PARTIIS PROGRAMA

Transcrição

PARTIIS PROGRAMA
saqarTvelos
gza
I. politikuri ganTavisufleba:
namdvili da efeqturi demokratia
xalxi unda ganTavisufldes SiSisagan, dausjelobis sindromisagan, da daijeros rom TviTon marTavs Tavis Tavs, rom
igi “Tavis ufalia.”
1. realuri da efeqturi demokratia: xelisuflebis swori
ganawileba
Ø
CvenTan parlamenti _ kanonmdebeli organo _ ki ar
awonasworebs aRmasrulebel xelisuflebas, rac aucilebeli
demokratiuli
principia;
aramed
mxolod
inawilebs
Zalauflebas. da amitom isini urTierT kontrolis gareSe
arseboben.
Ø
samarTlebrivi damoukidebeli Zala aseve ar arsebobs,
rom gaawonasworos da gaakontrolos mTlinad xelisufleba.
Ø
am pirobebSi, aucilebelia mopovebul iqnas sxva
mawonasworebeli da makontrolebeli Zala: es erTaderTi
Zala aris sazogadoebaSi.
Ø
raTa
sazogadoebam
es
roli
itvirTos,
TviT
sazogadoebas sWirdeba Tavisi Zlieri institutebi:
Tavisufali media da gamWvirvale informacia;
Zlieri arasamTavrobo, sazogadoebrivi organizaciebi;
sazogadoebis da xelisuflebis dialogis saSualeba.
§ pirveli zoma: “darbazis”, rogorc tradiciuli
qarTuli sazogadoebrivi institutis aRdgena;
rogorc
sazogadoebis
da
xelisuflebis
dialogis saSualeba.
1
2. realuri demokratia aris daculi adamiani, moqalaqe,
mewarme, da sazogadoeba: e.i. samarTlebrivi sistema
xelisuflebis gakontrolebis mTavari Zala unda iyos
sasamarTlo da kanonis uzenaesoba; adamianis, sityvis,
ekonomiuri
Tavisuflebebi
ar
arseboben
iq,
sadac
sasamarTlo ar aris damoukidebeli.
damoukideblobasTan erTad, sasamarTlos, cxadia, sWirdeba
profesionalizmi. dRes sxva da sxva mizezebis gamo, arc
erTi gvaqvs da arc meore.
SevitanoT Cven kanonebSi, ucxo modelebTan erTad, Cveni
principebi, dafuZnebuli Zvel qarTul kanonmdeblobaze.
samarTlebivi
moTxovnileba
saqarTveloSi
yovelTvis
arsebobda aseve kanonierebisaken miswrafeba.
§ meore
zoma:
“mrCevelTa
uzenaesi
sazogadoebrivi
sasamarTlos”
daarseba,
romelic sasamarTloebis gverdiT imuSavebs
rogorc alternatiuli marTlmsajulebis da
simarTlis mTqmeli organo.
3. realuri da efeqturi demokratia aris pasuxismgebloba.
didad mniSvnelovani ar aris sad imyofeba mTavari Zala
xelisuflebaSi (parlamentia, prezidenti, Tu mTavroba).
mTavaria, is visac Zala aqvs, iyos pasuxsmgebeli
amomrCevelis winaSe, da Seignos rom mandati miRebuli
xalxisagan aris droebiTi da pirobiTi.
amdenad, referendumis instituti unda iyos realuri
da xelmisawvdomi, ara mxolod saxelmwifo doneze, aramed
lokalur doneze.
§ mesame zoma: yvela donis referendumebis
amoqmedeba, metadre adgilibrivi iniciativis
referendumi.
2
II.
eris da sazogadoebis gajansaReba
Zlieri sazogadoebis gareSe ar arsebobs demokratia. Cveni
sazogadoeba ar aris da ver iqneba Zlieri vidre ar gamova
totalitarizmidan da ar daubrundeba ganviTarebis qarTul,
evropul da demokratiul gzas.
1. mexsierebis dabruneba
es aris aucilebeli pirveli nabiji Cveni gamosvlis.
mexsierebis
dabruneba
niSnavs
simarTlis
Tqmas,
yvelafrisaTvis Tavisi saxelis darqmevas, Cveni warsulis
gagebas.
§ zoma 4: komunisturi da
postkomunisturi
reJimis sasamarTlos mowyoba. es Seesatyviseba
evro sabWos saparlamento asambleas mier
axlaxan miRebul rezolucias. Seiqmnas komisia,
qarTvel da ucxoel sazogado moRvaweebis,
filosofosebis, iuristebis da istorikosebis
SemadgenlobiT.
es ar unda iyos konkretuli adamianebis gasamarTleba, da
SurisZieba, aramed sistemis, misi institutebis, misi
saSualebebisa da meqanizmebis. gaanalizeba da axsna imisa, Tu
ra iyo cudi, ra iyo darRveuli, ra iyo boroti im
sistemaSi, da misi Sedegebi: erTpartiuli totalitarizmi,
ekonomikis dangreva da ar arseboba, moraluri dacema da
udanaSaulobis sindromi (damnaSave da udanaSaulo erT
WrilSi ixileba); socialuri fenebis inversia (fulianebi da
kriminalebi
gaxdnen
dominantebi);
narkomaniis
da
kriminogenuli garemos gavrceleba, konfliqtebis gaCaReba
eTnocnobierebis gamefebis Sedegad, da bolos civiluri
3
grZnobis
moSla
(« sadarbazoebis
sindromi »).
es
gaanalizeba aucilebelia, raTa ar ganmeordes da erTxel da
samudamod moviSoroT es meTodebi da moqmedebebi. raTa
gaimijnos kargi da cudi.
§ zoma 5: sasamarTlos Sedegad unda miRebuli
iqnas lustraciis kanoni, romelic akrZalavs
maRal da sapatio adgilebze imaT daniSvnas,
visac eWira sasamarTlos mier dadgenili
sapasuxismgeblo partiuli poziciebi.
§
zoma 6: (wina ori zomisagan ganuyofeli)
sruli amnistia. amnistiis gareSe daiwyeba
saSineli SurisZieba. Cveni istoriis gageba ar
unda
gadaiqces
adamianebis
devnad.
an
siZulvilis safuZvelad. siZulvils mxolod
siZuvili moyveba. sruli amnistia saWiroa, raTa
sazogadoebam
winsvla
isev
daiwyos
da
garkveulad gamovides gayinul mdgomareobidan
(monanieba da miteveba).
§
zoma 7: mexsierebis dabruneba gulisxmobs ar
daviwyebas. gaixsnas « web-site »-, sadac yvela
TqvenTagani SeZlebs Tavisi ojaxis monacemebis
Setanas:
daRupulebis,
daxvretilebis,
gadasaxlebuli adamianebis vinaoba, suraTi,
Tavgadasavali,
warTmeuli
qonebis
Sesaxeb
monacemebi,
sazRvargareT
gadaxiznulebis...
amgvarad, unda daiweros is furceli Cveni
istoriis, romelic ar dawerila da cota
xanSi veRarc daiwereba.
mexsierebis dabrunebasTan erTad qarTvelobasac
srulad davibrunebT
4
2. qarTuli Rirebebulebebis dabruneba
ara sityvierad, aramed saqmiT. qarTuli Rirebulebebi unda
Candnen saqmeSi.
a. qarTul Rirebulebebis reestrSi, ramdenime mniSnelovani
elementi arsebobs:
patieba, rogorc erT_erTi mTavari qristianuli da
qarTuli kulturis elementi; raTa kidev ar davglijoT
erTmaneTi.
tolerantoba,
rogorc
Cveni
genetiuri
damaxasaTiebeli;
simarTle, rogorc axali sawyisis aucilebeli
winapiroba (saqarTvelo gaxda tyuilis da matyuarebis
qveyana, amitomac veraferi Sendeba).
megobroba,
rusTveluri
gagebiT,
rogorc
solidarobis Cveni safuZveli.
stumarTmoyvareoba, ara mxolod rogorc qeifebis
mowyobis
mizezi,
aramed
rogorc
eris
kulturis
gamovlineba, pirvel rigSi mimarTuli CvenTan macxovrebel
ucxoelebisken.
qarTul Rirebulebebis aRdgenas – e.i. civilizebulobis
aRdgenas SeuZlia didi gavlena moaxdinos Cven
konfliqtebis zonebSi urTierTobebis aRdgenaze.
b. ganaTleba: gajansaRebis aucilebeli piroba
mTavari da urTulesi amocana ganaTlebis reformis aris
sabWoTa sistemidan (kompetenturi, magram ara Tavisufali
adamianis aRzrdis sistema) rogorc post-sabWoTa (ara
kompeteneturi
da
zogadad
korumpirebuli
sistema)
sistemidan gamosvlis problema. ise rom ar Seiqmnas sistema,
5
romelic mxolod ucxoeTis modelis kopio iqneba da ver
Seerwymeba qarTul tradicias.
qarTuli skola da universiteti unda amzadebdes qarTvel
moqalaqes, e.i. aswavlides civilur, evropul da qarTul
Rirebulebebs da saSualo mediokratiis magivrad, qmnides
qarTul elitas mecnierebaSi da kulturaSi - rogorc Cven
mTavar simdidres da saeqsporto sagans.
ganaTlebis sistema, rogoric ar unda iyos, ojaxur
aRzrdas ver Secvlis. am principis Senelebam moitana
sazogadoebaSi dRevandeli umZimesi suraTi.
g. rwmenis gareSe gajansaReba ar iqneba
jansaRi sazogadoebis da Tavisufali adamianis safuZveli
aris rwmena da Rirseuli cxovreba. dRevandel samyaroSi
kidev ufro saWiro gaxda Cveni fesvebis aRmoCena da
gaRviveba.
qarTul eklesias aqvs udidesi roli am gajansaRebis
procesSi:
gza aCvenos pasuxismgeblobisaken;
gza aCvenos tolerantobisaken;
iyos magaliTi solidarobis da movaleobis SegrZnebis
ara mxolod eklesiis kedlebis SigniT, (ritualebis
SesrulebiT) aramed sazogadoebaSi.
idges yvela Cven sazRvarze; fizikur sazRvrebze,
rogorc moralur sazRvrebze; es niSnavs, rom mTavar eTikur
sakiTxebis diskusiaSi da gadawyvetilebaSi unda miiRos
eklesiam aqtiuri monawileoba;
eklesia unda iyos yvela rTul da sust adgilze da
aravisTvis daxuruli: narkoman axalgardebis, mitovebul
mTis soflebSi, Tu sxva mrwamsis adamianisaTvis eklesiis
6
karebi ar unda ixurebodes xelovnuri da gamogonili
mizeziT. mas unda eWiros xeli Tanamedroveobis majiscemaze.
eklesia unda aCvenebdes momavlis da ara warsulis
gzas; ndobis da imedis aRdgeniT (romelzec damokidebulia
demografiuli gajansaReba eris).
d. sporti warmoadgens saqarTvelos erT_erT tradiciul
Zalas,
simdidres da amave dros sazogadoebis gamojansaRebis
saukeTeso saSualebas.
decentralizacia sportis, rom yvelasaTvis misawvdomi iyos,
raTa niWi ufro advilad gamoCndes, da daxmarebac
mizanmimarTuli iyos sportsac politika sWirdeba, e.i.
mimarTuleba. Cveni bunebrivi gza aris tradiciebis aRdgena,
da tradiciuli saxemeobebi.
§ zoma 8: giorgi nikolaZis daarsebuli “Sevardeni”
unda gacocxldes yovel sofelSi. olimpiuri
TamaSebze
ufro,
gvWirdeba
adgilobrivi
infrastruqturebis aRdgena (mag. hipodromebis);
mTis soflebSi davaarsoT mikro centrebi, raTa
sportiT davakavoT axalgazrdoba.
e. kultura, rogorc umaRlesi qarTuli Rirebuleba unda
dabrundes
pirvel planze. kultura ar unda iyos dedaqalaqis
monopolia,
da
gaxdes
xelmisawvdomi
nebismier
moqalaqesaTvis, qalaqSi Tu sofelSi.
zoma 9: kulturuli adgilobrivi centrebis gacocxleba,
Tundac axali formebiT (moZravi kulturuli centrebi;
adgilobrivi muzeumebis turistul nusxaSi Setana da sxva...
3. qarTuli civiluri urTierTobebis aRdgena
7
a. umciresobebis mimarT
raTa gamovideT sabWoTa CarCoebidan, unda SevignoT rom:
“eTnikuri umciresobebi,” ar arseboben, es aris
sabWoTa
gageba,
sabWoTa
termini,
aramed
arseboben
saqarTvelos moqalaqeebi, erT uflebiani da erTsulovani.
yvela moqalaqes unda hqondes Tanabari uflebebi
(ilaparakos Tavis enaze, rwmenis Tavisufleba, adamianis
uflebebis
dacva,
da
politikuri
Tanamonawileoba
saxelmwifo SeneblobaSi)
amave dros moeTxoveba yvelas Tavisi moqalaqeobrivi
valdebulebebis Sesruleba: icode saxelmwifo ena da
kanoni,
loialuri
iyo
saxelmwifos
mimarT
da
monawileobde mis sazogadoebriv cxovrebaSi.
§ zoma 10: moeweros xeli axal samoqalaqo
qartias, riTac sxva warmoSobis qarTveli
moqalaqeebi
da
saxelmwifo
Tav-Tavisi
mxridan aiReben valdebulebebs;
b. sqesebs Soris urTierTobebi
qalTa da vaJTa uflebebis gaTanabreba saWiroa: am
ukanasknel aTwleulSi qalebma aiRes TavisTavze didi
pasuxisgebloba ojaSi, samuSao adgilebze da sazogadoebaSi,
dairRva jansaRi balansi, kacebis didi nawili aRmoCda
gaugebar – ustatuso, uRirsebo, omwagebulis situaciaSi,
ramac Seqmna fsiqologiurad daZabuli da agresiuli
viTareba, gamoiwvia daavadebebi, narkomania, kriminologiuli
viTareba. davubrundeT ufro Tanaswor balans, sazogadoebas,
sadac yvelas miecema erTnairi saSualebebi da TiToeuli
monaxavs Tavis adgils.
amave dros qalebi yvelaze mZime situaciaSi imyofebodnen:
Savosani dedebi, ltolvili qalebi, mravalSvilebian dedebi,
soflis mkvidri qalebi, usinaTlobis da usaxsrobis
8
pirobebSi.
yovel
cxovrebis pirobebi.
maTgans
unda
Seeqmnas
normaluri
g. Taobebs Soris urTierTobebi
moulodnelad da saqarTvelosTvis miuReblad, gaCnda am
bolo periodSi TaobaTa agresiuli dapirispireba. im
qveyanaSi, sadac bavSvebis gazrda, kulturuli faseulobebis
gadacema, jer kidev damokidebulia ufros Taobaze, sadac
ufrosebis mimarT pativi da ridi warmoadgenda kulturul
safuZvels, am wonasworobis moSlasTan erTad, sazogadoebam
orientaciac dakarga.
saswrafod
unda
Seiqmnas
axali
institutebi,
rom
gavaerTianoT Taobebi da ufros Taobas davubrunoT adgili,
Rirseba, da rac mTavaria roli sazogadoebaSi.
§
zoma 11: Seiqmnas, garda sasamarTlo uxucesTa
sabWosi,
romelic
samarTlebriv
sistemas
daubrunebs Tavis saxes, «uxucesTa sakonsultacio sabWo» dargebis mixedviT – kultura,
ganaTleba, mecniereba, jandacva... - .
§
zoma 12 : raTa demografiul zrdas Seewyos
xeli, ufrosi Taoba (pensionerebi) dasaqmebuli
iyos sabavSo baRebSi, bavSTa savadmyofoebSi,
rogorc damxmare personali, romelic moutans
ufro
humanur
da
erovnul
suls
am
dawesebulebebs.
d. daucvel fenebTan urTierTobebi
saqarTvelo ver gaxdeba evropuli qveyana sanam invalidebi,
(maT Soris Sida omebis invalidebi, miuxedavad imisa, Tu
9
romel mxares ibrZodnen), ar moisazrebian, rogorc srul
uflebiani
adamianebi,
wevrebi
sazogadoebis,
Rirsi
yuradRebisa da pativisa. qalaqSi da miTumetes soflebSi,
invalidebisaTvis araferia gaTvaliswinebuli da, amdenad,
Cven ar viTvlebiT civizebul qveynad
§ zoma
13:
saxelmwifo
samsaxurSi
misaReb
konkursebSi SeRavaTiani pirobebi unda SeeqmnaT.
§ zoma 14: qalaqis biujetis dadgenili procenti
unda
daixarjos
invalidebTaTvis
specialur
mowyobilobaze.
e. daviwyebuli fenebi: glexoba da aristokratia;
unda davubrunoT Rirseba daviwyebul fenebs, glexobas da
aristokratias.
saqarTvelom TiTqos dakarga Tavisi saukeTeso nawili da
aRar sCans eris cxovrebaSi, arc erTi da arc meore, erTi
aris daqceuli da meore ki damarcxebuli da imaleba
TiTqos.
glexebi warmoadgenen eris xerxemals. sofeli ki qarTuli
saxelmwifos struqturis yvelaze Zlieri kulturuli,
ekonomikuri da socialuri sayrdeni da mTavari erTeuli
iyo mTel mis istoriaSi, da es roli unda daibrunos.
Zlier glexobis da sofelis gareSe qveynis dacla
gagrelZdeba, rogorc gagrZeldeba mezobel qveynebidan
Semosaxleba. mTis dacla warmoadgens calke tragedias,
radganc es exeba sasazRvro regionebs da gansakuTrebul
safrTxes warmoadgens.
glexobis
gareSe
warmoudgenelia
ekonomiuri
aRorZineba
saqarTvelosi,
qveynis,
romelic
ekuTvnis
agromewarme qveynebis rigs.
saqarTvelos damoukidebloba aris sofelze da glexobaze
dayrdnobili.
10
§
zoma15:
gauqmebul
iqnas
TviTmarTvelobis
axali kanoni,
romelic
auqmebs
sofels,
rogorc TviTmarTvelobis erTeuls da ayenebs
raionis daqvemedebarebaSi.
aristokratia, da aq maqvs mxedvelobaSi rogorc klasikuri
gagebiT, aseve, rogorc axali elita.
klasikuri gagebiT: saqarTvelos istoriis mqone qveyanaSi
sazogadoebrivi wyoba warmoudgenelia magaliTis mimcemi
aristokratiis gareSe. dRevandeli darRvevebi aqedanac
modis. aristokratiisaTvis rolis dabruneba ar niSnavs
“gvarebis xsenebas” an privilegiebis miniWebas. saWiroa,
rogorc totalitarizmidan gamosvlis gza (espaneTi da xuan
karlosis magaliTi), rom aristokratiam daibrunos Tavisi
pasuxismgebloba, eris mimarT valdebulebebi, da Rirseba.
pirveli valdebuleba aristokratiis aris Tavis sagvareulo
kuTxis
mimarT
zrunva,
misi
gacocxlebis
da
ganviTarebisaTvis,
ara
mxolod
ekonomiurad,
aramed
kulturulad.
§ zoma16: sagvareulo dawesebulebis Semotana.
maTi warmomadgenlebi miiReben monawileobas
darbazSi da daicaven glexebis da sagvareulo
kuTxis interesebs, romlebic dRes Zalian
mcired arian warmodgenili parlamentSi da
sxva instanciebSi.
Sesaqmnelia axali elita; Seiqmneba im pirebidan, romlebic
arian
saqarTvelos
kulturis,
mecnierebis,
sportis
warCinebuli warmomadgenlebi, aseve mecenatebi.
§ zoma 17: SemovitanoT am elitis dafasebis,
movlis,
da
gazrdis
instrumentebi:
defiskalizacia da dajildoeba. es politika
aseve saWiroa, raTa davabrunoT sazRvargareTidan Cveni kulturuli elita.
11
III. eris gamococxleba:
liberaluri da solidaruli ekonomika
ekonomikas, Tundac liberalurs, sWirdeba marTva da
politikis
Camoyalibeba,
e.i
arCevanis
gakeTeba
da
mimarTulebis micema. es aris mmarTvelis funqcia da
pasuxismgebloba. da ara miSveba Tavis dinebaze.
politika sxva araferia Tu ara arCevanis gakeTeba: Tu
romeli seqtoris ganviTarebas vapirebT, romlis dacvas,
romlis modernizacias, an romlis mitovebas. Tu ara misTvis
gasagebi ekonomikiuri politika, moqalaqe, Tavad veRar iRebs
gadawyvetilebebs, radganc arc icis, arc esmis, arc xedavs
saiTken midis qveyana. amdenad ver iRebs monawileobas qveynis
mSeneblobaSi. gaucxoebuli xdeba, indiferentuli, da verc
moTxov
verafers.
“civiluri”
instinqti,
iniciativa
Caklulia masSi, pasiuroba da cinizmi vrceldeba.
1. Cveni politikis erTaderTi sayrdeni: kerZo sakuTreba da
misi xelSeuxebloba.
erTaderTi safuZveli namdvili liberalizmis da garantia
adamianis Tavisuflebis, rogorc qveynis damoukideblobis
aris kerZo sakuTreba. CvenTan bevri laparaki aris
liberalizmze da privatizaciaze, magram jer miwa bolomde
privatizebuli ar aris da arc kerZo sakuTreba, sadac
arsebobs, bolomde daculi.
§ zoma 18: konstituciaSi Caiweros “kerZo”
sakuTrebis xelSeuxebloba
§ zoma 19: dasruldes miwebis privatizaciis
procesi.
12
§
zoma 20: sruli xelSeuxeblobis institutebis
damkvidreba
kerZo sakuTreba, ar niSnavs yvelafris privatizacias, rasac
xSirad ureven erTmaneTSi. kerZo sakuTreba ar niSnavs
privatizaciis ukontrolobas da saxelmwifos ar Carevas.
privatizaciis politikac unda arsebobdes _ ra gaiyidos da
ra ara, ra pirobebiT (nuTu ar unda vikiTxoT rodis da
rogor awarmoebs Turquli kompania Tavis saremonto
samuSaobebs, rom xeli ar SeeSalos im Cvens mier
gamocxadebul
prioritets,
tranzitsa
da
sahaero
gadazidvebs???), ra fasad, romel qveyanas mivyidoT da
romels ar mivyidoT (absurdulia laparaki energetikul
damoukideblobis aucileblobaze Tu ki am dros mTel Cvens
resursebs vasxvisebT);
rac mTavaria, privatizaciis politika unda iyos
axsnili, gaxsnili da miRebuli sazogadoebisagan, sruli
informaciis miwodebis safuZvelze. sxva midgoma badebs eWvs,
undoblobas, da sazogadoebis gayofas.
§ zoma 21: nebismieri saprivatizacio obieqtis
Sesaxeb sruli informacia unda iyos
xelmisawvdomi moqalaqisaTvis. privatizaciis
saagento valdebuli iyos gasces pasuxi
sajarod da ar arsebobdes daxuruli
pirobebi..
2. kolonialur wyobidan bolomde gamosvla
saqarTvelo jer kidev aris kolonialuri tipis ekonomikis
mqone qveyana Tavisi ori maxasiaTebeliT :
erTi, rom nedleuli ar muSavdeba adgilze, gadis
nedleulis formiT da qveyanas ubrundeba ukve sazRvargareT
warmoebul produqtad, rac qveyanas ar aZlevs saSualebas,
13
rom sakuTari sawarmoebi Seqmnas da Tavisi mkvidri daasaqmos
(xe-tyis magaliTi);
meore, rom misi nedleuli resursebi ar aris bolomde
Seswavlili, Cven dRemde ar viciT ra devs Cvens miwaSi,
sabadoebSi.
Cveni mTavari amocanaa rom bolomde gamovideT am
mdgomareobidan. amas sWirdeba:
a.
resursebis Seswavla:
miwis qveS Tu miwaze myof nedleulis Seswavla aris
pirveli amocana damoukidebeli qveynisaTvis da gasakviria
rom am amocanas ar Seudga axali mTavroba 2003
revoluciis Semdgom.
§ zoma 22: qveynis resursebis zusti Seswavla
_ auditi da misi gamoqveyneba sajarod, rom
veravin (ucxom Tu mkvidrma) ver gaitanos
xalxis kontrolis gareSe.
resursebis Seswavla moicavs aseve sxva da sxva seqtoreebis
realuri SesaZleblobis gamorkvevas da ara miSvebas Tavis
dinebiT.
b. resursebis Sida gadamuSavebis politika:
saqarTvelos agronomiuri da agromrewvelobis resursebi,
arc Seswavlili da arc gamoyenebuli ar aris, Sida bazari
sruliad gamouyenebulia Sida produqciis gasasaReblad da
gasaviTareblad.
agronomiuli
nawarmis
Sida
gadamuSavebis
magivrad,
Semogvaqvs mezobel qveynebSi gadamuSavebuli produqtebi.
14
sakuTari bazris dabruneba aris Cveni erT-erTi mTavari
mizani.
g.
ekonomikuri
gamokveTa:
politikis
ZiriTadi
mimarTulebebis
es niSnavs ara mxolod seqtorebis gamokveTas, aramed TiTo
seqtorSi,
prioritetebis
Camoyalibebas
da
maTi
sazogadoebisTvis miwodebas da maT Sesaxeb diskusiis
gamarTvas, raTa es prioritetebi yvelasaTvis gasagebi da
misaRebi gaxdes.
turizmi: magaliTad sanapiro kompleqsebis ganviTarebis
arCeuli prioriteti ar migvaCnia swor arCevanad, radganc
cxadia rom, TurqeTs, saberZneTs, rumineTs, da bulgareTs
konkurencias verasdros ver gavuwvevT da viqnebiT meoradi
alternativa Raribi turistebisTvis. samagierod gvaqvs
uzarmazari potenciali sxva tipis turizmisaTvis: eqstremaluri, samTo, arqelogiuri, kulturuli, Termalur da
agroturizmi; rac mTavaria, Cveni gza turizmisaken unda
iyos orientirebuli elitarul, eqskluziur, maRali donis
turizmisaken da ara masobrivze. da, aseve, rac xSirad
gvaviwydeba, Sida mosaxleobis moTxovnaze orientirebuli. am
seqtoris ganviTarebisaTvis unda gamoviyenoT agreTve sxva
Sida resursebi (ekologiuri, folklori, gastronomiuli,
Rvinis gza, musikaluri festivalebi...)
tranziti: ar kmara, rom Tavs davarqvaT satranzito qveyana.
unda vicodeT ra tipis tranziti ganvaviTaroT da ris
xarjze.
sagzao tranziti mizanSewonili ara aris: gzebi Zvirad
aSenebuli fuWdeba, ekologiurad qveyanas safrTxes uCens
(sxva prioritetebs turizms, soflis meurneobas...), mcire
Semosavlis momtania. samagierod sarkinigzo tranziti:
gvawyobs, radganc sufTa, didi mogebis momtani da did
momavliani saSualebaa. sahaero tranziti, gamomdinare
15
saqarTvelos mdgomareobidan Sua aziis, CineTis, da indoeTis
satranzito gzaze, SeiZleba aRmoCndes Zalian sasargeblo,
tvirTebis, turistebis da safosto gadazidvebis terminalis
aSeneba (rac aseve momgebiania turistebis mozidvisaTvis.)
agromrewvelobis prioritetuloba dadgenilia, es seqtori
warmoadgens qarTuli ekonomikis RerZs. magram am seqtorsac
sWirdeba daxmareba, ganviTareba, kooperativebis, kreditebis,
dargobriv ganviTarebis xaziT.
sxva SesaZlo prioritetebi: gamogonebiTi mecnierebis
ganviTareba da axali teqnologiebis danergva warmoebaSi.
(informatika, zusti mecnierebaTa maRali donis kvlevis
centrebi da sxva); qarTuli kultura, rogorc ZiriTadi
saeqsporto produqti, rogorc ekonomiuri Rirebulebis
Seqmnis da TviT qarTuli kulturis ganviTarebis saSualeba;
sabanko da safinanso seqtoris ganviTareba (kviprosis
modeli) da bevri sxva.
damoukideblobis gza: energetikuli politika
gaugebaria, ratom aqamde, TuTxmeti wlis uSuqobis Semdeg,
saqarTvelos kidev ar gaaCnia diversifikaciis gamokveTili
politika: romeli alternatiuli partniorebi gvyavs, ra
alternatiuli
saSualebebi
(mzis,
qaris,
wylis,
Tbosadgurebi, nagvis gadamamuSavebeli Tbosadgurebi) da rac
mTavaria gazsacavis saSualeba, romelic arsebobs bunebriv
gamoqvabulebSi. mosaxleobam unda icodes es alternatiuli
saSualebebi Tu aris Seswavlili!? vis mier (ratom ixureba
yvela saWiro instituti ara saWirosTan erTad da vin unda
Seiswavlos Cveni saSualebebi?) da ra daskvnebi aris
gamotanili. SemuSavebuli unda iyos krizisuli gegma, raTa
mxolod xalxis moTminebaze ar iyos damokidebuli.
3. kerZo iniciativisaTvis xelSewyoba
16
namdvili liberalizmi dafuZnebulia kerZo sakuTrebaze da
kerZo iniciativaze. erTi meores gareSe ver iarsebebs.
saqarTvelos sWirdeba kerZo iniciativis xelSewyoba raTa
ekonomiuri dinamika aRdges. kerZo iniciativis xelSemwyobi
faqtorebi arian:
- swori aRzrda da ganaTleba; Tavisufali azrovnebis
danergva; maTxovris mentalobidan gamosvla da Tavis Tavis
imedze gadasvla ucxo an Sida marCenalis imedze yofnis
magivrad.
- advilad misawvdomi krediti, soflisaTvis da Rarib
fenebisaTvis mikrokreditebis realuri saSualeba, raTa
axali wamowyebis Sansi gaCndes.
- Zlieri samarTlebrivi garemo: iniciativa da iniciatori
daculebi Tu ar iqnebian ver gabedaven rames wamowyebas.
- swori sagadasaxado politika, romelic biZgs micems
iniciativas da ar SezRudavs. damwyeb patara sawarmoebs
unda mieces ori wlis gadasaxadidan ganTavisuflebis
garantia. zogadad sagadasaxado policia ar unda gaxdes
axali daSinebis instituti, romelic afrTxobs Sida da
gare investorebs.
samuSao adgilebis daarseba (ar vgulisxmobT saxelmwifo
samsaxuris zrdis xarjze) mTlianad damokidebulia patara
da mcire biznesis ganviTarebaze e.i. kerZo iniciativaze. am
dinamikis
gareSe
samuSao
adgilebi
mxolod
ucxo
investorebze iqneba damokidebuli, sadac qarTvelebi iqcevian
mojamagired, igive kolonializmis gagrZeleba.
4. solidarobis principis aRdgena
qarTuli
sazogadoeba
da
ekonomiuri
ganviTareba
solidarobas moklebuli ar yofila warsulSi. saxelmwifom
unda erTis mxriv Seuwyos xeli solidarobis sazogadoebriv
sxva da sxva kerZo formebs (umuSevrobis dazRvevis da
17
pensiebis kerZo fondebi); amavedroulad, sagadasaxado
sistema,
proporciulobaze
dafuZnebuli,
gvaZlevs
saSualebas, rom solidarobis principi ganxorcieldes
saxelmwfo donezec.
IV. qveynis mowyobis principebi
1. zomiereba da Tanasworoba
darRveulia
qarTuli
struqtura.
qalaqi
Tbilisi
warmoadgens realurad saqarTvelos mosaxleobis naxevars.
saSualo zomis qalaqi faqtiurad ar arsebobs, anu
mosaxleobis raodenobiT ar Sedis saSualo qalaqebis
kategoriaSi. amgvari ram gauwonasworebeli struqturis maCveneblia.
Zalian damafiqrebelia Cveni demografiuli maCveneblebi,
radganc qarTveli eri aris momakvdav erTa siaSi.
sofelsa da qalaqs Soris araviTari wonasworoba ar sCans:
sofeli yvelafers moklebulia (fuli, deni, garToba,
transportis saSualeba), roca qalaqSi Tavs iyris
yvelaferi.
regionebis ganuviTarebeli situacia hqmnis amave dros
daZabulobas im kompaqturad dasaxlebul regionebSi, sadac
miiCneven,
rom
maTi
ekonomiuri
siduxWire
aris
diskriminaciis dasturi da ara Cveulebrivi mdgomareoba
qarTuli soflis.
saqarTvelos sWirdeba regionaluri ganviTarebis politika,
romelic TviTeul regionis resursebze iqneba gaTvlili.
TiToeuli regionis dedaqalaqi aseve unda warmoadgenedes
yvelafris
momcvel
kulturul,
ekonomikur
centrs.
kompleqsuri regionaluri ganviTarebis politika aris
aucilebeli winapiroba konfliqtebis gadawyvetisTvis, an
sxva axali konfliqtebis ar warmoCenisaTvis.
18
2. saqarTvelos gamTlianebis politika iwyeba diasporasTan
urTierTobiT:
diaspora warmoadgens, demografiulad, ekonomiurad, da
kulturulad ganviTarebis erT_erT realur potencials,
qveynis ganuyofel nawils.
dabrunebuli Tanamemamuleebi Camovlen sxva gamocdilebiT,
naswavli, namuSevarni da Semoitanen qveyanaSi axal azrebs da
midgomebs: warmoadgenen Zalian did kapitals da simdidres.
amave dros diasporas dabruneba umtkivneuloc ar aris:
umuSevrobis pirobebSi SeiZleba kidev ufro daiZabos
situacia; diasporas garkveul nawils gavlili aqvs rTuli,
zogjer kriminaluri gza, da sWirdeba daxmareba, Segueba,
momzadeba.
Cven unda xeli SevuwyoT diasporas dabrunebas
§ zoma 23: saTanado kanonebis miRebiT (arCevnebSi
monawileobis miRebis ufleba, sagadasaxado
SeRavaTebi);
Seiqmnas
pecialuri
saagento,
romelic
dabrunebis
pirobebs
Seqmnis
(dasaqmebis, dabinavebis, soflebSi ganlagebis,
enis Seswavlis.)
qarTuli enis codna unda gaxdes yvela SemTxvevaSi
gadamwyveti
faqtori
moqalaqeobis
miRebisaTvis
da
moqalaqeobrivi uflebebis dasamtkiceblad.
3. konfliqtebis gadawyvetis gzebi
pirvel rigSi, gadawyvetis gza unda iyos Cveni gza, ese igi
saqarTvelos gza – Tanamoqalaqeobis gza, da ara
ucxoelebis mier gadawyvetili;
es niSnavs rom Cven gvevaleba, rom SevqmnaT pirobebi
mSvidobiani
mogvarebis,
radgan
omi
saqarTvelosTvis
damRupvelia.
Cveni gza aris Serigebis gza, aucilebeli imisaTvis, rom
xelaxla gaxdes SesaZlebeli erTad cxovreba. am gzisTvis
aucilebeli erovnuli Tanxmobis
19
Cveni gza aris mimzidvelobis gza (e.i. ara Zaladobis):
qarTuli demokratia, ekonomikuri ganviTarebis modeli da
tempi, Tanaswori da samarTliani sazogadoeba da harmoniuli
da Tanaswori regionebi unda hqmniden evropul stilis
mimzidvel qarTul garemos.
Cveni gza aris SeTavsebis gza: unda moinaxos wyoba, romelic
moicavs orive mxaris moTxovnebs: Cveni mTlianobis aRdgenis,
da maTi identurobis da saxis SenarCunebis, Tanabari
ganviTarebis pirobebis moTxovnas.
Cveni gza aris qarTuli kavkasiuri gza, romelmac SeZlo
warsulSi SeeTavsebina mravali enis, eTnosis, rwmenis
mosaxleoba.
ucxoeli partniorebis roli ar SeiZleba pirvel planze
gamodiodes da Cven maTgan velodebodeT konfliqtis
gadawyvetas. ruseTs unda moeTxovos, xelis ar SeSla,
amerikas da evropas arsebiTi xelis Sewyoba axal
viTarebisaTvis.
V. sagareo politika: saqarTvelo globalur msoflioSi
1. kavkasia Cveni Zalaa: saqarTvelos SeuZlia kavkasiis
gaerTianebis roli ikisros. kavkasia istoriulad Zlieri
iyo, roca Sekruli iyo saqarTvelos irgvliv, da susti,
roca daqsaqsuli. Cveni movaleobaa, rom saTaveSi CavudgeT
am Zalas. da yvelam erTad gamoviyenoT am regionis
strategiuli roli da mTlianad misi potenciali.
strategiuli roli kavkasiis yovel dRe izrdeba, magram Tu
Sida Zala da stabiluroba ar davamkvidreT, maSin gare
strategiuli interesebis msxverpli gavxdebiT. mxolod
saqarTvelos SeuZlia, rom Serigeba da siwynare SemoiRos
kavkasiaSi, rac aseve gulisxmobs Crdilo kavkasias. ruseTma
unda icodes, rom naxevrad dawynarebuli kavkasia ar
20
arsebobs, da vinc kavkasiis stabilurobiT, demokratiiT da
ganviTarebiT dainteresebulia, mas sWirdeba Zlieri da
sakuTari politikis mqone saqarTvelo.
2. TanamSromloba Cveni funqciaa: kavkasiaSi dRes sxva da
sxva tipis interesebi iyris Tavs: ruseTis, amerikis,
evropis. TiToeuls aqvs Tavisi motivebi, Tavisi stratregia,
da Tavisi mizani. es samkuTxedi aris bunebrivi samkuTxedi,
romelsac ver gaveqceviT da arc unda gvindodes gaqceva.
Cven varT da viqnebiT ruseTis mezobeli, amerikis megobari
da evropis meore nawili, evropelebi. Cven unda gavxdeT am
samkuTxedis mTavari moTamaSe; ara obieqti sxvisi TamaSebis,
aramed avtori. ara mawonasworebeli, aramed TanamSromlobis
koncepciis da praqtikis avtorebi. adenad unda Cven
interesebs mivsdioT, isini unda iyos naTlad warmodgenili
mosaxleobis winaSe da arCevani mis mier gakeTebuli.
TanamSromlobis koncepciis nawilia, rom Cven SevdiodeT
yvela regionalur, Tu saerTaSoriso gaerTianebaSi, romelic
am mizans emsaxurvba.
3. dialogi da tolerantoba Cveni misiaa: saqarTvelos Tu
hqonda odesme misia, da arsebiTi roli, es iyo religiebis,
civilizaciebis da imperiebis Serwymis an Sejaxebis adgili.
im msoflioSi sadac yovel dRe ufro saSiSi xdeba
dasavleTis
da
musulmanur
samyaros
dapirispireba,
saqarTvelos aqvs potenciali, Tu ki TviTon iqneba
demokratiuli, tolerantuli da Ria qveyana, rom gamoiyenos
Tavisi
istoriuli
gamocdileba,
raTa
gadaiqces
civilizaciaTa dialogis samagaliTo kuTxed.
evropuli gza saqarTvelosaTvis es aris niko nikolaZis gza,
aris ilia WavWavaZis gza, e.i. evropuli teqnologiisa da
mecnierebis saqarTvelos saWiroebisa da miznebisaTvis
21
gamoyenebis gza. es aris gza evropuli formisa da qarTuli
erovnuli Sinaarsis sinTezis gza.
gvimtkiceben, rom « mizani amarTlebs saSualebas ». es
iyo sabWoTa totalitarizmis devizi, romlis safuZvelze
yvalaferi gaamarTles.
Cven vambobT, mizani saSualebebSia. ra saSualebebsac iyeneb,
is mizani iqneba miRweuli. demokratias ver mivaRwevT ara
demokratiuli meTodebiT; arc srul damoukideblobas,
Tavisuflebis fasis Segnebis gareSe.
amitom ar gTavazobT gamzadebul programas, aramed
gzas da im nabijebs, romliTac SesaZlebeli iqneba Cveni
saerTo
miznis
ganxorcieleba.
gvinda
saqarTvelo
damoukidebeli, Tavisufali, erTiani da Rirseuli, mdidari
da ganaTlebuli, ganviTarebuli da sacxovrisad saocnebo _
viRvawoT erTad, vakeToT erTad. pativi vceT erTmaneTs da
viyoT fxizelni, rom aRar ganmeordes is, rac ase
mtkivneulad ganvicadeT.
es aris Cveni gza,
saqarTvelos gza.
salome zurabiSvili
22

Documentos relacionados

Tavisuflebis didi qartia

Tavisuflebis didi qartia damoukidebel sam Stod – sakanonmdeblo (parlamenti), aRmasrulebeli (mTavroba) da sasamarTlo. am rTuli sistemis mizania, rom yoveli mniSvnelovani politikuri gadawyvetileba da kanoni Seesabamebodes sa...

Leia mais