The Revelation of Holy Trinity and Mr. Eliot`s `Metaphysical
Transcrição
The Revelation of Holy Trinity and Mr. Eliot`s `Metaphysical
samebis gamocxadeba da b-n eliotis “metafizikuri” eWvebi “..erTia logosi, romelic JRers yvela wmida mwerlisa piriT, da romelic, dabadebidanve RmerTi da RvTisa Tana myofi, ar scnobs danawevrebas, radgan JamTasvlis miRmaa.” netari avgustine, Ennaratio in Psalmos, 103,4,1 “mwerlisaTvis azrs TavisTavadi Rirebuleba ar gaaCnia; misTvis mniSvnelovania mxolod azris qmediToba nawarmoebis inteleqtualur meqanizmSi”. Tomas mani, “doqtor faustusi: romani romanis Sesaxeb” leqsSi “b-n eliotis sakvirao wirva” (1918) tomas eliotis erT-erTi “tradiciuli” personaJi, “maimunismagvari” suini mxo-lod bolo strofSi gamoCndeba. aq is, abazanaSi Camdgari, laji-dan lajze bajbajebs da wyals amRvrevs: Sweeney shifts from ham to ham Stirring the water in his bath. eliotis zogi sxva nawarmoebis msgavsad, suinis saxe aqac ZiriTadia, magram TviT leqsi, Teofil gotiesgan nasesxebi strofuli leqsTwyobis garda, yvela sxva parametriT gansxvavdeba rogoc “suini da bulbulebis”(1918), ise “suini ereqtusisganac” (1919). mTavari Tema aqac suli da xorcia, RvTisagan gandgomil samyaroSi sulieri realobis wvdomis uunarobaa maT mier, vinc am samyaros ganasaxierebs, planze magram gamotanil xatovaneba da “Teologiur” Sesabamisad, diskurss leqsis aris ganwyobilebac, “morgebuli” da wina misi gamomxatvelia. suinisadmi miZRvnil sxva leqsebisagan gansxvavebiT, poeti aq ar uxmobs dionisur Tematikas da dionisesTan asocirebuli saxeebic aq ar gvxvdeba (garda TviT suinisa, romelic tradiciulad, instinqtTa mozvavebasa da xorcis warmarTul, dionisur apoTeozs ganasaxierebs). eliotisAam erT-erTi yvelaze inteleqtualuri da ironiuli leqsis sirTule mis Teologiur koncefciaSi, ufro sworad, am koncefciis uqonlobaSi Zevs, rac poetis imJamidel religiur miswrafebebsa da maTTan dakavSirebul eWvebs asaxavs. L “sakvirao wirvis” Seqmnis dros (1918-19) elioti seriozulad iyo dainteresebuli eklesiis mamaTa moZRvrebebiT, bevrs fiqrobda qristianuli religiis arsze, Tanamedrove samyaroSi mis daniSnulebaze. is eZiebda, gaorebuli iyo da am gaorebas amerikelad dabadebulsa da rwmeniT unitar poets, umZafrebda misi axali garemo – anglikanuri inglisis unikaluri kulturuli atmosfero da mxurvale survili bunebrivad Serwmyoda inglisur garemocvas, evropuli kulturuli tradiciis Semadgenel nawilad gardaeqmna Tavisi poezia. eliotis imJamindeli religiuri msoflaRqma unitaruli aRzrdis, aSkara kaTolikuri simpaTiebisa da anglikanuri garemocvis zegavleniT yalibdeboda. Tanac anglikanizmi mis cnobierebaSi misTvis esoden Zvirfasi inglisis diad kulturul warsulTan asocirdebodao, wers eliotis biografi lindal gordoni. Yyovelive es, cxadia, religiursa da zneobriv arCevans urTulebda sulieri Ziebis gzaze damdgar poets. amitom aris, rom “sakvirao wirvaSi” yuradReba gamaxvilebulia ara romelime konkretul konfesiaze, aramed umTavres, zogadqristianul faseulobebze. uaRresad seriozuli religiuri meditacia uSualod exeba qristianul saidumloebebs, Seicavs RvTaebrivi arsis wvdomisa da dasavluri saeklesio dogmatikis gaazrebis cdas, poetur msjelobas origenes moZRvrebaze da naTlisRebis mistikur arsze. cxadia, seriozuli, elioti eliotad “metafizikuri” ar darCeboda, Sinaarsi mas misTvis rom Cveuli mTeli es uaRresad groteskul-ironiuli, TamaSisebri formiT ar gadmoeca. “Wit and high seriousness”, - maxvilgonivruli TamaSi da amaRlebuli seriozuloba; es gansazRvreba, romelsac qleanT bruqsi meCvidmete saukunis inglisuri “metafizikuri” skolis poezias uyenebs, savsebiT Seesabameba jon donisa da endru maruelis poeturi xelovnebis memkvidris, tomas eliotis am leqss, iseve rogorc mTel mis adreul poezias. leqsis poetika “TamaSiseburia”, ganwyobileba - xan TiTqos saxumaro, xan ironiuli, xan groteskuli intonaciiT da xanac sarkazmiT aRsavse. misi kiTxvisas warmoiqmneba poeturi enis “simCatisa” da araadekvaturobis iluzia, romelic arsebiTad, sxva araferia, Tu ara usasrulod seriozuli gancdiTi Sinaarsis gamoxatvis Zalze specifikuri saSualeba. “sakvirao wirvaSi” sagrZnobia metad mniSvnelovani qveteqsti, romelic imas mowmobs, rom aq elioti SeeWida qristianuli tradiciis WeSmaritobis, misi sicocxlisunarianobis gaazrebis problemaso, - wers f. u. dili-stouni.LTu sarkastul adreuli intonacias eliotis “qristianuli usazRvrod tradiciis ironiulsa da xSirad, WeSmaritobis” wvdomis saSualebad gaviazrebT, SesaZloa es azri safuZvels moklebuli arc iyos. nawarmoebis poetikur birTvs naTlisRebis scenis aRweriloba Seadgens, romelic, rogorc poeti gvamcnobs, umbrieli fermweris mieraa warmosaxuli, anu saxviTi xelovnebis nimuSs warmoadgens: A painter of the Umbrian school Designed upon a gesso ground The nimbus of the Baptized God. The wilderness is cracked and browned saerTod, elioti xSirad mimarTavs ferwerul analogiebs. calkeul mxatvarTa an ferwerul tiloTa xseneba da maTi poeturi komentireba, misi poeziis erTerTi mniSvnelovani Taviseburebaa. es usazRvrod saintereso Tema aSkarad calke Seswavlis Rirsia, magram zogadad aqac SeiZleba analogias elioti umTavresad ori mizniT iyenebs: asociaciis Semotana, rodesac poets sWirdeba iTqvas, rom ferwerul esaa teqstSi ferweruli romelime eqstrateqstualuri, Cveulebriv - ironiuli motivis win wamoweva (rogorc, vTqvaT, miqelanjelos xseneba “j. elfrid prufrokis samijnuro simReraSi”), an vizualuri analogiis poetikur birTvad gamoyeneba, rogorc “berbankSi”, sadac kanaletos tilos ferweruli poetika TviT leqsis ferwerul “sivrcobrivobas” da am sivrcis myisierebas udevs safuZvlad. tradiciulad, EkuatroCentos epoqis umbriuli ferwera sienis didebul mxatvrobasTan erTian konteqstSi ganixileba, rogorc am didi skolis ganStoeba da mas ramdenime mniSvnelovan mxatvars miakuTvneben. Tanamedrove eliotistikaSi azrTa sxvadasxvaoba imis Taobaze sufevs, Tu sakuTriv romeli umbrieli fermweris, romel tilos aRwers elioti Tavis “sakvirao wirvaSi”. MmagaliTad, eliotis adreuli Semoqmedebis avtoritetuli mkvlevari, pet slouni varaudobs, rom leqsSi aRwerili tilo sulac ar ekuTvnis fermwers, rom aseTi tilo SesaZloa saerTod arc arsebobda da rom elioti gulisxmobs ara fermwers, aramed dantes Tanamedrove miniatiuristsa da manuskriptebis damsuraTebels, oderizi del gubios. is umbriis daba gubiodan iyo warmoSobiT da mxatvruli azrovnebis istorias imiT SemorCa, rom mas dante “salxineblis” XI qebaSi moixseniebs. oderizis codvili suli, pirqvedamxobili da matliviT mxoxavi, zurgze gadebuli uSvelebeli lodiT, swored mas Semdeg gamoCndeba “salxineblis” scenaze, rodesac meaTe qebaSi (123-125) vergiliusi ityvis: “nuTu ver xedavT, rom Cven varT mxolod matlebi, /angelozisebr peplebad qcevisTvis dabadebul-ni, / romlebic umankod afrindebian RvTis samsjavroze”. Aazrobrivad da Tematurad, dantes es asociacia eliotis leqis epigrafs exmaureba, Tumca aRweris konkretuloba cxadyofs, rom elioti aq aSkarad ferweras gulisxmobs. danteseuli asociacia mkvlevars marTebulad aqvs mignebuli, magram oderizi del gubios kavSiri eliotis leqsTan teqstua-lurad ar mtkicdeba. eliotis poeziis reminiscenciaTa dawvrilebiT cnobarSi b.s.sauTami leqsSi aRweril suraTs umbrieli fermweris, piero dela franCeskas “naTlisRebasTan” aigivebs; misi naxva poets londonis nacionalur galereaSi SeeZlo, romelsac axalgazr-dobisas is xSirad stumrobda. Semonaxulia kidec eliotis mier niu iorkSi nayidi londonis samxatvro galereaTa gzamkvlevi (“bedekeri”), romlis ydazec poets sakuTari xeliT detalurad aqvs aRnusxuli is suraTebi, romelTa winaSec is xangrZlivad SeCerebula. MmaT Soris erT-erTi piero dela franCeskas “naTlisRebaa”. magram nazi, liriuli ganwyobilebiT, Ria ferebis optimisturi JReradobiT es tilo ar Seesabameba arc leqsis pirquSsa da erTob mkvaxe ironias da arc mis “Sinagan” Teologiur ganzogadebaTa dones. rac mTavaria, leqsSi aRwerili figuraTa ganlageba am tiloze ar gvxvdeba. zog mkvlevars gamoTqmuli aqvs varaudi, rom eliotis poeturi suraTi imeorebs imave nacionalur galereaSi ganTavsebul sxva didi mxatvris - pietro perujinos “naTlisRebas”, magram jer erTi, londonSi gamofenilia perujinos am tilos me-19 saukunis sakmaod dabalxarisxovani asli, romelic eliotis donis esTets Tvals namdvilad ver mosWrida da meorec, “sakvirao wirvis” aRwerilobas ikonografiulad arc es suraTi Seesabameba. Uucnauria, rom “umbrieli fermweris” vinaobis dadgenisas “sakvirao wirvis” komentatorebi ZiriTadad eliotis londonur STabeWdilebebs ikvleven, Tumca cnobilia, rom 1911-1916 wlebSi poeti intensiurad mogzaurobda swavlobda romis, veneciisa da florenciis muzeumebs da iRrmavebda italiaSi, jer kidev harvardSi, xelovnebis istoriis metad safuZvliani kursis mosmenisas SeZenil codnas. EitaliaSi mogzaurobisas eliots, im droisaTvis ukve sakmaod ganswavlul esTets, naklebad izidavda saqveynod cnobil SedevrTa didebuleba da rogorc poets, Zalian specifikuri tiloebi ainteresebda Tavis sakuTar, poetur mizanTa misaRwevad. Aeliotis Rrma xelovnebaTmcod-neobiT ganswavlulobas misi werilebic cxadyofs, sadac is aRniSnavs, rom masze udides STabeWdilebas axdens, vTqvaT, venecieli andrea mantenias ferwera maSin, rodesac italiaSi pirvelad Casuli axalgazrda amerikeli turistisagan, wesiT, ufro TvalSisacemi SedevrebiT aRtacebaa mosalodneli. eliotis ferweruli simpaTia-antipaTiebi, Cveulebriv, xelovnebis saukeTeso komentars warmoadgenen. mas aixsneba isic, rom “sakvirao wirvaSi” poeturi izidavs is, rac mis poetur alRos Seesabameba da rac mas sakuTar “tiloTa” Seqmnisas amiT misive poeti gamoadgeba. albaT perujinos sul sxva namuSevars aRwers - siqstis kapelaSi nanax freskas “naT-lisReba”, romelsac iq pirvelad Sesuli damTvalierebeli mi-qelanjelos “gankiTxvis dRis”, misive Weris moxatulobisa da sandro botiCelis didebuli ferweris fonze Znelad Tu daakvirdeba. eliotis is, rom “umbrieli leqsSi mxatvari” swored swored freska igulisxmeba, freskisaTvis iqidan gankuTvnil Cans, rom specifikur zedapirze, kedlis svel baTqaSze (gesso ground) qmnis Tavis namuSevars da ara tiloze. leqsi sityvasityviT gadmoscems perujinos freskis simbolikas, macxovris “umanko terfebs, gamWvirvale, meCxer [mdinaris] wyalSi rom brwyinaven”.L eliotis teqsts zustad Seesatyviseba freskis ikonografia: qriste suraTis centrSia gamosaxuli, mis Tavze suliwmida, xolo zecaSi - mama RmerTi, rac samebis dogmatze leqsis Sinagan, umniSvnelovanes aqcents gamoxatavs: But through the water pale and thin Still shine the unoffending feet And there above the painter set The Father and the Paraclete. erTaderTi “gadaxveva” perujinos freskidan isaa, rom eliots Tavisi suraTis fonad “yavisfrad daserili udabno” Semoaqvs, freskaSi ki foni cixedarbaziTa da galavniT damSvenebul, garemos rogorc aRniSnavs, ayvavebul warmoadgens. peT slouni SesaZloa udabnos foni andrea del verokios “naTlisRebidan” iyos nasesxebi, miT umetes, rom verokio did renesansul mxatvarTagan erTaderTia, vinc naTlisRebis fonad udabnos saxavs. Mmagram verokios ferwera “umbriul skolas” ar ganekuTvneba da mis tiloze arc mama RmerTis saxeba Cans, garda zecidan gamowvdili xelebisa, romlebic naTlisRebas akurTxeben. Uunda vivaraudoT, rom elioti swored amitom ar axsenebs leqsSi perujinos. naTlisRebis iyo Seqmnili da eliotis aRweriloba Temaze mravali renesansuli tilo maT krebiT asociaciasac Seicavs. “sakvirao wirva” umTavresad perujinos freskas aRwers, magram amave dros is am Temaze Seqmnili renesansuli tiloebis ganzogadebul suraTsac warmoaCens. MmTel am Tematur ferweraSi poets ZiriTadi momenti – samebis erTdrouli warmosaxva - imdenad izidavs, rom is arc ki axsenebs am tradiciuli kompoziciis kidev erT kanonikur figuras, ioane naTlismcemels, romelic naTlisRebisas Tavze asxavs macxovars iordanis wyals. naTlisRebis mistikuri arsi eliots warmodgenili aqvs, rogorc RmerTis samive ipostasis erTdrouli, myisieri gamocxadeba. Lis droismieria formiT, radgan wami droSi arsebobs, magram zedroulia SinaarsiT, radgan es wami dro ki ar aris, aramed myisierebis saxiT cnobierebaSi aRbeWdili maradisobaa. wlis Semdeg, “oTx kvartetSi” gadakveTis wertili... mravali elioti ityvis, rom esaa “zedroulobisa da drois romelic droSia, magram dro ki ar aris” (The moment wami, in and out of time) da am “maradiul wams” inkarnaciis simbolod warmosaxavs. meoTxedi saukuniT adre, “sakvirao wirvaSi”, inkarnaciis poetikuri realizacia ferweruli analogiis moxmobiT zedroulobis xdeba diqotomiac da, ukve wminda am poetikuri adreul TvalsazrisiT, leqsSi, swored droisa da ferweruli asociaciiT daiZleva. saqme isaa, rom poeziisagan gansxvavebiT, romelic droismier, procesualur TanmimdevrobaSi aRiqmeba, saxviTi xelovnebis elementebi “erTdroul” aRqmas iTxovs. ferwerul tiloSi drois procesualobas sivrcis myisiereba cvlis. poeti TiTqos “yveba” freskas, magram misi “moyolis” Sedegad miRebuli xati imdenadvea poeturi (procesualuri, droismieri), ramdenadac ferweruli (myisieri, “zedrouli”). Aase iqmneba maradisobasTan wilnayari drois poetikuri modeli. poeturi aRweris aRqmas drois garkveul monakveTSi misi wakiTxva sWirdeba, magram is, rac aRiqmeba - leqsis poetikis birTvi, misi azrobriv-emociuri saTqmeli - myisieria da “zedrouli”. amgvari aRqmisas dro TiTqos qreba.F eliotisaTvis “naTlisRebis freska” gayinul wams Seicavs, xolo es awmyo wami is “wminda procesualobaa”, RvTaebrivi arsis romelic yvelaze miaxlovebulad gamoxatavs warmosaxviT Seqmnil STabeWdilebas, radgan …all time is eternally present. …yvela dro maradiulad awmyoa. (“oTxi kvarteti”) mTlianad leqsi, qveteqsts Seicavs, parodiisa da mxriv, xolo ideebiT gansxvavebuli imavdroulad erTi usazRvrod meroe mxriv, TamaSis ferweruli seriozulsa amave formiT analogia ironiul-parodiuli rom da qveteqsts Rrma Teologiur daxvewili ironiis, gamoxatavs. kidev erTi, movixmoT, Rrmad religiuri suliskveTebiT, “sakvirao amjerad wirva”, da iseve, rogorc eliotis sxva ramdenime mniSvnelovani lqsi, ieronimus bosxis didebul mxatvrobas mogvagonebs da mis mxatvrul msoflaRqmas enaTesaveba. uSualod bosxis tiloTa reminiscenci-ebi eliots “unayofo miwaSi” aqvs moyvanili, sadac is Tanadrouli urbanizebuli yofis “jojoxeTs” aRwers. sainteresoa, RvTismetyveleba rom Tavisi TiTqmis istoriis arasodes ar manZilze, eswrafvoda marTlmadideb-luri iracionaluri zearsis racionalr wvdomas. misgan gansxvavebiT, kaTolikur TeologiaSi mniSvnelovani adgili uWiravs RmerTTan erTgvar @@“racionalur” damokidebulebas, yovel SemTxvevaSi - misi arsebobis racionaluri damtkicebis cdas. “wminda eklesia, Cveni deda, miiCnevs da aswavlis, rom RmerTi, yovelive Seqmnilis dasabami da mizani, SesaZloa garkveulwilad iqnas Secnobili kacobrivi gonebis bunebrivi naTelis mier, Seqmnil nivTebze dayrdnobiT”. amas gvamcnobs Tanamedrove kaTolikuri katexizmo. dasavluri religiuri cnobierebis es Tavisebureba jer kidev anselm kenterberielisa da Toma aqvinelis RmerTis arsebobis Sesaxeb cnobil mtkicebulebebSi aisaxa, rac dResac kaTolikuri dogmatikis erT-erT safuZvels Seadgens. popularuli legenda imanuil kantsac miawers RmerTis arsebobis mtkicebulebaTa Seqmnas, Tumca realurad kanti amgvari mtkicebebiT arasodes yofila dakavebuli. es gansxvaveba dasavlur da aRmosavlur qristianobas Soris, xatovnad aris miniSnebuli dostoevskis didebul prozaSic, “Zmebi karamazovebSi”: rodesac xucesi zosima gardaicvleba, berebi didi cnobismoyvareobiT elian, auva Tu ara suni mis cxedars, anu ganmtkicdeba Tu ara RvTisagan zosimas “netaroba”, romelic, rogorc maT miaCndaT, sxeulis uxrwnelobaSi unda gamoxatuliyo. es ugunurni, ambobs dostoevski mTxrobelis piriT, idealuri zearsis materialur mtkicebulebebs moelodneno. unda vivaraudoT, rom dasavluri religiuri cnobierebis es “racionaluri” specifika im Taviseburi pragmatizmiT aris yofiTi nakarnaxevi, merkantilizmiTa romelic dasavlur da msoflmxedvelobrivi mentalitets odiTganve axasiaTebs. raoden paradoqsuladac ar unda JRerdes, TviT yvelaze amaRlebuli sulierebac ki dasavlur cnobierebaSi xSirad racionalurad gacnobierebul safuZvels iTxovs, an am safuZvels gulisxmobs. M“Credo quia absurdum est” (mwams, rameTu absurdia!) – rogorc tertulianes es cnobili sentenciac, SeiZleba aRviqvaT, rwmenisadmi racionaluri midgomis sasurvelobis, magram misi SeuZleblobis damwuxrebuli aRiareba. meore mxriv, cxadia, didi gulubryviloba iqneboda mxolod am kuTxiT kaTolikuri msoflmxedvelobis, an mTlianad dasavluri mentalitetis gansja, Tundac imitom, rom amgvar “racionalizmsa” Tu “pragmatizms” kolosaluri kulturuli memkvidreoba, sulie-rebis udidesi tradicia eyrdnoba. CvenTvis upirvelesad isaa saintereso, rom “sakvirao wirvaSi” asaxuli samebis dogmati, romelic dasavlur TeologiaSi mWidrod aris dakavSirebuli inkarnaciis mistikur arsTan, xSirad gulisxmobs racionalur saSualebaTa moxmobiT iracionaluris wvdomas. saTaurSi moxseniebuli sakmaod pirobiT “b-n eliotis” neofitur SesaZlebloba iwvevs. misi fiqrebi eWvebasac, swored amgvari midgomis samebis dogmats dastrialebs da leqsis mTeli Tematuri struqturac sxva araferia, Tu ara samebisa da upirvelesi qristianuli saidumlos – naTlisRebis Temaze inteleqtualurad daxvewili, ironiuli meditacia. dasavluri qristianobis “uflis Teologiis wminda swavluli mamebic Tanamedrove eliots momwodeblebi” warmomadgenlebic ironiulad - brZeni hyavs da gamoyvanili, Teologebi da adreuli rogorc Teoretikosebi, romelTagan yoveli Tavis yaidaze xsnis da komentars ukeTebs samebis dogmats, naTlisRebas da RvTis gamocxadebas. samebis erTarseba qristianuli sarwmuno- ebisaTvis iseTive ZiriTadi warmodgenaa, rogorc rwmena, anu (consubstantiality) rwmena da mama RmerTTan da Tanamara-diulobisa qristes RvTaebrivi bunebis suliwmidasTan qristes erTarsebisa (co-eternality). rogorc kaTolikuri katexizmo gvamcnobs, “...eklesiam 325 wels, nikeis pirvel msoflio saeklesio krebaze aRiara, rom Ze mamis erTarsia, anu mamasTan erTad erTi da igive RmerTia.” amasTan erTad, cxadia, rom ara mxolod kaTolikuri, aramed saerTod, qristianuli rwmenis umTavresi nawilia qristes gansxeuleba, anu sityvis xorcad qmna: “და სიტყუაჲ დიდებაჲ მისი, იგი ჴორციელ დიდებაჲ იქმნა ვითარცა და დაემკჳდრა მხოლოდ ჩუენ შობილისაჲ შორის, მამისა და ვიხილეთ მიერ, სავსე მადლითა და ჭეშმ არიტებითა” (ioane, 1:14). Eeliotis mxatvrul msoflaRqmaSi qristes orgvari buneba ramdenime seriozul eWvsa da logikurad gadauWrel kiTxvas warmoSobs. is, rom ioane maxarebeli qristes logosad, anu xorcad qmnil sityvad warmosaxavs, misTvis aSkarad arTulebs macxovris qveynad movlinebis aRqma-gaazrebas. erTi mxriv, samebis erTarseba sivrceze, drosa da sikvdilze meufebas gulisxmobs, xolo meore mxriv, qristes sikvdilSi xorcad qmnisas misi RvTaebrivi buneba droSi, sivrceSi da xorcieldeba, anu materialuri samyaroTi ifargleba da garkveulwilad, am samyaroTi determinirdeba. is, rom qriste mkvdreTiT aRdgeba da rom is “sikvdiliTa sikvdilisa damTrgunvelia”, eliotisaTvis problemis sruliad sxva mxarea - mas upirvelesad sagnobriv realobaSi RmerTis movlinebis, misi gankacebis mxatvruli analizi ainteresebs. Tavis eWvebs poeti saTauris “b-n eliotSi” aobieqturebs, romelic erTdoulad aris kidec da arc aris avtori. Bbni elioti “xedavs” Teologiur samyaroze proecire-bul, eliot-poetis “gaobieqturebul” eWvebs da mas es eWvebi ise esaxeba, rogorc naTlisRebaSi gamocxadebuli RvTis erTar-sebisa da qristian-TeologTa moZRvrebebis lamis komiku-ri SeuTavsebloba: Polyphiloprogenitive The sapient sutlers of the Lord Drift across the window-panes. In the beginning was the Word. leqsis pirveli wregadasuli gamogonili strofebi “ZeTmoyvareobis” xelovnuri Polyphiloprogenitive gadatvirTulia gamomxatveli kompoziti, (“mraval- sityva, ZeTgamCeni”), Casaxvis, ironiuli romelic ukavSirdeba nayofierebisa saxeebiT. kuriozad “uflis da eliotis JRers – swavlul momwodeblebs” (Sapient sutlers of the Lord), rogorc maTi daxasiaTeba, xolo TviT es “momwodeblebi” fanjris rafebis gaswvriv ise “micuraven”, rogorc leqsis meSvide strofSi mifrinaven futkrebi kedlis gaswvriv. unda vivaraudoT, rom saTauris impersonaluri “b-ni elioti” wirvisas Tvals avlebs feradi minis sarkmelebze gamosaxul wminda mamebs da swavlul Teologebs (sapient sutlers), romlebic mis Tvalwin erTi vitraJidan meoreze monacvleoben. “momwodeblebSi” Teologiur TeoriaTa momwodeblebi igulis-xmeba; “sutler” erTdroulad “saqonlis momwodebelsac” niSnavs da am “saqonliT” movaWresac; “saqoneli” am parodiul konteqstSi “sulieri “Polyphiloprogenitive / sazrdo”, The sapient anu Teologiuri sutlers of the Lord” koncefciaa. ase sityvasityviT rom, “uflis mravalZeTmoyvare, swavlulsa da sulieri sazrdos momwodebel vaWrukanebs” niSnavs. am groteskul-ironiuli epiTetiT, leqsSi rogorc Tanadrouli, ise warsulis klerikaluri samyaro Seimkoba. misi nonsensamde CaxlarTuli azri da sagangebod absurduli kazuistikis stilur forma sqolastikuri parodiad aris teqstebisa Cafiqrebuli. swored da Teologiuri amgvari Saradebis moyvarulebi ganasaxiereben sazogadoebis im “swavlul” nawils, romelic zearsis WeSmariti bunebis interpretacias ibralebs, arsebiTad ki misgan Zalze Sors dgas. “SaviT mosili mRvdlebi” (sable presbyters) RmerTis sadideblad uamrav “sityvas” ixmoben, magram sakuTriv sityvisa ara gaegebaT ra. leqsis asociaciur planSi parodiulad aris gaTamaSebuli “sityvis” ormagi, Teologiuri da saero mniSvneloba: umankod Caisaxa da Semdeg iSva sityva, logosi, RvTismetyvelebi ki “mravalZeTmoyvareobiT” Casaxulis, “το−εν”-is (mravalsityvaobiT) (RvTis erTarsebas, yalb “sityvebs” “erTarss” qmnian, niSnavs anu ukve ZvelberZnulad) “superfetacias” axdenen. samedicino termini “superfetacia” niSnavs ukve Casaxul nayofze Tavidan Casaxvas da amgvari “zeCasaxvidan” mraval nayofTa ganviTarebas. “sulieri sazrdos sanacvlod, scvlian, rac mraval momwodeblebs,” “CanasaxTa naTlisRebis Casaxva” gamosdiT, mistikuri sityvas arsis isini wvdomis “sityvebiT” RvTaebriv arsTan dapirispireba ufroa, vide misi interpretacia. TviT sityva “Service”, leqsis saTaurSi aSkarad ormag, ironiul konotacias Seicavs: erTi mxriv, esaa wirva, saeklesio RvTismsaxureba yvela qristianisaTvis umniSvnelovanes Jams – kvira dRis dilas; meore mxriv - esaa “servisi”, romelsac “momwodebeli vaWrebi” TavianT “muStrebs” – saeklesio kongregaciis wevrebs, mrevls da yvela CvenTagans sTavazoben. Teologiur uunarobas, fizikuri uunarobac erTvis da simbolurad masve gamoxatavs. is, rom eklesiis mamaTa Soris udidesma – “daRlilma da gamofitulma” origenem avtokastra-ciis gziT zearsis wvdoma ganizraxa (ymawvilkacobaSi mas sityvasityviT gaugia maTes saxareba: “arian saWurisni, romlebmac TviTon daisaWurises Tavi caTa sasufevlisaTvis” 19:12), elioti-saTvis xorcis gvemisa da sulis amaRlebis niSans ki ar warmoadgens, aramed RvTis wvdomis uunrobis, sulieri kastraciisa da unayofobis simbolos: In the beginning was the Word. Superfetation of to-en, And at the mensual turn of time Produced enervate Origen. “sityvaTsimravlis” TvalsazrisiT, origene swored rom yvelaze “nayofieri” moRvawe da Teologi iyo. misi Tanamedrovisa da adeptis, “origenes apologiis” avtoris, evsebiusis (gragnils) iTvlida. gamoiyeneba rogorc cnobiT, origenes leqsis asociaciur “kastraciisa” SeuTavsebloba, rogorc origenes egzegetikuri planSi da es naSromebi garemoebac “nayofierebis” 6000 toms ostaturad ironiul-parodiuli “sityvieri” nayofierebisa da misi realuri, sulieri (fizikuri) unayofobis kontrasti. origene Tavisi moZRvrebiT swored “superfetaciis” ardafiqsirebuli warmoadgens nayofia da termini sityvisaTvis is “mensualur” “mensual”, dros eliotis mier iSva.G leqsi-konebSi SeTxzul evfemizms “menstrual” (menstrual-uri) da gulisxombs rogorc drois “yovelTviurobas”, mis Tveebad dayofas (ase xsnis am sityvas torontos universitetis komentirebuli gamocema), aseve, cxadia, menstrualur cikls. is, rom origeni simboluri “menstrualur droSi” iSva, misi sulieri unayofobis kidev erTi miniSnebaa, radgan rogorc cnobilia, menstruaciis dros ganayofiereba SeuZlebelia. rogorc vxedavT, sagangebod naturalistursa da poeturi teqstisaTvis erTob odiozur saxeebs elioti xSirad sulier da inteleqtualur movlenaTa metaforad iyenebs, rac mis imJamindel avangardistul Sexedulebebs Seesabameba. eliots miaCnda, rom “arapoeturi” Tema bunebaSi ar arsebobs da TviT yvelaze “binZuri da aRmaSfoTebeli realobac” ki (sordid reality) SesaZloa da unda iqces kidec poeturi asaxvis sagnad. origenes saxe leqsSi mxolod mwvave ironiis obieqtad ar moixmoba, mas sxva mniSvnelovani datvirTvac gaaCnia. Epoeti aqac ar Ralatobs Cveul orazrovnebasa da ironiul, inteleqtualur TamaSs. saqme isaa, rom origenes egzegetikas uSualo kavSiri aqvs TviT eliotis religiur eWvebTan da rom saRvTo werilis am komentators gansakuTrebiT vrclad, swored ioanes saxarebis pirveli Tavi hqonda komentirebuli. SemTxveviTi rodia, rom ioanes saxarebis cnobili dasawyisi - “pirveliTgan iyo sityva”, - leqsSi orjer aris citirebuli. Tu sityva “pirveliTgan iyo”, maSin rogorRa “iqmna” igi? maSasadame, qristes “dasabami” hqonia da radgan mama RmerTma Sva igi drosa da sivrceSi, aqedan gamomdinare, is arc maradiuli yofila. magram pavle mociquli cxadad da araorazrovnad mianiSnebs, rom qriste TviT qristesSobamde maradiuli iyo: RmerTma “gvixsna Cven... Tvisi nebiTa da madliT, romelic mogvca Cven qriste iesoSi, saukuneTa uwinares” (timoTe, 1:9). igives RaRadeben sxva mociqulnic da qristianuli sarwmunoebis Tanaxmad, wminda werilis orive aRTqmac. iqneb marTali iyo origene, romelic qadagebda (“De Principiis”) TviT Sesaqmemde yvela sulis arsebobas, maT maradiulobasa da ukvdavebas ara mxolod sikvdilis Semdeg, aramed fizikur dabadebamdec? iqneb martebuli iyo misi warmodgena sulis “winaarsebobis” Sesaxeb, anu adamianis Seqmnamde misi sulis “ukve” maradiulobis Sesaxeb, romelic, codvaTa gamo dasjis mizniT, RmerTma droebiT sxeulSi daatyveva? iqneb ar tyuoda origene TviT qristes adamianuri sulis winaarsebobis Sesaxebac, nawilad? romelic TiTqos ganxorcielebamde arsebobda RvTaebrivi arsis gana origene ara sTvlida, rom qristes usasrulo sikeTisa da madlis wyalobiT, TviT jojoxeTic da masSi movlenili tanjvac sasrulia, rom qristes TanadgomiTa da SuamavlobiT, yvela codvil sulsa da angelozs, TviT eSmaksac ki, (!) daubrundeba pirveladi, umanko arsebebis eTerovani mdgomareoba da rom yvelaferi sayovelTao xniT damTavrdeba? “sakvirao wirvis” meeqvse da meSvide strofebi, swored “origenistulad” gagebul salxineblur Tematikasa da xsnis momlodine sulTa xsenebas eTmoba. magram swored “mravalZeTmoyvare” saZmom gadasca anaTemas origenes saxeli konstantinepolis meore saeklesio krebaze maSin, rodesac TviT origene, ukve samasi wlis gardacvlili iyo... origenes msgavsad, ormag konotacias – pozitiursa da negatiurs, “sakvirao wirvis” ramdenime sxva saxec Seicavs. mTlianad leqsis suliskveTeba, erTdroulad antiklerikaluric aris da Rrmad religiuric; misi ganwyobileba uaRresad seriozulicaa da sarkastul-ironiulic, “procesualuric” da “zedroulic”. xolo poetika - mravalniSnad azrobriv-emociur datvirTvas Seicavs epigrafi, romelic qristofer marlos (1564-930) “malteli ebraelis” citats warmoadgens (moqm.IV, sur. I): “Sexede, Sexede batono, ai, ori religiuri matli (caterpillars) moxoxavs!” am sityvebs msaxuri itamori eubneba mdidar ebrael barabas, kaTolike berebis danaxvisas. epigrafi nasesxebia im scenidan, sadac baraba da misi msaxuri, romlebmac cota xniT adre mTeli dedaTa monasteri mowamles, morals uRirsi berebis mdabal aaSkaraveben. baraba, romelsac danaSaulis gamoaSkaravebis eSinia, TvalTmaqcurad hpirdeba berebs - jakomosa da bernardins, rom qristianad moeqceva da am moqcevis aRsaniSnavad, maT mTeli Tavisi qonebiT daasaCuqrbs. berebi am SemoTavazebas enTuziazmiT xvdebian da dapirebuli dramaSi qonebis saubaria simbolurad dayofis gamo, erTmaneTSi RvTismsaxurTa dantes kamaTic simsunageze, “salxineblis” meaTe ki eliotis qebis mosdiT. leqsSi asociacias Mmalros ki, isini ukavSirdebian. “Caterpillar”, romelic matlis garda, “gamomZalve-lis” mniSvnelobiTac gvxvdeba marlosTan, sityvasityviT im abreSumis Wias niSnavs, romlisganac Semdeg pepela viTardeba, anu, sword im metamorfozis SesaZleblobas Seicavs, romelzedac leqsSi aris yuradReba gamaxvilebuli. EerTi mxriv, berebi is “matlebi” arian, romlebic, “angelozisebr peplebad qcevisTvis dabadebulni, umankod afrindebian RvTis samsjavroze” (“salxinebeli”, qeba X), xolo meore mxriv, - isini ubralod, anaforaSi Cacmuli gamomZalvelebi arian (“caterpillar” marlos epoqis metyvelebaSi xSirad ixmareboda, rogorc gaumaZRari, msunagi adamianis sinonimi). eliotis leqsSi yvela es asociacia erTdroulad “muSaobs”, kontrasti ironiul efeqts qmnis; berebi sulieri amaRlebisaken arian mowodebulni, magram isini sagnobrivi realobis trfialisa da momxveWelobis morevSi arian Cafluli. ufro metic, am realobas isini Tavad ganasaxiereben. M Savad mosili mRvdlebis ironiul saxeebs leqsis mexuTe strofSic vxvdebiT. isini ukve “monaniebis gzaze Semdgaran” da maT Soris yvelaze axalgazrdebs, akneTi gadaserili wiTeli saxeebiT, xarbad aqvT muStebSi momwyvdeuli mrevlis Semonawiri pensebi. daukmayofileblobis akne - simbolo mozardTa – hiperseqsualobisa ganuxorcielebel arSemdgar seqssa da unayofobas ganasaxierebs. rogorc uazro askeza (origenes da sqesobriv sqesobrivi fantaziebs, pirferuli TavSekaveba, iseve, avtokastracia), leqsSi fuWi Teologiuri egzersisebisa da Teoriuli sityvaTmruSobis ironiul simbolos warmoadgens. axalgazrda mRvdlebs “mravalZeTmoyvareTa” aknec maT Teologiur uunarobaze mianiSnebs – axali Taoba winamorbedTagan arafriT ar gansxvavdeba. asketizmTan dakavSirebuli ironia, marlos asociaciaTa planSic iRebs dasabams: berebTan Sexvedramde, “maltel ebraelSi” itamori ekiTxeba Tavis batons, barem mamaTa monasteric xom ar mogvewamlao, xolo baraba pasuxobs, rom berebi TviTon moiklaven Tavs, roca gaigeben, rom monazonTa daxocviT, siamovnebis aseTi wyaro movuspeTo. aq win wamoiwevs bermonazonTa pirferobis, moCvenebiTi saTnoebisa da mruSobis motivi. eliotis es sakmaod pesimisturi, pirquSi ironiiTa da sarkazmiT aRsavse leqsi, isec SeiZleba wavikiTxoT, rom amaRlebuli zneobrivi ideali sadRac, taZarSi, ganyenebul freskazea warmosaxuli, xolo ukuRmarT realobaSi ki mas aRmaSfoTeblad vulgaruli suini scvlis. xsna amqveynad ar Cans - faseulobebi Tavdayiraa dayenebuli, boroteba znedacemulo-bas ebrZvis. leqsis bolos, eliotis parodiuli inseqtariumi (matlebi, Wuprebi, peplebi, abreSumis Wiebi) kidev erTi mniSvnelovani saxiT ivseba: taZari baRad gadaiqceva, swavluli Teologebi – futkrebad, romlebic iseve dafrinaven Robis gaswvriv, rogorc “momwodeblebi” - taZris vitraJebze. Teologebis “mwerebad” warmodgena leqsis asociaciur saxeTa konteqstSi, uciloblad iwvevs ieronimus bosxis cnobili suraTis, “gankiTxvis dRis” asociacias, sadac jojoxeTur qmnilebebad da sulTa mtanjvel demonebad, swored mwerebi arian warmosaxuli. salxinebluri simbolikis parodies, leqsis meeqvse strofSi vxvdebiT: Under the penitential gates Sustained by staring Seraphim, Where souls of the devout Burn invisible and dim. “momnaniebelTaTvis gankuTvnil” baRis karibWes eliotis leqsSi “TvalebdaWyetili” serafimi darajobs, xolo Sig baRSi, codvilTa “morCili sulebi, nel cecxlze uCinrad iwvian”, futkrebi ki ise dafrinaven warmosaxviT yvavilebs Soris, rom “mamrobiTi” mtveri, “mdedrobiT” butkoebze ar gadaaqvT, riTac TavianT “momwodeblur” (gamanayofierebel) funqcias ver asruleben da, faqtobrivad, fuWad cdebian, anu – “netarkurTxe-ul samsaxurs” aRasruleben... Along the garden-wall the bees With hairy bellies pass between The staminate and pistilate, Blest office of the epicene. finali, sadac suinis banaobis scenaa warmodgenili, gansakuTrebiT StambeWdavia. leqsis simboluri konteqstis mavalniSnadoba am saxeSi kulminacias aRwevs, radgan is praqtikulad yvela simbolursa da asociaciur motivs aerTianebs. suinis uSno tlinkaoba wyalSi, naTlisRebis parodiad aris warmosaxuli. mdinare iordanes aq abazanis aqafebuli wyali scvlis, macxovris “umanko terfebs” ZonZroxa suinis lajebi, xolo freskaze gamosaxul macxovars, TviT xazgasmulad xorcieli da mkafio ferebSi daxatuli suini ganasaxierebs. macxovari freskazea gamosaxuli, misi “umanko terfebi” maradiul “axlaSi” brwyinaven, suinis “axla” ki, dRevandel saganTa sinamdvilea, is fizikuri droisa da grZnobad-aRqmadi realobis mkvidria. vulgarulsa da zneobrivad garyvnil samyaroSi presviterebma “xorcad hqmnes” qristes groteskuli analogia: maTi wyalobiT, mrevls swored is “RmerTi” hyavs, romelsac is imsaxurebs. ”daxvewil skolaTa magistrebi”-o, momakvdinebeli ironiiT dasZens elioti, “winaaRmdegobrivni arian da mravalmxriv ganswavlulni”: The masters of the subtle schools Are controversial, polymath. kompoziciuri TvalsazrisiT, leqsis finali freskis aRwerilobas, xolo misi parodiulad imeorebs perujinos damagvirgvinebeli sityva – pirvel, groteskul saxes. Tu “polyphiloprogenitive”-s ironiul metaforikasa da sagangebod CaxlarTul asociaciebs CamovacilebT, azrobrivad is swored “mravalmxriv ganswavluls” (“polymath”-s) gulisxmobs. mdgomareobs, rom Mmagram amgvari “sakvirao “operaciis” wirvis” Catareba specifika swored SeuZlebelia. Tu imaSi leqss metaforikasa da asociaciur sirTules CamovaSorebT, wasakiTxi an aRsaqmeli aRaraferi dagvrCeba. swored aq vlindeba metafizikosTa “maxvilgonivruli” tradicia, romelic eliots azris ukiduresi koncentraciiTa da asociaciur xatovanebaSi misi “gajerebiT”, Tvisebrivad axal safexurze ahyavs. es “gajereba” eliotis poeziaSi zustad im etapzea SeCerebuli, sadac azri mTlianad xatovanebaSi “ixsneba”, magram WurWlis fskerze naleqad ar gamoiyofa. sxvagvarad rom vTqvaT, leqsis saTqmeli mTlianad mis asociaciur xatovanebad xorcieldeba, uromlisodac am saTqmelis adeqvaturi aRqma SeuZlebelia: “calke aRebuli”, araxatovani saxiT, is arc arsebobs realurad. TvalsaCinoebis mizniT, savsebiT SesaZlebelia im masalis, romelsac poeti iyenebs (asociaciuri wyaro, nasesxebi saxe, azri Tu “idea”), calke komentireba, magram leqsisPperifrazi, mTlianobaSi SeuZlebelia; elioti arafers ar “gulisxmobs” – TviT leqsi, mTeli Tavisi xatovanebiTa da asociaciuri sirTuliT, aris is, rasac poeti “ambobs”.
Documentos relacionados
qeTevan jervaliZe minda giamboT anu oriode sityva Cemi da
zemoxsenebul krebulSi Tavmoyrilia TiTqmis yvela qarTveli poeti ioane zosimedan – ioseb noneSvilis CaTvliT, visac ki raime uTqvams samSobloze. galaktionis leqsi `goridan~ pirvelad swored am krebulSi...
Leia maisჯეკ ლონდონი - მარტინ იდენი
wamiT, igi Soreul qveyanaSi gadavida: ijda iq vardisfrad SefeTqil alublis ZirSi, papiross abolebda da indur wowola eklesiidan zaris xmas ismenda, rac Calissandlebian mlocvelebs salocavad uxmobda. —...
Leia mais