2005 wlis erovnuli moxseneba garemos mdgomareobis Sesaxeb
Transcrição
2005 wlis erovnuli moxseneba garemos mdgomareobis Sesaxeb
saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro 2005 wlis erovnuli moxseneba garemos mdgomareobis Sesaxeb moxseneba Sedgenilia saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 25 ivnisis #389 brZanebulebis “garemos mdgomareobis Sesaxeb erovnuli moxsenebis Sedgenis wesis” safuZvelze. moxseneba damtkicebulia saqarTvelos prezidentis 2006 wlis 28 dekembris #822 gankargulebiT ”2005 wlis garemos mdgomareobis Sesaxeb erovnuli moxsenebis damtkicebis Taobaze” dainteresebuli saxelmwifo uwyebebis mier warmodgenil masalebze dayrdnobiT dokumenti momzadda saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros mier. 2 sarCevi winasityvaoba..................................................................................................................................................... 4 Tavi 1. atmosferuli haeri...................................................................................................................6 Tavi 2. wyali da wylis resursebi .................................................................................................. 13 Tavi 3. miwa da miwis resursebi........................................................................................................21 Tavi 4. wiaRi da wiaRiseuli...............................................................................................................26 Tavi 5. mcenareuli safari ....................................................................................................................29 Tavi 6. cxovelTa samyaro......................................................................................................................31 Tavi 7. radiaciuli mdgomareoba........................................................................................................34 Tavi 8. garemoze fizikuri zemoqmedebis gansakuTrebuli saxeebi.................................37 Tavi 9. wlis meteorologiuri pirobebis Taviseburebebi. bunebrivi katastrofebi da stiqiuri ubedurebebi......................................................................39 Tavi 10. garemos ekologiuri faqtorebis SesaZlo gavlena mosaxleobis janmrTelobaze ...............................................................................................42 Tavi 11. ekologiuri faqtorebis gavlena kulturuli memkvidreobis SenarCunebaze.................................................................................................................................45 Tavi 12. daculi teritoriebi ..............................................................................................................49 Tavi 13. erovnuli meurneobis garemoze gavlenis Taviseburebebi ...................................50 Tavi 14. qimiuri saSualebebi ................................................................................................................. 53 Tavi 15. narCenebi...........................................................................................................................................60 Tavi 16. teqnogenuri avariebi da katastrofebi........................................................................65 Tavi 17. saqarTvelos garemosdacviTi kanonmdebloba .............................................................68 Tavi 18. kontroli garemos dacvis sferoSi ...............................................................................70 Tavi 19. garemosdacviTi politika da saxelmwifo programebi.........................................74 Tavi 20. ekologiuri usafrTxoeba ..................................................................................................... 74 Tavi 21. bunebrivi resursebiT sargeblobis ekonomikuri meqanizmebi ........................... 77 Tavi 22. garemosdacviTi saqmianobis dafinanseba ........................................................................79 Tavi 23. garemos monitoringis sistema ........................................................................................... 79 Tavi 24. garemosdacviTi nebarTva ........................................................................................................82 Tavi 25. saerTaSoriso TanamSromloba da saxelmwifoTaSorisi ekologiuri problemebi.........................................................................................................82 Tavi 26. samecniero-kvleviTi samuSaoebi garemosdacviTi problemebis gadaWrisa da ekologiuri usafrTxoebis uzrunvelyofis saqmeSi......................................87 Tavi 27. garemosdacviTi ganaTleba da informaciul-saganmanaTleblo saqmianoba.........................................................................................................................................103 Tavi 28. garemosdacviTi arasamTavrobo organizaciebi...........................................................107 daskvnebi da rekomendaciebi .....................................................................................................................110 moxsenebaSi gaTvaliswinebuli informaciis wyaroebi ..............................................................114 danarTi (37 gv.)..............................................................................................................................................115 3 winasityvaoba winamdebare “2005 wlis garemos mdgomareobis Sesaxeb erovnuli moxseneba” SemuSavebulia „garemos dacvis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonis me-14 muxlisa da “garemos mdgomareobis Sesaxeb erovnuli moxsenebis Sedgenis Taobaze” saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 25 ivnisis #389 brZanebulebis Sesabamisad. erovnuli moxseneba warmoadgens saqarTvelos garemos mdgomareobis Sesaxeb arsebuli informaciis Semajamebel dokuments, romelSic asaxulia qveynis garemosdacviTi politikis ZiriTadi mimarTulebebi, warmodgenilia informacia garemos xarisxobrivi mdgomareobis, mimdinare garemosdacviTi proeqtebisa da garemosdacviTi saqmianobis Sedegebis Taobaze. aRsaniSnavia, rom 2005 weli, rogorc struqturuli, aseve sakanonmdeblomaregulirebeli TvalsazrisiT, dinamiuri cvlilebebiT xasiaTdeboda. revoluciuri cvlilebebi ganxorcielda licenziebisa da nebarTvebis sistemaSi - Semcirda licenzirebas daqvemdebarebuli saqmianobebi; gamartivda Sesabamisi procedurebi; SemoRebul iqna “erTi fanjris principi”; dainerga bunebrivi resursebiT sargeblobis auqcionis wesiT gacema; bunebrivi resursebiT sargeblobis licenziis danawevrebis, gayidvisa da memkvidreobiT gadacemis SesaZlebloba. sxvadasxva uwyebebs Soris gafantuli garemos dacvaze saxelmwifo kontrolis funqcia moeqca erTi organos - saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros mmarTvelobis sferoSi. saministros sistemaSi Seiqmna axali makontrolebeli organo _ “garemos dacvis inspeqcia”, romlis muSaobis prioritetul mimarTulebad ganisazRvra ukanono resurTsargeblobis winaaRmdeg brZola da garemosdacviTi valdebulebebis Sesrulebis kontroli. saqarTvelos erovnuli parkebisa da teritoriebis SenarCunebasa da ganviTarebas udidesi mniSvneloba aqvs Cveni qveynisaTvis. 2005 wels saministrom saerTaSoriso donori organizaciebis mxardaWeriT daiwyo farTomasStabiani proeqtebis ganxorcieleba, romelTa mizania daculi teritoriebis turistuli infrastruqturis srulyofa-gaZliereba. es swored is RonisZiebebia, romelic axlo momavalSi erTmniSvnelovnad xels Seuwyobs dacul teritoriebze adgilobriv Tu ucxoel vizitorTa raodenobis zrdas, qveyanaSi ekoturizmis mZlavri potencialis adeqvatur aTvisebas. saministros mier 2005 wels dawyebulia muSaoba dokumentze, romelic saqarTvelos erovnuli satyeo politikis strategiis SemuSavebas isaxavs miznad. aRniSnuli dokumentis safuZvelze igegmeba qveynis satyeo seqtorSi marTvis sistemis reformireba, romlis ZiriTad mizans warmoadgens dargSi arsebuli mwvave garemosdacviTi da socialur-ekonomikuri saxis problemebis gadaWra. 2005 wels kvlav aqtualuri iyo garemos ZiriTadi komponentebis _ atmosferuli haeris, wylis resursebis, niadagis dabinZurebis, biomravalferovnebis dacvisa da maTTan dakavSirebuli sxva saxis problemebi. 4 garemosdacviTi TvalsazrisiT rTuli viTarebaaa saqarTvelos mier arakontrolirebad teritoriebze (afxazeTi, cxinvalis regioni), sadac ver xorcieldeba adeqvaturi kontroli garemos dacvis sferoSi. saerTaSoriso mravalmxrivi garemosdacviTi xelSekrulebebisa da konvenciebis wevroba saqarTvelos, erTi mxriv, aZlevs erovnuli sakanonmdeblo bazis srulyofis saSualebas, xolo meore mxriv, xels uwyobs globaluri garemosdacviTi problemebis gadasaWrelad optimaluri gzebis Ziebis procesSi saqarTvelos interesebis asaxvas. donorebis daxmarebiT mimdinare programebi garkveul pirobebs qmnis qveynisaTvis saerTaSoriso valdebulebebis Sesasruleblad, garemos dasacavad da bunebrivi resursebis mdgradi gamoyenebis uzrunvelsayofad. cxadia, warmodgenili naSromi, ver iqneba dazRveuli xarvezebisa Tu uzustobebisagan. moxsenebaze momuSave jgufi gaiTvaliswinebs yvela im SeniSvnasa da winadadebas, romelic xels Seuwyobs Semdgomi gamocemebis srulyofil momzadebas. avtorTa jgufi 5 Tavi I atmosferuli haeri atmosferuli haeris dabinZurebas ganapirobebs rogorc teqnogenuri, aseve bunebrivi dabinZurebis wyaroebis funqcionireba. “atmosferuli haeris dacvis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis Tanaxmad, teqnogenuri dabinZurebis wyaroebidan, saxelmwifo aRricxvas eqvemdebareba mxolod stacionaruli wyaroebi, romlebidanac mavne nivTierebaTa wliuri gafrqvevebis SesaZlo maqsimaluri odenobebi aRemateba: a) mtvrisTvis – 10 tonas, b) gogirdis dioqsidisTvis (SO2) - 10 tonas, g) naxSirJangisTvis (CO) - 100 tonas, d) azotis dioqsidisTvis (NO2) – 1,5 tonas da e) yvela tipis naxSirwyalbadebisTvis jamurad (∑CH) - 30 tonas. saqarTveloSi atmosferuli haeri binZurdeba avtotransportidan, energetikuli seqtoridan, samrewvelo obieqtebidan da soflis meurneobis dargebidan. maTgan ZiriTadi dambinZurebelia energetika da avtotransporti. aRsaniSnavia, rom bolo wlebSi matulobs energetikaSi moxmarebuli sawvavis raodenoba da masTan dakavSirebiT izrdeba energoseqtoridan mavne nivTierebebis atmosferoSi gafrqveva. qvemoT mocemul cxrilebSi naCvenebia monacemebi, romlebic gaangariSebulia ZiriTad saxelmZRvanelo dokumentebSi warmodgenil da IPCC-is da CORINAIR–is meTodikebis mier rekomendebuli calkeuli nivTierebis xvedriTi gafrqvevis koeficientis mniSvnelobaTa gamoyenebiT. 2005 wlisaTvis saqarTveloSi aRiricxeboda iyo sul 341500 erTeuli avtomanqana. am sawyisi statistikuri monacemisa da wina wlebSi avtoparkis Sida struqturuli Semadgenlobis monacemebze dayrdnobiT wrfivi eqstrapolaciis meSveobiT dadginda (sawyisi statistikuri monacemebis arasakmarisobis gamo), rom avtoparkis saerTo raodenobidan aris: 36,3 aTasi (10,6 %) – satvirTo, 29,7 aTasi (8,7 %) – avtobusi, 1,2 aTasi (0,35 %) – specialuri manqanebi da 274,3 aTasi (80,3 %) – msubuqi avtomanqana. saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministros statistikis departamentis monacemebiT, 2005 wels qveyanaSi moixmareboda 585 600 t. sawvavi: aqedan _ 334 200 t. benzini da 251 400 t. dizelis sawvavi. avtotransportidan atmosferuli haeri ZiriTadad binZurdeba naxSirJangiT, naxSirwyalbadebiT (aon-ebi da mcire raodenobiT meTani), azotis oqsidebiT, gogirdis oqsidiT, WvartliT, benz(a)pireniT da naxSirorJangiT. cxrilSi 1.1 Setanilia rogorc benzinze, aseve dizelis sawvavze momuSave avtotransportidan 2005 wels atmosferoSi mavne nivTierebaTa gafrqvevebis raodenobrivi maxasiaTeblebi, romlebic gaangariSebuli iqna sawvavis moxmarebisa da avtomanqanidan mavne nivTierebis xvedriTi gafrqvevis koeficientis gamoyenebiT. 6 cxrili #1.1 avtotransportidan 2005 wels atmosferoSi mavne nivTierebaTa gafrqvevebi (t/weliwadSi) avtotransporti momuSave benzinze dizelis sawvavze sul avtotransportidan naxSirJangi CO 147048 31425 178473 gafrqveul mavne nivTierebaTa raodenoba, t/weliwadSi naxSirazotis gogirdis benz(a)wy-alba- Wvartli dioqsi- dioqsidi pireni C* debi di NO2 C20H20 SO2 ∑CH 8355 668 26736 201 0,0769 8799 5028 13827 3771 0,0779 17154 5696 40563 3972 0,1548 naxSirorJangi CO2 1072114 806491 1878605 SeniSvna: cxrilSi ar aris gaTvaliswinebuli avtotransportis mier bunebrivi sawvavi airis (gaTxevadebuli airi, SekumSuli airi) moxmarebis Sedegad warmoebuli gafrqvevebi; avtotransportis mier bunebrivi sawvavi airis moxmareba daaxloebiT Seadgens avtotransportis mier saerTod moxmarebuli sawvavis raodenobis 1,7 %-s. rogorc cxrilidan Cans, benzinze momuSave avtotransportidan atmosferoSi gacilebiT meti mavne nivTierebebi gaifrqveva, vidre dizelis sawvavze momuSave avtomanqanebidan. sul avtotransportidan atmosferoSi gamoiyofa 245 858 t. mavne nivTiereba naxSirorJangis gareSe, naxSirorJangis CaTvliT ki _ 2124463 t. saqarTvelos transportis maregulirebel erovnul komisiaSi, atmosferuli haeris xarisxis gaumjobesebis mizniT, mudmivad mimdinareobs muSaoba qveynis saavtomobilo parkis ganaxlebis samuSaoebis xelSewyobis mizniT. saavtomobilo transportis administraciis monawileobiT am mimarTulebiT SemuSavebuli iqna ramdenime kanonproeqti, romlebic ukve miRebulia saqarTvelos parlamentis mier. maT safuZvelze dawesebuli avtosatransporto saSualebebis (maT Soris gamwe avtomobilebis, satvirTo avtomobilebis, avtobusebis da msubuqi avtomobilebis) importis SeRavaTebiT qveyanaSi igrZnoba saavtomobilo parkis ganaxlebis dadebiTi tendencia. aRniSnulma procesma xeli Seuwyo sabWouri warmoebis avtosatransporto saSualebebis Canacvlebas cnobili firmebis maRalteqnologiuri da ekologiurad ufro usafrTxo avtosatransporto saSualebebiT, aRniSnulma ki sagrZnoblad gaaumjobesa atmosferuli haeris xarisxobrivi maCveneblebi qveynis did qalaqebSi. atmosferos dabinZurebis mniSvnelovani nawili, rogorc zemoT iyo aRniSnuli, modis energetikis seqtorze. monacemebi energetikis seqtoridan atmosferos dabinZurebis Sesaxeb mocemulia cxrilSi 1.2. cxrili 1.2-dan Cans, rom atmosferos dabinZurebis didi wili modis naxSirwyalbadebze anu aqrolad organul nivTierebebze (aon), naxSirJangsa da myar nawilakebze (mtverze), Tu mxedvelobaSi ar miviRebT naxSirorJangs, rogorc aramavne nivTierebas. sul atmosferoSi energetikis seqtoridan gamoiyofa 110219 tona mavne nivTiereba (naxSirorJangis gareSe). 7 cxrili 1.2 atmosferoSi 2005 wels damabinZurebel nivTierebaTa gafrqvevebi (tona/weliwadSi) energetikis seqtoridan atmosferul haerSi gafrqveuli nivTierebebis dasaxeleba myari nawilakebi, t/wel naxSirJangi CO, t/wel gogirdis orJangi SO2, t/wel azotis oqsidebi NO2, t/wel naxSirwyalbadebi (aon) ∑CH, t/wel benz(a)pireni C20H20, t/wel naxSirorJangi CO2, t/wel qvanaxSiri, Txevadi airi, 75,8* 17,7 aT. t. 6984,1 5285,1 3141,8 115,0 _ 0,000152 133460,3 aT. t. _ 7788,0 _ 443,0 1415,9 77,7 1900,9 _ 104,6 3643,4 34834,1 125013,9 navTi, 38,8 aT. t. mazuTi, 12,9 aT. t. 13,4 167,7 479,9 51,5 _ 0,000047 41512,4 bunebrivi airi, 1454,9 mln. m3 _ 10596,9 _ 6906,5 61103,7 0,1105724 2735100,9 sul 7075,2 25738,6 3621,7 7620,6 66163,0 0,110771 3069920,9 SeniSvnebi: qvanaxSiris grafaSi warmodgenilia qveyanaSi moxmarebuli qvanaxSiris, antracitis da koqsis jamuri raodenoba, xolo benz(a)pirenis xvedriTi gafrqvevis koeficientis saSualo mniSvneloba miRebulia 2 mg/t-is tolad. aon aRniSnavs aqrolad organul naerTebs. cxrilSi ar aris gaTvaliswinebuli SeSis wvis Sedegad gafrqveul mavne nivTierebaTa raodenoba. cxrilSi mocemuli bunebrivi airis wvis Sedegad warmoqmnili gafrqvevebis SefasebaTa maxasiaTeblebis gasaangariSeblad gamoyenebuli sawyisi informacia warmoadgens im gafrqvevebs, romlebic Seesabameba: 1. 2. 3. eleqtroenergiis warmoebaSi daxarjul odenobebs, gaJonvis danakargebs (bunebrivi airis moculobaSi warmodgenili raodenobrivi maxasiaTebeli gadaangariSebulia kilogramebSi d=0,7 g/m3 simkvrivis maxasiaTeblis gamoyenebiT), sul moxmarebuli bunebrivi airis odenobebs (araenergetikuli miznebisTvis s.s. “azotSi” moxmarebuli raodenobis garda). wyaro: saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministro; statistikis departamenti. 8 cxrilSi 1.3 Setanilia mrewvelobis seqtoridan. atmosferuli haeris dabinZurebis monacemebi cxrili 1.3 atmosferoSi 2005 wels mavne nivTierebaTa gafrqvevebi (aTasi t/weliwadSi) mrewvelobis seqtoridan # 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 warmoebuli produqcia da misi raodenoba qvanaxSiri 5,1 aT. .t navTobi 66,6 aT. t bunebrivi airi 14,8 mln. m3 navTobis gadamuSaveba 1,7 aT. t feroSenadnobebi 123,3 aT. t mineraluri sasuqebi 116,1 aT. t cementi, 529,5 aT. t kiri, 16,4 aT.t asfalti, 293,4 aT. t daxerxili xe-tye, 87,8 aT. m3 fqvili, 195,9 aT. t Saqari, 142,8 aT. t Cai, 4,2 aT. t yava, 0,758 aT. t koniaki da arayi, 804,3 aT. dkl Rvino, 3,9 mln. dkl Sampanuri, 189,2 aT. dkl puri, 93,3 aT.t ludi, 5,9 mln. dkl gafrqvevaTa jamuri odenoba atmosferoSi gafrqveuli mtveri CO SO2 25,5 _ _ _ 28,7 2,7 _ _ _ _ 0,5 1,0 _ _ 4,7 139,8 _ _ 7131,9 _ _ 1025,0 _ _ 6595,4 _ _ 1052,6 _ _ 1074,8 _ _ 841,4 _ _ 42,0 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 17,7 _ _ _ _ _ 17946,1 29,2 8,4 nivTierebani, t/weliwadSi aon-ebi NOx CO2 _ 143,4 _ 2,7 438,8 _ _ 19,0 _ 0,1 13,5 _ 724,4 _ 209610,0 _ _ _ _ _ 264750,0 _ _ 12875,3 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 0,3 _ _ 1208,4 _ _ 30,3 _ _ 2,1 _ _ 747,1 _ _ 20,9 _ 727,2 2623,8 487235,3 wyaro: saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministro; statistikis departamenti. cxrili 1.3-dan Cans, rom mrewvelobis seqtoridan yvelaze didi raodenobiT atmosferoSi gaifrqveva mtveri (17946 t), Semdeg ki, arameTanuri aqroladi organuli nivTierebani (aaon-ebi) _ 2624 t, xolo mTlianad mrewvelobis seqtoridan gamoiyofa 21335 t mavne nivTierebani (gafrqvevaTa am jamur maxasiaTebelSi ar Sedis CO2-is gafrqvevis raodenoba, vinaidan is mavne nivTiereba araa, xolo misi aRricxva xdeba, rogorc e. w. saTburis airisa). atmosferuli haeri mniSvnelovnad binZurdeba agreTve soflis meurneobis seqtoridan, gansakuTrebiT mesaqonleobis dargis mier. gamoyofili mavne nivTierebebis raodenoba gaangariSebulia xvedriTi gafrqvevebis maxasiaTeblis mixedviT. monacemebi Setanilia cxrilSi 1.4. 9 cxrili 1.4 2005 wels soflis meurneobis seqtoridan atmosferuli haeris dabinZureba mavne nivTierebebiT pirutyvi saxeoba msxvilfexa rqosani Rori cxvari da Txa sul raodenoba, aTasi suli 1265,1 422,3 886,8 atmosferoSi gafrqveuli nivTierebani, t/weliwadSi arameTanuli aqrogogirdamiaki ladi organuli nivmeTani wyalbadi Tierebebi, aaon-ebi 23928,9 388,5 3171,4 119688,1 533,7 119,7 204,0 _ 2796,5 223,7 683,0 _ 27259,1 731,9 4058,4 119688,1 cxrili 1.4-dan naTlad Cans, rom atmosferos dabinZurebis didi nawili modis msxvilfexa rqosan pirutyvze (147177 tona weliwadSi). cxrilSi 1.5 Setanilia 2005 wels ekonomikis sxvadasxva seqtoridan atmosferuli haeris damabinZurebel nivTierebaTa gafrqvevebis jamuri emisiebi. cxrili 1.5 2005 wels ekonomikis sxvadasxva seqtoridan atmosferoSi gafrqveuli mavne nivTierebebi damabinZurebel nivTierebaTa gafrqveva ekonomikis seqtoris wyaroebidan avtotransporti energetika mrewveloba soflis meurneoba sul atmosferuli haeris wliur gafrqvevaTa maxasiaTeblebi (mricxvelSi tona weliwadSi, mniSvnelSi %) naxSirorJangis gareSe naxSirorJangis CaTvliT 245858/46,46 2124463/35,63 110219/20,83 3180139/53,3 21335/4,03 508570/8,53 151738/28,68 151738/2,54 529150/100 5964910/100 rogorc cxrili 1.5-dan Cans, saqarTvelos atmosferuli haeri yvelaze metad binZurdeba avtotransportiT (46,46 %), Semdeg soflis meurneobidan (28,68 %), energetikiT (20,83 %) da bolos mrewvelobiT (4,03 %). SedarebisaTvis diagramaze 1.1 mocemulia 2002-2005 wlebSi sxvadasxva seqtoridan atmosferuli haeris dabinZurebis (naxSirorJangis gareSe). 10 ekonomikis monacemebi 2003-2005 wlebSi ek on omi k i s sxvad asxva seq tori d an atmosferoSi gafrq veuli mavn e n i vTi erebebi 245 858 250 000 199 058 aT. tona/weliwadSi 200 000 170 096 151 964 148 791 151 738 150 000 110 219 100 000 80 265 2003 85 283 2004 2005 50 000 11 685 13 416 21 335 0 avtotransporti energetika mrewveloba soflis meurneoba diagrama 1.1 saministros monitoringisa da prognozirebis centris mier 2005 wels atmosferuli haeris dabinZurebaze dakvirveba warmoebda saqarTvelos 6 qalaqSi: Tbilisi, rusTavi, quTaisi, zestafoni, baTumi da axalcixe. sul isazRvreboda 8 dambinZurebeli ingredienti: mtveri, gogirdis dioqsidi, azotis dioqsidi, naxSirJangi, gogirdwyalbadi, azotis oqsidi, xsnadi sulfatebi da manganumis dioqsidi (cxrili 1.6). 2005 wels saqarTvelos 6 qalaqis teritoriaze arsebul 16 stacionarul saguSagoze aRebul iqna atmosferuli haeris 28556 sinji da Sesabamisad Catarda amdenive analizi. mtveri – isazRvreboda 5 qalaqSi: TbilisSi (1 saguSagoze), zestafonSi, axalcixeSi, baTumsa da quTaisSi. am qalaqebSi mtvris saSualo wliuri koncentracia meryeobda 1,3-3,3 zdk-s farglebSi. mtvris maqsimaluri koncentracia aRiniSna q.zestafonSi da man Seadgina 2,6 mg/m3 (5,2 zdk). gogirdis dioqsidi – isazRvreboda 3 qalaqSi: zestafoni, baTumi da quTaisi. am qalaqebSi gogirdis dioqsidis saSualo wliuri koncentracia meryeobda 2-2,2 zdk-s farglebSi, xolo maqsimaluri koncentraciebi ar aRematebodnen Sesabamis zdk-ebs. azotis dioqsidi – isazRvreboda 3 qalaqSi: zestafoni, baTumi da quTaisi. q. zestafonSi misi saSualo wliuri koncentracia ar aRemateboda Sesabamis zdks. q. quTaisSi saSualo wliurma koncentraciam Seadgina 0,07 mg/m3 (1,8 zdk), xolo q. baTumSi 0,05 mg/m3 (1,2 zdk). q. baTumsa da q. zestafonSi misi maqsimaluri koncentraciebi ar aRematebodnen zdk-s, xolo q. quTaisSi maqsimalurma koncentraciam miaRwia 0,14 mg/m3-s (1,6 zdk). naxSirJangi – isazRvreboda sam qalaqSi: Tbilisi, rusTavi da quTaisi. samive qalaqSi misi saSualo wliuri koncentracia ar aRemateboda zRvrulad 11 dasaSvebs. calkeul dReebSi q. TbilisSi naxSirJangis maqsimaluri koncentracia aRwevda 2-2,6 zdk-s. azotis oqsidi – isazRvreboda or qalaqSi: zestafonsa da quTaisSi. misi saSualo wliuri da maqsimaluri koncentraciebi ar aRematebodnen Sesabamis zdkebs. gogirdwyalbadi – isazRvreboda mxolod q. baTumSi. aq misi maqsimaluri mniSvneloba ar aRemateboda Sesabamis zdk-s. manganumis dioqsidi – qalaqis specifikidan gamomdinare isazRvreboda mxolod q. zestafonSi. aq misi saSualo wliuri koncentracia sakmaod momatebuli iyo da man Seadgina 0,009 mg/m3 (9 zdk), rac Seexeba maqsimalur koncentracias, is toli iyo 0,034 mg/m3 (3,4 zdk). 2005 wels haeris dabinZurebaze dakvirvebis SedegebiT Tu vimsjelebT, saqarTvelos arc erT qalaqSi ar aRiniSneba haeris dabinZurebis donis Secvlis mkveTrad gamoxatuli tendencia. gamonakliss warmoadgens q. zestafoni, sadac bolo wlebSi aRiniSneba mtvrisa da manganumis dioqsidis Semcvelobis zrda. 2005 wels saqarTvelos im qalaqebis atmosferul haerSi, sadac warmoebda dakvirveba haeris dabinZurebaze, maRali da eqstremalurad maRali dabinZureba ar aRniSnula. cxrili 1.6 2005 wels saqarTvelos qalaqebis atmosferuli haeris dabinZurebis monacemebi (mg/m3) damabinZurebeli qalaqi Tbilisi rusTavi quTaisi baTumi zestafoni axalcixe mtveri gogirdis dioqsidi saS. maq. saS. maq. 0.5 _ 0.5 0.5 0.2 0.3 1.8 _ 1.8 2.6 0.5 1.0 _ _ _ _ 0.10 0.23 0.11 0.21 0.10 0.19 _ _ naxSirJangi azotis dioqsidi maq. nivTierebebi xsnadi gogirdazotis sulfawyalbadi oqsidi tebi saS. maq. saS. maq. saS. maq. manganumis dioqsidi saS. maq. saS. saS. 2 2 2 _ _ _ 13 6 6 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ 0.07 0.11 0.05 0.08 0.02 0.09 _ _ _ _ 0.009 0.034 0.04 0,08 0.03 0.05 _ _ 0.02 0.04 0,005 0.008 _ _ 0,05 0,08 _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ qalaq Tbilisis meriis zedamxedvelobis saqalaqo samsaxuris mier q. Tbilisis teritoriaze atmosferul haerSi damabinZurebeli nivTierebebis koncentraciebis Seswavlis mizniT, 2005 wlis oqtombris TveSi Catarda laboratoriul-intrumentuli gamokvlevebi mtvris, gogirdis anhidridis, azotis orJangis, naxSirJangisa da Wvartlis koncentraciebis gansazRvris mizniT; gamokvlevebi Catarda: yazbegisa da TamaraSvilis quCebis gadakveTaze, akaki wereTlis gamz. _ “samTo qimiis” mimdebare teritoriaze, WavWavaZis gamz. da kekeliZis quCebis gadakveTaze, marjaniSvilis moedanze. Catarebuli gamokvlevebis SedegebiT Semdegi suraTia: ¾ al. yazbegisa da TamaraSvilis quCebis gadakveTaze mtveri 2-jer aRemateba zRvrulad dasaSveb koncentracias (zdk), azotis orJangi 2jer aRemateba zdk-s, gogirdis dioqsidi da Wvartli zdk-s farglebSia, naxSirJangi 1.2-jer aRemateba zdk-s. 12 maq. ¾ marjaniSvilis moedani _ mtveri 1.2-jer aRemateba zdk-s, gogirdis dioqsidi da Wvartli zdk-s farglebSia; azotis orJangi 1.5-jer aRemateba zdk-s, xolo naxSirJangi 1.15-jer aRemateba zdk-s. ¾ WavWavaZis gamzirisa da kekeliZis quCebis gadakveTa _ mtveri 1.8-jer aRemateba zdk-s, gogirdis dioqsidi zdk-s farglebSia, azotis orJangi 1.6-jer aRemateba zdk-s, naxSirJangi 1.5-jer aRemateba zdk-s, Wvartli 2.8-jer aRemateba zdk-s. ¾ akaki wereTlis gamziri _ “samTo qimiis” mimdebare teritoria _ mtveri 1.2-jer aRemateba zdk-s, gogirdis dioqsidi zdk-s farglebSia, azotis orJangi 2,2-jer aRemateba zdk-s, Wvartli 1.6-jer zdk-s, naxSirJangi 1.4-jer aRemateba zdk-s. Tavi 2 wyali da wylis resursebi saqarTvelos mdinareTa kvebis wyaros warmoadgens wvima, Tovlis nadnobi wyali da miwisqveSa wylebi. kavkasionis qedidan Camomdinare mdinareTa nawili (kodori, enguri, rioni, Tergi) damatebiT, myinvarebis nadnobi wyliTac ikvebeba. saqarTvelos teritoriaze wlis ganmavlobaSi saSualod 56,9 km3 wyali Camoedineba. tranzituli Camonadeni saSualod 9,4 km3-s Seadgens. amrigad, mdinareTa jamuri Camonadeni saSualod 66,3 km3-s Seadgens weliwadSi. zedapiruli wylis resursebis ganawileba saqarTvelos teritoriaze araTanabaria: dasavleT saqarTvelos mdinareebis (Savi zRvis auzi) jamuri wliuri Camonadeni 49,7 km3-s (anu 75%-s) Seadgens, aRmosavleT saqarTvelos mdinareebis (kaspiis zRvis auzi) ki – 16,1 km3-s (anu 25 %-s) Seadgens. sul saqarTveloSi 26060 mdinarea, maT Soris 99,4% - mcire mdinarea (sigrZe 25 km-ze naklebi). hidrologiurad Seswavlilia 555 mdinare Savi zRvis auzSi da 528 mdinare kaspiis zRvis auzSi. mdinareTa wylianoba yovelwliurad mniSvnelovan ryevadobas ganicdis da es ryevadoba pirvel rigSi atmosferuli naleqebis reJimzea damokidebuli. 2005 weli saqarTveloSi Warbteniani iyo. bunebrivia, aman Tavisi gavlena iqonia mdinareTa wylianobaze. cxr. 2.1–dan Cans, rom ZiriTad mdinareTa wliuri Camonadeni dasavleT saqarTveloSi 11-14 da qveynis aRmosavleT nawilSi 19-24 %iT sWarbobda saSualo mravalwliur mniSvnelobas. md. engurze, sof. xaiSTan arsebul hidrologiur saguSagoze dakvirvebebis warmoeba SeCerebulia. amitom Sesabamisi informacia TandarTul cxrilSi mocemuli ar aris. 2005 wels saqarTveloSi mdinareTa maRali wylianoba ganpirobebuli iyo gazafxulis wyaldidobis periodSi Zlieri wvimebisagan gamowveuli saSiSi wyalmovardnebis xSiri formirebiT. maTi analizi mocemulia winamdebare erovnuli moxsenebis im nawilSi, sadac ganxilulia qveynis teritoriaze 2005 wels warmoqmnili stiqiuri hidrometeorologiuri movlenebis analizi. 2005 wels bunebrivi wylis obieqtebidan mTlianad aRebul iqna 48785.674 mln.m3. wyali, maT Soris miwisqveSa wylis obieqtebidan 548.888 mln.m3. wlis ganmavlobaSi gamoyenebuli iyo 48374,14 mln.m3, maT Soris sasmel-sameurneo saWiroebisaTvis. 358.031 mln.m3., sawarmoo saWiroebisaTvis _ 208.256 mln.m3., 13 sarwyavad _ 86.742 mln.m3., sasoflo-sameurneo wyalmomaragebisaTvis _ 18.817 mln.m3., xolo eleqtroenergiis warmoebisaTvis _ 47702,294 mln.m3. danakargebi wylis transportirebisas Sedgenda 411.534 mln.m3, brunviTi da meoradi mimdevrobiTi wyalmomaragebisaTvis gamoyenebul iqna 292.72 mln.m3 wyali. sul zedapiruli wylis obieqtebSi CaSvebulia 47732,165 mln.m3 Camdinare wyali, maT Soris dabinZurebuli gawmendis gareSe - 517.481 mln.m3, normatiulad sufTa – 47205,8 mln.m3, normatiulad gawmendili – 8,874 mln.m3. Camdinare wylebTan erTad saqarTvelos zedapiruli wylis obieqtebSi CaSvebul iqna 6,9 aTasi tona organuli nivTierebebi (maT Soris md. mtkvris auzSi – 3,6 aTasi tona, Savi zRvis auzSi – 3,3 aTasi tona), 200 tona navTobproduqtebi (maT Soris md. mtkvris auzSi – 2 tona, Savi zRvis auzSi – 180 tona), 18 aTasi tona Sewonili nawilakebi (maT Soris md. mtkvris auzSi – 8 aTasi tona, Savi zRvis auzSi – 10 aTasi tona), 96 tona amoniumis azoti (maT Soris md. mtkvris auzSi – 74 tona, Savi zRvis auzSi – 22 tona. 2000-2005 wlebSi wylis resursebis gamoyenebis ZiriTadi maCveneblebisa da zedapirul wyalsatevebSi dabinZurebuli Camdinare wylis CaSvebis Sesaxeb monacemebi warmodgenilia diagramaze 2.1 da 2.2. wylis resursebis gamoyenebis ZiriTadi maCveneblebi 50000 45000 40000 35000 mln. 30000 kuburi 25000 metri 20000 15000 10000 5000 0 2000 2001 2002 2003 2004 2005 wylis aReba bunebrivi obieqtebidan Camdinare wylis CaSveba zedapirul wyalsatevebSi diagrama 2.1 wyalmoxmarebisa da wyalarinebis monacemebi administraciul-teritoriuli erTeulebis mixedviT warmodgenilia danarTSi 1 (cxr. 1; 2). 14 dabinZurebuli Camdinare wylis CaSveba zedapirul wyalsatevebSi 600 517 500 400 394 390 408 415 1 2 3 4 5 6 2000 2001 2002 2003 2004 2005 360 mln kuburi 300 metri 200 100 0 diagrama 2.2 saqarTvelos soflis meurneobis saministros informaciiT saqarTveloSi wylis ganaxlebadi resursis maCvenebeli saSualod wliurad sulze 12,481 m3-s udris. sasmeli wylis saxiT gamoiyeneba mTliani raodenobis mxolod 6%, xolo sasoflo-sameurneo mizniT ki _ 59%. 2005 wels moirwya 75 aT. ha, sarwyavad wylis aReba ZiriTadad warmoebs aRmosavleT saqarTvelos mdinareebidan: iori (zemo samgoris da qvemo samgoris, xaSm-patarZeulis, ioris sarwyavi sistemebi), alazani (zemo alaznis da, qvemo alaznis, naurdalis da ziliCas sarwyavi sistemebi), didi liaxvi (kexvis, tirifonis, salTvisi, Zlevijvaris, zeda rus sarwyavi sistemebi), patara liaxvi (vanaTis sarwyavi sistema), qsani (Tezi-okamis sarwyavi sistema), aragvi (muxranis, Telovanis arxis da saguramos sarwyavi sistemebi), mtkvari taSiskaris, skraqarelis, didi rus, gardabnis foniWala-TeleTis, does-grakalis sarwyavi sistemebi), algeTi (tbisi-kumisi sarwyavi sistemebi) focxovi qvabliani (gurulaaralis sarwyavi sistema) da sxva. dasavleT saqarTvelos mdinareebidan: yvirila (ajameTis sarwyavi sistema), rioni (maSvelis sarwyavi sistema), xaniswyali (dimi-rikoTis da varcixis sarwyavi sistemebi). pirobiTad wyaluzrunvelyofilia 175,7 aT.ha sarwyavi farTobi, xolo damSrobi sistemebis meSveobiT realurad daSrobilma farTobebma Seadgina 13,3 aT.ha. aRsaniSnavia, rom gawylovanebuli da daSrobili farTobebi ukanasknel wlebSi klebadi tendenciiT xasiaTdeba. 15 cxrili 2.1 saqarTvelos mdinareebis 2005 wlis wliuri Camonadenis # mdinaris dasaxeleba mdinaris SesarTavidan uaxloesi hidrologiuri saguSagos dasaxeleba 1 2 1 monacemebi mdinaris auzis Sesaxeb mdinaris SesarTavTan hidrologiur hidrologiuri saguSagos kveTSi wyalSemkrebi auzis auzis saSualo farTobi, simaRle, km2 m 6 7 saguSagoze SesarTavTan 2005 wlis gaangariSebuli dinamika wyalSemkrebi auzis mixedviT saSualo mravalwliuri Camonadenis moculoba, km3 2005 wlis wliuri Camonadenis moculoba, km3 8 9 10 3 wyalSemkrebi auzis farTobi, km2 4 auzis saSualo simaRle, m 5 rioni s. zemo Waladidi 13 400 1 084 13 300 950 14.8 16.9 17.0 2 sufsa d. Coxatauri 1 130 970 316 1 250 0.435 0.482 1.72 3 Woroxi s. mirveTi 22 100 _ 20 900 _ 6.40 7.10 9.59 4 mtkvari q. Tbilisi 188 000 _ 21 100 _ 6.43 7.80 10.0 * 5 qcia s. imiri 8 340 1 520 3 840 1 510 _ 0.874 1.90 6 iori s. orxevi _ _ 587 1 580 0.378 0.45 _ 7 alazani s. Saqriani _ _ 2 190 1 260 1.37 1.70 _ SeniSvna : * -iT aRniSnulia md. mtkvris Camonadeni saqarTvelo –Aazerbaijanis saxelmwifo sazRvarTan. 16 saministros monitoringisa da prognozirebis centris mier 2005 wels zedapiruli wylebis dabinZurebis donis gansazRvris mizniT, saqarTvelos teritoriaze sul aRebul iqna 419 wylis sinji, aqedan 165 sinji aRmosavleT saqarTvelos 13 mdinaris, 2 tbis da 1 wyalsacavis 17 punqtidan da 254 sinji dasavleT saqarTvelos 23 mdinaris da 1 tbis 30 punqtidan. sul Catarebulia 11465 analizi. 2005 wels saqarTvelos zedapirul wylebSi eqstremalurad maRali dabinZureba ar aRniSnula. maRali dabinZureba aRiniSna 10-jer, aqedan 5-jer – amoniumis azotiT da 5-jer – nitritis azotiT. Catarebulma analizebma aCvena, rom wylis yvela obieqtSi gaxsnili Jangbadis raodenoba normis farglebSi iyo, gamonakliss warmoadgenda md. yvirila, sadac ivnisSi q. zestafonis zemoT da q. zestafonis qvemoT ganlagebul kveTebSi gaxsnili Jangbadis raodenoba daeca 4,53 mg/l da 3,51 mg/l-mde Sesabamisad. amoniumis azotis saSualo koncentracia meryeobda 2-10 zdk-s farglebSi. 2005 wels dasavleT saqarTveloSi aRiniSna amoniumis azotiT maRali dabinZurebis 5 SemTxveva: aqedan 3 SemTxveva – paliastomis tbaze da 2 SemTxveva – md. yvirilas wyalSi. 29 ivniss md. yvirilas wyalSi q. zestafonis zemoT mdebare da q. zestafonis qvemoT mdebare kveTebSi amoniumis azotma miaRwia 4,80 mg/l (12,3 zdk) da 4,98 mg/l (12,88 zdk)-s Sesabamisad. 12 agvistos paliastomis tbis II kveTis I vertikalsa da III kveTis I vertikalSi amoniumis azotis Semcvelobam Seadgina 4,04 mg/l (10,4 zdk) da 4,11 mg/l (10,5 zdk) Sesabamisad, xolo 17 noembers paliastomis tbis II kveTis II vertikalSi – 4,38 mg/l (11,2 zdk). aRmosavleT saqarTveloSi amoniumis azotiT yvelaze ufro dabinZurebuli iyo md.vere. aq amoniumis azotis maqsimalurma koncentraciam miaRwia 3,5 mg/l (9 zdk)-s. nitritis azotiT dabinZureba damaxasiaTebeli iyo saqarTvelos mdinareebisaTvis. 2005 wels aRiniSna maRali dabinZurebis 5 SemTxveva, aqedan 3 SemTxveva – md. suramulaze: 21 ivnissa da 8 agvistos nitritis azotis maqsimalurma mniSvnelobam miaRwia 0,222 mg/l (11,1 zdk)-s, xolo 27 noembers – 0,246 mg/l (13,3 zdk)-s. maRali iyo dabinZureba aseve md. vereSi, sadac 27 ivliss misma koncentraciam Seadgina 0,201 mg/l (10 zdk). nitritis azotiT maRali dabinZurebis erTi SemTxveva aRiniSna dasavleT saqarTveloSi - md. barcxanaze, q. baTumis zeda kveTSi. aq 27 noembers nitritis azotis maqsimalurma koncentraciam Seadgina 0,201 mg/l (10 zdk). zedapirulad aqtiuri sinTetikuri nivTierebebi (zasn) isazRvreboda aRmosavleT saqarTvelos TiTqmis yvela mdinareSi, xolo dasavleT saqarTvelos sam mdinareSi: qoroliswyali, barcxana, kubiswyali. misi saSualo da maqsimaluri koncentraciebi ar aRematebodnen Sesabamis zdk-s. saqarTveloSi rkinis, zdk-ze meti koncentraciebi aRiniSna mdinareebSi: rioni, yvirila, oRaskura, cxeniswyali, gubiswyali, lexura, jojora, maSavera, mtkvari, faravani, alazani da suramula. yvelaze maRali koncentracia aRiniSna md. rionSi (namoxvanis kveTSi) da man Seadgina 1,4 mg/l (2,8 zdk). spilenZi isazRvreboda aRmosavleT saqarTvelos yvela mdinareSi, xolo dasavleT saqarTvelos sam mdinareSi: barcxana, kubiswyali da qoroliswyali. Catarebulma analizebma aCvena, rom spilenZis Semcveloba yvela mdinareSi normis farglebSi iyo. gamonakliss warmoadgenda md. maSavera, sadac erTxel aRiniSna spilenZis momatebuli Semcveloba, man Seadgina 4 mg/l (4 zdk). sxva damabinZurebeli ingredientebis koncentraciebi ar aRematebodnen Sesabamis zdk-s. daskvnis saxiT SeiZleba aRiniSnos, rom saqarTvelos mdinareebi ZiriTadad dabinZurebuli arian amoniumis da nitritis azotiT. q. Tbilisis meriis Sesabamisi samsaxuris mier periodulad warmoebda laboratoriul-instrumentaluri gamokvlevebi Ria wyalsatevebidan: Tbilisis zRva, kus, lisis, gldanis #1, #2 tbebi, mdinareebi aragvi, mtkvari, vere da gldanula. ¾ lisis tba _ (II kategoria) aRebuli 13 nimuSidan gakeTda 153 analizi da darRveva ar aRmoCnda. kus tba (II kategoria) _ aRebuli 6 nimuSidan da Catarebuli 76 analizidan darRveva ar aRmoCnda. ¾ Tbilisis zRva _ (I kategoria) aRebuli 17 nimuSidan da Catarebuli 204 analizidan darRveva arc erT nimuSSi ar aRmoCnda. ¾ gldanis tba #2 _ (II kategoria) aRebuli erTi nimuSidan da Catarebuli 12 analizidan aRmoCnda darRveva. ¾ md. aragvi _ (I kategoria) aRebul or nimuSSi da Catarebul 24 analizSi darRveva ar aRmoCnda. ¾ md. mtkvari _ (II kategoria) aRebuli 5 nimuSidan da Catarebuli 60 analizidan darRveva ar aRmoCnda. ¾ md. vere _ (II kategoria) aRebuli 9 nimuSidan da Catarebuli 108 analizidan aRmoCnda darRveva. ¾ md. gldanula _ (II kategoria) aRebuli erTi nimuSidan da Catarebuli 12 analizidan darRveva ar aRmoCnda. saqarTvelos teritoriaze daZiebuli miwisqveSa mtknari wylebis 3 damtkicebuli saeqspluatacio maragebis raodenoba 135 m /wm aRwevs. 2005 wels saministros geologiis samsaxuris mier miwisqveSa hidrosferos monitoringi ganxorcielda mxolod qveynis teritoriis urbanizebul regionebSi, sadac miwisqveSa wylebis dabinZurebisa da daSretis yvelaze maRali riskia _ wyaltubos, kolxeTis da qarTlis arteziul auzebSi. kvlevebi atarebda erTjerad xasiaTs. kolxeTisa da wyaltubos arteziuli auzebis farglebSi dekaduri gazomvebi Catarda sadamkvirveblo sayrdeni qselis mxolod Waladidisa da geguTis ubnebis ramdenime hidropunqtze (WaburRilze). am xanmokle reJimuli dakvirvebebis zogadi analiziT irkveva, rom miwisqveSa wylebis doneebi, wina wlebis Sesabamisi periodebis saSualo sidideebTan SedarebiT, maRalia 0,4-0,6m-iT, rac ganpirobebulia reJimwarmomqmneli faqtorebiT, ZiriTadad atmosferuli naleqebisa da mdinareebis xarjebis cvalebadobiT, xolo WaburRilebis wylebze Catarebuli qimiuri analizebis Sedegebis mixedviT, sasmel mtknar wylebSi arsebiTi qimiuri cvlilebebi ar SeiniSneba da dasinjuli wylebi ZiriTadad akmayofilebs saqstandartis moqmed moTxovnebs, regionSi adgili hqonda gruntis wylebis amoniumiT gaWuWyianebis faqts, rasac adasturebs Waladidis ubanze dasinjuli 5 WaburRilis monacemebi. am WaburRilebis ubnebze amoniumis Semcveloba 5-10-jer da metad aWarbebs zRvrulad dasaSveb normas. aseTi wylebis sasmelad gamoyeneba iwvevs nivTierebaTa cvlis moSlas, gul-sisxlZarRvTa da onkologiur daavadebebs. savaraudod, amoniumis Semcvelobis gazrda dakavSirebuli unda iyos daWaobebis procesTan. es sakiTxi Seswavlas moiTxovs uwyveti monitoringuli dakvirvebebis ganxorcielebisa da miRebuli masalebis detaluri analizis safuZvelze. qarTlis arteziuli auzis farglebSi erTjeradi monitoringuli kvlevebi Catarda goris, mTianeTisa da mcxeTis raionebSi arsebul sadamkvirveblo punqtebze. aRniSnul punqtebze aRebuli TiTo sinjis qimiurma analizebma daadastures dasinjuli wylebis vargisianoba saqstandartis moTxovnebis TvalsazrisiT sasmel wylebze. erTdroulad Seswavlili iqna md. qsnis reprezentatuli auzis sadamkvirveblo wylis punqtebis teqnikuri mdgomareoba oTx sadamkvirveblo kveTze 18 da dadginda, rom maTgan mxolod erTia gadarCenili (sof. oZiris #21 WaburRili), danarCenebi ki amovsebulia md. qsnis aluviuri nataniT. ver ganxorcielda miwisqveSa wylebis hidrogeologiuri, hidroqimiuri da baqteriologiuri reJimis dinamikaSi Seswavla, sasmeli wylebis SedgenilobaSi arsebuli gadaxrebis gamomJRavneba-dadgena da, rac mTavaria, wylis xarisxis mosalodneli gauaresebisa da daSretis prognozireba. Savi zRvis wylis xarisxi misi fizikur-qimiuri maCveneblebis mixedviT zRvis garemoSi gamudmebiT mimdinare mravalricxovni fizikuri, qimiuri, biologiuri, geologiuri procesebi iwveven wylis qimiuri Semadgenlobis cvlilebebs. saministros monitoringisa da prognozirebis centris mier wylis xarisxis gansazRvrisaTvis Seswavlil iqna Semdegi fizikuri da qimiuri maCveneblebi: eleqtrogamtaroba, temperatura, wneva, bgeris gavrcelebis siCqare, simkvrive, marilianoba, wyalbad-ionebis koncentracia, wyalSi gaxsnili Jangbadi, JangbadiT gajerebis procenti, Jangvadoba, nitritebisa da nitratebis raodenoba (ix. danarTi 1, cxr. 3; 4; 5; 6; 7). wylis eleqtrogamtarobas gansazRvravs masSi ionebis kaTionebisa da anionebis arseboba. Sav zRvaSi eleqtrogamtaroba icvleba rogorc sezonurad, ise sivrcobrivad. yvela biotopSi siRrmis matebasTan erTad SeiniSneboda eleqtrogamtarobis mateba. baTumis portSi eleqtrogamtaroba meryeobda siRrmis Sesabamisad- 17.76519.205-21.198 ms/sm; adliaSi 10.653-24.630-24.743 ms/sm; cixisZirSi 18.860-20.00920987 ms/sm; sufsaSi 19.6-20.24-21.200 ms/sm; foTSi 13.54-26.37-26.80 ms/sm farglebSi. gazomvebiT, zRvis wylis simkvrive mcired icvleboda. wylis simkvrive meryeobda sxvadasxva siRrmis Sesabamisad (0, 10, 30 m) baTumis portSi 1012.771021.11-1013.82 kg/m3; adliaSi 1003.80-1012.00-1012.48 kg/m3 ; cixisZirSi 1011.151013.12-1013.84 kg/m3; sufsaSi 1013.0-1013.8-1014.9 kg/m3;. foTis portSi 1004.051011.28-1011.82 kg/m3 .farglebSi. Savi zRvis struqturis erT-erT ZiriTad maCvenebels warmoadgens marilianoba. gazomvebiT, yvela biotopSi marilianoba dafiqsirda normis farglebSi da meryeobda 15.1 -dan 17. 9 %0 -mde. wyalbad-ionebis koncentracia xuTive biotopSi SeimCneoda normis farglebSi da meryeobda 8.15-8.33 -mde. arc erT gamokvleul biotopSi ar aRmoCnda naxSirorJangi. wyalSi gaxsnili Jangbadis odenoba rogorc zedapirul, ise Rrma fenebSi iyo zamTris normasTan miaxloebuli (9.01-11.47 mg/l). mxolod baTumis navsadguris zogierT raionSi (10, 30 m) misi mcire odenoba dafiqsirda (8.86 mg/l-mde). zRvis wylis JangbadiT gajereba Cveni regionisaTvis zamTris periodSi saSualod 95 % Seadgens. SeiniSneboda misi odenobis kleba baTumis portSi 84.1 %mde. zRvis wylis erT-erT qimiur sanitarul maCvenebels warmoadgens Jangvadoba. es ukanaskneli wyalSi mdgrad bunebriv organul nivTierebaTa Semcvelobis maxasiaTebelia. eqspediciiT aRebul sinjebSi Jangvadoba ZiriTadad im normis farglebSi meryeobda, rac damaxasiaTebelia Savi zRvisaTvis da sxvadasxva sadgurebSi icvleboda 2.5--dan 3.0 mg02/l. aRniSnuli sididis mcire raodenobiT mateba aRiniSna foTis akvatoriaSi 4.3 mg02/l. 19 nitritebis raodenoba Savi zRvis wyalSi didi ar aris da Seadgens erTeul mkg/l, iSviaTad aRemateba 12-20 mkg/l. nitratebis raodenoba icvleba sezonurad. misi raodenobis mixedviT SeiZleba msjeloba fotosinTezis intensivobaze. Savi zRvaSi nitratebis saSualo raodenoba Seadgens 70mkg/l. mdinareebis SesarTavebTan SeiniSneba nitratuli azotis maCveneblis mkveTri zrda. sinjebSi nitritebisa da nitratebis ionebis koncentracia Seadgenda, Sesabamisad, erTeul da aTeul mkg/N l, rac damaxasiaTebelia Savi zRvisaTvis. amdenad, baTumis portis, adliis, cixisZiris, sufsisa da foTis portis aqvatoriaSi 2005 wlis oqtomber-dekemberis monacemebiT wylis hidrologiuri da hidroqimiuri maCveneblebi normis farglebSi meryeobda. Savi zRvis hidrobiologiuri daxasiaTeba fitoplanqtoni. Savi zRvis sanapiro wylebis Semodgoma-zamTris monitoringis Sedegebis (ix. danarTi 1, cxr. 8; 9) analizi gviCvenebs, rom baTumisa da foTis aqvatorialur wylebSi evglenasnairi (Euglena viridis) da lurj-mwvane wyalmcenareebis (Trachaelomonas volvocina), rogorc indikatoruli saxeobis arseboba miuTiTebs wylis organuli nivTierebebiT dabinZurebis maRal xarisxze. zooplanqtoni. zooplanqtonis-trofuli jaWvis mniSvnelovani rgolis Semadgenloba 2005 wlis Semodgoma-zamTris sezonaze ganisazRvra 5 jgufiTa da 8 saxeobrivi erTeuliT (ix. danarTi 1, cxr. 10; 11). sakvebi zooplanqtonis ZiriTad raodenobasa da biomasas Copepoda-s jgufis warmomadgenlebi qmnian, riTac pelaguri Tevzebi uzrunvelyofili arian sakvebi baziT. makrozoobenTosi. makrozoobenTosis raodenobam da biomasam sul Seadgina 1519 egz/m2 da 381.7 g/m2 (ix. danarTi 1, cxr. 12; 13). saqarTvelos SelfSi Semodgoma-zamTris periodSi aRiniSneba pelagiur TevzTa simcire, rac Tavis mxriv zegavlenas axdens pelagialSi gavrcelebuli mudmivi Sevsebis benTosur populaciaTa larvebis zrda-ganviTarebaze da maTi ricxovnebis SenarCunebaze. foTis SelfSi ki benTosis ricxovnebis simcire SesaZloa gamowveuli iyos am regionis nawilobrivi gamtknarebiT. makrozoobenTosi Tvisobrivi da xarisxobrivi maxasiaTeblebiT normis farglebSia. saqarTvelos Savi zRvis sanapiros iurisdiqcirebad aqvatoriaSi 2005 wlis oqtomber-dekemberSi wylis hidrologiuri da hidroqimiuri maCveneblebi normis farglebSi meryeobda, rac trofuli jaWvis pirveli rgolis (baqterio da fitoplanqtonis) ganviTarebis sawindaria. Tevzis sakvebi bazis-fito da zooplanqtonuri, makrozoobenTosuri sinjebis Seswavlam maTi raodenobrivi da woniTi maCveneblebis mixedviT, monacemTa Sedarebam istoriul wyaroebTan gviCvena, rom dReisaTvis Savi zRvis sanapiroze gavrcelebuli pelagiuri, fskeruli da fskerispira Tevzebi uzrunvelyofilia sakvebi baziT. q. foTis sanitaruli zedamxedvelobis inspeqcia axorcielebda kontrols adgilobriv wyalsatevebze, Savi zRvis da mdinareebis dabinZurebaze. laboratoriuli kvlevis meTodis gamoyenebiT, zRva gamokvleulia sanitarulhigienur maCveneblebze 12-jer, maT Soris ar pasuxobda sanitarul-higienur normebs 7 SemTxvevaSi. mavne qimiur Semadgenlobaze kvleva Catarda sul 12-jer. maT Soris z.d.k.-ze gadaWarbeba dafiqsirda 8-jer. mikrobiologiur maCveneblebze 24-jer. maT Soris sanitarul-higienur wesebsa da normebis moTxovnebs ar pasuxobda laqtoza dadebiTi nawlavis Cxirze – 1.9. 20 wylis resursebis sferoSi saqarTvelo aris Semdegi saerTaSoriso konvenciebis mxare: Marpol 73/78 _ gemebidan dabinZurebis Tavidan acilebis Sesaxeb konvencia; buqarestis konvencia, 1992w. _ Savi zRvis dabinZurebisagan dacvis Sesaxeb. mimdinareobs transsasazRvro wyalsadinarebisa da saerTaSoriso tbebis dacvisa da gamoyenebis Sesaxeb konvenciasTan mierTebis mosamzadebeli samuSaoebi (helsinkis konvencia, 1992w.). saqarTvelo garemosdacviT sferoSi mWidrod TanamSromlobs somxeTTan, azerbaijanTan. kerZod, azerbaijanis respublikasTan saerTaSoriso proeqtebis farglebSi, xorcieldeba USAID-is "samxreT kavkasiis wylis resursebis programa" da UNDP-GEF-is mier dafinansebuli proeqti "md. mtkvar-araqsis auzSi degradaciis Semcireba". Tavi 3 miwa da miwis resursebi saqarTvelo mciremiwiani qveyanaa, romlis farTobi 69,7 aTasi km2-ia. saqarTvelos soflis meurneobis saministros informaciiT 2005 wlis mdgomareobiT, miwis saerTo resursis ganawileba wamodgenilia 3.1 diagramaze. 2005 wlis mdgomareobiT miwis saerTo resursi (aTasi ha) 835 3,023 2473 sasoflo-sameurneo miwebi arasasoflosameurneo miwebi tyis fondis miwebi wylis fondis miwebi 900 diagrama 3.1 miwis saerTo resursidan: sasoflo-sameurneo miwebis farTobi Seadgens _ 3 023 000 ha, maT Soris: • sakarmidamo miwebi _ 20 000 ha; • saxnavi _ 800 000 ha; • saTibebi _ 143 000 ha; • mravalwliani nargavebi _ 265 000 ha; • saZovrebi _ 1 795 000 ha arasasoflo-sameurneo miwebi 900 000 ha: • sacxovrebeli farTis qveS arsebuli miwebi _ 90 000 ha; • sawarmoo/urbanuli miwebi _ 635 000 ha; • sax. dawesebulebebis da komunikaciebis qveS arsebuli miwebi _ 175 000 ha tyis fondis miwebi _ 2 473 000 ha 21 • sax. tyis fondis daculi teritoriebi • saxelmwifo sameurneo tyis fondi • adgilobrivi tyis fondi wylis fondis miwebi _ 835 000 ha, maT Soris: • sasazRvro zonaSi (maqs. 5km) arsebuli miwebi _ 750 000 ha (maT Soris saprivatizebo sasoflo-sameurneo miwebi 50-60 aT. ha) • sasazRvro zolSi (maqs. 500m) arsebuli _ 75 000 ha. diagramaze 3.2 mocemulia sasoflo-sameurneo miwebis struqtura 2005 wlis mdgomareobiT, xolo cxrilSi 3.1 savargulebis farTobebis cvlilebis dinamika 1999-2005 wlebSi. diagramaze 3.3 warmodgenilia arasasoflo-sameurneo miwebis struqtura 2005 wlis mdgomareobiT. sasoflo-sameu rneo savargu lebis struqtu ra 2005 wlis mdgomareobiT (aT. ha) 800 20 saxnavi mravalwliani nargavebi saTibi 1795 265 saZovari sacxovrebeli da sameurneo SenobebiT dakavebuli 143 diagrama 3.2 cxrili 3.1 saqarTveloSi sasoflo-sameurneo savargulebis farTobebis dinamika 1999-2005 wlebSi (aTasi heqtari) weli 1999 2001 2002 2003 2004 2005 sasoflosameurneo miwebi (sakarmidamos CaTvliT) sul aT.ha. 3018,5 3019,7 3022,7 3023,5 3025,8 3023,0 % 39,7 39,6 39,6 39,6 39,7 39,7 maT Soris aqedan damuSavebuli miwebi (sakarmidamos CaTvliT) aT.ha. 1060,5 1062,2 1063,2 1063,6 1065,6 1065,0 % 35,1 35,2 35,2 35,2 35,2 35,2 saxnavi aT.ha 790,4 792,9 795,3 798,7 802,1 800,0 % 26,2 26,3 26,3 26,4 26,5 26,5 mravalwliani nargavebi saTib-saZovrebi aT.ha 270,1 269,3 267,9 264,9 263,5 265,0 aT.ha 1938,6 1938,1 1939,7 1940,1 1940,1 1938,0 % 8,9 8,9 8,9 8,8 8,7 8,7 % 64,2 64,2 64,2 64,2 64,1 64,1 qveyanaSi ijariT gacemulia saxelmwifo sasoflo-sameurneo miwebis 30% (monacemebi ar moicavs afxazeTsa da samaCabloSi arsebul miwebs). saxelmwifo da 22 kerZo sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-sameurneo miwebis struqtura mocemulia 3.4 diagramaze. danarCeni miwebis ijariT gaucemlobis ZiriTadi mizezebia: rTuli reliefuri pirobebi, mwiri niadagobrivi Semadgenloba, dasaxlebuli punqtebidan daSoreba, sarwyavi da damSrobi sistemebis gaumarTaoba, rac iwvevs sasoflo-sameurneo savargulebis gaudabnoebas an meorad daWaobebas. qveyanaSi sakmaod didi farTobebi ukavia dabalnayofier niadagebs, romelTa gaumjobesebis gareSe mosalodnelia maTi garkveuli nawilis sasoflo-sameurneo brunvidan amovardna, xolo danarCen nawilze sasoflo-sameurneo kulturaTa Zalze dabali mosavali miiReba. 2005 wlis mdgomareobiT arasasoflosameurneo miwebis struqtura (aTasi ha) 175.0 19% 90.0 10% 635.0 71% saxelmwifo struqturebis qveS arsebuli miwebi sacxovrebeli farTis qveS arsebuli miwebi sawarmoo miwebi diagrama 3.3 sasoflo-sameurneo miwebi (aTasi ha) 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 sakarmidamo saxnavi mravalwlia ni nargavebi saTibebi saZovari kerZo 20 436 181.4 41.9 83.6 saxelmwifo 0 324 49 91.3 1540.3 diagrama 3.4 23 saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministros monacemebiT, saqarTveloSi privatizebulia sasoflo-sameurneo miwis 3628 nakveTi saerTo farTiT 29660,5224 heqtari. saqarTvelos soflis meurneobis saministros informaciiT 1992-1998 wlebSi ganxorcielebuli sasoflo-sameurneo miwis reformis Sedegad, daaxloebiT milion komls usasyidlod gadaeca 4 milionamde sasoflo-sameurneo miwis nakveTi. Tumca miuxedavad amisa, saqarTvelos yvelaze nayofieri miwebis mniSvnelovani nawili saxelmwifo sakuTrebaSi darCa, rac intensiuri sasoflo-sameurneo saqmianobisaTvis xelsayreli miwebis 45%-s Seadgens. 2004 wlis seqtembridan 2005 wlis CaTvliT, saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros miwis marTvis samsaxuris mier miznobrivi daniSnuleba Seecvala da arasasoflo-sameurneo kategoriaSi iqna gadayvanili 28,15 heqtari sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwa. sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis farTobis gafuWebis an dazianebis tendenciis SemcirebisaTvis saWiroa sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis arasasoflo-sameurneo daniSnulebiT droebiT sargeblobis vadis damTavrebis Semdeg aRniSnuli miwis rekultivaciis pirobebis Sesrulebis mkacri kontroli, arasasoflo-sameurneo daniSnulebiT gamoyenebis dros niadagis nayofieri fenis moxsnis, Senaxvisa da gamoyenebis moqmedi-sakanonmdeblo-normatiuli bazis Seqmna da maTi moTxovnebis aucilebel Sesrulebaze zedamxedvelobis gamkacreba. garemosdacviTi mimarTulebebiT miwisa da miwis resursebis marTvis erTerTYmniSvnelovan RonisZiebad gasaTvaliswinebelia miwis resursebis mdgomareobis Sesaxeb sainformacio bankis funqcionireba, risTvisac aucilebelia miwis resursebis mdgomareobis Seswavlis, aRricxvis da analizis meTodologiis SemuSaveba da misi praqtikuli ganxorcieleba Sesabamis uflebamosil uwyebebTan erTad. saqarTvelos soflis meurneobis akademiis informaciiT sasoflo-sameurneo savargulebidan sarwyavia 150,0-160,0 aTas heqtramde. saqarTvelos niadagebi xangrZlivi drois ganmavlobaSi ganicdian intensiur sameurneo zemoqmedebas, ris gamoc mkveTrad Seicvala maTi xarisxobrivi mdgomareoba. maTma didma nawilma ganicada degradacia, romlis ZiriTadi mizezebia sakvebi elementebis Semcireba, nayofierebis gauareseba, struqturis rRveva, humusis da gacvliTi fuZeebis Semcvelobis daqveiTeba. 2005 wlis mdgomareobiT sasoflo-sameurneo miwebis 38% xasiaTdeba maRali, 21% saSualo, xolo 41% dabali bunebrivi nayofierebiT. sameurneo aTvisebis Semdeg niadagis humusis procentuli Semcveloba Semcirda 21-27%, humusis maragi 19-22%, xolo ZiriTadi sakvebi elementebis (N, P, K) Semcveloba ki Sesabamisad 32, 16 da 24%-iT. humusis yovelwliuri danakargebi meryeobs 0,5-dan 2,0 tonamde heqtarze. niadagebis bunebrivi nayofierebis SenarCunebis, humusis danakargebis Sevsebisa da mosavlis progresuli zrdis uzrunvelsayofad saWiroa agrowesebis drouli da maRal doneze gatareba. Zalze efeqturia parkosani kulturebisa da mravalwliani balaxebis Tesva, rac xels uwyobs azotis akumulirebas niadagis zeda fenaSi da humusis deficitis Sevsebas. kvlevebiT dadgenilia, rom mravalwliani balaxebi (ionja, esparceti) xels uwyobs ara marto niadagis struqturis gaumjobesebas, gruntis wylebis dawevas 1 metramde erTi wlis ganmavlobaSi, aramed aqtiuri kalciumis didi raodenobiT dabrunebis gamo xels uwyobs maRalxarisxovani, humaturi bunebis humusis warmoqmnas. sakvebi balaxebis narCenebiT dabrunebuli sakvebi elementebi 100 %-iT uzrunvelyofs Semdgomi kulturebis moTxovnilebebs azotze da kalciumze da 40 %-iT fosforze. 24 damlaSebuli da bicobiani niadagebi farTodaa gavrcelebuli aRmosavleT saqarTvelos md. mtkvris, alaznis da ivris baris mSrali velebis zonaSi. maTi farTobi 205 000 heqtars Seadgens. tenis balansi am rionebSi uaryofiTia, rac iwvevs tenis aRmavali denis ganviTarebas, adviladxsnadi marilebis maRla amowevas da sxvadasxva doneze daleqvas. gardabnis, marneulis, TeTriwyaros, bolnisis, sagarejos da dedofliswyaros raionebSi 157 000 heqtarze gavrcelebulia velis bicobiani niadagebi. am niadagebis gaumjobesebisaTvis aucilebelia qimiuri da agrobiologiuri melioraciis gatareba. mdelos pirobebSi ganviTarebuli aseTive niadagebis didi farTobebia siRnaRis raionSi – 54 000 ha, SedarebiT naklebia gurjaanis da lagodexis raionebSi – 8 000 ha, romelTa melioracia kompleqsur RonisZiebebs moiTxovs, kerZod kapitalur Carecxvas sadrenaJo sistemebis fonze. dasavleT saqarTveloSi 300.0 aTasamde heqtari mJave niadagia, saidanac 37.0 aTasi heqtari Zlier mJavea, romelTaAPH_3,5-4,5 farglebSia. daWaobebul niadagebs dasavleT saqarTvelos regionSi da gansakuTrebiT kolxeTis dablobebze 200.0 aTasamde heqtari ukavia. saqarTveloSi ukanaskneli sami aTeuli wlis ganmavlobaSi mTiswinebze aTvisebuli saxnav-saTesi farTobebis araswori gamoyenebis Sedegad savargulebis mniSvnelovani nawili gadavida sustad, saSualod da Zlier Camorecxili da uvargisi miwebis kategoriaSi. amJamad wylismieri eroziis saziano moqmedebas sxvadasxva xarisxiT ganicdis mTagoriani teritoriebis 50-60%. aqedan saxnavi farTobi Seadgens 310 500 ha-s, anu 47%-s. rac Seexeba qarismier erozias, romelic ganviTarebulia aRmosavleT saqarTveloSi (gare kaxeTi, Sida da qvemo qarTli), mis zemoqmedebas ganicdis miwebis 100 000 ha. niadagebis eroziisagan dacvis da erozirebuli niadagebis nayofierebis gaumjobesebis kompleqsuri RonisZiebebis sistemebis danergvis da sworad gatarebis mizniT niadagmcodneobis, agroqimiis da melioraciis samecniero-kvleviTi institutis mier SemuSavebulia organizaciul-sameurneo, agroteqnikuri, satyeomelioraciuli da hidroteqnikuri RonisZiebebi. am RonisZiebebis praqtikaSi danergviT SesaZlebelia eroziuli procesebis saziano moqmedebis Tavidan acileba da sasoflo-sameurneo kulturebis mosavlianobis gadideba. saqarTvelos soflis meurneobis saministros informaciiT, ukanasknel wlebSi qveynis TiTqmis yvela regionSi niadagebis degradaciisa da nayofierebis dacemis procesi intensiurad mimdinareobs. sasoflo-sameurneo savargulebis didi nawili Raribia mcenarisaTvis sasicocxlod aucilebeli sakvebi elementebiT. yvela tipis niadagSi humusis mineralizaciis procesi ufro intensiurad mimdinareobs, vidre misi warmoqmnis, ris gamoc humusis balansi uaryofiTia. niadagebis dabinZureba da nayofierebis dacema, eroziuli procesebis gaZliereba bevrad ganapiroba niadagze anTropogenurma zemoqmedebam. niadaguri safaris TvalsazrisiT saqarTvelo unikaluri qveyanaa, sadac 49 niadaguri tipia gavrcelebuli da klimaturi pirobebis gaTvaliswinebiT igi soflis meurneobis mravaldargianobas ganapirobebs. niadagSi mimdinare procesebis monitoringisa da xarisxobrivi maCveneblebis Seswavlis mizniT soflis meurneobis saministros laboratoriebis mier 2005 wels qveynis masStabiT gamokvleuli iqna 33112 heqtari savarguli, 34 raionSi. ganisazRvra niadagebSi sakvebi elementebis Semcveloba da 1029 fermers gadaeca konkretuli rekomendaciebi niadagebis nayofierebis asamaRleblad da agroqimikatebis efeqturi da racionaluri gamoyenebis mizniT. sayuradReboa is garemoeba, rom gamokvleuli farTobidan 40% ganekuTvneba Zlier Rarib kategorias, yvela farTobze SeiniSneba humusis Semcirebis tendencia. 25 gansakuTrebiT unda aRiniSnos, rom niadagSi mimdinare uaryofiTi procesebi yovelwliurad intensiur xasiaTs iRebs da uaresdeba niadagis xarisxobrivi maCveneblebi. magaliTad: sagarejos raionis sofel manavSi 1990 welTan SedarebiT 2005 wels niadagSi fosforis Semcveloba 50%-iT, xolo kaliumis 70%-iT Semcirda. dmanisis raionis sofel gomareTSi humusis Semcveloba 0,5%-iT Semcirda, walkis raionis sofel buStaSenSi -0,7%-iT. es maSin, rodesac am odenobiT humusis momatebas bunebriv pirobebSi erTi saukunec ar yofnis. Seswavlil iqna mZime liTonebi (Cu, Zn, Pb, Cr, Fe, Mn) niadagis 420 nimuSSi, igi yvelgan normis farglebSi iyo. Tavi 4 wiaRi da wiaRiseuli cxrilSi 4.1 warmodgenilia saqarTveloSi nedli navTobis, bunebrivi airis, manganumis madnisa da naxSiris mopoveba 1990-2005 wlebSi. cxrili 4.1 saqarTvelos nedli navTobis, bunebrivi airis, manganumis madnisa da naxSiris mopoveba weli nedli navTobi aTasi tona bunebrivi airi, mln. kuburi metri 1980 1985 1990 1995 2000 2001 2002 2003 2004 2005 3186 552 186 43 110 99 74 140 98 67 280 70 60 3 80 40 17 18 11 15 manganumis madani (sasaqonlo), aTasi tona 2779 2743 1252 42 63 98 103 174 219 252 naxSiri, aTasi tona 1860 1674 956 43 7 5 6 8 8 5 wyaro: saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministro; statistikis departamenti saqarTvelos soflis meurneobis saministros monacemebiT, saqarTveloSi dafiqsirebulia 750 dasaxelebis miwisqveSa sasmeli mineraluri wyali. saqarTvelos miwisqveSa hidroresursebidan warmoSobili mineraluri wylebis prioritetulobas gansazRvravs resursebis bunebrioba, siuxve, stabiluroba, arasezonuroba da maRali xarisxi. saqarTveloSi 700-mde miwisqveSa mineraluri gruntis wyalia aRwerili, maT Soris gansakuTrebuli mineralizaciis da Tvisebebis mqone wylebi. saministros aRmosavleT centraluri regionaluri sammarTvelos samoqmedo teritoriaze mniSvnelovani raodenobiT gvxvdeba Semdegi wiaRiseuli resursebi: Zegvis qviSa-xreSis sabadoebi, sasxoris kirqvis sabado, kvarcmindvrisSpatiani qviSebis sabado (daba zahesi), Zegvis ceoliTSemcveli tufis sabado, Zegvis kirqvis 26 sabado, wiwamuris qviSa-xreSis sabado, cixisZiris (aragvispiris) qviSa-xreSis sabado, nadibaanT veZas mineraluri wylis sabado da Tanmdevi naxSirorJangis (CO2) mopoveba (duSeTis r-ni), `juTis~ diabazis lodnaris sabado (yazbegis r-ni), kavTisxevis inertuli masalebis sabado (md. mtkvris kalapoti), metexis inertuli masalebis sabado (md. mtkvris kalapoti), md. liaxvis inertuli masalebis sabado (goris r-ni), qsnis inertuli masalebis sabado (kaspis r-ni), abanos dolomitebisa da dolomitizirebuli kirqvebis sabado (daba agara), metexis saagure Tixebis sabado (kaspis r-ni), eredvis wiTeli widis karieri (goris r-ni), ceoliTebis sabado (kaspis r-ni), sacemente Tixebis sabado (kaspis raioni), `axalsofeli-3~-is geoTermuli wylis Seswavla-mopoveba (daba agara), muxranis velis dabali mineralizaciis wylis sabado, naxSirorJanga gazisa da mineraluri wylis Seswavlamopoveba (yazbegis raioni), mineraluri wylebis sabadoebi: gorijvari, xovle, biisi da java. 2006 wlis 1 ianvrisaTvis moqmedi licenziebis nusxaSi iyo saministrosa da yofili regionaluri sammarTveloebis (mcxeTa-mTianeTisa da Sida qarTlis regionaluri sammarTveloebi) mier gacemuli wiaRiT sargeblobis licenziebi Semdeg obieqtebze: • kaspis raionSi 13 moqmedi licenziaa. aqedan: 5 licenzia qviSa-xreSiT sargeblobaze, 1 licenzia miwisqveSa wylebiT sargeblobaze, 1 licenzia WaburRilis dabali mineralizaciis wyliT sargeblobaze, 1 licenzia ceoliTebiT sargeblobaze, 1 licenzia `kataulas~ kirqvis mopovebaze, 1 licenzia saagure TixiT sargeblobaze, 2 licenzia sacemente TixiT sargeblobasa da 1 licenzia `kavTisxevis~ kirqviT sargeblobaze. • qarelis raionSi 3 moqmedi licenziaa. aqedan: 1 licenzia miwisqveSa wylebis mopovebaze, 1 licenzia WaburRilis geoTermuli wylis Seswavlamopovebaze, 1 licenzia RaRvi-gujareTis madniani kbanZis keTilSobili da iSviaTi liTonebis Seswavla-mopovebaze. • goris raionSi 7 moqmedi licenziaa. aqedan: 5 licenzia qviSa-xreSiT sargeblobaze, 1 licenzia miwisqveSa wylebiT sargeblobaze, 1 licenzia vulkanuri widiT sargeblobaze. • mcxeTis raionSi 22 moqmedi wiaRiT sargeblobis licenziaa. aqedan: 11 licenzia qviSa-xreSis mopovebaze, 1 licenzia miwisqveSa wylebis mopovebaze, 6 licenzia WabulRilis dabali mineralizaciis wylis mopovebaze, 1 licenzia ceoliTSemcveli tufolavis mopovebaze, 1 licenzia kvarcmindvris Spatiani qviSebis Seswavla-mopovebaze, 1 licenzia `sasxoris~ kirqvis mopovebaze, 1 licenzia Zegvis kirqvis mopovebaze. • duSeTis raionSi 4 moqmedi licenzia qviSa-xreSis mopovebaze. • yazbegis raionSi 5 moqmedi licenzia. aqedan: 1 licenzia qviSa-xreSis mopovebaze, 1 licenzia `juTis~ diabazis lodnaris Seswavla-mopovebaze, 1 licenzia naxSirorJanga gazisda da mineraluri wylis Seswavla-mopovebaze, 1 licenzia bregCirebuli diabazis mopovebaze da 1 licenzia min. wylebis sabadoebidan Tanmdevi naxSirorJangis Seswavla-mopovebaze; • axalgoris raionSi 1 moqmedi licenziaa. WaburRilidan dabali mineralizaciis wylis mopovebaze; • xaSuris raionSi moqmedebs 6 licenzia. aqedan: 1 licenzia qviSa-xreSis mopovebaze, 1 licenzia Wis teqnikuri wylis mopovebaze, 1 licenzia RaRvigujareTis madniani kvanZis keTilSobili da iSviaTi liTonebis Seswavla- 27 mopovebaze, 1 licenzia kvarciani qviSebis mopovebaze, 1 licenzia alis kirqvis mopovebaze da 1 licenzia kvarcmindvris Spatiani qviSebis mopovebaze. 2005 wlis monacemebiT, aRmosavleT centraluri regionaluri sammarTvelos teritoriaze moqmedebs 61 wiaRiT sargeblobis licenzia. SeCerebulia 7 licenzia da gauqmebulia 51 licenzia. saministros aRmosavleT centraluri regionaluri sammarTvelos mier periodulad mowmdeboda mdinaris kalapotebi da inertuli masalebis karierebi, wiaRis unebarTvod mopovebis aRsakveTad. sammarTvelos TanamSromlebis mier iuridiuli da fizikuri pirebis mimarT, administraciuli samarTaldarRvevisaTvis Sedgenilia 23 oqmi. dakisrebuli jarimis saerTo odenobaa 1420 lari. qvemo qarTlis regionSi cnobilia feradi, Savi da keTilSobili liTonebis, qimiuri da keramikuli nedleulis, samSeneblo da mosapirkeTebeli masalebis, hidromineraluri da sawvavi resursebis 200-ze meti sabado da madangamovlineba, romelTagan 80-mde Seswavlilia. aq ganlagebulia wiaRiseulis sxvadasxva kategoriis maragebi da prognozuli resursebi. regionSi samTamadno mrewveloba ZiriTadad orientirebulia feradi da keTilSobili liTonebisa da samSeneblo masalebis mopovebaze. rac ganpirobebulia aRniSnuli saxeobis sasargeblo wiaRiseulis Seswavlilobis SedarebiT maRali doniT da produqciaze sabazro moTxovnilebis arsebobiT. qvemo qarTlis mxarisaTvis mniSvnelovani strategiuli resursia regionSi arsebuli samSeneblo mosapirkeTebeli qvebi, Tixa-TabaSiri da inertuli Semavseblebi. maTi maragi mniSvnelovani da mravalferovania (tufi, bazalti, gamarmariloebuli kirqvebi, diabazebi, vulkanuri widebi da sxva). gardabnis raioni, marneulisa da TeTriwyaros raionebis Crdilo-aRmosavleTi mxare navTobisa da gazis mopovebisaTvis perspeqtiul teritoriebs warmoadgens. amJamad regionSi arsebuli navTobis sabadoebidan (norios, samgoris, sacxenisis, samgoris samxreT TaRi, TeleTis da dasavleT rusTavis) navTobis dReRamuri debeti 50-55 t-s ar aRemateba, romlis gazrda WaburRilebis moqmedebis intensivobis meSveobiT SeiZleba 150-160 tonamde. qvemo qarTlis regionSi 2006 wlis 1 ianvrisaTvis wiaRisa da wiaRiseulis mopovebaze sul gacemulia 174 wiaRiT sargeblobis licenzia, aqedan gauqmebulia _ 31, SeCerebulia _ 23, moqmedia 120 wiaRiT sargeblobis licenzia. maT Soris: gajis _ 15, qviSa-xreSis da inertuli masalebis _ 49, miwisqveSa wyaroebis da mineralizebuli wylebis _ 7, oqro da sxva liTovebi _ 12, tufi _ 1, kirqva _ 1, doloritebi _ 2, vulkanuri wida (pemza) _ 7, perliti _ 1, granit-porfiritebi _ 2, bazalti _ 16, manganumi _ 1, kvarcitebi – 1, safaifure qva (keramikuli) _ 1, marmarilos kirqvebi – 1, andezito-dacitebi _ 1, gamofituli graniti _ 2. samcxe-javaxeTis regionSi 2005 wlis mdgomareobiT wiaRisa da wiaRiseulis mopovebaze gacemulia da moqmedebs 38 licenzia: borjomis raionSi _ 13, axalcixis raionSi _ 11, aspinZis raionSi _ 5, axalqalaqis raionSi _ 2, adigenis raionSi _ 3, xolo ninowmindis raionSi _ 4. kaxeTis mxareSi gvxvdeba Semdegi saxeobis wiaRiseuli: Telavis raionSi – lopotis marmalilosmagvari kirqvebi da lopotis wopi-goris marmalilos narCenebi, nafareulis kirqva kirisaTvis, mdinareebis Turdos-xevis da kisisxevis qviSa-xreSi, md. alaznis wvrilmarcvlovani qviSa, gulgulis da Telavis saagure Tixa, alaznis arteziuli auzis sasmeli wyali, mTiani kaxeTis navTobi da gazi. 28 axmetis raionSi – iltos marmalilosebri kirqva da qviSa-xreSi, jaburis marmalilosebri kirqva, xorejos diabazi, qvaCadalas sabados bazalturi lava, qvemo alvanis qviSa-xreSi, orvilis kirqva, alaznis arteziuli auzis sasmeli wyali, mTiani kaxeTis navTobi da gazi. gurjaanis raionSi – lakbes daSabranis saagure Tixa, fafris xevis da Wermis xevis qviSa-xreSi, alaznis arteziuli auzis sasmeli wyali, mTiani kaxeTis navTobi da gazi, axtalas samkurnalo talaxi. dedofliswyaros raionSi – mirzaanis, patara Siraqis, nazarlebis, mTiani kaxeTis da taribanas navTobi da gazi, dedofliswyaros safluse kirqvebi, kirqvebi cementisTvis da kirisTvis, “cicabo mTas” da “sazafxulos” kirqva RorRisaTvis, “ori Zmis” kirqva kirisaTvis, ole-ioris qviSa-xreSi, burdomTis, samaCxanos da taribanas gaji samSeneblod da miwis gasanoyiereblad. lagodexis raionSi – ereTiskaris saagure Tixa, alaznis arteziuli auzis sasmeli wyali, mTiani kaxeTis navTobi da gazi. sagarejos raionSi – sagarejos Tixa saagured da sadrenaJo milebisTvis, yandauris saagure Tixa, ujarmas mineraluri wyali, saqaretbis mirabiliTi, mware xevis, sagarejos da mTiani kaxeTis navTobi da gazi. siRnaRis raionSi – furcelwyalis gaji samSeneblod da niadagis gasanoyiereblad, kardenaxis, vaqiris da milaris saagure Tixa, yaraRajis kirqva RorRisaTvis, bodbis da alaznis gamarmariloebuli kirqvebi, mTiani kaxeTis navTobi da gazi. yvarlis raionSi – inwobis fiqali sasaxuraved da keramzitisaTvis, alaznis wvrilmarcvlovani qviSa, alaznis arteziuli auzis sasmeli wyali, mTiani kaxeTis navTobi da gazi. 2005 wels kaxeTis regionSi wiaRiseuli resursebisa da miwisqveSa wylebis mopovebaze, gacemulia da moqmedebs 14 licenzia. rac Seexeba wiaRiseulis mopovebis moculobebs da zrdis tendenciebs, SeiZleba iTqvas, rom regionSi mopovebis moculobis zrda 2005 wels wina welTan SedarebiT daaxloebiT Seadgenda 15-20 %-s. Tavi 5 mcenareuli safari saqarTvelos biomravalferovneba mniSvnelovania, rogorc erovnuli, aseve regionuli da globaluri TvalsazrisiT. saqarTvelo, rogorc kavkasiis nawili, saerTaSoriso doneze warmoebuli kvlevebisa da Sefasebebis mixedviT, aRiarebulia, rogorc erT-erTi 25-Tagani biologiurad umdidresi da safrTxis qveS myofi xmeleTis ekosistema _ e.w. biomravalferovnebis cxeli wertili. saqarTvelo zomieri klimatis qveynebs Soris erT-erTi umdidresia floristuli TvalsazrisiT. saqarTvelos floris SemadgenlobaSi WurWlovan mcenareTa 4 100-ze meti saxeobaa (mTels kavkasiaSi 6 350-mde saxeobaa aRwerili). floris daaxloebiT 21%, anu 900-mde saxeoba endemuria (600 kavkasiis, 300 saqarTvelos endemi). maRalia saqarTvelos floris gvarobrivi endemizmic. aq 16 endemuri da subendemuri gvaria warmodgenili. saqarTvelo kulturul mcenareTa warmoSobisa da mravalferovnebis erT-erTi centria. aq Camoyalibda vazis, marcvlovnebis, xexilis mravali SesaniSnavi jiSi. 29 bolo aTwleulebis ganmavlobaSi saqarTvelos biomravalferovneba mniSvnelovnad Semcirda, rac ukavSirdeba iseT anTopogenur da bunebriv faqtorebs, rogoricaa habitatebis kargva, fragmentacia da degradireba, ukanono nadiroba da TevzWera, ucxo saxeobebis introduqcia, biologiuri resursebis aramdgradi gamoyeneba. saqarTvelos mcenareTa da cxovelTa samyaros dacvisa da SenarCunebis mizniT 2005 wlis TebervalSi saqarTvelos mTavrobis mier damtkicebuli iqna `saqarTvelos biomravalferovnebis dacvis strategia da moqmedebaTa gegma~. dokumenti gansazRvravs saqarTvelos biomravalferovnebis dacvis da mdgradi gamoyenebis strategias momavali 10 wlisaTvis da konkretul qmedebebs xuTwliani periodisTvis. igi warmoadgens CarCo dokuments, romlis mixedviTac saqarTveloSi unda warimarTos koordinirebuli saqmianoba biomravalferovnebis konservaciis sferoSi. 2005 wlis ganmavlobaSi saqarTvelos mecnierebaTa akademiasTan arsebuli gadaSenebis safrTxis winaSe myofi saxeobebis komisiis mier momzadda saqarTvelos `wiTeli nusxis~ proeqti. `wiTeli wignisa~ da `wiTeli nusxis~ Sesaxeb saqarTvelos kanonis moTxovnebis Sesabamisad wiTel nusxaSi Sesatani TiToeuli saxeoba Sefasda bunebis dacvis msoflio kavSiris (IUCN)-is mier gansazRvruli kriteriumebiT da mieniWaT Sesabamisi kategoria. warmodgenili proeqtis mixedviT saqarTvelos `wiTel nusxaSi~ Setanili iqneba mcenareTa 56 saxeoba. 2005 wlis ganmavlobaSi moxerxda mxolod merqnian mcenareTa kategorizacia `wiTel nusxaSi~ Sesatanad. maT Sorisaa qarTuli nuSi, kolxuri bza, lafani, muxa, Zelqva, uTxovari, biWvinTis fiWvi da sxva. rac Seexeba mcenareTa danarCen saxeobebs, maTi Sefaseba moxdeba amJamad mimdinare proeqtis farglebSi `wiTeli nusxisTvis mcenareebis SefasebaTa koordinacia da ganviTareba kavkasiis cxeli wertilisaTvis”, romelsac finansurad mxars uWers kritikul mdgomareobaSi myofi ekosistemebis SenarCunebis fondi (CEPF). bolo wlebSi gansakuTrebiT gaizarda mcenareuli resursebis gamoyeneba. mimdinareobs sakvebi, samkurnalo, dekoratiuli da sxva saxeobebis intensiuri mopoveba. mimdinareobs muSaoba sakanonmdeblo safuZvlebis Seqmnis mizniT iseTi aramerqnuli mcenareuli resursis mopovebis licenzirebisTvis, romlebzedac dReisaTvis arsebobs mniSvnelovani moTxovna, rogoricaa `gadaSenebis safrTxis winaSe myofi veluri faunisa da floris saxeobebiT saerTaSoriso vaWrobis Sesaxeb~ konvenciiT (CITES) daculi saxeobebi. 2005 wels kanonierad ganxorcielebuli Wrebis moculobebi, merqnian mcenareTa saxeobebis miTiTebiT, warmodgenilia danarTSi 1 (cxrili 14). saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis informaciiT, saqarTvelos sasoflo-sameurneo savargulebis mcenareuli safari warmodgenilia naTesi farTobebiT, mravalwliani kulturebiT (venaxebi, xilis baRebi, Caisa da citrulebis plantaciebi) da bunebrivi saTib-saZovrebiT. 1. naTesi farTobebi warmodgenilia: 1.1 marcvleuli kulturebiT _ 355 aT. ha. maT Soris: xorbali _ 97 400 ha; simindi _ 194 200 ha; mzesumzira – 37 200 ha; bostneuli _ 44 300 ha; kartofili _ 44 300 ha; lobio – 960 ha. 30 1.2 mravalwliani nargavebi _ 227,8 aT.ha. maT Soris: xexilis baRebi _ 92 600 ha; venaxebi _ 90 800 ha; Cais plantaciebi _ 32 500ha; citrusebi _ 11 900 ha. 1.3 sakvebi savargulebi _ 1 978 aT.ha. maT Soris: erTwliani naTesi balaxebi _ 35 700 ha; mravalwliani balaxebi _ 38 000 ha; bunebrivi saZovrebi _ 1 756 000 ha; saTibebi _ 151 400 ha. marcvleuli kulturebis naTesi farTobebis dinamika bolo aT weliwadSi (1996-2005ww.) Semdeg suraTs iZleva: yvelaze mcire farTobi daiTesa 1996 wels (280,7 aT.ha), xolo yvelaze meti _ 2002 wels (398,9aT.ha). momdevno wlebSi naTesi farTobebi meryeobs 371-355 aT.ha-s farglebSi. _ xorblis udidesi naTesi farTobi modis 2002 welze (139,2 aT.ha), ris Semdeg modis misi TandaTanobiT kleba _ 2005 wels daiTesa 97,4 aT.ha. _ samarcvle simindi 1998 wels daiTesa 148,8 aT. ha-ze, 2002 wels _ 200,9 aTas ha-ze, xolo 2005 wels ki 194,2 aTas ha-ze. _ mzesumzikis udidesi farTobi daiTesa 2003 wels _ 46 aT. ha., 2004 wels _ 36,5 aT.ha, xolo 2005 wels _ 37,2 aT.ha. bolo wlebSi saxezea kartofilis naTesebis zrdis tendencia _ 1996 wels daiTesa 236 aT.ha., 2003 wels _ 37,6 aT.ha., 2004 wels _ 38,4 aT.ha, xolo 2005 wels _ 40,4 aT.ha. daaxloebiT aseTive tendenciebia sxva sasoflo-sameurneo kulturebis SemTxvevaSic. saqarTvelos soflis meurneobis saministros informaciiT, lagodexis raionSi, mdinareebis (kabali, mSvidobianis xevis kalapotis nataniT gadavsebis gamo, adgili aqvs wyalmovardnebisas wylis nakadis tyian farTobze gadadinebas, rac iwvevs tyeebis calkeuli masivebis daWaobebas (Wiauris tye lagodexis raionSi). Tavi 6 cxovelTa samyaro habitatebis ganadgureba, brakonieroba, tyeebis usistemo Cexva, wyalsatevebis dabinZureba, samigracio gzebis moSla warmoadgenen cxovelTa saxeobebis ricxovnobis Semcirebis ZiriTad mizezebs. saqarTvelos `wiTel nusxis~ warmodgenili proeqtis Tanaxmad, masSi Setanil iqneba cxovelTa 135 saxeoba da 4 qvesaxeoba. maTgan 33 saxeobis ZuZumwovari (focxveri, iremi, niamori, mura daTvi, Wreltyava, dasavleTkavkasiuri jixvi, arCvi, niamori da sxva), 35 saxeobis frinveli (qoCora varxvi, TeTrkuda fsovi, svavi, gavazi, TeTrTvala ixvi da sxva), 11 saxeobis qvewarmavali, 2 saxeobis amfibia da 11 saxeobis Tevzi. rTul mdgomareobaSi arian msxvili ZuZumwovrebi, romlebic TavianTi biologiuri Taviseburebebis gamo (dabali nayofiereba, bunebrivad dabali simWidrove, ganviTarebis xangrZlivi cikli, da a. S.), advilad mowyvlad jgufs miekuTvnebian. Seqmnili situaciis gamo, zogierTi saxeoba, maT Soris Cliqosnebis umetesoba, gadaSenebis piras aRmoCnda. bunebis dacvis msoflio fondis mier xorcieldeba niamoris aRdgenis proeqti borjom-xaragaulis erovnuli parkis 31 teritoriaze. es saxeoba gadaSenebis ukiduresi safrTxis winaSe imyofeba. proeqtis saboloo mizania niamoris aRdgena mis bunebriv arealSi, mcire kavkasionis Crdilo nawilSi. unda aRiniSnos zRvis ZuZumwovrebi, romelTa mdgomareobac saqarTvelos teritoriul wylebSi ZiriTadad dabinZurebisa da gadaWarbebuli TevzWeris gamo metad mZimea. 2005 wels `Savi zRvis, xmelTaSua zRvis da mimdebare atlantis okeanis veSapisebrTa dacvis Sesaxeb SeTanxmebis (ACCOBAMS) samdivnos mxardaWeriT ganxorcielda proeqti `Savi zRvis samxreT-aRmosavleTiT mimdebare wylebSi veSapisnairTa gavrcelebisa da raodenobrivi Sefaseba “afalina-2005”. proeqtis farglebSi pirvelad iqna daTvlili zRvis Rorisa da TeTrgverda delfinebis minimaluri absoluturi raodenoba saqarTvelos samxreT akvatoriaSi 2320km2 farTobze. wylis ekosistemebis degradacia da brakonieroba safrTxes uqmnis wyalmcurav frinvelebs, romelTagan mravali iSviaTia ara marto qveynis, aramed globalur doneze. saqarTveloSi, gadamfreni frinvelebis garda, nadiroba nebadarTulia mxolod samonadireo meurneobebSi da daculi teritoriebis amisaTvis specialurad gamoyofil zonebSi. samonadireo meurneobebi (2005 wlisaTvis sul 29 meurneoba) ZiriTadad axlad Seqmnilia da maT ZiriTad nawilSi jer ar dawyebula nadiroba da sawyis wlebSi maTi funqcionireba mxolod infrastruqturis ganviTarebiTa da nadir-frinvelis moSenebiTYSemoifargleba. samonadireo meurneobebis gareT nadiroba nebadarTulia 15 saxeobis gadamfren frinvelze SezRuduli dRiuri odenobiT. 2005 wels frinvelis gripis gavrcelebis saSiSroebidan gamomdinare saqarTveloSi gadamfren frinvelebze nadiroba aikrZala 2005-2006 wlebis sanadiro sezonis bolomde. 2005 wels ganxorcielda saxelmwifo miznobrivi programa `saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zolsa da Sida wyalsatevebSi gavrcelebul sarewao TevzTa maragebis Sefaseba~. programis saerTo Rirebuleba iyo 70 000 lari. aRniSnuli programis farglebSi Sefasda Savi zRvis 18 saxeobis Tevzis maragi da ganisazRvra maTi mopovebis kvota. amave programis farglebSi Seswavlili iqna tabawyuris, faravnis, karwaxis, jandaris saRamos tbebi da sionis, xramisa da Saoris wyalsacavebis iqtiologiuri mdgomareba, Sefasda sarewi Tevzebis maragebi da ganisazRvra TevzWeris kvotebi. Sida wyalsatevebSi ZiriTad sarew saxeobebs warmoadgenen: xramuli, karCxana, qaSapi, kobri, Samaia, TeTri sqelSubla, TeTri amuri, farfliwiTela. Sav zRvaSi ZiriTad sarew saxeobas warmoadgens Savi zRvis qafSia, romlis maragi 1997 wlidan regularulad fasdeba akustikuri meTodis gamoyenebiT da Weris kvota ganisazRvreba 50-60 aTasi tonis odenobiT. Savi zRvis sarewao Tevzebs miekuTvnebian agreTve qarsala, merlangi, stavrida, katrani, pelamida da sxva. 2005 wels saministros biomravalferovnebis dacvis samsaxuris mier momzadda erovnuli moxsenebebi Semdegi saerTaSoriso konvenciebisa da SeTanxmebebisTvis: a) konvencia `saerTaSoriso mniSvnelobis Warbteniani, gansakuTrebiT wylis frinvelTa sabinadrod vargisi teritoriebis Sesaxeb~; b) konvencia `velur cxovelTa migrirebadi saxeobebis dacvis Sesaxeb~; g) SeTanxmeba `afrika evraziis wyalmcuravi migrirebadi frinvelebis dacvis Sesaxeb~. mimdinareobs mosamzadebeli samuSaoebi biomravalferovnebis dacvis sferoSi Semdeg saerTaSoriso konvenciebTan da SeTanxmebebTan mierTebisaTvis: 32 _ biomravalferovnebis konvenciis biousafrTxoebis kartaxenas oqmi (oqmTan mierTeba mniSvnelovania genetikurad modificirebuli organizmebis transasazRvro gadaadgilebis regulirebis TvalsazrisiT, wardgenilia saqarTvelos parlamentSi ratificirebisaTvis); _ `evropis veluri bunebisa da bunebrivi habitatebis dacvis Sesaxeb~ (mimdinareobs analizi erovnul kanonmdeblobis konvenciasTan SesabamisobaSi moyvanis TvalsazrisiT, konvenciasTan mierTeba mniSvnelovani evrointegraciis procesisaTvis); _ evropis landSaftebis konvencia (momzadebulia konvenciis Targmani qarTul enaze). saqarTvelos soflis meurneobis saministros 2005 wlis statistikuri monacemebiT, saqarTveloSi mecxoveleobis wili soflis meurneobis produqciis gamoSvebaSi 47% Seadgens. pirutyvis suladoba bolo 5 wlis monacemebiT Semdegnairad gamoiyureba: 2001 – 2,2 mln. suli 2002 - 2,3 mln. suli 2003 – 2,4 mln. suli 2004 – 2,4 mln. suli 2005 – 2,5 mln. suli maT Soris, msxvilfexaa 1 260 400 suli, Rori – 455 000, cxvari da Txis suladoba gazrdilia 10,4 aTasi suliT da Seadgens – 815 000, futkris ojaxis raodenoba Seadgens 249 aTasze mets, gasul welTan SedarebiT futkris ojaxis raodenoba gaizarda 20 aTasiT. gadamamuSavebeli sawarmos ar arsebobis gamo TiTqmis mTlianad SeCerebulia abreSumis parkis warmoeba, aRar xdeba grenis gamoyvana, sagrZnoblad Semcirda TuTis plantaciebis raodenoba. gansakuTrebiT savalalo mdgomareobaSi aRmoCnda kaxuri jiSis Roris suladoba, romlis raodenoba dRiTidRe mcirdeba, saSualod maTi raodenoba 1000 suls ar aRemateba. ZiriTadad kaxuri jiSis Rori gavrcelebulia yvarlis, Telavisa da TianeTis raionebSi. gansakuTrebiT yuradRebas saWiroebs endemuri da aborigenuli jiSebis genofondis SenarCuneba (qarTuli mTis saqoneli: xevsuruli, megruli, wiTeli jiSis Zroxa, imeruli cxvrisa da megruli Txis jiSebi). 2005 wlis sasoflo-sameurneo aRweris monacemebis mixedviT saqarTveloSi sul aRricxulia 7 482 220 frTa yvela saxis Sinauri frinveli. maT Soris yvelaze didi raodenobiT gamoirCeva imereTis regioni – 24 %; mas mosdevs samegrelo-zemo svaneTi – 22%; qvemo qarTli – 18 %. saqarTvelo hidroresursebiT mdidari qveynis rigs ganekuTvneba. aqedan gamomdinare, meTevzeobis dargs xarisxiani, ekologiurad sufTa da mravalferovani Tevzis produqciis warmoebis didi rezervi gaaCnia. saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zoli Seadgens 310 km-s, tbebi – 8 800 ha, sairigacio wyalsatevebi 7 800 ha, xelovnuri tborebi - 2 650 ha, sakalmaxe meurneobebi – 52 erTeuli, 1200 tona kalmaxis warmadobiT, aqve mivuTiTebT, rom amgvari tipis tborebisa da sakalmaxe meurneobebis ricxvi dRiTidRe izrdeba mciremasStabiani kerZo saTevze meurneobebis matebis xarjze. 33 Tavi 7 radiaciuli mdgomareoba saministros monitoringisa da prognozirebis centris radiometriul qselSi 2005 wlis I naxevarSi funqcionirebda 11 radiometriuli sadguri, wlis meore naxevarSi maTi ricxvi gaizarda 20-mde. informacia atmosferul haerSi gamagamosxivebis intensivobis simZlavris Sesaxeb Semodioda Semdegi sadgurebidan: axalqalaqi, axalcixe, baTumi, gori, gurjaani, dedofliswyaro, duSeTi, zestafoni, zugdidi, Tbilisi, TeTri wyaro, Telavi, lagodexi, quTaisi, saCxere, fasanauri, foTi, walka da qobuleTi. am sadgurebze mimdinareobs miwispira atmosferul haerSi gama-gamosxivebis simZlavris intensivobis gansazRvra. dakvirvebis monacemTa analizi uCvenebs, rom aRmosavleT saqarTveloSi radiaciuli foni meryeobda 9-18 mkr/sT-is dasavleT saqarTveloSi – 10-16 mkr/sT-is, TbilisSi – 7-19 mkr/sT-is. farglebSi. tardeboda beta-aqtivobis gazomva q.TbilisSi, axalqalaqsa da qobuleTSi. daleqil mtverSi beta-aqtivoba Seadgina TbilisSi - 0,8-2,2 bk/m2, axalqalaqSi - 0,56,0 bk/m2, qobuleTSi – 1,7-7,3 bk/m2. atmosferos miwispira fenis radiaqtiuri dabinZurebis done momatebulia dasavleT saqarTvelos dasaxlebul punqtebSi: daba jvari (25 mikrorentgeni saaTSi), sof. grigoleTi (28 mikrorentgeni saaTSi), q. senaki (20 mikrorentgeni saaTSi), q. foTi (20 mikrorentgeni saaTSi), q. quTaisi (15 mikrorentgeni saaTSi), sof. gelaTi (18 mikrorentgeni saaTSi), xonis raioni – Cagolas mTis ialaRebi (15 mikrorentgeni saaTSi), xaragaulis raioni (13 mikrorentgeni saaTSi) (ix. diagrama 7.1). CamoTvlil dasaxelebul punqtebSi radiaciuli fonis amaRleba aRiniSneba ara mTel maT teritoriebze, aramed warmoSobilia lokaluri, mcire farTobis mqone laqebi. am laqebis warmoSobis mizezia Cernobilis atomur eleqtrosadgurze momxdari katastrofis Semdeg dasavleT saqarTveloSi Semosuli radioaqtiuri nivTierebebis Semcveli Rrublebidan gadmodenili naleqebiT niadagis gaJRenTva. atmos feros miwis pira fenis rad iaqtiuri d abinZurebis d one d as avleT s aqarTvelos d as axlebul punqtebSi radiaciuli foni mkr/sT 30 bunebrivi radiaciuli foni 28 25 25 20 20 20 18 15 15 15 13 10 5 0 1 2 3 4 5 diagrama 7.1 34 6 7 8 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. daba jvari sof. grigoleTi q. senaki q. foTi q. quTaisi sof. gelaTi xonis r-ni Cagolas mTa 8. xaragaulis r-ni aris gamonaklisi SemTxvevac, magaliTad xonis raionSi arsebul Cagolas mTis ialaRebze radiaciuli fonis momateba gamowveulia am teritoriaze uranis arasamrewvelo mniSvnelobis sabados arsebobiT. SedarebisaTvis, aRsaniSnavia, rom saqarTvelos teritoriaze bunebrivi radiaciuli foni Seadgens 10-12 mikrorentgens saaTSi. aRmosavleT saqarTvelos regionebSi Cernobilis avariiT gamowveuli laqebi ar SeiniSneba. radionuklidebiT teqnogenuri dabinZurebebi SemCneuli iyo qalaq foTis yofili gemTsaSeni qarxnis teritoriaze, sadac niadagSi CaRvrili iqna am qarxnis defeqtoskopiis yofili laboratoriis kuTvnili cezium-137 radionuklidis Semcveli xsnarebi. aRniSnuli teritoria gawmendilia saministros birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis samsaxuris mier, agreTve gasufTavebulia igive radionuklidiT dabinZurebuli rusTavis metalurgiuli kombinatis teritoriis lokaluri farTobic (daaxloebiT 150 kv.metri). radium-226 radionuklidiT iyo dabinZureuli vazianis yofili sabWoTa kavSiris SeiaraRebuli samxedro bazis TviTmfrinavTsaremonto saamqros teritoria (farTobi – daaxloebiT 1000 kv.metri). dReisaTvis es teritoriac reabilitirebulia. niadagis radionuklidebiT dabinZurebis SedarebiT naklebmniSvnelovani faqtebi dafiqsirebuli iyo saqarTvelos sazRvris dacvis departamentis axalcixis bazis teritoriaze radium-226 da stroncium-90 radionuklidebiT. dReisaTvis es teritoriac (farTobi 50 kv.metri) gasufTavebulia birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis samsaxuris mier. samsaxuri uZluria Cernobilis avariiT gamowveuli dabinZurebuli laqebis sareabilitacio samuSaoebis Casatareblad, radgan maTi farTobebi mniSvnelovnad didia da gaJonvis siRrmec Sesabamisad erTi-ori metris sididisaa. aseTi moculobis niadagis moWra da misi gauvnebelyofa moiTxovs Zalian did finansur danaxarjebs, romelic saqarTvelos ekonomikuri mdgomareobis mixedviT SeuZlebeli xdeba. aRsaniSnavia, rom amgvari problemis gadawyvetaze uari Tqves iseTma ekonomikurad Zlierma saxelmwifoebma, rogorebicaa SvedeTi, avstria da sxva. aRsaniSnavia, rom niadagSi radionuklidebis Semcvelobis koncentracia saqarTvelos radiaciuli usafrTxoebis normebiT gaTvaliswinebul zRvrul mniSvnelobebTan SedarebiT marto cezium-137 izotopis SemTxvevaSi 30-jer metia grigoleTSi, 17-jer – senakSi, quTaisis avtoqarxnis aeroportSi – 12-jer, gelaTSi – 12-jer da a.S. niadagebis dabinZurebis monitoringis gansaxorcieleblad 2005 wels saqarTvelos soflis meurneobis saministros mier niadagis radiaciuli foni Seswavlil iqna 21 raionSi: kaspis, qarelis, gurjaanis, axalcixis, axmetis, bolnisis, lagodexis, xaSuris, Telavis, goris, sagarejos, mcxeTis, zestafonis, Terjolis raionebSi, ureksa da baxmaroSi. radiaciuli foni yvelgan dasaSvebi donis farglebSi aRoCnda. radionukleidebis Semcvelobaze (stroncium 90 da cezium 137) Semowmebuli iqna niadagis 189 nimuSi, B radioaqtivobaze _ 1002 nimuSi. yvela gamokvleul nimuSSi maTi Semcveloba dasaSveb doneze dabalia. qalaqebsa da dasaxlebul punqtebSi radiaciuli mdgomareobis usafrTxoebis misaRwevad saministros birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis samsaxuri permanentulad axorcielebs ukontrolo radioaqtiuri wyaroebis saZiebo samuSaoebs da SeiZleba iTqvas, rom 2005 wlis mdgomareobiT, aRniSnuli samuSaoebi mimdinareobda qveynis TiTqmis yvela regionSi. 35 wlis ganmavlobaSi moZiebuli da gauvnebelyofilia 12 erTeuli ukontrolo radioaqtiuri wyaro. paralelurad xorcieldeba maionebeli gamosxivebis wyaroebis registracia mTel saqarTvelos teritoriaze. saangariSo periodSi registrirebuli iqna saqarTvelos qalaqebSi da dasaxlebul punqtebSi arsebuli yvela is organizacia da maT mflobelobaSi myofi maionebeli gamosxivebis saSualebebi, romlebic ewevian radiaciul saqmianobas. dawyebulia radiaciuli saqmianobiT dakavebuli organizaciaTa licenzirebis procesi. aseve xorcieldeba am organizaciaTa inspeqtireba radiaciuli usafrTxoebis normebis dacvis wesebis Sesrulebis kontrolirebis mizniT. saqarTvelos teritoriaze radioaqtiuri nivTierebebiT damabinZurebeli obieqtebi aRar arseboben mas Semdeg, rac gawmendili iqnen yofili rusuli sajariso nawilebis sadislokacio bazebi. gamonaklis SemTxvevad unda miviCnioT baTumisa da axalqalaqis dResac moqmedi ruseTis federaciis SeiaraRebuli Zalebis bazebi. maTi gasvlis Semdeg dabinZurebuli teritoriebis gaCena savaraudoa. mdgomareobis gasaumjobeseblad Catarebulia Semdegi RonisZiebebi: • damTavrebulia radiaciuli nivTierebaTa Sesanaxis sarekonstruqcio samuSaoebi. uaxloes droSi es obieqti miiRebs Sesabamis iuridiul statuss da dakompleqtdeba momsaxure personaliT, ris Semdegadac SesaZlebeli gaxdeba mTeli saqarTvelos teritoriaze arsebuli, usargeblod da gamoyenebis gareSe darCenili radioaqtiuri wyaroebis masSi uxifaTo ganTavseba. • registrirebulia mTel saqarTveloSi arsebuli radiaciuli saqmianobiT dakavebuli obieqtebi da maT mflobelobaSi myofi maionebeli gamosxivebis wyaroebi. • mimdinareobs saqarTveloSi arsebuli radiaciuli saqmianobiT dakavebul organizaciaTa licenzirebis procesi. • ixveweba radiaciuli saqmianobis saxelmwifo regulirebisaTvis aucilebeli sakanonmdeblo baza. • saqarTvelos saxelmwifo sazRvris gamSveb punqtebze da sazRvao portebSi damontaJda aRmomCeni deteqtoruli sasignalo sistemebi radioaqtiuri tvirTebis aralegaluri gadazidvebis aRmosafxvrelad. • mimdinareobs qveynis gareT da SigniT momxdari birTvuli katastrofebisa da radiologiuri incidentebis drouli Setyobinebis sistemis SemuSavebis da misi teqnikuri gamarTvis procesi. saqarTvelos garemosdacviTi politikis is mimarTuleba, romelic exeba birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis sferos, ganisazRvreba saqarTvelos kanoniT `birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis Sesaxeb~. aRniSnuli kanonis Tanaxmad qveynis birTvul da radiaciul usafrTxoebaze ZiriTad pasuxismgebel uwyebas, romelic birTvul da radiaciuli saqmianobis maregulirebeli, saxelmwifo zedamxedvelobis ganmaxorcielebeli roli miekuTvneba, warmoadgens saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro. saministro gansazRvravs saqarTvelos garemosa da mosaxleobis birTvul da radiaciul usafrTxoebisaTvis saWiro politikis ZiriTad da prioritetul mimarTulebebs. ZiriTad mimarTulebad miiCneva qveynis garemosa da mosaxleobis usafrTxoebis uzrunvelyofa birTvuli katastrofebisgan da radiologiuri incidentebisagan. im SemTxvevaSi, Tu aRniSnuli katastrofa, an incidenti moxdeba, saministro uzrunvelyofs sxva kompetentur uwyebebTan erTad samaSvelo da salikvidacio RonisZiebaTa dagegmvasa da maT ganxorcielebas. saministro awarmoebs saqarTvelos garemos radiaciul monitorings 36 da axorcielebs qveyanaSi birTvuli da radiaciuli saqmianobis regulirebas. prioritetul mimarTulebad miiCneva: birTvuli da radiaciuli saqmianobiT dakavebul organizaciaTa licenzireba, am organizaciaTa inspeqtireba, saqmianobis regulirebisaTvis aucilebeli sakanonmdeblo normativebis Seqmna. qveyanaSi birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis uzrunvelyofisaTvis mimdinareobs miznobrivi saxelmwifo programa `saqarTvelos mosaxleobis birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis uzrunvelyofa~, romelic moqmedebs 1996 wlidan. garda am programisa, saqarTvelo, rogorc atomuri energiis saerTaSoriso saagentos wevri qveyana, monawilea ramdenime saerTaSoriso programisa am saagentos egidiT, romelTa meSveobiT saqarTvelo Rebulobs saagentosagan xelsawyo-aparaturas, qarTvel specialistebs eZlevaT saSualeba aimaRlon kvalifikacia saagentos organizebul sawvrTnel-saswavlo kursebze, miiRon monawileoba saerTaSoriso samuSao SexvedrebSi da Seasrulon samuSao vizitebi sazRvargareTis qveynebSi. saerTaSoriso TanamSromlobis kuTxiT, birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis dacvis sferoSi samsaxuri TanamSromlobs atomuri energiis saerTaSoriso saagentosTan, amerikis energetikis departamentTan, evropis usafrTxoebis da TanamSromlobis organizaciasTan, birTvuli da radiaciuli saqmianobis maregulirebel struqturebTan somxeTSi, azerbaijanSi, belorusiaSi, litvaSi, estoneTSi, CexeTSi, xorvatiaSi, yazaxeTSi, germaniis federaciuli respublikis garemos dacvisa da atomuri energetikis usafrTxoebis saministrosTan da safrangeTis atomuri energetikis usafrTxoebis komisariatTan. saqarTvelo SeerTebulia atomuri energiis saerTaSoriso saagentos konvenciaSi: • `birTvuli iaraRis gauvrceleblobis Sesaxeb xelSekrulebasTan dakavSirebiT garantiebis gamoyenebis Taobaze~ • am SeTanxmebis damatebiTi protokoli. mimdinareobs birTvuli masalebis fizikuri dacvis Sesaxeb konvencisTan mierTebis mosamzadebeli samuSaoebi. birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis sferoSi samsaxuri TanamSromlobs amerikis SeerTebul StatebTan, germaniis federaciul respublikasTan, safrangeTTan, CexeTTan, xorvatiasTan, sloveniasTan, bulgareTTan, TurqeTTan, ukrainasTan, belorusiasTan, somxeTTan, azerbaijanTan, litvasTan, estoneTTan, indoeTTan, yazaxeTTan. Catarebulia saqarTvelos regionebis gama-aerotestireba frang specialistebTan erTad, ukontrolo radioaqtiuri wyaroebis saZiebo samuSaoebi germanel, amerikel, Turq da indoel specialistebTan erTad. mimdinareobs dargSi arsebuli siaxleebis da informaciebis gacvla. Tavi 8 garemoze fizikuri zemoqmedebis gansakuTrebuli saxeebi eleqtronuli komunikaciebis sferoSi bunebrivi resursebiT sargebloba regulirdeba “eleqtronuli komunikaciebis Sesaxeb” saqarTvelos kanoniT, romlis Tanaxmad radiosixSiruli speqtriT da numeraciis resursiT sargeblobaze saqarTvelos komunikaciebis erovnuli komisiis mier licenzia gaicema mxolod auqcionis wesiT. 37 aRniSnuli kanonis Sesabamisad (Tavi 10, muxlebi 58, 59) eleqtronuli komunikaciebis sferoSi moqmedi radio da satelekomunikacio danadgarebi unda Seesabamebodnen evropul harmonizirebul standartebs, romelTa sertificireba xorcieldeba saqarTvelos komunikaciebis erovnuli komisiis mier. garemosa da adamianis janmrTelobaze fizikuri faqtorebis xmauris, eleqtromagnituri gamosxivebis uaryofiTi Sedegebis aRmofxvrisaTvis q. Tbilisis meriis saqalaqo samsaxuri ixilavs radioteqnikuri gadamcemi obieqtebis sanitaruli dacviTi da ganaSenianebis SezRudvis zonebis organizaciisa da keTilmowyobis proeqts. masSi aucilebel pirobas warmoadgens radiosixSiris diapazonis eleqtromagnituri gamosxivebis gazomvebis Catareba: a) obieqtis eqspluataciaSi gaSvebisas sacdeli eqspluataciis dros, b) weliwadSi erTjer mimdinare kontrolis mizniT. xmauri. bolo wlebSi Tbilisis quCebsa da magistralebze Catarebuli gazomvebis Sedegad, dafiqsirebulia xmauris maRali doneebi (70-80dbA farglebSi). cxrilSi 8.1 warmodgenilia xmauris maxasiaTeblebi q. Tbilisis zogierTi quCisa da magistralisaTvis. cxrili 8.1 avtosatransporto nakadebis xmauris maxasiaTeblebi q. Tbilisis zogierTi quCisa da magistralisaTvis # 1 2 3 4 5 6 7 8 bgeris ekvivalenturi done dbA 70 73 80 76 75 77 76 76 gazomvis adgili faliaSvilis q. i. abaSiZis q. varazisxevi meliqiSvilis q. kostavas q. rusTavelis gamz. vaJa-fSavelas gamz. wereTlis gamz. mocemuli monacemebi adastureben mosazrebas imis Sesaxeb, rom Tbilisis ZiriTadi quCebisa da magistralebis maxloblad ganlagebul sacxovrebel da sazogadoebriv SenobebTan warmoiqmneba zenormatiuli xmauri. eleqtromagnituri velebi. anTropogenuri wyaroebia: garemoSi eleqtromagnituri velebis ZiriTadi − maRali da zemaRali Zabvis eleqtruli xazebi; − Senoba-nagebobebis eleqtruli qselebi da sayofacxovrebo wyaroebi; − eleqtrostatikuri muxtis mqone zedapirebi, eleqtrizebadi nivTierebebis gadanacvlebis teqnologiuri procesebi (navTobis, gazis, fxvieri nivTierebebis gadanacvlebis dros da a.S.); − mZlavri radio da telegadamcemi mowyobilobebi da sadgurebi; − radiolokaciuri sadgurebi; − mikrotalRuri sayofacxovrebo teqnika (Rumelebi da a.S); 38 − personaluri radiokavSiris saSualebani (maT Soris fiWuri satelefono da satelituri radiokavSiri); − personaluri gamoTvliTi manqanebi; − eleqtrotransportis kontaqturi xazebi da TviT eleqtrotransporti. msoflioSi mimdinare integraciulma procesebma axali moTxovnebi wauyena telekomunikaciebis sistemebs. farTovdeba kavSirgabmulobis iseTi sfero, rogoricaa Tanamgzavrze mimarTuli sadgurebi. aSenda da eqspluataciaSia 19 sadguri. ekologiurad usafrTxo, sufTa radioqselebis Sesaqmnelad kompania „magTikomma“ danerga qselis Senebis axali principi. fiWuri kavSirgabmulobis qselSi moxda eleqtromanituri velis wyaroTa simZlavreebis gadanawileba radiosignaliT. Seiqmna dabali simZlavris sabazo sadgurebisgan Semdgari xSiri radioqseli. amiT gaumjobesda signalis xarisxi da Semcirda eleqtromagnituri velis intensivoba, romelic dauaxlovda bunebriv fons. Tavi 9 wlis meteorologiuri pirobebis Taviseburebebi. bunebrivi katastrofebi da stiqiuri ubedurebebi saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros mier regularulad aRiricxeboda wlis ganmavlobaSi momxdari stiqiuri movlenebi. 2005 wels saqarTvelos teritoriaze adgili hqonda 86 sxvadasxva saxis sagangebo situacias, ris Sedegadac daiRupa 35 da daSavda 213 adamiani, evakuirebuli iqna 10298 adamiani, usaxlkarod darCa 20 ojaxi, ganadgurda 1103 ha sasoflo-sameurneo naTesebi, daiRupa 230 msxvilfexa pirutyvi, daingra 20 da dazianda 1325 Senoba, mwyobridan gamovida 2 km wyalmomaragebis sistema, 185 eleqtrogadacemis anZa, dazianda 95 km saavtomobilo gza da 69 xidi, daingra 2,1 km jebiri. informacia stiqiuri movlenis saxeobis, materialuri zaralisa da gatarebuli RonisZiebebis Sesaxeb warmodgenilia danarTSi 1 (cxrili 19). saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros monitoringisa da prognozirebis centris informaciiT, saqarTvelos teritoriaze 2005 weli umetesad Tbili amindebiT xasiaTdeboda. haeris saSualo temperatura mravalwliur normaze saSualod 0,7 gradusiT maRali iyo. SedarebiT grili amindebiT mxolod marti, ivnisi da oqtomberi gamoirCeoda (ix danarTi 1, cxr. 15; 16). 23 oqtombers Sida qarTlSi (xaSuri, gori) pirveli wayinvebi aRiniSna. haeris minimalurma temperaturam kolxeTis dablobze -1 - -4, qvemo qarTlsa da kaxeTSi -5 - -8, Sida qarTlSi -10 - -12 da samxreT saqarTvelos mTianeTSi -20 - -23 gradus yinvamde daiwia. xanmokle Zlieri sicxe 5-dan 9 da 15-dan 19 agvistomde periodebSi aRiniSna. kolxeTis dablobze, qarTlsa da kaxeTSi mTian raionebSi (zRvis donidan 1000 m. simaRlemde) haeri dRisiT 35-39 gradusamde gaTba. 7 agvistos haeris temperatura zestafonSi 40 gradusamde aiwia. 2005 weli naleqianobiT gamoirCeoda. mosuli naleqebis wliurma raodenobam (ix. danarTi 1 cxr. 17; 18) mravalwliuri normis 133% Seadgina. gansakuTrebiT naleqiani iyo martis Tve (dasavleT saqarTvelo, aRmosavleT saqarTvelos kavkasionis mTianeTi), aprili, ivnisi da oqtomberi. martSi cagerSi mosulma naleqebis raodenobam Tvis normis 411% da foTSi oqtomberSi 463% Seadgina. 39 aprilis dasawyisSi Tovlis safaris simaRlem gudaurSi 250 sm-s miaRwia. gazafxulis wyaldidobis dawyebis win kavkasionis mTebSi eqspediciuri gziT Catarebulma Tovlis marSrutulma agegmvamac daadastura, rom martis meore naxevarSi kavkasionis maRalmTianeTSi Seqmnili Tovlis safari 2-jer sWarbobda mravalwliur normas. statistikuri monacemebiT, wlis am periodSi Tovlis safari aRniSnul simaRles kavkasionis maRalmTian zonaSi saSualod 25 weliwadSi erTxel aRwevs. wlis ganmavlobaSi aRniSnuli stiqiuri hidrometeorologiuri da geologiuri movlenebi hidrometeorologiuri movlenebi 2005 weli stiqiuri hidrometeorologiuri movlenebis siuxviT gamoirCeoda. 28 Tebervlidan 6 martamde kavkasionis maRalmTian zonaSi Zlier Tovda. Tovlis safaris simaRlem gudaurSi 275 da jvris gadasasvlelze 332 sm-s miaRwia. saqarTvelos samxedro gzaze 79 Tovlis zvavi Camowva. samxedro gzis yvelaze zvavsaSiSi ubani – kobi-gudauris monakveTi transportis moZraobisaTvis TiTqmis mTeli Tve iyo Caketili. yazbegis raionSi 40 dRis ganmavlobaSi iyo blokirebuli 800 avtomanqana. Tovlis zvavebi Camowva zemo da qvemo svaneTSi, raWasa da leCxumSi. zvavebma waaqcia anZebi da dawyvita eleqtrogadamcemi xazebi. mTian zonaSi adidda md. cxeniswyali da lajanuri. daitbora sasoflo-sameurneo savargulebi. 9 marts Zlierma qarma samxreT saqarTveloSi daaziana alaverdis eleqtrogadamcemi xazi. 21 marts didTovlobam Caketa mestia-xaiSis saavtomobilo magistrali. 29-30 marts mosuli Zlieri wvimebis Sedegad xulos raionis mdinareebze aRiniSna Rvarcofi da saSiSi wyalmovardnebi. daitbora 25 sacxovrebeli saxli. samtrediis raionis soflebSi (sajavaxo, dafnari, gomi) daitbora sasoflosameurneo savargulebi. 15-16 aprils goris raionSi adidda md. mejuda. daitbora sof. rexa da zemo rexa. imave dRes daisetyva axmetis, Telavis da gurjaanis raionebi. dazianda 200 ha sasoflo-sameurneo savarguli. 25 aprilidan kavkasionis maRalmTianeTSi CamoTba. gudaurSi, 2150 m simaRleze haeris minimaluri temperaturac ki dadebiTi iyo. daTbobas Tan daerTo wvima, rasac Tovlis intensiuri dnoba moyva. mdinareebze dawyebul gazafxulis wyaldidobas Tan daerTo Zlieri wyalmovardna. 27 aprils md. mtkvarSi wylis xarjma q. TbilisTan 2 200 kuburi metri Seadgina wamSi. (SedarebisaTvis q. TbilisSi md. mtkvris udidesi mravalwliuri xarji 1968 wels aRiniSna da 2 450 kuburi metri wamSi iyo. saqarTvelos mdinareebze mosalodneli wyalmovardnebis Sesaxeb ramdenime dRis winaswarobiT gacemuli gafrTxilebebis Sedegad moxda Jinvalis wyalsacavSi md. aragvis wylis didi nawilis akumulireba, ramac SesaZlebeli gaxada q. Tbilisis datborvis Tavidan acileba. imave dReebSi mdinareebze saSiSi wyalmovardnebi aRiniSna raWa-leCxumSi, svaneTSi, samegreloSi, aragvis xeobaSi, qvemo qarTlSi. 3 maiss lagodexis raionSi mosuli Zlieri wvimis Sedegad adidda md. alaznis marcxena Senakadebi: kabali, lagodexisxevi, avanisxevi. 20 aprilidan 5 maisamde aRniSnulma stiqiurma hidrometeorologiurma movlenebma qveyanas 20 mln. laris zarali miayena. 9-10 maiss Telavis, axmetis da TeTri wyaros raionebSi aRiniSna setyva da qaris Skvaluri gaZliereba. 11-12 maiss adidebulma md. cxeniswyalma martvilis 40 raionSi gaarRvia damba da datbora 1500 ha sasoflo-sameurneo savarguli. 14 maiss adidebulma md. iltom datbora axmetis raionis sof. Saxvetila. 3-7 ivniss Zlierma wvimebma setyvasTan erTad daaziana gzebi, xidebi, datbora sacxovrebeli saxlebi da sasoflo-sameurneo savargulebi TianeTis, axmetis, Telavis, mcxeTis, yazbegis, lentexis, cageris da goris raionebSi. 12 ivniss Zlieri setyvisa da Skvalis Sedegad ninowmindis raionSi daixoca pirutyvi. saxlebs aexada saxuravi. sagarejosa da dmanisis raionebSi setyva naxevari saaTis ganmavlobaSi modioda, 14 ivniss duSeTSi saaTnaxevris ganmavlobaSi movida 71 mm naleqi. intensiuri wvimis Sedegad adidda praqtikulad mSrali - duSeTis xevi. gaangariSebiT wylis xarjma duSeTis xevSi 170 kuburi metri wamSi Seadgina. xevSi arsebulma kapitalurma xidma wylis nakadi ver gaatara. daitbora sacxovrebeli saxlebi. daiRupa erTi adamiani. aragvis xeobaSi da mTlinad aRmosavleT saqarTveloSi mosuli Zlieri wvimebis Sedegad kvlav adidda md. mtkvari. 5 ivliss duSeTSi kvlav Zlierad wvimda. qalaqSi warmoqmnilma niaRvrebma datbora Senoba-nagebobebis pirveli sarTulebi. daiRupa erTi adamiani. amave dRes Zlieri setyva da qariSxali aRiniSna gurjaanis raionSi. 26-27 ivliss saqarTvelos samxedro gzaze 4 Rvarcofi gamovida. 2 agvistos svaneTSi adidda md. mestia-Wala. daitbora sasoflo-sameurneo savargulebi. 4-5 agvistos Zlieri wvimis Sedegad gudauris monakveTze saqarTvelos samxedro gzaze ori Rvarcofi gamovida. dazianda gzebi da xidebi. 10-11 agvistos adidda md. xobi. xobis raionSi dazaralda 70 ojaxi. daitbora sasoflo-sameurneo savargulebi. daixoca saqoneli. 18 seqtembers Zlierad wvimda Tbilisis aeroportis midamoebSi. mosulma naleqebis raodenobam 60 mm Seadgina. daitbora axlomdebare soflebi. sof. did diRomSi setyva erT saaTs grZeldeboda. amave dRes daisetyva Telavis, gurjaanis, siRnaRis da goris raionebi. 4-5 oqtombers Zlieri wvimebis Sedegad mdinareebi adidda guria-aWaris regionebSi. 28 oqtombers kvlav Zlierad wvimda guria-aWaraSi da samtrediis raionSi. adidda mdinareebi. daitbora sasoflo-sameurneo savargulebi da Senoba-nagebobebis pirveli sarTulebi. daiRupa erTi adamiani. 16-25 dekembers Zlierad Tovda saqarTvelos samxedro gzis kobi-gudauris monakveTze. gza Caiketa 30 dekembramde. daiRupa sami adamiani. saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministros saavtomobilo gzebis departamentis monacemebiT, 2005 wels stiqiuri hidrometeorologiuri movlenebiT miyenebulma zaralma 40 milioni lari Seadgina. mTlianobaSi 2005 wels stiqiuri hidrometeorologiuri movlenebiT gamowveulma zaralma 120 milion lars miaRwia. saavtomobilo gzebis departamentma wlis ganmavlobaSi momxdari bunebrivi katastrofebis da stiqiuri ubedurebebis Sedegad miyenebuli zianis salikvidaciod daxarja 34212,0 lari. geologiuri movlenebi 2005 wels geologiurma stiqiurma movlenebma (mewyerebma, Rvarcofebma da eroziulma procesebma) moicva saqarTvelos TiTqmis yvela landSaftur-geografiuli speqtri – zRvispireTidan dawyebuli, maRalmTianeTiT damTavrebuli. gansakuTrebiT mwvave ekologiuri situacia Seiqmna mTian raionebSi: svaneTSi, mcxeTa mTianeTSi, raWa-leCxumSi, guriasa da aWaraSi. iseT regionebSic ki, romelTa didi nawili wina 41 wlebSi geologiuri stiqiis saSualo riskis zonaSi imyofeboda (kaxeTi, mesxeTi, samegrelos mTiswineTi), moeqca maRali saSiSroebis arealSi. geologiuri stiqiis maRali saSiSroebis riskis arealSi moeqca 190-mde dasaxlebuli punqti, sxvadasxva xarisxiT dazianda 2932 sacxovrebeli saxli, mosaxleoba moicva fsiqologiurma stresma. bevri maTgani (mestiis, lentexis, xulos, Suaxevis raionebSi) iTxovda sxva adgilebze gadasaxlebas. strategiuli obieqtebidan ukiduresad mZime mdgomareobaSi aRmoCnda saavtomobilo gzebi da transkavkasiis gazis magistralebi. mewyerebma, Rvarcofebma da eroziulma procesebma daangria da aRdgenareabilitacia dasWirda 111 km sigrZis saavtomobilo gzebs. aucilebeli gaxda gazsadenebis aRdgenis gadaudebeli RonisZiebebis gatareba stefanwmindis, baidaras, qabarjinas, menesosa da nanianis ubnebze. arasruli monacemebiT geologiuri procesebisagan dazianda da maRali saSiSroebis riskis zonaSi moeqca 9610 ha miwis fondi. Tavi 10 garemos ekologiuri faqtorebis SesaZlo gavlena mosaxleobis janmrTelobaze qveynis mosaxleoba 2005 wlis 1 ianvris mdgomareobiT Seadgenda 4 321,5 aTas kacs. maT Soris: qalaqad 2 257,5 aTas kacs, xolo soflad 2 064,0 aTas kacs. mosaxleobis dinamikaSi niSandoblivia Sobadobis ukiduresi Semcireba. 2000-2005 wlebSi 1000 mosaxleze Sobadoba meryeobda 10,7-11,5-is farglebSi, rac mniSvnelovnad naklebia 1988 wlis maCvenebelze (ix. cxrili 10.1). cxrili 10.1 ZiriTadi demografiuli maCveneblebi (1000 kacze gaangariSebiT) demografiuli maCveneblebi dabadebulTa ricxovnoba gardacvlilTa ricxovnoba bunebrivi mateba qorwinebaTa ricxvi ganqorwinebaTa ricxvi 1988w. 2000w. 2001w. 2002w. 2003w. 2004w. 2005w. 17,0 11,0 10,8 10,7 10,7 11,5 10,7 8,8 10,7 10,5 10,7 10,6 11,3 9,9 8,2 7,0 1,3 0,3 2,9 0,4 0,3 3,0 0,5 0,0 2,9 0,4 0,1 2,9 0,4 0,2 3,4 0,4 0,8 4,1 0,4 wyaro: saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministro; statistikis departamenti. demografiuli situaciis gauaresebis kidev erTi mniSvnelovani maCvenebelia mosaxleobis dabereba – moxucebulTa xvedriTi wilis zrda mosaxleobis saerTo raodenobaSi. 65 welze ufrosi asakis mosaxleobis wilma saqarTveloSi Seadgina 13,3%, maSin roca 1995 wels 10,8% iyo. cnobilia, rom atmosferuli haeris, wylisa da niadagis dabinZureba garkveul zemoqmedebas axdens mosaxleobis janmrTelobaze. 42 2005 wels qveynis dasaxlebuli adgilebis sanitarul-epidemiologiuri mdgomareoba kvlav aradamakmayofilebeli iyo. mosaxleobisaTvis miwodebuli sasmeli wylisa da sakvebi produqtebis xarisxi yovelTvis ar Seesabameboda saxelmwifo standartebs da sanitariul-epidemiologiur moTxovnebs. qveyanaSi arsebuli sakanalizacio gamwmendi nagebobebis umetesoba amortizirebulia da Camdinare wylebi gawmendis gareSe Caedineba Ria wyalsatevebSi, rac iwvevs Savi da kaspiis zRvebis auzebis mdinareebis dabinZurebas, yovelive aRniSnuli ki warmoadgens nawlavuri da infeqciuri daavadebebis gamovlinebebis mizezs. mosaxleobis janmrTelobaze garemos ekologiuri faqtorebis SesaZlo gavlenis Sefasebis mizniT ar ganxorcielebula saTanado kvlevebi. garemo faqtorebis mosaxleobis janmrTelobaze SesaZlo mavne zegavlenis Sefasebis mizniT, saWiroa garemos dabinZurebasa da mosaxleobis avadobas Soris zusti korelaciuri kavSiris dadgena, rac damyarebuli unda iyos aRniSnuli sakiTxis mravalwliani Seswavlis Sedegebze. mosaxleobis intensiuri migracia da bunebriv-kerovani daavadebebis arseboba gamoricxavs umravles infeqciur daavadebaTa sruli likvidaciis SesaZleblobas. farTo saerTaSoriso saqmiani kavSirebi, turizmi, migrantebis da iZulebiT adgilnacval pirTa masebi uaRresad afarToebs infeqciur daavadebaTa gavrcelebis sazRvrebs. qveynis mier did saerTaSoriso proeqtebSi monawileoba, evropa-aziis satransporto derefnis funqcionirebis dawyeba, moiTxovs laboratoriul samsaxurebze dayrdnobili epidzedamxedvelobis sistemis gamarTuli muSaobis, gadamdeb daavadebaTa (m.S. gansakuTrebiT saSiS infeqciur paTologiaTa) da sxvadasxva axlad warmoSobili (m.S. “frinvelis gripi”) daavadebebis drouli aRmoCenis, maTi gavrcelebis SezRudvis da/an kontrolis aucileblobas. yovelive aRniSnuli saqarTveloSi xorcieldeboda “informaciuli sistemebis uzrunvelyofis, epidzedamxedvelobisa da epidsituaciis marTvis saxelmwifo programis” farglebSi. programis realizaciam uzrunvelyo epidsituaciis aRricxvis gaumjobeseba da ufro realuri asaxva, vidre gasul wlebSi. saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros informaciiT 2005 wels dafiqsirda sakvebiTa da wyliT gadacemadi Semdegi saxis infeqciebi: • muclis tifi da paratifebi. 2005 wels saqarTveloSi muclis tifisa da paratifebiT daavadebis SemTxvevebi ar aRricxula (2004 wels aRiricxa muclis tifis erTi SemTxveva, q. TbilisSi, 5-14 wlis asakis). qveyanaSi bolo aTwleulis ganmavlobaSi aRiniSneba muclis tifisa da paratifebis SemTxvevaTa kleba. 1996-1999-2001-2002 wlebSi gamovlenili SemTxvevebi aRiricxa epidafeTqebebis dros. 1996 da 2002 wlebSi marneulis raionSi (35-12 SemTxveva), 1999 da 2001 wlebSi q. zugdidSi (77-59 SemTxveva). igive raionebi kvlav rCeba muclis tifis SesaZlo epidafeTqebebis maRali riskis teritoriebad. • sxva salmonelozuri infeqciebi. 2005 wels saqarTveloSi aRiricxa sxva salmonelozuri infeqciebis 344 SemTxveva (incidentoba 7,9), 28,4%-iT meti, vidre gasul 2004 (268 SemTxveva, incidentoba _ 6,2). 2005 wels sxva salmonelozuri infeqciebi aRiricxa 9 mxaresa da qalaqSi. erovnul maCvenebelze maRali incidentoba aqvs q. Tbiliss (11,8), qvemo qarTlisa (17,5) da mcxeTamTianeTis mxareebs (13,7). • baqteriuli dizenteria (Sigelozi). 2005 wels saqarTveloSi aRiricxa baqteriuli dizenteriis 310 SemTxveva (incidentoba 7,3), 49%-iT naklebi, vidre wina 2004 wels (622 incidentoba 14,4). saangariSo wels incidentobis maRali 43 maCvenebeli aqvs (erovnulze maRali) samegrelos (17,1), qvemo qarTlis (12,9) da imereTis mxareebs (9,9). • nawlavTa sxva baqteriuli infeqciebi. 2005 wels saqarTveloSi daregistrirda nawlavTa sxva baqteriuli infeqciebis 1072 SemTxveva incidentoba 24,7) 52,3%iT meti, vidre gasul 2004 wels (704 SemTxveva, incidentoba 16,3). • 2005 wels qveyanaSi daregistrirda eSerixiozis 787 SemTxveva (incidentoba 18,2). asakobrivi ganawilebiT: 0-1 wlis _ 178; 1-4 wlis _ 258; 5-14 wlis _ 67. (2004 wels aRiricxa 704 SemTxveva, incidentoba – 16,3). nawlavTA sxva baqteriuli infeqciebis SemTxvevebis naxevarze meti modis ZiriTadad 0-1 da 1-4 wlis asakis bavSvebze, rac gamowveulia rogorc am asakobrivi kontigentis maRali mimReblobiT, aseve maRali mimarTvianobiTac. • savaraudod infeqciuri warmoSobis diareebi 2005 wels saqarTveloSi aRiricxa am daavadebebis 7431 SemTxveva (incidentoba 171,6), 21,8%-iT meti, vidre gasul 2004 wels (6097 SemTxveva, incidentoba 140,8). incidentoba erovnul maCvenebelze maRali iyo: aWaraSi (461,4); q. foTSi (439,9); imereTis (276,9), raWa-leCxumis (249,0), qvemo qarTlisa (172,3) da samcxe-javaxeTis (136,1) mxareebSi. aRniSnul mxareebSi savaraudod infeqciuri warmoSobis diareiT mimdinare daavadebebis mateba aRiniSneba zafxulis TveebSi. amave dros, adgilobrivi jandacvis specialistebis informaciiT, am regionebSi epidafeTqebebi ar dafiqsirebula. • 2005 wels saqarTveloSi aRiricxa virusuli hepatitebis 3427 SemTxveva, maT Soris hepatiti A-s 889 SemTxveva. avadobis maCvenebeli 20,5. 2004 wels aRiricxa hepatiti A-s 1444 SemTxveva, avadobis maCvenebeli 33,3. qveyanaSi A hepatitiT avadobam saangariSo welSi mniSvnelovnad iklo. avadobis asakobrivi maCvenebeli gadanawilebulia Semdegnairad: 0-14 wlamde asaki 507 SemTxveva, avadobis maCvenebeli _ 59,9. 14 wlis zeviT _ 382 SemTxveva, avadobis maCvenebeli 10,9. 1991-98 wlebSi avadobis klebis mizezs avadmyofTa arasrulyofil aRricxvianobasTan erTad warmoadgens Tanxvdena avadobis cikluri dawevis periodTan. 1991-2002 ww mosalodneli iyo avadobis mateba, A hepatitiT avadobis mravalwliani ciklurobidan gamomdinare 2005 wels SemTxvevebis mateba ar iyo mosalodneli, igi mniSvnelovnad naklebia vidre 2004 wels. 2005 wlis ganmavlobaSi gauSifravi hepatitebis 1268 SemTxveva aRiricxa. virusuli hepatitebis saerTo raodenobaSi (3427), gauSifrav hepatitebze modis 1268 SemTxveva _ 37.0%. 2004 welTan SedarebiT mkveTri mateba SemTxvevaTa standartuli gansazRvrebebis danergviTaa gamowveuli, radgan wina wlebSi xSirad, laboratoriuli an epidkavSiriT dadasturebis gareSe, SemTxvevebi hepatitad aRiricxeboda. saqarTvelo Tavisi geografiuli mdebareobiT warmoadgens koridors evropasa da azias Soris. aRniSnuli garemoeba mniSvnelovnad zrdis msoflios sxvadasxva qveyanaSi arsebuli, gansakuTrebiT saSiSi gadamtani daavadebebis Semotana-gavrcelebis saSiSroebas. saqarTvelos soflis meurneobis saministros informaciiT, saxelmwifoSi xorcieldeba „epizootiis sawinaaRmdego RonisZiebebis“ miznobrivi programa. aRniSnuli programis mizania Turqulis, jilexis, cofis sawinaaRmdego profilaqtikuri vaqcinaciis da brucelozisa da tuberkuliozis sadiagnostikod gamokvlevebis Catareba; Turqulis, jilexis, cofis mimarT profilaqtikuri vaqcinaciis CatarebiT qveyanaSi epizootiuri keTilsaimedobis miRweva-SenarCuneba, xolo brucelozisa da tuberkuliozze diagnostikuri gamokvlevebis CatarebiT daavadebebis gavrcelebis 44 arealis dadgena da Sesabamisi veterinalur-sanitaruli da aRmkveTi RonisZiebebis ganxorcieleba daavadebis ganxorcielebis Tavidan acilebis mizniT. programis aucilebloba ganpirobebulia msoflios sxvadasxva da maT Soris saqarTvelos mezobel qveynebSi Turqulis farTod gavrcelebis gamo, am daavadebebis aRmZvrelis qveynis teritoriaze SemoWrisa da gavrcelebis didi saSiSroebaa Seqmnili. saqarTveloSi registrirebulia jilexis 2000-ze meti stacionaruli arakeTilsaimedo kera, mawanwala da gareuli cxovelebi warmoadgenen cofis aRmZvrelis rezervuars. damSrobi sistemebis funqcionirebaSi Seqmnili problemebis da lagodexis raionis tyeebis daWaobebis gamo SeiZleba warmoiqmnas malariis gavrcelebis calkeuli kerebi. Tavi 11 ekologiuri faqtorebis gavlena kulturuli memkvidreobis SenarCunebaze saqarTvelos teritoriaze arsebuli istoriuli da kulturuli memkvidreobis Zeglebis 85%-mde mZime mdgomareobaSia da ganicdis ekologiuri faqtorebis uaryofiT zegavlenas. moZiebuli masalebi saSualebas gvaZlevs mimovixiloT qveynis mxolod ramdenime regioni. goris raionis sof. qvaxvrelSi mdebare ufliscixis istoriuli muzeumnakrZali savalalo mdgomareobaSia. miuxedavad imisa, rom ramdenime xnis win Zegls msoflio bankis dafinansebiT safuZvliani gamagrebiTi samuSaoebi Cautarda, Zeglis sicocxlis xangrZlivoba mokldeba. eqspertebis azriT, kldis gamofitva md. mtkvris kalapotis Secvlam gamoiwvia, manamde mtkvari kldis udides masivs ekvroda. amis gamo daingra unikaluri warmarTuli salocavi `mzisa da mTvaris oTaxi~. wyaldidobis dros md. mtkvarma moSala Zeglze mdebare gvirabTan misasvleli gza da mimdebare teritoria. atenis `sionis` moxatulobasa da saxuravs sokos niSnebi gauCnda, xolo samxreT kedels da saZirkvels saxuravidan Camonadeni wylis gamo Cangrevis saSiSroeba emuqreba, misi gamagrebiTi da sarestavracio samuSaoebisaTvis Tanxebi gamoyo saqarTveloSi amerikis SeerTebuli Statebis saelCom. mimdinareobs sarestavracio samuSaoebi. sokovani daavadebebi SeiniSneboda Sida qarTlisa da mcxeTa-mTianeTis raionebSi arsebul istoriul Zeglebze. mag.: sokos niSnebi SeiniSneba mcxeTis seveticxovlis kedlebis zogierT fragmentze. sarestavracio samuSaoebi utardeba yinwvisis samonastro kompleqss, agreTve xorcieldeba jvris samonastro kompleqsis restavracia. ganadgurebis piras misuli an ganadgurebuli Zeglebi. wlebis ganmavlobaSi ekologiurma zemoqmedebam, kerZod, wvimebma, yinvebma, zogjer miwisZvrebma, Rvarcofebma daangries, daSales da zogierT SemTxvevaSi, nangrevebad aqcies mniSvnelovani eklesia-taZrebi, romlebic aRsadgeni da TiTqmis Tavidanaa asaSenebeli, mag.: marto atenis xeobaSi aRsadgenia 26 istoriuli Zegli. _ sof. dicSi (goris r-ni) mTavari angelozis saxelobis eklesia dangreulia; _ sof. koSkebSi (goris r-ni) `tyupi saydari~ saWiroebs aRdgenas; _ sof. zemo rieTSi (goris r-ni) `mwvane saydari~ aRsadgenia; _ sof. axalubanSi (goris r-ni) zenqreulis RvTisSoblis saxelobis eklesia dangreulia; 45 _ goris raionis sof. bardiaanTkarSi RvTisSoblis saxelobis eklesia dangreulia; _ goris raionis sof. karbSi wminda samebisa da wminda marines saxelobis eklesiebi dangreulia; _ goris raionis sof. qereSi wminda giorgis saxelobis da RvTisSoblis saxelobis eklesiebi dangreulia; gaTvaliswinebulia adgilobrivi TviTmmarTvelobiTi organoebis, kerZod Temis sakrebuloebis mier maTi erTi nawilis aRdgena. arqeologiuri eqspedicia iulon gagoSiZis xelmZRvanelobiT, awarmoebda samuSaoebs qarelis raionSi, sadac mtkvris marcxena napirze gaSlil `dedoflis mindorze~ arqeologebma miakvlies sruliad unikalur Zegls, romelsac analogi ar gaaCnia saqarTveloSi. esaa qarTlis (iberiis) mefeTa sagvareulo samlocvelo _ qristeSobamde II saukuneSi, erTiani gegmiT aSenebuli uzarmazari sataZro kompleqsi, romelic aerTianebs centraluri kvadratuli ezos garSemo ganlagebul 8 taZars. taxtiZiris samarovans mdinare recxavs, xolo `dedoflis mindors~ esaWiroeba konservacia, wvimisa da Rvarcofis uaryofiTi zemoqmedebisagan dacvis mizniT. qvemo qarTlis regionSi arsebobs asobiT Zegli, romlebmac droTa ganmavlobaSi mravali faqtorebis zegavleniT dakarges pirvandeli saxe, es ZiriTadad Seexo centralur gzebidan moSorebiT ganlagebul istoriul Zeglebs, aRsaniSnavia, rom maTi movla XX saukunis bolomde ar warmoadgenda saxelmwifos prioritets, da isinic stiqiur-ekologiuri faqtorebis zegavleniT (wvima, qari, mewyeri, mcenareTa zemoqmedeba da sxva) TandaTanobiT ganadgurda an ganadgurebis pirzea, magram unda aRiniSnos isic, rom rig SemTxvevaSi siSorem da adamianis TvalTaxedvis areSi naklebad moxvedram zogierTi istoriuli Zegli dRemde moitana. aRsaniSnavia isic, rom 2002 wels saxelmwifosa da eklesias Soris gaformebuli xelSekrulebis safuZvelze saqarTveloSi yvela yofili eklesia an maTi naSTi (nangrevebi) gadaeca mflobelobaSi eklesias, rac zRudavs saxelmwifos Carevas aRniSnuli sakulto, istoriuli Zeglebis restavracia-konservaciis saqmeSi. istoriul Zeglebze uaryofiTi zegavlenas axdenda rogorc anTropogenuri (adamianis moRvaweoba), aseve stiqiuri (wminda ekologiuri) faqtorebi. pirvel SemTxvevaSi gansakuTrebiT aRsaniSnavia is istoriuli Zeglebi, romlebic mdebareoben sasoflo-sameurneo miwebis zolSi, am SemTxvevaSi adamianis SromiTi moRvaweoba istoriuli Zeglis siaxloves damRupvelad moqmedebs Zeglze, faqtiurad aRar arsebobs gardabnis raionSi Tazaqendis yorRanebi. yovelwliuri xvna-morwyvis procesma yorRanebis kvali waSala, arada gasuli saukunis 50-iani wlebidan TazaqendSi mimdinareobda arqeologiuri gaTxrebi, romelmac brinjaos xanis samarxebis gaTxris Sedegad mravali istoriuli nivTi SesZina q.rusTavis muzeums. aseve waSlilia amave drois q. rusTavis Crdilo-aRmosavleT nawilSi (sasaflaoebTan) mdebare CaTmis nasaxlari, aRar arsebobs q. rusTavis marjvena sanapiroze, jer kidev 30-40 wlis winaT arsebuli, Sua saukuneebis xidis naSTebi. intensiurma dasaxlebam srulad gaanadgura e.w. aleqseevkis yorRani da nasaxlari. aseve sof. qesalosTan gasuli saukunis 50-60-ian wlebSi aRmoCenili marani. marneulis raionSi dablobis, vakis soflebSi 90-iani wlebis axalmosaxleobas Seewira aRqerfis, damias, wofis teritoriebze arsebuli istoriuli Zeglebis naSTebi, srulad ganadgurda sof. sarTiWalaSi samgoris velis yorRanebi. aRniSnulis garda, Zeglebi ganicdian stiqiur-ekologiur uaryofiT zegavlenas, romlebic mdebareoben xeobebSi an tyian masivebSi, maTTan misasvleli gza an ar aris, an dafarulia xSiri mcenareebiT. aseTebi gansakuTrebiT aris marneulis raionis 46 Sulaveriswylis xeobaSi, bolnisis raionSi foladauriswylis xeobaSi, TeTriwyaros tyian zolSi da maRalmTian walkisa da dmanisis raionebSi. maTze ZiriTadad moqmedebs iseTi bunebrivi movlenebi rogoricaa: wvima, qari, mewyeri, Rvarcofi da sxva. am mizeziT yvelaze cudi mdgomareobaa Semdeg istoriul Zeglebze: wuRruRaSeni, Tamaris xidi (bolnisis raioni), rkinis sadnobi Rumelebi foladauris xeobaSi, laSa-giorgis qvabebi (gamoqvabulebi), qavazanis cixe, qveSis cixe, wm. giorgis eklesia TeleTSi, foladauris wm. giorgis eklesia, sof. ratevanis eklesia, samwveris eklesia, sof. qadanaxCis wm. giorgis da mariam RvTismSoblis eklesiebi, qveSis eklesia dmanisSi, sof. boslebis eklesia, didi gomareTis eklesia, Sindlarisa da pantianis eklesiebi, javaxis, sakires, sarkineTis, ukangoris, patara dmanisis eklesiebi, daReTis, manglisis wm. giorgis, samSvildis cixec da eklesiac; samRereTis vaSlovanis, farcxisis cixe da eklesiebi. yvela zemoT CamoTvlili istoriuli Zegli an srulad, anda naxevrad dangreulia. aRniSnuli istoriuli Zeglebis gadarCenis erTaderT saSualebas warmoadgens pirvel rigSi gzebis mowesrigeba da sarestavracio samuSaoebis Catareba. es samuSaoebi moiTxoven sakmaod did Tanxebs, amitom saWiroa specialistebis mier ganisazRvros am Zeglebis turistul marSrutebSi CarTva da swori turistuli menejmentis saSualebiT prioritetebis gamokveTa, mravalwliani sareabilitacio programis proeqtireba da yvela aucilebel uwyebebTan SeTanxmebis Semdeg proeqtis etapobrivi ganxorcieleba. rac Seexeba arqeologiur memkvidreobas _ qvemo qarTlSi es sakiTxi gansakuTrebiT aqtualuria, TrialeTis yorRanebis gaTxris Semdeg, umniSvnelovanesia dmanisis naqalaqaris gaTxrebi, aq moqmedebs saerTaSoriso mudmivmoqmedi arqeologiuri centri, romelic dmanisis naqalaqarze awarmoebs sistematur gaTxrebs. qvemo qarTlSi aseve moqmedebs rusTavis arqeologiuri eqspedicia, 2005 wels gaiTxara uZvelesi qalaqis naSTebi; TeTriwyaros arqeologiuri eqspedicia amJamad TiTqmis ar funqcionirebs da uZvirfasesi 11 aTasamde arqeologiuri nivTi TeTriwyaros mxareTmcodneobis muzeumSia daculi. ekologiuri faqtorebidan mniSvnelovania, rom qvemo-qarTlis teritoriaze gadis saerTaSoriso proeqtiT gaTvaliswinebuli navTobsadeni, romlis mSeneblobis dros gaTvaliswinebuli iyo arqeologiuri samuSaoebic. qvemo qarTlSi navTobsadenis gaswvriv ar aRmoCnda arqeologiuri Zeglebi (arqeologiuri samuSaoebi ZiriTadad TeTriwyaros, borjomis, axalcixis da adigenis raionebSi ganxorcielda). qvemo qarTlis sami arqeologiuri eqspediciidan sruli datvirTviT arqeologiur proeqtebs axorcielebs rusTavis da dmanisis arqeologiuri eqspediciebi, xolo TeTriwyaros arqeologiuri eqspedicia ganadgurebis pirasaa. aRniSnul problemas saWiroa mieqces gansakuTrebuli yuradReba adgilobrivi xelmZRvanelobis mier, raTa daaxloebiT 11000 istoriuli nivTi jerovnad iyos daculi, rac gulisxmobs saswrafo da gadaudebel sakonservacio samuSaoebs; aqve inaxeba brinjaos periodis eqsponatebi, romlebic agreTve saWiroeben saswrafo damuSavebas da gamofenas. kaxeTis regioni. lagodexis raionis sofel ulianovkaSi gamovlenilia brinjaos xanis samarxebi, romlebic ganlagebulia md. alaznis marcxena sanapiroze 2,5_3 ha. farTobiT. garda adgilobrivi mosaxleobis mier arqeologiuri obieqtebis ganadgurebisa (mudmivad mimdinareobs e.w. ganZTmaZiebloba), mdinare alazanis mier xdeba niadagis fenebis intesiuri gamorecxva, rac seriozul safrTxes uqmnis unikalur arqeologiur obieqtebs. analogiuri mdgomareobaa sofel msxalgorSic. sagarejos raioni. e.w „mlaSe tbebis teritoria“ aris arqeologiuri TvalsazrisiT intensiuri zona, sadac 2005 wlis mdgomareobiT mosaxleobis mier teritoriis sasaoflo-sameurneo daniSnulebiT gamoyeneba (e.w. plantaJiT niadagis 47 moxvna) dazianebisa da ganadgurebis safrTxes uqmnis Zv.w. IX_VIII ss qalaquri tipis dasaxlebas. aseTive mdgomareobaa ivris zegansa da alaznispireTSi aTeulobiT heqtarze gadaWimul arqeologiuri TvalsazrisiT aqtiur teritoriebze. dasavleT saqarTvelos klimatis Warbi tenianoba uaryofiTad moqmedebs kulturis Zeglebis mdgomareobaze, es ki zogadad aisaxeba eklesia-monastrebis freskebze. aRsaniSnavia, rom Warbi tenianobis mavne zemoqmedebis sawinaaRmdegod gansakuTrebuli RonisZiebebi ar Catarebula. korcxelis yovladwminda RvTismSoblis taZari, romlis arqiteqtura ganekuTneba adrefeodalur xanas, mdebareobs zugdidis raionis sofel korcxelis teritoriaze, eklesia dgas gorakze da misi mimdebare teritoria Zlier damewyrilia. 2004 wels sapatriarqosa da raionis ZeglTa dacvis samsaxurma eklesiis irgvliv darges xeebi, TumcaRa mewyris done imdenad maRalia, rom mis SesaCereblad da taZris dasacavad saWiroa saswrafo da maRalefeqturi RonisZiebebis gatareba. zugdidis raionis kulturis, ZeglTa dacvis samsaxurs saqarTvelos kulturis ZeglTa dacvisa da sportis saministroSi wardgenili aqvs proeqti taZris mimdebare teritoriis gamagrebiTi samuSaoebis profesiul doneze Catarebis dasafinanseblad. sofel anakliaSi (zugdidis raioni) mdebareobs XV_XVI saukuneebis cixe_simagre, mudmivad mimdinareobs Zeglis gamorecxva mdinare enguris mier. Zeglis 40% ganadgurebulia bunebrivi faqtorebis zemoqmedebis Sedegad. guriis mxaresa da aWaris avtonomiuri respublikis teritoriaze daucvelia mniSvnelovani istoriuli Zegli cixisZiris `petras cixe”. kedlebi invaziuri mcenareebiT, lianebiT da xavsebiTaa dafaruli. bunebrivi garemo ganicdis anTropogenur zemoqmedebas. `petras cixis~ mniSvnelovani nawili daterasebulia da limonis plantaciaa gaSenebuli. kedlebi mdidaria invaziuri saxeobebiT, romelTa umravlesoba aRmosavleT aziuri warmoSobisaa. lianebidan aRsaniSnavia agresiuli pueraria _ Ppueraria hirsuta, romelic Zalian swrafad izrdeba da mTlianad faravs, rogorc xeebs, aseve Zvel nacixar kedlebs. eroziul da mewyerul procesebs ganapirobebs `petras cixis~ zRvis ferdobebze mSenebare magistralebi. momzadebulia proeqti aRniSnuli Zeglis dacvisaTvis. safrTxis qveSaa aseve qobuleTis “fiWvnarisa” da “namWeduris” ubnebi, diunuri dasaxlebebi. Aproblemas aqac mSeneblobebi, sanapiros aTviseba, inertuli masalis mopoveba qmnis. aRniSnuli Zeglebis dacvis mizniT, qobuleTis daculi teritoriebis mravalmxrivi teritoriis anu buferuli zonis zonirebis farglebSi moqceulia “fiWvnari”, “namWeduri” da diunuri dasaxlebebi. aseTive mdgomareobaa ozurgeTis raionis sofel natanebSi. aRsaniSnavia raWa_leCxumisa da qvemo svaneTis mxarec, sadac kulturuli memkvidreobis Zeglebs gansakuTrebul safrTxes uqmnis gaxSirebuli mewyeri da intensiuri naleqebis Sedegad gamowveuli wyaldidobebi. aRniSnuli problemis winaSe dgas mTeli rigi xeobebi. agreTve savalalo mdgomareobaa duSeTisa da yazbegis raionebSic. ekologiuri faqtorebis uaryofiT zegavlenas ganicdis Semdegi Zeglebi: • mleTas “wm. giorgis” saxelobis XIX s.s. eklesia, romelic TiTqmis srulad iyo dafaruli damewyrili miwiT. • avenisis “wm. giorgis” saxelobis eklesia (IX_X s.s.), romlis supstruqcia iSleba mdinare avenisis mavne zemoqmedebis gamo. 48 saqarTvelos kulturuli memkvidreobis Zeglebis 90%-is ZiriTad problemas warmoadgens atmosferuli naleqebis siuxve da maTgan dacvis saSualebebis ar ararseboba. sayuradReboa is faqti, rom 2005 wels saqarTvelos kulturis, ZeglTa dacvisa da sportis saministros mier dafinansda da ganxorcielda 60-mde, bunebrivi procesebis mier ganadgurebis winaSe mdgari Zeglis sareabilitacio samuSaoebi. aRniSnuli samuSaoebi gagrZeldeba Semdgom wlebSic. Tavi 12 daculi teritoriebi saministros daculi teritoriebis departamentis daqvemdebarebaSia kanoniT damtkicebuli 4 erovnuli parki, 8 saxelmwifo aRkveTili, 15 saxelmwifo nakrZali da 2 bunebis Zegli, romelic mimdinare etapze gaerTianebuli arian 17 direqciaSi. departamentis daqvemdebarebaSi arsebuli daculi teritoriebis saerTo farTobia 216 314 ha, xolo kanoniT gamocxadebulia 439 178 ha, rac qveynis teritoriis 6%-s Seadgens. departamentis daqvemdebarebaSi arsebul dacul teritoriebSi warmodgenilia saqarTvelos biomravalferovnebis mniSvnelovani nawili. aq daaxloebiT 150 saxeobamde xe da buCqi izrdeba, romelTagan 31 endemuri saxeobaa, xolo 40 – uZvelesi reliqti maT Soris 16 mesameuli periodisa. faunis warmomadgenlebidan saqarTvelos dacul teritoriebSi registrirebulia 25 saxeobis amfibia da qvewarmavali, 40-mde saxeobis ZuZumwovari da 160 saxeobaze meti frinveli. maT Soris bevria unikaluri da wiTel wignSi Setanili saxeobebi. saministro erTiani saxelmwifo politikis gatarebiT axorcielebs am unikaluri obieqtebis dacvas, aRdgenas da movlas. uzrunvelyofs bunebrivi ekosistemebis SenarCunebas, riTac xels uwyobs qveynis ekologiuri usafrTxoebis, biologiuri mravalferovnebis dacvasa da bunebrivi resursebis ekologiuri potencialis gaZlierebas. dacul teritoriebze da kerZod nakrZalebSi mecnier muSakTa meSveobiT xorcieldeba bunebriv procesebze, iSviaT da gadaSenebis piras misul saxeobebze mudmivi dakvirveba da maTi mdgomareobis safuZvlianad Seswavla. aRniSnuli monacemebi fiqsirdeba nakrZalebis mier yovelwliurad gamocemul bunebis matianeebSi. nakrZalebSi samecniro muSaobis Sedegad gamocemulia naSromebis 7 tomi da zogierTi nakrZalis samecniero SromaTa krebuli. florisa da faunis dacvis RonisZiebebis ganxorcielebis mizniT dacul teritoriebze mimdinareobs tyeebis dacvisa da SenarCunebis saqmianoba, sadac xorcieldeba tyeebis gamokvleva paTologiuri kuTxiT, xanZarsawinaaRmdego bilikebis mowyoba, bunebrivi ganaxlebis xelisSemwyobi RonisZiebebi, tyis mavneblebisa da daavadebebis winaaRmdeg brZolis RonisZiebebi. wlis xanZarsaSiS periodSi xdeba droebiTi mexanZre darajebis daqiraveba da mobilizacia. dacul teritoriebze da mis damxmare zonaSi xorcieldeba ganuwyveteli reidebi da patrulireba bunebrivi resursebis ukanonod mopovebis faqtebis gamosavlenad. 2005 wlis ganmavlobaSi Sesrulebulia Semdegi samuSaoebi: ¾ momzadda kanonproeqti Tbilisis erovnuli parkis aRdgenis Sesaxeb; ¾ kolxeTis daculi teritoriebis Seqmnisa da marTvis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonSi Setanil iqna cvlilebebi da damatebebi; 49 ¾ momzadda cvlilebebi „daculi teritoriebis sistemis Sesaxeb“ kanonSi; ¾ algeTis saxelmwifo nakrZalis gafarTovebasTan dakavSirebiT teritoriebis gadmocemis sakiTxebi SeTanxmda TeTriwyarosa da walkis raionis xelmZRvanelobasTan; ¾ WaWunas saxelmwifo aRkveTilis gafarTovebis, ganviTarebisa da infrastruqturis Seqmnis mizniT daiwyo holandieli partniorebisgan finansuri daxmarebis gamoyofis procesi; ¾ momzadda da gagzavnilia dasamtkiceblad kolxeTis erovnuli parkis menejmentis gegma; ¾ Catarda qobuleTis aRkveTilis teritoriisa da kolxeTis erovnuli parkis teritoriis sademarkacio samuSaoebi; ¾ momzadda winasaproeqto dokumentacia saxelmwifo nakrZalebis zonirebasTan dakavSirebiT; ¾ borjom-xaragaulis erovnuli parkis Semdgomi ganviTarebis mizniT germaniis ganviTarebis bankidan gamoiyo damatebiTi investicia; ¾ niamoris reintroduqciasTan dakavSirebiT SerCeul iqna adgilebi borjomxaragaulis erovnul parkSi; ¾ dawyebulia savele samuSaoebi centralur kavkasionze msoflio bankis proeqtis farglebSi daculi teritoriebis sazRvrebis gamoyofis mizniT; ¾ ganxorcielda aRmosavleT kavkasionis daculi teritoriebis sazRvrebis demarkacia da dasrulda biomravalferovnebis Sefasebis samuSaoebi; ¾ Sedgenilia da gagzavnilia dasamtkiceblad daculi teritoriebis departamentisa da saqarTvelos daculi teritoriebis debulebebi; ¾ momzadebulia da wardgenilia parlamentSi kanonproeqti mtiralas erovnuli parkis Sesaxeb; ¾ momzadebulia kanonproeqti imereTis mRvimeTa kompleqsis Sesaxeb; ¾ momzadebulia rekonstruqciis proeqti saTaflias saxelmwifo nakrZalis ganviTarebisaTvis. Tavi 13 erovnuli meurneobis garemoze gavlenis Taviseburebani erovnuli meurneobis gavlena garemoze qveynis ama Tu im regionSi damokidebulia rogorc gamoSvebuli produqciis wiliT saerTo moculobaSi, ise warmoebebis profiliT da maTSi garemosdacviTi danadgarebisa da nagebobebis arsebobasa da efeqturobaze. saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministros informaciiT, 2005 wels qveyanaSi funqcionirebda 187 msxvili, 407 saSualo da 2701 mcire samrewvelo sawarmo. mrewvelobis produqciis struqtura saqmianobis saxeebis mixedviT warmodgenilia diagramaze 13.1. 50 2005 wels mrewvelobis produqciis stru qtura saqmianobis saxeebis mixedviT damamuSavebeli mrewveloba 23,8% samTomopovebiTi mrewveloba 6,7% 69,5% eleqtroenergiis, airisa da wylis warmoeba da ganawileba diagrama 13.1 gamoSvebuli produqciis moculobis mixedviT misi ZiriTadi mwarmoebelia q. Tbilisi, qvemo qarTli, imereTi, samegrelo-zemo svaneTi da aWaris avtonomiuri respublika. maTi wili saerTo moculobaSi Seadgens Sesabamisad 53,8%, 9,2%, 6,4%, 5,5 da 5,2%. am regionebSi moqmedeben garemos ZiriTadi damabinZurebeli sawarmoebi, rogoricaa: navTobis mopovebisa da gamoxdis, asfalt-betonis, bunebrivi qvis mopovebis da damuSavebis, cementis warmoebis, kirqvis, gajis, mineraluri sasuqebis, sinTezuri amiakis, laq-saRebavebis mwarmoebeli, liTonuri madnis mompovebeli da mrewvelobis sxva obieqtebi. diagramaze 13.2 mocemulia atmosferuli haeris mavne nivTierebebiT damabinZurebeli ZiriTadi wyaroebidan mavne nivTierebaTa gafrqvevebis jamuri maCvenebeli (naxSirorJangis gareSe). 2005 wels ekonomikis s xvad as xva s eqtorid an atmos feroSi gafrqveuli mavne nivTierebebi 245,858 ga frq veu l i m a vn e n ivT iereb eb i a T .t ./w el . 250,000 200,000 151,738 150,000 110,219 100,000 50,000 21,335 0 avtotransporti energetika mrewveloba diagrama 13.2 51 soflis meurneoba rogorc 13.2 diagramidan Cans, atmosferos mTavari dambinZurebelia avtotransporti da soflis meurneobis seqtori. mrewvelobis obieqtebis wili mavne nivTierebebis saerTo wliur gafrqvevaSi mcirea da Seadgens 4%-s (21,335 aT. t.). aRsaniSnavia, rom qveynis energetikuli balansis ararseboba ar iZleva atmosferoSi mavne nivTierebebis gafrqvevebis Sesabamisi sizustiT Sefasebis saSualebas. q. Tbilisis atmosferuli haeris damabinZurebeli obieqtebia: asfast-betonis qarxnebi (foniWalis #1 da avWalis #2), saSeni masalebis mompovebeli karierebi (beliaSvilisa da bogdan xmelnickis quCebze), cementis sawarmoebi (libanis quCa da lilos dasaxleba). mimdinareobs cementisa da sxva mtverwarmomqmneli saSeni masalebis elevatorebisa da betonis nakeTobaTa sawarmoebis qalaqgareT gatana. arsebul sawarmoebSi iseTi teqnologiebisa da gamajansaRebeli RonisZiebebis danergva, romelic Seamcirebs garemosa da adamianis janmrTelobaze mavne zemoqmedebas. amitom qalaqis teritoriaze arsebuli avtogasamarTi sadgurebis mepatroneebs, saxeldobr Sps “kanargo standart oil”-s, “eko jorjia”-s, “rompetrol saqarTvelo”-s, “lukoil jorjia”-s miecaT miwerilobebi-rekomendaciebis saxiT, avtogasamarTi sadgurebis miwisqveSa rezervuarebze benzinis orTqlis gamauvnebeli filtrebis damontaJebis da benzinis Casasxmeli avtomaturi “pistoletebi”-s gamoyenebis aucileblobis Taobaze. aRniSnuli miwerilobis safuZvelze ramdenime benzogasamarT sadgurze damontaJda aRniSnuli filtrebi, kerZod Sps “eko jorjia”-s or avtogasamarT sadgurze _ TamaraSvilis gamziri da sanapiros q. #6, Sps “lukoil jorjias”-s erT avtogasamarT sadgurze _ kaxeTis gzatkecili, Sps “rompetrol saqarTvelo”-s erT avtogasamarT sadgurze _ budapeStisa da nucubiZis quCebis gadakveTaze. bunebrivi zedapiruli wylebis obieqtebSi Camdinare wylebTan erTad sul Caedineba 517,5 mln.m3 mavne nivTierebebiT dabinZurebuli wyali. komunaluri meurneobis mier CaSvebuli dabinZurebuli wylis raodenobam 2005 wels Seadgina 344.063 mln. m3. mrewvelobis seqtoris mier wylis obieqtebSi CaSvebul iqna 8.778 mln. m3 dabinZurebuli wyali. 13.3 diagramaze mocemulia 2005w. zedapirul wylebSi CaSvebuli mavne nivTierebebiT dabinZurebuli wylebis raodenoba, saidanac naTlad Cans, rom zedapiruli wylis resursebis ZiriTad damabinZurebels warmoadgens komunaluri meurneoba. 2005 wels zed apiruli wylis obieqtebSi CaSvebuli mavne nivTierebebiT d abinZurebuli wylis raod enoba 350 300 250 200 163.792 150 3 mln. m / weliwadSi dabinZurebuli wyali, 344.063 100 8.778 50 0 e n e rge t ika mr e wv e l o ba ko mun al uri me ur n e o ba diagrama 13.3 52 bolo wlebis ganmavlobaSi, erovnuli meurneobis obieqtebis teritoriaze ar xorcieldeba niadagis dabinZurebis monitoringi. samrewvelo obieqtebze wlebis manZilze dagrovilia didi raodenobiT narCenebi, romlebic ganTavsebulia warmoebebis teritoriaze da mtvris saxiT vrceldeba atmosferul haersa da wyalSi. gansakuTrebiT unda aRiniSnos canas da uravis samTo qimiis qarxnebis teritoriaze ganlagebuli toqsikuri narCenebi, romlebic inaxeba md. rionis piras sam samarxSi da savalalo mdgomareobaSia. Tavi 14 qimiuri saSualebebi qveyanaSi qimiur nivTierebaTa warmoebis, transportirebis, eqsportis, importis, tranzitis, Senaxvis, gamoyenebis, registraciis, xmarebidan amoRebis, gauvnebelyofis da sxva sakiTxebi gansakuTrebul yuradRebas moiTxovs adamianis janmrTelobisa da garemos usafrTxoebis uzrunvelyofis mizniT. cxrilebSi 14.1; 14.2; 14.3 warmodgenilia informacia qveyanaSi qimiur nivTierebaTa deklarirebuli tranzitis, eqsportisa da importis Sesaxeb. cxrili 14.1 saqarTveloSi 2005 wels qimiuri produqciis deklarirebuli tranziti sesn jgufi an kodi 3102 3103 3104 380810 380820 380830 29 28 2903 4403 4407 293291000 293293000 291521000 292243000 291411000 2807 290911000 291412000 293332000 saqonlis dasaxeleba sasuqi azotiani sasuqi fosforiani sasuqi kaliumiani pesticidebi-inseqticidebi fungicidebi herbicidebi organuli qimiuri naerTebi araorganuli qimiis produqtebi ozondamSleli xe-tye 1 xe-tye 2 izosafroli piperonali ZmarmJavas anhidridi antranilis mJava acetoni gogirdmJava koncentrirebuli dieTilis eTeri meTileTilketoni piperidini 53 raodenoba, kg 763638 0 3936400 154626 118938 3375 15425249 387724597 76665 163564 828802 0 0 22070 0 20 2613080 4 0 0 toluoli 1 toluoli 2 qlorwyalbadmJava koncentrirebuli fenilZmarmJava 290230 270720 280610000 291634000 0 0 216 0 wyaro: saqarTvelos finansTa saministro. cxrili 14.2 saqarTveloSi 2005 wels qimiuri produqciis eqsporti saqonlis dasaxeleba sasuqi azotiani sasuqi fosforiani sasuqi kaliumiani pesticidebi-inseqticidebi fungicidebi herbicidebi organuli qimiuri naerTebi araorganuli qimiis produqtebi ozondamSleli xe-tye 1 xe-tye 2 izosafroli piperonali ZmarmJavas anhidridi antranilis mJava acetoni gogirdmJava koncentrirebuli dieTilis eTeri meTileTilketoni piperidini toluoli 1 toluoli 2 qlorwyalbadmJava koncentrirebuli fenilZmarmJava sesn jgufi an kodi 3102 3103 3104 380810 380820 380830 29 28 2903 4403 4407 293291000 293293000 291521000 292243000 291411000 2807 290911000 291412000 293332000 290230 270720 280610000 291634000 wyaro: saqarTvelos finansTa saministro. 54 raodenoba, kg 260566770 0 0 155 46407 24509 5600 6828432 0 382541 136886016 0 0 0 0 0 65000 0 0 0 0 0 0 0 Rirebuleba aSS dolari 358338604 0 0 5662 145643 79990 367555 7359397 0 49443 13812715 0 0 0 0 0 8125 0 0 0 0 0 0 0 cxrili 14.3 saqarTveloSi 2005 wels qimiuri produqciis importi saqonlis dasaxeleba 1 sasuqi azotiani sasuqi fosforiani sasuqi kaliumiani pesticidebi-inseqticidebi fungicidebi herbicidebi organuli qimiuri naerTebi araorganuli qimiis produqtebi ozondamSleli xe-tye 1 xe-tye 2 izosafroli piperonali ZmarmJavas anhidridi antranilis mJava acetoni gogirdmJava koncentrirebuli dieTilis eTeri meTileTilketoni piperidini toluoli 1 toluoli 2 qlorwyalbadmJava koncentrirebuli fenilZmarmJava sesn jgufi an kodi 2 3102 3103 3104 380810 380820 380830 29 28 2903 4403 4407 293291000 293293000 291521000 292243000 291411000 2807 290911000 291412000 293332000 290230 270720 280610000 291634000 raodenoba, kg 3 223177 639800 123772 85814 967430 118333 5399912 34151881 67902 5724647 128296 0 0 92954 0 28079 3567038 40 273 0 100 0 369868 0 Rirebuleba aSS dolari 4 32137 85940 16558 657449 3475122 463607 3522884 8924052 116084 632273 102897 0 0 157380 0 26054 385795 269 16936 0 203 0 40494 0 wyaro: saqarTvelos finansTa saministro. qimiur nivTierebaTa marTvis sistema Camoyalibebis procesSia. realurad brunvaSi myof qimiur nivTierebaTa raodenobis, warmoebisa da asortimentis Sesaxeb informacia arasrulia, radganac ar aris SemuSavebuli qimiuri nivTierebebis erTiani saxelmwifo reestri. xolo rac Seexeba pesticidebsa da agroqimikatebs, arsebobs maTi registraciis sistema da Sesabamisad saregistracio organo soflis meurneobisa da sursaTis saministrosTan, romlis meSveobiTac xdeba pesticidebisa da agroqimikatebis saxelmwifo katalogis SemuSaveba da damtkiceba arsebuli wesis Sesabamisad. yovelwliurad mimdinareobs saregistracio samuSaoebi da Sesabamisad katalogis gaaxleba. amdenad soflis meurneobaSi gamosayenebeli pesticidebisa da agroqimikatebis aRricxva da Sesabamisi RonisZiebebis gatareba SedarebiT mowesrigebulia. rasac ver vityviT samrewvelo qimiur nivTierebebze da sxva sferoebSi gamoyenebul qimiur saSualebebze. 55 `licenziebisa da nebarTvebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis 24-e muxlis me-7 punqtis Sesabamisad SezRudulad brunvadi masalebis importis, eqsportis, reeqsportis an tranzitis nebarTvis gamcemi administraciuli organoa saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro. SezRudulad brunvadi masalebi: nivTierebebi, nedleuli, produqcia, narCeni _ romlebic TavianTi aqtiuri Tvisebebis gamo gansakuTrebiT mavne zegavlenas axdenen adamianis janmrTelobasa da garemoze, ris gamoc maTi brunva SezRudulia an akrZalulia saqarTvelos teritoriaze. mimdinareobs aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT debulebis proeqtze muSaoba. qveyanaSi qimiuri nivTierebebiT dabinZurebasTan dakavSirebiT ar arsebobs Camoyalibebuli uwyveti monitoringis sistema. aRniSnuli mimarTulebiT Catarebuli samuSaoebi uwyebrivi daniSnulebisaa da garkveuli programuli dafinansebis farglebSia Catarebuli, rac umetes SemTxvevaSi ver iZleva sruli analizis saSualebas Semdgomi RonisZiebebis ganxorcielebis mizniT. aRniSnulidan gamomdinare, aucilebelia srulyofili monitoringis sistemis Camoyalibeba aseve aucilebelia laboratoriuli qselis Seqmna da maTi aRWurva Tanamedrove standartis xelsawyoebiT da teqnikuri saSualebebiT. saqarTveloSi moqmedi mxolod ramdenime laboratoria pasuxobs Tanamedrove moTxovnebs. adamianis janmrTelobaze zemoqmedebis da garemos dabinZurebis TvalsazrisiT seriozul safrTxes warmoadgens qveynis terotoriaze arsebuli mdgradi organuli damabinZurebelebi, risTvisac aucilebelia saTanado RonisZiebebis gatareba. am problemis gadawyvetis mizniT stokholmis konvenciis farglebSi saqarTveloSi 2003 wels SemuSavda da damtkicda programa “mdgradi organuli damabinZureblebis (POPs) Sesaxeb stokholmis konvenciis Sesrulebis erovnuli samoqmedo gegmis momzadeba.” programa dafinansda globalur garemosdacviTi fondis (GEF)-is mier. aRmasrulebel saagentod SerCeulia gaeros garemos ganviTarebis programa (UNDP). programa ganxorcielda garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros kordinaciiTa da xelmZRvanelobiT. stokholmis konvencia moicavs da aregulirebs 12 mdgrad damabinZurebels maTgan 9 pesticidia (aldrini, qlordani, ddt, dildrini, endrini, heptaqlori, heqsaqlorbenzoli, mireqsi da taqsafeni). aRniSnuli pesticidebi gamoiyeneboda soflis meurneobaSi mcenareTa da cxovelTa mavne organizmebis winaaRmdeg. meore jgufi, razedac mimarTulia konvencia, warmoadgens samrewvelo qimikatebs da cnobilia poliqlorirebuli bifenilebis (PCB) saxelwidebiT, romlebic gamoiyeneba samrewvelo, eleqtrogamanawilebel, sayofacxovrebo da sxva teqnikaSi. garda amisa, konvencia moicavs or jgufs, romlebic winaswar daugegmavad warmoiqmnebian wvisa da zogierT samrewvelo procesebSi, rogorc samrewvelo Tanaproduqtebi, esenia: dioqsinebi da furanebi. proeqtis mizani iyo stokholmis konvenciiT gaTvaliswinebuli valdebulebebis Sesrulebis mdgradi erovnuli potencialisa da TanamSromlobis meqanizmis Seqmna saqarTveloSi. proeqti iTvaliswinebda saqarTvelos teritoriaze arsebuli mod-ebis inventarizacias, mosaxleobis informirebas mod-ebTan dakavSirebiT, inventarizaciis masalebis analizis safuZvelze erovnuli samuSao gegmis SemuSavebas, sadac ganxiluli iqneba is prioritetebi da mimarTulebebi, romelic unda gatardes saqarTveloSi, mod-ebis wyaroebis gaunebelyofisa da am nivTierebebiT dabinZurebuli adgilebis marTvasTan dakavSirebiT konvenciis moTxovnebis Sesabamisad. proeqtis efeqturad ganxorcielebis mizniT programis farglebSi Seiqmna sakordinacio sabWo kompetenturi saxelmwifo uwyebebisa da arasamTavrebo seqtoris monawileobiT. gaeros wesebis Sesabamisad daqiravebulia saerTaSoriso da 56 adgilobrivi konsultantebi, inventarizaciis CatarebisaTvis regionebis mixedviT Seqmnilia samuSao jgufebi, romlebsac CautardaT saTanado swavleba. inventarizaciis procesSi personalis usafrTxoebis TvalsazrisiT SeZenilia saWiro ekipireba, SerCeulia laboratoria, romelsac aqvs SesaZlebloba mod-ebis SemcvelobasTan dakavSirebuli analizebis Catarebis da pasuxobs Tanamedrove moTxovnas. stokholmis konvencia miznad isaxavs narCenebis saxiT arsebuli mod-ebis ganadgureba-likvidacias da gamoyenebaSi arsebuli mod-ebis maqsimalurad SezRudvas, sabolood maT xmarebidan amoRebas. aseve mod-ebis rogorc Tanaproduqtebis garemoSi gamoyofis Semcirebas da sabolood mis Sewyvetas. Catarebulia inventarizaciis samuSaoebi. arsebuli informaciiT, winaswari monacemebiT aRricxulia 3000t-mde vadagasuli pesticidebi, 400t-mde poliqlorirebuli bifenilebis Secveli zeTebi da dioqsinebisa da furanebis wyaroebi. inventarizaciis samuSaoebi dasrulda da SemuSavda erovnuli samoqmedo gegma. qimiur nivTierebaTa marTvis samarTlebrivi baza: • • saqarTvelos kanoni _ ”saSiSi qimiuri nivTierebebis Sesaxeb” 1998w. saqarTvelos kanoni _ ”pesticidebisa da agroqimikatebis Sesaxeb” cvlilebebi da damatebebi 2005w. • saqarTvelos kanoni _ ”garemos dacvis Sesaxeb” 1996w. • saqarTvelos kanoni _ ”janmrTelobis dacvis Sesaxeb” 1997w. • saqarTvelos kanoni _ ”licenziebisa da nebarTvebis Sesaxeb~ 2005w. mniSvnelovania arsebuli samarTlebrivi baza qimiur nivTierebaTa marTvis sferoSi, harmonizirebul iqnas evrogaerTianebis kanonmdeblobasTan arsebul saerTaSoriso konvenciebis moTxovnaTa gaTvaliswinebiT. stokholmis konvencia _ `mdgradi organuli damabinZureblebis (POPs) Sesaxeb” saqarTvelom 2001 wels xeli moewera stokholmis konvencias mdgradi organuli damabinZureblebis (POPs) Sesaxeb. rogorc cnobilia, aRniSnuli konvencia miznad isaxavs narCenebis saxiT arsebuli mod-ebis (mdgradi organuli damabinZureblebis) ganadgureba-likvidacias da gamoyenebaSi arsebuli mod-ebis maqsimalurad SezRudvas, sabolood maT xmarebidan amoRebas. aseve mod-ebis, rogorc Tanaproduqtebis garemoSi gamoyofis Semcirebas da sabolood mis Sewyvetas. stokholmis konvencia iTvaliswinebs, rogorc teqnikur, aseve finansur daxmarebas ganviTarebadi da gardamavali ekonomikis qveynebis SesaZleblobaTa potencialis gaZlierebisaTvis konvenciis moTxovnaTa danergvis mizniT. TiToeuli am qveynisaTvis erovnuli samoqmedo gegmis Sedgenas SemdgomSi misi ganxorcielebiT. stokholmis konvenciis farglebSi saqarTveloSi ganxorcielda programa “mdgradi organuli damabinZureblebis (POPs) Sesaxeb stokholmis konvenciis Sesrulebis erovnuli samoqmedo gegmis momzadebis” Sesaxeb. programa ganxorcielda garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros kordinaciiT. mimdinareobs muSaoba konvenciis ratificirebis mizniT. 57 roterdamis konvencia - `calkeuli saSiSi qimiuri nivTierebebiTa da pesticidebiT saerTaSoriso vaWrobis sferoSi winaswardasabuTebuli Tanxmobis proceduris Sesaxeb” roterdamis konvencia - `calkeuli saSiSi qimiuri nivTierebebiTa da pesticidebiT saerTaSoriso vaWrobis sferoSi winaswardasabuTebuli Tanxmobis proceduris Sesaxeb” miRebul iqna q. roterdamSi 1998 wlis 1 seqtembers. ZalaSi Sevida 2004 wlis 24 Tebervals. aRniSnuli konvencia aregulirebs zogierTi saSiSi qimiuri nivTierebebis saerTaSoriso vaWrobis normebs da procedurebs. garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro, Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis da soflis meurneobis saministroebTan erTad aqtiurad TanamSromlobs konvenciis samdivnosTan. iRebs, ganixilavs da awvdis Sesabamis informaciebs. monawileobas iRebs konvenciis farglebSi gamarTul SexvedrebSi. roterdamis konvenciis “erovnul daniSnul organos” - (DNA) pesticidebis marTvis sferoSi warmoadgens garemos dacisa da bunebrivi resursebis dacvis saministro, xolo samrewvelo qimiuri nivTierebebis marTvis sferoSi Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministro. unda aRiniSnos, rom saqarTvelo ar aris aRniSnuli konvenciis wevri da am sakiTxTan dakavSirebiT mimdinareobs konsultaciebi dainteresebul saministroebTan. am etapze konvencia Targmnilia (gaeros ganviTarebis programis finansuri mxardaWeriT) qarTul enaze da damowmebulia misi avTenturoba. saqarTvelos soflis meurneobis saministros informaciiT 2003 wlidan sasuqebis gamoyenebisadmi midgomebi mTlianad Seicvala. 2005 wels soflis meurneobaSi gamoyenebuli iqna 66,0 aT.tona azotiani sasuqi _ rusTavis “azotis” mier warmoebuli amoniumis gvarjila da 2500 tona rTuli kompleqsuri sasuqi, romelic Semotanil iqna kerZo importiorebis mier. rusTavis “azotis” yovelwliuri warmadoba 300,0 aTas tonamdea, saidanac qveynis SigniT am etapze gamoiyeneba 60-80 aTas tonamde. danarCeni raodenoba gankuTvnilia saeqsportod. mniSvnelovania is faqti, rom bolo wlebSi SedarebiT racionalurad da usafrTxod xdeba pesticidebis gamoyeneba. Tu 1990 wlamde qveyanaSi gamoiyeneboda yovelwliurad 30-35 aTas tonamde pesticidi da SedarebiT didi iyo niadagis datvirTvac, ukanasknel wlebSi mniSvnelovnad Semcirda misi qveyanaSi Semotana da gamoyeneba. 2005 wels man 2000 tonamde Seadgina. aRsaniSnavia is garemoeba, rom qveyanaSi Semodis axali Taobis maRalefeqturi pesticidebi, romelTa gamoyenebis normebi SedarebiT dabalia, Semcirda saheqtaro datvirTvac. gamoikveTa pesticidebisa da agroqimikatebis importiori firmebi, romlebic iReben srul pasuxismgeblobas produqciis xarisxze. aman mniSvnelovnad Seamcira aralegaluri gziT pesticidebis Semotana. saqarTveloSi yvela pesticidi da agroqimikati, romelic gamoiyeneba soflis meurneobaSi, eqvemdebareba aucilebel registracias. registraciamde igi mowmdeba biologiur efeqturobaze, utardeba ekologiuri da sanitarul-higienuri eqspertiza, aRniSnuli procedurebis gavlis Semdeg gaicema saregistracio mowmoba da pesticidis savaWro dasaxeleba Sedis saqarTveloSi gamosayeneblad nebadarTuli pesticidebis saxelmwifo katalogSi. magram, aqve isic unda aRiniSnos, rom fermerebisa da mosaxleobis dabali msyidvelobiTi unarianobisa da pesticidebis siZviris gamo, sasoflo-sameurneo kulturebiT dakavebuli farTobis mxolod 3035% muSavdeba, ris gamoc mniSvnelovania mosavlis danakargebi da dabalia produqciis xarisxic. rac Seexeba pesticidebisa da agroqimikatebis Senaxvas, aRsaniSnavia, rom qveyanaSi ar xdeba centralizebuli wesiT pesticidebisa da sasuqebis Semotana. 58 “soflqimiis” sistemaSi arsebuli rkinigzispira sawyobebi amortizirebulia da TiTqmis yvela dangreulia. faqtiurad isini aRar arseboben. im raodenobis pesticidebisa da sasuqebis Senaxva, romelic dRes saqarTveloSi Semodis, ZiriTadad xdeba importiorTa sawyobebSi. realizacia umeteswilad warmoebs maTi uSualo gamoyenebis periodSi da im mcire raodenobas, romlic fermerebs rCebaT, inaxaven sakuTar saTavsoebSi. ufro seriozuli problemaa adreul wlebSi Semotanili vadagasuli da xmarebisaTvis uvargisi pesticidebi, romelTa narCeni raodenoba 3057 tonamdea. aqedan: iaRlujis poligonze ganTavsebulia 2700 tona, danarCeni ki regionebSi yofil uvargis da amortizirebul sawyobebSi inaxeba. sasuqebisa da pesticidebis Senaxva-gamoyenebis, niadagis nayofierebis amaRlebisa da misi dacva-SenarCunebis gaumjobesebis uzrunvelsayofad 2005 wels soflis meurneobis saministros mier momzadebuli da miRebuli iqna Semdegi normatiuli aqtebi: 1. agroqimikatebis Semotanis, Senaxvis, realizaciisa da racionaluri gamoyenebis wesebi; 2. niadagis nayofierebis donis gansazRvris debuleba; 3. niadagis konservaciisa da nayofierebis monitoringis debuleba; 4. niadagis eroziisagan dacvis kompleqsur RonisZiebaTa rekomendaciebi; 5. 2005-2009 wlebSi gamosayeneblad nebadarTuli pesticidebis saxelmwifo katalogi; 6. cvlilebebi saqarTvelos kanonSi “mcenareTa mavne organizmebisagan dacvis Sesaxeb”; 7. cvlilebebi saqarTvelos kanonSi “pesticidebisa da agroqimikatebis Sesaxeb” 8. cvlilebebi saqarTvelos kanonSi “sasoflo-sameurneo karantinis Sesaxeb”. sasuqebisa da pesticidebis efeqturi da racionalurad gamoyenebis, aseve niadagis dacvisa da nayofierebis amaRlebis uzrunvelsayofad fermerebisa da sxva miwaTmoqmedTa dasaxmareblad momzadda da daibeWda sxvadasxva rekomendaciebi da instruqciebi. 1. kompleqsuri rTuli sasuqi “amofosi”. 2. kompleqsuri rTuli sasuqi “diamofoska”. 3. kompleqsuri rTuli sasuqi NPK. 4. kompleqsuri rTuli sasuqi “kristaloni”. 5. “tenso koqteili” da misi gamoyeneba soflis meurneobaSi. 6. sulfat amoniumi da misi efeqturoba. 7. niadagebis eroziisagan dacvis rekomendaciebi. 8. fermeris cnobari. mimdinareobs samuSaoebi sxvadasxva normatiuli aqtebis SemuSavebis mizniT, romlebic dakavSirebulia pesticidebisa da agroqimikatebis saregistracio gamocdasa da registraciasTan, pesticidebisa da agroqimikatebis xarisxis SemowmebasTan, minuSebis aRebis meTodikasTan, axali agroqimikatebis registraciasTan. 59 Tavi 15 narCenebi saqarTveloSi, iseve rogorc sxva qveynebSi, garemoze da adamianis janmrTelobaze mavne zemoqmedebis TvalsazrisiT erT-erT seriozul garemosdacviT problemas warmoadgens _ narCenebi. kerZod, misi utilizacia, gauvnebloba, ganadgureba, usafrTxo ganTavseba. yovelive aRniSnuli did finansur da SromiT resursebTan aris dakavSirebuli. arsebuli monacemebi narCenebis warmoSobis, gamoyenebis, gauvneblobis, gadamuSavebisa da ganTavsebis Taobaze ar aris srulyofili, vinaidan narCenebis statistikuri aRricxvis sistema Camoyalibebuli ar aris da 1988 wlis Semdeg aRricxva ar Catarebula. mdgomareobas arTulebs “narCenebis Sesaxeb” kanonis ararseboba (proeqti SemuSavebulia da ganxilvis stadiaSia) 1988 wlis monacemebiT saqarTveloSi yvela tipis narCenebis raodenoba (garda myari sayofacxovrebo narCenebisa) 64,5 mln. tonas Seadgens. 70% wiaRiseuli resursebis mopovebisa da gadamuSavebis narCenia, 30% metalurgiuli, saSen masalaTa, manqanaTmSeneblobis, qimiuri da navTobqimiuri mrewvelobis da sxva dargebis narCenebia, xolo maT Soris 2% toqsikuri narCenia. Mes narCenebia hidridebi, galvanuri Slamebi, kobaltSemcveli mtveri, dariSxanSemcveli, nikelSemcveli, navTobSemcveli, fosforSemcveli, qlorSemcveli, cianSemcveli, gadamuSavebuli eleqtrolitebi, saRebavebisa da emalis Semcveli, mJave gudroni da sxva. myari sayofacxovrebo narCenebi arsebuli informaciiT qveynis masStabiT myari sayofacxovrebo narCenebis yovelwliuri moculoba Seadgens daaxloebiT 5,5 mln. m3. regionaluri sammarTveloebis mier warmodgenili informaciiT, sul aRricxulia 69 nagavsayreli, romelTa mier dakavebuli farTobi Seadgens daaxloebiT 300 heqtars. 51 nagavsayrelis teritoria gamoyofilia Sesabamisi samxareo administraciis an raionuli gamgeobis dadgenilebis safuZvelze, magram arcerTs ar gaaCnia nagavsayrelis mowyobis proeqti. maTi umravlesoba gadavsebulia. arcerTi nagavsayreli ar pasuxobs garemosdacviT da sanitariul moTxovnebs da normebs. maTTvis ar aris gansazRvruli moqmedebis vada, darRveulia myari narCenebis nagavsayrelebisadmi wayenebuli moTxovnebi. dReisaTvis praqtikulad dadgenili ar aris, Tu ra gavlenas axdens qveynis teritoriaze ganlagebuli nagavsayrelebi adamianis janmrTelobasa da garemoze (Camonadeni wylis Semadgenloba, niadagis, gruntis wylebis da a.S. dabinZureba mavne nivTierebebiT). unda aRiniSnos, rom narCenebi nagavsayrelebze gadis yovelgvari daxarisxebis gareSe. sayofacxovrebo narCenebTan erTad aq gvxvdeba sxva saxis narCenebi (mag. samrewvelo, samSeneblo, samedicino narCenebi, toqsikuri da sxva). nagavsayrelebis teritoriaze umeTvalyureod mitovebuli saxifaTo da toqsikuri narCenebi garemos dabinZurebis seriozul keras warmoadgenen. maTi umravlesoba Seicavs advilad xsnad toqsikur naerTebs, romlebic atmosferuli naleqebis meSveobiT advilad xvdebian gruntis wylebSi da abinZureben maT. narCenebis ganTavseba xdeba qalaqis SemogarenSi ganlagebul gldanis da iaRlujis nagavsayrelze. aRniSnuli nagavsayrelebi garemos dabinZurebis aqtiuri 60 wyaroa, sadac darRveuli garemosdacviTi da sanitariuli normebi, wesebi da moTxovnebi. gldanis nagavsayreli mdebareobs Tbilisis CrdiloeTiT, mcxeTis raionis teritoriaze, didvakis xevis marjvena mxares, wyalgamtari koleqtoris Tavze, romlis farTobi Seadgens 8 ha-s. aRniSnuli teritoria nagavsayrelisaTvis gamoyofilia saqarTvelos ssr ministrTa sabWos 19.04.71w. #198 gadawyvetilebiT da eqspluataciaSi Sevida 1972 wels. yovelwliurad nagavsayrelze Sedis 650 aTasi m3 narCeni, dRemde ki ganTavsebulia 20 mln m3 narCeni. ganTavsebuli narCenebis minimaluri simaRle Seadgens 8 m-s, saSualo _ 12 m-s, xolo maqsimaluri _ 20 m-s. iaRlujis nagavsayreli mdebareobs Tbilisidan 22 km-is daSorebiT, marneulis raionis teritoriaze, q. rusTavis maxloblad, iaRlujis mTaze, romlis farTobi Seadgens 5 ha-s. teritoria nagavsayrelisaTvis gamoyofilia saqarTvelos ssr ministrTa sabWos 12.08.85w. #534 dadgenilebiT da eqspluataciaSi Sevida imave wels. marneulis gamgeobis 2003 wlis 16 maisis #5/30 da q. Tbilisis mTavrobis #05.19.82 09.09.2004w. dadgenilebiT eqspluataciis vada gagrZelebulia 2009 wlis bolomde. yovelwliurad nagavsayrelze gadis 550 aTasi m3 narCeni, xolo dRemde ganTavsebulia 12 mln m3 narCeni. ganTavsebuli narCenebis minimaluri simaRle Seadgens 3 m-s, saSualo 8 m-s, xolo maqsimaluri _ 10 m-s. Seswavlil iqna gldanis nagavsayreli da SemuSavebul iqna rekomendaciebi darRvebebis aRmosafxvrelad. narCenebis gadamuSaveba praqtikulad ar mimdinareobs. TbilisSi funqcionirebda gldanis nagavgadamamuSavebeli da foniWalis nagavsawvavi qarxana. gldanis nagavgadamamuSavebeli qarxana eqspluataciaSi Sevida 1983 wels da awarmoebda narCenebis bioTermuli meTodiT gadamuSavebas. foniWalis nagavsawvavi qarxana iyo Cexuri sistemis da eqspluataciaSi Sevida 1978 wels. sanam funqcionirebda nagavgadamamuSavebeli da nagavsawvavi qarxnebi, muSavdeboda 0,43 mln m3 narCeni weliwadSi, xolo danarCeni iyreboda nagavsayrelebze. 1991 wlidan orive qarxnis funqcionireba Sewyvetilia, mwyobridanaa gamosuli agregatebi da aRdgenas ar eqvemdebareba. aRniSnulidan gamomdinare, myari sayofacxovrebo narCenebis marTvis gaumjobesebis mizniT erT-erT mniSvnelovan sakiTxs warmoadgens, maTi gadamuSavebis, gauvnebelyofis da ganTavsebis Tanamedrove teqnologiebis danergva da am mizniT saTanado investiciebis mozidva. aucilebelia am mimarTulebiT gaaqtiuros muSaoba qalaqis meriis Sesabamisma samsaxurebma, visac uSualod evaleba narCenebis menejmenti, muSavdeba q. Tbilisis narCenebis marTvis koncefcia. aRsaniSnavia, rom BP-is (romelic awarmoebs BTC milsadenis mSeneblobas), garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros, qalaqis meriis urTierTSeTanxmebis safuZvelze gadawyda iaRlujis nagavsayrelis keTilmowyobis samuSaoebis ganxorcieleba. am sakiTxTan dakavSirebiT BP-s mier SemuSavda proeqti, romelic iTvaliswinebs sadrenaJo sistemis, wyalgamwmendis, misasvleli gzebis mowyobas, SemoRobvas teritoriaze arsebuli narCenebis kompaqturad ganTavsebas da dafarvas miwis feniT, damxmare saTavsoebis aSenebas da manqana-meqanizmebis SeZenas. BP-s mier dawyebuli keTilmowyobis saproeqto samuSaoebi Seferxda usafrTxoebis normebis dacvasTan dakavSirebiT. sakiTxi ganxilvis procesSia. gansakuTrebiT aRsaniSnavia is faqti, rom BP-sTan aseve miRweulia SeTanxmeba, q. TbilisisaTvis Tanamedrove standartebis Sesabamisi nagavsayrelis mowyobasTan dakavSirebiT. aseve ganixileba saxifaTo narCenebis poligonis mowyobis sakiTxi. 61 unda aRiniSnos, rom zogadad rogorc TbilisSi, ise regionebSi da raionebSi moqmedi nagavsayrelebi ar pasuxoben garemosdacviT da sanitarul moTxovnebs da normebs, kerZod: _ nagavsayrelebis umravlesoba mdinareebis pirasaa ganlagebuli. atmosferuli naleqebisa da wyaldidobis dros adgili aqvs mdinareSi Carecxvis faqtebs. _ nagavsayrelebi ar aris SemoRobili da daculi, ris Sedegad adgili aqvs nagavsayrelebis mTel teritoriaze pirutyvisa da adamianebis Tavisufal gadaadgilebas. nagavsayrelze gamokvebili pirutyvi daavadebis gamomwvevi baqteriebis potenciuri matarebelia. _ zogierT nagavsayrelze warmoebs narCenebis datkepna, xolo saizolacio miwis feniT dafarva xdeba iSviaTad. _ TviTaalebisa da wvis (xanZris) SemTxvevebis Tavidan asacileblad nagavsayrelebs ar gaaCniaT narCenebis dasanotivebeli brunviTi wyalmomaragebis sistema, ris Sedegadac zafxulis TveebSi xSirad adgili aqvs aalebiT procesebs. es gansakuTrebiT awuxebs im dasaxlebuli punqtebis macxovreblebs, sadac axlos aris ganlagebuli nagavsayrelebi. _ ar arsebobs nagavsayrelebis gaswvriv mwvane zona, agreTve miwisqveSa wylebis kontrolisaTvis sinjis asaRebi Surfebi, Webi, an WaburRilebi. samrewvelo narCenebi samrewvelo narCenebi ganTavsebulia sawarmoebis da mis mimdebare teritoriebze, sadac daculi ar aris garemosdacviTi moTxovnebi, ris gamoc aRniSnuli narCenebi abinZureben garemos da safrTxes uqmnian adamianis janmrTelobas. mrewvelobis seqtoris sruli datvirTviT muSaobis dros gansakuTrebiT didi raodenobis narCenebi warmoiqmna da dabinZurebis kerebi gaCnda iseT samrewvelo qalaqebSi, rogoricaa rusTavi, quTaisi, zestafoni, bolnisi da sxva, sadac metalurgiuli, feroSenadnobTa qarxnebidan, samTomompovebeli kombinatidan da sxva sawarmoebidan, mravali aTasi tona samrewvelo narCeni (wida, damuSavebuli da fuWi qanebis gadanayrebi da sxva) dagrovda, ris Sedegadac am sawarmoebis mimdebare teritoriebi mravali wlis ganmavlobaSi formirdebodnen, rogorc toqsikuri elementebis momatebuli koncentraciebis geoqimiuri provinciebi. poligonebis simZlavre, sadac mimdinareobda samrewvelo narCenebis dasawyobeba, samrewvelo sawarmoebis sruli moculobiT muSaobisas TandaTanobiT izrdeboda. samrewvelo seqtoris moculobis Semcirebis gamo am procesis intensivoba Senelda, Tumca mosaxleobis janmrTelobis mdgomareobaze maTi zegavlenis saSiSroeba kvlav arsebobs. AaRniSnul poligonebze arsebuli narCenebi atmosferuli naleqebis, maTi samrewvelo da sayofacxovrebo daniSnulebiT meoradi gamoyenebisa da sxva procesebis gamo garkveul gavlenas axdenen haeris, niadagis, miwisqveSa da zedapiruli wylebis toqsikuri elementebiT (manganumi, TuTia, spilenZi, nikeli, tyvia, vercxilswyali da sxva) dabinZurebaze. samrewvelo narCenebis marTvis sistema mosawesrigebelia da saWiroebs gansakuTrebul yuradRebas, radganac sakmaod didi raodenoba toqsikur narCens warmoadgens (80-iani wlebis monacemebiT daaxloebiT 2 mln tonamde). saqarTvelos mTel teritoriaze ar arsebobs samrewvelo narCenebis nagavsayrelebi. samrewvelo narCenebi ganTavsebulia an sawarmos teritoriaze an sayofacxovrebo nagavsayrelebze. gansakuTrebiT aRsaniSnavia sawarmoebis is nawili, romelic dResdReobiT gaCerebulia an Secvlili aqvs profili, magram gaaCnia Zveli, akumulirebuli narCeni. aRniSnuli problemis efeqturad gadawyvetis mizniT 62 aucilebelia Catardes inventarizacia, romelic saSualebas mogvcems daigegmos maTi utilizacia-gauvneblobis konkretuli RonisZiebebi. gansakuTrebul safrTxes warmoadgens saqarTvelos teritoriaze yofili sabWoTa kavSiris samxedro nawilebis, samxedro poligonebisa da sxva sawarmoo nagavsayrelebis teritoriebze yovelgvari kontrolisa da aRricxvis gareSe mitovebuli maRaltoqsikuri narCenebi, feTqebadi nivTierebebi da sxva mavne narCenebi. amis naTel magaliTs warmoadgenda sxvadasxva samxedro bazebze arsebuli Txevadi sawvavi komponentebi `melanJi” da `samini” (1000 t-ze meti), romlebic did safrTxes uqmnida adamianis janmrTelobas da garemos. aRniSnulTan dakavSirebiT SemuSavda am nivTierebebis gauvneblobis programa, romelic nawilobriv dafinansebul iqna saqarTvelos biujetidan da nawilobriv donori qveynebis mier. samuSaoebi dasrulda 2001 wels da mTlianad gauvnebelyofil iqna aRniSnuli mavne nivTierebebi. euTo_s dafinansebiT ganxorcielda programa ”axalcixe-axalqalaqis regionSi yofili samWoTa samxedro bazebis garemoze zemoqmedebis Seswavla, saxifaTo narCenebis neitralizacia da dabinZurebuli teritoriebis reabilitacia, rogorc ekologiur-socialuri stabilizaciis faqtori”. miuxedavad amisa, aucileblobas warmoadgens mTlianad saqarTvelos teritoriaze yofili sabWoTa kavSiris samxedro bazebis poligonebze maRaltoqsikuri narCenebis detaluri aRricxva-inventarizaciis Catareba, maTi identifikacia da utilizaciisa da gauvneblobis RonisZiebaTa proeqtebisa da programebis SemuSaveba da ganxorcieleba. aseve dabinZurebuli teritoriebis reabilitaciis programebis Sedgena-ganxorcieleba. seriozul problemas warmoadgens ambrolauris raionis sof. uravis da lentexis raionis sof. canas dariSxanis sabados gadamuSavebis Sedegad miRebuli da amJamad mitovebuli narCenebi. rogorc cnobilia, aRniSnuli sawarmoebis mier warmoebuli produqcia sabWoTa kavSiris arsebobis periodSi gamoiyeneboda, rogorc samxedro, aseve samoqalaqo mizniT. amJamad am teritoriebze mitovebulia 100 000 tonamde samTo qimiuri gadamuSavebis narCenebi, romliTac dabinZurebulia garemo da Sesabamisad seriozuli safrTxe eqmneba adamianTa janmrTelobas, ris gamoc did SeSfoTebas gamoTqvams adgilobrivi mosaxleoba. am sakiTxTan dakavSirebiT saministroSi SemuSavebulia am narCenebis utilizacia-gauvnebelyofis programis proeqti. unda aRiniSnos, rom saqarTveloSi ar arsebobs saxifaTo narCenebis moqmedi samarxi. xazi unda gaesvas im faqts, rom rusTavis maxloblad iaRlujis mTaze ganTavsebulia sasoflo-sameurneo Sxamqimikatebis samarxi. sadac arsebuli informaciiT ganTavsebulia 2 600 tonamde toqsikuri narCeni. samarxi 1986 wlidan daxurulia, magram is Zalzed cud mdgomareobaSia, ar aris SemoRobili da daculi, sadac Tavisuflad gadaadgildeba pirutyvi, aseve mosaxleobis mier samarxidan xdeba metaluri taris amoReba. zemoaRniSnulidan gamomdinare, saWiroa arautilizirebadi saxifaTo narCenebis usafrTxo ganTavsebis da damarxvis mizniT gamonaxuli iqnes saTanado teritoria da moewyos samarxi Tanamedrove garemosdacviTi moTxovnebis gaTvaliswinebiT. seriozul problemas warmoadgens satransporto narCenebis marTva, maT Soris naxmari akumulatorebi, saburavebi, zeTebi. xSiria kustarulad maTi meoradi gamoyeneba da gadamuSaveba, sadac daculi ar aris garemosdacviTi normebi da moTxovnebi. ar aris mowesrigebuli biologiuri da klinikuri narCenebis marTvis sistemebi. ar aris danergili am sferoSi am saxis saxifaTo narCenebis gauvneblobis teqnologiebi. 63 narCenebis marTvis samarTlebrivi baza: • • • • • saqarTvelos kanoni _ `garemos dacvis Sesaxeb" 1996w. saqarTvelos kanoni _ `licenzirebisa da nebarTvebis Sesaxeb" 2005w. saqarTvelos kanoni _ `janmrTelobis dacvis Sesaxeb" 1997w. “saqarTvelos sanitariuli kodeqsi” 2003w. saqarTvelos kanoni `saqarTvelos teritoriaze narCenebis tranzitisa da importis Sesaxeb saqarTvelos respublikis kanonSi cvlilebebisa da damatebebis Setanis Taobaze"; 1997w. • bazelis konvencia `saxifaTo narCenebis transsasazRvro gadazidvisa da maT ganTavsebaze kontrolis Sesaxeb". • sxvadasxva saministroebisa da uwyebebis mier miRebuli kanonqvemdebare normatiuli aqtebi. kanoni `narCenebis Sesaxeb” ar aris miRebuli. ris gamoc narCenebis marTvaSi monawile uwyebebs Soris kompetenciebi ar aris gansazRvruli da gamijnuli. xSirad funqcionaluri gadanawileba davis sagania. adgili aqvs saxelmwifo marTvaSi dublirebas da paralelizms. dRemde ar arsebobs narCenebis aRricxvis angariSgebis da saxelmwifo kontrolis erTiani sistema, aseve ar aris SemuSavebuli marTvis ekonomikuri meqanizmebi. SemuSavda kanonproeqti `narCenebis Sesaxeb", romelic ganxilvis stadiaSia. aseve SemuSavebis procesSia `saqarTvelos teritoriaze narCenebis tranzitisa da importis regulirebis procedurisa da wesis Sesaxeb” debulebis proeqti `saqarTvelos respublikis teritoriaze narCenebis tranzitisa da importis Sesaxeb” saqarTvelos respublikis kanonSi cvlilebebisa da damatebebis Setanis Taobaze” kanonis moTxovnebis Sesabamisad. bazelis konvencia _ “saxifaTo narCenebis transsasazRvro gadazidvasa da maT ganTavsebaze kontrolis Sesaxeb” saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 4 maisis #232 brZanebulebis Tanaxmad, saqarTvelo SeuerTda 1989 wels q. bazelSi xelmoweril konvencias “saxifaTo narCenebis transsasazRvro gadazidvebisa da maT ganTavsebaze kontrolis Sesaxeb”. aRsaniSnavia, rom konvencia iTvaliswinebs sawevro Sesatans gaerTianebuli erebis nixris mixedviT. saqarTveloSi bazelis konvenciis saxelmwifo kompetentur organos warmoadgens garemos dacvisa da bunebrivi resusebis saministro. am TvalsazrisiT garkveuli muSaoba aris gaweuli saqarTvelos finansTa saministros daqvemdebarebaSi myof sabaJo departamentTan da aseve yofil Semosavlebis saministrosTan erTad. kerZod, miwodebuli iyo saxelmZRvanelo masalebi, romlebic asaxavda arsebuli konvenciis moTxovnebs. amgvari saxis masalebi aseve dagzavnili iyo Sinagan saqmeTa saministrosa da uSiSroebis saministroSi. konvenciis samdivnos droulad da xarisxianad waredgineba wliuri angariSebi, qveyanaSi Semosuli da mis teritoriaze gavlili narCenebis saxeobebisa da raodenobis Sesaxeb, rac konvenciis mxareTa mier valdebulebebis Sesrulebis erTerT ZiriTad moTxovnas warmoadgens. konvenciis valdebulebebis SesrulebasTan dakavSirebul sakiTxze konvenciis farglebSi Seqmnilia samuSao jgufi (Committee for administering the Mechanisms for Promoting the Implementation and Compliance of the Basel Convention), romlis wevria saqarTveloc. 64 bazelis konvenciis 2003 wlis mxareTa Sexvedraze mowonebuli da damtkicebuli iqna proeqti ~erovnul da saerTaSoriso doneze moqmedi normatiuli bazis mimoxilva saxifaTo narCenebis sazRvargadamkveTi moZraobebis monitoringisa da kontrolis sferoSi maTi ekologiurad usafrTxo marTvis mizniT”, romelic dafinansebulia bazelis konvenciis samdivnos mier. proeqti xorcieldeba ruseTis federaciis koordinaciiT, sadac narCenebisa da qimiur nivTierebaTa marTvis sammarTvelosTan erTad monawileobas iRebs saministros iuridiuli sammarTvelo. Tavi 16 teqnogenuri avariebi da katastrofebi saqarTvelos transportis maregulirebeli erovnuli komisiis mier teqnogenuri xasiaTis avariebis Semcirebis mizniT mimdinareobda garkveuli samuSaoebi, kerZod, ganixileboda saxifaTo tvirTebis saavtomobilo gadazidvebis saerTaSoriso moTxovnebiT regulirebis sakiTxi. aRniSnulis aucilebloba ganpirobebulia bolo dros gaxSirebuli SemTxvevebiT, romlebic dakavSirebulia sxvadasxva klasis (gaeros klasifikaciiT) saxifaTo nivTierebebis (SekumSuli da Txevadi gazi, SekumSuli Jangbadi, benzini, dizelis sawvavi, azoti da sxv.) transportirebasTa da maT araswor eqspluataciasTan. aRniSnuli sakiTxis gadawyvetis SemTxvevaSi savaraudod, sagrZnoblad Semcirdeba am saxis katastrofebis moxdebis albaToba, agreTve saSiSi qimiuri nivTierebebis tranzitis SemTxvevaSic. 2005 wels samgoris me-3 macivarSi moxda amiakis gaJonva, ris Sedegadac daiRupa 2 adamiani. Tavi 17 saqarTvelos garemosdacviTi kanonmdebloba 2005 wels normatiuli aqtebi: miRebul iqna Semdegi sakanonmdeblo da kanonqvemdebare saqarTvelos kanonebi: • • • • • • `wiaRis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonSi cvlilebebis Setanis Taobaze (2005 wlis 22 aprili #1409); `wiaRis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonSi cvlilebebis Setanis Taobaze (2005 wlis 23 ivnisi #1765); `wiaRis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonSi cvlilebebis Setanis Taobaze (2005 wlis 25 noemberi #2148); `garemos dacvis saxelmwifo kontrolis Sesaxeb~ saqarTvelos kanoni (2005 wlis 23 ivnisis #1767); `kolxeTis daculi teritoriebis Seqmnisa da marTvis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonSi cvlilebebisa da damatebebis Setanis Taobaze (2005 wlis 1 ivlisi #1878); `daculi teritoriebis sistemis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonSi cvlilebis Setanis Taobaze (2005 wlis 25 noemberi #2118); 65 • • `wylis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonSi cvlilebebis Setanis Taobaze (2005 wlis 28 dekemberi #2569); `bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis mosakreblebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonSi cvlilebis Setanis Taobaze~ (2005 wlis 20 dekemberi #2393); saqarTvelos prezidentis brZanebulebebi: • • • • • • • saqarTvelos prezidentis 26 ivlisis #666 brZanebuleba `sanapiro zonis integrirebuli marTvis centris Seqmnis Sesaxeb~ saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 15 aprilis #144 brZanebulebaSi cvlilebebis Setanis Taobaze~; saqarTvelos prezidentis 24 ivnisis #547 brZanebuleba `sajaro samarTlis iuridiuli piris – saqarTvelos Savi zRvis dacvisa da resursebis kvleva – aTvisebis saxelmwifo saagentos likvidaciis Sesaxeb~; saqarTvelos prezidentis 2005 wlis 26 ivlisis #667 brZanebuleba ~saqarTvelos daculi teritoriebis ganviTarebis centris Sesaxeb” saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 12 Tebervlis #57 brZanebulebaSi cvlilebebisa da damatebis Setanis Taobaze~; saqarTvelos prezidentis 2005 wlis 26 ivlisis #625 brZanebuleba `saqarTvelos satyeo seqtoris ganviTarebis centris~, rogorc sagaro samartlis iuridiuli piris Seqmnis Sesaxeb~ saqarTvelos prezidentis 2000 wlis 29 oqtombris #469 brZanebulebaSi cvlilebebis Setanis Taobaze~; saqarTvelos prezidentis 2005 wlis 10 seqtembris #747 brZanebuleba `im Tanamdebobis pirTa Tanamdebobrivi nusxis damtkicebis Sesaxeb, romelTac ufleba aqvT ataron samsaxurebriv-saStato iaraRi~ saqarTvelos prezidentis 2003 wlis 27 oqtombris #538 brZanebulebiT damtkicebul nusxaSi cvlilebebisa da damatebebis Setanis Taobaze~; saqarTvelos prezidentis 2005 wlis 7 noembris #926 brZanebuleba `zogierTi sajaro samarTlis iuridiuli piris debulebis damtkicebisa da saqminobis xelSewyobasTan dakavSirebuli RonisZiebebis Sesaxeb~; saqarTvelos prezidentis 2005 wlis 17 dekembris #1061 brZanebuleba `saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros mmarTvelobis sferoSi Semavali zogierTi sajaro samarTlis iuridiuli piris reorganizaciis, likvidaciisa zogierTi sajaro samarTlis iuridiuli piris Seqmnis Sesaxeb~; saqarTvelos mTavrobis dadgenilebebi: • • • `saqarTvelos biomravalferovnebis dacvis strategiisa da moqmedebaTa gegmis damtkicebis Sesaxeb~ saqarTvelos mTavrobis (19.02.2005 #27) dadgenileba; saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros debulebis damtkicebis Sesaxeb~ saqarTvelos mTavrobis 2004 wlis 12 ivnisis #50 dadgenilebaSi cvlilebebisa da damatebebis Setanis Taobaze~ saqarTvelos mTavrobis (3.06.2005w #98) dadgenileba; `saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros debulebis damtkicebis Sesaxeb~ saqarTvelos mTavrobis 2004 wlis 12 ivnisis #50 dadgenilebaSi cvlilebebis Setanisa da saministros zogierTi 66 • • • • • • • • • • • • teritoriuli organos reorganizaciis Taobaze~ saqarTvelos mTavrobis (17.07.2005w #114) dadgenileba; `saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros debulebis damtkicebis Sesaxeb~ saqarTvelos mTavrobis 2004 wlis 12 ivnisis #50 dadgenilebiT damtkicebul debulebaSi cvlilebebisa da damatebebis Setanis Taobaze~ saqarTvelos mTavrobis (11.08.2005w #139) dadgenileba; `tyiT sargeblobis licenziebis gacemis wesisa da pirobebis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze~ saqarTvelos mTavrobis (11.07.2005 #132) dadgenileba; `birTvuli da radiaciuli saqmianobis nebarTvebisa da licenziebis gacemis wesisa da pirobebis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze~ saqarTvelos mTavrobis (11.07.2005 #135) dadgenileba; `sasargeblo wiaRiseulis mopovebis licenziis gacemis wesisa da pirobebis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze~ saqarTvelos mTavrobis (11.07.2005 #136) dadgenileba; `zedapiruli wylis obieqtidan wyalaRebisa da zedapiruli wylis obieqtSi wyalCaSvebis nebarTvebis gacemis wesisa da pirobebis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze~ saqarTvelos mTavrobis (11.07.2005 #137) dadgenileba; `cxovelTa samyaros obieqtebiT sargeblobis nebarTvisa da licenziis gacemis wesisa da pirobebis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze~ saqarTvelos mTavrobis (11.07.2005 #138) dadgenileba; `garemoze zemoqmedebis nebarTvis gacemis wesisa da pirobebis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze~ saqarTvelos mTavrobis (1.09.2005 #154) dadgenileba; ~tyiT sargeblobis licenziebis gacemis wesisa da pirobebis Sesaxeb” debulebis damtkicebis Taobaze” saqarTvelos mTavrobis 2005 wlis 11 agvistos 132 dadgenilebiT damtkicebul debulebaSi damatebis Setanis Sesaxeb~ saqarTvelos mTavrobis (23.09.2005 #168) dadgenileba; ~sasargeblo wiaRiseulis mopovebis licenziis gacemis wesisa da pirobebis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze” saqarTvelos mTavrobis 2005 wlis 11 agvistos 136 dadgenilebiT damtkicebul debulebaSi damatebis Setanis Sesaxeb~ saqarTvelos mTavrobis (23.09.2005 #169) dadgenileba; ~cxovelTa samyaros obieqtebiT sargeblobis nebarTvisa da licenziis gacemis wesisa da pirobebis Sesaxeb debulebis damtkicebis Taobaze” saqarTvelos mTavrobis 2005 wlis 11 agvistos N138 dadgenilebiT damtkicebul debulebaSi damatebis Setanis Sesaxeb~ saqarTvelos mTavrobis (23.09.2005 #170) dadgenileba; `saqarTveloSi ,,klimatis cvlilebis CarCo konvenciis” ,,kiotos oqmiT” gaTvaliswinebuli ,,sufTa ganviTarebis meqanizmis” ganxorcielebis koordinaciis mizniT sabWos Seqmnis Sesaxeb~ saqarTvelos mTavrobis (29.09.2005 #172) dadgenileba; `saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros debulebis damtkicebis Sesaxeb~ saqarTvelos mTavrobis 2004 wlis 12 ivnisis #50 dadgenilebaSi cvlilebebisa da damatebebis Setanisa da saministros zogierTi saxelmwifo saqveuwyebo dawesebulebis gardaqmnis Taobaze~ (23.11.2005w #213). 67 wlis ganmavlobaSi saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis ministris mier gamoica 41 brZaneba. Tavi 18 kontroli garemos dacvis sferoSi 2005 wels “garemos dacvis saxelmwifo kontrolis Sesaxeb” kanonis safuZvelze da saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministroSi mimdinare reformebis farglebSi Seiqmna saxelmwifo saqveuwyebo dawesebuleba – garemos dacvis inspeqcia. inspeqciis ZiriTad movaleobad ganisazRvra garemos dabinZurebasa da bunebrivi resursebiT sargeblobaze saxelmwifo kontrolis ganxorcieleba, rac moicavs kanonmdeblobis moTxovnaTa Sesrulebis xelSemwyob da prevenciul RonisZiebebs, garemosdacviT Semowmebebsa da gamovlenil samarTaldarRvevebze reagirebis zomebis gatarebas. inspeqcia Tavis saqmianobas axorcielebs struqturuli qvedanayofebisa da teritoriuli organoebis meSveobiT. 2005 wlisaTvis garemos dacvis inspeqciis saStato ricxovnoba ganisazRvra 90 erTeuliT. garemos dacvis inspeqciam sakontrolo-sainspeqcio saqmianoba daiwyo 2005 wlis 23 seqtembers, mas Semdeg, rac dakompleqtebul iqna swrafi reagirebis samsaxuri da misi biuroebi adgilebze (aRmosavleT, dasavleT da samxreT saqarTvelos biuroebi). garemos dacvis inspeqciis struqtura - 2005 weli 90 saStato erTeuli, maT Soris: centraluri ofisi – 40 regionul doneze – 50 inspeqciis xelmZRvaneloba buRalteria aparati swrafi reagirebis samsaxuri analitikuri samsaxuri aRmosavleT saqarTvelos biuro inspeqtirebis samsaxuri teritoriuli organo dasavleT saqarTvelos biuro Savi zRvis dacvis konvenciuri inspeqcia samxreT saqarTvelos biuro 68 inspeqciis mcirericxovani Zalebisa da garemosdacviTi problemebis simwvavis gaTvaliswinebiT, muSaobis ZiriTad prioritetul mimarTulebad ganisazRvra brZola xe-tyis organizebuli ukanono Wrebisa da mdinareebsa da wyalsatevebze brakonierobis gamovlenisa da aRkveTis mimarTulebiT. dasaxuli prioritetebidan gamomdinare, regionebSi gamoiyo cxeli wertilebi da am ubnebSi dawesebul iqna gansakuTrebuli kontroli. inspeqtireba _ 2005 w. centraluri ofisi _ 24 kaci regionul doneze _ 50 kaci dasavleT saqarTvelos Savi zRva biuro _ 16 garemos dacvis inspecia _ 24 Savi zRvis dacvis konv. inspeqcia - 20 aRmosavleT saqarTvelos biuro _ 6 samxreT saqarTvelos biuro _ 8 inspeqciis amoqmedebidan sami Tvis ganmavlobaSi (2005 wlis oqtomberidekemberi) inspeqciis mier gamovlenil iqna garemosdacviTi kanonmdeblobis darRvevis 630 faqti. maTgan: administraciuli samarTaldarRvevis 561 faqti; sisxlis samarTlis niSnebis mqone 69 faqti, romlebic Semdgomi reagirebisaTvis gadaeca samarTaldamcav organoebs. administraciul samarTaldarRvevebze: ⇒ ukanonod moWrili xe-tyis odenobam Seadgina 1660.33 kub. m.; ⇒ Sida wyalsatevebze ukanonod mopovebuli Tevzis raodenobam Seadgina 55,2 kg.; ⇒ dakisrebuli jarimis odenobam Seadgina 74827.10 lari, maTgan gadaxdilia 21264.00 lari. ⇒ garemoze miyenebuli zianis Tanxam Seadgina 93988.68 lari, anazRaurebuli Tanxis odenobaa 11920.51 lari. ⇒ saxelmwifo sakuTrebaSi miqceuli bunebrivi resursis odenobam Seadgina 1567.43 kub. m. Sss da prokuraturis organoebs mokvlevisaTvis masalebi gadaeca 69 faqtze: ⇒ ukanonod moWrili xe-tyis odenobam Seadgina 15194.7 kub. m.; 622 Ziri naZvi; ⇒ saxelmwifoze miyenebuli zianis Tanxam Seadgina 2 295 408.5 lari. 69 detaluri informacia wlis ganmavlobaSi garemosdacviTi kanonmdeblobis darRvevis faqtebis Sesaxeb warmodgenilia danarTSi 1 (cxr. 21; 22; 23). garda garemos dacvis inspeqciisa, 2005 wels garemos dacvis sferoSi saxelmwifo kontrols TavianTi samoqmedo teritoriebis farglebSi asrulebdnen saministros saxelmwifo saqveuwyebo dawesebulebebi – satyeo meurneobisa da daculi teritoriebis departamentebi. 2005 wlis ganmavlobaSi daculi teritoriebis tyis dacvis muSakebis mier gamovlenili iqna 1721,8 m3 moculobis ukanono Wra. samarTaldamcav organoebze gadacemuli iqna 293 aqti da dakisrebuli jarimis saxiTYamoRebuli iqna 986,89lari. 2005 wlis ganmavlobaSi saxelmwifo kontrolis funqcias aseve axorcielebdnen saministros teritoriuli erTeulebi – regionaluri sammarTveloebi, romelTac 2006 wlidan aRniSnuli funqciis Sesrulebis uflebamosileba SeuwydaT (ix. danarTi 1, cxrili 20). Tavi 19 garemosdacviTi politika da saxelmwifo programebi 2000 wels gaeros generaluri asambleis mier SemuSavebul deklaraciaSi dasaxulia aTaswleulis ganviTarebis miznebi da principebi. aRniSnuli dokumenti gansazRvravs 2000-2015 wlebSi gansaxorcielebel miznebsa da amocanebs. dokumentis me-7 mizans warmoadgens ekologiuri mdgradobis uzrunvelyofa, romelic Tavis mxriv moicavs 3 amocanas: mdgradi ganviTarebis principebis integrireba qveynis politikasa da programebSi da bunebrivi resursebis Semcirebis (degradirebis) tendenciebis SeCereba; 2015 wlisaTvis mosaxleobis im nawilis ganaxevreba, romelsac stabilurad ar miuwvdeba xeli janmrTelobisaTvis usafrTxo sasmel wyalze; sabinao seqtoris harmonizacia saerTaSoriso moTxovnebTan, maT Soris municipaluri (socialuri) sacxovrisis komponentis ganviTareba. saqarTvelom, rogorc aTaswleulis deklaraciis xelmomwerma qveyanam, aRebuli valdebulebebis ganxorcieleba daiwyo ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programis (egsdp) SemuSavebiT, romelic damtkicda 2003 wels. 2004 wlis ivnisSi momzadda aTaswleulis ganviTarebis miznebis ganxorcielebis erovnuli sabaziso angariSi, romlis SemuSavebis procesSi faqtiurad ganxorcielda msoflioSi aRiarebuli miznebisa da amocanebis nacionalizacia da saqarTvelos realobasTan misadageba. saqarTvelos mTavrobis gadawyvetilebiT, 2005 wels momzadda “2004-2005 wlebis aTaswleulis ganviTarebis miznebis ganxorcielebis angariSi”. angariSi SemuSavda gaeros saagentoebTan mWidro TanamSromlobiT, saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministros koordinaciiT da asaxavs qveyanaSi arsebul mdgomareobas da 2004-2005 wlebSi am mimarTulebiT gadadgmul nabijebs. TavSi “ekologiuri mdgradobis uzrunvelyofa” warmodgenilia qveyanaSi garemos dacvis sferoSi miRebuli da moqmedi strategiebisa da moqmedebaTa gegmebis analizi, aRniSnulia arsebuli problemebis Sesaxeb, ganxilulia saerTaSoriso 70 konvenciebiT aRebuli valdebulebebis Sesrulebis mdgomareoba, dasaxulia samomavlo gansaxorcielebeli qmedebebi, maT Soris sakanonmdeblo-normatiuli bazis srulyofa. saqarTvelos mTavrobis saSualovadiani (2005-2008 wlebis) samoqmedo strategiis dokumentis Tanaxmad ganisazRvra saministroSi gansaxorcielebeli reformebis sami ZiriTadi mimarTuleba: I. instituciuri reforma (2005-2007 wlebi); II. garemos dacvis sistemis reforma (2005-2008); III. bunebrivi resursebiT sargeblobis sistemis reforma (2005-2007). 2005 wlis ganmavlobaSi saministros mier ganxorcielebuli saqmianoba mimarTuli iyo reformebis saSualovadiani strategiiT gansazRvruli prioritetebis realizaciaze. garemos dacvis saxelmwifo kontrolis erTiani sistemis Camoyalibebis mizniT, 2005 wlis 23 ivniss saqarTvelos parlamentis mier miRebul iqna saqarTvelos kanoni “garemos dacvis saxelmwifo kontrolis Sesaxeb”, romlis Tanaxmad, sxvadasxva uwyebebs Soris gafantuli garemos dacvaze saxelmwifo kontrolis funqcia moeqca erTi organos - saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros mmarTvelobis sferoSi. saministros saSualovadiani samoqmedo gegmis (2007-2010w.w.) Tanaxmad gansazRvruli iqna Semdegi prioritetuli mimarTulebebi: resursTsargeblobis sistema satyeo seqtoris marTvis sajaro kerZo partniorobis (PPP) modelis danergva wylis resursebis saauzo marTvis sistemaze gadasvla garemosdacviTi sistema daculi teritoriebis sistemisa da ekoturizmis ganviTareba narCenebis marTvis politikis SemuSaveba 2005 wels gamoica saqarTvelos 1:500 000 masStabis zogadgeografiuli ruka pirveli oficialuri qarTuli cifruli versia, romelic Sedgenilia saerTaSoriso standartebisa da moTxovnebis gaTvaliswinebiT da ganaxlebulia Tanamedrove monacemebiT (ix. danarTi 2). mniSvnelovania, rom ganaxlebul rukaze datanilia saqarTvelos TiTqmis yvela sofeli, sakrebulo, qalaqi Tu daba Tavisi saxelwodebiT. aseve naCvenebia saerTaSoriso, saxelmwifo, adgilobrivi da sxvadasxva mniSvnelobis gzebi. saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministrosaTvis 2005 wlis saxelmwifo biujetiT ganxorcielda Semdegi miznobrivi programebis dafinanseba: ¾ “klimatis cvlileba” _ 6,0 aT. lari; ¾ “saqarTvelos mosaxleobis radiaciuli usafrTxoebis uzrunvelyofa” _ 37,9 aT. lari; ¾ “baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis da samxreT kavkasiis milsadenis bunebriv da socialur garemoze zemoqmedebis Sefasebis angariSebisa da maTze gacemuli garemosdacviTi nebarTvis pirobebiT gansazRvruli monitoringis ganxorcieleba” _ 33,3 aT. lari; ¾ “saqarTvelos miwisqveSa wylebis resursebis ganviTareba da marTva, miwisqveSa wylebis resursebis gamovlena, Seswavla da qveynis teritoriis geoekologiuri monitoringi” _ 70,0 aT. lari; ¾ “saqarTvelos teritoriis regionaluri geologiuri Seswavla, geologiuri profilis saxelmwifo rukebis kompleqtebis Sedgena71 gamocema, mineralur-resursuli fondis saxelmwifo kadastris formireba da misi monitoringi, geodinamikuri usafrTxoebis uzrunvelyofa” _ 100,0 aT. lari; ¾ “saqarTvelos wiaRis obieqtebis mozadeba licenzirebisaTvis da kanonqvemdebare normatiuli bazis Seqmna wiaRiT racionaluri sargeblobis uzrunvelyofis mizniT” _ 43,8 aT. lari; ¾ “saqarTvelos teritoriis seismuri saSiSrebis Sefaseba hidrogeodeformaciuli velis monitoringiT” _ 4,0 aT.lari; ¾ “daculi teritoriebis florisa da faunis dacva” _ 44,8 aT. lari; ¾ “tyeTmowyoba” _ 97,7 aT. lari; ¾ “tyis dacva, aRdgena-ganaxleba, tyiTsargebloba da kakalnayofierTa plantaciebis gaSeneba” _ 542,3 aT. lari; ¾ “geodeziuri da kartografiuli samuSaoebi” _ 74,3 aT. lari. 2005 wlis ganmavlobaSi saqarTvelos mTavrobis TanadafinansebiTa da donorTa mier gamoyofili Tanxebis meSveobiT ganxorcielebuli iqna Semdegi proeqtebi: sanapiro zonis integrirebuli marTvis proeqti proeqtis mizania organizaciulad gaaZlieros Savi zRvis sanapiro resursebis marTvis SesaZleblobebi saqarTveloSi da am miznis misaRwevad SeimuSaos Savi zRvis sanapiroze mimdinare ekonomikur saqmianobebSi garemosdacviTi dagegmvisa da marTvis efeqturad integrirebis meTodebi, rac iTvaliswinebs sanapiro zonis integrirebuli marTvis instituciur gaZlierebas, kolxeTis erovnuli parkis da qobuleTis saxelmwifo nakrZalis dafuZnebas, sanapiros garemos monitoringisa da informaciuli sistemis Seqmnas, municipaluri wylis resursebis integrirebul gamokvlevas (baTumi, foTi), navTobiT SemTxveviT dabinZurebaze reagirebis dagegmvas. proeqti finansdeba msoflio bankis kreditiT 3.2 mln SDR (4,4 mln. aSS dolari) da globaluri garemosdacviTi fondis (GEF) grantiT (grantis odenoba _ 1.3 mln. aSS dolari). 2005 wlis 31 dekembris mdgomareobiT kreditis farglebSi aTvisebulma Tanxam Seadgina 3.3 mln. aSS dolari, xolo grantis farglebSi _ 680,632 aSS dolari. 2005 wlis saxelmwifo biujetis kanoniT kreditis farglebSi dagegmili iyo 2,2 mln. laris, xolo grantis farglebSi _ 890,000,0 laris aTviseba. 2005 wlis 31 dekembris mdgomareobiT kreditis farglebSi aTvisebuli Tanxa Seadgens 1,108,463,44 lars (dagegmilis 50.38%), xolo grantis farglebSi _ 389,791.68 lars (dagegmilis 43.80%). daculi teritoriebis ganviTarebis proeqti proeqtis mizania saqarTvelos biomravalferovnebis konservacia sami ekologiurad da socialurad mdgradi, daculi teritoriis Seqmnis meSveobiT da biomravalferovnebis konservaciis unaris amaRlebiT am daculi teritoriebis damakavSirebel sameurneo landSaftebSi. proeqti finansdeba msoflio bankis grantiT. grantis odenobaa 8.7 mln. aSS dolari. 2005 wlis 31 dekembris mdgomareobiT proeqtis farglebSi aTvisebuli Tanxa Seadgens 2,856,486 aSS dolars. 72 2005 wlis saxelmwifo biujetis kanoniT proeqtis farglebSi dagegmili iyo 3,980,000,0 laris aTviseba. 31.12.05 wlis mdgomareobiT aTvisebuli Tanxebi Seadgens 2,283,889.0 lars (dagegmilis 57.38%). kolxeTis dablobze mcxovrebi mosaxleobis socialuri usafrTxoebis gaumjobesebis proeqti proeqtis mizania kolxeTis dablobze mcxovrebi Raribi da socialurad daucveli mosaxleobis daxmareba soflis donis infrastruqturis gaumjobesebis, Semosavlis warmoqmnis alternatiuli meqanizmebis gamovlenis da meTvzeobisa da soflis meurneobis praqtikis gaumjobesebis gziT. proeqti finansdeba msoflio bankis grantiT. grantis odenobaa 1,379,875 aSS dolari. 2005 wlis 31 dekembris mdgomareobiT proeqtis farglebSi aTvisebuli Tanxa Seadgens 579,773 aSS dolars. 2005 wlis saxelmwifo biujetis kanoniT proeqtis farglebSi dagegmili iyo 1,300,000.0 laris aTviseba. 31.12.05 wlis mdgomareobiT aTvisebuli Tanxebi Seadgens 772,668.81 lars (dagegmilis 59.44%). tyis ganviTarebis proeqti proeqtis mizania tyis marTvis iseTi sistemebis Seqmna, romlebic maqsimalurad gazrdian saqarTvelos tyeebis wvlils qveynis ekonomikis ganviTarebisa da soflad siRatakis SemcirebaSi, garemos dacvis TvalsazrisiT mizanSewonili principebis safuZvelze. proeqti finansdeba msoflio bankis kreditiT. kreditis odenobaa 12.6 mln. SDR (15.7 mln. aSS dolari). 2005 wlis 31 dekembris mdgomareobiT proeqtis farglebSi aTvisebuli Tanxa Seadgens 5,093,611 aSS dolars. 2005 wlis saxelmwifo biujetis kanoniT proeqtis farglebSi dagegmili iyo 6,760,000.0 laris aTviseba. 31.12.05 wlis mdgomareobiT aTvisebuli Tanxebi Seadgens 3,167,467.07 lars (dagegmilis 46.86%). Ria programa “borjom-xaragaulis” erovnuli parkis (granti) Sesaxeb 2005 wlis 31 dekembris mdgomareobiT proeqtis farglebSi aTvisebuli Tanxa Seadgens 2,489,100.0 evros (2,626,994.0 aSS dolari). proeqtis mizania borjom-xaragaulis erovnuli parkis dafuZneba da mowyoba, romlis mdgradi gamoyeneba uzrunvelyofili iqneba damxmare zonis ganviTarebiT (amasTan dakavSirebuli ganaTlebisa da kvalifikaciis asamaRlebeli RonisZiebebis dafinanseba). parkis mowyobasa da mis funqcionirebaze (parkis menejmenti) pasuxismgebelia daculi teritoriebis, nakrZalebisa da samonadireo meurneobis saxelmwifo departamenti (DPA). DPA - s daxmarebas uwevs WWF-Deutschland-ma (konsultanti). WWF-is warmomadgenlebs ekisrebaT PIU-s xelmZRvaneloba. Ria programa borjom-xaragaulis erovnuli parkis gansakuTrebul SeTanxmebaSi 2004 wlis 31 dekembris Sevida cvlileba. cvlileba iTvaliswinebs 73 germanuli mxaris mier damatebiT 400 aTasi evros gamoyofas, romelic gamkuTvnilia eqspertTa xarjebis (xelfasebi, saoperacio xarjebi, swavleba da sxva) dasafinanseblad. es operaciebi unda gagrZeldes oTxi wlis ganmavlobaSi 2008 wlamde. 2005 wlis saxelmwifo biujetis kanoniT proeqtis farglebSi dagegmili iyo 430.0 aTasi laris aTviseba. 31.12.05 wlis mdgomareobiT aTvisebuli Tanxebi Seadgens 353,254,74 lars (dagegmilis 82.15%). Tavi 20 ekologiuri usafrTxoeba! saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis mier SemuSavebulia agrosamrewvelo seqtoris ekologiuri usafrTxoebis koncefcia, romelic iTvaliswinebs: sasoflo-sameurneo miwebis (3 mln.ha) kompleqsuri ekologiuri monitoringis gaxorcielebis mecnierul da meTodologiur RonisZiebebs, kerZod: _ sasoflo-sameurneo miwebis mdgomareobaze – niadagis nayofierebaze, dabinZurebaze, mcenareuli safaris dafarulobaze da sxv. regularul vizualur, instrumentul (m.S. distanciur) dakvirvebebs da gazomvebs. _ dakvirvebebisa da gazomvebis masalebis Sefasebas, pirveladi masalebis damuSavebas da monacemTa bazebis formirebas. _ monacemTa analizs da Seqmnili mdgomareobis Sefasebas. _ mosalodneli ekologiuri cvlilebebis prognozirebas. _ prognozirebuli ekologiuri mdgomareobis Sefasebas da negatiuri movlenebis Serbilebis an Tavidan acilebis RonisZiebebis SemuSavebas. _ eqstremaluri bunebrivi movlenebis (katastrofuli gvalvebi, yinvebi, wyaldidobebi da sxv.) Sesaxeb winaswari gafrTxilebis sistemebis SemuSavebas da ganxorcielebas. saTanado dafinansebis ararsebobis gamo, aRniSnuli koncefcia ver Camoyalibda erTian monitoringul sistemad, Tumca calkeuli misi komponentebi funqcionireben. agraruli radiologiisa da ekologiis instituti axorcielebs sasoflo-sameurneo savargulebis radionuklidebiTA da mZime metalebiT dabinZurebis monitorings. eqstremaluri bunebrivi movlenebis monitoringis laboratoriaSi SemuSavebulia katastrofuli gvalvebisa da yinvebis prognozirebis meTodebi. Tavi 21 garemosdacviTi da bunebrivi resursebiT sargeblobis ekonomikuri meqanizmebi 2005 wlis ivnisSi miRebul iqna ”licenziebisa da nebarTvebis Sesaxeb” saqarTvelos axali kanoni, romlis Tanaxmadac mniSvnelovnad Semcirda da gamartivda licenziebisa da nebarTvebis raodenoba da maTi miRebis procedurebi. cxadia am mxriv mniSvnelovani cvlilebebi ganxorcielda saministros kompetencias mikuTvnebul sakiTxebzec: 74 axali kanonis amoqmedebamde saministros mxridan gaicemoda 9 25 saxis sargeblobis licenzia 9 34 saxis licenzia saqmianobaze 9 6 saxis nebarTva (m.S. garemoze zemoqmedebis nebarTvis gacemas eqvemdebareboda 318 saxis saqmianoba). axali kanonis Sesabamisad saministros mxridan gaicema 9 6 saxis sargeblobis licenzia 9 7 saxis licenzia saqmianobaze 9 10 saxis nebarTva (m.S. garemoze zemoqmedebis nebarTvis gacemas eqvemdebareba 28 saxis saqmianoba) “licenziebisa da nebarTvebis Sesaxeb” saqarTvelos moqmedi kanoniT mTeli rigi mniSvnelovani siaxleebi iqna damkvidrebuli licenziebisa da nebarTvebis sistemaSi, ramac mniSvnelovnad gaamartiva Sesabamisi procedurebi da Seamcira korufciuli garigebebis SesaZleblobebi. maT Soris: 9 SemoRebuli iqna “erTi fanjris” principi; licenziisa da nebarTvis maZiebels konkretuli saqmianobis dasawyebad aRar uxdeba saxelmwifo struqturebSi sxvadasxva saxis nebarTvebis aReba. saxelmwifo struqturebi valdebulni arian Tavadve uzrunvelyon erTmaneTisagan Sesabamisi daskvnebis (nebarTvebis) miReba. 9 dainerga bunebrivi resursebiT sargeblobis licenziis auqcionis wesiT gacema; Zveli kanonmdeblobiT bunebrivi resursebiT sargeblobis licenziis gacema xdeboda konkursis wesiT, rac erTis mxriv, korufciuli garigebebis SesaZleblobebs qmnida (ar iyo Camoyalibebuli gamarjvebisaTvis saWiro mkafiod gansazRvruli kriteriumebi), xolo meores mxriv, mewarmeebs umcirebda motivacias am resursebis racionalurad gamoyenebis TvalsazrisiT. `licenziebisa da nebarTvebis Sesaxeb~ saqarTvelos axali kanonis Tanaxmad 2005 wels Catarda 3 auqcioni: 1. auqcioni xe-tyis damzadebis specialuri licenziis misaRebad. gamarjvebuli mewarmeebis mier saxelmwifo biujetSi gadaxdili iqna licenziis fasi 197,535 lari + salicenzio mosakrebeli + bunebrivi resursebiT sargeblobis mosakrebeli; 2. auqcioni Sav zRvaSi qafSiis TevzWeris licenziis mosapoveblad. gamarjvebuli kompaniebis mier saxelmwifo biujetSi gadaxdili iqna licenziis fasi 358,820 lari + salicenzio mosakrebeli + bunebrivi resursebiT sargeblobis mosakrebeli; 3. auqcioni sasargeblo wiaRiseulis mopovebis licenziis misaRebad. gamarjvebulia 7 mewarme subieqti. biujetSi gadaxdili iqna licenziis fasi gadasaxadi _ 101,646 lari + salicenzio mosakrebeli + bunebrivi resursebiT sargeblobis mosakrebeli; bunebrivi resursebiT sargeblobis uflebisaTvis gadaxdili fasis (”licenziis fasi”) saxiT saxelmwifo biujetSi am auqcionebidan damatebiT Sevida daaxloebiT 660,000 lari, rac Zveli kanonmdeblobis Sesabamisad, gadaxdili ar iqneboda (vinaidan licenzia gaicemoda konkursis wesiT ”ufasod”). 9 bunebrivi resursebiT sargeblobis licenziis danawevrebis, gayidvisa da memkvidreobiT gadacemis SesaZlebloba, rac praqtikulad xels Seuwyobs licenziebis sabazro brunvaSi moqcevasa da Sesabamisad, am sferoSi meoradi bazris ganviTarebas. 75 2005 wels garemoze zemoqmedebis gadasaxadidan da bunebrivi resursebiT sargeblobis gadasaxadidan mobilizebuli Tanxebis Sesaxeb informacia warmodgenilia danarTSi 1 (cxrili 24). saqarTvelos finansTa saministros informaciiT, bunebrivi resursebis sargeblobisaTvis gadasaxadis saxiT 2005 wels biujetSi Caricxuli iqna sul 5099.8 aT. lari; xolo bunebrivi resursebis sargeblobisaTvis mosakreblis saxiT _ 7526.9 aT. lari. bunebrivi resursebis sargeblobisaTvis gadasaxadisa da mosakreblis saxiT 2005 wels biujetSi Caricxuli Tanxebis Sesaxeb, saxeebis mixedviT, informacia warmodgenilia cxrilebSi 21.1. da 21.2. cxrili 21.1 gadasaxadi bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis dasaxeleba gadasaxadi bunebrivi resursebis sargeblobisaTvis aqedan wiaRiT sargeblobisaTvis gadasaxadi tyis fondis zezeuli xeebis merqnuli resursebiT sargeblobisaTvis gadasaxadi garemodan amoRebuli mcenareTa aramerqnuli resursebisa da maTi produqtebiT sargeblobisaTvis gadasaxadi wulis resursebiT sargeblobisaTvis gadasaxadi cxovelTa samyaros resursebiT (obieqtebiT) sargeblobisaTvis gadasaxadi garemodan gadamfreni frinvelebis amoRebaze gadasaxadi sxva araklasificirebuli gadasaadebi bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis aTas larebSi 2005 wlis faqti 5099.8 1022.7 3265.3 56.2 378.8 59.2 317.6 wyaro: saqarTvelos finansTa saministro. cxrili 21.2 mosakrebeli bunebrivi resursebis sargeblobisaTvis dasaxeleba mosakrebeli bunebrivi resursebis sargeblobisaTvis m.S. wiaRiT sargeblobisaTvis mosakrebeli tyis fondis zezeuli xeebis merqnuli resursebiT sargeblobisaTvis mosakrebeli garemodan amoRebuli mcenareTa aramerqnuli resursebisa da maTi produqtebiT sargeblobisaTvis mosakrebeli 76 aTas larebSi 2005 wlis faqti 7526.9 4651.3 1290.2 35.1 wulis resursebiT sargeblobisaTvis mosakrebeli cxovelTa samyaros resursebiT (obieqtebiT) sargeblobisaTvis mosakrebeli garemodan gadamfreni frinvelebis amoRebaze mosakrebeli sxva araklasificirebuli mosakrebeli bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis 49.5 1409.3 67.2 24.3 wyaro: saqarTvelos finansTa saministro. Tavi 22 garemosdacviTi saqmianobis dafinanseba saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros funqciaa garemos dacvisa da bunebrivi resursebiT sargeblobis sferoSi saxelmwifo kontrolis ganxorcieleba. aqedan gamomdinare, saministros saqmianobis prioritetebis, ZiriTadi mimarTulebebis ganxorcielebis mizniT da saqarTvelos kanonis ,,saqarTvelos mTavrobis struqturis, uflebamosilebisa da saqmianobis wesis Sesaxeb" Tanaxmad, saministroSi grZeldeba struqturuli da funqcionaluri cvlilebebi, rac xels Seuwyobs qveynis mdgrad ganviTarebas, garemos dacvisa da bunebrivi resursebis regulirebis sistemis qmediTunarianobis (efeqturobis) amaRlebas. dasaxuli amocanis misaRwevad programis ZiriTadi strategia efuZneba Semdeg principebs: sistemuri midgoma, gamWirvaloba, mdgradoba, harmonizacia, liberalizacia, integracia saerTaSoriso procesebSi da a.S. saministros daqvemdebarebaSi gadmoeca geodeziisa da kartografiis departamenti, saqarTvelos kosmosuri saagento da samecniero-sawarmo ,,saqnapirdacva”. garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros 2005 wels gansaxorcielebeli ZiriTadi prioritetebis sakanonmdeblo bazis srulyofisa da evrogaerTianebis kanonmdeblobasTan SesabamisobaSi moyvanis, garemos dacvis saxelmwifo marTvis axali meqanizmebis SemuSavebis, garemos monitoringis erTiani sistemis organizebis, saxelmwifo kontrolis gaZlierebis, efeqturi ekonomikuri meqanizmebis danergvis, da a.S. srulyofaSi moyvanisa da ganxorcielebis mizniT saqarTvelos kanoniT, ,,saqarTvelos 2005 wlis saxelmwifo biujetis Sesaxeb,” garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministrosaTvis (biujetis organizaciuli kodi 35 00) wliurma damtkicebulma biujetma Seadgina 34 211,6 aT. lari, m. S. garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros Senaxvis xarjebia 12 600,0 aT. lari, ucxoeTidan miRebuli dafinansebis wyaroebiT da grantebiT gansaxorcielebel investiciur proeqtebSi Tanamonawileobisa da Tanadafinansebis xarjebi _ 2 811,6 aT. lari, sainvesticio proeqtebis sakredito da sagranto resursebi _ 18 800,0 aT. lari. saqarTvelos kanonis ,,saqarTvelos mTavrobis struqturis, uflebamosilebisa da saqmianobis wesis Sesaxeb" Tanaxmad, garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministroSi struqturuli da funqcionaluri cvlilebebis da sxva mimdinare cvlilebebis da aseve, 2005 wlis biujetis kanonSi Setanili cvlilebebis gaTvaliswinebis Sedegad saministros biujeti dazustda da Seadgina 32 534,9 aT. lari; ucxoeTidan miRebuli dafinansebis wyaroebiT da grantebiT gansaxorcielebel investiciur proeqtebSi Tanamonawileobisa da Tanadafinansebis xarjebisa da 77 sainvesticio proeqtebis sakredito da sagranto resursebis garda (19 725,8 aT.lari) saministros centraluri aparatisa da daqvemdebarebuli organizaciebis biujetia 12 809,1 aT. lari. biujetis organizaciuli kodebis mixedviT: saministros centraluri aparatis (kodi 35-01) xarjebisTvis Seadgina _ 1 744,6 aT. lari, garemos dacvis laboratoriis (kodi 35 03) 24,0 aT. lari, saministros teritoriuli samsaxurebisaTvis (kodi 35 04) 581,6 aT. lari, iSviaTi da gadaSenebis piras myofi Tevzis saxeobaTa aRwarmoebis centrisaTvis (kodi 35-05) _ 6,6 aT. lari, garemos dacvisa da bubnebrivi resursebis saministros programebisaTvis (kodi 35-07) _ 87,4 aT. lari; garemos dacvis institutisaTvis (kodi 35-08) _ 47,0 aT. lari, zRvis ekologiisa da Tevzis meurneobis samecnierokvleviTi institutisaTvis (kodi 35-09) _ 110,0 aT. lari, geologiis departamentisaTvis (kodi 35 10) _ 647,1 aT. lari, daculi teritoriebis departamentisaTvis (kodi 35 11) _ 1 145,8 aT. lari, satyeo meurneobis departamentisaTvis (kodi 35 12) _ 5 834,3 aT. lari, hidrometeorologiis departamentisaTvis (kodi 35 13) _ 1 868,0 aT. lari, geodeziis da kartografiis departamentisaTvis (kodi 35 15) 239,9 aT.lari, saqarTvelos kosmosuri saagentosaTvis (kodi 35 16) 98,0 aT.lari, samecniero-sawarmoo centr ,,saqnapirdacvisaTvis” 57,4 aT.lari (kodi 35 17). saministros 2005 wlis saxelmwifo biujetiT ganesazRvra 4 saxelmwifomiznobrivi programa (kodi 35 07), saerTo TanxiT 191,0 aT. lari, saangariSo wlis ganmavlobaSi biujetSi Setanili cvlilebebis Semdeg programebis dazustebulma biujetma Seadgina 87,4 aT. lari. 1. ,,klimatis cvlileba” _ biujetSi damtkicda TanxiT 6,0 aT. lari, biujetis dazustebis Semdeg cvlileba ar ganucdia (kodi 35 07 02); saxazino samsaxuris mier aRebul iqna valdebulebaSi 6,0 aT. lari, sakaso xarji gaweulia 6,0 aT. laris. 2. ,,saqarTvelos mosaxleobis radiaciuli usafrTxoebis uzrunvelyofa” _ biujetis kanoniT damtkicda 40,0 aT. lari, dazustebis Sedegad cvlileba ar ganucdia, sakaso xarji gaweulia 37,9 aT. laris, (kodi 35 07 03); 3. ,,baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis da samxreT kavkasiis milsadenis bunebriv da socialur garemoze zemoqmedebis Sefasebis angariSebisa da maTze gacemuli garemosdacviTi nebarTvis pirobebiT gansazRvruli monitoringis ganxorcieleba” damtkicda TanxiT 45,0 aT.lari, biujetis dazustebis Semdeg gaxda 41,4 aT. lari, sakaso xarji gaweulia 33,3 aT. laris, (kodi 35 07 06); 4. ,,biomravalferovnebis monitoringis Sesaqmnelad monacemTa bazis Camoyalibeba saqarTvelos biomravalferovnebis konservaciisa da mdgradi gamoyenebisaTvis” damtkicda TanxiT 100,0 aT. lari. biujetis dazustebis Semdeg programis dafinanseba moxsnili iqna; garemos dacvis da bunebrivi resursebis saministros prioritetebi da mimarTulebebia: a) bunebrivi resursebis marTva, Seswavla da Sefaseba geologiis dargSi 2005 wlis biujetiT geologiis departamentisaTvis damtkicda 636,9 aT. lari, dazustebulma biujetma Seadgina 647,1 aT.lari, sakaso xarji Seadgens 647,0 aT. lars. b)daculi teritoriebis, nakrZalebisa da samonadireo meurneobebis ganviTareba daculi teritoriebis departamentisTvis biujetis kanoniT saerTo xarjebi damtkicda 1 148,8 aT. lari, sakaso Sesruleba Seadgens 1 141,2 aT.lars. g) tyis resursebis dacva 78 satyeo meurneobis departaments 2005 wlis biujeti daumtkicda 5 934,3 aT.lari, saangariSo wlis bolos biujetis dazustebis Semdeg gaxda 5 834,3 aT.lari, sakaso xarjma Seadgina 5 825,6 aT.lari, (kodi 35 12). d) hidrometeorologiuri dargis ganviTareba hidrometeorologiis departaments biujetis kanoniT xarjebisaTvis damtkicebuli hqonda 1 862,7 aT. lari, dazustebuli biujetiT ganisazRvra 1 868,0 aT. lari. sakaso xarjma Seadgina 1 867,6 aT.lari, e) geodezia-kartografiis departamentis dafinansebisaTvis biujetiT saerTo xarjebi damtkicda 239,9 aT.lari, biujets SemdgomSi cvlileba ar ganucdia, sakaso xarjma Seadgina 239,8 aT.lari (kodi 35 15). v) saqarTvelos kosmosuri saagentos biujeti daumtkicda 98,0 aT.lari, biujets dazustebisas cvlileba ar ganucdia, sakaso xarjma Seadgina 98,8 aT.lari, (kodi 35 16). z) samecniero-sawarmoo centri ,,saqnapirdacva” biujetiT saerTo xarjebisaTvis daumtkicda 34,4 aT.lari, biujeti dazustebis Semdeg gaxda 57,4 aT.lari, sakaso xarji Seadgens 57,3 aT.lars (kodi 35 17). T) garemos dacvis inspeqciis biujeti damtkicda 310,0 aT.laris, dazustebis Semdeg gaxda 317,3 aT.lari, sakaso xarji gaweulia 317,3 aT.laris (kodi 35 20). ucxoeTidan miRebuli dafinansebis wyaroebiT da grantebiT gansaxorcielebel investiciur proeqtebSi Tanamonawileobisa da Tanadafinansebis xarjebi: ,,saqarTvelos 2005 wlis saxelmwifo biujetis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonis Tanaxmad, garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros organizaciul kodSi 35 00 aisaxa ucxoeTidan miRebuli dafinansebis wyaroebiT da grantebiT gansaxorcielebeli investiciuri proeqtebis, rogorc Tanamonawileobisa da Tanadafinansebis Tanxebi (kodi 35 15), aseve sakredito da sagranto nawilic (kodi 35 19). damtkicebuli biujetis Tanaxmad, TanadafinansebisaTvis sabiujeto saxsrebis odenoba damtkicda 2 901,6 aT. laris odenobiT, xolo sagranto da sakedito resursebiT dasafinansebeli proeqtebis saerTo biujetma 16 815,0 aT. lari Seadgina. valutis kursis da sxva cvlilebis gaTvaliswinebiT wlis bolosaTvis dazustda zemoT aRniSnuli maCveneblebi da TanadafinansebisaTvis sabiujeto saxsrebis odenoba ganisazRvra 2 910,8 aT. laris odenobiT, xolo sagranto da sakredito resursebiT dasafinansebeli proeqtebis saerTo biujets cvlileba ar ganucdia (16 815,0 aT. lari). saangariSo wels sakredito da sagranto resursebi aTvisebul iqna 11 713,3 aT. lari, rac sakredito da sagranto dazustebuli biujetis mimarT Seadgens 59,4 %-s. aTvisebuli Tanxebidan Tanadafinansebis xarjebia 2 034,2 aT.lari, grantebiT ganxorcielebuli investiciuri proeqtebisa - 9 679,1 aT.lari. Tavi 23 garemos monitoringis sistema prognozirebaze, monitoringze da laboratoriul saqmianobaze orientirebuli saministros sistemaSi Semavali specializebuli sajaro samarTlis iuridiuli pirebis (seismohidrogeodeformaciuli kvlevis centri, araxelsayrel hidrometeorologiur movlenebze aqtiuri zemoqmedebisa da radiolokaciuri uzrunvelyofis samsaxuri, geoekologiuri kvleviTi centri “stiqia”, 79 hidrometeorologiis da garemos monitoringis samsaxuri, saSiSi geologiuri procesebis inJinruli regulirebis centri) da hidrometeorologiis saxelmwifo departamentis bazaze Camoyalibda ssip “monitoringisa da prognozirebis centri”, aRniSnulis Sedegadac mniSvnelovnad gamartivdeba saqmianobis koordinacia monitoringis ganmaxorcielebel organizaciebs Soris, rac xels Seuwyobs monitoringis samuSaoebis ufro efeqturad ganxorcielebas. momavalSi gansazRvrulia sistemis saerTaSoriso standartebTan harmonizaciis procesi. centris ZiriTadi amocanebia: 9 sinoptikuri informaciis operatiul reJimSi Sekreba, interpretacia da 9 9 9 9 9 gavrceleba; saerTo, aseve specializirebuli daniSnulebis hidrometeorologiur prognostikuli produqciis operatiuli Sedgena, mosalodneli stiqiuri movlenebis Sesaxeb dainteresebuli mxareebis informireba; atmosferuli haeris, zedapiruli wylis obieqtebis, zRvis, niadagebisa da radioaqtiuri dabinZurebis gansazRvra; garemos damabinZurebeli wyaroebis perioduli inventarizacia; xmaurisa da el.magnituri gamosxivebis gansazRvra; araxelsayrel hidrometeorologiur movlenebze xelovnuri zemoqmedeba da a.S. 2005 wels qveyanaSi garemos monitoringis samuSaoebi xorcieldeboda Semdegi mimarTulebiT: _ atmosferuli haeris qimiuri da radioaqtiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro (ssip monitoringisa da prognozirebis centri); _ zedapiruli wylebis qimiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro (ssip monitoringisa da prognozirebis centri); _ niadagebis qimiuri da radioaqtiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro (ssip monitoringisa da prognozirebis centri), soflis meurneobisa da sursaTis saministro; _ Savi zRvis qimiuri da hidrobiologiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro (ssip monitoringisa da prognozirebis centri); _ Savi zRvis mikrobiologiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministro; _ miwisqveSa wylebis qimiuri dabinZurebis monitoringis sferoSi – garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro (geologiis samsaxuri); _ garemoze mavne fizikuri faqtorebis zemoqmedebis monitoringis sferoSi – garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro (ssip monitoringisa da prognozirebis centri); _ ozonis Sris monitoringis sferoSi – garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro (ssip monitoringisa da prognozirebis centri), saqarTvelos mecnierebaTa akademia; _ sagangebo ekologiuri situaciebis monitoringis sferoSi – garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro, Sinagan saqmeTa saministro; aRsaniSnavia, rom garemos monitoringis programiT gaTvaliswinebuli samuSaoebi mniSvnelovani xarvezebiT mimdinareobda. problemas warmoadgenda agreTve garemos dabinZurebaze dakvirvebebis mwarmoebeli analitikuri laboratoriebis teqnikuri gadaiaraReba, am laboratoriebSi 80 arsebuli, moZvelebuli da mwyobridan gamosuli xelsawyo-danadgarebis SekeTeba, maTi metrologiuri uzrunvelyofa, laboratoriebis specifikuri masalebiT (qimiuri reaqtivebi, filtrebi da sxva) momarageba da sxva. aRniSnulis gamo, mniSvnelovnad Semcirda, rogorc garemos dabinZurebaze dakvirvebis stacionaruli punqtebis, aseve garemos sinjebSi gansasazRvravi ingredientebis raodenoba. saministros monitoringisa da prognozirebis centris mier 2005 wels atmosferuli haeris dabinZurebaze dakvirveba warmoebda saqarTvelos 6 qalaqSi: Tbilisi, rusTavi, quTaisi, zestafoni, baTumi da axalcixe. sul isazRvreboda 8 damabinZurebeli ingredienti: mtveri, gogirdis dioqsidi, azotis dioqsidi, naxSirJangi, gogirdwyalbadi, azotis oqsidi, xsnadi sulfatebi da manganumis dioqsidi. 2005 wels qveynis 6 qalaqis teritoriaze arsebul 16 stacionalur saguSagoze aRebul iqna atmosferuli haeris 28556 sinji da Sesabamisad Catarda amdenive analizi. centris mier wlis ganmavlobaSi xorcieldeboda monitoringis samuSaoebi qveynis zedapiruli wylebis dabinZurebis donis gansazRvris mizniT. saqarTvelos teritoriaze sul aRebul iqna 419 wylis sinji, sul Catarebulia 11465 analizi. unda aRiniSnos, rom saerTaSoriso donori organizaciebis mier ganxorcielebuli proeqtebis meSveobiT garkveulwilad aRdga Savi zRvis dabinZurebis monitoringis samuSaoebi, gansakuTrebiT biogenuri nivTierebebiT dabinZurebaze dakvirvebis sferoSi. saministros geologiis samsaxuri wlis ganmavlobaSi axorcielebda garemos monitoringis erT-erTi ZiriTadi mimarTulebis _ miwisqveSa wylebis monitorings (hidromonitorings) da saSiSi (stiqiuri) geologiuri procesebis da geologiuri garemos cvlilebebis monitorings (liTomonitorings). 2005 wels saministros geologiis samsaxuris mier miwisqveSa hidrosferos monitoringi ganxorcielda mcire moculobiT. rac Seexeba liTomonitoringul samuSaoebs, aseve Zalze mcire dafinansebis gamo samuSaoebi ganxorcielda ara sistemurad, mTeli qveynis teritoriaze, aramed mxolod stiqiuri procesebiT gansakuTrebulad daZabul ubnebze. monitoringisa da prognozirebis centris radiometriul qselSi 2005 wlis I naxevarSi funqcionirebda 11 radiometriuli sadguri, wlis meore naxevarSi maTi ricxvi gaizarda 20-mde. isazRvreboda atmosferul haerSi gama-gamosxivebis simZlavre; miwispira atmosferul haerSi gama-gamosxivebis simZlavre, agreTve izomeboda beta-aqtivobis simZlavre q. TbilisSi, axalqalaqsa da qobuleTSi. zemoaRniSnuli komponentebis mixedviT warmoebuli monitoringis Sedegebi warmodgenilia winamdebare moxsenebis Sesabamis TavebSi (Tavi 1. atmosferuli haeri; Tavi 2. wyali da wylis resursebi; Tavi 7. radiaciuli mdgomareoba). 81 Tavi 24 garemosdacviTi nebarTvebi da licenziebi 2005 wlis ganmavlobaSi saqarTvelos resursebis saministros mier gaica: garemos dacvisa da bunebrivi ¾ 233 garemosdacviTi nebarTva, ris Sedegadac saxelmwifo biujetSi Sevida 63 300 lari. ¾ 2 zedapiruli wylis obieqtidan wyalaRebis nebarTva, ris Sedegadac saxelmwifo biujetSi Sevida 400 lari. ¾ 2 zedapiruli wylis obieqtSi wyalCaSvebis nebarTva, ris Sedegadac saxelmwifo biujetSi Sevida 360 lari. ¾ 67 wiaRiT sargeblobis licenzia, ris Sedegadac saxelmwifo biujetSi Sevida daaxloebiT 53 350 lari. ¾ 106 TevzWeris licenzia, ris Sedegadac saxelmwifo biujetSi Sevida daaxloebiT 850 516 lari. ¾ 9 cxovelTa samyaros obieqtebiT sargeblobis licenzia. ¾ 3 wyalCaSvebis licenzia, ris Sedegadac saxelmwifo biujetSi Sevida 540 lari. ¾ 9 wyalaRebis licenzia, ris Sedegadac saxelmwifo biujetSi Sevida 1900 lari. ¾ 2 birTvuli da radiaciuli saqmianobis saxelmwifo biujetSi Sevida 400 lari. ¾ 315 xe-tyis eqsportis nebarTva, ris Sedegadac saxelmwifo biujetSi Sevida 5670 lari. ¾ 38 tyiTsargeblobis licenzia (tenderis wesiT gacemuli), ris Sedegadac saxelmwifo biujetSi Sevida 304 lari. ¾ 23 xe-tyis damzadebis specialuri licenzia (auqcionis wesiT gacemuli), ris Sedegadac saxelmwifo biujetSi Sevida 197 720 lari. licenzia, ris Sedegadac Tavi 25 saerTaSoriso TanamSromloba da saxelmwifoTaSoriso ekologiuri problemebi saerTaSoriso mravalmxrivi garemosdacviTi xelSekrulebebisa da konvenciebis wevroba da saerTaSoriso donori organizaciebis daxmarebiT mimdinare programebi aumjobesebs qveynis unars, Seasrulos Tavisi saerTaSoriso valdebulebebi, daicvas sakuTari garemo da uzrunvelyos bunebrivi resursebis mdgradi gamoyeneba. saqarTvelo aqtiurad TanamSromlobs mraval saerTaSoriso organizaciasTan, romelTagan aRsaniSnavia: − globaluri garemosdacviTi fondi (GEF); − gaeros garemosdacviTi programa (UNEP); − msoflio banki (WB); 82 − − − − − − − − − − − − _ gaeros ganviTarebis programa (UNDP); evropis garemosdacviTi saagento (EEA); atomuri energiis saerTaSoriso saagento (IAEA); msoflio meteorologiuri organizacia (WMO); Savi zRvis ekonomikuri TanamSromlobis organizacia (BSEC); bunebis dacvis msoflio fondi (WWF); evropis komisia (European Commission); Crdilo atlantikuri xelSekrulebis organizacia (NATO); evropaSi usafrTxoebisa da TanamSromlobis organizacia (OSCE); gaeros evropisaTvis ekonomikuri komisia (UNECE); evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki (EBRD); rekonstruqciis sakredito banki (KfW); ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizacia (OECD). 2005 wlis mdgomareobiT, saqarTvelo garemos dacvis sferoSi 13 saerTaSoriso konvenciasTanaa mierTebuli (cxrili 25.1). am konvenciebis egidiT saqarTvelos samTavrobo da arasamTavrobo organizaciebis mier ganxorcielebulia mTeli rigi RonisZiebebi, konvenciebis aRmasrulebeli organoebis sesiebis muSaobaSi monawileobis miRebis, qveynis SigniT samuSaoTa organizebis, Sesabamisi proeqtebis Sesrulebis da sxva saxiT. cxrili 25.1 saerTaSoriso garemosdacviTi konvenciebi, romlebsac SeuerTda saqarTvelo # dasaxeleba 1. konvencia biomravalferovnebis Sesaxeb 2. konvencia gadaSenebis piras myofi veluri faunisa da floris saxeobebiT saerTaSoriso vaWrobis Sesaxeb (CITES) 3. konvencia saerTaSoriso mniSvnelobis Warbteniani, gansakuTrebiT wylis frinvelTa sabinadrod vargisi teritoriebis Sesaxeb 4. saerTaSoriso konvencia gemebidan dabinZurebis Tavidan acilebis Sesaxeb miRebis adgili da TariRi rio de Janeiro 1992w. vaSingtoni 1973w. ZalaSi saqarTvelos Sesvlis mier TariRi ratificirebis (an mierTebis) saqarTvelos aTvis TariRi 2 ivnisi, 31 agvisto, 1994w. 1994w. 13 seqtemberi, 1996w. 12 dekemberi, 1996w. ramsari 1971w. 30 aprili, 1996w. 28 ivlisi, 1996w. londoni 1973w. 19 aprili, 1994w. 8 Tebervali, 1995w. 83 “MARPOL” 5. ozonis Sris dacvis Sesaxeb venis konvencia • monrealis oqmi ozonis Sris damSleli nivTierebebis Sesaxeb vena 1985w. 8 noemberi, 1995w. 21 marti, 1996w. otava 1987w. 1995w. 1996w. 6. Savi zRvis dabinZurebisagan dacvis konvencia buqaresti 1992w. 21 aprili, 1992w. 12 ianvari, 1994w. 7. gaeros klimatis cvlilebis CarCo konvencia niu-iorki 1994w. 29 ivlisi, 1994w. 27.10.1994w. kioto 1997w. orhusi, dania 1998w. 1999 w. 16Tebervali 2005w. 2001w. • kiotos oqmi 8. konvencia garemosdacviT sakiTxebTan dakavSirebuli informaciis xelmisawvdomobis, gadawyvetilebebis miRebis procesSi sazogadoebis monawileobisa da am sferoSi marTlmsajulebis sakiTxebze xelmisawvdomobis Sesaxeb (orhusis konvencia) 9. Sor manZilebze haeris transsasazRvro dabinZurebis konvencia Jeneva 1979w. 13 ianvari, 1999w. 12 maisi, 1999w. 10. gaeros konvencia gaudabnoebis winaaRmdeg brZolis Sesaxeb konvencia saxifaTo narCenebis transsasazRvro gadazidvis da ganTavsebis Sesaxeb parizi 1994w. 1997w. 17oqtomberi, 1999w. bazeli, 1989w. [email protected] 1999w. 18 agvisto, 1999w. 12 konvencia gareuli cxovelebis migrirebad saxeobaTa dacvis Sesaxeb boni, 1979w. 13 saqarTvelos respublikisa da atomuri energiis saerTaSoriso saagentos SeTanxmeba birTvuli iaraRis gauvrceleblobis Sesaxeb xelSekrulebasTan dakavSirebiT garantiebis londoni moskovi vaSingtoni 1968w. 11. 84 25 ivnisi, 1998w. 2000w. 1997w. ivnisi 2003w. gamoyenebis Taobaze 2005 wlis ganmavlobaSi saqarTveloSi mimdinareobda mosamzadebeli samuSaoebi kidev 9 saerTaSoriso konvenciasTan misaerTeblad (cxrili 25.2). cxrili 25.2 saerTaSoriso garemosdacviTi konvenciebi, romlebzec mimdinareobs (an samomavlod ganixileba) muSaoba maTTan SeerTebisaTvis # dasaxeleba miRebis adgili da TariRi 1 konvencia sawarmoo avariebis transsasazRvro zemoqmedebis Sesaxeb helsinki, 1992w. 2. konvencia transsazRvro wyalsadinarebisa da saerTaSoriso tbebis dacvisa da gamoyenebis Sesaxeb helsinki, 1992w. 3. evropis veluri bunebisa da bunebrivi habitatebis dacvis konvencia berni, 1979w. 4. evropis landSafturi konvencia florencia, 2000w. 5. oqmi damabinZurebelTa garemoSi gaSvebisa da maTi gadatanis reestris Sesaxeb (orhusis konvenciis oqmi) kievi, ukraina 6 konvencia transasazRvro konteqstSi garemoze zemoqmedebis Sefasebis Sesaxeb espuu, 1991w. 7 konvencia birTvuli avariis SemTxvevaSi adreuli Setyobinebis Sesaxeb 1986w. 8 konvencia birTvuli avariis an radiaciuli avariuli situaciis SemTxvevaSi daxmarebis Sesaxeb 1986w. 9 roterdamis konvencia saerTaSoriso vaWrobaSi garkveul saxifaTo qimiur nivTierebebze da pesticidebze winaswar informirebulobis SeTanxmebis proceduris Sesaxeb 10 biomravalferovnebis konvenciis biousafrTxoebis kartaxenas oqmi 85 2003w. 2000 w. 11 gaeros konvencia mdgradi organuli damabinZureblebis Sesaxeb. stokholmi 2001w. saxelmwifoTaSorisi TanamSromlobis ganxorcielebis mizniT, garemos dacvis sferoSi 2005 wlisaTvis saqarTvelos dadebuli aqvs 11 xelSekruleba, romelTaganac 9 ZalaSia Sesuli: 1) memorandumi saqarTvelos respublikisa da uzbekeTis respublikis mTavrobebs Soris garemos dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 04.09.95 ZalaSia xelmoweris dRidan. 2) memorandumi saqarTvelos respublikisa da ukrainis respublikis mTavrobebs Soris garemos dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. kievi, 13.04.93 ZalaSia xelmoweris dRidan. 3) SeTanxmeba saqarTvelos respublikis da yazaxeTis respublikis mTavrobebs Soris bunebis dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 17.09.96 ZalaSia xelmoweris dRidan. 4) SeTanxmeba saqarTvelos respublikisa da azerbaijanis respublikis mTavrobebs Soris garemos dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 18.02.97 ZalaSia 08.05.97 wlidan. 5) SeTanxmeba saqarTvelos respublikisa da TurqeTis respublikis mTavrobebs Soris garemos dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 14.07.97 ZalaSia 28.03.98 wlidan. 6) SeTanxmeba saqarTvelos respublikisa da somxeTis respublikis mTavrobebs Soris garemosa da bunebrivi resursebis dacvis sferoSi TanamSromlobis Sesaxeb. 03.06.97. ZalaSi Sevida 1997 wlis 9 seqtembers. 7) 2004 wlis 12 noembers xeli moewera „saqarTvelos mTavrobasa da daniis samefos mTavrobas Soris kioto-s oqmis ganxorcielebis mizniT TanamSromlobis Sesaxeb urTierTgagebis memorandums“. 8) urTierTTanamSromlobis memorandumi saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministrosa da niderlandebis garemoze zemoqmedebis Sefasebis komisias Soris 2005 wlis 23 agvisto. 9) urTierTTanamSromlobis memorandumi saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministrosa da avstriis respublikis soflis meurneobis, satyeo seqtoris, garemos dacvisa da wylis resursebis martvis federalur saministros Soris. 2004 wlis 22 seqtemberi. saqarTvelo aqtiurad monawileobs „garemo evropisaTvis“ procesSi. am procesis farglebSi 2003 wlis maisSi q. kievSi Catarda garemos dacvis ministrTa mexuTe konferencia, romelzec miiRes aRmosavleT evropis, kavkasiis da centraluri aziis qveynebis garemos dacvis strategia. aRsaniSnavia, rom 2001 wels aRniSnuli strategiis SemuSavebis iniciativiT gamovida saqarTvelo. strategiis saboloo mizania garemos mdgomareobis gaumjobeseba da iohanesburgis msoflio samitis (rio+10) gadawyvetilebaTa xorcSesxma gaeros evropis ekonomikuri komisiis regionSi. strategiam aRmosavleT evropaSi, kavkasiaSi da centraluri aziis qveynebSi safuZveli unda daudos erovnuli garemosdacviTi politikis Semdgomi ganviTarebis mimarTulebebs. aRniSnuli strategia qveynebis mier aRiarebul iqna, rogorc gaeros evropis ekonomikuri komisiis regionSi mravalmxrivi TanamSromlobis gaZlierebis, garemos dacvis marTvis sistemis gaumjobesebisa da bunebrivi resursebis mdgradi gamoyenebis efeqturi instrumenti. 86 2004 wlis oqtomberSi, saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros iniciativiT, TbilisSi gaimarTa aRmosavleT evropis, kavkasiis da centraluri aziis qveynebis garemos dacvis ministrTa konferencia. konferenciis mizani iyo aRmosavleT evropis, kavkasiis da centraluri aziis qveynebis garemos dacvis strategiis ganxorcielebis mimdinareobis Sefaseba, arsebuli problemebis gamovlena da strategiis ganxorcielebisTvis axali impulsis micema. saqarTvelo CarTulia “garemo da usafrTxoeba: aRmosavleT evropa, centraluri azia da kavkasia” procesSi, romlis iniciatorebi arian UNDP/UNEP/OSCE. iniciativis mizania, iseTi ”cxeli wertilebis” gansazRvra, romlebsac SeiZleba negatiuri gavlena hqondes saxelmwifoTaSoriso urTierTobebze. iniciativis farglebSi SemuSavdeba konkretuli proeqtebi Semdegi sami mimarTulebiT: 1) garemos mdgomareoba e.w. arakontrolirebad teritoriebze (afxazeTi, samxreT oseTi); 2) garemosdacviTi sakiTxebi transsasazRvro raionebSi; 3) garemos mdgomareoba did qalaqebSi. iniciativis farglebSi Seiqmna specialuri samuSao jgufi, romelSic Sevida TiTo TanamSromeli garemos dacvisa da bunebrivi resursebisa da sagareo saqmeTa saministroebidan, UNDP-s da euTo-s Tbilisis ofisebidan. iniciativis ganmaxorcieleblebi arian euTo-sa da UNDP-is regionuli ofisebi. Tavi 26 samecniero-kvleviTi samuSaoebi garemosdacviTi problemebis gadaWrisa da ekologiuri usafrTxoebis uzrunvelyofis saqmeSi saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis mier 2005 wels garemosdacviTi mimarTulebiT ganxorcielda Semdegi samuSaoebi: SemuSavebulia saqarTvelos teritoriaze ganviTarebuli mezomasStaburi atmosferuli procesebis arastacionaruli baroklinuri ricxviTi modeli hidrologiuri ciklis gaTvaliswinebiT. models safuZvlad udevs atmosferos hidroTermodinamikis gantolebaTa sruli sistema hidrostatikur miaxloebaSi, miwis zedapiris siTburi balansis gantoleba da niadagis aqtiur fenaSi siTbosa da tenis gadatanis gantolebebi. modificirebulia saTvleli programa algoriTmul enaze `fortrani~. aprobaciis mizniT Catarebulia modeluri gamoTvlebi saqarTvelos teritoriisaTvis 12km-iani horizontaluri bijis mqone saTvleli badis gamoyenebiT. ganxilulia atmosferul haerSi mavne nivTierebis gafrqvevis da gavrcelebis amocana. zRvis navTobiT dabinZurebis zonis dasadgenad gamoyenebulia minarevis koncentraciis adveqciuri gadatanis da turbulenturi difuziis arastacionaruli gantolebis ricxviTi amoxsna daRvris wyarosa da fizikur-qimiuri procesebis gaTvaliswinebiT. Sefasebulia navTobis daRvris Sedegebi da mocemulia rekomendaciebi. Sefasebulia yulevis terminal-2000 da foTi-Tbilisis sarkinigzo magistralis monakveTze navTobis gadatanisas navTobiT niadagis SesaZlo daWuWyianebis miaxloebiTi raodenobrivi maCveneblebi. dadgenilia zRvruli koncentraciebis maqsimaluri mniSvnelobebi da misi gavrcelebis dro sxvadasxva sisqis naleqebSi (hidrometeorologiis instituti). sufsis navTobterminalis midamoebSi gamovlenilia liqenebi (20-ze meti saxeoba), romlebic rekomendebulia haeris dabinZurebis bioindikaciisaTvis (n.kecxovelis sax. botanikis instituti). 87 sainJinro-geologiuri TvalsazrisiT gamoyofilia ori tipis formaciebi _ metamorfuli da magmuri, romlebic agebs kavkasionis RerZul nawils. Seswavlilia iuruli asakis naleqebi da am formaciis qanebis fizikur-meqanikuri Tvisebebi, maTSi ganviTarebuli Tanamedrove sainJinro-geologiuri procesebi, gansakuTrebiT gamofitva, Rvarcofuli da mewyruli procesebi. mocemulia am procesebis ZiriTadi gamomwvevi mizezebis analizi da maTi sawinaaRmdego RonisZiebebis rekomendaciebi (hidrogeologiisa da sainJinro geologiis instituti). q.Tbilisis samRebro saamqroebis `pirdapiri wiTeli-2“ saRebris Semcveli Camdinare wylebis orsafexuriani gawmendis mizniT gamocdili da rekomendebulia adgilobrivi askanis Tixa (r.aglaZis sax. araorganuli qimiisa da eleqtroqimiis instituti). ganxorcielebulia saangariSo modelis identifikacia saqarTvelosaTvis iseT strategiul kulturebze, rogoricaa saSemodgomo xorbali da simindi. damuSavebulia wylis operatiuli ganawilebis maTematikuri meTodi da dadgenilia kulturebis mixedviT wylis operatiuli ganawilebis optimaluri variantebi, romlis miznis funqciaa wylis resursebis deficitis pirobebSi sasoflo-sameurneo kulturebis maRali mosavlianobis miReba. zedapiruli morwyvis maRali xarisxis misaRwevad, mosavlis matebisa da ekologiuri usafrTxoebis (erozia, damlaSeba) uzrunvelsayofad damuSavebulia resursdamzogavi teqnologiebi. ganxiluli da gadawyvetilia veqtoruli optimizaciis amocana wylis nakadis daumyarebeli da cvladi masiT moZraobis pirobebSi aTamde parametris gaTvaliswinebiT. optimizaciis algoriTms safuZvlad udevs morwyvis procesis kompiuteruli imitacia Sesabamisi Teoriuli bazisa da ricxviTi meTodebis gamoyenebiT. miRebuli Sedegebi warmodgenilia gamartivebuli saxiTac, uSualod fermerul meurneobebSi gamosayeneblad. alaznisa da lakbes damlaSebuli meliorirebuli masivebis sadrenaJosakoleqtoro da sarwyav qselze permanentulad Catarebuli dakvirvebebis safuZvelze gamovlenilia, rom mTlianad ganadgurebulia sarwyavi qseli: gabidnulia sadrenaJo qselis 15-20%; mineralizaciis sidide meryeobs 2,3-16,0 g/l anu momlaSodan mlaSe mineralizaciamde; dadgenilia mineralizaciis farTo speqtri; lakbes masivze sakoleqtoro Camonadenis mineralizacia meryeobs 1,912 g/l-mde; Camonadenis mineralizacia mcirediT izrdeba, ese igi TandaTanobiTi gamtknarebis procesi SeCerebulia. damuSavebulia meliorirebuli masivebis gaumjobesebis RonisZiebebi: sarwyav sistemaSi (lakbe) wylis deficitis Sevseba, Sida sarwyavi qselis reabilitacia da gabidnuli sadrenaJo qselis gawmenda. gamoyvanilia kalapotiani nakadebis dasaSveb (aragamrecx) siCqareTa formulebi. Catarebulia am formulebis Semcvel koeficientTa gamoTvlebi. Sedarebulia miRebuli damokidebulebebi arsebul monacemebTan da gakeTebulia maTi analizi. gaSuqebulia mZime Tixnar niadagebSi saxnavi da saxnavis qveda fenebis roli drenaJis Camonadenis formirebaSi. dadgenilia, rom susti wyalgamtarobis niadagebSi (granulometriul Semadgenloba 85% fizikuri Tixa da filtraciis koeficienti 0,02 g/dR.R.) Warbi wylis ZiriTadi masa drenSi saxnavis qveda fenidan miedineba; igive wyalgamtarobis mZimeTixnar niadagebSi gruntis wylebis maRali doneebis xangrZlivobis Semcireba damokidebulia drenebis Cawyobis siRrmeze. mopovebulia arsebuli konkretuli wyalSemkrebi auzebisaTvis is sawyisi monacemebi, romlebic aucilebelia niadagis ferdobuli Camorecxvis prognozirebisaTvis. safuZvlad aRebulia 1:150000-iani masStabis ruka da gamoyofilia 434 88 wyalSemkrebi auzi. miRebuli monacemebi gaanalizebuli da dajgufebulia saangariSo modelis moTxovnebis Sesabamisad. Sedegebi warmodgenilia izoxazebiT da kartogramis saxiT, romelTa saSualebiTac SesaZlebelia nebismieri farTobisaTvis eroziuli procesebis ganviTarebis savaraudo ricxviTi mniSvnelobebis dadgena. SerCeulia gansakuTrebiT mowyvladi obieqtebi, romlebic eqvemdebareba wyaldidobebisa da wyalmovardnebis damangrevel zemoqmedebas. movlenebis specifikidan da teritoriebis landSaftur-klimatur-reliefuri Taviseburebebidan gamomdinare konkretuli obieqtebisaTvis damuSavebulia mdinareTa mimdebare teritoriebis dacvis principebi sameurneo-organizaciuli RonisZiebebisa da aratradiciul nagebobaTa gamoyenebis gziT. SemoTavazebuli meTodebi gamoirCeva ganxorcielebis operatiulobiT, nagebobaTa konstruqciebis simartiviT da dazianebis SemTxvevaSi maTi aRdgenis siadviliT. ganxilulia hidromelioraciuli sistemis magistraluri arxebisa da maTi garemomcveli sivrcis bunebriv teqnogenuri kompleqsis saimedo faqtorebis uzrunvelyofis sainJinro-geologiuri prognozirebis safuZvlebi. dadgenilia, rom cvlilebebi, romelic viTardeba amgvar garemoSi iwvevs axali bunebrivi landSaftis formirebas, viTardeba ferdobis mdgradobis pirobebis damarRveveli procesebi arxis trasaze. damuSavebulia teritoriis hidromelioraciul aTvisebasTan dakavSirebuli negatiuri procesebis ganviTarebis prognozirebis principebi da mTis regionis irigaciuli sistemis bunebriv-teqnogenuri kompleqsis (magistraluri arxi-garemo) saimedoobis uzrunvelyofis pirobebi mSeneblobis periodSi, agreTve, maTi funqcionirebis uzrunvelyofa eqsploataciis dros. gaanalizebulia sxvadasxva nagebobebis, gansakuTrebiT kaSxlebis dazianebiT, daberebiT, avariebiTa da katastrofebiT gamowveuli ekologiuri krizisebi. SemoTavazebulia modelis urTierTSemavsebeli sistema, romelic aRwers mis mdgomareobas, avariebis da katastrofebis Semamsubuqebel RonisZiebebs, dafuZnebuls ito da foker-plank-kolmogorovis gantolebebis gadawyvetaze. dasabuTebulia prioritetuli konkurirebadi RonisZiebebis SesaZleblobebi, rac iZleva saSualebas gavaxangrZlivoT dazianebuli, `daberebuli~ obieqtis eqspluatacia. Seqmnilia axali universaluri gruntgamaumjobesebeli polikompleqsis preparati ssbm-i, damuSavebulia misi miRebis martivi teqnologia. ssbm-is mcire dozebis gruntebSi Setanis Sedegad mkveTrad mcirdeba maqsimaluri molekuluri wyaltevadoba, wyalSTanTqmis unari, plastikuri simkvrive, wylis kapilaruli gadaadgileba, gajirjveba da wyalgamtaroba (hidrofobizacia). dozebis Semdgomi gazrda iwvevs Seqmnili agregatebis erTmaneTTan Sekvras da mTliani monoliTuri, meqanikurad mtkice polimergruntis sistemis Camoyalibebas (gamagreba). ssbm-is gamoyenebiT damuSavebulia mZime Warbteniani niadaggruntebis gastruqturebisa, ferdobebis eroziis sawinaaRmdego gamagrebisa da niadaggruntebis eroziis sawinaaRmdego da agromelioraciuli Tvisebebis gaumjobesebis kompleqsuri meTodebi. Seswavlilia Savi zRvis orogenuli tipis Selfuri zonis sainJinrogeologiuri pirobebis ZiriTadi faqtorebis formireba. ganxilulia struqturulformaciuli sistemebis geologiuri Semadgenlobis kanonzomierebani. gamovlenilia nooteqtonikis da seismikis roli Selfis geoteqtonikuri struqturuli blokebis formirebisas. Catarebulia portebis akvatoriis, navsayudelebis da zRvis napirebis damcavi nagebobebis arsebuli konstruqciebis eqspluataciis analizi, ris safuZvelzec ganxilulia ferdobebis xisti da moqnili safris muSaobis efeqtianoba. SemuSavebulia kolxeTis sanapiro zolis dacvis meTodi myari natanis regulirebis saSualebiT (wyalTa meurneobisa da sainJinro ekologiis instituti). 89 mimdinareobda muSaoba sasmeli da gamdinare wylis xarisxis gaumjobesebis axali teqnologiis danergvaze (sasmeli wylis aucilebeli mikroelementebiT gamdidreba; sayofacxovrebo, infeqciur-samkurnalo dawesebulebebis naxmari wylis sadezinfeqcio-sasterilizacio xsnarebiT gawmenda 99,9%-iT) (saqarTvelos mTianeTis kompleqsuri Seswavlis komisia). merisis madneuli velis Seswavlis dros dadginda madanwarmoSobis calkeuli stadiebis mineralTa warmomqmneli hidroTermebis qimiuri Semadgenlobis msgavseba, intruziuli masivebis mimarT mkveTrad gamoxatuli zonalobis gareSe. kavkasiaSi pirveladaa damtkicebuli madneulis sabados oqro-barit-spilenZ-polimetaluri madnebis hidroTermiul-danaleqi genezisi da gamadnebis kavSiri madanSemcvel vulkanogenur-danaleqi wyebis warmomSob vulkanizmTan. dadgenilia gansxvaveba spilenZ-sulfiduri da kolCedanur-polimetaluri madnebisa da kvarc-barituli madnebis gazur-Txevadi CanarTebis qimiur SemadgenlobaSi. mocemulia saqarTvelos mineraluri resursebis warmoSobis, miwis qerqSi ganawilebis da maTi ekonomikuri Sefasebis axali xedva regionis geologiuri ganviTarebis istoriis safuZvelze. kerZod, miwis qerqis da misi calkeuli blokebis _ tereinebis moZraobebTan dakavSirebuli magmuri, danaleqi da madanwarmoSobis procesebi (al. janeliZis sax. geologiuri instituti). gaanalizebulia tyibul-Saoris naxSiris sabados arsebuli samTo-geologiuri monacemebi. dadgenilia sabados wyvetili teqtonika, misi rRvevebis koeficienti da intensivobis maCvenebeli, ris safuZvelzec SesaZlebeli gaxda sabados dayofa calkeul geoblokebad. dasabuTebulia tyibulis Saxtebze Tanamedrove meqanizebuli kompleqsis efeqturad gamoyenebis SesaZlebloba, dadgenilia wmendiTi sangrevebis gadakveTis teqnologiuri sqemebi, gaTvlilia parametrebi. sabados blokuri aRnagobis gaTaliswinebiT damuSavebulia misi axali SaxtiT gaxsnisa da momzadebis originaluri teqnologiuri sqema. damuSavebulia axali kombinirebuli danadgaris _ `centridanuli tumbohidroelevatori-hidrociklonis~ resursdamzogi sqemebi, gamokvleulia moqmed danadgarebSi mimdinare kavitaciuri procesebi da maTi Tavidan acilebis RonisZiebebi. damuSavebulia axali Taobis pnevmaturi hidrosatransporto danadgarebis sqemebi, sadac gamoricxulia Zalovani agregatebis hidroabraziuli cveTa, rac uzrunvelyofs maTi xangamZleobis da muSaobis saimedoobis gazrdas. gaanalizebulia tyibul-Saoris qvanaxSiris sabadosa da arsebuli Saxtebis resursebi. gakeTebulia prognozi saqarTvelos mrewvelobaSi naxSiris moTxovnebze uaxloes wlebSi da perspeqtivaSi. Catarebulia tyibul-Saoris sabados damuSavebisa da sawvavi airis (meTani) zedapiruli da miwisqveSa mopovebis teqnologiebis teqnikur-ekonomikuri analizi. ganxilulia tyibul-Saoris qvanaxSiris sabados Semdgomi eqspluataciis perspeqtivebi arsebuli socialur-ekonomikuri pirobebis gaTvaliswinebiT. saqarTvelos samTomompovebeli sawarmoebis reabilitaciisaTvis SemuSavda rekomendaciebi da RonisZiebebi: _ damTavrda saxelSekrulebo samuSao `madneulis spilenZ-piritis gamdidrebis kudebis hidrosatransporto milsadenebis diagnostika da hidronarevis gadatumbvis samsafexuriani sqemis hidravlikuri gaangariSeba~; _ institutisa da ss `WiaTurmanganumis~ erToblivi muSaobis Sedegad realizebulia rekomendaciebi, romlebic exeba kapitaluri gvirabebidan liTonis samagri komstruqciebis SerCeviT moxsnas maTi meoradi gamoyenebis mizniT; 90 _ Catarda madneulis sabados xelaxali pasportizacia da daixvewa sabados damuSavebis teqnologiuri sqemebi, romlebic iTvaliswinebs madnebis saxesxvaobaTa maRalmwarmoeblur seleqciur mopovebas, samTo ekologiuri mdgomareobis gaumjobesebas, sabados teqnikur gadaiaraRebas da sxv. (g.wulukiZis sax. samTo instituti). pirveladaa Catarebuli saqarTvelos bunebrivi filifsitebis bazaze gardamavali liTonebis Semcveli formebis ionmimocvliTi sinTezi. dadgenilia gardamavali liTonebis kationebis mimarT filifsitis seleqtiurobis rigi. filifsitis SerCeviTobis gamo rekomendebulia misi gamoyeneba tyviiT da sxva liTonebiT dabinZurebuli garemos gasawmendad. Seswavlilia filifsitis modificirebuli formebis adsorbciis unari wylis orTqlisa da amiakis mimarT. Termogravimetruli meTodiT dadgenilia filifsitis modificirebuli formebis Termuli Tvisebebis maxasiaTeblebi; ganisazRvra filifsitis modificirebuli nimuSebis dehidrataciis aqtivaciis energia. naCvenebia, rom ceoliTSi wylis molekulaTa Semcvelobis zrdasTan erTad aqtivaciis energia mcirdeba. saqarTvelos bunebrivi ceoliTis memcenareobaSi gamoyenebis SesaZleblobebis dasadgenad momzadebulia Sesabamisi masalebi da Catarebulia savele samuSaoebi. pirveladaa aprobirebuli naklebad gamoyenebuli analcimSemcveli qanebi; dadasturebulia prolongirebuli ceoliTuri sasuqebis dabalhumusiani niadagebis gasanoyiereblad gamoyenebis maRali efeqturoba. dadgenilia, rom ceoliTuri mTis qanebis Setana navTobproduqtebiT dabinZurebul niadagSi xels uwyobs niadagis rekultivirebis process. pirveladaa Catarebuli zedapirulad aqtiuri nivTierebiT filifsitis modificireba, Seswavlilia SM–filifsitsa da SM klinoptilolitze wylis orTqlis mimarT adsorbciis meqanizmi; gansazRvrulia SMZ-masalebisaTvis modifikatoris ceoliTis zedapirTan kavSiris energetikuli maxasiaTeblebi. xelmisawvdomi adgilobrivi aluminsilikaturi nedleulis _ xekorZulas sabados klinoptilolituri tufis safuZvelze SemuSavebulia ofretitisa da foJazitis tipis ceoliTebis koloiduri ganzomilebis kristalebis sinTezis meTodi. Zlieri mineraluri mJavebiT gamotutuli klinoptilolitidan koloiduri ceoliTebis sinTezis optimizaciis mizniT gamokvleuli iyo sxvadasxva faqtorebis _ temperaturis, reaqciis xangrZlivobis, reagentebis Tanafardobis da a.S. gavlena miznobrivi produqtis bunebasa da gamosavalze. sinTezirebuli ceoliTebi daxasiaTebulia rentgenografiuli, infrawiTeli speqtroskopuli da eleqtronulmikroskopuli meTodebiT. Seswavlili iyo, agreTve, miRebuli ceoliTebis adsorbcia benzolisa da n-heqsanis mimarT (p.meliqiSvilis sax. fizikuri da organuli qimiis instituti). SemuSavebulia torfidan organul-mineraluri sasuqis warmoebis originaluri teqnologia, romelic gadis sawarmoo gamocdas (s.durmiSiZis sax. bioqimiis da bioteqnologiis instituti). Seqmnilia saqarTvelos sokoebis (1622 saxeoba), liqenebis (320 saxeoba), wyalmcenareebis (836 saxeoba) da xavsebis (213 saxeoba) monacemTa baza. dadgenilia Sida qarTlis yomral niadagebSi aqtinomicetebis, azotmafiqsirebeli baqteriebisa da sokoebis zogierTi jgufis raodenobrivi Semadgenloba. dazustebulia saqarTvelos floris Orchidaceae-s ojaxis taqsonomiuri struqtura da nomenklatura, gavrceleba saqarTvelos botanikur-geografiuli raionebis mixedviT; gansazRvrulia iSviaT saxeobaTa statusebi bunebisa da bunebrivi resursebis dacvis saerTaSoriso kavSiris (IUCN) kategoriebis mixedviT. dadgenilia am ojaxis palinomorfologiuri tipebi. gvarebi sistematizebulia mtvris 91 marcvlebisa da poliniumebis agebulebis, aperturis tipebisa da egzinis struqturis mixedviT. naCvenebia, rom saxeobebis identifikaciisaTvis SesaZlebelia mtvris marcvlis zomisa da aperturis struqturis gamoyeneba. dadgenilia msoflios mcenareTa wiTel nusxaSi Setanili saxeobis _ kabaWrelas (Erytronium caucasicum) mdedrobiTi da mamrobiTi generaciuli sferoebis formirebis Tanamimdevruli fazebi, mtvris marcvlis fertilobis xarisxi, damtvervisa da ganayofierebis procesebi, Teslwarmoqmnis potenciuri da realuri SesaZlebloba. dazustebulia misi areali saqarTvelos farglebSi. am mcenaris Tesli Senaxulia botanikis institutSi arsebul Teslis bankSi, Seqmnilia ex situ koleqcia (n.kecxovelis sax.botanikis instituti). Tbilisis gamwvanebaSi gamovlenilia 312 saxeobis da 41 dekoratiuli formis mcenare, maT Soris, yinvagamZlea 302, yinvisgan ziandeba 47, yinvas ver itans 3, gvalvagamZlea 160 saxeoba, msxmoiarobs 328. Seswavlil mcenareTa Soris 18 iSviaTi, reliqturi da endemuri saxeobaa. qalaqis gamwvanebisaTvis SerCeuli da rekomendebulia 58 saxeobis gvalva- da yinvagamZle merqniani mcenare, romelTagan xea 21. centralur botanikur baRSi Segrovili mikologiuri masalis mikroskopuli analizisa da identifikaciis Sedegebi warmodgenilia 1000-ze meti saherbariumo nimuSiT. gamovlenilia 350-ze meti saxeobis mcenareze gavrcelebuli sokoebis 500mde saxeoba da forma, maT Soris, nacrovani, janga da usruli soko. dadgenilia mniSvnelovani mravali siaxle (100-mde), romlebic moicavs saqarTvelos mikobiotisaTvis aqamde ucnob sokoebs da mcenareTa im saxeobebs, romlebzec sokoebis esa Tu is saxeoba saqarTveloSi aqamde ar iyo cnobili. Catarebulia centraluri botanikuri baRis herbifiluri sokovani kompleqsebis sistematikurekologiuri analizi. ganxilulia maT formirebasa, sezonuri gamravlebasa da fitopaTologiur mniSvnelobasTan dakavSirebuli sakiTxebi. dadgenilia quTaisis parkebis, skverebis, quCebis adgilobrivi da introducirebuli merqniani mcenareebis bioekologiuri Taviseburebebi da sistematikuri Semadgenloba. gairkva 48 ojaxis 89 gvari da 137 saxeoba. Seswavlil mcenareTa aRricxvisa da aRweris masalebis safuZvelze kompiuteruli programis Microsoft Access 2003-is gamoyenebiT Seiqmna monacemTa baza, romelic warmodgenilia ZiriTadi cxrilis, bazaSi Sesatani formebisa da informaciis beWdviTi versiis saxiT. Seswavlilia Ria da daxuruli gruntis saqarTvelos floris da egzotur mcenareTa bioekologiuri Taviseburebebi. dazustebulia fenofazebi, biometruli maCveneblebi. Seswavlilia gamravlebis, moyvanis da movlis sakiTxebi, dekoratiulobis maxasiaTeblebi da misi xangrZlivoba. introducirebuli mcenareebidan Sedgenilia asortimenti yvavilovani formebisaTvis, samrewvelo-asaWrelad rogorc aRmosavleT, ise dasavleT saqarTvelos pirobebisaTvis da aseve interierebis fitodizainisaTvis. SemuSavebulia axali asortimentis mcenareebis danergvis mxatvruli formebi sxvadasxva kompoziciebis saxiT. dazustebulia centralur botanikur baRSi introducirebuli da bunebrivad mozardi samkurnalo mcenareebis saxeobrivi Semadgenloba, ris Sedegadac aRricxulia 193 saxeobis introducirebuli da 260-mde saxeobis bunebrivad mozardi samkurnalo mcenare. gamovlenilia iSviaTi da gadaSenebadi saxeobebi, dadgenilia mcenareTa ganviTarebis fenofazebi da gamravlebis Taviseburebebi, gansazRvrulia maTi zrda-ganviTarebis SemzRudavi faqtorebi, aseve, fenofazebis mimdinareobis Taviseburebebisa da ekofaqtorebis korelaciuri urTierTdamokidebuleba. Seswavlilia Iridacea-s da AAsteraceae-s ojaxebis bioekologiuri Taviseburebebi, maTi zrda-ganviTarebis ritmi, morfogenezi, generaciuli da vegetatiuri organoebis ganviTareba, ex siti gamravleba. Catarebulia kulturaSi 92 Seswavlil mcenareTa ekofitocenozuri, ekomorfologiuri cvalebadobis da adaptaciis SesaZleblobis analizi. garkveulia, rom Seswavlili mcenareebi kulturaSi amJRavnebdnen adaptaciis maRal unars, kargad eguebian Tbilisis aridul pirobebs. kavkasiis merqniani da balaxovani mcenareebi Sefasebulia IUCN kategoriebiT. kvlevis Sedegad rekomendebulia 24 saxeobis endemuri da iSviaTi merqniani, aseve 32 saxeobis balaxovani mcenare landSaftur arqiteqturaSi gamosayeneblad (centraluri botanikuri baRi). dadgenilia, rom baTumis botanikuri baRis pirobebSi introducirebul mcenareTa adaptacias ZiriTadad, gansazRvravs zrdis ritmi – apikaluri da kambialuri zrdis periodebis xangrZlivoba, organul nivTierebaTa dagroveba da gardaqmna, zamTarSi ujredis osmosuri wnevisa da siblantis mateba da zamTargamZleoba. sxvadasxva geografiuli warmoSobis 22 saxeobis introducirebul mcenareze Catarebuli savele eqsperimentuli cdebis SedegebiT da maTi ekofiziologiuri Taviseburebebis detaluri SeswavliT dadgenilia, rom saqarTvelos SavizRvispireTSi yvelaze perspeqtiuli da mizanSewonilia farTod dainergos Semdegi saxeobebi: Cannamomum Ioureirii, Distilium racemosum, Hamamelis virginina, Neolitzea sericean, Olearia panikulata, Parotia persica, Pittpsporum tobira, P. Phloribundum, P. daphiphiloidez, Raphiolepis umbellata, Rhododendron decorum. SemuSavebulia rekomendaciebi, romlebic iTvaliswinebs baTumis botanikuri baRis koleqciidan amovardnili lamazad moyvavile balaxovani mcenareebis: AAntirrhinum majus L., Cheiranthus cheiri L., Campanula medium L., escholtia californica Cham., Anemone coronaria L., Convallaria majalis L. _ reintroduqcias. gamovlenilia aWaris zRvis sanapiros gamwvanebisaTvis perspeqtiuli endemebi: Cyclamen adzaricum, Pramula megazeifolia, Jris lazica, Calantus woronowii, Helleborus caucasicus, Paenia macrophylla. dazustebulia aWaris floristuli raionis maRalmTis ekotonis endemuri floris saxeobrivi Semadgenloba. igi warmodgenilia 120 saxeobiT, romlebic miekuTvneba 34 ojaxsa da 79 gvars, rac aWaris mTeli maRalmTis floristuli Semadgenlobis 12,9%-s Seadgens. aWaris maRalmTianeTis ekotonis endemuri floris geografiuli struqtura Semdegia: kavkasiis endemebi _ 48, kolxeTis endemebi – 47, aWara-lazeTis endemebi – 6, saqarTvelos endemebi – 16, aWaris endemebi – 3 saxeoba. aRwerilia aWaraSi gavrcelebuli iSviaTi da qrobadi citrusovani jiSebi. gamravlebuli da SenarCunebulia botanikuri baRis koleqciaSi forToxal– koroliokis iSviaTi formebi, mcireTesliani forToxali; limonebidan: ueklo, evrika, dioskuria da qaba limoni; mandarinebidan: tiaxara unSiu, kovane vase, klementini; Sedokebidan: msxliseburi da mrgvali Sedoki; greifrutebidan: uTeslo marSi; kinkanebidan: marumi, nagami, Calmiseburi pompelmusi da sxv. Semotanilia citrusebisaTvis sruliad axali saZireebi _ `karizo~ (aSS), `santamaria~ (israeli), romlebzedac damynili citrusebi TiTqmis orjer swrafi zrdiT xasiaTdeba. gamovlenili da Seswavlilia forToxlis sxvadasxva jiSis 30-mde perspeqtiuli kloni, romelTa nawili ukve gamravlebulia. dadgenilia, rom laboratoriul pirobebSi soko – antagonosti aferxebs paTogeni sokos miceliumis zrda-ganviTarebas da iwvevs mis TandaTanobiT liziss. savele pirobebSi Tr. lignorumi-is niadagSi SetaniT izRudeba Turquli mixakis fuzariozuli Wknobis ganviTareba da nergebis gamosavlianoba izrdeba 27-32%-iT (baTumis botanikuri baRi). ganxilulia zugdidis botanikuri baRis ##31, 32, 33, 34 TargebSi gavrcelebuli xe-buCqovani da merqniani mcenareebis biologiis, ekologiisa da agroteqnikis sakiTxebi. aRniSnul TargebSi Crdilo amerikis, Sua aziis, CineT93 iaponiis, xmelTaSua zRvis, evropis da sxva qveynebis mcenareebis Seswavlam gviCvena, rom isini Seguebulia adgilobriv niadag-klimatur piroebebs da farTo gamoyeneba hpova dasavleT saqarTvelos umravles regionebSi. maTi gamoyeneba warmatebiT SeiZleba dekoraciul mebaReobasa da satyeo meurneobaSi (samegrelos samxareo sa- mecniero centri). Seswavlilia wiflnari koromebis aRnagoba, romelic xasiaTdeba mravalsarTulianobiT, nairxnovanebiT da sasaqonlo struqturiT. dadgenilia aRmosavleT saqarTvelos wiflnarebSi merqniT sargeblobis ZiriTadi principebi, uwyveti sargeblobis xangrZlivi periodis gaTvaliswinebiT. Seswavlilia Telebis, Rviebis, qarTuli nekerCxlis da lafanis saxeobebi da maTi gavrcelebis dinamika vertikaluri sartylebis mixedviT, koromebisa da biojgufebis Tanamedrove mdgomareoba, garemopirobebis gavlena maT zrdaganviTarebaze, kambiumis aqtivobis da merqnis radialuri Semateba garemo-pirobebTan dakavSirebiT, maTi merqnis anatomiuri struqtura da Tvisebebi, Teslmsxmoiaroba da bunebrivi ganaxleba, maTi mavnebel-daavadebani, medegobis xarisxi garemos samrewvelo dabinZurebis mimarT. damuSavebulia maTi genofondis SenarCunebisa da gamravlebis RonisZiebebi. Seswavlilia TrialeTis qedis subalpuri tyis ZiriTadi formaciebi. gamovlenilia maTi zemoqmedeba aRmosavleT saqarTvelos niadagebis wyalmarTv Tvisebebze, Txier zedapirul Camonadensa da eroziul procesebze. dadgenilia sxvadasxva Semadgenlobis, sixSirisa (0,7-0,8; 0,5-0,6; 0,3-0,4) da aRnagobis subalpuri sartylis ZiriTadi tyis formaciebis (arynarebis, arynar-nekerCxlianebis, arynar-Wnavnarebis, maRalmTis muxnarebis, sosnovskis fiWvnarebis, sosnovskis fiWvis kulturebis, kavkasiuri dekis aryebis) wyaldacviTi Tvisebebi da maTi mniSvneloba Txieri zedapiruli Camonadenis regulirebisa da eroziuli procesebis aRkveTis saqmeSi. dadgenilia mosaxleobis dasvenebis adgilebSi rekreaciuli datvirTvis intensivobis gavlena niadagis biologiur aqtivobasa da fizikur Tvisebebze. Seswavlilia onis, saCxerisa da zestafonis satyeo meurneobebis muxnarebis paTologiuri mdgomareoba. gamovlenilia muxis fesvebis TeTri sidamplis gamomwvevi sokoebi da foTlebis nacari. gamovlenilia muxis foTlis 8, Reroebis 8, fesvebis 1 da nayofebis 3 mavne mweri. damuSavebulia maTTan brZolis RonisZiebebi. Seswavlilia kaspis, duSeTis, sagarejos raionebis foTlovan tyeSi arafardi parkxvevias gavrcelebis xasiaTi. maT winaaRmdeg gamocdilia axali bioinseqtokariciduli preparati. dadgenilia am preparatis entomociduri aqtivoba, gansazRvrulia misi biologiuri efeqturoba. Seswavlilia naZvis gavrcelebis ukidures aRmosavleT sazRvarze wiflis Serevis gavlena niadagis nayofierebaze. dadgenilia, rom es ukanasknelni miekuTvneba tyis yomral niadagebs, romlebic garkveulwilad gansxvavdeba tyis fitocenozebis mixedviT. naTlad gamoikveTa naZvnarebsa da soWnarebSi wiflis 1-2 erTeuliT Serevis dadebiTi gavlena, rac gamoixateba niadagis mJave reaqciis ganeitralebaSi, STanTqmis tevadobis gazrdaSi, niadagis humusiTa da azotiT gamdidrebaSi. Seswavlilia teqnogenuri dabinZurebis gavlena xe-mcenareebsa da maT biojgufebze. gamovlenilia teqnogenuri dabinZurebisadmi mdgradi merqniani saxeobebi. Seswavlilia borjom-bakurianis satyeo meurneobis naZvnarebis satyeopaTologiuri mdgomareoba. dadgenilia, rom wina wlebTan SedarebiT mbeWdavi qerqiWamias anu tipografis gamravlebis intesivoba Semcirebulia, magram aRiniSneba 94 dendroqtonis anu naZvis didi lafniWamias gaaqtiureba (v.gulisaSvilis sax. samTo metyeveobis instituti). Catarda konferenciebi: `mcenareTa introduqcia, bunebrivi da kulturuli floris genofondis dacvis problemebi mesame aTaswleulis dasawyisSi~ (baTumis botanikuri baRi); `foTolmRrRneli mavneblebi da maTTan brZolis integrirebuli sistemebi~ (v.gulisaSvilis sax. samTo metyeveobis instituti). Seswavlilia Tbilisis zRvis biologiuri produqtiuloba. dadgenilia Termuli reJimi, wylis gamWvirvalobis sezonuri dinamika, wyalSi gaxsnili Tavisufali Jangbadis absoluturi mniSvnelobis da JangbadiT wylis gajerebis xarisxis cvlileba siRrmis mixedviT, wylis pH, organuli nivTierebebis jamuri raodenobis maCveneblis _ wylis permanganatuli Jangvadobis cvlilebebis xarisxi, amoniumis ionis, nitrat ionis da mineraluri fosforis wliuri dinamikis kavSiri fitoplanqtonis fotosinTezuri intensivobis sezonur cvlilebasTan. dadgenilia planqtonis jamuri dReRamuri da wliuri pirveladi produqciis da destruqciis sezonuri dinamika, planqtonis mier mzis radiaciis aTvisebis xarisxi da planqtonis pirveladi produqciis transformaciis efeqti trofikuli jaWvis bolo rgolamde. fotosinTezis intensivobis mixedviT Tbilisis wyalsacavi tipuri oligotrofuli wyalsatevebis kategorias miekuTvneba, jamuri wliuri produqciis sididis mixedviT ki is mezotrofulSi gadadis. Seswavlilia wylis mineralizaciis dinamika. igi miekuTvneba mtknar wylebs CCa indeqsiT. dadgenilia saprofituli baqteriebis ricxovnobis wliuri dinamika. Seswavlilia zooplanqtonis da zoobenTosis saxeobrivi Semadgenlobis, ricxovnobis da biomasis sezonuri dinamika. Seswavlilia q.Tbilisis zoologiuri parkis binadar cxovelTa parazitologiuri mdgomareoba. gamokvleulia 6 saxeobis 44 egz. frinveli da 22 saxeobis 80 egz. ZuZumwovari. gamovlenilia rig daavadebaTa gamomwvevi parazitebi. koprologiuri gamokvlevebis Sedegad registrirebulia koqcidiozis gamomwvevi umartivesi Eimeria anseris Kotlain batebSi. 12 saxeobis 20 egz. ZuZumwovarSi aRiniSna koqcidiozisa da helminTozebis gamomwvevi parazitebi oocistebis, kvercxebisa da larvebis saxiT. invaziis maRali procenti aRiniSna mtacebel cxovelebSi, primatebSi da CliqosnebSi. helminTebis cirkulaciasa da rezervaciaSi uxerxemlo cxovelebis rolis dadgenis mizniT zooparkis teritoriaze gamokvleul iqna 65 egz. baRis lokokina da 64 egz. Wiayela. Wiayelebi Tavisuflebi aRmoCndnen parazitebisagan, lokokinebi ki masiurad iyvnen dainvazirebulni helminTebis, kerZod, trematodebis larvebiT. Tavisufal da dainvazirebul baRis lokokinebSi speqtrofotometruli meTodis gamoyenebiT gansazRvruli iqna cilis saerTo raodenoba. orive jgufis cxovelebSi miRebuli Sedegebi statistikurad ar gansxvavdeboda erTmaneTisagan, rac SeiZleba aixsnas parazitsa da maspinZels Soris adaptaciuri procesebis arsebobiT. gamokvleul iqna zooparkis teritoriaze mopovebuli 14 egz. tbis bayayi da 25 egz. saxlis beRura. maTSi registrirebulia parazituli umartivesebi - Lankesterella minima, Gorgodera cygnoides, Haemoproteus danilevskyi, Atoxoplasma garnhami (zoologiis instituti). komisiam monawileoba miiRo konferenciaSi (daba yazbegi), sadac daisaxa mgelze nadirobis aucileblobis programa (saqarTvelos mTianeTis kompleqsuri Seswavlis komisia). 95 uSiSroebis identifikacia da samsaxuris eqspertiza dakveTiT Catarebulia gamosxivebis radiometruli da γ-speqtrometruli wyaroebis meTodebiT (e.andronikaSvilis sax. fizikis instituti). gaanalizebulia saqarTvelos teritoriaze ekosistemebSi teqnogenuri warmoSobis radionuklidebis Semcveloba, dagrovebisa da migraciis dinamika bolo 30-wliani periodisaTvis. naCvenebia bunebrivi radiaciuli fonis cvlilebis dinamika, ekosistemebSi radioizotopebis ganawilebis tendencia regionis mixedviT da maTi wvlili bunebrivi radioaqtiuri fonis cvlilebaSi. damyarebulia kavSiri globaluri daWuWyianebis, atmosferul miwispira fenaSi da horizontalur planSetze radionuklidebis koncentraciis cvlilebasa da masiuri naleqebis raodenobas Soris. gamoTvlilia, rom korelaciis koeficienti mosuli naleqebis saSualo mravalwliur raodenobasa da minarevTa saSualo koncentraciebs Soris miwispira atmosferoSi 0,36-is, xolo horizontalur planSetze radionuklidebis koncentraciasa da mosul naleqTa raodenobas Soris - 0,975-is tolia. (hidrometeorologiis instituti). Tbilissa da saqarTvelos sxvadasxva regionebSi Catarebulia samuSao radioekologiuri viTarebis da misi dinamikis dadgenis, radiaciuli riskis da mosaxleobis dozuri datvirTvebis Sefasebis mizniT. Seswavlili da ganzogadebulia onkoepidemiologiuri viTareba anTropogenuri da bunebrivi radionukliduri anomaliebis zonebSi. dadgenilia, rom ganeduri mdebareobis gamo CrdiloeT naxevarsferoSi mdebare teritoriebs Soris kavkasia radioaqtiurad erT-erTi yvelaze daWuWyianebuli regionia. es dakavSirebulia atmosferoSi birTvuli iaraRis gamocdebTan, romlebic gasul saukuneSi Catarda. kvlevis uSualo sagani iyo meoradi (atmosferoSi) da mesameuli (niadagSi) gadatanisas izotopuri fraqcionireba, rac mTlianad ganpirobebulia garemosa da izotopebis qimizmiT. dasavleT saqarTvelos bunebriv areebSi gamovlenilia radionuklidebis migraciis mTeli rigi anomaliebi. modeluri eqsperimentebis da bunebriv pirobebSi Catarebuli eqspediciuri kvlevis Sedegebis mixedviT dazustebulia sxvadasxva areSi radiaciuli izotopebis migraciis kanonzomierebebi. am monacemTa safuZvelze SesaZlebelia bunebriv areebSi sxvadasxva radionuklidis Semcvelobis da mosalodneli radioaqtiuri datvirTvebis Sefaseba (radiobiologiisa da radiaciuli ekologiis samecniero-kvleviTi centri). institutSi damuSavebul maTematikur modelebSi calkeul komponentebad mocemulia saavtomobilo transportis moZraobis dros warmoqmnili grZivi da vertikaluri rxevebi, romlebic mZRols gadaecema rogorc saerTo, aseve lokaluri vibraciis saxiT. TviT mZRolis rxevebSi gaTvaliswinebulia misi nervul-kunTovani sistemis fiziologiuri maxasiaTeblebi. modeluri gamokvlevebiT Seswavlilia adamianis centralur nervul da kunTovan sistemebze moqmedi vibraciis parametrebis gavlena. dadgenilia is saSiSi zonebi, romlebic iwvevs biomeqanikuri sistemis rogorc calkeuli nawilebis, aseve mTliani sistemis mdgradobis dakargvas rezonansuli reJimis gavleniT. es ukanaskneli iwvevs mZRolis mniSvnelovan daRlilobas satransporto saSualebebis xangrZlivi moZraobis dros (R.dvalis sax. manqanaTa meqanikis instituti). bocvrebze 50 hc sixSiris 3,6 mt induqciis eleqtromagnituri velis mravaljeradi erTsaaTiani zemoqmedebis Sedegad miRebuli monacemebiT kidev erTxel dadasturebulia, rom simpaTikotoniki bocvrebi gamoirCevian garemos nebismieri gamRizianeblis mimarT momatebuli mgrZnobelobiT da naklebi rezistentobiT. 96 Seswavlilia 50 hc sixSiris eleqtromagnituri velis zemoqmedebis Sedegad wiTeli sisxlis sistemaSi ganviTarebuli procesebis dinamika. kvleva warmoebda principulad axali meToduri midgomiT, romelic efuZneba periferiuli sisxlis eriTrocitTa populaciuri speqtrebis raodenobriv analizs. gamovlenili kanonzomierebebis SejerebiT dadgenilia, rom zemoqmedebis Semdgom periodSi periferiuli sisxlis eriTrocitebsa da sisxlis plazmas Soris irRveva osmosuri balansi, rac SeiZleba ganpirobebuli iyos sisxlSi tute-mJavuri balansis, eleqtrolituri an raime sxva sistemuri xasiaTis ZvrebiT. periferiuli sisxlis eriTrocitebis moculobaTa mateba ganapirobebs maTi xarisxis gauaresebas, rac avtomaturad iwvevs maTi aqtiuri Tu pasiuri destruqciis intensifikacias anu intensiur daberebas. es, pirvel rigSi, Seexeba eriTrocitTa SedarebiT ufro xandazmul fraqcias. neiroqimiuri da qcevaTmecnieruli gamokvlevebiT dadgenilia, rom bunebiT agresiul da araagresiul virTagvebSi 50 hc sixSiris da 1,5 mt induqciis eleqtromagnituri velis wyvetili da uwyveti qronikuli zemoqmedeba iwvevs rogorc agresiulobis gamovlenas, ise mis eliminirebas srul gaqrobamde. naCvenebia, rom eleqtromagnituri velis qronikuli zemoqmedeba ar arRvevs ukve gamomuSavebul aqtiuri ganridebis reaqcias (radiobiologiisa da radiaciuli ekologiis samecniero-kvleviTi centri). garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros centr `stiqiasTan~ erToblivad gamokvleulia saqarTvelos teritoriaze ganxorcielebuli stiqiuri procesebis mdgomareobisa da 2004-2005 wlebSi maTi eqstremaluri gaaqtiurebis sakiTxebi. damuSavebulia Semajamebeli dinamikuri angariSi. masSi gaanalizebuli da ganzogadebulia saqarTvelos calkeul regionebSi da mTlianad qveyanaSi stiqiuri procesebis saerTo mdgomareoba, 2004 wlis Sedegebi da saSiSroebis riski 2005 wlisaTvis. ganxilulia procesebis reaqtivaciis mTavari bunebriv-anTropogenuri faqtorebi, procesebiT dazianebis xarisxi 2004 wels. mocemulia gansakuTrebiT saSiS obieqtebze operatiulad gansaxorcielebeli paliatiuri da prevenciuli RonisZiebebi. zogad Sefasebasa da daskvnebTan erTad, TiToeuli regionisaTvis, administraciuli mxareebisa da raionebis mixedviT, detaluradaa daxasiaTebuli stiqiuri procesebiT Seqmnili mdgomareoba. masalebi gadaeca regionebis xelmZRvanelobas operatiuli qmedebisaTvis. gaica ramdenime sainJinro-geologiuri saeqsperto daskvna-rekomendacia: _ ambrolauris raionis sof. genduSis teritoriaze ganviTarebul mewyrul procesebTan dakavSirebuli saSiSroebis Sesaxeb; _ gumaThesisa da rionhesis dasaxlebebze stiqiiT gamowveuli kataklizmebisagan mosaxleobis saSiSroebis Tavidan acilebis Taobaze; _ gakeTda saeqsperto daskvna `saqwyalproeqtis~ mier damuSavebul proeqtze `baqo-sufsis navTobsadenis saSiSroeba md. lexuris gadakveTaze~; _ gakeTda Sefaseba transkavkasiis gazsadenebis mdinareebis yurosa da abarjinas RvarcofebiT miyenebuli saSiSroebis Sesaxeb da daisaxa saTanado RonisZiebebi (vaxuSti bagrationis sax. geografiis instituti). dadgenilia Tanamgzavrul suraTebze asaxuli setyvasaSiSi saRrublo sistemebis tipebi sikaSkaSis, struqturis da minoptikur procesebTan maTi kavSiris mixedviT. SemuSavebulia rekomendaciebi setyvasaSiSroebis prognozisaTvis Tanamgzavruli informaciis gamoyenebiT. gamoTvlili da gaanalizebulia elWeqian dReTa ricxvis ZiriTadi statistikuri maxasiaTeblebi, Sedgenilia elWeqian dReTa ricxvis cvalebadobis Sesabamisi cxrili, romelic gamoyenebul iqna tendenciis dasadgenad. dadgenilia 97 trendis maxasiaTeblebi. maTi analizis safuZvelze Sedgenilia sqematuri ruka. dadgenilia am areebis kavSiri temperaturuli cvlilebebis areebis rukasTan. garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros garemos fonuri monitoringis centrs praqtikul samsaxurSi gamosayeneblad gadaeca angariSebi: _ md. maSaveras Tanamedrove ekoqimiuri mdgomareobis Sefaseba; _ aRmosavleT saqarTvelos damlaSebul niadagebSi gamaWuWyianebul nivTierebaTa gavrcelebis zogierTi Tavisebureba; _ Savi zRvis auzis mdinareebSi fulvo da humino mJavebis migraciis kanonzomiereba; _ bunebrivi garemos komponentebSi (atmosferuli haeri, zedapiruli da miwisqveSa wylebi, Savi zRvis akvatoriis saqarTvelos seqtori, niadagi) nivTierebaTa gadatanis maTematikuri modelireba (SemdgomSi saprognozo sqemebis damuSavebisaTvis). angariSebSi mocemulia rekomendaciebi ekosistemebis gajansaRebisa da mdgomareobis gaumjobesebisaTvis. araxelsayrel hidrometeorologiur movlenebze aqtiuri zemoqmedebisa da radiolokaciuri uzrunvelyofis samsaxurs gadaeca: _ saqarTvelos samxedro gzis zvavsaSiSroebis ruka; _ dasavleT saqarTvelos zvavsaSiSroebis ZiriTadi raodenobrivi maxasiaTeblebis Tavisebureba da gamovlenili zvavsaSiSi mravali sameurneo obieqtebis da dasaxlebuli punqtebis CamonaTvali; _ meToduri miTiTebebi aRmosavleT saqarTvelos mdinareTa wyaldidobebis maqsimaluri xarjebis prognozis Sesadgenad. saxelmwifo mniSvnelobis mSenebare obieqtis _ yulevis terminalis rkinigzis daproeqtebasTan dakavSirebiT Sesrulda Tema `rionisa da xobis SesarTavebs Soris mdebare teritoriis saSiSi wyaldidobebisa da wyalmovardnebis Sefaseba~, rac gamoyenebuli iqna rkinigzis proeqtis teqnikur-ekonomikuri dasabuTebisaTvis. saqarTvelos gzebis saxelmwifo departament `transproeqtisaTvis~ Sesrulda Semdegi proeqtebi: _ `md.rionze sof. JamiereTTan saxide gadasasvleli (proeqtis hidrologiuri da hidravlikuri dasabuTeba)~; _ `saavtomobilo gza lentexi-bavarisi (md.xeledulas marcxena Rvarcoful Senakadze md. mananurze xidis proeqtis sainJinro-hidrologiuri da hidravlikuri dasabuTeba Camonadenis Rvarcofuli xasiaTis gaTvaliswinebiT)~. Sps. `geoinjineringisaTvis~ Sesrulda Semdegi proeqtebi: _ alaverdi-alvanis saavtomobilo gzaze, md.alazanze arsebuli xidis regulaciis aRdgenis (reabilitaciis) saSualebebi; _ Coxatauri-baxmaros saavtomobilo gzis 21-e km-ze md. gubazeulis marjvena napiris damcavi nagebobebis reabilitacia da srulyofa. (proeqtis hidrologiuri da hidravlikuri dasabuTeba) (hidrometeorologiis instituti). saqarTveloSi 2005 wlis maisSi ganviTarebul stiqiur movlenebTan sabrZolvelad SemuSavebul iqna Sesabamisi RonisZiebebi, romlebic institutSi damuSavebul samaxsovro broSurasTan erTad gadaecaT dazaralebuli regionebis xelmZRvanelobas. duSeTis xevis kalapotSi ganxorcielebuli savele-saeqspluatacio kvlevis Sedegebi gamoyenebulia `saqhidroproeqtis~ mier ganxorcielebul proeqtSi `duSeTis xevis regulireba~, romelsac afinansebs msoflio banki (wyalTa meurneobisa da sainJinro ekologiis instituti). 98 gaanalizebulia kompiuteruli programa, romelic dekompoziciis meTodis gamoyenebis safuZvelze gansazRvravs asakisa da sqesis gavlenas sicocxlis mosalodneli xangrZlivobis cvlilebaze. Sedgenilia `saqarTvelos demografiuli weliwdeuli~ (2004 w.), romelic Seicavs monacemebs saqarTvelos mosaxleobis raodenobisa da asakobriv-sqesobrivi Semadgenlobis Sesaxeb. mokvdaobis cxrilebis dadebiTi da uaryofiTi mxareebis gaTvaliswinebis safuZvelze mocemulia mokvdaobis koeficientebis cvlilebebis dinamika saqarTveloSi (1989-2004 ww.). Seswavlilia mSobelTa rwmenis sistemebi kulturaSi. gaanalizebulia faqtorebi, romlebic gavlenas axdens mSobelTa Sexedulebebsa da molodinebze. ganxilulia kroskulturuli uaxlesi gamokvlevebis Sedegebi (demografiisa da sociologiuri kvlevis instituti). jilexis serologiur eqsperes-sadiagnostikod Seswavlilia eriTrocituli imunoglobulinuri diagnostikumebis da maRalaqtiuri hiperimunuri Sratebis gamoyeneba. Sratebidan gawmendili antisxeulebis maRali koncentraciis Semcveli fraqciis misaRebad aprobirebulia sxvadasxva meTodi. naCvenebia, rom saukeTeso Sedegebis misaRebad yvelaze optimalurad unda CaiTvalos diuberis meTodi, romlis meSveobiT diagnostikumis mgrZnobeloba Seadgens 20-30 aTas mikrobul sxeuls (g.eliavas sax. baqteriofagiis, mikrobiologiisa da virusologiis instituti). mosaxleobis reproduqciuli daberebis da dRegrZelobis sakiTxebis Seswavlam aCvena, rom q.Tbilisis mosaxleoba xasiaTdeba yvela im niSniT, rac panmiqsiur populacias Seesabameba. am niSnebs miekuTvneba migracia raionebidan centrisaken, rac sakmaod mkafiod gamoCnda qorwinebaTa struqturaSi. dadgenilia, rom 2000 wels meqorwineTa mxolod 28,27% iyo Tbilisis qarTuli mosaxleobis mkvidri, rac 1/3ze naklebia. mosaxleobis aRwarmoebisaTvis ki reproduqciuli moculoba 1/3-s unda aRematebodes. 2002 wlis aRweris monacemebiT q.Tbilisis mosaxleobaSi 65 da meti asakis wili 10,54%-s Seadgens, rac amJamad arsebuli klasifikaciiT ramdenjerme aRemateba gaeros mier dadgenils. maTi monacemebiT mosaxleoba axalgazrdaa, Tu 65 da uxnesi asakis wili 4%-s ar aRemateba, demografiulad daberebulad miiCneven populacias, romlis es maCvenebeli 7%-s aRemateba. meore mxriv, 1982-1983 wlebidan moyolebuli, q.Tbilisis mosaxleobaSi SeimCneva bunebrivi namatis mkveTri Semcireba. mosaxleobis daberebis process axasiaTebs rogorc Sobadobis Semcireba, ise 60 da uxnesi asakis mosaxleobis wilis gazrda. metad saintereso monacemebia dafiqsirebuli qorwinebaTa asakis ganawilebis mrudis kvlevisas xuTwliani intervalebiT. rac Seexeba dRegrZelebs, ukanasknel aTwleulebSi saqarTveloSi arsebuli socialur-ekonomikuri da politikuri krizisis miuxedavad, saqarTvelo kvlav rCeba msoflioSi dRegrZelTa erT-erT epicentrad. dRegrZelTa Soris mkveTrad aris gazrdili qalebis xvedriTi wili. maTi raodenoba soflad metia qalaqTan SedarebiT da fizikuri mdgomareobac soflad ukeTesia. dRegrZelTa Soris bevrs erTdroulad ramdenime qronikuli daavadeba awuxebs. maT Soris yvelaze metia sisxlis mimoqcevis sistemis daavadebebi (a.naTiSvilis sax. eqsperimentuli morfo- logiis instituti). Catarda saerTaSoriso seminari `baqteriofaguli preparatebis gamoyenebiT paTogenuri da pirobiTpaTogenuri mikroorganizmebiT gamowveuli infeqciebis prevencia da mkurnalobis perspeqtivebi~ (g.eliavas sax. baqteriofagiis, mikrobi- ologiisa da virusologiis instituti). Catarebulia kvlevebi saerTaSoriso mniSvnelobis axali daculi teritoriis veluri bunebis regionaluri parkis `ciskaras~ samenejmento gegmisa da sxvadasxva 99 pilotproeqtebisa da aWaris avtonomiuri respublikis wignis~ mosamzadeblad (baTumis botanikuri baRi). `regionaluri wiTeli 2005 wels gamoqveynebuli Sromebi # avtori naSromis dasaxeleba 1. teqtonikur da seismur aqtivobasTan dakavSirebuli gardamavali mikrotemperaturuli da hidravlikuri movlenebi (SromaTa krebuli) redaqtorebi g. buntebarti T. WeliZe 2. klimatis Tanamedrove cvlileba aqarTveloSi. atmosferos mcire radiaciulad aqtiuri minarevebi (inglisur enaze) a.amiranaSvili v.amiranaSvili T.gziriSvili j.xarCilava k.TavarTqilaZe gamomcemloba, gamocemis adgili Tbilisi Tbilisi 3. centraluri kavkasionis yazbegi-yelis raionis Tanamedrove geodinamikuri procesebi (rusul enaze) i.bondirevi `poligrafi~ Tbilisi 4. atmosferos ekologiuri monitoringis meteorologiuri aspeqtebi g.gunia hidrometeorologiis instituti Tbilisi 5. mravalwliani kulturebis mosavlis formirebis meteorologiuri procesebis maTematikuri modelireba da maTi warmoebis teqnologiis optimizacia R.arvelaZe hidrometeorologiis instituti Tbilisi 6. vaSlovanis saxelmwifo nakrZalis (aRmosavleT saqarTvelo) floris konspeqti i.laCaSvili n.laCaSvili m.xaCiZe `universali“ Tbilisi 7. saqarTvelos floris konspeqti (nomenklaturuli nusxa) r.gagniZe `universali~ matitelasebrTa (Polygonaceae) ojaxis botanikur-geografiuli sakiTxebi d.WeliZe 8. Tbilisi Tbilisi 9. xevi-yazbegis regioni (inglisur enaze) g.naxucriSvili, o.abdalaZe, a.qiqoZe 10. kolxeTis agraruli kultura i.maisaia T.SanSiaSvili n.rusiSvili 100 `universali~ Tbilisi `universali~ Tbilisi 11. mcenare janmrTeli garemosaTvis v.papuniZe `aWara~ g.xatisaSvili baTumi T.saduniSvili 12. antropogenuri toqsikantebis metabolizmi g.kvesitaZe, umaRles mcenareebSi (rusul enaze) g.xatisaSvili, t.saduniSvili, z.evstigneeva "Наука" moskovi 13. Tbilisis botanikuri baRis SromaTa krebuli, 95 redaqtori j.kereseliZe `codna~ Tbilisi 14. mcenareTa jansaRi garemosaTvis v.papuniZe da sxv. `aWara~ baTumi 15. kavkasiis muxebi (germanul enaze) d.gvianiZe da sxv. `aWara~ baTumi 16. eroziis sawinaaRmdego hidroteqnikuri nagebobebi c.mircxulava `mecniereba~ Tbilisi 17. stiqiuri ubedurebani (samaxsovro) c.mircxulava `mecniereba~ Tbilisi 18. saqarTvelos wylis resursebis da sarwyavi sistemebis optimaluri marTva m.varTanovi T.sturua wyalTa meurneobisa da sainJinro ekologiis instituti Tbilisi 19. sasoflo-sameurneo kulturebis mosavlianobis prognozirebisaTvis n.modebaZe t.kvaracxelia `mecniereba~ Tbilisi 20. niadag-gruntebis Tvisebebis miznobrivi marTva l.itriaSvili `mecniereba~ Tbilisi 21. q. foTTan, md. rionze arsebuli wyalgamyofi kvanZis kaSxlis eqspluataciis problemebi da RonisZiebebi maT aRmosafxvrelad p.siWinava `mecniereba~ Tbilisi 22. q. foTTan, md. rionze arsebuli wyalgamyofi kvanZisa da regulatoris mdgradobis kvlevis Sedegebi mravalwliuri monitoringis safuZvelze p.siWinava `mecniereba~ Tbilisi 23. wyaldenebis kalapotebis mdgradobis da maTi stabilizaciis aratradiciuli meTodebis kvleva a.siamiSvili `mecniereba~ Tbilisi 24. wyalsameurneo da hidromelioraciuli obieqtebis mdgradoba, saimedooba da ekologiuri usafrTxoeba (SromaTa krebuli) redaqtori c.mircxulava `mecniereba~ Tbilisi 101 25. demografiis mokle enciklopediuri leqsikoni g.wulaZe 26. aWaris avtonomiuri respublikis da i.Jordania guriis mxaris bunebrivi resursebi da maTi k.beTaneli i.cincaZe gamoyenebis perspeqtivebi g.maRalaSvili da sxv. `poligrafi" Tbilisi `mecniereba~ Tbilisi 2005 wels saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis mier ganxorcielda garkveuli samecniero-kvleviTi samuSaoebi, romlebic mimarTuli iyo ekologiuri wonasworobis SesanarCuneblad da konkretuli garemosdacviTi problemebis gadasaWrelad. l. yanCavelis saxelobis mcenareTa dacvis samecniero-kvleviTi institutis fitopaTologiis ganyofileba muSaobda Semdegi mimarTulebiT: “sasoflo-sameuneo kulturebisa da tyis mcenareulobis mavne organizmebis ricxobriobis dinamikis ganviTarebisa da gavrcelebis kanonzomierebaTa dadgena, maT winaaRmdeg brZolis integrirebuli sistemis damuSaveba, sanitarul-higienurad sufTa mosavlis miRebis mizniT, axali meTodebisa da saSualebebis Zieba da gamoyeneba”. problemis gadaWris mizniT, sabiujeto saxsrebiT gamovlenilia: xexilis, citrusebis, vazis, marcvlovani, teqnikuri, bostneuli da baRCeuli kulturebis sokovani, baqteriuli, virusuli da mikoplazmuri daavadebebi. Seswavlilia umTavresi paTogenuri mikroorganizmebis bioekologiuri Taviseburebebi. SemuSavebulia daavadebebis mimarT mcenareTa gamZleobis gazrdis saSualebebi, gamocdilia da warmoebaSia danergili, ekologiurad usafrTxo brZolis RonisZiebebi. Seswavlilia: fitoaleqsinebis roli mcenareTa gamZleobaSi. gamocdilia: mikroelementebis kompleqsi _ xelati, organul-mineraluri preparatebi: gumaTe, lile, baqteriologiuri preparatebi. damuSavebulia maTi gamoyenebis Sesabamisi meTodebi, Sedgenilia rekomendaciebi da gadacemulia warmoebisaTvis. pesticidebiT garemos dabinZurebisagan dacvisa da ekologiurad sufTa mosavlis miRebis mizniT, brZolis RonisZiebaTa sistemaSi gamoyenebulia kitris nacris winaaRmdeg soko Ampelomyces quasqualis. sokovani daavadebis mimarT fitomciduri bunebis mqone mcenareuli eqstraqtebi (patenti #6843), biopreparatebi: ketomiumi, trixodermini, baqteriofagebi, antagonisti sokoebi: Trichoderma koningii, T. lignorum. citrusebis mavneblebis winaaRmdeg entomopaTogenuri soko _ Verticillium lecanil. zemoT aRniSnul problemebTan dakavSirebiT arasabiujeto saxsrebidan mopovebuli grantebi: 1. mavne organizmebisagan sasoflo-sameurneo kulturebis biologiuri dacva. sagranto xelSekruleba # SDS – 02. xelmZRvaneli b.m.k. l. mSvidobaZe, Sesrulebulia 2002-2003 w.w. 2. kartofilis daraionebuli da perspeqtiuli jiSebis mosavlianobis gazrda aprobirebulio teqnologiebis gamoyenebiT. sagranto xelsekruleba # SG – 02. xelmZZRvaneli b.m.k. l. rexviaSvili, Sesrulebulia 2002-2003 w.w. 3. fagebis gamoyenebaze damyarebuli kartofilis baqteriuli daavadebebis biokontrolis strategiis SemuSaveba. sagranto xelSekruleba # GBG B 2 - 527 GRDF. xelmZRvaneli b.m.k. b. xurcia, Sesrulebulia 201-2003 w.w. 102 4. baqteriofagebi, efeqturi biologiuri saSualeba paTogenuri baqteriebiT gamowveuli mcenareTa daavadebebis winaaRmdeg. sagranto xelSekruleba G – 1129 ISTC. xelmZRvaneli b.m.k. n. giorgiobiani. dafinansebulia. Tavi 27 garemosdacviTi ganaTleba da informaciul-saganmanaTleblo saqmianoba qveynis umaRles da saSualo specialur saswavleblebSi 2004-2005 da 20052006 saswavlo wlebSi ekologiis specialobaze studentTa ricxovnobis Sesaxeb informacia warmodgenilia cxrilebSi 27.1; 27.2; 27.3. cxrili 27.1 studentTa ricxovneba ekologiis specialobaze saxelmwifo umaRles saswavlebebSi kaci specialoba sul sabiujeto seqtori, sul maT Soris: biosamedicino ekologiuri genetika geomorfologia-geoekologia ekologia avtomobilebis ekologiuri usafrTxoeba garemos dacva da bunebrivi resursebis racionaluri gamoyeneba fasiani seqtori, sul maT Soris: geomorfologia-geoekologia ekologia biosamedicino ekologia ricxovnoba gamoSveba 2004-2005 2005-2006 2004-2005 2005-2006 1218 880 1236 565 126 46 219 146 112 61 448 18 53 334 21 5 30 16 13 89 83 160 _ 28 176 338 _ 674 11 80 _ 73 _ 171 167 22 390 262 _ 8 72 1 57 15 wyaro: saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro cxrili 27.2 studentTa ricxovnoba ekologiis specialobaze fasian umaRles saswavlebebSi kaci specialoba sul ricxovnoba gamoSveba 2004-2005 2005-2006 2004-2005 2005-2006 262 89 13 24 103 maT Soris: eqimi-ekologi ekologia garemos dacva da bunebrivi resursebis racionaluri gamoyeneba _ 171 _ 89 _ 8 _ 24 91 _ 5 _ wyaro: saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro cxrili 27.3 studentTa ricxovneba ekologiis specialobaze saxelmwifo saSualo specialur saswavlebebSi kaci specialoba garemos dacva da bunebrivi resursebis racionaluri gamoyeneba ricxovnoba gamoSveba 2004-2005 2005-2006 2004-2005 2005-2006 93 109 11 11 wyaro: saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro Zalian mniSvnelovania, rom zogadsaganmanaTlebo sistemaSi 2005-2006 wels Catarda saskolo olimpiada, romelic iyo sruliad axali qveynis saganamanaTleblo sivrcisaTvis. aq Catarda jgufuri integrirebuli proeqtebis konkursi “ganaTleba mdgradi ganviTarebisTvis”. aRsaniSnavia agreTve, rom konkurss hqonda sakmaod didi gamoxmaureba saqarTvelos yvela regionidan (warmodgenil iqna 300-ze meti proeqti), 25 maTgani dajildovda sxvadasxva xarisxis jildoTi. maTgan gansakuTrebiT saintereso iyo: gurjaanis kalauris sajaro skola (proeqti “niadagebis SenarCuneba”); sagarejos #4 sajaro skola (proeqti “Savi zRvis oqros siurprizi”); afxazeTis #8 skola (proeqti “Cveni Taobis toqsikomanebi”); daba agaris sajaro skola (proeqti “SOS tyeSi saSiSi mavnebelia”). am midgomam gaamarTla da, Sesabamisad moswavleTa erovnul olimpiadaSi yovelwliurad iqneba CarTuli rubrika “ganaTleba mdgradi ganviTarebisaTvis”. “zogadi ganaTlebis erovnuli miznebis” Sesabamisad “mozardma unda icodes, ra bunebriv garemoSi cxovrobs, ra ziani SeiZleba miayenos garemos adamianis ama Tu im moqmedebam, rogor SeinarCunos da daicvas bunebrivi garemo”. momzadebulia sagnobrivi erovnuli saswavlo gegmebi, romelTaganac gaemosdacviTi kuTxiT gansakuTrebiT mniSvnelovania sabunebismetyvelo (fizika, qimia, biologia da nawilobriv, geografia VII klasamde) da sazogadoebrivi mecnierebis (istoria, geografia, samoqalaqo ganaTleba: ekonomika, praqtikuli samarTali, moqalaqeoba da sxva arCeviTi kursebi) standartebi. am standartebSi sxvadasxva klasebSi, moswavleTa asakobrivi Taviseburebebis gaTvaliswinebiT asaxulia garemosdacviTi sakiTxebi. iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis mier bolo wlebSi damuSavebuli iyo ramdenime proeqti (granti): _ Savi zRvis aRmosavleT sanapiros anTropogenuri dabinZurebis wyaroebi; _ anTropogenuri dariSxanis ganawileba misi sulfiduri madnebis mopovebagadamuSavebis raionSi da sxva. universiteti agreTve monawileobs ori proeqtis damuSavebaSi: 104 1. md. xobis auzis ekoqimiuri gamokvleva (damfinansebeli msoflio banki); 2. yofili samxedro bazebis teritoriebis ekoqimiuri gamokvleva (damfinansebeli nato). Tbilisis saxelmwifo universitetis biologiis fakultetze ekologiisa da garemos dacvis fundamenturi sakiTxebi, pirvel rigSi, gamoyenebiTi ekologiis kursSi ganixileba. 2000-2002 wlebSi gamoica studentebisaTvis gankuTvnili prof. g. qajaias 2 saxelmZRvanelo _ “ekologia (garemos dacvis sakiTxebi)” da “gamoyenebiTi ekologia (garemos dacvis ekologiuri principebi)”. am ukanasknelis specialur TavebSi ganxilulia garemos anTropogenuri cvlilebebi (ukanaskneli 100 wlis manZilze), anTropogenuri dabinZurebis gavlena cocxal organizmebze, globaluri ekologiuri problemebi, garemos dacvis ekologiuri principebi, sazogadoebisa da bunebis urTierTobis strategia, saqarTvelos ekologiuri (garemosdacviTi) problemebi da a.S. 2006 wlidan oTxi kaTedris bazaze Seqmnil axal erTeulSi “biomravalferovnebis mimarTuleba”, samagistro programiT, momavali magistrebisaTvis gaTvaliswinebulia Semdegi saswavlo kursebi: 1. biomravalferovnebis konservacia da veluri bunebis menejmenti; 2. biogeografia ekologiuri kartografiiT; 3. toqsikologiis qimiuri da biologiuri principebi; 4. Teoriuli da gamoyenebiTi ekologia; 5. ekologiuri prognozireba; 6. ekologiuri eqspertiza; 7. wylis bioresursebis marTva da hidroekologia; 8. dedamiwisa da kavkasiis biomebi, ekosistemaTa mdgradobis SenarCuneba. aRsaniSnavia, rom garemosdacviTi ganaTlebas didi yuradReba eqceva agreTve saqarTvelos regionebSi. magaliTad, Sida qarTlis saero universitetsa (q. gori) da saqarTvelos agrarul mecnierebaTa akademiis goris institutSi iswavleba sagani “ekologiuri samarTali”; goris ekonomikur-humanitaruli universitetSi iswavleba Semdegi sagnebi _ “ekologiis safuZvlebi” (qimia-biologiis kaTedra) da “bunebaTsargebloba” (bunebaTsargeblobis kaTedra). Sida qarTlis regionis rig skolebSi (mag.: goris #1 sajaro skola, mcxeTis #1 sajaro skola) fakultatur sagnad iswavleba ekologia. goris #1 sajaro skolaSi moewyo ekologiis kabineti. qvemo qarTlis regionSi garemosdacviTi ganaTlebis sferoSi ZiriTadi mimarTulebebi ganisazRvreba bunebis dacvis ZiriTadi aspeqtebidan gamomdinare, esenia: biologiuri _ adamianTa organizmis, mcenareulobisa da cxovelTa samyaros normaluri arsebobisa da ganviTarebisaTvis aucilebeli biofizikuri pirobebis Seqmna, Seswavla da dacva, rasac Cvens droSi arTulebs teqnikis mZafri ganviTareba. ekonomikuri _ bunebrivi resursebis Seswavla da dacva, maTi racionaluri gamoyeneba. esTetiuri _ bunebis iSviaTi, RirSesaniSnavi, kulturuli faseulobebis, kulturuli Zeglebis dacva ngrevisa da dazianebisagan.. regionSi 5 ivniss gaimarTa garemos dacvis msoflio dRisadmi miZRvnili RonisZiebebi da bunebis qomagTa Sekreba, adgilobrivi televiziiT gakeTda mimarTva mosaxleobisadmi. garemos dacvis sferoSi informaciul-saganmanaTleblo saqmianoba ZiriTadad saswavlo dawesebulebebis xelmZRvanelTa da pedagogTa inciativasa da enTuziazmzea damokidebuli. moswavleTa interesi sakmaod didia ekologiis Seswavlisadmi da aqtiurad monawileoben sxvadasxva saqalaqo da raionul seminarebsa da RonisZiebebSi. garemos dacvis sferoSi informaciul-saganmanaTleblo saqmianoba da am mimarTulebiT Catarebuli RonisZiebebi ZiriTadad ukavSirdeba dedamiwis msoflio 105 dRes da garemos dacvis msoflio dRes. gazafxulis dResaswaulebis periodSi xdeba parkebisa da skverebis dasufTaveba, axali nargavebis dargva. am mxriv kargi tradiciebi aqvs q. rusTavis #2 saSualo skolas da klasikur gimnazias, gardabnis #3 saS. skolas, bolnisis gimnazias da sxva. amrigad, garemosdacviT ganaTlebas da informaciul-saganmanaTleblo saqmianobas qvemo qarTlis mxaris saswavlo dawesebulebebSi aramdgradi, gafantuli xasiaTi aqvs, miuxedavad sazogadoebis, pedagogebis, moswavleebis, presis da sxva sainformacio saSualebebis farTo interesisa garemos dacvis mimarT. samcxe-javaxeTis regionSi garemosdacviTi ganaTlebis sferoSi skolebSi ZiriTadi mimarTulebebia sagakveTilo procesze I klasidan XI klasis CaTvliT calkeul sagnebSi garemosdacviTi sakiTxebis integrirebuli swavleba. aris skolebi, sadac gaaCniaT ekologiis kabinetebi da maT aRWurvaSi didi wvlili miuZRviT arasamTavrobo organizaciebs. skolebSi garemos dacvis kuTxiT ewyoba ezo-garemos dasufTaveba, nargavebis dargva da aqciebi, garemosdacviT problemebze sistematiurad tardeba saklaso da saskolo RonisZiebebi, tardeba viqtorinebi, ewyoba ekologiuri kvireulebi da a.S. samegrelo regionSi erovnul saswavlo programaSi sabunebismetyvelo sagnebs (bunebismetyveleba, biologia, qimia, fizika, geografia), 2005 wels daTmobili hqonda saaTebis garkveuli raodenoba.G dasavleT saqarTvelos regionis skolebSi arsebuli programebis Sesabamisad dawyebiT klasebSi iswavleba sagani ~buneba~, xolo maRal klasebSi mimdinareobs integrirebuli swavleba. q. quTaisSi funqcionirebs sabunebismetyvelo liceumi, sadac calke sagnad iswavleba ~ekologiis safuZvlebi~. quTaisis sami umaRlesi saswavlebeli amzadebs ekologiis specialistebs Sesabamis kaTedrebze: musxeliSvilis sax. teqnikuri universitetSi iswavleba “garemos dacvisa da bunebrivi resursebis racionaluri gamoyeneba _ inJiner-teqniologekologi-wylis resursebis dacva da kompleqsuri gamoyeneba” (kvebisa da qimiuri mrewvelobis saswavlo samecniero instituti, organuli qimiis, qimiuri teqnilogiebis da ekologiis kaTedra); ak. wereTlis saxelobis saxelmwifo universitetSi iswavleba “bioekologia” (sabunebismetyvelo-geografiis fakulteti; biologiaekologiis kaTedra); politeqnikur institutSi iswavleba sagani “ekologia” (ekologiis kaTedra). aWaris avtonomiur respublikaSi 2005 wels sazogadoebis informirebis mizniT moewyo 50-mde brifingi da preskonferencia, 60-ze meti samuSao Sexvedra. beWdviTi Tu samauwyeblo media-saSualebebi sistematurad aSuqebdnen garemosdacviT saqmianobas. sxvadasxva beWdviT gamocemebSi gamoqveynda 100 meti sainformacio Tu SemecnebiTi tipis publikacia. farTod aRiniSna Waobis dRe - 2 Tebervali, dedamiwis dRe - 22 aprili, garemos dacvis dRe - 5 ivnisi da Savi zRvis dacvis dRe - 31 oqtomberi. saerTaSoriso turistuli konferenciisaTvis aWaraze momzadda 6 bukleti: `botanikuri baRi, Semodgoma-zamTari” (qarTuli da inglisuri versia); `frinvelebis migracia saqarTveloSi”; `kintriSis nakrZali, ispanis Waobebi”. miuxedavad Catarebuli saqmianobisa, garemosdacviTi ganaTleba arasaTanado donezea qveynis masStabiT. saWiroa ufro meti yuradReba daeTmos saganmanaTleblo sistemaSi garemosdacviTi sakiTxebis swavlebas. 106 Tavi 28 garemosdacviTi arasamTavrobo organizaciebi daskvnebi, prognozebi da rekomendaciebi garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro mWidrod TanamSromlobda qveyanaSi moqmed garemosdacviT arasamTavrobo organizaciebTan. sistematurad mimdinareobda sxvadasxva saxis gansakuTrebuli mniSvnelobis sakiTxebis ganxilvis procesSi maTi mosazrebebisa da winadadebebis gaTvaliswineba. garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros saqalaqo da regionuli sammarTveloebi gansakuTrebiT mWidrod TanamSromlobdnen garemosdacviT arasamTavrobo organizaciebTan. saministros aRmosavleT centralur regionalur sammarTvelo TanaSromlobs Semdeg arasamTavrobo organizaciebTan: asociacia `tonTio~ _ mdgradi garemo da turizmi (goris raioni) goris saraionTaSoriso monadireTa da meTevzeTa kavSiri `monkavSiri~ kavSiri `saqarTvelos antikorufciuli sabWo~ (mcxeTis raioni) `axalgazrda iuristTa asociacia~ `gaeros asociacia~ fSavis gadarCenis kavSiri sammarTveloSi Seqmnilia yvela piroba garemosdacviTi sakiTxebis ganxilvaSi sazogadoebis monawileobisaTvis. sammarTveloSi arsebuli yvela dokumenti aRricxulia sajaro reestrSi da moqmedi kanonmdeblobis Sesabamisad xelmisawvdomia nebismieri msurvelisaTvis. qvemo qarTlis regionSi samxreT kavkasiis (SCP) da baqo-Tbilisi-jeihanis (BTC) milsadenebis gaswvriv garemosdacviTi investirebis programis (EIP) farglebSi, arasamTavrobo organizaciebis SesaZleblobebis ganviTarebisaTvis xorcieldeba mcire grantebis programa, romelic inicirebuli da dafinansebulia BP–sa da misi partniorebis mier. mcire grantebis programa (SGP) arasamTavrobo organizaciis SesaZleblobis ganviTarebisaTvis, warmoadgens EIP-s erT-erT Temas. programa xorcieldeba Save the Children (SC) da misi adgilobrivi partniori organizaciis “saxeobaTa konservaciis samecniero kvleviTi centris” (NACRES) mier. programis samizne regionebia qvemo qarTli da samcxe-javaxeTi, kerZod ki Svidi raioni: gardabani, marneuli, walka, TeTriwyaro, axalcixe, borjomi da adigeni. programis miznebia: a) arasamTavrobo seqtoris SesaZleblobebis gaZliereba qvemo qarTlisa da samcxe-javaxeTis regionebis Svid raionSi, iseve, rogorc oTxi saSuamavlo mxardamWeri organizaciisa (ISO), romelic xels uwyobs 28 garemosdacviT da socialur ganviTarebis sakiTxebze momuSave arasamTavrobo organizaciebs, romlebic axorcieleben konkretul garemosdacviT proeqtebs. b) moqalaqeTa codnis, damokidebulebisa da garemosdacviT sferosTan mimarTebaSi qmedebis gaumjobeseba. g) sazogadoebis mobilizeba garemosdacviTi sakiTxebis mosagvareblad, ori regionaluri mrCeveli komitetis mier gacemuli mcire grantebis saSualebiT. garemosdacviTi investirebis programis mcire grantebis programis farglebSi “gadavarCinoT bavSvebis” mier pirvel, meore da mesame etapze gacemul iqna garemosdacviTi RonisZiebebis ganmaxorcielebeli granti qvemo qarTlis oTx (4) samizne raionSi moqmed camet adgilobriv arasamTavrobo organizaciaze. Ees organizaciebia: kavSiri “mTisZiri”, kavSiri “ saqarTvelos samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebis asociacia”, kavSiri “imer-jorjia”, kavSiri “walkis Temi”, kavSiri 107 “avranlos ganviTarebis centri”, kavSiri “mtredi”, kavSiri “skaldi”, kavSiri “mwvane kavkasia”, kavSiri “imedi 2006”. kavSiri “qvemo qarTlis agroekologebi”. saministros qvemo qarTlis regionaluri sammarTvelo mWidrod TanamSromlobda aRniSnul arasamTavrobo organizaciebTan. samcxe-javaxeTis garemos dacvisa da bunebrivi resursebis regionaluri sammarTvelo TanamSromlobs regionis arasamTavrobo organizaciebTan. TveSi erTxel ewyoba maTTan Sexvedrebi, xdeba garemosdacviT sakiTxebze da problemebze msjeloba, aRniSnuli organizaciebi ecnobian siaxleebs garemosdacviT politikasa da saqmianobaSi da Rebuloben monawileobas garemosdacviT sakiTxebTan dakavSirebul sajaro ganxilvaSi. ZiriTadad arasamTavrobo organizaciebi garemos dacvis sferoSi muSaoben ekologiuri problemebis da ganaTlebis sakiTxebze, awyoben ekologiuri Tematikis gamofenebs da viqtorinebs. sammarTvelo garemosdacviT problemebTan dakavSirebul informaciebs avrcelebs radio da telegadacemebis da regionis gazeTis saSualebiT. sazogadoebis informireba xdeboda garemosdacviTi nebarTvebis gacemisas. isini monawileoben gadawyvetilebebis miRebis procesSi, xdeba maTi azris gaTvaliswineba. samegrelos regionSi garemosdacviTi ganaTlebisa da sazogadoebasTan urTierTobis sferoSi muSaoba ZiriTadad warmarTuli iyo regionSi arsebul arasamTavrobo organizaciebTan urTierTobiT, romlebic garemosdacviTi kuTxiT muSaoben. aqtiurad TanamSromloben qalaqisa da raionis gamgeobasTan, komunalur meurneobasTan, satyeo meurneobis xelmZRvanelebTan, adgilobriv mewarmeebTan. garemosdacviTi kuTxiT muSaobs da sammarTvelosTan TanamSromlobs ori arasamTavrobo organizacia: “imedi” da “gadavarCinoT qarTuli eri”. am organizaciam sammarTvelosTan erTad moawyo SabaToba. dasufTavebul iqna q. zugdidis bulvaris teritoria. seriozulad mimdinareobs muSaoba qalaqis erT-erTi aqtualuri problemis gadaWraze, rogoricaa mdinare CxouSis sanapiro zolis dabinZureba adgilobrivi mosaxleobis mier. 5 ivniss, garemos dacvis dRes, Catarebul iqna seminari, romelSic sammarTvelosTan erTad monawileobas Rebulobda zugdidis m. kostavas saxelobis #2 gimnazia da qalaqis gamgeoba. Aam Sexvedraze monawileebma erTmaneTs gauziares problemebi garemosdacviT sakiTxebTan dakavSirebiT. am dResve garemos dacvis sammarTvelom zugdidis komunaluri meurneobis dasufTavebis samsaxurTan erTad daasufTava qalaqis mimdebare teritoriebi. qalaqis sagamofeno darbazSi moewyo samxatvro skolis moswavleTa naxatebis gamofena. yvela zemoaRniSnuli RonisZieba gaSuqebul iqna masmediis saSualebiT. 31 oqtombers Savi zRvis dacvis dRes gaiwminda zugdidis raionis sof. anakliis sanapiro zoli - mdinare Tiqoris SesarTavTan. Savi zRvis mdgomareobas mieZRvna seminari samegrelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis regionalur sammarTveloSi, aRniSnuli seminaris muSaobaSi monawileobdnen qalaqis zogadsaganmanaTlebo skolebi. sammarTvelom Caatara gasvliTi seminari; kerZod, xobis raionis sof. Nnojixevis saSualo skolis moswavleebTan. adgilobrivi radio “aTinaTi’-s eTeriT momzadebuli iqna araerTi gadacema. kerZod, cxovelTa dacvis dResTan, wyaldidobasTan, miwisZvrasTan dakavSirebiT. adgilobrivi tele-radio mauwyeblobis saSualebiT moxda mosaxleobis farTod informireba saaxalwlo naZvis xeebis ukanono mopovebisa da akrZalvis Sesaxeb. 108 sammarTvelom Tavisi wvlili Seitana qalaqis galamazebaSi. gamgeobis mier gamoyofil teritoriaze gaSenebuli iqna mwvane nargavebi, kerZod ifani da nekerCxali. amerikuli organizacia ,,mSvidobis korpusi’’-s mier Catarebuli iqna erTkviriani seminari garemosdacviT sakiTxebze, romelSic monawileoba miiRes sammarTvelos TanamSromlebma. ramdenjerme moewyo seminarebi sammarTvelos specialistebis mier, sadac monawileobdnen arasamTavrobo organizaciebi, studentebi, adgilobrivi TviTmarTvelobis organizaciebis warmomadgenlebi, satyeo meurneobis xelmZRvaneloba. saministros dasavleT centraluri regionaluri sammarTvelo TanaSromlobs Semdeg arasamTavrobo organizaciebTan: imereTis mxaris mecnierTa kavSiri “speqtri”; imereTis regionis axalgazrduli samecniero-sainformacio asociacia „asa“; klubi “adamiani da buneba”; lanCxuTis sainformacio centri aWaris avtonomiuri respublikis garemos dacvisa da bunebrivi resursebis sammarTvelo aqtiurad TanamSromlobda garemosdacviT arasamTavrobo organizaciebTan, kerZod: ,,mwvaneTa asociacia", ,,adamiani da garemo", ,,Savi zRvis ekoakademia". 109 daskvnebi da rekomendaciebi 2005 wels garemos dacvis sferoSi arsebuli mdgomareoba wina wlebTan SedarebiT arsebiTad ar Secvlila. kvlav problematuri iyo garemos ZiriTadi komponentebis – atmosferuli haeris, wylis, niadagis, florisa da faunis dacvis problemebi. niSandoblivia, rom 2005 wlis ganmavlobaSi aRniSnuli problemebis mosagvareblad araerTi mniSvnelovani nabiji iqna gadadgmuli. aRniSnul fonze gansakuTrebiT mniSvnelovania atmosferuli haeris mdgomareoba, romelic mocemul etapze ver akmayofilebs sakanonmdeblo-normatiuli aqtebiT gaTvaliswinebuli moTxovnebs. avtotransporti isev warmoadgens haeris ZiriTad damabinZurebels. mis mier atmosferuli haeris dabinZurebis procentulma raodenobam saerTo dabinZurebis 45% Seadgina. qveyanaSi gamoyenebuli sawvavis dabali xarisxi, moZvelebuli avtosatransporto saSualebebis didi raodenoba, moZraobis regulirebis ugulebelyofa da sxva obieqturi Tu subieqturi mizezebi ZiriTadad ganapirobebs aRniSnul mdgomareobas. atmosferuli haeris dasacavad pirvel rigSi gasatarebel RonisZiebas warmoadgens amJamad qveyanaSi arsebuli avtoparkis mdgomareobis gadaxaliseba da misi teqnikuri mdgomareobis kontrolis gamkacreba, qveynis saavtomobilo gzebis wesrigSi moyvana, gamtarunarianobis gazrda, dabali xarisxis sawvavis Semotanisa da misi realizaciis akrZalva. aRniSnuli mimarTulebiT rogorc sakanonmdeblo, aseve aRmasrulebeli xelisuflebis doneze qmediTi nabijebi gadaidga da daigegma samomavlod. miuxedavad imisa, rom qveynis sawarmoebze atmosferuli haeris dabinZurebis mcire wili modis, aucilebelia sawarmoTa aRWurva efeqturi gamwmendi nagebobebiT, xolo arsebuli airmtverdamWeri sistemebisa da teqnikuri saSualebebis aRdgenaganaxleba. amasTanave, unda ganxorcieldes mkacri kontroli im sawarmoebze, romlebic dadgenil limitebze metad abinZureben atmosferul haers. qveynis atmosferuli haeris xarisxis gaumjobesebisaTvis metad mniSvnelovania monitoringis erTiani sistemis (qselis) Seqmna. rogorc cnobilia, saqarTvelo warmoadgens wylis resursebiT erT-erT mdidar qveyanas. wylis resursebi farTod gamoiyeneba qveynis energetikis, mrewvelobis, melioraciis, mosaxleobis sayofacxovrebo moTxovnilebebis da sxva miznebisaTvis. sawarmoo saqmianobis mixedviT wylis resursebis gamoyenebis yvelaze didi procenti modis eleqtroenergiis warmoebaze da soflis meurneobaSi – sarwyavad. miuxedavad aRniSnulisa, wylis resursebis mTliani potenciali, sxvadasxva obieqturi Tu subieqturi mizezis gamo, saTanadod ar aris gamoyenebuli iseT dargebSi, rogoricaa hidroenergetika, samelioracio, irigaciis, agreTve, sasmeli wylis da teqnikuri wylis moxmareba. rogorc wina wlebSi, aseve 2005 wels saqarTvelos zedapiruli wylis resursebis ZiriTadi damabinZureblebia: komunaluri meurneoba, energetika, Camdinare sawarmoo da samedicino wylebi, SxamqimikatebiT dabinZurebuli sasoflo-sameurneo farTobebis, sayofacxovrebo narCenebis nagavsayrelebis da samrewvelo narCenebis sanayaroebis Camonadenebi. 2005 wels zedapiruli wylebis dabinZurebis donis gansazRvris mizniT warmoebuli monitoringis Sedegad, saqarTvelos zedapirul wylebSi eqstremalurad maRali dabinZureba ar aRniSnula, maRali dabinZureba aRiniSna 10 SemTxvevaSi (5-jer amoniumis azotiT da 5-jer nitritis azotiT). aqedan gamomdinare, daskvnis saxiT SeiZleba aRiniSnos, rom saqarTvelos mdinareebi ZiriTadad dabinZurebulia amoniumisa da nitritis azotiT. 110 qveynis qalaqebisa da raionuli centrebis wyalsakanalizacio sistemaSi Seqmnilia uaRresad rTuli situacia. arsebuli wyalsadenebis umravlesobis sanitarul-teqnikuri mdgomareoba aradamakmayofilebelia. maT ar gaaCniaT sanitaruli dacvis zonebi, wylis gasauvnebeli danadgarebi; saxsrebis uqonlobis gamo irRveva wyalsadenisa da sakanalizacio sistemebis nagebobaTa teqnikuri eqspluataciis wesebi, ar tardeba saremonto samuSaoebi. xSiria SemTxvevebi, rodesac miwodebuli wylis xarisxi ar Seesabameba qveyanaSi moqmedi saxelmwifo standartebis moTxovnebs. saqarTvelos niadagebi xangrZlivi drois ganmavlobaSi ganicdian intensiur sameurneo zemoqmedebas, ris gamoc mkveTrad Seicvala maTi xarisxobrivi mdgomareoba. maTma didma nawilma ganicada degradacia, romlis ZiriTadi mizezebia sakvebi elementebis Semcireba, nayofierebis gauareseba, struqturis rRveva, humusis da gacvliTi fuZeebis Semcvelobis daqveiTeba. garemosdacviTi mimarTulebebiT miwis resursebis marTvis erTerTYmniSvnelovan RonisZiebad gasaTvaliswinebelia miwis resursebis mdgomareobis Sesaxeb sainformacio bankis funqcionireba, risTvisac aucilebelia miwis resursebis mdgomareobis Seswavlis, aRricxvis da analizis meTodologiis SemuSaveba da misi praqtikuli ganxorcieleba Sesabamis uflebamosil uwyebebTan erTad. saqarTvelos teritoriaze aRricxulia mineraluri nedleulis TiTqmis yvela jgufi, kerZod – metaluri, arametaluri da sawvavi wiaRiseulis sxvadasxva saxeebi. wiaRiseulis mopovebis (damuSavebis) dros xSir SemTxvevaSi adgili aqvs Semdeg darRvevebs: saproeqto moTxovnilebebidan gadaxvevebs, damuSavebis arsebuli meTodebis ugulebelyofas, rac garkveuli negatiuri SedegebiT mTavrdeba. wiaRiseulis dacvis da misi racionalurad gamoyenebis mizniT saWiroa arsebuli maragebis dadgena-Sefaseba kategoriebis mixedviT, wiaRiseulis mopovebisa da misi gadamuSavebis (gamdidrebis) srulyofili meTodebis SerCeva da ganxorcieleba, rac iZleva danakargebis minimumamde Semcirebis SesaZleblobas. amasTanave, wiaRiseulis damuSavebis dros gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces garemos dacvis sakiTxebis gaTvaliswinebas. gdi-m daiwyo efeqturi RonisZiebebis gatareba garemosdacviTi valdebulebebis Sesrulebis kontrolis uzrunvelyofis mizniT. garemosa da adamianTa dasxivebis Tavidan acilebis mizniT, aucilebelia saqarTvelos teritoriaze arsebuli yvela maionebeli gamosxivebis saSualebaTa zusti saxelmwifo reestris Seqmna. wlis ganmavlobaSi xorcieldeboda maionebeli gamosxivebis wyaroebis registracia mTel saqarTvelos teritoriaze. saangariSo periodSi registrirebuli iqna saqarTvelos qalaqebSi da dasaxlebul punqtebSi arsebuli yvela is organizacia da maT mflobelobaSi myofi maionebeli gamosxivebis saSualebebi, romlebic ewevian radiaciul saqmianobas. dawyebulia radiaciuli saqmianobiT dakavebuli organizaciaTa licenzirebis procesi. aseve xorcieldeba am organizaciaTa inspeqtireba radiaciuli usafrTxoebis normebis dacvis wesebis Sesrulebis kontrolirebis mizniT. narCenebTan dakavSirebuli problemebis daregulirebis mizniT saWiroa gatardes Semdegi aucilebeli RonisZiebebi: • moxdes nagavsayrelebis srulyofili SemoRobva adamianis da pirutyvis Sesvlis aRsakveTad da meti yuradReba mieqces maT movla-patronobas; • aikrZalos narCenebis Riad dawva; • nagavsayrelebze yuradReba mieqces maizolirebeli Sualeduri SriT dafarvas, raTa Tavidan iqnas acilebuli qaris mier msubuqi fraqciis gadatana da TviTaalebis procesebi; 111 • saWiroa mdinaris napirze arsebuli nagavsayrelebis gadatana, risTvisac unda SeirCes miwis farTobebi da momzaddes nagavsayrelis mSeneblobis proeqtebi da moewyos isini garemos dacvis Tanamedrove moTxovnebis gaTvaliswinebiT; • SemuSavdes Zveli nagavsayrelebis daxurvisa da rekultivaciis proeqtebi; • narCenebis Segrovebis Tanamedrove konteineruli sistemis danergva; • sayofacxovrebo narCenebis gadamuSavebis, gauvnebelyofisa da ganTavsebis Tanamedrove teqnologiebis danergva; • satransporto, minis, qaRaldis, liTonis da sxva narCenebis Segrovebisa da separirebis praqtikis danergva; • mosaxleobis codnis amaRleba da informireba narCenebTan mimarTebaSi (Segroveba, daxarisxeba da sxva); • narCenebis marTvis sistemaSi sagadasaxado sistemis srulyofa. samrewvelo narCenebis marTvis sferoSi arsebuli problemebis efeqturad gadawyvetisaTvis aucilebelia Semdegi RonisZiebebis Catareba: • samrewvelo (gansakuTrebiT maRaltoqsikuri) narCenebis inventarizacia; • samrewvelo narCenebis utilizacia-gauvnebelyofis RonisZiebaTa proeqtebis SemuSaveba da ganxorcieleba; • narCenebis marTvis sferoSi sakanonmdeblo bazis srulyofa; • saxifaTo narCenebis importisa da tranzitis kontrolis gaZliereba; • maRaltoqsikuri arautilizebadi narCenebis Tanamedrove garemosdacviTi moTxovnebis gaTvaliswinebiT ganTavseba; • saxifaTo narCenebis gauvneblobis Tanamedrove teqnologiebis danergva. qimiuri nivTierebebis swori marTvis sistemis CamoyalibebisaTvis ganxorcielebul unda iqnas Semdegi RonisZiebi: sakanonmdeblo normatiuli aqtebis srulyofa da SemuSaveba, romlebic moawesrigeben qimiur nivTierebaTa marTvis sakiTxebs yvela etapze _ warmoeba, SefuTva, niSandeba, importi, eqsporti, transportireba, Senaxva, gamoyeneba, gauvnebloba; saSiSi qimiur nivTierebaTa gamocdis aRricxvisa da registraciis sistemis srulyofa saerTaSoriso standartebis mixedviT; saSiSi qimiuri nivTierebebis erTiani saxelmwifo reestris SemuSaveba; saSiSi qimiuri nivTierebebiT garemos dabinZurebis monitoringis sistemis Camoyalibeba; saSiSi qimiuri nivTierebebis narCenebis gauvnebloba-utilizaciis programis SemuSaveba – ganxorcieleba; saxelmwifo politikis gatarebis mizniT uwyebaTaSorisi koordinaciis uzrunvelyofa. bolo aTwleulebis ganmavlobaSi saqarTvelos biomravalferovneba mniSvnelovnad Semcirda, rac ukavSirdeba iseT anTopogenur da bunebriv faqtorebs, rogoricaa habitatebis kargva, fragmentacia da degradireba, ukanono nadiroba da TevzWera, ucxo saxeobebis introduqcia, biologiuri resursebis aramdgradi gamoyeneba. ukanasknel wlebSi qveynis teritoriaze tyeebis ukanonod Cexvis mavne, ukve dakanonebulma tendenciam katastroful zRvars gadaabija. ganadgurda ara marto asakovani tyis masivebi, aramed axalgazrda, mozardi koromebis mniSvnelovani nawili. aucilebelia aRiricxos ukanonod tyis masivebis CexviT gamowveuli zarali; SemuSavdes praqtikuli RonisZiebebi, SemdgomSi tyis masivebis aRdgenis mizniT. 112 dawyebulia muSaoba “saqarTvelos erovnuli satyeo politikis strategiis” SemuSavebis mizniT. aRniSnuli reformis ZiriTad mizans warmoadgens dargSi arsebuli mwvave garemosdacviTi da socialur-ekonomikuri problemebis gadaWra. cxovelTa saxeobebis ricxovnobis Semcirebis ZiriTad mizezebs warmoadgenen habitatebis ganadgureba, brakonieroba, tyeebis usistemo Cexva, wyalsatevebis dabinZureba, samigracio gzebis moSla. momavalSi aRniSnuli problemebis mougvareblobis Sedegad gamoricxuli ar aris daikargos saxeobaTa umetesi nawili. wylis ekosistemebis degradacia da brakonieroba safrTxes uqmnis wyalmcurav frinvelebs, romelTagan mravali iSviaTia ara marto qveynis, aramed globalur doneze. qveynis floris, faunis, landSaftebisa da garemos sxva komponentebis SenarCuneba, romlebic anTropogenuri da bunebrivi faqtorebis zemoqmedebis Sedegad ganadgurebis piras aris misuli, daculi teritoriebis saSualebiTaa SesaZlebeli. dacul teritoriebSi warmodgenilia saqarTvelos biomravalferovnebis mniSvnelovani nawili. 2005 wels saministros mier saerTaSoriso donori organizaciebis mxardaWeriT dawyebulia farTomasStabiani proeqtebis ganxorcieleba, romelTa mizans warmoadgens daculi teritoriebis turistuli infrastruqturis srulyofa-gaZliereba. momavalSi aucilebelia daculi teritoriebisaTvis gamoyofili farTobebis aramarto ganaxleba, aramed misi gazrda; amasTanave, im moTxovnebis dacva da ganxorcieleba, romelic uzrunvelyofs momavali TaobebisaTvis bunebis unikaluri obieqtebis, florisa da faunis warmomadgenlebis SenarCunebas. daculi teritoriebisaTvis gamoyofili axali farTobebis marTva unda ganxorcieldes adgilobrivi mosaxleobis interesebis gaTvaliswinebiT, aseve winaswar gaazrebuli saproeqto monacemebis analizis safuZvelze. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis institutebis mier Seswavlil iqna miwis, wylisa da tyis resursebi, wiaRiseuli resursebis efeqturi gamoyenebis meTodebi; florisa da faunis warmomadgenelTa mdgomareoba; agreTve Seswavlili iqna tyis ZiriTadi formaciebi, zogierT satyeo meurneobaSi muxnarebis paTologiuri mdgomareoba; Tbilisis zRvis biologiuri produqtiuloba. garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros centr “stiqiasTan” erToblivad gamokvleulia saqarTvelos teritoriaze ganxorcielebuli stiqiuri procesebis mdgomareobasa da 2004-2005 wlebSi maTi eqstremaluri gaaqtiurebis sakiTxebi. SemuSavebuli iqna saTanado rekomendaciebi. 2005 wels saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis mier ganxorcielda garkveuli samecniero-kvleviTi samuSaoebi, romlebic mimarTuli iyo ekologiuri wonasworobis SesanarCuneblad da konkretuli garemosdacviTi problemebis gadasaWrelad. garemos dacvis sferoSi momuSave samecniero organizaciebma momavalSi yuradReba unda gaamaxvilon qveynis garemos dacvis politikis prioritetuli mimarTulebebis gansazRvraze, romelic imTaviTve dafuZnebuli iqneba qveynis mdgradi ganviTarebis koncefciis principebze. 113 dokumenti momzadebulia saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrvi resursebis saministros mdgradi ganviTarebis departamentis strategiuli dagegmvis sammarTvelos mier. moxsenebaSi gaTvaliswinebulia Semdegi uwyebebidan Semosuli informaciebi: 1. 2. 3. saqarTvelos iusticiis saministro; saqarTvelos finansTa saministro; saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministro (statistikis departamenti; saavtomobilo gzebis departamenti); saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministro; saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministro; saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro; saqarTvelos mecnierebaTa akademia; saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademia; saqarTvelos soflis meurneobis saministro; saqarTvelos kulturis, ZeglTa dacvisa da sportis saministro; qalaq Tbilisis meriis administracia; saqarTvelos transportis maregulirebeli erovnuli komisia. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro: ssip monitoringisa da prognozirebis centri; garemos dacvis inspeqcia; satyeo meurneobis departamenti; daculi teritoriebis departamenti; garemos integrirebuli marTvis departamenti; iuridiuli departamenti; saerTaSoriso urTierTobebisa da konvenciebis departamenti; licenziebisa da nebarTvebis departamenti; finansuri uzrunvelyofis departamenti; administraciuli departamenti; geologiis samsaxuri; miwis marTvis samsaxuri; birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis samsaxuri; biomravalferovnebis dacvis samsaxuri. saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros regionaluri sammarTveloebi: aWaris avtonomiuri respublikis sammarTvelo; dasavleT centraluri regionaluri sammarTvelo; aRmosavleT centraluri sammarTvelo; kaxeTis regionaluri sammarTvelo; samcxe-javaxeTis regionaluri sammarTvelo; samegrelosa da zemo svaneTis regionaluri sammarTvelo; qvemo qarTlis regionaluri sammarTvelo. 114 115 cxrili 1 wyalsargeblobis saerTo maCveneblebi (administraciul-teritorialuri erTeulebis mixedviT) mln. kub. m. 2005 w. administraciulteritorialuri erTeuli 0 angariSmgebel wyalmosargebelTa raodenoba aRebulia bunebrivi wylis obieqtebidan sul maT Soris miwisqveSa wylis obieqtebidan gamoyenebuli axali wyali maT Soris sul sasmel- sawarmoo sarwyavad sasoflo- hidroener sameurneo saWiroesameurneo getika bisaTvis wyalmomar. 1 2 3 4 726 48785.674 548.888 48374.140 358.031 208.256 86.742 q. Tbilisi 33 5233.21 378.600 5023.525 243.082 25.659 0.015 aWaris avt. respublika 137 696.819 10.258 652.583 25.145 2.308 0.750 q. baTumi 40 128.811 3.094 111.741 22.791 2.187 qedis raioni 22 561.041 0.199 535.019 0.009 0.016 qobuleTis raioni 11 5.027 5.027 4.242 1.406 0.009 Suaxevis raioni 11 0.601 0.601 0.476 0.265 xelvaCauris raioni 37 0.627 0.625 0.540 0.448 0.092 xulos raioni 16 0.712 0.712 0.565 0.227 0.005 33 82.387 1.130 81.997 0.871 0.530 lanCxuTis raioni 8 0.566 0.169 0.506 0.166 0.339 ozurgeTis raioni 20 81.790 0.935 81.460 0.704 0.161 Coxatauris raioni 5 0.031 0.027 0.031 0.001 0.030 197 17295.280 52.012 17280.220 38.260 11.948 1.030 q. quTaisi 17 1972.505 39.788 1960.095 27.116 0.275 0.004 tyibuli 22 101.869 0.005 101.675 1.040 0.265 wyaltubo 15 14951.010 1.442 14950.110 1.098 0.195 WiaTura 17 9.174 4.753 8.434 4.300 2.934 sul saqarTveloSi guria imereTi 1 5 6 7 8 18.817 9 47702.294 4754.769 3.515 620.864 86.764 0.750 0.143 534.100 2.828 0.211 0.333 0.595 80.000 0.595 80.000 1.478 17227.500 1932.700 100.371 0.814 14948.000 1.200 administraciul- angariSmgebel wyalmosargebelTa raodenoba aRebulia bunebrivi wylis obieqtebidan gamoyenebuli axali wyali maT Soris sul maT Soris miwisqveSa wylis obieqtebidan sul 1 2 3 4 5 6 baRdaTis raioni 14 0.214 0.166 0.200 0.143 0.057 vanis raioni 7 0.069 0.068 0.069 0.004 0.013 zestafonis raioni 25 7.894 0.845 7.380 0.670 6.497 Terjolis raioni 30 247.675 0.441 247.614 0.124 0.834 samtrediis raioni 18 0.183 0.183 3.009 2.584 0.425 saCxeris raioni 10 0.841 0.493 0.815 0.430 0.385 xaragaulis raioni 17 0.646 0.620 0.613 0.551 0.063 xonis raioni 5 3.206 3.206 0.206 0.201 0.006 17447.590 46.801 17435.000 7.833 2.017 teritorialuri erTeuli 0 kaxeTi 62 sasmel- sawarmoo sarwyavad sasoflo- hidroener getika sameurneo sameurneo saWiroewyalmomar. bisaTvis 7 8 0.052 0.212 10.279 0.226 246.431 6.883 17407.995 2.567 60.895 q. Telavi 3 1.082 1.082 0.792 0.757 0.035 axmetis raioni 8 66.749 5.854 66.264 2.801 0.002 gurjaanis raioni 9 7.493 1.781 4.634 0.105 0.647 2.856 1.026 dedofliswyaros raioni 1 0.103 0.103 0.095 0.095 Telavis raioni 17 5.203 3.017 3.703 0.006 0.056 1.001 2.642 lagodexis raioni 2 2.606 1.375 1.890 1.088 0.802 sagarejos raioni 4 12.481 0.821 6.241 0.446 0.175 5.620 siRnaRis raioni 11 1.248 1.248 1.137 0.489 yvarlis raioni 7 17350.620 31.522 17350.250 3.136 0.016 45 3340.048 10.931 3318.433 8.163 1.398 q. mcxeTa 2 5.891 5.891 4.900 4.890 0.010 axalgoris raioni 2 0.286 0.022 0.256 0.204 0.052 duSeTis raioni 6 2.194 2.090 1.884 1.720 0.164 TianeTis raioni 5 0.909 0.905 0.669 0.645 0.004 mcxeTa-mTianeTi 2 9 0.648 17347.1 2.620 0.633 0.020 3305.619 administraciul- angariSmgebel wyalmosargebelTa raodenoba aRebulia bunebrivi wylis obieqtebidan gamoyenebuli axali wyali maT Soris sul maT Soris miwisqveSa wylis obieqtebidan sul 1 2 3 4 mcxeTis raioni 26 3330.051 1.313 yazbegis raioni 4 0.718 teritorialuri erTeuli 0 sasmel- sawarmoo sarwyavad sasoflo- hidroener getika sameurneo sameurneo saWiroewyalmomar. bisaTvis 5 6 7 8 9 3310.205 0.205 1.148 2.620 0.613 3305.619 0.710 0.520 0.500 0.020 441.871 1.557 0.193 0.288 439.833 0.907 0.853 0.055 28.878 0.007 0.038 21 442.095 1.096 q. ambrolauri 5 1.026 0.000 ambrolauris raioni 6 28.833 lentexis raioni 2 0.240 0.240 0.222 0.202 0.020 onis raioni 1 0.220 0.080 0.195 0.180 0.015 cageris raioni 7 411.776 0.776 411.669 0.315 0.066 0.288 411.000 58 3048.873 8.003 3047.166 6.398 0.178 0.320 3040.270 q. zugdidi 10 1.531 1.531 1.230 0.888 0.022 0.320 q. foTi 27 3.819 3.819 2.894 2.830 0.063 abaSis raioni 1 0.260 0.260 0.210 0.210 zugdidis raioni 3 0.020 0.020 0.019 0.015 0.004 martvilis raioni 2 0.262 0.262 0.222 0.220 0.002 senakis raioni 7 0.735 0.735 0.735 0.720 0.015 raWa-leCxumi da qv. svaneTi samegrelo-zemo svaneTi 28.833 Cxorowyus raioni 2 21.000 20.880 0.480 walenjixis raioni 4 3021.020 1.150 3020.790 0.880 0.040 xobis raioni 2 0.227 0.227 0.187 0.155 0.032 samcxe-javaxeTi 39 59.799 6.309 58.278 4.669 0.784 q. axalcixe 5 0.858 0.530 0.765 0.615 0.150 adigenis raioni 8 0.899 0.899 0.793 0.288 0.024 0.481 aspinZis raioni 9 40.836 0.611 40.706 0.303 0.069 0.534 axalqalaqis raioni 6 14.717 3.000 13.920 2.190 0.360 3 20.400 3019.870 0.830 0.490 1.312 50.683 39.800 10.880 administraciul- angariSmgebel wyalmosargebelTa raodenoba aRebulia bunebrivi wylis obieqtebidan gamoyenebuli axali wyali maT Soris sul maT Soris miwisqveSa wylis obieqtebidan sul 1 2 3 4 5 axalcixis raioni 4 1.218 0.330 1.005 0.365 borjomis raioni 6 1.171 0.839 0.999 0.833 0.166 ninowmindis raioni 1 0.100 0.100 0.090 0.075 0.015 teritorialuri erTeuli 0 sasmel- sawarmoo sarwyavad sasoflo- hidroener getika sameurneo sameurneo saWiroewyalmomar. bisaTvis 6 7 8 9 0.340 0.297 0.003 31.460 4.213 774.768 qvemo qarTli 62 1061.989 26.717 988.121 17.305 160.375 q. rusTavi 6 11.624 11.624 14.538 11.570 2.968 bolnisis raioni 14 9.874 6.542 7.478 1.741 2.348 1.568 1.820 gardabnis raioni 20 442.238 3.536 534.670 0.410 153.734 18.674 2.393 dmanisis raioni 2 1.800 1.800 181.687 1.420 0.200 TeTri wyaros raioni 3 7.018 0.852 3.611 0.663 0.108 2.840 marneulis raioni 15 32.748 1.352 9.955 0.600 0.977 8.378 walkis raioni 2 236.253 1.011 236.182 0.900 0.040 39 77.460 7.030 46.952 4.748 2.866 q. gori 11 2.775 2.775 1.990 1.845 0.145 goris raioni 9 55.674 1.294 32.644 1.069 kaspis raioni 10 4.268 0.831 3.005 0.494 qarelis raioni 4 6.149 0.545 4.529 0.453 2.374 1.701 xaSuris raioni 5 8.594 1.585 4.784 0.887 0.018 3.879 Sida qarTli 4 180.067 235.242 39.163 0.175 31.575 0.328 359.459 2.008 0.175 cxrili 2 wyalsargeblobis saerTo maCveneblebi (administraciul-teritorialuri erTeulebis mixedviT) mln. kub. m. 2005 w. administraciulteritorialuri erTeuli 0 sul CaSvebulia Caedineba danakargebi brunviTi angariSmgebel saerTo gadacemuli zedapiruli DdabinZu- normatiu- normatiul. tranzida meoradi wylis wyalmosar- wyalarineba gamoyenebis wylis tuli rebuli lad sufTa gawmendili transpor- mimdevrobiTi tranzitis gebelTa Semdeg obieqtebSi Camdinare Camdinare Camdinare wylebi tirebisas wyalmomarag. gareSe raodenoba tranzitis wylebi wylebi wylebi gareSe 1' 10 726 47732,636 q. Tbilisi 33 aWaris avt. respublika 137 q. baTumi 11 12 13 14 17 411.534 47732,165 5010.149 0.015 4812.560 57.653 4754.907 649.466 0.142 646.782 22.381 620.866 3.535 44.236 40 110.643 0.142 110.619 20.318 86.766 3.535 17.060 qedis raioni 22 534.244 534.119 0.019 534.100 qobuleTis raioni 11 3.116 1.135 1.135 0.781 Suaxevis raioni 11 0.476 0.264 0.264 0.125 xelvaCauris raioni 37 0.441 0.437 0.437 0.090 xulos raioni 16 0.546 0.208 0.208 0.148 33 81.164 81.075 0.812 lanCxuTis raioni 8 0.417 0.417 0.159 ozurgeTis raioni 20 80.738 80.649 0.644 Coxatauris raioni 5 0.009 0.009 0.009 197 17266.990 q. quTaisi 17 tyibuli wyaltubo guria imereTi 0.005 250,365 209.684 18 292.72 0.709 26.032 0.263 0.390 0.258 0.060 80.000 0.005 0.330 17261.530 33.419 17227.510 0.604 15.064 10.982 1949.510 1949.476 16.761 1932.700 0.015 12.406 0.089 22 101.331 101.331 0.907 100.371 0.054 0.194 15 14948.840 14948.830 0.741 14948.010 0.080 0.902 0.005 5 80.000 8.874 16 0.471 sul saqarTveloSi 517.481 47205.81 15 administraciulteritorialuri erTeuli 0 sul CaSvebulia Caedineba danakargebi brunviTi angariSmgebel saerTo gadacemuli zedapiruli DdabinZu- normatiu- normatiul. tranzida meoradi wylis wyalmosar- wyalarineba gamoyenebis wylis tuli rebuli lad sufTa gawmendili transpor- mimdevrobiTi tranzitis gebelTa Semdeg obieqtebSi Camdinare Camdinare Camdinare wylebi tirebisas wyalmomarag. gareSe raodenoba tranzitis wylebi wylebi wylebi gareSe 1' 10 WiaTura 17 baRdaTis raioni 11 12 13 6.786 4.402 4.362 14 0.177 0.176 0.143 vanis raioni 7 0.056 0.012 0.006 zestafonis raioni 25 5.929 5.712 5.654 Terjolis raioni 30 247.410 247.253 samtrediis raioni 18 4.898 2.467 saCxeris raioni 10 0.674 xaragaulis raioni 17 xonis raioni 14 0.003 15 16 17 18 0.040 0.739 2.795 0.032 0.014 0.003 0.058 0.515 0.111 0.060 2.465 0.002 0.175 0.673 0.508 0.165 0.027 0.439 0.439 0.395 0.044 0.032 5 0.945 0.764 0.764 62 17412.495 0.004 17412.491 0.008 12.705 3 0.631 0.002 0.631 0.629 0.002 0.290 axmetis raioni 8 64.911 62.857 62.857 0.485 gurjaanis raioni 9 1.356 0.460 0.460 2.979 dedofliswyaros raioni 1 0.076 Telavis raioni 17 2.173 0.009 0.003 lagodexis raioni 2 0.374 0.374 0.374 sagarejos raioni 4 0.201 siRnaRis raioni 11 0.728 0.018 yvarlis raioni 7 17376.142 17376.142 45 3237.897 3236.817 6.102 q. mcxeTa 2 4.007 4.007 4.007 axalgoris raioni 2 0.222 0.222 0.210 0.012 0.030 duSeTis raioni 6 1.584 1.584 1.480 0.104 0.310 kaxeTi q. Telavi mcxeTa-mTianeTi 0.711 246.431 65.383 17347.1 0.008 0.006 1.500 0.716 0.002 6.240 6 0.018 0.111 1.042 17347.1 0.376 3229.389 1.327 76.230 21.625 0.997 8.098 administraciulteritorialuri erTeuli 0 sul CaSvebulia Caedineba danakargebi brunviTi angariSmgebel saerTo gadacemuli zedapiruli DdabinZu- normatiu- normatiul. tranzida meoradi wylis wyalmosar- wyalarineba gamoyenebis wylis tuli rebuli lad sufTa gawmendili transpor- mimdevrobiTi tranzitis gebelTa Semdeg obieqtebSi Camdinare Camdinare Camdinare wylebi tirebisas wyalmomarag. gareSe raodenoba tranzitis wylebi wylebi wylebi gareSe 1' 10 11 12 TianeTis raioni 5 0.534 0.004 mcxeTis raioni 26 3231.098 3230.548 yazbegis raioni 4 0.453 21 441.309 q. ambrolauri 5 ambrolauris raioni 13 14 15 16 0.004 17 0.240 0.005 3229.389 1.154 0.453 0.400 0.053 441.097 1.264 0.685 0.685 0.685 6 28.866 28.866 0.033 lentexis raioni 2 0.160 0.160 0.160 0.018 onis raioni 1 0.150 0.150 0.150 0.025 cageris raioni 7 411.448 0.016 411.236 0.236 58 3044.265 0.241 3044.196 q. zugdidi 10 0.534 0.240 0.514 q. foTi 27 2.297 0.001 2.257 2.257 0.925 abaSis raioni 1 0.120 0.120 0.120 0.050 zugdidis raioni 3 0.010 0.001 0.001 0.001 martvilis raioni 2 0.062 0.062 0.062 0.040 senakis raioni 7 0.287 0.287 0.287 Cxorowyus raioni 2 20.640 20.640 0.240 20.400 0.120 walenjixis raioni 4 3020.260 3020.260 0.390 3019.870 0.230 xobis raioni 2 0.055 0.055 0.055 samcxe-javaxeTi 39 56.180 55.140 4.518 raWa-leCxumi da qv. svaneTi samegrelo-zemo svaneTi 0.016 439.833 76.230 19.850 0.198 0.225 0.044 0.075 28.833 0.044 411.000 0.107 3.926 3040.270 1.707 0.514 0.302 0.040 50.622 1.521 q. axalcixe 5 0.732 0.706 0.706 0.093 adigenis raioni 8 0.645 0.275 0.275 0.106 aspinZis raioni 9 40.530 40.116 0.316 7 18 39.800 0.130 administraciulteritorialuri erTeuli 0 sul CaSvebulia Caedineba danakargebi brunviTi angariSmgebel saerTo gadacemuli zedapiruli DdabinZu- normatiu- normatiul. tranzida meoradi wylis wyalmosar- wyalarineba gamoyenebis wylis tuli rebuli lad sufTa gawmendili transpor- mimdevrobiTi tranzitis gebelTa Semdeg obieqtebSi Camdinare Camdinare Camdinare wylebi tirebisas wyalmomarag. gareSe raodenoba tranzitis wylebi wylebi wylebi gareSe 1' 10 11 12 12.871 13 14 2.049 10.822 15 16 17 axalqalaqis raioni 6 12.871 axalcixis raioni 4 0.524 0.294 0.294 0.213 borjomis raioni 6 0.797 0.797 0.797 0.172 ninowmindis raioni 1 0.081 0.081 0.081 0.010 733.245 317.210 qvemo qarTli 62 1070.107 0.048 q. rusTavi 6 20.427 0.048 bolnisis raioni 14 7.112 3.592 3.269 gardabnis raioni 20 623.100 311.861 311.861 dmanisis raioni 2 181.547 181.547 1.480 TeTri wyaros raioni 3 0.689 marneulis raioni 15 1.097 1.003 2 236.134 235.242 walkis raioni 415.309 0.797 0.726 174.135 0.323 173.513 180.067 73.868 210.242 2.465 62.218 2.396 0.722 43.176 147.302 0.180 0.622 0.600 2.785 0.403 22.795 235.242 0.071 39 7.990 6.841 4.815 2.027 30.508 q. gori 11 1.760 1.711 1.710 0.001 0.785 goris raioni 9 1.121 0.190 0.190 kaspis raioni 10 0.634 0.465 0.275 0.191 1.263 qarelis raioni 4 2.260 2.260 0.435 1.825 1.620 xaSuris raioni 5 2.215 2.215 2.205 0.010 3.810 Sida qarTli 8 18 0.009 23.030 0.009 cxrili 3 Savi zRvis wylis fizikur-qimiuri maCveneblebi biotopi, koordinatebi baTumis porti N-410 39 1 E-41 0 38 1 s i R r m e, m 0 fizikuri maCveneblebi elqtrogamtaroba, ms/sm temperatura, 0 C wneva, decibari bgeris gavrcelebis siCqare, m/wm simkvrive, kg/m3 qimiuri maCveneblebi wyalSi gaxsnili Jangbadi, mg/l JangbadiT gajereba, % pH Jangvadoba, 02 /l marilianoba, %0 nitritebi NO2 - mkg/N l nitratebi NO3 - mkg/N l naxSirorJangi CO2 mg/ l 10 30 17.765 19.205 21.198 13.352 0.765 1490.50 13.121 9.450 1493.74 15.730 20.123 1499.40 1012.77 1021.11 1013.82 9.08 8.86 8.96 86.4 85.0 84.10 8.28 2.5 17.125 5.0 8.25 2.7 16.471 6.0 8.14 3.0 17.919 6.0 130.1 115.2 118.5 - - - 9 cxrili 4 Savi zRvis wylis fizikur-qimiuri maCveneblebi s i R r m e, m biotopi, koordinatebi adlia N-410 37 1 E-41 0 34 1 0 fizikuri maCveneblebi elqtrogamtaroba, ms/sm temperatura, 0 C wneva, decibari bgeris gavrcelebis siCqare, m/wm simkvrive, kg/m3 qimiuri maCveneblebi wyalSi gaxsnili Jangbadi, mg/l JangbadiT gajereba, % pH Jangvadoba, 02 /l marilianoba, %0 nitritebi NO2 - mkg/N l nitratebi NO3 - mkg/N l naxSirorJangi CO2 mg/ l 10 30 10.653 24.630 24.743 10.213 0.130 1473.04 11.610 8.827 1496.32 12.015 19.413 1516.404 1003.80 1012.00 1012.48 10.54 9.64 9.01 101.5 95.8 89.26 8.20 2.6 17.684 4.0 8.16 2.8 17.560 4.0 8.15 2.5 17.830 3.0 67.2 65.8 66.4 - - - 10 cxrili 5 Savi zRvis wylis fizikur-qimiuri maCveneblebi biotopi, koordinatebi cixisZiri N-410 47 1 E-41 0 45 1 s i R r m e, m 0 fizikuri maCveneblebi elqtrogamtaroba, ms/sm temperatura, 0 C wneva, decibari bgeris gavrcelebis siCqare, m/wm simkvrive, kg/m3 qimiuri maCveneblebi wyalSi gaxsnili Jangbadi, mg/l JangbadiT gajereba, % pH Jangvadoba, 02 /l marilianoba, %0 nitritebi NO2 - mkg/N l nitratebi NO3 - mkg/N l naxSirorJangi CO2 mg/ l 10 30 18.860 20.009 20.987 12.062 1.350 1474.99 12.114 10.273 1474.20 12.782 20.204 1471.04 1011.15 1013.12 1013.84 10.76 11.05 10.50 102.1 102.4 90.0 8.23 3.0 15.108 6.0 8.18 2.6 17.291 3.0 8.16 3.0 17.940 3.0 97.8 94.3 98.2 - - - 11 cxrili 6 Savi zRvis wylis fizikur-qimiuri maCveneblebi s i R r m e, m biotopi, koordinatebi sufsa N-420 02 1 E-41 0 431 0 fizikuri maCveneblebi elqtrogamtaroba, ms/sm temperatura, 0 C wneva, decibari bgeris gavrcelebis siCqare, m/wm simkvrive, kg/m3 qimiuri maCveneblebi wyalSi gaxsnili Jangbadi, mg/l JangbadiT gajereba, % pH Jangvadoba, 02 /l marilianoba, %0 nitritebi NO2 - mkg/N l nitratebi NO3 - mkg/N l naxSirorJangi CO2 mg/ l 10 30 19.6 20.24 21.200 9.66 0.47 1466.8 9.08 10.22 1465.8 13.45 20.20 1471.9 1013.0 1013.8 1014.9 11.47 11.04 11.10 100.8 94.7 90.0 8.28 3.0 17.019 4.0 8.25 2.8 17.892 5.0 8.19 3.1 17.940 5.0 65.4 66.2 66.5 - - - 12 cxrili 7 Savi zRvis wylis fizikur-qimiuri maCveneblebi biotopi, koordinatebi foTi N-420 08 1 E-41 0 38 1 s i R r m e, m 0 fizikuri maCveneblebi elqtrogamtaroba, ms/sm temperatura, 0 C wneva, decibari bgeris gavrcelebis siCqare, m/wm simkvrive, kg/m3 qimiuri maCveneblebi wyalSi gaxsnili Jangbadi, mg/l JangbadiT gajereba, % pH Jangvadoba, 02 /l marilianoba, %0 nitritebi NO2 - mkg/N l nitratebi NO3 - mkg/N l naxSirorJangi CO2 mg/ l 10 30 13.54 26.37 26.80 9.70 0.254 1497.84 9.73 7.593 1505.52 12.3 18.555 1510.52 1004.05 1011.28 1011.82 11.31 10.91 10.10 100.4 98.8 95.8 8.32 4.3 8.327 7.0 8.30 3.5 17.572 6.0 8.25 4.5 17.900 6.5 95.3 94.0 97.2 - - - 13 cxrili 8 fitoplanqtonis saxeobrivi da raodenobrivi maCveneblebi indeqsi 1 2 saSualo raodenobrivi maCveneblebi raodenoba, N biomasa,BBB saxeoba mg/m3 mln ujr/m3 biotopi saxeoba, jgufi gonio-baTumi diatomovanebi 18 142.2 214.8 dinoflagelata 8 31.6 244.2 lurj-mwvaneebi 6 6.4 58.2 sul 32 180.2 517.2 diatomovanebi 19 171.5 233.6 dinoflagelata 10 52.4 576.2 lurj-mwvaneebi 5 4.8 26.2 sul 34 228.7 836.0 diatomovanebi 20 313.7 448.4 dinoflagelata 10 84.0 820.4 lurj-mwvaneebi 7 11.2 84.4 wyalmcenareebi 37 408.9 1353.2 sufsa-foTi sul sul 14 cxrili 9 Savi zRvis sanapiro wylebis baTumi-foTis aqvatoriis Ffitoplanqtonis saxeobrivi Sedgeniloba Cyanophyta Merismopedia punctata,Meyen Microccoleus sp. Anabaena flos-aquae (Lyngb).Breb. Bacillariohphita Melosira juergensii Ag. M.moniliformis (O.Miill)A.G. Sceletonema costatum (Grev.)Cl. Cyclotella caspia (Grun.). Coscinodiscus granii Jorgh. C. jonesianus (Grev.)Ostf. Thalassionema nitzschioides Grun. Grammatophora marina (Lyngb).Kiitz. Cocconeis scutelum Her. Chaetoceros socislis Laud. Ch.curvisetus Cl. Ch. affinis Laud. Navicula minuta (Grun). Bacillaria paradoxa Gmel. Amphora hyaline Kiitz. Amphiphora alata Kiitz. Cymbella lanceolatta (Her.)V.H. Nitzschia longissima (Breb.). N. closterium (Her.)W.Sm. Dinophita Prorocentrum scutellum Sch. Pr.micans Her. Exuviella acymmetrica Wislouh Amphydinium lanceolatum Herdm. Peridinium granii Ostf. P. pellucidum (Berg.)Schiitt. P. steinii Jorg. Peridinium sp. Ceratium fusus var.Schiitt. C.minutum Jorg. C.furca (Her.)Clap.et Lachm. Euglenophyta Euglena viridis (Erh.) Euglena sp. Trachaelomonas volvocina Ehr. 15 cxrili 10 Semodgomis zooplanqtonis saxeobrivi Semadgenloba, raodenoba (egz/m3) da biomasa (mg/m3) jgufi da saxeobebi gonio egz/m3 mg/ m3 biotopi baTumi qobuleTi egz/ m3 mg/ m3 egz/ m3 mg/ m3 saSualo egz/m3 mg/ m3 sakvebi zooplanqtoni Copepoda Paracalanus parvus Acartia clausi Acartia tonsa Oitona nana Varia sul Cladocera Penilia arvirostris sul 11 7 18 28 130 194 0.15 0.8 2.0 0.034 0.026 3.010 5 3 20 3 100 131 0.07 0.8 2.2 0.004 0.02 3.094 8 16 31 150 110 315 0.11 1.76 0.34 0.018 0.022 2.25 8 9 23 60 113 213 0.11 1.12 1.51 0.02 0.02 2.78 2 0.007 4 0.14 21 0.735 9 0.294 196 3.017 135 3.234 336 2.985 222 3.074 arasakvebi zooplanqtoni Chetognata Sagitta setosa Dinoflagellata (Peridinea) Noctiluca scintillans 4 0.008 11 0.022 7 0.014 7 0.015 32 2.56 100 8.0 25 2.0 52 4.19 Stenofora Pleurobrachia pileus 1 1.0 18 18.0 9 9.0 9 9.3 37 3.568 129 26.022 41 11.014 68 13.505 233 6.585 264 29.256 377 13.999 290 16.579 sul jami 16 cxrili 11 zamTris zooplanqtonis saxeobrivi Semadgenloba, raodenoba (egz/m3) da biomasa (mg/m3) biotopi jgufi, saxeoba sakvebi zooplanqtoni Copepoda Calanus helgolandicus Pseudocalanus elongates Acartia clausi Oitona similis Varia sul Cladocera Penilia arvirostris sul arasakvebi zooplanqtoni Chetognata Sagitta setosa Dinoflagellata(Peridinea) Noctiluca scintillans Stenofora Pleurobrachia pileus sul jami gonio egz/m3 mg/m3 baTumi egz/m3 mg/m3 qobuleTi egz/m3 mg/m3 67 23 6 95 180 371 42.1 51.06 0.066 0.028 0.036 93.4 26 20 5 70 150 271 16.38 44.4 0.055 0.021 0.03 60.886 41 20 8 88 280 437 25.83 45.51 0.088 0.026 0.056 71.51 - - - - - - 371 93.4 271 60.886 437 14 0.42 24 0.72 80 8.16 237 28 122 493 28.0 36.58 129.98 58 319 590 17 saSualo egz/m3 mg/m3 44 21 6 84 203 358 28.1 46.99 0.07 0.025 0.041 75.19 71.51 358 75.19 16 0.465 18 0.535 24.19 219 22.35 179 18.23 58.0 82.91 143.796 18 253 690 18.0 40.815 112.325 35 232 590 34.66 53.425 128.615 cxrili 12 Savi zRvis saqarTvelos Selfis (gonio-foTi) 2005w. Semodgoma-zamTris sakvebi makrozoobenTosis saxeobaTa xvedriloba saxeobebi Polychaeta Aricia latreillii Aricidea cerrutii Ancistrosyllis tentaculata Exogone gemmifera Harmothoe reticulata Heteromastus filiformis Magelona papilicornis Melinna palmate Microspio mecznikovianus Nephthys longicornis N.cirrosa N.hombergii Nereis zonata Paraonis fulgens Prionospio cirrifera Phyllodoce lineata Spio filicornis Terebellides stroemi Mollusca,Gastropoda Cyclope donovani Cylichnina strigella Odostomia pallida Partenina intersticta Proneritula westerlundi Retusa truncatella Bivalvia Abra nitida Arca tetragona Chamelea gallina Cunearca cornea Fabulina fabula Lucinella divaricata Lentidium mediterraneum Mytilus galloprovincialis Pitar rudis Spisula triangula Crustacea Ampelisca diadema Balanus improvisus Diogenes pugilator Callianassa pestai C.truncata Cumela pugmaea Hyale pontica sul saxeobaTa raodenoba gonio baTumi cixisZiri sufsa foTi + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + - + - + + + - + + + + + + + + + + + + + + + + - + + + - + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + 27 + + + + 24 + + + + + + 21 + 17 + + 21 18 cxrili 13 Savi zRvis saqarTvelos Selfis (gonio-foTi) 2005 w. Semodgoma-zamTris makrozoobenTosis raodenobisa (egz/m2) da biomasis (g/m2) dinamika sakvlevi raionebi gonio baTumi cixisZiri sufsa foTi saSualo makrozoobenTosis jgufebi Polychaet Bivalvia Crustacea sxvadasxva sul GGastropoda B egz/m2 g/m2 egz/m2 g/m2 egz/m2 g/m2 egz/m2 g/m2 egz/m2 g/m2 egz/m2 g/m2 1200 12.3 134 5.4 154 7.3 165 26.1 34 1.2 337 10.5 620 4.5 60 2.4 370 160.3 60 1.2 20 0.1 226 33.7 150 2.9 140 35.4 2590 1090.7 230 17.6 21 0.5 626 229.4 80 2.3 70 3.6 620 481.4 20 0.4 180 1.7 194 97.9 148 2.7 8 1.5 344 41.4 34 2.1 145 3.4 136 10.2 440 4.9 82 9.7 816 356.2 102 9.5 80 1.4 1519 381.7 19 cxrili 14 saqarTvelos garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministros saxelmwifo saqveuwyebo dawesebuleba satyeo meurneobis departamentis teritoriuli organoebis (satyeo meurneobebis) mier 2005 wlis ganmavlobaSi gacemuli xe-tyis Sesaxeb xe-tyis gacema Wris saxeebis mixedviT specialur sul gacemuli xe_tye satyeo meurneoba gzebis mowyoba (km) mTavari sargeblobiT plantaciuri meurneobiT gamoxSirviTi gavliTi sanitaruli moTxrilmotexili sul mSenebloba SekeTeba likvidi m.S. masala likvidi m.S. masala likvidi m.S. masala likvidi m.S. masala likvidi m.S. masala likvidi m.S. masala 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 ozurgeTi_lanCxuTi Coxatauri baRdaTi saCxere quTaisi xaragauli axmeta 7291 1276 62,4 64,4 42868 19292 448,4 453,9 12,0 20,0 23594 7779 209,4 175,2 17,0 32,3 22716 3091 211.8 230,4 18936 2058 117,7 113,8 22968 3311 247,9 272,4 8,0 42772 10884 394,5 394,5 12,0 7,0 2,0 4,7 731 10,0 2259 2,8 3910 _ 2979 1,0 287 6,0 1357 1,6 2310 _ 1857 10,0 434 3,0 2051 250 1,1 1007 1,0 136 1,9 0,4 589 0,2 253 28 0,3 97 19 0,2 87 20 1,9 1917 0,4 79 0,25 35 0,4 0,5 487 0,15 18 50 39 6,5 3152 32,2 40292 19,2 12963 8,8 5637 5,4 4848 15,1 9625 21,0 27326 2,1 915 10,8 17809 5,7 5000 2,4 1219 1,7 1264 3,7 2985 6,2 7728 201 22 23 15 166 9 3496 1344 likvidi faqtiurad Setanili 3 m.S. masala biujetSi Sesatani 2 aWara 20 21 22 73007 3,5 3207 1,0 317 7,0 6585 10,0 14077 10,5 11416 6,5 12752 5,0 8404 15535 likvidi m.S. masala mosaxl likvidi 1 mosakrebeli bunebrivi resursebiT sargeblobisaTvis (aT.lari) 51 127 434 45 161 1 Telavi gurjaani_sagarejo qiziyi yvareli axalgori duSeTi TianeTi mcxeTa Tb.komp.s/m ambrolauri lentexi oni cageri odiSi martvili kolxeTi 2 19246 20576 4316 22146 3 3854 487 52 4411 4 238,8 127,7 23,4 169,1 5 172,1 75,6 21074 2526 120,2 120,2 3630 405 235,6 241,8 21,5 21,2 35,6 24,0 8,0 22,0 14108 4495 79,8 79,8 12,0 91,1 15558 5303 130,8 128,9 25298 7969 241,9 236,1 26796 10482 304,4 290,9 1577 57,9 1,5 636 12 13 14 1399 0,1 102 0,4 457 0,05 52 0,25 300 0,3 198 0,6 610 15 557 0,05 0,1 1,4 160 0,4 68 0,5 683 0,4 0,1 325 0,1 640 331 2,0 204 35,6 121,9 10848 3,0 1171 4,0 340 117,6 91,1 11 4,0 4528 4745 10 28,0 19812 17346 9 0,5 370 24,9 80,5 3528 8 1,0 370 127,7 1521 7217 7 255,2 12451 29978 6 61,2 18,5 5,0 14,0 21,0 7,4 534 13,8 4059 1,0 4,4 391 7,3 2876 0,6 4,5 4532 0,9 412 20,0 21 6,1 3175 0,6 1,4 955 0,1 3,2 1010 1,2 1050 0,2 249 0,1 50 2,0 1606 0,8 187 0,3 350 0,1 151 0,05 30 1,0 912 729 721 16 17 12,0 10196 5,5 5970 1,0 1013 13,9 11051 3,4 3606 12,9 9274 10.0 21769 1,4 1646 2,0 1636 10,0 9396 12,8 9614 12,0 10098 15,0 9487 14,2 10529 20,0 17217 0,2 210 3,5 3468 0,6 470 18 652 19 17 60 4,5 3313 1,0 949 4,0 2520 3,0 6454 0,5 0,3 405 3,5 3451 4,0 3800 5,0 4421 5,0 4562 5,5 4529 0,6 6537 2 198 20 1358 172 14 6 125 80 1137 695 245 104 499 259 2282 1535 812 251 20 5,0 8680 11,3 13756 1,9 2531 8,0 9269 6,0 6688 12,0 11786 7,0 7186 1,6 1882 1,5 1994 7,0 7116 5,0 3357 7,0 5993 6,0 4487 7,0 9962 4,0 6518 4,0 3688 21 16 142 2 234 42 154 1659 22 1 2 3 4 5 45945 15944 328,4 324,6 49468 21696 298,4 290,5 39063 7008 211,8 211,5 6 7 zemo svaneTi adigeni axalcixe 9,0 8 9 10,0 5669 6,5 3414 8129 1,0 720 10 11 12 13 4954 0,6 553 0,4 509 3,9 175 4,4 1369 0,1 130 0,9 72 0,8 373 426 0,9 177 0,4 386 3,7 708 0,4 147 0,5 246 1,0 1052 0,5 461 borjom_bakuriani kaspi 35024 9371 255,3 287,0 7324 714 531 56,8 20498 2230 133,2 143,3 6539 10 26,4 26,4 20808 473 111,8 111,8 11070 132 46,3 50,3 2815 2 17,4 17,4 4,0 4,0 5698,30 5759,10 2,0 8,0 0,5 840 xaSur_qareli cxinvali bolnisi TeTriwyaro gardabani saqtyeTesli sul 855 760273 180378 0,2 140 55.0 261,3 66,2 38630 34,0 21254 1,5 1413 0,1 116 0,8 827 37,9 16153 14 15 16 17 13 0,8 735 23,2 27920 9,0 13433 14,0 21969 8,6 9598 3,2 7325 2,92 4442 0,2 177 0,1 56 12,3 12367 2,0 815 4,9 4945 0,6 232 0,9 223 7,1 4999 2,0 1790 29 1,5 1414 10 19 2890 877 743 143 302 63 372 216 4,8 3873 1,4 1715 0,6 584 1,5 4261 0,8 2396 328,9 324230 1,0 207 0,3 60 0,1 9 102,62 110408 1575 18659 6,6 8957 15,0 27702 12,2 12848 14,0 22178 5,5 5283 2 5886 855 223,0 356830 56 503 48 20 12,0 14419 2,5 5434 11,5 14974 4,0 7800 1,4 1722 958 12 0,2 72 0,1 9,2 4643 18 21 22 1925 9332 762 4186 1 82 34890 SeniSvna: xe-tyis gacemis maCvenebel grafebSi mricxvelSi aisaxeba teritoriul organoebze (satyeo meurneobaze) satyeo meurneobis departamentis mier da gacemis wliuri davalebebi (aTasi kbm), xolo mniSvnelSi xe-tyis gacemis faqti wlis ganmavlobaSi (kbm) 22 cxrili 15 2005 wlis ganmavlobaSi (Tveebis mixedviT) atmosferuli haeris temperaturis saSualo (0C) mniSvnelobebis ganawileba saqarTvelos teritoriaze dakvirvebis sadgurebi foTi I II 7.2 7.1 baTumi 8.4 zugdidi III IV V VI VII VIII IX X XI 7.6 13.5 17.0 19.7 24.7 25.0 21.1 15.2 12.0 9.8 15.0 8.4 7.5 13.2 16.0 19.2 23.8 24.4 20.7 15.0 12.5 10.5 15.0 6.3 7.2 7.3 14.1 18.0 19.3 24.6 24.5 20.6 14.3 11.0 8.8 14.7 senaki 9.0 7.4 7.7 14.4 18.1 19.9 24.9 25.2 21.3 15.4 11.7 9.7 15.4 quTaisi 7.2 7.1 7.2 14.6 18.8 19.9 25.1 25.3 21.4 15.3 12.2 9.6 15.3 ambrolauri 1.2 3.3 4.2 11.1 16.5 18.1 23.8 22.9 18.2 12..0 7.0 4.5 11.9 cageri 2.5 3.3 4.4 11.9 17.5 18.4 24.1 23.7 19.3 12.1 8.1 4.6 12.5 Sovi -4.1 -3.9 -2.6 4.2 10.1 12.2 17.9 16.6 11.8 5.8 2.2 -1.5 5.7 baxmaro -3.9 -5.4 -4.2 3.2 8.1 9.8 15.0 15.3 10.5 5.1 1.9 0.0 4.6 xulo 2.5 1.9 2.6 10.4 14.4 15.5 20.7 20.8 16.4 10.0 7.6 5.4 10.7 axalcixe -4.1 -2.5 2.7 9.2 13.8 16.3 22.1 21.8 16.2 9.9 4.8 0.1 9.2 walka -3.1 -5.8 -0.2 6.0 10.6 12.8 17.8 17.0 12.8 7.1 3.3 -1.7 6.4 axalqalaqi -8.7 -8.0 -2.4 5.3 9.8 11.9 17.3 17.9 12.1 5.2 3.1 -3.1 5.0 fasanauri -2.8 1.8 2.0 8.8 13.0 15.4 19.7 19.2 14.9 9.0 5.1 0.7 8.9 gori 1.4 1.2 4.1 11.0 15.8 17.8 23.7 23.0 18.2 11.9 6.4 3.1 11.5 Tbilisi kms 3.3 2.5 6.5 12.6 17.5 20.0 26.4 25.1 20.1 13.4 8.4 5.7 13.5 bolnisi 2.3 1.5 6.1 12.6 17.2 19.5 26.1 24.7 19.7 12.9 8.1 4.9 13.0 Telavi 2.3 2.1 6.4 12.4 17.1 19.4 25.3 23.6 19.1 12.6 7.9 5.3 12.8 dedoflis wy. 1.2 0.3 4.4 11.0 16.0 18.7 24.9 23.3 18.2 11.5 6.3 3.9 11.6 23 XII wlis cxrili 16 H2005 wlis haeris saSualo tempereturis mravalwliuri saSualodan (normidan) gadaxra, (0C) dakvirvebis sadgurebi foTi I II III 1.5 0.7 -1.2 baTumi 1.9 1.6 zugdidi 1.4 senaki V VI IX X 1.6 0.6 -0.6 1.6 1.5 0.6 -1.3 0.1 1.9 0.6 -1.2 1.5 0.2 -0.3 1.7 1.8 0.9 -1.5 0.1 1.6 0.7 1.7 -0.9 1.8 1.0 -1.0 2.0 1.8 1.4 -0.8 0.5 2.1 3.6 1.2 -1.3 1.6 0.9 0.5 -0.9 2.1 2.0 1.2 -1.0 -0.5 2.1 0.9 quTaisi 2.0 1.3 -1.2 1.7 0.9 -1.1 1.9 1.7 0.9 -1.1 0.7 2.1 ambrolauri 1.5 2.2 0.8 -1.2 0.2 0.6 -1.1 1.9 0.8 0.3 -0.5 0.3 3.1 cageri 2.5 0.7 2.2 -0.9 0.8 1.1 -1.1 2.3 1.7 1.4 -0.4 1.1 2.9 1.1 Sovi 1.5 0.7 -1.4 0.4 0.5 -0.6 2.3 1.0 0.4 -0.8 0.8 1.9 0.5 baxmaro 1.3 -0.6 -1.9 0.7 0.8 -0.6 2.2 1.9 0.6 -0.9 0.7 2.7 0.6 xulo 1.6 0.2 -2.0 1.0 0.6 -1.0 2.1 1.4 0.2 -2.3 -0.2 1.8 0.0 -0.3 -1.0 -0.5 0.2 -0.2 -0.9 1.7 1.3 -0.1 -0.5 0.7 1.3 0.2 1.7 -2.0 0.1 1.1 0.5 -0.4 1.7 1.1 0.7 -0.6 1.5 0.7 0.5 -1.4 -1.9 -0.2 0.9 0.2 -0.7 1.9 1.9 0.1 -1.7 1.7 1.1 0.0 gori 1.3 0.8 0.1 1.4 0.6 -0.2 1.2 0.7 0.5 -0.4 1.4 2.3 1.1 Tbilisi kms 2.6 1.0 -0.7 0.7 0.1 -1.3 1.5 0.7 0.2 -0.4 0.4 2.2 0.6 walka 3.0 0.6 0.6 1.3 1.0 -0.1 2.8 1.6 1.1 0.0 1.2 3.4 0.8 bolnisi 2.0 -0.5 0.2 1.3 0.8 -0.7 2.5 1.4 0.9 -0.4 1.1 2.6 1.0 Telavi 1.8 0.2 0.7 1.3 1.1 -0.2 2.4 0.6 0.6 -0.5 0.9 2.8 1.0 dedoflis wy. 2.7 0.2 1.2 1.9 1.5 0.4 3.2 1.6 1.2 0.2 1.3 3.4 1.5 axalcixe axalqalaqi fasanauri IV 24 VII VIII XI XII wlis cxrili 17 2005 wlis ganmavlobaSi (Tveebis mixedviT) naleqis jamis mniSvnelobebis ganawileba saqarTvelos teritoriaze (mm) dakvirvebis sadgurebi foTi baTumi zugdidi senaki quTaisi ambrolauri cageri Sovi baxmaro xulo axalcixe walka axalqalaqi fasanauri gori Tbilisi kms bolnisi Telavi dedoflis wy. I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII wlis 88.8 155.4 82.5 105.9 93.5 41.0 35.8 34.1 106.4 117.2 13.4 7.8 48.5 10.3 15.1 10.5 8.9 10.8 9.7 162.6 217.8 67.0 94.3 66.8 33.5 74.6 73.0 74.9 60.8 28.4 42.7 39.0 61.9 19.9 38.3 55.6 31.1 26.8 274.7 285.4 364.9 277.8 254.3 251.9 414.9 237.4 258.9 212.0 61.1 33.4 69.1 146.1 73.0 17.9 31.6 42.0 46.4 137.2 114.1 138.7 150.0 140.5 146.6 227.1 242.2 67.4 94.3 64.6 94.7 104.2 56.1 69.5 82.1 77.8 88.3 54.6 75.0 74.3 164.0 183.7 124.9 91.4 137.5 113.8 79.4 135.9 94.0 124.7 100.9 202.2 91.0 115.7 108.6 192.0 103.9 184.5 225.3 315.0 264.9 206.4 96.4 190.1 109.4 108.5 69.4 64.6 182.0 125.9 173.2 69.9 120.8 107.2 116.2 59.2 312.7 132.7 104.5 110.6 15.3 43.6 69.7 89.2 49.1 39.2 25.3 43.1 106.6 130.0 28.9 34.0 16.3 36.4 8.6 516.8 376.1 324.0 392.8 180.9 151.5 267.2 188.5 154.8 130.2 52.8 135.9 70.3 35.7 114.3 78.2 57.6 151.1 51.8 375.8 373.6 71.2 148.8 45.5 64.8 105.1 55.1 111.2 61.9 33.8 79.6 79.8 71.3 34.7 80.6 79.4 156.0 73.1 795.8 614.5 283.4 482.5 352.6 195.8 267.0 251.2 352.3 476.5 72.6 81.6 80.9 167.1 69.8 59.8 27.5 95.0 83.4 151.3 272.4 193.7 132.1 122.1 65.0 99.8 51.7 18.9 94.1 24.5 56.4 38.7 35.9 34.8 60.1 45.3 43.0 35.0 72.3 221.1 96.6 59.7 96.9 64.7 123.1 116.0 76.4 70.5 26.0 44.1 54.2 120.7 21.2 26.0 17.0 44.1 26.2 3147.5 3062.7 2206.0 2403.1 1699.7 1246.2 2011.9 1561.6 1458.2 1562.0 535.1 926.0 918.1 1089.8 642.1 724.0 632.8 1006.0 578.7 cxrili 18 2005 wlis naleqis jamis mravalwliuri saSualodan (normidan) gadaxra (%) dakvirvebis sadgurebi foTi baTumi zugdidi senaki quTaisi ambrolauri cageri Sovi baxmaro xulo axalcixe axalqalaqi fasanauri gori Tbilisi kms walka bolnisi Telavi dedoflis wy. I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII wlis 69 63 60 70 69 58 36 41 68 92 52 35 123 23 49 66 45 42 49 143 108 54 65 51 47 72 87 49 63 109 171 144 115 62 174 232 104 117 299 179 307 209 225 340 411 276 190 238 197 86 247 232 215 58 83 88 129 174 100 126 155 142 299 216 263 91 143 140 148 227 60 151 158 132 118 96 134 86 153 221 149 93 126 99 87 174 145 105 128 149 132 135 137 143 102 162 148 222 210 213 104 173 100 92 87 84 178 146 135 125 168 137 100 67 182 76 64 75 14 57 75 101 48 59 53 66 169 134 72 71 40 48 15 256 153 228 262 199 197 318 214 142 210 120 247 138 45 357 211 186 252 113 154 116 43 84 39 79 99 57 76 67 94 122 195 98 89 192 189 233 143 463 211 202 294 269 211 230 230 180 324 173 185 219 261 162 142 64 153 177 102 96 150 86 93 75 99 51 11 63 66 161 121 68 87 172 116 96 103 52 87 71 43 69 79 114 121 52 57 87 245 246 257 59 118 94 142 114 189 121 137 144 123 127 163 136 91 133 105 142 172 117 129 143 124 131 99 25 cxrili 19 2005 wlis ganmavlobaSi momxdari sagangebo SemTxvevebi usaxlss TariRi daiRupa daSavda karod dasaxeleba darCa weli Tve 1 2 3 4 2005 aprili 25-28 wyaldidoba 5 6 7 zarali 8 materialuri zarali (US$) 9 materialuri zarali larebSi 10 ss adgili 11 dazianda 239 sacx. saxli, 143 ha sasoflo-sameurneo nakveTi, 3 xidi, 5 km saavt. gza, 30 m jebiri. raWa-leCxum-qvemo svaneTis regioni (onis, ambrolauris, cageris, lentexis r-nebi) dazianda 150 sacx. saxli, 15 xidi, 200 m. saavt. gza samegrelo-zemo svaneTis regioni (mestiis, martvilis, walenjixis r-nebi) imereTis regioni (q. quTaisi, wyaltubos, xonis, vanis r-nebi) dazianda 44 sacx. saxli, 5 ha sasoflo-sameurneo nakveTi, 2 xidi, 300 m. saavt. gza, 50 m. jebiri. dazianda 20 sacx. saxli, 25 ha sasoflo-sameurneo nakveTi. Sida qarTlis regioni (goris, qarelis, xaSuris r-nebi) dazianda 30 sacx. saxli, 210 ha sasoflo-sameurneo nakveTi. 100 m jebiri. qvemo qarTlis regioni (gardabnis r-ni) dazianda 20 sacx. saxli, 45 ha sasoflo-sameurneo nakveTi, 2 xidi, 900 m saavt. gza, 3 xidi, 420 m jebiri. dazianda 24 sacx. saxli, 4 ha sasoflo-sameurneo nakveTi, 200 m saavt. gza, 7 xidi. mcxeTa-mTianeTis regioni (axalgoris, yazbegis, TianeTis, mcxeTis r-nebi) samcxe-javaxeTis regioni (borjomis, adigenis, axalcixis r-nebi) 2005 maisi 9 wyaldidoba daitbora saavadmyofo da wminda wylis dasaxleba Sida-qarTlis regioni (q. gori, goris r-ni) 2005 maisi 15 wyaldidoba md. orxevis adidebis Sedegad daitbora sof. arnanaSis sacx. saxlebis pirveli sarTulebi kaxeTis regioni (Telavis r-ni) 2005 maisi 15 wyaldidoba kaxeTis regioni (axmetis r-ni) 2005 maisi 17 wyaldidoba 2005 ivnisi 13-19 2005 agvisto 5 wyaldidoba, mewyeri, erozia wyaldidoba, mewyeri, erozia daingra wylis jebirebi, 4 sofeli mowyda raionul centrs, dazianda wyalmomaragebis sistema, daitbora sacx. saxlebi da sakarmidamo nakveTebi sof. moxeSi da kexovanSi waRebulia xidebi, sof. WeliaSi dazianebulia xidi, sof. dercelSi erTi ojaxi gadasaxlebulia, 14 saWiroebs evakuirebas, dazianebulia jebirebi. baTumi-axalcixis saavt. gzis 50 m-iani monakveTi damewyrilia sof. WarTali da daba fasanauri 2005 agvisto 11 wyaldidoba, mewyeri 1 2 ojaxi sof. qvemo mleTasa da qveSeTSi dazaralda 4 ojaxi, daingra 2 sacx. saxli, dazianda samxedro gzis monakveTi. daitbora q. xobi, sof. mojixevi da sof. qvemo qvatiani mewyeri Camowva sof. pirvel maisSi da sof. maCxourSi. 27 samcxe-javaxeTis regioni (adigenis r-ni) mcxeTa-mTianeTis regioni mcxeTa-mTianeTis regioni (duSeTis r-ni) 2005 agvisto 17 2005 oqtomberi 4-7 xanZari wyaldidoba 1 ha tyis masivi 20 ojaxi 8 sof. aris moxvedrili mewyrul zonaSi, 5 adamiani daSavebulia, m.S. bavSvi (xelis motesiloba, tvinis Seryeva). 20 ojaxi aris evakuirebuli da ganTavsebulia naTesavebTan. ganviTarebulia 500 m sigrZis mewyeri. raionul centrs mowyda soflebi: nabeRlavi, xevi, Cxakaura, zoti, ganazomleTi, didi vani, Sua serebi, saWamiaseri. dazianda vanzomoleTis xidi. sacx. saxlebi daingra sof. did vansa da sof. WaWieTSi. CamoiSala sasaflaos teritoria sof. bukiscixeSi, daitbora daba Coxatauri. sof. wifnagvaraSi mewyerma daangria 4 sacx. saxli. 1 adamiani daiRupa. daitbora da ganadgurda 150 ha-mde simindis yana. daingra eleqtrogadamcemi xazebi. daba Coxatauris wyalsadeni sistema mTlianad gamovida mwyobridan. md. sufsisa da mimdebare Releebis adidebis Sedegad daitbora centraluri saavt. trasa da mimdebare teritoriebi natanebis midamoebSi. daitbora q. lanCxuTi. 28 samcxe- javaxeTis regioni (borjomis r-ni) guriis regioni (Coxatauris, lanCxuTis, ozurgeTis r-ni) mTlianad daitbora q. ozurgeTi. mewyeri ganviTarda Semdeg soflebSi: laiTuri, Txinvali, konWkaTi, jumaTa, ZimiTi, askana. dazianda mdinareebis kalapoti da sayrdeni kedlebi. sof. anakliaSi Zlieri Stormis Sedegad zRvis napiri Semoiwia 5 m-iT da 2 koteji daangria. saSiSroeba emuqreboda danarCen mosaxleobas da 62 ojaxi iqna evakuirebuli (muSaobs adgil. xelisufleba da Zalovani struqturebi.) daitbora mosaxleoba sof. baSSi rionhesis wyalgadamgdebi arxidan avariulad movardnilma wyalma. sof. vazisubnis teritoriaze md. xeviswyalma daaziana sasaflaosTan damakavSirebeli xidi. sof gomSi md. SavRelem daaziana sacx. saxli, daimewyra sasoflo gzebi. raionul centrs mowyda sof. ofeTi, wiaRubani da nigorzRvis nawili. sof. dafnaridan me-2 km-ze mewyerma 70 m-is sigrZeze saavt. gza gamoiyvana mwyobridan. sof. cixesulorSi daitbora ramdenime ojaxi. sof. mTisZirSi daitbora 3 ojaxi. sof. gadidSi dazianda md. WiSuraze Semavali xidi. sof. 29 samegrelo-zemo svaneTis regioni (zugdidis r-ni) imereTis regioni (samtrediis, vanis, baRdaTis r-nebi) muqedSi minaSvilebis ubnis gaswvriv Caingra damakavSirebeli saavt. gza. kavSiri gawyda ivaniaZeebisa da msxilaZeebis ubnebTan. sof. dimSi gaaqtiurda mewyruli procesi, 3 ojaxi saWiroebs evakuacias. xelvaCaurisa da qedis raionebSi mewyeri gaaqtiurda. qedis raionSi Camowolilma mewyerma mwyobridan gamoiyvana saavtomobilo gza, ris Sedegadac kavSiri gawyda 5 sofelTan. dazianda sacx. saxlebi da sakarmidamo nakveTebi. 2005 noemberi 12 miwisZvra ngreva da msxverpli ar yofila. 2005 dekemberi 16 miwisZvra TbilisSi 2-3 bali, epicentrSi 5 bali, 3,7 magnituda, siRrme 5 km. 2005 dekemberi 23 zvavi 3 aWaris a.r. (xelvaCauris da qedis r-nebi) q. Tbilisidan 50 km. daSorebiT dmanisibolnisis sazRvarze. dasaxlebuli punqtebidan 10 km-s moSorebiT. dmanisidan samxreTiT 25 km-ze yazbegi-larsis gzis monakveTi 30 cxrili 20 1 2 1. sul(2+3+4+5+6+7+8+9) 2. 3. 4. 5. 6. 7. 7.1. 3 sasamarTloebSi gadacemul saqmeebi zaralis Tanxa larebSi 4 5 sul ganxilulia # garemoze mavne zemoqmedeba SemTxvevaTa raodenoba garemosdacv kanonmdeblobis darRvevis SemTxvevebi garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro (regionaluri sammarTveloebi) (2005 w. I naxevari) jarimis Tanxa larebSi 12 13 samarTaldamcav organoebSi gadacemuli saqmeebi saqmeTa raodenoba gadacemuli ganxiluli 16 17 540 91 1269031.3 464 276 249904.9 73 17 wylis resursebi 69 5 164770.5 65 46 74035.0 2 0 atmosferuli haeri 52 1 0.0 52 39 1486.0 0 0 miwis resursebi 31 1 31600.0 30 19 3343.5 1 0 wiaRi da wiaRiseuli 61 7 881397.0 45 29 2788.0 3 1 cxovelTa samyaro 20 1 796.0 19 11 140790.0 1 0 mcenareTa samyaro 115 75 177603.8 58 29 1627.4 57 12 87 55 162331.4 30 14 837.0 55 12 160 0 0.0 153 26300.0 8 4 32 1 12864.0 31 570.0 1 0 m. S. _ tyis resursebi 8. garemosdacv. nebarTvis pirobebis darRveva an unebarTvo saqmianoba 9. garemosdacv. kanonmdeblobis sxva moTxovnebi 31 75 28 cxrili 21 garemos dacvis inspeqciis mier administraciul samarTaldarRvevis faqtebis gamovlena (seqtemberi-dekemberi, 2005 w.) ukanonod mopovebuli resursis raodenoba 1 2 3 4 5 6 centraluri ofisi aRmosavleT centraluri regioni qvemo qarTlis regioni kaxeTis regioni samcxe-javaxeTis regioni dasavleT centraluri regioni inert. masala, (kub.m.) sxva wiaRiseuli (kub.m.) sxva bunebrivi resursi 3 Tevzi (kg) 2 1 xe-tye (kub.m.) administraciul samarTaldarRveva Ta r-ba # ganxilvis Sedegi saxdelis odeonoba 4 5 6 7 8 9 anazRaurebuli zianis Tanxa saxelmwifo sakuTrebaSi miqceuli bunebrivi resursis raodenoba 13 gadaxdili sajarimo Tanxa garemoze miyeneb. zianis odenoba 10 11 12 32 0.00 25.00 0.00 0.00 0.00 2064.50 1124.00 584.00 372.00 0.00 64 203.49 3.00 0.00 0.00 0.00 4745.00 1975.00 10053.58 2658.03 193.80 33 63.00 0.00 0.00 0.00 0.00 3260.00 1710.00 3140.50 1416.70 63.00 167 476.08 9.20 17.70 0.00 0.00 10442.60 3085.00 19095.57 3452.78 450.31 107 435.42 1.00 0.00 0.00 0.00 16515.00 3415.00 29265.27 2010.50 406.70 67 43.00 0.00 0.00 0.00 0.00 19325.00 5360.00 2518.25 0.00 43.00 7 samegrelo-zemo svaneTis regioni 57 435.42 1.00 0.00 0.00 0.00 16515.00 3415.00 29265.27 2010.50 406.70 8 aWaris regioni 13 3.92 0.00 0.00 0.00 0.00 880.00 320.00 66.24 0.00 3.92 9 Savi zRva 21 93988.68 11920.51 1567.43 sul 2006 w. 561 16.00 1660.33 55.20 1080.00 17.70 32 0.00 0.00 74827.10 860.00 21264.00 cxrili 22 garemos dacvis inspeqciis mier sisxlis samarTlis danaSaulis niSnebis mqone faqtebis gamovlena (seqtemberi-dekemberi, 2005 weli) ukanonod mopovebuli resursis garemoze gamovlenili raodenoba garemos dacvis miyeneb. faqtebis sxva sxva zianis inspeqcia xe-tye raodenoba bunebrivi wiaRiseuli odenoba (kub.m.) # resursi (kub.m.) 1 2 3 4 6 7 10 1 2 centraluri ofisi (ix. danarTi 3) dasavleT saqarTvelos biuro 12 13668.6 100 naZvi 1690884.1 44 1451.1 390 naZvi 339457.6 1000 m 3 graniti 2 3 4 5 aRmosavleT saqarTvelos biuro samxreT saqarTvelos biuro Savi zRvis dacvis konvenciuri inspeqcia garemos dacvis inspeqcia, sul 3 222506.0 75.0 24973.8 6 132 naZvi 2 69 5940.0 11647.0 15194.7 33 1000 (kub.m. graniti) 622 (Ziri naZvi) 2295408.5 cxrili 23 garemos dacvis inspeqciis mier satyeo meurneobebSi tyis kanonmdeblobis moTxovnaTa dacvis mdgomareobis Semowmebis Sedegebi (2005 weli) # satyeo meurneoba 1. ambrolauris satyeo meurneoba 2. ukanonod moWrili xetyis odenoba, kub. m. maT Soris, samasale, kub. m. tyeze miyenebuli ziani, lari 325.70 285.60 55896.40 onis satyeo meurneoba 86.90 58.60 7197.00 3. saCxeris satyeo meurneoba 88.80 60.60 22787.40 4. borjomis satyeo meurneoba 3282.70 2690.90 368640.30 5. adigenis satyeo meurneoba 2398.10 2205.90 263458.00 6. TianeTis satyeo meurneoba 3268.60 2602.20 565774.60 7. Coxatauris satyeo meurneoba 340.50 228.20 41004.30 8 bolnisis satyeo meurneoba 9. TeTriwyaros satyeo meurneoba 10. Telavis satyeo meurneoba 11. 12. 18.90 784.00 215.80 125.00 2752.60 2714.50 733.40 269759.00 baRdaTis satyeo meurneoba 800.30 363.20 73509.80 kaspis satyeo meurneoba 127.80 89.80 19320.70 sul 13668.60 9443.40 1690884.10 aRniSnuli satyeo meurneobebis Sesaxeb masalebi gadaegzavna saqarTvelos generalur prokuraturas. 34 cxrili 24 informacia 2005 wels garemoze zemoqmedebis gadasaxadidan da bunebrivi resursebiT sargeblobis gadasaxadidan mobilizebuli Tanxebis Sesaxeb bunebrivi resursebiT sargeblobis gadasaxadi sul sxva araklasificirebuli gadasaxadi bunebrivi resuresbiT sargeblobisaTvis 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 121.8 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 892.4 147.3 165.0 0.0 1326.5 0.0 426.8 15700.5 342.0 327.4 19665.8 36462.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 194.0 4798.6 0.0 142,6 9556.7 14691.9 0.0 0.0 0.0 182.4 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 182.4 0.0 0.0 125015.6 388.0 0.0 2430.6 127834.2 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1125.2 0.0 12325.0 135860.2 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 2036.0 24101.6 0.0 2036.0 36426.6 136985.4 121,8 0.0 0.0 182.4 0.0 0.0 892.4 147.3 165.0 0.0 1508.9 0.0 1746.0 293699.9 730.0 470.0 57790.7 354436.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 116.4 45.6 36.1 198.1 0.0 0.0 145796.3 1626.4 0.0 126,4 147549.1 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 87.6 0.0 0.0 0.0 58.5 0.0 0.0 0.0 146.1 0.0 4.4 0.0 0.0 18806.6 60052.5 0.0 6.2 0.0 76.0 0.0 26883.4 18806.6 87022.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 562.6 0.0 236.7 799.3 35 sxva araklasificirebuli gadasaxadi mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis 6 gadasaxadi stacionaruli wyaroebidan atmosferoSi mavne nivTierebaTa gamofrqvevisaTvis 5 gadasaxadi mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis Txevad airze 4 gadasaxadi mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis mazuTze 3 gadasaxadi mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis dizelis sawvavze 2 gadasaxadi mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis bunebriv airze gadasaxadi wylis resursebiT sargeblobisaTvis gadasaxadi tyis fondis zezeuri xeebis merqnuli resursebiT sargeblobisaTvis gadasaxadi garemodan amoRebuli mcenareuli resursebiT sargeblobisaTvis gadasaxadi cxovelTa samyaros resursebiT (obieqtebiT) sargeblobisaTvis sxva araklasificirebuli gadasaxadi atmosferoSi gamofrqveul wyalSi CaSvebul) mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis gadasaxadi wylis obieqtebSi mavne nivTierebaTa CaSvebisaTvis bunebrivi resurebiT sargeblobis gadasaxadi gadasaxadi wiaRiT sargeblobisaTvis 1 afxazeTis avtonomiuri q.baTumi sagadasaxado qobuleTis raionSi xelvaCauris raionSi Suaxevis raionSi xulos raionSi qedis raionSi baTumis sagadasado q.Telavis sagadasaxado axmetis raionSi sagarejos raionSi dedofliswyaros raionSi gadasaxadi mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis benzinze administraciulteritoriuli erTeulebi gadasaxadi mavne nivTierebebiT garemos dabinZurebisaTvis navTze garemoze zemoqmedebis gadasaxadi garemoze zemoqmedebis gadasaxadi sul (larebSi) 1 siRnaRis raionSi gurjaanis raionSi lagodexis raionSi yvarlis raionSi Telavis sagadasaxado q. quTaisis sagadasado q. wyaltuboSi baRdaTis raionSi zestafonis raionSi q. tyibulSi Terjolis raionSi xaragaulis raionSi samtrediis raionSi vanis raionSi xonis raionSi q.WiaTuraSi saCxeris raionSi ambrolauris raionSi onis raionSi cageris raionSi lentexis raionSi quTaisis sagadasaxado q.foTis saolqo sagadasaxado q. zugdidSi mestiis raionSi walenjixis raionSi 2 0.0 0.0 0.0 0.0 3 0.0 0.0 0.0 0.0 4 0.0 0.0 0.0 0.0 5 0.0 0.0 0.0 0.0 6 0.0 0.0 0.0 0.0 7 0.0 0.0 0.0 0.0 8 0.0 0.0 278.0 0.0 9 0.0 0.0 0.0 0.0 10 0.0 0.0 0.0 468.5 11 0.0 0.0 0.0 0.0 12 0.0 0.0 278.0 468.5 13 0.0 0.0 9.7 0.0 14 419.3 0.0 0.0 0.0 15 0.0 3485.2 8081.3 3242.8 16 0.0 977.7 0.0 0.0 17 0.0 319.0 0.0 0.0 18 116.4 19.4 0.0 107.5 19 535.7 4801.4 8091.0 3350.3 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 365.6 116..4 572.6 36.1 1090.7 14.1 419.3 239464.7 3172.9 395.0 27489.8 270955.8 33.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 741.2 29.1 4033.3 1727.6 6564.3 58.2 0.0 6040.2 1048.7 0.0 0.0 7147.1 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 129.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 203.7 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 637.6 0.0 34.6 21.3 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 204.7 285.2 0.0 0.0 0.0 0.0 1167.9 0.0 29.1 0.0 60,2 0.0 58.2 0.0 211.9 0.0 0.0 0.0 117.2 0.0 0.0 0.0 0.0 21.3 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 666.7 `0.0 25.7 226.0 364.7 0.0 211.9 0.0 0.0 1371.6 246.7 0.0 19.4 29.1 0.0 9.7 0.0 9.7 0.0 0.0 0.0 0.0 135.8 0.0 0.0 0.0 6830.3 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 18924.6 645.1 53842.7 282.2 46.6 203390.8 11.6 14853.4 23142.0 40303.5 200496.6 2257.8 0.0 18203.7 7574.3 28587.0 0.0 0.0 0.0 0.0 9288.1 61053.1 2716.0 9578.2 2992.5 0.0 820.6 0.0 23.0 0.0 6855.9 0.0 0.0 349.2 0.0 700.9 0.0 0.0 1940.0 560.8 0.0 1801.0 0.0 14566.2 24383.4 10242.7 75769.0 7856.4 36294.1 205330.8 605.1 14853.4 31798.9 49591.6 276115.9 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 29708.4 140593. 0.0 5459.2 0.0 175760.6 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 87868.3 124231.4 76343.6 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 14.2 0.0 0.0 87882.4 124231.4 76343.6 33.0 129.5 0.0 203.7 0.0 0.0 1365.7 1686.8 4510.0 1748.9 9677.6 126.1 28445.4 19932.3 1204206.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 26.2 0.0 26.2 43438.8 0.0 26798.4 2144.0 895.3 61877.9 135154.4 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 4.9 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 207837.4 36911.4 35854.5 0.0 0.0 4918.9 1317.2 0.0 0.0 2045.6 0.0 2544.0 211205.1 36911.4 43317.4 36 36674.5 991015.6 128012.7
Documentos relacionados
sainformacio biuleteni
informaciuli biuletenis Sedgenis procesSi muSavdeba axlad warmoqmnili da gaaqtiurebuli geologiuri movlenebis kadastri calkeuli administraciuli raionebis mixedviT, romelic inaxeba saagentos arqivSi,...
Leia maisbiznesis samarTali BUSINESS LAW
saerTaSoriso samarTlebriv normebTan. msoflio savaWro organizaciaSi gawevrianebasTan dakavSirebiT, aqtiurad mimdinareobs muSaoba qveynis kanonmdeblobis saerTaSoriso samarTlebriv normebTan harmonizac...
Leia mais