogonebiT. adga, meore papiross moukida da oTaxSi siaruli daiwyo,
Tan bolis Wavlebs uSvebda. es Wavli mokumuli tuCebis patara da mrgvali
naCvretebidan jer swori zolebiviT gamodioda, mere ki ganivrdeboda da
curviT ifanteboda. alag-alag am talRebisgan haerSi mxolod nacrisferi
xazebi, raRac gamWvirvale nisli da orTqli rCeboda, romelic ablabudas
hgavda. q-ni forestie zogjer ufro ujiaT bolis Rrubels xelis erTi
gakvriT hfantavda, zogjer ki saCvenebeli TiTis CaqneviT gasWrida xolme da
mere guldasmiT, yuradRebiT adevnebda Tvals bolis or ganaWers, romelic
nel-nela qreboda.
dÁurua gaSterebiT umzerda diasaxliss, Tvals adevnebda yovel mis
mimoxvras, misi tanis da saxis yovel moZraobas, romelnic garTuliyvnen anci
TamaSiT, sadac misi azri araviTar wils ar iRebda.
axla q-ni forestie mgzavrobis yovel Tavgadasavals awerinebda, mogonili
Tanamgzavrebis portretebs ukarnaxebda da erTi sasiyvarulo Tavgadasavalic
ki aawerina, romelic dÁuruas viTom fexosani jaris kapitnis colTan SeemTxva,
qmarTan rom midioda.
mere isev Camojda da misTvis srulebiT ucnobi alJiris topografia
gamohkiTxa. ramdenime wuTis Semdeg ukve JorJze naklebi ar icoda da am
cnobebidan werilis politikur-kolonialuri Tavi Seadgina, raTa
mkiTxvelisTvis es saqmec gaecno da seriozuli sakiTxebisaTvis Seemzadebina,
romelic Semdeg unda yofiliyo aRwerili.
mere mcire eqskursi moaxdina oranis provinciaSi. am fantastikur
mogzaurobaSi mxolod iqaur mavritanel qalebze, ebraelebsa da espanelebze
iyo laparaki.
— mkiTxvels mxolod es ainteresebs, — Tqva da werili iq daasrulebina,
sadac mgzavrebi daabanaka: saidSi, maRali zegnebis ZirSi, roca saintereso
kvanZi gaiba unteroficer JorJ dÁuruasa da espanel muSaqals Soris, romelic
ainelhajaares fabrikaSi msaxurobda. aRwerili iyo maTi paemani RamiT, udabur
kldian mTebSi, sadac ufskrulTa Soris turebi, mgelkacebi da arabuli
ZaRlebi ymuian, yefen da iRrinebian.
dasasruls mxiarulad daumata:
— Semdegi xval iqneba, — mere wamodga da mimarTa: — ai, batono Cemo,
rogor iwereba sagazeTo werili. keTili inebeT da xeli moawereT.
dÁurua meryeobda.
— xeli moawereT-meTqi!
gaicina da moawera: `JorJ dÁurua~.
qali isev dadioda da abolebda, xolo dÁurua kvlav Sescqeroda da
samadlobel sityvas eZebda. ijda da bednieri iyo misi siaxloviT, aRsavse iyo
madlobiT da fizikuri netarebiT imis gamo, rom maT Soris intimoba
matulobda. eCveneboda, TiTqos irgvliv yovelive am dedakacis nawili iyo,
yovelive, wignebiT afarebuli kedlebic ki. savarZlebs, avejeuls da odnav
Tambaqos boliT gaJRenTil haersac ki raRac gansakuTrebuli, nazi da
mSvenieri ieri edo da yovelive es misgan, am dedakacisgan modioda.
madlenam uceb hkiTxa:
— ra azrisa brZandebiT Cems megobar qalbaton de marelze?
moulodnelma kiTxvam dÁurua gaaoca:
— me... me mgoni... Cemis azriT, momxiblavia, mSvenieria.
— marTla?
— ra Tqma unda, — da undoda daematebina: `arc imdenad, rogorc Tqven~,
magram ver gaubeda. maspinZelma ganagrZo:
— rom icodeT, ra Wkviania, mxiaruli, Taviseburi! bohemaa, namdvili bohema,
amitom ar uyvars qmars. marto nakls amCnevs da sikeTes ki ara xedavs.
dÁuruam rom gaigo, qalbatoni de mareli gaTxoviliao, Zlier gaikvirva,
Tumca daujerebeli araferic ar iyo, da hkiTxa:
— marTla? maS qmriania? vin aris misi qmari?
qalbatonma forestiem odnav aiCeCa mxrebi, warbi aswia da am rxevas raRac
xelSeuxebeli mniSvneloba misca.
— CrdiloeTis rkinigzebis inspeqtoria. TveSi erTi kviriT Camodis xolme
parizSi. am Svid dRes misma colma `savaldebulo samsaxuri~, `begara~ da
`wminda kvira~ daarqva. roca ufro axlos gaicnobT, naxavT, raodenad
gulisxmieri da saucxoo dedakacia... am dReebSi rogorme dro ixelTeT da
SeiareT.
dÁuruas daaviwyda, rom wasvlis dro iyo. egona, TiTqos Sin iyo da
samudamod aq unda darCeniliyo.
kari uxmod gaiRo da mouxsenebliv viRac maRali vaJbatoni Semovida.
dÁurua rom dainaxa, Sesdga. q-ni forestie wamiT SekrTa. mxrebsa da saxeze
siwiTlem gadahkra. mainc ar SeimCnia da Cveulebrivi xmiT uTxra:
— mobrZandiT, Cemo Zvirfaso. neba miboZeT, gagacnoT: Sarlis megobari
JorJ dÁurua, momavali Jurnalisti, — da Semdeg axalmosulic gulgrilad
daasaxela:
— Cveni saukeTeso da uaxloesi megobari grafi de vodreki.
mamakacebma erTmaneTs Rrmad Caxedes TvalebSi da Tavi daukres. dÁurua
umalve gamovida.
darCena aravis uTxovia. ramdenime samadlobeli sityva wailuRluRa,
axalgazrda qals xeli CamoarTva, erTxel kidev daukra Tavi stumars,
romelsac, rogorc zrdilobian adamians Seefereboda, isev civi da seriozuli
ieri edo saxeze, da iseTi darcxvenili gamovida, TiTqos raRac sisulele
Caedinos.
quCaSi rom aRmoCnda, cud gunebaze dadga, raRac sevda igrZno, raRac
Seucnobelma dardma Seipyro. midioda da Tan fiqrobda, ase uceb rad moawva
bundovani naRveli. mizezs ver poulobda, magram graf de vodrekis susxiani
tani da saxe Tvalidan ar Sordeboda. is axalgazrda aRar iyo, WaRara eria da
dinji, ukmexi Tvalebi hqonda, Tvalebi mdidari da Tavis Zal-RoneSi
dajerebuli kacisa.
isic SeamCnia, rom ucnobis mosvlam, ase rom daarRvia saucxoo saubari,
romelsac JorJis guli TiTqmis mieCvia, im civi uimedobis STabeWdileba
moaxdina, romelic zogjer Tqvens gunebaSi SeiZleba gamoiwvios romelime
sityvam, SemTxveviT SemCneulma naklma, raRac umniSvnelo wvrilmanma. garda
amisa, moeCvena, TiTqos im adamiansac, vin icis, ratom, misi Sexvedra ar
esiamovna.
sam saaTamde saqme ara hqonda ra, jer ki Tormetic ar iyo. jibeSi eqvsnaxevari franki edo, amitom duvalTan Sevida sauzmis saWmelad. Semdeg did
bulvarze iboriala da, sami saaTi rom dareka, ukve `safrangeTis cxovrebis~
kibeze adioda.
gulxeldakrefili kancelariis msaxurni isxdnen da elodebodnen, xolo
mekare misjdomoda magidas, romelic profesoris mcire kaTedras hgavda da
axlad mosul fostas arCevda. yovelive kargad iyo navaraudevi, raTa
Semosulebze STabeWdileba moexdinaT. mosamsaxureebic ise iyvnen SerCeulni,
rogorc didi gazeTis talans Seefereboda. yvelas Sesaferi geSi, mixra-moxra,
rixi da faxi hqonda.
dÁuruam ikiTxa:
— SeiZleba batoni valteris naxva?
mekarem miugo:
— batoni direqtori amJamad krebazea. keTil inebeT da cota xans
moiTmineT, — da xalxiT savse misaReb oTaxze miuTiTa.
aq bevrnairi xalxi trialebda: xnieric da axalgazrdac, mediduri
ordenianic da mdabioc: cudad Cacmuli, yelamde Sekruli serTukebiT,
romelnic geografiul rukebs hgvandnen, radgan maTi laqebi zRvas da xmeleTs
mogagonebdaT.
maT Soris sami dedakaci iyo. erTi maTgani mopranWuli, lamazi iyo,
iRimeboda da roskips hgavda. imis saxedanaoWebul mezobels sadad, mkacrad
ecva, tragikuli saxe hqonda da Zvel msaxiobs hgavda. rogorRac moTelili,
xelovnuri arseba iyo, Tanac raRac gamofituli, naZaladevi siaxalgazrdavis
ieri edo da damJavebuli siyvarulis suni asdioda.
mesame dedakacs samgloviarod ecva, kuTxeSi ijda da mWmunvare qvrivis
beWedi esva. dÁuruam gaifiqra, albaT, mowyalebis saTxovnelad mosulao.
Tumca ociode wuTi gavida, valterTan mainc jer aravin SeeSvaT. dÁuruas
bednieri azri mouvida da mekaris sanaxavad gavida.
— batonma valterma sami saaTisTvis damibara, — uTxra. — yoveli
SemTxvevisaTvis, SeixedeT, Cemi megobari forestie aq xom ar aris.
dÁurua grZeli talaniT waiyvanes da Seiyvanes did darbazSi, sadac
ganiersa da mwvane magidas oTxi kaci misjdomoda da werda.
forestie buxarTan idga, papiross eweoda da bilbokes TamaSobda.
etyoboda, am TamaSSi gamocdili iyo da yviTeli xis uzarmazar burTs
aucdenlad arWobda patara joxis wverze.
— ocdaori... ocdasami... ocdaoTxi... ocdaxuTi, — iTvlida.
— ocdaeqvsi! — Tqva dÁuruam. misma megobarma gadmoxeda, magram xelebis
moZraoba ar Sewyvita.
— ha, aqa xar? guSinwin zedized ocdaSvidjer daviWire. marto sen-poteni
TamaSobs Cemze ukeT. Cveni patroni naxe? imaze sasacilo araferia, roca
bebrucuna norberi bilbokes TamaSobs xolme. pirs ise aRebs, TiTqo burTis
gadaylapvas apirebso.
erTma redaqtorTaganma misken moixeda:
— yuri migde, forestie. erT alagas Zalian Zvirad iyideba xis mSvenieri
bilboke. amboben, odesRac espaneTis dedofals ekuTvnodao. samoc franks
Txouloben. Zviri ar aris.
— sad iyideba? — ikiTxa forestiem — da meocdaCvidmeteze rom aacdina,
karada gamoaRo. iq dÁuruam ociode saucxoo bilbokes mohkra Tvali. ise iyo
dalagebul-danomrili, rogorc Zvirfasi nivTebi koleqcioneris maRaziaSi.
— sad inaxeba is iSviaTi bilboke? — kvlav ikiTxa forestiem mas Semdeg,
roca saTamaSo Tavis alagas dado.
— vodevilis Teatris erT mebileTesTan, — miugo Jurnalistma. — Tu
ginda, xvalve mogitan.
— keTili, Tanaxma var. Tu marTla lamazia, aviReb. bilboke arasodes
zedmeti bargi ar aris. — mere dÁuruas miubrunda. — wamomye, patronTan
Segiyvan, Torem saRamos Svid saaTamde aq ijdebi.
gaiares misaRebi oTaxi, sadac igive xalxi isev weRandel rigze ijda.
gamoCnda Tu ara forestie, axalgazrda qali da xnieri msaxiobi dedakaci
wamodgnen da masTan mividnen.
man jer erTi miiyvana fanjarasTan, mere meore, da Tumca cdilobdnen
dabali xmiT elaparakaT, dÁuruam mainc gaigona: orives `Sen~-obiT
elaparakeboda.
`kreba~ erT saaTze metxans gagrZelda: valteri ekartes eTamaSeboda
ramdenime vaJbatons, romelnic dÁuruam guSin redaqciaSi SeniSna.
valters qaRaldi eWira. gulmodgined da cuRluti ieriT TamaSobda.
meore moTamaSe ki msubuq, ferad qaRalds ise moqnilad, ise mardad iRebda da
atrialebda, rom etyoboda, gamocdili moTamaSe unda yofiliyo. norber de
vareni direqtoris savarZelSi ijda da werils werda, xolo Jak rivali rbil
taxtze gaSotiliyo, Tvalebi daexuWa da sigaras eweoda.
haerSi Smoris, avejis, tyavis, sigaris bolis da stambis suni idga,
redaqciis is Taviseburi suni, romelsac yoveli Jurnalisti icnobs.
spilenZiT Semkul Savi xis magidaze qaRaldis veeberTela grova idga:
werilebi, sadarbazo baraTebi, gazeTebi, Jurnalebi, angariSebi da yovelnairi
dabeWdili masala elaga.
forestiem moTamaSeTa ukan mdgomT xeli CamoarTva, sityva ar dasZra da
TamaSs Tvalyuris devneba dauwyo. mere dro ixelTa da, valterma rom moigo,
uTxra:
— ai, Cemi megobari dÁurua.
direqtorma axalgazrda vaJs saTvalis zemodan swrafad gadmoxeda da
hkiTxa:
— werili momitaneT? sanam deputatTa palataSi morelis SekiTxvis gamo
kamaTia gamarTuli, Tqveni werili miswreba iqneba.
dÁuruam jibidan oTxaddakecili furclebi amoiRo da
— ai inebeT.
patroni TiTqo Zalian kmayofili darCa. gaiRima da uTxra:
— Zalian kargi. sityvis Sesruleba gcodniaT, forestie, saWiroa Tu ara
wavikiTxo?
forestiem umalve miugo:
— ara Rirs, batono valter. mindoda dÁuruasTvis es saqme meswavlebina,
amitom erTad vimuSaveT. Zalian kargi werilia.
viRac maRali, gamxdari kaci, memarcxene centris deputati, qaRalds
arigebda. valterma qaRaldi aiRo da gulgrilad Tqva:
— keTili.
forestiem aRar moucada, sanam valteri axal partias daiwyebda, da yurSi
rbilad CauwveTa:
— Tu gaxsovT, marambos alagze dÁuruas ayvanas dampirdiT... neba miboZeT,
imave pirobiT moviwvio.
— ho, kargi.
Jurnalistma Tavis megobars xeli gauyara da oTaxidan gaiyvana, valteri
ki xelaxla Seudga TamaSs.
norber de varenma Tavic ar aswia: dÁurua TiTqo verc ki dainaxa, an ver
icno. Jak rivalma ki, piriqiT, gangeb demonstratiuli energiiT CamoarTva xeli,
rogorc keTilma megobarma, romlis imedi saWiro dros mudam sarwmuno iyo.
xelaxla gaiares misaRebi oTaxi da, radgan maT yvelam Tvali miabjina,
forestiem yvelaze axalgazrda qals uTxra, raTa sxvebs gaegonaT:
— gamomcemeli male daiwyebs miRebas. amJamad sabiujeto komisiis or
wevrTan saubrobs.
Tqva da swrafi nabijiT, saqmiani da amayi ieriT gaiara, ise gaiara, TiTqo
dauyovnebliv metad saswrafo depeSa unda Seedgina.
saredaqcio darbazSi rom dabrundnen, forestie xelaxla Seudga Tavis
bilbokes. TamaSs gulmodgined gahyva, Tan dÁuruas elaparakeboda da Tan
Tvlida:
— maS icode: yoveldRe sam saaTze moxval da moismen, sad unda waxvide,
vin inaxulo da rodis — diliT, SuadReze Tu saRamos. — es erTi!
Tavdapirvelad sarekomendacio werils gagatan sapolicio prefeqturis biuros
gamgesTan, — es ori! xolo is erT-erT Tavis moxelesTan gaggzavnis. Sen mas
SeuTanxmdebi, Tu rogor unda miiRo misgan yvela saintereso axali ambavi, —
es sami! prefeqturis momsaxureebisagan... oficialuri ambebi da, TavisTavad
cxadia, TiTqos oficialuric, wvrilmanisTvis, sen-potens mimarTe xolme. man
yvelaferi icis, — es oTxi! SegiZlia axlave an xval naxo. umTavresi is aris,
rom iswavlo, rogor unda gamoswuro yvelaferi im xalxs, visTanac gaggzavni,
— es xuTi! da yvelgan, Tundac daketil karebSic, rogor unda SeZvre, — eqvsi!
jamagirad TveSi mudmiv orasi franki geqneba da striqonSi ori su saintereso
qronikaSi, Tu am ambebs Senve moagroveb, — Svidi! striqonSi ori su im
werilebSi, romelic sxvadasxva sakiTxebis gamo Sen geqneba mondobili, — esec
rva!
mere suliT da guliT Caacivda TamaSs da auCqarebliv iTvlida: `cxra!...
aTi!... TerTmeti!... Tormeti!... cameti!~ Semdeg aacdina da SeikurTxa:
— uh, isev cameti! daswyevlos eSmakma! es ricxvi mudam CamWris xolme.
erTma redaqtorTaganma muSaoba gaaTava da bilboke gamoiRo karadidan.
patara tanis vaJi iyo da, miuxedavad imisa, rom ocdaTxuTmeti wlisa
Sesrulda, mainc balRs hgavda. kidev ramdenime Jurnalisti Semovida. yvela
rig-rigad midioda karadasTan da Tavisi bilboke gamohqonda. male eqvsive
Camwkrivda. zurgi kedlisken hqondaT da Tanabari, gamozomili moqneviT haerSi
wiTel, yviTelsa da Sav burTebs isrodnen. Sejibri daiwyo, amitom ori
redaqtoric wamodga, raTa msajuloba ekisraT.
forestiem TerTmetiT gaimarjva. patara kacma, balRs rom hgavda, waago.
mosamsaxures dauZaxa da uTxra:
— cxra Wiqa ludi.
da ludis molodinSi yvelani xelaxla Seudgnen TamaSs.
dÁuruamac Tavis axal TanamSromlebTan erTad dalia da foresties
hkiTxa:
— dRes ras mibrZaneb?
man upasuxa:
— dRes saSeno araferi maqvs. Tu ginda, wadi.
— Cveni... Cveni werili... dResve daibeWdeba?
— ho, magram nu swuxar. koreqturas me TviTon wavikiTxav. xvalisTvis
gagrZeleba Seamzade da swored samze modi.
dÁuruam yvelas xeli CamoarTva, Tumca maTi saxelic ki ar icoda, da
bednieri guliT, mxiaruli gunebiT, mSvenier kibeze daeSva.
Tavi meoTxe
JorJ dÁuruas cudad eZina, radgan survili awvalebda Tavisi werili
dabeWdili enaxa. gaTenda Tu ara, ukve zeze iyo. quCebSi gacilebiT ufro adre
gamovida saxetialod, vidre gamoCndebodnen damtarebelni, romelnic gazeTebiT
erTi jixuridan meoresken gadarbian xolme.
sen-lazares sadgurisken wavida. kargad icoda, rom `safrangeTis
cxovreba~ iq ufro adre midioda, vidre mis ubanSi. magram adre iyo da quCaSi
bolTas scemda. jer dainaxa mineulobiT movaWre dedakaci, romelmac Tavisi
duqani gaaRo, mere SeamCnia erTi adamiani, romelsac Tavze Semoebuli
qaRaldis grova mihqonda. mivarda, magram `figaro~, `Jil blasi~, golua~ da
`yoveldRiuri ambebi~ da ramdenime sxva dilis gazeTi aRmoaCnda. `safrangeTis
cxovreba~ ki jer ar iyo gamosuli.
uceb SiSi Seepara: `iqneb `afrikeli saldaTis mogonebani~ xvalisTvis
gadasdes, an SemTxveviT, ukanasknel wuTs beber valters werili ar moewona?~
jixurTan dabrunda da SeniSna, rom mis gazeTs ukve hyiddnen, Tumca ar
SeuniSnavs, rodis da rogor gaatares mis gverdiT. jixurs eca, sami su miugdo,
Tabaxi gaSala da pirveli gverdis saTaurebs gadaavlo Tvali. `ar aris!~ guli
auCqrolda. furceli gadmoSala da aforiaqebulma erTi svetis ZirSi Savi
asoebiT nabeWdi waikiTxa: `JorJ dÁurua~. `yofila! ra sasixarulo ambavia!~
gaiara. araferze aRar fiqrobda. gazeTi xelSi eWira. cilindri gverdze
hqonda mogdebuli da Tanac survili hklavda, gamvlelebi SeeCerebina da eTqva:
`iyideT, es gazeTi iyideT, Cemi werilia dabeWdili!~ surda, rac Zala hqonda,
daeyvira, rogorc saRamoobiT megazeTeni hkivian xolme bulvarebze: `waikiTxeT
`safrangeTis cxovreba~. waikiTxeT JorJ dÁuruas `mogonebani afrikeli
saldaTisa!~ da uceb TviTonac mounda am werilis wakiTxva sadme sazogado
adgilze, kafeSi, yvelas Tvalwin. da iseTi kafes Zebnas Seudga, rom savse
yofiliyo xalxiT. didxans mouwia siaruli. bolos sadRac Sevida, sadac
ramdenime muStari ijda.
— erTi romi! — ise daiZaxa, TiTqos SeeZlo romis nacvlad absentic
moeTxova, is ki aRar ifiqra, rom jer kidev adre iyo. Semdeg miaZaxa: — garson,
`safrangeTis cxovreba~ momitane!
erTi biWi mivarda. TeTri winsafari ekeTa.
— eg gazeTi ara gvaqvs, batono. mxolod `mowodeba~, `saukune~, `lampari~
da `parizis furceli~ mogvdis.
dÁuruam mwyralad da aRSfoTebiT ganacxada:
— ra ambavia, es ra duqania? wadiT da iyideT!
msaxurma sirbiliT moitana gazeTi. dÁurua Tavisi werilis kiTxvas Seudga
da ramdenjerme Tqva xmamaRla: `Zalian kargi! Zalian kargi!~, raTa mezoblebis
yuradReba miepyro da maTTvis survili aReZra, gaegoT, ra iyo saimiso
dabeWdili im gazeTSi. roca gamodioda, gazeTi gangeb datova magidaze,
patronma SeamCnia da miaZaxa:
— batono, gazeTi dagaviwydaT!
dÁuruam upasuxa.
— ukve wavikiTxe. gangeb dagitoveT. sxvaTa Soris, am gazeTSi metad
saintereso ram aris dabeWdili.
werili ar dausaxela, magram roca mobrunda, dainaxa, rom erTma muStarma
misi gazeTi aiRo.
`axla raRa vqna?~ — hkiTxa Tavis Tavs da gadawyvita winandel samsaxurSi
wasuliyo, jamagiri mieRo da samsaxuridan gasvlac gaecxadebina. windawinve
TrToda siamiT imis gamo, Tu rogor gaocdebodnen misi TanamSromlebi da
gamge, da nametnav aRtacebuli iyo Tavisi ufrosis gakvirvebiT.
neli nabijiT midioda, raTa aTis naxevarze adre ar misuliyo: salaros
mxolod aTze aRebdnen.
is ganyofileba, sadac dÁurua muSaobda, didsa da bnel oTaxSi iyo
moTavsebuli da zamTrobiT airi TiTqmis mTel dRes enTo. igi viwro ezos
gadascqeroda. danarCen ganyofilebaTa fanjrebic amave ezoSi gamodioda. am
oTaxSi rva kaci muSaobda, garda TanaSemwesi, romelic fardiT mofarebul
kuTxeSi ijda.
dÁurua jer jamagiris misaRebad mivida. misi xvedri as Tvrameti franki
da ocdaxuTi santimi yviTel konvertSi ido da jamagirTa gamgis yuTSi
inaxeboda. Semdeg gamarjvebulis rixiT Sebrunda did samuSao oTaxSi, sadac
amdeni dRe gaatara.
Sevida Tu ara, gamgis TanaSemwem potelma mimarTa:
— aa, batono dÁurua, Tqven brZandebiT? gamgem ukve ramdenjerme gikiTxaT.
xom iciT, rom zedized or dReze meti avad yofna akrZalulia, Tu eqimis
mowmoba ar warmoadgineT.
dÁurua oTaxis SuagulSi idga da STabeWdilebis moxdenas amzadebda. mere
xmamaRla upasuxa:
— jandabas Tqveni wesebic da gamgec!
mosamsaxureebs gaocebis talRam gadahkra. batoni poteni TiTqos yuTSi
ijda, axla ki, es sityvebi rom gaigona, misi Tavi fardidan gamoZvra.
man am fardebs Seafara Tavi: qarebi sWirda da orpiri niavisa eSinoda.
mxolod ori naCvreti gaukeTa sqel qaRalds, raTa mosamsaxureTaTvis
Tvalyuri edevnebina.
imwams buzic rom gafreniliyo, gaigebdnen. bolos, TanaSemwem gaubedavad
hkiTxa:
— ra brZaneT?
— jandabas Tqveni wesebic da gamgis Tavic-meTqi! me mxolod imisTvis
Semoviare, rom samudamod daveTxovo Tqvens samsaxurs. amieridan `safrangeTis
cxovrebis~ TanamSromlad viTvlebi da jamagirad, honoraris garda, TveSi
xuTasi franki meqneba. Cemi werili kidevac daibeWda dRevandel nomerSi.
jer siamovnebis gaWianureba undoda, magram veRar moiTmina da yvelaferi
erTad gadmoalaga. mainc sruli STabeWdileba moaxdina: yvelani saxtad
darCnen.
Semdeg dÁuruam daumata:
— amas axlave ganvucxadeb ganyofilebis gamges da Semdeg yvelas Tavs
dagikravT.
da mis saZebnelad wavida. dainaxa Tu ara gamgem dÁurua, maSinve yvirils
mohyva:
— aa, mobrZandiT? xom iciT, me ar miyvars...
xelqveiTma gaawyvetina:
— ar mesmis, ra gayvirebT?
Casuqebuli da mamlis bibilosaviT wiTuri gamge gaocebuli gaxevda,
dÁuruam ki ganagrZo:
— meyo, rac Tqvens duqanSi obi momekida. dRes Jurnalistoba daviwye da
Zalian kargi adgili miviRe. mSvidobiT brZandebodeT!
da SurnaZiebi gamovida.
yvela TnamSromels xeli CamoarTva, romelTac sityvac ver uTxres:
aTvalwunebis SiSi hqondaT, radgan, weRan rom kari Ria datova, misi laparaki
gamgesTan yvelam gaigona.
axla dÁurua quCaSia da jamagiri jibeSi aqvs. erT restoranSi, sadac mas
icnobdnen da fasic xelsayreli iyo, gasaZRomi sauzme SeukveTa. Semdeg
`safrangeTis cxovrebis~ erTi nomeric iyida da restoranSi datova. ramdenime
maRaziaSi Seiara da mxolod imisTvis SeiZina wvrilmani, rom SeZleba hqonoda,
Tavis binaze gaegzavna da Tavisi vinaoba xmamaRla gaecxadebina: — JorJ
dÁurua — da Tanac daematebina: — `safrangeTis cxovrebis~ TanamSromeli.
Semdeg quCis saxels da saxlis nomers etyoda da mzrunvelobiT daumatebda:
— mekares gadaeciT.
radgan Tavisufali dro hqonda darCenili, liTografiaSi Sevida da asi
sadarbazo baraTi SeukveTa, Tanac saxels da gvars axali Tanamdebobac
daumata. baraTebi mis Tvalwin ramdenime wuTSi daumzades da Caabares. amis
Semdeg redaqciaSi wavida.
forestie xelqveiTs amayad dauxvda:
— aqa xar? Zalian kargi. bevri saqme maqvs SenTan. erTi wuTi momicade,
sanam samuSaos gavaTavebde.
da dawyebuli werilis wera ganagrZo.
didi magidis meore boloSi erTi kaci ijda da werda. patara, metad
mkrTali, gaberili, msuqani da meloti iyo. Tavis qala mTlad TeTri hqonda da
qonisagan elvarebda. beci iyo da amitom weris dros cxviri qaRaldze hqonda
dabjenili.
forestiem hkiTxa mas:
— erTi miTxari, sen-poten, Cvenebs romel saaTze CamoarTmev intervius?
— oTxze.
— Tan axalgazrda dÁuruas waiyvan, ai, aq aris, da Cveni xelobis
saidumlos gaacnob.
— keTili, Sevasruleb.
Semdeg forestie Tavis megobars miubrunda da daumata:
— werilis gagrZeleba moitane? dRevandel nomerSi dabeWdil dasawyiss
didi gamoZaxili hqonda.
SemkrTalma dÁuruam wailuRluRa:
— ar momitania... megona, naSuaRamevs movaswreb-meTqi... auarebeli saqme
mqonda... ver movaswari.
man ukmayofilod aiCeCa mxrebi:
— Tu dapirebas ar Seasruleb xolme, momavals waixden. beber valters
Seni werilis imedi hqonda. vetyvi, xval daibeWdeba-meTqi. magram cdebi, Tu
fiqrob, rom tyuil-ubralod mogcemen jamagirs.
da xanmokle dumilis Semdeg daurTo:
— sanam furne cxelia, puri manamde gamoacxve.
sen-poteni wamodga da Tqva:
— mzad gaxlavarT.
forestie savarZelSi gaiWima, TiTqmis sazeimo ieri miiRo da dÁuruas
davaleba misca.
— ai, ras getyvi: ori dRea parizSi cxovroben Cineli generali li teng
fao, romelsac `kontinentalSi~ aqvs bina, da indoeli raja taposagib
ramaderao pali — `bristolSi~. unda moelaparakoT. — mere sen-potens
miubrunda: — Cemi naTqvamis mTavari debulebani ar daiviwyo. rajas da
generalsac hkiTxe, ras fiqroben inglisis qvebudanobaze Soreul
aRmosavleTSi, mis politikaze missave koloniebSi, aqvT Tu ara imedi, rom maT
saqmeebSi evropa da, kerZod, safrangeTi saerTod Caereva? — gaCumda da mere
TiTqo ganze sTqva: — Cvens mkiTxvels nametnavad ainteresebs, ras fiqroben
CineTi da indoeTi am sakiTxebis gamo, — mere marto dÁuruas miubrunda da
uTxra: — Tvalyuri adevne, rogor udgeba saqmes sen-poteni — mSvenieri
reportioria — da scade Seiswavlo is xerxebi, romelTa wyalobiTac xuT
wuTSi SeiZleba adamians yvelaferi wamoaroSvino.
Semdeg medidurad aiRo kalami da cxadhyo, rom surda, mozrdil manZilze
darCeniliyo da Tavis naamxanagevisTvis (axla ki axali TanamSromlisTvis)
Sesaferi alagi mieCina.
gamoscdnen Tu ara karis dires, sen-potenma gaicina da dÁuruas uTxra:
— ra jambazia! Cvens winaSec ki marTavs warmodgenas. RmerTmani, lamisaa
vifiqro, rom Cvenc ki Tavisi mkiTxvelebi vgonivarT. — da roca bulvarze
gamovidnen, hkiTxa: — davlioT rame?
— didi siamovnebiT. Zalian cxela.
kafeSi Sevidnen da gasagrilebeli moiTxoves. sen-poteni ybedobas mosdga.
gazeTze da yvelaferze gasaocari wvrilmaniT laparakobda.
— Cveni patroni? namdvili ebraelia! ebraeli ki, xom iciT, mudam
ebraelia. ras izam, aseTi jiSia!
da saocari magaliTebi uambo misi sixarbis da siZunwisa, romelic
ebraelebs axasiaTebT, groSul ekonomiasa da mtaceblur-mevaxSur fandebze.
— miuxedavad amisa, didebuli, saqmis kacia, aravis ar endoba da TviTonve
atrialebs yvelafers. misi gazeTi oficiozia, kaTolikuri, liberaluri,
respublikuri, roialuri. guliani qadaa, sawvrilmano duqania da daarsda
mxolod misi sabirJo operaciebisa da yovelgvari bneli saqmeebis
reklamisaTvis. am saqmes kargad icnobs, ugroSod aarsebs saaqcio
sazogadoebebs da milionebs igebs.
dÁuruas `Cemo Zvirfaso megobaros~ eZaxda da uambobda:
— es Zunwi balzakiviT laparakobs. warmoidgineT: erT mSvenier dRes mis
kabinetSi me, gamofituli boloki norberi da don kixoti rivali visxediT.
uceb Cveni mouravi monteleni Semovida Tavis natis portfeliT, romelsac
mTeli parizi icnobs. valterma cxviri aswia da ikiTxa:
— `axali ra aris?~
montelenma gulubryvilod upasuxa:
— `es-es aris gadavixade qaRaldis vali Teqvsmeti aTasi franki~.
gaocebuli patroni Sexta:
— `rao? ra Tqvi?~
— `baton privas gadavuxade~.
— `xom ar gagiJdiT?~
— `ratom?~
— `ratom... ratom... ratom...~
saTvale moixsna, gawminda, mere im sasacilo RimiliT gaiRima, romelic
mis msuqan loyebze gadairbens xolme, roca raime cuRluturis an
didmniSvnelovanis Tqmas apirebs, da damcinavi, dajerebuli kiloTi Tqva:
— `ratom! imitom, rom SegveZlo oTxi an xuTi aTasi franki dagveklo~.
montelenma gakvirvebiT miugo:
— `batono direqtoro, angariSi sworad iyo Sedgenili. me Sevamowme, Tqven
miiReT igi...~
patronma seriozulad upasuxa:
— Tqven gulubryvilo brZandebiT. agre ar SeiZleba. icodeT, montelen:
jer vali unda daagrovoT xolme da Semdeg movrigdeT~.
sen-potenma mcodnesaviT Caiqnia Tavi da daumata:
— ha, ras ityviT, gana balzakis tipi ar aris?
dÁuruas balzaki wakiTxuli ara hqonda, magram rwmeniT miugo:
— ra Tqma unda, agrea!
mere reportiori sxvebs gadaswvda: q-ni valteri didi indauria, norber de
vareni avyia beberia, xolo rivali — fervakis aslia. mere foresties miswvda:
— es kaci ki colma gamoiyvana kacad, morCa da gaTavda!
dÁuruam hkiTxa:
— vin aris, ra qalia misi coli?
sen-potenma xelebi moifSvnita:
—Wkviani qalia, gaqnili vinmea. erTi xnieri vivieris, vinme vodrekis, graf
de vodrekis sayvarelia. mziTevi misca da gaaTxova.
dÁuruas civma Jruantelma Caurbina. nervulad moikrunCxa da am ybedis
galanZRvisa da awkepis survilma Seipyro, magram mxolod SeaCera erTi kiTxviT:
— sen-poteni Tqveni namdvili gvaria?
man gulwrfelad upasuxa:
— ara, me Toma mqvia. redaqciaSi ki sen-potenad momnaTles.* (* `poten~
frangulad Wors niSnavs, xolo `sen-poten~ — wminda Worikanas.)
dÁuruam orives danaxarji gadaixada da Tqva:
— mgoni, gviania, Cven ki ori vaJbatoni unda vnaxoT.
sen-potenma gaicina:
— ra gulubryvilo brZanebulxarT! Tqven ggoniaT, marTla gamovkiTxav im
Cinels an indoels, ras fiqroben inglisze? me maTze ukeT vici, ra unda
ifiqron Cveni mkiTxvelisaTvis. xuTas aseT Cinels, sparsels, indoels, Cilelsa
da iaponels mainc gamovkiTxe, da yvelani Cemeburad erTsa da igives imeoreben.
sakmarisia, Cemi ukanaskneli werili aviRo, romelic vinme bolo mogzaur
stumars vuZRveni da sityvasityviT gadmovwero. marto saTaurs, wodebas,
xnovanebasa da amalas gamovcvli. oRond sifrTxilea saWiro, ar unda Secde,
Torem umalve an `figaro~ an `golua~ dagiWers. sastumro `bristolis~ da
`kontinentalis~ mekareni saWiro cnobebs xuT wuTSi momawvdian. sigaris weviT
fexiT gavivliT iqiT, kantoridan ki etlisa xuTi franki gvergeba. ai, Zvirfaso,
rogor keTdeba praqtikuli saqme.
dÁuruam hkiTxa:
— aseT pirobebSi reportioroba xelsayreli unda iyos, ara?
Jurnalistma idumali kiloTi upasuxa:
— diax, magram yvelaze xelsayreli xmis dayraa, radgan iq mudam raime
reklama imaleba.
adgnen, bulvars gahyvnen da madlenas quCisaken wavidnen. uceb sen-poteni
Tavis amxanags miubrunda:
— iciT, ras getyviT: Tu saqme gaqvT, mibrZandiT. ara mWirdebiT.
dÁuruam xeli CamoarTva da wavida. gaaxsenda, rom saRamos werili hqonda
dasaweri da am azrma qenjna dauwyo. midioda da azrebs igrovebda,
STabeWdilebas iaxlebda, anegdotebs igonebda. ase Cavida elises mindvrebamde,
sadac gamvleli ukve iSviaTad Canda: sicxem parizi daacariela.
triumfaluri TaRis maxloblad, etualis forze, patara restoranSi
isadila, neli nabijiT gare bulvarebs gamohyva, Sin dabrunda, magidas miujda
da muSaoba daiwyo. magram mohkra Tu ara TeTri qaRaldis did Tabaxs Tvali,
dagrovili masala sul gamoucvivda Tavidan, TiTqos tvinidan gamqraliyo,
orTqlad qceuliyo. cdilobda mogonebaTa nafleTebi mainc daeWira da
qaRaldze miekra, magram moeWideboda Tu ara, umalve usxltebodnen, an
erTmaneTSi ireodnen, da aRar icoda, rogor gamoeTqva, saidan daewyo da ra
yalibSi Camoesxa.
erT saaTSi xuTi gverdi dajRabna, magram erTi winadadeba meores ver
gadaaba da bolos TavisTavs uTxra: `jer xeli ver SevaCvie. erTi gakveTilic
mWirdeba~. azrma gauelva, rom q-n forestiesTan erT samuSao dilas kidev
gaatarebda, rom ganmartoebiT xangrZliv, intimur, guliTadsa da saamur paemans
miiRebda, da am azrma aaTrTola. swrafad gaixada da Cawva, Tanac eSinoda,
xelaxla weras ar Sesdgomoda da saqme ar daeZlia.
meore dRes guSindelze ufro gvian adga da dro gaaWianura, Tan
windawinve tkbeboda momavali SexvedriT.
aTi saaTi iyo, roca Tavisi megobris karTan zari Camohkra. msaxurma
uTxra:
— baton foresties ara scalia. muSaobs.
dÁuruam sulac ar ifiqra, rom SeiZleboda qmari Sin yofiliyo, mainc
mtkiced uTxra:
— moaxseneT, rom me var da saCqaro saqme maqvs.
xuTi wuTis lodinis Semdeg Seiyvanes kabinetSi, sadac guSin aseTi
mSvenieri dila gaatara. is alagi, sadac maSin TviTon ijda, axla foresties
eWira. Custebi da saSinao tanisamosi ecva, patara inglisuri qudi exura. ijda
da werda. misi coli guSindeli tanisamosiT iyo Semosili, buxars
dayrdnoboda, papiross swevda da karnaxobda.
dÁurua zRurblze Sedga da neli xmiT Tqva:
— did bodiSs vixdi. mgoni, xeli SegiSaleT.
megobarma kiseri moiRrija da wyromiT waiburtyuna:
— kidev ra ginda? male Tqvi, ara gvcalia.
dÁurua morcxvad aborZikda:
— ara... araferi... bodiSs vixdi.
magram forestie ukve gabrazda:
— Tqvi, raRa, Tqvi! dros nu makargvineb. imisTvis xom ar Semovardi, rom
dila mSvidobisa gesurvebina.
dÁurua mTlad airia. mainc gabeda:
— ara... ai... werili mainc ver davwere, Sen gulkeTili... Tqven imdeni
gulkeTiloba gamoiCineT, rom imedi mqonda... mosvla gavbede.
forestiem Seawyvetina:
— xom ar dagvcini, marTla! iqneba ggonia, rom Sens magivrad me vimuSaveb,
Sen ki Tvis dasasruls salaroSi mixval da fuls miiReb? ara, RmerTmani,
kargi ambavia!
misi coli isev Cumad abolebda da gaurkveveli RimiliT iRimeboda, da es
Rimili zrdilobian niRabs hgavda, romelic mis ironiul azrebs faravda.
gawiTlebuli dÁurua aluRluRda:
— mapatieT... imedi mqonda... vfiqrobdi, — da uceb mkafiod daumata: —
qalbatono, aTasjer vixdi bodiSs da erTxel kidev gmadlobT gulwrfelad
mSvenieri werilisaTvis, romelic guSin SemidgineT. — Tavi daukra da Sarls
mimarTa: — sam saaTze redaqciaSi viqnebi, — da gavida.
swrafi nabijiT midioda Sinisken da burtyunebda. `keTili da patiosani. me
TviTon davwer werils da naxon... vaCveneb~!
Sevida Tu ara oTaxSi, braziT aforiaqebuli miujda magidas da kalami
aiRo.q-n foresties mier dawyebuli Tavgadasavali ganagrZo, Tanac feletonuri
romanebidan nasesxeb wvrilmanebs, daujerebel SemTxvevebs da yvavilovan
suraTebs axuxulavebda. gimnazielis uxeSi stiliT, TiTqmis saldaTuri
JargoniT werda. pirvel saaTze daasrula, raRac uxamsuri qaosi SeTiTxna da
redaqciaSi miitana, Rrmad iyo darwmunebuli, rom es werili guSindels ar
Camouvardeboda.
sxvebze adre Sexvda sen-potens, romelmac energiulad CamoarTva xeli da
hkiTxa:
— waikiTxeT Cemi nabaasevi CinelTan da indoelTan? sasaciloa, xom?
mTeli parizi icinis. namdvilad ki maTi cxviric ar minaxavs.
dÁuruas araferi ar hqonda wakiTxuli. gazeTi aiRo da grZeli werili —
`indoeTi da CineTi~ — CaaTvaliera, reportiori ki Sveloda da saintereso
striqonebs TiTiT uCvenebda.
forestie aCqarebiT, qSeniT Semovida da saqmiani kiloTi uTxra:
— ho, aqa xarT? Zalian kargi. orive mWirdebiT, — da dausaxela ramdenime
politikuri cnoba, romelic saRamosTvis unda moegrovebinaT.
dÁuruam Tavisi werili gauwoda:
— ai, pirveli werilis gagrZeleba.
— keTili. moita. patrons gadavcem.
amiT gaTavda laparaki.
sen-potenma axali megobari gaiyvana da, talanSi rom gavidnen, uTxra:
— salaroSi SeiareT?
— ara, risTvis?
— rogor Tu risTvis! fulisTvis. yuri migdeT, erTi Tvis jamagiri mudam
windawinve unda gqondeT waRebuli. vin icis, ra moxdes!
— ho, magram... ra Tqma unda, uars ar vityvi.
— molares gagacnobT. is xels ar SegiSliT, aq kargad iZlevian.
dÁuruam orasi franki jamagiri miiRo, ocdarva — guSindeli werilisa.
rkinigzidan miRebuli jamagiris narCenic rom miumata, samas ormoci franki
gamouvida.
amodena Tanxa arasodes hqonia xelSi da egona, es simdidre didxans
eyofoda.
Semdeg sen-potenma oTxi Tu xuTi moqiSpe gazeTis redaqciaSi waiyvana im
imediT, rom iq ukve naSovni eqnebodaT misTvis saWiro axali ambebi, da Tavisi
grZeli da cuRluti enis wyalobiT am ambebs iSovida.
saRamos dÁurua usaqmod iyo. ganizraxa, xelmeored wasuliyo `foli
berJerSi~ da rixiT miadga kontroliors.
— me JorJ dÁurua gaxlavarT, `safrangeTis cxovrebis~ TanamSromeli. amas
winaT me da forestie gaxldiT aq. talonis Sovnas dampirda. neta xom ar
daaviwyda?
romeliRac siaSi Caixedes da misi gvari ver ipoves. magram kontroliorma
didi TavaziT uTxra:
— mainc SebrZandiT... direqtors sTxoveT. albaT, uars ar getyviT.
Sevida da TiTqmis umalve Sexvda raSels, im qals, romelsac pirvel Rames
gahyva.
raSeli mivida masTan da —
— gamarjoba, fisuni. rogora xar?
— kargad. Sen rasa iq?
— mec ara miSavs ra. damijereb Tu ara, mas aqeT orjer gnaxe sizmarSi.
dÁuruas iama, gaiRima:
— marTla? mere ras niSnavs eg ambavi?
— sulelo, imas niSnavs, rom momewone, da agreTve imas, rom gavimeoroT,
roca moisurveb.
— dResve, ginda?
— minda.
— Zalian kargi. magram, ai, ras getyvi... — da yoymanobda. saTqmelisa
rcxvenoda: — saqme is aris, rom dRes ufulod gaxlavar. klubidan movdivar.
rac mqonda sul wavage.
raSelma TvalebSi Sexeda da qaluri alRoTi, praqtikuli WkuiT siyalbes
miuxvda: SeCveuli iyo da icoda, rom mamakacebi xSirad TaRliToben da
Rijinoben xolme.
— cuRluto! maincdamainc zrdilobiani ar yofilxar.
dÁuruam CaiRima.
— Tu aT franks damjerdebi, inebe. amaze meti ara maqvs.
— sul erTia, Zvirfaso, me Seni Tavis meti araferic ar minda, — miugo
man uangaro meZaviviT, romelic mxolod Tavis Jins uxdis xolme xarks.
mere axalgazrda vaJis ulvaSebs Seyvarebuli Tvalebi miapyro da mis
mklavs nazad daeyrdno.
— jer grenadini davlioT da mere cotaodeni gaviaroT aqve. Zalian minda,
ai ase gamataro operaSi: msurs Seni Tavi qveyanas davanaxvo. dRes adre wavalT
Sin, ara?
* * *
im qalTan gvianobamdis eZina. ukve dRe iyo, roca quCaSi gamovida da umal
azri daebada, `safrangeTis cxovreba~ eyida. mTrTolvare xeliT gaSala
gazeTi: misi werili ar iyo dabeWdili. rogorc idga, iseve darCa trotuarze,
SiSnaWami TvalebiT aTvalierebda dabeWdil svetebs da mainc imeds ar
hkargavda, rom ipovida, rasac eZebda.
uceb gulze mZime raRac daawva. vnebiani Ramisagan daTenTili iyo da
usiamovneba, daqanculobas rom miemata, namdvil ubedurebad moeCvena. Sin
Sevida da gauxdelad miiZina.
ramdenime saaTis Semdeg ukve redaqciaSi iyo. valters warudga da
moaxsena:
— dRes diliT metad gamakvirva im garemoebam, rom Cemi meore werili
alJiris Sesaxeb ar daibeWda.
gamomcemielma Tavi aswia da civad miugo:
— werili Tqvens megobars foresties gadaveci da vTxove: waekiTxa. ar
moewona. Sesworeba dasWirdeba.
araferi upasuxa, gabrazebuli gamovida, Tavisi megobris kabinetSi swrafi
nabijiT Sevida da hkiTxa:
— Cemi werili ratom ar dabeWde?
Jurnalisti Rrmad ijda savarZelSi, fexebi magidaze ewyo, naxevrad
daweril werils quslebiT svrida da papiross abolebda.
susti, uniaTo xmiT, dinjad da mkafiod upasuxa, TiTqos ormos Ziridan
amoilaparaka:
— Cvens patrons uvargisad eCvena, damibruna da miTxra, ukanve mieci,
Seasworoso, ai, waiRe.
da xeliT aCvena gaSlili furclebi, romelic saSrobis qveS ewyo.
dÁuruas Sercxva da aRar icoda, ra eTqva. roca Tavisi naxelavi jibeSi
Caido, forestiem uTxra:
— dRes jer prefeqturaSi waxval...
da CamouTvala cnobebis da vizitebis grZeli rigi, romelic unda
Seesrulebina. dÁurua geslian sityvas eZebda, magram ver ipova da gamovida.
meore dRes igive werili xelmeored mitana da xelmeored ukanve miiRo.
mesamejer gaaswora da isev rom daubrunes, mixvda, rom metismetad Cqarobda da
marto foresties xels SeeZlo misi win waweva.
amitom `afrikeli saldaTis mogonebaze~ xeli aiRo da gadawyvita,
daTmobisa da eSmakobis gzas dadgomoda: uamisod ara gamovidoda ra.
jerjerobiT gulmodgined unda Seesrulebina reportioris movaleoba.
male gaicno Teatrebis da politikis kulisebi, kuluarebi, saxelmwifo
moRvaweTa da deputatTa misaRebi oTaxebi, mTavrobis kabinetis mediduri
wevrebi da Zilmoreuli, gabRenZili da pirquSi mekareni.
man mudmivi kavSiri gaaba da gaicno ministrebi, mekareni, generlebi,
policiis agentebi, Tavadebi da suteniorebi, meZavebi da elCebi, episkoposebi
da matrakvecebi, maWanklebi da jibgirebi, maRali wris xalxi, meetleni,
yavaxanis laqiebi da sxva mravalni, da maT saerTo gulgril da moangare
megobrad gadaiqca. mis TvalSi yvelani erTi grovidan iyvnen, yvelas erTi
adliT zomavda da erTi TvalsazrisiT afasebda, radgan yvelas yoveldRe
sxvadasxva saaTze xvdeboda, Seuwyvetliv erTisagan meoresTan gadadioda da
yvelas erTsa da imave profesinalur saqmeze esaubreboda, Tanac TavisTavs im
adamians adarebda, vinc zedized yovelnairi Rvino gamoscada da Sato-margos
arJanteilis Rvinisagan veRar arCevda.
mokle xanSi gadaiqca SesaniSnav reportiorad, romelic mtkiced iyo
dajerebeuli Tavis cnobebSi. gaiqna, gaeSmakda, gayoCaRda da, valteris Tqmisa
ar iyos, romelmac kargad icoda TanamSromelTa fasi, gazeTisaTvis namdvil
ganZad gadaiqca.
magram radgan striqonSi mxolod aT santims iRebda da jamagirad orasi
franki hqonda, xolo bulavarebze da kafe-restornebSi xetiali Zviri
ujdeboda, fuli mudam aklda da siRaribis gamo yovelTvis sasowarkveTili
iyo.
amave dros, dÁurua xedavda, rom zog mis megobars jibe oqroTi hqonda
savse, da radgan ar esmoda, ra idumali xerxebiT Soulobdnen aseT
keTildReobas, egona, aq raRac Taviseburi saidumlo unda arsebobdeso. Suri
ukarnaxebda, aq raRac ucnobi da saeWvo xrikebi unda imalebodes, raRacnairi
samsaxuri, raRac naxevrad nebadarTuli kontrabanda unda iCqmalebodeso.
ueWvelad unda gaixsnas es saidumlo, dÁuruac am naCumar amxanagobaSi wevrad
unda Sevides, rogorme unda SeZvres SeTqmulTa wreSi, romelic uimisod
nadavls iyofda.
saRamoobiT, roca Tavisi fanjridan Tvals adevnebda mimaval matarebels,
fiqrobda, ra xriki unda moegona am miznis misaRwevad.
Tavi mexuTe
ori Tve gavida, seqtemberi dadga, xolo brwyinvale momavali, romelic
dÁuruas swamda, jer arsad Canda. yvelaze metad Tavisi dabali Tanamdeboba
awuxebda. ver xedavda im gzas, romelsac igi unda aeyvana mwvervalebze, sadac
fulsac iSovida da pativsac. eCveneboda, rom reportioris SeumCnevelma
xelobam Cahketa, Caflo da verasodes iqidan did gzaze veRar gamovidoda.
marTalia, afasebdnen, magram pativsac misi xelobis mixedviT scemdnen. TviT
forestiec ki, romelsac man aTasi samsaxuri gauwia, sadilad aRar hpatiJebda
da xelqveiTiviT abuCad igdebda, Tumca, rogorc megobars, uwindeburad `Sen~obiT elaparakeboda.
marTalia, dÁurua xangamoSvebiT dros ixelTebda, patara werils
dabeWdavda xolme, da xifaTic aRar moeloda, rom sadReiso SeniSvnebs ar
daubeWdavdnen, radgan Tavisi `gamoZaxilebiT~ man ukve SeiZina is taqti da
stilis moqniloba, romelic meore, dawunebul werils aklda. magram
`gamoZaxilebs~ da damoukidebel, seriozul werilebs, an politikur
mimoxilvaTa Soris iseTive manZili iyo, rogorc, magaliTad, or meetles
Soris: vinc bulonis tyeSi sxvas daaseirnebs, da vinc sakuTar etls TviTonve
marTavs.
nametnavad is amcirebda dÁuruas missave TvalSi, rom mis win maRali
sazogadoebis kari daxSuli iyo, rom Tavisi toli nacnob-megobrebi ara hyavda
da qalebsac ver dauaxlovda, Tumca zogierTi msaxiobi qali angarebiT da
ubralod iRebda mas.
isic icoda gamocdilebiT, rom yvela aseTi qali, maRali wridan
moyolebuli dabal msaxiobamde, mas raRac gansakuTrebulad eltvoda,
CalasaviT uceb enTeboda, da dÁuruac fexSekruli cxenis mouTmenlobiT
eloda, raTa male gaecno isini, visac, SeiZleba, misi momavali eWira.
xSirad fiqrobda, saWiroa q-n forestiesTan Sevlao, magram maTi
ukanaskneli Sexvedris gaxseneba xel-fexs uboWavda. Tavi Seuracxyofilad
miaCnda da, garda amisa, foresties mxriv dapatiJebas eloda.
erTxelac moagonda, rom q-ma marelma dahpatiJa, da erT dRes, sadilis
Semdeg, roca usaqmod iyo, ewvia.
— sam saaTamde mudam Sina var, — uTxra maSin man dÁuruas.
da ai, samis naxevarze zari daureka. q-ni mareli verneis quCaze, mexuTe
sarTulze cxovrobda. kari patara gawewilma moaxlem gauRo da Tavsaxvevis
sworebiT uTxra:
— diax, qalbatoni Sin gaxlavT, magram ar vici, adga Tu ara, — da
sastumros kari xelis kvriT SeaRo.
dÁurua Sevida. sakmaod didi oTaxi iyo, ramdenime dgami da daudevrad
movlil-mowyobili Zveli, gaxunebuli savarZlebi ise idga kedlebis CayolebiT,
rogorc moaxles gemovnebam daalaga. arsad ojaxis mosiyvarule diasaxlisis
lamazi mzrunveloba ar Canda. oTxive kedlis Suagulze, sxvadasxvanairi
sigrZis zonrebze oTxi ubralo suraTi ekida: navi mdinareze, xomaldi zRvaze,
wisqvili mindorze da cecxli tyeSi. dÁurua mixvda, rom didi xania, rac es
suraTebi ase hkidia da diasaxlisis gulgril Tvals aRar izidaven.
dÁurua dajda da lodini daiwyo. didxans icada. bolos kari gaiRo da qni mareli Semovida. vardisferi abreSumis iaponuri penuari ecva da zed oqros
buneba, lurji yvavilebi da TeTri frinvelebi iyo moqarguli.
— warmoidgineT, — wamoiZaxa, — jer isev loginSi viyavi. ra mSvenivrad
moiqeciT, rom Cem sanaxavad SemoiareT! darwmunebuli viyavi, daviwyebuli
gyavdiT.
da aRtacebiT gauwoda orive xeli, romelic dÁuruam CamoarTva da,
norber de varenis mibaZviT, erT maTganze akoca. diasaxlisma sTxova,
damjdariyo. dÁurua dajda da am uSno oTaxSi Tavi xalvaTad igrZno.
qalbatonma marelma TaviT fexamde CaaTvaliera da uTxra:
— rogor gamocvlilxarT! mSvenieri ieri dagdebiaT. parizi mogxdomiaT.
aba, axali ambebi miambeT.
ZvelisZveli nacnobebiviT uceb Seudgnen ybedobas, Tanac grZnobdnen, rom
maT Soris izrdeboda da myardeboda raRac moulodneli maxlobloba, ndoba,
intimoba da daZmobileba, romelic erTnairi xasiaTisa da jiSis or adamians
umalve amegobrebs xolme.
uceb axalgazrda qalma gaocebiT Sewyvita baasi:
— gana sasacilo ar aris, rom ase tkbilad vbaasobT? mgonia, TiTqos
aTiode weliwadia gicnobT. ueWvelad davmegobrdebiT. gindaT?
— ra Tqma unda! — miugo dÁuruam, magram misi Rimili ufro metsac
ambobda.
dÁurua fiqrobda, rom es qali, Ria feris nazi xalaTiT Semosili qali,
metad warmtaci ram iyo. mas ara hqonda `imis~, TeTrkabianis sinaze, moqniloba
da Tavazianoba, samagierod, ufro macduri, amforiaqebeli da JinamSleli
mosCanda. uZravi da kekluci Rimili q-n forestiesi erTsa da imave dros
izidavda kidevac da aCerebda, TiTqos ambobda: `momwonxars~ da `gafrTxilebT~.
am Rimilis azrs verasodes gaigebdiT. dÁurua masTan yofnis dros survils
grZnobda, mis fexebTan gawoliliyo an misi gulispiris wvrili arSiebi
daekocna da nela eynosa Tbili, surnelovani haeri, romelic, albaT mis
moqnil ZuZuebs asdioda. xolo q-n marelis gverdiT ufro uxeSsa da cxad xoSs
grZnobda, iseT xoSs, romelic mas aRelvebda, roca Tvals mohkravda abreSumis
msubuq qsovilSi gaxveuli qalis nakvTebs.
qali Seusvenebliv laparakobda, Tanac saubarSi urevda msubuq simaxviles,
romelic Cveulebad hqonda gadaqceuli: ase SeeCveva xolme muSa romelime
fands, romelic garda TviTon muSisa, yvelas aocebs, radgan Zalian Znel
saqmed miaCniaT.
dÁurua usmenda da fiqrobda: `neta yvelaferi damamaxsovrdes. es qali
dRiur sakiTxebze unda alaparako da Semdeg mSvenieri parizuli qronika
Seadgino~.
viRacam nela, Zalian nela daakakuna im karze, saidanac weRan q-ni mareli
Semovida.
— Semodi, Cemo patarav, — upasuxa diasaxlisma.
misi qaliSvili Semovida, stumrisken wavida da xeli gauwoda.
gaocebulma dedam Cumad Cailaparaka:
— sul daimorCileT es qali, veRara vcnob.
vaJma patara qals akoca, gverdiT moisva da seriozulad, Tanac nazad
gamohkiTxa, ras akeTebda mas Semdeg, rac maT erTmaneTi aRar enaxaT. gogona
wvrili xmiT, magram mozrdilis ieriT upasuxebda.
saaTma samjer dareka. Jurnalisti wamodga.
— xSirad SemoiareT xolme, — Txova q-ma de marelma, — dRevandeliviT
viybedoT. Tqveni naxva da saubari yovelTvis mesiamovneba, magram, erTi
miTxariT, foresties ojaxSi ratom aRar CanxarT?
— bevri saqme maqvs, magram imedia, am dReebSi iq SevxvdebiT erTmaneTs.
gamovida da imedebiT savse guli wamoiRo, Tumca TviTonac ar icoda
mizezi. foresties am darbazobaze araferi uTxra.
ramdenime dRis ganmavlobaSi mogonebas atarebda, mogonebaze metsac: im
qals uxilavad, mudam Tavis gverdiT grZnobda, eCveneboda, TiTqos misgan Tan
raRac wamoiRo; misi sxeulis xati mudam Tvalwin edga, xolo gulSi misi
sulieri arsis sitkbo SerCa. qalis saxe marad win miuZRoda: ase xdeba mas
Semdeg, roca sayvareli adamianis gverdiT ramdenime saaTs dahyof xolme. es
raRac Taviseburi daufleba da daurvebaa misi — ucnauri, intimuri, ucxado,
mRelvare da idumali, romelSic raRac misteriuli ram imaleba.
ramdenime dRis Semdeg JorJma xelaxla Seirbina. gadiam sastumroSi
Seiyvana. lorinac umal gamoCnda da stumars xeli ki aRar gauwoda, aramed
Subli miuSvira da uTxra:
— dedam damavala gTxovoT, cota xans moicadoT, radgan jer Cacmuli ar
aris. TxuTmet wuTze meti lodini ar dagWirdebaT, manamde ki me viqnebi
TqvenTan.
patara qalis mxriv didebis mibaZva dÁuruas acinebda.
— keTili da patiosani, — miugo, — didi siamovnebiT gavatareb TqvenTan
TxuTmetiode wuTs. magram gafrTxilebT, me seriozuli kaci ara var da mTeli
dReobiT vTamaSob, amitom winadadebas gaZlevT, daWerobana meTamaSoT.
qaliSvili Seyoymanda. mere ise gaiRima, rogorc gaiRimebda amis gamo
gaocebuli, xamuSnakravi dedakaci da Cumad upasuxa:
— es oTaxebi saTamaSod ar aris mowyobili.
magram man miugo:
— CemTvis sul erTia. me yvelgan vTamaSob. aba, damiWireT!
da magidis garSemo daiwyo sirbili, Tanac patara qals dasaWerad
amxnevebda, is ki ukan misdevda, gamudmebiT Tavazianad iRimeboda da zogjer
dasakravad xels iSverda, magram Tavis Tavs gatacebis da sirbilis nebas mainc
ar aZlevda.
roca mdevari qali patara da gaubedavi nabijiT miuaxlovdeboda xolme,
dÁurua Sesdgeboda da saTamaSo yuTidan amomxtari WinkasaviT gadaskupdeboda
darbazis erTi kuTxidan meoreSi. pataras ecineboda. TandaTan gamxiarulda,
sicili morTo, ahyva da, roca egona — daviWireo, SiSiTa da sixaruliT
icinoda. dÁurua skamebs iSveliebda, gzas uRobavda, erT xans skamis irgvliv
atrialebda, mere am skams miugdebda da meoreze gadadioda. axla lorina
mTlad gatacebuli iyo axali TamaSiT da namdvilad darboda. pirisaxe
alanZuli hqonda da balRuri aRfrTovanebiT dasdevda, Tanac Tavisi megobris
eSmakobas da fandebs windawinve sakuTar xerxebs uxvedrebda.
erT wams moeCvena, rom dÁurua veRarsad wauvidoda, manac swored am dros
aitaca bavSvi Weramde da miaZaxa:
— dagiWire!
ymawvili aRtacebiT iqnevda fexebs, raTa rogorme ganTavisuflebuliyo, da
gulianad xiTxiTebda.
uceb qalbatoni de mareli Semovida da gaSterebuli Sesdga.
— RmerTo Cemo, lorina... lorina TamaSobs! batono dÁurua, jadosani
yofilxarT.
man bavSvi CamouSva da dedas xeli daukocna. oriveni dasxdnen da ymawvili
SuaSi Caisves. undodaT saubari gaebaT, magram TamaSiT damTvrali, Cveulebriv
Cumi lorina axla aRar Cumdeboda, amitom deda iZulebuli iyo — patara qali
oTaxidan daeTxova.
lorina usityvod daemorCila, magram Tvalebi cremliT aevso. marto rom
darCnen, q-ma marelma xmas daudabla:
— iciT ras getyviT. erTi seriozuli gegma maqvs da Tqven gamaxsendiT.
aseTi saqmea: kviraSi erTxel forestiesTan vsadilob da drogamoSvebiT mec
vpatiJeb xolme restoranSi. ar miyvars Cems ojaxSi xalxis dapatiJeba,
amisaTvis ara var gaCenili da, garda amisa, saojaxo saqmebisac araferi
gamegeba. me Tavisufali da xalvaTi cxovreba miyvars. maS ase: foresties da mis
meuRles drogamoSvebiT restoranSi vpatiJeb xolme, magram samni mxiarulad
ver vatarebT dros, Cemi nacnobebi ki daaxloebuli ar arian maTTan. amas
imisTvis mogaxsenebT, rom Tqvens uCveulo dapatiJebas ganmarteba mivce. axla
xom gesmiT, rac giTxariT, amitom gTxovT, SabaTs, rvis naxevarze kafe `riS~-Si
mobrZandeT. xom iciT, sad aris kafe `riS~?
dÁurua aRtacebuli iyo. diasaxlisma ganagrZo:
— patara jgufis, oTxis garda sxva aravin meyoleba. aseTi patara qeifi
Zalian gvarTobs dedakacebs, radgan qeifs SeCveuli ara varT.
mas ecva muqi yavisferi kaba, romelic lamazad da mimzidvelad
aaSkaravebda qalis wels, TeZoebs, yelsa da mklavebs. dÁurua gaocebas iyo,
Tanac morcxvobda, TiTqo examuSeboda kidevac, rom qalis natifi da daferili
mSveniereba srulebiT ar egueboda cxad gulgrilobas, romelic mis ojaxs
emCneoda.
yvelaferi, rac qalis tans hmosavda, rasac pirdapiri da mWidro kavSiri
hqonda masTan, zedmiwevniT iyo naTeli da kekluci, xolo yovelive, rac mis
irgvliv xdeboda, TiTqos misTvis ucxo iyo da ar ainteresebda.
JorJi iseve wamovida, rogorc pirvelad. Tan mohqonda grZnoba, TiTqos is
qali mudmiv Tan hyoloda, da SabaTs gauZlebeli mouTmenlobiT moeloda.
fraki isev qiriT wamoiRo: jer imdeni ara hqonda, rom sakuTari eyida, da
daniSnul vadaze ramdenime wamiT adre mivida.
jer aravin iyo mosuli. meore sarTulze aiyvanes da Seiyvanes patara
wiTel kabinetSi, romelsac erTi fanjara hqonda da bulvars gadascqeroda.
oTxkuTxed magidaze oTxisTvis iyo gaSlili kriala sufra, romelic
TeTri lakiT garecxils hgavda. or maRal SandalSi Tormeti sanTeli enTo.
Wiqebi, vercxleuli da TefSebi Tvalwarmtacad prialebda.
gareT moCanda mwvaned SefoTlili xis totebi, romlebic kabinetebidan
gamomavali SuqiT iyo ganaTebuli.
dÁurua dabalsa da kedlebis msgavsad wiTel savarZelSi Cajda. misma
simZimem dasajdomi Caswia, TviTon ki egona, TiTqos ormoSi Cavarda. am
uzarmazar saxlSi raRac nazavi xmauroba idga — xmauroba didi restornebisa,
sadac erTmaneTSi ireva WurWlis raxuni, TefSebis wkriali, xaliCebis mier
Casrutuli laqiebis fexis xma da viwro kabinetebSi mosadileTa laparaki,
romelic drogamoSvebiT gaRebuli karebidan gamodis xolme.
forestie Semovida da iseTi guliTadi megobrobiT CamoarTva xeli,
romelsac redaqciaSi arasodes iCenda xolme, da Tqva:
— qalebi erTad movlen. ra mSvenieria aseTi sadili!
mere sufra daaTvaliera, Caaqro airis lampa, romelic Ramis lampariviT
bJutavda, fanjara naxevrad mixura, rom ar gaciebuliyo, da alagi kuTxeSi
airCia, Tanac Tqva:
— Zalian unda gavufrTxilde Cem Tavs. erT Tves ukeT viyavi, axla ki,
ager ramdenime dRea, isev uaresoba dametyo. samSabaTs Teatridan rom
gamovdiodi, albaT maSin gavcivdi.
kari gaiRo da metrdotelis TanxlebiT ori qali Semovida. orives
pirbade hqonda afarebuli da malviT da im warmtaci idumalebiT modiodnen,
romliTac imosebian xolme qalebi aseT alagebSi, sadac yoveli Sexvedra da
mezobloba eWvs iwvevs xolme.
roca dÁuruam qalbaton foresties xeli CamoarTva, man sayveduri
ganucxada imis gamo, rom dÁuruam igi aRar inaxula. Semdeg Tavis megobars
gauRima da daumata:
— cxadia, Cems Tavs qalbatoni de mareli girCevniaT. misTvis dros
SoulobT, CemTvis ki — vera.
magidas mousxdnen da, roca metrdotelma foresties Rvinoebis sia
miarTva, de marelma Tqva:
— dee, am batonebma TavianTTvis airCion Rvino, Cven ki saukeTeso, tkbili,
gayinuli Sampanuri mogvarTviT da meti araferi. — msaxuri rom gavida,
siciliT daumata: — dRes minda davTvre. viqeifoT, namdvilad viqeifoT.
forestiem naTqvami TiTqos ver gaigo da hkiTxa:
— fanjara rom mivxuro, xom ar gamiwyrebiT? ramdenime dRea, isev
gavcivdi.
— ki, batono.
forestie mivida fanjris meore naxevris misaxuravad da pirnaTeli,
damSvidebuli daubrunda Tavis alags. misi coli sdumda, raRac fiqrSi iyo
wasuli. Tavi sufraze hqonda Caqindruli da gaurkveveli RimiliT Wiqebs
dascqeroda. im RimiliT, romelic TiTqos raRacas gpirdebaT, magram
danapirebs arasodes asrulebs.
ostinduri xamanwkebi Semoitanes — nazi da msuqani, romelic lokokinebSi
Casmul pawawa yurebs hgavda da enasa da sasas Sua mlaSe kanfetiviT dneboda.
wvnians moayoles kalmaxi, romelic axalgazrda qaliviT mowiTalo iyo.
saubari gaaCaRes. jer parizis quCebSi mogrovili Worebi gadmoalages,
Semdeg gaarCies erTi warCinebuli qalis istoria, romelsac qmris megobarma
waaswro, roca is qali ucxoel TavadTan calke kabinetSi vaxSmobda. am ambavma
forestie bevri acina. qalebma ganacxades, rom TavdauWereli ybedi am
SemTxvevaSi tutuci da salaxana gamodga. dÁuruam kveri daukra da xmamaRla
ganacxada, rom aseT saqmeSi mamakaci, — moqmedia igi, rwmunebuli Tu mowme, —
samaresaviT munji unda iyoso, da daumata:
— ramden sitkboebas mogvcemda cxovreba, erTmaneTisgan sruli dumilis
imedi rom gvqonoda! xSirad, Zalian xSirad, TiTqmis mudam, qali imitom ikavebs
Tavs, rom Tavisi naCumaris gamJRavnebisa eSinia. — Semdeg gaiRima da daasrula:
— mibrZaneT, gana marTals ar vambob? ramdeni qali ahyveboda ucabed vnebas,
moulodnelsa da Zlier wuTier Jinsa da siyvarulis ocnebas, xifaTi rom ar
moelodes, rom wuTier sitkboebas saqveyno ayalmayali da mware cremli ar
mosdevdes!
dÁurua ise TavdajerebiT laparakobda, TiTqos viRacas da Tavis Tavsac
icavda, da Tanac ambobda: `Cemi mxriv, aseTi xifaTi aravis moelis. scadeT da
darwmundebiTo~.
qalebi ise Sescqerodnen, TiTqos naTqvams TvalebiT udasturebdnen da
umowmebdnen, rom is kargad da samarTlianad laparakobda. maTi Tanaziari
dumili aSkaras xdida, Tu saidumloebis dacva uzrunveli iqneboda, am
parizeli qalebis uryevi moralic didxans ver gasZlebda.
forestie TiTqmis iwva savarZelSi. erTi fexi mokecili hqonda,
xelsawmendi — JiletSi Catanebuli, raTa tanisamosi ar gaesvara. uceb man
skeptikurad Caicina da qalebs uTxra:
— RmerTo Cemo, saidumloeba rom uzrunvelyofili iyos, ra dRes
dagvayridiT! vai qmrebis brali!
baasi siyvarulze gadavida. dÁuruas samudamo siyvarulisa ara sjeroda.
misi rwmeniT, igi rac SeiZleba xangrZlivi unda yofiliyo da mas mtkice
kavSiri, nazi megobroba da Zlieri ndoba unda daemyarebina. fizikuri kavSiri
mxolod gulTa SeduRebas unda adasturebdeso. samagierod, mas abrazebda
mousvenari eWvianoba, dramebi, kinklaoba da sayveduri, romelic TiTqmis mudam
gayriT Tavdeba xolme.
roca gaaTava, de marelma amoioxra:
— diax, sruli simarTlea. siyvaruli sicocxlis erTaderTi siamea,
romelsac xSirad vimwarebT, radgan zogjer misgan SeuZlebel rames moviTxovT
xolme.
qalbatoni forestie danas aTamaSebda.
— diax, diax... — daumata man, — kargia, roca uyvarxar vinmes.
etyoboda, misi ocneba ufro Sors frenda da iseTi ram elandeboda, rasac
xmamaRla ver ityoda, ver gabedavda.
radgan morigi saWmeli jer ar mohqondaT, drogamoSvebiT Sampanuris
ylups svamdnen da Tanac patara da mrgvali puris yuebs RrRnidnen. fiqri
siyvarulze nel-nela Jonavda da ipyrobda maT, TandaTan aTrobda maT suls
msgavsad sufTa Rvinisa, romelic wveT-wveTad CasdiodaT yelSi, sisxls
uTbobda da gonebas unislavda.
cxvris katleti moitanes — nazi, msubuqi da satacuris wvrili TavebiT
Sezavebuli.
— daswyevlos eSmakma, ra gemrielia! — wamoiZaxa forestiem.
yvela Wamas Seudga. naz xorcsa da kremiviT garTxmul mwvanils madianad
miirTmevdnen.
dÁuruam ganagrZo:
— roca qals vyvarob, yovelive danarCeni CemTvis aRar arsebobs.
es sityvebi Rrma rwmeniT warmoTqva, Tanac aRfrTovanebuli iyo
sasiyvarulo sitkboebis natvriT da gemrieli sadiliT, romelsac amJamad
Seeqceoda.
q-ma forestiem Cumad ise sTqva, TiTqos es srulebiTac ar exeboda mas:
— imaze udidesi bedniereba ar arsebobs, rodesac ori xeli erTmaneTs
pirvelad mouWers da erTi maTgani ekiTxeba meores: `giyvarvar?~ meore ki
upasuxebs: `ho, miyvarxar~.
marelma SampanuriT savse Wiqa erTi moyudebiT dascala, iqiT misdga da
mxiarulad daurTo:
— Tu me mkiTxavT, arc magdenad platonuri arseba gaxlavarT.
yvelam TanagrZnobiT gaicina, Tanac Tvalebi ukamkamebdaT.
forestie savarZelSi gaiWima, xelebi gaSala, idayvebiT baliSebs daeyrdno
da seriozulad Tqva:
— magisTana gulwrfeloba momwons. igi amtkicebs, rom Tqven praqtikuli
dedakaci brZanebulxarT. magram neba miboZeT gkiTxoT, ra azris brZandeba
batoni de mareli?
marelis colma mxrebi neli da xangrZlivi zizRiT aiSmuSna da mere
mtkiced upasuxa:
— baton de marels am saganze araviTari azri ara aqvs. is mxolod...
mxolod Tavs ikavebs xolme.
saubari grZnobaTa mwvervalebidan uceb natifi uwmawurobis yvavilovan
baRSi daeSva. da wamovida lamazad Tqmuli orazrovneba da iseTi sityvebi,
romelnic TiTqos qalsaviT samosels ixdidnen da SiSvldebodnen. dadga dro
tlanqi da gadakruli Tqmebisa, moxerxebuli bilwisa, pirmoTne urcxvobiT
miCqmaluli sityvebisa, zrdilobiani frazebisa, romelTa ukan uzrdeli azri
imaleboda. aseTi azri aRviZebs TavSi yovelives, ris Tqmac pirdapir ar
SeiZleba xolme. igi warCinebul xalxs saSualebas aZlevs Seqmnas garSemo
vnebianobis msubuqi, idumali nisli, fiqrTa raRac WuWyiani Sexla-Semoxla,
romelic tvins iseve aforiaqebs da aduRebs, rogorc xvevna, romelic aRviZebs
da aRvivebs yovelive sqesobrivs, raic sircxviliTa da saidumloebiT aris
xolme Semosili da vnebiT aris nakurTxi.
moxrakuli gnolebi moitanes. garSemo mwyerebi hqonda dalagebuli. amas
mwvane muxudo mohyva, Semdeg — paSteti. mas zed erTi salaTi, romlis kuwubo
foTlebi pirsabanis TasiviT momrgvalo sasalaTeSi mwvane xavsiviT iyo
gaSlili. mosadileni yovelive amas ise Wamdnen, rom saWmlis gemos veRar
amCnevdnen, aRarafers yuradRebas ar aqcevdnen, TavianTi naubariT atacebulebs
xoSiani almuri mokidebodaT.
axla dedakacebic saxifaTo sityvebs isrodnen. qalbatoni de mareli
laparakobda bunebrivi TavgasulobiT, romelic gamowvevas hgavda, xolo misi
megobari momxiblavi TavdaWeriT, morcxvobis kiloTi, romelic yvelafers
emCneoda: mis kilos, xmas, Rimilsa da laparakis iersac. mis naubars TiTqos
vnebis cieb-cxeleba unda Seenelebina, namdvilad ki misi piridan amosuli
Tamami sityvebi ufro metad acxelebdnen sulsac da sisxlsac.
forestie baliSebze gaSxlarTuliyo, icinoda, Seusvenebliv svamda, Wamda
da xangamoSvebiT iseT gabedul, zogjer ki iseT uxeS sityvebs isroda, rom
eldanacemi qalebi erTi wamiT gangeb iseT iers miiRebdnen, TiTqos SeSindnen
an daircxvineso. roca foresties metad uzrdeli ram wamoscdeboda xolme,
yovelTvis daumatebda:
— saqme mSvenivrad midis, Cemo bavSvebo, da Tu Semdegac ase wavida,
ueWvelad rame sisuleles CaidenT.
tkbili moitanes, mere yavac moayoles, xolo liqiorma isedac
aforiaqebuli Tavi ufro metad daunislaT da gaucxelaT.
Tanaxmad sadilis dasawyisSive micemuli dapirebisa, q-ni de mareli odnav
SezarxoSda. man es icoda, da stumrebis gasarTobad, isedac cxad simTvrales
mxiaruli ancobiT da gabeduli ybedobiT gangeb aaSkaravebda.
q-ni forestie, albaT, sifrTxilis gamo dadumda. dÁurua naZaladevad
imagrebda enas, radgan esmoda, rom Seficxuli iyo da advilad SeeZlo Tavisi
saxeli daezianebina.
papirosebi gaaboles. uceb foresties saSineli xvela auvarda, romelic
guls uglejda. saxe gauwiTlda, Sublze ofli daasxa. xelsawmendi aifara da
xvela Zlivs Seimagra, mere braziT warmoTqva:
— es siamovneba saCemo ar yofila... sisulelea!
kargi guneba ukvalod gauqra da avad gaxdomis SiSma Seipyro.
— Sin wavideT, — Tqva.
q-ma de marelma zariT moixmo laqia da angariSi mosTxova. umalve
miarTves. misi wakiTxva scada, magram cifrebi Tvalwin uxtoda da dÁuruas
gadasca, Tan uTxra:
— aha, Cem magier gadaixadeT. me metismetad mTvrali var da verafers
varCev, — da safule miugdo.
danaxarji sul asocdaaT franks Seadgenda. dÁuruam angariSi Seamowma,
ori sakredito bileTi misca da, xurdas rom iRebda, dabali xmiT ikiTxa:
— ramdeni mivce laqias?
— ar vici, ramdenic gnebavdeT.
sainze xuTi franki dado, safule axalgazrda qals daubruna da uTxra:
— nebas miboZebT, gagaciloT?
— ra Tqma unda. Cems binas marto verc ki mivagneb.
col-qmar forestiebs gamoeTxovnen da dÁurua qalbaton de marelTan
erTad karetaSi aRmoCnda. JorJs axla qali gverdiT hyavda, sul axlos.
oriveni Caketilni iyvnen Sav yuTSi, romelsac drogamoSvebiT trotuaridan
Semovardnili airis Suqi anaTebda. JorJi Tavis kiserze qalis siTbos grZnobda
da misTvis erT sityvasac veRar poulobda: misi Caxutebis mwvave survilma ena
dauba da goneba SeuboWa.
`neta ras izams, rom gavubedo?~ — fiqrobda, Tan sadilze naTqvami yvela
sisulele gaaxsenda da gaTamamda, magram marcxis SiSma mainc ver gaabedvina.
qali daJinebiT sdumda da, karetis kuTxeSi mikunWuli, uZravad ijda.
mZinares emgvaneboda, Tvalebi gaxelili rom ara hqonoda, romelic yovel wuTs
ubrwyinavda, roca quCidan farnis sxivebi SemoiWreboda xolme.
`neta ras fiqrobs?~ dÁurua grZnobda, rom laparaki saWiro ar iyo, rom
sityva, Tundac erTi sityvis Tqma da dumilis darRveva yvelafers gahfantavda,
magram amave dros ucabedi da uxeSi moqmedebisaTvis siTamamec ara hyofnida.
uceb igrZno, rom qalma fexi gaafaCuna da am moZraobaSi nervuli da
ucabedi raRac moeCvena: igi an mouTmenlobis niSani iyo, an mowodebisa. aseTi
SeumCneveli moZraoba rom igrZno, dÁurua TaviT fexamde SekrTa, ucbad
mibrunda da eZgera, Tan tuCebiT mis tuCebs eZebda da xelebiT SiSvel tans
etaneboda.
qalma sustad Sehkivla da scada wamomdgariyo, Tavi daecva, xeliskvriT
moegeriebina, mere ki ise dauTmo, TiTqos xangrZlivi winaaRmdegobis gamo Zala
aRar Seswevdao.
kareta q-n marelis binis win SeCerda. dÁurua amas ar moeloda da veRar
moaswro mxurvale sityvebi moeZebna, raTa madloba gadaexada da Tavisi
erTguleba da siyvaruli gamoeTqva. qali Tavzardacemuli iyo da ara dgeboda,
arc inZreoda. dÁuruas SeeSinda, meetlem eWvi ar aiRoso, amitom pirveli
gamovida karetidan da qals xeli misca.
qali usityvod da barbaciT Camovida. dÁuruam zari dareka da, roca kari
gaiRo, mTrTolvare xmiT hkiTxa:
— rodis gnaxo xelaxla?
qalma iseTi neli xmiT upasuxa, rom vaJma Zlivs gaigo:
— xval modiT, erTad visauzmoT. — mZime kari xelis kvriT SeaRo da
Sesavlis sibneleSi STainTqa. kari iseTi jaxuniT miiketa, TiTqos zarbazani
gavardao.
dÁuruam meetles xuTi franki misca, gaistumra da gamarjvebulis swrafi
nabijiT wamovida, Tan guliT sixaruli mohqonda.
Zlivs ar daipyro gaTxovili dedakaci, warCinebulTa wris dedakaci!
sufTa sazogadoebidan, parizis sazogadoebidan! mereda ra moulodnelad da
anazdeulad moxda yvelaferi!
aqamdis egona, rom aseTi sanatreli arsebis daaxloebisa da
dapyrobisaTvis saWiro iyo xangrZlivi molodini, dausrulebeli sifrTxile,
ostaturi arSiyobiT alyis Semortyma, nazi sityvebi, oxvra da saCuqari. da ai,
moulodnelad da xelis gaunZrevlad pirvelive Semxvedri qali aZlevs
TavisTavs... ase uceb... saocaria!
`mTvrali iyo, — gaifiqra, — xval ki sul sxvanairad amRerdeba. cremlic
daiRvreba~. am azrma SeakrTo. `mere rao! — inugeSa Tavi. — ukve me mekuTvnis
da SenarCunebasac SevZleb~.
bundovan suraTebSi amaRlebis, gamarjvebis, didebis, simdidrisa da qalis
siyvarulis imedi elandeboda da am suraTebSi uceb moeCvena apoTeoziviT
gaSlili statisti: qalebis xveuli, grZeli litania dedakacebis — lamazTa,
mdidarTa, ZalovanTa. TiTo-TiTod win uvlidnen, uRimodnen da misi ocnebis
oqroRrublebSi inTqmebodnen.
im Rames Zili mravalnairi landiTa da moCvenebiT gaevso.
meore dRes, q-n de marelis kibeze rom adioda, odnav aRelvebli iyo,
rogor dauxvdeba — egebis sulac ar miiRos? iqneb kidevac ubrZana, rom arc
ki SeeSvaT? an iqneb uambo kidevac...… magram ara, verafersac ver etyoda, amitom
is, batoni dÁurua, ukve garemoebis baton-patronia.
moaxlem kari gauRo. saxeze araferi etyoboda. aman vaJi ise gaamxneva,
TiTqos moaxle karis gasaRebad daRvremili unda gamosuliyo.
— qalbatoni kargad brZandeba? — hkiTxa.
— rogorc mudam, Zalian kargad, — miugo moaxlem da sastumroSi SeuSva.
sarkeSi Casaxedad da Tavisi ulvaSisa da tanisamosis gasasinjad pirdapir
buxrisken wavida. uceb sarkeSi Tvali mohkra, q-ni de mareli Tavisi oTaxis
karebSi idga da axalmosuls aTvalierebda.
Tavi moikatuna, viTom ver SeamCnia, da sanam pirispir Sexvdebodnen,
erTxans oriveni erTmaneTs sarkeSi sinjavdnen, uTvalTvalebdnen. dÁurua
mitrialda, qali adgilidan ar daiZra, TiTqos raRacas elodeboda. vaJi misken
gaeqana, Tan butbutebda:
— ooh! rom icodeT, rogor miyvarxarT! rogor miyvarxarT!
qalma mklavebi gaSala da mkerdSi Caixuta. Semdeg Tavi aswia da
erTmaneTs xangrZlivi kocniT akoces.
`Turme gacilebiT ufro ioli yofila, vidre megona, — gaifiqra JorJma.
— saqme mSvenivrad midis~. tuCebi erTmaneTs daaSores. dÁurua qals usityvod
uRimoda da cdilobda TvalebiT Tavisi usazRvro siyvaruli gamoeTqva.
qalic uRimoda, uRimoda Taviseburi qaluri RimiliT, romelic survils,
Tanxmobas da danebebis mzadyofnas gamosaxavda, mere waiCurCula:
— Cven martoni varT. lorina megobarTan gavgzavne. iq isauzmebs.
dÁuruam xelebi daukocna da amoioxra:
— gmadlob, Cemo saTayvanebelo.
qalma mklavSi xeli gauyara, rogorc Tavis qmars, da savarZelTan miiyvana.
dasxdnen.
axla saWiro iyo Tavbrudamxvevi da iribuli ybedoba, magram radgan
dÁuruam xelsayreli veraferi ipova, borZikiT warmoTqva:
— maS, ar miwyrebiT?
de marelma pirze xeli daafara:
— gaCumdi!
erTxans Cumad isxdnen, erTmaneTs Sescqerodnen da urTierTs cxel xelebs
usresdnen.
— rom icodeT, ra gagiJebiT mindodiT! — Tqva dÁuruam.
— gaCumdi! — gaimeora qalma.
meore oTaxSi, kedlis iqiT, moaxle WurWels awkrialebda. dÁurua wamodga:
— me ar SemiZlia Tqvens gverdiT jdoma. Tavbru mexveva.
kari SemoaRes da, —
— sauzme mzad gaxlavT.
stumarma diasaxliss Tavazianad gauwoda mklavi.
sasadiloSi erTmaneTis pirdapir isxdnen, ganuwyvetliv erTmaneTs
umzerdnen da uRimodnen. marto TavianTi Tavi axsovdaT da axlad CaTeslili
siyvarulis jadoTi iyvnen moxiblulni. sWamdnen da saWmels ver amCnevdnen.
dÁuruam igrZno, rom magidis qveS pawawina fexi daborialebda. igi Tavis
fexebSua moigdo, magrad mouWira da aRar gauSva.
moaxle ise Semodioda da gadioda, saWmeli ise gulgrilad Semohqonda da
gahqonda, TiTqos arafers amCnevda.
sauzmis Semdeg isev sastumroSi gavidnen da winandel alagze erTmaneTis
gverdiT dasxdnen.
dÁuruam TandaTan miiwia da xelis moxveva scada, magram qalma dinjad
moiSora da uTxra:
— frTxilad, SeiZleba vinme Semovides.
man waibutbuta:
— rodis gnaxoT sul marto, rom Cemi siyvaruli gadagiSaloT?
qalma tuCebi yurTan miutana da CasCurCula:
— am dRebSi me TviTonve Semovivli TqvenTan.
dÁuruam gawiTleba igrZno:
— ho, magram... Zalian cudi oTaxi maqvs.
qalma gaiRima:
— ara uSavs ra. me Tqveni oTaxisTvis ki ar movdivar, aramed TqvenTvis.
dÁuruam daJinebiT moindoma gaego, rodis movidoda de-mareli. man meore
kviris bolo dRe dauniSna. dÁurua emudareboda, is dRe win wamoewia.
forxiliT laparakobda, Tvalebi ubrwyinavda, xels qalis xels uWerda da
ealerseboda. saxec wiTeli hqonda, almuri asdioda, vnebiT umaxinjdeboda —
im vnebiT, romelic aseT pirispir Wama-smis Semdeg agre rigad ipyrobs xolme
mamakacs.
qali siames grZnobda imis gamo, rom vaJi ase cxared emudareboda da nelnela TiTo dRes uTmobda. magram dÁurua mainc Tavisas imeorebda:
— xval... xval... miTxariT, xvale-Tqo.
bolos mainc daiTanxma.
— kargi, agre iyos. xval xuT saaTze.
dÁuruam sixaruli da Svebis grZeli oxvra amouSva. amis Semdeg TiTqmis
dinjad daiwyes saubari, romelsac iseTi guliTadi kilo misces, TiTqos
erTmaneTs mraval weliwads icnobdnen.
zaris xmam orive SeakrTo da, TiTqo viRacam xeli wahkrao, moSorebiT
gadasva.
qalma waiCurCula:
— albaT lorina iqneba.
patara qaliSvili Semovida, gaocebuli Sedga, mere taSi Semohkra da
dÁuruasken gamoeqana. misi naxviT aRtacebulma SesZaxa:
— ai, Cemi lamazi megobari!
dedam gadikiskisa:
— rao? lamazi megobario? batono dÁurua, ukve mognaTlaT lorinam.
saucxoo, megobruli saxelia da amas iqiT mec lamaz megobars dagiZaxebT.
dÁuruam patara qali muxlebze daisva da iZulebuli gaxada, eTamaSa yvela
saTamaSo, rac ki TviTonve aswavla.
sams oci aklda, roca redaqciaSi wasasvlelad wamodga. kibeze rom Cavida,
naxevrad gaRebul karebSi klotildas erTxel kidev wasCurCula:
— maS, xval xuT saaTze.
axalgazrda qalma RimiliT upasuxa:
— ho! — da miimala.
Tavisi dRiuri saqme rom gaaTava, dÁurua fiqrs mieca: rogor moerTo
oTaxi sayvarlis dasaxvedrad, rogor daemala misi siRatake. azrad mouvida,
kedlebi iaponuri samkaulebiT Seemko. xuT frankad patara maraoebisa da
wvrilmanis koleqcia iyida da nametani sicxadiT moCinari laqebi dafara.
fanjris minebze feradi da gamWvirvale suraTebi gaakra, sadac daxatuli iyo
mdinareni, zed mocurave xomaldebi, wiTel caze frTagaSlili frinvelebi,
aivanze gamofenili feradi qalebi da pawawina Savi kacunebi, romelnic
daTovlil mindorze midiodnen.
misi oTaxi, sadac sawoli taxti da magida Zlivs eteoda, axla Wreli
qaRaldis farans daemsgavsa. dÁurua kmayofili iyo Tavisi naxelaviT da mTeli
saRamoc oTaxis morTvas moandoma: gadarCenili feradi qaRaldisgan
sxvadasxvanair frinvelebs Wrida da Werze awebebda. mere dawva da tkbilad
daiZina, orTqlmavalTa kivili naninad eCveneboda.
meore dRes Sin adre dabrunda, Tan moitana erTi boTli madera da tkbili
namcxvari, romelic bayalTan iyida. ori TefSisa da ori Wiqis saSovnelad
iZulebuli iyo xelaxla gamosuliyo. Semdeg satualeto magididan qila da
pirdasabani taSti aalaga, gadamala, WuWyian ficars xelsawmendi gadaafara,
zed tkbileuli da Rvino daawyo da lodins Seudga.
q-ni de-mareli eqvsis TxuTmet wuTze movida, Wreli oTaxi SeaTvaliera da
aRtacebiT wamoiZaxa:
— RmerTmani, mSvenieri oTaxi gaqvT. samagierod, kibe ar givargaT, radgan
xalxiT aris savse.
dÁuruam qali Caixuta da vnebiT dauwyo kocna pirbadiT dafarul Tmaze,
romelic Sublsa da Sliapas Sua moCanda.
saaT-naxevris Semdeg romis quCamde miacila, sadac etlebi idga xolme, da
roca erT karetaSi Casva, CurCuliT hkiTxa:
— samSabaTs isev xuT saaTze, ara?
qalma upasuxa:
— samSabaTs, isev xuT saaTze.
da radgan ukve bneloda, qalma karetis karebSi misi Tavi Seizida da
tuCebSi akoca. roca meetlem cxens gautlaSuna, q-ma de-marelma dauZaxa:
— naxvamdis, lamazo megobaro!
lurja jaglagam danjRreuli etli dasZra da daRlili CorTiT
waaraxuna.
ase modioda dÁuruasTan sami kviris ganmavlobaSi misi sayvareli yovel
mesame an meoTxe dRes, xan dildilobiT, xan kidev saRamoobiT.
erTxel nasadilevs JorJi de marelis molodinSi iyo da Sin ijda. uceb
kibes miugdo yuri. iqidan raRac xmauroba ismoda. balRi tiriliT iWaWeboda.
viRac mamakacma braziT daiZaxa:
— Cveni niko im kaxpam waaqcia, zeviT, JurnalistTan rom daeTreva. aq
SemoSvebis Rirsi ar aris iseTi mawanwala, romelic arc ki kadrulobs, balRs
gverdi auqcios.
dabneuli dÁurua kars moswyda da ukan gadmoxta, radgan qvemo sarTulis
kibeze kabis mali Sriali da swrafi fexis xma moesma.
male karzec daakakunes, romelic dÁuruam is iyo miketa.
gauRo Tu ara, q-ni de-mareli oTaxSi Semovarda da qSeniT, borZikiT Zlivs
warmoTqva:
— gaigeT?... gaige-meTqi?
dÁuruam Tavi moikatuna da TvalTmaqcurad hkiTxa:
— ara... ra iyo, ra moxda?
— ver gaige, ra Seuracxyofa momayenes?
— vin?
— im binZurebma... iq, qveviT.
— ara, ar gamigia. magram, miTxari, ra moxda?
qalma qviTini amouSva da erTi sityvac veRar amoTqva. dÁuruam Sliapa
moxada, kaba gauxsna, loginze miawvina da safeTqlebi sveli tiloTi dauzila.
qali ixrCoboda. roca odnav damSvidda, brazs piri moxsna da sayvarels
mosTxova, umalve qveviT Casuliyo, Cxubi gaemarTa da is uzrdelebi daexoca.
dÁurua ki Tavisas imeorebda:
— gaige, genacva: muSebia, ubralo xalxia. aba, ifiqre, saqme sasamarTloSi
gaTavdeba. SeiZleba gicnon, dagapatimron, dagRupon. ar SeiZleba aseT xalxs
gadaekido.
— maS ra vqna? me aq veRar moval.
man miugo:
— am binidan gadaval, morCa da gaTavda!
qalma wynarad upasuxa:
— ho, magram amas dro dasWirdeba. — mere axali azri daebada da uceb
gamoidara: — yuri migde, erTi rame movifiqre. Sen nuraferze nu izruneb,
yvelaferi me momande. xval diliT cisfer qaRalds miiReb Cemgan.
ase eZaxdnen saqalaqo depeSebs, romelic cisfer qaRaldze iyo dawerili.
man xelaxla gaiRima, radgan kmayofili iyo Tavisi gamogonebiT, romelsac jer
ar eubneboda, da mis alerssa da ancobas bolo aRar uCanda.
magram, roca ukanve Cadioda kibeze, xelaxla aRelda da sayvarlis mklavs
mkvidrad daeyrdno, radgan muxlebi ekeceboda.
kibeze aravin SexvedriaT.
meore dRes dÁurua gvian adga. TerTmet saaTze, roca jer isev loginSi
iwva, fostis damtarebelma Sepirebuli `cisferi qaRaldi~ Caabara. gaxsna da
waikiTxa.
`paemani dRes, xuT saaTze, konstantinopolis quCa, 127. ubrZane, im binaSi
SegiSvan, romelic qalbatonma dÁuruam daiqirava.
klo gkocnis~.
swored xuT saaTze Sevida is erT did keTilmowyobil saxlSi da mekares
hkiTxa:
— qalbatonma dÁuruam bina aq daiqirava?
— diax, batono!
— gTxovT, im binaSi mimaciloT.
mekare SeCveuli iyo saCoTiro saqmeebs, sadac nametnavi sifrTxile iyo
saWiro, amitom jer TvalebSi Sexeda, mere didi Sekvridan erTi gasaRebi
amoarCia da hkiTxa:
— Tqven batoni dÁurua brZandebiT?
— ra Tqma unda.
amis Semdeg mekarem Seiyvana patara binaSi, romelic qvemo sarTulSi,
mekaris binis pirdapir mdebareobda da ori oTaxisgan Sedgeboda.
sastumro oTaxi sakmaod axali, arSiiani SpaleriT iyo akruli. wiTeli
xis avejze gadakruli momwvano repsi yviTeli iribebiT iyo moxatuli. iatakze
iseTi sabralo da Txeli xaliCa egdo, rom fexi xis iataks grZnobda.
sawoli oTaxi imdenad patara iyo, rom kuTxeSi mdgar sawols oTaxis sami
meoTxedi eWira. samagierod, didi sawoli idga, swored iseTi, romelic
mxolod keTilmowyobil nomrebSi ipoeba: lurji, mZime repsis fardebiT
Camofardaguli da wiTeli abreSumiT gadakruli bumbulis sabniT, romelsac
aqa-iq raRac saeWvo laqebi emCneoda.
dÁurua amrezili, ukmayofilo iyo da fiqrobda: `aseTi bina metad Zvirad
damijdeba. isev vali unda aviRo. ra sisulele moigona!~
kari gaiRo da aRtacebuli klotilda kabis SrialiTa da gaSlili
mklavebiT qariviT SemoiWra.
— gana saucxoo bina ar aris? Tqvi, saucxoo ar aris? arc maRla asvla
dagvWirdeba. qvemo sarTulSia da SegviZlia quCidan pirdapir SemovideT xolme.
Tu saWiro iqneba, ise SemoviparebiT da gaviparebiT fanjridan, mekarec ki ver
gaigebs. ra bednieri viqnebiT!
dÁuruam civad akoca, magram sakiTxavi ver hkiTxa, romelic enaze
utrialebda.
Sua oTaxSi mrgvali magida idga, klotildam Tan motanili nivTebi zed
daalaga: sapnis naWeri, lÁubenis satualeto wylis flakoni, Rrubeli, Tmis
sarWebiT savse kolofi, fexsacmlis Sesakravi kavi da Tmis dasaxvevi maSa,
romelic xSirad sWirdeboda, radgan Sublze Tma mudam eweweboda xolme.
axali binis morTva, dalageba da yvelafrisTvis sakuTari alagis miCena
didxans arTobda klotildas. ujrebs aqoTebda da ambobda:
— cota sacvalic unda movitanoT. Tu saWiro iqneba, gamovicvliT.
magaliTad, gzaSi rom didma wvimam damasvelos, aq gaviSrob. Senc da mec TiTo
gasaRebi gveqneba, erTs ki mekares mivcemT. Tu Cveni gasaRebi Sin dagvaviwydeba,
is gvaTxovebs. bina sami TviT daviqirave, ra Tqma unda, Sens saxelze: Cems gvars
ver davasaxelebdi.
dÁuruam hkiTxa:
— qiris gadaxdis vada rodis aris?
qalma ubralod upasuxa:
— ukve gadaxdilia, Cemo kargo.
— maS, me Seni movale var?
— ara, Cemo katuni, es Seni saqme ar aris. me Cems Tavs cotaodeni
cuRlutobis neba miveci.
dÁurua TiTqos gajavrdao:
— arasodes! me magis nebas ver mogcem.
klotildam saxeze mudara gaiSala, miuaxlovda, xelebi mxrebze dauwyo
da
— JorJ, gexvewebi, ise mesiamovneba, ise, rom... dee, Cveni bude Cemi iyos,
marto Cemi, ar unda gewyinos. an ratom unda iukadriso? me Cvens siyvarulSi
Cemi wili Semaqvs. miTxari, rom Tanaxma xar, Cemo JorJ, miTxari...
da eajeboda TvalebiT, pirsaxiT, mTeli Tavisi arsebiT.
dÁuruam jer bevri axvewnina da gabrazebiT uarze idga, Semdeg ki dauTmo,
radgan klotildas sabuTebi samarTlianad moeCvena.
sayvareli rom wavida, xelebis sresiT uTxra Tavis Tavs:
— rac unda iyos, saucxoo dedakacia. — da arc ki dafiqrda, saidan,
gulis romeli idumali kuTxidan amotivtivda dRes es azri.
ramdenime dRis Semdeg isev saqalaqo depeSa miiRo:
`dRes saRamos Cemi qmari brundeba. Tve-naxevari dahyo provinciaSi
inspeqciisaTvis. erTi kvira unda moviTminoT. ra Znelia, sayvarelo!
Seni klo~.
dÁurua gaocda. sul daaviwyda, rom klotildas qmari hyavda. neta erTxel
mainc daenaxa misi saxe da gaego, rogori iyo, vin iyo es adamiani? moTminebiT
elodeboda mis wasvlas, magram ori saRamo mainc `fli-berJerSi~-Si gaatara da
orive raSelis oTaxSi daasrula.
Semdeg, dilaze, axali depeSa miiRo, sadac mxolod oTxi sityva ewera:
`dRes xuT saaTze klo~.
daniSnul dros orTave adre mivida. klotilda siyvarulis qariSxaliviT
eZgera, gulSi Caikra da mTeli saxe vnebiT daukocna. mere uTxra:
— roca xvevna-kocniT gavZRebiT, iqneb sadme sadilad wamiyvano? sul
Tavisufali var.
Tvis dasawyisi iyo. Tumca didi xania jamagiri avansad hqonda aRebuli,
Tumca xSirad sesxulobda, mainc im dros SemTxveviT fuli hqonda da
gaxarebuli iyo, rom sayvarelze cota rames daxarjavda.
— ra Tqma unda, Zvirfaso! — upasuxa. — saca gnebavdes, iq wavideT.
Svid saaTze Sinidan gamovidnen da gareubnis bulvarebs dahyvnen.
klotildas magrad eWira misi mklavi da yurSi CasCurCulebda:
— rom icode, ra siames mgvris SenTan xelgayrili siaruli, rogor
mixaria, roca Sen myavxar gverdiT!
— ginda `latÁuilTan~ SeviaroT?
klotildam upasuxa:
— ara, metismetad mdidrulia. me samxiarulo ram minda, ubralo, sadac
mosamsaxureebi da muSa qalebi dadian. Zalian miyvars aseTi duqnebi. oh, neta
sadme qalaqgareT SeiZlebodes gasvla!
radgan dÁuruas am ubanSi aseTi ram araferi eguleboda, amitom didxans
ixetiales bulvarze da bolos Cavidnen erT sardafSi, sadac sadilic
ipoveboda. klotildam fanjridan dainaxa ori TavSiSveli qali, romlebic ori
mxedris pirdapir isxdnen.
viwro, grZeli oTaxis siRrmeSi sami meetle sadilobda. iqve ijda erTi
gamoucnobi xelobis kaci, romelic Cibuxs wevda. savarZelSi gaSotiliyo, Tavi
sazurgeze gadaegdo, fexebi gaeWima da xelebi Sarvlis jibeebSi Caewyo. misi
tanisamosi laqebis koleqcias hgavda, xolo magrad gatenili jibeebi —
gaberil mucels, da im muclidan boTlis yels, puris naWers, gazeTSi gaxveul
raRacas da Tokis bolos amoeyoT Tavi. xSiri, areuli, gawewili, WuWyisagan
ganacruli Tma hqonda, xolo qudi magidis qveS egdo.
klotildas mosvlam da misma lamazma kabam STabeWdileba moaxdina. orive
wyvilma CurCuli Sewyvita, meetleebma kamaTze xeli aiRes, xolo ucnaurma
kacma piridan Cibuxi gamoiRo, gverdze gadaafurTxa, Tavi odnav moabruna da
axalmosulebs Sexeda.
q-ma de marelma waiCurCula:
— mSvenieria! karg alags movageniT. meorejer muSurad Cavicvam.
da Tavisuflad, uxamuSod miujda magidas, romelsac qoniani saWmlisgan
da zeddaRvrili Rvinisgan kriali gahqonda — etyoboda, rom mas gakvriT da
iSviaTad wmenddnen. dÁurua odnav Takilobda, odnav morcxvobda da Tavis
cilindrisTvis Camosakidebels eZebda, da rom vera ipova ra, iqve skamze dado.
ragu, cxvris xorcis TiTo naWeri da salaTi SeWames.
klotilda imeorebda.
— gagiJebiT miyvars aseTi rame. glexi qalis gemovneba maqvs. aqauroba
inglisur kafeze metad momwons. — da Semdeg daumata: — Tu ginda namdvilad
masiamovno, sadme sacekvao alagas wamiyvane. erTi alagi vici. aqedan Sors ar
aris. `TeTri dedofali~ hqvia.
gaocebulma dÁuruam hkiTxa:
— vin gaCvena is alagi?
Sexeda da SeamCnia: klotilda gawiTlda da odnav airia, TiTqos am
kiTxvas mis xsovnaSi raRac nazi mogoneba gamoewvios. mcire yoymanis Semdeg,
romelic imdenad swrafi aqvT qalebs, rom misi danaxva mixvedriT Tu SeiZleba,
klotildam miugo:
— erTma megobarma wamiyvana... — da mcire dumilis Semdeg daumata: —
cocxali aRar aris.
da bunebrivi sevdiT daxara Tvalebi.
dÁuruas axla mouvida azrad, Tu ramdenad ucnobi iyo misTvis am
dedakacis warsuli. ocnebam gaitaca da Cafiqrda. ra Tqma unda, sayvarlebi
manamdec eyoleboda, magram vin? rogori? uceb mZulvarebis da eWvianobis
talRa moawva. mas SesZulda es dedakaci da yvelaferi, rac misTvis
saidumloebiT iyo moculi, rac mas ar ekuTvnoda, rac sxvam ukve daaswro, rac
am qalis guls da mis cxovrebas mostaca. Suriani TvaliT Sescqeroda Tavis
sayvarels da Tanac brazobda am lamaz da mdumare TavSi Camalul
idumalebaTa gamo, romelsac — am Tavs — am wamSi SeiZleba sinanuliT
agondeboda sxva vinme an sxvebi. ra sixaruliT SeiWreboda dÁurua mis
mogonebaTa samyaroSi, ra siamiT gaCxrekda iqaurobas da yvelafers gaigebda,
dasunavda, dainaxavda! q-ma de-marelma gaimeora:
— ras ityvi, wamiyvan Tu ara `TeTr dedofalSi~? iq wasvla CemTvis
namdvili dResaswauli iqneboda.
dÁurua ki fiqrobda: `ara, ra Cemi saqmea misi warsuli? suleli var, rom
amaze vwuxvar~. da RimiliT upasuxa:
— ra Tqma unda, Cemo Zvirfaso.
quCaSi rom gamovidnen, de-marelma iseTi Cumi xmiT da idumali kiloTi
ganagrZo, TiTqo did saidumloebas andobda:
— adre amis Tqma ver gavbede. ver warmoidgen, rarigad miyvars
mamakacebisTvis Tvalyuris devna iseT alagebSi, sadac patiosani dedakaci ar
dadis. karnavalis dros gimnazielis formas Cavicvam. es tanisamosi Zalian
mixdeba.
sacekvao darbazSi rom Sevidnen, de-mareli SiSiT da siamiT miekro
sayvarels, Tanac aRtacebiT Sehyurebda kaxpebs, suteniorebs da drogamoSvebiT
ise ambobda pirquSsa da uZrav policielze, TiTqo momavali xifaTis gamo
TavisTavs amxnevebda:
`amas Zalian saimedo ieri aqvs~.
magram TxuTmeti wuTis Semdeg yvelaferi moswyinda da dÁuruam Sin
waiyvana.
male daiwyo mogzauroba saeWvo alagebSi, sadac mdabio xalxi erToba
xolme. dÁuruam SeniSna, rom imis sayvarels gagiJebiT uyvarda studenturi
mxiaruli xetiali.
daniSnul paemanze de-mareli TeTri selis kabiT da morTuli xilabandiT
modioda — subretis bafTiani xilabandiT. Tumca koxta, natifi da sada
tanisamosi ecva, Tavis beWdebs, samajurebsa da briliantis sayureebs mainc ar
iSorebda. dÁurua exveweboda moexsna, magram is ase asabuTebda uars:
— dee iyos. yvela ifiqrebs, yalbi samkauliao.
Tanac egona, TiTqo didi ostatobiT iyo gadacmuli, namdvilad ki buCqebSi
TavCamalul siraqlemas hgavda. ase dadioda yvela tavernaSi, romelTac cudi
saxeli hqondaT gavardnili, Tanac surda, rom dÁuruac muSurad Caecva, magram
misi sayvareli uarze idga: cilindric ki ar moixada da kvlav kopwia
bulvarelsa hgavda. aseTi sikerpis gamo de-mareli Tavs ase inugeSebda:
`ifiqreben: moaxle iqneba da sayvarlad sufTa vaJi hyavso~, da aseTi komediiT
camdis iyo aRtacebuli.
Wvartlian saxalxo tavernebSi Sevidodnen xolme da koWl skamebze
dasxdebodnen, Zvel magidas miusxdebodnen. oTaxSi mwvave kvamlis Rrubeli da
moxrakuli Tevzis suni idga. xalaTiani xalxi Wiqebs awkrialebda da yayanebda.
gaocebul mosamsaxures ori Wiqa daspirtuli alubali mohqonda da Tan am
ucnaur wyvils aTvalierebda.
qal-vaJi SiSiT da aRtacebiT TrToda. SemkrTali, almodebuli TvalebiT
ixedebodnen aqeT-iqiT da lamazi feris tkbil sasmels patara ylupebiT
svamdnen. yoveli gadakruli ylupi de-marelis TavSi SecodebasaviT SeiWreboda
xolme da yoveli wveTi cxare da tkbili sasmelisa, romelic yelSi Casdioda,
mwvave siamed eCveneboda da SeCvenebuli akrZalulis sitkboebas hgvrida.
Semdeg dabali xmiT ityoda xolme: `wavideT~, da gamodiodnen.
TavCaRunuli de-mareli Teatridan momavali msaxiobis swrafi da mokle
nabijiT aRwevda Tavs loTebs, romelnic idayvebiT iyvnen magidebze
dayrdnobili da eWviT da braziT Sescqerodnen mas. dires aqeT ise grZlad da
SvebiT amoioxrebda xolme, TiTqos raRac saSinel xifaTs gadaurCao, da Tavis
sayvarels kankaliT ekiTxeboda:
— Sen ras izam, aseT alagas upatiurad rom momeqces vinme?
sayvareli Tavze xelaRebuliviT upasuxebda:
— ra unda vqna! ra Tqma unda, dagicav.
aseTi pasuxiT gaxarebuli de-mareli xelze xels uWerda da SeiZleba
idumali survilic hqonda, raTa mas uptiurad mopyrobodnen da
gamosarClebodnen. SeiZleba, undoda enaxa, rogor daetakeboda erTmaneTs imis
gulisTvis es xalxi, swored es gauTleli xalxi da misi sayvareli.
ase daexetebodnen kviraSi orjer-samjer. bolos dÁuruas mobezrda da,
garda amisa, ukanasknel dros Zalian gauZnelda yovelTvis aT-aTi frankis
Sovna etlebisa da sasmelisaTvis.
axla mas mudmivi sazrunavi gauCnda — ufro metic, vidre im dros, roca
CrdiloeTis rkinigzaze msaxurobda. pirvel TveebSi, axal samsaxurSi rom
gadmovida, Zalian bevrs xarjavda, uangariSod fantavda, Tanac mudam imedi
hqonda, rom male did fuls iSovida, da amrigad Tavis maragsa da fulis
mogebis fandebs swuravda.
yvelaze martivi xerxi — salarodan sesxis gamotana — male amoiwura da
axla oTxi Tvis jamagiri da momavali honoraris eqvsasi franki daedo valad.
garda amisa, asi franki forestiesi emarTa, samasi — Jak rivalisa, romelsac
yvelasTvis mudam Ria hqonda jibe, da kidev mravali wvrili vali — xuT-xuTi
da oc-oci franki.
sen-potens rCeva hkiTxa, sad da rogor eSova kidev asi franki, magram
imanac veraferi mougona, Tumca metad moxerxebuli kaci iyo. aseTi gaWirvebis
gamo dÁurua sasowarkveTilebam moicva: misi moTxovnileba TandaTan
matulobda da gaWirvebac Tanabrad awveboda. amitom yvelas mimarT gulSi
brazi da mudmivi sianCxle daugubda, rac xSirad, mcire sababis da umciresi
mizezis gamo umal gareT gamoxeTqavda xolme.
zogjer Tavis Tavs ekiTxeboda, rogor SeeZlo TveSi saSualod aTasi
franki daexarja, Tumca arafers zedmets ara flangavda da araviTar
gulisTqmas an Jins ar ikmayofilebda. da iTvlida: rvafrankiani sauzme da
Tormetfrankiani sadili bulvaris romelime kafeSi ukve luidors Seadgenda.
amas rom mivumatoT dReSi aTi franki, romelic arasodes ar ici, sad da
rogor ixarjeba, dReSi ocdaaTi franki gamova, rac TveSi cxraas franks
Seadgens. amas unda daematos tanisamosi, fexsacmeli, ubralo da gaxamebuli
sacvali, gasarTobi, oTaxi da sxva mravali wvrilmani.
da ai, 14 dekembers ukve jibeSi groSic aRar aRmoaCnda da cotaodeni
fulis saSovnelad verc rame moigona. am dResac ise moiqca, rogorc uwin
iqceoda: sauzmes aRar Wamda, xolo nasadilevs redaqciaSi midioda da
gaborotebuli muSaobda.
oTx saaTze sayvarlisagan depeSa miiRo: `ar ginda, erTad visadiloT?
Semdeg cotas vixetialebT tavernebSi~.
umalve upasuxa: `sadili SeuZlebelia~. Semdeg saamurad dros gatarebaze
uaris Tqma ugunurebad moeCvena da miumata: `samagierod, cxra saaTze Cvens
binaze gelodebi~.
xarjis asacileblad depeSa redaqciis mosamsaxures gaatana da fiqrs
Seudga, vaxSmisTvis saWiro Tanxa sadRa eSova.
saRamos Svidi saaTisaTvis jer araferi hqonda moxerxebuli. Zlieri
SimSiliT kuWi ewvoda. bolos Tavganwirulis xerxi ixmara: jer moicada, da
roca yvela TanamSromeli zedized wavida da marto darCa, zari dareka.
Semovida patronis mekare, romelic redaqciis sadarajod darCeniliyo.
dÁurua idga da nerviulad iqoTebda jibeebs, mere guldawyvetili xmiT
mimarTa mekares:
— fukar, safule Sin damviwyebia, luqsemburgis baRSi ki sadili momelis.
ormocdaaTi su masesxeT etlisTvis.
mekarem sami franki amoiRo da hkiTxa:
— meti xom ara gnebavT, batono dÁurua?
— ara, saWiro ar aris. meyofa.
fuli gamostaca, sirbiliT daeSva kibeze, sadilad im duqanSi gaiqca,
sadac gaWirvebis Jams Seirbenda xolme.
cxra saaTze patara sastumro oTaxSi ijda, buxarTan Tbeboda da
sayvarels elodeboda. male mouvida — metad cocxali, mxiaruli da
sicilisgan SewiTlebuli.
— ar ginda, gaviseirnoT? — hkiTxa de-marelma. — TerTmetze
davbrundebiT. saucxoo haeria.
dÁuruam buzRuniT upasuxa:
— ra saWiroa? aqac kargia.
de-mareli Sliapas ar ixdida:
— rom icode, ra mSvenivrad anaTebs mTvare! aseT darSi seirnoba
namdvili gancxroma iqneba.
— SeiZleba agrec iyos, magram seirnobis gunebaze ara var, — uxasiaTod
upasuxa dÁuruam.
de-marels ewyina da gaukvirda:
— ra dagemarTa? ra kiloTi laparakob? gaseirneba minda. ar mesmis, ra
aris aq gasajavrebeli?
dÁurua gabrazda. wamodga da
— me gajavrebuli ara var. yvelaferi mombezrda, morCa da gaTavda!
de-mareli iseTi xasiaTis dedakaci iyo, romelsac winaaRmdegobis gaweva
uaresad amwarebda xolme. xolo uzrdeloba — akapasebda. zizRiT da civi
samduraviT upasuxa:
— me magisTana mopyrobas SeCveuli ara var. maS marto waval. mSvidobiT!
dÁurua mixvda, rom saqme gamwvavda, swrafad mivarda sayvarels da orive
xeli CamoarTva, Tan ukocnida da Tanac forxiliT exveweboda:
— Seminde, Zvirfaso, Seminde. dRes metismetad aSlili, metismetad
gamwarebuli var. uamravi usiamovneba, samsaxuris davidaraba da sazrunavi
damatyda... albaT, Senc gecodineba...
klotilda odnav molba, magram jer ar damSvidebuliyo, da miugo:
— eg Cemi saqme ar aris. sulac ara msurs, rom Cemze amoiyaroT javri.
JorJma mklavebi moxvia da savarZlisaken waiyvana:
— geyofa, Cemo Zvirfaso, yuri migde. me Seni wyena ar mindoda... arc ki
mesmoda, ras geubnebodi.
dasva da dauCoqa:
— xom Seminde? xom mapatie? miTxari, miTxari, mipatiebia-Tqo.
klotildam Cumi, magram civi xmiT upasuxa:
— kargi, mipatiebia. icode, aseTi ambavi aRar gaimeoro. — mere wamodga da
daurTo: — axla ki saseirnod wavideT.
dÁurua isev daCoqili idga. xelebi qalis welze hqonda moxveuli da
luRluRebda:
— Zalian gTxov, nu wavalT. gexvewebi, davrCeT. gemudarebi, damiTme. neta
icode, ra bednieri viqnebi, rom es saRamo Sens gverdiT gavataro...
ganmartoebiT... ai aq, buxris piras. miTxari, ho-Tqo, miTxari.
sayvarelma mokled da mtkiced upasuxa:
— ara. me seirnoba minda da Sens Jins ar avyvebi.
dÁurua mainc Tavisas Txoulobda:
— gexvewebi. damijere, sabuTic maqvs, Zalian seriozuli sabuTi, Zalian,
Zalian!
klotildam xelaxlad miugo:
— ara. Tu ar wamomyvebi, marto waval. mSvidobiT!
xelidan gausxlta da erTi naxtomiT karTan gaCnda. JorJi mivarda da isev
moexvia:
— yuri migde, klo, Cemo patara klo... damiTme-meTqi, erTxel mainc
damiTme.
klotilda sauarod iqnevda Tavs, kocnas erideboda da gasxltomas
lamobda, JorJi ki kvlav luRluRebda:
— klo, Cemo patara klo, damijere, sapatio mizezi maqvs-meTqi.
de-mareli Sedga, TvalebSi Caxeda:
— styui... ra mizezi gaqvs?
dÁurua gawiTlda, veRar moigona, ra eTqva. xolo aRSfoTebulma
klotildam amxila:
— xom giTxari, styui-meTqi, turtliano pirutyvo!
da gamwarebiT gaiwia, gausxlta. Tvalebze cremli ubrwyinavda.
dÁurua erTxel kidev eca mxrebSi da mzad iyo gamotexiliyo, oRond
sayvareli ar daekarga, da uimedo xmiT uTxra:
— maS kargi. icode, erTi groSic ar maqvs jibeSi... aha, xom giTxari.
klotilda uceb gaxevda da simarTlis gasagebad TvalebSi CaaSterda:
— rao, ra sTqvi?
dÁurua Tmis Ziramde gawiTlda:
— isa vTqvi, fuli ara maqvs-meTqi... gaige? erTi frankic ara maqvs, arc
naxevari, rom erTi alubali mainc dagalevino, Tu SevediT sadme. aha, iseTi
rame maTqmevine, rom sircxviliT viwvi. xom ar SemeZlo wamogyolodi, da roca
mogvitandnen rames, guldinjad meTqva, danaxarjs ver gadavixdi-meTqi.
klotilda kvlav Sehyurebda TvalebSi:
— maS... marTalia?
dÁuruam erT wuTSi amoibruna yvela jibe Sarvlis, Jiletis, zedatanisa
da waiCurCula:
— aha!.. axla xom kmayofili xar?
klotildam mklavebi gaSala da mxurvaled gadaexvia:
— vai Se sawyalo! Se sabralov, Sena! neta mcodnoda mainc. miambe, miambe,
rogor moxda?
dasva, muxlebze Camoujda, kiserze moexvia. ulvaSs, Tvalebs, tuCebs
ukocnida da aambobinebda, Tu rogor mouvida dÁuruas aseTi marcxi.
JorJma gulamaCuyebeli SemTxveva moigona. is iZulebuli iyo mamisTvis
eSvela, romelsac gaWirveba miadga, rac Senaxuli hqonda, sul misca da did
valSic Cavarda.
uambo da daumata:
— naxevar weliwads mainc unda gavuZlo SimSils. radgan yvela Cemi wyaro
amovwure. aba ra vuyo, TiTo gaWirveba yvelas miadgeba xolme. Tumca — ris
maqnisia fuli! RmerTmani, imad ara Rirs, rom amdeni vizrunoT masze.
klotildam yurSi CasCurCula:
— ginda gasesxo?
Jurnalistma medidurad upasuxa:
— Zalian gulkeTili xar, Cemo Zvirfaso, magram gTxov, amaze nurafers
metyvi, radgan Seuracxyofas mayeneb.
sayvareli gaCumda. mere mZlavrad moexvia, miizida da Cumi xmiT uTxra:
— Sen verasodes ver gaigeb, rogor miyvarxar.
es saRamo ubednieresi gamodga maTi siyvarulis istoriaSi, wasasvlelad
rom emzadebodnen, klotildam gaiRima da isev Camougdo sityva:
— rogor gaexardeba, vinc Sens dReSia, jibeSi daviwyebuli fuli rom
ipovos, romelic SemTxveviT sarCulis qveS mohyolia!
— ra Tqma unda! — miugo JorJma.
klotildas undoda fexiT wasuliyo, Tqva, mTvares kaSkaSi gaaqvs da misi
mzera metad saamuri ram ariso.
civi da sufTa Rame idga. aseTi dari dekembris dasawyisSi icis xolme.
gamvlelebi da cxenebi ficxlad dadiodnen, radgan mcire yinva erekeboda maT,
fexis nabijs maRali xma hqonda. klotildam hkiTxa:
— ginda zeg mnaxo?
— ra Tqma unda.
— isev cxraze, ara?
— cxraze iyos.
— maS mSvidobiT, Cemo Zvirfaso.
da erTmaneTi nazad dakocnes.
dÁurua ukanve wamovida. ganieri nabijiT moalajebda da Tanac fiqrobda,
ra moesazrebina xval wyeuli ufulobis gamo. roca Tavis oTaxSi kari SeaRo
da asanTis amosaRebad jibeze xeli moisva, uceb gaocda: Jiletis jibeSi raRac
fuls waawyda.
lampa rom aanTo, saCqarod amoiRo da daxeda: luidori iyo, ocfrankiani
oqro!
jer egona, gavgiJdio. oqros xelSi atrialebda da lamobda gamoecno, ra
saswauliT aRmoaCnda igi jibeSi. bolos da bolos, cidan xom ar Cauvarda!
uceb mixvda da saSinelma SfoTma moicva. klotildas naTqvamic gaaxsenda:
zogjer, gaWirvebis dros, sarCulis qveS fuls poulobeno. ra Tqma unda,
mowyalebas miuxvda. vai sircxvilo! dÁuruas lanZRva aRmoxda da daemuqra:
— maS kargi! zeg gavaxseneb, da mere rogor! damacados!
da gasresil-gajavrebuli, swrafad Cawva loginSi.
gvian gaiRviZa da SimSili igrZno. lamobda xelaxla daeZina da orze
amdgariyo. mere TavisTavs uTxra:
`ara, ase Sors ver waval. bolos da bolos, unda viSovo Tu ara fuli?~
da daimedebuli gamovida gareT: iqneb quCaSi mainc movigono rameo.
magram TavSi araferi mosdioda. restorans rom Cauvlida xolme, mwvave
SimSilisgan piri nerwyviT evseboda. radgan SuadRemde veraferi moigona, ucbad
gadawyvita: `ra bedenaa! klotildas fuliT visauzmeb da xval davubruneb~.
or-naxevari franki Wamaze daxarja da redaqciaSi Sevida. sami franki
mekares misca da uTxra:
— ai, fukar, guSin rom gzis fuli masesxeT.
Svidamde imuSava. mere sadilad wavida da imave fulidan sami franki kidev
daxarja. saRamoze ori Wiqa ludic dalia da daTvala: im dRes klotildas
namowyalevs cxra franki da ocdaaTi santimi daaklda.
da radgan erT dRe-RameSi verc kredits aRidgenda da verc axal wyaros
iSovida, meore dRes eqvs-naxevari franki kidev daaklo im fuls, romelic im
saRamos unda daebrunebina. daniSnul paemanze rom mivida, jibeSi oTxi franki
da oci santimiRa hqonda.
ZaRliviT gaanCxlebuli iyo da gadawyvita yovelive umal gamoerkvia.
sayvarels saTqmelic Seumzada: `guSinwin rom oci franki Camide jibeSi, icode,
vipove. dResve ver gibruneb, radgan Cemi saqme ar Secvlila da agreTve imitom,
rom dRes fulisTvis ar mecala. magram Segxvdebi Tu ara meorejer, ueWvelad
dagibruneb~.
klotildac movida — nazi, Tavmdabali da qlesa. rogor dauxvdeba
JorJi? sayvedurebi rom Tavidan aecilebina, didxans hkocnida da exveoda.
dÁurua ki TavisTavs eubneboda: `jer kidev maqvs dro. sababs vupovi da
vetyvi~.
magram sababi ver ipova da araferic ar uTxra, Tanac aseT saCoTiro
saqmeze laparakis Camogdebac examuSeboda. klotilda seirnobaze aRarafers
ambobda da JorJis gulis mogebas lamobda.
erTmaneTs SuaRameze gaSordnen da Semdegi paemani mxolod momavali
kviris oTxSabaTisTvis daniSnes: q-n de-marels mravalgan eloda sanadimo
sadili.
meore dRes, sadili rom gaaTava da gadarCenil oTx franks dauwyo Zebna,
dÁuruas jibeSi xuTi cali moneta aRmoaCnda da erTi maTgani oqrosi gamodga.
jer egona, es oci franki albaT guSin xurdas gadmohyvao. magram Semdeg mixvda
da am axali namowyalevis gamo guli damcirebiT auCqrolda.
rogor nanobda axla, rom guSin klotildas araferi uTxra! maSin rom
susxianad gaekicxa, dÁuruas ase aRar daamcirebdnen. oTx dReSi xuTi
luidoris ZebnaSi mravali xerxi da ZalRone daxarja amaod da klotildas
meore luidoric Wamaze gaaniava.
sayvarels rom Sexvda, mtkiced uTxra: `ici ras getyvi: xumrobas Tavi
daanebe, Torem gamabrazeb~. da meore dRes Sarvlis jibeSi isev luidori ipova.
`daswyevlos eSmakma!~ — wamoiZaxa da is oqro Sarvlis jibidan Jiletis
jibeSi gadmoido, radgan erTi santimic aRar hqonda, Tan mSfoTav sindiss
imSvidebda: `mTel vals erTad davubruneb. marTali rom vTqvaT, valad maZlevs,
meti xom araferia!~
bolos gazeTis molarem misi vaeba da mudara Seiwynara da dReSi xuTi
frankis micemas dahpirda. sadilisTvis sakmarisi iyo, magram am fuliT samoc
franks vals ver gadaixdida.
klotildas xetialis Jini daubrunda. winandeburad parizis saeWvo
alagebSi daqroda da aseTi gabeduli Ramis Semdeg dÁurua yovelTivs erT
oqros poulobda — an jibeSi, an fexsacmelSi, an kidev saaTis budeSi, da amas
ise SeeCvia, rom aRarc ki brazobda.
radgan mis sayvarels xetialis iseTnairi Jini hqonda, rom dÁurua amJamad
ver Seusrulebda, gana bunebrivi ar iyo, rom klotilda amjobinebda TviTonve
exarja fuli, vidre xeli aeRo sasiamovno cxovrebaze?
ase msjelobda Jurnalisti, da radgan amgvarad miRebuli fuli sesxad
miaCnda, wignakSi iwerda da ganzraxuli hqonda, odesme daebrunebina. erTxel,
saRamo Jams, klotildam uTxra:
— damijereb Tu ara, `foli-berJerSi~-Si erTxelac ar vyofilvar. ar
ginda, wamiyvano?
dÁurua Seyoymanda, radgan raSelTan Sexvedrisa eSinoda. Semdeg moisazra:
`sisulelea! bolos da bolos, coliani xom ara var. Tu raSelma dagvinaxa,
mixvdeba da ar damelaparakeba. esec rom ar iyos, loJas aviReb~. da erTma
azrmac aiZula daTanxmebuliyo: sasiamovno iyo, SemTxveviT esargebla, q-n demarelisTvis ufaso loJa mierTmia da, amrigad, madloba gadaexada.
klotilda karetaSi datova da bileTis asaRebad wavida, raTa sayvarels
ar daenaxa, rom ufasod Sehyavda. mere Camosva da TeatrSi Seiyvana.
kontroliorma dabla daukra Tavi.
foie savse iyo da moyayane xalxSi Zlivs gaikvlies gza. bolos TavianT
loJaSi Sevidnen da CaketilSi dasxdnen: erTi mxriv, uZravi parteri hqondaT,
xolo meore mxriv — aCoCoqolebuli talanebi.
q-ni de-mareli sul ar uyurebda scenas da garTuli iyo mxolod kaxpebiT,
romelnic mis zurgs ukan laparakobdnen. wamdauwum ukan ixedeboda,
aTvalierebda da wyurvili hklavda, gaxaxuneboda da xeliT gaesinja maTi
korsetebi, loyebi, Tma da gaego, ra sulierebi iyvnen es qalebi.
uceb dÁuruas uTxra:
— aq erTi msuqani da Savgvremani qali dadis da daJinebiT gvaTvalierebs.
momeCvena kidevac, TiTqos CvenTan mosvla da dalaparakebac undodes. icnob?
dÁuruam miugo:
— ara. albaT Secdi.
namdvilad ki didi xania Tvali mohkra raSels, romelic iqve axlos
daeTreoda, Tanac gaborotebul Tvalebs aelvebda da enaze momdgar wyevlas
Zlivs imagrebda.
xalxs rom miapobda, dÁuruam odnav gahkra mklavi, raSelma ki dabali
xmiT uTxra: `gamarjoba!~, Tanac Tvali Caukra: `mesmiso~. dÁuruas eSinoda, mis
sayvarels ar SeemCnia, da amitom Tavazian salamze pasuxi ar misca: Tavaweulma
tuCebi zizRiT Caikeca da gverdze civad gauara.
raSeli uneburad eWvma moicva. gamobrunda, mklavi gahkra da ufro
xmamaRla miaZaxa: `JorJ, gamarjoba!~
dÁuruam isev araferi upasuxa. maSin raSelma gadawyvita gamocnaureboda
da salmis mocema aeZulebina, amitom dÁuruas loJis irgvliv daiwyo siaruli
da xelsayrel dros eZebda.
SeamCnia Tu ara, rom q-ma de-marelmac Tvali aadevna mas, raSelma dÁuruas
mxarze xeli daado da uTxra:
— gamarjoba! rogora xar?
Jurnalistma arc ki moixeda.
— ha, ra mogivida? — xmas aumaRla raSelma, — xuTSabaTs aqeT dayruvdi
Tu sxva rame dagemarTa?
dÁuruam isev ar upasuxa. lamobda, SeenarCunebina Rirseba, romelic nebas
ar aZlevda am gasasyidi dedakacis winaSe Tundac erTi sityviT daemcirebina
Tavi.
raSelma braziT gadixarxara da uTxra:
— maS, munji xar? am qalbatonma xom ar mogakvnita eg ena?
dÁurua ficxlav SeinZra da gamwarebiT SesZaxa:
— vin mogcaT neba, egre rom melaparakebiT! aqedan damekargeT, Torem
axlave dagapatimrebT.
raSels Tvalebi aenTo, kiseri gausivda da
— maS, agre? — Sehyvira. — hai, Se salaxanav, Sena! raki qalTan iweqi,
salami mainc mieci. da Tu dRes sxva gombio moiyvane, Tavi mainc ar unda
momarido. weRan rom CemTvis cotaodeni yuradReba mogeqcia, roca gverdze
gagiare, Tavs daganebebdi. magram Sen yoyloCinoba irCie. maS, damacade! me Sen
gaCveneb ampartavnobas! maS, salamis mocemac aRar gekadreba?!
kidev didxans iyvirebda, magram am dros q-ma marelma loJis kari gaaRo da
xalxSi Sevarda, Tan dabneuli eZebda gamosasvlel kars. dÁurua daedevna da
lamobda dasweoda. raSelma rom gaqceulebi dainaxa, meti rixiT Seutia:
— daiWiT! daiWireT! sayvareli mompara!
irgvliv xarxari atyda. orma mamakacma de-marels xumrobiT mxrebSi
waavlo xelebi da orivem sakocnelad miiwia. magram dÁuruam droze miuswro,
qali ZaliT gaagdebina xelidan da quCaSi gaiyvana.
de-mareli Teatris win mdgar cariel etlSi axta. dÁuruac ahyva, da roca
meetlem hkiTxa, saiT gnebavTo, upasuxa: `saiTac gindodeT~.
etli ZunZuliT migoravda. klotildas nervuli krunCxva daemarTa.
pirisaxeze xelebi aifara da ixrCoboda. dÁuruam aRar icoda, ra eTqva da ra
eqna. bolos, misi tirili rom moesma, aluRluRda:
— yuri migde, klo, Cemo patara klo... maTqmevine... me ubralo var... is qali
didi xania gavicani... uwin gavicani.
uceb klotildam saxe gamoaCina da motyuebuli Seyvarebuli qalis
saSineli braziT Sepyrobilma, romelmac ena Zlivs amoidga, borZikiT, sxapuniT,
nawyvetad da xrCobiT daiwyo:
— ooh, Se ubeduro!.. ubadruko!.. masxarad migdeb, gana! SesaZlebelia?
dasajerebelia? vai sircxvilo!.. RmerTo Cemo, es ra sircxvili vWame! es ra
saSinelebaa!
da rac ufro unaTldeboda goneba da TavSic axali azrebi ebadeboda,
imdenad ufro meti sianCxliT hkioda:
— maS, Cemi fuliT yidulobdi im gombios, gana! da mec amisTvis gaZlevdi
fuls? hoi, saZagelo! sazizRaro! salaxanav!
ramdenime wams TiTqo meore sityvas, ufro magars eZebda, magram ver
poulobda. Semdeg ise aRmoxda gulidan, TiTqo gadafurTxeba ewadao: `ooh,
Roro!.. Roro!.. Roro!.. Roro!..~ da meti rom veRaraferi moigona, isev gaiZaxoda:
`Roro!.. Roro!..~
sarkmelSi gadmoeyuda, meetles saxeloze miswvda da miaZaxa:
— SesdeqiT! — Tan kari gaaRo da quCaSi gadaxta.
JorJsac undoda gadmosuliyo, magram gaafTrebulma sayvarelma iseTi
ZaliT miaZaxa: `ar gabedo!~ rom gamvlelebma mis garSemo SequCeba daiwyes.
dÁuruas aliaqoTis SeeSinda da adgilidan veRar daiZra.
klotildam safule amoiRo, farnis Suqze gavida, or-naxevari franki
gadmosTvala, meetles gadasca da mTrTolvare xmiT uTxra:
— ai, aiReT... erTi saaTisas gaZlevT... me vixdi... es aramzada ki bursos
quCaze waiyvaneT, batiniolSi.
Tavmoyril xalxSi sicili moisma. erTma vaJbatonma Tqva: `yoCaR, koxta
qalo!~, xolo meore avara ymawvilma etlis Ria karebSi Tavi Sehyo da wvrili
xmiT SesZaxa: `saRamo mSvidobisa, bibi~!
mere etlic daiZra da xalxis sicili Tan gaiyola.
Tavi meeqvse
meore diliT JorJ dÁuruam daRvremili Tvalebi Zlivs gaaxila. nela
Caicva, sarkmels miujda da fiqrs mieca.
sul damtvreuli iyo, TiTqos wina dRes vinmes Zlier daebeJa.
fulis Sovnis saWiroebam SeanjRria, wamoayena da forestiesTan waiyvana.
megobari kabinetSi ijda da buxarTan Tbeboda.
— ram agayena ase adre? — hkiTxa.
— Zalian saWiro saqmem. gadaudebelma valma.
— qaRaldis valma? —dÁurua Seirya. mere upasuxa:
— ho, qaRaldis valma.
— bevria?
— xuTasi frankia.
namdvilad ki mxolod orasoTxmoci emarTa.
forestiem undoblad hkiTxa:
— visi gmarTebs?
dÁuruam uceb ver upasuxa:
— erTisa... vinme karlvilisa.
— hoo, sada cxovrobs?
— iq... im quCaze.
forestiem gaicina:
— `SarSandeli Tovlis quCaze, ara? mec vicnob im vaJbatons, Cemo kargo.
Tu ginda, oci franki kidev momepoveba SenTvis, amaze mets ki ver mogcem~.
dÁuruam erTi oqro CamoarTva.
Semdeg yvela Tavis nacnobs Camouara, yvelas Sin ewvia da bolos, xuT
saaTze, oTxmoci franki Zlivs moagrova.
radgan orasic sWirdeboda, gadawyvita, es fuli xeluxlebliv Seenaxa da
TavisTavs uTxra: `aba ra vuyo! aseTi fexsusti qalisTvis Wkuaze xom ver
SeviSlebi. roca meqneba, mivcem~.
or kviras momWirned da TavSemagrebiT cxovrobda, Tanac metad mtkice
ganzraxviT iyo SeWurvili. magram mere isev mwvave siyvarulma Seipyro.
eCveneboda, TiTqo Zalian bevri dro gavida mas Semdeg, rac qali eWira
mklavebSi, da rogorc xmeleTis danaxvaze mezRvaurs giJuri foriaqi aitacebs
xolme, aseTive TrTola awvalebda dÁuruasac yoveli kabis danaxvaze.
erT saRamos xelaxla Seixeda `foli berJerSi~ im imediT, rom iq raSels
ipovida. Sevida Tu ara, umalve Tvali mohkra.
RimiliT da gawvdili xeliT gaemarTa misken, magram raSelma TaviTfexamde
aavlo Tvali da civad hkiTxa, ra gnebavT?
dÁuruam gaRimeba scada.
— geyo, nu ipranWebi.
kaxpam zurgi Seaqcia da Tqva:
— me alfonsebTan saqme ara maqvs.
raSelma yvelaze mwvave sityva ipova. dÁuruas sisxli eca TavSi da Sin
marto dabrunda.
daosebuli, dasustebuli da mudmivi xveliT daZabunebuli forestie
dÁuruas sicocxles umwarebda redaqciaSi da misTvis TiTqos gangeb eZebda
yvelaze sazizRarsa da saTakilo saqmes. erTxel dÁuruam saWiro cnobebi ver
moutana. forestie kinaRam daixrCo xveliT. nervebi aforiaqebuli hqonda da
waiburtyuna:
— RmerTo Cemo, Sen ufro suleli yofilxar, vidre megona.
dÁuruam kinaRam sila gaartya, magram Tavi Seimagra da muqariT wavida:
`maS damaca, male gadagixdi!~ erTma azrma gaurbina TavSi da daumata: `rqebs
dagadgam, Cemo kargo, javrs Sens colze amoviyri~. axalma gegmam sixaruliT
aavso da xelebis fSvnetiT wavida.
gadawyvita sawadelis Sesrulebas xvalve Sesdgomoda da meore dRes
niadagis mosasinjad q-n foresties ewvia.
misi megobris coli savarZelSi ijda da wigns kiTxulobda. adgilidan
arc ki daiZra. mxolod Tavi moibruna, xeli gauwoda da uTxra:
— gamarjoba, lamazo megobaro.
dÁuruas TiTqos sila gaawneso:
— mag saxels rad meZaxiT?
diasaxlisma RimiliT upasuxa:
— warsul kviras q-n de-marels Sevxvdi da gavige, rom iq TqvenTvis aseTi
saxeli SeurqmeviaT.
axalgazrda qalis lmobierma kilom siTamame daubruna. Tumca risi unda
Sineboda?
qalbatonma forestiem ganagrZo:
— Cems megobar de-marels anebivrebT, me ki mxolod Tvis ocdaTeqvsmetSi
gagondebiT xolme, gana!
dÁurua gverdiT miujda da ise dauwyo sinjva, rogorc ostati lamaz
naxelavs aTvalierebs xolme.
q-ni forestie iyo mSvenieri, nazi, mxurvale, qera da mxolod alersisTvis
dabadebuli. `imas, ueWvelad, sjobia~, — fiqrobda stumari da gamarjvebis
sruli rwmena hqonda. `oRond xeli unda gaviSviro da mwife xili movwyvito~.
da mtkice xmiT uTxra:
— imitom ar movdivar TqvenTan, rom vfiqrob, ase ajobebs.
— rogor? ratom?
— ratom? ver mimixvdiT?
— vera, ver migixvdiT.
— imitom, rom... miyvarxarT... odnav, sul odnav, da ar minda sul Caveflo
siyvarulSi.
q-n foresties arc gaoceba daetyo, arc gajavreba, arc pirferobis siame.
isev Tavisi gulgrili RimiliT iRimeboda. mere dinji kiloTi miugo:
— miuxedavad amisa, mainc SeiZleba zogjer CemTanac SemoixedoT xolme.
Cemi xangrZliv Seyvareba yovlad SeuZlebelia.
misma kilom ufro gaaoca dÁurua, vidre sityvam, da hkiTxa:
— ratom?
— imitom, rom amaod Caivlis, da mec moarSiyes umalve vagrZnobineb xolme
amas. Tqveni SiSi adreve rom geTqvaT CemTvis, maSinve gagamxnevebdiT da
gTxovdiT, rac SeiZleba xSirad SemogevloT xolme CemTan.
dÁuruam aweuli xmiT SesZaxa:
— kargi iqneboda, Cveni grZnoba Cvens brZanebas emorCilebodes.
diasaxlisi miubrunda:
— Zvirfaso megobaro, Seyvarebuli mamakaci CemTvis amoSlilia cocxalTa
siidan. Cemis azriT, is tutucdeba, da marto tutuci ki ar aris, aramed
saxifaToc. yvelas, vinc Semiyvarebs, an marwmunebs, viTom vuyvarde, umalve
samudamod vSordebi xolme: aseTi adamiani jer usiamovnod meCveneba, Semdeg ki
— saeWvodac. aseTi kaci momagonebs cofian ZaRls, romelsac SeiZleba uceb
daemarTos bneda. amitom mas moralur karantins vumarTav im dromde, sanam seni
ar gauvlis. daixsomeT Cemi naTqvami. Zalian kargad vici, rom TqvenTvis
siyvaruli karg madas udris, CemTvis ki, pirukuRma, SeiZleba, Taviseburi...
sulTa urTierTobac iyos, romelic mamakacis grZnobisTvis miuRwevelia. Tqven
mxolod sityva gesmiT, me ki — sityvac da sulic. magram... aba kargad
SemomxedeT TvalebSi...
diasaxlisi aRar iRimeboda. saxe dinji da civi hqonda. mcire dumilis
Semdeg ganagrZo, Tanac yovel sityvas xazgasmiT ambobda:
— arasodes, arasodes Tqveni sayvareli ar gavxdebi, gesmiT? amitom
srulebiT usargeblo, TqvenTvis cudic ki iqneba, Tu amis Semdegac Tqvens
survils daiJinebT da masze xels ar aiRebT. axla ki... am operaciis Semdeg,
davmegobrdeT, namdvilad davmegobrdeT da yvela biwieri zraxva moviSoroT.
dÁurua mixvda, rom aseTi udavo ganCinebis Semdeg yovelgvari xriki
unayofo iqneboda, da umalve uyoymanod dasTanxmda, Tanac aRtacebuli iyo imis
gamo, rom cxovrebis gzaze aseT mokavSires Soulobda.
dÁuruam orive xeli gauSvira da uTxra:
— ganageT Cemi Tavi, rogorc gsurdeT.
dÁuruas xmaSi madlenas wrfeli kilo moeCvena da TviTonac orive xeli
gauwoda.
dÁuruam orive zedized daukocna da Tavi rom aswia, ubralod uTxra:
— oh, TqvenisTana qali rom mepova, ra sixaruliT SevirTavdi!
axla ki misma naTqvamma gasWra da q-n foresties guli autoka: aseT
grZnobas iwvevs xolme qalis gulSi mizans monaxvedri qaTinauri, da imanac
iseTi swrafi da madlieri Tvali aavlo axal megobars, romelic Cven,
mamakacebs, dedakacis monad gvxdis xolme.
radgan dÁuruam aRar icoda, rogor gaegrZelebina saubari, madlena mis
saxelos TiTiT Seexo da tkbilad uTxra:
— me axlave unda Sevudge megobris movaleobas. Tqven, Cemo Zvirfaso,
sakmaod gaqnili ar yofilxarT... — da yoymanis Semdeg hkiTxa: — neba meZleva
gulaxdilad giTxraT?
— diax.
— srulebiT gulaxdilad?
— sul, srulebiT.
— maS, ai, ras getyviT. sadarbazod mibrZandiT qalbaton valterTan,
romelic Zalian gafasebT, da Tavi moawoneT. Tqveni qaTinaurebi iq Tavis
adgilze daixarjeba, Tumca is patiosani dedakacia, gesmiT, srulebiT
patiosania-meTqi. es ki icodeT: imedi... taciobis imedi nurc iq geqnebaT,
samagierod, Tu xSirad ivliT, saukeTeso rames ipoviT. me vici, rom redaqciaSi
jerjerobiT mcire alagi giWiravT, magram nu geSiniaT: gazeTis yvela
TanamSromels valteris ojaxSi Tanabari TavaziT xvdebian xolme. maS
damijereT da SeiareT.
dÁuruam RimiliT upasuxa:
— didad gmadlobT. Tqven angelozi brZandebiT... Cemi mfarveli angelozi.
mere saubari sxva saganze gadavida.
dÁurua didxans darCa: surda madlenasaTvis eniSnebina, rom masTan yofna
sasiamovno iyo, da wasvla rom daapira, xelaxla hkiTxa:
— maS megobrebi varT?
— megobrebi varT.
da radgan dÁuruam Tavidanve igrZno mis mier naTqvami pirveli qaTinauris
Zala da gavlena, axlac mniSvnelovani kiloTi uTxra:
— da Tu odesme daqvrivdebiT, pirvel kandidatad migulveT.
Tqva da swrafad gavida, raTa misTvis gajavrebis dro ar mieca.
q-n valterTan darbazobas mainc erideboda: dapatiJebuli ar iyo da ar
surda es misvla uzrdelobaSi CamoerTvaT. patroni misi mwyalobeli iyo, mis
samsaxursac afasebda da gaWirvebis dros mas mudam gamoiyenebda xolme. maS
ratom ar unda isargeblos dÁuruam am garemoebiT da ar Sevides imis ojaxSi?
da erT mSvenier dRes diliT adre adga, bazarSi gavida da aT frankad
oci saucxoo msxali iyida. mere gulmodgined Caalaga mogrZo kalaTSi,
Soridan motanilis ieri misca da qalbaton valteris mekares gadasca, Tanac
sadarbazo baraTi daayola, romelzedac ewera:
JorJ dÁurua
umorCilesad sTxovs qalbaton valters, ZRvnad miiRos msxali, romelic
man dRes diliT miiRo normandiidan.
da meore dRes redaqciaSi, Tavis safosto yuTSi sapasuxo baraTi miiRo qn valterisagan, `romelic JorJ dÁuruas gulwrfel madlobas uxdis da
stumrebs SabaTobiT iRebs~.
da dÁuruac imave SabaTs estumra.
valteri sakuTar saxlSi, malzerbis bulvarze cxovrobda, da radgan
saqmiani da momWirne kaci iyo, saxlis naxevari gaqiravebuli hqonda. erTaderTi
mekare orive binis Sua cxovrobda da orive binis karebs aRebda xolme. tanad
eklesiis mekares hgavda: msuqan wvivebze TeTri, maRalyeliani windebi hqonda
gamowkepili, xolo misi oqrosRilebiani da wiTelsarCuliani livrea im saxls
mdidrul iers aZlevda.
sastumro oTaxi zemo sarTulSi iyo, xolo misaReb oTaxs qsovili hqonda
akruli da fardebiT iyo morTuli. skamebze ori laqia Tvlemda. erTma
dÁuruas palto CamoarTva, meorem ki — joxi, kari gauRo, ramdenime nabijiT
win gauswro, mere gverdze gadga, win SeuSva da cariel darbazSi misi saxeli
da gvari daiZaxa.
axalgazrda kaci iqaurobas mokrZalebiT aTvalierebda da uceb sarkeSi
ramdenime kaci dainaxa, romlebic, albaT Sors isxdnen. radgan sarkem moatyua,
jer yalbi geziT wavida, mere ori carieli oTaxic gaiara da Sevida raRac
patara buduarSi, romelic yviTelyvavilebiani cisferi abreSumiT iyo akruli.
mrgvali magidis irgvliv oTxi qali ijda da xmadabla saubrobda.
magidaze Cai edgaT finjnebiT.
dÁurua guldajerebuli kaci iyo. parizuli cxovrebisa da nametnav ki
Tavisi xelobis wyalobiT sakmao siTamamec hqonda: did vaJbatonebs xSirad
xvdeboda da gaiwvrTna, magram darbazobis Taviseburi ieris da cariel
oTaxebSi mogzaurobis gamo mainc daibna da morcxvi TvalebiT diasaxliss
dauwyo Zebna.
— Cems Tavs neba miveci da... — wailuRluRa.
q-ma valterma gauwoda xeli, romelic axalmosulma TavdaxriT CamoarTva.
— didad davalebuli var Tqvens mier, radgan Cem sanaxavad mobrZandiT, —
uTxra qalbatonma da savarZelze miuTiTa. dÁurua ufro daeca zed, vidre
dajda: ufro maRali egona, vidre namdvilad iyo.
siCume Camovarda. baasi erTma dedakacma ganaaxla. laparakobdnen imaze,
rom didi sicive daiwyo, magram arc imdenad Zlieri, rom saxadi SeeCerebina da
SesaZlebeli yofiliyo cigurebiT esrialaT. yvelam Tavisi azri gamoTqva
yinvis rolis Sesaxeb parizis cxovrebaSi. Semdeg gadavidnen imaze, Tu wlis
romeli dro sjobia, da yvelam Cveulebrivi sabuTi moitana, romelic ise
avsebs xolme Tavs, rogorc mtveri oTaxs.
kari Cumad SemoaRes. dÁuruam Tavi miibruna da minian karSi sqeli
dedakaci dainaxa. Semovida Tu ara buduarSi, erTi stumari qali wamodga,
yvelas xeli CamoarTva da gavida. roca midioda, axalgazrda kacma sarkeebSi
imis zurgs aadevna Tvali da giSris mZivTa kriali dainaxa.
roca xelaxla dasxdnen, uceb baasi gaabes sazRvao SeiaraRebaze,
aRmosavleTis omsa da inglisis gaWirvebaze samxreT afrikaSi. qalebi ise
laparakobdnen amaze, TiTqo dazepirebul gakveTils imeorebdnen, an mravaljer
Sesrulebulsa da sazogadoebaSi miRebul zrdilobian komedias TamaSobdnen.
erTi patara da daxuWuWebuli qera qalbatonic Semovida. misma mosvlam
erTi maRali, Suaxnis, gamxdari dedakacis wasvla gamoiwvia.
axla imaze Camovarda saubari, Tu ramdeni Sansi hqonda b-n lines,
akademiis wevrad aerCiaT. axalmosuls mtkiced sjeroda, rom am alags b-ni
kabanon-leba waarTmevda, romelmac `don kixoti~ mSvenivrad galeqsa da piesad
gadaakeTa.
— ar iciT? momaval zamTars `odeonSi~ dadgamen.
— marTla? ueWvelad vnaxav, Tu rogor dasrulda aseTi literaturuli
cda.
q-ni valteri yvelaferze Sesafer pasuxs iZleoda, — saamurs, dinjsa da
moxdenils, Tanac saTqmelze sulac ar hfiqrobda: pasuxi windawinve hqonda
momzadebuli.
oTaxebSi bindi wveboda. diasaxlisma dareka da lampebis anTeba ubrZana,
Tanac yurs ugdebda saubars, romelic moCuxCuxe wyarosaviT arc erTi wuTiT
ara wydeboda, da amave dros imazedac fiqrobda, rom momavali sadilisaTvis
mosawvevi baraTebis dasabeWdad liTografiaSi Sevla ar daviwyeboda.
jer isev lamazi iyo, Tumca odnav sisrule datyoboda. igi axlos idga im
xnovanebasTan, roca sabediswero cvlileba xdeba xolme, da am silamazes
jerjerobiT mravalnairi mzrunvelobiT, sifrTxiliT, higieniTa da kanis
salbuniT inaxavda. etyoboda, gonieri, Wkviani da zomieri iyo da im dedakacebs
hgavda, romelTac franguli baRiviT movarcxnil-molokili Wkua aqvT. iq
moulodnels verafers waawydebiT, samagierod, erTgvar siturfes ipoviT. Wkua
praqtikuli da maxvili hqonda, romelic fantaziis, gulkeTilobisa da
Tavdadebis magivrobas uwevda da, garda amisa, arc dinji keTilmosurneoba
aklda, romelsac yvelaze da yvelaferze xarjavda.
diasaxlisma SeniSna, rom dÁuruas jer erTi sityvac ar eTqva, rom mas
aravin elaparakeboda da, rogorc etyoboda, amis gamo darcxvenili iyo. raki
stumrebi isev akademiaze msjelobdnen, romelic maT Soris mudam xangrZliv
davas iwvevda, diasaxlisma hkiTxa:
— batono dÁurua, Tqven vis miscemdiT upiratesobas? am mxriv Cvenze meti
unda gesmodeT.
man uyoymanod upasuxa:
— me kandidatebis sadavo damsaxurebas ufro nakleb yuradRebas vaqcev,
vidre maTs xnovanebas da janmrTelobas. me maTi moRvaweoba ki ar mainteresebs,
aramed maTi avadmyofoba. Cemis azriT, umniSvneloa, gadaTargmnes Tu ara
leqsad lope de vega. gacilebiT ufro mniSvnelovania, Tu rogori Tirkmeli
aqvs maT, an guli, RviZli da xerxemlis tvini. gulis siganieres an dawyebul
sidambles, Cemis mosazrebiT, asjer ufro meti mniSvneloba aqvs, vidre
ormoctomian gamokvlevas — `samSoblos idea barbarosTa poeziaSi~.
amgvarma msjelobam yvela gaaoca.
qalbatonma valterma RimiliT hkiTxa:
— ratom?
dÁuruam miugo:
— imitom, rom me mudam qalebis interesebze vzrunav. akademia mxolod
maSin gainteresebT, roca akademikosi mokvdeba xolme, da rac ufro xSirad
ixocebian, Tqvenc ufro xSirad gsiamovnebT. maSasadame, raTa xSir-xSirad
daixocon, saWiroa akademiaSi ufro xnieri da daavadebuli avirCioT xolme.
da radgan yvela mosaubre isev gaocebuli iyo, dÁuruam daumata:
— am mxriv me Tqvengan arafriT ar gamovirCevi. parizul qronikaSi
siamovnebiT vkiTxulob xolme cnobas romelime akademikosis gardacvalebaze
da Cem Tavs vekiTxebi: `neta vin daiWers imis alags?~, Tan Cemebur sias Sevadgen
xolme. es Taviseburi TamaSia, saamuri TamaSi, romelsac parizis yvela salonSi
TamaSoben mudam, roca romelime akademikosi ukuneTSi gadasaxldeba. ai amas
hqvia `sikvdilis da ormoci bebris TamaSi~.
Tumca qalebi jer mxolod ver daeTanxmnen, magram TandaTan mainc Rimili
moeriaT: dÁuruas Sedareba metad maxvili eCvenaT.
Semdeg wamodga da daasrula:
— akademiis wevrebs Tqven irCevT, qalbatonebo, imisaTvis irCevT, raTa
male daixocon. maS isev bebrebi airCieT, Zalian bebrebi, yvelaze ufro bebrebi
da mets nuraferze izrunebT.
da moxdenilad, rxeviT, mardi nabijiT gavida.
erTma stumarma ganacxada:
— Zalian sasiamovno vaJia, vin aris?
q-ma valterma upasuxa:
— Cveni TanamSromelia. jerjerobiT wvrilman sagazeTo saqmes asrulebs,
magram eWvi ara maqvs, male dawinaurdeba.
kmayofili dÁurua mxiarulad moalajebda malzerbis bulvarze da
fiqrobda: `kargi dasawyisia~.
im saRamos raSels Seurigda.
meore kviras ori ambavi moxda: dÁurua `gamoZaxilebis~ ganyofilebis
gamged daniSnes da q-n valterTan sadilad miiwvies. umalve mixvda, rom orive
ambavi erTmaneTTan mWidrod iyo dakavSirebuli.
`safrangeTis cxovreba~, upirveles yovlisa, fulis gazeTi iyo da misi
patronic fulis kaci iyo, romelic gazeTsac da deputatobasac mxolod
saSualebad iyenebda.
valteri gulmartivobas efareboda, zrdilobiani da patiosani kacis
niRbis qveS muSaobda, magram yvela Tavis saqmes, ranairic unda yofiliyo,
mxolod iseT kacs andobda, vinc Seswavlili, gamocdili da daReWili hyavda
da vinc gaqnilad, gambedavad da gaiZverad miaCnda. `gamoZaxilis~ ganyofilebis
gamged daniSnuli dÁuruac misi azriT swored aseTi kaci iyoo.
am Tanamdebobas aqamde redaqciis mdivani buarenari asrulebda — Zveli
Jurnalisti, Tavaziani, gulmodgine da moxelesaviT moridebuli. ocdaaTi wlis
ganmavlobaSi man TerTmeti gazeTis mdivnoba moaswro da arc Tavis yofaqcevas
gadauxvia da arc azrebi gamoicvala. erTi redaqciidan ise gadadioda meoreSi,
rogorc restoranSi gadadian xolme. da arc ki amCnevda, rom saWmels meoreSi
sxvanairad amzadeben. politikur da religiur azrovnebasTan araviTari dava
da saqme ara hqonia da mudam im gazeTis erTguli iyo, sadac muSaobda. Tanac
Tavisi saqme kargad esmoda, didi gamocdileba hqonda da fasic amiT daido.
muSaobda brmasaviT, romelic arafers amCnevs, yrusaviT, romelsac araferi
esmis da munjiviT, romelic arasodes araferze ar laparakobs. amave dros,
didi profesiuli patiosnebac hqonda da arasodes iseT rames ar Caidenda, rac
Tavisi specialuri da profesiuli TvalsazrisiT ukadrisobad, upatiosnobad
da usindisobad miaCnda.
Tumca valteri afasebda mas, mainc xSirad fiqrobda, `gamoZaxili~
sxvisTvis miendo, radgan es ganyofileba, misive sityviT, gazeTis namdvili
guli iyo. swored aq iqmneba axali ambebi da xmebi, romelic udides gavlenas
axdens xalxze da rentaze. or sazeimo nadims Sua moxerxebulad unda CaurTo
metad mniSvnelovani ambavi, romelic pirdapir ki ar unda gamoTqva, aramed
mxolod aniSno da gadakvriT agrZnobino. mkiTxveli saWiro cnobas unda
miaxvedro, Wori ise uaryo, rom simarTles emsgavsos, da ise daasabuTo, rom
momxdari ambisa aravis sjerodes. yovelma mkiTxvelma qronikaSi erTi
saintereso striqoni mainc unda ipovos, romelsac amis gamo yvela moeWideba.
mudam unda gaxsovdes yvela da yvelaferi, sazogadoebis yoveli zoli da
yoveli xeloba, parizic da provinciac, jaric da mxatvrebic, samRvdeloebac
da universitetic, qalaqebic da kaxpebic.
vinc qronikas da reportiorebis batalions ganagebs, mudam unda
fxizlobdes, guSagad idges, aravis ar endobodes da yvelafers windawinve
xedavdes. unda iyos eSmaki, frTxili, cocxali, moswrebuli. SeWurvili unda
iyos mzakvrobiT, utyuari ynosviT da alRoTi, raTa Wori erTi SexedviT icnos,
saTqmeli dasamalisagan gaarCios da gamoicnos, ras eqneba gavlena mkiTxvelze
da, garda amisa, man unda SeZlos, yvelaferi iseTnairad miarTvas mkiTxvels,
rom STabeWdileba ramdenimejer ufro metad gauRizianos.
buarenari didi xnis navarjiSevi iyo, magram simarde, faxi da nametnav is
bunebrivi eSmakoba aklda, romlis meoxebiT patronis idumali zraxvebi unda
gamoecno xolme.
dÁuruas ki es saqme zedmiwevniT unda Seesrulebina da Zvirfas kacad
movlenoda gazeTs, romelic, norber de varenis Tqmisa ar iyos,
`saxelmwifoebriv siRrmeebsa da politikur fonebSi micuravda~.
`safrangeTis cxovrebis~ namdvil STamagoneblad da TanamSromlad eqvsi
deputati iTvleboda. isini moziareni iyvnen gazeTis gamomcemlis yvela
spekulaciisa, romelsac valteri an Taosnobda, an mxars uWerda. palataSi am
jgufs `valteris banda~ daarqves da Tanac misi moSurneni iyvnen, radgan es
eqvsi kaci valterTan erTad da misive daxmarebiT did fuls igebda.
gazeTis politikuri redaqtori forestie mxolod TaRliTi monacvle iyo
am saqmiani xalxisa, mxolod maT nakarnaxevs asrulebda da maT mier Cabarebul
meTaurebs werda, misive TqmiT — Sin werda, mosvenebiT da naTeli gonebiT
asrulebda.
gazeTisTvis literaturuli da parizuli kilo rom miecaT, ori
ganTqmuli mwerali moiwvies: feletonisti Jak rivali da norber de vareni —
poeti, beletristi, ufro ki axali skolis novelisti.
Semdeg iSoves iafi kritikosebic: saliteraturo, samxatvro, samusiko da
saTeatro. moiwvies sisxlis samarTlis qronikis mcodnec, doRis reportiori
da yovelnairi xelobis mravali gayiduli mjRabneli.
ori warCinebuli qalbatoni — `vardisferi domino~ da `TeTri TaTi~ —
werda yovelnairs zemour narevs da pawawa werilebs `modis~ gemovnebis,
yofaqcevis wesebis, cxovrebis xerxis Sesaxeb da, roca saWiro iyo, zog
didebul qalbatons gadakvriT saxelsac utexda xolme.
da am mardi xelebiT gangebuli da momarTuli `safrangeTis cxovreba~
`siRrmeebsa da fonebSi micuravda~.
dÁurua jer kidev sixaruliT TrToda axali warCinebis gamo, roca patara
liTografiuli baraTi miarTves: `b-ni da q-ni valterebi baton dÁuruas
sTxoven ewvios sadilze 20 ianvars, xuTSabaTs~, — waikiTxa Jurnalistma.
dÁurua am axali wyalobis gamo, romelic pirvels mohyva, imdenad
gaxarebuli iyo, rom baraTs sasiyvarulo weriliviT akoca. mere molaresTan
Cavida, raTa saqmisaTvis metad mniSvnelovani sakiTxi — finansuri sakiTxi —
gamoerkvia.
qronikis gamges sakuTari xarjTaRricxva aqvs da am Tanxidan xarjavs
axal ambebze — kargzedac da mdarezedac, xan erTis mier monatanze, xan
meores mier monarbenze. swored ase uzidaven xolme mebaReebi xils vaWars.
dÁuruam Tavidanve aTasorasi franki moiTxova da imedi hqonda, rom am
fulis umetes nawils TviTon daitovebda, magram xangrZlivi laparakis Semdeg
mxolod oTxasi franki miiRo avansad. jer mtkiced hqonda gadawyvetili, q-n demarelis vali — orasoTxmoci franki — gadaexada, magram maSinve
gamoiangariSa, rom mxolod asoci franki darCeboda, xolo es Tanxa metad
mcire iyo imisaTvis, rom axali samsaxuri xeirianad waremarTa, da valis
gadaxda erTxel kidev gadasdo.
radgan farTo, saerTo saredaqcio darbazSi calke magida da werilebis
ujrebi misces, dÁurua or dRes mounda mowyoba-dalagebas. am oTaxSi man erTi
kuTxe daiWira, xolo meore ekuTvnoda buarenars, romelsac, miuxedavad misi
xnovanebisa, kupriviT Savi Tma hqonda da es Tma mis winaSe mdebare TeTr
qaRaldze bnel RamesaviT moCanda.
SuaSi idga grZeli magida, romelic `mfrinav~ TanamSromlebs ekuTvnoda.
Cveulebriv, igi sajdom skamad iyo gadaqceuli da zedmsxdomebs fexebi
Camokiduli hqondaT, magram zogni fexmokeciT, TaTrulad isxdnen, zogjer ki
xuTi-eqvsi kaci Cinuri kerpebiviT ijda zed da bilbokes TamaSobda.
bolos am gasarTobs dÁuruac SeeCvia da, sen-potenis daxmarebis da rCevis
wyalobiT, saukeTeso Sedegsac miaRwia.
foresties gauareseba etyoboda, SedarebiT iSviaTad TamaSobda da Tavisi
lamazi, wiTeli xis bilboke, romelic ukanasknel dros iyida, dÁuruas dauTmo
saTamaSod, radgan igi mZime eCveneboda, misi megobari ki zortze Camokidebul
Sav burTs Zlieri mklaviT advilad aTamaSebda da Cumi xmiT iTvlida: `erTi,
ori, sami, oTxi, xuTi, eqvsi~.
swored im dRes, roca q-n valterTan unda esadila, man pirvelad daTvala
zedized ocdaeqvsi.
`dRes bedi mwyalobs, — gaifiqra, — yvelaferSi vimarjveb~. da, marTlac,
bilbokes TamaSis dros xelmarjvoba gazeTis TanamSromelTa Soris erTgvar
upiratesobad iTvleboda.
dÁurua redaqciidan adre gavida, radgan tanisamosis gamocvlas apirebda.
londonis quCaze rom adioda, win erT dabal da swrafad mimaval qals mohkra
Tvali, romelic de marels hgavda. igrZno, rom pirisaxeSi sisxli auvarda da
guli mZlavrad auCqrolda. qalis saxis dasanaxad gezi ibruna da quCis meore
mxareze gadavida. Turme mxolod moeCvena, da SvebiT amoioxra.
xSirad ekiTxeboda xolme TavisTavs, rogor moiqceoda, de-marels
pirispir rom Sexvedroda, salams miscemda, Tu Tavs moikatunebda da uxmod
gauvlida gverdze?
`ar SevamCnev, morCa da gaTavda~, — fiqrobda TavisTvis.
cioda. arxebs yinulis qerqi gadahkvroda, trotuarebi gamSraliyo da
farnebis Suqze nacris feri edoT.
Tavis oTaxSi rom Sevida, gaifiqra: `droa, bina gamovicvalo. es bina aRar
gamomadgeba~. uceb iseTma nervulma sixarulma aitaca, egona, saxlebis
saxuravebzec ki SevZleb xtomas`o. fanjarasa da sawols Soris daborialebda
da xmamaRla gaiZaxoda: `nuTu marTla bedi mewvia? ho, bedia, bedi! mamas unda
mivwero~.
drogamoSvebiT lurji werilebi mosdioda. misamarTi uxeSi da
mTrTolvare xeliT iyo dawerili da JorJi mudam erTsa da imave striqonebs
kiTxulobda: `Cemo Zvirfaso Svilo! gatyobinebT, rom Cven, me da dedaSeni,
kargada varT. sayuradRebo ambebi araferi gvaqvs. mainc gauwyeb, rom~...
dÁuruas axlac ainteresebda soflis saqmeebi, mezoblebis bedi, miwis da
mosavlis ambebi.
patara sarkis win TeTr yelsakravs ikeTebda da imeorebda: `xvalve mivwer
mamas. dRes saRamos rom daminaxos iq, rogor gaocdeba Cemi bebrucuna!
davificav, rom aseTi sadili mas nanaxi ar eqneba~. uceb didi da carieli
oTaxis ukan naTlad dainaxa TavianTi Savi samzareulo da yviTeli qvabebi,
kedlebze areklili maTi yviTelive Suqi. Rumelze kata ijda, Tavi cecxlisken
hqonda mibrunebuli da mokuzul qimeras hgavda. dainaxa xis magidac, romelsac
zed daRvril siTxeTa da drois meoxebiT msuye ieri hqonda; dainaxa wvniT
savse Tasic magidis SuaSi, iqidan amomavali orTqli da or maTlafas Sua
Cadgmuli sanTelic. misi ded-mama dinjad, glexurad, patara ylupebiT xvrepda
am wvnians. JorJs maTi bebruli pirisaxis yoveli naoWi da maTi Tavebis da
xelebis odnavi mimoxvrac ki axsovda. isic ki icoda, ras eubnebodnen yoveldRe
erTmaneTs, roca urTierTis pirdapir vaxSamze isxdnen.
`droa iqaurobas vewvio, davxedo~, — gaifiqra. tanisamosi gadaicva,
sanTeli Caaqro da gamovida. gare bulvarze rom midioda, kaxpebi aekidnen.
dÁurua xels iTavisuflebda da iseTi zizRiT ambobda, `Tavi damanebeT!~
TiTqos isini SecdomiT aedevnen da Seuracxyofasac ki ayenebdnen. marTlacda,
vina hgoniaT maT es axalgazrda? an iqneb es meZavebi patiosan xalxs
salaxanebisgan veRar arCeven? fraki imitom Caicva, rom mdidar ojaxSi midioda
sadilad, ganTqmul da pativcemul xalxTan, da am frakma iseTi grZnoba aRuZra,
TiTqos TviTonac sxva adamianad gardaqmniliyo da maRali sazogadoebis
namdvil wevrad qceuliyo.
brinjaos maRali SandlebiT ganaTebul karebSi Sevida da or laqias
palto da joxi Taviseburi mimoxvriT gadasca.
yvela darbazi ganaTebuli iyo. q-ni valteri stumrebs meore oTaxSi, did
darbazSi uxvdeboda. dÁurua momxiblavi RimiliT miiRo. axalmosulma or
mamakacsac CamoarTva xeli — firmens da laroS-maties — deputatebs da
`safrangeTis cxovrebis~ anonimur TanamSromlebs. laroS-maties redaqciaSi
gansakuTrebuli avtoriteti hqonda, rasac sarCulad palataSi misi didi
gavlena edo, eWvi aravis epareboda, rom erT mSvenier dRes is ministric
gaxdeboda.
Semdeg forestie movida Tavis meuRlesTan erTad. q-ni madlena vardisfer
kabaSi iyo morTuli da saucxoo lamazi ieri hqonda. dÁuruam SeniSna, rom
orive deputati madlenas megobrulad dauxvda, da gaikvirva. madlena erT
kuTxeSi, buxarTan, xuTiode wuTs Cumad elaparakeboda laroS-maties. imis
qmars — Sarls — tanjuli ieri hqonda. erT TveSi Zlier gaxda, gamudmebiT
axvelebda da imeorebda: `rogorc Cans, zamTari samxreTSi unda gavataro~.
norber de vareni da Jak rivali erTad movidnen. Semdeg oTaxis siRrmeSi
kari gaiRo da valteri gamovida, Tan ori qaliSvili gamoiyvana, erTi Teqvsmeti
wlisa, meore ki — Tvrametisa. erTi— uSno, xolo meore — lamazi.
Tumca dÁuruam icoda, rom gamomcemels ojaxi hyavda, mainc gancvifrda,
radgan gamomcemlis qaliSvilebzedac imdens fiqrobda, ramdensac fiqroben
xolme Soreul qveynebze, romelTa naxvas arasodes ar moelian. garda amisa, es
qalebi sul patarebi egona, axla ki uceb gasaTxovrebi dainaxa. amis gamo iseve
aiSala, rogorc aseTi SemTxvevis dros airevian xolme.
jer erTma qalma CamoarTva xeli, mere meorem, Semdeg oriveni ueWvelad
maTTvis momzadebul patara magidas miusxdnen da ujraSi daiwyes fusfusi,
sadac abreSumis Zafis gorglebi da koWebi elaga.
kidev viRacas elodebodnen. yvelani Cumad iyvnen da imnair uxerxulobas
grZnobdnen, romelic win uZRvis xolme sadils, iseT sadils, sadac mosadileni
erTmaneTs ar icnoben da TavianTi samsaxuridan da saqmidan pirdapir aq
movidnen da urTierTi aq gaicnes.
dÁurua mowyenili iyo da kedlebs aTvalierebda. valterma Soridanve
uTxra kvexniT:
— Cems suraTebs aTvalierebT, ara?
da sityvam `Cems~ dÁuruas yuri gahkawra.
— axlave gaCvenebT.
da lampa wamoiRo, raTa `misi~ suraTebi lampis Suqze ufro ukeT
gamoCeniliyo.
— aq peizaJebi hkidia, — Tqva valterma.
kedelze SuaSi ekida giomes didi tilo, romelzec gamosaxuli iyo
normandiis sanapiro qariSxlis molodinSi. mis qvemoT — arpinis `tye~, Semdeg
— giomes `alJiris veli~. velis tatnobze moCanda aqlemi, romelic raRac
ucnaur Zegls hgavda.
mere valteri meore kedels miadga da seriozulad, ceremonmeisteris
kiloTi Tqva:
— aq ki didi tiloebi hkidia. kedelze oTxi suraTi ekida: Jerves
`samkurnaloSi~, bastien-lepaJis `yanis momkeli dedakaci~, bugros `qvrivi~ da
Jan-pol loransis `sikvdiliT dasja~. am ukanasknelze exata vandeeli mRvdeli,
romelsac `cisferi~ razmi eklesiis kedelTan TofebiT xvretda.
da roca patroni mesame kedels miadga, mis saxeze Rimilma SeiTamaSa:
— aq ki mxiaruli suraTebi hkidia.
jer Jan beros patara suraTis win Sedgnen — `zemoT da qvemoT~. lamazi
parizeli qali kibiT omnibusis saxuravze adis, misi Tavi ukve imperials
gausworda da iq msxdomi mamakacebi maTken amaval axalgazrda pirisaxes siamiT
sinjaven, xolo sxvebi, qvemo baqanze rom dganan, sxvadasxvanairad Sescqerian
qalis kanWebs, erTni — gulnaklulad, meoreni ki — gulisTqmiT.
valteri lampas suraTisken iSverda da siciliT ambobda:
— ha? ras ityviT? Sesaqcevia Tu ara? sasaciloa Tu ara? — da Semdeg
warmoTqva: — ai, mxatvar lamberis `daRupulis gadarCena~.
magidaze kata ijda da WiqaSi Cavardnil buzs gaocebiT dascqeroda. erTi
TaTi ukve momarTuli hqonda da mzad iyo mweri swrafi moqneviT daeWira,
magram jer mainc ver gaebeda da yoymanobda. neta rogor moiqceva?
Semdeg patronma detais `gakveTili~ aCvena — yazarmaSi saldaTi goSias
dolis dakvras aswavlis — da Tqva:
— mSvenieria!
dÁurua siciliTa da aRtacebiT udasturebda:
— saucxooa! ra didebu...
da uceb ena Cauvarda: uknidan q-n de marelis xma moesma, romelicÝesaa
mosuliyo. patroni ki isev suraTebs aCvenebda da ganmartebas aZlevda. axla is
moris leluaris akvarelis win idga — `dabrkoleba~. quCaSi taxtrevani Sedga,
radgan orma yoCaRma biWma gza gadauRoba. Wabukebi herkulesebiviT Widaoben.
taxtrevanis sarkmlidan qalis ulamazesi saxe icqireba da ori goliaTis
Sejibrebas moTminebiT, uSiSrad da odnav aRtacebiTac ki umzers... umzers...
moTminebiT umzers.
valteri ganagrZobda:
—suraTebi sxva oTaxebSic maqvs, magram amdenad cnobili mxatvrebisa ar
aris, aq ki SerCeuli saloni gavmarTe. amJamad axalgazrda mxatvrebis suraTebs
vyidulob, sul axalgazrdebisas, da maragad vinaxav, sxva oTaxebSi vaTavseb da
velodebi im dros, roca maTi avtorebi saxels moixveWen. — Semdeg sul Cumad
daumata: — axla suraTebis sayidlad Zalian xelsayreli droa. mxatvrebi
SimSiliT ixocebian da erTi groSic aRar aqvT, erTi groSic.
dÁurua usmenda valters, magram verc verafers xedavda da arc araferi
esmoda, radgan q-ni de mareli iqve iyo, imis zurgsukan idga. rogor moiqces?
Tavi daukras? magram, vin icis, iqneb man zurgi Seaqcios an Tavxeduri sityvac
akadros? an ras ifiqreben sxvebi, dÁuruam rom salami ar misces?
da Tavis Tavs uTxra: `unda vcado da dro movigo~. erT wams ise aRelda,
rom azrma gauelva, iqneb avad gavxde da am sababiT gaviparoo.
suraTebis daTvaliereba gaTavda. patronma lampa Tavis alagas dadga da
axali stumris misasalmeblad wavida, dÁurua ki marto darCa da xelaxla
Seudga suraTebis sinjvas, TiTqos maTi xilviT weRan sakmaod ver datkbao.
veRaraferi moisazra da sul airia. uknidan xmebi da calkeuli sityvebi
esmoda. uceb q-ma forestiem dauZaxa:
— batono dÁurua!
dÁurua mivida. madlenas surda, misTvis gaecno erTi Tavisi megobari,
romelic saqvelmoqmedo saRamos marTavda da undoda, es ambavi `safrangeTis
cxovrebis~ qronikaSi yofiliyo dabeWdili.
dÁuruam wailuRluRa:
— ra Tqma unda... ra Tqma unda...
axla de mareli sul axlos idga, amitom Jurnalistma gabruneba da
wasvla veRar gabeda.
uceb, — egona, vgiJdebio, — uceb klotildam xmamaRla dauZaxa:
— gamarjoba, lamazo megobaro! veRara mcnobT?
dÁurua umalve mibrunda. klotilda mis win idga, iRimeboda da TvalebSi
sinaze da sixaruli exateboda. xeli gamouwoda.
dÁuruam kankaliT CamoarTva xeli da mainc raRac eSmakobis, raRac
mzakvrobisa eSinoda. klotildam ki ganaTebuli saxiT ganagrZo:
— ra dagemarTaT? aRarsad CanxarT.
dÁuruas jer goneba ver moekriba da wailuRluRa:
— bevri samuSao maqvs... Zalian bevri. batonma valterma axali saqme
momando, romelsac Zalian bevri dro miaqvs.
de mareli kvlav umzerda, xolo Jurnalisti imis TvalebSi sixarulis
garda verafers poulobda. mere klotildam uTxra:
— ukve vici, magram eg sakmao sabuTi ar aris saimisod, rom megobrebi
daiviwyoT.
erTmaneTs axalma stumarma daaSora: Semovida sqeli, mkerdgaxsnili
dedakaci, romelsac wiTeli xelebi da wiTeli saxe hqonda da pranWiasaviT iyo
davarcxnili da Cacmuli, Tanac iseTi mZime nabijiT modioda, rom es siaruli
imis fexebis wonas da sisqes saqveynod amJRavnebda. raki im dedakacs, rogorc
Canda, gansakuTrebul yuradRebas aqcevdnen, dÁuruam q-n foresties hkiTxa:
— vin aris?
— hercog de persemÁuris qali, romelic `TeTri TaTis~ fsevdonimiT wers.
dÁuruas gaukvirda da sicili moeria.
— TeTri TaTi! TeTri TaTi! me ki es `TaTi~ TqvensaviT axalgazrda megona.
namdvilad ki, ai, Turme vin yofila! RmerTmani, momwons, Zalian momwons!
karebSi laqia gamoCnda da moaxsena:
— sadili mzad gaxlavT.
sadilma mxiarulad, xalvaTad Caiara. igi im sadilTagani iyo, sadac arc
araferze, da imave dros, yvelaferzedac laparakoben. dÁurua patronis ufros
qaliSvils, uSno rozasa da de marels Soris moeqca. nasayvarlevis mezobloba
odnav akrTobda, de mareli ki karg gunebaze iyo da Cveulebrivi enamaxvilobiT
saubrobda. Jurnalisti swuxda da im momReraliviT iqceoda, romelmac
simReris dros kilo dakarga. magram TandaTan rwmena daubrunda da maT
TvalebSic, roca erTmaneTs Sexvdebodnen xolme, kiTxva-pasuxi moCanda. bolos
es Tvalebi erTmaneTs uwindeli vnebiani intimobiT CaexlarTa.
uceb dÁuruam igrZno, TiTqos magidis qveS fexze raRaca moelamuna. fexi
odnav gaswia da mezoblis fexs Seaxvedra, romelmac ukan ar daixia. am wams
erTmaneTs ar umzerdnen da TavianT mezoblebs elaparakebodnen.
dÁuruas guli ufancqalebda. muxli erTxel kidev waswia da pasuxad
muxlze muxli miades. maSin dÁurua mixvda, rom maTi siyvaruli ganaxlda. raze
laparakobdnen amis Semdeg? sul ubraloze, magram rodesac maTi Tvalebi
erTmaneTs Sexvdeboda xolme, maT tuCebsac TrTola emCneoda.
axalgazrda kacs surda, patronis qaliSvilisTvis Tavaziani mezobloba
gaewia, amitom drogamoSvebiT misTvis ramdenime sityvas imetebda, qalbatoni
rozac dedasaviT umalve aZlevda pasuxs.
valteris marjvniv ijda hercog de persemÁuris qali, romelsac princesas
ieri hqonda. dÁuruas amis gamo gulSi ecineboda. mere de marels Cumad hkiTxa:
— meoresac icnobT, `vardisferi dominos~ fsevdonimiT rom wers xolme?
— baronesa livarisa? diax, Zalian kargad.
— isic amasa hgavs?
— ara, magram isic amasaviT sasaciloa. xmeli da maRali bebrucunaa,
samoci wlisa, xelovnuri kavebi aqvs, kbilebi — inglisuri da tanisamosi —
restavraciis droindeli.
— neta sad ipoves aseTi saliteraturo jojoebi?
— Tavadaznaurul nakacarebs gamdidrebul burJuebSi mudam kargi
gasavali aqvT.
— viTom eg aris erTaderTi mizezi?
— sxva mizezi ar arsebobs.
Semdeg valterma, orive deputatma, norber de varenma da Jak rivalma
gamarTes politikuri kamaTi, romelic tkbileulis motanamde gagrZelda. roca
stumrebi isev sastumroSi gadavidnen, dÁurua de marels miuaxlovda, TvalebSi
Caxeda da hkiTxa:
— neba meZleva binamde migaciloT?
— ara.
— ratom?
— roca aq vsadilob, mudam Cemi mezobeli laroS-matie macilebs xolme.
— maS rodis gnaxoT?
— xval, sauzmis dros mobrZandiT.
da erTmaneTs moSordnen.
dÁurua didxans aRar darCenila, radgan es saRamo mosawyeni iyo. kibeze
rom Camodioda, daewia norber de varens, romelic is-is iyo gamosuliyo.
moxucma poetma mklavSi xeli gauyara. dÁurua mas moqiSped aRar miaCnda,
radgan gazeTis sxvadasxva dargSi muSaobdnen, amitom axla axalgazrda kacs
bebrul mfarvelobasac ki uwevda xolme.
— cotaze ver gamacilebT? — hkiTxa dÁuruas.
— didi siamovnebiT, — upasuxa.
da malzerbis bulvars neli nabijiT gahyvnen. im Rames parizis quCebi
dacarielda. civi Rame idga, iseTi Rame, roca qveyana Cveulebrivze farTo
moCans, roca varskvlavebi TiTqos ufro maRla dganan da adamiani haeris civ
sunTqvaSi raRac Soreuls, varskvlavebze ufro Soreuls grZnobs.
jer orive mgzavri dumda, Semdeg dÁuruam siCumis dasarRvevad
Cailaparaka:
— rogorc etyoba, laroS-matie Zalian Wkviani da ganaTlebuli kaci unda
iyos.
moxucma wailuRluRa:
— viTom?
gakvirvebulma axalgazrdam gaubedavad upasuxa:
— diax. saerTod cnobilia, rom palataSi erTi uniWieresTagania.
— SeiZleba, radgan brmebis samefoSi calTvala mefed moCans xolme. unda
mogaxsenoT, rom aseT xalxs mokle Wkua aqvs: maTi Tvali fulisa da politikis
iqiT verafers xedavs. eseni, Cemo kargebo, WkuaTxelebi arian, radgan maTTan
araferze ar SeiZleba laparaki, araferze, rac ki CvenTvis Zvirfasia. maTi
goneba mofonebulia da SeTxelebuli, rogorc mdinare sena anierTan. oh, ra
Znelia iseTi kacis povna, romelsac SeuZlia azris farTe moqneva da didebis
da xalvaTobis STabeWdilebis moxdena, swored iseTi STabeWdilebisa,
romelsac adamiani zRvis napirze grZnobs xolme. me ramdenime aseT adamians
vicnobdi, magram erTic aRar darCa cocxali.
norber de vareni mkafiod laparakobda, magram moSTobili xmiT, romelic
Ramis siCumeSi maRla darekavda, misTvis rom Tavisufleba miecaT.
metad aRelvebuli da datyvevebuli iyo iseTnairi kaeSniT, romelic
zogjer suls xuTavs da ise awkrialebs, rogorc miwa wkrialebs xolme did
yinvaSi.
poetma ganagrZo:
— bolos da bolos, ra bedenaa, odnav meti Wkua geqneba Tu naklebi; sul
erTia, mainc yvelaferi gaqreba.
da gaCumda. dÁurua am saRamos Zalian mxiarulad iyo.
— dRes yvelaferi Savad geCvenebaT, Zvirfaso metr, — SeniSna.
— me mudam ase meCveneboda, ymawvilo, — upasuxa poetma, — ramdenime
wlis Semdeg Tqvenc igive dagemarTebaT. cxovreba mTas hgavs. manam aRma
midixar, mwvervals Sescqeri da Seni Tavi bednierad geCveneba. magram Txemze
rom axval, uceb Tvalwin daRmarTi, dasasruli, sikvdili gadageSleba. manam
win aRmarTi gidevs, yvelaferi nela midis, xolo daRma rom daeSvebi, yovelive
swrafad mirbis. Tqvens xnovanebas sixaruli da uamravi imedi SeSvenis,
romelic, marTali rom mogaxsenoT, arasodes ar marTldeba. Cems xanSi ki
aRarafers ar elodebi... garda sikvdilisa.
dÁuruas gaecina:
— daswyevlo eSmakma! Tqvenma sityvebma kankali momgvara.
norber de varenma ganagrZo:
— ara, Tqven jerjerobiT Cemi ar gesmiT, SemdegSi ki Cems naTqvams
gaixsenebT. odesme ueWvelad dadgeba is dRe, — zogisTvis ki Zalian adrec, —
roca sicils bolo eReba, radgan yvelafris ukan, rasac ki Sehyureb, ukve
sikvdils amCnev. vici, Tqven arc ki gesmiT es sityva — sikvdili! Tqvens xanSi
mas jer azri ara aqvs, Cems xanSi ki — saSinelia!
diax, adamiani am azrs ucbad gaigebs xolme — aravin icis, ratom da ra
sababis gamo, da amis Semdeg cxovrebaSi yvelafers feri da ieri ecvleba. ukve
TxuTmeti weliwadia, rac Cems Tavze sikvdili matliviT muSaobs. me vgrZnobdi,
rom TvedaTve, saaTobiTac ki, dangreuli saxliviT vdabldebodi, da am xnis
ganmavlobaSi ise davmaxinjdi, rom Cems Tavs TviTonac veRara vcnob. aRaraferi
darCa Cems namdvil `mes~-gan, im mxiarul, cocxal da Zalovan kacisgan,
romelic odesRac ocdaaTi wlisa iyo. me Tvalyurs vadevnebdi sikvdils,
romelic saocari gonierebiT da boroti sidinjiT aTeTrebda Cems Sav Tmas. man
wamarTva moqnili kani, kunTebi, kbilebi da mTeli tani, romelic odesRac me
mekuTvnoda. sasowarkveTili sulis garda araferi aRar damitova da sacaa
amasac waritacebs.
diax, im saZagelma Cemi arsis dangrevaze ganuwyvetliv imuSava da nel-nela
saSinlad damRrRna, amJamad ki, rasac unda vakeTebde, an sadac unda viyo,
yvelgan da mudam Cems sikvdils vxedav xolme. yovel nabijze mas vuaxlovdebi
da yoveli Cemi amonasunTqi da moZraoba sikvdilis sazizRar saqmes aCqarebs.
sunTqva, Zili, Wama, sma, muSaoba, ocneba da uklebliv yvelaferi, rasac ki
vakeTebT, sikvdlisTvis keTdeba da masve emsaxureba. TviTon sicocxlec
mxolod sikvdilia da meti araferi.
moicaT, Tqvenc gaigebT amas. TxuTmeti wuTi ifiqreT amaze da Tqvenc
yvelafers aSkarad dainaxavT. axla ras eZebT? raRas eliT? siyvaruls? kidev
ramdenjerme akocebT da Zalac dagelevaT.
kidev ra gnebavT? fuli? risTvis gindaT? qalebis sayidlad? ra bedenaa!
an imisTvis, rom bevri WamoT, gasuqdeT da nikrisis qaris wyalobiT
gaTenebamdis ikvnesoT?
kidev ra gsurT? kidev raRas elodebiT? saxeli? dideba? risTvisRa
gindaT, ukeTu siyvaruli ukve gafrinda!
mere? dasasruli? mxolod sikvdili.
me axla ise axlo meCveneba is, rom xSirad survili mebadeba, xeli vkra da
moviSoro. igi mTel dedamiwas hfaravs da irgvliv mTel sivrces avsebs. me
yvelgan vpoulob mas: gzaze gasresili mweri, Camocvenili foToli da megobris
wverSi gareuli WaRara — yvelaferi guls miklavs da mikivis: `aha, ai,
sikvdili!~
igi miwamlavs namuSevars da yvelafers, rasac ki vxedav, vWam, vsvam, da rac
miyvars: mTvaris Suqic, mzis amosvlac, diadi zRvac, mSvenieri mdinarec da
zafxulis saRamos haeric, romelsac ase tkbilad visunTqav xolme.
isev neli nabijiT midioda, odnav qSinavda, TiTqos xmamaRla ocnebobda
da TiTqmis aRarc ki axsovda, rom gverdiT msmeneli hyavda.
— da arasodes, — ganagrZo, — arasodes arc erTi arseba aRar brundeba.
SeiZleba Zeglebis Camosasxmeli yalibi SevinaxoT, romelic mudam erTnair
nivTs iZleva, magram Cemi sxeuli, Cemi saxe, Cemi azrebi da Cemi survili
arasodes aRar gamoCndeba. marTalia, milioni da miliardi sulieri ibadeba,
romelTac ramdenime kvadratuli santimetris areze CemisTana cxviri, CemisTana
Tvalebi, Subli, loyebi, piri da sulic ki CemisTana eqnebaT, magram me, — me
aRar davbrundebi da arc erTi iseTi wvrilmani ramec aRar gaCndeba, rom Cemi
Tavi im niSniT mainc vicno. aRar gamoCndeba im uTvalav qmnilebaTa Soris,
dausrulebliv sxvanairTa Soris, romelnic ase hgvanan erTmaneTs, magram
yoveli maTgani mainc savsebiT damoukidebelia da ganumeorebeli.
ras movWido xeli? vis mivmarTo Cemi urvis kivili? vis davujero da ra
virwmuno? yvela religia, maTi morali da maTi egoisturi dapirebanic
suleluria, Sesazard uxamsuria. mxolod sikvdilia cxadi da ueWveli.
uceb Sedga, dÁuruas paltos sayeloze mohkida xelebi da nela warmoTqva:
— amaze ifiqreT, ymawvilo, — ifiqreT mTeli dReobiT, TveobiT, wlobiT
da sicocxlec sul sxvanairad mogeCvenebaT. scadeT moiSoroT yvelaferi, rac
ki irgvliv gartyiaT. zekacuri ZaliT cocxladve amovardiT Tqvenive tanidan
da daiviwyeT Tqveni interesebic, azrebic da mTeli kacobriobac. mere ukan
miixedeT da mixvdebiT, Tu ramdenad umniSvneloa romantikosebis da
naturalistebis dava, an xarjTaRricxvis ganxilva da angariSebis qeqva.
nabijs moumata da ganagrZo:
— da, garda amisa, sasowarkveTilebis saSinel Zalasac igrZnobT.
daikargebiT, daiRupebiT da eWviT gaiwewebiT. oTxive mxriv akivldebiT:
`miSveleT!~ — da arsaidan pasuxs ar miiRebT. xelebs gaiSverT, mSvelels
dauZaxebT da siyvaruls, nugeSsa da gadarCenas moiTxovT, magram amaod, aravin
gamoCndeba.
ra gvawvalebs? rad vitanjebiT? imitom, rom sulieri cxovrebisTvis ki
ara varT gaCenili, aramed xorcielisTvis, magram bunebis mier naCuqarma
azrovnebam ganviTarebul Wkuasa da cxovrebis ucvlel pirobaTa Soris
garduvali xrami gaTxara.
aba SexedeT mdabio xalxs, sanam romelime didi ubedureba ar daatydebaT,
kmayofili arian da saerTo seniT ar itanjebian, xolo pirutyvi maTze
naklebad wvalobs.
erTxel kidev Sedga, ramdenime wams ifiqra da morCili kiloTi ganagrZo:
— me ki... me daRupuli kaci var. arc mama myavs, arc deda, arc Zma, arc da,
arc coli, arc Svilebi da arc RmerTi.
cota xans iyuCa da daumata:
— da poeziis meti aRaraferi damrCa.
mere Sexeda cas, sadac mTvaris mkrTali baki cimcimebda, da leqsad Tqva:
da urviT vlamob gavaRo idumali marad kari
udabur caSi, sadac Zrwis naxtomi iremi-xaris.
Tanxmobis xids miadgnen, uxmod gavidnen da burbonebis sasaxles gauyvnen.
norber de varenma xelaxla daiwyo:
— Cemo kargo, girCevT coli SeirToT. verc ki warmoidgenT, Cemi xnis
kacisTvis ra sazarelia martooba. axla igi saSinel sevdas mgvris. saSinelia
saRamoobiT oTaxSi buxris win marto jdoma. aseT dros meCveneba xolme,
TiTqos mTel qveyanaze martodmarto viyo da yoveli mxridan gars mertyas
aTasi ucnauri xifaTi da raRac saSineli idumaleba. mgonia, rom Cemsa da Cem
ucnob mezobels Soris, romelic Txeli kedlis iqiT cxovrobs, imdenive
manZilia, ramdenic Cveni mnaTobidan sxva romelime varskvlavamde.
aseT Jams raRac cieba Semipyrobs xolme. sevdis da kaeSnis cieba, da
vSfoTav imis gamo, rom kedlebi damunjebulan da xmas ar iReben. martoxela
kacis oTaxis dumilSi imaleba uRrmesi urva, romelic mxolod tans ki ar
imorCilebs, aramed sulsac. sadRac aveji rom gaiWraWunebs, mTeli arsebiT
SevkrTebi xolme: im Sav binaSi yovelgvari xmauri ucnauria da moulodneli.
isev iyuCa da Semdeg daurTo:
— ra kargia siberis dros Svilebi!
burgundiis quCis naxevari galies. poeti maRali saxlis win Sedga, zari
Camohkra, dÁuruas xeli CamoarTva da uTxra:
— daiviwyeT, ymawvilo, Cemi bebruli ybedoba da axalgazrdulad
icxovreT. mSvidobiT iyaviT.
da bnel talanSi miimala.
gulSewuxebulma dÁuruam gza gaagrZela. Tanac eCveneboda, TiTqo misTvis
raRac ormo eCvenebinaT, ConCxebiT savse ormo, sadac odesme ucilobliv
TviTonac unda Cavardniliyo.
— daswyevlos eSmakma! — waiburtyuna. — im kacs sulSi majlajuna uzis.
me ar wavidodi imis azrebis gamofenaze, Tanac saukeTeso alagic rom damiTmon.
man gza dauTmo etlidan gadmosul Sin mimaval qals da xarbad SeisunTqa
verbenisa da zambaxis surneli, romelic im qalisagan daiRvara.
uceb guli sasixarulo imediT autokda da mTeli misi arseba Seipyro de
marelis gaxsenebam, romelsac xval unda Sexvedroda. dÁuruas yvelaferma
gauRima, cxovreba naz daxvedras pirdeboda. ra saamuria xorcSesxmuli imedi!
bednierebiT SezarxoSebulma dÁuruam male CaiZina da adre wamodga,
radgan ewada, paemanze wasvlamde bulonis tyis prospeqtze gasuliyo
saseirnod.
RamiT niavma piri icvala. dari Serbilda da haerSi ianvris susxis
magivrad aprilis mzis siTbo daiRvara. am dilas bulonis tyis mudmivi
stumrebi naTeli da nazi daris mowodebas damorCilebodnen da saseirnod
gamosuliyvnen.
dÁurua nela midioda da xarbad isrutavda gazafxulis cvriansa da
msubuq haers. `etualis~ triumfalur TaRs gascda da did xeivans dahyva,
romelic cxenosnebis gzas misdevda, Tanac navardiT an CorTiT mimaval mdidar
qal-vaJebs Sescqeroda da TiTqos maTi simdidre aRar Surda. TiTqmis yvelas
icnobda da yvelaferi icoda: maTi saxeli, maTi simdidre da maTi cxovrebis
saidumloebanic, radgan misma xelobam parizel saxelovan adamianTa da maTi
skandalebis cnobarad gadaaqcia.
tanwvrili da Savi kabiT gamowkepili amorZalebi iseTi ampartavnuli da
miukarebeli ieriT mohgogavdnen, rogoric cxenosan qals emCneva xolme. dÁurua
siamovnebiT da neli xmiT — iseTi neli xmiT, rogoric eklesiaSi aRapebis
kiTxvis dros ismis xolme — CamoTvlida im amorZalebis namdvilsa da saTuo
sayvarlebis saxels, gvars, wodebas da tituls. zogjer `baron de tankle~... an
`Tavadi de latur angeranis~ magier butbutebda: lesbosi!.. luiza miSo
vodevilis Teatridan... roza marketon operidan.
da es TamaSi ise arTobda dÁuruas, TiTqos saqveynod aaSkaravebda
zrdilobianobis mkacri ieriT dafarul simdables, adamianis mudmivsa da
uRrmes simdares, da es gamomzeureba mas axarebda, aRelvebda, amxnevebda.
Semdeg xmamaRla wamoiZaxa: `ai farisevelTa brbo!~ da TvalebiT dauwyo
Zebna im cxenosnebs, romelTa Sesaxeb yvelaze ufro WuWyiani xmebi dadioda.
aq bevri saeWvo vinme daseirnobda. maT jibgirobaze mTeli parizi
laparakobda. erTi ram iyo mainc ueWveli: klubebi maT didi Semosavlis
wyarod hqondaT gadaqceuli da es wyaro erTaderTi da metad mRvrie
Semosavali iyo.
meoreni, metad gamoCenili mamakacebi, mxolod TavianTi colebis xarjze
cxovrobdnen, da esec yvelam icoda, xolo mesameni TavianTi sayvarlebis
fuliT daparpaSebdnen. bevri maTgani valsac ki ixdida (friad saqebaria),
magram veravin mixvedriliyo, saidan Soulobdnen saamiso fuls (friad saeWvo
saidumloeba). aqve moCanda finansistebic, romelTac uamravi simdidre
qurdobiT hqondaT SeZenili, da maTs winaSe mainc yvela kari, aristokratiuli
ojaxebis karebic ki, mudam Ria iyo. aq imdenad sapatio pirebic ki
daseirnobdnen, rom gamvlelebi quds uxdidnen, magram vinc saqmis sarCuli
icoda, iman isic icoda, rom friad mniSvnelovan erovnul saqmeebSi esenic
urcxvad TaRliTobdnen. da uklebliv yvelas — vinc ulvaSiani an
bakenbardiani iyo — yvelas ampartavnuli ieri, amayurad Sekecili tuCebi da
Tavxeduri Tvalebi hqonda.
dÁurua kvlav icinoda gulSi da imeorebda:
`jibgirebis, TaRliTebisa da aramzadebis didebuli xrova gamofenila!~
magram ager mSvenieri, dabali da Ria etli mohqris. Sig ori patara,
fafarayrili, TeTri cxeni abia. etlma swrafad gairbina. cxenebs axalgazrda
qali marTavda — dabali, qera, ganTqmuli meZavi. ukan ori grumi ejda. dÁurua
Sedga. uceb survili aReZra am qalisTvis salami mieca da taSi daekra, daekra
taSi im meZavisTvis, romelmac siyvarulis vaWrobiT gaikvlia gza da ase
Tamamad gamohfina kaxpobiT naSovni myvirala simdidre — swored aq da swored
im dros gamohfina, roca flidi da pirmoTne aristokratia daseirnobs. vin
icis, iqneb dÁurua bundovnad grZnobda kidevac, rom mas da im qals saerTo
raRac hqondaT, rom maT raRac bunebrivi kavSiri aerTebda, rom oriveni
erTnair jiSs ekuTnvoda, orives Tanaswori sulieri sarCuli edo da dÁuruas
gamarjvebac aseTive gabedul yofaqcevaze unda yofiliyo damyarebuli.
ukan gamobrunda, nabiji ufro Seanela da guli Rrma siamiT gaevso, xolo
roca Tavisi pirveli sayvarlis kars miadga, saaTs daxeda: jer isev adre iyo.
klotilda iseTi xvevna-kocniT dauxvda, TiTqos usiamovneba arc ki
mosvlodeT, erT xans gonieri sifrTxilec ki ukuagdo, romelsac Tavis binaze
Cveulebriv ar iviwyebda xolme. Semdeg axveuli ulvaSis boloebi daukocna da
uTxra:
— arc ki ici, Cemo keTilo, ra usiamovneba mewvia. megona, am Tves
axladjvardawerilTa pirvel TvesaviT gavatarebT-meTqi, namdvilad ki Cemi
qmari moulodnelad eqvsi kviriT damatyda... Svebuleba miiRo. magram rogor
SemiZlia eqvsi kvira gavZlo uSenod, nametnav Cveni mcire Cxubis Semdeg. amitom
ai ra movigone: orSabaTs CemTan sadilad xar dapatiJebuli. ukve vuTxari qmars
da gagacnob.
dÁurua yoymanobda: jer arasodes Sexvedroda pirispir im mamakacs,
romelsac cols paravda. eSinoda, morcxvobiT, Tvalis ieriT an sxva romelime
wvrilmaniT ar gaeca Tavisi Tavi, da uarze Sesdga:
— ara, mirCevnia moverido Sens qmars, ar gavicno.
klotilda mis win gancvifrebuli idga da gulubryvilo Tvalebi farTod
hqonda gaxelili.
— ratom? gamagebine, ratom-meTqi? ra sasacilo xar! es xom sul ubralo
ambavia! RmerTmani, ar megona, rom aseTi suleli iqnebodi, — daJinebiT
moiTxovda Tavisas axalgazrda qali.
aman dÁurua aafeTqa:
— maS kargi. orSabaTs sadilad moval.
klotilda kmayofili iyo:
— mindoda, am sadilisTvis meti bunebrioba mimeca, amitom orive
forestiec davpatiJe, Tumca aseTi Sinauri sadili me sasiamovnod ar mimaCnia.
orSabaTamde dÁuruas am Sexvedraze arc ki ufiqria, orSabaTs ki, de
marelis kibeze rom adioda, ucnauri simorcxve igrZno. imitom ki ar rcxvenoda,
rom klotildas qmrisTvis xeli unda CamoerTmia, misi Rvino daelia da misi
puri eWama. ara, sxva raRacisa eSinoda da TviTonac ar icoda, risa, an visi.
sastumro oTaxSi Seaciles. dajda da uwindeliviT lodini daiwyo. mere
meore oTaxis kari gaiRo da dÁuruam maspinZeli dainaxa: srulebiT WaRara,
maRali, darbaiseli da Tavaziani kaci Semovida. saRileSi ordeni hqonda
gayrili. stumars natifi zrdilobiT miuaxlovda da uTxra:
— Cemi colisgan bevri msmenia Tqvenze da friad moxaruli var, rom
gagicaniT.
dÁuruam erTi nabiji gadadga, Tan cdilobda saxeze guliTadi ieri aesaxa,
da gamowvdili xeli zedmeti energiiT CamoarTva. Semdeg dajda da aRar icoda,
ra eTqva.
de marelma erTi naWeri SeSa Seagdo buxarSi da hkiTxa:
— didi xania, rac JurnalistobT?
— sul ramdenime Tve iqneba.
— marTla? maS male dawinaurebulxarT.
— diax, sakmaod male waviwie, — da mouridebel ybedobas mohyva. naTqvams
arc ki ufiqrdeboda, guluxvad isroda gacveTil sityvebs, iseT sityvebs,
romelsac ucnobi xalxi ase advilad xarjavs xolme. JorJs Cveulebrivi rwmena
daubrunda da Tavisi mdgomareoba TavSesaqcevad moeCvena. b-n de marelis
darbaiselsa da dinj saxes Sescqeroda, sicils Zlivs imagrebda da fiqrobda:
`eh, Cemo bebrucanav, rom icode, rogor gatyuebT!~ da Tanac uRrmes biwier
kmayofilebas grZnobda, qurdis sixaruls, mzakvruls da aRmafren sixaruls
imis gamo, rom man moipara, ise moxerxebulad iqurda, rom masze eWvic ki ar
mihqondaT. uecrad survili moawva, am adamians damegobreboda, misi ndoba
daemsaxurebina da misi warsulis saidumloebani gaego.
q-ni de mareli gamoCnda, orives moRimare Tvali gadaavlo da mivida
dÁuruasTan, romelmac qmris Tvalwin ver gabeda, sayvarlisaTvis uwindeburad
xelze ekocna.
diasaxlisi gulmSvidad da mxiarulad titinebda, da radgan yvelafers
SeCveuli da bunebiTac garyvnili iyo, es Sexvedrac bunebrivi da ubralo
egona. lorinac Semovida da pawawina Subli JorJs Cveulebrivze ufro
darbaislurad miuSvira: mamasTan gaubedaobas grZnobda. dedam hkiTxa:
— ra moxda, rom `lamaz megobars~ aRar uwodeb?
bavSvi gawiTlda, TiTqos uxeSad moqceodnen, TiTqos iseTi ram eTqvaT,
rac saTqmeli ar iyo, da TiTqos misi odnav samarcxvino saidumloeba
gaemJRavnebinoT.
b-ni da q-ni forestie rom Semovidnen, yvelas Sarlis ierisa SeeSinda. erT
kviraSi saSinlad gaxda, gafiTrda da axlac Seuwyvetliv axvelebda. man
ganacxada, rom Tanaxmad eqimebis daJinebuli moTxovnisa, momaval xuTSabaTs
iZulebulia kanSi wavides.
col-qmari adre wavida. dÁuruam Tavi gaaqnia da Tqva:
— Cemis azriT, Sarlis saqme cudad aris. didxans veRar gaatans.
b-ma de marelma daudevrad daudastura:
— marTalia, Sarli gaTavebuli kacia. mainc bedi hqonia, rom
madlenasnairi coli iSova.
— Zalian Svelis? — hkiTxa dÁuruam.
— namdvilad yvelafers madlena akeTebs. yvelaferi icis da yvelas
icnobs. Tumca TiTqos aravis ara hxedavs xolme, mainc mudam aRwevs sawadels.
Tqven ar icnobT: madlenasaviT marjve da mardi intrigani sxva aravin meguleba.
visac warmateba surda, imisTvis es qali namdvili ganZia.
— ra Tqma unda, male gaTxovdeba, ara? — hkiTxa JorJma.
— Zalian male. me arc ki gamikvirdeba, rom axlave vinme hyavdes arCeuli...
erT deputats daadga Tvali, magram... SeiZleba iman ar isurvos, radgan...
radgan... mgoni seriozuli... moraluri dabrkoleba unda arsebobdes. Tumca,
swored rom vTqva, me araferic ar vici.
qmarma mouTmenlad da nela CaibuzRuna:
— Sen mudam zedmet eWvebs aSli xolme. sxvis saqmeSi nurasodes nu
gaerevi. yovel Cvengans sakuTar sindisTanac bevri rame aqvs sadavidarabo.
dÁurua wamovida, Tan mousvenari guli da bundovani gegmiT datvirTuli
Tavi wamoiRo. meore dRes foresties ewvia. isini TiTqmis mzad iyvnen
wasasvlelad. Sarli savarZelSi gaSotiliyo, sunTqvis siZneles azviadebda da
imeorebda:
— erTi TviT ufro adre unda wavsuliyavi.
Semdeg dÁuruas gazeTis Sesaxeb mravali davaleba misca, Tumca valterTan
baasis dros yvelaferi ukve gamorkveuli hqonda. JorJma wamosvla daapira,
megobars magrad CamoarTva xeli da gaamxneva:
— aba, Cemo kargo, naxvamdis!
xolo q-n foresties, romelic gamosacileblad gamohyva, swrafad
moagona:
— Cveni piroba ar dagaviwydeT. Cven xom megobrebi da mokavSireni varT?
maS, risTvisac ki dagWirdeT Cemi Tavi, nu momeridebiT. werili an depeSa
gamogzavneT da yvelafers SegisrulebT.
— madlobeli var, — waiCurCula madlenam. — ar dagiviwyeb.
da TvalebiTac `madloba~ uTxra, oRond sityvierze ufro Rrma da ufro
nazi.
kibeze rom Camodioda, Sexvda nela amomavali de vodreki, romelic
erTxel madlenam gaacno. grafi daRvremili iyo, neta imis gamo xom ara, rom
madlena midioda?
da raTa zrdiloba gamoeCina, Jurnalistma grafs guliTadi, Tavaziani
salami misca.
imanac zrdilobianad, magram odnav amayi ieriT upasuxa.
col-qmari forestie xuTSabaT saRamos wavida.
Tavi meSvide
foresties wasvlis Semdeg redaqciaSi dÁuruas fasma aiwia. radgan
patroni moiTxovda, rom yvelas Tavisi ganyofilebisaTvis ego pasuxi, dÁuruam
ramdenime meTauri statia dawera da, amave dros, qronikasac adgenda. orjer
sagazeTo kamaTSic ki Caeria da orjerve mardad gamosxlta, xolo mudmivi
urTierToba saxelmwifo moRvaweebTan am adamians TandaTan xelmarjve da
SorsmWvretel politikur mwerlad amzadebda.
dÁurua Tavis tatnobze mxolod erT patara Savi Rrublis naglejs
xedavda, es iyo mciretiraJiani da Wirveuli gazeTi, romelic mas mudam Tavs
esxmoda, ufro sworad ki — misi saxiT `safrangeTis cxovrebis~ qronikis
gamges umiznebda, `b. valteris saocari qronikis~ gamges, rogorc im gazeTis —
`kalmis~ anonimuri avtori werda xolme. dÁurua im gazeTSi Tavis Tavze
yoveldRe Sxamian isrebs da yovelnair ciliswamebas kiTxulobda.
amis gamo Jak rivalma erTxel kidevac uTxra mas:
— marTali unda mogaxsenoT, didi moTmineba gqoniaT.
— aba ra vqna, — upasuxa man, — pirdapir ar mitevs, Torem...
erTxel, sadilis Semdeg, redaqciaSi rom Sevida, buarenarma `kalmis~
nomeri gauwoda.
— aq TqvenTvis isev usiamovno SeniSvnaa dabeWdili.
— marTla? ris gamo?
— miqarvaa. zneobis policiis mier viRac q-n oberis dapatimrebis gamoa
dawerili.
JorJma gazeTi gamoarTva da werilis kiTxva daiwyo.
`dÁurua Tavs irTobs~ — aseTi saTauri hqonda im werils.
`safrangeTis cxovrebis~ saxelovani reportiori dRes gvicxadebs, rom qni oberi, romlis dapatimreba zneobis sazizRari policiis mier ukve
SevatyobineT mkiTxvelebs, TiTqos Cveni fantaziis nayofi iyos. namdvilad ki es
qalbatoni cxovrobs monmartrze, ekureilis quCaze, #18. sxvafriv Cven kargad
gvesmis, ra interesi an ra interesebi aiZulebs valteris bankis agentebs, mxari
miscen policiis prefeqtis agentebs, romelnic am duqnis arsebobas iTmenen.
rac Seexeba aq nagulisxmev reportiors, isa sjobia, man ramdenime Tavis
sensaciur axal ambavze gviambos, romlis saidumloebasac is ase xelmarjved
xmarobs; vurCevT. dakmayofildes viRac-viRaceebis gardacvalebis qronikiT,
romelsac meore dResve uaryofen. dakmayofildes arsad ar momxdari omebiT da
gvirgvinosanTa mier warmoTqmuli mniSvnelovani sityvebiT, romelic aravis ar
warmouTqvams. erTi sityviT, ikmaros is ambebi, romelic `valteris mogebas~
amravlebs. an iqneb isic gviambos, Tu ra mourideblad amJRavnebs mizans zogi
qalbatonis mier gamarTuli sazeimo saRamo, romelsac didi gamarjveba hqonda.
an kidev agvixsnas, rogor iwereba zogierTi SeniSvna sanovagis Sesaxeb da
ramden Semosavals aZlevs aseTi SeniSvnebi zog Cvens Tanamokalmes.~
axalgazrda kacma sircxvili ufro igrZno, vidre brazi, da isRa gaigo,
rom imisTvis aq raRac metad usiamovno ram ewera.
— vin mogcaT cnoba am saqmeze? — hkiTxa buarenarma.
dÁurua cdilobda gaexsenebina, magram ver SeZlo.
mere uceb moagonda:
— marTla, sen-potenma momca.
Semdeg `kalamSi~ dabeWdili werili erTxel kidev waikiTxa da uceb
gawiTlda, radgan mixvda, rom meqrTameobas abralebdnen.
— rao?! — wamoiZaxa. — brals mdeben, viTom me fuls maZlevdnen
imisTvis, rom...
— daswyevlos eSmakma, agrea! — gaawyvetina buarenarma. — metad
usiamovno braldebaa. am mxriv Cveni patroni daundobeli kacia. qronikaSi
xSirad moxdeba xolme, rom...
am wams sen-poteni Semovida. dÁurua mivarda da
— waikiTxeT `kalmis~ SeniSvna?
— ho, wavikiTxe da es-es aris qalbaton oberTan viyavi. es qali marTla
arsebobs, magram dapatimrebuli ar yofila, amitom es xma usafuZvlod dairxa.
amis Semdeg dÁurua patronTan gaiqca. valterma civad da zizRiT
gadmoxeda, da roca yvelaferi moismina, ganacxada: `im qalbatonTan mibrZandiT
da iseTi sapasuxo werili dawereT, rom Tqvenze aseTi ramis dawera veRar
gabedon. me vgulisxmob yvelafers, rac im werilSia. es ambavi yvelasTvis
usiamovnoa: CemTvisac, gazeTisTvisac da TqvenTvisac. Jurnalisti keisris
coliviT umwikvlo unda iyos~.
dÁuruam mxleblad sen-poteni waiyvana. etlSi Caisva da meetles miaZaxa:
— monmartri, ekureilis quCa #18.
uzarmazari saxli iyo. iZulebuli gaxdnen meeqvse sarTulze asuliyvnen.
kari viRac dedakacma gauRo. sen-poteni rom dainaxa, hkiTxa:
— kidev ra gnebavT Cemgan?
— ai, es batoni moviyvane, — upasuxa man. — policiis inspeqtoria da
Tqveni saqmis gacnoba surs.
dedakacma orive SeuSva da uTxra:
— Tqvens Semdeg kidev ori Jurnalisti movida, is ki ar vici, romelma
gazeTma gamogzavna, — mere dÁuruas miubrunda da daumata: — maS gnebavT
gaigoT, rogor iyo saqme?
— diax, Tqven policiis agentma dagapatimraT?
— ara, Cemo batono, — da xelebi aswia. — arasodes aravisac ar
davupatimrebivar. saqme ase iyo: Cemi yasabi karg xorcs maZlevs, magram wonaSi
TaRliTobs xolme. amas bevrjer movkari Tvali, magram xmas ar viRebdi.
erTxel ori livri sakatlete vTxove, radgan Cems qaliSvils da siZes
velodebodi, da uceb SevniSne, rom Zvalic gadmoayola. marTalia, sakatlete
Zvlebi iyo, magram CemTvis awonili katletisa ar yofila. isic marTalia, am
xorcisagan ragus gakeTebac SemeZlo, magram me imitom ki ar movTxove
sakatlete, rom sxvisi Zvlebi moecaT CemTvis. me uari vuTxari xorcze. maSin
yasabma beberi virTagva damiZaxa, me ki: — beberi jibgiri xar-meTqi! sityva
sityvas mivayoleT da iseTi Cxubi avtexeT, rom sayasbos win asiode kaci
mogrovda da xarxari atyda.
bolos, policieli movida da orive komisarTan migvipatiJa. wavediT,
magram arc erTi ar gagvamarTles da gamogviSves. axla me meore yasabTan
vyidulob, imas ki, davidaraba rom avicilo Tavidan, axlosac aRar vekarebi.
da gaCumda. dÁuruam hkiTxa:
— meti araferi?
— sruli simarTle mogaxseneT, Cemo batono, — da moxucebulma SesTavaza
erTi Wiqa arayi, romelic dÁuruam ar miiRo, da `inspeqtors~ sTxova, sadac
jer ars, moexsenebina, rom yasabi wonaSi TaRliTobda.
dÁurua redaqciaSi dabrunda da aseTi pasuxi dawera:
`kalmis~ viRac anonimurma mjRabnelma kalami iSova da amaze ukeTesi saqme
ver moigona: Sari momdo erTi dedakacis gamo, romelic am mjRabnelis sityviT,
TiTqos zneobis policiis mier yofiliyos dapatimrebuli. me uarvyof amas. me
piradad vinaxule q-ni oberi, romelic, sul cota, samoci wlisa mainc iqneba.
man dawvrilebiT miambo ambavi Cxubisa, romelic mas ori livri sakatlete
xorcis gamo mouvida yasabTan da Semdeg uneburad iZulebuli gaxda policiis
komisrisaTvis ganmarteba mieca. es iyo da es.
rac Seexeba `kalmis~ danarCen ciliswamebas, igi mxolod zizRis Rirsia.
SeuZlebelia vupasuxo aseT rameze, radgan es cili anonimis amoZaxilia.
JorJ dÁurua~.
valterma da axalSemosulma Jak rivalma Tqves, es pasuxi sakmarisiao, da
daadgines, imave dRes qronikis boloSi daebeWdaT.
dÁurua Sin adre dabrunda. cotaTi ukmayofilo da SeSfoTebuli iyo. ras
upasuxebs mteri? an vin aris is? sad aris aseTi briyvuli Tavdasxmis mizezi?
JurnalistebSi arsebuli mourideblobis gamo, am sisuleles SeiZleboda
seriozuli Sedegi mohyoloda. im Rames dÁuruam kargad ver gamoiZina.
meore diliT Tavisi pasuxi gazeTSi amoikiTxa da darwmunda, rom mas,
dabeWdils, xelnawerze ufro mebrZoli kilo hqonda, zogi sityva
Sesarbilebelic ki iyo.
civi dRe iyo da Zlieri yinva idga. quCis orive mxareze ru trotuarebs
yinulis ori zonariviT misdevda. gazeTi jer ar moetanaT. uceb dÁuruas
gaaxsenda is dRe, roca misi pirveli werili — `afrikeli saldaTis
mogonebani~ — daibeWda. xel-fexi eyineboda, nametnavad ki — TiTebi, amitom
sirbili daiwyo sagazeTo kioskis irgvliv, sadac gamyidveli dedakaci mayalze
dayudebuliyo da sarkmelSi marto cxviri da wiTuri loyebi gamoeyo.
bolos, roca gazeTis damtarebelma im sarkmelSi gazeTebis dasta Sesdo,
dedakacma dÁuruas daukecavi `kalmis~ nomeri gadmoawoda.
man Tvali aavlo da Tavisi gvaris Zebna daiwyo, magram jer veraferi
ipova. ukve SvebiT amoisunTqa, magram uceb or xazs Sua pasuxi SeamCnia.
ewera: `safrangeTis cxovrebis~ banakidan b. dÁurua uaryofs Cvens
braldebas, magram, amave dros, styuis. miuxedavad amisa, mainc gvidasturebs,
rom q-ni oberi arsebobs da agentma igi marTla gagzavna policiaSi. mas isRa
darCenia, rom `agents~ ori sityvac miumatos — `zneobis policiis agentma~, da
maSin yvelaferi aRiarebuli iqneba.
samwuxarod, zogi Jurnalistis sindisi mis niWze maRla ara dgas.
axla ki xels vawer: lui langremon~.
dÁuruas guli auCqrolda. Sin dabrunda da tanisamosis gamocvlas Seudga,
is ki ar icoda, risTvis da ratom.
maS ase: dÁurua Seuracxyves da imdenad upatiurad moepyrnen, rom yoymanic
ki aRar SeiZleboda. mere risTvis? arafrisTvis. viRac moxucebuli
dedakacisTvis, romelsac yasabTan Cxubi mouvida. swrafad gadaicva tanisamosi
da, Tumca jer rva saaTic Zlivs iqneboda, valteris sanaxavad wavida. patroni
ukve zeze iyo da `kalams~ kiTxulobda.
— aba, ras ityviT? — sTqva man seriozulad, dÁurua rom dainaxa. — ukan
veRar daixevT. — axalgazrda kacma araferi upasuxa, gamomcemelma ki ganagrZo:
— axlave mibrZandiT rivalTan. Tqvens saqmes is moagvarebs.
dÁuruam ramdenime bundovani sityva wailuRluRa da feletonistTan
wavida. Jak rivali jer isev loginSi iwva da zarma aayena. `kalmis~ SeniSvna
rom waikiTxa, wamoiZaxa:
— daswyevlos eSmakma! meti gza ar aris, unda vewvio. meore sekundantad
vina gyavT?
— jer aravin.
— buarenari rom moviwvioT, ras ityviT?
— keTili, buarenari iyos.
— kargad farikaobT?
— farikaoba sulac ar vici.
— eg ki ar momwons. dambaCis srola mainc gecodinebaT.
— cotaodeni.
— maS, kargi. manam am saqmes movagvarebde, Tqven varjiSobas SeudeqiT. erT
wuTs momicadeT.
Tavis sapirfareSoSi gavida. isev male dabrunda pirdabanili, gaparsuli,
gamowyobili, da Tqva:
— wavideT.
rivali patara sastumros qvemo sarTulSi cxovrobda da dÁuruac imave
Senobis did sardafSi Caiyvana, romelic yovelmxriv Caketili iyo da srolafarikaobis savarjiSo darbazad iyo gadaqceuli.
feletonistma aanTo airis farnebis rigi, romelic Carigebuli iyo meore
sardafis ukana kedlamde, sadac lurjad da wiTlad SeRebili rkinis kacis
fituli idga. Semdeg magidaze dado ori axali sistemis dambaCa, romelic
Caxmaxis mxridan iteneboda, da imnairad daiwyo mbrZanebloba, TiTqos ukve
barierTan mdgariyo:
— mzada xarT? erTi, ori, sami! esroleT!
dÁurua usityvod emorCileboda: mklavs maRla swevda, umiznebda, esroda
da xSirad muclis SuaSi axvedrebda: nasaldaTari iyo da, garda amisa,
balRobisas mamis Zvel dambaCas ezoSi Camofrenil frinvels xSirad esroda
xolme. Jak rivali kmayofilebiT imeorebda:
— keTili, kargi, Zalian kargi! yoCaR, yoCaR! ase isroleT SuadRemdis. ai
vaznebi, nu momeridebiT, sul daxarjeT. roca davbrundebi, erTad visauzmebT
da yvelafers giambobT.
marto datova da wavida. dÁuruam kidev ramdenimejer gaisrola, mere
Camojda da Cafiqrda.
ra suleluri ambavia! mere amiT ras miaRwevs? gana duelis Semdeg
aramzada isev aramzadad ar rCeba? gana gonivrulia, rom patiosanma kacma
Tavisi sicocxle gansacdelSi Caagdos mxolod imitom, rom mas viRac salaxana
udierad moeqca? da dÁuruas dabindul gonebaSi uceb gacocxlda norber de
varenis sityvebi adamianis gonebis uZlurebis, Cveni interesebisa da azrebis
ubadrukobis, Cveni moralis siRatakis Sesaxeb, da xmamaRla warmosTqva:
— RmerTmani, de vareni marTalia!
Semdeg wyurvili igrZno. uknidan wylis wveTebis xma moesma. onkani dainaxa,
mouSva da wyali dalia. mere isev Cafiqrda. sardafi saflaviviT sevdiani iyo.
etlebis Soreuli da yru xmauroba Soridan momaval qariSxals hgavda. neta
ramdeni saaTi iqneba axla? dro am nestian jurRmulSi ise miizlazneba,
rogorc, albaT, sapatimroSi midis xolme, sadac araferi ara Tvlis da ar
aRniSnavs mis denas, garda zedamxedvelis gamoCenisa, rodesac saWmeli moaqvs.
da JorJi icdida, didxans icdida.
bolos, nabijis xma da laparaki moesma. Jak rivali da buarenari
Camovidnen. rivalma Soridanve dauZaxa:
— yvelaferi gavaTave.
dÁuruas egona, mopirdapirem ramdenime striqoniT bodiSi unda moixados.
guli sixaruliT aufancqalda da wailuRluRa:
— marTla? madlobeli var.
feletonistma ki ganagrZo:
— langremonma yvela Cveni piroba miiRo: ocdaxuTi nabiji, srola —
brZanebisamebr, damizneba — qvevidan zeviT. ase xeli ufro marjved geqnebaT,
vidre zevidan qveviT damiznebisas. Sexede, buarenar, da darwmundebi, rom
marTali var.
aiRo revolveri da isrola, Tanac aCvenebda, raoden advilia moaxvedro
mizans, Tu qvevidan zeviT umizneb.
— axla ki wavideT da visauzmoT. ukve Tormeti dahkra.
da iqve restoranSi Sevidnen. dÁurua Cumad iyo da imitom Wamda, rom SiSi
ar gamoemJRavnebina. mere buarenars redaqciaSi gahyva da iq maSinalurad,
dabneulad muSaobda. yvelam daadastura, rom JorJi Zalian yoCaRad iyo.
sadilis Semdeg Jak rivali xelis CamosarTmevad Semovida da SeuTanxmda,
rom xval, dilis Svid saaTze, sekundantebi etls miuyvandnen da yvelani
bezines tyeSi wavidodnen, sadac dueli unda Semdgariyo.
yvelaferi ucbad da imgvarad moxda, rom mas, JorJ dÁuruas, monawileoba
ar miuRia. mas erTi sityvis Tqmac ar ergo, arc azris gamoTqma, arc Tanxmobis
micema an uarze dadgoma. yovelive iseTi siswrafiT datrialda, rom dÁurua
Tavzardacemuli, dabneuli iyo da ara esmoda ra, rac irgvliv xdeboda.
buarenari sadiladac gahyva, radgan megobari iyo da mTel dRes ar
moSorebia. cxra saaTze dÁurua Tavis oTaxSi midi-modioda. imdenad
aRelvebuli iyo, rom fiqric aRar SeeZlo. erTi azriRa utrialebda TavSi:
`xval duelia~, da es azri bundovnad da mZlavrad aRelvebda. dÁurua
nasaldaTari ki iyo da xSiradac esroda arabebs, magram aseTi srolis dros
mas didi xifaTi ar moeloda: ise isroda, TiTqos taxebze nadirobso.
bolos da bolos, man is Caidina, rac unda Caedina, da qveyanas ise aCvena
Tavi, rogorc unda eCvenebina. masze laparaks astexen, gaamxneveben, miulocaven.
Semdeg Sedga da xmamaRla wamoiZaxa, swored ise, rogorc Zlieri sulieri
foriaqis dros iZaxian xolme: `ra pirutyvi vinme yofila!~
mere Camojda da fiqrSi CayvinTa. magidaze mis mier gadasrolili mtris
savizito baraTi egdo. rivalma misamarTis Sesanaxad misca, da im erT dReSi
meocejer waikiTxa: `lui langremon, monmartris quCa, 176~. da meti araferi.
zedized Carigebul asoebs Cascqeroda da eCveneboda, TiTqos iq raRac idumali
ram imaleboda, TiTqos Sig raRac saforiaqo azri iyo CaRvrili. `lui
langremon!~ vin aris, ra kacia? ramdeni wlisaa? ra simaRlisaa? rogori ieri
aqvs? gana aRmaSfoTebeli ar aris, rom viRac ucnobi, ucxo kaci modiodes da
yovlad uazrod, mxolod JinisaTvis, viRac dedakacis gulisaTvis, romelic
yasabs waeCxuba, sicocxles giwamlavdes?~ da erTxel kidev wamoiZaxa:
— ra pirutyvi vinme yofila!
uZravad, CafiqrebiT ijda da baraTs daJinebiT dascqeroda. uceb qaRaldis
am nafleTis mimarT brazi moeria, brazi da siZulvili, romelTac raRac
usiamovno mousvenroba daerTo. `tutucuri ambavia!~ magididan frCxilebis
makrateli aiRo da ise gaxvrita dabeWdili gvari, TiTqo adamiani xanjliT
gangmirao.
maS, ase: unda ibrZolos, dambaCiT unda iomos! neta ratom daSna ar airCia?
mxarSi an sadme ZvalSi uCxvletdnen da amiT gadarCeboda, tyviaze ki veravinac
ver ityvis, sad moxvdeba da rogor gaTavdeba.
`kmara! yoCaRad unda iyo, JorJ dÁurua!~ gaamxneva Tavisive Tavi da
sakuTari xmisa SeeSinda. garSemo mimoixeda. Semdeg mixvda, rom nervebi aeSala,
erTi Wiqa wyali dalia da dawva. mere sanTeli Caaqro da Tvalebi daxuWa.
Tumca oTaxSi cioda, mainc dascxa da ver daiZina. erTi gverdidan meoreze
brunavda, xuTiode wuTs piraRma iwva, mere marcxniv gadatrialda, Semdeg
marjvniv gadmobrunda da isev moswyurda. wamoiwia da uceb xelaxla
daudegroba moeria: `nuTu meSinia?~ rad uCqrolavda ase gaSmagebiT guli, roca
oTaxSi nacnob WraWuns an faCuns mohkravda xolme yurs? roca misi gugula
saaTi dasarekad emzadeboda da Wrials iwyebda, JorJi SekrTeboda xolme da
ise SeZrwundeboda, haeris CasasunTqad piri ramdenime wams Ria unda hqonoda.
Semdeg filosofiurad Seudga msjelobas, marTla SeSinebuli iyo Tu ara?
ra Tqma unda, ara. silaCre ar Sehparvia: gadawyvetili hqonda, am saqmes
bolomde mihyoloda, mtkiced hqonda dadgenili — ebrZola da ar
SemkrTaliyo. magram, amave dros, gulis Relvam ise dahria xeli, rom dÁuruam
Tavis Tavs hkiTxa: `gana SeiZleba, gindodes, SiSs ar daemorCilo da mainc
geSinodes?~ da eWvma da mousvenrobam sabolood daria xeli. ra daemarTeba mas,
Tu imis nebisyofaze ufro Zlierma Zalam, mourigebelma da uZlevelma Zalam
daimorCila igi? diax, ra moxdeba maSin?
ra Tqma unda, barierTan gava: gasvla ukve gadawyvetili aqvs. magram vaiTu
swored im dros SekrTes? iqneb gonebac dakargos? da naTlad warmoudga, ra
daemarTeboda maSin mis samsaxurs, saxelsa da momavals. uceb Jinianma survilma
Seipyro: Tavisi Tavi sarkeSi daenaxa. sanTeli aanTo da, natifad gaCarxul
minaSi Tavisi saxis anarekli rom dainaxa, SekrTa: sakuTari Tavic veRar icno;
moeCvena, TiTqos Tavisi Tavi arasodes hqonodes nanaxi. Tvalebi uzarmazari
hqonda da saxeze zafranis feri edo. cxadia, mkrTali feri, Zalian mkrTali!
anazdad TavSi erTma azrma elvasaviT gahkra: `xval am dros SeiZleba ukve
mkvdari viyo~, da guli xelaxla saSinlad auZgerda. loginisken mibrunda da
Tavisi Tavi masze cxadad dainaxa: gulaRma iwva loginze. mas, cxedars, iseTive
Caweuli pirisaxe hqonda, rogorc mkvdrebs aqvT xolme, xolo xelebis siTeTre
aSkarad amtkicebda, rom isini veRarasodes gainZreoda.
Jurnalists Tavisave sawolisa SeeSinda, Tvalis mosarideblad fanjara
gamoaRo da gaRma daiwyo cqera. magram, rodesac gayinuli haeri TaviTfexamde
moexvia, ukan daixia da ZlivsRa sunTqavda. azrad mouvida, buxari aenTo. nelnela ukidebda cecxls da ukan veRar ixedeboda. xelebi uTrToda, Tavbru
esxmoda, azri aeria, mihqroda da dÁuruas Tavs atkivebda. raRac ucnaur
zarxoSs grZnobda, TiTqos nasvami da mTvrali yofiliyos, da ganuwyvetliv
Tavis Tavs ekiTxeboda: `ra vqna? rogor moviqce? neta ra damemarTeba?~
da isev siaruls mohyva, Tanac gauTavebliv da uneburad imeorebda: `unda
mxned da energiulad moviqce, Zalian energiulad~. Semdeg gaifiqra: `ded-mamas
mivwer, Tu vinicobaa, ubedureba SememTxva~...
xelaxla dajda, safosto qaRaldi aiRo da dawera: `Zvirfaso mamilo,
Zvirfaso dedilo~. Semdeg gaifiqra, amgvari tragikuli SemTxvevisaTvis aseTi
dasawyisi lazRandaroba iqneboda, amitom furceli daxia da meoreze daiwyo:
`Zvirfaso mama, Zvirfaso deda! dRes riJraJze duelSi unda gavide da
radgan SeiZleba~...
gambedaoba ar eyo, bolomde daewera, da zeze wamoxta. wamoxta da sulis
amaforiaqebeli azric ahyva: `dueli moelis. igi aucilebelia. axla ki ra
emarTeba? aki brZola surda. mtkiced hqonda gadawyvetili~. da moeCvena, viTom
nebisyofis daWimvis miuxedavad, barierTan misvlis Zalac ki aRar Seswevda.
xangamoSvebiT kbilebs aRrWenda, Cum da xmel xmas aRebinebda da isev
Tavis Tavs ekiTxeboda:
`neta Cems mters odesme gamoucdia dueli? dadioda Tu ara sasrolad da
savarjiSod? cnobilia Tu ara? ekuTvnis Tu ara karg sazogadoebas?~
aravisgan arasodes misi saxeli ar gaegona, da esec cxadia, dambaCas
kargad rom ar isrodes, am saxifaTo iaraRis arCevaze ase advilad, uyoymanod
da udavod ar daTanxmdeboda. da dÁurua TviTonve xatavda momaval Sejibrebas:
rogor daiWerda Tavs TviTonac da misi mopirdapirec, da azrs Zalas atanda,
raTa brZolis yoveli wvrilmanic ki rogorme daenaxa. uceb Tvalwin patara,
Rrma da Savi Rru daudga, saidanac sacaa tyvia unda gamovardniliyo.
da dÁurua erTbaSad sazarelma sasowarkveTilebam Seipyro. mTeli tani
kankalma aitana da verafriT SeeCerebina. yvirili rom Seemagrebina, kbilebs
mZlavrad uWerda, amave dros, giJuri survilic moeria: iatakze davardniliyo,
ekotriala, eglija da ekbina. buxris Tavze Wiqas Tvali mohkra da gaaxsenda,
rom ganjinaSi didi boTliT arayi hqonda Senaxuli: man aqamde SeinarCuna
saldaTuri Cveuleba da yovel diliT erT Wiqas gadahkravda xolme.
boTls xeli dastaca, moiyuda, xarbad dauwyo sma da maSinRa gadadga,
roca suli Seugubda. Turme boTlis mesamedi dascala da male iseTi sicxe
igrZno stomaqSi, TiTqos cecxli ekidebao. aqedan siTbo mTel tans moedo,
gaabrua da dÁuruas sulieri simSvide daubruna. `kargi wamali vipove~, — Tqva
da, radgan mTeli sxeuli ewvoda, xelaxla gaaRo fanjara.
susxiani da wynari dila Tendeboda. zeviT, sul zeviT, ganaTebuli zecis
siRrmeSi, varskvlavebis xomli TrToda da TiTqos kvdeboda, xolo qveviT,
rkinigzis xramSi, mwvane, wiTeli da TeTri saniSno farnebis Suqma daiwyo
cimcimi. depodan pirveli orTqlmavlebi gamodiodnen da matareblebisken
stveniT midiodnen, meoreni ki sadRac Sors ganmeorebiT kiodnen da mamlebiviT
wvrilad da mwvaved uyiodnen erTmaneTs.
dÁurua ki isev Tavisas fiqrobda: `es suraTi me SeiZleba veRarc ki vnaxo~.
magram maSinve igrZno, rom sacaa xelaxla atirdeboda Tavis bedze, da mxned
uTxra Tavis Tavs: `ho, kmara! sanam mters Sexvdebode, nuraferze nuRar ifiqreb,
Tu gsurs yoCaRad dauxvde, yvelaferi amoigde Tavidan!~
da samzadiss Seudga. wvers rom iparsavda, sisustem erTxel kidev gahkra.
gaifiqra: `vin icis, iqneb ukanasknelad vixedebi sarkeSi~. erTi ylupi arayi
kidev mosva da moemzada. erTi saaTi iyo darCenili. es dro saSinlad mZimed
eCveneboda. kuTxidan kuTxemde daborialebda da azris CaxrCobas lamobda.
karze rom daakakunes, ise Sexta, kinaRam gulaRma gadavarda.
— droa! — da misi sekundantebi Semovidnen. orives qurqi ecva. rivalma
xeli CamoarTva da Tqva:
— cimbiris sicivea, — Semdeg hkiTxa: — gunebaze rogor brZandebiT?
— mSvenivrad.
— simSvide?
— srulebiT gulmSvidad gaxlavarT.
— keTili da patiosani. SeWameT an dalieT rame?
— diax. meti araferi minda.
buarenars am SemTxvevisaTvis ucxoeTis raRac yviTel-mwvane ordeni
Camoekida, romelic dÁuruas jer ar enaxa mis mkerdze.
qveviT Cavidnen. etlSi viRac ucxoeli ijda. rivalma daasaxela: `eqimi lebrÁumani~. dÁuruam xeli CamoarTva da wailuRluRa: `gmadlobT~, wina skamze
undoda damjdariyo da raRac magars — dambaCebis yuTs daajda.
— aq ara, aq ara, — imeorebda rivali. — duelianti da eqimi rbil
alagze dabrZandiT. — dÁurua Zlivs mixvda da eqimis gverdiT Camojda. Semdeg
ori sekundantic dajda da etli daiZra. meetlem ukve icoda, sad unda
wasuliyo. magram dambaCebis yuTi yvelas aviwroebda, nametnav ki dÁuruas,
romelsac erCivna igi sulac ar daenaxa. zurgsukan gadades, magram axla ukan
msxdomebs uqletavda zurgebs. mere rivals da buarenars Caudges SuaSi, magram
qveviT vardeboda. bolos fexebis qveS damales. Tumca eqimi anegdotebs yveboda,
baasi mainc undilad midioda. marto rivali aZlevda pasuxs. dÁuruas Zalian
undoda guldinjoba gamoeCina, magram saubris Zafis dakargvasa da sulis
foriaqis gamJRavnebas erideboda, Tanac mtanjvel SiSs ebrZoda, kankali ar
avardnoda.
etli male gascda qalaqs. cxra saaTi iqneboda. zamTris grili dila iyo.
erTi im dilaTagani, roca broliviT magari mTeli buneba krialebs da
xramunebs, rodesac TrTvilSi Cacmul mcenareulobas TiTqos yinulis ofli
mosdis, roca fexqveS miwas guguni gaaqvs da xmel haerSi odnavi faCunic ki
sadRac Sors ibneva, roca lurji ca sarkesaviT prialebs, xolo mbrwyinavi da
civi mze sivrceSi dacuravs da moyinul qveyanas gril sxivebs esvris.
rivalma uTxra dÁuruas:
— dambaCebi gastin-renets gamovarTvi. TviTon iman datena. yuTi
dabeWdilia. garda amisa, wili unda vyaroT, vis visi dambaCa ergeba.
dÁuruam meqanikurad miugo:
— madlobeli gaxlavarT.
Semdeg rivalma dawvrilebiT daariga: misTvis didi mniSvneloba hqonda,
rom dÁurua araferSi ar Semcdariyo da Tavisi sekundantic ar Seercxvina,
amitom TiTo darigebas ramdenimejer imeorebda:
— roca gkiTxaven: `mzad brZandebiT?~ mtkice xmiT upasuxeT: `mzad gaxlavarT!~
roca daiZaxeben: `esroleT!~ male awieT xeli da, sanam mbrZanebeli ityodes:
`sami~, esroleT.
da dÁuruac gulSi imeorebda: `roca daiZaxeben: `esroleT~, me xels avwev...
roca daiZaxeben: `esroleT~, me xels avwev... roca daiZaxeben: `esroleT~, me
xels avwev~... — da ise imeorebda amas, rgorc bavSvi izepirebs xolme
gakveTils. imeorebda manam, sanam gaZReboda da mobezrdeboda, radgan surda
darigeba tvinSi Rrmad CaeWeda: roca daiZaxeben: `esroleT~, me xels avwev.
etli tyeSi Sevida, marjvniv motrialda da erTxel kidev marjvniv
mouxvia. mere rivalma uceb kari gamoaRo da meetles dauZaxa:
— aqeT, ai am gzaze wadiT, — da etlic tyeSi mimaval gzas gahyva. zemoT
yinulis foCebiT Semosili mkvdari foTlebi TrToda, dÁurua ki isev Tavisas
imeorebda:
`roca daiZaxeben `esroleT!~, me xels avwev~. oh, neta etls rame
damarToda, dÁurua im did xifaTs gadurCeboda! oh, neta gamoZvrena
SeiZlebodes! ra bednieri iqneboda! neta fexis motexa mainc SeeZlos?!
ager, tafobis boloSi ukve etlsa da oTx kacs mohkra Tvali. oTxive
gasaTbobad xel-fexs ibertyavda. dÁuruas imdenad gauZnelda sunTqva, rom
iZulebuli iyo, piri gaeRo. etlidan jer sekundantebi Camoxtnen, Semdeg —
eqimi, bolos — dÁuruac Camovida. rivalma dambaCebis yuTi aiRo da buarenaris
TanxlebiT maTken momavali ucnobebisken wavida. dÁurua xedavda, ranairi
TavaziT miesalmnen erTmaneTs, rogor gaiares kordze da rogor
aTvalierebdnen xan miwas, xan xeebs, TiTqo iseT rames eZebdnen, rasac an
Camovardna, an gafrena SeeZlo. Semdeg nabijebiT miwa mozomes da gayinul
miwaSi TavianTi joxebi Zlivs CaarWes, mere isev moiyares Tavi da ise
amoZravdnen, TiTqos biWebi raRacas TamaSobeno.
eqimma hkiTxa dÁuruas:
— gunebaze kargad brZandebiT? xom araferi gindaT?
— ara, araferi. gmadlobT.
egona, TiTqos Wkuaze SeSliliyos, TiTqos ZilSi yofiliyos da sizmars
xedavdes, an raRac zebunebrivi emarTebodes. eSinoda? SeiZleba... magram ar
icoda, radgan aRarc Tavisi esmoda rame, aRarc gareSemosi.
Jak rivali kmayofili dabrunda da Cumad uTxra:
— yvelaferi mzad aris. dambaCebis arCevaSi bedma gagviRima.
dÁuruasaTvis ki yovelive sul erTi iyo. paltos rom xdidnen,
ganurCevlad daemorCila. mere jibeebi mouCxrikes, raTa darwmunebuliyvnen, rom
Tan qaRaldi an safule ara hqonoda, radgan maT SeeZloT faris magivroba
gaewia. dÁurua ki locvasaviT imeorebda gulSi: `roca daiZaxeben: `esroles!~,
me xels avwev~.
Semdeg miwaSi CarWobil erT-erT joxTan miiyvanes da dambaCa miawodes.
maSinRa SeniSna, rom mis win, sul axlo, patara, Ripiani, meloti da saTvaliani
kaci idga. es iyo misi moSuRlari. Zalian kargad xedavda mas, magram mxolod
erTs hfiqrobda: `roca damiZaxeben `esroleT!~, me xels avwev da vesvri.
uceb Rrma siCumeSi ise gaisma xma, TiTqos Soridan modioda:
— mzad brZandebiT, batonebo?
— mzad varT! — daiZaxa dÁuruam.
maSin imave xmam SesZaxa:
— esroleT!
dÁuruas meti aRaraferi gaugia, arc daunaxavs, arc Seugnia. imasRa
grZnobda, rom xels maRla swevda da saCvenebel TiTs mTeli Zal-RoniT
dambaCis fexs aWerda. dambaCis gavardnis xmac ar gaugia. samagierod, lulis
boloze avardnili boli dainaxa. mis pirdapir mdgomi kaci isev uZravad idga,
da isic dainaxa, rom moSuRlaris Tavzedac Rrublis TeTri qula avarda.
orivem gaisrola da duelic damTavrda.
eqimma da sekundantebma dÁuruas tanze xelebi moufaTures da moCxrikes,
tanisamosic gauxsnes, Tan mRelvare xmiT ekiTxebodnen:
— daWrili xom ar brZandebiT?
— mgoni, ara var, — uneburad upasuxa.
langremonic uvneblad gadarCa. Jak rivalma ukmayofilod wailaparaka:
— mudam ase emarTeba am wyeul dambaCebs: misi tyvia an moklavs kacs, an
ascdeba. saZageli iaraRia!
dÁurua adgilidan veRar daiZra, radgan gaocebiT da sixaruliT
dambladacemuli iyo: `gaTavda!~ mas CamoarTves iaraRi, romelic isev xelSi
eWira. Jurnalists axla eCveneboda, rom is mzad iyo Tundac mTel laSqars
SebrZoleboda. ukve gaTavda! ra bednieria! da sakmao gambedaobas grZnobda,
raTa rCeuli msrolelic ki gaewvia brZolaSi.
sekundantebma ramdenime wuTs ilaparakes da oqmis Sesadgenad Sexvedris
adgili daniSnes. Semdeg dÁurua da misi megobrebi isev etlSi Casxdnen. kofoze
meetle iRimeboda. Semdeg Solti Seatkacuna da cxenebi gareka.
oTxivem bulvarze isadila, Tanac duelze saubrobdnen. dÁuruam Tavisi
STabeWdilebani gadmoalaga:
— CemTvis es dueli miqarva iyo, namdvili miqarva. bolos da bolos,
albaT, Tqvenc SeniSnavdiT da darwmundebodiT.
— Zalian yoCaRad brZandebodi, — upasuxa rivalma.
Semzadebuli oqmi gazeTSi dasabeWdad dÁuruas Caabares, romelsac Zalian
gaukvirda, roca amoikiTxa, viTom TiTos orjer esrolos. odnav SeSfoTda da
rivals hkiTxa:
— mgoni, TiTojer gavisroleT.
— diax, TiTojer, — RimiliT upasuxa rivalma. — TiTom TiTojer,
maSasadame, sul orjer.
dÁurua dakmayofilda aseTi ganmartebiT da aRar auxirda. beberi valteri
gadaexvia:
— vaSa, vaSa! Tqven `safrangeTis cxovrebis~ pativi daicaviT, vaSa!
saRamoze dÁuruam Tavis gamosaCenad didi gazeTebis redaqciaSi da
bulvaris mTavar yavaxanebSi Seixeda da ramdenimejer Sexvda Tavis moSuRlars,
romelic imave mizniT gamosuliyo. erTmaneTs salami ar misces, magram
romelime maTgani rom daWriliyo, urTierTs xels CamoarTmevdnen. orive
irwmuneboda, mopirdapiris tyviis zuzuni gavigoneo.
meore dRes, dilis TerTmet saaTze, dÁuruas depeSa mouvida: `RmerTo,
rogor meSinoda! dauyovnebliv modi konstantinopolis quCaze. minda mogexvio,
Cemo siyvarulo. ra mamaci yofilxar! Tayvans gcem. klo~.
JorJi paemanze wavida. klotilda mklavebSi Cauvarda, Tanac kocnas ayrida
da titinebda:
— ooh, Cemo Zvirfaso! rom icode, rogor vRelavdi dRes diliT, roca
gazeTebs vkiTxulobdi. miambe, axlave miambe! minda, yvelaferi gavigo.
da dÁuruamac yvelaferi uambo, wvrilmanic ar daaviwyda. klotildam
hkiTxa:
— ra saZagel Rames gaatarebdi duelamde!
— sulac ara. mSvenivrad meZina.
— me ki Tvalsac ver movxuWavdi. mere, barierTan? miambe, rogor moxda
yvelaferi?
dÁuruam mTeli drama moigona:
— roca oci nabijis manZilze davdeqiT pirispir, e. i. oTxi am oTaxis
sigrZis manZilze, Jakma gviTxra, mzada varT Tu ara, da niSanic daiZaxa:
`esroleT!~, umalve xeli avwie da zedmiwevniT davumizne. magram Sevcdi, radgan
TavSi vumiznebdi. metad magarfexa dambaCa Semxvda, me ki msubuqs var SeCveuli.
rom daiWeqa, lulas maRla ahkra. mainc odnav avacdine. is aramzadac kargi
msroleli yofila. tyvia kinaRam safeTqelSi momxvda. misma nivmac ki gamkra.
sayvareli muxlebze ejda da JorJi mklavebSi hyavda Caxveuli, Tanac
TiTqos TviTonac ganicdida moSuRlaris sifaTs da wamdauwum imeorebda:
— uh, Cemo sacodao! uh, Cemo Zvirfaso! — xolo, roca dÁuruam ambavi
daasrula, uTxra: — ici ras getyvi: me uSenod cxovreba ar SemiZlia. minda,
mudam gxedavde, es ki ar xerxdeba, radgan Cemi qmari zogjer parizSia xolme.
manam Sen adgebode, dildilobiT erTi saaTi Tavisufali dro maqvs da
advilad SemiZlia movide da erTxel mainc mogexvio xolme. magram me ara msurs
Sens saSinel binaSi mosvla.
— maS ra vqna?
dÁuruas erTma azrma gahkra da hkiTxa:
— ramdens aZlev am binaSi?
— TveSi as franks.
— keTili, am xarjs me vkisrulob da am binaSi gadmovdivar. Cemi Zveli
bina Cems axal Tanamdebobas ar SeSvenis.
klotildam cota moifiqra da upasuxa:
— ara, ar minda.
— ratom? — gaocda JorJi.
— imitom...
— eg ra sabuTia! es bina Cemzea gamoWrili, aqa var da aqve vrCebi, —
gaicina da daumata: — isic gaixsene, rom es bina Cem saxelzea daqiravebuli.
— ara, ara, ar minda, — axirda klotilda.
— ratom-meTqi?
maSin sayvarelma Cumad da nazad CasCurCula yurSi:
— imitom, rom... aq qalebs moiyvan.
— arasodes! — aRelda JorJi. — patiosan sityvas gaZlev.
— ara mjera. moiyvan.
— geficebi.
— marTla?
— patiosnebas geficebi-meTqi. es Cveni saxli iqneba, mxolod Cveni.
klotildam kinaRam daaxrCo kocniT:
— maS Tanaxma var, Cemo Zvirfaso, magram, icode: Tu momatyue, Tundac
erTxel momatyue, Cvens Soris yvelaferi samudamod gaTavdeba, yvelaferi,
yvelaferi.
JorJi wrfeli guliT eficeboda. SeTanxmdnen, rom dÁurua imave dRes
gadmovidoda, raTa klos mudam SesZleboda Semosvla, roca ki am saxlTan
gaivlida. Semdeg klotildam uTxra:
— rac unda iyos, kviras sadilad unda moxvide. Cemi qmari moxibluli
gyavs.
— marTla? — moewona JorJs. — ho, imis guli pirvelive naxviT daipyari.
ai kidev ras getyvi: Sen meubnebodi, sofelSi gavizardeo, ara?
— agrea. mere?
— maS sasoflo meurneobas mainc unda icnobde.
— ho.
— maS Cem qmars cota mainc esaubre mebaReobaze, mamulis saqmeze. Zalian
uyvars.
— keTili. ar damaviwydeba.
duelma klotildas nametani sinaze gauRviva da amitom uamravi kocnis
SemdegRa wavida.
dÁurua redaqciaSi midioda da fiqrobda: `ra sasacilo arsebaa! namdvili
Citis Tavia! vin gamoicnobs, ra unda da ra uyvars! mere ra sasacilo wyvilia!
vis mouvida aseTi gasaSterebli azri — is beberi da es qarafSuta
SeeuRlebina? neta ra mosazrebis gamo SeirTo batonma inspeqtorma es kudraWa
mowafe? aq raRac saidumlo imaleba. vin icis, iqneb siyvarulic iyo?~
bolos gaifiqra: `rac unda iyos, didebuli sayvarelia da udides
sisuleles Caviden, Tu odesme xelidan gavuSveb~.
Tavi merve
duelis wyalobiT dÁurua `safrangeTis cxovrebis~ mTavar TanamSromelTa
rigSi Cadga, magram radgan uamravi Sroma daxarja rame originaluris
mogonebaze da mainc veraferi gaawyo, amitom specialobad Wreli da mediduri
msjeloba airCia zneobis dacemis, xasiaTis gafuWebis, patriotizmis
Sesustebisa da franguli Rirsebis anemiis (sityva `anemia~ TviTon Seitana
sagazeTo werilebSi da amis gamo Zalian amayobda) Sesaxeb.
da roca q-ni de mareli — es TvalsaCino nimuSi damcinavi, skeptikuri da
qarafSuta sulisa, rasac `frangul Wkuas~ uwodeben, masxarad igdebda mis
tiradebs da erTi mWreli sityviT anadgurebda, JorJi RimiliT eubneboda:
— mere ra! samagierod, momavlisaTvis karg saxels vimzadeb.
axla ukve konstantinopolis quCaze cxovrobda. misi binis gamocvla imaSi
gamoixata, rom Cemodani, sawmendi, samarTebeli da saponi gadaitana.
axalgazrda qali kviraSi orjer an samjer, diliT adre, JorJis adgomamde,
axal binaSi Seirbenda, wuTSi gaixdida da siciviT akankalebuli loginSi
Seugordeboda xolme.
Tavis mxriv dÁurua yovel xuTSabaTs masTan sadilobda, qmars
elamuneboda da sasoflo meurneobaze esaubreboda. da radgan TviTonac
Zalian uyvarda miwa da yovelive, rasac miwasTan hqonda kavSiri, amitom
zogjer orives ise gaitacebda xolme saubari, rom sul aviwydebodaT
axalgazrda qali, romelic iqve, savarZelSi Tvlemda.
am dros lorinasac eZina xolme, zogjer — mamis, zogjer ki lamazi
megobris muxlebze.
da roca Jurnalisti wavidoda, b-ni de mareli darigebis kiloTi ityoda
xolme, radgan yovelnair wvrilmanzedac ki amave kiloTi laparakobda:
— Zalian saintereso axalgazrda vaJia, Zalian saintereso da
ganviTarebuli.
ukve Tebervlis miwuruli iyo. vinc diliT patara orTvalebs gauvlida,
romelsac movaWre dedakacebi miagorebdnen, ukve iis suns Seiynosavda.
dÁuruas caze Rrublis erTi nafleTic ar moCanda. da ai, erTxel, RamiT
rom dabrunda, karis qveS Semocurebuli werili ipova. daxeda beWeds da
waikiTxa: `kani~. werilSi ewera:
`kani~, vila `Joli~.
`Zvirfaso megobaro! xom gaxsovT Tqveni sityvebi: Cemi imedi gqondeTo? ai,
axla iZulebuli var didi daxmareba gTxovoT: Sarli sicocxlis ukanasknel
wuTebs ganicdis da aseT dros marto nu damtovebT. Tumca jer kidev dgeba
loginidan, eqimma mainc gamafrTxila, erT kvirasac veRar gaZlebso.
me aRarc Rone Semwevs da arc sulis Zala, rom dRedaRam imis sulis
Rafvas vadevno Tvalyuri, da zardacemuli vfiqrob momaval ukanasknel
wuTebze. aseTi TxovniT SemiZlia marto Tqven mogmarToT: Cems qmars
maxlobeli naTesavi aravin hyavs. Tqven misi megobari iyaviT. Sarlma redaqciaSi
mogawyoT. gemudarebiT, CamodiT. sxva veRaravin momixmia.
Tqveni erTguli megobari madlena forestie~.
dÁuruas guli ucnaurma grZnobam moicva — ganTavisuflebis, gaxsnili
xalvaTobis grZnobam — da Tavis Tavs uTxra: `ra Tqma unda, waval. sawyali
Sarli! aseTia yvelas bedi~.
madlenas werili patrons aCvena: romelmac JorJi buzRuniT daiTxova da
Tan imeorebda:
— male dabrundiT. saWiro xarT.
meore dRes dÁuruam Tavisi wasvla orive de marels depeSiT Seatyobina,
Svid saaTze swrafi matarebliT kanSi wavida da meore dRes, naSuadRevis oTx
saaTze, ukve iq iyo.
komisionerma mTis kalTaze aSenebul vilamde miacila, aiyvana TeTri
saxlebiT mimobneul naZvnarSi, romelic kanSi iwyeba da JuanSi
Tavdeba.
vila `Joli~* (* anu `lamazi~ (frang.).) italiuri stilis patara TeTri
saxli iyo da gzis napiras idga. es gza tyeSi klakniT adioda mTaze da yovel
mosaxvevze saucxoo suraTs gadascqeroda.
msaxurma JorJs kari gauRo da miaxala:
— batoni da qalbatoni mouTmenlad mogelian.
— rogor brZandeba Tqveni batoni? — hkiTxa dÁuruam.
— Zalian cudad. didxans veRar gaatans.
JorJi Sevida. pirveli oTaxi vardisferi CiTiT iyo akruli da lurji
yvavilebiT dawinwkluli. maRali da ganieri fanjara qalaqs da zRvas
gadascqeroda.
— daswyevlos eSmakma, mSvenieri agarakia! neta sad Souloben saamiso
fulebs? — waiCurCula JorJma.
kabis Srialma moabruna. qalbatonma forestiem orive xeli gauwoda.
— ra sikeTe miyaviT, rom Txovna SemisruleT!
da uceb gadaexvia. mere erTmaneTi SeaTvalieres, madlena odnav gamxdari
da gafiTrebuli iyo, magram winandeliviT qorfa ieri hqonda, TiTqos ufro
ganazebuliyo da galamazebuliyo.
— Sarli saSinelebad gadaiqca, — waiCurCula madlenam. — grZnobs, rom
misi dReni daTvlilia da sazarlad mawvalebs. ukve Sevatyobine Tqveni
Camosvla. sad aris Tqveni Cemodani?
— sadgurze davtove: ar vicodi, romel sastumroSi mirCevdiT dabinavebas,
rom axlo vyofiliyavi TqvenTan.
madlena Seyoymanda da upasuxa:
— amave vilaze dabinavdebiT. oTaxi ukve gavamzadebine. SeiZleba uceb
gardaicvalos, da Tu es ubedureba Rame moxda, me marto viqnebi. bargs axlave
movatanineb.
— rogorc geneboT, — da Tavi daukra.
— axla ki zeviT adiT.
dÁurua gahyva. madlenam meore sarTulze SeaRo kari da JorJma dainaxa:
fanjarasTan savarZelSi cocxali leSi zis — sabnebSi gaxveuli da Camavali
mzis Suqisgan jigariviT gawiTlebuli. zis da dÁuruas Sescqeris. JorJma
Zlivs icno, ufro ki mixvda, rom misi megobari iyo.
oTaxSi eTeris, fisis da wamlebis Semawuxebeli suni idga — mZime da
gaurkveveli suni oTaxisa, sadac Wleqiani sunTqavs xolme.
forestiem nela da gaWirvebiT aswia xeli.
— Zlivs ar Camoxvedi! — Tqva, — momakvdavis sanaxavad Camoxvedi, ara?
gmadlobT.
dÁuruam naZaladevad gaicina:
— momakvdavisa? sasiamovno araferia. amis sanaxavad kanSi Camosvla ar
Rirda. ubralod, Sens sanaxavad da cota dasasveneblad Camovedi.
— dajeqi, — waiCurCula forestiem, Tavi Caqindra da Savma fiqrebma
moicva. swrafad, xSirad sunTqavda da drogamoSvebiT kvnesoda, TiTqos surda,
Tavisi tanjva sxvebisTvisac gaexsenebina.
forestie rom dadumda, madlena fanjarasTan mivida, JorJs Tavis qneviT
cis tatnobze miuTiTa da uTxra:
— SexedeT, ra lamazia!
agarakebiT mofenili mTis kalTebi qalaqamde eSveboda, romelic zRvis
napiras naliviT gadaSliliyo. marjvniv is navsayudels mihkroda, romelsac
Zveli qalaqi da Zveli koSki dahyurebda, xolo marcxniv lorenis kunZulebTan
Tavdeboda. es kunZulebi lurj midamoze dawinwklul or wertils
emsgavseboda da imdenad Txeli iyo, rom or uzarmazar wyalSi mocurave
foTols hgavda.
Sors, Zalian Sors, yures miRma, TiTqos horizonts Camoefarao, kriala
cis fonze moCanda saucxoo, zRapruli silamazis mocisfro jaWvi moxrili,
mrgvali, daklaknili da wvetiani mTebisa, romelic piramidis msgavsi maRali,
frialo kldiT mTavrdeboda.
daburuli mwvervalebis zemoT ki TvalismomWrelad gadaWimuliyo
cecxlisferi ca.
dÁurua moixibla mzis Casvlis am didebuli sanaxaobiT. — ho! es marTlac
rom umSvenieresi ramaa! — waiCurCula man, sxva ufro xatovani sityva ver
monaxa Tavisi aRfrTovanebis gamosaTqmelad.
forestiem colisken moixeda da Cailaparaka:
— cota haeri SemouSvi.
— frTxilad iyavi, — upasuxa. — mze Cadis, saRamoa da SeiZleba xelaxla
gacivde. es ki, xom ici, ras niSnavs SenTvis.
man marjvena xeli ciebianiviT odnav gaiqnia, da am moZraobiT unda
mixvedriliyaviT, rom mas muStis mokumSva ewada, da Tqva momakvdavis mrisxane
RmeWiT, ramac misi tuCebis siTxele, pirisaxis sigamxdre da Zvlebis wvetebi
gamoaCina.
— geubnebi, vixrCobi-meTqi. raki sicocxle miTavdeba, gana SenTvis sul
erTi ar aris, erTi dRiT adre movkvdebi Tu gvian?
madlenam farTod gaaRo fanjara. sufTa haerma yvelaze alersiviT
imoqmeda. oTaxSi Semofusfusda gazafxulis rbili, Tbili, neli niavi,
romelic buCqnaris da yvavilebis suniT iyo gaJRenTili, nametnav ki naZvis
fisis magari surneli da evkaliptebis mwvave suni igrZnoboda.
am haers forestie xSiri sunTqviT ylapavda. frCxilebiT skamis
saxelurebs CaeWida da mstvenavi xmiT yrud da braziT warmoTqva:
— mixure fanjara, haerma filtvebi matkina. isev mirCevnia, sadme sardafSi
CavZaRlde.
colma fanjara nela miketa, Semdeg Subli minas miado da TvalebiT
SoreTs daaSterda.
dÁuruas goneba daumZimda. surda avadmyofisaTvis raime eTqva,
gaemxnevebina, magram sanugeSo sityva ver ipova. bolos mainc hkiTxa:
— rac parizidan wamoxvedi, ukeTesobas ver amCnev?
man nervulad aiCeCa mxrebi:
— Senve xedav, — da Tavi xelaxla Caqindra.
— daswyevlos eSmakma, — ganagrZo dÁuruam, — parizTan Sedarebac ar
SeiZleba. es metismetad kargi qveyana yofila. iq jer namdvili zamTaria:
Tovli, yinva, wvima, xolo sam saaTze ukve lampebis anTeba gvWirdeba.
— axali ra aris redaqciaSi?
— araferi. Sens magivrad droebiT lakreni moiyvanes `volteridan~, magram
jerjerobiT saSinlad susti muSakia. droa, dabrunde.
— me? — waiburtyuna avadmyofma. — me Cems werilebs male miwis qveS
davwer, ori adlis siRrmeze.
da zaris rekvasaviT xelaxla ubrundeboda mtanjveli, kviati idea yoveli
sityvis, sababis da azris gamo.
xangrZlivi siCume Camovarda, — Rrma da sevdiani. Camavali mzis Ria
ferebi TandaTan SemkrTalda. xolo Semuqebul wiTel caze ayudebuli mTebi
bindiT imosebodnen. Ramis Crdili jer kidev Sezavebuli iyo mimqrali mnaTobis
feradovani da susti anareklebiT. es Crdili oTaxSic ipareboda da avejs,
kedlebsa da Spalersac Savi da RviZlis feriT nislovanad Rebavda. sabuxre
sarkeSi moCanda tatnobi, romelic sisxlisfrad iyo SeRebili.
q-ni forestie saxiT isev fanjris minaze iyo miyudebuli. bolos
avadmyofma nawyvetad, gulsaklavad mimxrCvali xmiT dailaparaka:
— neta kidev ramdenjer vnaxav mzis Casvlas? rvajer... aTjer...
TxuTmetjer... ocjer... SeiZleba ocdaaTjerac, magram mets veRar vnaxav. yvelas
jer kidev gaqvT dro, CemTvis ki yvelaferi gaTavda... da roca me aRar viqnebi,
yvelaferi mainc ucvleli darCeba.
ramdenime wuTiT dadumda da ganagrZo:
— rasac axla vxedav, yvelaferi meubneba, rom ramdenime dRis Semdeg
amasac veRar vnaxav... saSinelebaa... me veRarafers ver vnaxav, verafers, rac ki
arsebobs, sul ubralo nivTebsac ki veRar vixilav... Wiqebs, TefSebs... logins,
sadac ase kargad visvenebdi xolme... veRarc etlebs... ra kargia saRamoobiT
etliT seirnoba!.. rogor miyvarda yvelaferi!
xelis TiTebs nervulad ukakunebda skamis saxelurs, TiTqos pianinos
ukravso. imdenad cxadi iyo misi naazrevis saSineleba, rom avadmyofis dumili
mis Civilze ufro gulsaklavi iyo. dÁuruas ucbad norber de varenis naubari
gaaxsenda: `axla sikvdils imdenad axlo vxedav, rom xSirad survili mebadeba,
xeli vkra da ukuvagdo igi. mas yvelgan vxedav. gzaze gaWyletili mweri,
Camocvenili foTlebi, megobris wverSi gamoCenili TeTri bewvi — yovelive es
guls miklavs da Camkivis — `aha sikvdili!~
maSin dÁuruam ver gaigo naTqvamis azri, axla ki, foresties rom umzerda,
yvelaferi igrZno, igrZno da ucnobma kaeSanma Seipyro. TiTqos es sazareli
sikvdili sul axlos egrZnos, erTi adlis manZilze, ager im savarZelSi, sadac
misi megobari ixrCoboda.
da mas adgomis, wasvlis, gaqcevis da axlave parizSi dabrunebis survili
moeria. oh, rom scodnoda, arasgziT ar wamovidoda.
oTaxSi Ramis bindi Camowva da momakvdavi naadrevad Semosa samgloviaro
sudariT. marto fanjaraRa moCanda da mis naTel oTxkuTxedSi axalgazrda
qalis muqi aCrdili isaxeboda.
— ra ambavia, dRes lampas aRar moitanen? — braziT ikiTxa forestiem. —
magaT rom hkiTxo, amas avadmyofis movla hqvia.
fanjris minebze moxatuli qalis Crdili umalve gaqra da eleqtronis
zarma mkvaxed daiwkaruna.
mosamsaxurem male Semoitana lampa da buxris Tavze dadga. q-ma forestiem
qmars hkiTxa:
— rogor ginda, dawvebi Tu sadilad qveviT Camoxval?
— Camoval, — waiCurCula qmarma.
sadilis molodinSi samiveni erT saaTs uZravad isxdnen da drogamoSvebiT
rame sityvas isrodnen, iseT usargeblo, zedmetsa da gacveTil sityvebs
ambobdnen, TiTqos xangrZliv dumilSi raRac xifaTi yofiliyo mimaluli,
idumali xifaTi da saWiro iyo, utyvi haeris Seryeva am oTaxSi, sadac ukve
fusfusebda sikvdili.
bolos sasadilod Cavidnen. dÁuruas igi grZlad, dausruleblad moeCvena.
aRar laparakobdnen, uxmod Wamdnen da TiTebiT puris naWrebs fxvnidnen.
msaxuric ise moZraobda, ise gadioda da Semodioda, rom misi fexis xmac ki ar
ismoda: qeCis Custebi ecva, raTa Ceqmis kakuns Sarli ar Seewuxebina. mxolod
kedlis saaTis meqanikuri rakuni arRvevda siCumes.
gaaTava Tu ara dÁuruam Wama, daRliloba moimizeza da Tavis oTaxSi
gavida. iq sarkmels mieyrdno da mTvares dauwyo cqera, romelic agarakis TeTr
kedels caSi Camokidebuli uzarmazari, mrgvali faraniviT odnavi nisliT
mocul xmel Suqs esroda da zRvis zedapirze Tevzis nazi qercliviT
brwyinavda. JorJi umzerda am suraTs da lamobda wasasvleli sababi epovna —
raime eSmakoba, an depeSa moegona vinmesgan, Tundac valterisagan, romelic
viTom saswrafod sTxovda mas parizSi dabrunebas.
magram roca meore diliT gaiRviZa, darwmunda, rom gaqceva SeuZlebeli
iyo. q-n foresties ver moatyuebda, xolo sulmokleobis gamo SeiZleboda
Tavisi erTgulebis nayofi sulac daekarga. `diax, Zalian Znelia, — uTxra
TavisTavs, — magram meti gza ar aris. cxovrebaSi usiamovno wuTebic arsebobs,
Tumca, SeiZleba aman didxans arc ki gastanos~.
elvare dRe iyo. samxreTis laJvardi ca guls sixaruliT avsebda. dÁurua
zRvis napirze Cavida: forestiesTan Sesvla jer adre iyo.
roca sauzmis dro movida, ukanve dabrunda. msaxurma uTxra:
— batonma ramdenjerme gikiTxaT. Tu gnebavT, SebrZandiT.
dÁurua zeviT avida. forestie savarZelSi ijda da TiTqos eZina. misi
coli iqve taxtze wamowoliliyo da wigns kiTxulobda.
avadmyofma Tavi aswia. dÁuruam hkiTxa:
— ha, rogora xar? dRes ukeTesi feri gadevs.
— ho, dRes ukeTa var, — CaiCurCula man. — Zal-Rone mibrundeba. Sen da
madlenam male isauzmeT, radgan saseirnod mivdivarT.
roca axalgazrda qali da dÁurua martoni darCnen, madlenam uTxra:
— dRes isev eCveneba, gadavrCio. dilas aqeT raRac gegmebze fiqrobs. axla
Juanis yureSi wavalT da parizis binisTvis faianss viyidiT. mas ueWvelad surs
wavideT, me ki saSinlad meSinia, ubedureba ar moxdes. gzis njRrevas ver
gauZlebs.
etli rom moiyvanes, forestie msaxuris daxmarebiT nela Cavida kibeze da,
kareta rom dainaxa, saxuravis gadaxda moiTxova.
coli eubneboda:
— gacivdebi. nu gagiJdi.
qmari ki Jinianobda:
— ara, winandelze gacilebiT ukeTa var-meTqi. me vgrZnob amas.
— jer wavidnen bindiani gziT, romelic baRebsSua midioda da kans
inglisuri baRis iers aZlevda, mere zRvis napirze mimaval antipis gzaze
gavidnen. forestie dÁuruas iqaurobas aCvenebda. graf de paris vila daanaxa da
sxva agarakebic daasaxela. avadmyofs mxiarulad mohqonda Tavi, magram es
ganwirulis naZaladevi da sabralo molxena iyo. TiTs zeviT iSverda, magram
xelis asawevad Zala aRar Seswevda.
— ager wmida margaritas kunZuli da cixe-darbazi. iqidan gaiqca marSali
bazeni. kargi davidaraba ki agvitexa im ambavma!
Semdeg erTad gatarebuli samxedro cxovreba gaixsena da daasaxela gvari
ramdenime oficrisa, romlebic sxvadasxva SemTxvevasTan iyvnen dakavSirebuli.
magram ai, gzam mouxvia da Tvalwin Juanis mTeli yure, siRrmeSi mikunWuli
TeTri sofeli da mis pirdapir mdebare antibis koncxi gadaiSala. uceb
bavSvuri sixaruliT aRtacebulma forestiem wailuRluRa:
— aha, eskadra! axlave dainaxav eskadras!
navsayudelis SuagulSi marTla moCanda eqvsiode didi gemi, romelnic
totebiT Semosil kldeebs hgavdnen. ucnauri, maxinji ieri hqondaT: raRac
devebi Tu iyvnen — koJriani, koSkiani, deziani devebi, da ise Rrmad isxdnen
wyalSi, TiTqo Sig fesvebis gadgmas apirebdnen.
Zneli warmosadgeni iyo, rom am uzarmazar, fskerze mikrul goliaTebs
adgilis gadanacvleba da moZraoba SesZlebodaT. mrgvali, maRali da
observatoriis msgavsi moZravi batarea zRvis kldeze aSenebul kandels hgavda.
am javSnosnebis gverdiT didi samanZiani xomaldi gaSlil zRvaSi gadioda.
mas TeTri da morTuli afrebi gaeSala da metad koxta da lamazi Canda rkinis
saomar gveleSapebis gverdiT, romelnic ase gonjad isxdnen wyalSi.
forestie maT garCevas cdilobda:
— ager `kolberi~, `sÁufreni~, `admirali dÁupre~, `mrisxane~,
`ganadgureba~, Tumca ara, — gaaswora, — Sevcdi, `ganadgureba~ ager is aris.
male did Senobas miadgnen. masze ewera: `Juanis yuris mxatvruli faiansi~.
etlma molze mouxvia da SesavalTan Sedga.
foresties undoda, wignebis karadaze dasadgmelad ori larnaki eyida.
radgan etlidan ver gadmodioda, orive nimuSi etlTan miutanes. didxans
arCevda, Tanac cols da dÁuruas rCevas ekiTxeboda:
— ici, SeiZleba, es Cemi kabinetis siRrmeSi davdgaT. Cemi savarZlidan
mudam davinaxav xolme. me Zveli, berZnuli forma mirCevnia.
nimuSebs guldasmiT sinjavda, axal-axlebs Txoulobda da isev pirvels
ubrundeboda. bolos gabeda, airCia, fuli gadaixada, umalve agarakze
gaagzavnina da daasrula:
— ramdenime dRis Semdeg parizSi vbrundebi.
etli gamobrunda, magram yures napirze xeobidan moulodnelad
gamosxletil civi qaris nakads waawyda. foresties xvela auvarda.
jer saimiso araferi iyo. odnav axvelebda, magram Semdeg TanadaTan
gauZlierda da ganuwyvetel slokinad da xrialad gadaeqca.
forestie ixrCoboda, da yovelTvis, roca ki moisurvebda amoesunTqa,
gulis siRrmidan amovardnili xvela yels ufxrewavda. es xvela veRarc riTime
Seaneles da verc SeaCeres. etlidan oTaxSi xeliT gadaiyvanes. dÁuruas misi
fexebi eWira da grZnobda, rom yovel daxvelebaze ufarTxalebda.
loginis siTbomac ver uSvela da xvelam SuaRamemde gastana. es
momakvdinebeli xriali mxolod TriaqiT SeaCeres da avadmyofi dilamde
TvalRia ijda loginSi.
diliT Tavdapirvelad parikmaxeri moiTxova, radgan wvers yoveldRe
iparsavda. loginidan wamodga, magram maSinve Caawvines. wyvetili, mZime da
swrafi sunTqva hqonda. SeSinebulma madlenam axladCaZinebuli dÁurua
gaaRviZebina da sTxova, eqimis mosayvanad wasuliyo.
JorJma umalve moiyvana eqimi gavo, romelmac wamali gamouwera da
ramdenime darigeba misca, magram roca gadioda, gasacileblad gayolil
dÁuruas uTxra:
— ukve sulTmobrZavia, dilamde veRar gaatans. misi sabralo coli
gaafrTxileT da mRvdelic moiyvaneT. Tumca me Tqvens gankargulebaSi
gaxlavarT, mainc unda mogaxsenoT, rom me aq saWiro aRar var.
dÁuruam msaxuris piriT q-ni forestie daibara da uTxra:
— Sarli kvdeba. eqimma mirCia, mRvdeli mouyvaneTo. Tqven ras mibrZanebT?
madlena didxans yoymanobda. Semdeg yvelaferi awona da nela Tqva:
— ho, ase ajobebs... yovel mxriv. me waval da Sevamzadeb. vetyvi, Seni naxva
TviTon mRvdelma moisurva-meTqi, an amis magvar rames movigoneb. Tqven ki sikeTe
miyaviT da vinme mRvdeli moiwvieT... iseTi airCieT, rom nametnavad ar
ipranWebodes, ecadeT, aRsarebiT dakmayofildes da sxva danarCeni Tavidan
agvaSoros.
axalgazrda kacma moiyvana xnieri, darbaiseli mRvdeli, romelic xalisiT
egueboda garemoebas. mRvdeli rom momakvdavTan Sevida, q-ni forestie gamovida,
dÁuruasTan erTad mezobel oTaxSi dajda da uTxra:
— Tavzari daeca. mRvdlis moyvana rom gaigo, saxe Semazrzenad daeRmija,
TiTqos... `misi~ sunTqva egrZnos, xom gesmiT? mixvda, rom yvelaferi gaTavda, da
rom misi Jami ukve daTvlilia.
saSinlad fermkrTalma madlenam ganagrZo:
— misi saxis gamometyveleba arasodes damaviwydeba. eWvi ara maqvs, imwams
sikvdili dainaxa... ho, dainaxa.
mRvdels yurT aklda da xmamaRla laparakobda:
— ara, ara-meTqi, — ambobda moZRvari. — arc ise cudad aris Tqveni saqme.
ra Tqma unda, avad brZandebiT, magram seriozuli xifaTi mainc ar mogeliT.
saamiso sabuTic aqve gaqvT: me geaxeliT, rogorc megobari da mezobeli.
dÁuruam da madlenam Sarlis pasuxi ver gaigones.
— ara, ar gaziarebT, — ganagrZo mRvdelma. — roca momjobindebiT,
ziarebaze maSin vilaparakoT. magram Zalian moxaruli viqnebi, Tu Cemi mosvliT
isargeblebT da aRsarebas metyviT. me moZRvari var da yovelTvis vsargeblob
SemTxveviT, raTa Cemi kravebi WeSmarit gzaze davayeno xolme.
xangrZlivi siCume Camovarda. albaT, forestie laparakobda, Tavisi
mimxrCvali da usicocxlo xmiT aRsarebas ambobda. uceb mRvdeli sxvanair
kiloze — sakurTxevlis kiloze alaparakda:
— RvTis mowyaleba usazRvroa, Svilo. waikiTxeT Confiteor* (* monaniebis
locva: `vaRiareb...~ (laT.).) iqneba, dagaviwydaT... gagaxsenebT. gaimeoreT: Confiteor
Deo omnipotenti… Beatae Mariae semper virgini…** (** `vaRiareb yovlismpyrobeli
RvTisa... (da) netari, marad qalwuli mariamis winaSe...)
da drogamoSvebiT Cumdeboda, raTa avadmyofs gameoreba moeswro. mere
Tqva:
— axla aRsareba miTxariT.
axalgazrda qali da dÁurua ar inZreodnen. ucnauri simorcxviTa da
saSineli molodinis RelviT iyvnen Sepyrobilni. avadmyofma raRac Tqva.
mRvdelma gaimeora:
— Tqven garyvnilebas aqezebdiT... ranairs, Svilo?
axalgazrda qali wamodga da —
— cota gaviseirnoT baRSi, — Tqva. — sxvis saidumlos yurs nu
mivugdebT.
gavidnen da karTan skamze — ayvavebuli vardisa da mixakis buCqebTan
dasxdnen. haerSi yvavilebis Zlieri da tkbili suni idga. ramdenime wuTs iyuCes.
mere dÁuruam hkiTxa:
— male apirebT parizSi dabrunebas?
man miugo:
— ho, male... roca yvelaferi gaTavdeba.
— aTiode dRis Semdeg?
— mets ar davrCebi.
man ganagrZo:
— maS naTesavi aravina gyavT?
— biZaSvilebis garda — aravin. bavSvobaSive davobldi.
orivem pepelas Sexeda, romelic mixakze neqtars agrovebda, frTebis
swrafi qneviT erTi yvavilidan meoreze gadadioda, da roca dajdeboda xolme,
frTebs isev nela aqanavebda. ase gayuCebulebi isxdnen didxans.
msaxuri gamovida da Seatyobina — mRvdelma Tavisi saqme gaaTavao. oriveni
zeviT avidnen. forestie guSindels aqeT TiTqos uaresad damdnariyo. mRvdels
misi xeli eWira.
— naxvamdis, Svilo. xval diliT moval, — da gavida.
avadmyofma umalve scada colisTvis orive xeli gaeSvira da xColviT
aluRluRda:
— miSvele... miSvele, Cemo Zvirfaso... me ar minda movkvde, ar minda... oh,
miSveleT-meTqi... miTxari, ra aris amisaTvis saWiro... wadi, eqimi momiyvaneT.
yovelnair wamals miviReb, rasac ki mibrZanebs... ar minda, ar minda-meTqi!
da atirda. Cavardnil loyebze msxvili kurcxlebi scvioda da gamxdari
piris kuTxeebi ise eRmiWeboda, rogorc nawyen bavSvebs emarTebaT xolme.
sawolze davardnilma xelebma gamozomilad da wynarad ganuwyvetlivi
faTuri daiwyes, TiTqos sabanze raRacas agrovebdneno. colmac tirili daiwyo,
Tan amSvidebda:
— nu, nu swuxxar... eg araferia. es krizisia... xval ukeT iqnebi. guSindelma
seirnobam dagRala.
forestie Zlier daqanculi ZaRliviT qaqanebda — ise swrafad, rom
Tvalis midevnebac ar SeiZleboda, da ise sustad, rom SeuZlebeli iyo misi
sunTqvis daTvlac da yuris mokvrac, Tan isev imeorebda:
— ar minda sikvdili!.. ooh, RmerTo!.. RmerTo Cemo, ra memarTeba?..
veRarafers ver vxedav... veRarafers... arasodes... arasodes... ooh, RmerTo Cemo!
da Tvalwin iseT rames xedavda, rasac sxvebi ver amCnevdnen — raRac
sazizRars, radgan uZrav TvalebSi Zrwola da zari hqonda Casaxlebuli, xolo
misi orive xeli isev saSinel da damqancav moZraobas ganagrZobda.
uceb mTeli tani mZlavrad aukankalda, aeklakna da ZlivsRa warmoTqva:
— me... sasaflaoze... oh, RmerTo didebulo!
es iyo misi ukanaskneli sityva. gainaba da mRvrie Tvalebi aaceca.
dro midioda. mezoblad mdebare monastris saaTma Tormeti dahkra. dÁurua
oTaxidan gamovida. Sioda da surda, odnav danayrebuliyo. erTi saaTis Semdeg
isev dabrunda. q-ma forestiem Wamaze uari Tqva. avadmyofi isev uZravad iwva da
mxolod misi xelebi weRandeliviT afxaWunebda sabans, TiTqos misi wamoxurva
undoda da ver waexurao. coli avadmyofis fexebTan ijda savarZelSi. dÁurua
gverdiT moujda da orive Cumad ucdida. eqimis mier gamogzavnili lala
weRanve mosuliyo da fanjarasTan Tvlemda.
dÁuruasac ruli moeria, magram igrZno, rom raRac moxda. Tvalebi gaaxila
da imis danaxvaRa moaswro, Tu rogor daexuWa foresties Tvalebi, ise daexuWa,
TiTqos ori Wraqi mihqrao. momakvdavs yelidan neli slokini aRmoxda, piris
kuTxeebSi sisxlis ori livi gamoCnda da perangze Camosdinda. xelebma
Semzaravi moZraoba Sewyvita. forestie aRar sunTqavda.
colma uceb gaigo, rac moxda, Sehkivla, muxlebze daeca, saxe sabanSi
Camala da aqviTinda. mexnakravma, gaocebulma JorJma uneburad gadaiwera
pirjvari. lalam gaiRviZa, sawols miadga da Tqva:
— gaTavda.
dÁuruam, romelsac sidinje daubrunda, Svebis oxvriT waiCurCula:
— ufro adre gaTavda, vidre megona.
roca pirveli STabeWdileba gaqra da pirveli cremlic gaSra, Cveulebriv
davidarabas Seudgnen, romelic sikvdils mosdevs xolme. dÁurua kidev didxans
darboda.
roca dabrunda, saSinlad Sioda. q-ni forestie odnav danayrda. Semdeg
mTeli ori RamiT gansvenebulis oTaxSi gadavida. Ramis magidaze ori sanTeli
enTo. aqve TefSiT wyali idga da Sig mimozas toti ido, radgan bza ver
eSovnaT.
axalgazrda kaci da axalgazrda qvrivi gansvenebulis gverdiT martoni
iyvnen. Cumad isxdnen, TavianT fiqrebSi wasuliyvnen da TvalebiT cxedars
misCerebodnen.
cxedris irgvliv Cawolili bindi JorJs mosvenebas ar aZlevda da
micvalebuls isic daJinebiT dascqeroda. sanTlis mocimcime Suqze es gamxdari
pirisaxe namdvilze ufro metad Cangreuli moCanda da mis Tvalebs da gonebas
izidavda, ajadoebda. es iyo Sarl forestie, misi megobari, romelic mas jer
kidev guSin esaubreboda! ra ucnauri, ra saSineli ram aris sulieris sruli
gaqroba! oh, ra cxadad gaaxsenda axla sikvdilis SiSiT Sepyrobili norber de
varenis sityvebi: `arasodes arc erTi sulieri aRar brundeba~. milioni da
miliardi msgavsi adamiani ibadeba — TvalebiT, cxviriT, piriT, Tavis qaliT,
azrebiT, yvelafriT msgavsi, magram ai es, aq rom wevs loginSi, arasodes aRar
dabrundeba.
ramdenime weliwads cxovrobda, Wamda, icinoda, uyvarda da sxvebiviT
imedovnebda. axla ki yovelive gaTavebulia misTvis, gaTavebulia samudamod. maS
ai, ra yofila sicocxle! ramdenime saaTi da — aRaraferi! ibadebi, izrdebi,
tkbebi, elodebi da kvdebi. mSvidobiT! mamakaci xar Tu dedakaci, sul erTia,
dedamiwaze aRar dabrundebi. da mainc yvela Cvenganis sulSi maradiulobis
mduRare da ganuxorcielebli survili cocxlobs. yvela Cvengani calke pawawa
qveyanaa did qveyanaSi, yvela swrafad hqreba da alags axal suliers uTmobs.
mcenares, cxovels, adamians, varskvlavs da mTel qveyanasac — uklebliv
yvelas sicocxle eZleva, Semdeg ki yovelive kvdeba da ixrwneba. da arasodes
sicocxles aRar daubrundeba — arc mweri, arc adamiani, arc mnaTobi.
da dÁuruas suls gaurkveveli, sazareli, autaneli saSineleba lodiviT
daawva — saSineleba araraobisa, romelic uciloblad da marad anadgurebs
yovelive warmavals da umweo arsebobas. dÁurua TviTonac ukve kisers idrekda
misi muqaris winaSe, Tan fiqrobda buzebze, romelnic ramdenime saaTs
cocxloben, da mnaTobebze, romelnic ramdenime saukunes arseboben. riT
gansxvavdeba erTi meorisagan? ramdenime zedmeti ciskriT — morCa da gaTavda!
da Tvali moarida, raTa cxedrisTvis aRar emzira. q-ni forestiec
TavCaqindruli ijda da isic sevdian fiqrebs miscemoda. misi qera Tma ise
lamazad ewyo daRvremili pirisaxis irgvliv, rom axalgazrda kacs gulSi
raRac saamurma grZnobam gahkra, romelic imedis sunTqvas hgavda, an rad unda
gahyoloda sasowarkveTilebas, rodesac win amdeni wlis sicocxle hqonda?
dÁuruam axalgazrda qvrivs mzera dauwyo. madlena sakuTar fiqrebSi iyo
garTuli da mas ver amCnevda. is ki Tavis Tavs eubneboda: `siyvaruli — ai,
cxovrebis erTaderTi sitkboeba! sayvarlis yola mklavebSi — ai, adamianis
bednierebis ukanaskneli sazRvari. ra bedi xvda gansvenebuls, rom aseT
saucxoo da Wkvian megobars waawyda! neta rogor gaicnes erTmaneTi? neta rad
gahyva madlena aseT uCinar da Rarib Wabuks? neta rogor gamoiyvana man kacad
es Wabuki?~
Semdeg yoveli pirovnebis cxovrebaSi Camalul saidumloebaze Cafiqrda.
gaaxsenda yvelaferi, rasac ki CurCulebdnen graf de vodrekze, romelsac
madlenasaTvis viTom mziTevic mieces da qmaric eSovnos.
neta rogor moiqceva axla madlena? vin misTxovdeba, deputats, rogorc qni de mareli fiqrobda, Tu saimedo momavliT SeWurvil vinme umaRles
foresties? ukve aqvs Tu ara raime proeqti, gegma, ganzraxva? neta scodnoda
dÁuruas! magram rad dasWirda mas ase ucbad am saqmeze Tavis mtvreva? —
hkiTxa Tavis Tavs da darwmunda, rom misi SfoTi im gaurkveveli, idumalis da
bundovani azris nayofi iyo, romelSic adamiani ara tydeba da romelsac
maSinRa poulobs, roca Tavisi sulis jurRmulSi Caixedavs xolme.
magram ratom TviTonac ar unda scados gamarjveba? ramdeni Zala da
mrisxaneba miemateba mas, Tu madlena eyoleba mokavSired! ra swrafad, ra Sors
da ra imedianad wava maSin win JorJ dÁurua!
an ratom ar unda gaimarjvos? Zalian kargad xedavda, rom madlenasac
moswonda, rom am qvrivis grZnoba misdami ubralo gulmisavlobaze meti iyo,
rom es iyo erTaderTi im grZnobaTagani, romelic Tanabar xasiaTebs Soris
ibadeba da marto erTmaneTis mimzidvelobaze ki ar aris xolme damyarebuli,
aramed Cum SeTanxmebazec. madlena icnobda mas, rogorc Wkvians, gabeduls,
energiuls, da SeeZlo misi rwmena hqonoda.
gana aseT seriozul dros madlenam mas, JorJ dÁuruas, ar mouwoda? raRa
is airCia damxmared? gana ufleba ara aqvs es ambavi erTgvar upiratesobad,
grZnobis gamJRavnebad, niSnis micemad miiCnios? Tu madlenam swored im dros,
roca daqvriveba moeloda, JorJi gaixsena, iqneb im wams swored imaze fiqrobda,
vinc momavalSi SesaZlebelia megobrad da mokavSired gamosdgomoda?
Jurnalisti mouTmenelma grZnobam moicva — gaego misi zraxvebi,
gamoetyua, gamoekiTxa. zeg dÁurua unda wavides: am axalgazrda qvrivTan marto
darCena uxerxulia. maS, saWiroa aCqardes da parizSi wasvlamde xelmarjved da
zrdilobianad dastyuos gegma, vinme sxva metoqes daaswros da madlena pirobis
CamorTmeviT SeboWos.
oTaxSi Rrma siCume idga. mxolod buxris Tavze saaTis wikwiki ismoda.
dÁuruam waiCurCula:
— albaT, Zalian daiRlebodiT.
madlenam miugo:
— diax, magram ufro metad moralurad daviRale.
maTi xma ise ucnaurad ismoda am oTaxSi, rom TviTonve gaukvirdaT. uceb
gansvenebulis saxes ise gadaxedes, TiTqos moelodnen, rom is maT laparaks
gaigebda da SeinZreoda — swored ise, rogorc ramdenime saaTis win Seirxa.
dÁuruam ganagrZo:
— Zalian didi ubedurebaa TqvenTvis, namdvili Semusvraa. igi Tqvens
cxovrebas Zirfesvianad Secvlis.
madlenam Rrmad amoioxra, man ki ganagrZo:
— ra Znelia TqvenisTana axalgazrda qalisTvis marto darCena!
da gaCumda. madlena pasuxs ar aZlevda. maSin dÁuruam enis borZikiT
daumata:
— yoveli SemTxvevisaTvis, Cveni piroba gaxsovdeT da Cemi Tavi ise
gamoiyeneT, rogorc gnebavdeT. me savsebiT Tqven gekuTvniT.
madlenam xeli gauwoda da iseTi sevdiani da nazi TvaliT Sexeda,
romelic mamakacs Sig gulSi Caswvdeba xolme.
— madlobeli var. Tqven Zalian gulkeTili xarT, Zalian. rom SemeZlos
gavbedo da ramenairad gadagixadoT, mec getyodiT: Cemi imedic gqondeT.
JorJma xeli CamoarTva da didxans eWira, Tan uWerda da guliT surda
ekocna. bolos gabeda: nela aitana tuCebTan da odnav cxel, Txelsa da surnel
kans xangrZlivi kocniT daewafa.
roca igrZno, rom es megobruli alersi metismetad gagrZelda, qalis
patara xeli gauSva, romelic axalgazrda qvrivis muxlebze rbilad daeca.
madlenam seriozulad uTxra:
— diax, marto viqnebi, magram vecdebi, mxneoba ar davkargo.
dÁuruam ar icoda, rogor gaegebinebina, rom is bednieri iqneboda, Zalian
bednieri, Tu madlena colobaze daTanxmdeboda. cxadia, ar SeiZleba es axlave,
aq, foresties winaSe uTxras. mainc — egona — SeiZleboda iseTi orazrovani,
Tavaziani da daxlarTuli sityvebi epovna, saca Cumi azri iqneboda damaluli,
sruli saTqmeli ki — nagulisxmevi.
magram maT winaSe gaWimuli da gaxevebuli cxedari dÁuruas sircxvils
hgvrida da orTa Sua zRudesaviT iyo gaxiruli. garda amisa, erTi xania
eCveneboda, TiTqos am Caketili oTaxis haerSi saeWvo suns daeberos,
micvalebulis gaxrwnili filtvebis Saravian lpobas, cxedris pirvel da
saSinel suns, romelsac sabralo gansvenebulni ugzavnian xolme maT Tavze
fxizlad mdgom naTesavebs, sanam am suniT TavianT kubos gaavseben. dÁuruam
hkiTxa:
— SeiZleba, fanjara odnav gavaRo? mgoni, oTaxSi mZime haeri unda idges.
madlenam upasuxa:
— gaaReT. meca vgrZnob.
dÁurua sarkmelTan mivida da gamoaRo. Ramis surnelovani sigrile umal
SemoiWra oTaxSi da sawolTan mdgari ori sanTlis Suqi Searxia. mTvare Tavis
uxv da nel sinaTles wina RamesaviT agarakebis TeTr kedlebsa da zRvis did
kriala zewarze hRvrida. dÁuruam mTeli mkerdiT daiwyo sunTqva da uceb
igrZno, rom imedma xelaxla moicva igi. axalgazrda Jurnalists bednierebis
moaxloebis grZnoba TiTqos maRla eweoda.
moixeda da uTxra:
— aq modiT, cotaodeni sufTa haeri SeisunTqeT. didebuli Ramea.
madlena wynarad mivida da mis gverdiT sarkmels mieyrdno. maSin man Cumi
xmiT daiwyo:
— momismineT da ecadeT Cemi naTqvami sworad gaigoT. oRond nu
aRSfoTdebiT imis gamo, rom aseT rames aseT dros geubnebiT. magram me zeg
mivdivar, xolo, roca Tqven parizSi dabrundebiT, albaT, gvianRa iqneba. maS
ase... Tqvenc mogexsenebaT, rom me sabralo Rataki var, meti araferi, da jer
kidev ver mimiRwevia mdgomareobisaTvis. samagierod, nebisyofa da, mgoni,
mcireodeni Wkuac unda mqondes. umTavresi ki is aris, rom me swor gzaze
vdgavar. rodesac Tvalwin iseTi adamiani gidgas, romelmac ukve miaRwia
warmatebas, windawinve ici, vis abareb Sens beds, xolo, roca adamiani mxolod
axla iwyebs Tavis gzas, winaswar ver gaigeb, rogor daasrulebs igi am gzas. es
kargic aris da, amave dros, saxifaToc. erTxel, TqvenTan rom viyavi, giTxariT,
Cemi udidesi natvra is aris, rom TqvenisTana qali SevirTo-meTqi. dRes
xelaxla vimeoreb amaves. nu mipasuxebT, jer maTqmevineT. amJamad am saTxovnels
ara gTxovT, es axla samarcxvinoc iqneboda. minda mxolod SegatyobinoT, rom
Tqven erT sityvas Cemi gabedniereba SeuZlia, rom Tqven SegiZliaT an ZmasaviT
erTgul megobrad gamixadoT, an qmrad gamomiyenoT, — rogorc Tqveni survili
iqneba, radgan Cemi tanic da Cemi sulic Tqven gekuTvniT. me ar minda, axlave
miviRo pasuxi. me aq laparaki ki aRara msurs amaze, roca xelaxla mnaxavT
parizSi, Tqveni pasuxic maSin magrZnobineT. manamde ki erT sityvasac nu
metyviT, xom meTanxmebiT?
da saTqmeli ise gaaTava, madlenas arc ki Sexeda, TiTqo sityvebs Ramis
wyvdiadSi isrodao. axalgazrda qali ise uZravad idga, TiTqo naubari ar
esmoda: isic gareT ixedeboda da daSterebiT umzerda mTvaris mkrTali
naTeliT Semosil farTo ares.
didxans idgnen gaunZrevlad, erTmaneTis gverdiT, mdumareni da
Cafiqrebulni. mere madlenam neli xmiT Tqva:
— agrilda.
mibrunda da cxedarTan mivida. dÁuruac gahyva. roca miuaxlovda,
darwmunda, rom cxedars marTla suni asdioda, da Tavisi savarZeli gaswia:
aRar SeeZlo gvamis suni aetana, mere Tqva:
— dilaze kuboSi unda CavasvenoT.
man upasuxa:
— ho, ho, ra Tqma unda, mekuboe dilis rva saaTze mova. — da radgan
dÁuruam oxvriT Tqva:
— sawyali, — imanac, Tavis mxriv, urviT amoioxra, da am oxvraSi
bedisadmi morCileba gamokrTa.
axla isini iSviaTad ixedebodnen cxedrisken. ukve SeeCvivnen mas da gulSi
TanagrZnobac ki daebadaT misdami, romelic maT jer kidev aSfoTebda da Tan
abrazebda, radgan isinic mokvdavni iyvnen.
aRar laparakobdnen da zrdilobianad, uZilod fxizlobdnen. magram
SuaRamem rom moatana, dÁuruas CasTvlima. roca gaiRviZa, dainaxa, rom q-n
foresties eZina. Semdeg ufro myudrod mokalaTda savarZelSi da wailuRluRa:
`rac unda Tqvan, RmerTmani, isev logini jobia~.
uceb moulodnelma xmaurma SeakrTo. mowyalebis da Semosuliyo. gareT
ganTiadi idga. axalgazrda qvrivi meore savarZelSi ijda JorJis win da isic
dÁuruasaviT iyo SeSinebuli. odnav gafiTrebuliyo, magram, miuxedavad Ramis
Tevisa, uwindeliviT lamazi, qorfa da mSvenieri iyo.
dÁuruam cxedars gadaxeda da ZrwoliT wamoiZaxa:
— SexedeT, wveri!
gaxrwnil cxedars ramdenime saaTSi imodenive wveri amosvloda, ramodenac
cocxal adamians ramdenime dReSi ezrdeba xolme. SeSinebulebi ise idgnen am
sicocxlis winaSe, romelic jer kidev hRvioda mkvdar sxeulSi, TiTqos raRac
saSineli saswauli, raRac zebunebrivi muqara yofiliyo mkvdreTiT aRdgomisa,
raRac uCveulo da zardamcemi, romelic adamians Tavbrus asxams da azrebs
uxlarTavs. Semdeg oriveni dasasveneblad wavidnen da TerTmet saaTze
dabrundnen. roca Sarli kuboSi Caasvenes, orivem Sveba da mosveneba igrZno.
sauzmis dros erTmaneTis pirdapir dasxdnen da moundaT, rame samxiarulo,
gasamxnevebeli eTqvaT da, raki sasikvdilo saqmeebi daasrules, dro iyo,
sasicocxlos dabrunebodnen.
Ria fanjaraSi gazafxulis nazi siTbo iRvreboda da karis win
gafurCqnili mixakis tkbili suni SigniT Semohqonda.
q-ma forestiem dÁurua baRSi gaipatiJa. oriveni viwro gzas dinji nabijiT
gahyvnen da naZvebisa da evkaliptebis suniT gaJRenTil haers siamiT
isunTqavdnen.
uceb madlena Tavmoubrunebliv alaparakda, rogorc JorJi laparakobda
wuxelis, dinjad, Cumad da seriozuli xmiT:
— momismineT, Zvirfaso megobaro, me ukve vifiqre imaze, rac guSin
miTxariT. ar minda, upasuxod gagistumroT. arc hos geubnebiT, arc — aras.
movicadoT, moviTminoT da erTmaneTi ufro axlo gavicnoT. Tqveni mxrivac
guldasmiT moisazreT. nu ahyvebiT marto gulisTqmas, romelic aseT dros
advilad modis da adviladve hqreba. magram Cveni sabralo Sarlis
dasaflavebamde imitom gelaparakebiT amaze, rom Tqveni sityvebis Semdeg
CemTvis metad saWiroa, icodeT, vina var me: daiviwyeT, rac miTxariT, Tu Tqvenc
ar ekuTvniT imaT... iseT xalxs, visac SeuZlia Cemi xasiaTis gageba da Cemi
SeTviseba. ecadeT, Cemi saTqmeli kargad gaigoT. qorwineba CemTvis xundi ki ar
aris, aramed kavSiri. me msurs Tavisufali viyo, sul Tavisufali. Tavisuflad
vimoqmedo, Cems saqmeebs movuaro, Tavisuflad viaro da yvelaferSi Cem Tavs
vekuTvnode. me ar SemiZlia arc kontroli, arc eWvianoba da arc Cemi
yofaqcevis kritika moviTmino. ra Tqma unda, valad viReb, ar Seuracxvyo im
kacis saxeli, visac mivTxovdebi, da sircxvili ar vaWamo. magram, amave dros,
saWiroa im kacmac valad idos, raTa Cemi Tavi Tanaswor mokavSired miiCnios da
ise ar momeqces, rogorc Tavis Tavze ufro dabals, morCilsa da xelqveiT
cols epyrobian xolme. vici, Cems azrs yvela ar iziarebs, magram me mas ar
vuRalateb, morCa da gaTavda. erTsac davumateb. nu mipasuxebT, Tqveni pasuxi
ualago da unayofo iqneba. Cven kidev vnaxavT erTmaneTs da amaze kidev
vilaparakebT SemdegSi. axla ki wadiT da gaiseirneT. me ki `imasTan~ waval.
erTmaneTs saRamoze vnaxavT.
JorJma madlenas xangrZlivi kocniT akoca xelze da usityvod wavida.
mxolod sadilis dros Sexvdnen erTmaneTs, Semdeg ki, radgan metad
daRlil-moTenTilebi iyvnen, Tav-TavianT oTaxebSi wavidnen.
Sarl forestie meore dRes kanis sasaflaoze uzeimod damarxes. JorJ
dÁuruam gadawyvita, parizSi dabrunebuliyo swrafi matarebliT, romelic oris
naxevarze gadioda. q-ma forestiem sadguramde gaacila. matareblis wasvlis
molodinSi dinjad midi-modiodnen baqanze da umniSvnelo rameze
laparakobdnen.
namdvili eqspresi, xuTi vagonisagan Sedgenili matarebeli movida.
Jurnalistma alagi daiWira da xelaxla gamovida salaparakod. ramdenime wuTs
esaubra madlenas da uceb sevda da sinanuli igrZno imis gamo, rom iZulebuli
iyo, es qali daetovebina, TiTqos Tavs samudamod anebebdao.
konduqtorma daiZaxa: `marseli, lioni, parizi, alagebi daiWireT!~ dÁurua
vagonSi Sevida da ramdenime sityvis saTqmelad sarkmlidan gamoixeda.
orTqolmavalma daustvina da matarebeli daiZra.
axalgazrda kaci vagonidan icqireboda da umzerda madlenas, romelic
baqanze uZravad idga da JorJs Tvals ayolebda. uceb, sanam Tvalidan
dahkargavda, dÁuruam orive xeliT kocna gaugzavna.
madlenam ufro moridebulad, gaubedavad da nazad upasuxa.
nawili meore
Tavi pirveli
JorJ dÁurua uwindel cxovrebas Seudga.
Zvel binaze, konstantinepolis quCaze dasaxlda da fxizeli cxovreba
daiwyo, radgan mdgomareobis Secvlas moeloda. Jurnalistis da q-n de marelis
urTierTobam TiTqmis col-qmruli xasiaTi miiRo, TiTqos dÁurua momavlisTvis
windawinve emzadebao: mis sayvarels maTi kavSiris sidinje da ganzomileba
xSirad ancvifrebda da siciliT imeorebda xolme:
— Sen Cems qmarze uaresi burJua yofilxar. RmerTmani, ar Rirda gacvla.
q-ni forestie jer ar dabrunebuliyo, radgan kanSi Sehgvianeboda. JorJma
misgan werili miiRo, iwereboda, aprilis Sua ricxvebSi davbrundebio, da maT
gamoTxovebas erTi sityviTac ar ixsenebda. JorJi icdida, gadawyvetili hqonda,
Tu axalgazrda qvrivi Seyoymandeboda, yoveli Rone exmara, raTa madlena
SeerTo, magram mas Tavis bedisa sjeroda da swamda, rom mas, JorJ dÁuruas,
mimzidveli, gaurkveveli da uZleveli Zala hqonda, romelic yovel qals
izidavda da ipyrobda.
mokle baraTma auwya, rom misi bedis saaTs sacaa unda daekra.
`me parizSi var, mnaxeT. — madlena forestie~.
da meti araferi. es baraTi dilis cxra saaTis fostam moutana, sam saaTze
ki dÁurua ukve madlenas kibeze adioda, axalgazrda qalma orive xeli gauwoda
da Tavisi lamazi, sandomiani RimiliT gauRima. ramdenime wams erTmaneTs
daJinebiT Cascqerodnen TvalebSi.
mere madlenam CurCuliT uTxra:
— rom icodeT, ramdeni sikeTe miyaviT, im saSinel dReebSi marto rom ar
damtoveT.
JorJma miugo:
— rasac ki mibrZanebdiT, yvelafers SegisrulebdiT.
dasxdnen. madlenam axali ambebis, valterisa da gazeTis yvela
TanamSromlis ambavi gamohkiTxa. Turme im xanebSi xSirad igonebda gazeTs.
— gulnaklulad viyavi, TiTqos raRac maklda, — ambobda. — suliT da
guliT Jurnalistad gadaviqeci. rac unda Tqvan, es xeloba mainc miyvars.
Semdeg dadumda. JorJs moeCvena, TiTqos mis RimilSi, mis kilosa da
sityvebSi raRac SeniSna da raRac dapireba amoikiTxa, Tumca gadawvetili
hqonda, win ar gamxtariyo, mainc hkiTxa borZikiT:
— maS ratom... ratom xelaxla ar daubrundebi… am xelobas... dÁuruas...
dÁuruas saxeliT?
madlenam uceb Rimili Camoixsna, xeli saxeloze daado da dabali xmiT
uTxra:
— magaze jer nurafers vityviT.
magram JorJi mixvda, rom madlena mis survils ar uaryofda, dauCoqa da
xelebi vnebiT daukocna, Tan imeorebda:
— madlobeli var, madlobeli, rarig miyvarxarT!
madlena wamodga, dÁuruac ahyva da SeamCnia, rom qali Zlier gafiTrda,
maSin mixvda, rom mas moswonda, iqneb didi xanic aris, rac moswonda. da radgan
am wuTs pirispir idgnen, JorJma mklavebi moxvia da Sublze akoca — grZeli
da nazi kocniT akoca.
madlenam Tavi gaiTavisufla da seriozulad uTxra:
—yuri migdeT, megobaro. jer veraferi gadavwyvite, magram SeiZleba `ho~—
giTxraT. piroba momeciT, rom amas saidumlod SeinaxavT, manam laparakis
uflebas ar mogcemT.
JorJma Sefica da sixaruliT savse guli waiRo Sin. mas Semdeg, roca ki
madlenas sanaxavad mividoda xolme, cdilobda Tavi Seemagrebina da garkveuli
Tanxmoba ar moeTxova, miT ufro, rom madlena momavalze laparakis da gegmis
SemuSavebis dros orives cxovrebas mudam akavSirebda, da es sityvebi
dÁuruasTvis ufro mniSvnelovani iyo, vidre formaluri Tanxmoba.
dÁurua gulmodgined muSaobda, cotas xarjavda da cdilobda cotaodeni
fuli daegrovebina, raTa qorwilisaTvis ufulod ar darCeniliyo. ramdenadac
uwin xelgaSlili iyo, axla imdenadve gaZunwda.
zafxuli gavida, Semodgomac gahyva, da mainc aravis eWvic ar hqonda,
radgan erTmaneTs iSviaTad da Cveulebriv pirobebSi xvdebodnen.
erT saRamos madlenam Rrmad Caxeda TvalebSi da hkiTxa:
— q-n de marelisTvis jer araferi giTqvamT?
— ara, megobaro, ar miTqvams, radgan dagpirdiT, es ambavi saidumlod
Semenaxa, amitom aravis ar vuTxari.
— maS droa, SeatyobinoT, me ki valters da imis cols vetyvi. es saqme am
kviras gavaTavoT, kargi?
dÁurua gawiTlda.
— keTili, Tundac xvalve gavaTavoT.
madlenas TiTqos ar surda misi darcxvenis danaxva, amitom nela moaSora
Tvali da ganagrZo:
— Tu sawinaaRmdego araferi geqnebaT, jvari maisis dasawyisSi daviweroT.
xelsayreli droa.
— yvelaferSi sixaruliT gemorCilebiT.
— aTi maisi SabaTs modis. minda es dRe avirCio, radgan swored am dRes
davibade.
— Tanaxma var, aT maiss iyos.
— Tqveni mSoblebi ruanis axlo cxovroben, ara? mgoni, ase miTxariT.
— diax, ruanis axlo, kanteleSi.
— riT cxovroben?
— mamaCems wvrili... cotaodeni renta aqvs.
— marTla? Zalian minda gavicno.
JorJs Zalian Sercxva da Seyoymanda:
— keTili, magram...… magram...
da radgan mtkice xasiaTi hqonda, uceb gadawyvita:
— Zvirfaso megobaro, Cemi mSoblebi glexebi arian, duqani aqvT da Cems
gazrdaze araferi ar daiSures. ar meTakileba, magram maTi...… maTi ubralo...…
SeiZleba maTi sofluri yofaqceva gexamuSoT.
madlenam gulkeTili RimiliT upasuxa:
— ara uSavs ra, Seviyvareb. vestumrebiT, ase msurs, amaze kidev
visaubrebT. mec Raribi xalxis Svili var... magram oboli var. amqveynad
aRaravina myavs,…— xeli gauwoda da daumata: — Tqvens meti.
JorJma didi sinaze igrZno da guli auCuyda. es axalgazrda kaci am
dedakaciviT jer arc erT qals ar daemorCilebina.
— erTi azri mawuxebs, — Tqva madlenam, — magram misi ganmarteba
meZneleba.
— ra moxda, ra gawuxebT? — hkiTxa dÁuruam.
— iciT, ras getyviT, megobaro, mec sxva qalebiviT... sxva qalebiviT susti
var, me Cemi Jini maqvs, yvelaferi brwyinvale da sazeimo miyvars. Zalian
bednieri viqnebodi, aznauris gvari rom mqonoda. iqneb moaxerxoT da Cveni
daqorwinebis gamo… Tqvens gvars aristokratiuli ieri misceT? — da ise
gawiTlda, TiTqos misi Txovna samarcxvino yofiliyo.
dÁuruam ubralod upasuxa:
— amaze xSirad mifiqria, magram, mgoni, advili ar unda iyos.
— ratom?
JorJma gaicina:
— imitom, rom meSinia, Cemi Tavi masxarad aravis avagdebino.
madlenam mxrebi aiCeCa:
— sulac ara, sulac ara, yvela ase iqceva da aravisac ar dascinian.
Tqveni gvari orad gahyaviT: `dÁu-rua~-d da sul sxva ram gamova.
JorJma maSinve im kaciviT upasuxa, vinc es saqme Zalian kargad icis:
— ara, ar ivargebs, eg xerxi metismetad ubraloa, naTrevi da gacveTili.
vfiqrobdi, Cemi soflis saxeli ameRo, jer saliteraturo fsevdonimad gamexda,
Semdeg uceb Cemi saxelisTvis mimematebina da mere, dro rom gavidoda, rogorc
Tqvenc mirCieT, Suaze gameyo.
madlenam hkiTxa:
— Tqvens sofels kantele hqvia, ara?
— diax.
qali Cafiqrda.
— ar ivargebs, sityvis dasasruli ar momwons, aba vcadoT, iqneb rogorme
odnav SevcvaloT... kantele?
magididan kalami aiRo da qaRaldze saxelebi Camowera, Tanac sinjavda,
TiTo saxeli rogor esmoda smenas. mere uceb wamoiZaxa:
— mzad aris, vipove!
da furceli gauwoda. JorJma waikiTxa: `qalbatoni dÁu rua de kantel~,
ramdenime wams ifiqra da seriozulad upasuxa:
— diax. Zalian kargia.
madlena aRtacebuli iyo da imeorebda:
— dÁu rua de kantel... dÁu rua de kantel... qalbatoni dÁu rua de
kantel. didebulia! mSvenieria! — da darwmunebuli kiloTi daumata: — naxavT,
yvelas ra advilad mivaRebinebT am gvars. SemTxvevas gamoyeneba unda.
xvalindeli dRidan Tqvens werilebs ase moawereT: `dÁu rua de kantel~,
qronikas ki — mxolod `dÁu rua~. es presaSi sul ubralo ambavia da aravin ar
gaocdeba imis gamo, rom fsevdonimi airCieT. qorwinebamde kidev odnav
SevcvliT da nacnobebs vetyviT, rom Tqveni samsaxurisa da Tavmdablobis
wyalobiT uwin nawilak `dÁu~-s ar awerdiT, an sulac arafers ar vetyviT.
mamaTqvens ra hqvia?
—aleqsandre.
madlenam ramodenimejer gaimeora: `aleqsandre... aleqsandre...~ da mis
xmovanebas yuri miugdo, mere sufTa qaRaldze dawera: `b-ni da q-ni aleqsandre
dÁu rua de kantel pativiscemiT auwyeben maT Svilis b-n JorJ dÁu rua de
kantelis da q-n madlena foresties qorwinebas~.
nawers Soridan daxeda da aRtacebiT Tqva:
— mardi da Wkviani adamiani yvelafers miaRwevs.
quCaSi rom gamovida, dÁuruas moeCvena, TiTqos gazrdiliyo da namdvil
vaJbatonad gadaqceuliyo, radgan mtkiced gadawyvita, amieridan aznaurulad
`dÁu-rua~ Suaze gaeyo, es gvari daeCemebina da ufro metic: `dÁu rua de
kanteli~ daesakuTrebina. igi ufro yoCaRi nabijiT miabijebda, Tavic ufro
maRla aewia, ulvaSi amayad aigrixa da namdvili aznauris niri aisaxa,
gamxiarulebuls mounda gamvlelebisTvis eTqva:
— me dÁu rua de kanteli mqvia.
magram Sin rom dabrunda, mtkivneuli azri aekviata: q-ni de mareli unda
Seemzadebina, maSinve dajda, werili dawera da xvalisTvis daibara.
`advili saqme ar aris... Zlier qariSxals unda gavuZlo~.
JorJi aucilebel mosaxdens bunebiT Tandayolili uzrunvelobiT
emorCileboda, rac cxovrebis gzaze usiamovnebaTa gadalaxvaSi Sveloda
xolme. amitom feletonis dasawerad dajda, rac axali gadasaxadebis SemoRebas
Seexeboda.
werilSi dÁurua, sxvaTa Soris, gamoTqvamda azrs, gadasaxadi daedoT
gvaris aznaurul nawilakze, `de~ an `dÁu~— asi franki weliwadSi, xolo
titulze, baronidan Tavadamde _ xuTasidan aTasamde, da moawera: `d.de
kantel~.
meore dRes sayvarlisgan saqalaqo depeSa miiRo. klotilda atyobinebda,
rom pirvel saaTze movidoda.
JorJi ciebiani RelviT ucdida. gadawyvetili hqonda, yvelaferi uceb
gadmoelagebina, uceb eTqva saubris dasawyisSive. Semdeg, pirveli foriaqi rom
gaivlida, klotilda daejerebina, daemtkicebina, rom mas ar SeeZlo samudamod
darCeniliyo ucolod, da radgane b-n de marels daJinebiT surs jer cocxali
iyos, dÁuruas ar SeeZlo sxva vinme qalze ar efiqra, raTa igi cxovrebis
kanonier megobrad gaexada.
mainc did aRelvebas grZnobda. zarma rom Camohkra, guli aufancqalda,
klotilda mivarda da gadaexvia.
— gamarjoba, lamazo megobaro! — da JorJis mklavebis sicive rom
igrZno, Sexeda da kiTxa:
— ra dagemarTa?
— dajeqi, — uTxra. — seriozulad unda movilaparakoT.
klotildam pirbade aiwia, Sliapa ar moixada, dajda da lodini daiwyo.
dÁuruam Tvalebi daxara da salaparakod moemzada, mere nela daiwyo:
— Zvirfaso megobaro, Senve xedav, rogor mawuxebs, mawvalebs da mtanjavs
Cemi saTqmeli, Zalian miyvarxar, suliT da guliT miyvarxar, amitom ufro Seni
datanjvis SiSi miklavs guls, vidre TviTon ambavi, romelic axla unda
Segatyobino.
klotildas feri ecvala, kankali igrZno da Zlivs waiCurCula:
— ra moxda? male miTxari!
man sevdianad, magram mtkiced uTxra im naZaladevad mwuxare kiloTi,
romliTac saamur ubedurebas atyobineben xolme:
— is moxda, rom cols virTav.
klotildas oxvra aRmoxda, gulis siRrmidan amovardnili sevdiani oxvra
qalisa, romelsac guli misdis. ixrCoboda, xma ver amoeRo; mxolod xSirad
sunTqavda. da radgan de mareli sdumda, dÁuruam ganagrZo:
— ver warmoidgen, rogor vitanjebodi, sanam amas gavbedavdi. me arc
fuliani kaci var da arc TvalsaCino alagi miWiravs. me marto var, dakarguli
var parizSi da saWiroa iseTi vinme myavdes gverdiT, vinc damarigebs,
gamamxnevebs, mxars momcems xolme. me mokavSires, meuRles, megobars veZebdi da
kidevac vipove.
da im imediT daCumda, rom raime pasuxs miiRebda, da ukve mZvinvare brazis
da Seuracxyofis mosasmenad Seemzada.
klotildam xeli gulze miido, TiTqos misi Semagreba undoda, igi isev
Zlivs sunTqavda. mkerdi Zlier uRelavda da Tavi ucancarebda.
JorJma gamoarTva xeli, romelic savarZelze edo, magram klotildam
umalve gamohglija. Semdeg, gacbunebulma waiCurCula:
— ooh, RmerTo Cemo!
JorJma fexebTan dauCoqa, magram ver gaubeda mihkareboda. misi dumili
ufro aRelvebda, vidre grigaliseburi afeTqeba aaRelvebda.
— klo, Cemo patara klo, gaige, ra dReSi var, oh, neta Seni SerTva
SemeZlos, ra bednieri viqnebodi! magram Sen qmari gyavs. maS raRa meqna?
moifiqre, Sen TviTonve moifiqre, me sazogadoebaSi Cemi alagi unda movZebno, es
ki SeuZlebeli saqmea, sanam ojaxs ar gaviCen. garwmuneb, iseTi droc iyo, roca
Seni qmris mokvlac ki mindoda.
dÁurua rbili, sevdiani da tkbili xmiT laparakobda, romelic yurs
musikasaviT elamuneboda. misi sayvarlis Tvalebidan orma kurcxalma nela
gamoJona, loyebze Camocurda. mere wamwamebze kidev ori gamoCnda. JorJma
dainaxa da waiCurCula:
— ooh, klo, nu stiri, klo, gexvewebi, nu stiri-meTqi, Seni cremli guls
miklavs.
maSin klotildam Tavs Zala daatana, raTa siamaye da pativi SeenarCunebina,
da mTrTolvare xmiT, im qalis xmiT, romelic sacaa unda aqviTindes, hkiTxa:
—vin aris... vis irTav?
dÁurua wamiT Seyoymanda, magram Semdeg mixvda, rom Tqma saWiro iyo, da
upasuxa:
— madlena foresties virTav.
klo mTeli taniT acaxcaxda, magram isev usityvod ijda Rrmad
Cafiqrebuli, TiTqos daviwyeboda, vin iyo mis winaSe muxlmoyrili. mis
TvalebSi axal-axali gamWvirvale wveTebi Cndeboda, cvioda da momdevno
kurcxlebs uTmobda alags.
klotilda wamodga. dÁurua mixvda: ise wavidoda, rom erT sityvasac ar
etyoda _ arc samduravs, arc Sesandobars. aman JorJs gulis siRrmemde gahkra
da damcireba agrZnobina. ar undoda, uxmod gaeSva, da kabas moeWida, savse
fexebs moexvia, grZnobda, rom es fexebi daWimuli iyo da uZaliandeboda.
— gemudarebi, agre nu waxval, — eajeboda.
maSin klotildam zevidan iseTi uimedo, sveli, momajadoebeli da sevdiani
TvalebiT gadmoxeda, rom qalis gulis godeba savsebiT gamoCnda, da
luRluRiT uTxra:
— me, me saTqmeli araferi maqvs... me... ra giyo... Sen marTali xar. Sen... Sen...
rac gindoda, ipove.
mere dausxlta da wavida. JorJi aRar cdila klotilda daetovebina.
marto rom darCa, wamodga. gabruebuli iyo, TiTqos TavSi magrad Caartyeso.
Semdeg garemoebas Seurigda da gaifiqra:
` maS ra meqna, meti raRa SemeZlo! kidev kargi, rom aliaqoTi ar amitexa~,
— da TiTqos gulidan mZime lodi moexsnao, uceb SvebiT igrZno, rom
Tavisufali iyo, rom isev Tavis Tavs ekuTvnoda da mzad iyo axali cxovreba
daewyo. kedels muStebi dauSina. TiTqos beds ebrZoda, radgan gamarjvebiT da
Zal-RoniT iyo SezarxoSebuli.
roca madlenam hkiTxa: `qalbatoni de mareli gaafrTxileT?~, man
gulmSvidad upasuxa: `ra Tqma unda~, q-ma forestiem Tavisi naTeli TvalebiT
Sexda, TiTqos scdida, da hkiTxa:
— ar aRelda?
— ara, sulac ara. pirukuRmac moxda, kidevac momiwona.
axali ambavi male gavrcelda. zogs ukvirda. zogi irwmuneboda: winaTve
vicodiTo, xolo zogi ise iRimebda, TiTqos ambobda: Cven eg ambavi sulac ar
gvaocebso.
axla axalgazrda kaci Tavis feletonebs ase awerda: `d. de kantel~,
qronikas — `dÁu-rua~, iSviaTad daweril politikur werilebs ki — `dÁu rua~.
naxevar dros daniSnulTan atarebda. madlena ZmasaviT elazRandareboda,
romelsac WeSmarit da Cum sinazes raRac survils umatebda da am grZnobas
naklsaviT malavda. sacoles gadawyvetili qonda, saidumlod daeweraT jvari
da imave saRamos ruanSi wasulivnen. jvrisweras mxolod saWiro mowmeni unda
daswrebodnen. meore dRes axalgazrdebi Jurnalistis mSoblebs gadaexveodnen
da iq ramdenime dRes darCebodnen.
dÁu-rua cdilobda, sacolesaTvis am gegmaze xeli aeRebinebina, magram
sawadels ver miaRwia da bolos Tanxmoba misca.
aTi maisic movida. axalgazrdebs eklesiuri jvriswera da wesi zedmetad
miaCndaT, radgan, sul erTia, stumrebi ar eyolebodaT, amitom mers estumrnen,
Caewernen, dabrundnen, wasasvlelad moemzadnen da saRamos eqvs saaTze senlazares sadguridan normandiaSi wavidnen.
sanam vagonSi martoni darCebodnen, erTmaneTs aTiode sityvac ver uTxres.
xolo Semdeg, gzaSi yofna rom igrZnes, urTierTs gadaxedes da gaicines: raRac
sircxvili igrZnes da misi gamomJRavneba eTakilebodaT.
matarebeli batiniolis sadgurs nela gascda da gadaWra udaburi
mindori, romelic parizis zRudedan senamde gadaWimula.
dÁu-rua da misi coli drogamoSvebiT ramdenime sityvas ityodnen xolme
da mere fanjridan isev bunebas aTvalierebdnen. anieris xidze rom gadiodnen,
mebadurni, menaveni da nav-xomaldiT mofenili mdinare dainaxes da Zalian
gaexardaT. maisis mZlavri mze cerad nasroli sxivebiT wynar, TiTqmis uZrav
mdinares da navebs lekavda. arc wylis dineba moCanda, arc moqceva, igi TiTqos
saRamos siTboSi da sinaTleSi gaxevebuliyo, erTi afriani navi wylis
SuagulSi gasuliyo, orive boloSi TeTri selis ori didi samkuTxedi afra
gaeSala, odnav niavsac ki grZnobda da safrenad Semzadebul uzarmazar
frinvels hgavda.
dÁu-ruam waiCurCula:
— gagiJebiT miyvars parizis midamoebi da aqaur Semwvar Tevzze ukeTesi
mogoneba ar momepoveba,
madlenam upasuxa:
— navebi? ra mSvenivrad mocuraven wylis zedapirze mzis Casvlis dros da
ra saucxooa am dros Sig jdoma.
Semdeg gaCumdnen, TiTqos TavianTi warsulis gaxsenebas veRar bedavdnen,
dumdnen, isxdnen da, SesaZlebelia, sinanulis poeziiTac tkbebodnen.
dÁu-rua colis pirdapir ijda. xeli gamoarTva da akoca.
— roca davbrundebiT, — uTxra, — zogjer SatuSi visadilebT xolme.
madlenam waiCurCula:
— bevri saqme gveqneba. — TiTqos undoda eTqva: `sasargeblos siamisTvis
ver gavwiravTo~.
JorJs misi xeli isev eWira da gulisfancqaliT fiqrobda, rogor daewyo
alersi. vinme umanko qali ise ar SebhoWavda mas, rogorc madlenas cocxali
da cbieri Wkua uZnelebda saqmes. eSinoda, cols suleli ar hgoneboda an
mxdali, an nametnav gambedavi, an sulwasuliviT ar aCqarebuliyo, an kidev
undilad ar dahgvianeboda. xels odnav uWerda, magram madlena Zaxilze pasuxs
ar aZlevda. mere uTxra:
— sasaciloa, Tqven rom Cemi coli xarT.
madlenas gaukvirda.
— ratom?
— ar vici, raRac meCoTireba. minda gakocoT da mikvirs, rom amis ufleba
maqvs.
madlenam gulmSvidad miuSvira loya. dÁu-ruam dasaviT akoca da ganagrZo:
— pirvelad rom gnaxeT, — xom gaxsovT is adgili, forestiem rom
dampatiJa? — gavifiqre: `oh, mec rom aseTi coli Semxvdes!~ da ai, natvra
amisrulda: Tqven Cemi coli brZandebiT.
madlenam waiCurCula:
— Zalian momwons, — da cbieri TvalebiT, mudmiv moRimare TvalebiT
daaSterda.
JorJi fiqrobda: `suleli var, Tavs rom vimagreb, meti gambedaobaa
saWiro~, da hkiTxa:
— rogor gaicaniT forestie?
madlenam dacinviT upasuxa:
— gana imisTvis mivdivarT ruanSi, rom amaze vilaparakoT?
qmari gawiTlda:
— gavsuleldi. Zalian mrcxvenia, Tqvens gverdiT rom var.
—marTla? — gaexarda madlenas. — rad? risTvis?
JorJi gverdiT miujda, uceb madlenam daiZaxa:
— SexedeT, iremi!
matarebeli sen-Jermenis tyiT midioda da madlenam Tvali mohkra irems,
romelic erTi naxtomiT gadaevlo gakaful gzas.
sanam misi coli sarkmelSi ixedeboda, dÁu-rua daiRuna da mis kisers
Seyvarebulis kocniT daewafa.
madlena erT wuTs ganabuli iyo, Semdeg Tavi aswia da
— meRitineba, xeli gamiSviT!
qmarma tuCebi ar moaSora da qoCora ulvaSiT TeTr kiserze alersi
dauwyo. madlena gaTavisuflebas lamobda:
— Tavi damanebeT!
xolo man colis Tavs xeli moxvia, saxe Tavisken moibruna da ise daakvda
mis tuCebs, rogorc Sevardeni nanadirevs. madlena igeriebda, xels hkravda da
gamosxltomas lamobda. bolos mainc gaTavisuflda da gaumeora:
— Tavi damanebeT-meTqi!
magram qmari yurs aRar ugdebd, magrad exveoda, mTrTolvare tuCebiT
hkocnida da lamobda savarZelze gadaebrunebina. madlenam Zala moikriba,
xelidan gausxlta, adga da mkacrad uTxra:
— JorJ, kmara, gaaTaveT. bavSvebi xom aRara varT, rom ruanamde veRar
moviTminoT.
aseTi gonierebiT gagrilebuli da vnebiT gawiTlebuli qmari savarZelze
darCa. Semdeg nel-nela dawynarda da—
— keTili, moviTmen, — Tqva, — magram ruanamde xmasac aRar amoviReb.
axla ki, icodeT, mxolod puasisTan varT.
— me ki vilaparakeb, — upasuxa colma da dinjad miujda qmars. mere
dawvrilebiT mouyva, ras gaakeTeben dabrunebis Semdeg. saWiroa, is bina
daitovon, sadac madlena cxovrobs. JorJi gazeTSi foresties alags daiWers
da imis jamagirs miiRebs.
madlenam daqorwinebamde saqmiani kacis simardiT gamoarkvia maTi
safinanso saqmeni. Tanaxmad saqorwino pirobisa, mas sakuTari qoneba unda
hqonoda. imave pirobaSi yovelgvari SemTxveva windawinve iyo gaTvaliswinebuli:
sikvdili, gayra, erTis an ramdenime Svilis dabadeba. axalgazrda kacs oTxi
aTasi franki hqonda, aqedan aTas xuTasi valad hqonda aRebuli, danarCeni ki
erT weliwadSi am bednieri dRisaTvis daagrova, xolo axalgazrda qals
ormoci aTasi franki hqonda, romelic, imis TqmiT, qmarma dautova.
madlenam forestie gaixsena da qeba Seasxa:
— metad momWirne, patiosani da mSromeli kaci iyo. rom dascloda,
SeeZlo mokle droSi gamdidrebuliyo.
dÁu-rua sxva azrebs gahyva da yurs aRar ugdebda. madlena ki zogjer
gaCumdeboda, romelime azrs Caufiqrdeboda da mere agrZelebda.
— ori-sami wlis Semdeg Tqven weliwadSi ocdaaT-ormoc aTass iSoviT. es
imdeni fulia, ramdensac Sarlic gaakeTebda, cocxali rom darCeniliyo.
dÁu-ruas es gakveTili mobezrda da upasuxa:
— me ki megona, ruanSi imisTvis ar mivdiodiT, rom mkvdar Sarlze
gvelaparaka.
madlenas odnav gahkra loyaze:
— marTalia, davaSave, — da gaicina.
JorJma xelebi medidurad daiwyo muxlebze, rogorc kargad gazrdili
biWebi iwyoben xolme, da gaxevda.
— ra suleluri ieri gaqvT! — uTxra colma.
— maS ra vqna, — upasuxa, — aseTia Cemi roli. Tqven es-es aris gamaxseneT
igi da mec vasruleb.
madlenam hkiTxa:
— ratom?
—imitom, rom Tqven kisrulobT, xelmZRvaneloba gauwioT Tqvens ojaxs da
Cems Tavsac. ra Tqma unda, Tqveni saqmea, radgan qvrivi brZandebiT.
coli gaocda:
— risi Tqma gnebavT?
— imisa, rom Tqveni gamocdileba Cems umecrebas gafantavs, rom Tqveni
colqmruli praqtika Cems martoxelobis umankoebas gaanaTlebs, ai, amis Tqma
mindoda.
madlenam wamoiZaxa:
— eg ki metismetia!
man miugo:
— ara, swored asea, me qalebs ar vicnob, Tqven ki mamakacebs icnobT,
radgan qvrivi brZandebiT. diax, Tqven SeudgebiT Cems ganaTlebas... amaRam, diax,
amaRam-meTqi. da Tu gnebavT, Tqven SegiZliaT am aRzrdas axlave SeudgeT,
axlave, diax!
madlena gamxiarulda da wamoiZaxa:
— iciT ra, Tu am mxriv Cemi imedi gaqvT...
JorJma bavSviviT warmosTqva, romelic dazepirebul gakveTils imeorebs:
— ra Tqma unda, imedi maqvs. me isic mjera, rom safuZvlian ganaTlebas
momcemT, ociode gakveTils miboZebT: aTs — elementarul sagnebisas...
kiTxvisas da gramatikisas, aTs ki varjiSobis da ritorikisas... me xom sruli
umecari var.
madlenam gadikiskisa da Tqva:
— suleli yofilxar.
qmarma upasuxa:
— raki `Sen~-obiT damiwye laparaki, mec mogbaZav da getyvi, sayvarelo,
rom Cemi siyvaruli wuTiT wuTamde matulobs da... da ruanamde gza metad
grZlad meCveneba.
dÁu-rua axla msaxiobis kiloTi laparakobda da saxes moxdenilad
aTamaSebda, es ki metad moswonda da acinebda qals, romelic SeCveuli iyo
saliteraturo bohemis pranWiobas. qmars gverdidan umzerda, gagiJebiT
moswonda da iseT dReSi iyo, roca adamians, erTi mxriv, nayofis mogleja unda,
meore mxriv ki goniereba urCevs, moiTminos, raTa igi sadilze miirTvas. aseTma
azrma madlena gaawiTla, da Tqva:
— Cemo kargo Segirdo, daujereT Cems gamocdilebas, Cems did
gamocdilebas. kocnas vagonSi araviTari fasi ara aqvs. kuWis moSla icis. —
mere kidev ufro gawiTlda da wasCurCula: — xils nurasodes mkvaxes nu
moglejT.
misi lamazi piridan amosulma orazrovnebam JorJi gaaRiziana da gaacina.
pirjvari gadiwera da tuCebi aacmacuna, TiTqo locvas kiTxulobso, da
ganacxada:
— am wuTs Cemi Tavi yvela cdunebulis mfarvels _ wminda antons
mivabare. axla brinjaosaviT mtkice var.
Rame nela eSveboda Zirs da marjvniv gadaSlil velebs gamWvirvale
bindiT hburavda. matarebeli senis napirs misdevda da axalgazrda col-qmari
Sehyurebda mdinares, romelic gzis gverdiT miedineboda da gaelvarebuli
liTonis veeba bafTas hgavda. mdinareze molaplape wiTeli anareklebi cidan
Camovardnil laqebs mogagonebdnen, romlebic Camavali mzis mier mewamulad da
cecxlisfrad iyvnen SeRebili. es laqebi TandaTan qreboda, moqmedebda,
sevdianad bneldeboda da mindvrebic wyvdiadSi inTqmeboda, im avi da
sasikvdilo TrTolviT iyvinTeboda, romelic mudam uvlis miwas, roca bindi
wveba xolme.
sarkmlidan saRamos mwuxri Semovida, axalgazrda wyvilis esodeni
sixaruliT savse gulSic Seipara da gaaCuma. erTmaneTs ekvrodnen da maisis
mSveniers, sulTmobrZav saRamos umzerdnen.
qalaq mantSi aanTes zeTis patara farani, romelmac kupeSi akruli ruxi
maudi yviTlad mokankale SuqiT gaanaTa.
dÁu-ruam cols mklavebi moxvia da mkerdze miizida. weRandeli vnebiani
Jini axla kdemamosil sinazed gadaeqca da msubuqi, umanko alersis neli
survili aReZra — iseTi alersis, romelic bavSvebs nanasaviT aZinebs xolme.
JorJi mibnedili xmiT laparakobda:
— Zalian, Zalian meyvarebi, Cemi patara mad.
nazma xmam qals guli auCuya da tanSi TrTolva CauRvara. da radgan qmars
loya mis ZuZuze hqonda mibjenili, madlenam Tavi daxara da tuCebi miawoda.
grZel, unjsa da Rrma kocnas mkveTri brZola, ucabedi giJuri xvevna da
xanmokle ficxeli Widili mohyva. Semdeg erTxans Caxveulebi iwvnen da odnav
gulgatexilebi, daRlilebi da jer kidev gulTbilni iyvnen. mere
orTqlmavalma stveniT Seatyobina sadguris siaxlove.
colma ganacxada, Tan safeTqlebze awewil Tmas TiTebiT isworebda.
— ra sisulelea! bavSvebi xom ar varT!
JorJi xelebs ukocnida da tuCebi mouTmenlad erTidan meoreze
gadahqonda:
— gaRmerTeb, gaRmerTeb, Cemo patara mad.
ruanamde TiTqmis uZravad isxdnen. loya loyaze hqondaT midebuli da
sarkmlidan gahyurebdnen Ramis sibneles, sadac xangamoSvebiT Senobebis
sinaTle livliviT gairbenda xolme. isxdnen, zmanebaSi dacuravdnen da
siaxlovis grZnobiT ufro Tavisufali da ufro mWidro xvevnis molodiniT
tkbebodnen.
qalaq ruanSi erT sastumroSi Camoxtnen, oTaxi sanapiro quCis mxareze
daiWires, msubuqad, swrafad ivaxSmes da dasaZineblad wavidnen. diliT, rva
saaTi rom dareka, moaxlem gaaRviZa da Ramis magidaze ori finjani yava daudga.
roca yava gaaTaves, dÁu-ruam cols gadaxeda da uceb iseTi sixaruliT mivarda
da Caekona, TiTqos xazina ipovao: `Cemo patara mad... ise miyvarxar... ise
miyvarxar, ise, ise. rom~...
madlena sando, madlieri RimiliT iRimeboda da kocnas ubrunebda:
— mec... albaT. mec.
magram JorJs mSoblebTan misvla awuxebda. coli ukve ramodenimejer
gaafrTxila, Seamzada, da erTxel kidev daubrunda:
— xom gesmis, glexebi arian. saopero ki ara, ubralo, namdvili glexebi
arian-meTqi.
madlenam gaicina:
— vici, mravaljer miTxari. aba, adeqi da mec amayene.
qmari wamoxta da windebis Cacmas Seudga.
— im bebrebTan cudad movewyobiT, Zalian cudad. Cems oTaxSi marto
erTi Zveli sawolia, isic Calis leibiani. sxvanairi nali kanteleSi arc ki
unaxavT.
coli aRtacebuli iyo:
— magas ra sjobia! cudi Zili SenTan...…SenTan erTad... mamlis yivili
gamaRviZebs... didebulia!
madlenam matine Caicva, — xalvaTi, TeTri flanelis xalaTi, romelic
qmarma maSinve icno da ar moewona. ratom? Zalian kargad icoda, rom madlenas
Tormetiode amgvari dilis tanisamosi hqonda. maS Tavis mziTevs xom ar
gadahyrida da axlebs ar iyidda? magram JorJs surda, rom mis cols dilis
kabebi da Ramis sacvali, sasiyvarulo sacvali, igive ar scmoda, rac `imis~
dros ecva, da elandeboda, rom rbilsa da Tbil qsovils TiTqos raRac aCnda
forestiesi.
fanjaras miadga da papirosi gaabola. navsadguri da ganieri mdinare savse
iyo msubuqafriani xomaldebiT da Ripiani gemebiT, romelnic sanapiroze
mqSinavi manqanebis mier didi xmaurobiT itvirTeboda da icleboda. JorJs
yovelive es didixania nanatri hqonda, magram am suraTma masze axlac
STabeWdileba moaxdina.
— daswyevlos eSmakma, — wamoiZaxa, — ra mSvenieria!
madlena fanjaras mivarda, orive xeli qmars mxrebze dauwyo, megobruli
ndobiT mieyuda da aRtacebuli, gaocebuli gainaba.
— oh, ra lamazia! ra didebuli! — imeorebda, — arc ki vifiqrebdi, rom
erT alagze amdeni gemi da xomaldi iqneboda Tavmoyrili.
erTi saaTis Semdeg im imediT gavidnen, rom sofelSi sauzmemde avidodnen.
JorJma Tavisi mSoblebi ramdenime dRis win gaafrTxila.
isini waiyvana Jangianma, Ria etlma, romelsac rvalis qvabiviT guguni
gahqonda. gaiares grZeli, uSno bulvari, gadalaxes mindvrebi, sadac mdinare
moedineboda, da aRmarTs Seudgnen. mzis sxivebiT daqanculma madlenam
CaTvlima, myudrod ijda kuTxeSi da ise grZnobda Tavs, TiTqos mzis Suqis da
Tbili haeris abanoSi yofiliyo.
qmarma gaaRviZa:
— Sexede.
aRmarTze or-samjer mouxvies da Sedgnen. aqedan ganTqmuli sanaxaoba
iSleboda da yvela mogzauri aq mohyavdaT xolme. maT winaSe gadaiSala
uzarmazari, ganieri da grZeli veli, romelsac talRovani xveulebiT kidiT
kidemde molaplape mdinare seravda. erT mxares, sadac velze gamodioda,
mravali kunZuliT iyo dawinwkluli da, sanam ruanamde mividoda, farTod
irkaleboda. Semdeg marjvena napirze qalaqi iSleboda. igi dilis nisliT
odnav iyo Semosili, mze saxuravebze da samrekloTa tyeze krialebda —
msubuqze da wvetianze, an veeba ganZiviT mZimeze da mCateze. moCanda oTxkuxedi
da mrgvali koSkebi, heraldikuri gvirgvinebiT mosili mravali jixuri,
sazveravi da saeklesio goTikuri stilis samrekloebi. xolo yvelas zevidan
deda-taZris wvrilad gaTlili wveti dascqeroda — gasaocari, maxinji,
ucnauri, uzomo da mTel qveyanaze yvelaze ufro maRali.
mis pirdapir, wylis gaRma, sen-severis mozrdili gareubnis saqarxno
sakvamurebi iyo aRmarTuli — mrgvali, viwro, amoburculi. am sakvamurTa jari
ki maT moymeTa — saeklesio koSkebis laSqarze meti moCanda. aguris maRali
svetebi did manZilebze gaSliliyvnen, werwetad asvetiliyvnen da laJvard cas
TavianT Savs naxSirian sunTqvas abolebdnen.
maT Soris yvelaze maRali, qarxana `elvas~ uzarmazari sakvamuri, xeofsis
piramidis toli iyo da adamianis naxelavTa Soris simaRliT meore adgili
eWira. igi TiTqmis eTanabreboda Tavis amay moZmes — deda-taZris gumbaTis
wvers, da iseve didebulad amarTuliyo mbolavi fabrikebis veeba brboSi,
rogorc is, meore, — saeklesio Zeglebis wvetian tyeSi.
Semdeg, muSaTa gareubnis ukan, naZvnari gaWimuliyo. am or qalaqSi
Camomavali sena Tavisi gziT midioda, tyiT dafarul daklaknil da frialo
napirs eTamaSeboda, alag-alag misi qviani TeTri ConCxi Camoerecxa, Semdeg,
erTxel kidev veeberTela naxevarwred morkaluli Sors ikargeboda.
mdinareze ramdenime karWapi Canda, maT pawawa gemi miaTrevda, romelic
xSirad bolavda da Soridan buzs hgavda. kunZulebi erT larze iyo gaWimuli,
mwvane krialosanis usworo mZivebs mogagonebdaT da erTmaneTs daSorebuli
iyo.
sanam mgzavrebi sanaxaobiT gaZRebodnen, meetle icdida. gamocdilebiT
icoda, rom yvelanairi turisti am gadasaxediT didxans tkbeboda xolme.
roca xelaxla gaudgnen gza, dÁu-ruam ramdenime aseuli metris manZilze
uceb dainaxa ori beberi, romlebic Sesaxvedrad modiodnen, da etlidan
yviriliT gadmoxta:
— ager, modian! vicani.
misi ded-mama ubralo glexebi iyvnen. areuli nabijiT modiodnen,
barbacebdnen da zogjer erTmaneTs mxrebiT ejaxebodnen. mamakaci Sua tanisa
iyo, mkvrivi, lamazi, odnav Ripiani da, miuxedavad xnovanebisa, jer kidev mxne
da Senaxuli dedakaci ki — maRali, xmeli moxrili, pirquSi da sofluri
jafis namdvili nimuSi. is bavSvobidan muSaobda da arasodes molxena ara
hqonda, ar hqonda maSinac ki, roca misi qmari muStarTan erTad svamda
laybobda xolme.
madlenac gadmovida etlidan da, axlos mosuli sawyali wyvili rom
dainaxa, guli autokda da moulodneli sevda moeria. col-qmars es lamazi
vaJbatoni Svilad ar emcnaura da arasodes azradac ar mouvidodaT, rom es
koxta qalbatoni maTi rZali iqneboda.
Svilis dasaxvedrad Cumad da swrafad modiodnen da yuradRebas ar
aqcevdnen or qalaqel vaJbatons, romelTac etli mosdevda. roca gauswordnen,
JorJma siciliT SesZaxa:
— mama, gamarjoba!
— Svilo, Sena xar?
axalgazrda vaJma upasuxa:
— ra Tqma unda, me var, dedi! — mivida da orive loyaze akoca. Semdeg
mamis safeTqlebs Tavisi safeTqlebi gauxaxuna. beberma glexma maRali,
abreSumis qudi moiSvlipa, romelsac im dros ruanSi gasavali hqonda da,
Cveulebriv, fexze movaWreni atarebdnen xolme.
mere JorJma uTxra:
— es Cemi coli gaxlavT.
soflelebma madlena raRac saswauliviT da SiSnarevi undoblobiT
SeaTvalieres, rasac mamis mxriv kmayofili dasturi da gamxneveba daemata,
xolo dedis mxriv — mtruli eWvianoba.
JorJis mama, cuRluti moxuci, mTlad gaJRenTili iyo msubuqi sidrisa da
alkoholis simxiaruliT. man suli moiTqva da eSmakuri RimiliT hkiTxa:
— SeiZleba erTi vakoco?
Svilma miugo:
— ra Tqma unda!
madlenam orive loya gulgrilad miuSvira, glexma xmamaRla akoca da
tuCebi maSinve xeliT moiwminda. dedamTilma mtruli siciviT akoca rZals. ara,
is aseT rZals ki ar natrobda, aramed — romelime fermeris mosulsa da
qorfa qaliSvils, romelic TuraSauli vaSliviT wiTeli da jiSiani WakiviT
mrgvali unda yofiliyo. es qalbatoni ki Tavisi qobebiT, nawiburebiTa da
muSkis suniT namdvil folorcis qals hgavda. bebrucuna yovelgvar
nelsasunebels muSks uwodebda da axlac es saxeli gaifiqra.
yvela daiZra da gahyva etls, romelsac axalgazrdebis bargi mihqonda.
mamam Svils xeli gauyara, dedakacebs CamoaSora da cnobismoyvare xmiT hkiTxa:
— ha, rogora xar, saqme rogor midis?
— Zalian kargad.
— marTla? maS, kargi. axla miTxari, Sens cols aqvs rame?
JorJma miugo:
— ormoci aTasi franki.
mamam gaocebis niSnad odnav daustvina da ise gaukvirda es Tanxa, rom
mxolod waiCurCula:
— biWos! — da Semdeg seriozuli guldajerebiT daumata: — Tqma ar
unda, mzeTunaxavia, — mas madlena TvalSi mouvida, radgan Tavis droze
qalebis did mcodned iTvleboda.
madlena da dedamTili erTad midiodnen da daJinebiT dumdnen. mamakacebi
wamoewien. patara sofeli axlos iyos da gzis aqeT-iqiT aT-aTi saxli Zlivs
idga, zogi patara qalaqis Senobas hgavda, zogi ki — ubralo qoxs. erTi —
agurisa, meore — alizisa, is — fiqaliT daxuruli, es ki — CaliT moburuli.
beber dÁuruas duqani `lamazi xedi~ — erTsarTulian saxlSi iyo da marcxena
mxares idga. karze naZvis toti hqonda mikruli, romelic, Tanaxmad Zveli
Cveulebisa, msmelebs aniSnebda, rom isini am duqanSi Zvirfas stumrebad
iTvlebodnen.
duqanSi ori magida erTmaneTs miadges da ori xelsawmendi gadaafares.
erTi mezobeli dedakaci moiSvelies. aseTi lamazi qali rom dainaxa, Rrmad
daukra Tavi, magram mere JorJi icno da SesZaxa:
— ieso qriste! biWo, Sena xar?
JorJma mxiarulad upasuxa:
— diax, Zalua brÁeulen, me gaxlavar! — akoca da Semdeg cols
miubrunda: — Cvens oTaxSi Sedi. SeiZleba iq Sliapac moixado.
da marjvena kariT gril, filaqniT dagebul oTaxSi Seiyvana. kedlebi
TeTrad iyo SeRebili da sawolsac TeTri suzanebi efina. am pirquS oTaxs
mxolod sami samkauli hqonda. saaiazmes Tavze aRmarTuli jvarcma da ori
feradi suraTi: erTze daxatuli iyo poli da virJini, romelnic lurji palmis
ZirSi sxedan, xolo meoreze — Taflisfer cxeneze mjdari napoleon I.
marto rom darCnen, JorJi madlenas moexvia:
— gamarjoba, mad. me Cemi bebrucanebis naxva gamexarda. manam parizSi
viyavi, aRar maxsovda, axla ki maTi xilvis bedniereba isev vigrZeni.
magram mama meore oTaxidan ukve urakunebda kedels:
— Cqara, Cqara! wvniani moitanes.
iZulebuli gaxdnen, gasuliyvnen da xangrZliv glexur sauzmes
Sedgomodnen. saWmeli uxerxulad iyo SerCeuli: batkans Zexvi mosdevda, Zexvs
— tafamwvari. beberi dÁurua sidrma da Rvinis ramdenime Wiqam gaamxiarula. man
SerCeuli oxunjobis nakadi gadmouSva, romelic didi uqmeebisTvis hqonda
xolme Senaxuli, erTimeoreze WuWyiani da cxare ambavi gaadmoalga, romelic,
oxunji bebris sityviT, mis megobrebs daemarTa.
JorJma es ambebi zepirad icoda da icinoda, namdvilad ki mSobliuri
haeriT da iqaurobis Tandayolili siyvaruliT iyo damTvrali da amitom
ilxenda. uceb warsuli grZnobani moaskda, Zveli mogonebani aeSala, romelic
nacnobma nivTebma, sxvadasxva wvrilmanma, karebze Wdeulis an koWli skamis
danaxvam aRuZra. yovelive wvril ojaxur ambavs moagonebda; JorJma yvelafris
mkveTri suni da mwvave aromati igrZno: miwis, tyis, sofluri kupris, binebis,
wyarosi da sasuqis.
mudam sevdiani da susxiani deda ki dumda da rZals uceb gaRviZebuli
siZulviliT adevnebda Tvalyurs. es iyo siZulvili muSis, dakorZebuli
xelebisa da mZime SromiT dagonjebuli kunTebisa qalaqeli qalbatonis mimarT,
romelic mas zizRs hgvrida rogorc vinme SeCvenebuli, gankicxuli, uwminduri
sulieri, usaqmurobisa da garyvnilebisaTvis gaCenili. moxuci pirquSad
ibRvireboda da yovel wuTs magididan dgeborda, raTa saWmlis axali Tavi
moetana, WiqaSi suridan moyviTalo mwklarte Rvino gadmoesxa, xolo boTlidan
wiTeli, msusxavi da tkbili sidra, romelsac iseTive tlaSuniT amohqonda
korpi, rogorc airiT gaJRenTil limonaTs amoaqvs xolme.
madlena ara Wamda, dumda da mowyeniT iyo, xolo mis Cveulebriv gayinul
Rimils bneli da morCili ieri mieca. guli gautyda da Tavmoyvareobac
Selaxuli hqonda. risTvis? ratom? xom TviTonve undoda maTi naxva da isic
icoda, rom glexebTan, Rarib glexebTan midioda? maS, rogori eCveneboda es
xalxi mas, vinc Cveuli ar iyo gatacebas da gadaWarbebas?
da ra icoda? gana qalebs mudam namdvilze metis imedi ara aqvT? iqneb es
xalxi Soridan ufro poeturi eCveneboda? ara, magram SeiZleba ufro
keTilSobilurs, ufro guliTadsa da ufro ferovans moeloda, vidre
wignebSia xolme aRwerili. miuxedavad amisa, madlenas sulac ar swadda, rom
es xalxi iseve Tavaziani da mopranWuli yofiliyo, rogorc romanistebi
gvaCveneben xolme. maS rogor unda aexsna, rom ase eTakileboda es mdabio
bebrebi, aTasi xelSeuxebeli wvrilmani, aTasi uxilavi sisulele, maTi
glexuri mimoxra, sityva, ieri da sicili?
da madlenas moagonda sakuTari deda, romelic
aravisTvis ar hqonda aweril-naambobi — Secdenili maswavlebeli,
romelic sendenSi aRizarda, da roca madlena Tormeti wlisa iyo, siRatakiTa
da dardiT gardaicvala. viRac ucnobma mamakacma ikisra patara qalis aRzrda.
vin iyo mamamisi? araferi icoda, mxolod bundovani eWvi hqonda.
sauzme veRar gaTavda, mezoblebi Semodiodnen, mama dÁuruas xels
arTmevdnen, misi Svilis naxvis gamo raimes wamoiyvirebdnen da, axalgazrda
cols rom gadaxedavdnen, erTmaneTs cuRlutad TvaliT aniSnebdnen xolme. es
Tvalis Cakvra aseT azrs gamosaxavda — `daswyvevlos eSmakma, ra lamazi coli
Caugdia xelSi Cvens JorJ dÁuruas! ~
vinc am ojaxis maxlobeli ar iyo, is magidas miujdeboda da iZaxda: `erTi
litra! — erTi Wiqa! ~ori patara!~ Tan dominos TamaSobdnen da sworkuTxa Sav
da TeTr Zvlebs magrad aWaxunebdnen.
JorJis deda isev fexze trialebda, muStars pirquSad emsaxureboda, fuls
iRebda da magidebs Tavisi lurji winsafris boloTi asufTavebda.
oTaxi Tixis Cibuxebis da iafi sigarebis bolma gaavso. madlenam xveleba
daiwyo da qmars hkiTxa:
— meti aRar SemiZlia.. Tu Senc ginda, gavideT sadme.
sauzme jer ar daemTavrebinaT, moxucma dÁuruam ukmayofileba gamoTqva.
madlenam gadawyvita, magididan amdgariyo da gasasvlel karebTan moecada,
sanam mamakacebi yavas miirTmevdnen.
cota xnis Semdeg mas JorJi miuaxlovda.
— xom ar inebebT senaze gaseirnebas?
— siamovnebiT! — sixaruliT daeTanxma madlena.
daRma daeSvnen, kruaseSi navi daiqiraves da dRis meore naxevari erT
kunZulze, tirifebis qveS gaatares, saca gazafxulis tkbili siTbo da
talRebis mTvlemare titini axalgazrdebs nanas eubneboda.saRamo Jams
dabrundnen. qonis sanTliT gaSuqebuli Ramis seroba madlenas weRandelze
ufro gulsaklavad eCvena. dÁu-ruas mama mTvrali iyo da dumda, deda isev ise
pirquSad ijda.
susti Suqi nacrisfer kedlebze Crdilebs isroda. Tavebs veeba cxvirebi
ebaT da yoveli moZraoba sazarlad iyo gadaWarbebuli. zogjer devur xels
orTiTis odena Cangali zeviT ahqonda da urCxulis msgavsi pirisaken mihqonda.
amisaTvis sakmarisi iyo, moyviTalo da mTrTolvare sanTlisken vinme odnav
mainc mibrunebuliyo.
gaTavda Tu ara sadili, madlenam qmari Sinidan gaiyvana, raTa am Savbnel
darbazSi aRar darCeniliyo, sadac gamudmebiT Zveli Cibuxebis mwvave simyrale
da daRvrili sasmelebis suni idga. roca gamovidnen, JorJma cols uTxra:
— rogorc vatyob, ukve mogwyinda.
madlena uarze idga, magram qmarma gaawyvetina:
— ara, mSvenivrad gatyob. Tu ginda, xvalve wavideT.
colma wailaparaka:
— ho, Zalian minda.
Cumad gahyvnen gzas. Tbili Rame idga da misi Rrma da alersiani sibnele
TiTqos raRac odnavi xmauriT, faCuniT da SrialiT iyo savse. col-qmari
viwrod gakaful tyeSi Sevidnen, romelic ganuWvreteli wyvdiadiT iyo
daburuli da maRali xeebiT garemoculi.
madlenam kiTxa:
— sada varT?
man miugo:
— tyeSi.
— didia?
— Zalian: erTi udidesTagania safrangeTSi.
tyis xeivanSi TiTqos yvelaferi Tvlemda: suni miwis, xeebisa da xavsis,
bebruli suni datotvili xeebisa, romelsac kvirtebisa da damWknari,
obmokidebuli foTlis aromati hqonda Sereuli.
madlenam Tavi aswia da xeebis wveroebSua varskvlavebi dainaxa. Tumca
haeri uZravad idga da niavi totebs ar arxevda, irgvliv mainc foTlis okeanis
gaurkvevel TrTolvas grZnobda.
ucnaurma kankalma Caurbina tanSi da sulSi Caswvda. guli raRac
bundovanma kaeSanma SeukumSa. ratom? ver ityoda. magram eCveneboda, TiTqos
dakarguliyos, gza areodes, xifaTi moxveodes, misTvis yvelas Tavi mienebebinos
da mTel qveyanaze, sadRac maRla mocimcime da cocxali TaRis qveS,
martodmarto darCeniliyos.
— cota meSinia, — waiCurCula. — davbrundeT.
— keTili, davbrundeT.
— maS, parizSi… xval wavalT?
— ho, xval wavalT.
— diliT?
— Tu ginda, diliT.
Sin rom dabrundnen, moxucebi ukve dawoliliyvnen. madlenas cudad eZina,
radgan misTvis ucnobi sofluri xmauroba awuxebda: Wotis kivili, kedels ukan
Caketili Roris Wyvitini da yivili mamlisa, romelmac SuaRamidanve daiwyo
Zaxili da xmis micema. ciskari rom dgeboda, isini ukve mzad iyvnen
wasasvlelad.
JorJma mSoblebs ukan dabruneba Seatyobina. ded-mamas jer zari daeca,
mere ki mixvdnen, visi gadawyvetili iqneboda es moulodneli wasvla. mamam
ubralod hkiTxa:
— rodisRa gnaxavT xelaxla?
— ra Tqma unda, amave zafxulSi.
— maS, kargi.
dedam waiburtyuna:
— gisurveb, rom eg nabiji sananeblad ar gagxdomodes.
maTi wyena rom daeSoSminebina, JorJma saCuqrad orasi franki dautova.
etlisTvis biWi gagzavnes. aT saaTze moiyvana. axalgazrdebma moxucebi
dakocnes da wamovidnen.
Tavqve rom daeSvnen, dÁu-ruam gaicina:
— aha, — uTxra, — aki gafrTxilebdi! sulac ar iyo saWiro gamecno
SenTvis ufrosi Taoba, batoni da qalbatoni dÁu rua de kantelTa winaprebi.
madlenamac gaicina da Tqva:
— mainc Zalian kmayofili var, ukve miCndeba am keTili xalxisadmi
siyvaruli. parizidan saCuqarsac gamovugzavni. — Semdeg waiCurCula: — dÁu
rua de kantel... ai, naxav? Cveni mosawvevi baraTis warwera aravisac ar
gaukvirdeba. yvelas vuambobT, rom Seni mSoblebis mamulSi erTi kvira
gavatareT.
mere zed miekra da ulvaSis bolo daukocna:
— gamarjoba, Jo!
JorJma upasuxa:
— gagimarjos, mad! — da welze xeli moxvia.
Sors, velis siRrmeSi, veeba mdinare dilis mzeSi vercxlis bafTasaviT
gaWimuliyo, saqarxno sakvamurni cas bolis Rrublebs esrodnen. saeklesio
samrekloebi uZvelesi qalaqis Tavze aRmarTuliyvnen.
Tavi meore
col-qmari dÁu-rua ukve ori dRea, parizSi dabrunda. Jurnalisti xelaxla
Seudga Tavis saqmes im dRis molodinSi, roca qronikis weras Tavs daanebebda,
sabolood daiWerda foresties alags da Tavis Tavs mxolod politikas
Seswiravda.
saRamos JorJi gaxarebuli adioda Tavisi winamorbedis binaSi da Tan
ahqonda sadilis Zlieri mada, da wyurvili moxveoda cols, romelic
fizikurad male moajadova da SeumCnevlad daimorCila. notr dam de loretis
quCis dasawyisSi yvavilebis maRazias Cauara da azrma gahkra, madlenasTvis
raime eyida. Sevida da gauSleli vardebis, surnelovani kokrebis didi
Taiguli airCia.
kibis yovel baqanze did sarkeSi Tavis Tavs siamovnebiT aTvalierebda da
is dro agondeboda, roca am saxlSi pirvelad Semodioda.
zari dareka, radgan gasaRebi Sin daaviwyda. kari winandelma mosamsaxurem
gauRo, romelic man colis rCeviT daitova. JorJma hkiTxa:
— qalbatoni dabrunda?
— diax, batono.
sasadilo rom gaiara, SeniSna: sufra samisTvis iyo gaSlili, da
gakvirvebuli Sedga. sastumros farda aweuli iyo da JorJma Tvali mohkra
madlenas, romelic buxris Tavze, vardis iseTsave Taiguls dgamda larnakSi,
rogoric man moutana. dÁuruas javri moeria, TiTqos misi azri, yuradRebis
niSani da is siame moeparaT, romelsac Taigulis motanis gamo moeloda.
rom Sedioda, hkiTxa:
— vinme moiwvie?
madlena yvavilebs datrialebda da moubrunebliv upasuxa:
— ver vityvi, rom momewvios. Cemi Zveli megobari, grafi de vodreki
Cveulebriv orSabaTobiT sadilobda CvenTan da dResac mova, rogorc uwin
modioda xolme.
JorJma mxolod esa Tqva:
— hoo? maS kargi.
colis ukan idga, xelSi Taiguli eWira da surda daeSala, an gadaegdo,
da mainc uTxra:
— moixede, vardebi mogitane.
colma swrafad moixeda da RimiliT wamoiZaxa:
— oh, ra kargad moqceulxar!
da iseTi guliTadi sixaruliT gauwoda xeli da tuCebi, rom JorJma
umalve igrZno nugeSi. madlenam vardebi aiRo da aRtacebuli bavSvis
simkvircxliT Caalaga cariel larnakSi, romelic pirvelis pirdapir idga.
Semdeg trfialiT aaTvaliera da Cumad Tqva:
— ra kmayofili var! axla ra kargad aris morTuli Cemi buxari! — da
maSinve daumata: — ici, es vodreki Zalian kargi kacia. male damegobrdebiT.
zarma grafis mosvla SeatyobinaT.
ise Semovida, rogorc sakuTar binaSi, dinjad da kmayofili saxiT.
axalgazrda qals Tlili TiTebi daukocna, qmars moubrunda, guliTadi ieriT
CamoarTva xeli da kiTxa:
— rogor brZandebiT, Zvirfaso dÁu-rua?
uwindeliviT mediduri da miukarebeli aRar iyo. misi saxe axla naTlad
ambobda, rom axlandeli viTareba sul sxvanairia, vidre adre iyoo.
gaocebulma Jurnalistma Tanabari TavaziT upasuxa, xolo xuTi wuTis Semdeg
aTi wlis nacnobebs hgavdnen.
madlenam sxivmosili RimiliT uTxra:
— samzareuloSi unda gavide, marto dagtovebT, — da miimala. orivem
Tvali gaayola.
roca dabrunda, stumar-maspinZeli Teatrze da romeliRac axal piesaze
laparakobda da maTi Tvalazrisi imdenad Tanabari iyo, rom maT TvalebSi
urTierTisadmi megobroba brwyinavda.
sadilma Tavisuflad, mxiarulad, gulRiad Caiara, grafi iseT siames
grZnobda am saxlSi, mosiyvarule axalgazrda maspinZelTa Soris, rom
gvianobamde darCa. roca vodreki wavida, madlenam qmars hkiTxa:
— aki giTxari, kargi kacia-meTqi. rac ufro axlo gaicnob, ufro metad
mogewoneba. saimedo, guliTadi da mSvenieri megobaria. oh, eg rom ar
yofiliyo... — da saTqmeli aRar daamTavra. JorJma upasuxa:
— marTalia, mec Zalian momewona, mgoni, erTmaneTs davuaxlovdebiT.
colma sabaaso Tema gamocvala:
— ici, sanam daviZinebdeT, erTi saqme unda SevasruloT. ver movaswari
sadilobamde meTqva SenTvis, radgan vodreki fexdafex mogyva. dRes marokos
Sesaxeb didi ambebi Sematyobines. deputatma laroS-matiem miTxra, momavalma
ministrma. unda didi sensaciuri werili davweroT, cifrebic da faqtebic
mzada maqvs. aba, davsxdeT da saqmes SevudgeT. aha, lampa!
JorJma lampa aiRo da kabinetSi gavidnen. Taroebze igive wignebi ewyo,
zeviT ki sami larnaki ido, romelic forestiem Juanis yureSi sikvdilis wina
dRes iyida. gansvenebulis kuTvnili tyavis fardagi dÁuruas magidis qveS
ucdida. JorJi miujda da spilos Zvlis kalmistari aiRo, romelsac bolo
uwindeli patronis mier odnav dakvnetili hqonda.
buxris Tavze Camoyrdnobilma madlenam papirosi gaabola, axali ambebi
gadmoalaga, Semdeg Tavisi azrebi gamoTqva da werilis gegmac gaacno.
JorJi guldasmiT ugdebda yurs, SeniSvnebs werda da, roca colma gaaTava,
zogi ram upasuxa, mTavar sagans daubrunda, gaafarTova da, ara marto werilis
gegma, aramed axlandeli saministros sawinaaRmdego brZolis gegmac ki
ganaviTara. es werili Tavdasxmis niSani unda yofiliyo. JorJis azrma imdenad
daainteresa misi coli, iseTi farTo da Soreuli suraTi gadauSala, rom
madlenam papirosis weva Sewyvita da yuri miugdo. mxolod drogamoSvebiT
CaurTavda dabali xmiT:
— ho... ho... Zalian kargi... mSvenieria... didebulia, — da roca JorJma
gaaTava, uTxra: — axla weras SevudgeT.
JorJs jer kidev eZneleboda dawyeba da Sesaferi sityvebis SerCeva. maSin
coli mividoda, mxarze nazad daeyrdnoboda da Cumad, sul Cumad dauwyebda
xolme karnaxs. zogjer gaubedavad Sedgeboda da hkiTxavda:
— amis Tqma gindoda, ara?
qmari upasuxebda:
— ho, ho.
madlena kabinetis meTauris winaaRmdeg moxerxebulad poulobda geslian,
namdvil qalur sityvebs, da misi garegnobis gamo politikur Sxams CaurTavda
xolme. aseTi adgilebi mkiTxvels acinebda da, amave dros, simarTleSic
ajerebda.
dÁu-rua romelime Setevis azrs zogjer ramdenime sityviT gaaRrmavebda da
gaaZlierebda xolme. garda amisa, marjved xmarobda Tavisebur xelovnebas —
saTqmeli Tqva da veragulad bolomde ar miiyvano! es xerxi man qronikis
gamokveTis dros iswavla. roca madlena lamobda romelime ambavi namdvil
faqtad eCvenebina, JorJs ki saeWvod an uxerxulad miaCnda, maSinve Secvlida:
mosxletiT, xelmardad gadahkravda, mxolod aniSnebda da mkiTxvels ufro
moxerxebulad Caagonebda, vidre pirdapiri mxilebiT ityoda.
werili daasrula da xmamaRla waikiTxa gamoTqmiT. orive SeTanxmda, rom
igi mSvenivrad iyo dawerili, da aRtacebulni, gakvirvebulni ise uRimodnen
erTmaneTs, TiTqos es-es aris gaecnoT urTierTi. gaocebiT da nazad umzerdnen
erTmaneTs TvalebSi da iseTi gatacebiT hkocnidnen, TiTqos maTi Wkuis
naTesaoba maTs sxeulebsac gadasdebodes.
dÁu-ruam xelaxla aiRo lampa.
— axla ki naninas SevudgeT, — Tqva da almodebuli Tvalebi SeanaTa.
colma miugo:
— win mibrZandiT, Zvirfaso maswavlebelo, radgan gzas Tqven minaTebT.
JorJi sawoli oTaxisken wavida, madlena ki ukan misdevda, Tmasa da
sayelos Sua uRitinebda. JorJi gaurboda: Ritinisa eSinoda.
`JorJ dÁu rua de kantel~-is werilma aliaqoTi gamoiwvia. palataSi didi
STabeWdileba moaxdina. beberma valterma miuloca da politikuri ganyofileba
Caabara, xolo qronika isev buarenars miando.
amis Semdeg gazeTma saministros moxerxebuli da mkacri omi dauwyo.
ieriSi marjve iyo da sabuTiani. xan ironias miuSvebdnen, xan seriozulad
utevdnen, zogjer xumrobis kilos iSveliebdnen da gesls anTxevdnen. Seteva
imdenad damajerebeli da mZafri iyo, rom yvela gaocebas eZleoda. danarCeni
gazeTebi gamudmebiT beWdavdnen `safrangeTis cxovrebis~ werilebis
amonawerebs, xolo mTavrobis wevrebi cdilobdnen gaegoT, xom ar SeiZleboda
am ucnobis mkacri mtrisaTvis prefeqturis saSualebiT CaekmendinebinaT xma.
dÁu-ruam politikur moRvaweTa Soris saxeli moixveWa. Tavisi gavlenis
zrdas igi imiT grZnobda, Tu rogor arTmevdnen xels da rogor uxdidnen quds.
meore mxriv, mas aocebda colis moxerxebuli Wkua, nacnobTa simravle da is
simarjve, romlis meoxebiTac ase advilad Soulobda masalas da cnobebs.
roca ki unda dabrunebuliyo Sin, sastumro oTaxSi mudam poulobda
senators, deputats, vinme did moxeles, da yvelani madlenas Zvel nacnobsaviT,
seriozulad, magram Sinaurulad eqceodnen. neta sad gaicno amodena xalxi?
`sazogadoebaSi~, — ambobda misi coli. magram rogor moipova maTi ndoba da
megobroba — es ki ver gaigo qmarma.
—`metad moxerxebuli diplomati dadgeboda~, — fiqrobda.
madlena xSirad igvianebda sadilad da axvneSebuli, gawiTlebuli,
aRelvebuli brundeboda. manam pirbades moixsnida, ityoda xolme:
— dResac axali ambebi movitane. warmoidgine, iusticiis ministrma ori
iseTi piri daniSna mosamarTled, romelic Sereul komisiaSi monawileobda.
iseT seirs vaCvenebT, rom didxans aRar daiviwyos.
da ministrs seirs aCvenebdnen, meore dResac imeorebdnen da cota xnis
Semdeg xelaxla axsenebdnen.
dÁu-ruas ojaxSi sadilebis kviras orSabaTobiT grafi de vodreki
iwyebda, samSabaTobiT deputati laroS-matie sadilobda, col-qmars magrad
arTmevda xels, nametan sixaruls amJRavnebda da ganuwyetliv imeorebda.
— daswyevlos eSmakma, namdvili omia! nuTu ver CamovyriT?
mas imedi hqonda, rom sagareo saqmeTa ministris portfeli ergeboda,
romelic didi xania niSanSi hqonda amoRebuli.
laroS-matie im politikosTagani iyo, visac arc garkveuli saxe aqvs, arc
rwmena, arc didi niWi, arc gambedaoba da arc safuZvliani codna. is
provincieli veqili iyo. lamaz vaJkacad iTvleboda, moqiSpe partiebs Soris
qanaobda da wonasworobas mardad icavda. is respublikuri iezuitobis
warmomadgeneli iyo da saeWvo liberaluri soko, rogoric sayovelTao
saarCevno uflebis saxelovan sasuqze asobiT izrdeba xolme.
Tavisi sofluri makiavelobis wyalobiT, laroS-matie Wkvian kacad
iTvleboda TavisianebSic da im gandevnilTa da klasobrivi jgufidan
amovardnil adamianebs Sorisac, visac Cveulebriv deputatebad irCeven xolme.
mas sakmaod gamoCenili garegnoba, Tavazianoba da zrdiloba gaaCnda saimisod,
rom gamarjveba moepovebina. da, marTlac, warmateba hqonda sazogadoebaSiac
da imdroindel saxelmwifo moRvaweTa Sereul, gaurkvevelsa da saeWvo
wreebSic.
masze yvela ambobda:
— laroSi ministri gaxdeba, — da TviTon masac sjeroda, yvelaze
mtkiced sjeroda, rom ministroba ar ascdeboda.
es deputati beberi valteris gazeTis mTavari aqcionerTagani, valteris
amxanagi da mokavSire iyo sxvadasxva finansur saqmeebSi.
dÁu-ruas misi sjeroda, Tan imedic hqonda, rom odesme gamoadgeboda,
amitom mxars uWerda. sxvafriv JorJi mxolod foresties saqmes agrZelebda,
romelsac laroS-matie sapatio legionis ordens hpirdeboda, roca laroSis
dro dadgeboda. axla ki am ordens madlenas axali qmris mkerdi unda
daemSvenebina da meti araferi. amrigad, araferic ar Secvliliyo.
amas yvela naTlad xedavda, da gazeTis TanamSromlebma dÁu-ruas iseTi
saxeli Searqves, romelic mas abrazebda: axla mas yvelani foresties
uwodebdnen. redaqciaSi Sevidoda Tu ara, maSinve vinme mihmarTavda:
— erTi miTxari, forestie...
JorJi Tavs ikatunebda, TiTqos ar esmoda, da xelebs ujrebSi afaTurebda,
magram is viRac ufro maRali xmiT imeorebda:
— Sen, forestie!
aqa-iq Cumi sicili gaismoda. roca dÁu-rua direqtoris oTaxisken
wavidoda, mas vinme SeaCerebda da etyoda:
— mapatie, genacva, erTi wuTiT mWirdebi. ucnauria, magram sawyali Sarlis
da Tqveni saxelebi mudam mereva. es imiT aixsneba, rom Tqveni werilebi
metismetad hgavs Sarlisas, sxvebsac ase hgoniaT.
dÁu-rua pasuxs ar aZlevda, magram simwriT iwureboda da gulSi
gansvenebulis mimarT yru brazi ugubdeboda. xolo roca erTxel beber
valtersac gamoucxades gancvifreba imis gamo, rom axali politikuri
redatoris werilebi azrovnebiTac da stilisturadac Zvelisas hgavda, isic
daeTanxma da Tqva:
— diax, forestie gaxlavT, magram es forestie ufro janmrTelia, ufro
nervuli da ufro vaJkacuri.
meorejer dÁu-ruam SemTxveviT gamoaRo karada, sadac bilboke ewyo, da
dainaxa: misi winamorbedis bilbokes Savi bafTa hqonda mikerebuli, xolo
Tavis bilbokes, sen-potenis xelmZRvanelobiT rom xmarobda xolme —
vardisferisa. yvela burTi erT Taroze ewyo zomis mixedviT. qaRaldis
naglejs, romelic ise iyo mikruli, rogorc muzeumSi, aseTi warwera hqonda:
`forestiesi da amxanagobis yofili koleqcia. mkvidri saqonelia da
xelsayrelia yvelgan, mogzaurobaSic da sxvaganc~.
dÁu-ruam kari dinjad mixura da sakmaod xmamaRla warmoTqva, raTa yvelas
gaegona:
— yvelgan arian tutucebi da moSurneni.
magram Jurnalistma Tavmoyvareobis kbena igrZno, kbena mwerlis siamayis da
pativmoyvareobisa, romelic nervul fxukianobas iwvevs da rac Tanabrad sWirT
romelime reportiorsac da genialur poetsac.
saxeli `forestie~ JorJs smenas sWrida, misi gagonebisac ki eSinoda da,
roca sadme yurs mohkravda, grZnobda, rom saxeze ali ekideboda. es saxeli
geslian masxrobad eCveneboda, ufro metic: Seuracxyofda da uyviroda mas:
`Seni coli imis magivrad muSaobda, axla ki Sens magivrobasac eweva.
uimisod araraoba iqnebodi~.
JorJi Tanaxma iyo, rom forestie umadlenod verafers miaRwevda, magram
TviTon... ara, aq ki sul sxvanairad iyo saqme. Sin rom brundeboda, es azri
aekviateboda xolme. axla mTeli bina, aveji, yoveli ubralo da mcire ram,
rasac ki xels Seaxebda — yvelafris gamo gansvenebuli megobari agondeboda.
pirvel xanebSi amaze arc ki fiqrobda, magram Semdeg, roca TanamSromlebma
zedmeti saxeli miakeres, gulSi Wrilobis msgavsi ram gauCnda, romelsac
manamde SeumCneveli wvrilmanic ki uRizianebda.
mas aqeT erT nivTsac veRar mihkareboda, rom im nivTze Sarlis xelic ar
mosCveneboda. rasac ki xedavda, rasac ki xels miakarebda, uklebliv yvelaferi
`imas~ ekuTvnoda, odesRac Sarls emsaxureboda, Sarlis nayidi da misive
sayvareli ram iyo. da JorJi male im azrmac ki aaRelva, Tu ranairi
urTierToba hqondaT mis megobars da mis cols.
zogjer Tavisi gulis ajanyeba aocebda, misi foriaqisa araferi gaegeboda
da sakuTar Tavs ekiTxeboda: `daswyevlos eSmakma, es ra ambavia? madlenas
megobrebze ar veWvianob. maTdami araviTari eWvi ara maqvs. arc is azri
mawuxebs, Tu ras sCadis madlena. roca moisurvebs, wava, roca moindomebs,
dabrundeba, xolo im wyeulis mogoneba, im pirutyvi Sarlis gaxseneba braziT
mklavs!~ da gulSi daumatebda xolme: `namdvilad rom vTqva, tutuci iyo,
gamotvinebuli, da swored es milaxavs Tavmoyvareobas, is mamwarebs, rom
madlena aseT sulels gahyva colad~. da ganuwyvetliv ekiTxeboda Tavis Tavs:
`neta aseTi dedakaci, Tundac erT wuTs, rogor uZlebda aseT cxovels~.
dRiTidRe aTasi umniSvnelo wvrilmanis gamo brazi emateboda, igi
nemsiviT kbenda, simware axrCobda mkvdris gauTavebeli gaxsenebis gamo,
romelsac madlenas, laqias an moaxlis romelime sityva uRviZebda xolme.
erT saRamos dÁu-ruam ikiTxa, radgan tkbileuli uyvarda:
— ratom arasodes tkbili namcxvari ara gvaqvs xolme?
axalgazrda colma mxiarulad miugo:
— marTla, aRar gamaxsenda, imitom, rom Sarls ejavreboda.
JorJi mouTmenlad Setokda. Tavi veRar Seimagra da miaxala:
— kmara, Senma Sarlma Tavi momabezra. mudam erTi da igive mesmis: aqac
Sarli, iqac Sarli, Sarls es uyvarda, Sarls is uyvarda. Sarli CaZaRlda,
droa daiviwyo!
madlena Tavis qmars gancvifrebiT Sescqeroda da moulodneli afeTqebis
mizezi ar esmoda. magram Wkviani iyo da mixvda, rac xdeboda JorJis sulSi,
mixvedrili iyo eWvianobis Cumsa da nel muSaobas, romelic foresties
sikvdilis Semdeg dRiTidRe izrdeboda yvelafris gavleniT, rac ki mis qmars
micvalebuls gaaxsenebda xolme.
es ambavi balRobad moeCvena, magram radgan misi qaluri Tavmoyvareoba amis
gamo daamda, araferi aRar upasuxa da gauCumda. qmari ki uaresad gawyra imitom,
rom Tavisi brazi ver damala. saRamoze, sadilis Semdeg, xvalindeli
nomrisTvis werils rom werdnen, JorJs bewvian fardagSi fexebi gaexlarTa, da
radgan veRar gadaabruna, fexis moqneviT iqiT gadaagdo da siciliT hkiTxa:
— Sarls mudam civi fexebi hqonda?
madlenam siciliTve upasuxa:
— mudam gaciebisa eSinoda: susti filtvebi hqonda.
dÁu-ruam mZvinvare kiloTi SeniSna:
— da kidevac daamtkica. — da Tavazianad daumata: — Cemda sabednierod.
— da cols xeli daukocna.
magram roca wveboda, igive azri aekviata da hkiTxa:
— Tqvi, orpiri qaris SiSiT Tavze qaRaldis CaCs xom am ixuravda xolme?
colma am oxunjobaze upasuxa — ara, abreSumis Tavsaxvevs ikravda xolme.
JorJma mxrebi aiyara da janmrTeli adamianis zizRiT SeniSna:
— suleli!
mas Semdeg Sarli mudmiv salaparakod gadaeqca. dÁurua mas yoveli
sababiT, uzomo gulistkiviliT ixsenebda da am saxels sxvanairad ar ityoda,
Tu ara `sawyali Sarli~. mas Semdeg, rac JorJs redaqciaSi mxolod foresties
gvariT axsenebdnen xolme, dÁu-rua samagieros micvalebuls uxdida: Sin rom
dabrundeboda, Tavis winamorbedze Surs iZiebda da siZulviliT, gamasxrebiT
da geslis SesxmiT dasdevda. Jurnalists cismare dRes agondeboda
gansvenebulis yoveli nakli, misi sasacilo Tvisebani, misi wvrilmani xasiaTi,
da iseTi siamiT iTvlida TiTebze amas, iseTnairad axasiaTebda da aWarbebda,
TiTqos miznad hqonodes Tavisi colis gulSi saSineli mopirdapiris gavlenis
gaqarwyleba,
da imeorebda:
— mad, miTxari, gaxsovs Tu ara, rogor cdilobda is briyvi daemtkicebina
CvenTvis, viTom msuqani kaci gamxdarze ufro gamZle yofiliyos?
qmars surda, gansvenebulis yvela saidumloeba, yvela naCumari wvrilmani
gaego. coli uarze idga, radgan rcxvenoda, magram JorJi daJinebiT imeorebda
akviatebuls:
— mad, miTxari, Sarli albaT Zalian sasacilo ram iyo im dros, ara?
coli CurCulebda:
— geyofa, Tavi daanebe.
magram qmari isev Tavisas gaiZaxoda:
— miTxari-meTqi, is pirutyvi loginSi albaT xelmarjve ver iyo, ara?
da naTqvams mudam ase aTavebda:
— ra pirutyvi iyo!
erT saRamos, ivlisis damlevs, JorJi fanjarasTan idga da papiross
abolebda, metad cxeli saRamo iyo da gaseirneba mounda.
— mad, Cemo Zvirfaso, — hkiTxa, — ginda bulonis tyeSi gaviseirnoT?
— ra Tqma unda.
Ria etli daiqiraves da wavidnen. jer elises mindvrebi gaiares, Semdeg
bulonis prospeqtze gavidnen. haeri uZravad idga da erTi im buRian RameTagani
iyo, roca parizis almuriani haeri filtvebSi cxeli orTqliviT Cadis. mraval
aTas etls Seyvarebulebi mihyavda, erTmaneTs misdevda da bolo aRar Canda.
JorJs da madlenas arTobdaT CaxutebulTa xilva, romelnic etlebiT maTi
gverdiT mihqrodnen. qalebs Ria feris tanisamosi ecvaT, mamakacebs ki muqi
erCivnaT. SeyvarebulTa veeba nakadi bulonis tyisken miiltvoda da lxenas,
Svebas da siames Tbilsa da varskvlavebiT mofenili cis qveS eZebda. irgvliv
Tvlebis yru gugunis meti araferi ismoda. etlebi erTmaneTs misdevdnen da
TiToSi erTi wyvili ijda — baliSebze miyudebuli, gaCumebuli, TiTqmis
Caxutebuli, vnebiT gabruebuli da momavali xvevnis molodiniT akankalebulni.
Tbili bindi TiTqos kocniT iyo gaJRenTili. haeric irgvliv dagubebuli
alersiTa da cxoveluri vnebiT TiTqos damZimda, Segubda, SeduRda. yoveli
wyvili erTi azriT, erTi JiniT iyo damTvrali da garSemo raRac aRvlefil
Relvas hRvrida, yoveli etli — siyvaruliT datvirTuli da alersis
wyurviliT garemoculi — gavlis Semdgom raRac mxurvales, xelSeuxebelsa
da amaforiaqebel kvals tovebda.
JorJma da madlenam igrZnes, rom es fufuni imaTac gadaedoT, da sicxiT
kdemamosilebma, idumali RelviT gaJRenTilebma, erTmaneTs xeli xelSi
CasWides.
roca sangrebis gaswvriv mosaxvevTan mividnen, erTmaneTs Caexvivnen.
madlenam morcxvad Tqva:
— RmerTmani, bavSvebi varT. ise viqceviT, rogorc ruanis gzaze moviqeciT.
tyis SesavalTan etlebis nakadi orad gaiyo. tbis xeivanSi, sadac dÁu-ruas
etli mihgoravda, etlebs Sua erTgvari manZili rCeboda, magram yovelive
irgvliv — xeebis xSiri bindic, foTlisa da moCuxCuxe nakadulebis mier
gasufTavebuli haeric, Rrma mokamkame cac da Ramis haeris raRac sigrilec —
moseirneTa xvevna-kocnas uRrmes mSvenebas da idumalebis iers aZlevda.
JorJma waiCurCula:
— ooh, Cemo sayvarelo mad, — da miizida.
colma uTxra:
— gaxsovs Tqveni tye? ra bneli d pirquSi iyo! meCvenebda, TiTqos
saxifaTo mxecebiT yofiliyos savse da arc dasasruli hqonodes, aq ki
mSvenieria, haerSi alersia daRvrili, da isic vici, rom tyis iqiTa mxares seri
iqneba.
man miugo:
— Cvens tyeSi irmis, meliis, Svelisa da gareuli Roris meti sxva mxeci
ar moipoveba da tyis mcvelis* ( *forestie — frangulad tyis mcvels niSnavs.)
qoxsac ki iSviaTad waawydebi.
da es sityva, gansvenebuli Sarlis gvari rom warmoTqva, gaocebuli darCa,
moeCvena, TiTqos TviTon ki ar eTqvas igi, aramed misTvis daeZaxaT tyis
siRrmidan. uceb dadumda, radgan is saocari da Seupovari mtruli grZnoba
moeria. ucbad isev eWvianma, mqenjnavma da uZlevelma sianCxlem daipyro, rac,
erTi xania, sicocxles uwamlavda.
erTi wuTis Semdeg cols hkiTxa:
— saRamoobiT SarlTan erTadac ase daseirnobdi xolme, ara?
madlenam upasuxaL
— ho, xSirad.
JorJs uceb Sin dabrunebis survili gauCnda, imdenad Zlieri, rom guli
SeekumSa, TavSi foresties saxe gaucocxlda. am saxem Seipyro igi, axrCobda,
mxolod amaze SeeZlo amJamad fiqric da laparakic.
— mad, miTxari... — daiwyo dageslili xmiT.
— ra, gnacvale, ra giTxra?
— rodesme giRalatia sawyali SarlisTvis?
colma zizRiT upasuxa:
— sul gasulelebulxar, mudam erTi da igive gagondeba.
magram qmari ara cxreboda:
— Seni Wirime, mad, miTxari, gamotydi: uRalate Tu ara, moatyue Tu ara?
madlena sdumda, radgan es sityva rogorc yvela qals, masac examuSeboda,
JorJi ki isev aCemebulad imeorebda:
— RmerTmani, Sarlis Tavi zedgamoWrili iyo rqebisTvis. ra Tqma unda, ra
Tqma unda! ra siamovnebiT gavigeb, rom im Tavze rqebi daadgi, ha? RmerTo Cemo,
ra doylapia iyo!
da radgan colis saxeze Rimils mohkra Tvali, — vin icis, ra moagonda?
— isev adevnebul kviats Caacivda:
— mad, genacvale, Tqvi, saimiso araferia, Tqvi-meTqi. piriqiT, Zalian
sasaciloc iqneba, Tu gamotydebi da metyvi, swored me metyvi, rom Sarls
Ralatobdi, atyuebdi.
da mouTmenlad, wyurviliT kankalebda gaego, rom Sarli, sazizRari
Sarli, saZageli cxedari, aseTi sasacilo da samarcxvino samkauliT iyo
damSvenebuli. magram, amasTan erTad... amasTan erTad, kidev erTi bundovani
grZnoba uRvivebda cnobismoyvareobas.
— mad, Seni Wirime, mad, miTxari, Sarlma xom savsebiT daimsaxura rqebi.
Zalian daaSavebdi, rom misi Tavi am saCuqriT ar dagemSvenebina. mad, miTxari,
raRa!
aseTi Jinianoba cols, albaT, moewona, radgan mokle da dafleTili
siciliT gaicina.
JorJi mis yurTan daixara da —
— aba, ha, gamotydi, raRa!
madlenam mkveTrad gaiwia ganze da Tqva:
— sul gagiJebulxar. magisTana kiTxvaze aba vin gipasuxebs?
iseTi ucnauri kiloTi Tqva es sityvebi, rom JorJs susxma Caurbina,
mexnakravi, gaocebuli qmari gaxevda da, TiTqos elda ecao, suli Seugubda.
etli axla tbis gaswvriv midioda. cas tbaSi TiTqos varskvlavebi
daefanta. mis zedapirze ori gedi dacuravda, romlebic sibneleSi TiTqmis ar
moCanda.
JorJma meetles SesZaxa:
— ukan dabrundi!
etli gamobrunda da gahyva nela mimavali etlebis faranTa rigs,
romelnic tyeSi mocimcime Tvalebs hgavda.
ra ucnaurad upasuxa colma! dÁu-rua Tavis Tavs ekiTxeboda: `TiTqmis
gamotyda, TiTqmis aRiara?~ aman TiTqmis daajera, rom madlena pirvel qmars
Ralatobda, da JorJi am azrma simwriT gaagiJa. survili hklavda, colisTvis
gaertya, daexrCo, Tma daeglija!
oh, neta naqvrivals aseTi pasuxi miego: `genacvale, JorJ, SarlisTvis
Ralati rom SemZleboda, mxolod SenTan vuRalatebdi~. rogor dahkocnida
maSin madlenas, rogor moexveoda, rogor Seiyvarebda!
uZravad ijda, gulxeldakrefili da cas umzerda, magram azrebi ise
hqonda daxlarTuli, rom fiqri aRar SeeZlo. mxolod imasa grZnobda, rom
brazi da javri ugubdeboda — is brazi, romelic yoveli mamlis gulSi
bJutavs da maSin afeTqdeba mZvinvared, roca dedlis gautanlobas waawydeba
xolme. JorJma pirvelad igrZno gaurkveveli sevda qmrisa, romelsac colis
Ralatis eWvi Seepara. is ukve eWvianobda, — micvalebulis, foresties magier
eWvianobda, da am grZnobas, raRac ucnaursa da mtanjvels, uceb madlenasadmi
siZulvilic miemata. Tu am naqvrivalma pirvel qmars uRalata, maS, rogorRa
endos mas meore qmari?
foriaqi nel-nela daiwynara, magram aSlil grZnobas jer kidev ebrZoda
da fiqrobda: `yvela qali garyvnilia. unda gamoiyeno, magram arasodes Seni
Tavi savsebiT ar unda dauTmo mas~.
sulieri simware lamobda, gareT gamofeTqiliyo, da dÁu-rua
gadmosaskdomad Semzadebul zizRsa da siZulvilis sityvebs Zlivs imagrebda.
magram guls ilagmavda da TavisTavs ajerebda: `es qveyana Zlierebs ekuTvnis,
saWiroa mec Zlieri viyo da yvelaferze maRla vidge~.
etli sakmaod swrafad midioda.
sangrebs gascda. dÁu-rua win, caSi xedavda raRac mowiTalo sinaTles,
romelic uzarmazari quris Suqs hgavda. Tanac raRac bundovani, Rrma da
ganuwyveteli guguni esmoda. mas erToda uamravi mravalnairi xma, raRac yru,
axlobeli da Tan Soreuli xmauri, uzarmazari sicocxlis idumali feTqva —
sunTqva parizisa, romelic zafxulis am Rames daRlilobisagan uilajo da
qancmileuli iyo.
JorJi fiqrobda: `ra sisuleles Cavdivar, rom amis gamo sisxls viSrob!
yvela Tavis TavisTvis cxovrobs. gamarjveba mamacs ekuTvnis, egoizmi
yvelaferia. egoizmi pativmoyvareobis da fulis saqmeSi ufro maRla dgas,
vidre egoizmi qalis da siyvarulis saqmeSi~.
qalaqis SesasvlelTan `etualis~ triumfaluri TaRi gamoCnda urCxulis
or fexze idga da sazarel, uSno da brge gigants hgavda, romelic mzad iyo
mis winaSe gaSlil farTo gzaze gadmoelajebina da wamosuliyo.
JorJi da madlena isev etlebis nakadSi moxvdnen, etlebs axla mdumare da
Caxveuli qal-vaJebi Sinisken, sanetaro loginisken mihyada. col-qmars
eCveneboda, TiTqos maT gverdiT sixaruliT, siamiTa da bednierebiT damTvrali
mTeli kacobrioba mihqroda.
axalgazrda qalma albaT, gumaniT miagno qmris mqenjnav fiqrebs da Tavisi
rbili xmiT hkiTxa:
— geTayva, gamagebine, raze fiqrob? naxevari saaTi iqneba, erTi sityvac ar
giTqvams.
qmarma RreWiT miugo:
— me am sulelebze vfiqrob, axla rom hkocnian da exvevian erTmaneTs, da
Cems Tavs veubnebi: RmerTmani, cxovrebaSi amis garda sxva ramec moipoveba-meTqi.
colma waiCurCula:
— ho... magram zogjer esec kargia,
JorJi cxovrebas weRandeliviT poetur samosels xdida da TiTqos
gamwarebuli braziT ambobda: `ra tutuci var, rom ukanasknel dros
sircxviliT vitanjebi, Cems Tavs siamovnebas vakleb, vRelav, vcodvilob da
suls viwewav?~ TavSi foresties saxem gaurbina da sulac aRar gaaRiziana.
kidevac moeCvena, TiTqos Serigebuliyvnen, damegobrebuliyvnen, da survili
hqonda daeZaxa:
`gamarjoba, Zvelo megobaro!~
dumiliT SeSfoTebulma madlenam hkiTxa:
— iqneb Sin dabrunebamde tortonis SevuaroT da nayiniT gavgrildeT?
dÁu-ruam gverdulad gaxeda da romeliRac kafe-Santanis Suqze — airis
farnebis Zlier sinaTleze — mkafiod dainaxa misi Txeli, qera qalis Txeli,
unaklo saxe, dainaxa da gaifiqra: `lamazia, miT ukeTesi. rogoric alxana,
iseTi Calxanao, Cemo keTilo. magram aba amas iqiT Seni gulisTvis gamajavron,
dedas vutireb!~ da Semdeg upasuxa:
— ra Tqma unda, genacvale, SeviaroT, — da madlenas rom misi fiqri ar
gamoecno, akoca.
axalgazrda qals qmris tuCebi yinuliviT civi eCvena. etli kafes win
Sedga. JorJma cols xeli miawoda, madlenam CamoarTva da Tavisi Cveulebrivi
RimiliT gauRima.
Tavi mesame
meore dRes, redaqciaSi rom Sevida, dÁu-rua pirdapir buarenarTan mivida:
— Zvirfaso Ìmegobaro, — uTxra, — gTxov, samsaxuri gamiwio. erTi xania,
zog vaJbatons sasiamovnod miaCnia, forestie damiZaxos. es masxroba mombezrda.
iqneb damavalo da es vaJbatonebi gaafrTxilo: vinc aseT oxunjobas kidev
gabedavs, silas gavawnav. mere TviTonve gansajon, Rirs Tu ara es xumroba
duelSi gasvlad. Sen imitom mogmarTe, rom dinji kaci xar, SegiZlia
usiamovneba agvacilo Tavidan, da kidev imitom, rom Cemi sekundanti iyavi.
buarenarma es davaleba ikisra. dÁu-rua saqmeze gavida da erTi saaTis
Semdg dabrunda. aRaravis misTvis forestie ar dauZaxnia. Sin rom dabrunda,
sastumrodan qalebis xma moesma da ikiTxa:
— vin arian?
msaxurma miugo:
— qalbatoni valteri da qalbatoni de mareli.
guli odnav aufancqalda, Semdeg gaifiqra: `aba, vnaxoT~, da kari SeaRo.
klotilda buxarTan, kuTxeSi ijda da fanjridan SemoWrili sinaTlis
sxivebSi iyo gaxveuli. JorJs moeCvena, TiTqos mis danaxvaze nasayvarlevi odnav
gafiTrda. diu-rua jer q-n valters miesalma, mere mis qaliSvilebs, romelnic
dedis gverdiT darajebiviT isxdnen, Semdeg klotildasken gaemarTa da
gamowvdili xeli raRac sxvanairad CamoarTva, TiTqos eubneboda: `isev
uwindeburad miyvarxaro~. klotildamac aseTive xelmoWeriT upasuxa.
dÁu-ram hkiTxa:
— rogor brZandebiT? mas aqeT, rac ukanasknelad gnaxeT, mTeli saukune
gavida.
nasayvarlevma lazRandarulad upasuxa:
— me Zalian kargad gaxlavar. Tqven rogor gikiTxoT, lamazo megobaro?
— madlenas miubrunda da daumata: — nebas maZlev, uwindeliviT lamazi
megobari vuwodo?
— ra Tqma unda, Cemo Zvirfaso. yvelafris nebas gaZlev, rasac ki
moisurveb.
da mis sityvebs geslis odnavma Crdilma Caurbina.
q-ma valterma sityva erT saRamo-seirnobaze Camoagdo, romelsac Jak
rivali Tavis martoxela binaze marTavda. warCinebul qalTa TandaswrebiT
didi farikaoba unda mowyobiliyo. q-ni valteri ambobda:
— didi seiri iqneba. magram Zalian Sewuxebuli var imis gamo, rom
gamcilebeli aravina myavs. Cemi qmari swored am dros ar iqneba parizSi.
dÁu-ruam umal Tavisi Tavi SesTavaza. q-ni valteri siamovnebiT daeTanxma.
me da Cemi qalebi didi madlobeli viqnebiT.
JorJma umcros qals gadaxeda da gaifiqra: `ara uSavs ra. RmerTmani, es
suzana koxta qalia~. suzana msubuq dedofalas hgavda: Zalian patara da turfa
qera qali iyo, wvrili weli, viwro TeZoebi da Txeli mkerdi hqonda. molurjo
Tvalebs minanqari gadahkravda, TiTqos mxatvris mier gulmodgined da
saucxood iyo moxatuli. kani metad TeTri, sipi, mbrwyinavi da uzado, magram,
amave dros, uferuli hqonda, Tma — dakululebuli da apentili, magram
apentili marjved, msubuqad, momxiblavi RrubeliviT. amave dros, igi kacs
moagonebda didi da lamazi dedofalas Tmas. aseT dedofalas xSirad
SexvdebiT quCaSi pawawa qaliSvilebis xelSi, romelnic TavianT saTamaSoebze
ufro dablebi arian xolme.
ufrosi da roza imdenad uSno da ulamazo iyo, rom, Cveulebriv, aseT
qals arc vinme amCnevs xolme, arc esaubreba da masze arc sazogadoebaSi
laparakoben.
deda wamodga da dÁu-ruas miubrunda:
— maS, Tqveni imediT viqnebi, xuTSabaTs, or saaTze.
manac miugo:
— ueWvelad.
wavida Tu ara, q-ni de marelic wamodga:
—naxvamdis, lamazo megobaro, — da xeli mZlavrad mouWira. JorJs es
Cumi aRiareba gulSi moxvda da uceb uwindeli nazi talRa moawva, mimzidveli
talRa am patara qarafSuta burJua qalisadmi, romelsac nasayvarlevi
SesaZlebelia marTla uyvarda, da gaifiqra: `xvalve Sevixedav~.
marto rom darCnen, madlenam qmars Tvali TvalSi gauyara, mxiarulad
gaucina da uTxra:
— gana ver xvdebi, rom Sen q-n valters namdvili siyvaruli Caunerge?
qmarma undoblad miugo:
— kargi, Seni Wirime, aba ra saTqmelia!
— damijere, agrea, giJuri aRtacebiT laparakobda Senze. aman Zalian
gamaoca. mas surs, Tavis qalebs ori SenisTana saqmro uSovos. sabednierod,
aseTi aRmafrena misTvis saxifaTo ar aris.
qmarma ver gaigo:
— rogor Tu saxifaTo ar aris.
madlenam rwmeniT miugo, im dedakacis rwmeniT, romelmac icis, rasac
laparakobs:
— qalbatoni valteri im qalebis ricxvs ekuTvnis, viszedac cuds
verafers ityvi, xom gesmis, verafers saTakilos, verc erT sityvas, verasodes.
yovelmxriv unakloa. mis qmars CemsaviT kargad icnob, magram misi coli sul
sxva vinmea. marTalia, sakmaod itanjeba imis gamo, rom ebraels misTxovda,
magram mainc namusi da erTguleba Seunaxa. Zalian patiosani qalia.
dÁu-ruas gaukvirda:
— me ki valteris colic ebraeli megona.
— marTla? sulac ara. wminda madlenas ubnis yvela saqvelmoqmedo
jgufis Tavmjdomarea, jvaric eklesiaSi daiweres. is ki ar vici, qmari
moinaTla, Tu samRvdeloebam wauyrua.
JorJma waiburtyuna:
— hoo?.. maS, Sen ambob... ambob, viTom Sevuyvardi?
— ueWvelad, Zalian Seuyvardi. coli rom ara gyoloda, girCevdi,
geTxova... suzana geTxova. xom sjobia rozas?
qmarma ulvaSis grexiT upasuxa:
— hm... SeiZleba dedasac gavuarSiydeT.
madlena gawyra:
— ici, ras getyvi, Cemo kargo? Tu dedaze Cafiqrdi, gamarjvebas gisurveb.
misi ar meSinia. im xnisa ar aris, roca suls pirvelad waiwymeden xolme. ufro
adre unda daewyo.
JorJma gaifiqra: `nuTu marTla SemeZlo, suzana SemerTo? — mxrebi
SeiSmuSna da TavisTvis daumata: `ra sisulelea! gana mamamisi odesme momcemda
Tanxmobas?~
mainc gadawyvita, yuradRebiT edevnebina Tvali, Tu rogor moepyroboda
mas q-ni valteri. imaze arc ki fiqrobda, Tu ra sargeblobas gamoitanda aqedan.
mTeli saRamo klotildas siyvarulis mogoneba ar Sordeboda da es
mogoneba erTsa da imave dros sinaziTac iyo savse da vnebiTac. moagonda misi
oxunjoba, kudraWoba, gaaxsenda maTi xetiali Ramis duqan-kabareebSi, da
imeorebda:
`RmerTmani, Zalian sandomiania, Zalian mimzidvelia. ho, xval waval da
vnaxav~.
da meore dResve, samxris Semdgom marTla wavida verneilis quCaze. imave
moaxlem gauRo kari. moaxles lazRandarulad hkiTxa:
— rogor brZandebiT?
man miugo:
— Zalian kargad.
da sastumroSi Sevida. iq viRacis mouqneli xeli pianinoze savarjiSos
ukravda. lorina gamodga. JorJi moeloda, rom bavSvi kiserze moexveoda, magram
patara qali qalbatoniviT wamodga, medidurad daukra Tavi da amayad gavida.
dÁu-rua gaocebas iyo imis gamo, rom bavSvs Seuracxyofili qaliviT
eWira Tavi. klotilda Semovida. JorJi xelze emTxvia.
— neta icodeT, ramdeni vifiqre Tqvenze! — uTxra dÁu-ruam.
— mec, — miugo nasayvarlevma.
dasxdnen. erTmaneTs TvalebSi umzerdnen da xvevnis surviliT iwvodnen.
— Cemo Zvirfaso klo, isev miyvarxarT.
— mec miyvarxarT.
— maS... maS... Zalian ar miwyrebodi?
— ho, da arc... jer Zalian metkina guli, magram mere davijere, rom
marTali iyavi, da Cems Tavs vuTxari: `eh, isev damibrundeba. dRes Tu ara, xval
mainc dabrundeba-meTqi~.
— ver gavbede dabruneba, radgan ar vicodi, rogor damixvdebodi. ver
gavbede, magram Zalian mindoda. marTla, erTi miTxari, lorinas ra daemarTa?
salami Zlivs momca da gajavrebuli gavida.
— ar vici. magram rac coli SeirTe, Senze xma veRar gamicia. mgoni,
namdvilad eWvianobs imis gamo, rom coli SeirTe.
— ras ambob!
— damijere, marTals geubnebi. Sen lamaz megobars ki ar geZaxis, aramed
foresties.
dÁu-rua gawiTlda, magram mere klotildasken miiwia:
— tuCebi!
klotildam tuCebi Seageba.
— sad SeiZleba vnaxoT erTmaneTi? — hkiTxa JorJma.
— isev... isev iq... konstantinopolis quCaze.
— rao? maS Cemi bina gaqiravebuli ar aris?
— ar aris... isev me daviqirave.
— Sen daiqirave?
— ho, radgan vicodi, rom damibrundebodi.
JorJs gulze amayi sixaruli moawva. maS, am dedakacs marTla hyvarebia is,
— namdvili, erTguli da uRrmesi siyvaruliT hyvarebia. da waiCurCula:
— Tayvansa gcem, klo, — mere hkiTxa: — Seni qmari rogor aris?
— Zalian kargad. erT Tves dahyo aq da mxolod guSin wavida.
dÁu-ruam sicili veRar Seimagra:
— maS droze mouswria wasvla!
man gulubryvilod upasuxa:
— droze wvida, magram xom ici, arc maSin gviSlida xels, roca aq iyo
xolme.
— egec marTalia. saerTod, mSvenieri adamiania.
— miTxari, axla rogora xar?
— arc kargad, arc cudad. Cemi coli megobrobas miwevs, namdvili
mokavSirea.
— meti araferi?
— meti araferi... siyvaruli ki...
— Zalian kargad mesmis, magram mainc mSvenieri qalia.
— ho, magram... ver maRelvebs, — kidev miiwia da CurCuliT hkiTxa: — maS
rodis gnaxo?
— Tugind... Tundac xval, Tu ginda.
— maS xval iyos. or saaTze?
— orze.
JorJi wasasvlelad wamodga da morcxvad uTxra:
— me minda, is bina isev Cem saxelze gadmovitano, agre msurs. egRa maklia,
qira Sen gadaixado.
klotildam nazad daukocna xelebi da uTxra:
— ise moiqec, rogorc gindodes, me isic meyofa, rom aqamde Sevinaxe da
xelaxla SegviZlia imave binaze vnaxoT xolme erTmaneTi.
dÁu-rua srulebiT kmayofili wavida. fotografis gverdiT rom gaiara,
CarCoSi didTvala da sruli dedakacis suraTi dainaxa, romelmac q-ni valteri
gaaxsena. `ara uSavs ra, — gaifiqra, — arc imdenad moberebulia. neta rogor
moxda, rom aqamde ver SevamCnie? neta vicode, rogor momeqceva xuTSabaTs
saRamo-seirnobaze?~
xelebs ifSvnetda da, Sinagani sixaruliT aRsavse, Tavisi gziT
mialajebda, Tanac yvela Tavisi gamarjveba uxaroda _ uxaroda xelmarjve
kacis egoisturi sixaruliT da im nazi siamiT, romelsac qalis mxurvale guli
hqmnis, roca igi Cvens pativmoyvareobas ulaqucebs da aforiaqebul Jins
gviklavs xolme.
xuTSabaTi rom dadga, JorJma madlenas hkiTxa:
— Sejibrebaze ar wamoxval, rivalis binaze rom imarTeba?
— ara, araviTari xalisi ara maqvs. isev deputatebis palataSi waval.
da radgan saucxoo dari idga, dÁu-rua valteris binaze Ria etliT wavida.
q-ni valteri rom dainaxa, imdenad lamazi da axalgazrda eCvena, rom gaocda.
mkerdamoWrili Ria feris kaba ecva, yviTeli arSiebis qveS savse ZuZuebi
gamosWvioda, dÁu-ruas igi arasodes enaxa aseTi umWknari. dinji da TiTqmis
mkacri saxe da ori Svilis dedis mixra-moxra hqonda. amis gamo mamakacebi
TiTqmis ar amCnevdnen mas. garda amisa, laparakSi mxolod cnobil, sayovelTao
da zomier azrebs gamoTqvamda xolme, radgan yvela misi azri iyo gonieri,
meToduri, sanimuSod dalagebuli da yovelgvar ukiduresobas moklebuli.
misi qaliSvili suzana vardisferi kabiT iyo da vatos gakrialebul
suraTs hgavda, xolo ufrosi — gamzrdels an gadias, romelsac davalebuli
hqonda am qalisTvis, saTamaSosaviT lamazi qalisaTvis, Tvalyuri edevnebina.
rivalis binis karebTan etlebis grZeli rigi idga. dÁu-ruam q-n valters
xeli miaSvela da Camoiyvana.
es Sejibreba parizis meeqvse ubnis obolTa sasargeblod imarTeboda,
romelTac mzrunvelobas `safrangeTis cxovrebis~ maxlobeli deputatebis da
senatorebis colebi uwevdnen.
q-ni valteri mosvlas da Tavisi qaliSvilebis moyvanas dahpirda, magram
diasaxlisobaze uari ganacxada: Tavis saxels mxolod samRvdeloebis mier
gamarTul saqvelmoqmedo saqmeebs aTxovebda xolme, da amas imitom ki ar
sCadioda, rom morwmune iyo, aramed imitom, rom, misi azriT, ebraelis coloba
religiuri movaleobis SesrulebaSi misgan metad did simkacres moiTxovda,
xolo Jurnalistis mier gamarTul am saRamos respublikuri xasiaTi hqonda da
SeiZleboda vinmes antiklerikaluric mosCveneboda.
jer kidev sami kviris win sxvadasxva mimarTulebis gazeTebSi daaxloebiT
aseTi Sinaarsis SeniSvna iyo dabeWdili:
`Cvens pativcemul Tanamokalmes, b-n Jak rivals maxvili da adamianuri
azri mouvida: parizis meeqvse ubnis obolTa sasargeblod b-ni rivali Tavis
martoxela binaze, mSvenier safarikao darbazSi, did Sejibrebas marTavs
daSnebiT.
`misapatiJebel baraTebs gzavnian q-ebi laluagi, remonteli, risoleni,
senatorebis da cnobili deputatebis meuRleni, q-ebi laroS-matie, perseroli,
firmeni. Sesvenebis dros Semowiruleba mogrovdeba da mTeli Tanxa
dauyovnebliv meeqvse ubnis mers an mis warmomadgenels gadaecema~.
aseTi SeniSvna udrida uzarmazar reklamas, romelic marjve Jurnalistma
moigona.
Jak rivali stumrebs uxvdeboda Sesaval karTan, sadac msubuqi sasadilo
iyo gamarTuli. es xarji saerTo Semosavals unda gaestumrebina. maspinZeli
stumrebs esalmeboda da Semdeg Tavazianad uCvenebda patara kibes, romelic
sardafSi Cadioda, saca safarikao da sasroli darbazi iyo gamarTuli, Tanac
eubneboda:
_ qveviT, batono, qveviT mibrZandiT. Sejibreba sardafSi moxdeba.
Tavisi gamomcemlis coli rom dainaxa, ficxlav dauxvda, Semdeg dÁu-ruas
mimarTa:
— gamarjoba, lamazo megobaro!
mas gaukvirda:
— vin giTxraT, rom...
rivalma Seawyvetina:
— qalbatonma valterma. es saxeli Zalian momwons.
q-ni valteri gawiTlda:
— marTalia, gamovtydebi da mogaxsenebT: ufro axlo rom gicnobdeT, mec
lorinasaviT am saxels giwodebdiT. Cemi azriT, es saxeli zedgmoWrilia
Tqvenze.
dÁu-ruam gaicina:
— gTxovT, agre miwodoT, qalbatono, nu momeridebiT.
man Tvalebi daxara:
— ara, Cven jer saamisod ver vicnobT erTmaneTs.
JorJma CurCuliT miugo:
— SeiZleba imedi viqonio, rom davmegobrdebiT?
— vnaxoT, — miugo man.
da viwro kibisken wavidnen, romelic airis farniT iyo ganaTebuli. dRis
sinaTlidan uceb airis yviTel Suqze gadasvla gulSesaRonebeli iyo, xveul
kibeze ukve sardafis suni idga, suni nestis, daobebuli kedlebis, romelnic
mxolod am dRisTvis iyo gamomSrali; suni sakmevlis, romelic eklesias
gagaxsenebdaT, da bolos suni nelsasuneblis, lÁubenis odekolonis, verbenis,
iisa da irisis.
qvevidan guguni da Segulianebuli xalxis Relva ismoda.
mTeli sardafi ganaTebuli iyo airisa da venetikuri farnebis kriala
larebiT. es larebi Camaluli iyo mwvane foTlianSi, romelic qvis kedlebs
vaziviT exveoda.
yvelgan totebi moCanda. Weric ki gvimriT iyo Semkuli, xolo iatakze
foToli da yvavilebi uxvad iyo gabneuli.
yvela ambobda, saucxood aris mogonili da mSvenieri ram gamovidao.
sardafis ukana kuTxeSi Sejibris monawileTaTvis patara estrada gaemarTaT,
xolo iqve, orive mxareze, msajTaTvis skamebis rigi idga.
sardafi savse iyo skamebiT, TiTo rigSi aTi skami idga. sul orasi
iqneboda, xolo mowveulTa ricxvi oTxass udrida.
axalgazrda vaJebi estradis win idgnen safarikao tanisamosSi
gamowyobilebi, xmel-xmelebi, werwetebi, grZeli xelfexianebi da
ulvaSagrexilebi. sazogadoebaSi maTi saxeli da gvari ismoda, farikaobis
yvela saxelovan moRvaweze uTiTebdnen — diletantebzec da specialistebzec.
maT irgvliv viRac serTukiani vaJbatonebi idgnen _ axalgazrdebic da
xnierebic. etyobodaT, mofarikaveTa Sinaurebi unda yofiliyvnen.
es vaJbatonebi kidevac cdilobdnen, rom isini yvelas daenaxa, ecno,
daesaxelebina, radgan isini namdvili ostatebi da dRevandeli Sejibrebis
eqspertebi iyvnen.
TiTqmis yvela skamze qalebi isxdnen, romelnic sardafs kabebis SrialiT
da CurCuliT avsebdnen, Tanac maraoebs aniavebdnen, TiTqos TeatrSi
yofiliyvnen, radgan foTliT Semosil gvirabSi ukve abanosaviT dacxa.
viRac oxunji drogamoSvebiT yviroda:
_ orSadi, limonaTi, ludi!
q-ni valteri da misi qaliSvilebi pirvel rigSi dasxdnen, adgilebi
windawinve hqondaT miCenili, dÁu-ruam daabinava, wasvla daapira da Cumad Tqva:
— iZulebuli var, Tavi daganeboT, radgan mamakacebs jdoma akrZaluli
aqvT.
q-ma valterma gaubedavad miugo:
— me minda, rom Tqven CemTan iyoT, monawileTa gvarebs damisaxelebdiT.
Cem skamTan dadeqiT. aravis ar SeawuxebT. — nazi da didi TvalebiT umzerda
da imeorebda: — darCiT-meTqi... CvenTan darCiT, batono...…batono... lamazo
megobaro. Tqveni Tavi dagvWirdeba.
man miugo:
— gemorCilebiT... siamovnebiT gemorCilebiT, qalbatono.
yoveli mxridan ismoda:
— Zalian kargia...…mSvenieri darbazia.
am mrgvalTaRa sardafs JorJi mSvenivrad icnobda. is dila gaaxsenda,
romelic aq duelis win gaatara, is dila, roca marto darCa TeTri qaRaldis
niSis win, romelic mas siRrmidan saSineli da veeba TvaliviT umzerda.
kibeze Camomavalma Jak rivalma daiZaxa:
— qalbatonebo, axlave daiwyeba!
estradaze eqvsi kaci avida da eqspertebis skamebze dajda. raTa TavianTi
mkerdebi ufro aSkarad gamoeCinaT, eqvsives serTuki viwrod hqonda mowkepili.
darbazSi umalve gaisma saxelebi: msajTa Tavmjdomare, generali de
renaldi — didulvaSiani patara kaci; mxatvari Jozef rude — grZelwvera,
veeba meloti kaci; mateo de ÁuJari, simon ramonseli, pier de karveni, sami
koxta axalgazrda vaJi da farikaobis profesori gaspar merleroni.
sardafis orive mxareze ori warwera gamoCnda: marjvniv ewera: `b.
krevkeri~, xolo marcxniv: `b. plÁumo~.
orive farikaobis maswavlebeli iyo — orive kargi, magram meore rigisa.
oriveni estradaze gamovidnen. gamxdrebi iyvnen da samxedro ieri hqondaT,
magram maTi moqniloba sanimuSod ver CaiTvleboda. erTmaneTs meqanikurad
daukres Tavi da Sejibri daiwyes. tilosi da TeTri tyavis tanisamosi ecvaT da
tikinebis Teatridan mosul saoxunjo saldaTebs hgavdnen, romelnic mxolod
masxrobisTvis farikaoben xolme.
drogamoSvebiT ismoda: `moxvda!~ da eqvsive msaji ostatis ieriT xrida
Tavs. xolo sazogadoeba mxolod or marionets xedavda, romelic moZraobda
da xelebs iSverda. xalxs farikaobisa araferi esmoda, magram mainc kmayofili
iyo. es ori ubralo kaci xelmarjve mofarikaved da, ratomRac, sasacilod
eCveneboda, aqa-iq gaixsenes xis moWidaveni, romlebic saaxalwlod bulvarebze
iyideba xolme.
isini rom gavidnen, maTi alagi umal b. plantonma da b. karipenma daiWires,
erTi samxedro mofarikave iyo, xolo meore — samoqalaqo. plantoni juja
kaci iyo, karipeni — metad sruli da saSiSi, rom igi pirvelive dakvriT
buStiviT ar gaexeTqaT. yvelani icinodnen, plantoni maimuniviT daxtoda,
karipeni mxolod xels amuSavebda, xolo misi tani, sisrulis gamo, uZravad
idga. yovel xuT wuTSi igi ise mouxeSavad da mZimed utevda, TiTqos Tavis
sicocxleSi yvelaze energiulad axla moZraobda. marTlac, pozis Secvla
Zalian uZneldeboda.
mcodneni amtkicebdnen, metad mtkiced da mkafiod farikaobso.
gulmarTalma xalxma advilad daujera.
Semdeg porioni da lapalmi gamovidnen — maswavlebeli da diletanti, da
cofianTa jambazoba daiwyo. erTi SmagiviT dasdevda meores da msajebsac
arbeninebda TavianTi skamebiT. estradaze win da ukan daqrodnen, erTi kuTxidan
meoremdis daxtodnen, erTi ieriSiT midioda, meore Tavs icavda. da oriveni
Zlieri da sasacilo naxtomebiT trialebdnen. ukan patara naxtomiT ixevdnen
da qalebs acinebdnen, win ki ucabedad, mZlavrad sxltebodnen da sust
STabeWdilebas axdendnen. viRac ucnobma xumaram darbazidan es sasacilo
Sejibreba aseTi SeZaxiliT daaxasiaTa: `kmara, weli ar moiwyvitoT!~ zogs es
ugemuri SeniSvna ar moewona da aqeT-iqidan daiZaxes: `Cumad!~ eqspertebis azri
sazogadoebas gadasces: moqiSpeebs Turme didi Zala da mcire simarde
gamoeCinaT.
pirveli ganyofileba Jak rivalma da saxelovanma belgielma profesorma
lebegma daasrules, romelnic sakmaod lamazad ibrZodnen. rivali qalebs
Zalian moewonaT. marTlac, lamazi vaJkaci iyo — kargad Casxmuli, moqnili,
moZravi da yvelaze sxarti, vinc ki manamde estradaze asuliyo. imis fandebs —
damxvduris da mimxdomis xerxebs _ jiSiani simkvircxle da silamaze etyoboda,
romelic yvelas moswonda. srulebiT ar hgavda misi mopirdapiris energiul,
magram gacveTil fandebs.
rivalma gaimarjva. yvelam taSi daukra. ukve ramdenime xani iyo, zemodan
raRac ucnauri xmauroba Camodioda da sazogadoebas awuxebda. xSiri fexis xma
da xmamaRali sicili ismoda. orasma stumarma qveviT adgili ver iSova da,
rogorc etyoboda, gasarTobi moigona. patara kibeze ormocdaaTamde kaci
ireoda. qveviT metad cxeloda. `haeri! sasmeli!~ — iZaxdnen aqa-iq. weRandeli
xumara sxvebis saubars wvrili WyiviliT hfaravda: `orSadi! limonaTi! ludi!~
rivali gamoCnda. mTlad gawiTlebuliyo da jerac safarikao tanisamosi
ecva.
— me brZaneba gaveci, rom grili rame moitanon, — Tqva da kibeze avarda.
magram zemo sarTuli qvemos mowyvetili iyo da kibeze aRmarTuli adamianTa
kedlis garRvevac iseTi Zneli aRmoCnda, rogorc Weridan asvla. maSin rivalma
daiyvira:
— qalebisaTvis nayini CamogzavneT!
da ormocdaaTma xmam gaimeora:
— nayini!
bolos sini gamoCnda, magram zed carieli WurWeliRa ewyo, radgan
yvelaferi gzaSive SeeWamaT. viRacam daibRavla:
— davixrCobiT, male gaaTaveT, wavideT.
meorem daiZaxa:
— fuli moagroveT!
ilajgawyvetili xalxi mainc kmayofili iyo da yviroda:
— fuli moagroveT... moagroveT... moagroveT.
eqvsma qalma skamebs Camouara da oqro-vercxlis xma gaisma, romelsac
qisebSi hyridnen.
dÁu-rua qalbaton valters saxelovan pirebze miuTiTebda. aq iyo
aristokratia, Jurnalistebi, Zveli da didi gazeTebis TanamSromlebi,
romelnic `safrangeTis cxovrebas~, Tanaxmad gamocdilebisa, zevidan da
TavdaWeriT dascqerodnen. bevri aseTi politikur-finansuri gazeTi daiRupa
maT Tvalwin. saeWvo kombinaciebze aSenebuli gazeTebi zogjer saministros
ubralo krizisis gamo iRupeboda. aqve naxavdiT moqandakeebs da mxatvrebsac,
radgan maT saerTod uyvardaT sporti; romeliRac poet-akademikoss, romelsac
yvelani TiTiT aCvenebdnen; or musikoss da mraval cnobil ucxoels, romelTa
gvarebs dÁu-rua umatebda `proto~-s (sityvidan `protobestia~) da Tan dasZenda,
amas ingliselTa mibaZviT vakeTebo, romlebic TavianT gvarebs sadarbazo
baraTebze `esk~-s urTavdnen xolme.
viRacam dÁu-ruas dauZaxa:
— gamarjoba, lamazo megobaro!
grafi de vodreki iyo. JorJma valteris ojaxis winaSe bodiSi moixada da
vodrekisaken gaemarTa. xeli CamoarTva, dabrunda da Tqva:
— es vodreki momxiblavi adamiania... ai, ras niSnavs STamomavloba!
q-ma valterma araferi upasuxa. odnav daRlili iyo. misi mkerdi yovel
amosunTqvaze ZaldatanebiT iburceboda da JorJis Tvalebic am mkerdze iyo
miSterebuli. es Tvalebi drogamoSvebiT mis Tvalebs xvdeboda — dabinduls,
lamunians, gaubedavs, odnav masze azidulsa da umalve moSorebuls — da
fiqrobda:
`agre, agre... nuTu esec daviWire?~
qalebma fulis mogroveba daasrules, qisebi oqro-vercxliT gaivso.
estradaze axali warwera gamoCnda: `didi siurprizi~. eqspertebi TavianT
adgilebze dasxdnen: yvela eloda.
ori qali gamoCnda. xelSi daSnebi eWiraT. muqi safarikao triko da mokle
kabebi ecvaT, romelic TeZoebs Zlivs ufaravdaT. samkerduli baliSebi imdenad
maRali hqondaT, rom orive iZulebuli iyo, Tavi maRla aewia, orive lamazi da
axalgazrda iyo. RimiliT daukres Tavi sazogadoebas, romelic maT didxans
esalmeboda, da brZola qaTinaurebisa da xumrobis gugunSi daiwyes.
eqspertebi Tavazianad iRimebodnen da yovel dakvras dabali `vaSa~-Ti
esalmebodnen. es brZola sazogadoebas Zalian moewona da Tavis aRtacebas
mebrZolebs xmamaRla ucxadebda. mebrZoli qalebi mamakacebs aRelvebdnen,
xolo qalebs parizelTa bunebrivi gemo gauRviZes — gemo orazrovani
oxunjobis, iafi sikeklucis, yalbi silamazis da yalbive sinatifis _
saopereto d sakafeSantano momReralTa cru moxdenilobisa da moqnilobis.
yovelTvis, roca romelime mebrZoli meores miuxteboda, darbazSi
aRtacebis TrTolva gairbenda xolme. rodesac erTi maTgani sazogadoebas
zurgs Seaqcevda xolme, sakmaod jiSian zurgs, yvela am zurgs pirdaRebuli
aSterdeboda da moZraobis simardes yuradRebas aRar aqcevda.
mebrZol qalebs giJuri taSi miayares.
amas xmaldaxmal brZola mohyva, magram Tvals aRaravin adevnebda: yvelas
gulisyuri zemo sarTulisken iyo mipyrobili. iqidan ramdenime wuTs avejis
foriaqi moismoda, avejs iatakze daaTrevdnen, TiTqos mdgmurebi binas
icvliano. Semdeg uceb pianinos xma da taqtze ayolebuli fexis ritmuli
fratuni moisma, zemoT darCenilma stumrebma danaklisi ainazRaures da cekva
gamarTes.
safarikao darbazSi xalxma jer sicili atexa, mere ki cekvis Jini
qalebsac moeriaT. estradas yuri aRar aTxoves da laparaks mouxSires.
dagvianebulTa mier gamarTulma rokvam yvela gaarTo. iq, zeviT, rogorc
Canda, mowyeniT ar isxdnen, da yvelas asvla mounda.
magram ai, ori axali mebrZoli gamovida da ise daetaknen erTimeores, rom
yvela isev estradas miubrunda. iseTi koxta moqnilobiT, ganzomili ZaliT
kravdnen daSnebs da igeriebdnen nakravs, iseTi sizuste da moZraobis mkafioba,
fandebis iseTi sifaqize da nakravis imodena ganzomileba gamoiCines, rom
umecari brbo gancvifrebuli da moxibluli darCa. maTi dinji simarde,
zomieri moqniloba da esoden gamozomili siswrafe, erTi SexedviT, darbislur
STabeWdilebas rom tovebda, Tvals izidavda da ajadoebda. xalxi grZnobda,
rom raRac lamaz da iSviaT sanaxaobas xedavda, rom orma didma xelovanma
yovelive saukeTeso gamoaCina, rac ki am xelovnebaSi moepovebodaT —
ostatobis srulyofa, sruli moxerxeba, sruliad gazomili codna da fizikuri
simarde, uklebliv yvelaferi, rac ki or specialists SeeZlo saqveynod
gamoefina.
mayurebeli gaocebuli, uxmod misCereboda maT. ukanaskneli Setakebis
Semdeg, roca moasparezeebma erTmaneTs xeli CamoarTves, darbazSi yvirili
gaisma: `bravo!~ xalxi Rrialebda, fexebs abakunebda. yvelam gaigo am ori
mebrZolis gvari, eseni iyvnen serJani da raviniaki.
yvelas aRelveba moedo, mamakacebi Cxubis gunebaze dadgnen da mezoblebs
ubRverdnen. SemTxveviT Rimilsac ki SeeZlo Cxubis atexa. visac arasodes daSna
ar sWeroda, axla joxs imarjvebda, utevda da igeriebda.
xalxi nel-nela ahyva kibes da zeviT avida. axla ki SeiZleboda rame
daeliaT, magram yvelas javri moedo: zemoT darCenilebs sasmel-saWmeli
daecalaT da wasuliyvnen, Tanac ganecxadebinaT: upatiosnod mogveqcnen: orasi
kaci dagvpatiJes da araferic ar gviCveneso.
aRaraferi darCeniliyo: arc erTi namcxvari, arc erTi wveTi Sampanuris,
sirofis, ludis, arc erTi kanfeti, araferi, sul aRaraferi.
mosamsaxureebma darCenilebs yvelaferi dawvrilebiT uambes. saxe sevdiani
hqondaT, magram sicils Zlivs imagrebdnen da eubnebodnen: `qalebi mamakacebze
metad mZvinvarebdnen. imdeni sves da Wames, rom, albaT, avad daxdebiano~. maTi
naambobi qalaqelebis saCivars hgavda, romelTac mtrisgan Zarcva-gleja da
aoxreba ganicades.
xelcarielebi wavidnen, mamakacebs Sewiruli oc-oci franki enanebodaT da
SurdaT, rom zemourebma ufasod iqeifes.
diasaxlisebma sami aTas frankze meti Seagroves, xarji gamoakles da
meeqvse ubnis obolTa sasargeblod orasoci frankiRa darCa.
valteris ojaxi dÁu-ruam Tavisi etliT waiyvana. TviTon q-n valteris
pirdapir dajda da gzaSi erTxel kidev daiWira misi Tvalebi — alersiani,
gaubedavi da TiTqos morcxvi Tvalebi. dÁu-ruam gaifiqra: `daswyevlos eSmakma,
mgoni, marTla moedo ankesi! ~ Tan gunebaSi eRimeboda: qalebze marTla
imarjvebda. qalbatoni de marelic gaaxsenda, romelmac JorJi Serigebis
Semdgom gagiJebiT Seiyvara.
Sin gaxarebuli dabrunda. madlena sastumro oTaxSi elodeboda.
— axali ambebi mogitane, _ uTxra colma. _ mdgomareoba marokoSi
rTuldeba. advili SesaZlebelia, ramdenime TveSi safrangeTma jari gagzavnos.
yovel SemTxvevaSi, apireben isargeblon amiT da mTavroba Camoagdon. ra Tqma
unda, laroSsac ara sZinavs da Seecdeba, sagareo saqmeTa ministris portfels
daepatronos.
dÁu-ruam Tavi moikatuna, viTom ara sjeroda, radgan colis gajavrebis
gunebaze iyo. nuTu ise gagiJdebian, rom tunisis sisulele gaimeorono.
madlenam mouTmenlad aiyara mxrebi:
— geubnebi, asea-meTqi, gesmis? namdvil ambavs geubnebi. nuTu ar gesmis,
rom maTTvis es fulis seriozuli sakiTxia? amJamad, megobaro, politikur
kombinaciebs rom akvirdebi, `qali eZie~-s nacvlad unda Tqva: `TaRliToba eZie~.
dÁu-ruam colis gasajavreblad erTiRa wamoiZaxa:
— rogor ara!
madlenam wyromiT miugo:
— RmerTmani, Senc forestiesaviT gulubryvilo yofilxar.
mas surda qmrisTvis ekbina da risxvas moeloda, magram JorJma gaiRima da
upasuxa:
— rqosan forestiesaviT, ara?
coli gancvifrda da esRa moaxerxa:
— uh, JorJ!
xolo man kadnierad da geslianad ganagrZo:
— ra iyo, ra moxda? gana amas winaT Senve ar gamomitydi, rom foresties
uRalate? — da uRrmesi Sebralebis kiloTi daumata: — sawyali Sarli!
madlenam pasuxi ar gasca da zurgi Seaqcia. erT wuTs sdumda, mere uTxra:
— samSabaTs stumrebi gveyoleba. q-ni laroS-matie da vikont de
persemuris meuRle gvewvevian. iqneb Sen rivali da norber de vareni dapatiJo?
me ki xvalve q-n valters da de marels Sevuvli. SeiZleba, q-ni risolenic
gvewvios.
erTi xania, madlena cdilobda sazogadoebaSi nacnob-megobrebi gaeCina.
Tavisi qmris politikuri gavleniT sargeblobda, da nebsiT Tu uneblieT, im
senatorebis da deputatebis colebs hpatiJebda, romelTac `safrangeTis
cxovrebis~ daxmareba esaWiroebodaT.
dÁu-ruam miugo:
— keTili, rivaldis da norber de varenis dapatiJebas me vkisrulob.
Tanac siamisagan xelebs ifSvnetda, radgan kargi xerxi ipova colis
gasajavreblad da im bneli brazis, im idumali da mqenjnavi eWvis
gamosarkvevad, romelic bulonis tyeSi seirnobis dros daebada. amieridan
foresties saxels ise aRar axsenebs, Tu `rqosanic~ ar daumata. Zalian kargad
icoda, rom madlena bolos da bolos unda gamwarebuliyo. daRamebamde dro
ixelTa da `rqosani forestie~ gulkeTili gesliT aTjer mainc gaixsena. axla
micvalebulze aRar javrobda, ara, is ukve Surs iZiebda.
misi coli TvalTmaqcobda, TiTqos ar esmoda, da viTom gulgriladac
iRimeboda. madlenas meore dRes q-n valterTan unda Seevlo da daepatiJebina.
qmars azrad mouvida colisaTvis daeswro da TviTonve wasuliyo, radgan
imedi hqonda, patronis cols martoka naxavda da ecdeboda gaego, marTla
Seuyvarda im dedakacs Tu ara. es azri Tan arTobda da Tanac ulaqucebda mas.
xolo Semdgom...
Tu moxerxda,…viTom ratom arao?
da or saaTze malzberis bulvarze gaCnda. sastumro oTaxSi Seiyvanes.
daeloda. q-ni valteri Semovida da bednierma swrafad gauwoda xeli.
— romelma keTilma qarma momitana Tqveni Tavi?
— mxolod Tqveni naxvis wyurvilma, qalbatono. ar vici rad, magram
romeliRac Zala meweoda Tqvensken. marTali rom mogaxsenoT, saTqmeli araferi
maqvs. ubralod movedi da meti araferi. gTxovT, mapatioT es darbazoba, dilis
darbazoba da pirdapiroba.
amas TavaziT da xumrobiT ambobda, tuCebze Rimili uTrToda, magram xmaSi
seriozuli kilo ismoda. maspinZeli odnav gaocda, gawiTlda. mere borZikiT
upasuxa:
— keTili. magram... me ar mesmis... Zalian makvirvebT.
JorJma daumata:
— xom xedavT, siyvaruls gicxadebT, mxiarulad gicxadebT, radgan Tqveni
SeSineba ar minda.
erTmaneTis gverdiT dasxdnen. maspinZelma naTqvami xumrobaSi Caatara:
— maS... Tqveni gancxadeba… seriozulia?
— ra Tqma unda! didi xania vapirebedi meTqva, magram ver gagibedeT.
Tqvenze amboben, metad miukarebeli da mkacriao.
q-ma valterma Zala moikriba da upasuxa:
— raRa dRevandeli dRe airCieT?
— TviTonac ar vici. — Semdeg xmas dauwia da: — swored rom mogaxsenoT,
imitom avirCie, rom guSindeli dRidan mxolod Tqvenze vfiqrobdi.
qali uceb gafiTrda da Zlivs gamosTqva:
— kmara masxroba. axla sxva rameze vilaparakoT.
magram dÁu-rua ise moulodnelad Cauvarda fexebSi, rom q-ni valteri
SeSinda. unda amdgariyo, magram JorJma orive xeli welze moxvia da ZaliT
dastova skamze, Tan vnebiT imeorebda:
— oh, marTalia, marTalia! didi xania gagiJebiT miyvarxarT... nu, nu
mipasuxebT. me... me gavgiJdi. miyvarxarT-meTqi, oh, rom icodeT, rogor
miyvarxarT!
dedakaci ixrCoboda, dalaparakebas lamobda, magram erTi sityvac vera
Tqva. orive xeli TmaSi waavlo da cdilobda, rogorme misi tuCebi aecilebina,
romelic misken moiwevda. Tavs xan marjvniv gadaigdebda, xan marcxniv, radgan
misi saxis danaxvas erideboda.
JorJi tanze xels usvamda, exveoda, xolo mamakacis Zlieri da uxeSi
alersi q-n valters TandaTan Zalas ulevda. dÁu-rua uceb wamodga da undoda
moxveoda, magram dedakacma wuTiT Tavisufleba rom igrZno, gaiwia, gausxlta
da gaeqca, Tan erTi savarZlidan meoreze gadadioda.
JorJma aseTi devna iukadrisa, savarZelze daeSva, Tavi xelebSi Cargo da
moaCvena, TiTqos gulamoskvniT qviTinebda. mere ucbad wamodga da gaiqca, Tanac
wamoiZaxa: `mSvidobiT! mSvidobiT!~
talanSi Tavisi joxi wynarad moZebna, quCaSi gamovida, waiburtyuna:
`RmerTmani, mgoni, mzad aris~, da telegrafis kantorisken wavida, radgan
saxvaliod klotildasTvis paemani unda daeniSna.
Sin droze dabrunda da cols uTxra:
— ras ityvi, Seni stumrebi sadilad gvewvevian?
madlenam miugo:
— ho, oRond q-n valters eSinia, rom dros ver gamonaxavs. raRac
gaugebars meubneboda, raRac movaleobaze da sindisze laparakobda, veraferic
ver gavige. mainc mgonia, rom mova.
qmarma mxrebi aiyara:
— ra Tqma unda, mova.
mainc mtkiced ar iyo darwmunebuli da SfoTavda. meore dilas q-n
valterisagan madlenas aseTi werili mouvida:
`Zlivs gavTavisufldi. marto moval. Cem qmars ara scalia~.
dÁu-ruam gaifiqra: `Zalian kargad moviqeci, rom meored aRar wavedi. axla
ki frTxilad!~ da stumris mosvlas gulis fancqaliT daeloda. q-ni valteri
Semovida. saxe metad wynari, odnav civi da TiTqmis ampartavnuli hqonda. dÁurua Tavmdablad, moridebiT da morCilad dauxvda.
q. q. laroS-maties da risolens qmrebi mohyvnen. vikont persemuris meuRle
maRal wreebze laparakobda; q-ni de mareli saucxoo ram iyo: saocari, raRac
jadosnuri, yviTel-Savi espanuri kaba ecva, romelic moxdenilad anakveTebda
lamaz wels, maRal mkerds, savse mklavebs, da mis frinvelis saxes energiul
iers aZlevda.
q-ni valteri dÁu-ruas marjvniv moujda. maspinZeli sadilis dros mxolod
seriozul rameze elaparakeboda da mometebulad Tavaziani iyo. drogamoSvebiT
klotildas gadaxedavda xolme da fiqrobda: `ra Tqma unda, klo ufro
lamazic aris da ufro qorfac~. Semdeg cols daadgamda Tvals, da Tumca
masze malulad da ujiaTad iyo gabrazebuli, mainc ambobda: `amasac ara
uSavsra~. q-ni valteri ki gamarjvebis siZneliT da siaxliT izidavda, romelic
mamakacs mudam acTunebs da aRizianebs xolme.
q-ma valterma adre moindoma wasvla.
— gagacilebT, — SesTavaza maspinZelma.
is uarze idga. JorJi daJinebiT Txovda:
— ratom ara gsurT? Zalian mawyeninebT, qalbatono. nu mafiqrebinebT,
TiTqos Cemi danaSauli ar gepatiebinoT. xom xedavT, ra damSvidebuli var.
man miugo:
— keTili, magram stumrebs xom Tavs ver daanebebT.
dÁu-ruam gaiRima:
— eg araferia. mxolod ociode wuTiT movSordebi, verc ki SemamCneven. Tu
uars metyviT, guls momiklavT.
man waiCurCula:
— maS, kargi. Tanaxma var.
magram Casxdnen Tu ara etlSi, dÁu-rua xelze eca da vnebiT dauwyo kocna.
— miyvarxarT, miyvarxarT-meTqi. neba miboZeT, giTxraT, rogor miyvarxarT.
xels ar gaxlebT. me minda gauTavebliv vimeoro, rom gagiJebiT miyvarxarT.
man Zlivs miugo:
— oh!.. mas Semdeg, rac piroba momeciT... eg ar varga, ar varga-meTqi.
JorJma Tavis Tavs TiTqos Zala daatana da TavSekavebuli xmiT upasuxa:
— ai, xom xedavT, Tavi avilagme, da mainc... magram neba miboZeT,
mogaxsenoT... miyvarxarT-meTqi. neba miboZeT, es erTi sityva mainc gavimeoro.
neba damrTeT TqvenTan movide, muxlebSi CagivardeT da es erTaderTi sityva
mogaxsenoT.
q-ni valteri oxvriT sunTqavda. xeli ar gamoarTva da uTxra:
— ara, ar minda, ar SemiZlia. Tqven TviTonve ifiqreT. ras ityvian
mosamsaxureni, Cemi Svilebi. ara, SeuZlebelia, SeuZlebeli!
JorJma ki ganagrZo:
— me uTqvenod sicocxle aRar SemiZlia. TqvenTan an sxvagan, sul erTia,
mainc unda gnaxoT. yoveldRe Tundac erTi wuTiT da Tundac erTxel am xels
unda Sevexo, Tqvens axlos visunTqo, Tqveni tanis moxazulobas vumziro da
Tqvens didrons da mSvenier Tvalebs Cavxedo, romelic Tavbrus maxvevs da
magiJebs.
dedakaci am gacveTil sasiyvarulo sityvebs JrJoliT ugdebda yurs da
titinebda:
— ara, ara... SeuZlebelia. gaCumdiT!
JorJi ki isev yurSi CasCurCulebda. man icoda, rom aseTi ubralo
dedakaci TandaTan unda daepyro, rom Tavdapirvelad sapaemanod daeTanxmebina,
— jer iq, sadac TviTon qali moisurvebda, Semdeg ki — sadac dÁu-rua
inebebda.
— yuri migdeT, saWiroa-meTqi... me minda ueWvelad gnaxoT! maTxovariviT...
Tqvens karTan davdgebi, da Tu ar CamobrZandebiT, me TviTonve amoval da mainc
gnaxavT... xvalve gnaxavT.
is ki imeorebda:
— nu moxvalT, nu... ar migiRebT. Cemi qalebi gaixseneT.
— maS miTxariT, sad SeiZleba SegxvdeT... Tundac quCaSi, sul erTia... roca
geneboT... oRond ki gnaxoT. Tayvans gcemT, getyviT: `miyvarxarT~ da waval.
q-ni valteri daibna, Seyoymanda. da radgan etli ukve mis saxlTan idga,
swrafad waiCurCula:
— maS kargi, xval. oTxis naxevarze samebis eklesiaSi moval. — Semdeg
etlidan Camoxta da meetles SesZaxa: — batoni dÁu-rua Sin waiyvaneT.
roca dabrunda, colma hkiTxa:
— sad daikarge?
man Cumi xmiT upasuxa:
— saswrafo depeSa mqonda gasagzavni.
q-ni de mareli miuaxlovda da —
— lamazo megobaro, ver gamacilebT? xom gaxsovT, mxolod am pirobiT
movdivar xolme sadilad. — mere madlenas miubrunda: — xom ar eWvianob?
madlenam auCqarebliv upasuxa:
— ara, arc imdenad.
stumrebi iSlebodnen. q-ni laroS-matie provinciel gadias hgavda.
notariusis qaliSvili iyo da laroSma jer kidev maSin SeirTo, roca usaxelo
veqilad muSaobda.
q-n risolens, pranWia bebrucanas, nabebievis ieri hqonda, romelsac
ganaTleba samkiTxveloSi aqvs miRebuli. vikont de persemuris meuRle mas
zevidan dascqeroda da misi `TeTri TaTi~ am mdabio xelebs zizRiT ekareboda
xolme.
mTlad arSiebSi gaxveuli klotilda ukve direze iyo, roca madlenas
uTxra:
— SesaniSnavi sadili gqonda. Seni politikuri saloni male pirvel
adgils daiWers parizSi.
da martoni rom darCnen, JorJi umalve mkerdze miikra.
— oh, Cemo Zvirfaso, Cemo lamazo megobaro, dRiTidRe sul ufro metad
miyvarxar.
— etli Cveni oTaxis magivrobas ver gaswevs, — Tqva klotildam.
— ra Tqma unda!
magram misi azrebi ukve q-n valterTan iyo.
Tavi meoTxe
ivlisis mcxunvare mzis qveS samebis moedani udaburad moCanda. parizSi
almuri idga. TiTqos qalaqs mZime, gaxurebuli, sqeli da mwvave haeri
daswoloda da misTvis sunTqva Seekra.
eklesiis win Sadrevanis nakadulebic ki rogorRac undilad gadmodioda,
TiTqos dinebiT daRliliyo, ilaji gamoscloda da modunebuliyo. auzSi
foTlebi da qaRaldis nafleTebi eyara da mis momwvano zedapirs sqeli, Waobis
msgavsi siTxe mosdeboda.
ZaRli qvis galavanze gadamxtariyo da auzis binZur wyalSi banaobda.
eklesiis karibWis garSemo gaSlil patara mrgval foreze skami idga, zed
ramdenime kaci ijda da ZaRls SuriT Sescqeroda.
dÁu-ruam saaTi amoiRo. jer sami iyo. naxevari saaTiT adre mosuliyo.
am paemanis gaxsenebaze gulSi gaecina da gaifiqra: `eklesia am
dedkacisTvis yvelaferSi gamosadegi yofila. igi anugeSebs mas imis gamo, rom
ebraels misTxovda, politikur wreebSi protestantad gamohyavs, rCeul
sazogadoebaSi zrdilobiani dedakacis saxels aZlevs, da bolos, sapaemano
adgilsac sTavazobs. ai, amazea naTqvami: religia dasakeci qolgasaviT
gamoiyeneo: daris mixedviT, igi joxad gamogadgeba an wvimisagan da mzisagan
dagicavs, xolo Sin rom dabrundebi, talanSi miayudeb. aseTi xalxi asobiT
moipoveba. RmerTs dascinian, magram sxvas aravis cuds ar aTqmevineben. Tu
dasWirdaT, RmerTs maWankladac gamoiyeneben. Tu paemani sadme sastumroSi
dauniSne, ewyinebaT da, amave dros, kankeli sasiyvarulo saqmisaTvis marjve
adgilad miaCniaT~.
auzis gaswvriv neli nabijiT daiwyo siaruli, mere isev samreklos saaTs
axeda. misi saaTi ori wuTiT idga ukan, zeviT oTxis xuTi wuTi iyo. Semdeg
gaifiqra, rom eklesiaSi mocda ajobebda, da Sig Sevida. sardafis sigrile
SeisunTqa. am haers xalisiT ylapavda. mere eklesia daiara da daaTvaliera.
farTo Senobis siRrmeSi viRacis fexis xma xan droebiT wydeboda, xan
xelaxla ismoda da pasuxs aZlevda sakuTarsave nabijebs. maRali TaRis qveS
JorJis fexis xmasac guguni gahqonda. cnobismoyvareobam dÁu-rua am uCinari
xmauris gasagebad waiyvana. viRac meloti kaci iyo. cxviraweuli dadioda. qudi
zurgs ukan eWira.
aqa-iq ramdenime beberi dedakaci moCanda, romelic muxlmodrekiT
loculobda, Tan saxe xelebSi hqondaT Camaluli. maT suls martoobis,
ganwirulebis da simSvidis grZnoba atyvevebda. feradi minebis Suqi Tvals
elamuneboda.
dÁu-ruas azriT, aq, SigniT, `Zalian kargi iyo~. isev gamovida da koSks
axeda. mxolod oTxis TxuTmeti wuTi iyo. karibWesTan Camojda da inana, rom
papiross ver moswevda. eklesiis siRrmidan isev weRandeli msuqani vaJbatonis
nabijis xma modioda.
viRac Semovida. JorJma swrafad moixeda. ubralo, Raribi dedakaci iyo.
Salis kaba ecva. pirvelive skamTan daiCoqa da gulxeldakrefili gaxevda.
Tvalebi caSi hqonda apyrobili, suli — locvaSi Caxveuli.
dÁu-rua guldasmiT adevnebda Tvals da Tavis Tavs ekiTxeboda: neta ra
kaeSani, ra varami, ra uimedoba awvalebs am mdabio guls? cxadi iyo, SimSiliT
kvdeboda. iqneb Sin qmaric hyavda, romelic mas scems xolme, an bavSvic,
romelic male unda moukvdes? da gulSi waiCurCula: `sawyali xalxi, ramdens
iTmens!~ da uwyalo bedis winaaRmdeg boRma moawva. Semdeg gaifiqra: `am
ubedurebs is mainc swamT, rom zecaSi mfarveli vinme eyolebaT, rom iq
aRapebsa Sina maTi sixarulic iwereba da wamebac, rom iq sabolood
angariSoben da jams ukeTeben yvelafers, rac amaT ukve miRebuli aqvT da rac
kidev ergeba~... iq, zecaSi! sad, samyaros romel kuTxeSi?...
eklesiis dumilma dÁu-rua raRac bundovan ocnebaSi Seiyvana. sicocxles
Caufiqrda da Cumad warmoTqva:
`ra sisulelea!~
kabis Srialma SeakrTo. q-ni valteri iyo. wamodga da swrafi nabijiT
wavida misken. man xeli ar gauwoda da Cumad uTxra:
— sul ramdenime wuTi maqvs. axlave Sin unda davbrunde. Cems gverdiT
daiCoqeT. ar dagvinaxon.
mTavari karibWisaken wavida da im adamianiviT moiZia marjve da wynari
kuTxe, romelic am eklesias kargad icnobda. saxe sqeli pirbadiT hqonda
Camoburuli da ise Cumad dadioda, rom misi fexis xma TiTqmis ar ismoda.
SaniSinTan rom mividnen, q-ni valteri mobrunda da iseTi idumali CurCuliT
Tqva, rogoric mxolod eklesiaSi ismis xolme:
— stoaSi ukeTesi iqneba. aq yvela dagvinaxavs.
mTavari sakurTxevlis win metaniiT daiCoqa, mere marjvniv mouxvia, odnav
ukanve wamovida da sadaviTnosTan daiCoqa. JorJi muxlis Tavebze daeca,
mlocvelis ieri miiRo da daiwyo:
— gmadlobT, didad gmadlobT. me... gaRmerTebT. msurs es sityva yovel
saaTs vimeoro da giamboT, rogor CamivardiT gulSi, rogor daipyariT igi
pirvelive Sexvedris dros. neta nebas miboZebT, rom odesme Cemi guli
gadmogiSaloT da yvelaferi giamboT?
q-ni valteri Rrmad iyo Cafiqrebuli da TiTqos araferi esmoda. xelebi
pirze hqonda afarebuli da sityvebma TiTebs Sua gamoJona:
— albaT, gavgiJdi, rom magis Tqmis nebas gaZlevT. sigiJe iyo Cemi mosvla,
sigiJea mTeli Cemi saqcieli: me imeds gaZlevT, viTom SesaZlebeli iyos aseTi
ambis ganmeoreba. maS, daiviwyeT... nurasodes nuRar metyviT magas.
da pasuxs daeloda. dÁu-rua sapasuxo sityvebs eZebda — gabeduls da
vnebians, magram moZraoba Seborkili hqonda, TiTqo dambladacemuli yofiliyo.
mere miugo:
— me arafersac ar moveli... da arafris imedi ara maqvs. mainc miyvarxarT
da, rogorc unda moiqceT, me mainc Cemsas gavimeoreb xolme — ise xSirad,
iseTi ZaliT da simwvaviT, rom Cems grZnobas, bolos da bolos, Tqvenc gaigebT.
me sawadels mivaRwev: Cemi simxurvale Tqvenc mogedebaT. am nazi grZnobiT
TandaTan, TiTqos saaTobiT da dRiTidRe mag suls gagivsebT, namiviT
gagiJRinTavT, romelic wveT-wveTad CagesxmebaT. igi dagalbobsT, kdemiT
gagavsebT da odesme gaTqmevinebT: `mec miyvarxarT~.
da grZnobda, Tu mis gverdiT rogor uTrToda dedakacs mxari da rogor
uRelavda maRali mkerdi, da imanac waiCurCula:
— mec miyvarxarT.
JorJi SekrTa, TiTqos raRac daartyeso, da oxvra amouSva.
— oh, RmerTo Cemo!
xolo dedakacma mxrColavi xmiT ganagrZo:
— gana ufleba mqonda meTqva, rac giTxariT? me vgrZnob, codva Cavidine
da zizRis Rirsi var... ori qali myavs,…magram ar SemiZlia... ar SemiZlia-meTqi...
me ar vicodi... ar vfiqrobdi... es grZnoba Cemze... Cemze Zlieri yofila. yuri
migdeT... momismineT... arasodes aravin ar myvarebia... geficebiT, Tqven pirveli
xarT, erTi weliwadia miyvarxarT... Cumad, gulis siRrmeSi miyvarxarT, oh,
rogor vitanjebodi, rogor vibrZodi, magram meti aRar SemiZlia... mec
miyvarxrT-meTqi.
saxeze xelebi hqonda afarebuli, tiroda da mTeli tani ukankalebda,
Relvisagan ucaxcaxebda. JorJma waiCurCula:
— xeli momeciT. msurs Sevexo, CamogarTvaT.
man nela moiSora xeli pirisaxidan. JorJma loya daunaxa. sul sveli
hqonda, xolo wamwamebze kurcxali ekida, romelic sacaa unda Camovardniliyo.
xeli CamoarTva da mouWira.
— oh, neta SemeZlos Tqveni cremli davlio!
man Cumi da gabrazebuli xmiT miugo, romelic ufro kvnesas hgavda:
— Cems grZnobas borotad nu gamoiyenebT, me daRupuli var.
JorJs kinaRam gaecina: rogor SeiZleboda aseTi adgilis borotad
gamoyeneba? misi xeli mkerdze daido da uTxra:
— xom gesmiT, rogor feTqavs?
da vnebiani sityvis maragi ukve gamoelia.
erTi xania, maT msuqani kacis nabiji uaxlovdeboda. man sakurTxevlebi
moiara da patara, pirveli stoas mxridan ukve meorejer brundeboda, roca q-ma
valterma gaigo, rom ucnobi saZgidis axlos iyo, romelic maT hfaravda. JorJs
xeli gamostaca da isev saxeze aifara. ucnobma axlos Cauara, gulgrilad
gadaxeda maT da eklesiis bolosken wavida. Tanac qudi isev zurgs ukan eWira.
dÁu-rua fiqrobda, rogor moewyo sxvagan sadme paemani, da CasCurCula:
— xval sad gnaxoT?
man ar upasuxa. gaxevebuli iyo da `locvas~ qandakebas hgavda.
dÁu-ruam waiCurCula:
— Tu gnebavT, xval erTmaneTs monsos baRSi SevxvdeT.
man Ria saxe moibruna. mkvdris feri edo da saSineli wamebiT hqonda
daRmejili. nawyvet-nawyvetaad upasuxa:
— Tavi damanebeT... marto damtoveT...…aqedan momSordiT... xuTi wuTiT
mainc momSordiT... Tqvens gverdiT yofna metismetad mtanjavs... me locva
mwadia... ar SemiZlia...…wadi-meTqi... SemavedrebineT ufals, raTa codva
momiteos,…raTa mixsnas gansacdelisagan... wadiT,…xuTi wuTi madroveT.
imdenad sasomixdili iyo, iseTi sevdiani saxe hqonda, rom JorJma veRar
gauZlo da usityvod wamodga. mere, cota yoymanis Semdeg hkiTxa:
— xom maZlevT nebas, rom isev davbrunde?
Tanxmoba Tavis daqneviT miiRo da SaniSinisken daixia.
maSin qalma scada, locvas Sesdgomoda, zeadamianuri Zala ixmara RvTis
mosaxmobad da, akankalebulma, dabneulma zecas SehRaRada: `ufalo,
Segviwyalen!~ Tvalis quTuToebs ZaliT xuWavda, raTa aRar daenaxa is, vinc eses aris moiSora. cdilobda, azridan amoegdo. igeriebda, gaurboda, magram
gulis kaeSans RvTis madli ar uqarvebda: mis winaSe mainc axalgazrda vaJis
agrexili ulvaSi idga.
ukve weliwdi iyo, rac yoveldRe, yovel saRamos ebrZoda am saxes,
romelic aRar Sordeboda, izrdeboda, misi ocnebidan aRar amodioda. man,
romelmac daimorCila igi da Zili daufrTxo. da grZnobda, rom nadiriviT
xafangSi iyo daWerili, Sekruli da am xvadis xelSi migdebuli, romelmac igi
mxolod ulvaSiT da Tvalebis feriT daipyro da SeboWa.
axla ki aq, eklesiaSi, RvTis maxloblad, Tavisi Tavi ufro susti, ufro
umweo, dakarguli da minebebuli egona, vidre Sin iyo xolme. locva aRar
SeeZlo, mxolod dÁu-ruaze fiqrobda da itanjeboda imis gamo, rom weRan
Tavidan moiSora. miuxedavad amisa, TavganwirviT ibrZoda, Tavs icavda da mTeli
Zal-RoniT uxmobda mSvelels. mzad iyo momkvdariyo, oRond ar davrdomiliyo,
radgan jer arasodes emruSa. abdaubda mudariT savse sityvebs CurCulebda,
magram, amave dros, JorJis fexis xma esmoda, romelic Sors, TaRebqveS,
TandaTan neldeboda.
uceb mixvda, rom yovelive dasrulebuli iyo, rom amao iyo brZola!
damorCileba mainc ar moisurva da iseTma nervulma bnedam moicva, romelic
qalebs miwaze anarcxebs xolme. mTeli tani ucaxcaxebda da grZnobda, sacaa
waiqceoda da gminva-godebiT gagordeboda iatakze.
viRac uaxlovdeboda swrafi nabijiT, moixeda da mRvdeli dainaxa. maSinve
wamodga, mivarda, xelebi gauwoda da Seevedra:
— miSveleT, mamao, miSveleT!
mRvdeli gaocebiT Sesdga:
— ra gnebavT, qalbatono?
— miSveleT, mixseniT, SemibraleT, Tu ar damexmarebiT, daviRupebi.
mRvdeli Sescqeroda da fiqrobda: giJi xom ar ariso, da xelmeored
hkiTxa:
— riT SemiZlia dagexmaroT, qalbatono?
maRali da sakmaod sruli axalgazrda kaci iyo, — mdidari mrevlis
patroni, lamazi, qalaqeli, da ukve SeCveuli SeZlebulTa codvebis monaniebas.
loyebic sruli da Camowolili hqonda, Tanac xSiri parsvisagan molurjo
feri gadahkravda.
— aRsareba maTqmevineT, mamao, — uTxra mRvdels, — rCeva, mxneoba
momeciT da damarigeT, rogor moviqce.
man miugo:
— qalbatono, aRsarebas SabaTobiT vismen xolme, sami saaTidan eqvsamde.
q-ma de valterma xeli gamostaca, Tan uWerda da imeorebda:
— ara, ara! axlave, axlave! saWiroa, axlave maTqmevinoT! is aq aris, am
eklesiaSia da melodeba.
mRvdelma hkiTxa:
— vin gelodebaT, qalbatono?
— is kaci... vinc unda damRupos... unda damimorCilos. Tu ar damexmarebiT,
veRar gaveqcevi... metad davitanje, metismetad... iseTi susti var... ise davsustdi,
rom... — da qviTiniT Cauvarda fexebSi: — mamao, SemibraleT! RvTis gulisaTvis,
miSveleT!
qali moZRvris Sav anaforas ebRauWeboda, raTa ar gahqceoda, xolo
mRvdeli irgvliv ixedeboda: vinme morwmune an borotis Tvali xom ar xedavs
Cem fexebSi Cavardnil dedakacsao?
bolos mixvda, rom versad wauvidoda, da uTxra:
— abrZandiT. saaRsarebos gasaRebi SemTxveviT Tan mqonia.
jibe moiCxrika, gasaRebTa akido amoiRo, erTi amoirCia da swrafi nabijiT
gaemarTa xis patara saknebisaken, sulieri WuWyis sanagveebisken, sadac
morwmuneni TavianT codvebs hyrian xolme.
Sua karebSi Sevida da Caiketa. q-ma valterma iqve viwro adgilze daiCoqa
da mxurvaled, TavganwirviT warmosTqva:
— makurTxe, mamao, rameTu Sevcode.
. . . . . . . . . . .
dÁu-ruam mgalobelTa SaniSins Semouara da marcxena stoaTi wavida.
Suamde rom mivida, isev im melot kacs Sexvda, romelic weRandeliviT neli
nabijiT dadioda, da gaifiqra:
`am kacs aq ra unda?~
imanac uklo nabijs da JorJs Sexeda. etyoboda, dalaparakeba surda. sul
axlos rom mivida, Tavi daukra da didi TavaziT hkiTxa:
— gTxovT mapatioT, batono Cemo, gawuxebT. iqneb icodeT, rodis aaSenes
es taZari?
dÁu-ruam miugo:
— RmerTmani, ar vici. mgoni, oci Tu ocdaxuTi wlis winaT. Tumca, am
eklesiaSi pirvelad gaxlavarT.
— mec aqamde ar menaxa.
maSin cnobismoyvare Jurnalistma hkiTxa:
— mgoni, Zalian guldasmiT sinjavT. albaT, misi Seswavla gnebavT.
man morCili xmiT upasuxa:
— ara, ara vsinjav. cols velodebi, romelmac paemani aq daminiSna, magram
Zalian daigviana. — mere dadumda da ramdenime wamis Semdeg daumata: — quCaSi
saSineli sicxea.
dÁu-rua am kacs umzerda, gulkeTil adamianad eCveneboda, da uceb azrad
mouvida, foresties Zalian hgavso.
— provincieli brZandebiT? — hkiTxa.
— diax, renidan gaxlavarT. Tqven raRas akeTebT aq, eklesias
aTvalierebT?
— ara. mec qals velodebi, — Tavi daukra da RimiliT moSorda.
karibWes rom miuaxlovda, xelaxla dainaxa metaniiT mlocveli Raribi
dedakaci da gaifiqra:L`ra moTmineba hqonia!~ da is Raribi gulSi TanagrZnobas
ukve aRar aRuZravda. gverdiT gauara da marjvena stoas gahyva, sadac weRan q-ni
valteri idga.
Soridanve eZebda da ukvirda, rom qali iq aRar iyo. gaifiqra, albaT, sxva
stoaSi Sevidao, yvelas Semouara da imave adgilas dabrunda. maS, wasula! da
gancvifrebuli, gamwyrali Sedga. Semdeg azrad mouvida, iqneb TviTonac
meZebso, da eklesia xelaxla moiara. isev ver ipova da isev iq dabrunda, saca
weRan dastova, da lodini dauwyo. imedi hqonda, movidoda.
male CurCuls mohkra yuri. mimoixeda, magram eklesiis im kuTxeSi veravin
dainaxa. maS, saidan modis es CifCifi? skamidan adga da Zebna dauwyo. iqve,
samlocveloSi, saaRsarebos kars mohkra Tvali. erT adgils kabis bolo gareT
darCeniliyo da miwaze egdo. mivida da icno. maS, aRsarebaze mdgara!
survilma mouara, mxrebSi xeli Caevlo da am yuTidan gamoeTria. mere
gaifiqra: `ara Rirs. dRes mRvdlis jeria, xval ki Cemi dadgeba~. saaRsarebos
moajirTan gulmSvidad Camojda da Tavis jers daucada, Tan am Tavgadasavalze
gulSi ecineboda.
didxans eloda. rogorc iyo, q-ni valteri wamodga, mobrunda da misken
wamovida. susxiani da mkacri saxe hqonda.
— mowyaleo xelmwifev, — uTxra, — gTxovT, ar gamaciloT; nurc
amedevnebiT da nurc marto mobrZandebiT Cems saxlSi. ar migiRebT. mSvidobiT
brZandebodeT!
da amayi nabijiT wavida.
dÁu-ruam wasvla ar dauSala. wesad hqonda, arasodes mosaxdeni ar
daeCqarebina. xolo Semdeg, roca odnav areuli mRvdeli TavSesafridan
gamovida, misken gaemarTa, TvalebSi CaaSterda da pirSi miaxala:
— eg kaba rom ara gcmodaT, mag sazizRar dingSi or silas gagawnavdiT.
ucbad motrialda da eklesiidan stveniT gamovida.
karibWesTan erTxel kidev dainaxa msuqani kaci, qudi daexura da xelebi
zurgze daewyo. idga molodiniT moqanculi da farTo moedans da masze
gamomaval quCebs aTvalierebda. dÁu-ruam gverdiT gauara. erTmaneTs miesalmnen.
Jurnalisti axla Tavisufali iyo da redaqciaSi wavida. talanSive mixvda,
roca msaxurebs aavlo Tvali, rom raRac uCveulo ram moxda, da swrafi
nabijiT wavida direqtoris oTaxisaken.
beberi valteri fexze idga da werils nervulad, nawyvet-nawyvet
ukarnaxebda abzacidan abzacamde, Tanac garSemo mdgar reportiorebs
davalebas aZlevda. buarenars arigebda da axlad mosul fostaSi gakvriT
ixedeboda.
— aha, lamazi megobaric droze movida! — uceb morcxvad dadumda da
bodiSi moixada: — bodiSs vixdi am saxelisTvis. axalma ambebma amaRelva.
garda amisa, Cemi coli da qalebic sul am saxels geZaxian, amitom, bolos da
bolos, mec SeveCvie. xom ar miwyrebiT?
— ra brZanebaa! eg saxeli sulac ar meCoTireba.
beberma valterma ganagrZo:
— Zalian kargi. maS, sxvebTan erTad mec lamaz megobars dagiZaxebT. axla
ki, ai ras getyviT: Zalian didi ambebi moxda. saministro waiqca. as ori TeTri
miiRo da samas aTi Savi. miuxedavad imisa, rom dRes ukve ocdarva ivlisia,
deputatebis Svebuleba xelaxla gadaido, aravin icis, ramdeni xniT gadaido.
espaneTi marokos gamo gviwyreba da swored aman Camoagdo duran de l’ena da
misi damqaSebi. yelamde varT Cafluli. axali kabinetis Sedgena marros miandes.
man buten d’akrs samxedro ministris portfeli SesTavaza, xolo Cvens megobar
laroS-maties — sagareo saqmeTa ministrisa. TavisTvis marrom Sinagan saqmeTa
ministroba da sabWos Tavmjdomareoba airCia. amas iqiT Cveni gazeTi oficiozad
gadaiqceva. axla mowinaves, Cveni principebis ubralo deklaracias vwer da
saministros programas vxazav, — gulmarTlad gaiRima da daumata: —
TavisTavad igulisxmeba, iseT programas vwer, rom maT misi ganxorcieleba
sjerodeT. magram marokos gamo me saintereso ram minda, raime feletoni —
cxel-cxeli, sadReiso, sensaciuri, erTi sityviT, amis msgavsi ram mWirdeba.
dÁu-rua wamiT Cafiqrda. mere miugo:
— rac gWirdebaT, momepoeba. mozrdil werils mogcemT yvela Cveni
afrikuli koloniis — tunisis, alJirisa da marokos politikuri viTarebis
Sesaxeb. am werilSi aRwerilia am uzarmazar teritoriaze mosaxle erTa
istoria da moTxrobilia ambavi eqspediciisa marokodan figijis oazisamde,
sadac jer arc erT evropels ar daudgams fexi da romelic dRevandeli
krizisis sababad gadaiqca. gamogadgebaT?
beberma wamoiZaxa:
— didebulia! saTauri?
— `tunisidan tanJeramde~.
— mSvenieria!
dÁu-rua wavida da gazeTis Zveli nomrebis Cxrekas Seudga, sadac misi
pirveli werili — `afrikeli saldaTis mogonebani~ — iyo dabeWdili. saTauri
rom gamoucvalos, xelaxla SeakeTos da TaviT bolomde Secvalos, igi avtors
did samsaxurs gauwevs, radgan iq swored sadReiso masala moipoveba:
kolonialuri politika, alJiris mosaxleoba da oranis provinciaSi
eqspediciis gagzavna.
erTi saaTic ar dasWirda. is werili gadaakeTa, xelaxla gamoWra,
gawminda, sadReiso masala CaurTo da axal kabinetsac qeba Seasxa.
direqtorma waikiTxa da Tqva:
— mSvenieria... saucxooa... namdvili ganZi xarT CvenTvis. didebulad aris
dawerili.
im dRis nayofiT aRtacebuli dÁu-rua sadilad Sin dabrunda. miuxedavad
marcxisa, romelic samebis eklesiaSi ganicada, mainc grZnobda, rom brZola
mogebuli hqonda. coli mouTmenlad eloda. qmari rom dainaxa, saCqarod
Seatyobina:
— ici, rom laroSi sagareo saqmeTa ministrad daniSnes?
— vici. amis gamo es aris axla werilic davwere alJiris Sesaxeb.
— rogor?
— xom gaxsovs pirveli werili, erTad rom davwereT, `afrikeli saldaTis
mogonebani?~ davaTvaliere da momentis mixedviT gadavakeTe.
madlenam gaiRima:
— ho, marTla! swored dRevandelzea gamoWrili. — Semdeg cota moifiqra
da daumata: — magondeba, maSin werilebis mTeli rigi gindoda dagewera da... ar
daamTavre. xelsayreli droa. modi, am werilebs xelaxla davubrundeT. metad
drouli ram gamova.
JorJi magidas miujda.
— Zalian kargi, — upasuxa. — amJamad, rqosani foresties sikvdilis
Semdeg, xels veRaravin SegviSlis.
madlenam mSrali, nawyeni da mkacri xmiT miugo:
— Seni xumroba sazRvars gadascda da metismetad gagrZelda. gTxov,
bolo mouRo.
JorJi apirebda, raime gesliani pasuxi gaeca, magram swored am dros
xelmowerili depeSa miawodes, sadac ewera: `ar vici, ra memarTeba. SemindeT da
xval oTx saaTze monsos baRSi modiT~.
umalve mixvda da cols gaxarebuli guliT miugo, Tanac lurji furceli
jibeSi Caicura:
— aRar vizam, genacvale. gamovtydebi, sisuleles vroSav xolme.
sadils Seudga da Wamis dros am ramdenime sityvas gamudmebiT imeorebda:
`ar vici, ra memarTeba, SemindeT da xval oTx saaTze monsos baRSi modiT~. maS
ase, daTmo, gana! depeSa amas niSnavda: `gnebdebiT, gekuTvniT, saca da roca
gnebavdeT~.
JorJma gaicina. madlenam hkiTxa:
— ra dagemarTa?
— saimiso araferi. dRes erT mRvdels Sevxvdi da is gamaxsenda. saocari
dingi hqonda.
meore dRes dÁu-rua paemanze swored daniSnul dros mivida. yvela skamze
sicxiT moTenTili zanti gadiebi isxdnen da TiTqmis Tvlemdnen bavSvebis
gverdiT, romlebic qviSaSi TamaSobdnen.
dÁu-ruam q-ni valteri Zvel nangrevebTan ipova, sadac nakaduli mosCqefda.
SeSfoTebuli da sevdiani, mcire svetebis irgvliv midi-modioda. JorJma salami
misca. man umalve SesCivla:
— ra bevri xalxia am baRSi!
dÁu-ruam SemTxveviT isargebla:
— diax, bevri xalxia. sadme sxvagan wavideT.
— sad?
— gana sul erTi ar aris? Tu gnebavT, karetiT gaviaroT, Tqvens mxareze
farda CamouSviT da aravinac ar daginaxavT.
— ho, agre ajobebs, aq ki SiSiT vkvdebi.
— maS, keTili. xuTi wuTis Semdeg im karTan mipoviT, romelic gare
bulvarze gadis. karetas axlave moviyvan.
da sirbiliT wavida. q-ni valteri karetaSi Cajda, Tavis mxareze sarkmeli
fardiT Camoabnela da dÁu-ruas miubrunda:
— sad ubrZaneT meetles wasvla?
JorJma miugo:
— nu wuxdebiT, TviTon icis.
weRan dÁu-ruam meetles konstantinopolis quCis misamarTi misca, q-ma
valterma ganagrZo:
— verc ki warmoidgenT, rogor vitanjebi Tqveni gulisTvis. guSin
eklesiaSi mkacrad mogepyariT, msurda ueWvelad gagqceodiT. rom icodeT,
TqvenTan marto darCenis rogor meSinia! xom mapatieT?
JorJma orive xelze mouWira:
— diax, diax. ise miyvarxarT, rom yvelafers gapatiebT.
man dÁu-ruas mudariT SeanaTa Tvalebi:
— yuri migdeT. piroba momeciT, rom namuss SeminaxavT da ar... ar... Torem
verasodes veRar mnaxavT.
JorJma jer araferi upasuxa da ulvaSSi iseTi Rimili aaTamaSa, romelic
qalebs sisxls uforiaqebda xolme. mere dabali xmiT upasuxa:
— me Tqveni mona-morCili gaxlavarT.
Semdeg q-ma valterma uambo, Tu rogor da rodis igrZno pirvelad
siyvaruli. es maSin moxda, roca gaigo, rom JorJi madlena foresties irTavda,
da sxvadasxva wvrilmans igonebda, uambobda.
uceb dadumda. kareta Sedga. dÁu-ruam kari gaaRo.
— sada varT? — hkiTxa qalma.
man miugo:
— etlidan CamobrZandiT da am saxlSi SebrZandiT. aq ufro arxeinad
viqnebiT.
— keTili, magram sada varT-meTqi?
— CemTan. aq Cemi uwindeli bina gaxlavT. xelaxla daviqirave... ramdenime
dRiT, raTa Sesaxvedri kuTxe gvqonoda.
q-ni valteri zardacemuli iyo imis gamo, rom dÁu-ruasTan erTad
pirispir unda darCeniliyo. karetis Spalers moeWida da aluRluRda:
— ara, ara... ar minda, ar minda!
dÁu-ruam mtkice xmiT miugo:
— geficebiT, pativs ar SegilaxavT. CamobrZandiT, Torem aqeT-iqidan ukve
gvicqerian da male xalxic mogvexveva. Cqara... Cqara... gadmobrZandiT. — da
gaimeora: — fics gaZlevT,rom pativs SeginaxavT-meTqi.
siraji duqnis win idga da maT cnobismoyvareobiT Sescqeroda. q-ni
valteri dafrTxa, Camoxta da saxlSi Sevarda. undoda kibeze asuliyo, magram
dÁu-ruam xeli staca.
— aqeT, qvemo sarTulSi.
da Tavis binaSi Seagdo. kari Caketa da ise daetaka, rogorc mxeci
nanadirevs ecema xolme. dedakaci ibrZoda, gasxletas lamobda da gamudmebiT
imeorebda: `oh, RmerTo Cemo... RmerTo Cemo!~ .. xolo JorJi vnebiT ukocnida
kisers, Tvalebs, tuCebs. qali alersis qariSxals veRar uZaliandeboda,
igeriebda, xels hkravda, gaurboda, kocnis aridebas lamobda, magram, amave
dros, uneburad kocniTve upasuxebda.
uceb brZola Sewyda da, damarcxebulma, damorCilebulma, tanisamosis
gaxda daaneba. JorJma gamocdil moaxlesaviT marjved da swrafad gaxada.
dedakacma Tavisi korsaJi gamoglija, pirisaxeze aifara. axla igi fexebTan
Cacvivnul kaba-sacvalSi sul mTlad TeTri idga.
JorJma fexgauxdeli qali loginze gadaitana, man ki modunebuli xmiT
yurSi wasCurCula:
— geficebiT, rom arasodes... sayvareli ara myolia, —rogorc
axalgazrda qaliSvili ityvis xolme: `geficebiT, umanko varo~.
JorJ dÁu-ruam ki gaifiqra: `eg CemTvis sul erTia~.
Tavi mexuTe
Semodgoma dadga. JorJma da madlenam mTeli zafxuli parizSi gaatares da
axal mTavrobas mcire sadeputato ardadegebis dros `safrangeTis cxovrebaSi~
energiulad icavdnen.
Tumca jer oqtombris dasawyisi iyo, orive palatam ukve Tavi moiyara da
sxdomebs Seudga, radgan marokos saqme seriozulad garTulda.
eqspediciis gagzavna aravis sjeroda, Tumca parlamentis ukanasknel
sxdomaze memarjvene deputatma graf de lamber-sarazenma Wkuamaxvili sityva
warmosTqva, romelmac centrSic ki taSi gamoiwvia, da deputatebs sanaZleos
dadeba SesTavaza. man indoeTis erT ganTqmul mefisnacvals mihbaZa da Tqva: me
Cems ulvaSs davdeb sanaZleod, xolo ministrTa sabWos Tavmjdomarem Tavisi
bakenbardebi dados, Tu axalma kabinetma winandels ar mibaZos da marokoSi
jari ar gagzavnos, rogorc uwin gagzavnes tunisSi. amas Cvengan, — ambobda
grafi, — Tundac simetriis alRo moiTxovs, romelic gvaiZulebs buxris Tavze
erTi larnakis magivrad ori davdgaT xolme.
— marTlac, batonebo, — daasrula, — afrika safrangeTis buxris rols
asrulebs, im buxrisa, sadac Cveni saukeTeso SeSa iwvis, sadac haeri Zlier
uberavs da romelsac, SeSis garda, sabanko bileTebic ukeTia. Tqven, keTili
inebeT da, am buxris marcxena kuTxe tunisis metad Zviri samkauliT daamSveneT.
axla ki imasac naxavT, rom batoni marro Tavis winamorbeds mibaZavs da
marjvena kuTxes marokos larnakiT Seamkobs.
am sityvam didi xmauri atexa da dÁu-ruas Tema misca, alJirze aTiode
werili daawerina, is werilebi, romelTac win uZRoda erTi werili, dabeWdili
im dros, roca is `safrangeTis cxovrebis~ redaqciaSi muSaobas iwyebda. avtori
energiulad moiTxovda samxedro eqspediciis gagzavnas. Tumca darwmunebuli
iyo, rom es ar moxdeboda. erTi mxriv, is patriotul simebs aJRerebda, meore
mxriT ki — espaneTis winaaRmdeg ilaSqrebda da zizRiani sityvebis ulevel
marags xarjavda, romelsac yovel ers daayrian xolme, Tu imisi interesebi
Tqveni eris interesebs upirdapirdeba.
`safrangeTis cxovrebas~ didi wona daedo, radgan yvelam icoda, rom mas
mTavrobasTan mWidro kavSiri hqonda. politikuri axali ambebi am gazeTSi
ufro adre ibeWeboda, vidre danarCen seriozul gazeTebSi. redaqcia xSirad
narTauli sityvebiT agrZnobinebda xolme mkiTxvels Tavisi megobari
ministrebis survilebsa da gegmebs. parizis da provinciis yvela gazeTi aqedan
hkrefda cnobebs. mas asaxelebdnen, misi SiSi hqondaT da nel-nela pativsac
sdebdnen. igi politikuri aferistebis saeWvo organod ki aRar iTvleboda,
aramed kabinetis gazeTad gadaiqca. laroS-matie gazeTis suli iyo, dÁu-rua ki
— misi sayviri. beberi valteri im deputatebis tips ekuTvnoda, romelnic
tribunaze arsad ar adian xolme. marjve gamomcemeli ise axerxebda yvelafris
mogvarebas, rom TviTon arasodes moCanda da, rogorc ambobdnen, amJamad CumCumad awyobda marokos spilenZis did saqmes.
madlenas saloni gavlenian buded iqca, sadac kviraSi erTxel kabinetis
mravali wevri iyrida Tavs. ministrTa sabWos Tavmjdomarem aq orjerac ki
isadila, xolo saxelmwifo moRvaweTa colebi, romelnic odesRac Tavs
ikavebdnen, raTa wveodnen am ojaxs, axla mis megobrobas ikvexnidnen da am
ojaxSi ufro xSirad dadiodnen, vidre madlena dadioda maTTan.
sagareo saqmeTa ministri am saxlSi maspinZeli gegonebodaT. roca
moisurvebda, maSin Semovidoda, da Tanac depeSebi, cnobebi, moxsenebani
mohqonda da pasuxs qmars an cols ise ukarnaxebda, TiTqo misi mdivnebi
yofiliyvnen.
roca ministris wasvlis Semdgom col-qmari marto rCeboda, qmari am
matrakveca adamianis yofaqcevis gamo brazs veRar imagrebda xolme. mis xmaSi
muqara ismoda, xolo sityvebSi — veraguli narTauli. magram madlena mxars
aTvalwunebiT aiyrida da etyoda xolme:
— Senc miaRwie, rasac man miaRwia; Senc ministroba iSove da maSin
gamoiCine ampartavnoba, manamde ki sjobia, gaCumde.
JorJi ulvaSs igrexda, cols cerad Sehyurebda da ambobda:
— jer aravin icis, ra SemiZlia me, magram odesme yvelani gaigebT.
coli filosofiuri sidinjiT miugebda xolme:
— vnaxoT.
im dilas, roca palatam sxdomebi ganaaxla, axalgazrda qalma loginSive
misca aTasi davaleba Tavis qmars, romelic am dros tanT icvamda: sxdomis
dawyebamde laroS-matiesTan unda wasuliyo da misgan `safrangeTis cxovrebis~
xvalindeli meTauri werilisTvis darigeba mieRo. es werili kabinetis
namdvili zraxvebis deklaracia unda yofiliyo.
madlena ambobda:
— umTavresi ar dagaviwydes. hkiTxe, gagzavnian Tu ara oranSi, rogorc
ganzraxuli iyo, general belonkls? amas didi mniSvneloba aqvs.
JorJma nervulad upasuxa:
— Senze ukeT vici, rogor unda moviqce. Seni Wirime, Tavi damanebe.
ramdenjer giTqvams eg ambavi!
colma wynarad miugo:
— Cemo kargo, Sen mudam gaviwydeba imis naxevari, rasac ministrTan
dagavaleb xolme.
JorJma waiburtyuna:
— Senma ministrma Tavi momabezra! tutucia, meti araferi!
madlenam mSvidad upasuxa:
— Tu laroSi Cemi ministria, Senic aris. bolos da bolos, SenTvis ufro
sasargeblo kacia, vidre CemTvis.
qmarma erTi gamoxeda da CacinviT miugdo:
— bodiSs vixdi, laroSi me ar mearSiyeba.
colma wynarad upasuxa:
— arc me. magram orive win mivyevarT, orives gvexmareba.
dÁu-ruam iyuCa da Semdeg SeniSna:
— Seni moTayvaneTa arCeva rom momandon, isev bebrucana vodreks
avirCevdi. marTla, ra daemarTa? erTi kviraa, aRar minaxavs.
colma auRelveblad miugo:
— avad aris, mwerda, nikrisis qarma Semomitia da loginad Cavvardio.
kargs izamdi, rom Seirbende da gaigebde. xom ici, Zalian uyvarxar da Seni
naxvac esiamovneba.
JorJma miugo:
— ho, agrea. ueWvelad dResve Sevirben.
Cacma daasrula, cilindri daixura da sarkis win erTxel kidev
motrialda. yvelaferi rigze rom ipova, loginTan mivida da cols Sublze
akoca:
— mSvidobiT iyavi, Cemo kargo. albaT, Svidze adre ver davbrundebi.
da wavida. laroS-matie ukve elodeboda. am dRes ministri sauzmes aTze
miirTmevda, radgan mTavrobas Tormetze — palatis sxdomis dawyebamde unda
moeyara Tavi.
radgan misma meuRlem ar moisurva Wamis dro Seecvala, sufraze
ministrisa da piradi mdivnis meti aravin iyo. dasxdnen Tu ara, dÁu-ruam Tavis
werilze Camougdo laparaki, Tanac am werilis mTavar azrebs eZebda da
drogamoSvebiT SeniSvnebSi ixedeboda, romelic sadarbazo baraTze hqonda
Cawerili; roca daasrula, hkiTxa:
— Zvirfaso ministro, xom ar inebebT SecvaloT rame?
— Sesacvleli TiTqmis araferia, Cemo megobaro. mxolod erTs vityvi:
iqneb marokos Sesaxeb zedmeti damajereblobiT adasturebT zogierT ambavs. ise
dawereT, TiTqos eqspedicia mosalodneli yofiliyos, magram, amave dros,
mkiTxvels agrZnobineT, rom igi ar Sedgeba, rom Tqven misi gagzavna ar gjeraT.
erTi sityviT, iqneb moaxerxoT da sazogadoebas striqonebSua amoakiTxvinoT,
rom mTavrobas am avantiuraSi Carevis survili ara aqvs-Tqo.
— Zalian kargi. mec gavige da vecdebi sxvebsac gavagebino. garda amisa,
colma damavala gavigo, gagzavniT Tu ara general belonkls oranSi? Tqveni
naTqvamidan Cans, rom ar gagzavniT.
saxelmwifo moRvawem upasuxa:
— ara, ar gavgzavniT.
Semdeg sityva momaval sesiaze Camoagdes. laroS-matie oratorobas mohyva
da mquxare sityva warmoTqva, romelic ramdenime saaTis Semdgom palataSi unda
gaemeorebina. marjvena xels azanzarebda da haerSi xan danas iqnevda, xan
Cangals, xan kidev puris natexs. es lamazi da kargad davarcxnili vaJkaci
TiTqos uCinar sxdomas mimarTavda da Tavis wyalwyala enamWevrobas
RvarTqafiviT asxamda. misi metad mokle ulvaSis boloebi tuCze morielis
nestariviT adiod-Camodioda. briliantiviT molokil-movarcxnili da Suaze
gayofili Tma safeTqlebze provinciel kopwiasaviT hqonda daxuWuWebuli.
miuxedavad axalgazrdobisa, odnav msuqani iyo da Jiletis qveS muceli
TvalsaCinod ebereboda. misi piradi mdivani enamWevrobis aseT nakads, albaT,
ukve SeeCvia da sasmel-saWmels wynarad Seeqceoda. dÁu-ruas ki laroS-maties
gamarjvebis gamo SuriT guli ukvnesoda da fiqrobda: `ra araraobaa! RmerTo,
ra tutucebi arian politikuri moRvaweni~.
Tavis Tavs am ybed ministrs adarebda da ambobda: `daswyevlos eSmakma! me
rom naRdi asi aTasi franki mqonoda, raTa Cems sayvarel ruanSi Cemi
deputatobis kandidatura gamomecxadebina da Cveni yoCaRi, beyeCa
normandielebi, miuxedavad maTi eSmakobisa, xelSi dameWira, — am becebSi da
briyvebSi ra saxelmwifo moRvawed gamovCndebodi!~
sanam yavas moutandnen, laroS-matie ybedobda. xolo Semdeg, roca SeamCnia,
rom igvianebda, etli gamoiwvia telefoniT da Jurnalists xeli gauwoda:
— Zvirfaso megobaro, yvelaferi gaigeT?
— yvelaferi, Zvirfaso ministro, Cemi imedi iqonieT.
da radgan oTx saaTamde saqme ara hqonda ra, Zalian neli nabijiT wavida
redaqciaSi werilis dasawerad, xolo oTxze konstantinopolis quCaze unda
gasuliyo, sadac amJamad q-n de marels kviraSi orjer xvdeboda —
orSabaTobiT da paraskeobiT.
Sevida Tu ara redaqciaSi, dabeWdili depeSa miawodes. igi q-n valterisgan
iyo. swerda:
`Zalian minda Seni naxva dResve, friad didi saqmisaTvis. or saaTze
konstantinopolis quCaze melodebode. did samsaxurs gagiwev.
marad Seni erTguli virJini~.
JorJi gawyra: `daswyevlos RmerTma, ras Camomekida!~ uceb avma gunebam
moicva da, radgan sianCxlis gamo muSaoba aRar SeeZlo, maSinve quCaSi gamovida.
eqvsi kvira iqneba, rac am dedakacisTvis Tavis danebebas lamobda, magram
misi motmasnebuli vneba verafriT ver Seasusta. mas danebebis Semdeg, jer
sindisis qenjnis Seukavebeli Jini auvarda. paemanze rom movidoda, sayvarels
sayvedurs da krulvas ayrida xolme. JorJs es wyevlac mobezrda da es
naWarbevad mwife, Teatralur-mediduri dedakacic moswyinda, radgan metismetad
gaZRa. egona, kavSiris Zafebi TavisTavad dawydebao, da TandaTan ganze gadga.
magram amis Semdgom dedakaci giJiviT aedevna da am siyvaruls iseTive
TavganwirviT misca Tavi, rogorc is adamiani, kiserze lods rom moibams da
wyalSi gadavardeba xolme. dÁu-rua sisustis, lmobierebisa da sibralulis
gamo isev daubrunda mas, magram man igi Tavis Smagiani da damqancavi Jinis ymad
gadaaqcia da mudam gaxelebuli alersiT dasdevda.
mas surda Tavisi JorJi yoveldRe, yovel wuTs enaxa da sanaxavad erTi
wuTiT sadme quCis kuTxeSi, romelime maRaziaSi an qalaqis romelime baRSi
depeSiT ibarebda xolme.
am paemanis dros dedakaci erTsa da imave ucvleli sityvebiT gamudmebiT
imeorebda, rom mas JorJi uyvarda, kerpiviT Tayvans scemda, wasvlisas ki
eficeboda, rom `bednieri iyo imis gamo, rom JorJi naxa~.
q-ni valteri sul sxvanairi aRmoCnda, vidre JorJs egona. es dedakaci
lamobda sayvareli balRuri sinaziTa da sasiyvarulo ancobiT daepyro, es
fandi ki im xnis adamianisTvis mxolod sasacilo iyo. sanam JorJs waawydeboda,
is mkacrpatiosani dedakaci iyo da qalwulis guli hqonda, romelic
siyvarulisTvis miukarebeli da vnebisTvis sruliad ucnobi iyo. da am
keTilgonier, mSvidsa da ormoci wlis dedakacs, romelic grili zafxulis
Semdeg TiTqos uferul SemodgomaSi gadadioda, uceb daubrunda damWknari
gazafxulis msgavsi dari, romelmac uxvad moutana cudad gafurCqnili
yvavilebi da daumwifebeli kvirtebi. mis gulSi rogorRac ucnaurad ifeTqa
umanko qalis siyvarulma — nagvianevma, ficxma da gulubryvilo siyvarulma,
moulodnelma qrolvam, Teqvsmeti wlis qalis kivilma, mosabezrebelma RuRunma
da nazma alersma. es qali ise daberda, rom axalgazrdoba arc ki hqonda
gancdili. sayvarels dReSi aT werils swerda, erTi meoreze saSinlad
sulelurs. es werilebi dawerili iyo raRac ucnauri, poeturi, sasacilo
stiliT da moqarguli iyo induri nawerebiviT, romlebic mxecebisa da
frinvelTa saxelebiT aris xolme savse.
roca marto darCebodnen, qali ise dauwyebda kocnas, rogorc msuqani,
mouxeSavi da celqi yrma hkocnis xolme, Tanac tuCebi odnav sasacilod
emanWeboda, xolo savse ZuZuebi xtunvis dros korsaJis qveS undilad
ufamfalebda. JorJs nametnav ezizReboda misi saalerso titini: `Cemo daTunav~,
`Cemo tugav~, `Cemo xazinav~, `Cemo lurjo Cito~, `Cemo TvalisCino~, da agreTve
danebebis ieri: yovelTvis, roca nebdeboda, umanko qalis morcxvobis patara
komedias asrulebda xolme: SeSinebuliviT krToda, da es SekrToma siturfed
miaCnda, Tanac gafuWebuli pansioneriviT celqobda.
xSirad ekiTxeboda sayvarels: `es tuCebi visia?~ da Tu JorJi ar etyoda:
`Cemia~, manamde Caacivdeboda, sanam misi sayvareli simwriT ar gafiTrdeboda
xolme.
am dedakacs unda esmodes, — fiqrobda JorJi, rom siyvaruli did
zomierebas, simarjves, keTilgonierebasa da, umTavresad, utyuar kilos
moiTxovs. q-ni valteri mwife dedakaci iyo, ojaxis deda, warCinebulTa wevri,
da sayvarels Rirseulad, alagmuri gatacebiT, pirsusxianad unda danebeboda,
SeiZleba cremlic daeRvara, magram julietas cremli ki ara, aramed didonasi.
is ki gamudmebiT imeorebda:
rogor miyvarxar, Cemo biWiko! miTxari, Cemo pawawav, Senc agre giyvarvar?
JorJs aRar SeeZlo imis mosmena, ra kiloTic ambobda: `Cemo biWiko~, `Cemo
pawawav~, da Zlier surda, TviTonac miego: `Cemo bebrucanav!~
q-ni valteri zogjer etyoda xolme:
— ram gamagiJa, rom dagnebdi! magram mainc ara vnanob. siyvaruli metad
tkbili ram yofila.
misi naTqvami: `siyvaruli metad tkbili ram yofila~, JorJs brazs hgvrida,
radgan am sityvebs Teatraluri aRmafreniT ambobda xolme.
mamakacs misi mouxeSavi alersic aanCxlebda. zogjer am lamazi vaJkacis
kocna sisxlSi uceb cecxls unTebda, sisxls umRvrevda. maSin misi xvevna
uvicurad mwvave da ualagod darbaisluri gamodioda. amis gamo dÁu-ruas
gulSi ecineboda da is berikaci agondeboda, romelic anbanis swavlas iwyebda.
im wuTebSi am dedals sayvareli xvevniT unda daexrCo, mimWknari
dedakacis Rrma da saSineli Tvalebi misTvis unda mienaTebina. unda
ukanaskneli siyvarulis sidiade gamoeCina, JorJi unji da mTrTolvare tuCebiT
unda daekbina. mZime, mxurvale da daqanculi, magram mainc gaumaZRari xorciT
unda daexrCo, is ki amis magier bavSviviT ficxobda da titinebda, raTa misTvis
ufro meti survili aReZra:
rogor miyvarxar, Cemo biWiko! rom icode, rogor miyvarxar! akoce,
genacvale, magrad akoce Sens colikos!
JorJs aseT Jams giJuri survili axrCobda: Seeginebina, qudi aeRo, gareT
gavardniliyo da kari moejaxunebina. pirvel xanebSi erTmaneTs sakmaod xSirad
xvdebodnen xolme konstantinopolis quCaze, magram dÁu-ruas eSinoda,
qalbaton de marels ar wawydomoda, da aTas sababs poulobda, raTa paemani
aeridebina. magram sanacvlod TiTqmis yoveldRe valteris binaze unda
misuliyo, xan samxrad da xan sadilad. diasaxlisi magidis qveS xelze xels
uWerda, sadme karebis ukan tuCebs uSverda, mas ki ufro exaliseboda TamaSi
suzanasTan, romelic mas Tavisi ancobiT amxiarulebda xolme. es axalgazrda
qali garegnobiT dedofals hgavda, namdvilad ki metad cocxali, maxvili,
Jiniani da cuRluti Wkua hqonda, igi marionetiviT dauRalavi iyo. yvelas da
yovelives mwvave gesliT dascinoda. JorJi mas STagonebas unergavda. qalis
dacinva maSin ironiad gadiqceoda xolme da orTaves erTmaneTisa Zalian
kargad esmodaT.
qali yovel wuTs Tavisken mouwodebda xolme:
— gesmiT, lamazo megobaro?.. aq modiT, lamazo megobaro.
JorJi dedas maSinve Tavs anebebda da SvilTan mirboda, romelic mas
yurSi raime geslian oxunjobas CaawveTebda xolme, da oriveni gulianad
icinodnen.
gulacrueba dedisadmi JorJs TandaTan dauZlevel zizRad gadaeqca. misi
danaxva, mosmena da masze fiqric ki brazis gareSe aRar SeeZlo, amitom aRarc
mis saxlSi modioda, aRarc werilebze aZlevda pasuxs da aRarc misi patiJi
surda.
qalbatoni valteri bolos mixvda, rom JorJs aRar uyvarda, da misTvis
saSineli tanjvis xana daiwyo. magram mainc ar dacxra. ujiaTi JinianobiT
ujaSuSebda, dasdeevda da fardaCamoSvebul karetaSi ucdida: redaqciis
SesavalTan, sacxovrebel binasTan da yvela im quCaze, sadac ki SesaZlebeli
iyo Sexvedroda. JorJs surda, sayvareli gaelanZRa, ecema da pirdapir eTqva:
`kmara, meyofa, Tavi momabezre!~ magram indobda da arc is aviwydeboda, rom
TviTon `safrangeTis cxovrebis~ TanamSromeli iyo. mxolod cdilobda susxiT,
zrdilobiani uxeSobiT, zogjer ki kadnierebiTac egrZnobinebina, rom dro iyo,
yvelaferi gaeTavebinaT.
is mainc ar isvenebda da gansakuTrebuli TavgamodebiT igonebda mraval
eSmakobas, raTa sayvarels konstantinopolis quCaze Sexvedroda, JorJi ki
SiSiT kankalebda imis gamo, rom erT mSvenier dRes im binis karTan orive
dedakaci SesaZlebelia erTmaneTs pirispir Sesjaxeboda.
meore mxriv, JorJi zafxulSi q-n de marels ufro metad Seezarda,
romelsac `Cemi avara~ daarqva. es `avara~ namdvilad Seuyvarda. orives xasiaTs
bevri ram hqonda saerTo da oriveni im boganoTa avantiurul jiSs ekuTvnoda,
warCinebul boganoebs, romelnic Saragzis usaxlkaro mawanwalebs
mogvagoneben, da es msgavseba TviTon maT eWvadac ar mosdiodaT.
zafxuli moqeife studenetebiviT saucxood gaatares. xan samxrad da xanac
sadilad midiodnen arJanteilSi, buJivals, mezons, puasSi da ramdenime saaTiT
an navSi isxdnen, an wylis napirze yvavilebs hkrefdnen xolme. orTaves
gagiJebiT uyvardaT mdinare senas moxrakuli Tevzi, kurdRlis ragu,
mezRvaurTa mier Semzadebuli Tevzeuli, sadme duqnis sabaasoSi jdoma da
menaveTa SeZaxili. JorJisTvis saamuri iyo klotildasTan erTad unaklo darSi
gareubnis omnibusis imperialze jdoma, samxiarulo sisulelis roSva da
parizis dasaxiCrebul midamoebSi gavla, sadac saZageli burJuaziuli
agarakebi mravlad iyo gaSenebuli.
da roca aseTi gaseirnebis Semdeg saWiro iyo q-n valterTan sadilad
dabrunebuliyo, mas Tavisi beberi da mouSorebeli sayvareli sZulda xolme,
radgan savse iyo im meoris mogonebiT, romelsac es-esaa daSorda da romelmac
weRan iq, wylis napiras, balaxebSi mozRvavebuli Jini moukla.
bolo dros imedi hqonda, rom patronis cols Tavidan moiSorebda, radgan
metad mkafiod da TiTqmis tlanqad amcno, Tavs ganebebo. magram dRes
redaqciaSi uceb xelaxla miiRo depeSa, romelic ori saaTisTvis
konstantinopolis quCaze ibarebda.
dÁu-rua midioda da depeSas kiTxulobda: `Zalian minda Seni naxva dResve,
Zalian didi saqmisTvis. or saaTze konstantinopolis quCaze melodebode. did
samsaxurs gagiwev. marad Seni erTguli virJini~.
midioda da fiqrobda: `kidev ra unda Cemgan am beber Wots? sanaZleos
davdeb, rom saTqmeli araferi aqvs. xelaxla mohyveba, gaRmerTebo. mainc unda
mivide. raRac saWiro saqmes da didi samsaxuris gawevaze iwereba. iqneb
marTalic iyos? oTx saaTze ki klotilda unda movides. sam saaTamde unda
moviSoro. daswyevlos eSmakma, erTmaneTs mainc ar Sexvdebodnen! ra saZaglebi
arian es qalebi!~ da gaifiqra, rom mxolod erTaderTi qali — misi coli —
arasodes ar tanjavda mas. is TavisTvis cxovrobda da, rogorc etyoboda,
Zalian uyvarda JorJi iseT dros, romelic misTvis hqonda xolme gadadebuli,
nebas aravis ar aZlevda, sacxovrebeli saqmianobis uryevi wesrigi daerRviaT.
JorJi Tavis sapaemno binisken midioda neli nabijiT da Tavis Tavs
patronis colis sawinaaRmdegod amzadebda. `Tu tyuila damiZaxa, didebulad
davuxvdebi. kambronis ena CemTan SedarebiT Tavazianobad moeCveneba.
Tavdapirvelad gamovucxadeb, rom imis saxlSi fexsac aRar Sevdgam~.
binaSi Sevida da lodini dauwyo. sayvarelic TiTqmis maSinve Semovida da,
dainaxa Tu ara, uTxra:
— depeSa miiReT? Zalian kargi.
dÁu-ruam piri moiRuSa:
— diax, miviRe. redaqciaSi gadmomces, roca palataSi wasasvlelad
vemzadebodi. kidev ra ginda Cemgan?
man pirbade aixada, raTa ekocna, da SiSnaWam, morCili ZaRlis ieriT
miuaxlovda, romelsac xSirad scemen xolme.
— ra mkacrad meqcevi!.. ra mkvaxed melaparakebi! ra dagiSave? verc ki
warmoidgen, rogor vitanjebi SenTvis.
Jurnalistma waiburtyuna:
— isev daiwye?
is ki idga mis winaSe da Rimils an raime niSans elodeboda, raTa maSinve
gadaxveoda. mere dabali xmiT daiwyo:
— maS raRad damdevdi, Tuki agre momeqceodi? ratom ar damtove iseve
bednieri da mSvidi, rogorc uwin viyavi? ukve dagaviwyda, ras meubnebodi
eklesiaSi? dagaviwyda, rom am saxlSi ZaliT Semomiyvane? axla ki ase
melaparakebi, ase mixvdebi! oh, RmerTo Cemo, rogor vitanjebi!
JorJma iataks fexi dahkra da wyromiT miugo:
— geyo, gaCumdi! kmara-meTqi! erTi wuTiTac ver Segiwyvetia eg simRera.
gegoneba, maSin angeloziviT umanko, cxrameti wlis gamoucdeli iyavi. ara, Cemo
kargo, simarTles nu daviviwyebT. ubiwo qalis cTunebaze laparakic ar
SeiZleba. Sen rom damnebdi, sakmaod mwife xnisa brZandebodiT. didad gmadlob.
ueWvelad madlieri var Seni, magram Cemi Tavi movaled ar mimaCnia, kubomde
Sens kabaze viyo Camokidebuli. Sen qmari gyavs, me ki — coli. Tavisufali arc
Sen xar da arc me. cotaodeni vicuRluteT, es ambavi aravinac ar icis, axla ki
morCa da gaTavda!
dedakacma upasuxa:
— oh, ra mkacri adamiani yofilxar! ra tlanqad da upatiosnod
laparakob! marTalia, maSin gasaTxovari ar vyofilvar, samagierod, arc vinme
myvarebia da arc odesme Semicodia...
JorJma gaawyvetina:
— eg sabuTi ocjer mainc giTqvams da mec Zalian kargad davixsome. magram
Sen ori Svili gyavs... amdenad, umankoeba me ar amirTmevia SenTvis.
q-ma valterma ukan daixia:
— oh, JorJ, eg simdablea!
orive xeli mkerdze itaca. qviTiniT ixrCoboda.
dÁu-ruam rom dainaxa, sacaa cremli unda daRvriliyo, buxris Tavidan
qudi aiRo da, —
— maS, tirils apireb? Tu agrea, mSvidobiT iyavi. am komediis sanaxavad
damiZaxe?
dedakacma nabiji gadadga, gza gadauRoba, jibidan swrafad amoiRo
xelsaxoci da uceb SeiSro cremli. TavisTavs SeebrZola da, Tumca qviTiniT
borZikobda, mainc xmas simtkice misca da uTxra:
— ara... imisTvis movedi, rom... rom axali ambavi meTqva... politikuri
ambavi... rom SenTvis ormocdaaTiaTasi franki momegebinebina... an ufro metic...
Tu ginda...
moulodnelad morbilebulma JorJma hkiTxa:
— ra ambavi moxda? ris Tqmas apireb?
— guSin Cemi qmari da laroSi laparakobdnen. uneburad ramdenime sityvas
movkari yuri, Tumca isic saTqmelia, rom maincdamainc ar meridebodnen.
valteri urCevda ministrs, saidumlo SenTvis ar gaemxila, mTel qveyanas
moedebao.
dÁu-ruam qudi skamze dado da guldasmiT miugdo yuri.
— gamagebine, ra moxda?
— marokos dapyrobas apireben.
— kargi, Sen Wirime, ra dasajerebelia! samxari laroSTan erTad vWame da
man TiTqmis mikarnaxa kabinetis zraxvani.
— ara, genacva, gverdi agiqcies, radgan eSiniaT, kombinacia aravin
gagvigoso.
— dajeqi, — uTxra JorJma.
TviTon savarZelSi Cajda, iman ki dabali skami moidga da axalgazrda
kacis fexebTan moikalaTa. mere laquciT ganagrZo:
— radgan amJamad mudam Senze vfiqrob, amitom yurs vugdeb yvelafers,
rasac irgvliv laparakoben xolme.
da auxsna, Tu rogor mixvda, rom erTi xania saidumlod raRacas
amzadebdnen. Tu rogor iyenebdnen dÁu-ruas da amave dros misi Carevisac
eSinodaT.
— xom ici, — eubneboda JorJs sayvareli, — roca vinme giyvars,
eSmakobasac axerxeb.
bolos, guSin, yvelaferi gaigo. uzarmazar saqmes, saidumlo saqmes
xlarTavdnen. mTxrobeli Tavis simarjviT bednieri iyo da axla ukve iRimeboda.
isic gaitaca am saqmem, etyoboda, finansistis coli rom laparakobda, romelic
SeCveuli iyo sabirJo xrikebs, fasiani qaRaldebis ryevas, maTs ciebcxelebian
afrenas da daqveiTebas. man isic icoda, rom ori saaTis spekulaciac sakmarisi
iyo, raTa gaekotrebinaT mravali aTasi burJua da rantie, gaekotrebinaT yvela,
vinc Tavisi danazogi aqciebSi Cahyara da miendo iseTs saqmes, romelsac
Tavdebad edga saxeli pativcemuli, darbaiseli adamianebisa, bankirebisa da
politikuri moRvaweebisa.
gamomcemlis coli imeorebda:
— Zalian didi saqme daiwyes, Zalian. yvelafers saTaveSi valteri udgas,
mas ki Zalian kargad esmis aseTi saqme. RmerTmani, didebuli ram aris.
am winasityvaobam dÁu-ruas moTmineba gamoulia:
— male Tqvi, raRa!
— maS ase. tanJerSi eqspediciis gagzavna im dResve gadawyvites, roca
laroSma sagareo saqmeTa ministris portfeli miiRo, da TandaTan Seisyides
marokos sesxis qaRaldebi, romelic samocdaxuT frankamde daeca. metad
xelmarjved yidulobdnen, viRac ucnobi xalxis xeliT iZendnen, romelnic
aravis saeWvod ar miaCnda. rotSildebi gaocdnen imis gamo, rom marokos
aqciebs ase uxvad moiTxovdnen, magram isinic ki moatyues. am bankirebs pasuxad
agentebis sia warudgines. radgan is xalxi ukve saxelgatexili sabirJo
wvrilfexoba iyo, es didi bankic ki damSvidda. axla eqspedicias gagzavnian, da
roca Cveni jari Cava, safrangeTis mTavroba marokos vals maSinve Tavdebad
daudgeba. Cveni megobrebi am saqmeze ormocdaaT-samoc milions moigeben. axla
mixvdi? maS imasac gaigeb, rogor eSiniaT maT yvelasi da am ambis ubralo
gaCuCunebasac ki rogor eridebian.
Tavi axalgazrda kacis Jilets miayrdno da xelebi muxlebze dauwyo.
miekro, mielamuna, grZnobda, rom igi axla JorJisTvis saWiro iyo, da amitom
Tundac erTi mcire RimilisTvis, alersisTvis yvelafers Caidenda, rasac ki
dÁu-rua mosTxovda.
— mtkiced xar darwmunebuli? — hkiTxa Jurnalistma.
man Sejerebuli xmiT miugo:
— ra Tqma unda, Zalian mtkiced.
— diax, Zalian moxerxebulad mouwyviaT, — SeniSna JorJma. — im
qvemZroms ki, laroSs, samagieros gadavuxdi. ooh, salaxanav axla ki
mifrTxildes, momeridos! es ministri odesme xelSi Camivardeba da misgan bevri
aRaraferi darCeba. — Semdeg isev Cafiqrda da Tqva: — es ambavi mainc unda
gamoviyeno.
— Sen jer kidev SegiZlia es qaRaldebi SeiZino, — miugo man. — maTi
fasi samocdaTormetze SeCerda.
dÁu-ruam upasuxa:
— keTili, magram Tavisufali fuli ara maqvs.
sayvarelma RaRadiT savse Tvalebi SeanaTa:
— me ukve vifiqre amaze, Cemo katuni, Sen rom Wkviani biWi iyo, odnav mainc
rom giyvarde, ar damiSlidi SenTvis cota fuli mesesxebina.
JorJma mkacrad, TiTqmis mkvaxed miugo:
— arasodes, magaze laparakic ar SeiZleba!
q-ma valterma dabali xmiT dauwyo mudara:
— yuri migde. SeiZleba isec moxerxdes, rom fulis sesxad aRebac ar
dagWirdes. mec mindoda sakuTari fuli gameCina da aTi aTasi frankis aqciebi
meyida. axla oci aTasisas viyidi, magram im pirobiT, rom Sen monaxevred
meyolebi. xom gesmis, valters am fuls ar gadauxdi. jerjerobiT erT
franksac ar mivcemT. Tu es ambavi gamarTlda, Sen samocdaaT aTass moigeb, Tu
ara da — aTi aTasi franki gemarTeba Cemi, roca moisurveb, maSin gadamixdi.
dÁu-rua isev uarze idga:
— ara, arc eg kombinacia momwons.
Semdeg gamomcemlis coli sayvarlis dajerebas Seudga. arwmunebda, rom
is, JorJi, patiosani sityviT ikisrebda aTi aTasi frankis gadaxdas, am Tanxas
alalbedze agdebda, maSasadame, valad Tavis sayvarlisagan arc arafers
iRebda, radgan fuls valteris banki ixdida.
garda amisa, isic gaaxsenda, rom swored man gadaitana gazeTSi es
politikuri laSqroba, romelmac SesaZlebel hyo am saqmis mowyoba, da
gulubryviloba iqneboda, rom nayofiT ar esargebla. yoymani rom SeamCnia, q-ma
valterma ganagrZo:
— aba moifiqre, am fuls sesxad namdvilad valteris banki gaZlevs. Sen
mas iseTi samsaxuri gauwie, rom igi gacilebiT ufro Zvirad unda
dafasebuliyo.
— maS kargi! — daeTanxma dÁu-rua. — Seni monaxevre var. Tu wavageT, aTi
aTas franks gixdi.
q-ni valteri gaxarebuli wamodga, orive xeli Tavze moxvia da xarbad
dauwyo kocna.
JorJi jer ar eurCeboda, Semdeg ki, roca sayvareli gaTamamda, roca
alersi daayara da xrCoba dauwyo, gaaxsenda, rom sacaa meorec unda mosuliyo,
da am dedakacs rom ahyoloda, dros dahkargavda, bebrucunas mklavebSi
dastovebda im xoSs, romelic sjobda isev axalgazrdasTvis Seenaxa.
nela moiSora da uTxra:
— kmara, gonebas nu dakargav.
man sasowarkveTili Tvali Seavlo:
— JorJ, nuTu kocnis uflebac aRar maqvs?
— ara, dRes ara, — miugo man. — odnav Tavi mtkiva da alersis gamo
uaresad vxdebi xolme.
sayvareli isev morCilebiT miujda fexebTan da hkiTxa:
— xval sadilad moxval Cvensas? didad masiamovnebdi.
JorJi Seyoymanda, magram uari ver gaubeda:
— ho, ra Tqma unda, moval.
— gmadlob, Cemo Zvirfaso.
da Tavis loyas mis mkerdze Tanaswori moZraobiT uxaxunebda. erTi
grZeli bewvi JiletSi gaixlarTa. q-ma valterma SeniSna da TavSi giJurma azrma
gauelva, erTma im crumorwmune azrTaganma, romelsac qalis goneba xSirad
emorCileba xolme. es bewvi nel-nela Jiletis Rils Semoaxvia. Semdeg meore
Rilsac meore bewvi moaxvia da arc mesames daaklo — TiTo Rils TiTo bewvi
miuzRo.
roca JorJi wamoiwevs, am Tmebs amohglejs. mas etkineba — ra bednieri
iqneba! samagierod, sayvarels uneburad raRacas gaatans. mas arc ki ecodineba,
magram JorJi sayvarlis ramenime bewvs waiRebs, romelic arasodes ar uTxovnia
misTvis. es iqneba jado, romelic mas Sehkravs. faruli jado, Selocva,
namdvili Tilisma, romelic sayvarels moxiblavs. amis Semdeg JorJi uneburad
masze ifiqrebs xolme, sizmarSic naxavs da xvalve winandelze metad
Seiyvarebs.
uceb dÁu-ruam Tqva:
— droa, unda wavide, radgan sxdomis dasasruls palataSi melodebian.
q-ma valterma amoioxra:
— ukve? — da morCilad daumata: — wadi, Cemo Zvirfaso, magram xval
sadilad modi.
da Tavi swrafad gaiqnia. mwvave tkivili igrZno, TiTqo kanSi qinZisTavi
uCxvliteso. guli aufancqalda, gaexarda, rom es tkivili misgan igrZno, da
uTxra:
— mSvidobiT.
JorJma q-ni valteri sibralulis RimiliT Caikra mkerdSi da TvalebSi
civad akoca. xolo iman am mikarebisagan goneba dakarga da erTxel kidev
CasCurCula: `ukve?~ xolo TvalebiT meore oTaxze aniSna, romelic im dRes
Caketili darCa.
JorJma moiSora da aCqarebiT uTxra:
— unda avCqarde, Torem damigviandeba.
maSin q-ma valterma tuCebi gauSvira, JorJi odnav miekara. kinaRam qolga
daaviwyda. dÁu-ruam miawoda da aaCqara:
— Cqara, Cqara, meoTxe saaTia.
q-ni valteri gavida. JorJic gahyva.
— xval, Svid saaTze? — ganmeorebiT hkiTxa q-nma valterma.
— xval, Svid saaTze.
da erTmaneTs daSordnen. q-ni valteri marjvniv wavida, dÁu-ruam marcxniv
gauxvia. gareubnis bulvaze rom mivida, mazerbis bulvarze Cauxvia.
sakonditros rom gauara, brolis larnakSi daSaqruli wabli dainaxa da
gaifiqra: `erT kolofs klotildas wavuReb~. tkbileuli iyida, radgan de
marels gagiJebiT uyvarda. oTxze isev dabrunda da axalgazrda sayvarlis
molodins Seudga.
man odnav daigviana, radgan qmari erTi kviriT mouvida, da hkiTxa:
— SegiZlia xval sadilad moxvide? Zalian gaexardeba.
— ver moval. xval patronTan vsadilob. auarebeli politikuri da
finansuri saqme gvaqvs.
klotildam Sliapa moixada da korsaJis gaxsnas Seudga. romelic gulze
uWerda.
JorJma buxris Tavze miuTiTa:
— ager, daSaqruli wabli mogitane.
klotildam taSi daukra:
— ra kargia! ra keTili xar!
erTi SeWama da ganucxada:
— mSvenieria. vgrZnob, erTic ar gadamirCeba. — Semdeg sayvarels gadaxeda
da xoSnarevi sixaruliT daumata: Sen yvela Cems biwier Cveulebas aqezeb
xolme.
wabls dinjad Wamda. Tan xSirad ixedeboda parkSi, TiTqos surda
darwmunebuliyo, Sig kidev iyo darCenili tkbileuli Tu ara.
— aba, savarZelSi Camojeqi, — uTxra JorJs, — mec Sens fexebTan
davjdebi da wabls gavaTaveb. agre jdoma momwons.
dÁu-ruam gaiRima, savarZelSi Cajda da fexebTan moisva igi ise, rogorc
es-es iyo ejda q-ni valteri. klotildam pirisaxe auSvira da uTxra:
— ici ra, genacva, wuxel sizmarSi gnaxe. TiTqos oriveni aqlemze
visxediT da sadRac Sors samogzaurod mivdiodiT. aqlems ori kuzi hqonda.
TiTo kuzze visxediT da udabnoSi mivdiodiT. qaRaldSi Sexveuli
buterbrodebi da erTi boTli Rvino gvqonda. kuzebze visxediT da
vsauzmobdiT. me momwyinda, radgan Sors ijeqi da ver gkocnidi. me Camosvla
mominda.
JorJma miugo:
— mec minda Camovide.
da gaicina. es ambavi arTobda mas. JorJi Tavis sayvarels mraval
sisuleles alaparakebda da yovelnair samasxros aybedebda, rac ki
Seyvarebulebs enaze moadgebaT xolme. JorJs de marelis aseTi TamaSi Zalian
moswonda. xolo q-n valteris aseTive siance mas uzomod abrazebda.
klotildac wamdauwum eubneboda: `Cemo Zvirfaso~, `Cemo biWiko~, `Cemo
katuni~, da es sityvebi JorJs naz alersad miaCnda, im meores naTqvami ki
mxolod aanCxlebda, akapasebda. sasiyvarulo sityvari mudam ucvlelia. saqme
mxolod is aris, visi bage gamosTqvams xolme am sityvebs.
es cuRlutoba mas Zalian amxiarulebda, magram mosageb samocdaaT aTass
mainc ver iviwyebda. uceb megobars TiTi kefaze Caukakuna da uTxra:
— yuri migde, katuni. erTi ram unda dagavalo qmarTan. Cem magivrad
uTxari, rom xvalve iyidos aTi aTasi frankis marokos aqciebi. axla
samocdaTormeti Rirs, magram pirobas vaZlev, rom samiode Tvis Semdeg samocoTxmoc aTass moigebs. gadaeci, rom es saqme aravis gaumJRavnos, da Cem mxriv
daumate, rom tanJerSi eqspediciis gagzavna ukve gadawyvetilia, marokos sesxs
mTavroba daudgeba Tavdebad. magram arsad wamoayrantalo, icode,
saxelmwifoebrivi saidumloeba gagande.
klotilda guldasmiT usmenda. mere Cumad uTxra:
— gmadlobT, JorJ. dRes saRamos gadavcem Cems qmars. imedianad iyavi,
aravisac ar etyvis. Zalian saimedo kacia. SiSi nu geqneba.
wabli sul SeWama, parki daWmuWna da buxarSi Seagdo. Semdeg Tqva:
— aba, axla ki davwveT.
da rogorc ijda, iseve dauwyo sayvarels Jiletis gaxsna.
uceb Sedga. Jiletze modebuli grZeli bewvi ori TiTiT gamoswia da
sicili astexa:
— uyure, madlenas Tma wamogiRia. ra erTguli qmari xar!
Semdeg saxe moeRrubla. napovn Tmas didxans sinjavda xelisgulze, mere
waiCurCula:
— ara, madlenasi ar aris. muqia.
JorJma gaiRima:
— albaT, Cveni moaxlis iqneba.
klotilda ki policielis gulmodginebiT Seudga Jiletis daTvalierebas
da erTi Tma meore Rilzedac ipova. Semdeg mesamesac mohkra Tvali da,
gafiTrebulma, odnavi SeJrJolebiT wamoiZaxa:
— vaime! Sen viRac dedakacTan geZina. iman Tavisi Tma yvela Rilze
dagaxvia.
gancvifrebulma dÁu-ruam mxolod wailuRluRa:
— ara, ara-meTqi. xom ar gagiJdi!
uceb gaaxsenda, mixvda. jer Sercxva, mere RimiliT iuara. sulac ar
javrobda imis gamo, rom misi sayvareli eWvianobda.
xolo klotilda isev eZebda, axal-axals poulobda, xelis erTi moqneviT
gamohqonda da xaliCaze yrida. yvelafers qaluri alRoTi mixvda, gawyra,
gagulisda, mzad iyo atirebuliyo, da ZlivsRa gamoTqva:
— im qals uyvarxar... mas undoda SenTvis raime sakuTari gamoetanebina da
ai... oh, moRalatev!
uceb nervuli sixarulis kiviliT SesZaxa:
— aha, beberi yofila!.. ai WaRara bewvi! maS axla beberi dedakacebic
mogwons? fuls gaZleven, gana! Tqvi, xom gaZleven?.. maS beberTa jeric movida?!
maS me saWiro aRar vyovilfar... im bebrucanasTan icxovre...
wamoxta, skamze migdebul korsaJs mivarda da swrafad Seikra.
JorJi mis SeCerebas lamobda da morcxvad luRluRebda:
— ara-meTqi... klo, sisulelea... arc ki vici, saidan gaCnda... yuri migde...
gaaTave... geyofa. gaaTave-meTqi.
is ki Tavisas imeorebda:
— Sen bebrucanasTan icxovre... aekide... imis Tmis beWedi SeukveTe... imis
WaRara Tmis beWedi... Sengan esec mosalodnelia.
swrafi da mZafri mixra-moxriT Caicva, daivarcxna, pirbade aixvia da, roca
dÁu-ruam misi Sekaveba scada, erTi Zlieri sila gaawna. gabruebuli JorJi
Sedga, xolo q-ma de marelma kari gamoaRo da gavarda.
marto rom darCa, im bebrucana q-n valterze mZvinvare brazi mouvida.
aCvenebs im jojos, aCvenebs da samagieros miuzRavs!
SewiTlebuli loya moibana da gamovida, Tanac SurisZiebis xerxs eZebda.
axla ki aRar apatiebs. ara, aRar apatiebs!
bulvaramde mivida da xetialis dros saaTebis maRaziis win Sedga, raTa
qronometri gaesinja, didi xania undoda eyida. aTas rvaas franks afasebdnen.
ucbad erTma azrma gahkra da guli aufancqalda: `is samocdaaTi aTasi
rom movigo, am saaTs viyidi~. da ocnebas gahyva. ras izamda, amodena fuli rom
moego.
dÁu-ruas deputatad airCeven, am qronometrs iyidis, mere birJaze beds
gamocdis da Semdeg... mere ki...
redaqciaSi wasvla aRar mounda, radgan jer madlenasTan molaparakebas
apirebda, mere valteri unda enaxa da werilsac Semdeg dawerda. igi Sinisken
gaemarTa.
ukve diuos quCaze iyo gasuli, rom uceb Sedga. graf de vodrekTan Sevla
daaviwyda, romelic Sose dantenis quCaze cxovrobda. ukanve gamobrunda, Tanac
aTas saamur ocnebas misca Tavi da momaval simdidres, laroSis araraobas da
saZagel bebrucana q-n valters gahyva. klotildas risxva ar aSinebda: icoda,
rom male apatiebda.
graf de vodrekis mekares hkiTxa:
— batoni de vodreki rogor brZandeba? am dReebSi gavige, avad yofila.
man miugo:
— Zalian cudad gaxlavT, batono. albaT, dilamde veRar gaatans: qari
Turme gulSi eca.
dÁu-rua daibna, aRar icoda, ra eqna. maS, vodreki kvdeba?! mravalma
mRelvarebam da bundovanma azrma gaurbina, iseTma azrma, rom man maTi
aRiarebac ki ver gabeda. mxolod waiburtyuna: `gmadlobT... davbrundebi~, da
TviTonac aRar esmoda, ras ambobda.
Semdeg pirvelive etlze axta da Sin wavida. coli Sin dauxvda. xvneSiT
Sevarda mis oTaxSi da umalve Seatyobina:
— gaige? vodreki kvdeba.
madlena ijda da werils kiTxulobda. qmars axeda da samjer zedized
hkiTxa:
— rao? ra Tqvi... ra Tqvi?... ra Tqvi-meTqi?
— geubnebi, vodreki kvdeba-meTqi. nikrisis qari Turme gulSi scemia. —
mere daumata: — ras apireb?
madlena wamodga. Tvalebs uazrod acecebda. saxeze nervulma kankalma
gadaurbina. uceb xelebi Tvalebze aifara da mwared atirda. didxans idga da
qviTinebda, Tan caxcaxebda da mwuxarebiT itanjeboda.
mere uceb Caikla dardi, cremli SeiSro da Tqva:
— me waval... iq waval... CemTvis nu Sewuxdebi... ar vici, romel saaTze
davbrundebi... nu damelodebi...
qmarma miugo:
— kargi, wadi.
erTmaneTs xeli CamoarTves da madlena ise Cqara gavida, rom
xelTaTmanebis Cacmac ki daaviwyda.
JorJma marto isadila. Semdeg werils Caujda da ise dawera, rogorc
ministrs surda: mkiTxvels garkveviT agrZnobina, rom eqspedicia ar Sedgeboda.
mere is werili redaqciaSi waiRo, patrons ramdenime wuTs elaparaka da Sin
dabrunda, arxeinad abolebda papiross da TviTonac ar icoda, ase gulmSvidad
rad iyo.
coli jer ar dabrunebuliyo. dÁu-ruam gaixada da miiZina. madlena
SuaRames dabrunda; JorJs ucbad gaeRviZa, loginSi wamojda da ikiTxa:
— ambavi?
Tavisi coli arasodes aseTi ferwasuli da mRelvare ar enaxa. madlenam
waiCurCula:
— mokvda.
— marTla? da... araferi giTxra?
— araferi. roca mivedi, gonze aRar iyo.
JorJi Cafiqrda. enaze iseTi kiTxvebi utrialebda, rom Tqma ver gaubeda.
madlenam swrafad gaixada da gverdiT miuwva. qmarma ganagrZo:
— hyavda vinme naTesavi sasikvdilo sarecelTan?
— diswulis garda aravin.
— hoo?! is diswuli xSiri stumari iyo xolme?
— arasodes. aTi weliwadia erTmaneTi ar unaxavT.
— sxva naTesavebic hyavda?
— ara... ara mgonia.
— maS... yvelaferi im diswuls darCeba?
— ar vici.
— vodreki Zalian mdidari iyo?
— Zalian.
— ar ici, ramdeni eqneboda daaxloebiT?
— ara, namdvilad ar vici. erTi an ori milioni eqneboda.
qmarma meti aRaraferi Tqva. madlenam sanTeli Caaqro. sibneleSi isev
erTmaneTis gverdiT iwvnen — uZiloni, mdumareni da Cafiqrebulebi.
JorJs aRar eZineboda. q-ni valteris mier Sepirebuli samocdaaTi aTasi
franki axla jibis fuladRa miaCnda. uceb moeCvena, TiTqos madlena tiroda.
raTa darwmunebuliyo, hkiTxa:
— gZinavs?
— ara.
xmaSi cremli da TrTola ismoda. JorJma ganagrZo:
— marTla, kinaRam damaviwyda: Senma ministrma mogvatyua.
— rogor?
qmarma valter-laroSis kombinacia dawvrilebiT uambo. roca gaaTava,
colma hkiTxa:
— visgan gaige?
man upasuxa:
— neba miboZe, ar gipasuxo. Sen Seni wyarodan mogdis cnobebi da me
arafers meubnebi. mec Cemi wyaro maqvs da CemTvisve Sevinaxav. yovel
SemTxvevaSi, me pasuxs vageb, rom Cemi wyaro namdvilia.
— ho, SeiZleba... mec eWvi aviRe, rom uCvenod raRac keTdeboda, — uTxra
colma Cumi xmiT.
JorJs Zili ar ekareboda. colisken miiwia da Cumad yurSi akoca. madlenam
umalve wahkra mujluguni.
— Tu RmerTi gwams, Tavi damanebe! sisulelis gunebaze ara var.
— JorJi arxeinad gadabrunda kedlisken, Tvalebi daxuWa da male CaiZina.
Tavi meeqvse
eklesia SaviT iyo Semosili, Sesavalis Tavze aRmarTuli gvirgviniani
fari auwyebda xalxs, rom viRac didebuls marxavdnen.
wesis ageba dasrulda da xalxma nela daiwyo daSla. yvela kubosTan da
graf de vodrekis diswulTan midioda, romelic mosamZimreebs xels arTmevda
da salamze pasuxs aZlevda.
JorJ dÁu-rua da misi colic gamovidnen da Sinisaken wamovidnen. orive
Tavis fiqrSi iyo garTuli da dumda. bolos, JorJma TiTqo Tavis Tavs uTxra:
— RmerTmani, sakvirvelia!
madlenam hkiTxa:
— ra aris sakvirveli, megobaro?
— rom vodrekma araferi dagvitova.
madlena uceb ise gawiTlda, TiTqos yelidan Sublamde vardisferi
pirbade aafares da pirisaxis TeTri kanic SeuRebeso.
— rad unda daetovebina CvenTvis? — ikiTxa. — araviTari saamiso sabuTi
ara hqonda. — mere cota xans iyuCa da ganagrZo: — SeiZleba romelime
notariusTan anderZi inaxebodes. jer araferi viciT.
JorJi Cafiqrda. Semdeg dabali xmiT daiwyo:
— diax, SeuZlebelia, ar daetovebina, radgan gansvenebuli, bolos da
bolos, Cveni saukeTeso, Cveni saerTo megobari iyo, kviraSi orjer sadilobda
CvenTan da roca moisurvebda, modioda, ise modioda, rogorc sakuTar ojaxSi.
Sen mamasaviT uyvardi. mas ojaxi ara hyavda, arc Svilebi, Zmebi an debi, aravin,
garda Soreuli diswulisa. diax, anderZi unda arsebobdes. me bevri araferi
minda. mcireodenic sakmarisi iqneba. igi gviCvenebda, rom is kaci Cvenze
fiqrobda, rom vuyvardiT da madlobeli iyo Cveni zrunvisaTvis. rac unda iyos,
Cven megobrobis mcire niSani mainc davimsaxureT.
Cafiqrebulma madlenam gulgrilad upasuxa:
— SeiZleba marTla raime anderZi arsebobdes.
Sin rom Sediodnen, msaxurma madlenas werili miawoda. man gaxsna da
Semdeg qmars gadasca.
notariusis, metr lamaneris kantora.
voJis quCa, 17
`mowyaleo xelmwifev!
pativiscemiT gTxovT samSabaTs, oTxSabaTs an xuTSabaTs oridan oTx
saaTamde Cems kantoraSi mobrZandeT erTi saqmis gamo, romelic Tqven SegexebaT.
miiReT da sx.
`lamaneri~.
axla JorJi gawiTlda:
— albaT, anderZis gamo gibarebs. erTi ram meucxoeba: me ki ar mibarebs,
ojaxis kanonier meTaurs, aramed Sen.
qalma jer araferi upasuxa. cota moifiqra da Semdeg miugo:
— Tu ginda, axlave wavideT.
— keTili. wavideT.
sauzme Wames da notariusisken gaemarTnen. lamaneris kantoraSi rom
Sevidnen, ufrosi klerki cxadi mowiwebiT wamodga da patronis kabinetSi
Seacila.
notariusi patara da mrgvali kaci iyo. Tavi did burTs miugavda, romelic
kidev ufro did burTze iyo damagrebuli, xolo igi imdenad mokle da patara
fexebze idga, rom isinic odnav hgavdnen burTebs.
Semosulebs Tavi daukra, savarZelze miuTiTa da madlenas mimarTa:
— qalbatono, me imisTvis mogiwvieT, rom graf de vodrekis anderZi
gamogicxadoT, romelic Tqven SegexebaT.
JorJma Tavi veRar Seimagra da waiCurCula:
— mec agre megona.
notariusma daumata:
— maS, am mokle dokuments wagikiTxavT.
mis win mdebare ydiani portfelidan qaRaldi amoiRo da waikiTxa:
`me, qvemore amis xelismomweri, pol-emilien-siprien-gontran graf de
vodreki, jansaR Wkuaze da mtkice mexsierebaSi myofi, Cems ukanasknel survils
gamovTqvam.
`vinaidan sikvdili SeiZleba yovel wuTs gvewvios, me keTilgonierebad
mimaCnia misi mosvlis molodinSi davwero Cemi anderZi, romelic metr
lamanerTan iqneba Senaxuli.
`radgan pirdapiri memkvidre ara myavs, amitom yovel Cems sarCos — eqvsas
aTas frankad Rirebul sabirJo qaRaldebs da daaxloebiT xuTasaTasad
Rirebul uZrav qonebas — anderZad vutoveb qalbaton klara-madlena dÁu-ruas
mis uzrunvelsayofad da imis mxriv raime valdebulebis daudeblad. me vTxov
mas, miiRos es saCuqari gansvenebuli megobrisagan, niSnad Cemi uRrmesi
madlobisa da mowiwebiTi erTgulebisa~.
notariusma daurTo:
— meti araferi. es dokumenti wels, agvistos TveSi aris daTariRebuli
da dawerilia nacvlad meoresi, aseTive anderZisa, romelic Sedgenili iyo ori
wlis winaT q-n klara-madlena foresties saxelze. isic CemTan inaxeba, da Tu
grafi vodrekis naTesavebi saCivars aRZraven, imis sabuTad gamodgeba, rom
gansvenebulis neba Seucvleli darCa.
madlena metad ferwasuli iyo da qveviT ixedeboda. JorJi TiTebiT
ulvaSis boloebs igrexda nervulad. mcire dumilis Semdeg notariusi dÁuruas miubrunda da daumata:
— TavisTavad igulisxmeba, rom q-n dÁu-ruas neba ara aqvs naanderZevi
miiRos, Tu Tqveni Tanxmobac ar eqneba.
dÁu-rua wamodga da civad miugo:
— dro mWirdeba, unda movisazro.
notariusma RimiliT daukra Tavi da Tavaziani xmiT upasuxa:
— Tqveni xamuSi da yoymani mec mesmis. erTic unda mogaxsenoT: de
vodrekis diswulma dRes diliT Tavisi biZis ukanaskneli survili rom gaigo,
Tanxmoba gamoacxada daemorCilos, Tu mas asiaTas franks dauTmoben. Cemis
azriT, anderZi sadavo ar aris, magram saCivari aliaqoTs gamoiwvevs, amitom,
SesaZlebelia, ukeTesic iyos, igi Tavidan aiSoroT. xalxi xSirad borotad
msjelobs. yovel SemTxvevaSi, SegiZliaT Tu ara SabaTamde dawvrilebiTi
pasuxi SematyobinoT?
JorJma Tavi daukra:
— diax.
Semdeg zrdilobianad daemSvidoba, win coli waimZRvara, romelmac erTi
sityvac ar dasZra, da ise pirquSad gamovida, rom notariusi Rimils veRar
ubedavda.
dabrundnen Tu ara Sin, dÁu-ruam mZafrad moijaxuna kari, qudi loginze
daagdo da hkiTa:
— Sen vodrekis sayvareli iyavi?
madlena pirbades ixsnida. SekrTa da mobrunda:
— me?
— diax, Sen. vin dautovebs qals mTel sarCos, Tu is qali...
madlena acaxcaxda da veRar gamoiRo qinZisTavi, romelic pirbadis
gamWvirvale qsovils imagrebda. cota Cafiqrda da mRelvared wailuRluRa:
— aba... aba moifiqre... gagiJdi... Sen... Sen... gana Sen TviTon... es aris axla...
gana Sen imedi ara gqonda, rom... rom rames dagitovebda?
JorJi isev win edga da mis yovel sulier ryevas ise adevnebda Tvals,
rogorc gamomZiebeli, romelic cdilobs eWvmitanili sisustis dros daiWiros
da gamostexos.
mere uTxra, Tanac yovel sityvas xazi gausva:
— diax... mas SeeZlo CemTvis daetovebina rame, CemTvis... Seni qmrisTvis...
CemTvis, Tavis megobrisTvis... xom gesmis, magram ara SenTvis... ara Tavis
megobrisTvis, radgan Sen Cemi coli xar. aq ZiriTadi, umTavresi gansxvavebaa
zrdilobis TvalsazrisiT da agreTve sazogadoebrivi azris TvalsazrisiTac.
Tavis mxriv, madlenac CaciebiT Sescqeroda mas, Rrma da ucnauri TvaliT
aSterdeboda, TiTqos mis TvalebSi raRacis wakiTxvas lamobda, yoveli
adamianis im Seucnobeli arsis gaxsnas cdilobda, romlis Secnoba Cven
arasodes ZalgviZs. mxolod Tvalis daxamxamebaze vaxerxebT xolme Sig
Caxedvas, isic maSin, roca adamians uzrunveloba, silaRe, daudevroba moereva
xolme, romelic naxevrad Ria karia adamianis sulis idumal arsSi mimavali.
madlenam auCqarebliv da damarcvliT warmoTqva:
— me mainc mgonia, rom Tu... yovel SemTxvevaSi, aseve ucnauri iqneboda,
rom de vodreks... aseTi didi Tanxa SenTvis daetovebina.
dÁu-ruam mZafri kiloTi hkiTxa:
— viTom ratom?
colma miugo:
— imitom, rom... — uceb odnav Seyoymanda, magram Semdeg daasrula: —
radgan Sen Cemi qmari xar... imitom, rom bolos da bolos, Sen mxolod axlaxan
gaicani es kaci... imitom, rom me didixania misi megobari viyavi... kidev imitom,
rom maSin dawerili pirveli anderZi, roca forestie jer kidev cocxali iyo,
Cem saxelze iyo Sedgenili.
JorJma didi nabijebiT daiwyo siaruli da ganacxada:
— Sen am memkvidreobas ver miiReb.
madlenam gulgrilad miugo:
— Zalian kargi. maS, SabaTsac nu movucdiT. Cven SegviZlia pasuxi axlave
SevatyobinoT lamaners.
qmari colis win SeCerda. kidev ramdenime wuTs idgnen, erTmaneTs
TvalebiT hgmiravdnen, lamobdnen urTierTis tvinis da gulis idumal
siRrmemde CamZvraliyvnen da iq mqrolavi azrebi moefaTurebinaT. am mwvave da
unji dakiTxviT yovel maTgans swadda meoris sindisi gaeSiSvlebina. es iyo
Cumi Widili ori adamianisa, romelic Tumca erTad cxovrobs, magram
urTierTisa ar esmis, mudam eWvianobs, uTvalTvalebs, usafrdeba da mainc
erTimeores ar icnobs, mis gulis siRrmes vera swvdeba.
uceb qmarma dabali xmiT miugo:
— gamotydi-meTqi, rom Sen vodrekis sayvareli iyavi.
man mxrebi aiyara:
— sisuleles roSav... vodreki Zalian Tavdadebuli iyo CemTvis, Zalian,
magram meti aRaraferi... arasodes...
JorJma fexi daubraguna:
— styui! SeuZlebelia!
colma dinjad miugo:
— mainc isea, rogorc giTxari.
dÁu-ruam siaruli ganaaxla, mere xelmeored Sesdga:
— maS amixseni, raRa marto Sen gianderZa Tavisi qoneba.
man daudevrad da gulgrilad upasuxa:
— sul ubralod. es-es aris Senca Tqvi, Cvens garda mas sxva megobari ara
hyavdao, ufro sworad rom vTqva — Cems garda, radgan me bavSvobidanve
micnobda. dedaCemi imis naTesavis ojaxSi kompanioni iyo. vodreki xSirad
midioda iq, da radgan pirdapiri memkvidre ara hyavda, amitom me momaqcia
yuradReba. SeiZleba odnav kidec vuyvardi. magram romel qals ara hyavda aseTi
moTayvane? da roca man ganizraxa ukanaskneli gankarguleba gaeca, SeiZleba am
malulma, am idumalma nazma grZnobam swored Cemi saxeli Caagona. ratom ara?
yovel orSabaTs CemTvis yvavilebi mohqonda, xom marTalia? axla man amave
mizeziT damitova Tavisi qoneba, da kidev imitom, rom sxvas veRaravis miscemda.
pirukuRma rom Caedina, SenTvis rom gadmoeca, swored es iqnebeoda friad
saocari. ratom? vina xar misTvis?
madlena ise Tavisuflad da bunebrivad laparakobda, rom JorJic
Seyoymanda da miugo:
— sul erTia. amgvar pirobebSi Cven ar SegviZlia es naanderZevi miviRoT.
igi metad cud STabeWdilebas moaxdenda. yvelas garkveuli azri mouva, yvela
gamWoravs da masxarad amigdebs. Cvens TanamSromlebs isedac SurT Cemi
dawinaureba da cdiloben, rogorme mikbinon xolme. amitom yvelaze metad
swored me unda vizruno Cems pativze da Cems saxels gavufrTxilde. me ar
SemiZlia neba davrTo Cems cols, miiRos saCuqari im kacisgan, vinc Worikanebis
mier mis sayvarlad aris dasaxuli. SesaZlebelia, forestie daTanxmebuliyo, es
imis saqme iqneboda, me ki araviTar SemTxvevaSi dasturs ar mogcem.
colma Tavmdablad upasuxa:
— maS uari vTqvaT, Cemo kargo. Cvens jibes erTi milioni daakldeba, meti
araferi.
qmari siaruls ganagrZobda da xmamaRla fiqrobda. rasac ambobda,
colisTvis iyo naTqvami, magram pirdapir mas ar eubneboda.
— diax, milioni!.. ra vqnaT? anderZs rom werda, ver mixvda, ra uxerxul
dReSi gvayenebda? ratom zrdilobac ar iangariSa? ver xedavda, rom yalb
mdgomareobaSi magdebda da saqveynod sasacilod mxdida... cxovrebaSi umTavresi
ieri, feris gadanakravi... naxevari rom CemTvis daetovebina, saqme gaCarxuli
iqneboda.
dajda, fexi fexze gadaido da ulvaSis grexa daiwyo, radgan es dardis,
SfoTisa da mZime fiqrebis dros Cveulebad hqonda.
madlenam qarga aiRo, romelsac drogamoSvebiT misdevda. Zafebis SerCevas
Seudga da uTxra:
— dumilis meti araferi damrCenia. yvelaferi Sens xelSia da, rogorc
gindodes, ise gadawyvite.
qmarma karga xans araferi upasuxa, Semdeg ki gaubedavad uTxra:
— xalxi verc imas Seurigdeba odesme, rom vodrekma Sen erTaderT
memkvidred dagniSna, da verc imas, rom me amis Tanxmoba mogeci. am anderZis
miRebiT Sen daadasturebdi, rom... bilwi kavSiri gqonda masTan, me ki — viTom
samarcxvino Tanxmobas gaZlevdi. axla xom gesmis, rogor gaigeben Cven mier am
anderZis miRebas? saqmis gamosakeTeblad rame fandi, raRac xerxi unda
movigonoT. magaliTad, xma unda davarxioT, viTom mas Tavisi qoneba Suaze
gaeyos, viTom naxevari qmrisTvis daetovebinos, naxevari — colisTvis.
madlenam amis gamo ganacxada:
— ver warmomidgenia, rogor unda moxerxdes eg saqme, raki formaluri
anderZi arsebobs.
— sul advilad, — miugo qmarma. — Sen SegiZlia memkvidreobis naxevari
iqve Cems saxelze gadmowero. Svilebi ara gvyavs, amitom arc aravis
gaukvirdeboda. am xerxiT advilad SeiZleba Worikanebs pirSi burTi CavCaroT.
colma odnavi braziT miugo:
— mainc ar mesmis, rogor unda gavaCumoT Worikanebi, roca vodrekis mier
xelmowerili sabuTi arsebobs?
qmarma risxviT upasuxa:
— mere vin gvaiZulebs, eg sabuTi yvelas vaCvenoT an kedlebze gavakraT?
sisuleles ambob. Cven vityviT, rom grafma de vodrekma mTeli qoneba Suaze
gagviyo, morCa da gaTavda! Sen am qonebas Cems nebadaurTvelad mainc ver miiReb,
me ki im pirobiT gaZlev mas, Tu Suaze gavyofT, es ki imis sawindari iqneba, rom
xalxis TvalSi masxarad ar gadaviqcevi.
colma erTxel kidev gangmira TvalebiT.
— rogorc gnebavdes. Tanaxma var.
JorJi wamodga da xelaxla Seudga siaruls. TiTqo isev yoymanobda da
colis mWrel Tvalebs erideboda, Tanac ambobda:
— ara, arasgziT... arasodes... iqneb isev uaris Tqma jobdes. es ufro
lamazi, ufro sufTa, ufro Rirseuli saqme iqneba. Tumca, rom miviRoT, mainc
verafers ifiqreben, sul verafers. da yvelaze ufro faqiz xalxs imaze meti
raRa darCeba, rom Cvens winaSe qudi moixados!
madlenas win gaCerda:
— maS ase, Cemo Zvirfaso. Tu ginda, marto me waval notarius lamanerTan,
rCevas vTxov da yvelafers avuxsni. Cems yoymanze vuambob da davumateb, rom
zrdilobis dasacavad da Worikanebis dasadumeblad Cven gadavwyviteT eg
qoneba Suaze gaviyoT. im wamidan, roca monaxevre gagixdebi, yvelasTvis aSkara
gaxdeba, rom aravis gaRimebis nebac ki aRar eqneba. es Cem mxriv aseT saqveyno
gancxadebas udris: `Cemma colma imitom miiRo memkvidreoba, rom mec miviRe da
me, misi qmari, marto me var imis msajuli, Tu ra SeiZleba Caidinos Cemma colma
Tavisi saxelis gautexavad~. da Tu ase ar moviqcevi, ueWvelad, aliaqoTi
atydeba.
madlenam mxolod CaiCurCula:
— rogorc gindodes.
qmarma ki ganagrZo:
— diax, gayofis Semdeg yvelaferi cxadi gaxdeba-meTqi. Cven miviReT
memkvidreoba megobrisagan, romelsac ar surda orSi erT-erTi gamoerCia, ar
undoda erTisTvis upiratesoba mieniWebina, ar surda am anderZiT eTqva: `me Cemi
sikvdilis Semdeg erTs an meores upiratesobas vaZlev, radgan sicocxlis
drosac masve vaZlevdio~. ra Tqma unda, misTvis Cemi coli ufro Zvirfasi iyo,
vidre me, magram qonebis ganawilebiT man naTlad Tqva, rom es upiratesoba
mxolod platonuria. darwmunebuli iyavi, es rom adreve moefiqra, swored ase
moiqceoda. magram man ar moisazra, Sedegi ar gazoma. Sen sruli simarTle Tqvi
axla: yovel kviras SenTvis yvavilebi mohqonda da uneburad xsovnis
ukanaskneli niSanic marto Sen dagitova.
colma braznarevi xmiT Seawyvetina:
— kmara. magodena ganmarteba saWiro ar aris. gavige. axlave wadi
notariusTan.
qmari gawiTlda da wailuRluRa:
— marTali xar, axlave mivdivar.
cilindri aiRo da wasvlisas daumata:
— vecdebi, vodrekis diswuls ormocdaaT aTasze movurigde, kargi?
madlenam ampartavnuli kiloTi miugo:
— ara. asi aTass Txoulobs da asi aTasive mieci. Tu ginda, es Tanxa Cemi
wilidan gamomibare.
JorJs uceb Sercxva da Cumi xmiT uTxra:
— ara, am xarjs Suaze gaviyofT;. Tu TiTo Cvengani ormocdaaT aTass
miscems, erTi milioni mainc dagvrCeba. — Semdeg daumata: _ maS naxvamdis, Cemo
mad.
da notariusTan wavida am kombinaciis Sesatyobineblad, romelic, misive
sityviT, viTom colma moigona.
meore dRes madlenam saCuqris sabuTs xeli moawera da Tavis qmars
ormocdaaTiaTasi franki dauTmo.
roca kantoridan gamovidnen, JorJma fexiT gaseirneba moindoma
bulvaramde da colsac SesTavaza, Tanac cdilobda Tavazianoba, mzrunveloba,
yuradReba da sinaze gamoeCina. qmari kmayofili iyo da icinoda, coli ki
Cafiqrebuli da pirsusxiani modioda.
Semodgomis sakmaod civi dRe iyo. xalxi TiTqos Cqarobda da swrafi
nabijiT midioda. dÁu-ruam coli im iuvelirTan waiyvana, sadac qronometriT
ase xSirad tkbeboda xolme.
— ici ra, ginda giyido rame? — hkiTxa.
man uxalisod miugo:
— rogorc gindodes.
— ra girCevniaT, maniaki, samajuri Tu sayureebi?
oqroulobam da patiosani Tvlebis simravlem madlenas gangebi sicive
gaulxo. Tvalebi aenTo da ganZeuls xarbad dauwyo sinjva. uceb maTi SeZenis
wyurvili moeria da Tqva:
— ai, lamazi samajuri.
es samajuri ucnauri jaWvi iyo. yvela rgoli sxvadasxvanairi patiosani
Tvalisagan Sedgeboda.
JorJma ikiTxa:
— es samajuri ra Rirs?
— sami aTasi franki, — miugo patronma.
— or-naxevrad damiTmeT da naRdi miiReT.
iuveliri Seyoymanda:
— ara, ar SemiZlia.
dÁu-ruam ganagrZo:
— ai, ras getyviT: es qronometric aTas xuTasad CamiTvaleT da orive
oTxi aTasad miangariSeT. Tanaxma xarT? Tu ara da, sxva maRaziaSi waval.
iuveliri didxans idga uarze, magram bolos daeTanxma:
— Tqveni neba iyos.
Jurnalistma Tavisi misamarTi misca da daumata:
— qronometrze sami aso amoWeriT: `J. r. k.~, monogramasaviT gaakeTeT da
zevidan baronis gvirgvini daadgiT.
gaocebulma madlenam gaiRima.
vaWarma Tavi daukra:
— batono baron, arxeinad brZandebodeT. xuTSabaTs mzad iqneba.
quCaSi rom gamovidnen, colma mklavSi odnavi sinaziT gauyara xeli.
fiqrobda, ra energiuli da marjve qmari myavso. fuli rom gauCnda, titulic
mounda — agrec unda yofiliyo.
vodevilis Teatrs Cauares. axal piesas dgamdnen.
— ginda dRes saRamos TeatrSi wavideT? — hkiTxa JorJma. — vcadoT,
iqneb loJa viSovoT.
loJa iSoves da iyides. qmarma daumata:
— iqneb restoranSi visadiloT?
— siamovnebiT.
JorJi mefesaviT bednierad grZnobda Tavs, sul imis cdaSi iyo, kidev rame
moegona.
— modi, q-n de marels SevuaroT da vTxovoT, saRamo CvenTan gaataros.
Turme qmari aqa hyavs, siamovnebiT CamovarTmevdi xels.
wavidnen. JorJs sayvarlis naxvisa odnav eSinoda da isic uxaroda, rom
coli Tan hyavda, radgan axsna-ganmartebebs Tavidan aicilebda.
magram klotildas, rogorc Canda, yvelaferi daviwyebuli hqonda, da
qmaric daiTanxma. sadili Zalian mxiarulad da saucxood gaatares.
JorJi da madlena Sin gvian dabrundnen. kibeze airi aRar enTo.
safexurebis gasanaTeblad Jurnalisti drogamoSvebiT cvilis asanTs anaTebda.
meore sarTulis baqanze rom avidnen, asanTi gahkra da ucbad aprialebul
sinaTleSi kedlis sarkidan axalgazrda col-qmari wamovida. orive moCvenebas
hgavda, romelic saidanRac amolivlivda da sacaa isev Ramis wyvdiadSi unda
STanTqmuliyo.
dÁu-ruam is xeli aswia, romelSic asanTi eWira, raTa isini sarkeSi ufro
naTlad gamoCeniliyvnen, da rixiani siciliT Tqva:
— gani, milionerebi modian!
Tavi meSvide
marokos dapyrobis Semdeg ukve ori Tve gavida. tanJeris mpyrobeli
safrangeTi axla xmelTaSua zRvis mTel im sanapiroze batonobda, romelic
afrikas ekvris marokodan tripolamde.
ambobdnen, orma ministrma am saqmeze oc-oci milioni gaakeTao, da laroSmaties saxelsac TiTqmis saqveynod axsenebdnen. xolo valterma ormagad moigo:
sesxze — ocdaaTidan ormoc milionamde, xolo rkinis da spilenZis
maRaroebze — rva Tu aTi milioni, da agreTve veeberTela mamulzedac,
romelic eqspediciis gagzavnamde TiTqmis ufasod iyida da okupaciis Semdeg
sakolonizacio sazogadoebas mihyida. es ambavi mTelma parizma icoda.
valteri ramdenime dReSi am qveynis mpyrobelTa Soris moeqca da erTi im
finansistTagani gaxda, vinc mefeze ufro Zalovania da romelTa winaSe yvela
kiseri idrikeba, yoveli ena dumdeba da saqveynod aSkaravdeba adamianTa gulSi
miCqmaluli simdable, simxdale da Suri.
is amJamad uwindeli ubralo valteri ki aRar iyo, — saeWvo bankis
direqtori, safrTxilo gazeTis direqtori, eWvmitanili deputati, aramed
batoni valteri, mdidari bankiri!
da erTxel Tavisi Zalis gamomzeureba moiwadina.
Tavadi kalsburgeli, romelsac foburg senthonores da elises mindvrebs
Sua ulamazesi sasaxle hqonda, gaWirvebaSi Cavarda. valterma gaigo da am
qonebaSi, uklebliv yvelaferSi, sami milioni SeaZlia, oRond im pirobiT, rom
skamebic ki Tavis alagas darCeniliyo. Tavads esodeni Tanxa exarba da
daTanxmda.
valteri axal binaze meore dResve gadavida.
Semdeg meore azric daebada, namdvili azri dampyroblisa, romelsac
miznad parizis aReba dausaxavs — WeSmaritad bonapartuli azri.
im xanebSi mTeli qalaqi Jan lenoblis galereaSi midioda ungreli
mxatvris karl markoviCis didi suraTis sanaxavad, romelic wylis zedapirze
mimaval ieso qristes gamoxatavda.
aRfrTovanebulma samxatvro kritikam es suraTi saukunis Sedevrad
gamoacxada. valterma es suraTi naxevar milion frankad iyida da maSinve
waiRo. amis gamo meore dRes misuli xalxis nakadi daukmayofilebeli
gamobrunda da mTeli parizi alaparakda. erTs Surda, meore gmobda, mesames
moswonda.
Semdeg bankirma gazeTSi gamoacxada: raTa ar Tqvan, viTom mas es suraTi
marto TavisTvis daeCemebinos, mas ganzraxuli aqvs erT saRamos Tavis binaze
moiwvios parizis cnobili sazogadoeba da ucxoeli mxatvris klasikuri
nawarmoebi aCvenos. misi saxli Ria iqneba yvelasaTvis, vinc Sesaval karSi
mosawvev baraTs waradgenso.
xolo es baraTi ase iyo Sedgenili: `b. da q-ni valterebi gTxoven pativi
sceT maT da ewvioT 30 dekembers saRamos 9 saaTidan 12-mde karl markoviCis
suraTis `qriste wyalze~ sanaxavad, romelic eleqtronis Suqze iqneba
naCvenebi~. da qveviT poskriptumSi sul pawawina asoebiT iyo dabeWdili: `12
saaTis Semdeg — cekva~.
vinc moisurvebs darCenas, darCeba, da maT Soris valterebi axal
nacnobebs SearCeven. sxvebi im suraTs, sasaxlesa da maT patronebs
zrdilobiani cnobismoyvareobiT Sexedaven gulgrilad an kadnierad — da
rogorc movidnen, iseve wavlen. magram bankirma kargad icoda, rom isini
SemdegSi kidev movidodnen, rogorc ukve mividnen misive tomis sxva
gamdidrebul wevrebTan.
oRond saWiroa, yvela warCinebuli, romelTa gvarebs gazeTSi weren
xolme, valteris saxlSi Semovides.
da Semovlen kidevac: zogi imisTvis, rom naxon is adamiani, romelmac eqvs
kviraSi ormocdaaTi milioni iSova, meoreni, raTa valteric naxon da isinic,
vinc imis sanaxavad movida, xolo mesameni imitom, rom man isini gabedulad
moiwvia Tavis saxlSi, ebraelis saxlSi, qristianuli suraTis sanaxavad.
valteri maT TiTqos eubneboda: `ai naxeT, markoviCis religiuri Sedevri
`qriste wyalze~ naxevar milionad viyide, da es Sedevri CemTan darCeba, Cemi
zedamxedvelobis qveS iqneba, ebraeli valteris saxlSi darCeba samudamod~.
zemourebSi, hercogTa da Jokei-klubis wevrTa Soris didxans msjelobdnen
am dapatiJebis gamo, romelic bolos da bolos, aravisTvis savaldebulo ar
iyo. iqac iseve SeiZleboda wasvla, rogorc b-n ptis galereaSi akvarelis
sanaxavad dadian xolme. valterma Sedevri daiCema da Tavisi saxlis kari erTi
RamiT gaaRo, raTa xalxi im suraTiT damtkbariyo. amas ra sjobia?
`safrangeTis cxovreba~ am saRamos gamo or kviras yoveldRe rame
SeniSvnas beWdavda da sazogadoebis cnobismoyvareobas aforiaqebda.
patronis aseTi gamarjvebiT dÁu-rua braziT ixrCoboda. aqamde, sanam
cols naxevar milions dastyuebda, Tavisi Tavi mdidrad miaCnda, Semdeg mis
irgvliv milionebis wvima wamovida. Jurnalisti lamobda am wvimisa cota rame
mainc daeWira, magram mas araferi ar Sexvda. ai, amis Semdeg miiCnia dÁu-ruam
Tavisi Tavi Ratakad.
misi Suriani RvarZli dRiTidRe matulobda. is yvelaze iyo gabrazebuli:
valterebze — da maT ojaxSi aRar dadioda; laroSis mier motyuebul colze,
romelmac urCia marokos aqciebi ar eyida, da nametnav TviTon laroSze,
romelmac moatyua, miuxedavad imisa, rom dÁu-ruas Zal-Rones iyenebda da
kviraSi orjer mis ojaxSic sadilobda.
JorJi misi mdivanic iyo, agentic, gadamweric, da roca misi karnaxiT
werda, giJuri survili aReZvroda xolme, rogorme miexrCo es lamazi da
gamarjvebuli kaci. laroSs, rogorc ministrs, mcire gamarjveba ergo da, raTa
portfeli SeenarCunebina, igi oqroTi gatena. dÁu-rua mainc yvelaferSi
grZnobda amas: am matrakveca veqilis kiloSic, romelsac ampartavnuli ieri
mieca, mis Tavxedur mixra-moxraSic, ufro metad, gabedul laparakSic da im
ndobaSic, romelsac dÁu-ruasadmi winandelze ufro mets iCenda.
laroSi dÁu-ruas ojaxSi axla mefed iqca, vodrekis adgili daiWira da
imave dReebSi modioda sadilad, rodesac gansvenebuli dadioda xolme, xolo
mosamsaxureebs ise epyroboda, TiTqos im ojaxis patroni yofiliyo.
JorJi iTmenda da im ZaRliviT anCxlobda, romelsac kbena surs, magram
vera bedavs, amitom javrs colze iyrida xolme: xSirad mkacrad da tlanqad
epyroboda. madlena mxolod mxrebs iCeCavda da qmars uzrdeli balRiviT
eqceoda. ukvirda, misi qmari mudam cud gunebaze rom iyo, da imeorebda:
— me Seni xasiaTisa aRaraferi mesmis. mudam rames Civi, namdvilad ki ara
gaklia ra.
qmari zurgs Seaqcevda da arafers upasuxebda.
jer gadawyvita, patronis saRamoze ar wasuliyo da am saZageli kacis
saxlSi fexic aRar Seedga. ori Tve iqneboda, rac q-ni valteri yoveldRe
swerda mas, exveweboda, mosuliyo an sadac moisurvebda, iq daeniSna paemani,
radgan, — iwereboda, — is samocdaaTi aTasi franki unda gadmogce, romelic
SenTvis movigeo.
is ki pasuxsac ar aZlevda da sasowarkveTiT daweril werilebs buxarSi
yrida. mogebis naxevarze sulac ar ambobda uars, oRond undoda nasayvarlevi
daetanja, Seuracxeyo, zizRiTa da fexiT gaeTela. q-ni valteri metismetad
gamdidrda da JorJs surda, Tavis ampartavnoba eCvenebina.
im dRes, roca valters saRamo hqonda daniSnuli, madlena JorJs
arwmunebda, ar wasvla didi Secdoma iqnebao, is ki mxolod aseT pasuxs
aZlevda:
— Tavi damanebe. me Sin davrCebi.
xolo sadilis Semdeg uceb ganacxada:
— mainc iZulebuli var, es vali movixado. male Caicvi.
madlenam icoda, rom saqme ase gaTavdeboda.
— TxuTmeti wuTis Semdeg mzad viqnebi, — miugo.
JorJi Cacmis dros ganuwyvetliv buzRunebda da geslis yra karetaSic ar
moiSala.
karlsburgelis sasaxlis sazeimo ezo oTxiv kuTxiv eleqtronis didi
farnebiT iyo ganaTebuli, romelnic oTx cisfer mTvares hgavda. sadarbazo
karis win kibeze mdidruli xaliCa ego, xolo yovel safexurze ZegliviT
idgnen livreiT morTuli msaxurebi. dÁu-ruam waiCurCula:
— ra ugemuri ram aris!
da mxrebi SuriT aiCeCa. colma miugo:
— gaCumdi. Senc miaRwie.
zemo tanisamosi laqiebs misces da Sevidnen. aq ukve bevri xalxi
trialebda. TavianT qurqebs isinic aq tovebdnen. drogamoSvebiT ismoda:
— Zalian lamazia, Zalian!
uzarmazari holi gobelenis xaliCebiT iyo akruli da zed veneras da
marsis Tavgadasavali iyo gamoxatuli. marcxniv da marjvniv ori sazeimo kibe
adioda, romelic meore sarTulis baqanze erTdeboda. naWedi rkinis moajiri
didebuli naxelavi iyo. oqros uZvelesi, Camuqebuli varayi wiTel marmarilos
safexurebze saamo krials abnevda.
oTaxebis SesasvlelSi ori patara qali idga, erTs vardisferi ecva,
meores — cisferi. isini stumar qalebs yvavilebs sTavazobdnen. yvela ambobda,
didebuliao.
ukve sakmaod bevri xalxi Seikriba. qalebis umravlesobas kaba kisramde
hqonda Sekruli, rac imis niSani iyo, rom aqac ise movidnen, rogorc romelime
sxva gamofenaze dadiodnen xolme. xolo imaT, vinc nadimze apirebda darCenas,
gulamoWrili kaba CaecvaT.
stumrebiT garemoculi q-ni valteri meore oTaxSi ijda da axalmosulTa
salamze salmiTve aZlevda pasuxs. umetesoba diasaxliss ar icnobda, arc
odesme enaxaT. maspinZeli ar eprianebodaT da ise daseirnobdnen, TiTqos
muzeumSi yofiliyvnen. diasaxlisma dÁu-rua rom dainaxa, gawiTlda da ise
SeinZra, TiTqos adgoma da masTan misvla ewada. magram Tavis adgilze darCa da
mis moaxloebas daeloda. Jurnalistma sazeimo salami misca, madlenam ki
qaTinaurebi miayara. JorJma Tavisi coli patronis cols dautova da xalxs
Seeria. undoda is gesliani sityvebi moesmina, romelsac, Tqma ar unda, uxvad
abnevdnen.
xuTi saloni erTmaneTs misdevda da xuTive Zvirfasi qsoviliT, italiuri
naqargiT da sxvadasxva ferisa da stilis aRmosavluri xaliCebiT iyo akruli
da mokazmuli. yvelgan kedlebze Zveli mxatvrebis naxelavi ekida. yvelani
ufro metad lui XVI stilis erT patara oTaxSi Cerdebodnen da iqaurobiT
tkbebodnen. igi buduars hgavda da cisferi farCiT iyo akruli, romelzedac
vardisferi yvavilebi iyo moqarguli. dabali da oqrovarayiani aveji,
kedlisave qsoviliT Semosili, wvrilad da didebulad iyo CuqurTmebiT
moxatuli.
JorJma saxelovani xalxi icno: hercogi de terasinisa, grafi de raveleni
Tavisi meuRliT, generali, Tavadi d’adremoni, Zalian lamazi markiza de duni,
da yvela mamakaci da dedakaci, romlebic ki TeatrebSi premieraze dadian.
uceb viRacam mklavSi xeli staca da axalgazrdulma, mxiarulma xmam
yurSi CasCurCula:
— Zlivs ar dagiWireT, avgulo lamazo megobaro! ratom aRar moCanxarT?
suzana valteri iyo, romelic JorJs natifi minanqris TvalebiT
Sescqeroda.
dÁu-rua am SexvedriT aRtacebaSi movida da megobrulad CamoarTva xeli.
mere bodiSi moixada:
— ar SemeZlo, ukanasknel or TveSi imdeni saqme mqonda, rom veRarsad
davdiodi.
— ar varga, sul ar varga, — miugo man seriozuli xmiT. — Zalian
gvawyenineT, radgan me da dedaCemi gaRmerTebT, nametnav ki —me. uTqvenod
sicocxle aRar SemiZlia. roca Tqven ara gxedavT, mowyenilobiT vkvdebi. xom
xedavT, amas pirdapir geubnebiT, radgan minda, rom SemdegSi ase aRar
gadaikargoT. xeli momeciT. me TviTon gaCvenebT suraTs `qriste wyalze~. ager
iq aris, siRrmeSi, oranJereis iqiT. mamam imitom gadaitana iq, rom mnaxvelma
yvela oTaxi gaiaros da daaTvalieros. sakvirvelia, rogor moaqvs am sasaxliT
Tavi, namdvili farSevangia.
xalxSi gzas nela miikvlevdnen, zogni ukan ixedebodnen, raTa es lamazi
vaJkaci da es nazi dedofali daenaxaT.
erTma cnobilma mxatvarma Tqva:
— SexedeT, ra lamazi wyvilia! qali metad Tvalwarmtaci vinmea.
JorJi ki fiqrobda: `me rom marTla marjve kaci vyofiliyavi, ai, vis
SevirTavdi. kidevac SemeZlo. rogor ar movifiqre? rogor moxda, rom madlena
SevirTe? ra sisulele Cavidine! adamiani mudam Cqarobs da Tavis saqciels
arasodes bolomde ar moifiqrebs xolme~.
sulSi wveT-wveTad mware Suri eRvenTeboda da sixaruls uwamlavda,
sicocxles aZulebda. suzanam uTxra:
— lamazo megobaro, ufro xSirad modiT xolme Cvensas: mamaCemi Zalian
gamdidrda, Cven SegviZlia aTasi sisulele CavidinoT da giJebiviT
vimxiaruloT.
isev weRandeli azriT akviatebulma JorJma miugo:
— eh, Tqven male gaTxovdebiT. vinme mSveniers, odnav gakotrebul Tavads
gahyvebiT da erTmaneTs veRara vnaxavT.
man gulmarTliv wamoiZaxa:
— ara, jer ara! me msurs imas mivTxovde, vinc momewoneba, Zalian
momewoneba, sul momewoneba. Cemi simdidre orives gveyofa.
dÁu-ruam ironiulad, medidurad gaiRima da iqve mosiaruleTa CamoTvla
daiwyo. usaxelebda metad warCinebul kacebs, romelTac TavianTi daJanguli
Rerbi suzanasaviT mdidar qalebs mihyides da axla arxeinad cxovrobdnen,
zogi colTan, zogi calke, oRond — Tavisuflad, urcxvad, pativiT da
saxeliT cxovrobdnen.
— eqvsi Tvec ar gava, rom Tqvenc imave badeSi gaixlarTebiT. vinme
markizis an hercogis meuRled, an kneinad gadaiqceviT da zemodan
gadmomxedavT.
misi megobari aRSfoTda, xelze marao dahkra da Sehfica, rom saqmros
arCevaSi mxolod gulisTqmas daujerebda.
JorJma gaicina:
— kargi, kargi, vnaxoT. saamisod Tqven metismetad mdidari brZandebiT.
— mere ra, Tqvenc xom miiReT naanderZevi? — SeniSna suzanam.
— ih! — Rrma zizRiT gadmoagdo Jurnalistma. — saTqmeladac ara Rirs.
raRac orasi aTasi wliuri renta dRes bevri araferia.
— samagierod, Tqvenma colmac miiRo memkvidreoba.
— diax, orives erTi milioni gvergo. weliwadSi ormoci aTasi mogviva. am
fuliT imdensac ver SevZlebT, rom sakuTari etli SevinaxoT.
bolo oTaxamde rom mividnen, Tvalwin oranJerea, farTo sazamTro baRi
gadaeSalaT. igi mozrdili egzotikuri mcenareebiT iyo savse, romelnic iSviaT
yvavilnars faravdnen. am muqi foTlianis qveS, sadac Suqi vercxlis
talRasaviT miipareboda, nestiani miwis Tbili sigrile da mcenareTa mZime
surneli idga. es naxelovnevi, momqancavi, nebieri buneba raRacnair ucnaur,
nazsa da sneul Tilismas hqmnida. xSir buCqnars Sua xaliCebi daegoT, romelic
zedmiwevniT hgavda xavss. uceb dÁu-ruam palmebis veeba TaRis qveS TeTri
marmarilos auzi SeniSna. igi imdenad didi iyo, rom Sig banaobac ki
SeiZleboda. oTxive kuTxeSi delftis faiansis oTxi gedi ijda da naxevrad Ria
niskartebidan wylis nakadulebi gadmosCqefdaT.
auzis fskeri oqros qviSiT iyo mofenili. wyalSi veeba wiTeli Tevzebi
dacuravda, raRac ucnauri Cinuri urCxulebi livlivebda, romelTac
gadmokarkluli Tvalebi hqondaT da cisferi qacviT iyvnen dazolili. es
Tevzebi — wylis mandarinebi — oqros fskeris fonze gaxevebulni an
molaslaseni, adamians im ucnaur naqargs moagonebda, romelsac ucnaursave
CineTSi amzadeben xolme.
Jurnalisti gulis fancqaliT Sedga da TavisTavs uTxra: `ai, sad aris
gancxroma. ratom mec ar unda mivaRwio amas?~ Tan saamiso Tanxaze fiqrobda da
sakuTari umweoba abrazebda.
misi Tanamgzavri Cafiqrebuli sdumda. JorJma gverdulad gaxeda da
erTxel kidev gaifiqra: `amis misaRwevad sakmarisi iqneboda, es cocxali
marioneti SemerTo~. suzana TiTqos uceb gamofxizlda:
— yuradReba! — uTxra da megobari gzaze gaxirul xalxSi gaiyvana, mere
uceb marjvniv mouxvia.
ucnaur mcenareTa Soris, romelTac mTrTolvare foTlebi wvrilTiTa
gaSlili xelebiviT gaeSviraT haerSi, wylis zedapirze mimavali uZravi kaci
moCanda.
STabeWdileba gansacvifrebeli iyo. suraTi, romlis napirebi moZravi
mcenareulobiT iyo dafaruli, jadosnuri SoreTis Sesaval kars hgavda.
unda dakvirvebodi, raTa yvelaferi gagego. CarCo Suaze Wrida navs, Sig
mociqulebi isxdnen. erT maTgans farani eWira. misi cera sxivebi mociqulebs
odnav anaTebda. farniani mociquli navis kideze ijda da mTeli Suqi wyalze
mimaval qristeze hqonda mibjenili.
qristes erTi fexi talRaze edga da Canda, rom is talRa, — wynari,
morCili da mSvidi talRa — qristes mTrgunveli fexis qveS rogor
Cazneqiliyo. RmerTkacis irgvliv yovelive pirquSad iyo. mxolod uamravi
mnaTobi cialebda caSi.
is mociquli, romelsac farani eWira, danarCenebs qristeze miuTiTebda.
TiToeulis saxeze, am SuqiT bundovnad ganaTebulze, gaoceba iyo gayinuli.
es suraTi marTla Zlieri, Taviseburad mofiqrebuli nawarmoebi iyo, erTi
imaTgani, romelic Cvens azrs acvifrebs da Zalian didxans gvamaxsovrdeba.
mnaxvelebi usityvod Sescqerodnen suraTs, Cafiqrebulni brundebodnen da
mxolod SemdegRa iwyebdnen naxatis Sefasebas.
dÁu-rua ramdenime wuTs sinjavda. Semdeg Tqva:
— imas ra sjobia, Tu SegiZlia, Tavs neba misce da aseTi rame SeiZino.
suraTis naxva sxvebsac undodaT, JorJs xels hkravdnen da ganze
ayenebdnen, amitom male wavida da suzanac Tan waiyvana, Tanac gamudmebiT odnav
xels uWerda.
valteris qaliSvilma hkiTxa:
— gindaT, TiTo Wiqa Sampanuri davlioT? sasadiloSi SevideT. mamac iq
iqneba.
maT yvela oTaxi xelaxla gamoiares. xalxma imata. sagangebod, sazogado
uqmeebisaTvis mokazmuli brbo mxiarulad xmaurobda da ise laRad iyo,
rogorc sakuTar saxlSi.
uceb JorJs viRacis xma moesma:
— es laroSia, qalbaton dÁu-ruasTan rom dadis.
es sityvebi qmars Soreuli niaviviT CaeRvara yurSi. neta saidan wamovida
es naTqvami? madlenas Zebna dauwyo da marTlac male mohkra Tvali.
xelixelgayrili mosdevda ministrs. Cumi xmiT, intimurad laparakobdnen,
erTmaneTs TvalebSi umzerdnen da uRimodnen.
dÁu-ruas moeCvena kidec, viTom maTs gamoCenaze aqa-iq CurCuli atyda, da
uceb mxecurma Jinma mouara: im or adamians dastakeboda da orive muStebiT
Caexoca.
madlena mas sasacilod xdida. dÁu-ruas forestie gaaxsenda. vin icis,
iqneb axla maszedac amboben: `vinaa es rqiani dÁu-rua?~ vin aris es dedakaci?
SeumCneveli, magram sakmaod mardi matrakveca, romelsac namdvili araviTari
seriozuli qoneba ara aqvs. xolo mis qmarTan stumrad imitom dadian, rom misi
SiSi aqvT, imis Zalas hgrZnoben, magram, roca am Jurnalistebis usaCino
wyvilze laparakoben, albaT, aRar eridebian da Sesaferad amkoben xolme.
amgvar colTan erTad JorJi Sors ver wava. aseTi coli mis ojaxs mudam
Crdils miayenebs da Tavis Tavsac samudamod saxels gautexs. marto misi mixramoxrac ki amtkicebs, rom igi intrigani dedakacia. axla madlena JorJs
warmatebis saqmeSi mxolod daabrkolebs. oh, neta adreve scodnoda, adreve
mimxvdariyo! maSin sxvanairad waiyvanda saqmes da frTebs ufro farTod, ufro
laRad gaSlida. suzanasken rom aeRo gezi, ra mogebaSi iqneboda! ratom adreve
ar moisazra yvelaferi?!
sasadiloSi Sevidnen. is uzarmazari oTaxi svetebze iyo dabjenili.
kedlebze uZvelesi gobelenebi ekida. valterma Tavis TanamSromels mohkra
Tvali da swrafi nabijiT wamovida, raTa misTvis xeli CamoerTmia. bankiri
sixaruliT iyo mTvrali.
— yvelaferi naxeT? suzana, miTxari, yvelaferi aCvene? naxe, lamazo
megobaro, ra sazogadoebaa? Tavadi de kerSi SegxvdaT? es-es aris aq iyo da
punSi dalia.
Semdeg senator risolenisken wavida, romelsac Tavisi coli mohyavda —
srulebiT zardacemuli da sabazro duqaniviT mopranWuli.
suzanas viRacam salami misca. maRali da xmeli kaci iyo. qera
bakenbardebi, odnav meloti Tavi da iseTi mixra-moxra hqonda, romelsac
yvelgan icnobdiT. JorJma mis gvars SemTxveviT mohkra yuri — markiz de
kazoli, da uceb misdami eWviT aRivso. didi xania, rac suzana icnobs am kacs?
albaT, gamdidrebis dRidan, da Jurnalistma gumaniT gamoicno: markizi mas
albaT suzanas guls edaveboda.
viRacam mklavSi xeli waavlo. norber de vareni aRmoCnda. moxucebuli
poeti Tavisi qoniani TmiT da gacveTili frakiT undilad da gulgrilad
daexeteboda xalxSi.
— am brbos yovelive es gasarTobi hgonia, — warmosTqva man. — sacaa
cekvas daiwyeben, Semdeg daiZineben da qaliSvilebi kmayofilni iqnebian.
Sampanuri miirTviT, didebulia.
Wiqa aivso, dÁu-ruas savse Wiqas miujaxuna da Tqva:
— es sadRegrZelo sulis gamarjvebisa da milionebis daTrgunvisa iyos,
— Semdeg Cumi xmiT daumata: — imitom ki ara, viTom sxvisi jibis milionebi
mSurdes, arc imitom, viTom amis gamo gabrazebuli viyo, aramed principis gamo.
JorJi yurs aRar ugdebda. is suzanas eZebda, romelic markiz de kazolTan
erTad gahqra. Jurnalistma norber de varens Tavi mianeba da axalgazrda qalis
saZebnelad wavida. xalxis xSirma nakadma SeaCera, romelic sasadilosken
raimes dasalevad modioda. es nakadi rom gaarRvia, orive de marels waawyda.
cols uwindeliviT xvdeboda xolme, magram qmari didi xania aRar enaxa. man
Jurnalists orTav xeli CamoarTva:
— ra madlobeli var Tqveni, Zvirfaso, im rCevisaTvis, romelic
klotildas piriT SemomiTvaleT! marokos sesxze asi aTasamde movige, Tqveni
wyalobiT movige. marTla Zvirfasi megobari yofilxarT.
mamakacebi ukan ixedebodnen, raTa lamazi da kopwia, Savgvremani q-ni de
mareli SeeTvalierebinaT. dÁu-ruam miugo:
— Cemo kargo, aseTi samsaxuris gawevis gamo coli unda mogtacoT, an
ufro sworad rom vTqva, mas xels vTavazob. saWiroa, col-qmari mudam gahyaro
xolme.
de marelma Tavi daukra:
— sruli simarTlea. Tu damkargavT, erTi saaTis Semdeg aqve mipoviT.
— Zalian kargi.
axalgazrda qali da kaci xalxis nakads Seerivnen. de —marelmac mihbaZa.
klotilda imeorebda:
— ra bednierebi arian valterebi! ai, ras niSnavs saqmis kaci.
— oRondac! visac Tavi abia, mudam Tavisas miaRwevs — an aeTi gziT, ar
kidev sxvanairad, miugo JorJma.
klotildam ganagrZo:
— ai, ori axalgazrda qali, romelsac TiTos oci, ocdaaTi milioni
ergeba. garda amisa, suzana sandomianic aris.
man araferi upasuxa. misive azri, sxvisi piriT gamoTqmuli, Jurnalists
brazs hgvrida.
klotildas jer suraTi ar enaxa. JorJma SesTavaza, gagacilebo. oriveni
ucnob-nacnobebs dascinodnen, hkilavdnen da amrigad erTobodnen. sen-potenma
gverdiT gauara. frakze mravali ordeni da medali ekida. aman Zalian
gaamxiarula oriveni, radgan ukan momaval naelCars gacilebiT naklebi jildo
ekida.
— ra sasacilo sazogadoebaa! — sTqva JorJma.
buarenarma xeli CamoarTva. amasac mkerdze yviTel-mwvane saCuqari daekida,
romelic duelis dResac ekeTa.
lui XVI stilis patara buduarSi veeba, morTul-mokazmuli q-ni
persemiuri viRac hercogs elaparakeboda.
JorJma waiCurCula:
— albaT intimuri saqmeebi eqnebaT.
oranJereaSi Tavisi coli xelaxla dainaxa. laroS-maties gverdiT ijda
da orives TiTqmis faravda mcenareuloba. isini TiTqos yvelas eubnebodnen:
`Cven aq paemani davniSneT, saqveynod davniSneT, radgan sazogadoebis azri
Caladac ar migvaCnia~.
q-ma de marelma aRiara, rom markoviCis `qriste~ saocari ram iyo, da
oriveni gamobrundnen. b-ni de mareli daekargaT. JorJma hkiTxa:
— marTla, lorina isev miwyreba?
— isev mwyralad aris. Seni naxva aRar unda, da roca Senze laparakoben,
oTaxidan gadis xolme.
man araferi miugo. im patara qalis mtroba sevdas hgvrida da awuxebda.
roca romeliRac karebSi gamodiodnen, suzanam daiWira da uTxra:
— ai, sad yofilxarT! aba, lamazo megobaro, marto unda darCeT, mSvenieri
klotilda Cemi oTaxis saCveneblad mimyavs.
da oriveni swrafi nabijiT wavidnen, Tanac stumarTa nakadSi iseTnairi
talRiani da moklaknili moZraobiT micuravdnen, rogorsac xalxSi siarulis
dros mxolod qalebi axerxeben xolme.
TiTqmis imave dros viRacis xma moesma:
— JorJ!
q-ni valteri iyo. man Cumi xmiT ganagrZo:
— oh, ra sastikad, ra mkacrad mepyrobiT. rad mawvalebT amaod? im
qalbatonis wayvana suzanas me davavale, radgan TqvenTvis oriode sityvis Tqma
mindoda. yuri migdeT. unda... unda dResve mogelaparakoT, Tu ara da... Tu ara
da, ar vici, ras Caviden. oranJereaSi SediT. marcxniv kars dainaxavT. baRSi
gaxvalT. pirdapir xeivans gahyeviT. sul bolos patara fanCaturs miadgebiT. iq
aTiode wuTi momicadeT. Tu ar dameTanxmebiT, RmerTmani, aqve, amave wams,
skandals gagimarTavT.
JorJma zviadi xmiT upasuxa:
— keTili. aTi wuTis Semdeg Tqvens mier naCveneb alagas viqnebi.
da erTmaneTs daSordnen. magram Jak rivalis meoxebiT JorJma kinaRam
daigviana. man xeli gauyara JorJs da gatacebiT raRacas gauTavebliv uambobda.
eWvi ar iyo, sasadilo oTaxidan modioda. bolos b-n de marels Sexvdnen.
JorJma rivali miaCeCa da gaiqca. saWiro iyo gafrTxilebuliyo, raTa colsa da
laroSs araferi SeemCniaT. dÁu-ruam gasxleta moaxerxa, radgan isini raRacas
gaetaca, da ukve baRSi gavida.
civma haerma masze yinulis abazanasaviT imoqmeda. `daswyevlos RmerTma, ar
gavcivde!~ — gaifiqra da kiserze xelsaxoci Semoixvia. Semdeg xeivans gahyva.
kargad ver xedavda, radgan Zlier ganaTebuli oTaxebidan gamovida. marcxniv
da marjvniv gacrecil buCqebs arkvevda. foToli dacvivnuli hqondaT da
wvrili Stoebi ucaxcaxebdaT. totebis burvilSi saxlidan gamonaJoni sinaTle
kamkamebda. Sua gzaze raRac moTeTro gaarCia. q-ni valteri aRmoCnda.
gulamoWrili kabiT iyo. JorJs akankalebuli xmiT CasCurCula:
— aqa xar? Cemi mokvla ginda?
man wynarad miugo:
— Tu RmerTi gwams, aliaqoTs nu amitex, Torem axlave waval.
dedakaci kiserze moexvia, tuCi tuCTan miutana da uTxra:
— Tqvi, ra dagiSave, rom ase upatiosnod meqcevi? Tqvi, ra dagiSave-meTqi?
JorJma misi moSoreba scada:
— bolos rom gnaxe, Seni Tma yvela Rilze damaxvie. amis gamo kinaRam
cols gaveyare.
— Sens cols amasTan saqme ara aqvs. albaT, romelime sayvarelma agitexa
aliaqoTi.
— me sayvarlebi ara myavs.
— sjobs gaCumde. CemTan ratom aRar modixar? kviraSi Tundac erTxel
ratom ar sadilob Cvensas? xom ici, rogor vitanjebi. imdenad miyvarxar, rom
Sens garda erTi azric aRara maqvs. rasac Sevxedav, Tvalwin Sen midgaxar,
xolo pirs rom saTqmelad gavaReb xolme, meSinia, Seni saxeli ar wamomcdes.
Sen amas ver gaigeb. meCveneba, TiTqo raRac, raRac WangebSi Cavvardi, raRac
pirmokrul tomaraSi moveqeci. TviTonac ar vici, ra momdis da riT gaTavdeba
yvelaferi. Seni xseneba Tavs ar manebebs, yelSi miWers, ai aq, sadRac gulSi
maxrCobs da fexebi mekveTeba. me SemiZlia mTel dRes ugunuri pirutyviviT
vijde savarZelSi da mxolod Senze vfiqrobde.
dÁu-rua gaocebiT Sescqeroda. q-ni valteri im sqels, patara da anc
qaliSvils aRar hgavda, rogorc aqamdis egona. es ukve sasowarkveTili,
imeddakarguli dedakaci iyo, romelic aRarafers ar moerideboda. TavSi raRac
bundovani azri Cauvarda da Tqva:
— Cemo Zvirfaso, maradiuli siyvaruli ar arsebobs. erTmaneTs nebdebian
da Sordebian. magram roca mas dasasruli aRar uCans, igi saSinel uRlad
gadaiqceva xolme. me amaze meti aRar SemiZlia. ai, sruli simarTle. magram Tu
Sen gonze moxval, Tu megobarsaviT damixvdebi da momepyrobi, Sens saxlSi isev
winandeliviT vivli. Tqvi, SegiZlia?
man SiSveli xelebi Sav frakze daawyo JorJs da CurCuliT uTxra:
— me yvelaferi SemiZlia. oRond gnaxo xolme.
— maS, gadawyvetilia, — miugo Jurnalistma, — Cven megobrebi varT da
meti araferi.
— gadawyvetilia, — mere tuCebi miuSvira: — erTi kocnac da...
ukanasknelia...
man rbilad uarhyo:
— ara. sityva unda SeinaxoT.
q-ni valteri mibrunda. cremli moiwminda. mere korsaJidan vardisferi
babTiT Sexveuli paketi amoiRo da dÁu-ruas gauwoda:
— ai, Seni wili... marokos operaciisa. Zalian mixaroda, rom SenTvis cota
ram movige. aha, aiRe, aiRe, raRa...
JorJs surda uari eTqva:
— ara, am fuls ar aviReb.
yofili sayvareli aRSfoTda:
— rao? Sen ar izam magas!.. ara, ara-meTqi! es fuli Sen gekuTvnis, marto
Sen. Tu ar aiReb, icode, sanagveze gadavagdeb! JorJ, nu mawyenineb!
man aiRo paketi, jibeSi Caido da Tqva:
— davbrundeT, Torem filtvebis anTeba dagemarTeba.
— neta eg moxdes! neta sikvdili SemeZlos!
da dedakacma xeli CamoarTva, Jinianad, giJuri sasowarkveTiT dakocna da
Sin gaiqca.
Cafiqrebuli JorJi neli nabijiT gamobrunda, oranJereaSi RimiliT da
medidurad Sevida. misi coli da laroSi iq aRar iyvnen. cxadi iyo, sacekvaod
darCena aravis ar surda. JorJma suzanas da imis das mohkra Tvali. xelgayrili
dadiodnen. masTan mividnen da Txoves, maTTan da graf latur-ivelenTan erTad
pirveli kadrili ecekva. man gaikvirva:
— eg viRa aris?
suzanam odnavi gesliT upasuxa:
— Cemi dis axali megobaria.
gawiTlebulma rozam Cumad Tqva:
— boroti nu xar, suzana. Tu is vaJbatoni Cemia, maS Senic yofila.
dam gaiRima:
— me vici, rasac vambob.
roza gauwyra, zurgi Seaqcia da wavida.
JorJma masTan darCenil qals Sinaurulad waavlo xeli nidayvSi da
Tavisi alersiani xmiT uTxra:
— miTxariT, Cemo Zvirfaso, megobrad migaCnivarT Tu ara?
— ra Tqma unda, lamazo megobaro.
— mendobiT?
— savsebiT.
— gaxsovT, ras geubnebodiT dRes?
— raze?
— Tqvens gaTxovebaze, anu, ufro swored rom giTxraT, im kacze, visac
misTxovdebiT.
— ho.
— keTili. maS SegiZliaT erT rames dampirdeT?
— ho. ras?
— imas, rom me ueWvelad mkiTxavT rCevas, roca vinme Tqvens Tavs iTxovs
da uCemod aravis Tanxmobas ar miscemT.
— Zalian kargi.
— oRond es ambavi CvenSi unda darCes. nurc Tqvens deda-mamas etyviT.
— arc erT sityvas.
— maZlevT patiosan sityvas?
— gaZlevT.
rivali saqmiani ieriT miuaxlovda maT:
— mamaTqveni gTxovT, qalbatono, darbazSi mibrZandeT.
suzanam Tqva:
— wavideT, lamazo megobaro.
magram JorJma uari uTxra, radgan Sin dabruneba da marto darCena
gadawyvita. mas axali safiqrali gauCnda da cols dauwyo Zebna. male ipova.
madlena dÁu-rua or ucnob mamakacTan erTad Sokolads svamda. im ucnobebs
Tavisi qmari gaacno, magram maTi gvari ar daasaxela. cota xnis Semdeg qmarma
hkiTxa:
— Sin ar wamoxval?
— rogorc gindodes.
qmars xeli gauyara da wamovidnen. oTaxebSi xalxi SeTxelebuliyo.
— q-ni valteri sad aris? — ikiTxa madlenam. — unda Zili nebisa
vusurvo.
— ar Rirs. Txovnas dagviwyebs, cekvaze darCiTo. me ki ukve yvelaferi
mombezrda.
— agrea, marTali xar.
Sin misvlamde dumdnen, magram oTaxSi rom Sevidnen, madlenam RimiliT
uTxra:
— ici ra, SenTvis axali ambavi maqvs.
cud gunebaze myofma qmarma waiburtyuna:
— ra ambavia?
— gamoicani.
— swored magisTvis mcalia.
— maS, getyvi. zeg pirveli ianvaria.
— agrea.
— saaxalwlo saCuqrebis wesi arsebobs.
— ho.
— ai, laroSis saCuqari. weRan gadmomca SenTvis.
da patara Savi kolofi gauwoda, sadac Cveulebriv Zvirfas nivTs inaxaven
xolme.
JorJma gulgrilad gaxsna da sapatio legionis jvari dainaxa. odnav
gafiTrda, mere gaiRima da Tqva:
— me aTi milioni merCivna. es jvari laroSs Zvirad ar uzis.
madlenas egona, gavaxarebo. qmris gulgrilobam ki gaabraza da, —
— autaneli xasiaTi dagCemda. axla aRaraferi aRar gakmayofilebs.
man dinjad miugo:
— is kaci mxolod vals mixdis da jer kidev bevri marTebs Cemi.
cols am sityvebis kilo gaukvirda da SeniSna:
— rac unda iyos, Seni xnis kacisaTvis eg jildo mcire ram ar aris.
— yovelive SedarebiTia, — miugo qmarma. — me SemeZlo metic mqonoda.
JorJma kolofi aiRo, gaxsna, buxris Tavze dadga da Sig mbrwyinav
varskvlavs ramdenime wuTs umzerda. Semdeg isev daxura, mxrebi aiyara da dawva.
marTlac, `mTavrobis uwyebebSi~ pirvel ianvars dabeWdili iyo, rom
Jurnalist prosper JorJ dÁu-ruas gansakuTrebuli damsaxurebisaTvis sapatio
legionis kavaleris wodeba eboZao. misi gvari or nawilad iyo gayofili da
JorJs es ufro esiamovna, vidre TviTon ordeni.
erTi saaTi Zlivs iqneboda gasuli, rac man es ambavi waikiTxa da ukve
moedo sazogadoebas. Jurnalists q-ni valterisagan werili mouvida.
nasayvarlevi eajeboda, im dResve misuliyo maTTan sadilad colTan erTad,
raTa es dResaswauli aReniSnaT. cota xans yoymanobda, Semdeg orazrovnad
monaweri baraTi cecxlSi Seagdo da madlenas uTxra:
— dRes valterTan vsadilobT.
cols gaukvirda:
— rao? me megona, Sen gadawyvetili gqonda, maTs saxlSi fexic aRar
Segedga.
man kbilebSi gamoscra:
— azri Sevicvale.
roca mividnen, q-ni valteri marto ijda lui XVI stilis patara
buduarSi, sadac axlo megobrebs uxvdebodnen xolme. Savi kaba ecva, Tma
Seepudra da momxiblavi ieri hqonda. Soridan moxucebuls hgavda, axlodan —
axalgazrdas, magram dakvirvebuli kaci maSinve gaarCevda, rom es mxolod
Tvalis motyueba iyo.
— mgloviared brZandebiT? — hkiTxa madlenam.
— var kidevac da arca var, — miugo man. — aravinac ar momkvdomia,
magram iseT xanSi gadavdeqi, roca adamians SeuZlia Tavis sicocxleze ukve
Savebi Caicvas. me dRes Cavicvi, raTa mekurTxebina igi. amieridan Savi gulSic
meqneba Cacmuli.
dÁu-ruam gaifiqra: `es gadawyvetileba neta didxans eyofa?~ sadils sevdis
ieri hqonda. marto suzana titinebda SeuCerebliv. roza fiqrebSi iyo wasuli.
yvela ulocavda Jurnalists. saRamoze yvelani baasiTa da xetialiT
darbazebSi da oranJereaSi daifantnen. dÁu-ruas q-ni valteri mihyavda. man
odnav SeaCera JorJi.
— yuri migdeT, — uTxra dabali xmiT. — arasodes aRarafers getyviT,
oRond... zogjer mnaxeT xolme, JorJ. xom xedavT, `Sen~-obiTac ki aRar
gelaparakebiT. uTqvenod sicocxle aRar SemiZlia, es CemTvis gamouTqmeli
wamebaa. me ise vgrZnob Tqvens Tavs da ise ginaxavT Cems TvalebSi, gulSi, tanSi,
dRisiT da RamiTac, TiTqos CemTvis sawamlavi dagelevinebinoT, romelic
Signeulobas mimduRravs. me ar SemiZlia, ara, aRar SemiZlia. me mxolod xnieri
qali SemiZlia viyo TqvenTvis. Tma gangeb SeviWaRarave, raTa Cemi sibere
TqvenTvis meCvenebina, oRond zogjer mnaxeT xolme, xangamoSvebiT megobrulad
Semoixede xolme.
JorJs xeli CamoarTva da mouWira, frCxilebi CaaWdo. man wynarad miugo:
— Cven yvelaferi ukve naTqvami gvaqvs da saWiro aRar aris ganmeoreba.
xom xedavT, miviRe Tu ara werili, umalve geaxeliT.
b-ni valteri qaliSvilebTan da madlenasTan erTad midioda win da
Jurnalists `qristesTan~ ucdida.
— warmoidgineT, — sTqva man siciliT, — guSin Cemi coli am suraTis win
muxlmoyrili vipove. ise loculobda aq, rogorc samlocveloSi. ramdeni
macina!
colma mtkice xmiT upasuxa, mis kiloSi Cumi aRtaceba gamosWvioda.
— es qriste suls micxonebs. roca vumzer, simxneves da Zalas maZlevs, —
wyalze Semdgari qristes win gaCerda da CurCuliT daumata: — ra lamazia!
rogor eSiniaT adamianebs misi da rogor uyvarT! SexedeT mis Tavs, Tvalebs, ra
ubraloa da imave dros ra saucxoo!
suzanam wamoiZaxa:
— Tqvena ggavT, lamazo megobaro! Tqven rom wveri gqondeT, an mas rom
moparsoT, tyupebi iqnebodiT. RmerTmani, saocari msgavsebaa!
suzanas undoda, dÁu-rua suraTTan damdgariyo da maSin marTlac yvelani
darwmundebonen, Tu raoden didi msgavseba iyo maT Soris.
yvelas gaukvirda. valters es msgavseba ucnaurobad moeCvena. madlenam ki
RimiliT Tqva: qristes ufro vaJkacuri ieri aqvso.
q-ni valteri uZravad idga, qristes gverdiT mdgom Tavis yofil sayvarels
CaSterebiT umzerda, saxeze Tavisive Tmis feri edo.
Tavi merve
mTeli zamTris manZilze dÁu-rua xSiri stumari iyo valteris ojaxisa.
zogjer marto mividoda xolme sadilad, radgan madlena daRlilobas uCioda
da Sin darCena erCivna. JorJma stumrad misasvlelad paraskevi daiCema da q-ni
valteri im dRes aravis iRebda xolme, radgan paraskevi marto mas, marto
lamaz megobars ekuTvnoda. sadilis Semdeg qaRalds TamaSobdnen, Cinur
Tevzebs purs aWmevdnen, isvenebdnen da Sinaurulad erTobodnen.
xSirad sadme kars ukan, oranJereaSi, buCqTan, an sadme bnel kuTxeSi
diasaxlisi JorJs moulodnelad gulze miikravda, mTeli Zal-RoniT
miizidavda da yurSi CasCurCulebda:
— miyvarxar... miyvarxar-meTqi... sikvdilamde meyvarebi...
magram yofili sayvareli mudam civad iSorebda da mkvaxed etyoda xolme:
— Tu winandeburad momeqceviT, sulac aRar moval.
martis dasasruls uceb xma dairxa, orive da Txovdebao: roza graf de la
tur ivelinze, suzana ki — markiz de kazolze. es ori kaci gauSinaurda
valteris ojaxs, ubralod ki ar gauSinaurda, aramed ise, rom maT aSkara
upiratesobas aZlevdnen da gansakuTrebul pativs debdnen.
JorJi da suzana erTmaneTs isev megobrulad, isev da-Zmuri silaRiT
epyrobodnen. saaTobiT ybedobdnen, yvelas dascinodnen da, rogorc etyobodaT,
erTmaneTic moswondaT. amave dros, arasodes ar uxsenebiaT arc axalgazrda
qalis gaTxoveba da arc drogamoSvebiT Semosuli mTxovneli.
erTxel valterma dÁu-rua sauzmed moiyvana Sin. sauzmis Semdeg q-ni
valteri mosalaparakeblad gaixmes. maSin JorJma uTxra suzanas:
— wamo, Tevzebs vaWamoT.
TiTom puris didi naWeri aiRo da oranJereaSi gavidnen. marmarilos auzis
irgvliv baliSebi ewyo, raTa zed daeCoqaT da mocurave TevzebTan axlo
yofiliyvnen. axalgazrda qal-vaJma baliSebi aiRes, erTmaneTis gverdiT
daiCoqes, auzze daixarnen da dasorslil purs wyalSi yra dauwyes. dainaxes
Tu ara Tevzebma, boloebis qneviT axlo mocurdnen, didsa da gadmokarklul
Tvalebs atrialebdnen, iyvinTebodnen, fskerisken minaden davlas iWerdnen da
axlis molodiniT umal isev amotivtivdebodnen xolme.
pirs metad sasacilod aRebdnen, swrafad da moulodnelad xtodnen ganze,
ucnaurad ipranWebodnen da raRac patara urCxulebs emsgavsebodnen.
JorJi da suzana wyalSi TavianT saxeebs xedavdnen da uRimodnen. uceb
dÁu-ruam Cumi xmiT uTxra:
— suzana, kargs ar sCadixarT, rom mimalavT...
— ra moxda, lamazo megobaro? — hkiTxa man.
— dagaviwydaT, ras SempirdiT, ai, amave adgilze, im saRamos?
— aRar maxsovs.
— unda CemTvis rCeva gekiTxaT, roca ki vinme Tqvens Txovas moisurvebda.
— mere ra?
— Tqveni Tavi ukve iTxoves.
— vin?
— Tqvenc kargad iciT.
— garwmunebT, ar vici.
— iciT-meTqi, im grZelfexa markizma, pranWia de kazolma giTxovaT.
— jer erTi, pranWia ar aris.
— SesaZlebelia, samagierod, sulelia, TamaSiT gakotrebuli da qeifiT
qancmileuli. RmerTmani, Zalian kargi qmari geyolebaT — lamazi, qorfa da
Wkviani.
qalma RimiliT hkiTxa:
— mainc ras uwunebT?
— me? arafers.
— ara, gulSi raRac gidevT. is sulac ar aris egeTi, rogoric ggoniaT.
— aba ra saTqmelia! intrigania da suleli.
suzanam wyals Tvali moswyvita da odnav mobrunda.
— miTxariT, ra dagemarTaT?
JorJma ise upasuxa, TiTqos siRrmidan saidumlo amoglijeso:
— me... me... is damemarTa, rom eWvi mtanjavs.
qals odnav gaukvirda:
— Tqven?
— diax, me.
— ratom?
— imitom, rom... miyvarxarT da Cemi siyvaruli Tqvenc kargad iciT,
avgulo.
maSin suzanam susxiT miugo:
— gagiJebulxarT, lamazo megobaro.
— mec vici, rom sigiJes vroSav, — miugo man, — mec ar vici, rogor
gibedavT amis Tqmas. me coli myavs, Tqven ki axalgazrda qaliSvili brZandebiT.
giJze metica var. borotmoqmedi, mdabali borotmoqmedi var. magram me imedi
aRmekveTa da aman gonebac damikarga. da roca Tqvenze mesmis, Txovdebao, ise
vxeldebi, rom lamis vinme Semomakvdes. SemindeT es sigiJe, suzana.
da dadumda. Tevzebi gaxevdnen, radgan sakvebs aRar uyridnen, erT wyebaze
gamwkrivdnen, inglisel saldaTebs hgavdnen da axalgazrdebis daxril saxeebs
Sescqerodnen, magram maT TevzebisaTvis aRar ecalaT.
qalma naxevrad mxiaruli kiloTi da Cumi, sevdanarevi xmiT uTxra:
— Zalian vnanob, rom coliani xarT. magram ra vqna. gvianRaa, saqme
gaTavebulia.
JorJi uceb miutrialda, Tavi axlo miutana da TiTqmis pirSi uTxra:
— ucolo rom vyofiliyavi, gamomyvebodiT?
man wrfeli guliT miugo:
— ho, lamazo megobaro, gamogyvebodiT, yvelaze metad Tqven momwonxarT.
JorJi wamodga da borZikiT miugo:
— gmadlobT... gmadlobT. gemudarebiT, nuravis nu miscemT Tanxmobas. cota
kidev moicadeT. gexvewebiT. pirobas maZlevT?
qals misi zraxva ar esmoda. odnav darcxvenili iyo da CurCuliT miugo:
— ho, gaZlevT.
dÁu-ruam puris didi natexi Tevzebs miugdo, qals arc ki gamoeTxova da
gaxelebuliviT gamoiqca.
Tevzebi ecnen purs, romelic dazelili ar iyo da wylis zedapirze
dacuravda, da TavianTi gaumaZRari pirebiT xarbad dauwyes gleja. auzis meore
kuTxeSi waaTries da mis qveS moZravi mtevaniviT Seikvrnen, raRac cocxal da
mbrunav yvavils daemgavsnen, romelic TiTqos yiramala Cavardniliyo wyalSi.
gaocebuli da SemkrTali suzana wamodga da neli nabijiT gamobrunda.
Jurnalisti aRarsad iyo.
JorJi guldamSvidebuli dabrunda Sin. madlena werils werda. cols
hkiTxa:
— paraskevs valterTan vsadilob. Senc xom wamoxval?
madlena Cafiqrda:
— ara. odnav uqeifod var da Sin jdoma mirCevnia.
— rogorc gsurdes. Zalas ar dagatan.
qudi aiRo da maSinve gamovida. didi xania dÁu-rua Tavis cols Tvals
adevnebda, mis kvals dasdevda da yoveli misi nabiji icoda. bolos, didi xnis
nalodinevi Jamic daudga, colis naTqvamis kilom, — `Sin jdoma mirCevniao~, —
qmari ver moatyua.
momdevno dReebis ganmavlobaSi cols Tavazianad epyroboda. mxiaruladac
iyo, es ki im xanebSi iSviaTad emCneoda.
colma SeniSna:
— Sen isev winandel JorJad gadaiqeci.
paraskevs sakmaod adre Caicva, radgan, misive sityviT, sanam patrons
ewveoda, ramdenime adgilas unda Seevlo. eqvs saaTze cols akoca da karetis
dasaqiraveblad notr dam de loretis forze gavida. meetles uTxra:
— fontenis quCaze me-17 nomris win gaCerdebiT da imden xans idgebiT,
sanam wasvlas ar getyviT. Semdeg lafaetis quCaze restoran `xoxobSi~
wamiyvanT.
etli neli CorTiT daiZra. dÁu-ruam fardebi CamouSva, kareta Tavisi
saxlis win SeaCera da Sesasvlels dauwyo TvalTvali. aTi wuTis lodinis
Semdeg iqidan gamosuli madlena dainaxa, romelic gareubnis bulvarisaken
wavida. roca man didi manZili gaiara, dÁu-ruam sarkmelSi Tavi gamohyo da
SesZaxa:
— aba, wadi!
kareta daiZra da mgzavri im ubanSi cnobil saSualo restoran `xoxobSi~
miiyvana. JorJi saerTo darbazSi Sevida, sadili SeukveTa da auCqarebliv
SeWama, Tanac drogamoSvebiT saaTze ixedeboda. Semdeg yava dalia, ori mcire
Wiqa koniaki daayola, erTi kargi sigara moswia, rvis-naxevarze gamovida, iqve
mimavali carieli etli daiqirava da la roS fukos quCaze wasvla ubrZana.
erTi patara saxlis win gaaCera, mekares ar daekiTxa, meoTxe sarTulze
avida da, roca moaxlem kari gauRo, hkiTxa:
— batoni Jilber de lormi Sin brZandeba?
— diax, batono.
da sastumroSi Seacila. cota xans acdevines. Semdeg vinme maRali da
ordeniani kaci gamovida, romelsac axalgazrdobis miuxedavad, ukve WaRara
eria da mxedruli mimoxvra hqonda.
dÁu-ruam salami misca da uTxra:
— batono komisaro, rogorc megona, Cemi coli amJamad marTla Tavis
sayvarelTan sadilobs martiris quCaze, daqiravebul binaze.
moxelem Tavi daukra:
— mibrZaneT, batono Cemo.
— Tqven, mgoni, — ganagrZo JorJma, — mgoni, mxolod cxra saaTamde gaqvT
dro. Semdeg ki kerZo binaSi Sesvlisa da mruSobis dadasturebis ufleba aRara
gaqvT, ara?
— zamTrobiT mxolod Svid saaTamde, xolo 31 martidan — cxra saaTamde.
dRes xuTi aprilia, maSasadame, dro gvqonia.
— keTili, batono komisaro. qveviT etli gvelodeba. SeiZleba agentebi
viaxloT. Semdeg ki karebTan movicdiT. rac ufro gvian SevalT, ufro advilad
daviWerT.
— rogorc gnebavdeT.
komisari gavida, mere paltogadacmuli dabrunda, romelic samfera
sartyels hfaravda. man ukan daixia, raTa dÁu-rua gaeSva win, magram
Jurnalisti fiqrebSi iyo garTuli da imeorebda:
— Tqvens Semdeg, batono, Tqvens Semdeg gavivli.
moxelem miugo:
— gTxovT mibrZandeT, batono Cemo. me Cems saxlSi gaxlavarT.
JorJma Tavi daukra da dires gadmoalaja. jer komisariatSi wavidnen,
sadac samoqalaqo tanisamosiT gamowyobili sami agenti icdida, radgan dilasve
gaafrTxila, rom is saRamos colis daWeras apirebda mruSobaze. erTi agenti
meetles gverdiT miujda kofoze, xolo ori karetaSi Cajda, romelic martiris
quCisken wavida.
dÁu-ruam komisars Seatyobina:
— me binis gegma maqvs, mesame sarTulzea. jer mcire talani iqneba, Semdeg
sasadilo, bolos ki — sawoli oTaxi. gasaqcevad sxva kari ara aqvT. iqve axlo
zeinkali cxovrobs. Tu dagvWirda, mzad iqneba.
roca naCveneb saxlTan mividnen, cxris TxuTmeti iyo. gaCumebulebi isxdnen
da ociode wuTs icdidnen. roca dÁu-ruam dainaxa, rom cxras TxuTmeti wuTi
aklda, Tqva:
— axla ki SevideT.
mekares yuri ar aTxoves, romelmac isini verc ki dainaxa, da kibeze
avidnen. erTi agenti gamosavali karis dasacavad darCa gareT.
mesame sarTulis baqanze oTxi kaci Sedga. dÁu-ruam kars jer yuri miado,
Semdeg klites naCvretSi Seixeda. arc raime moCanda, arc xmauri ismoda. zari
dareka.
komisari agentebs miubrunda:
— Tu dagiZaxoT, mzad iyaviT. jer aq ideqiT.
da lodini daiwyes. ori-sami wuTis Semdeg JorJma zaris Rils zedized
ramdenjerme odnav daaWira TiTi. binis siRrmeSi xmauroba moisma, Semdeg viRac
msubuqi nabijiT moaxlovda. maSin Jurnalistma xis karze mokakuli TiTiT
daaraxuna mZlavrad.
qalma odnav Secvlili xmiT hkiTxa:
— romeli xarT?
policiis komisarma ganucxada:
— kanonis ZaliT, kari gaaReT!
— vin brZandebiT? — gaimeora qalis xmam.
— policis komisari gaxlavarT: gaaReT, Torem Semovamtvrev.
— ra gnebavT? — moisma Signidan.
— es me var, — SesZaxa dÁu-ruam. — tyuiladRa ecdebiT, dagvemaloT.
kars SiSveli fexis xma moSorda, xolo ramdenime wamis Semdeg isev
moaxlovda.
JorJma uTxra:
— Tu ar gaaRebT, kars gavtexavT.
xels saxelurze uWerda da kars mxriT awveboda. radgan pasuxi ar iyo,
uceb ise mZlavrad daetaka, rom morTuli oTaxebis Zvelma klitem veRar
gauZlo. kars xraxnilebi moswyda da JorJi kinaRam madlenas daeca, romelic
mxolod perangisa da qvemo kabis amara idga. Tma gawewili hqonda, fexSiSvela
iyo da xelSi sanTeli eWira.
JorJma SesZaxa:
— is aris, daviWireT! — da oTaxebs eca.
komisarma qudi moixada da gahyva. SeSinebuli axalgazrda dedakaci ukan
misdevda da gzas unaTebda. sasadilo gaiares, romelic aulagebeli iyo da
magidaze nasufrali eyara: Sampanuris carieli boTlebi, paStetis narCeni,
qaTmis Zvlebi da puris natexebi. or TefSze ostrakus niJara eyara.
oTaxi ise iyo areuli, TiTqos mdgmurebs es aris axla Cxubi hqondaTo.
kaba skamis sazurgeze ekida, Sarvals savarZlis saxelurze gadaelajebina. ori
wyvili fexsacmeli — erTi mozrdili da erTic patara — sawoli taxtis
fexebTan gverdze gadabrunebuli eyara.
morTuli saxlis Cveulebrivi oTaxi iyo, ubralo avejiT Semkuli.
yvelafers sastumros saZageli, sazizRari suni asdioda, — fardebs, leibebs,
kedlebs, skamebs, — im adamianTa suni, visac odesme am binaSi ecxovra, an
mxolod sZineboda, zogs erTi dRe, zogs eqvsi Tve, da yvelas sakuTari suni
daetovebina. es suni winamorbedi mdgmurebis sunSi ireoda da TandaTan raRac
gaurkvevel uxamsur da autanel simyraled gadaqceuliyo, romelic yvela aseT
alagas erTnairia xolme.
buxris Tavze uwesrigod idga tkbili namcxvriT savse TefSi, erTi boTli
Sartrezi da ori gamoucleli patara Wiqa, xolo qudi saaTze CamoefxataT.
komisari swrafad mobrunda, madlenas TvalebSi Sexeda da hkiTxa:
— Tqven q-ni klara-madlena dÁu-rua brZandebiT, aq myofi publicistis
prosper JorJis kanonieri meuRle, ara?
man SexuTuli xmiT upasuxa:
— diax.
— aq ras akeTebT?
man araferi miugo. xolo kanonis mcvelma ganagrZo:
— aq ras akeTebT-meTqi? morTul oTaxebSi gxedavT, TiTqmis gaxdili
brZandebiT. aq risTvis mobrZandiT? — erT wuTs moucada, da radgan madlena
isev dumda, daumata: — radgan ara gsurT ganmarteba miboZoT, iZulebuli var
oqmis Sedgenas Sevudge.
loginSi, sabnis qveS, adamianis tani moCanda. komisari mivida da dauZaxa:
— mowyaleo xelmwifev!
sabanSi gaxveuli ucnobi ar inZreoda. rogorc Canda, kedlisken iwva da
Tavi sasTumlis qveS hqonda Camaluli. xelisufalma im alagas daado xeli,
rac, albaT, mxari unda yofiliyo, da gaumeora:
— gTxovT, Zalas nu maxmarebinebT.
magram gaxveuli kaci kvlav mkvdariviT uZravad egdo. dÁu-ruac mivida.
swrafad dastaca xeli, sabani axada, baliSic aaglija da laroS-maties
jigrisferi saxe gamoaCina. JorJi daiRuna, Tan wyurviliT kankalebda, raTa
yelSi swvdomoda da miexrCo, da kbilebis kraWuniT uTxra:
— imdeni gambedaoba mainc gamoiCineT, rom Tqvens aramzadobaSi gamotydeT.
kanonis darajma erTxel kidev hkiTxa:
— batono, vin brZandebiT-meTqi? — da radgan mexnakravi sayvareli pasuxs
ar iZleoda, ganagrZo: — me policiis komisari gaxlavar da Tqvens vinaobas
moviTxov.
cxoveluri sibraziT acaxcaxebulma JorJma SesZaxa:
— laCaro, upasuxeT raRa, Torem me TviTon dagasaxelebT!
maSin mwoliarem xma amoiRo:
— batono komisaro, am kacs nebas nu miscemT sasacilod amigdos. visTan
maqvs saqme, TqvenTan Tu amasTan? Tqven unda gipasuxoT, Tu amas?
xaxa TiTqos sul gamSrali hqonda.
— Tqven CemTan gaqvT saqme, — miugo kanonis mcvelma, — marto CemTan.
isev gekiTxebiT, vin brZandebiT-meTqi?
is mainc dumda. sabani nikapamde moibura da Tvalebs abneulad acecebda.
misi agrexili patara ulvaSi sul Savad mosCanda. komisarma ganagrZo.
— pasuxis mocema ara gsurT? maS iZulebuli var, dagapatimroT. asea Tu
ise, droa wamodgeT. roca adgebiT, dagkiTxavT.
loginSi mwoliare sxeuli SeinZra, xolo misma Tavma waiCurCula:
— keTili, magram ar SemiZlia Tqvens Tvalwin...
— ratom? — ikiTxa moxelem.
— radgan... radgan… me... me... sul titveli var.
dÁu-ruam gadixarxara, iatakze Cavardnili perangi aiRo, loginze miugdo
da uTxra:
— aba, wamodeqiT. raki Cemi colis Tvalwin gaxda SesZeliT, Cems Tvalwin
Cacmasac moaxerxebT.
mere mobrunda da buxarTan Sedga.
madlenas sidinje daubrunda. radgan yvelaferi gaTavebuli iyo,
gadawyvita, aRarafers morideboda. Tvalebi gamomwvevi siTamamiT aenTo.
qaRaldi daaxvia da buxris Tavze maxinj SandlebSi aTive sanTeli TiTqos
sazeimod aanTo. Semdeg marmarilos buxars mieyuda, qveda kaba uknidan zeviT
aiwia, SiSveli fexi buxars miuSvira, vardisferi kolofidan papirosi amoiRo
da gaabola.
komisari axla mas miubrunda, sanam madlenas Tanaziari Caicvamda.
man kadnierad hkiTxa moxeles:
— xSirad gixdebaT aseTi saqmis Sesruleba?
komisarma mkacrad upasuxa:
— rac SeiZleba iSviaTad, qalbatono.
— Tqvens magier me mixaria, — pirSi gaucina komisars, — arc imdenad
sufTa saqmea.
madlena Tavs ikatunebda, TiTqo Tavis qmars ar amCnevda. loginSi
mwoliare vaJbatoni tans imosavda, fexsacmeli da Sarvali Caicva da
miuaxlovda, Tanac Jilets ikravda. policiis oficerma mimarTa:
— gnebavT axla Tqveni gvari daasaxeloT?
man ar upasuxa. komisarma warmoTqva:
— maS iZulebuli viqnebi, dagapatimroT.
maSin ucnobma uecrad wamoiZaxa:
— xels nu maxlebT, Cemi pirovneba Seuxebelia.
dÁu-rua ise eca, TiTqos misi dabegva undao, da Sig pirSi Causisina:
— Tqven wagaswres. borotmoqmedebaze wagaswres. Tu movisurve,
dagapatimreben... diax, Tu me movisurve... — mere mrTolvare xmiT daumata: — es
kaci laroS-matie gaxlavT, sagareo saqmeTa ministri.
gancvifrebulma policiis komisarma ukan daixia da waibutbuta:
— axla ki seriozulad gekiTxebiT, gnebavT Tu ara Tqveni vinaoba
daasaxeloT?
man gabeda da ZaldatanebiT warmoTqva:
— am aramzadam axla ki simarTle Tqva: me marTla ministri laroS-matie
gaxlavarT. — Semdeg dÁu-ruas mkerdze miuTiTa, saca patara xali cecxliviT
moCanda, da daurTo: — ai es salaxana im jildos atarebs Tavis frakze,
romelic me miveci.
dÁu-ruas Warxlis feri daedo. sapatio legionis lenti umalve moiglija,
cecxlSi Seagdo da miayola:
— ai, ra fasi aqvs TqvenisTana qvemZromis saCuqars!
oriveni pirispir idgnen, orive gaanCxlebuli iyo da muStebi Semzadebuli
hqondaT, erTi — gamxdari da ulvaSdaweuli, meore ki — sruli da
ulvaSagrexili.
komisari swrafad Cadga SuaSi da Tqva:
— batonebo, gonierebas nu dakargavT!
isini dadumdnen da erTmaneTs zurgi Seaqcies. madlena uZravad idga,
iRimeboda da isev papiross abolebda.
policiis moxelem ganagrZo:
— batono ministro, Tqven da aq myof qalbaton dÁu-ruas marto
mogaswariT. Tqven loginSi iweqiT, es ki TiTqmis titveli brZandeboda. orives
tanisamosi areulia da uwesrigod yria am binaSi. es yovelive pirdapiri
sabuTia mruSobisa. Tqven ver uaryofT. ras mibrZanebT amis sapasuxod?
laroS-matiem waiCurCula:
— arafers. SeasruleT Tqveni movaleoba.
komisari madlenas miubrunda:
— qalbatono, aRiarebT, rom es batoni Tqveni sayvarelia?
man gamomwvevi xmiT miugo:
— uars ar vambob: Cemi sayvarelia.
— srulebiT sakmarisia.
Semdeg komisarma ramodenime SeniSvna Caiwera imis Sesaxeb, Tu oTaxebi
rogor iyo areuli da mowyobili. roca wera daasrula, ministri ukve Cacmuli
iyo. palto ecva, xelSi joxi eWira da moxeles ucdida. mere hkiTxa:
— kidev gWirdebiT? xom aRaraferi mevaleba? SemiZlia wavide?
dÁu-rua miubrunda, kadnierad gauRima da uTxra:
— rad midixarT? Cven Cveni SevasruleT da isev dagtovebT, SegiZliaT
isev loginSi CawveT. — komisris saxelos Seexo da daumata: — wavideT,
batono komisaro. aq araviTari saqme aRar gvaqvs.
odnav gaocebuli komisari gamohyva JorJs, romelic karis direze Sedga,
raTa kanonis mcvelisTvis gza daeTmo. man Tavazianad daiwia, dÁu-rua Tavis
naTqvamze idga:
— gTxovT, batono.
komisarma miugo:
— Tqvens Semdeg, batono Cemo.
maSin Jurnalistma Tavi daukra da ironiuli TavaziT upasuxa:
— axla Tqveni jeria, batono komisaro. me am saxlSi TiTqmis Sin
gaxlavarT.
Semdeg kari nela da moridebiT gamoixura.
erTi saaTis Semdeg dÁu-rua `safrangeTis cxovrebis~ redaqciaSi Sedioda.
valteri ukve iq iyo: Tavis gazeTs uwindeliviT ganagebda da bejiTad
adevnebda Tvalyurs. mas uamravi mkiTxveli miemata da igi valteris bankis
gafarToebul operaciebs didad umagrebda zurgs.
gamomcemelma Tavi aswia da hkiTxa:
— aq brZandebiT? raRac ucnauri ieri gaqvT. ratom dRes sadilad ar
moxvediT? saidan modixarT?
axalgazrda kacma saTqmelis Zala gazoma da yoveli sityva xazgasmiT
gamoTqva:
— es-es aris sagareo saqmeTa ministri Camovagde.
valters jer xumroba egona:
— CamoagdeT... neta rogor?
— me kabinets vcvli, morCa da gaTavda! is qvemZromi didi xania gasagdebi
iyo.
beberi gamomcemeli gancvifrebuli iyo da gaifiqra: albaT, daTvrao, da
waiCurCula:
— kargi, gaaTaveT. ucnaur raRacas meubnebiT.
— sulac ara. batoni laroS-matie da Cemi coli daviWire. policiis
komisarma oqmi Seadgina. Cveni ministris saqme gaTavebulia.
valteri gaSterebuli iyo. saTvale Sublze aizida da hkiTxa:
—xom ar damciniT?
— sulac ara. axlave Sesafer qronikasac davwer.
— keTili, magram... miznad ra gaqvT?
— am qurdis, am salaxanas, sazogadoebis am mavne kacis mospoba. — qudi
skamze dado da miumata: — gafrTxildes, vinc gzaze gadameRobeba! arasodes
aravis ar davindob.
gamomcemels mainc ar esmoda.
— magram... magram Tqveni coli? — waiCurCula.
— xval diliT gancxadebas Sevitan da gayras moviTxov. dee, isev
gansvenebuli foresties colad gadaiqces.
— maS gayra gsurvebiaT.
— ra Tqma unda. qveynis masxarad gamxada. saWiro iyo, Tavi sulelad
momeCvenebina, raTa isini mruSobaSi dameWira. axla ki saqme gaTavebulia da
saqmis mbrZanebeli amJamad me gaxlavarT.
valteri jer gons ver mosuliyo da TanamSromels gaocebuli TvalebiT
Sescqeroda, Tanac fiqrobda: `daswyevlos RmerTma, am eSmakTan morigebiT unda
vicxovro!~
— amieridan Tavisufali var, — ganagrZo JorJma. — mcireodeni fuli
maqvs. oqtombris dasawyiss arCevnebSi kandidatad gamoval Cems olqSi, iq
Zalian kargad micnoben. aseT colTan erTad, romelsac yvela eWvis TvaliT
uyurebda, Rirseul alags ver daviWerdi da verc Sesafer pativs movipovebdi.
gamatutuca, momatyua, momxibla da tyved Camigdo. magram gavuge Tu ara
gveloba, umalve Tvali avadevne. — gaicina da daumata: — sawyali forestie
namdvili rqosani gamodga... mindobili, gulmarTali da beyeCa kaci iyo. magram
is samkauli, romelic man anderZad damitova, Tavidan moviSore. axla xel-fexi
gaxsnili maqvs. amieridan me Sors waval.
skams gadaalaja da CafiqrebiT gaimeora:
— diax, axla ki Sors waval.
beberi valteri isev farTod gaxelili TvalebiT umzerda da
TavisTavs eubneboda: `diax, es gaiZvera Sors wava~.
JorJi wamodga:
— axla saqroniko SeniSvnas davwer. darbaislur kiloze unda Sevadgino.
magram igi ministrisTvis saSineli ram iqneba. laroSi gaTavebuli kacia.
veraferic veRar uSvelis. aRarc Cvenma gazeTma unda daindos, aRar gvWirdeba.
valteri ramdenime wuTs yoymanobda. Semdeg ki gabeda:
— maS dawereT! axia! brali misi, vinc aseT saqmeSi Caeria.
Tavi mecxre
sami Tve gavida. dÁu-rua is-is iyo cols gaeyara, romelmac isev foresties
gvari daibruna.
radgan 15 ivliss valterebi truvilSi unda wasuliyvnen, gadawyvites,
erTi dRe qalaqgareT gaetarebinaT da xuTSabaTs, dilis cxra saaTze
eqvsadgiliani etliT gavidnen, romelSic oTxi cxeni eba. ganzraxuli hqondaT,
samxari sen-JermenSi, anri meoTxis pavilionSi eWamaT. radgan lamaz megobars
markiz de kazolis naxva ezareboda, valterebs sTxova, is ar daepatiJaT.
magram bolos gadawyvites, samagierod, grafi de la tur-iveleni pirdapir
loginidan moetacaT da wina dRes igi gaafrTxiles kidevac.
etli gakruli CorTiT gavida elises mindvrebze da Semdeg bulonis tye
gadaWra.
zafxulis mSvenieri dRe idga. Zalian ar cxeloda. mercxlebi laJvard
caSi ganier rkalebs xazavdnen da maT nafrenze erT wams TiTqos marTla Savi
kvali rCeboda.
etlis ukana rbil skamze qalebi isxdnen: q-ni valteri SuaSi, aqeT-iqiT —
qaliSvilebi, xolo pirdapir — valteri, mxars stumrebi umSvenebdnen.
senas gavidnen, mon-valeriens mouares, buJivals miaRwies da wylis napiriT
pekamde mividnen.
grafi la tur-iveleni Suaxnis kaci iyo, grZeli da Txeli bakenbardebi
hqonda, romelsac ubralo niavic ki arxevda, da dÁu-rua oxunjobda: `misi
wveri qars Zalian lamazad gamosaxavso~. grafi nazad umzerda rozas, romelic
erTi Tvis win daniSna.
JorJi Zalian fermkrTali iyo da aseve ferwasul suzanas Sescqeroda.
maTi Tvalebi erTmaneTs xvdeboda, urTierTisa esmodaT da TiTqos raRac
saidumlos uziarebdnen, raRac pirobas aZlevdnen da xelaxla Sordebodnen. qni valteri dinjad da bednierad gamoiyureboda.
didxans samxrobdnen. parizSi dabrunebis win JorJma yvelani sen-Jermenis
erdoze miipatiJa. jer Sedgnen da sanaxaobiT tkbebodnen, yvelani kedelTan
gamwkrivdnen da xalvaT midamos aRfrTovanebiT miacqerdnen. grZeli seris
terfSi mezon-lafitisken miiklakneboda sena, romelic mwvaneze gaSotil
uzarmazar mcuravs hgavda. marjvniv, qedis Txemze, marlis wyalsadeni moCanda.
misi uSvelebeli profili caze mkveTrad isaxeboda da veebafexebian muxluxo
Wias hgavda, xolo qvemoT marli simwvaneSi ikargeboda.
maT win gaSlil velze aqa-iq soflebi moCanda. vezines gubeebi mcire tyis
Txel foTlianSi mkafiod moxazul da Ria feris laqebs emsgavseboda. sul
Sors, marcxniv, haerSi, sartruvilis samreklos wveti aRmarTuliyo.
valterma Tqva:
— qveyanaze aseT sanaxaobas versad naxavT. verc SveicariaSi ipoviT. mere
neli nabijiT wavidnen, raTa erTsadaimave dros sanaxaobiTac damtkbariyvnen da
seirnobiTac moRliliyvnen.
JorJi da suzana CamorCnen. daSordnen Tu ara danarCenebs ramdenime
nabijiT, Jurnalistma Cumi da Sekavebuli xmiT uTxra:
— suzana, gaRmerTebT... suzana, gagiJebiT miyvarxarT.
— mec miyvarxarT, lamazo megobaro. — CasCurCula man.
— Tu colad ar gamomyvebiT, — ganagrZo dÁu-ruam, — parizidan da
safrangeTidan gadavixvewebi.
— scadeT da mamaCems Cemi Tavi sTxoveT, — miugo man. — iqneb daTanxmdes.
JorJma uimedod Caiqnia xeli:
— ara, ukve mravaljer giTxariT, Tqma amao iqneba-meTqi. amis Semdeg
Tqvens saxlSic aRar SemomiSveben, redaqciidanac damiTxoven da erTmaneTis
naxvasac veRar movaxerxebT. Tu Tqveni Tavi wesierad viTxove, aseT mSvenier
pasuxs momcemen. maT undaT markiz de kazols migaTxovon, imedi aqvT, rom
bolos da bolos `hos~ etyviT da am dRes elodebian.
— maS ra vqna? — hkiTxa qalma.
man gaubedavad gadaxeda gverdulad da uTxra:
— suzana, imdenad giyvarvarT, rom gabedoT da erTi xelaRebuli nabiji
gadadgaT?
man Tamamad upasuxa:
— ho!
— Zalian gabeduli nabiji rom iyos?
— ho.
— yvela sxva nabijze xelaRebuli rom gamodges?
— ho-meTqi.
— gahbedavT ded-mamas win aRudgeT?
— ho.
— marTla?
— ho.
— maS erTaderTi gzaRa dagvrCenia. saWiroa, rom saqmis meTauri me ki ar
viyo, aramed Tqven. Tqven ganebivrebuli hyavxarT, Tqven nebas gaZleven,
yvelaferi TqvaT, rac mogesurvebaT, amitom erTi kadnieri saqcielic unda
CaidinoT, did gaocebas ar gamoiwvevs. maS yuri migdeT. dRes saRamos, roca
davbrundebiT, dedaTqvenTan midiT, rodesac marto iqneba, da gamoutydiT, rom
gsurT colad gamomyveT. dedaTqveni Zalian aReldeba da Zalian gawyreba...
suzanam Seawyvetina:
— dedas daviTanxmeb.
man ficxlad miugo:
— ara, dedaTqvens ar icnobT. gawyreba-meTqi da mamaTqvenze ufro metad
gajavrdeba. ai naxavT, uars getyviT. magram Tqven magrad ideqiT, ar dauTmoT
da imeoreT, rom gsurT mxolod me momTxovdeT da sxvas aravis. etyviT amas?
— vetyvi.
— mere mamasTan gaxvalT da amaves gaimeorebT, metad mtkiced da gadaWriT
gaumeorebT.
— ho, ho. mere?
— mere? ai axla iwyeba yvelaze seriozuli saqme. Tu marTla mtkiced
gadawyviteT, mtkiced, mtkiced, Tu sul mtkiced gadaWriT gadawyviteT, colad
gamomyveT, Cemo Zvirfaso, Zvirfaso, suzanav, maS me... maS mogitacebT.
saSinlad gaxarebulma qalma kinaRam taSi daukra:
— uh, ra bednierebaa! maS momitacebT? rodisRa?
da qalis sulSi sizmariviT gamococxlda RamiT motacebis mTeli Zveli
poezia — safosto karetebiT, duqnebiT da yvela mwignobruli saucxoo
TavgadasavliT, romelsac sacaa xorci unda Sesxmoda. gaimeora:
— rodis iqneba-meTqi?
dÁu-ruam metad dabali xmiT upasuxa:
— dResve saRamos... amaRam.
— mere... sad wavalaT? — xmis kankaliT ikiTxa man.
— eg Cemi saidumloebaa. moifiqreT, rasac sCadixarT. esec icodeT, rom
gaqcevis Semdeg Tqven Cemi colobis meti sxva gza aRar geqnebaT. es erTaderTi
gza aris-meTqi da igi... Zalian saxifaToa... TqvenTvis.
man upasuxa:
— gaTavebulia... sada gnaxoT?
— SegiZliaT marto gamoxvideT Sinidan?
— ho. vici, rogor unda gavaRo patara WiSkari.
— maS ase: roca mekare dawveba, daaxloebiT SuaRames, Tanxmobis forze
gamodiT. iq karetaSi mipoviT, romelic sazRvao saministrosTan idgeba.
— moval.
— namdvilad?
— namdvilad.
JorJma magrad CamoarTva xeli da, —
— ooh, suzana, rogor miyvarxarT! ra saucxoo da gambedavi xarT! maS ar
gindaT de kazols gahyveT?
— ara.
— mamas rom `ara~ uTxariT, Zalian gajavrda?
— maS! undoda monasterSi gavegzavne.
— xom xedavT, rom gambedaoba yofila saWiro?
— gamoviCen kidec.
suzana farTo tatnobs gahyurebda da misi fiqrebi momavali motacebiT iyo
Sepyrobili. is da JorJi Sors, Zalian Sors wavlen... is da JorJi! dÁu-rua mas
moitacebs! da ukve amayobda! sulac ar fiqrobda Tavis saxelze, SesaZlebel
sircxvilze. icoda rame qalma amis Sesaxeb? gumani mainc hqonda aRebuli?
q-ma valterma moixeda da miaZaxa:
— aq mo, patarav! ras akeTeb lamaz megobarTan?
orive danarCenebs SeuerTda, laparakobdnen zRvaze, sadac valteris ojaxi
unda wasuliyo.
raTa ukanve imave gziT ar dabrunebuliyvnen, Satus gzaze mouxvies da
wamovidnen.
JorJi Cumad ijda da fiqrobda. maS agre: Tu am qals gambedaoba aRmoaCnda,
mas gamarjveba moelis. sami Tvis ganmavlobaSi nazi Tilismis uZlevel badeSi
abamda: acTunebda, ipyrobda, atyvevebda, nageSi xerxebiT ayvarebda Tavs da
bolos, am qarafSuta tikinas suli gauWirvebliv daimorCila. jer aiZula de
kazolisTvis uari eTqva, axla ki, radgan meti gza ar iyo, gaqcevazec
daiTanxma. Zalian kargad icoda, olm q-ni valteri Tavis qals arasodes mas ar
miaTxovebda, radgan TviTonve uyvarda dÁu-rua da Semdegac eyvareboda Zlier
da ujiaTad. es nasayvarlevi JorJs ganzomili gulcivobiT eWira xelSi, magram
grZnobda, rom imis gulSi uZluri da msaxvreli vneba duRda. JorJi mas
verasodes ver mostexavs. q-ni valteri arasodes ar moiTmens, rom suzana JorJ
dÁu-ruas ergos.
magram roca qaliSvili sadme Sors eyoleba, dÁu-rua mamasTan gamarTavs
molaparakebas, rogorc Tavis TanasworTan.
am fiqrebSi iyo JorJi, sxvis laparaks yurs ar ugdebda, naTqvamze nawyvetnawyvetad pasuxobda da gonze maSinRa movida, roca parizSi Semovidnen.
suzanac Cafiqrebuli iyo. oTxi cxenis eJvnebi yurebSi uwkrialebda da
Tvalwin uqroda ganieri, dausrulebeli gza, mTvaris uleveli Suqi, zogjer
tevri, bneli tye, duqnebi gzis napiras da meetleni, romelnic swrafad cvlian
cxenebs, radgan yvela mixvedrilia, rom maT uknidan mdevari mosdevs.
roca etli karlsburgelis sasaxles miadga, JorJs Txoves, sadilad
darCeniliyo, magram man uari uTxra da Sin dabrunda.
odnav danayrda da, TiTqos Sor mgzavrobas apirebso, Tavisi qaRaldebi
moawesriga. saxifaTo werilebi dawva, danarCeni gadamala da zogierT megobars
miswera. drodadro saaTs daxedavda da gaifiqrebda: `axla iq, albaT, didi
brZolaa gaCaRebuli~ da guls mousvenroba uwewavda. ra iqneba, rom CaefuSos?
magram risa unda eSinodes? Tavs yovelTvis daiZvrens, rac unda iyos,
dRevandeli TamaSi mainc metad seriozulia.
TerTmetze xelaxla gamovida, cota xans iboriala, kareta daiqirava da
Tanxmobis forze sazRvao saministros kamarasTan gaCerda. drogamoSvebiT
wumwumas anaTebda da saaTs dahyurebda. Tormeti rom moaxlovda, mousvenrobis
ciebam aitana. yovel wuTs sarkmlidan ixedeboda, xom aravin modiso.
sadRac Sors saaTma Tormeti dareka, mere meorem ufro axlo gaimeora,
Semdeg orma erTdroulad Camohkra, bolos kidev sadRac, metad Sors, erTi
kidev gamoexmaura. ukanasknelma rom gaaTava, JorJma gaifiqra: `gaTavebulia.
CaifuSa. ar mova~.
mainc gadawyvita gaTenebamde moecada, radgan `aseT dros saWiroa
moTminebiT aRiWurvo~, — fiqrobda.
male saaTebma pirvelis TxuTmeti darekes, mere — naxevari, Semdeg — sami
meoTxedi, da bolos, yvelam imave wyebaze Camohkra pirveli, rogorc weRan
dahkres Tormeti. JorJi qalis mosvlas ki aRar eloda, aramed ubralod ijda
gayuCebuli da daJinebiT fiqrobda, ra unda momxdariyo valteris ojaxSi. uceb
qalma sarkmelSi Tavi Semoyo da hkiTxa:
— Tqvena xarT, lamazo megobaro?
— me var, me.
karis swrafad gaReba veRar moaxerxa da imeorebda:
— oh, Tqvena xarT... Tqvena xarT... SemobrZandiT.
suzana Semovida da gverdiT miujda. JorJma meetles SesZaxa:
— gaswi!
etli daiZra. suzana aCqarebiT sunTqavda da arafers ambobda.
— aba miambeT, rogor moxda? — hkiTxa man.
qals TiTqmis guli misdioda. Zlivs waiCurCula:
— uh, saSineleba ram iyo, nametnav dedasTan.
JorJi mousvenrad iyo da kankalebda.
— dedaTqvenTan? rao, ra Tqva? Cqara miambeT.
— uh, saSineleba ram iyo-meTqi! saTqmeli windawinve kargad movifiqre,
mere Sevedi da vuTxari. feri daekarga da SesZaxa: `arasodes! arasodes!~, me
vtirodi, vjavrobdi, veficebodi, rom Tqvens garda sxvas aravis mivTxovdebodi.
erTxans momeCvena kidevac, TiTqos Cemi cemac ki undoda. SeSliliviT iyo da
ganacxada, xvalve monasterSi gaggzavnio. arasodes minaxavs dedaCemi ase
aRSfoTebuli, arasodes! mamasac gaegona misi suleluri kivili da Semovida.
dedasaviT ar gamwyrala, magram Tqva, dÁu-rua Seni Sesaferi saqmro ar ariso.
radgan gamajavres, imaTze metad me avkivldi. mamam tragikuli xmiT
gamomistumra, romelic mas sulac ar uxdeba. yvelaze metad aman gadamawyvetina
TqvenTan erTad gavqceuliyavi, da ai, ukve aqa var. magram miTxariT, saiT
mivdivarT?
sanam suzana laparakobda, JorJma welze Cumad moxvia xeli da, gaZafruli,
gulis fancqaliT ugdebda yurs, Tanac valterisadmi siZulvili eRviZeboda.
magram maTi qaliSvili axla xom xelSi hyavs! maS, vnaxoT!
— matarebelze davigvianeT, — upasuxa JorJma, — amitom am etliT sevrSi
CavalT. iq Rames gavaTevT, xval ki laroSgiionSi CavalT. Zalian lamazi
sofelia, mantis da bonieris Sua, senis napirzea.
suzanam waiCurCula:
— araferi ara maqvs Tan, araferi ar wamomiRia.
man uzrunvelad gaiRima:
— ara uSavs ra. yvelafers iqve movagvarebT.
etli erTi quCidan meoreze gadadioda. JorJma axalgazrda qals xeli
CamoarTva da wynarad, Tavazianad dauwyo kocna. arc ki icoda, ra eTqva, radgan
platonur alerss SeCveuli ar iyo. uceb moeCvena, TiTqos qali tiroda, da
SiSiT hkiTxa:
— ra mogividaT, Cemo Zvirfaso?
man cremlnarevi xmiT upasuxa:
— sawyali dedilo! Tu SeamCnia, rom iq aRara var... albaT, aRara sZinavs.
mis dedas marTla aRar eZina.
roca suzana misi oTaxidan gavida da col-qmari marto darCa, dabneulma
da gulmoklulma colma qmars hkiTxa:
— RmerTo Cemo, es ra ambavia?
valterma braziT wamoiZaxa:
— is ambavia, rom im intriganma Svili gadagviria. de kazols rom uari
uTxra, esec imis bralia. daswyevlos eSmakma! cxadia, suzanas mziTevi WkuaSi
daujda. — brazmoreulma siaruli daiwyo da ganagrZo: — ra Tqma unda, Senc
kargad iqceodi! mudam earSiyebodi, eferebodi, eloliavebodi. dilidan
saRamomde marto amas gaiZaxodi: `aq — lamazi megobari, iq — lamazi
megobari~. ai, xom gadagixada!
gawiTlebulma colma upasuxa:
— me vearSiyebodi?
qmarma pirSi miaxala:
— diax, Sen, Sen! yvelani gadareulebi iyaviT — de-marelic, suzanac,
yvela, yvela! Sen ggonia, me ara vxedavdi, rom or dResac ver gaZlebdi, Tu is
kaci ar genaxa?
coli medidurad gasworda:
— me nebas ar mogcemT, aseTi rame miTxraT. nu gaviwydebaT, rom me
TqvensaviT duqanSi ara var gazrdili.
valteri Sedga, gaocebiT gaxevda. mere braziT gadmoagdo: `uh, daswyevlos
eSmakma!~ — da kari gaijaxuna.
marto rom darCa, q-ni valteri uneburad sarkes miadga, raTa gaesinja,
saxe xom ar Seecvala, radgan yovelive es daujerebeli da sazareli iyo.
suzanas lamazi megobari uyvars! da lamaz megobarsac surs suzana SeirTos!
arasodes! cxadia, q-ni valteri Secda. yvelaferi tyuilia! misma qaliSvilma am
lamazi vaJkacisadmi srulebiT bunebrivi mimzidveloba igrZno da Tavi
moinugeSa: mimaTxovebeno. cxadia, TviTonve moigona! magram am saqmeSi is ver
miiRebda monawileobas! q-ni valteri katastrofis moaxloebisas bundovani
SiSiT fiqrobda amas: ara, lamazma megobarma suzanas qarafSutuli ganzraxvisa,
albaT, araferi icoda.
da didxans eWideboda azrs: Tu ra sabuTiT SeiZleboda am kacis
veragobaSi eWvis Setana, an ramdenad ucodveli iyo igi. magram ra aramzada
yofila, Tu marTla man Seamzada es ambavi! neta ra mohyveba amas? da win uamrav
xifaTsa da wvalebas xedavda.
Tu JorJma jer araferi icis, SeiZleba yvelaferi rogorme mogvardes,
suzanas naxevari wliT sadme waiyvans da yvelaferi TavisTavad gaTavdeba,
magram mere JorJs rogorRa Sexedos TvalebSi? jer xom isev uyvarda
nasayvarlevi. es vneba gulSi isariviT Caujda da verasgziT veRar amoiRebda.
uamisod sicocxle aRar SeeZlo da isev sikvdili erCivna. misi fiqri
arcodnisa da kaeSnis brWyalebSi farTxalebda, Tavi ise astkivda, TiTqos
nemsebiT Cxvleteno. azrebi daumZimda, daubindda, gaumwvavda. Zala eleoda,
lamobda, eWvebi gaefanta da, radgan am WidilSi ver imZlavra,
sasowarkveTilebiT itanjeboda. saaTs daxeda, ukve meore daiwyo. gaifiqra: `ar
SemiZlia. unda gavigo. suzanas gavaRviZeb da gamovkiTxav~.
da raTa xmauroba ar aetexa, fexT ar Caicva, sanTeli waiRo da suzanas
oTaxisken wavida. kari Zalian nela SeaRo, Sevida da logins daxeda. igi
moTelilic ar iyo. jer ver gaigo da egona, Cemi qali, albaT, mamas edavebao.
magram TavSi uceb saSinelma eWvma gauelva da qmarTan gaiqca. erTi wamis
Semdeg ukve iq iyo. feri aRar edo da ixrCoboda. valteri loginSi iwva da
wigns kiTxulobda. cols areulad hkiTxa:
— ra ambavia? ra dagemarTa?
— suzana ar ginaxavs? — waiCurCula man.
— me? ara. rad mekiTxebi?
— maS... maS wavida... mgoni, gaiqca, oTaxSi aRar aris.
valteri erTi naxtomiT xaliCaze gaCnda, fexebi Ramis fostlebSi Cahyo da
perangisamara qaliSvilis oTaxisaken gaeqana. carieli oTaxi rom dainaxa, eWvic
ki gaefanta: cxadia, gaiqca. savarZelze daeSva da lampa iatakze dadga. colic
Semovida da amis TqmaRa moxerxda:
— ha? —valters arc sapasuxod eyo Zala, arc gabrazebisTvis. mxolod
amoikvnesa:
— ra Tqma unda, imasTan aris. yvelaferi daiRupa.
— rogor Tu daiRupa? — ver gaugo colma.
— daswyevlos RmerTma, ra Tqma unda, daiRupa! axla ki SeirTavs!
zardacemulma colma Sehkivla:
— iman unda SeirTos? gagiJdi?
qmarma sevdiT miugo:
— gvianRaa yvirili. moitaca, pativi axada. unda mivceT, meti gza aRar
gvaqvs. Tu xeirianad moviqceviT, am ambavs veravin gaigebs.
coli saSinlad Relavda da imeorebda:
— arasodes! arasodes suzanas is ar SeirTavs! arasodes Tanxmobas ar
mivcem!
Ronemixdilma valterma CaiCurCula:
— gaige, xelSi hyavs-meTqi. saqme gaTavebulia, iqamde Seinaxavs sadme
jurRmulSi, sanam ar davTmobT. amitom saqveyno aliaqoTis asacileblad unda
dauyovnebliv daveTanxmoT.
coli naCumari varamiT iweweboda da imeorebda:
— ara, ara-meTqi! arasodes ar davTanxmdebi!
qmarma mouTmenlad miugo:
— salaparakoc ki aRaraferia. saWiroa-meTqi. uyure im salaxanas, rogor
gagvacura! Tqma ar unda, Zalian marjve vinme yofila! sazogadoebrivi
TvalsazrisiT, ukeTes siZes viSovidiT, magram amaze moxerxebulsa da saimedo
momavlians versad movZebnidiT. es kaci Zalian Sors wava. deputatic gaxdeba da
ministric.
q-ma valterma udreki energiiT ganacxada:
— arasodes nebas ar mivcem, rom suzana SeirTos... gesmis, arasodes-meTqi!
maSin valteri gawyra da, rogorc saqmis kacma, lamazi megobris dacva
ikisra:
— kmara, gaCumdi... erTxel kidev geubnebi, axla ki saWiroa-meTqi,
aucilebliv saWiroa. garda amisa, vin icis, SeiZleba, arc ki vinanoT. jer
aravin icis, ra SeuZlia aseT gamobrZmedil kacs! xom naxe, erTi dakvriT
rogor dasca is suleli laroS-matie da, miuxedavad imisa, rom misTvis,
qmrisTvis, es saqme Znelze uZnelesi iyo, mainc Rirseulad moiqca. erTi
sityviT, vnaxavT. mxolod erTia marTali: xelSi vyavarT da sxva gziT am saqmes
Tavs ver davaRwevT.
cols swadda ekivla, egorava da Tma daeglija. erTxel kidev warmoTqva
uimedobiT savse xmiT:
— suzanas ver miiRebs... me... me ar minda! ar minda-meTqi!
valterma lampa aiRo, wamodga da sTqva:
— Senc danarCeni qalebiviT suleli yofilxar. Tqven marto grZnoba
galaparakebT. garemoebas araviTar angariSs ar uwevT... Tqven bolomde
sulelebi yofilxarT. geubnebi, SeirTavs-meTqi, saWiroa! — da Custebis
fratuniT gavida. Ramis perangiT raRac sasacilo moCvenebas hgavda. miZinebuli
saxlis ganieri talani gaiara da Tavis oTaxSi Seimala.
q-ni valteri marto darCa saSineli urviT gawamebuli. yovelive jer kidev
kargad ar esmoda. jer mxolod iqenjneboda. Semdeg azrad mouvida, rom
SeuZlebeli iyo dilamde ase darCeniliyo, erT alagze mjdariyo, da Zalian
mounda, sadme mimaluliyo, gaqceuliyo, wasuliyo, Svela eZebna da rogorme
mieRo.
lamobda vinme mSveleli gaexsenebina, magram ver poulobda. mRvdeli? ho,
marTla, mRvdeli! muxlebSi Cauvardeba, codvaSi gamoutydeba, aRsarebas etyvis
da Tavis ukurnebel ambavs uambobs. is gaigebs da mixvdeba, rom aseTi veragi
suzanas ver SeirTavs, da mRvdeli xels SeuSlis mas.
mRvdeli axlave sWirdeba. magram amJamad sad ipovos? sad moZebnos? magram
arc ase SeiZleba darCena.
maSin mas wyalzed mimavali qristes naTelma saxem moCvenebasaviT gauara.
ise mkafiod xedavda mas, TiTqos suraTis win mdgariyo. qriste eubneboda:
`moved Cemda da fexTa winaSe muxli moiyare da me gaswavo Sen gzani
simarTlisani~.
man sanTeli aiRo, oTaxidan gavida da, oranJereaSi rom Sesuliyo, qveviT
Cavida. `qriste~ sul bolos, patara oTaxSi iyo. oTaxi minis kariT iketeboda,
raTa oranJereas nests tilo ar gaefuWebina, amitom ucnaur mcenareTa tyeSi
agebul samlocvelos hgavda.
sazamTro baRSi rom Sevida, romelic manamde mxolod savse SuqiT
ganaTebuli enaxa, misma pirquSma siRrmem gaaoca da Sedga. veeba tropikul
mcenareebs haeri TavianTi mZime amonasunTqiT gaevsoT. yvela kari mixuruli
iyo. minis TaRis qveS Caketil mcenareTa ucnauri surneli sunTqvas aZnelebda,
Tavbrus axvevda, aTrobda, igi erTsa da imave dros saamuric iyo da mZimec, da
tanSi sikvdilis damasustebeli nebivrobis Sereul grZnobas iwvevda.
sabralo dedakaci wynarad midioda. Semazrzeni wyvdiadidan sanTlis
mocimcime Suqze livliviT amodiodnen xan urCxulebis msgavsi, xan raRac
cocxal sulierTa minagvani ucnauri mcenareni, romelTac jadosnuri ieri
edoT.
uceb qriste dainaxa. kari gamoaRo, romelic mas suraTs aSorebda, da
fexebSi Cauvarda. jer qadagiviT loculobda, RmerTkacs mxurvale
TavganwirulobiT uxmobda, xolo Semdeg, roca sasoeba Caunelda, Sexeda da,
uRrmesi kaeSniT moculma, suli ganaba. qvevidan mTrTolvare sanTliT odnav
ganaTebuli qriste ise hgavda lamaz megobars, rom is, visac axla umzerda,
ukve RmerTi ki aRar iyo, aramed misi sayvareli. is xedavda mis Tvalebs, mis
Subls, mis saxis metyvelebas, mis civsa da medidur iers, da umweod
luRluRebda: `ufalo!.. ufalo... ufalo!..~, Tan JorJis saxeli enaze
utrialebda. uceb gaifiqra, rom axla, ai, am wams, JorJi da misi suzana, misi
qaliSvili, SeiZleba sadme oTaxSi, sadme ganmartoebiT iyvnen. JorJi! JorJi da
suzana!
da imeorebda: `ufalo! ufalo!~, magram fiqriT isev imaTTan, JorJTan da
Tavis SvilTan iyo. sadme oTaxSi martoni arian. axla Ramea, da orives xedavda,
ise naTlad xedavda, TiTqos aqve suraTis magier mdgariyvnen. erTmaneTs
uRimian, hkocnian. oTaxSi bnela. sawol taxtze sabani naxevrad gadakecilia.
dedam wamoiwia, raTa mivardniliyo, Svils TmaSi daswvdomoda da JorJis
mklavebidan gamoeTria. undoda qalisTvis yelSi waeWira da daexrCo. mas
amJamad ukve sZulda Tavisi qaliSvili, romelic mis nasayvarlevs danebda.
Tavis Svilisken xeli gaiSvira da... tilos Seexo, qristes fexs Sexvda, maRali
xmiT Sehkivla da gulaRma daeca. sanTeli iatakze dauvarda da Caqra.
ra moxda Semdeg? didxans elandeboda ucnauri da sazareli uJmuri. mudam
eCveneboda, viTom JorJi da suzana qristes Caxveodnen, romelic maT saSinel
siyvaruls kurTxeviT locavda.
bundovnad grZnobda, rom Tavis oTaxSi aRar iyo. surda amdgariyo,
gaqceuliyo, magram ar SeeZlo. raRacnairad gacbunebuli iyo. am cbunebam
mTeli tani gauxeva da mxolod fxizeli da bindiT mosili azri dautova. axla
mas raRac saSineli, daujerebeli, fantasturi uJmuri awvalebda. igi Seepyro
ucnaur, avadmyofur, TiTqmis momakvdinebel landebs. amgvar landebs adamianis
tvinSi aCenen xolme cxeli qveynis Zilismomgvreli mcenareebi, romelTac
raRac Tilismuri ieri da Zlieri surneli aqvT.
meore dilas q-ni valteri `qristes~ win ipoves garTxmuli — ugono da
TiTqos mimxrCvali. mZimed gaxda avad da misi sicocxle bewvzeRa ekida.
mxolod meore dRes movida srul gonebaze da aqviTinda.
msaxurebisTvis suzanas dakargva rom aexsnaT, uTxres, viTom igi
moulodnelad monasterSi gaegzavnaT. xolo valterma dÁu-ruas grZel
werilze upasuxa, rom is Tanaxma iyo Tavisi qaliSvili misTvis mieTxovebina.
lamazma megobarma gaqcevis wina Rames werili dawera da safosto yuTSi
parizidan gasvlis dros Caagdo. Tavazianad swerda valters, rom didi xania
misi qali uyvarda, rom maT arasodes araferSi piri ar SeukravT. magram suzana
TviTon mivida masTan, raTa Tavisive nebiT eTqva: `me Tqveni coli viqnebi~. maSin
man igrZno, rom ufleba hqonda, qali TavisTan daetovebina da daemala kidevac,
sanam pasuxs miiRebda qalis mSoblebisagan, romelTa Tanxmobas is Tavis
sabedos survilze nakleb fass ar aZlevs. dÁu-rua, amasTan erTad, sTxovda
valters — sapasuxo werilze `mokiTxvamde~ waewera, da miumata, rom am werils
erTi misi megobari miiRebda fostaSi da mas, JorJ dÁu-ruas, gadaugzavnida.
sacolem da saqmrom laroS-giionSi eqvsi dRe gaatares senas napirze.
arasodes axalgazrda qals ase kargad ar gaetarebina dro. Tavisi Tavi mwyemsi
qali egona. JorJi suzanas Tavis dad asaRebda, mruSobas erideboda, ubiwos
inaxavda da misi xeluxlebliv datoveba ufro xelsayrelad miaCnda.
JorJma meore dResve sacvali da glexuri tanisamosi iyida, mindvris
yvavilebiT morTuli veeba Calis qudi daixura da Tevzaobas Seudga. es
sofeli suzanas didebul adgilad eCveneboda. iq idga Zveli koSki da cixedarbazi, sadac saocari Spaleris naxva SeiZleboda.
JorJi sacoles senas napirebze fexiT aseirnebda, xan naviT. erTmaneTs
yovel wams mRelvarebiT kocnidnen, suzana — umankoebiT, JorJi ki —
TavalagmviT. saqmros SeeZlo TavdaWera. roca man sacoles uTxra, `xval
parizSi vbrundebiT, mamaTqvenma Tanxmoba mogvcao~, suzanam gulubryvilod
waiCurCula: `ase male? me ki Zalian mxiarulad gavatare dro da ar megona, Cemi
coloba ase adre gaTavdeboda~.
Tavi meaTe
konstantinopolis quCaze patara binaSi bneloda, JorJi da klotilda
erTmaneTs karebSi Sexvdnen da swrafad Semovidnen. sanam dÁu-rua fanjris
darabebs gamoaRebda, sayvarelma hkiTxa:
— maS suzana valters irTav?
JorJma Tavmdablad aRiara da daumata:
— aqamde ar icodi?
braziT savse, mrisxane klotilda win edga.
— suzana valters irTav? es ki metismetia! es ki nametania! maS sam Tves
mxolod imitom mealersebodi, rom eg ambavi dagemala? Cems garda yvelas
scodnia, me ki Cemi qmrisgan gavige, Cemi qmrisgan!
dÁu-ruam gaicina, Tumca darcxvenilic iyo. qudi buxarze dasdo da
savarZelSi Camojda. klotildam TvalebSi Sexeda da Cumi, magram braziani xmiT
uTxra:
— mas Semdeg, rac coli miatove, am bednieri dRis molodinSi iyavi, am
saCuqars mimzadebdi da, amave dros, isev me myvarobdi? ra mzakvari yofilxar!
— raTa? — hkiTxa man. — coli myavda da mRalatobda. daviWire, gaveyare
da axla sxvas virTav. amaze ubralo raRa iqneba?
man xmis kankaliT CasCurCula:
— oh, ra cbieri da ra saxifaTo kaci yofilxar?
JorJma gaiRima:
— daswyevlos eSmakma! suleli mudam gacruebuli darCeba!
magram klotilda Tavisas ar iSlida:
— ara, Tavidanve rogor ver gavige, ra vaJbatonic brZandebodi! imas mainc
ver vifiqrebdi, rom aseTi aramzada gamodgebodi.
man mediduri ieri aisaxa da, —
— gTxov, Tavi ailagmo!
aman klotilda SeaSfoTa:
— rao? isRa damrCenia xelTaTmani Cavicva da ise gelaparako? mas aqeT,
rac gicnob, avarasaviT giWiravs Tavi da amis Tqmasac mikrZalav? yvelas atyueb,
yvelas hyvlef, yvelgan fulsa xvet, siamis yvavilebs hkref da isic ginda, rom
patiosansaviT mogeqce?
JorJi wamodga. tuCi auTrTolda:
— gaCumdi, Torem aqedan gagagdeb.
— aqedan gamagdeb... — wailuRluRa man. — aqedan gamagdeb. Sen gamagdeb
aqedan?.. Sen gamagdeb?.. Sena?..
meti veRaraferi Tqva, radgan brazi axrCobda, da uceb amoxeTqa:
— aqedan gamagdeb? dagaviwyda, rom am binis qiras pirvelive dRidan me
vixdidi? marTalia, drogamoSvebiT Senc gadagixdia, magram vin daiqirava? me.
vin Seinaxa? isev me da Sen me mipireb gagdebas? xma gaikminde, Se salaxanav! Sena
ggonia, ar vici, rogor mopare madlenas vodrekis qonebis naxevari? Sena ggonia,
ar vici, rogor gaabriyve suzana, rogor iweqi masTan, rom ageZulebina, colad
gamogyoloda?
JorJma mxrebSi xelebi Caavlo da njRreva dauwyo:
— imaze laparaki ar gabedo! gikrZalav!
— suzanasTan iweqi-meTqi, vici! — mainc yviroda klotilda.
dÁu-rua yvelafers moismenda da moinelebda, magram am sicruem moTmineba
daukarga, klotildas mier nasrolma simarTlem guli braziT aucaxcaxa,
magram im qalze, sacoleze cilis wamebam am dedakacis cemis Jini gauRviZa.
dÁu-ruam gaumeora:
— gaCumdi, gafrTxileb... gaCumdi-meTqi,…— da im xesaviT anjrevda,
romelsac xilis Camosayrelad arxeven xolme.
klotildas Tma CamoeSala, piri farTod daeRo, Tvalebi giJsaviT
gayinoda da imeorebda:
— iweqi-meTqi!
JorJma xeli gauSva da iseTi sila gaawna, rom klotilda kedels miaskda
da waiqca. mere xelebze daebjina, wamoiwia, miubrunda da erTxel kidev
miaxala:
— iweqi, iweqi-meTqi!
JorJi eca, Cabubna da ise dauwyo cema, rogorc mamakacs scemen xolme.
klotilda uceb gaCumda da akvnesda. aRar inZreoda, pirisaxe iataksa da
kedels Sua hqonda Carguli da sabralod krusunebda.
JorJma cema Sewyvita da wamoiwia. mere ramdenjerme gaiara, raTa sidinje
aRedgina. TavSi erTi azri mouvida. sawol oTaxSi gavida, taStSi civi wyali
Caasxa da Tavi Sig Cahyo, Semdeg xeli daibana, frCxilebi guldasmiT gaiwminda
da sayvarlis sanaxavad dabrunda. klotilda ar inZreoda, isev iatakze egdo
gaSotili da weRandeliviT gulamoskvnili tiroda.
— male gaaTaveb krusuns? — hkiTxa.
man arafri miugo. JorJi Sua oTaxSi idga da iatakze gawolili sxeulis
winaSe raRac sircxvils grZnobda. Semdeg ucbad gadawyvita da buxris Tavidan
Tavisi qudi moitaca:
— mSvidobiT, roca mosulierdebi, gasaRebi mekares gadaeci. me ver
movicdi, sanam adgomis gunebaze moxvidode.
gamovida, kari gamoixura, mekaresTan Seixeda da uTxra:
— qalbatoni jer iq darCa, magram isic axlave gamova. gadaeci saxlis
patrons, rom pirveli oqtombridan binaze uars vambob. dRes agvistos
Teqvsmetia, maSasadame, vadas jer ar gadavcilebivar.
da swrafi nabijiT gaudga gzas, radgan kidev ramdenime alagas unda
Seevlo da qorwilisTvis ukanaskneli sayideli eyida.
jvriswera oci oqtombrisTvis iyo daniSnuli, saparlamento sesiis
ganaxlebis Semdeg. wesi wm. madlenas eklesiaSi unda SeesrulebinaT. am
qorwilze bevri xma dadioda, magram namdvili aravin icoda, Wori mainc
dacocavda. motacebazedac laparakobdnen, magram marTali da mogonili veravis
gaerCia.
msaxurebi ambobdnen, rom q-ma volterma, romelic sasiZos xmas ar scemda,
im dRes, SuaRames, suzanas gaTxoveba rom gadawyvita, qaliSvili monasterSi
gaacila da TviTon simwriT avad gaxdao. oranJereadan meore dRes TiTqmis
mkvdari gamoitanes. ueWvelia, arasodes aRar momjobindeba. Tma sul gauTeTrda
da moxucebuls daemgvana. RvTismosavad iqca da yovel samSabaTs ziarebas
iRebda.
seqtembris dasawyisSi `safrangeTis cxovrebam~ gamoacxada, rom baroni
dÁu-rua de kanteli amieridan am gazeTis mTavar redaqtorad iniSneboda, xolo
valteri gamomcemlis saxelwodebas inarCunebda. redaqciam samsaxurSi cnobili
feletonistebis, politikuri redaqtorebisa da samxatvro-saTeatro
kritikosTa jari moiwvia. es laSqari fulis meoxebiT gadmoibires didi
gazeTebidan, Zveli da mZlavri redaqciebidan, romelTac mkvidri adgilebi
eWiraT.
xnieri, darbaiseli da pativcemuli Jurnalistebi mxrebs aRar iCeCavdnen,
roca `safrangeTis cxovrebis~ Sesaxeb Camovardeboda xolme saubari. swrafi
da sruli gamarjvebis wyalobiT am gazeTs seriozuli mwerlebic ki aRar
Takilobdnen, Tumca igi manamde aTvalwunebuli hqondaT.
am gazeTis mTavari redaqtoris qorwineba parizis cxovrebaSi did ambad
gadaiqca, radgan JorJ dÁu-rua da valteri, erTi xania, saerTo
cnobismoyvareobas aRvivebdnen.
es ambavi Semodgomis mowmendil dRes moxda.
wm. madlenas eklesiis msaxurni wiTel, ganier xaliCas dilidanve karibWis
maRal kibeze hfendnen, romelic roialis quCas gadascqeris. mosiaruleni
uneburad Cerdebodnen da uyurebdnen. parizelebma maSinve daaskvnes, rom aq
didi ambavi unda momxdariyo.
TavianT saqmeebze mimavali kantoris mosamsaxureni, muSa qalebi da
noqrebi taZris win Cerdebodnen, Sehyurebdnen da mdidrebze fiqrobdnen,
romelnic colis SerTvaze amodena fuls xarjavdnen. saaTis aTidan aqa-iq
cnobismoyvareTa jgufebic gaCnda, yvela ramdenime wuTs icdida im imediT, rom
sacaa daiwyebao, da Semdeg isev Tavisi gziT midiodnen.
TerTmet saaTze policiis razmi movida da umalve wesrigis aRdgenas
Seudga, radgan yovel wuTs axal-axali jgufi Cndeboda. male movidnen pirveli
stumrebic, romelnic saukeTeso adgilebs iWerdnen: maT yvelafris naxva
surdaT. eseni stoas gaswvriv dasxdnen.
nel-nela sxva stumrebic gamoCndnen: abreSumis kabebiT moSriale qalebi
da darbaiseli mamakacebi. TiTqmis yvela mamakaci meloti iyo da siarulis
ieri ganzomili hqonda, taZars ki ufro meti medidureba mieca.
eklesia TandaTan ivseboda. uzarmazar Ria karSi mzis Suqis nakadi
Semodioda da stumarTa pirvel rigebs anaTebda. odnav bnel kandelze cvilis
sanTlebiT mofenili sakurTxeveli isroda yviTel Suqs, romelic didi karidan
Semosul sinaTlesTan SedarebiT metad uZalo iyo.
mosulni erTmaneTs Tvals rom mohkravdnen, niSanze moiwevdnen, jgufebad
ikribebodnen, radgan literatorebs sazogadoebis sxva wevrebze naklebi
sasoeba hqondaT, isini sxvebze ufro maRali xmiT laparakobdnen.
norber de vareni vinme megobars eZebda. skamebs Sua rigSi Jak rivals
mohkra Tvali da mivida.
— xom xedavT, — uTxra, — momavali marjve xalxs ekuTvnis.
rivals JorJisa ara Surda ra da upasuxa:
— bedi hqonia. moaxerxa da cxovrebac moiwyo.
mere sazogadoebas dauwyes sinjva.
— xom ar iciT, ras akeTebs JorJis nacolari?
poetma gaiRima:
— vici kidevac da arc vici. Turme metad ganmartoebiT cxovrobs
monmartris ubanSi, magram... magram mcireodeni `magram~ arsebobs. erTi xania,
gazeT `La plume-Si politikur werilebs vkiTxulob, romelic Zalian hgavs
foresties da dÁu-ruas werilebs. vinme Jan de doli awers xels. axalgazrda,
lamazi da Wkviani vaJia, romelic Turme Cveni megobris, JorJis jiSisa yofila
da mis nacolarsac icnobs. aqedan aseTi daskvna gamovitane: im qalbatons
Zalian hyvarebia damwyebni da momavalSic eyvareba. Tumca isic saTqmelia, rom
is qalbatoni Zalian mdidaria. vodreki da laroS-matie mis saxlSi tyuilad ki
ar iyvnen gaSinaurebuli.…
rivalma SeniSna:
— madlena sandomiani, cbieri da marjve qalia. roca samosels ixdis,
albaT, mSvenieri vinmea. magram erTi es miambeT, geTayva, dÁu-rua gayris Semdeg
rogor axerxebs eklesiuri wesiT meore colis SerTvas?
— imitom irTavs eklesiuri wesiT, — miugo norber de varenma, — rom
misi pirveli qorwineba samRvdeloebisaTvis jvris werad ar iTvleba.
— ratom?
— gulgrilobiT Tu momWirneobisaTvis, Cvenma lamazma megobarma ifiqra,
sakmarisi iqneba madlena foresties SerTva marto meriaSi iyos aRniSnulio,
saeklesio kurTxevas Tavi moarida. amis gamo, Cveni wminda deda-eklesiis azriT,
maTi qorwineba ubralo sqesobrivi kavSiri iyo da meti araferi. amitom misTvis
JorJi dRes ucolo vaJia da saqmros nebazea eklesiis yvela sazeimo ganrigeba,
romelic valters iafi ar daujdeba.
momatebuli xalxis guguni TaRis qveS TandaTan Zlierdeboda. zogierTi
TiTqmis xmamaRla laparakobda, stumrebi erTmaneTs aCvenebdnen saxelovan
axalmosulebs, romelnic kmayofili iyvnen, rom maT aTvalirebdnen, da
iWimebodnen. Tanac cdilobdnen, Cveulebis mixedviT, kvlav pirvel rigSi
mdgariyvnen.. es saxelovani xalxi ukve daCveuli iyo yvela dResaswaulze
TavianTi Tavi amrigad eCvenebinaT da egonaT, rom isini yoveli zeimis ucvlel
samkauls, mxatvrul mokazmulobas Seadgendnen.
rivalma ganagrZo:
— erTi mibrZaneT, Tqven xom xSirad dabrZandebodiT patronTan:
marTalia Tu ara, viTom q-ni valteri da dÁu-rua erTmaneTs xmas aRar scemen?
— diax, marTalia. mas ara surda Tavisi qali dÁu-ruasTvis mieTxovebina,
magram JorJma maT mier marokoSi Camarxuli cxedrebi aRmoaCina da amiT
valteri xelSi daiWira. bebers saSinel gamxilebas emuqreboda. valters
laroSis magaliTi gaaxsenda da ucbad danebda. xolo yvela qaliviT jiutma
dedam fici dasdo, rom siZes erT sityvasac aRar etyoda. erTad rom vxedav,
saSinlad mecineba xolme. q-ni valteri im dros nemezidas Zegls hgavs, is ki
Zalian darcxvenilia, Tumca amas ar amJRavnebs, radgan mSvenivrad scodnia
Tavisi grZnobebis alagmva.
saliteraturo Tanamokalmeni dÁu-ruas xels arTmevdnen, aqa-iq
politikuri saubris nawyvetebi ismoda. taZris karibWesTan Tavmoyrili xalxis
laparaki, Soreuli zRvis guguniviT bundovani, mzis sinaTlesTan erTad
karebSi Semodioda, TaRebSi adioda da eklesiaSi Tavmoyril rCeulTa dabal
xmaurs hfaravda.
uceb mekarem xis iataks samjer dahkra kverTxi. yvelam skamebis miwevmoweviT da kabebis SrialiT miixeda iqiT. karibWis naTel SuqSi gamoCnda
dedofali, romelic Tavis mamas xelgayrili mosdevda. suzana uwindeliviT
saucxoo TeTr saTamaSos hgavda. TmaSi TeTri, wvrili yvavili hqonda gayrili.
ramdenime wamiT direze Sedga, roca fexi taZarSi Semodga, orRanma
mZlavrad daiguguna da Tavisi Zlieri liTonis xmiT yvelas dedoflis mosvla
auwya.
sacole TavCaRunuli modioda, Tumca araviTari siZabune ar etyoboda,
mainc gaurkvevel mRelvarebas hgrZnobda, da iyo mSvenieri, patara da
Tvalwarmtaci. xalxs rom axlo gauara, qalebi RimiliT CurCulebdnen; xolo
mamakacebi erTmaneTs dabali xmiT eubnebodnen: `saucxooa! RvTaebrivia!~ mama
Warbi medidurobiT moabijebda, odnav fermkrTali iyo da cxvirze saTvale
ukrialebda.
maT oTxi dobili mosdevda, oTxive lamazi, oTxive vardisferi kabiT
gamowyobili. es iyo marTla saTamaSo dedofalas mSvenieri amala. oTxi
mejvarec erTimeoris Sesaferisad iyo SerCeuli da ise modiodnen, TiTqos
baletmeisteris mier yofiliyvnen dageSili.
Semdeg deda mohyva simamrs. markiz de la ter-ivelens, samocdaTormeti
wlis moxucs, xelgayrili mosdevda. q-ni valteri ki ar modioda, molaslsebda
da yovel nabijze TiTqmis guli misdioda, TiTqos misi fexisgulebi iataks
ewebeboda, fexebic siarulze uars ambobdnen da saguleSi guli im mxeciviT
ufarTxalebda, romelic naxtomebiT lamobs damalvas. gamxdariyo, xolo
WaRara Tmis gamo misi pirisaxe ufro fermkrTali da mimWknari moCanda. aravin
rom ar daenaxa, pirdapir ixedeboda da imazeRa fiqrobda, rac mas awvalebda.
mere JorJ dÁu-rua da viRac ucnobi xnieri dedakaci gamoCndnen. sasiZos
Tavi maRla eWira, warbSekruli iyo da mtkice da uZravi TvaliT pirdapir
ixedeboda. zemo tuCeze ulvaSi TiTqos braziT ayriliyo. yvelas lamaz
vaJkacad moeCvena. wvrili, neli, ucxo siaruli da werweta fexebi hqonda. fraki
kopwiad hqonda gamowyobili, xolo zed sisxlis wveTiviT micxebuli sapatio
odenis pawawa niSani yvelas TvalSi scemda.
mere naTesavebi modiodnen. roza senator risolens mohyveboda. ukve Tvenaxevris winaT iyo gaTxovili. grafi la turiveleni da grafi de persemuras
meuRle xelixel-gayrili Semovidnen.
sul bolos dÁu-ruas mohyva nacnob-megobarTa Wreli rigi, romelic man
Tavis axal naTesavebs gaacno. es xalxi cnobili iyo parizis naxevrad
warCinebulTa Soris, yvelas advilad ecnoboda, adviladve umegobrdeboda, Tu
saWiro iyo, kidevac unaTesavdeboda. aq iyvnen mdidari metiCrebi, davrdomili,
gakotrebuli, saxelgatexili Tavadaznaurebi. zogierTebs, yvelaze uaresebs —
col-Svilic ki hyavdaT. aq naxavdiT de belvins, markiz banJolens, graf de
ravelens Tavisi coliT. aqve moCandnen hercogi de ramorano, Tavadi kravalovi,
kavaleri valreali, Semdeg valteris stumrebi: Tavadi de geSi, hercogi de
ferasini Tavisi coliT da mSvenieri markiza de dunisa. am jgufSi q-n
valteris ramdenime naTesavs karga provincialuri ieri hqonda.
orRani galobda. misi kriala sayvirebi zecas adamianTa sixaruls da
urvas ugzavnidnen da uzarmazar Senobas maRali, ritmuli xmebiT avsebdnen.
karibWe daketes da iqauroba uceb ise Camoabneles, TiTqos im taZridan mze
gaegdoT.
axla mefe-dedofali sakurTxevlis win idga muxl-moyrili. tanJeris
axali episkoposi sakurTxevlidan kverTxiT da mitriT gamovida, raTa axali
wyvili samaradisos saxeliT SeeerTebina.
Cveulebrivi sakiTxveli gamohkiTxa, beWdebi Seucvala, jaWviviT SemboWavi
sityvebi warmoTqva da axlad jvardawerilebs qadageba uTxra. didxans
ilaparaka Semkuli sityvebi erTgulebaze. episkoposi didi, sruli da erTi im
prelatTagani iyo, romelsac muceli didebulis iers aZlevs xolme.
ucabedi qviTinis xmaurma zogierTi moaxeda. dedoflis dedas pirisaxe
xelebSi Caemala da tiroda, bolos is iZulebuli iyo, daeTmo. an ra eqna?
dRidan suzanas dabrunebisa deda autaneli da dausrulebeli varamiT
ewvaleboda. qaliSvili ar daloca da Tavisi oTaxidan gamoagdo, xolo
sazeimo salmiT Semosul dÁu-ruas Cumi xmiT uTxra:
— TqvenisTana veragi Cems sicocxleSi jer ar Semxvedria. nurasodes
nuraferze nuRar mommarTavT. icodeT, ar gipasuxebT.
suzana mwvave siZulviliT SeiZula, da am av grZnobas uimedo vneba da
uwyalo eWvi daerTo, ucnauri eWvi dedis da sayvarlisa axali WrilobisaTvis
mwvave da sazareli, romelSic SeuZlebeli iyo gamotexiliyo.
da ai, episkoposi jvars swerda maT, mis Svils da mis sayvarels, swerda
eklesiaSi, oriaTasi kacis TandaswrebiT da misive Tval-win! dedas ki
veraferi uTqvams! mas ar Zalus xeli SeuSalos! ar ZaluZs daiyviros: `eg kaci
me mekuTvnis, eg kaci Cemi sayvarelia! Tqven mier nakurTxi SeuRleba
samarcxvinoa!
zog qals guli auCuyda da waiCurCula:
— sawyali deda, rogori aRelvebulia!
xolo episkoposi enamWevrobda:
— Tqven am qveynis bednierebs ekuTvniT, mdidrebsa da pativcemulebs.
Tqvenma niWma, mowyaleo xelmwifev, sxvebze maRla agamaRlaT. Tqven
xalxisaTvis swerT, aswavliT, arigebT, gzas uCvenebT da Tqvens winaSe
didebuli asparezia gadaSlili. Tqven mSvenieri vali gekisrebaT, Tqven
SegiZliaT saucxoo magaliTi aCvenoT.
dÁu-rua yurs ugdebda da siamayis grZnoba Tavbrus axvevda: romis
eklesiis prelati ase elaparakeboda mas! xolo zurgsukan is xalxs grZnobda,
rCeul xalxs, romelic aq isev misTvis, dÁu-ruasTvis mosuliyo, Tanac
eCveneboda, rom mas raRac Zala hkravda xels da zeviT eweoda, is ukve Sevida
im wreSi, romelic am qveyanas ganagebda — is, sofel kantelis Raribi glexis
Svili!
uceb Tvalwin ded-mama warmoudga iq, dabalWerian duqanSi. mTis kalTis
Txemze, romelic ruanis did vels dahyurebs, cxadad xedavda, glexebs rogor
usxamdnen sasmels. roca JorJi vodrekis memkvidred gadaiqca, mSoblebs xuTi
aTasi franki gaugzavna. axla ki ormocdaaTiaTass gaugzavnis, patara mamuls
iyidian da gabednierdebian.
episkoposma sityva daasrula. farCis olariT mosili mRvdeli
sakurTxevelSi Sevida. orRani xelaxla Seudga mefe-dedoflis qeba-didebas,
axla igi grZeli da maRali xmiT galobda. misi talRiseburi galoba iseTi
xmovani da mZlavri iyo, TiTqos surda Weri aeglija da laJvard caSi
afreniliyo. es idumali xma mTel taZars avsebda da misgan yoveli sxeuli da
yoveli suli uneburad TrToda, Semdeg orRani damSvidda da haerSi
yurwarmtaci da sunTqvasaviT msubqi melodia gadmoskda. es iyo narnari,
mxiaruli, Citis RuRuniviT simRera. magram uceb es kekluci musikac ise
darbaislurad amRerda, ise medidurad da mZlavrad aJRerda, TiTqos erTi ram
ioti xalxisave Tvalwin veeba qveynad gardaqmniliyo.
Semdeg adamianuri xma gaisma da TavCaRunulebs zed gadauara: operis
artistebi b.b. vori da landeki galobdnen. irgvliv yovelive sakmevlis nazi
surneliT iJRinTeboda. sakurxevelTan wirvas aTavebdnen. RmerTkacma Tavisi
mogvis xma ismina da am soflad Camodioda, raTa baron dÁu-ruasTvis
gamarjveba daeloca da ekurTxebina.
suzanas gverdiT mdgomma lamazma megobarma Tavi daRuna. — im wams
elandeboda viTom RmerTi irwmuna, romelmac mas esodeni mfarveloba gauwia
da esodeni wyaloba mohgvara. TiTqos arc ki icoda, vis mimarTavda: axalkaci
Tavisi warmatebisaTvis ufals swiravda madlobas.
wirva rom dasrulda, JorJ dÁu-rua wamodga, cols xeli misca da
SesamoselTa sacavSi gaiyvana. stumrebma maT winaSe gavla daiwyes. bolo aRar
Canda, sixaruliT gadareul JorJs zogjer Tavisi Tavi eCveneboda mefed,
romelsac xalxi esalmeboda. yvelas xels arTmevda, fuRuro sityvebs
eubneboda, Tavs ukravda da qaTinaurebze aseT pasuxs aZlevda: `friad,
sasiamovno~!..
ucbad klotildas mohkra Tvali da gaaxsenda yvela mis mier micemulmiRebuli kocna, maTi alersi, xvevna, cuRlutoba, misi xmis ieri, misi tuCebis
gemo, da am mogonebam mas nasayvarlevis dabrunebis Jini aunTo. klotilda
Tavisi cocxali TvalebiT da avaruli ieriT isev lamazi, isev winandeliviT
mimzidveli iyo. mainc didebuli sayvarelia! gaifiqra JorJma.
klotilda gaubedavad, SiSnakravi krZalviT miuaxlovda da xeli gauwoda.
JorJma CamoarTva, erT xans eWira da misi qaluri, moridebuli, nazi Zaxili
igrZno, misi mosarigebeli da Sesandobari xelmoWera gaigo, da am pawawa
TaTunias TviTonac ise mouWira, TiTqos eubneboda: `isev Seni var, klotilda,
da isev uwindeliviT miyvarxar~.
maTi moRimare, mbrwyinavi da siyvaruliT aRsavse Tvalebi erTmaneTs
Sexvda. klotildam Tavisi nazi xmiT waiCurCula:
— naxvamdis, male gewveviT.
— naxvamdis, male gvnaxeT, — mxiarulad upasuxa man.
q-ni de mareli wavida.
sxvebic modiodnen, axalgazrda col-qmris win xalxi wyaliviT
miedineboda. bolos SeTxelda, ukanasknelebmac Cauares. JorJma suzanas
xelaxla mohkida xeli.
magram eklesia isev gaivso: yvela isev Zvel adgils daubrunda, radgan
surdaT enaxaT, mefe-dedofali erTad rogor gaivlida. JorJi neli nabijiT
modioda. Tavi maRla aewia, xolo Tvalebi mzis SuqiT ganaTebul ganier
karibWeze hqonda mibjenili. midioda da zogjer xangrZlivi JrJola uvlida
tanSi. xan ki is civi TrTolva gahkravda, romelsac udidesi bedniereba iwvevs
xolme. is aRaravis ar xedavda da mxolod Tavis Tavze fiqrobda.
diresTan rom mivida, Savi, mRelvare, SequCuli brbo dainaxa, romelsac
misTvis, JorJ dÁu-ruas gulisTvis moeyara Tavi. axla parizeli xalxi axal
kacs Sescqeroda da misi gamarjveba Surda.
Semdeg axalmefem Tvalebi aswia da moSorebiT, Tanxmobis moednis gadaRma,
deputatTa palata dainaxa. maSinve moeCvena, TiTqos TiTqos wminda madlenas
karibWedan burbonTa sasaxlis aivanze gadamxtariyo.
maRalsa da ganier kibeze wynarad daeSva. cnobismoyvareTa or wyebas Sua
Camodioda da aravis aRar uyurebda: misi azri ukanve gamobrunda. mZafri mzis
SuqiT dabindul TvalebSi elandeboda isev klo, romelic safeTqlebze Tmas
isworebda, radgan loginidan adgomis dros mudam awewili hqonda xolme.
komentarebi
`lamaz megobarze~ muSaoba mopasans dawyebuli unda hqondes 1883 wels,
rodesac gamoqveynda misi rigi moTxroba da narkvevi, sadac gvxvdeba romanis
zogierTi siuJeturi epizodi da ideuri motivi. JorJ dÁuruasa da laroS
maties saxeebiT warmodgenili socialur-fsiqologiuri tipis pirvel monaxazs
Seicavs 1883 wlis martSi gamoqveynebuli patara narkvevi `mamakaci-meZavi~. aq
mopasani ubodiSod acxadebs, rom `mamakaci-meZavi~ warmoadgens `qveynis iaras~,
romlisganac `deputatTa palataa walekili~ da romelic `gazeTebSi gvxvdeba
yvelaze metad, sadac yvelaze metadac aris saWiro~.
burJuaziuli gazeTebis sicrueze, uprincipobaze, meqrTameobaze da
yalTabandobaze cxadi warmodgena mopasans jer kidev 70-ian wlebSi Seeqmna
da, uTuod, isev floberis wyalobiT, romelic ambobda xolme, `am duqnebisadmi
siZulvili mSvenierebisadmi siyvarulis dasawyisiao~. Semdeg ki piradi
gamocdileba sul ufro umtkicebda mopasans am warmodgenas.
`lamazi megobris~ personaJebs realuri prototipebica hyavs. mopasanis
mier nacnobTa wreSi naTqvami, `dÁurua me var!~-o, mistifikacias warmoadgens,
magram samagierod misi umcrosi Zma erve, romelic arc Jurnalisti da arc
ebraeli bankiris siZe ar yofila, aramed mxolod qera ulvaSebiT Semkuli
unteroficeri, aSkarad emsaxura mas rogorc `fizikuri modeli~. amas garda,
erTi Tanamedrovis mowmobiT, mopasanma `sastiki ulmobelobiT Semoiyvana
romanis ganviTarebaSi ori qali, romlebic met-naklebad earSiyebodnen mis
mzard cnobierebas~, xolo meore biografosis cnobiT, valteris prototipad
mopasanma gamoiyena gazeT `goluas~ gamomcemeli artÁur meieri, romelsac aseve
axasiaTebda gazeTis striqoniT cinikuri vaWroba da politikuri situaciiT
moxerxebuli spekulacia. marTalia, meierisa da valteris saxeebi zustad ar
Tanxvdebian erTmaneTs, magaliTad, pirveli kaTolike monarqisti iyo, meore ki
parlamentis `marcxena centris~ momxre da Tanac, deputati, magram es
`dacileba~ gansaxierebis realisturi meTodiTaa nakarnaxevi, romlis
Tanaxmadac mopasani mxolod imas irCevs empiriuli masalidan, rac tipiuri
saxis Sesaqmnelad sWirdeba.
am TvalsazrisiT gansakuTrebiT sainteresoa `tanJeris eqspediciis~
epizodi, romelic romanSi mravali realisturi detaliTaa moTxrobili.
sinamdvileSi mopasanis dros araviTari tanJeris eqspedicias ar hqonia adgili,
magram zogierTi msgavsi faqtis, — umTavresad safrangeTis mier 1881 wels
tunisis dapyrobis, — mixedviT mweralma SeTxza mxatvruli ambavi, romelic
brwyinvaled axda 30 wliT gvian: 1912 wels safrangeTma, espaneTTan erTad,
marTlac daipyro da `gaiyo~ maroko.
`tanJeris eqspediciis~ valterisa da maties finansiur maqinaciebTan
kavSiris motivsac realuri sarCuli udevs: 1881 wlis seqtemberSi cnobilma
pamfletistma anri roSforma gamoaqveyna mamxilebeli werili, sadac
amtkicebda, rom tunisis okupacia mTlianadaa mowyobili gambetas, safrangeTis
prezidentisa, da rustanis, safrangeTis tuniseli elCis, mier, romelTa
mizansac sabirJo TamaSi warmoadgenda.
cocxal sinamdvilesTan, mimdinare politikur ambebTan aseTi mWidro
siaxlove publicisturi pamfletis simwvaves sZens `lamaz megobars~ da
bunebrivia, rom mis gamoqveynebas gaugonari sensacia mohyva. saocari xmauri
atexa mopasanis mier esoden mwared ganqiqebulma reaqciulma presam. magram mis
damcvelTa `argumentebi~, romelTa Soris mTavari is iyo, rom parizis
Jurnalistikis romanSi daxatuli suraTi `daujerebelia~, mxolod mopasanis
simarTles adasturebda. ase magaliTad, konservatiul `goluas~ recenzenti
acxadebda: `me ver davijereb, rom aseTivea mTeli Jurnalistika. balzakma mis
sust mxareTa miuxedavad ufro amaRlebulad warmogvidgina igi... aq ki Cven
mxiarulad vcuraobT sibinZuris okeaneSi. ra sazogadoebaa! dido RmerTebo! ra
garemo! ra xalxi!~ recenzentis mier misdauneburad kargad SemCneuli
gansxvaveba parizis Jurnalistikis balzakiseul da mopasaniseul suraTebs
Soris savsebiT sworad gamoxatavs im politikur-moralur degradacias,
romelic burJuaziulma presam kapitalizmis imperializmad gadaqcevasTan
erTad ganicada.
`lamaz megobars~ imTaviTve uaRresi warmateba xvda wilad. 1883 wlis 8
aprils daiwyo gazeT `Jil blas~-Si feletonebad misi beWdva, xolo ukve imave
wlis seqtemberSi misi 37-e, 1887 wlis aprilSi ki 51-e gamocema gamovida.
agreTve dauyovnebliv iTargmna igi sxva evropul enebze.
* * *
gv. 28. elises mindvrebi. ZvelberZnul miTologiaSi — micvlilTa
aCrdilebis imieri sasufeveli, xolo parizSi — saqveynod cnobili parki,
romelSic dgas safrangeTis prezidentis rezidencia — elises sasaxle da
romelsac Wris 2 kilometris sigrZis brwyinvale SenobebiT Semkuli prospeqti
— elises mindvrebis aveniu.
bulonis tye — md. senis marjvena napirze mdebare vrceli
keTilmowyobili baRi, romelic samxreT-dasavleTidan akravs parizis centrs.
gv. 30. alJiri — safrangeTis kolonia afrikis CrdiloeT sanapiroze
(dasavleTiT esazRvreba marokos, aRmosavleTiT — tuniss, xolo samxreTiT —
saharas), adgilobriv, ZiriTadad arabul mosaxleobasTan sastiki brZolebis
Sedegad frangebma daipyres 1830-47 wlebSi.
gv. 33. bakalavri — Zvelad dasavleT-evropul universitetebSi, amJamad ki
mxolod inglisSi — pirveli, umdablesi samecniero xarisxi; xolo
Tanamedrove safrangeTSi da zogierT sxva qveyanaSic — pirovneba, romelsac
saSualo skola daumTavrebia.
ciceroni, markus tuliusi (Zv. w. 160—43) — ZvelromaelTa
saxelganTqmuli oratori da gamoCenili mwerali da saxelmwifo moRvawe.
tiberiusi (Zv. w. 42—ax. w. 37) — ZvelromaelTa TvalsaCino mxedarTmTavari
da saxelmwifo moRvawe, me-14 wlidan — romis imperatori.
mentona — safrangeTis cnobili klimaturi kurorti xmelTaSua zRvis
sanapiroze.
gv. 36. kafe-Santani — restorani estradiTurT, romelzedac sruldeba
xolme orazrovani, xSirad uxamsi simRerebi da cekvebi.
miuzari (1793—1859) — frangi musikosi, romlebic XIX saukunis 30-40-iani
wlebis parizSi marTavda balebsa da maskaradebs.
foli-berJeri (`mwyemsuri giJobani~) Tavdapirvelad erqva parizis `mcire
formaTa~ Teatrebs, romlebSic idgmeboda operebi da baletebi (pirveli
`foli~ 1831 wels daarsda), xolo SemdegSi isini gadaiqcnen Cveulebriv
kabareebad anu kafeebad da restornebad, sadac saWmel-sasmelic iyideba da
sxvadasxva xasiaTis sacekvao, sasimRero, musikaluri an sacirko warmodgenebic
idgmeboda.
gv. 38. italielebTanac SexvdebiT: — igulisxmeba parizis italiuri
saopero Teatri
gv. 33. 39. sen-lazari — meZavTa cixe parizSi
lursini — parizis cixe.
gv. 47. kordoni, Sato-larozi — franguli Rvinis markebi.
gv. 49. `patara arabuli respublika mzab~ mopasanma dawvrilebiT aRwera
afrikaSi 1881 wels Tavisi mogzaurobis Sesaxeb narkvevSi `mzis qveS~ (1884),
sadac sxvaTa Soris, vkiTxulobT: `mzabi aris respublika an, ufro sworad,
imis msgavsi komuna, rogoris daarsebac 1871 wels parizis revolucionerebma
cades~.
gv. 52. `aq yvelaferi ipoeboda: kuSeti... Sez-longi... lui XVI-is stilze
nakeTebi~. — kuSeti—divani. Sez-longi (`grZeli skami~) — erTgvari savarZeli
daxrili zurgiTa da wagrZelebuli dasajdomiT. romelzedac naxevrad
wamowola SeiZleba. lui XV — safrangeTis mefe, romelic revolucionerebma
1792 wels taxtidan Camoagdes, xolo 1793-s giliotinaze aiyvanes. mis saxelTan
dakavSirebuli dekoratiuli stili mkvidrdeba XVIII s-is 60-ni wlebidan,
warmoadgens gadasasvlels `rokokodan~, `neoklasicizmisaken~ da xasiaTdeba
mkrTali ferebiTa da ornamentul formaTa mSvidi sicxadiTa da sinaziT.
gv. 58. `bunebiT patiosani normandieli iyo~, e. i. mkvidri normandiisa.
Tanamedrove safrangeTis Crdilo-dasavleTi provinciisa, romlis centria q.
ruani da sadauric iyo TviTon mopasani.
gv. 65 oranis provincia — alJiris dasavleTi, marokos mosazRvre mxare.
gv. 67. `diuvalTan Sevida sauzmis saWmelad~. — parizSi 1850-ni wlebidan
arsebobda kuxmister diuvalis mier organizebuli didi qseli iaffasiani
sasadiloebisa, romlebic TavianTi damaarseblis saxeliT ixsenieboda.
gv. 68. bilboke — erTgvari TamaSi, romelic mdgomareobs kanafze mibmuli
burTis agdebasa da joxze dasmaSi.
gv. 69. ekarte — banqos franguli TamaSi, `piketuri~, — 32 qaRaldiani, —
dastiTa da or monawiles Soris.
gv. 77. `es Zunwi balzakiviT laparakobs~. udidesi frangi romanistis
onore balzakis (1799-1850) ena xasiaTdeba mkveTri da ZarRviani, kontrastuli da
paradoqsuli sityvebiTa da gamoTqmebiT.
`... don kixoti rivali~ — genialuri espaneli satirikosis miguel
servantesis (1547-1616) gmiri don kixoti iqca ararealuri miznebis msaxveli
kacis, uniadago meocnebisa da unayofo mebrZolis simbolod.
gv. 78. `erTi xnieri vivieris... sayvarelia~. — franguli `vivieur — vivieri~
niSnavs `cxovrebis kacs~. siamovnebis momxres, mxiarulebisa da xorcieli
tkbobis motrfiales.
fervaki — XIX-is 70-80-ni wlebis frangi Jurnalisti, gazeT `figaros~
niWieri reportiori, romelic aSuqebda `maRali~ sazogadoebis cxovrebas.
gv. 79. `etualis fori~ anu `varskvlavis moedani~ — parizis erT-erTi
mTavari moedania, romelzedac dgas cnobili satriumfo kamara — didebuli
TaRi, romlis mSenebloba daiwyo 1806 wels imperator napoleon pirvelis
austerlicTan brZolaSi brwyinvale gamarjvebis (1805 w. 2 dekembers)
aRsaniSnavad.
gv. 83. grenadini — `grenadis~ anu broweulis sirofi.
gv. 84. Sato-margo, arJanteili — franguli Rvinis markebia.
gv. 86. iaponiuri peniuari — qalis dilis xalaTi. erTgvari kapoti,
kimono.
gv. 89. saTamaSo yuTidan amomxtari WinkasaviT gadaskupdeboda. — `yuTSi
Casmuli Winka~ — safrangeTSi popularuli sabavSvo TamaSia.
gv. 110. liuqsemburgis baRi — parizis Zveli parki, romelic akravs 1612—
20 wlebSi agebul liuqsemburgis sasaxles, Tavdapirvelad taxtis memkvidre
princTa, xolo bolos safrangeTis senatis rezidencias.
gv. 121. `me alfonsebTan saqme ara maqvs~. — aleqsandre dÁuma-Svilis
(1824—95) komediis `batoni alfonsis~ (1874) gmiris mixedviT alfonsi Seerqva
meZav mamakacs, romelsac qalebi arCenen.
gv. 127. lope de-vega. (1562—1635) — aRorZinebis xanis gamoCenili espaneli
dramaturgi, `cxvris wyarosa~ da mravali sxva cnobili dramis avtori.
gv. 128. `sikvdili da ormoci bebris TamaSi~ — safrangeTis akademias
ormoci wevri hyavs da axal akademikoss mxolod Zveli wevris sikvdilis
Semdeg irCeven.
gv. 134. gieme, Jan-batist-antuani (1843—1918) — frangi peizaJisti da
marinisti (zRvis xedTa) mxatvari, mopasanis erT-erTi megobari; mas mieZRvna
novela `naTloba~.
arpini, anri-Jozefi (1819—1916) — frangi mxatvari, peizaJisti da
grafikosi, ekuTvnoda e. w. `barbizonis~ skolas, romelic etaneboda bunebis
`intimur~, mSvid da sada, magram grZnobier suraTebs.
giome, giustav-aSili (1840—1887) — frangi literatori da mxatvariorientalisti; didxans cxovrobda alJirSi da TiTqmis mTlad Semoifargla
alJirisa da marokos TematikiT.
gv. 135. Jerve, anri (daib. 1852) — frangi mxatvari, Janruli da istoriul
suraTTa avtori, mopasanis megobari; 1885 wlis april-ivnisSi mopasanTan erTad
imogzaura italiaSi, imave wlis zamTarSi dawera mopasanis portreti.
bastien-lepaJi, Jiuli (1848—1884) frangi realisti mxatvari.
bugro, adolf-uiliami (1825—1905) — frangi mxatvari, e. w. `neoklasikuri~
mxatvrobis warmomadgeneli.
loransi, Jan-poli (1838—1921) — frangi mxatvari, mravali istoriuli
suraTis avtori.
vandeeli mRvdeli. — vandea aris atlantikuri okeanis sanapiroze, md.
luaris SesarTavis samxreTiT mdebare franguli provincia, sadac safrangeTis
XVIII saukunis didi burJuaziuli revoluciis dros moxda reaqciuli
samRvdeloebisa da aristokratiis mier motyuilebuli glexobis ajanyeba.
`cis-feri~ razmi, — razmi safrangeTis maSindeli revoluciuri jarisa,
romelsac cisferi mundirebi ecva.
bero. Jani (1849—1935) — frangi portretisti da Janruli mxatvari,
romelsac mopasanma miuZRvna moTxroba `Salli~.
lamberi, lui-eJeni (1825—1900) — frangi mxatvari animalisti, delakruas
mowafe, xatavda Janrul komikur suraTebs, romelTa moqmedi pirebi iyvnen
katebi, risTvisac xumrobiT `katebis rafaeli~ ewoda.
detai, Jan-batist-eduardi (1848—1912) — cnobili frangi realisti
mxatvari, bataluri suraTebis avtori.
leluari, morisi (1853—1940) — frangi mxatvari, mopasanis megobari, mas
mieZRvna moTxroba `idilia~.
gv. 145. lesbosi — saberZneTis kunZuli egeosis zRvaSi, ZvelberZnuli
kulturis mniSvnelovani centri; imdroindeli lesobseli qalebi cnobilni
iyvnen urTierTisadmi arabunebrivi seqsualuri midrekilebiT.
vodevili — saxelwodeba warmosdgeba Crdilo franguli provincia Val de
Vire-dan — Tavdapirvelad, XVI s-is safrangeTSi, qalaqis quCis simRera,
romelic mefis urC feodalebs dascinis; merme, XVIII s-is dasawyisSi: saxumaro
xasiaTis sasimRero piesa, romlis calkeul kupletebs msaxiobebTan erTad
mayurebelic mReroda; da bolos, daaxl. 1750 wlidan moyolebuli, — patara
moculobisa da msubuqi komediuri xasiaTis kupletebian-cekvebiani piesa,
komikuri opera.
gv. 150. `dÁurua Tavs irTobs (Duroy s‘amuse) — es sityvebi parodias
warmoadgenen viqtor hiugos cnobili dramis saTaurisa: `mefe Tavs irTobs (Le
Roi s‘amuse).
gv. 151. `Jurnalisti keisris coliviT umwikvlo unda iyos~. pompeas,
iulios keisris meore cols, qmris Ralati dabralda;a Tumca es braldeba ar
dadasturda, iulios keisari mainc gaeyara mas im sabuTiT, rom `keisris coli
eWvmiutaneli unda iyos~.
monmartri — parizis Crdilo raioni, poetebisa da mxatvarTa, sareTod
artistuli bohemis ubani.
gv. 152. ori livri kotleti. — livri franguli `girvanqaa~.
gv. 161. gastrin-reneti — cnobili parizeli mesaWurvle.
gv. 167. kanna — cnobili sazamTro da sazRvao kurorti safrangeTis
rivieraze (xmelTaSuazRvis sanapiroze). — `Joli~ frangulad lamazs niSnavs.
gv. 174. inglisuri baRi. — gansxvavebiT `franguli~ anu XVII s-Si miRebuli
`barokos~ stilis aristokratiuli parkebisa, romelTac aSkara xelovnuroba,
`arqiteqtonizirebuli~ gaformeba, `kultivirebuli~ ieri axasiaTebda, XVIII sis dasawyisidan aRmocenebuli `inglisuri baRebi~ gamoirCeva viTomda
xeluxlebeli da Tavisuflad miSvebuli `bunebrivobiT~.
grafi de-pari anu parizis grafi iyo princ lui-filip-alber orleanelis
(1838—1894), safrangeTis ukanaskneli mefis, lui-filipes SviliSvilis tituli.
bazeni — safrangeTis marSali, romelic 1871 wels metcTan danebda
prusielebs, risTvisac omis Semdeg safrangeTis mTavrobam mas Tavisufleba
aRukveTa; misi cixidan gaqceva mopasanma dawvrilebiT aRwera Tavis samogzauro
narkvevTa wignSi `wyalze~ (1888).
gv. 175. kolberi (1619—1693) — cnobili frangi saxelmwifo moRvawe, lui
XIV-is ministri; mis mraval RonisZiebas Soris aRsaniSnavia franguli flotis
reorganizacia.
sÁufreni (1726—1788) safrangeTis admirali, romelic indoeTSi warmatebiT
eomeboda ingliselebs.
dÁupre (1775—1846) — safrangeTis admirali, alJiris dapyrobis monawile.
gv. 194. `Tqveni gvari orad gahyaviT: `dÁu-rua~-d, da sul sxva ram gamova~.
safrangeTSi `dÁu~, `de~, an `d~ winsarTi aristokratiul gvarebs erTvis xolme.
gv. 205. matine — igive peniuari.
gv. 297. `mrgvali koSkebi, heraldikuri gvirgvinebiT mosili~ anu
sagvareulo RerbebiT damSvenebuli.
goTikuri stili — XII s-is safrangeTSi aRmocenebuli da mere mTel
dasavleT-evropaSi gavrcelebuli arqiteqturuli stili, romelic xasiaTdeba
isrisebri TaRebiTa da kamarebiT da, saerTod, vertikaluri wawvetebuli
formebis siWarbiT.
`... uzarmazari sakvamle, qeopsis piramidis toli~. — qeopsma, Zveli
welTaRricxvis daaxl. 2600 wels mcxovrebma egviptis mefem, dRevandel qairos
maxloblad akldamad aiSena piramida, romelzedac, herodotes cnobiT, 30 weli
100 aTasma kacma imuSava da romlis simaRle amJamad 139 metrs aRwevs.
gv. 210. poli da virJini — frangi mwerlis bernarden de-sen-pieris (1737—
1814) amave saxelwodebis cnobili sentimentalur-idiliuri romanis gmirebi.
gv. 219. `Sereuli komisiebi~ — 1851 wlis gadatrialebis Semdeg daawesa
napoleon III-m Tavis politikur mtrebTan sasamarTlos meSveobiT angariSis
gasasworeblad.
`Tavisi sofluri makiavelobis wyalobiT...~ — nikolo makiaveli (1469—
1527), didi italieli humanisti da politikosi, romelic fr. engelsma
renesansis epoqis erT-erT `titanad~ miiCnia, amtkicebda, rom xalxis
keTildReobisaTvis mzrunvel xelisufals aqvs ufleba da kidevac marTebs
yovelgvari saSualeba gamoiyenos Tavisi Zalauflebis gansamtkiceblad; am
azriT Camoayaliba man Tavisi cnobili formula: `mizani amarTlebs
saSualebas~. magram burJuaziulma saqmosnebma imTaviTve Seryvnes da
gaavulgares, yovelgvari miznisaTvis gamarTlebulad CaTvales makiavelis es
politikuri principi, ise rom male `makiavelobis~ anu `makiavelizmis~ cneba
Segnebuli da sruli uprincipobisa da amoralizmis sinonimad aqcies.
gv. 234. vatto, antuani (1684—1721) — `rokokos~ stilis gamoCenili frangi
mxatvari, romelsac axasiaTebda ferTa simkveTre da silaRe.
gv. 240. `esk~ warmoadgens Semoklebas inglisuri sityvisa `eskuaier~-i, rac
niSnavs `memamule~-s.
gv. 243. `nuTu ise gagiJdebian, rom tunisis sisulele gaimeoron~. —
miniSneba safrangeTis mier 1881 wels tunisis okupaciaze, romelmac namdvili
omis xasiaTi miiRo.
gv. 258. `espaneTi marokos gamo gviwyreba~, — frang da espanel
imperialistTa interesebi xSirad ejaxeboda erTmaneTs marokoSi, vidre es
ukanaskneli 1912 wels ar iqna gayofili safrangeTsa da espaneTs Soris.
gv. 268. `...magram julietas cremli ki ara, aramed didonasi~. — julieta
Seqspiris cnobili tragediis gmiria, xolo didona — didi romaeli poetis
virgiliusis (70—19) poemis `eneidasi~. (am poemis mixedviT, eneasi, romaelTa
legendaruli winapari, gaemijnura didonas, karTagenis damaarsebelsa da
kviprosis mefis pigmalionis das, romelmac igi mgznebared Seiyvara, xolo mas
Semdeg, rac eneasma miatova, Tavi moikla). mopasanis teqstSi julieta da
didona dapirispirebulni arian, rogorc ymawvili qalis siyvarulisa da
gadamwifebuli qalis vnebis gansaxierebani.
gv. 271. `kambronis ena CemTan SedarebiT Tavazianobad moeCveneba~. —
frangma generalma pier kambronma (1770—1842), romelic vaterloosTan
brZolaSi napoleonis Zvel gvardias sardlobda, uwmawuri ginebiT upasuxa
danebebis Sesaxeb mtris winadadebas.
gv. 294. `im xanebSi mTeli qalaqi Jan lenoblis galereaSi midioda
hungreli mxatvris karl markoviCis didi suraTis sanaxavad...~ — aseTi
mxatvari, romlis xsenebuli suraTi valterma iyida, ar arsebula, magram 1884
wels parizSi marTlac yofila gamofenili cnobili ungreli mxatvris
munkaCis suraTi `qriste jvarze~, xolo 3 wliT adre amave mxatvarma marTlac
mihyida viRac amerikels uzarmazar fasad (120000 dolarad) Tavisi meore
suraTi `qriste pilates winaSe~. amrigad mopasanma mxatvris gvari da mis
suraTTa siuJeti Secvala mxolod, xolo Tavisi drois kulturuli cxovrebis
namdvili detali ucvlelad asaxa romanSi.
gv. 297. gobelenis xaliCa — kedelze dasakidi xaliCa, romelzedac raime
suraTia amoqarguli.
venera — romaul miTologiaSi siyvarulisa da silamazis RmerTqali,
RmerTTa RmerTis, iupiteris asuli, cecxlis RmerTis, vulkanis meuRle da
omis RmerTis, marsis satrfo.
gv. 304. buduari — patara, koxtad morTuli sastumro qalisa.
gv. 309. `sapatio legionis jvari~ — napoleon bonapartis mier 1802 wels
SemoRebuli ordeni, romliTac saxelmwifos winaSe gansakuTrebuli
damsaxurebisaTvis jildovdebian rogorc samxedro ise samoqalaqo pirebi.
sxvaTa Soris, erT-erTma pirvelma miiRo es ordeni napoleonis cnobilma
qarTvelma mamluqma rustanma. monarqiis damxobis Semdeg am ordeniT ministrTa
wardginebiT ajildovebs respublikis prezidenti. dÁuruam miiRo am ordenis
`kavaleris~ wodeba, e. i. misi pirveli, umdablesi xarisxi (sul xuTi xarisxi
arsebobs). dajildovebulni Cveulebriv atareben ara TviT ordens, aramed
ordenis niSans — saRileSi mimagrebul patara alisfer lents.
gv. 313. `inglisel saldaTebs hgavdnen~. — Sedareba emyareba im drois
inglisel jariskacTa mundirebis wiTel fers.
gv. 323. sen-Jermeni — parizis, senis marcxena mxares mdebare gareubani,
cnobili renesansis epoqis sasaxliTa da imave saxelwodebis tyiT.
anri meoTxe (1553—1610) — safrangeTis didi mefe, burbonTa dinastiis
mamamTavari.
gv. 346. Tanxmobis moedani, — Tavdapirvelad `lui XV moedani~, — XVII sis SuaSi dagegmili da klasicizmis stiliT gamarTuli centraluri
arqiteqturuli ansambli parizisa, romelsac ukavSirdeba qalaqis umTavresi
magistralebi.
burbonTa sasaxle — safrangeTSi monarqiis damxobis Semdeg deputatTa
palatis adgilsamyofeli.
.
`me vxedav ambebs, romlebic sasaciloa, sasacilo, da kidev bevr rasme, rac
samwuxaroa, samwuxaro; mokled, mTeli qveyana sulelia, suleli, aqac, viT
yvelgan~, — ase swerda mopasani Tavis maswavlebelsa da ufros megobars,
gÁustav flobers.
es mware sityvebi mopasanis zogma burJuaziulma mkvlevarma didi frangi
beletristis SemoqmedebiTi mrwamsis gamoxatulebad miiCnia. am TvalsazrisiT,
mopasani warmogvidgeba, rogorc `Tavisi epoqis uZlieresi da srulyofili
pesimisti~, romelic `ise ganasaxierebs yvelgan sasacilos, samwuxarosa da
sulelurs, rom gamosavlis yovelgvar imedsa da gardaqmnis yovelgvar
survilsaa moklebuli~; am arafrismorwmune kacs TiTqos imis CvenebaRa swadia,
rom adamianica da cxovrebac naklebad imsaxureben siyvarulsa da pativiscemas,
radgan erTTavad warmoadgenen mdabal cxovelur vnebaTa saTavssa da borot
idumal ZalTa sarbiels. aseTi `totaluri pesimizmis~ mesveurad misi
warmosaxviT burJuaziis ideologebi eZieben Surs maTi `cxovrebis wesis~ im
ulmobeli mxilebisaTvis, romelmac mopasani mecxramete saukunis franguli
realizmis korifeTa, — stendalis, balzakisa da floberis, — memkvidred
aqcia.
mopasanis ideologiuri mtrebi lamoben yovelmxriv daamciron misi
pirovneba da memkvidreoba. kerZod, maT surT warmoadginon igi, rogorc
sakuTari `bunebis memkvidreobiTi gaorebulobis~ msxverpli. TiTqosda,
floberisagan gansxvavebiT, romelsac sicocxlis Sinaarsad mTlianad
xelovneba eqmna, mopasani erTdroulad `cxovrebaze~ amaRlebisaken mswrafi,
sazogadoebis moZule xelovanic iyo da `maRali wreebis~ modur salonebSi
garTuli, pativmoyvareobis vnebasa da tkbobis Jins ayolili snobic. es
`gaoreba~, Turme, mopasanisaTvis mSobelT uanderZebiaT, romelTagan deda,
Zveli da kulturuli burJuaziuli ojaxis qali, romantikos poetis alfred
de-puatvenis da floberis siWabukis megobari, Tavis Svils bolo dromde udga
gverdiT literaturul mrCevelad da TanaSemwed, xolo mamam, gaRaribebulma
aristokratma, marTlac Sealia Tavisi jani da peizaJisti mxatvris arcTu
urigo niWi salonebSi drostarebas. da am `gaorebas~, romelsac Sedegad
xelovanis `damaZabunebeli ganaxevreba~ mosdevda, mZime sulieri senic daerTo,
ramac sabolood kidevac gatexa mwerali. amrigad, Turme, xelovanis tragedias
klinikuri motivi `agvirgvinebs~, romlis Suqzedac misi didi SemoqmedebiTi
memkvidreobac metnaklebad `aranormalur~, paTologiur movlenad unda Candes.
magram sinamdvileSi mopasanis tragedia pirvel rigad sakuTrivSemoqmedebiTi xasiaTisaa. misi avadmyofoba, Tumca mniSvnelovani, magram mainc
meoradi, mxolod gamaZlierebeli faqtori iyo am tragediisa. marTalia,
mopasani bolomde trialebs parizis `maRal~ sazogadoebaSi, magram sulac ara
snobizmis gamo; igi sul ufro da ufro mtrobs am sazogadoebas, sadac, misi
Tqmisamebr, `xelovanni da swavlulni miaCniaT inteleqtualur mojamagireebad,
romelTaTvisac RvTisagan dawesebula didkacTa garToba da samsaxuri~, da Tu
igi mainc ar wyvets masTan kavSirs, mxolod imitom, rom aq saintereso
mxatvruli masala eguleba; Tanac am masalis Zieba mas arasodes
Semoufarglavs mxolod `didkacobis~ yofiT, ramdenadac mudam im azrs adga,
rom `mwerals marTebs mTeli garemoTi iyos dainteresebuli da taxtTa
safexurebTan erTad aRweros samzareuloTa nakleb molipuli safexurebic~. da
dasasrul, marTalia, mopasans adridanve dasCemda daeWvebisa da uimedobis
ganwyobilebani, magram igi arasdros Seupyria, ase vTqvaT, organul, da, miT
ufro, `totalur~ pesimizms. piriqiT, misi rwmenis simbolos da Semoqmedebis
wyaros Seadgenda adamianis siyvaruli da sicocxlis xalisi, romlis
SenarCunebisaTvis igi bolomde Seupovrad ibrZoda, da pesimisturi
suliskveTeba mas mxolod maSin ipyrobda, roca am brZolaSi misTvis
gadaulaxav obieqtur da subieqtur dabrkolebaTa winaSe dgeboda. Tu ramdenad
eucxoveboda mopasanis saR arsebas es suliskveTeba, saukeTesod iqidana Cans,
rom ukanasknel wlebSi mas swored maTi moZaleba eqca jer SemoqmedebiTi
krizisisa, xolo sabolood sulieri kraxis mTavar mizezad. da mopasanis
tragediis swored am SemoqmedebiT, — da ara paTologiur, — arss Caswvda lev
tolstoi Cinebulad, rodesac werda: `mopasanis cxovrebis tragizms is
Seadgens, rom igi, simaxinjiTa da uzneobiT usaSineles garemoSi moqceuli,
Tavisi niWis, Tavis sulSi STanergili uCveulo sinaTlis ZaliT Tavs aRwevda
am garemocvis msoflmxedvelobaT, ukve miaxlovebuli iyo ganTavisuflebas,
sunTqavda kidec TavisuflebiT, magram, ramdenadac am brZolaSi ukanaskneli
Zalebi Semoexarja da erTi saboloo gaZalebis Rone ar eyo, ise daiRupa, rom
gauTavisuflebeli darCa...~
anri rene alber gi de-mopasani daibada 1850 wlis 5 agvistos q. diepis
maxloblad, normandiis sanapiroze, sadac ganvlo misma bavSvobam da siyrmem.
`me gavizarde, — wers igi, — zRvis, CrdiloeTis ruxi da civi zRvis piras,
meTevzeTa patara qalaqSi, romelsac gamudmebiT Soltavda qari, wvima da
talRis Sxefebi da ganuwyvetliv asdioda Tevzis suni...~ dedis TqmiT, patara gi
`awyvetil kvics~ hgavda: fermerTa biWebTan erTad daZrwoda velebsa da tyeebSi
Tu sanapiro kldeebze, meTevzeebs dahyveboda zRvaze, Tevzaobda da nadirobda,
da swored am adriani wlebis monapovars warmoadgens bevri is Tviseba, —
bunebis mgznebare siyvaruli, cocxali, qmediTi cxovrebis xalisi, ubralo
xalxisadmi interesi da simpaTia, misi zne-Cveulebebisa da metyvelebis
Cinebuli codna, misi `rableseuli~, motlanqo, magram ZarRviani humoris gemo,
— ramac SemdegSi mopasanis Semoqmedebis saRi, demokratiul-realisturi
safuZveli Seadgina. cameti wlis biWi patara qalaq ivetos daxurul
seminariaSi miabares, saidanac igi jer TviTon gaiqca ramdenimejer, xolo
sabolood, 1866 wels, gamoricxes seminariis saxuravze RamiT gamarTuli
qeifisTvis da `epikuruli~, `cxovrebis siameTa~ madidebeli leqsis gamo. mere
man ruanis seminariaSi ganagrZo swavla, romelic 1870 wels daasrula.
seminariis erT-erTma maswavlebelma, `parnaselma~, poetma da floberis
megobarma lui builem yuradReba miaqcia Wabuk meleqses da igi kruaseSi,
ruanis maxloblad mdebare floberiseul mamulSi dahyavda stumrad; aqedan
daiwyo did romanistTan mopasanis xangrZlivi Segirdoba da mWidro megobroba,
romelmac floberis sikvdilamde, 1880 wlamde gastana. 1870 wlis ivlisSi
safrangeT-prusiis omi atyda da kanis universitetis iuridiul fakultetze
Sesuli mopasani jarSi gaiwvies. omis periodi man jer ruansa da Semdeg
parizSi gaatara intendantad. omis momdevno ekonomiurma krizisma mis
mSobelTa materialuri mdgomareoba Searyia da mopasans sakuTari SromiT
uxdeba cxovreba. igi parizs Cadis, sadac literaturuli SemoqmedebiT apirebs
cxovrebas, magram floberis rCeviT saxelmwifo samsaxurSi dgeba, patara
moxeled muSaobs jer sazRvao, mere ki, 1878 wlidan, ganaTlebis saministroSi.
mas mxolod maSin eZleva SesaZlebloba mTlianad mieces SemoqmedebiT Sromas,
roca 1880 wels gamoqveynebulma `funTuSam~ erTbaSad moupova saxeli da
simdidre.
1880 wlamde grZeldeba mopasanis SemoqmedebiTi cxovrebis pirveli,
yvelaze xangrZlivi etapi, roca axalgazrda mwerali daJinebiT iRvwis
ostatobisaTvis.
pirveli, rac am xnis manZilze `salambos~ avtorma Tavis Segirds
STaunerga, iyo samwerlo Sromis maRali kultura. floberi didxans
ukrZalavda mopasans jer kidev arasrulfasovan TxzulebaTa gamoqveynebas da
1875 wels Segirdma, rogorc Cans, maswavleblisagan malulad dabeWda Jozef
pÁunes fsevdonimiT Tavisi pirveli moTxroba `gvamis xeli~, `ar vici, gaqvT Tu
ara Tqven niWi, — eubneboda mas floberi mis pirvel nawerTa gacnobis Semdeg.
— imaSi, rac momitaneT, erTgvari unari igrZnoba, magram nurasodes
dagaviwydebaT, ymawvilo, rom niWi, bÁufonis Tqmisaebr, mxolod xangrZlivi
moTminebaa. imuSaveT~. da mopasanic muSaobda, moTminebiT wvrTnida da xvewda
kalams. `Svidi wlis manZilze, — igonebs igi mogvianebiT, — me vwerdi leqsebs,
vwerdi novelebs, davwere sazizRari dramac ki~. am Tavgamodebul Sromas,
diaxac, unayofod ar Cauvlia: profesiul gamocdilebasTan erTad man siuJetTa
uxvi maragic, mdidari nedli masalac daugrova Semdgom esoden nayofier
mwerals (faqtiurad aTiode wlis manZilze man gamoaqveyna zustad samasi
moTxroba da novela, eqvsi didi romani, samogzauro narkvevTa sami wigni da
uricxvi literaturul-publicisturi esse da werili).
magram mTavari, rac floberma Tavis Segirds STaunerga, iyo mxatvruli
formis is kulti, ramac mopasani, misi maswavleblis gverdiT, franguli
literaturis udides stilistTa rigSi Caayena.
floberis msgavsad mopasani arasodes ar cdilobs weros `lamazad~ da
misi stili araa gadatvirTuli im `samkaulebiT~, — maRalfardovani saxeebiT,
`iSviaTi~ SedarebebiT, zedmeti perifrazebiT, nacvalsaxelebiT, — romlebic
frazas tlanqsa da mZimes xdian; aq araferi iqcevs sagangebo yuradRebas,
yovelive Tavis adgilzea da mxolod erTs rasme emsaxureba, — gansaxierebis
`im simsubuqesa da sizustes, romlebic asmagad zrdian kiTxvis sixaruls~. da
aseve, mopasans eucxoeba fxvieri kompozicia, ganStoebuli anda lirikuli Tu
refleqsuri gadaxvevebiTa da wiaRsvlebiT garTulebul-damZimebuli siuJetis
mdore dineba. moTxroba esmis mas, rogorc materialuri Tu sulieri xasiaTis
erTi ambis gadmocema, romelsac ise aqvs micemuli dramatiuli erTianoba, rom
misgan gamoricxulia yvelaferi, rac aucilebeli araa ZiriTadi azris
naTelsayofad. amitomac etaneba igi novelis sakuTrivsa da klasikur formas,
romelic jer kidev XV s-Si iqna margarita navarelis mier bokaCiosagan
SeTvisebuli da frangul mwerlobaSi gadmonergili, — moTxrobas, romlis
dinamiuri moqmedebis centrSi dgas `novella~ anu `axali ambavi~, raime
anekdoturi SemTxveva, romlis Suqze Cndeba da iSleba moqmed pirTa xasiaTi,
mdgomareoba da bedi. da amave kompoziciuri simkacriT xasiaTdeba misi
romanebic: maTi logikurad gaSlil-dasrulebuli siuJetidan gamoricxulia
yovelive, — kerZod, mravalricxovan, TavisTavad sayuradRebo, magram mTavar
TemasTan nakleb dakavSirebul personaJTa monacvleoba, — rasac mraval
sqeltanian romanSi `cxovrebasTan~ siaxlovisaÒda msgavsebis STabeWdilebis
Seqmna evaleba xolme. da amdenad, rogorc mis moTxrobaTa, ise romanTa
`arqiteqturuli~ wyobidan, mopasanis TqmiTve
`verc erT nawilaks ver amoagdeb ise, rom saerTo harmonia ar daarRvio~.
magram, cxadia, `Segirdobis~ xanaSi mopasans marto mxatvris didostatoba
rodi SesZenia: amave dros, 70-ian wlebSi, Camoyalibda igi
msoflmxedvelobrivadac.
ukve 1870—71 wlebis ambebma moaxdina mopasanze udidesi zegavlena.
prusiasTan omma misi patriotuli grZnoba gaamZafra, xolo frangTa
damarcxebam da am erovnuli katastrofisadmi `maRali~ sazogadoebis
samarcxvino gulgrilobam mravali iluzia gauqarwyla Wabuks, pirvelad
CauwveTa pesimizmis Sxami.
marTalia, mopasani iSviaTad exeboda Tavis TxzulebebSi uSualod
politikur Tematikas, magram es sulac ar niSnavs imas, TiTqos igi Tavisi
drois mwvave sazogadoebrivi Zvrebis miRma mdgariyos. igi WeSmariti xelovanis
didi namusiTaa aRWurvili, ris ZaliTac Tavidanve gamodis gabatonebul
mankierebaTa, Zalmomreobisa da usamarTlobis, fizikuri Tu moraluri
degradaciis sastik mamxileblad. xolo 70-iani wlebi saamisod friad uxv
masalas iZleoda: es xom parizis komunis Semdgom gamZvinvarebuli reaqciis
xana iyo, rodesac imperializmis stadiaSi fexSedgmulma burJuaziam da
`kapitalis warmoebis~ procesSi Cabmulma aristokratiam sabolood
SemoifliTes odindeli `demokratiuli liberalizmisa~ Tu `STamomavlobiTi
keTilSobilebis~ ZonZebi da srulad gaaSiSvles TavianTi antihumanuri
klasobrivi arseba.
`me moviTxov mmarTvel klasTa ganadgurebas, — werda mopasani flobers,
— lamaz Clung batonTa xrovis mospobas, romlebic iqeqebian im beberi
RvTismosavi da suleli roskipis kabebSi, maRali sazogadoeba rom ewodeba.
diax, me dRes mimaCnia, rom 93-e weli rbili iyo, rom seqtembrelebma
lmobiereba gamoiCines, rom marati batkania, dantoni — umanko baWia, xolo
robespieri — mtredi. raki Zveli mmarTveli klasebi amJamad iseve ugunurni
rCebian, rogorc maSin iyvnen, isini amJamadac iseve unda moispon, rogorc maSin,
da wyalSi arian gadasayreli lamazi kretini batonebi maT lamaz kaxpa
qalbatonebTan erTad~. `mmarTveli klasebisadmi~ uzomo siZulvilTan da
zizRTan erTad aq yuradRebas iqcevs `maRali sazogadoebis~ batonTa da
qalbatonTa `silamazisa~ da `siClungis~, `silamazisa~ da `sikaxpis~ xazgasma
(rac kvlav flobers gvagonebs, romelic mopasanisave TqmiT, `sityva burJua~-s
sityva `Clungi~-s sinonimad Tvlida da ase ganmartavda: `burJuas vuwodeb
yvelas, vinc qvenad azrovnebso~). da swored am mZafri Seusabamobis, —
burJuaziisa da aristokratiis garegani silamazis, keTilSobilebisa da
wesierebis da Sinagani simaxinjis, gadagvarebisa da gaxrwnilebis, — Cveneba
iqca `lamazi megobris~ avtoris erT mTavar SemoqmedebiT Temad.
Tanac mopasans saimiso Zala da gambedaoba aRmoaCnda, rom `mmarTvel
klasTa~ daundobel mxilebasTan erTad isic eCvenebina, rom maT mier
SeZulebul `ubralo~ xalxSia daculi is Rirsebani, — patriotizmis,
siyvarulis, samarTlianobis, patiosnebis, Tavisuflebis, Rirsebis grZnobani, —
romlebic adamians namdvil, Sinagan silamazes, sulier keTilSobilebas
aniWeben. es iqca mopasanis meore mTavar Temad, romelmac srulad gamoxata misi
Semoqmedebis pozitiuri, naTeli, optimisturi tendencia da demokratiulhumanisturi arsi. da swored aqaa yvelaze ufro mosaxsenebeli XIX s-is meore
didi mwerali, romelsac mopasani agreTve uwodebs Tavis `Zvirfas
maswavlebelsa da megobars~. esaa 70-80-ian wlebSi safrangeTs mcxovrebi da
floberTan mWidrod daaxloebuli ivane turgenevi.
turgenevs rogorc mxatvruli Txrobis, metadre novelis ubadlo
ostatsac unda emoqmedna mopasanze. frang novelists `monadiris moTxrobaTa~
avtori aRafrTovanebs, rogorc `pirvelxarisxovani mxatvari~, romelmac
`ramdenime gverdze icis srulyofili nawarmoebis Seqmna, garemoebaTa
saucxood dajgufeba da cocxal, xelSesaxeb, warmtac saxeTa Seqmna, maTi sul
oriode, imdenad msubuqi da moxdenili StrixiT moxazva, rom Zneli
misaxvedria, Tu rogor SeiZleba garegnulad esoden ubralo saSualebebiT
aseTi damajereblobis miRweva~, magram ufro mniSvnelovani mainc turgenevis
ideuri zegavlena Cans, romelic nawilobriv floberis sawinaaRmdegod
moqmedebda. floberi socialur kriticizmTan, burJuaziis siZulvilTan erTad
mopasans unergavda agreTve Tavis `zizRs masis ugunurebisadmi~ da ltolvas
`spilos Zvlis koSkSi~ Caketvisaken, Tavis relativizmsa da pozitivizms anu im
ganwyobilebebsa da ideebs, romlebic mas ukve rogorc dasavleTis klasikuri
realizmis daSlis mijnaze mdgarsa da erTroulad esTetizmisa da
naturalizmisaken midrekil xelovans axasiaTebda, turgenevi ki, piriqiT,
amdidrebda da aZlierebda mopasanis realizms, Sveloda ra mas gamklaveboda
cxovrebasa da adamianze im uaryofiT, unugeSo Tvalsazriss, romelsac sul
ufro nergavda maSindel frangul literaturaSi burJuaziuli reaqciis zeimi.
turgenevi uziarebda Tavis axalgazrda frang kolegas im maRal rwmenas
adamianis sikeTisa da Zlierebisa, im Rrma siyvarulsa da TanagrZnobas
dabeCavebuli xalxisadmi, metadre glexobisadmi, da im utex imeds ukeTesi
momavlisa, romliTac esoden gansxvavdeba rusuli klasikuri literatura
metismeti kriticizmisa Tu skepticizmis seniT Sepyrobili dasavleT-evropuli
mwerlebisagan. da Tamamad iTqmis: Tu ki mopasani didad aRemata Tavis frang
maswavlebels didebiT, naTel saxeTa xatviT, rusma damrigebelma swored imiT
dasdo mas udidesi Rvawli, rom am saxeTa frangul sinamdvileSi, frang
xalxSi danaxvis unari ganumtkica da gaumaxvila.
mopasanis SemoqmedebiTi ganviTarebis meore da umTavresi monakveTi modis
1880—86 wlebze. esaa mopasaniseuli kritikuli realizmis aRmavlobis xana,
rodesac mwerali Tavis umniSvnelovanes Txzulebebs qmnis, romlebSic srulad
Cndeba misi SemoqmedebiT pozitiuri tendenciebi da Taviseburebani.
marTalia, mopasanis realizms klasikuri — stendal-balzakiseuli —
kritikuli realizmis aSkara daqveiTebis niSani emCneva; es daqveiTeba, uwinares
yovlisa, imaSi gamoixateba, rom sinamdvilis wvdomisa da asaxvis masStabi
viwrovdeba, kerZod, sazogadoebriv mankierebaTa mxileba warmoebs ukve ara
socialur-politikur, aramed `Cveulebriv~, viwro piradul, yoveldRiuryofacxovrebiT urTierTobaTa aspeqtSi. magram mopasani, floberis msgavsad,
jer kidev imdenad tipurad da mZafrad, — iseTi temperamentiTa da ise
Seurbileblad, — asaxavs `mmarTvel klasTa~ simaxinjesa da mavneblobas, rom
mainc stendal-balzakiseuli tradiciis uSualo memkvidre rCeba. Tanac, erTis
mxriv, igi kidevac aviTarebs am tradicias, — kritikasa da mxilebasTan erTad
kontrastulad imasac uCvenebs, rom `maRal~ sazogadoebaSi Seryvnil-Seginebul
adamianobas SeZlebisdagvarad `ubralo~ xalxis Svilebi inarCuneben da icaven
xolme. marTalia, muqi ferebi aq aSkarad Warboben naTel ferebs, magram es
ukanasknelni mainc imden Suqs hfenen mopasanis mTel Semoqmedebas, rom igi
verafriT ver CaiTvleba `totaluri pesimistis~ anu dekadentis memkvidreobad.
ase kontrastuladaa gaSuqebuli mopasanis novelistikis yvela mTavari
motivi.
kerZod — patritizmis motivi, romelsac mwerali safrangeT-prusiis omis
masalaze amuSavebs Tavisi mTeli Semoqmedebis manZilze. Tuki gaqnili
burJuebisa da gayinuli aristokratebis garegani `wesiereba~ mxolod maTi
sulieri simdablisa da siglaxis niRabia, angarebianobisa da laCrobis safari,
meZavis `uweso~ xelobas ver CauxSvia funTuSas sulieri keTilSobileba, ver
SeubRalavs misi zneobrivi siwminde; da sadac `didebulni~ mzad arian
yovelgvari damamcirebeli, magram sasargeblo garigeba dasdon
dampyroblebTan, iq gankicxuli `mdabio~ qali, mtris mimarT wrfeli
siZulviliTa da zizRiTaa aRsavse da mxolod imisaTvis nebdeba prusiel
oficers, raTa Zalmomreobisa da damcirebisagan ixsnas `patiosani aramzadebi~,
romelTac gulubryvilod Tanamemamuleebad racxs da safrangeT-prusiis omis
masalaze agebuli bevri sxva moTxrobac, — `Zalua sovaJi~, `tyveebi~,
`madmuazel fifi~, `logini #29~, — cxadhyofs imas, rom mxolod xalxis beCav,
magram simdidris gamxrwneli zegavleniT SeubRalvel SvilebsRa abadiaT
samSoblos siyvarulis grZnoba da mtris winaaRmdegobis unari.
aseve kontrastulad amuSavebs mopasani kritikuli realizmis umTavres
motivs: angarebiTa da siZunwiT, egoizmiTa da pativmoyvareobiT Sepyrobili
adamianis dasaxiCrebisa da gadagvarebis Temas.
burJuaziul sazogadoebaSi yovelgvar borotebasa da sisaZagles badebs
simdidris dagrovebis, mogebis Jini. aq qals SeuZlia umowyalod yvlifos
sakuTari organizmic ki da saSoSive asaxiCros Tavisi bavSvebi, raTa mere
sarfianad mihyidos isini `iSviaTobaTa~ muzeumebs (`gonjebis deda~), xolo kacs
SeuZlia sakuTari colisa da colis dis `bazaze~ gaxsnas SemdegSi didad
Semosavliani saroskipo (`megobari pasÁansi~); anda aq coli kvercxebis saCekad
svams dambladacemul qmars, raTa man tyuilad ar Wamos puri, xolo berwi
qmari TviTon miuCens kuros Tavis cols, romelic milions ianderZebs, Tuki
Svili eyoleba (`memkvidreoba~). burJuas yvela adamianuri unari da
moTxovnileba aqvs CaxSobili. igi ar azrovnebs, gonebas mis tvinSi cbiereba da
gaqniloba enacvleba anu `is saRi Wkua, romelic uWkuobas esazRvreba~. misTvis
ucxoa yovelgvari sulieri sixaruli, codnisa Tu silamazis wyurvili.
mdabali sixarbis garda mas mxolod wmindad zoologiuri, cxoveluri
midrekilebebi rCeba: misi `cxovrebis formula~ yovlad martivia: `kargi
cxovreba, kargi sufra da kargi Zili; vWam da mZinavs, ai, esaa Cemi arseboba~. am
sulieri siRatakisa da ubadrukobis ganuyreli Tanamgzavria uzomo simxdale,
metadre `sazogadoebrivi azris~ winaSe SiSi, romlis karnaxiTac burJuas
ZaluZs yovelgvari simdable Caidinos. Tanac am silaCresTan erTad burJuas
`zneobriv~ saxes saocari farisevloba `srulqmnis~, romelic ubinZures
garyvnilobas afarebs xolme saTnoebis niRabs.
bevri Tanamedrove mwerlisagan, kerZod emil zolasgan gansxvavebiT
mopasani ar ixibleba didi `gaqanebis~ saqmosanTa TiTqosda `Zlieri
pirovnebebiT~, vinaidan im azrisaa, rom Tavisi arsebiT mdabali da wvrilmani
burJuaziuli vnebani yvelgan erTnairad aknineben da axurdaveben adamians;
magram amave dros igi xedavs, rom swored wvrili burJuebis, bankirobaze
meocnebe meduqneTa anda ordenis monatrul moxeleTa SezRudul yofaSi
gansakuTrebuli sisazizRriT da, maSasadame, tipiurobiT Cndeba mTeli klasis
damaxasiaTebeli mankierebani, da amitomac upiratesad swored am fenidan
arCeven Tavisi novelebis gmirebs.
amave dros, mopasani imasac xedavs, rom burJuaziuli vnebani,
kapitalistur urTierTobaTa amoralizmi sxva klasebsac ryvnian, ara mxolod
meore `mmarTvel klass~, aristokratias, aramed glexobis masasac, romliTac
mis TvalSi faqtiurad kidevac amoiwureba `xalxis~ cneba. mopasanis bevri
novela sastiki simarTliT, TiTqmis naturalisturi siSiSvliT warmoadgens
glexis wvril mesakuTreobriv fsiqologias, misi sixarbisa da siZunwis tlanq,
siRatakiTa da sibneliT damZimebul gamovlenebs.
magram amasTanave mopasans arc is rCeba daunaxavi, rom Tuki sadmea
sapovneli adamianuri suliskveTebebi, sikeTe da patiosneba, Rirsebisa da
pativis grZnobebi, moyvasisadmi uangaro damokidebuleba, — isev da isev
mxolod xalxSi, imave glexobaSi, romelsac siRrmeSi, mZime Sromisa da
siRatakis, gaunaTleblobisa Tu burJuaziuli zegavlenis miuxedavad, mainc
xeluxlebeli, spetaki da Zlieri darCenia keTili da marTali guli,
adamianuri arseba. mopasanis mravali moTxroba gvixatavs xalxis Svilebs,
romlebic sulgrZelobiTa da keTilSobilebiT Seudareblad aRematebian
burJuas. jarSi gawveuli sofleli muSa buateli imitom Seiyvarebs zang qals,
rom igi keTilia da Tavaziani, mzrunveli da Sromismoyvare, didi sulis
adamiani (`buateli~). anda soflis mWedeli filip eeremi uyoymanod irTavs
sxvis mier Secdenil blanSetas imitom, rom misi umamod darCenili biWi
ecodeba da Tavad blanSeta `kargi, mimzidveli qalia, romelic, Tavisi
ubedurebis miuxedavad, patiosani kacis Rirseuli coli iqneba~. mopasani
uzomo simpaTiiT da siTboTi gvixatavs keTilSobil, suliTa da xorciT
jansaR filipesa da mis amxanag mWedlebs, romlebic, sixarbiTa Tu SuriT
moSxamul da uqnarobiT Tavgabezrebul burJuasagan gansxvavebiT, `Zlierni da
mtkiceni, mxiarulni da kmayofilebiT savseni daRamebamde Weden rkinas~
(`simonis mama~); anda kidev, matareblis vagonSi axalgazrda sofleli ZiZa-qali,
TiTqosda araferiao, ise moawovebs ZuZus ucnob muSas, romelsac SimSilisagan
misdis guli; es saqcieli, romelic `moraluri~ burJuas TvalSi aRmaSfoTebel
`uwesobad~ Cans, xalxis SvilTa adamianuri ubraloebis, sisadavisa da
gulisxmierebis ulamazesi gamovlenaa (`idilia~). sadac `civilizebul~ burJuas
misi yalbi, farisevluri `morali~ uSlis xels iyos adamiani, — da amitomacaa,
rom mopasani `civilizebul~ kacs `velurs~, `barbaross~ uwodebs xolme, — iq
crumorwmunebisa da pirobiTobebisagan Tavisufali `mdabioni~ uyoymanod
misdeven xolme umaRles zneobriv kanons, urTierTis TanagrZnobisa da
mxardaWeris adamianur princips.
da mopasanis-realistis mTavari miRwevac esaa swored: igi, floberiviT,
`mmarTvel klasebSi~ verc erT gmirs ver xedavs, magram, floberisave
sawinaaRmdegod, xalxis wiaRSi mravlad poulobs `uxvi da sulgrZeli gulis~
kacebsac da qalebsac, romlebic TavianTi xalasi adamianobiT `im jiSis
gmirebi arian, diad istoriul saqmeTa Cadena rom ZaluZT.
gansakuTrebul adgils iWers mopasanis mTel SemoqmedebaSi siyvarulisa
da seqsis motivi, romelsac imave socialuri kontrastis Suqi Rrma,
erTdroulad kritikul-mamxilebeli da pozitiur-humanisturi SinaarsiT avsebs.
mopasani gviCvenebs, rom TavisTavad siyvaruli didad humanuri da
moraluri Zalaa, romelic adamianebs erTmaneTTan akavSirebs da aaxlovebs,
ukeTilSobiles da ulamazes suliskveTebebs uRvivebs, mdabal vnebebze
amaRlebs da, amdenad, sikeTisa da bednierebis uSret wyarod iqceva. Rrma
siberemde raoden bednieri darCa sÁuzen de sirmoni, warCinebuli ojaxis
lamazi qali, romelmac mdidruls cxovrebas `koxta Wabukis, ubralo glexis~
siyvaruli arCia (`bedniereba~); da ramdeni moxuci Seupyria imis tragikul
SegrZnebas, rom mas namdvilad ar ucxovria, Tavisi dReni fuWad Cautarebia,
ramdenadac namdvili siyvaruli ar ganucdia (`bavSvi~, `naTloba~, `sinanuli~,
`gaseirneba~, `mama~, `b-ni parani~).
magram namdvili siyvaruli isev `ubralo, mdabio~ kacs Tu Seswevs da ara
burJuasa da aristokrats. `gana bevria siyvarulSi sasixarulo, Tuki masSi
zecisa da miwis mTels poezias, mTels musikas ver Caaqsoveb~, — ambobs moxuci
q-ni JÁuli romeni, — odesRac cnobili msaxiobi, romelic or did xelovans
hyvarebia, `magram Tqven, — dasZens igi, — axlandeli mamakacebi, siyvarulze
arc ki fiqrobT, Tqven axla mebirJeebi, vaWrebi, saqmosnebi xarT, CvenTan
laparakic ki aRar iciT... axla siyvaruli mxolod ubralo kavSirad iqca,
romelic xSirad mkeravis angariSis dafarviT iwyeba...~ (`JÁuli romeni~). da
mopasani isev da isev ubrundeba am Teziss—rom burJuas vnebaTa Relvebs
araferi aqvs siyvarulTan saerTo. mesakuTris, egoistis nebani yvela adamianur
grZnobas hklaven, riTac `adamianSi mimalul mxecs xsnian aRvirs~, xolo mxecs
SeuZlia mxolod an `mamali~, `xvadi~ anda `dedali~, `Zu~ iyos, romelsac
martooden froidiseuli `libido~ anu seqsualuri `SimSili~ amoZravebdes. da
amdenad burJuas, kaci iqneba igi Tu qali, `siyvaruli ki ar gaaCnia, aramed
martooden avxorcoba~, romelic iseve mdabalia da xarbi, civi da sastiki,
rogorc misi mTeli angarebian-egoisturi arseba.
novelebs garda, mopasanis aRmavlobis xanas ekuTvni sami romani, —
`cxovreba~ (1883), `lamazi megobari~ (1885) da `mont orioli~ 1886), — romlebSic
farTo, epikur masStabebSi iSleba misi Semoqmedebis kritikul-mamxilebeli,
antiburJuaziuli Tema.
Tuki saerTod mopasanis romanebi ramdenimed sentimentalur xasiaTs
atareben da TavianTi originalobiTa da teqnikuri srulyofilebiT erTgvarad
Camouvardebian novelebs, igive ar iTqmis `lamaz megobarze~: es Sedevri Tavisi
avtoris mTeli SemoqmedebiTi Zalvis kulminacias warmoadgens. masSi
organulad SeerTda mopasanis-novelistis didostatoba da franguli romanis
uzarmazari tradicia.
`lamazi megobris~ mTavari siuJeturi motivi, — JorJ dÁuruas, ubadruki
da binZuri karieristis mier `maRali~ sazogadoebis `dapyrobis~ ambavi, —
zedmiwevniT tipuri istoriuli viTarebis fonze iSleba. moqmedebis dros aq
Sua 70-ni wlebi Seadgenen, rodesac franguli kapitalizmis imperializmis
stadiaSi gadasvlis niSnebi Cndeba, rodesac valteris tipis bandit
finansistTa nebis morCil iaraRad iqceva aramxolod presa, aramed mTeli
saxelmwifo aparati, roca bankirTa `didi politika~ nacionalur farglebs
scildeba da saerTaSoriso rbevis, kolonializmis asparezze gamodis. magram
mebrZoli kapitalizmis am materialur triumfs Tan sdevs burJuaziuli
sazogadoebis katastrofuli sulieri dekadansi, zneobrivi xrwna da daknineba.
mopasanisave sityvebiT rom vTqvaT, amdroindeli `maRali~ sazogadoeba swored
rom `beber roskipad~ iqceva, romlis mTels, — politikursa Tu kerZo, —
yofaSi ukve aRaraferi rCeba prostituciis anu, am laTinuri sityvis
Tavdapirveli mniSvnelobisamebr, SebRalvis, gaupatiurebis niSniT aRubeWdavi.
aq sayovelTao aReb-mimcemloba sufevs, erTTavad yvela, qalica da kacic,
vaWrobs, sxvasac yidulobs da sakuTar Tavsac hyidis Tavis uzomod,
paTologiurad gazrdil egoistur vnebaTa dasacxrobad, da swored amgvar
roskips warmoadgens lamazi megobris mier `dapyrobili~ sazogadoebac. am
sazogadoebis wevrebic sxvadasxvagvarad, magram erTianad prostitucias ewevian.
eseni arian: quCis `ubralo~ meZavi raSeli, romelic romanSi yvelazed uSualo,
wrfel arsebad gamoiyureba; da buduarTa `wesieri~ meZavebi — qalbatonebi
mareli, forestie da valteri, romelTagan pirveli ori cinikuri
`TavisufalmoazrovneobiT~ xasiaTdeba, xolo mesame imiT gamoirCeva, rom
`religias dasakec qolgasaviT iyenebs~ (sakuTari avxorcobis dasafaravad
Slis, xolo sxvaTa `uzneobis~ gasajoxad hkecavs); Semdeg, eseni arian: presis
meZavi — Sarl forestie, romelic imis fasad `ver amCnevs~ Tavisi colis graf
vodrekTan romans, rom igi niWier sagazeTo werilebs uwers; da politikis
meZavi — deputati da ministri laroS matie, `uniWo matrakveca~, romelic
qveynis sagareo politikas valteris finansur kombinaciebs `uTanxmebs~, xolo
Tavisi sayvarelis qmars, lamaz megobars, `sapatio legionis~ ordeniT
imadlierebs; anda eseni arian: kanonis meZavi — policiis komisari, romelic,
cxadia, saTanado gasamrjelos fasad iuridiulad adgens q-n dÁuruas
`mruSobis~ faqts, riTac b-n dÁuruas SesaZleblobas aZlevs mas Semdeg
gaeyaros `uRirs~ meuRles, rac mas pirveli sayvarlisagan, vodrekisagan,
naanderZevi milionis naxevari dastyua; da eklesiis meZavi — episkoposi,
romelic valteris milionTa memkvidre sÁuzenTan dÁuruas jvriswerisas
maRalfardovani enamWevrobiT locavs mas, viTarca cnobilsa da pativcemul
literators, xalxis niWier, samagaliTo maswavlebelsa da damrigebels, gzis
gamkvlevs...
da TviT dÁuruas pirovnebasac, mis xasiaTsac mTlianad misi drois, e.i. am
garoskipebuli sazogadoebis beWedi azis, sazogadoebisa, romelsac savsebiT
aRaraferi SerCenia Tavisi adrindeli, Tundac saukunis pirveli naxevris
droindeli moCvenebiTi Rirsebebisa. dÁuruas mTavari Tavisebureba, romelic
mas winamorbedi, stendal-balzakiseuli karieristebisagan, ara mxolod mtkice
Julien sorelisagan, aramed agreTve am ukanasknelzed gacilebiT susti eJen
rastiniakisagan arsebiTad ganasxvavebs, aris misi sruli Sinagani, sulieri
ubadrukoba, TviTon dÁuruas `Zlier pirovnebad~ moaqvs Tavi; sul imas
agonebs TavisTavs, rom es qveyana ZalovanT ekuTvnis~ da `Tavmdablad~
acxadebs, `nebisyofa da, mgoni, cotaodeni Wkuac unda mqondeso~, magram
namdvilad mas im inteleqtualuri, emociuri da nebelobiTi Zalis natamalic
ar scxia, romelic adamians cxovelze amaRlebs. gonebamaxvileba mas mxolod
saimisod hyofnis, rom salonebSi gamoiCinos Tavi `iribi bedobiT~, `gadakruli
sityvebiT, moxerxebuli bilwiT, zrdilobiani frazebiT, romelTa ukan
uzrdeli azri imaleba~; rogorc Jurnalisti, igi uniWobis gamo fuye
demagogad iqceva: `radgan uamravi Sroma daxarja raime originaluris
mogonebaze da mainc veraferi moigona~, man `zneobis dacemis, xasiaTis
dawvrilmanebis, patritizmis Sesustebisa da franguli patiosnebis anemiis
Sesaxeb Wreli da mediduri msjeloba airCia specialobad~. siyvaruli, rogorc
`sulTa urTierToba~, ucnobia misTvis; `platonur alerss SeuCvevelma~, man
`arc ki icis ra uTxras qals~; misTvis siyvaruli mxolod `karg madas udris~,
romlis dakmayofilebac yovel qalTan (meZavTan Tu mandilosanTan) da yovel
adgilas (karetaSic da daqiravebul oTaxSic) SeiZleba. mis mamakacur
momxiblaobasa da mougerieblobaSic araferia sulieri: is aris `xvadi,
romelic acdens da ipyrobs qalebs Tvalebis feriT, fuSfuSa ulvaSebiTa da
meti arafriT~. da mis eWvianobaSic araferia adamianuri: igi mxolod `im brazs
warmoadgens, romelic yovel mamals gulSi ubJutavs da maSin afeTqdeba
mZvinvared, roca dedalis gautanlobas waawydeba xolme~. mxdals ZlierTa
pirispir da unebisyofos Tavis mdabal vnebaTa winaSe, mas amoZravebs da
garkveul energiasac ki sZens `Suriani RvarZli~, romelic cxoveluri braziT
aRavsebs yvela masze maRla mdgomis mimarT, da zerele, wvrilmani
pativmoyvareoba, romelic misi odnavi `amaRlebisTanave~ aukadrisebinebs
`mdabio~ warmoSobasa da aristokratiul yaidaze — dÁurua de-kantelad —
gadaamaxinjebinebs gvars. es Suri da pativmoyvareoba mis `gaZlierebasTan~, e.i.
gamdidrebasTan erTad matulobs da, bolos, im `did TamaSsac~ abedvinebs,
romlis mogebamac ubadruki avantiuristi TviT baton valters, mTel am
`didkacur~ saroskipos ugvirgvino mefes, gautola, misi zRapruli simdidrisa
da, maSasadame, Zalis Tanamoziared aqcia.
mopasani sagangebod usvams xazs dÁuruasa da mis mier `dapyrobili~
sazogadoebis organiul erTianobas, Tvisebriv igiveobas. dÁurua misi RviZlia,
misi gamoyvanilia `mamakac roskipad~. erTaderTi, rac mas mSoblebisagan,
kanteles — floberis sacxovrebeli adgilis! — meduqneebisagan dahyva, misi
mdare niWia, xolo misi yvela sxva Tviseba sazogadoebiseuli `monapovaria~.
pirveli skola man alJiris kolonialur jarebSi unteroficrad samsaxurisas
gaiara: `sagarnizono cxovrebisaTvis afrikaSi Cveulebrivma rbevam, TaRliTobam
da ukanono Semosavalma~ mas erTxel da samudamod CauxSo sindisi. xolo
parizSi Casuli, igi male rwmundeba, rom aq legalur rbevas faruli rbeva,
kanonierebiTa da wesierebiT SeniRbuli Zalmomreoba cvlis, da kidevac xdeba
warmatebis moxveWis am ufro `daxvewili~, ufro `civilizebuli~ meTodis
didostati. magram mTavari isaa, rom lamazi megobris esoden Tavbrudamxvevi
warmateba mainc imdenad misi subieqturi `unarianobis~ nayofi ki ar aris,
ramdenadac im absoluturi Sinagani araraobis obieqtur Sedegs warmoadgens,
romelic mas yvelaze metad anaTesavebs mis garemomcvel sazogadoebasTan. es
sazogadoeba esoden ubadruki rom ar yofiliyo, dÁurua mas esoden advilad
ver daipyrobda da, piriqiT, dÁuruasac rom igive ubadrukoba ar gamoeCina, arc
es sazogadoeba danebdeboda ase iolad. saqme isaa, rom am sazogadoebaSi,
romlis yofierebis arss uprincipoba, xolo formas wesiereba warmoadgens,
patiosani, namdvili kaci umal moitexs kisers, xolo dÁuruas magvari aramzada
yvela kars moargebs gasaRebs da amitomaa, rom mis winaSe TviT valteric
drkeba da `gonivrulad~ askvnis: `diax, es gaiZvera Sors wava~, `masTan
morigebiT unda vicxovro~.
da Tavis garemocvasTan misi am organuli erTianobiT isazRvreba lamazi
megobris Rrma tipiuroba, romelic didad Sordeba misi Seqmnis xanas, rasac
ase kargad aRniSnavs erTi frangi kritikosi:
`lamazi megobari gaxdeba ministri an respublikis prezidenti. avtori ar
ambobs, magram gvagrZnobinebs amas. lamaz megobars saimiso gaqaneba aRmoaCndeba,
rom `xalxis suli warmoadginos~ da saxelmwifos etli marTos. politikaSi
igi ZlierTa mxareze iqneba. misi megobrebi iqnebian mdidari, pativcemuli,
Zlevamosili da keTilgonieri pirovnebani~; `lamazi megobari karieristebis im
mravalricxovan TaobaTa winaparia, 1885 wlidan rom scvlian erTmaneTs. is
dainaxo, lamazi megobari rogor moqmedebs, imis danaxvas niSnavs, Tu rogor
moqmedeben misi Svilebi da SviliSvilebi. xerxebi igivea — mcire
saxecvlilebiT. lamazi megobari simboloa, simbolo Tanamedrove sazogadoebis
sidamplisa~.
mopasanis pirveli romani, `cxovreba~, am sityvebiT mTavrdeba: `iciT,
cxovreba veraa maincdamainc kargi, magram arc ise cudia, rogorc hgoniaT
xolme~. xolo `lamaz megobarSi~ yuradRebas iqcevs moxuci poeti norber devareni, romelic egoistur da cru, `Wkua-Txel~ da SezRudul `maRal
sazogadoebaze~ xangrZliv dakvirvebas uimedobamde da sasowarkveTilebamde, im
daskvnamde miuyvania, rom `momavali aramzadebs ekuTvniT~ da `mxolod
sikvdilia cxadi da ueWveli~. marTalia, vareni, — gamoxatavs ra TviT
mopasanis Tvalsazriss, — Tavis am daskvnas sulac ar acxadebs absolutur da
savaldebulo WeSmaritebad, sagangebod aRniSnavs, rom es daeWveba da
urwmunoeba mxolod misdagvari moxuci da sneuli, martoxela da `daRupuli
kacis~ xvedria xolme da rom ymawvil kacs imedianad da energiulad,
`axalgazrdulad cxovreba~ marTebs. magram mopasanis Semdeg Txzulebebs
swored am vareniseuli pesimisturi ganwyobilebis aCqarebuli zrda emCneva,
ukve `mont oriols~, romelic mopasanis SemoqmedebiTi aRmavlobis miwuruls
ekuTvnis, aSkarad gamsWvalavs gauvalobis mZime SegrZneba; xolo cxovrebaze
vareniseuli negatiuri Tvalsazrisis gabatonebis, — Tumca mainc, arasruli
zeimis, — daRi azis mwerlis cxovrebis ukanasknel, 1887 wlidan momdinare
etaps, roca `lamazi megobris~ avtoris humanizmisa da realizmis rRveva,
sabolood, misi sulieri kraxi mTavrdeba.
bolo 80-ian wlebSi mopasani Tavisi didebis mwvervalebze Cans: igi
saqveynod cnobili mweralia, misi wignebi SesaniSnavad iyideba, xolo simdidre
dRiTidRe izrdeba. misTvis Riaa parizis yvela salonis kari, `warCinebuli~
sazogadoeba sul ufro `ixibleba~ misi pirovnebiT. igi yidulobs jer patara,
mere ufro did xomalds, romelTac `lamaz megobars~ arqmevs da romlebiTac
xSirad mogzaurobs xmelTaSua zRvaze. magram es mogzaurobani sul ufro
iReben misi `maTayvanebeli~ sazogadoebisagan ltolvis, sakuTar TavSi
Caketvisaken miswrafebis xasiaTs, iseve, rogorc mis mTelamdroindel
cxovrebas ipyrobs Rrma, sabolood dauZleveli krizisi, romelsac yovlad
obieqturi, — mopasanis am droisaTvis Zlier gamwvavebuli avadmyofobisagan
damoukidebeli, — mizezebi moepoveba.
80-ni wlebis miwurulisaTvis safrangeTi iqceva erT-erT udides koloniur
qveyanad, valteris tipis finansuri magnatebi TavianT srul gamarjvebas
zeimoben, xolo maTi damqaSebi, yvela juris `lamazi megobrebi~, romlebic
TavianT Tavs `demokratebs~, `radikalebs~ Tu `liberalebs~ uwodeben, mtkiced
euflebian qveynis samarTav saWes, da aseTs viTarebaSi mopasans eCveneba, rom
mmarTvel klasebTan mis brZolas mniSvneloba ekargeba, ramdenadac maTgan
momdinare sazogadoebrivi boroteba uZlevelia. xolo meore mxriv. 80-iani
wlebis bolodan aseve imedgacruebis niadagze mTel frangulsa da saerTod,
evropuls literaturaSi iwyeba realizmis daSlisa da mravali dekadenturi
nakadi warmoqmnis intensiuri procesi. da, cxadia, am faqtorsac unda moexdina
mopasanis Semoqmedebaze uaryofiTi zegavlena, magram gadamwyvet faqtorad
mainc mwerlis msoflmxedvelobrivi SezRuduloba iqceva, romelic arTmevs mas
rogorc garTulebuli socialuri viTarebis, ise gaZlierebul dekandenturi
literaturis zegavlenaTa daZlevis unars. jerovani Tanmimdevruloba rom
gamoeCina, `mmarTveli klasebi~— mgmobel da saerTod angarebaze da egozmze
damkvidrebul sazogadoebriv urTierTobaTa uarmyofel mopasans
proletariatis istoriuli roli unda ecno da misi revoluciuri brZola
eRiarebina, swored es iqneboda is `saboloo daZaleba~, mis gadamwyveti nabiji,
romelic mas saSineli burJuaziuli garemocvisagan Sinaganad gaaTavisuflebda.
magram man swored es nabiji ver gadadga: tolstoisa ar iyos, burJuaziisa da
aristokratiis mier SebRaluli adamianis mesveurad `ubralo xalxis~
maRiarebels, mas faqtiurad xalxis cnebidan gamoricxuli daurCa
proletariati, romelsac TiTqosda, `bednierTa da mdidarTadmi~ Suri
amoZravebs, da amdenad misi, ZiriTadad glexobaze, e.i. kvlav mesakuTre klasze
da agreTve funTuSasebr viTomda `zeklasobriv~, namdvilad ki deklasirebul
pirovnebebze orientirebuli humanisturi mrwamsi, cxadia, sul ufro da ufro
kargavs realur sayrdens. xolo amasTan erTad mwerali sul ufro ixreba
klasobriv adamianSi awyvetili mxecis absolutirebisaken, saerTod adamianuri
bunebis mniSvnelad aRiarebisaken, rac mas sul ufro aRavsebs
sasowarkveTilebiTa da pesimizmiT.
borotebis uZlevelobis aRiareba odnavadac ar ganawyobs mopasans
`mmarTvel klasebTan~ Sesarigeblad, mas winandelze ufro damoukideblad da
amayad uWiravs Tavi xelisuflebis winaSe, 1889 wels uars ambobs `sapatio
legionis~ ordenis miRebaze, 1890 wels ki — akademiis wevrobaze. da aseve mis
SemoqmedebaSi, metadre romanebSi, _ `pieri da Jani~ (1887), `sikvdiliviT Zlieri~
(1889) da `Cveni guli~ (1890), — ki ar sustdeba, aramed piriqiT, mZafrdeba
`maRali sazogadoebis~ mxileba. metic: am periodSiac gvxvdeba Zveleburad
naTeli moTxrobebi, romlebic aRsavsea adamianTa erTmaneTTan guliTadi
damokidebulebiTa da wmindad xalxuri mxiarulebiT, galur-rableseuli
iumoriTa da siciliT (`baWia~, `buzi~) anda romlebSic avtori did siTbosa da
sinazes iCens Tavisi gmirebis mimarT (`portreti~, `xeibari~) magram amave dros
mopasanis SemoqmedebaSi iWreba Tu, ufro sworad, Zlierdeba da batondeba
iseTi motivebi da faqtorebi, romelic arRveven mis humanizmsa da realizms.
mopasans adridanve mosdis xolme daeWvebisa da uimedobis,
sasowarkveTilebisa da SiSis Setevebi, rodesac mas idumalisa da zebunebrivis,
sigiJisa da sikvdilis Sesaxeb mtkivneuli fiqrebi ipyroben, magram mwerali
medgrad ebrZvis maT, cdilobs maT saR, realistur safuZvelze axsnas da
upirispirebs sicocxliT, mxiarulebiT, energiiTa da silamaziT Semkul
saxeebs. axla ki es dekadenturi, paTologiur-mistikuri motivebi garkveul
sistemad lagdebian, romelic cxovrebis `borot~, `idumal~ da `stiqiur~ ZalTa
winaSe adamianis umweobisa da ganwirulebis SegrZnebas gamoxataven.
am tragikuli SegrZnebisagan xsnas mopasani cxovrebidan pasiur gasvlaSi,
TavdaviwyebaSi eZebs da saamiso saSualebad mas esTetizmi da eroTizmi esaxeba.
mis romanebsa da novelebSi mkvidrdeba `usargeblo silamazis~ motivi, romlis
Tanaxmad, magaliTad, qalma naklebad unda imSobiaros, rom ar damaxinjdes,
xolo siyvaruli sul ufro iqceva raRac `zemoralur~ sawyisad, romelmac
xanmokled mainc unda CauxSos kacs mankieri socialuri vnebani da Tundac
fizikurad ganacdevinos bedniereba...… magram mopasani TviTonac grZnobs am
`gamosavlis~ siyalbes da misi ukanaskneli qmnilebebidan sul ufro
gamosWvivis vareniseuli azri, rom kacis erTaderT namdvil, `cxadsa da
ueWvel~ xsnas sigiJe da sikvdili warmoadgens.
da dasasrul, Zlier cvlilebas ganicdis Txrobisa da xatvis
mopasaniseuli manerac. Tuki manamdel TxzulebebSi mopasani mkacrad icavda
Tavis maswavlebelTa principebs, — rom mwerali unda iyos `obieqturi
xelovani~, romelic mxolod laparakobs da arasodes ar fiqrobs Tavis gmirTa
magier, ise rom misi `pirovneba wignis TaviseburebaSi qreba~ (floberi); da
rom `fsiqologi iseve unda qrebodes mxatvarSi, rogorc ConCxi uCinardeba
cocxalsa da Tbil sxeulSi, romelsac mtkice, magram uxilav sayrdenad
emsaxureba (turgenevi), — axla misi stili sul ufro iRebs `Tanamedrove~,
subieqtivistur-fsiqologistur xasiaTs. gmirTa obieqturi qcevisadmi interess
enacvleba maTi subieqturi `Sidasamyarosadmi~ yuradRebis gamaxvileba.
moqmedeba mZimdeba da dundeba, mis energiul dinebas abrkolebs da wyvets
gmirTa ganwyobilebis, gancdebisa da fiqrebis detaluri analizi, avtoris
lirikul-refleqsuri Carevebi da Txrobis saerTo mWvretelur-aRwerilobiTi
toni.
yvela es ideur-mxatvruli cvlileba arsebiTad `antimopasanuri~ xasiaTisa
iyo, `funTuSas~ da `lamazi megobris~ Semqmnels organulad eucxoveboda.
amitomac mopasans uTuod unda egrZno, rom Tavisi bunebis winaaRmdeg midis da
sakuTari Tavisagan es dacileba, cxadia, sastikad unda gaZneleboda.
da marTlac, Tavis or ukanasknel romans igi udidesi gaWirvebiT wers,
xolo 1891 wlis agvistoSi poet ogiust dorSens Tavisi morigi romanis
xelnaweris gamo eubneba: `ai Cemi romanis `anJelusis~ ormocdaaTi gverdi,
mTeli wlis ganmavlobaSi amas striqonic ver mivumate, Tu sam TveSi wigni ver
davasrule, Tavs moviklav~-o.
xelnawers araferi momatebia da 1892 wlis 2 ianvars mopasanma, ukve
bodviT mdgomareobaSi Cavardnilma, Tumca warumateblad, magram mainc
Seasrula sityva: yelSi dana Caica. amis Semdeg igi fsiqiatriul saavadmyofoSi
moaTavses, sadac kidevac gardaicvala 1893 wlis 6 ivliss.
cxadia, didi roli aq avadmyofobamac iTamaSa, romelmac bolo xanebSi
aranormalobis aSkara niSnebi daamCnia mwerals. da `lamazi megobris~ gamo
Suris maZiebelma Jurnalistebmac `gaiRes~ TavianTi wvlili: jer gazeTSi aseTi
sensaciuri cnoba gamoaqveynes — `b-n mopasanis janmrTelobis gauareseba.
uaxlos xanSi mas fsiqiatriul saavadmyofoSi moaTavseben~, xolo Semdeg
ukanasknel cnobaTa svetSi mTeli ori kvira imaze imsjeles, `ukve gagiJda Tu
ara~, ramac sastiki Tavzari dasca bedSavs, romelsac ukve ramdenime wlis win
dasCemeboda gagiJebis SiSi.
magram yovelive aman mxolod gaamZafra da srulqmna oqros kerpis
samyaroSi xelovanis tragediis es erT-erTi umkveTresi magaliTi, romelsac
mopasanis cxovreba da Semoqmedeba hqvia.
***
oriode sityvac `lamazi megobris~ qarTuli TargmanisaTvis. masze igive
iTqmis, rac mixeil javaxiSvilis sakuTar stilzea saTqmeli — es ukanaskneli
mopasanisas enaTesaveba, romelic ambobda, `stili ar unda igrZnobodeso~:
moklebulia yovelgvar xelovnurobas, maRalfardovnebas da
literaturulobas, JRers, rogorc cocxali qarTuli, romelsac qarTveli
kaci ise `ubralod~ ambobs da ismens, rom arc yurs ugdebs da arc ufiqrdeba,
romelic ise aris, rom ar yviris, varo, da aseve winamdebare Targmanic: mas
Targmanoba ar emCneva, igi ise ikiTxeba, rogorc qarTulad dawerili wigni,
Tundac mixeil javaxiSvilisave romanebi.
oTar jinoria.

Documentos relacionados

Carlz dikensi daviT koperfildi Tavi pirveli dabadeba me viqnebi gmiri

Carlz dikensi daviT koperfildi Tavi pirveli dabadeba me viqnebi gmiri tanisamosi amjobines; ase iyo Tu ise, arc erTi mezRvauri ar gamoexmaura am gancxadebas arc sityviT, arc saqmiT. aTi wlis Semdeg Cvens ubanSi gadawyda am `perangis~ bedi. igi gaaTamaSes latareaSi, o...

Leia mais

mTargmneli akaki vasaZe

mTargmneli akaki vasaZe — bargi bremblhertis sadgurSi davtove, — Tqva mdgmurma da gamohkiTxa, ra gziT SeiZleboda misi gadmotana. roca misis houlma yvelaferi dawvrilebiT auxsna, ucnobma madlobis niSnad Tavi daukra. — xval ...

Leia mais

anton Cexovi

anton Cexovi _ ra gawkmutunebs? _ ganagrZo ucnobma, Tan zurgidan Tovli CamouferTxa. _ Seni patroni sadRaa? albaT daekarge, ara? eh, sabralo cugo! axla ra vqnaT? rakiRa ucnobis saubarSi keTilganwyoba igrZno, kaS...

Leia mais

areopagitika - WordPress.com

areopagitika - WordPress.com amqveyniuri sinamdvilis Rirebulad gamocxadebis msoflmxedvelobrivi safuZveli gaxda, radganac am gziT RmerTi, raRacnairad `miwazea Camoyvanili~ da miwierSi `RvTaebrivis aRmoCenis~ SesaZleblobaa daSve...

Leia mais

Untitled

Untitled midis mindorSi vasTirji da xedavs, rom kacma gaTiba balaxi da gaTibuli balaxiT qoxis dadgma daiwyo. gaocda vasTirji da hkiTxa: – ras Svrebi, kaco, eg Seni qoxi amaRam Tavze Camogemxoba – mTeli Srom...

Leia mais

sayvareli - Dinimiz İslam

sayvareli - Dinimiz İslam damkvidrdeba da yvela Tavisi vaJis zvarkad Sewirvis aRTqmas dadebs. nu gaxdebi aseTi saqmis wamomwyebi! Seni gamCenis kmayofilebisTvis sxva ram moifiqre!~ Semdeg urCia, rom mkiTxavTan misvla urCia....

Leia mais

meqanikuri fortoxali.indd

meqanikuri fortoxali.indd oTxni viyaviT: sami Cemi bratka da me _ aleksi. im ToSi, bneli zamTris saRamos yvelani `faqizoSi~ CavjeqiT da vbalamutobdiT. Cven, oTxni _ me, piti, jorji-biWi da bnelo _ eg marTla bneli ega da, Zm...

Leia mais