Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo
Transcrição
Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo
avtoris stili daculia Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universiteti humanitarul mecnierebaTa fakulteti berZnul-romauli filologia ekaterine lorTqifaniZe kompoziciuri organizaciis principebi da konfliqtis struqtura XIX saukunis 80-iani wlebis berZnul prozaSi (g. viziinosi, al. papadiamandisi) Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetis filologiis doqtoris (PhD) akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili disertacia M samecniero xelmZRvaneli: filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori sofio Samanidi Tbilisi 2009 s a r C e v i Sesavali ..................................................................................................................... 3 I Tavi: XIX saukunis 80-iani wlebis berZnuli proza (g. viziinosi, al. papadiamandisi) I. 1. avtori da mTxrobeli II Tavi: wriuli kompozicia III Tavi: paraleluri dayofa ............................. 11 ....................................... 19 ........................................................................ 22 ..................................................................... 68 IV Tavi: kompoziciuri organizaciis ZiriTad principTa struqturuli anomaliebi da kombinaciebi ................... 116 daskvna ................................................................................................................... 153 ganmartebani bibliografia ........................................................................................................ 158 ........................................................................................................ 160 2 Sesavali XX saukunis meore naxevarSi struqturuli analizis meTodi sakmaod safuZvlianad damkvidrda mecnierebis mraval sferoSi, maT Soris literaturaTmcodneobaSi. man moicva yvela epoqis literatura, droSi Cvengan iseTi daSorebulic ki, rogoricaa antikuri. marto arqaikisa da klasikuri epoqis berZnuli literatura rom aviRoT, SeiZleba Tamamad iTqvas, rom ZiriTad struqturalizmi avtorsa da ama Tu im doneze Seexo TiTqmis yvela nawarmoebs. Znelia imis mtkiceba, rom struqturalisturi xasiaTis yvela gamokvleva SesamCnev kvals tovebdes filologiur aRniSvnac, mecnierebaSi, rom zogierTi mimarTulebebs magram, maTgani sxvadasxva albaT, umarTebulo ar marTlac gvisaxavs axal epoqaSi literaturuli iqneba imis gzebsa procesebis da ufro obieqturad da safuZvlianad SeswavlisaTvis. imis mixedviT, konkretulad ra gvainteresebs, struqturisa da misi Semadgeneli elementebis ganxilva sruliad sxvadasxvagvarad SeiZleba. TiToeul mkvlevars calkeul SemTxvevaSi SeuZlia gamoyos struqturis Semadgeneli is elementebi, romlebic saWiroa konkretuli analizisTvis. magram, amasTan erTad, „yoveli nawarmoebis struqturaSi SeiZleba mikvleuli iqnas iseTi universaluri elementebi, romelTa Tanafardoba rogorc mikrosistemebSi (anu calkeul nawilebSi), aseve makrosistemebSi (anu nawarmoebis mTlian struqturaSi) daeqvemdebareba erTsa da imave kanonzomierebas. SeiZleba iyos yoveli epoqis xelovnebasa da literaturaSi saubari raRac universalur struqturul modelze, romlis realizaciis variantebad SeiZleba CaiTvalos mocemuli xanis mTliani mxatvruli produqciis SesaZlebelia, cvlilebebi struqtura. xelovanTaTvis saocari ZaliT es sruliad airekleba modeli mudmivad gaucnobierebladac mxatvruli icvleba _ Semoqmedebis da _ es yvela sferoSi“ (gordeziani 2000: 156). 3 vidre zogadad uSualod gadavidodeT mxatvruli nawarmoebis naSromis ZiriTad struqturuli nawilze organizaciis gvinda sakiTxs SevexoT. Cveni Temis problematikidan gamomdinare struqturuli organizaciis mxriv gamovyofT or aspeqts, romlebic erTmaneTTan mWidrod aris dakavSirebuli. es aris: 1. kompoziciuri organizacia 2. konfliqtis struqtura TavisTavad „struqtura“, „konfliqti“ iseTi terminebia, romlebsac SeiZleba araerTgvarovani gageba hqondes, amitomac aqve viZleviT am terminebis axsnas, raTa gasagebi gaxdes, ra azrs vdebT Cven am sityvebSi. rogorc cnobilia, struqtura (laT. structura – aRnagoba, ganlageba, wesrigi) garkveuli elementebis garkveuli mimdevrobiT Seqmnili erTobliobaa. es elementebi erTmanTTan imdenad mWidrodaa dakavSirebuli, rom erT-erTi maTganis Secvla iwvevs yvela danarCenis Secvlasac. Mmxatvruli nawarmoebis struqtura aris misi agebuleba, Sinagani da garegani organizacia, misi Semadgeneli elementebis SekavSirebis xerxi. mxatvruli nawarmoebis Seswavlisas, obieqturi warmodgena rom Segveqmnas misi agebulebis Sesaxeb, aucilebelia nawarmoebis struqturis gamoyofa, misi Seswavla mxatvruli da im qmnilebis rolis gacnobiereba, formirebisa Tu romelsac mkiTxvelis is mier asrulebs misi aRqmis procesSi. ramdenad Taviseburic ar unda iyos romelime konkretuli nawarmoebis struqtura, mas mTeli rigi saerTo Strixebi akavSirebs imave Janris, gvarisa da stilis sxva nawarmoebTan. amgvarad, „struqtura matarebelia ara mxolod mocemuli nawarmoebis formaluri Taviseburebebisa, gvarisa stilis da saerTo aramed individualuri mxatvruli maxasiaTeblebisac“ Sinaarsobriv- mimdinareobis (mokle Janris, literaturuli enciklopedia 1972: 229-230). 4 struqturas mocemuli aqvs orgvari nawarmoebis yvela gageba: konkretuli, konkretul romelic gamovlinebas, moicavs da zogadi, romelSic Sedis mxatvruli nawarmoebis agebulebis sqema. struqturuli modeli SeiZleba warmovidginoT birTvis saxiT, romelsac gars artyams ramdenime Sre. Tavad birTvs, romelic moicavs nawarmoebis ideur-Tematur mxaresac, aqvs Tavis sakuTari orelementiani agebuleba: inteleqtualuri da esTetikur-emociuri. „sityvieri qsovilis am birTvTan organulad SekavSirebis aucilebloba iwvevs struqturaSi ori Sris: Sida da gare formis urTierTgamijvnas“ (sviderski 1962: 75). Sida formaSi moiazreba umciresi elementi _ tropi (metafora, Sedareba, metonimia da sxva), saxepersonaJebi (anu xasiaTebi) da maTi urTierTzegavlena (siuJeti, fabula). gare forma ki moicavs nawarmoebis kompoziciur organizacias (moqmedebis Tanmimdevrul an inversiul ganviTarebas, suraTis aRweris, personaJebs Soris dialogisa Tu avtoriseuli pirdapiri naTqvamis gadabmis principebs). nawarmoebis struqtura, misi kompoziciuri erTianoba mniSvnelovania imdenad, ramdenadac premasala anu fabula mniSvnelobas iZens mxolod sistemaSi moqcevisas anu siuJetur-kompoziciuri gaformebis Semdeg. „kompozicia warmoadgens teqstis elementTa dakavSirebis wess, calkeul niSan-simboloebis an niSan-blokebis SeerTebis princips. kompozicia axdens masalis mxatvrul organizacias, amdenad misi funqcia teqstis mniSvnelobis dadgenis procesSi gansakuTrebulia“ (kvaWantiraZe 1999: 90). kompoziciuri dro gulisxmobs masalis organizaciis garkveul, mkafiod mowesrigebul droiT princips da gansxvavdeba fabulis droisagan. kompozicia awesrigebs droTa urTierTSesabamisobas, romelic siuJetis ganviTarebis msvlelobaSi personaJis Sida da gare sivrceTa, empiriul movlenaTa, cvlilebebSi garemoebaTa, aisaxeba. funqcionaluri SexedulebaTa, „mxatvrul organizacia, fsiqologiaTa droSi romelic xdeba da drois obieqtur sxva tipis faseulobiT- dros, rogorc ganurCevels ar axasiaTebs“ (kvaWantiraZe 1999: 96). am sakiTxis Sesaxeb 5 uamravi naSromi arsebobs, Tumca misi sistematizaciaSi moyvana frangi struqturalistebis damsaxurebaa. * konfliqti Conflictus 1 _ Sejaxeba) (laT. sazogadoebriv cxovrebaSi winaaRmdegobriobaTa brZolisa da Sejaxebis aRmniSvnelia. konfliqti literaturul aRniSnavs; asaxavs nawarmoebSi cxovrebiseul mxatvruli dapirispirebulTa winaaRmdegobebs. brZolas individualursa da sazogadoebrivs Soris dapirispireba garkveulwilad mTlianobas qmnis da es dapirispireba siuJetis ganviTarebas uwyobs xels. konfliqti vlindeba nawarmoebis kompoziciasa da calkeul detalebSi. is, Cveulebriv, Temis, problematikis nawarmoebis JanrebSi birTvia, ideis Janrebi erTmaneTisagan. gadawyvetis faqtoria. eqsponirebisa arsebobs. gansxvavdebian misi ganmsazRvreli konfliqtis saSualebebi xolo da xasiaTi mxatvruli „literaturis ganviTarebisTvis swored zogierTi konfliqtis Janri calkeul sxvadasxva struqturiT konfliqts aviTarebs moqmedebis droSi, zogi _ moqmedebis adgilis (sivrcis) formirebaSi, zogic _ winaaRmdegobebis erTmaneTTan dapirispirebaSi“ (literaturaTmcodneobis...1986: 275). mizanSewonilad struqturis migvaCnia, ganviTareba zogadad istoriul mimovixiloT rakursSi. konfliqtis sakmarisia, Tvali gadavavloT antikur epoqaSi Seqmnil nawarmoebebs, rom erTmaneTisagan sruliad gansxvavebuli struqturis mqone konfliqtebs aRmovaCenT. tradiciuli ambavi, rogorc wesi, eyrdnoba siuJetis organizaciis myarad Camoyalibebul models (an modelebs), rac konfliqtis ganviTarebis erTi an romelTac ramdenime sqemis gansakuTrebiT arsebobas gulisxmobs. xSirad mimarTavdnen homerosidan klasikur epoqamde, mixedviT opoziciis agebdnen: ori gvaqvs wevri _ ori erTi tradiciuli berZeni ambebi, mwerlebi konfliqtis struqturas Semdegi sqemis urTierTdapirispirebuli uaryofiTi funqciiT argumenti, aRWurvili, rac, Sed: Dolozel L., A scheme in Narrative time, (wignSi: Semiotics of Art, Cambridge: MIT Press, s. a.), Lammet E., Bannformen des Erzahlens, Stuttgart 1967; Sternberg M., Expresitional Modes and Temporal Ordening in fiction, John Hopkins Un. Press, Lomdon 1978. * 6 Cveulebriv, moZalade saxeSi poulobs ganxorcielebas, meore _ pozitiuri funqciiT aRWurvili, rac, Cveulebriv, gmiris saxeSi xorcieldeba. es ukanaskneli axdens moZaladis neitralizacias, rac aRsruldeba moZaladis mospobiT an misi statusis SecvliT, magram miTSi, Cveulebriv, amis Semdeg heroikuli saxe winandeli moZaladis zemoTqmulis funqciiT aRiWurveba (an negatiuri misi formulireba aRWurvilAA funqciiT interesebis mas damcvelis) Semdegnairad arguments da saxe. SeiZleba: pozitiuri upirispirdeba „yovelive Tuki funqciiT negatiuri aRWurvili B argumenti daupirispirdeba, maSin B uaryofs A-s saidanac gamomdinareobs, rom B-s, romelic uaryofiTi funqciiT aRiWurveba, daupirispirdeba argumenti (A+1), romelic dadebiTi funqciiT aRiWurveba“ (gordeziani 2002: 18-19). tradiciul sagmiro eposi, ambavTa am umetesoba, modelis romelTac Sesabamisad iyo gamoiyenebs antikuri organizebuli, magram literaturuli tradiciis ganviTarebis ganmavlobaSi sul ufro metad xdeboda am modelis darRveva konkretuli mxatvruli nawarmoebebis siuJetebSi. homerosi Tavis eposSi, erTi mxriv, mTlianad tovebs am models, meore mxriv, ki axdens mis neitralizacias axali modeliT: konfliqti, romelic RmerTis nebiT iwyeba, mTavrdeba RvTaebrivi SerigebiT. * dramaSi, gansakuTrebiT tragediaSi, am struqturam SeiZleba saxe icvalos, radgan tragediis warmoCenasa da tradiciuli ambis tragikuli xSirad damaxasiaTebel umravlesobaSi A mis modeli konfliqtis da mTeli warmoCenilia protagonistis sikvdilSic ukve mdgomareobs. arsebiTad xasiaTi B paTosi dapirispirebis ara moZaladis tragediaSi ignorirebulia, gamoricxavs tradiciuli gamoyenebas. damarcxeba mis tanjvis radganac ambisTvis tragediebis winaaRmdeg mebrZolis mier, aramed katastrofa, romelic Tavad centralur gmirs atydeba Tavs. siuJetidan amdenad amoRebuli tragikuli garkveuli siuJetis epizodis xasiaTi moiTxovda gamarTvas miTis konfliqtis * dawvrilebiT ixileT Гордезиани Р. В., Проблемы Гомеровского эпоса, Издательство Тбилисского Университета, Тбилиси 1978. 7 ganviTarebis tradiciulisgan gansxvavebuli, savsebiT axali modelis Sesabamisad. am mxriv mniSvnelovani cvlilebebi xdeba II saukunis romaul epikur mwerlobaSi, romelSic iyo sakmaod saintereso cdebi, gadaetanaT konfliqti TviTon gmirSi. „aq winaaRmdegoba warmoiqmneboda maT Soris, risi gakeTebac gmirs surda da risi gakeTebac aucilebeli iyo, Sesabamisad gmiris misiasa da survils Soris (vergiliusis „eneida“)“ (gordeziani 2000: 199). lukanusTan konfliqtis msoflaRqma udevs Camiyalibdes: samyaroSi struqturas safuZvlad, principulad romelic mravalmxrivi gansxvavebuli Semdegnairad relaciebisTvis SeiZleba ganmsazRvreli faqtori ar aris RmerTis neba. amitom yvelaferi, rac xdeba, pozitiurTan SeiZleba davakavSiroT. amis Sesabamisad icvleba mwerlis damokidebuleba konfliqtis struqturasTan: lukanusTan opozicia xorcieldeba Tvisobrivad msgavs nawilebsa (gmirebi, moqmedi personaJebi, xalxebi) da Tvisobrivad gansxvavebul nawilebs (idea, realoba) Soris, romlebic, Tavis mxriv, epikuri doneze konfliqtis erTmaneTs antimonarqiuli upirispirdeba principi), istoriul figurebad argumenti, pompeusi struqturaSi ramdenadac SeiZleba isini realobis sxvebi romelic SeiZleba sistemaSi dones opoziciuri _ doneze iyos gaerTiandes, anu (keisari „staciusma A epikurad CamovayaliboT: imdenad qaoss _ „Tebaisis“ koncefcia SegviZlia elementebi, da upirispirdeba principi msoflaRqmis ideis (monarqiuli erTmaneTs ori Semdegnairad gvTavazoben. wyvili B argumenti). gansazRvruli qaoturi or personificirebuli da scada ganexorcielebina, ganviTarebis harmoniulad aucileblad unda mosdevdes kosmosi. amis Sesabamisad staciusi konfliqts aviTarebs or doneze: A miiswrafis qaosisken, xolo B _ kosmosisken. am ori mxaris dapirispireba warmoqmnis epikuri samyaros disharmonias“ (gordeziani 2000: 200-201). sxva sakiTxia Seqspiris Semdgomi, gansakuTrebiT ki Tanamedrove drama, sadac gmiris individualoba SeiZleba gaxdes imis mizezi, rac mas 8 Tavs atydeba. amitom mwerals pirveli rigSi Tavisi gmiris xasiaTis warmoCena ainteresebs, raTa misgan gamomdinare konfliqti ufro logikuri gaxdes imisTvis, rom Cven TanagrZnobiT ganvewyoT ara personaJis mimarT, romelsac bedma daakisra raRacis daTmena, aramed individualobis mimarT, romlis Singani bunebidan gamomdinareobs Tavad konfliqti. amis sapirispirod, antikur tragediaSi tragikuli konfliqti determinirebulia, Sesabamisad gmiris funqcia misgan gamomdinare tanjvis daTmenaSia. Cven zemoT mimovixileT zogadad nawarmoebis struqtura da misi Semadgeneli komponentebi, struqtura, romlebic kompoziciuri mxatvruli organizacia teqstis da Txzvisas konfliqtis arsebiT rols TamaSobs. miuxedavad imisa, rom kvlevis am meTodma sakamod moicva Tanamedrove literaturaTmcodneoba, axali berZnuli literaturis Seswavlis sferoSi jer kidev ar aris safuZvlianad damkvidrebuli, rac am mimarTulebiT samecniero muSaobas ukve TavisTavad mniSvnelobas sZens. amitomac, vfiqrobT, am kuTxiT kvlevis warmoeba miT ufro mizanSewonilia. XIX saukunis periodisgan dasasruls gansxvavebiT, berZnuli ufro literatura, realistur Tematikas romantizmis mimarTavda. am droidan aqtualuri gaxda iseTi Janri, rogoricaa yofiTi proza. 1883 weli, pirobiTad, axalberZnuli moTxrobis dabadebis TariRad aris miCneuli. es aris weli, rodesac georgios viziinosi moTxrobebis weras iwyebs. 1883-88 wlebSi samoRvaweo asparezze gamodian cnobili prozaikosebi: al. papadiamandisi, i. kondilakisi, a. karkavicasi da sxvani. winamdebare papadiamandisis naSromi pirveli moTxrobebSi mcdelobaa movaxdinoT ori g. viziinosisa iseTi arsebiTi da al. aspeqtis analizi, rogoricaa kompoziciuri organizacia da konfliqtis struqtura. am mimarTulebiT muSaoba TavisTavad gulisxmobs empiriuli masalis Zalian detalur analizs. naSromis ZiriTad nawilSi viziinosisa organizaciis da al. princips papadiamandisis da amis fonze Cven SevexebiT uSualod g. moTxrobebis ganvixilavT kompoziciuri konfliqtis struqturasac. Cven naklebad gvainteresebs, ramdenad originalurni arian 9 am mxriv mweralebi. Cveni mizania gavarkvioT, Tu rogoria struqtura im konfliqtisa, romelic g. viziinosisa da al. papadiamandisis moTxrobebSia realizebuli. sakiTxebis Janrisken; am analizis garkvevac: rogoria moTxrobebi maTSi kompoziciuri paralelur dayofas, mravalplanianobidan ixreba da Tu tipi; organizaciis Tavisufal anomaliebsa SesaZlebeli konfliqtis moTxrobebi struqturul Sedegad ara ra kombinaciebs. Temaze Semdegi epikur-dramatuli wriul Tu Cven aseve princips mxriv: mimdevrobas gamomdinare, iqneba efuZneba es kompozicias, ZiriTad principTa muSaobisas masalis viyenebT SedarebiTi literaturaTmcodneobis, aseve struqturuli analizis kvlevis meTodebs. g. viziinosisa moTxroba, da romlebic al. papadiamandisis gansakuTrebuli Semoqmedebidan dramatizmiT TiToeuli gamoirCeva, erTmaneTisgan damoukideblad ganvixileT da naSromSi isini kompoziciuri organizaciis ama Tu im principis mixedviT sam jgufad davyaviT, raTa ufro naTlad warmogveCina Cven mier wamoWrili problematika da TiToeul jgufs calke Tavi davuTmeT. I jgufSi gavaerTianeT wriuli kompoziciis mqone moTxrobebi, II jgufSi _ paraleluri dayofis principze damyarebuli moTxrobebi, xolo III jgufSi gaerTianebuli moTxrobebi ZiriTad principTa struqturul anomaliebsa da kombinaciebs efuZneba. naSromis dasasruls ki kvlevis Sedegad miRebuli daskvnebis Sedareba-Sepirispireba movaxdineT. 10 I Tavi XIX saukunis 80-iani wlebis berZnuli proza (g. viziinosi, al. papadiamandisi) XIX saukunis cvlilebebi 80-iani asaxavdnen wlebis berZnul sazogadoebaSi literaturaSi mimdinare momxdari sulier procesebs, mowmobdnen, rom romantikuli siymawvilis xana dasrulda da erovnuli literatura gare samyaros meti realizmiT aRiqvamda. proza, romelsac romantikosebi Segnebulad ugulebelyofdnen, am periodSi ufro realistur da konkretul Temebs mimarTavs. 1880 wlis atmosfero xels uwyobs axali Janris, yofiTi dabadebas. 2 moTxrobis am dros Zveli aTenuri skolisaTvis damaxasiaTebeli istoriuli romanis uaryofa moTxrobaze, xdeba. romelSic yuradReba asaxuli gadadis iyo mcire berZnuli moculobis provincia, yofiT sofeli da ubralo xalxis cxovreba. saberZneTSi, iseve rogorc am epoqis evropaSi, moTxrobasTan erTad wina planze axali lozungebi gamodis. istoriuli peripetiebi da raindoba burJuaziuli sazogadoebisTvis azrs kargavs. axla ufro sainteresoa yoveldRiuroba, sinqronuloba, ojaxi, vidre kanonidan gadaxra, iSviaToba, diaqroniuloba, samSoblo. amgvarad, Cndeba moTxroba, rogorc „mkacr samwerlobo CarCoebSi Casmuli srulyofili xelovnebis nimuSi“ (politisi 1972: 200). Tamamad SeiZleba iTqvas, rom wmindad literaturuli proza axalberZnul mwerlobaSi pirvelad iqmneba. inglisSi ganswavluli berZeni didgvarovaniA dimitris vikelasi pirvelia, vinc Tavisi nawarmoebebiT (maT Soris „lukis larasi“ 1879 w.) biZgi misca axali Janris ganviTarebas. moTxrobis gansazRvrul CarCoebSi erTi centraluri xasiaTisa Tu movlenis garSemo damuSavebis mwerals koncentrireba saSualebas soflis aZlevs. cxovrebisa avtors meore da siuJetis mxriv, xalxuri literaturuli folkloristTa tradiciebis moZraoba literaturaSi asaxvisken uxsnis gzas. folkloruli suli im drois presaSi gabneulia 11 TiTqmis yvelgan, maT Soris Jurnal „estiaSic“ (1876-1895 ww.) _ 80-ianelTa Taobis umTavres literaturul organoSi. swored am dros literaturul asparezze gamoCnda g. viziinosi, romelic XIX saukunis axladaRmocenebuli 80-ian yofiTi wlebSi moTxrobis berZnul literaturaSi sulisCamdgmeli iyo. viziinosi mwerlis literaturuli fsevdonimia. „misi namdvili gvari iyo sirmasi. Rarib da ucnob sofel viziis sayovelTao aRiareba georgiosma moupova, romelmac Tavisi warmomavlobis toponimuri gansazRvreba filologiur fsevdonimad da gvarad gamoiyena. literaturuli asparezze dasawyisSi igi gamoCnda mamis saxelidan _ „mixalisi“ (mixaili, mixailisi) _ nawarmoebi gvariT mixailidisi. gvaris sawarmoeblad mamis saxelze -ίδης daboloebis darTva gvarTwarmoebis uZvelesi berZnuli xerxia. Tumca maleve axalgazrda georgios sirmasma Tu mixailidisma uari Tqva meore saxelzec da fsevdonimad airCia viziinosi, raTa mTeli berZnuli sazogadoebisaTvis gaecno Tavisi Tanamedroveni mSobliuri mas ZiriTadad sofeli rogorc vizii“ poets (saukune...1996: 17). icnobdnen. viziinosi g. misi samoRvaweo asparezze leqsebiT gamovida („poeturi primitivebi“ 1873 w.), magram 1882 wlidan 33 wlis asakSi daiwyo moTxrobebis werac. igi iyo pirveli, vinc WeSmaritad Rirebul yofiT moTxrobebs qmnida. am JanrSi mas winamorbedni, maT kvals rom gahyoloda, ar hyolia, amitomac g. viziinoss martos mouxda gzis gakvleva. erT-erT pirad saubarSi is aRniSnavda: „pirvelma me vuCvene gamoqveynebuli Cemi axali gza moTxrobebiT axalberZnul movaxerxe, literaturas. rangavisisa „estiaSi“ da sxvaTa sapirispirod, ganmemarta, Tu ra aris moTxroba, ras niSnavs erovnuli tradiciebisa da cxovrebis aRwera-Seswavla moTxrobisa Tu folkloris saSualebiT, wmindad fsiqologiuri da istoriuli kvlevis gziT“ (vasiliadisi 1910: 330). Tu sxva mwerlebis Semoqmedebis gacnobisas maTi biografia erTgvar damxmare komponentis rols asrulebs, g. viziinosis SemTxvevaSi misi cxovreba da Semoqmedeba imdenad aris erTmaneTTan dakavSirebuli, rom maTi 12 cal-calke ganxilva TiTqmis SeuZlebelia. pirad cxovrebaSi airekleba mwerlis Sinagani konfliqtebic rogorc sazogadoebasTan da arsebul sinamdvilesTan, aseve sakuTar TavTanac. berZen mkvlevarTa Soris aravin uaryofs, rom g. viziinosis biografia misive moTxrobebis pirvelwyaro, erTgvari winaTqma da, amave dros, epilogicaa, vinaidan swored mwerlis biografiidan vecnobiT nawarmoebebis personaJTa Semdgom bed-iRbals. amitomac saWirod mimaCnia, mokled gagacnoT misi ojaxuri garemo. igi daibada 1849 wels, TrakiaSi, q. viziiSi, wvrilvaWris ojaxSi. mis mSoblebs xuTi Svili pirveli hyavdaT, vaJi, mokles.Mmeore romelTac xristakisi Svili, ana, metad 30 Cvil tragikuli bedi xvdaT wilad. wlis asakSi saidumlo viTarebaSi asakSi ubedur SemTxvevas emsxverpla, dedamiss CaeZina da bavSvi gaguda. mesame vaJma, georgiosma, momavalma mweralma, cxovrebis metad rTuli gza ganvlo da sicocxle fsiqiatriul saavadmyofoSi daasrula. meoTxe qaliSvils gardacvlili anas mosagoneblad anio uwodes. susti janmrTelobis gamo isic axalgazrda daiRupa. nabolara vaJi mixailosi ki, romelic mamis gardacvalebis Semdeg moevlina qveyanas, 38 wlis asakSi epilefsiis msxverpli gaxda. swored am dros georgiosic fsiqiurad daavadda.Aam ambis Setyobis Semdeg ki dedamisma, despiniom mxedveloba dakarga. momaval mwerals mZime bavSvoba hqonda. jer kidev siymawvileSi, igi konstantinopolSi miabares TerZs, romlis sikvdilis Semdegac kviprosze gaemgzavra, sadac ukve berad aRkvecas apirebda, magram samonastro cxovreba rTuli eCvena da kvlav konstantinopolSi mecenatis, dabrunda. xasiotisis ganaTleba daxmarebiT gvian xalkisis miiRo; Tavisi Teologiuri pirveli fakultetis seminaristi gaxda. ukve meore mecenatis, umdidresi g. zarifis xelSewyobiT swavla gaagrZela jer aTenSi, xolo Semdeg germaniaSi, sadac daeufla filosofiasa da fsiqologias. 1881 wels iqve daicva sadoqtoro disertacia Temaze „Das Kindersiel in Bezug auf Psychologie und Padagogik“ (sabavSvo TamaSi fsiqologiasa da pedagogikasTan mimarTebaSi). 1883 wels g. viziinosma pirvelad gamoaqveyna Tavisi moTxrobebi „dedaCemis codva“, „misi 13 cxovrebis erTaderTi mogzauroba“.MmogvianebiT gamoCnda misi sxva namuSevrebic („moskov-selimi“). 1884 wels g. zarifis sikvdili axalgazrda mwerlisTvis sabediswero aRmoCnda. amieridan misi cxovreba sul ufro gausaZlisi gaxda. finansur gaWirvebas daemata janmrTelobis gauaresebac. 1892 wlis 14 aprils igi fsiqiatriul saavadmyofoSi moaTavses, sadac zustad oTxi wlis Tavze gardaicvala. g. viziinosma SemoqmedebiTi moRvaweobis dasawyisSi poeziaSi mosinja Zalebi, Tumca sabolood Tavisi SesaZleblobebi srulad mainc prozaSi gamoavlina, riTac Rirseuli adgili daikava axalberZnul literaturaSi. paralelurad igi fsiqologiaSi. fsiqiatriul werda ucnobia werilebs misi saavadmyofoSi filosofiaSi, gamouqveynebeli moxvedris Semdeg esTetikasa xelnawerebis naTesavebi, da bedi. mkurnalobis xarjebi rom daefaraT, iZulebulni iyvnen, gaeyidaT misi gamouqveynebeli namuSevrebi. mwerlis sikvdilis Semdeg ki xelnawerebi daifanta, ris Sedegadac bevri daikarga, maT Soris ucnobi xuTmoqmedebiani tragedia „diamando“. g. viziinosis dRemde cnobili prozauli memkvidreoba moicavs 12 moTxrobas, romelTa Tanamimdevroba maTi gamoqveynebis TariRebis mixedviT Semdegia: „dedaCemis codva“, „pireasa da neapols Soris“, „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“, „Zveli istoriis Sedegebi“, „pirveli maisi“, „misi cxovrebis erTaderTi mogzauroba“, „ratom ar gaxda μηλιά μηλέα“, * „moskovselimi“ da sabavSvo moTxrobebi: „arabi da misi aqlemi“, „mindvris safrTxobela“, „qurdi“, „safrTxobela“. yofiTi Janris proza XIX saukunis 80-iani wlebis berZnul literaturaSi fsiqologizmis gzas rom daadga, amaSi udidesi wvlili udavod g. viziinoss miuZRvis. mkvlevari n. vasiliadisi mas berZen gi de mopasansac ki uwodebda (vasiliadisi 1910: 330). g. viziinosisiTvis STagonebis erTaderT wyaros warmoadgens bavSvobaSi soflad gatarebuli wlebis mogonebebi: ojaxuri mikrokosmosi, aseve bukolikuri idiliebis mza * Μηλιά _ dimotikis formaa, xolo Μηλέα _ kaTarevusasi. am SemTxvevaSi saqme gvaqvs ori enobrivi normis damkvidrebasTan dakavSirebul problemasTan. 14 sqemebi, sisxlSi gamjdari tradiciebi, arqetipebi da miTebi, xalxuri ena. magram am masalis gadamuSavebas araferi aqvs saerTo realistur aRqmasTan. aSkaraa, rom es elementebi SemTxveviT ver gaCndebodnen iseTi mwerlis SemoqmedebaSi, romelic fsiqologiiT iyo gatacebuli da romelsac evropis qalaqebSi cxovrebis dros SesaZlebloba hqonda, axlodan edevnebina Tvali dasavluri mimdinareobebisaTvis. 3 literaturuli novatoruli sulis miuxedavad misi moTxrobebis ena, iseve rogorc mTeli prozis ena i. Ffsixarisis gamoCenamde, kaTarevusa iyo, Tumca dialogebSi dimotiki sWarbobda. g. viziinosi deteqtiuri xasiaTis elementebiT, miniSnebebiT, simboloebiTa da dinamikuri TxrobiT, mxatvruli gamosaxvis saSualebebiT, sakuTari mogonebebis erTmaneTTan dakavSirebiT qmnis Semoqmedebas rogorc drois sapirispirod mimarTul erT mTlianobas. misi moTxrobebi, romliTac Taviseburi Zegli aRumarTa sayvarel adamianebs, amavdroulad warmoadgens sikvdilis, SiSisa da gonebis dabnelebis winaSe aRmarTul Tavisebur barikads. berZnuli moTxrobis CamoyalibebaSi udidesi wvlili miuZRvis aseve al. papadiamandissac. marTalia, igi samwerlobo asparezze istoriuli romanebiT gamodis, magram 1887 wlidan yofiTi Janris moTxrobebis weras iwyebs da sakuTar stils qmnis. aleqsandros papadiamandisi 1851 wlis 4 marts, kunZul skiaTosze daibada. misi winaprebi sasuliero moRvaweebi da naosnebi iyvnen. dawyebiTi ganaTleba mSobliur kunZulze miiRo, xolo gimnaziis damTavrebis Semdeg aTenis universitetSi filosofiis fakultetze ganagrZo swavla. xelmokleobis gamo momaval mwerals araerTgzis mouxda swavlis mitoveba da verc aTenis universitetis diplomis aReba moaxerxa. eweoda Jurnalistur da mTargmnelobiT saqmianobasac. misi pirveli nawarmoebebi Jurnal-gazeTebSi qveyndeboda. samwuxaroa is faqti, rom berZeni xalxis erT-erTi udidesi mwerali da sazogado moRvawe Tavis sicocxleSi ver moeswro sakuTar nawarmoebTa gamocemas, razec mTeli cxovreba ocnebobda. orjer, 1891 da 1906 wlebSi scada gamoeca krebuli or tomad saTauriT 15 „zRvis idiliebi“ („Θαλασσινά Ειδύλλια“”). al. papadiamandisi arc ojaxs qmnis. igi cxovrebis Tanamgzavrad wera_kiTxvas irCevs. mravalWirgadatanili mwerali sasmels eZaleba da janmrTeloba eryeva. ormocdaaTi wlis asakSi naadrevad daberebuli mwerali 1911 wlis 3 ianvars gardaicvala. al. poeti papadiamandisi da upirveles mravalmxrivi yovlisa moRvawea: prozaikosi. publicisti, mTargmneli, moTxrobebis Tematikad, ZiriTadad, gamoyenebulia avtoris mSobliur kunZul skiaTosis mkvidrTa yofa-cxovrebis amsaxveli epizodebi, romlebSic mwerlis mSobliuri mxaris mimarT nostalgia iCens Tavs. al. papadiamandisis moTxrobaTa gmirebSi imdenad realisturad da faqizaTaa gadmocemuli berZeni xalxis xasiaTis niuansebi, rom mis Semoqmedebas axalberZnul xalxur miTologias uwodeben. rogorc araerTxel aRuniSnavT, misi mwerlobis ganmsazRvreli aris religia, patriotizmi, qveynis, samyaros Tayvaniscema. qristianuli religia mas siyvarulis Zalas aZlevs. gansakuTrebul siyvaruls ki is, rogorc viciT, Tanamemamuleebisadmi amJRavnebs. magram is faqti, rom misi gmirebi, ZiriTadad, kunZul skiaTosis mkvidrni arian, ar niSnavs imas, rom mwerali erTi kunZulis viwro zogadsakacobrio farglebSi sakiTxebi. iketeba, piriqiT, rom mas problemebi, ar aRelvebs romlebsac al. papadiamandisi exeba, globaluri xasiaTisaa. mwerals realisturi, magram amasTanave bunebis, samSoblos suraTebis romantikulad aRwera axasiaTebs. Tavis nawarmoebebSi al. papadiamandisi upirveles yovlisa Semdeg sakiTxebs exeba: rwmena, patriotizmi, adaT-wesebi, keTilSobileba... al. papadiamandisi aris ara mxolod xalxis wiaRidan gamosuli mwerali, aramed filosofosi da imavdroulad esTeti. amas adasturebs misi sityvebic: „εγώ καταγίνομαι με τον ωραίον“ (me mSvenierebas vemsaxurebi) (romeosi 1941: 66). mwerali Tavisi msoflmxedvelobiTa da cxovrebis wesiT cdilobda ubralo xalxs gaTanabreboda. „diliT eklesiaSi midioda, saRamos _ tavernaSi. es is adgilebi iyo swored, sadac xalxi Tavisuflebas, sulier simSvides poulobda da mwerlis STagonebis wyaro xdeboda“ (valetasi 1941a: 7). 16 mecnierTa umravlesoba al. papadiamandisis enas kaTarevusas uwodebs. sayovelTaod gavrcelebulia mosazreba, rom mwerali „Tavis TiTqmis orassave moTxrobaSi kaTarevusaze wers, dialogebSi ki dimotikis iyenebs“ (dimitrakopulosi 1985: 201). „papadiamandisi daibada prozaikosad, iseve rogorc solomosi poetad“, _ ambobs mkvlevari t. agrasi (agrasi 1941: 115-116). miuxedavad amisa, al. papadiamandisis SemoqmedebaSi garkveuli adgili uWiravs poeziasac. g. valetasi al. papadiamandisis poeziis ganviTarebis etapebsac ki gamohyofs: pirvel etapi dasawyisad 1884-1891 miiCneva. wlebs al. moicavs, xolo papadiamandisis 1891 poeziis weli meore periodebad etapis dayofis principi eyrdnoba rogorc Tematur, ise enobriv princips. berZeni xalxisTvis al. papadiamandisi ufro Zvirfasia rogorc prozaikosi, vidre rogorc poeti. mis leqsebSic moTxrobaTa Tematika dominirebs _ religia, asketizmi, patriotizmi. Zalumad ar igrZnoba lirikuli, romantikuli suli. miCqmalulia lirikuli „me“ da isev da isev zogadsakacobrio dominirebs. g. satkivari valetasi al. da vnebani, siyvaruli papadiamandiss da moixseniebs siZulvili ara rogorc himnografs, aramed rogorc lirikoss. igi mas bizantieli poetebis rigSi ayenebs, radgan al. papadiamandisi maTi suliskveTebiTaa gamsWvaluli. „papadiamandisis leqsebs troparebis musika da riTmi aqvT“, _ aRniSnavs g. valetasi. (valetasi 1941b: 117). garda imisa, rom poeturi Semoqmedebis pirvel etapze al. papadiamandisi fsalmunebs Targmnida, mas mravali leqsi aqvs dawerili religiur Temaze kaTarevusas gamoyenebiT, romelsac g. valetasi romantikul enasac uwodebs. religiur Temaze dawerili leqsebis garda, al. papadiamandisis kalams ekuTvnis agreTve satrfialo lirikac, magaliTad, „mZinare mzeTunaxavi“ („Η Κοιμαμένη Βασιλοπούλα“) da sxv. mravali TvalsazrisiT saintereso da mniSvnelovania al. papadiamandisis piradi werilebi. rogorc cnobilia, mas xSiri mimowera 17 hqonda Tavis erT-erT uerTgules megobar ianis vlaxoianisTan. maTi 27 werilia cnobili. 23 papadiamandiss ekuTvnis, xolo 4 _ vlaxoianiss. * rogorc aRvniSneT, al. papadiamandisi Jurnalistur da mTargmnelobiT moRvaweobas eweoda. mwerlis mier Sesrulebuli Targmanebi uSualo kavSirSia mis originalur nawarmoebebTan. mkvlevar l. kamberidisis werili „papadiamandisis enebi“ („Οι γλώσσες του Παπαδιαμάντη“), romelic swored mwerlis mTargmnelobiT saqmianobas exeba, warmodgenas gviqmnis al. papadiamandisze, rogorc mTargmnelze. † cnobilia, rom al. papadiamandisi im gazeTis redaqciis SekveTiT Targmnida, romelTanac igi TanamSromlobda, mosazrebas bolomde ar eTanxmeba da magram l. kamberidisi am igi gadaWarbebulad miaCnia (kamberidisi 1996: 530). iTvleba, rom al. papadiamandisi im ucxoel mweralTa gavlenas ganicdis, romelTa nawarmoebebsac berZnulad Targmnis, kerZod, baironis, bernsis, miltonis, dantes da a.S. 1879-1885 wlebSi daweril Μετανάστης“), „xalxTa vaWrebi“ („Οι Έμποροι των moTxrobebs „emigranti“ („Η Εθνών“), „boSa“ („Η Γυφτοπούλα“), „qristos milionisi“ („Ο Χρήστος Μηλιόνης“) da sxv. aqvT saraindo-epikuri xasiaTi; savsea sxvadasxva TavgadasavlebiT, dramatizmiT. al. papadiamandisi ganicdis kuperis, miltonis gavlenasac. 1885-1887 wlebSi mis SemoqmedebaSi erTgvari pauza daisadgurebs. savaraudoa, rom am „dumilis“ Semdeg igi sakuTar stils poulobs da Tavisufldeba tendenciebisagan, mibaZvisken Tavis epoqaSi romlebic ubiZgebda. dasavleT evropul mwerloba rogorc al. mas dasavleT papadiamandisis literaturul enobrivi, gabatonebuli ise evropuli Semoqmedeba tradiciebs Sinaarsobrivi Soris literaturuli literaturis mSobliur Tavsdeba. TvalsazrisiT da misi erTgvar sinTezs warmoadgens. mis moTxrobebSi gaerTianebulia Zveli berZnuli, * papadiamandisisa da vlaxoianisis werilebis Sesaxeb ix. Απόστολος Β., Ζορμπάς, ΑΚΤΗ (Περιοδικό λογοτεχνίας και κριτικής), Λευκοσια, Κυπρος, σελ. 476-481. † amasTan dakavSirebiT dawvrilebiT ixileT: Καμπερίδης Λ., Οι γλώσσες του Παπαδιαμάντη, Πρακτικά Α’ Διεθνούς Συνεδρίου για τον Αλ. Παπαδιαμάντη, Εταιρεία Ευβοικών σπουδών, Αθήνα 1996, σελ. 527-543. 18 Zveli ebrauli tradiciebi, qristianuli religia, dasavleT evropuli literaturuli gamocdileba da udidesi patriotizmi. I. 1. avtori da mTxrobeli vidre uSualod gadavidodeT g. viziinosisa da al. papadiamadisis moTxrobebis analizze, ganvixiloT mTxrobelis mixedviT nawarmoebSi erTmaneTisagan mizanSewonilad roli mwerlisa gamijnulia. migvaCnia, moTxrobebSi. da ufro literaturis mTxrobelis konkretuli dawvrilebiT roli mwerali Teoriis da funqcia imyofeba realur samyaroSi, sadac cxovrobs literaturuli nawarmoebisgan damoukideblad, magram literaturuli literaturul nawarmoebis gamovlinebas Seqmnisas is axdens abstraqtuli Tavisi Tavis saxiT. 4 mwerlis „mwerali imisTvis ki ar wers, rom rame Tqvas, aramed imisTvis, rom sakuTari Tavi gamoxatos“ (raseti 1962a: 5-6). miuxedavad imisa, rom abstraqtuli mwerali SeiZleba garkveulwilad gavaigivoT realur, istoriul mweralTan, „es ukanaskneli ar wyvets teqstSi arsebobas da amoicnoba ara mxolod misi abstraqtuli „mwerluri Canafiqrebisa“ da „mwerlis cnobierebis“ formiT, aramed teqstis zogierTi konkretuli elementiTac, romelic ar miekuTvneba fiqciur „mTxrobels“: Txrobis dayofa da Tavebad ganawileba, am Tavebis raodenoba, maTi saTaurebi da qvesaTaurebi, prologi da epilogi, aseve Tavad „mTxrobeli“, „personaJebi“, nawarmoebis struqtura, misi yoveli „idea“ da „niSani“ (veludisi 1997: 136). abstraqtuli mwerali mxatvruli samyaros qmnilebaa, konkretuli mwerlisgan gansxvavebiT literaturul nawarmoebSi amowuravs sakuTar Tavs, mis gareT ar arsebobs. 19 warmosaxviTi faqtoria samyaros mTxrobeli. „Setyobinebas“ is Soris, konstruirebisas warmoadgens rasac Zalze Suamavals literaturuli mniSvnelovani mweralsa nawarmoebi da im gadmogvcems. mTxrobeli miekuTvneba abstraqtuli mwerlis mier Seqmnili nawarmoebis samyaros da gulisxmobs warmarTavs aqtantis Txrobis (moqmedi procedurebs. piris) „Txrobis metyvelebas, procedurebi sivrcis, drois ganuwyvetel CarTva-amorTvas da zogadi konteqstidan gamomdinare, misTvis mniSvnelobis miniWebas“ (kvaWantiraZe 1999: 197). mTxrobelis arseboba teqstSi SeiZleba iyos sxvadasxvagvari: Txrobis aqti SeiZleba iTavos anonimurma mTxrobelma, romelic ar monawileobs nawarmoebis moqmedebis ganviTarebaSi, an pirma, romelic masSi monawileobs. „am ori SemTxvevis aRsaniSnavad Semotanilia personaJi terminebi _ mTxrobeli da mwerali _ mTxrobeli“ (raseti 1962b: 11), an rogorc c. todorovi uwodebs: „mTxrobeli, roca is aSkara monawileobas iRebs Txrobis movlenebSi, da faruli avtori, roca mTxrobeli Tavisi TvaliT xedavs yovelives, magram Tavad scenaze ar Cans“ (struqturalizmi...1975: 7576). mTxrobelisagan mwerlis gamijvna sulac ar niSnavs am ukanasknelis gauCinarebas yovelTvis an „sikvdils“. gulisxmobs „realuri Tavisi mwerali“ abstraqtuli TxrobaSi formis udavod arsebobas _ „abstraqtul mwerals“ (veludisi 1997: 135-136). v. kaizeris azriT, „naraciaSi mTxrobeli ar SeiZleba gavaigivoT ukve cnobil an Tundac ucnob mweralTan, aramed es aris roli, romelic mwerlis mier aris gamogonili da Seqmnili iseve, rogorc nawarmoebis personaJebi“ (kaizeri 1958: 9). metnaklebad funqciebic. l. gansazRvrulia dolecelma mTxrobelisa SemogvTavaza da modeli, moqmedi romlis gmirebis mixedviTac mTxrobelsa da personaJebs Semdegi funqciebi aqvT miniWebuli: mTxrobelma unda mogviTxros da, amgvarad, aRasrulos asaxvis funqcia, aseve mas akisria kontrolis funqciac. mas SeuZlia personaJTa Txroba Tavisi sityvebiT gadmogvces, piriqiT ki SeuZlebelia. nawarmoebis 20 gmirma ki monawileoba unda miiRos moqmedebis ganviTarebaSi da aRasrulos moqmedebis funqcia. aseve personaJs SeuZlia Tavisi subieqturi azri gamoxatos Txrobis movlenaTa Sesaxeb. es misi axsnis (gagebis) funqciaa. Tumca zogierT SemTxvevaSi mTxrobelisa da personaJis funqciaTa aseTi gamijvna SeuZlebelia. magaliTad, rogorc l. doleceli aRniSnavs, „pirvel pirSi Txrobis dros erTgvari aRreva gvaqvs mTxrobelisa nawarmoebis personaJTan, radganac am dros erTi da igive piri axorcielebs Txrobis funqciasac da moqmedebis funqciasac“ (doleceli 1973: 24). g. viziinosis (mTxrobeli = moTxrobebSi personaJi). mTxrobeli istoriuli gaigivebulia personaJTan „yovlismcodne romanis mTxrobelisagan“ (risori 1990: 79) gansxvavebiT yofiTi moTxrobis avtori Tavisi TvaliT nanaxsa da sakuTari yuriT gagonil ambavs gviambobs. igi ar cvlis dros, adgils, moqmed pirTa individualobas, maT namdvil saxelebsac ki utovebs. al. papadiamandiss ki Semoqmedebis dasawyisSi Tavis istoriuli romanebSi mesame pirSi Txrobis principi gadaaqvs Semdeg ukve moTxrobebSic, Tumca gvxvdeba gamonaklisebic. aseTia misi sul xuTi moTxroba * , romlebic avtobiografiul xasiaTs atarebs, sadac mTxrobeli pirvel pirSia warmodgenili da nawarmoebis mTavar personaJad gvevlineba. * es xuTi moTxrobaa: „codvis aCrdili“, „sulebi mdinareSi“, „ocneba talRaze“, „Sxamisgan ganmkurnavi“ da „samefo muxis qveS“. 21 II Tavi wriuli kompozicia winamdebare TavSi gaerTianebuli g. viziinosisa da al. papadiamandisis moTxrobebis Semadgeneli scenebi anu Sinaarsis matarebeli elementebi qmnian struqturul erTeulebs kompoziciuri organizaciis erTerTi ZiriTadi principis _ wriuli kompoziciis _ Sesabamisad. scenebi mniSvnelobaTa msgavsebis an polarobis mixedviT nawildebian Semdegi ZiriTadi principiT: isini nawarmoebis centraluri scenis mimarT wriulad ganlagdebian e. i. abcb’a’ mimdevrobiT. 1. „misi cxovrebis erTaderTi mogzauroba“ moTxrobaSi „misi cxovrebis erTaderTi mogzauroba“, romelsac k. palamasma sizmari-drama SesaZleblobebi moTxrobebisTvis mTeli uwoda, sisruliT damaxasiaTebeli g. viziinosis, warmoCinda. wriuli rogorc es prozaikosis, nawarmoebi kompoziciis mwerlis yvelaze ufro TvalsaCino magaliTia, romlis mixedviTac Txroba iSleba gamocanis fonze, romelic ukve saTaurSivea SemoTavazebuli da teqstis dasasruls ixsneba. amgvari struqtura am moTxrobaSi gansakuTrebiT aSkaraa, radganac misi saTauri amave dros nawarmoebis ukanaskneli frazacaa (analogiuri patara mTxrobels SemTxveva gvaqvs „vin iyo Cemi Zmis mkvlelSic“). moTxrobis mokle Sinaarsi amgvaria: konstantinopolSi miabareben sulTnis uxuces TerZs. male Camodis msaxuri Timiosi, raTa momakvdavi papas Txovnisamebr bavSvi sofelSi Caiyvanos. meore diliT mTxrobeli ukve papas gverdiTaa bairas borcvze, sadac erTmaneTs uziareben Tavs gadamxdar ambebs. momdevni Rames ki papa aResruleba. moTxrobaSi mwerali-mTxrobeli bavSvis TvaliT danaxuli ambis gadmocemas cdilobs. „magram gvTavazobs ara realistur Txrobas, aramed gamogonils, fantastikurs, romlis drosac patara mTxrobeli ganicdis 22 imedgacruebas warmosaxvisa da sinamdvilis Seusabamobis gamo. moTxrobaSi avtori gaurbis yovelgvar axsna-ganmartebas. mocemulia ubralod avtoportreti“ (peri 1994: 36). dasawyisSi WeSmaritebad bavSvi miiCnevs, Sehxaris Semdeg papas, ki mis rwmenas monayol kargavs, ambebs radgan es uryev ambebi gamogonili aRmoCnda, magram, amis miuxedavad, SviliSvili ar kargavs papas mimarT simpaTias. nawarmoebis ZiriTadi Tema imedgacruebaa, romelic pirvelad iSleba mefis sasaxlis fonze, sadac mTxrobeli xvdeba rogorc TerZis xelqveiTi. patara biWi mixedviTac moeloda mefis papas asulebs monayoli ubralo zRaprebis TerZebi asrulebas, uyvardebodaT romelTa da colad mihyvebodnen. magram misi imedebi cruvdeba: sasurveli mefis asuli, romlis mxolod wkriala xma esmoda da danaxva ar SeeZlo, sasaxlis mTavari saWurisi aRmoCnda. „misi cxovrebis erTaderTi mogzauroba“ kompoziciuri organizaciis doneze Sedgeba Semdegi scenebisgan: I. nawarmoebis saTauri – misi cxovrebis erTaderTi mogzauroba II. patara TerZis konstantinopolSi cxovreba Timiosis gamoCenamde (viziinosi 1996: 168-174); III. a) TimiosTan Sexvedra _ konstantinopolidan gamgzavreba (viziinosi 1996: 174-176); b) Ramis mogzauroba _ sami warmosaxviT Cvenebis aRwera (viziinosi 1996: 177-184); g) Sin dabruneba _ bebiasTan Sexvedra (viziinosi 1996: 185-187); III. bairas scena (viziinosi 1996: 187-200); IV. papas aRsasruli (viziinosi 1996: 200-201). mTel nawarmoebSi SeiniSneba fantaziisa da sinamdvilis, metaforisa da sityvis pirdapiri mniSvnelobis monacvleoba. pirvelive winadadebidan konkretuli, realisturi elementebi, rogoricaa adgili, dro, profesia da sxva, TavianT adgils uTmoben zRapars: „TerZTan ganmaweses. arc erT 23 dapirebas Cems warmodgenebze imdenad STambeWdavi gavlena ar mouxdenia, rogorc imaSi darwmunebas, rom konstantinopolSi mefis asulisTvis kabebi unda Semekera“ (viziinosi 1996: 168). maSasadame, patara bavSvs konstantinopolSi TerZs miabareben _ „gaamweseben jarSi“ (viziinosi 1996: 170). TerZebi στρατολόγος, rac pirdapir niSnavs ar moixseniebian. samxedro oficers. avtori swored iyenebs isini sityvas arwmuneben dapirebebiT mTxrobels. Txrobis msubuqi toni ar amcirebs patara bavSvze Zaladobis gagebas. yovelive es sruliadac ar uSlis xels patara bavSvis fantaziis amuSavebas. am fantaziaSi bavSvuri survili dundeba mSvenieri mefis asulebis, oqrosTmiani nereidebis, TvalismomWreli kabebisa da irgvliv gamefebuli zRapruli simdidris fonze. moTxrobis ZiriTadi konfliqtis matarebelia papa, romelic Tavis mxriv did gavlenas axdens SviliSvilze anu mweral-mTxrobelze. papas Sinagan samyaroSi konfliqti mimdinareobs mamakacursa da qalur sawyiss Soris, aqedan gamomdinare ki warmosaxviTsa da realur samyaros Soris. moTxrobis dasawyisi jer mxolod mianiSnebs mTavar konfliqtze. Sesavali (II scena) sxva araferia garda bavSvis TvaliT danaxuli samyaros zRapruli Cveneba. arsebiTad es Cveneba papas mier aRqmuli suraTia papas saxe mwerlis alter ego-a). magram patara TerZi, TerZia da amitomac aRarc cdilobs bavSvi, papas cdilobs, eniT aRidginos weras, anu (am SemTxvevaSi romelic ukve aRarc bavSvobis droebiT mogonebebi. uars ambobs maRalfardovan kaTarevusaze. enis normis sakiTxi am moTxrobaSi avtorma Semdegnairad gadawyvita: igi asxvavebs salaparako da samwerlobo enas. zRapris aRdgenis) dasasruli bolocaa, amave misi dros papas momdevno monaTxrobis epizodi (iribi warmoadgens naTqvamis sinamdvileSi dabrunebis mcdelobas da amdenad, xalxur enas (dimotikis) samwerlobo ena (kaTarevusa) cvlis. am pirobebSi patara TerZisTvis zRapridan miwaze daSveba tragikulia, „praqtikuli cxovrebis monotoniaa“ (viziinosi 1996: 168). 24 III scena gansakuTrebiT sinTezuri xasiaTisaa da Tavis struqturaSive aSkarad atarebs wriuli kompoziciis niSnebs: Ramis mogzauroba (romlis ganmavlobaSic sami warmosaxviTi Cvenebis aRwera xdeba) CarTulia Sexvedras Soris (saubaria TimiosTan da bebiasTan Sexvedraze). or Timiosis gamoCena da mis mier uwyeba, rom papa „angelozs ebrZvis“ (viziinosi 1996: 169), bavSvis anu mTxrobelis suls moZraobaSi moiyvans, rac miiRweva ara ubralod am axali ambis gagebiT, aramed metaforis gamoyenebiT. moulodnelad gaTavisuflebuli fantazia kvlav amoqmedda warsulidan moxmobili scenebis saSualebiT, romlis magaliTia papasa da SviliSvils Soris TamaSi-brZola (viziinosi 1996: 170). amgvarad, metafora pirdapir mniSvnelobas iZens da Semdeg kvlav iqceva metaforad. am dros pirdapiri naTqvami anu dimotiki, xalxuri ena mTavar adgils ikavebs da Txrobas amdidrebs uSualobiTa da sicocxliT. amis SesaniSnavi magaliTia III scenaSi mTxrobelis Sinagani monologi (viziinosi 1996: 177). momdevno epizodia Ramis mogzauroba _ cxeniT Sin dabruneba (viziinosi 1996: 180-184). daRlili bavSvis gonebaSi sizmari da iluziebi erTmaneTSia areuli. caze Rrublebi gamosaxaven or mebrZols: papasa da angelozs. mamaci da guladi papas saxes bavSvuri warmosaxviT gvixatavs mTxrobeli, magram pirovnebasTan, ra kavSiri romelsac aqvs sofelSi am suraTs sinamdvileSi dabrunebisTanave arsebul Sexvdeba? iseve, rogorc g. viziinosis sxva nawarmoebebSi, aqac gvaqvs warmosaxvisa da realobis Sejaxeba, rodesac meore suraTi pirvels ugulebelyofs. mis CvenebebSi papas daJinebuli mzera miupyria gzisken, elis SviliSvilis dabrunebas, rom „gaxelili ar darCes Tvalebi“ (viziinosi 1996: 182-183). es scena gvaxsenebs dedis moqmedebas moTxrobebSi „dedaCemis codva“ da „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“. am SemTxvevaSi saubaria balkanuri xalxuri gadmocemis Sesaxeb, romlis mixedviTac „sasikvdilo sarecelze adamiani vis naxvasac moisurvebs, ukanasknelad mas Tu ar Sexedavs, gardacvalebis Semdeg Tvali aRar exuWeba“ (ikonomovi 1968: 28). am epizodSi warmosaxva sinamdvileze batonobs. mTxrobelis mexsierebas SemorCa mxolod is 25 scenebi, romlebSic „misi fantazia aRwevs iluziebamde“ da realobas moklebul suraTebamde. nawarmoebSi gvxvdeba: „is fantastikuri mogzauroba. . . . . . im fantastikur cxenze amxedrebuli gzas gavudeqi“ (viziinosi 1996: 181). mas axali epizodi mosdevs (viziinosi 1996: 184-187), romelSic avtori ostaturad cvlis dasasruli, dRis suraTebs sinaTle, uTmoben srulyofiladaa Txrobis ritms. dialogi, adgils daxatuli Ramis aq warmodgenilia mogzaurobis energiuli bebia. am realistur Cvenebebi. ramdenime furcelSi viziinosiseuli sicocxliT aRsavse qalis portreti. „dedaCemis codvaSi“ deda ambobs: „bebiaSenma ufleba ar momca, rom gamexara“ (viziinosi 1996: 22). msgavs gulistkivils gamoTqvams papac. Zalauflebismoyvare bebia qruse qalis gaucxoebis tipuri SemTxvevaa. gaWirvebuli cxovreba aiZulebs mas, momTxovni da mbrZanebeli gaxdes. „bunebiT energiul wonasworoba qalSi aRdgeba. patriarqatisa ori da sqesisTvis matriarqatis istoriuli damaxasiaTebeli niSnebi Sebrunebulia, am SemTxvevaSi qalsa da kacs TavianTi rolebi SeucvliaT: „vaJkacuri“ bebiis arsebobas awonasworebs „qaluri“ papas saxe“ (Zulisi 1988: 112). am opoziciaTa dadastureba mniSvnelovan adgils iWers moTxrobis mTavari konfliqtis ganviTarebaSi: es aris qalTa sqesis mxridan papaze „Zaladoba“. es scena emsaxureba manamade dafaruli konfliqtis gamoaaSkaravebasa da mis kulminaciur fazaSi Seyvanas. nawarmoebis kulminaciuri scenaa bairas epizodi (viziinosi 1996: 187200), romelic marTebuli ar iqneboda mTliani Txrobisgan gagvemijna da calke gangvexila. bairas scenaSi iwyeba papas sruliad gansxavebuli saxis, masSi mimdinare konfliqtis etapobrivi warmoCena, romelic savsebiT ewinaaRmdegeba mTxrobelis fantaziaSi warmosaxul suraTs: gamocdilsa da qveynierebaSemovlil papas misi colisgan, bebia qrusesgan gansxvavebiT sinamdvileSi arasdros umogzauria. maSin, askvnis SviliSvili: „Soreul mogzaurobebSi daojaxebamde iyavi?“ (viziinosi 1996: 193). vidre papa upasuxebs, xelSi iRebs Cxirebs da windas, bebias rom uqsovs. xelsaqme 26 pirvelad moixsenieba bairas epizodSi, rodesac mTxrobeli papas aRwers ori urTierTsapirispiro kuTxiT: 1. mamakacuri Cacmuloba (Tavze qudiT, TeTri mosacmeliTa da sadResaswaulo SarvliT); 2. qalis xelsaqme (windis qsova, isic bebiisTvis). is faqti, rom papa isev iRebs xelSi saqsov Cxirebs, SeiZleba miviCnioT misi ususurobis gamovlinebad, romelic aseve migvaniSnebs im saidumlos Sinaarszec, SviliSvils rom umxels: „_ vidre Sen bebias momaTxovebdnen, biWi ar vyofilvar! _ rogor, papa, gogo iyavi? _ Tavad Tqvi, rom gogo viyavi, sulo, _ momigo papam Tavisi naRvliani RimiliT, radganac mec ase megona da xalxic ase Tvlida“ (viziinosi 1996: 194). es aRmoCena patara SviliSvilze did STabeWdilebas axdns. amasTan dakavSirebiT romlis saintereso azriTac, mosazrebas „papas gamoTqvams ganmarteba sqesis kritikosi a. saxinisi, metamorfozis Sesaxeb ukavSirdeba cnobil Turqul Cveulebas: biWebis gatacebasa da ianiCarebad gamwesebas. ra Tqma unda, es ganmarteba istoriuli TvalsazrisiT anaqronizmia, radganac ianiCarebis instituti gauqmda sulTan murad IV-is dros (1632w.), anu papas dabadebamde didi xniT adre“ (saxinisi 1973: 179). papas ganmartebasa da istoriul sinamdviles Soris arsebul elifsiss ori axsna SeiZleba movuZebnoT: 1. saubaria mwerlis Secdomaze. k. micakisi am faqts miiCnevs istoriul uzustobad „Zvel adgilobriv tradiciebze an romelime filologiur wyaroze dayrdnobiT rom mouvida avtors“ (micakisi 1982: 118). 2. mwerali gamiznulad gvTavazobs iseT ganmartebas, romelic istoriul sinamdviles ar Seesabameba. Tu gaviziarebT meore mosazrebas, maSin mTxrobeli papas TiTqos Tavis gamarTlebis saSualebas aZlevs. rogorc ar unda iyos, adamianis xasiaTis CamoyalibebaSi gansakuTrebul rols TamaSobs aRzrda. am 27 aRzrdis pirvel elements Seadgens saxeli: papas naTlaven da uwodeben georgias. meore elements Seadgens Cacmuloba da qaluri garegnoba. mesame elementia bavSvis gazrda-gamoketva saxlSi. amgvarad, vxedavT, rom papas mamrobiTi sqesis miuxedavad, is gogosaviT izrdeboda. Zalze sainteresoa is momenti, rodesac moulodnelad xdeba georgiosis xelaxla Seyvana mamakacTa sazogadoebaSi, romelsac dabadebidanve miekuTvneboda. amgvari ZaldatanebiT wesisken. uwindel amgvarad, aRmoCndeba. gogona, georgias is erTi ubiZgeben gansxvavebuli ukiduresobidan romelic saxlSi meore gamoketilad cxovrebis ukiduresobaSi izrdeboda, xdeba mamakaci, romelmac qali unda marTos. Tumca papas am axal rolSic ar gaumarTlda, radganac colad SeirTo qruse, romelsac axasiaTebda mdedrobiTi sqesisTvis Seuferebeli mamakacuri xasiaTi da qceva. amgvarad, col-qmari maTTvis bunebiT boZebuli rolebis sapirispirod moqmedeben. amas xazs usvams is faqtic, rom Svili ar uCndebodaT, rac biologiuri TvalsazrisiT SeiZleba sruliad SemTxveviTi yofiliyo. swored IV scenaSi TamaSdeba nawarmoebis warmosaxviTi da mTavari realuri samyaros konfliqti, romelic dapirispirebaSi. mdgomareobs bunebiT mamakacad gaCenil georgiosze batonobs qalTa sqesi (bavSvobaSi bebia, daojaxebis Semdeg coli). papasaTvis aris Aam Zaladobisgan warmosaxviT Tavdaxsnis samyaroSi erTaderTi gamoketva, saSualeba romliskenac Tavis SviliSvilsac ubiZgebs xolme. bairas gorakze papa da SviliSvili TavianT cxovrebas ajameben da aanalizeben. maT aerTianebT is, rom cxovrebis zewolas gaurbian ocnebebis saSualebiT da warmosaxviT samyaroSi eZieben Svebas. moTxrobaSi am scenis gamoyofa saSualebas gvaZlevs, xazi gavusvaT im paralelebs, romelTac is amJRavnebs II scenasTan mimarTebaSi: Tu ki im SemTxvevaSi gvqonda monaTxrobi. II bavSvis scenaSi monaTxrobi, moqmedeba scenaSi ki vimyofebiT Trakiis am SemTxvevaSi viTardeboda gvaqvs papas konstantinopolSi, IV eparqiis erT-erT sofelSi. imisTvis, rom Rrmad CavwvdeT am scenis Txrobis teqnikas, detalurad unda ganvixiloT II scenasTan misi kavSiri. pirveli rigSi saqme exeba zogadad Txrobas. Tu ki 28 II scenaSi dialogi Semoifargleba haramxanis patara epizodiT (viziinosi 1996: 171_173), IV scenaSi gvaqvs papa-SviliSvils Soris mimdinare uwyveti dialogi, ukeTesia vTqvaT, papas vrceli monologi, romelic iSviaTad wydeba bavSvis mokle CanarTebiT. imisTvis, rom mkiTxvelma gaigos, ra xdeba bavSvis fiqrebSi, SviliSvilis monayols unda Seadaros papas monayoli, anu am or opoziciur nawils Soris moaxdinos lavireba. iseve rogorc II scena, IV scenac iwyeba zRapriT, ufro sworad, sami zRapriT (ZaRlisTavian adamianebze, qalTevzasa da qvadqceul kacebze). am paralelis dedaazri naTelia: TerZisa da mefis asulis zRapars hqonda bednieri dasasruli, romelSic airekla patara TerZis survilic. aq ki, piriqiT, gvaqvs sami pesimisturi zRapari, winaswarmetyvelebs adamianis mZime gaucxoebis dasasruls: sami varianti, orbunebovani papas romelic arsebobas am zRaprebis gmirTa msgavsad. Tavad bairas scenac ar aris mkiTxvelisTvis ucxo _ is paralelebi, sulTnis romlebic haramxanis teqstis erTgvari am or sapirispiro moments suraTia. akavSireben, is marTlac mravlismetyvelia. bairas scena, Trakiis erT-erTi soflis akropolisze rom iSleba, mimarTulia zecisken, romliskenac miiltvis papa Tavis warmosaxviT mogzaurobaSi, „raTa Sevides zecaSi“ (viziinosi 1996: 197). amis sapirispirod, haramxanis scena erTgvarad miwaze Zirs daSvebaa (viziinosi 1996: 171), romelic sruldeba masSi CaZirvis gamo gamowveuli SiSiT. eWvgareSea, rom am epizodSi saubaria jojoxeTSi STasvlaze, razedac mianiSnebs saWurisTa demonuri garegnobac (viziinosi 1996: 171). IV scenaSi saxezea opoziciaTa simetria: rodesac SviliSvili konstantinopolSi Tavs gadamxdar ambebs hyveba, papas frazas _ „moeSvi magis moyolas“ (viziinosi 1996: 198) _ is gadahyavs warmosaxviT samyaroSi da piriqiT, rodesac papa esaubreba Tavis ganuxorcielebeli mogzaurobebis Sesaxeb, SviliSvils uWirs, miiRos realobisa da warmosaxvis disharmonia. papas aRiareba, „amas yvelafers Cemi bebia miyvebodao“ (viziinosi 1996: 199), bavSvis ocnebebs sabolood amsxvrevs. saocari, gmirobebiT aRsavse sinamdvile aRmoCnda qalis monayoli zRapari, im qalisa, romelic qrusemde batonobda papaze. cxovrebis zRapruli Cveneba erTi uzarmazari tyuili 29 gamodga, romelic TavisTavSi aerTianebda sxva danarCen umniSvnelo sicrues. mTxrobeli axla ukve sruliad darwmunda imaSic, rom mefis asulis wkriala xma, sasaxlis palatebidan rom moesmoda, marTlac saWuriss ekuTvnoda. imedgacruebis mimarTuleba sruliad gansazRvrulia: mefis asuli moxuci saWurisia, papa ki diacurad aRzrdili. magram am imedgacruebisgan miRebuli stresi gadafara momdevno RamiT papas sikvdilma (V scena). am ukanasknel scenaSi mocemulia pasuxi ukve saTaurSi dasmul kiTxvaze: mainc romelia misi cxovrebis erTaderTi mogzauroba? V scena gaxlavT asrulebs mokle moTxrobas. mTxrobeli epilogi, is gadmogvcems, iwyeba Tumca romelic bunebis mosdevs suraTis mTxrobels bairas scenas da aRweriT, romelsac cvlis personaJi- maleve SviliSvili, romelic Tavad iZleva saTaurSi dasmul SekiTxvaze pasuxs: gardacvalebiT papam Tavisi cxovrebis erTaderTi mogzauroba ganaxorciela. amiT moTxrobaSi konfliqts dasrulebuli saxe eZleva da xazs usvams mis wriulobas: konfliqti II scenaSi miniSnebis doneze iwyeba (warmosaxva mefis asulze), romelic patara TerZis imedgacruebiT sruldeba da im wertilSi wydeba, rodesac papa erTgvarad Tavs aRwevs arsebul sinamdviles (V scena), Tumca sikvdili am momentSi ar SeiZleba gamosavlad miviCnioT. amdenad saxezea sruli imedgacrueba. is bavSvis faqti, rom mweralma Tvalsawieridan mniSvnelovania. arCevani hyveba emociuri da SeaCera ambavs, faqizi mTxrobelze, IV scenaSi patara advilad romelic gansakuTrebiT ijerebs papas monayols, uecrad aRSfoTdeba imis gamo, rom es yovelive gamonagoni aRmoCnda, agreTve maleve iviwyebs gamowveuli mRelvarebis mTxrobeli axsna-ganmartebebSi sakuTar zemoqmedebiT. ar brazs sruliad Rrmavdeba, papas aSkaraa, aramed sikvdiliT rom amgvari Semoifargleba ubralo aRwerebiT, romlebic mkiTxvels utovebs damoukidebeli gansjis saSualebas. moTxrobis warmmarTveli konfliqti struqtura wriul saxes iRebs da grafikulad ase gamoisaxeba: 30 III scena Ramis mogzauroba II sceni IV bairas scena fantazia fantazia saTauri - V scena papas gardacvaleba moTxrobis mTavari Tema_laitmotivi saTauridan dawyebuli Txrobis dasasrulamde aris mniSvnelobiT. Tu mogzauroba „pireasa am da sityvis neapols pirdapiri Soris“ da gadataniTi gvxvdeba realuri mogzauroba moqmedebis gareSe (personaJTa sityvebiTa da gegmebiT, fuWi dapirebebi rom aRmoCndnen), amis sapirispirod, „misi cxovrebis erTaderT mogzaurobaSi“ saxezea papas uamravi mogzauroba, romlebic sinamdvileSi arasdros ganxorcielebula, magram savsea STambeWdavi moqmedebebiT. kritikosi p. mulasi aRniSnavs, rom „Tu „realisturi“ scenebi ganapirobeben uZraobis mdgomareobas bebiasTan Sexvedra), (konstantinopolSi warmosaxvis cxovrebis „amoqmedeba“ gamocdileba, pirdapir ukavSirdeba gadaadgileba-moZraobas (mTxrobelis dabruneba sofelSi). SeiZleba iTqvas, rom am moqmedeba SemTxvevaSi da erTmaneTs mogzauroba, kanonzomierad meore mxriv, eTanxmeba mogzauroba erTi da mxriv, cxovrebis siZneleebisagan gaqceva“ (mulasi 1996: 20). am msjelobis mixedviT agebs p. mulasi Semdegi tipis sqemas: dinamikuri motivebi_moZraoba_fantazia statikuri motivebi_uZraoba_sinamdvile yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT bairas epizodi amtkicebs da damatebiTi StrixebiT avsebs kanonzomierebas, rom dialogis saSualebiT fantaziisa da realobis monacvleoba uwyvetia. mogzaurobis Tema iSleba uZraobis fonze, riTac xazs usvams papas umweobas, daZlios Tavisi sasowarkveTileba. moTxrobis mTavari drama swored amaSi mdgomareobs. es aris Tavis survilebSi sruliad xelmocaruli adamianis gaucxoeba. bebias 31 umogzauria yvelgan, wminda saflavzec ki yofila. SviliSvilic metnaklebad icnobs konstantinopols. mxolod papa 98 wlis ganmavlobaSi mopirdapire gorakamdec ganmsazRvrelia bavSvobaSi zewola gogonas ki ar jer gasula. mSoblebis, tansacmels misi Semdeg acmevdnen, ki naadrevad cxovrebis ritmis meuRlis mxridan. da ZaldatanebiT daaqorwines qruseze. mTeli cxovreba colis mxridan iCagreboda. yovelive aman gamoiwvia gandevnili misi survilebis TavSesafars eZebs Cakvla. zRapris amgvarad, realuri samyaroSi, samyarodan romelsac Tavis SviliSvils xSirad uziarebs xolme. magram es zRapruli samyaroc sxva araferia, Tu ara bebiisgan gagonili xalxuri Tqmulebebi da gadmocemebi. realur samyaroSi erTaderTi gamonaklisi, rac mxolod papas ekuTvnis, aris sikvdili. rogorc vxedavT, saxezea fantazia_realobis opoziciur wyvilTa kanonzomieri monacvleoba. moTxrobaSi konfliqti iSleba zRapris fonze, warmosaxvis miRma, metaforasa da pirdapir mniSvnelobas Soris. am tragikul „sizmar-dramaSi“ (palamasi 1972: 35) poeturi nostalgiis mSvid atmosferoSi avtori warmogvidgens moxucsa da bavSvs, romlebic mzis Casvlisas erTnairad ocneboben, Tumca sinamdvileSi sikvdil-sicocxlis daundobel brZolaSi ebmebian ise, rom ar ician, rogor daaRwion Tavi arsebul realobas. rogorc ganxilvidan gamoCnda, moTxroba mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT xasiaTdeba, romelsac wriuli struqtura aqvs, Tumca TiToeuli scenis SigniT epizodebi erTmaneTis mimarT paralelur mimarTebas gviCvenebs. Sesabamisad, konfliqtis struqtura mWidro kavSirSia kompoziciur organizaciasTan, erTfiguriania da wriul saxes iRebs _ konfliqti sruldeba im wertilSi, saidanac daiwyo. 2. „moskov-selimi“ „moskov-selimi“ mwerlis bolo moTxrobaa, romelic g. viziinosis fsiqiatriul saavadmyofoSi moxvedris Semdeg mis xelnawerebSi aRmoaCines. savaraudod, nawarmoebi daiwera 1886 wlis ukanasknel meoTxedSi, radganac 32 masSi moxseniebulia bulgareTSi vatenbergis taxtidan Camosagdebad mowyobili gadatrialeba, romelsac adgili hqonda 1886 wlis agvistoSi. am moTxrobaSi mTxrobelis roli arsebiTad Sesustebulia, is ukana planze gadadis da mTavar adgils uTmobs Turqi selimis Tavgadasavals. g. viziinosis sxva nawarmoebebSi mTxrobeli ufro kargad warmoaCens sakuTar Tavs. is uSualodaa CarTuli moqmedebis ganviTarebaSi, erT-erT mTavar personaJad gvevlineba da mis sityvebsac teqstebSi didi adgili eTmoba. „moskov-selimSi“ ki avtori asrulebs ubralo mowmis rols, romelic, marTalia, warmogvidgens mTavar gmirsa da maTi gacnobis detalebs (viziinosi 1996: 202-214), magram amis Semdeg Turqs uTmobs asparezs. amgvarad, Txroba ZiriTadad moskov-selims mihyavs, Tumca avtori xSirad erTveba ara mxolod SekiTxvebis dasasmelad, axsna-ganmartebebis mosacemad Tu daskvnis gamosatanad, aramed imitom, rom iribi naTqvamiT rac SeiZleba lakonuri gaxados Txroba. iseve rogorc avtori cvlis moskov-selims, Tavis mxriv moskov-selims cvlis saqirbaba (viziinosi 1996: 226), romelic Turqis naambobs asrulebs xolme (viziinosi 1996: 228-230). amgvarad, moqmedebis ganviTareba da simarTlesTan miaxloeba xdeba pirvel pirSi TxrobiT, personaJTa mier mocemuli Cveneba-damowmebebiT ise, rom rolebi mTxrobelis ganuwyvetlad adgils ikaveben icvleba: iseve, nawarmoebSi rogorc moqmedi avtori xdeba gmirebi erT-erTi personaJi. zogjer mTxrobelsa da selims Soris siaxlove imdenad didia, rom ar varT darwmunebulebi, viziinosi laparakobs Tu mTavari personaJi. aseTia, magaliTad, cxovrebiseuli gamocdilebebis msgavseba, rac mwerals aigivebs moskov-selimTan (Zmis mkvlelobiT gamowveuli tkivili, ucxoobaSi gadaxvewili Svilis mimarT dedis gancdebi). aRsaniSnavia, rom moTxrobebSi „moskov-selimi“ da „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“ berZnebi da Turqebi Tanabrad imsaxureben avtoris simpaTiasa da siyvaruls. g. viziinosi yovelgvari fanatizmis gareSe saubrobs maTze. mis moTxrobebSi arasodes dominirebs TurqTa mimarT siZulvilis grZnoba. g. viziinosi „moskov-selimSi“ stereotips. am CarCoebidan arRvevs sarwmunoebrivi gamosvla or doneze zRvaris dawesebul SeimCneva: pirvel 33 SemTxvevaSi Turqi selimi, romelsac Tanamemamuleebi usamarTlod moeqcnen, xolo mterma (ruseTis saxiT) tyved Cavardnil mowinaaRmdeges mzrunveloba ar moaklo, rusul yaidaze imoseba da cxovrobs, Tavs grZnobs am eris Svilad, amitomac SemTxvevas sulmouTqmelad moTxrobis elis winasityvaobaSi maT TrakiaSi vxvdebiT, sadac Sesvlas. am meore sazRvrebis rRveva, winaarmdegobis gadalaxva xdeba Turqsa da berZens Soris. berZenia mTxrobeli, xolo gmiri, romliTac moixibla da romlis ukvdavyofac surs, aris Turqi gamoTqvams selimi. Tavis Seuracxyofen urwmuno nawarmoebis varauds, rom „erTmorwmunis“ mkrexels. magram winasityvaobaSi „Turqis xsovnas, fanatikosi radganac berZeni mTxrobeli man aSkarad Tanamemamuleebi guli gadauSala mwerali-mTxrobelis modgmis fanatikosebic daadanaSauleben xelovans, romelmac ar daamcira selimis Rirseba da Tavis nawarmoebSi qristiani gmiriT ar Secvala“ (viziinosi 1996: 202). moTxrobis mokle Sinaarsi aseTia: Trakiis eparqiis erT-erT qalaqSi Casuli mTxrobeli xvdeba erovnebiT Turq selims, romelic sakuTar Tavgadasavals mouTxrobs. warCinebuli ojaxis Svili, sam ZmaSi nabolara iyo, magram radganac da ar hyoliaT, deda masSi ararsebul qaliSvils xedavda. selimi ki mTeli arsebiT cdilobda mamakacTa sazogadoebaSi Rirseuli adgilis damkvidreba: ufrosi Zmis nacvlad jarSi wasvlis gamo cixeSi aRmoCndeba. Semdeg selimi ibrZvis hercegovinas, serbeTisa da bulgareTis frontebze. rusebis tyveobaSi Cavardnili Turqi maTi mxridan mzrunvelobas, pativiscemasa da nugeSs grZnobs. tyveobidan dabrunebuli selims ki Sin yvelaferi ganadgurebuli xvdeba, ris Semdegac TrakiaSi gadadis sacxovreblad rusebis molodinSi. rodesac mTxrobelisgan igebs, rom rusebi bulgareTSi ar SeWrilan gulis Seteva emarTeba da suls ganutevebs. nawarmoebSi advilad SeiZleba gamovyoT Sinaarsis matarebeli erTeulebi anu scenebi, romelTa saSualebiTac naTlad davinaxavT, rom es moTxrobac mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT xasiaTdeba. konfliqti erT figuriania da mTavari gmiris, selimis, Sinagan 34 samyaroSi mimdinareobs. misi struqtura swored ideologiaTa monacvleobaSi mdgomareobs, romelic Tavis mxriv realoba_warmosaxvis urTierTdapirispirebas kompoziciur gamoxatavs organizaciasTan, da mWidro romlis kavSirSia mixedviTac moTxrobis nawarmoebi Semdeg scenebad iyofa: I. Sesavali_rusuli ideologiis selimTan mTxrobelis Sexvedra (viziinosi 1996: 202_213); II. selimis Tavgadasavali _ misi bavSvoba haramxanaSi (viziinosi 1996: 214_216); III. selimis imedgacrueba sulTnis samsaxurSi (viziinosi 1996: 217_138); IV. selimi rusebis tyveobaSi (viziinosi 1996: 238_241); V. selimis imedgacrueba tyveobidan samSobloSi dabrunebis Semdeg (viziinosi 1996: 241_247); VI. Trakiis miwaze dasaxleba da rusebis molodini (viziinosi 1996: 248_250); VII. selimis aRsasruli (viziinosi 1996: 250_252). gamoyofili scenebi erTmaneTs ukavSirdeba wriuli kompoziciis principiT. I scena dakavSirebulia IV da VI scenebTan, romelTa ZiriTadi warmarTvelicaa rusuli ideologia. maTgan centraluria IV scena. masSi Seqmnilia SemdgomSi yvela is rusul piroba Tu ideologias safuZveli, emxroba. ris gamoc aRwerilia mTavari rusebis gmiri Turqi tyveebisadmi Tbili damokidebuleba da kargi mopyroba. I da VI scenebSi ukve saxecvlil selims vxedavT. rusul samxedro labadasa da CeqmebSi gamowyobili Turqi Trakiis miwaze rusul garemos qmnis da maTi Semosvlis imediT suldgmulobs. VI scenasTan mniSvnelobaTa msgavsebisa mixedviT dakavSirebulia II scena, romelTa Sorisac SeiniSneba opoziciur elementTa urTierTmonacvleoba: ideologiuri gaucxoebis fesvebi Rrmad aris damarxuli mTavari gmiris pirad gamocdilebaSi da bavSvobaSi gadatanil travmaSi imaleba: deda selimSi ararsebul qaliSvils xedavda da gogosaviT zrdida. selimi ki, piriqiT, mamis siyvarulis mopovebisken miiltvoda (II scena). 35 Tavis mxriv, IV scena moqceulia erTmaneTis mimarT simetriulad dakavSirebul III da V scenebs Soris. III scenaSi mocemulia selimis sulTnis armiaSi wasvla da ruseT-TurqeTis omSi gmiruli brZola. Tumca misi miRwevebi ar fasdeba da mis kuTvnil jildos sxva iRebs. am imedgacruebas V scenaSi aneitralebs ufro didi imedgacrueba, tyveobidan dabrunebul selims rom elis: samSoblom zurgi Seaqcia erTgul meomars. Sin dabrunebuls yvelaferi ganadgurebuli dauxvda: misi col-Svili saxads emsxverpla. VII scena awonasworebs yvela danarCeni scenebis urTierTmimarTebas da ideologiaTa opoziciuri wyvilis arsebobas wertils usvams. sikvdilis moaxloebasTan erTad yvelaferi Tavis pirvandel saxes ubrundeba, riTac aRdgeba darRveuli wonasworoba. scenaTa struqturuli aseTi Sepirispirebis simetriis realobaze gamovlenac. miuTiTebs moTxrobis maT kompozicias Soris wmindad formaluri xasiaTi ki ar aqvs, aramed igi mWidrod aris dakavSirebuli konfliqtis viziinosis ganviTarebis prozaul ideasTan memkvidreobas Tu koncefciasTan, udevs safuZvlad. am romelic g. moTxrobaSic gmiris individualoba xdeba imis mizezi, rac mas Tavs atydeba. amitom am SemTxvevaSi mwerals pirveli rigSi Tavisi gmiris xasiaTis warmoCena ainteresebs, raTa misgan gamomdinare konfliqti ufro logikuri gaxdes imisTvis, rom mkiTxveli TanagrZnobiT ganewyos ara personaJis mimarT, romelsac bedma daakisra raRacis daTmena, aramed individualobis mimarT, romlis Sinagani aRvniSneT bunebidan konfliqtis gamomdinareobs matarebeli konfliqti. moskov-selimia, rogorc romlis ukve bunebaSic erTmaneTs ebrZvis ori samyaro: mSobliuri – Turquli da ucxo –rusuli. konfliqtis struqturas wriuloba axasiaTebs. selimi am wreze moZraobs da sabolood ubrundeba sawyiss, amosaval wertils. moskov-selims Tu SevadarebT papas saxesTan „misi cxovrebis erTaderTi mogzaurobidan“ bevr saerTo Strixs aRmovaCenT. maT cxovrebaSi saerTo aqvT ara marto aRsasruli (Tu rogor amTavreben sicocxles), aramed erTnairi aqvT bavSvobac. rogorc papam, ise moskov-selimma 36 siymawvile gogonas tanisamosSi gaatara. orsave SemTxvevaSi saxezea ojaxis Zaladobrivi zewola patara bavSvze, Tumca amis gamomwvevi mizezebi sxvadasxvaa: papa ianiCarobisgan rom gadaerCinaT, xolo moskov-selimSi dedamisi „ararsebul qaliSvils xedavda“ (viziinosi 1996: 214). magram yvelaze arsebiTi mainc maTi erTmaneTisagan ganmasxvavebeli Strixebia. papa colis zegavlenis qveS aris moqceuli da uSinaarso cxovrebas gamogonili mogzaurobebiTa da ocnebebiT upirispirdeba. moskov-selimi ki moqmedebis realur samyaroSia CarTuli da rogorc sulTnis jariskaci udides sivrceebs gadalaxavs. papa TavSesafars zRaparSi povebs, moskov-selimi ki Tavad qmnis uaxles istorias balkaneTis frontze brZoliT. zemoxsenebul or moTxrobas Soris gansxvavebebi scildeba werisa da daxasiaTebebis farglebs da farTod aRwevs maT struqturebamde. pirvel SemTxvevaSi saxezea myari opozicia: mogzauroba/sinamdvile. meore SemTxvevaSi es dapirispireba icvleba da mopirdapire elementebi erTmaneTs uTanabrdeba: mogzauroba=sinamdvile. aqedan gamomdinare gasagebi xdeba, rom „moskovselimi“ Cafiqrebulia, warmogvidges rogorc dokumenti. mas mravlismTqmeli qvesaTauric aqvs: „erTi meomris istoria“ (vasiliadisi 1910: 306). avtobiografiasa da memuarebze ufro metad aq batonobs wminda sisxlis biografia. g. viziinoss ar ainteresebs mTxrobelis gaqroba da „obieqturobisTvis“ Tavis Sewirva. sxva sityvebiT rom vTqvaT, aq problema wamoiWreba ara moskov-selimis biografiis warmoCeniT, aramed mTxrobelis obieqtTan damokidebulebiT, kerZod ki ucxotomelis gacnobiTa da damegobrebiT. moTxrobaSi „Zveli istoriis Sedegebi“ avtori saubrobs sulTa „kavSirze“. nawarmoebSic “moskov-selimi“ mTxrobeli Turqs eubneba: „Cvenma sulebma erTmaneTs gaugeso“ (viziinosi 1996: 212) anu sulma suli icno. nawarmoebis SesavalSi igrZnoba mTxrobelis Tbili damokidebuleba mTavari ricxvSi) gmiris mimarT. mimarTva _ am epizodSi „Sens ambavs SenobiT aRvwero“ (meore pirSi (viziinosi mxolobiT 1996: 213) _ urTierTobaSi uSualobis rols zrdis. amgvarad, Turqi meomris istoria amavdroulad adamianuri urTierTobis erTi konkretuli SemTxvevis asaxvacaa. 37 is faqti, rom mTavari gmiri moskov-selimi ubralo, gaunaTlebeli adamiania, pirdapir aisaxeba moTxrobis enaze, sadac gabatonebuli adgili dimotikis uWiravs. davinaxavT, rom Tu ki mas enobrivi „Zveli istoriis gansxvaveba sxva Sedegebs“ ufro SevadarebT, mniSvnelovan dapirispirebebs malavs. arsebiTad, pasxali („Zveli istoriis Sedegebis“ mTavari gmiri) gamoirCeva ara marto imiT, rom kaTarevusaze saubrobs, aramed imiTac, rom ubralo aRwerebs mecnierulad udgeba. swavluli kaci, iseve rogorc nebismieri mwerali, ayalibebs msjelobis mTel sistemas, sadac dro _ determinizms, diaqronia _ cvlilebas, xolo istoria ganviTarebas an Sewyvetas eqvemdebareba. amis sapirispirod, moskov-selimi Sors dgas kvleva-Ziebebisagan, romlebic scildeba siuJetis sazRvrebs. gmirSi aRiniSneba fsiqologiuri xasiaTis anomaliebi. ojaxSi mamisgan uaryofili da gariyuli mTavari personaJi Tavis simarTles amtkicebs sakuTari qmedebebiT, brZolis velze gmiruli TavdadebiT. Tumca yoveli misi mcdeloba amaoa, igi gamarTlebas verasdros aRwevs. bavSvobaSi mamis mier ignorireba simbolurad asaxavs samSoblos mier gmiri meomris uaryofasac. moskov-selims Tavisi problema piradulidan sazogadoebrivze gadaaqvs. selimi mTeli arsebiT Caflulia ideologiis WaobSi: „Cemi sicocxleca da col-Svilic sulTnis sakuTrebaa da rodesac moskovs vebrZviT, Svidi sicocxlec rom mqondes, Svidsaves erT dReSi gaviRebdi daufiqreblad Cemi batonis gamarjvebisaTvis“ (viziinosi 1996: 225). aseve aRniSnavs, rom daWrili mamaci mebrZoli usamarTlobis maxeSia gabmuli, radganac mis jildos dezertirs gadascemen. rusebis mier plevnaSi datyvevebuli xedavs maT adamianobasa da saTnoebas. Turqi xvdeba, rom rusebis mimarT misi antipaTia sruliad usafuZvlo iyo. „am dRemde giJi vyofilvar, _ ganagrZo selimma _ amitomac giTxari, rom plevnam gons momiyvana“ (viziinosi 1996: 240). Tu ideologiuri gaucxoeba sigiJis Taviseburi saxea, maSin moskovselims marTlac swori sityvebi SeurCevia. am epizodSi drama kulminacias aRwevs, radganac is, rac simarTled miiCnia gmirma, sxva araferia Tu ara morigi sicrue _ pirvelze ufro saSineli tyuili. 38 rusebis siyvaruli moskov-selimisaTvis axali ideologiaa, radganac fiqrobs, rom amiT mainc moiklavs saTnoebis, adamianobisa da samarTlianobisadmi wyurvils. am momentamde ganuwyvetlad saxeze Sinisken iyo miiwevda erTi da gatanjuli kvlav odisevsi, brZolis vels romelic ubrundeboda (yirimidan hercegovinas ajanyebamde da plevnas aRebamde 1877 wels). axla ki igi iqca sruliad sxva adamianad, romelsac tyveobidan dabrunebis Semdeg ojaxi amowyvetili, saxl-kari ki gapartaxebuli daxvda. Semosvlis garda sxva aRarafris survili mas rusebis darCenia. odesRac TanmemamuleebTan erTad cxovrobda saerTo ideologiis qveS, axla ki maTgan gariyulia. misi saxelica da ucnauri Cacmulobac xazs usvams mis gamorCeulobas. gawyvetilia: Turqma icis, „sxvebisTvis rom TanamemamuleebTan moskov-selimi TiTqmis giJia; urTierToba ra ginda, rom vuTxra, rogor ginda, rom gamigon“ (viziinosi 1996: 213). aSkaraa, rom moTxrobaSi ubralo Turqi jariskacis naambobis miRma imaleba pirovnebisa da fsiqologia-ideologias, sazogadoebis istoria ki dapirispireba. gaucxoebas kerZo-sazogados, gadaejaWva. nawarmobis dasawyisSive avtori gmirisadmi moulodneli simpaTiiT ganimsWvaleba da cdilobs misi moskov-selimis gaucxoebis cvlileba fsiqologiis ucnauri problemas. arsebiTad meqanizms saqcieli moqmedebis gansazRvravs Cawvdes. maSinve ganviTarebis misi mTxrobeli wamoWris rom ideologiuri procesSi cxovrebis xvdeba, wess, ideologiuri Tumca bolo epizodSi sikvdilis moaxloebasTan erTad esec sruliad ufasurdeba _ erTi SexedviT absolituri WeSmariteba morigi iluzia aRmoCndeba: „Turqi Turqadve darCa“ (viziinosi 1996: 252). aRsaniSnavia, rom adamianis sakuTar erTan identifikaciis sakiTxi sakmaod rTulia. „adamiani mxolod maSin aris romelime eris warmomadgeneli, roca mas Tavi miaCnia am eris Svilad, misi tradiciebis gamgrZeleblad, am eris istoriaSi myofad“ (TevzaZe 1993: 24). eris istoria garkveuli gamocdilebis saxiT yvela CvenganSi arsebobs. warsuli aris ara mkvdari gamocdileba, aramed maradcocxali, 39 magram Senaxuli, gasaidumloebuli sibrZne, codna. odiTganve iTvleboda, rom mexsiereba da adamianis identifikacia ganuyofeli cnebebia. „mexsiereba es is saSualebaa, romlis wyalobiTac Cveni gauCinarebuli warsulis kvali Cvens „SigniT“ arsebobs da swored amaSia Cven mier TviTidentifikaciis gacnobierebis safuZveli“ (uitrou 1964: 145). xsovnis virtualur erT-erTi saTavsos, aspeqti romlis TviTSemecnebaa. meSveobiTac xsovna Cveni warmoadgens warsuli Tavsdeba (Cawerilia) Cvens SigniT, „sulis dafaze“. amis gamoa, rom Cven vflobT codnas sakuTar „me“-sTan igiveobaze, imaze, rom Cven swored Cven varT da ara sxva. „adamiani erTaderTi arsebaa, romelic samyaros niSnebs cnobs da xsovnas atarebs, amitom misi funqcia aris gageba da Senaxva. esaa adamianis movaleoba da, damkargveli rac amave mTavaria, dros misi sulis momavlis intenciac. uarmyofelicaa. amitom droTa xsovnis kavSiris aRsadgenad warsulis gaxsenebaa saWiro. warsulSi Sebrunebas yovelTvis axlavs „me“-s substanciurobis, safuZvlianobis, identurobis rwmena“ (kvaWantiraZe 1999: 170). albaT, SemTxveviTi araa, rom ZvelberZnul miTologiaSi mexsierebis qalRmerTi mneme ganagebda drois svlasac. flobde codnas droze niSnavs flobde warsulze codnas. am codnas floben mamebi da amitom droisa da xsovnis gageba mniSvnelobaTa doneze TiTqmis yvelgan ukavSirdeba mamaSvilis koncefts da am gziT winaprisa da STamomavlis mimarT pirovnebis pasuxismgeblobis gaZlierebas. vfiqrob, swored es azria gatarebuli am konkretul SemTxvevaSic. miuxedavad sarwmunoebrivi dasasruls imisa, rom sazRvrebis kvlav aRadgens g. viziinosi daZlevis mTeli eqsperiments dawesebul CarCoebs: Txrobis atarebs, manZilze nawarmoebis warmogvidgens selims, romelsac SecdomiT acnobes, rom rusebs bulgareTi daukavebiaT. imaze nerviulobiT, rom rusebi mis samSobloSic SeiWrebodnen, mTavar gmirs tvinSi sisxli Caeqca. xolo rodesac mTxrobelisagan igebs, rom es yovelive sicruea da ar Seefereba sinamdviles, sixarulisagan meore Seteva emarTeba da kvdeba. amgvarad, Turqi Turqadve rCeba. da mainc moTxrobis 40 amgvari dasasruli ar Seadgens g. viziinosis mier warmosaxvisa da realobis dapirispirebis principis rRvevas, piriqiT, xasiaTis gadasvla warmosaxviTi samyarodan realur samyaroSi sabolood orjer xdeba, riTac konfliqti wres kompoziciuri kravs da ubrundeba organizaciidanac amosaval aSkarad Cans, wertils. rom wre nawarmoebis ikvreba da sinamdvile sawyis stadias ubrundeba. yovelive zemoTqmuli grafikulad ase SeiZleba gamovsaxoT: Turquli ideologia mamisa da samSoblosgan rusuli imedgacrueba ideologia rusuli ideologiisken gadaxra „moskov-selimi“ mwerlis sxva moTxrobebTan SedarebiT sivrceSi moqmedebis yvelaze ufro farTo areals gvTavazobs (TurqeTi, balkaneTis qveynebi, ruseTi). rogorc cnobilia, sivrce aris universaluri cneba. rogorc miTopoetur, ise mxatvrul azrovnebaSi SesaZlebelia am sivrceSi ganlagebul garkveul „toposebs“ garkveuli mwerali mniSvneloba TviTon mieniWos. gamoyofs da masSi moqceul garkveul obieqtebs „mxatvruli „toposs“, nawarmoebis romelsac aqvs SemTxvevaSi gansakuTrebuli datvirTva da romelic xdeba misi samyaros centri, amdenad mxatvruli nawarmoebis SemTxvevaSi xdeba sivrcis subieqtivizacia, individumis sivrcis warmoCena. nawarmoebSi xdeba garkveuli adgilis mizandasaxuli fiqsacia, xolo am adgilebis farglebSi garkveul obieqtebs sakraluri mniSvneloba eniWeba. „toposi“ xSir SemTxvevaSi misteriuli, sakraluri adgilia, sadac gmirebi mxolod gansakuTrebul SemTxvevaSi midian. aseTi sakraluri adgilis (sivrcis) qona, rogorc Cans, mniSvnelovania imdenad, ramdenadac mxolod am gziT xdeba SesaZlebeli sakuTari arsebobis gacnobiereba. 41 aucilebelia Seni adgilis, sivrcis qona imisTvis, rom TviTidentifikacia moxdes“ (toporovi 1995: 452). miTopoetur azrovnebaSi aseTi adgili aris gmiris samyaros sakraluri centri. gmiri, romelic tovebs mas, mxolod maSin moipovebs uflebas Tavis Zvel samyaros _ centrs daubrundes, roca Seimecnebs sivrces yvela mis ganzomilebaSi. „aseT SemTxvevaSi fizikurad horizontaluri sivrcis gavlas adamianis sulis mier vertikaluri sivrcis gavla Seesabameba“ (teqsti...1983: 145). amis magaliTia odisevsi, romelic uamrav dabrkolebas gadalaxavs iTakaSi dasabruneblad. * Cven mier ganxilul moTxrobaSi warmodgenilia sivrcis Semecneba yvela mis ganzomilebaSi. moskov-selimis istoria pirdapiri mniSvnelobiT Tu ara, simbolurad mainc asaxavs mwerlis Tavgadasavalsac. es aris adamianis erTgvari odisea ucxoobaSi da Sin dabruneba, sadac ukve yvelaferi Secvlilia: es samyaroc aRarc odisevsisaa, aRarc homerosis. aq ukve batonobs martooba, gaucxoeba da sikvdili. daskvnis saxiT Camoyalibebuli xasiaTi aqvs SeiZleba kompoziciuri da mWidrodaa iTqvas, rom organizaciiT dakavSirebuli „moskov-selimi“ gamoirCeva. siuJetis konfliqtTan, romelic erTfiguriania. misi ZiriTadi mas mkacrad wriuli warmmarTvel matarebelia Turqi selimi, romelic meryeobs or ideologias _ Turqulsa da rusuls _ Soris. kompoziciuri organizaciis msgavsad am moTxrobaSi konfliqtsac wriuli xasiaTi aqvs. selimi am wreze moZraobs da xangrZlivi da damqancveli xetialis Semdeg sabolood ubrundeba Tavis sawyisebs, anu im wertils, saidanac safuZveli Caeyara siuJetis mamoZravebel konfliqti. 3. „tbis garSemo“ al. papadiamandisis moTxroba „tbis garSemo“ pirvelad gamoqveynda Jurnal „estiaSi“ 1892 wels. nawarmoebSi siuJeti viTardeba tbis garSemo, * amasTan dakavSirebiT dawvrilebiT ixileT n cincaZis statia: sivrcis semantika “ukan dabrunebebis” semantikaSi odisevsisa da argonavtebis miTis mixedviT, romelic gamoqveynebulia ak. uruSaZis dabadebidan 80 wlisTavisadmi miZRvnili Sromebis krebulSi “argonavtika da msoflio kultura”, logosi, Tbilisi 1999. 42 romlis peizaJic Zalze detaluradaa aRwerili. mTxrobeli ixsenebs misi megobaris Tavgadasavals, romelic gaumijnurda masze ufross polimnias, Tumca gogonas Tavs misi megobari xrostodulisi ecileboda. am ukanasknelma, mTavari gmirisgan gansxvavebiT, SeZlo polimnias davalebis pirnaTlad Sesruleba, romelic bzis totebis dakrefasa da misTvis mirTmevaSi mdgomareobda. Semdeg ki WaobSi gaxlarTuli navi, romelSic polimnia da misi Zma nikosi isxdnen, gaiyvana samSvidobos. Tumca sabolood, gogonas guli vercerTma ver moigo da maTi gzebi gaiyara. am sasiyvarulo „samkuTxedis“ paralelurad mimdinareobs aseve gemis mSenebloba da misi zRvaSi pirvelad CaSvebis scena detaluradaa aRwerili. moTxrobaSi „tbis garSemo“ avtori warmogvidgens mkacrad Camoyalibebul struqturas, romelic kompoziciuri organizaciis mxriv Semdeg nawilebad iyofa: I. prologi (papadiamandisi 1985: 379); II. gmiris bavSvobis gaxseneba (papadiamandisi 1985: 380-383); III. gemis mSenebloba (papadiamandisi 1985: 384-388); IV. polimnias davaleba (papadiamandisi 1985: 389-391); V. gemis zRvaSi CaSvebis scena (papadiamandisi 1985: 392-395); VI. polimnias gadarCenis scena (papadiamandisi 1985: 396-399); VII. epilogi (papadiamandisi 1985: 400). mkiTxveli maSinve SeniSnavs, rom centraluri IV scenis mimarT I-VII, II_VI, III_V scenebi wriuli kompoziciis principiT arian dakavSirebulni. II da VI scenebi, iseve rogorc centralur IV scena moTxrobis warmmarTvel motivs _ siyvaruls _ emsaxureba. nawarmoebSi am mTavari Temis gverdiT siuJeturi xazi sxva mimarTulebiTac viTardeba, esaa gemis agebis istoria, romelic gadmocemulia III da V scenebSi. amgvarad, viTardeba emociuri aRtkinebis sami epizodis moqmedeba wriulad garSemo (I/VII_III/V_II/VI), romelTac erTmaneTisagan Svid-Svidi weli aSorebT. samive SemTxvevaSi moqmedeba mimdinareobs erTsa da imave sivrceSi _ tbis irgvliv, romelic sinamdvileSi warmoadgens deltas. tbis garSemo moZraobisas Tu warsulis gaxsenebisas wriuli mimarTebiT avtori cdilobs, gansjasa da fiqrs 43 mianiWos upiratesoba, vidre uSualod moqmedebas, rac xazgasmulia kidec epilogis ukanasknel winadadebaSi. am fraziT mTxrobeli mimarTavs nawarmoebis mTavar gmirs: „da Sen ki? Senc CemsaviT gansji mxolod da arafers moimoqmedeb“ (papadiamandisi 1985: 400). moqmedeba uwyvet xazad gasdevs mTel nawarmoebs, Tumca teqstis miRma rCeba, radganac wina planze mainc bunebis aRweris suraTi gadmodis. sainteresoa, rom geografiuli adgilis aRwera TxrobaSi ar emsaxureba drois dayovneba-SeCerebas, piriqiT, TxrobasTan da drosTan erTad muSaobs, rom sxvadasxva kategoriad gamoyos an gaaerTianos personaJebi. moqmedebis adgilis CarCoebis gansazRvriT bunebis aRweras gmirTa daxasiaTebis procesSi didi datvirTva eniWeba, ramdenadac gamoxatavs am ukanasknelTa cxovrebisadmi da zogadad, samyarosadmi damokidebulebasa da pozicias. amdenad aRwera Txrobis tolfasi xdeba. rogorc vxedavT, moTxrobaSi „tbis garSemo“ bunebis suraTebis aRwera warmoaCens da axasiaTebs gmirTa gansjisa da fiqris Tanmimdevrobas. swored amis Sedegia, rom papadiamandiseuli aRwerebi scildeba ubralo bunebis suraTis CarCoebs da umniSvnelovanes sakuTari rols wvlili TamaSobs Seaqvs siuJetis moTxrobis, warmarTvaSi rogorc da erTi arsebiTad, mTlianobis modulirebaSi. nawarmoebSi Txroba mimdinareobs pirvel pirSi. mTxrobeli meore pirSi mimarTavs Tavis megobars, Tumca mkiTxveli maleve acnobierebs, rom es ori sxvadasxva personaJi (mTxrobeli da mTavari gmiri) sinamdvileSi erTia. isini warmoadgenen sxvadasxva dones. erTi moTxrobis megobarze“ (papadiamandisi ukanaskneli frazac: (papadiamandisi pirovnebis 1985: „rac 379). cxovrebiseuli qvesaTauric 1985: 379). Cemia, xom pirveli da amaze amasve Cemia meore miuTiTebs: usvams da gamoscdilebis rac piris „mogonebebi xazs Senia, or prologis isic erTmaneTSi Cemia“ aRreva moTxrobis avtobiografiuli xasiaTis xazgasmis erTgvari mcdelobaa da amave dros siuJetis ganviTarebas emsaxureba. moTxrobis prologi da epilogi araa gamonaklisi, sadac pirveli da meore pirebi anu „me“ da „Sen“ erTmaneTSia aRreuli. siuJetis warmarTveli Tema _ siyvaruli _ 44 dakavSirebulia gemis agebis ambavTan nawarmoebis erT-erTi personaJis aleqsandros xaravlosis metyvelebis defeqtis saSualebiT. TavisTavad es personaJi sinamdvileSi warmoadgens erTgvar hibrids, romelic „naxevrad mezRvauria, naxevrad _ muSa, naxevrad _ eqimi“ (papadiamandisi 1985: 386). kidev erTi aleqsandrosi, magram am SemTxvevaSi ara papadiamandisi. is erTmaneTSi urevs sityvebs: curvas, (πλέψιμο/πλέξιμο/μπλέξιμο), romelTac qsovasa enaTmecnierebaSi da gaxlarTvas minimaluri wyvilebi ewodebaT. sxva personaJebi erTmaneTSi ureven „qsovasa“ da „curvas“ da axladagebul gems usurveben „karg qsovas“ (καλό πλέξιμο). xaravlosi ki ufro Sors midis da gems usurvebs „karg (καλό μπλέξιμο), rac gaxlarTvas“ gasaWirSi Cavardnas niSnavs. marTlac, napiridan zRvaSi pirvelad CaSvebis dros gemi iWedeba. TiTqos amiT mwerali migvaniSnebs, rom siyvarulis istoriac, gemis mSeneblobaca da Txrobac CixSi eqceva. am epizodidan kritikoss m. xrisanTopuloss gamoaqvs daskvna, rom „Txrobis, sasiyvarulo urTierTobebisa da gemis „konstruireba“ yovelTvis advili ar aris“ (berZnuli modernizmi...1997: 72). sainteresoa, moqmedebis rom ukve ganviTarebis konkretul nawarmoebis CarCoebi. SemTxvevaSi sityva erTgvari saTaurSivea „ολόγυρα“ niSnavs avtonomiis, gansazRvruli wres da am SemosazRvrulobis mniSvnelobiTaa gamoyenebuli. sivrcis wriuloba mWidro kavSirSia drois wriulobasTanac. moTxrobaSi TiTqmis yvela epizodi wuTebis, saaTebis, warsuli mogonebebis aRdgenis erTgvari mcdelobaa. bunebrivi garemo tbis saxiT aRmoCndeba gansazRvravs im sivrces, mikrokosmosis riTac aRmniSvneli, warsulSi momxdari romelic realuri mkacrad movlenebi sabolood kargaven erTmaneTSi aSkara droiT-mizezobriv kavSirs da am principis darRveviT sabolood erTmaneTs emsgavsebian. aqedan gamomdinareobs aseve siuJetis ramdenadme statikurobis STabeWdilebac. aq mTavari roli ukavia bunebis suraTis aRwerebs. nawarmoebSi moqmedebis ganviTarebis manZilze tba sam epizodSi eqceva yuradRebis centrSi: 45 1. prologSi anu moTxrobaSi aRwerili ambidan 7 wlis Semdeg (papadiamandisi 1985: 379); 2. gmiris bavSvobis gaxsenebis epizodSi (papadiamandisi 1985: 380-383); 3. xristodulisis mier polimnias gadarCenis scenaSi gansazRvravs, rogorc (papadiamandisi 1985: 396-399). prologSi „mogonebebis tbis aRwera amSlel aRsawer adgils“ obieqts (papadiamandisi 1985: 379). avtori am SemTxvevaSi saintereso xerxs mimarTavs da tbas warmogvidgens uaryofiTi winadadebebiT, anu iseTs, rogoric odesRac iyo da axla aRar aris: „aRar iyo . . . TiTqmis aRar arsebobda . . . TiTqmis ar gadarCeniliyo . . . “ (papadiamandisi 1985: 379). aRweris amgavari xerxi aSkarad xazs usvams sicarielis gancdas. erTi SexedviT, TiTqos tbis ganmsazRvreli yvela elementia Cadebuli aRweris safuZvelSi, magarm saboloo Sedegad mkiTxveli iRebs sicarieles, ararsebul garemos, romlis mizezic droa. amis mizezi unda veZioT ara uSualod aRsawer obieqtSi, aramed Tavad aRmweris amgvar (am SemTxvevaSi formulirebaSi. mTxrobelis) tbis gonebaSi rogorc arsebul „sayvareli, daxasiaTebis axlobeli garemos“ gaxseneba gmiris gonebaSi ayalibebs erT konkretul azrs, romelSic ar aisaxeba realoba (aRwera = mogoneba). amis Sedegad tbis suraTi daukmayofileblobis grZnobas tovebs da icvleba miZelosis qaTqaTa TeTri qoxis suraTiT. qoxi/ezo/sanapiro _ es is adgilebia, romlebic tbis garSemo midamoebs warmoadgenen, mis gverdiT arian aRwerilni da romlebic moicaven idiliuri sivrcis yvela Semadgenel elements. moTxrobaSi tba arsebobs rogorc mgrZnobelobiTi sivrce, magram sarkis anareklis efeqtis (rogoricaa, magaliTad, sityvebisa Tu frazebis ganmeoreba) gamoyenebiT fantastikur saburvelSi gaxvevisaken miiltvis. analogiurad mTavari gmiris warmosaxva cdilobs warsulis uiRblo gamocdilebis anazRaurebas misi bednier momavlad gadaqceviT. sinamdvilisa da warmosaxvis amgvar Tanaarsebobas metnaklebad Sesworebebi Seaqvs suraTis aRweraSic. konkretuli geografiuli garemos suraTs cvlis auxdeneli ocnebebis sivrce. damatebiT SeiZleba aRiniSnos, 46 rom marTalia, tba mTavari gmiris Tvalsawieridanaa danaxuli: „yvelafer amas Tvalwin xedavdi rogorc namdvili ostatis srulyofil naxats“ (papadiamandisi 1985: 383), magram Tavisi arsiT is aRwerilia, rogorc Sedegi mTavari gmirisa da mTxrobelis anu warmosaxvis perspeqtivisa da arCevanis perspeqtivis Tanaarsebobisa. aRsaniSnavia, rom siuJetis ganviTarebis TanamimdevrobaSi am aRweras adgili miCenili aqvs gmiris polimniasTan pirveli uiRblo Sexvedris Semdeg. zemoaRniSnulidan SegviZlia davaskvnaT, rom konkretuli geografiuli adgilis mTeli harmoniulobisa da mgrZnobelobis miuxedavad, mTavar gmirsa da bunebas Soris disharmonia arsebiTad ar irRveva. amgvari aRwera iZleva informacias ara imdenad adgilis Sesaxeb, ramdenadac adamianis Sesaxeb, romlis perspeqtividanac aris danaxuli da aRqmuli es adgili. miuxedavad imisa, rom daxatuli suraTi axlobeli da Sinauria, sabolood, mkiTxvels winaSe mainc mTavari gmiris mier danaxuli perspeqtividan wardgeba. tbis aRweras konkretuli daniSnuleba aqvs da emsaxureba mTavari gmiris saxis etapobriv warmoCenas. es ukanaskneli tbis mesamed gaxsenebis epizodSi ukve Canacvlebulia megobari xristodulisiT. am momentSi polimnia realurad warmogvidgeba, xristoduliss is ki ar eCveneba, aramed xedavs. amitomac suraTis aRweris elementebi minimumamdea dayvanili da erTgvar fonad gasdevs polimnias navis xristodulisis mier gadarCenis scenas. xristodulisisaTvis tbis irgvliv arsebuli garemo ar igivdeba momavali bednierebisa Tu warsulis mogonebebis sivrcesTan. amis sawinaaRmdeg, personaJi mas aRiqvams scenad, sadac konkretuli moqmedeba viTardeba. amdenad, xristodulisi sivrcidan mowyvetili ki ar aris, aramed masTan igivdeba. sqematurad rom gamovsaxoT, aRwera-mogoneba gadaiqceva aRwera-moqmedebad. polimniasTan pirveli Sexvedrisa da xristodulisis mier misi gadarCenis am or epizods Soris, romlebic warmoadgenen ZiriTadi ambis dasawyissa da dasasruls, viTardeba danarCeni movlenebi. sainteresoa, rom es movlenebi mimdinareobs im qviSian zolze, romliTac tba zRvisgan gamoiyofa. miwis es nakveTi erTgvarad aRniSnavs or arsebul 47 SesaZleblobas: erTi mxriv, wris rRvevas, meore mxriv, wreSi Caketvas. tba, romelic warmoadgens centrs, romlis irgvlivac moTxrobaSi viTardeba moqmedeba, Tavisi aRweridan gamomdinare iqceva gmirebis ganSorebis adgilad. is faqti, Tu rogor aRiqvamen gmirebi bunebas, xsnis maTive moqmedebas, romelic airekleba suraTis aRwerebSi, romelTa saxeldaxelo urTierTmonacvleoba Tu elipsisi mianiSnebs ama Tu im gmiris xasiaTsa da individualizmze. SeiZleba Tamamad iTqvas, rom moTxroba „tbis garSemo“ al. papadiamandisis prozaul memkvidreobaSi yvelaze ufro TvalsaCino magaliTia imisa, Tu rogor SeiZleba peizaJis detaluri aRwera gacdes ubralod adgilobrivi garemos warmoCenis farglebs da gamoyenebul iqnas rogorc nawarmoebis warmmarTveli konfliqtis mamoZravebeli RerZi. uSualod moqmedebis mimdinareobis scenebTan misi monacvleobiT TxrobaSi samudamod dakarguli warsulis arsebobas esmeba xazi. swored amitomac moTxroba iwyeba mTeli rigi uaryofiTi winadadebebiT: „arc Tebervali iyo…... tirifebic aRar idgnen .…. . polimniac ar iyo iq . . . aRarc lukasis qoxi idga...“ (papadiamandisi 1985: 379). moTxrobaSi mimdinare movlenebis mTxrobeliseuli gansja, Wvreta, molodini, moqmedebis dro da adgili wriulia da Seesabameba papadiamandiseuli weris stils. Kyovelive zemoTqmulis gamo moTxrobis warmmarTveli konfliqti grafikulad ase SeiZleba gamoisaxos: gmiris bavSvoba prologi-epilogi polimnias davaleba polimnias gadarCena nawarmoebis mTavari gmiri, romlisTvisac tbis garSemo midamoebi mtrul garemos qmnis, Svebas poulobs am adgilis warmosaxviT sivrceSi 48 aRweriT. mis sapirispirod, xristodulisi, piriqiT, miiltvis mis irgvlis arsebuli garemos Secvlisken. gmirTa momdevno bed-iRbali am tendenciis gagrZelebad warmogvidgeba: xristodulisi Sordeba iqaurobas da amerikaSi gadaixveweba, riTac arRvevs wres maSin, roca mTavari gmiri „gansjis mxolod da arafers moimoqmedebs“ (papadiamandisi 1985: 400). rac Seexeba polimnias, papadiamandiseuli „idealuri qaliSvilebis“ ricxvs rom miekuTvneba, romelic erTi mxriv siuJetis ganviTarebis mTavari mizezia, amave dros ki pasiur rols TamaSobs, moTxrobis dasasruls mTxrobelis mier naTqvami ori ubralo zmniT „gardaicvala Tu daqorwinda?“ (papadiamandisi 1985: 400) naCvenebia misi sawyisi mdgomareobidan erTgvari gardasaxva Tu gadasvla axal mdgomareobaSi. daskvnis saxiT, SeiZleba iTqvas, rom moTxroba „tbis garSemo“ mkacrad Camoyalibebuli xasiaTi aqvs da konfliqtTan, mTxrobelis kompoziciuri organizaciiT mWidrodaa romelic megobari xasiaTdeba. dakavSirebuli wriuli siuJetis warmmarTvel matarebelia erTfiguriania. misi ZiriTadi nawarmoebis mTavari gmiri. _ mas kompoziciuri organizaciis msgavsad am moTxrobaSi konfliqtsac wriuli xasiaTi aqvs. mTavari gmiri tbis garSemo am wreze moZraobs. sabolood igi xristodulisisgan gansxvavebiT ver axerxebas am wris garRvevas da misgan Tavis daxsnas, amdenad, ubrundeba im wertils, saidanac safuZveli Caeyara siuJetis mamoZravebel konfliqts. 4. „ocneba talRaze“ al. papadiamandisis moTxroba „ocneba talRaze“, romelic Seiqmna 1900 wels, warmoadgens bednieri siymawvilisa da mowifulobis asakis garyvnilebas Soris dapirispirebis yvelaze ufro naTel magaliTs. es dapirispireba gansakuTrebiT aSkara xdeba am moTxrobaSi, ramdenadac mTxrobeli ar warmogvidgeba ubralod ambis gadmomcemis rolSi. saxezea misi srulyofili biologiuri arseboba, romelic im donemde gansxvavdeba ukve mwerlisgan, rom Znelia maTi erTmaneTTan gaigiveba. amgvarad, al. papadiamandisi aucilebeli elementebis TxzviT nawarmoebSi qmnis 49 mTxrobelis imgvar tips, romelic TiTqos aRsarebas abarebs mkiTxvels da aRwers Tavis gardasaxvas „mTebSi gaWrili mwyemsidan“ veqilamde „moismina“s diplomiT” (papadiamandisi 1985: 262), * mTidan barad (aTenSi), siWabukidan rac Seesabameba mis gadasvlas mowifulobaSi, samoTxisdari Tavisuflebidan miwier sazrunavebze. nawarmoebis prologi gviCvenebs mTxrobelis am gardasaxvas istoriul WrilSi rogorc erTi mdgomareobidan meoreze gadasvlas. es gardasaxva Sedegia, xolo am cvlilebis mizezi ki mkiTxvelisTvis ucnobia. moTxrobis dasawyisSi vecnobiT aseve ber sisoes Tavgadasavals, romelmac xsnidan sasjelamde da kvlav xsnamde mimarTuli didi gza gaiara. momdevno ZiriTad nawilSi Txroba warmogvidgens bednierebisa da uaresobisken cvlilebis mizezebs. moTxrobaSi gadmocemul ambavs gansakuTrebiT martivi siuJeti aqvs. masSi gadmocemulia, Tu rogor bednierad cxovrobs axalgazrda mwyemsi. es gaxlavT wonasworobis mdgomareoba. Tanasofleli qaliSvili mosxulas da misi mosaxele Tikanis gamoCena winaswar migvaniSnebs mosalodnel cvlilebaze. imisTvis, rom wonasworoba ar dairRves, mwyemsma unda airCios am oridan erT-erTi. Tavdapirvelad arCevani keTdeba Tikanis sasargeblod, rac TiTqos sawyis mdgomareobaze dabrunebas unda niSnavdes, magram sabolood mwyemsi gogonas aniWebs upiratesobas, rac mas ubiZgebs SeniRbuli wonasworobis mdgomareobisken, arsebiTad ki am wonasworobis rRvevisken. ufro metic, dilema _ monasterSi darCena Tu codnis miReba _ gadawydeba am ukanasknelis sasargeblod, rasac mivyavarT mTavari gmiris saboloo uiRblobamde. kompoziciuri organizaciis TvalsazrisiT, moTxroba iyofa Semdeg nawilebad: I. prologi (papadiamandisi 1985: 261-262); II. mwyemsis bednieri cxovreba (papadiamandisi 1985: 263-266); III. ori mosxula mwyemsis cxovrebaSi (papadiamandisi 1985: 267-269); * aqac da SemdegSic gamoviyenebT moTxrobis qarTul enaze Sesruleb Targmans, romelic ekuTvnis m. abulaSvils da gamoqveynebulia Tanamedrove berZnuli moTxrobis anTologiaSi, logosi, Tbilisi 2003. 50 IV. Tikanis daRupva da gogonas daxrCobisagan gadarCena (papadiamandisi 1985: 270-272); V. epilogi (papadiamandisi 1985: 273). gamoyofil segmentebs erTmaneTTan akavSirebs mTavari gmiris sulieri wonasworobis SenarCunebisa da misi rRvevis momenti, amdenad maT Soris wriuli kavSiri SeiniSneba. II da IV scenebi erTmaneTTan urTierTareklvis principiT prologsa gadmoscemen da mwyemsis epilogSi wonasworobis gadmocemulia ukve am mdgomareobas, wonasworobis xolo rRvevis Sedegad gmiris saboloo uiRbloba. centraluri adgili ukavia III scenas, romelic mianiSnebs mosalodnel cvlilebaze. sawyisi mdgomareobisadmi nostalgia movlenebs aqcevs erT mojadoebul wreSi. amis naTeli magaliTia moTxrobis pirveli da ukanaskneli winadadeba: „erTi Raribi mwyemsi biWi viyavi mTebSi“ (papadiamandisi 1985: 261) / „oh, netav kvlavac mwyemsi vyofiliyavi mTebSi!“ (papadiamandisi 1985: 273). problemis gadawyveta SesaZlebeli iqneboda, Tuki gmiri gahyveboda beri sisoes gzas, romlis Tavgadasavali erTaderTi Tematurad gamosavali dakavSirebulia iqneboda ZiriTad dakarguli siuJetur samoTxis xazTan. erTgvari saxis Sinagani samoTxiT Canacvleba. zemoaRniSnuli martivi siuJeti ixlarTeba gonebamaxviluri omonimebis meSveobiT, romlebSic ori erTmaneTisagan radikalurad gansxvavebuli arseba (gogona/Tikani) Seesabameba erTian fonetikur realobas. sainteresoa, rom gogonas saxeli, romelsac mwyemsi arqmevs sakuTar Tikans, Tavdapirveli mniSvnelobiT gamoxatavs cxovels. aqedan gamomdinare, es saxeldeba wreze moZraobs: cxovelze gadadis. Tavisi cxovelidan adamianze TanamimdevrobiT da erTma adamianidan aseTma isev moZraobam SeiZleba migvaniSnos aseve axalgazrda mwyemsis Semecnebis erTianobaze. ramdenadac es omonimebi Tavad mTavari gmiridan momdinareoben da missave azriT, efuZnebian ori aRsaniSni obieqtis garegnul msgavsebas, etapobrivad aZliereben maT ramdenadme sinonimur urTierTmimarTebas. es ki niSnavs imas, rom ori paradigma (mosxula-gogona/mosxula-Tikani) mwyemsis cnobierebaSi imdenad aris aRreuli, rom erTs SeuZlia meoris Canacvleba. Tumca amgvari 51 Canacvleba TiTqmis gansxvavebebi SeuZlebelia, msgavsebebs ramdenadac aRemateba. dasawyisSi maT Soris sagnebs arsebuli Soris ubralo Canacvleba sul ufro metad xdeba rTuli arCevanis Sedegi. nawarmoebSi warmodgenilia amgvari arCevanis oTxi SemTxveva: 1. Tikans irCeven gogonas sanacvlod yovelgvari problemis gareSe (papapdiamandisi 1985: 265); 2. gogonas irCeven Tikanis nacvlad, rodesac mTxrobeli ironiulad uTanagrZnobs am ukanasknels (papadiamandisi 1985: 267-269); 3. Tikans gogonasTan mimarTebaSi aniWeben upiratesobas im epizodSi, rodesac Tavissave yulfSi gablanduli Svelas iTxovs (papadiamandisi 1985: 271); 4. mdgomareoba icvleba zemoaRniSnulis sisruleSi moyvanamde da ubrundeba sawyiss etaps anu saswori sabolood gadawonis gogonas sasargeblod mwyemsis mier misi daxrCobisagan gadarCenis epizodSi (papadiamandisi 1985: 272). zemoaRniSnulidan gamomdinare, erTis xsna iwvevs meoris gawirvas, erTis mimarT siyvarulTan. siyvaruli SeiZleba da sinaze vivaraudoT, ver rom Tanaarsebobs omonimebiT meoris erTian mimarT samyaroSi aracnobieri identifikaciis aRniSvnis mcdeloba sabolood miuRweveli aRmoCnda. samyaro Tavis cvalebad bunebas warmoaCens imiT, rom nawarmoebSi ambavs ukve mogviTxrobs zrdasruli veqili. aRsaniSnavia, rom mwyemsis samyarosTan urTierToba TiTqmis usityvoa. mTxrobeli sakuTari Tavisgan rogorc mTavari personaJisgan gansxvavdeba imiT, rom maT Soris droSi didi sxvaobaa, rac mowifulobis garda aRniSnavs codnis dagrovebasac. es ki mas saSualebas aZlevs sityvis meSveobiT xelaxla moixmos is epizodebi, romlebmac mis warsuls erTgvari saxe misces. amgvar SemTxvevebSi, ra Tqma unda, mTxrobeli akritikebs sakuTari Tavis rogorc gmiris naazrevsa da namoqmedars. aRsaniSnavia, rom bednierebisa da misi Secvlis gamomwvevi mizezebi erTnairi SemTxvevas xerxiT araa gadmocemuli nawarmoebSi. ramdenadac orsave aRgviwers mTxrobeli, SegviZlia vivaraudoT, rom igi iyenebs 52 imgvar kompoziciur Tu stilistur sqemas, romlis meSveobiTac TiToeuli maTgani gansxvavebuli Tvalsawieridanaa danaxuli da aRqmuli. aqve SegviZlia aRvniSnoT, rom termini „ganvsji“ mTxrobelisaTvis ar niSnavs maincdamainc didi doziT informaciis miRebas, aramed gzavnilis gansxvavebul Sefasebas. bednieri cxovrebis, bavSvobisa da siWabukis asakis gadmosacemad TxrobaSi, ZiriTadad, sami elementia gamoyenebuli: iteratiuli Txroba (iterative narrative) gamoxataven (geneti bunebriv nacvalsaxelis SesaZloa 113); (Cemi) kavSirs; gamoyeneba mizniT. axdendes Sedarebebi, adamianis xSiri gadmocemis zegavlenas mxatvruli movlenebTan „μου“ damokidebulebis 1980: gmiris romlebic kuTvnilebiTi samyarosadmi gmiris zemoCamoTvlili samive xerxi fokusirebaze. gziT mwyemsi am SeigrZnobs bunebas, drosa da sakuTar Tavs. is faqti, rom mTavari gmiris pozicia mTxrobelTanaa Sesisxlxorcebuli, aRniSnavs zemoCamoTvlili elementebis ukve mowifuli mTxrobelis saSualebiT gamdidrebas. amdenad isini ukve aRar gamoxataven primitiuli adamanis bunebasTan kavSirs, aramed bednierebis maxasiaTeblebadaa warmodgenili: „misi codnis gareSec ar vemdurodi beds“ (papadiamandisi 1985: 261) da mniSvnelobas iZenen imdenad, ramdenadac Txrobis manZilze gansxvavdebian „bunebrivi cxovreba“ mowifuli gmiris mdgomareobisagan. ufro konkretulad, (papadiamandisi 1985: 262) Sedegia mTeli rigi moqmedebebis, ufro sworad mdgomareobebis mTeli wyebisa, romelTac adgili aqvT erT gansazRvrul sivrcesa da droSi. es sivrce _ bunebis elementebisgan Sedgenili mravalferovneba (Cirgvnari, xevebi, velebi, zRvis sanapiro, mTebi) _ qalaqisgan Sors mdebareobs da ganusazRvreli romelic moTxrobaSi SesaZleblobebi Semoifargleba am da geografiul aqvs imisTvis, kmayofildeba adgils rom asazrdoos mxolod saxelwodebac aqvs gmiri, aucilebeliT. _ qsarmeno. dasaxelebidan da aRwerili suraTidan gamomdinare mkiTxvelis Tvalwin 53 iSleba arkadiis erT-erTi kuTxe, romelic warmoadgens realuri geografiuli adgilis erTgvar idealizirebul saxes. Sesabamisad, nawarmoebSi moqmedebis droc gadmocemulia daTariRebis raime konkretuli elementis gareSe. is gansazRvrulia mxolod zogierTi samiwaTmoqmedo samuSaos, romlebSic gmiri ar monawileobs, moxseniebiTa (Tesvis dro, mosavlis aRebis dro) da dakonkretebiT (weliwadSi erTxel). sxva sityvebiT rom vTqvaT, dro gamoiTvleba sivrceSi tradiciul samuSaoTa retrospeqtul CvenebasTan mimarTebaSi da aqedan gamomdinare, am sivrcesTanvea dakavSirebuli. amgvar sivrcesa da droSi mTavari gmiri afiqsirebs Tavis kavSirs bunebasTan, rac Txrobis doneze gasagebi xdeba mxatvruli Sedarebebis saSualebiT. Sedareba, romelic gamoxatavs sagnebs Soris msgavsebas sxva aramsgavsi sagnebisgan gansxvavebiT, gadaizrdeba ara adamianis sagnebTan identifikaciaSi, aramed mis sawinaaRmdego urTierTkavSirSi, sadac adamiani samyaros aRiqvams egocentuli gadmosaxedidan da sakuTar Tavs afasebs kosmocentruli poziciidan. amis gamo, kuTvnilebiTi nacvalsaxelis xSiri gamoyeneba: „Cemi sakuTreba iyo . . . Cemi napiri . . . es yvelaferi Cemi iyo . . . Cemi sakuTari klde . . . Cemi mTebi . . . “ (papadiamandisi 1985: 262,266,268) ar gamoxatavs kuTvnilebas (mTxrobeli xom veqilia!), piriqiT aZlierebs adamianis samyarosTan erTianobis gancdas ara iuridiuli procedurebis gamoyenebiT, aramed TanagrZnobis saSualebiT. axalgazrda kacsa da bunebas Soris TanagrZobis gancda erTian samyaroSi ugulebelyofs drois mier gamowveul regress da gamoxatavs odindel Tavisuflebas, suverenulobasa da uzrunvelobas adamianuri Semecnebis donezec ki. bavSvobis xana warmodgenilia rogorc bednierebis simbolo, xolo adamianisa da bunebis kavSiri ki _ rogorc adamianis codviT dacemis winare etapis simbolo. sxva sityvebiT rom vTqvaT, Cven winaSea erTgvari samoTxisdari garemo, romelsac realurad esxmeba xorci. qalaqis mTxrobelis wes-Cveulebebi, mier romlebic ironiulad TxrobaSi Sefasebulia farulad rogorc Zlieri SemoiWreba, pirovnuli nebisa da samarTlis gabatonebis mizezi. garda amisa, batoni mosxosis 54 SemTxveva (papadiamandisi 1985: 263-264) advilad warmogviCens gansxvavebas dacemamdel mbrZaneblobasa da dacemisSemdgomdroindel batonobas Soris. pirveli gulisxmobs Tavisuflebas, kmayofilebasa da idiliur simSvides, meore mianiSnebs qonebaze, SemosazRvrulobaze, „dayofil . . . samefoze“ (papadiamandisi 1985: 263). nawarmoebSi rogorc ukve uiRblobis bavSvuri aRvniSneT, samyaros warmoCena Sefasebulia gadmosaxedidan. mxolod da siWabukis mTxrobelis gmiris perspeqtiva, Semdgomdroindeli TvalsawierSi CaketviT gaxdeboda SesaZlebeli idiliisTvis Semdgomdroindeli Crdilis moSoreba da misi erTganzomilebian sivrceSi gadmocema. rogorc ukve aRvniSneT, droSi ukan dabrunebis Cveneba ramdenadme gansxvavebulia. mTxrobelma icis yvela wvrilmani im istoriisa, romelsac aRwers, Tumca mas ar warmogvidgens momavlis gadmosaxedidan. amgvari perspeqtiva mxolod da mxolod Seamcirebda arCevanis gakeTebis mouTmenel molodins, romelic sruldeba Tikanis gogonaTi CanacvlebiT da mianiSnebs gmiris mowifulobaSi Sesvlaze. miuxedavad imisa, rom winaswar viciT Sedegi, Txroba imdenad ar emsaxureba am molodinis gadmocemas, ramdenadac im pirobebisas, romlebic iwveven erTi mxriv, Canacvlebas, meore mxriv, ki Tavad arCevanis gakeTebis mtanjvel wuTebs. sainteresoa agreTve is faqtic, Tu rogor aris daxatuli nawarmoebSi mosxula-gogonas saxe. igi papadiamandiseuli „idealuri qaliSvilebis“ ricxvs miekuTvneba, romelic konkretuli siuJetis ganviTarebis mizezi xdeba, magram dasasruli Tavad gamoxatavs pasiurad sawyisi monawileobs mdgomareobis moqmedebaSi. Secvlas: moTxrobis „rogorc yvela danarCeni, (mosxula) Cveulebrivi asulia evasi“ (papadiamandisi 1985: 273). mosxulas portretis aRwera (papadiamandisi 1985: 264), romelSic ramdenadme darRveulia qalis silamazis stereotipi, mniSvnelobas iZens misi semantikuri analogiidan im epizodTan, romelSic iribad erTveba. es exeba „qebaTa qeba solomonisa“-s strofebs: „Sav var da mSvenier... nu mxedavTYme, rameTu daSavebul var, rameTu ugulebels myo me mzeman...“ (qebaTa qeba solomonisa 1,5; 1,6). amas mosdevs imave wignidan erT-erTi 55 nawyvetis uSualo citireba: „aha, mSvenieri xar satrfov Cemo! Aha, mSvenieri xar! Seni Tvalebi ori mtredia...“ (qebaTa qeba solomonisa 1,5; 4,1), romelic Seadgens Zveli aRTqmis leqsis ganmeorebas da mniSvnelovan rols TamaSobs sasiZos mier sasZlos vrceli daxasiaTebis dasawyisSi. es aRwera moTxrobaSi pirdapir araa naxsenebi, Tumca igulisxmeba mravalwertilebs miRma. mosxulas rogorc daxasiaTeba silamazis erTgvar SesaZloa, Tavdapirvelad stereotipze dayrdnobis gagebul iqnas mcdeloba, rac aSkarad mTxrobelis ganzraxvac aris. mosxulas daxasiaTeba am epizodis momdevno zRvis aRweris suraTTan erTad mTxrobelis Tvalsawieridanaa danaxuli. igi SeiZleba miviCnioT sakuTarive miamitobis msxverplad, risi mizeziTac gamorCeba CavTvaloT ubralod zogierTi detali. informaciis Tumca, mTxrobeli momwodebladac, romelic SesaZloa Txrobis xangrZlivobis safuZvelze warmogvidgens Tavis zogad Sexedulebas da utovebs mkiTxvels SesaZleblobas, gamoitanos obieqturi Tu subieqturi daskvnebi. garda amisa, Txrobis dros gamyarebulia gmiris ucodvelobis gancda, romelic gamoicdeba dilemis daZlevis epizodebSi: „erTxelac vcade misTvis axmianeba (salamuris), ar vici, safleito ostatoba rogor Semifasa, es ki vici _ cotaodeni Ciri da kaTxa moxarSuli badagi jildod gamomigzavna“ (papadiamandisi 1985:L265) da „me, mTis satirosi, verasodes gavkadnierdebodi ase mivaxloebodi mis sazRvrebs, Tu mecodineboda, rom RamiT mTvaris moTxrobaSi Suqze dilema dasCemeboda banaoba“ SenarCunebulia, (papadiamandisi ramdenadac mTxrobeli 1985: 267). moqmedebis ganviTarebisa da Sedegis ubralod gadmocemis garda Seisisxlxorcebs Tavisi, rogorc gmiris Tavdapirvel ganzraxvas, romelic sabolood ausrulebeli rCeba. mkiTxveli informacias iRebs ara mxolod imis Sesaxeb, rac moxda, aramed imis Taobazec, rac unda momxdariyo da ar moxda. konfliqti, romelic mimdinareobs gmiris ganzraxvasa da Sedegs Soris xazs usvams tragedias da axlandeli gadmosaxedidan dramatuli ironiiT warmoaCens warsulis Semdgom uiRblo momavals. 56 amdenad, moTxrobaSi siuJetis warmmarTveli konfliqti erTfiguriania da misi matarebelia mTxrobeli, romelic meryeobs or arCevans Soris: mosxula-Tikani Tu mosxula-gogona. konfliqti wriul saxes iRebs da grafikulad ase gamoisaxeba: mwyemsis bednieri cxovreba _ II scena prologi-epilogi ori mosxula _ III scena mosxula-gogonas gadarCena da Tikanis daRupva _ IV scena daZabulobis SenarCunebisTvis mTxrobeli aseve iyenebs gmiris fiqrisa da gansjis taqtikidan mouwesrigeblad momdinareobs winaaRmdegobebi. Tikanis amgvarad, gulisTvis, qalisadmi gadmocemasac. mwyemsis gmiris sinamdvileSi vnebisagan gaqcevis Txrobis sulSi mimdinare gadawyvetilebas, ki mosxulas mcdeloba teqnikis rom gamo, sxvadasxva uCinari enacvleba (papadiamandisi amgvari 1985: darCes beris 268-269). cnobierebis Seuryvneloba sainteresodaa Tavis ATavTan winaaRmdegobaSi mosuli. mosxulas saocnebo sxeuli, romelic stereotipuladaa aRwerili, icvleba gmiris mxedvelobis daZabviT: „vxedavdi..... vuWvretdi.... warmovidgendi...“ (papadiamandisi 1985: 269). dasasruls, qaliSvilis SiSveli sxeulis gamo xorciel vnebebze amaRleba Tanaarsebobs avxorci msjelobis gverdiT (papadiamandisi 1985: 270), xolo gogonas idealamde ayvana miiRweva cdunebisgan gaqceviT. Tematur doneze moTxroba ganasaxierebs cdunebis arsis warmoCenas. cduneba mdgomareobs arCevanSi ara absolitur dadebiTsa da uaryofiTs Soris, aramed erTdroulad mimzidvelisa da damRupvelis miReba-ugulebelyofas Soris. Txrobis teqnikis doneze nawarmoebi ganasaxierebs enis mcdelobas, raTa elementebis mravalferovnebis saSualebiT daicvas im komponentebis erTmniSvnelovaneba, romlebic erTmaneTis mimarT sapirispiro wyvilebs ar qmnian da ar gadmoscemen konretul azrs. am xerxis gamoyenebiT cvlileba- 57 gardasaxvis zusti mizezi gaurkveveli da zedapiruli rCeba. nawarmoebis saTauric „ocneba talRaze“ amis maCvenebelia. sabolood, orive dilema gadawydeba garedan Carevis gziT (Tikanis kikini/navis gamoCena). amdenad, SegviZlia davaskvnaT, rom gmiri ki ar iRebs gadawyvetilebas, aramed piriqiT. gogonas gadarCenis scena gansakuTrebiT amaRelveblad aris gadmocemuli, gamocdilebadagrovili movlenebs afasebs gmiris rac savaraudod, wlebis pozicias warmoadgens. ufro mTxrobelis perspeqtividan, ramdenadac manZilze metic, igi erTmaneTs adarebs mTeli am drois ganmavlobaSi SeZenil gamocdilebasa da codnas. gmiris mouTmeneli lodinis mTxrobeliseuli warmoCena, romelic mdgomareobs erTmaneTis SeuTavsebel reaqciaTa spontanur monacvleobaSi, SeiZleba miCneul iqnas ara mxolod gmiris uZraobis gamoxatulebad, aramed aseve mcdelobad, xazi gaesvas araeTikur samyaroSi cxovrebis faqts. mxatvruli Sedarebebis, gameorebebis da iteratiuli Txrobis elementebis gamoyenebiT arsebebs daxatul Soris amqveyniur eTikuri samoTxeSic arCevani imdenad ki erTnairad rTulia, rom sayvarel nebismier SemTxvevaSi danaklisi gardauvalia. ubedureba swored imaSia, rom ukve aucilebeli aRaraa ori aRsaniSni, romelTac erTi da igive aRmniSvneli aqvT. meore mxriv, is, rasac ver aRwevs adgilobrivi kavSiris saSualebiT gamoxatuli saxelwodeba, aRwevs codna da gamoxatavs ena, romelsac SeuZlia, daakavSiros erTi SexedviT TiTqos sruliad gansxvavebuli aRmniSvnelebi da aRmoaCinos msgavsebebi SemTxveviT omonimebs (σχοινίον, σχοινιάζομαι, σχοίνισμα) Sorisac ki: „da axla, roca maxsendeba is patara Toki (σχοινίον), romliTac daixrCo (εσχοινιάσθη) da gaiguda mosxula, Cemi Tikani, da vfiqrob meore wyvilsabmelze (σχοινίον), romliTac ZaRls miabamen xolme patronis ezoSi, veWvob, xom ar hqonda am orive bawars didi kavSiri da xom ar iyo es “samemkvidro sabeli (σχοίνισμα),” rogorc ambobs wminda werili“ (papadiamandisi 1985: 273). aRmniSvnelebis aRwevs sapirispiro (omonimebi) identurobasa mniSvnelobebamde Tu damTxvevas, romelic (mosxula-Tikani/mosxula-gogona), 58 mivyavarT konfliqtamde da axasiaTebs bavSvobis asaks. mimarTvis garemos aRmoCena, romelSic msxverplis msxverplis (mosxula-Tikani) Semwirvelisa mdgomareoba (mTxrobeli iZenen = gmiri) erTsa da da imave mniSvnelobas (sinonimuroba) axasiaTebs ukve mowifulobis asaks. moTxroba „ocneba talRaze“ warmoadgens swored am gardasaxvas erTi mdgomareobidan meoreze _ siymawvilidan mowifulobaze. rogorc ganxilvidan gamoCnda, moTxroba mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT xasiaTdeba, romelsac wriuli struqtura aqvs. masTan mWidro kavSirSia nawarmoebis siuJetis warmmarTveli konfliqtis struqtura, romelic erTfiguriania, mTxrobelis Sinagan samyaroSi mimdinareobs da wriul saxes iRebs: konfliqti sruldeba im wertilSi, saidanac daiwyo. 5. „selapis godeba“ al. papadiamandisis umniSvnelovanesi moTxroba „selapis godeba“, daiwera 1908 wels. mcire moculobis am nawarmoebSi avtorma SeZlo tipuri naturalisturi samyaros idealis warmoCenis fonze warmoedgina adamiani, rogorc sazogadoebis gulgrilobisa da sisastikis msxverpli. moTxrobaSi kunZul skiaTosis mikrosamyaro Sefaruli simbolizmis saSualebiT, romelic mTel nawarmoebs Tan sdevs, „iZens im gulgrili da sastiki samyaros scenis saxes, romelSic mudmivad viTardeba adamianuri tragedia“ (sterRiopulosi 1992: 42). misi siuJeti mokle da martivia: mzis Casvlis Jams moxuci lukena mdinareze Cadis sarecxis gasarecxad. am dros misi cxra wlis SviliSvili akrivula bebiis mosaZebnad gamoeSureba. mwyemsi biWis salamuris xmisgan mojadoebul gogonas gza ebneva, sibneleSi biliks acdenili zRvaSi vardeba. gogonas daiRupvis Sesaxeb veravin igebs da misi damtirebelic mxolod zRvis binadari selapia. „selapis godeba“ od. elitisma Seafasa rogorc „erTi usazRvro Tanalmoba _ kidev ufro TvalSisacemi akrivulas SemTxevavaSi _ rodesac ukve adamianebi, maTdauneburad, gulgrilni rCebian patara gogonas 59 daRupvis mimarT, romelic talRebSi iZireba im momentSi, roca mze nelnela horizontze eSveba, xolo misi damtirebeli TanagrZnobiT aRsavse selapia da sxva aravin. am epizodSi gasaocaria mwerlis reJisoruli SesaZleblobebi. igi kacobriobas warmogvidgens usulo momuSave meqanizmad: mwyemsi ukravs Tavis salamurze, moxuci lukena sakidelamoiRliavebuli miuyveba sacalfexo biliks da erTi momcro navi navmisadgomSi tortmanebs. adamianuri samyaros mier SemoTavazebuli simSvide moCvenebiTia da mweralSi undoblobas iwvevs. misi azriT, miwieri bedniereba erTi wamia da es wami warmoadgens kibes, romelsac gadavyavarT sxva samyaroSi _ sikvdilis samyaroSi“ (elitisi 1976: 28). moTxrobis kompoziciuri organizaciis principisa da konfliqtis struqturis analizis dros od. elitisis es Sexeduleba dagvexmareba, raTa sworad mivsdioT im gzas, romliTac al. papadiamandisi kravs am nawarmoebs. kompoziciuri organizaciis TvasazrisiT, moTxroba iyofa Semdeg scenebad: I. moxuci lukenas godeba (papadiamandisi 1986: 298); II. warsulis gaxseneba (papadiamandisi 1986: 299); III. mwyemsis biWis salamurze dakvris scena (papadiamandisi 1986: 299); IV. akrivulas gamoCenis da daRupvis scena (papadiamandisi 1986: 299); V. selapis godeba (papadiamandisi 1986: 300). dakvirvebuli mkiTxveli maSinve SeamCnevs rogorc I_V da II-IV scenebis simetriul Sesabamisobas, aseve III scenis erTaderTobas. moTxroba iwyeba moxuci lukenas godebiT da sruldeba godebiTve, oRond amjerad selapisa, rac xazs usvams nawarmoebis kompoziciuri organizaciis wriuli xasiaTs. I scenaSi dakonkretebulia moqmedebis adgili, romelic warmoadgens ara ubralod sanapiros, romeliRac kldis qveS, aramed „iqiT, sadac xramis Zirs... eSveba biliki mnimuriis mopirdapire mamoianisis wisqvilidan vidre zRvis sanapiros aRmosavleTiT udables Sverilamde, romelsac soflis 60 anci balRebi... niJaras uwodeben“ (papadiamandisi 298). * 1986: eWvgareSea realuri adgili _ skiaTosis erTi patara miwis nakveTi, sadac TamaSdeba moTxrobis gmirebis dakonkretebulia drama moqmedebis „bindbundmoreuli mzis da droc: naTeli, zogadad, ara adamianebis ubralod romelic mzis mTis tragedia. Casvla, miRma aramed eSveboda“ (papadiamandisi 1986: 298). am garemoSi, romelSic moZraoben personaJebi, gabatonebulia mxiaruli nawarmoebis or SemTxvevaSi gamiznulad da ZiriTad _ sevdiani sicocxlisa viyenebT suraTebi, da musikalur romlebic sikvdilis termins _ qmnian motivs. „motivi“, am vinaidan moTxrobaSi sicocxle da sikvdili TavianT gansazRvrul gamoxatulebas pouloben musikaluri xerxiT _ godeba da salamuris aJRereba. nawarmoebSi sikvdilisa da sicocxlis gageba sinqronulad Semodis, Txrobis dasawyisSi (I scena) sustia, Semdeg (II scena) Zlierdeba da piks aRwevs akrivulas daRupvis (IV scena) epizodSi. Tavdapirvelad Semodis sikvdilis motivi, romelzedac moTxrobis pirvelive frazaSia miniSneba: „ufskrulis qveS... romlis mopirdapire mxarecaa mnimuria (sasaflao)“ (papadiamandisi 1986: 298), romelsac maSinve gadaejaWveba meore motivi: „soflis anci bavSvebi _ zafxulobiT gaTenebidan daRamebamde ganuwyvetliv mobanaveni“ (papadiamandisi 1986: 298). marTalia, I scenaSi mnimuria ubralod adgilis saxelia, magram maSinve gadaejaWveba „guljavrian samduravs“ da ukve II scenaSi iqceva „sikvdilis kalod“, „codvis walkotad“, raTa cota xnis Semdeg mosdevdes mas Semdegi aRwera: „flate im gorakisa, romelzedac sasaflao iyo ganfenili. ferdobze uxvad mosCanda namusrevi saflavTa gamompali merqnebisa, SemorCenili naSTebi adamianTa ConCxebisa, narCenebi oqros fexsacmelebisa Tu odesRac qalwulebTan erTad dafluli oqronaqargi kofTebisa, kululebi oqrocurvili Tmebisa da sxva naalafevi sikvdilisa“ (papadiamandisi 1986: 299). amis Semdgom ukve mosdevs salamuriani mwyemsis idiliuri III scena. I scenaSi moxuci lukenas samdurav- * aqac da SemdegSic gamoviyenebT moTxrobis qarTul enaze Sesruleb Targmans, romelic ekuTvnis m. abulaSvils da gamoqveynebulia Tanamedrove berZnuli moTxrobis anTologiaSi, logosi, Tbilisi 2003. 61 sagodebelsa da III scenaSi mwyemsis mier salamuris aJRerebas Soris dapirispireba aSkaraa: „moxucis godeba myis gafantes fleitis hangebma, mzis Casvlisas ialaRebidan dabrunebulT ki sakravis xmaRa esmodaT da icqirebodnen, raTa gaerkviaT, sad imyofeboda mesalamure“ (papadiamandisi 1986: 299). aRsaniSnavia, rom soflis cxovrebis tipuri suraTebiT savse idilia gabatonebulia moTxrobis pirvel nawilSi, isic mxolod da mxolod erTi wamiT da swored es wamia kibe, romelsac od. elitisis azriT, „gadavyavarT meore _ sikvdilis _ mxares“ (elitisi 1976: 30). mnimuriasa (II scena) da mwyemss (III scena) Soris gadis sacalfexo biliki, romelzedac miabijebs sakidelamoiRliavebuli moxuci lukena. misi tvirTi ar aris ubralod „Salis saburvelebi“, romelTa gasarecxadac mudmivad dadis glifoneros wyaroze. igi gardacvlili amavdroulad Svili da atarebs meeqvse mZime tvirTs micvalebuli _ tanjvisgan: misi meuRle, xuTi ori gadakarguli Svili (erTi avstarliaSi, meore ukidegano zRvebSi), Tavad ki cxovrobs qaliSvilTan „naxevari duJini SvilebiT“ (papadiamandisi 1986:299). lukenas amgvari cxovrebis aRsawerad mwerali iyenebs sityvas εθήτευεν (msaxurobda), romelic Tavis TavSi moicavs erTdroulad rogorc tanjvis simZimes, aseve movaleobas. moxuci lukena qalis im tipur saxes miekuTvneba, romelsac al. papadiamandisis moTxrobebSi xSirad vxvdebiT. is idiliurs verafers xedavs, gascqeris mxolod mnimurias, romelic mas sakuTar micvalebulebs axsenebs da miuyveba nacnob biliks „imavdroulad xeli SublTan mihqonda, raTa Tvalebi daeCrdila bindbundmoreuli mzis naTlisagan“ (papadiamandisi 1986: 298). moTxrobis dasasruls ki gamoCndeba, rom amdeni sikvdilianobisa da tanjvis daTmenis miuxedavad, gamobrZmedil lukenas ar SeeZlo amqveyniuri amaoebis amocnoba. am scenas mosdevs mcire pauza, romelSic ialqnebs TavSefarebuli da afrebCamofxatuli momcro navis tortmani badebs nervuli molodinis SegrZnebas, rac mzis Casvlis scenam ukve Seamzada. am mciredi pauzis dros pirvelad gamoCndeba selapic, bunebis da ara adamianis qmnileba, romelsac 62 esmis orive xma: tkbilxmovanebac moxucis da Cumi godebac salamurisgan da moxibuli patara mwyemsis talRebSi fleitis irweva. selapis Semoyvana nawarmoebis finalamde, sadac mas mniSvnelovani adgili uWiravs, xdeba e.w. teqnikuri mizezebiT, raTa siuJetis dasasruls misi moulodneli gamoCena ar iyos aRqmuli rogorc deus ex machine. momdevno IV scenaSi nawarmoebSi Semodis axali moqmedi piri _ moxuci lukenas SviliSvili. al. papadiamandisi didi sifaqiziT urCevs gogonas saxels _ akrivula. cxra wlis bavSvi cxovrebisgan da sikvdilisgan gamoucdeli da umecaria da bunebrivia, „rodi uwyoda, sad iRebda saTaves biliki mnimuriis mopirdapire mamoianisis wisqvilisa. Semoesma ra salamuris xma, gauyva bgerebs“ (papadiamandisi 1986: 299). aRsaniSnavia, rom gamoucdeli bavSvis gzidan acdena da zRvaSi gadavardna swrafad da ubralod xdeba: (papadiamandisi „fexi 1986: dausxlta 299). araviTari da gdafuniT miniSneba Cavarda tragediis wyalSi“ kulminaciaze, mxolod „ca dawyvdiadda, Rrublebma mimales varskvlavebic, damcxrali iyo mTvarec“ (papadiamandisi 1986: 299) _ fraza, romelic ufro metad emsaxureba im mizans, rom bunebrivad aCvenos daRupvis mometSi Tu rogor kargavs patara gogona TvalTaxedvidan samyaros. Cqamis xma esmiT adamianebsac (moxuci lukena, mwyemsi), magram araviTari eWvi ar uCndebaT. salamuris hangebSi CaZiruli mwyemsi akrivulas gamoCenasac ver igebs. moxuci lukena fiqrobs, rom mwyemsi kenWebs isvris zRvaSi: „is mesalamure iqneba... ar hyofnis, micvalebulebs rom awuxebs Tavisi stviriT, axla zRvaSi kenWebs isvris da aSterdeba... didi briyvi vinmea“ (papadiamandisi 1986: 299). mkiTxvelisaTvis lukenas es sityvebi tragikuli ironiis datvirTvas iRebs. qali sikvdilis mxaresaa, mwyemsi _ sicocxlis, amitomac TvalSi eCxireba moxucs ucnauri mwyemsi. aRsaniSnavia, is epiTetebi, romliTac lukena mwyemss imave axalgazrda pans, amkobs: σημαδιακός (daRdasmuli), αταίριαστος (uadgilo) (papadiamandisi 1986: 299) amis Semdeg samyaro Cveul svlas agrZelebs: tvirTiT damZimebuli lukena isev miuyveba sacalfexo biliks, mwyemsi salamurs akvnesebs, momcro 63 navi navmisadgomTan tivtivebs. patara akrivulas daRupvac TiTqos talRam STanTqa. am epizodSi, q. milionisis azriT, „samyaro agrZelebs Tavis svlas ormagi saxiT, TeTrisa da Savis dapirispirebiT. adamianebs iotisodena eWvic ar uCndebaT, rom maT gverdiT ufskruls dauRia piri. mwyemsis msgavsad yvela zedapirul idiliur garemoSi rCeba, radganac ar SeuZlia daitios adamianuri tanjvis sidide, raodenic ar unda hqondes daTmenili moxuci lukenas msgavsad. swored am mizeziT akrivulas datireba adamians ki ar xvdeba wilad, aramed selaps“ (milionisi 1994: 30). rogorc ukve aRvniSneT, moTxroba iwyeba da sruldeba godebiT. Tumca moxuci lukenas godeba miemarTeba mis gardacvlil ojaxis wevrebs anu sikvdils, romelic nawarmoebSi aRweril movlenebamde didi xniT adre moxda da mkiTxvelamde miwodebulia mSralad ricxvebis saxiT: „xuTi Svili. . . ori asuli da sami vaJi. . . didi xnis win“ (papadiamandisi 1986: 298). mkiTxvelis Tvalwin usamarTlod daRupul akrivulas ki adamiani ver daitirebs. masze glova-godeba Cven yurTasmenamde aRwevs drois Sualedebis mTeli wyebiT: selapi _ moxuci meTevze _ mwerali, raTa miiRos saboloo mxatvruli saxe. yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT nawarmoebis warmmarTveli konfliqtis sruqtura grafikulad ase SeiZleba gamovsaxoT: II scena _ warsulis gaxseneba I scena _ V scena moxuci lukens godeba, III scena selapis godeba mwyemsis salamurze dakvra IV scena akrivulas daRupva nawarmoebSi Txroba dasawyisidanve elegiuri toniT mimdinareobs. gansakuTrebiT aRsaniSnavia moTxrobis pirvelive fraza _ makroperioduli winadadeba. yoveilve zemoTqmuli uintereso, naturalisturi, emsaxureba Sesabamisad imas, prozis raTa eniT erTferovani, gadmocemuli, adamianuris dacemisa da sikvdilis suraTi sabolood iqces zedroul, 64 zogadsakacobrio lirikul leqsad: „nuTu ar eqneba kide samyaros kaeSans, varams“ (papadiamandisi 1986: 300). * aRsaniSnavia, rom teqsti mTeli Txrobis ganmavlobaSi bewvis xidze gadis, iryeva ra moTxrobasa da lirikul naambobs Soris. al. papadiamandisis realisturobasa da lirikulobas Soris amgvari sarisko rxeva misi Semoqmedebis „magiurobis“ erT-erTi saidumloa. is Sualeduri pozicia, romelsac mwerali irCevs samyaroze dakvirvebiT, Sedegad misaRebs xdis selapis warmoCenas da mis mier gogonas datirebas (V scena), rac bunebrivad aris mocemuli: „daiwyo mis garSemoyiali da vaeba, vidremdis gemos gausinjavda saRamos trapezad qceuls“ (papadiamandisi 1986: 300). aqve ar SeiZleba gverdi avuaroT moTxrobis finalis q. milionisiseul interpretacias. kritikosi Tavadve svams im kiTxvebs, romelic zemoaRniSnuli frazis wakiTxvis Sedegad uCndeba mkiTxvels da cdilobs, TiToeuls damajerebeli pasuxi mouZebnos. SekiTxvebi ki Semdegi saxisaa: 1. ratom dasWirda avtors „saRamos trapezad qceulis“ xseneba? 2. ratom ar airCia mweralma aRweris sxva Tanamimdevroba (mag. selapi saRamos vaxSmis ZiebaSi gamosuliyo meCxer wylebSi) da ratom Semodis finalSi es gaurkveveli fraza, romliTac selapis vaxSmis ramdenime gageba SeiZleba vigulisxmoT. q. milionisi aRiarebs, rom „es kiTxvebi nawarmoebis yoveli wakiTxvis Semdeg Cndeba da amgvarad, nebsiT Tu uneblied Tanalmobieri selapis xatebis miRma raRac ufro saxifaTo SeimCneva“ (milionisi 1994: 38). Catarebuli kvlevis Sedegad, is mivida daskvnamde, rom al. papadiamandisma am nawarmoebSi gamoiyena berZnul samyaroSi cnobili zRapari-miTi selapis * leqsi, raRa Tqma unda, al. papadiamandiss ekuTvnis. misi pirveli strofi exmaureba arielis simReras Seqspiris „qariSxalidan“. aRsaniSnavia, rom es moTxroba mwerlis erTerTi ukanaskneli nawarmoebia iseve, rogorc Seqspris „qariSxali“. ukanasknel or striqonSi ki igive xma ismis, romelic odesRac CurCulebda wm. anastasias saxelobis taZris samreklosTan: „wadi ganukurnebelo, tkivili iqneba Seni cxovreba“. (ix. qvemoT moTxroba „Sxamisgan ganmkurnavi“). 65 Sesaxeb, romelic jer dastiris Tavis msxverpls * da Semdeg Seeqceva mas. kritikosi safexurebrivad gamoyofs mweriliseuli interpretirebis etapebs: 1. gansakuTrebiT esmeba xazi selapis „godebas“, romelic moxuci meTevzis saSualebiT adamianur enazea gadmocemuli Semdegi SekiTxvis saxiT, Tu rodis moeReba bolo samyaros kaeSansa da varams. 2. legendis Seeqceva, meore arc nawili, al. ugulebelyofili, gaaTavisufla romelSic selapi papadiamandisis magram sastiki am Tavis msxverpls moTxrobaSia sruliad SemTxvevaSi formulirebisgan mweralma („vidremdis is gemos gausinjavda saRamos trapezad qceuls“). q. miniolisi Tvlis, rom am frazidan aSkarad gamosWvivis mware ironia, Tumca suraTi metnaklebad statikuri rCeba (milionisi 1994: 40). Tumca igives ver vityviT nawarmoebis dasasrulzec. am momentamde samyaro agrZelebs udardelad svlas: navi tivtivebs, mwyemsi salamurs amRerebs, magram am dros Cndeba patara selapi, erTgvari Sualeduri arseba, romelic TanagrZnobis cremlebs Rvris ara mxolod akrivulas tragikuli xvedris, aramed adamianTa kaeSnisa da varamis gamoc. zemoaRniSnuli msjelobidan gamomdinare ki pesimisturi daskvna gamomdinareobs: selapis cremlebic Semdegac TvalTmaqci ki mis da yalbia, tanjva-wamebas ar Sesabamisad, aqvs akrivulas realurad daxrCobis dasasruli. n. triandafilopulosis Sefaseba, rom papadiamandisma dainaxa „cxovrebiseuli ufskrulis Ziri“ (triandafilopulosi 1978: 136), am momentSi absolutur mniSvnelobas iZens da gvafiqrebinebs, rom „selapis godeba“ mwerilis yvelaze ufro pesimisturi nawarmoebia. daskvnis saxiT SeiZleba iTqva, rom moTxrobaSi Sinaarsis doneze naturalizmis sivrceSi darCeniT al. papadiamandisi amqveyniur talaxSi amosvril akrivulas ar utovebs imqveyniur samyaroSi gadasvlis * uZveles droSi selapi mefis asuli gaxldaT da zedmeti Wamisgan gadaiqca selapad. igi xalxs Tavs acodebda imiT, rom yvelas dastiroda TiTqos isini ecodeboda, sinamdvileSi ki axlos misulT Wamda. aqedan SemorCa gamoTqma: selapis cremlebi, rac moCvenebiT, mliqvnel cremlebze iTqmis (Sed. niangis cremlebi). 66 iotisodena imedis sxivs, magram samagierod poeziis SemoqmedebiTi sityvis saSualebiT mas ajildovebs amqveyniuri maradiulobiT. rogorc davinaxeT, moTxroba „selapis organizaciiT gamoirCeva. dakavSirebuli mimdinareobs godeba“ mkacrad mas nawarmoebis or samyaros wriuli Camoyalibebuli xasiaTi warmmarTvel _ sicocxlesa da mWidrodaa konfliqtTan, romelic da aqvs kompoziciuri sikvdils _ Soris. kompoziciuri organizaciis msgavsad am moTxrobaSi konfliqtsac wriuli struqtura aqvs: nawarmoebi iwyeba moxuci lukenas godebiT da sruldeba selapis godebiT. 67 III Tavi paraleluri dayofa winamdebare TavSi gaerTianebuli g. viziinosisa da al. papadiamandisis moTxrobebis Semadgeneli scenebi anu Sinaarsis matarebeli elementebi qmnian struqturul erTeulebs kompoziciuri organizaciis erTerTi ZiriTadi principis _ paraleluri dayofis _ Sesabamisad. scenebi mniSvnelobaTa msgavsebis an polarobis mixedviT nawildebian Semdegi ZiriTadi principiT: isini nawarmoebSi gviCveneben abc… a’b’c’ mimdevrobas. Tumca aRsaniSnavia, rom homerosis eposisagan gansxvavebiT, kompoziciuri organizaciis paraleluri dayofis principi ar moicavs mTel mxatvrul struqturas anu ar vrceldeba mis yvela nawilze, rac savsebiT mosalodnelic iyo, radganac e.w. geometriuli renesansis epoqaSi moRvawe homerosisagan gansxvavebiT viziinosisa da papadiamandisisaTvis struqturuli simetria ver iqneboda samyaros mxatvrulad aRqmis, misi modelirebis yovlis momcveli, universaluri principi. 1. „pireassa da neapols Soris“ g. viziinosis moTxrobis „pireassa da neapols Soris“ saTauri geografiul kods Seicavs da amiT uzrunvelyofs moqmedebis adgilisa da drois erTianobas (erTi konkretuli sazRvao mogzauroba). nawarmoebi amavdroulad warmoadgens samogzauro literaturis im saxes, romelic aRiniSneba aRsaniSnavia, terminiT rom „Οδοιπορικαί αναμνήσεις“ „pireassa da neapols (mgzavris Soris“ mogonebani). aRwerili aqve mogonebebi ukavSirdeba g. viziinosis parizSi gamgzavrebas 1882 wlis maisSi, rac am moTxrobis daTariRebis Tavisebur terminus post quem warmoadgens. mgzavrobis mSrali aRweris dros wina planze gadmodis geografiuli obieqti, xolo am SemTxvevaSi geografiuli garemos mimarT (neapolis gamoklebiT) avtori gulgrili rCeba. 68 moTxrobis mokle Sinaarsi aseTia: mTxrobeli neapolamde mogzaurobs didi TbomavliT „Rio Grande“, sadac xvdeba mdidari mcireazieli berZenis qaliSvil masingas megobrobda. romelTanac cxovrebiseulma didi xnis sazrunavebma da win konstantinopolSi yoveldRiurma saqmianobam mTxrobelis mexsierebidan ver amoSala „patara, mimzidveli da mxiaruli gogonas“ (viziinosi 1996: 31) xati. mogzaurobis ganmavlobaSi gembanze erTmaneTs xvdeba moTxrobis sami personaJi: mTxrobeli (cnobili poeti), patara masinga da mamamisi, batoni p. „umdidresi adamiani, inglisis mTavrobam Tanamdebobaze kalkutaSi rom gaamwesa“ (viziinosi 1996: 29). maTi saubari sruldeba mTxrobels axalgazrda gaumxels, rom kacis mamamisi kalkutaSi leqsebs wers mipatiJebiT. da eZebs gogona Rirseul msmenels; amgvarad, naTeli xdeba kalkutaSi mipatiJebis realuri mizezic. mogvianebiT batoni p. mTxrobls Tavis Canafiqrs gaandobs masingas momavalTan dakavSirebiT: is kalkutaSi ki ar Cava, aramed parizSi erT-erT keTilSobilTa saswavlebelSi darCeba, raTa miaTxovon graf Plumpsiun-s. es ki namdvili katastrofaa mTxrobelisTvis, romelic aRarc kalkutaSi Cadis da masingasac samudamod emSvidobeba. Tavisi arsiT es moTxroba sam moqmed pirs Soris arsebuli urTierTobebis Cvenebas warmoadgens. daaxloebis Tu gaucxoebis erTaderTi saSualebaa sityva. personaJebs erTmaneTTan gacnobisa da TavianTi Tavis SecnobisaTvis mimdinareobs davakvirdebiT, sxva da, saSualeba Sesabamisad, moTxrobaSi ar aqvT. gembanzec „pireassa da moqmedeba, araferi faqtobrivad, xdeba. neapols Tu Soris“ ar kargad avtori warmogvidgens mkacrad Camoyalibebul struqturas, romelic kompoziciuri organizaciis mxriv Semdeg scenebad iyofa: I. masingasTan Sexvedra _ mTxrobeli, masinga, batoni p. (viziinosi 1996: 28-34); II. kaiutaSi gamoketva _ imedgacruebuli mTxrobeli (viziinosi 1996: 3438); 69 III. kalkutaSi mipatiJeba _ mTxrobeli, batoni p., masinga (viziinosi 1996: 38-45); IV. mipatiJebis namdvili mizezi _ mTxrobeli, masinga (viziinosi 1996: 46-52); V. kalkutaSi masingas naxvis imedi _ mxolod mTxrobeli (viziinosi 1996: 52-54); VI. saboloo ganSoreba _ mTxrobeli, batoni p., masinga (viziinosi 1996: 55-59). mkiTxveli maSinve SeniSnavs rogorc I-III-VI, II-V scenebs simetriul Sesabamisobas, aseve me-IV scenis erTaderTobas. Soris Sesabamisobebi batonobs: urTierTobidan gadavdivarT martoobaze da piriqiT, martoobidan _ komunikaciaze. simetrias nawarmoebSi aqvs ara mxolod kompoziciuri, aramed ideuri datvirTvac. igi Seesabameba konfliqtis ganviTarebis sruliad garkveul princips: konfliqti iwyeba momentalur-iluzoluri warmodgeniT da sruldeba imedgacruebiT. matarebeli Tavad mTxrobelia, am moTxrobaSi konfliqtis masinga da batoni p. ki misi Sinagani samyarosa Tu gancdebisTvis erTgvari katalizatoris rols TamaSoben. konfliqts mkacrad Camoyalibebuli struqtura gaaCnia, mas zigzagiseburi saxe aqvs da proporciul mimarTebaSia nawarmoebis kompoziciur organizaciasTan. axla ki dawvrilebiT ganvixiloT mocemuli sqema. I scenaSi mTxrobeli xvdeba da amoicnobs Tavis or Tanamgzavrs. amisTvis mas orjer mouwevs warsulis gaxseneba. xolo „auracxeli Cemodnebi“ (viziinosi 1996: 33), romlebic mas dasawyisSi ucnaurad eCveneba, asruleben miniSnebis rols: pirvelad TavianT patrons amJRavneben, SemdgomSi ki imas _ Tu ras inaxaven (qaRaldis furclebze dawerili leqsebi). am dros mTxrobelSi didi xnis satrfos naxvisa da urTierTobis ganaxlebis momentalur-iluzoluri imedi iRviZebs. amis sapirispirod, II scenaSi batonobs Caketili sivrce (kabina), komunikaciis naadrevi Sewyveta, monologi. pirveli imedgacrueba Tavad bunebidan momdinareobs: talRebma uzarmazari gemi nafotiviT aaTamaSa da 70 mgzavrebmac kaiutebs Seafares Tavi, riTac masingasTan saubris SemTxveva mTxrobels xelidan gamoecala. misTvis mxedvelobiT aRqmuli suraTebi bundovandeba smeniT aRqmuli STabeWdilebebis fonze (talRebis xma, masingas sicili), mxedvelobas cvlis smena _ rigiT meore „abstraqtul“ SegrZnebaTa Soris, * riTac iwyeba sinamdvilis Canacvleba warmosaxviT: „mxolod misi xma, metic, misi harmoniuli sicili mesmoda dro da dro“ (viziinosi 1996: 36). es sicili aRviZebs poetis fantazias, romelsac masingasTan Sexvedris pirvelsave wuTebSi mis axlandel bunebriv yofasTan, „mSral realobasTan“ warmosaxviTi idealis gaigiveba uZneldeba. TvaliT danaxuli masinga gansxvavdeba smeniT aRqmuli masingasagan. erTi SexedviT, is moumwifebeli bavSvia: „ramdenadac uxeSi da mkacri saxis nakvTebi hqonda, imdenad nazi da haerovani iyo misi suli sicilSi gamoxatuli. roca mas usmendi, mowifuli qaliSvilis srulyofilebis erTaderTi ideali gegoneboda“ (viziinosi 1996: 37). mTxrobeli am dakvirvebis Semdeg midis daskvnamde, rom Tvali ufro gvatyuebs, vidre yuri. aqac adgili aqvs opoziciaTa (mogzaurobis monacvleobas, rac Taviseburad STabeWdilebebi-moTxroba), literaturuli mimdinareobebis Janrebis (romantizmi- naturalizmi), dinamikuri da statikuri motivebis (informacia-daxasiaTeba), weris stilis monacvleobasac gulisxmobs. aqac Cvens winaSea opoziciebis, III scenis mTavari Temaa buneba. romantizmisa da naturalizmis monacvleoba. kritikos p. mulasis azriT, „Tu dasawyisSi Relvis Semdgom daisis suraTis mTxrobelisa da aRwera batoni problematur sakiTxamde wmindad p.-s romantikulia dialogs Tavisi mivyavarT metaforebiT, 80-ianelTa Taobis „poeturisa“ (ποιητικού) da „bunebrivis“ (φυσικού) urTierTkavSiris Sesaxeb“ (mulasi 1996: 41). III scenaSi zemoaRniSnuli opoziciebi naTlad Cans. mniSvnelovania batoni p.-s mier mTxrobelis kalkutaSi mipatiJeba. es Taviseburad win gadadgmuli nabijia sami adamianis urTierTobaSi. mainc vin aris batoni p.? erTi inglisur yaidaze aRzrdili saqmosani literaturuli miswrafebebiT. * amasTan dakavSirebiT ixileT Βιζυηνός Γ. Μ.,Γ“Η φιλοσοφία τού καλού παρά Πλωτίνω”, Εν Αθαίναις 1884. 71 dauRalavi, gawonasworebuli da TviTmpyrobeli adamiani mTxrobelSi antipaTias iwvevs. saubris dros erTsa da imave frazebs imeorebs: „yoveli momdevno winadadebis dasawyisSi wina winadadebis dasasruli meordeba“ (viziinosi 1996: 59). realobaSi dabruneba mxolod cota xniT aris imedis momcemi. batoni p.-s mier mTxrobelis kalkutaSi mipatiJebiT mwerals kvlav gadavyavarT momentalur-iluzoluri warmosaxvis sferoSi. axalgazrda poeti aRfrTovanebas ver malavs mosalodneli perspeqtiviT: misi warmodgeniT igi daafases rogorc niWieri poeti da amave dros kalkutaSi masingas gverdiT iqneba. magram mogzaurobis naxevari manZilis gavlis Semdeg Txroba gadadis ukve seriozul imedgacruebaTa sferoSi, romelic ganapirobebs moTxrobaSi konfliqtis struqturis Tanmimdevrulobas da gansazRvravs mis dasasruls. Ees imedgacrueba ori saxisaa. erTi exeba baton p-s da masingas saSualebiT xdeba cnobili, meore ki _ Tavad masingas, romelsac mamamisi gamoaaSkaravebs. IV scenaSi masinga umxels mTxrobels am ukanasknelis kalkutaSi mipatiJebis realur mizezs: baton p-s sakuTari poeziis deklarirebisTvis kompetenturi auditoria Wirdeba. amgvari gadawonis kalkutaSi gamgzavrebis imedgacrueba jer kidev ver perspeqtivas, radganac yvelafris miuxedavad, iq mTxrobels masingasTan urTierTobis SesaZlebloba mainc eqneba. IV scenaSi kulminacias aRwevs mTxrobelisa da axalgazrda masingas gaumJRavnebeli siyvaruli. am momentSi avtori iyenebs romantikosebisTvis damaxasiaTebel poetur xerxebs: is, rac ver iTqmis (anu mTxrobelis aRiareba), metaforulad igulisxmeba miTSi moxuci vezuvisa da axalgazrda neapolis niSnobis urTierTobis Sesaxeb erTaderTi (viziinosi 1996: saSualebaa, 46-48). da romelic mainc, sityva arsebiTad sasowarkveTilebas ver Zlevs. uiRblod Seyvarebuli mTxrobeli iketeba sakuTar warmodgenebSi (V scena). Ees epizodi, misi detalebis gadmocemis xerxi, gvafiqrebinebs, rom imedgacrueba avtoris cxovrebiseuli gamocdilebaa. Rimili, romelsac mTxrobeli uxilav sikeTed miiCnevda, axla arsebiTad Seicvala, is ukve aRaraa masingas kiskisi, aramed mis 72 garSemomyofTa sarkastuli qilikia, romliTac dascinian axalgazrda kacis gulubryvilobas. magram am sicilis Semdeg mTxrobels kvlav esmis masingas kiskisi. sarkastuli sicilis xma sinamdvileSi ar arsebobs, magram igrZnoba. masingas Rimili ki realuria, magram yovelgvar Sinaarss moklebuli. xma da eqo moTxrobis finalSi tragikul wres kravs: saubaria warmosaxviTsa da realurs, ararsebulsa da arsebuls Soris tragikul dapirispirebaze. marto darCenili mTxrobeli Tavis Tavs adanaSaulebs, Sordeba realobas da warmosaxviT samyaroSi gadadis, Tumca aqac iWreba sinamdvile Tavisi SesaZlebeli, magram amave dros arsebuli perspeqtivebiT. kalkutaSi wasvla saSualebaa. masingasTan mTxrobeli jer urTierTobis kidev SenarCenebis imyofeba iluzoluri erTaderTi warmosaxvis gavlenis qveS da fiqrobs, mipatiJebas daTanxmdes. magram mTavar moTxrobis gmirs. batoni saswavleblad, raTa imedgacruebas iwvevs. bolo p-s VI scena gancxadeba, Semdeg mas grafs srul rom imedgacruebas masinga miaTxovon, aRaraferi parizSi mTxrobelSi darCenia imis umzadebs darCeba saboloo garda, rom gamoemSvidobos masingas, mis mamas da maTTan erTad kalkutasac. am xerxiT mTxrobeli mogzaurobis warmosaxviTi dasrulebisken miemarTeba, romelic aseve ar Sedga. dausruleblobis am SegrZnebas moTxrobis saTauric mianiSnebs, romelsac „pireasidan neapolSi“ ki ar hqvia, aramed „pireassa da neapols Soris“. mTxrobeli sabolood arc kalkutaSi Cadis, amave dros arsebiTad ver aRwevs verc neapolamde, romelic Tavis mxriv ganSorebis adgilia da g. viziinosis SemoqmedebaSi sikvdilis mniSvnelobas iZens. magram mTxrobeli arc sawyis wertils (mSobliur mxares) ubrundeba _ amas warumateblobis mniSvneloba eqneboda. amgvarad, mTxrobeli mudam darCeba pireassa da neapols Soris, romelsac verasdros ver miaRwia da romelmac misTvis utopiis mniSvneloba miiRo. mogzauroba g. viziinosis SemoqmedebaSi Seadgens Tavad misi cxovrebis alegorias, amitomac miiRo ganSorebis, ucxoobaSi xetialis, nostalgiis saxe. Tavad is wertili, saidanac es grZeli gza sulis idealur TavSesafrad gadaiqca. swored amis daiwyo, misi gamo mwerlis 73 SemoqmedebaSi umniSvnelovanesi adgili uWiravs ojaxuri da piradi garemos asaxvas, ZiriTadad bavSvobis mogonebebs, iseve rogorc dedis saxes, romelic TiTqmis yvelgan batonobs. mogzaurobis amgvari mniSvneloba moTxrobas „pireassa da neapols Soris“ aniWebs SesaZleblobas, rom avtoris cxovrebis simboluri suraTi dagvixatos. nawarmoebis siuJets Seadgens mogzauroba, romelic moqmedebis gareSe iSleba. saxeze gvaqvs sivrcis stabiluroba. moTxrobis kompoziciuri organizaciis fonze naTlad Cans ZiriTadi konfliqtis struqturac, romelsac momentalur-iluzoluri xasiaTi aqvs da zigzagisebur saxes iRebs. misi grafikulad gamosaxva Semdegnairad SeiZleba: I scena III scena masingasTan Sexvedra V scena_kalkutaSi kalkutaSi mipatiJeba II scena G masingas naxvis imedi IV scena _mipatiJebis kaiutaSi gamoketva VI scena namdvili mizezi saboloo ganSoreba moTxrobaSi „pireassa da neapols Soris“ arc sikvdilia mocemuli, arc raime saidumlo. masinga mxolod umniSvnelo detals umJRavnebs mTxrobels. esaa mamamisis poeziiT gataceba, leqsebis wera. batoni p.-c mTxrobels masingas momavalTan dakavSirebiT Tavis gegmebs gaandobs. batonma p.-m ar icis misi Tanamgzavri kalkutaSi stumrad ewveva Tu ara. masingam ki ar icis, rom parizSi qalTa gimnaziaSi gamoketva elis, raTa Semdgom xanSi Sesul aRwerili araa mZafri sinaTlisa da sibnelis, imedebisa da maTi grafs miaTxovon. dramatuli cnobierisa gacruebis erTi konfliqtebi, da monacvleoba. sityviT, moTxrobaSi mocemulia aracnobieris, mTavari mxolod warmosaxviTi konfliqti Tavad mTxrobelis Sinagan samyaroSi mimdinareobs, mas momentalur-iluzoluri 74 xasiaTi aqvs da zigzagiseburad viTardeba. da mainc, nawarmoebis mTeli dramatuloba swored imaSi mdgomareobs, rac TxrobaSi arapirdapir, metaforulad igulisxmeba. urTierTobaTa wre im wertilSi wydeba, sadac auxdeneli ocnebebis, mogzaurobis dasasrulisa da martoobis garda sxva araferi darCenila. 2. „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“ moTxroba „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“ k. palamasma Seafasa rogorc g. viziinosis Sedevri, ramdenadac „masSi erTiandeba tragedia, yofiTi proza, Trakiis suli, lirikuli poezia, daZabuloba, aRmosavluri xasiaTi da rwmena“ (palamasi 1972 : 493). nawarmoebSi moqmedeba iwyeba konstantinopolis erT-erTi sastumros nomerSi despiniosa da misi ori vaJis saubriT. deda uambobs Tavis Svilebs maTi Zmis daRupvis Sesaxeb da moiTxovs mkvlelis povnasa da kanonierad dasjas. mkvlelis kvalma despinio konstantinopolisSi Caiyvana. am dros sastumros nomerSi Semodian mis mier gadarCenili Turqi axalgazrda, qiamili da misi deda, romlebic mkvlelis ZebnaSi exmarebian. mxolod nawarmoebis dasasruls aRmoaCens qiamili, rom dedobilis Svilis mkvleli, romelsac Tavdauzogavad eZebs, Tavadvea. Cadenili danaSaulisTvis Turqi axalgazrda kanonis winaSe pasuxs agebs ise, rom despinio simarTles ver igebs. sami wlis Semdeg ki ganTavisuflebuli tusaRi tovebs mSobliur mxares da dedobils msaxurad udgeba. aSkaraa, ubralod da rom yvelaferi, zedapirulad mravalplanianad rac aris warmogvidgeba. winamorbed gadmocemuli, moTxrobis moTxrobebSi aq jer kidev mravalmxrivad kompoziciuri da organizacia mTavar adgils ikavebs. epizodebi erTmaneTze isea gadajaWvuli, rom sawyis mniSvnelobebs kargaven mravalpersonaJiani da moTxroba iZenen romani axal-axal xdeba: mniSvnelobebs. gamocana gadaiqceva saidumloebiT mocul ambad. nawarmoebis mTavari gmirebi ZiebebiT, mowmeTa CvenebebiTa da gonebrivi gansjiT midian simarTlis dadgenamde. Tu g. 75 viziinosis adreul moTxrobaSi „dedaCemis codva“ Caketili ojaxuri sivrce dedis codvas gamorCeul da Tavisebur xasiaTs aniWebs, aq kacis kvlisadmi sazogadoebis gamijvna aSkaraa: ar arsebobs gansakuTrebuli danaSauli an gansakuTrebuli mkvleli. „dedaCemis codvas“ da „vin iyo Cemi Zmis mkvlels“ bevri ram aqvT saerTo da gansxvavebuli. upirveles yovlisa saTaurebi: orivegan Zaladobrivi sikvdili (codva, mkvleli) ukavSirdeba mTxrobelis ojaxis wevrebs (dedaCemi, Cemi Zma). pirveli moTxrobis ramdenime personaJi meore moTxrobaSic Cndeba, rac gvaxsenebs gmirTa dabrunebis meTods, romelic gvxvdeba zogierT evropel prozaikosTan (balzaki, zola, prusti). konstantinopolisSi gadabargebuli deda imave yuradRebasa da siTbos iCens Tavisi Svilebis mimarT, rogorc „dedaCemis codvaSi“. am moTxrobebSi frazebic ki meordeba: „dedaCems Tvalebi cremliT aRevso“ (viziinosi 1996: 27,75) da sxva. kargad Cans aseve dedis gansakuTrebuli mzrunveloba gadaxvewili kargad Svili-mTxrobelis warmogvidgebian. mimarT. „dedaCemis Tumca codvaSi“ sxva personaJebi dabadebamde ufro daoblebuli mixailosi aq ukve davaJkacebula, Tumca misi xasiaTi naTlad ar ikveTeba. mTxrobeli, rva wlis ganmavlobaSi ucxoobaSi rom cxovrobda da Semdeg dabrunda, warmogvidgeba dasavlur tradiciebTan naziareb, ganaTlebul inteligentad, (viziinosi 1996: romelic 75) da Tamamad acxadebs „crumorwmuneTa „TurqTa da mimarT mkiTxavTa antipaTias“ winaaRmdeg oms“ (viziinosi 1996: 83). mkiTxveli aseve SeniSnavs, rom „dedaCemis codva“ da „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“ sruldeba erTi da imave personaJebis dialogiT (deda da mTxrobeli). Tu pirvel SemTxvevaSi mTxrobeli dumils arCevs dedamisis azris winaSe, meore SemTxvevaSi simarTles umalavs mSobels. nebismier SemTxvevaSi, dedasa da mTxrobels Soris aRimarTeba uzarmazari kedeli, romlis gadalaxva sityvasac aRar SeuZlia. mwerali xasiaTis fsiqologiuri mdgomareobis gaanalizebis Sedegad akeTebs daskvnebs. moTxrobaSi „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“ cdilobs, aCvenos SurisZiebis survilis uazroba. konkretul SemTxvevaSi dedis mcdeloba, mkvleli aRmoaCinos da dasajos amaoa, radgan, mTxrobelisagan 76 gansxvavebiT, man ar icis, rom damnaSave ukve Wkuidan SeSlili Turqi Svilobilia. erTi SexedviT rac ar unda CaxlarTuli Candes „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“, es moTxroba xasiaTdeba logikurad da mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT, analogiebisa da opoziciebis simetriiT. igi Sedgeba 4 nawilisagan: 1) I scena (viziinosi 1996: 60-77) adgili _ bosforis erT-erTi sastumro; dro _ 1880 wlis erTi dRe; personaJebi _ mTxrobeli, deda, mixailosi, Turqi qali da qiamili; 2) moTxrobis intermedia _ mTxrobeli konstantinopolSi daeZebs Zmis mkvlels (viziinosi 1996: 78-80); 3) II scena (viziinosi 1996: 80-100) adgili _ Turqi qalis saxli konstantinopolSi; dro_saRamo da Rame daaxloebiT oTxi kviris Semdeg; personaJebi _ mTxrobeli, boSa, deda, Turqi qali, gamomZiebeli, qiamili, mixailosi; 4) moTxrobis epilogi _sami wlis Semdeg mTxrobeli Tavis sofelSi xvdeba Zmis mkvlels (viziinosi 1996: 100-103). aRvniSnavT, μίμησις−is rom da sainteresoa, termini scena aq showing-is inglisuri rom moTxroba gamoyenebulia iwyeba platoniseuli mniSvnelobiT. 5 ex abrupto, riTac kidev erT gansxvavebas gviCvenebs „dedaCemis codvasTan“. I scenaSi erTiandeba Semdegi kompoziciuri segmentebi: 1. deda uyveba Tavis or vaJs xristakisis mkvlelobis ambavs, maTgan ki moiTxovs mkvlelis povnasa da dasjas; 2. ori stumris, qiamilisa da misi dedis gamoCena; 3. mixailosi mouTxrobs Tavis Zmas, Tu ra viTarebaSi gaicno qiamili. I scenis Sesabamisi II scena moicavs xuT kompoziciur segments: 77 1. mTxrobeli Cumad yurs mokravs boSa qalis sityvebs, rodesac es ukanskneli despiniosa da qiamilis dedas mkiTxaobs; 2. gamomZiebeli mTxrobels warumateblobas mkvlelis umxels, politikur povnis saqmeSi Tavis mrwamss umJRavnebs da sasmelSi povebs Svebas; 3. Turqi qali mTxrobelsa da mis dedas qiamilis sasiyvarulo dramaze uambobs; 4. mTxrobels RamiT uZneldeba daZineba, radganac fiqrobs qiamilis tragikul bedze; 5. Semodis qiamili, mTxrobels umxels Tavis danaSaulebebs. policia mas iWers. jaWviseburad gadabmuli epizodebis wyoba uzrunvelyofs droisa da adgilis erTianobas: I scenaSi yvelaferi dRis sinaTleze xdeba bosforis erT-erT sastumroSi; II scenaSi daRamebasTan erTad drama kulminacias aRwevs Turqi qalis saxlSi. magram aq ar wydeba maTi simetriuli Tanxmoba. orsave scenis pirveli epizodebi iwyeba miniSnebebiT (circelze mkiTxaoba da boSis winaswarmetyveleba), romlebic sabolood marTldebian. aseve sayuradReboa, rom I scenaSi dedisa da mixailosis ori Txroba sruliad eTanxmeba II scenaSi Turqi qalisa da qiamilis or Txrobas. amgvarad, obieqtivi ganuwyvetlad gadadis msxverplidan damnaSaveze da piriqiT. aq ar arsebobs wvrilmani informaciac ki, Tavisi konkretuli daniSnuleba rom ar hqondes moqmedebis msvlelobasa da ganviTarebaSi. rodesac despinio SeniSnavs xristakisis xaralampisTan, gasaocar vxvdebiT, rom am garegnul cnobas msgavsebas gagrZeleba mitakosis mohyveba Tavisi SedegebiT. frazebi uneburad warmoiTqmis, raTa Semdeg dadgindes maTi mniSvneloba. xristakisi igrZnobs, I scenaSi mosvenebas rom misi deda ver aRniSnavs: poulobs, mkvleli miwaze „xedav, saflavSi Svilo, sabralo trialebs daabijebs“ Cveni ramdenjerac (viziinosi 1996: 68). moTxrobis bolos mkvlelis saqcielis aRweriT (despinios rom exmareba, yvavilebs uvlis da xristakisis saflavze miaqvs) ukve aixsneba dedis zemoTqmuli frazis mniSvneloba. 78 am ori scenis simetriebs cvlian Sesabamisad is opoziciebi, romlebic moTxrobis II da IV nawilSi warmogvidgebian. baZvidan Txrobaze da piriqiT Txrobidan baZvaze gadasvliT g. viziinosi moqnilad cvlis Txrobis ritms da amiT gviCvenebs Tavis mxatvrul ostatobas. aRsaniSnavia agreTve is faqti, Tu ra gziT nawildeba moTxrobaSi Svidi weliwadi, romelic moicavs mTel Txrobas. nawarmoebSi arsebiTad sami droa: 1. xristakisis mkvlelobis dro ruseT-TurqeTis omis dasawyisSi (1877 weli); 2. moTxrobis ZiriTadi dro, savaraudod, 1880 weli. mTxrobeli Tavis ojaxur dramas miakuTvnebs „sami wlis Semdeg“ (viziinosi 1996: 62) momxdar movlenebs. 3. epilogiseuli dro anu daaxloebiT sami weli „im Ramis Semdeg“ (viziinosi 1996: 100). amgvarad SegviZlia ganvsazRvroT ara marto mTxrobelis mier Tavisi soflis monaxuleba, aramed moTxrobis daweris droc: daaxloebiT 1883 weli. * konfliqtis struqtura am moTxrobaSi naTlad aris Camoyalibebuli da mas mkacrad gansazRvruli urTierTdapirispirebuli argumentebis statikuroba axasiaTebs. rogorc ukve aRvniSneT, miTologiuri informaciis gamomyenebeli vrceli epikuri tiloebi, rogorc wesi, mimarTavdnen binaruli opoziciis principze agebul (warmodgenili saxiT), konfliqts. konkretuli romelic igulisxmeba figuris, aRWurvilia is, adamianTa uaryofiTi rom aris jgufis, funqciiT argumenti qveynis (igi da A a.S. moZaladea, usamarTloa, sastikia da a.S.). mas upirispirdeba argumenti B, romelic aRWurvilia dadebiTi funqciiT (misi mizania A argumentis neitralizacia). am struqturis safuZvelze konfliqti SeiZleba sxvadasxvagvarad ganviTardes: B-m moaxdinos A-s neitralizacia da aq daesvas konfliqts * moTxroba „vin iyo Cemi Zmis mkveleli“ Jurnal „estiaSi“ gamoqveynda 1883 wlis oqtombernoemberSi. 79 wertili, an neitralizaciis Semdeg Tavad aRiWurvos negatiuri funqciiT da mas an A an daupirispirdes A-s interesebis damcvelni. Cven mier ganxilul moTxrobaSi daaxloebiT msgavsi suraTi SeiniSneba, mcireodeni gansxvavebebiT. konfliqtis mTavari matarebeli ori figuraa: 1) fostalioni xaralampisi, romelmac mokla qiamilis Zmadnafici da romelic mkacrad gansazRvruli uaryofiTi funqciiT aRWurvili A dadebiTi funqciiT aRWurvili B argumentia; 2) Turqi qiamili, romelic argumentia. am ukanasknelis uaryofiTi funqciiT A aRWurvil argumentTan (xaralampisTan) dapirispirebas unda gamoewvia fostalionis neitralizacia, magram moxda tragikuli Secdoma da mis nacvlad qiamilma sicocxles gamoasalma hgavda dedobilis xaralampiss. modeliT Svili am momentidan, warimarTeboda, (qiamili) negatiuri xristakisi, Tu odindeli funqciiT ki romelic Txroba pozitiuri unda garegnobiT tradiciuli Zalian ambis B argumenti funqciis aRWurviliyo, xolo mas dapirispirdeboda dadebiTi funqciiT aRWurvili ukve axali, pirobiTad A+1 argumenti, romelSic nagulisxmebi iqnebodnen mokluli xristakisis interesebis damcvelni (msxverplisa da damnaSavis ojaxis wevrebi). magram es ase ar moxda, radganac moTxroba ar aris tradiciuli ambavi da masSi funqciebisa dadebiTi da argumentebis funqciis xristakisis statikuroba matarebeli mkvleli, ris iyo mizezadac da SeimCneva. tragikuli SeiZleba qiamili imTaviTve SecdomiT bedisweris gaxda zegavlena CaiTvalos. rogorc ukve aRvniSneT, g. viziinosis Semoqmedebis centralur figuras warmoadgens zogadad adamiani. mwerali did interess iCens misi bedis mimarT viziinosi da Tavis gulisyuriT nawarmoebebSi xatavs mis fsiqologiur warmogvidgens portrets. adamianur g. tragedias, romelSic mTavar mamoZravebel Zalas bediswera warmoadgens. gansakuTrebiT aRsaniSnavia bedisweris uSualo Careva personaJTa qmedebebSi, rac iwvevs 80 xasiaTebis urTierTdapirispirebas, safuZvels uyris konfliqts, rogorc siuJetis organizaciis models. bedisweris zegavlena viziinosiseul personaJebze naTlad Cans mTel nawarmoebSi, romlis siuJeti ZiriTadad moqmed pirTa mogonebebis saSualebiT viTardeba. am SemTxvevaSic mwerali retrospeqciis gamomdinareobs xerxs mimarTavs. meore erTi sabediswero sabediswero movlena, rasac movlenidan jaWvuri reaqciiT sabolood tragikul Sedegebamde mivyavarT. moTxrobaSi „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“ pirveli sabediswero romelic mkacrad gansazRvruli movlenaa is, rom negatiuri cbieri funqciis fostalioni, matarebeli A argumentia, rogorc ki xvdeba, rom mokvlis safrTxe emuqreba, maSinve zrunavs imisTvis, rom Tavisi samuSao adgili dauTmos sxvas, magram iseT adamians, vinc garegnobiT mas hgavs. am SemTxvevaSi aseT pirovnebad gvevlineba xristakisi _ mwerlis Zma da moTxrobis mTavari gmiris vaJi. swored am bedisweris msgavsebis aRniSvniT zegavlenas moTxrobaSi nawarmoebis gmirTa pirvelad momavlis esmeba xazi gansazRvraSi. xristakisisa da xaralampisis, ori urTierTsapirispiro xasiaTis mqone personaJis garegnuli msgavseba ukve amzadebs safuZvels momavali konfliqtisTvis, rac ar SeiZleba ubralo damTxvevad CaiTvalos. meore sabediswero movlenaa is faqti, rom mTeli im xnis ganmavlobaSi, rac despinio daWril Turqs uvlida, xristakisi erTxelac ar dabrunebula Sin da Svidi Tvis manZilze biZis saxlSi cxovrobda da amdenad xristakisi da qiamili erTmaneTs SemdgomSi ver Sexvdnen. datrialebuli es faqti tragediisa. ki qiamils erT-erTi xristakisi mizezi gaxda nanaxi rom yoloda, mis mkvlelobas Tavidan aicilebda. moTxrobis ZiriTadi konfliqti mimdinareobs fostalionsa da qiamils Soris, yvela danarCeni personaJi am konfliqtis msxverpli xdeba. tragikuli Secdomis wyalobiT, Turqi klavs dedobilis Svils. amis gacnobierebis Semdeg sainteresoa, Tu rogor imoqmedebs „tragediis gmiri“ zneobrivad umZimes situaciaSi. qiamili moralur dartymas ver uZlebs da saRi azrovnebis unars kargavs, Tumca TviTmkvlelobaze, rogorc gamosavalze, ar fiqrobs. igi brma da muxTali bedisweris msxverpli xdeba. 81 saTnoebiT cnobili despinio mokluli SvilisTvis SurisZiebas iTxovs, riTac iqmneba imis yvela piroba, rom xristakisis interesebis damcvelTa moqmedebam konfliqti axal fazaSi gadaiyvanos, magram saxeze gvaqvs funqciebisa da argumentebis statikuroba. Qqiamils policia iWers da sami weli cixeSi svams. iqidan gamosvlis Semdeg ki, igi msaxurad udgeba despinios. aRsaniSnavia, rom mTxrobeli dedas ar umxels simarTles. am gziT is konfliqtis usasrulobas sasrul xasiaTs aniWebs. yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT konfliqtis struqtura am moTxrobaSi grafikulad Semdegnairad SeiZleba gamoisaxos: B pozitiuri argumenti (qiamili) A A A A +1 negatiuri argumenti (xaralampisi) sainteresoa is faqtic, xristakisis interesebis damcvelni rom Turqi Tavisi msxverplis saflavze dargul vardebs saguldagulod uvlis, TiTqos amiT cdilobs codvis gamosyidvas. es epizodi emsaxureba gmiris xasiaTSi mimdinare gardatexis Cvenebas. gazrdilma fsiqologiurma zewolam qiamili sindisis qenjnamde miiyvana. glovis, qristianuli erTgulebis, sinanulisa da mitevebis gancdebi erTaderT gamosavals warmoadgenen Seqmnili viTarebidan. mwerali dedamiss ar umxels qiamilis danaSauls da Turqs nebas rTavs misi msxverplis saxl-kars mouaros. am epizodidan Cans, rom qiamilis sinanulsa da georgiosis patiebas gmirTa saboloo ganwmenda anu kaTarsisi mohyveba. es faqti imiTac aris mniSvnelovani, rom „udanaSaulo borotmoqmedi“, rogorc k. palamasi uwodebs qiamils (palamasi 1972: 493), romelic mis msxverplze ufro sayvareli gmiria da mkiTxvelis simpaTiebs imsaxurebs, 82 erovnebiT Turqia. im epoqaSi, rodesac g. viziinosi moRvaweobda, berZnebi da Turqebi erTmaneTis mosisxle mtrebi iyvnen. aseTi sazogadoebrivi azris fonze ki mwerals Tavisi qveynis mtris Svili bedisweris msxverplad warmoudgenia da mis mimarT keTil ganwyobas aSkarad amJRavnebs. rac Seexeba sarwmunoebis sakiTxs, g. viziinosi am moTxrobaSi gansakuTrebiT cdilobs dawesebuli gansxvavebuli sazRvrebis sarwmunoebis gadalaxvas. * aRmsarebel masSi adamianebs vxedavT, (qristianebsa rom da musulmanebs) Soris Rrma pativiscema da siyvaruli warmoiSoba. Turqi qiamilis dedisTvis mahmadianTa mTxrobelis samoTxeSi moxvedras, qristiani vidre misi deda ufro nebismieri imsaxurebs Tanamemamule. despinioc ar grZnobs araviTar uxerxulobas, piriqiT, uxaria, rom misi Svilis saflavs uvlis fanatikosi musulmani qiamili. aqve ar SeiZleba gverdi avuaroT erT metad saintereso mosazrebas. g. viziinosis am moTxrobis erTi wakiTxvisTanave mkvlevarma g. emrixma SeniSna is SemTxveviTi Tu winaswargamiznuli msgavsebebi, rasac es nawarmoebi sofokles „oidipos marTebulobis adgilebi mefesTan“ dasamtkiceblad moviSvelioT. saerTo mimarTebaSi saWiroa jamSi amJRavnebs: orive siuJetSi A„am mosazrebis teqstidan Sesabamisi cxra aseTi msgavseba unda gaixsnas, xangrZlivi periodis gvxvdeba: 1. orsave magram SemTxvevaSi moxda es garTulebulia procesi mkvleloba, romelic drois gasvlis gamo. 2. tragediaSi Tavad oidiposi eZebs damnaSaves, maSin roca moTxrobaSi es misia qiamilis Zmas akisria, magram arc qiamili iSurebs Zalebs, rom daexmaros dedobils. amgvarad, orsave SemTxvevaSi mkvlelis vinaobis dadgenasa da mis povnas Tavad damnaSaveebi cdiloben. * amasTan dakavSirebiT ixileT Beaton R., Εισαγωγή στο Georgios Vizyenos, My Mother’s Sin and Other Stories, Translated from the Greek by Wyatt W.F. Jr.,Published for Brown University Press by University Press of New England, London 1988. 83 3. orsave nawarmoebSi borotmoqmedT naTesauri kavSiri aqvT TavianT msxverplTan. laiosi oidiposis mamaa, qiamili ki despinios Svilobilia da amdenad xristakiss RviZl Zmad miiCnevs. 4. mkvleloba Tavidan iqneboda acilebuli damnaSavesa da msxverpls erTmaneTis vinaoba rom scodnodaT. Cvili oidiposi bedis anabarad miatoves, amdenad igi ar icnobda namdvil mSoblebs. aseve qiamilic despinios saxlSi Svidi Tvis manZilze mkurnalobda da erTxelac ar Sexvedria xristakiss. 5. orsave SemTxvevaSi msxverplis sikvdilTan dakavSirebiT arsebobda winaswarmetyveleba. laiosisTvis misnoba, rom mas moklavda jer ardabadebuli Ze, xolo xristakisisTvis circelis totze marCieloba, ramac misi moaxloebuli sikvdili moaswava. 6. damnaSavis vinaobas, orsave SemTxvevaSi, gvauwyebs am misiisTvis gankuTvnili piri. tragediaSi _ tiresiasi, moTxrobaSi _ boSa qali, romelic cercvis marcvlebze mkiTxaobs. 7. orsave SemTxvevaSi saidumloebiT mocul mkvlelobas naTeli efineba Tavad damnaSavis mier. 8. borotmoqmedni isjebian dabrmavebiT: oidiposi _ fizikuriT, qiamili ki _ sulieriT. pirveli mxedvelobas kargavs, meore _ realobis Secnobis unars. 9. orive damnaSave tovebs mSobliur mxares da ucxoobaSi agrZelebs cxovrebas. amdenad, moTxrobaSi gvxvdeba cxra SemTxveva, romelic met-naklebad naTesaobas amJRavnebs sofokles tragediasTan“ (emrixi 1985: 6-7). es albaT arc aris gasakviri, radganac filologi g. viziinosi udaod kargad icnobda antikur literaturas. amitomac, SesaZlebelia, mweralma Tavis SemoqmedebaSi bavSvobis mogonebebis garda gamiznulad gamoiyena antikuri tradiciebi, raTa, am konkretul SemTxvevaSi, nawarmoebisTvis ufro meti tragikuloba mieniWebina da bedisweris gardauvalobisTvis gaesva xazi. es gasagebic aris, radganac sofokles „oidipos mefes“ xSirad „bediswris tragediasac uwodebdnen xolme da miiCnevdnen, rom misi mTavari paTosi 84 movlenaTa gansazRvrulobis winaSe adamianis ususurobis Cvenebaa“ (iarxo 1979: 176). rac ufro metad gaurbis kaci Tavis bedisweras, miT ufro metad uaxlovdeba mis aRsrulebas. magram Tanamedrove mecnierebaSi es azri ukve karga xania mcdarad aris miCneuli. rasakvirvelia, Tavad am miTis siuJetSi, romelic oidiposis gardauvaloba kargad Tavgadasavals Canda da, warmogvidgenda, bunebrivia, sofokles bedisweris tragediaSic es momenti ugulebelyofili ver iqneboda. r. gordeazianis azriT, „rogorc Cans, dramaturgisTvis arsebiTia Tavad oidiposis tragediis warmoCena, magram ara imisTvis, rom bedisweris gardauvalobaSi dagvarwmunos, aramed imisTvis, rom gviCvenos gmiris tanjva, romlis Sedegic im RvTaebriv WeSmaritebasTan ziarebaa, romelic adamianebs humanurT xdis“ (gordeziani 2002: 365). imis rwmena, rom yovel adamians dabadebidanve gansazRvruli aqvs sakuTari xvedri, sruliad ar xdis tragediis gmirebs fatalistebad, romlebic gulxeldakrefilni elian bedisweris ganaCens. piriqiT, maTi saqcieli gamoirCeva maqsimaluri aqtiurobiT. pirovneba cdilobs daupirispirdes sakuTar bedisweras da Tavisi nebiT warmarTos sakuTari momavali. Zvel berZnul enaSi sityva „μοίρα“, romelsac, Cveulebriv, bediswerad vTargmniT, Tavisi pirveladi mniSvnelobiT “xvedrs,” “wils” niSnavs. o. freidenbergis azriT, „xvedri miTologiurad gaazrebulia risame nawilis saxiT (μοίρα, μέρος, μοιράζω). sicocxlis Tu sikvdilis xvedrs adamiani moirebis mier wilisyris Sedegad iRebs“ (freidenbergi 1978: 318). mimaCnia, rom g. viziinosis nawarmoebSic swored es azri batonobs. moTxrobis mTeli siuJeti emsaxureba imas, rom xazi gaesvas bedisweris gardauvalobas adamianis momavlis gansazRvraSi. aRsaniSnavia epizodi, rodesac xristakisi Tanxmdeba cbieri xaralampisis nacvlad imuSaos fostalionad. am nabijiT winaswar ganisazRvra misi xvedric. SeiZleba gvefiqra, rom es SemTxveviTobis brali iyo, magram mTeli nawarmoebidan kargad Cans, rom personaJebma rac ar unda moimoqmedon, bedisweris zegavleniT mainc 85 sakuTari winaswargansazRvruli xvedrisaken miiswrafian, romlis Secvlac maT ar ZaluZT. daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom am moTxrobas ara marto g. viziinosis SemoqmedebaSi, mniSvnelovani adgili Camoyalibebuli opoziciuri aramed ukavia. mas kompoziciuri scenebis mTel Rirebuls axalberZnul xdis organizacia, kanonzomieri ara aramed monacvleoba, mwerlobaSi marto mkacrad simetriuli nawarmoebis da ZiriTadi konfliqtis gansazRvruli struqtura. moTxrobis dramatul doneze avtori konfliqtis ganviTarebas Sesabamis dinamikasa da erTiaobas aZlevs. siuJetis organizaciis e. w. ideur doneze ki igi mimarTavs sxva models, romlis mixedviTac funqciebisa da argumentebis statikuroba konfliqtis xelaxal fazaSi Seyvanisken orientirebul siuJetur xazs sasrul saxes aniWebs. kargad Seswavlili es teqnika erwymis adamianis sulSi wvdomis gabedul nabijs. peripetiebis miRma kargad CaxlarTuli sabolood erTi adamianebi policiuri Cndebian TavianTi gamoZiebis tragizmiT. berZnebi Tu Turqebi bediweris marwuxebSi Tanabrad arian moqceulni. msxverplis dedam, romelic realuri ambebis miRma rCeba, ar icis simarTle. keTili da udanaSaulo mkvleli sulierad avaddeba. drama MmTavari gmiris Wkuidan SeSliT sruldeba. yovelive zemoTqmuli ki dostoevskis erTdroulad angelozur da demonur samyaros gvaxsenebs: esaa nebismieri danaSaulisa da sasjelis gamo ufskrulis winaSe dgomiT gamowveuli SiSi. 3. „erosi _ gmiri“ al. papadiamandisis moTxroba „erosi-gmiri“ pirvelad gamoqveynda 1897 wels gazeT siyvarulis „akropolisSi“. ambavi. masSi Soreuli aRwerilia zRvaosnobidan axalgazrda dabrunebis mezRvauris Semdeg igi moulodnelad gaigebs, rom guliswori gaTxovda. Tavdapirvelad fiqrobs SurisZiebaze, magram bolos vaJkacurad urigdeba Tavis beds. R. farinu-malamataris azriT, „al. papadiamandisi am SemTxvevaSi erTgulad icavs mkiTxvelTan uSualo kontaqtis wesebs, uSualod ereva siuJetis ganviTarebaSi SeniSvnebsa Tu frCxilebSi gamoTqmuli Tavisi 86 azris meSveobiT, sakuTari gadmosaxedidan ajamebs Txrobis ganviTarebas da amgvarad, gamiznulad arRvevs Seqmnili realobis fsevdoSegrZnebas, warmoaCens ra nawarmoebis struqturul models“ (farinu-malamatari 1987: 25). kompoziciuri organizaciis TvalsazrisiT moTxrobaSi gamoiyofa Semdegi scenebi: I RiorRisis saboloo inertuloba (papadiamandisi 1985: 165-166); II. RiorRisis dabruneba _ siRuranZasis davaleba (papadiamandisi 1985: 166); III. dedasTan saxlSi vaxSmobis scena (papadiamandisi 1985: 167); IV. navSi dabruneba da daZineba (papadiamandisi 1985: 167); V. arxondos qorwilis xmaurisagan gamoRviZeba (papadiamandisi 1985: 168); VI. RiorRisisa da arxondos bavSvoba (papadiamandisi 1985: 169); VII. RiorRisis dabruneba _ siRuranZasis davaleba (papadiamandisi 1985: 170); VIII. dedasTan saxlSi vaxSmobis scena (papadiamandisi 1985: 171); IX. navSi dabruneba da daZineba (papadiamandisi 1985: 172); X. arxondos qorwilis xmaurisagan gamoRviZeba (papadiamandisi 1985: 173); XI. arxondos motacebis gegma (papadiamandisi 1985: 174-175); XII. siRuranZasis qorwilSi misvla (papadiamandisi 1985: 176-177); XIII. arxondos motacebis gegma (papadiamandisi 1985: 177-178); XIV. naviT mogzaurobis scena (papadiamandisi 1985: 179-182); dakvirvebuli mkiTxveli maSinve SeniSnavs scenebs Soris paralelur urTierTmimarTebas: I_VI, II_VII, III_VIII, IV_IX, V_X, XI_XIII, XII_XIV. nawarmoebSi Txrobis manZilze erTi da imave movlenebis ganmeorebiTi aRwera ar unda miviCnioT erTgvarovnad. am SemTxvevaSi saqme gvaqvs erTi da imave movlenis aRweris stilistur gansxvavebebTan, ZiriTadad ki, am epizodebisadmi damokidebulebis saxesxvaobasTan. moTxrobaSi „erosi-gmiri“ naTladaa warmodgenili Txrobis struqturis ori sakamod cnobili sqema. pirveli gaxlavT is gamocana, romelic svams konkretul problemas. es 87 ukanaskneli ki gadawyvetil unda iqnas Txrobis mimdinareobis manZilze. meore gaxlavT Txrobis ganmeorebadi xasiaTi, erTgvari ganuwyveteli miaxloeba da daSoreba siuJetis warmmarTvel xazTan (arxondos qorwili), romelic aormagebs Txrobis dros. pirveli sqemis SemTxvevaSi saqme gvaqvs ZiebasTan da amis Sedegad simarTlis etapobriv dadgenasTan. meore sqemis SemTxvevaSi isev da isev vbrundebiT drois erTsa da imave wertilSi, romlic ukve informaciiT. ukavSirdeba ganvlil movlenebs mTxrobeli yvela SeumCnevlad damoukideblad personaJs mTavari Tu gmiris avsebs damatebiTi RiorRisis garda. meSveobiT mTxrobelisaTvis RiorRisis garda sxva danarCeni moqmedi pirebis awmyo dro ukve Cavlili warsulia. aRreuli mTavari gmiri mTxrobelis raRac awmyosTan. uxilavi ZafebiTaa nawarmoebSi dakavSirebuli mTxrobeli ar da aRgviwers mTavari gmiris garegnobas, aramed ZiriTadad misi Sinagani xedvis princips iyenebs. sxva personaJebs, Cveulebriv, garegnulad axasiaTebs da maTTan dakavSirebuli yvela informacia mxolod aucilebeli elementebiT Semoifargleba, rac saWiroa gmiris konkretuli samoqmedo asparezisaTvis. Txrobis awmyo droSi daxasiaTebis amgvari ori forma afarToebs bzars sazogadoebriv cxovrebasa da „aRTqmul cxovrebas“ (papadiamandisi 1985: 165) Soris, romelSic mTavari gmiri cxovrobs. mTavari gmiris perspeqtivis CarCoebSi mTxrobelis Caketva ganapirobebs siuJetSi mis fsiqologiur Carevas, rac frazeologiur doneze SeumCneveli ar rCeba miuxedavad imisa, rom mxolod umniSvnelo cvlilebebs gviCvenebs. personaJis gansakuTrebiT xasiaTi pirvelad axlobeli, maSin rodesac xdeba aRwerilia mTxrobelisaTvis arxondos qorwilis xmaurisgan gaRviZebuli RiorRisis Sinagani reaqcia (V-X scenebi). gmiris sulieri mdgomareobis SekiTxvebiTa da urTierTgamijvnis pozicias, magram aRwera Zaxilis zRvarze mocemulia niSnebiT, dganan. mTeli romlebic marTalia, rigi gmirisa isini da ritorikuli mTxrobelis gamoxataven gmiris amave dros mTxrobelis sityvebSi arian dafiqsirebulni. amgvarad gamoiyeneba frazebi, romlebic yovelgvari Zaldatanebis gareSe enacvlebian erTmaneTs da isini gvesmis rogorc mTxrobelis, aseve gmiris 88 sityvebSic: „romeli sapatarZlo? romeli patarZali?“ (papadiamandisi 1985: 166, 168, 171, 173). amgvari frazebi gamoxataven gmirsa da mTxrobels Soris erTgvar sityvier-gamomsaxvelobiT nawarmoebSi gvxvdeba erTianobas. movlenebis Sefaseba, amis sapirispirod, romelic Sinaarsidan gamomdinare mxolod da mxolod mTxrobelis mier missave sityvebiTaa gadmocemuli (XI scena), magram mainc gmiris sulier mdgomareobas gamoxatavs. aRsaniSnavia, rom II scenaSi CarTulia RiorRiosis warsulis aRwera, Tu rogor gaxda is navis mesakuTre. am scenaSi saxezea or personaJs Soris mimdinare dialogi, Tu rogor uTanxmebs siRuranZasi RiorRiss RamiT ucnobi klientis naviT gadayvanas. magram saqme gvaqvs erTgvari saxis monologTan SeTanxmeba (anu ver sakuTar miiRweva. TavTan amgvarad, laparakTan), amitomac TanamosaubreebisaTvis maT da Soris garkveuli drois manZilze, mkiTxvelisTvisac gamocanad rCeba, Tu vin aris is ucnobi klienti. XI scenaSi iribi naTqvamis meSveobiT gadmocemulia gmiris qaoturi fiqrebi, romelic, Tavis mxriv, ar arRvevs da ar Ralatobs gmiris gonebaSi warmosaxul monologis danawevrebul meSveobiT. SeTanxmeba-SekavSirebiTa epizodSi iribi xatebas, gmiris da naTqvami warmogvidgens daZabuloba mas gadmocemulia mravalwertilebis gamoyenebulia ra meSveobiT. rogorc Sinagani winadadebebis amgvarad, cnobierebis am nakadis gadmocemis saSualeba ara enobrivi, aramed vizualuri STabeWdilebebis saSualebiT, romlebic gmiris gonebidan gamomdinareoben da sintaqsurmorfologiur formas iReben mTxrobelis daxmarebiT. aRsaniSnavia, rom nawarmoebis warmmarTveli ganmeorebiTobis principis Tanaxmad X da XIII scenebSi orjeraa gadmocemuli mTavari gmiris koSmaruli sizmari ori sxvadasxva xerxis gamoyenebiT. pirvel SemTxvevaSi iribi naTqvami niadags amzadebs pirdapiri naTqvamisaTvis, rac TavisTavad niSnavs uxmo gansjidan uSualod moqmedebaze gadasvlas. meore epizodi, piriqiT, iribi naTqvamiT sruldeba, rac arsebiTad aferxebs moqmedebis dawyebas. 89 daaxloebiT msgavsi xerxiT XIV scenaSi arxondos RiorRisis naviT gadayvana qmris mamulSi avismomaswavebeli“ daxasiaTebulia (papadiamandisi 1985: 178) rogorc da „sizmari Tavis mxriv . iyofa . . or nawilad, romlebic TavianTi dasasruliT struqturulad Seesabamebian am scenis winamorbedi (papadiamandisi TavisTavSi 1985: koSmaris 173-181) sruldeba gulisxmobs (papadiamandisi 1985: 182) aRweris moqmedebis arsebiTad epizods. pirdapiri pirveli naTqvamiT, ganviTarebas. gamoricxavs nawili romelic meore moTxrobaSi nawili yovelgvar garegnul Carevas. am mogzaurobis scenis aRwera frazeologiur doneze urTierTmonacvleobs. moTxrobis am nawilSi gvxvdeba epizodebi, romlebic mxolod da mxolod mTxrobels _ mag: „iyo is gegma“ (papadiamandisi 1985: 180) _ an gmirs (pirdapiri naTqvamiT gadmocemuli fiqrebi, pirobiTi winadadebebi Tu dialogebi) miemarTeba. Tumca, ZiriTad nawilSi mainc gabatonebuli metnaklebad adgili ukavia RiorRisisTan mTxrobeliseul arian SenivTebulni. aRwerebs, amasTanave romlebic XIV scenaSi gvxvdeba naTeli magaliTebi imisa, rom gonebaSi gansjis dros Tavad gmiris xmac ki daculia. amis damadasturebelia mesame piris nacvalsaxelis „αυτός“ (is) gamoyeneba (papadiamandisi 1985: 179-180) mTavari gmiris saxelis nacvlad, rogorc es sxva danarCen SemTxvevebSi gvxvdeboda, aseve Sorisdebulebis xmareba, romlebic gamoxataven erTgvar gangrZobiT Sinagan cvlilebas (papadiamandisi 1985: 180-181) da bolos, is ganmeoreba, romelic ireklavs RiorRisis akviatebul azrs, navi gadaayiravos, yvela daRupos da mxolod arxondo ixsnas. yovelive zemoTqmuli miemarTeba RiorRisis droebiT mdgomareobas, romelic Tavis mxriv areulia mTxrobelis mdgomareobasTan. es naTlad Cans am epizodSi mTxrobelis mier axsna-ganmartebiT Carevis momentSi da im Sedarebebis saSualebiT, romlebic am scenas Tavisebur elfers sZenen. cnobierebas Soris mTxrobelisa mTxrobeli zemoCamoTvlili da arsebul gmiris TiTqos elementebi zRvars perspeqtivebs ubralod gviCvenebs gmirisa TiTqmis Soris gmiris Slis da mTxrobelis da gansxvavebis emsaxureba aRmofxvras. cnobierebaSi mimdinare procesebs da ar cdilobs sakuTari poziciis arc axsnas, arc ubralod 90 dafiqsirebas. amgvari gaurkvevloba gmiris ukanasknel gansjaSia ganvrcobili, rodesac warmoidgens Tavis mdgomareobas arxondos gverdSi sxvebis daRupvis Semdeg: „axali adami da axali eva wyliTgaJRenTil qitonebSi gaxveulni“ (papadiamandisi 1985: 181). miuxedavad imisa, rom RiorRisis mier warmosaxuli suraTi eWvgareSea, rom misi sakuTari gamovlinebaa, inteleqtualuri arsebobs analogia, da sulieri romelic STabeWdilebebis aSkarad scildeba am SesaZleblobebs. im pirobebSi, romelSic gmiri iyenebs am analogias, da aseve misi gadmocemis manera mkiTxvelSi dabneulobas iwvevs. RiorRisis mizania Tavisi xorcieli survilebis dakmayofileba, romelic miiRweva Tavisi Tanasoflelebis daRupviTa da sazogadoebidan misi gariyviT. misi ganzraxva danaSaulis tolfasia. am axal mdgomareobaSi gadasvliT gmiri xelaxla ibadeba da Tavis Tavs aRiqvams meore adamad, romelic yvelafers uqvemdebarebs adamianur survilebs. es scena mkiTxvels axsenebs bibliur pirvelcodvas. amgvarad, gmirsa da mTxrobels Soris ironiuli sicariele aRimarTeba, romelic ideologiur daSorebas aRniSnavs im momentSi, rodesac TiTqos maT Soris sruli fsiqologiuri harmonia unda sufevdes. am dros Txroba SieZleba ori mimarTulebiT warimarTos. pirvel SemTxvevaSi es iqneboda mTavari gmiris gza, romelic miznad isaxavs yvela Tavisi ganzraxvisa da Canafiqris sisruleSi moyvanas, raTa daikmayofilos Tavis survili mTeli rigi „gmiruli“ qmedebebiT, rogoricaa navis gadabruneba da mtrebis daxrCoba. meore SemTxvevaSi Txroba warimarTeba mTxrobelis mier arCeuli gziT, romelic gmiris gonebrivi gansjis gverdiT ayenebs sxva alternativas: heroizmi gamoixateba swored adamianuri survilebis daokebaSi (am SemTxvevaSi gmiris mier sxvaTa mokvdinebis survilis CaxSobaSi) da amdenad mas aqcevs axal adamad. moTxrobis perspeqtividan siuJetis movlenebis gadmocemaSi Sefaseba, ZiriTadi riTac principia gadmocemulia Sinagani gmirsa da mTxrobels Soris SemecnebiTi da emociuri siaxlove. sityvis gamoxatvis sxvadasxva forma gansazRvravs mTxrobelis gmiris ideebTan Tanxvedrisa Tu dapirispirebis dones. gansakuTrebiT moTxrobis dasawyisSi 91 substituciuri damTxveva, fraza SeiZleba romelic sazogadoebis gagebul adamianuri modelis iqnas rogorc urTierTobebis Carevebs ewinaaRmdegeba. ideologiuri xelisSemSleli sigiJe gmirisTvis warmoadgens erTgvar gansacdelsa da gamocdas, romelic misi gansjis unaris paralizebasac axdens, xolo mogvianebiT mas aiZulebs imoqmedos maTi CanacvlebisaTvis. romelic moTxrobis gadmoscems etapobrivad gmiris sruldeba dasasruls Zalzed akviatebuli Sereuli gabeduli survilis tipis naTqvami, gegmebis monaxazs, sisruleSi moyvanis warmoCeniT, rac aRrmavebs wesrigis rRvevas. am momentSi ganmeorebis xerxi TxrobaSi statikurs xdis yvela dinamikur motivs. gmiroba anu heroizmi ar gamoixateba STambeWdavi survilebis asrulebaSi, aramed is mdgomareobs gare zemoqmedebisgan gaTavisuflebuli piradi survilebis msxverplad SewirvaSi. ibadeba kiTxva, Tu ra mizans emsaxureba mwerliseuli Careva nawarmoebis dasasruls. gmiris Tvalsawieridan danaxuli finali iqneboda SeyvarebulTa saboloo SeerTeba, romelic SesabamisobaSi ver movidoda bednier dasasrulTan, ramdenadac sayvareli arsebis gadarCenas Tan mohyveboda pirveladi wesrigis darRveva. amgvarad, moTxrobis warmmarTveli konfliqtis SemoTavazebuli gadawyveta eTanxmeba moTxrobis kompoziciur organizacias. nawarmoebi warmogvidgens gmiris Sinagan samyaroSi mimdinare peripetiebs, romelic cvlis adamians da ara mdgomareobebs. avtoris ideologia SemdegSi mdgomareobs: udidesi gmiroba mdgomareobs Cveni Tavis gawirvaSi, rasac sabolood samyaros siyvarulisken mivyavarT. amdenad SegviZlia davaskvnaT, rom konfliqti am SemTxvevaSi erTfiguriania da igi mTavari gmiris Sinagan samyaroSi mimdinareobs. es aris konfliqti gmiris survilsa (sayvareli arsebis xelSi Cagdeba) da arsebul realobas Soris. sabolood, gmiri kacTmokvdinebis sisusted. borot piriqiT, warmoadgens urigdeba Tavis ganzraxvaze, mdgomareobas, rac pirvelyofil-instiqtur WeSmariti gmirobis magaliTs. ar SeiZleba survilebze es ideaa uars ambobs CaiTvalos maRla swored mis dadgoma Cadebuli moTxrobis saTaurSive: erTi mxriv dgas siyvaruli, meore mxriv _ gmiroba. 92 nawarmoebis dasasruls mkiTxvelisagan warmoadgens mTxrobeliseuli nakarnaxeb ukanasknel mkiTxvelisadmi ironias, Careva, wuTs miRebul romliTac emsgavseba ra gadawyvetilebas, iribad xazi esmeba nawarmoebSi mxatvrulad gadmocemul ideologias. problemis gadawyvetis am konkretul SemTxvevaSi gamoyenebuli xerxi sinamdvileSi sruliad Tanamimdevrulia moTxrobis kompoziciuri organizaciis, dro-sivrciTi Tu Txrobis principebisa. zemoTqmulidan gamomdinare, nawarmoebis warmmarTveli konfliqtis struqtura grafikulad ase SeiZleba gamovsaxoT: II-V scenebi VII-XII scenebi I scena VI scena RiorRisis inertuloba warsulis gaxseneba nawarmoebis kompoziciuri XIV scena - bedTan Serigeba XIII scena organizaciis arxondos motacebis gegma paralelurad, sainteresoa, gamoyofil scenebs Soris dro-sivrciTi erTianobis mixedviT, Tu rogor aris daculi qronologiuri Tanamimdevroba. am dakvirvebis Sedegad miviReT Semdegi sqema: 1. RiorRisisa da arxondos bavSvoba; 2. RiorRisis profesiul warsuli; 3. RiorRisis dabruneba, siRuranZasis davaleba; 4. dedasTan vaxSmobis scena; 5. navSi dabruneba da Zili; 6. arxondos qorwilis xmaurisgan gamoRviZeba; 7. motacebis gegma; 8. siRuranZasis stumroba axaldaqorwinebulebTan; 9. naviT mogzaurobis scena; 10. RiorRisis saboloo inertuloba. 93 qronologiurad TanamimdevrobiT dalagebuli nawildebian: movlenebi 10-3-2-4-5-6-1-3-4-5-6-7-8-7-9. TxrobaSi Semdegi saxezea warsulSi retrospeqtuli dabrunebis ori SemTxveva, romelSic erTi mxriv, aqcenti keTdeba mTavari gmiris grZnobis dabadebaze, Tu rogor gaicno da Seuyvarda arxondo, xolo meore mxriv, mkiTxvels obieqturi informacia miewodeba RiorRisis profesiul warsulTan dakavSirebiT, Tu rogor gaxda is navis mesakuTre. am ori epizodis gamoklebiT, vxedavT, rom Cven winaSea Txrobis imgvari xerxi, rodesac ambis Semadgeneli gansazRvruli momentebi orjer meordeba (3, 4, 5, 6, 7) da rogorc ukve davinaxeT, kompoziciuri organizaciis TvalsazrisiT paraleluri dayofis princips efuZneba. Tumca es ganmeorebebi erTi da imave xerxiT ar muSaoben. siRuranZasis davaleba da dedasTan vaxSmobis scena warmogvidgeba ara rogorc ubralod ganmeorebadi epizodebi, aramed siuJetSi informaciis Semavsebeli funqcia akisriaT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, marTalia, sixSiris Tanaxmad saxezea ganmeoreba, magram sinamdvileSi Txroba mimarTulia ambis Semadgeneli erTi da imave epizodis mimarT im mizniT, rom moqmedebis ganviTarebaSi ar datovos raime sicariele da xarvezi. amgvari sicariele ar gamoixateba romelime konkretuli winamorbedi informaciis gadafarvaSi, aramed vizualuri kuTxis SecvlaSi. amgvarad, ganmeoreba gulisxmobs erTsa da imave droiTi aTvlis wertilSi dabrunebas da ara am wertilSi gadmocemul informacias. ukve ganvlil wertilSi xelmeored dabruneba emsaxureba personaJTa moqmedebebisa da sityvebis alternatiuli kuTxiT gaSuqebas, rac amdidrebs da damatebiTi informaciiT avsebs Tavdapirvelad monaTxrob ambavs. kerZod, RiorRisis vaxSami dedasTan da navSi daZinebis survili pirvelad warmodgenilia RiorRisis poziciidan (papadiamandisi 1985: 168). am epizodSi dafarulia da ar Cans arc arCevanis winaSe mdgari gmiris gadawyvetilebis da arc dedis SemoTavazebuli winadadebis namdvili mizezi. rodesac igive scena ramdenime xanSi isev meordeba, is ukve sxva perspeqtividanaa danaxuli da Sesabamisad, zemoaRniSnuli orive mizezi gamoaSkaravebulia. amasTanave, naTlad Cans, rom orive personaJi gauTviTcnobierebelia siuJetis ganviTarebis erT-erTi umniSvnelovanes 94 detalSi: RiorRisma icis, rom Tavis naviT unda gadaiyvanos patarZali, Tumca ar icis konkretulad vin; dedam ki icis, rom arxondo Txovdeba, magram verc ki warmoudgenia, rom bedis ironiiT swored RiorRiss daevala misi naviT gadayvana. SeiZleba iTqvas, rom Txrobis doneze amgvari saxis ganmeorebebi miuTiTebs enis erTgvarovan bunebaze, romelsac ar SeuZlia erTdroulad moqmedebac, gadmosces gansjaca sxvadasxva da kuTxidan Canafiqric. danaxuli Tumca am perosonaJis SemTxvevaSi, al. papadiamandisi aRwevs Rirebul esTetikur Sedegs, rodesac erTi da imave drois monakveTis sxvadasxva poziciidan ganmeorebadi Cveneba erTgvari moulodnelobis SegrZnebas iwvevs. ufro metic, amiT mkiTxvels mTavar moqmed gmirze ufro privilegirebul poziciaSi ayenebs, ramdenadac moqmedebis dawyeba CarTulia pirvelad moxseniebasa da 5-7 epizodebis ganmeorebas Soris, romlebic Seadgenen siuJetis warmmarTveli konfliqtis Semadgenel umTavres momentebs. siuJetis warmmarTveli mTavari motivia gmiris mier gamocanis amoxsna. aRsaniSnavia, rom gza, amosaxsnelad Zalzed romelsac hgavs RiorRisi mkiTxvelis gaivlis dakvirvebis am gamocanis process, roca am ukanasknelis mxridanac saWiroa teqstSi dafaruli saidumlos amoxsna. RiorRisis mier mis garSemo arsebuli sinamdvilis Secnobis procesSi gamovyofT Semdeg fazebs: 1. pasuxi, romelic formulirebulia SeiZleba SecdomaSi sinamdvilesTan Seyvanis axlos mizniT: „es idges, patarZali?“ (papadiamandisi 1985: 168); 2. pasuxi, romelic dainteresebas: saidumlos „netav malavs sxva da xazs patarZlebi usvams ar gmiris arseboben?“ (papadiamandisi 1985: 169); 3. gmiris kiTxvaze sanaxevrod gacemuli pasuxi, riTac saidumlos naxevrad farad exdeba: „iqneb niSnoba hqondaT“ (papadiamandisi 1985: 173); 4. simarTlis sabolood dadgena: „nuTu marTali iyo? nuTu arxondo Txovdeba?“ (papadiamandisi 1985: 174). 95 gamocanis amosaxsnelad saWiroa siuJetis pirdapiri mimarTulebiT ganviTareba, risTvisac Txroba mimarTavs ganmeorebis xerxs. es, pirvel rigSi, ama Tu ganmeorebiTi im scenisa CvenebiT da da meore gmiris mxriv, gaucnobierebeli gamocanis amoxsnis reaqciebis procesSi informaciulad Semavsebeli retrospeqtuli Txrobis gamoyenebiT miiRweva. Sesabamisad, RiorRisis gansja wydeba da mkiTxveli gamocanis pasuxs mTavar gmirze adre igebs droSi ukan dabrunebiT. amis Sedegad, mkiTxvelma winaswar icis pasuxi da ubralod akvirdeba RiorRiss, Tu rogor cdilobs is Tavisi mdgomareobis gacnobierebas siRuranZasis sityvebisa da arxondos saxlSi zeimis urTierTdakavSirebiT. ufro metic, scenis ganmeoreba, iseve rogorc retrospeqtuli TxrobiT moqmedebis erTgvari dayovneba, zrdis am scenis xangrZlivobas da RiorRisis xanmokle gansjis periods gadaaqcevs xangrZlivad, riTac erTgvarad Cerdeba yvela saxis moqmedeba. amgvarad, epizodis ganmeoreba, romelic ar Seesabameba konkretul ambavs, aferxebs yovelgvar moqmedebas da TiTqos drois gasvlas uSlis xels. moqmedebis romelic amgvari gamoixateba gaTviTcnobierebaSi, SeCereba mTavari balansirdeba gmiris winaaRmdegobis umoqmedoba-inertulobaSi. am gagebiT mxridan gawevis Sinagani ganviTarebiT, sakuTari mdgomareobis dagegmvasa SegveZlo, gvesaubra da saboloo mniSvnelobis doneze kidev erTi saxis ganmeorebis Sesaxeb: yovelTvis, rodesac erTi da igive motive meordeba, anu yovelTvis, roca RiorRisi fiqrobs problemis gadawyvetis gzebze, Txroba zrdis fiqris dros da mas gadaaqcevs erTgvar moqmedebis drod, rac Tavis mxriv, iwvevs sxva danarCeni moqmedebis Sewyvetas. aseve aRsaniSnavia, rom Txroba iwyeba im epizodidan, romelic Txrobis qronologiurad dalagebul mwkrivSi ukanasknel adgilzea. siCume da uZraoba, romelic sruldeba erTgvari wyvetiT, Tavdapirvelad SeiZleba gagebul iqnas rogorc movlenaTa ganviTarebis dasawyisi. magram moTxrobis dasasruls vxvdebiT, rom saqme exeba RiorRisis gonebrivi gansjis process, romelic moqmedebis suraTad aris warmodgenili. iseve rogorc moTxrobis 96 dasasruls gmiri aqac Semoifargleba dumiliTa da uZraobiT Tavisi ganzraxvis sisruleSi moyvanis nacvlad. kritikos m. xrisanTopulosis azriT, „nawarmoebSi zRva (moqmedebis adgili), Rame (moqmedebis dro), ocnebebi, fantaziebi da siyvaruli upirispirdeba xmeleTs, dRis sinaTles, Sromas, socialur realobasa da TviTuaryofas. moqmedebis dro da adgili isev da isev warmoadgenen erTgvar urTierTmonacvle metaforebs, romlis mizania erTgavari wreSi brunvis SegrZnebis TviTorientacias. gamowveva, rac saTauridan zrdis meditaciasa gamomdinare, da moTxrobaSi xazs usvams survili da moqmedeba, erotikuli da heroikuli erTmaneTis mimarT srul harmoniaSi modian, magram epilogSi avtori cdilobs, ar Seuracxyos Cveulebrivi mkiTxvelis mentaliteti da gvTavazobs kompromiss: siyvarulisagan aRtkinebuli da JiniT Sepyrobili mezRvauri egueba sayvareli arsebis dakargvas da amdenad cxovrebis kanoni imarjvebs“ (berZnuli modernizmi...1997: 72-73). daskvis saxiT SeiZleba iTqvas, rom moTxroba „erosi-gmiri“ mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT gamoirCeva da paraleluri dayofis princips erTfiguriania _ eyrdnoba. mTavari nawarmoebis gmiris Sinagan warmmarTveli samyaroSi konfliqti mimdinareobs da zigzagiseburad viTardeba. avtoris mier warmodgenili finali saboloo saxes iRebs movlenaTa logikuri Sedegidan gamomdinare. marTlac, Txrobis ganmeorebadi moqmedebis elementebidan ganviTarebis siuJetis drois mimarTuleba organizebis ganicdis saSualebiT sammag dayofas, romelTaganac TiToeuli momenti ganivrcoba da swored es gangrZobiToba gvamzadebs Cven, rom miviRoT logikur tendenciasTan SeTanxmebuli dasasruli, romelic TavisTavSi moicavs garegnul uZraobas. swored amiT sunTqavs es moTxroba, rogorc kargad organizebuli mTlianoba. 4. „sulebi mdinareSi“ al. papadiamandisis moTxroba „sulebi mdinareSi“, romelic daiwera 1900 wels, avtobiografiul xasiaTs atarebs. masSi aRwerilia aTi wlis 97 mTxrobelis ori gansacdeli, romelsac erTsa da imave dRes hqonda adgili. pirveli iyo cxenis mier patara aleqsandrosis gataceba, xolo meore _ TanatolebTan erTad mdinareSi TamaSis dros gzis abneva da dakargva. nawarmoebi iwyeba in medias res. moTxrobaSi aRweril orsave gansacdels Txrobis doneze adgili aqvs manamde, vidre siuJetSi maTi namdvili rigi movidodes. amgvarad, winaswar vigebT SemdgomSi ganviTarebuli movlenebis Sesaxebac. mkiTxvelis aRqmaSi imis garkveva, Tu ra moxdeba icvleba kiTxviT, Tu rogor moxdeba. s. rimonis azriT, „amgvari wyvetis gamoyeneba ucxo araa avtobiografiuli TxrobisTvis, radganac misi retrospeqtuli xasiaTidan gamomdinare mkiTxvelisaTvis bunebrivad xdeba miniSneba momavalze, romelic ukve warsulad aris gadaqceuli“ (rimoni 1976: 44). kompoziciuri organizaciis TvalsazrisiT nawarmoebi iyofa Semdeg nawilebad: I. prologi _ bunebis aRwera (papadiamandisi 1985: 237); II. pirveli gansacdeli: gmiris cxenis mier gatacebis scena (papadiamandisi 1985: 238-240); dro: ioane naTlismcemlis TaviskveTis wina dRe (26 seqtemberi); adgili: taZris midamoebi; personaJebi: mTxrobeli, mamamisi, soflis dedakacebi, gamcilebeli; III. xerimonas mdinaris aRwera (papadiamandisi 1985: 241-242); IV. meore gansacdeli: gzis abnevisa da mTxrobelis dakargvis scena (papadiamandisi 1985: 243-245); dro: 26 seqtemberi; adgili: xerimonas mdinaris kalapoti; personaJebi: mTxrobeli, misi Tanatolebi, soflis ori dedakaci; V. mwyemsi biWisa da misi dis gamoCena (papadiamandisi 1985: 246-247); VI. moxuci beris gamocxadebis scena (papadiamandisi 1985: 247-248). dakvirvebuli mkiTxveli maSinve SeamCnevs I-III-V scenebs Soris simetriul Sesabamisobas, sadac bunebis suraTebis aRwerebi batonobs. aseve 98 aSkaraa II-IV-VI scenebis urTierTmimarTeba. amgvarad, moTxrobis sulebi mdinareSi kompoziciuri organizacia ufro axlosaa paraleluri dayofis, Tu ase SeiZleba iTqvas, klasikur anu homerosiseul sqemasTan, gansxvaveba mxolod isaa, rom am SemTxvevaSi gamoyenebulia ara dublirebis, aramed gasammagebis principi, romelic grafikuli sqemis saxiT pirobiTad amgvarad SeiZleba gadmoices: aba’b’a’’b’’ an ufro martivad, rogorc: ababab. Tuki yuradRebiT davakvirdebiT prologis Tanamimdevrobas, davinaxavT, rom mTxrobeli pirvel gansacdels ukve momxdarad miiCnevs maSin, roca meore jer kidev mosaxdenia. ukve prologSive mTxrobelis naTqvami ganasxvavebs or movlenas, romelic ambis doneze Tanabari mniSvnelobisaa: „ori cduneba . . . ori gansacdeli“ (papadiamandisi 1985: 237) da erTsa da imave dRes viTardeba. TxrobaSi pirvelad warmodgenilia peizaJis aRwera, romelsac gmiri pirveli gansacdelis axlandel droSi Semdeg xedavs. mimdinareobs, es aRwera, gamoaaSkaravebs romelic gramatikul „me-mTxrobelis“ * …aRqmas. SesaZloa, vinmem ivaraudos, rom awmyo dro gamoxatavs bunebis diaqronul zedroul, maradiul arsebobas, romelsac ar aqvs istoria da arc adamianis msgavsad ganicdis saxecvlilebas, amdenad, rCeba ucvleli da erTgvarad aerTianebs „me“-s, romelic cxovrobs da „me“-s, romelic mogviTxrobs. miuxedavad imisa, rom aRwerilia is adgili, romelsac gmiri pirvelad xedavs, es aRwera ar efuZneba erT kvleviT sqemas. swored „me-mTxrobelis“ gamo aRwera pasuxobs klasikuri Tematikas, anu realisturi xerxiTaa „mSvenierebisagan gadmocemuli brwyinvale . . ise, . rom midamos“ (papadiamandisi 1985: 237). ramdenadac, mSveniereba momdinareobs adgilTa harmoniuli semantikur monacvleobidan, doneze aRwerac harmoniuli Sesabamisad monacvleobis misdevs safuZvels leqsikurdamyarebuli aRweris organizebis gansazRvrul CarCoebs (maRla_zemoT/qvemoT/irgvliv). maRla mdebareobs eklesia, qvemoT _ zRva, romelic isea aRwerili, TiTqos gvTavazobs sulierisa da xorcielis Serwymas. maT Soris ki moqceuli * termini Εγώ-αφηγητής mogvyavs wignidan Φαρίνου - Μαλαματάρη Γ., Αφηγηματικές τεχνικές στον Παπαδιαμάντη 1887-1910, Κέδρος, 1987. 99 borcvebi da ferdobebi. nawilebs, kldeebis gvalvasa da rac sami Seexeba Sedgenili gansazRvreba, unayofobas, Canacvldeba romelic Semasmenlis gamoxatavs mcenareebis saxelad siSiSvles, suraTebiT (veluri zeTisxili, kanafi). sabolood, am suraTs cvlis zRvis xmauriani zedapiri da fskeri Tavisi eniTaRuwereli idumalebiT. bunebis wonasworoba xdeba mizezi gmiris am momentisaTvis darRveuli wonasworobiT misi Canacvlebisa. am epizodSi aRwerili garemo exmianeba gardauval sikvdils gadarCenili gmiris sixaruls. aRsaniSnavia, rom gmiri sikvdils dausxlta am epizodamde, magram Txrobis TanamimdevrobaSi cxenis mier misi gatacebis scena mosdevs bunebis aRweras. sikvdilisagan personaJis gadarCenis TvaliT danaxuli scena gadmocemulia kuTxidan. am xerxiT, ZiriTadad mTavari mTxrobels eZleva saSualeba, rom aRweros mamamisisa da soflis qalebis reaqciebi. rac Seexeba Tavad mis reaqcias, gmiri xazs usvams, rom „ar maxsovs, zustad ras vgrZnobdi“ (papadiamandisi meTodurad miiwevs win, 1985: raTa 239). mTeli aCvenos, rom aRweris bavSvobis ganmavlobaSi yvelaze igi umZimes wuTebSic ki ar SeuZlia, SiSma Seipyros. es ukanaskneli sustdeba sxva SegrZnebebTan aRreviT, rogoricaa safrTxis mimzidveloba, sazogadoebrivi yuradRebis mipyrobiT gamowveuli TviTkmayofileba, moulodneli dasasruliT gamowveuli gamarjvebis sixaruli. gmiris SiSis ganeitraleba winaaRmdegobaSi modis SeSfoTebuli mamis reaqciasTan, romelic etapobrivad sustdeba, radganac 10 wlis gmiris poziciidan molaparake mTxrobeli am epizodis dasasruls xazs usvams safrTxis winaSe bavSvis gauTviTcnobiereblobas da siymawvilis xanas warmogvidgens iseT periodad, rodesac Tavad saswaulic ki Cveulebriv da bunebriv movlenad aRiqmeba (moxucis gamocxadebis scena). dialogis saSualebiT mTxrobeli tragikuls aqcevs komikurad. ganisazRvreba dasasruls Txrobis ki, SiSiT xangrZlivobasTan miRebuli misi STabeWdilebebi dakavSirebiT: „im SiSis STabeWdileba Cem sulSi imden xans ar gagrZelebula, ramden xansac am ambis moyola“ (papadiamandisi 1985: 240). rogorc viciT, berZnulad termini „διήγησις“ niSnavs moTxrobasac da Txrobasac. imis gaTvaliswinebiT, rom 100 Txroba, Cveulebriv, Tavis droiTi xangrZlivobis TavSi gareSe, moicavs am erT frazaSi momentalur mTxrobelis moqmedebas mier terminis „διήγησις“ gamoyeneba, g. genetis azriT, „savaraudod, miemarTeba teqstis konkretul epizodsa da wakiTxvis xangrZlivobas“ (geneti 1980: 223). amgvari Sefaseba gulisxmobs gansacdelis xangrZlivobis raRac umcires dros da ramdenadme aTanasworebs ambis miTopoetur elements Cven winaSe gadaSlil realur teqstTan. mdinare xerimonas aRwerasac, romelic mosdevs gmiris sikvdilisgan gadarCenis scenas, mTxrobeli aseve awmyo droSi awarmoebs da obieqturad svams im CarCoSi, romelSic gaTamaSdeba momdevno scena anu gaucxoebisa da xetialis, Tavis TavSi Caketvisa da WeSmariti gzidan acdenis drama (gzis dabneva da gmiris dakargvis epizodi). aRweras daxarisxeba-klasifikaciis amis gamo, mTxrobelis mier mdinaris erTgvari saxe aqvs, raTa momdevno scenis mimarT balansi SeinarCunos. imis miuxedavad, rom am aRweriT ar gvebadeba daukmayofileblobis gancda, terminologia da Sedgenili Semasmenlis saxeladi nawilebi imgvaradaa agebuli, rom mudmivi Sedarebadapirispireba qmnis dabalansebis SegrZnebas da opoziciuri elementebis saboloo neitralizacias. unayofobas, mousavlianobas upirispirdeba nayofiereba, uxvmosavlianoba, kolosalur sidides upirispirdeba patara sivrce, vertikalurs _ horizontaluri, qedmaRlobas _ sinanuli, gvalvas _ wyali, gauCinarebas _ gamoCena da a. S. am epizodSi aRweras aRviqvamT rogorc ukiduresobaTa neitralizaciiT miRebul Tanasworobas. swored amgvar garemoSi viTardeba momdevno IV scena, romelic iwyeba mTavari gmirisadmi sruldeba SevafasebT, Tanatolebis gzis dabneviTa meore mtruli da gansacdeli damokidebulebis mTxrobelis pirvel gamovlinebiT dakargviT. gansacdelze obieqturad ufro da Tu naklebi mniSvnelobisaa riskis TvalsazrisiT, magram moTxrobaSi is imgvarad aris warmodgenili, rom ufro meti datvirTva eZleva, vidre cxenis mier bavSvis gatacebis scenas. am scenaSi ubralo movlena gamdidrebulia faruli mizezebiT, axsna-ganmartebebiTa da cnobebiT, romlebic amasobaSi gaxda xelmisawvdomi. mTxrobeli miznad isaxavs enobriv doneze gmiris mier 101 siuJetSi ganvlili gzis paralelurad iaros. aqedan gamomdinare, IV scenaSi saxeze gvaqvs erTgvari gza gmiris Tvalsawieridan danaxulsa da mTxrobelis Tvalsawieridan danaxuls Soris. mdinareSi TanatolebTan erTad Sesvlis epizodi gadmocemulia gmiris perspeqtividan, romelic nawarmoebSi enobriv doneze gansxvavebul elfers iZens (mag. mokle, sxarti da lakonuri frazebi). gmirma ar icis, an ar SeuZlia Seafasos adamianuri boroteba, romelic masSi tkivils iwvevs. yovelive amas TxrobaSi amatebs mTxrobeli, romelic sakuTar Tavze rogorc mTavar gmirze Seqmnili STabeWdilebis rRvevis gareSe, amatebs am SeniSvnas _ momdevno periodSi SeZenili gamocdilebidan gamomdinare Camoyalibebul Tavis azrs. warsulis Cveneba ukve aRaraa aRqma, aramed aris is, rac aRqmas gadaaqcevs azrad, Sexedulebad. amgvarad, moTxroba areklavs im cvlilebas, romelsac mivyavarT mTxrobelis mowifuli asakis mdgomareobamde. yovelive zemoTqmuli naTlad Cans im or Tanmimdevrul SedarebaSi, romelTac mimarTebaSi. mTxrobeli Tanatoli bavSvebi iyenebs Tavis mowinaaRmdegeebTan Tavdapirvelad Sedarebulni arian kiborCxalebTan (papadiamandisi 1985: 242). saubaria Sedarebaze, romelic gadataniTi xsenebul miSvnelobiT garemosTan, gamoxatavs Tanadroulobasa SemTxvevaSi moqmedebis am da msgavsebas adgilTan kontaqtis saSualebiT. ufro qvemoT, bavSvebi Sedarebulni arian aseve xorcSesxmul moCvenebebTan erTgvari metaforuli xerxiT, romelic gamoxatavs udroobas da qmnis analogiebs daSorebulni saqcieli arian im wyaroebTan moqmedebis izolirebul (mTxrobelis adgilsa mniSvnelobas da dros. kargavs da azrebi), romlebic amgvarad, iZens bavSvis diaqronul mniSvnelobas, romelic ganivrcoba gzis abnevisa da mTxrobelis dakargvis epizodSi. mokled rom SevajamoT, II scenaSi mTxrobelis pozicia gmiris xmasa da xedvaSi fiqsirdeba mTxrobelisuli maSin, Sefaseba roca emateba IV scenaSi gmiris aRqmas. momxdari movlenebis perspeqtivisa da xmis amgvari monacvleoba xazs usvams bavSvis ucodvelobas, romelic batonobs pirvel SemTxvevaSi, da fsiqologiur Tu ideologiur transformacias, 102 rasac adgili aqvs meore SemTxvevaSi. rac Seexeba aRwerasa da gzaabneuli mTxrobelis xetialis mniSvnelobas, Tavad moTxroba gvibiZgebs imisken, rom is alegoriulad gavigoT: „roca vixseneb axla Cemi bavSvobisdroindel im ambavs, meCveneba, rom mTeli Cemi cxovrebis alegoria iyo“ (papadiamandisi 1985: 243). erTi ubralo da damekarga“) _ mniSvnelobas gadaxveva calke mdgomi epizodi _ bavSvis xetiali („gza alegoriulad iZens rogorc WeSmariti gzidan, wakiTxvis SemTxvevaSi mogzauroba rasac mTel maSinve paradigmatul cxovrebaSi, mosdevs rogorc adamianis saxis erTianobis dakargva. am momentSi TxrobaSi saxezea gramatikuli drois cvlac. namyo sruli droidan (aoristi) namyo usrul droze (paratatikosi) gadasvla erT konkretul pirovnul gamocdilebas aniWebs ganzogadebul saxes da SesaZlebelia kerZodan sazogadoebriv donemde iqnas ayvanili: „avdiodi da mivuyvebodi dinebas da ufro da ufro vkargavdi gzas. Cem Tavs ara Tu vpoulobdi, piriqiT vkargavdi. oh, Turme, gza ambneoda“ (papadiamandisi 1985: 243). marTlac, am scenis saSualebiT moTxroba ukve aRar warmogvidgens mxolod erTi pirovnebis konkretul gamocdilebas, romelic Tavis mxriv araa yuradRebis mipyrobis Rirsi obieqti, da xazs usvams mis ganzogadebul mniSvnelobas. aTi papadiamandiseul wlis sxva gmiris xetialis aRwerebs. buneba aRwera am ukve aRar hgavs SemTxvevaSi, ukve aRar warmoadgens sixarulisa da aRtacebis mizezsa Tu safuZvels. piriqiT, is ukve aris garesamyaros xateba, romlis mimarTac gmiris dapirispireba unda moxdes. amis sagnebTan Sedegad misi aRwera ubralo centriskenaa mimarTebiT, aramed mimarTuli: gamoiyeneba ar amoiwureba rogorc raRac ganzogadebuli mniSvnelobis modelad. mTxrobelis mier, romelic amave dros mTavari gmiria, gadmocemuli am suraTis aRwera Tavis TavSi moicavs mTel rig safuZvlebs, romlebic gamoaCenen obieqtis mxriv siZneleebis daZlevis etapebisa Ronemixdilobis da subieqtis Tanamimdevrulobas. (gmiris) es mxriv damcirebisa Tanamimdevruloba da SemdegSi mdgomareobs: bunebrivi dabrkolebebi (papadiamandisi 1985: 243), adamianuri sazRvrebidan gamomdinare dabrkolebebi (papadiamandisi 1985: 244), bavSvuri 103 sazRvrebidan gamomdinare dabrkolebebi (papadiamandisi 1985: 244-245), gareSe pirTa etiologiuri (mizezobrivi) mtrobidan gamomdinare dabrkolebebi (papadiamandisi 1985: 246-247). ganvixiloT TiToeuli dabrkoleba cal-calke. bunebrivi dabrkolebebi mdgomareobs imaSi, rom buneba urTierTgamomricxavi opoziciebis ganwyobili cariel garemo. warmogvidgeba erTianoba, sivrceSi aramed xmebis ara rogorc gamravlebuli rogorc mtrulad sixSire Seesatyviseba fonetikur doneze bgeris gadmocemis erTgvar tendencias (mag. „Λάκκι“ (Txrili) _ „λεκάναι“ (niJara, auzi). aseve sityvis „βράχος“ (klde) ganmeoreba leqsikur doneze Seesatyviseba aRweris uaryofiT tons. garda amisa, sivrceSi gadmocemuli moZraobis TiToeuli Semaferxebeli frazis dasawyissa winaRobebi da xatobrivadaa dasasruls (frialo, wawvetebuli kldeebi/veluri, ekalbardiani buCqebi). dasasruls, aRsaweri obieqtis gansazRvruli CarCoebi (zemoT/qvemoT) sinamdvileSi warmoadgens erTi da imave sagnis (am SemTxvevaSi gmiris gamouvali mdgomareobis) or mxares: „daveci/vcdilobdi amoforTxebas /sadac verc erTi sulieri ver Cava“ (papadiamandisi 1985: 244). gmiris brZolisa da winaaRmdegobis gawevis mcdelobebis miuxedavad peizaJi radikalurad ar cvlis mis beds. garesamyaro aRiwereba ara moqmedebiTi gvaris saSualebiT rogorc sanaxaoba, aramed ufro metad vnebiTi gvaris saSualebiT rogorc ganSorebiTa da marto darCeniT gamowveuli STabeWdileba. am SegrZnebas amZafrebs uaryofiTi mniSvnelobis predikativebis ganmeoreba an zedsarTavis saxelebis saxiT (miuwvdomeli, daukavSirebeli), an uaryofiTi frazebis saxiT (napiris gareSe, sanapirosgareSe), aseve damamcirebeli kninobiTi saxelebis (rwyilisdari kacuna) Tu sityvaTSexamebebis sivrcis (ramdenad daSorebis Sors) aRsaniSnavad gamoyeneba. gamoyenebuli paradoqsuli da moulodneli gziT adamianTagan momdinare es dabrkolebac gadalaxulia. am dros ki Tavs iCens sxva saxis siZnele, romelic gamomdinareobs bavSvebis damokidebulebidan da sityvebidan. am epizodSi mTxrobelsa da gmirs Soris gansxvaveba naTlad Cans. aTi wlis gmirTan SedarebiT zrdasruli 104 mTxrobelis gamocdileba naklebobasac gmiri da ostatoba ganicdis, aris aSkarad sityvebis SeimCneva. maragi da is, ris urTierTobis dasamyareblad saWiro meTodologia, mTxrobeli ki am yoveliveTi ukve aRWurvilia da saTanadodac iyenebs. patara gmirma ar icis geografiuli adgilebis saxelwodebebi _ kaminicas wisqvili (papdiamandisi 1985: 245) _, arc suraTis aRweris xerxebi: „ar vicodi Cemi sityvebiT rogor gadmomeca“ (papadiamandisi 1985: 245). cnobilia, rom sakuTari saxelis gamoyenebis dros nagulisxmebi unikaluroba gansazRvravs aseve geografiuli adgilis erTaderTobas da agreTve mis realur droSi dafiqsirebas. amgvarad, patara gmirma ar icis saxelwodeba da adgilis saxeldebis nacvlad iyenebs adgilis zmnizedas “aq” (papadiamandisi gansazRvros sivrcidan misi 1985:. 245), kavSiri gamoyofa, riTac sivrcesTan. romlis gamoxatavs swored Sedegadac sakuTar amis mTavari uZlurebas, gamo xdeba misi personaJi Tavis Tavs kargavs. gmiris mier gzis dakargva mis miervea daZleuli ukve mTxrobelad qcevis Semdeg, literaturuli ramdenadac kanonebis mTxrobeli sivrceSi sityvebis, xetialiT sagnebisa aRwevs, rom da dagvixatos imgvari suraTi, romelsac bavSvobis asakSi ver arTmevda Tavs. am momentSi SeiZleba CaiTvalos, rom suraTis amgvari aRwera ZiriTadi Txrobidan gadaxvevas ar warmoadgens da Sesabamisad ar iwvevs moqmedebis Sewyvetas, ramdenadac ganisazRvreba gmiris nabijebiTa da mzeriT. misi sityvebis „kvali“ gadaiqceva organizebul naTqvamad, romelic asrulebs gmiris xetialis msgavs SemecnebiT process. gzaabneuli gmiris xetialis manZilze adamianebis mizezobrivi mtroba ukanaskneli dabrkolebaa. ararealur, fantasmagorul am suraTis suraTs. aRmweri personaJebi, gansazRvrebani romlebic V qmnian scenaSi ematebian Txrobas (mwyemsi biWi TeTri qitoniT da misi rva wlis da) aRniSnaven mtrul idiliur garemos, damokidebulebasTan romelic da winaaRmdegobaSi adamianuri modis urTierTobebis bunebis deficitTan. moulodneli mtroba, romelic iSleba am scenaSi, auxsneli rCeba idiliur garemoSi da ganasaxierebs samyarosadmi umwikvlo mzeris msxvrevas 105 yoveldRiurobis sisastikis moulodneli gacnobierebiT. gmiris xetiali Tanatolebis mosalodneli gulgrilobis erTgvari mtruli saxe) damokidebulebis Sedegia, rasac (sazogadoebrivi mogvianebiT acnobierebs mTxrobeli. es moZraoba wriulad mimdinareobs da sruldeba gmiris mimarT adamianTa erTi jgufis yovelgvar mizezs moklebuli mtruli damokidebulebiT. Tavad es adamianebi (mwyemsi, misi da) inarCuneben idiliur saxes zustad imitom, rom saerTod ar aqvT klasobrivi Segneba. V scenis Semdeg gmiri gamouval mdgomareobaSi aRmoCndeba, romlisganac Tavis dasaRwevad saWiroa zebunebrivi Zalis Careva. swored aseT Zalas warmoadgens VI scenaSi didi xnis win gardacvlili moxuci beris gamocxadeba. masTan kavSiri warmodgenilia ara mTxrobelis mier Txrobis saSualebiT, aramed uSualod gmiris masTan dialogis saxiT, romelic efuZneba „absoluturi xsovnis“ pirobiTobas. gmiris gansazRvrul CarCoebSi amgvari moqceva aRniSnavs sizustes da warmosaxuli Cvenebis realurobaze miuTiTebs. misi xetiali SesaZloa gadmocemul iqnas aRweris saSualebiT, magram moxucTan kavSiri ki miekuTvneba uSualo gadacemis sferos. Tuki „xorcSesxmuli demonebi“ (am SemTxvevaSi bavSvebi mdinareSi) nawarmoebSi erTgvarad statistebis rols asruleben, uxorco wmindani „xatebis mSveniereba“ (papadiamandisi 1985: amyarebs urTierTobas „gaTangul natanj“ gmirTan. wmindanis da yovlismcodneoba: 247) dialogis saSualebiT (papadiamandisi „Cven yvelafers 1985: 245) vxedavT“ (papadiamandisi 1985: 247) fardas xdis gmiris xetialis namdvil mizezs, romelic gare pirobebSi (anu mis Tanatol bavSvebSi) ki ar unda veZioT, aramed Tavad gmirSi (anu mis mier mSoblis rCevis gauTvaliswineblobaSi). zebunebriv ZalebTan adamianebisadmi Sexebas Sedegad damokidebulebisa da moaqvs maTTan mTavari pesonaJis urTierTobebis sxva dalageba- mowesrigeba. moTxroba sruldeba erTgvari elifsuri xerxis gamoyenebiT: mSobeli mamis mxridan ar Cans raime mkveTri reaqcia gzaabneuli Svilis mier xetialisas Tavs gadamxdari ambis moyolis epizodSi, amdenad „siymawvilisadmi“ simkacre TiTqmis SeumCneveli rCeba. Tumca imis mtkicebac 106 SeuZlebeli, rom gmiris mamas amgvari damokidebuleba hqonoda odesme Svilis mimarT. yovelive konfliqti, zemoTqmulidan romelic gamomdinare erTfiguriania da moTxrobis mTxrobelis warmmarTveli Sinagan samyaroSi mimdinareobs, grafikulad Semdegi saxiT SeiZleba gamoisaxos: prologi III scena _ xerimonas mdinare II scena _ V scena _ mwyemsi biWis gamoCena IV scena _ pirveli gansacdeli VI scena_ meore gansacdeli moxuci beris gamocxadeba nawarmoebis finali amyarebs mosazrebas, rom gmiris xetialis scena SeiZleba aixsnas rogorc Txrobis saSualebiT sakuTari dakarguli Tavis reabilitaciis erTgvari TviTgamorkvevis xerxi. iaraRad. mTeli mTxrobelis Txrobis mier manZilze warsulis ena iqceva mogonebiT igi sakuTar Tavs acobierebs awmyoSi: Tavisi bavSvobidan qmnis Tavis namdvil saxes. ganvlili cxovrebidan ori epizodis warmodgenis gziTMmTxrobeli SeimuSavebs erTgvar saxes, raTa awmyoSi Tavisi arseboba kidev erTxel daafiqsiros. II scenisgan gansxvavebiT pirovnul da ganzogadebul doneze alegoriulad wakiTxuli IV scena anu gmiris xetiali SeiZleba gagebul iqnas rogorc daumorCileblobis Sedegad gamowveul dacema-degradaciadac, romlis Sedegia damorCileba, arastumarTmoyvare sazogadoebidan gariyva, garemos mier adamianis martosuloba, idiliur damonebagaremoSi gabatonebuli usamarTlod mtruli damokidebulebisadmi winaaRmdegobis gaweva. zebunebrivi Zalebis Careva da moxuci beris gamocxadeba erTaderTi gzaa, romelsac Canacvleba saxisa. SeuZlia mSoblisadmi mTxrobelis adamiani gadaarCinos. daumorCileblobis mxridan am simarTlis misi mizeziT CareviT xdeba dakarguli gmiris gacnobierebas ki Sedegad mosdevs dumili. daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom moTxroba „sulebi mdinareSi“” mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT gamoirCeva, romelic 107 paraleluri dayofis princips efuZneba da mWidrodaa dakavSirebuli siuJetis warmmarTvel konfliqtTan. is erTfiguriani, mTxrobelis Sinagan samyaroSi mimdinareobs da zigzagiseburad viTardeba. 5. „Sxamisgan ganmkurnavi“ al. papadiamandisis moTxroba „Sxamisgan ganmkurnavi“, romelic 1900 wels Seiqmna, avtoriseul ganmkurnav avtobiografiuli mogonebas wmindan Tavis anastasias xasiaTisaa. biZaSvil misi maxulaze, evedreba vaJiSvilis siuJeti eyrdnoba romelic Sxamisgan daxsnas siyvarulis marwuxebidan. oci wlis win momxdari am ambis mogonebis Semdeg Txroba gadmodis awmyo droSi, sadac ukve zrdasruli mTxrobeli imave taZris midamoebSi xetialisas xelaxla xvdeba maxulas. „Sxamisgan ganmkurnavi“ al. papadiamandisis erT-erT urTules nawarmoebadaa miCneuli da arc Tu usafuZvlod. es sirTule, pirvel rigSi, mdgomareobs TxrobaSi droiTi doneebis mravalsaxeobriobaSi (polimeriulobaSi), romlebic zedapirulad sabolood or ZiriTas donemde _ gmiris warsulsa da awmyomde _ dadis. mas ki sinamdvileSi unda daematos mTxrobeliseuli awmyoc. gmiris warsuli naTladaa gamokveTili da mocemulia oci wlis Semdeg gaxsenebis, erTgvari reproduqciis saxiT. mowifuli gmiris awmyo, romelic moicavs erT dReze ufro xangrZliv periods, arsobrivad ar eTanxmeba Txrobis awmyos. Tumca imis gamo, rom Txrobis dro gadmocemulia mxolod sasxvaTaSorisod: „es Cem biZaSvil maxulasTan Cemi ukanaskneli Sexvedra iqneboda“ (papadiamandisi 1985: 305), mkiTxvels iseTi STabeWdileba mTxrobeli erTsa da imave rCeba, droiT TiTqos sartyelSi mowifuli moZraoben. gmiri da sinamdvileSi mTxrobeli ifargleba misi rogorc mTxrobeli gmiris CarCoebiT. amdenad gmiris mowifulobis periodTan dakavSirebuli Txroba ar mimdinareobs mogonebis saxiT da Sesabamisad mas ar amoZravebs TviTreabilitaciis mizani. am gziT dramatuladaa warmoCenili mTavari gmiris vnebis arsi da amavdroulad warmodgena gamomdinareobs ZiriTadad, miznad sxvadasxva isaxavs saidumloc. siuJetSi amgvari warsulis saxis awmyoTi 108 Canacvlebas. es Canacvleba dapirispirebiTac, xazgasmulia romelic aseve amyarebs movlenebis Txrobis msgavseba-dapirispirebis urTierTmimarTebas xasiaTebis donezec. kompoziciuri organizaciis TvalsazrisiT nawarmoebi SeiZleba daiyos Semdeg scenebad: I. maxulasTan oci wlis winandeli Sexvedris scena (papadiamandisi 1985: 305-306); II. maxulas vedreba wmindanisadmi (papadiamandisi 1985: 306-307); III. mTxrobelis imave adgilebSi mogzauroba oci wlis Semdeg (papadiamandisi 1985: 307-309); IV. maxulsaTan meored Sexvedris scena (papadiamandisi 1985: 310); V. maxulas mier warsulis gaxseneba (papadiamandisi 1985: 311-312); VI. mTxrobelis mier taZarSi RamisTeva (papadiamandisi 1985: 313-314); dakvirvebul mkiTxveli maSinve SeniSnavs scenebs Soris paralelur urTierTmimarTebas. I scena ukavSirdeba IV scenas, ramdenadac maTSi mocemulia mTxrobelis Sexvedra maxulasTan mxolod droSi gansxvavebebiT. II scenaSi retrospeqtul anastasiasadmi wmindanisadmi mogonebaSi. locvis vedreba am airekleba SemTxvevaSi aRvlena) erTi gadmocemulia V da scenaSi igive ori maxulas epizodi (wm. erTmaneTisagan gansxvavebuli perspeqtividan (mTxrobeli/maxula), rac Tavis mxriv, avsebs da saboloo saxes aZlevs erT konkretul scenas. III da VI scenebs ki aerTianebT awmyo droSi ukve daRvinebuli mTxrobelis mogzauroba wm. anastasias saxelobis taZris midamoebSi. erTi SexedviT SeiZleba iTqvas, rom nawarmoebSi epizodebi erTmaneTis morigeobiTaa dalagebuli: warsuli _ awmyo _ warsuli _ awmyo. warsuli gadmocemulia or doneze, kerZod ki, wmindanisadmi maxulas vedrebis scena warmodgenilia asakSi Sesuli gmiris mogonebis perspeqtividan. maxulas es qmedeba danaxulia gverdidan da fotografiulad gaTavisebulia axalgazrda gmiris saSualebiT. es scena am xerxiT mistikur elfers iZens: „es ambavi ucnaurad meCveneboda...“ (papadiamandisi 1985: 306). 109 mogonebis dros mTxrobeli ar mimarTavs raime Sefasebas. piriqiT, zedapiruli aRwerisgan Seqmnili saidumlo amoixsneba erTgvari saxis iribi naTqvamiT, romelic argumentaciasa da didi raodenobiT gamonaTqvamebis Seicavs maxulas damaxasiaTebel motivacia- Strixebs. maxula mimarTavs wmindans dedobrivi mzrunvelobis gamo, radgan surs, sakuTari vaJiSvili siyvarulisgan gankurnos. igi Tvlis, rom amiTYmis danarCen oTx qaliSvils SeeSlebaT gaTxovebaSi xeli. SesaZloa mkiTxvelma maxulas saqcieli ironiulad aRiqvas rogorc araTanmimdevrobis Sedegi: dedobrivi TanagrZnoba winaaRmdegobaSi modis praqtikul gonebasTan. warsulSi am dabrunebas (I-II scenebi) enacvleba III scenaSi Txrobis awmyo droSi gadmosvla: „im droidan ukve oc welze meti gasuliyo...“ (papadiamandisi 1985: 307), romelic exeba ukve zrdasruli gmiris pirad problemas. eparqiis gimnaziis mesame klasis moswavles axla ukve enacvleba-upirispirdeba mowifuli mTxrobeli, romelmac iwvnia „cxovrebis mTeli xiblic da simwarec“ (papadiamandisi 1985: 309). II scenaSi wmindanisadmi maxulas vedrebas enacvleba III scenaSi mTxrobelis zerele damokidebuleba vnebisgan gankurnebisadmi. am or scenaSi Soris aRwerili erTi da imave garemos suraTic radikalurad gansxvavdeba erTmaneTisgan: odesRac moqmedi taZari axla ukve mitovebulia, maxulas Taflis sanTels enacvleba xelovnurad damzadebuli yalbi sanTeli. awmyoSi Txrobis toni, rogorc es mTxrobelis monologidan Cans, elegiur xasiaTs atarebs. warsuls, warmodgenils maxulas vedrebiT wmindanisadmi, romlis mimarTac gmirs umwikvlo ndoba uCndeba, awmyo droSi TanagrZnobiT uyureben. awmyo Tavis mxriv, warmoadgens dacemisa da gaxrwnis dros maSin, roca warsuli xasiaTdeba rogorc ucodvelobis, ndobis, siwmindis, saswaulis drod. III scenaSi scenaSi avtobiografiuli maxulas gamoCeniT. es Txrobis elegiuri ukanaskneli toni icvleba mTxrobelismier IV dasmul SekiTxvebze pasuxis gacemiT mogviTxrobs Tavis ambavs. „am SemTxvevaSi warsuli TiTqos siuJetis awmyoSic grZeldeba, Tumca Txrobis gansxvavebul doneze. I da II scenebSi moqmedi personaJi maxula IV scenaSi gadaiqceva mTxrobelad, xolo mis mier moyolili ambavi _ erTgvar 110 „metaTxrobad“, romelsac zogierTi Tavisebureba axasiaTebs“ (R. farinumalamatari 1987: 277). pirvel rigSi aRsaniSnavia, rom maxulas monaTxrobi Sedgeba susti kompoziciuri da urTierTsawinaaRmdego Tematuri kavSiris mqone ori epizodisgan. Tuki maT davukavSirebT siuJetis sxvadasxva nawils da miviCnevT, rom isini yovel jerze gansxvavebul mizans emsaxurebian, maSin es ori epizodi iZens urTierTdamakavSirebel mniSvnelobas. maxulas naambobis pirveli nawili imeorebs II scenaSi wminda anastasiasadmi maxulas vedrebis epizods da damatebiTi StrixebiT mdidrdeba vaJiSvili manolisis amJamindeli ganmeorebiTi Txroba, gansxvavebuli saxiT mdgomareobis romelSic rogorc aRniSvniT. erTsa da Txrobis, arsebiTad, imave ise movlenas stilis saxezea vecnobiT TvalsazrisiTac (mTxrobelis maRalfardovani stili, maxulas dialeqturi metyveleba). IV scenaSi warsulSi momxdari movlena ukve aRaraa gaidealebuli da aRarc saidumlod warmogvidgeba, rogorc es iyo I scenis SemTxvevaSi. amis sapirispirod, maxulas praqtikuli moqmedeba ukve Sefasebulia Sedegebidan gamomdinare. am SemTxvevaSi mTxrobeli-gmiri xdeba maxulas „metaTxrobis“ mimRebi da sokrateseuli xerxiT aCvenebs Tavis arcodnas: „miTxari, TiTqos ar vicode, ratom moiqeci ase?“ (papadiamandisi 1985: 311), informaciis naklebobas da imis survils, rom gaigos, sinamdvileSi ra moxda: „miTxari yvelaferi, viTom moZRvari viyo, radganac, xom ici, didi xani wasuli viyavi...“ (papadiamandisi 1985: 311). maxulas monaTxrobi TiTqos axsna- ganmartebas iZleva mTxrobelis SekiTxvebze. Tumca daRvinebuli gmiris kiTxvebze maxulas, erTi SexedviT, axsna-ganmartebiTi pasuxebi sabolood aRmoCndeba, dedobrivi rom absoluturad zrunvisgan ar momdinare Seesabameba paToss, arc arc saidumlos, maxulas arc wmindanisadmi vedrebis mizezsa Tu Sedegs. am momentSi aSkarad igrZnoba avtoriseuli ironia, romelic ori mimarTulebiT iSleba: erTi mxriv, maxulas moqmedebisken, meore mxriv ki, mowifuli mTxrobeli-gmirisken, romelic bavSvis Tvalsawieridan umwikvlobis da amave warsulis dros gaxsenebiT gansjis gviCvenebs, erTgvari rom siWabuke SezRudulobis xanaa, 111 romelic daRvinebulma ukve gadalaxa, raTa amjerad ukve sxva saxis problemebs gaumklavdes. amdenad, maxulas Txroba Tavisufldeba axsna-ganmartebiTi mniSvnelobisagan da xazs usvams Tematur kavSirs, romelic Seyvarebul manolissa da zrdasruli gmiris vnebas Soris analogias eyrdnoba. manolisis ambavsa da mTxrobeli-gmiris awmyos Soris imdeni saerToa, rom SegviZlia vivaraudoT, rom (romelic dasrulebulad TiTqos iTvleba) manolisis winaswar istoriisadmi gansazRvravs mimarTva moTxrobis dasasrulsac da moicavs zrdasruli gmiris momavalsa da mTxrobelis awmyos Soris arsebul mkiTxvelisTvis amoucob sivrces. Tuki maxulas meore mogoneba, romelSic aRwerilia misi sizmari, efuZneba missave mtkicebas imis Sesaxeb, rom „Sxamisgan ganmkurnavi“ ar aris kompetenturi, maSin es epizodi winaaRmdegobaSi modis II scenaSi aRweril epizodTan. magram am SemTxvevaSi saqme gvaqvs awmyoSi ukve daRvinebuli gmiris analogiuri warsuli/awmyo _ reaqciis aSkaraa, sapirispiro mxolod im qmedebasTan. gansxvavebiT, dapirispireba rom am _ epizodSi RvTaebrivi Zalis mimarT gmirTa damokidebulebam transformacia ganicada, rasac maxula umklavdeba SeubRalavi rwmeniT, mTxrobeli-gmiri ki analogiur SemTxvevaSi alternatiulad reagirebs. moTxrobis amgvari gageba Txrobis doneebis funqcionalur mniSvnelobaze dayrdnobiT struqturulad xsnis maxulas xasiaTs da im elementebis dapirispirebas, romlebic Txrobas avseben. maxulas xasiaTi anu cinizmis, praqtikulobis, umwikvlobisa da rwmenis erTgvari Serwymakombincia ar aris moqmedebis ganviTarebis Sedegi, aramed ufro metad gansxvavebuli pozicia-perspeqtivis Sedegia, romlis saSualebiT calkeul SemTxvevaSi sxvadasxva kuTxiTaa danaxuli. kerZod ki, maxula yovel jerze moTxrobis sxvadasxva personaJTan aris dapirispirebuli an dakavSirebuli. amdenad, misi saxis ramdenadme dagvianebuli aRwera urTierTgamomricxavi elementebiT sruldeba ucnauri CamonaTvaliT: „iyo sarZloc, RvTismsaxurica da qalic“ (papadiamandisi 1985: 310). Tuki CavTvliT, rom maxula erTgvar Suamavlis rols asrulebs RmerTsa da vaJiSvils Soris, 112 sityva „ιερέας“ (RvTismsaxuri) iZens imgvar mniSvnelobas, rogoradac mas aRiqvams patara gmiri. Tumca, Tuki mas SevadarebT manolisis axlandel mdgomareobas, maSin dedis saxis amgvari aRwera iZens sxva mniSvnelobas. kerZod ki, maxula rogorc qali, romelsac aqvs „meore axalgazrdoba, pirvelisgan ufro gafurCqnuli...“ (papadiamandisi 1985: 310) dapirispirebulia manolisis axlandel mdgomareobasTan, romelic ukve WaRaraSemoreulia. siuJetis awmyoSi da mowifuli gmiris xasiaTSi araviTari ganviTareba ar SeiniSneba, TiTqos moTxrobas ar hqondes konfliqtis struqtura. magram nebismieri Txroba raime struqturis gareSe logikurad warmoudgenelia. s. Catmans Tu davesesxebiT, „igi erTmaneTisgan asxvavebs kvanZis gaxsnis struqturasa da saidumlos amoxsnis struqturas“ (Catmani 1978: 48). pirvel SemTxvevaSi, romelic axasiaTebs tradiciul ambavs TavgadasavlebiTa da kvanZis gaxsniT, moqmedeba iqmneba ganagrZobs STabeWdileba, ganviTarebas TiTqos da problema erTgvari saxis daZleulia, logikuri Tu sentimentaluri dasasrulisken mivyavarT. am dros mTavari kiTxva, romelic logikurad uCndeba mkiTxvels, gaxlavT: „ra moxdeba?“ am kiTxvaze pasuxi moTxrobaSi „Sxamisgan saSualebiT, sarkis romelic funqcias sapirispirod, is damaxasiaTebeli ganmkurnavi“ mocemulia gamomdinareobs asrulebs mTavari statikuroba, niSnebiT manolisis rac gmiris analogiis Tavgadasavlisgan mdgomareobisaTvis. axasiaTebs miekuTvneba iribad gmiris saidumlos awmyos, amoxsnis da amis Tavisi struqturas. kiTxva ukve imaSi aRar mdgomareobs Tu ra moxdeba, radganac ukve Txrobis dasawyisidan vaskvniT, moTxrobaSi konfliqtis rom yvelaferi ganviTareba TiTqmis ar ucvleli mdgomareobs darCeba. saidumlos gamoaSkaravebaSi, aramed suraTis warmoCenaSi. misi simZimis centri imdenad moqmedebaze ar modis, ramdenadac xasiaTebsa da garemoze. zrdasruli gmiris mdgomareoba mokled SeiZleba SevafasoT rogorc gamouvali mdgomareoba. mTxrobelis SemosazRvrulobas daRvinebuli gmiris CarCoebSi Tavisi wvlili Seaqvs am gamouvali mdgomareobis ara obieqtur, aramed dramatul warmoCenaSi. R. farinu-malamataris azriT, „Txrobis es teqnika mkiTxvels ar utovebs siuJetis awmyosa da uSualod 113 Txrobas Soris arsebuli raime droiTi daSorebis SegrZnebas. amgvarad, mowifuli gmiris awmyos aRviqvamT Txrobis Tanadroulad da ara masze adre momxdarad. amgvari saxis axsna abaTilebs im warmodgenas, romelic gabatonebulia uSualobis fsevdogancdis gamo pirvel pirSi Txrobasa da mesame pirSi Txrobas (farinu-malamatari ramdenadac Sefasebulia gmirs 1987: Soris arsebul gansxvavebebTan 280). * amgvarad, vneba scxvenia bunebasTan amis misi aRiarebis, SedarebiTa ar aramed da dakavSirebiT“ gamoisaxeba Riad, warmodgenilia nawarmoebSi da moTxrobil siyvarulTan misi dapirispirebiT. Sesabamisad, mTxrobelis nawarmoebis Sinagan warmmarTveli samyaroSi mimdinareobs konfliqti da erTfiguriania, grafikulad SeiZleba, Semdegi saxiT gamoixatos: II scena IV scena wm. anastasiasadmi vedreba I scena VI scena maxulasTan Sexvedra III scena maxulasTan Sexvedra taZarSi RamisTeva V scena 20 wlis Semdeg mogzauroba warsulis gaxseneba buneba erTi mxriv, mdinaris suraTis aRweriTaa warmodgenili, meore mxriv ki mTvaris Suqisgan TiTqos cecxlwakidebuli xis aRweriT. pirvel SemTxvevaSi Txroba pirdapir svams analogiis sakiTxs Ramis simSvideSi gamefebul „xmadaxSul dacemasa“ da „sastik vnebas“ (papadiamandisi 1985: 308) Soris, romelic moCvenebiTi simSvidis miRma stanjavs gmirs. meore SemTxvevaSi mTvaris xateba, romelic orsaxobrivadaa warmodgenili da sawamlavad iTvleba, xes nakverCxaliviT anaTebs. Zneli ar iqneba bunebis es ori suraTi davukavSiroT gmiris vnebis or ZiriTad Taviseburebas (sastiki/mwveli), romelTac moaqvT TviTdamangreveli Sedegebi. * am sakiTxTan dakavSirebiT sainteresod msjelobs a. mendilou, romlis azriT, imis miuxedavad, rom mesame pirSi da aseve pirvel pirSi mimdinare Txroba miemarTeba warsul dros, pirvel SemTxvevaSi aRweril moqmedebas aRviqvamT mimdinared maSin, roca meore SemTxvevaSi aRweril moqmedebas _ ukve ganvlilad (Mendilow A. A., Time and the Novel, Peter Nevill, London 1952, 107). 114 siyvarulis bunebas rogorc nawarmoebSi ganmkurnavi“ sicocxlis mamoZravebeli ganasaxierebs wmindani anastasia: ara „Sen, maxula, Cemo grZnobis aramed namdvil „Sxamisgan sasZlo, vitanjebi...“ (papadiamandisi 1985: 309). mis garSemo sityvebis korianteli ubralo masalas warmoadgens maxulas sizmris gadmoscemad. Tuki am kuTxidan mivudgebiT nawarmoebs, maSin gavacnobierebT dapirispirebas „erosis bomonsa“ (papadiamandisi 1985: 310) da „edemis yvavils“ (papadiamandisi 1985: 312) Soris da maSin advilad gavigebT wminda anastasias saxelobis eklesiis maxloblad mdgari gravirebuli Senobis mniSvnelobasac. es ukanaskneli, Tavisi idumalebiTmoculi bunebis miuxedavad, yovel jerze Tavad suraTis aRmwer ama Tu im personaJTan dakavSirebuli garemosaTvis damaxasiaTebeli predikativebiTaa daxasiaTebuli. eWvgareSea, rom am epizodSi gadmocemulia gmiris araqristianuli da qristianuli Segnebis sinTezi, romlis metonimiur simbolosac warmoadgens es Senoba (afrodites taZari). amgvari mravalferovani elementebis CarCoebSia moqceuli zrdasruli gmiris gamouvali mdgomareoba, romelic aSkarad gamowveulia sasiyvarulo vnebis gamo gmiris RmerTTan kavSiris gawyvetiT. am vnebas gmiri Sepyrobili hyavs garkveuli dezorganizebas periodis axdens. am manZilze da dasasruls mdgomareobaSi, romlidanac mis saboloo gmiri zogjer cdilobs Tavis daRwevas (sanTeli, jvari) Tavisufali neba iqceva mZafr survilad: „merCivna Ramis alSi davferfliliyav...“ (papadiamandisi 1985: 310) mravalferovani fiqrebi adamians aiZuleben, dakargos realobis SegrZneba: „vocnebobdi... mivcuravdi rogorc sizmarSi...“ (papadiamandisi 1985: 313) da sabolood miaRwios srul degradacias, romelc gamoxatulia martoobiTa da uZraobiT. savaraudo vnebis gadarCeniT sasowarkveTili mopovebuli miReba gmirs simSvidisagan: aSorebs „tkivili yoveli iqneba Seni cxovreba!“ (papadiamandisi 1985: 314) daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom moTxroba „Sxamisgan ganmkurnavi“ xasiaTdeba mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT, romelic efuZneba paraleluri dayofis princips da uSualo kavSirSia nawarmoebis warmmarTvel konfliqtTan. is erTfiguriania, mTxrobelis Sinagan 115 samyaroSi mimdinareobs da zigzagiseburad viTardeba, aRwers ra siWabukesa da mowifulobas warmodgenilia gansazRvrulobis Soris umwikvlobis, periodad. arsebul gansxvavebas. ndobisa meore da periodi amave ki pirveli dros aris maTgani Semecnebis gamdidrebuli cnobierebis xana, romelic adamianuri bunebis dramas adgils miuCens vnebis daTmenas, misgan Tavis daRwevis survilsa da amis SeuZleblobas Soris. 116 IV Tavi kompoziciuri organizaciis ZiriTad principTa srtuqturuli anomaliebi da kombinaciebi winamdebare TavSi gaerTianebuli moTxrobebis Semadgeneli scenebi anu Sinaarsis matarebeli elementebi ar qmnian struqturul erTeulebs kompoziciuri organizaciis romelime ZiriTadi principis _ wriuli kompoziciis an paraleluri dayofis _ Sesabamisad. g. viziinosisa da al. papadiamandisis qvemoT ganxiluli moTxrobebSi scenebis Tanamimdevroba mniSvnelobaTa msgavsebis an polarobis mixedviT gviCveneben ZiriTadi principebis struqturul anomaliebsa da kombinaciebs. 1. „Zveli istoriis Sedegebi“ arsad ar warmoCindeba g. viziinosis romantizmis memkvidreobiT gataceba ise naTlad, rogorc moTxrobaSi „Zveli istoriis Sedegebi“. misi dakavSireba g. viziinosis meore nawarmoebTan _ „pireassa da neapols Soris“ _ gardauvalia. orive moTxroba Sordeba avtoris ojaxuri viwro wris Tematikas da aRgviwers mwerlis cxovrebidan evropaSi gatarebul wlebs. g. viziinosi orsave nawarmoebSi iyenebs erTsa da imave stereotipebs (amaRlebuli toni, dausrulebeli metaforebi, Sedarebebi da pompezuri arqaizebuli stili). Tu SesaZlebelia mwerlis Semoqmedebis adreul, moumwifebel da nayofier etapebad dayofa, maSin am SemTxvevaSi saqme gvaqvs mis adreul qmnilebebTan. dauflebis, swavlis moumwifebeli im mniSvnelobiT, rom codnis ganmavlobaSi sagnebze ufro metad wignebi da sqolioebi laparakoben. gansakuTrebiT sainteresoa g. viziinosis am axsnaganmartebebis Sereuli fsiqologiuri Tu xasiaTi: sulieri erTi xasiaTis mxriv, CanarTebi: gvaqvs mag. metafizikuri, „sulTa kavSiris“ Sesaxeb (viziinosi 1996: 166), meore mxriv ki, adamianis fsiqikis muSaobis qimiuri Tu meqanikuri axsna: mag. adamianis gonebis muSaobis aRwera (viziinosi 1996: 118). moTxrobaSi „pireassa da neapols Soris“ gamoyenebuli leqsebis msgavsad „Zveli istoriis SedegebSi“ cnobili saxelebi 117 moixsenieba: homerosi, goeTe, vagneri, haine, lotce. bunebrivia, batonobs goeTes saxe. sainteresoa, rom moTxrobis erT-erTi scena, harcis qedze rom iSleba, pirdapir „faustis“ valpurgis Ramisken gvibiZgebs. arc erTi sityva Seqspirsa Tu Silerze. Tumca, qeraTmiani klara, siyvarulisgan Wkuidan SeSlili rom kvdeba, mkvlevar p. mulasis azriT, „ofelias germanel oreulad SeiZleba miviCnioT“ (mulasi 1996: 92). p. mulasi varaudobs, rom „hamletis“ es zegavlena aixsneba „avtoris mier Seqspiris vikelasiseuli Targmanebis gacnobiT“ (mulasi 1996: 92). jer kidev moswavle georgiosi am saxelebSi Segnebulad gamotovebs Tavisi maswavleblis, al. rangavisis saxels. rodesac mzis Casvlis suraTis aRwera surs, amisTvis gamzadebul formulebs moiSveliebs: „Camavali mze gasaocari didebulebiT esveneboda, mopirdapire qedebis mwvervalebs oqros brwyinvalebas rom aniWebda“ (viziinosi 1996: 127). amave suraTs aRwers moTxrobaSi „pireassa da neapols Soris“. rac Seexeba deda-bunebas _ romantikosTa bunebas _ orive moTxrobaSi warmogvidgeba rogorc Taviseburi, ucnauri da mkacri. yovelive amas mkvlevari p. mulasi xsnis imiT, rom „es ori nawarmoebi g. viziinosis adreul qmnilebebs warmoadgens, savaraudod 1882 wels rom Seiqmna. erTgvar terminus post quem SeiZleba CaiTvalos „dauviwyari maswavleblis“ Lotze-sa (1817-1881) da gansakuTrebiT ki leqsis „Ανεμώνη“ (romelic TariRdeba 1882 wlis 27 agvistoTi) moxsenieba“ (mulasi 1996: 115). es argumentebi mkvlevars uRrmavebs rwmenas, rom zemoxsenebuli ori moTxroba g. viziinosis pirvel prozaul namuSevrebad miiCnios. bunebis es suraTebi TavisTavSi moicaven raRac ufro siRrmiseuls: magiuri simReris Tu germanuli sicivis mtkivneulad aRqmis erT-erT saxes, nevrozs, romelic gamovlindeba daJinebuli ideebiT Sepyrobil adamianSi nervuli aSlilobiT, sigiJiT. mkacri zamTari pirdapir kavSirSia sulier problemebTan. amgvarad, pirvelad moTxrobis gatarebul dasawyisSi mZime avtori zamTarze mogviTxrobs (1875-1876 ww.) giotinhenSi fsiqiatriul 118 saavadmyofSi igi xvdeba sulierad daavadebul axalgazrda klaras, romelic sulmouTmenlad elis Tavisi saqmros dabrunebas. eqimis rCeviTa da Zveli megobris pasxalisis SemoTavazebiT is klausTalSi midis. ori wlis ganSorebis Semdeg megobrebi gadawyveten zafxulis erTad gatarebas. mTxrobeli megobrisgan igebs, rom germaniaSi minerologiis fakultetze swavlis dros pasxalisi gaicnobs klaras, universitetis leqtoris qaliSvils. or axalgazrdas Soris iRviZebs raRac ucnauri grZnoba, magram pasxalisi winaaRmdegobas wevs, radganac swams, rom klaras grZnobas Sesaferisad ver upasuxebs. igi sayvarel arsebasTan saboloo ganSorebis mizniT miatovebs fraiburgs da praqtikis gasavlelad harcis mTebs miaSurebs. klara Wkuidan iSleba, fsiqiatriul saavadmyofoSi xvdeba, iqve aResruleba kidec. pasxalisi ki stiqiuri ubedurebis msxverpli xdeba, Camowolili mewyeris qveS imarxeba. moTxroba kompoziciuri organizaciis TvalsazrisiT Semdeg scenebad SeiZleba daiyos: I. mZime zamTari germaniaSi (viziinosi 1996: 104-108); II. sagiJeTis monaxuleba, klara (viziinosi 1996: 111-120); III. mogonebebi pasxalisze (viziinosi 1996: 121-125); IV. klaustalis epizodi (viziinosi 1996: 126-138); V. pasxalisis aRiareba (viziinosi 1996: 139-162); VI. pasxalisisa da klaras aRsasruli (viziinosi 1996: 163-167). I da VI scenebi erTgvari Sesavali da epilogia, amitom nawarmoebis ZiriTadi Txrobisgan maTi gamoyofa Tavisuflad SeiZleba. rac Seexeba danarCen scenebs, dakavSirebulni: isini II da erTmaneTis IV scenebi mimarT simetriis uSualod principiT moqmedebis arian mimdinareobis aRweraa, III da V scenebSi ki retrospeqciis xerxis gamoyenebiT dafarul dramas farda exdeba. nawarmoebis ZiriTadi konfliqtis matarebelia pasxalisi, romlis sulSic mimdinareobs brZola, xolo axalgazrda klara, misi leqtori mama da mTxrobeli mxolod da mxolod konfliqtis ganviTarebas emsaxurebian 119 da mis dasasruls uwyoben xels. am nawarmoebSi gansxvavebiT moTxrobisgan „pireassa da neapols zigzagiseburi xasiaTi Soris“, da ar konfliqtis mimdinareobs ganviTarebas nawarmoebis ar aqvs kompoziciuri organizaciis simetriis principis Sesabamisad. piriqiT, pasxalisis sulSi mimdinare konfliqti mkiTxvelis Tvalwin ki ar viTardeba, aramed mas etapobrivad exdeba farda: II da IV scenebSi mxolod miniSnebis doneze, III da V scenebSi ki ori retrospeqtuli Txrobis saSualebiT, romlebic ikvreba da mTxrobelis saSualebiT erT mTlian uwyvet istoriad gadaiqceva. nawarmoebis siuJetSi ambis moyolis winapirobas warmoadgens or mamakacs Soris megobruli urTierTdamokidebuleba. anu pasxalisisa da klaras istorias naTeli efineba pasxalisis megobris anu mTxrobelis wyalobiT, romelic misda uneburad (es exeba moTxrobis pirvel nawils) SemoiWreba am cxovreba, aramed monaTxrobi: wyvils Soris, maTi pirveli ori, ekuTvnis raTa erTmaneTs daukavSiros Tanmimdevrulad Wkuidan SeSlil ara maTi urTierTdaSorebuli klaras, meore ki _ pasxaliss (II da V scenebi). moTxrobis personaJi mTxrobeli sakuTari Tavis warmoCenidan iwyebs, Tumca sagiJeTis scena acxadebs, rom „mibaZvaze“ gadasvla ara marto cvlis g. viziinosis Txrobis ritms, aramed amaRlebs misi prozis xarisxs. moqmedebis ganviTarebis gza TiTqmis myaria: modunebidan daZabulobamde da piriqiT daZabulobidan modunebamde. es kargad Cans, rodesac aTenis gimnaziaSi gatarebuli wlebis retrospeqtuli gaxsenebiT (III scena) „λέγω“ (vambob) kvlav iWers „δείχνω“−s (vaCveneb) adgils. imis nacvlad, rom pasxalisi warmogvidges uSualo qmedebebisa da dialogebis saSualebiT (rogorc warmogvidgeba sulierad daavadebuli klara fsiqiatriul saavadmyofoSi _ II scena), igi mxolod iribad, mTxrobelis aRwerebiT warsdgeba mkiTxvelis winaSe. im epizodSi, rodesac ori megobari erTmaneTs xvdeba klaustalSi, dafaruli drama jer kidev miniSnebebis stadiaSi imyofeba. pasxalisis 120 melanqolia, madnis mompovebelTa safrTxiT aRsavse cxovreba, gaavdreba, uZiloba da fantaziebi mosalodneli tragediis Sesaxeb iuwyeba. am wuTamde mTxrobelma TiTqmis amowura Tavisi misia, warmogvidgina ra moTxrobis sami ZiriTadi personaJi: sakuTari Tavi, pasxalisi da klara. nawarmoebis bolos avtors isRa darCenia, mkiTxvels mouTxros pasxalisis sasiyvarulo drama. megobris am aRsarebas (V scena) sawyis TxrobaSi urTavs. am moTxrobaSi ubralo xalxi ar arsebobs, saxeze arian mxolod studentebi, leqtorebi da sauniversiteto garemo: batonobs amaRlebuli, samecniero toni, Sesabamisad arqaizebuli enac. pasxalisis aRsarebis kulminaciur momentSic ki, rodesac umTavres problemas klaras „moxuci mamis werilis leqtoris garCeva sityvebisa mimdinareobs, da frazebis xelovnurobis“ (viziinosi 1996: 156) analizi warmoadgens. ori uiRblo Seyvarebulis cxovrebac erTdroulad sruldeba, raTa ganmtkicdes Teoria „sulTa kavSiris“ (viziinosi 1996: 159) Sesaxeb. g. viziinosis yvela moTxroba fsiqografiulia. mis prozaSi fsiqografia siuJetis erT-erTi saxea. Txzva viTardeba ori mimarTulebiT: gare da Sida doneebze. pirveli maTgani emsaxureba siuJetis struqturul organizebas, meores saSualebiT ki gadamuSavdeba xasiaTebis fsiqikuri dialeqtika. am moTxrobaSi gmiris individualoba xdeba imis mizezi, rac Tavs atydeba. amitomac am SemTxvevaSi mwerals upirveles yovlisa Tavisi gmiris xasiaTis warmoCena ainteresebs, raTa misgan gamomdinare konfliqti ufro logikuri gaxdes imisTvis, rom mkiTxveli TanagrZnobiT ganewyos ara personaJis mimarT, romelsac bedma daakisra raRacis daTmena, aramed individualobis mimarT, romlis Sinagani bunebidan gamomdinareobs Tavad konfliqti. amgvarad, g. viziinosisaTvis fsiqografia SeumCneveli, magram aucilebeli komponentia siuJetis SesaTxzavad. moTxrobaSi „Zveli istoriis Sedegebi“ pasxalisis xasiaTis fsiqogramis Sedgena yvelaze ufro rTuli da saxifaToa mwerlis mTel SemoqmedebaSi. nawarmoebis mTavari personaJi romantikuli xasiaTis mqone gmiria. magram g. sakmarisi, viziinosis amitomac prozauli romantikul cnobierebisTvis saxes Tavis mxolod es fsiqologiur ar aris Canafiqrs 121 ukavSirebs. es gabeduli nabiji gaxlavT, radganac wmindad fsiqologiuri TvalsazrisiT, pasxalisis problema imaSi mdgomareobs, rom yoveli axali siyvaruli wminda da ganumeorebeli hgonia; dro gadis, es procesi ki mudmivad meordeba, rac masSi warmoSobs imedgacruebas, romelic uiRblo siyvaruls ukavSirdeba. imedgacrueba ki g. viziinosis moTxrobebis mTavari motivia, romelic warmosaxviT Tavis samyaros mxriv Soris ZiriTadi konfliqtis, dapirispirebis, realobasa struqturas da ganapirobebs. xasiaTebi or gansxvavebul _ realur da warmosaxviT _ sinamdvileSi moqmedeben. yoveli sabolood sxva xasiaTi warmoadgens xasiaTTan opoziciis dapirispirebis erT Sedegad mxares da realobasa da warmosaxvas Soris konfliqtis matarebeli xdeba. warmosaxviTi simarTle amoiwureba iluziis gacnobierebis Sedegad da am gziT Canacvldeba arsebuli realobiT. amis damadasturebeli epizodia klaras mamis werili, romelSic is SecdomiT gamoaqvs brundeba pasxaliss wers daskvna, fraiburgSi, rom rasac janmrTelobaze. mTxrobeli klaras gagiJebis klara SesaZlebelia Sesaxeb, gardaicvala. dadebiTad pasxaliss amitomac emoqmeda ki aRar klaras uecrad aTviTcnobierebs, rom Tavad aris im simarTlis mauwyebeli, romlis Tanaxmadac klara ki ar mokvda, aramed sagiJeTSi gamoketes. magram moTxrobaSi mTxrobeli ar umxels am faqts pasxaliss da amdenad, ar iwvevs konfliqts mTavari gmiris warmosaxviT samyarosTan. iqmneba STabeWdileba, rom centraluri xasiaTi rCeba iluziis samyaroSi, magram sinamdvileSi es ase ar xdeba, radganac im Rames, roca pasxalisi caze klaras warmoidgens RmerTis winaSe mdgomad, mTxrobels acnobeben, rom klara marTalac gardaicvala. amgavrad is, rac pasxalisisTvis iyo simarTle, xolo mTxrobelisTvis iluzia, SemdgomSi asrulda. realobisa da warmosaxvis dajaxebiT mwerals surs xazi gausvas ara romelime maTganis upiratesobas, aramed Tavad fenomens maTi warmoCenadapirispirebisa, romelTaganac erTi miCneulia sicrued, xolo meores iReben simarTled. am fenomenis Sesaxeb mTxrobeli fsiqologiuri xasiaTis axsnas gvTavazobs: „xSirad gabatonebuli simarTlis miRma imaleba sicrue, radganac simarTlis ZiebaSi SemoiWreba survili, romelic mis dadgenas 122 uSlis xels“ (viziinosi nawarmoebSic 1996: iluzoluri 160). rogorc xasiaTisaa, vxedavT, magram am konfliqti SemTxvevaSi am is momentalurobas moklebulia, mimdinareobs erT adamianSi (Cvens SemTxvevaSi pasxalisSi) raRac miswrafebasa (WeSmariti siyvarulis Zieba) da mTavari figuris klaras mier siyvarulis gamotanil Rirsi). am daskvnas konfliqts Soris ki (rom ewireba is ar aris rogorc misi ZiriTadi matarebeli, aseve damxmare funqciis mqone klara. determinizirebulia mniSvnelovan rols CamoyalibebaSi. moTxrobis TamaSobs „Zvel saTauric, moTxrobis istoriaSi“ igulisxmeba romelic aseve konfliqtis struqturis pasxalisis sasiyvarulo Tavgadasavali aTenel mrecxavTan, riTac man Crdili miayena klarasadmi gancdil WeSmarit grZnobas, amitomac cdilobs daSordes sayvarel arsebas. swored amaSi mdgomareobs Zveli istoriis Sedegebi, romelTac tragikuli dasasruli mohyveba da sabolood ori Seyvarebuli adamianis sikvdils iwvevs. grafikulad moTxrobis warmmarTveli konfliqti kompoziciuri organizaciis fonze Semdegnairad SeiZleba gamoisaxos: I scena II scena IV scena VI scena III scena V scena mogonebebi pasxalisze ori (III da V) retrospeqtuli pasxalisis aRiareba scena, romlebSic mimdinareobs moTxrobis ZiriTadi konfliqti, erTmaneTis mimarT paralelur sibrtyezea ganlagebuli avtori uSedegod Rrmavdeba bunebis aRwerebSi, misi suraTebi, Cveulebriv, xelovnuri da usuloa, moCvenebebi ki pirdapir germanuli folkloridan arian gadmosulni. iq, sadac mxolod Seqspiris, goeTesa da rangavisis xsovna batonobs, SeuZlebelia Cveulebriv mokvdavTa xasiaTebi 123 srulyofilad warmoCindes. Sesabamisad, konfliqtis struqturasac ar aqvs mkacrad Camoyalibebuli saxe. fsiqologiasa da filosofiaSi sauniversiteto codnas dauflebuli, ganswavluli mwerali sakuTari Tavis ZiebaSia. WeSmarit Semoqmedad gadaqceva ki advili araa. magram mniSvnelovani mainc is aris, rom nawarmoebSi mTxrobeli cocxali rCeba, raTa gaizardos da daixvewos samwerlobo asparezze Semdgomi moRvaweobisTvis. 2. „dedaCemis codva“ g. viziinosis moTxroba „dedaCemis codva“ pirvelad gamoqveynda frangul JurnalSi „La Nouvelle Reme“ 1883 wlis 1 aprils. misi mokle Sinaarsi amgvaria: mTxrobelsa da mis Zmebs anios garda sxva da ar hyoliaT. gogonas janmrTeloba Seryeuli hqonda. dedamisi despinio Zalebs ar iSurebda, rom Svili gadaerCina, magram sabolood gogona mainc daiRupa. sawyal qals Tan sdevs danaSaulis gancda, romelic ar asvenebs da romelsac sabolood mweral-vaJ georgioss gaumxels. dedis am aRiarebidan gaigebs mTxrobeli, rom mis dabadebamde sami wliT adre mSoblebs CaZinebulma gauCndaT dedam qaliSvili uneburad ana, romelic gaguda. ZuZus georgiosi wovebis dros cdilobs, deda gaaTavisuflos danaSaulis gancdisgan, patriarqTanac ki mihyavs aRsarebis Casabareblad da codvis mosananieblad, magram aRsarebis Tqmis miuxedavad despinio sabolood mainc ver Tavisufldeba Cadenili danaSaulisgan. kompoziciuri organizaciiis TvalsazrisiT moTxrobaSi arsebiTad SeiZleba gamovyoT Semdegi scenebi: I. anios janmrTelobis mdgomareobis gauareseba saxlSi (viziinosi 1996: 3-6); II. eklesiaSi gatarebuli sami Rame (viziinosi 1996: 6-10); III. RamiT Sin dabrunebisTanave anios gardacvaleba (viziinosi 1996: 1013); 124 IV. Svilmkvdari Sviladayvanis dedis scena, Semdgomi cxovrebis georgiosis mdinareSi wesi _ ori daxrCobisgan gogonas gadarCena (viziinosi 1996: 13-21); V. despinios aRiareba mweral-vaJTan (viziinosi 1996: 21-24); VI. dedis aRsareba patriarqTan (viziinosi 1996: 25). scenebs Soris urTierTarekvla. erTianobas SeiniSneba magaliTad, vxedavT, mxolod I ara da imdenad III scenebSi gansxvavebuli simetria, ramdenadac moqmedebis funqciiT, adgilis pirvel scenaSi avadmyofi anios mdgomareobis gauareseba mianiSnebs mesame scenaSi mis mosalodnel daRupvaze. II da VI scenebic analogiebs gviCveneben: II scenaSi eklesiaSi avadmyofis gadayvaniT deda RmerTs SesTxovs qaliSvilis gadarCenas, VI scenaSi ki patriarqTan aRsarebis TqmiT ukve Tavad cdilobs sakuTari sulis gadarCenas. orsave SemTxvevaSi misi survili miuRweveli rCeba: anio iRupeba, Tavadac ver Tavisufldeba danaSaulis gancdisgan. Tavis mxriv saerTo Strixebs gviCvenebs V da VI scenebi, romlebSic dominirebs dedis aRsareba, pirvel SemTxvevaSi vaJiSvilTan, meore SemTxvevaSi patriarqTan. centraluri IV scena ki emsaxureba nawarmoebSi moqmedebis xangrZlivi drois ganmavlobaSi ganviTarebas. nawarmoebis kompoziciuri organizaciis TiToeuli segmenti konfliqtis struqturis Camoyalibebas emsaxureba. moTxrobis warmmarTveli konfliqtis matarebeli erTi adamiania. es gaxlavT despinio, mTxrobelis deda. moTxrobis dasawyisSi dedis codva saidumloebiT aris moculi. Svilebma amis Sesaxeb araferi ician. saidumlo nel-nela, etapobrivad mJRavndeba. danaSaulis aRiarebamde deda orjer mianiSnebs Tavis codvaze (II da IV scenebSi). saTauri-gamocana kuTvnilebiTi nacvalsaxeliT „μου“ (Cemi) gulisxmobs mxolobiT ricxvSi pirveli piris arsebobas. amis miuxedavad, moTxrobis pirvelsave abzacSi mravlobiTi ricxvi. romelSic monawileoben mkiTxvelis (personaJTa Tvalwin rogorc wardgena) iSleba cocxlebi, gabatonebulia ojaxuri ise Tavyriloba, micvalebulebi: 125 ganebivrebuli anio, deda, „Cven“ (Zmebi), cxonebuli mama. sicocxlesa da sikvdils Soris mkveTri zRvari ar arsebobs. es mosazreba avadmyofi dis krizisuli mdgomareobidanac mtkicdeba. nawarmoebis pirvel scenaSi namyo usruli drois gamoyeneba ganmeorebad movlenaTa arsebobas ganapirobebs. aq sami ZiriTadi motivia wamoweuli: 1. dedis yuradReba avadmyofi aniosadmi (Sesabamisad misi gulgriloba sxva Svilebis mimarT); 2. anios janmrTelobis gauareseba; 3. Zmebisadmi anios siyvaruli. amgvarad, centraluri samkuTxedi (anio _ deda _ „Cven“) yovelmxriv dasrulebul saxes iRebs. am wuTamde mTxrobeli imaleba „Cvens“ miRma da iSviaTad ikveTeba rogorc individualuri personaJi: „me da Cemi Zmebi. . . .“, „. . .gvaxsovs“ (viziinosi 1996: 3). mTavar rols anio da deda asruleben. namyo usruli drois ganmeorebadi xasiaTi Cans ZiriTad motivSi (anios janmrTelobis gauareseba), romelic moTxrobas laitmotivad gasdevs: „amasobaSi anios avadmyofoba sul ufro da ufro mZimdeboda..“, (viziinosi „. 1996: . 5). . bavSvis am mdgomareoba epizodSi mzaddeba ganuwyvetlad momdevno uaresdeboda“ scenaze gadasvla, romelic ar Crdilavs ZiriTad motivs, anios avadmyofobis gamwvavebas. Cvens winaSea namyo usruli drois namyo sruli droiT Secvla da amis Sedegad ganmeorebadi moqmedebebidan erTjerad movlenebze gadasvla. momdevno scenebSi (II _ III) saqme gvaqvs ara marto ubralod drois, aramed adgilis monacvleobasTanac: saxli _ eklesia _ saxli, agreTve Txrobisa da mibaZvis (anu drama kulminaciisken miemarTeba) da, amavdroulad, saxeTa da wonasworobaTa urTierTCanacvlebasTan. avadmyofi anio rCeba yuradRebis centrSi, magram mTavari moqmedi gmirebi ukve sxvebi arian: deda da misi mTxrobeli vaJiSvili. retrospeqtuli xerxis gamoyenebiT igi ixsenebs eklesiaSi RamiT Seqmnil mZime atmosferos da dedis vedrebis gagonebiT gamowveul Secbunebas. daze aseTi gadaWarbebuli zrunva xels uwyobs mTxrobels, rom aRiaros: „rodesac Cveni da daibada, dedas ise aRar vuyvardi, rogorc msurda da ufro metad uyuradRebod mepyroboda“ (viziinosi 1996: 9). swored dedis siyvarulis naklebobaSi TamaSdeba mTavari drama. ojaxSi zedapiruli harmoniis ukan imaleba piradi egoisturi 126 survilebis daukmayofileba, romelic faravs uxilav konfliqtebs. ojaxuri urTierTobebis harmonia asea daxatuli: deda erTgulebas ganasaxierebs; avadmyofi anio yvelas mimarT RvTiuri saTnoebiTa da TavmdablobiT aris ganmsWvaluli; mitovebuli Zmebi gagebiT ekidebian da ar eWvianoben, rom maT dedas mTeli yuradReba qaliSvilze gadaaqvs. TandaTan moqmedeba kulminacias aRwevs: eklesiaSi gatarebuli Rame (II scena) sami mTavari moqmedi pirisTvis sruldeba SuaRamisas saxlSi dabrunebiT (III scena), sadac „ufro qristiani, vidre crurwmeniT Sepyrobili“ deda, romelmac icis, rom „sarwmunoeba unda Serigeboda kerpTayvanismcemlobas“ (viziinosi 1996: 5), rac SeuZlia yvelafers akeTebs avadmyofi Svilis gadasarCenad. mTxrobelis vedreba-SurisZieba eklesiaSi dedis locvas ugulebelyofs. despinio RmerTs evedreba vaJiSvilis wagvras anios sicocxlis sanacvlod. amis gamgone patara mTxrobels SiSi Seipyrobs, magram gons modis da cdilobs axsna-gamarTleba mouZebnos dedis naTqvams. Sin dabrunebis Semdeg, RamiT deda gardacvlili meuRlis suls iZaxebs. am ritualSi georgiossac CarTavs, romelsac SesaZlebloba eZleva dedas agrZnobinos, rom icis misi survilis Sesaxeb, anios Caenacvlos sikvdilSi. igi gardacvlili mamis suls ase mimarTavs: „modi, me wamiyvane, anio rom gamomjobindes, _ Zlivs amovRerRe da gamomcdeli mzeriT Sevxede dedas“ (viziinosi 1996: 12). magram, samwuxarod, yoveli mcdeloba uSedego gamodga, im RamiT anio gardaicvala. sikvdilis mauwyebeli _ gardacvlili mama _ moqmedebis msvlelobaSi mniSvnelovan rols TamaSobs. qmris datireba sababia warsulSi dabrunebisTvis. dakvirvebuli mkiTxveli SeamCnevda im mravalferovan saxelebs, romlebiTac avtori am patara nawyvetSi datirebis mTxzvels moixseniebs: boSa, mgalobeli, rafsodi. gardacvlilis tansacmelic simbolurad mis iq yofnaze miuTiTebs. misi suli pepelasaviT mofrindeba. amgvarad, anios sikvdilic TiTqmis bunebrivad modis. z. froidis Teoriis Tanaxmad, fsiqoanalizis simetriul 127 wyvilebad SeiZleba CaiTvalos mama da anio saflavSi da deda da vaJiSvili codvil miwaze. * or cocxal adamians erTi da imave piris mimarT miuZRviT danaSauli, magram TiToeuls gansxvavebuli kuTxiT: deda damnaSavea imitom, rom uneburad gaxda pirveli qaliSvilis mkvleli, am codvis gamo sjis RmerTi da meore qaliSvilsac arTmevs. georgiosi damnaSavea imis gamo, rom misi mSoblebis molodini gaacrua da gogos nacvlad Tavad moevlina qveyanas, Semdeg ki momakvdav das ar Caenacvla, rom sakuTari sicocxlis fasad anio gadaerCina. despinio cdilobs codvis gamosyidvas Raribi da upatrono gogonebis Svilad ayvaniTa da dazrdiT. vaJiSvili ki imedovnebs, rom dedisgan patiebas miiRebs, radganac ganicdis im sityvebis gamo, mamis suls rom mimarTa. am epizods mosdevs winadadeba, romelic bavSvuri saqcielis gamo danaSaulis grZnobas Seicavs: „ver vgrZnobdi suleli, rom amiT dedas sasowarkveTas vumZafrebdi! mjera, mapatia. Zalian patara viyavi da ar SemeZlo misi gulisnadebis gageba! “ (viziinosi 1996: 12) moTxrobaSi avtori gmiris fsiqologiur mdgomareobas imiT aanalizebs, rom cdilobs, dedis danaSaulis grZnobas Cawvdes. sabolood, danaSaulis gancda _ ganwmendis eTikuri aucilebloba da codvisgan gaTavisuflebis SeuZlebloba _ despinios mTeli darCenili sicocxle stanjavs. vaJiSvili dedis codvisgan daxsnas uamravi saSualebiT cdilobs, patriarqTanac mihyavs aRsarebis Casabareblad. erTi SexedviT, TiTqos am nabijma gaamarTla, magram sabolood deda mainc ver gaTavisuflda danaSaulis grZnobisgan. amgvarad, mTxrobelis imedi _ despinio daixsnas tanjvisgan _ nawarmoebis dasasruls cruvdeba mSoblis sityvebiT: „_ ra giTxra, Svilo! patriarqi brZeni da wminda adamiania, icis RvTis neba-survili, amitomac miutevebs codvebs mTel qveyanas. Mmagram ra giTxra! is xom beria. Svili ar hyolia, rom egrZno, ras niSnavs sakuTari naSobis mokvla. * amasTan dakavSirebiT ixileT 1941. Freud S., Der familienroman der Neurotiker, Gesammelte Werke, London 128 Tvalebi cremliT aevso da mec gavCumdi“ (viziinosi 1996: 27). am saboloo dumiliT mTxrobeli aRiarebs ganwmendis SeuZleblobas da es Tanxmoba exeba ara marto dedis danaSauls, aramed Tavis sakuTarsac. nawarmoebis konfliqtis struqtura mdgomareobs konfliqtis matarebeli adamianis daJinebul survilsa da mis mierve gamotanil saboloo daskvnas Soris. dedis Seupovari daJineba, daZlios Cadenili danaSaulis gancda, mTavrdeba imiT, rom Tavad acnobierebs am nabijis SeuZleblobas. nawarmoebSi konfliqtis struqtura zigzagisebur saxes iRebs, romelic grafikulad Semdegnaired SeiZleba gamoisaxos: I _ II scenebi IV scena anios gadarCenis mcdeloba VI scena - aRsareba Sviladayvanis ori cda III scena patriarqTan V scena anios gardacvaleba VIOscena aRsareba SvilTan imedgacrueba rogorc vxedavT, despinois sakuTari danaSaulis daZlevis samive mcdeloba sruli imedgacruebiT mTavrdeba. moTxrobis pirvel nawilSi dro mniSvnelovan gadaxrebs ar warmogvidgens, amitom mas advilad vaTavsebT mamis sikvdilsa da anios gardacvalebas Soris (1854_1855 ww.). mTxrobelis gamoCena da moqmedebaSi misi Careva aryofniT mniSvnelovania, gamowveuli radganac elifsisebi misi xangrZlivi (droSi drois Cavardnebi) manZilze SemdgomSi gamoaSkaravdeba. Tuki pirveli Sviladayvanis scena aRwerilia mTxrobelis mier, romelic am ambis uSualo mowme iyo, ojaxuri cxovrebis Semdgomi ganviTarebis asaxvisas mTxrobeli ukve TviTmxilvelad aRar gvevlineba: „me Sors viyavi, Zalian Sors. didi xnis manZilze ar vicodi ra xdeboda Sin“ (viziinosi 1996: 15). naSvilebi gogonas cxovrebis erTi mTliani monakveTi oTxi zmniT aris aRwerili: „sanam dabrunebas SevZlebdi, ucxo gogo 129 wamozarda, gamokveba, gaamziTva da gaaTxova, ise TiTqos Cveni ojaxis namdvili wevri yofiliyo“ (viziinosi 1996: 15). gamonaklisad SeiZleba miviCnioT is epizodi, romelSic avtori meore bavSvis ayvanaze Tu dedis mTxrobeli Svilisadmi gancdebze mogviTxrobs, Tu rogor gadaarCina despiniom aTi wlis georgiosi mdinareSi daxrCobas. am SemTxvevaSi mTxrobeli saWiroebs, rom gviCvenos dedis Tbili damokidebuleba mis mimarT: „unda gadaverCine, ra vuyoT, rom im SvilTagani viyavi, RmerTs (viziinosi avadmyofi 1996: 17). qaliSvilis mTxrobelis sanacvlod sityva-braldebas rom sTavazobda“ awonasworebs dedis aRiareba V scenaSi. VI scena _ dedis aRsareba patriarqis winaSe _ ki orive personaJis TviTgadarCenis mcdelobis Tavisebur saxes warmoadgens, romelic sruldeba cremliTa da dumiliT. aRsaniSnavia, rom dro uSvelebel monakveTs moicavs: „28 weliwadi itanjeba qali“ (viziinosi 1996: 25). ras unda niSnavdes es 28 weliwadi? Tu amas mivumatebT 1847 wels (despinios mier Cadenili codvis savaraudo dros), miviRebT 1875 wels. am periodSi ki SeuZlebelia g. viziinoss daewera es moTxroba. p. mulasis azriT, „am SemTxvevaSi mweralma siCqareSi SecdomiT gadaTvala 28 weliwadi, sawyisad igulisxma mamisa da anios gardacvalebis dro (1854_1855 ww.); moTxrobac am momentidan iwyeba. am SemTxvevaSi daweris TariRi bunebrivad emTxveva 1882_1883 wlebs“ (mulasi 1996: 65). sainteresoa, mainc ra aris mocemuli moTxrobaSi _ fsiqologia Tu fsiqoanalizi? dasjili mTxrobeli_bavSvi, gardacvlili dedis eqsperimentuli mamisgan gasaocar usamarTlod portretTan erTad, warmoadgens froidis Teoriis erT SesaniSnav magaliTs, romelsac ewoda „nevrotikTa ojaxuri romani“. * daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom ganxilul moTxrobaSi kompoziciuri organizacia, romelsac axasiaTebs ara imdenad simetria, * amasTan dakavSirebiT ixileT Μουλλάς Π. (επιμέλεια - εισαγωγή) Γ. Μ. Βιζυηνός - Νεοελληνικά διηγήματα. Αθήνα: Ερμής, 1996. 65-66, aseve Robert M., Roman des origines et origines du roman, Gallimard, Seuil, Paris 1976, romelic exeba literaturaSi „ojaxuri romanis“ sxvadasxvagvar gamovlinebebs. 130 ramdenadac urTierTarekvla, mWidro kavSirSia konfliqtis struqturasTan da isini erTmaneTis erTfiguriania (dedis paralelurad Sinagan viTardebian. samyaroSi Tavad mimdinareobs, konfliqti yvela danarCeni personaJi emsaxureba mis ganviTarebas) da mis struqturas zigzagiseburi saxe axasiaTebs. ukve nawarmoebis saTaurSivea nagulisxmebi moTxrobis mTavari konfliqti, romlis gadawyvetac siuJetis dasasruls ver xerxdeba, moTxroba sruldeba imedgacruebiT, amitomac bolo epizodSi mTxrobelsa da dedas Soris gamarTuli dialogis dasasruls siCume da cremlebi batonobs. 3. „yavlgasuli derviSi“ saberZneTSi krebuli 1896 wels „saberZneTi olimpiur olimpiuri TamaSebTan TamaSebis dakavSirebiT ganmavlobaSi“, gamodis romelSic sakuTar statias aqveynebas al. papadiamandisic saxelwodebiT „aTeni _ rogorc aRmosavluri qalaqi“. aRniSnuli statia avtoris gamocdilebisa da codnis erTgvari kompilacias warmoadgens. masSi ganxilulia ramdenime mniSvnelovani sakiTxi. „Zveli meCeTis siaxloves“” mwerali xvdeba aCrdils mimsgavsebul qals, mogvianebiT ki acnobierebs, rom saqme aqvs siZulvilisa da fanatizmis msxverpl ltolvilebTan. avtoris asociaciuri fiqris Sedegad mkiTxveli aRmoaCens, rom meCeTi berZen musikosTa TavSesafrad gadaqceula da, Sesabamisad, mocekvave derviSebs berZeni musikosebi cvlian. avtori gamoxatavs siyvaruls musikisa da musikosebis mimarT da protests acxadebs policielebis mier kvira saRamoobiT simRerebis usamarTlo akrZalvasTan dakavSirebiT. aRniSnuli statia erTgvar winapirobad iqca al. papadiamandisis moTxrobisTvis „yavlgasuli derviSi“, romelic gamoqveynda 1896 wlis 18 ianvars gazeT „akropolisSi“. masSi aRwerilia erTi mistikuri saburveliT moculi derviSis xanmokle viziti aTenSi Tezevsis taZris siaxloves. kritikos l. kamperidisis azriT, derviSis aTenSi Camosvla ukavSirdeba im epoqis konkretul istoriul sinamdviles (kamberidisi 1981: 207). derviSs adamianTa erTi jgufi umaspinZldeba tavernaSi, xolo RamiT 131 axladdawesebuli policiuri kanonebis gamo mas aRar SeuZlia sadReRamiso kafeSi daZineba, amitom iZulebulia matareblis axladgayvanil gvirabs Seafaros Tavi, sadac TavisTvis marto ukravs naize. * gamTeniisas mas xvdeba nacnobi gamyidveli, romelic cxel sasmels sTavazobs. ramdenime dReSi ki derviSi uCinardeba. „yavlgasuli derviSi“ al. papadiamandisis moTxrobebidan erT-erTi im mcireTagania, romelSic mkiTxveli naTlad xedavs Txzvis mTel process _ Tu rogor qmnis mwerali dafantuli informaciis SegrovebiTa da piradi gamocdilebis gamoyenebiT literaturul nawarmoebs. imisTvis, rom realuri ambavi literaturul nawarmoebad gadaaqcios, al. papadiamandisi mas CamoaSorebs mis irgvliv arsebuli obieqtur garemos da subieqturi samyaroTi aRWuravs. „yavlgasuli derviSi“ wamoWris or problematikas. erTi mxriv, es gaxlavT pirovnul doneze adamianis cxovrebis warmavloba, meore mxriv ki, kulturul faseulobaTa xangrZlivi sicocxlisunarianoba ucvleli Tu Secvlili saxiT. moTxrobaSi kulturul faseulobaTa ucvlelelobis magaliTia Tezevsis taZris kolonebi, xolo cvalebadobisa – Turquli xalxuri simRerebi: amanebi. moTxroba, ganmavlobaSi TvalsazrisiT romelSic da eqvs SeiZleba moqmedeba viTardeba furcels moicavs, davyoT sxvadasxva mxolod kompoziciuri moculobis erTi Ramis organizaciis cxra nawilad, romlebic teqstSi erTmaneTisagan TvalnaTlivaa gamoyofili. miuxedavad imisa, rom TiToeuli es nawili ar Seesabameba siuJetSi raime mniSvnelovan dro-sivrciT wyvetas, SesaZlebelia, rogorc garegnuli dieresisebi, amgvari dayofis safuZvlad iqcnen. kompoziciuri organizaciis principis mixedviT moTxrobaSi Cven mier gamoyofili segmentebi sqematurad Semdeg saxes iRebs: I. ganTiadi (papadiamandisi 1985: 111); II. sasmelebis gamyidvelTan Sexvedris scena (papadiamandisi 1985: 111112); * aRmosavluri xalxuri musikaluri sakravi. 132 III. derviSis warsuli / tavernaSi moqeifeebTan erTad gatarebuli saRamo (papadiamandisi 1985: 112); IV. kafes da derviSis suraTis aRwera (papadiamandisi 1985:112-113); V. kafeSi gatarebuli dReebi / „policiis umcrosi muSakis“ rCevadarigebebi (papadiamandisi 1985: 113); VI. „sabediswero Rame“ (papadiamandisi 1985: 113-114); VII. sakravze dakvra (papadiamandisi 1985: 114-115); VIII. sasmelebis gamyidvelTan Sexvedris scena (papadiamandisi 1985: 115116); IX. darCenili dReebi aTenSi (papadiamandisi 1985: 116). gamoyofili segmentebi kombinirebuli erTmaneTis principiT mimarT metad sinTezuri, dakavSirebulni. 6 arian mkiTxveli maSinve SeniSnavs I _ IV _ VII nawilebs Soris Sesabamisobas, ramdenadac am epizodebSi batonobs suraTis aRwerebi (pirvel SemTxvevaSi _ ganTiadis suraTi aRwera, meore SemTxvevaSi _kafeteriisa da derviSis aRwera, mesame SemTxvevaSi _ musikalur sakravze dakvris aRwera). Tavis mxriv, VII segments, nawili romlebic sinTezuri xasiaTisaa erTmaneTis mimarT da Tavis wriuli TavSi moicavs kompoziciis sam niSnebis matarebelni arian (melodiis Sesaxeb mTxrobelis SeniSvna _ derviSis mier musikalur sakravze dakvra _ aRmosavluri musikis istoriuli ganviTarebis Sesaxeb mTxrobelis SeniSvna). centraluri nawilia derviSis mier sakravis aJRereba, romelsac win uswrebs da mosdevs mTxrobeliseuli gansja zogadad melodiis (pirvel SemTxvevaSi), kerZod ki aRmosavluri musikis istoriuli ganviTarebis (meore SemTxvevaSi) Sesaxeb. mTxrobelis mier gamoTqmul amgvar SeniSvnas Seicavs aseve VIII scenac, sadac gamoTqmulia mosazreba quCis saxelwodebasTan (lepeniotisi) dakavSirebiT. SeiZleba iTqvas, rom am SemTxvevaSi saqme gvaqvs ara imdenad simetriis, ramdenadac urTierTareklvis principTan. aSkaraa, aseve II _ VI _ VIII nawilebs Soris Sesabamisoba. Tavis mxriv, II scenaSi derviSis sasmelebis gamyidvelTan Sexvedra dakavSirebulia III epizodSi moqeifeebTan erTad tavernaSi gatarebul RamesTan. aRsaniSnavia, 133 rom III nawili Tavis ATavSi aerTianebs Txrobasa da baZvas (διήγησις/μίμησις). saxeze gvaqvs, erTi mxriv, mTxrobelis mier mokled reziumirebuli derviSis ganvlili cxovreba, meore mxriv, uSualod tavernaSi gatarebuli Ramis scena. nawilTan, III epizodis sadac aseve sinTezuri gvxvdeba, xasiaTi erTi srul mxriv, SesabamisobaSia derviSis mier V kafeSi gatarebuli dReebis mTxrobeliseuli aRwera da, meore mxriv, derviSisa da policielis scena. (am ukanasknelis metad faseuli rCevebi Tu rogor unda moiqces ama Tu im situaciaSi: quCaSi Cxubis Seswrebis dros, ufrosTan damokidebulebaSi da a.S.). III scenaSi aRweril derviSis ganvlil cxovrebasa da V scenaSi aRweril kafeSi gatarebul dReebs ukavSirdeba bolo IX epizodic, sadac mTxrobeli erTgvari daskvnis saxiT warmogvidgens Tu rogor gaatara derviSma darCenili dReebi aTenSi. zemoaRniSnuli mxatvrul drosa dayofidan da gamomdinare, istoriul dros SegviZlia Soris davaskvnaT, monacvle rom prozauli nawarmoebis SeTxzva rTuli procesia, gansakuTrebiT maSin, roca gvxvdeba TxrobiTi epizodebi, romlebic erTmaneTis mimarT simetriulad arian dakavSirebulni. aRsaniSnavia, rom derviSis ganvlili cxovrebis aRwera da tavernaSi gatarebuli Rame Tanabari moculobiTaa warmodgenili teqstSi. scenebad gamovyaviT Zalzed danawevrebuli monakveTebi, romlebSic ar gvxvdeba dialogebi imdenad, ramdenadac es scenebi Semoifarglebian raRac erTi konkretuli moqmedebiT da ara drois xangrZlivi monakveTis zogadi gadmocemiT. swored amgvari SemTxvevebisaTvis, rodesac scenasa da reziumirebas Soris zRvari TiTqmis waSlilia, mkvlevari a. sparmaxeri gamoiyenebs termins „plisirebuli scenebi“ (πτυχωμένες σκηνές) (sparmaxeri 1982: 97). R. farinu-malamataris gadmocema, e. gamyidvelTan w. azriT, „plisirebuli dialogis „nawarmoebis scenebis“ uecari siuJetis gamoyeneba gawyvetiT da mesame aseve gamowveuli pirSi sasmelis elifsisebis gamoyeneba aCqarebs Txrobis ritms da win wamowevs or ZiriTad Temas: 134 1. cvalebadobis Temas, romelic gadmocemulia sasmelis gamyidvelTan Sexvedrisa da policielis rCeva-darigebebis or scenaSi, sadac xazi esmeba adamianis namoqmedaris cvlilebas istoriis mikrokosmosSi, 2. kulturisa da gadmocemulia civilizaciis derviSis mier maradiulobis sakravze Tema, dakvris romelic epizodSi mTxrobelis kargad mofiqrebul da gansjil aRweraSi, riTac xazi esmeba maradiuli warsulis gagrZelebas warmaval awmyoSi“ (farinu-malamatari 1987: 76). adamianuri bunebis daudegrobis Tema gadmocemulia Txrobis rogorc mikroskopul, ise makroskopul doneze. makroskopulia is Sedareba, romliTac mTxrobeli paralels avlebs wvimis wveTebis ritmsa da uZinari mezRvauris gembanze monotonur bolTiscemas Soris: „micuravs ZaZisfer wylebSi da xedavs casa da zRvas velurad mocekvaveT da mosasxamSi gaxveuli Tambaqos qaCviT meyseulad miapobs wyvdiads“ (papadiamandisi 1985: 111). zemoaRniSnuli Sedareba scildeba mis mier aRniSnul garemos (aTenur ubanSi saRamos wvima) da maT Soris SeiniSneba ufro msagvseba vidre siaxlove. Tumca es epizodi amave dros SeiZleba metaforuladac iqnas gagebuli rogorc adamianis mogzauroba aracnobierSi da ufro metad rogorc adamianis gadasvla mistikur samyaroSi. Tuki zemoaRniSnul Sedarebas am kuTxiT ganvixilavT, maSin igi uSualo kavSirSia derviSis saxesTan da SesaZlebelia masTan paralelis gavleba. derviSic mistikuri gamoCenis Semdeg drois mcire monakveTis manZilze rCeba aTenSi aseve mistikur gauCinarebamde. mesame scenasa da epilogSi warmodgenilia derviSis ganvlili da momavali cxovreba mesame pirSi TxrobiT da mas erTgvari reziumes saxe aqvs. d. lojis azriT, „TxrobaSi damatebiTia mxolod is adgilebi, romlebic warmodgenilni arian „garegnuli fokusirebis“ (εξωτερική εστίαση) gziT. amdenad, moTxovna Sinagani garemos aRniSvnisa anu imisa rom, personaJebs hqondeT saxeli da fsiqologiuri individualizaciis raRac procenti“ (loji 1981: 49), am nawarmoebSi mkiTxvels sinamdvilis yalbi 135 SegrZnebisaken ar ubiZgebs. yvela is cnoba, romelic gansazRvravs personaJis „istoriulobas“, warmodgenilia kiTxvebis saxiT anu „rodis? vin? ra? ratom?“ (papadiamandisi 1985: 112), romlebic an upasuxod rCeba, an maTze imgvaradaa winamorbeds pasuxi gacemuli, abaTilebs. rom derviSis yoveli momdevno warsulisa da pasuxi mis momavlisadmi mTxrobeliseuli midgoma warmosaxviTi samyarosken gvibiZgebs. mikroskopulad danaxuli „cvalebadoba“ qmnis moTxrobis zedapirul siuJets. es cvalebadoba urTierTobisas VI scenaSi, moxseniebulia romelic derviSisa gadmocemulia da aTenelebis dialogebis gareSe reziumirebuli Txrobis saSualebiT samarTaldamcavis warsulis amsaxvel epizods rom enacvleba. epizodebs Soris amgvari simetriuli monacvleoba emsaxureba derviSisadmi megobruli damokidebulebis, aTeneli moqeifeebi rom gamoxataven, samarTaldamcvelis mxridan mtruli damokidebulebiT Secvlas. TanagrZnobidan mtrul damokidebulebaze gadasvla kvlav icvleba sasmelis gamyidvelTan Sexvedris sceniT (VIII). amdenad, mtrobas kvlav cvlis megobruli daxmarebis xelis gamowvdoma. es ukanaskneli scena R. farinu-malamatarisis azriT, qronologiurad win erTi „iyofa uswrebs, or xolo nawilad, meore romelTaganac mosdevs VI scenaSi aRweril „sabediswero Rames“. amis Sedegad, „cvalebadobis“ motivi iRebs Semdeg formas: megobroba/megobroba _ mtroba _ megobroba; da Semdeg saxes: baZva/Txroba _ baZva urTierTmonacvleobas _ plisirebuli rogorc aRsaniSnis, scena, aseve riTac warmogvidgens aRmniSvnelis doneze“ (farinu-malamatari 1987: 77). is faqti, rom moTxrobaSi sxva personaJebsac ar aqvT saxelebi da individualurobas iZenen maTze dakisrebuli rolidan gamomdinare moqmedebebis meSveobiT, ara mxolod emsaxureba swrafi tempiT monacvle Sinaarsis gadmocemas, aramed aTavisuflebs teqsts „materializmis simZimisagan“, romelic Tavis mxriv iwvevs realobaSi mudmiv dabrunebas. aviRoT, Tandac, V scena, romelic erT konkretul CarCoSi moqceuli erTaderTi segmentia da xazs usvams ufro metad mimRebis arsebobas, vidre Sinaarssa da gadmocemis pirobebs. aqedan gamomdinare, nawarmoebSi ritmi 136 Senelebulia scenebsa da TxrobiT nawilebs Soris erTgvari saxis TamaSiT. garda amisa, realisturi nawarmoebis ganmsazRvreli zogierTi elementis garda warmatebiTaa gamoyenebuli ritmulobis efeqti. derviSis mier musikalur instrumentze dakvra gadmocemulia aRwerisa da mTxrobelis SeniSvnis saSualebiT. moTxrobis es SedarebiT mozrdili epizodi (VII), romelic TiTqmis Seesabameba ambis erT mcire monakveTs, qmnis Cveuli ritmulobis Senelebis STabeWdilebas imis miuxedavad, rom melodiis sityvebiT gadmocema, obieqtis bunebidan gamomdinare, ar gaurbis drois gangrZobiTobis erTgvar saxes, romelic Seesabameba Tavad am ambis xangrZlivobas. ufro metic, aRwera CaiTvleba aqtiurad, rogorc enis maradiuli mcdeloba, bgera gadmosces sityvebis saSualebiT. es mcdeloba xorcieldeba sityvis ritmuli gamoyenebiT da Sedarebebis akumulirebiT: monotonia/mravalxmianoba, kakani/qviTini, zemoT/qvemoT. aRmosavluri musikis dasaxasiaTeblad al. papadiamandisi iyenebs Sedgenili Semasmenlis saxelad nawilTa mTel wyebas, romelTagan zogierTi miemarTeba melodias, zogierTi _ xmis intensiurobasa da tons. erTni gamoxataven vizualur STabeWdilebas, sxvebi ki xmisgan miRebul STabeWdilebas akavSireben sxva SegrZnebebTan. zogierTi maTgani musikis moZraobas miyveba qvemodan zemoT da akavSirebs melodias im kuTxesTan, saidanac igi momdinareobs, zogierTi ki gadataniTi msgavsebaze SegviZlia mniSvnvnelobiT amaxvilebs davaskvnaT, yuradRebas. rom amgvari STabeWdilebisgan simbolur arsebiTad doneze gansxvavebuli, Tu Seqmnil ganvixilavT, mravalferovani mimReobebis simravle gamoxatavs enis uZlurebas, gadmosces musika. rogorc Cans, ena bgeris daxasiaTebisas ufro Raribia, vidre suraTis aRwerisas. aseve aRsaniSnavia, rom Sedgenili Semasmenlis saxeladi nawilebis mTeli am urTierTmonacvleobidan, romlebic ritmulobis mxriv warmatebuladaa gamoyenebuli, mimarTvis obieqti (aRsaniSni anu am SemTxvevaSi aRmosavluri musika) gamotovebuilia da ar figurirebs. sagnis aRwera misi uSualo moxseniebis gareSe nawarmoebSi simbolur doneze gvTavazobs werisa da aRqmis erTgvar alegorias, romlis drosac mkiTxveli mihyveba enis gzas da cdilobs, CaeWidos samyaros (am SemTxvevaSi musikas) da daafiqsiros is. 137 ufro metic, xangrZlivobis al. papadiamandisi Sesabamisi aRwevs, mTxrobelis rom ambis SeniSvna-sqolio minimaluri erTi mxriv, gadmosces sityvebis TamaSis ritmulobis saSualebiT _ mag: „Νάϊ – Νάϊ/ Νάζι, Νάϊ – Νάϊ/Ναι“ (papadiamandisi 1985: 114-115) da ZiriTad TemaSi umniSvnelo variaciebiT, xolo meore mxriv, fonetikuri msgavseba ganavrcos semasiologiuri msgavsebiT moqmedebis droisa da adgilis saSualebiT. „Νάϊ“ dieresisis aRmniSvneli ori wertiliT gansxvavdeba „ναι“-sgan. sxva sityvebiT rom vTqvaT, arsebobs xangrZlivi sicocxlisunariani ritmis xelovneba: „antikuri harmoniis, frigielebis, lidielebis“ (papadiamandisi 1985: 115), romelmac dros gauZlo da mravalferovani saxiT da zogierT SemTxvevaSi, gansxvavebul kulturul garemoSic ki ganagrZobs arsebobas. aqedan gamomdinare, TxrobiTi nawilebis Tanafardoba-Sesabamisobis garda, SesaZlebelia imis mtkicebac, rom nawarmoebis ori ZiriTadi ritmi, romelic iqmneba reziumirebis, elifsisisa da uSualod scenebisagan, da aseve Seneleba, Seesabamebian warmavlobasa romelsac moTxrobis da warmoqmnis warmmarTvel kulturuli aRwera da konfliqts: faseulobebis SeniSvna-sqolio, adamianis cxovrebis maradiulobas Soris dapirispirebas. aqedan gamomdinare, konfliqti grafikulad Semdeg saxes iRebs: II-VIII scenebi gamyidvelTan Sexvedra I scena ganTiadi IV scena VI scena kafisa da derviSis aRwera III scena derviSis warsuli V scena policielis rCeva “sabediswero Rame” VII scena naize dakvra kritikosi k. xioteli Tvlis, rom „dro-sivrciT mimarTebebsa da mizezSedegobriobis wyvilze dafuZnebuli nawarmoebi gadataniTi mniSvnelobiT gasagebi xdeba, rogorc dapirispireba cvalebadobasa da mudmivobas Soris, pirovnebasa da civilizacias Soris, adamianis warmavlobasa da kulturis 138 maradiulobas Txrobis Soris. zemoaRniSnuli Tanmimdevrobis arasistematuri saSualebiT cvalebadoba dapirispirebebi da Seesabameba gadmocemulia gvafiqrebinebs, im ritms, rom ritmis romliTac mRerian Turqul xalxur amans“ (xioteli 1981: 366). amgvarad, moTxroba xasiaTdeba mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT, romelic erTgvarad kombinirebul saxes atarebs, aerTianebs ra wriuli kompoziciisa da paraleluri dayofis principebs. konfliqtis struqtura mWidro kavSirSia kompoziciuri organizaciis xasiaTTan da mdgomareobs kulturis cvalebadobasa maradiulobas da mudmivobas, Soris adamianis dapirispirebaSi. warmavlobasa moTxrobis da siuJetis pirvelwyaro, _ konkretuli istoriuli movlena _ da misi gadmocemis mxatvruli garSemo xerxebi Txrobis ise iqna organizebuli ritmulobisa da warmmarTveli xatobriv-saxieri konfliqtis Sesabamisobebis saSualebiT, rom nawarmoebi realisturisa da poeturis zRvarze dgas. 4. „codvis aCrdili“ moTxroba „codvis aCrdili“ daiwera 1900 wels da al. papadiamandisis erT-erTi im moTxrobaTagania, romelic avtobiografiul xasiaTs atarebs. Txroba pirvel pirSi mimdinareobs. am SemTxvevaSi mTxrobeli ubralo mowmis rols ki ar asrulebs, aramed is nawarmoebis centraluri figura da Sesabamisad, mTavari gmiria. siuJeti eyrdnoba al. papadiamandisis bavSvobis mogonebas. biZaSvil maxulasTan mas gansakuTrebuli siaxlove akavSirebda. igi ixsenebs Soreul warsulSi momxdar ambavs, gzaSi mimavalT uecrad Tu rogor daecaT Tavze sabani, rac erTgvari niSani iyo maTi bedis msgavsebisa. axlac isini erTad RvTismsaxurebas rom daswrebodnen. RamiT doqi carielia, amitomac wylis miuyvebodnen gzas taZrisken, mTxrobels moswyurdeba, magram mosatanad mdinares miaSurebs, sadac erTgvar mistikur garemoSi aRmoCenili xedavs Cvenebas. 139 moTxroba sakmaod bevr sirTules warmoSobs mkiTxvelisTvis, Tu raSi mdgomareobs konkretulad gmiris Cveneba, nawarmoebis romel monakveTSia is moxseniebuli da ra kavSiria moTxrobis pirvel da meore nawils Soris. aRsaniSnavia, rom Casmuli. brWyalebi es „codvis aCrdili“ ixureba pirvelive mxolod frazidan moTxrobis brWyalebSia dasasruls, ris Semdegac erTaderTi frazaa miwerili: „zemoTaRniSnuls Tavi moeyara erTi ubeduri mokvdavi megobris Zveli Canawerebidan“ (papadiamandisi 1985: 230). savaraudoa, rom brWyalebSi Casmuli siuJeti SeiZleba CaiTvalos megobariSemgroveblis mier areuli Canawerebis mTxroeblis mier dalagebis dros kvlevis Catarebis movlenebis mcdelobad. amgvari dResaswaulebis Sekreba-dalageba aRmniSvneli siuJetis Semadgenel amgvarad, mTxrobelis Tavidanve sam mier moxda TariRebis epizodSi SegviZlia erTi saeklesio meore mxriv monawileobis agebis rom mxriv, safuZvelze, maxulas moTxrobis vivaraudoT, modeli ki, safuZvelze. efuZneba drois metnakleb msgavsebasa da erTi da imave personaJis warmoCenas. kompoziciuri organizaciis TvalsazrisiT nawarmoebi iyofa Semdeg scenebad: I. saeklesio msaxureba 25 seqtembers (papadiamandisi 1985: 225); II. 8 seqtembris RvTismsaxurebis Semdeg RamiT ukan dabruneba (papadiamandisi 1985: 225-226); III. sabnis TavSi dacemis mogonebis scena (papadiamandisi 1985: 226); IV. 25 seqtembris Ramis scena (papadiamandisi 1985: 227-228); V. mTxrobelis mdinareze Casvla da mistikuri Cveneba (papadiamandisi 1985: 229-230). Txrobis qronologiur Tanamimdevrobaze dakvirvebiT SevniSnavT, rom pirvelad moxseniebulia 25 seqtemberi, romelic warmoadgens moTxrobis siuJetis awmyos, romelSic CarTulia erTgvari saxis asociaciuri mogonebis ori SemTxveva. pirveli maTgani axlo warsulSi moxda sul ramdenime dRiT adre, ufro konkretulad ki 8 seqtembers, xolo meore maTgans adgili hqonda Soreul warsulSi. 25 seqtembris ucnauri Cvenebis dasasruli aRniSnavs, rom gmiri anu mTxrobeli acnobierebs Soreul 140 warsuls siuJetis awmyo droSi. aqedan gamomdinare, Txroba miemarTeba awmyo droidan warsulis sxvadasxva doneebisken, romlebic warmoadgenen erTgvari saxis paradoqss. miuxedavad imisa, rom warsulSi dabrunebis TiToeuli Secnobis scena mTavari ganwyobiTaa gmiris mier gadmocemuli, gazrdili interesiTa sabolood ufro da dafaruli maTi da gaugebari xdeba. am TariRebis asociaciuri Sedareba miuTiTebs erTgvar struqturul simetriaze, Tumca movlenebis es termini ramdenadme orazrovnebas, sustad romlebic gamoxatavs momxdari erTmaneTis mimarT urTierTSeTanxmebul Tu urTierTdapirispirebul kavSirSi imyofebian. es dapirispirebuli amoxsnasac wyvilebi mkiTxveli gamoxataven cdilobs urTierTmonacvleobas, maTi moTxrobasTan romlis rogorc erT mTlianobasTan urTierTmimarTebiT. ganvixiloT siuJetSi asaxuli movlenebi maTi realuri qronologiuri TanamimdevrobiT. pirvel rigSi dgas III scena anu Soreul 8 seqtembers momxdari epizodi, romelSic aRwerilia „qaTqaTa sabnis“ (papadiamandisi 1985: 226) Camovardna da mis qveS ucabedi gaxlarTva. am momentSi TariRis moxsenieba da qronologiuri dazusteba gvaiZulebs, rom aRniSnuli scena davukavSiroT sxva scenebs, imis miuxedavad, rom maT Soris sakmaod didi daSorebaa. gaugebari sainteresoa, da burusiT rom am moculia. epizodSi momxdari upirveles SemTxveva-incidenti yovlisa, es gaurkvevloba momdinareobs mniSvnelobis doneze sityva „κουκουλώνω“-s orgvari gagebidan. pirvel rigSi es zmna gulisxmobs dafarvas, zemodan gadafarvas risame TvalTaxedvis aredan gauCinarebis mizniT, magram amave dros mas meore mniSvnelobac aqvs, romelic aRniSnavs daqorwinebas. amasTan dakavSirebiT saintereso mosazrebas gvTavazobs kritikosi R. farinu-malamatari, romelic Tvlis, rom „am SemTxvevaSi al. papadiamandisi sityva „κουκουλώνω“s iyenebs „σαβαλώνω“-s mniSvnelobiT, rac aRniSnavs sudaraSi gaxvevas“ (farinu-malamatari 1987: 251). mTavari gmiri sabanSi gaxvevas avismomaswavebel niSnad miiCnevs maSin, roca moxula am faqts Tvlis maTi momavali 141 bedisweris msgavsebis simbolod (savaraudod, msgavsi sikvdilisa), romelic ganagrZobs maT dakavSirebas cxovrebasTan: „SeveferebodiT . . . erTad mivuyvebodiT gzas“ (papadiamandisi 1985: 225). siuJetis qronologiur TanamimdevrobaSi momdevno II scena xazs usvams sinaTlesa da wyvdiads Soris ormag Sedareba-dapirispirebas (maRla/dabla; ukan/win). „mTvaris tkbili naTeba“ (papadiamandisi 1985: 225) kvlav ifrqveva simaRlidan, Tumca „keTilganwyobili sxivebi“ ver aRweven qvemoT. mTavar gmirsa da maxulas ukan mihyveba sandomiani moxuci qali CiraRdniT xelSi. am dros ki maT win „qarma Caaqro sanTeli, romelic erTma moxucma qalma despiniom eklesiis kandelidan gadmokidebuli cecxliT aanTo“ (papadiamandisi 1985: 226), ris Sedegadac „uecari wyvdiadi“daisadgurebs. saxezea erTgvarad ganeitralebuli mdgomareoba, romelic imarTeba sibnelisa da sxva misi gamovlinebebis mier. amgvari gauTvaliswinebeli movlenebis arseboba xazs usvams gmirsa da maxulas Soris kavSirs: „magram TiTqmis yovelTvis erTmaneTTan SeuTanxmeblad mainc erTad mivabijebdiT“ (papadiamandisi 1985: 225). amgvari kavSiri (Tu saerTo bediswera?!), romelic warmodgenilia II da III scenebSi, daculia siuJetis ganviTarebis uSualod awmyo droSi mimdinare epizodebSic (IV_V scena), rodesac mTxrobeli mdinareze midis wylis mosatanad „imitom, movmsaxurebodi rom Cem mwyuroda da keTilSobil da Tanac imitom, gulSematkivar rom mindoda biZaSvils“ (papadiamandisi 1985: 228). amgvarad, doqi – awmyo drois erTgvari saxis „saerTo Tasi“ _ oci wlis Semdeg mdinareSi Casvlis mizezad iqceva, sadac mistikur garemoSi moxvedrili gmiri xedavs Cvenebas: „uecari SiSi vigrZeni, wyarosTan muxlis kankaliT avedi, gamalebiT pirjvars viwerdi da gulSi vloculobdi, magram ena mebmeboda . . . vgrZnobdi, rom ar viyavi Rirsi arc ganwyobiT, arc xorcielad imisTvis, rom wminda sityvebi warmomeTqva“ (papadiamandisi 1985: 229). mTxrobelis rogorc Cveneba ararsebuli da dafarulia da gamogonili. Cveulebsamebr, miuxedavad imisa, ganisazRvreba rom gmiri vizualurad xedavs am Cvenebas: „Cemi TvalebiT davinaxe“ (papadiamandisi 1985: 142 229), danaxuls ar aqvs materialuri hipostasi, amitomacaa moCveneba. mTxrobeli ar iyenebs leqsikur marags mis aRsawerad, aramed mimarTavs Sedarebebsa da metaforebs. imis gamo, rom aRsaweri obieqti ararsebulia, aRmweri konkretuli sityvebis naklebobas ganicdis da ar SeuZlia ipovos Sesaferisi termini, gansazRvreba Tu sityvaTSexameba. mTxrobeli amgvaradve iyenebs mTel wyeba predikativebs, romlebic arasrulad principiT gamoxataven nawildeba religiur teqstSi, wes_Cveulebebs rac maT da simbolur dapirispirebis datvirTvas sZens. mkiTxveli aRiqvams „gaormagebul Cvenebas“ (papadiamandisi 229) rogorc dapirispirebas, romelic gadmocemulia Semdegi wyvilebis meSveobiT: varskvlavi/Suqis uRirsi siRrme; TeTri/Savi; TovliviT spetaki/melnisferi siSave; mindvris pirveli yvavili/saZulveli nawili, romelic dablobi. Seicavs am orsaxovani dapirispirebas moCvenebis TeTri/Savi _ sinaTle/wyvdiadi, advili gasaSifria. teqstidan gadavdivarT samyaroSi, sadac vxedavT simboloebs sikeTe/boroteba, sicocxle/sikvdili, sispetake/codva. sirTules vawydebiT sapirispiro mimarTulebiT, radganac moCveneba rogorc aRqma ukve ganxilulia mTxrobelis mier sakuTari warsulis gamocdilebaze dayrdnobiT: „TeTri ca mogavda qaTqaTa qitons TxuTmeti wlis ymawvilis Seuryvnel samoss, Savi ki hgavda codvis aCrdils“ (papadiamandisi 1985: 229). s. Catmanis azriT, A„am momentSi SegviZlia visaubroT mTxrobeli-gmiris erTgvar miemarTeba gadasvlaze ara damokidebulebas, Semecnebidan azrobriv mayureblis fizikur Tu arian rogor perspeqtivaze, mdgomareobas, movlenebi da romelic aramed mis STabeWdilebebi gafiltrulni mis gonebaSi“ (Catmani 1978: 152). amgvarad, zogadi simboluri Tanaarseboba sikeTe/boroteba, sicocxle/sikvdili da a.S. gaigivebulia mTxrobelis warsulTan. zogadidan konkretulze gadasvla SeumCnevlad gvibiZgebs erTgvari dausrulebeli procesisken, ramdenadac mudmivad icvleba obieqti, romelic unda iqnas gansazRvruli, raTa danamdvilebiT ar gamovitanoT viciT, saboloo mTxrobeli daskvna. namdvilad ufro metic, avtobiografiulad 143 warmogvidgens sakuTar warsul gamocdilebas Tu ara. R. farinu- malamatarisi miiCnevs, rom „TxuTmeti wlis ymawvili SesaZlebelia, iyos siymawvilis droindeli morigi siyvaruli, romlis eTikur Tu fizikur sikvdilSic pasuxismgebloba mTxrobels miuZRvis. im SemTxvevaSi, Tuki mTxrobeli sakuTar warsuls alegoriulad gadmoscems, maSin „TxuTmeti wlis ymawvili“ SeiZleba miviCnioT bavSvobis xanad, samoTxisdar mdgomareobad, antikur mSvenierebad, romelic saxes icvlis „Savi sulis“ SemoWriT. es ukanaskneli ryvnis spetak silamazes, yvavilebs gadaaqcevs eklebad, xolo „RvTaebrivi xeliT Seqmnil scenas“ _ „matlebisgan SeWmul scenad“ (farinu-malamatari 1987: 253). yovelive es miCneulia rogorc codvis gabatonebis Sedegi, romlis gamomwvevi mizezi auxsnelia. sinanuli da metania-vedreba warmoadgens moTxrobis dasasruls. mTavari gmiris Semdgomi bed-iRblis Sesaxeb ki vigebT uiRblo megobrisgan, romlis gabneuli Canawerebidan Seiqmna aRniSnuli nawarmoebi. aRsaniSnavia, rom zemoTqmulidan gamomdinare SegviZlia SevamCnioT I da V scenebs Soris erTgvari paralelebi. I scenaSi maRlidan momdinare sinaTle da Seesabameba xidze V keTilganwyobili scenaSi sinaTlis sxivis uRirsi nakleboba ufskrulis simetriulad gasanaTeblad varskvlavis Camosvlas. II scenaSi axlo warsulis gaxsenebiT Soreul warsulSi dafaruli danaSaulis erTgvari winaswari aRniSvna xdeba. TovliviT spetaki sabnis xseneba, Tavis mxriv, Seadgens erT umniSvnelo marcvals, romelic mkiTxvelis mier retrospeqtulad amoicnoba megobarikompilatoris warmodgeniT. ironiulad gaurkveevli rCeba maxulas frazis mniSvnelobac, rom “erTnairi bediswera gveqneba, erTnairi bediswera” (papadiamandisi 1985: 226), romelic azrobrivad agrZelebs Tu radikalurad cvlis bedisweris gagebas awmyoSi. Soreul warsulSi momxdari SemTxveva mTxrobeli gmiris momavlis erTgvari winaswarmetyvelebaa, romelsac mkiTxveli winaswar igebs. amdenad, nawarmoebis warmmarTveli konfliqti erTfiguriania, mTxrobelis Sinagan samyaroSi mimdinareobs da misi gamoxatva grafikulad ase SeiZleba: 144 II scena III scena warsulSi dabruneba sabnis Camovardnis scena I scena IV scena 25 seqtembris Rame ori 25 seqtembris Rame retrospeqtuli konfliqti VI scena scena mimdinareobs, (II-III), mdinareze mistikuri Cveneba romlebSic erTmaneTis mimarT moTxrobis paralelur ZiriTadi sibrtyezea ganlagebuli. amdenad, sam asociaciur scenas, qronologiur romlebic rigs, struqturulad unda daematos qmnian Tematuri erTgvar msgavsebac, romelic, erTi mxriv, aRniSnavs warsulis awmyoSi gacnobierebas, xolo meore mxriv, warsulis aracnobier demonstrirebas momavalSi. Tumca sabolood gaurkveveli rCeba Tu raSi mdgomareobs maxulas roli moTxrobaSi. SesaZloa raime kavSiri hqonda bavSvur CvenebasTan, magram amis Sesaxeb darwmunebiT arafris Tqma ar SeiZleba. nawarmoebis finali, romelic maxulas gansjas „erTnairi bedisweris“ Sesaxeb Riad tovebs, Cven ver gvaZlevs raime xelCasaWid informacias, raTa maxula mTxrobelis bavSvobasTan gavaigivoT, rogorc warsulSi „saerTo bedis“ erTgvari saxe. Tumca aqve unda aRiniSnos is faqti, Tu rogor aris warmodgenili „codvis biZaSvil aCrdili“ ganasaxierebs zrdasruli da maxulas „Sxamisgan romantikuli maxula saxe da al. papadiamandisis ganmkurnavi“. realisturi warmogvidgeba rogorc orsave bunebis moTxrobebSi SemTxvevaSi erTgvar gamorCeulad is Serwymas. praqtikuli gansazRvruli interesebis matarebeli qali, rac gamoxatulia, magaliTad, misi Svilebis dabinavebis mcdelobaSi („Sxamisgan ganmkurnavi“). amave dros maxulas xasiaTi-personaJi TiTqos Caanacvlebs Tu gadafaravs meore mistikur saxes, romelic zedapirulad da ramdenadme sqematurad aris aRwerili („TxuTmeti wlis ymawvili“ _ „codvis aCrdilSi“, „sxva saxe“ _ „Sxamisgan ganmkurnavSi“). amgvari orsaxobrivi daxasiaTeba orsave 145 nawarmoebSi qmnis erTgvar mijnas pragmatul-praqtikulsa da warmosaxviTidealur saxes Soris. saidumlos saTave udevs yoveldRiuri banalurobis dausrulebel aRwerasa (zrdasruli maxula) da TxuTmeti wlis ymawvilis meyseul xsenebas Soris mTxrobelis poziciis sxvaobaSi. amgvari xerxiT nawarmoebSi saidumlo amouxsneli rCeba, Tumca erT-erTi varianti SesaZlebelia, yofiliyo realuri maxulas simboluri sikvdili, rodesac mas sakuTari survilis winaaRmdeg gaaTxoveben. amgvari gardacvalebis Semdeg rCeba qalis yovedRiuri praqtikuli saxe, romelTanac mTxrobeligmiri agrZelebs Tavis Tavis gaigivebas. maTi „saerTo bediswera“ ki, romelic momavalSic gadainacvlebs, ucnobi rCeba. mniSvnelovania, rom azris ganusazRvreloba moTxrobaSi gamosaxulia enobriv donezec. Txroba, romelSic mTxrobeli-gmiris, maxulasa da megobari-kompilatoris perspeqtividan danaxuli erTi da igive movlenebi vrcladaa gadmocemuli, vacnobierebT, sruldeba ironiiT. nawarmoebis finalSi rom amgvari aRsarebis msgavsi TxrobiT gmiris warsulis Secnoba mainc gansazRvrul CarCoebSi Casmuli darCeba. mTxrobeli enis meSveobiT aRwevs, rom sakuTari warsuli gaugebrad gadmoces, da ufro metic, warmoSvas kiTxvebi imasTan dakavSirebiT, Tu ra moxda konkretulad da namdvili iyo Tua ara misi paTosiTa da daZabulobiT aRsavse Cveneba. Tumca arsebobs mimarTulebiT gaurkveveli, moTxrobis sxva warmoiSoba. aseve mier, fraza, romelic warsuli rCeba SesaZlebelia, argumentacia-motivirebis ironiac, rogorc momavali ukanaskneli kompilatoris saxis rCeba ucnobi romelic gagebul arasrulyofilebisa sapirispiro mkiTxvelisTvis mTxrobeli-gmirisaTvis. damatebulia megobari- iqna rogorc realisturi da rRvevis parodia, romelic mkiTxvels moTxrobidan azris gamotanas urTulebs. Sesabamisad, kompoziciuri organizaciis TvalsazrisiT nawarmoebSi SeiniSneba wriuli kompoziciisa mcdeloba da da paraleluri saboloo dayofis Sedegad principebis moTxroba iRebs Sejerebis kombinirebul susti saxes. Sesabamisad, nawarmoebis warmmarTveli konfliqtis struqturasac ar aqvs mkveTrad Camoyalibebuli saxe. 146 5. „gveleSapis xma“ Aal. papadiamandisis moTxroba „gveleSapis xma“ daiwera 1904 wels. nawarmoebis mokle Sinaarsi Semdegia: patara kocosi dedamis sofulasa da gauTxovar deida kratirasTan erTad cxovrobs. biWis ramdenadme dagvianebuli dabadeba gaxda sofelSi agorebuli Worebisa da amis Sedegad sofulas ganqorwinebis mizezi. kocosi amaod cdilobs Tavisi warsulis gamorkvevasa da simarTlis dadgenas. Tanatolebisgan damcirebuli gariyuli ymawvili, sabolood, maTive msxverpli xdeba: da abezara bavSvebisagan morigi damcirebisaTvis sakadrisi pasuxis gacemis mcdelobis dros xidan vardeba da kvdeba. misi gardacvalebidan cota xnis Semdeg mgloviare sofula da kratira ber ioakims xvdebian. es ukanaskneli amSvidebs Svilmkvdar dedas da RmerTis mowyaleobas Seaxsenebs, Tumca aqve xazs usvams, rom bavSvis sikvdilis mizezad mainc misi dabadebis saeWvo garemoebebs miiCnevs. ramdenime xnis Semdeg sofulac gardaicvleba. nawarmoebi iwyeba in medias res. mTxrobeli TiTqos agvianebs siuJetis dramatul dasawyisamde momxdari movlenebis mkiTxvelis winaSe warmodgenas. amgvari xerxi TxrobaSi gamoiyeneba, rogorc wesi, warsulis eqspoziciisaTvis, rac xorcieldeba zogjer mTxrobelis mier warsulSi momxdari ambis personajes mokle saSualebiT, Sinaarsis zogjer ki gadmocemiT, zogjer mTxrobelisa da ki romelime gmiris sityvebis erTmaneTSi erTgvari aRreviT. kompoziciuri organizaciis mxriv moTxroba iyofa Semdeg scenebad: I. kocosis gaseirneba zeTisxilis baRSi deidasTan erTad (papadiamandisi 1985: 607); II. kocosis dabadeba (papadiamandisi 1985: 608-610); III. kocosisa da dedamisis aRsasruli (papadiamandisi 1985: 610-611); IV. kocosisa da deida kratiras dialogi (papadiamandisi 1985: 612-614); V. zeTisxilis baRSi gaseirnebis scena (papadiamandisi 1985: 615); VI. kocosis skolidan garicxva (papadiamandisi 1985: 615-616); VII. zeTisxilis baRSi kocosis ocneba _ legenda gveleSapze (papadiamandisi 1985: 617-618); 147 VIII. gamoqvabulSi Casvlis scena (papadiamandisi 1985: 618-619); IX. ber ioakimTan saubari (papadiamandisi 1985: 620-621). dakvirvebuli mkiTxveli maSinve SeniSnavs I, V da VII scenebs Soris Sesabamisobas, romelTac aerTianebT saerTo siuJeturi xazi: gaseirneba zeTisxilis baRSi. II, IV da VI scenebSi retrospeqtuli xerxis gamoyenebiT vecnobiT mTavari gmiris warsuls. xolo III scenaSi asaxuli movlenebi urTierTareklvis principiT gameorebulia IX scenaSi beris saubarSi. moTxrobis dasawyisi (I scena) icvleba warsul droSi dabrunebiTa da didi xnis winaT momxdari ambebis gaxsenebiT (II scena), romelic, Tavis mxriv, wydeba nawarmoebis mTavari gmirebis saboloo bed-iRblis mTxrobelis mier winaswari CvenebiT (III scena), sadac aRwerilia rogorc kocosis tragikuli aRsasruli, aseve dedamisis gardacvalebac. II scenaSi warsulSi retrospeqtuli dabrunebis saSualebiT erTiandeba ramdenime epizodi: kocosis dabadebis dagvianeba, am faqtisadmi sazogadoebis uaryofiTi damokidebuleba (moxuci dedabrebis qiliki/eqimebisa da advokatebis gansja-argumentacia). warsulSi retrospeqtuli dabrunebis meore mcdelobas vxvdebiT IV da VI scenebSi, gamoarkvios sadac Tavad sazogadoebis moTxrobis mxridan misi mTavari personaJi dacinvisa da abuCad cdilobs, agdebis mTavari mizezi. rogorc vxedavT, nawarmoebSi Txroba gviCvenebs warsulSi, awmyosa da momavalSi radikalur cvlilebebs. Tuki Txrobis Tanamimdevrobas siuJetis istoriul droSi ganviTarebis mixedviT davalagebT, maSin miviRebT Semdeg saxis sqemas: 1. kocosis dabadeba da sazogadoebis reaqcia am faqtisadmi (II scena); 2. kocosis saubari deida kratirasTan (IV scena); 3. kocosis skolidan garicxva (VI scena); 4. zeTisxilis baRSi gaseirneba (I-V-VII scenebi); 5. gamoqvabulSi Casvla (VIII scena); 6. kocosis aRsasruli (III scena); 148 7. ber ioakimTan debis saubari (IX scena); 8. sofulas gardacvaleba (III scena). nawarmoebis warmmarTveli konfliqti mimdinareobs swored mTavar gmirsa (kocosi) da sazogadoebas (Worikana dedabrebi, abezari Tanatolebi) Soris, romelic kicxavs patara bavSvs saeWvo viTarebaSi dabadebis gamo. es konfliqti sabolood gmiris daRupviT sruldeba da sqematurad Semdegi saxiT warmogvidgeba: 1. gmiri _ „tanjvis pirmSo“, rogorc mas uwodebs R. farinumalamatari (farinu-malamatari 1987: 608) Tu bunebrivi kanonzomiereba; 2. sazogadoebis mxridan misi gakicxva _ mSobelTa codva Tu Tanatolebis abezaroba; 3. gmiris sikvdili _ R. farinu-malamataris ganmartebiT: „pirveli dro“ Tu „cudi dro“ (farinu-malamatari 1987: 621). amgvarad, mkiTxveli mTeli Txrobis manZilze dgas gamocanis winaSe, romelsac farda unda aexados faqtebis urTierTSejerebis gziT. warsulis aRmwer scenebSi vxedavT gadacilebuli mSobiarobis mizezis erTgvari damalvis mcdelobas, rac orgvari gziT miiRweva. II scenaSi es mizezebi mravalferovani da, amave dros, urTierTgamomricxavi poziciidan aris dafiqsirebuli: moxuci dedabrebis Sexeduleba (danaSauli!) upirispirdeba deida katiras azrs (bunebis Secdoma!); eqimis daskvna (SemTxveviToba) ki _ mosamarTlis ganaCens (damtkicebuli danaSauli). VI scenaSi da Semdeg ukve movlenebi poziciidan. „kratiras danaxulia Tumca arasdros da Sefasebulia kratiras swamda azrs dis mainc kratirasa dakravs danaSauli, arc da beri undoblobis misi gamocda ioakimis elferi: surda, amjobinebda Tavi aeridebina da ubralod daejerebina misi ucodveloba“ (papadiamandisi 1985: yvelafers moTxrobis saidumlos da dafarva 609). beri ioakimi finalamde warmogvidgeba ar ki zneobrivi gamodis rogorc kuTxiT scenaze. afasebs VI scenaSi mizez-Sedegobrivi wyvilis urTierTugulebelyofis mcdeloba. kocosi eZebs Tanatolebis mier misi 149 Seuracxyofis, mamis mier ojaxis mitovebis, skolaSi usamarTlod dasjis, dabadebidan deidamiss erTgvari ekiTxeba. Sesaferiss pasuxs stigmis tarebis kratira ise, rom mizezs diswulis amiT da am TiToeul bavSvs yvelafris SekiTxvas Seumsubuqos gamo unaxavs yofa. pirvel SemTxvevaSi misi pasuxi aris fsevdo axsna-ganmartebiTi, romelic eyrdnoba ufro metad sityvebis Zalas, vidre logikas: „ufro deidis tkbili xmiT mojadoebuli Tu mis sityvebSi darwmunebuli“ (papadiamandisi 1985: 612). meore SemTxvevaSi deidis pasuxi orazrovania: „deda unda giyvardes, mas xom SenTvis araferi dauSavebia... sxva kacisgan ar gauCenixar...“ (papadiamandisi 1985: 614) an umniSvnelo: „misi guli daWrilia am yvelafris gamo...“ (papadiamandisi 1985: 614). mesame SemTxvevaSi kratiras pasuxi eWvqveS ayenebs adamianTa SesaZleblobas: Soris „brali pirobiTi erTns damokidebulebis miuZRviT, meoreni nebismier ki itanjebian” (papadiamandisi 1985: 614). sabolood deidis pasuxi diswulis motivaciaargumentacias aTanasworebs erTgvari saxis tavtologiasTan: „gveleSapis xmas erTi Tviseba aqvs, adamians imas CasZaxebs, rac cxovrebaSi stanjavs... “ (papadiamandisi 1985: 620). moTxrobis finalamde mkiTxveli erTgvarad SemTxveviTobasa da mizanmimarTulebas Soris dgas, romelTagan sabolood SemTxveviTobisken tomaSevsksis ufro terminis ixreba. mixedviT, mxolod droSi XI ukan scenaSi, romelic mimarTuli b. dasasrulis (regressive ending) (lemoni... 1965: 73) sanimuSo magaliTs warmoadgens da naTels hfens yvelafers, aris warmodgenili saidumlos SesaZlo axsna-gadawyveta. aqedan gamomdinare SesaZloa moTxrobis dasasruli, romelic gmiris sikvdilTanaa dakavSirebuli da nawarmoebSi mocemulia mokle aRweris saxiT, aRadgendes Txrobis darRveul Tanamimdevrobas. arsebobs mosazreba, rom „Cveulebriv moTxrobebSi urTierTTanmimdevrobis gamomwvevi SeumCnevelia, Txrobis rodesac Tanamimdevroba. aqedan qronologias mizezebi“ doneze gamomdinare, Tan (hizi daculia naTelia, sdevs 1977: 94). movlenaTa rom moqmedebis es kavSiri bunebrivi qronologiuri Tanamimdevrobisa da mizezobrivi Sedegebis gageba urTierTkavSirSia. 150 moTxrobaSi „gveleSapis xma“ movlenaTa amgvari TanamimdevrobiT gadanawileba Txrobis ganmavlobaSi xazs usvams warmmarTveli konfliqtis mizezebs da amave dros uzrunvelyofs saidumlos dacvas, argamJRavnebas. TxrobaSi ambis gadmocemis Tanamimdevroba „pirvel dros“ (codviT dacema _ gadacilebuli mSobiaroba) akavSirebs „meore drosTan“ (kocosis xidan Camovardna da daRupva), mizezs _ SedegTan, hedonizmsa da tkbobas _ samSobiaro tkivilTan da tanjvasTan. sainteresoa, rom mTxrobelis mier moqmedebis msvlelobaSi qronologiuri Tanamimdevrobis dacvis SemTxvevaSi sazogadoebis sulmokle saqcieliT gamowveuli gmiris sikvdilis mizezad miCneul iqneboda swored amgvari damokidebuleba. TxrobaSi moqmedebis Tanamimdevrobis aRrevam wina planze wamowia SesaZlebloba romelic gmiris aqvs sikvdilis sworad mdgomareobs erTi namdvili gaigos mizezi, moTxrobis mdgomareobidan riTac ZiriTadi meoreze mkiTxvels struqtura, gadasvlaSi. es gadasvla ki emsaxureba nawarmoebis warmmarTveli konfliqtis warmoCenas. * es ukanaskneli mimdinareobs sazogadoebasa da pirovnebas Soris da sabolood iwvevs pirovnebis daRupvas. Tumca konfliqti am wertilSi ki ar sruldeba, aramed RvTaebrivi mowyalebiT. amdenad misi grafikuli gamosaxva SesaZlebelia Semdegi saxiT: sazogadoeba (Tanatolebi, dedabrebi) pirovneba (kocosi) RvTaebrivi mowyaleba (beri ioakimi) aqve ar SeiZleba gverdi avuaroT erT metad saintereso mosazrebas. f. kermodi wignSi „mxatvruli nawarmoebis finalis gagebisaTvis“ gamoTqvams mosazrebas, organizaciis rom klasikuri modelad literaturuli SesaZloa migveCnia teqstis saaTis qronologiuri xma (tik-tak). * sainteresoa, rom j. qaleri siuJets gansazRvravs rogorc Tematuri struqturebis droSi ganvrcobas (Culler J., Structuralist Poetics: Structuralism, Linguistics and the Study of Literature, Routledge and Kegan Paul, London 1975, 224). 151 yoveldRiurobidan aRebuli es xma warmoadgens ubralod qronologiur Tanamimdevrobas dasawyissa (tik) da dasasruls (tak) Soris. interesi Cndeba im kritikuli momentidan, rodesac dasawyissa da dasasruls Soris arsebuli am Tanamimdevrobis dasasrulTan kavSiri fiqsirdeba“ (kermodi 1967: 57). moTxrobaSi „gveleSapis xma“ Txrobis ganmavlobaSi droiTi cvlilebebi erTmaneTTan aSkarad aerTianebs dasawyissa da dasasruls (tiktak), sicocxlesa fenomenalurad ganmeorebis, da sikvdils. miiRweva swored molodinis, Tavgadasavlis amis gamo nawarmoebSi imedgacruebis, lakonurad gadmocemis dasasrulis TvalismomWreli procesis abstragireba, rogorc amas gansazRvravs f. kermodi. TxrobaSi sikvdilis winaswar sikvdili dasasruli moxseniebam ki araa, mkiTxvels aramed SeiZleba warmoadgens afiqrebinos, erT rom gansazRvrul mdgomareobas, romelic gvaiZulebs gavacnobieroT imgvari dasasruli (dro, periodi), romelic Tavdayira ayenebs Cveulebriv dros. sainteresoa, rom moTxroba sikvdiliT ki ar sruldeba, aramed ioakimis SegonebiT imasTan dakavSirebiT, rom ukanonod Sobili bavSvis deda „ipovis wyalobas“ (papadiamandisi 1985: 621). aqedan gamomdinare, marTalia, movlenebis Txrobis rigiTóxazi esmeba maTi Tanamimdevrobis logikasa da mizez-Sedegobriv kavSirs, in medias res dawyebuli Txroba Caketili araa. moTxrobis siuJetis warmmarTveli moqmedebis mizezisa da Sedegis logika gadalaxulia, ramdenadac „RvTis kanonebi“ ar aris imdenad SezRuduli, rogorc mommaragebelTa sabuRaltro Canawerebi“ (papadiamandisi 1985: 609). Tuki mizezi gaxlavT sofulas mier Cadenili codva, Sedegi ki _ kocosis sikvdili, maSin nawarmoebis finalSi gadmocemulia Sewyaleba. gmiris daRupvis winaswar aRniSvnis gamo TiTqos moqmedeba SeCerebulia da aRar mimdinareobs. mTeli Cveni yuradReba mipyrobilia imisken, rom gavigoT, Tu ra iyo kocosis ramdenadme dagvianebuli dabadebis mizezi, rac gavSorebs pirveladi mdgomareobisagan: bunebis kanonebi eWvgareSea, rom arsebobs (sinamdvile), pirvel dros yovelTis mosdevs meore dro (istoria). Tumca nawarmoebi arsebiTad scildeba am istoriul aucileblobas RvTis wyalobis saSualebiT. 152 daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom moTxroba „gveleSapis xma“ xasiaTdeba mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT, romelic kombinirebuli saxisaa da aerTianebs wriuli kompoziciisa da paraleluri dayofis kavSirSia principebs. mis moTxrobis warmmarTvel kompoziciuri konfliqtTanac, organizacia romelic mWidro mdgomareobs sazogadoebisa da pirovnebis dapirispirebaSi. Tumca sainteresoa, rom es konfliqti pirovnebis daRupviT ki ar iRebs dasrulebul saxes, aramed RvTaebrivi mowyalebis aRniSvniT, romelic am daRupvis Sedegad modis. 153 d a s k v n a amgvarad, g. viziinosisa da al. papadiamandisis Semoqmedebidan maTi moTxrobebis ganxilviT TvalnaTliv gamoCnda, rom yofiTi Janris es nimuSebi gamoirCevian daZabuli dramatulobiTa da, rac Cveni TemisTvisaa arsebiTi, yoveli teqsti mravalferovani, erTmaneTisgan met-naklebad gansxvavebuli, magram amave dros mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT xasiaTdeba, romlis agebulebas gansazRvravs nawarmoebis warmmarTveli konfliqtis struqtura. moTxrobebSi struqturul scenebi erTeulebs anu Sinaarsis matarebeli kompoziciuri elementebi organizaciis ori qmnian ZiriTadi principis _ wriuli kompozicia da paraleluri dayofa _ Sesabamisad. rogorc ukve aRvniSneT, Cven am etapze naklebad gvainteresebda, ramdenad originalurni iyvnen am mxriv g. viziinosi da al. papadiamandisi. Cveni mizani iyo maT moTxrobebSi realizebuli kompoziciuri organizaciis principebisa da konfliqtis struqturis garkveva. kompoziciuri organizaciis doneze yvela moTxroba mkacrad Camoyalibebuli, misTvis damaxasiaTebeli struqturiT gamoirCeva. analizma aCvena, rom TiToeul moTxrobaSi gamoyofili scenebi mniSvnelobaTa msgavsebis an polarobis mixedviT nawildebian ori ZiriTadi principiT: an isini nawarmoebis centraluri scenis mimarT wriulad ganlagdebian e. i. abcb’a’ mimdevrobiT, an es scenebi moTxrobebSi gviCveneben abc…a’b’c’ mimdevrobas. kompoziciuri organizaciis am ori ZiriTadi principis garda g. viziinosisa da al. papadiamandisis moTxrobebSi vxvdebiT aseve ZiriTadi principebis struqturuli anomaliebsa da kombinaciebs. rac Seexeba marTalia, xasiaTebi am moTxrobebSi atareben konfliqts), nawarmoebTa magram warmmarTveli konfliqtis warmosaxviT da gansxvavebulia tipi realur konfliqtis struqturas, erTnairia (moTxrobebis samyaros konfliqtis Soris struqtura. arsebul konfliqtis matarebeli TiTqmis yvela moTxrobaSi erTi figuraa (garda moTxrobebisa: „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“ da „gveleSapis xma“), romelSic mimdinareobs 154 brZola warmosaxviTobasa da realobas Soris, rac TavisTavad emsaxureba konfliqtis warmoSobas, ganviTarebasa da dasasruls. yvela SemTxvevaSi konfliqts safuZveli eyreba Txrobis ZiriTad dromde didi xniT adre. es epizodi yvela SemTxvevaSi retrospeqciis gziT teqstis Sesavals mosdevs. moTxrobebi iwyeba im momentidan, roca konfliqts safuZveli ukve Cayrili aqvs da viTardeba, raTa kulminacias miaRwios. yvela SemTxvevaSi konfliqti sruldeba imedgacruebiT. II TavSi kompoziciuri organizaciis erT-erTi ZiriTadi principiT gaerTianebul wriuli kompoziciis mqone xuTsave moTxrobaSi konfliqtis struqturac wriulia, Tavad konfliqti erTfiguriania da sruldeba imedgacruebiT im wertilSi, saidanac daiwyo: 1. wriuli „misi cxovrebis kompoziciiT erTaderTi xasiaTdeba. mogzauroba“ Tavad scenebs mkveTrad SigniT gamoxatuli epizodebi ki erTmaneTis mimarT simetriis principiT arian dakavSirebulni. konfliqtis struqturac wriulia. konfliqtis matarebelia papa, samyaroSic erTmaneTs ebrZvis warmosaxva da realoba. romlis Singan papas gardacvaleba ki wres kravs da konfliqts sawyis wertilSi asrulebs. 2. „moskov-selimi“ kompoziciuri organizaciis TvalsazrisiT wriul kompozicias eyrdnoba. konfliqtis struqturac wriulia da ideologiur xasiaTs atarebs. konfliqtis matarebeli mTavari gmiri Turqi selimia, romelsac sazogadoebrivze Tavis problema piradulidan gadaaqvs da ideologiis WaobSi efloba. Tumca misi rusuli ideologiisadmi gadaxrac sabolood cruvdeba da Turqi Tavis erovnuli principebis erTguli rCeba. 3. „tbis garSemo“ mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT xasiaTdeba. mas wriuli xasiaTi aqvs da mWidrodaa dakavSirebuli siuJetis warmmarTvel konfliqtTan, matarebelia mTxrobelis romelic megobari erTfiguriania. _ nawarmoebis misi ZiriTadi mTavari gmiri. kompoziciuri organizaciis msgavsad am moTxrobaSi konfliqtsac wriuli xasiaTi aqvs. MmTavari gmiri tbis garSemo am wreze moZraobs. sabolood igi xristodulisisgan gansxvavebiT ver axerxebas am wris garRvevas da misgan 155 Tavis daxsnas, amdenad, ubrundeba im wertils, saidanac safuZveli Caeyara siuJetis mamoZravebel konfliqts. 4. „ocneba talRaze“ mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT xasiaTdeba, romelsac wriuli struqtura aqvs. masTan mWidro kavSirSia nawarmoebis siuJetis warmmarTveli konfliqtis struqtura, romelic erTfiguriania, mTxrobelis Sinagan samyaroSi mimdinareobs da wriul saxes iRebs: konfliqti sruldeba im wertilSi, sidanac daiwyo. 5. „selapis organizaciiT gamoirCeva. dakavSirebuli mimdinareobs godeba“ mkacrad mas wriuli nawarmoebis or Camoyalibebuli xasiaTi warmmarTvel samyaros _ sicocxlesa kompoziciuri da mWidrodaa konfliqtTan, romelic da aqvs sikvdils _ Soris. kompoziciuri organizaciis msgavsad am moTxrobaSi konfliqtsac wriuli struqtura aqvs: nawarmoebis iwyeba moxuci lukenas godebiT da sruldeba selapis godebiT. III TavSi principiT kompoziciuri gaerTianebuli organizaciis xuTive moTxroba mxriv paraleluri erTmaneTis mimarT dayofis yvelaze ufro met gansxvavebas gviCvenebs: 1. moTxrobaSi „pireasa da neapols Soris“ kompoziciuri organizaciis mxriv scenebi erTmaneTis mimarT paraleluri dayofis principiT arian dakavSirebulni. konfliqtis matarebelia mTxrobeli. konfliqts momentalur-iluzoluri xasiaTi aqvs da grafikulad zigzagis saxes iRebs. 2. „vin iyo Cemi Zmis mkvleli“ kompoziciuri organizaciis mxriv paraleluri dayofis princips eyrdnoba. erTmaneTis mimarT polarobis mixedviT ganawilebuli scenebi jaWvisebured aris gadabmuli. konfliqti orfiguriania (fostalioni _ qiamili), yvela danarCeni personaJi am konfliqtis msxverplia. saxezea argumentebisa da funqciebis statikuroba, riTac ikvreba samkuTxedi (xaralambisi _ qiamili _ xristakisis interesebis damcvelni). 3. „erosi-gmiri“ mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT gamoirCeva da paraleluri dayofis princips eyrdnoba. nawarmoebis 156 warmmarTveli konfliqti erTfiguriania _ mTavari gmiris Sinagan samyaroSi mimdinareobs da zigzagiseburad viTardeba. 4. „sulebi mdinareSi“ mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT gamoirCeva, romelic paraleluri dayofis princips epuZneba da mWidrodaa dakavSirebuli erTfiguriani, mTxrobelis siuJetis warmmarTvel Sinagan samyaroSi konfliqtTan. mimdinareobs is da zigzagiseburad viTardeba. 5. „Sxamisgan kompoziciuri ganmkurnavi“ organizaciiT, xasiaTdeba romelic mkacrad efuZneba Camoyalibebuli paraleluri dayofis princips da uSualo kavSirSia nawarmoebis warmmarTvel konfliqtTan. is erTfiguriania, mTxrobelis Sinagan samyaroSi mimdinareobs da zigzagiseburad viTardeba, aRwers ra siWabukesa da mowifulobas Soris arsebul gansxvavebas. IV TavSi gaerTianebuli xuTi moTxroba kompoziciuri organizaciis mxriv, marTalia, erTmaneTisagan sruliad gansxvavebul, kombinirebul principebs eyrdnoba, magram sainteresoa, rom miuxedavad amisa, xuTive moTxrobis ZiriTadi warmmarTveli konfliqtis tipi da struqtura metnaklebad erTgvaria: 1. „Zveli istoriis Sedegebi“ kompoziciuri organizaciis mxriv ar xasiaTdeba mkacrad Camoyalibebuli struqturiT. konfliqti zigzagiseburia, fsiqologiur xasiaTs atarebs, erTfiguriania (pasxalis Sinagan samyaroSi mimdinareobs) da sruldeba sruli imedgacruebiT. 2. „dedaCemis codva“ kompoziciuri organizaciis mxriv scenebs Soris urTierTarekvlis princips eyrdnoba. konfliqti fsiqologiuri xasiaTisaa. esaa konfliqti raRac miswrafebasa da mTavari gmiris mier gamotanil daskvnas Soris da survili, daZlios zigzagiseburia. danaSaulis konfliqti grZnoba, erTfiguriania. sruldeba amis dedis SeuZleblobis gacnobierebiT. 3. „yavlgasuli kompoziciuri derviSi“ organizaciiT, xasiaTdeba romelic mkacrad erTgvarad Camoyalibebuli kombinirebul saxes atarebs, aerTianebs ra wriuli kompoziciisa da paraleluri dayofis 157 principebs. konfliqtis organizaciis xasiaTTan struqtura da mWidro kavSirSia kompoziciuri mdgomareobs cvalebadobasa da mudmivobas, adamianis warmavlobasa da kulturis maradiulobas Soris dapirispirebaSi. 4. „codvis aCrdilSi“ SeiniSneba wriuli Sejerebis susti kompoziciuri kompoziciisa mcdeloba da da organizaciis paraleluri saboloo TvalsazrisiT dayofis Sedegad principebis moTxroba iRebs kombinirebul saxes. Sesabamisad, nawarmoebis warmmarTveli konfliqtis struqturasac ar aqvs mkveTrad Camoyalibebuli saxe. 5. „gveleSapis xma“ xasiaTdeba mkacrad Camoyalibebuli kompoziciuri organizaciiT, romelic kombinirebuli saxisaa da aerTianebs wriuli kompoziciisa da paraleluri dayofis principebs. moTxrobis kompoziciuri organizacia mWidro kavSirSia mis warmmarTvel konfliqtTanac, romelic mdgomareobs sainteresoa, sazogadoebisa rom es da konfliqti pirovnebis pirovnebis dapirispirebaSi. daRupviT ki ar Tumca iRebs dasrulebul saxes, aramed RvTaebrivi mowyalebis aRniSvniT, romelic am daRupvis Sedegad modis. 158 ganmartebani 1 am laTinuri terminis ramdenime gansazRvreba arsebobs. farTo mniSvnelobiT es aris winaaRmdegobis ukiduresi gamwvaveba ori an meti sxvadasxva Rirebulebis konkurenciuli tendenciis erTdrouli aRZvris safuZvelze; konfliqturi situaciebi sxvadasxva tipisaa. mag: ori Tanabari da dadebiTi Rirebulebis mqone SesaZleblobidan erT-erTis arCevis aucilebloba; ori uaryofiTi Rirebulebis Tavidan acilebis survili; moqmedeba situaciaSi, romelic Tanabrad Seicavs rogorc dadebiT, ise uaryofiT Rirebulebas da sxv. 2 moTxroba saSualo moculobis prozauli epikuri Janria. sxva epikuri Janrebis (romani, novela da sxva) msgavsad aqac ZiriTadi tipologiuri xerxia Txroba, romlis saSualebiTac obieqturad gadmoicema realuri, cxovrebiseuli movlenebi ise, rom mwerlis monawileoba maT bunebriv msvlelobaSi ar Cans. romanTan SedarebiT mcirea moTxrobis warmosaxvis masStabi, cxovrebis Cvenebis sisrule. siuJeti martivia, Txroba _ kondensirebuli. SezRudulia personaJTa raodenoba. ar aris naCvenebi konfliqtis ganviTarebis, xasiaTis formirebis mravalmxrivi procesi, farTo epoqaluri suraTebi. moTxrobaSi yuradReba gamaxvilebulia upiratesad konkretul movlenaze, romelime personaJis bedze. evropul literaturaSi moTxroba praqtikulad novelasTanaa gaigivebuli, radganac mas Tavisi formiTa da SinaarsiT hgavs. magram novelisagan gansxvavebiT moTxroba siuJeturad da kompoziciurad ufro rTulia, ar ifargleba moqmedi piris cxovrebis mxolod erTi epizodis warmosaxviT. berZnulSi terminebis − διήγημα, νουβέλα, μυθιστόρημα − gansazRvrisas daaxloebiT iseTsave gansxvavebas vawydebiT rogorc inglisurSi − tale, short story, long short story, short novel, frangulSi − Nouvelle, Conte, germanulSi − Erzahlung, Kurzgeschichte, Novelle. Gillespie G., Novella, Nouvelle, Novelle, Short Novel? A Review of Terms, “Neophilologus”, April, 1962, 117-127. 3 g. viziinosi germaniaSi swavlisas umniSvnelovanesi movlenebis centrSi moxvda. es iyo 1880-iani wlebi, rodesac medicina da filosofia daukavSirda fsiqologias da am ukanasknelmac yvelaferi (maT Soris bunebrivia prozac) moicva. Lotze-s (1817-1881 ww.) samedicino fsiqologia daukavSirda eqsperimentul fsiqologias, Tumca misma Teoriam “adgilobrivi niSnebis” Sesaxeb sakmao zegavlena moaxdina Helmholtz-sa da Wundt-ze. 1879 wels, rodesac Wundt-i laifcigSi aarsebs eqsperimentuli fsiqologiis pirvel laboratorias, g. viziinosi iqve axlos imyofeba, anu TiTqmis mis Tvalwin ibadeba axali mecniereba (Νεοελληνικά διηγήματα, Γ. Μ. Βιζυηνός,, Επιμ. Παν. Μουλλάς, Εκδοτικός Οίκος Ερμής, Aθήνα 1996, 78). 4 literturis TeoriaSi mwerlis abstraqtuli saxis gamosaxatavad sxvadasxva terminebs iSvelieben: meore mes (Tilloston N., The tale and the teller, Rupert Hart Davis, London 1959, 22), romanis alter egos (Prince, Poetique, 14, Seuil, Paris 1973, 178), abstraqtul mwerals ("Abstrakte Autor" wignSi Kahrman C., Reis G., Schlucher M., Erzahltanalyse, 1991, 98 da aseve Schmid Der Textaufbau in den Erzahlungen Dostoevskji, Fink, Monaco 1973, 26), warmosaxviT avtors (Booth W. C., distance and point-ofview. An essey in dassification, wignSi Stevick Ph., The Theory of the Novel, The Free Press, New-York 1967, 87-108) da a.S. 5 cnobilia terminebis διήγησις da μίμησις (Txroba_baZva) platoniseuli ganmarteba (Платон, Сочинения, том 3, часть 1, „Государство“, книга третья 392-394, Мысль, Москва 1971, 172-176). eposi warmoadgens am ori terminis sinTezs. zogjer mTxrobeli saubrobs (διήγησις), zogjer sityva eZleva moqmed gmirebs (μίμησις). amis Sesaxeb msjelobas aRar gavagrZelebT, mxolod aRvniSnavT, rom es dapirispireba διήγησις / μίμησις (Txroba/baZva) mtkiced aris gamjdari prozaSic, rasac amtkicebs gadasvla ZiriTadi Txrobidan sasceno Txrobaze, henri jeimsisa da misi mowafeebis sityvebiT ki__ telling-dan showing-ze. inglisur enaSi dapirispireba διήγηση / μίμηση gamoixateba terminebiT summary / scene (James H., The art of the novel, 159 Critical collection Partial Portraits, New-York 1934, Lubbock P., The craft of fiction, London 1921). analogiuri dapirispireba (die eigentliche Erzahlung / die szenische Erzahlung) aRiniSneba germanul enaSic (Ludwig O., Romanstudien, "Gesammelte Schriften", VI, 1891), iseve rogorc frangulSi, sadac Cveulebriv gamoiyeneba terminebi: sommaire, resume, resit panoramique / scene, recit scenique). amrigad, rogorc wesi prozauli teqstis ritmi eyrdnoba ara mxolod dinamikur da statikur motivTa (moqmedeba da aRwera) cvlas, aramed ZiriTadad imas, rom mTxrobelis mier garkveuli movlenebis aRweris Semdeg isini detalurad meordebian scenebSi, sadac ukve nawarmoebis gmirebi Cndebian da msjeloben. 6 alternatiuli da amave dros impresionistuli xasiaTis dayofa SeiZleba mogvexdina Turquli frazis: „samyaro mrgvalia da brunavs“ (papadiamandisi 1985: 112, 114, 116) ganmeorebis safuZvleze, romelic erTgvar laitmotivad gasdevs mTel moTxrobas. TavianTi mniSvnelobiT es fraza miemarTeba nawarmoebis ZiriTad Temas _ „adamianuri saqmeebis daudegrobas“(papadiamandisi 1985: 114). 160 bibliografia მონაცემის ტიპი წიგნი, ერთი ავტორი Book, one author დამოწმებული ლიტერატურის ნუსხის (დამოწმებანი-ს) ფორმა ინდექსის მიხედვით Bibliography Form aTanasopulosi Αθανασόπουλος Β. Οι μύθοι της ζωής και του 1992: έργου του Γ. Μ. Βιζυηνού. Αθήνα: Καρδαμίτσας, 1992. aRrasi 1941: Άγρας Τ. Οι στίχοι του Παπαδιαμάντη. Αθήνα: Νέα Εστία, 1941. bitoni 1988: Beaton R. Georgios Vizyenos, My Mother’s Sin and Other Stories. London: University Press of New England, 1988. geneti 1980: Genette G. Narrative Discourse. Oxford: Blackwell, 1980. gordeziani 2002: gordeziani r. berZnuli literatura. I, Tbilisi: gamomcemloba „logosi“, 2002. gordeziani 2000: gordeziani rCeuli r. Λεκτά naSromebi. Tbilisi: gamomcemloba „logosi“, 2000. 161 gordeziani 1978: dimitrakopulosi 1985: Гордезиани Р. В. Проблемы Гомеровского Эпоса. Тбилиси: Издательство Тбилисского Университета, 1978. Δημητρακόπουλος Φ. Ο νεοελληνισμός στη λογοτεχνία, Αθήνα: Κέδρος, 1985. doleceli 1973: Dolezel L. Narrative Modes in Czech literature. Toronto: The Free Press, 1973. Eelitisi 1976: Ελύτης Οδ. Η μαγεία του Παπαδιαμάντη. Αθήνα: Φιλιππότης, 1976. valetasi 1941a: Βαλέτας Γ. Ο άνθρωπος και η εποχή του. Αθήνα: Νέα Εστία, 1941. valetasi 1941b: Βαλέτας Γ. Τα ποιήματα του Παπαδιαμάντη. Αθήνα: Νέα Εστία, 1941. vasiliadisi 1910: Βασιλειάδης Ν. Εικόνες Κωνσταντινουπόλεως και Αθηνών. Αθήνα: Εστία, 1910. veimani 1975: veludisi 1997: Вейман Р. История литературы и мифологя. Москва: Прогресс, 1975. Βελουδής Γραμματολογία, λογοτεχνίας. Κέδρος, 1997. Γ. Θεωρία Αθήνα: 162 viziinosi 1996: Βιζυηνός Γ. Μ. Νεοελληνικά διηγήματα. Αθήνα: Ερμής, 1996. viti 1974: Bitti M. Ιδεολογική λειτουργία της νεοελληνικής Ηθογραφίας. Αθήνα: Κέδρος, 1974. TevzaZe 1993: TevzaZe g. Cveni dro, sfinqsi isari. da Zenonis Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba, 1993. K iarxo 1979: Ярхо В. Н. Драматургия Эсхила и некоторые проблемы древнегреческой трагедии. Mосква: Художественная Литература, 1979. ikonomovi 1968: Ikonomov N. I. Balkanska narodna madrost. Sofia: Bulgarian Academy of Science, 1968. kaizeri 1958: Kayser W. Die Vortegsreise. Bern: Studien zur Literatur, 1958. kamberidisi 1981: kermoudi 1967: Καμπερίδης Λ. Αύρας Λεπτής Εγκάλεσμα, Αθήνα: Ε.Λ.Ι.Α., 1981. Kermode F. The Sense of an Ending: Studies in the Theory of Fiction. NewYork: Oxford University Press, 1967. 163 kvaWantiraZe 1999: kvaWantiraZe m. oTar WilaZis mxatvruli sistemis semiologiuri aspeqtebi. Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba, 1999. M levi-strosi 1985: Леви-Строс Структурная антропология. Наука, 1985. К. loji 1981: Lodge D. Working with Structuralism: Essays and Reviews on Nineteenth-and Twentieth-Century Literature. London: Rutledge and Kegan Paul, 1981. meletinski 1976: Мелетинский Е. М. Поэтика мифа. Москва: Наука, 1976. mendilou 1952: Mendilow A. A. Time and the Novel. London: Peter Neville, 1952 milionisi 1994: Μηλιώνης Χ. Σημαδιακός κι αταίριαστος. Αθήνα: Νεφέλη, 1994. micakisi 1982:L Μητσάκης Κ. Πορεία μέσα στο χρόνο, Μελέτες Νεοελληνικής φιλολογίας. Αθήνα: Φιλιππότη, 1982. palamasi 1972: Παλαμάς Κ. Άπαντα. VIII, Αθήνα: Μπίρης, 1972. Москва: 164 papadiamandisi 1985: Παπαδιαμάντης Αλ. Άπαντα. III, Αθήνα: Δόμος, 1985. papadiamandisi 1986: Παπαδιαμάντης Αλ. Άπαντα. IV, Αθήνα: Δόμος, 1986. P peri 1994: platoni 1971: politisi 1972: raseti 1962a: raseti 1962b: risori 1990: roberti 1976: romeosi 1941: sviderski 1962: Peri M. Δοκίμια αφηγηματολογίας. Ηράκλειο: Πανεπιστημιακές Εκδόσεις Κρήτης, 1994. Платон, Сочинения. том 3, Москва: Мысль,1971. Πολίτης Λ. Ιστορία της νεοελληνικής λογοτεχνίας. Αθήνα: Mορφωτικό Ίδρυμα Eθνικής Tάπεζας, 1972. Russet S. Forme et Signification. Paris: Seuil, 1962. Russet S. Narcisse romancier. essai sur la premiere personne dens le roman. Paris : Seuil, 1962. Ricoeur P. Η αφηγηματική λειτουργία. Αθήνα: Καρδαμίτσας, 1990. Robert M. Roman des origines et origines du roman. Paris: Gallimard, Seuil, 1976. Ρωμαίος Κ. Το γλωσσικό ιδίωμα της Σκιάθου και οι διάλογοι του Παπαδιαμάντη. Αθηνα: Νέα Εστία, 1941. Свидерский В. И. О диалектике элементов и структуры в объективном мире и познании. Москва: Наука, 1962. 165 sparmaxeri 1981: steviki 1967: toporovi 1995: triandafilopulosi 1978: F Sparmacher A. Narrativik und Semiotik. Frankfurt: Peter D. Lang, 1981. Stevick Ph. The Theory of the Novel. New-York: The Free Press, 1967. Топоров В. Миф, ритуал, символ, образ. Москва: Наука, 1995. Τριανδαφυλλόπουλος Ν. Δ. Δαιμόνια μεσημβρινό. Αθήνα: εκδ . Γρηγόρη, 1978. uaiati 1988: Wyatt W. F. My Mother’s Sin and Other Stories by Georgios Vizyenos. Hanover: Brown University Press, 1988. uitrou 1964: Уитроу Дж. Естественная философия времени. Москва: Наука, 1964. farinu-malamatari 1987: Φαρίνου - Μαλαματάρη Γ. Αφηγηματικές τεχνικές στον Παπαδιαμάντη 1887-1910. Αθήνα: Κέδρος, 1987. F freidenbergi 1978: Фрейденберг О. Миф и литература древности. Москва: Наука, 1978. F froidi 1941:L Freud S. Der familienroman der Neurotiker. London: Gesammelte Werke, 1941. 166 qaleri 1975: Samanidi 1995: Culler J. Structuralist Poetics: Structuralism, Linguisticsm and the Study of Literature. London: Routledge and Kegan Paul, 1975. Samanidi s. erotokritosis poeturi samyaro. Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba, 1995. Catmani 1978: Chatman S. Story and Discourse: Narrative Structure in Fiction and Film. London: Cornell University Press, 1978. xioteli 1981: Χιωτέλλη Κ. Συνομιλώντας με τον „Ξεπεσμένο Δερβίση“ Αθήνα: Ε.Λ.Ι.Α., 1981. xrisanTopulosi 1994: jeimsi 1934: hizi 1977: წიგნი, ორი, ან მეტი ავტორი gilberti ... 1979: Χρυσανθόπουλος Μ. Μεταξύ φαντασίας και Μνήμης. Αθήνα: Εστία, 1994. James H. The art of the Novel. New-York: Critical collection Partial Portraits, 1934. Heath St. Ronald Barthes: Image-Music-Text. London: Fontana/Collins, 1977. Gilbert S. M. and Guber S. The Madwoman in the Attic. New Haven: Yale University Press, 1979. 167 Book, two authors ყოველთვიური ჟურნალის ან სხვა ტიპის პერიოდული გამოცემის სტატია Article in a journal or magazine published monthly karmani ... 1991: Kahrman C., Reis, G. Schluchter, M. Erzahltanalyse, Bonn: 1991. lemoni ... 1991: Lemon L. T., Reis M. J., Russian Formalist Criticism: Four Essays. London: University of Nebraska Press, 1965. ალექსიu 1995: Alexiou M. Why Vizyenos. Journal of Modern Greek Studies, 13, 1995. Alexiou M. Writing against silence: antithesis and ekphrasis in the prose fiction of Vizyinos. Dumbarton Oaks Papers, 47, 1993. ალექსიu 1993: barbeito 1995: Barbeito P. F. Altered States: Space, Gender and the (Un)making of Identity in the Short Stories of Georgios M. Vizyenos. Journal of Modern Greek Studies, 13, 1995. gamrekeli 2000: Γκαμρεκέλι Τ. Η δομική οργάνωση στα ποιήματα του Κ. Καβάφη. Phasis, volume 2-3, Tbilisi: Logos, 2000. 168 gilespi 1962: Gillespie G. Novella, Nouvelle, Novelle, Short Novel? A Review of Terms. “Neophilologus”, April 1962. emrixi 1985: Emrich G. „Ποιος ήταν ο φονεύς του αδελφού μου“: παρατηρήσεις πάνω στο διηγηματικό τρόπο του Γ. Βιζυηνού. Θρακικά χρονικά, 40, 1985. valetasi 1969: Βαλέτας Γ. Ο Βιζυηνός και η Κύπρος. περιοδ. Πνευματική Κύπρος, τεύχ. 103, (Απρίλιος) 1969. kamberidisi 1996: Καμπερίδης Λ. Οι γλώσσες του Παπαδιαμάντη. Πρακτικά Α’ Διεθνούς Συνεδρίου για τον Αλ. Παπαδιαμάντη. Εταιρεία Ευβοικών σπουδών, Αθήνα 1996. makriji 1992: Mackridge P. The Textualisation of Place in Greek Fiction. Journal of Mediterranean Studies 2, no. 2 1992. rimoni 1976: Rimmon S. Comprehensive Theory of Narrative: Genette’s Figures III and the Structuralist Study of Fiction. Poetics and Theory of Literature 1, 1976. 169 წიგნი, ავტორის გარეშე Book, no author given sirimisi 1995: Syrimis G. Gender, Narrative Modes, and the Procreative Cycle: The Pregnant Word in Vizyenos. Journal of Modern Greek Studies 13, 1995. sterRiopulosi 1992: Στεργιόπουλος Κ. Η τελευταία φάση του Παπαδιαμάντη και Το Μυπολόγι της φώκιας. Χάνια. Περιοδ. Θαλλώ 4 (Φθινόπωρο) 1992. uaiati 1987: Wyatt W. F. Vizyenos and His Characters. Journal of Modern Greek Studies, 5, 1, 1987. Zulisi 1988: Τζούλης Θ. Το μητρικό μορφοείδωλο στο έργο του Γ. Βιζυηνού στο Ποιος ήταν ο Γεώργιος Βιζυηνός. Τετράδια «Ευθύνης», τομ 29, Αθήνα 1988. argonavtika ... argonavtika da msoflio kultura. 1999: Tbilisi: gamomcemloba „logosi“, 1999. axali berZnuli ... 2003: Modern Greek Literature: Critical ssays. London: Rutledge, 2003. berZnuli… modernizmi ... 1997: Greek Modernism and Beyond. London: Rowan and Littlefield publishers, 1997. 170 berZnuli romani ... 1985: struqturalizmi ... 1975: teqsti... 1985: xelovnebis ... 1978: რედაქტორი, ან კომპილატორი, ავტორის პოზიციით Editor or compiler as "author" The Greek Novel AD 11985. London: Croon Helm, 1985. Структурализм „за“ и „против“. Москва: Наука, 1975. Текст, семантика и структура. Москва: Наука, 1983. Semiotics Cambridge: 1978. of MIT Ar., Press, mulasi 1975: Μουλλάς Π. (επιμέλεια εισαγωγή). Αλέξανδρος Παπαδιαμάντης Αυτοβιογραφούμενος. Αθήνα: Ερμής, 1974. mulasi 1950: Μουλλάς Π. (επιμέλεια εισαγωγή) Γ. Μ. Βιζυηνός Νεοελληνικά διηγήματα. Αθήνα: Ερμής, 1996. panaiotopu losi 1954: Παναγιωτόπουλος Ι. Μ. (επιμέλεια – εισαγωγή) Γεώργιος Βιζυηνός. Βασική Βιβλιοθήκη, 18, Αθήνα: Αετός, 1954. saxinisi 1973: Σαχίνης Απ. Γεώργιος Βιζυηνός. Παλαιότεροι Πεζογράφοι. Αθήνα: Εστία, 1973. sterRiopulosi 1997: Στεργιόπουλος Κ. (επιμέλεια – εισαγωγή) Η Παλαιότερη Πεζογραφία μας. VI, Αθήνα: Σοκόλη, 1997. 171 ელექტრონული დოკუმენტი ინტერნეტიდან musopulosi 1999: Electronic document: From Internet saukune… ... 1996: Μουσόπουλος Θ. Ο Γεώργιος Βιζυηνός, το θέατρο και ο Ερρίκος Ίψεν. περ. Θρακικά, τόμος 12ος, 1999, განთავსებულია 29 სექტემბრიდან, 1999); მის.: http://alex.eled.duth.gr/ EThM/Trakika/1999/18. htm; Internet. Εκατόνταετηρίδα μνήμης για το θάνατο του Γεώργιου Βιζυηνού. Θρακικό Κέντρο - Εταιρία θρακικών μελετών. σειρά 2, τόμος 11ος, Αθήνα 19961997,accessed 29 September 1997; available from http://alex.eled.duth.gr/ EThM/Trakika/1996/periex 2_11.htm; Internet. La Theorie de la Litterature. Paris: Seuil, 1966. ენციკლოპედია, ლექსიკონი literaturis Teoria 1966: Encyclopedia, Dictionary literaturaTmcodneobis ...1986: Worterbuch der Literaturwissenschaft. Leipzig: VEB Bibliographisches Institut, 1986. mokle literaturuli enciklopedia 1972: Краткая литературная энциклопедия. т. 3, 7, Москва: Советская Энциклопедия, 1972. 172