Gvaxtang liCeli kulturuli da savaWro urTierTobebi
Transcrição
Gvaxtang liCeli kulturuli da savaWro urTierTobebi
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti kulturuli da savaWro urTierTobebi centralur amierkavkasiaSi (grakliani gora) grakliani goris namosaxlari da samarova ni mdebareobs centralur amierkavkasiaSi, saqarTveloSi, kaspis raionis sof. igoeTi sa da samTavisis teritoriaze, md. lexu ras marjvena napirze wamomarTul goraze, uSualod Tbilisi-senaki-leseliZis gzat kecilTan. mas gabatonebuli mdgomareoba ukavia da moqceulia or patara mdinares – lexurasa da TorTlas Soris. gzatkecilis gafarToebasTan dakavSirebiT 2008 wels borcvis samxreT ferdobze Catarda gadar CeniTi arqeologiuri gaTxrebi, romelsac uaRresad saintereso Sedegi mohyva. ker Zod, gamovlenilia rogorc mravalfeniani namosaxlari, ise sxvadasxva periodis samar xebi. qveda terasa, romelzec aRniSnuli Zeg lebi aRmoCnda, zRvis donidan saSualod 680 metrzea ganlagebuli, Tumca zeda gauTx reli terasebi da goris zedapiri, gaSlili adgili ufro maRlaa da daaxlebiT 720-723 metris farglebSi mdebareobs. namosaxlarisa da samarovnis (sur. 3, 5) te ritoriaze mikvleuli Zeglebi sxvadasxva pe riods ganekuTvneba. amJamad arsebuli masa la iZleva qvemoT moyvanil stratigrafiul suraTs, romelic axali aRmoCenebis Sesaba misad SeiZleba kidev ufro dazustdes. 1. paleoliTi es xana identificirebulia prof. g. gri golias mier da warmodgenilia qvargavaleb ze damzadebuli didi raodenobis iaraRiT. 2. eneoliTi am xanas ganekuTvneba ZiriTadad qvis iaraRi – xelculi, kaJis Subispiri, kaJis lamelaze damzadebuli namglis CasarTebi, Zvlis saxvretebi. aRmoCenilia cudad gan leqili, msxvilminarevebiani, ruxkeciani keramikis ramodenime fragmenti, romelSic naTlad Cans namjis minarevebi, ris gamoc SesaZloa, isinic eneoliTuri xaniT gani sazRvros. 3. adre brinjaos xana grakliani goris samxreTi ferdobis dasavleT nawilSi gamovlenilia sxvadasxva periodis samarxebi. maT Soris uZvelesia adre brinjaos xanis ormosamarxi. 4. gviani brinjaos/adre rkinis xana es epoqa Zeglze gacilebiT ukeTaa war modgenili. igi dadasturebulia rogorc na mosaxlarze, ise samarovanze. qronologiu rad esaa periodi Zv. w. XIII saukunidan vidre Zv. w. 900 wlamde (sur. 4). 5. ganviTarebuli rkinis xana (Zv. w. VIII-VII ss.) dadasturebulia am xanis rogorc sa kulto da sacxovrebeli nagebobebi, ise sa marxebi. 6. Zv. w. VI s. am xanas ganekuTvneba erTi sacxovrebe li saxli da erTi sakurTxeveli (TaRiani). 7. Zv. w. V-IV ss. am xanas ganekuTvneba `dasavleTi taZa ri~ da qveda terasaze mxolod nawilobriv SemorCenili Senobebi. 8. Zv. w. IV-III ss. warmodgenilia mravalricxovani samar xebiT. 9. Zv. w. III-II ss. dadasturebulia aA m xanis e. w. samadlos tipis keramika (sur. 8). 10. Zv. w. II-I ss. am xanaSi graklian goraze adamianis aq 25 Gvaxtang liCeli vaxtang liCeli tivobis dasasruli dasturdeba. SemorCeni lia zeda taZris, SesaZloa sasimagro kedli sa da samarxebis naSTebi. 26 calkeuli arqiteqturuli Zeglebi sa da samarxeuli inventaris ganxilva 1. Zv. w. 1100 – 900 wlebs ganekuTvneba monumenturi sakurTxeveli (sur. 1). igi aR moCnda namosaxlaris aRmosavleT seqtorSi. Senobidan, romelSic igi iyo gamarTuli, ga darCenili iyo mxolod CrdiloeTi kedlis nawili. Senoba jargvaluri tipisa iyo – Se morCenilia masiuri xis Zelebis anabeWdebi, romlebic erTmaneTze mijriT, horizonta lurad iyo dalagebuli. kedlebi Signidan da garedan Tixis sqeli masiT iyo Selesili. ase ve Tixis feniT saguldagulod iyo motkep nili iataki, romlis qveS dadasturda Tixi sa da xreSisagan Semzadebuli substruqcia. sayuradReboa, rom sxva SenobebSi iatakis aseTi damuSaveba ar gvxvdeba. sakurTxeveli warmoadgens e. w. `xovles tipis~ monumentu ri Rumelis imitacias. rigiTi Rumelebisagan mas ganasxvavebs ara mxolod zomebi, aramed dekoratiuli elementebic. p P irvel rigSi es aris sakurTxevlis aRmosavleTi da dasavle Ti kuTxeebis Semkoba naxevar-TaRebiT, rac sruliad ucxoa Cveulebrivi RumelebisaT vis. amasTan, sakurTxevels samxreTi mxri dan, iatakis donidan 10 sm-is simaRleze gas devs 5 sm-is sisqis reliefuri sartyeli. e E s ori elementi ganasxvavebs am sakurTxevels Cveulebrivi Rumelisagan. Tumca aRmosav leTidan mas sanacre ormo hqonda midgmuli, romelsac, Tavis mxriv, CrdiloeTi kedlis gaswvriv gamarTuli baqani uerTdeboda. es iyo Sewirulobebis dasalageblad gankuTv nili platforma. masze ewyo sxvadasxva zomis Ria feris keciani WurWeli, romlis keci cu dadaa ganleqili, uxeSad aris damuSavebuli. umetesoba am keramikisa mxris areSi Semkulia iribi naWdevebiT, romlebic rig SemTxvevaSi Tevzisfxur ornaments qmnis. aseTi keramika ucxoa Zv. w. II aTaswleulis miwurulisaT vis. sayuradReboa, rom am Sewirul formebs Soris aRmoCnda cilindrultaniani yavis ferkeciani pirmoyrili WurWeli, romelsac ori mcire zomis horizontaluri yuri aqvs. e E s formac ucxoa am xanisaTvis. kK ompleqsis TariRs iZleva calyura koWobi, romlis ana logiebi qarTlSia cnobili. kerZod, aseTi formebi Zv. w. 1100-900 wlebiT daTariRebul Zeglebze gvxvdeba (mag., samTavros #51 sa marxi, zemo avWalis samarxi)1. sakurTxeve li Senobis Crdilo-dasavleT kuTxeSi iyo gamarTuli. misi swored aseTi –kuTxeSi – gamarTva standartuli Cans puris sacxobi RumelebisaTvis – Sesadareblad SegviZlia movixmoT Treli gorebis2, narekvavis3, sam Tavrosa da xovles goraze gaTxril sax lebSi mikvleuli Rumelebi, iseve rogorc SedarebiT mogviano xanis medaburis saxlSi ufliscixe – bambebis namosaxlaridan4. 2. TaRiani sakurTxeveli warmoadgens Ria tipis nagebobas, romlis ZiriTadi konstruqciuli nawili kedelia. igi war moadgens TixiT Selesil Zelebs, romlebic vertikaluradaa Cadgmuli. es kedeli E-W mimarTulebisaa. kedlis samxreT mxares amoyvanilia Tixisave TaRebi. sakurTxeveli Zlieraa dazianebuli da amis gamo misi sru li rekonstruqcia Zneldeba. dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom aseTi ori TaRi namd viladaa SemorCenili. centraluri (?) TaRis win amokveTilia mcire zomis ormo ( diamet ri 0, 2 m.), romelSic Sesawiravad mitanili mcire zomis WurWeli ido. aseve Sesawira vad iyo mitanili kedlis dasavleT nawilSi dadgmuli dergic (misi fragmenti SemorCa). amave funqciis matarebelia mcire zomis bi konusuri calyura sasmisi. msgavsi formis 1 k. f F icxelauri, aRmosavleT saqarTvelos tomTa istoriis ZiriTadi problemebi (Zv. w. XV-VII ss.), Tb., 1973, gv. 65-68. 2 r. aA bramiSvili, didi Tbilisis eqspediciis mu Saobis ZiriTadi Sedegebi, Tbilisis arqeologi uri Zeglebi, t. I, Tb., 1978, gv. 12. 3 v. nikolaiSvili, e. gavaSeli, n N arekvavis arqeo logiuri Zeglebi, Tb., 2007, gv. 6-28. 4 n. xundaZe, elinisturi xanis medaburis saxli ufliscixe-bambebidan, Zeglis megobari, #52, 1979, gv. 50 -56. sasmisebi cnobilia kolxeTidan (magaliTad, isini aRmoCenilia ergetas III samarovnis I sa marxSi, romelic Zv. w. VII saukunis miwuru liT an VI s-is dasawyisiT TariRdeba)5. Sesa bamisad, TaRiani sakurTxeveli am bikonusu ri calyura sasmisiT Zv. w. VII-VI saukuneebis mijniT unda daTariRdes. Tumca, aqve minda SevniSno, rom calyura sasmisebi, rogorc zemoT iyo naCvenebi, Zv. w. 1100-900 wlebSic gvxvdeba, magram maT ara aqvT bikonusuri tani, ris gamoc vTvli, rom graklianis biko nusurtaniani sasmisi ergetis calTan ufro met saerTos poulobs da am TariRsac amis gamo vaniWeb upiratesobas. 3. qveda II terasis dasavleT nawilSi aR moCnda xuroTmoZRvruli kompleqsi („das avleTi taZari“), romelic Sedgeba sami Zi riTadi saTavsosagan. TiToeulSi aris erTi sakulto da masTan dakavSirebuli erTi sameurneo nageboba (sur. 2). SemorCenilia xis svetebis ormoebi, romelic gars uvlis mTels kompleqss. Sesabamisad, isini er Tiani gadaxurvis sistemaSia moqceuli da sakmaod rTuli dagegmarebisa da gansxva vebuli funqciis matarebeli elementebis erTobliobas warmoadgens. Senobebi gaxs nilia samxreTisaken, rac garemo pirobebis swor gaTvlasa da haerisa da tenianobis reJimis optimalur gaazrebaze miuTiTebs. esaa asaTviseblad SerCeul sivrceSi aqam de sruliad ucnobi sakulto da sameurneo SenobaTa daproeqtebisa da Semdgom pro eqtis realizaciis iSviaTi SemTxveva Zvel qarTul xuroTmoZRvrebaSi. SemuSavebulia sakmaod rTuli, mTlian kompleqsSi Semava li calkeuli Senobebis gegma, tipi da inte rieris organizaciis yvela detali. inter ieris mowyobis sqema SemdegSi mdgomareobs: nagebobis ZiriTad nawils warmoadgens N – S mimarTulebaze orientirebuli sami seqcia, romlis Sida sivrce gayofilia or nawilad, xolo maTSi wina planze wamoweulia umTav T. Mikeladze, Grosse Kollektive Grabgruben Der Fruhen Eisenzeit in Kolchis, In: Archaologischer Anzeiger, Berlin, New York, 1995, gv. 2-22. 5 resi funqciuri datvirTvis mqone elemen tebi: 1. podiumi; 2. podiumTan midgmuli an masTan axlos damontaJebuli da TixiT saguldagulod Selesili oTxkuTxa, bordiurebiani magida; 3. bordiurebiani magidis win gamarTu lia gegmaSi wriuli ormo, romelic iatakSia amoRebuli. ormos fskerze sagangebod Ser Ceuli brtyeli, wriuli formis qvaa Casmuli (ritualuri kera). 4. puris sacxobi Rumeli, romlis zomebi icvleba Senobis moculobis Sesabamisad. Senobis danarCeni sivrce aTvisebulia im praqtikuli amocanebis Sesabamisad, rome lic yvela calkeul seqcias aqvs. magaliTad, aRvwerT #1 seqcias: misi zomebia 4,70X2,30 m. aq aseve, ro gorc wina or oTaxSi, dasavleT kedelTan gvaqvs podiumi, misi zomebia 1X0,70X0, 3 m. podiums dasavleT mxares, centralur na wilSi, Sesawiravi WurWlis Casadgmeli CaRr maveba aqvs (dm. 0, 25 m), romelic qvis baliSiT mTavrdeba. bordiurebiani magida, romelic sava raudod, Sesawiravi nivTebisaTvis iyo gan kuTvnili sakurTxevlis CrdiloeTiTaa Se morCenili. saTavsos CrdiloeT kedelTan, misgan 0, 25 m-is moSorebiT, gamovlenilia sa ritualo kera, romlis ZirSic qvis baliSia Cadgmuli. diametri 0, 30 m-ia, xolo siRrme ki – 0, 25 m. oTaxis Crdilo-aRmosavleT kuT xeSi gamovlenili Rumeli yvelaze kargadaa Semonaxuli am Zeglze SemorCenil RumelTa Soris. aRniSnuli Rumelis mixedviT SeiZle ba davaskvnaT, rom samive SenobaSi unda yofi liyo erTi tipis, e. w. xovluri, oriarusiani da samganyofilebiani (sacecxle, sanacre da TviTon Rumelis ganyofileba) Rumeli. gansxvavebiT sxva Zeglebze aRmoCenili Ru melebisagan, aq aRmoCenilebs aqvT tempera turis regulirebis meqanizmi – esaa sacxob da sacecxle ganyofilebaze misafarebeli gamomwvari Tixis filebi. saTavsos centrSi 27 vaxtang liCeli 28 vaxtang liCeli g G adaxurvis Camoqcevis Sedegad damsxvreu li WurWelia gamovlenili. aRniSnul saTavsos dasavleTi mxridan zRudavs da am nagebobas meoresagan hyofs riyis qvis wyoba. misi zomebia 4,30X 0,65 m. riyis qvis wyobasa da sakurTxevels Soris sameurneo sivrcea moqceuli. rac Seexeba sa Tavsos aRmosavleT mxares, aqac dadasturda riyis mozrdili qvebisagan Sedgenili wyoba. SemorCenili wyobis zomebia 2,30 X1 m. nagebobaTa es kompleqsi amierkavkasii saTvis sruliad gansakuTrebul Zegls war moadgens. gamovyof or saintereso detals: rogorc aRiniSna, SesasvlelTan, marcxena mxares, uSualod dasavleT kedelTan gamar Tuli iyo TixiT Selesili podiumi, romel sac aseve dasavleT nawilSi, Sua adgilze hqonda saguldagulod momzadebuli mcire zomis ( D – 0, 25 m.) wriuli foso. misi sagul dagulod momzadeba gamoixateboda ara mxo lod mis zust lokalizaciaSi, aramed ima Sic, rom mis fskerze Cadgmuli iyo zustad fosos diametris mqone brtyeli qva. aseTi _ myari-momzadeba TiTqos konstruqciul simZimes unda gulisxmobdes, magram II seqcia Si aRmoCnda aseTive fosoSi in situ Cadgmuli amave diametris mqone xelada, rac naTlad miuTiTebs am podiumis sakulto xasiaTs. sayuradReboa, rom am tipis podiumebs aqvT qronologiurad Zalze Soreuli, magram funqciurad uaxloesi paralelebi eridus eneoliTur taZrebSi, sadac isini aseve ke delzea midgmuli da interieris sivrcis ganuyofel detals warmoadgens6. yuradRe bas iqcevs is faqtic, rom yvela Senoba samx reTiTaa orientirebuli. aseTi orientacia martivad aixsneba bunebrivi pirobebiT – aq mudmivad uberavs dasavleTisa an aRmosav leTis Zlieri qarebi, rac sruliad SeuZle bels xdis Senobebis aRmosavleTidan gaxs nas. amis gamo, marTalia, sakulto nagebobe bis karebi ar uyurebdnen aRmosavleTs, anu 6 The Cambridge ancient History, V. 1, Part 2, 1971. . Edwards I. E. S., Gadd C. J., Hammond N. G. L., Cambridge. gv. 334. dilis mzes, magram, samagierod, mTeli dRis manZilze mzisaken iyo gaxsnili. graklian goraze aRmoCenil masalaSi ga moiyofa importuli an importulis mibaZviT damzadebuli nivTebis jgufi. m M aTi gadanawi leba damzadebis adgilis mixedviT urTier TobaTa Semdeg mimarTulebebs iZleva: 1. samxreTi m M esopotamia. e E s mimarTuleba warmodgenilia ori sabeWdaviT (sur. 6). p P ir veli maTgani, rogorc zemoT aRvniSne, mo numentursakurTxevlian taZarSi aRmoCnda. esaa Ria feris, kargad ganleqili Tixisagan damzadebuli konusuri sabeWdavi, romlis zedapiri Tixis gamowvamde saguldagulo daa Semkuli faqizad amokawruli xazebiT. xazebi anabeWdze erT rigad Camwkrivebuli samkuTxedebis sqematur gamosaxulebas qmnis. xolo qveda registrSi SeiniSneba kargad gamoyvanili Sevronebi. sabeWdavis Tavze jvaria gamosaxuli, xolo Ziri odnav Rrua. sabeWdavi gaxvretilia SuaSi, sruliad aS karad, naxatis datanis Semdeg, rac sabeW davebis damzadebis teqnologias ewinaaRm degeba. amdenad, cxadia, rom gamWoli naxv reti sabeWdavze mogvianebiTaa datanili. sabeWdavis simaRlea 5, 2 sm, Ziris dm. – 2, 8 sm, xolo zeda sibrtyis dm. aris 1, 6 sm. prof. n. samsonia am nivTis dekoris pirdapir analo gias jemdeT-nasris IV jgufis sabeWdavebTan xedavs. am jgufis pirveli nawilis sabeWda vebisaTvis swored analogiuri Sevronebia damaxasiaTebeli7. amdenad, TiTqos am sabeW davis mesopotamiuri warmomavloba da misi adreuli TariRi (Zv. w. 3000-2800 ww.; domenik koloni iZleva Zv. w. 3000-2334 wlebs) eWvs ar unda iwvevdes. Tumca, igi Semdgom specia lur Seswavlas saWiroebs. rac Seexeba mis gviandel, anu Zv. w. 1100-900 wlebis taZarSi moxvedris faqts, igi advilad aixsneba _ Nn. samsonia, Suamdinaruli gliptika, Tb., 2008, gv. 37; D. Colloon, First Impressions. Cylinder Seals in the Ancient Near East, British Museum Press, 1987, gv. 1322; Corpus of Ancient Near Eastern Seals in North American Collections, the Bollingen Series XIV, Pantheon Book, 1949; pl. 35. 7 gviandel taZrebSi adreuli sabeWdavebis aRmoCena am xanisaTvis tipuri movlenaa. ra Tqma unda, Zalze mniSvnelovania imis dadge na, Tu rodis moxvda es sabeWdavi mesopota miidan Tanamedrove qarTlis teritoriaze – Zv. w. IV aTaswleulis bolosa Tu Semdeg, Zv. w. II aTaswleulis miwuruls. am etapze dabe jiTebiT raimes Tqma Znelia, magram TiTqmis sinqronuli mtkvar-araqsis kulturis arna xulad vrceli masStabebi yovelgvari daSve bis saSualebas iZleva. amave TvalsazrisiT sruliad gansakuTrebulia meore sabeWdavi, romlis wriuli maryuJi marTkuTxa dafa zea amoyvanili. nivTi Ria feris, moTeTro qviSaqvisagan zedmiwevniT daxvewili teqni kiTaa damzadebuli. misi zedapiri imdenad kargadaa aTvisebuli, rom eWvs ar iwvevs misi damamzadebeli xelosnis ostatobis maRa li done. kveTa Rrmaa, anabeWdze kargad Cans gasxivosnebuli `RmerTis saxli~8. sabeWda vis simaRlea 3, 2 sm, maryuJis simaRle – 2, 2 sm, sasuraTe sibrtyis farTobi – 3,6X3,4 smze. es sabeWdavi nayar, dazianebul fenaSi aRmoCnda. amdenad, igi mxolod analogiebis saSualebiT SeiZleba daTariRdes. aseTi ana logiebi ki mas isev jemdeT-nasris periodis masalebSi moepoveba da Sesabamisad, Zv. w. 3000-2800 wlebs unda miekuTvnebodes. Tum ca, aqac SevniSnav, rom es nivTic calke kvle vis sagania. sayuradReboa, rom namosaxlarze didi raodenobiTaa aRmoCenili gviani brin jaos xanis adgilobrivi sabeWdavebic, ro melTa zedapiri sxvadasxva saxeebiTaa Semku li. maT Sorisaa nacrisferkeciani sabeWdavi (mas yuradReba miaqcia prof. n. samsoniam, romelmac daamuSava aseve mesopotamiuri sabeWdavebic), romelzedac centridan oTx mxares gasuli xazebi/sxivebi iSleba. igi zusti analogiaa im arqauli sabeWdavebi sa, romlebic didi raodenobiTaa cnobili mesopotamiidan. araa gamoricxuli, rom es P. Amiet, La Gliptique Mesopotamienne Archaique, Paris, 1980, n. 386-390; Corpus of Ancient Near Eastern Seals in North American Collections, the Bollingen Series XIV, Pantheon Book, 1949; pl. 22-25. 8 sabeWdavic swored mesopotamiurebis yve laze adreuli adgilobrivi replikaa. 2. urTierTobebis qronologiurad mom devno safexuri da sxva mimarTuleba gane kuTvneba Zv. w. VIII-VII ss-s. kolxeTTan SesaZ lo analogiis TvalsazrisiT sruliad gan sakuTrebulia Zv. w. VII saukunis fenaSi aRmo Cenili terakotis figuris nawili – proto ma, ufro zustad, cxovelis Tavi. misi zusti identificireba rTulia, magram vfiqrob, rom esaa cxenis Tavi, romelsac ramdenadme stilizebuli forma aqvs. am TvalsazrisiT yuradRebas iqcevs misi sruli identuro ba kolxeTSi gaTxril koleqtiur samarxSi aRmoCenil mcire plastikis erT-erT ni muSTan. esaa cxeni, romelzec qalRvTaeba zis9. cxenebis qandakebebs saerTo aqvT ara mxolod stili, aramed aRviris mimaniSne beli rgolic, romelic cxvirze, zemodanaa gadmotarebuli. swored am atributis gamo vTvli am figuras cxenis gamosaxulebad. mi maCnia, rom graklianze aRmoCenili cxenis figura kolxuri cxenosani qalis qandakebis erTaderTi terakotis replikaa. aqve minda aRvniSno, rom cxenosani qalRvTaebebis ga mosaxulebaTa genezisi didi xania, rac dis kusiis sagania10. magaliTad, kunZul samosze aRmoCenili mxedari qalis brinjaos qanda kebis SesaZlo damzadebis adgilad Tavidan ve miCneulia kolxuri areali11, marTlac, kolxeTis sazRvrebs miRma, aRmosavleTiT da samxreTiT – anatoliis olqSi, mxedari qalis arc erTi figura ar dadasturebula, rac SesaZloa marTlac imaze miuTiTebs, rom am figuris kunZul samosze arseboba kol xeTTan urTierTobis Sedegia (Tumca, aseve SesaZloa, rom am urTierTobebs sistemati uri xasiaTi jer kidev ar hqonoda). m M agram T. Mikeladse, Grosse Kollektive Grabgruben Der Fruhen Eisenzeit in Kolchis, In: Archaologischer Anzeiger, Berlin, New York, 1995, gv. 20. 10 Sead. o. lorTqifaniZe, Zveli qarTuli civili zaciis saTaveebTan, Tb., 2002, gv. 184 da Semd. 11 M. Vojatzis, : Votive Riders Seated Side-Saddle at Early Greek Sanctuaries, Annual of the British School of Archaeology at Athens, 1992, N 87, gv. 259-279. 9 29 vaxtang liCeli 30 vaxtang liCeli aseT SemTxvevaSi, Cemi azriT, mniSvnelova nia kavkasiasa da kontinentur saberZneTSi aRmoCenili erTi da imave tipis figurebis konceptualuri identuroba. amave dros, absoluturad cxadia is garemoeba, rom cxenosani qalis figura iwarmoeboda sxva dasxva regionebis saxelosnoebSi. am sakiTx Tan dakavSirebiT aucileblad unda aRiniS nos cxenosani qalis moxatuli terakotis figura herakleas muzeumidan (Zv. w. 14501100 ww., X darbazi), romelic, rogorc Cans, yvelaze adreulia msgavs nimuSebs Soris da am qandakebaTaA genezisis TvalsazrisiT uaRresad mniSvnelovanic. o O riod sityviT minda Sevexo am sakiTxs: egeosur – kolxuri urTierTobebi Zveli samyaros kardinalur samecniero problemaTa rigs ganekuTvneba da, amdenad, yvela aRmoCenasa da interpret sacias garkveuli mniSvneloba aqvs. am Temas Tan dakavSirebuli erT-erTi aRmoCena SeiZ leba iyos agreTve mzeTamzis samarovanze mopovebuli doqi, romelic morfologiuri niSnebiT imeorebs Zv. w. VIII-VII saukuneebis aRmosavleT qarTul keramikas, Tumca misi dekori am xanis kolxeTisa da aRmosavleT saqarTvelosaTvis sruliad unikaluria da paralelebs ufro saberZneTis geometriu li xanis keramikasa da kolxur culebTan am JRavnebs. me mxedvelobaSi maqvs meandris ga mosaxuleba, romelic J. Whitley-s gamokvle vebis mixedviT, im horizontalur meandrTaA rigs ganekuTvneba, romelic gvxvdeba WurW lis yuris zonaSi da Cndeba Zv. w. IX saukuni dan12, Tumca zustad igivea gviangeometriul II periodSic (VIII s-is bolo, Zv. w. 770-40 ww). amave TvalsazrisiT uaRresad sainteresoa kidev erTi WurWeli mzeTamzis samarovnidan – sasmisi, romlis tani frizebadaa dayofi li, rac sruliad ucxoa rogorc kolxuri, ise aRmosavleT qarTuli keramikisaTvis da sruliad bunebrivia geometriuli xanis sa berZneTisaTvis. sainteresoa, rom am sasmiss 12 J. Whitley, Style and Society in Dark Age Greece, Cambridge, 1991, kodi _ MOT 01. aqvs frizebSi Casmuli samkuTxedebi, rac gansakuTrebiT farTod vrceldeba swored amave xanis – Zv. w. VIII saukunis berZnul kera mikul warmoebaSi. unda aRiniSnos isic, rom meandri swored am xanaSi Cndeba aRmosavleT anatoliaSi (konias areali), saidanac ufro advilad SeiZleboda moxvedriliyo kavka siaSi. magram es varaudi miuRebeli Cans im martivi mizezis gamo, rom mzeTamzis sama rovanze orive nivTi, iseve rogorc aq mikv leuli `skviTuri~ isrispirebi, mkveTrad kolxuri artefaqtebis kompleqsSia aRmo Cenili. amis gamo, vfiqrob, rom isini dasav luri gziT unda moxvedriliyvnen samcxeSi. Tu konteqstebis mixedviT vimsjelebT (da es, albaT, marTebuli gzaa), SesaZloa amave mosazrebis dasturia isic, rom Treli go rebze aRmoCenili zoomorfuli WurWeli, romelsac analogiebi aqvs rogorc berZnul samyaroSi (mag., gvianeladuri C periodis WurWeli atikidan, peratidan, rodosidan da sxva), ise aRmosavleTSi, ganxiluli unda iqnas ara berZnul, aramed aRmosavlur gav lenad imis gamo, rom isini aranair dasavlur konteqsts ar Seicavs da mTlianad lokalur da aRmosavlur garemoSi eqceva. amave konteqstSi yuradRebas iqcevs isic, rom miuxedavad kolxuri elementebis momZlavrebisa Zv. w. VIII-VII ss-Si, kolxeTis teritoriis aRmosavleTiTa da samxreTiT ar SeiniSneba iseTi prestiJuli kolxuri nivTebis gavrceleba, rogoric, magaliTad, mxedari qalRmerTebis qandakebebia. aseve ar Cans amave xanis kolxeTis sakulto Zegle bisaTvis ukve tipiuri terakotis figurebi kolxeTis uSualod momijnave teritorieb ze13. amitom, bunebrivad Cndeba garkveuli skefsisi Zlieri kolxuri iniciativis sxva dasxva mimarTulebiT gansakuTrebul gaaq tiurebasTan dakavSirebiT. swored amitom, mec vfiqrob, rom es aRmoCenebi jer-jero H. Nasidze., V, Licheli, L’aire de diffusion de la culture colchidienne, In: Le Pont-Euxin vu par les Grecs, Symposium de Vani (Colchide) – septembre-octobre 1987, Paris 1990. 13 biT berZnul-kolxuri adreuli urTierTo bebis sporaduli xasiaTis maniSneblad unda miviCnioT14. vfiqrob, rom swored am kon teqstSi unda iqnas ganxiluli is aRmoCene bi, romelic kunZul samoszea gakeTebuli da kolxur samyarosTanaa dakavSirebuli. kerZod, Cemi azriT, dasazustebelia am niv Tebis kunZul samosze moxvedris logika da kanonzomiereba, anu sxva sityvebiT, aris Tu ara isini am mimarTulebiT Zlieri kolxuri impulsis maCvenebeli. Cemi azriT, es sakiTxi martivad wydeba kunZul samosze ukanaskneli wlebis manZil ze Catarebuli samuSaoebis Sedegebis gaT valsiwinebiT. O im votivebis arqeologiuri konteqsti, romlis nawilic mxedari qalis qandakebaa, aris Semdegnairi (gamoyenebulia h. kirilai sis xelmZRvanelobiT Catarebuli gaTxre bis Sedegebi)15. Sewiruli Sinauri cxovele bis naSTebi (romelTa Soris Warbobs xaris, Semdeg – Zroxisa da cxvris, Txisa da Roris Zvlebi); unikaluri gareuli cxovelebis naSTebi ( egvipturi niangis Tavis fragmenti, afrikuli antilopas Tavi da rqa); gasaocrad bevri terakotis figurebi _ broweulisa da yayaCos Reroebi, iseve rogorc maTi kurkebi da fiWvis girCebi (romelic aq ar izrdeba); spilos Zvlisagan damzadebuli lomis egvip turi qandakeba; mamakacis ori babilonuri figura; xomaldebis stilizebuli modele bi (romlebic garkveul rols TamaSobdnen herasadmi miZRvnil dResaswaulebSi) da mra vali sxva. amdenad, aq saubaria importul nivTebze, romlebic modioda babilonidan, finikiidan, iranidan, asureTidan, urartu dan da kviprosidan. magram am SemTxvevaSi xazgasmiT unda aRiniSnos agreTve: xis skami cxenebis gamosaxulebiT; cxenis trapeciis formis aRmosavluri warmoSobis saSublee bi; saocari raodenobis cxenis brinjaos 14 o. lorTqifaniZe, Zveli qarTuli civilizaciis saTaveebTan, Tb., 2002, gv. 190. 15 H. Kyrieleis, The heraion at Samos, In: Greek Sanctuaries. New approaches, N-Y, . 1993, gv. 125 – 153. aRkazmuloba, romelsac analogia ara aqvs arcerT berZnul taZarSi, ris safuZvelzec aRiarebulia, rom arqaul xanaSi heras aqvs specifikuri niSani – igi aris swored cxe nebisa da mxedrebis (sic!) mfarveli RvTaeba. am fonze, kolxuri qandakebis aqve aRmoCenis faqti sruliad Cveulebrivi movlenaa – igi, iseve rogorc sxva nivTebi, kolxuri kultu ris arealSi moxvedrili romelime mogzau ris/vaWris mier iqna Sewiruli herasadmi. m M a gram, Tu gaviTvaliswinebT erT niSandobliv faqts, rom egeosidan aRmosavleTiT, kol xeTis gareT – anatoliis arealSi _ analo giuri mxedari qalis arcerTi brinjaos qan dakeba ar aRmoCenila, mainc unda vifiqroT, rom misi aq gamoCena uSualod kolxeTTan Se xebis (SesaZloa, sulac erTjeradi) Sedegia. amasTan, misi erTeuli xasiaTi imisi mauwye belia, rom am dros raime regularul ur TierTobaze saubari egeosur samyarosa da kolxeTs Soris jer kidev naadrevia. magram am SemTxvevaSi asaxsneli rCeba is aSkara Te maturi identuroba, romelic kontinentur saberZneTsa da kolxeTSi aRmoCenil qanda kebebTan arsebobs. Tumca aSkaraa isic, rom – rogorc specialur literaturaSia ukve miRebuli – am saerTo koncefciis Sesabamis ad, mxedari qalebis figurebi iwarmoeboda sxvadasxva regionalur saxelosnoSi. amg varad, kunZul samosze kolxuri qandakebis aRmoCena kolxur-egeosur urTierTobaTa TvalsazrisiT SemTxveviTi Cans (Tumca ukve garkveuli saerTo interesebis mimaniSnebe lia), xolo heraionis funqciis Tvalsazri siT ki- sruliad logikuri. ufro aqtiuri urTierToba kolxeTTan Cans adreantikur da elinistur epoqaSi. mo viyvan mxolod ramdenime magaliTs graklia ni goris gaTxrebidan: pirvel rigSi esaa vercxlis sxivana sayureebi/sakidebi. msgavsi tipis masala tipuria Zv. w. V-III ss-is kolxu ri samarxeuli inventarisTvis, Tumca, kol xurTan SedarebiT mcire zomis, ramdenime vercxlis nimuSi samcxisa da qvemo qarTlis 31 vaxtang liCeli 32 vaxtang liCeli teritoriazec aRmoCnda. aA m „dakninebuli“ formebisagan gansxvavebiT, graklianis nimu Sebi masiuria da TiTqmis imave zomisaa, rac kolxuri. amasTan, graklian goraze Senar Cunebuli Cans sxivana sayureebis/sasafeTq leebis maincadamainc qonebrivad gamorCeul konteqstSi Cadeba. Tumca teqnologiuri TvalsazrisiT aris sxvaoba – graklian go raze aRmoCenili calebi vercxlis grexili mavTulisaganaa nakeTebi da arc Citebisa da vardulis gamosaxulebebi amkobs. aA seve kol xuri oqros replikad mimaCnia mcire zomis yelsabamis vercxlis diskosebri sakidebi, romelsac analogiebi aqvs sairxeSi. 3. saintereso movlenebi ganviTarda I aTas wleulis Sua xanebis kavkasiaSi, rac aqemeni duri iranis gaaqtiurebas gulisxmobs. aRar gavimeoreb cnobil mosazrebebs satrapieb Si da aqemenidur armiaSi qarTvelur tom Ta gaerTianebebis Sesaxeb (kavkasiaSi da mis samxreTiT)16. aqemeniduri aqtivoba aSkaraa iseTi sayrdeni administraciuli centrebis aRmoCenebiT, rogorebicaa: gumbaTi17, yara jamirli18, sari-Tefe, draxshanakerti, arinberdi, ervandaSati19. arsebobs mosazreba imis Sesaxeb, rom gumbaTisa da sxva aqemeni duri sasaxleebis mSeneblebi mowveulni iyv nen iranidan an anatoliidan20, rac sruliad Herodotus, III, 94. F. Knauss, Persian Rule in the North. Achaemenid Palaces on the Periphery of the Empire, In:The Royal Palace Institution in the First Millennium BC. Monographs of the Danish Institute at Athens, 2001, Vol. 4. 18 I. Babaiev, I. Gagoshidze, F. Knaus, An Achaemenid “Palace~ at Qarajamirli (Azerbaijan), Preliminary Report on the Excavations in 2006, In: Achaemenid Culture and Local Traditions in Anatolia, Southern Caucasus and Iran. New Discoveries, Brill, 2007. 19 F. Ter-Martirossov, The Typology of the Colomnar Structures in Armenia in the Achaemenid Perod, In: The Royal Palace Institution in the First Millennium BC. Monographs of the Danish Institute at Athens, 2001, Vol. 4, gv. ?; A. Kanetsyan, Urartian and Early Achaemenid Palaces in Armenia, In: The Royal Palace Institution in the First Millennium B. C. Monographs of the Danish Institute at Athens, 2001, Vol. 4. 20 F. Knauss, Persian Rule in the North. Achaemenid Palaces on the Periphery of the Empire, In:The Royal Palace Institution in the First Millennium BC. Monographs of the Danish Institute at Athens, 2001, Vol. 4. 16 17 logikuri Cans, radgan kK argadaa cnobili is, Tu ramdenad mdidari da mravalferovania centraluri kavkasia aqemeniduri iranis produqciiT21. pirvel rigSi, aRsaniSnavia yoveldRiuri moxmarebis moxatuli kera mika (sur. 7) da samkauli. g G rakliani goris aqemeniduri aRmoCenebidan aRsaniSnavia mi nis kol-tubi. rogorc cnobilia, minis koltubebi kavkasiaSi iSviaTia. saqarTveloSi mopovebulTagan fiWvnaris kol-tubis Tari Ri (I jgufi D. Barag-is mixedviT) miekuTvneba Zv. w. V s-is II meoTxeds22. igive tipis WurWeli aRmoCenilia vanSi, igi Zv. w. V s-iT TariRde ba23. D. Barag-is klasifikaciis mixedviT, igi agreTve Zv. w. V an IV ss-iT TariRdeba. aseTive TariRebi mogvca m. f F ircxalavam24. saqarTve los teritoriaze aRmoCenili sxva WurWle bi (mag., enageTi, taxtiZiri) ZiriTadad Zv. w. V an IV s-is dasawyisiT TariRdeba. g G raklia ni goris kol-tubic D. Barag – is klasifi kaciis I jgufs ganekuTvneba da TariRdeba Zv. w. V s-is meore naxevriT25. kK argadaa cnobi li, rom ufro mkveTri aqemeniduri gavle na dafiqsirebulia qarTlis iseT Zeglebze rogoric aris cixia-gora da samadlo, xolo kolxeTSi – vani. aA m ukanasknelSi aqemenidu ri gavlenis Sesaxeb Zv. w. IV – III ss-is arqi teqturaSi me jer kidev 1991 wels vwerdi26. am TvalsazrisiT mniSvnelovani iyo vanSi aRmoCenili kirqvis frizis fragmenti, ro melzec SemorCenilia etlisa da meetlis O. Lortkipanidze: The “Akhalgori Hoard~-Attempt at dating and Historical interpretation. In: Dziebani (The Journal of the Centre for Archaeological Studies), #11, Tb., 2001, gv. 28-71. 22 A. Kakhidze Iranian Glass Perfume Vessel from the Pichvnari Greek Cemetery of the Fifth Century BC. In: Achaemenid Culture and Local Traditions in Anatolia, Southern Caucasus and Iran. New Discoveries, Brill, 2007, gv. 109-117. 23 R. Phuturidze, N. Khoshtaria, D. Chkonia, Results of the excavations carried out in the north-eastern part of the Vani Settlement, In: Vani I, Tbilisi., 1972, gv. 111-135. 24 m. f F ircxalava, minis WurWeli, vani VII, Tb., 1983, gv. 79-86 25 D. P. Barag, Rod-formed Kohl-tubes of the Mid – first Millennium BC, Journal of Glass Studies, #17, 1975, gv. 26-28. 26 v. liCeli, Zveli saqarTvelo elinisturi sam yaros sistemaSi, Tb., 1991, sadoqtoro diser taciis referati. 21 reliefuri gamosaxuleba. aA m arqiteqturul detalze aqemeniduria etlis gamosaxule ba, romelsac „kopebiani“ borblebi aqvs. m M s gavsi borblebis mqone etlis gamosaxuleba amokveTilia dariosis sabeWdavze27, analo giuria britaneTis muzeumSi daculi oqros etlis borblebi28; identuri borblebi aqvs apadanas reliefze gamosaxul etls ori po niT29. es arqiteqturuli detali, romelic SeiZleba miviCnioT monumenturi struqtu ris frizis nawilad (SemorCenili saRebavis kvali migvaniSnebs, rom frizi moxatuli iyo), imis damadasturebelia, rom, vanSi, ro melic saukuneebis ganmavlobaSi iyo kolxu ri religiuri da administraciuli centri, aqemeniduri gavlena SemorCa elinistur xanamde. frizis es nawili aris berZnuli da aqemeniduri elementebis iseTi sinTezi, rogoric elinisturi xanis dasawyisSi unda arsebobdes (es frizi interpretirebulia eosis gamosaxulebad)30. amasTanave, frizi da centralur terasaze gamovlenili monumen turi kedeli vanSi, Zv. w. IV-III ss-Si aqemenidu ri tradiciebis arsebobaze unda miuTiTeb des. vanis centralur terasaze ormagpro tomiani kapitelis aRmoCenam daadastura Cems mier gamoTqmuli varaudi31. aA qemenidur kulturasTan urTierTo bis TvalsazrisiT sayuradReboa agreTve grakliani goris samarxebSi aRmoCenili oq ros, vercxlis da brinjaos diskoebi aqemeni duri tipis ornamentiT, romelic identuria aqemeniduri Tasebis Zirebis im ornamentu li saxisa, romelic gavrcelebuli Cans Zvel saqarTvelos (mag., axalgoris ganZis Tasebi – Zv. w. IV s.)32, sazogadod Savi zRvis auzsa da dasavleT anatoliis sxvadasxva olqSi33. 4. gare samyarosTan urTierTobebis meoTxe mimarTuleba grakliani goris aR moCenebis mixedviT vlindeba berZnul sa myarosTan/anatoliasTan, romelic kavkasia Si jer kidev brinjaos fibulebis gamoCeniT daiwyo34 da „samadlos tipis“ keramikiT gag rZelda. graklian goraze gaiTxara samarxi, romelSic aRmoCnda farakiani beWedi (tab. IX, 1) figuris gamosaxulebiT (safiqrebelia, „pani-musikosis“, rac, SesaZloa, gacilebiT axlos aris WeSmaritebasTan, radgan silu eturad Cans Txis fexebi. Tumca ramdenadme msgavsi marsiasis figuracaa cnobili). 5. aseve sayuradReboa, ieroglifurwar weriani egvipturi skarabeoidis aRmoCena grakliani goris #217 samarxSi, radgan am periodSi (Zv. w. V-IV ss.) isini, rogorc Cans, farTod vrceldeba dasavleT saqarTve loSi da gvxvdeba samxreTSic (mag., awyuris #04-4 samarxSi mopovebuli nivTebi). aA m dros skarabeoidebs mZivebad iyenebdnen – amas adasturebs maTi aRmoCenebi gardacvlilTa gul-mkerdis areSi, mZivebTan erTad. buneb rivia, rom es nivTi, iseve rogorc aqve aRmo Cenili Tvaladi mZivebi, kavkasiaSi berZeni vaWrebis aqtiuri saqmianobis Sedegadaa Se mosuli. aA m urTierTobaTa Sedegia sxvadas xva dros sxvadasxva da Tanac sakmaod daS orebul regionebSi damzadebuli nivTebis graklian goraze moxvedris faqti. aA mgvarad, grakliani goris aRmoCenebi naTeli dasturia imisa, rom amierkavkasiis O. Lortkipanidze: The “Akhalgori Hoard~-Attempt at dating and Historical interpretation. In: Dziebani (The Journal of the Centre for Archaeological Studies), #11, Tb., 2001, gv. 28-71. 33 M. Yu. Treister, The Toreutics of Colchis in the 5th – 4th cc BC Local Traditions, Outside Influence, Innovations, In : Achaemenid Culture and Local Traditions in Anatolia, Southern Caucasus and Iran. New Discoveries, Brill, 2007, gv. 84-91. 34 V. Licheli, Phrigian fibulae in Transcaucasia: their diffusion route, In: Proceedings of the First International Conference on the Archaeology and History of the Black Sea, Amsterdam, 1999. 32 Ch. G. Starr, Greek and Persians in the fourth Century BC., Iranica Antiqua, vol. XII, 1977, gv. 231. 28 J. Boardman, Die Perser und Der Western. Mainz am Rhein. In Kulturgeschichte Der Antike Welt, Band 96, 2003, gv. 191-238. 29 M. A. Littauer, J. H. Crouwel, Wheeled vehicles and ridden animals in the Ancient Near East, Leiden/Koln, Brill, 1979, gv. 144-149. 30 o. lorTqifaniZe, Zveli qarTuli civilizaciis saTaveebTan, Tb., 2002, gv. 232-23. 31 v. liCeli, kolxeTisa da iberiis kulturis sa kiTxebi, Tb., 2001, gv. 39. 27 33 vaxtang liCeli vaxtang liCeli 34 centralur monakveTze – misi SedarebiT martivi da moxerxebuli, amasTan sameurneo saqmianobisaTvis gamosadegi fizikur-geo grafiuli pirobebis gamo – koncentrirebu li iyo savaWro aqtivobis ZiriTadi mimarTu leba, rasac axlda urTierTSeqcevadi pro cesi: aseTi garemo ganapirobebda sakmaod aqtiuri ekonomikuri balansis mqone dasa xlebis arsebobas, rasac axlda gzis am sa mosaxlosTan moaxloebis tendencia, xolo meore mxriv, am samosaxlos arsebobisaTvis garkveul qronologiur monakveTebSi pri oritetuli xdeboda amave gzis arseboba. ar SeiZleba, rom mesopotamiuri sabeWdavebis aRmoCena graklian goraze SemTxveviTi iyos; aA rc is SeiZleba, rom gvian-brinjao – adre rkinis xanis erTmaneTisagan gansxvavebu li sataZro kompleqsebi aq SemTxveviT iyos Tavmoyrili;D da albaT, arc qveda terasis unikaluri sataZro („dasavleTi taZari“) kompleqsia aq SemTxveviT agebuli; sruliad aSkaraa samosaxlos araerTgzis dakninebisa da kvlav aRzevebis faqtic, rac am adgilis mniSvnelobas usvams xazs. iyo yvelaferi ze moTqmuli mxolod geografiuli mdebareo biT gamowveuli Tu am goras raime sakralu ri mniSvneloba hqonda, amaze pasuxs mxolod momavali gaTxrebis Sedegebi gascems. n N ebis mier SemTxvevaSi, samosaxlos did qronolo giur monakveTSi arsebobisa da aq mikvleu li artefaqtebis xasiaTis gamo, grakliani goris samosaxlo da samarovani centralu ri amierkavkasiis etalonur ZeglTa Soris unda iqnas ganxiluli. vaxtang liCeli 35 sur. 1. grakliani gora. monumenturi sakurTxeveli, Zv. w. 1100-900 ww. sur. 2. grakliani gora. taZris gegma, Wrili, Zv. w. V-IV ss. vaxtang liCeli 36 sur. 3. grakliani gora. samarovani, Zv. w. XIII s. _900 ww. gegma, nakveTi III sur. 5. grakliani gora. samarxi #217, Zv. w. V s-is II nax., gegma sur. 4. grakliani gora. brinjaos xanis samarxeuli inventari, Zv. w. XII – X ss. 37 vaxtang liCeli sur. 6. grakliani gora. samxreT mesopotamiuri sabeWdavebi, Zv. w. IV – III aTaswleuli 38 vaxtang liCeli sur. 7. grakliani gora. aqemeniduri tipis moxatuli keramika, Zv. w. IV- III s-is II nax. sur. 8. grakliani gora. `samadlos tipis~ moxatuli keramika, Zv. w. III-II ss.
Documentos relacionados
silabusis forma - History of Medicine
Conrad L. The Traditional Western Medicine. Guthrie D. History of Medicine. London_New-York. Principles of Chinese and Indian Medicine. 7. swavlis Sedegi - studentma unda SeZlos: _ qarTuli samedici...
Leia mais