aWara ucxoel avtorTa SromebSi
Transcrição
aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba _ saarqivo sammarTvelo aWara ucxoel avtorTa SromebSi krebulSi mkiTxveli gaecnoba ucxoeli avtorebis Sexedulebebs samxreT-dasavleT saqarTvelos, kerZod aWarisa da misi umTavresi qalaqis – baTumis Sesaxeb 2009 wlis 3 ivliss aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba-saarqivo sammarTveloSi Catarebuli samecniero konferenciis masalebs. krebuliT dainteresdebian ara marto humanitaruli sferos (istorikosebi, arqeologebi, anTropolog-eTnologebi, enaTmecnierebi) warmomadgenlebi, aramed samxreTdasavleT saqarTvelos istoriis problematikiT dainteresebuli nebismieri mkiTxveli. saredaqcio sabWo: kaxaber surgulaZe (Tavmjdomare) Tamaz futkaraZe (redaqtori) sandro beriZe nazi futkaraZe ciuri beJaniSvili merab megreliSvili recenzentebi: oTar gogoliSvili ciuri qaTamaZe (samecniero konferenciis masalebi) gamomcemloba `alioni~ baTumi - 2010 1 ISBN 978-9992-84399-3 gamomcemloba `alioni~ - 2010 2 qarTul teritoriul-eTnografiul jgufebs Soris aWara gamorCeulia bunebriv-geografiuli pirobebiT, tragikuli istoriiT, yofisa da kulturis specifikiT. aRniSnuli Taviseburebani ganapirobebda saqarTvelos am umSvenieresi kuTxisadmi rogorc mecnierTa, ise rigiTi moqalaqeebis, mogzaurebisa Tu vaWrebis did interess. swored, Cveni kuTxis Sesaxeb ucxoeli avtorebis Sexedulebebi da mosazrebebi gaxda aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba saarqivo sammarTveloSi Catarebuli samecniero konferenciis msjelobis sagani. konferenciis muSaobaSi monawileobdnen aWaris saarqivo sammarTvelos, baTumis SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo universitetis, niko berZeniSvilis samecniero-kvleviTi institutis, mxareTmcodneobiTi, nobelisa da arqeologiuri muzeumebis warmomadgenlebi. konferencia gaxsna da monawileebs miesalma saarqivo sammarTvelos ufrosi tariel abulaZe. konferenciaze dasmuli problemebis irgvliv TavianTi azri gamoTqves: n. kaxiZem, m. sioriZem, o. gogoloSvilma, r. uzunaZem, m. megreliSvilma, k. surgulaZem s. beriZem, T. futkaraZem, m. ruruam, n. futkaraZem, c. beJaniSvilma, f. qardavam da sxvebma. diskusiebi mwvaved da sainteresod warimarTa, rac vfiqrobT aisaxa kidec warmodgenil krebulSi. rig SemTxvevaSi zogierTi ucxoeli avtoris Tvalsazrisi tendenciuria, arasworadaa danaxuli da gaazrebuli yofisa da kulturis calkeuli sakiTxi. krebulSi warmodgenili naSromebi saSualebas miscems mkiTxvels Tavad Seafasos argumentaciis safuZvlianoba. konferenciaze warmodgenili iyo 2 (istoriisa da eTnologiis) seqcia. wakiTxuli moxsenebebi ibeWdeba ucvlelad (avtoriseuli stiliT) zaza SaSikaZe ,,wiTeli aWaristanis sal-name” sal-name sparsuli sityvaa da yovelwliur wigns, weliwdeuls niSnavs, sal _ weliwadi da nama _ wigni. igive mniSvnelobiT ixmreba nav-sal sityvac. sal-name aris dokumenti, romelic mogviTxrobs gasuli wlebis mniSvnelovani movlenebis Sesaxeb, am movlenebSi monawile adamianTa biografiebs, dokumentis Sedgenis droisaTvis arsebul mdgomareobas da sxvadasxva uwyebebis bolo monacemebs. sal-nameebi agreTve SeiZleba Sedgeniliyo garkveul Temaze garkveuli mizniTac. sal-nameebi saxelmwifo uwyebebis mxridan oficialurad qveyndeboda. SeiZleba gamoqveynebuliyo romelime mniSvnelovan movlenasTan dakavSirebiTac. istoriul wyaroTa Soris sal-nameebs mniSvnelovani adgili ukaviaT. osmaleTis imperiaSi pirveli oficialuri sal-name XIX sis SuaxanebSi qoja reSid faSas xelmZRvanelobiT Sedga da 1847 (hij. 1263) wels gamoqveynda. ramdenime wlis Semdeg salnameebis gamoqveyneba osmaleTis saxelisuflebo struqturebs oficialurad daevalaT. XIX s-is 70-iani wlebidan daiwyo sarevizio (sakontrolo _ nezaret) da vilaeTis salnameebis calkeuli gamocemebi. cnobilia osmaleTis imperiaSi gamocemuli 70-mde salname, romlebic sxvadasxva sferos exeba. maT Soris aris trapizonis 1865 wlis (hij. 1282) trapizonis sal-name, romelic vfiqrobT, Cveni istoriografiisaTvis Zalze saintereso unda iyos. islamis enciklopediaSi calkea moxsenebuli 1873 wlis (hij. 1290) baRCisarais sal-name, romelic, rogorc iqvea naTqvami, ,,ruseTSi mcxovrebi Turqebis Sesaxeb saintereso cnobebs Seicavs”1. SegaxsenebT, rom yirimis saxano ruseTma 1783 wels SeierTa da es faqti osmaleTma 1784 wlis ianvarSi aRiara, anu aRniSnuli sal- Tamaz futkaraZe 1 3 İslam Ansiklopedisi, 10. cılt, İstanbul, 1966. s. 134-136 4 name yirimis saxanos ruseTis SemadgenlobaSi yofnis dros aris Sedgenili. rogorc Cans, osmaleTis imperias axlad Camocilebul teritoriebze raRac drois ganmavlobaSi kvlav grZeldeboda adre arsebuli tradiciebis SenarCuneba. amas imitom vambobT, rom msgavsi situaciaa ,,wiTeli aWaris sal-namesTan” (SemdgomSi salname) dakavSirebiTac. misi Sedgenis drosac es regioni ukve Camocilebuli iyo osmaleTis imperias da aWaris avtonomiur respublikad wodebul teritoriaze komunisturi reJimi myardeboda. sal-names Sinaarsic am mxriv aris saintereso. masSi gadmocemulia es procesebi, maTSi monawile pirebi da motanilia masTan dakavSirebuli yvela mniSvnelovani ambavi.1 wignis ydaze suraTia, romlis wina planze erovnul formaSi (Caqurasa da yabalaxSi) gamowyobili mamakacia gamosaxuli sabWoTa kavSiris droSiT xelSi. ukana planze maRla mosCans wiTeli kaSkaSa varskvlavi. gamosaxulia agreTve zRva, gemi, fabrika-qarxnebi, mTebi. qveda nawilze axlos gamosaxulia vazi da xorblis TavTavi. zemoT wiTeli asoebiT warweraa: ,,wiTeli (anu komunisturi) aWaristanis sal-name 1922”. 1 salnames dRemde cnobili erTaderTi egzemplari TurqeTis respublikaSi, qalaq arzrumis arqivSi inaxeba. misi digitalizaciis da eleqtronuli versiis mopoveba Cven SevZeliT Cveni Turqi kolegis nazir bairamis daxmarebiT. erTi varianti CD-ze Cawerili saCuqrad gadaveciT aWaris avtonomiuri respublikis saarqivo sammarTvelos da dainteresebul pirs eqneba saSualeba uSualod gaecnos dokuments. amjerad Cven warmogidgenT salnames zogad daxasiaTebas da aRvniSnavT, rom misi mecnieruli damuSaveba da Seswavla aucilebeli samomavlo saqmea. igi Zalze mniSvnelovani Zeglia aRniSnuli periodis saqarTvelos istoriisaTvis. 5 sal-names teqsti mTlianad osmaluri damwerlobiT stamburadaa dabeWdili. teqstebSi xSiria sxvadasxva pirovnebis Tu jgufis suraTebi. wignis teqsti ori nawilisgan Sedgeba da moicavs 100+62, anu 162 gverds. amas emateba 7 gverdi, romelic gancxadebebs ukavia. pirvel gverdze gamosaxulia leninis portreti, romlis qvemoTac didi asoebiT weria ,,wiTeli aWaristanis sal-name”. aRniSnuli warweris qvemoT mocemulia ori TariRi 1338 da 1922. es gaxlavT erTi da igive TariRi, ubralod erTi aris osmaleTis imperiaSi moqmedi romauli (igive berZnuli) kalendariT, xolo meore grigorianuliT. amave gverdis SuaSi vxvdebiT CarCoSi Casmul warweras: ,,gamoqveynebulia aWaristanis avtonomiuri sabWoTa socialisturi respublikis muSaTa da glexTa (Fukara) saxalxo komitetebis centraluri biuros mier”. gverdis qveda nawilze vxvdebiT warweras ,,baTumi 1338”, rac niSnavs, rom is gamocemulia baTumSi 1922 wels. sal-names teqsti iwyeba samadlobelo sityviT, romelsac aWaris muSaTa da glexTa komitetebis centraluri biuros pasuxismgebeli mdivani osman mowyobili dokumentis Sedgenis da gamosacemad momzadebisaTvis uZRvnis gazeT ,,iSTiraqis” (TanamSromloba) mTavar redaqtors sedad reSads, rasac mohyveba Tavad sedad reSadis SeniSvnebi saTauriT ,,ramdenime sityva”. sal-names mesame gverdze vxvdebiT lozungs ,,proletarebo yvela qveynisa. SeerTdiT!”, romlis qvemoTac mocemulia ,,internacionalis” teqsti. Semdgom gverdebze calke TavSi ,,muSaTa da glexTa wiTeli revoluciis meTaurebi” dabeWdilia karl marqsis (gv. 7-8), fridrix engelsis (gv.22) da Jan pol maratis (gv. 23) biografiebi. vrclad aris gadmocemuli leninis cxovreba da 6 moRvaweoba (gv. 9-21), sadac masTan erTad misi TanamebrZolebis lev trockis, grigori zinovievis da sxvaTa Sesaxebac bevri cnobaa. Semdgom mocemulia cnobebi saqarTvelos sabWoTa socialisturi respublikis xelmZRvanelobis Sesaxeb, maTi fotosuraTebiT. Aqvea xelisuflebaSi aWaris warmomadgenelTa Sesaxeb cnobebic (gv. 24). sal-names 25-27-e gverdebi eTmoba aWaris istorias, rasac mosdevs calke dasaTaurebuli statia (Tu SeiZleba ase ewodos mas) ,,aWara da aWarlebi” (gv. 28-29), sadac bevri saintereso cnobaa. 30-e gverdis saTauria: ,,aWaris avtonomiuri sabWoTa socialisturi respublikis centraluri aRmasrulebeli komiteti”. saTauris qvemoT komitetis Tavmjdomaris Taxsin ximSiaSvilis da misi moadgilis Tengiz CiqneTis(?) suraTebia. Semdeg or svetad mocemulia komitetis wevrTa sia, sul 30 kaci, romlebic sxvadasxva sferodan arian warmodgenilni. baTumis istoria calke da ufro vrclad _ 31-34-e gverdebzea mocemuli. Semdeg gverdebze Zalian vrclad aris gadmocemuli aWaris muSaTa da glexTa pirveli yrilobis masalebi. mocemulia yvela gamosvla TariRisa da yrilobis mimdinareobis dReebis mixedviT. dabeWdilia yrilobaze miRebuli yoveli gadawyvetileba. sainteresoa aqve gadmocemuli axali xelisuflebis damokidebuleba muslimuri sasuliero pirebisadmi, romelic calke Tavad Semdegi saTauriT aris mocemuli: ,,1921 wlis aWaris muSaTa da glexTa sasuliero (samecniero) siezdi (yriloba)”. aqve am yrilobis monawileTa jgufuri fotosuraTia. vrceli informaciebia sxvadasxva sferoSi moRvawe saxalxo komisarTa Sesaxeb. maT sias Tan erTvis ufros komisarTa fotosuraTebi. saintereso cnobebia sal-nameSi aWaris skolebis moswavleTa erovnuli Semadgenlobis Sesaxeb. mocemulia cxrili, saidanac irkveva, rom skolis moswavleTa Soris 2892 qarTvelia, 974 berZeni, 872 rusi, 786 somexi, 167 ebraeli, 80 iraneli, 23 poloneli da 89 sxvadasxva erovnebisa. sal-names me-100 gverdze aWaris muftis moadgilis iskender efendis suraTia, Tumca masTan dakavSirebul sxva veranair cnobas ver vxvdebiT. sal-names momdevno nawili ganaxlebuli numeraciiT iwyeba. masSi sxvadasxva saxis rCevebi da informaciaa Tavmoyrili. me-8-10 gverdebze mocemulia yvela oficialuri uwyebis misamarTi, rac Cvenis azriT, interesmoklebuli ar unda iyos. me-12 gverdze 1920 wlis aprilis da 1921 wlis dekembris monacemebis mixedviT aris monacemebi baTumisa da misi Semogarenis mosaxleobis Sesaxeb. irkveva, rom 1920 wels aq 18372 mamakaci da 15870 qali cxovrobda, xolo 1921 wlis bolos _ 17569 mamakaci da 18300 qali, mTlianobaSi 35869. marto qalaqis mosaxleoba ki 1920 wels 30471-s, xolo 1921 wels 31720 kacs Seadgenda. sal-names Semdeg nawilSi araerTi saintereso cnobaa. mocemulia informacia aWaraSi gamomavali presis Sesaxeb. vrclad aris moTxrobili sxvadasxva dargze. dokumentis aseTi zogadi warmodgena ar gvaZlevs saSualebas dawvrilebiT vilaparakoT mis Sinaarsze. vfiqrobT misi mTliani gaSifvra, Seswavla araerT siaxles moutans Cvens istoriografias. dRevandeli mdgomareobiT am dokumentis sxva egzemplari ar aris cnobili. igi arc manamde dafiqsirebula qarTul istoriografiaSi. Tu rogor moxda igi arzrumis wignsacavSi dReisaTvis - ucnobia. 7 8 fridon qardava aWara profesor aleqsandr jakobs sCemis wignSi `omi aRmosavleTSi, ruseTsa da TurqeTs Soris~ profesor sCemis (aleqsandr jakobs sCemi 1826-1881) survils warmoadgenda aRmosavleTis problemis Seswavla ruseT-TurqeTis omis WrilSi. sCemis es naSromi araa uSualod aWaraze, arc mTlianad saqarTveloze; wignSi saqarTvelo da kerZod aWara moxseniebulia, rogorc am saomari Teatris sabrZolo asparezi. Cveni interesi am naSromisadmi gamoiwvia iman, rom es wigni gamoica 1878 wels, omis damTavrebisTanave da sayuradReboa Tu rogor aRiqmeboda im periodSi aRmosavleTis sakiTxi da problemebi amerikul samecniero wreebSi. ra Tqma unda profesor sCemis azrebi da daskvnebi araa dasavleli mecnierebis saqarTvelosadmi damokidebulebis tipiuri nimuSi, magram mainc aqvs mniSvneloba misgan aRqmul aRmosavleTs. Cveni gansakuTrebuli cnobis wadili imanac gamoiwvia, rom cifrul enciklobediaSi _ vikipedia, ruseT-TurqeTis 18771878 ww. omisadmi miZRvnil ganyofilebaSi, sCemis es wigni erT-erT istoriografiul wyarodaa miTiTebuli da yvela am periodiT dainteresebuli mkvlevari Tu mkiTxveli aucileblad Tu ar waikiTxavs, gadaaTvalierebs mainc mas. naSromi aris 700 gverdiani. uSualod baTumis operaciaze saubaria VIII TavSi. saTauric Sesabamisia “operacia baTumsa da kavkasiaSi”. warmogidgenT ramdenime mniSvnelovan nawyvets am Tavidan. Tavs axlavs anotacia sadac asea ganmartebuli misi Sinaarsi: Ooperacia baTumTan da kavkasiaSi baTumi _ misi rogorc navsadguris mniSvneloba _ rusebis ganxorcielebulი samxedro moqmedebebi mis winaaRmdeg Turqebis Seteva soxumze da maTi mcdeloba kavkasiis tomebis asajanyeblad, umniSvnelo Sedegebi. 9 citata: “maSin roca ruseTi awarmoebda somxeTis operacias, mniSvnelovan manevrebs hqonda adgili Savi zRvis sanapirosTan da kavkasiaSi. rusebma scades Seteva baTumze, erTaderT realurad mniSvnelobis mqone da marTlac karg portze sanapiroSi, romelic Turqebs ekavaT am regionSi, Turqebma ki Seteva warmarTes kavkasiis sanapiros CrdiloeTiT, ganizraxes musulmanur tomebSi gamoewviaT ajanyeba raTa gaewyvitaT ruseTis sakomunikacio xazi kavkasiis mTebSi. Savi zRvis sanapiroze Turquli simagreebis, baTumisa da trapinzonis portebs Soris asTormetmiliani manZilia, sadac uvargisi, gauvali da kldiani gzaa. Bbiliki miuyveba sanapiros 12 kilometris moSorebiT da miemarTeba barCelis mTis gavliT. radgan zRvaze Turqebi batonobdnen, maT SeeZloT am gzebis moWriT ruseTis marjvena frTa moewyvitaT ZiriTadi nawilebisaTvis Tuki sworad SearCevdnen poziciebs da droulad gaagzavnidnen razmebs. aseTi operaciisaTvis erTaderTi baza iyo baTumi, romelsac hqonda adgilmdebareobiTi upiratesoba ruseTis SeteviTi xazis winaaRmdeg. mas hqonda mSvenieri da mosaxerxebeli yure, romelic kargi gziT uerTdeboda Tbiliss da axalcixes, rusuli marjvena frTis bazas, da romelic mdinare WoroxiT ukavSirdeba samxreT qveynebs, romliTac SeiZleba komunikacia arTvinTan, mdinaris gayolebiT. Turqebi aqtiurad iyenebdnen baTums SenaerTebis bazirebisa da flotis Sekrebis sadgurad. Tuki Turqebis operacia warmatebiT Caivlida, kavkasiis sanapiroze gagzavnili iqneboda daaxloebiT 19-20 aTasamde mebrZoli. amitomac iyo mniSvnelovani rusebisaTvis am portis dakaveba, an mtris garnizonis adgilze mocdena; maSin is ver imuSavebda general meliqovis marjvena frTis winaaRmdeg. baTumis aRebis operacias meTaurobda generali oklobJio. 1 maiss es oficeri gamagrda muxaestates poziciebze da Seutia xucubnis simaRles mdinare kintriSis marcxena sanapiroze, mdinare romelic zRvas uerTdeba sazRvris samxreTiT. gaimarTa gaafTrebuli brZola, romelSic ruseTma ganicada warumatebloba, Tumca mainc cdilobda dakavebuli 10 poziciis SenarCunebas, dakarga ra 128 kaci moklulisa da daWrilis saxiT. Turqebma 4000 kaciT Seafases rusuli danakargi. baTumze sazRvao Seteva iyo rusebis Semdegi warumatebloba. rusulma Tbomavalma “konstantinem” datova sevastopoli 12 maiss oTxi torpedosmatarebeli naviT. romelnic gauSves navsadgurSi Turqebis gemebTan misaerTeblad da gasanadgureblad. torpedoebis moZraoba SeniSnes napiridan. Mmisces gangaSi, da navebi ukuagdes davalebis Sesrulebis gareSe. brZola xmeleTis mxridan ganaxlda 23-sa da 28-Si roca Turqebi gandevnes samebis simaRlidan, kintriSis marcxena sanapirodan. samxedro operacia gavrcelda mdinaris gayolebaze, adgilobriv mcxovrebTa daxmarebiT, gza SekeTda da rusuli batariebi gamagrdnen samebaSi. situacia ar Secvlila ramdenime kvira, Tumca Setakebebi TiTqmis yvela dRe grZeldeboda ivnisis bolomde, roca Turquli Zalebis ufrosad axali meTauri, devriS faSa daniSnes, romelmac didi energiiT ganaaxla Setevebi. 23 ivniss axalma meTaurma ganacxada rom man aiZula rusebi gaewviaT maTi batariebi da ukan daexiaT 1500 kaciani danakargiT daWrilisa da moklulis saxiT. samebisa da xucubnis simaRleebi kvlav Turqebma daikaves. didi mTavari mixeili iuwyeboda rom 1 ivliss generalma oklobJiom “Tavisi jarebis koncentracia ufro moxerxebul poziciaze arCia”. generalma oklobJiom Stabi gadaitana frontispira muxaestateSi. ESetakeba gamoirCeoda saocari gmirobiT orive mxridan. rusebi, romlebic zedized kargavdnen poziciebs, daJinebiT cdilobdnen SeenarCunebinaT teritoriebi uamravi oficris sicocxlis fasad, amitomac Turqebma ver SeZles sagrZnoblad esargeblaT sakuTari gamarjvebiT. somxeTSi ori kompaniis intervalSi general oklobJios Zalebi ganlagebulni iyvnen viwro raionSi ruseT TurqeTisa da ozurgeTis sazRvarTan, foTisa da wminda nikolozis portebTan. ramdenime Tve Setakebebi ar ganaxlebula. artanuji, romelic adre aiRes da mcire xanSi isev dakarges rusebma, 17 noembers kvlav daikaves general komarovis SenaerTebma, romelic moqmedebda general oklobJiosTan SeTanxmebiT. noembris dasawyisSi ganaxlda baTumis dabombva. imave Tvis 27-is RamiT TurqTa meTaurma devriS faSam moulodnelad datova poziciebi xucubanTan, umniSvnelo Zalebis amara, ris gamoc xucubani daikaves rusebma, gandevnes patara garnizoni da daisakuTres osmalTa banaki, 10000 kacisTvis gamzadebuli kazarmebiT, aRWurvilobiT, arsenaliTa da sursaTiT. dekembris bolos rusebma ganagrZes perioduli cecxlis gaxsna Turqul poziciebze, magram uSedegod. ianvris dasasrulamde situacia arsebiTad ar Secvlila.. oklobJiom ver miaRwia gansakuTrebul warmatebas devriS faSas ganadgurebis saqmeSi. general komarovis kolonebTan urTierTkavSiriT artanujSi 13-22-Si rusebma gaanadgures mtris divizia, romelic idga baTumsa da arTvins Soris. rusulma Tbomavalma “konstantinem” isev Seutia Turqul flots baTumTan 26-Si da gagzavna torpedo naviT, romelmac miaRwia mizans da aafeTqa erT-erTi Turquli gemi. flotis danarCeni gemebi devriS faSam Seiyvana yureSi da Semdgom gagzavna konstantinopolSi. roca es gaigo generalma oklobJiom 30 dekembers ieriSi miitana Turqul poziciebze, magram gamoaZeves ukan da mdinare kintriSamde daixia SesamCnevi danakargebiT. Turqebi Tavisi gegmisamebr elodebodnen muslimanuri sarwmunoebis aRmsarebeli tomebis ajanyebis ganaxlebas kavkasiaSi, im imediT rom isini emxrobian Tanamorwmuneebs da ukmayofiloni arian rusuli wesrigiT. maT imedi hqondaT ajanyebis rolis gazrdis da imis, rom is imdenad saSiSi iqneboda ruseTisTvis, rom maT yuradReba gadaetanaT ajanyebis Caqrobaze da armiis mniSvnelovani nawili gaeyvana TurqeTis sazRvridan. garda amisa ramdenadac kavkasiaSi rusuli armiis sakomunikacio xazi kavkasiasa da evropul bazebs Soris gadis kavkasiur qveynebSi da garSemortymulia miuvali mTebiTa da viwro xeobebiT, es ajanyeba gauZnelebda mdgomareobas rusebs da SeiZleba gamoewvia maTi sruli marcxi. ajanyeba Tergis raionSi seriozulad gaarTulebda sarkinigzo operaciebs Tbilissa da rostovs Soris, xolo ajanyebulebis mier vladikavkazis aRebis SemTxvevaSi sruliad Caketavda mas. tomebis Savi zRvis sanapiroebze moZraoba, romelTac eqnebodaT TurqeTis flotis mxardaWera, romelic aSkara 11 12 upiratesobas flobda zRvaze, sazRvao gzas usargeblos xdida rusebisTvis, xolo saxmeleTo gza gasdevda mTebis viwrobebsa da mwvervalebs da zRvis napirebs, kveTda uamravi Zneli mdinare, da mTis Senakadi, iyo daucveli uamravi mebrZolisagan romelnic sakuTar miwas icavdnen gorakebidan Tu mindvrebze. EesQqveyana aris erTerTi imaTTagani sadac ajanyebis Caqroba iqneboda gansakuTrebiT Zneli, SeuZlebelic ki, Tavisi xSiri tyeebiTa da sacalfexo bilikebiT ,romelic rukebzec araa aRniSnuli xolo adgilobrivma mcxovrebebma mSvenivrad ician. Aamitomac iyo rom Turqebi omis dasawyisidan mravali Tvis manZilze ar zogavdnen Zalisxmevas raTa aejanyebinaT mTieli xalxi. ajanyebis niSani gamoCnda kavkasiis sxva mxares, CeCnebs Soris; omis gamocxadebisTanave gamoacxades ajanyeba Tergis provinciaSi. admirali hasan faSa xuTi gemisagan Semdgari eskadroniT aprilos dasasruls gamoemgzavra baTumidan, gauxsna cecxli rusebis simagreebs rionis pirad da 12 maiss miaRwia gudauTis ports da gadmosxa iq 1000 Cerqezi romelTac daemataT adgilobrivi mcxovrebni. 14 aprils eskadronma miaRwia soxumis cixes. soxumi aris qalaqi 16 aTasi mcxovrebiT, Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze, kavkasiis erT-erTi uRaribesi portiT, foTis CrdiloeTiT da afxazebis qveynis SuaSi. simagris pirveli dabombva warumatebeli iyo, mowinaaRmdegis Rirseuli winaaRmdegobis gamo, qalaqis dabombva gagrZelda da portis ganadgurebas aRaraferi uklda roca Turqebma poziciebs Seuties da aiRes. rusebma daixies. rusebma 18 aprils scades soxumis kvlav aReba, magram maTi Seteva mogeriebul iqna. Turquli mmarTvelobis dawyebidan mcire xanSi daiwyo ajanyeba rusebis winaaRmdeg afxazebs Soris. Samilis erT-erTi vaJi, xazi mehmed faSa, Camovida raTa moenaxulebina ajanyebuli tomebi im imediT rom misi saxeli did mRelvarebas gamoiwvevda ajanyebulTa Soris. Mmagram misi gavlena sagrZnoblad iyo Semcirebuli, radgan misi Zma erTgulad emsaxureboda rusebs omSi, rogorc oficri, romelic gaigzavna kavkasiur tomebSi rusebisadmi loialobis SesanarCuneblad. Turqebma SeZles mTlianad daemyarebinaT kontroli afxazeTis sanapiroze. D10 aTasamde Turqi fazli faSas meTaurobiT gaigzavna ajanyebulTa dasaxmareblad. magram rusebma Tergis olqSi Cqara CaaxSves ajanyeba. RonisZiebebi iqna gatarebuli afxazeTSi TurqTa gavlenis winaaRmdeg, da afxazebi sanapiroebidan Sida raionSi gandevnes. Mmxaris ufrosad daniSnes general alxazovi (alxaziSvili) daaxmares jari yubanidan, ajanyebulebi mxolod sanapiros umniSvnelo zols moedvnen da 40 miliTRa SeaRwies SigniT. TurqTa sazRvao upiratesoba sanapirosRa aRwevda Sida raionebs ki rusebi akontrolebdnen da axSobdnen ajanyebebs orsave mxares, CrdiloeTsa da samxreTSi. amitomac TurqeTis xelisuflebam gadawyvita gamoeyvana sakuTari Zalebi kavkasiidan da isinic vinc mis mxardamWerebad moaiazrebodnen. devnilTa gamoyvanas xelmZRvanelobda Sav zRvis flotis admirali hovard faSa. afxazebma gadawyvites sargebeli enaxaT da miawydnen gemebs yvela mimarTulebidan, surdaT gadaeyvanaT saqoneli trapinzonSi. EmigrantTa ricxvma miaRwia 50 aTass, romelTac mohyavdaT 1500 suli msxvilfexa saqoneli. Yvela, visac wasvlis survili hqonda, agvistos dasasrulamde, gayvanil iqna TurqTa mier, mxolod 4 aTasi adamiani, Turquli angariSiT, Cauvarda rusebs. soxumi 1 seqtembers mTlianad datoves Turqebma oTxTviani usargeblo alyis Semdeg da is gadavida rusebis xelSi general alxazovis meTaurobiT. ajanyebuli afxazebi male danebdnen. maTi umetesoba gaasaxles cimbirSi. miuxedavad marcxisa Turqebis mier mxardaWerili ajanyebebi did safrTxes uqmnida rusebs kavkasiaSi mTeli zafxulis ganmavlobaSi. daRestanSi ajanyebulebma TurqTa regularuli jarebis daxmarebiT gaanadgures rkinigzis nawili, magram isini daamarcxa axalgazrda Cerqezma oficerma romelsac rusuli skola hqonda damaTavrebuli. Tergis ajanyeba ki Caaqres ivlisSi. sabolood ajanyeba mTlianad daamarcxes Sua dekemberSi” G(gverdi 361). baTumi, imdroisaTvis Turqebis mier okupirebuli teritoria, sCemis wignSi ganxilulia rogorc davis sagani ruseTsa da TurqeTs Soris. Cvenda samwuxarod im periodSi arc istorikosebSi da arc politikur istebliSmentSi 13 14 rogorc Cans istoriuli samarTlianoba aravis axsovda da arc vinmes ainteresebda, rom araTu baTumi, mTeli artanuji, arTvini da tao-klarjeTi ZirZveli saqarTvelo iyo da swored aqedan daiwyo jer kidev xanZTelis sulierebiT liboCayrili xolo Semdeg bagrat mesamis mier xorcSesxmuli saqarTvelos meored dabadeba da gaerTianeba. sCems ar gamorCenia yuradRebidan, ruseT-TurqeTis 1826-28 ww. omis Semdgom daSvebuli, CvenTvis metad savavalalo Secdoma, roca gonebaClungi Cinosnebis gamoisobiT sazRvari ruseTsa da TurqeTs Soris nacvlad Woroxisa Coloqze gavida da kidev naxevari saukuniT gadaido baTumis dedasamSoblosTan dabrunebis Jami. mecnieri wers: “baTumi ukve ruseTis iqneboda TurqeTis nacvlad, adrianopolis 1828 wlis samSvidobo zaviT, rom ara moxeleebis sibrmave, romelsac arc ki moepoveba paraleli istoriaSi. mzaddeboda SeTanxmebis winaswari varianti, romliTac saxelmwifoTaSoris sazRvars unda gaevlo mdinare Woroxze da baTumi rCeboda ruseTis SemadgenlobaSi; magram moxelem, romelmac sabolooo varianti moamzada, SecdomiT erT asos ar miaqcia yuradReba da dawera Coloqi, riTac sazRvarma gadaiwia baTumidan ramdenime miliT Crdilo-dasavleTiT. roca Secdoma aRmoaCines ukve gviani iyo” gverdi.255 sCemi ramdenjerme axsenebs lazeTs, aRniSnavs rom es qarTuli tomia da rom lazebi cxovroben Savi zRvis samxreT-aRmosavleT sanapiroze. citata: “Savi zRvis samxreT-aRmosavleT sanapiros mTebi dasaxlebulia xalxiT georgianelebiT anu gruzinebiT, saxelad lazebiT, isini aRwerili aqvs polkovnik yazbegs, rogorc sasiamovno garegnobis, inteleqtualurad gansakuTrebiT ganviTarebul da mSvenier pirobebSi mcxovreblebad” (gverdi 160) sainteresoa rom sCemi am informaciisaTvis imowmebs polkovnik yazbegis wigns “sami Tve TurqeTis saqarTveloSi” wignis dasawyisSi, omis mimoxilvisas, kavkasiis frontis aRweras istorikosi iwyebs Tbilisze saubriT da aRniSnavs rom Tbilisi aris saqarTvelos dedaqalaqi. citata. “ruseTis operaciis Stabi aris TbilisSi, saqarTvelos provinciis dedaqalaqSi, transkavkasiuri ruseTis politikur da samxedro centrSi. es qalaqi evropul ruseTs ukavSirdeba samxedro gziT, romelic gadis vladikavkazze, kavkasionis mTebidam 90 kilometrze, saidanac xuTasi milis sigrZis rkinigziT ukavSirdeba rostovs, mdinare donze. es gza mTlianad SeiZleba daketos mterma vladikavkazis an darielis xeobis did yelTan, romelic aRwerilia kaliforniis ioserniTes xeobis analogiurad, romelzec zRvis donidan rva aTasi futis simaRleze gadis gza. meore gza miemaerTeba Tbilisidan CrdilodasavleTiT, qerCSiquTaisis, rionis dablobisa da soxumkales sanapiros gaswvriv. Tbilissa da quTaiss Soris aris sarkinigzo gza, romelic grZeldeba foTamde. es magistrali Tumca kargadaa daculi, mainc usargeblo iyoA am omSi, radgan is uerTdeba arc Tu ise karg navsadgurs da aris daucveli TurqTa Semotevebisagan, romelnic gabatonebuli arian Savi zRvis aRmosavleT wylebSi da Tanac, es regioni romelzec is gza gadis dasaxlebulia arasaimedo afxazuri tomiT” G(gverdi 257). cal-calkea ganxiluli balkaneTisa da kavkasiis frontebi. kavkasiis frontis aRwerisas uzarmazari yuradReba eTmoba somxeTis sakiTxs. dawvlilebiTaa mimoxiluli somxeTis istoria, tigranidan moyolebuli am omamde. calcalke Tavebia miZRvnili somxeTis orive kompaniisTvis. aRniSnulia rom es teritoria, amJamad centraluri somxeTiaris istoriuli kolxeTi, sadac imogzaures argonavtebma; citata: “es midamoebi romelic iyo saomari moqmedebebis scena aziaSi, aris didad saintereso qveyana, romelsac aqvs udidesi istoriuli warsuli. is iyo scena udidesi mniSvnelovani eqspediciisa da sisastikisa ramodenome aTasi wlis manZilze. gadaWimuli kavkasiis mTebidan vanis tbamde da TurqeTis aRmosavleT sazRvridan erzrumamde, moicavs istoriul kolxeTs, argonavtebis eqspediciis samiznes, pirvel mamacur mogzaurobas saberZneTis istoriaSi, da istoriuli somxeTis samefos centralur nawils.” (gverdi 255) 15 16 imTaviTve aRsaniSnavia rom SesavalSive, roca sCemi mimoixilavs aRmosavleTis problematikas da TiToeul qveyanas: TurqeTs, ruseTs, avstriasa da ingliss, iqve aRwers dampyrobTa uRelqveS myof xalxebs, moixseniebs- Cerqezebs, serbebs, somxebs.... samwuxarod aq saqarTvelo arc erT konteqstSi araa naxsenebi. wignis boloSi mimoxilulia omis monawile mefeebi, sardlebi da oficrebi, am konteqstSi mokle biografiuli FStrixebiTaa gadmocemuli ufliswul aleqsandre konstantines Ze imeretinskis (bagrationis) pirovneba. “imeretinski, ufliswuli aleqsandre konstantines Ze, ruseTis imedismomcemi axalgazrda generali, aris aziuri samefo warmoSobis, antikuri kolxeTis _ imereTis mefis STamomavali,. mamamisi atarebda imereTis ufliswulis tituls. is daibada 1837 wels da pirveli ganaTleba miiRo paJTa korpusSi. 18 wlisa Cairicxa samxedro samsaxurSi, praporSikis wodebiT. msaxurobda kavkasiaSi 1856-dan 1859 wlamde. Semdeg dabrunda ruseTSi da daasrula Tavisi samxedro ganaTleba. Cairicxa pirad SemadgenlobaSi rogorc kapitani 1862 wels, miiRo monawileoba polonelebis ajanyebis CaqrobaSi da am samsaxurisaTvis miiRo polkovnikis wodeba da daawinaures adiutantad imperatoris karze. 1869 wels man miiRo general-maioris wodeba da varSavis samxedro gubernatoris Tanamdeboba. is ar monawileobda 1877 wlis kampaniis dasawyisSi, magram agvistoSi dainiSna dunais gasamagreblad gagzavnili diviziis meTaurad. man miaRwia brwyinvale gamarjvebas general skobelevTan 4 seqtembers lovaCis aRebisas da misi saxeli mTel evropaSi gaxda cnobili. misma saxelma yuradReba miipyro, roca 7000 mebrZoliT 20000 kaciani SenaerTi daamarcxa. princi imeretinski dakavSirebuli iyo general skobelevTan da mis warmatebebTan plevnas aRebisas 12 seqtembers konteqstSi; bolosdabolos wignSi saubaria im movlenebze, romelic saqarTvelos ZirZveli miwis saqarTvelos wiaRSi dabrunebas exeba, miTumetes, rom es gaxldaT bolo SemTxveva, roca saqarTvelom adre dakarguli teritoria daibruna: mogexsenebaT, SemdgomSi saqarTvelo mxolod kargavda sakuTari sulisa Tu sxeulis nawilebs, ZiriTadad gareSe momxvduri imperiebis wamglejvelobiTi, dampyrobluri Jinisa da iSviaTad, magram mainc _ sakuTari uZRebi, aw ukve saqarTvelos istoriul jojoxeTSi gadayril Tu gadasayrelad gamzadebuli Svilebis wyalobiT. literatura: 1. aleqsandr jakobs sCemi, omi aRmosavleTSi, ruseTsa da TurqeTs Soris, niu-iorki, 1978 (inglisur enaze) saerTo jamSi, vfiqrobT sCemis monacemebs didi mniSvneloba aqvs saqarTvelos istoriis am metad saintereso da gansakuTrebulad mniSvnelovani epoqis Sesaswavlad, gansakuTrebiT ki baTumisa da saerTod aWaris imJamindeli savalalo da avbediTi mdgomareobis piruTvneli asaxvis 17 18 jemal karaliZe a. frenkelis Txzuleba “narkvevebi Curuqsusa da baTumis Sesaxeb” _ XIX saukunis aWaris istoriis erT-erTi umniSvnelovanesi wyaro aWaris da saerTod, samxreT_dasavleT saqarTvelos (“samuslimano saqarTvelos”) XVI-XIX s.s. istoriis Sesaxeb werilobiTi wyaroebi metismetad mwiria. viTareba arsebiTad Seicvala XIX saukunis 70-iani wlebidan, gansakuTrebiT ki 1877-1878 ww. ruseT-TurqeTis omis Semdeg, roca aWara baTumiTurT dedasamSoblos daubrunda. ruseTis xelisufleba axladSemoerTebuli mxaris safuZvlian Seswavlas gegmavda, rac giorgi yazbegis mogzaurobiT jer kidev aWaris ganTavisuflebamde cxadi gaxda. a. frenkeli pirveli iyo, vinc berlinis kongresis gadawyvetilebis Semdeg imogzaura aWaraSi da Zalze sayuradRebo cnobebi dagvitova. ufro zustad igi baTumSi ruseTis jaris Semosvlisa da aWaraSi rusuli mmarTvelobis damyarebis uSualo monawile iyo. is werda: “ozurgeTidan 1878 wlis 22 agvistos, adre diliT me msaxur-TarjimanTan erTad daviZari TurqeTis yofili sazRvrisken, muxaestates mimarTulebiT, sadac idga CvenTan yvelaze axlos mdgari rusuli jari” (Френкель, 1879:3). muxaestatedan rusul nawilebTan erTad moemarTeba baTumisaken da gulmodgined aRwers yvelafers, rac sakuTari TvaliT naxa: “wignis masala me Sevkribe gzad baTumisaken da baTumSi” (Френкель, 1879:2) garda mis mier Sekrebili cnobebisa, igi iSveliebs, zogjer adarebs kidec erTmaneTs ufro adreul werilobiT dokumentebs _ d. baqraZis, g. yazbegis, malmuzis, judiCis da sxvaTa monacemebs. a. frenkelis Sroma “narkvevebi Curuq-susa da baTumis Sesaxeb” cenzuris 1879 wlis 2 agvistos nebarTviT daibeWda TbilisSi a. mixelsonis stambaSi. igi moicavs TiTqmis 150 gverds, iyofa 2 nawilad da 24 Tavad. wignis SesavalSi avtori mokrZalebiT saubrobs naSromze, SeiZleba vTqvaT, rom TviTkritikulic ki aris. magram Riad miuTiTebs ruseTisTvis axladSemoerTebuli mxaris 19 Seswavlis did saxelmwifoebriv mniSvnelobaze: “me Zalian kargad vici, ramdenadaa Cemi “narkvevebi” arasruli, magram mainc gadavwyvite misi dabeWdva, radgan saimedo cnobebi axladSemoerTebul mxareze ar arsebobs... vfiqrob, TviTmxilvelis Canawerebi, romelic iyo mowme ruseTis mier baTumis dakavebisa, radenadme naTels gaxdis mdgomareobas, romelic miiRes Cvengan TurqeTis qarTvelebma. Aam sakiTxis Seswavla Zalze mniSvnelovania, radgan Cven aucileblad unda davareguliroT Cveni urTierToba SemoerTebul provinciasTan da gavataroT ufro racionaluri zomebi baTumis danarCen ruseTTan SerwymisaTvis”. (Френкель, 1879:1). avtori daufaravad miuTiTebs ruseTisaTvis baTumis gansakuTrebul mniSvnelobaze. cnobilia, rom omis msvlelobaSi ruseTis jarebma baTumis aReba ver SeZles, magram saerTo warmatebebiT aiZules osmaleTi daeTmo es mniSvnelovani strategiuli punqti, Tumca TurqeTis mxare mis gadmocemas aWianurebda. carizmi aucileblobis SemTxvevaSi Zalis gamoyenebasac gegmavda. amis Sesaxeb a. frenkeli wers: “ baTumisaken ruseTis jarebi daiZrnen sami mxridan: ozurgeTidan muxaestate-xucubnis mxridan modioda general alxazovis jaris guriis razmi general nuridis meTaurobiT; arTvinis mxridan modioda general k. komarovis kolona; q. axalcixidan (zemo aWariT) general treiteris razmi. saWiroebis SemTxvevaSi ganzraxuli iyo foTidan da nikolaevskidan sadesanto jarebis gadmosxma “ (Френкель 1879:6). narkvevebSi avtori mravalmxriv da sayuradRebo cnobebs gvaZlevs Cveni mxaris geografiis, aqaurTa Cacmulobis, xasiaTis, saqmianobis, sakulto nagebobaTa, administraciuli mowyobisa da sazRvrebis, soflebis mixedviT mcxovrebTa raodenobis, osmalTa mier baTumis rusebisTvis gadacemis, adgilobrivi mosaxleobis ganwyobisa da ruseTis xelisuflebis miznebis Sesaxeb. a. frenkeli mogviTxrobs osmalTa mmarTvelobis xanaSi lazistanis sanjayis administraciuli mowyobis Sesaxeb: “yofil lazistanis sanjaySi, romlis teritoriebzec Camoyalibda axlandeli baTumis olqi, Turquli dayofiT 20 iTvleboda 7 okrugi, anu nahie: baTumis, Curuq-sus (qobuleTis), zemo aWaris, qvemo aWaris, maWaxlis, livis (arTvinis) da gonios, _ TiToeuli sasoflo Temi anu markiazi imarTeboda mosaxleobisagan arCeuli muxtaris mier. ramdenime markiazi Seadgenda nahies, romelsac marTavda mudiri. Tavis mxriv 2 nahie Seadgenda erT kazas (mazras), romelsac marTavda baTumis mutesarifis (gubernatoris) daniSnuli kaimakami” (Френкель, 1879:4). aqve agviwers Curuq-sus nahies sazRvrebs. “... wm. nikolozis postidan (SekveTilis misadgomi) sazRvari mihyveba md. Coloqis napirs, Semdeg auyveba guria-aWaris mTebs, Semdeg perangas mTidan perangas mTebis mTavari qedis gaswvriv (baTumis nahies sazRvrebisaken) da bolos SemoisazRvreba Savi zRviT. Curuq-sus nahie arsebiTad moicavs md. kintriSis auzs” (Френкель 1879:4). avtori aseve gvacnobs baTumis olqis administraciul mowyobas: “baTumis olqis Sesaxeb droebiTi debulebis Tanaxmad baTumis mxare miekuTvna kavkasiis samxedro olqs da daeqvemdebara kavkasiis armiis mTavarsardals, rogorc samxedro, ise administraciuli TvalsazrisiT. olqis adgilobrivi mmarTveloba Tavmoyrilia baTumis samxedro guberniis xelSi... gubernators hyavs TanaSemwe, romelic samxedro gubernatoris aryofnis SemTxvevaSi, an misi brZanebiT, cvlis mas da Tavmjdomareobs saolqo sasamarTlos... administraciuli TvalsazrisiT mxare iyofa sanapiro qalaq baTumad da sam okrugad: baTumis, arTvinis da aWaris. baTumis okrugi Sedgeba sami ubnisagan: kintriSis, baTumis da gonios. arTvinis okrugi: arTvinis, artanujis da SavSeT_imerxevis ubnebisagan. aWaris okrugi: zeda aWaris, qveda aWaris da maWaxlis ubnebisagan (Френкель, 1879:121,122). a. frenkeli aWaris Sesaxeb metad mniSvnelovan statistikur cnobebs gvawvdis. Cans, rom baTumis mosaxleoba omamdel periodTan SedarebiT sagrZnoblad Semcirebulia. ”amJamad, omisa da gadasaxlebis Sedegad baTumSi araa 3000-ze meti mcxovrebi, maSin roca b-ni malmuzi (italiis konsuli baTumSi) miuTiTebs, rom 1873 wels baTumSi 4970 suli cxovrobda” (Френкель, 1879:60). baTumis okrugis mosaxleoba aseT suraTs gvaZlevs: baTumis ubanSi cxovrobs 894 komli 3320 suli mamakaciT, kintriSis ubanSi _ 1259 komli 4887 suliT, gonios ubanSi _ 655 komli 2196 suliT. sul samive ubanSi 2808 komli 10 405 suli mamakaciT. Qqalebis Sesaxeb cnobebi ar aris” (Френкель, 1879:12). sayuradReboa calkeuli soflebis monacemebi: naSromi saintereso cnobebs gvaZlevs mosaxleobis saqmianobis Sesaxeb. ganviTarebulia miwaTmoqmedeba, mesaqonleoba, meabreSumeoba, xelosnoba _ ”qalaq baTumSi da mimdebare soflebSi amzadeben mauds da Savi matylis Sals... amzadeben spilenZis sxvadasxva sagnebs, vercxlis nivTebs, aq arian kargi mWedlebi da maudis ostatebi” (Френкель, 1879:24), ”Savi zRvisa da md. Woroxis maxloblad mcxovrebni iTvlebian brwyinvale zRvaosnebad” (Френкель, 1879:101), vaWroba arc Tu ise ganviTarebulia _ ”baTumis vaWroba momavlis saqmea” (Френкель, 1879:44), ”vaWrebi umetesad ucxoelebi arian” (Френкель 1879:45), ”baTumSi bevri duqania. isini ganlagebulia sanapiroze, moednebze, quCebze... kargi maRaziebi saerTod araa” (Френкель, 1879:98) _ acxadebs avtori da xazs usvams baTumisaTvis portis gansakuTrebul mniSvnelobas _ ”mTeli arsi mis portSia” (Френкель, 1879:44), igi ”Zalze moxerxebuli da Rrmaa, daculia yovelgvari qarebisgan... portis moculoba da wylis siRrme SesaniSnavia... gacilebiT mniSvnelovania baTumis, rogorc savaWro centris momavali roli. Mmxolod misi geografiuli mdebareoba zRvis sanapirosTan, romliTac SeiZleba daukavSirdes Tbilissa da baqos erTi mxriv, xolo yarss meore mxriv, SesaZleblobas miscems baTums gaxdes trapezundis Zlieri metoqe sparsuli saqonlis tranzitis sakiTxSi” (Френкель, 1879: 89-93). narkvevebSi sayuradRebo cnobebia adgilobrivi mosaxleobis Sesaxeb. avtori qobuleTelTa daxasiaTebisas ambobs: ”qobuleTeli yovelTvis SeiaraRebulia: iaraRis gareSe arsad ar midis... Zalze moqnili, marTlmorwmune da 21 22 moxdenilia, qobuleTeli SurismaZiebelia... qobuleTeli qalebi Zalze lamazebi arian, maT uzarmazari gavlena aqvT ojaxSi... qobuleTelebma da saerTod, TurqeTis qarTvelebma ar daiviwyes sakuTari warmomavloba da SeinarCunes ena da qarTvelTa yvela Cveuleba” (Френкель,1879:18-19). aRsaniSnavia, rom mkvidri mosaxleobis daxasiaTebisas a. frenkeli keTilganwyobilia. misi TqmiT aqaurebma ”SeinarCunes pirvelyofili adamianis brwyinvale Tvisebebi, ”sakuTari istoriuli memkvidreoba” _ stumarTmoyvareoba, zneobrivi normebis patriarqaluroba, ufrosisadmi pativiscema, mamacoba, piradi gambedaoba _ baTumis qarTvelebi unda miviCnioT xalxad, romelic ar gadagvarda da ar gafuWda”. (Френкель, 1879:18) swored amitom miaCnia mas ruseTisTvis araxelsayrelad adgilobrivi mosaxleobis muhajirad wasvla: ”aseTma gadasaxlebam Cven SeiZleba dagvakarginos mamaci mosaxleobis kontingenti... ar unda dagvaviwydes, rom mcire azia male SeiZleba gaxdes Cveni ”saboloo” angariSebis asparezi TurqeTTan da mis mokavSire inglisTan. maSin Cven vinanebT ”mousvenar aWarlebze”, romelTagan ganTavisuflebasac axla ase vCqarobT. gadasaxlebulebma SeiZleba Turqebs misces 20-30 aTasi kargi meomari, maSin roca adgilze darCeniT es brZolebSi gamocdili mamacebi iqnebodnen saimedo dasayrdeni Cveni azia-TurqeTis sazRvris am monakveTze (Френкель, 1879:130-131). Eexeba ra aWaraSi gadmosaxlebulTa (afxazTa, CerqezTa, berZenTa, qurTTa) sakiTxs, a. frenkeli sakuTari xelisuflebis kritikasac ar erideba. ”afxazebi _ es baTumis erT-erT mtkivneuli adgilia. sadac ar unda moxvideT, yvelgan SexvdebiT am gaubedurebuli adamianebis mSier da damdnar figurebs, romlebic soxumSi Cveni daudevrobis gamo Turqebma wamoiyvanes aq, raTa Semdeg bedis anabarad mietovebinaT” ( Френкель 1879:81). Garada faqtebis uSualod aRwerisas a. frenkeli xelisuflebas gansazRvruli politikis gatarebas urCevs: ”Cveni mTavrobis mTavari sazrunavi unda iyos ara marto adgilobrivi mcxovreblebis ukmayofilebis gamowvevisa da maTTan Sejaxebis Tavidan acileba, aramed imaSi darwmuneba, Tu ramdenad momgebiania, sasargebloa da amasTan gardauvalia maTTvis rusuli saqmianoba” (Френкель, 1879:6). a. frenkelis Txzuleba ”narkvevebi Curuq_susa Dda baTumis Sesaxeb” gvawvdis Zvirfas cnobebs XIX saukunis bolo meoTxedis aWaris istoriis Sesaxeb, romlis gaTvaliswineba am periodis mkvlevarTaTvis friad aucilebelia. 23 24 literatura: 1. Френкель 1879: Френкель А.Очерки Чурук- су и Батума. Тифлисъ 1879 A. Frenkeli’s composition “Essays on Churuk-Su and Batumi”- one of the most important sources in the history of Adjara in XIX century SUMMARY In August 1878, A. Frenkeli entered Batumi with the bRussian army and described the scenery in his own book. There we meet diverse and interesting notes about geography, administration and borders, the number of inhabitants, their character, activities, cultural buildings, the fact of giving Batumi to Russians by the Osmans, the mood of local inhabitants and the aims of the Russian authorities. That’s why “Essays on Churuk-Su and Adjara belong to the most important number of sources in the history of Adjara in XIX century”. revaz uzunaZe baTumi Zvel evropul da osmalur wyaroebSi baTumis saqalaqo dasaxleba saTaves iRebs antikuri xanidan (s.yauxCiSvili, 1950-1951; a.kaxiZe, d.xaxutaiSvili, 1989; T.yauxCiSvili, 1987; a.inaiSvili, 1966). igi did ganviTarebas aRwevs XII_XV s.s.-Si. wina aziaSi Turq-selCukebis gabatonebam (XI-s.) mTlianad gadaketa saqarTvelodan bizantiaSi mimavali saxmeleTo gzebi. ramac saqarTvelosa da bizantias Soris sazRvao urTierToba qalaqnavsadgurebis, maT Soris baTumis, meSveobiT kidev ufro intensiuri gaxada (T.beraZe. 1981:16; misive, 1989:71-72). amas daemata isic,^rom Turq-selCukTa wina aziaSi gabatonebam da gamudmebulma rbeva-TareSma gamoiwvia msoflio satranzito gzebis (,,abreSumis gza”) saqarTveloSi gadmonacvleba (s.masxaraSvili, 2006:131), romlis erTi Sto gadioda baTumze. igi axalcixe-Tbilisis gavliT miemarTeboda kaspiispireTisa da spareseTisaken,^ aqedan ki indoeTisa da CineTisaken (T.beraZe, 1981:167). Sesabamisad imata baTumSi cxovrebis majiscemam. aRniSnuli procesi gansakuTrebiT win wavida daviT aRmaSeneblisa (1089-1125) da Tamaris mefobis (1184-1213) xanaSi. baTumi gaxda mniSvnelovani sazRvao qalaqi, sadac Ruzas uSvebdnen qarTuli da ucxouri qveynebis almebiT damSvenebuli gemebi. baTumSi saqalaqo cxovrebis ganviTarebis Sedegad gaizarda qalaqis mosaxleoba. erTi cnobis Tanaxmad am periodis baTumSi cxovrobda 30 aTasamde kaci (T.beraZe, 1981:183). amave cnobiT foTSi cxovrobda 3-4 aTasi,^ soxumSi 3 aTasi kaci. prof. T. beraZis samarTliani SeniSvniT, monacemebi baTumis mosaxleobis Sesaxeb erTob gadaWarbebulia. magram erTi ram cxadia: im droisaTvis baTumi warmoadgenda ricxvmraval qalaqs. sadac cxovreba Zalumad Cqefda. izrdeba qalaqis dasaxleba. igi moicavda SesarTavidan md. yoroliswyalis marcxena sanapiros gayolebiT vrcel 25 teritorias e.w. menavTobeTa (Tamaris) dasaxlebis CaTvliT.1 am mdgomareobis anarekli unda iyos toponimi orTabaTumi,^ rac Sua baTums anu Sua ubans niSnavs. qalaqis samxreTi sazRvari aRwevda md. barcxanamde. baTumi rom aRniSnuli periodisaTvis sakmaod didi dasaxleba yofila amaze naTlad metyvelebs XIX saukuneSi SemorCenili qalaqis kedlisa da eklesiebis naSTebi. Sesabamisi cnobebis moSveliebiT dgindeba sami eklesiis adgilmdebareoba: erTi mdebareobda md. Yoroliswylis SesarTavTan; meore – amave mdinaris marcxena sanapiroze, SesarTavidan daaxloebiT 1 kmis daSorebiT; xolo mesame eklesia mdebareobda md. barcxanis SesarTavTan axlos,^marjvena mxares (Я.Проскуряков, 1905:35; i.beqiriSvili, 1978:4-5). gamoCenili istorikosi d. baqraZe, romelmac 1874 w. moinaxula baTumi,^ mogviTxrobs: warsulSi baTumi mdebareobda did movakebulze, yoroliswylis marcxniv. am adgilze dRemde SemrCenilia didi kedlis,2 ^eqvsi-Svidi eklesiis3 naSTebi (d.baqraZe, 1987:27). is faqtori, rom qalaqSi moqmedebda ramdenime eklesia, miuTiTebs mis masStaburobaze. XIII saukunis meore naxevridan gaxSirda italielTa savaWro urTierToba baTumTan. rac dakavSirebulia italielebis mier azovisa da SavizRvispireTSi savaWro koloniebis (kafa^ tamani....) daarsebasTan. saqarTvelos zRvispireTSi msgavsi dasaxleba iyo sebastopolisi /cxumi (T.beraZe. 1981:178-182; misive, 1983:28-31). Sesabamisad gaizarda evropaSi interesi da cnobebi baTumis Sesaxeb. ramac asaxva hpova savaWro-sanotaro dokumentebSi,^ elCebisa Tu mogzaurswavlulTa CanawerebSi, maT mier Sedgenil rukebze (a.TvaraZe, 2004; e.mamisTvaliSvili, 1980; misive, 1981; T.gvancelaZe, 1997; Б.Гогия, 2005). aRniSnul masalebSi baTumi gvxdeba saxelebiT: vati (Vati),^ lovati (Lovati),^ vaTani (Vathan),^ boTani (Bothan)... (e.mamisTvaliSvili, 1980:113; misive, 1981:55-64). evropul sazRvao rukebze baTumi miTiTebulia cixe-qalaqis aRmniSvneli kartografiuli niSnebiT. j. gastoldis rukaze baTumTan axlos gamosaxulia ialqniani gemi. rac mianiSnebs,^ rom baTumi warmoadgenda mniSvnelovan sanavsadguro qalaqs (T.gvancelaZe, 1997:33). am periodis 26 baTumi warmoadgenda feodaluri xanis tipiur qalaqs. mosaxleoba@,,qalaqis mkvidrni” misdevda xelosnobas, vaWrobas, naosnobas da navT keTebas, Tevzis rewvas. 1426 w. baTumi mounaxulebia germanel mogzaur hans Siltbergers. Tavis @,,mogzaurobis wignSi” mogviTxrobs: mivediT megrilis (samegrelos) mxaris mTavar qalaq vaTanSi (baTumi),^ romelic zRvasTan mdebareobs (e.mamisTvaliSvili, 1980:108). baTumis moxsenieba mTavar qalaqad miuTiTebs,^ rom igi warmoadgenda msxvil zRvispira dasaxlebas. baTumis istoriis erT-erT sayuradRebo epizods warmoadgens 1445 w. aprilSi burgundielTa Tavdasxma qalaqze. isini katarRiT miadgnen baTums. Seecadnen gadmoesxaT desanti da gaeZarcvaT qalaqi,^ sadac aRmosavleTisa Tu dasavleTis qveynebidan Semodioda didZali saqoneli. qalaqis damcvelebma momxvdurebi sastikad daamarcxes, maTi meTauri Jofrua de tuazi ki tyved Caigdes. tuazi baTumelTa tyveobaSi imyofeboda erTi Tve. trapizonis imperatoris SuamdgomlobiT moxerxda qarTvelTa tyveobidan misi ganTavisufleba (T.beraZe, 1983/36; misive, 1989:145-146; T.beraZe, m.sanaZe, 2003:218). 1472 wlis zafxulSi^ genuel vaWrebTan erTad baTumSi Camosula venecieli diplomati da mogzauri iosafat barbaro. igi saintereso cnobebs gvawvdis im periodis baTumis Sesaxeb. i. barbaro baTums (Vathi) moixseniebs qalaqad. misive cnobiT mimoqcevaSi yofila qarTuli TeTri (И.Барбаро, 1971:138-13). 1474 wlis ivnisSi baTumi moinaxula veneciis elCma sparseTSi ambrojo kontarinim. misi daxasiaTebiT baTumi iyo cixe qalaqi. sainteresoa kontarinis cnoba,^rom evropelebi SemaxaSi mosaxvedrad amjobinebdnen mgzavrobas baTum-axalcixis gziT (И.Барбаро, 1971:215-216). XVI saukunidan mZime periodi daudga saqarTvelos. osmalebma sxva qarTul teritoriebTan erTad 1578-1579 wlebSi daikaves baTumi (T.beraZe, 1981:82; misive, 1989:214). daRmavlobas ganicdis xelosnoba,^ vaWroba, zRvaosnoba. 1614 wels baTums ewvia frangi misioneri,^iezuitebis ordenis warmomadgeneli lui granJe. misi TqmiT aqauri mosaxleoba ganicdida Seviwroebas imis^ gamo, rom qristianebi arian. igi SeniSnavs:@,,baTumi saqarTvelos navsadguria” (m.TamaraSvili, 1902:138). rac miuTiTebs,^ rom am periodis baTumi garkveulad inarCunebda damoukideblobas,^ Semoifargleboda osmaleTisaTvis xarkis gadaxdiT. osmaluri wyaroebis mixedviT XVII saukunis pirvel naxevarSi,^ baTumis cixeSi,^ dampyrobTa garnizoni ar Cans. aseve, aRniSnuli wyaroebis mixedviT baTumis cixeSi osmalTa mecixovne razmi Camdgara XVII s-is 90-ian wlebSi (n.Sengelia, 1987). 1704 wels CautarebiaT cixis sarekonstruqcio samuSaoebi (n.Sengelia, 1987:80-81). viTarebis Sesabamisad cixeSi idga 150-dan 500-mde mecixovne4 (n.Sengelia, 1987:50,69-70,178,185186). vaxuSti batoniSvilis cnobiT @,,baTumi mcire qalaqi” iyo,^ romelsac kargi cixe hqonda (qca, IV, 1973:176). osmalebis batonobis xanaSi baTumi inarCunebda Tavis mniSvnelobas. aq savaWrod Camodiodnen saqarTvelos Sida raionebidan (r.uzunaZe, 2001:73). XVIII saukuneSi iwyeba saqalaqo centris TandaTanobiT gadanacvleba samxreTiT,^yures mimarTulebiT. es intensiuri xdeba XVIII s-is meore naxevridan. rac ganpirobebuli iyo imiT, rom md. yoroliswylis SesarTavTan mowyobili qalaqis Zveli navsayudeli ukve mouxerxebeli iyo didi sazRvao gemebisaTvis, samxreTiT ki saamisod moxerxebuli bunebrivi pirobebi arsebobda. osmaluri gemebi swored aq Cerdebodnen (И. Кальфоглу, 1905:41). yures garSemo gaSlili vrceli dablobi SesaZleblobas iZleoda axali saqalaqo ubnebis gasaSeneblad. 27 28 S e n i S v n e b i 1. aRniSnulis Taobaze saintereso cnobas gvawvdis i.kalfoRlu,@baTumis mkvidri moxuci glexebi mogviTxroben^ rom yirimis omis win md. Culkuba (skurkuba-mcire mdinare^ moedineba yof. navTobgadamamuSavebeli qarxnis teritoriaze, r.u.) adidda da gadarecxa sanapiro mindvrebi^ romelTa qveS gamoCnda SenobaTa nangrevebi da saZirkvelebi, (Кальфоглу И.И,1905:40-41). 2. igulisxmeba baTumis cixis naSTebi, rogorc irkveva baTumi warmoadenda sakmaod kargad gamagrebul cixesimagres^ romelsac gaaCnda `Sida cixe~ (a.kaxiZe, d. xaxutaiSvili^ 1989:46-47)& 3. zogierTi maTgani i. proskuriakovs 1842 wels jer kidev daungreveli daxvedria. erT maTgans Zveli moxatuloba amSvenebda (Я . Проскуряков, 1905:3). 4. saqarTvelos zRvispira regionebTan garTulebuli mdgomareobis gamo 1704 w. baTumis cixeSi Caayenes osmalTa 600 kaciani garnizoni (n.Sengelia, 1987:178; Т.Берадзе, 1989:221222). literatura: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. d. baqraZe, arqeologiuri mogzauroba guriasa da aWaraSi, baTumi, 1987. T. beraZe, zRvaosnoba Zvel saqarTveloSi, Tb., 1981. T. beraZe, saqarTvelos sazRvao vaWrobis istoriidan XIIXV ss - ,,macne,” istoriis seria, 1983 # 2. T. beraZe, genuelTa savaWro faqtoriebi SavizRvispireTSi XII-XV ss-Si. – saqarTvelos enciklopedia, t. I, Tb., 1977. Т. Берадзе, Мореплавание и морская торговля в средневековой Грузии, Тб., 1989. Барбаро Иосафат, Путешествие в Тану. Барбаро и Контарини о России, Л.,1971. T. gvancelaZe, 1561 wlis ucnobi italiuri ruka da afxazTa istoriuli samSoblos lokalizacia. Jurn. ,,artanuji”, 1997 #6. n. vaSakiZe, aWara elinistur xanaSi (meurneoba, saerTaSoriso savaWro kavSirebi). – sdsin, I, Tb., 2007. al. TvaraZe, saqarTvelo da kavkasia evropul wyaroebSi, Tb., 2004. a. inaiSvili, baTumis istoriisaTvis axali arqeologiuri gaTxrebis safuZvelze. – kavkasiis xalxTa istoriisa da arqeologiis sakiTxebi, Tb., 1966. 29 11. a. kaxiZe, d. xaxutaiSvili, masalebi baTumis Zveli istoriisaTvis (wina antikuri da antikuri xana). – sdsZ., XVIII, Tb., 1989. 12. a. kaxiZe, saqarTvelos zRvispireTis antikuri xanis qalaqebi, Tb., 1971. 13. a. kaxiZe, samxreT-dasavleT saqarTvelos zRvispireTi Zv.w. VI-IV saukuneebSi. – sdsin., I, Tb., 2007. 14. И. Кальфоглу, Древнейшие известия о Батумье,- ИКОИРГО, XVIII т. №1, Тифлис, 1905. 15. s. masxaraSvili, matiane qarTvelTa, Tb., 2006. 16. Проскуряков Я., Заметки о Турции. ИКОИРГО., кн.ХХУ, Тифлис, 1905, 17. r. uzunaZe, naosnobis istoriidan baTumis ilqSi, baTumi, 2001. 18. qarTlis cxovreba t, IV. Tb., 1973. 19. s. yauxCiSvili, antikuri masalebi baTumis istoriisaTvis. – quTaisis ped. institutis Sromebi, t. V, quTaisi, 1950-1951. 20. T. yauxCiSvili, antikuri wyaroebi baTumis istoriisaTvis. – sdsZ, XVI, Tb., 1987. 21. n. Sengelia, XVI-XVIII saukunebis osmaluri dokumenturi wyaroebi, I Tb., 1987. 30 Sorena maxaWaZe romani aWarisa da aWarlebis Sesaxeb /artur zutneris ,,aWarlebi"/ ,,uamravi xeobiTa da viwro uReltexilebiT daRaruli mcire kavkasioni bunebriv zRudes qmnis, romelic baTumis olqs, erTi mxriv, mcire aziis TurqeTisagan, meore mxriv ki _ saqarTvelosa da somxeTisagan hyofs. Tavdapirveli mosaxleoba qeds iqiT zRvamde gadaWimuli am mxarisa, rogorc istoriuli wyaroebi gvamcnoben, wminda qarTuli anu qarTveluri tomisa iyo... bolos aWarlebic aiZules, eRiarebinaT TurqTa batonoba. sulis siRrmeSi umetesoba mainc erTguli rCeboda Zveli rwmenisa da warmomavlobisa, romliTac odesRac maTi winaprebi amayobdnen." /artur zutneri/ enciklopedia ,,aWaris" mTavari samecniero redaqciis iniciativiTa da egidiT gamomcemloba ,,inteleqtma" dabeWda germaneli mwerlis artur zutneris romani ,,aWarlebi," romelic germanulidan Targmna rusudan RvinefaZem. romani sainteresod ikiTxeba, Tumca, vfiqrobT, mis mxatvrul Rirsebebze metad mkiTxvels miizidavs da daainteresebs ruseT-TurqeTis omisdroindeli aWaris istoriuli, socialur-politikuri Tu eTnografiuli sinamdvile, ucxoelis TvaliT danaxuli ZirZveli qarTuli kuTxisa da mis mcxovrebTa cocxali, kolorituli saxesuraTebi. romanis pirveli striqonidan bolomde mkiTxvels ar tovebs imis SegrZneba, rom avtori kargad icnobs im masalas, romelzedac muSaobs, aRfrTovanebulia im peizaJebiT, romelTac aseTi momxiblavi ferebiT xatavs, saocari pativiscemiTaa gamsWvaluli im maRalzneobrivi, keTilSobili adamianebis mimarT, vis cxovrebasac asaxavs, an vis portretebsac qmnis. artur zutneri dawvrilebiT aRwers aWarelTa yofas, maT Cacmulobas, zne-Cveulebebs: ,,aWarlebisa da gurulebis erovnuli samosi kavkasiaSi yvelaze moxdenilia: mokle, 31 momdgari, mkerdze gadaxsnili zedatani, romelSic Ria feris moJileto-moperango xifTani mosCans. Sarvali TeZoebze ganieria, barZayebsa da wvivebze ki mWidrod SemokvarTuli, welze Semokruli kuSagiT _ ganieri, zoliani abreSumis SarfiT... (zutneri, 2007:32. aWarelTa ,,mxedruli da masobrivi cekvebis... Sesruleba ki did simardesa da sifrTxiles moiTxovda, radgan mocekvaveebi almasiviT pir-basr, wvetian xanjlebs xan mkerdTan miitandnen xolme, xan ki safeTqlebTan da odnav uzustobas SeiZleboda mZime Sedegi mohyoloda" (zutneri, 2007:33). Widaoba, asparezoba, jiriTi Tu SurduliT qvis tyorcnac maTi gasarTobi iyo. aWarlebi stumarTmoyvareobiTac gamoirCeodnen. aWareli maspinZeli yvelafers akeTebs, raTa stumrebs asiamovnos da dauviwyari dro gaatarebinos Tavis mamulSi. romanSi aRwerilia Serif-faSas stumroba jambek TaguiriZis ojaxSi _ sxalTaSi, romlis umSvenieresi sasaxle da misi garemomcveli buneba waruSlel STabeWdilebas axdens mnaxvelze: ,,sofel sxalTas zemoT, serze gadmomdgariyo mSvenieri sasaxle, romelic Tavisi dakbiluli qongurebiTa da daxvewili verandebiT saamo sanaxaobas warmoadgenda... kedlebisa da Weris nakveTi ornamentebi did darbazebSi gamorCeul gemovnebasa da mxatvrul alRos amJRavnebdnen. misaReb darbazebs marmariloTi mopirkeTebuli monumenturi buxrebi amSvenebda, romlebic aqauri qvismTlelebis ostatobasa da mxatvrul gemovnebaze metyvelebda.... saxlis Semogarenic iseTive STambeWdavi iyo, rogorc misi interieri" (zutneri, 2007 : 22). evropeli avtori gansakuTrebiT dautyvevebia aWaris bunebis simdidresa da mravalferovnebas, Tbil, kaSkaSa, msuye ferebs, egzotikur mcenareTa siuxves, romelTac ,,iq, evropaSi, didi gaWirvebiT axareben minis saTburebSi, aq ki Ria cis qveS, sarevelasaviTaa modebuli" (zutneri, 2007 : 13). ai, erTi magaliTi imisa, Tu rogor xatavs artur zutneri aWaris peizaJs: ,,mzis Casvlisas brinjis yanebidan wamosuli TeTri nisli sanapirosaken miikrifeboda, mzis ukanaskneli sxivebi mas wiTlad Rebavda da gaumWvirvale mandils 32 warmoqmnida, ise rom mxolodRa gacrecili gadabiZguli wylis zedapiri Canda, romelic brinjis naTesebis moyviTalo-TeTr ayvavebul TavTavebamde iyo gadaWimuli" (zutneri, 2007 : 14). avtorma kargad icis, rom aWarlebi ,,wminda qarTuli anu qarTveluri tomis" xalxia da miuxedavad imisa, rom ,,islami xuTi saukunis manZilze ganuwyvetliv yovel Rones xmarobda, ZaliT gaenadgurebina es Zveli erovnuli mexsiereba, dResac miwis yoveli goji, yoveli mtkaveli aq qarTvelTa mkvidrobaze mowmobs" (zutneri, 2007 : 7). ufro meti, mas Semdeg, rac ,,meCvidmete saukunis dasawyisSi gamarjveba islams darCa, mas Semdeg, rac yovelives, rasac ki qristes saxeli erqva, sastiki brZola gamoucxades," aWarlebis umetesoba ,,sulis siRrmeSi mainc erTguli rCeboda Zveli rwmenisa da warmomavlobisa, romliTac odesRac maTi winaprebi amayobdnen". aWarlebs yovelTvis axsovdaT da eamayebodaT, rom qarTvelebi ,,mravali aseuli wlis winaT ufro maRal safexurze idgnen, vidre maTi axlandeli mbrZaneblebi" (zutneri, 2007 : 229). romanSi cocxldeba XIX saukunis 60-70-iani wlebis aWara, roca ,,sul ufro da ufro gausaZlisi pirobebis Sedegad moZraoba daiwyo, romelic droulad CaaxSes" (zutneri, 2007 : 9), roca mosaxleobis ganukiTxavma Zarcva-glejam, xelisufalTa Tavgasulobam da TviTnebobam piks miaRwia, roca nebismieri moxele ,,Tavis TemSi Tavs patara mefed grZnobda," maTi umTavresi sazrunavi ki xalxis xarjze gamdidreba iyo. miuxedavad imisa, rom am periodisaTvis baTumi iqca neitralur teritoriaze mdebare mowinave postad, ucxoeTTan gacxovelebuli vaWrobis centrad, gaixsna sxvadasxva qveynis sakonsulo, mkvidri mosaxleobis keTildReobas amiT araferi Sematebia, piriqiT, madagaxsnili xelisufalni kidev ufro aviwroebdnen da gausaZlis gadasaxadebs akisrebdnen adgilobriv mcxovrebT. swored am adamianTa cxovrebis, siyvarulisa da brZolis, gamarjvebisa da damarcxebis istorias aRwers zutneri Tavis romanSi. mwerali mouxiblavs aWarelTa Sinaganad keTilSobil, amay, marTal, vaJkacur da gmirul bunebas, amitomac aseTi siyvaruliT Zerwavs igi mSvenieri Tamarisa da simarTlismoyvare jambekis, SurisZiebis grZnobiT anTebuli elizbasa da megobrebisaTvis Tavdadebuli axmedisa Tu darias dasamaxsovrebel saxe-xasiaTebs. eseni arian ,,suliT da xorciT aWareli, farTo gagebiT ki qarTveli" patriotebi, romlebic ,,gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebdnen TavianT ZvelqarTul warmomavlobas", romlebic ,,mzad iyvnen sicocxle gaewiraT, raTa mama-papaTagan memkvidreobiT miRebuli uflebebi mCagvrelebisagan daecvaT" (zutneri, 2007 : 108), TavdadebiT ebrZolaT uRirsi dampyroblis winaaRmdeg, romelic maT saukuneTa ganmavlobaSi ,,sisxlian cremlebs adenda", Seuracxyofda maT erovnul suls, tradiciebs, fexqveS Telavda maT Rirsebas. jambeki, elizba da sxva aWareli patriotebi swored ,,qveynis siyvarulma, misi umdidresi istoriisadmi mowiwebam" daapirispira dampyroblebTan, Tumca, samwuxarod, aWaris mosaxleoba mxolod aseTi Tavdadebuli patriotebisagan ar Sedgeboda, aqa-iq sarevelasaviT gamoereodnen xolme renegatebi, romelTaTvisac mamoZravebeli Zala mxolod sakuTari keTildReoba iyo, am miznis misaRwevad isini arafers eridebodnen: qveynisa da xalxis Ralats, mkvlelobas, usamarTlobas. maTi galerea sakmaod Wreli da mdidaria: Serif-faSa fariseveli, arafrismaqnisi gubernatoria, visTvisac xalxis gasaWiri, mkvidri mosaxleobis interesebi fuW sityvebad qceula da vinc Tavisive uxvad dafrqveul dapirebebs arasodes ar asrulebs, sisastikiT gamoirCevian hasan-begi da rejib-xani, ToTia koCaliZe da murza-xani, saeWvo gzebiT _ yaCaRoba-ZarcviT gamdidrebuli adamianebi. maTTvis xalxi brboa, ,,brbo ki unebisyofo faraa, romelic imas emorCileba, visac yvelaze grZeli maTraxi aqvs da misi kargad gadaWerac exerxeba" (zutneri, 2007 : 124). am garewrebis ,,yvelaze naRdi devizia": ,,yvelaferi sakuTari TavisTvis, araferi sxvebisTvis; ar arsebobs ufro saimedo da madlieri arseba, vidre sakuTari me" (zutneri, 2007 : 186), Tumca Tavisuflebisa da simarTlisaTvis mebrZoli erT muStad Sekruli xalxis risxvas verc erTi maTgani ver gadaurCa. artur zutneri maxvili Tvalis mweralia. mas kargad aqvs SemCneuli da gadmocemuli aWarelTa erTi gamorCeuli 33 34 Tviseba: mSvidobismoyvareoba da humanizmi. aWareli yvelaze metad mSvidobas ufrTxildeba, cdilobs nebismieri saSualebiT mis SenarCunebas, Tumca omis SemTxvevaSi arc xifaTsa da brZolaSi Tavdadebas gaurbis. aWarelTa xasiaTi mSvenivrad aris gamokveTili romanis erT-erTi yvelaze simpaTiuri gmiris jambek TaguiriZis saxeSi, ,,romlis gonebac TmaSevercxlili brZenisas ar Camouvardeba, romlis guli mxolod sikeTisa da samarTlianobisTvis Zgers". jambeki cdilobs qveyanaSi gamefebul usamarTlobaze, meqrTameobaze, ukanonobaze Tvalebi auxilos Serif-faSas, Caagonos, rom mZarcvel moxeleTa dausjeli parpaSi bolos da bolos saerTosaxalxo ajanyebas gamoiwvevs, Tumca misi yvela cda marcxiT mTavrdeba, ufro meti, Tavgasuli, xelSeuxeblobaSi darwmunebuli moxeleebi adrindelze Tavxedurad iqcevian da dausjelad awiokeben mosaxleobas. icvlebian saukuneebi, epoqebi, magram ar icvleba is maradiuli faseulobebi, riTac aTaswleulTa manZilze modioda qarTveli kaci: sikeTe, mSveniereba, keTilSobileba, samarTlianoba, megobris erTguleba da, rac mTavaria, sakuTari miwisa da xalxis gamZafrebuli siyvaruli _ aseTad dainaxa evropelma mweralma XIX saukuneSi aWareli kaci da aseTad darCa igi ori saukunis Semdegac, amitomac ase amayad ambobs igi dResac: ,,ididgule, rom amferi aWareli gyavda gana!" (gorgilaZe 2006:14) literatura: 1. gorgilaZe z. rCeuli, baTumi, 2006 2. zutneri a. ,,aWarlebi". baTumi, 2007 3. rusTaveli SoTa, ,,vefxistyaosani." Tbilisi, 1974. 35 ramaz surmaniZe AHFYUB VJUPFEHT,B CFMFHSDTKJIB ~FZFHFIB` wyj,t,c cfmfhsdtkjib ahfyusf xfvjcdkfpt d[dlt,bs sfvfh vtabc tgjmblfy6 ,fcbkb tpjcvj'qdhbc s[pekt,fib6 nhfgbpjybc rtbcfhsfy fktmcb rjvytyjcsfy vbvfhst,fib6 fuhtsdt sfvfhbc itmt,f-[jn,fcsfy lfrfdibht,bs7! vjvltdyj wyj,f tresdybc ;fvsffqvothtkc6 hjwf bub t[t,f fctdt nhfgbpjybc cfrtbchjc6 rth'jl stvehktyubc vbth rtbchbc idbkbc itg.hj,fc7 vbc ufvjcf[cytkfl xfvjcekf cfahfyutsbc tkxb6 hjvtkcfw ufesfdbceakt,bf rtbchbc idbkb7 stveh ktyuc vbcsdbc e,j't,bf cfvtaj cfvjctkb lf c[df cfxemht,b lf ufecnevht,bf7 xdtysdbc fhff wyj,bkb fv tkxbc dbyfj,f7@ ,thb tuyfnfidbkbc wyj,bs ahfyut,b tcoht,jlyty mtstdfy ltljakbc ofvt,fc6 hjvtksfw 3fbqtc ovbylfyb yfobkyb ovblbcf mtstdfybcyb ahfyusf lf ofhbqtc sdbcsf sfyf yfobkfl6 [jkj [tkb lf vrkfdb ,fnjyc stbvehfpc ufvjeupfdytc37# !^!$ otkc cfmfhsdtkjc todbf btpebnt,bc jhltybc ofhvjvflutytkb keb uhfy;t ~!%%@-!^!%`7 vbcb fyufhbit,b ufvjmdt.ylf !(!% o7 s,bkbcib7 fm yfsmdfvbf5 2xdty ufudfahs[bktc6 hjv ufpfa[ekbc lfcfo.bcib6 jpty-afifcsfy thsfl6 ufdtvupfdht,jlbs nhfgtpeynib6 [jkj itvltu cfvtuhtkjib7 afifc ceksfybcfufy lfdfkt,ekb /mjylf cfvtuhtkjc lf uehbbc vsfdht,sfy vjkfgfhfrt,f37 vbcbjythb gbhdtkfl rjycnfynbytgjkib xfdblf6 cfblfyfw uftvupfdhf cfvtuhtkjib7 vfc sfy f[klf lfv[vfht vjhxbkb 'vf tnbty dbj lf f[fkufphlf cjvt[b sfh]bvfyb7 vjupfeht,b thsb sdt nhfgbpjyib itxthlyty6 [jkj fmtlfy hbptib xfdblyty5 3cjatkb hbpt xdtyb afifc cfvij,kjf ~t7 b7 afif kfpbf6 h7 c7`7 fm w[jdhj,c vbcb vstkb j]f[b7 tc cjatkb6 c[df ,tdh cjatksfy thsfl itlbc kfpt,bc mdt.fyfib7 cjakbc nhfgtpeynbc v[fhtc ,th'yekfl kfgfhfrj,ty6 [jkj cfmfhsdtkjc v[fhtc vtuhekfl3 ~kfpehfl6 h7 c7`7 keb uhfy;t ths-thsb gbhdtksfufyb rfhufl fqothc ufveckbvfyt,bc ghjwtcc lf fv cfmvtib trjyjvbreh cfymwbt,c6 v'bvt uflfcf[flt,c vfspt6 dbyw vf/vflbfyj,fpt efhc fv,j,lf7 uhfy;tv vjbs[jdf utvblfy yfgbhpt uflfcdkf6 vfuhfv fvbc eakt,f afifv fh vbcwf bvbc ibibs6 hjv bc vjcf[ktj,fib 36 fynbveckbvfyeh veifj,fc uffxfqt,lf7 fct ufuh'tklf fudbcnjlfy yjtv,hfvlt7 & yjtv,thc cfibytkb mfhbi[fkb fvjdfhlf lf fsfvlt cfdfzhj ufkthf yfgbht,pt vbfvc[dhbf6 vhfdfkb flfvbfyb lfbqegf7 uhfy;tc utvb6 hjvtkptlfw afifw b.j6 vtxtxpt it]lf7 fvbs bcfhut,kf vjupfehvf6 yfgbhpt uflfdblf lf mhbcnbfyekb mflfut,f uffxfqf7 fv lhjc ajhvfkehfl fzfhfw jcvfkt,bc [tkib b.j6 vfuhfv vfsb otc-o.j,bkt,f ]th rbltd fh b.j lfv.fht,ekb6 fk,fs fvbnjv fv,j,c uhfy;t6 hjv 3,fsevb mfhsekb yfdcfluehbfj37 cojhtl fv mfkfmib afibc ltcgfyvf lf uehbbc vsfdfhvf !^!$ okbc !# ltrtv,thc [tkb vjfothtc pfdc6 hjvkbsfw uehbtkb [fhrbc uflf[lfc rbchekj,lf7 fvbc itvltu uhfy;tc eakt,f vbtwf cfvtuhtkjcfrty ufytuh'j upf7 ujybjlfy k7 uhfy;t uehbfib uflfcekf lf cjatk ,fbktsib uehbtkbc htpbltywbfib vsfdfhc∗ codtdbf7 fmdt it[dlf kfptsbc fhmbtgbcrjgjcc7 fv afmnc t7 sf.fbidbkb vfqfk bcnjhbek itafct,fc f'ktdc lf fv,j,c5 2kfptsbc tgbcrjgjcvf flubkcfv.jatkfl ,fsevb6 mj,ektsb fy fzfhbc c[df flubkb rb fh bcehdf6 fhfvtl eahj lfwekb uehbf fbhxbf37 uhfy;t cfvtuhtkjcfrty uftvupfdhf6 cflfw it[dlf vtat stbvehfp gbhdtkc7 uehbblfy keb uhfy;t cfvtuhtkjib uflfdblf6 fm mjkthbs ufhlfbwdfkf vbcb vjhxbkb tnbty dbj7 mjkthbs lfcyteklf uhfy;tw6 vfy cfvrehyfkjl rjycnfnbytgjkc vbfiehf6 vfuhfv xfcdkbcsfyfdt6 !^!% okbc @@ vfbcc ufhlfbwdfkf7$ !*$& okbc #! fudbcnjc s,bkbcib xfvjdblf vtwybthekb mfhsdtkjkjubbc ae'tvlt,tkb lf mfhsdtksf lblb vtuj,fhb vfhb ,hjct ~!*)@-!**)`7 sbsmvbc #) otkb twyj,jlf bcnjhbrjcb cfmfhsdtkjc c[dflfc[df v[fhtc6 vfuhfv fzfhfib itvjcdkf dth it'kj7 fvbc vbptpb bc b.j6 hjv v7 ,hjctc vjqdfotj,f vskbfyfl lftvs[df jcvfksf ,fnjyj,fc6 hjwf ew[jtksfsdbc fzfhfib itvjcdkf sbsmvbc ite'kt,tkb b.j7 fv vlujvfhtj,fv bcnjhbrjct,c cf,f,b vbcwf tsmdfs6 hjv v7 ,hjct fzfhbc stvbs fh lfbynthtct,ekfj7 tc fhff cojhb7 vbcb xfvjecdktkj,f chekbflfw fh ybiyfdc bvfc6 hjv cfv[htsb cfmfhsdtkjc6 'dtkb rjk[tsbc lf kfptsbc ∗ ** vfvbf ++ uehbtkb ~9-!^@*`8 qvhsbcvij,kbc cf[tkj,bc uthvfyt7 xdtyb fphbs6 tc eylf b.jc xjabc ~kfptsbc` vjyfcnhblfy ~cfn.tgtkflfy` uflvj.dfybkb ,thb 37 itcofdkf fh b.j lblb vtwybthbc cfveifj utuvt,ib7 !*%^ okbc !^ vfhnc hectsbc vtwybtht,fsf frfltvbbc c[ljvfpt ,hjctv ofvjf.tyf obyflflt,f b,thbbc6 vtc[tsbc6 rjk[tsbc lf kfptsbc utjuhfabf ittcofdkfs e'dtktcb lhjblfy cnhf,jybcf lf fhbfytc lhjvlt8 cfmfhsdtkjc ehsbthsj,f tdhjgfcsfy vjyqjksf itvjctdblfy ~\+++ c7` sehmt,bc ~\|c7` ifd pqdfpt ufvjxtyfvlt7% t7 o7 3cfveckbvfyj cfmfhsdtkj3 cfufyut,jl fbcf[f v7 ,hjctc 3cfmfhsdtkjc bcnjhbfib37 fdnjhb fh qfkfnj,c 'dtkb vobuyj,fh-bcnjhbrjct,bc nhflbwbfc lf fylhbf gbhdtkojlt,ekbc mflfut,blfy cfmfhsdtkjc cfvtajc ufemvt,fvlt fzfhfc sfdbc flubkc vbextyc7 fdnjhvf wfkrt sfdfl ufvj.j 3cfvw[t-cffsf,fujc bcnjhbf36 cflfw fzfhfc fctdt sfdbcb flubkb fmdc7 vsfdfhb vfbyw bcff6 hjv v7 ,hjctc vzblhj ehsbthsj,f /mjylf mfhsdtk vjqdfott,sfy6 dbyw fzfhbc stvfpt veifj,lf lf fv v[fhtib vjupfehj,lf ~l7 ,fmhf't6 u7 .fp,tub6 h7 thbcsfdb lf c[d7`7& itb'kt,f .dtkfv fhw rb bwjltc6 hjv ]th rbltd !*$( otkc v7 ,hjctv lbvbnhb vtqdbytse[ewtcc itelubyf ghjuhfvf lf fhmtjkjubehb rdktdbc bycnhemwbf6 hjvkbsfw [tkv'qdfytkj,lf l7 ,fmhf't sfdbcb fhmtjkjubehb vjupfehj,bc lhjc lf hjvtkvfw fcf[df /gjdf fdnjhbc aeylfvtyneh yfihjvib7* fvbnjv ufcfrdbhb fhff6 yfihjvbc itcfdfkib ufrtst,ekb fdnjhbctekb vb'qdyf-vbyfothb5 3fv yfihjvc de'qdyb cfbvgthfnjhj vtwybtht,fsf frfltvbbc jhlbyfhek frfltvbrjcc vfhb bdfytc 't ,hjctc6 hjvtkvfw vnrbwt cfae'dtkb xfe.fhf mfhsekb kbnthfnehbc ewyj,b lf yfrkt,fl wyj,bkb o.fhjt,bc itcofdkfc37 sdbs l7 ,fmhf'bc obuybc ntmcnib vhfdfkupbcff vbsbst,ekb ,hjctc 3cfmfhsdtkjc bcnjhbf36 hfw fv jhb vtwybthbc vzblhj ehsbthsj,fpt vtn.dtkt,c7 ubjhub .fp,tub cfveckbvfyj cfmfhsdtkjib afhekfl xfvjdblf ~!*&$ o7`6 hjujhw uhbujk uehbtkbc vcf[ehb6 fvbnjv bc sfdbc vjupfehj,bc lfvutuvfdt,pt6 fuhtsdt vjupfehj,bc vsfdfh itltut,pt fh cfe,hj,lf7 fvfc6 hjujhw xfyc6 fhw cfbvgthfnjhj frfltvbbc otdhsf ijhbcfw f[vfeht,lf6 vfuhfv vfssfy6 rth'jl vfhb ,hjctcsfy rfdibhb /mjylf lbvbnhb ,fmhf'bc vtidtj,bs7 l7 ,fmhf'tc ubjhub .fp,tuvf uflfcwf ^ evybidytkjdfytcb [tkyfothb6 hjvkt,bw lbl[fyc cfvtwybthj ohtt,bcfsdbc ewyj,b b.j7 thsb vfsufyb 2n,tsbc ceksf vfnbfyt3 !(&( o7 ufvjfmdt.yf sbyfsby tyemb'tv6 [jkj lfyfhxtyb !(*@ otkc 38 hecek tyfpt cfehvfu rfrf,f'tv6 sevwf fv ljrevtynt,bc vjvgjdt,kbc dbyfj,f vtwybthsfsdbc yfrkt,fl wyj,bkb b.j7 fv yfrkbc itdct,fc vbt'qdyf xdtyb obuyb7( ahfyub vjupfehb tlefhl kbjptyb jh]th6 !()$ okbc fudbcnjib lf !()% okbc yjtv,thib todbf fzfhfc7 sfdbcb vjupfehvf isf,tzlbkt,t,b vfy s,bkbcib ufvjfmdt.yf7!) vjbyf[ekf ,fsevb6 rf[f,thb6 cfhab lf kbvfyb6 uftwyj fzfhtksf lf fa[fpsf w[jdht,fc6 cjakbc vtehytj,fc ~cbvbylb`6 vtw[jdtktj,fc6 zjhj[pt yfdbs vjupfehj,fc6 zjhj[bc o.fkvfhx[t,pt w[tyt,bs uflfcdkfc7 vjupfehvf lffsdfkbthf fuhtsdt ujybjc wb[t lf xfbothf6 hjv wb[bc lfcfdkts rjirsfy b.j ofhothbfyb kbsjybc lfaf6 hjvtkbw !*&&-&* o7o7 jvbc lhjc jcvfkt,vf ufbnfwtcj7 c[dt,bc vcufdcfl t7 kbjptybw vjtmwf fhfcojhb byajhvfwbbc ufdktybc mdti lf smdf6 hjv kfpt,b wb[bc fityt,fc ceksfy cektbvfyc vbfothty6 cbyfvldbktib utyetkt,bc fityt,ekb eylf b.jcj7 hjujhw wyj,bkbf6 jhbdt vjcfpht,f vwlfhbf lf fhfthsupbc itcojhlf7 fvbc vbe[tlfdfl t7 kbjptyvf ,tdhb cfbynthtcj vjdktyf fqothf6 hfw lqtcfw fh rfhufdc vybidytkj,fc7 bub fv,j,c6 hjv !()$ o7 cfhacf lf kbvfyib hect,c .fpfhvf /mjylfs6 fqothc fv flubkt,ib fut,ek kfpeh cf[kt,c6 gfnfhf ,fpfhc6 cf.fdtt,c7 [fylfpvekt,c vbcsdbc esmdfvs6 hjv cfhac flht fz.df thmdf6 cfhab rb jcvfkt,vf itfhmdtc6 hfw eceasfj flubkc eylf ybiyfdltcj7 cfhabc sfdib t7 kbjptyvf yf[f trktcbbc yfyuhtdb6 hjvtkbw fctdt utyetkt,bc fut,ekb tujyf6 vfuhfv offo.lf mdfc6 hjvtkptw fqvjfxbyf ofhothf 3btcj3 hbsfw bdfhfelf6 hjv trktcbf rjkjybpfnjhb ,th'yt,bc fut,ekb eylf b.jcj7∗ cjakt,c lbl pbfyc f.tyt,lyty vf[kj,tk n.tt,ib vj,byflht lfsdt,b lf nf[t,b6 hbc ufvj lblb pfhb xfvjerblbfs6 hjvtkbw vwbht ybfdbc lhjcfw [vfc ufvjcwtvlf lf yflbhc fahs[j,lf7 t7 kbjptyb fqothc ajhsj[kbc ,fqt,c6 vfqkfh .eh'tyc ~bpf,tkfc`7 kfpt,ib ufycfresht,bs afhsjl b.j ufydbsfht,ekb vtstdptj,f6 dfzhj,f6 yfjcyj,f7 vfs ,fsevib ufcf.blfl xfvj/mjylfs5 ,hby]b6 ajhsj[fkb6 dfikb6 stdpb7 kfpt,bc ∗ fv flubkt,ib ,jkj lhjvlt cfvb trktcbf bluf7 vfusfy jhb ,kbylf;t,bc uf.dfybc lhjc vtcfpqdhtt,vf lffyuhbtc7 vtcfvt6 jrfyltktc trktcbf f[kfw lufc7 itcf'kjf kbjptyvfw tc cf.lfhb yf[f7 39 lf[fcbfst,bcfc t7 kbjptyb frhbnbrt,c jcvfy ,tbc ~rfkajqke9`6 hjvtkbw feufl b[ctyt,c fv e'dtktc mfhsek njvc7 sfdfl kbjptyb rb fv,j,c6 hjv kfpt,c crjkt,b fhf fmds6 vfuhfv vidtybdhfl fphjdyt,ty7 kfpb mfkt,b ew[jtkt,c thblt,bfy6 ,tdhc ihjvj,ty6 bwdfvty ceasfl lf vj[ltybkflj7 kfpeh j]f[t,ib yfrkt,fl itu[dlt,fs ufzbhdt,ekb6 hflufyfw bcbyb [fh]dfib sfditrfdt,ekyb fhbfy7 t7 kbjptyb vbesbst,c kfptsbc cfpqdhbc vlt,fhtj,fc ~c7 cfhab`6 ufyc[dfdt,bs c[df fdnjht,bcfufy6 hjvkt,bw cfpqdhfl zjhj[c vbbxytdlyty7 fzfhkt,pt vjupfehb fv,j,c6 hjv bcbyb cnevfhsvj.dfht lf ihjvbcvj.dfhtyb fhbfy6 bcbyb kfgfhfrj,ty ceasf mfhsek tyfpt6 f[kf[fy [ekjib6 mtlfcf lf vfzf[tkfib crjkt,bw uf[cytc6 cflfw hecekfl fcofdkbfy7 tc rb vjupfehc vbeqt,kfl vbfxybf lf fewbkt,kfl sdkbc fv v[fhtib mfhsekb othf-rbs[dbcf lf obuyt,bc ufdhwtkt,fc7 ;ehyfkbcn v7 vth]fyjdsfy cfe,hbcfc wyj,bkvf ahfyuvf vothfkvf ;jh; cbvtyjyvf ~!()#-!(*$` ufyfw[ flf6 hjv bub gbhdtkfl ,fsevib xfvjdblf !(@# o7 hjujhw vtpqdfehb7 f[fkufphlf itvjmvtlpt bcsdbc ewyj, mfkfmc lblb isf,tzlbkt,f vje[ltybf7 bv lhjc pqdfpt vhfdfkb ew[jehb utvb bluf7 fvbnjv gjhnib lf cfreshbd mfkfmib ufycfresht,ekb vj'hfj,f buh'yj,jlf7 vtpqdfeht,cf lf flubkj,hbd vw[jdht,s dfzhj,f uftxfqt,byfs7 yf[f flubkj,hbdsf wtrdt,b7 lfvf[fcbfst,tkb b.j [fk[bc ufhtufyb cbzhtkt lf c[dflfc[df tyfpt cfe,fhb7 fm .jaybcfc cf[tlht,b lf fmktvt,bw dyf[tj6 fv,j,c ;7 cbvtyjyb7 vothfkb vtjhtl !(^& otkcfw udtcnevhf6 fv]thfl vteqktcsfy6 idbkt,sfy lf idbkbidbkt,sfy thsfl7!! ahfyub [fk[bc cf[tkjdfyb idbkb6 vothfkb lf cfpjuflj vjqdfot fyhb ,fh,becb ~!*&*-!(#%` fzfhfib !(@& okbc jmnjv,thib xfvjdblf7 hjujhw xfyc6 jmnjv,hbc htdjkewbbc !) okbcsfdsfy lfrfdibht,bs bub vjcrjdib vbbodbtc6 fmtlfy rb rfdrfcbfib xfvjcdkf bcehdf7 & jmnjv,thc bub s,bkbcib b.j7 vfc sfy f[klf fktmcfylht lbevfc ~vfvf` idbkbidbkb c7 lbevf7 fyhb ,fh,becvf cfmfhsdtkjc c[df res[tt,sfy thsfl vjbfhf vtc[tsb lf fzfhf6 lffsdfkbthf bcnjhbekb flubkt,b6 vfnthbfkehb reknehbc 'tukt,b6 ltnfkehfl uftwyj cfmfhsdtkjc bcnjhbfc lf bub sfyfvtlhjdtj,fc itflfhf7 cnevfhvf vtc[tsblfy ujlth'bc eqtknt[bkb uflvjbfhf lf 40 [ekjib uflvjdblf6 uftwyj vfibyltk cfvfphj cffdflv.jajc ~ufb[cyf !(@% o7`6 nf,f[vtkfc cf[th[ mfh[fyfc6 lffsdfkbthf f[fkb upt,b lf [blt,b6 mj[-cfvrbs[dtkjt,b6 crjkt,b7 fmtlfy bub fzfhbco.kbc [tj,bs ofvjdblf ,fsevbcfrty7 yf[f f[fkb [blt,b ief[tdcf lf mtlfib ~fitylf !(@$-@% o7o76 hjvkt,bw lqtcfw vjmvtlt,c`6 uftwyj fo/tcbc vityt,kj,bc vbvlbyfhtj,fc7!@ ufpts 3ae[fhfc3 wyj,bs cnevfhb vbtcfkvf fzfhbc wfr-bc ctcbbc vjyfobktt,c7 .ehflqt,bc ufhtit fh lfenjdt,bf pqdbcgbhf fzfhfw6 xfbc gkfynfwbt,b lf wbnhecjdfysf ,fqt,b7 !(@( o7 ufvjdblf %-sfdbcfufy itlutybkb fyhb ,fh,becbc obuyb 2fb hf e.dtc cfmfhsdtkjc38 bub !(#) o7 s,bkbcib mfhsek tyfptw ufvjcwtc7 ths-ths sfdib ~2rfdrfcbehb cfqfvjt,b3` fhbc mdtsfdb 3,fsevb36 hjvtkibw fdnjhb ,fsevc hbdbthfc flfht,c lf fv,j,c6 hjv ofhcekib 3fzfhbcnfyb6 se cbyfvldbktc dbn.dbs6 thsb lblb mdf,b b.j6 cflfw thjdyekb lf cfhoveyjt,hbdb ieqkb leqlf36 f[kf rb tc v[fht vhfdfkthjdfybf6 fc rfwib ^! mfhsdtkbf6 !$ _ hecb6 !! _ cjvt[b6 * _ ,th'tyb6 # _ t,hftkb6 hjvkt,bw 'vehfl lf vtuj,hekfl w[jdhj,tyj7 f7 ,fh,becbc6 hjujhw rjveybcnbc xfyfotht,ib6 ,eyt,hbdbf6 buh'yj,f cf,zjsf o.j,bkt,bc fgjkjubf6 hfcfw cfahfyutsib tvbuhbht,ekb cfmfhsdtkjc vsfdhj,bc otdhsf efh.jabsb ufvj[vfeht,f vj/.df6 sevwf vothfkc bmfw ufvjexylyty vjv[htt,b ~rjkthb6 ;jhltyb6 keb lf c[d7`7 vbe[tlfdfl fvbcf6 fyhb ,fh,becbc xfyfotht,c bvlhjbyltkb fzfhbc w[jdht,fpt efqhtcfl lblb bcnjhbekb vybidytkj,f fmdc7!# !(#) otkc cfmfhsdtkjib xfvjdblf ahfyub vothfkb lf cfpjuflj vjqdfot keb fhfujyb ~!*(&-!(*@`7 vfy jh obuyfl ufvjfmdt.yf 3cf,zjsf kbnthfneht,b36 hjvtkibw ufy[bkekbf uh7 f,fib'bc6 b7 f,fib'bc6 u7 ktjyb'bc6 u7 nf,b'bc6 c7 xbmjdfybc6 g7 bfidbkbc6 n7 nf,b'bc6 i7 lflbfybc6 y7 kjhsmbafyb'bc6 c7 ifyibfidbkbc6 f7 f,fitkbc lf c[d7 itvjmvtlt,f7 vfy sfhuvyf y7 kjhsmbafyb'bc 3rjk[tsbc wbcrfhb37 k7 fhfujybc hjvfyib 3,fptkbc pfht,b3 ths-ths gthcjyf;c6 vidtybth mfhsdtk mfkc rfnthbyf cbvjyb't /mdbf6!$ hjvtkibw6 xdtyb fphbs6 ,fsevib bv lhjc vw[jdht,b kfvfpb mfk,fnjyb lf mbhehut,pt fhfyfrkt, cf[tkufysmvekb cfjgthfwbj lf vtkfybf cbvjyb't eylf buekbc[vt,jltc7 c[dflfc[df lhjc fzfhfc cnevhj,lyty ahfyub [fk[bc c[df ufvjxtybkb idbkt,b5 vfhctk rfityb ~!*^(-!(%*`6 htyt kfajyb ~!*((-!(&$` vteqktcsfy fk,thnbyfcsfy thsfl6 hjkfy kthef ~!(^( o7`6 ,jnfybrjcb lf tsyjuhfab fylht jlhberthb ~!(&% o7` lf c[d7!% ahfyub [fk[bc qbhctekb idbkt,bc cfmfhsdtkjib xfvjcdkf6 c[dflfc[df res[bc6 vfs ijhbc fzfhbc ltnfkehb ufwyj,f lf j,btmnehb itafct,f vybidytkjdfyb aehwtkbf cfmfhsdtkjc ofhcekbc itcofdkbc6 fuhtsdt ahfyub lf mfhsdtkb [fk[bc nhflbwbekb vtuj,hj,bc bcnjhbfib7 !7 mfhskbc w[jdht,f7 n7 ++7 s,7 !(%(7 ud7 !$@6 !$^7 @7 bmdt6 ud7 ##$6 $^%7 #7 bmdt6 ud7 $)@7 $7 Сборник материалов по описании местностей и племен Кавказа. вып. 44. Тифлис,1915. с.41-45. bkbf nf,fqef7 cfmfhsdtkj tdhjgbc fhmbdt,cf lf obuycfwfdt,ib7 n7 @7 s,bkbcb7 !(*^7 ud7 %-%^7 %7 hecelfy ljlfidbkb7 vfhb ,hjct7 s,7 !(^@7 ud7 !!^ ^7 vfhb ,hjct7 cfmfhsdtkjc bcnjhbf7 ,fsevb7 !((*7 ud7 #@6 ((6 @@#-@&@7 &7 ijsf [fysf't7 vfhb ,hjct7 s,bkbcb7 !(^^7 ud7 &$6 !^%6 !^^7 *. Дм.Бакрадзе. Археологическое путешествие по Гурии и Адчаре. СПетербург. 1878 г.8 lbvbnhb ,fmhf't7 fhmtjkjubehb vjupfehj,f uehbfcf lf fzfhfib7 sfhuvfyb fhxbk njnjxfdfcb7 ,fsevb7 !(*&7 (7 hfvfp cehvfyb't7 ubjhub .fp,tubc vjupfehj,bcfc n,tsib vjgjdt,ekb ljrevtynt,b7 ,fsevb6 @))*7 !)7 Известия Кавказского отдела императорского Российского общества (ИКОИРГО). т.18. вып.3. Тифлис.1905, географического 1906.с.147. !!7 Газ."Советская Аджария". 27 января 1971г. Ж. "Неделя", №2.1973. с.13. !@7 ufp7 2ae[fhf36 !* jmnjv,thb !(@& o7 !#7 fyhb ,fh,becb7 fb hf e.dtc cfmfhsdtkjc7 s,bkbcb7 !(#) o7 !$7 tywbrkjgtlbf7 cfmfhsdtkj7 n7 !7 s,bkbcb7 !((& o7 ud7 !*@7 !%7 bjct, ,tmbhbidbkb7 fzfhf vtuj,ht,bc sdfkbs7 ,fsevb7 !(&%7 vbcbdt hecb lf c[df vj'vt [fk[t,bc vothkt,b fzfhbc itcf[t,7 ,fsevb7 !( 41 42 K B N T H F N E H F oTar gogoliSvili 1914 wlis agvistoSi daiwyo pirveli msoflio omi. am omSi erTmaneTis pirispir idgnen erTis mxriv: germania, avstria, bulgareTi da TurqeTi da meore mxares ki inglisi, safrangeTi, ruseTi. am omSi mniSvnelovani adgili eWira kavkasiis regions, gansakuTrebiT ki baTumis olqs. 1914 wlis wina periodis TiTqmis yvela mimowera imperiis centridan kavkasiaSi Seexeboda baTumis olqs da iq mimdinare politikur procesebs. Cven, ruseTis, kerZod peterburgisa da moskovis, Tbilisisa da baTumis arqivebSi xangrZlivi muSaobis Sedegad gamovavlineT ara erTi oficialuri dokumenti, romelic Seexeba swored zemoTTqmuls. gamomdinare aqedan mizanSewonilad migvaCnia farTo sazogadoebisaTvis migvewodebina ara erTi saarqivo dokumenti, romelic aaSkaravebs mefis ruseTisa da sulTnis TurqeTis mglur, eqspansionistur politikas. es sainteresoa imdenad, ramdenadac dRes saqarTvelo imyofeba, cota gansxvavebul, magram msgavs situaciaSi. amitom sifrTxile yovelTvis iyo is mTavari saSualeba, romelic iZleoda Tavis gadarCenisa da TviTmyofadobis SenarCunebis udides Sanss. swored rom es sifrTxile gvmarTebs dRes. 1913 wlis 27 seqtembers ruseTis imperiis Sinagan saqmeTa saministrodan saidumlo werili miuvida kavkasiis mefisnacvlis kancelarias, sadac ewera: ,,TurqeTSi mimdinareobs aSkara saomari mzadeba da sul ar aris gamoricxuli, rom gaaxSiron provokaciebi Cvens winaaRmdeg. iq Camoyalibebulma ,,axalgazrda TurqTa” organizaciebma gaaZlieres panislamisturi propaganda TurqeTis sazRvrebs gareT. maTi survilia islamis aRorZineba sxva qveynebSi. am mizniT maT gansakuTrebuli yuraReba miaqcies ruseTis imperias, sadac cxovrobs mravalricxovani musulmani mosaxleoba da maTSi islamis aRorZineba SeiZleba sasargeblo aRmoCndes TurqeTisaTvis, misi urTierTobis gasamwvaveblad ruseTTan. am mizniT Turqebis mier ruseTSi gagzavnili iqna vaWrebisa da xojebis saxiT ,,axalgazrda Turqebis” momxre xalxi. emisrebi gaigzavna volgaze, yirimSi, Sua aziasa da kavkasiaSi.Ggamomdinare aqedan miiReT gadamWreli zomebi, raTa kavkasiaSi, CvenTvis strategiulad am mniSvnelovan mxareSi, mtrebma ver awaarmoon ZirgamomTxreli saqmianoba. amis didi survili maT eqnebaT, radgan isini didi xania ocneboben Cvens gamoZevebas kavkasiidan da iq gabatonebas. gevalebaT: 1) daaweseT emisrebze gansakuTrebuli yuradReba, 2) yuradReba gaamaxvileT panislamuri ideebis gavrcelebaze da sastikad win aRudeqiT mas yoveli saSualebebiT, 3) daaweseT TvalTvali yvela ucxoelze, gansakuTrebiT mahmadianebiT dasaxlebul adgilebSi, 4) gansakuTrebiT kontrolze aiyvaneT is xojebi, romlebmac ganaTleba miiRo ucxoeTis sasuliero centrebSi”. [1]. aseTi werilebi metropoliidan ara erTi gamoigzavna. Tavis mxriv kikavkasiis mefisnacvali avalebda baTumis olqis samxedro gubernators, radgan es olqi gansakuTrebiT axlos mdebareobda TurqeTTan da centridan gamogzavnil yvela werilSi moxseniebulia es olqi. 1913 wlis 30 seqtembers kavkasiis mefisnacvlis kancelariidan werdnen baTumis olqis samxedro gubernators: ,,SeiswavleT da warmoadgineT yvela im ucxoelis vinaoba, romelic baTumSi cxovrobs”. quTaisis JardarmTa sammarTvelos ufrosis TanaSemwe baTumis olqSi acnobebda samxedro gubernators 1913 wlis 2 oqtombers: ,,gansakuTrebiT aRsaniSnavia meCeTi ,,azizie”, romelic xdeba baTumis olqis panislamisturi ideebis gavrcelebis centri. isic aRsaniSnavia, rom iq xSirad dadian TurqeTidan emisrebi da iqve oTaxSi aqvT raRac saidumlo Sexvedrebi. am meCeTSi xSirad SeimCnevian ,,axalgazrda TurqTa” warmomadgenlebi. rac Seexeba policias, sadac umravlesoba mahmadiani ,,tuzemcebi” arian, Znelia maTdami ndoba, radgan isini iolad moeqcevian panislamisturi gavlenis qveS. mizanSewonilia policiis gaZliereba rusuli elementebiT” [2]. mdgomareoba TandaTan iZabeboda. miuxedavad mefis ruseTis mxridan gatarebuli mkacri RonisZiebebisa, 1913 wlidan baTumis olqSi TurqeTi, germania didi raodenobiT gzavnida agentebs mosaxleobis asabunteblad. 1913 wlis 17 43 44 didi saxelmwifoebis baTumis olqiT daintereseba pirveli msoflio omis win oqtombers kavkasiis mefisnacvlis kancelaria SeSfoTebiT werda baTumis olqis samxedro gubernators: ,,miuxedavad gatarebuli RonisZiebebisa, Tqven olqSi SeimCneva osmaluri sadazvervo saqmianobis gaaqtiureba. Tqven ver SeZeliT rusuli gavlenis ise gaZliereba, rom mtrebis veraviTari propaganda ver SegvaSinebda (xazgasma Cvenia _ o. g.). am mimarTulebiT Tqveni administraciis saqmianoba savsebiT aradakmayofilebelia”. [3]. Cvenis azriT uaRresad sainteresoa baTumis olqis samxedro gubarnatoris 1913 wlis 20 oqtombris sapasuxo werili, sadac gaSiSvlebulia is veraguli politika, romelsac carizmi atarebda am mxareSi: ,,Tqveno udidebulesobav, Cven vcdilobT yoveli Rone vixmaroT, raTa gavaZlieroT rusuli elementebi baTumis olqSi. magram sanam amas gavakeTebdiT, Cven vcdilobdiT erTmaneTisaTvis wagvekidebina qarTveli qristianebi da mahmadianebi. am mizniT vecadeT mogvesyida ara erTi gavleniani mahmadiani qarTveli, SevaZlieT didZali Tanxa, SevadgineT moqmedebis gegma. samwuxarod, yvela moqmedeba warumatebeli iyo. pirvelad vecadeT abaSiZeebis amxedreba, vin ar mivugzavneT maT, magram isini ratomRac yvelafrisagan Sors iWerdnen Tavs. vcadeT ximSiaSvilebis gamoyeneba, magram mizani aqac miuRweveli gaxda. maSin gadavwyviteT Turqi erovnebis xalxis dapirispireba qristianebTan, amisaTvis SevqmeniT specialuri ganyofileba sammarTveloSi, aqac xel-fexi SegveboWa. bolos gadavwyviteT somxebisa da musulmanebis dapirispireba, ra ar gavakeTeT amisaTvis, movawyveT aTasi provokacia, magram Sedegi araferi. rac Seexeba rusebs, am saqmeSi isini pirdapir ver CavabiT, radgan saagitacio manqana am SemTxvevaSi mtris wisqvilze asxams wyals. rogorc Cans dawyevlili mxarea am mimarTulebiT. saWiroa sxva meTodebis gamoyeneba, SemuSaveba iseTi programisa, romelic frTebs Seasxams Cvens Sorsmimaval amocanebs” [4]. aq SesaniSnavad aris naCvenebi is politika, romelsac carizmi atarebda am kuTxeSi. Tavis mxriv arc TurqeTis mxare udebda tols veragul ganzraxvaSi mis mowinaaRmdegeebs. mag. 1913 wlis 29 noembers erT-erTi Turq emisars CamoarTves proklamacia, romelic mas gauvrcelebia zemo aWaraSi, arTvinSi da 45 cdilobda mis gavrcelebas baTumis musulman mosaxleobas Soris. policmeisteris patakidan JandarmTa sammarTvelos ufrosisadmi vkiTxulobT: ,,ama wlis (1913_o. g.) 21 noembers davakaveT TurqeTis qveSevrdomi, romlis saxelia axmed yadi oRli. dakavebisas man winaaRmdegoba gagviwia. aRmoaCnda proklamaciebi, sadac ewera: ,,dReSi xuTjer unda vilocoT TurqeTis sasargeblod da ruseTis sazianod, unda SevevedroT RmerTs, raTa ruseTi aRigavos pirisagan miwisa, SevevedroT RmerTs, rom TurqeTma daibrunos yvela is teritoria, romelic mas ruseTma waarTva... moerideT qristianebTan TanamSromlobas, isinic gadamwyvet momentSi rusebs miudgebian... proklamaciebi aucileblad gaacaniT xalxs, gamoakariT sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi da a. S.”. [5]. aqac Cans is politika, romlis gatarebasac cdilobda osmaleTis imperia kavkasiaSi da maT Soris baTumis olqSi. rac ufro axlovdeboda msoflio omi, miT ufro iZabeboda urTierToba am or saxelmwifos Soris da 1914 wlis oqtomberSi dapirispireba kidevac gadaizarda saomar moqmedebaSi. aseTia mokled, im mimowerebis Sinaarsi, romelic TvalnaTliv aaSkaravebs orive saxelmwifos saqmianobas kavkasiis mxareSi. literatura: 1. acsa), 2. 3. 4. 5. aWaris centraluri saxelmwifo arqivi (SemoklebiT f. 1, aRw. 1, saq. 123, furc. 21. iqve. furc. 35. iqve, furc. 48-49. acsa, saq. 126, furc. 57. iqve, furc. 69. 46 damoukidebeli Aazerbaijanis saxelmwifo himni 1918 wels iqna miRebuli. komunisturi epoqis mier uaryofili da miviwyebuli es himni mxolod 1992 wels aRadgines. qarTuli sabWoTa enciklopediis XI tomSi (1987w.) naxsenebia avtori _ ahmed javadi, Tumca, bunebrivia, zemoxsenebuli epoqis xasiaTidan gamomdinare, arc himnis, arc misi Semoqmedis politikur miswrafebaTa Sesaxeb araferia naTqvami. kerZod, iq aRniSnulia (mogvyavs sityva-sityviT): ~javadi ahmed (namdv. saxeli javad mamadali_oRlu axundzade) (1982,sof. seifali, Samqoris raioni, - 1937) azerbaijaneli sabWoTa poeti, daibada glexis ojaxSi, aqveynebda 1913 wlidan. umReroda samSoblos, xalxTa megobrobas. erTxans cxovrobda saqarTveloSi, meuRle qarTveli hyavda. i. abulaZisa da s. iordaniSvilis konsultaciiT azerbaijanul enaze Targmna `vefxistyaosani~ (daibeWda d. alievas redaqciiT, 1978, baqo) Targmnida agreTve Seqspirisa da puSkinis nawarmoebebs.~ (1.524) TviT am mwiri informaciidanac TvalsaCinoa, rom poets axlo uTierToba hqonda saqarTvelosTan. mravalmetyvelia gardacvalebis TaraRic: 1937 weli sabWouri represiebis yvelaze tragikuli talRis weliwadia. dRes Zneli araa aq mocemul biografiaSi gamotovebuli detalebis damateba: ahmed javadi swavlobda ganjis sasuliero seminariaSi; damTavrebis Semdeg maswavleblobda - aswavlida Turqul da sparsul enebs. pirveli msoflio omis dros ~gulmowyalebis sazogadoebis~ wevria da saqmianobs arzrumSi, baTumsa da sxvagan. aqveynebs korespodenciebs da leqsebs. azerbaijanis damoukideblobis gamocxadebis Semdeg (1918w), rogorc musavatis partiis wevri, aqtiurad moRvaweobs. gasabWoebis Semdeg pedagogiur saqmianobas ubrundeba. 1923-25 wlebSi orjer usfuZvlod daapatimres. 1930 wels gadadis ganjaSi. muSaobs sasoflo-sameurneo institutSi docentad, profesorad, kaTedris gamged. 1934 wlidan azerbaijanis mweralTa kavSiris wevria. rogorc aRvniSneT, igi Seewira represiebs. male garicxes mweralTa kavSiridan da 1937 wlis 12 oqtombers daxvrites. coli gadaasaxles akmolis ~samSoblis moRalateTa colebis~ banakSi. oTxive Svili dedas daaSores da mimomales sxvadasxva bavSvTa saxlSi, maT Soris umcrosi _ ilmazi, romelic 2 wlis iyo, _ xalxis mtrebis bavSvTa saxlSi (2). Tanamdrove avtorebi ahmad javads uwodeben ~XX saukunis pirveli mesamedis did Turq poets samSoblos damoukideblobis momRerals, Turquli modgmis xalxebis erTianobisTvis mebrZols da a.S. (3). 1920 wlis dasawyisSi swored es axmed javadi, imxnad ukve musavatis partiis wevri, Tavisi qveynis saxelmwifo himnis avtori da Sesabamisad, gavleniani pirovnebac, estumra baTums, rogorc Cans, specialuri misiiT; Sexvda adgilobriv muslimanTa politikuri gaerTianebebis mesveurT _ rogorc proqarTuls (,,samuslimano saqarTvelos gamaTavisuflebeli komiteti”), aseve proTurquls, ~sedai mileTi~). Tavisi STabeWdilebebis da mosazrebebis Sesaxeb stambulis erTerTi gazeTis (,,Tesvir-i efqar”) ramdenime nomerSi daibeWda vrceli werili ~kavkasiaSi mogzauroba~ (1920 wlis Tebervali, amave wlis maisSi werili gazeTma ~saxalxo saqmem~ gadmobeWda (4). amTaviTve unda iTqvas, rom werili subieqturia da aSkarad gamoxatavs osmaleTis saxelmwifo interesebs. ra viTreba iyo baTumis olqSi axmed javadis vizitisas? rakiRa azerbaijaneli moRvawis Sesaxeb vsaubrob, SevniSnav, rom jer kidev maSin, roca amierkavkasiis komisariatis (1917 w. 14 noemberi) da amierkavkasiis seimis (1918 w. 10 Tebervali) Semdeg samxreT kavkasiam oficialurad gamoacxada damoukidebloba da Seiqmna amierkavkasiis demokratiuli federaciuli respublika (1918 w. 22 aprili), 47 48 malxaz CoxaraZe ahmed javadis ~kavkasiaSi mogzauroba” da samuslimno saqarTvelos erovnulsarwmunoebrivi sakiTxebi XX saukunis I meoTxedSi am gaerTianebis subieqtTa politikuri orientacia erTgvarovani ar iyo: somxebi antantis poziciebze idgnen, azerbaijanelebi mxars uWerdnen osmalebs, qarTvelebi ki germaniis daxmarebiT cdilobdnen osmaleTis agresiis SeCerebas. cnobilia isic, rom amave periodSi brest-litovskis zavis Tanaxmad, ruseTma qarTvelebze daukiTxavad gadawyvita Cveni qveynis miwa-wylis TurqeTze gadacemis sakiTxi. zavis IV muxlis ZaliT osmaleTis xelSi gadadioda ardaganis, yarsis da baTumis olqebi. TurqeTi cdilobda adgilobriv Tu Semoxiznul reaqciul Zalebze dayrdnobiT ganemtkicebina Tavisi batonoba kavkasiaSi da am saqmeSi samxedro ZalasTan erTad yovelgvar sapropagando saSualebasac iyenebda. pirvel msoflio omSi damarcxebis Semdeg osmaleTi iZulebuli gaxda samxreT kavkasia da saqarTvelos okupirebuli teritoriebi daetovebina. 1918 wlis 30 oqtombers mudrosis zavis Tanaxmad aWaraSi inglisis armiis nawilebi Sevidnen. am dros gaaqtiurdnen qarTuli patriotuli inteligenciis warmomadgenlebi, romelTa mizanic iyo aWaris dabruneba istoriul samSobloSi _ saqrTveloSi. es iyo maSin metad rTuli saqmianoba. imitom, rom mTel samxreT-dasavleT saqarTvelos urTulesi wlebi edga. ingliselebis droebiT batonobas kidev aitanda kaci, momavali rom yofiliyo garkveuli da naTeli. aTasi madaaRZruli da, vin icis, saidan Semoxiznuli medrove epotineboda am mxares: denikinelebi da bolSevikebi ruseTis ganuyofel nawilad miiCnevdnen aqaurobas da baTumis olqis ruseTTan mierTebaze ocnebobdnen, arc osmaleTs eTmoboda aqauri miwa-wyali. isini sakmaod aqtiurobdnen da TavianTi zraxvebis gansaxorcieleblad xSirad erTmorwmune azerbaijanelebs iyenebdnen. somxeTsac mada gaxsnoda da gamorCenas eloda. kanonieri patroni _ saqarTvelo ki aravis axsovda. amdenad, azerbaijanelTa interesi baTumis olqSi ZiriTadad maTi osmaluri orientaciidan gamomdinareobda: TurqeTi, marTalia, iZulebuli iyo, daeTmo baTumis olqi, magram imeds ar kargavda da gavlenis gaZlierebisTvis arafers iSurebda. misi dasayrdeni ki am saqmeSi erTi mxriv adgilobriv muslimanTa reaqciuli FfrTa iyo, meore mxriv, gaerTianebul muslimanTa sabWos araqarTveli wevrebi, ZiriTadad azerbaijenelebi. swored 1920 wlis dasawyisSi garkveul wreebSi gaCnda mosazreba baTumis olqSi patara marionetuli saxelmwifos Seqmnis Sesaxeb. am ideasTan dakavSirebiT gansakuTrebiT aqtiurobdnen denikinelebTan erTad azerbaijanelebi. yovel SemTxvevaSi, baTumis olqis qarTuli politikuri wreebi aSkara ukmayofilebas gamoTqvamdnen aqaur azerbaijanelTa saqmianobis gamo. gazeTi ,,samuslimano saqarTvelo” werda”: ,,aseT avantiuraSi did monawileobas iRebs saqarTvelos mokavSire aderbaijani. Mmisi agentebi, misi efendievebi, hamdi efendi da sxvebi daukavSirdnen bnel pirebs, dauriges maT am bnel pirebs fulebi da gauSves olqSi suverenuli aWaristanis saqadageblaT. Yyvela qobuleTeli, yvela aWareli getyviT, rom is damRupveli qadageba, romelic gaismis dRes damoukidebeli aWaristanis Sesaxeb olqSi, aderbaijanis fulebiT warmoebs” (5). aq naxsenebi hamdi efendi azerbaijanis parlamentis wevri iyo aWaridan, xolo efendievi – azerbaijanis konsuli baTumis olqSi. am wris zRvarsgadasuli saqmianoba namdvilad iZleoda SeSfoTebis safuZvels da amitomac iyo, rom ,,samuslimano saqarTvelo” mkacrad acxadebda: ,,Cven imeds gamovTqvamT, rom aderbaijanelTa erovnuli sabWos Tavmjdomare ecdeba, rom awi mainc xeli aiRos aderbaijanis mTavrobam saqarTvelos sawinaaRmdego moqmedebaze. TviT aderbaijanis xalxma unda mouwodos mis mTavrobas wesierebisken. winaaRmdeg SemTxvevaSi ,,Zmoba”, ,,erToba”, ,,megobroba” da sxva aseTi lamazi sityvebi cariel sityvebad darCebian”. aseTi politikuri viTareba iyo maSin samuslimano saqarTveloSi da swored movlenaTa ganviTarebis am fokusSi Tavsdeba axmed javadis stumroba baTumSi. javadi baTumSi gemiT Camovida. Mmas konkretuli mizani hqonda. rakiRa yurmokvriT icoda, ,,baTumis muslimanebi daqsaqsuli ariano”,Ggadawyvita, Tavad daezustebina 49 50 yvelaferi: ,,yvelaferi Tavis alags mindoda gamego,-wers igi, - yovel SemTxvevaSi, am qveynis Svilebs wrfeli guliT vusurveb sikeTes. rogorc evropeli Jurnalistebi sCadian sxedan da xids gaRmidan muslimanebis mdgomareobas zereled ecnobian da amiT xalxi moimdures, ise Cveni mxriTac Soridan mosmenil miTqma-moTqmaze damyarebiT raime azris miReba, romelime wris, gansakuTrebiT, Cveni erTmorwmune wris, guliswyromas gamoiwvevda” (4). javadma baTumSi upirveles yovlisa adgilobrivi Turqulenovani gazeTebi ,,sedaimileTi” da ,,samuslimano saqarTvelo” gadaaTvaliera (es ukanaskneli qarTulTurquli iyo). igi wuxs mowinaaRmdege muslimanTa mtruli damokidebulebis gamo: ,,aqac Cveni sataxto qalaqis gazeTebSi xmarebuli lanZRva-ginebis mowme Seviqmeni.” am ori gazeTis furclebi CemTvis muslimanTa mtruli ganwyobis sarkes warmoadgenda. amasTan erTad, isic ar mjeroda, rom ori gazeTi sazogadoebrivi azris da moralis gamomxatveli iyo. Zneli saTqmelia, ,,Cvens sataxto qalaqSi” javadi gulisxmobs baqos Tu stambuls, albaT ufro am ukanasknels, radgan werili swored am qalaqSi daibeWda, nacvalsaxeli ,,Cveni” mkiTxvelisaTvis nebismier SemTxvevaSi stambolTan asocirdeba. Sesabamisad, esec saintereso faqtia –musavateli azerbaijaneli stambuls Tavis sataxto qalaqad miiCnevs da bunebrivia, misi interesebic am qalaqis da qveynis poziciebis gamomxatvelia. axmed javadi arsebuli uTanxmoebis erT konkretul mizezsac ganixilavs: kerZod, ,,samuslimano saqarTvelo” muslimanTa erT-erT skolas Turqebis sasargeblo propagandas, Turanizmis ideebis gavrcelebas, qarTveli muslimani bavSvebis cnobierebis mowamlvis braldebas uyenebs: es skola bavSvebs uqadagebs rom - Cven Turqebi varT da Turqebis mefeebi Cveni mefeebi ariano. ,,samuslimano saqarTvelos” azriT, aseTi propaganda uspobs bavSvebs erovnul Segnebas.… ahmed javads moaqvs oponentis pasuxic am braldebasTan dakavSirebiT. Aam skolis mesveuri aRniSnavs, rom skolis 320 moswavles Soris mxolod 130-ia qarTveli. Aaravin miiCnevs maT Turqebad an sparselebad, iseve rogorc Turqebs da sparselebs ar miiCneven qarTvelebad. Mmagram raki yvelani muslimanebi arian, muslimanebis xalifebis anu TurqeTis mefeebis Sesaxebac unda iyos laparaki da maT jarze locvao. javadi SeniSnavs: ,,polemikidan Cans, rom am organoTa Soris erovnuli, sarwmunoebrivi da saxelmwifoebrivi brZola sastikad warmoebda. Cemi daskvna es iyo: es ori mimdinareoba arsebobs” (4) iqve ahmed javadi saubrobs am ori ,,mimdinareobis” miznebisa da amocanebis, maTi programebis Sesaxeb. igi auwyebs mkiTxvels, rom ,,samuslimano saqarTvelos gamaTavisuflebeli komitetis” mizania saqarTvelosTan SeerTeba farTo avtonomiur niadagze da amiT saqarTvelos politikuri mTlianobis ganmtkiceba. isini Tvlian, rom samuslimano saqarTvelo dedasaqarTvelos ganuyofeli nawilia. islamistebis mizani ki yarsisa da artaanis olqebTan erTad TurqeTis saxelmwifos mfarvelobaSi avtonomiurad Sesvlaao, aRniSnavs avtori. ahmed javadi Sexvedria agreTve ganmaTavisuflebeli komitetis Tavmjdomares-memed abaSiZes. sxva sakiTxebs Soris stumris gansakuTrebul yuradRebas iqcevs misi Sexeduleba sarwmunoebrivi aRzrdis Sesaxeb. kerZod, memed begs uTqvams, baTumis olqSi swavleba ara Turqul, aramed arabul enaze unda mimdinareobdeso. werilis avtori cdilobs, mkiTxvelis winaSe obieqtur korespodentad warmoCndes, magram aSkarad gamoCnda, rom sakiTxis amgvarad dasmam aaRelva. Mmetic, igi cdilobs, dausabuTos begs, rom sarwmunoebrivi swavlebisaTvis da sazogadod, ganaTlebis misaRebad, Turquli ena ufro mosaxerxebelia. jer erTi imitom, rom Turquli ena isedac nacnobia aqaurTaTvis da axali enis Seswavlis saWiroebis winaSe ar dadgebian, meorec, TurqeTi SeZlebs maswavleblebiT daxmarebas. javadma konkretuli magaliTic ki moiyvana: ,,azerbaijanis mTavrobamac samocamde maswavlebeli gamoiwvia orive sqesisao”, magram, begis SeniSvna _,,mTeli Aanatolia uskolod da umaswavleblodaa, 51 52 TurqeTs Tavisi skolebisaTvis 50 aTasi maswavlebeli aklia da Cven rogor mogvxedavso”(4), _ upasuxod datova. mosazreba arabulis wina planze wamowevis Sesaxeb sxva mxrivac aris saintereso. rogorc Cans, aseTi Canafiqri garkveuli wris mier moazrebuli iyo, rogorc erT-erTi gza TurqeTis politikuri gavlenisgan Tavis daRwevisa. werilidan Cans, rom memed abaSiZis pozicia arc Tanamosaubres moswons da amitom cdilobs, daumtkicos Turquli enis upiratesoba. cxadia, igi Cawvda gamaTavisuflebeli komitetis Tavmjdomaris fiqrTa mdinarebas, amasTan, mainc scada, Turquli orientaciis upiratesobaze gadaekra sityva: misi azriT denikinelebis gamarjveba _ rusebis batonobis aRdgenas niSnavda, damarcxeba ki _ saTavadaznauro uflebaTa da kerZo simdidreTa mospobas saokupacio jarebis mier. Aamdenad, aq arapirdapir miniSnebulia, rom movlenaTa SesaZlo ganviTarebis variantebs Soris yvelaze sasargeblo Turquli orientaciaao. albaT aqedan gamomdinare uTvlis politikur Secdomad osmaleTis mTavrobas memed abaSiZis dapatimrebas da trapizonis cixeSi gamomwyvdevas 1918 wels. werilis avtori aqve aRniSnavs, rom ,,mowinaaRmdege partia ganmaTavisuflebel komitets saqarTvelodan didZali fulis miRebisaTvis amtyunebda. Mmemed-begis mbrZaneblobaSi saqarTvelos ori avtomobili imyofeba”. Aahmed javads am SemTxvevaSic ,,aviwydeba” imis aRniSvna, rom baTumis olqi saqarTvelos nawilia da saqarTvelos mTavroba da gamaTavisuflebeli komiteti erToblivad iRvwian kanonieri uflebebis aRdgenisaTvis. didZali fuli, cxadia, gadaWarbebulia, magram asec rom iyos, igi braldebis safuZveli ver iqneba. mTel am istoriaSi dadebiTi isaa, rom miuxedavad subieqtivizmisa, ahmed javadi Turqulenovan mkiTxvels sakmaod mravalmxriv cnobebs awvdis samuslimano saqarTvelos erovnuli Zalebis mkafiod da principulad gamoxatuli poziciis da saqarTvelosTan gaerTianebis miswrafebis Sesaxeb. sxvafriv, gasakviri araa, Aazerbaijanis himnis avtori da musavatis partiis aqtiuri wevri proosmaluri orientaciis gamomxatveli rom yofiliyo. es 53 kaci Tavisi qveynis da Tavisi xalxis saqmes akeTbda da es saqme, samwuxarod, yovelTvis rodi iyo CvenTvis sasargeblo. Q Ddamowmebani: 1. 2. 3. 4. 5. 6. qse., t.,XI, Tbilisi, 1987 w. www. Bakunews.info Б. Г. Таирбеков, кто убил Ахмеда Джавада? www.mirzexsxezerisesi.net ahmed javadi, ,,kavkasiaSi mogzauroba”, gaz. ,,saxalxo saqme”, # 822, 8 maisi, 1920w. ,,aderbaijaneli xalxis sayuradReboT”, gaz. ,,samuslimano saqarTvelo”, # 327, 30marti, 1920 w. ,,aqaur aderbaijanelTa erovnul sabWos sayuradReboT” gaz. ,,samuslimano saqarTvelo”, # 329, 1 aprili, 1920 w. Malkhaz Chokharadze AHMED JAVADI’S “VOYAGE IN GEORGIA” AND NATIONALRELIGIOUS ISSUES OF MUSLIM GEORGIA IN THE FIRST QUARTER OF THE XX CENTURY. SUMMARY The paper deals with the political state of Batumi region in 1912-20 and the outstanding Azerbaijanian writer, the author of Azerbaijanian hymn, Ahmed Javadi’s letter “Voyage in Georgia”, which was printed in Turkish press in 1920. After being defeated in the World War I Osmans were obliged to leave South Caucasus and Georgian occupied territories. According to 30th October of 1918 Mudros Treaty, the English troops entered Batumi. In this period, many states expressed their interests toward Batumi region. This complicated to define the future of Georgian region. In his letter, Ahmed Javadi considers some political and religious problems in Batumi, depicts aspiration of local political forces and mainly describes interests of Turkish political circles. 54 merab megreliSvili a.n krasnovi aWaris kulturul-geografiuli garemos Sesaxeb rusi mecnieri a.n krasnovi wignSi ,,samxreT kolxeTi" gvesaubreba kolxeTis bunebriv-geografiuli sazRvrebis Sesaxeb. a.n krasnovi mmiuTiTebs, rom istorikosebisTvis igi yovelTvis iyo kolxeTis qveyana. istoriul warsulSi vis mflobelobaSic gadadioda es qveyana, askvnis rusi mecnierilazikis, imereTis, guriis, quTaisis guberniis Tu baTumis olqis, imisda mixedviT icvlida igi saxelwodebas. is nawili, romelic rionis dablobs ukavia warmoadgens CrdiloeT kolxeTs, xolo misi samxreTi nawili moicavs teritorias aWaris mTis ferdobidan Woroxs iqiT zRvamde da mdinare Coloqamde, qobuleTsa da TurqeTis sazRvrebamde da aseve gzas trapizonisken. rusi botanikosi aWaris bunebriv geografiuli garemos aRwerisas ver malavs aRfrTovanebas da mis dasaxasiaTeblad ar iSurebs epiTetebs. igi erTgan Sedarebas akeTebs sakuTar qveyanasTan da aRniSnavs, rom ruseTi kontinentaluri qveyanaa, misi mosaxleobis naxevarze mets ar aqvs saSualeba ixilos zRvis sanapiro. rus kacSi samxreT kolxeTis hava, flora da fauna gancvifrebas iwvevs, radgan misi msgavsi sakuTar mamulSi ar gaaCnia. baTumSi Camosul, naklebad dakvirvebul turistsac ki TvalSi ecema sanapiros gaswvriv arsebuli mTis konturebi, romelic araidenturia Crdilo kavkasiis sanapirosi. aq ar aris umaRlesi mwvervalebi, farTo dablobebi, magram miuxedavad amisa mTebis mniSvnelovani nawili inarCunebs erTi da igive simaRles, mTis ferdobi eyrdnoba zRvas. aseTia cixisZiri, mwvane koncxi. Woroxis mTebi. a.n. krasnovi Sedarebas akeTebs xmelTaSuazRvispireTis qveynebTan da dasZens rom, iseve rogorc italiaSi, msgavsad amisa gazafxulze TovliT dafaruli aWaris mTebis ZirSi molivlive lurji zRva efereba ferdovan sanapiros, mwvaneSi Caflul ayvavilebul dekas, ielsa da kesanes. 55 naxevari versis siRrmidan amoziduli Zlieri talRebi exeTqebian ferdobebs da qmnian Rrma gamoqvabulebs. baTumSi zamTris qarbuqi recxavs zRvis sanapiros. baTumis zRva didi xnis ukan SesZlebda aRegava pirisagan miwisa sanapiro, rom ara zRvis donis cvalebadoba. zRvis donis wylisgan ganTavisufleba ufro swrafad mimdinareobs, vidre xmeleTis wyliT xelaxali dafarva, an kidev msgavsad iaponiaSi gancalkevebul, mwvaneSi Caflul patara kunZulebisa, felukaze mjdari Tqven SeZlebT axlos mixvideT baTumis zRvis sanapirosTan. swrafi mTis mdinare Woroxi zRvaosnebs aiZulebda misi viwroebidan Sors wasuliynen, raTa Tavidan aecilebinaT Zlieri Relvebi. preistoriul piriodSi kolxeTis teritoria wyliT iyo dafaruli, kaxabrisa da Caqvis dablobi zRviT iyo Semofargluli. adamianis fxizeli Tvali aq naTlad SeamCnevs terasebs, romelsac zRva da masSi Semavali mdinare qmnis. gansakuTrebiT naTlad Cans aseTi terasebi aWariswylis viwroebSi. aseve SeiZleba misi naxva sanapiros sxva adgilebSi. formirebis periodSi myofi kolxeTis mTebi mTlianad dafaruli iyo wyliT. igi mogvagonebda vulkanur arqipelags an kidev santorinis wylis qveSa vulkans. wylis fskeridan amozidul vulkanuri warmoSobis kunZulebs ar gaaCnda sakuTari flora da fauna. maTi damkvidreba moxda momijnave mTebidan. warsuli epoqis suptropikuli kulturebi gamyinvarebis periodSi ganadgurdnen. es ukanasknelia mizezi imisa, rom baTumis sanapiro Raribia mcenareTa originaluri saxeobebis zrda-ganviTarebiT. isini ZiriTadad aerTianeben sanapiros danarCen mcenareul safars, romelsac botanikosebi miakuTvneben pontos olqs. mcenareuli safaris zrda-ganviTarebisaTvis aq iyo arsebobisaTvis aucilebeli pirobebi, gansakuTrebiT ki im suptropikuli kulturebisTvis, romlebmac gadaitanes kavkasiaSi, geologiur warsulSi arsebuli gamyinvarebis rTuli periodi. amis miuxedavad kolxeTis ucxo flora inarCunebda Tavis suptropikul saxes. Tu tyeebSi cota iyo efedra, romelic adamianis mier iqna ganadgurebuli, samagierod mravlad iyo 56 urTxeli da wiTeli xe. foTlovani xeebidan gavrcelebuli iyo wabli, wifeli, rcxila. maradmwvane jiSebidan mxolod aq, sanapiroze iyo gavrcelebuli wyavi, deka, bza, mocvi da a.S amrigad, rusi botanikosis a.n. krasnovis mier gadmocemuli istoriuli masala naTel warmodgenas gviqmnis aWaris kulturul-geografiuli warsulis Sesaxeb. bolos warmogidgenT rusi mecnieris mier dadgenil, aWaraSi istoriul warsulSi gavrcelebul kulturul mcenareTa saxeobebs: Рододендра кавказский – deka Азалея - ieli Незабутка -kesane Тисс -urTxeli Хвойник - efedra Бук - wifeli Граб - rcxila Лавровишня - wyavi Самшит колхидский - bza Черника - mocvi Жимолост - cxratyava Лишайник красный - qaragozi Омела - fiTri Папоротник - gvimra Ольха - muryani Крушина - xeWreli literatura: 1. krasnovi a., samxreT kolxeTi (rusul enaze) 57 kaxaber surgulaZe saqarTvelo-burgundiis urTierTobis istoriidan saqarTvelo-burgundiis urTierTobis istoriis saintereso faqtia XV s-is 40-ian wleebSi burgundieli korsarebis Tavdasxma baTumze. aRniSnuli cnoba Tavis droze samecniero mimoqcevaSi Semoitana prof. T.beraZem [beraZe,1983]. Cven gvinda kvlav SevexoT am saintereso faqts da mkiTxvels mcire eqskursi SevTavazoT. Sua saukuneebSi burgundiad iwodeboda safrangeTsa da aRmosavleT germaniaSi myofi ramodenime samefo da samTavro. TviT burgundiis terminis qveS erTiandeboda burgundiis sahercogo, sakuTriv burgundia anu arelati da zemo da qvemo burgundiis samefoebi. isini 933-1032 wlebSi gaerTiandnen „germaneli eris romis saRvTo imperiaSi“. X-XI ss. am teritoriis dasakuTrebisaTvis erTmaneTs ecileboda frangTa saxelmwifo da „romis saRvTo imperia“. aswliani omis (1337-1453) dros burgundiis sahercogo aRzevda da damoukideblobac moipova. momdevno wlebSi burgundiis hercogma filipe keTilma mkveTrad gaafarTova qveynis sazRvrebi da 1453 wlis e.w. arasis zaviT qveyanas luqsemburgi da sxva samflobeloebi SemouerTa. amieridan filipe keTili evropis erT-erT mZlavr monarqad iqca. misi siZlieris simbolos warmoadgenda 1422 wels e.w. „oqros sawmisis ordenis“ daarseba [qse,1977:575]. politikur asparesze burgundiis samefos roli gaizarda antiosmalur koaliciaSi monawileobiT. XV s-is 30-iani wlebidan bizantiis imperias sasikvdilo safrTxe daemuqra. aziuri da evropuli teritoriebis dakargvis Semdeg konstantinopoli marto aRmoCnda osmalebis agresiis winaSe. aseT viTarebaSi imperiis xelisufleba xsnas evropis monarqTa mimxrobiT, maTi axali jvarosnuli omSi CarTviT Seecada. sxvaTaSoris, 1459 wels analogiuri winadadebiT burgundiaSi Cavidnen qarTveli elCebic [javaxiSvili,1967:64]. 58 1443 wels bizantielTa despani ewvia hercogs da osmalebTan brZolisTvis floti sTxova. ukanaskneli daTanmxda da flotis formirebisaTvis valeran de vavreni gaigzavna veneciaSi, xolo Jofrua de tuazi nicaSi. orive generlis TavSeyris adgili konstantinopoli iyo, sadac ganisazRvra maTi moqmedebis sfero: vavreni flotis nawiliT gaemgzavra dunaisaken, rom daxmareboda koaliciaSi monawile ungrel jariskacebs, xolo tuazi ki sami katarRiT trapizonisaken gamoemarTa. amis Semdeg orive floti kafaSi unda Sekrebiliyo. niSadoblivia, rom orive kapitnis mematiane aRwers tuazis baTumze Tavdasxmis faqts da misi qarTvelebTan brZolis Sesaxeb. amasTan, rogorc SeniSnavs T.beraZe, tuazis mematiane alamazebs faqtebs da cdilobs isini ufro warmoaCinos qarTvelebTan brZolaSi. amitom mkiTxvelTan movitanT vavrenis mematianis aRwerilobas, romelsac meore mematianis sityvebiT SevavsebT. ai isic: „trapizonSi yofnisas tuazi erTi katarRiT moulodnelad gaqra da... saqarTvelos napirebisaken gacura, radgan Seityo, rom iq unda gaevlo did xomalds. xomaldi didZali saqonliT iyo datvirTuli da undoda xelSi Caegdo. trapizonis imperatori uxsnida, isini qristianebi ariano, magram mas ar surda xeli aeRo Tavis ganzraxvaze... zogierTma trapizonelma berZenma es ambavi acnoba adgilobriv mcxovreblebs. isini SeiaraRdnen da Causafrdnen, Jofruas misces saSualeba gadmosuliyo xmeleTze baTumis navsadgurSi; mas ki Zalian undoda gaeZarcva es qalaqi. roca igi miuaxlovda samalavs, Casafrebuli (qarTvelebi) daexsnen, masTan myofi mravali mebrZoli daxoces da is ki tyved Caigdes. isini vinc gadarCa, dabrunda katarRaze. miitanes ambavi, meTauri tyved Cavardao. amas katarRidan kargad xedavdnen, magram ar icodnen, daiRupa igi Tu cocxalia. ase rom, maT glovis niSnad katarRis anZaze Savi afra aRmarTes“. vavrenma kafaSi gaigo momxdari ambavi. man saswrafod daabruna sami katarRa trapizons da imperators sTxova ekisra qarTvelebTan Suamdgomloba tuazis ganTavisuflebis saqmeSi. am ambavSi mkiTxvelisaTvis sagulisxmo is gaxlavT, rom „imperatoris Suamdgomloba ar aRmoCnda sakmarisi“ da saqmeSi Careula genius xelmZRvanelobac. maTi miTiTebiT „Savi zRvis koloniebis administraciis didi Tanamdebobis“ muSaks Jerom de nigros mouxerxebia qarTvelTa tyveobidan de tuazis gamoxsna [beraZe,1983]. mematianis zemodasaxelebul aRwerilobaSi ramodenime sakiTxi ganmartebas saWiroebs. upirvelesi is gaxlavT, rom tuazis mosalodneli laSqrobis Sesaxeb trapizonelebs ucnobebiaT qarTvelebisaTvis. es ki migviTiTebs, rom orive regions Soris maSin mWidro kavSiri da mimosvla arsebobda. amasTan, qarTvelebis informatorebad mematiane asaxelebs trapizonel berZnebs. SesaZloa, magram trapizonis sakeisros mosaxleoba ZiriTadSi Sedgeboda lazebisa da Wanebisagan [javaxiSvili,1966:208], amitomac Cven gamovricxavT aRniSnul saqmeSi berZeni elementis aqtiurobas mematianis mxridan. trapizoneli informatorebis berZnebad moxseniebaSi ki unda igulisxmodes sakeisros imperiasTan damokidebulebis mxolod politikuri faqtori. aRwerilobiT Cans, rom tuazi erTi katarRiT yofila. erTi SexedviT es mcire Zalaa, magram Tu gaviTvaliswinebT, rom misi sigrZe 40-50 metrs aRwevda da masze Tavsdeboda 250de mebrZoli, aseve moulodnelobis faqtoris gamoyenebiT, maT SeeZloT qalaqis aReba da gaZarcva. mematianes cnobiT, qarTvelebi „Causafrdnen, saSualeba misces Jofruas gadmosuliyo xmeleTze“ da brZolaSi daamarcxes. amasTan, misi „mravali mebrZoli daxoces da is tyved Caigdes“ [beraZe,1981:52-53]. cxadia, interess iwvevs vin xelmZRvanelobda qarTvelTa razms? mematiane asaxelebs adgilobriv mTavars - „patano guriels“. T.beraZe miiCnevs, rom „patano“ igive damaxinjebuli „batonia“ [beraZe,1983]. marTlac, „patano“ megrulad xom „batons“ niSnavs. magram mainc konkretulad vin? XV s-Si o.soselia gurielad moixseniebs kaxabers, romlis gardacvalebis welia cnobili [soselia,1954:134]. 1459 welis burgundiaSi gagzavnili elCobis SemadgenlibaSi i.javaxiSvili miuTiTebs mamia gurielsac [javaxiSvili, 1967:68]. Cveni azriT, swored ukanaskneli unda yofiliyo burgundieli korsaris damamarcxebeli [surgulaZe,1985:75]. 59 60 cxadia, Sua saukunebSi moqmedi rainduli wesidan gamomdinare mas ufro miesvleboda burgundielebTan da amitomac Sesabamisad igi Caisva elCobis SemadgenlobaSi. aseTia burgundieli korsaris Tavgadasavali baTumSi, rac vfiqrobT, Cveni qalaqis Sua saukuneebis istoriis erT-erTi saintereso furcelia. Kakhaber Surguladze FROM THE HISTORY OF GEORGIAN-BURGUNNIAN INTERRELATIONS SUMMARY THE ARTICLE CONSERNS THE INVASION OF BURGUNDIAN PIRATES IN BATUMI IN 1443. literatura: 1. 2. 3. 4. 5. 6. T.beraZe, saqarTvelos sazRvao vaWrobis itoriidan XIII_XV ss., macne, 2, 1983: misive, erTi ucnobi faqti, „literaturuli saqarTvelo“, #33, 1983; o. soselia, feodaluri saqarTvelos politikuri daSlis istoriidan, kr. masalebi saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis, nakv. 30, Tb., 1954; k.surgulaZe, burgundieli mekobreebi baTumSi, Woroxi, #1, baT., 1985. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t. 2, Tb., 1966; i.javaxiSvili, qarTveli eris istoria, t. 3, 1966; i.javaxiSvili, qarTveli eris istoria, t. 4, 1967. 61 ermile mesxia baTumi baron fridrix kres fon kresenStainis memuarebSi evropis saxelmwifoTa Soris germania erTaderTi iyo, romelmac xeli Seuwyo saqarTvelos saxelmwifoebriobis aRdgenaSi da pirvelma cno igi `de-faqtod~ (1918 wlis 28 maisi). amasTanve germaniam SeaCera TurqeTis agresia da saqarTveloSi yofnis xanmokle periodSi mniSvnelovani RonisZiebebi ganaxorciela saxelmwifoebrivi struqturebis CamoyalibebaSi (avaliSvili, 1990). germaniis aRmosavlur politikaSi mniSvnelovani adgili ekava kavkasias, kerZod saqarTvelos. amas mowmobs aq specialuri samxedro-diplomatiuri misiis warmogzavna, romelsac xelmZRvanelobda baroni, generali fridrix kres fon kresenStaini (1870-1948). delegaciaSi sxvadasxva dargis specialistebTan erTad avstria-ungreTis da bulgareTis warmomadgenlebic Sediodnen (muSkudiani, 2002:5). kresis saxiT germaniis samxedro-politikurma wreebma saqarTveloSi warmosagzavnad iseTi pirovneba SearCies, romlisTvisac kavkasiuri politika nacnobi Tema iyo da, amave dros, zedmiwevniT kargad icnobda TurqeTis samxedro struqturas. kresi merve Turquli armiis sardali iyo 1917 wels palestinis frontze da warmatebiT xelmZRvanelobda ingliselTa winaaRmdeg TavdacviT brZolebs (muSkudiani, 2002:6). fridrix kres fon kresenStaini warmomavlobiT niurnbergeli patriciebis cnobil sagvareulos ekuTvnoda, romelic saukunebis manZilze (1349 wlidan) qalaqis sabWoSi iyo warmodgenili. erT-erTma kresma, diplomatma kristofma, 1535 wels imperator karlos V-isagan ufleba miiRo fon kresenStainis tituli etarebina. 1817 wlidan kresebi bavariis Tavadaznaurobis saxelobiT siaSi baronTa klasSi Seiyvanes (muSkudiani, 2002:6). saqarTveloSi wargzavnis Jams kresi 40 wlis polkovniki iyo da `rusi generlebis axalgazrduli asakis~ gamo 62 uxerxuloba rom ar Seqmniliyo, masac general-maioris wodeba mieniWa kavkasiaSi yofnis vadiT. samSobloSi dabrunebis Semdeg, raixsverSi samsaxurisas, man generlis Cinamde miaRwia da 1929 wels raixsveris me-3 saarmio jgufis sardlis postidan TadarigSi gavida. 1943 wels 73 wlis kresma miunxenis samxedro arqivs gadasca Tavisi mogonebebi `Cemi misia kavkasiaSi~, romelic moicavs manqanaze nabeWd 95 gverds. es wigni, jerjerobiT, germanuladac ki araa gamoqveynebuli. mogonebebis dedani miunxenis samxedro arqivSi moiZia da qarTulad Targmna nodar muSkudianma, romelic pirvelad 2001 wels daibeWda Jurnal `ganTiadSi~, 2002 wels ki wignad gamoica mTargmnelis istoriuli narkveviTa da komentarebiT. kresis memuarebi savsebiT ucnobi masalaa qarTul istoriografiaSi. avtori ucxo kacis poziciidan da obieqturad aRwers saqarTveloSi Seqmnil daZabul socialur da sazogadoebriv-politikur viTarebas. 1918 wlis 27 aprils stambolSi daido saidumlo xelSekruleba germaniasa da osmaleTs Soris amierkavkasiaSi gavlenis sferoebis ganawilebis Sesaxeb (svaniZe, 1999:185) germania ar iyo dainteresebuli osmaleTis amierkavkasiaSi gabatonebiT. akaki Cxenkeli baTumidan miTiTebebs aZlevda erovnul sabWos pirveli rigis gasatarebel RonisZiebaTa Sesaxeb: saqarTvelos mTavrobam `unda sTxovos germanias mfarveloba Tavisi damoukideblobis dasacavad, dadgenileba amis Sesaxeb unda gadaeces graf Sulenbergs _ yvela es xdeba saidumlod. Sulenbergs miecema aqedan instruqcia, romlis ZaliT is am Tqvens Suamdgomlobas gadascems Tavis mTavrobas~ (eliava, 1992:179). baTumis konferenciaze (1918 wlis 11 maisi _ 4 ivnisi) Seqmnilma mdgomareobam daaCqara amierkavkasiis federaciuli respublikis daSla. germania sisxlxorceulad iyo dainteresebuli aRmosavleTSi mSvidobis damyarebiT. aseT viTarebaSi generalma fon losovma baTumis konferenciaze amierkavkasiis delegacias Suamdgomloba SesTavaza. moxda germanuli da qarTuli interesebis Tanxvedra. amieridan, rogorc germaneli istorikosi f. fiSeri ambobs, qarTuli problema germanuli problema gaxda (paiWaZe, 2000:73). germania ruseTTan kisrulobda Suamavlobas saqarTvelos cnobis sakiTxSi. amasTanave, valdebulebas iRebda daexmareboda saqarTvelos sazRvrebis dacvasa da mezobel saxelmwifoebTan urTierTobaSi. am mizniT ivnisis bolos saqarTveloSi iqna movlenili germaniis samxedro-diplomatiuri misia general-maior baron fon kresenStainis meTaurobiT, xolo qarTvelTa delegacia ki 28 maiss saRamos gahyva xomald `mina horns~ berlinisaken did xelSekrulebaze samuSaod. am xelSekrulebis saboloo gaformebas xeli SeuSala germaniaSi momxdarma revoluciam (paiWaZe, 2000:76). brest-litovskis konferenciaze (1918 wlis marti) TurqeTma daarwmuna germania da misi mokavSireebi Tavisi moTxovnis `kanonierebaSi~ (svaniZe, 2003:154). qarTvel mkeravTa mier Sekeril germanul formebSi gamowyobili tyveebis orma aseulma da qarTvelTa 1200 kacianma razmma gza gadauRoba Turqebs. Turqebi daaeWva iman, rom germanel oficrebs ar exuraT rkinis wvetiani muzaradebi. kapitan elizbar gulisaSvils qarTvel oficerTa Camovla mouwia, rom I msoflio omidan alafis saxiT Camotanili muzaradebi Seegrovebina. swored am eqvsma muzaradma gadawyvita problema _ Turqebma daijeres, rom maT win germanuli batalionebi idgnen, iZulebuli gaxdnen angariSi gaewiaT Tavis mokavSire germaniisaTvis (dauSvili, 2003:195). germanelTa gasacileblad sadgurSi mTavrobasTan erTad didZalma xalxma moiyara Tavi. qarTvelebi gulistkiviliT acilebdnen TavianT keTilismyofelebs, baTumamde maT usafrTxo mgzavrobas uzrunvelyofdnen parlamentisa da mTavrobis rwmunebuli germanul misiasTan daviT vaCnaZe da samxedro ministris adiutanti maiori giorgi afxazi 30 kaciani razmiT (dauSvili, 2003:197). qarTul-germanuli urTierTobebi saTaves Zveli droidan iRebs. igi gansakuTrebiT intensiuri gaxda XIX saukunis aTiani wlebis miwurulidan (1817 w.), rodesac saqarTvelos 63 64 teritoriaze (qvemo qarTlSi) germanel kolonistTa pirveli dasaxlebani gaCnda (sonRulaSvili, 1995:6). 1918 wlis 28 maiss foTSi germaniis saimperatoro mTavrobis warmomadgenelma, bavariis samefos generalmaiorma fon-losovma da saqarTvelos sagareo saqmeTa ministrma ak. Cxenkelma xeli moaweres `droebiT SeTanxmebas saqarTvelosa da germanias Soris winaswari urTierTdamokidebulebis damyarebis Sesaxeb~, romelic friad didmniSvnelovan dokuments warmoadgenda (gurgenaZe, 2003:497). XX saukunis dasawyisSi germanul kapitals didi interesi izidavda kavkasiaSi. upirvelesad amodiodnen im perspeqtividan, rom kavkasia iwodeboda xidad evropasa da azias Soris, igi flobda seriozul strategiul mdebareobas, romelic omis dros SeiZleboda gamoeyenebinaT, rogorc samxedro baza (SeyelaSvili, 1998:169). n. Jordania: saqarTvelos suverenul uflebaTa pativiscemisa da Sinaur saqmeebSi Caurevlobis dauviwyari magaliTi mogvca germaniis jarebis sardlobam... Cveni urTierTSoris damokidebuleba iyo loialuri, megobruli, gulwrfeli (Jordania, 1990:91). germaniis SeiaraRebuli Zalebis generaluri Stabis ufrosi 1916-1918 wlebSi generalfeldmarSali erix ludendorfi: saqarTveloSi damkvidreba germanias saSualebas aZlevda, osmaleTisagan damoukideblad mieRwia kavkasiis nedleulamde (dokumentebisa da masalebis krebuli, 1942:137). 1918 wlis ivnisSi TbilisSi Camovida ori bavariuli aTaseuli (1800 kaci) da germaniis samxedro-diplomatiuri misia (vaCnaZe, 1992:152). ramdenadac germania kavkasiur politikaSi aqtiur CarTvasa da gavlenis sferoebis gaZlierebas cdilobda, dasaxuli miznis ganxorcielebaSi saqarTvelo misTvis erTaderT realur dasayrden Zalas warmoadgenda. aRniSnuli faqtoris saqarTvelos mxridan gamouyenebloba danaSaulis tolfasi iqneboda (vadaWkoria, 2006:97). kavkasiur politikaSi germaniis aqtiurma CarTvam da saqarTvelosadmi misma gansakuTrebulma interesma, TurqeTis agresiisagan saqarTvelo ara marto gadaarCina, aramed misi damoukideblobis gamocxadebac daaCqara. germanias damoukidebeli saqarTvelo kavkasiuri politikisaTvis sWirdeboda, xolo saqarTvelos _ erovnuli saxelmwifoebriobis aRdgenis safuZvlad (vadaWkoria, 2006:104). gansakuTrebul interess germaniis delegacia iwvevda. mtruli ganwyoba germaniisadmi mosaxleobaSi ar iyo. ...germania baTumSi alikapi iyo TurqeTisaTvis da es iyo mTavari (avaliSvili, 1990:53). ...Turqebis Semotevas davupirispiroT saqarTvelos damoukidebloba, romelsac mxars uWers germania (avaliSvili, 1990:79). am `germanul orientaciaSi~ Tavidanve iyo raRac ufro Rrma, uSualod dakavSirebuli im eris gzebTan, moTxovnilebebis ganviTarebasTan da TviTdamkvidrebis SegnebasTan, romelic ase daaknina XIX saukunesa da XX saukunis dasawyisSi ruseTis saxelmwifom (avaliSvili, 1990:128). aq Tavi iCina ltolvam evropisaken, romelic yovelgvari kulturuli moZraobis centrad da umTavres kerad gaiazreboda. ...aq moixaza `evropasTan mikedlebis~ is varianti, romelic safuZvlad daedo saqarTvelos politikas 1918 wlis maisis baTumis konferenciidan da romelsac SeiZleba ewodos `germanuli~ an `Suaevropuli~. Ees politika principulad gansxvavdeboda 1917 wlis noemberSi saqarTvelos erovnuli yrilobis mier aRiarebuli rusuli orientaciis SenarCunebis aucileblobis kursidan (avaliSvili, 1990:128). eWvgareSea, germaniis mxardaWeram Seumsubuqa saqarTvelos damoukideblobis pirveli Tveebi, magram evropis Secvlil politikur pirobebSi e.w. `germanul orientacias~ niadagi gamoecala (avaliSvili, 1990:186). germaniis misiis warmomadgenelma amierkavkasiaSi generalmaiorma fridrix kres fon kresenStainma baTumis zavs mxolod `winaswari~ uwoda (WumburiZe, 1999:30). yovelgvari aRiarebis, gadawyvetilebis, mxardaWeris da waxalisebis centrma parizSi gadainacvla... CvenTvis 65 66 parizisaken mimavali gza londonze gadioda... politikuri pirobebis gamo (avaliSvili, 1990:186). saqarTvelo-germanias Soris dadebuli SeTanxmebis Semdeg germaniisa da TurqeTis samxedro mosamsaxureebs Soris adgili hqonda uTanxmoebas da dapirispirebas sxvadasxva sakiTxze, romelsac mohyva germaniis samxedro da sagareo saqmeTa saministroebis werilobiTi protestebi (sioriZe, 2002:264). 1918 wlis 28 maiss q. foTSi germaniis mTavrobis saimperatoro warmomadgenelTan daido winaswari xelSekruleba, romlis Tanaxmad germaniis mTavrobam aRuTqva saqarTvelos respublikas damoukideblobis aRiareba da misi teritoriis xelSeuxeblobis dacva (saqarTvelos respublika, 1918). kresis memuarebi erTob saintereso wyaroa saqarTvelos aRniSnuli periodis (1918 w.) SeswavlisaTvis. avtori germanuli sizustiTa da punqtualobiT aRwers saqarTveloSi mimdinare movlenebs. marTalia, zogierTi TariRi, geografiuli cnoba da movlena damaxinjebulia, magram es odnavadac ar amcirebs memuarebis mniSvnelobas. gansakuTrebiT sainteresoa avtoriseuli dakvirveba qarTveli eris xasiaTisa da bunebisadmi. ucxoelTagan kresi erT-erTi imaTgania, romelic gamoxatavs Tavis pativiscemas da keTilganwyobilebas Cveni Tanamemamuleebisadmi. kresis memuarebSi, SeiZleba iTqvas, baTums gansakuTrebuli adgili ar uWiravs, avtori ramdenime adgilas aRwers aq mimdinare movlenebs. es bunebrivicaa, kresis misia amierkavkasiaSi maSin daiwyo, roca saqarTvelo-TurqeTis saomari konfliqti droebiT Camcxrali iyo. miuxedavad amisa, misi dakvirvebani saintereso cnobebs Seicavs. avtori ar malavs, rom `momavali samoqmedo mxaris mdgomareobaze~ misTvis `dawvrilebiTi, Tumca... calmxrivi informacia~ miuwodebia `berlinSi myofi `qarTuli komitetis~ (igulisxmeba saqarTvelos damoukideblobis komiteti. e.m.) Tavmjdomares~ misTvis `konstantinepolidan nacnob axalgazrda Tavad maCabels~ (kresenStaini, 2002:58). qarTul istoriografiaSi cnobili faqtia, Tu ra adgili ekava germaniis aRmosavlur politikaSi saqarTvelos. rogorc kresis memuarebidan irkveva, avtori kargad aris Caxeduli saxelisuflebo politikis kuluarebSi. igi aRwers ra 1914 wels TurqeTis, germaniisa da saqarTvelos damkomis warmomadgenlebs Soris Semdgari molaparakebis Sedegebs, aRniSnavs, rom `germaniis elCi konstantinepolSi baroni fon vangenhaimi Sepirda qarTvelebs (ra Tqma una, germaniis oficialuri pirebis TanxmobiT. e.m.), rom samSvidobo molaparakebebze germania mxars dauWerda kavkasiis xalxebis damoukideblobas da maT ganTavisuflebas ruseTis uRlisagan. didma vezirma TurqeTis mTavrobis saxeliT igive dapireba misca qarTvelebs da garda amisa, maT saqarTvelosaTvis Tavisi navsadgurisa (igulisxmeba baTumi, e.m.) dazurgis gamo sasicocxlo mniSvnelobis mqone baTumis olqis gadacemac aRuTqva, magram brest-litovskis samSvidobo xelSekrulebis dadebas am cota naCqarevi dapirebebis Sesruleba ver SeZles Tu ar isurves: baqo darCaT rusebs, baTumi miiRes Turqebma~ (kresenStaini, 2002:59). rogorc cnobilia, brest-litovskis zavis aseTi SedegebiT dasrulebaSi garkveuli pasuxismgebloba amierkavkasiis komisariatsac ekisreba, romelmac ignonireba gaukeTa brest-litovskSi miwvevas da monawileoba ar miiRo molaparakebis procesSi. fon kresi memuarebis sxva nawilSi kidev erTxel ubrundeba brest-litovskis xelSekrulebas da aRniSnavs, rom sazavo pirobebiT ruseTs unda daetovebina ardaganis, yarsisa da baTumis olqebi, ruseTi ver Caereoda am olqebis saerTaSoriso samarTlebriv urTierTobaTa reorganizaciaSi, am olqebis mosaxleobam `mezobel saxelmwifoebTan, saxeldobr _ TurqeTTan erTad unda daareguliros es urTierTobani~. avtori savsebiT samarTlianad aRniSnavs, rom `TurqeTi am debulebas iseTnairad ganmartavda, rom TiTqos igi uflebamosilia, moaxdinos dasaxelebuli olqebis okupacia, arc meti arc naklebi, _ 1877 wlis sazRvrebSi~ (kresenStaini, 2002:69). avtors Semdeg aRwerili aqvs baTumis sazavo konferenciis mimdinareoba da Sedegebi, germaniis delegaciis aqtiuri roli molaparakebebisas saqarTvelos interesebis dacvaSi. kresi ar malavs Tavis aRSfoTebas TurqeTis xelisuflebisadmi, romelmac `saqarTveloSi SeWris muqaris ultima- 67 68 tumiT... aiZules qarTvelebi, rom maTi sazavo pirobebi mieRoT da 4 ivniss TurqeTsa da saqarTvelos Soris daido baTumis egreTwodebuli samSvidobo da megobrobis xelSekruleba.~ rogorc kresi aRniSnavs, `germanias arasodes uRiarebia es xelSekruleba, radgan igi brest-litovskis xelSekrulebis debulebebs ewinaaRmdegeboda... Turqebs baTumis xelSekruleba kavkasiis rkinigziT Tavisufali sargeblobis garantias aZlevda... da bolos baTumis xelSekrulebiT saqarTvelom Tavisi armiis demobilizebis da am procesis Taobaze TurqeTis mudmivad saqmis kursSi Cayenebis valdebulebac ikisra~ (kresenStaini, 2002:71-72). fon kresi aRSfoTebulia germaniis mokavSiris _ `Turqebis mxridan xelSekrulebis xelaxali darRvevis gamo~. igi misiis wevrebTan _ avstriel da bulgarel kolegebTan erTad iZulebuli gamxdara dayolodnen `saqarTvelos mTavrobis daJinebul xvewna-mudaras da erTxel kidev~ ecadaT `modus vivendi~ (cxovrebis wesi _ Tanaarsebobis principi, mTargmnelis SeniSvna) epovaT TurqebTan. germaniis misias imedi hqonda, `rom baTumSi vehibfaSasTan molaparakebiT Turqebsa da qarTvelebs Soris SeTanxmebas~ miaRwevdnen. `Cvens satelegrafo SekiTxvaze, sasurvelia Tu ara Cveni stumroba, Turqebisagan pasuxi ar migviRia. miuxedavad amisa, sami misiis meTauri, ramdenime mxlebliTurT 29 ivnisis dilas foTSi CavsxediT gem `generalze~ da didebuli amindis xelSewyobiT, xanmokle mgzavrobis Semdeg, SuadRis pirveli saaTisaTvis baTumis reidze davdeqiT. Zalian didxans mogviwia cdam, vidre navsadgurSi Sesvlis uflebas mogvcemdnen da mxolod naSuadRevis 4-sa da 5 saaTs Soris SevZeliT napirze gadasvla~ (kresenStaini, 2002:87-88). fon kresi ukmayofilebas ar malavs germaniis misiisadmi TurqeTis xelisuflebis warmomadgenelTa upativcemulobis gamo. es arc aris gasakviri. germaniis misiam araerTxel daadastura Tavisi keTilganwyobileba amierkavkasiis respublikebis mimarT, rac Turqebis mier germanelebisadmi undoblobas iwvevda. fon kresis misiis molaparakeba TurqebTan uSedegod dasrulda. Tuqrebma uari ganacxades tyved ayvanili germaneli jariskacebis ganTavisuflebaze da soxumidan desantis gayvanaze. miuxedavad amisa, TurqeTis xelisufleba iZulebuli gaxda mieRo fon kresis winadadebebi da foTisaken gemiT mimavalT gzaSi daawies radiograma _ tyve germanelebis ganTavisuflebisa da soxumTan gadasxmuli desantis gayvanis Sesaxeb (kresenStaini, 2002:89). Turqebis aragulwrfeli politikiTa da cbierobiT aRSfoTebuli fon kresi dasZenda: `CvenTvis uaRresad samarcxvino iyo, rom saomari viTareba gvaiZulebda, iseT mxecebTan gveTanamSromla, rogorebic Turqebi iyvnen da maT winaaRmdeg moqmedeba ar SegveZlo, rogorc es kacTamoyvareobis moTxovnebs Seesabameboda~ (kresenStaini, 2002:98). fon kresi did mniSvnelobas aniWebda baTumis rkinigzas politikuri gadawyvetilebebis miRebis dros. is urCevda saqarTvelos mTavrobis Tavmjdomares `saqarTvelos rkinigza (Tbilisi-baTumis sarkinigzo xazi, e.m.) TurqeTis samxedro tvirTebisaTvis manamde Caeketa, sanam Turqebi axalqalaqisa da axalcixis olqebs ar daclidnen. saqarTvelos mTavrobam kargad gaiTavisa es winadadeba.~ (kresenStaini, 2002:89). fon kresi bolomde principuli iyo am sakiTxSi da germaniis maRalCinosanTa Carevis miuxedavad _ Tbilisi-baTumis rkinigzaze gaetarebinaT TurqeTis tvirTebi, igi misiis xelmZRvanelobidan gadadgomiT daemuqra maT da aiZula ukan waeRoT TavianTi brZaneba. fon kresi moxiblula `Savi zRvis sanapiro rivierasaTvis damaxasiaTebeli haeriT~. avtori kmayofilebiT aRwers baTumis da baTumis olqis gamorCeul bunebas. `baTumSi, sxvaTaSoris, Caic xarobs, _ mogviTxrobs germaneli stumari, _ mdinareTa xeobebi da dablobebi Zalian nayofieria, sadac umeteswilad simindi, xili da venaxebia gaSenebuli~ (kresenStaini, 2002:72-73). avtori mkiTxvels mouTxrobs baqobaTumis milsadenis mniSvnelobaze: `1900-dan 1906 wlamde aSenda 854 km. sigrZis da daaxloebiT 30 sm-iani diametris baqo-baTumis milsadeni. 17 gadasatumbi sadguri awarmoebs baqoSi mopovebuli navTobproduqtebis gadaqaCvas baTumSi. baqo da baTumi sahaero xaziT isea erTmaneTs daSorebuli, rogorc vena da hamburgi~ (kresenStaini, 2002:74). 69 70 rogorc cnobilia, I msoflio omSi germaniisa da misi mokavSireebis damarcxebis gamo, germaniis xelisufleba iZulebuli gaxda daetovebina amierkavkasia. daiwyo saqarTvelodan samxedro misiis evakuaciis RonisZiebebi, rasac eqscesebis gareSe ar Cauvlia. gansakuTrebiT gamomwvevad iqceodnen omSi gamarjvebuli mxaris _ didi britaneTis warmomadgenlebi. saqarTvelos mTavrobac iZulebuli iyo, Secvlil viTarebaSi Seesrulebina ingliselTa miTiTebebi. am dros mTavrobis zogierTma wevrma germanelTa mimarT madlierebis grZnobac dakarga. am viTarebiT ukmayofileba misiis xelmZRvanelis memuarebSi aSkarad igrZnoba. baTumis olqis saokupacio xelisufleba germaniis misiis wevrebs ise eqceoda, rogorc samxedro tyveebsa da damnaSaveebs. `baTumSi Cvendami dapirebuli Tavisufali gadaadgilebis sanacvlod, rogorc tyveebs, ise mogveqcnen da patara sastumroSi, sazizRar pirobebSi mogvaTavses, grZeli xiStebis garda yvela iaraRi CamogvarTves da saRamos 8 saaTidan dilis 10 saaTamde Senobis datoveba agvikrZales. baTumSi ingliselTa sardali generali kukkolisi, roca mas vewvie, warmoudgenlad utifrad da araraindulad iqceoda~ (kresenStaini, 2002:129). 1919 wlis 8 Tebervals germaniis misiam datova baTumi. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. literatura: 1. 2. 3. 4. 5. z. avaliSvili, saqarTvelos damoukidebloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi, Tb., 1990 gaz. `saqarTvelos respublika~, 1918, # 15, 11 agvist. germaneli okupantebi saqarTveloSi 1918 wels, dokumentebisa da masalebis krebuli, Tb., 1942 v. gurgenaZe, foTis SeTanxmeba (1918 w.), krebuli `qarTuli diplomatia~, t. 10, Tb., 2003 r. dauSvili, grafi Sulenbergi qarTul politikaSi, krebuli `qarTuli diplomatia~, t. 10, Tb., 2003 n. eliava, darCenilia erTaderTi gza..., `saistorio moambe~, 1992, # 63-64 71 16. S. vadaWkoria, saqarTvelos politikuri istoriis sakiTxebi (XX s.), wigni II, 2006 d. vaCnaZe, samSoblos samsaxurSi, naw. I, qarTulevropuli institutis Jurnali `iveria~, Tbilisiparizi, 1992, # 1 n. muSkudiani, generali fridrix kres fon kresenStaini da misi mogonebani, mTargmnelis winaTqma pirveli qarTuli publikaciisaTvis, wignSi: baron fridrix kres fon kresenStaini, Cemi misia kavkasiaSi, quTaisi, 2002 d. paiWaZe, saqarTvelos pirveli respublikis daarsebis politikur-diplomatiuri wanamZRvrebi, krebuli `qarTuli diplomatia~, t. 7, Tb., 2000 m. svaniZe, baTumis konferencia da saqarTvelos demokratiuli respublikis daarseba, krebuli `qarTuli diplomatia~, t. 6, Tb., 1999 m. svaniZe, diplomatiuri brZola baTumisa da baTumis olqisaTvis 1918-1921 wlebSi, krebuli `qarTuli diplomatia~, t. 10, Tb., 2003 m. sioriZe, samxreT-dasavleTi saqarTvelo 1914-1918 wlebSi, baTumi, 2004 a. sonRulaSvili, germanelebi saqarTveloSi, Tb., 1995 n. Jordania, Cemi warsuli, Tb., 1990 f. SeyelaSvili, germaniis brZola msoflio gadanawilebisaTvis XX saukunis dasawyisSi da samxreTaRmosavleTi evropa, krebuli `qarTuli diplomatia~, t. 5, Tb., 1998 d. WumburiZe, aWaris sakiTxi 1918-1921 wlebSi da qarTuli sazogadoebrivi azri, Tb., 1999 72 irma bagrationi baTumuri STabeWdilebebi ucxoel avtorTa etiudebSi rogorc cnobilia, bevri saintereso ucxoeli istoriuli pirovneba stumrobda aWaris regions. aseTi vizitebis Sedegad maT mier Sesrulebuli mravalricxovani mogoneba, Canaweri, werili, statia, novela, esei, narkvevi Tu samecniero gamokvleva fasdaudebel informacias Seicavs qalaq baTumisa da misi Semogarenis Sesaxeb. TiToeuli aseTi etiudi uZvirfasesi striqonebia baTumuri matianesTvis. 1920 wlis Semodgoma. osip mandelStami pirvelad ewvia saqarTvelos: jer baTums, Semdeg _ Tbiliss, kaxeTs... es rusi poeti ar gaxldaT mogzauri da arc es qalaqebi yofila misi mogzaurobis samarSruto punqtebi. misTvis isini bedis konturis aRmniSvnel punqtirs warmoadgenda... baTumSi mas Semosvla mouxda yirimidan, sadac am dros gaxurebuli samoqalaqo omi mimdinareobda; baTumis menSevikurma mTavrobam igi bolSevikebis jaSuSad monaTla da daapatimra. axalgazrda rusi poeti cixidan megobarma qarTvelma “cisferyanwelebma” daixsnes [SevniSnavT, rom mandelStami vaJa fSavelas poeziis pirveli rusi mTargmnelia!]... moviyvanT pasaJebs mandelStamis narkvevidan “baTumi” (rusul enaze): “am patara, TiTqmis saTamaSo, qalaqis meqanizmi uCveulod martivia. saxezea mxolod erTi RerZi _ Turquli lira: liris kursi icvleba, savaraudod, RamiT, rameTu diliT mcxovrebT gaRviZebisTanave xvdebaT liris axali kursi da aravin ar icis, Tu rogor moxda es. lira pulsirebs TiToeuli baTumelis, rogorc, saerTod, SavizRvispirelis sisxlSi, axali dRis kurss diliT sajarod acxadeben mefunTuSeebi. eseni gaxlavT mSvidi, zrdilobiani da sasiamovno Turqebi, romlebic Zalian sufTa da umarilo xorblisgan damzadebul tradiciul lavaSs yidian... ...baTumis spekulaciuri ierarqiac erTob naTelia da martivi. sistemis centrSi dgas aTeuli msxvili ucxouri 73 firma, romelTa saxelebi TiToeuli bavSvisTvisac ki nacnobia _ “Sago”, “Sala”, “Vitali”, “Valaci” ... sicocxliT savse ucxoelebi, mrgvalebi da msuqnebi dahqrian voroncovis quCaze (yofili gorkis quCa, mis bolo nawils ki erqva bazris quCa da savse iyo savaWro rigebiT _ i. b.) kantoridan kantoraSi... ...zamTari TiTqmis ar icis. yvela nabijze Segxvdebian mandarinis gamyidvelebi da faxlaviani Txupnia biWebi. odnav SemTbari, cisfrad molivlive zRva narnarad Wyumpalaobs mravalsarTuliani korpusis _ “franc-ferdinandis” sastumros irgvliv... ...axalgazrda konstantinepoleli komersantebi, kaSkaSa yviTeli CeqmebiTa da qarvis krialosnebiT, dahqrian sanapiroze. miuxedavad maTi bzinvarebisa, isini ratomRac evropul tanisamosSi gadacmul zangebs mogvagoneben da, ufro metad, egzotikur kafeSantanur Semsruleblebs... ...gabatonebuli ena baTumSi _ rusulia, yvelaze asakovani ucxoelebic ki mesame dRes rusulad iwyeben laparaks. es miT ufro sasaciloa, ramdenadac rusebi baTumSi TiTqmis ar arian, TumcaRa arc qarTvelebi arian maincadamainc bevrni _ qalaqia nacionalurobis gareSe _ moxveWaze fiqrSi adamianebma SeumCnevlad dakarges igi... ...Tumca, baTumelebs aqvT maRali moTxovnilebanic, raRaceebi sulieri siamovnebisTvis. marinis prospeqtze (yofili stalinis prospeqti – i. b.) aris aseTi wre _ “xelovnebis moRvaweTa sazogadoeba”. aq imarTeba makulaturul fermwerTa saseiro gamofenebi, maT eqsponatebs biTumad iZenen Camosuli berZnebi. adgilobrivi esTetebi da snobebi aqeT-iqiT daseirnoben moxatuli oleografiebis qveS, TiTqosda namdvil vernisaJze imyofebodnen. aqve qalbatonebi swavloben mReras, musikasa da plastikas am saqmeSi gamocdili specialistebis meTvalyureobiT. qalaqs mudmivad esxmian Tavs Camosuli Sarlatanebi _ “profesorebi da lqtorebi”... SabaTobiT qalaqi ivseba samxedro musikis hangebiT, romlis Semoqmedi sazogadoebrivi Tavyrilobaa: es aris lxini mTeli RamiT, morigi saqvelmoqmedo saRamo moSi- 74 mSileTa sasargeblod, lotos, amerikuli auqcionisa da msgavs sanaxaobaTa TanxlebiT. aq Tavs iyrian miliardebi... ...da mainc, ra aris amJamindeli baTumi: aRelvebuli savaWro qalaqi, savaraudo fanjara vropisaken sabWoTa qveynisTvis, Tu SesaniSnavi naxevradaRmosavluri xmelTaSua porti Turquli yavaxanebiT, zrdili sovdagrebiTa da rusi movaWre matrosebiT, romlebic iseve uzrunvelad tkepnian mis midamoebs, rogorc Tavis droze Sanxaisa da san-franciskosi!?” (mandelStami, 1990 : 317-323) _ aseTi ritorikuli SekiTxviT asrulebs avtoriATavis narkvevs, Cven ki survili gviCndeba gavixsenoT mniSvnelovani istoriuli faqti amasTan dakavSirebiT: rogorc baTumis istoriidan aris cnobili, XIX_XX ss. mijnaze Cvens qalaqSi Turme Cvidmeti sakonsulo funqcionirebda: avstria-ungreTis, prusiis (germaniis), CrdiloeT amerikis Statebis (konsuli _ uiliam stiuarti, dedofal maria stiuartis memkvidre, romelic maxinjaurSi mouklavT imis gamo, rom milioneri rusi konsulis sava morozovis cols gaearSiya.), safrangeTis (konsuli _ delakrua), daniis, italiis, belgiis, TurqeTis, sparseTis, iaponiis, britaneTis, Sveciis, norvegiis da a. S. 1933 wlis zafxuli. axalgazrda sabWoTa mwerali boris pilniaki sayvareli qalis mizeziT specialurad ewvia saqarTvelos, sadac msaxiob kira andronikaSvils kinofilmSi iRebdnen. TbilisSi mas daxvdnen megobrebi: tician tabiZe, nato vaCnaZe, nikoloz Sengelaia... qorwili Sedga yazbegSi da man saTave daudo pilniakis cxovrebas saqarTveloSi. mogvyavs fragmentebi pilniakis narkvevidan “Savi zRva” (rusul enaze): “...zRvispira bulvari soWiT, oleandrebiTa da palmebiT iseTive sanaxavia, rogorc jadosnuri baRebi “aTas erTi Ramidan”... aq ianvarSi erTgvari zamTris seirnobaa... adamianebi sxedan plaJis Tbil RorRze, sul axlos talRebTan, esaa rom ar banaoben. aqve iwyeba zeimi saporto Turquli yavaxanebisTvis _ mTeli qalaqis suli da guli romaa: Tavisi klubebiTa da birJebiT. yavaxanebi naxevradCabnelebulia da Tambaqos kvamliTaa gaJRenTili. aromatuli yavis orTqli didxans trialebs haerSi. yavaxanis mosamsaxure araqaTgamoclilia wamdauwum patara yavis finjnebis aqeT-iqiT datarebiT... ...ai, Semodis megazeTec: momaragebuli gazeTebiT yvela enaze. yvelas _ Tavisi unda ergos... ...moxuci sapatio Turqi yidulobs Turqul “komunists” da nela kiTxulobs sxvebis gasagonad. ras gaigebs is, vaWari da patriarqi, misTvis SeTavazebul axal moZRvrebaSi? igi Subls Wmuxnis, Tumca ar iRimeba; kargad aris aRzrdili, misi warmomavlobis Sesaferisad, da miCveulia pativi sces sxvis azrs... ...yvelaze sasiamovno vaWrul baTumSi _ es Tavad savaWro saxlebia. maTSi iseTi keTilsaxovaneba da kultura igrZnoba, rasac ver ipoviT swarafad aRzevebul italiur da sxva evropul savaWro firmebSi, romlebSic qaosia gabatonebuli da usiamovno mtacebluri suli... ...bindi Camowveba da baTumi mainc ar iZinebs. zRvispiris quCaze (axlnd. gogebaSvilis quCa, romelzec ramdenime sastumro [“aWaristani”, “centraluri”], restorani [“talRa”, “florida”], savaWro kantora da portis sabaJos Senoba iyo ganTavsebuli) gvian Ramemde moZraobs erTi mTliani sazeimo masa; igrZnoba, rom TiToeulma am brbodan “saqme gaakeTa” da axla Tavisi komerciuli simaxvilis nayofs imkis... ...saxelwodeba “Savi zRva” TiTqos zusti Targmania Turquli “yara denizis”, Tanac “yaras” aqvs ori mniSvneloba: Savi da boroti. Turqebi sityvas Y”yara” gamoiyeneben ufro “Savis” mniSvnelobiT. Tumca, mainc gaugebaria, ratom unda ewodos aseTi lamazi sanapiroebis mflobels an “Savi” an kidev “boroti”!?” (pilniaki, 1991 : 209-217) dasmul kiTxvaze pasuxis gacemis ZiebaSi cotaTi ufro adreuli periodis Canawerebs vixsenebT frangi mogzauris adrian diupres (me-18 s.) statiidan “baTumis sanapiros keTilSobili genia” (inglisur enaze): “... is arc elCi iyo, arc saxelmwifo moRvawe, arc istorikosi da arc mogzauri, mas mxolod is surda, rom baTumis sanapiro zoli Tvalwarmtac edemad gadaeqcia... saqme gvaqvs baTumis olqSi saerTod mebaReobis kulturis pirvel pionerTan da damamkvidrebelTan. rom ara es frangi didgva- 75 76 rovani _ mixail d’alfonsi, ar iarsebebda baTumis bulvari, maxinjaursa da mwvane koncxze ar gaSendeboda rus didgvarovanTa mdidruli vilebi, arc tfilisis inteligencia daacarielebda Tavis safuleebs da gaiRebda amdens, rom uxvad miesakuTrebia dasasvenebeli adgilebi Savi zRvis napiras. Cems kalams namdvilad ar ZaluZs aRweros am mSfoTvare gonebis nafiqrali da naRvawi... ...kalikis koncxis (axlnd. “mwvane koncxi”) pirveli moagarake da ara-ordinaruli binadari ocnebobda Savi zRvis sanapiroze Seeqmna meore riviera. am mizniT Caitana Turme man safrangeTidan maradmwvane mcenareTa Teslebi da pirveli nergebi sakuTari agarakis siaxloves gaaSena. swored misi wyalobaa, rom es koncxi SemdegSi gadaiqca “mwvane koncxad”... ...baTumidan Svidi verstis daSorebiT gvirabia gaWrili. zed gvirabis SesasvlelTan patara moedani platformad gvevlineba rogorc baqani “mwvane koncxi”. sadguris Senoba Caflulia lavroalublebsa da dracenebSi. zustad sadguris mopirdapire mxares sacalfexo biliks mivyavarT agaraki-sken. masTan axlos koxtad aris mowyobili qvisa da kldis natexebiT mopirkeTebuli mcire zomis auzi. auzis irgvliv da agarakis midamoebSi erTmaneTSia areuli sxvadasxva saxis kaqtusi, agava, aloe, opuncia da misT. Mcenareul formaTa aseTi mravalgvaroba ucxoa Tavad evropisTvisac da mas sxvagan versad ver ipoviT. erTi sityviT, d’alfonsis “mwvane koncxi” fantastikuri velia mebaRe-dekoratoris SemoqmedebiTi fantaziis dasamkvidreblad...” (diupre, 1995 : 17-45) rogorc CvenTvis aris cnobili, droTa ganmavlobaSi d’alfonsis agaraks Seecvala mepatroneebi. misi mflobelebi iyvnen xan generali baraTovi, romelic daqorwinda mixailis qvrivze _ madam d’alfonsze, xanac vaWari devidsoni, xanac saxelmwifo, romelmac aq botanikuri baRis laboratoria moawyo. albaT, bedis ironiaa, rom mxolod cnobili frangis pirdapir memkvidres, mis SviliSvils _ qsenia d’alfonss [romelic saqarTvelos moqalaqea da TbilisSi cxovrobs Tavis ojaxTan erTad] ar ergo wilad gamxdariyo babuas agarakis diasaxlisi. CvenTvis sayuradReboa me-16 s-is italieli diplomatis, sparseTSi veneciis respublikis elCis, amvrosi kontarinis mogonebebi, romelic SavizRvispireTs tranzituli mgzavrobis marSrutiT stumrobda. Tavis “werilebSi Zveli baTumis Sesaxeb” (inglisur enaze) igi mogviTxrobs Semdegs [gaviTvaliswinoT, rom im droisTvis baTumis olqis sazRvari Tamaris cixidan iwyeboda]: “baTumis Semogareni gacilebiT met STabeWdilebas axdens mnaxvelze, vidre Tavad zRvispireTi... gansakuTrebuli tkboba swored maSin vigrZeni, roca maRlob sanaxebs mivuaxlovdi. maxunceTis idumal bunebaSi gamaogna didebuli mquxare CanCqeris xilvam da misma ierma. misi simaRle oc saJenamdea. mTel Tavis grandiozulobas is, Turme avlens gazafxulze da wvimian periodebSi, roca wyali adidebulia, maSin CanCqeris xmauri xuTi verstis miRmac ki esmiT. qveda da zeda aWaris sazRvarze dandaloa gadafenili Tvalwarmtaci nangrevebiT cixe-simagrisa, romelic mTis konuszea Semdgari da SesaniSnavi naZvnariTaa Semkul-Semosili. cixis saxelia “Tamaris koSki”. Tumca soflis saxeli ufro italiur warmomavlobas amxels, kerZod gvaxsenebs venecieli doJebis gvars dandalos dinastiidan, veneciis respublikis gafurCqvnis xanaSi, roca misi mkvidri vaWrebi mogzaurobdnen Soreul aRmosavleTSi, uzarmazar manufaqturul vaWrobas awarmoebdnen mcire aziasTan da aRwevdnen Zveli pontos Sinaur qveynebSi. cnobilia, rom maT Zveli pontos xeobebSi, genuelebTan erTad, hqondaT patara faqtoriebi cixe-simagreebiT, romlebsac icavdnen adgilobriv mcxovrebTagan Seqmnili daqiravebuli piketebi. unda vivaraudoT, rom dandalos sofeli Tavisi cixe-koSkiT erT-erT aseT faqtorias warmoadgenda, romelic Seqmnili iyo im mizniT, rom daecvaT aWaris xeobiT mimavali qaravnebi focxovis mTis xeobis gavliT Sors sparseTisaken...” (kontarini, 1987 : 56-67) unda aRiniSnos, rom axali drois baTumSi Tavmoyrili iyo uamravi eTnikur-rasobrivi jgufis warmomadgeneli TiTqmis yvela kontinentidan. baTumis quCebSi bevr sxvadasxva enaze saubars gaigonebdiT da erTmaneTisgan mkveTrad gansxvavebuli elferis mosaubres daafiqsirebdiT. 77 78 baTumuri koloritis SeqmnaSi, Tavis droze, wvlili Seitanes afrikuli kontinentis warmomadgenlebmac... amasTan dakavSirebiT CvenTvis sainteresoa berZnuli warmomavlobis istoriografisa da mogzauris volan vradis Canawerebis krebuli “baTumis olqisa da quTaisis guberniis zangebi” (rusul enaze). masSi avtori gviambobs Semdegs: “baTumSi, adgilobrivi “sakurorto sazogadoebis” erTerT sxdomaze Zalze damainteresa qalaqis eqimis, sobolevskis monaTxrobma baTumis midamoebSi zangTa arsebobis Sesaxeb. maT, Turme, adgilobrivi mcxovrebni arabebs eZaxian. mec Sevecade swored qalaqis mkvidrTagan mimeRo informacia zangi Tanaqalaqelebis Sesaxeb. magram, nuras ukacravad! veraferic ver gavige. maSin mivmarTe baTumis olqis ufross nikolai satovs. am ukanasknelma werilobiT SemomTavaza Semevlo olqis gamgeobaSi. specialurad zangebis Sesaxeb aranairi cnoba iq ar arsebobda, ramdenadac olqis mosaxleobis “saqmeebSi” zangebi Seyvanili hyavdaT “lazebis” an “aWarlebis” rubrikaSi. amasTan baTumSi ar arsebobs statistikuri komiteti. 1910 wlis “baTumis olqis mimoxilvis” im TavSi, sadac saubaria olqis mosaxleobaze, aRniSnulia, rom “...olqis sazRvrebSi mcxovrebi somxebi, Turqebi, lazebi da zangebi Seadgenen misi mosaxleobis SedarebiT umniSvnelo nawils”. mxolod qalaqis TavebTan piradi saubrebidan gavige, rom baTumSi SemorCenili zangebi Tavmoyrili iyvnen dabebSi: minda da Tofal-oRli kaxaberis dablobSi, erTi ojaxi cxovrobda souqsuze (sasaflaoebTan), erTic kidev _ orTa baTumSi. Tavad ki pirvelad zangi baTumSi vixile 1912 wlis 6 noembers: im dRes Turquli bazrisken (mdebareobda axlnd. quTaisis quCaze, meCeTTan axlos _ i. b.) mivemarTebodi. vvaraudobdi, rom raime axal masalas vipovidi adgilobrivi eTnografiuli fondisTvis. marinis prospeqtze swrafad mimavali zangi SevniSne, Tavze Jolosferi Turquli fesiT. aSkara iyo, rom zanguri tipaJi masSi srulyofilad aRar ikiTxeboda. es iyo ufro zangur-lazuri an zangur-aWaruli tipi. Sevecade davweodi... rogorc ki mivuaxlovdi, maSinve SekiTxviT gavaCere: _ aba, bevrni xarT zangebi baTumis olqSi? zangi damfrTxali saxiT momaSterda da SeCerda. _ bevrni xarT zangebi baTumis SemogarenSi? _ gavumeore SekiTxva. _ “yvelasTvis” TxuTmeti kaci, _ raRac ucnauri aqcentiT da SeSinebuli xmiT mipasuxa. _ mxolod TxuTmeti? albaT colebisa da bavSvebis gareSe, rasakvirvelia, ara? adre ki zangebi Turme aq cxovrobdnen, sadac Cven vdgavarT! Tambaqo SevTavaze, rom SemCveoda. man ki samxedro mokrZalebiT momigo amaze da Savi marjvena xeli fesis qveS miido, Tavic msubuqad damixara. _ Sen axali stefanovkidana xar? _ rac SemeZlo Tbilad vkiTxe. _ ara, mipasuxa, Tan Savi TiTebiT Tambaqos sresda, mosawevad emzadeboda, _ me orTa-baTumidan “vimyofebi”. _ ki, magram iqac arian zangebi? _ ara, mxolod me “vimyofebi”. _ zangze xar daqorwinebuli? _ ara, aWarel qalze. _ Tqvenebi mxolod aWarlebze qorwindebian? _ diax, “ase gamovida”, _ mivxvdi, gamiSinaurda. mere eTnografiuli foto-masala vuCvene lazebTan mopovebuli, romelic sarfidan Camovitane. avuxseni, rom TurqeTis sazRvarze viyavi da msurs wigni davwero baTumis olqis Sesaxeb. _ ai, zangis foto ki mainc ara maqvs! Sen gaqvs? _ vkiTxe RimiliT. _ maqvs, mxolod “saxlSi”, pakes kantoraSi, tefiq-beg beJaniZis saxlSi (igulisxmeba: franguli sazRvao kompania “pake da ka”, romlis kantora mdebareobda zRvispiris quCaze #1-Si; igi daaarses frangma Zmebma parkentonianebma, warmoSobiT marselidan. _ i. b.). _ kargi iqneba, axla Tu gadagiReb. aqve, pirdapir foto saxelosnoa. ai, Sen 30 kapiki da kvitancia me gadmomeci. man bevri iyoymana saxelosnos karebTan, amitomac Sevyevi... ase gadaviReT franguli sanavigacio kantoris daraji zangi, romelsac arab iozefs eZaxdnen. sinamdvileSi mas erqva aji- 79 80 abdul-oRli. religiurad is, rogorc sxva aqauri zangebi, mahmadianobda. iqneboda ormoci wlisa. rusulad laparakic SeeZlo da franguladac”... (vradi, 1967 : 49-72) aRniSnulTan dakavSirebiT sagulisxmoa baTumis istoriis Tanamedrove mkvlevaris zaur margievis statia “zangebi _ TeTri laqebi baTumis istoriaSi” (rusul enaze), romlis mixedviT baTumis midamoebSi uxsovari droidan cxovrobda zangebis ramdenime ojaxi. baTumis olqis ruseTis SemadgenlobaSi gadasvlisas zangebi, nawilobriv, darCnen baTumis olqSi; 1892 wlamde isini kidev cxovrobdnen Sig baTumSi, kerZod, mis Turqul nawilSi _ Crdilo-aRmosavleT ubanSi. mogvianebiT, roca baTumis olqi gaxda quTaisis guberniis nawili, saolqo ufrosis stepanovis dros, 1892-93 wlebSi, zangebi gaasaxles qalaqis farglebs gareT, stefanovkis dasaxlebis turtlian barakebSi (margievi, 2004 : 104-114). yovelive zemoTqmuldan gamomdinare SeiZleba iTqvas, rom ucxoel avtorebs yvelaze metad swored is izidavda baTumur sanaxebSi, rac dakavSirebuli iyo maTs mSobliurTan, SesisxlxorcebulTan, rac maT axsenebda sakuTar erovnuls da raSic isini axloblur impulsebs poulobdnen... Tu ver poulobdnen, cdilobdnen rom daeZebnaT da epovaT: rusi masSi eZebda rusuls, berZeni _ antikurs, Turqi _ aRmosavlurs, frangi _ evropuls.... baTumuri internacionaluri idilia ki WeSmaritad maradiulad iZleoda amis stimuls Tavisi mravalferovani metropoliuri variaciebiT... 5. Dewpre Adrian, “The Good Genius of Batumi Seaboard” // Archives of Historical Person, Moscow, Publishing House “Prentice-Hall”, 1995. 6. Contarin Amvros, “The Letters On The Ancient Batumi” // Archives of Ancient History, Milan, Italy, Published by “Grolier”, 1987. Ирма Багратиони БАТУМСКИЕ ВПЕЧАТЛЕНИЯ В ЭТЮДАХ ИНОСТРАННЫХ АВТОРАХ РЕЗЮМЕ 1. Мандельштам Осип, «Батум» // Очерки. Статьи. // Серия: XX век. Россия-Грузия, Сплетение судеб, Тбилиси, «Мерани», 1990. 2. Пильняк Борис, «Чёрное море» // Очерки. Статьи. // Серия: XX век. Россия-Грузия, Сплетение судеб, Тбилиси, «Мерани», 1991. 3. Врадий Волан, «Негры Батумской области и Кутаисской губернии», Издание типографии Г. Таварткиладзе в Батуме, Издание второе, Батуми, 1967. 4. Маргиев З., «Негры – белые пятна в истории Батуми» // Краткий исторический обзор города Батуми, Батуми, 2004. В научной статье отмечается, что многие исторические лица посещали Аджарский регион и Батумскую область. Их воспоминания, путевые заметки, научные изыскания, наблюдения содержат интереснейший информационный материал о городе Батуми и его окрестностях. Он больше напоминает летопись временных лет, нежели просто заметки путешественников и учёных-исследователей. В статье подчеркивается, что русский поэт Осип Мандельштам, русский писатель Борис Пильняк, греческого происхождения историограф и путешественник Волан Врадий, итальянский дипломат, посол Венецианской республики в Персии Амвросий Контарини, французский путешественник Адриан Дюпре, французский дворянин Михаил Д'альфонс буквально вписывали свой имена в книгу истории Батуми. В статье утверждается, что в Батумской области на рубеже XIX-XX веков проживало множество национальностей. Здесь жили представители многих этнических групп почти со всех континентов земного шара. Это был многонациональный город. В те годы, здесь можно было услышать языки многих народов. Батуми был Вавилоном Чёрноморского побережья Кавказа. Ещё в начале нашей эры, давая описание этих мест, отец географии Страбон говорил, что римлянам приходилось держать здесь до 70 переводчиков для общения с местными племенами. В научной статье особо подчеркивается, что этническая группа, которую составляло темнокожее население города, была немногочисленной. Негры жили преимущественно в районе деревни Степановки. Сегодня Батумские улицы уже лишены того колорита, которое вносили одним своим присутствием представители Африканского континента. Негритянское население составляло небольшую часть из того многочисленного национального и расового многообразия, которым был так богат город Батуми и его окрестности на рубеже веков. 81 82 literatura: 1890 wlis 17 (30) ivniss italiis qalaq florenciidan stambulis gavliT gemiT baTumSi Camovidnen cnobili italieli mecnierebi botanikosi emil levie da anTropologi stefane somie. isini ori Tvis ganmavlobaSi ecnobodnen da swavlobdnen saqarTvelos bunebas, mosaxleobis yofa-cxovrebas. ori Tvis manZilze dasaxuli miznis Sesabamisad, maT moinaxules baTumi da misi Semogareni, mTiani aWara (ZiriTadad aWariswylis xoba). baTumidan matarebliT gaemgzavrnen quTaisSi, moinaxules gorisa da xaSuris raionebi, borjomis xeoba, daaTvalieres mcxeTis RirSesaniSnaobani. aqedan isev quTaisSi dabrundnen da svaneTsa da afxazeTSi gadavidnen. sakuTriv baTumsa da aWaraSi levie da somie erTi kvira (17-23 ivnisi) darCnen. es dro sakmarisi aRmoCnda maTTvis, rom saTanadod gacnobodnen baTumis mxares, aWariswylis xeobas goderZis uReltexilis CaTvliT. emil levie Tavis Canawerebs aWarasa da saqarTvelos sxva kuTxeebSi mogzaurobaze, romelTac dRiurebisa da STabeWdilebebis xasiaTiaTi aqvs, drodadro dasabeWdad meuRles ugzavnida florenciaSi. masalebi saxelwodebiT `mogzauroba kavkasiaSi~ ibeWdeboda Jurnal `universitetis biblioTekaSi~, romelic Sveicariis qalaq lozanaSi gamodioda (`moambe~. 1894, 95. ix. mTargmnelis SeniSvna). am Jurnalidan iTargmna qarTul enaze levies Canawerebi da daibeWda Jurnal `moambis~ 1894 wlis mesame nomerSi. Canawerebis saTauri ase saxeldeba: `emil levies mogzauroba kavkasiaSi~. Targmani 18 gverds Seicavs. levie profesiiT botanikosi iyo da misi mogzaurobis ZiriTadi mizanic saqarTvelo-amierkavkasiis floris Seswavla iyo. magram misi Canawerebi saintereso da sando wyaroa imdroindeli anu XIX saukunis 90-iani wlebis baTum- ze, aWaraze, mis mosaxleobaze. leviesa da somies mogzaurobac aWaraSi baTumis gacnobiTa da daxasiaTebiT daiwyo. levie aRwers baTumis mdebareobas, mosaxleobas, mis Cacmulobas, evropul iersaxes. igi werda: aqaur `mcxovrebT rom vukvirdebodi, ase mgonia, evropaSi var-meTqi... mkvidri qarTvelebi da sxv. atareben erTgvar xalaTiviT grZel tanisamoss, romelic welSi moweulia da gulTan patara jibeebi aqvs. yvelas xanjali akravs. mandilosnebi uCadro, piraxdili gaevropelebulni arian. xSirad vxvdebiT meoregvar mandilosnebs _ mkvidrT, romelTac mSvenieri Tavsaxuravi aqvT, Savi lentebiT gawyobili~ (levie, 1894, 85). levie moxiblula baTumis Semogarenis bunebiT: simindiT abibinebuli mindor-veliT, gareuli da Sinauri xexilis siuxviT, vaziT dafaruli maRali xeebiT. 20 ivniss levie da somie Tanmxlebi pirebiT baTumidan aWaris gasacnobad gaemgzavrnen. inglisis konsulis pikokis rCeviT, baTumidan ascxra versis manZilze maT etliT umgzavriaT, Semdeg ki fexiT. etli dReSi Tumnad dauqiravebiaT. meetle rusi yofila. gamyolni iyvnen: vinme yabalaxiani, Savwver-ulvaSiani, tanadi moyvanilobis aWareli zafTie (milicieli), italiis sakonsulos Tarjimani, warmoSobiT italieli gostio. igi dabadebuli da gazrdili yofila odesaSi da scodnia rusuli da qarTuli enebi. gamgzavrebis win italieli stumrebi italiis konsulsac ewvivnen, magram ufro metad nasiamovnebi darCenilan inglisis konsulTan saubriT. mas zedmiwevniT kargad scodnia baTumi da sazogadod mTeli kavkasia. baTumidan ramdenime versis moSorebiT levies da somies SexvedriaT mTaSi, sazafxulo saZovrebze mimavali mesaqonle qurTebi. levie maT mokle daxasiaTebasac iZleva: `qurTebi TiTqmis yvelani iqiT midiodnen. yovel fexis nabijze gvxvdeboda qali, kaci, bavSvebi, jogi da sxv. Cvili bavSvebi qalebs an ymawvil biWebs zurgze ekidaT. isini laparakobdnen TaTrulad da Tavis qurTul enaze, romelic aWarlebs ar esmiT~ (levie. 1894, 89). aqauri qurTebis Sesaxeb cnobebi daculia sxva ucxoel, agreTve qarTvel mogzaurTa CanawerebSic. 83 84 nodar kaxiZe italieli mogzauri emil levie aWaris Sesaxeb italieli mogzauri aWarlebis ufro STambeWdav daxasiaTebasac iZleva: `aWar-lebi umSvenieresni unda iyvnen kavkasiis xalxTa Soris. sul yvelas mosuli tani da gmiruli Sexeduleba aqvs. advilad SeamCnevT siarulSi siyoCaRes, qcevaSi zrdilobas, saqmeSi simardes. msuqnebi iSviaTia, TiTqmis sul ar arian. moxuci kacebic mkvircxli da marjve arian. saucxoo suraTs warmoadgens, roca aWareli Tavisi mSvenieri tanisamosiT cxenze zis. yvela iaraRSia Camjdari, TiTqos marto Cxubisa da sikvdilis mets arafers fiqrobdnen.~ ymawvilebTan dakavSirebiT levie SeniSnavda, rom isini `Zlier malxazni da lamazni arian~ (levie, 1894, 90). baTumidan gasulebs xanmokle Sesveneba sofel aWariswyalze mouxdaT da aqedan qedaSi wasulan, sadac Rame gauTeviaT. levie gzadagza, TiTqmis yovel fexis nabijze, akvirdeboda mcenareulobas da krebda maT calkeul saxeobebs. baTumidan aWariswylamde misvlamde levies sxvadasxva mcenareebiT erTi skivri ukve gavsebuli hqonia. qedidan dandalosken mimiaval gzaze ki iseTi saucxoo mcenareebic Seukrebia, romlebic misTvis sruliad ucnobi yofila da mas axal aRmoCenad Tvlida (levie, 1894, 93). mogzaurTa Semdegi SeCereba xuloSi moxda. levies CanawerebSi xulo xulad moixsenieba. pirvelad aq vecnobiT, rom xula ori yofila: zemo xula da qvemo xula, romelic mdinare aWariswylis piras anu WalaSi mdebareobda da ramdenime saxlisagan Sedgeboda. xulas `samxedro da samoqalaqo saqmeebis mmarTvelad~ anu mamasaxlisad Tavadi jaiani yofila, romlis gankargulebaSi iyo orasi jariskaci. levies cnobiT, 30 wlis jaiani amave dros mTeli aWaris Cafrebisa da zafTiebis ufrosad iTvleboda (levie, 1894, 95). xulos `xulas~ formiT moxsenieba SemTxveviTi ar aris. eTnografiuli masalebiTac adgilobrivi mosaxleoba xulos `xulad~ moixseniebda. xulasagan warmodga `xulo~ (sixaruliZe. 1958, 168). sityva `xula~ rom Zveli terminia, amaze Zveli leqsikografiac miuTiTebs (sulxan saba orbeliani. 1948, 400). levie SedarebiT vrclad aRwers jaianTan Sexvedras da stumrobas, mis daxmarebas zemo aWaraSi mogzaurobis periodSi. jaians rogorc ki gaugia xuloSi ucxoelTa stumroba (amis Sesaxeb igi informirebuli yofila baTumis Jandarmeriisagan), maTTan ori oficeri gaugzavnia da yavaze miupatiJebia. Sexvedra axalgazrda oficris vasil dekanozovis saxlSi Sedga. mas colad qarTveli qali hyolia. es is vasil dekanozovia, romelsac Tedo saxokia misi xuloSi mogzaurobis dros (1897 weli) moixseniebs vasil dekanoziSvilis saxeliT. maSin dekanoziSvili xulos boqauli yofila, romelsac kapitan al.beriZesTan erTad T.saxokiasaTvis maspinZloba da daxmareba gauwevia (saxokia, 1950, 240). dekanozovi italiel stumrebs sauzmeze rZiani yaviT, karaqiT, patara-patara xaWapurebiTa da sxva kerZebiT gamaspinZlebia (levie, 1894, 95). stumrebi vaxSmadac aq darCenilan. savaxSmo sufrac metad uxvi da maTTvis ucxo saWmelebiT mdidari yofila. Tumca, levie sinanuls gamoTqvamda imis gamo, rom am kerZebis sia ar Cauweria. igi mxolod TeTri Rvinis sasmels moixseniebs, romliTac yvelani gamxiarebulan. vaxSmobisas levies pirdapir mjdom mandilosans RviniT savse Wiqa xelSi auRia da rusulad mokle sityva warmouTqvams, xolo sufris sxva wevrebs simRera SemouZaxiaT. levie werda: `simRera saucxoo iyo, romliTac isurves Cemi xangrZlivi sicocxle, janmrTeloba da mravali Svilebi, viTarca qviSani zRvisa~ (levie, 1894, 96). Ramis 11 saaTisaTvis stumrebic da maspinZlebic kargad SezarxoSebulni yofilan. levie igonebda: `mec vclidi savse Wiqebs am sapatio pirTa sadRegrZelod. sityvebs da simRerebs ar hqonda dasasruli. Tavadi jaiani maRal bans ambobda, magram ar gamosdioda. mec wavexmare. netavi genaxaT, ra kmayofilni iyvnen yvelani. mgalobelTa gundi sxvadasxvanairi iyo. roca simReris rigi mandilosnebze midga, me avdeqi da warmovTqvi italiurad sityva imdenad kargi, ramdenad gaugebari. yvelam Wiqebi Cems Wiqas moaxala. somiem dalia saxlis patronis sadRegrZelo, Tarjimanma _ 85 86 bavSvebisa. erTi sityviT, qarTul sufras sadRegrZeloebi ar aklda~ (levie, 1894, 97). vaxSmis dawyebamde maspinZlis saxlis wevrebs stumrebisaTvis koncerti gaumarTavT. meore dRes, kviras, 22 ivniss, italieli stumrebi danisparaulisken gaemarTnen. aqedan yanlis mTaze unda asuliyvnen aqauri mcenareulobis Sesaswavlad. maT Tan gahyolia Tof-patrontaSiT SeiaraRebuli Tavadi jaiani, romelsac tanT aWaruli mokle Coxa ecva da Tavze yabalaxi exura. jaiani yuradRebiT adevnebda Tvals yanlis mTis midamoebSi balaxebis Segrovebas. levies daxasiaTebiT aqauri `Tvaluwvdeneli simaRlis da warmoudgeneli silamazis naZvis xeebi faravdnen are-mares~. Semdeg igi werda: `aseTi mSvenieri mcenareuloba mxolod fotografiul suraTSi minaxavs. aman gvagrZnobina, rom namdvil kavkasiaSi viyaviT (levie, 1894, 98). aqve davumatebT, rom mTiani aWaris mcenareulobaze gansakuTrebul yuradRebas amaxvilebda g.yazbegi, romelmac aq 1874 wels imogzaura (yazbegi, 1960, 106). erTi Rame stumrebma aqve gaaTies erT-erTi aWarelis binaSi (iailaSi) da mTis kerZebiT danayrdnen. levie werda: `binaze mogvitanes mawoni, mSvenieri karaqi da raRacnairi saucxoo yveli, TokiviT dagrZelebuli, TiTo naWers moswyveten da makaroniviT sWamen~ (levie, 1894, 98-99). aWarelTa mier damzadebuli aseTi yvelis saukeTeso Tvisebebze jer kidev XVIII saukuneSi vaxuStic SeniSnavda (vaxuSti, 1941, 134). orSabaTs, 23 ivniss leviem da somiem daaTvalieres yanlis mTa, misi Tovliani mwvervali. es adgili mcenareulobiT metad sayuradRebo aRmoCnda. aq italieli stumrebi or saaTs darCenilan, magram imdeni saqme gaukeTebiaT, rasac zogi ramdenime dRes moundeboda. mogzaurebis gaocebas sazRvari ar hqonda, rodesac aseT Tovlian mTaSi da mis Tovlian ReleebSic maTTvis ucnobi mcenareuloba naxes. `aq, Tovlian ReleebSi, - werda levie, vnaxeT imisTana mcenareebi, romelTa arsebobas verc ki movifiqrebdiT~ (levie, 1894, 99). yanlis mTidan levie da somie danasparaulSi dabrundnen da aqedan daRamebamde, paraskevs xuloSi Cavidnen, sadac Rame kvlav dekanozovTan gauTeviaT. stumrebs dekanozovis meuRle amjeradac rZiani yaviT gamaspinZlebia. es iyo bolo Sexvedra xuloSi, romliTac italieli stumrebi Zalian nasiamovnebi darCenilan. es Sexvedra leviem Semdegnairad daaxasiaTa: `yvela amaT Zalian masiamovnes imiT, rom Cems ubis wignSi Caweres TavianTi saxeli da gvari rusul-qarTulad. es iyo sadarbazo baraTebis magieri. gamomSvidobebis dros xelis CamorTmeva xom gauTavebeli iyo, ise gvepyrobodnen, rogorc didi xnis nacnob-megobrebs... rodesac kargad davSordiT, kidev vxedavdiT maRla goraze gadmomdgarT, qudebs gviqnevdnen. aseTma gulgaSlilma miRebam swored mogvajadova da metismetad aRtacebaSi mogviyvana~ (levie, 1894, 100). meore dRes italiel mogzaurebs baTumSi Casvla daupirebiaT, magram SuaxevTan axlos gzis gafarToebiTi samuSaoebisa da Caxergvis gamo etliT mgzavroba SeuZlebeli gamxdara. isini iZulebuli gamxdaran Rame aq gaeTiaT. maTTvis maspinZloba vinme hasans gauwevia, romelmac stumrebs Caic daalevina da Tevzic ki miarTva. gzis gawmendaSi mogzaurebsac miuRiaT monawileoba. didi gaWirvebiT meore dRes qedas miaRwies, aqve isadiles da saRamos 8 saaTze baTumSi dabrundnen. levie werda: `marTalia, daRlil-daqanculebi viyaviT da tanisamosi mifleTilmofleTili gvqonda, magram mojadoebuli ki viyaviT aWarlebiT, aWariT da patara kavkasiiT~ (levie, 1894, 101). dasasrul emil levies or saintereso cnobaze SevCerdebiT. misi Canaweridan Cans, rom maTze win aWaraSi umogzauria germanel poetsa da diplomats nordmans, romelic 1832 wels gardacvlila (levie, 1894, 93). es cnoba misTvis adgilze miuwodebiaT, Tumca cnobis mimwodebels ar scodnia, Tu aWaris romel punqtamde imogzaura nordmanma. germaneli poetisa da diplomatis nordmanis aWaraSi mogzaurobis Sesaxeb emil levies cnoba jerjerobiT pirveli da erTaderTia. ar aris gamoricxuli, rom nordmans aWaris Sesaxeb saintereso cnobebic Caewera, miTumetes, rom igi aWaraSi osmalTa batonobis dros mogzaurobda. 87 88 amdenad, emil levies Canawerebi XIX saukunis 90-iani wlebis aWaris Sesaxeb imdenad aris mniSvnelovani, ramdenadac Cvens samecniero literaturaSi misi aWaraSi mogzaurobis Sesaxeb dRemde naklebadaa cnobili da aWaris istoriis, yofisa da kulturis sakiTxebze momuSave mkvlevarTa naSromebSic mas aravin Sexebia. gamonakliss Seadgens s.nucubiZis sagazeTo werili `emil levie saqarTveloSi~, romelic 1990 wlis 19 ivliss daibeWda gazeT `saxalxo ganaTlebaSi~. werili levies aWaraSi mogzaurobis ambebis gaSuqebiT iwyeba. literatura: 1. 2. 3. 4. 5. 6. emil levies mogzauroba kavkasiaSi. - `moambe~. Tbilisi, 1894. vaxuSti. aRwera samefosa saqarTvelosa. Tbilisi, 1941. saxokia T. mogzaurobani. Tbilisi, 1950. sixaruliZe i. samxreT-dasavleT saqarTvelos toponimika. I, baTumi, 1958. sulxan-saba orbeliani. sityvis kona. Tbilisi, 1949. yazbegi g. sami Tve TurqeTis saqarTveloSi. – giorgi yazbegi aWaris Sesaxeb. baTumi, 1960. N. Kakhidze AN ITALIAN TRAVELER EMILE LEVY ABOUT ADJARA SUMMARY In 1890 (June 17-23) the distinguished Italian scientists – the botanist Emile Levy and the anthropologist Stephen Somme arrived in Batumi from Florence (Italy). They started to travel throughout Georgia (Kutaisi, Gori, Khashuri, Borjomi Gorge, Svaneti, Abkhazia) from Batumi. Having got acquainted with Batumi and its outskirts E. Levy and S. Somme visited Kakhaberi valley, Adjaristskali, Keda, Khulo, Shuakhevi, Khulo, Danisparauli, Goderdzi Pass. In his notes E. Levy described the rare plants of plain and mountainous Adjara, line of work of the population in Batumi and mountainous Adjara, clothing, morals and manners, customs. There are also interesting data about the meeting of Italian guests with the chairman of Khulo administration, Jaiani. The notes of E. Levy (translated from Italian into Georgian and published №3 “Mnatobi” magazine in 1914) are the valuable sources for studying the questions of life and culture of the population in Batumi and mountainous Adjara of the second part of the XIX century. 89 90 nugzar mgelaZe, Temur tunaZe artur fon zutneris romani „aWarlebi“ da XIX saukunis II naxevris samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriisa da eTnologiis problemebi ucxoelis kvalobaze, qarTveli xalxis istoriisa da tradiciuli kulturis SesaSur codnas amJRavnebs. igi safuZvlianad erkveva qarTveluri tomebis urTierTnaTesaobaSi, samxreTdasavleT saqarTveloSi qristianobisa da islamis warmomavlobasa da qronologiaSi, toponimikaSi da, saerTod, eTnoistoriuli, eTnosocialuri Tu eTnokulturuli da eTnopolitikuri Sinaarsis rig problemur sakiTxSi. artur gundakar fon zutnerma da misma meuRlem berta zutnerma1, rogorc berta zutneri ukve aRiniSna, saqarTveloSi cxra weliwadi gaatares (1876-1885 wlebi). aqedan xuTi weli isini zugdidSi ekaterine WavWavaZe-dadianis stumrebi iyvnen. maTi nacnoboba parizidan iRebda saTaves. ekaterine WavWavaZis gardacvalebis Semdeg (1882 weli) avstrieli colqmari sacxovreblad TbilisSi gadavida. arturma avejis fabrikaSi _ mxatvar-gamformeblad daiwyo muSaoba, berta ki frangul da germanul enebsa da musikas aswavlida. ojaxi amgvarad irCenda Tavs2. bertac da arturic mwerlebad da publicistebad saqarTveloSi Camoyalibdnen. XIX saukunis meore naxevari qarTuli eTnografiuli wyaroTmcodneobiTi bazis formirebis xanaa. 1878 wlamde, gansakuTrebiT ki Semdgom xanebSi, aWaris istoriul-eTnologiuri sakiTxebi araerTi mogzaurmkvlevris SemoqmedebaSi aisaxa. qarTveli Tu ucxoeli avtorebi saqarTvelos istoriografiaSi didi interesiTa da mondomebiT avsebdnen im periodis Sesaxeb arsebul xarvezs. artur zutneris romani `aWarlebi”, marTalia mxatvruli nawarmoebia, magram artur zutneri Tu gaviTvaliswinebT im garemoebas, rom zutnerTa ojaxs saqarTvelosTan cxra wlis urTierToba akavSirebda, maSin naTeli gaxdeba maTi ganswavluloba adgilobrivTa yofa-cxovrebaSi da isic Tu ratomaa romanSi aqcentebi umTavresad istoriul-eTnografiul masalebze gakeTebuli. sainteresoa, aseve, sakiTxi _ ra tipis istoriuli wyaroebi daedo safuZvelad artur zutneris Sexedulebebs. es iyo misi saqarTveloSi mogzaurobis droisaTvis ukve arsebuli literatura Tu nacnobi wris konkretul personTa azrebi. bunebrivia, Cven ver gamovricxavT uSualo dakvirvebebisa da am dakvirvebebiT miRebuli informaciis cocxal STabeWdilebebad gardasaxvis processac. Samwuxarod, mainc, am saxis kiTxvebze sruli pasuxi ar mogvepoveba, magram erTi ram cxadia, rom artur zutneri, s. caiSvili. ori avstrieli mwerali saqarTvelos Sesaxeb. `literaturuli narkvevebi”, Tbilisi, 1962. 91 92 1 avstrieli berta fon zutneri (1843-1914 wlebi) daibada praRaSi, gardaicvala venaSi. igi mSvidobis dargSi pirveli nobelianti (1905 weli) da saqarTveloSi kargad cnobili mwerali da sazogado moRvawe iyo. misi qaliSvilobis gvaria kinski. igi iyo general graf kinskis qaliSvili. mama bertas dabadebamde gardaicvala, 75 wlis asakSi. XIX saukunis bolos da XX saukunis damdegs berta fon zutneri yvelaze cnobili qali iyo msoflioSi, romelTan Sexvedras, saubars, nacnobobas did pativad miiCnevdnen saxelmwifo meTaurebi. 1904 wels igi aSS-s imJamindelma prezidentma Teodor ruzveltma TeTr saxlSi miiwvia sasaubrod. 2 artur zutneris romani `aWarlebi” pirvelad berlinSi daibeWda _ 1888 wels1. am wignis originalis erT-erTi da, SeiZleba saqarTveloSi erTaderTic, egzempliari n. mgelaZis pirad arqivSi inaxeba (sur. 1). am wigns saqarTveloSi mogzaurobis saintereso istoria aqvs. igi rogorc warweridan Cans herxenSaineris saxalxo bibliotekis sakutreba iyo, saidanac unda moxvedriliyo germaniis bukinistur garemoSi, sadac SeiZina saqarTvelos megobarma, gregor mairingma. wigni Semdgom misma meuRlem _ aRmosavleTmcodne ekaterine mairing-miqaZem Camoitana saqarTveloSi da saCuqrad winamdebare naSromis erT-erT avtors gadasca. artur zutneris romani sul exlaxan _ 2007 wels qarTulad SesaniSnavad Targmna rusudan RvinefaZem (redaqtori maka ZoweniZe, gamomcemloba inteleqti)2. artur zutneris SemoqmedebaSi TvalSisacemia bunebiT momadlebuli mxatvruli azrovnebis niWi, raSic faqizadaa Sezavebuli sinamdvilis aRqmis rigi niuansi. mwerali ise agebs romanis arqiteqtonikas, rom mkafiod Semecnebadi xdeba realizmisa da mxatvrulobis emociuri sinTezi. gmirebi romanSi mimzidvelni da wignis satitulo gverdi sainteresoni arian. yvela personaJi, Tavis ganzomilebaSi, adeqvaturad gadmoscems sakuTar miswrafebebsa da orientacias ganurCevlad imisa pozitiuri adgili ukavia mas TxzulebaSi Tu igi uaryofiTad xasiaTdeba. mTlianobaSi, saerTo Sinaarsobrivi RerZis garSemo mwerali aRwers XIX saukunis II naxevris aWaraSi mimdinare movlenebs. esaa imdroindeli aWaris istoria. istoriul 1 2 A. G. Zuttner. Die Adjaren (Roman), Stugart, Leipcig, Berlin, 1888 artur zutneri. aWarlebi, Tbilisi, 2007. 93 fonze warmoCenilia politikuri da sazogado moRvaweebi, sxvadasxva socialuri fenis warmomadgenlebi, maxasiaTebeli intrigebiT, sixaruliT, saamuri cxovrebisadmi swrafviTa Tu muxlCauxreli SromiT, qalaqisa Tu soflis sayofacxovrebo niuansebiT, elitaruli maskaradebiTa da saxeobo dResaswaulebiT, mmarTvelobis formebiT da, saerTod, rac am konkretul SemTxvevaSi CvenTvis sainteresoa, kulturuli, ufro zustad, eTnografiuli realiebis aRweriT. artur zutneri SesaniSnavad gvisuraTebs mcire kavkasionis bunebriv-geografiul garemos da konkretulad axasiaTebs baTumis olqis fizikur ganlagebas, rac kidev erTxel mowmobs mis ganswavlulobas ara marto movlenebis mxatvrul warmosaxvaSi, aramed iseT mecnierebebSi, rogoricaa geografia, bunebismetyveleba, eTnologiaanTropologia, istoria da sxva. avtoris daxasiaTebiT, `uamravi xeobiTa da viwro uReltexilebiT daRaruli mcire kavkasioni bunebriv zRudes qmnis, romelic baTumis olqs erTi mxriv mcireaziis TurqeTisagan, meore mxriv ki saqarTvelosa da somxeTisagan hyofs”. artur zutneri romanis siuJetis umTavres epizodebs saqarTvelos istoriis fonze Slis da igi swored aq avlens Rrma erudicias, publicistisa da prozaikosisaTvis aucilebel im pasuxismgeblobas, romelic niSandoblivi swored mwerlisaTvis unda iyos, miTumetes Txzuleba istoriuli romanis Janrs roca ganekuTvneba. mis mier damuSavebuli wyaroebis mixedviT, am mxaris qeds iqedan zRvamde gadaWimuli teritoriis Tavdapirveli mosaxleoba wminda qarTuli anu qarTveluri tomisa iyo da, miuxedavad imisa, rom islami xuTi saukunis manZilze yovel Rones xmarobda ZaliT gaenadgurebina erovnuli mexsiereba, dResac miwis yoveli goji, yoveli mtkaveli aq qarTvelTa mkvidrobaze mowmobs. romanisti am mxaris mosaxleobis daxasiaTebisas xSirad usvams xazs maT qarTul warmomavlobas, sadac personaJTa istoriuli siamayis fonze yovelive qarTuli pozitiuri konteqstebiTaa warmoCenili. ase magaliTad: `Sen ar ekuTvni im naZirlebis modgmas, Sen ZarRvebSi qarTuli sisxli Cqefs”. xSiria samSoblos definiciisa Tu erovnuli cnobierebis _ eTnikuri identobis gansazRvris mcdelobebi. magaliTad, saubarSi CarTuli 94 megobrebi erTmaneTs eubnebian: `am bolo xanebSi xSirad mifiqria, qveynisaTvis bedniereba iqneba, omi Tu atydebameTqi. maSin erTi wuTiTac ar davfiqrdebi ise SevTavazeb rusebs Cems samsaxurs”... `ase fiqrob? _ gesmis, rom samSoblos moRalated gamogacxadeben?” `samSoblos moRalated? Cemi samSoblo is miwa-wyalia, sadac gavizarde _ Cemi Tanamemamuleebi isini arian, vinc CemsaviT uflebaayrili da daCagrulia”... `isini CvenTvis ucxoni arian _ im modgmisani, romelsac Cven ar vekuTvniT, romelic saukuneebis win cecxliTa da maxviliT SemoiWra sxvisi sikeTis dasapatroneblad. Cveni mamuli aq aris, sadac vdgavarT; Cvens ZarRvebSi qarTuli sisxli Cqefs da araferi gvaqvs saerTo gadaRmidan mosul mCagvrelTan. amitomac umal mamulis msxnelad vigrZnob Tavs, vidre mis moRalated, Tu Zveli, namdvili Tvistomis mxardaxar vibrZoleb saZulveli uRlisagan Cemi qveynis gasaTavisufleblad”... `xom ar gaviwydeba, rom es Cveni namdvili Tvistomni Tavad ucxo uRels ewevian _ rom amiT ufro aqaur Zalauflebis mqoneT gauwvdi xels, vidre TanamoZmeebs. amaze vifiqre da im daskvnamde mivedi, rom Cemi qveyana rusebis batonobis qveS gacilebiT ukeTes mdgomareobaSi iqneba”. sakuTriv ruseTis generali tafazievi ki ase fiqrobda _ `Cven im adgilze varT,... saidanac kargad SegviZlia vadevnoT Tvali mezobel qveyanaSi mimdinare procesebs. sakuTari dakvirvebidan vici, iq ar aris iseTi mTavroba, romelic am brwyinvale tradiciebis mqone xalxis dakmayofilebas SesZlebs. Tqven rom ubiri xalxi yofiliyaviT, dRes Tqvens warsulTan SedarebiT kargad igrZnobdiT Tavs, magram radgan Tqven mravali aseuli wlis winaT ufro maRal safexurze iyaviT, vidre Tqveni axlandeli brZaneblebi arian dRes, gasagebia, mZime uRlisagan ganTavisuflebisaken swrafva bolosdabolos gaarRvevs winaaRmdegobas. kargad vici, jer mxolod mciredni xarT, visac hyofnis vaJkacoba xmamaRla ganacxados Tavisi azri, magram isic vici, gulis siRrmeSi mTeli mosaxleoba iziarebs Tqvens miswrafebas”. rusma generalma kargad icis, rom saqarTvelos arCevani ar hqonda. dakarguli istoriuli teritoriebis dabruneba imxanad mxolod ruseTis meSveobiT iyo SesaZlebeli. amitomac mwerali rusi generlis piriT acxadebs: `jambeki rom dabadebiT musulmani iyos da dRes Tavisi meamboxeTa razmiT gadamRobeboda gzaze, uyoymanod davapatimrebdi da Tavisave mTavrobas gadavcemdi; magram is im modgmas ekuTvnis, romelmac Tavisi droze daxmareba gvTxova, raTa amave dampyrobelisagan gagveTavisuflebina”. TzulebaSi yuradRebas iqcevs artur zutneris mier personaJebisaTvis SerCeuli sakuTari saxelebi _ Tamari, rusudani, daria, eka, jambeki, elizba, arCili, ToTia, iordane, iese, lazare, otia, dimitri, Serif-faSa, ali-begi, hasan-begi, murza-xani, axmedi, iusuf-efendi, reji begi, romelTagan erTi nawili Zveli saqarTvelosaTvis iyo damaxasiaTebeli, maT Soris zogierTs qarTveli mefeebi, dedoflebi da qristiani (marTlmadidebeli) qarTvelebi atarebdnen (Tamari, rusudani, eka, arCili, lazare,...), xolo nawili osmaleTis mmarTvelobis periodSi titulirebuli saxiT (Serif-faSa, ali-begi, murza-xani, iusuf-efendi, rejibegi,...) gavrcelda. romanSi naxsenebia qarTuli gvarebic _ TaguiriZe, kiCeliZe, kapaniZe. araa gamoricxuli Serif-faSa Serif ximSiaSvili yofiliyo, Tumca ximSiaSvilebis ZiriTadi rezidencia zemo aWaraSi _ xuloSi mdebareobda, romelic nawarmoebSi naxsenebi saerTod araa, magram es mainc ar niSnavs imas, rom Serif begs, rogorc mmarTvels, samyofi baTumSi ar qonda, Tumca nawarmoebis personaJis politikuri poziciebi da realuri Serif ximSiaSvilis CvenTvis cnobili cxovreba da moRvaweoba principSi erTmaneTs ar esadageba. amdenad, Cvens mier gamoTqmuli varaudi erTob saeWvoa. romanis avtori safuZvlianad icnobs adgilobriv toponimikasac da cdilobs isini istoriuli rakursiT axsnas. misi TqmiT, `jer kidev qristianobamde didi xniT adre mTavari mdinaris Woroxis viwrobebi, misi Senakadebi da mTeli aremareebi im saxelebiT iyo cnobili, romlebic maT dRemde mxolod mcireodeni cvlilebebiT SemorCeniaT da TiTqmis uklebliv qarTveli warmoSobisaa”. artur zutneris TzulebaSi moxseniebulia aramarto qarTveli xalxis eTnografiuli jgufis (klarjelebi, aWarlebi), aramed araerTi mTisa (peranga) Tu qedis (arziani), mdinarisa (Woroxi, murRuli) da savaWro-satranzito gzebze mdebare mniSvnelovani dasaxlebuli punqtis [baTumi, cixisZiri, 95 96 trapizoni, Curux-su (anu Curuq-su), sxalTa, arTvini, murRuli,...] adgilobrivi saxelwodeba. aseve, sayuradReboa mwerlis mier dasaxelebuli, sxalTis mimarTulebiT mTisken mdebare adgilis geografiuli saxelwodeba _ daTvis klde, romelic im midamos erqva, sadac ferdze dagorebuli uzarmazari lodi egdo. romanis avtori araerTgzis moixseniebs zRvis piras aRmarTul da kldeze gadmomdgar qajeTis cixes, romelic cixisZirTan mdebareobda. TxzulebaSi araerT adgilas vxdebiT baTumis daxasiaTebasac, Tumca mas mxedvelobis miRma ar rCeba soflebis aRwerilobebic. magaliTad, igi miiCnevda, rom murRuli jansaRi haeriT xasiaTdeboda, e. i. avtori Tavis dakvirvebebs samedicino ganxriTac awarmoebda. aRwerilobebSi gansakuTrebul adgili xalxuri ekologiis problemebsac ukavia _ safari tyis rols mewyerianobis Tavidan acilebis saqmeSi da sxva. murRulis Sefasebisas igi werda: `murRulTan mdinaris napiri vrcel velad iSleba; dasavleTiT mdebare mTis ferdobSi mis mosaxele patara mdinares xeoba gauWria, romelic murRuls qedsgadaRma soflebTan akavSirebs. am mxaris hava cnobilia Tavisi keTili TvisebebiT, da gansakuTrebiT maTTvisaa sasargeblo, vis janmrTelobazec baTumisa da misi Semogarenis sicxe gamanadgureblad moqmedebs. xili, aq rom mohyavT, sxalTurs bevrad ar Camouvardeba, oRond aqauri mcxovreblebi arc ise mdidrebi arian gaSenebuli nakveTebiT, radgan cicabo ferdobebis did nawilze sagangebod toveben tyeebs, raTa Tavidan aicilon zamTarSi zvavi, gazafxulze mewyerianoba, rac utyeobis SemTxvevaSi gardauvali iqneboda da ramac wina saukuneebSi mTeli soflebi imsxverpla”. artur zutneri aWaruli soflis etemologiiTac dainteresebula. iq, sadac igi aRwers mTiani aWaris, ufro zustad, zamTarSi arsianis (avtorTan gvxvdeba arzianis formiT) qedis civ klimatur pirobebs da am qedis cicabo kalTebis mosaxleobas, asaxelebs sofel sxalTad da miiCnevs, rom mas im Zvirfasi xilis saxeli erqva, romelic aq uxvad modioda. baTumSi marTvelobis formebis istoriul dinamikaSi Seswavla mecnierTa wreebSi yovelTvis cxovel interes iwvevda. amitom, am sakiTxebisadmi Tundac patara cnoba uaRresad didi wyaroTmcodneobiTi mniSvnelobisaa. am mxrivac artur zutneri gamorCeulia. mas uyuradRebod ar dautovebia iseTi Tema, rogoricaa baTumis aRweriloba da qalaqis marTva-gamgeoba im gansazRvrul politikur urTierTobaTa fonze, romelic imdroisaTvis Camoyalibebuli iyo ruseT-saqarTvelosa da osmaleTs Soris. avtoris Tanaxmad, baTumi faSas rezidencia iyo. `mis daqvemdebarebaSi iyo TerTmeti nawili anu kaza, romlebsac meTvalyureobas uwevdnen kaimazamebi da maTi TanaSemwe mudirebi. baTumSi hqonda bina mejliss (saxelmwifo sabWo), aseve tribunalsa da sabaJos, da iqve, qalaqis maxloblad, ganlagebuli iyo batalionis garnizonic”. romanSi dasaxelebulia soflis mamasaxlisebic, romelTac, Cveni monacemebiT, osmaleTis mmarTvelobis periodSi muxtrebs eZaxdnen. muxtari Temis saerTo Tavyrilobaze arCeuli piri iyo anu Temis _ samuxtros mmarTvelobiTi organo arCeviT organos warmoadgenda. artur zutneris nawarmoebSi kargadaa asaxuli baTumis savaWro-ekonomikuri ganviTarebis swrafi tempebi. artur zutneris saqarTveloSi moRvaweobis periodSi baTumi faqtiurad yoveldRiurad icvleboda da viTardeboda, ara mxolod statistikuri, aramed arqiteqturuli, demografiuli, eTnokonfesiuri da ekonomikuri TvalsazrisiT. igi `neitralur teritoriaze mdebareobda. ucxoeTTan savaWro urTierTobebic gacxovelda, ise, rom zogierTi Zlieri saxelmwifo iZulebuli gaxda, sakonsuloebi gaexsna, da maTi warmomadgenlebi TavianTi ojaxis wevrebianad siamovnebiT iyenebdnen SesaZleblobas, erTferovani cxovreba gubernatoris saxlSi gamarTuli TavyrilobebiT gaexalisebinaT.” artur zutneri dainteresebulia regionis eTnikuri SemadgenlobiTac, romelTa Soris asaxelebs afxazuri, berZnuli da somxuri warmomavlobis pirebs. magaliTad, erT-erTi personaJia iusuf-efendi _ baTumeli fulis moyvaruli meqrTame advokati _ `eSmaki somexi”. murza-xans nawarmoebSi erT-erTi mTavari adgili uWiravs. igi warmomavlobiT afxazia. misi `winaprebi afxazeTis mkvidrni iyvnen, sadac omianobis dros Suasaukuneebis yaCaRebis msgavsad SemTxvevas xelidan ar uSvebdnen, rom sxva mxareSi 97 98 SeWriliyvnen da Seviwrovebuli mezoblebis qoneba mietacebinaT. am gziT didZali qoneba daagroves, romelic Tavdapirvelad miwebisagan Sedgeboda, magram Semdeg, roca rusebma kavkasiis im nawilSi fexis mokideba daiwyes murzas mamam adgil-mamulebi gayida”... `SiSobda winaparTa mier aseTi usamarTlo gziT mopovebuli qonebis gamo, miTumetes rom imaTi STamomavlebi jerac kidev cocxlebi iyvnen, visac es qoneba wahglijes. amis Semdeg TurqeTis teritoriaze dasaxlda, vrceli savargulebi SeiZina da iqauri abreSumiT, zeTiTa da cviliT vaWrobas misTvis didi mogeba mohqonda”. igi moialaReobasac misdevda da zafxulidan dazamTrebamde misi uTvalavi fara alpur saZovrebze balaxobda. misi mamapapiseuli miwebi baTumis CrdiloeTiT mdebareobda. sxvaTaSoris, mas iqve qajeTis cixeSi hqonia sacxovrebelic, romelic zRvis piras aRmarTul frialo kldeze yofila gadamdgari. dRes nangrevebad qceuli es cixe cixisZirSi zogierTi mecnieris mier petras cixed saxeldebuli nagebobaTa kompleqsia. aq, garda dasaxelebuli mizezebisa, realurad Cans is viTarebac, rom murza-xanis ojaxi afxazeTSi ruseTis mmarTvelobas ar daemorCila, aWaris teritoriaze gadmosaxleba da TurqeTis qveSevrdomobac am faqtormac gansazRvra, rac Txzulebis araerT adgilas mkafiod Cans, roca igi SeiraRebuli upirispirdeba osmaleTis winaaRmdeg mebrZol qarTul-rusul SeiaraRebul Zalebs. romanisaTvis cxovelmyofeli da emociuri fonis Sesaqmnelad artur zutneri ostaturad gvisuraTebs islamur garemoSi qristianuli kulturis, rogorc islamis istoriuli winamorbedis, Taviseburebebs, regionis eTnoreligiur panoramas. mwerlisaTvis qristianoba aq Cveulebrivi sarwmunoeba ki araa, aramed igi qveynis istoriis nawili da mosaxleobis erovnuli mrwamsis saZirkvelia. artur zutneris dakvirvebiT, `Woroxis auzSi yovel nabijze SexvdebiT qveynis ayvavebis xanis droindeli eklesiebisa Tu cixesimagreebis naSTebs, romelTa warwerebi Zvel qarTul enazea Sesrulebuli da dRes samwuxarod mxolod nawilobrivRa ikiTxeba; qarTvelTa Zlevamosili mefis Tamaris saxeli ki aq yvelas iseve akeria pirze, rogorc mTebs gadaRma, TbilisSi, sadac am kavkasieli semiramidas rezidencia iyo”. ufro metic, erT-erTi personaJis saxiT artur zutneri acxadebs: `marto Tqveni saxelic ki miuTiTebs imaze, rom Cveniani xarT. Tamari iyo udidesi dedofali, romelic ki odesme yofila da misi mefobis xanaSi mTel qveyanaSi mxolod sikeTe sufevda”. nawarmoebis erT-erT monakveTSi naTqvamia: `karWapSi Casxdnen da arCilma menaves CrdiloeTisaken aaRebina gezi, didi dedoflis cixesimagrisaken”, rac kidev erTi dasturia, rom XIX saukunis aWaraSi cocxlad arsebobda ara marto Tamar dedoflis xsovna, aramed misi saxelobis nagebobebi. artur zutneri Tvlis, rom islamma aWaraSi XVII saukunis dasawyisSi gaimarjva, Tumca, vfiqrobT, islamis gamarjveba aq islamis mosaxleobaSi srulfasovan gavrcelebas ar niSnavda. islamma aWaraSi gavrceleba gacilebiT gvian _ XVIII saukunidan qristianul cnobierebasTan urTierTwinaaRmdegobriv garemoSi daiwyo da adgilobriv yofaSi kidev ufro gvian _ XIX saaukunidan moikida fexi, Tumca igi bolomde mainc ar damkvidrebula da erovnul TviTmyofadobaze ramdenadme didi gavlena ar mouxdenia. mwerali miuTiTebda, rom `meCvidmete saukunis dasawyisSi, gamarjveba islams darCa, mas Semdeg, rac yovelives, rasac ki qristes saxeli erqva, sastiki brZola gamoucxades da ayvavebis xanis droindeli yvela Zegli ise gaanadgures, rom maTgan mxolod kedlebiRa SemorCa”. religiuri TvalsazrisiT sainteresod ganviTarda movlenebi, erTis mxriv, SavizRvispira, xolo, meores mxriv, mTis dasaxlebebSi. avtoris monacemebiT, `mas Semdeg rac jer zRvispira dasaxlebebi Seurigdnen axal mdgomareobas da didma nawilma islamic ki miiRo, maT magaliTs mihyvnen klarjelebic, Woroxispira mosaxleoba, da bolos aWarlebic aiZules, eRiarebinaT TurqTa batonoba; sulis siRrmeSi umetesoba mainc erTguli rCeboda Zveli rwmenis da warmomavlobisa, romliTac odesRac maTi winaprebi amayobdnen”. swored es miCqmaluli grZnobebi gaRvivda, roca regionSi amis saTanado politikuri situacia Seiqmna. mosaxleobis didi nawili Tuki aqamde zewolas emorCileboda da kultisa da cxovrebis wesis sakiTxebSi mahmadianur kanonebs misdevda, `axla zogierTi gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda Tavis ZvelqarTul 99 100 warmomavlobas da xmamaRla acxadebda winaswarmetyvelis mimdevrebTan araferi gvaqvs saerToo”. artur zutneri aq aWarlebis friad saintereso saxes gvixatavs: `wavida is dro, roca aWarlebi mzad iyvnen sicocxle gaewiraT, raTa mamapapaTagan memkvidreobiT miRebuli uflebebi mCagvrelebisagan daecvaT; iaraRs axla samkauladRa atarebdnen, da mxolod uaRresad iSviaT SemTxvevaSi Tu iSiSvlebdnen”. niSandoblivia, rom areulobis periodSi, ise, rogorc artur zutneris regionSi moRvaweobis dros, aWarlebis xiznoba umetesad qarTul miwaze, saqarTvelos qristianul provinciebSi xdeboda. istorikosebisa da eTnologebisaTvis cnobilia, rom 1878 wlis 25 agvistodan, roca aWara saqarTvelos daubrunda, ruseTis specialur samsaxurebs gansakuTrebuli damokidebuleba hqonda muslimur TemebTan, meCeTebSi mosaqme personebTan, savayufe mamulebisadmi, imamebis, mufTebisa da xojebisadmi. xSirad isini wamaxalisebel zomebsac mimarTavdnen da molaTa garkveuli nawili ruseTTis mmarTveli organoebisagan gasamrjelosac ki Rebulobda. sxvaTaSoris es faqti iribi saxiT artur zutneris nawarmoebSicaa asaxuli _ jambeki rus generals mimarTavs da mis Tanamzraxvel axmeds ase axasiaTebs: `mueZinia baTumSi; TveSi albaT as piatrs Tu uxdian”. `swored sakmarisia, rom kaci SimSiliT ar mokvdes,” siciliT SeniSna sardalma. `maS, rogorc vTqvi, SemaxseneT, roca saWiro iqneba. Tu baTumi Cven gvergeba, es mueZini gansakuTrebul xelfass miiRebs, amas sazeimod gpirdebiT”. romanis avtori regionis religiuri portretis dasuraTebisas Txzulebis Sesatyvis epizodebSi warmarTuli da tradiciuli rwmena-warmodgenebis daxasiTebasac cdilobs. promeTes miTis adgilobriv variaciebze saubrisas artur zutneri asaxelebs imereTSi mdebare mTas da mTis sakmaod saintereso saxelwodebas xvamlis (/kvamlis) saxiT. xvamli saqarTveloSi marTlac sayuradRebo terminia da igi xSirad sakulto-religiur simboloebTan konteqstSi gamoiyeneba am sityvis sayuradRebo fonetikuri variantebi salocavebisa da sakraluri ritualebis aRsaniSnavad umetesad zanuris, megrul da lazur gantotebebSi dasturdeba. aWaraSi DdRemdea Semonaxuli saqarTveloSi gavrcelebuli amiranis miTis saxeSecvlili fragmentebi, romelsac mecnierTa umetesoba promeTes Sesaxeb arsebuli Tqmulebis kavkasiur variaciad miiCnevs. ufro metic, bevri Tvlis, rom kavkasiuri varianti Zvelia da amdenad pirveladi plastebis matarebeli. aWaraSi am zogadqarTuli miTis variantebis fragmentebi ukve SeniSnuli, Cawerili, nawili ki gamocemulia folkloristebisa da eTnografebis mier, xolo nawili inaxeba niko berZeniSvilis institutis Sesabamis folklorul da eTnografiul arqivebSi. artur zutneris erT-erTi personaJis TqmiT mTebSi xalxuri Tqmulebaa gavrcelebuli. am Tqmulebis mixedviT `erTi keTilSobili kaci, romelic rogorc zRaprebSi amboben, didi xnis win am mxareSi cxovrobda, dedamisis moTxovniT mTiani mxaris gzas daadga, rom iqedan sacole Camoeyvana. male patarZalTan erTad dabrunda, romlis mayrionSi erTi mSvenieri mandilosani iyo. `vin aris es qali?” hkiTxa dedam mkacrad da ucxo mandilosans Tvali eWviT Seavlo. `Cemi rCeulis megobari da mfarveli!” miugo vaJma. maSin moxuci mrisxane xmiT Seepasuxa: `is ubedurebas mogitans Senc da Sen saxlsac! ara, me amas ar davuSveb!” da iseTi saSineli wyevla aRmoxda piridan, rom vaJis sacole da misi mxlebeli adgilze gaaqvava. meore dRes im qalis qmari movida da rodesac Seityo, rac mis cols damarTnia, Semzaravi Rriali morTo, mTeli xeoba SesZra am xmam da mTebic mis moTqmas bans aZlevdnen. soflis mcxovrebleblebma sxva rom veraferi moifiqres, erT goliaTs dauZaxes saSvelad, romelmac ubeduri kaci kldeze miajaWva. roca kacma ficiT aRuTqva, rom moTqmas Seswyvetda, goliaTma borkilebi axsna da gaTavisuflebuli erTi naxtomiT mTebs Tavze gadaevlo, im Tovlian mwvervalze daeSva da mere ukvalod gaqra. im kldes ki, romelzec iyo mijaWvuli, dResac atyvia misi nafexuri, gadaxtomisas rom datova”. aq kargad Cans mijaWvulisa da goliaTis sakraluri buneba, maTi RvTaebrivi iersaxe. mijaWvuli TiTqos amirans, xolo goliaTi, romelic amiranze Zlieria, realurad uZlevel mama RmerTs, gvian _ ieso qristes ganasaxierebs. aq amiranis tipaJi pirdapir mxolod kldeze mis mijaWvaSi vlindeba. Demonologiur gadmocemebSic xSirad amdagvaradaa dabmuli 101 102 antiqriste _ eSmaki, kudianebis winamZRoli, romelsac aWaraSi lompaps (Sdr. saqarTvelos sxadasxva kuTxeSi rokaps, tartarozs da sxva) uwodeben, Tumca aq SeiZleba ara amiranis miTis calkeul monakveTTan fragmentul identobaze visaubroT, aramed imaze, rom vinc RmerTs upirispirdeba an ar emorCileba maT igi erTnairad sjis _ kldeze miajaWvavs an daabams da Sesabamis mcvelebsac miuCens, ris gamoc tyveobidan Tavis daxsna, miuxedavad dasjilTa mcdelobebisa, RmerTis nebarTvis gareSe faqtiurad SeuZlebelia. asea dasjili amirani (cecxlis unebarTvod mopovebis mcdelobisaTvis,...), lompapi (ampartavnebisa da kacTmoZuleobisaTvis,...) da, Cvens konkretul SemTxvevaSi, lamazi gaqvavebuli qalis Tanamecxedre (gausaZlisi RrialiT mosaxleobis SewuxebisaTvis). Saqorwino-saritualo xasiaTis Tqmuleba, sadac qvakacebsa da qvaqalebze arsebuli gadmocemebis fragmentebia CarTuli, ise, rogorc amiranis Sesaxeb gavrcelebuli miTis calkeuli transformirebuli monakveTi, erTmaneTSi areuli da gadaxlarTulia. sinamdvileSi zemoT moyvanil gadmocemaSi ramdenime _ minimum ori damoukidebuli Sinaarsisa da struqturis Tqmulebaa warmodgenili, romlebic aWaris maRalmTianeTSi dResac dasturdeba, Cveni masalebiT, TiToeuli avtonomiuri saxiT, erTis mxriv _ Tqmuleba gaqvavebul patarZalze sxvadasxva xeobaSi sxvadasxva damoukidebli variaciiT, meore mxriv _ amiranze. amitom, artur zutneris mier TqmulebaTa gaerTianebuli variantis dafiqsireba, vfiqrobT, uaRresad saintereso SenaZenia qarTuli folkloristikisaTvis. artur zutneris TzulebaSi personaJebi agrZeleben Tqmulebaze sja-baas da cdiloben igi istoriul rakursSi ganixilon. jambeki: _ `primitiuli zRaparia ara?” `misTvis, visac amis axsna SeuZlia, ara”. `marTali brZandebiT, mec xSirad mifiqria, raime istoriuli movlena xom ar udevs-meTqi am legendas safuZvlad”... `da mixvediT raime daskvnamde”. `marTali giTxraT, ara, radgan am istorias imdeni sxvadasxvagvari axsna moeZebneba, rom Znelia imis gadawyveta, Tu romeli SeiZleba iyos swori. yvelaze savaraudoa, yovelive amas promeTes Tqmuleba edos safuZvlad da rom am mxareSic Tqmulebis swored es versia gavrcelda. is mTa xom, romelzec miTosis mixedviT adamianTa gonebis ganmanTavisuflebeli iyo mijaWvuli, aqedan arc ise Sorsaa”. miTze msjelobis dasasruls Txzulebis personaJebi cxovrebiseuli xasiaTis filosofiur daskvnebamde midian: `SesaZlebelia, am zRapriT Tavdapirvelad imaze surdaT miniSneba, rom adamiani sul fxizlad unda iyos ucxo elementebis SemoWris winaaRmdeg da rom umjobesia ar dagvabrmavos silamazem da brwyinvalebam, raTa droulad aviciloT Tavidan savalalo Sedegebi”. artur zutneri socialur urTierTobaTa sferoSi yuradRebas amaxvilebs warsulis iseT anareklebze, rogoricaa: qalis motaceba, „vendeta“, ufro zustad, sisxlis aReba, sxvadasxva motivaciebiT SurisZieba da sxva. nawarmoebSi igi aRwers zeimis procesSi, saxalxod da Tanamoazreebis daxmarebiT Tu rogor moitaca Wabukma misTvis sasurveli gogona. erT-erTi personaJi iqve dasZens: gamtacebeli `erTerTi yvelaze Cauqi da Ronieri Wabukia mTis soflidan. ise, marto ar iqneba, misi megobrebi albaT ukve kvals ubneven mdevars, es maTi saqmea da vai mas, vinc aseT saqmeSi ukiTxavad Caereva, mTeli gvaris SurisZieba daatydeba Tavs”. jambeki rus generals ivan vasileviCs esaubreba da udasturebs saqarTveloSi qalis motacebis tradiciis arsebobas _ `Cemi coli qarTvelia, da saqarTveloSi motaceba dResac Cveulebrivi ambavia”. elizbas meuRle gardaecvala, man Suri unda iZios. usamSoblod, martodmarto darCenili am qveynad _ raRas unda moelodes cxovrebisagan? ase fiqroben Txzulebis personaJebi: `da mainc unda ecocxla da unda ecocxla. Tavisi wminda fici unda aResrulebina. zurgSi ki ar unda Caeca maxvili im saZulveli kacisaTvis, romelic misi mosisxle mteri, misi damaqceveli iyo, ara, pirispir unda Sebmoda, raTa masac SesZleboda winaaRmdegobis gaweva...”. romanSi saubaria moRalatis saxalxo gasamarTlebazec, romelic erTgvarad linCis wessac gvagonebs, daficebis tradiciebze da imaze Tu, rogor isjeboda adre yalbi ficis damdebi adamiani. romanSi Cvens yuradRebas iqcevs sazeimo Sekrebebze xalxuri sportis aRwerilobebi, sadac artur zutneris mier xazi gasmulia, erTis mxriv, Widaobaze, xolo, meores mxriv, SurduliT qvis tyorcnaze. Surdulis damzadeba da gamo- 103 104 yeneba didxans SemorCa qarTveli xalxis erovnul kulturas, gansakuTrebiT tradiciuli kulturis mdgradobiT gamorCeuli mTisa da ganapira mxareebis mkvidrT, maT Soris lazebs. SurduliT tyorcna droTa ganmavlobaSi sportis erT-erTi saxeobad Camoyalibda, magram adre Surduli upiratesad samxedro da samonadireo TvalsazrisiT gamoiyeneboda da Zveli adamianis samxedro xelovnebasa da tradiciul meurneobaSi mniSvnelovan rols TamaSobda. artur zutneris nawarmoebSi did yuradReba eTmoba sameurneo yofasa da regionis savaWro-ekonomikur mdgomareobas. samiwaTmoqmedo yofis gverdiT mas yuradRebis miRma ar darCenia aWaris mTianeTSi mesaqonleobis iseTi formis arseboba, romelic sezonur momTabareobaze _ meurneobis sagazafxulo-saSemodgomo samoialaRo ciklze iyo dafuZnebuli. igi moixseniebs saijaro miwismflobelobasac anu sxvisi miwebis gansazRvruli sazRauriT droebiT sargeblobasac, rac im TvalsazrisiTacaa saintereso, rom kidev erTxel gvidasturebs XIX saukunis meore naxevris aWaris mTianeTSi kerZo sakuTrebis nairsaxeobis saTemo sakuTrebasTan Tanaarsebobas. sakuTrebis sxvadasxva formebis Tanaarseboba TavisTavad gulisxmobs sakuTrebis obieqtebze sazRvrebis dadgenas da mijnebis gansazRvris saSualebaTa arsebobas. avtori moixseniebs iseT tradiciul xerxebs, rogoricaa sakuTrebis sazRvrispira adgilebSi samanis Casma, gasamijnad naxSiris gamoyeneba. artur zutners uyuradRebod arc materialuri kultura rCeba. warCinebuli wris warmomadgenlis sacxovreblebisaTvis damaxasiTebel elementad igi, magaliTad, monumentur buxrebs asaxelebs da miaCnia, rom am tipis buxrebi `aqauri qvismTlelebis ostatobasa da mxatvrul gemovnebaze metyvelebda”. artur zutneri marTalia mxatvrulad, magram sakmaod mimzidvelad da mecnierebisaTvis Rirebulad, istorikosisa da eTnologis ostatobiT aRwers socialurad dawinaurebuli fenisaTvis niSandoblivi sacxovreblis Sida ganlagebasa da saojaxo-sayofacxovrebo inventars. Prozaikosis dakvirvebiT, `gaSlili misaRebi darbazis oTxive kedels surnelovani kedris xis Taro gasdevda, filigranuli xelovnebis namdvili nimuSi, romelzec vercxlis nair-nairi WurWeli iwonebda Tavs: Tungebi, sasmisebi; isini imdroindeli iyo, roca jambekis mama-papa jer kidev qarTvel xalxs ekuTvnoda da kavkasiis dedaqalaqTan cxoveli urTierToba hqondaT. sxvadasxvanairi moxerxebuli dasajdomebi, romlebzec daRestnuri mZime noxebi iyo gadafarebuli, kedlebTan Carigebuli fumfula baliSebi stumrebs mosasveneblad iwvevdnen da eqvskuTxa, sadafiT moWikWikebuli taburetebi ise iyo ganlagebuli, rom finjan yavas an sigarets gauwvdidiT xels”. artur zutners arc erovnuli tansacmlis, ZiriTadad, mamakacis samosis aRweriloba darCenia uyuradRebod, Tumca iqve, mokled, qalis Cacmulobazec amaxvilebs yuradRebas da aRniSnavs, rom qalebsa da gogonebs Tavze Cadri axuravTo. igi Cadris mxolod simbolur gamoyenebaze miuTiTebs, sadac naTlad Cans, rom Cadri aqaurTa tradiciuli kulturis Semadgeneli nawili ar iyo. amis sailustraciod sakmarisia misi romanidan mokle amonaridi moviyvanoT: adgilobrivi qalebi `Cadrebs didad ar dagidevdnen, miTumetes, rom Serif-faSas stumari qalebi sruli Tavisuflebis magaliTs iZleodnen”. artur zutnerma SesaniSnavad icoda istoriuli xasiaTis romanSi personaJebis daxasiaTebisa da tipaJis gacocxlebis erT-erT umniSvnelovanes emociur fons swored nacionaluri garemos met-naklebad miaxloebuli dasuraTeba, rom qmnis. amgvar eTnokulturul garemoSi tradiciul Cacmulobas gamorCeuli adgili ukavia. romanis avtoris daxasiaTebiT `aWarlebisa da gurulebis erovnuli samosi kavkasiaSi yvelaze moxdenilia: mokle, momdgari, mkerdze gadaxsnili zedatani, romelSic Ria feris moJiletomoperango xifTani gamosCans. Sarvali TeZoebze ganieria, barZayebsa da wvivebze ki mWidrod SemokvarTuli, welze Semokruli kuSagiT _ ganieri, zoliani abreSumis SarfiT; fexze Txeli, Wvintiani qalamnebi acviaT, romlebic xSirad rbili tyavis gamaSebiT grZeldeba. rogorc yvela kavkasiels aWarelsac wesad aqvs iaraRis tareba: sartyelSi garWobili xanjali da xSirad ori dambaCa, uxvad movercxlili, romlebic Cveulebriv ukan xerxemliskenaa gaweuli, mkerdis orive mxares ki or rigad Cawyobili, erTmaneTze filigranuli ZewkviT gadabmuli vercxlis qiliSebi umSveneben. rogorc wesi, tyavis Tasmaze mimagrebuli aqvT patara jibe, 105 106 romelSic moTavsebulia foladi, kvesi da patara kolofi qoniT, tyviebis gasapoxad, qamarSi ki liTonis an tyavis brtyeli maTaraa Semaluli. sayoveldReo tanisamosi nacrisferi an yavisferia”... zeimze `cocxali tonebi Warbobda, gansakuTrebiT gecemodaT TvalSi lurji feris sxvadasxvanairi niuansebi. yabalaxebi, romlebic umetesad Calmiseburad hqondaT Tavze Semoxveuli. marTlac aq warmodgenilia Cacmulobis yvela elementis daxasiaTeba dawyebuli tanisamosiT, TavsaburaviTa da fexsacmliT damTavrebuli Tanmxlebi atributikiT da yvelaferi es SesaSuri skrupulozurobiTaa gadmocemuli da daxasiaTebuli. artur zutneri literaturuli unaris garda kvalificiuri eTnografisaTvis damaxasiaTebel Tvisebebsac avlens. man SesaniSnavad icoda is didi roli, romelsac mdinare Woroxi asrulebda adgilobrivi mosaxleobis sameurneoekonomikur cxovrebaSi. mas mxedvelobidan ar gamorCena Woroxis, rogorc satransporto-satranzito magistralis mniSvneloba. swored amitom igi gansakuTrebulad aRwers Woroxze naosnobis detalebs. TzulebaSi saubaria oCxomeliTa da karWapebiT mdinaris dinebis sawinaaRmdegod curvaze, mcuravi saSualebebis atributikaze _ ialqnebze. artur zutnerma yuradReba miaqcia tradiciul kulturaSi im novaciebsa da inovaciebs, romelic imdroindeli baTumisa da misi Semogarenis socialurad dawinaurebul fenebSi axlad SemoWril evropul civilizacias mohqonda. es kargadaa asaxuli Tzulebis personaJTa polemikaSi, rac sakmaod mZafri siuJetebis fonze viTardeba. magaliTad nawarmoebis erTi personaJis _ Tamaris TqmiT, aq bevrni `Zvel dros mistiris, roca yvelaferi mkacrad iyo mowesrigebuli da gabatonebuli zne-Cveulebebis yovelgvari darRveva did codvad iTvleboda. gamogitydebiT, me ar menaneba egreT wodebuli kargi droebis gaqroba, radgan nacvlad dRevandeli siamovnebisa, saeWvo bedniereba meqneboda, cixe-koSkSi Caketili vmjdariyavi da mowyenilobisagan sasowarkveTils alva an, romelime sxva sasmeli mewrupa”... Semdeg saubarSi jambeki erTveba: `evropuli zneCveulebebis keTili zemoqmedeba mec sakmaod ganmicdia, rom Cveni cxovrebis mkacri wesebis aRorZineba ar visurvo” da sxva, Tumca romanis sxva personaJi _ murza-xani, romelic nawarmoebSi ruseTis kavkasiaSi arsebuli politikis oponentad warmogvidgeba, evropuli kulturisadmi sul sxvagvar mrwams avlens: `meocnebe! ras gulisxmob evropul kulturaSi? imas xom ara, rom begariT unda gawyviton welSi xalxi da Tavisufleba ufro SeuzRudon?”... TxzulebaSi kargad Cans ruseT-osmaleTis omamde aWaris mosaxleobaSi arsebul politikur azrTa sxadasxvaobis motivaciebi. nawili osmalur orientacias ebRauWeboda da amiT ara mxolod sarwmuneobriv kredos, aramed dagrovil simdidresac icavda, xolo umravlesoba _ Tundac igive sarwmunoebaSecvlili nawili, ruseTis saomar moqmedebebs amarTlebda da amiT cdilobda saqarTvelosaTvis omiT waglejili istoriuli teritoriebi daebrunebina. MagaliTad, igive murza-xani gacxarebuli warmoTqvams: `meocnebeebs, romlebsac mezobeli saxelmwifosken uWiravT Tvali, mxolod yurmokrulad Tu gaugoniaT rame mis Sesaxeb”. albaT iSviaTad moiZebneba prozaikosi, romelic mxatvrul TxzulebaSi ase farTod iyenebdes eTnografiul, folklorul da dialeqtologiur masalebs. SesaZlebelia es imis gamocaa, rom samxreT-dasavleT saqarTvelos es kuTxe marTlac saocrad mdidaria yofiTi RirebulebebiTa da kulturuli faseulobebiT, rasac gverdi ver auara artur zutnermac. yvela SemTxvevaSi dasaxelebuli faqti upirvelesad mis erudiciasa da ganaTlebis farTo diapazonze metyvelebs. Cans, rom man safuZvlianad Seiswavla adgilobrivi mosaxlebis yofa-cxovreba, politikuri orientaciebi, eTnikuri da religiuri cnobiereba, sulieri samyaro da gansazRvruli Sinaarsoblivi qargis pirobebSi, Seudga sityvakazmulad mxatvruli nawarmoebis _ romanis Seqmnas. esaa didi mwerlisaTvis niSandoblivi pasuxismgeblobis dadastureba. amitomaa rom artur zutneris romani saukuneze met xnis Semdegac sasiamovnod ikiTxeba da misadmi interesi iarsebebs manam, sanam xelovnebis SegrZebis unari da misiT tkboba kacobriobis mTavari prioriteti iqneba. artur zutneris romani sainteresoa ara mxolod, Cveulebrivi mkTxvelisaTvis _ literaturis moyvarul- 107 108 TaTvis, aramed qarTvelologebis eTnografebis, folkloristebis, aRmosavleTmcodneebisa da politologebisTvisac. qeTevan iakobaZe, Tamaz futkaraZe Sardenis cnobebi aWaris Sesaxeb Nugzar Mgeladze, Temur Tunadze ARTNUR FON ZUTNER'S NOVEL "AJARIANS" AND THE PROBLEMS OF HISTORY AND ETHNOLOGY OF SOUTH-WESTERN GEORGIA IN THE SECOND HALF OF THE XXTH CENTURY. SUMMARY The work deals with the Arthur fon Zutner's novel "Ajarians" which was published in 1883 in German language and in 2007 was translated into Georgian. Ethnographic, folklore and dialectological materials are widely used in the work. It might have happened because this part of south-western Georgia is rich with daily and cultural values which could not be ignored by Arthur Zutner. From the novel it is clearly seen that the author studied the life, political orientation, ethnic and religious consciousness, inner world of the local people and then, in the conditions of specific contents frame started to create the fiction. The novel of Arthur Zutner is interesting not only for ordinary readers but for the scholars of Georgia, ethnographers, researchers of oriental studies, folklore and politicians. 109 gamoCenili frangi mogzauris Sardenis `mogzauroba saqarTveloSi~ erT-erTi mniSvnelovani wyaroa saqarTvelos XVII saukunis istoriiT dainteresebuli mkvlevarebisa da mkiTxvelTa farTo masebisaTvis. igi upirveles yovlisa yuradRebas iqcevs Tavisi sisruliT. mkiTxvels saSualeba eZleva iqonios srulyofili warmodgena mogzauris nanaxisa da gagonilis Sesaxeb. gansxvavebiT Sua saukuneebis mogzaurTa (marko polo, kontarini, pietro delavale) mwiri monacemebisagan. Sardeni arqanjelo lambertis msgavsad iZleva mravalmxriv saintereso cnobebs samegrelos, imereTis, qarTlis da aWaris Sesaxebac, Tumca aRmosavleTis qveynebis kulturisa da warsulis ucodinarobam, evropelebis mier maTTvis ucnobi erebis Sesaxeb winaswar SemuSavebulma Sexedulebebma ganapirobes mTeli rigi Secdomebi, rac saerTod iyo damaxasiaTebeli evropel mogzaurTa SromebisaTvis. amave mizeziT iyo ganpirobebuli Sardenis Secdomebi, zogjer araswori da tendenciuri monacemebi. Sardeni saqarTveloSi Camodis 1672 wlis Semodgomaze. zRvis gavliT igi miadga samegrelos. `mogzaurobaSi~ aRwerilia samegrelos tragikuli istoria, ramac ganapiroba, is rom ucxoelebisadmi ver gamoiCines gadaWarbebuli yuradReba, misdami zogjer utifari mopyrobis gamo adgilobrivebs igi velurebs uwodebs, Tumca awiokebuli kuTxis mkvidrT arc moeTxovebodaT metismeti Tavazianoba. Sardeni aRwers qarTls, sadac am dros mefobs vaxtang V (1658-1675 ww.), qarTli am dros sparseTis politikuri gavlenis qveS imyofeba. mogzaurobaSi saubaria qveyanaSi arsebuli politikuri situaciisa da SinaaSlilobis Sesaxeb, rac saboloo jamSi asustebda qveynis Semdgom ganviTarebas. cxadia, Sardenis droindeli saqarTvelo ver dauxvdeboda evropel mogzaurs im TavazianobiT, romelic parizelis moTxovnebs daakmayofilebda. rTuli politikuri da ekonomikuri situaciis gamo mosalodneli iyo zogierTi 110 gaugebroba da usiamovnebebi. amas emTxveoda kavkasielebze, rogorc velurebze winaswar SemuSavebuli azri, ris gamoc mas eqmneboda yalbi warmodgenebi mkvidri mosaxleobis kulturuli donisa da zne-Cveulebebis Sesaxeb. amasTan, misi Tanmxlebi kaTolike misionerebi (zampis gamoklebiT) naklebad ganaTlebulni iyvnen da mogzaurs araswor cnobebs awvdidnen. Sardeni aRfrTovanebulia mefis sasaxleSi arsebuli iSviaTi wesrigiT, xazs usvams qarTvelebis sameurneo kulturis ZiriTad sakiTxebs, qarTveli kacis xasiaTs, qarTveli qalis iSviaT silamazes: `qarTvelebis tomi umSvenieresia aRmosavleTSi da SeiZleba iTqvas mTels qveyanazec, iq ar minaxavs arc erTi cudi saxis qali an kaci, angelozebiviT lamazebic bevri Semxvda. qalebis umetesi nawili bunebas iseTi sikekluciT dausaCuqrebia, rom sxva aseTs versad SevxvdebiT. SeuZlebelia Tvali mohkraT aqaur qals da ar SegiyvardeT, ar SeiZleba daxatoT qarTveli qalis saxesa da tanadobaze umSvenieresi saxe da tanadoba: mSvenierni, Tvaltanadni, werwetni da keklucni. iSviaTad naxavT, rom qali uSnod iyos gasuqebuli. mxolod is auSnoebs qarTvel qalebs, rom ferumarils icxeben, umSvenieresebi sxvebze ufro metad icxeben umarilsa, ase hgoniaT ferumarili samkaulia da ise xmaroben rogorc magaliTad CvenSi Tval-margalits da karg tanisamossa~. rogorc vxedavT mogzauri aRfrTovanebulia qarTveli qalis silamaziT, Tumca maT bevr uaryofiT Tvisebasac miawers. mogzauri cnobas gvawvdis qarTvelTa Rvinis moyvarulobaze da qarTuli Rvinis xarixze: `ar moipoveba sadme iseTi qveyana, sadac imdens da iseT karg Rvinos svavdnen, rogorc saqarTveloSio` avtori garkveviT saubrobs aseve qarTvelTa niWierebaze, Tumca misi Sexeduleba aqaur mosaxleobaze ucvleli rCeba, misi TqmiT qarTvelebi `cudad izrdebian, amasTanave cud magaliTebsac xedaven. amis gamo mTlad ucodinarni da biwierni arian. qarTvelebSi bevria mzakvari, veragi, daundobeli, cbieri, briyvi, ampartavani. qarTvelebma saocrad urcxvad ician uaryofa imisi, rac uTqvamT da moumoqmedebiaT. tyuili marTlad gamohyavT. rac ergebaT SromisaTvis, imas ar sjerdebian da metis Txovna uyvarT, Zlier ician javris Catana da Tavis dReSi ar apatieben kacs danaSauls. qarTvelebi Zalian angariani da vercxlis moyvarulni arian... qalebic iseTive biwierebi da avni arian, rogorc mamakacebi, qalebs Zalian uyvarT arSiyoba da mamakacebs am uzneobaSi didi monawileoba miuZRviT~ misi azriT qarTvelebs zne Cveuleba misi mezobeli qveynebisagan SeuTvisebiaT. Sardeni iZleva Zunw, magram saintereso cnobebs aWaris Sesaxebac. upiratesad igi gonioSi, mebaJeebTan urTierTobis fonze warmoaCens Tavis STabeWdilebebs. Sardenis mixedviT igi gonios napirebs miadga `30-s, Sua dRis ukan~ (oqtomberi) friad kmayofili imiT rom `osmaleTis samflobeloSi movidnen wyeuli samegrelodan~, man mebaJeebs Tavi vaWrad gaacno, TiTqosda misi mizani iyo samegreloSi frinvelebis Sesyidva evropaSi wasayvanad. mogzaurobaSi saubaria mebaJeebTan urTierTobis detalebsa da im gadasaxadebze, romelic daakisres sabaJoze gasvlisas, misi TqmiT mebaJe mogzaurs masTan patiJebda, magram imis SiSiT, rom vaiTu ar gamZarcvoso uariT gaistumra, mogvianebiT mogzaurisaTvis mouTxoviaT 200 dukati, Tan uTqvamT `sxvaTa Soris, qristianebis qoneba, simarTle rom vilaparakoT osmalebs ekuTvniso~. movitanT amonarids misi naambobidan: ~miTxra amoiRe oqro romelic CanTaSi gaqvso. me ar vqeni Seni araferi mmarTebs, ar SemiZlia winaaRmdegoba gagiwio, Tu Zaladobas daiwyeb, SegiZlia waiRo yvelaferi, rac gsurs, magram kargaT vici gzebi rogor unda davibruno yovelive, rac ZaladobiT waerTmeva. am avazakma moatanina borkilebi da rkinis sayelo. aman cota SemaSina. mqonda saqme jaris xalxTan, romlebsac oqrom da Rvinom Tvalebi auxvia da iseT yofaSi iyvnen, rom yvelafers izamdnen. erTi maTgani momiaxlovda da miTxra: niors, ramdenad ufro mets danayav, imdenad ufro metad ayroldeba –e.i. ramdensac ufro daagvianeb, imdenad ufro gaZneldeba saqmeo~. mogzauri iZulebuli gaxda gadaexada usamarTlo gadasaxadi, magram amasTan iZulebuli gaxda daefica, rom mica Tavisi nebiT da amis Sesaxeb aravis etyoda. 111 112 tendenciurobisa da zogierTi sxva naklovanebis miuxedavad Sardenis `mogzauroba saqarTveloSi~ uaRresad sayuradRebo naSromia, romelSic warmodgenlia umniSvnelovanesi cnobebi XVII s-is saqarTvelos social-ekonomikuri da kulturul-politikuri viTarebis Sesaxeb. 113 naTia beriZe, maka beJaniZe, qeTevan futkaraZe Jan muries cnobebi aWaris Sesaxeb frangi orientalisti Jan murie me-19 saukunis 80-ian wlebSi imyofeboda saqarTveloSi; man saqarTvelos TiTqmis yvela kuTxe Semoiara da aRwera. am mogzaurobis dros Sekrebili cnobebi da dakvirvebebi daedo safuZvlad mis naSromebs _ “SoTa rusTaveli”, “vladikavkazidan Tbilisamde”, “Tbilisis muzeumi”, “kavkasiis arqeologia”; maT Soris gansakuTrebiT sainteresoa naSromi “baTumi da Woroxis auzi”, romelic 1886 wels daibeWda frangul enaze parizSi “geografiul momoxilvebSi”, xolo momdevno wels calke wignadac gamoica. wigni yuradRebas ipyrobs imiT, rom avtori masSi moTxrobili ambebis erTi nawilis momswre da TviTmxilvelia da amasTanave wignSi aRwerili Woroxis auzis didi nawili amJamad Cvens sazRvrebSi ukve aRaraa. murie dawvrilebiT cnobebs gvawvdis Woroxis auzis istoriis, baTumis olqis warsulis, baTumis olqis mosaxleobis rasis, enis, erovnebis Sesaxeb. “Woroxis xeobis qarTvelebi _ aRniSnavs murie, lazebTan erTad am mxaris yvelaze Zveli mkvidrni arian. lazika iveriasTan (qarTli) da albaneTTan (kaxeTis nawili) erTad warmoadgenda provincias, romelic droebiT xarks uxdida sparseTis mefeebs.” dasavleTiT lazebma daikaves teritoria trapizonamde. omebiT gamowveuli bedis cvalebadobis gamo es mosazRvre qveyana xSirad gadadioda somxeTis mefeebis xelSi, magram maT ver moaxerxes mamac qarTvelebze gabatoneba, romelnic bolos da bolos TavianTi meTaurebis daxmarebiT brundebodnen saerTo samSobloSi. Woroxis da mis mravalricxovani Senakadebis midaoebSi mTebma, mdinareebma da saerTod mTlianad am kuTxem miiRo saxelwodebebi, romlebmac mas Semdeg mcire cvlilebebi ganicades da rac maT qarTul warmoSobas mowmobs” (murie, 12). murie islamis gavlenazec saubrobs da aRniSnavs, rom “amaod cdilobda islami eqvsi saukunis ganmavlobaSi 114 cecxliTa da maxviliT erovnuli (qarTuli) cxovrebis yovelgvari naSTis mospobas”. Tumca eqvsi saukuniT islamuri reaqciis TareSis gansazRvrisas aWarbebs. baTumis olqis mosaxleobis rasis, enisa da erovnebis Sesaxeb ki, murie aRniSnavs: “baTumis olqis mkvidri mosaxleoba ekuTvnis qarul rasas, sufTa qarTvelebs, makrialisa da Cxalis xeobis garda yvelgan qarTulad laparakoben. makrialis xeobis mosaxleobis ena Turqulis da lazuris narevia, xolo Cxalis xeobaSi qarTulisa da lazuris. lazebi qarTul rasas ekuTvnian, magram isini laparakoben megrulTan daaxloebul enaze” (murie, 12). muries kargad aqvs daxasiaTebuli baTumis olqis mdinareTa sistema, dawvrilebiT ganixilavs Woroxs, rogorc sanaosno mdinares. ganixilavs gzebs da aRniSnavs: “baTumis olqSi gzebi jer kidev ar aris. aris mxolod sasapalne saqonlisaTvis gatkepnili bilikebi. mTeli es mxare kopwia gorakebis, mTebis, mindvrebisa da xevebis grovaa da danarCen samyarodan mowyvetil kuTxes qmnis. gare samyarosTan urTierTobis, erTaderTi magram Zneli gza Woroxze sanaosno gzaa, 80 versis manZilze baTumidan arTvinamde. qalaqi baTumi Savi zRviT saimedod ukavSirdeba evropas, xolo Tbilisamde da baqomde gayvanili rkinigziT kavkasias da kaspiis zRvas. magram kargi da mravalricxovani gzebis gayvanamde baTums ar eqneba Zalian didi savaWro mniSvneloba" (murie, 25-26). murie vaWrobasTan dakavSirebiTac gvawvdis cnobebs da aRniSnavs, rom “TurqeTis mflobelobis dros baTumi gare samyarosTan mowyvetis gamo SezRudul vaWrobas eweoda, savaWro saqoneli SemohqondaT lazeTisaTvis, qobuleTisaTvis, aWarisaTvis _ inglisidan, Sveicariidan, (bambis qsovili), damaskodan (abreSumis qsovili). Salis qsovilebi – yirimidan da saqarTvelodan. rac Seexeba eqsports qveynis moTxovnilebas akmayofilebda 30 000 qila simindi, 18 000 oya brinji, Tafli, TeTri Tevzi, 5-6 tvirTi saSeni da saTbobi xe-tye” (murie, 28). savaWro TvalsazrisiT saintereso cnobas gvawvdis qobuleTze. es ukanaskneli im dros “patara savaWro centri” yofila “oTxmoci duqniT, sadac gacxovelebuli vaWroba warmoebda” sainteresoa baTumis istoriis murieseuli dawyeba Zv.w.IV saukunidan. “baTumi cnobili iyo 400 wlis winaT Cvens eramde” (murie, 31). ras eyrdnoba avtori ar viciT, Tumca arqeologiuri masala, romelic baTumis midamoebSi iqna napovni (Savlakiani keramika, amforebis Zirebi da sxva) am mosazrebas ueWvels xdis. avtors vrclad aqvs daxasiaTebuli aWaris warsuli, fizikur-geografiuli Taviseburebani, hava, meurneoba, eTnografiuli yofa, zneoba, adaTi, wes-Cveulebani da sxva. “aWarlebis yvela istoriuli Tqmuleba, wers murie, Tamar mefis cnobil saxes ukavSirdeba. am gadmocemis mixedviT iyo dro, maTi qveyana qristianobas aRiarebda da mTebis gadaRma deda-saqarTveloSi maTi naTesavebi, ufro sworad maTi qarTleli winaprebi cxovrobdnen. am gadmocemebSi igrZnoba eris Zlierebis dakargviT gamowveuli sinanuli da momavlis bundovani imedi. (murie, 25-26). Jan murie axasiaTebs am kuTxis mcxovrebTa garegnobas: “aWareli Sua tanisaa, mxarbeWiani da kunTmagari, saxiT pirxmeli da fermkrTalia. kexiani cxviri aqvs, Txeli tuCebi, xSiri Savi wveri, CamoSvebuli grZeli ulvaSebi. gamoxedva amayi aqvs, moZraobaSi cqviti, dadis Tamamad da vaJkacurad. cudi cxenosania, cxeni ufro tvirTis sazidad yavs. yovelTvis mzadaa TavdasxmisaTvis da TavdacvisaTvis, eWviania da ar endooba arc ucxos, arc Tavisians. yovelTvis SeiaraRebulia da umcires Seuracyofasac ar tovebs upasuxod, SurismaZiebelia. sisxlis samarTlis statistika baTumSi savsea SurisZiebis niadagze momxdari mkvlelobebiT. SurisZieba am mxareSi Semonaxulia, rogorc bunebrivi samarTali” (murie, 34,35). aqve murie dasZens rom “aWareli garegnobiT, mixvramoxvriT, xasiaTiT Zalian hgavs guruls, masaviT aris Cacmulic. Tavze axuravs yavisferi yabalaxi, zogjer wiTeli sarCuliT, tanze acvia yavisferi an nacrisferi maudis qulaja, romlis qveS Ria feris axaluxi moCans. imave qsovilis Sarvali wvivebTan da koWebTan viwrovdeba da ramdenime arSinis wvrili Tokisagan dawnuli RvediT ikvreba, romelsac qubad wodebuli Ria feris qamari faravs. fexze Salis windebs da tyavis wuRa-mestebs icvams. qamarze Camokidebuli aqvs qonwasmuli liTonis patara kolofi da 115 116 maTara. xelSi saxmarad xanjali, dana, da dambaCa aqvs zurgze gardigardmo SaSxana hkidia” (murie, 34.35). osmalTa aseuli wlebiT batonobam, udaoa garkveuli kvali daaatyo am kuTxis mkvidrTa cxovrebas, zogi ucxo ram SeiWra ZvelqarTul eTnografiul yofaSi, zneSi wesCveulebaSi. qalis Cacmulobasa da aqauri qorwilis daxasiaTebisas murie miuTiTebs, rom: “qalebis tanisamosi cotaTi gansxvavdeba Turqi qalebis tanisamosisagan. gareT saxes Txeli leCaqis pirbadiT ifaraven. qorwils Turqul yaidaze ixdian, oRond zog qarTul wessac umateben. qmris ojaxSi patarZlis wayvanis dros naTesavebi simReriT, cekviT da Tofis sroliT miacileben, siZis naTesavebi gamodian maT Sesaxvedrad da imarTeba lxini. simRera da cekva iseTivea, rogorc guruli da megruli. musikalur instrumentebs qvia Conguri, gitara, stviri da sxva. micvalebulis glovis wesi qarTulia. xalxSi iSviaTad yavs vinmes erT colze meti, Tumca yurani iZleva poligamiis nebas, begebi ki sargebloben am uflebiT. mziTvad iseve rogorc yvelgan saqarTveloSi, aZleven moZrav qonebas _ logins, sxvadasxva qsovilebis zewrebs, matylis leibebs, muTaqebs da sxva” (murie, 34.35). murie aseve xazs usvams qarTuli stumarTmoyvareobis tradicias da dasZens, rom “saukeTeso logins stumrisaTvis inaxaven. baTumis mazris mosaxleoba namdvil qarTvelurad misdevs stumarTmoyvareobas.” amrigad, muries cnobebSi Cans, rom is ara marto kargad icnobs am mxares sxvadasxva samecniero literaturiT, amasTanave aris gonebamaxvili da kargi damkvirvebelic, rac mTlianobaSi mis cnobebs uamrav Rirsebas sZens, unda aRiniSnos isic, rom mis cnobebSi zogjer mcire uzustobanic SeiniSneba, Tumca mTlianobaSi avtori saintereso da dasayrden cnobebs iZleva am mxariT dainteresebu;li mkiTxvelisa da mkvlevarisaTvis. literatura: 1. J. murie “baTumi da Woroxis auzi” baT. 1962. 117 marina Salikava ucxoeli mogzaurebi aWaruli Cacmulobis Sesaxeb tansacmeli _ adamianis pasportia, romelic asaxavs tomobriv kuTvnilebas, wodebas, sqess da a.S. _ aRniSnavda Tavis droze n. gagen-Torni (gagen-Torni n, 1933: 122) tansacmlis TaviseburebaTa Seswavlas SeuZlia Suqi mohfinos qarTveli xalxis sazogadoebrivi yofis metad mniSvnelovan mxareebs. saerTod, tansacmelSi yovelTvis aisaxeba ama Tu im kuTxis istoriuli bedis Tavisebureba, rac gansakuTrebiT naTlad warmoCnda aWaruli samosis Camoyalibebisa da ganviTarebis garkveul etapebze. aWarul xalxur Cacmulobaze qarTvel mkvlevarTa mier bevri iTqva da daiwera. aseve igi monografiulad Seiswavla izolda samsoniam. Tumca AaWaruli samosis Sesaxeb informaciul wyaros aSkarad amdidrebs ucxoel mogzaurTa Canawerebi. rogorc cnobilia, XIX saukunis 70-iani wlebidan saqarTveloSi gaCaRebuli erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis viTarebaSi gansakuTrebuli yuradReba mieqca osmalTagan mitacebul `samuslimano saqarTvelos~ mecnierul Seswavlas. amas ramdenime faqtori ganapirpbebda, jer erTi, am mxaris Sesaxeb mecnierbam Zalian cota ram icoda da meorec, mzaddeboda ruseT-TurqeTis omi da qarTuli inteligencia samxreT saqarTvelos istoriuli warsulis warmoCeniT cdilobda carizmis dainteresebas. am mxaris SemoerTebiT swored am mizniT imogzaures omis wina wlebSi mecnierebisa da kulturis gamoCenilma moRvaweebma. am mogzaurobaTa Sedegad Seiqmna metad Rirebuli naSromebi, romlebic mraval saintereso istoriul movlenaTa aRweris garda, mdidar eTnologiur masalas Seicavda. maT Soris aWaruli samosis aRwerilobasac vxvdebiT. aRsaniSnavia, rom XIXs. 80-ian wlebSi carizmi interesdeba mxaris sameurneo da kulturuli cxovrebiT _ rasac, ra Tqma unda garkveulwilad strategiuli interesi 118 asazrdoebda. carizmis moxeleTa mier Seqmnili statistikuri xasiaTis mqone Canawerebi mraval mniSvnelovan mecnieruli Rirebulebis mqone informacias Seicavs. am mxriv sayuradReboa samxedro korespondentis a. frenkelis naSromi ,,narkvevi Curuqsusa da baTumis Sesaxeb” sadac garda mravali sayuradRebo cnobisa vxvdebiT dawvrilobiT aRwerilobas aWaruli samosis Sesaxeb. frenkeli xazgasmiT aRniSnavs, rom aqauri qarTvelebi nacionaluri (da ara Turquli) tansacmliT imosebian. misi TqmiT maT SenarCunebuli aqvT TavianTi Zveli Cacmuloba, romelic Zalian hgavs guruls. `mamakacebs acviaT qurTuki, romelsac aq `Coxas~ eZaxian. Coxis SigniT atareben mkveTri feris perangs, romelsac `elegs~ uwodeben. Sarvalis zeda nawili naoWebadaa asxmuli. erTi SexedviT igi mouxerxebel samosad gveCveneba, Tumca aqauri glexi masSi Tavs Zalian moxerxebulad grZnobs. Coxa da Sarvali mzaddeba Salis uxeSi naWrisagan, romelic araa SeRebili da iseTive ferisaa, rogoric jer kidev cxvars amSvenebda. fexsamosi Sedgeba feradi Zafebisagan moqsovili windebisa da tyavis waRebisagan. mamakacis Cacmulobas avsebs mravalgvari atributi, maT Soris aRsaniSnavia iaraRi, romlis gareSec isini erT nabijsac ar gadadgamen. aqaurebi ZiriTadad tyavis qamrebs atareben, Tumca dResaswaulebisa da gansakuTrebuli SemTxvevebis dros moixmaren abreSumis mkveTri feris qamars, romelzedac damagrebuli aqvT patara qisa wvrilmanebisTvis da tyavisagan damzadebuli wylis WurWeli. iaraRTagan aRsaniSnavia: Tofi, xanjali, pistoleti _ `karabini~ da dana. am aRWurvilobas Tan erTvis welzeve mimagrebuli tyviis da qonis Sesanaxi patara yuTebi. qalis samosi Sedgeba perangisagan, Sarvlisagan, romelic Zalian waagavs mamakacis Sarvals. Sarvali welze magrdeba grZeli TasmebiT, romelsac `xvanjars~ eZaxian. am Cacmulobis yvelaze lamazi nawilia zemodan Casacmeli feradi kaba. qalebs Tavze fesi axuravT, romlidanac mosCans grZeli nawnavebi. es nawnavebi warmoadgens qalis Cacmulobis erTgvar gagrZelebas da mis aucilebel Semadgenel nawils. Tavis Semkulobas asrulebs erTgvari Cadri, romelsac eZaxian `CarCabes,~ igi damzadebulia msubuqi, gamWvirvale naWrisagan da cisferi ferisaa. aRsaniSnavia, rom arTvinis SemogarenSi igi Ria yviTeli ferisa gvxvdeba. sagareod Cacmuli qali zogjer quslian fexsacmels _ sandlebs icvams, Tumca ZiriTadad faCuCebi acviaT. (frenkeli, 1879: 19-20) rogorc vxedavT, frenkeli xazgasmiT aRniSnavs rom aWarlebi imosebian nacionaluri (da ara Turquli) tansacmliT. mamakacis Cacmulobis aRwerisas axsenebs aqauri tanisamosis adgilobriv saxelwodebebs. mag: Coxa, elegi, da a.S. saubrobs warmodgenili tansacmlis gamZleobasa da xarisxianobaze. aseve yuradRebas amaxvilebs im faqtze, rom aqauri xalxis tanisamosi _ `uxeSi, magram gamZle~ _ kargad amJRavnebs xalxis xasiaTs. saubrobs qalis Casacmelis av-kargianobaze da xazgasmiT aRniSnavs nawnavebis, rogorc Cacmulobis erTiani ansamblis Semadgenel nawilsa da mis gagrZelebas, romelic avsebs mas. qalis fexsamosidan qalamanis garda axsenebs maRalquslian fexsacmels, romelsac dResaswaulebsa da gansakuTrebuli SemTxvevebis dros icvamen. es ki TavisTavad siaxlea, maSin roca aWaraSi fexsamosidan ZiriTadad gavrcelebuli iyo qalamani, wuRa, Cilatani da a.S. romelTac maRali qusli ar hqondaT. Tumca i. samsonias TqmiT aWaraSi maRali wris qalebi atarebdnen gansxvavebul fexsacmels _ foTinas, romelic yviTeli tyavisagan ikereboda. (samsonia, 2005: 132). SesaZloa frenkelis mier aRwerili fexsacmeli _ swored foTinas exebodes. gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs aseve v. lisovskis naSromi `Woroxis mxare~. aWarelis Cacmuloba da aRWurviloba _ aRniSnavs igi, srulad Seesabameba adgilobriv klimatsa da adgilmdebareobis Taviseburebebs. 119 120 maT acviaT uxeSi waRebi, romelic fexze TasmebiTaa mimagrebuli. es waRebi sxva araferia, Tu ara tyavis patara nagleji, romelsac Sig Sali aqvs gamokruli. acviaT maudis Sarvali, romelic uxvnaoWianobiT xasiaTdeba. tanT acviaT Jileti da mokle maudis qurTuki, romelic tans mWidrod ekvris. saxeloebic mWidro da motmasnilia. qurTukze mkerdis orive mxares mikerebuli aqvT masrebi, iseve rogorc Cerqezebs. qurTukis mxrebi da idayvebi maudis ormagi qsovilisganaa nakeri, raTa advilad ar gacvdes. Tavze saucxood aqvT moxveuli Tavsaburavi, romelsac muslimanuri wesis Tanaxamad mxolod Rame ixsnian. welze Semortymuli aqvT tyavis qamari, romelzedac hkidia Tujis patara yuTi, romelSic moTavsebulia qoni iaraRis gasapoxad da tyavis patara qisa safantisaTvis. welze hkidiaT adgilobrivi warmoebis xanjali da pistoleti. arsebobs agreTve mamakacis Cacmulobis meore varianti, romelsac ZiriTadad Turquli saxasiaTo niSnuliT gamoarCeven da xalxuri Cacmulobisgan ganasxvaveben. aseTi Cacmuloba Sedgeba farTo Sarvlisagan, romelic qvemoT viwrovdeba, aseve farTo qurTukisa da adgilobrivad damzadebuli maudis mosasxamisagan. saerTod adgilobrivi zeda Casacmeli adgilobrivad damzadebuli Savi, yavisferi da nacrisferi feris maudisagan ikereba, romelic uxeSia, magram gamZleobiT xasiaTdeba. zamTris periodSi adgilobrivi mosaxleoba atrebs maudis grZelmklavian mosasxams. qalebis Cacmuloba TiTqmis arafriT gansxvavdeba SavSeTis da artanujis mxaris qalTa Cacmulobisagan. isini upiratesad wiTel-yviTeli feris xalaTebs icvamen, romelTa gverdiTi Wrilebidan mosCans ganieri CiTis Sarvali, romelic maT terfamde swvdebaT. qalebi fexsamosad iyeneben tyavis waRebs. xolo Tavsaburavad _ erTgvar fess da TeTri feris Cadrs, romliTac isini ucxo mamakacis mzerisagan icaven Tavs. aWaruli Casacmeli, miuxedavad uxeSi faqturisa, gamoirCeva Taviseburi xibliT, romelSic kargadaa asaxuli adgilobrivi mosaxleobis xasiaTic. aseve aRsaniSnavia, rom am tansacmliT moZraobac mosaxerxebelia, roca saqme exeba sakmaod rTul reliefs (lisovski, 1887: 56). aWaruli xalxuri Cacmulobis Sesaxeb aseve saintereso cnobebs Seicavs frangi orientalistis Jan muries naSromic. man XIX saukunis 80-ian wlebSi imogzaura aWaraSi da gamosca naSromi `baTumi da Woroxis auzi~, romelic pirvelad parizSi gamoica 1886 wels. murie, iseve rogorc sxva ucxoeli mogzaurebi aWarelis Cacmulobas axlo ayenebs gurulis CacmulobasTan. igi aRniSnavs, rom maT Tavze axuravT yavisferi yabalaxi, zogjer wiTeli sarCuliT. tanT acviaT moyvanili yavisferi an nacrisferi maudis qulaja, romlis qveSac Ria feris axaluxi mosCans. axaluxi patara wiTeli TasmebiT ikvreba. imave qsovilis Sarvali wvivebTan da koWebTan viwrovdeba, wels qveviT ikeceba da ramdenime arSinis wvrili Tokisagan dawnuli RvediT ikvreba, romelsac quZad wodebuli Ria feris qamari faravs. fexze Salis windebs da tyavis wuRa-mestebs icvams. mxarze gadakidebul patara CanTaSi hilzebs da sxva saomar mowyobilobas atarebs. qamarze Camokidebuli aqvs qonwasmuli liTonis patara kolofi da maTara. xelSi saxmarad xanjali, dana da dambaCa aqvs. zurgze gardigardmo SaSxana hkidia. qalebis tansacmeli cotaTi gansxvavdeba Turqi qalebis tanisamosisagan, gareT saxes Txeli leCaqis pirbadiT ifaraven (J. murie, 1962:34). aWaruli samosis Sesaxeb mraval saitereso cnobas vxvdebiT agreTve artur fon zutneris literaturuli xasiaTis nawarmoebSi `aWarlebi~. artur zutneri saqarTveloSi meuRlesTan erTad 9 wlis ganmavlobaSi (18761885w.w.) imyofeboda, zutnerebma saqarTveloSi gatarebul wlebs `cxovrebis skola~ uwodes. artur zutneri ruseTTurqeTis omis dros samxedro korespodentic iyo. misi romani `aWarlebi~ marTalia literaturuli nawarmoebia, 121 122 Tumca mraval iseT sayuradRebo cnobas Seicavs, romelic simarTlesa da realobazea dafuZnebuli. zutneris TqmiT _ aWarlebisa da gurulebis erovnuli samosi kavkasiaSi yvelaze moxdenilia: mokle, momdgari, mkerdze gadaxsnili zedatani, romelSic Ria feris moJileto-moperango xifTani mosCans. Sarvali TeZoebze ganieria, barZayebsa da wvivebze ki mWidrod SemokvarTuli, welze Semokruli kuSagiT _ ganieri, zoliani abreSumis SarfiT. fexze Txeli, Wvintiani qalamnebi acviaT, romlebic xSirad rbili tyavis gamaSebiT grZeldeba. rogorc yvela kavkasiels, aWarelsac wesad aqvs iaraRis tareba: sartyelSi garWobili xanjali da xSirad ori dambaCa, uxvad movercxlili, romlebic Cveulebriv ukan, xerxemliskenaa gaweuli. mkerdis orive mxares ki or rigad Cawyobili, erTmaneTze filigranuli ZewkviT gadabmuli vercxlis qiliSebi umSveneben. rogorc wesi, tyavis Tasmaze mimagrebuli aqvT patara jibe, romelSic moTavsebulia foladi, kvesi da patara kolofi qoniT, tyviebis gasapoxad. qamarSi ki liTonis an tyavis brtyeli maTaraa Semaluli. sayoveldReo tanisamosi nacrisferi an yavisferia; zeimze ki cocxali tonebi Warbobs. gansakuTrebiT TvalSisacemia lurji feris sxvadasxvanairi niuansebi. yabalaxi ki, romlebic umetesad Calmiseburad hqondaT Tavze Semoxveuli, iseT STabeWdilebas qmnidnen, TiTqos uzarmazari TeTri, lurji, wiTeli da muqi yvavilebi niavis dabervaze Tavs aqeT-iqiT xriano. mandilosnebsa da gogonebs Tavze Cadrebi eburaT, romelTa boloebi saxes ufaravdnen (zutneri. 2007: 32). zemoT moyvanili ucxoel mogzaurTa Canawerebi aWaruli Cacmulobis Sesaxeb, rogorc davinaxeT uamrav sayuradRebo cnobas Seicavs. maTi Canawerebi saerTo jamSi avseben erTmaneTs da sabolaod vRebulobT erTian, Camoyalibebul saxes aWaruli xalxuri Cacmulobisa. aqve unda aRiniSnos, rom TiToeuli maTgani aWarul Cacmulobas Turqulisagan mkveTrad ganasxvavebs da nacionalur niadagze dayrdnobiT saubroben mis avkargianobaze, esTetikursa Tu praqtikul Rirebulebebze. magaliTad, lisovski _ mamakacis Cacmulobis or tips gamohyofs: erTs motmasnils, tanze momdgars, meores ki _ gaSlils, farTo stiliT Sekerils, Turqulis msgvss, Tumca ara Turquls. aWaris mosaxleobis sasaxelod unda iTqvas, rom ucxoelis mxridan imis aRiareba, rom aWaruli Cacmuloba uZvelesi xalxuri Cacmulobis nimuSia da masSi, ucxo kulturis gardauvali zegavlenis miuxedavad SenarCunebulia qarTuli xasiaTi _ ukve erTgvari gamarjvebaa, es im SemTxvevaSi, roca ena da sarwmunoeba Selaxuli iyo. aqaurma xalxma ki tansacmlis erovnuli saxis SenarCunebiT dampyrobT faruli omi gamoucxada, Tundac tansacmlisa da winda-paiWis qarTuli xasiaTis qargulobiT, sadac jvris Ria gamosaxulebebTan erTad qarTuli anbanis, umetesad xmovnebis gamosaxulebebsac vxvdebiT. es ki naTeli dadasturebaa imisa, Tu ra Zlieri da gautexelia qarTuli suli. 123 124 literatura: 2. 3. 4. 5. 6. 7. Cacmulobis Seswavlis meTodika sabWoTa kavSiris eTnografiaSi, ,,sabWoTa eTnografia, 1933, N 3-4 zutneri a. `aWarlebi~ Tb., 2007 lisovski v. Woroxis mxare, I-II, Tb.1887 murie J. baTumi da Woroxis auzi. baT., 1962. samsonia i. xalxuri tansacmeli aWaraSi. baT., 2005 frenkeli a., narkvevi Curuqsusa da baTumis Sesaxeb (rusul enaze), Tb., 1879 Temur tunaZe, Tamar oragveliZe knut hamsuni baTumis Sesaxeb baTumisadmi interesi, misi istoriuli ganviTarebis sxvadasxva etapze sxvadasxvagvarad gamoixateboda saqarTvelos mezobeli Tu Soreuli qveynebis mxridan. ruseT-TurqeTis omebma ki baTumisaTvis brZolas gansakuTrebuli simZafre da interesi SesZina. 1878 wlidan baTumis, rogorc qalaqis formirebisa da ganviTarebis axali etapi iwyeba. am droidan SavizRvispireTis es kuTxe Zalze swrafad xdeba polieTnikuri qalaqi, rac kapitalisturi urTierTobebis gariJraJze, savaWro-ekonomikuri urTierTobebis mzardi mniSvnelobiT iyo ganpirobebuli. baTumis Sesaxeb araerTi ucxoelis STabeWdilebaTa Canaweri Tu gamokvleva arsebobs, romelTa Soris aRsaniSnavia norvegieli prozaikosis, nobelianti knut hamsunis kavkasiaSi, maT Soris saqarTveloSi „gancdili da nafiqrali“. knut hamsuni daibada 1859 wels xelmokle glexis ojaxSi. 14 wlidan moxetiale cxovrebas eweoda da mravali profesia gamoicvala. sxvadasxva periodSi misi mogzaurobis marSruts Seadgenda, amerika, fineTi, ruseTi, irani, TurqeTi, kavkasia, maT Sorisaa saqarTvelo. 1918 wels sruldeba misi mogzaurobebi da sacxovreblad sabolood mkvidrdeba norholmSi. knut hamsuni 1920 wlis nobeliantia da dRemde rCeba „yvelaze niWier, yvelaze gamoCenil da yvelaze 125 sakamaTo mwerlad“. mis Sesaxeb Tomas mani werda: „arasodes miuniWebiaT nobelis premia sxva, ufro RirseulisaTvis, vidre knut hamsunia“. pirveli aRiareba man moipova moTxrobiT „Samili“ (1890 w.), romelic norvegiul literaturaSi Tavisebur gadatrialebas moaswavebda, rogorc Tematuri da motivuri, ise stilur-miTologiuri TvalsazrisiT. knut hamsunis saukeTeso nawarmoebebidan aRsaniSnavia „misteriebi“ (1892 w.); „pani“ (1894 w.); „viqtoria“ (1898 w.); „miwis madli“ (1917 w.), romlisTavisac mas nobelis premia mianiWes; „zRapruli qveyana“ da „dedofali Tamari“. bolo ori nawarmoebi kavkasiasa da saqarTvelos exeba. knut hamsuni imTaviTve germanofilobas amJRavnebda, swored germaniaSi aRiares igi pirvelad msoflio donis mwerlad. 1945 wels hamsuns norvegiaSi bralad dasdes samSoblos Ralati da daapatimres, xolo mogvianebiT Rrma moxucebulobis gamo sasjeli fuladi jarimiT Seucvales. knut hamsuni gardaicvala 1952 wels, dakrZalulia norholmSi. moxetiale cxovrebiT cnobili mwerali erT-erT werilSi Tavis megobars werda: „mxolod erTxel vimogzaure Cems sicocxleSi da isic kavkasiaSi... es sruliad sxva samyaroa... ufro mSvenieri xalxia, ufro wiTeli Rvino, ufro maRali mTebi... da mjera, yazbegis midamoebSi RmerTi binadrobs“ (Jrenti, 2006:8). es erTaderTi mogzauroba aisaxa mis nawarmoebSi „zRapruli qveyana“, romelic 1903 wels gamoica. baTumSi myofi hamsuni jer kidev naleqian yavas miirTmevda, roca Semdeg sityvebs werda: „samxrobis Jamia, sarkmelTan vzivar, Tvals vadevneb SiSvel mamakacebs cxenebiT, rom Sevardebian Sav zRvaSi da cxenebes abanaveben. lurji zRvis fonze maTi tani ufro muqi Cans. tyeSi aRmarTul Tamaris cixis nangrevebs jer kidev mze adgas. ...xval isev baqoSi mivdivarT, iqidan ufro Sors aRmosavleTisaken. male gamoveTxovebi aqaurobas, magram yovelTvis momenatreba, tyuilad xom ar davlie mtkvris wyali“ ((hamsuni, 2006:187)). knut hamsunma ruseTsa da kavkasiaSi 1899 wlis seqtemberSi imogzaura meuRlesTan erTad. kavkasiaSi gancdili da nafiqralidan sul ramdenime furceli eTmoba baTums... magram am mcire monakveTs informaciuli simcire ar etyoba, 126 masSi ostaturad cocxldeba Zveli drois cxovrebis stili da ukve TiTqmis miviwyebuli tradiciebi, mkiTxvelis winaSe naTeli da realuri xdeba qalaqis warsulis erTi Sexedvis umniSvnelo, magram saxasiaTo niuansebi. hamsuni wers: „baTumSi ormocdaaTi mosaxlea an cota meti, garegnulad tiflissac hgavs da baqosac. erTmaneTSia areuli didi, Tanamedrove qviTkiris saxlebi da TurqTa mmarTvelobis droindeli patar-patara qvis Senobebi. quCebi ganieri, magram moukirwylavia, xalxi da etli pirdapir qviSaSi dadis. portSi bevri gemia, dawyebuli patara ialqniani navebiT, romlebic aq samxreTis qalaqebidan Camovidnen, damTavrebuli aleqsandriisa da marselis didi gemebiT. qalaqi Waobian da arajansaR adgilas aris gaSenebuli, magram garemoculia tyiT, nayofieri miwebis _ simindis yanebiTa da venaxebiT. ekal-bardebiT dafaruli gorakebidan mosCans cixis nangrevebi. aseTi landSaftia. aq, WaobSi dgas baTumi. ciebam Semawuxa, ar vici ras mivawero _ restorans, CemTvis mavne sakvebs, Tu havas. Zvlivs mivedi fostaSi, sastumros msaxuri gamyva. fosta Cabnelebuli iyo... sanam sarkmelTan mividodi Cemma megzurma wamiCurCula... qudi movixade! vxedav masac qudi xelSi uWiravs. etyoba aseTi wesia. aq sarkmelTan TavSiSveli unda mixvide. mere gavige simarTle... Turme mefis portretTan yvela quds ixdis...“ (hamsuni, 2006:180). amgvari, erTi SexedviT mcire detalebiT gadmoscems hamsuni imdroindeli baTumis mcxovrebTa qcevebs, nebiT Tu uneblieT mimarTuls imperatoris suraTis pativiscemisadmi. masSi kargad Cans Tu rogor gavlenas axdens eTnofsiqikaze ideologiuri faqtori, rogor aisaxeba es movlenebi adamianis qcevaSi, Tumca isic faqtia, rom Zalad Tavsmoxveuli stereotipuli qcevis manerebi, „suraTis“ gaqrobasTan erTad, male eZleva miviwyebas. aleqsandre kuprini werda: „hamsuns Zvirfasi Tviseba aqvs, roca ucxo qveynebsa da xalxze mogviTxrobs iseT daxasiaTebebs, iseT wvrilman niSnebs poulobs, romelic manamade aravis SeuniSnavs da amas ori-sami sityviT gamoxatavs”. hamsuns susti janmrTeloba hqonda, romelic mis nawerebSic mJRavndeba: „ciebam damasusta, mesaaTis wamali aRar moqmedebs. albaT, unda davtovo aquroba, Tumca tyeSi jer ar vyofilvar da mwyemsebis saxlic ar minaxavs. im RamiT ciebam sastikad Semomitia, ar mindoda msaxuri gamerviZebina, TviTon gadavedi savaWro duqanSi _ sastumros win. iq winadRiT boTliT Rvino vnaxe. duqanSi daxlTan idga maspinZeli, xolo ramdenime Savgremani kaci iatakze ijda da rkinis tolCiT Rvinos svamda. maspinZels vkiTxe, koniaki Tu Hhqonda. mimixvda da Tarodan boTli CamoiRo. aseT sasmels namdvilad ar vicnob, etiketze aweria „odesa“. _ es ara! veubnebi, sxva araferi gaqvT? ver gaigo. etiketis varskvlavebi ise davTvale, rom Tvali gaedevnebina, _ xuTi da fanqriT kidev ori mivumate. gaigo da eqvsvarskvlaviani „odesa“ moitana. ra Rirs? oTxnaxevari. xuTvarskvlaviani? _ samnaxevari. e. i. TiTo varskvlavi TiToOrublia. xuTvarskvlaviani aviRe. Cinebuli koniaki gamodga. davlie Tu ara dameZina. dRes ki, yvela Wkviani qalbatonis da brZenkacis rCevis sawinaaRmdegod, Tavs SesaniSnavad vgrZnob. koniakma miSvela” (hamsuni, 2006:187). knut hamsuni hyveba somexi da rusi mesaaTebis istorias, ramdenime winadadebiT gadmoscems maT xasiaTs... igi aRfrTovanebulia moxuci sparseliT, romelsac Tavi amayad da mxned eWira, mTeli Tavisi aRnagobiT Rirsebas, rom asxivebda... brtyelsaxuraviani saxlis SuSabandSi ki pirdapir iatakze eZina ai, Turme, rogor cxovrobs es amayi berikaci... ver vityvi bednierebi ariano, magram Seguebulni arian amgvar pirobebs, berdebian da kvdebian. Tu es cxovreba ise ganvle, rom saflavis qvaze mwvane Calma amogitvirfes, maSasadame saaqaoSi arafer dagklebia _ alahs gulmowyaleba gamoCenia SenTvis! imaT ar awuxebT samoqalqo, an saarCevni uflebebis uqonloba da arc profkavSirebis areboba, jibiT ar daaqvT „forvertsis“ nomrebi... sabralo, sabralo aRmosavleTi! Cven prusielebs isRa dagvrCenia _ SegibraloT. baTumSic aris bulvari, saRamoobiT aq xalxi da etlebi daseirnoben. ficxi cxenebi, abreSumis samoslis Sriali, qolgebi, qaliSvilebis Rimili, misalmebis reveransebi _ yvelaferi isea, rogorc samxreTis Statebis qalaqebSi. arian 127 128 aq kudabzikebic, frantebic _ maRali _ manJetismagvari sayeloebiT, abreSumis perangebiT, gverZe modgmuli qudebiT da maxvili xeljoxebiT. swored baTumSi vnaxe erTi franti, romelsac msoflioSi yvelaze wvrilWvintiani fexsacmeli ecva. xalxi dacinviT uyurebda mas da mis fexsacmels, magram sadme ki ar gauxvevia, an gaqceula, miuxedavad masxrad agdebisa mSvidad ganagrZo Tavisi gza. viRac usaqmurma moisurva misi fexsacmlisTvis daenerwyvebina, magram frantma Tavisi ucnauri xeljoxi mouqnia da Camoicila. maSin qudis aweviT mivesalme da vTxove, sigaretze momikideT-meTqi, manac qudi aiwia, Tavazianad momawoda asanTi da gza gaagrZela Tavisi Sveduri varcxnilobiT _ kefaze daxveuli nawnaviT. es, SedarebiT vrceli amonaridi moviyvaneT im mizniT, rom gveCvenebina ucxo xalxis, maTi kulturisa da Sexedulebebis hamsuniseuli aRweris stili da manera. aq aSkaraa XX saukunis dasawyisis polieTnikuri baTumis yovelRiuroba, inovaciuri kulturuli elementebis bedi. kiTxulob hamsunis nawers da aSkara xdeba Tu ra rTuli gza gamoiara, ra sirTuleebi gadalaxa im droisaTvis ucnaurma, magram TanamedroveobaSi Cveulebrivma „wvrilWvintianma fexsacmelma“. knut hamsuni aRtacebulia kavkasiis xalxTa zne-CveulebiTa da TviTmyofadobiT, yofis simartiviTa da poeziiT. ubralo adamianisa da bunebis harmoniuli urTierTobiT. mas aSinebs sayovelTao teqnizacia, kavkasiisken, rom moiwevs da aCqarebs Zvirfasi tradiciebis, kulturis unikaluri niSnebis Sesustebas an srul Caqrobas. am konfliqtSi miwis siyvaruli, hamsunis mixedviT, gadarCenis erTaderTi gzaa (Jrenti, 2006:5-9). knut hamsuni didi xani eswrafvoda Zveli civilizaciis samSobloSi mogzaurobas, eSureboda miTebis, RmerTebisa da legendebis samyaros xilvas. ixila kidec Qqveyana, sadac mxolod geniosis kalami iyo saWiro, rom aRweril yovel wvrilmans, yofiT faqts, sisxlsavse ferebsac da formas wlebis Semdegac ar daekarga Tavisi eSxi da ise gaecocxlebina istoria, rom etliT amtverebuli quCidan mtvris suns zustad 106 wlis Semdegac moeRwia... moaRwia kidec... 2009 wlis noemberSi gaimarTa hamsunis dReebi saqarTveloSi _ „dabruneba zRaprul qveyanaSi“,1 romlis farglebSi Catarda sxvadasxva saxis RonisZiebebi: konferencia saqarTvelos erovnul muzeumSi (18 noemberi); knut hamsunis bareliefis prezentacia Zmebi nobelebis saxelobis baTumis teqnologiur muzeumSi (19 noemberi); baTumis xelovnebis muzeumSi moewyo gamofena: „hamsunis baTumi“ da gaimarTa norvegiuli musikis saRamo; 20 noembers ki baTumis SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo universitetSi gaixsna literaturuli seminari _ „knut hamsuni da kino“. amdenad, knut hamsunis STabeWdilebebi baTumis Sesaxeb mravalmxriv saintereso da sayuradReboa, rogorc dokumenturi masala baTumisa da misi mcxovreblebis Sesaxeb. knut hamsunis Canawerebi erTxel kidev mowmobs, rom kavkasia da maT Soris saqarTvelo yovelTvis iyo mimzidveli da saintereso sxvadasxva profesiisa da interesis mqone adamianebsaTvis. 129 130 literatura: 1. JRenti o.., winaTqma. – Hhamsuni k., gancdili da nafiqrali kavkasiaSi, Tbilisi, 2006 2. hamsuni k., gancdili da nafiqrali kavkasiaSi _ zRapruli qveyana, dedofali Tamari. Targmna rezo kveselavam, Tbilisi, 2006 1 k. hamsunis dReebis organizatorebi gaxldnen: knut hamsunis sazogadoeba kavkasiaSi da Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetis skandinaviis centri, romelTac am wamowyebaSi mniSvnelovani mxardaWera aRmouCina: aWaris ganaTlebis, kulturisa da sportis saministrom, q. baTumis meriam, norvegiis samefos sagareo saqmeTa saministrom, norvegiis samefos saelCom da oslos erovnulma biblioTekam. Temur Tunadze, Tamar Oragvelidze KNUT HAMSUN ABOUT BATUMI The interest towards Batumi, at different stages of its History, was expressed differently by its neighbouring and distant countries. In 1878 started formation and development of Batumi. Since that period Batumi has turned into multiethnical littoral town, which at the dawn of the capitalist relationship, was conditioned by the rapid growth of the trading-economic relationship. There are numerous impressions and sketches of various travellers and researchers about Batumi. Now we would like to draw your attention to 'Thoughts and Feelings' of Knut Hamsun in Caucasus, including Batumi. Knut Hamsun (1852-1952) is the Norwegian writer. In 1920 he was awarded the Nobel Prize. Till today he is considered to be 'the most intelligent, outstanding and mostly disputed writer'. Thomas Mann wrote about him: 'No one has ever deserved to be awarded more than Knut Hamsun'. Knut Hamsun is the author of many famous works: Pan, Victoria, Mysterier, in Wonderland, Queen Tamar and others. The latter two books are about Caucasus and Georgia. The writer, famous for his wonderings, in one of his letters to his friend, wrote: ' I have only once travelled and it was in Caucasus... it is another world... the people are more beautiful, the wine is redder, the mountins are higher.. I believe the God resides in Kazbegi surroundings. ' This only travelling was depicted in his work 'in Wonderland' and the genial book was awarded the worthy Nobel Prize. Knut Hamsun travelled to Russian and Caucasus in September of 1899. 'In Wonderland' was published in 1903. From 'Thoughts and Feelings' of the Caucasus only several pages are dedicated to Batumi that clearly outlines the life, style and forgotten traditions of old times. The past of the town is actually revived. 131 naila CelebaZe eriqsonis eTnografiuli kolaJi aWaris Sesaxeb erik eriqsoni eqimTa im pleadis warmomadgenelia, romlebmac XIX-XX saukuneebis mijnaze TavianTi profesiuli moRvaweobis paralelurad SeZles rogorc saqarTvelos, ise kavkasiis xalxTa Sesaxeb sakmaod mdidari eTnografiuli masalebis moZieba. am mxriv eriqsonis Rvawli gamorCeulia ara marto imiT, rom igi scildeba specialur samedicino sferos, aramed, uwinaresad avtoris farTo TvalsawieriT, maSindeli anTropologiuri mecnierebis saerTaSoriso miRwevebis saTanado codniTaA da kvlevis Sesabamisi meTodologiiT. eriqsonis amgvari xasiaTis araerTi naSromi daibeWda ruseTis sxvadasxva samecniero Jurnalebsa da anTropologiur krebulebSi – “Эстествознание и география, `русский антропологический журнал”, “медицинская служба” da sxv.). Tumca, raoden gasakviric ar unda iyos, misi saxeli ar aris Setanili arc samedicino da, miTumetes, arc did sabWoTa enciklopediaSi. amis safuZvlad SesaZloa iqca eqimis Semdgomi moRvaweoba, romlis Sesaxeb cnobebi CvenTvis jerjerobiT miuwvdomelia. eTnologiur mecnierebaSi eriqsonTa gvaris damsaxureba Zalzed mniSvnelovania. am gvaris TvalsaCino warmomadgenlebi arian sigurd eriqsoni (1888-1968) da msoflioSi aRiarebuli fsiqoanalitikosi - erik eriqsoni (1902-1994). gasaTvaliswinebelia is garemoeba, rom maTi moRvaweoba eqim eriqsonTan SedarebiT gacilebiT gvian - erTi Taobis Semdeg daiwyo. ase, rom, jer kidev axalgazrda anTropologiur mecnierebaSi erik eriqsonma SesZlo saTanado gamocdilebis SeZena da farTo kvleva-Ziebebis safuZvelze araerTi saintereso naSromis Seqmna (О половом разврате и неестественных половых отношениях в коренном населении Кавказа, Отношение мусульманских эаконов в душевно-больным в Персии, Турции и на Кавказе,`` - (из воспоминании о Батуме и его окрестностях) , ``О призрении душевно-больных на Кавказе Док-ра мед. Э.В. Эриксона”, 132 Абастуманское ущелье`` , Отношение мусульманских эаконов в душевнобольным в Персии, Турции и на Кавказе, Опыт санитарного обзора окрестностей Батума. Тифлись, 1901). aWarisadmi miZRvnili naSromebidan mravalmxriv sayuradReboa erik eriqsonis `Опыт санитарного обзора окрестностей Батума”, romelic 1901 wels TbilisSi gamoica. aRniSnul naSromSi eriqsonma Seiswavla aWaris saojaxo da sazogadoebrivi cxovrebis araerTi mniSvnelovani sakiTxi, romelTa garkveul nawils pirvelwyaros mniSvnelobac ki gaaCnia. naSromis saTauridan gamomdinare, avtoris interesTa sfero baTumsa da mis Semogarens moicavs da mas ruseTis lazistanis saxelwodebiT moixseniebs. teqstis mixedviT masSi igulisxmeba aWaris sanapiro zoli da qedamde WoroxaWariswylis xeobis dasaxlebebi. Uunda aRiniSnos is garemoeba, rom erik eriksoni yoveli eTnosis daxasiaTebas iwyebs istoriuli wyaroebis sakmaod vrceli mimoxilviTa da analiziT, rac mkiTxvelSi moulodnelobis gancdas iwvevs. ase magaliTad, aseTi midgomiTaa Seswavlili XIV-XV saukuneebSi qarTvel tyveTa syidvis problemebi, TurqeTis haremebSi qarTvelebis - `gurjebis” simravle da maTSi saarako Tanxebis (ramdenime aTasi Turquli lira) gadaxdis faqtebi. eriqsoni dawvrilebiT iZleva mosaxleobis eTnikuri Semadgenlobis suraTs, saidanac vgebulobT, rom sakvlev periodSi qalaqSi cxovrobda araerTi erovnebis adamiani, romelTa eTnografiuli yofis sakiTxebi avtorma sakmaod sainteresod warmoaCina. avtori saTanadod aRwers calkeuli eTnosis gansaxlebis adgilebs. esenia: berZnebi, afxazebi 600ze meti; Cerqezebi-150-mde; qurTebi–500-mde; xemSilebi–400-ze meti; cignebi (boSebi) da, aseve, gamuslimebuli negrebis ramdenime ojaxi. avtori garkveul informacias iZleva rusebis Sesaxebac. eriqsonis cnobiT, XIX saukuns 80-ian wlebSi SimSilobisagan Tavis dasaRwevad ruseTis mosaxleobis erTi nawili baTums Seefara. magram isini mowyenilobis mizeziT maleve asaxlebulan. avtori zemoTdasaxelebuli xalxebis Sesaswavlad farTod iyenebs Sesadarebel masalas da miRebuli daskvnebiT mkiTxvels sTavazobs saintereso analizs calkeuli eTnosis Taviseburebebis, aWaris mosaxleobasTan maTi urTierTobebis, adgilobriv pirobebSi maTi adaptaciis, gansxvavebul kulturaTa urTierTdamokidebulebis calkeul sakiTxTan dakavSirebiT. avtori kargadaa garkveuli ojaxis formebisa da tipebis SefasebaSic. igi wers, rom qarTvelebSi ojaxis ZiriTadi tipi aris monogamiuri. exeba ra xalxuri aRzrdis sakiTxebs, eriqsoni xazs usvams im garemoebas, rom mTels kavkasiaSi biWis dabadebas gansakuTrebuli sixaruli mohqonda da igi ojaxisa da gvaris didebad miaCndaT.Aavtori aqve ganixilavs uvaJobis problemas da mas pirdapir ukavSirebs mravalcolianobis sakiTxs.U ufro metic, eriqsoni Tvlis, rom aqedan gamomdinare kavkasiaSi Sinaberebi arc ki gvxvdebao. am faqtis TvalsaCinod warmodgenisaTvis avtori uvaJobis sakiTxs ganixilavs sxvadasxva rwmenisa da aRmsareblobis mqone mosaxleobis magaliTze. erTis mxriv aRmosavleT saqarTvelos mTielebis - fSavlebis, xevsurebisa da sxvaTa mixedviT, romlebsac naxevradqristianebis saxeliT moixseniebs, radgan maTSi jer kidev iyo SemorCenili winaqristianuli rwmena-warmodgenebi, xolo meores mxriv ki kavkasiis muslimi mosaxleobis, kerZod aWarlebisa da lazebis magaliTze, romlebsac marTalia SeuZliaT oTxi colis moyvana, Tumca meorec iSviaTad mohyavTo. amdenad, eqimi eriqsoni Tavisi eTnologiuri dakvirvebebis Sesajameblad savsebiT sworad iyenebs SedarebiT-istoriul meTods.E eriqsoni mosaxleobis samedicino mdgomareobas maTi cxovrebis yvela sferos Seswavlis safuZvelze cdilobs. eqimi gansakuTrebiT aris dainteresebuli mosaxleobis sulieri mdgomareobiT da ar jerdeba mxolod samedicino monacemebs, amitom saboloo Sefasebas umTavresad fsiqoanalitikuri meTodebis safuZvelze iZleva.Aam mizniT avtorma SeZlebisdagvarad Seiswavla mosaxleobaSi Semonaxuli xalxuri rwmena-warmodgenebis sistema, maTi gancdebi da emociebi. eriqsonma daafiqsira avsulebis-qajebis Sesaxeb arsebuli warmodgenebi.Eigi ganmartavs, rom mosaxleoba maT qalebidan momdinared miiCnevs da isini mamakacebs sizmarSi 133 134 ecxadebaT, amis Sedegad qalebs arasrulfasovani nayofi uCndebaT, romelic TiTqos araadamianuri ariso. aRsaniSnavia, rom am Sexedulebis mixedviT avsulebi moiazrebian rogorc feriqalebi, romelTa Sesaxeb rwmena dRemde Semoinaxa aWaris mosaxleobam. eqimi eriqsoni farTo aRwerilobas iZleva aWaraSi gavrcelebul daavadebaTa saxeebis, maTi gamomwvevi mizezebis Sesaxeb da amasTan dakavSirebiT aRwers maT sanitarul mdgomareobas. amis safuZvelze avtori saTanado yuradRebas miapyrobs adgilobrivi muslimuri mosaxleobis higienas da, aseve, eTnosTa Sedarebis safuZvelze mosaxleobis calkeul jgufebSi maTi dacvis Taviseburebebs. sainteresoa eriqsonis dakvirvebebi kavkasiis xalxebSi qalisadmi damokidebulebis Sesaxebac. amasTan dakavSirebiT avtori saintereso paralelebsac avlebs. ase magaliTad, avtoris TqmiT, kavkasiis zogi xalxi, kerZod, Cerqezebi qalebs hyiddnen, raTa kargi iaraRi SeeZinaT. misive cnobiT igives akeTebdnen qarTvelebic, konkretulad ki SavSelebi, aWarlebi, qobuleTlebi, Tumca maTgan gansxvavebiT hyiddnen mezobeli kuTxeebidan motacebul qalebso.Aavtori am monacemebs sxva kuTxiTac ganixilavs da amasTan dakavSirebiT akeTebs saTanado daskvnas, rom aseTma syidvam qalebis nakleboba gamoiwvia, rasac mohyva gogonebisa da sxvisi colebis wayvana, romelic sisxlisaRebiT mTavrdebodao. avtori exeba borderebis e.w. `publiCni saxlebis” sakiTxsac.Meriqsonis cnobiT 1898 wlisaTvis baTumSi aseTi saxlebis mTeli quCac ki yofila, romlebSic ZiriTadad rusi erovnebis adamianebi iyvneno. eriqsoni am mimarTebiT gansakuTrebiT usvams xazs im garemoebas, rom am saxlebSi ar SeiniSnebodnen adgilobrivebi, Tumca sxva adgilas dasZens, rom ramdenime aseul maTganSi 30 Tu iqneba qarTveli da somexio. avtori afiqsirebs agreTve pornografiuli fotoebis, kartebisa da sxv. arsebobasac, romlebmac TurqeTidan amierkavkasiaSi, ufro metad ki baTumSi SeaRwiao.Aaseve avtori exeba kavkasiaSi mamaTmavlobis sakiTxs da mas dasavleT saqarTvelosaTvis Zalzed iSviaT movlenad miiCnevs (kerZod aWarlebsa da lazebSi).Mmisi azriT, gamokvleva rom Catarebuliyo, mcire procentic ar Seikribeba `damaxinjebuli sqesobrivi grZnobebiT Sepyrobili fsiqopatebisa da degeneratebisa”. eriqsonis dakvirvebiT aWaraSi aRniSnuli saxlebisadmi adgilobrivTa daintereseba gamowveuli unda yofiliyo gaWianurebuli qorwinebiT.Aaqedan Cans, Tu ramdenad kargad icnobda avtori aWaris saqorwino tradiciebs, sadac winasaqorwino etapi niSnoba Tu niSanloba marTlac sakmaod didxans, zogjer ramdenime weliwadsac ki grZeldeboda. sayuradRebo cnobebi aqvs eriqsons mosaxleobis statistikis Sesaxebac. misi varaudiT baTumSi 1901 wlisaTvis daaxl. 30000 mcxovrebi unda yofiliyo. avtori gansakuTrebul yuradRebas miapyrobs q. baTumSi arsebul samedicino dawesebulebaTa qsels. did hospitalebs Soris eqimi asaxelebs baTumis hospitals. im xanad baTumis axalaSenebul saavadmyofoSi eriqsonis cnobiT, fsiqiur avadmyofebs ar Rebulobdnen, Tumca SavizRvispireTidan ufro malariiT daavadebulebi mohyavdaTo. amrigad, eqim erik eriqsonis eTnografiuli kolaJi moicavs metad mniSvnelovan cnobebs aWaris saojaxo da sazogadoebrivi cxovrebis Sesaxeb, romlebic avtoris mier savaraudod XIX s. dasasrulsa da XX saukunis dasawyisSi unda yofiliyo moZiebuli. amasTan, yoveli naSromis struqtura, farTo Sesadarebeli masalis codna, siaxlisadmi swrafva da saTanado meTodologiuri midgoma eriqsons warmoaCens rogorc kvalificiur anTropologs. faqtiurad, aWaris eTnologiuri Seswavlis TvalsazrisiT eriqsonis naSromebis ZiriTadi nawili dRemde ar Sesula samecniero mimoqcevaSi, rac kidev ufro met mniSvnelobas aniWebs winamdebare statiaSi warmodgenil masalebs. G 135 136 literatura: 1. Эриксон Э.В. Опыт санитарного обзора окрестностей Батума. Тифлись, 1901. Эриксон Э.В. О половом разврате и неестественных половых отношениях в коренном населении Кавказа, Москва, 1988 3. Эриксон Э.В. из воспоминании о Батуме и его окрестностях, “Эстествознание и география “ 1899 №1 4. Эриксон Э.В. ``О призрении душевно-больных на Кавказе Док-ра мед. Э.В. Эриксона”, Москва, 1904 Абастуманское ущелье, “Эстествознание и 5. Эриксон Э.В. география “ Москва 1904 №4 6. Эриксон Э.В. Отношение мусульманских эаконов в душевнобольным в Персии, Турции и на Кавказе, Москва, 1905 7. `Русский антропологический журнал’’ Москва, 1905 № 3-4 SoTa maxaraZe 2. 137 zogierTi cnobebi saafTiaqo dawesebulebebis Sesaxeb aWaraSi (1860-1915 wlebSi) XIX-XX saukuneebis mijnaze aWaraSi arsebuli saafTiaqo dawesebulebebis Sesaxeb mniSvnelovan cnobebs gvawvdian TavianT SromebSi mecnier-mkvlevarebi oTar bzikaZe, Temur komaxiZe, ramaz surmaniZe, vladimer maxaraZe da sxvebi, magram am periodSi aWaraSi moqmedi saafTiaqo dawesebulebebis Sesaxeb bevri ram kidev Sesaswavl-dasazustebelia. profesori ramaz surmaniZe sando wyaroebze dayrdnobiT (r. surmaniZe, etiudebi farmaciis istoriidan. gazeTi “farmakoni”, #6 (53), agvisto 2008 w.), adasturebs, rom “osmalTa mflobelobis periodSi, baTumSi yofila saeqimo nawili, sadac 1860 wlidan msaxurobda farmacevti J. benli (rogorc Cans warmoSobiT frangi). mas aq gauxsnia afTiaqi. Ddakvirvebuli ucxoeli dauflebia qarTul enas, mas kargad Seuswavlia adgilobriv mcxovrebTa xasiaTi, adaT-wesebi da Zalze male didi avtoritetic mouxveWia. xalxi J. benlis imdenad endoboda, rom avadmyofis sanaxavad saxlSic ki miyavda, imdroindeli fanatizmis viTarebaSi arc ki eridebodnen ucxo kacisaTvis avadmyofebi eCvenebinaT da Tavisi mdgomareoba gaeziarebinaT. rusuli mmarTvelobis SemoRebidan meore wels baTumSi axali afTiaqi gauxsniaT. oTar bzikaZis cnobiT, es iyo 1879 wels, roca loris meliqovis (axlandeli n. Jordanias) quCaze afTiaqi gauxsnia kiliCenkos. momdevno wlebSi ki gogeSvils, gapoians, zemlinskis, daviTaSvils da sxvebs saafTiaqo maReziebi. maSindeli wesebis mixedviT, visac rusuli universiteti ar hqonda damTavrebuli da ar gaaCnda Sesabamisi diplomi, ruseTis sabrZanebelSi muSaoba ekrZaleboda. aseTi bedi ewia J. benlisac. q. baTumSi rusTa mmarTvelobis dros saafTiaqo qsels Seexo prof. vladimer maxaraZe da aRniSna, rom 1890 wlis Semdeg afTiaqebi gaxsnes i. petkeviCma, v. vituSinskim, 138 naneiSvilma, s. eliaSvilma, g. nikitinma, T. gobroniZem, s. avalinma da sxva. amiT Cveni codna imdroindel saafTiaqo qselze garkveulad Seivso....” P”pirveli afTiaqi gaTavisuflebul baTumSi 1880 wels gaixsna. maSinve gaCnda saafTiaqo maRaziebic, sadac misi mflobelebi “SeTavsebiT” avadmyofTa mkurnalobasac eweodnen da mxareSi eqimebis gamoCenamde sakmaod didi klientura hyavdaT (r. surmaniZe, regionuli medicinis ganviTareba daqarTveloSi. wigni I. s.s. “gamomcemloba aWara”, baTumi, 2001, gv.70). “baTumSi pirveli afTiaqi gaixsna 1880 wels saafTiaqo saqmis mcidne kiliCenkos TaosnobiT. am afTiaqma iarseba ori weli da kraxi ganicada. 1898 wels provizorma petkeviCma, 1899 wels provizorma v.a. vituSinskim, xolo 1900 wels provizorma naneiSvilma baTumSi gaxsnes kerZo afTiaqebi. Mmomdevno wlebSi amuSavda s. eliaSvilis, giorgi nikitinis, T. gobroniZis, s. avalianisa da sxvaTa afTiaqebi. 1900 wels baTumSi iyo 4 afTiaqi” (vl. maxaraZe, farmaciis istoriisaTvis aWaraSi. gazeTi “farmakoni”, #5 (52), ivlisi, 2008 w.). rogorc saarqivo masalebidan vgebulobT, XIX saukunis dasasruls ruseTi, aWaraSi damkvidrebis Semdeg, sakuTari mosaxleobis janmrTelobis interesebidan gamomdinare, baTumis samkurnalo gamajansaRebel kerad gadaqcevas cdilobda. isini acxadebdnen, rom baTumi maTTvis iyo: ,,Теплица России, который несомнено может и должень превратится в санитарную станцию". (aWaris a/r arqivi fondi i-7, anaw.1, saqme 461 gv.13). ruseTis mmarTvelobis periodSi, pirveli afTiaqis gaxsnis sakiTxi kamaTs ZiriTadad ar iwvevs, magram, rogorc saarqivo masalebidan vgebulobT, jer kidev 1889 wlis 27 aprils (da ara 1898 wels) baTumis TviTmmarTvelobis sxdomaze gadawyda sakiTxi baTumSi ukve rigiT meore afTiaqis gaxsnis Sesaxeb. provizori petkeviCi arwmunebda quTaisis samxedro gubernators, rom afTiaqis gaxsna qalaqs sargebels moutanda da arc Semowirulobaze iqneboda damokidebuli (aWaris a/r arqivi fondi i-7, anaw.1, saqme 46 gv.1-22). 1894 wlis 22 ianvars, quTaisSi mcxovrebi provizori Teofane beJanis Ze naneiSvili TxovniT Sevida baTumis TviTmmarTvelobis winaSe, raTa qalaqSi gaxsniliyo rigiT mesame afTiaqi. amis mTavar mizezad man daasaxela qalaqis mosaxleobis raodenobrivi zrda (1894 wlis aRweris mixedviT qalaqis mosaxleoba udrida 25 000 adamians) da masTan SesabamisobaSi wliuri receptebis statistika. am periodSi receptebis zust raodenobas adgenda quTaisis sagubernio mmarTvelobis eqimTa ganyofileba. aRniSnul sxdomaze erTi kuriozuli ambavic moxda. baTumis TviTmmarTvelobis 1894 wlis 14 martis sxdomaze sityviT gamosulma somexma, vinme o.g. melqonianma aRniSna, rom qalaqSi afTiaqebis raodenobis zrda gamoiwvevda uazro konkurencias, rac asaxvas hpovebda medikamentebis xarisxze. sxdomis Tavmjdomarem mianiSna, rom 1873 wlis 25 maiss, afTiaqebis gaxsnis Sesaxeb miRebuli wesebis mixedviT samxedro portebSi yovel afTiaqze modioda 7 000 mcxovrebi da 12 000 recepti. sxdomaze damswre eqimebma g. mxeiZem da eliavam xazi gausves qalaqSi mesame afTiaqis gaxsnis aucileblobas da amasTan aRniSnes, rom swored konkurenciis mizniT iyo saWiro afTiaqebis raodenobis zrda, rac Sesabamisad gamoiwvevda medikamentebis xarisxobrivi maCveneblebis amaRlebas. gabrazebulma melqonianma butbutiT datova sxdomis darbazi. (aWaris a/r arqivi fondi i-7, anaw.1, saqme 183 gv.17). gadawyvetilebis miRebis Semdeg, rigiT mesame afTiaqi gaixsna Tu ara 1894 wels dokumentalurad ucnobia. “1902 wlis 3 oqtombers (Zv. st.) baTumSi gaixsna qalaqis saavadmyofo (aJamad respublikuri centraluri klinikuri saavadmyofo. (r. surnaniZe, regionuli medicinis ganviTareba saqarTveloSi. wigni I. s.s. “gamomcemloba aWara”, baTumi, 2001, gv. 44)”. “saavadmyofos afTiaqi muSaobas Seudga 1902 wlis 28 oqtombers. afTiaqs dauTmes 2 oTaxi. erT oTaxSi idga karadebi medikamentebisaTvis, xolo meore gamoyenebuli iyo samarago medikamentebisaTvis, boTlebis, sadezinfeqcio 139 140 [«Кавказское Товарищество Торговли Аптекарскими Товарами въ Тифлисъ, отделенiя; въ Баку и Батумъ. Очеркъ 25-лътней въеятельности. 1882-1907 г. стр.34-35], xolo wignSi «Всеобщiй Адресъ Ежегодникъ города Батума на 1902 годъ» , изд. книжнаго магазина М. Николадзе, Годъ I-й, стр. 88, vkiTxulobT: xsnarebis Sesanaxad. afTiaqis gamged muSaobda eqimi al. Satilovi. wamlebis damzadeba davalebuli hqonda saavadmyofos ferSals. yvela galenur preparats afTiaqi Rebulobda kavkasiis amxanagobis adgilobrivi sawyobidan. Aalkaloidebs, qloroforms da sxv. iwerdnen hamburgidan jer merkis, Semdeg brandtisa da timanisagan, rac garkveulwilad ekonomiuri iyo. gaxsnidan 14 TveSi afTiaqSi Semovida 3310 recepti. mxolod stacionaruli avadmyofebisaTvis (ambulatoriul avadmyofebs aqedan wamlebi ar eZleodaT). receptis yoveldRiuri raodenoba saSualod 20-s udrida. Aamave periodSi afTiaqSi daixarja: spirti – 8 vedro (64 litri), benzini 5 fuTi (80 kg.), mwvane saponi 10 fuTi (160 kg.), qloroformi 14 kg., Termometri 16 duJina (184 cali), Spricebi – 18 cali, medikamentebisaTvis gadaixades 1442 man. saafTiaqo sagnebisaTvis 450 man.” (r. surnaniZe, regionuli medicinis ganviTareba saqarTveloSi. wigni I. s.s. “gamomcemloba aWara”, baTumi, 2001, gv. 65). saarqivo masalebidan irkveva, rom “baTumSi moRvawe qarTvel da rus qvelmoqmedTa erToblivi ZalisxmeviT araerTi samkurnalo da saafTiaqo dawesebuleba gaixsna. maT Soris aRsaniSnavia rusi generali, grafi tatiSCevi, romelmac 1896 wels baTumis saavadmyofos mSeneblobisaTvis 100 000 maneTi gaiRo. swored am da sxva qvelmoqmedTa damsaxurebiT, 1896 wlis 15 oqtombers baTumSi daiwyo saavadmyofo 120 sawoliT”. (aWaris a/r arqivi fondi i-7, anaw.1, saqme 244 gv.5). vfiqrob am dokumentebs erTxel kidev kargad Seswavla sWirdeba. saarqivo da dokumenturi wyaroebiT dasturdeba, rom 1902 wlisaTvis baTumSi funqcionirebda sami afTiaqi, 8 saafTiaqo maRazia da saafTiaqo saqoneliT vaWrobis kavkasiis amxanagobis baTumis ganyofileba. aRniSnuli ganyofileba “saafTiaqo saqoneliT vaWrobis kavkasiis amxanagoba”-m 1901 wels gaxsna baTumSi mixailovis (amJamad 9 aprilis) quCaze mdebare Saxnazarovis orsarTulian qvis saxlSi, romelic sakuTrebaSi 23,000 maneTad SeiZina Джероянъ А.О., Лорисъ-Мелик. (axlandeli Jordanias q.), д. Лемли-Оглы, Химическiе продук., резин. изд., парфюмерiя и пр. Имнадзе И.В., Набережная (axlandeli gogebaSvilis q. ), д. Куртъ-Оглы. Курджiанъ Е. Г., Барятин. (axlandeli vaxtang gorgasalis q.), д. Мдивани Михайлиди И.Т., Лорисъ-Мелик. (axlandeli Jordanias q.), д. Ипполитова. Степановъ А.Н., Кутаисская, д. Григорiади. Согоянцъ М.С., Кутаисская, д. Муфтеазади. Чандарлiоти П.Д., Базарная (axlandeli zurab gorgilaZis q., прот. гауптвахты, Нурiя. Якалисъ Н., Оглобжинская у. (axlandeli kostavas q.), Д. Хелимъ-Эфенди. Химическiе продукты, резин. изд., парфюмерiя русск. и загранич. фабрикъ, Фотографическiя принадлежности. Кавказское Т-во торговли аптекарскими товарами, уголъ Михайловской и Марiинскаго пр., с. д. (axlandeli 9 aprilisa da memed abaSiZis quCebis kuTxeSi). 1904 wels x.m Smaevskis tipografiaSi baTumis TviTmmarTve- 141 142 АПТЕКИ: Витушинскаго В.А., арендаторъ провизоръ Н.А. Бялускiй. ДондуковоКорсак., с. д., при аптекъ заводъ искуств. минер. водъ (axlandeli gamsaxurdias q. #3 afTiaqi). Петкевича Ю.Ю. , уголъ Марiинск. и Тифлисской, д. Iоселiани (memed abaSiZis q. axlandeli #1 afTiaqi). Элiашвили С.С., уг. Михайловской и Лорисъ-Мелик., д. Каппиди (axlandeli 9 aprilisa da Jordanias quCebis kuTxeSi). АПТЕКАРСКIЕ МАГАЗИНЫ. lobis gadawyvetilebiT daibeWda qalaqis saavadmyofos wesdeba, romelic daamtkica Sinagan saqmeTa ministrma, Tavadma sviatopolsk-mirskim. (aWaris a/r arqivi fondi i-6, anaw.1, saqme 635a gv.3). baTumis TviTmmarTveloba, qvelmoqmedTa daxmarebiT, did mzrunvelobas iCenda eqimTa sazogadoebis mimarT. saavadmyofos wesdeba iTvaliswinebda mosaxleobis momsaxurebas minimaluri Tanxebis farglebSi, qalaqSi mudmivad Tu droebiT mcxovreb mosaxleobaze, miuxedavad wodebisa da erovnebisa ... … mTavari eqimi angariSvaldebuli iyo TviTmmarTvelobis winaSe, Tavis mxriv TviTmmarTveloba yoveli Tvis dasawyisSi saavadmyofos Sesanaxad gascemda garkveul Tanxas. aseve baTumis TviTmmarTveloba saavadmyofos moTxovnis safuZvelze uTanxmdeboda qalaqis afTiaqs, romelic gascemda medikamentebs. qalaqis TviTmmarTveloba erTgvarad saavadmyofosa da afTiaqs Soris Suamavlis rols asrulebda. saavadmyofos mier gacemuli receptebis nusxa inaxeboda afTiaqSi arsebul gansakuTrebul wignSi. baTumis TviTmmarTvelobas ufleba hqonda gaexsna afTiaqi qalaqis saavadmyofosTan. rogorc saavdmyofos ise afTiaqis gerbs warmoadgenda baTumis gerbi warweriT qalaqis saavadmyofo an kidev qalaqis afTiaqi ... 1905-1907 wlebSi, ruseTis imperiaSi mimdinare movlenebma (iaponiasTan omi, ekonomikuri krizisi, ris gamoc rusuli navTi ver gadioda Soreul aRmosavleTSi) gamoiwvia aWaraSi savaWro-samrewvelo warmoebis dacema, ramac asaxva hpova samkurnalo-profilaqtikur da saafTiaqo dawesebulebebis saqmianobaze. miuxedavad aseTi krizisuli viTarebisa, gamoCndnen adamianebi, romlebmac moraluri da finansuri daxmareba gamoucxades aRniSnul dawesebulebebs. aseTi iyo baTumis portis savaWro ganyofileba da baroni nolde, romelic kavkasiis regions kurirebda. 1905-1907 wlebSi baTumis portma sakuTari specialuri saxsrebidan qalaqis samkurnalo-profilaqtikur da saafTiaqo dawesebulebebs 17,500 maneTi gamouyo (aWaris a/r arqivi fondi i-6, anaw.1, saqme 648 gv.2). aRniSnul periodSi, baTumis TviTmmarTvelobas qalaqis saavadmyofos SenaxvisaTvis saWiro Tanxa ar gaaCnda, rac 143 aisaxa qalaqis Tavis ivane andronikaSvilis specialur mimarTvaSi, gakeTebuli TviTmmarTvelobis 1905 wlis 30 seqtembris sxdomaze. baTumis TviTmmarTvelobis iniciativiT amasTan dakavSirebiT mowveuli iqna qalaqis sazogadoebis kreba, sadac general-adiutantma, rusma Tavadma golicinma da kavkasiaSi samoqalaqo saqmeTa mmarTvelma, general-maiorma trofimovma, qalaqSi arsebuli viTarebis gamo didi SiSi da Zrwola gamoTqves. maT mimarTvaSi aRniSnulia: ,,Город Батуми по своему географическому положению, находится в исключителных условиях, служа проводником для занесения в империю зараэных болеэней череэ свой порт и обяэань поэтому принимат для локалиэации етих болезней меры, требуюшых эначителных расходов". aWaris a/r arqivi fondi i-6, anaw.1, saqme 648 gv.10). rogorc zemoT Tqmulidan Cans, rus mmarTvelebs ruseTis imperiis da sakuTari mosaxleobis bedi ufro awuxebda da amitom gasamrjelosac ar iSurebdnen. “1909 wlisaTvis aWaraSi moRvaweobda 5 umaRlesi da 7 saSualo ganaTlebis mqone 144 farmacevti” (v. maxaraZe, farmaciisTvis aWaraSi. gazeTi “farmakoni”, #5 (52), ivlisi, 2008 w.) ……” ... 1910 wlisaTvis baTumis olqSi moqmedebda 7 afTiaqi, romelTagan 5 iyo normaluri, xolo 2 sasoflo. yvela maTganSi wamlebi iyideboda sruli asortimentis mixedviT. saangariSo wels am afTiaqebma miiRes 86391 recepti, amaTgan Semosavlis ricxvma 49531 maneTs miaRwia, xolo xelze gayiduli wamlebis Semosavali 6403 maneTi iyo, e.i. sul 55934 maneTi. afTiaqebis revizias atarebda olqis eqimi (i.n. sokolovski). arc erT SemTxvevaSi arsebiTi darRveva, Secdoma da danaSauli ar gamovlinebula.saerTod unda iTqvas, rom afTiaqis muSakebi tradiciulad gamoirCeodnen keTilsindisierebiT, punqtualobiTa da kolegialobiT. 1910 wlisaTvis baTumis olqSi muSaobda 22 farmacevti da 14 afTiaqaris mowafe” (r. surnaniZe, regionuli medicinis ganviTareba saqarTveloSi. wigni I. s.s. “gamomcemloba aWara”, baTumi, 2001, gv71) ”...afTiaqebis gaxsna dawyebula aWaris raionebSic. Amis Sesaxeb mkiTxvels auwyebs gazeTi “iveria”: “CvenTan erTi sasiamovno ambavi mxolod isRa aris, rom amas winaT provizorma b-nma i. kasinskim Cvens daba CuruqsuSi afTiaqi gamarTa, Tumca imis survils erTi gavleniani kaci ar swyalobda” (“iveria”, 163, 31 ivlisi, 1890 w.). CvenTvis ucnobia provizor kasinskis vinaoba da isic, kerZod sad mdebareobda es afTiaqi. arc is viciT, romeli gavleniani Cinovniki ewinaaRmdegeboda qobuleTSi afTiaqis gaxsnas. Tumca es cnoba sakurorto qalaqis istoriisaTvis mainc sainteresoa. rogorc Cans am afTiaqma didxans iarseba. 1921 wlisaTvis qobuleTSi erTi afTiaqis cnoba gvaqvs da es swored i. kasinskis mier gaxsnili afTiaqi unda iyos” (r. surmaniZe, etiudebi farmaciis istoriidan. gazeTi “farmakoni”, #6 (53), agvisto 2008 w..). 1915 wels, baTumis olqSi arsebobda Semdegi afTiaqebi: nikitinis, kokoCevis, petkeviCis, vituSinskis, eliaSvilis, kandelakis, qobuleTSi kosinskis afTiaqi, CaqvSi kaxianis afTiaqi, arTvinis olqSi CxeiZis afTiaqi arendirebuli aboiancis mier. am periodSi receptebis raodenoba udrida 145 95.915, xolo mogebis Tanxa receptebis mixedviT Seadgenda 58.519. (aWaris a/r arqivi fondi i-81, anaw.1, saqme 123 gv.7). saafTiaqo saqoneliT vaWrobis kavkasiis amxanagobis baTumis ganyofileba (Saxnazarovis orsarTulian kerZo saxlSi) kandelakis afTiaqi baTumis ganyofilebis TanamSromlebi zemoT aRniSnuli afTiaqebi quTaisis guberniisa da baTumis saolqo mmarTvelobis saeqimo ganyofilebas da kavkasiis samedicino sammarTvelos eqvemdebarebodnen. («Кавказское Товарищество Торговли Аптекарскими Товарами въ Тифлисъ, отделенiя; въ Баку и Батумъ. Очеркъ 25-лътней въеятельности. 1882-1907г. стр.34-35; «Всеобщiй Адресъ Ежегодникъ города Батума на 1902 годъ» , изд. книжнаго магазина М. Николадзе, Годъ I-й fotosuraTebi mogvawoda zaur margievma). 146 manuCar loria icxak davidi aWaraSi mcxovreb ebraelTa Sesaxeb kavkasiaSi mcxovreb ebraelTa istoriis calkeul sakiTxebs i. davidma rusul enaze fundameturi naSromi miuZRvna - «История евреев на Кавказе», romelic or tomad gamoica. monografiaSi yuradReba gamaxvilebulia kavkasiis ebraelebis statistikis, demografiis, eTnolingvistikis, socialuri da sameurneo yofis, tradiciis, religiis, ganaTlebis da sxva sakiTxebze. es naSromi qronologiurad XVIII saukunis meore naxevridan XX saukunis 20-ian wlebamde periods moicavs. statiaSi zogadad mimovixilavT im cnobebs, romlebic aWaris ebraul diasporas exeba. am mxriv mniSvnelovania avtoris mier gamoyenebuli ucxoeTSi gamomavali periodikis masalebi, mogzaurTa informaciebi, sadac vxvdebiT baTumSi ebraelTa dasaxlebis, saqmianobis, religiuri cxovrebis, sionizmTan dakavSirebul farTo sazogadoebisaTvis nawilobriv ucnob faqtebs. XIX saukunis damdegidan saqarTvelos qalaqebSi dasaxlebas iwyebs ruseTis ebraelebi. es moZraoba upiratesad 1804 wlis brZanebis Semdgom SeiniSneba, rodesac ruseTis ebraelebs kavkasiaSi dasaxlebisa da miwebis sakuTrebaSi SeZenis neba misces. am brZanebiT kavkasia da, ra Tqma unda, saqarTvelo gamocxadda „evropel ebraelTa dasaxlebis zonad” (Sukini, 1940, 60-62). kavkasiaSi Camosaxlebuli evropeli ebraelebi i. davidis cnobebiT ZiriTadad poltavis, kremenCukis, berdiCevis, mogilevis, kievis, kurlandiis, vitebskis da sxva guberniebidan, agreTve, poloneTidan, avstriidan, belgiidan, Cexoslovakiidan, amerikidan iyvnen. maTi didi nawili dasaxlda saqarTveloSi, gansakuTrebiT – TbilisSi, mogvianebiT quTaissa da baTumSi (Давид, I ,1989:117). aWara polieTnikuri regionia. qarTvelebis gverdiT cxovroben: berZnebi, ebraelebi, qurTebi, slavebi da kavkasiuri 147 modgmis xalxebi. saarqivo, samecniero literaturuli da savele-eTnografiuli masalebis urTierTSecerebiT Cans, rom ebraelTa kompaqturi dasaxleba aWaraSi ZiriTadad 1878 wlidan iwyeba (dawvr. ix.: loria, 2009). maTi gamoCena regionSi SesaZlebeli gaxda mas Semdgom, rac berlinis traqtatis Sesabamisad baTumi daubrunda saqarTvelos da Sevida ruseTis imperiis SemadgenlobaSi. aq Camoyalibda ZiriTadad ori ebrauli saTvistomo: „aSqenazi” da „qarTveli ebraelebis”, Tumca „sefardi” ebraelebis mcireodeni jgufebis arseboba aWaraSi 1878 wlamdec dasturdeba, razec miuTiTebs icxak davidi. igi aRniSnavs, rom SavizRvispira qalaq baTumiT ruseTTan SeerTebis Semdgom rusul jarTan erTad qalaqSi Sevidnen „rusi ebraeli” xelosnebi, romlebmac iq arsebuli sefardi da qarTvel ebraelTa Temebis paralelurad, male Seqmnes rus ebraelTa Temi. igi iqve amatebs, rom baTumSi yvelaze Zveli ebrauli saflavis qva TariRdeba imave, anu 1877 wliT (Давид, I ,1989:389, 271). osmaluri marTvelobis periodSi ebraelTa mcire jgufis arseboba aWaraSi marTlac SesaZlebeli iyo. z. WiWinaZis TqmiT: „saqarTvelodan gadasaxlebulni ebraelni osmaleTSic arian” (WiWinaZe, cnobis furceli,№1971,1902). saerTod, qarTveli ebraelebi, regionis osmalTa batonobisagan ganTavisuflebamde aWaraSi dasaxlebas eridebodnen, razec sxvadasxva avtori miuTiTebda. am mxriv CvenTTvis sayuradReboa iuda haliv Cornis cnoba digvireli ebraelebis Sesaxeb: „roca rusebi Sevidnen, Turq batons iqauri ebraelebis aWaraSi gadayvana ganuzraxavs, magram ar wayolian... ebraelebis mier digviris mitovebis mTavari mizezi Turqebis mier maTi ZaldatanebiTi gamahmadianebis mcdeloba yofila. gansacdels Tavi imiT daaRwies, rom sul erTianad axalcixesa da awyurSi gadasaxldnen” (Corni, 1945:174). amasve aRniSnavs i. davidic „mahmadianTa sistematiuri Tavdasxmebis gamo 27-ma ojaxma XIX saukunis 40-ian wlebSi samudamod datova abasTumani da axalci- 148 cxrili №2 xeSi gadasaxlda”. am mizezebiT iyo gamowveuli, rom ebraelebi SeiaraRebulebi dadiodnen (Давид, I ,1989:84, 412). Tbilisi 78,4 1,6 quTaisi 22,6 2,8 axalcixe 16,1 2,6 momdevno periodSi SesamCnevia ebraelTa raodenobrivi Semcireba, rac dakavSirebuli iyo ekonomikur safuZvelze ebraelTa gaZevebis konkretuli SemTxvevebiT. «The Jewish Chronicle» 21.IX. 1884; «Недельная Хроника востока» 1889, №, 15, 21 cnobiT: „baTumSi qalaqis mmarTvelebi moiTxovdnen ebraelebisagan xeli moeweraT valdebulebaze, romlis mexedviTac isini ori dRis ganmavlobaSi datovebdnen qalaqs” (Давид, I ,1989:311). amgvari viTarebis gamo Tu 1889 wels baTumSi iyo 200 ebrauli ojaxi, 1890 wels 100 ojaxi darCa (Давид, II, 1989:312). ebraelTa raodenoba 1897 wlis monacemebiT, kavkasiis guberniebsa da olqebSi Semdeg suraTs iZleva (ix. cxrili №2 – Давид, I ,1989:57). 4.594 1.031 9.850 2.023 1,72 0,23 1,118 2.453 90 2.346 1,208 4.796 0,42 0,25 4,703 4,199 8,902 0,84 Tbilisis gubernia 717 4.666 574 3. 838 1.291 8.504 0,15 0,81 erevnis gubernia 1.197 876 2.073 0,25 elizavetis gubernia yarsis olqi yubanis olqi quTaisis gubernia stavropolis gubernia aWaris mmaCis arqivis masalebis Seswavlis Sedegad SeiZleba iTqvas, rom 1890-1897 wlebSi baTumSi ebraelTa mateba dakavSirebuli iyo mosaxleobis meqanikur moZraobasTan (dawvr. ix.: loria, 2009) 1904 wlis monacemebiT Cans rom kavkasiaSi ebraelTa umravlesobam Tavi moiyara Semdeg qalaqebSi (ix. cxrili №3 – Давид, I 1989:58). cxrili №3 qalaqis mosaxleoba gubernia, olqi elizavetis yarsis olqi quTaisis Tbilisis erevnis baTumis olqi sul: 149 soflis mosaxleoba sul 0,4 5.256 992 dedakaci 86,6 ebraeli (aTasobiT) daRestanis gubernia mmamakaci baqo mTliani mosaxleoba sul mamakaci qali sul qalaqebi gubernia, olqi dedakaci cxrili №1 kavkasiis qalaqebis mosaxleoba wels (Давид, I ,1989:409). orive ebrauli mosaxleoba sul mamakaci sainteresoa i. davidis cnobebi zogadad kavkasiaSi ebraelTa gansaxlebasTan mimarTebaSi ( ix. cxrili № 1). ebraelTa Tanafardoba saerTo mosaxleobasTan 44 30 49 21 93 51 021 25 872 12 1893 97 2785 3093 2129 2194 4914 5287 737 184 1425 1608 3162 3792 201 162 363 92 65 157 477 12804 365 9942 842 22746 2 6590 0 5007 2 11597 150 am periodis aRwerebi urTierTsawinaaRmdegoa da aqedan gamomdinare, yovelTvis identur Sedegs ar iZleva. Sesabamisad, am aRwerebTan dakavSirebiT unda gamoiTqvas Semdegi SeniSvnebi: a) mosaxleobis sayovelTao aRwera, romelic upirvelesi wyaroa erovnebis dasadgenad, ruseTSi ganxorcielda mxolod XIX saukunis miwurulSi, Tanac eTnikuri Semadgenlobis gasarkvevad gamoiyenes dedaena da ara erovnebis niSani; b) ufro adrindeli periodisaTvis iyenebdnen kameraluri aRweris masalebs da xelisuflebis organoebis mier Segrovil periodul cnobebs; es monacemebi ar iyo sruli, Seicavda bevr uzustobas, radgan erovnebas xSirad aigivebdnen sarwmunoebriv da eTnografiul niSnebTan; g) migraciuli procesebis farTo masStabis gamo sakmaod didi iyo cvlilebani erovnul SemadgenlobaSi rogorc droSi, ise sivrceSi; amave dros mimdinareobda asimilaciis procesi; es garemoebani da xelisuflebis moxeleTa naklebi kompetenturoba eTnikur sakiTxebSi bevrad aferxebda swori cnobebis Segrovebas; d) aranakleb mnivnelovania is garemoeba, rom carizmis rusifikatoruli politika sagangebod iTvaliswinebda ruseTis ganapira mxareebSi erovnul-uflebrivi interesebis Selaxvas, aTanabrebda eTnografiul da erovnul niSnebs da am gziT cdilobda daenawevrebina erTiani erovnuli sxeuli (dawvr. ix.: loria, 2009; jaoSvili, 1996). sainteresoa agreTve kavkasiaSi mcxovreb ebraelTa lingvistur sakiTxebTan da warmomavlobasTan dakavSirebuli i. daviTis mosazrebebi. igi savsebiT marTebulad kavkasiaSi mcxovreb ebraelebs yofs oTx enobriv jgufad: saqarTvelos ebraelebi, romlebic laparakoben qarTul enaze, agreTve mis dialeqtebze; CrdiloeT kavkasiis ebraelebi, romlebic laparakoben TaTur enaze; urmidan, salamasidan, Sirvanidan, samxreT azerbaicanidan da qurTistanidan gamosuli ebraelebi, romlebic iyeneben arameul enas; ruseTidan, poloneTidan, maloro- siidan da sxva adgilebidan mosuli ebraelebi, romlebic laparakoben „idiSze” (Давид, I ,1989:95). aWaraSi rogorc ukve aRiniSna, cxovroben rogorc aSqenazi, ise sefardi ebraelebi. zogadad ebraelTa amgvar dayofas xangrZlivi istoria gaaCnia. maT Soris gansxvaveba vlindeba locvis wesebSi, sinagogis mowyobaSi, tradiciuli yofiTi kulturis sxva sakiTxebSi. aSqenaz ebraelebs miekuTvnebian evropeli ebraelebis didi nawili. isini Camoyalibdnen Sua saukuneebis, germaniaSi da gavrceldnen evropis sxva qveynebSi, agreTve amerikaSi, afrikaSi, avstraliaSi. sefardi ebraelebi ki Camoyalibdnen: espaneTSi, portugaliaSi, italiaSi, TurqeTSi, aziaSi, balkaneTSi, afrikis nawilSi. mkvlevarTa nawili maTTan aerTianebs im ebraelebsac romlebic ar arian aSqenazebi da pirdapiri kavSiri ar aqvT sefardebTan. magaliTad, kavkasiis ebraelebi. am saTvistomoTa salaparako enaa idiSi da ladino, romlebic TandaTanobiT xmarebidan gamodis. es enebi ebraelTa sxvadasxva xalxebTan asimilaciis produqts warmoadgens da msoflios ebraelTa umravlesobam ar icis. amJamad, israelSi saxelmwifo enaa ivriTi – Zveli ebrauli. i. davidis TvalsazrisiT, kavkasiis ebraelebi ar arian arc sefardebi da arc aSqenazebi, isini warmoadgenen gansakuTrebul ucxo eTnoss, warmoSobils iberiul-kavkasiuri geopolitikuri da polieTnolingvistikuri garemos safuZvelze. misi varaudiT, samxreT kavkasiaSi cxovrobdnen ebraelebi, iber-baskebi, berberebi da keltebi. igi uaryofs ebraelTa semitur warmoSobas da miaCnia, rom ebraelTa winapari _ habirus tomebis pirvandeli formireba kavkasiaSi moxda. maT ganicades semitizacia, roca daiwyes gadaadgileba egvipte-palestinis mimarTulebiT (Zv. w. XVs.), aiTvises semituri ena, ganicades fizikurrasobrivi semitizacia-qanaanizacia. e. mamisTvaliSvils miaCnia, rom i. davidis es mosazrebani gasaTvaliswinebelia, yovel SemTxvevaSi, igi qarTvelebis da kavkasieli ebraelebis anTropologiuri monacemebis, zogierTi toponimisa da legendis sxvagvarad gagebisaken gvibiZgebs. aRsaniSnavia isic, rom germaneli 151 152 mecnieris fridrix kahnis mixedviT istoriuli israelis miwaze kavkasiis xalxebis didi migraciebi xdeboda, romlebic Semdeg ukan brundebodnen. daaxloebiT aseTive mosazreba germaniaSi ufro adre gamoTqva s. vainsebergma. misi SexedulebiT, kavkasiaSi cxovrobda eniTa da wes-CveulebebiT gansxvavebul ebraelTa ori Sto: qarTveli da mTieli ebraelebi. s. vainsebergs Cauweria cnoba orive Stos saerTo warmomavlobis Sesaxeb, romlis mixedviTac qarTveli ebraelebi miCneulni arian sufTa Stod, romelic ar Sereula arc TaTebTan da arc xazarebTan da rom kavkasieli ebraelebi warmoSobilan palestinidan wasuli aTi tomisagan (Давид, I ,1989:29; mamisTvaliSvili, 1995:48). asea Tu ise, faqtia, rom am erTi eris ori Sto saukuneebis siRrmidan modis. saqarTveloSi qarTvelma ebraelebma garkveulwilad Semoinaxes is sulieri da ideuri siZliere, romelic exmareboda maT erovnuli meobis gadarCenaSi. es procesi amave dros mimdinareobda qarTul yofasTan da kulturasTan mWidro kavSirSi. sayuradReboa isic, rom oficialuri statistikiT saqarTveloSi 100-mde erisa da erovnebis warmomadgeneli cxovrobs, magram maT aRsaniSnavad aravin iyenebs ormag eTnonims, magaliTad: qarTveli rusi, qarTveli somexi, qarTveli azerbaicaneli da a.S. qarTveli ebraelis, rogorc saxelwodebis arseboba ara marto am ori xalxis istoriuli Tanaarsebobis, aramed ebraelTa mier qarTuli enis mSobliur enad gaTavisebisa da qarTul eTnografiul yofaSi myarad Semosvlis Sedegia. i. davidi monografiaSi exeba saqarTveloSi arameul enaze molaparake ebraelebis, anu „laxluxebis” dasaxlebasac. romlis mixedviTac aRniSnuli ebraelebi, sparseTis qveSevrdomebi iyvnen. somxeTis gavliT isini dasaxldnen TbilisSi da Semdeg aWaraSi. maT Soris bevri yofila xaxami da rabini, kerZod, gamoCenili rabini mixail mizraxi da misi Svili icxak mizraxi, romelTac hyavdaT bevri moswavle qarTvel ebraelTa Soris mTel saqarTveloSi: quTaisSi, foTSi da sxva qalaqebSi (Давид, I ,1989:68). sainteresoa qarTveli da aSqenazi ebraelebis damokidebulebis ganxilvac. z. WiWinaZe gazeT droebaSi werda: „evropis uriebis ToraSi saqarTvelos uriebi ar Sevlen da arc maTSi eseni, mTeli weliwadi ulocveladac rom darCnen” (WiWinaZe^ droeba^ ~103). aqve unda aRiniSnos is faqti, rom kavkasiis ebraelebi religiuri TvalsazrisiT da tradiciis mixedviTac ufro metad Zveli wes-Cveulebebis erTgulni iyvnen (iveria^ ~143^ 1902* cnobis furceli^ ~1783^ 1902). ruseTidan gamosul ebraelebTan dakavSirebiT aq moviSveliebT i. davids: „sajarod ismis xmebi, romlebic iuwyebian ruseTSi ebraelTa asimilacias” (Давид, I, 1989:486-572). daskvnis saxiT unda aRiniSnos is faqti, rom icxak davidis naSroms aqvs didi mecnieruli Rirebuleba da igi did daxmarebas uwevs ebrauli TematikiT dainteresebul mkvlevarebs. 153 154 literatura 1. 2. iveria, 143^ 1902. loria m. saqarTvelos SavizRvispireTis ebraelebi: istoria, eTnografia, kultura, baT., 2009. 3. mamisTvaliSvili e. qarTvel ebraelTa istoria, 1995. 4. Sukini m. saqarTvelos ebraelTa uflebrivi mdgomareoba XIX saukuneSi. – saqarTvelos ebraelTa istoriul-eTnografiuli muzeumis Sromebi, I, Tbilisi, 1940. 5. Corni i. mogzauroba imier da amierkavkasiaSi.- saqarTvelos ebraelTa istoriul-eTnografiuli muzeumis Sromebi, III, Tbilisi, 1945 6. jaoSvili v. saqarTvelos mosaxleoba, Tbilisi, 1996 7. WiWinaZe z. uriebis Tora da maTi dResaswauli - droeba, 103. 8. WiWinaZe z. cnobis furceli, 1971, 1902 9. cnobis furceli^ ~1783^ 1902& 10. Давид И. История евреев на Кавказе, I-II, Тель-Авив, 1989. S i n a a r s i Манучар Лория ИЦХАК ДАВИД О ЕВРЕЯХ ПРОЖИВАЮЩИХ В АДЖАРИИ Ицхак Давид издал на русском языке фундаментальную монографию- «История евреев на Кавказе» в двух томах, посвященную отдельным вопросам истории проживания евреев на Кавказе. В данной труде особое внимание уделено статистике, демографии, этнолингвистике, социальному и хозяйственному быту, традициям, религии, образованию и другим вопросам, связанными с евреями Кавказа. Этот труд хронологически включает в себя, период времени от второй половины XVIII века до 20-х годов XX столетия. В данной стате отмечен тот факт, что труд Ицхака Давида имеет большую научную ценность и оказивает большую помощь лицам, заинтересованными еврейской темматикой. zaza SaSikaZe - ,,wiTeli aWaristanis sal-name” 4 fridon qardava - aWara profesor aleqsandr jakobs sCemis wignSi ”omi aRmosavleTSi, ruseTsa da TurqeTs Soris” 9 jemal karaliZe - a. frenkelis Txzuleba “narkvevebi Curuq-susa da baTumis Sesaxeb” _ XIX saukunis aWaris istoriis erT-erTi umniSvnelovanesi wyaro 19 revaz uzunaZe wyaroebSi 25 – baTumi Zvel evropul osmalur Sorena maxaWaZe - romani aWarisa da aWarlebis Sesaxeb /artur zutneris ,,aWarlebi"/ 31 ramaz surmaniZe (aWaraSi) 36 – frangi mogzaurebi saqarTveloSi oTar gogoliSvili - didi saxelmwifoebis olqiT daintereseba pirveli msoflio omis win baTumis malxaz CoxaraZe - ahmed javadis ~kavkasiaSi mogzauroba” da samuslimno saqarTvelos erovnul-sarwmunoebrivi sakiTxebi XX saukunis I meoTxedSi 47 merab megraliSvili - a.n krasnovi aWaris kulturulgeografiuli garemos Sesaxeb 55 kaxaber surgulaZe - saqarTvelo-burgundiis urTierTobis istoriidan 58 ermile mesxia – baTumi kresenStainis memuarebSi 62 irma bagrationi avtorTa etiudebSi 155 43 baron baTumuri fridrix kres STabeWdilebebi fon ucxoel 73 nodar kaxiZe - italieli mogzauri emil levie aWaris Sesaxeb 83 nugzar mgelaZe, Temur tunaZe - artur fon zutneris romani „aWarlebi“ da XIX saukunis II naxevris samxreTdasavleT saqarTvelos istoriisa da eTnologiis problemebi 91 qeTevan iakobaZe, Tamaz futkaraZe - Sardenis cnobebi aWaris Sesaxeb 110 naTia beriZe, maka beJaniZe, qeTevan futkaraZe - Jan muries 114 156 cnobebi aWaris Sesaxeb marina Salikava Cacmulobis Sesaxeb ucxoeli mogzaurebi aWaruli 118 Temur tunaZe, Tamar oragveliZe – knut hamsuni baTumis Sesaxeb 125 naila CelebaZe Sesaxeb aWara ucxoel avtorTa SromebSi 132 (samecniero konferenciis masalebi) eriqsonis eTnografiuli kolaJi aWaris SoTa maxaraZe zogierTi cnobebi saafTiaqo dawesebulebebis Sesaxeb aWaraSi (1860-1915 wlebSi) 138 manuCar loria - icxak davidi aWaraSi mcxovreb ebraelTa Sesaxeb 147 kompiuteruli uzrunvelyofa: fridon qardava, qeTevan iakobaZe koreqtori naTia beriZe xelmowerilia dasabeWdad 15.01.2010 qaRaldis zoma 60X84 1/8 SekveTa @#25, tiraJi 100 gamocemloba “alioni” daibeWda Sps “GAMAprint”-is stambaSi baTumi, m. abaSiZis 35 157 158
Documentos relacionados
cfmfhsdtkjc ,tlb cfmfhsdtkjib mfhsdtkvf [fk[vf eylf uflfo.dbnjc=
lf cfae’dkbfybw8 ]th thsb7 3fqjh’byt,fw4 lf 3vhtodtkt,bw4 jgjpbwbehb gfhnbt,b fhbfy8 ,tbrthbc ajhvekbc vb[tldbs bcbyb cojhtlfw vj[dlyty jgjpbwbbc ) lf fhf [tkbceakt,bc % flubkib8
Leia maishfc bs[jdc cfvij,kj0
utkfidbkbc vteqkbc kbf utkfidbkbc cf[tkpt vjf[lbyf8 @__@ otkc rb7 igc-v 3vityt,tkb @!-t4 cfcfvfhskjc rdkfd vbvfhsf ghbdfnbpfwbbc [tkitrhekt,bc ,fsbkfl wyj,bcf lf ,byblfy utkfidbkt,bc j]f[bc ufvjcf[...
Leia maisbjkb
bvbcsfyf ovbylf cfmvtib7 hjujhbw ,tzldehb cbn.dff7 n.ebkt,bs lf zjht,bs ,ehsbc ufnfyf .dtkf erflhbcj,fpt ecf’fuktcbf8
Leia maisMachakhela EMP_GEO New
gadawyda, rom sakanonmdeblo da maregulirebeli CarCoebi yvela proeqtisaTvis identuria da ukve iyo ganxiluli proeqtisaTvis “energetikis ganviTareba soflad” Catarebul “programul garemosdacviT Sefaseba...
Leia maisCemi qalaqi~ Priyanka Anandjiwala 13
bolo wlebamde da meoce saukunis dasawyisamde ar Catarebula. miuxedavad amisa, mosazrebebi bavSvis zrdisa da cvlilebis Sesaxeb saukuneebis ganmavlobaSi arsebobda. yvela mosazreba gaerTianda da ganvi...
Leia mais