qarTuli enis saerTaSoriso centri International Center for Georgian
Transcrição
qarTuli enis saerTaSoriso centri International Center for Georgian
qarTuli enis saerTaSoriso centri International Center for Georgian Language Anthony D. Smith NATIONALISM Theory, Ideology, History Translated into Georgian by Mary Chkhartishvili Georgian Text Editor Rusudan Amirejibi–Mullen Tbilisi 2004 2 entoni d. smiTi nacionalizmi Teoria, ideologia, istoria Targmani inglisuridan mariam CxartiSvilisa qarTuli teqstis redaqtori rusudan amirejibi–maleni Tbilisi 2004 3 wigni cnobili Tanamedrove britaneli mecnieris d. smiTis naSromis nacionalizmi. Teoria, ideologia, istoria qarTul Targmans warmoadgens, romelSic sakiTxisadmi sakuTar eTnosimbolistur midgomas smiTi paradigmebis saxiT sistematizebul alternatiul TvalsazrisTa fonze gadmoscems. qarTul Targmans win uZRvis avtoris mier specialurad misTvis dawerili Sesavali. mTargmnelis winasityvaobaSi ki am TargmanTan dakavSirebiT saubaria Teoriuli sociologiuri literaturis qarTulad gadmoRebis problemebze. wigni gankuTvnilia eTnikuri da nacionaluri kvlevebiT daintersebuli mkiTxvelisaTvis: mecnierebisaTvis, politikuri moRvaweebisaTvis, masmediis warmomadgenlebisaTvis, studentebisaTvis. entoni gamocemis xarjebi gaiRo qarTuli enis saerTaSoriso centrma wigni gamiznulia, rogorc saCuqari konferenciis erovnuli da sarwmunoebrivi identoba monawileebisaTvis The book is Georgian translation of the Nationalism. Theory, Ideology, History by the eminent contemporary British scholar Anthony D. Smith presenting his own ethno-symbolist account against the background of historiography on subject systematized as paradigms. The Georgian edition is introduced by Smith. In the translator’s preface problems dealed with rendering of theoretical sociological literature into Georgian is outlined in connection with present translation. The book is intended for readers interested in ethnic and national studies: academics, policymakers, representatives of the media, students. Publication is provided with the financial support of the International Center for Georgian Language Book is a gift for the participants at the conference on National and Religious Identities 4 mTargmnelis winasityvaoba entoni devid smiTi, Tanamedrove britaneli mecnieri, eTnikuri jgufebis da naciebis, eTnikurobisa da nacionalizmis urTierTdakavSirebuli fenomenebis dasavleTSi farTod aRiarebuli mkvlevaria. mecnieris piradad gacnobis da masTan uSualo akademiuri kontaqtebis saSualeba momeca 2001 da 2003 wlebSi did britaneTSi samecniero mivlinebiT yofnisas. garda amisa, me mqonda bedniereba Tvalyuri medevnebina profesor smiTis muSaobisaTvis aspirantebTan londonis ekonomikisa da politikuri mecnierebis skolaSi (evropis instituti, samTavrobo departamenti) da saerTaSoriso samecniero organizaciis eTnikurobisa da nacionalizmis kvlevis asociaciaSi (romlis wevri meca var) seminarze (2003 wlis 4 maisi) misi TandaswrebiT wamekiTxa moxseneba qarTuli identoba: ganviTarebis safexurebi. rodesac profesor smiTs gavuziare Cemi survili Sevdgomodi misi naSromebis qarTulad Targmans, man (rogorc igi Tavadac miuTiTebs SesavalSi) am mimarTulebiT pirveli nabijis gadasadgmelad ori wigni SemirCia. maT Soris erT-erTia winamdebare Targmani. wigni warmoadgens rogorc Tavad smiTis Tvalsazrisis, aseve sakiTxze arsebuli umTavresi literaturis sistematizebul gadmocemas. cxadia, Tanamedrove dasavluri Teoriuli literaturis qarTulad Targmnis idea spontanurad, did britaneTSi kolegebTan Sexvedris Sedegad, ar gamCenia. am saqmisaTvis xelis mokidebis aucileblobaSi Tanamedrove qarTul istoriografiaze dakvirvebam damarwmuna. miuxedavad imisa, rom arsebobs Zalian bevri konkretuli xasiaTis gamokvleva da daskvna, rogorc wesi, isini ar arian saTanadod konteqstualizebuli, ar xdeba mopovebuli faqtebis zogadsociologiuri mimarTebebis da ganzomilebebis fiqsireba, ar arsebobs istoriuli da kulturuli rekonstruqciis araviTari meTodologiuri koncefcia, araviTari Teoriuli CarCo. am mizeziT ver 5 poulobs saqarTvelos istoriis faqtebi asaxvas kacobriobis istoriaSi. amis TvalsaCino magaliTi Tundac es wignia: Teoriuli debulebebis sailustraciod moyvanil mraval magaliTs Soris qarTuls ver SexvdebiT. aRniSnulis mizezi Zneli misaxvedri ar aris. TiTze CamosaTvlelia dasavleTevropul enebze Sesrulebuli qarTvelologiuri gamokvlevebi. enobrivi barieris gamo qarTvel specialistTa umetesoba konkretuli istoriuli aRwerebisas ar (da ver) iTvaliswinebs Tanamedrove Teoriul literaturas da Tavadac kargavs dasavlel specialist mkiTxvels. Seqmnili viTarebidan gamosvlisaTvis didi mniSvneloba aqvs imas, rom dasavluri Teoriuli sociologiuri literaturis qarTulad Targmnam gegmazomieri da permanentuli xasiaTi miiRos. miTumetes, rom Targmna yovelTvis iyo qarTuli kulturis ganviTarebis qmediTi saSualeba. Zvel saqarTveloSi mTargmnelobiTi saqmianoba sapatiod, sazogadoebrivad uaRresad mniSvnelovanad iTvleboda. Targmani xels uwyobda ara marto axali ideebis Semotanas, aramed saazrovno instrumentariumis daxvewasac. igiQqarTuli enis ganviTarebisaTvis udides stimuls warmoadgenda. swored aRniSnulma garemoebebma, survilma imisa, rom Cemi mcireodeni wvlili Semetana qarTuli istoriografiis winaSe mdgari mwvave problemebis gadaWraSi, gadamawyvetina da gamabedina xeli momekida iseTi rTuli da sapasuxismgeblo saqmisaTvis, rogoricaa Tanamedrove inglisuri enidan Teoriuli xasiaTis naSromis qarTulad gadmoReba. winamdebare gamokvlevaSi warmodgenili yvela Tvalsazrisi SesaZloa Tanabrad misaRebi ar aRmoCndes qarTveli specialistebisaTvis. miuxedavad imisa, gaiziareben Tu ara Tavad smiTis Tu mis mier ganxilul sxva avtorTa midgomebs, me Rrmad var darwmunebuli, es wigni unda waikiTxon qarTvelma humanitarebma Tu socialur mecnierebaTa specialistebma. xom aucilebelia, rom sakiTxebs vsvamdeT da vwyvetdeT im mniSvnelovani gamocdilebis gaTvaliswinebiT, romelic nacionaluri ganviTarebis istoriis kvlevaSi ukve 6 dagrovilia mTeli msoflios masStabiT. piradad me eTnikurobisa da nacionalizmis, eTnikuri erTobebis (eTnieebis) da naciebis Sesaxeb smiTis Tvalsazrisi kargad dasabuTebulad da praqtikuli istoriografiuli saqmianobisaTvis nayofierad mimaCnia. kerZod, CemTvis misaRebia, rom nacionalizmSi mecnieri arc absolutur borotebas xedavs, arc absolutur sikeTes, udgeba mas yovelgvari (eTikuri TvalsazrisiT) Sefasebis gareSe, rogorc kanonzomier sazogadoebriv movlenas, romelic arsebobda, arsebobs da, safiqrebelia, rom momavalSic iarsebebs. marTebulad mimaCnia, agreTve, Tvalsazrisi Tanamedrove naciebis kulturuli, socialuri Tu politikuri saxis xangrZlivi eTnikuri ganviTarebis Sedegad Camoyalibebis Sesaxeb, maTi eTnikuri fesvebisaTvis didi mniSvnelobis miniWeba, xolo Tavad eTnikurobis upiratesad subieqturi faqtorebis, kerZod, erTobis wevrTa preferenciebis sibrtyeSi gaazreba. winamdebare wigni smiTis fundamenturi vrceli gamokvlevebis mokle versiaa. kargia, rom smiTis naSromebidan pirvel rigSi swored is miewodeba qarTvel mkiTxvels: mas SeuZlia dagvexmaros sakiTxis arsSi erTbaSad gaverkveT. magram ramdenadac es wigni mosaxerxebelia mkiTxvelisaTvis, rogorc vrceli koncefciis mokled gadmocema, imdenad rTulia mTargmnelisaTvis. im obieqtur sirTuleebs, rac axlavs samecniero teqstis gramatikulad sruliad gansxvavebuli inglisuri enidan qarTulad gadmoRebas, emateba avtoris uaRresad SemWidroebuli stilis mizeziT gamowveuli sirTuleebi. me vcdilobdi rac SeiZleba axlos vyofiliyavi dedanTan rogorc azris, ise avtoris Txrobis maneris gadmocemis TvalsazrisiT. yvelafer amis qarTul yalibSi Camosxma ki qarTuli Targmanis redaqtoris – rusudan amirejib–malenis damsaxurebaa. TargmanTan dakavSirebul yvela problemaze, bunebrivia, winasityvaobaSi ver mivuTiTeb. mxolod ramdenime faqtTan dakavSirebiT minda gavakeTo mokle SeniSvna. kerZod, Sevexebi cnebebs, romlebic uTargmnelad iqna danarCunebuli; romlebic iTargmna, magram ganmartebas saWiroebs qarTuli ekvivalentis 7 arCevani; avtoris Taviseburi gadmocemis maneris mimaniSnebel calkeul SemTxvevebs; qarTulisaTvis erTgvarad xelovnur zog gamoTqmas. mkiTxvelis gakvirveba SeiZleba gamoiwvios iman, rom nacionalizmis Sesaxeb dawerili wignis qarTul TargmanSi termin ers praqtikulad ver SexvdebiT. rogorc cnobilia, es ukanaskneli warmoadgens uZveles, didi Sinagani resursis mqone qarTuli termins, romlis uzogadesi mniSvneloba aris adamianTa krebuli (Cvenjgufi). Sua saukunebSi igi umTavresad socialuri azris matarebeli iyo, eTnikuri Cven-jgufis aRsaniSnavad ki sxva sityvebi gamoiyeneboda, magaliTad, naTesavi. eris eTnikuri Cven-jgufis mniSvnelobiT gamoyeneba XIX saukunidan daiwyes. man faqtobrivad sruliad Caanacvla Zvel saqarTveloSi eTnikuri Cven-jgufis aRmniSvneli yvela sxva termini. es qarTveluri Cven-jgufis wevrTa mier jgufuri kavSirebis xasiaTis gaazrebaSi Tvisebrivad axali etapis dasawyisi iyo. eri, iseve rogorc naTesavi, koleqtivs aRniSnavda, magram misgan gansxvavebiT, erSi geneturi erTianoba, rogorc Cvenjgufis arsebobis safuZveli, aqcentirebuli ar iyo (Tumc, cxadia, arc gamoiricxeboda). amave saukunidan daiwyo eris gamoyeneba evropuli naciis Sesatyvisad. Tumc arc dRes da miTumetes arc maSin, isini azrobriv zustad ar emTxveodnen erTmaneTs (razedac yuradReba ukve iyo gamaxvilebuli qarTvelologiur specialur literaturaSi). swored amitom, gaugebrobis da yovelgvari orazrovnebis Tavidan asacileblad, gadavwyvite konkretulad am wignis (romelic terminebis definiciebs uTmobs sagangebo yuradRebas) qarTul TargmanSi dedniseuli nation yvelgan naciad gadmomeRo. miTumetes, rom qarTuls arc is da arc misgan warmomdgari termini nacionalizmi eucxoeba. am dargis eTnikuri SeuZlebelia meore umTavresi cnebac gadmoqarTuldes da es, vfiqrob, aravisTvis sakamaTo ar aris. Tu ufro zogadad mivudgebiT sakiTxs, SeiZleba iTqvas, rom qarTulSi ucxo terminebis damkvidrebas ar unda vufrTxodeT da yvelafrisaTvis qarTuli Sesatyvisebis Ziebam zedmetad ar unda gagvitacos (ilia: ‘enis gamdidreba sxvisa sityvebiTa ers ar daamdablebs, 8 Tu ar aamaRlebs’). Targmanma rom Tvalsawieri gagvifarToos, misi kiTxvisas Cven unda davinaxoT, rom is Teoriebi, romlebic araqarTul samyaroSi warmoiSva, axalia ara marto azrobrivad, aramed ucxo da axalia enobrivi inventariTac. identoba (identity), iseve rogorc nacia, laTinuri warmomavlobis sityvaa da zogadad igiveobas niSnavs. Tumca am wignis gacnobis Semdeg mkiTxveli Tavadac darwmundeba, rom es sulac araa sakmarisi identobis, rogorc sociologiuri terminis, ganmartebisaTvis. amitomac Sevikave Tavi qarTuli ekvivalentiT misi Secvlisagan. aseve uTargmnelad vtoveb smiTis mier gamoyofili paradigmebis saxelwodebebs primordializms, perenializms, modernizms: primordial – Tavdapirveli, sawyisi, pirvelqmnili; perennial – mudmivi, gangrZobadi, uWknobi; modern – Tanamedrove, axali.MaRniSnulma sityvebma, rogorc terminebma, sruliad specifikuri Sinaarsi SeiZina, rasac, cxadia, Cveulebrivi leqsikoni, romlidanac zemoT moxmobili ganmartebebia amokrebili, ver asaxavs. aseve gadavwyvite ar mecada qarTuli ekvivalenti gamomeZebna sityvisaTvis vernacular, romelic zemodasaxelebulTa msgavsad Tavad inglisurs laTinuridan aqvs nasesxebi. igi sxvadasxva mniSvnelobiT ixmareba: mSobliuri, xalxuri, adgilobrivi ena, dialeqti. eTnikuri da nacionaluri kvlevebis konteqstSi vernakuluri ena niSnavs eTnikuri erTobis enas nacionaluri standartizebuli enis warmoqmnamde. qarTulSi socialuri ganviTarebis am niuansis aRmniSvneli termini aqamde Semotanili ar yofila. amis mizezi, vfiqrob, oria: qarTulma, romelic Tavidanve warmoadgenda liturgiis enas, adreve miaRwia sakmaod maRali xarisxis standartizebas da amitomac qarTul cnobierebaSi enis ganviTarebis iseTi mkafio texili, rogoric dasavleTi evropis qveynebisaTvis nacionalur standartizebul enaze gadasvlis faqti iyo, ar dafiqsirebula, yovel SemTxvevaSi, igi aRar gvaxsovs. nawilobriv ki, aRniSnuli viTareba aixsneba imiT, rom Teoriuli xasiaTis eTnikuri da nacionaluri kvlevebi 9 CvenSi TiTqmis ar warmoebs da am mizeziT specialuri terminis saWiroebac ar warmoSobila. agreTve ar vTargmni sityvas loyalty – loialoba, romelic Zveli frangulidan aris inglisurSi Sesuli. igi ukve sakmaod gavrcelebulia qarTul sinamdvileSi sociologiur specialur literaturaSi Tu yoveldRiur sityvaxmarebaSi. samwuxarod, xSirad arasworadaa gagebuli, rogorc raRacisadmi, rbili, erTgvarad uprincipo, damokidebuleba. sinamdvileSi ki loialoba niSnavs erTgulebas, umetesad politikuri azriT, anu erTgulebas saxelmwifo instituciebis da politikuri xelisuflebis mimarT. inglisur enaSi damkvidrebul im ucxo sityvebs Soris, romlebic me qarTulad vTargmne, pirvel rigSi aucilebelia ganmartebis micema civic mniSvnelobisaTvis. es laTinuridan momdinare sityvaa da, zogadi azriT, qalaqTan dakavSirebuls niSnavs. misi qarTuli zusti Sesatyvisebia saqalaqo an samoqalaqo. am sityvebma qarTvel mkiTxvels SeiZleba asociaciebi aRuZras specifikurad qalaqis mowyobasTan dakavSirebul movlenebTan an samxedroebisagan gansxvavebul pirovnebebTan. am ukanasknelT ki inglisuri gansxvavebuli formiT (civil) gadmogvcems. ramdenadac wignSi saubaria nacionalizmis tipze, romelic nacias instutucionalur loialobaze dafuZnebul moqalaqeTa erTobad ganixilavs (sisxliT naTesaobis principiT Sekruli erTobisaTvis damaxasiaTebeli eTnikuri nacionalizmis sapirispirod), qarTuli Targmanis redaqtorTan sakiTxis xangrZlivi ganxilvis Semdeg, gadavwyvite civic gadmomeRo rogorc moqalaqeobrivi, Tumc adre, zogi kolegis msgavsad, civic nacionalizmTan kavSirSi vTargmnidi, rogorc samoqalaqos (qarTulSi ukve farTod damkvidrebuli samoqalaqo sazogadoebis analogiiT). rac Seexeba sityvas public, me igi vTargmne sityviT sajaro. Cveulebriv igi gvevlineba kulturis msazRvrelad da kulturis saxelmwifos mier marTul standartizebul Tanamedrove tips aRniSnavs. mxolod ganaTlebasTan wyvilSi maqvs me es sityva naTargmni, rogorc saxalxo, radgan qarTuli sinamdvilisaTvis 10 termin saxalxo ganaTlebis gamoyenebas sakmaod myari tradicia aqvs. sxva SemTxvevebSi saxalxo an xalxuri winamdebare TargmanSi Seesatyviseba sityvas popular. am laTinuridan momdinare sityvas inglisurSi qarTulisaTvis damaxasiaTebeli dadebiTi konotacia (farTod cnobiloba da miRebuloba) ar gaaCnia. igi xalxSi gavrcelebulobaze miuTiTebs, rac garkveul konteqstebSi niSnavs, rom saqme exeba ara maRal, elitarul kulturas, aramed masobrivi moxmarebis, da amitom mdare kulturis tips. qarTul politikur da sociologiur leqsikaSi damkvidrebulia sityva TviTgamorkveva. misi ekvivalenti inglisur enaSi aris self-determination. magram smiTi adamianTa erTobebze marto maT mier politikuri formis miRebis SemTxvevaSi ar laparakobs, xSirad mxedvelobaSi kulturuli aspeqtebi aqvs da amitom TviTgamorkvevis semantikuri vels arapolitikuri mniSvnelobis mqone sityvebis mTel speqtrs iyenebs. bunebrivia, me Sevecade ar gameRaribebina dednis azri, ris gamoc TviTgamorkvevis gverdiT gamoviyene iseT sityvebi, TviTgamoxatva, TviTgansazRvra, rogoric aris TviTcnobiereba, TviTcnoba. yvela es sityva kompozitia da mis pirvel nawils TviTi warmoadgens. marTalia, qarTulSi es sityva bolo dromde calke ar ixmareboda (Tu ar CavTvliT epizodur SemTxvvevebs), magram vfiqrob, misi damkvidreba inglisuri self Sesatyvisad aucilebelia (TviToba – selfhood). termini meoba, romelic zogjer imave azriT gamoiyeneba, aseve xelovnuria, Tanac adamianTa erTobasTan mimarTebaSi aSkarad arazustic, rom aRaraferi vTqvaT, imaze, rom mas erTgvari yoveldRiuri enis elferic dakravs. es wigni ki mecnierulia da, Sesabamisad, misi qarTuli Targmanis enas vfiqrob, unda etyobodes gansxvavebuloba yoveldRiuri qarTulisagan. dasavleTSi eTnikuri da nacionaluri kvlevebis gaintensiureba umTavresi fenomenebis ufro niuansuri wvdomis saSualebas iZleva. amitom mecnierebis aRniSnuli sferosaTvis ucxo araa axal terminTa SemoReba, Zveli sityvebisaTvis axali Sinaarsis miniWeba, Taviseburi samecniero Jargonis gaCena da a.S. sasurvelia, 11 es qarTvelma mkiTxvelmac igrZnos. zogierTi, erTi SexedviT, arabunebrivi Tu moulodneli sityvis TargmanSi gamoyenebac amiT aris ganpirobebuli. kerZod, mkiTxveli gadaawydeba qarTulisaTvis dRemde ucnob sityvas naciadyofna (nationhood). eTnikuri da nacionaluri kvlevebis sferoSi mecnieruli diskursis qarTul enaze srulyofilad warmodgenisaTvis am terminis gamoyenebac aucilebelad meCveneba. amave mosazrebiT, e.i. qarTuli samecniero enis gamdidrebis surviliT, vxelmZRvanelobdi, roca frazaSi core concept sityvas core azrobrivi ekvivalenti ki ar gamovuZebne, aramed zustad vTargmne, rogorc birTvi, ris Sedegad miviReT kompoziti birTvi-cneba, romelic, vfiqrob, Teoriuli mecnieruli azris gadmocemisaTvis Zalze mosaxerxebelia. M mkiTxveli Sexvdeba araerT moulodnel frazas, romelic, erTi SexedviT, arasrulyofili Targmnis Sedegad SeiZleba moeCvenos. ufro dakvirvebiT wakiTxvis Semdeg ki, ra Tqma unda, yvelaferi gasagebi gaxdeba. magram me mainc Tavidanve Sevecdebi sicxadis Setanas zogierT axal terminTan dakavSirebiT. agrarul-wignieri (agro-literary) nacionalizmis cnobili mkvlevris gelneris mier Semotanili cnebaa. igi preindustriuli TviTigiveobrivi sazogadoebis kulturaze miuTiTebs. (self-same) erToba ki im debatebis anareklia, romelic erTi da imave saxelis matarebeli erTobebis Sinagani arsis cvlileba-ucvlelobis Taobaze mimdinareobs. swored am sakiTxisadmi gansxvavebuli pozicia warmoadgens nacionalizmisa da naciebis Sesaxeb azrTa sxvadasxvaobis mTavar maprovocirebel faqtors. gadasadnobi qvabi (melting pot) im doqtrinis aRmniSvneli xatovani gamoTqmaa, romlis mixedviTac, amerikuli identoba amerikaSi mcxovrebi eTnikuri da nacionaluri erTobebis SerwymiT unda Camoyalibebuliyo. wignSi naxavT sityvas aspirant community, romelic me CvenSi arsebuli realiebis gaTvaliswinebiT maZiebel erTobad vTargmne. aq is faqtia aqcentirebuli, rom adamianTa erTobebi naciis statusis maZiebelni arian. imisaTvis, rom megrZnobinebina smiTis gadmocemis da msjelobis Taviseburi stili, Segnebulad davinarCune 12 ramdenime, qarTulisaTvis erTgvarad xelovnuri momenti. aseTia, magaliTad, fenomenebis arsobrivi daxasiaTebisas mravlobiTis gamoyeneba: naciebi da eTnieebi aris ganxilvis sagani da ara nacia da eTnie. davinarCune, agreTve, dedniseuli stili paragrafebis saTaurebis erTi nawilis arasruli kiTxviTi frazis saxiT gaformebisa. avtori mkafiod ar ayalibebs am kiTxvebs, isini TiTqos daeWvebis fiqrebia, da ara dasmuli SekiTxvebi.AarcTu iSviaTad, dedanSi gvxdeba gamoTqmebi frangul, germanul, laTinur enebze. me isinic ucvlelad gadmovitane, rogorc aseve avtoris stilis Taviseburebaze mimaniSnebeli faqtebi. vfiqrob, maTi umravlesoba mkiTxvelisaTvis savsebiT gasagebia, Tu arada, maTi Sinaarsis gageba Sesabamisi leqsikonebis daxmarebiT araviTari sirTule ar iqneba. rac Seexeba sakuTar saxelebs, me maTTan dakavSirebiT vcdilobdi damecva erTi principi: isini inglisurad gamoTqmis mixedviT gadmomeca, Tu amaSi ar mzRudavda ukve damkvidrebuli dawerilobis tradicia. Targmanze muSaobisas TavianTi sasargeblo rCevebiT didi daxmareba gamiwies mark malenma da levan CxartiSvilma, risTvisac orives uRrmes madlobas movaxseneb. miuxedavad imisa, rom mec da qarTuli gamocemis redaqtorsac Zalisxmeva ar dagviSurebia, rom mkiTxvels Sinaarsobrivad adekvaturi da stilisturad gamarTuli teqsti mieRo, calkeuli xarvezebisagan es gamocema, ra Tqma unda, dazRveuli ver iqneba. yvela saqmiani SeniSvna didi madlierebiT iqneba miRebuli. mariam CxartiSvili 13 Introduction for Georgian Edition As a country of ancient culture and traditions Georgia has always attracted the attention of western scholars. Modern Georgia is a subject of their interest as well. However the information one can find in the relevant literature is still scanty. The topics according to which historical descriptions or generalizations are usually arranged are sometimes disappointing for they ignore the theoretical achievements of modern social sciences. This prevents one from going deeper in perceiving the rich historical heritage of the country associated with the Golden Fleece and the Lord Tunic and modern Georgian state born as a result of the Rose Revolution. The reason for this undoubtedly lies in the long isolation of Georgian academics from western colleagues, in the fact that during the many years of Marxian social science, they practically had no alternative. When in the last year Professor Mary Chkhartishvili approached to me concerning the translation of my books into Georgian I chose for this purpose two of my recent publications: Nationalism. Theory, Ideology, History and The Nation in History. Historiographical Debates about Ethnicity and Nationalism. The first of these is a present volume. This book aims to provide a short introduction to the concept of nationalism. My purpose throughout is twofold: in the first place, to outline the key debates in the field as clearly as possible, and, second, to offer my own ethnosymbolic account. I should like to record my gratitude to Professor Mary Chkhartishvili for her effort in translating my book. My thanks also to the Director of the International Center for Georgian Language, Mrs. Rusudan Amirejibi–Mullen, who being a professional linguist took the trouble of editing the Georgian text. I was told that the present publication is designed as a gift for the participants at the conference on National and Religious Identities. I salute them and would be indeed very happy if the translation will help Georgian academics and students in their professional activities. Anthony D. Smith 14 Sesavali qarTuli gamocemisaTvis saqarTvelo, rogorc uZvelesi kulturisa da tradiciebis qveyana, yovelTvis ipyrobda dasavleli mecnierebis yuradRebas. Tanamedrove saqarTveloc maTi interesis sagans warmoadgens. Tumca informacia, romlis moZiebac SeiZleba Sesabamis literaturaSi, jer kidev Zalzed mwiria. Temebi, romelTa garSemoc, Cveulebriv, Tavs iyris istoriuli aRwerilobani Tu ganzogadebani zogjer imedgacruebas iwvevs, radganac maTSi ar aris gaTvaliswinebuli Tanamedrove socialuri mecnierebis Teoriuli miRwevebi. yovelive es xels uSlis im qveynis umdidresi istoriuli memkvidreobis Rrma wvdomas, romelic oqros sawmisTan, uflis kvarTTan da vardebis revoluciaSi naSob Tanamedrove saqarTvelos saxelmwifosTan asocirdeba. amis mizezi, ueWvelia, dasavlel kolegaTagan qarTveli mecnierebis xangrZlivi izolaciaa, is faqtia, rom mravali wlis ganmavlobaSi maTTvis ar arsebobda marqsistuli socialuri mecnierebis raime alternativa. roca gasul wels profesorma mariam CxartiSvilma mommarTa Cemi wignebis qarTulad TargmnasTan dakavSirebiT, am miznisaTvis ori bolodroindeli publikacia SevurCie: nacionalizmi. Teoria, ideologia, istoria da nacia istoriaSi. istoriografiuli debatebi eTnikurobisa da nacionalizmis Sesaxeb. winamdebare tomi pirveli maTgania da miznad isaxavs nacionalizmis koncefciis mokle mimoxilvas. me orgvari amocana davisaxe: pirveli, SeZlebisdagvarad, srulad gadmovce am dargSi mimdinare kamaTis ZiriTadi arsi; da meore, mkiTxvels sakuTari eTnosimbolisturi Tvalsazrisi SevTavazo. madliereba minda gamovxato profesor mariam CxartiSvilisadmi wignis Targmanze gaweuli ZalisxmevisaTvis. agreTve madloba minda gadavuxado qarTuli enis saerTaSoriso centris direqtors qalbaton rusudan amirejib–malens, romelmac, rogorc profesionalma lingvistma, Tavs ido qarTuli teqstis redaqtireba. rogorc Sevityve, es publikacia konferenciis erovnuli da sarwmunoebrivi identoba monawileTa saCuqrad aris gamiznuli. me mivesalmebi maT da namdvilad bednieri viqnebi, Tu es Targmani qarTvel mecnierebsa da studentebs maT profesiul saqmianobaSi waadgeba. Eentoni d. smiTi 15 Sinaarsi ________________________________ winasityvaoba 18 Sesavali 21 1 cnebebi ‘nacionalizmis’ mniSvnelobebi ganmartebebi 26 26 31 2 ideologiebi fundamenturi idealebi birTvi-cnebebi nacionalizmi, rogorc kultura da religia voluntarizmi da organicizmi ‘eTnikuri’ da ‘moqalaqeobrivi’ nacionalizmebi 46 49 55 62 65 69 3 paradigmebi modernizmi perenializmi primordializmi eTnosimbolizmi daskvna 74 76 81 84 91 96 4 Teoriebi ideologia da industrializmi goneba da emocia politika da kultura konstruireba da reinterpretacia daskvna 98 98 106 113 119 129 16 5 istoriani 130 131 ‘didi naciebi’, patara eTnieebi naciebi nacionalizmamde 136 naciebi antikur epoqaSi? 148 naciebi istoriaSi: alternatiuli Tvalsazrisi 154 daskvna 167 6 perspeqtivebi mzardi nacionalizmi nacia-saxelmwifos dasasruli? hibriduli identobani? nacionalizmis gaqroba? momxmarebeli sazogadoeba globaluri kultura? internacionalizebadi nacionalizmi araTanabari eTnoistoriebi sakraluri safuZvlebi daskvna 170 170 173 178 182 184 187 190 194 197 201 SeniSvnebi 203 damowmebani 224 17 winasityvaoba ________________________________ es wigni nacionalizmis cnebis ganmartebis mokle Sesavals warmoadgens. igi miznad isaxavs studentebsa da sxva dainteresebul mkiTxvels am sakiTxis garSemo arsebuli didi samecniero literaturis imgvari kritikuli sinTezi SesTavazos, romlis fokusSic moqceulia mxolod Teoriuli naSromebi, da ara empiriuli gamokvlevebis mTeli korpusi. Cemi ZiriTadi amocanaa nacionalizmis cnebis sxvadasxva Teoriuli, ideologiuri da istoriuli aspeqti da am sferoSi sakiTxis ganmartebebis ZiriTadi paradigmebi ganvixilo. es uciloblad gulisxmobs momdevno TavebSi ideologiad, moZraobad da simbolur enad gagebuli ‘nacionalizmidan’ yuradRebis gadatanas misi mimarTebis obieqtisaken – ‘naciisaken’, romelic sakamaTo cnebaa da gaiazreba, rogorc erTobis forma da institucionaluri qceva. praqtikaSi es ori koncefcia mWidrodaa erTmaneTTan dakavSirebuli, da, Cemi Rrma rwmeniT, Tavidan unda aviciloT maTi Serwyma, vinaidan SesaZlebelad mimaCnia ganvasxvavoT naciis kategoriis ideologiis sxvadasxva forma nacionalizmis gamoCenamdec da am ukanasknelis warmoSobis arealis miRmac. me ara maqvs pretenzia amgvar mokle wignSi raime amomwuravi ganmarteba warmovadgino. iZulebuli gavxdi ugulebelmeyo da gamometovebina zogierTi sfero. iseT sakiTxebTan dakavSirebuli debatebisaTvis, rogoricaa liberalizmi da nacionalizmi, genderi da nacia, mkiTxvels vTxov Sesabamis dargebSi ukve arsebul farTo literaturas mimarTos, xolo Cemi zogadi msjelobebisaTvis nacionalizmi da modernizmi ixilos. garda amisa, Tumca wignis saerTo organizeba da gadmocemis stili Cemi, rogorc naciebisa da nacionalizmis Taobaze mimdinare debatebis aqtiuri 18 monawilis, Sexedulebebs asaxavs, am debatebis mimarTulebaTa aRwerisas, gansakuTrebiT meoTxe TavSi, Cemi upirvelesi sazrunavi iyo, rac SeiZleba, naklebi adgili dameTmo saganze sakuTari SexedulebebisaTvis. miuxedavad amisa, mexuTe TavSi mainc Sevecade naciis alternatiuli istoriis monaxazi momeca. imedi maqvs erTgvari warmodgena Sevqmeni im vnebaTaRelvasa da sirTuleebze, rac gasuli naxevari saukunis ganmavlobaSi am sferoSi mimdinare debatebs axlda Tan, da amave dros SevZeli warmomedgina mkafio CarCo, romelic nacionalizmis kvlevaSi Setanili sxvadasxva wvlilis iolad aRqmas gaxdida SesaZlebels. msurs madloba movaxseno jon tomsons da politis, romlebmac mTxoves gamomcemloba meTanamSromla socialuri mecnierebis sakvanZo cnebebis seriasTan da siita persauds teqstis xelnaweris gadabeWdvaSi gaweuli daxmarebisaTvis. Tumca yovel Secdomasa da xarvezze, iseve rogorc aq gamoTqmul Sexedulebebze, pasuxismgebloba mTlianad me mekisreba. entoni d. smiTi londonis ekonomikis skola 19 Sen daasaxle yoveli kaci Tavis adgilas, siriisa da nubiis qveynebSi, egviptis miwaze, Sen moec maT yovelive, rac saWiroa: yvelas aqvs sakvebi, da misi sicocxlis dro miTvlili. maTi enebi gansxvavebulia metyvelebisas, iseve rogorc maTi buneba; radgan Sen ganasxvave ucxo xalxebi. … yvela Soreul ucxo qveyanas Senve mianiWe sicocxle, radgan Sen daamkvidre zecaSi nilosi, … nilosi zecaSia, is ucxo xalxebisTvisaa … (himni atons) 20 Sesavali ________________________________ es mokle wigni miznad isaxavs nacionalizmis cneba im mkiTxvelebsa da studentebs warmoudginos, romlebisTvisac aRniSnuli sfero ucnobia. wigni fokusirebulia nacionalizmze, upirveles yovlisa, rogorc ideologiaze, magram, agreTve, rogorc socialur moZraobasa da simbolur enaze, da mis mniSvnelobebs, nairsaxeobebs da wyaroebs ikvlevs. es gardauvlad moiTxovs nacionalizmTan dakavSirebuli iseTi cnebebis ganxilvasac, rogoricaa nacia, nacionaluri identoba da nacionaluri saxelmwifo. amis Sedegia, rom winamdebare naSromis CarCoebi farTo da uciloblad disciplinaTaSorisia: kerZod, igi iyenebs iseT disciplinebs rogorebicaa istoria, sociologia, politikuri mecniereba, saerTaSoriso urTierTobebi da garkveulwilad anTropologia; am ukanasknels imdenad, ramdenadac eTnikurobis momijnave sferoc saWiroebs garkveul yuradRebas, radganac eTnikuri identobani da sazogadoebani naciebisa da nacionalizmis istoriuli da socialuri fonis did nawils Seadgens, risi Cvenebac, imedia, SevZeli. am Temis mniSvnelovneba ar SeiZleba eWvs iwvevdes masSi, vinc odnav mainc icnobs 1989 wels berlinis kedelis dacemis Semdgom ganviTarebul movlenebs. mxolod ramdenime im mraval saerTaSoriso krizisTagan, romlebic ukanaskneli aTwleulis ganmavlobaSi ganviTarda, ar Seicavda eTnikuri sentimentisa da nacionalisturi miswrafebebis Zlier komponents, zogierTi ki (maT Soris gansakuTrebiT aRsaniSnavia yofili iugoslavia, kavkasia, indoeTis naxevarkunZuli da axlo aRmosavleTi) saerTodac amgvari grZnobebis da miswrafebebis Sedegad gaCaRda da kidec ganisazRvra maTiT. eseni yvelaze mwvave da Znelad dasamorCilebeli, 21 Sewirul sicocxleTa Tu resursebis TvalsazrisiT yvelaze ZviradRirebuli konfliqtebi aRmoCnda, yvelaze Seuvali mTavrobaTa da sxvaTa mcdelobebisaTvis gaeTavisebinaT Sesabamisi mxareebis interesebi, da yvelaze metad smenadaxSuli megobrebisa da mtrebis Txovnebis Tu muqarebis mimarT. magram sagazeTo statiebis saTaurebis, konfliqtebisa da ‘cxeli’ nacionalizmiT gamowveuli Zaladobis maTeuli aRwerilobebis garda, Cven saerTaSoriso urTierTobebis ufro stabilur da wyalobad miCneul struqturasac vxdebiT, romelic ayalibebs da mimarTulebas aZlevs Tanamedrove msoflioSi mimdinare procesebsa da movlenebs. es aris is, rac xSirad ‘naciaTa msofliod’ iwodeba. am frazis qveS igulisxmeba ara naciebisa da nacia-saxelmwifoebis arsobrivi konkretuloba, aramed, umeteswilad, politikuri ruka da institucionaluri da emociuri CarCo, romlis SigniT da romlis meSveobiTac pirovnebebi, movlenebi da cvlilebaTa ufro farTo procesebi TavianT kvals toveben da wvlili SeaqvT ukve gamokveTil gardaqmnebze, agrZeleben Tanamedrove msoflios formirebas. maikl biligi (Billig 1995) am rukas da am CarCos yoveldRiur, ‘banalur’ nacionalizms uwodebs, nacionalizms, romelic bunebrivad aris Caqsovili cxovrebasa da politikaSi, marad CvenTan myofi da odnav SesamCnevi, igi msgavsia im ‘droSisa, romelic ar frialebs’. magram nacionalizmis mniSvnelovneba mxolod politikis sferoTi ar Semoifargleba. mas kulturuli da inteleqtualuri Sinaarsic aqvs, radgan Cvens msoflxedvas da simboloTa sistemas ‘naciaTa msoflio’ gansazRvravs. me ar vamtkiceb, rom nacionalizms ramdenadme mniSvnelovani xarisxis inteleqtualuri Tanmimdevruloba an Tundac filosofiasTan kavSiris is tradicia moepoveba, romelic liberalizmisa da socializmisaTvisaa damaxasiaTebeli. miuxedavad imisa, rom nacionalizms aklda didi moazrovneebi, man, an umjobesia vTqvaT, naciis cnebam, mravali gavleniani inteleqtuali miizida: mwerlebma, msaxiobebma, kompozitorebma, istorikosebma, filologebma, 22 pedagogebma – herderidan, burkedan, rusodan moyolebuli da dostoevskiT, sibeliusiT, diego riveraTi, ikbaliT damTavrebuli – didi energia Sealies sakuTari naciebis identobebisa da saxeebis aRmoCenasa da warmoCenas. naciisa da, Sesabamisad, nacionalizmis kulturuli da fsiqologiuri mniSvneloba ufro Rrmac kia. nacionalizmis sayovelTaooba, gavlena, romelic aqvs mas dRes sxvadasxva kontinentze mcxovreb milionobiT adamianze, cxadyofs mis unars aRanTos ‘xalxi’, gamoZaxili hqondes maTSi da isini imdagvarad garemoicvas, rogorac es adre mxolod religias SeeZlo. es miuTiTebs nacionalizmis enasa da ideologiaSi simboluri elementebis rolis, naciis da mis mimarT ganxorcilebuli qmedebebis Sesaxeb diskursis moraluri, ritualuri Tu emociuri aspeqtebisaTvis gansakuTrebuli yuradRebis miqcevis aucileblobas. ar aris sakmarisi, rom konkretuli nacionaluri (nacionalisturi) diskursi garkveul politikur aqtorebs an socialur jgufebs davukavSiroT, maSinac ki, roca pirvels ukanasknelTa socialuri pozicidan da maTi maxasiaTeblebis meSveobiT ganvixilavT. nacionalizms Tavisi sakuTari wesebi, ritmi, maxsovrobani aqvs, romelnic maT matarebel pirovnebaTa interesebs ufro metadac ki ayalibeben, vidre Tavad isini moxazaven maT konturebs, mosaven ra maT TvalsaCino ‘nacionalisturi’ politikuri formiT da warmarTaven ra maT kargad nacnobi nacionaluri miznebisaken. nacionalizmis swored es wesebi, ritmebi da maxsovrobani aris is, rasac me konkretulad Sevexebi am wignSi. isini qmnian xids Zalis politikasa da socialur interesebs, gare samyarosa da nacias, misTvis damaxasiaTebeli cnebebis, simboloebis da emociebis Sida samyaros Soris. Tavis mxriv, amgvari midgoma ganapirobebs im meTods, romlis saSualebiTac vageb dasabuTebas am wignSi. es argumentacia utrialebs am dargis safuZvelSive mdebare umTavres gagebiT ‘paradigmebs’ da im politikur, istoriografiul da sociologiur debatebs, romelTac isini sawvaviT amarageben. es debatebi difuziuri da farTo diapazonis 23 mqonea. isini araTu nacionalizmis konkurent ideologiebs, aramed calkeuli Teoriebis Sejaxebasac ki ar Seexeba. isini moicaven umTavres terminebTan dakavSirebul ukidures winaaRmdegobebs, naciis sxvadasxva, urTierTisagan Zalian daSorebul istoriebs da sapirispiro Sexedulebebs ‘mermisis saganTa formebze’. am debatTagan da gansxvavebaTagan TiToeuli calcalke ganxilvis Rirsia. iseTi sakvanZo cnebebis da terminebis ganmartebaTa mimoxilvis Semdeg, rogorebicaa ‘nacia’, ‘nacionalizmi’ da ‘nacionaluri ‘eTnie’, saxelmwifo’, sakuTar gzas gavikvlev am danaRmul velze da ganvixilav nacionalizmis ideologias, ufro zustad, ideologiebs, gansakuTrebiT ki, ‘organicistul’ da ‘voluntaristul’ midgomebs Soris mimdinare debatebs da Sevexebi sakamaTo sakiTxs nacionalizmis ‘birTvidoqtrinis’ Taobaze. mesame Tavi sakiTxebis ganmartebas da ‘modernistul’ da sxva midgomebs Soris ZiriTad gamyofze msjelobas eZRvneba. Sesabamisad, am TavSi mimoixileba axsnis oTxi umTavresi paradigmis – modernizmis, primordializmis, perenializmis da eTnosimbolizmis ZiriTadi Taviseburebani, gamoikveTeba maTi Teoriuli urTierTmimarTeba. meoTxe Tavi am diskusias imis CvenebiT agrZelebs, rom dargSi mimdinare ZiriTadi Teoriuli debatebi naciebisa da nacionalizmis warmoSobisas ideologiis rolze, racionalur arCevanze, Tanamedrove saxelmwifosa da socialur agebulebaze am oTxi paradigmidan momdinareobs da avlens maT Sesabamis Zalasa da sazRvrulobas. mexuTe TavSi naCvenebia ‘naciis istoriebis’ – axalis, Suasaukunoebrivisa da Zvelis – mimarTeba konkretuli Teoriebisa da maTi umTavresi paradigmebisadmi. amis Semdeg moxmobilia argumentebi eTnosimbolisturi interpretaciis sasargeblod, romelic Tanamedrove naciebs winare xanis eTniesTan miTebiT, simboloebiT, maxsovrobebiT, RirebulebebiT da tradiciiT akavSirebs. bolo TavSi ganxilulia naciebis da nacionalizmis perspeqtiva eTnikuri aRorZinebis, globalizaciisa da mzardad hibriduli identobebis ‘postmodernistul’ epoqaSi, da, agreTve, naciebisa da 24 nacionalizmis momavlis postmodernistuli da konstruqcionistuli gagebebis da kulturuli eTnosimbolisturi interpretaciebis sargeblianoba. mTel wigns ori mizani gamsWvalavs: pirvel rigSi, me vcdilob am sferoSi mimdinare debatebi, SeZlebisdagvarad, mkafiod warmovadgino. meores mxriv, mkiTxvels vTavazob sakuTar eTnosimbolistur Tvalsazriss. cxadia, es ar aris ioli amocana. miuxedavad imisa, rom amgvar midgomas me gansxvavebuli poziciebidan vayalibeb (da vicav), gacnobierebuli maqvs, rom saWiroa am SezRudul moculobaSi, rac SeiZleba, meti alternatiuli Teoria da interpretacia movicva, uzrunvelvyo mkiTxveli saWiro informaciiTa da argumentebiT imisaTvis, raTa mas saSualeba mieces Tavad gansajos. amisTvis ki vcdilob srulyofilad warmovaCino naciebisa da nacionalizmis fenomenebTan dakavSirebuli uTanxmoebani mecnierTa Soris. am sakamaTo sferoSi problemebis gadaWris da konsensusis miRwevis ioli gza ar arsebobs, magram dResdReobiT Cven met informacias vflobT kamaTsa da uTanxmoebaSi sxvadasxva faqtorisa da gansakuTrebuli SemTxvevebis rolis Sesaxeb. es ki saSualebas gvaZlevs ufro naTlad davinaxoT sfero da misi problemebi da, Sesabamisad, momavalis amocanebic. aseTi suliskveTebiT vTavazob winamdebare wigns am sferoSi damwyebT. 25 1 cnebebi ________________________________ erTaderTi Tvalsazrisi, romelTan dakavSirebiTac specialistebs Soris Tanxmoba sufevs, is gaxlavT, rom ‘nacionalizmi’ sakmaod axali cnebaa. misi uadresi, ramdenadme mainc socialuri da politikuri mniSvnelobiT xmareba dafiqsirebulia XVIII saukunis miwuruls germaneli filosofosis iohan gotfrid herderisa da frangi kontrrevolucioneri klerikalis abat avgustin de baruelis SromebSi. es cneba sakmaod iSviaTad ixmareboda XIX saukuneSic. ‘nacionalizmis’ (‘nationalism’) pirveli gamoyeneba inglisurad 1836 wels, rogorc Cans, Teologiur datvirTvas atarebda, kerZod, garkveuli naciebis RvTiTrCeulobis doqtrinas aRniSnavda. aqedan moyolebuli Cndeba tendencia misi nacionalur egotizmTan gaigivebisa. magram, Cveulebriv, upiratesoba nacionaluri Tavdadebis Tu nacionaluri individualobis gamomxatvel sxva terminebs eniWeboda, iseTebs, rogorebicaa ‘nationality’ da ‘nationalness’.1 ‘nacionalizmis’ mniSvnelobebi realurad, mxolod gasul saukuneSi SeiZina nacionalizmma mniSvnelobaTa is diapazoni, romelTanac Cven dRes mas vakavSirebT. nacionalizmis sityvaxmarebis umniSvnelovanesi SemTxvevebia: (1) (2) (3) (4) naciebis formirebis an zrdis procesi; naciisadmi kuTvnilebis grZnoba an cnobiereba; naciis ena da simbolizmi; socialuri da politikuri moZraoba naciis saxeliT; 26 (5) naciis doqtrina an ideologia, rogorc zogadi, ise kerZo. sityvaxmarebis am SemTxvevebs Soris pirveli – naciebis formirebis procesi – Zalze zogadia da Tavad moicavs im specifikuri procesebis rigs, romlebic nacionalizmis sagans xSirad terminis sxva, SedarebiT viwro, mniSvnelobebiT warmogvidgens. amitomac umjobesia, rom igi Semdgomi msjelobisaTvis SemovinaxoT, roca termin ‘nacias’ ganvixilavT. danarCeni oTxi SemTxvevidan meore – nacionaluri – sxvaTagan frTxil cnobiereba an grZnoba gamocalkevebas saWiroebs. isini, rasakvirvelia, mWidrod arian dakavSirebulni erTmaneTTan, magram srulebiTac ar ganapirobeben erTimeores. ase, magaliTad, adamians SeiZleba nacionalurobis Rrma SegrZneba hqondes simbolizmis, naciis saxeliT moZraobis an ideologiis ararsebobis pirobebSic. es iyo im rTuli mdgomareobis mizezi, romelSic XVI saukunis dasawyisSi aRmoCnda nikolo makiaveli, roca misi mowodebani italielebis mimarT, rom Crdiloeli barbarosebis winaaRmdeg gaerTianebuliyvnen, rCeboda xmad mRaRadeblisa udabnosa Sina. meore mxriv, jgufma SeiZleba nacionaluri cnobierebis maRali done aCvenos, magram ar hqondes raime xelSesaxebi ideologia, rom aRaraferi vTqvaT naciis saxeliT warmarTul politikur moZraobaze. Tumca, rogorc Cans, jgufs mainc unda moepovebodes nacionaluri simboloebis da miTebis garkveuli raodenoba. kontrasti, erTis mxriv, nacionalizms, rogorc organizebul ideologiur moZraobasa da, meores mxriv, nacionaluri kuTvnilebis SedarebiT difuziur grZnobas Soris, sakmaod naTelia da saSualebas gvaZlevs nacionaluri cnobierebis Tu grZnobis cnebebi nacionalizmisagan gancalkevebulad ganvixiloT imisda miuxedavad, rom xSirad praqtikaSi isini garkveuli xarisxiT gadafaraven urTierTs.2 amitom terminiT nacionalizmi am wignSi misi gamoyenebis ukanaskneli sami SemTxveva aRiniSneba: ena da simbolizmi, socialur-politikuri moZraoba da naciis ideologia. magram amasTan erTad, is garemoebac unda 27 gaviTvaliswinoT, rom TiToeuli maTgani mocemuli mosaxleobis did nawilSi Tu ara, Tavad nacionalistebs Soris mainc ueWvelad, garkveuli doziT nacionaluri grZnobis arsebobas gulisxmobs, radgan igi, rogorc wesi, mosaxleobis ufro aqtiuri da organizebuli seqtorebis bevrad ufro did, ufro pasiur da danawevrebul segmentebTan dakavSirebas emsaxureba. socialur-politikuri nacionalizmi, rogorc sxvebisagan principulad ar ganirCeva moZraoba, organizebis, moqmedebebis Tu teqnikis TvalsazrisiT, garda erTi Taviseburebisa: es aris yuradRebis gamaxvileba kulturis simwifesa da mis warmoCinebaze. nacionalizmis ideologia naciis kulturaSi CaRrmavebas moiTxovs – istoriis xelaxal aRmoCenas, adgilobrivi enis aRorZinebas (iseTi disciplinebis meSveobiT, rogoricaa filologia da leqsikografia), literaturis, gansakuTrebiT dramisa da poeziis ganviTarebas, adgilobrivi xelovnebisa da xelosnobis, aseve musikis, mSobliuri cekvisa da xalxuri simRerebis aRdgenaSenarCunebas. amiT aixsneba, is garemoeba, rom nacionalistur moZraobebs xSirad Tan sdevs kulturuli renesansebi da kulturuli aqtiurobis is mdidari mravalferovneba, romlis gamowvevac SeuZlia nacionalizms. Cveulebriv, nacionalisturi moZraoba iwyeba ara saprotesto SekrebiT, deklaraciiT an SeiaraRebuli winaaRmdegobiT, aramed literaturuli sazogadoebebis SeqmniT, istoriuli kvleviT, musikis festivalebiT da kulturuli JurnalebiT – im saxis kulturuli qmedebebiT, romelTac miroslav hroCi aRmosavleT evropaSi nacionalizmebis aRmocenebisa da gavrcelebis pirvel, arsebiT fazad miiCnevs. amas SegviZlia davumatoT mravali momdevno nacionalizmic koloniur afrikasa da aziaSi. Sedegad, ‘humanitari’ inteleqtualebi – istorikosebi da filologebi, msaxiobebi da kompozitorebi, poetebi, mwerlebi da reJisorebi disproporciulad arian warmodgenilni nacionalistur moZraobebSi da aRorZinebebSi (Argyle 1969; Hroch 1985).3 met yuradRebas imsaxurebs nacionalizmis ena da simbolizmi da maTi gamomwvevi mizezebi, romelTa 28 ganxilvasac am wignSi SexvdebiT. nacionalizmis enis an diskursis simbolizmisgan gancalkevebiT ganxilva marTebuli ar iqneba, radganac isini metad mWidrod ukavSirdebian nacionalizmis ideologias. marTlac, nacionalizmis sakvanZo cnebaTa Taviseburi ena ayalibebs misi birTvi-doqtrinis Sinagan komponentebsa da misTvis damaxasiaTebel ideologiebs. enas, am gagebiT, me ganvixilav meore TavSi saTauriT ideologia.4 simbolizmi meores mxriv, nacionalizmis dedamiwaze imdenad ganmeorebadia, rom, saWiroebis SemTxvevaSi, SegviZlia misi gamocalkeveba sakuTari ideologiuri CarCodan. nacionaluri simbolizmi, rasakvirvelia, gamoirCeva Tavisi obieqtis – naciis yovlismomcvelobiT, iseve rogorc, misi damaxasiaTebeli niSnebis konkretulobiTa da cxovelmyofelobiT. yovelive koleqtivis TviTdasaxelebiT iwyeba, risi TvalsaCino magaliTic gaxlavT ukanaskneli periodis dava makedoniis saxelwodebis garSemo. nacionalistebisaTvis, iseve, rogorc veronas mosisxle ojaxebisaTvis, vards sasiamovno surneli ver eqneboda, sxva saxeli rom rqmeoda. TviTdasaxelebis SerCevas an warsulidan gadmoRebas Sesabamisi jgufis wevrebSi naciis gansakuTrebulobis, heroizmis da bedisweris gancdis gaRvivebis daniSnuleba aqvs. igive viTarebaa nacionalur droSebTan da himnebTan dakavSirebiTac: maTi ferebi, formebi da modelebi, da maTi leqsebi da musika naciis gansakuTrebul Tvisebebs warmoaCens da miznad isaxavs martivi formebisa da ritmebis saSualebiT mocemul mosaxleobaSi unikaluri istoriis da/an bedisweris cxoveli SegrZnebis gamowvevas. TiTqmis ugulebelyofilia is faqti, rom ucxo TvalisTvis mraval droSas Soris sxvaoba minimaluria da, rom himnTa teqstebi Tematikis viwro diapazoniT xasiaTdeba. samagierod didi yuradReba eqceva im mniSvnelobaTa potencias, romelic amgvari niSnebis saSualebiT gadaecema naciis wevrebs. is faqti, rom yovel nacias Tavi moaqvs sakuTari dedaqalaqiT, nacionaluri krebiT, nacionaluri fulis moWriT, pasportebiTa da sazRvrebiT, brZolebSi daRupulTa mosagonari urTierTmsgavsi ceremoniebiT, samxedro aRlumebis 29 rekvizitebiT da nacionaluri ficiT, iseve rogorc musikis, xelovnebis, mecnierebis nacionaluri akademiebiT, nacionaluri muzeumebiTa da biblioTekebiT, nacionaluri ZeglebiT da omSi daRupulTa memorialebiT, dResaswaulebiTa da uqmeebiT Tu sxv., da is faqtic, rom amgvari simboloebis nakleboba didi nacionaluri deficitis niSania, miuTiTebs: nacionalurma simbolizmma sakuTari arseboba SeiZina, romelic globalur Sedarebebs efuZneba da gamokveTs nacionalur gansakuTrebulobasa da analogiurobas vizualur da semantikur ‘naciaTa msoflioSi’. nacionalur simboloTa erToblioba saziaro maxsovrobebis, miTebisaYda Rirebulebulebis meSveobiT naciis SemosazRvrulobis naTlad gamoxatvas, warmoCinebas da ganmtkicebas, agreTve, misi wevrebis konsolidacias emsaxureba.5 nacionalur simbolizms aseve ver ganvixilavT nacionalizmis ideologiis cnebisagan mowyvetiT. es Cveni terminis ukanasknel da umTavres mniSvnelobas warmoadgens. nacionalizmis ideologia Zalas aniWebs da mimarTulebas aZlevs rogorc simboloebs, ise moZraobebs. socialur-politikuri moZraobis amocanebi ganisazRvreba ara qmedebebiT an personaluri SemadgenlobiT, aramed ideologiis ZiriTadi idealebiTa da principebiT. amgvaradve, nacionalizmisaTvis damaxasiaTebeli simboloebi da ena formas iZenen im rolis Sesabamisad, romelsac isini naciis idealebis ganviTarebasa Tu gamoRviZebaSi, nacionaluri ideologiis mier dasaxuli amocanebis gadaWrisaTvis xelSewyobaSi asruleben. maSasadame, es is ideologiaa, romelmac Cven unda uzrunvelgvyos terminis ‘nacionalizmi’ sawyisi samuSao ganmartebiT, ramdenadac misi Sinaarsi ganisazRvreba im ideologiebiT, romlebic nacias sakuTari interesebisa da ganzraxvebis centrSi aTavseben da acalkeveben mas sxva, momijnave ideologiebisagan (ix. Motyl 1999: Tavi 5). 30 ganmartebebi nacionalizmi nacionalizmis ideologia mravalgvarad iyo gansazRvruli, magram ganmartebaTa umravlesobas urTierTgadafarva da saerTo Temebi axasiaTebs. mTavar Temas, rasakvirvelia, naciisadmi gansakuTrebuli damokidebuleba warmoadgens. nacionalizmi aris ideologia, romelic nacias Tavisi interesebis centrSi aqcevs da eswrafvis xeli Seuwyos mis keTildReobas. magram es ganmarteba sakmaod bundovania. ganmartebaSi aucilebelad unda gamoikveTos da dajgufdes is mTavari amocanebi, romelTa saxeliTac eswrafvis nacionalizmi naciis keTildReobis xelSewyobas. aseTi sazogado mizani samia: nacionaluri avtonomiuroba, nacionaluri erTianoba da nacionaluri identoba. nacionalistis azriT, naciis SenarCunebisTvis garkveulwilad samive maTgania aucilebeli. aqedan gamomdinare SevarCieT nacionalizmis Semdegi samuSao ganmarteba: ‘ideologiuri moZraoba im mosaxleobis avtonomiurobis, erTianobis da identobis miRweva-SenarCunebisaTvis, romelic misi zogierTi wevris mier ganixileba rogorc arsebuli an potenciuri “nacia” ’. es aris samuSao ganmarteba, dafuZnebuli TviTmarqvia nacionalistTa warmosaxviTi idealebis saerTo elementebze da amitomac igi Tavisi xasiaTiT, induqciuria. aSkaraa, rom is amokrebiT, gamartivebulad warmogvidgens nacionalistTa idealebs, ris gamoc iZens raRac zogad, idealur-tipur xasiaTs. es ganmarteba ideologias mizanmimarTul moZraobasTan akavSirebs, radgan nacionalizmi, rogorc ideologia, savaldebulod miiCnevs garkveuli saxis qmedebebs. miuxedavad amisa, moZraobis amocanebs ideologiis birTvi-cnebebi gansazRvraven da mijnaven mas sxva saxis moZraobisagan. Tumca, ideologiasa da moZraobas Soris mWidro kavSiri araviTar SemTxvevaSi ar aviwroebs nacionalizmis cnebas mxolod damoukideblobis maZiebel moZraobebamde. ganmartebaSi naxsenebi sityva ‘SenarCunebisaTvis’ aRiarebs nacionalizmis mudmiv 31 gavlenas im naciebSi, romlebic didi xania arseboben da maTSic, romlebmac axlaxan miiRes damoukidebloba. amis gaTvaliswineba mniSvnelovania, roca gvixdeba nacionalur saxelmwifoebSi da maT mTavrobebSi ‘ganaxlebuli nacionalizmis’ analizi CavataroT, rogorc es jon brilim gaakeTa (Breuilly 1993). Cems mier SemoTavazebuli ganmarteba moicavs ‘naciis’ cnebas, magram is ar gulisxmobs, rom naciebi ‘maT’ nacionalizmebze uwinaresad arseboben. sityvebi ‘an potenciuri “nacia” ’ xazs usvams iseT situacas, rodesac abstraqtuli ‘naciis’ zogadi koncefciiT SeiaraRebuli nacionalistTa mcire jgufi, eswrafvis ‘miwaze’ Seqmnas konkretuli nacia. Cven xSirad vxvdebiT nacionalizms naciebis, maTi naciebis, gareSe, gansakuTrebiT, afrikisa da aziis postkoloniur qveynebSi. aseTi nacionalizmebis mier damoukideblobis, an ufro zogadad, politikur miznebis miRweva araa SezRuduli. isini, rogorc vnaxavT, kulturisa da sazogadoebis mniSvnelovan sferoebs moicaven; kerZod, nacionaluri identobis ideali ukavSirdeba kulturul sakiTxebs, romelTac sxva ideologiebi ugulebelyofen. yoveli nacionalizmi miznad isaxavs miaRwios nacionaluri identobis ama Tu im dones, magram sabolood isini yovelTvis ubrundebian naciis ideals.6 eTnie da nacia maS rogorRa ganvmartoT ‘naciis’ cneba? eWvgareSea, rom es yvelaze ufro problematuri da saWirboroto terminia am sferoSi. gvxdebian iseTnic, romlebic mis gareSec gavidodnen fons. Carlz tili, axasiaTebs ra nacionalizms rogorc ‘politikuri leqsikonis yvelaze gaugebar da tendenciur statias’ (Tilly 1975: 6), amjobinebs yuradReba saxelmwifoze gadaitanos, e.i. cnebaze, romelic Tavadac ar gaxlavT martivi. sul axlaxan, rojers brubeikerma naciis cnebis materializebis safrTxeze imiT migviTiTa, rom naciebs Sexeda, rogorc ‘substanciur, drois gamocdisadmi medeg, koleqtivebs’. igi amtkicebs, rom Cven unda ‘vifiqroT nacionalizmze naciebis gareSe’ da SevxedoT ‘naciebs 32 rogorc praqtikis kategoriebs, nationhood, rogorc institucionirebad kulturul da politikur formas, xolo nationness, rogorc gauTvaliswinebel an SemTxveviT movlenas’ (Brubaker 1996:@21). am sifrTxiles orgvarad SeiZleba gamovexmauroT. pirveli pasuxi nacionalisturi ideologiis wris SigniT moqmedebs. am gagebiT, nacionalizmi wina planze wamoswevs naciis ideiT gamowveul saxalxo sentimentebs. am ideologiur diskursSi nacia gancdadi da cocxali erTianobaa, isaa, rac misi wevrebisagan garkveuli saxis qmedebebs moiTxovs. igi erTdroulad, qceviTi kategoriacaa da warmosaxviTic. aqedan gamomdinare, naciis ‘substanciuroba’ da ‘droSi medegoba’ (iseve rogorc sxva saxis erTobebSi) ganmeorebad SedegebSi arsebobs. analitikosma gancdili realoba naciis gamocalkevebuli cnebis meSveobiT unda miiRos mxedvelobaSi, ise rom am ukanasknelis materializebas ar Seecados.7 meore pasuxi ufro farTo problemas ukavSirdeba. Tuki naciis cneba win uswrebs nacionalizmis ideologias, maSin Cven aRar SegviZlia misi, rogorc ubralod nacionalisturi praqtikis kategoriis, daxasiaTeba. amasTanave, Tu msjelobaSi XVIII saukunis miwuruls nacionalisturi ideologiebis gamoCenamde arsebul Zvel naciebs vexebiT, naciis cnebis iseTi ganmarteba dagvWirdeba, romelic nacionalizmis ideologiisagan damoukidebelia, magram mas ar ewinaaRmdegeba. es aris nacionalizmis kvlevis udidesi problema da gadaulaxavi mijnac.8 nacias mravalgvarad ganmartaven, maT Soris ‘obieqtur’ faqtorebze, enaze, religiasa da tradiciebze, teritoriasa da instituciebze dayrdnobiT, iseve rogorc ‘subieqtur’ faqtorebze – damokidebulebebze, percefciebze, sentimentebze yuradRebis gamaxvilebiT. ‘obieqturi’ faqtorebia wamyvani, magaliTad, ioseb staliniseul ganmartebaSi: ‘nacia aris adamianTa istoriulad Camoyalibebuli myari erToba, warmoSobili enis, teritoriis, ekonomikuri cxovrebisa da im fsiqikuri wyobis bazaze, romlis gamoxatulebaa kulturis erToba’ (Stalin 1973: 61). naciis ‘subieqturi’ 33 ganmartebis TvalsaCino magaliTs benediqt andersonTan vxdebiT: ‘nacia aris warmosaxviTi politikuri sazogadoeba, warmosaxviTi erTdroulad Tvisebrivi SemosazRvrulobisa da suverenulobis TvalsazrisiT’ (Anderson 1991: 6). eWvgareSea, rom es ganmartebebi naciis cnebis mniSvnelovan niSnebs gamoyofs, magram orives SeiZleba SevedavoT. ramdenadac ‘obieqtur’ ganmartebebs pirobiToba axasiaTebs, TiTqmis yovelTvis, da zogjer sruliad ganzraxuladac, isini naciebis siidan gamoricxaven zogierT farTod aRiarebul nacias. rogorc maqs veberma (Weber 1948) aCvena, ver xerxdeba wminda ‘obieqturi’ kriteriumebis – ena, religia, teritoria da a.S. – gavrceleba zog naciaze. amis sapirispirod ‘subieqturi’ definiciebi metismetad zogadad udgebian sakiTxs. naciisa da nacionaluri kuTvnilebis kriteriumebad sentimentebis, nebelobis, warmosaxvis da percefciis miCneviT, Zneli xdeba naciis garCeva sxva saxis erTobebisagan, magaliTad, iseTebisagan, rogorebicaa regionebi, tomebi, qalaqsaxelmwifoebi da imperiebi, romelTac msgavi subieqturi maxasiaTeblebi moepovebaT.9 problema rom yvelasaTvis misaRebad gadaiWras, unda SeirCes imgvari kriteriumebi, romlebic obieqtur speqtrsac moicavs da subieqtursac. am strategiam bevr saintereso da gamosadeg ganmartebamde migviyvana, Tumca ver mivaRwieT samecniero konsensuss. miuxedavad amisa, mkvlevarTa umetesoba or sakiTxSi mainc Tanxmdeba: nacia ar aris saxelmwifo da is ar aris eTnikuri erToba. nacia ar aris saxelmwifo, radgan saxelmwifos cneba ukavSirdeba institucionalur qmedebebs, maSin roca nacia erTobis tips warmoadgens. saxelmwifos cneba SeiZleba ganimartos, rogorc avtonomiuri instituciebis simravle, romelic gamocalkevebulia sxva instituciebisagan, da romelic legitimurad flobs iZulebisa da eqstrdiciis monopolias mocemul teritoriaze. naciis cnebisaTvis es yvelaferi sruliad ucxoa. naciebi, rogorc vTqviT, aRiqmebian rogorc cocxali erTobebi, romelTa wevrebsac saziaro aqvT samSoblo da kultura. 34 nacia arc eTnikuri erTobaa, radgan, miuxedavad am fenomenTa msgavsebisa (orive koleqtiuri kulturuli identobebia), eTnikur erTobas, Cveulebriv, ar axasiaTebs politikuri mimarTeba da bevr SemTxvevaSi mas ara aqvs sajaro kultura da teritoriuli ganzomilebac ki ar gaaCnia, radganac eTnikuri erTobisaTvis ar aris aucilebeli Tavisi istoriuli teritoriis fizikurad floba, maSin, rodesac nacias unda ekavos sakuTari teritoria imden xans mainc, rom naciad Camoyalibeba, naciadyofna moaswros da aRiareba moipovos. garda amisa, mas sWirdeba TviTgamorkveva da sajaro kulturis ganviTareba garkveul donemde. meores mxriv, rogorc vnaxeT, naciisaTvis aucilebeli ar aris hqondes sakuTari suverenuli saxelmwifo, arsebiTia garkveuli zomis avtonomiurobisaken swrafva, rac samSoblo miwis fizikur dakavebas gulisxmobs.10 Tumca praqtikaSi naciebsa da eTnikur erTobebs (an, franguli termini rom gamoviyenoT, eTnieebs) Soris arsebuli gamyofi xazi gamokveTili ar aris, Cven mainc gvWirdeba maT Soris azrobrivi mijnis SenarCuneba, rogorc amas marTebulad amtkicebs devid mileri. naciis (an mileris terminiT ‘nationality’) miseuli ganmarteba ganmartebaTa speqtris subieqturi bolosken ixreba (misi gamoyeneba SeiZleba qalaq-saxelmwifoebisa da satomo konfederaciebis mimarT), da Zalzed aaxloebs naciis cnebas eTnikuri erTobis cnebasTan: ‘nacia aris sakuTari gansxvavebuli sajaro kulturis mqone erToba, (1) Camoyalibebuli saziaro rwmeniTa da urTierTvaldebulebebiT, (2) ganfenili istoriaSi, (3) aqtiuri Tavisi xasiaTiT, (4) dakavSirebuli garkveul teritoriasTan da (5) sxva erTobebTan’ (Miller 1995: 27). eTnieebi aseve saziaro rwmenisa da valdebulebebis safuZvelze arian Camoyalibebulni, aqvT saziaro maxsovrobebi da droSi gangrZobadoba, Cabmulni arian saerTo qmedebebSi, Cveulebriv, ukavSirdebian konkretul teritorias, im SemTxvevaSic ki, rodesac ar floben mas. umTavresi sxvaoba isaa, rom eTnikur erTobebs ara aqvT sajaro kultura. miuxedavad amisa, mileris definicia naciis ramdenime mTavar atributs gamokveTs: kerZod, im faqts, rom naciebi arian erTobebi, rom maT aqvT saziaro 35 rwmenebi an miTebi, rom maT aqvT istoriebi da rom isini ukavSirdebian garkveul teritoriebs. SegviZlia ki am definiciis imgvari ganvrcoba, rom win wamoiwios rogorc damTxvevebi, ise sxvaobebi naciebsa da eTnieebs Soris? tabula 1.1 eTnieebisa da naciebis atributebi eTnie nacia TviTdasaxeleba saerTo miTebi winaprebis Sesaxeb da a.S. saziaro maxsovroba TviTdasaxeleba saerTo miTebi kulturuli niSani kavSiri mSobliur miwasTan solidaroba (elitaSi mainc) saerTo sajaro kultura samSoblos floba saerToOuflebamovaleobani erTiani ekonomika saziaro istoria me nacias ganvsazRvrav rogorc ‘adamianTa TviTdasaxelebis mqone erTobas, romelsac ukavia samSoblo miwa da romelsac aqvs saerTo miTebi da saziaro istoria, saerTo sajaro kultura, erTiani ekonomika da yvela wevrisaTvis saerTo uflebamovaleobani’. Tavis mxriv, eTnie SeiZleba ganisazRvros, rogorc ‘adamianTa TviTdasaxelebis mqone erToba, romelic dakavSirebulia samSoblo miwasTan, aqvs saerTo miTebi winaparTa Sesaxeb, saziaro maxsovroba, saziaro kulturis erTi an meti elementi da garkveuli xarisxis solidaroba elitis SigniT mainc’.11 es ganmartebebi miviRoT samuSao ganmartebebad. eTnieebisa da naciebis isini, momdinareoben ra elitaruli wevrebis Sesabamisi rwmenebisa da sentimentebis stilizaciisagan, ‘naciisa’ da ‘eTnies’ wmindad idealuri tipis realurad Semajamebel aRweras warmoadgenen da ar iZlevian saerTo denominatorTa sias. am mizeziTaa, rom es ganmartebebi avlenen tendencias gamokveTon naciebisa da eTnieebis damaxasiaTebeli elementebi da umTavresi gansxvavebani maT Soris. ufro iolad es SeiZleba gakeTdes orive saxis koleqtiuri 36 kulturuli identobisaTvis damaxasiaTebeli atributebis gamoyofiT, imgvarad, rogorc es naCvenebia tabulaSi 1.1. is, rom eTnikuri erTobebi da naciebi erTi kategoriis fenomenebia, kargad Cans tabulis zeda naxevrSi: naciebs eTnieebTan saziaro niSnebi aqvT: koleqtiuri saxeli, saerTo miTebi da saziaro maxsovroba. meores mxriv, qveda naxevari aCvenebs, rom eTnieebisagan sxvaoben iseTi atributebiT, naciebi rogoricaa wevrebisaTvis saerTo ufleba-movaleobani da erTiani ekonomika. metic, naciis idealur tips axasiaTebs samSoblo miwis dakaveba, maSin roca eTnikur erTobebi SeiZleba mxolod simbolurad ukavSirdebodnen TavianT teritorias. msgavsad amisa, savaldebulo araa, rom eTnieebs hqondeT sajaro kultura, saWiroa mxolod ramdenime saerTo kulturuli elementis arseboba. es SeiZleba iyos ena, religia, tradicia an saziaro instituciebi, maSin roca saerTo sajaro kultura naciebis umTavres atributs warmoadgens. amasTanvea kavSirSi mesame atributic: eTnieebSi dadasturebuli mravalferovani zepiri tradicia naciebSi nacionaluri kodificirebuli, standartizebuli istoriiT icvleba.12 miuxedavad amisa, Secdoma iqneboda am sxvaobebSi raime sayovelTao evoluciuri Tanmimdevroba dagvenaxa. yvelafers rom Tavi davaneboT, Tanamedrove msoflioSi vpoulobT eTnieebs naciebis gverdiT da maT SigniTac. is sakiTxi mainc xom unda daisvas, Tu ramdenad SeiZleba premodernuli epoqis eTnieebs Soris zogierTis naciad miCneva. amas dawvrilebiT mogvianebiT ganvixilav. rac axla SeiZleba iTqvas is aris, rom eTnies idealuri tipi, Tavisi SedarebiT Tavisufali organizaciiT, ufro zogadi cnebaa, xolo nacia ufro specifikuria; magram ufro ‘specifikurad’ gadaqcevis Sedegad, nacia xdeba ufro inkluziuri, ufro kompleqsuri da naklebad dakavSirebuli Tavis warmomSob eTnikur bazasTan iqac eTniesagan aris ki, sadac igi adre arsebuli warmoSobili. am paradoqsis gasaRebi, rogorc qvemoT davinaxavT, eTnikurobasa da kulturas, kulturasa da politikas Soris kavSirebis transformaciaSi Zevs. 37 yvelaferi es Zalze abstraqtuli da Teoriulia. idealuri tipebidan empiriul SemTxvevebze gadasvlisas Cven miaxloebebsa da gamonaklisebs gadavawydebiT. amis kargi magaliTia ‘nacia-diaspora’. mkacrad Tu vimsjelebT, aseTi fenomeni ar SeiZleba rom arsebobdes: nacias, rogorc davinaxeT, ukavia samSoblo, eTnieebisaTvis miwaze mxolod ocnebac sakmarisia. magram ra vuyoT im erTobebs, romelTac pretenzia aqvT naciebad iwodebodnen, magram somxebisa da ebraelebis msgavsad, saukuneebis manZilze dakarguli hqondaT saxelmwifoebrivi damoukidebloba? SegviZlia ki Cven argumentirebulad ganvacxadoT, rom isini aRar arian naciebi, maSin, roca maT SeZles SeenarCunebinaT sajaro religiuri kulturebi, saerTo ufleba-movaleobebi da axali ekonomikuri niSac ki gamonaxes? es aris kiTxva, romelic calsaxa pasuxis saSualebas ar iZleva da migvaniSnebs, rom eTnieebisa da naciebis gasarCevad idealur tipebs frTxilad unda movekidoT.13 garda amisa, arseboben ‘polieTnikuri naciebic’, romlebic moicaven calkeul eTnieebs, ama Tu im mizeziT erTad SekrebilT, an iZulebiT erTad myofT, saerTo istoriis da politikuri maxsovrobebis mqoneT. belgiaSi, Sveicariasa da espaneTSi calkeuli eTnieebi ganagrZoben Tanaarsebobas (federaluri) saxelmwifos SigniT da maT wevrebs pretenzia aqvT, rogorc kerZo eTnikur, aseve saerTo-nacionalur identobaze. Sveicariis SemTxvevaSi, magaliTad, zogierTi uri cdilobda bernisagan kantonuri damoukideblobisaTvis mieRwia, magram maTi miswrafebani TvalsaCinod iyo zRvardebuli Sveicaruli ‘nacionaluri identobiT’ da politikuri TvalsawieriT. sazogadod, Sveicarias SeuZlia iamayos garkveuli sajaro kulturiT, SemosazRvruli samSoblo miwiT, erTiani ekonomikiTa da moqalaqeTaTvis saerTo uflebamovaleobebiT, maSin roca TviT italiurenovan da frangulenovan kantonebsac ki raRac aqvT aRebuli Innenschweiz damfuZnebeli miTebidan da Zveli konfederaciis (Eidgenossenschaft) istoriuli maxsovrobebidan. ufro rTulad dgas sakiTxi espaneTsa eTnieebTan – baskebTan, da belgiaSi arsebul katalonielebTan, flamandrielebTan – dakavSirebiT, 38 romlebic aseve warmoadgenen naciebs zemoT CamoTvlili kriteriumebis Tu naciadyofnisaken miswrafebis mixedviT. SesaZloa maTi miCneva ‘naciebad naciebis SigniT’? flamandrieli da katalonieli naciebi belgiel da espanel naciebSi? Tu ufro marTebuli da misaRebi iqneba maTze visaubroT rogorc naciebze ‘nacionaluri saxelmwifos’ SigniT? (ix. Petersen 1975; Steinberg 1976). nacionaluri saxelmwifo es imaTi poziciaa, vinc naciis cnebis mkacrad eTnicistur definicias moiTxovs. am SemTxvevis kargi magaliTia uolker konoris ideebiT savse naSromi. mkvlevris azriT, naciis da nacionalizmis cnebebi mkveTrad unda gaimijnos saxelmwifosa da patriotizmis cnebebisagan. amgvarad, belgiur da espanur ‘patriotizmze’ man SeiZleba Tqvas, rom es aris loialoba ufro didi teritoriuli saxelmwifosa da misi instituciebisadmi da igi flamandriul da katalonur ‘eTnonacionalizmebs’ daupirispiros; am ukanasknels ki avtori ganmartavs rogorc winaprebTan damakavSirebel fsiqologiur jaWvs, romelic saboloo jamSi naTesauri sentimentebidan warmodgeba im SemTxvevaSic ki, rodesac saerTo warmomavlobis miTi ar Seesabameba (rogorc es xSirad xdeba xolme) realur, biologiur warmomavlobas. amgvarive logikiT, konori britanul saxelmwifo patriotizms ganixilavs, rogorc inglisur, Sotlandiur da uelsur eTnonacionalizmebTan Tanaarsebuls (Connor 1994: 102, 202). miuxedavad imisa, rom analizisas amgvari mkveTri gamijvna gasaTvaliswinebelia, me mas mxars ver davuWer. aviRoT ukanaskneli magaliTi: ingliselebs, praqtikulad, yovelTvis uWirT ‘sakuTari’ inglisuri eTnonacionalizmis garCeva britanuli patriotizmisagan, romelsac isini aseve sakuTrad miiCneven. es araa ubralod imperialisturi refleqsi. es ufro imas asaxavs, Tu rogor ganicdeboda XVIII da XIX saukuneebSi inglisuri eTnikuri nacionalizmis ‘bunebrivi’ gagrZeleba – britanuli patriotizmi, da Tu rogor ganixileboda britaneli nacia ingliselebis mier da ara 39 mcirericxovani Sotlandielebis (‘Crdiloeli britebis’), iseve rogorc sxva naciebis mier, romlebic erTiandebodnen, saxlebodnen ra gaerTianebul samefoSi, miuxedavad ingliselTa dominantobis mimarT sagrZnobi da ganuwyveteli winaaRmdegobisa. Tu sabolood mainc ver moxerxda erTiani britaneli naciis Camoyalibeba, Sesustdeba Tu ara britanuli nacionalizmis winaaRmdegoba britanuli patriotizmis mimarT (konoris gagebiT, isini urTierTdapirispirebulia)? (Kearney 1990: Tavebi 7–8; Colley 1992: Tavi 1).14 msgavsi konceptualuri problemebi Cndeba frangul SemTxvevasTan dakavSirebiTac, sadac integraciis an, sul mcire, akulturizaciis procesi ufro Sorsac ki Cans wasuli. bretonelebi, baskebi, elzaselebi da korsikelebic ki (umciresobis gamoklebiT) SesaZloa arc ki eswrafvodnen damoukidebel saxelmwifoebriobas, Tumca maT moZraobaTa perioduli gamovlinebebi TviTgamorkvevis garkveul survils warmoaCens, yovel SemTxvevaSi, kulturul da ekonomikur sferoSi. magram sadRa rCeba adgili frangobisaTvis? SesaZlebelia dominanturi franguli eTnonacionalizmi gamijnul iqnas aseve hegemonuri franguli saxelmwifo patriotizmisagan? rogor SegviZlia praqtikulad urTierTisagan ganvacalkevoT frangi nacia da safrageTi, nacionaluri saxelmwifo, roca franguli nacionalizmis amdeni ZiriTadi simbolo politikuria? (ix. Gildea 1994). ueWvelia, rom gavlenianma frangulma magaliTma suli STabera saxelmwifosa da naciis gaerTianebis tendencias sxva konteqstebSic da xeli Seuwyo ‘naciasaxelmwifos’ cnebis popularizacias. am Sedgenil terminTan dakavSirebiT ori problemaa. pirveli mis or komponents Soris urTierTobas Seexeba. Zalze xSirad Teoretikosebi saxelmwifos dominanturad, xolo nacias erTgvarad umcros partniorad an msazRvrelad miiCneven. naciis dinamikas kiMmcire yuradReba eTmoba. rac Seexeba nacionalizms, is fsiqologiur, saxelmwifoebrivi suverenitetis Tanmdev, epifenomenad iqceva. meore problema empiriuli xasiaTisaa: rogorc amas winaT uolker konorma miuTiTa, praqtikaSi iSviaTia 40 monoliTuri ‘nacia-saxelmwifo’, roca saxelmwifo da nacia zustad emTxveva erTmaneTs, roca mocemul saxelmwifoSi zustad erTi naciaa da erTi saxelmwifoa mocemuli naciisaTvis; msoflio saxelmwifoebis TiTqmis 90% polieTnikuria da maTgan daaxloebiT naxevari seriozuladaa danawevrebuli eTnikurad (Connor 1972; Giddens 1985: 216–220). garkveuli viTarebebis aRsawerad, iqneb sjobdes, ufro neitraluri terminis SerCeva, iseTis rogoricaa, magaliTad, ‘nacionaluri saxelmwifo’. es aris ‘nacionalizmis principebiT legitimuri saxelmwifo, romlis wevrebs garkveulwilad axasiaTebT nacionaluri erTianoba da integracia (magram ara kulturuli homogenuroba)’. nacionaluri erTianobisa da integraciis cvladad miCneviT es definicia Tavidan icilebs ‘nacionaluri araSesatyvisobis’ problemas, kerZod im faqts, rom naciaTa da saxelmwifoTa sazRvrebi msoflioSi bevrgan ar emTxveva erTmaneTs. imave TvalsazrisiT Cven SegviZlia vimsjeloT ‘saxelmwifonaciebze’, roca polieTnikuri saxelmwifoebi naciadyofnisaken miiswrafvian da cdiloben, rom Tavadac erTian (magram ara homogenur) naciebad gadaiqcnen urTierTSewyobisa da integrirebis gziT. aseTia situacia afrikisa da aziis ramdenime saxelmwifoSi. isini Seiqmnen koloniuri teritoriebisagan da dainarCunes koloniuri sazRvrebi da instituciebi (xSirad lingva frankac administraciuli miznebisaTvis).15 nacionaluri identoba ‘nacionaluri identoba’ bolo terminia nacionalur fenomenebs Soris, romlis ganxilvac minda SemogTavazoT. man arcTu didi xnis win moipova popularoba, Secvala ra adrindeli terminebi – ‘nacionaluri xasiaTi’, da mogviano termini ‘nacionaluri cnobiereba’, romlebic farTod gamoiyeneboda XVIII, XIX saukuneebSi da XX saukunis dasawyisSi. gaugebaria, Tu ratom unda momxdariyo es cvlileba. dRevandeli didi interesi identobisadmi SesaZloa Tanamedrove individualizmis yovlismomcveli tendenciis 41 Semadgeneli nawili iyos; SeiZleba is areklavdes adamianTa SeSfoTebasa da gaucxoebas ganuwyvetliv fragmentirebad samyaroSi (ix. Kemilainen 1964; Bhabha 1990: Tavi 16). am sferoSi arsebuli sxva terminebis msgavsad, ‘nacionaluri identoba’ aRniSnavs orives, rogorc nacionalizmis ideologiis centralur ideals, aseve analitikur cnebas. nacionalistur ideals momdevno TavSi davubrundebi. amjerad ki am, dRes farTod gavrcelebuli, cnebis samuSao ganmarteba minda warmovadgino: ‘nacionaluri identoba aris naciis damaxasiaTebeli memkvidreobis Semadgenel RirebulebaTa, simboloTa, maxsovrobaTa, miTTa, tradiciaTa saxeebis kvlavwarmoeba da reinterpretacia da am saxeebTan da memkvidreobasTan (misi kulturuli elementebiTurT) individebis mier sakuTari Tavis identifikacia’. am ganmartebisaTvis orgvari urTierTmimarTebaa gadamwyveti: pirveli – analizis koleqtiur da individualur doneebs Soris, da meore – identobis mudmivobasa da cvalebadobas Soris. Zalian xSirad erTi komponenti meoris xarjze win wamoiweva da Tu nacionaluri identobis cnebis azris Cawvdoma gvsurs, unda SevinarCunoT maT Soris wonasworoba. identobis doneebi. dRes bevrs saubroben eTnikur da nacionalur identobaTa ‘situaciur’ xasiaTsa da Tanamedrove msoflioSi ‘multiidentobebis’ mravalricxovnobaze. am moduri Tvalsazrisis mixedviT, Cveni identificireba xdeba koleqtivebis mTel mravalferovnebasTan – ojaxTan, sqesis kategoriasTan, regionTan, profesiul jgufTan, partiasTan da eTniesTan. situaciis mixedviT, Zalian iolad SegviZliaEerTi identobidan meoreSi gadasvla. erTsa da imave dros Cven SegviZlia viyoT colebi an qmrebi, qristianebi an musulmanebi, specialistebi an muSebi, iseve rogorc garkveuli regionebis da eTnikuri erTianobis wevrebi. ase rom, TiToeul CvenTagans mravalgvari identoba aqvs, viwro ojaxuri wriT dawyebuli da iseTi ufarToesi wriT damTavrebuli, rogoricaa kacobrioba. amas garda, Tavisufal sazogadoebaSi bevri am identobaTagani 42 mzardad simboluri da SerCeviTi xdeba (ix. Gans 1979; Okamura 1981; Hall 1992; Eriksen 1993). magram es koleqtiuri identobebis mxolod individualuri wevrebis poziciidan danaxvaa. aRniSnuli identobani SeiZleba kulturul koleqtivebad, zogjer ki iseT erTianobebad miviCnioT, romlebic xasiaTdebian saziaro maxsovrobebiT da miTebiT, saerTo RirebulebebiT da simboloebiT. analizisas xSirad xdeba am ori donis – individualurisa da koleqtiuris, aRreva. amitom saWiroa maTi gamijvna. Tumca kulturuli koleqtivebi da erTobebi individualuri wevrebisagan Sedgeba, isini saziaro Tvisebebis mqone erTad mcxovreb wevrTa ubralo nakrebad ar unda miviCnioT. am koleqtiur identobaSi Zalze bevri saziaro Rirebuleba, norma, maxsovroba da simboloa. amave dros mocemuli erTobisa Tu koleqtiuri identobis niSnebis analizis safuZvelze SeuZlebelia winaswar ganvsazRvroT individualuri wevrebis qmedebani da ganwyobani; amgvar analizs raimes Tqma SeuZlia mxolod da mxolod wevrebis ganwyobebis da akrZalvebis konteqstis Sesaxeb. amitomac gvesaxeba mniSvnelovnad koleqtiuri identobis analizis es ori done erTmaneTisagan gancalkevebulad davinarCunoT (ix. Scheuch 1966). Zalze TvalsaCinoa is SemTxveva, roca koleqtiuri identoba kulturul elementebs efuZneba, rogorc xdeba kastebis, eTnikuri erTobebis, religiuri denominaciebisa da naciebis SemTxvevaSi. koleqtiuri identobis iseTi tipebi, rogorebicaa klasebi da regionebi, rogorc interesTa jgufebi ise moqmedeben da amis gamo miznis miRwevis Semdgom iolad qrebian; kulturuli koleqtivebi ki stabiluria, maTi Semadgeneli bazisuri kulturuli elementebi – maxsovrobani, Rirebulebani, simboloebi, miTebi da tradiciebi – met medegobasa da urTierTbmis unars avlenen; isini koleqtiuri mudmivobisa da gansakuTrebulobis ganmeorebad elementebs warmoadgenen. es elementebi xorcieldeba iseT RirebulebebSi, rogorebicaa koleqtiuri xsovna gmirobebsa da saxelovan winaprebze, Rirsebasa da samarTlianobaze; sakraluri simboloebi, sakvebi, tanisamosi da emblemebi; miTebi warmoSobaze, 43 ganTavisuflebaze, rCeulobaze; tradiciebi da wesCveulebebi, ritualebi da genealogia. am SemTxvevebSi koleqtiuri kulturuli elementebi gansakuTrebulad gamokveTilia, droSi gamZlea da individiualuri identifikaciis sakiTxebisagan damoukidebel analizs moiTxovs.16 amiT aixsneba Cems mier SemoTavazebuli samuSao ganmartebis ori nawilis arsebobac: pirveli maTgani kulturuli gangrZobadobis da cvalebadobis meqanizmebs koleqtiur doneze gansazRvravs, meore ki Tavis fokusSi individualuri wevris koleqtivTan urTierTobas aqcevs. gangrZobadoba da cvalebadoba. zemoT warmodgenilma analizma SeiZleba iseTi STabeWdileba Segviqmnas, rom koleqtiuri kulturuli identobani erTxel da samudamod fiqsirebulni an statikurni arian. es Zalian Sorsaa sinamdvilisagan. marTalia, am SemTxvevaSi saqme gvaqvs qmnilebebTan, romlebic drois xangrZliv monakveTSi arseboben, magram ar arian mudmivni. kulturuli identobani da erTobebi iseve eqvemdebarebian cvlilebas, rogorc yvelaferi sxva da es cvlilebebi SeiZleba iyos rogorc TandaTanobiTi da kumulaciuri, aseve uecari da aragangrZobadi. kulturul identobaTa erTaderT ganmasxvavebels danarCeni saxis koleqtiuri identobebisagan kulturul cvlilebaTa ritmebis sazogadod ufro dabali siCqare da meti xangrZlivoba warmoadgens, rac moiTxovs kidec longue durée analizis meTodebs.17 amitomacaa, rom SemoTavazebuli ganmartebebi naciis gansakuTrebuli memkvidreobis Semadgeneli Rirebulebebis – maxsovrobaTa, simboloTa, miTebisa da tradiciebis saxeTa – ‘reinterpretaciis’ procesebs miemarTeba. dReisaTvis CvenTvis nawilobriv cnobilia, Tu rogor icvleba nacionaluri identobis komponentebi. magram es aris procesi, romelsac, rogorc gareSe movlenas Tu koleqtiuri tradiciebis axleburi gagebis energiuli waxalisebis mizniT ganxorcielebul jgufSida gadawyobas, yvela TaobaSi aqvs adgili. ‘eTnosimbolisturi reorganizaciis’ es procesi moicavs adre arsebuli Rirebulebebis, simboloebis, 44 maxsovrobebis da maT msgavsTa xelaxal seleqcias, kombinacias da kodifikacias, iseve rogorc yoveli Taobis mier axali kulturuli elementebis Sematebas. amgvarad, nacionaluri identobis brZolebis, ganTavisuflebisa da Tavganwirvis faqtebiT aRsavse ‘heroikuli’ xedva (rac tipuria axlad damoukideblobamopovebuli naciebisa an ‘saxelmwifonaciebisaTvis’) momdevno TaobaSi SesaZloa Secvalos nacionaluri identobis ufro Ria, pragmatulma da utilitarulma versiam, romelSic xazi eqneba gasmuli iseT Temebs, rogoricaa, magaliTad, gergilianoba, organizaciuli Cvevebi da tolerantuli damokidebuleba mravalferovnebisadmi, Temebi, romelTa kvalma SeiZleba naciis istoriaSi alternatiul eTnikur tradiciebamde migviyvanos. aqedan cxadia, rom cvalebadoba nacionaluri identobis ganmartebisagan ganuyrelia, Tumc es iseTi cvalebadobaa, romelic moqmedebs mocemuli naciis kulturisa da tradiciebis, misi gansakuTrebuli memkvidreobis mkafio parametrebis simravlis SigniT. sxvagvarad SeuZlebelic iqneboda, vinaidan identoba gulisxmobs garkveuli zomis stabilurobas, igiveobas droSi. cvlileba SesaZlebelia mxolod mkafiod moxazul sazRvrebSi. im SemTxvevaSic ki, roca cvlileba uecari da damangrevelia (magram mTlianad ar spobs nacias), is warmoSobs axal elementebs, romelTa kulturuli aTvisebac jgufis wevrobis gziTaa SesaZlebeli; revoluciebic ki ubrundebian imas, rasac funqcionerebi ‘centralur Rirebulebebs’ uwodeben. igive xdeba naciebis transformaciis drosac, da es saSualebas gvaZlevs CavTvaloT, rom naciis Semqmneli ‘yoveldRiuri plebisciti’ marTlac sakmarisia imisaTvis, rom Taobidan Taobamde erTsa da imave naciaze vilaparakoT. 45 2 ideologiebi ________________________________ xSirad amboben, rom nacionalizms, mis doqtrinas rom Tavi gavaneboT, ar gaaCnia iseTi ideologia, salaparakod rom Rirdes. igi mxolod Canasaxovani sentimentebis grovas warmoadgens, romelic met-naklebad maRalfardovani ritorikiTaa gadamuSavebuli. amis alternatiulad, imasac aRniSnaven, rom nacionalizmis tipTa mravalricxovneba ar iZleva maTi gamocalkevebis da sayovelTao, mwyobri ideologiis Camoyalibebis saSualebas. saukeTeso SemTxvevaSi, es Tvalsazrisebi, naxevradsimarTlea. sxva ideologiebTan SedarebiT nacionalizmi marTlac SesaZlebelia, rom ‘filosofiuri saRatakiT da araTanamimdevrulobiTac’ daxasiaTdes (Anderson 1991: 5), magram masSi imaze bevrad metia, vidre ubralod sentimentebi da ritorika, rogorc es eli kedurim (Kedourie 1960) (romelsac ver mivakuTnebT nacionalizmis damcvelTa ricxvs) dagvanaxa germanuli romantikuli nacionalizmis herderiseuli da kantiseuli filosofiuri principebis analiziT. nacionalistur ideologiebs koleqtiuri TviTmmarTvelobis, teritoriuli gamTlianebis da kulturuli identobis gamokveTili amocanebi da xSirad am miznebis miRwevis naTeli politikuri da kulturuli programac aqvT. miuxedavad imisa, rom marTlac arsebobs nacionalisturi ideologiis sxvadasxva saxe (religiuri, sekularuli, konservatuli, radikaluri, imperiuli, seseciuri da a.S.) da TiToeuli maTgani analizs moiTxovs, isini mainc avlenen saerTo sabaziso elementebs da maTze erTi da igive holomarkaa: es aris gansakuTrebuli swrafva naciadyofnisaken. aRniSnuli saerTo elementebi gamoarCevs ‘nacionalizms’ sxva moZraobebisa da 46 ideologiebisagan; sxvadasxvagvari nacionalisturi ideologiebis, moZraobebis da simboloebis safuZvelSi Cadebuli ‘rwmeniTi sistemebis’ gamocalkevebiT SegviZlia zogierTi ganmeorebadi qcevac avxsnaT, romelTac nacionalistur moZraobebsa Tu ‘qmedebebSi’ vawydebiT.1 nacionalisturi rwmeniTi sistemis es saerTo elementebi, ZiriTadad, sami saxeobisaa: (1) (2) (3) nacionalistebis umetesobisaTvis misaRebi amosavali bazisuri mtkicebulebani; zogi fundamenturi ideali, romelic met-naklebad yovel nacionalizmSia warmodgenili; da rigi saerTo warmomavlobis cnebebisa, romlebic ufro konkretul mniSvnelobas aniWebs nacionalizmis birTv-abstraqciebs. TiToeuls rigrigobiT Sevexebi. nacionalizmis bazisuri mtkicebulebebi sul ramdenimea, magram yoveli maTgani didi Zalis matarebelia. isini Semdegnairad SeiZleba Sejamdes: (1) (2) (3) (4) (5) (6) msoflio iyofa naciebad, romelTaganac TiToeuls Tavisi sakuTari xasiaTi, istoria da bediswera aqvs; Zalauflebis erTaderT wyaros nacia warmoadgens; naciisadmi loialoba yvela sxva loialobaze upiratesia; imisaTvis, rom Tavisufali iyos, yoveli individi nacias unda ekuTvnodes; yoveli naciisaTvis aucilebelia sruli TviTgamoxatva da avtonomiuroba; globaluri mSvidoba da samarTlianoba avtonomiuri naciebisagan Sedgenil msoflios saWiroebs. (ix. Kedourie 1960: 1; Sdr. A. D. Smith 1991: 74). amas SeiZleba nacionalizmis ‘birTvi-doqtrina’ vuwodoT. igi samyaros nacionalisturi xedvis bazisur CarCos warmoadgens da ‘damfuZnebel mamaTa’ – rusos, 47 herderis, cimermanis, burkes, jefersonis, fixtesa da mazinis – da maT Tanamedrove mimdevarTa Sexedulebebis mTavari elementebis (iqneb, ukanaskneli mtkicebulebis gamoklebiT) nakrebs warmoadgens. birTvi-doqtrina logikur safuZvels uqmnis da impulss aniWebs sxvadasxva saxis nacionalistur moqmedebebs da naciis ideis gamosaxvisaTvis saWiro simboloebsa da instituciebs. igi moicavs ara marto politikis, aramed sazogadoebisa da kulturis sferoebsac; masSi CarTulia rogorc calkeuli naciebis kulturuli partkularizmi, aseve ‘naciaTa msoflios’ universaluri xedva.2 yoveli nacia rodi moqmedebs am doqtrinisaTvis damaxasiaTebeli idealebis Sesabamisad. kritikosebi miuTiTeben, rom nacionalistebi xSirad Tavad ise iqcvevian, rom uaryofen pirveli mtkicebulebiT gamoxatul ‘naciaTa msoflios’ bazisur ideas, Trgunaven ra sxva naciebis TviTgamoxatvas, avtonomiurobas da TviTmyofadobas, roca maTi interesebi an sakuTari naciis gamogonili interesebi amas moiTxovs. amgvari qceviT isini uaryofen da amxoben nacionalizmis birTvdoqtrinas, romelic xazs usvams naciebis sazRvrulobas da moiTxovs sxva analogiuri naciebis arsebobis, maTi individualobis da uflebebis eqsplicitur aRiarebas. rogorc jon brili miuTiTebs, praqtikulad bevri nacionalisti ise moqmedebs, TiTqosda es ideologia mxolod erT (maT) nacias ukavSirdeba, Teoriis farglebSi ki (da zogjer praqtikuladac, risi romelic magaliTicaa mazinis axalgazrda evropa, ramdenime iseT moZraobas moicavda, rogoric XIX saukuneSi resonjimentos dros mazinisave dafuZnebuli axalgazrda italia iyo) maTTvis misaRebia Teoriulad Tanasworuflebian SemosazRvrul naciaTa msoflios policentruli xedva (Breuilly 1993; Sesavali).3 inteleqtaluri kritika ufro seriozulia. nacionalizms xSirad sayveduroben, rom igi sazogadoebisa da politikis Sesaxeb ideebisa da rwmenebis mxolod SezRudul sistemas iZleva da amis Sedegia is, rom misi miznebis ganxorcielebisaTvis, romlebic xSirad miuRwevelicaa, iZulebas ufro metad mimarTaven, vidre darwmunebas. es iyo eli keduris 48 mxridan nacionalistur ideologiaze, rogorc qveynis srulyofis miRwevisaTvis fuWad mebrZol, destruqciul da koleqtiuri nebis gamomxatvel revoluciur ideologiaze, adrindeli Setevis umTavresi elementi. axlaxan am poziciam gamoZaxili maikl fridenTan hpova, romelic amtkicebs, rom saukeTeso SemTxvevaSi, nacionalizmi mcire birTvis mqone ‘cudad centrirebuli’ ideologiaa, romelTanac politikuri cnebebis viwro wrea dakavSirebuli. amitomacaa, rom nacionalizmi ‘cnebaTa Tavidan ganzrax mocilebiTa da maTi adgilwanacvlebiT mediatorulad ganacalkevebs Tavs farTo ideebis mimRebi konteqstebisagan’ da, am mizeziT, moklebulia unars ‘SemogvTavazos argumentTa kompleqsebi, da es imitom, rom ideaTa bevri jaWvi, romelTa povnasac bunebrivad moveliT sazogadosa da abstraqtulidan konkretulisa da praqtikulisaken, birTvidan periferiisaken SualedSi, iseve rogorc piruku, ubralod ar arsebobs’ (Freeden 1998: 750). amis gamo nacionaluri ideologia struqturulad uZluria daukavSirdes iseT umniSvnelovanes socialur da politikur sakiTxebs, rogorebicaa socialuri samarTlianoba, resursebis ganawileba an konfliqtebis marTva. faqtobrivad, xSirad nacionalizmi sulac ar aris calke ideologia, igi ubralod avsebs ZiriTadi mimarTulebis mimcem ideologiebs, iseTebs, rogorebicaa liberalizmi, socializmi da konservatizmi. naciadyofnis idea SeiZleba yovlismomcveli iyos, magram SeiZleba ubralod sxva ideologiebis ‘sadRac mniSvnelovnebis marginaliis’ momijnave mdebareobaze miuTiTebdes (iqve). nacionalizmi sayovelTao mniSvnelobas mxolod efemerulad iZens – nacionaluri mSeneblobis, krizisis, dapyrobis, sagareo safrTxis, sadavo teritoriis an mtrulad ganwyobili Sida eTnikuri an kulturuli jgufis dominanturobis gacnobierebisas (Kedourie 1960; Freeden 1998). fundamenturi idealebi raRac simarTle aris am mkacr kritikaSi, Tumca nacionalizmis kritikosTa mier warmodgenili suraTi, 49 sul mcire, arasrulia. nacionalizmis birTvi-doqtrina martooden farTo da abstraqtul CarCos gvTavazobs; igi meoradi cnebebiT da kerZo ideebiT unda Seivsos, romlebic TiToeuli calkeuli nacionaluri erTobisaTvis specifikuri iqneba. aseTia, magaliTad, Sveicaruli saxe xalxisa, romelic sakuTari (alpuri) landSaftiT sazrdoobs, anda naciis, rogorc wamebuli da aRmdgari qristes, polonuri ideali. amitomaa, rom nacionalizmi xSirad ‘ganuyrelia’ sxva ideologiebisagan da rwmeniTi sistemebisagan da maT idealebs da politikas nacionalisturi miznebisaken warmarTavs, rogorc ‘nacional-komunizmTan’ dakavSirebiT moxda poststalinistur epoqaSi. nacionalizmi ‘avsebs’ sxva ideologiebs Tu Tavad ivseba maTiT, meorexarisxovani sakiTxia; es mimarTeba istoriuli konteqstis Sesabamisad icvleba. Cven birTvi-doqtrinis iqiTac unda gavixedoT, raTa aRviqvaT nacionalizmis importis faqti, rac erTob gansxvavebul suraTs iZleva.4 am kritikaze, faqtobrivad, ori saxis pasuxi arsebobs. pirveli Semdegis CvenebaSi mdgomareobs: miuxedavad imisa, rom nacionalizmi, rogorc ideologia an, ufro zustad, rwmeniTi sistema, filosofiuri simwyobris TvalsazrisiT ver utoldeba sxva, ‘ZiriTadi mimarTulebis mimcem’ politikur ideologiebs, konceptualurad igi ufro mdidaria, vidre es mis kritikosebs warmoudgeniaT. meore pasuxi ki imis dasabuTebaSi mdgomareobs, rom nacionalizmi SeiZleba davinaxoT ara mxolod rogorc rwmeniTi sistema, aramed rogorc kulturis formac da religiis nairsaxeobac; es isaa, rac nacionalizms mkafiod mijnavs sxva, ‘ZiriTadi mimarTulebis mimcemi’ politikuri ideologiebisagan da imunitetsac gamoumuSavebs mas wminda politikuri ideologiebis mimarTebebisa da principebis kuTxiT kritikisadmi. garkveuli droiT nacionalizmis, rogorc ideologiis, aRweraze SevCerdeT. rogorc wina TavSi vnaxeT, sami fundamenturi ideali momdinareobs birTvidoqtrinidan, da swored isini acxoveleben nacionalizmis ideologiur moZraobas. esenia: nacionaluri avtonomiuroba, nacionaluri erTianoba da 50 nacionaluri identoba. ase Tu ise, nacionalizmis, rogorc ideologiuri moZraobis, specifikuri amocanebi am sami idealis variantebs warmoadgens, da amitomaa, rom isini ase mniSvnelovan rols asruleben nacionalizmis Cems mier adre warmodgenil samuSao ganmartebaSi, romlis mixedviTac es avtonomiurobis, erTianobisa da identobis miRwevaze orientirebuli ideologiuri moZraobaa im sazogadoebis SigniT, romlis zogierT wevrsac miaCnia, rom igi realurad arsebul an potenciur ‘nacias’ ganekuTvneba. modiT, ufro axlodan SevxedoT nacionalizmis am sam ideals. birTvi-doqtrinis moTxovnaa, rom yovel nacias sruli TviTgamoxatvis saSualeba da avtonomiuroba hqondes. avtonomiis nacionalistur ideals aqvs ramdenime aspeqti. zogadad, etimologiurad avtonomiuroba niSnavs TviTmmarTvelobas, Sida kanonebis an ritmebis qonas, sakuTari Sinagani xmisaTvis yuris migdebas, garedan raime Seviwroebis ararsebobas. amas mivyavarT koleqtiuri nebis da individualobis realizebis maZiebeli, sakuTar koleqtiur amocanebsa da moqmedebebze pasuxismgebeli koleqtiuri ‘mes’ cnebasTan, romelic XIX saukunis dasawyisSi Semoitanes germanelma romantikosma inteleqtualebma. magram avtonomiuroba, rogorc koleqtiuri nebis nacionaluri TviTgamorkvevis da nacionaluri TviTgamgeblobisaTvis brZolis Sedegi, SeiZleba niSnavdes politikur Tavisuflebasac da politikur TviTmmarTvelobasac xalxisa da ‘xalxiT’. amgvar nacionalur TviTmmarTvelobas SeiZleba sruli, suverenuli teritoriuli saxelmwifos forma hqondes an xorcieldebodes arasruli komunaluri an federaluri TviTgamgeblobis formiT. marTlac, maqs veberma daasabuTa, rom normalur viTarebaSi naciebi sakuTar saxelmwifos saWiroeben: ‘nacia grZnobismieri erTobaa. am grZnobaTa adekvaturi gamoxatva ki mas sakuTar saxelmwifoSi SeuZlia. aqedan gamomdinare, nacia aris erToba, romelic, Cveulebriv, sakuTari saxelmwifos Seqmnisaken ixreba’ (Weber 1948). miuxedavad amisa, bevri nacionalizmi ufro naklebsac sjerdeba, zogs ki, espaneTSi katalonielTa moZraobis msgavsad, arasruli avtonomiac akmayofilebs. 51 arasruli avtonomia, Tavis mxriv, sxvadasxva saxisa da xarisxisaa, religiisa da kulturuli TviTmmarTvelobis, samarTlebrivi avtonomiis, ekonomikuri avtarqiis da politikuri ‘Sida mmarTvelobis’ CaTvliT. es ukanaskneli Sida TviTmmarTvelobas warmoadgens ufro did saxelmwifoSi, romelic sagareo saqmeebze da Tavdacvazea pasuxismgebeli. aq igulisxmeba, rom nacionaluri avtonomia unda gansxvavdebodes saxelmwifo suverenitetisagan, romelSic is xSirad erevaT (gansakuTrebiT evropis federaciaSi nacionaluri suverenitetis dakargvis Sesaxeb mimdinare debatebisas) da, rom SesaZlebelia avtonomiuri naciebis SeTavsebadoba garkveuli saxis federaciasTan.5 avtonomiuroba xSirad mWidrodaa dakavSirebuli koleqtiuri erTianobis ideasTan. es pirvelad TvalsaCinod gamoixata iakobinelTa idealSi: la République, une et indivisible da aman migviyvana Sida sabaJoebis, barierebis da regionaluri instituciebisa da kulturebis gauqmebamde safrangeTis revoluciis dros. centralizebuli ekonomikisa da politikuri teritoriis da erTiani sajaro kulturis SeqmniT patriotebi imedovnebdnen TiToeuli frangi moqalaqis axladSobili franguli respublikuri naciisadmi mgznebare TavgamodebiT ganmsWvalvas. magram teritoriuli gamTlianeba mimarTuli iyo ara mxolod Sida dayofis, aramed safrangeTis ‘bunebrivi sazRvrebis’ miRma myofi gareSe mtrebis winaaRmdegac. sxva, ufro gviandeli evropuli naciebi, rogoricaa italia, saberZneTi da germania, aseve iyvnen fokusirebulni teritoriisa da eTnikuri naTesaobis sakiTxebze. magram erTianobisaken maTi nacionalisturi svla eTnikuri sanaTesaos da, agreTve, ‘istoriuli’ miwebis (sadac isini saxlobdnen da romlebic CamoSorebul iqnen nacionaluri samSoblo miwisagan dinastiuri an feodaluri katastrofebis Sedegad) ‘ganTavisuflebisa’ da naciis wiaRSi maTi dabrunebisaken (ZaliTac, saWiro SemTxvevaSi) mimarTul iridentistul moZraobebsac uwyobda xels (ix. Kohn 1967b; Horowitz 1992).6 teritoriuli erTianoba mxolod pirveli nabiji iyo naciis wevrTa gacilebiT mniSvnelovani socialuri 52 da kulturuli gaerTianebisaken. amgvari erTianoba homogenurobaSi ar unda agverios. zogierTi mecnieris bolodroindeli analizis sapirispirod, erTianobis nacionalisturi ideali eZebs ara ‘obieqtur’ kulturul erTgvarovnebas, aramed ojaxebisa da individebis nebelobebisa da sentimentebis socialur da kulturul kavSirs. nacionalisti ar moiTxovs, rom yvela wevri erTnairi iyos, aramed mxolod imas, rom maT SeigrZnon solidarobis mZlavri jaWvis arseboba da amis gamo, nacionalurad mniSvnelovan yvela saqmesTan dakavSirebiT, SeTanxmebulad imoqmedon. amitomaa, rom miuxedavad zogierTi, umTavresad germaneli, romantikosi filosofosisa da istorikosis (magaliTad, fixtesa da miuleris) survilisa individualuri neba nacionaluri saxelmwifos koleqtiurobaSi CaekargaT, nacionalistebis umetesoba Seecada individualuri miswrafebani siyvarulisa da Zmobis meSveobiT gaeerTianebina da mxolod eqstremalur viTarebaSi daemorCilebina isini nacionaluri nebisaTvis.7 mesame – nacionaluri identobis ideali – albaT, yvelaze ufro mouxelTebelia dakvirvebisaTvis. sazogadod, identobis cneba aRniSnavs obieqtis erTgvarobas droTa msvlelobaSi, specifikuri struqturis gamZleobas sasruli periodis ganmavlobaSi; da es kulturul identobebsac Seexeba. magram nacionaluri identobis ideali koleqtiuri xasiaTisadmi interesiT da misi istoriul-kulturuli konteqstiT gamorCeva. am TvisebaTagan pirveli hqonda mxedvelobaSi rusos, roca werda: ‘pirveli wesi, romelsac Cven unda mivsdioT, aris nacionaluri xasiaTi: yovel xalxs aqvs an unda hqondes xasiaTi; Tu xalxs ara aqvs xasiaTi, pirvel rigSi mas xasiaTi unda SevuqmnaT’ (Rousseau 1915, II: 319, Projet Corse). igi rCevebs aZlevda korsikelebs da polonelebs imis Taobaze, Tu rogor unda ganeviTarebinaT maT Sesabamisi nacionaluri tradiciebi da cxovrebis stili da amiT SeenarCunebinaT TavianTi naciebis koleqtiuri xasiaTi. meore Tviseba herderis ‘kulturul populizmSi’ vlindeba. yovel nacias, amtkicebda igi, aqvs Tavisi gansakuTrebuli nacionaluri ‘genia’ (es cneba ukve popularuli iyo iseTi mwerlebis 53 wyalobiT, rogorebic iyvnen lordi Saftsburi, viko da monteskie), romelsac unda mihyves. amave ganwyobiT arwmunebda herderi Tavis Tanamemamule germanelebs, dabrunebodnen mSobliuri kulturis tradiciebs da literaturul genias: ‘modiT, mivsdioT Cvens sakuTar gzas… modiT, yovelma kacma, rogorc SeuZlia ise, Tqvas Cveni naciis, Cveni literaturis, Cveni enis ambavi: isini Cven gvekuTvnis, isini Tavad Cvena varT, da, dae, es vikmaroT’…(Herder 1877–1913, citatisaTvis ix. Berlin 1976: 182). qveteqsti isaa, rom TiToeul nacias Seesabameba gansxvavebuli istoriuli kultura, azrovnebis, moqmedebis, komunikaciis gansakuTrebuli wesi, romelic yvela wevrisaTvis (potenciurad mainc) saziaroa da ucxo mas ar da ver gaiziarebs. aqedan gamomdinareobs is, rom, sadac amgvari gansxvavebuli kultura ‘daikarga’, ‘daviwyebas mieca’ an ‘daiZira’, iq misi povna SesaZlebelia da unda moviZioT, gavixsenoT da gavacocxloT. nacionalistis amocanaa Tavidan aRmoaCinos Tavisi naciis unikaluri kulturuli genia da xalxs avTenturi kulturuli identoba aRudginos; ai, rogor Camoayaliba es didma afrikelma mweralma da ganmanaTlebelma edvard blaidenma afrikel xalxebTan mimarTebaSi: yoveli adamianis, yoveli rasis valia ibrZolos Tavisi individualobisaTvis, raTa Seinaxos da ganaviTaros igi. amitom giyvardes da pativs scemde Sens rasas. iyavi is, vinca xar, iseTi, rogoric RmerTma ineba. mas rom ar surveboda, arc Segqmnida amgvars. Cven ar ZalgviZs raime SevmatoT mis Canafiqrs. Tu Sen is ara xar, vinc xar, Tu Sen Sens pirovnebaze ambob uars, aRaraferi grCeba, rom msoflios misce. araviTari siamovneba, araviTari sargebeli araa Sengan, araferi gagaCnia iseTi, rasac SeuZlia miizidos da moxiblos adamiani, radganac, individualobis daTrgunviT, dakarge Seni gansxvavebuli xasiaTi. (Blyden 1893, citatisaTvis ix. Wilson 1969: 250). nacionaluri individualurobis xazgasma gvexmareba avxsnaT, Tu ratomaa ase xSirad nacionalizmis 54 Tanmxlebi da misi masazrdoebeli inteleqtualTa Sroma, romlis mizanic naciis ‘fesvebisa’ da ‘xasiaTis’ mikvlevaa iseTi disciplinebis meSveobiT, rogorebicaa istoria, arqeologia, anTropologia, sociologia, lingvistika da folklori. es disciplinebi uzrunvelgvyofen saTanado instrumentariumiTa da konceptualuri CarCoTi imis gamosarkvevad, Tu ‘vin varT’, ‘rodis daviwyeT’, ‘rogor vizrdebodiT’ da ‘saiT mivdivarT’; zustad imgvari romantikosi xelovanni da mwerlebi, Jurnalistebi da ganmanaTleblebi, rogoric blaidenia, uwyoben xels nacionaluri identobis gamosaxulebebisa da saxeebis gadmocemasa da gavrcelebas.8 rasakvirvelia, konkretul nacionalizmebSi da specifikur istoriul momentebSi am sami idealidan xan erTi gamoikveTeba, xan – meore. iq, sadac potenciur nacias avtonomiurobis xarisxi aklia, an danawevrebulia, an ver axerxebs identobis naTlad gamokveTas, nacionalistebi Seecdebian situacias nacionaluri avtonomiis, gaerTianebis an identobis miRwevis an misi ganaxlebis RonisZiebebiT uwamlon. SesaZlebelia nacionalizmis iseT ideologiur moZraobebs wavawydeT, romlebic samive idealis srulad asaxvas eswrafvian. BbirTvi-cnebebi avtonomiurobis, erTianobis da identobis idealebi umaRlesi donis abstraqciebs warmoadgenen da maT dasakavSireblad praqtikul kulturul da politikur programebTan sxva birTvi-cnebebi xdeba saWiro, romelTa Soris yvelaze mniSvnelovania avTenturoba, gangrZobadoba, Rirseba, bediswera, mijaWvuloba (‘siyvaruli’) da samSoblo. TiToeuli maTgani naciis warsuli da awmyo mdgomareobis da misi sanukvari miznebis miRwevis Sefasebis kriteriumebs gvawvdis, miuxedavad imisa, rom SesaZloa isini konkretuli nacionalizmebiT arc ki iyvnen gamowveulni, rac SeiZleba gaugebrobis da, saboloo jamSi, konfliqtis mizezic ki gaxdes (ix. Gilbert 1998: Tavi 1). rogorc vnaxeT, imisaTvis, rom Tavisufalni iyvnen, naciebs, TviTgamoxatva esaWiroebaT. magram ras 55 warmoadgens es ‘TviT’? nacionalistisaTvis am kiTxvaze pasuxi mxolod avTenturobis cnebaSi SeiZleba iqnas moZiebuli. ‘namdvilad’ TavisTavad yofna niSnavs, rom Cveni yofierebis ‘avTenturi’ elementebi aRmovaCinoT da isini epoqaTa danaleqisagan gavwmindoT. ase magaliTad, XIX saukuneSi germanuli skolis istorikosebi leopold fon rankes winamZRolobiT cdilobdnen avTenturi warsuli iseve gamoetanaT dRis sinaTleze, rogoric is sinamdvileSi iyo (wie es eigentlich war); Tanamedrove musikaTmcodneebi miznad isaxaven adreuli musika avTenturi stiliT da avTenturi epoqis instrumentebiT Seasrulon; Tanamedrove arqeologebi da xelovnebaTmcodneebi avTenturi Zveli obieqtebis an Zveli ostatebisaken miiltvian. am SemTxvevaSi avTenturoba ‘WeSmaritis’ fard cnebad moiazreba, rogorc originalis dapirispireba nayalbevTan, magram igi imasac aRniSnavs, rac obieqtis Tavdapirveli versia, stili an arsebobis wesi iyo. amas TandaTanobiT mivyavarT avTenturobis, rogorc Tavdapirvelobis, gamomxatvel cnebamde, rac nacionalistur konteqstSi warmoSobisa da STamomavlobis miTs Seesabameba: kiTxva ‘vin varT’ drosa da sivrceSi funqciuria kiTxvisa ‘saidan movdivarT’; xasiaTi warmomavlobiTaa determinebuli, magram igi nawilobriv sxva mniSvnelobasac atarebs: Tavdapirvelobis da adgilobrivobis ideas, rac niSnavs ara marto pirvelobas, aramed avtoqTonobasac, uSualod niadagidan amozrdas. amas, Tavis mxriv, mivyavarT avTenturobis iseT mniSvnelobasTan, rogoricaa siwminde da Seurevloba, sadac namdvili ‘Cven’ xeluxlebel Tavdapirvels, magram, Cveni dRevandeli samwuxaro mdgomareobis gamo, Senarevs warmoadgens. magram, albaT, yvelaze ufro zogadi mniSvneloba, romliTac iyeneben nacionalistebi zedsarTavs ‘avTenturi’, imis aRniSvnaa, rac ‘Zalian Cvenia’, da meti aravisi, da, amitomac, unikaluri, magram aseve Sinaganad determinebulic. am SemTxvevaSi avTenturobis cneba avtonomiurobis cnebas gadafaravs: ‘namdvili’ erToba TviTgamorkvevad naciasac warmoadgens.9 56 xSirad nacionalistebis mier yvela es mniSvneloba savsebiT gulwrfelad gamoiyeneba da problemas imdenad konceptualuri siRatake ki ar qmnis, ramdenadac konceptualuri aracalsaxoba. msgavsi problemebiTaa daxunZluli sxva nacionalisturi cnebebic. aviRoT gangrZobadobis cneba. is SeiZleba identobis zogadi cnebis monaTesave cnebas aRniSnavdes, magaliTad, droSi erTgvarobas; aqedanaa drois msaxvrali zemoqmedebis qveS ucvlelad myofi, sakuTari aRorZinebis wamis momlodine naciis idea. magram gangrZobadobis cneba SeiZleba agreTve niSnavdes TandaTanobiT cvalebadobas da transformacias, an arqeologiuri gaTxrebisas gamoCenili Sreebis msgavsad, warsulis mdgomareobaTa fenebis akumulacias. evoluciis am modelSi gangrZobadoba ar upirispirdeba cvalebadobas; cvalebadobaa gangrZobadi, da gangrZobadoba – zrdis gangrZobadoba – im cvalebadobas warmoadgens, romelic yovelTvis SeumCneveli rCeba. aq Tavad termini ganapirobebs aracalsaxobas, anu iseT rames, rac nacionalists Zlierad nagrZnobic aqvs da misi gamoiyenebac icis.10 arc nacionaluri Rirsebis cnebaa ise martivi, rogorc erTi SexedviT Cans. awmyoSi damcirebasa da Seviwroebas upirispireben Rirsebas, romelsac Tavisufleba moitans, magram es TavisTavad ar warmoqmnis Rirsebis survils. Rirseba SigniT unda iqnas ‘xelaxla aRmoCenili’. aqedan modis Rirsebis meore mniSvneloba: garegani simaxinjiT Sefaruli ‘WeSmariti simdidre’. mizani isaa, rom moinaxos es Sinagani simdidre, moxdes avTenturi TviTis Rirsebis realizeba, rac xandaxan erTi aRmosavluri gamonaTqvamiT gamoixateba: ‘dasavluri daxelovneba, aRmosavluri zneoba’, romelic aziis Tandayolil sulier upiratesobas gulisxmobs dasavleTis teqnologiuri warmatebebis sapirispirod. amgvari pozicia icavs damcirebulis Sinagan Rirsebas da aCens imeds, rom Seviwroebuli da meorexarisxovani aRidgens Tavis Zvel didebas, garegani mdgomareoba ki Sinagan simdidres aireklavs – es gaxldaT meiZis liderebis sentimenti iaponiaSi. Rirsebas isic ZaluZs, rom keTilSobili warmomavlobiTa da siZveliT movides, 57 rac mowiwebasa da mokrZalebas gvinergavs. koleqtiuri Rirsebis Zieba, Tanamedrove damcirebul mdgomareobasa da uRirs gareSeebTan Sedarebis gziT, iwvevs ‘WeSmariti’ nacionaluri TviTobis amaRlebas. gansakuTrebul SemTxvevas ganekuTvneba koleqtiuri awmyos Sefaseba dokumentirebuli heroikuli ‘oqros’ xanis standartis gaTvaliswinebiT.11 nacionalistebis azriT, nacia imgvari erTobaa, romelsac aqvs saerTo istoria da bediswera, ufro zustad ki erToba, romlis istoria saWiroebs da ganapirobebs mocemuli naciis bedisweras. bedisweris idea bevrad ufro meti emociuri datvirTvis matarebelia, vidre momavlis cneba. bediswera istoriiTaa winaswargansazRvruli; bediswera moxazavs unikalur mimarTulebasa da beds; bediswera amowmebs trancendentobas, iqneb ukvdavebasac, ramdenadac Cven STamomavlobis maxsovrobasa da gankiTxvaSi ‘vcocxlobT’. nacionalistisaTvis naciis bediswera yovelTvis didebulia, msgavsad misi Soreuli warsulisa; marTlac, oqros warsuli, dafaruli arasaxarbielo awmyoSi, kvlav gamoanaTebs naciis, Tumc jer kidev arSobilis, WeSmariti sulis aRorZinebiT. ase rom, bediswera TiToeuli naciis diad warsulSi dabrunebas ki ar moaswavebs, aramed Tanamedroveobasa da Secvlil pirobebSi misi sulis aRorZinebas (ix. Anderson 1999). nacionalistebisaTvis Tanabrad mniSvnelovania naciasTan cnobieri mijaWvulobis ideali. amgvari sentimentisadmi cnobieri swrafva araa martooden nacionalizmisaTvis damaxasiaTebeli; ukve perikle, Tukidides Rirssaxsovari sityvebis Tanaxmad, mouwodebda aTenel Tanamoqalaqeebs ‘TavdaviwyebiT SeeyvarebinaT TavianTi qalaqi’. Cven SegviZlia, rogorc moqalaqeobriv, aseve religiur konteqstebSi mijaWvulobisaken, siyvarulisaken, Tavganwirvisaken mowodebebis sxva magaliTebic vipovoT. magram nacionalizmma es koleqtiuri mijaWvuloba sruliad gansakuTrebul simaRleze aiyvana. ‘naciis siyvaruli’ misTvis mTavari politikuri Rirsebaa. aqedanaa yvela mowodeba didi ‘ojaxis’ wevrebisadmi ‘nacnobebisa da naTesavebis’, ‘kerisa da saxl-karis’ dasacavad da ‘Cveni qveynis’ 58 keTildReobisaTvis Tavganwirvis saWiroeba. rogorc XX saukunis 50-ian wlebSi siriis baasis (aRorZinebis) partiis Tanadamaarsebelma miSel aflakma Camoayaliba, ‘nacionalizmi siyvarulia’. keduris TqmiT, es is abstraqtuli siyvarulia, romelic terorizmis udides aqtebs asazrdovebda (ix. Binder 1964; Kedourie 1971: Sesavali).12 politikuri ‘siyvaruli’ naciis abstraqcias sagrZnob eqspresias aniWebs. es xom, bolos da bolos, erTi didi ojaxis siyvarulia. magram ‘ojaxi’ da ‘saxli’ xalxis SegnebaSi ganuyrelia. siyvaruli moiTxovs, rom ojaxebs sakuTari ‘saxlebi’ hqondeT; usaxlkaro ojaxebi Tavze politikur Wers saWiroeben. nacia ‘samSoblo miwis’ gareSe parias warmoadgens. ase rom, ‘mijaWvuloba’ da ‘samSoblo miwa’ fesvebisadmi dasabrunebeli gzis Ziebisas urTierTs aZlierebs. is naciebic ki, romlebic samSobloSi cxovroben, fesvebis ‘xelaxla gaSvebas’, TavianT namdvil warmomavlobasTan, TavianT avTentur TviTTan kvlav mijaWvas saWiroeben. swored esaa samSoblo miwis cnebis mraval mniSvnelobaTagan erTerTi. samSoblo miwis cnebas isec SeuZlia moqmedeba, rogorc samarTlebriv dokuments, rogorc politikur pretenzias miwis garkveul farTobze da mis resursebze, miuxedavad imisa, rom xSirad mtrulad ganwyobili pretendentebi erTmaneTs upirispirdebian. am TvalsazrisiT, samSoblo miwa ganuyofelia ekonomikuri keTildReobisa da fizikuri usafrTxoebisagan; misi sasoflo-sameurneo da mineraluri resursebis eqsploatacia nacionalisturi ganxilvis upirveles sagnad iqceva. is biZgs aZlevs nacionalistur moZraobas ekonomikuri TviTkmarobis, yovel SemTxvevaSi, TviTSenarCunebis gaZlierebisaTvis. amiTve aixsneba nacionalistis agraruli idilia, misi emociuri mijaWvuloba ‘xalxTan’ da cxovrebis glexur wesTan da tradiciebTan, maSin rodesac xSirad praqtikaSi nacionalizmebi ganuxrelad misdeven swrafi industrializaciis politikas.13 sxva doneze, samSoblo miwa istoriul teritorias, winaparTa miwas Seadgens. igi mama-papaTa 59 miwaa, sadac maTi samudamo gansasveneblia. is agreTve didi pirovnebebis samoRvaweo asparezia da naciis istoriaSi gardamtexi movlenebis – brZolebisa da xelSekrulebebis, sinodebisa da asambleebis, gmirTa Tavdadebisa da samarxebis, da wmindanTa da brZenTa swavlebaTaTvis aucilebel garemos warmoadgens. Semdegi aq Tavad landSaftia. rogor ar adidebs nacionalisti ‘Cveni’ gorakebisa da mTebis, Cveni mdinareebis, Cveni tbebisa da mindvrebis gansakuTrebul mSvenierebas, romelic RvTaebam (an RvTaebebma) akurTxes. Cven gagviWirdeba nacionalizmis msoflmxedvelobis wvdoma im ‘poeturi landSaftebis’ Sefasebis gareSe, romlebic naciis wevrTa didi nawilis (rogorc nacionalistebis, iseve aranacionalistebis) Segnebaze Zlier moqmedeben. es is aspeqtia, romelsac bolo dros arasaTanado yuradReba eqceoda da romelsac qvemoT mivubrundebi.14 imas rodi vamtkiceb, rom yoveli nacionalisturi ideologia da moZraoba yovelTvis erTi da imave xarisxiT warmoSobs am cnebas. cxadia, ase ar aris. pol gilbertis marTebuli mtkicebiT, mtrulad ganwyobil nacionalizmebs Soris arsebuli zogierTi uTanxmoebis mizezi naciebis gansxvavebuli da dapirispirebuli birTvi-cnebebia. magaliTad, is nacionalizmi, romelic naciis cnebas teritorias da samSoblo miwas ukavSirebs, imas upirispirdeba, romelic eTnikurobidan da kulturidan amodis. magram, ramdenadac istoria amgvari konfliqtebiTaa aRsavse, darwmunebuli ara var, rom adekvaturia miseuli pasuxi kiTxvaze, Tu ratom unda miiCnion am konfliqtebis monawileebma (da Cvenc) yvela maTgani ‘nacionalizmad’. esesxeba ra veberis miniSnebas, gilberti amtkicebs, rom maT saziaro aqvT is, rasac Tavad ‘nacionalizmis damfuZnebel princips’ uwodebs. am principis mixedviT, naciebi warmoadgenen jgufebs, romelTac aqvT nacionaluri TviTgamorkvevis ufleba, rasac, Tavis mxriv, SeuZlia moicvas ‘nacionaluri ufleba damoukidebel saxelmwifoebriobaze’; da kidev: ‘nacia aris imgvari jgufi, romelsac aqvs ufleba’ (Gilbert 1998: 16). magram yvela nacionalisti rodi gamoTqvams amgvar pretenzias. magaliTad, kulturuli nacionalistebi amtkiceben, rom nacias aqvs kulturuli 60 avtonomiisa da moraluri regeneraciis ufleba, rac sakmaod axlosaa saxelmwifoebriobasTan; kulturuli nacionalistebi SeiZleba arc ki miiCnevdnen, rom, sasurvelia, maTi nacia (an romelime nacia) gaxdes damoukidebeli da hqondes sakuTari saxelmwifo. ufro xSirad bevri nacionalizmisaTvis mniSvnelovani, magram ara erTaderTi mizania saxelmwifoebriobis mopoveba, nacionalur gamTlianebasa da identobasTan erTad (ix. Hutchinson 1994: Tavi 1). iqneb jobdes kidec, rom nacionalistur ideologiebs ise SevxedoT, rogorc Cems mier ganxiluli ‘nacionalizmis’ urTierTgadamfarav cnebaTa ojaxis magaliTebs, rac emsgavseba ‘TamaSis’ zogad cnebas, romelsac ramdenime urTierTgadamfaravi elementi aqvs, magram yvela es elementi yovel calkeul TamaSSi da TamaSis yovel tipSi ar vlindeba; albaT, gamonaklisis saxiT, yvela am nacionalistur ideologiaSi Cven SegviZlia gavarCioT sami (Tumc sxvadasxva xarisxiT warmodgenili) farTo mizani: nacionaluri identoba, mTlianoba da avtonomiuroba. am gagebiT, birTvi-cnebebi formas aZleven nacionalisturi ideologiebis zogad msoflxedvas da maTgan momdinare politikur programebs; magram am cnebebis sxvadasxvagvari kombinacia maT sxvadasxva mimarTulebiT warmarTavs, qmnis ra nacionalizmebis CvenTvis cnobil sxvadasxva saxes. Tumc, es ideologiebi ar da verc moicavs im sakiTxebs da kiTxvebs, romlebic sxva politikuri ideologiebs axasiaTebs, konceptualurad isini bevrad ufro mdidarni arian, vidre amas kritikosebi varaudoben. isini problemebis, saWiroebebis, sazrunavebis farTo wres miemarTebian, romelTac, sakuTari Tavis sazianodve, xSirad ugulebelyofen sxva ‘ZiriTadi mimarTulebis mimcemi’ politikuri ideologiebi. amas garda, rogorc es kedurim daasabuTa, ‘erTi ideologiis kategoriebis meore, sruliad gansxvavebuli, ideologiis gamocdisa da misi doqtrinebis klasifikaciisaTvis’ gamoyeneba ar amarTlebs (Kedourie 1960: 90). is, rom nacionalizmebs mxolod Zalian iribad da bundovnad, an sulac ar gaaCniaT mimarTeba socialuri samarTlianobis an resursebis distribuciis problemebTan, ganpirobebulia 61 imiT, rom maTi mzera mipyrobilia identobis, avtonomiurobis, erTianobis da avTenturobis idealebze, romelTac sxva ideologiebi Znelad Tu Seexeba. nacionalizmi, rogorc kultura da religia meore pasuxi oponentTa mwvave kritikaze imis CvenebaSi mdgomareobs, rom nacionalizmi ufro metia, vidre politikuri ideologia. is agreTve aris kulturis forma da ‘religia’. amgvari pasuxis fokusSi moqceulia nacionalizmis centraluri cneba – ‘nacia’. naciis nacionalisturi koncefcia, cxadia, ar aris monoliTuri da me mis zogierT ideologiur variants mogvianebiT ganvixilav. miuxedavad amisa, yvela varianti imaSi Tanxmdeba, rom nacia sajaro kulturis formas warmoadgens, romelic erTobis yvela wevrisaTvis an ‘nacionaluri saxelmwifos’ yvela moqalaqisaTvis Riaa. rogorc davinaxeT, nacionalizmi unikaluri nacionaluri identobis xelaxal aRmoCenasa da ganaxlebas moiTxovs; es winaparTa samSobloSi mosaxle istoriul-kulturul erTobaSi avTenturi fesvebisadmi dabrunebas niSnavs. nacionalistTaTvis nacia, rogorc kulturis forma, is erTobaa, romlis wevrebsac gacnobierebuli aqvT TavianTi kulturuli erTianoba da nacionaluri istoria da TavdadebiT iRvwian vernakuluri enebis, tradiciebis, xelovnebis dargebis, landSaftis, nacionaluri ganaTlebisa da instituciebis meSveobiT nacionaluri individualobis ganviTarebisaTvis. kvlav movixmoT amonaridi rusodan: Ce sont les institutions nationales qui forment le génie, le caractère, le goûts et les moeurs d’un people… qui lui inspirent cet ardent amour de la patrie (es nacionaluri instituciebia, xalxis genias, xasiaTs, gemovnebas da znes rom ayalibeben……isini unergaven xalxs mamulis mwvel siyvaruls) (Rousseau 1915, II: 431, Considérations sur le gouvernement de la Pologne). 62 is, rac adgilobrivia, nacionalistisaTvis ipso facto xalxuricaa. amitom, saxalxo ganaTlebis gziT, Tavidan unda aRmovaCinoT ‘xalxis’ kultura da davnergoT xalxis nacionaluri siyvaruli. aqedan warmodgeba, xSirad miTiTebuli, nacionalizmebis umetesobisaTvis damaxasiaTebeli Zlieri populisturi da romantikuli elementebi (Nairn 1977: Tavi 2).15 magram es saxalxo, nacionaluri kultura ubralod kerZo saqme ar aris. naciis kultura sajaro gamoxatvas moiTxovs da politikur simbolizms ganapirobebs. avTentur istoriasTan dabrunebam da vernakulurma kulturam sajaro forma unda miiRos da politizirebul unda iqnas. kulturuli nacia politikuri naciac unda gaxdes, romelsac eqneba sajaro kultura – sazogadoebisa da saxelmwifos forma da sazomi. amitomaa, rom nacia ‘politikuri kulturiT’, misi gansakuTrebuli politikuri rolebiTa da instituciebiT da misi unikaluri simboloebiT – droSebiT, himnebiT, zeimebiT, ceremoniebiT da maTi msgavsi atributebiT xasiaTdeba. iq, sadac nacia winare eTnikuri mocemulobis safuZvelzea aRmocenebuli, kulturis vernakuluri formebi mis sajaro yofierebas gamsWvalavs da mis politikur kulturasTan igivdeba, rogorc es iyo poloneTSi. sadac nacia polieTnikuria da ‘moqalaqeobriv’ xasiaTze aqvs pretenzia, SesaZlebelia vernakuluri kulturis zogi elementis sesxeba, rogorc es moxda indoeTSi, Tumca nawilobriv nacionaluri erTianobis sazianod. sxva SemTxvevebSi, safrangeTis msgavsad, sadac winaparTagan momavali kultura naciis moqalaqeobrivi koncefciis da teritorialuri nacionalizmis safuZvelSi Zevs, vernakulur kulturul kodebs gauWirdebaT Tanaarseboba ufro universalur respublikur simbolizmTan. am variaciebis miuxedavad, naTelia nacionalizmis jamuri impulsis arsi: nacia sajaro kulturisa da politikuri simbolizmis da, sabolood, politizebuli masobrivi kulturis formaa, romelic naciis siyvarulis, misi kanonebis gatarebisa da samSoblo miwis dacvisaTvis moqalaqeebis mobilizacias eswrafvis. 63 magram nacionalizmi mainc ufro metia, vidre sekularuli kultura. miuxedavad Mmisi impulsis sekularizebisa, saboloo jamSi, nacionalizmi mainc ufro ‘politikuri religiis’ monaTesavea, vidre politikuri ideologiisa. aq me religiis durkhaimiseul definicias viyeneb, romlis mixedviTac, religia ‘aris rwmenisa da praqtikis erTiani sistema, dakavSirebuli sakralur sagnebTan, romlebic, unda iTqvas, gareSe da akrZalulia – rwmenebi da praqtika, romelic eklesiad wodebul zneobriv erTobad kravs yvelas, vinc misi principebis erTgulia’ (Durkheim 1915: 47). es funqciuri midgoma nacionalizmis surogatuli religiis gagebaSi dagvexmareba, ramdenadac Tavad durkhaimi usvams xazs siwmindisa da ritualis rols. es faqti TvalsaCinoa im mniSvnelobiTac, romelsac nacionalizmi did winamZRolTa da brZolebSi daRupulTa mosagonebel ceremoniebs, sakuTari qveynisaTvis TavganwirulTa ‘didebul sikvdils’ aniWebs. amgvar momentebSi, Cven SegviZlia nacia davinaxoT, rogorc ‘moqalaqeTa wminda erToba’. es gageba eTanxmeba nacionalizmis, rogorc ‘surogati religiis’, interpretacias.16 nacionalizmis sxva aspeqtebic avlens misi, rogorc surogatuli politikuri religiis, xasiaTs. drodadro Cven vxvdebiT rCeuli naciis, gansakuTrebuli istoriisa da bedisweris mqone unikaluri xalxis TviTxats, rac eTnikuri rCeulobis, ‘rCeuli xalxis’ Zveli religiuri rwmenis sekularul memkvidres warmoadgens. amgvar warmodgenebs SeiZleba iseT, erTmaneTisagan gansxvavebul da daSorebul qveynebSi wavawydeT, rogorebicaa safrangeTi da iaponia, indoeTi da SeerTebuli Statebi. amas garda, arsebobs kvazimesianisturi mgznebarebac, romelic naciaTa fuZemdeblebs da winamZRolT axasiaTebT. afrikisa da aziis axal saxelmwifoebSi adamianebma, romlebmac xalxs damoukidebloba moapovebines – nerum da sukarnom, nkrumam da keniatam iseve, rogorc Tavis droze winaswarmetyvelebma da mxsnelebma, TiTqmis wmindanobis statusi moipoves, auwyes ra TavianTi xalxebs Tavisuflebis, samarTlianobisa da siyvarulis axali epoqis dadgoma. rogorc ukve vaCveneT, ufro metad 64 mniSvnelovanic kia nacionaluri bediswerisa da eTnikuri STamomavlobis tyupi rwmenebi. es rwmenebi avsebs da zogjer anacvlebs sikvdilis Semdgomi cxovrebis tradiciul religiur rwmenas, romelic maT miwier planSi gadaaqvT, jer kidev arSobil TaobebSi koleqtiuri ukvdavebis aRTqmis gziT (ix. A.D.Smith 1999a: Tavebi 3, 9). es yvelaferi erTgvar warmodgenas gviqmnis nacionalizmis kompleqsurobaze. nacionalizmi xan politikur ideologiad warmogvidgeba, xan ki sajaro kulturis formad da surogatul politikur religiad. amitom ar unda SevadaroT nacionalizmis tout court sxva, ‘mimarTulebis mimcem’ politikur ideologiebs TviT dasavluri samyaros SigniTac ki, romelic misTvis sakuTari saxli da mTavari asparezia. nacionalizmi unda miviCnioT mravalwaxnagovan globalur fenomenad da mis amosaxsnelad vaRiaroT misi yoveli waxnagis Seswavlis aucilebloba. voluntarizmi da organicizmi aqamde nacionalizmis ideologiebs me garkveulwilad aradiferencirebulad ganvmartavdi. veswrafvodi saerTo principebi, saziaro idealebi da birTvi-cnebebi gamomeyo, raTa SesaZlebloba momcemoda nacionalizmebs Soris zogierTi aSkarad sistematuri gansxvavebebi meCvenebina. am gansxvavebaTa arseboba moiTxovs nacionalisturi ideologiis bazisuri formebis tipologiis SemuSavebas. yvelaze cnobili tipologia imavdroulad yvelaze martivi da Sors mimavalia: me mxedvelobaSi maqvs nacionalizmis ‘voluntaristuli’ da ‘organikuli’ saxeebi, romelTac didi xnis istoria aqvT da dramatuli Sedegebi mosdevT xolme.17 nacionalizmis ideologiis am or saxes Soris dapirispireba locus classicus SeiZleba ernst renanis mier hainrix fon tretSkes kritikaSi vipovoT, romelic arsebobs 1882 wels wakiTxuli leqciis saxiT Qu’est-ce qu’une nation? tretSkesagan gansxvavebiT, romelmac germaniis mier elzasisa da lotaringiis sadavo 65 teritoriebis aneqsirebis kanonierebis saCveneblad eTnolingvisturi kriteriumi ixmara da amtkicebda, rom elzaselebi, miuxedavad maTi naTlad gamoxatuli politikuri nebisa da istoriuli maxsovrobisa, ‘obieqturad’ iyvnen eTnikuri germanelebi, renani ufro politikurad da erTgvarad voluntaristulad udgeboda sakiTxs. miuxedavad imisa, rom, garkveulwilad, simarTled miiCnevda safrangeTis warmoSobis ‘germanikul’ Teziss (imdenad, ramdenadac monarqiuli mTavroba da myari teritoriuli dayofa dasavleT evropaSi germanikulma (frankulma) tomebma moitanes), igi asabuTebda naciebis sulierebas da maTTvis istoriuli maxsovrobisa da politikuri nebis mniSvnelobas. eTnikuri determinizmis sawinaaRmdegod, renani kerZo nacionalur kulturebze ‘adamianuri kulturis’ upiratesobas da ‘Tanxmobisa da erTad cxovrebis gagrZelebis naTlad gamoxatuli survilis’ saWiroebas amtkicebs: ‘naciis arseboba (mapatieT es metafora) yoveldRiuri plebiscitia, iseve rogorc individualuri arsebobaa sicocxlis mudmivi dadastureba’ (Renan 1882, citatisaTvis ix. Bhabha 1990: 19). es kargad cnobili pasaJi xSirad amoglejilia konteqstidan, roca, germanuli romantikuli ideologiis organicizmisa da determinizmis sapirispirod, nacionalobis liberaluri da voluntaristuli idealis saCveneblad aris xolme moxmobili. gadaWriT SeiZleba iTqvas, rom renans Tavi Sors eWira rogorc determinizmisagan, ise organuli analogiisagan. magram es ar niSnavs imas, rom igi voluntaristuli nacionalobis doqtrinas an individis im uflebis icavs, romliTac igi Tavad irCevs nacias. renani ufro metad naciis istoriuli da aqtivisturi politikuri gagebis dacvas eswrafvis, romelmac ‘winaparTa kults’ da ‘gmirul warsuls’ saTanado wona unda mianiWos. naciis individTan analogia imisaTvis araa gamiznuli, rom individis preferenciaTa da jgufuri identobebis situaciuri analizis liberalur Teorias dauWiros mxari. misi daniSnulebaa naciaTa Camoyalibebisas aCvenos warsulis – istoriisa da maxsovrobis (da daviwyebis) iseve, rogorc gangrZobadi politikis, roli: 66 nacia, individis msgavsad, xangrZlivi warsuli miswrafebebis, Tavganwirvis da erTgulebis kulminacias warmoadgens. kultTa Soris yvelaze gamarTlebuli winaparTa kultia, radgan winaprebma Segvqmnes Cven imad, vinc varT. gmiruli warsuli, didi adamianebi, dideba (romelSic me namdvil didebas vgulisxmob), is socialuri kapitalia, romelsac efuZneba nacionaluri idea. saerTo didebis qona warsulSi da saerTo nebis qona awmyoSi; diadi saqmeebis erTad keTeba, da momavalSic maTi kvlav keTebis survili – esaa aucilebeli pirobebi xalxad yofnisaTvis (iqve: 19). maqs veberic, miuxedavad imisa, rom germaneli nacionalisti iyo, msgavs daskvnamde mivida. isic daJinebiT miuTiTebda istoriuli maxsovrobisa da politikuri nebis rolze. kolmaris muzeumSi Tavisi vizitis Sesaxeb igi mogviTxrobs: mizezi imisa, rom elzaselebi Tavs germaneli naciis kuTvnilebad ar miiCneven, maT maxsovrobebSi unda veZioT. maTi politikuri bediswera metismetad xangrZlivad warimarTeboda germanuli garemos miRma. amitomaa, rom maTi gmirebi franguli istoriis gmirebi arian. Tu kolmaris muzeumis mcvels imis Cveneba surs, rasac Tavis saganZurSi yvelaze metad eloliaveba, mas Tqven griunvaldis sakurTxevlidan Sors mihyavxarT, oTaxSi, romelic savsea samferovani droSebiT, Sablonuri nivTebiTa da cxadia, Tavisi arsiT, sruliad umniSvnelo muzaradebiTa da sxvadasxva samaxsovroebiT; dro, romelsac isini ganekuTvnebian, misTvis gmiruli epoqaa (Weber 1948: 176). Semdeg is agrZelebs da SeniSnavs elzaselebSi franguli erTobis grZnobas da maT mijaWvulobas mis 67 reliqviebTan da, ‘gansakuTrebiT, franguli revoluciis samaxsovroebTan’. erTobis es grZnoba, wers igi, ‘saerTo politikuri da, iribad, socialuri gamocdilebis ZaliT iqmneba. orives, rogorc feodalizmis rRvevis simboloebs, didad afaseben masebi, da am ambebis Txroba primitiuli xalxebis heroikuli legendebis adgils ikavebs’ (Weber 1968, I: 396). veberis zogadi Sexeduleba naciebze da nacionalizmze, miuxedavad imisa, rom arasodes yofila srulad Camoyalibebuli, garkveulwilad, axlos dgas renanis SexedulebasTan. kerZod, imiT, rom veberic, istoriul maxsovrobasTan erTad, gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda politikur qmedebebsa da instituciebs. amave dros, veberi jer kidev ganicdida saukunis ganmavlobaSi gabatonebuli germanuli romantikuli tradiciisaTvis centraluri, nacionalobis eTnolingvisturi kriteriumis Zalian did gavlenas. aRniSnuli tradiciis suliskveTeba herderidan da kantidan, da kidev ufro adreuli xanidan – rusos ‘naturalizmidan’, im Tvalsazrisidan momdinareobda, rom naciebi SeiZleba Caisaxon ‘bunebiT mdgomareobaSi’ (Tumca kanonmdebels SeuZlia bunebis xarvezebis Sevseba), rogorc es siiesma, XVIII saukunis dasasrulis frangma politikis filosofosma da saxelmwifo moRvawem gamoxata. XIX saukunis dasawyisis germaneli romantikosebi – fixte, arndti da iani aseve darwmunebulni iyvnen (eTnolingvisturi) naciebis bunebriobis safuZvlianobaSi, magram es rwmena maT mtkice saxelmwifo savaldebulo ganaTlebas im mizniT Seuxames, rom swori nacionaluri neba da namdvili Tavisuflebis miRwevisaTvis brZolis moTxovnileba daenergaT da WeSmariti nacionaluri TviTgamorkveva ganexorcielebinaT (ix. Kedourie 1960: Tavi 3). romantikosebisaTvis, iseve rogorc renanisaTvis, nacia sulieri principi, ‘nacionaluri suli’ (Volkgeist) iyo da yovel nacias Tavisi gansakuTrebuli bediswera da misia hqonda, iseve rogorc moepoveboda unikaluri kultura, ‘Seucvleli kulturuli Rirebulebani’, romelTa rwmena vebers nacionalizmis damRad esaxeboda. renanisagan gansxvavebiT, germanelma romatikosebma 68 nacionaluri sulis wyaro ara istoriaSi an politikaSi, aramed ‘kulturiT Seqmnil nebaSi’ hpoves, im organul lingvistur kulturaSi, romelic saxelmwifoebriobaSi TviTrealizaciisaTvis nacionaluri nebis ZiebaSi gamoixateboda. nacionaluri sulis es kriteriumi germanulenovani teritoriebis istoriasa da Tanamedrove mdgomareobas asaxavda. 1871 wlamde es teritoriebi mraval iseT samefod da samTavrod iyo dayofili, romelTa erTaderT saziaro niSans germanuli ena da literatura warmoadgenda. Tumca zogierTi germaneli romantikosi ukve eyrdnoboda saerTo istorias: cnebam germania farTo gavrceleba hpova renesansis germanulenovan humanistebs Soris. Semdeg ki, roca wminda romis imperia germanulenovan teritoriebs Seexo, enam da eTnikurobam swrafad SeiZina ufro didi mowodebis Zala, romelic Tavdapirvelad gareSe mtris – franguli kulturis, mogvianebiT ki upiratesad Sina – ebraeli ‘rasobrivi mtris’ winaaRmdeg iyo mimarTuli. birTv-RirebulebebTan da kulturuli bmis ZalasTan dakavSirebulma am gaurkvevlobam, kulturuli da eTnikuri Seryvnis mzard SiSTan erTad, gavlena moaxdina germanuli nacionaluri ideologiis kursze, misca ra mas eTnikuri nacionalizmisa da biologiuri determinizmis mimarTuleba. ufro zogadad ki amgvarma kulturulma kvanZma naciis ufro naturalisturi da organuli ideologiebis ganviTarebis tendencias Seuwyo xeli (ix. Mosse 1964; Kohn 1965; Conversi 1997).18 ‘eTnikuri’ da ‘moqalaqeobrivi’ nacionalizmebi germanuli nacionalizmis kursisaTvis Tvalis midevneba mniSvnelovan faqtorad iqca hans konis ‘dasavluri’ da ‘aRmosavluri’ nacionalizmebis diqotomiis gasaviTareblad, romelic kvlavac rCeba nacionalizmis yvelaze naqeb da gavlenianian tipologiad. hans konis mTavari Sroma nacionalizmis idea 1944 wels gamovida. werda ra nacizmisa da omis aCrdilTa pirobebSi, igi eswrafvoda aRmoeCina gansxvavebebi dasavleTSi arsebul nacionalizmis ufro 69 keTil formasa da mis im ufro saSiS saxesxvaobebs Soris, romlebic rainis aRmosavleTiT gamoCndnen. koni amtkicebda, rom nacionalizmis dasavluri formebi dafuZnebuli iyo ideaze, rom nacia warmoadgenda moqalaqeTa racionalur asociacias, gaerTianebuls saerTo kanonebiTa da saziaro teritoriiT, maSin roca misi aRmosavluri saxesxvaobebi saerTo kulturisa da eTnikuri warmomavlobis rwmenas efuZneboda da nacias ganixilavda rogorc urRvev, erTian, organul, individualur wevrebze maRla mdgom organizms, romelic dabadebidan dagyveba da nacionalur daRs gasvams. am kontrastis warmoSobis wyaro nacionalizmebis gansxvavebul klasobriv SemadgenlobaSi unda veZeboT. dasavleTSi Zlier da Tavis TavSi darwmunebul burJuazias SeeZlo aeSenebina masobrivi samoqalaqo suliskveTebis mqone moqalaqeTa nacia, maSin rodesac aRmosavleTs amgvari burJuaziuli klasi ar gaaCnda da imperiuli avtokratebisa da naxevradfeodaluri miwaTmflobelebis mier imarTeboda. es qmnida noyier niadags naciis organuli koncefciebisa da nacionalizmis mkveTri, avtoritaruli, xSirad mistikuri formebisaTvis (Kohn 1967a). miuxedavad konis diqotomiis mkveTri kritikisa (dayofis miseuli moralisturi miuReblobis gabuqva, misi geografiuli fokusis kritika im mizeziT, rom mxedvelobis aredan mniSvnelovani ‘gamonaklisebia’ gamorCenili, magaliTad, irlandia da CexeTi, da ori tipis miseuli gamocalkevebis zedmet simkveTreze miTiTeba), igi mainc inarCunebs WeSmaritebis marcvals. naciis ‘voluntaristul’ koncefciaSi individebi floben garkveul Tavisuflebas; marTalia, ‘naciaTa msoflioSi’ da nacionaluri saxelmwifoebis arsebobis pirobebSi isini nacias unda ganekuTvnebodnen, magram, principSi, maT SeuZliaT Tavi miakuTvnon sasurvel nacias. naciis ‘organul’ koncefciaSi amgvari arCevani gamoricxulia. individebi naciaSi arian Sobilni da, sadac ar unda wavidnen, mainc maTi dambadebeli naciis ganuyrel nawilad rCebian.19 es, cxadia, ideologiuri kriteriumia da normatiul tipebs aRwers. Carlton heisis Sromidan da 70 luis snaideridan moyolebuli da ufro gviandeli formulirebebiT damTavrebuli (rogorebicaa hug setonuotsoniseuli gamijvna, romelic (upiratesad) dasavleT evropaSi arsebul ‘Zvel, gangrZobad naciebs’ aRmosavleT evropisa da aziis axali, mizanmimarTulad Seqmnili naciebisagan (‘Canafiqris naciebisagan’, rogorc maT Carlz tili uwodebda) gamoyofda; da nacionalizmebis Cemeuli dayofa imis meSveobiT, rom erTni efuZnebian ‘teritorias’, xolo meoreni – ‘eTnikurobas’) iyo cdebi, rom gamijnva ufro metad istoriul da sociologiur safuZvelze momxdariyo. am tipologiam SesaZloa kargad dagvanaxos naciebsa da nacionalizmebs Soris arsebuli umTavresi gansxvavebani. magram problema isaa, rom droTa ganmavlobaSi imdenad bevri nacionalizmi icvlis Tavis ‘bunebas’ da ise xSirad urevs erTmaneTSi orive tipisaTvis damaxasiaTebel elementebs, rom Tavdapirveli analitikuri gamijnva erTgvarad kargavs Tavis praqtikul Rirebulebas.20 garda amisa, nacionalizmis sociologiur tipebSi normatiuli Tvalsazrisebis Setanis safrTxec arsebobs. esaa naciis amJamad moduri ‘eTnikur’ da ‘moqalaqeobriv’ koncefciebs Soris gamijvnis problema. maSin, roca politikis filosofosebis TvalSi ‘moqalaqeobriv’ nacionalizms SeuZlia rom liberalizms SeuTavsdes da, am gziT, garkveul respeqtabelurobas miaRwios, ‘sisxlisa da miwis’ nacionalizmis eTnikuri formebi moraluri sazRvris miRma rCeba; aRmoufxvreli partikularizmi ar aZlevs maT saSualebas hqondeT raime civilizebuli urTierToba ‘mimarTulebis mimcem’ politikur ideologiebTan. SesaZloa liberaluri axsna, romelic gansaxlebas, istorias da sajaro kulturas da ara genealogiasa da eTnolingvistur kulturas efuZneba, imisaTvis iyos saWiro, rom upirvelesi yuradReba TanamemamuleTa saWiroebebs daeTmos. aRniSnuli kargad esadageba naciis cnebis devid mileriseul definicias, romlis komponentebic moicavs istorias, teritorias da sajaro kulturas, magram yuradRebis gareSe tovebs yovelgvar miTiTebas eTnikuri STamomavlobis miTze. imaves gagrZelebaa mauricio virolis mier respublikuri 71 patriotizmis dacva eTnokulturuli nacionalizmis pretenziebisagan (Miller 1995; Viroli 1995; Sdr. Barry 1999). magram nacionalizmis amgvar Sekvecil versiasac ki ZaluZs sakmaod araliberaluri qsenofobiuri politikis gamowveva. moqalaqeobrivi nacionalizmis ‘saxlidan’ amis klasikur magaliTs safrangeTis respublikaSi ebraelebisadmi damokidebuleba warmoadgenda. ‘ebraels, rogorc individs, Cven vaZlevT yvelafers, ebraels, rogorc ebraels – arafers’ ganacxada klermon-tonem safrangeTis asambleaze 1790 wels. moqalaqeobrivi nacionalizmis mier umciresobaTa uflebebis dacvaSi sakuTari marcxis aRiareba, SeiZleba Seesabameba kidec liberalur individualizms da pirovnul adamianur uflebebs, magram es mxolod jgufis uflebebze Tvalis daxuWviT, umravlesobis (maspinZeli) naciis TanxmobiT xdeba. aRniSnuli ufleba-movaleobani gulisxmobs moqalaqeTa mier dominanturi (franguli) enis Seswavlas, saqmis warmoebas am enaze; umravlesobis (franguli) istoriis da literaturis Seswavlasa da deklamacias; franguli tradiciebis dacvas; franguli simboloebisa da instituciebis aRiarebas da a.S. ebraelebisaTvis es niSnavs maTi unitaruli TviTaRqmis da maTi eTnoreligiuri erTobis gaxleCas religiur aRmsareblobad da eTnikur kuTvnilebad, ganZarcvas am ukanasknelisagan da asimilacias maspinel naciaSi. esaa is procedura, romelsac liberaluri moqalaqeobrivi nacionalizmi umciresobaTa mimarT dRes mraval nacionalur saxelmwifoSi iyenebs (ix. Vital 1990: Tavi 1; Preece 1998). moqalaqeobrivi nacionalizmi Zalian Sorsaa imisagan, rom gansxvavebuli kulturebis mqone jgufTa moTxovnilebani daakmayoflos. namdvili multikulturizmis arseboba mxolod ‘mravlobiTi’ naciis CarCoebSia SesaZlebeli. amgvari nacia dadebiTad ekideba mravalferovnebas da nacionalur saxelmwifoSi yvelaferze maRla ayenebs instituciebisa da simboloebis SigniT sxvadasaxva kulturebis komponentTa arsebobas. es SesaZlebeli Seiqna amerikis SeerTebul StatebSi XX saukunis 60-iani wlebis bolos mxolod gadasadnobi qvabis ideologiaze uaris Tqmis Semdeg. 72 Tumc faqtobrivad, SeerTebuli Statebi protestantuli eTnies safuZvelze aSenda, monobam, inglisuri adgilobrivi amerikelebis dapyrobam da imigraciis erTimeoreze miyolebulma talRebma igi namdvil mravaleTnikur da pluralistur naciad aqcia, romelic amasTanave SekavSirebuli iyo saerTo eniT, saerTo kanonebiT, saziaro politikuri simboloebiTa da ‘sekularuli religiiT’ – droSisadmi pativis migebiT, sajaro dResaswaulebis aRniSnviT, konstituciisa da damfuZnebel mamaTa kultiT, saxelovan omebSi daRupulTa mosagonari RonisZiebebiT da a.S. miuxedavad yvela am TvalsaCino gansxvavebisa, msgavsebac gansacvifreblad didia SeerTebuli Statebis am sasiamovno nacionalizmsa da safrangeTis, ruseTis da britaneTis ‘misionerul’ nacionalizmebs Soris, rac maT ‘didi naciebad’, ‘progresis Suqurebad’, ‘uvic adgilobrivebSi’ ‘civilizaciis gamavrceleblebad’ dasaxvas gulisxmobs. es msgavseba adasturebs, rom, miuxedavad TvalsaCino kontrastisa nacionalizmis ideologiis ‘organul’ da ‘voluntaristul’ formebsa da naciis ‘eTnikur’ da ‘moqalaqeobriv’ koncefciebs Soris, maT mier warmoSobili politikuri qmedebani imaze ufro axloa erTmaneTTan, vidre warmogvedgina. es imas niSnavs, rom mizezobrivi analizis Catarebisas, Cven nacionalizmis, rogorc fenomenTa erTi krebulis, ganixilva gvWirdeba. Tumca, amave dros, arc mis sxvadasxva formebs Soris arsebuli ideologiuri gansxvavebebi unda dagvaviwydes. nacionalizmis bazisuri principebi, idealebi da birTvi-cnebebi aSkarad ucvlelia droSi da sxvadasxva kulturebSi; da es gvexmareba avxsnaT, Tu ratom arian mecnierebi darwmunebulni, rom SeuZliaT warmoadginon naciebisa da nacionalizmebis yovlismomcveli ganmartebani da mtrulad ganwyobil nacionalistebs SesaZlebloba miscen erTmaneTTan debatebSi CaerTon, miuxedavad imisa, rom terminTa yvelasaTvis misaRebi definiciebisa da amxsneli paradigmebis Taobaze ver SeTanxmebulan. 73 3 paradigmebi ________________________________ 1789 wlis dasawyisSi abatma siiesma gamoaqveyna pamfleti saTauriT Qu’est-ce que le Tiers Etat? siiesi Tavadaznaurebisa da klerikalebis privilegiebis winaaRmdeg ilaSqrebda, mesame wodebas naciasTan aigivebda da naciis suverenobas acxadebda: nacia yvelaferze uwinaresia da yvelaferis sawyisia. misi neba yovelTvis kanonieria, radganac is Tavadaa kanoni… dedamiwaze arsebuli naciebi, pirovnebebis msgavsad, yovelgvari socialuri kavSirisagan Tavisufalni, anu sxvagvarad, bunebriv mdgomareobaSi unda Casaxuliyvnen. maTi nebis ganxorcieleba yovelgvari moqalaqeobrivi formisagan Tavisufali da damoukidebelia. arseboben ra mxolod bunebriv wesrigSi, maTi neba, sruli efeqtisaTvis mxolod nebis bunebriv maxasiaTeblebs saWiroebs. rogorc nacias surs, is sakmarisia imisaTvis, rac surs. yvela forma misaRebia, da misi neba yovelTvis uzenaesi kanonia (citatisaTvis ix. Cobban 1963, I: 165; kursivi dedniseulia). adamianisa da moqalaqis uflebaTa deklaraciam erTi wlis Semdeg saqmis arsi ufro mkafiodac ki gadmosca: ‘arsebiTad, nacia yovelgvari suverenobis wyaroa: arc erT adamians, arc erT pirovnebas ar SeiZleba hqondes raime Zalaufleba, romelic calsaxad misgan ar momdinareobs’ (ix. Baker 1988: 271). erTi wlis Semdgom, 1790 wlis zafxulSi, frangebma Fête de la Fédération izeimes: erovnuli gvardielebi da loialurad ganwyobili moqalaqeebi Seikribnen, raTa axali franguli 74 federaciis Seqmna edResaswaulaT. yvelgan aRmarTuli iyo sakurTxevlebi warweriT: ‘moqalaqe ibadeba, cxovrobs da kvdeba mamulisaTvis’. moewyo msvlelobebi, mRerodnen himnebs, Jak-lui-davidis naxatis horaciusis ficis (1784) mibaZviT, gaSlili urTierTgadaWdobili mklavebiT debdnen fics. ‘wminda saZmoSi’ gaerTianebuli moqalaqeebi safrangeTs samudamo erTgulebas, nacionaluri erTianobis mxardaWeras da suvereni xalxisadmi morCilebas aRuTqvamdnen. 14 ivliss parizSi marsis mindorze lafaietma fici dado, xolo taleiranma masobrioba da gaSlili droSebis qveS kurTxeva uzrunvelyo, ismoda ‘simRera da iyo sixarulis cremlebis Rvra, radganac es iyo dRe safrangeTis ganaxlebisa’. amave dros notr-damSi naxevrad sakraluri, naxevrad profanuli kantata Prise de la Bastille sruldeboda, romelic ivdiTis patriotuli wignis pasaJebis nakrebs warmoadgenda (Schama 1989: 502–512). revoluciis winsvlasTan erTad xalxis enTuziazmic matulobda. miRebuli iqna axali samferovani droSa axal nacionalur himn ‘marseliozasTan’ erTad, romelic SemdgomSi saxelmwifo himni gaxda. mefis tituli: ‘lui, uflis madliT, safrangeTisa da navaris mefe’ ase Seicvala: ‘lui, uflis madliTa da saxelmwifos konstituciuri kanoniT, frangTa mefe’. rogorc politikur, aseve kulturul regionalizms lagami amosdes ‘la république, une et indivisible’ Sesaqmnelad. 1793 wlidan frangul enas abat greguarisa da robespieris meTvalyureobiT moqmedi saxalxo usafrTxoebis iakobinuri komitetis wevris bares ZalisxmeviT mTel qveyanaSi eniWeboda upiratesoba. pirveli plebiscitebi Catarda papis or anklavSi, raTa maTi mosaxleobis (franguli) neba dadasturebuliyo. axalwveulTagan moqalaqeTa nacionaluri armia Camoyalibda. man ramdenime marcxi agema monarqTa SemoWril armiebs valmisTan 1792 wlis seqtemberSi da Semdegac; ‘patriotTa’ (ase uwodebdnen Tavs revolucionerebi) gamarjvebis talRis moqcevisas daiwyo maT mier xelSi Cagdebul ‘ganTavisuflebul’ teritoriebze Tavisuflebis, Tanasworobis da Zmobis idealebis eqsporti. nacionaluri ganaxlebis 75 aRsaniSnavad 1793 da 1794 wlebSi didi saxalxo fêtes iqna organizebuli. maTi dadgma davids ekuTvnoda, musika – goseks, poezia ki – andre Senies. es dResaswaulebi gamoirCeoda didi procesiebiT da aRlumebiT, himnebiT, Tavisuflebisa da bunebis kolosaluri qandakebebiT da iseTi ritualebiT, rogoricaa miwis xelaxla monaTvla wyliT, caSi aTasobiT mSvidobis mtredis gaSveba da robespieris, viTarca axali moses, daSveba TabaSirisa da muyaos giganturi mTidan, romlis mwvervalzec herkulesis qandakeba da Tavisuflebis xe iyo aRmarTuli (Schama 1989: 746–750, 831–836).1 modernizmi mainc zustad ras zeimobda franguli burJuazia? es ar iyo ubralod xelisuflebaSi mosvla da aristokratiisa da klerikalTa privilegiebis dasasruli. es sxva araferi iyo, Tu ara franguli respublikis formiT safrangeTis axali naciis dabadeba. nacionaluri krebisa da misi memkvidreebis muSaobis Sedegad axali naciis mSeneblobis procesSi biZgi mieca uzarmazar energiasa da Zalisxmevas ganmanaTlebeli filosofosebis racionaluri gegmebis Sesabamisi konstituciuri cvlilebis ganxorcielebaSi.2 amgvari gegmiuri ‘naciamSenebloba’ Tvisebrivad axali procesi iyo, romelsac 1789 wlamde paraleli ar moeZebneba. marTalia, wina epoqebSic adgendnen ganaTlebuli monarqebi keTildReobis programebsa da diadi gardaqmnebis proeqtebs; administraciis farTomasStabiani ‘modernizaciis’ mcdelobebic ki iyo, dawyebuli hamurabis kanonebidan Zvel babilonSi da avgustusis reformebidan romSi da ruseTSi petre didisa da avstriaSi ioseb II modernizaciis programebiT damTavrebuli. magram maT qmedebaSi aranairi koleqtiuri Canafiqri ar iyo. is xorcieldeboda erTi pirovnebis an mmarTveli klasis saxeliTa da misi interesebisaTvis. arc raime ideologia arsebobda saerTo istoriisa da kulturis mqone suvereni xalxisaTvis, romlisadmic uzenaesi erTguleba unda gamogeCina da Tavic gagewira. adreul epoqebSi centrSi mimdinare politikur 76 movlenebSi monawileobis misaRebad xalxis mobilizebis sakiTxi ar idga; ar arsebobda araTu qalebis, aramed mamakacebis politikurad gacnobierebul da aqtiur ‘moqalaqeebad’ gadaqcevis saWiroebac ki. Sesabamisad, arc raime interesi arsebobda, rom sazogadoebas moqalaqeTa saWiroebaTa da interesTa dasakmayofileblad infrastruqtura da instituciebi hqonoda, romelTa meSveobiTac mosaxleobaSi farTod dainergeboda masobrivi savaldebulo standartuli saxalxo ganaTleba ‘moqalaqeTaTvis’ aucilebeli unar-Cvevebis gasaviTareblad, raTa, SeZlebisdagvarad, amaRlebuliyo naciis keTildReoba da moqalaqeebi wmindad sekularuli pativiscemiT gamsWvaluliyvnen naciis kanonebis mimarT.3 es yvelaferi axali iyo da XVI saukunidan XVIII saukunis bolomde periodis evropis absolutisti monarqebis centralizaciisaken mimarTuli programebis, maT pretenziebze mzardi reaqciebis Sedegs warmoadgenda, reaqciebisa, romlebmac pirvelad XVII saukunis holandiisa da inglisis puritanul ajanyebebSi iCines Tavi da kulminacias amerikis SeerTebuli Statebisa da safrangeTis revoluciebSi miaRwies. da es mxolod XVIIIBsaukunis miwurulis safrangeTSi gaxda SesaZlebeli, rom 430 wels perikles mowodeba gamosaTxovar sityvaSi aTeneli TanamoqalaqeTadmi, ‘sigiJemde SeeyvarebinaT TavianTi qalaqi’, cxovrebis kredod gadaiqceuliyo. mxolod amis Semdgom Camohkra koleqtivis gulis simebs xeli sazogadoebrivad aqtiuri moazrovne aTeneli moqalaqis perikleseulma idealma. sulac ar aris sakvirveli, rom ruso da misi megobrebi klasikuri aTenis, spartas da respublikuri romis istoriaSi eZiebdnen moqalaqeobrivi solidarobisa da istoriuli erTobis modelebs. franguli revoluciis komentirebisas durukhaimi werda: ‘faqtobrivad imave dros, sayovelTao enTuziazmis gavleniT, Tavisi arsiT pirwmindad sekularuli sagnebi – mamuli, Tavisufleba, goneba – gardaiqmnen sakralurad. gamoikveTa religiis (Tavisi dogmatikiT, simboloebiT, sakurTxevlebiT da dResaswaulebiT) dafuZnebis tendencia’ (Durkheim 1915: 214). Sesabamisad, nacionalizmi, rogorc ‘naciis mSeneblobis’ procesi da rogorc ideologia da moZraoba, da 77 nacionalizmis idealebi – nacionaluri avtonomiuroba, erTianoba da identoba – modernuli fenomenebia, romlebic politikuri scenis centrSi suveren, erTian da unikalur nacias aTavseben da mTels msoflioSi am formiT moqmedeben.4 Sexedulebas, romelic me movxaze da istoriul ganviTarebas, romelic mis arss warmogvidgens, SeiZleba ‘modernistuli’ ewodos. ‘modernizmis’ ori forma arsebobs: qronologiuri da sociologiuri. pirveli, rogorc vasabuTebdi, amtkicebs, rom nacionalizmi – ideologia, moZraoba da simbolizmi – SedarebiT bolodroindeli movlenaa. meores mtkicebiT ki, nacionalizmi Tvisebrivadac axalia. amMmeore formaSi nacionalizmi raRac bevrad ufro Zvelis ubralod ganaxlebuli versia ki ar aris, aramed inovacias warmoadgens da adre misi msgavsi Aaraferi arsebula. igi ubralod istoriis mudmiv mdinarebas ki ar ukavSirdeba, aramed warmoadgens fenomens, romelsac suli sruliad axalma epoqam da mTlianad axalma pirobebma STabera. mokled, nacionalizmi modernuli drois produqtia da sxva araferi. swored es ukanaskneli mtkicebulebaa is, rac WeSmarit modernizms gamoarCevs. magram ara mxolod nacionalizmia axali. aseTive arian naciebi, nacionaluri saxelmwifoebi, nacionaluri identobani da mTeli ‘internacionaluri’ erToba. es yvelaferi modernistisaTvis ara mxolod qronologiuradaa axali, aramed Tvisebrivadac. frangulma revoluciam ara ubralod axali ideologiis, aramed adamianuri erTobis axali formis, koleqtiuri identobis axali saxis, saxelmwifos axali tipis, dabolos, saxelmwifoTa Soris urTierTobebis axali wesrigis gamoCena gvauwya. am axali fenomenebis urTierTSexamebasa da Sida kavSirebSi airekleba modernuli drois axali msoflio wesrigi. magram, msgavsad amisa, modernistisaTvis isini TanadroulobisTvis damaxasiaTebel axal pirobebsac asaxaven.5 ra aris nacionaluri fenomenis specifikurad modernuli maxasiaTeblebi, da ra ZiriTadi pirobebia 78 saWiro imisaTvis, rom xeli Seewyos naciebis, nacionaluri saxelmwifoebisa da nacionalizmis warmoSobas? am kiTxvebze gacemul pasuxebSi, modernizmis mravali tipi gamovlindeba, da me, maTgan gamomdinare, zogierT Teoriasa da debatebs Semdgom TavSi ganvixilav. axla ki SegviZlia mokled davaxasiaToT modernistTa yovlismomcveli paradigmis Semdegi tipebi: 1. 2. 3. socialur-ekonomikuri: am versiiT nacionalizmi da naciebi iseTi ekonomikuri da socialuri faqtorebisagan warmodgebian, rogoricaa industriuli kapitalizmi, regionaluri uTanasworoba da klasobrivi konfliqti. tom nairnis da maikl heCTeris mixedviT, TviT nacionaluri sentimentebi da idealebi gamowveulia Tanamedrove saxelmwifoTa SigniT SedarebiTi siRaribis arsebobiT regionebs da klasebs Soris da saxelmwifoTa sazRvrebis gadakveTiT, ganuviTarebel periferiul da ganviTarebul centralur regionebs an centralur da periferiul elitebs Soris, rodesac am ukanasknels mxars periferiis axlad mobilizebuli ‘masebi’ umagrebs (Hechter 1975; Nairn 1977).6 socialur-kulturuli: ernst gelneris mixedviT, nacionalizmi da naciebi modernuli, industriuli epoqis socialurad aucilebeli fenomenebia, romlebic ‘modernizaciis’ gardamaval periodSi warmoSvnen. Nnaciebi wignieri, skolis meSveobiT gavrcelebad, specialistebisa da masobrivi, standartuli, savaldebulo saxalxo ganaTlebis sistemis mier mxardaWerili ‘maRali kulturis’ gamoxatulebani arian. Tavis mxriv, naciebi mobiluri da daostatebuli samuSao Zalis momzadebiT zustad iseve exmarebian industrializms, rogorc es ukanaskneli uwyobs xels nacionalizmis warmoSobas (Gellner 1964, Tavi 7; 1973; da 1983). politikuri: aq naciebi da nacionalizmi yalibdeba modernul, profesionalTa 79 4. 5. saxelmwifoSi an misi meSveobiT uSualod an specifikur (imperiul/koloniur) saxelmwifoebTan dapirispirebaSi. iseTi TeoretikosebisaTvis, rogorebic arian jon brili, entoni gidensi da maikl mani, ara marto modernuli saxelmwifoa naciebisa da nacionalizmis saukeTeso macne, misi urTierToba sazogadoebasTan reintegraciuli nacionalizmis im mkacr gamocdasac atarebs, romelic saxelmwifoebrivi suverenitetis gardauvlad Tanmdevi movlenaa (Giddens 1985; Breuilly 1993; Mann 1995). ideologiuri: aq fokusSi xvdeba nacionalisturi ideologiis evropuli warmoSoba da modernuloba, misi kvazireligiuri Zala da roli imperiebis msxvrevaSi da naciebis SeqmnaSi iq, sadac amgvari ram ar arsebobda. eli keduri nacionalisturi ideologiebis kvals ganmanaTleblobaSi da TviTgamorkvevis kantiseul ideebSi, sabolo jamSi ki, mileniur Suasakunebriv qristianul doqtrinebSi poulobs; manve gamoavlina araevropel xalxebze aRniSnuli ideologiebis destruqciuli zemoqmedeba, rodesac ukmayofilo inteligenciam am xiliasturi evropuli doqtrinebis adaptacia moaxdina mSobliuri eTnikuri da religiuri tradiciebisaTvis (Kedourie 1960; da 1971: Sesavali).7 konstruqcionistuli: es modernizmis sakmaod Taviseburi formaa imdenad, ramdenadac yuradRebis centrSia modernulad miCneuli naciebisa da nacionalizmis socialurad konstruirebadoba. erik hobsbaumis mixedviT, axlad ganTavisuflebuli masebis energiis saTanadod mimarTvas mmarTveli elitis interesebis gasatareblad naciebi socialuri inJineriis produqts – ‘gamogonil tradiciebs’ unda umadlodnen. meores mxriv, benediqt andersoni naciaSi iseT warmosaxviT erTobas xedavs, romelic kosmiuri religiebisa da monarqiebis gaqrobiT datovebul sicarieles avsebs iq, sadac drois axali koncefcia da ‘beWvdiTi kapitalizmi’ 80 saSualebas iZleva wrfiv droSi moZravi naciebi warmovidginoT (Hobsbawm and Ranger 1983; Anderson 1991). miuxedavad maT Soris arsebuli gansxvavebebisa, modernulobis paradigmis yvela am variaciisaTvis saziaroa imis rwmena, rasac SeiZleba ‘struqturuli modernizmi’ ewodos. es arc ‘pirobiTi modernizmia’ da arc ubralo dakvirveba nacionalizmisa da Tanadroulobis istoriul korelaciaze, aramed modernulobis Tandayolili nacionaluri da nacionalisturi bunebis rwmenaa. sxvagvarad verc iqneboda. modernuloba xom, am TvalsazrisiT, aucileblad naciebis formiT gvevlineba da, rogorc wesi, gardauvlad warmoqmnis nacionalistur ideologiebsa da moZraobebs. perenializmi dRes modernizmi nacionalizmis Taobaze orTodoqsuli mecnierebis Sexedulebas warmoadgens. bevrisaTvis naciebis, nacionaluri saxelmwifoebis da nacionalizmis modernuloba martivad misaRebia, sxvebisaTvis Zneli dasajerebelia. Tumca es yovelTvis ase ar iyo. meore msoflio omamde bevri mecnieri iziarebda Sexedulebas, rom, im SemTxvevaSic ki, Tu nacionalisturi ideologia bolodroindeli movlenaa, Tavad naciebi yovelTvis, istoriis yvela periodSi, arsebobdnen, da bevri nacia uxsovari drodan arsebobda. esaa xedva, romelic SeiZleba ‘perenializmad’ iwodos. albaT, samarTliani iqneba Tu vityviT, rom sazogadoebis bevri wevri dResac perenialistur Tvalsazrisze dgas, gansakuTrebiT maSin, roca saqme maT sakuTar nacias Seexeba. XIX saukuneSi da XX saukunis 40-ian wlebamdec perenializmis ama Tu im variants bevri mecnieric iziarebda, iseTebic ki, rogoric renani gaxldaT, romelic ufro nacionalizmis ‘voluntaristul’ versias amjobinebda. amgvari viTarebis Seqmnas nawilobriv ‘rasisa’ da ‘naciis’ gaTanabrebis farTod gavrcelebuli praqtika uwyobda xels. termini ‘rasa’ ufro xSirad 81 STamomavlobiTi jgufis gancalkevebul kulturas aRniSnavda, vidre memkvidreobiT ucvlel biologiur niSnebsa da genebs (dRes igi Cven termin ‘eTnikurobiT’ SegveZlo Cagvenacvlebina). perenializms xeli ewyoboda agreTve socialuri evoluciis ideiT, romelic maxvils gradualizmze, progresis safexurebze da socialur da kulturul kumulaciaze akeTebda. naciebSi koleqtiuri gradualizmis, ganviTarebisa da kumulaciis elementebis mqone egzemplarebis danaxva advilic iyo da bunebrivic, gansakuTrebiT maTTvis, visac organuli analogia izidavda. mxedvelobidan ar unda gamogvrCes arc nacionalisturi koncefciebiT nasazrdoebi nacionaluri istoriografiis da arqeologiis mier win gadadgmuli nabiji. es disciplinebi xom xels uwyoben da mxars uWeren amgvar koncefciebs TavianTi ‘uryevi monacemebiT’ da Soreuli materialuri kulturebis xelSesaxebi naSTebiT.8 perenializmi im ideiTac SeiZleba waxalisdes, rom naciebi ‘bunebriv’ erTobebs warmoadgenen, da rom zogierTisaTvis es ueWvelad iyo misi erTi-erTi mimzidveli mxare. magram perenializmi naciis naturalistur koncefciaSi ar unda avurioT, rac axlandeli ‘primordializmis’ safuZvelia. perenialistebs SeuZliaT gaiziaron an ar gaiziaron naciis ‘primordialisturi’ koncefcia. is, rac aucilebelia perenializmisaTvis, aris rig empiriul dakvirvebebze dafuZnebuli rwmena, rom naciebi, yovel SemTxvevaSi, zogi nacia mainc, raRac mizezis gamo drois didi monakveTis ganmavlobaSi arsebobs. sulac araa savaldebulo, rom perenialistebi naciebs naturalurad, organulad an primordialurad miiCnevdnen; sinamdvileSi maT SeuZliaT uaryon amgvari araistoriuli Sexedulebebi da xSirad asec iqcevian. perenialistebs ar sWirdebaT rom iyvnen, da xSirad arc arian, primordialistebi. Cven ki mxedvelobidan ar unda gamogvrCes maT Soris arsebuli zRvari. perenializmi ori umTavresi formiT gvxdeba. ufro gavrcelebul variants SegviZlia ‘gangrZobadi perenializmi’ vuwodoT. am TvalsazrisiT, zogierT nacias grZeli, gangrZobadi istoria aqvs da amitomac 82 maTi warmoSobis kvals Sua saukuneebSi an, ufro iSviaTad, antikurobaSi SeiZleba mivakvlioT. aq aqcenti gangrZobadobaze. rRvevebisa da wyvetebis keTdeba ignorireba ar xdeba. koleqtiuri kulturuli identobis nel ritmebze yuradRebis gamaxvilebiT, isini fardobiT xasiaTs atareben. realurad, naciis identoba da istoria SeiZleba arc ki midiodes renesansis an gviani Sua saukuneebis epoqebis iqiT, rogorc es, magaliTad, SvedeTis, holandiis, ruseTis SemTxvevebSi gvaqvs. sxvagan naciis warmoSobis kvals bevrad ufro adreul epoqaSic SeiZleba mivakvlioT. hug seton-uotsoni amtkicebda, rom Cven SegviZlia ganvasxvavoT ‘Zveli, gangrZobadi naciebi’ ufro gviandeli naciebisagan, romlebic mizanmimarTul qmedebaTa Sedegs warmoadgenen; pirvel jgufs ganekuTvneba safrangeTi, inglisi, Sotlandia da espaneTi. maTi xandazmuloba mosaxleobis mier uxsovari drodan naciadyofnis gancdas istoriul substanciurobas aniWebs. am poziciam, rogorc vnaxavT, bolo dros kvlav moipova mxardaWera. magram am SemTxvevaSi SemoTavazebuli iqna ara perenializmis zogadi modeli, aramed mxolod kerZo SemTxvevebi, romlebSic specifikuri naciebis siZvelisa da gangrZobadobis saCveneblad istoriuli gadmocemani SeiZleba iyos damowmebuli. miuxedavad amisa, ramdenadac am saxis perenializms ZaluZs garkveuli naciebis premodernuli warmoSoba aCvenos, igi seriozuli gamowvevaa modernizmis mtkicebebisaTvis da im rwmenisaTvis, rom naciebi Tanadroulobis produqts warmoadgens (SetonWatson 1977: Tavi 2; ix. agreTve Gillingham 1992; Hastings 1997). perenializmis meore mTavar formas SegviZlia ‘perioduli perenializmi’ vuwodoT. is bevrad mkafiod gamokveTs debulebas naciebis antikur periodSi warmoSobis Sesaxeb. igi gveubneba, rom zogierTi nacia istoriulia. droTa ganmavlobaSi naciebi icvlebian. renanis sityvebiT, ‘maT TavianTi dasawyisi aqvT, da isini dasruldebian’. magram nacia rogorc aseTi, rogorc adamianuri asociaciis kategoria, perenialuri da yvelgan myofia, amitomacaa, rom igi istoriis yvela periodSi dedamiwis yovel kontinentze Tavidan Cndeba. aq Cven koleqtiuri identobis imave tipis 83 ganmeorebadoba gvipirispirdeba, romelsac SeuZlia istoriis sxvadasxva periodSi sxvadasxva gziT hpovos gamoxatuleba. Tumca konkretuli naciebi SeiZleba movidnen da wavidnen, naciadyofnis idea TavisTavad universaluri amouZirkvavi fenomenia da igi mravali kulturuli an politikuri erTobis mimarT SeiZleba iqnas gamoyenebuli yvelgan da yovelTvis.9 primordializmi perenializmi gansakuTrebiT zogi istorikosis damaxasiaTebel paradigmas warmoadgens. ‘primordializms’ ki metwilad socialuri mecnierebis warmomadgenlebi da organuli nacionalistebi mimarTaven. is TviT rusosagan warmodgeba, romelic mogviwodebda gavqceodiT urbanul gaxrwnilebas da dakarguli umankoeba ‘bunebaSi’ dabrunebiT aRgvedgina. am ‘naturalisturma’ suliskveTebam male TviT naciadyofnis ganmartebaSi SeaRwia. misi danaxva ukve SegviZlia abat siiesis zemoT moyvanil citataSi. igi amtkicebs, rom naciebi iseve, rogorc individebi, yovelgvari socialuri kavSirebis miRma, ‘bunebriv mdgomareobaSi’ unda Casaxuliyvnen; da isini mxolod ‘bunebrivi wesrigis pirobebSi’ arseboben. marTlac, maT yvela saganze adre arsebul da yvelafris warmomSob RmerTTan saziaro Tviseba aqvT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, naciebi ‘primordialurni’ arian, isini drois Tavdapirvel wesrigSi arseboben, da Semdgomdroindeli procesebisa da ganviTarebis safuZvels warmoadgenen. SeiZleba, rom siiesi (da rusos sxva mimdevrebi) zustad am frazebs ar iyenebdes da arc Tavs miiCnevdes ‘primordialistad’; magram mas ufro farTo moTxovnebi ekuTvnis, romelTa gamoyenebac ukve 1789 wels iwyeba naciis nebis absoluturi suverenobis gasamarTleblad. aman fixtesa da romantikosebis mier germaneli naciisadmi wayenebul moTxovnebze karga xniT adre gaiJRera. am saxis ‘naturalizaciisaken mimarTuli’ diskursi nacionalizmis esencialistur da organul formebs uTavisuflebda gzas (amas me ukve Sevexe) da, garda amisa, nacionalizmis ufro metad voluntaristul tipebzec axdenda gavlenas.10 84 biologia da kultura maS ase, saqme gvaqvs primordializmis iseT tipTan, romelic organistul nacionalizms warmoadgens. sul axlaxan, Cven ori sxvadasxva saxis primordialzmis warmoSobis mowmeni gavxdiT. pirveli maTgani sociobiologiuri versiaa. am versiis mixedviT, naciebis, eTnikuri jgufebis, da rasebis kvals individTa genetikuri reproduqciuli mamoZravebelis da, ‘nepotizmisa’ da ‘inkluziuri Sesabamisobis’ strategiebis Sedegad, maT mier genofondis maqsimalizaciamde mivyavarT. pier van den bergi Tvlis, rom es strategiebi individualuri genofondis uSualo sanaTesaos sazRvrebs miRma, ufro vrcel eTnikur sanaTesaoSi gasavrceleblad gamoiyeneba. am SemTxvevaSi, kulturuli jgufi gagebulia, rogorc ufro farTo naTesauri qseli, xolo kulturuli simboloebi (ena, religia, kanis feri da a.S.) biologiuri markerebis rols asrulebs. van den bergis azriT, es gamorCeulad racionalur strategias warmoadgens, radganac eTnikuri warmomavlobis miTebi realur biologiur warmomavlobas umeteswilad Seesabameba. amitomacaa, rom adamianebi, romlebic erTmaneTis uSualod ar enaTesavebian, mainc mzad arian ucnobi TanaeTnoselebi ‘naTesavebad’ miiCnion da TavianT msgavsad uzrunvelyon sarCoTi da usafrTxoebiT (Van den Berghe 1978 da 1995). am Tvalsazriss ramdenime sirTule ukavSirdeba. yvelaze xSirad problemuria individualuri qcevis ganzogadeba koleqtiur reproduqciul qcevamde da politikur moqmedebebamde. didi ojaxic ki, ramdenime gamonaklisis garda, Zalian pataraa imisaTvis, rom politikuri mniSvnelovneba SeiZinos, da, miTumetes, Znelia imis warmodgena, Tu rogor SeiZleba aixsnas farTomasStabiani socialur-politikuri ganviTareba individualuri an ojaxuri qcevis meSveobiT. amasTan dakavSirebuli meore sirTule ki isaa, rom warmoSobis miTebi iSviaTadaa korelirebuli realur biologiur warmomavlobasTan, Tu davuSvebT, rom maTTvis Tvalis midevnebis SesaZlebloba arsebobs. rogorc uolker konorma (Connor 1994: 202) dagvanaxa, miTebi warmoSobis 85 Sesaxeb, rogorc wesi, ar Seesabameba cnobebs realur STamomavlobiT kavSirebze. naciebs, Cveulebriv, ramdenime eTnikuri modgma da warmomavloba Seadgens, maSin roca warmoSobis da STamomavlobis miTebi mxolod erT, SeTanxmebul an oficialur, wyaros moicavs. dabolos, ‘kulturuli niSnebis’ donis SemotaniT, van den bergi reduqcionistul biologiur Tvalsazriss arbilebs da kulturul da socialur faqtorebs bevrad ufro did rols aniWebs, riTic uciloblad amcirebs genetikuri faqtorebis gavlenas. primordializmis meore, ufro gavleniani, versiis mixedviT, eTnikuri jgufebi da naciebi socialuri arsebobis ‘kulturul monacemebTan’ mijaWvulobis safuZvelze Camoyalibdnen. edvard Silsma da kliford geercma aCvenes, Tu rogor xdeba sekularuli, moqalaqeobrivi kavSirebis gverdiT primordialuri kavSirebis SenarCuneba industriul sazogadoebebSic ki. kerZod, geercma primordialuri mijaWvulobebi modernuli saxelmwifo mowyobisa da sazogadoebis racionaluri wesrigis samoqalaqo kavSirebs Seadara. afrikisa da aziis axal saxelmwifoebSi geerci or mZlavr mamoZravebels gamohyofs: personalur identobas, romelic efuZneba gangrZobad simtkices da moicavs sanaTesaosTan, rasasTan, enasTan, religiasTan, tradiciebsa da teritoriasTan mijaWvulobas; da momgebianobas da stabilurobas, rac gamoxatulebas axali politikuri wesrigis samoqalaqo kavSirebSi hpovebs. faqtobrivad, wesrigisa da sargeblianobis Zlieri survili ubralod amZafrebs primordialur mijaWvulobebs axali saxelmwifoebis eTnikur jgufebSi, radganac suverenuli saxelmwifos Zala da misi patronaJi iqceva axal jildod, romlis mosapovebladac unda ibrZolo da axal gamowvevad metoqesTan Sesajibreblad (Shils 1957; Geertz 1973). dRes ‘primordializma’ umoZraobis, esencializmisa da naturalizmis damamcirebeli konotacia SeiZina. misi aseTi saxe nawilobriv primordializmis nacionalizmis organul tipTan aramarTebul asocirebas, nawilobriv ki, geercis cnobili eseis ‘gamaerTianebeli revoluciis’ araswor gagebas efuZneba. imis mtkicebiT, rom eTnikuri 86 mijaWvulobebi da naciebi socialuri arsebobis ‘kulturuli mocemulobebidan’ momdinareobs da, rom xalxis mier ‘TviTobis gancda sisxlis, rasis, enis, adgilis, religiis an tradiciis mravalricxovani gamovlinebebisagan ganuyofelia’, geerci ar xdeba organuli nacionalizmis mimdevari. amis damadastureblad mas iqve Semoaqvs arsebiTi Sesworeba, roca ambobs, rom: primordialuri mijaWvulobis qveS igulisxmeba is, rac ‘mocemulobebidan’ an, ufro zustad, socialuri arsebobis navaraudevi ‘mocemulobebidanaa’ warmoSobili (ramdenadac kultura ueWvelad aris CarTuli amgvar movlenebSi)… sisxlis, enis, tradiciebis da a.S. harmonia gaigeba rogorc maTSi da maTiT arsebuli eniT gamouTqmeli da drodadro gadaulaxavi iZuleba (Geertz 1973: 259–260). am pasaJSi, sityvebi ‘navaraudevi’ da ‘gaigeba’ da kulturasTan mimarTeba niSnavs, rom geercisaTvis primordialuri mijaWvulobani percefciebsa da rwmenebs emyareba da, rom Sinagani buneba araa is, rac am mijaWvulobebs ‘mocemulobad’ da Zlevamosilad aqcevs; Cveulebrivi adamianuri qmnilebani arian isini, vinc am kavSirebs, rogorc mocemulobebs ise aRiqvamen da maT gadaulaxavi iZulebis Zalas miaweren. geerci mxolod imas amtkicebs (da es mniSvnelovania primordialisturi midgomisaTvis), rom Cven, rogorc individebi da koleqtivebis wevrebi, vgrZnobT da gvwams Cveni eTnieebis da naciebis primordialoba – maTi bunebrioba, maTi dRegrZeloba da Zala – da is, rom Tuki am rwmenebisa da grZnobebis arsebobas ugulebelvyofT, xelidan dagvisxlteba eTnikurobisa da nacionalizmis sferoSi saWiro ganmartebis erT-erTi centraluri amocana. rac Seexeba sakvanZo kiTxvas, romelic naciisa da nacionalizmis nebismieri Teoriis winaSe wamoiWreba, igi imaSi mdgomareobs, Tu ratom badeben isini amden vnebasa da ase Zlier mijaWvulobas. am kiTxvaze pasuxis Ziebisas primordialistebi miuTiTeben aRniSnul mijaWvulobaTa 87 droSi ganfenilobaze da maT aSkarad iZulebiT xasiaTze, imis gaTvaliswinebis aucileblobaze, rasac ‘monawileTa primordializms’ vuwodebT. es monawileTa mier imis cxovelmyofeli gancdaa, rom maT koleqtiur identobas primordialisturi xasiaTi aqvs. magram, rogorc elerma da kuglanma miuTiTes, TavisTavad es pasuxi ar aris amomwuravi. CvenTvis aucilebelia imis codna, Tu ratom aqvs amden adamians primordialobis gancda da ratom SeigrZnobs am mijaWvulobebs. es ki eTnikuri mijaWvulobebis racionalur, empiriul analizs moiTxovs da ara liton gancxadebas amgvari kavSirebis aprioruli bunebisa da emociuri Sinaarsis Taobaze. am kiTxvaze sapasuxod stiven grosbim gaakeTa saintereso miTiTeba, rom adamianebi mijaWvulobis am grZnobas imis rwmenaze afuZneben, rom amgvar koleqtivs sicocxlis gagrZelebis unari aqvs, xolo naTesaobas, ufro konkretulad ki teritorias – sicocxlis SenarCunebis Tviseba. grosbis mosazreba damafiqrebelia, magram mas mxolod garkveuli mimarTulebiT SeuZlia Cveni warmarTva. Tavad ki Znelad Tu dagvexmareba kulturuli erTobebis sxvadasxva saxis arsebobisa an droTa viTarebaSi maTi transformaciis sociologiur axsnaSi. amgvari paradigma verc imas mohfens Suqs, Tu ratom arian adamianebi mijaWvulni mocemul istoriul koleqtivs da ara sxvas (magaliTad, ratom germanias da ara prusias) da ratomaa, rom amgvari mijaWvulobebi ase gansxvavdebian gavrcelebis arealiT, intesivobiTa da xangrZlivobiT.11 instrumentalisturi kritika am sakiTxSi garkveuli daxmarebis gaweva SeuZlia ‘instrumentalistur’ kritikas. primordializmis msgavsad, instrumentalisturma midgomam Tavi iCina ara imdenad naciebTan an nacionalizmTan, aramed eTnikurobasTan mimarTebaSi. igi TvalsaCino Seiqna XIX saukunis 60-70-ian wlebSi SeerTebul StatebSi efeqturad miCneuli sadnobi qvabis SigniT (TeTrkanianTa) eTnikuri gamZleobis Taobaze mimdinare debatebTan dakavSirebiT. maSin, roca uil herbergi miuTiTebda, rom samTa (protestantebis, kaTolikeebisa da ebraelebis) amerikuli sadnobi qvabi 88 arsebobda, naTan gleizeri da daniel moiniani aCvenebdnen, Tu rogor miiRes amerikuli cxovrebis stili niu-iorkis sxvadasxva eTnikurma jgufebma ise, rom sakuTari identobebic SeinarCunes. XX saukunis 70-ian wlebSi aman debatebi im donemde gaacxovela, rom SeerTebul StatebSi arsebuli eTnikuri jgufebi saerTo interesTa mqone an Seviwroebis Sedegad warmoqmnil jgufebad miiCnies, romlebic politikur bazarze ise gamodiodnen, rogorc saSualeba. momdevno TaobebSi isini swrafad kargavdnen TavianT kulturul TviTmyofadobas an am ukanasknels metad simbolurad da arasavaldebulod miiCnevdnen. igulisxmeboda, rom eTnikuri liderebi da elita Zalauflebisa da resursebisaTvis cilobisas sakuTar kulturul jgufebs ise iyenebdnen, rogorc masobrivi mobilizaciis adgils da erTgvar saarCevno ubans, vinaidan Tvlidnen, rom amgvari jgufebi socialur klasebTan SedarebiT ufro efeqturia.12 didi xani araa gasuli mas Semdeg, rac naciebis genezisTan dakavSirebiT instrumentalisturi midgoma iqna gamoyenebuli. amis gansakuTrebiT TvalsaCino magaliTia pakistanis warmoSobasTan dakavSirebiT pol brassa da francis robinsons Soris gamarTuli nayofieri polemika. brasis azriT, pakistani muslimanurma elitam Seqmna. im dros, roca britanuli politika, etyoba, muslimanTa interesebis sawinaaRmdegod Sebrunda, igi, Crdilo-dasavleT indoeTis muslimanuri masebis mobilizebis mizniT, islamur simboloTa arsenaliT manipulirebda. robinsonis SexedulebiT ki, yvelaferi sapirispirod moxda: arsebulma muslimanurma mijaWvulobebma da ideologiebma (gansakuTrebiT umam) daarwmuna muslimanuri elita muslimanuri erTobisa da kulturis dacvis mizniT Crdilo-dasavleTis gaerTianebul provinciebsa da bengalSi muslimanTa ufro didi avtonomiisaTvis ebrZola. Tumca situaciis am or interpretacias Soris gansxvaveba arc ise didia, rogorc es erTi SexedviT Cans. brasi, magaliTad, aRiarebda arsebuli tradiciebis mniSvnelovnebas, gansakuTrebiT iq, sadac arsebobda mdidari kulturuli memkvidreoba da institucionaluri (magaliTad, 89 religiuri) CarCo, maSin roca robinsoni frTxilad, magram daJinebiT amtkicebda muslimani elitis moqmedebaTa politikur racionalurobas (Brass 1979 da 1991; Robinson 1979). meores mxriv, instrumentalisturi midgoma mkacrad modernistuli paradigmis dasacavadac SeiZleba iqnas gamoyenebuli. amgvar midgomas vxvdebiT nacionalizmis jon briliseul politikur TeoriaSi, romelsac ufro detalurad momdevno TavSi ganvixilav. amjerad ki yuradReba mis meTodologiur miznebs minda mivapyro. maT brili Tavisi wignis nacionalizmi da saxelmwifo 1993 wlis gadamuSavebuli versiis Semajamebel TavSi warmoadgens. Tumca nacionalizmis briliseuli definicia kulturas miemarTeba, igi nacionalizmis (romelsac igi rogorc mkacrad politikur da modernul fenomens ise ganmartavs) ganmsazRvrel maxasiaTeblad kulturuli identobis miCnevis yovelgvar SesaZleblobas gamoricxavs, ramdenadac miaCnia, rom es ukan, iracionalur primordialistur ‘Tavis mikuTvnebis saWiroebasTan’ dagvabrunebs. igi imasac uSvebs, rom nacionalizmi ‘Tavisi Zalis did nawils im naxevarsimarTlisagan iZens, romlis gansaxierebasac warmoadgens’, da dasZens: adamianebi eswrafvian erTobis wevrobas, aqvT Cvenisa da maTis, teritoriis, rogorc samSoblo miwis, kulturulad gansazRvruli da Sekruli samyarosadmi kuTvnilebis Zlieri gancda, rac azrs aniWebs maT cxovrebas. amaTgan umetesoba xom racionaluri analizis miRma dgas, me ki istorikosTa ganmartebis unars vendobi (Breully 1993: 401). SesaZloa es asecaa, magram brilis xelSi nacionalizmis cnebis sazrisis sazRvrebi wminda politikur mniSvnelobamde da mkacrad instrumentalur gamoyenebamde viwrovdeba. nacionalizmi warmodgeba, rogorc mxolod argumenti, romlis meSveobiTac subelitebs xalxis mobilizeba, socialuri jgufebis mravalferovani interesebis koordinacia da Tavis 90 qmedebaTa legitimacia SeuZliaT, raTa xelT igdon an SeinarCunon Zalaufleba modernul saxelmwifoSi. esaa wminda politikuri argumenti, romelic ambobs, rom arsebobs nacia gamokveTili da gansakuTrebuli xasiaTiT, rom misi interesebi da Rirebulebebi yvelaferze upiratesia, da rom nacia damoukidebeli unda iyos. brilisaTvis nacionalizmi ar Seexeba identobas, erTianobas, avTenturobas, Rirsebas, samSoblo miwas an raime sxvas, politikuri Zalauflebis gamoklebiT, rac modernuli saxelmwifos politikur miznebs warmoadgens. nacionalizmi ubralod politikuri miznebis miRwevis instrumentia da mxolod modernul pirobebSi SeiZleba aRmocendes. yvelaferi sxva racionaluri analizis sazRvrebs miRmaa datovebuli (iqve: 2). triada – racionaluroba, modernuloba, politika – instrumentalizmis drodadro ganmeorebad niSnebs warmoadgens da es argumentTa amowurvas moaswavebs. misi efeqti imaSi mdgomareobs, rom moaxdinos alternatiuli midgomebis delegitimacia da, modernizmis garda, nacionalizmis yvela paradigmis diskvalifikacia. magram, praqtikulad, amgvari sakuTari Tavis uarmyofeli gegma mxolod imas uTavisuflebs adgils, rac unda movides ara marto racionaluri analiziT Semowmebis Sedegad, aramed im analizis Sedegadac, romelic bevrad ufro met Semowmebas dauSvebs, vidre amas zeda fenebisgan qveda fenebisaken mimarTuli, elitis mier marTuli da racionaluri arCevanis mqone politikuri modelebi axerxeben, dRes amden modernists Soris rom aqvT gasavali. eTnosimbolizmi erT-erT aseT alternativas eTnosimbolistur paradigmaze dafuZnebuli socioistoriuli da kulturuli analizi waarmoadgens. es am sferoSi arsebul oTx umTavres paradigmas Soris ukanasknelia. SesaZlo mexuTe – ‘postmodernizmi’, romelsac bolo TavSi ganvixilav, jer kidev metismetad fragmentuli da zedapirulia imisaTvis, rom ‘paradigmis’ saxelwodeba daimsaxuros. eTnikurobisa da nacionalizmis 91 modernistuli, perenialisturi da primordialisturi paradigmebis sapirispirod istoriuli eTnosimbolizmi Tavis fokusSi konkretulad eTnieebis TviTSenarCunebis, naciebis formirebis da nacionalizmis impulsis subieqtur elementebs aqcevs. es imas ar niSnavs, rom igi ‘obieqtur’ faqtorebs TavisTavad nagulisxmevad miiCnevs an analizis sferos miRma tovebs. es mxolod imas niSnavs, rom igi subieqtur elementebs – maxsovrobas, Rirebulebebs, sentiments, miTsa da simbolos – ufro met mniSvnelobas aniWebs, da, rom amgvarad eswrafvis SeaRwios eTnikurobisa da nacionalizmis siRrmeebSi da axsnas isini. eTnosimbolisturi xedvisas rigi mimarTeba moqmedebs. pirveli, es aris Tavis arideba eqskluziurad elitaze orientirebuli analizisaTvis, rac modernizmisaTvisaa damaxasiaTebeli. amis sapirispirod, eTnosimbolizmi xazs usvams sxvadasxva elitebis dabal fenebTan (‘xalxTan’) urTierTobis da maTi warmomadgenlobis aucileblobas. magram es araa calmxrivi urTierToba. araelitebi, nawilobriv, TavianTi kulturuli tradiciebisa da, nawilobriv, vernakuluri mobilizaciis meSveobiT da inovaciebis garkveul kulturul parametrebSi moqceviT gavlenas axdenen inteligenciaze, politikur liderebze da burJuaziaze, xolo kulturul proeqtebsa da politikur amocanebs Sesabamisi motivebiTa da personaliT uzrunvelyofen. amis kargi magaliTia gaeluri aRorZinebis inteleqtualuri da saxalxo moZraoba gviani XIX saukunis irlandiaSi, romelic jon haTCinsons mdidari dokumenturi masalis moxmobiT aqvs ganxiluli (Hutchinson 1987: Tavebi 4–5). aq glexobis da kaTolikuri dabali klasebis tradiciebma irlandiel inteleqtualTa amaRorZinebeli formulirebebi Sesabamisi parametrebiT da kulturuli masaliT uzrunvelyo. meore saerTo mimarTeba grZelvadian analizs ukavSirdeba – es socialuri da kulturuli modelebis la longue durée analizia. mxolod ramdenime Taobis da saukuneebis SeswavliT ZaluZT mecnierebs gamoavlinon warsuls, awmyosa da momavals Soris arsebuli urTierTmimarTebani da adgili gamounaxon eTnieebsa da 92 naciebs istoriaSi. es saSualebas mogvcems Tavidan aviciloT ‘retrospeqtuli nacionalizmis’ anaqronizmi, romelic awmyos koleqtiuri miznebisa da nacionalistTa miswrafebebis amokiTxvas adreuli epoqebis pirobebsa da politikaSi cdilobs, miuxedavad, imisa, rom imavdroulad, adreuli saukuneebis koleqtiuri identobebis bevr cvalebad formas akritikebs. pirvel rigSi, eTnosimbolisturi midgoma sakuTar yuradRebas im gzebis Ziebisaken miapyrobs (ramdenadac amis saSualebas istoriuli CanawerebSi arsebuli mravali rRveva da wyveta iZleva), romlebiTac koleqtiuri identobis adrindelma formebma SeZles gavlena moexdinaT naciebis warmoSobaze.13 mesame, es niSnavs, rom naciebisa da nacionalizmis warmoSobis analizi adreuli koleqtiuri kulturuli identobebis da, gansakuTrebiT, eTnikuri erTobebis anu eTnieebis CarCoebSia moqceuli. magram naciebis mimarTeba eTnieebTan kompleqsuria. aq adgili ara aqvs martiv wrfiv progresias. erTi mxriv, naciebi SeiZleba ganxilul iqnan rogorc eTnieebis specializebuli (teritorializebuli, politizebuli, masobriv-sajaro, da a.S.) formebi; meore mxriv, orive, naciebica da eTnieebic, koleqtiuri kulturuli identobis formebs warmoadgens, romelTac SeuZliaT Tanaarseboba an konkurencia, Sejibri im ramdenime eTniesTanac ki, romlebic xSirad naciis politikuri erTobis sazRvrebs SigniT arsebobs. am paradigmisaTvis nacionalizmi da naciebi sulac ar arian eqskluziurad modernul epoqasTan dakavSirebuli, aramed, rogorc amas naciis cnebis ganmartebis Taobaze Cemi adrindeli (pirvel TavSi) msjelobac miuTiTebs, koleqtiuri identobebisa da miswrafebebis ufro farTo ‘ojaxis’ nawils Seadgenen. amiT isic aixsneba, Tu ratom cdiloben nacionalistebi ase xSirad im mizniT apelirebis, rom xelaxla aRmoaCinon im Zveli mosaxleobis kulturuli da simboluri repertuari, romelTanac isini Rrma kulturuli kavSiris uwyvetobas amtkiceben.14 sxva mniSvnelovani problema, romelsac yvela aRiarebs, gaxlavT koleqtiur vnebaTa mimarTeba mijaWvulobasTan. maSin roca modernistebi am problemis 93 wamowevisas, Cveulebriv, marcxdebian an mxolod zogadad exebian mas, xolo perenialistebi, romelnic yvelgan varaudoben naciebis gangrZobadobas da drodadro kvlav gamoCenas, ubralod mis ganmartebasac ver axerxeben, eTnosimbolistebi mas ganixilaven eTnikurobisa da nacionalizmis gagebisaTvis sakvanZo problemad. primordialistebisagan gansxvavebiT, romelTac didididi metafizikuri pasuxi SeiZleba hqondeT, eTnosimbolistebi warmogvidgenen istoriul da/an sociologiur axsnas im mizezebisa, Tu ratom aqvs amden adamianis sakuTar eTnikur erTobebTan da naciebTan mdgradi emociuri mijaWvuloba da riTaa gamowveuli am mijaWvulobaTa unari fanatikuri terorizmi da Tavganwirva gamoiwvion maTi interesebisaTvis. dabolos, eTnikuri da nacionaluri identobebis saxalxo, moralur da emociur ganzomilebebTan mimarTebis gamo eTnosimbolistur midgomas SeuZlia dagvexmaros rogorc kulturul koleqtiur identobaTa mier TviTSenarCunebis, ise maTi transformaciebis swrafad aRqmaSi. nacionaluri identobebis winare eTnikur jaWvTan dakavSirebiT da saziaro simboloebis, miTebis da maxsovrobebis subieqturi ganzomilebebis CvenebiT eTnosimbolizmi Suqs hfens dRes amden adamianze modernuli naciebis gavlenis SenarCunebis sakiTxs. amave mizezebis gamo, eTnosimbolistur paradigmas SeuZlia mimdinare eTnikuri konfliqtebis intensivobasa da Sinaarsze arsebuli Cveulebrivi ekonomikuri da politikuri Tvalsazrisebisadmi alternatiuli axsnebisaken gvibiZgos. es alternatiuli Tvalsazrisi saTanado wonas aniWebs sakvanZo simbolur sakiTxebs, romlebic, rogorc irkveva, yvelaze Znelad gansamartia. amas mowmobs muslimanur-induisturi Sejaxeba meCeTis gamo aiodiaSi, oranJistTa ordenis marSebi olsterSi an ierusalimis statusi. radgan, rogorc saxelic miuTiTebs, ‘eTnosimbolizms’ analizis fokusi wmindad garegani politikuri da ekonomikuri an sociobiologiuri faqtorebisagan kulturul faqtorebze – simboloze, maxsovrobaze, miTze, Rirebulebebze da tradiciaze gadaaqvs.15 94 eTnosimbolizmi, sxva paradigmebis msgavsad, gansxvavebul formebs iZens. jon armstrongi ufro perenialisturi Tvalsazrisisaken ixreba, romelic avlens tendencias daamcros naciebsa da eTnikur identobebs Soris arsebuli gansxvaveba (Tumc armstrongi, diaxac xedavs sxvaobas ‘nacionalizmis’ wyalgamyof 1800 welze uwinares da amis Semdgom warmoSobil naciebs Soris). es, nawilobriv, imitom xdeba, rom armstrongi fenomenologiur Tvalsazriss iziarebs, romelic eTnikur identobebs ise ganixilavs, rogorc percefciebis, sentimentebis, mimarTebebis wanacvlebad klasterebs. amave dros igi kulturuli da simboluri sazRvrebis analizs iyenebs (romlis pioneric frederik barti iyo) da xazs usvams ‘miTosimboluri kompleqsebis’ kvlevis saWiroebas la longue durée imisaTvis, rom gavigoT eTnikurobis mdgradobis arsi (Armstrong 1982 da 1995; Sdr. Barth 1969: Sesavali). meores mxriv, jon haTCinsonma veberiseuli midgoma ufro gaiziara, raTa modernuli nacionalizmis kulturuli da politikuri tipebi urTierTisagan ganesxvavebina da TvalsaCino gaexada kulturuli formebis dinamika. haTCinsoni im rolsac exeba, romelic iTamaSa warsulma premodernul eTnikur aRorZinebasa da Tanamedrove nacionalizmSi, da im gzebsac, romliTac instituciebis meSveobiT miTebis, maxsovrobebis da simboloebis premodernuli kulturuli repertuari ‘gadmotanil iqna’ modernul epoqaSi. Cemi sakuTari analizi mesame problemas – naciebis bunebasa da istoriaSi maT rols Seexeba. vacnobierebdi ra, rom nacionalizmi, rogorc ideologia, moZraoba da simbolizmi, modernuli fenomenia, me davinteresdi imiT, Tu ramdenad SeiZleba arsebobdnen naciebi nacionalizmamde, yovel SemTxvevaSi zogjer mainc, da ra dgas amis miRma. magram, sazogadod, Cemi interesis fokusSia is gza, romelic naciebs win uswrebs da premodernulia: eTnikuri kavSirebi da eTnieebi, romlebmac gavlena moaxdines momdevno naciebsa da nacionalizmebze da, zog SemTxvevaSi, Seuqmnes kidec maT safuZveli (Hutchinson 1987 da 1994; A.D.Smith 1986 da 1991). 95 daskvna eTnosimbolizmi dapirispirebuli modernistuli da perenialisturi paradigmebis mtkicebebiT daukmayofileblobam da primordializmis axsniTi mcdelobebis marcxma warmoSva. roca saqme gvaqvs iseT naciasTan, romelsac arc uZvelesi istoria aqvs da arc reproduqcia axasiaTebs, an iseTTan, romelic arc axalia da arc modernizaciis produqts warmoadgens, dgeba iseTi paradigmis monaxvis saWiroeba, romelic moicavs da gamoavlens naciebisa da nacionalizmebis ase xSirad aRniSnul dualur, orsaxovani ianusis bunebas. amgvari paradigma sagareo-politikuri, geopolitikuri da ekonomikuri faqtorebis ugulebelyofis subieqtur simbolur da socialur-kulturul elementebze unda iyos fokusirebuli, xels unda uwyobdes ufro niuansirebul xedvebsa da midgomebs da amgvarad miemarTos eTnikuri identobis, miTebis da maxsovrobis sasicocxlod aucilebel simbolur sakiTxebs, romlebic, xSirad, rogorc irkveva, Zneli gasamartia. arc perenializmi da arc modernizmi ar cdilobs SeaRwios nacionalizmis Sida samyaroSi; amis gareSe ki, eTnosimbolistebis mtkicebiT, TiTqmis SeuZlebelia sxva xalxebis nacionalizmis gageba da maTi satkivaris da sentimentebis (romlebic konfliqtebisaTvis sawvavs warmoadgenen) Cawvdoma. am oTxi paradigmis mimdevrebs Soris kamaTi warimarTa or doneze: Teoriulze da istoriulze. Tu sqematurad warmovadgenT am oTx paradigmas, SeiZleba vTqvaT, rom modernistebi Zlierni arian Teoriul doneze da sakmaod sustni istoriulze, perenialistebi ki piriqiT. primordialistebs an mcdari Teoria aqvT an sulac ara aqvT. igive SeiZleba iTqvas istoriaze – an mciredi aqvT an ara aqvT, vinaidan isini an reduqcionistebi (sociobiologebi) arian an metismetad spekulatiurni da araistoriulni (kulturuli primordializmi). rac Seexeba eTnosimbolistebs, isini mxolod midgomebs aviTareben da ara raime Teorias. magram, rogorc mosalodneli iyo, isini exebian makroistorias da mis socialur-kulturul elementebs, 96 da, Cemi azriT, aucilebeli koreqtivebi SeaqvT danarCeni mTavar paradigmebis momxreTa xSirad uvargis mtkicebebSi. 97 4 Teoriebi ________________________________ am TavSi minda ganvixilo nacionalizmis arsebobis zogierTi, oTxi paradigmis momxreTa mier mocemuli axsna da Sevexo im problemebsa da debatebs, romlebic amgvari axsnebis Sedegad dagrovda. aseT farTo sferoSi SeuZlebelia romelime calkeuli cda yovlismomcveli gamodges. magram mainc vimedovneb, rom winamdebare seleqciuri ganxilvac ki Segviqmnis garkveul warmodgenas wamoWrili ZiriTadi sakiTxebisa da argumentirebis mimarTulebebis Sesaxeb. mTavar axsnaTa CamoTvlis nacvlad, me varCie isini punqtobrivi warmosaxviTi ‘debatebis’ saxiT warmomedgina. am gziT vimedovneb daganaxoT nacionalizmis mecnieruli kvlevis inovaciuri da STambeWdavi xasiaTi, romelic man XX saukunis 60-ian wlebSi SeiZina, da ufro naTlad gamovavlino am sferoSi arsebuli dapirispirebuli poziciebis konturebi. ideologia da industrializmi Tu ar CavTvliT sociobiologiis pretenziebs, bolo dromde am sferoSi realurad mxolod erTi Teoria arsebobda.1 igi ernst gelneris 1964 wels gamocemuli wignis Canafiqri da cvlileba meSvide TavSi iyo gadmocemuli. am Teorias Tavisi konteqsti hqonda: nacionalizmis warmoSobis talRaze empiriuli dakvirveba marokoSi, sadac gelneri anTropologiur savele samuSaos eweoda, da, aseve, londonis ekonomikuri skolidan misi kolegis eli keduris inteleqtualuri gamowveva. 98 keduri amtkicebda, rom nacionalizmi ‘evropaSi XIX saukunis dasawyisSi SemoRebuli doqtrina iyo’ (Kedourie 1960: 1), ufro konkretulad ki, igi germaniaSi iqna SemoRebuli 1806–1807 wlebSi iohan gotlib fixtes nayofieri wignis mimarTvebi germanel nacias meSveobiT. nacionalizms hqonda rogorc inteleqtualuri, ise socialuri mizezebi. erTis mxriv, nacionalizmi nebis doqtrina iyo, romelsac germaneli romantikosebi qadagebdnen, da warmoadgenda imanuel kantis nebis avtonomiurobis koleqtivizebasa da mis gamoyenebas kulturuli, gansakuTrebiT, lingvisturi jgufebis mimarT, romlebic kulturuli mravalferovnebis sakiTxTan dakavSirebiT moxvdnen gotfrid herderis interesTa fokusSi. kedurisaTvis orive – kantis aqcenti keTil nebaze, rogorc Tavisufal nebaze, da herderis davalebuloba adgilobrivi kulturuli jgufebis avTenturi gamocdilebisagan – ganmanaTlebelTa moraluri da inteleqtualuri ueWvelobis racionalisturi Ziebis nayofi iyo.2 meores mxriv, nacionalizmi damangrevel da revoluciur pasuxs warmoadgenda im tradiciebis mimdevari da mamebis kmayofaze myofi germaneli da saqmegamoleuli evropeli inteleqtualebis uZlurebasa da gaucxoebaze, romlebmac biurokratiuli absolutizmis gamo dakarges Zalaufleba, romlis Rirsni, rogorc Tvlidnen, Tavad iyvnen ganmanaTlebluri ganaTlebis gamo. kedurisaTvis (Kedourie 1960), nacionalizmi gaucxoebuli axalgazrdebis ideologia, ‘bavSvebis jvarosnuli laSqroba’ iyo. amgvari mfarvelobis qveS dabadebul doqtrinas mxolod cudis gakeTeba SeeZlo; da, rogorc gairkva, asec moxda. dezorientirebuli inteleqtualebis mileniurma nacionalizmma gamoRviZebisas sxva araferi moitana Tu ara terori da ngreva, gansakuTrebiT, eTnikurad Wrel mxareebSi. gelnerma sakiTxis kvlevas keduris rigi mtkicebulebebis ganxilvasTan erTad mohkida xeli. Tavdapirvelad, man uaryo kanti nacionalizmis mTavari arqiteqtoris rangSi; kantis keTili nebis avtonomiuroba mxolod individebisaTvisaa gamosadegi da ara 99 jgufebisaTvis. meorec, man nacionalizms ufro pozitiurad Sexeda. amas gvafiqrebinebs ara misi sakuTari Sefasebebi, romelTac, Cveulebriv, gamotovebda xolme, aramed mis mier nacionalizmis socialuri ganviTarebis ideologiur instrumentad dasaxva. mesame, misi azriT, Tumca kritikulad ganwyobili inteleqtualebi ueWvelad warmoadgendnen nacionalisturi moZraobis liderebs, maT mxardaWera esaWiroebodaT dabali klasebis mxridan, ‘proletariatisagan’, romelSic gelneri did qalaqebsa da barakul dasaxlebebSi Tavmoyril, sakuTar fesvebs mowyvetil glexobas gulisxmobda. dabolos, Tumc gelneri eTanxmeboda keduris, rom nacionalizmi modernuli fenomenia, igi miiCnevda, rom nacionalizmi arc SemTxveviTia da arc vinmes mieraa ‘SemoRebuli’. igi modernul epoqaze gadasvlis aucilebeli Sedegia, raSic XVIII saukunis Semdeg msoflios yvela sazogadoeba iqna CaTreuli. aqedan is daskvna gamomdinareobs, rom modernul msoflioSi nacionalizmi, misi logikuri pirobiTobis miuxedavad, sociologiurad aucilebeli iyo (Gellner 1964: Tavi 7). SemdgomSi gelneri Tavis Teorias ZiriTadad imis gadmocemiT agrZelebs, Tu ratom moxda es ase. modernizaciam, romelSic gelneri industrializaciasa da mis Tanamdev socialur da kulturul movlenebs gulisxmobs, iseve gardaqmna TiToeuli sazogadoeba, rogorc es neoliTurma revoluciam 8000 wliT adre. man industriuli sazogadoebis axal tipi warmoqmna, romelic saWiroebda mobilur, wera-kiTxvisa da angariSis kargad mcodne samuSao Zalas, romelsac semantikur SromaSi da konteqstisagan Tavisufal komunikaciebSi CarTvis unari eqneboda. maSin, rodesac adreul, agrarul sazogadoebebSi, wigniereba mxolod rolebis struqturiTa da xSirad naTesaobiT ganpirobebuli instituciebiT urTierTze gadajaWvul adamianTa viwro wris kuTvnilebas warmoadgenda, modernul, industriul sazogadoebebSi ‘kulturam struqturis adgili daikava’. ‘ena da kultura’ axal cementad gadaiqca daqucmacebuli sazogadoebisaTvis, romelic efuZneboda industriul manqanaSi integrirebisaTvis gamzadebul fesvebdakargul, 100 tradiciebisagan ganZarcul individebs, romelTaTvisac axali da erTaderTi misaRebi identoba wignierebaze da kulturaze damyarebuli moqalaqeoba iyo. amitomac waSala modernizaciam tradicia da tradiciuli sazogadoebebi da identobis erTaderT safuZvlad ena da kultura wamoayena. dRes, ambobda gelneri, ‘Cven yvelani klerkebi varT’, da imisaTvis rom SeviZloT klerkoba da moqalaqeoba, ganswavluli unda viyoT axali, masobrivi, savaldebulo, standartuli, saxalxo saganmanaTleblo sistemis meSveobiT, romliTac saxelmwifo uzrunvebelgvyofs (iqve). magram modernizaciis didma talRam sxva, ufro savalalo Sedegic gamoiRo. rogorc ki dasavleT evropaSi mdebare sakuTar Rrma zurgs gamoscda, Tavisi araTanabari, dakbiluli frontiT moZraobis Sedegad man mxareebi dahyo, utevda ra erTmaneTis miyolebiT regionebs sxvadasxva dros, sxvadasxva siCqariT da intensivobiT. igi mosaxleobasac hyofda: didi urbanistuli centrebis Zvel mosaxleebad da axal, fesvebdakargul proletariatad, romlebic sul ufro da ufro Sordebodnen iseT sasicocxlo urbanul resursebs, rogoric sacxovrebliT, samuSaoTi da ganaTlebiT uzrunvelyofaa. axla, Tu am gamoZevebulT igive ena da kultura hqondaT, rac Zvel mosaxleebs, warmoqmnili ukmayofileba klasobrivi konfliqtiT imuqreboda. magram Tu es saerTo maT Soris ar arsebobda, Tu axalmosulebs Zveli urbanuli mosaxleobisagan kanis feri, ena an religia ganasxvavebda, maSin klasobriv konfliqts eTnikuri antagonizmic daemateboda. am viTarebaSi proletarul axalmosulebs gauCndebodaT cTuneba yurad eRoT Tanakultureli inteligenciis mowodebebi da monawileoba mieRoT savsebiT axali naciis Camoyalibeba-damkvidrebaSi; aq ori nacionalizmi gamyofi sazRvris sxadasxva mxares or nacias udebda saTaves. ase rom, nacionalizmi sakuTari xatovani ritorikis safarqveS Tavs avlens, rogorc obieqturad aucilebeli, praqtikuli programa (iqve: Tavi 7; ix., agreTve, Gellner 1973). mogvianebiT gelnerma ramdenjerme moaxdina sakuTari Teoriis reformulireba. upirveles yovlisa, 101 man aCvena Tu ratom ar SeeZloT arc naciebs da arc nacionalizms premodernul epoqebSi earsebaT. ubralod, amis arc saWiroeba iyo da arc gamoyeneba im ‘agrarulwignier sazogadoebebSi’, romlebic cicqna elitebis mier imarTeboda da, romlebic sakuTar kulturas maT dabla mdgom sursaTis mwarmoebelTa did masas ar uziarebdnen da verc saimiso safuZvels xedavdnen, Tu ratom unda gaekeTebinaT es. sursaTis mwarmoebelni, Tavis mxriv, mravalricxovan urTierTgadamfarav lingvistur kulturebad iyofodnen, ris Sedegadac maTi ukmayofileba arasodes iZenda nacionalur formas. TviT samRvdelobasac ki, im erTaderT fenas, romelic kulturis monopolizacias eswrafvoda, amis gasakeTeblad sakmarisi resursebi ar moepoveboda (Gellner 1983). meore, gelnerma ufro detalurad axsna industriul sazogadoebaTa kulturuli maxasiaTeblebis tipi. am mizniT man gamoiyena termini ‘maRali kultura’, romelSic gulisxmobda ara elitis kulturas, aramed wignier da standartul sajaro, ‘baRis’ kulturas, romelsac specialistebi da ‘egzosocializaciis’ sistema anu saxalxo ganaTleba ganamtkicebs. amas gelneri mravalnair velur arakultivirebul ‘dabal’ kulturebs upirispirebda, romlebic premodernuli sazogadoebebisaTvis iyo damaxasiaTebeli, magram romlebsac ar SeeZloT modernul pirobebSi gadarCena. isini an maRal kulturad unda gardaqmniliyvnen, anda daRupuliyvnen. mesame, gelnerma perenialistebisa da primordialistebisagan sakuTari gansxvavebuloba ara marto imiT gamokveTa, rom nacionalisturi ideologiebis mtkicebebs safuZveli gamoacala, aramed imiTac, rom xazi gausva naciebisa da nacionalizmebis sociologiur da istoriul siaxles, romlebsac Tumca SeeZloT arsebuli (premodernuli) kulturebis elementebi gamoeyenebinaT, magram faqtobrivad ar saWiroebdnen maT: ‘kulturis is naglejebi da nakuwebi, romelsac iyenebs nacionalizmi, xSirad TviTnebur istoriul gamonagonebs warmoadgens. nebismier Zvel naglejsa Tu nakuws SeuZlia samsaxuri gagviwios’ (iqve: 56). am sakiTxze igive Tvalsazrisi ufro mkafiod mis 102 bolo leqciaSi iyo Camoyalibebuli, roca igi amtkicebda, rom naciebi Seiqmna XVIII saukuneSi da manamade realurad xelSesaxebi araferi arsebobda. naciebs, adamis msgavsad, Wipi ar sWirdebodaT (Gellner 1996). yovelive aman gelneris Teoriis saboloo versias (1983) ufro materialisturi da deterministuli xedva SesZina. nacionalizms axla rogorc industriuli modernuli epoqis aucileblobasa da funqcionals uyureben, zustad iseve, rogorc Tavad modernuli epoqa gaxda garduvalad nacionalisturi. socialurekonomikuri formaciis garkveuli saxeoba kulturisa da ideologiis garkveul saxeobas moiTxovda da piriqiT (ix., agreTve, Gellner 1997).3 aseTive pozicia ekava tom nairns wignSi britaneTis daSla (1977), sadac amtkicebda rom ganviTarebis araTanabroba nacionalizmis upirvelesi mamoZravebelia. magram, nairnisaTvis es iyo ara industrializmis, aramed kapitalizmis araTanabari talRa. amas garda, kapitalizmi periferiaSi xelcarieli ar misula; is imperializmis ‘borkilebiT’ midioda. koloniebis eqspluataciaSi metropoliis kapitalistur burJuazias did daxmarebas uwevdnen didi dasavluri saxelmwifoebis administraciebi da armiebi. am sastiki Semotevis winaSe kolonizebadi periferiis elitebi sruliad umweoni aRmoCndnen. maT arc Sesabamisi iaraRi, arc simdidre, arc teqnologia da arc unar-Cvevebi ar gaaCndaT. magram hqondaT erTi ganZi. uimedo pirobebSi, ‘ganuviTareblobis’ WeSmariti mniSvnelobiT, maT iseT rames mimarTes, ris naklebobasac ar uCiodnen: xalxs. maT mxolod xalxi hyavdaT – potenciuri iaraRi. maT moaxdines ‘xalxis’ mobilizacia da misTvis gasageb enaze da misi kulturis donis gaTvaliswinebiT Sedgenili mosawvevi baraTebiT igi istoriaSi SeipatiJes. ‘masobrivi sentimentebi’ nacionalur winaaRmdegobaSi gadaizarda. amitomac nacionalizmi yovelTvis populisturi, romantikuli da klasobrivi dayofis gadamkveTi moZraobaa da masebis eTnikur sentimentebs asazrdoebs (Nairn 1977: Tavebi 2, 9).4 103 niSnavs Tu ara es imas, rom nacionalizmis xasiaTi da idealebi yovelTvis misi socialuri adgilisa da geopolitikuri situaciis funqciebs warmoadgens? elitac isevea moklebuli realur saSualebebsa da arCevanis unars, rogorc masebi, da maTi ideebi aseve uadgiloa situaciaSi, romelic, saboloo jamSi, globaluri socialur-ekonomikuri procesebiTaa ganpirobebuli? ueWvelia, rom amaSia modernizaciis Teoriis qveteqsti; aRniSnuli viTarebis Tavad gelneriseuli aRweriT, ‘ “ganuviTarebeli samyaros” yvela filosofosi mefe ise moqmedebs, rogorc vesternizaciis kursis gamtarebeli, xalxosaniviT ki saubrobs’ (Gellner 1964: 171). keduris ideologiur determinizms modernizaciis Teoria socialur-ekonomikur determinizms upirispirebs. kerZod, gelnerisaTvis ideologia – nacionalisturi ideologia – yovlad uadgilo da mcdaria. naciebi ar arian bedisweriT ganpirobebulni da arc adamianebs gaaCniaT nacionalurobis bunebrivi moTxovnileba. es modernuli epoqaa, naciebisa da nacionalobis arsebobis bunebrivobas rom gvaCvenebs, es modernuli epoqaa, romelic ueWvelad ‘nacionalizmis’ formiT gvevlineba, da swored nacionalizmia is, rac naciebs qmnis: ‘nacionalizmi … igonebs naciebs iq, sadac isini ar arsebobdnen, magram moqmedebisaTvis sWirdeba zogi adre arsebuli ganmasxvavebeli niSani, Tundac … wmindad negatiuri’ (iqve: 168). ganmasxvavebeli niSnebis sakiTxs me mogvianebiT davubrundebi. amjerad ki yuradRebis koncentrireba im saSualebebze minda movaxdino, romelTa meSveobiTac ideebi da konkretulad (nacionalizmis) ‘ideologiebi’ mizezobrivi jaWvidanaa amoRebuli. sirTule, romelic am SemTxvevaSi Cndeba, gaxlavT ara marto determinizmi, elitisaTvis arCevanis SezRuduloba, aramed ‘perspeqtivaSi xatvac’, risi wyalobiTac mravalmniSvnelovani da mizezobrivad adekvaturi axsnebis sakvanZo elementebi da arsebiTi safexurebia gamotovebuli.5 gelneri amtkicebs, rom naciebs ‘nacionalizmi’ qmnis, rac, Tavis mxriv, modernuli epoqis kulturis formaa da modernul industrializacias warmoadgens. am 104 Teoriis mixedviTNnacionalizmi kulturis aucilebeli forma, ‘maRali kultura’ xdeba. igi araa aqtiuri wammarTveli Zala, da arc raime damoukidebeli wvlilis Semtania sazogadoebis ganviTarebaSi; is mxolod industrializms gardatexs kulturis prizmaSi. e.i. realurad mniSvneloba ar hqonia nacionalizmis formasa da intensivobas, arc imas, Tu sad, rodis da romel nacias gamoixmobs igi (industrializmi) yofierebaSi. ‘sazogadod nacionalizmis’ arsebobis globaluri saWiroebisaTvis es yvelaferi meorexarisxovania da mas ar SeuZlia naTeli mohfinos sakiTxs nacionalizmis aucileblobis axsniT. ase rom, Teoria ar gveubneba Tu ratomaa, rom nacionalizmi zog naciebsa da saxelmwifoebSi ufro keTilia, sxvebTan ki ufro sastiki, ratomaa, rom igi zog nacias qmnis, xolo sxvebs anadgurebs, ratom gvxdeba aq religiuri nacionalizmi, iq revoluciuri da sxvagan kidev rasistuli an faSisturi.6 sxva sityvebiT rom vTqvaT, gelneris ‘nacionalizms’ Zalian cota an sulac araferi aqvs saerTo imasTan, rasac adamianTa umravlesoba gulisxmobs am terminSi: ideologiebi da moZraobani, romelTa droSis qveS adamianebi eZieben erTobas, identobas da avtonomiurobas TavianTi naciebisaTvis. iTvleba, rom keduri am ideebisa da moZraobebis rols azviadebs. Tumca man scada aRniSnuli disbalansis koreqtireba afrikasa da aziaSi Seqmnili nacionalisturi nawarmoebebis anTologiisaTvis mis mier mogvianebiT gakeTebul SesavalSi (Kedourie 1971). magram Cndeba kiTxva: igi ar idga imave Tvalsazrisze, roca gviCvenebda, Tu rogori enTuziazmiT miiRes nacionalisturi ideologiis mesianisturi danapirebi dezorientirebulma da gaucxoebulma, sakuTar erTobaTa tradiciebsa da dasavleTis iluzorul dapirebebs Soris gaCxerilma axalgazrda marginalebma?7 kedurisaTvis nacionalizmi nebis doqtrinaa. gelnerisaTvis es aris kulturis forma, miRebuli industrializmis mier. kedurisaTvis nacionalistur idealebs sakuTari Zalaufleba aqvT; sinamdvileSi isini mcdar gzaze ayeneben xalxs, orientacias ukargaven da 105 sabolood anadgureben kidec. gelnerisaTvis ideebi amgvar Zalas ver floben, nacionalizmis ideologia ubralod industriuli kulturis namdvil qmedebas niRbavs. magram Tu es asea, maSin mosalodneli iyo naciaTa samyaroSi, kerZod, naciebis xasiaTebisa da maTi ideologiebis Sinaarsisa da Sedegebis meti erTgvarovneba da meti regularuloba. is garemoeba, rom es aSkarad araa ase, modernizaciis Teoriis TvalSisacem xarvezze miuTiTebs: igi adgils ar utovebs individebsa da maTi idealebis rols. am mimarTebiT, keduris Tvalsazrisi, mTel misi naklovanebaTa miuxedavad, faseul koreqtivs gvaZlevs. is ufro metad da Rrmad wvdeba nacionalisturi ideologiebisa da inteleqtualTa Sida samzareulos; da, miuxedavad imisa, rom misi difuzionisturi Tezisi nacionalizmis gavrcelebis Sesaxeb sakmaod araadekvaturia, is bevrad ufro mets ambobs rogorc evropaSi nacionalizmis filosofiuri fonis, aseve afrikisa da aziis ganaTlebuli axalgazrdobis motivaciisa da iq arsebuli situaciis Sesaxeb. keduris Tvalsazrisi, mTeli Tavisi ideologiuri determinizmiT, Segvaxsenebs durkhaimis Segonebis WeSmaritebas, rom ideebi, raki erTxel iSvebian, Semdeg sakuTari cxovrebiT cxovroben. goneba da emocia kedurisa da gelners Soris debatebi modernistTa banakSi mimdinareobda da es namdvili debatebi iyo. danarCeni argumentebi sxvadasxva dapirispirebul paradigmebis SigniT momuSave mecnierTa poziciebidan momdinareobs da maTi argumentebis Cemeulma rekonstruqciam warmosaxviTi debatebis forma Seisxa. poziciaTa amgvari sxvaoba da debatebi motivaciis sakiTxs Seexeba da, kerZod, imas, Tu ratom unda SeigrZnobdnen Tavs adamianebi nacionalistebad da xdebodnen aseTni. maikl heCTerisaTvis es mniSvnelovanwilad ‘racionaluri arCevanis’ sakiTxia. auara ra gverdi ganviTarebul dasavleTSi ‘Sinagani kolonianizmis’ arsebobis sakuTar, adrindel wminda struqturul Tvalsazriss, heCTerma solidarobis 106 zogadi Teoria gaiziara, romelic erTob davalebulia racionaluri arCevanis analizisa da misi meTodologiuri individualizmisagan. rasakvirvelia, ‘individualTa suverenuli preferenciebi’ iseT struqturaSi operireben, romelic maTi moqmedebis arealSi akrZalvebis sistemas gansazRvravs metnaklebad; magram am sazRvrebs SigniT individTa qmedebebis kursi racionalurad airCeva, e.i. danaxarjebisa da mogebis daangariSebiT. eTnikuri jgufebi solidarobis jgufebis gamokveTil magaliTebs warmoadgenen, romelTac piraduli jildosa da sasjelis Sejerebis da informaciis gakontrolebis unari aqvT iseve, rogorc SeuZliaT kriminalebis da anarqistebis TareSi aRkveTon.8 SeuZlia ki amgvar zogad sqemas naTeli mohfinos nacionalur sesecias da nacionalistur Zaladobas? sesecia Cveulebriv riskiani moqmedebis mimarTulebaa da mxolod da mxolod piradulma motivebma, rogoricaa samuSaos perspeqtiva, SeiZleba saSualo klass am kursisaken ubiZgos; da am SemTxvevaSic seseciis albaToba maspinZeli saxelmwifos Zalis gaTvaliswinebaze iqneba damokidebuli (Hechter 1992: 273– 275). rac Seexeba nacionalistur Zaladobas, Cveulebriv, igi opoziciuri jgufebis saxelmwifos mier represirebis funqciaa da amitomac saguldagulodaa Semowmebuli: ‘uamravi ram miuTiTebs imaze, rom nacionalisturi jgufebi Zaladobis strategias mimarTaven, rogorc saSualebas im saerTo keTildReobaTa mosapoveblad, romelTa Sorisac suverenobas gansakuTrebiT didi adgili ukavia’ (Hechter 1995: 62). heCTeris azriT, CrdiloeTi irlandiis magaliTi imis dadasturebaa, rom nacionalisturi Zaladobis SezRuduloba ganpirobebulia susti solidaruli nacionalisturi jgufis konfrontaciiT mZlavr saxelmwifo aparatTan, romelsac imis unari Seswevs, rom seseciis survili represiebiT CaaxSos. Zaladobis eskalacia mxolod iq moxdeba, sadac dasustebuli saxelmwifo mZlavr solidarul nacionalizms daupirispirdeba.9 107 aseTia problemis yvelaze bolo da sabuTebiT gamyarebuli heCTeriseuli warmodgenis konteqsti. aq igi amtkicebs, rom nacionalizmi, kerZod, is principi, rom nacia unda emTxveodes mmarTvelobas (da ara aucileblad saxelmwifos), modernulia, ramdenadac igi pirdapiri mmarTvelobisaken modernizaciis globaluri moZraobis funqciaa. premodernul imperiul saxelmwifoebSi periferiul elitebs ZiriTadad eZleodaT imis saSualeba, rom emarTaT sakuTari regionis mosaxleoba arapirdapiri mmarTvelobis sistemis farglebSi, imperiis efemeruli Zalauflebis pirobebSi, rac savsebiT akmayofilebda yvela mxares. magram modernul msoflioSi, centralizebuli saxelmwifo normad gadaiqca da regionebis (periferiis) mosaxleobis marTvas ucxoebma mohkides xeli. isini ar icnobdnen maT saWiroebebs. ase rom, periferiuli elitebisaTvis mxolod amis Semdeg iZens azrs nacionalisturi politikis aReba damoukideblobis mosapoveblad; da amitomac nacionalizmis povna mxolod modernul msoflioSia SesaZlebeli (Hechter 2000, kerZod, Tavebi 2–3). aq heCTeri kritikas uSualod ‘racionaluri arCevanis’ Taobaze sakuTari winandeli Tvalsazrisken mimarTavs, romelic Zalian cotas an sulac arafers ambobda nacionalizmis specifikis Sesaxeb; sqema SeiZleba nebismieri saxis amboxs an Zaladobas miusadago. axla, Zalauflebis tipebSi momxdari cvlilebis gamo, is azrs iZens sakuTriv ‘nacionalizmTan’ mimarTebaSi, rogorc erTiani ‘naciis’ meSveobiT periferiis mosaxleobis periferiul elitasTan mibmis saSualeba centralizebuli saxelmwifos sawinaaRmdegod. magram ibadeba kiTxva, ratom unda dahyves mosaxleoba maT xelmZRvanelobas? heCTeris sxvadasxva mosazreba uSvebs individualuri racionalurobis arsebobas nacionalizmis saZirkvelSi, romelic adgils aRar tovebs koleqtiuri Rirebulebebis, maxsovrobebis, simboloebisa da emociebisaTvis, aq adgili mxolod simdidris obmokidebuli keTildReobis, sazogadoebrivi mdgomareobisa da ZalauflebisTvis Tu rCeba. magram gana es yvelaferi marTlac sakmarisia nacionalizmis vnebaTaRelvisa da sayovelTao mimzidvelobis 108 asaxsnelad? gana SegviZlia ugulebelvyoT, magaliTad, gardasuli omebisa da saSinelebebis xsovnis mniSvneloba politikuri krizisis dros, im sargebelisagan damoukideblad, romelic SeiZleba miiRon individebma konkretul amboxsa Tu moZraobasaTan maTi SeerTebis SemTxvevaSi?10 uolker konorisa da joSua fiSmanisaTvis amas kiTxvac ki ar dasWirdeboda. nacionalizmi maTTvis arasodes yofila koleqtiuri keTildReobis mxolod racionaluri Zieba, radgan, igi, pirvel rigSi, patriotizmis sapirispirod, eTnonaciis siyvarulia, rac teritorialuri saxelmwifos mimarT loialobas warmoadgens. ‘moqalaqeobrivi nacionalizmi’, romelsac modernistebi upiratesobas aniWeben da romelic realurad sxva araferia Tu ara patriotizmi, sinamdvileSi loialobis ‘racionaluri’ saxea da misi axsna racionaluradac SeiZleba, rogorc amas konori amtkicebs; magram ‘eTnonacionalizmi’, romelic mxolod da mxolod nacionalizmia, verasodes aixsneba racionalurad. igi SeiZleba mxolod gaanalizdes da aRiZras. es ki zustad isaa, rasac nacionalisti liderebi akeTeben, da isini bevrad met warmatebasac aRweven, vidre mecnierebi, radgan intuiciurad xvdebian, rom ‘saziaro sisxlis gancda eTnofsiqologiis centrSi Zevs da uyoymanod mimarTaven mas’ (Connor 1994: 197). uolker konorisaTvis nacia warmoadgens ‘adamianTa jgufs, romelsac swams, rom maT saerTo winapari akavSirebT. es aris yvelaze didi dajgufeba, romelic amgvar rwmenas iziarebs’ (iqve: 212; kursivi dednisaa). nacia saboloo jamSi naTesauri jaWvis gancdas efuZneba; mis arss fsiqologiuri Zafi warmoadgens, romelic xalxs misi wevrebis naxevradcnobier warmodgenaSi aerTianebs da, amavdroulad, maT yvelasagan ganasxvavebs (iqve: 92). rasakvirvelia, araviTari saWiroeba araa, rom saerTo naTesauri jaWvis arsebobis rwmena da saziaro eTnikuri warmomavlobis miTi Seesabamebodes (da, Cveulebriv, arc Seesabameba) realur biologiur STamomavlobas da imas, rac faqtebze dayrdnobiT istoriidanaa CvenTvis cnobili. magram nacionalizmis 109 SeswavlaSi mniSvnelovania ara is, Tu ra aris, aramed is, Tu ra ganicdeba. saerToOwinapris rwmena efuZneba ara faqtebs da gansjas, aramed wevrebis mZlavr da araracionalur (da ara iracionalur) grZnobas. nacionalizmis mowodeba da stimulebi SeiZleba SeviswavloT, magram maTi racionaluri axsna SeuZlebelia. Tu amas SevecdebiT, es niSnavs, rom nacionaluri rwmenis siRrme da Zala mxedvelobidan gamogvrCeba.11 es originaluri da mZlavri mosazrebaa, romelic ise aRiqmeba, rogorc ukiduresi perenializmis (Tu ara primordializmis) gamovlineba. esaa xedva, romelic eTnikur jgufebsa da naciebs Soris urTierTobis konoriseuli analiziTaa gamagrebuli. konorisaTvis naciebi realurad sxva araferia, garda TviTcnobieri eTnikuri jgufebisa. maSin, roca eTnikuri jgufebisaTvis sakmarisia, rom isini gareSeTa mier iyvnen Secnobilni da gansazRvrulni, da TviTcnobierebas ar saWiroeben, naciebisTvis es ganmsazRvrelia. amitomac eTnikuri jgufebi SeiZleba ganvixiloT, rogorc ‘prenacionaluri xalxebi’ da potenciuri naciebi. naciebi, meores mxriv, srulad TviTcnobieri erTobebia, da ramdenadac isini masobriv fenomenebs warmoadgenen, maT mxolod maSin SeuZliaT daiwyon arseboba, roca maTi wevrebis umravlesoba nacionalurad gacnobierebuli gaxdeba. praqtikaSi, da demokratiebSi, es niSnavs, rom naciis cxovrebaSi umravlesoba unda monawileobdes; sakuTriv konorisaTvis ki es saarCevno uflebas niSnavs (iqve: 98– 103). perenializmTan, rom aRaraferi vTqvaT primordializmze, ukiduresad dapirispirebuli konoris Tvalsazrisi orTqldeba, arsebobas wyvets. irkveva, rom igi modernizmis radikaluri variaciaa, TumcaRa sakmaod Taviseburi. konori xom askvnis, rom naciebi Cndebian mxolod XX saukunis dasawyisSi, roca maTi wevrebi, qalebis CaTvliT, sajaro cxovrebaSi monawileobas da xmis micemas iwyeben. cxadia, Cven verafers SevityobT imis Sesaxeb, Tu ras grZnobdnen an ras fiqrobdnen glexTa masebi am dromde. realurad mxolod 1789 wlis Semdeg, roca dogma, rom ‘ucxoelis mmarTveloba arakanonieri 110 mmarTvelobaa’, eTnikurad gacnobierebul xalxebs moedeba, TandaTanobiT Cndebian naciebi. da, rogorc irkveva, am procesSi mniSvnelovani katalizatoris rols modernizacia da masobrivi komunikaciebi asrulebs. regularuli kontaqtebiT modernizaciam paradoqsulad ganacalkeva da TviTcnobieri gaxada xalxebi iq, sadac adre, imperiuli mmarTvelobis dros, isini kulturulad asimilirebulni iqnebodnen (iqve: 169–174). am konteqstSi es ucnauri daskvnaa. igi sakmaod eulad gamoiyureba konoris Sromis suliskveTebasTan mimarTebaSi da definiciasa da istoriul interpretaciasTan dakavSirebiT rig kiTxvebs wamoWris. iseTi STabeWdileba rCeba, rom nacionaluri modernizmi ukan, eTnikuri perenializmisaken, gaWenda. magram am Tvalsazrisis dakvirvebiT ganxilva miuTiTebs, rom Cvens winaSe mxolod da mxolod qronologiuri anu ‘pirobiTi’ modernizmia. Nnaciebi, konoris azriT, arc realurad, Tvisebrivad gansxvavebuli arian eTnikuri jgufebisagan, da arc modernizaciis produqtebs warmoadgenen, rogorc amas sociologiuri an ‘struqturuli’ modernizmi miiCnevs. amis mTavari mizezi, konoris SexedulebiT, is aris, rom naciebi, eTnikuri jgufebis msgavsad, masobrivi fsiqologiis da, saboloo jamSi, naTesaobis gancdis fenomenebia. gamodis, rom nacionalizmSi araviTari racionaluroba araa? Tu igi, rogorc romantikosebi gvarwmuneben, ubralod sisxlis da emociis saqmea? iqneb joSua fiSmans moepoveba amaze pasuxi, roca amtkicebs, rom eTnikuroba ‘arsebobis’ saqmea, iseve rogorc ‘codnisa’ da ‘keTebis’ da rom eTnikuroba yovelTvis ganicdeboda rogorc naTesauri fenomeni, gangrZobadoba TviTSi da maTSi, visTanac arsebobs saerTo winapris TaobaTaSorisi kavSiri. eTnikuroba nawilobriv ganicdeba rogorc ‘Zvali ZvalTagani, xorci xorcTagani da sisxli sisxlTagani’. Tavad adamianis sxeuli danaxulia rogorc eTnikurobis gamoxatva da eTnikuroba mTlianad ganicdeba 111 rogorc sisxli, Zvlebi da xorci (Fishman 1980: 84– 85). meores mxriv, rogorc heCTeric amtkicebs, gana xalxi (maT Soris nacionalistebic), frTxilad ar angariSobs nacionalistur amboxebaTa zedmetobebs, nacionalisturi moZraobebSi monawileobis miRebis sazRaursa da ‘fraternité’ (da axla ‘sorotité’) misaReb mogebas? im SemTxvevaSi Tu Cven davaskvniT (mgoni, SegviZlia ase moviqceT), rom naciebi da nacionalizmi mZlavr subieqtur elementebs Seicavs, rom zogjer xalxi ‘sisxliT fiqrobs’ da, konoris sityvebi rom moviSvelioT, ‘Tavisi nebiT arasodes iRupeba raime racionaluris gamo’ (Connor 1994: 206), aqedan is ar gamomdinareobs, rom es fenomeni araracionaluria da misi axsna struqturuli da kulturuli terminebiT SeuZlebelia, da arc is, rom, radgan Cven saSualeba gvaqvs naciebi da nacionalizmi socialuri fsiqologiis terminebis meSveobiT ganvmartoT, Cven principSi ar SegviZlia maTi axsna racionaluri terminebiT. es gasagebad SeiZleba rTuli aRmoCndes, magram es ori araviTar SemTxvevaSi araa erTmaneTTan SeuTavsebeli. is, rom modernistebi (magaliTad, gelneri da heCTeri) mcire yuradRebas uTmoben socialuri fsiqologiis cvladebs, ar niSnavs, rom Cven unda gaviziaroT naciebisa da nacionalizmis analizis fsiqologiuri (da aqedan gamomdinare ‘araracionaluri’?) pozicia da uari vTqvaT istoriul da sociologiur axsnebze. piriqiT, am sakiTxis buneba yvelafers, rasac Cven ase vakeTebT, met mniSvnelovnebas sZens da uzrunvelyofs imas, rom ‘axsnis’ Cveneulma gagebam moicvas emociis, nebis, simbolos, maxsovrobis, naTesaobis gancdis sxvadasxva kulturuli, socialuri da socialur-fsiqologiuri elementebi, romlebzec samarTlianad svams maxvils uolker konori da romlebsac instrumentalistebi ugulebelyofen an uaryofen.12 112 politika da kultura mesame gansaxilveli sakiTxi naciebisa da nacionalizmis formirebaSi modernuli saxelmwifos, ufro zogadad ki masSi politikis, rols exeba. amas Cven kulturuli nacionalizmis an, ufro farTod, kulturuli identobis problema SeiZleba vuwodoT. XX saukunis 80-iani wlebis dasawyisSi rigi postmarqsistuli Teoria xazs usvamda saxelmwifos fardobiT avtonomiurobas. maTTvis SedarebiT misaRebi iyo politikis prioritetis veberiseuli gageba. yvela es midgoma da modeli modernistuli da instrumentalisturia. es exeba nacionalizmis maikl maniseul da entoni gidensiseul interpretaciebsac. orive maTgans miaCnia, rom modernuli, centralizebuli, profesionalTa da teritoriuli mowyobis mqone modernuli saxelmwifo aRviZebs nacionalizms imasTan erTad, rasac entoni gidensi ‘Sekruli nacia-saxelmwifos SigniT arsebuli administratiuli xelisuflebis koordinaciis Tanamdevi suverenobis kulturul SegrZnebas’ uwodebs (Giddens 1985: 219). maikl manic, britaneTsa da safrangeTSi saxelmwifos mier mxardaWeril nacionalizmebze saubrisas, naTlad ayalibebs Tavis azrs: ‘naciaze, rogorc saxelmwifos aRmniSvnel terminze, fokusirebis gamWvirvaloba politikuri axsnisaTvis upiratesobis miniWebaa’ (Mann 1995: 48). igive iTqmis habsburgTa imperiis ‘provincialTa’ (xorvatebis, ungrelebis, Cexebis) nacionalizmebzec, sadac regionaluri administraciis arseboba-ararseboba ‘naciis warmoSobis ukeTesi mauwyebelia, vidre eTnikuroba’ (iqve: 50).13 adreMmanma ufro dawvrilebiT ganixila evropaSi nacionalizmis ganviTarebis oTxi safexuri. pirveli, Tavisi xasiaTiT, religiuri iyo. igi XVI saukuneSi evropaSi daiwyo, roca protestantulma reformaciam da kaTolikurma kontrreformaciam ‘intensiuri Zalauflebis’ Zlieri mobilizeba ganaxorciela elitis wignierebis axali qselebis Camoyalibebis xelSewyobiT. daaxloebiT 1700 wlidan amas komerciuli eqspansiiT da saxelmwifo militarizmiT gamowveuli diskursiuli 113 wignierebis gafarToeba mohyva, romelmac ‘saero moqalaqeobis’ SegrZnebis mqone zeda klasi warmoqmna. 1792 wlidan mesame, gadamwyvet fazaSi, samxedro krizisma es ‘protonaciebi’ mcire, magram namdvilad zeklasobriv naciebad aqcia. savaldebulo samxedro samsaxuris SemoRebam, omis gadasaxadebma da omis regresulma sesxebma, mdidari klasebis moTxovnas politikuri elferi SesZina da ‘naciisa’ da ‘xalxis’ cnebebis politizeba gamoiwvia. ukanasknel fazaSi, XIX saukunis miwurulidan moyolebuli, saxelmwifos organoebis meSveobiT naciebisaTvis xelSewyobas industriuli kapitalizmi iwyebs, romelic funqciebis farTo mravalferovnebaze xdeba pasuxismgebeli. es garemoeba, Tavis mxriv, mas ufro warmomadgenlobiTad, homogenurad da ‘nacionalurad’ aqcevs da ufro agresiul, fanatikur nacionalizms axalisebs (Mann 1993: 216–247). Tumca, aqac pirveli, mosamzadebeli, fazis Semdegve mani maxvils saxelmwifos rolze da mis samxedro da fiskalur Zalauflebaze akeTebs. ismis kiTxva, Tu ratom unda miekuTvnoT saxelmwifoebs ase didi roli naciebis CamoyalibebaSi, roca maTgan momdinare pirvel impulsebs Tavad mani mxolod 1700 wlis Semdgomi xaniT, xolo maT seriozul intervencias arauadres 1792 wliT aTariRebs. inglisis SemTxvevaSi da, iqneb, safrangeTis, Sotlandiis, espaneTis da SvedeTis SemTxvevebSic, XVI saukuneSi aristokratiasa da saSualo klasis zeda fenebSi naciadyofnis gancdis arseboba ueWvelia. imis mtkiceba, rom isini ar arian ‘realuri’ naciebi, niSnavs, rom Cven ar SegviZlia vilaparakoT naciebze XIX saukunis miwurulamde, roca mosaxleoba pirvelad iRebs saarCevno uflebas, rogorc amas uolker konori amtkicebs. Tu Cven mzad ara varT ase Sors wasasvlelad, maSin SegviZlia davuSvaT ‘naciebis’ arseboba garkveuli azriT militaristul-kapitalistur saxelmwifoebamde da, iqneb, maTgan gankerZoebuladac.14 aRniSnuli zogadi midgomis yvelaze metad damuSavebul da mkafio formulirebas jon brilis mier SemoTavazebuli politikuri modeli warmoadgens. brilis nacionalizmi modernul da wminda politikur moZraobad esaxeba; modernul msoflioSi ki politika 114 saxelmwifoze kontrolSi mdgomareobs. nacionalizmi amgvari kontrolis misaRwevad da SesanarCuneblad saWiro argumentia. misi mniSvnelovneba ganpirobebulia unariT, sxvadasxva subelitas, maTi miznebisa da interesebis mobilizaciis, koordinaciis da legitimaciis gziT, saerTo platforma SesTavazos. nacionalisturi moZraoba miznad isaxavs orives, rogorc saxelmwifos gaerTianebas, ise mis ganaxlebas, ufro xSirad ki arsebul saxelmwifosTan dapirispirebas, rogorc amas brili gadmogvcems: [nacionalisturi argumenti] sam mtkicebulebaze dafuZnebul politikur doqtrinas warmoadgens: (a) nacias Tavisi mkafiod gamokveTili da gansakuTrebuli xasiaTi aqvs. (b) naciis interesebi da Rirebulebebi yvela sxva interessa da Rirebulebaze maRla dgas. (g) nacia SeZlebisdagvarad Tavisufali unda iyos, rac, Cveulebriv, sul mcire, politikuri suverenitetis mopovebas moiTxovs (Breully 1993: 2). nacionalisturi argumentebi mxolod maSinaa mimzidveli, roca modernuli pirobebi – kerZod, absolutisturi saxelmwifos gamocalkeveba samoqalaqo sazogadoebisagan – bevr ganaTlebul adamianSi gaucxoebisa da imedgacruebis grZnobas badebs, ris gamoc isini TavianT mzeras iseT doqtrinebs apyroben, romlebic saxelmwifosa da sazogadoebas aRdgenas hpirdebian. aqedanaa herderis msgavsi istoriuli argumentebis mimzidveloba. herderi cdilobda xelaxla aRmoeCina avTenturi TviTi da, kulturuli naciis politikur naciasTan damTxveviT, erToba Tavis bunebriv mdgomareobaSi aRedgina. brili cnebis aseT nawvaleb xelaxal ganmartebas yalbad miiCnevs, magram, miuxedavad amisa, nacionalizmi savsebiT realuri problemis dasmis seriozul mcdelobas warmoadgens (iqve: 55–64). dabolos, ideologia mxolod meoradia politikasTan mimarTebaSi. esPpolitikuri urTierTobebi 115 da instituciebia is, rac nacionalizmebis miznebs formas sZens. magaliTad, 1871 wels germaniis naciasaxelmwifos Seqmnis procesis dasasruls Zalian cota Tu hqonda saerTo kulturasTan da kidev ufro cota romantizmTan da mis ideologiebTan. rasTanac masMsaqme hqonda, gansakuTrebiT prusiasa da avstrias Soris metoqeobasTan dakavSirebiT, es Zalauflebis politika, geopolitika da ekonomika iyo. is ki, rac warmoiqmna, iyo ‘germania’ – bismarkis prusiis mfarvelobis qveS sayovelTao TanxmobaSi mcxovrebi germaneli nacia da ara prusiuli ‘nacia-saxelmwifo’. da swored germania moiTxovda loialobas da mraval samTavros Soris ganawilebuli germanulenovani mosaxleobis didi masis vnebebs aRviZebda. germaniisaTvis sazRvrebis Seqmna Cven SegviZlia bismarkis Kleindeuschland politikiT avxsnaT, magram rogor avxsniT im vnebas, romelic procesis dasasrulisaTvis daubrkoleblad scdeboda am sazRvrebs, an riT unda aixsnas sazRvrebis SigniT Tu gareT ‘germaniis’ pangermanuli xedvis mqone bevri eTnikuri germanelis mZlavri identifikacia (Breuilly 1996a)?15 pasuxi SeiZleba nacionalisturi mtkicebulebebis briliseul definiciaSive, da mis mier SeerTebuli Statebis 1776 wlis ganmaTavisuflebeli moZraobis nacionalizmad monaTlvis uaryofaSi iyos. brilis azriT, camet amerikul kolonias aklda kulturuli identoba – ‘mkafiod gamokveTili da gansakuTrebuli xasiaTi’ – romelsac dedaqveynisagan da britaneli mmarTvelebisagan maTi gamocalkeveba SeeZlo. mCagvrelTa msgavsad, maTac britanuli warmoSoba hqondaT, iyvnen qristianebi (umeteswilad protestantebi) da inglisurad metyvelebdnen. magram aqcentis gakeTeba identobis kulturul kriteriumze ar esadageba nacionalizmis wminda politikur definicias. meore TavSi moxseniebuli brilis mier miTebisa da ceremoniebis Zalis aRiarebac ar Seesabameba nacionalizmis sworxazovnad politikur axsnas. imave yaidis kriticizmi sxva politikuri modernistebis mimarTac gamodgeba.16 SegviZlia ufro Sorsac wavideT. miroslav hroCma (Hroch 1985) gamoikvlia ra ramdenime aRmosavleTevropuli 116 nacionalizmi, nacionalistur moZraobaTa ganviTarebis saerTo modeli aRmoaCina. igi mecnierTa, mweralTa da xelovanTa patara wreebiT iwyeba, romlebic naciis ideas amuSaveben (faza a); grZeldeba agitatorebis, ganmanaTleblebis da Jurnalistebis patriotuli wreebis mier am ideis gavrcelebiT (faza b); farTovdeba saarCevno ubnamde, rac saSualo da dabali klasebSi masobriv moZraobamdea miyvanili (faza g). aq kulturidan masebis mobilizaciisaken mimarTul elitis politikamde sworxazovan ganviTarebas aqvs adgili; am SemTxvevaSi ‘kulturis’ gamocalkeveba ‘politikisagan’ SeuZlebelia. magram kidev ufro daxlarTuli situaciac SeiZleba Segvxvdes. jon haTCinsonma irlandiuri nacionalizmisa da gaeluri aRorZinebisadmi miZRvnil detalur gamokvlevaSi aCvena, rom saxelmwifoze fokusirebuli politikuri nacionalizmebis svla damoukideblobisaken, Cveulebriv, kulturuli nacionalizmebiTaa Sevsebuli,AromelTa mizanic sruliad gansxvavebulia: naciis, rogorc moraluri erTobis, regeneracia sakuTar niadagze. kulturuli nacionalizmebi, pirvel rigSi, kulturuli identobis sakiTxebs, socialur harmoniasa da moralur miznebs exeba; da es mimarTebebia maTTvis prioritetuli da raime politikuri qmedebisa Tu gamoxatvisagan damoukidebeli. praqtikaSi nacionalizmis kulturuli da politikuri formebi xSirad enacvleba erTmaneTs da SeiZleba nacionalistebi maT Soris meryeobdnen. Tu politikuri nacionalizmi Tavisi miznebisaken mimaval gzaze borZikobs, kulturul nacionalizms SeuZlia gaCenili bzari erTobis koleqtiuri kulturuli resursebis ganmtkicebiT amoavsos; xolo, roca misi Zala sustdeba, asparezze nacionalizmis politikuri moZraoba gamodis. maSasadame, nacionalizmi ar SeiZleba politikuri an romelime sxva sferos tyveobaSi aRmoCndes; ‘politikis’ ‘kulturasTan’ an ‘eTnikurobasTan’ amgvari dapirispireba ar gvaZlevs saSualebas Rrmad CavwvdeT iseT kompleqsur fenomenebs, rogorebicaa naciebi da nacionalizmi (Hutchinson 1987: Tavi 1 da 1994: Tavi 1).17 haTCinsonis farTomasStabiani kritika mokled exeba meore sakiTxs – kulturis modernizmTan 117 mimarTebas. kulturuli regeneraciisa da eTnikuri aRorZinebis moZraobebi, SesaZloa, ufro modernuli periodisTvisaa damaxasiaTebeli, magram yvela epoqaSi SeiZleba maTi povna. marTlac, modernuli epoqis kulturulma nacionalistebma naciis regeneraciis procesSi CasarTvelad ‘xalxis’ mobilizaciisaTvis eTnikuri simboloebis, miTebis da maxsovrobebis adre arsebuli repertuaridan unda amoirCion. amgvari saqcielis sixSire ki imas miuTiTebs, rom, miuxedavad premodernul da modernul sazogadoebebs Soris arsebuli mniSvnelovani gansxvavebebisa, didi xnis damkvidrebuli kulturuli repertuari (miTebi, simboloebi da maxsovrobani) mZlavri instituciebis (saxelmwifoebis, armiebis, eklesiebis) saSualebiT modernul eraSic ‘gadmodian’, da aRorZinebasa da xelaxal ganviTarebas ganicdian, ramdenadac populaciebi periodulad aRmoCndebian xolme fizikuri da simboluri gadarCenis msgavsi amocanebis winaSe (Hutchinson 2000: 661). es isev brilis modernizms exeba, romelsac misTvis damaxasiaTebeli retrospeqtuli nacionalizmisa da, identobis kulturuli elementebis premodernuli periodebidan modernul eraSi gadmoyolis faqtis pirispir darCenili istoriuli skepticizmis surneli udis. brilis miaCnia, rom: ‘identobis problema, romelic instituciebisa da, gansakuTrebiT, farTo socialur da geografiul sivrceebze adamianTa erTmaneTTan damakavSirebeli instituciebis miRmaa gasuli, imaSi mdgomareobs, rom igi aucileblad fragmentuli, wyvetili da mouxelTebelia’ (Breuilly 1996b: 151). saxelmwifo da eklesia, premodernuli instituciebi, romelTac eTnikuri identobis gadatana SeeZloT, iyvnen rogorc nacionaluri identobebiT SezRudulni, aseve universalisturni. ase rom, premodernul eTnikur identobas, lokaluri donis garda, cota ram Tu hqonda imisaTvis, rom 118 instituciurad gardaqmniliyo. TiTqmis yvela didi institucia, romelic agebs, inaxavs da gadascems nacionalur identobebs, da romelic am identobebs interesebTan akavSirebs, modernulia: parlamentebi, farTod gavrcelebuli literatura, sasamarTloebi, skolebi, Sromis bazrebi da a.S. … nacionaluri identoba arsobrivad modernulia da am sakiTxisadmi nebismieri midgoma, romelsac raime sargeblobis motana SeuZlia, am wanamZRvaridan unda amodiodes (iqve: 154). es nacionalizmis genezisSi instituciebis, kulturisa da eTnikurobis rolis viwro da SezRuduli gagebaa. CamoTvlil ‘instutuciaTagan’ bevris aRmoCena premodernul sazogadoebebSic SeiZleba. maSinac ki, rodesac isini ar iyvnen ise inkluziurebi, rogoric dRes arian, isini emsaxurebodnen eTnikuri identobisa da kulturis ‘gadatanas’ ufro farTo mosaxleobaSi. metic, sxva instituciebi ufro inkluziurnic ki iyvnen (da ara fragmentuli da mouxelTebeli): lingvisturi kodebi, ritualebi da dResaswaulebi, savaWro gamofenebi da bazrebi, armiebi da ‘samSoblo miwebi’ – es yvelaferi mraval TaobaSi saerTo eTnikurobis grZnobas nergavda, xolo modernul epoqaSi gadmoxeTqa. kidev erTxel unda iTqvas, rom arc ‘kulturisa’ da ‘identobis’ gamocalkevebaa saWiro premodernuli instituciebisagan, da arc imis apriorulad daSveba, rom maT ar ZaluZT Semdgomi naciebisaTvis safuZvlis Semzadeba.18 konstruireba da reinterpretacia bolo sakiTxi, romelsac Sevexebi, uSualod momdinareobs winare mimarTebebidan: arian Tu ara naciebi nacionalisti inteligenciebis mier de novo Seqmnilni an rekonstruirebulni arsebuli kulturuli ‘masalisa’ da eTnikuri sentimentebis gareSe. es mravalwaxnagovani kompleqsuri argumentia. Tvalsazrisi, rom nacia ‘socialurad konstruirebulia’, Tuki is truizmi ar aris, raRac ufro mets unda niSnavdes, vidre primordializmis an perenializmis 119 ubralo uaryofa iqneboda, radganac igi modernizmis yvela formisaTvis saerToa. axal elements aq warmoadgens aqcenti socialur inJineriasa da teqnikur inovaciaze, kulturuli artefaqtebisa da teqstebisaTvis formis micemaze, Tvisebrivad axali formebis Sesaqmnelad unar-Cvevebisa da warmosaxvebis gamoyenebaze. socialuri konstruqcionizmis es ‘Zlieri’ forma gelneris Sexedulebebs scdeba, radgan miuTiTebs, rom naciebi, Tuki Seiqmna, SeiZleba gaqres kidec TavianT warmosaxvebTan da narativebTan erTad, msgavsad sxva artefaqtebisa da teqstebisa. is Tvalsazrisi, rom nacia, upirveles yovlisa, kulturuli artefaqtia, unda daiyos misi warmosaxvis stilis da warmodginebis modusis mixedviT, rac harmoniaSia postmodernizmis movardnil talRasTan, miuxedavad imisa, rom Tavdapirvelad misi formulireba postmarqsistul CarCoSi ganxorcielda. benediqt andersonisaTvis nacionalizmi umTavresad diskursis forma, narativis tipia, romelic politikur erTobas warmosaxavs, rogorc sasruls, suverenulsa da horizontalurad zeklasobrivs. naciebi vernakulur ‘beWdur erTobebs’ efuZnebian, esaa vernakuluri beWduri enebisa da literaturebis – umetesad warmosaxviTi politikuri erTobebis sociologiurad cxovelmyofeli da advilad gasagebi saSualebebiT gadmocemuli romanebisa da gazeTebis – mkiTxveli publika.Ees beWduri erTobebi, Tavis mxriv, ifurCqnebian pirveladi masobrivi moxmarebis sagnebis, nabeWdi wignebis gaCenis Sedegad, gansakuTrebiT ki mas Semdeg, rac elitaruli laTinuriT gajerebuli wignis bazari bevrad ufro farTo vernakuluri bazrebiT gamoidevna. mkiTxveli mosaxleobis ricxvis zrdas xels uwyobda vernakulaze naTargmni wminda werilis kiTxvis protestantuli ideali da centralizebuli saxelmwifo enebis warmoSoba, rac teritoriulad diskretul mxareebSi garkveuli enebis fiqsirebulobisa da stabilurobis gancdas iZleoda. andersonisaTvis Tanabrad mniSvnelovani iyo drois koncefciaSi momxdari revolucia. Tuki adreul periodebSi dro mesianistur da kosmologiur movlenaTaTvis winasaxis mimniWeblad da 120 xorcSemsxmelad moiazreboda, axla mas sul ufro da ufro metad uyurebdnen rogorc wrfivsa da homogenurs. erTobebi ‘cariel homogenur droSi’ moZraobdnen, xolo movlenebi ki saaTisa da kalendris Cvenebebze iyvnen mibmulni (Anderson 1991: Tavi 3). am adremodernuli istoriuli ganviTarebebis ukan didi socialuri cvlilebebi da perenialuri pirobebi dgas. sayovelTao cvlilebebSi Sedioda wminda werilis erTobebis (didi religiebis) da im wminda monarqiuli umaRlesi centrebis (didi imperiebis) gaqroba, romlebmac politikuri da kulturuli sivrce gamouTavisufles gviandel naciebs. Tumca saboloo jamSi naciebis arseboba damokidebulia or, ufro metad perenialur pirobaze: babilonis godolze – globaluri lingvisturi mravalferovnebis fatalurobaze, da sikvdilis Tanmdevi daviwyebis damTrgunveli ukvdavebis universalur Ziebaze. swored aseTi ukvdaveba, romelic adamianis STamomavlobiT, erTobis jer kidev arSobil wevrTa meSveobiT miiRweva, aris is, risi moniWebac nacias SeuZlia. es gvixsnis imas, Tu ras niSnavs ‘aCrdilebi’ ucnobi jariskacis saflavTan da imasac, Tu TaobaTaSorisi Zmoba ratom ‘xdis SesaZlebels bolo ori saukunis ganmavlobaSi amdenma milionma adamianma ara imdenad moklas, aramed Tavi Seswiros ase SezRudul warmosaxvebs’ (Andersen 1991: 7).19 aq andersoni mokled wamoWris naciis mimarT vnebisa da mijaWvulobis grZnobis centralur (primordialistur) problemas. magram rogoria misi midgoma?Aandersoni amtkicebs, rom Cven mzad varT Tavi gavwiroT mxolod imisaTvis, rac keTilSobilad da uangarod migvaCnia, magaliTad, ojaxis an naciisaTvis. miuxedavad marTlac xSiri gaTanabrebisa naciis ojaxTan (‘Cveni ojaxi’ da ‘Cveni nacia’) (rogorc naTlad daasabuTa kidec uolker konorma (Connor 1994: Tavi 8)), es xdeba ara imitom, rom ojaxebisa da naciebisaTvis gaRebuli msxverpli miCneulia wmindad da uangarod. sworedac piriqiT: ase imitom xdeba, rom Cveni identobani, saWiroebani da interesebi, Cveni WeSmariti xsna ukavSirdeba da damokidebulia ‘Cvens’ ojaxze, ‘Cvens’ naciaze, amitomacaa, rom maT mimarT amgvar erTgulebas 121 ganvicdiT da mzad varT ase Tamamad gavwiroT Tavi misTvis. es naciebs erTnairad aqcevs rogorc emociisa da nebis, ise warmosaxvisa da Semecnebis erTobebad (Anderson 1991: 141–143; agreTve, ix. A.D.Smith 1998: 140–141).20 arc erik hobsbaumisa da terenc reinjeris (da maTi mimdevrebis) mier tradiciis gamogonebaSi (romelic imave 1983 wels gamoCnda, rodesac andersonis warmosaxviTi erTobebi gamovida) SemoTavazebuli modernistuli Tvalsazrisi exeboda koleqtiuri nebisa da emociis rols. kerZod, hobsbaumi Tvlis, rom naciebi da nacionalizmebi didad unda umadlodnen nacionaluri istoriis literaturul da istoriul gamonagons, miTologiasa da simbolizms, romelTa gafurCqvna evropaSi 1830 wlidan, gansakuTrebiT ki 1870 wlis Semdeg iwyeba. 1914 wlamde ganvlilma aTwleulebma amgvari ‘gamogonili tradiciebis’ warRvna ixiles – nacionaluri dResaswaulebi, brZolaSi dacemulTa sapativsacemo ceremoniebi, droSebi da himnebi, statuomania, sportuli Sejibrebebi da sxv. adrindeli tradiciebisagan gansxvavebiT, romlebic cvlilebebs moergnen, ‘gamogonili’ variantebi kulturis im inJinerTa mier winaswargaTvlil da invariantul qmnilebebs warmoadgenda, romlebic simboloebs, ritualebs, miTebs da istoriebs qmnidnen modernuli epoqis industriisa da demokratiis mier mobilizebuli da politizebuli masebis saWiroebebis dasakmayofileblad. sxva sityvebiT rom vTqvaT, isini mmarTveli klasis xelSi socialuri kontrolis winaswargaTvlil instrumentebs warmoadgendnen. amitomac, hobsbaumis TqmiT, Zalze saSuri saqmea SedarebiT gviandeli inovaciebis, ‘naciisa’ da masTan asocirebuli fenomenebis – nacionalizmis, nacia-saxelmwifos, nacionaluri simboloebis, istoriaTa da sxvaTa Seswavla. es yvelaferi socialur inJineriaSi ganxorcielebul qmedebebs efuZneba, romelebic xSirad winaswarmofiqrebuli da yovelTvis inovaciuria, Tundac imitom, rom istoriuli siaxle inovacias gulisxmobs (Hobsbawm and Renger 1983: 13–14).21 122 kidev erTxel gavimeoreb, rom cneba ‘gamonagoni’ sims ufro maT sulSi atokebs, visTvisac naciebi da nacionalizmi saukeTeso SemTxvevaSi ‘istoriis moZraobidan’ samwuxaro gadaxraa, xolo uaresSi – masebis cru cnobierebis upirveles magaliTs warmoadgens. magram Tundac nacia srul inovacias warmoadgendes, mainc Riad rCeba misi sakiTxi, iseve rogorc gamosarkvevia am sferoSi winaswar dagegmili socialuri inJineriis moculobac. hobsbaumis analogia am SemTxvevaSi aSkarad meqanikuria; naciebi an konstrurebulni arian an, teqnikuri xasiaTis gamogonebis msgavsad, socialuri inJineriis fabrikaciebs warmoadgenen. isini gegmis Sesabamisad arian awyobilni elitaruli ostatebis mier. aq adgili aRar rCeba emociis an moraluri nebisaTvis da masebis monawileobisaTvisac ki. es ukanasknelni elitis socialuri Canafiqris pasiur msxverplni arian, romelic maTi axlad gamoTavisuflebuli energiisaTvis mimarTulebis micemas cdilobs. naciebi da nacionalizmi modernuli epoqis panem et circenses warmoadgenen (iqve: Tavi 7). magram aris Tu ara masebi ubralo tabula rasa, romelic Tavisi mmarTvelebis nacionalistur mesijebs elodeba, raTa isini gonebaSi CaibeWdos da gulis ficarze daiweros? hobsbaumi problemas mxolod ‘zemodan qvemoT’ udgeba, magram igi damoukidebeli teritoriuli saxelmwifos Ziebisas Tavidanve uaryofs yovelgvar kavSirs masebis, Tundac regionalur, religiur Tu lingvistur, ‘protonacionalur bmebsa’ da modernul nacionalizmebs Soris. igi uSvebs, rom premodernul periodebSi Cven SegviZlia regionalur enebsa da lokalur religiebze dafuZnebuli bevri ‘protonacionaluri’ erToba aRmovaCinoT, magram amtkicebs, rom isini winaprobas da winamorbedobas ver gauweven naciebs, radganac ‘maT arc hqoniaT da arca aqvT aucilebeli kavSiri teritoriuli politikuri is organizaciis qvedanayofTan, romelic gadamwyveti kriteriumia imisaTvis, rasac dRes Cven “naciaSi” moviazrebT’ (Hobsbawm 1990: 47; kursivi dedniseulia). 123 arsebobs ramdenime gamonaklisi SemTxveva (magaliTad, inglisis da safrangeTis, ruseTis da serbeTis) roca didi instituciebi (saxelmwifo an eklesia) gamZle aRmoCnda, an modernul epoqaSi adrindeli politikuri erTobis xsovna didxans SemorCa da masobrivi nacionalizmisaTvis safuZveli gaxda. yvela sxva istoriuli kavSiri yalbia, radgan imis miRma moqmedebs, rasac hobsbaumi ‘efeqtur istoriul gangrZobadobas’ uwodebs (Hobsbawm and Ranger 1983: 7; ix., agreTve, Hobsbawm 1990: Tavi 2). es istoriuli kavSirebi marTlac yalbia? zustad ras warmoadgens ‘efeqturi istoriuli gangrZobadoba’? amas garda, is marTlac niSnavs raimes naciebis warmoqmnisaTvis? obieqturi istoriuloba SeiZleba mniSvnelovani iyos drois xangrZliv periodSi, magram mosaxleobis masisaTvis narativi emociurad ‘rezonansulic’ unda iyos da ‘SinaarsiT WeSmaritic’. es aris eTnosimbolistebis da, maT Soris, Cemi mTavari Teoriuli mosazreba. naciebisa da nacionalizmis Zalisa da mdgradobis unaris asaxsnelad. mTavaria naciis narativi da misi saxeebi im xalxis gulis simebs arxevdes, vis misazidadacaa Cafiqrebuli, da ‘xalxma’ da misma kulturebma Tavis mxrivac SeZlon naciis rekonstruqciaSi wvlilis Setana. elitebs mxolod maSin ZaluZT raRac gavlenis moxdena da erTgvari lideroba, roca isini mosaxleobis masas ‘Tavidan warmoudgenen’ misTvis misaReb da STamagonebel saxes an narativs naciis Sesaxeb. am argumentisaTvis centraluria urTierToba Semecnebasa da emocias Soris. Tu Cven gvsurs Rrmad CavwvdeT nacionalizmis unars daeuflos adamianebs da mis sayovelTao mizidulobas, wminda SemecnebiT da interesebze dafuZnebul modelebs versad gaveqceviT. Cven gvWirdeba nacionalizmis, rogorc moraluri erTobis koleqtiur nebaze da, TiTqos, erTi winapridan warmomdgari erTobis saziaro emociebze dafuZnebuli koleqtiuri qcevis tipis gageba; es niSnavs imas, rom Cven gvWirdeba nacia gaviazroT, rogorc moqalaqeTa sakraluri erTobis politikuri forma. Tumca andersoni uSvebs warmosaxviTi politikuri erTobisaTvis 124 lingvisturi bazisis arsebobas da mokled exeba nacionaluri identobis ufro Rrma, religiur, safuZvels, misi emociuri potencialis gaxsnasac ki ver axerxebs, moralurze rom aRaraferi vTqvaT. nacvlad amisa, igi nacias misi inteleqtualuri da artistuli gadmomcemis saTvaliT uyurebs ‘warmosaxvis’ cnebis farglebSi. aseve, Tumca hobsbaumi uSvebs nacionalistebisaTvis Rrma istoriuli gangrZobadobis mniSvnelovnebas, is maT narativebs rogorc nayalbevs ise eqceva da amitomac gamoricxavs maTi emociuri mimzidvelobis wvdomis SesaZleblobas. am ukanasknels araferi esaqmeba maT ‘inovaciur’ RirsebebTan, rom aRaraferi vTqvaT maTi Sinaarsis WeSmaritebaze. samagierod mas saqme aqvs nacionalizmebiT gamowveul, mowodebis funqciis mqone xalxuri eTnikuri miTebis tradiciebTan, simboloebTan da maxsovrobebTan. amis uaryofa an ugulebelyofa naciebis da nacionalizmis xalxuri bazisis ufro Rrma gagebas uSlis xels. amitomaa, rom eTnosimbolistebi, romlebic me mokled gagacaniT mesame Tavis bolos, naciaTa Camoyalibebis process ganixilaven ara imdenad rogorc konstruirebas (maT winaswarCafiqrebul ‘gamogonebas’ rom Tavi davaneboT), aramed rogorc adre arsebuli kulturuli motivebis reinterpretacias da adrindeli eTnikuri jaWvebisa da sentimentebis rekonstruqcias. Tuki modernistebi da konstruqcionistebi mTlianad arian dakavSirebulni ‘retrospeqtul nacionalizmTan’, eTnosimbolistebi miuTiTeben, rom aseTive seriozul safrTxes warmoadgens ‘damblokavi prezentizmic’, romelic uSualod warsulisaTvis formis miniWebis Sesaxeb awmyos Taobis Sexedulebebsa da interesebzea fokusirebuli. es Znels, iqneb SeuZlebelsac ki, xdis im mravali gzis wvdomas, romelTa meSveobiTac eTnikuri warsuli kulturuli CarCoebisa da parametrebis uzrunvelyofiT awmyos mimarTebebis formirebas uwyobs xels. swored amgvari CarCoebisa da parametrebis saSualebiT da maT SigniT yalibdeba da gamoiTqmeba awmyos moTxovnebi da gagebani. imis garda, rom istoriulad zedapirulia, prezentistuli Tvalsazrisi 125 ubralod ver uZlebs istoriis gamocdas. tabula rasa arc arasdros arsebula (ix. Peel 1989; A.D.Smith 1998: Tavi 8). iseTi eTnosimbolistebisaTvis, rogorebic armstrongi, haTCinsoni da me gaxlavarT, nacionalizmis gageba mxolod koleqtiuri kulturuli identobebis la longue durée analiziTaa SesaZlebeli. magram warsulis kavSiri awmyosa da momavalTan SeuZlebelia calmxrivi mizezobrivi urTierToba iyos; arsebobs gareSe garemoebebsa da erTobis resursebze damokidebuli kavSirebis sxvadasxva saxe (ix. Armstrong 1982 da 1995; Hutchinson 1994; A.D.Smith 1986 da 1999a: Sesavali). dasawyisisaTvis Cven SegveZlo gangvesxvavebina sami amgvari urTierTmimarTeba – kulturuli gangrZobadoba, ganmeorebadoba da reinterpretacia. gangrZobadoba iseT komponentebSi SeiZleba aRmovaCinoT, rogoricaa koleqtiuri TviTdasaxelebebi, enobrivi kodebi da eTnikuri landSaftebi, romelTaganac TiToeuls arseboba mas Semdegac SeuZlia ganagrZos, rac maTi erToba gaqreba, rogorc es karTagenelTa punikuri kulturis SemTxvevaSi moxda romaelTa mier karTagenis totaluri ganadgurebidan daaxloebiT xuTi saukunis Semdeg. magram am komponentebs isic SeuZlia, rom, bedukuRmarTobis da transformaciebis Semdeg, erToba axali formiT aRorZinebisaTvis saWiro CarCoTi uzrunvelyos; saxelebis, enisa da landSaftebis gangrZobadobis meSveobiT amgvari aRorZinebisa da reidentifikaciis karg magaliTs berZnebi iZlevian.22 eTnieebis da naciebis ganmeorebadoba ufro kompleqsuria. misi arsi konkretuli naciis fesvebis arsebobis dadastureba ki araa Sua saukuneebSi an ufro adre, aramed imis demonstrirebaa, rom koleqtiuri kulturuli identobis nacionaluri forma sxva epoqebSi da kontinentebze meordeba da, maSasadame, momavalSic SeiZleba gagrZeldes. sxva sityvebiT rom vTqvaT, naciis cneba kulturuli resursebis da adamianuri asociaciebis im tips miemarTeba, romlis arsebobac potenciurad istoriis yvela periodSia SesaZlebeli. warsuls, awmyosa da momavals Soris kavSiris es tipi axlos dgas perenialistebis mtkicebebTan. Tumca maTgan ukve imiTac gansxvavdeba, rom dasaSvebad miaCnia 126 Sesvenebebi istoriaSi, uwyvetobis darRveva, rogorc erTi da imave arealis sxvadasxva naciebis gangrZobadobaSi, ise TviTigiveobrivi erTobis mier imave an sxva arealSi mocemul nacionalur formebSi. ase rom, konkretul arealSi eTnieebis gverdiT naciebis gaCenis mowmeebi vxdebiT, rogorc, magaliTad, elinisturi periodis axlo aRmosavleTSi, rasac Sua saukuneebis evropasa an Soreul aRmosavleTSi maTi gaqroba an gaTqvefa da sxva naciebis warmoSoba mohyva. Cven agreTve SegviZlia vaCvenoT is manZili, romlzedac konkretuli eTnieebi, magaliTad, somxebi an ebraelebi, gvian antikur periodSi miuaxlovdnen erTobis nacionalur formas, am nacionaluri formisgan Semdgomdroindeli daSoreba an ‘dakargva’ da modernul periodSi misi xelaxali warmoSoba an xelaxali SeZena. am gadasaxedidan naciebi gvevlinebian, rogorc adamianuri sazogadoebis da politikis ganmeorebadi, magram ara uwyveti, maxasiaTeblebi. am sakiTxebs kvlav mivubrundebi. warsuls, awmyos da momavals Soris bolo da yvelaze naklebad sakamaTo urTierTmimarTebad reinterpretacia SeiZleba miviCnioT. aq maZiebeli erTobebis inteleqtualebi da liderebi cdiloben xelaxla aRmoaCinon maTi ‘avTenturi’ istoria da sakuTari eTnikuri warsulis, viTomcda, ‘oqros xanas’ im mizniT daukavSiron, rom maTi ‘didebuli bediswera’ aaRorZinon da aRadginon. amas isini mocemuli eTnikuri kulturis parametrebSi yoveli TaobisaTvis warsulis mniSvnelobebis SerCeviTa da reinterpretaciiT axerxeben, acalkeveben ra sinamdvilis elementebs araavTenturisagan, Sinagans gareganisagan. Tumca urTierTmimarTeba am SemTxvevebSi aSkarad ideologiuria, rac bevri magaliTiTac dasturdeba, mas imis Zala mainc Seswevs, rom adamianTa didi raodenobis mobilizeba moaxdinos da ganmsWvalos isini im koleqtivis miznis SegrZnebiT, romelic rogorc ‘sakuTriv maTi’ erToba ise ganicdeba. dasaxmareblad eTnikuri warsulisaTvis Tundac sust mimarTvas ‘xalxSi’ TanamemamuleTaTvis Tavganwirvis iseTi survilisa da nebis gamowveva SeuZlia, risi msgavsiTac bevri ideologia ver daikvexnis. mas, erTobaSi da msoflioSi 127 sakuTari adgilis gasacnobiereblad, aseve SeuZlia yovlismomcveli CarCo Seuqmnas individs, iseve rogorc mTeli naciis – gansakuTrebul msoflxedvasa da programas.23 aqedan is gamomdinareobs, rom konstruqcionistulisagan gansxvavebiT eTnosimbolisturi midgomebi aucileblad miiCneven modernuli naciebis warmoSobis sakiTxis CarTvas premodernuli epoqebis winare koleqtiuri kulturuli identobebis konteqstSi. am erTobebs Soris yvelaze mniSvnelovania eTnie, adamianTa saxeldebuli populacia, romelic dakavSirebulia garkveul teritoriasTan da romelic iziarebs winaprTa miTebsa da istoriul maxsovrobebs, iseve, rogorc saerTo kulturis elementebs. es aris socialuri formacia, romelic mTlianadaa ignorirebuli konstruqcionistebisa da modernistebis mier; da es aris is, rasac perenializmi dumiliT uvlis gverds. SesaZloa, andersonis miTiTebani enaze, rogorc erTobis kriteriumze (‘nacia imTaviTve enaSi gaiazreboda da ara sisxlSi’ (Anderson 1991: 145)), CavTvaloT imis niSnad, rom igi aRiarebs eTnies mniSvnelobas da keduric TavisTavad cxadad miiCnevs kacobriobis eTnikur mravalferovnebas da misiT gamowveul problemebs, rodesac nacionalizmi eTnikurad Wrel arealebs moedeba. magram, sazogadod, modernistebis mier moTxrobili ambavi istoriulad moikoWlebs, progresul, modernul epoqaze postrevoluciuri monagonebi Slis warsulis nakvalevs da eTnikuri da religiuri kulturebis nakuwebisagan Semdgar siWreles, maSin, roca eTnosimbolistebis mixedviT, nacia eTnikurobis samyaros gareT Seumecnebadia da konkretuli naciebis warmoSoba SeuZlebelia adrindeli eTnikuri jaWvebis bazisis gareSe. eTnikurad erTgvarovani nacia Zalze cotaa, magram es ar niSnavs, rom yoveli naciisaTvis aucileblad unda arsebobdes winare sabaziso eTnie. es niSnavs, rom naciebi ufro Tavisufali eTnikuri jgufidan an jgufebidan ganviTarda da, rom istoriulad eTnikuri erTobebi daedo safuZvlad bevr nacias. Cemi azriT, am faqtis dafarulobam seriozulad SeuSala 128 xeli naciebisa da nacionalizmis Seswavlis ganviTarebas da Sedegad im eTnikuri maxsovrobebis, miTebis, simboloebis da tradiciebisadmi uyuradReboba miviReT, romlebSic kulturuli identobebisa da erTobebis gamZleobis mniSvnelovani gasaRebi devs (A.D.Smith 1986 da 1999a; Sdr. Kedourie 1960: Tavi 6).24 daskvna me warmogidgineT XX saukunis ukanaskneli sami aTwleulis ganmavlobaSi eTnikurobisa da nacionalizmis kvlevis sferoSi mimdinare diskusiebisa da debatebis zogierTi mTavari mimarTuleba. cxadia, es debatebi da yvela mniSvnelovani Teoriuli Sroma amiT ar amoiwureba. SeuZlebelia mokle wignSi kritikulad gansajo am swrafad mzard sferoSi arsebuli yvela argumenti, rom aRaraferi vTqvaT kvlevaze. zogierT bolodroindel debatebs, konkretulad naciebis hibridizaciasa da globalizacis Sedegebs, ukanasknel TavSi Sevexebi. magram es bolodroindeli ganviTarebac mxolod im ‘paradigmuli debatebis’ konteqstSi SeiZleba iqnas gagebuli, romelic zemoT ganvixile. is uzrunvelgvyofs safuZvlebiT da im CarCoebiT, romelTa farglebSic unda imoqmedos Semdgomma argumentebma. me davasabuTeb, rom bolodroindeli debatebi arsebiTad ufro adreuli midgomebidan amodis da raime axali paradigmis gamoyofaze ar miuTiTebs. aRniSnuli bolodroindeli Teoriuli debatebi aramarto adreuli midgomebis arsebiT ganviTarebas warmoadgens, aramed sakuTar TavSi naciisa da nacionalizmis garkveul istoriografiasac Seicavs da mis Zireul paradigmebs emyareba. Cven unda aRvweroT da movicvaT sxvadasxva ‘istoriani naciisa’, romelTac gvTavazoben urTierTsawinaaRmdego midgomebi ara marto Tavad maTdami interesis gamo, aramed imis gamoc, rasac isini bolodroindeli Teoriuli debatebis da nacionalizmis empiriuli perspeqtivebis arsis wvdomisaTvis gvaZleven. axla am istoriebs mivapyrob mzeras. 129 5 istoriani ________________________________ arsebobs farTod gaziarebuli ‘nacionalizmis istoria’ da igi, udavod, modernistulia. is XVIII saukunis ukanasknel meoTxedSi poloneTis dayofiTa da amerikis revoluciiT iwyeba da safrangeTis revoluciis gavliT aRwevs reaqciamde, napoleonis mier prusiis, ruseTisa da espaneTis dapyrobamde. aseTi Tvalsazrisis Tanaxmad, nacionalizmi am ormoci wlis ganmavlobaSi warmoiSva. mogvianebiT, XIX saukunis 10–20-ian wlebSi igi konvulsiurad vrceldeba evropis sxvadasxva nawilSi – serbeTSi, saberZneTSi, poloneTSi (kvlav), iseve rogorc laTinuri amerikis kreolur elitebs Soris. nacionalizmis pirvelma didma talRam kulminacias evropaSi 1848 wlis revoluciebSi – e.w. ‘xalxebis gazafxulze’ – miaRwia, rac, pirvel rigSi, prusiisa da piedmontezis egidiT germaniisa da italiis gaerTianebasa da habsburgTa imperiaSi ungreTis aRzevebaSi gamoixata. XIX saukunis ukanasknel mesamedSi nacionalizmis meore talRa agorda aRmosavleT da CrdiloeT evropaSi: es iyo Cexuri, slovakuri, ruminuli, bulgaruli, litvuri, finuri, norvegiuli, ebrauli nacionalizmebi evropis gareTa ramdenime nacionalizmTan erTad (meiZis iaponiaSi, indoeTSi, somxeTsa da egvipteSi).Amale (XX saukunis pirvel aTwleulebSi) am talRas SeuerTda sxvadasxva eTnikuri nacionalizmebi aziaSi – Turquli, arabuli, sparsuli, birmuli, iavuri, filipinuri, vietnamuri da Cinuri, da nacionalizmis pirveli ryeva afrikaSi (nigeriaSi, ganaSi da samxreT afrikaSi). XX saukunis 30–40-iani wlebisaTvis dedamiwis zurgze Znelad Tu moiZebneboda kuTxe, romelsac nacionalizmis mZlavri Seteva ar Sexeboda, maSin, roca 130 igive periodi, evropaSi nacionalizmis apogeiT (romelmac kulminacias miaRwia nacizmsa da meore msoflio omisdroindel genocidSi), xolo afrikasa da aziaSi postkoloniuri ‘ganmaTavisuflebeli’ nacionalizmebiT xasiaTdeba.1 esaa am ambis arcTu martivi daboloeba. dasavleTSi XX saukunis 60–70 wlebSi, roca bevrs nacionalizmis Zala amowurulad miaCnda, Seiqmna STabeWdileba, TiTqos igi, kidev erTxel gacocxlda moZraobebSi eTnikuri avtonomiis moTxovniT kataloniasa da euskadaSi, korsikasa da bretanSi, flandriaSi, Sotlandiasa da uelsSi da kvebekSi, oTxmocian wlebSi Cacxra da Semdeg kvlav aRorZinda, roca 1988 wlidan perestroikam da glasnostma daiwyo nacionalizmebis waxaliseba sabWoTa kavSiris satitulo respublikebSi. aman Tavisi wvlili Seitana 1991 wels sabWoTa kavSiris daSlaSi. XX saukunis ukanasknel aTwleulSi molodinis am Tavbrudamxvev atmosferoSi, Cven eTnikuri nacionalizmiT gamowveuli axali tragediebis mowmeni gavxdiT indoeTis naxevarkunZulze, Sua aRmosavleTSi da afrikis rqaze, ruandasa da kavkasiaSi, pirvel rigSi ki, iugoslaviis omebSi, maTi jer kidev gaurkveveli SedegebiT. ‘didi naciebi’, patara eTnieebi me sqematurad warmovadgine Tanamedrove ideologiad da moZraobad gaazrebuli nacionalizmis mravali modernistuli istoriisa da tipologiis bazisuri Tanamimdevroba. zog SemTxvevaSi istoriis morali ampartavnebisaTvis damsaxurebul sasjelSi mdgomareobs: simwifis pirvelma fazam romantikuli aRmavloba warmoSva, romelmac 1871 wlis Semdeg did saxelmwifoTa agresiul nacionalizmamde migviyvana, rasac mohyva katastrofebi, ori msoflio omis saxiT, da nacionalizmis gafantva. magram, ramdenadac vada gaxangrZlivda da nacionalizmi ar gaqra, aucilebeli gaxda am martivi istoriis gadaxedva. es, Tavis mxriv, moaswavebda uaris Tqmas erTaderT, sworxazovan modelze ufro pluralistuli, geokulturulad mravalferovani 131 midgomis sasargeblod, romlis farglebSic andersonis sityvebi rom moviSvelioT, msoflios yoveli kuTxis elitebi, originalur evropul produqtze ‘patentis miTvisebiT’ mis asimilirebas Seudgnen TavianTi sazogadoebebisa da kulturebis saWiroebebTan da problemebTan (ix. Anderson 1991: Tavebi 4–9).2 miuxedavad amisa, kvlav Zalze mimzidvelad gamoiyureba erTiani modeli, raSic modernistuli paradigmidan warmomdgari midgomebis zemoqmedeba poulobs Tavis gamoxatulebas. erT-erTi aseTi midgoma, romelmac gavlena moipova, ‘gamogonili (nacionaluri) tradiciebis’ konstruqcionistuli modelia. rogorc avxseni, es socialuri inJineriisa da socialuri kontrolis modelia, romelSic industriuli dasavluri elitebi kapitalizmisa da demokratizaciis epoqaSi mimarTulebasa da formas aZleven axlad ganTavisuflebuli masebis qmedebebsa da grZnobebs. am midgomas irCevs erik hobsbaumi Tavis faqtebiT mdidar da detalur istoriaSi nacionalizmis ori saxeobis Sesaxeb. hobsbaumi, rogorc meoTxe TavSi vnaxeT, nacionalizms mkacrad Tanamedrove politikur moZraobad ganixilavs, romlis mizanic teritoriuli saxelmwifoebis Seqmnaa. es niSnavs, rom Cven, rogorc istorikosebs, ar SegviZlia Tvali mivadevnoT nacionalizmis ideologias safrangeTis revoluciamde. magram kuriozi isaa, rom hobsbaumis istoria iwyeba ara 1780 wlidan, aramed, rogorc misi 1990 wels gamosuli wignis saTauri gvamcnobs, 1830 wlidan, parizis ivlisis revoluciis Semdgomi xanidan, roca xelaxla dafuZnda franguli revoluciis moqalaqeTa nacia da rodidanac vxedavT mzard burJuaziul-demokratiul winaaRmdegobas 1815 wlis meternixis zavisadmi. am dros pirvelad britaneTsa da safrangeTSi, xolo Semdgom germaniasa da italiaSi srulad Camoyalibdnen ‘didi naciebi’, is naciebi, romelTa gamorCeul niSan-Tvisebas vrceli teritorebi da mravalricxovani mosaxleoba warmoadgenda. hobsbaumis mixedviT, es naciad da saxelmwifodyofnis legitimaciis ‘amosavali principia’. frederik listis ideebis Sesabamisad, sayovelTaod iqna aRiarebuli (TviT mazinis msgavsTa mierac ki) 132 saxelmwifoebad mxolod im naciebis Seracxva, romelTac moipoves aseTi teritoria, hyavT mosaxleobis didi raodenoba da ekonomikurad momZlavrdnen. 1830–1870 wlebSi, hobsbaumis azriT, amosavali principi Tavis gavlenas inarCunebs, rac imas niSnavs, rom ‘nacionalobis principi’ ‘praqtikaSi mxolod garkveuli sididis nacionalobebis mimarT gamoiyeneboda’, radgan ekonomikurad da kulturulad mxolod didi naciebi iyvnen sicocxlisunarianni (Hobsbawm 1990: 30–32).3 es agreTve niSnavda, rom didi naciis nacionalizms unda hqonoda gamaerTianebeli, inkluziuri da eqpansionisturi xasiaTi. liberalebis TvalSi, es iyo istoriis svlis mimarTuleba – yovelTvis ufro didi teritoriuli erTeulebis, mosaxleobisa da resursebisaken. imave niSniT didi naciebis nacionalizmebi umTavresad moqalaqeobriv, masobrivdemokratiul xasiaTs atarebdnen, radganac, franguli revoluciis droindeli konstituciebis nimuSad miCneviT, isini eswrafodnen politikur arenaze nacionaluri mosaxleobis, rogorc moqalaqeebis, ufro didi raodenobis gamoyvanas.4 hobsbaumi kargad acnobierebs am midgomis samTavrobo anu ‘zemodan qvemoT’ mimarTul xasiaTs da gulmodgined axdens mis koreqtirebas Tavis analizSi enis, regionisa da religiis im mravalgvar ‘protonacionalur’ erTobaTa CarTviT, romlebic xSirad winamodernuli epoqebis mosaxleobis masebSi yalibdeboda. Tumca, rogorc wina TavSi davinaxeT, es erTobebi iSviaTad an sulac ar monawileobdnen nacionalizmis ganviTarebis dramaSi. saxalxo sentimentebsa da mijaWvulobebis mxedvelobaSi miuReblobisaTvis, miuxedavad gelneris kritikisa, hobsbaumi praqtikulad mis azrs iziarebs mosaxleobis masebis iseT diskretul kulturul jgufebad dayofisas, romlebic, lokalurobisa da xSirad apolitikurobis gamo, naciebis konstruriebisaTvis tramplinis rols ver asruleben. arsebobs ramdenime gamonaklisi, rogoricaa inglisis, serbeTis an ruseTis SemTxvevebi, roca xalxis protonacionalizmi daemTxva Suasaukuneobriv saxelmwifosa da eklesias, da am gangrZobadma gaigivebam 133 xeli Seuwyo modernuli politikuri nacionalizmis zrdas. amgvarad, ‘istoriuli (an arsebuli) saxelmwifos wevrobas Cveulebrivi adamianebSi uSualod SeuZlia warmoSvas protonacionalizmi an sulac modernuli patriotizmis msgavsi ram, rogorc amas tiudorebis inglisSi hqonda adgili’ (Hobsbawm 1990: 75). serbebis SemTxvevaSic adreuli saxelmwifos tradiciam samsaxuri gauwia modernul serbul nacionalizms, radgan ‘Turqebis mier damarcxebuli Zveli samefos mogoneba simRerebsa da sagmiro gadmocemebSi, da, iqneb ufro metad ki, serbuli eklesiis yoveldRiur liturgiaSi iyo Semonaxuli, im eklesiisa, romelmac Tavis mefeTa umravlesobis kanonizacia moaxdina’ (iqve: 76). maSasadame, aqac iseve, rogorc renanTan da veberTan, politikuri maxsovrobani da instituciebi Zalas la longue durée inarCuneben, maSin rodesac eTnikuri da lingvisturi identifikaciebi modernulad da gamogonilad arian miiCneulni. es Zalian waagavs hegelis ‘uistorio xalxebis’ Teoriis romeliRac versias, im Tvalsazriss, rom momavalSi mxolod is xalxebi SeZleben modernuli naciebisa da nacionaluri saxelmwifoebis aSenebas, romelTac saxelmwifos gaZRolis politikuri tradicia warsulidan mosdgamT (Rosdolsky 1964). es garkveulwilad Seesabameba hobsbaumis uaryofiT Sexedulebas evropaSi nacionalizmis mogviano ganviTarebis Taobaze. radganac igi acxadebs, rom 1830– 1870 wlebSi evropuli nacionalizmis pirveli didi epoqis Semdeg, romelic inkluziuri, moqalaqeobrivi da demokratiuli iyo, aRmosavleT evropaSi misi meore tipi gavrcelda, romelic eTnikurobasa da enas an erTdroulad orives miemarTeboda. magram hobsbaumisaTvis eTnikuroba da ena ganusazRvreli cnebebia da verc erTi maTgani ver uzrunvelgvyofs naciadyofnis mkafiod gamokveTili kriteriumebiT. meore tipis nacionalizmi, hobsbaumis ganmartebiT, pirvelisagan sami ramiT gansxvavdeba: pirvel rigSi, igi uars ambobs ‘amosaval principze’, romelic, rogorc vnaxeT, liberalur 134 eraSi yuradRebis centrSi iyo moqceuli. aqedan moyolebuli, TviTgamorkvevis uflebis pretenzia uCndeba adamianTa nebismier jgufs, romelic Tavs naciad miiCnevs. rac, zemoTqmulis Tanaxmad, maTi teritoriisaTvis calke, suverenul, damoukidebel saxelmwifos Seqmnaze uflebas gulisxmobda. meore, potenciuri ‘araistoriuli’ naciebis amgvari gamravlebis Sedegad, eTnikuroba da ena gadaiqca potenciuri naciadyofnis centralur, gadamwyvet da erTaderT kriteriumadac ki. Tumca iyo mesame cvlilebac, romelmac ara imdenad naciasaxelmwifosaken mimarTul nacionalur moZraobebze moaxdina gavlena, ramdenadac nacionalur sentimentebze ukve arsebuli saxelmwifoebis SigniT. es gaxldaT mkveTri wanacvleba naciis politikuri uflebebisaken da droSa, risTvisac (faqtobrivad) SemoRebul iqna termini ‘nacionalizmi’ XIX saukunis ukanasknel aTwleul(eb)Si (Hobsbawm 1990: 102; xazgasma dedniseulia). am periodSi, e.i. 1870–1914 wlebSi, urbanuli industrializmis afeTqebis Sedegad saarCevno uflebis swraf gavrcelebasTan erTad, evropaSi Zlier izrdeba eTnolingvisturi nacionalizmebi. es axali klasebis warmoSobisa da eTnikuri migraciebis, umTavresad saSualo klasebis qveda fenebis (‘gamoucdeli klasebis’) mier ucxoelTa (gansakuTrebiT ebraelTa) winaaRmdeg mimarTuli masobrivi rasistuli qsenofobiis epoqac iyo (iqve: 109–111, 121, 133). am periodma da nacionalizmis am tipma Tavis apogeas XX saukunis Sua xanebSi rasobriv faSizmSi da nacizmSi miaRwia. 1945 wlis Semdeg, SedarebiTi simSvidis periodSi, adgili hqonda damyofi da damanawilebeli eTnolingvisturi nacionalizmebis aRorZinebas, romlebic XIX saukunis miwuruls mcire nacionalobebis nacionalizmebis memkvidreebad iTvlebodnen. Tumca arsebobs erTi mniSvnelovani gansxvaveba. nacionalizmi dRes ‘istoriuli ganviTarebis umTavres veqtors aRar warmoadgens’. rogorc Cans, eTnikuri nacionalizmi 135 ‘sisustesa da safrTxeze reaqcias ganasaxierebs, igi cdilobs barikadebis aRmarTvas modernuli msoflios Zalebis winaSe’, romelSic masobrivi globaluri ekonomikuri transformaciebi da mosaxleobis gadaadgilebani mravali adamianis dezorentacias da SiSs ganapirobebs. dRes nacionalizmi Seusabamo xdeba. man dakarga saxelmwifos Semqmnelisa da ekonomikis Camomayalibebelis adrindeli funqciebi da ‘dakargul ocnebaTa Semcvlelad’, surogatad gadaiqca (iqve: 164, 175– 176, 181). hobsbaumi imedian notaze asrulebs: ‘hegelis mier iTqva, rom minervas sibrZnis momtani bu Sebindebisas gamofrinda gareT. es ki keTilis momaswavebelia, radgan axla igi naciebsa da nacionalizms dastrialebs Tavs’ (iqve: 183). naciebi nacionalizmamde hobsbaumis Tvalsazrisi ramdenadme vrclad imitom gadmoveci, rom igi sakmaod gavleniania da TvalsaCinodac warmogvidgens modernistuli paradigmis konstruqcionistuli versiis ZiriTad maxasiaTeblebs, romlebic moicavs Semdegs: (1) (2) (3) (4) (5) Sexedulebas, rom nacionalizmi modernul saxelmwifosTan erTad qmnis naciebs; rom, msgavsad nacionalizmisa, arc naciebia XIX saukuneze adrindeli; rom naciebi da nacionalizmi TavisTavad inteligenciisa da burJuaziis mier Seqmnil artefaqtebs warmoadgens; rom unda ganvasxvavoT erTmaneTisgan eTnikuri (‘eTnolingvisturi’) da moqalaqeobriv-politikuri nacionalizmebi; rom nacionalizmma da naciebma Seasrules TavianTi daniSnuleba da dReisTvis, globalizaciis epoqisTvis, moZveldnen.5 naciebisa periodizaciasa da da nacionalizmis bunebaze, rolze amgvari modernistuli 136 Sexedulebani mwvave kritikas awydeba. hobsbaumis yoveli modernistuli mtkiceba sakamaTod gadaiqca. me momdevno TavSi davubrundebi bolo sadavo sakiTxs naciebisa da nacionalizmis SesaZlo moZvelebis Taobaze. manamade ki danarCens ganvixilav rigrigoboT. naciebi – nacionalizmis produqti? nacionalizmi bevris mier modernul ideologiadaa miCneuli, ris gamoc azri, rom igi Tavad qmnis naciebs, niSnavs ara mxolod imas rom nacionalizmamde araviTari nacia ar arsebobda, aramed imasac, rom nacionalistebamde SeuZlebelic ki iyo naciis arseboba. metic, is uSvebs, rom ‘naciebi’ diskursis formas da kulturul artefaqts, iseT konstruqciebs warmoadgens, romlTac mniSvneloba mxolod nacionalizmis ufro farTo ideologiis farglebSi eniWebaT. saamiso argumenti is gaxlavT, rom terminis ‘nacia’ adrindeli mniSvnelobebi sruliad gansxvavebulia da dRevandel, nacionalizmze damokidebul modernul (1789 wlis Semdgomdroindel) mniSvnelobebTan araviTari kavSiri ara aqvs. aRsaniSnisa da aRmniSvnelis urTierTmimarTebis garda, dgeba kidev ori problema. pirveli isaa, rom terminis ‘nacia’ modernuli mniSvnelobebi cvalebadi da xSirad aracalsaxaa. Cven isRa dagvrCenia, mivuTiToT, rom Tavad mkvlevarTa Soris es termini sxvadasxvagvaradaa gagebuli. es exeba politikur moRvaweebsac da farTo sazogadoebasac. imis gasarkvevad, Tu ras gulisxmoben adamianebi am terminSi, msoflios sxvadasxva nawilSi sxvadasxva kriteriumi an kriteriumTa erToblioba gamoiyeneba da moicavs religias, enasa da Cvulebebs, eTnikurobas, teritoriasa da saxelmwifoebriobas. rogorc vnaxeT, sxvadasxva nacionalisturi ideologiebi sayovelTao ‘nacionalistTa ojaxis’ farglebSi naciis sakmaod gansxvavebul koncefciebs ayalibeben. rogorRa gavigoT, modernul mniSvnelobaTagan Zireulad romeli gansxvavdeba terminis ‘nacia’ adrindeli mniSvnelobebisgan?6 137 meore problema ufro seriozulia. romc davuSvaT am terminis erTaderTi, misaRebi gageba, viqnebiT Tu ara darwmunebuli imaSi, rom ‘naciis’ adrindeli (vTqvaT, Suasaukuneobrivi) mniSvnelobebi marTlac Zalze gansxvaveulia modernuli mniSvnelobebisagan? am sakiTxs adrian heistingsi ikvlevs. igi amtkicebs, rom XIV saukunidan inglisuris magaliTze kargad Cans terminis ‘nacia’ mniSvnelobis aSkara gangrZobadoba. iseTi sityvebi, rogorebicaa ‘nacion’ (forteske) an ‘nacyon’ (fabiani) XV saukuneSi da ‘nacioun’ (uiklifi da role) XIV saukuneSi TiTqmis imave mniSvnelobiT ixmareboda, riTic SedarebiT gviandeli gamoyenebani, magaliTad, miltoniseuli (1644) Areopagitica (‘isic ki mgonia, rom warmosaxvaSi vxedav keTilSobil da mZlavr nacias, romelic ise wamoimarTeba, rogorc Zlieri kaci Zilis Semdeg’), an samoel jonsoniseuli (1755 wlis leqsikonSi), romelic nacias ganmartavs rogorc ‘xalxs, romelic sxva xalxisagan gansxvavdeba eniT, warmomavlobiT an mmarTvelobiT’, anda pit umcrosis mowodeba ‘Cveni, viTarca naciis, arsebobisaken… Cveni WeSmariti saxelis – ingliselisaken’. yvelaferi es imis maCvenebelia, rom, sul mcire, XIV saukunis dasawyisidan, ‘ingliselebs Tavi naciad miaCndaT’ (Hastings 1997: 14–16). terminis amgvari Tanmimdevruli gamoyenebisEerTi myari safuZvelTagania vulgatas versiis bibliis inglisuri Targmanebi, rasac reformaciis Semdeg, roledan da uiklifidan dawyebuli, yovelkvireuli kiTxva daerTo Tan. iq, sadac vulgata berZnul ‘ethnos’ rogorc ‘natio’ ise Targmnida, inglisuri iyenebda terminebs ‘nacioun’ an ‘nacion’, mogvianebiT ki termins ‘nation’. Sedegad, sityva ‘natio’ ‘Sua saukuneebSi regularulad gamoiyeneboda vulgatas gagebiT, rogorc “eniT, kanonebiT, sacxovrisiT, msjelobiTa da wes-CvulebebiT” gansxvavebuli xalxis aRmniSvneli. magaliTisTvis mivmarToT sant devidis pirveli normani episkoposis bernaris TiTqmis definiciis tolfas frazas, romliTac igi daaxloebiT 1140 wels paps ise aRuwerda uelselebs, rogorc ‘natio’ ’ (iqve: 17). am mokle lingvisturi eqskursis safuZvelze heistingsi askvnis, rom inglisur enaSi naciis ‘eqvs aseulze meti wlis ganmavlobaSi gamoyenebis 138 gangrZobadobis gasaocari simyare’ dasturdeba, rasac Rrma bibliuri da vulgaturi fesvebi aqvs da termins ‘nacia’ amgvari farTod gavrcelebuli gamoyenebis mxedvelobaSi miuRebloba da misi dakavSireba mxolod Sua saukuneebis universitetebSi arsebul studentur dajgufebebTan, absurdia (iqve: 17–18).7 cxadia ‘sityva’ igive ar aris, rac misiT aRniSnuli ram, magram, Tu naciisadmi kuTvnilebis gancda naciadyofnis kriteriumad miiCneva, maSin lingvisturi gamoyenebis am Tanamimdevrulobisa da mis safuZvelSi arsebuli da misiT gamoxatuli nacionaluri kuTvnilebis rwmenis gamo, inglisis SemTxveva, sul mcire, prima facie SemTxveva maincaa imis saTqmelad, rom ‘naciebi nacionalizms win uswreben’. amasTan dakavSirebiT, modernistebs argumentad gamoadgebaT is, rom, Tumca zogjer dasturdeba, rom nacia Tavis nacionalizmze ufro Zvelia, ufro metia iseTi SemTxveva, sadac nacia nacionalizmis nayofia. es ki naciis gagebis imgvar models moiTxovs, romelsac nacionalisturi ideologia TviTgamorkvevis erTad nacionalisturi idealis gaaqtiurebasTan gvTavazobs. metic, modernuli anu ‘realuri’ naciis Taviseburebas, pirvel rigSi, moqalaqeobis gaCena warmoadgens, rac imas niSnavs, rom nacia aris sayovelTao fenomeni, romlis SigniTac (nacionalisturi ideologiis Tanaxmad) yoveli wevri ipso facto moqalaqea. mxolod modernul periodSi gaxda moqalaqeoba yvelasTvis xelmisawvdomi.8 am kontrarguments heistingsi (kvlav inglisis magaliTis moSveliebiT) Suasaukuneobriv naciaTa ‘nacionalizms’ upirispirebs. miuxedavad imisa, rom am naciebs ar gaaCndaT nacionalizmis Teoria, mainc avlendnen aSkara da aqtiur nacionalizms, gansakuTrebiT safrTxisa da konfliqtebis pirobebSi. heistingsisaTvis nacionalizmi WeSmaritad partikularistuli moZraobaa. swored esaa misi Zlierebis wyaro, da ara TviTgamorkvevis raRac zogadi Teoria. 1800 wlis Semdeg kidev SeiZleboda bevri nacia Camoyalibebuliyo winmswrebi nacionalizmis (ideologiis) wyalobiT. magram amaze adre piriqiT xdeboda: safrTxis pirobebSi naciebi 139 Tavad qmnidnen sakuTar nacionalizms da iseve TviTgamorkvevadni iyvnen, rogorc 1789 wlis Semdgomdroindeli (‘II gvaris’) naciaTa mravalferovneba. premodernuli naciebi? heistingsis mixedviT, modernizmi nacionalizmis istoriis mxolod naxevars mogviTxrobs; meore, 1789 wlamde, naxevarze ki arafers ambobs. heistingsis mier wamoweuli neoperenialisturi istoria SerCeviTia, magram misi gamosvlis mizans naciebs, nacionalizmsa da modernul xanas Soris arsebuli kavSiris uaryofa (rasac daJinebiT amtkiceben hobsbaumi da sxva modernistebi) da garkveuli naciebis igiveobisa da gangrZobadobis Cveneba warmoadgens premodernuli saTaveebidan moyolebuli maT Tanamedrove manifestaciebamde. heistingsis rCeulni upiratesad dasavleTevropelebi, ufro ki britanelebi arian: pirvelia inglisi, romelsac Sotlandia, irlandia da uelsi mosdevs; merea safrangeTi, holandia, Sveicaria, SvedeTi, germania da espaneTi. es hug seton-uotsoniseul stilia, romelic ‘Zvel, gangrZobad’ naciebs 1800 wlis Semdgom upiratesad aRmosavleT evropasa da aziaSi axlad Seqmnili naciebisagan ganasxvavebda: ‘evropaSi 1789 wels Zveli naciebi iyvnen ingliselebi, Sotlandielebi, frangebi, kastilielebi da portugalelebi – dasavleTSi; danielebi da Svedebi – CrdiloeTSi; ungrelebi, polonelebi da rusebi – aRmosavleTSi’ (SetonWatson 1977: 7). aseT SemTxvevebSi nacia spontanurad izrdeboda, rac niSnavs, rom igi nacionalistebisa da sxva elitebis mier ar iyo gamoxmobili arsebobisaTvis. aseT naciebs nacionalisturi dagegmareba an Canafiqri anu, heistingsis terminologiiT, nacionalisturi Teoria, aklda. magram, miuxedavad amisa, isini ‘nacionalisturnic’ iyvnen da naciebsac warmoadgendnen.9 mTlianobaSi gangrZobadi perenializmis heistingsiseuli versia evropuli nacionaluri identobebis ‘ganviTarebis sam did safexurs’ gamoyofs. pirveli moicavs, regionebis mixedviT, V–XIV saukuneebSi 140 arsebul ‘adgilobriv eTnikur jgufebs, romelTa umravlesobac sakmaod arastabiluria’, maT xSirad ara aqvT damwerloba, Tumca zogma maTganma ganaviTara damwerloba da vernakulurma literaturam damoukidebeli naciebis sazRvrebis dafiqsireba daiwyo. meore safexurze, XV saukunisaTvis, literaturuli enebis ganviTarebam da didma saxelmwifoebma eTnikuri rukis sirTule da aramdgradoba Seamcires, ris Sedegadac ukve ganirCeoda dasavleT evropis mTavar naciaTa umetesoba. adamianebi regularulad moixseniebdnen maT naciebad. modernizmis Teoretikosebis mixedviT, zustad igive naciebi warmoqmna nacionalizmebma XVIII saukunis bolodan. korelacia iseTi axloa, rom misi SemTxveviTobad miCneva absurdi iqneboda (Hastings 1997: 114). naciadyofnis mesame safexuri, romelsac ‘modernistebi SecdomiT miiCneven mTlian istoriad’, XVIII saukunis dasasruls franguli monarqiis kolafsiT iwyeba, ramac ‘dambebi gauxsna revoluciur moZraobebs, romlebic aseve nacionalisturni iyvnen’ (iqve: 119). es nacionalizmis mier Seqmnili naciebis periodia, razedac modernistebi akeTeben fokusirebas, magram igi moqalaqeobrivi da parlamentuli modelis zemoqmedebis Sedegi ufroa, vidre ‘modernizaciisa’, gansakuTrebiT safrangeTSi.10 amgvarad, heistingsis msgavsi perenialistebi SesaZleblad miiCneven premodernuli naciebis arsebobas. dasavleT evropaSi maT umetesobas inglisuri prototipi aqvs. heistingsis Sexedulebas iziarebs jon gilinamic da ingliss XIV saukunemdec ki naciad aRiarebs. uiliam malmsburisa da jefri monmausis, iseve rogorc jeraldus kambrensisis SromebSi vpoulobT XI–XII saukuneebSi inglisel naciadyofnis mkafio formulirebas, uelsurTan da irlandiurTan kontrastSi. anJuelTa mier safrangeTSi teritoriebis flobis miuxedavad, es adreuli ‘inglisuri imperializmis’ magaliTad SeiZleba miviCnioT (Gillingham 1992). 141 amaT msgavsad, jozef lobera daJinebiT amtkicebs ra nacionalisturi ideologiis SedarebiT modernulobas, Semdgomdroindeli naciebis safuZvels evropis ZiriTad arealebSi (rogorebicaa ‘francia’, ‘germania’ da ‘hispania’) arsebuli eTnikuri da politikuri mijaWvulobebis da sentimentebis xangrZliv istoriaSi xedavs. nu gveqneba imedi, rom amgvari kulturulpolitikuri formaciebis adgilmdebareobis da maxsovrobebis analizis gareSe, SemdgomSi cnobili modernuli politikuri naciebis gamoCenis axsnas SevZlebT (Llobera 1994: Pnawili I).11 amgvarad, neoperenialistebi amtkiceben, rom naciebi da nacionalizmebi XVI saukunemdec arsebobdnen, gansxvavebiT jon brilis msgavsi modernistebisagan, romelTaTvisac XVI saukuneSi nacionaluri sentimentebis zrda sxva araferia, Tu ara nacionalizmis ‘preludia’. rasakvirvelia, reformaciam, individualuri locvis da bibliis vernakulaze TargmanebSi kiTxvis aqcentirebiT, naciadyofnis grZnobebi gaaZliera da gaavrcela, rogorc es aRniSnulia lia grinfeldis didebul da detalur gamokvlevaSi modernulobisaken mimavali umTavresi nacionalisturi gzebis Sesaxeb. marTlac, grinfeldisaTvis inglisuri nacionalizmi odnav uswrebda reformacias, radgan SegrZneba, rom nacia mTeli xalxis identuri iyo (rac, misi SexedulebiT, nacionalizmis arsebobis mTavari kriteriumia) farTod pirvelad XVI saukunis 20–30-ian wlebSi gavrcelda inglisur elitaSi. magram protestantulma inglisurma bibliam da saerTo locvebis wignma, foqsis (protestant) mowameTa wignTan erTad, am nacionalur sentiments romis eklesiisa da misi espaneli mokavSiris sawinaaRmdegod uzarmazari mxardaWera gamoucxada da damajerebeli motivi mouZebna. armadas dros raionebis umetesobaSi inglisel naciadyofnis gancda saSualo klasebSi gavrcelda da man safuZveli Cauyara momdevno nacionalizmebis models safrangeTSi, germaniaSi, ruseTsa da SeerTebul StatebSi (Greenfeld 1992: Tavi 1).12 142 nacionalizmis wyaroebi neoperenialisturi TvalsazrisiT, nacionalizmis wyaroebi upiratesad elitis warmosaxvebsa da gamogonebebSi ki ar unda veZioT, aramed saxalxo sentimentebsa da kulturaSi. Sesabamisad, SeuZlebelia naciebis axsna urTierTdapirispirebuli elitebis mier Seqmnili modernuli artefaqtebiT. Tumca elitebi mniSvnelovan rols TamaSoben, naciebisa da nacionaluri identobebis fundameturi wyaroebi yvelgan da gacilebiT adre unda veZeboT. rogorc vnaxeT, adrian heistingsis mixedviT, premodernuli naciebi cvalebadi eTnikurobebisagan saliteraturo enebisa da literaturebis ganviTarebis gziT warmodgebian, romelic afiqsirebs kulturebisa da xalxebis sazRvrebs. udavoa, rom premodernuli epoqis ‘inteleqtualebs’ – poetebs, mwignobrebs da samRvdeloebas – amaSi gadamwyveti roli ekisrebodaT. magram heistingsisaTvis nacionalizmis mTavari wyaro religiaa, ufro konkretulad ki qristianoba. samRvdeloeba ara marto mTavar saganmanaTleblo da socialuri keTildReobis qsels uzrunvelyofda, aramed yoveldRiuri Sexeba hqonda soflis mosaxleobasTan. yovelkvireulad wesebis aRsrulebisa da qadagebebis gziT eklesia mZlavr gavlenas axdenda masebis emociebsa da msoflxedvaze. metic, eklesiam gza gauxsna vernakuluri enebis gamoyenebas, ris Sedegadac mesiji, romelsac igi qadagebda, imdenadve iyo nacionaluri, ramdenadac universaluri, radgan saxarebasTan erTad eklesiam Zveli aRTqma da miseuli wminda nacionalobisa da mefobis politikuri idealebic gaiTavisa. maSinac ki, roca bibliis xalxs uaryofda, eklesia, romelic saxarebaSi idealuri saxelmwifoebrivi mowyobis models isaklisebda, israelis naciis ebraul prototips mimarTavda, vinaidan Tavs WeSmarit israelad (verus Israel) da uflis rCeuli xalxis memkvidred moiazrebda. saboloo mesiji martivi aRmoCnda: yovel nacias SeeZlo Zvel ebraelTa msgavsad yofiliyo uflis rCeuli xalxi, anu WeSmariti qristiani da eklesiis rwmeniT aRsavse (Hastings 1997: Tavebi 1, 9).13 143 maSasadame, nacionalizmis saTaveebi da ganviTareba literaturasa da samRvdeloebaSi, eklesiasa da bibliur religiaSi unda veZioT. qristianobis da, ufro adre iudaizmis gareSe, arc naciebi iqneboda da arc nacionalizmi. imave daskvnis gamotana SeiZleba konor kruz o’braienis ‘wminda nacionalizmis’ bunebisa da saTaveebis analizidan da xalxis miseuli gaRmerTebidan, romelic bibliuri teritorializmis, eTnikuri erTobisa da Zvel aRTqmaSi ukvdavyofili, religiasTan Sewyvilebuli aRTqmuli miwis unificirebul xedvas ubrundeba (O’Brien 1988a). o’braieni imis CvenebiT agrZelebs, Tu rogor narCundeba es tradicia evropaSi da axal gamovlinebas amerikul nacionalizmis sakralur xasiaTSi, droSisadmi pativiscemasa da sayovelTao locvebSi poulobs. maSasadame, neoperenialistebi naciebisa da nacionalizmis wyaroebs eZeben ara saero inteligenciaTa gegmebSi an modernuli epoqis saSualo klasebis interesebSi, aramed enis, eTnikurobisa da religiis ‘siRrmiseul kulturul resursebSi’. amgvari daskvna bevrad aadvilebs orive Tvalsazrisis gaziarebas: ‘naciebi nacionalizmamde’ da ‘naciebi modernul epoqamde’. amas istoriuli speqtris meore bolodan mivyavarT heistingsis samnawiliani sqemis ganxilvamde. naciebisa da nacionalizmis arsebobaze antikur epoqaSi Tavad heistingsi migvaniSnebs, roca miuTiTebs inglisamde izolirebul naciaTa arsebobaze somxeTsa da eTiopiaSi da, rasakvirvelia, Tavad Zvel israelSi. es is sakiTxia, romelsac davubrundebi.14 am Rrma kulturuli resursebis yvelganmyofoba da gangrZobadoba perenialistebisa da modernistebis evrocentristul midgomasac kiTxvis niSnis qveS ayenebs, ramdenadac biZgs aZlevs debatebs evropis gareT, kerZod, iransa da Soreul aRmosavleTSi premodernuli naciebis arsebobis Taobaze. heistingsis azriT, aziaSi nacionalizmi evropidan qristianobisa da kolonializmis meSveobiT Sevida. rogorc Cans, igi arc ki uSvebs SesaZleblobas, rom misive kriteriumebiT, iaponia, korea da CineTi, iseve rogorc warmarTuli birma da sefeviduri sparseTi, Sua saukuneebSi ukve naciebs 144 warmoadgendnen. yvelafers rom Tavi davaneboT, maT hqondaT vernakuluri enebi da literatura, iseve rogorc unikaluri warmoSobisa da saerTo STamomavlobis miTebi. metic, maTi saxelmwifo wyoba mZlavri religiuri instituciebiTa da idealebiT iyo gamyarebuli. saxelmwifos mowyobis modeli konfucianelobaSi (rom araferi vTqvaT budizmze) SeiZleba arc ise dinamikuri iyo da arc iseT Zalisxmevas saWiroebda, rogorc Zvel israelSi (romelic qristianobam miiRo) an islamSi. da am azriT, heistingss SeuZlia dagvexmaros imis axsnaSi, Tu ratom momdinareobs nacionalisturi ideologia dasavleTidan da ratom Seuwyo xeli reformaciam, ebraul Zvel aRTqmasTan dabrunebiT, dasavluri naciebis pirveli talRis konsolidirebas. Tu Cven naciadyofnis heistingsis kriteriumebs da dasavleTSi nacionaluri ganviTarebis miseul periodizacias gaviziarebT, maSin Cven swored imave Sua saukuneebSi unda davuSvaT naciebis arseboba aziaSic.15 eTnikuri da moqalaqeobrivi naciebi modernistebisa da konstruqcionistebisaTvis eTnikuri nacionalizmis saukeTeso gageba misi elitis gamogonebis naturalizebul formad miCnevaa. igi ‘fiqtiuri eTnikurobis’ politikur versias warmoadgens. etien balibarisa da imanuel valerSteinis sityvebiT bunebrivad arc erT nacias ar aqvs eTnikuri bazisi, magram, ramdenadac socialuri formaciebi nacionalizdeba, maTSi CarTuli mosaxleoba maT Soris nawildeba an maTi zegavleniT ganicdis eTnizacias, rac niSnavs, rom isini warsulSi an momavalSi ise arian warmodgenilni, rom TiTqos bunebriv erTobas qmnidnen da TavisTavad hqondeT pirovnebebsa da socialur pirobebze aRmatebuli warmoSobis, kulturisa da interesebis identobani (Balibar and Wallerstein 1991: 96; xazgasma dedniseulia).16 145 aseTsave dekonstraqcionistul midgomas vxvdebiT didi moqalaqeobrivi naciebis (droebiT) ekonomikur da politikur moTxovnilebaTa Sedarebisas enisa da eTnikurobis bunebasa da rolTan modernuli naciebis CamoyalibebaSi, rasac kritikulad aanalizebs hobsbaumi. magram perenialistebisaTvis, sazogadod, viTareba sxvagvaradaa. moqalaqeobrivi nacionalizmi anu, uolker konoris terminologiiT, patriotizmi, xelovnuri Tu ara, garkveulwilad racionaluri konstruqcia mainc aris, maSin roca eTnikuri nacionalizmi, romelic, saboloo jamSi, naTesauri kavSirebis gancdaSia fesvgadgmuli, adamianuri gamocdilebisa da ojaxuri urTierTobisagan warmomdgar bazisur emociebs esadageba. aqedan gamomdinare, nacia ‘naturaluri’ warmonaqmni Tu araa, eTnikurobasa da eTnolingvisturi jaWvebis arsebobas mainc efuZneba. Tumca calkeul naciebs didi daxmarebis miReba sakuTari saxelwifodanac SeuZliaT. es aris Sexeduleba, romelsac heistingsi irlandiur da, ufro naklebad ki uelsis, SemTxvevebSi gaxazavs. aq, miuxedavad irlandiis pirquSi uzenaesi mefeebisa, da ingliselTa mier uelsis dapyrobamde uelselTa erTianobis xanmokle periodisa, saxelmwifo minimalur rols asrulebda naciis gansazRvraSi. irlandia sakuTari religiuri istoriiT ganisazRvreboda, romelic iwyeba wminda patrikis misiiT da misi kunZulovani geografiiTa da wminda adgilebiT, rogorc insula sacra, amas mxars uWers jeims lidonis Tvalsazrisi Sua saukuneebSi irlandiursa da inglisurs Soris mkafiod gamoxatuli gansxvavebis arsebobis Taobaze (magaliTad, 1317 wlis ‘SegonebaSi’ anda 1366 wlis kilkenis aqtebSi, kulturuli da kvazirasobrivi stereotipebiT, rac bevrad uswrebda win reformaciasa da irlandiaSi protestanti Sotlandielebis dasaxlebebis gaCenas). aseTi gansxvavebebi vlindeboda uelsursa da inglisurs Sorisac, romelic simbolizebuli iyo kamris saxeliT, ufro adre ki, (romanuli) britaneTis miTiT. eseni didi xnis win dafuZnebuli eTnikuri nacionalizmebia, da iseve rogorc nacionalizmTa umetesobas dRes (yofil iugoslaviaSi, 146 kavkasiaSi Tu afrikaSi), maTac safuZveli eTnikurobam Cauyara (Hastings 1997: Tavebi 3, 5, 6; Lydon 1995).17 ‘eTnikur’ da ‘moqalaqeobriv’ naciebsa da nacionalizmebs Soris gansxvavebis dafiqsireba (dRes rom ase modaSia), neoperenialisturi SexedulebiT, saukeTeso SemTxvevaSi meoradia, uaresSi ki mcdari. praqtikulad, istoriuli TvalsazrisiT, yvela nacia da nacionalizmi Tavisi fesvebiT ‘eTnikuria’; da, Tumca droTa ganmavlobaSi nacias SeuZlia mocemuli eTnikurobis sazRvari gadakveTos da ufro farTo politikur erTobaSi sxva eTnieebic moicvas, Tavis mamobilizebel Zalas igi unikaluri winaprisa da istoriis saziaro rwmenaSi poulobs. es ar warmoadgens eTnikuri safuZvlis ‘naturalurad’ gadaqcevis raime mcdelobas; magram igi arc interpretaciaa da arc nacionalistTa mieraa Tavsmoxveuli. es ufro niSnavs eTnikurobis, enisa da religiis aRiarebas naciadyofnis istoriul da struqturul safuZvlad da garkveuli naciebis socialur-istoriul konteqstad. modernistebi, mxedvelobaSi aqvT ra dasavleTi evropa da amerika da maTi perspeqtiva, kanonikur naciebad miiCneven Tanamedrove dasavleTis teritoriul politikur erTobebs, maSin roca, faqtobrivad, isini yofili eTnikuri naciebis specifikuri SemTxvevebia, romelebic mZlavri saxelmwifoebis mier gamoizardnen da saukuneTa ganmavlobaSi upiratesad teritoriuli safuZvlis mqone naciebad da politikur nacionalizmebad gadaiqcnen.18 am Tvalsazriss erTgvarad amagrebs is faqti, rom dasavluri saxelmwifoebi istoriulad ‘eTnikuri eTnieebis garSemo birTvis’ – im dominanturi Camoyalibdnen, romlebmac saTave daudes an daafuZnes erToba da saxelmwifos elitaruli personalis umetesoba warmoSves, rogoric amas pirveli nacionaluri saxelmwifoebis – inglisis, safrangeTis, holandiis, espaneTis da SvedeTis, da aseve ungreTis, poloneTis da moskovis ruseTis SemTxvevebSi hqonda adgili. TviT iseTi imigrantuli naciac ki, rogoric amerikis SeerTebuli Statebia, dominanturi protestantuli britanuli eTnies mier Seiqmna, Tumca SemdgomSi misi eTnikuri xasiaTi imigrantTa farTomasStabiani talRebis 147 Sedegad gadasxvaferda. saukuneTa ganmavlobaSi es mZlavri saxelmwifoebi teritoriulad gafarTovdnen da sxvadasxva regionebisa da maTi xalxebis aneqsia ise moaxdines, rom XX saukuneSic ki SeinarCunes dominanturi eTnies poziciebi (ix. A.D.Smith 1989). am SemTxvevebSi ‘eTnikur-moqalaqeobrivi’ diqotomia istoriulad arazustia, xolo sociologiuri TvalsazrisiT – SecdomaSi Semyvani. es gaxlavT eTnikuri naciebi, romlebic TandaTanobiT upiratesad teritoriulad dafuZnebul multikulturul politikur erTobebad gardaiqmnen. kontrasti teritoriasa da genealogias, ius soli da ius sanguinis Soris, romelsac rojers brubeikeri frangul da germanul saimigracio da moqalaqeobis miniWebis politikasa da praqtikas Soris gansxvavebis saCveneblad iyenebs, ar unda iyos gadaWarbebulad Sefasebuli. naciebis umetesoba socialuri organizaciis orive principis magaliTad gamodgeba, imis miuxedavad, rom mocemul droisaTvis isini erT-erT maTgans aniWeben upiratesobas (Brubaker 1992; Sdr. Schnapper 1997). naciebi antikur epoqaSi? heistingsis mier SemoTavazebuli nacionaluri ganviTarebis samnawiliani sqema – zepirsityvieri eTnikurobebis adreSuasaukuneobrivi epoqa, I gvaris naciebis gvianSuasaukuneobrivi/adremodernuli epoqa, da II gvaris ideologiurad marTuli naciebis modernuli era – evrocentrizmis gamo SeiZleboda gakritikebuliyo da kiTxvis niSnis qveSac dayenebuliyo kacobriobis istoriis adreuli epoqebis ugulebelyofisaTvis. erTi gamonaklisis garda, heistingsi warumateblobas ganicdis antikuri epoqis mimarT Tavisi kriteriumis gamoyenebisas da iudeur-qristianul tradiciaze adre an mis miRma naciebis arsebobis SesaZleblobis ganxilvisas. Tuki geografiiTa da saxelmwifoebriobiT gamagrebuli vernakuluri literatura naciadyofnis umTavresi kriteriumia, rogorc amas inglisis SemTxvevaSi aqvs adgili, rogorRa SegviZlia naciaTa ricxvSi CavrToT israelebi da gamovricxoT Zveli egviptelebi, 148 babilonelebi da sparselebi? Tuki imas veTanxmebiT, rom bibliaze dafuZnebuli qristianoba evropasa da Crdilo da samxreT amerikaSi naciis ideis gavrcelebis mniSvnelovan faqtors warmoadgenda, ratom unda mivaniWoT mas prioriteti im eTnolingvistur kriteriumebTan SedarebiT, romlebmac unda gvibiZgos ‘naciebis’ xasiaTis amocnobisaken sxva, adreul erTobebSi? aq perenialistebis umetesoba maxvils gangrZobadobaze akeTebs. heistingsi da sxvebi SeiZleba mzadac arian antikuri epoqis sxva erTobebsac darTon naciis titulis tarebis ufleba, magram maT istoriuli mniSvnelovneba akliaT, radganac calkeul SemTxvevebs warmoadgendnen da, rogorc naciebi, ver gadarCnen, maSin, roca inglisi, sul mcire, XIV saukunidan ara marto iyo gangrZobadi nacia, aramed warmoSva sxva gangrZobadi naciebis mTeli wyebac. egvipte, sparseTi, asureTi da saberZneTic ki, rogorc naciebi, STamomavlobis gareSe ‘miicvalnen’, inglisi ki naciebis diad kolonadas edga saTaveSi.19 rasakvirvelia, am ganzogadebas erTi didi gamonaklisi aqvs: ebraelebi. isini naciis amosaval idealsa da prototips Seadgendnen, Tumc, heistingsisaTvis maT TavianTi naciadyofna daaxloebiT ori aTasi wlis win ‘dakarges’ da mxolod axla aRadgines is israelSi. amas CixSi SevyavarT, radganac naciadyofnis heistingsiseuli kriteriumebiT (kerZod, (1) eTnikurobiT, romelic (2) fiqsirebuli iyo vernakulur enaSi da literaturaSi, da (3) bibliuri prototipis mixedviT iyo modelirebuli) ebraelebi, diasporaSic da devnilobaSic (Galut), gamorCeulad gangrZobad naciad, wignier xalxad rCeboda, sakraluri eniTa da literaturiT, rasac TavianT diasporaSi mudmivad xelaxla ismendnen da ganavrcobdnen, ise rom TavianTi aRTqmisa da aRTqmuli miwis erTgulni rCebodnen.20 cxadia, aq sxva kriteriumi moqmedebs: mSobliur teritoriaze cxovreba da misi floba. es, udavod, mniSvnelovan da istoriulad xSirad gadamwyvet kriteriums warmoadgens naciadyofnisaTvis, iseve rogorc sasicocxlod arsebiTia nacionalisturi 149 ideologisaTvis. sakiTxs imis Sesaxeb, Tu ramdenad SesaZlebelia, rom momavalSi ‘naciebi’ deteritorializebul erTobebad iqnen gaazrebuli, me momdevno TavSi ganvixilav. magram amgvari formulireba teritoriulobas naciadyofnis normad miiCnevs: warsulSi nacia yovelTvis teritoriul erTobad moiazreboda.21 magram, Tu teritoriaa sasicocxlod aucilebeli naciadyofnisaTvis, ra SeiZleba iyos Zvel egviptelebze ukeTesi magaliTi? ratom ara aqvT maT ‘naciis’ titulis tarebis an WeSmaritad ‘nacionaluri saxelmwifos’ qonis ufleba? isini nilosis orive napirze udabnoTi garSemortymuli teritoriis viwro klaknilSi iyvnen momwyvdeulni da uaxloesi mezoblebis – nubielebisa da azielebisagan wes-CveulebebiT, religiiT, eniTa da garegnobiT aSkarad gansxvavdebodnen. yovelive amis garda, maT hqondaT saerTo, unificirebuli religia da mZlavri saxelmwifo da (rogorc eqnatonis himnic mowmobs) mkafiod acnobierebdnen TavianT gansxvavebulobas sxva naciebisa da enebisagan (ix. Trigger et al. 1983). modernistebi SeiZleba Semogvedavon, rom Zveli egvipte izolirebuli SemTxveva iyo; igi ar warmoadgenda nacionalur saxelmwifoTa sistemis nawils, rac dRes naciadyofnis savaldebulo kriteriumia. Tu aRar davuSvebT, rom modernuloba da awmyo iZlevian naciadyofnis im modelebs, romelTac yvela sxva unda Seesatyvisebodes, maSin SevniSnavT, rom qristeSobamde meore aTaswleulSi egvipte aqtiurad iyo CarTuli saxelmwifoTa axloaRmosavlur ‘sistemaSi’ xeTebis imperiasTan, miTanis samefosTan da kasitur babilonTan erTad. es is periodia, romlis Sesaxebac Cven raRac mainc viciT tel-el-amarnas diplomatiuri korespondenciis wyalobiT. magram sul sxva sakiTxia, ramdenad marTebulia am saxelmwifoTa ‘naciebad’ miCneva maT Soris geopolitikuri urTierTkavSirebis arsebobis gamo (Roux 1964). bevrad ufro gvian, elinistur epoqaSic, ptolemaiosTa egviptem axlo aRmosavleTSi regionaluri ‘saerTaSoriso sistemis’ nawili Camoayaliba, romelic 150 moicavda selevkidur sirias, pergamons, makedoniasa da parTias. am SemTxvevaSic sazRvrebis mqone gansxvavebul teritoriebze Semokrebili saxelmwifoebi Camoyalibdnen, romelTaganac TiToeulis erToba flobda sakuTar kults, enas, kalendars, kanonebsa da wes-Cveulebebs (Tumca selevkiduri imperia, faqtobrivad, ramdenime amgvar erTobas Seicavda). savaraudod, amitom unda vuwodoT am politikur erTobebs ‘naciebi’ da daveTanxmoT doron mendelsis msjelobas, rom ‘Zveli axlo aRmosavleTis im naciebs, romlebic ebraelTa mezoblebi iyvnen, politikuri nacionalizmisaTvis damaxasiaTebeli specifikuri da kargad gansazRvruli simboloebi hqondaT, saxeldobr, taZari, teritoria, mefoba da jari’ (Mendels 1992: 1). im SemTxvevaSic ki, Tu Zveli samyaros nacionalizmi ‘modernul droTagan’ gansxvavebuli azris matarebelia, xolo elinistur epoqasTan dakavSirebuli problema, mendelsis sityvebiT rom vTqvaT, iyo ‘eTnikurobis problema, rasac moxerxebulobisaTvis “nacionalizmi” unda vuwodoT’, ar unda vamtkicoT antikur epoqaSi imgvari naciebis sayovelTao arseboba, romlebic yvela Tavisi mTavari niSan-TvisebiT modernuls hgavs? da am mizeziT ar unda gaviziaroT azri naciebis mudmivi ganmeorebadobis Taobaze momdevno epoqebSi?22 es aris stiven grosbis Tvalsazrisi, SemuSavebuli Zveli israelis dakvirvebuli analiziT. igi Zvel ebraelebs, Zveli welTaRricxvis VII saukunidan moyolebuli, sxva iseT erTobebs udarebs, rogorebic arian Zveli berZnebi, arameelebi, edomitebi, egviptelebi da somxebi, da seriozulad miiCnevs maT naciebad, koleqtiur TviTxatad da xazs usvams xalxis sakuTar miwasTan urTierTmimarTebis primordialur xasiaTs: misi formulirebiT, ‘xalxs aqvs Tavisi miwa da miwas hyavs Tavisi xalxi’. am droisaTvis iudeas samefos elitebs mainc hqondaT uryevi rwmena, rom arsebobs ebraeli ‘xalxi’, romelic sakuTar translokalur, SemosazRvrul sakralur teritoriaze cxovrobs, Tayvans scems erT RmerTs, iahves, specialurad amisaTvis gamiznul centrSi, ierusalimis taZarSi (Grosby 1991: 240). 151 Amis msgavsad Zveli egviptelebic avlendnen mijaWvulobas (nilosis) ‘miwasTan’, inaxavdnen marxvas im rwmenisaTvis, rom egvipte mxolod egviptelebs ekuTvnoda da miwis uzenaesi RmerTis – Tebes amon-ras dacvisa da gamgeblobis qveS iyo, rwmenisaTvis, romelic grosbis mixedviT, aklda Zvel saberZneTs, magram misi povna Zvel somxeTSi SeiZleboda (iqve: 247; 1997: 21).23 amgvari interpretaciebi damatebiT komentars moiTxovs. Zveli msoflios Sesaxeb SemorCenili cnobebis simwire da ‘retrospeqtuli nacionalizmidan’ momdinare safrTxe imisa, rom adreuli epoqebi gviandeli cnebebisa da sazrunavis Suqze iqnas gagebuli, am analizs, ukeTes SemTxvevaSi, mcdelobad aqcevs. Tavad grosbisaTvis cnobilia cnebebisa da kategoriebis analizis sirTule: ‘koleqtivs zustad iSviaTad Tu miesadageba calkeuli analitikuri kategoria. es exeba ara marto antikuri xanis koleqtivebs, aramed modernul nacionalur saxelmwifosac’ (Grosby 1997: 2). amasTan dakavSirebiT sxva problemac arsebobs. im SemTxvevaSic ki, Tu SevZlebdiT argumentirebul msjelobas antikuri xanis ‘naciebze’, mainc ver davasabuTebdiT maT gangrZobadobas calkeul modernul naciebSi. Zvel egviptel an berZen nacias modernuli epoqis egviptel an berZen naciebTan cota ram Tu akavSirebs, miuxedavad teritoriuli, berZnul SemTxvevaSi ki, agreTve, lingvisturi gangrZobadobisa. es amZimebs berZnuli nacionaluri istoriografiisa da berZnuli nacionalizmis paskalis kitromilidisiseul mwvave modernistul kritikas. igi ambobs, rom XIX saukunis Sua xanebSi konstantinos paparigopulosis mier dawerilma diadma istoriam berZeni naciisa pirvelad warmoadgina gangrZobadi berZeni naciis, rogorc koleqtiuri aqtoris, idea, romelic uwyvetad grZeldeba klasikuri antikurobidan berZnuli, bizantiuri didebis gavliT, modernul damoukidebel berZnul saxelmwifomde. maSin roca, kitromilidisis azriT, faqtebze dayrdnobiT, Sua saukuneebidan XIX saukunis dasawyisamdec ki berZnebi da saberZneTi bizantiis vrceli imperiisa da marTlmadidebluri oikumenas (da mogvianebiT, otomanTa imperiis) nawilad moiazreboda, 152 iseve rogorc serbeTis, bulgareTis da rumineTis modernuli politikuri erTobebis SemTxvevaSi (Kitromilides 1989 da 1998; ix., agreTve, Just 1989). berZeni nacionalistebi cdebodnen, roca berZeni nacia bizantiis imperiis, da, lamis, klasikuri saberZneTis periodSi warmoSobilad gamoacxades, Tu, piriqiT, simarTles Seefereba modernistebis mtkiceba, rom berZnuli nacia mxolod XIX saukunis dasawyisSi modernulobis mosvlasTan erTad warmoiSva? vinaidan modernistebi nacias sayovelTao moqalaqeobis, sajaro kulturisa da sazRvrebis qonas ukavSireben, sadavo ar unda iyos berZeni naciis arsebobis SeuZlebloba modernul epoqaze adre. Tu am kriteriumebs viziarebT, SegviZlia realurad vilaparakoT berZen naciaze ufro adre, vidre mas 1922 wels Turqebi daamarcxebdnen, rasac Sedegad mohyva mosaxleobis gacvla da sazRvrebis stabilizacia? modernistebi (berZen) naciaSi ‘masebis monawileobis’ problemasac ejaxebian da amis gamo XX saukunemde berZen ‘naciaze’ laparaki Znelia. meore mxriv, Tu, neoperenialistebis msgavsad, nacias eTnikurobis, vernakuluri enisa da religiuri kulturis cnebebiT ganvmartavT, SegviZlia vTqvaT, rom berZeni nacia gvian bizantiur imperiaSi arsebobda, iseve rogorc mis momdevno marTlmadideblur mileTSi, romelsac berZnebi da berZnulad metyveli samRvdeloeba edga saTaveSi. metic, VI saukunidan moyolebuli, avarebis, slavebisa da albanelebis mier saberZneTis dapyrobebiT klasikur saberZneTTan sagrZnoblad Seryeuli demografiuli uwyvetobis miuxedavad, gvianbizantiur imperiaSi berZnuli filosofiisa da enis aRorZinebis gaTvaliswinebiT, susti kulturuli kavSiris arsebobac ki SeiZleba dasabuTdes (Baynes and Moss 1969: Tavi 1; Armstrong 1982: 174–181). istoriis interpretaciisas msgavs problemebs vawydebiT im modernul naciebTan dakavSirebiTac, romlebic antikur epoqamde gangrZobad warsulze acxadeben pretenzias. yvelani – egviptelebi, sparselebi, somxebi da ebraelebi masobriv demografiul da kulturul cenzuras ganicdidnen, rogorc maTi adrindeli ganviTarebisa da damoukideblobis miwaze, ise 153 ‘samSoblodan’ gaZevebis da migraciis dros. egviptelebisa da sparselebis SemTxvevaSi, religiur moqcevas aq kulturuli mtrebis – berZnebis, arameelebis, arabebisa da Turqebis didi nakadis Semosvla daerTo. mtrul eTnikur jgufebs sxvadasxva dros ekavaT qveyana da iq TavianT dinastiebs afuZnebdnen – egviptis SemTxvevaSi – XX saukunemde, xolo sparseTis SemTxvevaSi – XX saukunis dasawyisis sakonstitucio moZraobamde. somxebisa da ebraelebis SemTxvevaSi ucxoelebis – babilonelebis, sparselebis, elinebis, romaelebisa da bizantielebis mier warmatebul dapyrobiT omebs emigracia da gaZeveba daemata, SemdgomSi ki upiratesoba iseT diaspora-erTobas mieniWa, romelsac kavSiri istoriul samSoblosTan arasdros gauwyvetia. magram SegviZlia ki diaspora-erTobas ‘nacia’ vuwodoT? Tu somxur da ebraul naciebze Cven SegviZlia vilaparakoT mxolod XX saukuneSi im kriteriumiT, rom maT metnaklebad damoukidebeli saxelmwifoebi Seqmnes istoriuli teritoriebis nawilSi, sazRvrebis dadgeniT da sajaro kulturiT da masebis monawileobiT?24 naciebi istoriaSi: alternatiuli Tvalsazrisi magram gana romelime am interpretaciaTagan misaRebia? TiToeuli ganmartebis dasabuTeba, saukeTeso SemTxvevaSi, gaurkvevelia. aviRoT sazRvrebis sakiTxi. gidensi, magaliTad, win wamoswevs modernistul arguments imis Taobaze, rom premodernul saxelmwifoebs aramdgradi da daudgeneli sazRvrebi hqondaT, maSin, roca modernuli saxelmwifoebi metnaklebad mudmivi da fiqsirebuli sazRvrebiT xasiaTdebian. am kontrastis Taobaze saTqmeli bevria, magram igi arc ise absoluturia, rogorc amas gidensi amtkicebs. Zvel imperiebs Zalian mkafio warmodgena hqondaT sakuTari teritoriuli farglebis Sesaxeb; magaliTad, romis CrdiloeTi sazRvari saukunis ganmavlobaSi fiqsirdeboda, iseve rogorc Cinelebi cdilobdnen daefiqsirebinaT TavianTi CrdiloeTi sazRvari didi kedliT. Zvel egviptelebs gangebam aRmosavleTiT, 154 dasavleTiT da CrdiloeTiT mkafio da fiqsirebuli sazRvrebi arguna, aseve iaponelebs, mas Semdeg rac ainu daipyres. rac Seexeba ebraelebs, aRTqmuli miwis sazRvrebs biblia ki warmogvidgens, magram ramdenadme gaurkvevlad. igive viTarebaa masobrivi ‘sajaro kulturisa’ da ‘moqalaqeobis’ kriteriumebTan dakavSirebiTac. XX saukunis standartebiT midgomisas irkveva, rom premodernuli erTobebis umravlesobas orive maTgani aklda. am erTobaTa umravlesoba wevrobisa da kulturis eTnoreligiur gansazRvras efuZneboda. rac Seexeba meores, gavixsenoT, rom moipoveba ramdenime cnoba imis Taobaze, Tu rogor iyo premodernuli mosaxleoba CarTuli sakuTari erTobebis elitarul kulturaSi. meores mxriv, arsebobs miniSnebebi didi religiuri zeimebis, sataZro RvTismsaxurebis, dakanonebuli wesebis, bazrebisa da savaWro gamofenebis, aseve omSi gawvevis Sesaxeb, romelTa saSualebiTac xdeboda CarTva Zvel samyaroSi; xolo Sua saukuneebSi, didi msoflio religiebis egidiT, amgvari CarTva ufro regularuli da uSualo gaxda, Tumca iSviaTad iRebda politikur xasiaTs. Yyovelive es gvafiqrebinebs, rom modernistebi marTalni arian, roca modernul msoflioSi aRmoCenil naciis tipsa da adreul kulturul identobebs Soris gansxvavebis mniSvnelobas usvamen xazs. amave dros, frTxilad unda viyoT, raTa metismetad ar gavmijnoT ‘premodernuli erTobebi’ da ‘modernuli naciebi’, da arc imTaviTve gamovricxoT (rogorc amas hobsbaumi akeTebs) raime saxis gangrZobadobis arseboba premodernul erTobebsa da modernul naciebs Soris. amgvari ufskruli mxolod maSin Cndeba, roca yuradRebas mxolod zeda fenaze vaCerebT, romelic premodernul epoqaSi kosmopolituri da mravalkulturiani iyo, modernul epoqaSi ki mzardad nacionaluri da nacionalisturi gaxda. amgvari ufskruli maSinac arsebobs, roca Cven modernul epoqas erTian ‘premodernul’ xanas vupirispirebT, romelic TiTqmis monoliTurad migvaCnia da, amitomac, movlenebis asaxsnelad vqmniT movlenaTa msvlelobis ‘uwin-da- 155 Semdgom’ xelovnur models. adreuli antikurobis istoriul kvlevebze dayrdnobiT, SegviZlia gamovyoT koleqtiuri kulturuli identobebis gansxvavebuli modelebi da safexurebi da warmovadginoT saimedo, detaluri da kompleqsuri Tvalsazrisi maTi ganviTarebis Taobaze (ix. McNeill 1986; Sdr. A.D.Smith 1994). eTnikuri kategoriebi da eTnieebi istoriaSi dadasturebul pirvel amgvar modelsa da, savaraudod, yvelaze adreul safexursac warmoadgens ‘eTnikuri kategoria’ – mosaxleoba, romelsac aqvs koleqtiuri sakuTari saxeli da erTi an meti saziaro kulturuli atributi, Cveulebriv, ena da wes-Cveuleba, rac maT sxvebisagan gamoarCevs. rogorc wesi, mosaxleoba erTgvarad dakavSirebulia, an iTvleba, rom dakavSirebulia, konkretul teritoriasTan, romelic Tumca SeiZleba cvalebadi da gaurkveveli iyos. amgvari kategoriebi gareSe TvalisaTvis ‘eTnikuria’. es niSnavs, rom maT aqvT saerTo warmomavloba da istoria maSinac ki, roca TviT mosaxleobas saerTo winapris Sesaxeb aranairi miTi ar gaaCnia. amgvari mouxelTebeli da gardamavali kategoriebis dafiqsireba, heistingsis TqmiT, Wirs, radganac maT arc aranairi mudmivi sazRvrebi moepovebaT da arc raime teqstebsa da artefaqtebSi kodirebuli simboloebi an miTebi. ucxo ki miawers populacias saerTo eTnikurobas, magram SigniT amis gancda ar arsebobs, yovel SemTxvevaSi, Cven saimiso monacems ar vflobT an saSualeba ara gvaqvs, rom SevityoT mis wevrebs aqvT Tu ara raime koleqtiuri mijaWvuloba da sentimentebi. situacia da misi aRwera genealogiebis gaCenasTan erTad icvleba. ojaxebi sofelSi an samezobloSi qorwinebebis gziT iqmneboda. isini iwyebdnen saerTo winaprebisgan warmomavlobis Zebnas. amgvari genealogiebi, Cveulebriv, zepirad gadaecemoda Taobebs, magram mogvianebiT SeiZleba werilobiT qronikebsa da epikur poemebSi dafiqsirebuliyo. eTnikuri warmoSobis da waromavlobis es saojaxo miTebi xSirad dakavSirebulia migraciis maxsovrobebTan da saerTo kultis 156 ritualebTan, simboloebTan da miTebTan, romlebic adamianis samyaros kosmosTan akavSireben da ojaxTa gaerTianebas aqceven uflis dacvis qveS. rac ufro mWidrodaa gadaxlarTuli genealogiuri miTebi da migraciaTa maxsovrobani kultTan da ritualebTan, miT ufro Zlieri xdeba wevrTa mijaWvulobani da sentimentebi, rac maT jer saziaro qmedebebisa da urTierTobebis mtkice eTnikur qselad gardaqmnis, xolo Semdeg ki sruliad momwifebul ‘eTnikur erTobad’ anu eTnied aqcevs – TviTdasaxelebis mqone adamianTa jgufad Tavisi miTebiT saziaro warmomavlobze, saerTo istoriuli maxsovrobebiT, saerTo kulturis erTi an meti elementiT, samSoblosTan kavSiriTa da solidarobis mZlavri sentimentiT (elitaTa Soris mainc). amgvar erTobebs, Cveulebriv, mravalferovani ekonomikuri, socialuri da politikuri instituciebi, myari da xelSesaxebi sazRvrebi da gareSeTa anu ucxoTa kargad gamokveTili gancda aqvT, rac xSirad gamyarebulia sakuTari teritoriis gareT mimdinare iseTi regularuli aqtivobiT, rogoricaa vaWroba, mosaxleobis moZraoba da ideebisa da teqnikis gacvla (ix. Barth 1969: Sesavali; Nash 1989; Eriksen 1993). Sedegad adreul epoqebSi ori an sami modeli warmoiqmna – eTnikuri kategoriebi, qselebi da erTobebi. da mosaxleoba gamudmebiT moZraobs am eTnikur formaciebs Soris. rasakvirvelia, es safexuri ar Semofargleba oden adreuli antikurobiT da pirveli fiqsirebuli istoriebiT. eTnikur dajgufebaTa mravalferovnebas – kategoriebs, qselebsa da erTobebs – TviT modernul epoqaSic SexvdebiT, ara marto afrikasa da aziaSi, aramed zogierT evropul populaciaSic ki. es imis mauwyebelia, rom koleqtiuri kulturuli identobebis modelebi, romlebsac aq mokled Sevexe, evoluciur mwkrivebs ver qmnis. nimuSebi sagrZnob mdinarebasa da urTierTgadafarvas avlenen, da maTi istoriuli Tanamimdevrobac gaurkvevelia, Seuqcevadobaze rom araferi vTqvaT. 157 eTnikuri saxelmwifoebi da adreuli naciebi Zveli msoflio, iseve rogorc qalaqsaxelmwifoebi, samefoebi da imperiebi, umetesad eTnikur dajgufebebs warmoadgens. bevri, SedarebiT naklebad Sekruli, eTnikuri dajgufeba politikur formas ar an ver iRebs da arc politikur miswrafebebs avlens. meores mxriv, isini, vinc srulyofil eTnikur erTobebad Camoyalibdnen, iseT politikur gamoxatulebas da gaformebas eswrafvian, rasac ‘eTnikur saxelmwifo’ SegviZlia vuwodoT. ase xdeba maSin, roca mZlavri samRvdeloeba kulturuli monopoliis mopovebas cdilobs da mWidrod SekavSirebuli da unitaruli eTnikuri samefos Seqmnisas mmarTveli elitis mokavSire xdeba. amis magaliTia Zveli egvipte da, garkveulwilad, eTnikurad bevrad ufro heterogenuli aqemeniduri, mogvianebiT, ki sasaniduri irani. aq cota ram Tu iyo populaciis Semkvreli im horizontaluri zeklasobrivi sentimentebidan, romelTac vxvdebiT naciebSi, radgan didgvarovnebi da sasuliero wodeba sxvadasxva ganaTlebas Rebulobda, Tumca, Zvel egvipteSi maRali klasebis kultura, unikaluri geografiisa da nilosis dablobis geopolitikisa da kulturaze sasuliero fenis TiTqmis sruli monopoliis wyalobiT, mainc aRwevda qveda fenebamde (ix. Frye 1966; David 1982). situacia Zvel israelsa da somxeTSi sakmaod gansxvavebuli iyo (arameelTa Sesaxeb samsjelod sakmarisi informacia ar mogvepoveba). erTobis mZlavri miTebisa da simboloebis, maxsovrobebisa da tradiciebis warmoSoba, migracia, teritoria da istoria somxebsa da ebraelebs ara marto ucxoTagan gansxvavebulobas acnobierebinebda, aramed erTmaneTisadmi naTesaobis gancdasac. aq monoTeisturi religia ueWvelad warmoadgenda mZlavr Camomayalibebel faqtors. koleqtiuri bedis SegrZneba da politikuri solidaroba sazogadoebis yvela fenaSi dasturdeba, miuxedavad imisa, rom klasobrivi gansxvavebebi aqac aSkara, gansakuTrebiT somxeTSi, romelsac miwaTmflobeli aristokratia hyavda. yvelaze naTlad amas adasturebs ebraeli winaswarmetyvelebis monaniebisa da Torisadmi 158 dabrunebisaken mowodebaTa gamoZaxili. saerTo bedis gancdas somxeTis samefos ganadgurebis Semdgomdroindel somxur elitebSi, somex istorikosTa adreqristianul TxzulebebSic vpoulobT, gansakuTrebiT, mose xorenelTan. orive SemTxvevaSi gansxvavebulobisa da erTobis gancdas politikuri avtonomiurobis survili axlavs. miuxdevad imisa, rom es survili ver asrulda, igi mainc ukan, damoukideblobis ‘oqros xanis’ idealisaken miuTiTebs da momavali politikuri aRorZinebis imedsac asazrdoebs (ix. Lang 1980; Zeitlin 1984; Grosby 1997; Panossian 2000). ai, am SemTxvevebSi SeiZleba vilaparakoT ‘naciebze’ Zvel msoflioSi Tumc frTxilad da mcire masStabiT, rac niSnavs eTnikuri saxelmwifoebis adre gavrcelebuli modelis gverdiT axlis Semotanas. Tumca Cven ver davasabuTebT masebis monawileobas politikaSi (an Tundac mxolod zrdasruli mamakacebisas klasikuri xanis aTenSi), verc, miTumetes, samarTlebiv moqalaqeobas an ekonomikur erTianobas. magram, rogorc vnaxeT, am kriteriumebis sistematur gamoyenebas bevri e.w. modernuli naciis saTvalavidan amogdebac ki SeuZlia iseve, rogorc ‘naciaTa’ umravlesobis warmoSobis drois pirveli msoflio omis Semdgom gadaweva TviT demokratiis qveynebSic. albaT, swored es aris saqmis arsi. modernistebis umravlesobisaTvis realurad naciebis povna mxolod demokratiul sazogadoebaSi SeiZleba, vinaidan mxolod amgvar sazogadoebaSi SeiZleba masobriv moqalaqeobaze darwmunebiT saubari. mxedvelobis areSiKkvlav nacionaluri ganviTarebis evoluciuri sqemisadmi evrocentruli da dasavluri midgoma eqceva. da es kvlav modernuli konteqstebis da kriteriumebis Tavs moxvevaa im epoqebisaTvis, romelTac sakmaod gansxvavebuli mimarTebebi da midgomebi hqondaT. Zveli msoflios xalxebis umravlesobisaTvis arsebiTi iyo auxsnel da mZvinvare bunebis ZalebTan Widili. es Zalebi im RmerTebis mier imarTeboda, romelTa gulis mogebac koleqtiuri ritualebis aRsrulebiTa da msxverplSewirviT SeiZleboda. am viTarebaSi modernul msoflioSi arsebuli moqalaqeobis horizontaluri Zmoba 159 farTomsaStabiani kultmsaxurebisa da ritualebSi xalxis monawileobis, eTikuri da religiuri valdebulebebis aRsrulebis (rac warmosaxviTi winapris erTobas rwmenisa da RvTismsaxurebis erTobaSi aqsovs), eTnikuri warmomavlobisa da rCeulobis simboloebiT da miTebiT gamowveuli erTobis gancdis, winaparTa saziaro maxsovrobebis da sagmiro saqmeebis analogiuria. iq, sadac adgili hqonda amgvar erTianobas, Cven SegviZlia naciadyofnaze vilaparakoT, Tavisi religiuri kanoniTa da ritualiT, romlebic modernuli moqalaqeobis samarTlebrivi uflebebisa da movaleobebis ekvivalentis rols asrulebda. am gagebiT SeiZleba saubari naciis gansxvavebul, Zvel formebze.25 dinastiuri da patriciuli naciebi mesame modelis sqema adrian heistingsma SeimuSava Suasaukuneobrivi dinastiuri da/an patriciuli naciebisaTvis evropaSi. erTis mxriv, esaa dasavleTis ‘lateralur’ eTnieebsa da mZlavr saxelmwifoebze (inglisi, Sotlandia, safrangeTi, dania, SvedeTi da espaneTi) dafuZnebuli Zlieri dinastiuri naciebi, romlebic XII–XV saukuneebSi warmoiSva da romelTa eqoc aRmosavleT evropis ramdenime saxelmwifoSic (poloneTSi, ruseTSi da, erT dros, ungreTSic) ismoda. patriciaTa da saSualo klasze dayrdnobiT gaCnda naklebad unificirebuli, Tumca eTnikuri gansxvavebulobis mZlavri gancdis, religiuri Zmobis grZnobebis matarebeli da politikuri avtonomiurobis mosurne naciis sxva saxec. amgvari nacia religiuri an enobrivi TvalsazrisiT (an oriveTi) winaparTa konkretul samSoblosa da saerTo kulturas ukavSirdeboda. me, pirvel rigSi, mxedvelobaSi maqvs gvianSuasaukuneobrivi Sveicaria da niderlandebi, ufro naklebad ki, imdroindeli irlandia, miuxedavad misi mudmivi politikuri daqucmacebisa. aseTi erTob eqskluziuri da sarwmunoebaze orientirebuli, magram naklebad monoliTuri erTobis tipi warmoSva Zlierma miTebma, simboloebma da sagmiro saqmeebis maxsovrobam (ix. de Paor 1986; Schama 1987; Im Hof 1991). 160 gviandeli Sua saukuneebis naciis am or, dinastiur da patriciul tips Soris gansxvaveba ar unda gavazviadoT. orive metnaklebad im ‘lateraluri’ eTnieebis produqtia, romelTa aristokratiuli mmarTveli klasebis kulturac saSualo klasebamde da zogierT Soreul regionamde aRwevda. dinastiur naciaSi kulturis amgvari gavrcelebis agenti mZlavri eTnikuri saxelmwifo iyo, romlis mmarTvelebic, ‘biurokratiuli inkorporaciis’ procesis meSveobiT, sxvadasxva klasisa da regionis kompaqtur nacionalur saxelmwifoSi SemWidrovebasa da unificirebas eswrafvodnen. patriciul naciaSi metnaklebad kompaqturi aristokratia an urbanuli patriciati gareSe ZalebTan da erTmaneTTan konfliqtebis wyalobiT Seiqmna. amas xSiri da intensiuri religiuri cieb-cxelebis periodebSi exmarebodnen sulieri liderebi. ASedegad miRebuli geopolitikuri daSoreba da izolaciis garkveuli xarisxic ki xels uwyobda religiuri kulturis gavrcelebas saSualo da qveda fenebSi. Sua saukuneebSi naciaTa Camoyalibebis amgvari neli tempiT da araTanabrad mimdinare procesebi unda ganvasxvavoT modernul periodSi inteligenciisa da burJuaziis mier saSualo klasis naciaqmnadobis ufro metad SemWidroebuli da mizanmimarTuli procesebisagan (ix. A.D.Smith 1989). ar unda dagvaviwydes, rom am periodis msoflioSi sxvadasxva saxis eTnikuri dajgufeba sWarbobs. naciebi, iqneba es dinastiuri Tu ufro patriciuli da saSualo klasis zeda fena, renensansisa da reformaciis Semdegac gamonaklisad rCeba. revoluciuri nacionalizmis mosvlamde evropaSi (msoflioze rom araferi vTqvaT) ar ganmeorebula Sveicariis, holandiis da irlandiis magaliTebi. amave mizeziT, arc dasavluri da Crdiloevropuli dinastiuri nacionaluri saxelmwifoebi arsebobda, garda poloneTis, ruseTis da, erTi periodi, ungreTisa. Soreuli aRmosavleTis ‘eTnikuri saxelmwifoebis’ – CineTis, koreisa da iaponiis, iseve rogorc tailandis, kambojisa da vietnamis da, kidev ufro dasavleTiT, sasaniduri sparseTis (maTgan bevri, faqtobrivad, mcire an did eTnikur umciresobebs 161 Seicavda) SigniT Zmobis grZnoba susti, xolo erTianoba aramyari iyo saimisod, rom ucxoTa pirispir sakuTari eTnikuri gansxvavebulobis gancda Seesabamebina winaparTa miwaze politikuri avtonomiurobis SenarCunebis survilisaTvis. klasobrivi gansxvavebebi moniSnuli iyo, mTels mosaxleobasa da teritoriaze susti iyo kultis msaxurebaSi masebis monawileoba (SesaZloa, iaponiis gamoklebiT), ekonomikuri erTianoba da samarTlebrivi standartizacia. iaponiaSi aseTi viTareba gaxldaT tokugava siogunTa dinastiamde (1603–1868). meCvidmete saukunidan gare samyarosagan iaponelTa gaZlierebulma izolaciam, saSualo klasis kulturisa da solidarobis zrdam, rasac xels uwyobda iaponelTa SedarebiTi eTnikuri homogenuroba da kunZulis geografiac, gamoiwvia rCeulobis gancdis gaCena da istoriul da kulturul aRorZinebas daudo saTave, rac mogvianebiT, meiZis reJimis dros, imperatoris taxtis aRdgenis momaswavebeli Seiqna. meiZis liderebi cdilobdnen diadi warsulis gamoyenebas awmyosTvis da, Tumca dasavluri dapyrobebi cvlilebebisTvis stimulis momcemi iyo, maTi forma da Sinaarsi mainc tokugavas iaponiis da kidev ufro adrindeli imperiuli warsulidan momdinareobda. ase Cauyara safuZveli modernul iaponur nacionalizms eTnikurad SedarebiT homogenurma, saSualo klasis naciam 1868 wlidan (ix. Lehmann 1982, magram Sdr. Doak 1997). sxvagvari gamonaklisi gaxldaT sefeviduri sparseTi (1501–1722). iranis platos nawilebSi erTmaneTis monacvle mmarTvelma dinastiebma gazardes iranis eTnikuri da geografiuli mravalferovneba, riTac xeli SeuSales yovelgvari zeklasobrivi Zmobisa da Tanamonawileobis Camoyalibebas. gansakuTrebuli sparsuli identobisa da rCeulobis gancda, romelic X– XI saukuneebis axali sparsuli enis aRorZinebaSi gamovlinda, momdevno saukuneebSi ganaTlebuli elitis viwro wriT ifargleboda. magram 1501 wlidan mZlavrma Turquli warmoSobis dinastiam saTave daudo politikur aRorZinebasa da kulturul renensanss, rac maTi mebrZoli Siituri sarwmunoebiT iyo gaRvivebuli. da 162 piruku, am dinastiis mier iranis gaerTianebam xeli Seuwyo TormetTa Siizmis gavrcelebas Sah-abasis dedaqalaqidan, ispahanidan, rasac Sedegad 1722 wlisaTvis mTels iranSi sparsul enaze molaparakeTa umetesobis Siitobaze moqceva mohyva. xolo sparsuli identoba mzardad, da iqneb mizanmimarTuladac, emTxveoda Siizms. miuxedavad imisa, rom aRorZineba SemdgomSi, yajarTa avRanuri dinastiis (1796–1925) dros Senelda, man mainc moaswro safuZveli moemzadebina solidarobis gansxvavebuli, saSualo klasis eTnikuri sparsuli gancdisaTvis, romelmac politikuri gamoxatuleba 1905– 1906 wlebis sakonstitucio moZraobaSi hpova (ix. Cottam 1979; Keddie 1981: Tavebi 1–3). revoluciurad nacionalisti naciebi saSualo klasis nacionalizmi. holandiis amboxebam da inglisis samoqalaqo omma naciis axali da bevrad ufro koheziuri da mizanmimarTuli tipi Sva. pirvel rigSi, mas asazrdoebda qristianobis mebrZoli, reformirebuli da puritanuli versia eTnikuri rCeulobis amaRlebuli gancdiT, romelmac ara marto erTbaSad wamoayena reJimis axali tipi (puritanul islamur moZraobebs amis gasakeTeblad saukuneebi dasWirda), aramed Zveli aRTqmis modelebze dafuZnebuli politikuri avtonomiurobisa da saxalxo monawileobis axali saxis moTxovnilebebic warmoSva. es moTxovnilebebi Sejamda iseT sakvanZo cnebebSi, rogoricaa ‘nacia’ da ‘moqalaqe’. maT gaukvales gza burJuaziul demokratiul nacionalizms, romelSic kulturulad mravalferovani ‘xalxi’ Zalauflebis erTaderTi legitimuri wyaro unda gamxdariyo, xolo am xalxis wevroba – moqalaqeebisaTvis gankuTvnili Tavisuflebebisa da uflebebis mopovebis erTaderTi saSualeba. saSualo klasis amgvari nacionalurdemokratiuli logikiT franguli ganmanaTleblobis filosofosebma da publicistebma dawyvites absolutisturi saxelmwifos xundebi da safuZveli gamoacales mas da privilegiebis miseuli sistemis 163 principebs, dafuZnebulTU ZiriTadad warmomavlobaze (ix. Walzer 1985). magram am ganviTarebis nacionalisturi elementi, yvela aspeqtiT, iseTive sicocxlisunariani aRmoCnda, rogoric demokratiuli. ‘naciisadmi’ mowodebam (romelic parlamentebis mier centralistur absolutizmTan misi Tavisuflebis dacvisaTvis brZolebidan safrangeTSi pirvel adgilze wamoiwia) isev ‘nacionaluri xasiaTisa’ da ‘naciis geniis’ cnebebs mimarTa. es cnebebi wodebis armqone miwaTmflobelebisa da saSualo klasis zeda fenis mier Tavdapirvelad inglisSi, xolo Semdeg ki, XVIII saukunis dasawyisSi, safrangeTSic ganviTarda. am ideebma, Tavis mxriv, kidev ufro Zveli eTnikuri maxsovrobebi da eTnikuri rCeulobis religiuri rwmenebi (imis Taobaze, rom RmerTi mfarvelobs da akurTxebs im xalxebs, romelnic mas emorCilebian da rwmeniT aRasrulebden maTze dakisrebul misias) amokribes da maTi sekularizeba moaxdines. safrangeTSi amgvari, Zveli israelis prototipTan dakavSirebuli da mefis figurasa da mis saufloze centrirebuli, rwmenis povna XIII saukuneSic ki SeiZleba, xolo adreul formebs ufro adrec, frankebis samefoSi da anglo-saqsebSic ki, vpoulobT (ix. Armstrong 1982: 154–159; Beaune 1985). Ees moxda ‘vertikalur’ an demotur eTnieebsa da sekularizaciis gzaze mdgom inteligenciaSi, romelSic am ideebma garkveuli gamoZaxili hpoves. XX saukunis dasawyisSi centralur da aRmosavleT evropaSi, Semdeg ki aziasa da afrikaSi inteleqtualebi cdilobdnen TavianT eTnikur memkvidreobasa da vernakulur kulturebTan dabrunebas, da saSualo da, garkveulwilad, dabali klasebis mobilizebas politikuri qmedebisaTvis. ‘vernakuluri mobilizacia’ demotikuri eTnieebis saxeliT moicavda dabrunebuli inteligenciis mier adgilobrivi kulturis Tavidan aRmoCenas, misakuTrebas da politizebas, rogorc saZirkvels saxalxo agitaciisa da politikuri pretenziebisaTvis. amgvari ‘qvemodan zemoT’ mimarTuli midgoma gansakuTrebiT maTTvis aRmoCnda mimzidveli, visi erTobebic didi xani iyo inkorporirebuli da daqvemdebarebuli did da xSirad damrTgunvel imperiebs, 164 da moklebuli iyo mZlavr instituciebs, romelTac SeeZloT etarebinaT da Tavs moexviaT axali xedva da Sesabamisi politikuri miznebi (ix. A.D.Smith 1986: Tavi 4 da 1989). amis Semdeg sxva araevropel xalxebs didi xani ar dasWirvebiaT, TavianTi inteligenciebis winamZRolobiT, eTnieTa kulturuli unikalurobisa da demotur eTnikuri rCeulobis rwmenaze dafuZnebuli naciadyofnis gancdis Zebnisa da povnisaTvis. siaxle iyo XVIII saukunis bolos gaCenili nacionaluri avtonomiurobis, erTobisa da identobis rwmenebis politikur programad gardasaqmneli mza gegma. inteleqtualebisa da saSualo klasis wamowyebiT, nacionalizmi, rogorc politikuri ideologia, eTnikuri winaprisa da rCeulobis adreve arsebuli gancdis saxalxo monawileobisa da avtonomiurobis revoluciur idealebTan SednobiT daibada. am kavSiridan iSva nacionaluri TviTgamorkvevis doqtrina da misi memkvidre sxvadasxva saxis nacionaluri identobebi, dafuZnebulni iseT mravalferovan kriteriumebze, rogorebicaa ena, eTnikuroba, teritoria, religia, istoria da kanis feri, kriteriumebze, romlebmac, nacionalizmis teritoriulpolitikuri da eTnolingvisturi tipebis garda, sxvebic warmoSva (ix. Armstrong 1995). masobrivi nacionalizmebi. saSualo klasiis anglo-franguli nacionaluri modelis warmatebam Rrma kvali daaCnia socialur da geopolitikur azrs rogorc evropaSi, ise mis gareT. upirveles yovlisa, sxvebisaTvisac gaxda SesaZlebeli am warmatebis rogorc ideologiuri, aseve ekonomikuri da politikuri komponentebis gaanalizeba. es niSnavda, rom am warmatebis formisa da Sinaarsis gegma SeiZleboda gamocalkevebuliyo, rasac Sedegad mohyveboda nacionaluri formati, dafuZnebuli Semdegze: (1) (2) istoriul teritoriaze an samSobloze, imisda mixedviT, Tu romeli iyo SedarebiT kompaqturi; Tu ara homogenur, teritoriulad unificirebul da socialurad koheziur mosaxleobaze mainc; 165 (3) (4) (5) (6) mTel teritoriaze unificirebul ekonomikaze erTiani profesiuli sistemiTa da mobilurobiT; erTian, saziaro da Tavisebur sajaro kulturaze, umjobesia, erTiani eniT; gansxvavebulobis miTebisa da koleqtiuri maxsovrobebis simravleze, umjobesia, unificirebuli istoriiT; da yvela wevris saerTo ufleba-movaleobebze misi, rogorc moqalaqis, CarTviT farTo avtonomiur da, umjobesia, damoukidebel da suverenul nacionalur erTobaSi. nacionaluri identobis kriteriumebis mravalferovnebis fonze sulac araa gasakviri, rom TviTgansazRvradi ‘xalxebis’ simravle sxvadasxva xerxiT cdilobs nacionalisturi gegmis gamoyenebas meti avtonomiurobis, erTobisa da identobisadmi sakuTari miswrafebebis xorcSesasxmelad. gaerTianebul irlandielTa 1798 wlis ajanyebis Semdeg, XIX saukunis dasawyisi mowme Seiqna espaneTSi, ruseTsa da germaniaSi napoleonis imperiul-nacionalisturi ambiciebisadmi nacionaluri winaaRmdegobis zrdisa, da serbeTsa da saberZneTSi erTmaneTis miyolebiT ori amboxebisa otomanTa imperiis winaaRmdeg, romelsac maleve mohyva polonelTa warumatebeli ajanyeba caristuli imperiis winaaRmdeg, xolo belgiam pretenzia ganacxada calke saxelmwifos Seqmnaze da miaRwia kidec amas. metic, 1810 wlidan moyolebuli, espaneTis laTinur amerikuli provinciebis kreolTa elitam gaimarjva espaneTis imperiis daSlisaTvis brZolaSi da daafuZna rigi laTinur amerikuli saxelmwifoebisa. miuxedavad imisa, rom sadavoa, Tu im dros ramdenad hqonda am amboxebebs sakuTriv nacionalisturi ganzomileba, magram ueWvelia, rom XIX saukunis 20-iani wlebidan maTSi nacionalizmi momZlavrda, rac kidev erTxel gvidasturebs nacionalur-demokratiuli ganviTarebis logikurobasa da nacionalisturi gegmis Zalasa da vargisianobas (ix. Humphreys and Lynch 1965; Anderson 1991: Tavi 4). XIX saukunis ganmavlobaSi evropasa da, Semdgom, aziaSi ara marto imata amgvari TviTganmsazRvreli 166 naciebis ricxvma, aramed nacionalisturi gegmis demokratiulma logikamac male sruli gamoxatuleba hpova saarCevno uflebis gafarToebasa da yvela wevris, rogorc kanonis winaSe Tanasworuflebiani moqalaqis, nacionalur erTobaSi CarTvaSi. Tumca amas Tan axlda brZolebi, ukan daxevebi da wyvetilebi. XX saukunis dasawyisSi qalebi, xolo XX saukunis bolos orive sqesis srulwlovani adamianebi erTvebian procesSi. mzardad socialur-ekonomikuri Sinaarsis demokratiulma masobrivma nacionalizmma, romelic, pirvel rigSi, msoflio omebisa da modernuli teqnologiis produqti iyo, revoluciuri ganviTarebis saxiT iCina Tavi. magram igi arc uprecendento yofila da arc mxolod saSualo klasis mza nacionalisturi gegmis logikur ganviTarebas warmoadgenda; misi saTaveebi warsulSi, zogierTi adreuli da Suasaukuneobrivi naciis mier rCeulobisa da sakuTari misiis gancdaSi unda veZioT. ‘xalxisa’ da misi socialur-kulturuli moTxovnebis gakeTilSobileba, rac modernuli masobrivi eTnikuri nacionalizmisaTvisaa damaxasiaTebeli, sarwmunoebrivi erTobis gancdasTan gvabrunebs, romelsac adreul eTnikur erTobebsa da Zveli da Sua saukuneebis msoflios naciebSi vxvdebiT, da romelTaganac zogi gviandeli naciebis prototips warmoadgens. XX saukunis Sua xanebisaTvis, amgvari bolodroindeli ‘rCeuli xalxebi’ da maTi masobrivi nacionalizmebi gamoxatulebas poulobdnen da icdebodnen omSi, maT mier xelaxla aRmoCenili identobebi ki – miTebSi, simboloebSi, Rirebulebebsa da konfliqtebSi, dapyrobebisa da winaaRmdegobis maxsovrobebSi da mTeli xalxebis devna-ganadgurebaSi (ix. Carr 1945; Marwick 1974; A.D.Smith 1981b). daskvna revoluciuri nacionalizmis gavrcelebisa masobrivi naciebis SeqmnaSi da misi rolis mTeli istoriis (dawyebuli 1848 wlis revoluciebidan, rasobrivi nacionalizmis CaTvliT da 1945 wlis Semdegdroindeli antikoloniuri nacionalizmebiTa da bolodroindeli eTnikuri nacionalizmebis gafurCqvniT 167 damTavrebuli) gadmocema aucileblad ar mimaCnia. magram am moZraobebis sami aspeqti ki saWiroebs gamokveTas. ideologiuri siaxle. arseboben pirvelia ideologiuri safuZvlis mqone moZraobebi da, Sedegad, Cveulebriv, ideologiurad dafuZnebuli naciebi. isini damokidebulni arian nacionalizmis kanonierebis TiTqmis universalur gaziarebze, misi principebiT gansjian da ganisjebian, e.i. isini sakuTar Tavs udgebian nacionalisturi gegmis komponentebis mixedviT da sxvaTa mxridanac am komponentebiT fasdebian. es ganaxlebuli nacionalizmebi stagnaciis an dacemis periodis Semdeg cdiloben gegmas ufro metad dauaxlovdnen. me vfiqrob, rom swored es ganasxvavebs modernuli nacionalisturi safuZvlis mqone naciebs adreuli, Sua saukuneebisa da antikuri xanis prenacionalisturi naciebisagan, romlebsac ar gaaCndaT ideologiuri gegma an raime standarti. maTi nacionalizmebi wmindad partikularistuli iyo da imave istoriuli viTarebebis gavlenas ganicdida, romlSic Tavad premodernuli nacia imyofeboda. maT ar gaaCndaT naciebis raime ‘Teoria’, aramed mxolod miznebi da mocemuli naciisaTvis damaxasiaTebeli sentimentebi. aqedan gamomdinare, maT nacionalizmebs ganmeoreba an gavrceleba ar SeeZloT; xelmisawvdomi ar iyo sayovelTao ideaTa raime sistema, romelic SeiZleboda universalurad gamoyenebuliyo da saerTo miznebisaken mimarTuli garkveuli saxis qmedeba gamoewvia. am azriT, nacionalizmma, rogorc ideologiam, daadastura Tavisi wyalgamyofi roli adamianTa asociaciebisa da komunikaciebis ganviTarebis istoriaSi. meore aspeqtia modernuli naciebisaTvis eTnikuri safuZvlis mniSvnelovneba. mis kvals vxedavT ara mxolod adreul naciebSi, aramed XX saukunis saxalxo nacionalizmebSic. isinic wina eTnikur kavSirebsa da sentimentebsaa morgebuli, isini sxvadasxa kriteriumiT gansazRvraven ‘nacionalur TviTs’, Tumca yovelTvis cdiloben dominanturi eTnies kulturul warsulTan, rac SeiZleba, met gangrZobadobas miaRwion. nacionalistTa fabrikaciebisa da miTiuri gamonagonebis mcdelobisTvis Tvalyuris midevneba advilia. udavoa, rom zogierTi nacionalisti inteleqtuali Tavs ityuebs 168 anda, rogorc keduri amtkicebs, cinikuradac ki manipulirebs masebis sentimentebiT, magram maTi xSiri warmatebuloba miuTiTebs gansxvavebul interpretaciaze, romlis centrSic moqceulia xalxSi ‘gamoZaxilisa’ da xalxisadmi ‘mowodebis’ saWiroeba. vinaidan wminda gamonagons ar ZaluZs didi xniT daainteresos adamianTa didi raodenoba (gaixseneT Eesperanto), inteleqtualTa da sxvebis xelaxali aRmoCenebica da axali konstruqciebic saxalxo percefciebTan rac SeiZleba axlos unda darCeniliyo. maT ‘xalxis tradiciebis’ kulturuli parametrebiT unda esargeblaT, rodesac eTnikuri erTobis gancdis politizebasa da am tradiciebis, rogorc nacionaluri TviTgamorkvevis politikuri brZolisaTvis Rrma kulturuli resursebis, reinterpretacias axdendnen. bolo Tvalsazrisi Seeexeba eTnieebisa da naciebis Sinagan samyaros. ‘xalxisaTvis’ mowodeba SesaZlebelia mxolod maTi koleqtiuri maxsovrobebis, simboloebis, miTebis, Rirebulebebisa da tradiciebis aRmoCenisa da gamoyenebis gziT. Sida samyaros Casawvdomad Cveni analizic mimarTuli unda iyos eTnosimbolisturi elementebis moZiebisa da ganxilvisken. es saziaro maxsovrobani oqros xanebis, winaprebis, didi gmirebis Sesaxeb da is sazogado Rirebulebebi, romelTac isini ganasaxiereben, eTnikuri warmoSobis, migraciiis da RvTiTrCeulobis miTebi, erTobis simboloebi, teritoria, istoria da gansakuTrebuli bediswera, iseve rogorc, naTesaur urTierTobaTa wes-Cveulebebi da Tavganwirvis tradiciebi dagvexmareba eTnikuri warsulis nacionaluri awmyosa da momavlTan urTierTobis, konkretulad ki, eTnikur erTobebs da premodernul da modernul naciebs Soris urTierTkavSirebis da wyvetilebis gacnobierebaSi. naciebis amJamindeli TviTSegnebis gageba, sakuTari istoriisa da bedisweris gamorCeulobis rwmenis Cawvdoma warmoudgenelia romelime eTnosimbolisturi elementis ugulebelyofiT. naciebis Sida istoriis adekvaturi wvdomis gareSe ki, Cven umweoni aRmovCndebiT, SevafasoT maTi momavali ganviTareba globalur eraSi. 169 6 perspeqtivebi ________________________________ saxalxo socialuri nacionalizmebis Zalasa da sayovlTaobas veraferi daaklo ukuRmarTma movlenebma da msoflio omebis holokostebma. piriqiT, maT axali Zala da biZgi miecaT samoqalaqo pirTa totaluri monawileobiT saomar moqmedebebSi. nacionalizmis Temaze dasavleTisa da komunisturi qveynebis mdumarebis miuxedavad, romelic mxolod afrikasa da aziaSi kolonizaciis sawinaaRmdego moZraobaTa Tanmdevma imedis didma talRam daarRvia, evropel da amerikel naciebs politikaSi ufro Rrmad hqondaT fesvi gadgmuli, vidre odesme. gaeros wevroba mxolod saxelmwifos SeeZlo da, misi wesdebis Tanaxmad, TviTgamorkvevis principis gamoyeneba dasaSvebi iyo mxolod ganTavisuflebuli koloniebis mimarT. sayovelTaod iqna gaziarebuli saxalxo Tanxmobis arsebobis SemTxvevaSi ‘nacionalisturi’ mtkicebulebebis, rogorc saxelmwifo Zalauflebis erTaderTi safuZvlis, kanoniereba. aman dagvanaxa, Tu ras miaRwia naciam, rogorc saxelmwifoTa Tanamegobrobis qvakuTxedma, XX saukunis meore naxevarSi. mzardi nacionalizmi Semdgomma movlenebma odnav Tu Searyia naciisa da nacionalisturi principis centraluri pozicia. amaTagan uadresi, dekolonizaciis procesi evropuli da amerikuli nacionaluri legitimurobisa da saxalxo suverenobis principis safuZvelzeve warimarTa. axla es principi bolo dros ganTavisuflebuli koloniebidan axali naciebis Sesaqmnelad gamoiyeneboda, oRond Zvel sazogadoebebsa da kulturebze dayrdnobiT. es ‘naciaTa mSeneblobis’ era iyo, roca umeteswilad evropuli 170 modelis Targze gamoWrili axali saxelmwifoebi miviReT afrikasa da aziaSi.1 mZimed Semoabija e.w. ‘eTnikurma aRorZinebam’ dasavleTis industriul sazogadoebebSi – kvebeksa da flandriaSi, Sotlandiasa da kataloniaSi, bretansa da euskadaSi, korsikasa da uelsSi. aq ZvelTaganve damkvidrebuli saxelmwifoebis dominanturi eTnikuri umravlesobebisa da maTi centralizebuli mTavrobebis winaaRmdeg upiratesad saSualo klasis ‘periferiul umciresobaTa’ amboxma klasikuri evropuli masobrivi nacionalizmebis zogierT uZveles simbolos, miTs da maxsovrobas mimarTa, Tumca igi ufro socialuri da xSirad socialisturi programebiT da ufro SezRuduli politikuri amocanebisaTvis, xSirad ki sulac kulturuli da ekonomikuri avtonomiisaTvis xorcieldeboda, vidre sruli damoukideblobis mopovebis surviliT. XX saukunis 60-iani wlebis bolos da 70-ian wlebSi eTnikuri avtonomiis misaRwevad wamowyebuli moZraoba (amerikaSi adamianis uflebebisaTvis brZolasTan erTad) studentur, feministur da ekologiur moZraobas gadaexlarTa, ramac sagrZnoblad daZaba situacia myari demokratiis saxelmwifoebSi. es miznad isaxavda aRorZinebadi eTnoregionaluri loialobebis samyaroSi funqciebisa da sicocxlisunarianobis gadafasebas.2 am gamowvevis gamoZaxili dasavleTSi jer kidev ismoda, roca yofil sabWoTa kavSirSi perestroikisa da glasnostis axalma politikam aRmosavleT evropasa da sabWoTa respublikebSi nacionaluri ganxeTqileba warmoSva da eTnikuri miswrafebebi gamoaRviZa. poloneTSi ufro adrec, XX saukunis 80-ani wlebis Sua xanebSi ki ukve baltiispireTSi, ukrainaSi, kavkasiasa da centralur aziaSi Seqmnilma daZabulobam da konfliqtebma, daaCqara, an, iqneb, sulac gamoiwvia, sabWoTa kavSirisa da misi imperiis msxvreva eTnonacionaluri sazRvrebis gayolebiT. eTnikuri nacionalizmebis am axal talRas erT-erTi Sedegad patara xalxebisa da damokidebuli naciebis miswrafebebisaTvis, zogadad, nacionalizmisaTvis, sajaro legitimurobis met-naklebi aRdgena mohyva, 171 ramdenadac maSin ise Canda, rom saxalxo moZraobis motivi koleqtiuri Tavisuflebisa da demokratiisaken WeSmariti miswrafeba iyo. yofil sabWoTa kavSirSi da, gansakuTrebiT, balkaneTSi imedi ar gamarTlda, amis magivrad TiTqosda dadasturda urRvevi kavSiri eqskluziur eTnikur nacionalizmsa da neofaSizms, rasizms da ‘eTnikur wmendas’ Soris, evropis politikuri ruka arsebuli eTnonacionaluri dayofis Sesabamisad kidev erTxel sagrZnoblad Seicvala, ramdenadac aRmosavleTi evropis politikosebi sul ufro da ufro eqceodnen nacionalurad Camoyalibebuli saxelmwifoebis, maTi elitis moTxovnebisa da interesebis tyveobaSi.3 Tuki movlenaTa amgvar ganviTarebas davumatebT eTnikuri nacionalizmebis gangrZobad gavrcelebas da teritoriuli nacionalizmebis mdgradobas afrikisa da aziis axal saxelmwifoebSi Tamilebidan da morodan dawyebuli da qurTebiT, samxreTsudanelebiT da eritrielebiT damTavrebuli, gagvikvirdeba kidec, rom romelime mkvlevari jer kidev seriozulad saubrobs nacionalizmis Semcirebaze, rom aRaraferi vTqvaT, mis imanentur aRsasrulze. erik hobsbaumi swored amas amtkicebs eTnikuri da teritoriuli nacionalizmebis swraf gavrcelebaze dakvirvebiT. ras gulisxmoben hobsbaumi da misi momxreebi? hobsbaumisaTvis nacionalizmebis momZlavreba droebiTia; is mxolod niRabia ‘istoriis moZraobisaTvis’, romelic sinamdvileSi adamianTa ufro didi gaerTianebisakenaa mimarTuli. nacionalizmi kvlavac iarsebebs, magram ufro mcire da meorexarisxovan rols Seasrulebs. hobsbaumi arafers ambobs imaze, Tu ratom naciebma mniSvnelovneba. ‘naciaunda dakargon saxelmwifoebma’ adrindeli ekonomikuri da samxedro funqciebi romc dakargon (rac gardauvlad miaCnia hobsbaums), ratom unda gamoiwvios aman ‘naciebis’ amoZirkva? gana saxelmwifo suverenobis dakargva nacionaluri identobis SezRudvas gulisxmobs? (Hobsbawm 1990: Tavi 6). amgvari kiTxvebi im sakiTxTa kompleqsurobaze miuTiTebs, romlebic naciebisa da nacionalizmis e.w. 172 ‘monacvleobas’ an ‘transcendetobas’ exeba. Cven, faqtobrivad, sul mcire, sami sxvadasxva mtkicebis da maTgan gamomdinare debatebis pirispir vdgavarT. pirveli ‘nacia-saxelmwifos’ da mis imanentur aRsasruls an mdgradobas Seexeba, meore ‘nacionaluri identobis’ transformaciebsa da SesaZlo fragmentaciazea fokusirebuli, maSin, roca mesame yuradRebis koncentrirebas ‘nacionalizmis’ ideologiebis dacemasa da maT SesaZlo monacvleobaze axdens. me maT rigrigobiT ganvixilav. nacia-saxelmwifos dasasruli? imis mtkiceba, rom politikuri erTobis garkveuli tipi, romelic xSirad ‘nacia-saxelmwifod’ iwodeba, sabolood mospobis winaSea, Cveulebriv ekonomikur da politikur safuZvlebze dayrdnobiT keTdeba. is gulisxmobs, rom: (1) (2) (3) terminiT ‘nacia-saxelmwifo’ iseTi gamokveTili da gansxvavebuli politikuri erToba aRiniSneba, romlis calke moazrebac SesaZlebelia; Sesabamisad, SesaZlebeli xdeba am tipidan droTa ganmavlobaSi momxdari gadaxrebis Sefaseba da, meore msoflio omis Semdeg, misi Zalis da/an koheziurobis Sesustebis Cveneba; amgvari traeqtoria im istoriuli cvlilebebiTa da socialur-politikuri transformaciiTaa gamowveuli, romlebic, ‘nacia-saxelmwifoebs’ aRarsad utoveben adgils, garda folklorisa. 1. rogorc vnaxeT, wminda ‘nacia-saxelmwifod’ wodebuli politikuri erToba Zalian iSviaTad gvxvdeba. SeiZleba iTqvas, rom nacia-saxelmwifo mxolod iq arsebobs, sadac saxelmwifos mTeli mosaxleoba metnaklebad erTsa da imave eTnonacionalur jgufs ganekuTvneba da, sadac jgufis sazRvrebi saxelmwifosas Seesabameba. mxolod am SemTxvevaSi Tanxvdeba ‘nacia’ da ‘saxelmwifo’. amgvari damTxveva Zalian iSviaTia, kerZod, dRevandel, migraciebisa da kulturuli Serevis 173 msoflioSi. ufro gavrcelebulia politikuri erTobis is tipi, romelic cnobilia, rogorc ‘nacionaluri saxelmwifo’. misi mosaxleobis umravlesoba erT dominantur eTnonacionalur jgufs ganekuTvneba da, imis miuxedavad, rom saxelmwifo sazRvrebis SigniT mcire eTnikuri jgufebic moiZebneba, masSi politikuri erToba nacionalisturi ideologiis doqtrinis farglebSia legitimuri (ix. Connor 1972; Wiberg 1983). 2. kidevac rom movaxerxoT da davamtkicoT, rom ‘nacia-saxelmwifos’ cnebis gamoyeneba farTodaa SesaZlebeli, mainc gagviWirdeboda misi Zalis da/an koheziis dacemisaken mimarTuli gamokveTili tendenciis Cveneba; kidev ufro rTulia amis gakeTeba nacionaluri saxelmwifoebis SemTxvevaSi. argumenti gulisxmobs, rom XIX saukunis garkveul momentSi nacionaluri saxelmwifo (an nacia-saxelmwifo) politikuri organizaciis dominanturi forma iyo. misi dacema, gansakuTrebiT meore msoflio omis Semdeg, mTavari funqciebis dakargvis Sedegad Zalisa da koheziis simaRleebidan daSvebiT iwyeba. am ukanasknelTa mTavar maCveneblad, Cveulebriv, miiCneven sruli suverenitetis an, Tundac, sagareo saqmeebis warmarTvaSi farTo avtonomiurobis qonas. faqtobrivad, ori ukanaskneli saukunis ganmavlobaSi mxolod ramdenime nacionalur saxelmwifos hqonda SeuzRudavi suvereniteti; saxelmwifoebi SeboWilni iyvnen sxvadasxva xelSekrulebebiTa da SeTanxmebebiT da ar flobdnen berketebs efeqturi cvlilebebis gansaxorcieleblad SedarebiT ganuviTarebeli teqnologiebisa da komunikaciebis gamo. es exeba rogorc sagareo saqmeebisa da saomari moqmedebebis warmoebas, ise saSinao kontrolsa da infrastruqturul cvlilebebs. marTalia, XIX saukunis dasasrulidan saxelmwifoTa SesaZleblobebi didad gaizarda, magram isini mainc ver Seedrebodnen Tanamedrove saxelmwifoTa Zalauflebas, da mxolod erTi muWa didi saxelmwifoebisaTvis iyvnen misawvdomi. igive iTqmis saxelmwifoTa koheziurobazec. roca Tanamedrove eTnikur da regionalur moZraobebs vafasebT, ar unda daviviwyoT arc gasuli ori saukunis ganmavlobaSi bevr nacionalur saxelmwifoSi mimdinare 174 eTnikuri, religiuri da regionuli moZraobebi, maTi mcire masStabis miuxedavad. dRes politikuri solidarobis dacvis Sansic bevrad metia, radganac saxelmwifo elitas masobrivi komunikaciis saSualebebi, propagandis teqnika da saxalxo ganaTlebis sistema saSualebas aZlevs mosaxleobas saerTo Rirebulebebi, sentimentebi da rwmenebi Caunergos, gansakuTrebiT Tu isini ‘nacionaluri’ xasiaTisaa. es teritoriuli da eTnikuri nacionalizmebis gamZleobis erT-erTi mizezi unda iyos (ix. Kahan 1968). 3. savsebiT marTalia, rom nacionalurma saxelmwifom mravali Tavisi adrindeli ekonomikuri funqcia dakarga da, birTvuli, qimiuri da biologiuri iaraRis Seqmnis Semdeg, misi samxedro Tavisuflebac mkacrad SeizRuda. fulis uzarmazari brunvis, gasaRebis bazrebisa da giganturi transnacionaluri kompaniebis warmoSobam (romelTac TavianTi biujetebiT, personaliT, investiciebiT da teqnikuri gamocdilebiT bevrad gauswres SedarebiT patara saxelmwifoebs) da uzarmazari politikuri da samxedro blokebisa da multinacionaluri marTvis struqturebis Seqmnam ueWvelad amoSala ekonomikuri avtonomiuroba da umZlavresi saxelmwifoebis samxedro arCevanic ki SezRuda. magram amgvari eroziis xarisxis Sefasebas aZnelebs adreuli periodis nacionaluri saxelmwifoebis mier ekonomikuri da samxedro Zalauflebis ganxorcielebis Sesaxeb arsebuli informaciis simwire. yovel SemTxvevaSi, mas enacvleba nacionaluri saxelmwifos axali funqciebi, romelsac igi nacionaluri xasiaTisa da moqalaqeTa keTildReobis saxeliT asrulebs. Cven vxedavT saxelmwifosa da xelisuflebis funqciebi rogor inacvlebs ekonomikuri da samxedro sferodan socialur da kulturul sferoSi, sagareo suverenobidan Sida kontrolisaken. sakmarisia gavixsenoT saxelmwifo regulirebis uzarmazari zrda iseT sferoebSi, rogorebicaa masobrivi saxalxo ganaTleba, janmrTelobisa da dedaTa da bavSvTa dacva, mosaxleobisa da garemos dagegmva, imigracia, masmedia, xelovneba, sporti da kultura, profesiebi da SromiTi saqmianoba, profkavSirebi da 175 xelfasebi, gadasaxdebi da fiskaluri politika da kidev bevri sxva ram, raTa davaskvnaT, rom nacionalur saxelmwifos gaqroba ar emuqreba da igi ufro centralizebuli, koordinirebuli da mZlavri xdeba. garedan zewolis miuxedavad, saxelmwifos upirvelesi funqcia – kanoniereba da wesrigi, xelSeuxebeli rCeba da saxelmwifo xelisuflebisa da kontrolis umTavres berketad gadaiqceva, da aseve moiazreba. mTlianobaSi nacionalur saxelmwifos axla Tavisi monitoringiT, maregulirebeli da biurokratiuli kontroliT bevrad ufro pirdapir, mdgradad da yovlismocvelad SeuZlia Careva, vidre odesme modernuli (premodernuls rom Tavi davaneboT) istoriis ganmavlobaSi.4 magram es medlis erTi mxarea. nacionaluri saxelmwifos Sesustebis gardauvlobas aseve ukavSireben globalizaciis Sedegebs. me aq am cnebis Taobaze kamaTSi ver CaverTvebi. ubralod aRvniSnav, rom, ekonomikur damoukideblobasa da mosaxleobis masobriv gadaadgilebasTan erTad, viwrovdeba dro da sivrce. amis maCvenebelia msoflios erT nawilSi mimdinare movlenebis myisieri gamoZaxili mis meore nawilSi, rasac globaluri masobrivi komunikaciebis swraf zrdasa da sainformacio teqnologiebs da maT msgavsT unda vumadlodeT. magram sakiTxavia, aqcevs Tu ara es mTel Cvens samyaros ‘erT adgilad’. miuxedavad imisa, rom ukanasknel aTwleulebSi nacionaluri saxelmwifos sazRvrebi ufro SeRwevadi gaxda, masobriv komunikaciebs sazRvrebis kvali mTlianad ar wauSlia da arc nacionaluri saxelmwifos maregulirebeli da sazedamxedvelo funqciebi Seumcirebia. piriqiT, saxelmwifo elitebi informaciis gavrcelebaze da kulturis sferoSi TavianTi Zalauflebis gazrdas eswrafvian, risTvisac sxva saxelmwifoebTan xSirad deben mravalmxriv SeTanxmebebsa da xelSekrulebebs. mTels msoflioSi mTavrobaTaSorisi da arasamTavrobo organizaciebis momravlebam sxvadasxva konvenciebiT da xelSekrulebebiT zog did saxelmwifos moqmedebis Tavisufleba SeuzRuda, patara saxelmwifoTa umetesoba ki arc arasdros sargeblobda didi avtonomiurobiT. magram yvelaferma aman gazarda nacionaluri 176 saxelmwifos Zalaca da xangrZlivobac, romelic axla erTaderT legitimur internacionalur aqtorad gaiazreba.5 amas is SeiZleba davupirispiroT, rom axla ekonomikurma da kulturulma Zalebma bevrad ufro didi politikuri erTeulebis da kulturuli sivrceebis saWiroeba Seqmnes da amitomac SeiniSneba axali kontinentaluri asociaciebisa da kavSirebis zrda. maT Soris aRsaniSnavia evropis kavSiri, romelic viwro sabaJo kavSiridan namdvili evropuli federaluri saxelmwifosa da evropuli kulturuli identobis Seqmnisaken mimarTul did ekonomikur da politikur Tanamegobrobad gardaiqmna. miuxedavad dRevandeli evropis kavSiris devizisa ‘erToba mravalferovnebaSia’, panevropelTa mier namdvili evropuli erTobisa da identobis miRweva mxolod nacionaluri identobis xarjze naklebad saeWvoa. yovel SemTxvevaSi, isini unda moelodnen nacionaluri identobaTa Zalisa da intensivobis mniSvnelovan Semcirebas da, XVIII saukunis bolosa da XIX saukuneSi SeerTebuli Statebis an germaniis Seqmnis analogiurad, arsebuli loialobebis nacionaluri saxelmwifosagan federaluri kavSirisaTvis gadacemas. federaluri centrisaTvis funqciebisa da Zalauflebebis TandaTanobiTi, usafrTxo gadacemis uzrunvelyofiT isini varaudoben iseTi institucionaluri politikuri CarCos Seqmnas, romelic xalxis loialobebs sabolood gaakontrolebs; sxva sityvebiT rom vTqvaT, maT dasaSvebad miaCniaT, rom suverenobis gadacemas identobis Secvla mohyveba (ix. Wallace 1990; Reikmann 1997). saxelmwifo suverenobasa da nacionalur identobas Soris savaraudo kavSiri evrofilebsa da evroskeptikosebs Soris mimdinare debatebis umravlesobas udevs safuZvelad, iseve rogorc evropuli integraciis etapebis ganviTarebis Taobaze Catarebul ramdenime referendums. amiT unda iyos ganpirobebuli evrovalutis sivrceSi Sesvlaze uaris gancxadeba daniis, britaneTis da, SesaZloa, SvedeTis mierac iseve, rogorc evrokavSirSi Sesvlaze ganacxades uari norvegiam da Sveicariam. magram gana suvereniteti da identoba ase 177 mWidrodaa urTierTdakavSirebuli? ruso urCevda polonelebs, romelTac is-is iyo damoukidebloba dakarges, Tavisi wes-Cveulebebi da kultura SeenarCunebinaT. Semdgom ki davinaxeT, rom asi wlis ganmavlobaSi ganxorcielebulma mravalgvarma mcdelobam SeesustebinaT an srulad aRmoefxvraT polonuri identoba, kraxi ganicada. evropaSi xom saxelmwifoTa amgvari danawevrebis msgavsi araferi ar aris ganzraxuli. piriqiT, igulisxmeba, rom evropuli direqtivebi nacionaluri saxelmwifosa da misi instituciebis meSveobiT unda aRsruldes, rac kidev metad aRWuravs maT legitimurobiTa da ZalauflebiT. metic, saxelmwifoebs, rogorc ‘damxmareebs’, unarCundebaT garkveuli Tavisuflebebi da Zalauflebebi, sanacvlod ki ‘zemodan gaerTianebis’ procesis meSveobiT saxelmwifo kanonebisa da moqmedebebis harmonizaciis uzrunvelyofa moeTxovebaT jer ekonomikur da socialur, xolo Semdgom politikur da samxedro sferoebSi. aq sakiTxavi is aris, Tu daaxloebiT ramden xans dauWers am proeqts mxars Semadgenel nacionalur saxelmwifoebSi xalxi da, ramdenad Seaviwroebs evropuli federaluri saxelmwifo arsebul nacionalur saxelmwifoebs maT umTavres funqciebsa da ZalauflebebSi, iseve rogorc moqalaqeTa politikur sentimentebSi.6 hibriduli identobani? nacionaluri saxelmwifo Tu gamowvevas zemodan, ufro didi politikuri jgufebisa da asociaciebisagan iRebs, nacionalur identobas anu politikuri solidarobis Sida kavSirs safrTxe qvemodan, ufro patara jgufebis pretenziebis gamo eqmneba. ukanaskneli ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi msoflioSi mosaxleobis masobrivi gadaadgilebebi moxda, ris gamoc bevri sazogadoebis (gansakuTrebiT dasavleTSi) kulturuli Semadgenlobis da TviTxatis Secvla daiwyo. ltolvilebis da TavSesafris mZebnelTa, Gastarbeiters da yofili koloniebis mcxovrebTa axalma nakadma erTiani, homogenuri nacionaluri identobis tradiciuli 178 Rirebulebebi da rwmenebi Searyia. es nacionaluri ideologiebisa da erTiani naciis Sesaxeb damrigeblur moTxrobaTa gamowvevad iqca, zog SemTxvevaSi ki ‘nacionalur erTobaSi’ sustad SekavSirebul rig kulturul erTobebs Caenacvla. ‘multikulturul naciaSi’ yoveli TviTi ‘sxvebTan’ kavSirSi ganisazRvreba. homi babas azriT, oficialuri teqstebi gzas uTmoben xalxis yoveldRiur, ‘Teatralizebul’ Txrobas, romelSic istoriisa da identobis percefcia ixliCeba da ordeba, nacia Semadgenel kulturul nawilebad fragmentirdeba, nacionaluri identoba ki ‘hibridizirdeba’ (Bhabha 1990: Tavi 16).7 bolodroindelma masobrivma migraciebma bevri naciis kulturuli Semadgenloba, udavod, Secvales, iseve, rogorc masobrivma satransporto gadazidvebma da turizmma, sateliturma komunikaciebma da sainformacio teqnologiebma; maT sxva kulturebis da xalxebis Sesaxeb codnis done aamaRles, ramac naciis kulturuli erTianobis da misi saerTo, Tundac Soreuli, warmoSobis Sesaxeb Zvel TvalsaCino garkveulobas safuZveli gamoacala. Tumca realurad isini arc arasodes yofilan ueWvelni. yovelTvis arsebobda urTierTsapirispiro miTebi warmoSobis Sesaxeb da nacionaluri kulturis alternatiuli maxsovrobani (maSinac ki, rodesac zogi maTgani droebiT dominanturi da oficialuri xdeboda). es niSnavda, rom ‘nacionaluri identoba’ yovelTvis, yoveli Taobis mier xelaxla gaiazreboda da axal formas iZenda. iqneb romantikul eTnikur nacionalizms homogenuri, erTiani Seukowiwebeli nacia swyuroda, romelic erTaderT avTentur ‘suls’ gamoxatavda, magram es Soreul ideals ganasaxierebda da mxolod iSviaTad Tu iqceoda politikur programad. maSinac ki, roca nacionaluri saxelmwifo masobrivi saxalxo ganaTlebis gziT unificirebuli moqalaqeobis Seqmnas eSureboda, igi ‘nacionaluri identobis’ bunebis rwmenebisa da koncefciebis cvlilebebzec reagirebda, mis gamoWedvas da axali TaobisaTvis gadacemas cdilobda. yvelafers rom Tavi davaneboT, modernul saxelmwifoTa umravlesoba eTnikurad pluraluri da heterogenulia, da nacionalistebis umetesoba nacionalur erTianobas 179 eswrafvis, homogenurobas ki Zalze iSviaTad. nacionaluri erTianoba SeiZleba sulac ar iyo miraJi, rogorc uiliam makneili amtkicebs; Cveulebriv mas zogadi interpretacia eZleoda, rogorc koleqtiur miRwevasa da movaleobas, renanis sityvebiT rom vTqvaT, ‘farTomasStabian solidarobas, warsulSi gaRebuli msxverplis Sedegad miRweuls, iseTs, romlisTvisac momavalSic gawiraven Tavs’ (1882, citirebulia Bhabha 1990: 19; Sdr. McNeill 1986: Tavi 2). kulturuli pluralizmis Sedegad an xangrZlivi istoriis wyalobiT, bevr dasavlur saxelmwifoSi amoqmedda nacionalizmis ufro moqalaqeobrivi da teritoriuli varianti, romlis meSveobiTac imigrantebma da devnilebma SeZles moqalaqis kanonieri adgilis damkvidreba maspinZel naciaSi. maT zogjer sTavazoben naciis reinterpretaciisa da politikuri identobis Seqmnisaken mimarTul kulturul saqmianobaSi monawileobis miRebas, raTa maTi kulturebi da msoflmxedva axali saerTo nacionaluri identobis Semadgenel elementad iqces. miuxedavad amisa, nacionaluri reinterpretaciis SesaZleblobebi SezRudulia. erTiani sajaro kultura da saerTo ufleba-movaleobaTa Taviseburi nakrebi istoriul samSoblosTan mimarTebaSi identifikaciasa da legitimacias saWiroebs. politikuri solidaroba, warmoSobis zogierTi miTis, istoriuli maxsovrobebisa da koleqtiuri simboloebis kultivirebas moiTxovs, raTa adamianebi koleqtiuri kuTvnilebisa da saerTo qmedebaSi CarTvis azrs Cawvdnen. amgvari miTebi, simboloebi da maxsovrobebi saxeldebuli naciis an nacionaluri saxelmwifos mosaxleobis didma segmentebma unda aitacos. es ufro mets moiTxovs, vidre wminda moqalaqeobrivi da teritoriuli nacionalizmia, romlisaTvis sacxovrebeli adgili da respublikisadmi loialoba naciis moqalaqeobis mTavar kriteriumebs warmoadgens. am ukanasknels SeiZleba kombinireba an Canacvlebac ki dasWirdes naciadyofnis sxva, kulturuli kriteriumebiT (SesaZloa, nacionaluri solidarobis genealogiuri testis CaTvliTac), romelTa mixedviTac, mxolod dominanturi eTniedan SobilT SeuZliaT Tavi miaCndeT naciis wevrebad da, maSasadame, nacionaluri 180 saxelmwifos moqalaqeebad. amgvarad, Cven imis mowme vxdebiT, rom iseT racionalur da liberalur saxalmwifoSic ki, rogoric safrangeTia, revoluciis droindeli, Tavdapirvelad ufro moqalaqeobrivi da teritoriuli franguli nacionalizmi dreifusis saqmis periodSi da viSis reJimis dros franguli naciis Sesaxeb bevrad ufro SezRudul Tvalsazriss uxsnis gzas, romelic gulisxmobs naciisadmi mxolod imaT mikuTvnebas, vinc safrangeTSi frangul kaTolikur ojaxSi daibada. aqedan gamomdinareobs logikuri daskvna, rom es kulturuli safrangeTi kulturulad da fizikurad unda ganiwmindos koroziis gamomwvevi mtruli elementebisagan, romlebic, rogorc irkveva, safrTxes uqmnian naciis moralur kohezias da kulturul individualobas (ix. Viroli 1995).8 Tuki aseTi ram xdeba, sifrTxiliT unda movekidoT im mtkicebas, rom modernuli dasavluri saxelmwifoebis nacionaluri identobebi ‘hibriduli’ da fragmentuli gaxda, da, rom adgilobrivi Tu imigrantuli warmoSobis mosaxleobis ZiriTadi segmenti, iseT kulturul jgufad gadaiqca, romelic ufro maRali rangis da zemdgom nacias upirispirdeba. SeiZleba modernul nacias erTze meti saxe hqondes da Sereulma qorwinebebma mosaxleobis Sereva kulturuli TvalsazrisiT daaCqaros uaxloes warsulTan SedarebiT. magram gansaxilvel saxelmwifoTagan bevri inarCunebs didi xnis winandel dominantur eTnieebs. xolo didi qalaqebis gareT mcxovrebi dominanturi eTnies wevrebi inarCuneben mSobliur (Tumca cvalebad) kulturebs, maxsovrobebs, simboloebsa da warmoSobis miTebs. is faqti, rom nacionaluri identobis idea dasavleTSi dausrulebeli debatebis sagans warmoadgens da periodul revizias ganicdis, imaze miuTiTebs, rom amgvari koleqtiuri kulturuli identoba mniSvnelovan miznebs emsaxureba da modernuli epoqis sasicoxlo moTxovnebs akmayofilebs. saerTod, nacionalur identobas ufro metad dasavleTis gareT eswrafvian, sadac kolonializmis mier gadamterebuli xalxebisaTvis adgilis povna da politikuri usafrTxoebisa da kulturuli kuTvnilebis garkvevis saWiroeba ufro 181 metadac ver iTmens. rogorc parTa CaTerjim naTlad dagvanaxa, im SemTxvevaSic ki, roca mravalricxovan da mravalferovan mosaxleobas (magaliTad, indoeTis naxevarkunZulze) erTze meti ‘nacionaluri identoba’ aqvs, naciis politikuri erTobisTvis tradiciebis, simboloebis, miTebis da maxsovrobebis gaerTianebis cdebs aucileblad sdevs Tan politikuri brZolebi da mosaxleobis farTomasStabiani mobilizacia afrikisa da aziis axal saxelmwifoebSi (Chatterjee 1993; ix., agreTve, Brown 1994). nacionalizmis gaqroba? nacionalur identobas jer kidev eniWeba mniSvneloba. ra SeiZleba iTqvas Tavad nacionalizmze? aqvs ki mas momavali? nacionalizmis da naciebis perspeqtivebze radikaluri Tezisi wamoayena msoflio istoriis gamoCenilma specialistma uiliam makneilma. is asabuTebs, rom civilizebuli sazogadoebis warmateba ganpirobebulia misi unariT didi raodenobiT miizidos sxvadasxva unar-Cvevebis mqone adamianebi. maSasadame, polieTnikuroba warmoadgens istoriul normas da ara nacionaluri erTianoba. premodernuli imperiebis kulturulad Sereuli xasiaTi Rrmavdeboda maTze simdidrisa da Zalauflebis moSurne tomebis perioduli TavdasxmebiT, xSiri epidemiebiT (rac urbanul mosaxleobas fitavda da muSaxelze moTxovnilebis dasakmayofileblad qalaqis mosaxleobis soflidan Sevsebis saWiroebas iwvevda) da Soreul qveynebTan vaWrobiT (rac iseTi, xSirad urTierTmtrulad ganwyobili gaerTianebebis mier iyo organizebuli, romelTac sakuTari, wminda werilTan dakavSirebuli da, Sesabamisad, Tan gadasatani, religiebi hqondaT). amis gamo civilizebuli sazogadoebi warmoadgendnen ostatTa kosmopolitur ierareqiebs. barbarosobis mxolod iseTma avanpostebma SeinarCunes TavianTi monoeTnikuri xasiaTi, rogorebic premodernuli inglisi da iaponia iyo (McNeill 1986: Tavi 1). es yvelaferi daaxloebiT 1700 wlis Semdeg Seicvala. klasikuri humanizmis gavlenam da politikuri 182 solidarobis miseuli idealebma, mkiTxveli publikisa da vernakuluri literaturebis aRorZinebam, adgilobrivi mosaxleobis swrafma zrdam dasavleT evropaSi (romelic samuSao Zalaze urbanuli moTxovnilebis dakmayofilebis saSualebas eTnikurad homogenuri sasoflo raionebidan SevsebiT iZleoda), da, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania, (infanteriis gamowvrTnaSi revoluciis mibaZviT) sazogadoebis cxovrebaSi samxedroTa farTo monawileobis gaCenam solidarobisa da Zmobis axali gancda waaxalisa: XVIII saukunis bolos yvela es faqtori erTad modis dasavleTSi ‘raTa modernuli nacionalizmi Svas’, Tavisi ‘nacionaluri Zmobisa da eTnikuri erTianobis miTiT’ (iqve: 51, 56). magram ori msoflio omis Sedegad situacia Seicvala da nacionalisturi ideali daimsxvra. yvelaferma: zizRma nacistTa barbarosobisadmi, uzarmazarma materialurma zaralma da totaluri omis martod warmoebis SeuZleblobam, aTasobiT eTnikurad heterogenuli muSaxelis da jariskacis SerCevis saWiroebam, farTo transnacionaluri warmoebebis da masobrivi komunikaciebis, iseve rogorc mravalmxrivi samxedro blokebis ricxvis zrdam Ziri gamouTxara nacionaluri saxelmwifos avtonomiurobas da Zalauflebas. Sedegad polieTnikuri ierarqia dabrunda, raTa kvlavac saTanadod dakmayoflebuliyo gadaudebeli moTxovnileba kvalificiur muSaxelze. faqtobrivad, nacionaluri erTianobis pirvelyofili ideali ara marto kacobriobis istoriis cdomileba iyo, saboloo jamSi igi miraJic aRmoCnda; socialur realobas yovelTvis polieTnikuri ierarqia warmoadgenda TviT ‘nacionalistur’ dasavleTSic ki. erTi SexedviT, es damajerebeli Tezisia. polieTnikuroba iyo da kvlavac rCeba adamianuri yofierebis erT-erT mudmiv maxasiaTeblad. magram eTnieebsa da naciebs, makneilis Tezisi eyrdnoba eTnikurobasa da nacionalizms Soris imaze bevrad didi ufskrulis arsebobas, vidre amis safuZvels istoriuli monacemebi iZleva. Tu ar CavTvliT ramdenime kompaqtur eTniesa da, iqneb, naciasac, araviTari myari safuZveli ar arsebobs imisaTvis, rom premodernul polieTnikur 183 epoqebSi (da ara ‘civilizaciis’ mijnaze) eTnikurobisa da naciadyofnis urTierToba uSedegod miviCnioT. Tumca maT Soris arsebuli analitikuri gansxvaveba kritikuli mniSvnelobisaa. praqtikaSi, makneilis azriT, eTnikuroba da naciadyofna urTierTgadamkveTi da, zogjer, erTmaneTTan Sezrdilic kia. rogorc vnaxeT, mxolod fanatikur organul nacionalistebs surT namdvili kulturuli homogenuroba; eTnikuri nacionalistebis umravlesoba kulturis, nebisa da miznebis ufro zerele erTianobas sjerdeba. metic, eTnikuroba aseve xSirad ayalibebs kulturul baziss nacionalizmis teritoriuli da politikuri pretenziebisaTvis, xolo Tanamedrove nacionalizmebis umetesoba erTi an meti eTnies arsebobas emyareba. makneili ver amCnevs, Tu rogor qmnian kuTvnilebisa da loialobis koncentrul wreebs postmodernuli civilizaciis mis mier SemoTavazebuli eTnikuri komponentebi, verc imas, rom adamiani SeiZleba erTdroulad ramdenime inkluziur erTobas miekuTvnebodes da yoveli maTganis mimarT hqondes movaleobis grZnoba, iqneba es ojaxi, klani, eTnie, nacia an, iqneb, kontinenturi kulturuli erToba. yoveli maTganis doneze moqmedebs ‘Zmobisa da erTianobis’ miTebi. niSnavs Tu ara es imas, rom nacias dRes aRara aqvs sxva kulturul erTobebze meti mniSvneloba; rom is ‘mraval identobaTa’ Soris mxolod erT-erTi arCevania individis sxva SesaZlo identifikaciaTa Soris? Tu asea, globalur sazogadoebasa da kulturaSi, bevrad meti adamianisaTvis mdidari da mravalferovani SesaZleblobebis pirobebSi, Sesustdeba Tu ara nacionalisturi arCevani? Tu arsebobs naciisaTvis ufro fundamenturi da yovlismomcveli ram, ris gamoc nacionalisturi arCevani postmodernistul sazogadoebebisTvisac SeiZleba darCes ganmeorebad Taviseburebad?9 momxmarebeli sazogadoeba P mosazreba, rom postmodernistuli sazogadoeba ‘postnacionaluricaa’, rasac Tan sdevs nacionaluri 184 sentmentebis gaqroba da nacionalisturi ideologiebis mimarT imedgacruebis zrda, imgvari kosmopolituri globaluri kulturis warmoqmnis Teziss emyareba, romelic erTimeores miyolebiT ierTebs da Slis nacionalur kulturebsa da identobebs. am Tezisis ori versia arsebobs. pirveli xazs usvams masebis momxmareblobas, arnaxul materialur sargeblianobas sul ufro da ufro meti adamianisaTvis mTels msofloSi, ramdenadac dasavluri warmoebis produqtebi, teqnologiebi da kapitali axal samomxmareblo bazrebs eZeben da csovrebis dones TandaTanobiT amaRleben dasavleTis gareT. es Tvalsazrisi iTvaliswinebs, rom uzarmazari transnacionaluri kompaniebi masiurad awarmoeben moxmarebis sagnebs da izrdeba moxmarebis Sablonebis standartuloba, ramdenadac cxovrebis standartebiT yvelganaa misaRebi dasavluri nawarmisa da momsaxurebis SeZena. moxmarebis sagnebis nakadi da momxmareblobis xibli nacionalur sazRvrebsa da nacionaluri mTavrobis mier regulirebas sul ufro auZlurebs da uadgilod aqcevs. magram nacionalizmis dacemis mTavari faqtori mainc nacionaluri kulturebis ugulebelyofaa. masobrivi momxmareblobis ‘kulturuli imperializmi’ Slis nacionalur kulturaTa Soris arsebul gansxvavebebs, ramdenadac isini sagnebis SefuTvamde da folkloramde dahyavs. aseve, igi safuZvels aclis avtonomiuri kulturisa da sazogadoebis Seqmnis SesaZleblobas yvelaze ufro unariani pirovnebebis naRebis moxdiT, emigraciisa da transnacionalur kapitalistur ekonomikaSi elitis kooptirebis gziT (ix. Tomlinson 1991: Tavi 3). ukanaskneli ormocdaaTi wlis ganmavlobaSi, udavod, gaizarda sagnebis warmoebac da moxmarebac, ris Sedegadac kulturulma msgavsebam sxvadasxva sferoSi (arqiteqturidan da transportidan dawyebuli da jandacviT, ganaTlebiT da masmediiT damTavrebuli) gadawona nacionaluri kulturuli sxvaobani. kerZod, masobrivi komunikaciis saSualebebma dasavluri produqtebisa da saqmiani aqtivobis sabiTumo transferebiT SesaZlebeli gaxada dasavluri stilisa da 185 instituciuri modelebis reproduqcia. amave dros, es reproduqciebi da transferebi nacionaluri mTavrobebis mieraa organizebuli da adaptirebulia nacionaluri erTobebis konkretul principebTan da kulturul praqtikasTan. metic, dasavluri teqnologiebisa da komunikaciebis (inglisuri enis CaTvliT) miRebasTan erTad, bevri nacionaluri saxelmwifos elita, kulturul imperializmTan dasapirispirebisas cdilobs Tavisi kulturuli praqtika, rwmenebi da stilebi danergos, eswrafvis ra nacionalur kulturul avtonomias, miuxedavad globaluri momxmareblobis miRebisa. es gansakuTrebiT TvalsaCinoa religiis, enisa da literaturis da istoriis sferoebSi, magram igi agreTve SeiZleba gamovlindes xelovnebasa da arqiteqturaSi, musikaSi (dasavluri popkulturis gverdiT), dasvenebasa da yoveldRiur yofaSi, iseve rogorc politikur da samarTlebriv praqtikaSi. am SemTxvevebSi kulturul nacionalizms samomxmareblo globalizmTan Tanaarseboba da misiT sazrdooba SeuZlia (ix. Richmond 1984; Schlesinger 1987 da 1991: nawili III). magram ‘nacionalizmi’, rogorc es meore TavSi vnaxeT, ufro metia, vidre nacionaluri sentimentebi anda nacionalisturi ideologia. igi agreTve ‘avTenturobaze’ dafuZnebuli sajaro da politizebuli kulturis formaa, iseve rogorc winaparTa miwaze moqalaqeTa sakralur erTobaSi nacionaluri identobis, avtonomiurobisa da erTianobis maZiebeli politikuri religiis tipi. sxva sityvebiT, nacionalizmi eswrafvis naciebis Seqmnas adrindeli (Tumca modernuli geopolitikuri, ekonomikuri da kulturuli pirobebis Sesabamisad transformirebuli) eTnikuri da religiuri erTobebis ‘avTenturi’ suliskveTebisa da saxis mixedviT. es SeiZleba gulisxmobdes adreuli miTebis, simboloebis, kodebis, tradiciebis da maxsovrobebis erTgvar seleqciasa da reinterpretacias, magram yovelTvis arsebuli kulturebisa da erTobebis parametrebisa da avTenturi suliskveTebis farglebSi. vinaidan axlad Seqmnili naciebis elitebs surT momxmareblobis imperialistur formebs winaaRmdegoba 186 gauwion, erTianobisa da avtonomiis misaRwevad isini mimarTaven adre arsebul zog kulturul resurss. aqedan momdinareobs maTi unaric ekonomikuri da socialuri ganviTarebisaken mimaval gzaze moaxdinon moqalaqeTa mobilizacia TavganwirvisaTvis, maSinac ki, roca dasavluri teqnologiebisa da praqtikis miRebas eswrafvian da dasavlur saqonelsa da momsaxurebas iyeneben da iZenen. globaluri kultura? ‘postnacionaluri’ wesrigisa da nacionalizmis dasustebis Tezisis meore versia eleqtronul masobriv komunikaciebze dafuZnebuli globaluri kulturis cnebiT iwyeba. amtkiceben, rom marqsisa da engelsis winaswarmetyvelebidan saukunis gasvlis Semdeg informaciulma sazogadoebam da masobrivma komunikaciebma globalur kulturas swored iseTi pirobebi Seuqmnes, romelebSic erTiani, kosmopolituri da samecniero kultura mTels msoflios moicavs da auqmebs yvela adre arsebul eTnikur da nacionalur kulturas. axalma cifrulma revoluciam da kompiuterizebuli sainformacio teqnologiis farTod gavrcelebam safuZveli gamoacala adre arsebuli kulturebis mimzidvelobas da Seusabamo gaxada aramecnieruli gagebebi. rac mTavaria, isini amgvar kulturebs warmoaCenen rogorc nawilobrivs, araracionalursa da ‘romatikuls’ da, aqedan gamomdinare, maT ganmartaven, rogorc kacobriobis istoriis sxva, warsuli epoqis kuTvnilebas, romelic (albaT, imdroindeli xelovnebis qmnilebebis gamoklebiT) ‘arafers gvaswavlis’. am epoqis kvlevas, msgavsad nebismieri, winarecifruli epoqisa, SeiZleba Tavisi xiblic hqondes, magram, gelneris TvalsazrisiT, is Cvens dRevandel kulturul mimarTebebs ufro metad ar Seesabameba, vidre premodernuli kulturebi nacionalur modernul dros. am Sexedulebis mixedviT, nacia da nacionalizmi romantikuli xanis, modernizaciis epoqis kuTvnilebaa, magram masobrivi komunikaciebis, 187 kosmopolitizmisa da hibriduli kulturis pirobebSi maT CvenTan aRaraferi esaqmeba.10 masobrivi komunikaciebis epoqa masobrivi migraciebis epoqacaa. postnacionalur epoqaSi makneiliseuli eTnikuri jgufebisa da kulturebis aRreva da homi babaseuli kulturul identobaTa hibridizireba kargad Tavsdeba imis saWiroebasTan, rom Tavs yvelgan ise grZnobde, rogorc sakuTar saxlSi. amisTvis yvelasaTvis xelmisawvdom mediumSi unda SegeZlos komunikacia. anonimur, impersonalur qalaqSi nacionaluri ‘ena da kultura’ ki aRar aduRabebs modernul, industriul sazogadeobas, aramed sainformacio teqnologia da kompiuteruli ganaTleba, romelic masobrivi komunikabeluri, hibriduli da postmodernuli globaluri sazogadoebis Sesaqmnelad yovelgvar kulturul bariers laxavs. ekonomikuri damoukideblobis ZalebTan erTad, es faqtorebi ubiZgebs hobsbaums daamcros damanawevrebeli, viwro nacionalizmis talRis mniSvneloba, romelsac igi miiCnevs droebiT da meorexarisxovan movlenad, gadaxrad WeSmariti ‘istoriiis msvlelobidan’, cvlilebis soliduri Zalebisadmi SiSis reaqciad, ucxoelis yvelgan yofniT da ojaxuri fesvebis gaxmobiT gamowveul aRSfoTebad (Hobsbawm 1990: 164, 167–168; Sdr. A.D.Smith 1998: 123–124, 216–218). kvlav araferi Cans iseTi, am Tezisis pozitiur mtkicebulebebs rom daupirispirdes. ueWvelia, Cven masobrivi komunikaciebis formebis, gavrcelebis arealis da intensivobis farTo cvlilebaTa mowmeni varT, Tumc es SeiZleba ufro kumulaciuri xasiaTis iyos, vidre revoluciurisa. aseve didi zrda SeimCneva migraciebis tempebsa da moculobaSi, Tumc amis proporciul precendentebsac hqonda adgili ukanaskneli ori saukunis manZilze. magram aris ki es axali, globaluri tipis kulturis Semotana? Tu Cven ubralod saqme gvaqvs sakomunikacio teqnologiebisa da enis axal saxeobasTan, anu mediumTan mesijis gareSe? imis Tqma, rom ‘virtualuri realobis’, e.i. samyaros gareT samyaros Seqmna, mxolod teqnologiuri miRwevebis tolfasia, udavod masobrivi komunikaciebis 188 revoluciis inteleqtualuri monapovrebisa da misi potencialis Seufasebloba iqneboda. magram, meores mxriv, axali sainformacio teqnologiis Seqmnis ‘kulturis’ gansxvavebul globalur formad miCneva niSnavs mniSvnelobaTa garkveuli simravlis mqone sityvebis savsebiT sxva mniSvnelobebiT gamoyenebas. termini ‘kultura’ miemarTeba ara marto ‘komunikacias’ da tout court mis teqnologias, aramed cxovrebisa da gamoxatvis gansxvavebul stils, esTetikur stilsa da medias, adamianur Rirsebebs, emociebsa da saqmianobis formebs. am azriT, isini yovelTvis ufro iyvnen kulturebi, vidre kultura, cxovrebis istoriulad gansxvavebuli stilebi da adamianuri Rirsebebis, emociebisa da qmedebebis cvalebadi gamovlinebani. amgvari kulturebi konkretul koleqtiur moTxovnebsa da problemebs pasuxobdnen sakuTar specifikur istoriul konteqstebSi. isini ganagebdnen sicocxlesa da sikvdils, dardsa da usamarTlobas, siyvarulsa da danakargs. isini aswavlidnen adamianebs cxovrebasTan gamkvlavebis xelovnebas da sikvdilisaTvis Tvalis gasworebas. TaobebisaTvis isini ganasaxierebdnen erTobis saerTo azrs, dagrovil sibrZnesa da koleqtiur maxsovrobebs Taviseburi wes-Cveulebebis, ritualebis, zneobis, manerebisa da artefaqtebis meSveobiT. am gziT, isini gamoxatavdnen calkeuli koleqtivebis da maTi individualuri wevrebis sxva, analogiuri koleqtivebisagan gansxvaveul msoflxedvasa da emociebs. maS, raRaa ‘globaluri kultura’? ra Tqma unda, araviTar sakomunikacio eleqtronul teqnologias da mis virtualur qmnilebebs ar SeuZlia momavlis ‘globaluri moqalaqeebis’ emociuri da fsiqologiuri moTxovnilebebis dakmayofileba, iseve rogorc ar SeuZlia gvaswavlos cxovrebis tvirTis zidva, sixarulis gaziareba, tkivilTan da danakargTan gamklaveba da sxva, cxovrebiT motanilis gadatana. globaluri kultura iqneba winaswarprognozirebadi, erTdroulad mecnierulic, emociurad neitraluric da teqnikuric. mas ar eqneba adgili, dro da maxsovroba. maradiuli virtualuri awmyo Tvals moaSorebs warsulisa da momavalis panoramebs. virtualurad 189 yvelganmyofobis SesaZlebloba gvaTavisuflebs adgilmdebareobaze fiqrisagan. droisa da sivrcis koordinatebi, ase Rirebuli naciebisa da nacionalizmisaTvis, azrs kargaven, ramdenadac dro da sivrce im erT wertilSi ikumSeba, romelsac uSualod damkvirvebeli warmoadgens. teqnikuri diskursiT mojadoebuli msoflio aris aq da axla, nebismier adgilas da yvelgan; maxsovrobis an bedisweris, winapris an STamomavlobis saWiroeba aRar arsebobs, amis mizeziT, aRarc uSualo erTobisa. mxolod erT nabijze myof CrdilebTan TamaSia saWiro.11 amgvar asketur xedvas ar gulisxmobs adamianebis umravlesoba, roca globalur kulturaze saubrobs. gavixsenoT Mmarqsi da engelsi, romlebic nacionalur literaturas msoflio literaturasTan Serwymas uwinaswarmetyvelebdnen. es iqneboda nacionalur kulturaTa daaxloeba, magram ara mospoba, rogorc uadgilo winaremecnieruli gadmonaSTisa. es imas niSnavs, rom kompiutizirebuli informaciuli teqnologiisa da mis mier Seqmnili virtualuri realobis ConCxma arsebuli kulturebis xorci unda Seisxas; anda am kulturebidan amorCeuli motivebisa da elementebis (‘naglejebi da nakuwebi’) gasarTob cinikur satiraSi CarTviT maTi Tavdapirveli mniSvnelobani yvelgan myofi mouxelTebeli awmyos Sesatyvisad gardaqmnas. amgvarad, postmodernuli da kosmopolituri globaluri kultura SeiZleba iyos mxolod ekleqturi, hibriduli, fragmentuli, prezentistuli, mudmivad ganaxlebadi, mudmivad ‘Sesabamisobis’ maZiebeli. aseT ezoTerul da danakerebiT savse kulturas SeiZleba hqondes mxolod SezRuduli mowodebis unari (maSinac ki, roca popkulturebs iyenebs) da naklebi gamZleoba da moqniloba (im SemTxvevaSic ki, roca cdilobs Tavi daaRwios stilizebas). internacionalizebadi nacionalizmi is, rom globaluri kulturis verc mecnieruli da verc ekleqtikuri versia xalxSi gamoZaxils ver poulobs da arc gamZlea, gvafiqrebinebs, rom 190 nacionalizmis postmodernuli Semcvlelis pirobebi jer kidev araa realizebuli da, rom sinamdvileSi globalizaciam SeiZleba kidec gaaZlieros nacionalizmi, radgan Sorsaa imisagan, rom mis Semcvlelamde migviyvanos. es daskvna sam arguments eyrdnoba. pirveli Seexeba globalizaciis procesebis Sedegebs naciebisa da nacionalizmisaTvis; meore argumenti gvabrunebs nacionalizmis eTnikur bazisTan da postmodernul epoqaSi mis kulturul memkvidreobasTan; mesame nacionaluri identobis sakraluri safuZvlebisa da misi grZelvadiani sazrisebis ganxilviT amagrebs eTnikur bazisebs. daviwyoT globalizaciiT. entoni gidensi damajereblad asabuTebs, rom arsebobs kavSiri globalizaciis tendenciasa da mis gverdiT da mis Sedegad warmoqmnili lokalizmis aRorZinebas Soris. globalizaciis Zalebi lokalur arealebTan, sakiTxebTan da problemebTan axali mijaWvulobis gaCenas uwyobs xels. amiT aixsneba farTomasStabiani da mzardi zenacionalizmisa da daSladi eTnikuri nacionalizmis paradoqsi, rac, erTis mxriv, kontinenturi asociaciebisa da Tanamegobrobebis gaCenas niSnavs, meores mxriv ki, iseTi mciremasStabiani eTnikuri moZraobebis swraf gamravlebas, romelTac, sxva regionalur da lokalur ekologiur moZraobebTan erTad, hobsbaumi mcire mniSvnelobas aniWebs. es yvelaferi klasze dafuZnebuli politikidan axal, ‘identobis politikaze’ gadasvlis nawilia, rac sakuTar TavSi mzard feministur, regionalur da mwvaneTa moZraobebs moicavs. postmodernul epoqaSi am politikaSi sami done gamoikveTeba: lokaluri eTnikuri, regionaluri, genderuli da ekologiuri done; nacionaluri saxelmwifos done; dabolos, kontinenturi (sxvagvarad, globaluri) erTobis zenacionaluri done (Giddens 1991). am interpretaciaSi bevri ram aris mimzidveli. klasze dafuZnebulma politikam dasavleTSi ukan daixia manufaqturuli warmoebidan momsaxurebaze dafuZnebul industriaze gadanacvlebasTan erTad. misi adgilis dasakaveblad warmoiSva mTeli rigi sruliad axali 191 politikuri moZraoba, aRorZinebadi eTnikuri nacionalizmis CaTvliT. Zneli saTqmelia, gamogvadgeba Tu ara ‘identobis politikis’ cneba maT saerTo niSanTvisebaTa gansasazRvrad. magaliTad, genderuli politika Zalian gansxvavebuli Cans eTnikuri mobilizaciisagan, romelsac genderuli sazRvrebis gadakveTa SeuZlia, iseve rogorc am ukanasknels SeuZlia eTnikuri dayofis gadalaxva. marTlac, nacionalizmis Sesaswavlad iseTi umniSvnelovanesi sfero, rogoricaa naciebisa da nacionalizmis genderizacia, win uswrebs globalizacias da, iqneb, modernulobasac ki. metic, gaurkvevelia aqvT Tu ara globalur tendenciebs raime aucilebeli kavSiri lokaluri an genderuli sakiTxebis win wamowevasTan (an SenarCunebasTan); iolad ergeba Tu ara eTnikuri nacionalizmi ‘globalur-lokalur’ sqemas? me mgoni, ‘eTnikuri aRorZineba’ da ‘identobis politikis’ eTnikuri done sxvagvar axsnas saWiroebs da zenacionaluri donis asociaciebis momravleba (romelic TavisTavad mzardad mniSvnelovani sakiTxia) damatebiTi efeqtia (iqneb, xelSemwyobi faqtoric), da ara globaluri Zalebisa da lokaluri mijaWvulobebis dakavSirebis aucilebeli piroba (ix. Melucci 1989; YuvalDavis 1997; Sluga 1998).12 paradoqsia, rom realurad globalizaciis procesebs udidesi efeqti nacionaluri saxelmwifos Sualedur doneze aqvT. magram, vimeoreb, globalizaciis or did Zalas – ekonomikur urTierTdamokidebulebas (rac mohyva transnacionaluri korporaciebis moqmedebas) da informaciuli da cifruli teqnologiebis Semotanis Sedegad warmoqmnil masobriv komunikaciebs – mxolod ukve arsebuli politikuri tendenciis daCqareba da gafarToeba SeuZliaT. Cven am tendencias ‘nacionalizmis internacionalizacia’ SeiZleba vuwodoT. mas samgvari forma aqvs. pirvel adgilzea nacionalizmi da nacionaluri TviTgamorkvevis doqtrina rogorc gaeros wesdebisa da sxvadasxva konvenciebisa da xelSekrulebebis ZiriTadi principi, romelsac xSirad mimarTaven yovelgvari kamaTisa da krizisis dros. Cven am procesSi SeiZleba naciebisa da nacionalizmis (rogorc 192 farTod gavrcelebuli da gaziarebuli ideologiebisa da Cveuli da Tanazomieri koleqtiuri aqtorebis), ‘normalizaciisaken’ mimarTuli tendencia SevniSnoT (ix. Mayall 1990). meore, nacionalisturi moZraobebi yovelTvis mimarTaven maxlobel Tu Soreul winamorbedebs strategiis, taqtikisa da STagonebisaTvis da, xSirad, garkveuli daxmarebisaTvisac. nacionalizmi axal da axal warmatebul regionebs ipyrobs, aCens axal pretenziebsa da Sesabamis moTxovnebs ayenebs. rasakvirvelia, nacionalizmebis ‘demonstrirebis efeqts’ didad Seuwyes xeli masobrivma komunikaciebma, politikurma aliansebma da ekonomikurma urTierTdamokidebulebam; magram maT mxolod ganaviTares bazisuri nacionalisturi mesiji. D dabolos, vinaidan zogma nacionalizmma orive msoflio omis dawyebaSi gadamwyveti mizezis roli Seasrula, es omebi ki, Tavis mxriv, axali nacionalizmebis katalizatorebi iyvnen, SeiZleba iTqvas, rom es adreuli nacionalizmebi mTels msoflioSi, nacionalizmis, rogorc aseTis, gavrcelebisa da naciis politikuri organizaciis saerTaSoriso normad gardaqmnis saSualebebs warmoadgendnen. maSasadame, pirdapir Tu iribad, nacionalizms Seswevs unari yvela kontinentze da yovelgvari reJimis pirobebSi ganmeordes.13 saerTaSoriso Tanamegobrobaze zegavlenas teritoriuli suverenuli saxelmwifoebis ‘politikuri pluralizmis’ ukve arsebuli CarCo imiT unda ganevrco, rom mas bevri axali saxelmwifo Semateboda saxelmwifoqmnadobis meore principis, kerZod, ‘kulturuli pluralizmis’, SemoRebis Sedegad. adre nacionalur saxelmwifod mxolod politikuri suverenitetis mqone iseTi qveyana miiCneoda, romlis iurisdiqciac did teritoriaze vrceldeboda. axla saxelmwifos, politikuri suverenitetis da teritoriuli iurisdiqciis garda, moeTxoveba metnaklebi kulturuli erTianoba da solidaroba da sasurvelia garkveuli xarisxis kulturuli unikaloba enaSi, religiaSi, wes-CveulebebiSi, instituciebSi da 193 kulturis istoriaSi. saerTaSoriso kulturuli pluralizmi didad davalebulia globalizaciis procesebiT, gansakuTrebiT ki masobrivi komunikaciebiT. maT bevrad gauioles saxelmwifoebs maT mier marTuli nacionaluri saganmanaTleblo sistemis meSveobiT, iseve rogorc nacionalur kulturebs Soris arsebuli gansxvavebebisaTvis meti gamokveTilobisa da gamomsaxvelobis miniWebiT, nacionaluri kulturis daenergva da, amgvaradve, erTobis yovel wevrs amis Sedegad miRebul politikur kulturaSi CarTva. amgvarad, irkveva, rom globalizaciis procesebi arc nacionalizmis gavlenas asusteben da arc naciebs aqroben. sinamdvileSi isini avrceleben am gavlenas da xels uwyoben naciebs, rom ufro metad monawile da gansxvavebulni gaxdnen (A.D.Smith 1995: Tavi 6). araTanabari eTnoistoriebi globalizaciis procesebis garda, arsebobs Rrma mizezebic, romlebic migviTiTeben, Tu ratomaa SeuZlebeli nacionalizmis monacvlis warmoSobis da naciaTa gaqrobis pirobebis Seqmna. am mizezTagan pirveli premodernuli eTnikurobis memkvidreobidan momdinareobs. es araa ubralod ‘gadmonaSTis’ argumenti, rom raki modernul epoqasa da mis naciebSi premodernul eTnieTa elementebi SenarCundnen, maSasadame, zustad aseve modernul naciebsa da nacionalizmsac SeuZliaT gaZlon postmodernul xanaSi. es argumenti msoflioSi eTnoistoriebis araTanabar gavrcelebas da naciebisa da nacionalizmis gamZleobaze mis gavlenas ufro exeba. gavixsenoT, rom eTnoistoria imiT gansxvavdeba ‘istoriisagan’, rom es ukanaskneli warsulSi metnaklebad uintereso, profesiul ZiebasTanaa dakavSirebuli, maSin roca pirveli erTobis wevrebis sakuTar Canawerebs da mis mierve maxsovrobebisa da ‘avTenturi’ koleqtiuri warsulis an warsulebis xelaxal aRmoCenas efuZneba. aseTi mcdelobisas koleqtiuri warsuli WeSmariti zneobrivi gakveTilebisa da Tvalwarmtaci suraTebis seriis saxiT gvevlineba, romelic identobasa da unikalobas cxovlad warmoaCens, iseve rogorc erTobis 194 mniSvnelovnebas da arsobriv sikeTes, miuxedavad imisa, Tu ra naklovanebebi aqvT calkeul wevrebs. eTnoistoriis yuradRebis centrSi socialurekonomikuri problemebi an politikuri instituciebis ganviTareba ki ar eqceva, aramed gmiroba da Tavganwirva, SemoqmedebiTi unari da aRorZineba, wmidanoba da RvTismsaxureba, genealogia da tradicia, erToba da misi lideri. yvelaze xSirad eTnoistoria erT an ramdenime ‘oqros xanas’ ixsenebs, raTa maTi SegonebiTa da magaliTiT momavalSi aRadginos erToba. amgvari ‘oqros xanebi’ erTobis ‘arss’, mis ‘WeSmarit’ xasiaTs ganasaxiereben, Tumca mravalgvar formas iReben. ‘oqros xana’ SeiZleba iyos politikuri da ekonomikuri, simdidris, Zlevamosilebis da brwyinvalebis (Zvel egvipte, inkebis peru), an religiuri, asketuri rwmenisa da wmindanobisa da sibrZnis epoqebi (konfucis xana, upaniSidebis xana, bibliisa da yuranis epoqebi), an kulturisa da xelovnebisa, rodesac didi moazrovneebi, mwerlebi da xelovanni ikribebodnen did qalaqebsa da imperiebSi (Zvel aTensa da aleqsandriaSi, Sua saukuneebis italiis qalaq-saxelmwifoebSi an XVII saukunis niderlandebis provinciebSi). erTobis momdevno TaobebisaTvis es xanebi kanonikurad gadaiqca; isini konspeqturad gvawvdian yvelafers, rac diadi da keTilSobilia ‘Cvens erTobaSi’, da rac axla, samwuxarod, dakargulia, magram male aRorZindeba naciis xelaxal dabadebasTan erTad (ix. A.D.Smith 1997). Tu arc oqros xana arsebobda da arc gmirebi, arc didebuli teqstebi da artefaqtebi, Cven, Tanamedrove naciam, rogorRa ganvsazRvroT ‘ra aris Cveni namdvili TviTi’? gana ara varT naciadyofnis Rirsi Tu Cveni miswrafebebia ukanono? nacionalisturi kanonis mixedviT, yovel nacias aqvs Rirseuli da sasargeblo warsuli; saqme mxolod misi povnaa. amitomac gasakviri araa, rom sxvadasxva saxelmwifoebsa da xalxebSi vawydebiT erTsa da imave kulturul miznebsa da qmedebebs iqneba es istoriuli da literaturuli sazogadoebebis Camoyalibeba, materialuri naSTebis da dokumentebis Zieba, vernakuluri enebis Seswavla da gavrceleba, adgilobrivi mosaxleobis TaviseburebaTa fiqsireba, 195 Zveli folkloruli tradiciebis Tu wes-Cveveulebebisa da ritualebis xelaxali aRmoCena. Cven am TviTigivuri moqmedebebisa da miznebis povna SegviZlia afrikaSi, saharis samxreTiT da aziaSi koloniuri mmarTvelobis dros, iseve rogorc evropaSi. Sedegi iyo e.w. ‘uistorio naciebis’ istoriul naciebad gadaqceva, maTTvis gmirebis, kulturebis aRdgena da SemorCenili dokumentebidan da artefaqtebidan cnobebis saguldagulo amokrefiT oqros xanebis miRebac ki. elias lonrotis mier kareliuri baladebis xelaxalma aRmoCenam da epikur kalevalaSi gaerTianebam finelebis yuradReba sibrZnisa da gmirobis xanas miapyro; slovakebi svatoplukisa da sxva mefeebis droindel adremoraviul samefos miubrundnen; ukrainelebi aseve eZiebdnen TavianT fesvebsa da didebas kazakTa tradiciebSi da, kidev ufro adre, kievis ruseTSi; zimbabvelebma sakuTari winapris didebis xana im civilizaciaSi hpoves, romelmac diadi zimbabves monumentebi aRmarTa.14 avTenturi eTnoistoriis araTanabari ganawileba, ris Sedegadac zogierT nacias ‘mdidari’, kargad dokumentirebuli warsuliT SeuZlia iamayos, xolo sxvebi warsulze bundovani warmodgeniT unda dakmayofildnen, gauTavebel Sedarebasa da konkurencias uwyobs xels. mTels msoflioSi nacionalizmebis mamoZravebeli ara marto fardobiTi ekonomikuri siRaribea, aramed kulturuli da eTnosimbolisturi resursebis SedarebiTi naklovanebac. es exeba ara mxolod ‘utyuar cnobebs’, aramed avTenturobis percefciasac Tavad naciis wevrebis nawilSi da ucxoebSic, anu naciis kulturis avTenturi xasiaTis aRiarebas SinaurTa da gareSeTa mier. im eTnieTa raodenoba, romlebic naciadyofnisa da saxelmwifod yofnis potenciuri kandidatebi arian da maT mier imis gacnobiereba, rom Tavadac da gareSenic unda darwmundnen maTi pretenziebis safuZvlianobaSi, eTnoistoriasa da eTnikur kulturas gadamwyvet rols aniWebs naciadyofnis dasabuTebasa da dakanonebaSi. es gvafiqrebinebs, rom eTnonacionalizmebis Zala moimatebs da maTi gavrcelebis arealic gafarTovdeba. 196 aRniSnuli daskvna Cems adrindel mtkicebas ukavSirdeba imis Taobaze, rom nacionalizms unda SevxedoT ara rogorc zustad politikur ideologias, aramed rogorc sajaro da saxalxo da ‘avTenturi’ kulturis politizebul formas. vernakuluri eTnikuri kulturebis politikur saxalxo sajaro kulturebad gadakeTebis farTo gavrceleba nacionalizmis erT-erTi centraluri mimarTulebaa. mTels msoflioSi eTnieebis raodenoba XXI saukunis dasawyisSi nacionalizmis SenarCuneba-gafarToebis mizezs gasagebs xdis. sakraluri safuZvlebi rac zemoT vTqvi, ambis mxolod nawilia. is, risi meSveobiTac SegviZlia nacionaluri identobis gangrZobadobasa da naciTa gamZleobas CavwvdeT, ufro metad naciebis sakraluri safuZvlebis SeswavlaSia. es TiTqos paradoqsia. bolos da bolos, Cven xom sekularul epoqaSi vcxovrobT, yovel SemTxvevaSi, dasavleTSi, sadac materialurma faseulobebma da preferenciebma sakraluris gancda daamxo, transcedenturi Rirebulebebis Zveli rwmena ki gaaqro. identobani, romelTa Seqmnasac vcdilobT, arsiT pragmatulia; isini ekonomikur safuZvelzea damyarebuli da politikur gamoxatulebas mxolod maSin iZens, roca surs moicvas da ganaviTaros materialuri interesebi. Cven kulturasac, romelic, yovel SemTxvevaSi xalxur doneze, komerciuli midgomebis Zlier gavlenas ganicdis, aklia sakraluri, transcendenturi ganzomileba, rwmena imisa, rac uSualod awmyosa da mis efemerul gamoxatulebaTa miRmaa. politikuri idealebis mimarT farTod gavrcelebuli apaTiis da cinikuri damokidebulebis pirobebSi gasakviri ar unda iyos, rom nacionaluri ideali araTu loialobas gvinergavda, aramed sakmao indeferetulobas iwvevda. es problema marto dasavleTSi rodi dgas. nacionalizmisadmi gaorgulebis niSnebi sxva qveynebSic SeiniSneba. politikuri damoukideblobis miRwevasTan erTad nacionalisturi vnebebic dacxra, radganac cxadi Seiqna, rom nacionalizmi ekonomikis swrafi ganviTarebis 197 araviTar recepts ar flobs, da rom naklebad ganviTarebuli sazogadoebebis ekonomikuri da kulturuli daqvemdebarebulobis mdgomarebidan gamosayvanad sxva ideologiebia saWiro, iseve rogorc mniSvnelovani resursebi da teqnologiebi.15 amis gacnobierebas sulac ar SeuSlia xeli mraval postkoloniur saxelmwifoSi (dawyebuli indoeTidan da indoneziidan da palestiniTa da israeliT, eTiopiiTa da angoliT damTavrebuli) eTnikurobasa da religiaze dafuZnebuli nacionalisturi vnebebis amofrqvevisaTvis. mas arc is nacionalisturi mgznebareba daucxria, romelic msoflioSi mimdinare mraval mniSvnelovan teritoriul davas axlda – qaSmirSi, Sri-lankaSi, kavkasiaSi, balkaneTSi, axlo aRmosavleTsa da afrikis rqaze. mark iurgensmaieri ‘religiuri nacionalizmebis’ ganxilvisas yuradRebas amaxvilebs sekularuli saxelmwifo nacionalizmis marcxze (rac bevris azriT faqtia) da ufro radikaluri, religiuri Zirebis mqone nacionalizmis mimzidvelobaze, romelic cdilobs socialuri gardaqmnebi Zveli religiuri teqstebisa da praqtikis mkacri interpretaciebis mixedviT ganaxorcielos (Juergensmeyer 1993). Tumca realurad ‘axal civ omze’ laparaki ar SeiZleba, udavoa, rom religiuri nacionalizmebis sxvadasxva tipTa Soris erTianobis ararseboba, maTi magaliTebi, seriozuli sasuliero da politikuri gamowvevaa xSirad araefeqturi aradasavluri saxelmwifo naconalizmebisaTvis. TviT dasavleTSic ar gamqrala naciis sakraluri safuZvlebi. maT, udavod, miiRes sekularuli racionalizmis gamowveva da iZulebulni gaxdnen socialur da politikur cvlilebebs morgebodnen. magram sekularuli nacionalizmis ‘politikuri religias’ kvlav izidavs Zveli religiuri motivebi Tavisi liturgiiT, simbolizmiTa da miTebis SeqmniT, vinaidan igi sakuTar Tavs racionalistur epoqaSi xsnis erTaderT sicocxlisunarian dramad warmosaxavs. bolos da bolos, koleqtiur doneze racionalizmis gamovlineba, garkveulwilad uSvebs kooperirebasa da politikur solidarobas, es ki kargad gansazRvrul 198 CarCosa da politikur arenas saWiroebs. axlo momavalSi teritoriis mflobeli erToba, nacia – Tavisi istoriiTa da bedisweriT, gansxvavebuli sakuTari ueWvelia, yvelaze metad saxalxo da mosaxerxebel CarCos uqmnis politikuri solidarobas. naciis es oTxi bazisuri kategoria – erToba, teritoria, istoria da bediswera – warsulSi, da me vityodi, awmyoSic ganixileba, rogorc ‘sakraluri’, im azriT, rom wevrebis umetesoba maT pativiscemisa da Tayvaniscemis TviTkmar obieqtebad miiCnevs. ver vityviT, rom romelime maTganis aspeqtebi sadavo ar gamxdariyos. zogierTma erToba, rogorc aseTi, globalur kosmopolitizmSi gacvala. uamravi kiTxva wamoiWra samSoblos cnebis bunebisa da ganfenilobis, miRebuli eTnoistoriebis WeSmariti Sinaarsisa da moralis da erTobis bedisweris sxvadasxva xedvis viTomcda RirsebebTan da naklovanebebTan dakavSirebiT. ukve is, rom msoflio erTobebad da naciebad iyofa, romlebic TavianT teritoriebs anu samSoblo miwebs floben, romelTac sakuTari istoriebi da bediswerebi aqvT, imgvar rwmenas nergavs, romelsac adamianTa umravlesoba iSviaTad Tu uRalatebs. es forma, rasac ‘sakraluri Tvisebebi’ an, ufro zustad, naciis bazisuri Tvisebebi SeiZleba ewodos, misi wevrebis sakralur Tanaziarebad gaiazreba.16 ai, es sakraluri Tvisebebi, romlebic me meore TavSi ganvixile: (1) (2) (3) (4) eTnikuri rCeulobis rwmena, naciis, rogorc rCeuli xalxis idea, maszed dakisrebuli sagangebo misiiT an eqskluziuri RvTaebrivi aRTqmiT; mijaWvuloba sakralur teritoriasTan, wmindanTa, gmirTa da brZenTa, winaparTa saflavebiTa da ZeglebiT kurTxeul winaparTa samSoblo miwasTan; ‘oqros xanaTa’ saziaro maxsovrobani, rogorc naciis eTnoistoriis mwvervalebi, materialuri da/an sulieri da mxatvruli simdidris epoqebi; ‘saxelovan micvalebulTa’ da naciisa da misi xvedrisaTvis gmiruli Tavdadebis kulti. 199 eTnieebSi, qalaq-saxelmwifoebsa da imperiebSi am rwmenebis, maxsovrobebisa da mijaWvulobebis magaliTebs premodernul epoqebSic SexvdebiT. TviT saxelovan micvalebulTa kultsac ki hyavs winamorbedi dakrZalvis ceremoniebisa da winaparTa kultis saxiT. rogorc georg mosma germaniis magaliTze dagvanaxa, adreulma germanelma nacionalistebma TavianTi demonstraciebisa da zeimebisaTvis qristianuli liturgikuli da ritualuri elementebi gamoiyenes. zogadad, nacionalistebi am tradiciul religiur safuZvlebs eyrdnobian, sakuTari miznebisaTvis arCeven da aaxleben Zvel motivebs, simboloebsa da miTebs. nebismier (ufro metad bazisur) doneze nacionalizmi, rogorc politikuri religia da rogorc ‘xalxis religia’, modernuli nacionaluri identobebis rekonstruqciaSenarCunebisaTvis am oTx sakralur Tvisebas uciloblad mimarTavs (Mosse 1975 da 1994). cxadia, yvela nacias Tanabrad ara aqvs es sakraluri Tvisebebi. Cven vnaxeT, Tu ramdenad araTanabradaa ganawilebuli msoflioSi kargad dokumentirebuli movlenebiT aRsavse eTnoistoriebi. es uTanabroba sxva sakralur Tvisebebsac Seexeba. zog SemTxvevaSi dakavebuli teritoriebisadmi sakralurad aRqmuli mijaWvuloba naciis arsebobis amosavali wertili, misTvis Taviseburebisa da intensivobis mimniWebelia, rogorc es gaWianurebuli teritoriul davebis dros xdeboda. sxva SemTxvevebSi win oqros xanebis saziaro maxsovrobani wamoiweven, raTa koleqtiur qmedebas mimarTuleba dausaxon. zogjer eTnikuri rCeulobis rwmena, erTobis, viTarca rCeuli xalxis, sayovelTao idea, nacias energiiT aRavsebda, mis moqalaqeebs ki mkveTrad mijnavda ucxoTagan. yvelaze ufro zogadad, albaT, omSi dacemul gmirTa kulti da maTi monumentebi, da ‘saxelovan micvalebulTa’ xsovnis ceremoniebi ganmartaven moqalaqeTa koleqtiuri kavSirebisa da bedisweris bunebas. am koncefciis safuZvelze gavbedav zogadi hipoTezis wamoyenebas nacionaluri identobis gamZleobis Taobaze. iq, sadac oTxive es sakraluri Tviseba farTod warmodgenili iyo da aris kidec eTnonacionalur 200 mosaxleobaSi, Sedegad miRebuli nacionaluri identobac gansakuTrebiT mZlavri da moqnilia da aseTad darCeba. is mkveTrad gamijnavs erTobis wevrebs ucxoTagan da a.S., uxalisod moekideba axalmosulebis nacionaluri kulturuli erTobis sruluflebian wevrebad miCnevas. da piriqiT, iq, sadac am sakralur TvisebaTagan erTze meti sustia an saerTod ar aris, nacionaluri identobis Zalac, Sesabamisad, Semcirebuli iyo da aris da mas mimzidvelobac dakarguli aqvs sxva kulturuli identobebis winaSe mdgari mosaxleobisaTvis. amitom Tavs iCens naciis socialuri da kulturuli sazRvrebis simkveTris Semdgomi Sesusteba da ucxoTa ara mxolod moqalaqeebad, aramed nacionaluri erTobis srulfasovan wevrebad miRebisTvis mzadyofnis zrda. daskvna amgvarad, am bazisur doneze nacia SeiZleba ganxilul iqnas, rogorc moqalaqeTa sakraluri Tanaziareba, xolo nacionalizmi, rogorc ‘politikuri religiis’ forma sakuTari wminda werilebiT, liturgiebiT, wmindanebiTa da ritualebiT. naciebTan an nacionalizmebTan dakavSirebiT monoliTuri da statikuri araferia. imave mizeziT, ris gamoc tradiciuli religiebi axal pirobebTan Sesagueblad periodulad ganicdida cvlilebebs, Cveulebriv, modernuli nacionaluri identobebic axleburad moiazreboda momdevno Taobebis mier; da zustad iseve, rogorc religia Seicavs variantul formebs, nacionalizmebSic vpoulobT nacionaluri warmomavlobisa da ganviTarebis konkurentul miTebs. durkhaimis sityvebi, romlebiTac igi aboloebs religiis miseul analizs, naciebsa da nacionalizmsac kargad esadageba: amrigad, aris raRac maradiuli religiaSi, romelsac bedisweram arguna yvela specifikuri simbolo Semoinaxos, romelTa garsSic religiurma azrma sakuTari Tavi moxerxebulad moaqcia. ar arsebobs iseTi sazogadoeba, romelic 201 ar saWiroebdes erTianobisa da TviTmyofadobis Semadgeneli koleqtiuri sentimentebisa da koleqtiuri ideebis dacvasa da periodul gadaazrebas (Durkheim 1915: 427). maSasadame, sanam naciis sakraluri safuZvlebi arsebobs da sekularul materializmsa da individualizms jer ar gamouclia safuZveli istoriisa da bedisweraze damyarebuli erTobis umTavresi rwmenebisaTvis, manamde nacionalizms, rogorc politikur ideologias, sajaro kulturasa da politikur religias, daWknoba ar uweria, xolo nacionaluri identoba darCeba Tanamedrove msoflio wesrigis qvakuTxedad. 202 SeniSvnebi ________________________________ Tavi 1 cnebebi 1 2 3 4 5 6 am sakvanZo cnebebis ufro sruli ganxilva ix. zernatosTan (Zernatto 1944), snaiderTan (Snyder 1954) da kemilainenTan (Kemiliainen 1964). nacionalizmis nacionalur sentimentTan gamaigivebeli ganmartebebis Sesaxeb ix. miCelati da Tomasi (Michelat and Thomas 1966), koni (Kohn 1967a: Tavi 1) da seton-uotsoni (Seton-Watson 1977: Tavi 1). nacionalisturi moZraobebis strategia da taqtika ix. brilisTan (Breuilly 1993) da esmanTan (Esman 1994). dasavleTSi usaxelmwifo naciebis nacionalisturi miznebi da taqtika gaanalizebuli aqvs gibernaus (Guibernau 1999). nacionalizmis, rogorc upiratesad diskursiuli warmonaqmnis analizis magaliTi ix. kalhunTan (Calhoun 1997); ix. agreTve brubeikeri (Brubaker 1996). vinaidan ar mogvepoveba nacionaluri simbolizmis ganmazogadebeli gamokvlevebi, mniSvnelovnad migvaCnia hobsbaumisa da reinjeris redaqciiT gamocemul krebulSi (Hobsbawm and Ranger 1893) moTavsebuli statiebi da mosis Sroma (Mosse 1975 da 1990). ix., agreTve, hedetofti (Hedetoft 1995: nawili I, Tavi 4) da statiebi SesaniSnavi opusidan frangi xalxis ‘xsovnis adgilTa’ Sesaxeb noras redaqciiT (Nora 1997–1998, gansakuTrebiT, tomi III). ‘antikoloniuri nacionalizmebis’ umetesoba eTnikurad homogenur mosaxleobaTa SigniT koloniuri administraciis xelSewyobiT urTierTwakidebul umciresobaTa ideologiur moZraobebs warmoadgenda, rogorc amas nigeriasa 203 7 8 9 10 11 12 da indoeTSi hqonda adgili. evropuli modelis nacionaluri bazisis uqonlobis gamo, am qveynebis elitas ganzraxuli hqonda misi Seqmna. isini ‘ganzraxvis naciebi’ iyvnen (Rotberg 1967). ix., agreTve, Caterji (Chatterjee 1986). aq upriani iqneba gavixsenoT uolker konoris mier SeniSnuli gansxvaveba istoriul da gancdil realobas Soris (Connor 1994: 202); mniSvneloba aqvs ara imas, rac aris, aramed imas, rac ganicdeba. mosazreba, rom nacia da nacionaluri xasiaTi nacionalizmis ideologias, sul cota, saukuniT mainc, uswrebs win ix. kemilainenisa (Kemilainen 1964) da grinfeldis (Greenfeld 1992: Tavebi 1–2) dawvrilebiT gamokvlevebSi. naciis cnebis ganmartebis problemebis Taobaze sayuradRebo diskusia ix. doiCTan (Deutsch 1966: Tavi 1), rastousTan (Rustow 1967) da konorTan (Connor 1994: Tavi 4). diasporebis Taobaze ix. koeni (Cohen 1997). eTnieebis umetesoba, faqtobrivad sakuTar teritoriebze saxlobs, magram premodernul warsulSi maT xSirad ar hqondaT sazRvrebi. sxva eTnieebs SeeZloT winaparTa miwazec ecxovraT da gafantulnic yofiliyvnen, rogorc moxda zogierTi otomanuri mileTis SemTxvevaSi; ix. armstrongTan (Armstrong 1982: Tavi 7). es gansazRvrebebi ix. e.d.smiTTan (A.D.Smith 1986: Tavi 2; 1991: Tavi 1). ix., agreTve, motilTan (Motyl 1999: Tavebi 4–5). naciebi ubralod eTnieebis delokalizebul da politizebul formebs ar warmoadgenen, rogorc amas akzini (Akzin 1964) amtkicebda; Yyvelafers rom Tavi davaneboT, eTnie iseve SeiZleba iyos didic xalxmravalic da politikurad organizebulic, rogorc eTnikuri saxelmwifo. xolo rac nacias eTniesagan ganasxvavebs, (sajaro) kulturis tipia, (erTiani teritoriuli) ekonomika da samarTlebrivi wesrigi (yvela wevrisaTvis saerTo ufleba-movaleobani). am TvalsazrisTa damuSavebis 204 13 14 15 16 17 magaliTi ix. e.d.smiTTan (A.D.Smith 2000a: Tavi 3), da qvemoT, mexuTe TavSi. saerTaSoriso politikaSi modernuli diasaporaerTobebis rolis Sesaxeb ix. Seferi (Sheffer 1986); xolo modernuli multilokaluri somxuri diasporas Taobaze ix. panosiani (Panossian 2000). aq Cven ori saxis ‘warumatebeli’ nacionalizmi SegviZlia ganvasxvavoT erTmaneTisagan: eTnikuri kategoriis anu eTnies warumatebloba mZlavri nacionalisturi moZraobis ganviTarebaSi; da am nacionalizmis warumatebloba politikuri miznebis miRwevaSi. pirveli saxis warumateblobis magaliTebad oqsitanebi an koptebi SeiZleba miviCnioT, maSin roca qurTebi da Tamilebi (dRemde) SeiZleba meore saxis ‘warumateblobis’ magaliTad mogvexmo. ix. e.d.smiTTan (A.D.Smith 1983: Tavi 9). termin ‘nacia-saxelmwifos’ Taobaze ix. zartmani (Zartmann 1964). eTnikuri jgufebisaTvis koloniuri xelisuflebebis mier Seqmnili axal teritoriuli sazRvrebis efeqts aRwers horovici (Horowitz 1985: Tavi 2). aRmosavleT evropaSi eTnikurobisa da enas Soris arsebuli siRrmiseuli bmebis sakiTxis originaluri analizisas amgvaria fiSmanis midgoma (Fishman 1980), romelTa gabundovnebac, misi SexedulebiT, modernistul midgomebs Cvevad aqvT gadaqceuli. kritika ix. e.d.smiTTan (A.D.Smith 1998: 159–161). am saxis intergeneraciuli analizis saWiroebis Sesaxeb Tvalsazrisi centraluria armstrongisa (Armstrong 1982: Tavi 1) da, sazogadod, istoriuli eTnosimbolizmis mimdevarTaTvis. Tavi 2 ideologiebi 1 nacionalisturi ideologiis inteleqtualuri da moraluri kritikisaTvis ix. minogu (Minogue 1967), dani (Dunn 1978: Tavi 3) da pareki (Parekh 1995). 205 2 3 4 5 6 7 8 adreuli nacionalisti moazrovneebis erTgvari arasruli Sefasebis mcdeloba ix. baronTan (Baron 1960), konTan (Kohn 1965, 1967a da 1967b) da virolisTan (Viroli 1995); Sdr., agreTve, sluga (Sluga 1998). rasakvirvelia, es naciebis sasruli bunebidan gamomdinareobs; rogorc andersoni (Anderson 1991) Segvaxsenebs, yovelTvis moiZebnebian naciis gareT myofi adamianebi. Cven SegviZlia vikiTxoT: mainc ras warmoadgendnen ‘nacionaluri komunizmebi’, nacionaluri mimarTulebis komunizmebs, Tu komunisturi mimarTulebis nacionalizmebs? amis Sesaxeb ix. kaucki (Kautsky 1962: Sesavali da louentalis statia). kamaTi saxelmwifoebriobas moklebuli naciebis, rogorc politikuri aqtorebis, mniSvnelobis zrdasTan dakavSirebiT, ix. gibernausTan (Guibernau 1999). evropul istoriaSi iridentizmis rolis Sesaxeb ix. seton-uotsoni (Seton-Watson 1977: Tavi 3) da alteri (Alter 1989); afrikaSi arsebuli iridentizmisa da sazRvrebis Taobaze ix. asivaju (Asiwaju 1985); xolo kavkasiuri iridentizmebisa da separatizmebisaTvis ix. raiti, goldenbergi da Sofildi (Wright, Goldenberg and Schofield 1996). iridentizmsa da separatizms Soris arsebuli gansxvavebebis Sesaxeb ix. horovicTan (Horowitz 1992). fixtes, ianisa da miuleris ideebis Sesaxeb ix. keduri (Kedourie 1960) da koni (Kohn 1965). patriotebisaTvis frangul rasakvirvelia, revoluciaSi pirvelxarisxovani Zmuri siyvarulisa da erTianobis ideebi iyo; ix. Sama (Schama 1989: Tavi 12). herderis Sesaxeb ix. barnardis (Barnard 1965) da berlinis (Berlin 1976) brwyinvale gamokvlevebi. ‘nacionaluri gamoRviZebis’ metaforebis Taobaze ix. pirsoni (Pearson 1993); nacionalizmis mier 206 9 10 11 12 13 samecniero disciplinebis gamoyeneba e.d.smiTma gamoikvlia (A.D.Smith 1986: Tavi 7). warmoSobisa da STamomavlobis nacionalisturi miTebis analizi ix. statiebSi hoskingisa da Sopflinis redaqciiT gamocemuli krebulidan (Hosking and Schöpflin 1997) da e.d.smiTTan (A.D.Smith 1999a: Tavi 2). ix., agreTve, Tamas hoferis saintereso moxseneba (‘glexuri kulturebis eTnikuri modeli’) ‘avTenturi’ glexuri kulturis ungruli modelis Sesaxeb (Suger 1980). arqeologiaze nacionalizmis gavlenis Sesaxeb ix. diaz-endriu da Cempioni (Diaz–Andreu and Champion 1996), da jounsi (Jones 1997). israelis nacionaluri tradiciis Sesaqmnelad istoriisa da arqeologiis gamoyenebis aRwera mocemuli aqvs zerubavels (Zerubavel 1995). jgufis Rirsebis cneba horovicma gamoikvlia (Horowitz 1985: Tavebi 4–5). zogierTi aziuri magaliTisaTvis ix. statiebi tonesonisa da antlovis (Tønnesson and Antlov 1996), da leiferis (Leifer 2000) redaqciiT^gamosul krebulebSi. es garemoeba wamoWris saintereso kiTxvas imis Taobaze, SesaZlebelia Tu ara aTenis, spartas, florenciisa da veneciis msgavsi qalaqsaxelmwifoebis miCneva mcire masStabis naciebad, aris Tu ara maTi ‘patriotizmi’ nacionalizmis WeSmaritad moqalaqeobrivi tipi an misi prototipi (ix. Cohen 2000). respublikur patriotizmsa da (germanul eTnokulturul) nacionalizms Soris gansxvavebebis aRweris arcTu savsebiT warmatebuli mcdeloba ix. virolisTan (Viroli 1995); Zveli berZnuli polisis SemTxvevaSi arsebuli zogierTi konteqstualur sxvaobisaTvis Sdr. (Fondation Hardt 1962) da fainli (Finley 1986: Tavi7). ix. maTosianis klasikuri analizi (Matossian 1962). daniur SemTxvevisaTvis ix. ulf ostergardis ‘glexebi da danielebi: daniuri nacionaluri identoba da politikuri kultura’ elisa da sunis redaqciiT gamosul krebulSi (Eley and Suny 1996). 207 14 15 16 17 18 19 20 es dargi XX saukunis 90-ian wlebamde SedarebiT ugulebelyofili iyo. Tu ar CavTvliT, husenis (Hoosen 1994), da herbisa da kaplanis (Herb and Kaplan 1999) mier Sedgenil sasargeblo krebulebs. garda amisa, kanaduri da Sveicaruli eTnikuri birTvis SesaniSnavi analizi mocemulia kaufmanisa da cimeris mier (Kaufman and Zimmer 1998). amgvari romatikuli, populisturi elementebis povna TviT moqalaqeobriv da teritorialur nacionalizmebSic SeiZleba, magaliTad, amerikis SeerTebul Statebsa da meqsikaSi; ix. tuvesoni (Tuveson 1968) da adesi (Ades 1989) da meqsikuri eTnikuri kulturebis SesaniSnavi gadmocema gutieresis mier (Gutierrez 1999). durkhaimisa da nacionalizmis Sesaxeb ix. mitCeli (Mitchell 1931). brZolis velze dacemulTaMmosaxsenebeli ceremoniebis rolis Sesaxeb, gansakuTrebiT, germaniaSi ix. mosi (Mosse 1975, 1990 da 1994). nacionalizmis tipologiis analizi ix. e.d.smiTTan (A.D.Smith 1983: Tavebi 8–9); Sdr., agreTve, plamenacs (Plamenatz 1976). germaniis idealis Taobaze ix. lobera (Llobera 1994: nawili I); xolo veberis nacionalizmis Sesaxeb ix. biTemi (Beetham 1974). lingvisturidan ufro rasobriv germanul nacionalizmze gadasvla kons (Kohn 1965) da breCers (Bracher 1973) aqvT gaanalizebuli. konis diqotomiis kritikisaTvis ix. haTCinsoni (Hutchinson 1987: Tavi 1); da, agreTve, ix. e.d.smiTi (A.D. Smith 1983: Tavi 8). ix. heisi (Hayes 1931) da snaideri (Snyder 1976); Sdr. tili (Tilly 1975: Sesavali da daskvna) da setonuotsoni (Seton-Watson 1977: Tavi 1). Tavi 3 paradigmebi 1 revoluciuri fêtes Sesaxeb ix. herberti (Herbert 1972); ix., agreTve, krou (Crow 1985: Tavi 7) 208 2 3 4 5 6 7 revoluciamde da revoluciis periodSi daviTisa da sxvaTa xelovnebis da am ukanasknelis politikasTan kavSiris Taobaze. ganmanaTlebluri safuZveli da misi gavlena revoluciaze beikers aqvs gamokvleuli (Baker 1988). franguli revoluciisa da nacionalizmis Sesaxeb ix. kobeni (Cobban 1963), koni (Kohn 1967b) da o’braieni (O’Brien 1988b). safrangeTSi revoluciis Semdgomi moqalaqeobis Sesaxeb ix. brubeikeri (Brubaker 1992). naciebisa da nacionalizmis genderizireba revoluciisa da romanticizmis droidan moyolebuli kargad dokumentirebuli da gaanalizebulia slugasTan (Sluga 1998). rusosa da nacionalizmis Sesaxeb ix. kobeni (Cobban 1964) da koleri (Cohler 1970). safrangeTSi klasikuri modelebisadmi dabrunebis Taobaze ix. kobeni (Cobban 1963: 162–169) da kenedi (Kennedy 1989: Tavi 4). realurad, sociologiur modernizms is pozicia ukavia, rom (a) nacionalizmi axalic aris da siaxlec, (b) naciebi da nacionaluri saxelmwifoebic aseve axali da siaxlea da (g) yvela es nacionaluri fenomeni modernuli epoqis da/an modernizaciis Sedegebs warmoadgens. bevrad ufro vrclad ix. e.d.smiTTan (A.D.Smith 1998: nawili I). nairnis bolodroindeli Sroma (Nairn 1997) met mniSvnelobas aniWebs socialur fsiqologiasa da kulturul anTropologias, gansakuTrebiT ki nacionalobis kulturul da socialur Zalas. maSin roca, heCTeri nacionalizmis ufro politikuri, racionaluri arCevanis, modelisaken ixreba (Hetcher 1992 da 2000). im sxva mkvlevrebs, romlebic nacionalisturi ideologiis gansakuTrebul rolsa da Zalas usvamen xazs, ganekuTvnebian kapfereri (Kapferer 1988), o’braieni (O’Brien 1988a), iurgensmaieri (Juergensmeyer 1993) da van der veeri (Van der Veer 1994). 209 8 9 10 11 12 nacionalizmisa da arqeologiis urTierTdamokidebulebisadmi interesis bolodroindeli zrda da arqeologiis politikuri konteqsti SeiniSneba kolTan da fosetTan (Kohl and Fawcett 1995), diaz–andreusa da CempionTan (Diaz–Andreu and Champion 1996), da diaz– andreusa da e.d.smiTTan (Diaz–Andreu and A.D.Smith 2001). miuxedavad imisa, rom gangrZobadi da periodulad ganmeorebadi perenializmebi analitikurad gancalkevebadia erTmaneTisagan, praqtikulad maTi gamyofi xazi mtkiced da myarad dafiqsirebuli araa.Gzogi iseTi mkvlevris SromaSi, rogoric jon armstrongia (Armstrong 1982), orive tips SeiZleba gadavawydeT: konkretuli naciebis (sparselebis, somxebis) warmoSobis kvleva Sexamebulia Sua saukuneebis axlo aRmosavleTsa da evropaSi mudmivad ganaxlebad naciadyofnis fenomenis da naciebis kvlevasTan; gvaqvs, erTis mxriv, modernuli nacionaluri identobebis neli amozrda Suasaukunoebrivi fesvebidan, xolo, meores mxriv, eTnikur da nacionaluri identobaTa la longue durée uwyveti formireba da re-formireba. nacionalisturi naturalizmisa da esencializmis kritikisaTvis ix. penrouzi (Penrose 1995); Sdr., agreTve, brubeikeri (Brubaker 1996: Tavi 1), xolo nacionalizmis konstruqcionistuli da feministuri kritikis konteqstSi ix. iuval–devisi (Yuval–Davis 1977). primordializmSi SesavlisaTvis ix. steki (Stack 1986: Sesavali). teritoriis, rogorc sicocxlis gamavrcobeli Zalis idea, grosbis mieraa SemoTavazebuli (Grosby 1995); Sdr. primordializmis elerisa da kuglaniseul kritikasa (Eller and Coughlan 1993) da grosbis pasuxs (Grosby 1994), agreTve e.d.smiTis mier gadmocemul diskusias (A.D.Smith 1998: Tavi7). amerikis SeerTebul StatebSi eTnikurobisa da instrumentalizmis Sesaxeb mravalricxovani literatura moipoveba. kerZod, ix. herbergi 210 13 14 15 (Herberg 1960); gleizieri da moinaiheni (Glazer and Moynihan 1963: Sesavali); beli (Bell 1975); gansi (Gans 1979); okamura (Okamura 1981); da skoti (Scott 1990). ZiriTadad amas Seexeba jon armstrongis mier premodernul islamur da qristianul civilizaciebSi eTnikuri identobebis pioneruli gamokvleva (Armstrong 1982). koloniuri nigeriis detaluri gamokvlevis gziT, eTnikurobis da naciadyofnis aseTi xasiaTis adreuli klasikuri analizi ix. koulmenTan (Colemman 1958, gansakuTrebiT, DdanarTi). miuxedavad amisa, ar unda gavazviadoT subieqturi elementebis roli. eTnosimbolistebis mier eTnieebi iseT sociokulturul formaciebad moiazreba, romlebic sociologiur axsnas saWiroebs; isini, pirvel rigSi, gancdil da namoqmedar realobebs moicavs da ara diskursul formaciebs. nacionalizmis, rogorc qcevis formis, Taobaze ix. besinjeri (Beissinger 1998). Tavi 4 Teoriebi 1 2 maikl heCTerma sul axlaxan wamoayena nacionalizmis Teoria arapirdapiridan pirdapir mmarTvelobze gadasvlis azriT (Hechter 2000), risTvisac racionaluri arCevani savsebiT modernistuli paradigmis SigniT arsebul politikur struqturul midgomas Seuxama. sxva bolodroindeli midgomebi qvemoT, meeqvse TavSia ganxiluli. TiToeuli maTgani imave modernistuli paradigmis farglebSi moqmedebs, romlis aRmatebasac isini gansxvavebuli gzebiT eswrafvian. kedurisaTvis, rogorc kantis, ise herderis doqtrinebi, ganmanaTleblobis mier garkveulobisa da srulyofilebis Ziebis produqtia. magram, faqtobrivad, kulturuli mravalferovnebisa da avTenturobis herderiseuli ideebi, rusos naturalizmTan erTad, ganmanaTleblobis racionalizmisa da universalizmis kritikas 211 3 4 5 6 7 8 warmoadgens; ix. barnardi (Barnard 1969) da berlini (Berlin 1999: Tavi 3). ufro sruli kritika ix. haTCinsonTan (Hutchinson 1987: Tavi 1) da e.d.smiTTan (A.D.Smith 1998: Tavi 2). gelneris Teoria iseve, rogorc misi adrindeli Sexedulebebi, am bolo dros mwvaved gaakritika o’lirim (O’Leary 1998). gelneris Teoriis sxva, modernistuli Sefasebebi ix. holTan (Hall 1998). ix. nairnis gviandeli, ufro socialurfsiqologiuri da anTropologiuri analizi (Nairn 1997, gansakuTrebiT, Sesavali da Tavi 5). evropaSi bolodroindeli, 1989 wlis Semdgomi nacionalizmebis, gelneris TeoriiT didad davalebuli, gadmocema ix. dikhofTan (Dieckhoff 2000). umarTebulod meCveneba keduris mcdeloba, rom modernuli nacionalizmi antinomuri Suasaukuneobrivi milenianuri qristianobidan gamoiyvanos; ix. e.d.smiTi (A.D.Smith 1979: Tavi 2). Tumca, nacionalizmis dakavSirebiT religiasTan, swored kedurim gza gauxsna nacionalzmTa mravalferovnebisa da maT mier gamowveuli vnebebis ufro srul aRweras. heCTers magaliTad boSebis saintereso SemTxveva moaqvs. isini SedarebiT daxurul erTobas qmnian, sulerTia iqneba es arCevanis Tu aucileblobis mizeziT (Hechter 1988: 275–276). boSebis Sesaxeb ix. kerniki da paqsoni (Kernick and Puxon 1972). magram sapirispiro SemTxvevebzec SeiZleba dafiqreba rogorebicaa, magaliTad, palestinuri intifada israelis Zlieri saxelmwifos winaaRmdeg, anda irlandiuri nacionalisturi reaqcia mZlavr britanul represiebze, romelic 1916 wlis saaRdgomo ajanyebas mohyva. metic, iugoslaviaSi 1980 wels titos gardacvalebis Semdeg gadasvla moxda mmarTvelobis ufro sust, naklebad centralizebul da kolegialur sistemaze, romelmac niadagi moumzada eTnonacionalistur Zaladobas; ix. rameti (Ramet 1996, gansakuTrebiT, I da IV nawilebi). 212 9 10 11 12 13 aq kvlav iugoslaviis magaliTi gvagondeba: gana SeeZleboda vinmes aexsna nacionalizmebis intensivoba da Zaladoba meore msoflio omis saerTo maxsovrobis mxedvelobaSi miuReblad (ustaSebis mier serbTa xocva-Jletis xsovnis CaTvliT)? irlandiaSi maxsovrobis rolis Taobaze ix. laionsi (Lyons 1979) da haTCinsoni (Hutchnson 1987: Tavebi 2–4). es myari Tvalsazrisic joSua fiSmanma SeimuSava (Fishman 1980). modernistebisgan gansxvavebiT, fiSmani xazs usvams ‘aramobilizebuli eTnikurobis’ yvelganmyofobasa da xangrZliv xasiaTs. ix. agreTve neSi (Nash 1989). aq konoris argumenti iujin veberis im Teziss eyrdnoba (Weber 1979), romlis mixedviTac mxolod XIX saukunis miwurulisaTvis, mesame respublikis mier gatarebuli modernizaciis politikis Sedegad iqca safrangeTSi xalxis didi masa – glexebi – namdvil frangebad Tavisi kulturiTa da msoflxedviT. magram aqedan sulac ar gamomdinareobs, rom frang naciaze laparaki XIX saukunis dasasrulamde ar SeiZleba. instituciurad, kulturulad da politikurad frangi ‘nacia’ am TariRze bevrad ufro adre moevlina samyaros da ganaTlebuli klasebis cnobierebasa da qcevaSi, sul mcire, XVI saukunidan mainc cocxlobda da moqmedebda. magaliTisaTvis ix. heistingsi (Hastings 1997: Tavi 4); xolo ufro adreuli periodisaTvis – biuni (Beaune 1985). beli (Bell 1975) da brasi (Brass 1991) sakuTari, erTmaneTisgan gansxvavebuli gzebiT cdiloben instrumentalistur CarCoSi moaqcion emocia da simbolizmi, awonasworeben ra ‘interessa’ da ‘afeqts’. saxelmwifoze koncentrirebuli sxva modernistuli midgomisaTvis ix. tili (Tilly 1975: Sesavali da daskvna) ufro geopolitikuri midgomebisaTvis ix. oriji (Orridge 1982) da meioli (Mayall 1990). makkroni gawonasworebulad 213 14 15 16 17 gadmoscems ‘saxelmwifosa da naciis’ Taobaze mimdinare debatebs (McCrone 1998: Tavi 5). irlandiuri da uelsuri ‘naciebis’ adreuli SemTxvevebic arsebobs, romlebsac, Tumca arasodes hqoniaT erTiani saxelmwifo, mainc gansakuTrebul lingvisturi kulturebi, teritoriebi da bevri wevrisaTvis saerTo zogierTi samarTlebrivi ufleba hqondaT, iseve rogorc gareSes gamokveTili grZnoba; ix. heistingsi (Hastings 1997: Tavi 3). sainteresoa Sveicariis SemTxvevac, romelic, sul mcire, XV saukunis Semdeg TiTqos Zvel konfederaciaSi (Eidgenossenschaft) Sedioda da, romelmac 1291 wels rutlis fici dado da mas habsburgi mmarTvelebis mxridan Tavisi adrindeli Tavisuflebebis xelyofisadmi winaaRmdegobis iaraRad iyenebda. amasTan dakavSirebiT ix. steinbergi (Steinberg 1976) da im hofi (Im Hof 1991). agreTve, Sveicarul nacionalur identobaSi ‘eTnikuri’ da ‘moqalaqeobrivi’ komponentebis cimeriseuli damafiqrebeli analizi (Zimmer 1999). Canasaxovan mdgomarobaSi myofi germanuli nacionaluri sentimentis renesansis humanistebis mier Sedgenili aRweriloba ix. konTan (Kohn 1967a: Tavi 4), xolo ‘germaniis’ Suasaukuneobrivi samflobelos formirebis analizi – loberasTan (Llobera 1994: nawili I). germanuli da afrikaneruli nacionalizmebis Zalian gansxvavebuli gadmocemebisa da maTi miTebis Sesaxeb ix. koni (Kohn 1965) da kauTeni (Cauthen 1997 da 2000). SeerTebuli Statebisa da misi miTis providencialuri misiis Sesaxeb (‘gancxadebuli bediswera’) ix. tuvesoni (Tuveson 1968), o’braieni (O’Brien 1988a) da grinfeldi (Greenfeld 1992: Tavi 5). amis msgavsad, haTCinsoni miiCnevs (Hutchinson 1987: Tavi 1), rom kulturuli da politikuri nacionalizmebi ar unda gavaerTianoT; swored esaa mis mier keduris kritikisas arsebiTi momenti. 214 18 19 20 21 22 23 saxelmwifoebisa da eTnieebis fardobiTi wonis Taobaze gamarTuli Semdgomi kamaTi ix. e.d.smiTTan (A.D.Smith 1998: Tavebi 4, 8). hobsbaumisagan gansxvavebiT, andersoni fiqrobs, rom naciebsa da nacionalizms bediT ar uweriaT arsebobis Sewyveta postmodernul epoqaSi. magram amgvari mtkicebuleba iolad sulac ar gamomdinareobs miseuli Teoriis modernistuli elementebidan. aucilebelia mivmarToT sxva elementebs anda mis midgomaSi aRniSnul ‘fatalurobebs’ – daviwyebis SiSsa da globaluri lingvisturi babilonis godols – rom misma winaswarmetyvelebam azri SeiZinos. ix. andersoni (Anderson 1999). andersoni xazs usvams nacionalizmis kognitur aspeqts da mogviwodebs nacionalizmSi, upirveles yovlisa, garkveuli politikuri praqtikisa da kategorizaciebisaken mimarTuli ‘diskursiuli warmonaqmni’ davinaxoT; kerZod, ix. brubeikeri (Brubaker 1996) da kalhuni (Calhoun 1997). andersonis naazrevis ufro istoriuli da struqturuli gamoyenebisaTvis ix. kitromilidisi (Kitromilides 1989). hobsbaumis gadmocemam Zalze Zlieri gavlena moaxdina; magaliTisaTvis ix. israelis nacionalizmis ramiseuli gadmocema (Ram 1995) da XIX saukunis dasasrulis Sveicaruli nacionalizmis gadmocema kreisis mier (Kreis 1991). Semdgomi analizi ix. qvemoT, mexuTe TavSi. berZnuli gangrZobadobis elementebis Sesaxeb, bizantiuri epoqidan mainc, ix. kempbeli da Sererdi (Campbell and Sherrerd 1968: Tavi 1), da armstrongi (Armstrong 1982: 174–181). ix., agreTve, rudometovi (Roudometov 1998). ‘oqros xanis’ miTebis analizisaTvis ix. hoskingi da Sopflini (Hosking and Schöpflin 1997). Cemi eTnosimbolisturi midgomis ufro sruli gadmocemisaTvis ix. e.d.smiTi (A.D.Smith 1999a: Sesavali; 2000a: Tavi 3). 215 24 eTnikurobis cnebasTan, umetesad mis mouxelTeblobasTan, dakavSirebiT, rasakvirvelia, arsebobs problemebi. zogierTi (gansakuTrebiT, anTropologebi) amas Tavs aaridebda. sxva naciebisa da nacionalizmebis axsnisaTvis am faqts naklebmniSvnelovnad miiCnevda; ix., magaliTad, puli (Poole 1999: 34–43). amgvar Tavis aridebas an ignorirebas SeiZleba raRac saerTo hqondes eTnikuri sentimentebis damRupvel politikur gamoyenebebTan, ramdenadac inteleqtualTa seriozuli eWviT, miuxedavad imisa, rom monawileTa qmedeba da vneba gansazRvrulia, es ararealisturi da gamouvali mdgomareobiT nakarnaxev rCevad moCans. ramdenadac sakuTriv eTnikurobas naciebisa da nacionalizmis saTaveebisa da mimzidvelobis ‘axsna’ ar ZaluZs, miTebi saerTo warmoSobaze da eTnikuri mijaWvulobebi mkafiod unda gamoixatos naciebisa da nacionalizmis problemebisadmi istoriul midgomaSi. eTnikurobisadmi gansxvavebuli anTropologiuri midgomebis dawvrilebiTi ganxilva ix. eriksenTan (Eriksen 1993). Tavi 5 istoriani 1 2 3 4 evropuli nacionalizmebis meore talRis Sesaxeb ix. trevor-roperi (Trevor-Roper 1961). nacionalizmis ideologiuri variaciebi ganxilulia hiesisa (Hayes 1931) da konis (Kohn 1967a) mier. ufro adrindeli versiisaTvis ix. snaideri (Snyder 1954) da koni (Kohn 1955); xolo ufro gviandelisaTvis ix. snaideri (Snyder 1976), alteri (Alter 1989) da Sulci (Schulze 1996). gelneri naciebis zomisa da masStabis originalur sociologiur axsnas gvTavazobs (Gellner 1973); ix., agreTve, habsburgTa imperiaSi gamovlenili, argailis mier moxmobili magaliTebi (Argyle 1976). socialuri evoluciis am mTavari tendenciis Taobaze ix. parsonsi (Parsons 1966). ‘naciaTmSeneblobisa’ da moqalaqeobis modeli 216 5 6 7 8 9 aRwerilia doiCTan da folcTan (Deutsch and Foltz 1963), da bendiqsTan (Bendix 1996). hobsbaumis midgomam bevr mecnierze iqonia gavlena (ix. zemoT, Tavi 4, SeniSvna 21). adre aRniSnul magaliTebs SeiZleba daematos kitromilidisis mosazreba, rom berZeni istorikosebis mier saberZneTis bizantiasTan identificireba SedarebiT bolodroindeli movlenaa (Kitromilides 1998), da im azris zerubavelis analizi, rac israelebma mianiWes bar-koxbas amboxebasa da masadas miTs (Zerubavel 1995). nacionalizmTa am nairsaxeobebis Sesaxeb ix. koni (Kohn 1967a), snaideri (Snyder 1976) da gilberti (Gilbert 1998). aq naCvenebia grinfeldiseuli Suasaukuneobrivi gamoyenebebis SezRudulobis (ix. Greenfeld 1992: Sesavali) implicituri kritika. ufro didi mniSvneloba msoflio krebebze ‘nacionalur’ dayofebs eniWeboda, rac SuasaukuneebSi farTo gamoyenebas asaxavda. esaa brilis mier modernizmis sasargeblod wamoyenebuli mTavari argumenti (Breuilly 1993), romelsac xazi gausves bendiqsma (Bendix 1996) da, impliciturad, konorma (Connor 1994: Tavi 9). teleologiuri elementi seton-uotsonis midgomaSi siuzan reinoldsma gaakritika (Reynolds 1984: Tavi 8). misi SexedulebiT, Suasaukuneobrivi erTobebis klasificireba retrospeqtulad, sakuTari sazRvrebisa da sentimentebis (rogorc modernul naciebad winaswar navaraudebi gardaqmnis pirveli niSnebis) mqone embrionul naciebad ki ar unda moxdes, aramed isini unda ganvixiloT rogorc erTobebi sakuTari wesCveulebebiT, kanonmdeblobiT, memkvidreobiT da mmarTvelobiT, anu rogorc regna TavianTi saxalxo sentimentebiT, ris gamoc saxeldebulni rogorc ‘samefo’. miuxedavad amisa, paraleli, erTis mxriv, am adreul Suasaukuneobriv erTobebsa da samefoebs, xolo, meores mxriv, modernul naciebsa da nacionalur sentimentebs Soris, aSkaraa; Cven 217 10 11 12 13 aRar gvacvifrebs maT Soris urTierTkavSiris SesaZlebloba. ix. loberas komentari: ‘modernuli nacionalizmebi Suasaukunoebrivi realobebis rekreaciebs warmoadgens; faqtobrivad, maT mxolod maSin SeuZliaT miaRwion warmatebas, rodesac Suasaukuneobriv warsulSi aqvT fesvi gadgmuli, Tundac masTan kavSiri arasworxazovani iyos’ (Llobera 1994: 86). ix. heistingsi (Hastings 1997): ‘naciebisa da nacionalizmis gageba mxolod maSin waiwevs win, roca ukugdebul iqneba maTi ganuxreli kavSiri sazogadoebis modernizacasTan’. Suasaukuneobrivi ‘naciebis’ sxva saintereso SemTxvevebisaTvis ix. noli – XV saukunis polonuri nacionaluri cnobierebis Sesaxeb (Knoll 1993), im hofi – XV da XVI saukuneebis Sveicaruli konfederaciis qronikebSi dafiqsirebuli adreuli bazisuri miTebis rolis Sesaxeb (Im Hof 1991) da uebsteri – damoukideblobisaTvis warmoebuli omebis Semdeg Sotlandiuri nacionaluri sentimentebis zrdis Sesaxeb (Webster 1997). ix., agreTve, Tanamedrove Sotlandielebis mier premodernuli Sotlandiuri identobis gamoyenebebis iCijouseuli analizi (Ichijo 1998), romelic Semdgomi kvlevis survils aRZravs. sxva gamokvlevebi aqcents am periodze akeTeben, romelmac inglisuri nacionalizmi Camoayaliba. ix. koni (Kohn 1940), da korigani da seieri (Corrigan and Sayer 1985). am periodSi britaneTis kunZulebze arsebuli politikis, religiisa da eTnikurobis urTierTdamokidebulebs kompleqsurobas ufro frTxilad ekideba kidi (Kidd 1999). britanuli nacionalizmis Semdgomdroindeli zrdis Taobaze ix. koli (Colley 1992). gelneris msgavsad, heistingsic amtkicebs, rom islamisaTvis nacionalizmi miuRebelia, radganac yvelafris momcveli umas miseuli koncefciiT nacia mokveTilia, xolo yuranze dafuZnebuli arabulis sakraluri statusis Sesaxeb misi daJinebuli mtkiceba gamoricxavs vernakuluri 218 14 15 16 17 18 enebis sakralizebas raime formiT. amis sawinaaRmdegod Cven SegviZlia mivuTiToT im xerxze, romliTac kaTolikurma eklesiam da saqristianom aRkveTa da xeli SeuSala naciebis warmoSobas, da imaze, Tu rogor ekava vulgatas laTinurs arabulis msgavsi adgili reformaciamde. XI saukunidan moyolebuli, arc arabebis pirveloba uSlida xels sparsuli eTnikurobisa da enis aRorZinebas an Turqulisa da sxva eTnikurobebis SenarCunebas islamis farglebSi. garda amisa, ulemebi exmareboda erTmaneTisadmi mtrulad ganwyobil islamur dinastiur saxelmwifoebs, romlebic xSirad premodernuli eTnikuri sentimentebiT sazrdoobdnen da Zlierdebodnen. ix. armstrongi (Armstrong 1982: Tavi 3) da frai (Frye 1975). heistingsis kriteriumebis mixedviT, gviani antikurobis ‘naciaTa’ siaSi SegveZlo Segveyvana maronitebi, koptebi da samaritianelebic, ris Sesaxebac ix. atia (Atiayah 1968), purvisiP(Purvis 1968) da e.d.smiTi (A.D.Smith 1986: Tavi 5). budizmis, rogorc gansxvavebuli politikuri religiis, xedvis Taobaze ix. sarqisianci (Sarkisyanz 1964) da d.i.smiTi (D.E.Smith 1974), xolo Suasaukuneobrivi Sri-lankis eTnikurobisa da religiis da misi modernul nacionalizmTan kavSiris Taobaze ix. robertsi (Roberts 1993) da subaratnami (Subaratnam 1997). ‘eTnikurobis’ problematuri bunebis Sesaxeb ix. zemoT, meoTxe Tavi, SeniSvna 24. sxvagvari kritikisaTvis ix. statiebi uilsmenisa da makalisteris (Wilsmen and McAllester 1996), da kalhunis (Calhoun 1997) redaqciiT gamocemul krebulebSi. Tvalsazrisebi uelselebisa da irlandielebis Camoyalibebis Sesaxeb ix. uiliamsTan (Williams 1985) da de paorTan (de Paor 1986). ufro zusti imis Tqma iqneboda, rom, am SemTxvevebSi, saxelmwifo da nacia viTardebian pari passu da erTmaneTs aZliereben. modernizmisa da 219 19 20 21 22 23 24 eTnocentrizmis mentaluri ‘blokpostebis’ Sesaxeb ix. fiSmani (Fishmaan 1980). gelneric mzad iyo emtkicebina nacionaluri sentimentebis adreuli gamoCena inglisSi (Gellner 1983: 91–92, sqolio); Sdr. missave Sexedulebas (Gellner 1997: 51), rom dasavleT evropis did arealSi kulturisa da saxelmwifo wyobis erTianoba imaze bevrad ufro adre dafuZnda, vidre amas modernuli (industriuli) sazogadoebis logika moiTxovda. es imaze miuTiTebs, rom mizezs inglisis an britaneTis kunZulebis raime gansakuTrebuloba ki ar warmoadgens, aramed dasavleT evropis geopolitikuri da kulturuli rukebi, ris Sesaxebac ix. oriji (Orridge 1982). ebrauli diasporisa da misi aSkenazebad da sefardebad dayofis Sesaxeb ix. seltceri (Seltzer 1980), elazari (Elazar 1986), keduri (Kedourie 1992) da goldbergi (Goldberg 1996). nacionalizmsa da teritorias Soris arsebuli mWidro istoriuli kavSirebis Sesaxeb ix. statiebi husonis (Hooson 1994), da herbisa da kaplanis (Herb and Kaplan 1999) redaqciiT gamosul krebulebSi. Sama maxsovrobisa da landSaftis damafiqrebel gadmocemas gvTavazobs (Schama 1995, gansakuTrebiT, Tavebi 1–4). ruseTis mravlismomcveli gamokvleva ix. basinTan (Bassin 1991); xolo sakraluri teritoriebisaTvis ix. e.d.smiTi (A.D.Smith 1999b). igive Tvalsazrisi, Zvel ebraelebTan dakavSirebiT mainc, gaziarebulia brendonTan (Brandon 1967) da sternTan (Stern 1972). ufro zogadad drodadro ganmeorebadi perenializmisaTvis ix. armstrongi (Armstrong 1982). ufro sruli ganxilva ix. e.d.smiTTan (A.D.Smith 2000a: Tavi 2). Zvel msoflioSi am xalxebis Sesaxeb ufro meti informaciisaTvis ix. uaizmani (Wiseman 1973) da e.d.smiTi (A.D.Smith 1986: Tavebi 2–5). Zveli da Sua saukuneebis iranis Sesaxeb ix. frai (Frye 1966 da 220 25 1975); xolo faraonTa egviptis xelaxeli aRmoCenisa da aRorZinebis Sesaxeb ix. gerSoni da jenkovski (Gershni and Jankowski 1987). zogadad diasporebis Sesaxeb ix. armstrongi (Armstrong 1976) da koeni (Cohen 1997). Zvel babilonsa da israelSi am sajaro ritualebisa da kanonebis Sesaxeb ix. frankforti (Frankfort 1948) da zeitlini (Zeitlin 1984). Tavi 6 perspeqtivebi 1 2 3 4 5 ‘naciaTmSeneblobisaTvis’ ix. doiCi (Deutsch 1966). dekolonizaciaSi nacionaluri TviTgamorkvevis gamoyeneba maials aqvs ganxiluli (Myall 1990, gansakuTrebiT, Tavi 4). evropaSi XX saukunis 60–70-ian wlebSi e.w. ‘eTnikuri aRorZinebis’ Sesaxeb didZali literatura arsebobs; ix., maT Soris, esmani (Esman 1977), stouni (Stone 1979), e.d.smiTi (A.D.Smith 1981a) da gibernau (Guibernau 1996). sabWoTa kavSiris memkvidre saxelmwifoebSi nacionalizmisa da eTnikurobis rolis Sesaxeb ix. bremeri da tarasi (Bremmer and Taras 1993) da suni (Suny 1993). aRmosavleT evropis Sesaxeb ix. gleni (Glenny 1990), xolo balkaneTis Sesaxeb ix. rameti (Ramet 1996). Tanamedrove evropul, gansakuTrebiT ki, centralur da aRmosavlur evropul nacionalizmebSi eTnikurobisa da saxelmwifos rolis bolodroindeli originaluri Teoriuli analizi ix. SopflinTan (Schöpflin 2000). ufro sruli ganxilvisaTvis ix. gidensi (Giddens 1985) da e.d.smiTi (A.D.Smith 1995: Tavi 4). soisolTan ix. imis dasabuTeba (Soysal 1994), rom, Tumca imigrantebs metnaklebad saerTaSoriso xelSekrulebebiT gaTvaliswinebuli igive adamianTa uflebebi da SeRavaTebi aqvT, rac evropuli saxelmwifos moqalaqeebs, es uflebebi da SeRavaTebi TiToeuli nacionaluri saxelmwifosTvis specifikuria. evropaSi eTnikur 221 6 7 8 9 10 11 12 13 umciresobebze zemoqmedebaTa Sesaxeb ix., agreTve, prisi (Preece 1998). evropuli kulturuli ‘identobisa’ da politikuri unifikaciis ufro dawvrilebiTi ganxilva ix. e.d.smiTTan (A.D.Smith 1992), SlesinjerTan (Schlesinger 1992) da pitersTan (Pieterse 1995), xolo kritika – delantisTan (Delanty 1995). ix., agreTve, baba (Bhabha 1994). axali, ufro arCeviTi da simboluri eTnikurobebisaTvis, multikulturul sazogadoebaSi ix. holi (Hall 1992). ix., agreTve, Ddevid mileris Sromisadmi miZRvnili simpoziumis masalebi o’liris redaqciiT (O’Leary 1996). multikulturul argumentebis Zlieri liberaluri kontrargumentebi ix. barisTan (Barry 1999). ‘safrangeTis’ cnebis gagebebisaTvis dreifusis saqmis periodSi ix. kedvordi (Kedward 1965), xolo, ufro zogadad, franguli nacionalizmebis Taobaze – koni (Kohn 1967b), iujin veberi (Weber 1991) da gildea (Gildea 1994). simboluri eTnikurobis Taobaze ix. gansi (Gans 1979). mravlobiTi, situaciuri identobebis ideis Sesaxeb ix. kolmeni (Coleman 1958: danarTi), okamura (Okamura 1981), da balibari da uolersteini (Balibar and Wallerstein 1991). postmodernuli epoqis teqnologiuri revoluciebis Sesaxeb ix. harvi (Harvey 1989); ix., agreTve, gidensi (Giddens 1991). es paragrafebi efuZneba e.d.smiTs (A.D.Smith 1995: Tavi 1) da statiebs krebulSi feTerstonis redaqciiT (Featherstone 1990). genderisa da nacionalizmis urTierTmimarTebis Sesaxeb mravalricxovani literatura moipoveba; kerZod, ix. iuval–devisi da anTiasi (Yuval–Davis and Anthias 1989) da specialuri gamocema kandiotis redaqciiT (Kandiyoti 2000). omisa da naconalizmis urTierTmimarTebis Sesaxeb ix. marvikTan (Marwick 1974) da e.d.smiTTan (A.D.Smith 1981b); omis msxverplTa moxseniebisa da 222 14 15 16 wlisTavebis aRniSvnis Taobaze ix. mosi (Mosse 1990), gilisi (Gillis 1994) da uinteri (Winter 1995, gansakuTrebiT, Tavi 4). axal omebSi partikularistuli jgufebis mier warmoebuli brZolebis TaviseburebaTa aspeqtebi ix. kaldorTan (Kaldor 1999, gansakuTrebiT, Tavi 4). finelebis mier kalevalas gamoyenebis Taobaze ix. branCi (Branch 1985: Sesavali); slovakuri aRorZinebisaTvis – broki (Brock 1976); kievis ruseTis istoriisa da kazakTa memkvidreobis aRorZinebisaTvis – subtelni (Subtelny 1994: Tavebi 1–2, 13); xolo didi zimbabves politikisaTvis – Cemberleni (Chamberlin 1979: 27–35). amgvari gadamwyveti qmedebis karg magaliTs (gansakuTrebiT zogierT inteleqtualTa Soris) iZleva postsionistur ganwyobilebaTa bolodroindeli zrda israelSi, ris Sesaxebac ix. rami (Ram 1998), Tumca saeWvoa, rom mas mosaxleobis didi nawili iziarebdes. msgavsi damokidebuleba elitasa da umravlesobas Soris SeiZleba SevniSnoT ‘evropul’ mimarTebebSi, ris Sesaxebac ix. delanti (Delant 1995). es Tezisi ufro srulad ganxilulia e.d.smiTTan (A.D.Smith 2000b), religiisa da nacionalizmisaTvis ix. armstrongi (Armstrong 1997). 223 damowmebani ________________________________ Ades, Dawn (ed.) (1989): Art in Latin America: The modern Era, 1820– 1980. London: South Bank Centre, Hayward Gallery. Akzin, Benjamin (1964): State and Nation. London: Hutchinson. Alter, Peter (1989): Nationalism. London: Edward Arnold. Anderson, Benedict (1991): Imagined Communities: Reflections on the Origins and Spread of Natioinalism, 2nd edn. London: Verso. Anderson, Benedict (1999): ‘The goodness of nations’, in Peter Van der Veer and Hartmut Lehmann (eds), Nation and Religion: Perspectives on Europe and Asia, Princenton: Princenton University Press. Argyle, W. J. (1969): ‘European nationalism and African tribalism’, in P. H. Gulliver (ed.), Tradition and Transition in East Africa. London: Pall Mall Press. Argyle, W. J. (1976): ‘Size and scale in the development of nationalist movements’, in Anthony D. Smith (ed.), Nationalist Movements. London: Macmillan, and New York: St Martin’s Press. Armstrong, John (1976): ‘Mobilized and proletarian diasporas’. American Political Science Review 70: 393–408. Armstrong, John (1982): Nations before Nationalism. Chapel Hill: University of North Carolina Press. Armstrong, John (1995): ‘Towards a theory of nationalism: consesus and dissensus’, in Sukumar Periwal (ed.), Notions of Nationalism. Budapest: Central European University Press. Armstrong, John (1997): ‘Religious nationalism and collective violence’. Nations and Nationalism 3, 4: 597–606. Asiwaju, A. I. (ed.) (1985): Partitioned Africans: Ethnic Relations across Africa’s International Boundaries, 1884–1984. London: C. Hurst and Company. Atiyah, A. S. (1968): A History of Eastern Christianity. London: Methuen. Baker, Keith Michael (1988): Inventing the French Revolution. Cambridge: Cambridge University Press. Balibar, Etienne and Wallerstein, Immanuel (1991): Race, Nation, Class. London: Verso. 224 Barnard, F. M. (ed.) (1965): Herder’s Social and Political Thought: From Enlightenment to Nationalism. Oxford: Clarendon Press. Barnard, F. M. (1969): ‘Culture and political development: Herder’s suggestive insights’. American Political Science Review 62: 379– 397. Baron, Salo (1960): Modern Nationalism and Religion. New York: Meridian Books. Barry, Brian (1999): ‘The limits of cultural politics’, in Desmond Clarke and Charles Jones (eds), The Rights of Nations: Nations and Nationalism in a Changing World. Cork: Cork University Press. Barth, Fredrik (ed.) (1969): Ethnic Groups and Boundaries. Boston: Little, Brown and Co. Bassin Mark (1991): ‘Russia between Europe and Asia: the ideological construction of geographical space’. Slavic Review 50, 1: 1–17. Baynes, N. H. and Moss, H. St. L. B. (eds) (1969): Byzantium: An Introduction to East Roman Civilization. Oxford, London and New York: Oxford University Press. Beaune, Colette (1985): Naissance de la Nation France. Paris: Editions Gallimard. Beetham, David (1974): Max Weber and the Theory of Modern Politics. London: Allen and Unwin. Beissinger, Mark (1998): ‘Nationalisms that bark and nationalisms that bite: Ernest Gellner and substantiation of nations’ in John Hall (ed.), The State of the Nation: Ernest Gellner and the Theory of Nationalism. Cambridge: Cambridge University Press. Bell, Daniel (1975): ‘Ethnicity and Social Change’, in Nathan Glazer and Daniel P. Moynihan (eds), Ethnicity: Theory and Experience. Cambridge, MA: Harvard University Press. Bendix, Reinhard (1996) [1964]: Nation-building and Citizenship, enlarged edn. New Brunswick, NJ: Transaction Publishers. Berlin, Isaiah (1976): Vico and Herder. London: Hogarth Press. Berlin, Isaiah (1999): The Roots of Nationalism (ed. Henry Hardy). London: Chatto and Windus. Bhabha, Homi (ed.) (1990): Nation and Narration. London and New York: Routledge. Bhabha, Homi (1994): ‘Anxious nations, nervous states’ in Jean Copjec (ed.), Supposing the Subject. Verso. Billig, Michael (1995): Banal Nationalism. London: Sage. Binder, Leonard (1964): The Ideologocal Revolution in the Middle East. New York: John Wiley. 225 Blyden, Edward (1893): ‘Study and Race’. Sierra Leone Times, 3 June 1893. Bracher, Karl (1973): The German Dictatorship: The Origins, Structure and Effects on National Socialism. Harmondsworth: Penguin. Branch, Michael (ed.) (1985): Kalevala, The Land of Heroes, trans. W. F. Kirby. London: The Athlone Press, and New Hampshire: Dover Books. Brandon, S. G. F. (1967): Jesus and the Zealots. Manchester: Manchester University Press. Brass, Paul (1979): ‘Elite groups, symbol manipulation and ethnic identity among the Muslims of North India’, in David Taylor and Malcolm Yapp (eds), Political Identity in South Asia. London and Dublin: Curzon Press. Brass, Paul (1991): Ethnisity and Nationalism. London: Sage. Bremmer, Ian and Taras, Ray (eds) (1993): Nations and Politics in the Soviet Succesor States. Cambridge: Cambridge University Press. Breuilly, John (1993): Nationalism and the State, 2nd edn. Manchester: Manchester University Press. Breuilly, John (1996a): The Formation of the First German Nation-State, 1800–1871, Basingstike: Macmillan. Breuilly, John (1996b): ‘Approaches to nationalism’, in Gopal Balakrishnan (ed.), Mapping the Nation. London and New York: Verso. Brok, Peter (1976): The Slovak National Awakening. Toronto: University of Toronto Press. Brown, David (1994): The State and Ethnic Politics in Southeast Asia. London and New York: Routledge. Brubaker, Rogers (1992): Citizenship and Nationhood in France and Germany. Cambridge, MA: Harvard University Press. Brubaker, Rogers (1996): Nationalism Reframed: Nationhood and the National Question in the New Europe. Cambridge: Cambridge University Press. Calhoun, Craig (1997): Nationalism. Buckingham: Open University Press. Campbell, John and Sherrard, Philip (1968): Modern Greece. London: Ernest Benn. Carr, Edward (1945): Nationalism and After. London: Macmillan. Cauthen, Bruce (1997): ‘The myth of divine election and Afrikaner ethnogenesis’, in Geoffrey Hosking and George Schöpflin (eds), Myth and Nationhood. London: Macmillan. Cauthen, Bruce (2000): ‘Confederate and Afrikaner Nationalism: Myth, Identity and Gender in Comparative Perspective’, unpublished Ph.D. thesis. University of London. 226 Chamberlin, E. R. (1979): Preserving the Past. London: J. M. Dent and Sons. Chatterjee, Partha (1986): Nationalist Thought and the Colonial World. London: Zed Books. Chatterjee, Partha (1993): The Nation and Its Fragments. Cambridge: Cambridge University Press. Cobban, Alfred (1963): A History of Modern France, 1715–1799, vol. I, 3rd edn. Harmondsworth: Penguin. Cobban, Alfred (1964): Rousseau and the Modern State, 2nd edn. London: Allen and Unwin. Cohen Edward (2000): The Athenian Nation. Princeton: Princeton University Press. Cohen, Robin (1997): Global Diasporas, An Introduction. London: UCL Press. Cohler, Anne (1970): Rousseau and Nationalism. New York: Basic Books. Coleman, James (1958): Nigeria, Background to Nationalism. Berkely and Los Angeles: University of California Press. Colley, Linda (1992): Britons, Forging the Nation, 1707–1837. New Haven, CT: Yale University Press. Connor, Walker (1972): ‘Nation-building or nation-destroying?’. World Politics XXIV, 3: 319–355. Connor, Walker (1994): Ethno-Nationalism: The Quest for Understanding. Princeton: Princeton University Press. Conversi, Daniele (1997): The Basques, the Catalans and Spain: Alternative Routes to Nationalist Mobilisation. London: C. Hurst and Co. Corrigan, Philip and Sayer, Derek (1985): The Great Arch: English State Formation as Cultural Revolution. Oxford: Blackwell. Cottam, Richard (1979): Nationalism in Iran. Pittsburgh, PA: Pittsburgh University Press. Crow, Tom (1985): Painters and Public Life in Eighteenth Century Paris. New Haven and London: Yale University Press. David, Rosalie (1982): The Ancient Egyptians: Belief and Pracices. London and Boston: Routledge and Kegan Paul. Delenty, Gerard (1995): Inventing Europe: Idea, Identity, Reality. Basingstoke: Macmillan. De Paor, Liam (1986): The Peoples of Irland. London: Hutchinson and Co. Ltd, and Notre Dame, IN: University of Notre Dame Press. Deutsch, Karl (1966): Nationalism and Social Communications, 2nd edn. New York: MIT Press. Deutsch, Karl and Foltz, William (eds) (1963): Nation-Building. New York: Atherton. 227 Diaz-Andreu, Margarita and Champion, Timothy (eds) (1996): Nationalism and Archaeology in Europe. London: UCL Press. Diaz-Andreu, Margarita and Smith, Anthony D. (eds) (2001): ‘Nationalism and Archaeology’, Nations and Nationalism 7, 4 (special issue). Diekhoff, Alain (2000): La Nation dans tous ses états: Les identités nationales en mouvement. Paris: Flammarion. Doak, Kevin (1997): ‘What is a nation and who belongs? National narratives and the ethnic imagination in twentieth-century Japan’. American Historical Review 102, 2: 282–309. Dunn, John (1978): Western Political Theory in the Face of the Future. Cambridge: Cambridge University Press. Durkheim, Emile (1915): The Elementary Forms of the Religious Life, trans. J. Swain. London: Allen and Unwin. Elazar, David (1986): ‘The Jewish people as the classic diaspora: A political analysis’, in Gabriel Sheffer (ed.), Modern Diasporas in International Politics. London and Sydney: Croom Helm. Eley, Geoff and Suny, Ronald (eds) (1996): Becoming National. New York and London: Oxford University Press. Eller, Jack and Coughlan, Reed (1993): ‘The poverty of primordialism: the demystifacion of ethnic attachments’. Ethnic and Racial Studies 16, 2: 183–202. Eriksen, Thomas Hylland (1993): Ethnicity and Nationalism. London and Boulder, Co: Pluto Press. Esman, Milton (ed.) (1977): Ethnic Conflict in the Western World. Ithaca, NY: Cornell University Press. Esman, Milton (1994): Ethnic Politics. Ithaca and London: Cornell University Press. Featherstone, Mike (ed.) (1990): Global Culture: Nationalism, Globalisation and Modernity. London, Newbury Park, and New Dehli: Sage Publications. Finley, Moses (1986): The Use and Abuse of History. London: Hogarth Press. Fishman, Joshua (1980): ‘Scial theory and ethnography: neglected perspectives on language and ethnicity in Eastern Europe’, in Peter Sugar (ed.), Ethnic Diversity and Conflict in Eastern Europe. Santa Barbara: ABC-Clio. Fondation Hardt (1962): Grecs et Barbares: Entretiens sur l’Antiquité Classique VIII, Geneva. Frankfort, Henri (1948): Kingship and the Gods. Chicago: Chiucago University Press. 228 Freeden, Michael (1998): ‘Is nationalism a distinct ideology?’. Political Studies XLVI: 748–765. Frye, Richard (1966): The Heritage of Persia. New York: Mentor. Frye, Richard (1975): The Golden Age of Persia: The Arabs in the East. London: Weidenfeld and Nicolson. Gans, Herbert (1979): ‘Symbolic ethnicity’. Ethnic and Racial Studies 2, 1: 1–20. Geertz, Clifford (1973): The Interpretation of Cultures. London: Fontana. Gellner, Ernest (1964): Thoght and Change. London: Weidenfeld and Nicolson. Gellner, Ernest (1973): ‘Scale and Nation’, Philosophy of the Social Sciences 3: 1–17. Gellner, Ernest (1983): Nations and Nationalism. Oxford: Blackwell. Gellner, Ernest (1996): ‘Do nations have navels?’. Nations and Nationalism 2, 3: 366–370. Gellner, Ernest (1997): Natinalism, London: Weidenfeld and Nicolson. Gershoni, Israel and Jankowski, Mark (1987): Egypt, Islam and the Arabs: The Search for Egyptian Nationhood, 1900–1930. New York and Oxford: Oxford University Press. Giddens, Anthony (1985): The Nation-State and Violence. Cambridge: Polity. Giddens, Anthony (1991): The Conditions of Modernity. Cambridge: Polity. Gilbert, Paul (1998): The Philosophy of Nationalism. Boulder, CO: Westview Press. Gildea, Robert (1994): The Past in French History. New Haven, CT, and London: Yale University Press. Gillingham, John (1992): ‘The beginnings of English imperialism’. Journal of Historical Sociology 5, 4: 392–409. Gills, John (ed.) (1994): Commemorations: The Politics of National Identity. Princeton: Princeton University Press. Glazer, Nathan and Moynihan, Daniel (eds) (1963): Beyond the MeltingPot. Cambridge, MA: MIT Press. Glazer, Nathan and Moynihan, Daniel (eds) (1975): Ethnicity: Theory and Experience. Cambridge, MA: Harvard University Press. Glenny, Misha (1990): The Rebirth of History. Harmondsworth: Penguin. Goldberg, Harvey (ed.) (1996): Sephardi and Middle Eastern Jewries: History and Culture in the Modern Era. Bloomington, IN: Indiana University Press. Greenfeld, Liah (1992): Nationalism: Five Roads to Modernity. Cambridge, MA: Harvard University Press. 229 Grosby, Steven (1991): ‘Religion and nationality in antiquity’. European Journal of Sociology 32: 229–265. Grosby, Steven (1994): ‘The verdict of history: the inexpungeable tie of primordiality – a reply to Eller and Coughlan’. Ethnic and Racial Studies 17: 164–171. Grosby, Steven (1995): ‘Territoriality: the transcendental, primordial feature of modern societies’. Nations and Nationalism 1, 2: 143– 162. Grosby, Steven (1997): ‘Borders, territory and nationality in the ancient Near East and Armenia’. Journal of the Economic and Social History of the Orient 40, 1: 1–29. Guibernau, Monserrat (1996): Nationalisms: The Nation-state and Nationalism in the Twentieth Century. Cambridge: Polity. Guibernau, Monserrat (1999): Nations without States: Political Communities in a Global Age. Cambridge: Polity. Gutierrez, Natividad (1999): The Culture of the Nation: The Ethnic Nation and Official Nationalism in Twentieth-Century Mexico. Lincoln, NB: University of Nebraska Press. Hall, John (ed.) (1998): The State of the Nation; Ernest Gellner and the Theory of Nationalism. Cambridge: Cambridge University Press. Hall, Stuart (1992): ‘The new ethnicities’, in J. Donald and A. Rattansi (eds), Race, Culture and Difference. London: Sage. Harvey, David (1989): The Conditions of Postmodernity. Oxford: Blackwell. Hastings, Adrian (1997): The Construction of Nationhood: Ethnicity, Religion and Nationalism. Cambridge: Cambridge University Press. Hayes, Carlton (1931): The Historical Evolution of Modern Nationalism. New York: Smith. Hechter, Michael (1975): Internal Colonialism: The Celtic Fringe in British National Development, 1536–1966. London: Routledge and Kegan Paul. Hechter, Michael (1988): ‘Rational choice theory and the study of ethnic and race relations’, in John Rex and David Mason (eds), Theories of Ethnic and Race Relations. Cambridge: Cambridge University Press. Hechter, Michael (1992): ‘The Dynamics of secession’. Acta Sociologica 35: 267–283. Hechter, Michael (1995): ‘Explaining nationalist violence’. Nations and Nationalism 1, 1: 53–68. 230 Hechter, Michael (2000): Containing Nationalism. Oxford and New York: Oxford University Press. Hedetoft, Ulf (1995): Signs of Nations: Studies in the Political Semiotics of Self and Other in Contemporary European Nationalism. Aldershot: Dartmouth Publishing Company. Herb, Guntram and Kaplan, David (eds) (1999): Nested Identities: Nationalism, Territory and Scale. Lanham, Maryland: Rowman and Littlefield Publishers. Herberg, Will (1960): Protestant– Catholic–Jew. New York: Doubleday. Herbert, Robert (1972): David, Voltaire, Brutus and the French Revolution. London: Allen Lane. Herder, Johann Gottfried (1877–1913): Sämmtliche Werke, ed. B. Suphan. Berlin: Weidmann. Hobsbawm, Eric (1990): Nations and Nationalism since 1780. Cambridge: Cambridge University Press. Hobsbawm, Eric and Ranger, Terence (eds) (1983): The Invention of Tradition. Cambridge: Cambridge University Press. Hooson, David (ed.) (1994): Geography and National Identity. Oxford: Blackwell. Horowitz, Donald (1985): Ethnic Groups in Conflict. Berkeley and Los Angeles: University of California Press. Horowitz, Donald (1992): ‘Irredentas and secessions: adjacent phenomena, neglecteng connections’, in A. D. Smith (ed.), Ethnicity and Nationalism: International Studies in Sociology and Social Anthropology, vol. LX. Leiden: Brill. Hosking, Geoffrey and Schöpflin, George (eds) (1997): Myths and Nationhood. London and New York: Routledge. Hroch, Miroslav (1985): Social Preconditions of National Revival in Europe. Cambridge: Cambridge University Press. Humphreys, R. A. and Lynch, J. (eds) (1965): The Origins of the Latin American Revolutions, 1808–1825. New York: Knopf. Hutchinson, John (1987): The Dynamics of Cultiral Nationalism: The Gaelic Revival and the Creation of the Irish Nation State. London: Allen and Unwin. Hutchinson, John (1994): Modern Nationalism. London: Fontana. Hutchinson, John (2000): ‘Ethnicity and modern nations’. Ethnic and Racial Studies 23, 4: 651–669. Ichijo, Atsuko (1998): ‘Scottish Nationalism and Identity in the Age of European Integration’, unpublished Ph.D. thesis. University of London. 231 Im Hof, Ulrich (1991): Mythos-Schweiz: Identität-Nation-Geschichte. Zürich: Neue Verlag Zürcher Zeitung. Jones, Sian (1997): The Archaeoligy of Ethnicity: Constracting Identities in the Past and Present. London and New York: Routledge. Juergenmeyer, Mark (1993): The New Cold War? Religious Nationalism Confronts the Secular State. Berkeley and Los Angeles: Iniversity of California Press. Just, Roger (1989): ‘The triumph of the ethnos’, in Elisabeth Tonkin, Maryon McDonald and Malcolm Chapman (eds), History and Ethnisity. London and New York: Routledge. Kahan, Arcadius (1968): ‘Nineteenth-century Europian experience with politics of economic nationalism’, in H. G. Johnson (ed.), Economic Nationalism in Old and New States. London: Allen and Unwin. Kaldor, Mary (1999): New and Old Wars: Organized Violence in a Global Era. Cambridge: Polity. Kandiyoti, Deniz (ed.) (2000): ‘Gender and Nationalism’. Nations and Nationalism 6, 4 (special issue). Kapferer, Bruce (1988): Legendes of People, Myths of State: Violence, Intolerance and Political Culture in Sri Lanka and Australia. Washington, DC, and London: Smithsonian Institution Press. Kaufmann, Eric and Zimmer, Oliver (1998): ‘In search of the athentic nation: Landscape and natiolal identity in Switzerland and Canada’. Nations and Nationalism 4, 4: 483–510. Kautsky, John (ed.) (1962): Political Change in Underdeveloped Countries. New York: John Wiley. Kearney, Hugh (1990): The British Isles, A History of Four Nations. Cambridge: Cambridge University Press. Keddie, Nikki (1981): Roots of Revolution: An Interpretive History of Modern Iran. New Haven, CT: Yale University Press. Kedourie, Elie (1960): Nationalism. London: Hutchinson. Kedourie, Elie (ed.) (1971): Nationalism in Asia and Africa. London: Weidenfeld and Nicolson. Kedourie, Elie (ed.) (1992): Spain and the Jews: The Sephardi Experience, 1492 and After. London: Thames and Hudson Ltd. Kedward, Roderick (ed.) (1965): The Dreyfus Affair. London: Longman. Kemilainen, Aira (1964): Nationalism, Problems concerning the Word, the Concept and Classification. Yvaskyla: Kustantajat Publishers. Kennedy, Emmet (1989): A Cultural History of French Revolution. New Haven, CT: Yale University Press. 232 Kenrick, Donald and Puxon, Graham (1972): The Destiny of Europe’s Gypsies. London: Chatto-Heinemann. Kidd, Colin (1999): British Identities before Nationalism: Ethnicity and Nationhood in the Atlantic World, 1600–1800. Cambridge: Cambridge University Press. Kitromilides, Paschalis (1998): ‘ “Imagined communities” and the origins of the national question in the Balkans’. Europian History Quarterly 19, 2: 149–192. Kitromilides, Paschalis (1989): ‘On the intellectual content of Greek nationalism: Paparrigopoulos, Byzantium and the Great Idea’. In David Ricks and Paul Magdslino (eds), Byzantium and the Modern Greek Identity. King’s College London: Centre for Hellenic Studies. Aldershort: Ashgate Publishing. Knoll, Paul (1993): ‘National consciousness in medieval Poland’, Ethnic Studies 10, 1: 65–84. Kohl, Philip and Fawcett, Clare 9eds0 (1995): Nationalism, Politics and the Practice of Archaeology. Cambridge: Cambridge University Press. Kohn, Hans (1940): ‘The origins of English natioinalism’. Journal of the History of Ideas I: 69–94. Kohn, Hans (1955): Nationalism, Its Meaning and History. New York: Van Nostrand. Kohn, Hans (1965): The Mind of Germany. London: Macmillan. Kohn, Hans (1967a): The Idea of Nationalism [1994], 2nd edn. New York: Collier-Macmillan. Kohn, Hans (1967b): Prelude to Nation-States: The French and German Experience, 1789–1815. New York: Van Nostrand. Kreis, Jacob (1991): Der Mythos von 1291: Zur Enstenburg des Schweizerischen Nationalfeiertags. Basel: Friedrich Reinhardt Verlag. Lang, David (1980): Armenia, Cradle of Civilisation. London: Allen and Unwin. Lartichaux, J.-Y. (1977): ‘Linguistic Politics during the French Revolution’. Diogenes 97: 65–84. Lehmann, Jean-Pierre (1982): The Roots of Modern Japan. London and Basingstoke: Macmillan. Leifer, Michael (ed.) (2000): Asian Nationalism. London and New York: Routledge. Llobera, Josep (1994): The God of Modernity. Oxford: Berg. Lydon, James (1995): ‘Nation and race in medieval Ireland’, in Simon Forde, Lesley Johnson and Alan Murrary (eds), Concepts of 233 National Identity in the Middle Ages. Leeds: University of Leeds: Leeds Studies in English. Lyons, F. S. (1979): Culture and Anarchy in Ireland, 1890–1930. London: Oxford University Press. Mann, Michael (1993): The Sources of Social Power, vol. II. Cambridge: Cambridge University Press. Mann, Michael (1995): ‘A political theory of nationalism and its exesses’, in Sukumar Periwal (ed.), Notions of Nationalism. Budapest: Central European University Press. Marwick, Arthur (1974): War and Social Change in the Twentieth Century: London: Methuen. Matossian, Mary (1962): ‘Ideologies of “delayed industrializatiom”: Some tensions and ambiguities’, in John Kautsky (ed.), Political Change in Underdeveloped Countries. New York: John Wiley. Mayall, James (1990): Nationalism and International Society. Cambridge: Cambridge University Press. McCrone, David (1998): The Sociology of Nationalism. London and New York: Routledge. McNeill, William (1986): Polyethnicity and National Unity in World History. Toronto: University of Toronto Press. Melucci, Alberto (1989): Nomads of the Present: Social Movements and Individual Needs in Contemporary Society. London: Hutchinon Radius. Mendels, Doron (1992): The Rise and Fall of Jewish Nationalism. New York: Doubleday. Michelat, G. and Thomas, J.-P. H. (1966): Dimensions du nationalisme. Paris: Librairie Armand Colin. Miller, David (1995): On Nationality. Oxford: Oxford University Press. Minogue, Kenneth (1967): Nationalism. London: Bastford. Mitchell, Marion (1931): ‘Emile Durkheim and the philosophy of nationalism’. Political Science Quarterly 46: 87–106. Mosse, George (1964): The Crisis of German Ideology. New York: Grosset and Dunlap. Mosse, George (1975): The Natinalization of the Masses: Political Symbolism and Mass Movements in Germany from the Napoleonic Wars through the Third Reich. Ithaca, NY: Cornell University Press. Mosse, George (1990): Fallen Soldiers. Oxford and New York: Oxford University Press. 234 Mosse, George (1994): Confronting the Nation: Jewish and Western Nationalism. Hanover, NH: University Press of New England/Brandeis University. Motyl, Alexander (1999): Revolutions, Nations, Empires. New York: Columbia Unversity Press. Nairn, Tom (1977): The Break-up of Britain: Crisis and Neo-Nationalism. London: Verso. Nairn, Tom (1997): Faces of Nationalism: Janus Revisited. London: Verso. Nash, Manning (1989): The Caulderon of Ethnicity in the Modern World. Chicago, IL, and London: University of Chicago Press. Nora, Pierre (1997–1998): Realms of Memory: The Construction of the French Past, ed. Lawrence Kritzman. New York: Columbia University Press, 3 vols (orig. Les Lieux de memoire, Paris: Gallimard, 7 vols, 1984–1992). O’Brein, Conor Cruse (1988a): God-Land: Reflections on Religion and Nationalism. Cambridge, MA: Harvard University Press. O’Brein, Conor Cruse (1988b): ‘Nationalism and the French Revolution’, in Geoffrey Best (ed.), The Permanent Revolution: The French Revolution and Its Legacy, 1789–1989. London: Fontana. Okamura, J. (1981): ‘Situational ethnicity’. Ethnic and Racial Studies 4, 4: 452–465. O’Leary, Brendan (ed.) (1996): ‘Symposium on David Miller’s On Nationality’. Nations and Nationalism 2, 3: 409–451. O’Leary, Brendan (1998): ‘Ernest Gellner’s diagnoses of nationalism: or, what is living and what dead in Ernest Gellner’s philosophy of nationalism?’, in John Hall (ed.), The State of the Nation: Ernest Gellner and Theory of Nationalism. Cambridge: Cambridge University Press. Orridge, Andrew (1982): ‘Separatist and autonomist nationalisms: the structure of regional loyalties in the modern state’, in Colin Williams (ed.), National Separatism. Cardiff: University of Wales Press. Panossian, Razmik (2000): ‘The Evolution of Multilocal National Identity and the Contemporary Politics of Nationalism: Armenia and Its Diaspora’, unpublished Ph.D thesis. University of London. Parekh, Bikhu (1995): ‘Ethnocentricity of the nationalist discorse’. Nations and Nationalism 1,1: 25–52. Parsons, Talcott (1966): Societies, Evolutionary and Comparative Perspectives. Englewood Cliffs: Prentice-Hall. Pearson, Raymond (1993): ‘Fact, fantasy, fraud: perceptions and projections of national revival’, Ethnic Groups 10, 1–3: 43–64. 235 Peel, John (1989): ‘The cultural work of Yoruba ethno-geneses’, in Elisabeth Tonkin, Maryon McDonald and Malcolm Chapman (eds), History and Ethnicity. London and New York: Routledge. Penrose, Jan (1995): ‘Essential constructions? The “cultural bases” of nationalist movements’, Nations and Nationalism 1, 3: 391–417. Periwal, Sukumar (ed.) (1995): Notions of Nationalism. Budapest: Central European University Press. Petersen, William (1975): ‘On the sub-nations of Europe’, in Nathan Glazer and Daniel Moynihan (eds), Ethnicity: Theory and Experience. Cambridge, MA: Harvard University Press. Pieterse, Neederveen (1995): ‘Europe among other things: closure, culture, identity’, in K. von Benda-Beckmann and M. Verkuyten (eds), Nationalism, Ethnicity and Cultural Identity in Europe. Utrecht: ERCOMER. Plamenatz, John (1976): ‘Two types of nationalism’, in Eugene Kamenka (ed.), Nationalism: The Nature and Evolution of an Idea. London: Edward Arnold. Poole, Ross (1999): Nation and Identity. London and New York: Routledge. Preece, Jennifer Jakson (1998): National Minorities and European NationStates System. Oxford: Claredon Press. Purvis, James (1968): The Samaritan Pentateuch and Origins of Samaritan Sect, Harvard Semitic Monographs, vol. 2. Cambridge, MA: Harvard University Press. Ram, Uri (1995): ‘Zionist historiography and invention of Jewish nationhood: The case of Ben-Zion Dinur’. History and Memory 7: 91–124. Ram, Uri (1998): ‘Postnationalist pasts: The case of Israel’. Social Science History 22, 4: 513–545. Ramet, Sabrina (1996): Balkan Babel: The Disintegration of Yugoslavia from the Death of Tito to Ethnic War, 2nd edn. Boulder, CO: Westview Press. Renan, Ernest (1882): Qu’est-ce qu’une nation?. Paris: Calmann-Levy. Reynolds, Susan (1984): Kingdoms and Communities in Western Europe, 900–1300. Oxford: Claredon Press. Richmond, Anthony (1984): ‘Ethnic nationalism and post-industrialism’. Ethnic and Racial Studies 7, 1: 4–18. Riekmann, Sonja Puntscher (1997): ‘The myth of European unity’, in Geoffrey Hosking and George Schöpflin (eds), Myths and Nationhood. London and New York: Routledge. Roberts, Michael (1993): ‘Nationalism, the past and present: the case of Sri Lanka’. Ethnic and Racial Studies 16, 1: 133–166. 236 Robinson, Francis (1979): ‘Islam and Muslim separatism’, in David Taylor and Malcolm Yapp (eds), Political Identity in South Asia. Dublin and London: Curzon Press. Rosdolsky, R. (1964): ‘Friedrich Engels und das Problem der “Geschichtslosen Völker” ’. Archiv für Sozialgeschichte 4: 87– 282. Rotberg, Robert (1967): “African nationalism: concept or confusion?’. Journal of Modern African Studies 4, 1: 33–46. Roudometov, Victor (1998): ‘From “Rum millet” to Greek nation: Enlightenment, secularisation and national identity in Ottoman Balkan society, 1453–1821’. Journal of Modern Greek Studies 16, 1: 11–48. Rousseau, Jean-Jaques (1915): The Political Writings of Rousseau, 2 vols, ed. C. E. Vaughan. Cambridge: Cambridge University Press. Roux, Georges (1964): Ancient Iraq. Harmondsworth: Penguin. Rustow, Dankwart (1967): A World of Nations. Washington DC: Brookings Institution. Sarkisyanz, Emanuel (1964): Buddhist Backgrounds of the Burmese Revolution. The Hague: Nijhoff. Schama, Simon (1987): The Embarrassment of Riches: An Interpretation of Dutch Culture in the Golden Age. London: William Collins. Schama, Simon (1989): Citizens: A Chronicle of the French Revolution. New York: Knof, and London: Penguin. Schama, Simon (1995): Landscape and Memory. London: Harper Collins (Fontana). Scheuch, Erwin (1966): ‘Cross-national comparisions with aggregate data’, in Richard Merritt and Stein Rokkan (eds), Comparing Nations: The Use of Quantitative Data in Cross-National Research. New Haven, CT: Yale University Press. Schlesinger, Philip (1987): ‘On national identity: some conceptions and misconceptions criticised’. Social Science Information 26, 2: 219– 264. Schlesinger, Philip (1991): Media, State and Nation: Political Violence and Collective Identities. London: Sage. Schlesinger, Philip (1992): ‘Europe – a new cultural battelefield?’. Innovation 5, 1: 11–23. Schnapper, Dominique (1997): ‘Beyond the opposition: “civic” nation versus “ethnic” nation’. ASEN Bulletin 12: 4–8. Schöpflin, George (2000): Nations, Identity, Power: The New Politics of Europe. London: C. Hurst and Co. 237 Schulze, Hagen (1996): States, Nations and Nationalism. Oxford: Blackwell. Scott, George Jnr (1990): ‘A resynthesis of primordial and circumstantialist approaches to ethnic group solidarity: towards an explanatory model’. Ethnic and Racial Studies 13, 2: 148–171. Seltzer, Robert (1980): Jewish People, Jewish Thought. New York: Macmillan. Seton-Watson (1997): Nations and States. London: Methuen. Sheffer, Gabriel (ed.) (1986): Modern Diasporas in International Politics. London and Sydney: Croom Helm. Shils, Edward (1957): ‘Primordial, personal, sacred and civil ties’. British Journal of Sociology 7: 13–45. Sluga, Glenga (1998): ‘Identity, gender and the history of European nations and nationalism’. Nations and nationalism 4, 1: 87–111. Smith, Anthony D. (1979): Nationalism in the Twentieth Century. Oxford: Martin Robertson. Smith, Anthony D. (1981a): The Ethnic Revival in the Modern World. Cambridge: Cambridge University Press. Smith, Anthony D. (1981b): ‘War and ethnicity: the role of warfare in the formation of self-images and cohesion of ethnic communities’. Ethnic and Racial Studies 4, 4: 375–397. Smith, Anthony D. (1983): Theories of Nationalism, 2nd edn. London: Duckworth, and New York: Holmes and Meier. Smith, Anthony D. (1986): The Ethnic Origins of Nations. Oxford: Blackwell. Smith, Anthony D. (1989): ‘The origins of nations’. Ethnic and Racial Studies 12, 3: 340–367. Smith, Anthony D. (1991): National Identity. Harmondsworth: Pengium. Smith, Anthony D. (1992): ‘National identity and the idea of European unity’. International Affairs 68, 1: 55–76. Smith, Anthony D. (1994): ‘The problem of national identity: ancient, medieval, modern?’. Ethnic and Racial Studies 17, 3: 375–399. Smith, Anthony D. (1995): Nations and Nationalism in a Global Era. Cambridge: Polity. Smith, Anthony D. (1997): ‘The Golden Age and national renewal’, in Geoffrey Hosking and George Schöpflin (eds), Myths and Nationhood. London: Routledge. Smith, Anthony D. (1998): Nationalism and Modernism. London and New York: Routledge. Smith, Anthony D. (1999a): Myths and Memories of the Nations. Oxford and New York: Oxford University Press. 238 Smith, Anthony D. (1999b): ‘Sacred territories and national conflict’. Israel Affairs 5, 4: 13–31. Smith, Anthony D. (2000a): The Nation in History. Hanover, NH: University Press of New England/Brandeis University, and Cambridge: Polity. Smith, Anthony D. (2000b): ‘The “Sacred” dimansion of nationalism’. Millennium: Journal of International Politics 29, 3: 791–814. Smith, D. E. (ed.) (1974): Religion and Political Modernization. New Haven, CT: Yale University Press. Snyder, Louis (1954): The Meaning of Nationalism. New Brunswick: Rutgers University Press. Snyder, Louis (1976): The Varieties of Nationalism: A Comparative View. Hinsdale, Illionis: The Dryden Press. Soysal, Yacemin (1994): Limits of Citizenship: Migrants and Postnational Membership in Europe. Chicago, IL: Univeresity of Chicago Press. Stack, John (ed.) (1986): The Primordial Challenge: Ethnicity in the Contemporary World. New York: Greenwood Press. Stalin, Joseph (1973): ‘The Nation’, in idem, Marxism and the National Question, reprinted in Bruce Franklin (ed.), The Essential Stalin: Major Theoretical Writings, 1905–1952. London: Croom Helm. Steinberg, Jonathan (1976): Why Switzerland?. Cambridge: Cambridge University Press. Stern, Menahem (1972): ‘The Hasmonean revolt and its place in the history of Jewish society and religion’, in Haim Ben-Sasson and Shmuel Ettinger (eds), Jewish Society Through the Ages. New York: Schocken Books. Stone, John (ed.) (1979): ‘Internal Colonialism’. Ethnic and Racial Studies 2, 3 (special issue). Subaratnam, Lakshmanan (1997): ‘Motifs, metaphors and mythomoteurs: some reflections on medieval South Asian ethnicity’. Nations and Nationalism 3, 3: 397–426. Subtelny, Orest (1994): Ukraine: A History, 2nd edn. Toronto, Buffalo, London: University of Toronto Press. Sugar, Peter (ed.) (1980): Ethnic Diversity and Conflict in Eastern Europe. Santa Barbara: ABC-Clio. Suny, Ronald (1993): The Revenge of the Past: Nationalism, Revolution and the Collapse of the Soviet Union. Stanford, CA: Stanford University Press. Tilly, Charls (ed.) (1975): The Formation of National States in Western Europe. Princeton: Princeton University Press. Tomlinson, John (1991): Cultiral Imperialism. London: Pinter Publishers. 239 Tonkin, Elisabeth, McDonald, Maryon and Chapman, Malcolm (eds) (1989): History and Ethnicity. London and New York: Routledge. Tønnelson, Stein and Antlov, Hans (eds) (1996): Asian Forms of the Nation. Cambridge: Cambridge University Press. Trevor-Roper, Hugh (1961): Jewish and Other Nationalisms. London: Weidenfeld and Nicolson. Trigger, B. G., Kemp, B. J., O’Connor, D. and Lloyd, A.B. (1983): Egypt: A Social History. Cambridge: Cambridge University Press. Tuveson, E. L. (1968): Redeemer Nation: The Idea of America’s Millennial Role. Chicago: Chicago University Press. Van den Berghe, Pierre (1978): ‘Race and ethnicity: a sociobiological perspective’. Ethnic and Racial Studies 1, 4: 401–411. Van den Berghe, Pierre (1995): ‘Does race matter?’. Nations and Nationalism 1, 3: 357–368. Van der Veer, Peter (1994): Religious Nationalisms: Hindus and Muslims in India. Berkeley, CA: University of California Press. Viroli, Maurizio (1995): For Love of Country: An Essay on Nationalism and Patriotism. Oxford: Clarendon Press. Vital, David (1975): The Origins of Zionism. Oxford: Clarendon. Vital, David (1990): The Future of the Jews: A Paople at the Crossroads?. Cambridge, MA, and London: Harvard University Press. Wallace, William (1990): The Transformation of Western Europe. London: RIIA/Pinter. Walzer, Michael (1985): Exodus and Revolution. New York: Basic Books. Weber, Eugene (1979): Peasants into Frenchmen: The Modernisation of Rural France, 1870–1914. London: Chatto and Windus. Weber, Eugene (1991): My France: Politics, Culture, Myth. Cambridge, MA: Harvard University Press. Weber, Max (1948): From Max Weber: Essays in Sociology, ed. Hans Gerth and C. Wright Mills. London: Rotledge and Kegan Paul. Weber, Max (1968): Economy and Society, 3 vols. New York: Bedminster Press. Webster, Bruce (1997): Medieval Scotland: The Making of an Identity. Basinstoke: The Macmillan Press. Wiberg, Hakan (1983): ‘Self-determination as an international issue’, in Ioann Lews (ed.), Nationalism and Self-Determination in the Horn of Africa. London: Ithaca Press. Williams, Gwyn (1985): When was Wales?. Harmonsworth: Penguin. Wilmsen, Edwin and McAllister, Patrik (eds) (1996): The Politics of Difference: Ethnic Premises in a World of Power. Chicago, IL, and London: University of Chicago Press. 240 Wilson, H. S. (ed.) (1969): Origins of West African Nationalism. London: Macmillan and Co. Winter, Jay (1995): Sites of Memory, Sites of Mourning. Cambridge: Cambridge University Press. Wiseman, D. J. (ed.) (1973): Peoples of the Old Testament. Oxford: Clarendon Press. Wright, John, Goldenberg, Suzanne and Schofield, Richard (eds) (1996): Transcaucasian Boundaries. London: UCL Press. Yuval-Davis, Nira (1997): Gender and Nation. London: Sage. Yuval-Davis, Nira and Anthias, Floya (eds) (1989): Woman-Nation-State. London: Sage. Zartmann, William (1964): Government and Politics in North Africa. New York: Praeger. Zeitlin, Irving (1984): Ancient Judaism. Cambridge: Polity. Zernatto, Guido (1944): ‘Nation: the history of a word’. Review of Politics 6: 351–366. Zerubavel, Yael (1995): Recovered Roots: Collective Memory and the Making of Israeli National Tradition. Chicago, IL, and London: University of Chicago Press. Zimmer, Oliver (1999): ‘Forging the Swiss Nation, 1760–1939: Popular Memory, Patriotic Invention and Competing Conceptions of Nationhood’, unpublished Ph.D. thesis. University of London. 241
Documentos relacionados
gigi TevzaZe
mecnierebis erT-erTi ZiriTadi cnebaa, Tavad socialuri institutis cnebas sxva socialur fenomenebTan SedarebiT naklebi yuradReba eqceoda. ZiriTadi aqcenti gadatanili iyo institucializaciaze. miuxedav...
Leia maisgenderis sakiTxavi literatura
uCvena, rom bavSvi qromosomuli analizis mixedviT biWi iyo da rom qirurgiuli Careva gardauvali iqneboda mkafiod gamokveTili mamrobiTi an mdedrobiTi sasqeso organoebis Cemosayalibeblad. sxva SemTxvev...
Leia mais