PARTIIS PROGRAMA
Transcrição
PARTIIS PROGRAMA
saqarTvelos gza I. politikuri ganTavisufleba: namdvili da efeqturi demokratia xalxi unda ganTavisufldes SiSisagan, dausjelobis sindromisagan, da daijeros rom TviTon marTavs Tavis Tavs, rom igi “Tavis ufalia.” 1. realuri da efeqturi demokratia: xelisuflebis swori ganawileba Ø CvenTan parlamenti _ kanonmdebeli organo _ ki ar awonasworebs aRmasrulebel xelisuflebas, rac aucilebeli demokratiuli principia; aramed mxolod inawilebs Zalauflebas. da amitom isini urTierT kontrolis gareSe arseboben. Ø samarTlebrivi damoukidebeli Zala aseve ar arsebobs, rom gaawonasworos da gaakontrolos mTlinad xelisufleba. Ø am pirobebSi, aucilebelia mopovebul iqnas sxva mawonasworebeli da makontrolebeli Zala: es erTaderTi Zala aris sazogadoebaSi. Ø raTa sazogadoebam es roli itvirTos, TviT sazogadoebas sWirdeba Tavisi Zlieri institutebi: Tavisufali media da gamWvirvale informacia; Zlieri arasamTavrobo, sazogadoebrivi organizaciebi; sazogadoebis da xelisuflebis dialogis saSualeba. § pirveli zoma: “darbazis”, rogorc tradiciuli qarTuli sazogadoebrivi institutis aRdgena; rogorc sazogadoebis da xelisuflebis dialogis saSualeba. 1 2. realuri demokratia aris daculi adamiani, moqalaqe, mewarme, da sazogadoeba: e.i. samarTlebrivi sistema xelisuflebis gakontrolebis mTavari Zala unda iyos sasamarTlo da kanonis uzenaesoba; adamianis, sityvis, ekonomiuri Tavisuflebebi ar arseboben iq, sadac sasamarTlo ar aris damoukidebeli. damoukideblobasTan erTad, sasamarTlos, cxadia, sWirdeba profesionalizmi. dRes sxva da sxva mizezebis gamo, arc erTi gvaqvs da arc meore. SevitanoT Cven kanonebSi, ucxo modelebTan erTad, Cveni principebi, dafuZnebuli Zvel qarTul kanonmdeblobaze. samarTlebivi moTxovnileba saqarTveloSi yovelTvis arsebobda aseve kanonierebisaken miswrafeba. § meore zoma: “mrCevelTa uzenaesi sazogadoebrivi sasamarTlos” daarseba, romelic sasamarTloebis gverdiT imuSavebs rogorc alternatiuli marTlmsajulebis da simarTlis mTqmeli organo. 3. realuri da efeqturi demokratia aris pasuxismgebloba. didad mniSvnelovani ar aris sad imyofeba mTavari Zala xelisuflebaSi (parlamentia, prezidenti, Tu mTavroba). mTavaria, is visac Zala aqvs, iyos pasuxsmgebeli amomrCevelis winaSe, da Seignos rom mandati miRebuli xalxisagan aris droebiTi da pirobiTi. amdenad, referendumis instituti unda iyos realuri da xelmisawvdomi, ara mxolod saxelmwifo doneze, aramed lokalur doneze. § mesame zoma: yvela donis referendumebis amoqmedeba, metadre adgilibrivi iniciativis referendumi. 2 II. eris da sazogadoebis gajansaReba Zlieri sazogadoebis gareSe ar arsebobs demokratia. Cveni sazogadoeba ar aris da ver iqneba Zlieri vidre ar gamova totalitarizmidan da ar daubrundeba ganviTarebis qarTul, evropul da demokratiul gzas. 1. mexsierebis dabruneba es aris aucilebeli pirveli nabiji Cveni gamosvlis. mexsierebis dabruneba niSnavs simarTlis Tqmas, yvelafrisaTvis Tavisi saxelis darqmevas, Cveni warsulis gagebas. § zoma 4: komunisturi da postkomunisturi reJimis sasamarTlos mowyoba. es Seesatyviseba evro sabWos saparlamento asambleas mier axlaxan miRebul rezolucias. Seiqmnas komisia, qarTvel da ucxoel sazogado moRvaweebis, filosofosebis, iuristebis da istorikosebis SemadgenlobiT. es ar unda iyos konkretuli adamianebis gasamarTleba, da SurisZieba, aramed sistemis, misi institutebis, misi saSualebebisa da meqanizmebis. gaanalizeba da axsna imisa, Tu ra iyo cudi, ra iyo darRveuli, ra iyo boroti im sistemaSi, da misi Sedegebi: erTpartiuli totalitarizmi, ekonomikis dangreva da ar arseboba, moraluri dacema da udanaSaulobis sindromi (damnaSave da udanaSaulo erT WrilSi ixileba); socialuri fenebis inversia (fulianebi da kriminalebi gaxdnen dominantebi); narkomaniis da kriminogenuli garemos gavrceleba, konfliqtebis gaCaReba eTnocnobierebis gamefebis Sedegad, da bolos civiluri 3 grZnobis moSla (« sadarbazoebis sindromi »). es gaanalizeba aucilebelia, raTa ar ganmeordes da erTxel da samudamod moviSoroT es meTodebi da moqmedebebi. raTa gaimijnos kargi da cudi. § zoma 5: sasamarTlos Sedegad unda miRebuli iqnas lustraciis kanoni, romelic akrZalavs maRal da sapatio adgilebze imaT daniSvnas, visac eWira sasamarTlos mier dadgenili sapasuxismgeblo partiuli poziciebi. § zoma 6: (wina ori zomisagan ganuyofeli) sruli amnistia. amnistiis gareSe daiwyeba saSineli SurisZieba. Cveni istoriis gageba ar unda gadaiqces adamianebis devnad. an siZulvilis safuZvelad. siZulvils mxolod siZuvili moyveba. sruli amnistia saWiroa, raTa sazogadoebam winsvla isev daiwyos da garkveulad gamovides gayinul mdgomareobidan (monanieba da miteveba). § zoma 7: mexsierebis dabruneba gulisxmobs ar daviwyebas. gaixsnas « web-site »-, sadac yvela TqvenTagani SeZlebs Tavisi ojaxis monacemebis Setanas: daRupulebis, daxvretilebis, gadasaxlebuli adamianebis vinaoba, suraTi, Tavgadasavali, warTmeuli qonebis Sesaxeb monacemebi, sazRvargareT gadaxiznulebis... amgvarad, unda daiweros is furceli Cveni istoriis, romelic ar dawerila da cota xanSi veRarc daiwereba. mexsierebis dabrunebasTan erTad qarTvelobasac srulad davibrunebT 4 2. qarTuli Rirebebulebebis dabruneba ara sityvierad, aramed saqmiT. qarTuli Rirebulebebi unda Candnen saqmeSi. a. qarTul Rirebulebebis reestrSi, ramdenime mniSnelovani elementi arsebobs: patieba, rogorc erT_erTi mTavari qristianuli da qarTuli kulturis elementi; raTa kidev ar davglijoT erTmaneTi. tolerantoba, rogorc Cveni genetiuri damaxasaTiebeli; simarTle, rogorc axali sawyisis aucilebeli winapiroba (saqarTvelo gaxda tyuilis da matyuarebis qveyana, amitomac veraferi Sendeba). megobroba, rusTveluri gagebiT, rogorc solidarobis Cveni safuZveli. stumarTmoyvareoba, ara mxolod rogorc qeifebis mowyobis mizezi, aramed rogorc eris kulturis gamovlineba, pirvel rigSi mimarTuli CvenTan macxovrebel ucxoelebisken. qarTul Rirebulebebis aRdgenas – e.i. civilizebulobis aRdgenas SeuZlia didi gavlena moaxdinos Cven konfliqtebis zonebSi urTierTobebis aRdgenaze. b. ganaTleba: gajansaRebis aucilebeli piroba mTavari da urTulesi amocana ganaTlebis reformis aris sabWoTa sistemidan (kompetenturi, magram ara Tavisufali adamianis aRzrdis sistema) rogorc post-sabWoTa (ara kompeteneturi da zogadad korumpirebuli sistema) sistemidan gamosvlis problema. ise rom ar Seiqmnas sistema, 5 romelic mxolod ucxoeTis modelis kopio iqneba da ver Seerwymeba qarTul tradicias. qarTuli skola da universiteti unda amzadebdes qarTvel moqalaqes, e.i. aswavlides civilur, evropul da qarTul Rirebulebebs da saSualo mediokratiis magivrad, qmnides qarTul elitas mecnierebaSi da kulturaSi - rogorc Cven mTavar simdidres da saeqsporto sagans. ganaTlebis sistema, rogoric ar unda iyos, ojaxur aRzrdas ver Secvlis. am principis Senelebam moitana sazogadoebaSi dRevandeli umZimesi suraTi. g. rwmenis gareSe gajansaReba ar iqneba jansaRi sazogadoebis da Tavisufali adamianis safuZveli aris rwmena da Rirseuli cxovreba. dRevandel samyaroSi kidev ufro saWiro gaxda Cveni fesvebis aRmoCena da gaRviveba. qarTul eklesias aqvs udidesi roli am gajansaRebis procesSi: gza aCvenos pasuxismgeblobisaken; gza aCvenos tolerantobisaken; iyos magaliTi solidarobis da movaleobis SegrZnebis ara mxolod eklesiis kedlebis SigniT, (ritualebis SesrulebiT) aramed sazogadoebaSi. idges yvela Cven sazRvarze; fizikur sazRvrebze, rogorc moralur sazRvrebze; es niSnavs, rom mTavar eTikur sakiTxebis diskusiaSi da gadawyvetilebaSi unda miiRos eklesiam aqtiuri monawileoba; eklesia unda iyos yvela rTul da sust adgilze da aravisTvis daxuruli: narkoman axalgardebis, mitovebul mTis soflebSi, Tu sxva mrwamsis adamianisaTvis eklesiis 6 karebi ar unda ixurebodes xelovnuri da gamogonili mizeziT. mas unda eWiros xeli Tanamedroveobis majiscemaze. eklesia unda aCvenebdes momavlis da ara warsulis gzas; ndobis da imedis aRdgeniT (romelzec damokidebulia demografiuli gajansaReba eris). d. sporti warmoadgens saqarTvelos erT_erT tradiciul Zalas, simdidres da amave dros sazogadoebis gamojansaRebis saukeTeso saSualebas. decentralizacia sportis, rom yvelasaTvis misawvdomi iyos, raTa niWi ufro advilad gamoCndes, da daxmarebac mizanmimarTuli iyos sportsac politika sWirdeba, e.i. mimarTuleba. Cveni bunebrivi gza aris tradiciebis aRdgena, da tradiciuli saxemeobebi. § zoma 8: giorgi nikolaZis daarsebuli “Sevardeni” unda gacocxldes yovel sofelSi. olimpiuri TamaSebze ufro, gvWirdeba adgilobrivi infrastruqturebis aRdgena (mag. hipodromebis); mTis soflebSi davaarsoT mikro centrebi, raTa sportiT davakavoT axalgazrdoba. e. kultura, rogorc umaRlesi qarTuli Rirebuleba unda dabrundes pirvel planze. kultura ar unda iyos dedaqalaqis monopolia, da gaxdes xelmisawvdomi nebismier moqalaqesaTvis, qalaqSi Tu sofelSi. zoma 9: kulturuli adgilobrivi centrebis gacocxleba, Tundac axali formebiT (moZravi kulturuli centrebi; adgilobrivi muzeumebis turistul nusxaSi Setana da sxva... 3. qarTuli civiluri urTierTobebis aRdgena 7 a. umciresobebis mimarT raTa gamovideT sabWoTa CarCoebidan, unda SevignoT rom: “eTnikuri umciresobebi,” ar arseboben, es aris sabWoTa gageba, sabWoTa termini, aramed arseboben saqarTvelos moqalaqeebi, erT uflebiani da erTsulovani. yvela moqalaqes unda hqondes Tanabari uflebebi (ilaparakos Tavis enaze, rwmenis Tavisufleba, adamianis uflebebis dacva, da politikuri Tanamonawileoba saxelmwifo SeneblobaSi) amave dros moeTxoveba yvelas Tavisi moqalaqeobrivi valdebulebebis Sesruleba: icode saxelmwifo ena da kanoni, loialuri iyo saxelmwifos mimarT da monawileobde mis sazogadoebriv cxovrebaSi. § zoma 10: moeweros xeli axal samoqalaqo qartias, riTac sxva warmoSobis qarTveli moqalaqeebi da saxelmwifo Tav-Tavisi mxridan aiReben valdebulebebs; b. sqesebs Soris urTierTobebi qalTa da vaJTa uflebebis gaTanabreba saWiroa: am ukanasknel aTwleulSi qalebma aiRes TavisTavze didi pasuxisgebloba ojaSi, samuSao adgilebze da sazogadoebaSi, dairRva jansaRi balansi, kacebis didi nawili aRmoCda gaugebar – ustatuso, uRirsebo, omwagebulis situaciaSi, ramac Seqmna fsiqologiurad daZabuli da agresiuli viTareba, gamoiwvia daavadebebi, narkomania, kriminologiuli viTareba. davubrundeT ufro Tanaswor balans, sazogadoebas, sadac yvelas miecema erTnairi saSualebebi da TiToeuli monaxavs Tavis adgils. amave dros qalebi yvelaze mZime situaciaSi imyofebodnen: Savosani dedebi, ltolvili qalebi, mravalSvilebian dedebi, soflis mkvidri qalebi, usinaTlobis da usaxsrobis 8 pirobebSi. yovel cxovrebis pirobebi. maTgans unda Seeqmnas normaluri g. Taobebs Soris urTierTobebi moulodnelad da saqarTvelosTvis miuReblad, gaCnda am bolo periodSi TaobaTa agresiuli dapirispireba. im qveyanaSi, sadac bavSvebis gazrda, kulturuli faseulobebis gadacema, jer kidev damokidebulia ufros Taobaze, sadac ufrosebis mimarT pativi da ridi warmoadgenda kulturul safuZvels, am wonasworobis moSlasTan erTad, sazogadoebam orientaciac dakarga. saswrafod unda Seiqmnas axali institutebi, rom gavaerTianoT Taobebi da ufros Taobas davubrunoT adgili, Rirseba, da rac mTavaria roli sazogadoebaSi. § zoma 11: Seiqmnas, garda sasamarTlo uxucesTa sabWosi, romelic samarTlebriv sistemas daubrunebs Tavis saxes, «uxucesTa sakonsultacio sabWo» dargebis mixedviT – kultura, ganaTleba, mecniereba, jandacva... - . § zoma 12 : raTa demografiul zrdas Seewyos xeli, ufrosi Taoba (pensionerebi) dasaqmebuli iyos sabavSo baRebSi, bavSTa savadmyofoebSi, rogorc damxmare personali, romelic moutans ufro humanur da erovnul suls am dawesebulebebs. d. daucvel fenebTan urTierTobebi saqarTvelo ver gaxdeba evropuli qveyana sanam invalidebi, (maT Soris Sida omebis invalidebi, miuxedavad imisa, Tu 9 romel mxares ibrZodnen), ar moisazrebian, rogorc srul uflebiani adamianebi, wevrebi sazogadoebis, Rirsi yuradRebisa da pativisa. qalaqSi da miTumetes soflebSi, invalidebisaTvis araferia gaTvaliswinebuli da, amdenad, Cven ar viTvlebiT civizebul qveynad § zoma 13: saxelmwifo samsaxurSi misaReb konkursebSi SeRavaTiani pirobebi unda SeeqmnaT. § zoma 14: qalaqis biujetis dadgenili procenti unda daixarjos invalidebTaTvis specialur mowyobilobaze. e. daviwyebuli fenebi: glexoba da aristokratia; unda davubrunoT Rirseba daviwyebul fenebs, glexobas da aristokratias. saqarTvelom TiTqos dakarga Tavisi saukeTeso nawili da aRar sCans eris cxovrebaSi, arc erTi da arc meore, erTi aris daqceuli da meore ki damarcxebuli da imaleba TiTqos. glexebi warmoadgenen eris xerxemals. sofeli ki qarTuli saxelmwifos struqturis yvelaze Zlieri kulturuli, ekonomikuri da socialuri sayrdeni da mTavari erTeuli iyo mTel mis istoriaSi, da es roli unda daibrunos. Zlier glexobis da sofelis gareSe qveynis dacla gagrelZdeba, rogorc gagrZeldeba mezobel qveynebidan Semosaxleba. mTis dacla warmoadgens calke tragedias, radganc es exeba sasazRvro regionebs da gansakuTrebul safrTxes warmoadgens. glexobis gareSe warmoudgenelia ekonomiuri aRorZineba saqarTvelosi, qveynis, romelic ekuTvnis agromewarme qveynebis rigs. saqarTvelos damoukidebloba aris sofelze da glexobaze dayrdnobili. 10 § zoma15: gauqmebul iqnas TviTmarTvelobis axali kanoni, romelic auqmebs sofels, rogorc TviTmarTvelobis erTeuls da ayenebs raionis daqvemedebarebaSi. aristokratia, da aq maqvs mxedvelobaSi rogorc klasikuri gagebiT, aseve, rogorc axali elita. klasikuri gagebiT: saqarTvelos istoriis mqone qveyanaSi sazogadoebrivi wyoba warmoudgenelia magaliTis mimcemi aristokratiis gareSe. dRevandeli darRvevebi aqedanac modis. aristokratiisaTvis rolis dabruneba ar niSnavs “gvarebis xsenebas” an privilegiebis miniWebas. saWiroa, rogorc totalitarizmidan gamosvlis gza (espaneTi da xuan karlosis magaliTi), rom aristokratiam daibrunos Tavisi pasuxismgebloba, eris mimarT valdebulebebi, da Rirseba. pirveli valdebuleba aristokratiis aris Tavis sagvareulo kuTxis mimarT zrunva, misi gacocxlebis da ganviTarebisaTvis, ara mxolod ekonomiurad, aramed kulturulad. § zoma16: sagvareulo dawesebulebis Semotana. maTi warmomadgenlebi miiReben monawileobas darbazSi da daicaven glexebis da sagvareulo kuTxis interesebs, romlebic dRes Zalian mcired arian warmodgenili parlamentSi da sxva instanciebSi. Sesaqmnelia axali elita; Seiqmneba im pirebidan, romlebic arian saqarTvelos kulturis, mecnierebis, sportis warCinebuli warmomadgenlebi, aseve mecenatebi. § zoma 17: SemovitanoT am elitis dafasebis, movlis, da gazrdis instrumentebi: defiskalizacia da dajildoeba. es politika aseve saWiroa, raTa davabrunoT sazRvargareTidan Cveni kulturuli elita. 11 III. eris gamococxleba: liberaluri da solidaruli ekonomika ekonomikas, Tundac liberalurs, sWirdeba marTva da politikis Camoyalibeba, e.i arCevanis gakeTeba da mimarTulebis micema. es aris mmarTvelis funqcia da pasuxismgebloba. da ara miSveba Tavis dinebaze. politika sxva araferia Tu ara arCevanis gakeTeba: Tu romeli seqtoris ganviTarebas vapirebT, romlis dacvas, romlis modernizacias, an romlis mitovebas. Tu ara misTvis gasagebi ekonomikiuri politika, moqalaqe, Tavad veRar iRebs gadawyvetilebebs, radganc arc icis, arc esmis, arc xedavs saiTken midis qveyana. amdenad ver iRebs monawileobas qveynis mSeneblobaSi. gaucxoebuli xdeba, indiferentuli, da verc moTxov verafers. “civiluri” instinqti, iniciativa Caklulia masSi, pasiuroba da cinizmi vrceldeba. 1. Cveni politikis erTaderTi sayrdeni: kerZo sakuTreba da misi xelSeuxebloba. erTaderTi safuZveli namdvili liberalizmis da garantia adamianis Tavisuflebis, rogorc qveynis damoukideblobis aris kerZo sakuTreba. CvenTan bevri laparaki aris liberalizmze da privatizaciaze, magram jer miwa bolomde privatizebuli ar aris da arc kerZo sakuTreba, sadac arsebobs, bolomde daculi. § zoma 18: konstituciaSi Caiweros “kerZo” sakuTrebis xelSeuxebloba § zoma 19: dasruldes miwebis privatizaciis procesi. 12 § zoma 20: sruli xelSeuxeblobis institutebis damkvidreba kerZo sakuTreba, ar niSnavs yvelafris privatizacias, rasac xSirad ureven erTmaneTSi. kerZo sakuTreba ar niSnavs privatizaciis ukontrolobas da saxelmwifos ar Carevas. privatizaciis politikac unda arsebobdes _ ra gaiyidos da ra ara, ra pirobebiT (nuTu ar unda vikiTxoT rodis da rogor awarmoebs Turquli kompania Tavis saremonto samuSaobebs, rom xeli ar SeeSalos im Cvens mier gamocxadebul prioritets, tranzitsa da sahaero gadazidvebs???), ra fasad, romel qveyanas mivyidoT da romels ar mivyidoT (absurdulia laparaki energetikul damoukideblobis aucileblobaze Tu ki am dros mTel Cvens resursebs vasxvisebT); rac mTavaria, privatizaciis politika unda iyos axsnili, gaxsnili da miRebuli sazogadoebisagan, sruli informaciis miwodebis safuZvelze. sxva midgoma badebs eWvs, undoblobas, da sazogadoebis gayofas. § zoma 21: nebismieri saprivatizacio obieqtis Sesaxeb sruli informacia unda iyos xelmisawvdomi moqalaqisaTvis. privatizaciis saagento valdebuli iyos gasces pasuxi sajarod da ar arsebobdes daxuruli pirobebi.. 2. kolonialur wyobidan bolomde gamosvla saqarTvelo jer kidev aris kolonialuri tipis ekonomikis mqone qveyana Tavisi ori maxasiaTebeliT : erTi, rom nedleuli ar muSavdeba adgilze, gadis nedleulis formiT da qveyanas ubrundeba ukve sazRvargareT warmoebul produqtad, rac qveyanas ar aZlevs saSualebas, 13 rom sakuTari sawarmoebi Seqmnas da Tavisi mkvidri daasaqmos (xe-tyis magaliTi); meore, rom misi nedleuli resursebi ar aris bolomde Seswavlili, Cven dRemde ar viciT ra devs Cvens miwaSi, sabadoebSi. Cveni mTavari amocanaa rom bolomde gamovideT am mdgomareobidan. amas sWirdeba: a. resursebis Seswavla: miwis qveS Tu miwaze myof nedleulis Seswavla aris pirveli amocana damoukidebeli qveynisaTvis da gasakviria rom am amocanas ar Seudga axali mTavroba 2003 revoluciis Semdgom. § zoma 22: qveynis resursebis zusti Seswavla _ auditi da misi gamoqveyneba sajarod, rom veravin (ucxom Tu mkvidrma) ver gaitanos xalxis kontrolis gareSe. resursebis Seswavla moicavs aseve sxva da sxva seqtoreebis realuri SesaZleblobis gamorkvevas da ara miSvebas Tavis dinebiT. b. resursebis Sida gadamuSavebis politika: saqarTvelos agronomiuri da agromrewvelobis resursebi, arc Seswavlili da arc gamoyenebuli ar aris, Sida bazari sruliad gamouyenebulia Sida produqciis gasasaReblad da gasaviTareblad. agronomiuli nawarmis Sida gadamuSavebis magivrad, Semogvaqvs mezobel qveynebSi gadamuSavebuli produqtebi. 14 sakuTari bazris dabruneba aris Cveni erT-erTi mTavari mizani. g. ekonomikuri gamokveTa: politikis ZiriTadi mimarTulebebis es niSnavs ara mxolod seqtorebis gamokveTas, aramed TiTo seqtorSi, prioritetebis Camoyalibebas da maTi sazogadoebisTvis miwodebas da maT Sesaxeb diskusiis gamarTvas, raTa es prioritetebi yvelasaTvis gasagebi da misaRebi gaxdes. turizmi: magaliTad sanapiro kompleqsebis ganviTarebis arCeuli prioriteti ar migvaCnia swor arCevanad, radganc cxadia rom, TurqeTs, saberZneTs, rumineTs, da bulgareTs konkurencias verasdros ver gavuwvevT da viqnebiT meoradi alternativa Raribi turistebisTvis. samagierod gvaqvs uzarmazari potenciali sxva tipis turizmisaTvis: eqstremaluri, samTo, arqelogiuri, kulturuli, Termalur da agroturizmi; rac mTavaria, Cveni gza turizmisaken unda iyos orientirebuli elitarul, eqskluziur, maRali donis turizmisaken da ara masobrivze. da, aseve, rac xSirad gvaviwydeba, Sida mosaxleobis moTxovnaze orientirebuli. am seqtoris ganviTarebisaTvis unda gamoviyenoT agreTve sxva Sida resursebi (ekologiuri, folklori, gastronomiuli, Rvinis gza, musikaluri festivalebi...) tranziti: ar kmara, rom Tavs davarqvaT satranzito qveyana. unda vicodeT ra tipis tranziti ganvaviTaroT da ris xarjze. sagzao tranziti mizanSewonili ara aris: gzebi Zvirad aSenebuli fuWdeba, ekologiurad qveyanas safrTxes uCens (sxva prioritetebs turizms, soflis meurneobas...), mcire Semosavlis momtania. samagierod sarkinigzo tranziti: gvawyobs, radganc sufTa, didi mogebis momtani da did momavliani saSualebaa. sahaero tranziti, gamomdinare 15 saqarTvelos mdgomareobidan Sua aziis, CineTis, da indoeTis satranzito gzaze, SeiZleba aRmoCndes Zalian sasargeblo, tvirTebis, turistebis da safosto gadazidvebis terminalis aSeneba (rac aseve momgebiania turistebis mozidvisaTvis.) agromrewvelobis prioritetuloba dadgenilia, es seqtori warmoadgens qarTuli ekonomikis RerZs. magram am seqtorsac sWirdeba daxmareba, ganviTareba, kooperativebis, kreditebis, dargobriv ganviTarebis xaziT. sxva SesaZlo prioritetebi: gamogonebiTi mecnierebis ganviTareba da axali teqnologiebis danergva warmoebaSi. (informatika, zusti mecnierebaTa maRali donis kvlevis centrebi da sxva); qarTuli kultura, rogorc ZiriTadi saeqsporto produqti, rogorc ekonomiuri Rirebulebis Seqmnis da TviT qarTuli kulturis ganviTarebis saSualeba; sabanko da safinanso seqtoris ganviTareba (kviprosis modeli) da bevri sxva. damoukideblobis gza: energetikuli politika gaugebaria, ratom aqamde, TuTxmeti wlis uSuqobis Semdeg, saqarTvelos kidev ar gaaCnia diversifikaciis gamokveTili politika: romeli alternatiuli partniorebi gvyavs, ra alternatiuli saSualebebi (mzis, qaris, wylis, Tbosadgurebi, nagvis gadamamuSavebeli Tbosadgurebi) da rac mTavaria gazsacavis saSualeba, romelic arsebobs bunebriv gamoqvabulebSi. mosaxleobam unda icodes es alternatiuli saSualebebi Tu aris Seswavlili!? vis mier (ratom ixureba yvela saWiro instituti ara saWirosTan erTad da vin unda Seiswavlos Cveni saSualebebi?) da ra daskvnebi aris gamotanili. SemuSavebuli unda iyos krizisuli gegma, raTa mxolod xalxis moTminebaze ar iyos damokidebuli. 3. kerZo iniciativisaTvis xelSewyoba 16 namdvili liberalizmi dafuZnebulia kerZo sakuTrebaze da kerZo iniciativaze. erTi meores gareSe ver iarsebebs. saqarTvelos sWirdeba kerZo iniciativis xelSewyoba raTa ekonomiuri dinamika aRdges. kerZo iniciativis xelSemwyobi faqtorebi arian: - swori aRzrda da ganaTleba; Tavisufali azrovnebis danergva; maTxovris mentalobidan gamosvla da Tavis Tavis imedze gadasvla ucxo an Sida marCenalis imedze yofnis magivrad. - advilad misawvdomi krediti, soflisaTvis da Rarib fenebisaTvis mikrokreditebis realuri saSualeba, raTa axali wamowyebis Sansi gaCndes. - Zlieri samarTlebrivi garemo: iniciativa da iniciatori daculebi Tu ar iqnebian ver gabedaven rames wamowyebas. - swori sagadasaxado politika, romelic biZgs micems iniciativas da ar SezRudavs. damwyeb patara sawarmoebs unda mieces ori wlis gadasaxadidan ganTavisuflebis garantia. zogadad sagadasaxado policia ar unda gaxdes axali daSinebis instituti, romelic afrTxobs Sida da gare investorebs. samuSao adgilebis daarseba (ar vgulisxmobT saxelmwifo samsaxuris zrdis xarjze) mTlianad damokidebulia patara da mcire biznesis ganviTarebaze e.i. kerZo iniciativaze. am dinamikis gareSe samuSao adgilebi mxolod ucxo investorebze iqneba damokidebuli, sadac qarTvelebi iqcevian mojamagired, igive kolonializmis gagrZeleba. 4. solidarobis principis aRdgena qarTuli sazogadoeba da ekonomiuri ganviTareba solidarobas moklebuli ar yofila warsulSi. saxelmwifom unda erTis mxriv Seuwyos xeli solidarobis sazogadoebriv sxva da sxva kerZo formebs (umuSevrobis dazRvevis da 17 pensiebis kerZo fondebi); amavedroulad, sagadasaxado sistema, proporciulobaze dafuZnebuli, gvaZlevs saSualebas, rom solidarobis principi ganxorcieldes saxelmwfo donezec. IV. qveynis mowyobis principebi 1. zomiereba da Tanasworoba darRveulia qarTuli struqtura. qalaqi Tbilisi warmoadgens realurad saqarTvelos mosaxleobis naxevars. saSualo zomis qalaqi faqtiurad ar arsebobs, anu mosaxleobis raodenobiT ar Sedis saSualo qalaqebis kategoriaSi. amgvari ram gauwonasworebeli struqturis maCveneblia. Zalian damafiqrebelia Cveni demografiuli maCveneblebi, radganc qarTveli eri aris momakvdav erTa siaSi. sofelsa da qalaqs Soris araviTari wonasworoba ar sCans: sofeli yvelafers moklebulia (fuli, deni, garToba, transportis saSualeba), roca qalaqSi Tavs iyris yvelaferi. regionebis ganuviTarebeli situacia hqmnis amave dros daZabulobas im kompaqturad dasaxlebul regionebSi, sadac miiCneven, rom maTi ekonomiuri siduxWire aris diskriminaciis dasturi da ara Cveulebrivi mdgomareoba qarTuli soflis. saqarTvelos sWirdeba regionaluri ganviTarebis politika, romelic TviTeul regionis resursebze iqneba gaTvlili. TiToeuli regionis dedaqalaqi aseve unda warmoadgenedes yvelafris momcvel kulturul, ekonomikur centrs. kompleqsuri regionaluri ganviTarebis politika aris aucilebeli winapiroba konfliqtebis gadawyvetisTvis, an sxva axali konfliqtebis ar warmoCenisaTvis. 18 2. saqarTvelos gamTlianebis politika iwyeba diasporasTan urTierTobiT: diaspora warmoadgens, demografiulad, ekonomiurad, da kulturulad ganviTarebis erT_erT realur potencials, qveynis ganuyofel nawils. dabrunebuli Tanamemamuleebi Camovlen sxva gamocdilebiT, naswavli, namuSevarni da Semoitanen qveyanaSi axal azrebs da midgomebs: warmoadgenen Zalian did kapitals da simdidres. amave dros diasporas dabruneba umtkivneuloc ar aris: umuSevrobis pirobebSi SeiZleba kidev ufro daiZabos situacia; diasporas garkveul nawils gavlili aqvs rTuli, zogjer kriminaluri gza, da sWirdeba daxmareba, Segueba, momzadeba. Cven unda xeli SevuwyoT diasporas dabrunebas § zoma 23: saTanado kanonebis miRebiT (arCevnebSi monawileobis miRebis ufleba, sagadasaxado SeRavaTebi); Seiqmnas pecialuri saagento, romelic dabrunebis pirobebs Seqmnis (dasaqmebis, dabinavebis, soflebSi ganlagebis, enis Seswavlis.) qarTuli enis codna unda gaxdes yvela SemTxvevaSi gadamwyveti faqtori moqalaqeobis miRebisaTvis da moqalaqeobrivi uflebebis dasamtkiceblad. 3. konfliqtebis gadawyvetis gzebi pirvel rigSi, gadawyvetis gza unda iyos Cveni gza, ese igi saqarTvelos gza – Tanamoqalaqeobis gza, da ara ucxoelebis mier gadawyvetili; es niSnavs rom Cven gvevaleba, rom SevqmnaT pirobebi mSvidobiani mogvarebis, radgan omi saqarTvelosTvis damRupvelia. Cveni gza aris Serigebis gza, aucilebeli imisaTvis, rom xelaxla gaxdes SesaZlebeli erTad cxovreba. am gzisTvis aucilebeli erovnuli Tanxmobis 19 Cveni gza aris mimzidvelobis gza (e.i. ara Zaladobis): qarTuli demokratia, ekonomikuri ganviTarebis modeli da tempi, Tanaswori da samarTliani sazogadoeba da harmoniuli da Tanaswori regionebi unda hqmniden evropul stilis mimzidvel qarTul garemos. Cveni gza aris SeTavsebis gza: unda moinaxos wyoba, romelic moicavs orive mxaris moTxovnebs: Cveni mTlianobis aRdgenis, da maTi identurobis da saxis SenarCunebis, Tanabari ganviTarebis pirobebis moTxovnas. Cveni gza aris qarTuli kavkasiuri gza, romelmac SeZlo warsulSi SeeTavsebina mravali enis, eTnosis, rwmenis mosaxleoba. ucxoeli partniorebis roli ar SeiZleba pirvel planze gamodiodes da Cven maTgan velodebodeT konfliqtis gadawyvetas. ruseTs unda moeTxovos, xelis ar SeSla, amerikas da evropas arsebiTi xelis Sewyoba axal viTarebisaTvis. V. sagareo politika: saqarTvelo globalur msoflioSi 1. kavkasia Cveni Zalaa: saqarTvelos SeuZlia kavkasiis gaerTianebis roli ikisros. kavkasia istoriulad Zlieri iyo, roca Sekruli iyo saqarTvelos irgvliv, da susti, roca daqsaqsuli. Cveni movaleobaa, rom saTaveSi CavudgeT am Zalas. da yvelam erTad gamoviyenoT am regionis strategiuli roli da mTlianad misi potenciali. strategiuli roli kavkasiis yovel dRe izrdeba, magram Tu Sida Zala da stabiluroba ar davamkvidreT, maSin gare strategiuli interesebis msxverpli gavxdebiT. mxolod saqarTvelos SeuZlia, rom Serigeba da siwynare SemoiRos kavkasiaSi, rac aseve gulisxmobs Crdilo kavkasias. ruseTma unda icodes, rom naxevrad dawynarebuli kavkasia ar 20 arsebobs, da vinc kavkasiis stabilurobiT, demokratiiT da ganviTarebiT dainteresebulia, mas sWirdeba Zlieri da sakuTari politikis mqone saqarTvelo. 2. TanamSromloba Cveni funqciaa: kavkasiaSi dRes sxva da sxva tipis interesebi iyris Tavs: ruseTis, amerikis, evropis. TiToeuls aqvs Tavisi motivebi, Tavisi stratregia, da Tavisi mizani. es samkuTxedi aris bunebrivi samkuTxedi, romelsac ver gaveqceviT da arc unda gvindodes gaqceva. Cven varT da viqnebiT ruseTis mezobeli, amerikis megobari da evropis meore nawili, evropelebi. Cven unda gavxdeT am samkuTxedis mTavari moTamaSe; ara obieqti sxvisi TamaSebis, aramed avtori. ara mawonasworebeli, aramed TanamSromlobis koncepciis da praqtikis avtorebi. adenad unda Cven interesebs mivsdioT, isini unda iyos naTlad warmodgenili mosaxleobis winaSe da arCevani mis mier gakeTebuli. TanamSromlobis koncepciis nawilia, rom Cven SevdiodeT yvela regionalur, Tu saerTaSoriso gaerTianebaSi, romelic am mizans emsaxurvba. 3. dialogi da tolerantoba Cveni misiaa: saqarTvelos Tu hqonda odesme misia, da arsebiTi roli, es iyo religiebis, civilizaciebis da imperiebis Serwymis an Sejaxebis adgili. im msoflioSi sadac yovel dRe ufro saSiSi xdeba dasavleTis da musulmanur samyaros dapirispireba, saqarTvelos aqvs potenciali, Tu ki TviTon iqneba demokratiuli, tolerantuli da Ria qveyana, rom gamoiyenos Tavisi istoriuli gamocdileba, raTa gadaiqces civilizaciaTa dialogis samagaliTo kuTxed. evropuli gza saqarTvelosaTvis es aris niko nikolaZis gza, aris ilia WavWavaZis gza, e.i. evropuli teqnologiisa da mecnierebis saqarTvelos saWiroebisa da miznebisaTvis 21 gamoyenebis gza. es aris gza evropuli formisa da qarTuli erovnuli Sinaarsis sinTezis gza. gvimtkiceben, rom « mizani amarTlebs saSualebas ». es iyo sabWoTa totalitarizmis devizi, romlis safuZvelze yvalaferi gaamarTles. Cven vambobT, mizani saSualebebSia. ra saSualebebsac iyeneb, is mizani iqneba miRweuli. demokratias ver mivaRwevT ara demokratiuli meTodebiT; arc srul damoukideblobas, Tavisuflebis fasis Segnebis gareSe. amitom ar gTavazobT gamzadebul programas, aramed gzas da im nabijebs, romliTac SesaZlebeli iqneba Cveni saerTo miznis ganxorcieleba. gvinda saqarTvelo damoukidebeli, Tavisufali, erTiani da Rirseuli, mdidari da ganaTlebuli, ganviTarebuli da sacxovrisad saocnebo _ viRvawoT erTad, vakeToT erTad. pativi vceT erTmaneTs da viyoT fxizelni, rom aRar ganmeordes is, rac ase mtkivneulad ganvicadeT. es aris Cveni gza, saqarTvelos gza. salome zurabiSvili 22
Documentos relacionados
Tavisuflebis didi qartia
damoukidebel sam Stod – sakanonmdeblo (parlamenti), aRmasrulebeli (mTavroba) da sasamarTlo. am rTuli sistemis mizania, rom yoveli mniSvnelovani politikuri gadawyvetileba da kanoni Seesabamebodes sa...
Leia mais