postmodernistuli tendenciebi Tanamedrove qarTul romanSi

Transcrição

postmodernistuli tendenciebi Tanamedrove qarTul romanSi
avtoris stili daculia
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
qarTuli literaturis instituti
sofiko ZnelaZe
postmodernistuli tendenciebi Tanamedrove qarTul romanSi
filologiis doqtoris (Ph.D.) akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvaneli:
filologiis
doqtori,
profesori Tamar paiWaZe
Tbilisi
2014
Sinaarsi
Sesavali ................................................................................................................................... 3
Tavi I. postmodernistuli romanis definiciisaTvis
1.1. romani, rogorc Janri ............................................................................................... 10
1.2. postmodernizmis genezisisaTvis (istoriul-analitikuri diskursi) ..20
1.3. postmodernistuli modeli da mxatvrul-SemoqmedebiTi refleqsia.... 41
1.4. postmodernistuli romani, rogorc aseTi
................................................... 54
1.5. postmodernistuli romanis qarTuli orientirebi .................................. 106
I Tavis daskvna .....................................................................................................................120
Tavi II. postmodernistuli narativi da Tanamedrove qarTuli
romani
2.1. zurab qarumiZe ............................................................................................................................................124
2.2. laSa imedaSvili ..................................................................................................................................... 129
2.3. zaza burWulaZe ........................................................................................................................................ 134
2.4. nestan kvinikaZe ......................................................................................................................................... 141
2.5. aka morCilaZe
........................................................................................................................................... 148
2.6. qarTvel 60-ianelTa saxeebis postmodernistuli interpretacia ..... 191
II Tavis daskvna .................................................................................................................................................. 206
daskvnebi
................................................................................................................................................................. 209
gamoyenebuli literatura ..................................................................................................................... 215
2
postmodernistuli tendenciebi Tanamedrove qarTul romanSi
Sesavali
postmodernizmze, rogorc Tanamedrove literaturul procesze,
mravalgzis
XX
iTqva da daiwera. qarTul SemoqmedebiT samyaroSi ki masze
saukunis
bolos
daiwyes
saubari.
aSkaraa
tendencia,
rom
literaturaTmcodneobaSi mimdinare literaturuli procesebi ar aris
erT
mTlianobaSi
movlenaze
ganxiluli,
literaturul
masze
saubroben,
samyaroSi,
rogorc
magram
gamorCeul
gaurkvevlad
da
zedapirulad. is siTamame, rasac postmodernizmi amJRavnebs, bevrisTvis
ucxo
da
Znelad
mkiTxveli
gasagebi
dabneulobam
aRmoCnda.
moicva;
klasikur
Tumca
mwerlobas
wlebis
miCveuli
gasvlasTan
erTad
sakiTxisadmi midgomac Seicvala, sazogadoeba aseTi tipis mwerlobisadmi
ufro
,,humanuri’’[
literaturasac
gaxda.
mkiTxveli
da
mkvlevari
postmodernistul
gamouCnda,
amitom
misi
sruliad
axlebur
WrilSi
romanis
kvleva
ganxilva gaxda saWiro.
naSromis
sainteresoa
aqtualoba:
msoflioSi
Tanamedrove
cnobili
qarTuli
postmodernisti
mwerlebis
nawarmoebebTan konteqstSi. am TvalsazrisiT sami yvelaze mniSvnelovani
kiTxvaa pasuxgasacemi: a) ra saerTo da ganmasxvavebeli niSnebi Cndeba maT
Soris;
b) Tanamedrove qarTulma mwerlobam gaiziara Tu ara msoflioSi
mimdinare es literaturul siaxleebi, Tu es ubralod gamoZaxilia
mimdinare
procesebSi
asaxuli;
g)
riTi
gansxvavdeba
qarTuli
postmodernizmi da ra axali saTqmeli warmogvidgina man.
msoflio literaturul-kulturuli procesebi axali gamowvevebis
winaSe
gvayenebs,
romlebic
sruliad
gansxvavebuli
da
qarTuli
mwerlobisTvis araorganulia, Tumca am siaxlem, imdenad moicva Cveni
kultura, rom mniSvnelovania gaimijnos: ra aris qarTuli mwerlobisa
da kulturisaTvis Tvisobrivad ucxo da ra _ nacnobi.
postmodernizmi
saqarTveloSi
tradiciul
niadagze
warmoiSva,
TiTqmis yvelaferi mzad iyo, TiTqmis yvela literaturulma miRwevam
Tavisi saTqmeli Tqva, axla iwyeboda etapi, rodesac ukve naTqvamis
xelaxla gadaazreba gaxda saWiro, swored amis maniSnebelia is faqti,
3
rom modernizmsa da postmodernizms Soris sxvaobas bevri kritikosi
gverds
ver
uvlis.
upirispirdeba
Zvels
xazgasasmelia
da
mis
erTi
axlebur
momenti,
rom
es
interpretacias
procesi
gvTavazobs,
gviTrevs TamaSSi, romelSic Cven mkiTxvelebi Cvengan damoukideblad
verTvebiT.
Tanamedrove
am
siaxleebisa
qarTuli
da
mwerloba
tradiciebis
saintereso
nazaviT
dakvirvebis
miRebuli
saSualebas
gvaZlevs. es aris gamowveva, romelsac Sesabamisi pasuxis gacema da
gaanalizeba sWirdeba.
sakiTxis istoria: qarTvel mkvlevarTa nawili qarTul mwerlobaSi
postmodernizmis Camoyalibebas XX saukunis 90-iani wlebidan varaudobs.
am mimdinareobis sawyis movlenad afxazeTisa da samaCablos konfliqti
saxeldeba.
am
periodidanve
gamoCnda
kritikuli
werilebi
da
literaturuli analizi. SeiZleba iTqvas, rom manamde am literaturul
mimdinareobas, qarTveli mkiTxvelebis Zalian viwro wre icnobda. 90-iani
wlebidan iwereba postmodernistuli nawarmoebebi, romlebic sruliad
gansxvavdebodnen
rogorc
formis,
ise
Sinaarsis
TvalsazrisiT
klasikuri qarTuli mxatvruli teqstebisagan. qarTveli kritikosebis
erTi nawili postmodernizmis niSnebs XX saukunis 70-80-iani wlebis
prozaSi xedavda da am faqtTan mimarTebiT Tavis mosazrebebs ayalibebda.
dResac,
mkvlevarTa
nawili
postmodernistul
nawarmoebad
miiCnevs
adreuli periodis mxatvrul teqstebs: kerZod, levan bregaZe, bela
wifuria da nugzar muzaSvili miiCneven, rom XX saukunis 70-80–iani
wlebidan,
postmodernizmi
gelaSvilis,
jemal
gvxvdeba,
qarCxaZis
da
guram
oTar
doCanaSvilis,
CxeiZis
prozaSi.
naira
maTi
SexedulebiT kerZod, naira gelaSvilis ,,anabeWdebi’’, guram doCanaSvilis
,,vater(po)loo
anu
postmodernistul
aRdgeniTi
narativad,
qarCxaZis da oTar CxeiZis
mkvlevarTa
nawili
samuSaoebi’’
rasac
SeiZleba
calsaxad
ver
CaiTvalos
vityviT
jemal
nawarmoebebze.
postmodernizmis
qarTul
mwerlobaSi
damkvidrebis xanad 90-ian wlebs miiCnevs. axalgazrda kritikosTa Taoba
_ maia jaliaSvili, ana imnaiSvili, zeinab kikviZe, lela mircxulava,
konstantine
bregaZe
TavianT
naSromebSi
exebian
ra
qarTuli
postmodernizmis warmoSobas, midian erT daskvnamde, rom saqarTveloSi
4
postmodernizmi Semovida XX saukunis 90-ian wlebSi da misi warmoSobis
sababi
qveyanaSi
arsebuli
imdroindeli
politikuri
da
socialuri
viTareba gaxda. marTlac, damoukideblobis gamocxadebam, samoqalaqo
omma, bolos 1993 wlis 27 seqtembers soxumis dacemam da afxazeTis
dakargvam gavlena moaxdina literaturuli procesis ganviTarebaze da
qarTuli
postmodernizmis
,,dakargulma
sastikma
Taobam’’
realobam
saTavec
Tavis
swored
protesti
Tavisi
Tavi
aq
unda
mxatvrul
agresiuli
veZioT.
WrilSi
kuTxiT
e.w.
gadaitana.
aCvena,
omma,
sasowarkveTam postmodernistuli literaturis saxiT Sedegi gamoiRo.
am etapze araerTi qarTveli literatori aanalizebs da ikvlevs
postmodernizms,
dawerilia
rogorc
ramdenime
movlenas
disertacia
da
da
rogorc
mxatvrul
kritikuli
werili,
zogadad mxolod qarTul procesebs da garkveul periods
faqts.
romelic
mimoixilavs.
aqve unda aRiniSnos, rom mxolod afxazeTisa da samaCablos omebs ver
miviCnevT
mizezad
qarTul
literaturul
sivrceSi
postmodernizmis
damkvidrebisa. postmodernizmis niSnebi, Cveni azriT, Cvens mwerlobaSi
gacilebiT ufro adre 70-80-ian wlebSi gaCnda, rogorc ukve aRvniSneT,
guram doCanaSvilisa da naira gelaSvilis SemoqmedebaSi. afxazeTis omma
da samoqalaqo dapirispirebam niadagi Seuqmna postmodernizms imisTvis,
rom
farTod
cnobierdeboda.
ganviTarebuliyo,
XX
saukunis
Tumca
90-ian
manamde
wlebSi
tendenciebi
postmodernizmi
ukve
Tavisi
damaxasiaTebeli niSan-TvisebebiT damkvidrda qarTul mwerlobaSi.
swored es politikuri Tu socialuri viTareba gaxda sababi imisa,
rom kritikos ivane amirxanaSvils 2003 wels eTqva: ,,aCrdili dadis
saqarTveloSi,
aCrdili
postmodernizmisa’’
(amirxanaSvili
2003:
197).
mkvlevarTa nawili miiCnevs, rom postmodernizmis aCrdili umberto ekos
,,vardis saxels’’ Semohyva saqarTveloSi. amdenad, evropeizaciam Tavisi
gamoZaxili saqarTveloSi kidev erTxel hpova.
qveynis
SigniT
arsebulma
politikurma
procesebma
am
mimdinareobisaTvis damaxasiaTebeli niSnebi dekonstruqcia, istorizmis
principi, ormagi kodireba da sxva
farulad,
TamaSiT moRweuli
ufro TvalsCino gaxada da aqamde
postmodernistuli
daamkvidra Cvens realobaSi.
5
narativi
sabolood
kvlevis mizani: naSromis upirvelesi mizania postmodernistuli
tendenciebis
Cveneba
Tanamedrove
qarTul
romanSi.
postmodernizmze
saubrisas pirvel rigSi unda SevexoT, im niSnebs, romelic axasiaTebs
aRniSnul literaturul process. amasTan,
mniSvnelovania im Teoriuli
masalis warmoCena, romelic postmodernistuli nawarmoebis gaazrebasa
da sworad gagebas Seuwyobs xels. mxolod amis Semdeg SevZlebT imis
gansazRvras, ra mimarTulebisaa esa Tu is literaturuli nawarmoebi,
ikveTeba Tu ara masSi postmodernistuli tendenciebi da ra saxisaa is,
ra niSnebi axasiaTebs aseTi tipis nawarmoebebs.. pirvel rigSi, sanam
qarTul postmodernizmze visaubrebdeT, unda gavaanalizoT msoflio
literaturul procesebSi ukve damkvidrebuli meTodologia, is, Tu
rogor
ikvleven
kritikosebi.
Tanamedrove
sainteresoa,
postmodernistulad
cnobili
ratom?
romanis
gavaanalizebT
gamoikveTos
naSromiT
da
nimuSebad
postmodernistuli
Semdeg
romeli
literaturuli
qrestomaTiul
literaturul
mxatvruli
naSromSi
teqstebi,
iTvleba.
gansazRvras
nawarmoebebs
teqsti
miaCniaT
mimoxilulia
romelic
qarTul
literaturul
maT
Soris
arsebuli
msavsebani
Znelia
yvela
sakiTxze
amomwuravi
da
maT
msoflioSi
postmodernizmis
disertaciis
mieZRvneba
ucxoeli
pirveli
da
Tavi
mxolod
amis
procesebs,
raTa
gansxvavebani.
erTi
pasuxis
gacema,
Tumca
SevecdebiT, safuZvlianad warmovaCinoT postmodernistuli tendenciebi
Tanamedrove qarTul romanSi. naSromis amocanaa jer kidev Seuswavleli
literaturuli
procesebisaTvis
garkveuli
Sefasebis
micema,
radgan
Tanamedrove literaturuli kritika am TvalsazrisiT analizis simcires
ganicdis.
kvlevis wyaroebi:
kvleva eyrdnoba msoflio postmodernistuli
narativis nimuSebs: uiliam folkneris, marsel prustis, entoni berjesis,
patrik zuskindis, paulo koelios, ken kinzis, herman melvilis, umberto
ekos, milorad paviCis, xaruki murokamis, xulio kortasaris da sxvaTa
mxatvrul teqstebs, aseve qarTveli mwerlebis naira gelaSvilis, guram
doCanaSvilis, zurab qarumiZis, laSa imedaSvilis, laSa buRaZis, zaza
burWulaZis, nestan kvinikaZis, aka morCilaZis nawarmoebebs.
6
kvlevis
diskursebi,
wyarod
unda
romelTac
miviCnioT
ganapirobes
literaturul-kritikuli
naSromis
mizanmimarTuli
analitikuri orientacia.
naSromis Teoriuli baza: naSromSi ,,postmodernistuli tendenciebi
Tanamedrove qarTul romanSi’’, Seswavlilia postmodernizmis cnobili
mkvlevrebis miSel fukos, volfgang velSis, rolan bartis, Jan-fransua
liotaris, jeri alen faijeris, Jerar Jenetis, Carlz jenkinsis, jon
brouinis,
kliment
grinbergis,
bari
luisis
da
sxvaTa
mosazrebebi.
naSromis Teoriul nawilSi, romelSic romanis Janruli maxasiaTeblebia
ganxiluli, gamoyenebulia mixeil baxtinis, Jerar Janetis, rolan bartis
da
sxvaTa naSromebi. istoriuli prozis Teoriuli maxasiaTeblebis
ganxilvisas qarTveli mkvlevrebidan aRsaniSnavia irma ratianis, mariam
miresaSvilis, guram kankavas da Salva CiCuas naSromebi.
sakuTriv
postmodernizmis
qarTuli
analizis
ganxilvisas
mniSvnelovania bela wifurias, levan bregaZis, konstantine bregaZis,
zeinab kikviZis, ana imnaiSvilis, lela mircxulavas da sxvaTa naSromebi.
meTodologia: literaturuli teqstis interpretaciisTvis Tavad
teqsti iZleva yvelaze did masalas. mniSvnelovania, Janris Teoriis
farglebSi
saTanado
naratiuli
meTodis
meTodologiuri
safuZvelze
midgomebis
teqstis
SemuSaveba.
analizi
faqtia,
da
garda
mTxrobelisa, literaturuli teqstis gagebisTvis saWiroa recipienti,
anu mkiTxveli, teqstis aRmqmeli. mkiTxveli sxvadasxvanairia. Sesabamisad
gansxvavebulia
literaturuli
teqstis
aRqmac;
is
mkiTxvelis
inteleqtualur SesaZleblobebsa da ganaTlebazea damokidebuli. aseve
mniSvnelovania modernistuli midgomebis gansazRvra.
dakvirvebisa
faqtoria
avtoris
da
analizis
postmodernistuli
mier
Seqmnil
postmodernistul
bevr
teqstSi
meTodi,
teqstisa,
dafarul
yvelaferi
erT-erTi
radgan
Sreebs
zedapirze
ganmsazRvreli
dakvirvebis
miagnebs
ar
Sedegad
mkvlevari.
devs,
mTavari
saTqmeli xSirad striqonebs miRma imaleba: Sesabamisad, masze dakvirveba
da analizi erT-erTi yvelaze mniSvnelovani meTodia. igive SeiZleba
iTqvas SedarebiT anu komparativistul meTodze, romlis gamoyenebac
mxatvruli teqstis analizisas mniSvnelovania. kvlevis procesSi aseve
7
gamoyenebulia mxatvruli masalis, simbolos da cnebis dekodirebis, misi
ganzogadebis principi.
mecnieruli
siaxle:
naSromi,
romelic
garkveul
pozicias
Camoayalibebs mimdinare literaturul procesebze, axlebur analizs
warmoaCens
Sesaxeb;
cnobili avtorebis ucnobi da jerac gamoukvlevi teqstebis
romelTac
gamokveTili
mxatvruli
Rirebuleba
gaaCniaT.
Seswavlilia Tanamedrove qarTveli mwerlebis nawarmoebebi, bunebrivia,
rom yvela nawarmoebis Seswavla SeuZlebeli da zedmetic iqneboda,
naSromSi
pasuxoben
ZiriTadad
im
gamoyoflia
moTxovnebs,
rasac
is
mxatvruli
teqstebi,
romlebic
ayenebs
mxatvruli
postmodernizmi
teqstis winaSe. yvela es nawarmoebi gamoirCeva Tavisi niSniT, romelic
postmodernizms axasiaTebs, isini ganxiluli arian rogorc istoriul
rakursSi,
ise
mimdinare
Tanamedroveoba
SemoqmedebiTi
istoriisgan
bevr
procesebis
saTqmels
WrilSi.
iRebs,
is
cxadia,
Zalian
davalebulia warsulisgan, Tumca marto warsulis didebiT tkboba araa
mimdinare
literaturuli
procesebis
acocxlebs realobas, ise rom,
mTavari
saTqmeli,
piriqiT,
is
mkiTxveli TiToeul gverdze Tavisi
cxovrebis aRwerasac xedavs, radgan avtori kargad icnobs im realobas,
romelSic
mkiTxvelTan
sxvagvaradaa,
erTad
Tanamedrove
uwevs
avtori
cxovreba.
mkiTxvelTan
relobaSi
yvelaferi
erTad
yvelafris
im
momswrea, rac mis samSobloSi sul raRac aTi-oci wlis win moxda. arc
ise didi droa gasuli, mkiTxvelis mexsierebaSi naTladaa warmodgenili
movlenebi, romlebic aRwera mweralma. sainteresoa, rogor warmogvidgina
man faqtebi mxatvrul teqstSi. amaze bevri kamaTobs, yvela avtors Tavisi
xelwera aqvs, yvela Tavis saTqmels sxvadasxva formiT ambobs. zogi
istoriasTan
aerTianebs
axlandelobas
ekleqtursac
ki
Tanamedrove
xdis
da
prozas,
es
nazavi
rac
zogjer
aris
kidec
postmodernizmis erT-erTi ganmsazRvreli niSani.
istoria da Tanamedroveoba mimdinare literaturul procesebSi
Tamamadaa Serwymuli erTmaneTTan da
kidev ufro sainteresos
xdis
literaturuli teqstis kvlevas, radgan kavSiri warsulTan, misi erTi
SexedviT ugulebelyofa gvaZlevs saSualebas, kargad gavigoT is, Tu
risi Tqma unda avtors. mimdinare literaturulma procesebma, romelic
8
postmodernizmis
saxels
atarebs,
atomuri
bombis
afeTqebis
efeqti
moaxdina, daanawevra da daaqucmaca samyaro, romelmac uari Tqva erTian
saxeze da yvelaferi fragmentulad mogvawoda, mkiTxvelma Tavad unda
SeZlos
am
qaosidan
Tavis
daRweva,
radgan
sxva
SemTxvevaSi
literaturul labirinTSi mouwvs yofna, sadac ,,araidnes Zafis’’ povna
rTuli iqneba.
msoflio
literaturul
sivrceSi,
sadac
postmodernizmi
ukve
Cavlili procesi iyo, bevri saintereso momenti gamoikveTa, romlis
danaxvac
swored
Tanamedrove
am
sxvaobaTa
qarTvelma
da
mwerlebmac
msgavsebaTa
SeZles.
danaxva,
Temis
Cveni
mizania,
siaxlec
esaa,
qarTuli mwerloba daakavSiros msoflio literaturul procesebTan.
dRes TiTqmis yvela wers postmodernizmze, rogorc erT-erT gamorCeul
literaturul procesze, Tumca am etapisTvis ar xerxdeba am sakiTxis
srulyofilad gaazreba da procesisadmi adgilis miCena literaturis
istoriaSi. Tu ar CavTvliT am Temaze daweril ramdenime literaturul
naSroms.
Rirebuleba
Tanamedrove
da
daniSnuleba:
literaturuli
naSromi
procesebis
uTuod
gacnobis
daainteresebs
msurvels,
radgan,
rogorc ukve aRvniSneT, mimdinare qarTuli literaturuli realobis
ganxilva arc Tu iseTi aqtiuri procesia, radgan sakiTxi jer kidev
Seuswavlelia, vfiqrobT, misi Seswavlis erT-erTi piroba es naSromic
iqneba, romelic biZgs miscems Tanamedrove literaturiT dainteresebul
mkvlevrebs, axleburad Sexedon movlenebs, radgan warsulis kvleva ukve
warsulSi unda darCes, kritikam mimdinare procesebze Tavisi sityva unda
Tqvas.
mwerali
Semfasebeli,
amdenad,
ki
maSin
kvdeba
rogorc
Semoqmedi,
rodesac
mas
Tundac kritikuli, ar hyavs.
naSromi
gankuTvnilia
da
miznobrivia
qarTuli proziT dainteresebuli mkvlevrebisTvis,
Tanamedrove
studentebisTvis,
rogorc saswavlo masala, aseve maTTvis, visac ainteresebs Tanamedrove
literatura.
9
I Tavi
postmodernistuli romanis definiciisaTvis
1.1. romani, rogorc Janri
qarTuli romanis istoria XIX saukunis bolo da XX saukunis
dasawyisidan iRebs saTaves, bevri saintereso ram iTqva da daiwera
romanze,
rogorc
saqarTveloSi
erT-erT
gamorCeul
postmodernistuli
literaturul
tendenciebi
pirvelad
Janrze.
romanSi
gamoCnda. Janruli kategoriidan ki gansakuTrebiT ikveTeba istoriuli
romani,
romelSic
aRniSnulma
literaturulma
mimdinareobam
ufro
metad iCina Tavi, radgan saTqmeli da sakvlevi swored rom warulidan
momdinareobs, Tanamedrove literatura warsuliT sazrdoobs, Tumca
mxolod warsuli ar aris am faqtis ganmsazRvreli. mas gansazRvravs
dro. is mimdinare procesebis aqtiuri Semfasebelicaa.
istoriuli romani qarTuli realobisTvis ar aris ucxo, radgan
XX
saukunidan
is
ukve
arsebobs
da
aisaxeba
mixeil
javaxiSvilis,
konstantine gamsaxurdias, Salva dadianis, vasil barnovis, oTar WilaZis
da sxva mweralTa mxatvrul teqstebSi. qarTul romanze bevrs weren,
aRsaniSnavia irma ratianis, mariam miresaSvilis, Salva CiCuas, guram
kankavas da sxvaTa naazrevi. yvela mkvlevari erTxmad aRniSnavs, rom
romanis arsebobas CvenSi mravalwliani istoria aqvs. mariam miresaSvili
wignSi ,,literaturuli procesebis tipologiuri kvlevis problemebi’’ –
wers:
,,qarTuli romanis aRzevebis ,,moulodneli efeqti’’ gaqreba, Tu
gaviTvaliswinebT
qarTuli
romanistikis
mdidar
tradiciebs
da
ganviTarebis saintereso tendenciebs‘’ (miresaSvili 1999: 20).
qarTul romanze, rogorc ukve aRvniSneT, bevri iTqva da daiwera,
mniSvnelovania
samecniero
germaneli
gamokvleva,
qarTvelologis,
sadac
avtori
Stefi
aRniSnavs,
xotivar-iungeris
rom,
miuxedavad
gasabWoebisa, saqarTvelo ,,20-iani wlebidan romanis ganviTarebis maRali
doniT gamoirCeva, amaze migvaniSnebs saerTaSoriso rangis iseT qarTvel
mweralTa
saxelebi,
rogoric
iyo
10
konstantine
gamsaxurdia,
mixeil
javaxiSvili da grigol robaqiZe’’ (miresaSvili 1999: 20). saqarTvelos
mudmivi
brZola
uwevda
damoukideblobisaTvis,
qveyana
mudmivad
TavdacviT poziciaSi iyo. mwerlebi garbodnen realobisgan da istoriaSi
eZebdnen Svebas.
mixeil baxtini aRniSnavs: ,,romani erTaderTi mkvidrebadi da jer
kidev sabolood Camouyalibebeli Janria’’ (Бахтин 1975: 147) romani da
saerTod literatura yalibdeba im viTarebidan gamomdinare, romelic
Seqmnilia zogadad socialur da kulturul sferoSi. romanis Janri
icvleba, adre Tu klasikuri romani iqcevda yuradRebas, xolo mis
Semdeg istoriuli romanebi wamovida wina planze, dRes, Tanamedrove
epoqaSi
viTareba
Secvlilia,
postmodernistulma
garemom
romanis
Janruli specifikis cvlileba gamoiwvia. damkvidrda termini antiromani,
romani
sruliad
mwerlobaSi
sxva
aseTi
formiTa
zaza
da
burWulaZis
saTqmeliT
Camoyalibda.
Semoqmedebaa,
avtori
qarTul
calsaxad
aRniSnavs, rom man Seqmna axali tipis qarTuli romani, anu antiromani.
romanis klasifikacia SeiZleba asec warmovidginoT: biografiuli
romani, fsiqologiuri romani, istoriuli romani, axali romani, swored
axali
romanis
magaliTad,
kategorias
ganekuTvneba
postmodernistuli
romanebi.
formis TvalsazrisiT sruliad gansxvavebulia milorad
paviCis ,,xazarTa leqsikoni’’ romelic dayofilia mdedrul da mamrul
nawilebad, rac romanis wakiTxvisas problemas ar qmnis, srulebiT ar
aqvs mniSvneloba mis romel nawils wakiTxav, saTqmeli gansxvavebulia,
magram personaJebi mainc mogzauroben wignis erTi nawilidan meoreSi.
msgavsi
naratologiuri
formati
SemogvTavaza
aka
morCilaZemac,
romalmac 2012 wels erT wignad gamosca romani ,,taverna aTi seqtemberi’’,
,,qalaqis
meliebi’’
da
santa-esperansas
ciklis
proza.
,,xazarTa
leqsikonis’’ msgavsad, srulebiT ar aqvs mniSvneloba, am teqstebs wignis
romeli nawilidan waikiTxav, saTqmeli da Sinaarsi sxvadasxvaa, Tumca
aqac SeiZleba saTqmelis gadmocemis TvalsazrisiT raRac saerTos naxva.
romanis
specifikaze
saubari,
warmoudgenelia
mixeil
baxtinis
Teoriul poziciaTa gaTvaliswinebis gareSe. baxtini: ,,romanis Janris
dasabams gardauvlad akavSirebs enis fenomenTan. romani misTvis marad
cocxali
organizmi,
mxatvruli
struqturaa,
11
romelic
zedmiwevniT
sizustiT
warmoaCens
sazogadoebriv
da
kulturul
sinamdvileSi
mimdinare istoriul procesebs’’ (Бахтин 1986: 427) swored rom istoriuli
procesebis
asaxvaa
Tanamedrove
qarTuli
mwerloba,
dRevandeli
gadmosaxedidan im avad saxsenebelma 90-ianma wlebma Seqmna istoria,
Seqmna
epoqa,
am
procesebma
asaxva
hpova
Tanamedrove
qarTul
literaturul sivrcezec. istoria qmnis Tanamedroveobas.
romanis maxasiaTebelia poliglosia (mravalxmianoba) da sicili,
parodia da karnavalizacia. baxtinisTvis ,,romani multiJanrul sistemas
warmoadgens’’
(Бахтин 1986:
427).
teqstis
Seqmnisas
mniSvnelovania
is
istoriuli dro da sivrce, romelSic mxatvruli nawarmoebi iwereba da
romelic asaxavs Tanamedroveobas warsulTan konteqstSi.
romanis
antiutopiuri
magaliTad
Janrebidan
romani
jorj
mniSvnelovania
axal
oruelis
samyaros
,,1984’’,
antiutopiuri
protests
romelic
romani.
ucxadebs,
klasikur
aseTia
antiutopiur
romans warmoadgens. ,,iqmneba zeteqsti, e.w. metateqsti, romelic asaxavs
samyaros antiutopiur suraTs’’ (smiTi 2008: 106).
angariSgasawevia hans robert iarusis mosazreba: ,,teqsti qmnis
iluzias,
aravin
icis,
rogor
dakmayofildeba
molodini,
teqstis
calkeuli nawilebi kiTxvis procesSi sxvadasxvagvarad aRiqmeba’’ (Jauss
1982:
139).
aseTi
gansazRvreba
zustad
miesadageba
postmodernistul
teqsts, is namdvilad qmnis imis iluzias, rom sruliad gaucnobiereblad
Cven vikargebiT labirinTSi, romlidanac gasasvleli gzis povna arc Tu
ise
martivia,
xSirad
am
labirinTSi
gzamkvlevi
Tavad
avtoricaa,
romelic teqstSive debs misi gagebis gasaRebs, ufro xSirad ki es
gasaRebi romanis komentarebSi imaleba. recipients anu adamians, romelic
kiTxulobs da aRiqvams literaturul teqsts, didi pasuxismgebloba
aqvs, masze bevri ram aris damokidebuli, ramdenad sworad SeZlebs
literaturuli nawarmoebis interpretirebas. interpretacia Tanamedrove
mwerlobis erT-erTi ganmsazRvreli faqtoria, avtori mkiTxvels teqstis
gaazrebisTvis srul Tavisuflebas aZlevs, rac xSirad dabneulobasa da
gaurkvevlobas
iwvevs.
gaurkvevloba
erT-erTi
ganmszRvreli
niSania
postmodernizmis, rac ufro bundovani da gaurkvevelia teqsti, miT meti
interesi uCndeba mkiTxvels, Cawvdes mis mTavar ideas da mixvdes avtoris
12
Canafiqrs,
romelic
SeiZleba,
manac
ara
icodes.
vfiqrobT,
,,gmiris
gaqceva’’ Tanamedrove mwerlobisTvis ar aris ucxo, xSirad mTavari
gmirebi srulebiTac ar figurireben arsad, an ubralod nawarmoebs
mTavari gmiri arc hyavs, ufro didi interess negatiuri sazogadoebisgan
ganze mdgomi paranoiiT Sepyrobili gmirebisadmi iCenen. swored isini
xdebian ganmsazRvreli faqtorebi teqstSi mimdinare movlenebisa.
Tanamedrove romanebSi droisa da sivrcis aRqma, anu qronotopi
TiTqmis ar arsebobs, postmodernizmi erTmaneTSi urevs warsuls da
Tanamedroveobas ise, rom gaurkvevelia, sad gadis qronotopis xazi, sad
iwyeba erTi ambavi da sad meore. qronotopi baxtinis terminia, romelmac
literaturaTmcodneobaSi farTo asaxva hpova.
adamianebi
or
dro-sivrcul
ganzomilebaSi
cxovroben,
isini
realur sivrces asaxaven da aseve qmnian irealur Sinagan dro-sivrcul
garemos, gaqceva realobisgan xSirad yofila mwerlobis asaxvis Tema,
Tavad mwerloba da Semoqmedebac xom realobisgan gaqcevas da axali
realobis,
axali
mxatvruli
samyaros
Seqmnas
gulisxmobs.
gmirebi
garbian da es gaqceva dabrunebas gulisxmobs, isini realobisgan gaqcevas
da sxva samyaros Seqmnas cdiloben, rac xSirad kraxiT an fsiqikuri
aSlilobiT sruldeba. ase garbian doCanaSvilisa anda koelios gmirebi,
Tumca sruliad ganwmendilebi da sxva adamianis saxiT brundebian ukan.
rasac ver vityviT kizisa da berjesis gmirebze. moralur-zneobrivi
imperativebis rRvevam adamianebis gaucxoeba da garemomcvel samyarosTan
konfliqti
gamoiwvia.
liminalobis
fazaSi
myofi
gmiri
iZens
sxva
socialur garemos da emijneba realobas. is SualedSia, or samyaros
Soris
arsebul
gzazea.
,,cxovreba
mijnebisagan
Sedgeba-liminaluri
fazis pirobebSi –wers viqtor Terneri, pirovneba arc ,,aqeT’’ aris da
arc ,,iqiT’’, is imyofeba arsebul poziciebs Soris’’ (Turner 1995: 126).
mwerali sxva mxatvrul samyaros sxva realobas qmnis. ,,literatura
Tavisi
arsiTa
da
daniSnulebiT
liminaluri
fenomenia,
romelic
asrulebs gardamavali fazis funqcias, ZaliT marTul destruqciul
realobasa
da
warmosaxviT
gamomuSavebul
(ratiani 2010: 112).
13
miRmur
kosmoss
Soris’’
liminalobaze
saubrisas
aucileblad
unda
aRiniSnos
TamaSis
principi. yvela Semoqmedi garkveulwilad TamaSobs mkiTxvelis winaSe,
ajerebs
ar
arsebulis
arsebobaSi
da
cdilobs
mis
mier
Seqmnili
realoba recipientisTvisac misaRebi gaxados.
literatura is sferoa, romelic erTmaneTTan axvedrebs realursa
da irealur samyaros, aq orives principuli gansazRvreba Tanabaria.
avtori igonebs irealur ambavs, realuridan gamomdinare, is TamaSobs am
ori movleniT. avtori yovlisSemZlea, man SeZlo mkiTxvelis darwmuneba,
ahyoloda
TamaSSi,
romelic
samyaros
mijnaze,
ori
samyaros
gzagasayarze arsebobs. es TamaSi recipients liminalur fazaSi amyofebs.
mkiTxvelsa da avtors Soris, rogorc literaturaTmcodne irma ratiani
gamijnavs, aris 3 faza:
,,1) moqmedebis dinamika
2) dialogis principi
3) monologis principi’’ (ratiani 2010: 182).
vfiqrobT, samive sakiTxi gansazRvras moiTxovs. teqstSi moqmedeba
dinamiurad unda viTardebodes, avtori Tavis saTqmels TanmimdevrobiT,
logikurad unda gadmogvcemdes. Tumca postmodernisti avtorebi am wess
saerTod uaryofen, maTTvis sruliad ucxoa moqmedebis dinamika, rac
ufro areulia moqmedeba, miT meti fasi aqvs maTTvis literaturul
teqsts.
rac
Seexeba
dialogis
princips,
vfiqrobT,
Tanamedrove
literaturul procesebSi dialogis principi erT-erTi ganmsazRvreli
faqtoria, radgan avtori yovelTvis saubrobs mkiTxvelTan, mkiTxveli
masTan erTad xdeba literaturuli nawarmoebis Semqmneli. moqmedeba araa
calmxrivi,
mkiTxvels,
piriqiT,
radgan
Tanamedrove
Znelia
teqstebi
postmodernistul
moiTxoven
teqstTan
ganswavlul
moumzadebeli
misvla. recipienti avtors unda ahyves dialogSi, unda SeZlos misi
Canafiqris da qveteqstebis gageba, qveteqsti ki Zalian bevria. es xerxi
yvelaze
ufro
metad
postmodernistuli
nawarmoebebisTvisaa
damaxasiaTebeli.
monologis
principi
ZiriTadad
damaxasiaTebelia
klasikuri
qarTuli literaturuli teqstisTvis, sadac warmmarTveli avtoria, misi
14
saTqmeli yvelas da yvelafers ukana planze anacvlebs, mTavaria mxolod
is,
Tu
ras
fiqrobs
mxatvruli
mwerali.
nawarmoebis
recipients
Seqmnis
aranairi
procesSi.
roli
rasac
ver
ar
aqvs
vityviT
postmodernistul teqstebze. postmodernizmi mkiTxvelis mxridan msgavs
Caurevlobas
radgan
teqstis
gaazrebisa
postmodernistuli
da
Seqmnis
teqstisTvis
procesSi
mniSvnelovania
gamoricxavs,
mkiTxveli
da
Semdeg avtori.
cnobili postmodernisti mwerali da Teoretikosi umberto eko
wers:
,,kiTxulobde
literaturul
nawarmoebs,
niSnavs,
monawileobas
iRebde TamaSSi, romelic saSualebas mogvcems, gaviazroT movlenaTa
usasrulo mravalferovneba, romelic moxda, xdeba an moxdeba realur
samyaroSi’’ (Эко 2002: 162-163).
postmodernistul
diskurss
mniSvnelovanwilad
gansazRvravs
naratologiuri faqtori. naratologia mniSvnelovani movlenaa msoflio
literaturuli
romelic
samyarosTvis.
gamoiyenes
termini
ekuTvnis
cvetan
rolan
bartma
da
romelic
moiTxovs
rogorc
todorovs,
sxva
cnobilma
literaturaTmcodneebma.
Txroba
mkiTxvelis
procesia,
monawileobas,
es
ar
aris
calmxrivi
avtoris,
procesi,
ise
piriqiT,
literaturuli nawarmoebi iqmneba imitom, rom mas hyavdes mkiTxveli,
swored is gansazRvavs qmnilebis dadebiT da uaryofiT mxareebs. naracia
istoriis moyolas gulixsmobs.
Jerar Jeneti wignSi ,,TxrobiTi diskursi’’ gamoyofs sam tips:
1) TxrobiTi gamonaTqvami, zepiri an werilobiTi diskursi, romelic
garkveul movlenas an movlenaTa rigs gadmogvcems.
2)
Arealuri
an
gamogonili
movlenebis
Tanmimdevroba,
romelic
mocemuli diskursis (Txrobis) obieqts warmoadgens.
3) Txrobis mesame tipi aRniSnavs ara movlenas, romlis Sesaxebac yvebian,
aramed imas, rom viRaca raRacas hyveba, anu aRniSnavs Tavad Txrobis
aqts, rogorc aseTi.
Jenets Txrobis am sami tipis aRsaniSnavad Semoaqvs sami cneba:
,,1) istoria (anu ambavi) –esaa TxrobiTi aRsaniSni anu Sinaarsi.
15
2) Txroba-aRmniSvneli, gamonaTqvami, diskursi anu sakuTriv TxrobiTi
teqsti.
3) naracia-es cneba ZiriTadi TxrobiTi aqtis aRsaniSnavad gamoiyeneba da
ufro
farTod
ki,
mTeli
gamogonili
da
realuri
sityvebisTvis,
romelSic es aqti xdeba’’ (Женетт 1998: 68).
Txrobisas
mniSvnelovan
rols
TamaSobs
drois
kategoria,
movlenebi ra dro –sivrcul garemoSi xdeba da, Sesabamisad, es garemo
ra rols asrulebs teqstis Seqmnis procesze.
,,drosTan TamaSi
literaturaSi,
TamaSs’’
radgan
iwyeben,
mTlianobas
yvelaze
da
ufro
metad
postmodernisti
isini
arRveven
qmnian
gamoiyeneba
mwerlebi
qronotops
garkveul
-
dros,
Tanamedrove
swored
drosa
,,drosTan
da
sivrcis
romelsac
Tavisi
survilisdamixedviT anawileben.
malxaz
xarbedias
werilSi
,,naratologia’’
drois
faqtorTan
dakavSirebiT TvalsaCinoebis mizniT moyvanili hyavs Semdegi magaliTi:
,,gamoiyofa Semdegi tipis dro (gavida garkveuli dro da am drois
ganmavlobaSi
Cerdeba,
da
Cveni
gmiri
sagnebis
daqorwinda,
aRwera
iwyeba)
deskriptiuli
scena
(Txroba
Cvenebas) elifsisi Txroba mTlianad wydeba
pauza
(Txroba
adgils
uTmobs
da mis adgils ikavebs
fraza... gavida ramdenime weli’’ (xarbedia 2008: 207).
xSiria SemTxveva, rodesac avtori damkvirveblis rolSi gamodis
da
personaJis
daxmarebiT
Wvrets
movlenebs,
xSirad
ismis
kiTxva:
baxtinis terminidan gamomdinare xmaa, anu vin laparakobs? Wirs garkveva,
visi xma ismis teqstSi.
rogorc ukve aRvniSneT, literaturuli teqstis
gansazRvrisas,
garda imisa, rom gavarkvioT, misi qronotopi, naracia, Txrobis stili Tu
saTqmelis sizuste da logikuroba, mniSvnelovania aseve sivrcisa da
enis analizi. radgan procesebi cvalebadia, ena cocxali movlenaa da is
sivrcul cvalebadobasTan erTad icvleba.
JerarKJeneti aRniSnavs: ,,bevri avtorisTvis sivrce warmoadgens cru
rwmenas am sityvis ormagi gagebiT, aRsavses erTdroulad morCilebiTa
da vnebiT’’ (Jeneti 2005: 201). mkvlevari aseve erT mTlianobaSi aRiqvams
literaturas da sivrces, Tumca iqve aRniSnavs, rom es cota ar iyos
16
paradoqsia,
droSi
radgan
arsebobs,
,,literaturuli
ramdenadac
nawarmoebi
kiTxvis
aqti,
TiTqmis
romlis
umTavresad
saSualebiTac
realizdeba dawerili teqstis virtualuri arseboba, warmoadgens Cven
sakuTar dros’’ (Jeneti 2005: 208).
postmodernistuli
araerTi
nawarmoebis,
kontrargumenti
arsebobs,
Janruli
kuTvnilebis
mkvlevari
irma
ratiani
Sesaxeb
wignSi
,,Janris Teoria’’ Janris Teoriis 4 ZiriTad etaps gamoyofs: ,,
1) Janris antikuri Teoria.
2) Janris renesansuli da neoklasikuri Teoria.
3) Janris romantikuli da postromantikuli Teoria.
4) Janris Tanamedrove Teoria’’ (ratiani 2009: 4).
Znelia, postmodernistuli romani rame Janrs miusadago, is nazavia
antikurobisa da Tanamedrove Teoriebis. is erT mTlianobaSi aRiqvams
yvelafers, radgan ar cnobs aranair wesebs da kanonebs da ar Tavsdeba
CarCoebSi,
saTqmels
iRebs
rogorc
antikurobidan,
ise
Tanamedroveobidan.
rogorc alasTair fouleri wers: ,,yoveli teqsti, sul mcire, erT
Janrs mainc ganekuTvneba’’ (Fowler 1982: 20). es gansakuTrebiT kargad Cans
Tanamedrove literaturul teqstSi, sadac yvela epoqa da yvela dro
erTmaneTSia moqceuli.
teqstis aRqma, rogorc ukve aRvniSneT, sxvadasxvagvarad xdeba,
,,teqsti qmnis iluzias, aravin icis, rogor dakmayofildeba molodini,
teqstis calkeuli nawilebi kiTxvis procesSi sxvadasxvagvarad SeiZleba
iqnan aRqmulni’’ (ratiani 2009: 49), rac Seexeba axal teqsts _ ,,axali
teqsti axali molodinis horizontebs xsnis mkiTxvelis winaSe an axdens
arsebuli wesebis gardaqmnas, koreqtirebas’’ (ratiani 2009: 49). mkiTxvelze
Zalian bevri ram aris damokidebuli _ ,,mkiTxveli gaiazrebs teqsts
masSi arsebuli socialuri kodebisa da konteqstebis miRma’’ (ratiani
2009: 50).
rogorc ukve aRvniSneT, istoriuli da postmodernistuli romanebi
imiT
hgvanan
xSirad
erTmaneTs,
xdeba
rom
istoriuli
Tanamedrove
faqtebis
postmodernistul
gamoyeneba,
rogorc
romanSi
mariam
miresaSvili aRniSnavs, ,,xdeba Tavisufali ,,Txzva’’ istoriul Temaze’’.
17
Tanamedrove mwerlebi swored am TavisuflebiT gamoirCevian, maTTvis ara
aqvs
mniSvneloba
magaliTad
imas,
konkretulad
romel
saukuneSi
arsebobda esa Tu is qalaqi an romeli mefe ra periodSi mefobda,
mTavaria faqtebis aRniSvna, maT sizusteze ki pasuxs ar ageben. mwerali
Tavisi
fantaziiT
qmnis
istoriul
figurebs.
,,sulac
ar
aris
aucilebeli, rom mxatvruli simarTle fexdafex misdevdes dokumentebs.
istoriuli dokumentebis simarTle gaqvavebulia, gayinulia. rac Seexeba
mxatvrul simarTles, igi konkretul istoriul faqtebze ufro tevadia’’
(Ломидзе 1978: 327).
Tanamedrove epoqaSi yvelaferma sityva ,,axlis’’ damateba moiTxova,
ase magaliTad: ,,axali istorizmi’’ – es termini 1982 wels damkvidrda da
literaturaTmcodneobaSi didi aRiareba moipova. is gamoiyena maikl
maqkenlzma.
am
sakiTxTan
mimarTebaSi
saintereso
gamokvlevas
gvTavazobs
mkvlevari gaga lomiZe: ,,axali istorizmis siaxle imaSia, rom igi auqmebs
sazRvrebs.. literaturasa da istorias’’, ,,teqstsa’’ da ,,konteqsts’’ Soris.
igi ama Tu im teqstis analizisas aseve uaryofs avtoris Tu nawarmoebis,
rogorc avtonomiuri erTeulis, aRiarebas’’ (lomiZe 2008: 293).
frangi postmodernisti avtori miSel fuko aRniSnavs, rom ,,arc
erTi istoriuli movlena ar aris erTaderTi mizeziT ganpirobebuli.
maT
ekonomikur,
iwvevs’’
(fuko
socialuri
2004:
393).
Tu
fuko
politikur
uwyvet
faqtorTa
kavSirs
xedavs
mTeli
wyeba
warsulsa
da
momavals Soris. axali istorizmi, rogorc mkvlevrebi aRniSnaven, maRali
ierarqiis Seswavlisaken aris mimarTuli. ase magaliTad: ufro didia
interesi
saeklesio
mimdevrebs
,,xSirad
damatebad
aqcies
cxovrebisadmi,
sayveduroben,
da
RmerTisadmi.
rom
literaturuli
maT
axali
literatura
nawarmoebis
istorizmis
istoriis
Taviseburebani
yuradRebis miRma datoves’’ (lomiZe 2008: 303). vfiqrobT, sakiTxi savsebiT
marTebuladaa dayenebuli, literaturuli nawarmoebi mxolod istoriul
prizmaSi ar unda iqnes ganxiluli, radgan mas Rirebuleba ekargeba.
sruliad gansxvavebulad iyo aRqmuli istoriuli nawarmoebi XIXXX saukuneebSi, am nawarmoebebis specifika moiTxovda imas, rom romanis
mTavari gmiri aucileblad istoriuli figura unda yofiliyo. mkvlevari
18
guram
kankava
am
sakiTxis
Sesaxeb
Tavis
mosazrebas
gadmogvcems:
,,istorizmis grZnoba mxatvrul nawarmoebSi warsulSi kargad cnobili
piris SeyvaniT ki ar miiRweva, aramed epoqis mxatvruli wvdomiT’’ (kankava
1969: 4).
istoriuli romani warmogvidgens suraTs, sadac xazgasmulia im
epoqisaTvis
damaxasiaTebeli
niSan-Tvisebebi,
karnavaluri
tipis
morTuloba, rac Tanamedrove samyaroSi ukve, cota ar iyos, xelovnuri
da
alogikuri
xdeba.
cxadia,
avtori
gveTamaSeba
wina
saukuneebSi
momxdari ambebis gadmocemiT da maTi Tanamedroveobaze morgebiT. guram
kankava
saqarTveloSi
istoriuli
romanis
Camoyalibebas
ukavSirebs
vasil barnovs, xolo Salva CiCuas azriT _ ,,romanis sagnad 70-ian
wlebSi iqca istoria. romanma, pirvel rigSi, unda gviCvenos Tavisi
Tanamedroveoba’’
mowydes
(CiCua
realobas
da
1988:
45).
Seqmnas
SeuZlebelia,
absoluturad
Tanamedrove
mwerali
gansxvavebuli
teqsti,
romelsac aranairi kavSiri ar eqneba im epoqasTan, romelSic is Seiqmna.
,,yoveli
mxatvruli nawarmoebi, Tundac mxatvruli SinaarsiT Zlier
daSorebuli dRevandeli sinamdvilisgan, impulss swored Tanamedrove
cxovrebisgan iRebs’’
(CiCua
Ziebis
,,mwerali
procesSia,
1988: 46). Tanamedrove mwerloba
gmirebs
eZebs
gmirebis
warsulSi,
radgan
Tanamedroveobam igi gaaqro’’ (CiCua 1988: 102).
mwerlebi
warsulis
niRabs
efarebian
da
amiT
Tavis
saTqmels
amboben realobaze, am xerxs xSirad mimarTavdnen XX saukuneSi, radgan
sabWoTa periodSi Tavis gadarCena mxolod saTqmelis sxva drosa da
sivrceSi gadataniT Tu moxerxdeboda. ratom werdnen da axlac weren
istoriul romanebs? ,,mwerlebs istoriuli romani izidavs 1. rogorc
warsulis
rekonstruqciis
saSualeba.
2.
rogorc
mxatvruli
sivrce,
romelic saSualebas iZleva, gaSalos Txroba avtoris fantaziis mTeli
SesaZleblobebiT’’ (CiCua 1988: 103).
mkvlevarTa garkveuli nawils istoriul romani Tanamedroveobis
da
warsulis
SecnobaSi
exmareba.
istoria
cocxlobs
mxolod
TanamedroveobiT. istoriul romanSi erTmaneTs kveTs warsuli da awmyo.
istoriul
romanSi
,,avtoris
rolma
ukana
planze
gadaiwia
da
win
wamodga erTi gmiri, SeiZleba zogjer igive mTxrobeli’’ (CiCua 1988: 109).
19
romanis Janrma dekonstruqcia ganicada, saxe icvala, Tumca mis
gaqrobaze
laparaki
realobaSi
yvelaze
zedmetia.
piriqiT,
ganviTarebuli
axla
swored
Tanamedrove
romania,
mas
qarTul
didi
xnis
tradicia aqvs da Sesabamisad misi gaqroba ar aris martivi. ,,romanis
zogierTi myari formebi namdvilad afeTqda. rogorc yoveli afeTqebis
Semdeg,
warmoiqmna
erTgvari
qaosi,
sadac
adgili
ipova
yovelma
romanistulma ideam’’ (CiCua 1988: 114). swored am qaosis Sedegia Cven mier
araerTgzis naxsenebi antiromani.
1.2. postmodernizmis genezisisaTvis
(istoriul-analitikuri diskursi)
Tanamedrove mwerlebi arCeven iseTi ambebis gadmocemas, romelTac
Rrma
kvali
daamCnies
Tanamedroveobaze
Cveni
saubrisas
qveynis
warsuls.
mniSvnelovania,
istoriasa
TiToeulma
da
adamianma
_
rogorc mweralma, ise rigiTma mkiTxvelma, gansazRvros Tavisi identoba,
rogorc
entoni
smiTi
wignSi
,,nacionaluri
identoba’’
gadmogvcems,
identoba sakuTari Tavis Secnobaa, imis gageba, vin var ,,sakuTari Tavis
Secnoba aris rogorc speqtaklis mamoZravebeli Zala, ise moqmedebis
didi arsi’’ (ratiani 2010: 3) sakuTari Tavis Semecneba da realobaSi
adgilis damkvidrebis procesi identobis ganmsazRvrelia.
90-iani
wlebidan,
literaturaSi
fuZndeba
romanis
axali
tipi,
romelmac postmodernistuli romanis saxelwodeba miiRo, is ,,romanis
Janris istoriaSi sruliad axal etaps qmnis, romelic upirispirdeba erT
mxriv
tradiciul
(ganmanaTlebluri,
realisturi)
da
meore
mxriv,
aratradiciul (romantikuli, modernistuli) romanis tips’’ (bregaZe 2013:
58).
postmodernistul
romanSi
sruliad
irRveva
fabulisa
da
siuJetis Tema, viqtor Sklovskis da vladimer propis azriT, ,,fabula
warmoadgens qronologiurad dawyobil ambavs, xolo siuJeti movlenaTa
logikur gadmocemasa da aRdgenas erTian TxrobiT qargaSi. Sesabamisad,
fabula ganixileba, rogorc siuJetis CamoyalibebisTvis saWiro masala’’
(ratiani 2011: 11).
20
Tanamedrove romanebSi fabulis da siuJetis sruli saxiT dacva
SeuZlebelia, swored am principebis ugulebelyofiT gamoirCeva Cveni
saukunis romani, sadac realoba da gamonagoni xSirad ise erwymis
erTmaneTs, Wirs garkveva, sad gadis zRvari am or samyaros Soris.
rogorc
irma
ratiani
Suasaukuneebis
aRniSnavs,
literaturis
realuri
konteqstSi
da
gamonagoni
aqtiurdeba.
gviani
servantesis
teqstebi swored am mijnaze realurisa irealuris sferoSi trialebs.
xSirad
gamoiyeneba
postmodernistuli
defamilarizacia
teqstebi,
gaucxoebulebi
anu
arian
im
gaucxoeba,
samyarosTan,
romelSic avtors uwevs cxovreba. fabula aucilebeli masalaa siuJetis
Camosayalibeblad.
mxatvruli teqsts
axasiaTebs
,,prologi, eqspozicia, moqmedebis
ganviTareba, kvanZis Sekvra, kulminacia, moqmedebis daRmasvla, kvanZis
gaxsna, epilogi’’ (ratiani 2011: 63). postmodernistul teqsts axasiaTebs
prologi anu Sesavali nawili, sadac mimoxilulia zogadad is, razec
Semdeg ukve nawarmoebSi iqneba laparaki. aseve kulminacia, romelic
mkiTxvelis emociuri fonis CvenebiT xasiaTdeba, mwerali da mkiTxveli
nawarmoebSi
kulminaciis
zenits
aRweven.
mniSvnelovania
moqmedebis
daRmasvla- ,,moqmedebaTa jaWvi, romelic ganmartebiTi daniSnulebisaa da
mimarTulia teqstis mTavari intrigis gaxsnisaken‘’ (ratiani 2011: 64).
moqmedebis daRmasvla gansazRvravs xSirad teqstis mTavar saTqmels,
radgan teqstis gasaRebi swored nawarmoebis bolos inaxeba.
,,fabula
sinamdvileSi
asaxavs
moxda
movlenaTa
yvelaferi,
iseT
xolo
Tanmimdevrobas,
siuJeti
iseT
rogorc
Tanmimdevrobas,
rogorsac gvTavazobs mTxrobeli’’ (ratiani 2011: 73). postmodernistuli
teqstisTvis ZiriTadad damaxasiaTebelia siuJetis gaucxoeba, realoba
xSirad sul sxva rames gvTavazobs, Tanamedrove literaturuli teqsti
acdenilia drosTan da moqmedebas srulebiT sxva drosa da sivrceSi
anviTarebs.
teqsti
ar
aris
Tanmimdevruli,
piriqiT,
yvelaferi
alogikurad da moulodnelad xdeba.
Jerar Janeti Slis sazRvrebs tradiciul mxatvrul teqstsa da
gamonagons
Soris.
sxvadasxvagvarad
yvela
iqnes
teqsts
warmodgenili,
21
aqvs
es
unari,
ufro
mkiTxvelis
metad
mier
Tanamedrove
mwerlobas
exeba.
radgan
Tavisufleba
Tanamedroveobis
erT-erT
ganmsazRvrel niSnad iqca, isini weren yvelaze da yvelaferze, aranairi
Tematuri SezRudva ar arsebobs, am Tavisuflebam ki sruli qaosi da
ganukiTxaoba
gamoiwvia,
Zalian
cota
Semoqmedma
Tu
moaxerxa
am
daulagebel samyaroSi sakuTari Tavis da SemoqmedebiTi adgilis povna.
mxatvrul teqstSi mniSvnelovan funqcias saTauri asrulebs. is
xSirad
teqstis
gagebis
gasaRebisaa,
mTavari
saTqmeli
swored
mas
ukavSirdeba. ,,arsebobs saTaurisa da teqstis urTierTkavSiris forma
eqsplicituri da implicituri’’ (joxaZe 2012: 4). eqsplicituri gansazRvra
gulisxmobs Semdegs: ,,saTauris ganmeorebadi elementebi msWvalaven mTel
teqsts da Tavsdebian nawarmoebis dasawyisSi an boloSi, anu –mis ,,Zlier
poziciebze’’
(joxaZe
2012:
gansazRvreba:
esaa
implicituri
kavSiri
5).
arsebobs
saTauris
saTauris
meore
kavSiri
es
gulisxmobs
ewodeba.
kidev
sxvagvari
teqstTan,
romelsac
kavSirs,
romelic
,,warmoiqmneba maSin, roca saTauri da teqsti warmoqmnian axal erTian
Setyobinebas’’
metad
(joxaZe
2012:
5).
vfiqrobT,
postmodernizmisTvis
ufro
damaxasiaTebeli es ukanasknelia, radgan, rogorc ukve aRvniSneT,
xSirad saTauri iZleva imis saSualebas, rom gavigoT mTavari saTqmeli,
garkveul etapze saTauri kodirebulia avtoris mier, romlis gagebis
SemTxvevaSic
gavigebT
mTel
teqsts.
saTaurs
SemaerTebeli
funqcia
akisria. ,,saTauris daniSnuleba teqstis identifikaciaa. es saTauris
dominanturi funqciaa’’ (joxaZe 2012: 6).
saTaurs
aqvs
warmodegnas
uqmnis
zemoqmedebas,
anu
recepients
amgvari
informaciis
mkiTxvels
aniWebs
mowodebis
teqstze
esTetikur
saTauris
wakiTxva.
da
funqcia,
axdens
is
garkveul
masze
emociur
funqcias,
siamovnebas
gamoiyofa
ori
hgvris
mimarTulebis
saTauri _ gare da Sida, gare mimarTulebis mkiTxvelsakena mimarTuli,
mis
emociebze
miemarTeba
saSualebebs,
axdens
teqsts
da
zemoqmedebas.
,,Sida
cxovelmyoflobas
monawileobs
teqstis
mimarTulebis,
aniWebs
semantikur
enis
da
romelic
praqtikul
kompoziciur
organizebaSi’’ (joxaZe 2012: 6). saTaurSi SeiZleba iseTi detali iyos
mocemuli,
romelic
teqstis
kvanZis
momentisTvis iyos mniSvnelovani.
22
Sekvrisa
Tu
kulminaciis
postmodernizmma bevri kiTxvis niSani gaaCina, sawyis etapze veravin
ver SeZlo ganesazRvra, ra iyo misi mTavari saTqmeli, Tumca yvela
erTxmad aRiarebda, rom saqme hqondaT raRac axalTan, amoucnobTan da
amave
dros
Sesaxeb
Zalian
ukve
saintereso
Zalian
bevrs
literaturul
saubroben
da
movlenasTan,
Zalian
cotas
romlis
weren.
am
procesebs TiTqmis yvela ikvlevs, magram ar arsebobs saboloo daskvna,
ra aris postmodernizmi. ratom xdeba is umcrosi TaobisTvis misaRebi,
xolo
ufrosi
TaobisTvis
sruliad
miuRebeli,
amoraluri,
uzneo
mwerloba. TiTqmis yvela saTqmelma erTad moiyara Tavi. aman gamoiwvia
Txrobis areva, sadac srulebiT ar aris daculi aranairi saliteraturo
norma, TiTqmis yvelaferi imaze mianiSnebs, rom es aris Tavisufali
literaturuli procesi, sadac mTavar rols aRmqmeli, anu recipienti
TamaSobs.
mas
Seswevs
Zala,
daasrulos
teqsti
da
interpretireba
moaxdinos.
avtori teqstis gareT gadis, xSirad anomaliuri da gansxvavebuli
gmirebi
warmarTaven
mTavar
saTqmels.
wina
planze
dgas
mkiTxveli,
Semdeg personaJi da mxolod amis Semdeg avtori.
postmodernizmi
SesaZlebelia
erTi
da
postmoderni
ramiT
sinonimebia,
gansxvavdebodnen,
ubralod
postmoderni
ukve
mdgomareobaa, romelSic moqceulia literatura, xolo postmodernizmi procesi, romelSic iqmneba literatura.
,,termini postmoderni da misi xmareba azrTa sxvadasxvaobas iwvevs.
ra
Tqma
vinaidan
unda, igi uTuod
modernis
axali
Seqmna
terminebis
epoqis
gardamaval
dasasruls
xans
gulisxmobs,
mohyveba
xolme’’
(lenseni 2001: 20).
postmodernizmis warmoSobis bevri Teoria arsebobs maT Soris
erT-erTis
mixedviT:
,,postmodernistuli
mecniereba
lingvisturi
da
literaturaTmcodneobis gavleniTa da wabaZviT warmoiSva. marqsizmiTa
da struqturalizmiT Tavgabezrebulma inteleqtualebma miznad daisaxes
SemoqmedebiTi
individualoba
aTasi
juris
determinizebisagan
gaeTavisuflebinaT’’ (joxaZe 2012: 1).
termini ,,postmoderni’’ amerikaSi warmoiSva. pirvelad is gvxvdeba
rudolf pavincTan 1917 wels gamocemul wignSi ,,evropuli kulturis
23
krizisi’’. ras moicavs postmodernizmi? rogorc Tavad terminidan vigebT,
is gvevlineba modernizmis Semdeg mimdinareobad, romelmac farTod iCina
Tavi ara marto literaturaSi, aramed arqiteqturaSi, filosofiaSi da
sxva sferoebSi. arqiteqturaSi es termini pirvelad 1975 wels daamkvidra
jozef palnatma, romelmac dawera werili ,,postmodernistul saxlze’’.
arqiteqtori oto vagneri venis safosto Senobis did darbazs miiCnevda
postmodernizmis pirvel nimuSad. ram Seuwyo xeli postmodernistuli
procesebis warmarTvas? amasTan dakavSirebiT TiTqmis yvela kritikoss
Tavisi xedva aqvs, Tumca aseve TiTqmis yvela Tanxmdeba erT rameze, rom
erT-erTi ganmsazRvreli faqtori swored krizisuli situaciaa, romelic
TiTqmis erTdroulad Seiqmna yvela sferoSi. am krizisis gamomwvev
mizezebze
yvela
filosofiur
Tavis
naSromSi
axsnas
iZleva.
Jan-fransua
,,postmodernis
situacia’’
liotari
pirvel
postmodernsa
da
moderns Soris urTierTobas ase ayalibebs: ,,postmoderni ganTavsdeba
ara modernis Semdgom, aramed mis pirispir, mas ukve Seicavda moderni,
mxolod farulad’’ (liotari 1999: 4).
ra gansxvaveba da ra msgavsebaa postmodernizmsa da modernizms
Soris? am Temaze bevrs kamaToben, miuxedavad Tavad terminebs Soris
msgavsi
saxelebisa,
sadac
sityva
,,post’’
TiTqos
naTlad
unda
mianiSnebdes, rom is modernizmis Semdeg ganviTarebuli literaturuli
movlenaa, mainc ismis kiTxvebi, romlebsac kritikosebi sxvadasxvagvarad
scemen pasuxs. es, cota ar iyos, sakamaTo sakiTxia, Tumca faqti erTia:
postmoderns,
sruliad
modernis
gansxvavebuli
saxiT
Tesli
momzadebuli
Caido,
niadagi
Sesabamisad
dauxvda,
nacnob
sadac
niadagze
sruliad ucnobi procesebi warmoiqmna.
postmodernizmi Seiqmna modernizmis Semdeg periodSi, modernizmi
ukve Tavis bolo sityvas ambobda msoflio xelovnebaSi, man Tavisi Tavi
amowura, xolo am krizisma da sicarielem warmoSva is, razec yvelam ase
aqtiurad daiwyo saubari.
aRniSnul Temaze ilia ilini statiaSi: ,,postmodernizmi, rogorc
XX saukunis dasasruli ,,drois suliskveTebis’’ koncefcia’’, eTanxmeba
volfgang velSs. ilini gadmogvcems, rom - ,,cdiloben postmoderniT
axsnan
mTeli
Tanamedrove
samyaro,
24
imis
magivrad,
rom
am
samyaros
Taviseburebebidan gamoiyvanon postmodernizmi, rogorc misi erT-erTi
SesaZlo tendencia da SesaZlebloba’’ (ilini 2003: 26). xolo Tavad
volfgang velSis mosazrebebSi, ilinis azriT, ,,Tanamedrove dasavleTis
inteligenciaSi
sakmaod
farTod
gavrcelebuli
ganwyoba
irekleba’’
(ilini 2003: 6).
saukuneTa mijnaze yovelTvis SeiniSneba krizisuli periodi. axali
saukune
axali
gamowvevebis
winaSe
dadga,
faseulobaTa
gadafasebis
procesi zogma mtkivneulad, zogma ki bunebriv movlenad aRiqva. yvela
saTqmelma erTad moiyara Tavi, Tavisuflebam da yovelgvarma sazRvrebis
moxsnam sruli qaosi da gaurkvevloba gamoiwvia. raRaca damTavrda,
daiwyo is, rasac saxeli Znelad Tu moeZebneba. nicSes frazam ,,RmerTis
sikvdilis’’
Sesaxeb
adamianebs
yovlisSemZleobis
survili
gauCina,
ganidevna SiSi, samyaros centrSi adamiani moeqca.
mniSvnelovania
postmodernizmis
dadebiT
Tvisebebze
saubari,
rameTu maTi aRmoCena da SemCneva arc Tu ise bevr kritikoss SeuZlia.
magaliTad,
iersaxes
ian
lenseni
aniWebs
aRniSnavs:
rogorc
,,postmoderni
literaturas
da
sruliad
xelovnebas,
axlebur
aseve
mTel
Tanamedrove saazrovno sistemas’’ (lenseni 2001: 29). adamianebma sxvanairi
azrovneba da fiqri iswavles, es aisaxeba kidec literaturul sferosa
da saerTod xelovnebaze.
cnobili frangi filosofosi miSel fuko aRniSnavs, rom XIX
saukunidan dadga adamianis mefobis xana. ,,XIX saukunidan epimologiuri
veli
(fuko
qucmacdeba,
2004:
413).
ufro
fuko
zustad,
sxvadasxva
adamianis
mimarTulebiT
mniSvnelobas
ixliCeba’’
filosofiur
WrilSi
moiazrebs da mas, wina saukuneebisgan gansxvavebiT, ufro did datvirTvas
aniWebs. misi azriT, adamiani qmnis 3 wess, esaa: ,,funqcia da norma,
konfliqti da wesrigi, mniSvneloba da sistema‘’ (fuko 2004: 426). es
mTlianad
faravs
mis
SemoqmedebiT
sivrces,
adamiani
yovlisSemZle
arsebad gvevlineba, romelsac usazRvro SesaZleblobebi aqvs, ufro
metic,
mas
aRniSnavs,
samyaros
rom
Secvlac
,,grZeli
magram
ki
SeuZlia.
gardauvali
Tumca
da
miSel
fuko
aucilebeli
aqve
gzebiT,
istoria adamians im WeSmaritebamde miiyvans, romelic sakuTar TavTan
SeaCerebs’’ (fuko 2004: 460).
25
modernizmsa
mniSvnelobas
grinbergi
da
aniWebs
Tvlida,
postmodernizms
termins
rom
Soris
postmodernizmi.
,,postmodernSi
zogi
gadamwyvet
magaliTad
gadamwyveti
kliment
mniSvnelobis
matarebeli ,,post’’- iqca’’ (grinbergi 1998: 102).
Jan
fransua
liotari
windebulze
,,post’’-
wers
Semdegs:
,,windebuli ,,post’’ sityvasTan ,,postmodernizmi’’ zog avtors ise esmis,
TiTqos saubaria periodebis ubralo monacvleobaze, erTgvar diaqronul
Tanmimdevrobaze, ramdenadac TiToeuli gamocnobas eqvemdebareba, aseT
SemTxvevaSi postmodernizmi konvercias emsgavseba, axali mimdinareoba
winamorbeds enacvleba’’ (liotari 2005: 15).
yvela mimdinareobas aqvs Tavisi Camoyalibebis dro da stili, isini
erTmaneTisagan
xSirad
saTqmelis
gadmocemis
TvalsazrisiT
gansxvavadebian. mkvlevari klement grinbergi modernizms dasrulebul
movlenad ar miiCnevs da aRniSnavs, rom ,,me ki vfiqrob, rom modernizmi
ar dasrulebula, namdvilad ar dasrulebula. modernizmi, ramdenadac
igi uzenaesi normebis dacva-aRorZinebas moiazrebs, ganagrZobs arsebobas
SezRudul formaTa axleburi racionalizaciis pirispir’’ (grinbergi
1998: 103). sainteresoa, ris mixedviT miiCnevs da risgan gamomdinare
akeTebs aseT daskvnebs mkvlevari, radgan ar aqvs moyvanili konkretuli
magaliTebi amis damadastureblad.
kidev erTi mkvlevari, romelic postmodernizmsa da modernizms
Soris sxvaobaze miuTiTebs, aris hiu holmeni, romelic wers: ,,1960 –ian
wlebSi yovelgvarma wesrigma gza dauTmo wesrigis uaryofas, xelovnebis
SeTxzul samyaroSi umcires fragmentebad danawevrebuli samyaroebis
Semotanas,
axal
kritikul
Teoriebs,
romlebic
fenomenologiis
formebia, miTiuri Sreebi esTetiuriT Canacvlda, tradiciulma romanma
gza dauTmo antiromans’’ (holmeni 2001: 70). TiTqmis yvelaferma feri da
forma icvala. is, rac aqamde faseuli da miuwvdomeli Canda, axla
yvelasaTvis
gamoiwvia,
misawvdomad
romelic
aisaxa
iqca.
aseTma
iseTi
Tavisuflebam
tradiciuli
Janris
gaurkvevloba
cvlilebaSi,
rogoricaa romani. romanis nacvlad ukve antiromani iwereba, rac aRaraa
gasakviri.
26
bari
luisis
werilSi
,,postmodernizmi
da
literatura’’
Tanamedrove realobis amsaxveli erT-erTi fragmentia mniSvnelovani,
sadac
avtori
wers:
absurduli gaxda,
(luisi
2001:
59).
,,yoveldRiuri
sinamdvile
gacilebiT
ufro
vidre is, risi gamogonebac SeuZlia literaturas’’
realobaSi
yvelaferi
sxvagvaradaa,
sxva
samyaros
arsebobis saWiroeba Seiqmna, samyaros sadac ar iarsebebda xelovnuri
barierebi, sadac yvelas da yvelafers adamianis goneba ganagebda.
bari
luisma postmodernistulad 1960-80-ian wlebSi dawerili nawarmoebebi
miiCnia, 90-ian wloebs is ukve axali terminiT pots-postmodernizmiT
gansazRvravs, anu misi Semoklebuli saxeliT post-pomi, rac vfiqrobT, am
terminis, cota ar iyos, xelovnuri gansazRvrebaa maSin, rodesac jer
Tavad postmodernizmic ar aris bolomde gamokvleuli movlena.
postmodernizmis dasasrulze saubrobs aseve alan kirbi werilSi:
,,postmodernizmis sikvdili da Semdeg’’. werilidan vigebT, rom erT-erT
inglisur
universitetsSi
aswavlidnen
sagans,
romelsac
erqva
,,postmodernistuli mwerloba’’. am saganze ar iyo kargi statistikuri
maCvenebeli, saganma studentTa interesi ar gamoiwvia. ,,postmodernizmi
Tanamedrove kulturuli konteqstia, romelSic vcxovrobT da romlis
produqcia Tavad varT, Tumca SedarebiTi analizi cxadyofs, rom igi
mkvdari
da
dakrZalulia’’
(kirbi
2013:
2).
dasrulda
Tu
ara
postmodernizmi, amaze kamaTi dRemde grZeldeba. vfiqrobT, msoflio
mwerloba kvlav Zvel tradiciul, klasikur romanis tips daubrunda da
eqsperimentebis xana dasrulda, Tumca amas dro gviCvenebs, jer Zalian
naadrevia postmodernizmis sikvdilze saubari. kirbi aseve saubrobs
modernizmsa da postmodernizms Soris sxvaobaze da aRniSnavs, rom
,,modernizmis
postmodernizmiT
reformulireba
kulturuli
Canacvlebas
ar
nawarmoebisa
warmouSvia
da
misi
aranairi
miRebis
TvalsazrisiT’’ (kirbi 2013: 3). Tumca aqve aRniSnavs, rom 1990-2000 wlebSi
da Semdegac ,,axali teqnologiebis gamoCenam avtoris, mkiTxvelis da maT
Soris urTierTobis wesis sruli restruqturizeba moaxdina’’ (kirbi 2013:
3). vfiqrobT, es ukve didi sxvaobaa postmodernizmisa da modernizmis
gamijvnisaTvis, radgan Tu modernizmis dros wamyvani pozicia ekava
avtors, axla piriqiTaa.
,,kulturuli nawarmoebi, romelic saxeze gvaqvs
27
dRes, afetiSebs teqstis recipients im donemde, rom igi teqstis uSualo
monawile,
TiTqmis
avtori
xdeba’’
(kirbi
2013:
3).
mkiTxvelis
roli,
marTlac gansakuTrebulia postmodernistul teqstSi, mas yvelaze didi
funqcia akisria teqstis sworad gagebasa da gaanalizebaSi. moTamaSe
Tavad adgens TamaSis wess, es erT-erTi mniSvnelovani damaxasiaTebeli
Tvisebaa postmodernizmis, TamaSis principi teqsts, avtorsa da gmirs
Soris. avtori xSirad gariyul mdgomareobaSia, is TiTqos arc ki qmnis
literaturul teqsts da ubralod Seqmnil teqstSi personaJis funqcia
akisria, esec, ra Tqma, unda moCvenebiTia, yvelasTvis cxadia, rom teqsts
avtori qmnis da TamaSis uflebasac is gvaniWebs. avtori saTamaSo vels
TamaSis
dawyebisTanave
tovebs
da
garedan
akvirdeba
movlenebis
ganviTarebas, Carevis aucileblobis SemTxvevaSi amas akeTebs kidec, raTa
Tavi Seaxsenos mkiTxvelsac da gmirsac.
alan kirbi postmodernizmis damTavrebas 11 seqtembris teraqts
ukavSirebs da aRiarebs axali fsevdopostmodernizmis gamoCenas, Tumca
iqve aRniSnavs: ,,fsevdomodernizmi 2001 wlis 11 seqtembers ar dabadebula
–tyupebis nangrevebSi postmodernizmi daikrZala’’ (kirbi 2013: 8).
rusi mkvlevari arkadi anastasievic aseve eWvis TvaliT uyurebs
postmodernizmis
sicocxlisunarianobas
da
ambobs,
rom:
,,postmodernizmze im namdvil literaturaze Tu visaubrebT, romelsac
interteqsti
uZevs
safuZvlad,
Zneli
saTqmelia,
ramdenad
sicocxlisunariania es movlena’’ (anastasievi 2003: 35) mas amis magaliTad
mohyavs umberto ekos Semoqmedeba, ekom ,,brwyinvaled daiwyo ,,vardis
saxeliT’’ Tu ,,fukos qanqaras’’ mixedviT vimsjelebT, sakmaod mosawyeni
da ase vTqvaT, ,,modeluri’’ gaxda’’ (anastasievi 2003: 35).
postmodernizmis
saintereso
gansazRvreba
mogvawoda
sergei
tamilinma werilSi: ,,kivian Winkebi literaturuli bindibundi: daisi Tu
aisi?’’. mkvlevari kritikulad udgeba am literaturuli mimdinareobis
arsebobas:
,,postmodernistebis
genialoba
imaSia,
rom
maT
Caidines
TiTqosda SeuZlebeli, aRmoaCines meTodi, romelic avtors miaRwevinebs
maqsimalur warmatebas SemoqmedebiTi energiis minimaluri daxarjviT:
gadaaqcevs
gamoscemen,
,,geniosad’’,
masze
romelsac
daweren
Tavze
disertaciebs,
28
daayrian
yovelive
premiebs,
es
xelaxla
moxdeba
ara
sikvdilis
Semdeg,
aramed
amJamad,
raTa
avtorma,
vidre
cocxalia,
sruliad igemos Tavisi genialobis yvela saqme’’ (tamilini 2002: 9) aseTi
Sefaseba, vfiqrobT, cota ar iyos, gadaWarbebulia, ratomaa cudi is, Tu
Semoqmeds mis sicocxleSive aRiareben da masze disertaciebs daweren. es
im
drois
viTareba
monaqrolia,
hqvia,
avtori
romelsac
werilis
Tanamedrove
dasawyisSive
postmodernistuli
aRniSnavs,
rom
XIX
saukuneSi geniosebi swrafad ibadebian, adre Tu es saukuneSi erTxel
xdeboda. geniosebi Seqmna im drom, im gamorCeulma epoqam, romelSic Cven
yvelani vcxovrobT, es komunikaciis saukunea, sadac SeumCneveli aravin
darCeba. swored amitom mikvirs kritikosis mxridan postmodernizmis
aseTi
negatiuri
Sefaseba.
saubrobs
safrTxeebze,
romelsac
es
literaturuli mimdinareoba aCens xelovnebasa da kulturologiaSi,
amis Teoriuli da praqtikuli safuZveli ki namdvilad ar Cans: ,,sadac
postmodernizmi fexs daadgams, iq niadagi kvdeba, iq aRarc yvavili
xarobs da aRarc balaxi amova. swored es aris misi momakvdinebeli
safrTxe’’
(tamilini
2002:
9).
aseTi
gadaWarbebuli
Sefaseba
am
literaturul mimdinareobaze, vfiqrobT, sulac ar ayenebs zians mas,
postmodernizmi ukve dawerilisa da wakiTxulis xelaxla gadaazrebasa
da
gadaweras
akeTebs,
yvelaferi
ukve
iTqva,
axla
saWiroa
am
naTqvamisadmi midgomis Secvla, misi sxva kuTxidan danaxva da Sefaseba.
,,postmodernistuli
kultura
kidev
maRal
safexurze
aiyvana
teqnikurma miRwevebma’’ (Эмелин 1998: 3). vfiqrobT, teqnikurma progresma
marTlac
Seuwyo
arqiteqturasa
xeli
da
sxva
postmodernizmis
sferoebSi
rogorc
SeRwevas.
literturaSi,
ise
postmodernizmisTvis
damaxasiaTebelia: ,,decentralizacia, ganusazRvreleoba, fargmentuloba,
konstruireba’’ (Эмелин 1998: 5). mkvlevari aseve xazs usvams imas, rom
,,postmodernuli kultura xasiaTdeba gansakuTrebuli damokidebulebiT,
TamaSTan,
rogorc
enobrivi
TamaSTan,
ganmsazRvreli
adamianis
romelic
niSania’’
specifikur
SemoqmedebasTan,
liotalis
1998:
(Эмелин
azriT
10).
Tavisufal
postmodernizmis
mniSvnelovania,
rom
postmodernizmi monopolizebis winaaRmdeg gamodis rogorc kulturaSi,
ise teqnologiebSi. postmodernizmma daipyro yvela sfero, magram is
namdvilad ar aris literaturuli procesebis erTpirovnuli mmarTveli.
29
piriqiT,
mis
gverdiT
Tanaarseboben
rogorc
klasikuri
romani,
ise
istoriuli da biografiuli romanebi, romlebic ar gamoirCevian iseTi
stiluri TaviseburebebiT da niSan-TvisebebiT, rogoriTac Tanamedrove
postmodernistuli romanebi.
postmodernizmma realobis axali saxe Seqmna, romelic ar cnobs
aranair SezRudvas
es
Tavisufleba
da, Sesabamisad, arc aravis winaSe ar agebs pasuxs,
mas
aZlevs
saTqmelis
Riad
Cvenebis
da
gamoxatvis
SesaZleblobebs.
postmodernizmis sainterso gansazRvrebas axdens olia bogdanova
wignSi ,,postmodernizmi Tanamedrove rusuli realizmis konteqstSi 60-90
wlebi XX saukune da XXI saukunis dasawyisi‘’ _ ukve axali tendenciebi
wamovida, romelsac rogorc ruseTSi, ise CvenTan saqarTveloSi erTi
gansazRvreba
postmodernizmi
postmodernizms:
mouZebnes.
,,postmodernizmi
–
mkvlevari
farTo
ase
axasiaTebs
kulturuli
gagebaa,
romelmac ukve ori aTwleulia orbitaze moicva filosofia, esTetika,
humanitaruli mecnierebebi’’ (Богданова 2004: 3). msoflio qaosma moicva,
antisistemuroba
ukve
gaxda
postmodernizmis
erT-erTi
niSani.
ar
arsebobs erTiani sistema, romlis mixedviTac moxdeba literaturuli
nawarmoebis gansazRvra. ,,ironia gaxda postmodernizmis ganmsazRvreli
niSani’’ (Богданова 2004: 4). sapirispiro wyvilebi erT sistemaSi moeqcnen. is
uars ambobs didaqtkur motivebze. postmodernizmi ar aswavlis aravis
arafers, piriqiT _ xSirad mkiTxvelisgan elis rCevebs.
,,samyaro
moiazreba,
rogorc
teqsti,
rogorc
daumTavrebeli
niSnebis TamaSi’’ - wers epSteini: mniSvnelovania TamaSis principi, is xom
gansazRvravs avtoris da mkiTxvelis urTierTmimarTebas, ayalibebs Tavis
wesebsa da kanonebs.
olia
mixedviTac
bogdanovas
unda
mier
wignSi
ganvsazRroT
gamoyofilia
niSnebi,
postmodernizmi.
romlis
,,simulakra’’,
interteqstualoba’’, citacia, dekonstruqcia, TamaSis principi, avtoris
sikvdili,
epismologiuri
daeWveba,
fragmentuloba,
pluralizmi, ironia, parodia’’ (Богданова 2004: 6-7).
ekleqtika,
terminebze saubrisas
mkvlevari aRniSnavs, rom jer arc erTi termini ar yofila iseTi,
romelic ,,zustad asaxavdes movlenebs, Tumca Znelia moiZebnos iseTi
30
gansazRvreba, romelsac imdeni azrTa sxvadasxvaoba hqondes, rogoric
aqvs postmodernizms’’ (Богданова 2004: 6).
bevri
kritikosi
kamaTobs
am
ori
cnebis-modernizmsa
postmodernizms Soris msgavsebasa da gansxvavebaze.
da
vfiqrobT, olia
bogdanovam Zalian sainteresod da profesionalisTvis damaxasiaTebeli
sizustiT gamijna es ori cneba
erTmaneTisagan yovelgvari zedmeti
gansazRvrebebisa da komentarebis gareSe. pirveli Camowerili aqvs is
niSnebi, romelic axasiaTebs modernizms, xolo iqvea CamoTvlili misi
sapirispiro
niSnebi,
romliTac
xasiaTdeba
postmodernizmi.
magaliTisTvis moviyvanT ramdenime niSans: ,,mTliani-TamaSi, mofiqrebaSemTxveva, ierqrqia-anarqia, xma-siCume, damTavrebuli nawarmoebi-procesi,
distancia-siaxlove,
Semoqmedeba
sinTezi-dekonstruqcia,
antisinTezi,
sazRvrebi-interteqsti, semantika-ritorika, paradigma-sintagma, seleqciakombinacia, fesvi-rizoma, siRrme-zedapiri, didi istoria-patara istoria,
paranoia-Sizofrenia, mizezebi-kvali, mama RmerTi-suliwminda, metafizikaironia,
gansazRvruli-ganusazRvreli,
(Богданова 2004:
12).
vfiqrobT,
yvela
transcendenturi-imanenturi’’
es
niSani
savsebiT
warmoaCens
gansxvavebas, am ori literaturuli mimidinareobisa, ra aris is niSnebi,
romliTac gansxvavdeba modernizmi postmodernizmisgan, rom yvelaferi
maT Soris saTauric mis sawinaaRmdego cnebebs miuTiTebs, yvelaferi is,
rac
gansazRvravs
modernizms,
misi
sawinaaRmdegod
gansazRvravs
postmodernizms. modernizmi Tu sazogadoebis garkveuli nawilisTvis
iyo
gankuTvnili,
postmodernizmi
maskulturaa.
is
gankuTvnilia
sazogadoebis farTo masebisTvis. sxva sakiTxia, mas iReben Tu ara,
postmodernizmi
ar
aris
martivad
aRsaqmeli
sazogadoebis
yvela
fenisTvis, mas momzadebuli mkiTxveli sWirdeba.
ruseTSic
postmodernizmis
sikvdilma
da
postmodernizmis
da
CvenTanac
Semosvla,
sabWoTa
politikurma
olia
bogdanova
kavSiris
Camoyalibebas.
daSlam
procesebma
Tvlis,
xeli
rusuli
ganapirobes
rom
stalinis
Seuwyo
ruseTSi
postmodernizmis
warmomadgenlebi arian g. erferovi, a. bitovi, v. peruxa, v. tolstaia, b.
pelevni, v. sorokini, l. petruSevski, da sxvebi.
velSi aseT gansazRvrebas aZlevs postmodernizms.
31
,,postmodernizmi = avangardi + masobrivi kultura
xolo rusuli postmodernizmi xasiaTdeba.
rusuli
postmodernizmi
=
avangardizms
+
literaturuli
socialuri realizmi’’ (Богданова 2004: 29).
rac Seexeba saqarTveloSi postmodernistuli romanis Semosvlis
periods, am sakiTxze azrTa sxvadasxaobaa, Tumca mkvlevrebis umetesoba
Tanxmdeba imaze, rom postmodernizmi XX saukunis miwuruls 90-iani
wlebidan
Semovida,
es
is
periodia,
rodesac
saqarTvelo,
rogorc
damoukidebeli saxelmwifo, yofna-aryofnis zRvarze idga. am yvelafers
xeli ar SeuSlia qarTveli avtorebisTvis, SemoeTavazebinaT sruliad
ucxo
da
aratradiciuli
literaturuli
mimdinareoba,
romelic
dasavleTisTvis ukve gavlili procesi iyo.
postmodernizmi samoqalaqo omma, afxazeTisa da samaCablos omma,
sazogadoebis
gaxleCvam
literaturul
nawarmoebebi
sivrceSi
da
dapirispirebam
samyarozec
swored
am
moaxdina
gamoiwvia,
gavlena.
problemebs
asaxavs.
Cvenebis
mcdelobebi
postmodernizmis
am
yvelaferma
Semdgomi
qarTul
XX
periodis
literaturul
saukunis
bolos
SeiniSneba. es tendenciebi gamovlinda 70-80-ian wlebSi. am periodSi
Cndeba raRac siaxle, romelsac gansazRvra jer ver mouZebnes, xolo 90ian wlebidan
yvela
erTxmad
aRniSnavda postmodernizmis
Semosvlas
saqarTveloSi.
SeiZleba
iTqvas,
rom
socialurma
realizmmac
iqonia
gavlena
qarTul postmodernizmze. socialuri da politikuri garemo iwvevda
moTxovnas, Seqmniliyo raRac axali da gansxvavebuli. realobisgan Tavis
daRweva
mxolod
alternatiuli
alternatiuli
realoba
realobis
Seiqmna
kidec
SeqmniT
mxatvruli
Tu
moxdeboda.
teqstebis
saxiT.
xelovneba xom arsebuli samyarosgan Tavis daRwevis erT-erTi yvelaze
kargi
saSualebaa.
saTqmelma
literaturuli
teqstis
centridan
periferiaSi gadainacvla.
postmodernizmze
CvenSic
iTqva
da
daiwera,
kritikosi
guram
benaSvili wers: ,,postmodernizmi svams wertils da iwyebs literaturis
axal aTvlas, postmodernizmi ara mxolod krizisis dasturia, aramed
misi
SesaZlo
gadaWris
formac’’
(benaSvili
32
2001:
17).
am
terminis
gansazRvra
xSirad
gaurkvevlobas
da
kiTxvis
niSnebs
aCens,
am
SemTxvevaSi ki avtori xvdeba, rom axali literaturis ,,aTvla’’ iwyeba da
Zvels wertili esmeva. postmodernizmi axali azrovnebis sferos gaSlas
uwyobs xels, sadac sruli Tavisuflebaa. post- am winsarTs mkvlevari
ase gansazRvravs: ,,faqtiurad, post. aris sityvaTa mniSvnelobiT TamaSi,
romelic wyvets kavSirs tradiciul literaturasTan’’ (benaSvili 2001:
17). Tumca, Cveni azriT, postmodernizmi ar wyvets kavSirs tradiciul
literaturasTan, piriqiT, is iRebs Zalian bevrs warsulisgan, marTalia,
ara
formis
TvalsazrisiT,
aramed
Sinaarsis
mxriv,
xSirad
postmodernistul teqstSi SevxvdebiT, iseT Sinaarsobriv detalebs, rac
damaxasiaTebelia
klasikuri
mwerlobisaTvis.
miuxedavad
yvelafrisa,
guram benaSvili mainc eWvis TvaliT uyurebs momavals da yovelive es
xelovnurad
Seqmnil
procesad
miaCnia,
raSic,
ra
Tqma
unda,
ver
daveTanxmebiT.
postmodernizmis qarTveli mkvlevari bela wifuria Tavis werilSi
,,postmodernizmi’’ wers: ,,warsulis Sedevri postmodernistul teqstSi
SeiZleba mowodebuli iqnes ironizebuli formiT, rogorc banaluri,
yvelasaTvis
xelmisawvdomi
postmodernizmis
epoqaSi,
da
gasagebi
amaRlebuli
esTetikuri
sulieri
misiis
faseuloba.
nacvlad,
Sedevrebi gansxvavebuli misiiT warmogvidgebian. maTze miTiTeba xdeba im
mizniT, rom xazgasmuli iqnes raime amaRlebuli ideebis realuroba da
komfortuloba warsulis amaRlebul idealebTan SedarebiT’’ (wifuria
2008: 75). ironia erT-erTi ganmsazRvreli niSania postmodernizmis da
swored amitom iqca mxatvrul realobaSi warsulis idealebis asaxva
ironiis obieqtad. postmodernizmi warsuls ki ar aidialebs, aramed mis
axlebur Sefasebas akeTebs, ironizebulia samyaro, romelSic vcxovrobT.
kritikosTa nawils miaCnia, rom postmodernizmi maRali xelovnebaa,
romlis miRebac qarTul kulturas jer ar SeuZlia. andro buaCiZe wers:
,,postmoderni
Rrmad
ganaTlebuli,
daxvewili
gemovnebis
mqone,
sxvadasxva kulturaSi orientirebuli adamianebis Zalisxmevas saWiroebs.
yovelive amas ki garkveuli mimarTulebiT gaweuli xangrZlivi Sroma
unda daedos safuZvlad’’ (buaCiZe 1998: 7).
33
postmodernistuli
teqstebis
garkveul
nawils
miTologizmi
axasiaTebs, Tumca ver vityviT, rom miTi erT-erTi wamyvani mimarTulebaa.
is erT-erTi xerxia postmodernistul nawarmoebSi daujereblobis, ar
arsebulis warmosaCenad ,,miTi ar aris mxolod warsuli, miTi Cveni
postmodernistuli
awmyoc
aris
da
aris
jerac
ucnobi
momavali’’
(TavdgiriZe 2011: 15). barti iyenebs termins miTi, xolo bodriari –
simulakra. postmodernizmi gvTavzobs
gamogonil, Seqmnil realobas,
sadac yvela saTqmeli erTadaa Tavmoyrili. ,,postmodernistuli epoqa
esaa fanatizmebisa da simulaciebis epoqa’’ (TavdgiriZe 2011: 15).
postmodernizmis ideas nihilizmis ideasac uwodeben. yvelaferi
erTmaneTSi ireva, samyaro qaotur saxes iZens, yvelaferi TamaSad iqceva,
sadac rolebic areulia da mTavari saTqmelic. ,,politikidan didi xania
gaqra ideebi, magram politikuri moRvaweebi kvlav ganagrZoben TavianT
TamaSebs, maT ainteresebT mxolod karieruli TamaSebi: Sejibri, winsvla,
gamarjveba,
damarcxeba’’
(elizbaraSvili
2012:
1).
speqtaklad gadaiqca, sadac yvelas sxvadasxva
samyaro
rolis
erT
didi
TamaSi uwevs.
politikurma procesebma gansazRvra TiToeuli adamianis cxovreba, man
moicva yvela sfero, xelovnebis TiTqmis yvela dargi. ,,Sedegad Cven
viRebT
erTian
kulturul
,,bulions’’,
sadac
aRar
arsebobs
,,diferencirebuli veli’’ da ,,ganmasxvavebeli sagnebi’’ (elizbaraSvili
2012:
2).
saqarTveloSic
aseTi
procesebma
TiToeuli
Cvenganis
gansazRvra.
politikam
TiTqmis
procesebi
viTardeba.
cxovrebSi
yvela
sferoSi
politikurma
garkveuli
SeaRwia.
monakveTi
literatura
asaxvis scenaa, is ki xSirad im realobas asaxavs, romelSic Tavad
Semoqmeds uwevs cxovreba. postmodernistul teqstSi xSiria istoriuli
narativis warmoCena, rac sulac ar aris uCveulo, radgan warsuli,
istoria, es is wyaroebia, romliTac sazrdoobs Tanamedroveoba, xolo
postmodernzmi swored Tanamedroveobas warmogvidgens.
nugzar
dasavlur
muzaSvilis
kulturas
azriT,
asrulebs,
postmodernizmi
,,rogorc
Cans
Cvens
oriaTaswlian
Tvalwin,
misi
ukanaskneli gverdebi ifurcleba da male albaT es uzarmazari da
umniSvnelovanesi wignic daixureba” (muzaSvili 2005: 171). zurab qarumiZec
aRniSnavs, rom postmoderni damTavrda 2001 wlis 11 seqtembers. erTi ram
34
cxadia, postmodernizmma Tavisi Rrma kvali daamCnia yvela sferos, sadac
ki
SeaRwia.
sainteresoa
zurab
qarumiZis
azri
aRniSnuli
sakiTxis
Sesaxeb. werilSi ,,didi TamaSis dasasruli anu godo akakunebs’’ is wers:
- ,,2001 wlis 11 seqtembers manhetenze, saerTaSoriso savaWro centris
caTambjenTan
teroristebis
mier
gatacebuli
,,boingis’’
SejaxebiT
postmodernizmi: kulturis mdgomareoba, romelic 40 welze met xans
gagrZelda,
dasrulda.
es
TamaSi,
romelic
qmnida
gamogonil
originalebis absoluturad identur aslebs, dasrulda ontologiuri
muSaiToba namdvilsa da SeTxzuls Soris gabmul bawarze, dasrulda
orazrovan da ganusazRvrel niSanTa Ria sistemebSi, rogorc labirinTSi
xetiali’’ (qarumiZe 2001: 1).
avtori
aRniSnavs,
rom
modernistuli
dasasruli
aqvs
TiTqos
postmodernizmsac, Tumca aqve xazgasmiT miuTiTebs, rom ,,saerTod ar
gvaqvs saqme raimenair dabrunebasTan. es winsvlaa, xolo saiT, aravin
icis’’
(qarumiZe
2001:
1).
marTlac,
rom
aravin
dRevandeli kultura, ra saxels mouZebnian
icis,
saiT
mieqaneba
SemdegSi mas literaturis
kritikosebi. vfiqrobT, amaze saubari jer naadrevia, radgan ar SeiZleba
postmodernizmis
romelic
11
dasrulebaze
wlis
win
saubari
arsebobda
im
kulturul
msoflio
viTarebaSi,
literaturaSi.
albaT,
sagulisxmoa isic, Tu ratom asrulebs Tavad postmodernisti qarTveli
mwerali ase ngreviT. simboluria isic, rom, rogorc avtorma aRniSna,
postmodernizmis dasruleba moxda ioane naTlismcemlis Tavis kveTis
dros, im dros, ,,warikveTa ori veeba, assarTuliani Tavi postmodernisa’’
(qarumiZe 2001: 1).
es ambavi ki qalaqTa qalaqSi, qalaqTa qalaqis gulSi,
manhetenze moxda.
postmodernizmis dasrulebaze saubari, (yovel SemTxvevaSi qarTul
realobaSi)
wlebSic
mwerlebic
vfiqrobT, cota naadrevia, radgan axlac XXI saukunis 10-ian
iwereba
postmodernistuli
xSirad
mimdinareobis
Zalian
dasasruls
Cqaroben,
nawarmoebebi,
rodesac
winaswarmetyveleben.
kritikosebi
am
zurab
da
literaturuli
qarumiZis,
am
daskvnas iziareben konstantine bregaZe da nugzar muzaSvili.
saqarTveloSi
literturaSi
postmodernizmis
aramed
niSnebi
arqiteqturaSic.
35
Cans
ase,
ar
marto
magaliTad:
postmodernistulia ,,mSvidobis xidi’’, minis Senobebi, romlebic qarTuli
arqiteqturisaTvis srulebiT ucxo iyo. rogorc konstantine bregaZe
aRniSnavs, ,,dRes qalaqi baTumi aqcies Tanamedrove qarTuli kiCur _
simulakruli postmodernistuli xelovnebis centrad’’ (bregaZe 2013: 73).
erT-erTi
pirveli
saqarTveloSi,
zurab
avtori,
romelmac
qarumiZea,
postmodernizmi
romelic
aRniSnavs,
Semoitana
rom
,,CvenSi
postmodernizmi nel-nela da krZalviT iwyebs Semosvlas’’ (qarumiZe 2001:
2). avtori sarkis simboloze mianiSnebs da ambobs, rom ,,sarke gaxlavT
postmodernizmis mTavari iaraRi, oRondac es sarke gare samyaroze ki
araa mimarTuli, rogorc es saxelovnebo realizmSia miRebuli, aramed
sxva
sarkeebzea
mimarTuli,
sarkidan
sarkeSi
areklili
realobis
,,dasaWerad’’ (qarumiZe 2001: 2).
zurab
qarumiZe
msoflio
mniSvnelobis
didi
postmodernistul
nawarmoebad miiCnevs umberto ekos ,,vardis saxels’’, patrik zuskindis
,,parfiumers’’ da milorad paviCis ,,xazaruli sityvis konas’’. Znelia, ar
daeTanxmo
mwerals
Sedevrebia.
,,maTi
es
sami
wakiTxvis
nawarmoebi
Semdeg
msoflio
postmodernizmis
saqarTveloSi
postmodernizmis
mimdevrebic Cndebian’’ (qarumiZe 2001: 13).
aRsaniSnavia, rom sabWoTa saqarTvelos dekonstruqciam kidev ufro
Seuwyo
xeli
xelaxali
am
procesebis
wakiTxvisa
da
warmarTvas.
gadafasebis
,,postmodernizmi
yvelaze
klasikis
intensiuri
etapia
istoriaSi da adgilobrivi postmodernistebic aman agviyolia’’ (qarumiZe
2001: 14).
qarTuli literaturuli procesebis postmodernizacias mieZRvna
1996 wels likanis konferncia. konfernciis saxeli zustad asaxavda am
process - ,,saqarTvelo postmodernizmis pirispir’’ –saqarTvelo 90-iani
wlebidan ukve dadga postmodernistuli gamowvevbis pirispir. CvenSi
gadafasebis
Seuqcevadi
procesebi
mimdinareobda.
evropuli
postmodernizmisgan gansxvavebiT, qarTuli ufro politizirebulia. am
procesebma asaxva hpova literaturaSi. qarTveli kritikosebis nawili
Tvlis, rom postmodernizmi maRali xelovnebaa. bela wifurias azriT:
,,post–epoqaSi,
amaRlebuli
sulieri
misiis
nacvlad,
Sedevrebi
gansxvavebuli misiiT warmogvidgebian. maTze miTiTeba xdeba im mizniT,
36
rom xazgasmuli iqnes raime amaRlebuli ideis amaoeba an ubralod
ironiuli,
formis
CvenebiT
iqnes
yofieri
ideebis
realuroba
da
komfortuloba, warsulis amaRlebul idealebTan SedarebiT’’ (wifuria
2008: 242).
wina planze wamoiwies teqstebma, romlebic xSirad skandaluri
saTqmeliT
gamoirCevian.
imaze,
razec
aqamde
dumdnen,
dRes
mTavar
saTqmels warmoadgens. ,,epataJi funqciurad gamarTlebulia, rodesac
marTlisTqmis ukidures formad gvevlineba’’ (lomiZe 2009: 97).
qarTul
postmodernizms
literaturul
faqtad
,,literaturuli
postmodernizmi
mkvlevarTa
miiCnevs–wers
retrospeqtiva
saqarTveloSi
da
gaxda
didi
andro
nawili
buaCiZe
dRevandelobis
literaturuli
ukve
werilSi
rakursi’’.
movlena.
masze
saubroben da weren, ganixilaven xelovnebis sferos yvela dargSi.
am sakiTxze sainteresod msjelobs kritikosi nugzar muzaSvili
werilSi
,,analogiebi’’,
sadac
is
postmodernizmis
epoqas
2000
wlis
winandel elinizms adarebs da ambobs: ,,didad gasaocaria, magram is, rac
dRes
xdeba, ori aTasi wlis win ukve moxda.
iseve rogorc oci saukunis win, dResac adamianebma moulodnelad
cxovrebis
orientiri
dakarges.
raRac
saerTo
mizani,
romelic
Cveulebriv azrsa da mniSvnelobas aniWebs xolme sicocxles, Tvalsa da
xels
Sua
xasiaTi
gaqra. faseulobebi, romelTa
adre
araviTar
eWvs
ar
iwvevda
absoluturi da
da
adamianebs
maradiuli
aerTianebda,
sruliad gaufasurda.
yvelaferi SefardebiTi gaxda.
avtoritetebs yavli gauvidaT.
samyarom orientiri dakaga’’ (muzaSvili 2005: 169).
centrdakarguli samyaro iseTive qaosuri gaxda, rogorc maSin,
roca yvelaferi iwyeboda, maSin iwyeboda, magram axla, albaT swored
esaa dasasrulis dasawyisi. rwmena ikargeba yvelasa da yvelafris mimarT,
irgvliv undobloba isadgurebs, rac nihilizmis warmoSobis safuZvelia.
iwyeba harmoniis rRveva, ,,samyaro raRac Zalam adamianTa cnobierebaSi
Sinaganad aafeTqa da mraval mcire, erTmaneTTan SeuTavsebel nawilebad
daaqucmaca’’ (muzaSvili 2005: 169).
37
cxovrebaSi
ikargeba
TviTgadarCenaze
fiqri,
yovelgvari
yovelgvari
faseulobebi,
aRmatebuli
umTavresi
da
xdeba
zematerialuri
icvleba da ufasurdeba. Tumca, miuxedavad amisa, vfiqrobT, iqmneba bevri
saintereso literaturuli naSromi.
samyaro cxovrebis sxva etapze gadadis, sxvagvari sazomiT izomeba
yovelive, icvleba da iyideba is, rac xelSeuxeblad da wmindad miaCndaT
wina
saukuneebSi,
megobroba
siyvaruli
da,
rac
yvelaze
mTavaria,
RvTisadmi rwmena. am epoqaSi adamianebma uflisgan damoukideblad Tavis
Tavze itvirTes sakuTri cxovrebis Secvla. literaturam ki yvelaze
kargad gviCvena am adamianebis moralur-zneobrivi imperativi.
kritikosTa erT nawils miaCnia, rom postmodernizmi oriaTaswlian
dasavlur kulturas asrulebs _ ,,rogorc Cans Cvens Tvalwin, misi
ukanaskneli gverdebi ifurcleba da male albaT es uzarmazari da
umniSvnelovanesi wignic daixureba” (muzaSvili 2005: 171).
albaT, arc asea saqme, ubralod, postmodernizmi asaxavs samyaroSi
arsebul
movlenebs
afeTqebul,
danawevrebul
realobas,
sadac,
miuxedavad nihilizmisa, Sinaganad yvela kargad xvdeba da Tanxmdeba
imaze, rom ,,RmerTi arsebobs, misi gamoxatva, adamianis gamomsaxvelobiT,
reprezentaciul SesaZleblobebSi Sedis’’ (wifuria 2008: 227).
postmodernizmsa
urTierTkavSiria,
da
amaze
modernizms
aravin
ar
Soris
davobs.
rom
mWidro
miuxedavad
amisa,
postmodernizmi garkveuli niSnebiT mainc Sordeba modernizms, maTi erTerTi
ganmasxvavebeli
niSania
simulakra.
rogorc
kritikosi
bela
wifuria werilSi ,,postmodernizmi’’ aRniSnavs is ,,arc raimes uSualo
ganmeorebaa, is ar aris ubralo asli, aramed asli originalis gareSe
anu simulakra’’ (wifuria 2008: 225).
postmodernisti samyaros iluziurad aRiqvams da acxadebs, rom
,,sinamdvile aRar arsebobs, arc iq, sadac is aqamde egulebodaT da arc
mis Ziebas aqvs azri’’ (wifuria 2008: 230). amitom warsulSi crdiloben
imis aRdgenas, rac iyo, aseT viTarebaSi iqmneba warmosaxviTi realoba
anu
hiperrealoba.
warmosaxviT
aseTi
Sesvlas
virtualuri
moiTxovs
samyaro
masSi,
adamianisagan
,,magram
amgvari
mxolod
daSvebis
sanacvlod sTavazobs namdvil gancdebs’’ (wifuria 2008: 231). cnobili
38
italieli
postmodernisti
Tanamedrove
gasarTobi
mwerali
parkebis
umberto
funqcia
da
eko
principi
Tvlida,
rom
imgvaria,
rom
adamiani iq arsebul realobas aRiqvams ise, rom mas ereva sinamdvile da
iluziuri
realoba,
is
realoba,
sadac
im
momentSi
imyofeba.
postmodernizmi aseve xels uwyobs masobrivi kulturis Camoyalibebas.
iqmneba iseTi nawarmoebebi da filmebi,
romlebic sazogadoebis interss
pasuxobs.
adamianebma RmerTTan misasvleli gzebi dakarges da Tavad iqcnen
samyaros gamgeblebad. postmodernizmis niSnebis Zebnam SeiZleba ufro
adrindel periodSic gadagviyvanos. umberto eko Tvlis, rom SeiZleba
postmodernizmi antikur samyaroSic ki moiZebnos, Tumca faqtia, niSnebis
povna srulebiT sxva procesisa da tendenciebis warmoCenas gulisxmobs.
epoqaluri
cvlilebebi
,,postmodernizmis
eqom
iwvevs
CvenSi
axali
maSin
mimdinareobis
SemoaRwia,
Camoyalibebas.
roca
pirvelwyaro
dadumda’’ (kikviZe 2011: 34). CvenTan yvelaferi maSin Semodis, roca sxvagan
warsulad iqceva xolme. undobloba, yvela sakiTxSi eWvis Setana da
kiTxvis niSani, es ganapirobebs postmodernizmis rogorc literaturuli
mimdinareobis
arsebobas.
samyaro
fragmentulad
aRiqmeba,
sadac
ar
arsebobs erTi mTlianobis gancda. ,,postmodernistuli epoqa qarTul
sinamdvileSic dgeboda! da, rac mTavaria, es sivrce mzad iyo ,,ucxo
stumris’’ misaRebad’’ (imnaiSvili 2010: 9).
gardamavali epoqa TiTqmis yovelTvis dakavSirebulia qaossa da
gaurkvevlobasTan. 90-iani wlebidan Cven literaturul sivrceSi axali
politikuri realoba Seiqmna, romelic axali saxelmwifos Senebisken iyo
mimarTuli. vakuumi, romelSic saqarTvelo mravali wlis ganmavlobaSi
imyofeboda, TiTqos aRar arsebobda, piriqiT, Tavisuflebam, moicva yvela
da yvelaferi, Tumca Tavisuflebis gageba CvenSi arasworad moxda, da
Sesabamisad araswori gziT warimarTa qveynis bedi. wlebis gasvlasTan
erTad amRvreuli wyali daiwminda. dRes am gadmosaxedidan yvelaferi
albaT, zustad ise unda momxdariyo rogorc moxda, yvela qmedebas
Tavisi
logikuri
Semoqmedebma
aiRes
daskvna
xelSi,
aqvs.
es
mwerlobis
yvelaferi
uTanxmoebis mizezic ki xdeboda.
39
sadaveebi
Taobebs
axalgazrda
Soris
xSirad
,,qarTul
sinamdvileSi
postmodernizms
uyureben’’ (imnaiSvili 2010: 58).
dRemde
eWvis
TvaliT
axali gemo, axali surneli trialebda
Cvens qveyanaSi. “tradiciul qarTul sufras naCvevma qarTvelma qaTmis
filesa da ananasis kompoziciac daagemovna da suSi da Jasminis Caic
siamovnebiT miirTva” (paiWaZe 2006: 125).
postmodernizmi masobriv kulturas ganekuTvneba, is xalxis masebze
zemoqmedebs.
mas
gulgrili
damokidebuleba
aqvs
yovelgvari
faseulobebisa da tradiciebis mimarT. iqmneba samyaros modeli, romelic
srulebiT ar hgavs
warsuls, piriqiT, misi antisaxea, ar aRiarebs mas.
postmodernistul teqstebSi xSirad agresia igrZnoba, sadac gmirebi
sakuTari Tavis SemecnebiT arian dakavebulebi. isini garbian, raTa ukan
saxecvlilebi da ganwmendilebi dabrundnen. XX-XXI saukuneebis mijna
SeiZleba erTi sityviT ,,qaosiT’’ movixsenioT, radgan yvelaferi, rac
mosaxdeni iyo am periodSi, moxda. yvela saTqmeli iTqva, am TiTqmis
gaurkvevlma da erTi SexedviT martivma procesebma krizisi Seqmnes.
krizisuli
periodi
yvela
qveynisTvisaa
damaxasiaTebeli,
mTavaria,
moiZebnos misgan gamosvlis gzebi.
postmodernistuli
nawarmoebebi
da
maTi
gmirebi
erTmaneTSi
aqtiurad saubroben da teqstidan teqstSi Tavisuflad gadadian ise, rom
veranairi dabrkoleba ver aCerebT. mkiTxveli da avtori erTmaneTTan
SeTanxmebulad
teqstis
moqmedeben.
kiTxvisas
mkiTxvelis
SesaZlebelia
sxva
molodini,
rom
nawarmoebidan
yoveli
moxdes
axali
gmiris
Semoyvana, xSirad marTldeba. am ,,molodinis horizonts’’ Tavad avtori
aCens, romelic TamaSobs mkiTxvelis warmodgenebze.
postmodernizmi,
rogorc
ukve
aRvniSneT,
amerikasa
da
evropis
qveynebSi ukve dasrulebul movlenad miiCneva. iq ukve iyeneben axal
termins
,,post-posti’’.
es
ki
imas
niSnavs,
rom
iq
postmodernizmis
Semdgomi periodi, axali realoba iwyeba.
warsulisadmi mibruneba yvelaze ufro mniSvnelovani procesia,
Tanamedroveoba
warsuliT
sazrdoobs
da
sesxulobs
siuJetebsa
da
mTlianad ambebs, imdenad bevr rames iRebs misgan, rom Wirs garkveva, sad,
romel droSi ra moqmedeba moxda.
40
1.3. postmodernistuli modeli da mxatvrul_SemoqmedebiTi
refleqsia
postmodernistuli
mxatvruli
modeli
araordinalurobisa
da
radikalurobis erTgvar sinTezs warmoadgens. postmodernizmi ar cnobs
arafers da Tavis kanonebs amkvidrebs. man yvela saTqmels erTad mouyara
Tavi da garkveulwilad mxatvruli gamoxatvis starategiac Camoayaliba.
postmodernizmis
maxasiaTebeli
niSnebi,
calsaxad
aRiqmeba
rogorc
siaxle, romelmac aalaparaka msoflio literaturuli samyaro da ara
marto...
man
xelovnebis
sxva
dargebSic
datova
kvali.
ra
aris
postmodernizmis mier Semotanili siaxle, ra niSnebi ikveTeba, ra axali
terminebi
Semoitana
garkveuli Temisa
am
tipis
literaturam?
am
kiTxvebze
pasuxi
da struqturis Tanxvedraa, romelic mTlianobaSi
warmoaCens postmodernistuli modulaciis arss.
1)
dekonstruqcia
-
ngreva,
Sexedulebebis,
faseulobebis
ugulebelyofa, ukve gaxda msoflio literaturis aqtiuri ganxilvis
sagani,
man
fexi
saqarTveloa.
moikida
es
iseT
termini
tradiciul
gamoiyena
qveyanaSic
Jak
deridam.
ki
rogoric
is
arRvevs
struqturulad awyobil sivrces, yvelaferi nawevrdeba da mTlianoba
iSleba.
Tanamedrove
teqstSi
Znelia
avtorisa
da
sxvisi
teqstis
erTmaneTisgan gamijvna.
derida
,,dekonstruqcias
mimarTulebad,
dasavluri
aramed
nebismier
azrovnebisTvis
metafizikuri
Tvlida
debulebebi
ara
teqstis
damaxasiaTebeli
saaSkaraoze
literaturuli
axal
wakiTxvad,
faseuli,
gamodis
da
kritikis
roca
nagulisxmevi
Tavdayira
dgeba’’
(Дерида 1992: 53).
adamianis gonebas yvelafris wvdoma SeuZlia, adamiani samyaros
centrSi dgeba, teqstebi ki Tavisebur interpretaciis safuZvels swored
adamianebis
mier
iZleva,
teqstis
gageba
da
misi
interpretireba
umniSvnelovanesi procesia, yvela teqsts Tavisi interpretatori hyavs,
yvelas sxvadasxvagvarad esmis avtoris saTqmeli. zogi zustad mihyveba
teqsts da avtors, zogi ki scdeba mas. mxatvrul nawarmoebSi zogjer
erTi an meti teqsti monawileobs, hiperteqstualoba xSirad aZnelebs
41
teqstis aRqmas. ,,romani samyaros sarkea’’ (bregaZe 2013: 64).
am SemTxvevaSi
ki es samyaro ar asaxavs realobas, is ukuRma kiTxulobs teqsts da
iwvevs
saTqmelis
rekonstruqcias,
saTqmeli
ki
xSirad
ar
aris
bevrisTvis gasagebi. postmodernistuli romani Tavis sinamdviles qmnis,
romlic srulebiT ar dgas axlos realobasTan.
postmodernistul narativs aranairi datvirTva ara aqvs. avtori
Txrobis process warmoadgens, sadac sxva qveteqsti ar ikiTxeba. aq
yvelaferi
Ria
da
gasxnilia,
saTamaSo
moedania,
sadac
aranairi
xelisSemSleli faqtori ar moqmedebs, sadac gmiri Tavisufalia Tavis
warmodgenebTan,
avtori
teqtis
amwyobadac
gvevlineba
da
teqstis
damSleladac. am daSla-awyobaSi CarTuli mkiTxveli Tavadac axdens
teqstis dekonstuqcias.
2) gaurkvevloba _ orazrovneba postmodernistul nawarmoebs swored es
axasiaTebs,
pirveli
gancda,
rac
aRniSnuli
tipis
nawarmoebis
wakiTxvisas mkiTxvels uCndeba, gaurkvevlobaa. garda amisa, mkiTxveli
orazrovnad
sakiTxebi
svams
sakiTxs,
sxvadasxvagvaradaa
mas
erTi
konkretuli
warmodgenili
da
pasuxi
mxolod
ar
aqvs,
recepientzea
damokidebuli, am gaurkvevlobaSi ipovis Tu ara swor gzas.
3) fragmentuloba _ mxatvruli literatura fragmentebad da kolaJuri
saxiTaa Cvenamde mowodebuli, teqsti daSlilia, danawevrebuli da ar
igrZnoba erTiani siuJetis gancda, piriqiT, kidev erTxel gviCvenebs, rom
postmodernistuli teqstisTvis ucxoa formis mTlianoba. magaliTisTvis
asea dawerili aka morCilaZis ,,mister diqslis mdumare yuTi’’.
4)
dekanonizacia
-
uaryofilia
yvela
forma
da
yvela
kanoni,
uaryofilia rogorc religiuri ise erovnuli, moraluri da zneobrivi
normebi.
aseTi
piriqiT,
rac
cnebebi
ufro
aRniSnuli
gamorCeuli
mimdinareobisTvis
rTuli
da
ar
arsebobs,
winaaRmdegobebiT
savse
personaJia, miT ufro met interess sZens is nawarmoebs. am xerxs iyenebs
zaza burWulaZe da milorad paviCi, romlTa Semoqmedebac am
normebis
uaryofas da Tavisi wesebiT TamaSs asaxavs.
5) zedapiruloba – gamokveTili saxis arqona, rodesac postmdernistul
teqsts
kiTxulobs
recipients
uCndeba
gancda,
rom
es
yvelaferi
zedapiruli da, cota ar iyos, qaoturia. mkiTxvelma fexdafex unda
42
sdios avtors, raTa xelidan ar gauSvas mTavari saTqmeli, romelic
xSirad zedapirze devs da misi simartivis gamo mkiTxvelis yuradRebis
miRma rCeba. igive SeiZleba iTqvas aka morCilaZis ,,madaTovis ciklis
prozaze’’ da umberto ekos ,,vardis saxelze’’ sadac TiTqos yvelaferi
cxadia, Tumca am sicxadis miRma bevri saidumlo imaleba.
6) warmoudgenelis warmodgena – postmodernisti mwerali yovlisSemZlea,
is mkiTxvelis warmodgenebze TamaSobs da ajerebs mkiTxvels imaSi, rom
SeiZleba
odesme
es
marTlac
ase
yofiliyo,
warmodgena,
erT-erTi
yvelaze mniSvnelovani ramaa warmoudgenelis Sesacnobad. amis magaliTad
kvlav zaza burWulaZis da patrik zuskindis Semoqmedeba gamodgeba.
7) ironia
avtori
_ erT-erTi mTavari niSania
cdilobs
ironizebulia
mkiTxvelze
yvelaferi.
postmodernizmisa. am xerxiT
zegavlenis
ironiiT,
moxdenas.
damcinavi
irgvliv
TvaliT
uyurebs
postmodernisti samyaros. mas amis gakeTebaSi mkiTxveli exmareba, radgan
avtori kargad icnobs Tavis mkiTxvels da icis, ra Temebi gamoiwvevs
masSi interess. SeiZleba iTqvas, rom avtori TamaSobs da mkiTxvelTan
erTad dascinis ama Tu im faqtsa da movlenas. ironia TiTqmis yvela
postmodernisti mwerlis SemoqmedebaSi SeiniSneba.
8)
hibridizacia
–
postmodernisti avtorebi
ise
amkvidreben
axal
Janrebs da formebs, rom Znelia gamijno, Tu ra tipis romanTan an
moTxrobasTan gvaqvs saqme. amis magaliTia zaza burWulaZis, milorad
paviCis, umberto ekos, patrik ziuskindis, xulio kortasaris Semoqmedeba.
9) karnavalizacia _ es termini ekuTvnis mixeil baxtins. is erT-erTi
damaxasiaTebeli
movlenaa
postmodernizmisTvis.
mwerlebi
mxatvruli
literaturis saSualebiT, Cven winaSe gaiTamaSeben karnavals. recipienti
niRabs irgebs
da avtorTan erTad erTveba TamaSSi. literaturuli
karnavalizacia mas aZlevs saSualebas, CaerTos im procesebSi, romelsac
avtori qmnis teqstSi. amis magaliTia, aka morCilaZis ,,madaTovis ciklis
proza’’
da
,,santa-esperansa’’.
karnavali,
zurab
qarumiZis
azriT,
postmodernizmis erT-erTi ganmsazRvreli niSania. romelic parodias
axdens
modernizmisa,
anu
mis
Suasaukunovan
da
erTmaneTisagan.
,,Suasaukunovani
karnavalizebas,
postmodernistul
karnavali
43
mis
saxecvlas.
karnavals
sicocxlis
is
gansaxvavebs
ganaxlebis
arqauli ritualidan momdinareobda, xolo postmodernistuli karnavali
mxolodRa
niRbebis
TamaSia,
sadac
parodia
TviTmiznadaa
qceuli’’
(qarumiZe 2001: 2). analogiurad xdeba gmirebis da antigmirebis TamaSi,
orive tipis karnavalSi damaxasiaTebelia moqmedeba, Tumca, aRorZinebas
da
ganaxlebas
gamoxatavda
postmodernistuli
Suasaukuneebis
mxolod
ironias
karnavali.
gamoxatavs.
xolo
karnavalizacia
damaxasiaTebelia aka morCilaZis, zurab qarumiZis da patrik zuskindis
romanebisTvis.
10)
parodia
–
umniSvnelovanesi
parodia
postmodernistuli
principia,
Tavad
terminic
xelovnebis
cxadyofs
erT-erTi
imas,
rom
is
raRacis mimarT ironiiTa ganwyobili, raRacis dacinvas da parodirebas
isaxavs miznad da es raRac xSirad faseulobebs ukavSirdeba. warsulis
ironiulad aRqma da misi interpretireba, teqstebis xelaxla wakiTxva
postmodernizmis erT-erTi mniSvnelovani niSania. eWvi Cndeba yovelgvari
faseulobebis mimarT. is TiTqos ubrundeba warsuls da ganaxlebuli
formiT gadmoaqvs momavalSi ise, rom ar wyvets kavSirs wina periodTan,
is warsuliT sazrdoobs.
zurab qarumiZis SefasebiT, aka morCilaZe ,,axdens Zveli Tbilisis
parodiul ,,wakiTxvas’’. is TamaSobs Zveli Tbilisis eniT, personaJebiT‘’
(qarumiZe 2010: 9).
11)
TamaSis principi – TamaSis Teoria gacilebiT adre gaCnda, vidre
Tavad termini postmodernizmi, rogorc ilia ilini gadmogvcems werilSi
,,TamaSis
SromebSi
principi’’,
is
,,moTamaSe
SemoqmedebisTvisac
-
1938
wels
adamiani’’.
,,ra
Tqma
haizingma
TamaSi
unda,
Camoayaliba
klasikur
damaxasiaTebelia
deridas
,,TamaSis
deridas
principiT’’
gataceba XXI saukuneSi sakmaod gavrcelebuli kulturuli poziciis
gamoZaxilia’’ (ilini 2003: 45).
postmodernizmis
dacvaa,
avtori,
umTavresi
mkiTxvels
niSani
rTavs
swored
sakuTar
TamaSis
principebis
warmodgenebTan
TamaSSi,
qarTul mwerlobaSi mkveTrad gamoxatuli moTamaSe prozaikosia aka
morCilaZe. zurab qarumiZe wers:
,,literaturis ayvana wminda TamaSis
rangSi qarTuli tradiciisTvis ucxo xili iyo, xolo aka morCilaZem
CvenSi am xilis friad momgebiani importi ganaxorciela, gansxvavebiT
44
sxva importiorebisgan, im wlebSi uxarisxo saqoneli rom SemohqondaT‘’
(qarumiZe 2010: 6).
mkiTxvelsa da avtors Soris manZili mcirdeba. mkiTxvels uCndeba
gancda, rom Tavad aris teqstis Semqmneli. avtori cota xniT kulisebSi
inacvlebs. es TamaSis erT-erTi xerxia, raTa avtorma recipients misces
Tavisufali nebis gamoxatvis ufleba. mkiTxveli scenaze marto rCeba,
imisTvis, rom CaerTos TamaSSi, am SemTxevaSi gadamwyvetia ara avtoris
sityva, aramed mkiTxvelis azri. maia jaliaSvili wers- ,,postmodernizmma
mkiTxvelTan distancia Seamcira’’ (jaliaSvili 2005: 6).
literaturuli
nawarmoebis
Sesaqmnelad
saWiroa
Tavisufali
garemo, sadac yovelgvari zRvari waSlilia, iseve rogorc ar arsebobs
zRvari mkiTxvelis aRqmasa da teqsts Soris. ,,adamiani Cabmulia TamaSSi
sakuTar warmodgenebTan’’ -aRniSnavs bela wifuria (wifuria 2005: 23).
TamaSis
principi
erT-erTi
yvelaze
gamorCeuli
niSania.
,,postmoderniztuli romani imTaviTve iqmneba, rogorc inteleqtualuri
gasarTobi, rogorc inteleqtualuri Tavis SeqcevisTvis gankuTvnili
saTamaSo mowyobiloba, romlis miRmac raime Rrma logocentristuli
Canafiqri ar imaleba’’ (bregaZe 2013: 65).
,,naratiuli
bregaZe:
TamaSi’’,
am
termins
,,postmodernistuli
ase
gansazRvravs
romanis–mniSvnelovani
konstantine
maxasiaTebelia
naratiuli TamaSebi, rac gamoixateba klasikuri teqstebis gagrZelebebsa
da gadaTamaSebebSi’’ (bregaZe 2013: 69). asea dawerili aka morCilaZis
,,wigni’’,
romelSic
,,vefxistyaosanis’’
postmodernizms
fridoni
axal
da
nawarmoebis
versias
swored
mTavari
gvTavzobs.
esaa
am
gmiri
parodia
naratiuli
faqtobrivad
xom
axasiaTebs
TamaSebis
mizani,
moaxdinos klasikuri teqstis parodireba.
bela wifuria werilSi ,,interpretaciis Tavisuflebidan TamaSis
uflebamde’’
aRniSnavs
Semdegs:
,,teqstis
interpretacia
postmodernistuli
maxasiaTebelia.
interpretaciis
an
epoqis
Tavisufleba,
movlenis
Tavisufali
erT-erTi
amave
ZiriTadi
dros
misi
gansakuTrebuli mniSvneloba Sedegia imisa, rom am epoqaSi aRar arsebobs
absoluturi
gageba
WeSmaritebis,
universaluri
ideis
an
erTiani
sistemis
da Sesabamisad maTdami erTgulebis aucilebloba’’ (wifuria 2005:
45
23). avtorsa da mkiTxvels Soris Tavisufali, Ria urTierTobebi iwevs
wina planze. mkiTxvelic fexdafex mihyveba avtors. rolan bartis ideis
Tanaxmad, ,,literaturuli naSromis mizania, mkiTxveli aRar gaxados
momxmarebeli, aramed teqstis Semqmneli” (wifuria 2005: 23).
12)
ormagi kodirebis principi _ es termini britanel arqiteqtors
Carlz jekinss ekuTvnis, misi azriT, ,,postmodernistuli arqiteqtura
klasikuri tradiciisa da modernistuli avangardis Serwymas emyareba”
(qarumiZe
2010: 2).
zurab
qarumiZe
werilSi
,,postsabWoTa
saqarTvelo
da
postmoderni’’ xazgasmiT aRniSnavs, rom ,,postmodernizmic swored ormagi
kodirebis enaze metyvelebs – erTdroulad klasikisa da avangardis
enebze’’ (qarumiZe 2010: 2). avtori gviCvenebs ufro farTo Sreebs da
magaliTad
mohyavs umberto ekos ,,vardis saxeliT’’ – sadac erTmaneTTan
Serwymulia deteqtivi da medievistika.
ormag
kodirebas
warmodgenebze
gadamwyveti
TamaSisas,
kritikosi
mniSvneloba
levan
aqvs
bregaZe
adamianebis
ormag
kodirebis
magaliTad berlinis kedels gviCvenebs. ,,am kedlis namsxvrevebi rom
suvenirebad
daitaces,
swored
imitom,
rom
isini
ormagad
iyvnen
kodirebulni’’ (bregaZe 2008: 189-190). adamianebis warmodgenebi icvleba
imis mixedviT Tu ra simbolur datvirTvas mianiWebs mwerali ama Tu im
movlenas
Tavis
nawarmoebSi.
ormagi
kodireba
postmodernistuli
nawarmoebisTvis damaxasiaTebelia, mas aranairi pretenzia ar gaaCnia
WeSmaritebaze. ase ormagi kodirebiTaa aRWurvili umberto ekos romanSi
,,vardis saxeli’’ berZnuli xelnaweri, romelic mTlianad nawarmoebSi
ganviTarebuli
movlenebis
erT-erTi
mTavari
gamomwvevi
mizezia.
vfiqrobT, Tavad teqstic ormagi kodirebis nimuSia, radgan mkiTxvels
aZlevs sakuTari interpretaciiT nawarmoebis wakiTxvis SesaZleblobas.
13) performansi - ,,Teatri iqceva cxovrebis dekanonizaciis arsebul
formad’’ (bardaveliZe 2006: 172). literaturuli teqsti garkveulwilad
axlosaa
Teatralur
samyarosTan,
radgan
avtori
reJisors
hgavs,
romelic Tavad wyvets, rogori iqneba mkiTxvelis da mayureblis roli
literaturul teqstSi.
46
14)
konstruqtivizmi
konstruirebas
arseboben.
uwevs
,,es
–
postmodernizmi
realobas,
literatura
angrevs,
romelSic
aqucmacebs
avtori
nangrevebisagan
da
Sendeba,
da
mkiTxveli
ngreva
misi
principia’’- aRniSnavs ana imnaiSvili (imnaiSvili 2010: 46).
15)
avtoris
sikvdili
–
literaturaTmcodneoba
avtoris
ganixilavs
niRabi
aRniSnul
–
Tanamedrove
sakiTxs,
termini
,,avtoris sikvdili’’ yvelaze kargad gamoxatavs Tanamedrove avtoris
damokidebulebas, zogadad literaturuli procesis mimarT, rodesac
Tanamedrove nawarmoebs kiTxulob, imis gancda Cndeba, rom avtorma
teqsti da mkiTxveli erTmaneTis pirispir datova da Tavad TamaSidan
gavida. sinamdvileSi ki piriqiTaa, man Zalian ostaturad moirgo avtoris
niRabi, Tan ise, rom recipients xSirad es faqtebi yuradRebis miRma
rCeba, Tumca xSirad ,,gauCinarebuli’’ avtori Semodis TxrobaSi da Tavs
axsenebs mkiTxvels. mwerali niRbis ukan imaleba, dakvirvebul Tvals ki
misi SemCneva ar gauWirdeba. xSirad mwerali Tavad iqceva sakuTari
nawarmoebis
personaJad.
aRsaniSnavia,
rom
,,avtori
gaucxoebulia
sakuTari xelovnebis qmnilebis mimarT’’ (bregaZe 2013: 63). rac, vfiqrobT,
srulebiT marTebulia. avtori yvela movlenas, romelic misi nawarmoebis
irgvliv viTardeba, garedan uyurebs. avtori xdeba erT-erTi damxmare
teqstSi, is personaJTan erTad asrulebs mTavar funqcias, mkiTxvelTan
uSualo kavSiris Sedegad aviTarebs movlenebs, uTanxmdeba mkiTxvels da
ise cvlis teqstSi mimdinare faqtebs. avtori mkiTxvelTan urTierTobs
gareSe warmoudgenelia. avtoris niRabs irgebs zaza burWulaZe, aka
morCilaZe, xulio kortasari da milorad paviCi.
16) axali tipis mkiTxvelis Seqmna –
postmodernizmma warmoSva axali
tipis mkiTxveli. recipients daekisra imaze didi movaleoba, vidre es
manamde hqonda. rogorc ukve aRvniSneT, mkiTxveli avtorTan erTad gaxda
teqstSi procesebis warmarTveli, ufro metic, xSirad, ,,Ria finali’’
swored
misi
fantaziT
unda
daixuros.
roland
bartis
Tanaxmad:
mkiTxvelis dabadeba avtoris sikvdilis fasad xdeba.
postmodernistul
romanSi
mniSvnelovania
sami
komponentis
_
avtoris, teqstisa da mkiTxvelis urTierToba. teqstis aRqma mkiTxvelis
warmosaxvaze
da
ganaTlebis
donezea
47
damokidebuli,
Tumca
calke
ganyenebulad
sakiTxTan
romelime
maTganis
dakavSirebiT
levan
warmodgena
cagareli
SeuZlebelia.
gamoyofs
aRniSnul
gare
da
Sida
sakomunikaciao situaciebs. misi azriT: ,,gare sakomunikacio situacia: –
avtori-teqsti-mkiTxveli,
xolo
Sida
sakomunikacio
situacia
–
mTxrobeli-ambavi-aqtiuri adresati’’ (cagareli 2010: 1-2). ambavi ki xSirad
ar aris realoba. istorizmis principi srulad uaryofilia da ,,istoria
iqceva fiqciad’’ (cagareli 2010: 2). mkiTxvelis roli postmodernsituli
teqstis gaazrebisas imaze gacilebiT didia vidre odesme, faqtobrivad
is gaxda teqstis Semqmneli ,,gadamwyveti instancia nawarmoebisTvis azris
miniWebis procesSi. kiTxva ki sruliad gautoles weras, radgan kiTxvis
dros mkiTxveli teqsts axal-axal mniSvnelobebs aniWebs da Sesabamisad,
teqstis yoveli ganmeorebiTi wakiTxvisas warmoiqmneba axali teqsti’’
(cagareli 2010: 3).
17)
fiqcia
–
gamoZieba
-
igi
mniSvnelovania
postmodernizmisTvis,
avtorTa garkveuli nawili mkiTxvelTan urTierTobas teqstis pirvelive
gverdebidan
iwyebs
da
mkiTxvelsac
kvanZis gaxsna umTavresia
rTavs
procesSi,
kulminacia
da
teqstSi, xSirad mTavar saTqmels teqstSi
faruli azrebi Seicaven, masTan gamoZiebis gziT unda mivideT. mkiTxveli
deteqtivis rols irgebs da avtorTan erTad labirinTebSi mogzaurobs,
ramdenad gaikvlevs gzas, es mis niWsa da mondomebazea damokidebuli.
xSirad
saerTod
mwerali
ar
iwyebs:
aris,
,,Savi
magram
katis
Zebnas
literaturac
bnel
xom
oTaxSi,
esaa’’-
sadac
aRniSnavs
is
maia
jaliaSvili (jaliaSvili 2005: 8).
Jerar Janeti wers: ,,literatura plastikuri velia, gamrudebuli
sivrce,
sadac
paradoqsuli
nebismier
Sexvedraa
dros,
yvelaze
SesaZlebeli.
moulodneli
Cven
yvelani
da
yvelaze
ucnobi
avtoris
ucnobi nawarmoebis personaJebi varT’’ (Janeti 2001: 51).
evropul
warmoCenili.
literaturaSi
postmodernizmis
gamoZiebis
arsebobis
Tema
Zalze
aqtiuradaa
istoriaSi
erT-erTi
umniSvnelovanesi figura umberti ekoa, romelmac Tavisi SemoqmedebiT
waruSleli kvali datova ara marto evropeli - italieli xalxis
cnobierebaze, aramed misma romanebma moicva mTeli msoflio. romani
,,vardis saxeli’’ uamrav postmodernistul niSnebTan erTad
48
efuZneba
gamoZiebis motivs, mTlianad romani erTi didi gamoZiebis procesia,
sadac avtori labirinTebis gavliT gviCvenebs Suasaukuneebis samonastro
cxovrebas.
gamoZiebis Tematikas exebian qarTveli postmodernisti mwerlebi
laSa
imedaSvili,
laSa
buRaZe
da
aka
morCilaZe.
es
gamoZieba
mimdinareobs wina saukunis mkvlelobebze. am ambebis Sesaxeb istoria
dumda, postmodernizmma yvela saidumlos farda axada.
18)
interteqstualoba – erT-erTi ganmsazRvrelia postmodernizmisTvis.
termini ekuTvnis iulia kristevas. Semdeg is gamoiyena roland bartma.
Jerar
Jenetma
werilSi
,,aravin
uwyis,
ra
aris
struqturalizmi’’
warmogvidgina Tavisi Sexedulebebi aRniSnul terminTan dakavSirebiT da
aRniSna, rom ,,interteqstualobas uwodeben teqstebs Soris sruliad
gansxvavebul urTierTobas, me ki urTierTobebis SedarebiT specifikuri
tipebis
kvlevas
Sevudeqi
da
axali
terminiT,
hiperteqstualobiT
ganvsazRvre isini’’ (Janeti 2001: 52) erTi teqsti ise Tavisuflad Sedis
meore teqstSi da ise organulad erwymis mas, xSirad Cndeba kiTxva, sad
daiwyo sxvisi teqsti da sad mTavrdeba avtoriseuli teqsti. es xerxi
postmodernistul samyaroSi farTodaa gavrcelebuli.
interteqstualobac
avtoriseul
TamaSze
xSirad
werda:
TamaSidan
,,TamaSi
upirveles
momdinareobs.
yovlisa
unda
eko
iyos
sicocxlisunariani, nawarmoebi ki Ria’’ (Эко 2002: 161). avtors teqsti
faqtobrivad xelidan gaurbis, Tavad teqsti karnaxobs, Seqmnis Tavisebur
principebs.
interteqstualoba, mixeil baxtinis sityvebiT rom vTqvaT, esaa
,,teqstis dialogi sxva teqstTan’’. ,,postmodernizmi aris literatura
literaturis
aRniSnavs:
Sesaxeb’’.
rogorc
postmodernizmis
interteqstualobaa.
ase
literaturaTmcodne
erT-erTi
magaliTad:
XXI
irma
ratiani
mTavari
niSani
swored
saukunis
teqstSi
avtorma
SeiZleba Tavisuflad gamoiyenos da Casvas XII saukunis ambavi.
mkvlevari
zeinab
kikviZe
wignSi
,,postmodernizmi
da
qarTuli
literaturuli diskursi’’ exmianeba am Temas da aRniSnavs, rom ,,avtori
umetesad gadis mis mier darTul komentarebSi da iqidan damatebiT
instruqcias aZlevs mkiTxvels imaze, Tu teqstis romeli nawili ras
49
niSnavs, an esa Tu is teqsti saidan aiRo, interteqstze saubrisas iqmneba
metateqsti, anu erTgvari teqsti teqstis Sesaxeb, romelic Sifravs
metateqstis gamoyenebis saWiroebas’’ (kikviZe 2011: 44).
rolan bartic xazs usvamda imas, rom mkiTxveli momzadebuli unda
mivides postmodernistul teqstTan, mwerali gamoyenebuli literaturis
sias unda urTavses teqsts, radgan isic ar endoba mkiTxvels.
postmodernizmi ekleqturia, is axlandelis da warsulis nazavia,
mkvlevars
mohyavs
termin
-
centos
cneba,
,,cento
laTinurad
nakuwebisagan Sekeril tansacmels an sabans niSnavs’’ (kikviZe 2011: 45).
mkiTxveli
faqtobrivad
Tanaavtoris
rolSia.
axali
tipis
mkiTxvelis Seqmna postmodernizmma swored aseTi tipis axali mkiTxveli
Seqmna, romelic avtorTan erTad CarTulia teqstSi mimdinare procesebis
ganviTarebaSi. postmodernizmi gamoCenis dRidan uaryofda yovelgvar
sistemebs da normebs.
kritikosebi nana gafrindaSvili da mariam miresaSvili aRniSnaven:
,,rom postmodernistuli nawarmoebi xSirad palimfsestis principiT aris
agebuli’’ (gafrindaSvili, miresaSvili 2011: 267).
es
,,cariel
aRiarebs,
termini
Zalian
furclebze’’
,,Zveli
mniSvnelovania,
weras,
teqstis
postmodernisti
,,cariel
furcels’’
fragmentebi
axal
ar
cnobs
postmodernizmi
teqstSi
ar
aucileblad
moxvdeba’’ (gafrindaSvili, miresaSvili 2011: 267).
interteqstualoba postmodernizmis ganmsazRvreli niSania. xSirad
avtorebi klasikur teqsts iyeneben sakuTari saTqmelis gadmosacemad da
teqstSi
pirdapir
siuJetsac
da
Tanamedrove
romelTa
frazebs
Sinaarssac
avtoris
erTi
aka
nawili
ki
ar
iReben.
morCilaZis
wina
svamen
asea
da
saukuneebis
mxolod,
magaliTad
zurab
aramed
xSirad
ori
cnobili
qarumiZis
teqstebi,
saTqmels
gadmogvcems
da
ostaturad erwymis Tanamedrove epoqas. xSirad xdeba erTi teqstidan
meore
teqstSi
saTqmelis
gadasvla.
teqstSi
saTqmelis
gagrZeleba
mianiSnebs postmodernistuli narativis uwyvetobas. amis magaliTia aka
morCilaZis ,,madaTovis ciklis prozis’’ trilogia da ,,santa-esperansas’’
ciklis prozis trilogia.
50
19) simulakra – es termini aqtiurad ixmareba postmodernizmis niSanTvisebebze saubrisas. rogorc SesavalSi aRvniSneT, simulakra aris asli
originalis gareSe. am termins aqtiurad ikvlevs da ganmartavs Jan
bodriari Tavis naSromSi ,,simulakra da simulacia’’, romelic 1981 wels
gamosca
parizSi.
bodriari
masze
mianiSnebs,
rogorc
fsevdonivTze.
simulakra imis zusti aslia, risi originalic saerTod ar arsebobda.
axleburad gaazrebulma movlenam postmodernistul nawarmoebSi
sxvagvari saxe miiRo, man sxvagvari interpretireba moaxdina CvenTvis
kargad nacnobi teqstisa. simulakra es termini farTod gamoiyeneba, es
aris procesi, rodesac asli da originali ise Sordeba erTmaneTs, rom
pirvelsawyisi xSirad ikargeba da iqmneba ,,asli originalis gareSe’’.
simulaciis erT-erTi mTavari niSania relobis Secvla, ,,simulacia
mxolod simulirebs realobas, magram igi arafers
malavs’’ (TavdgiriZe
2011: 16). simulirebis dros mxlod masala icvleba, is ki, rac axdens
simulacias, ucvleli rCeba.
20) samyaro rogorc teqsti – samyaro iqca erT did teqstad, roland
bartis
azriT:
,,teqsti
citatebisaganaa
moqsovili
da
aTasobiT
kulturul pirvelwyaroze migviTiTebs‘’ (barti 2002: 52). samyarom saxe
icvala TiTqmis yvelaferi xiluli gaxda. am sicxadem, nacvlad imisa,
rom kiTxvebze gaeca pasuxi, piriqiT, uamravi kiTxva gaaCina. amasTan
erTad
imata
gadafasebis
eWvma
da
procesma
adamianebisadmi
mtkivneuli
saxe
undoblobam.
miiRo.
faseulobaTa
miuxedavad
amisa,
am
daeWvebam mwerlobaSi saintereso da gamorCeuli personaJebis arsebobas
Seuwyo xeli. rogorc jer alin flaijeri werliSi, ,,postmodernizmi,
paranoia
da
hipervizualuri’’
–
aRniSnavs,
,,yvelaferi
faruli
zexilvadi gaxda. TiTqos dedamiwac mTliand gamWvirvale gaxda ukve.
mzera mxolod CvenSia, Cven unda davafiqsiroT’’ (flaijeri 2002: 41). am
samyarom Tavisive cxovrebis teqstebi Tavad Seqmna, saTqmeli wina planze
wamoiwia da yvela kari TiTqmis erTdroulad gaaRo.
21)
postmodernistuli mgrZnobeloba _ samyaro qaosia, romelsac ar
gaaCnia erTiani saxe, mouwesrigebeli, Cvens winaSe namsxvrevebis saxiT
warmomdgari realoba, bevri am qaosSi kargavs orientirebis unars da
TviTneburad iwyebs
gzis gakvlevas, xSirad uaress labirinTSi ikargeba.
51
mwerali
mkiTxvelTan
faqtobrivad
werilSi:
erTad
yvelaferma
cdilobs
dasasrulis
postmodernizmi
labirinTidan
saxe
literaturaSi
miiRo.
gamosvlas.
arkadi
danakargis
kiriCenko
Teoria’’
wers
-
,,modernizma ver moaxerxa literaturaSi Tavisi ZiriTadi amocanebis
gadawyveta,
ver
daamyara
avtorsa
da
mkiTxvels
Soris
Tanxmoba’’
(kiriCenko 2003: 31). avtorsa da mkiTxvels Soris aseTi mWidro kontaqti
arasodes arc erTi literaturuli mimdinareobis dros ar yofila,
rogoric axlaa. postmodernizmis epoqaSi faqobrivad avtori mkiTxvels
uTanxmebs yvela detals, romelsac is iyenebs wignis dasasruleblad.
bevri
mas
postmodernistul
avtoris
sikvdiladac
postmodernistulma
mgrZnobelobad,
ki
miiCnevs.
literaturam
TamaSis
principad
ZiriTadad
moaxdina:
miaCniaT,
,,avtoris,
da
rom
romanis,
moTxrobis da ,,maRali xelovnebis’’ sikvdili’’ (kiriCenko 2003: 31). cneba,
postmodernistuli
mgrZnobeloba
aqturad
gamoiyeneba.
amitom
aseTi
tipis literatura garkveul etapze avtorisa da mkiTxvelis grZnobebzea
damyarebuli.
22)
citata da citacia - am or cnebas Soris gansxvaveba mxolod
procesSia. citata sxvisi sityvebis Semotanaa, avtori am citatebs xan
svams brWyalebSi da xan ara, Tavad
Semosvla
process, rodesac sxvisi azrebis
xdeba teqstSi, citacia ewodeba.
23) istorizmis principi – aseve mniSvnelovania, istoriul procesebs,
avtori
axali
xedviT
warmogvidgens,
xSirad
istoriuli
figurebi,
romlebic Cvens cnobierebaSi xelSeuxebel pirebad arseboben, sruliad
sxva
saxiT
da
sxva
kuTxiT
warmogvidgebian.
fardas xdian yovelgvar saidumloebas da
Tanamedrove
avtorebi
faqtebs, romelzec dums
istoria. istoriuli faqtebi Tu movlenebi, ukve saxecvlili da, cota ar
iyos, ironizebulad warmogvidga, miTebi da legendebi daingra, kultebma
msxvreva
iwyes,
aRar
postmodernizmma
magaliTia
aka
isini
arsebobs
faqtebi,
sibnelidan
morCilaZis,
laSa
romelsac
istoria
sinaTlis
Suqze
buRaZis
da
malavs,
gamoiyvana.
laSa
amis
imedaSvilis
Semoqmedeba. istoria mecnierebaa, romelic mxolod faqtebze dayrdnobiT
ar
arsebobs,
is
xSirad
gamonagons,
miTiur
samyarosac
gviCvenebs.
,,Tanamedrove istoriaSi yvelaze saintereso imis kvlevaa, Tu rogorc
52
moxda esa Tu is movlena da ara is, ramdenad WeSmaritia istoriuli
narativi’’ (joxaZe 2012: 2). istoriaSi dro pirobiTia, Znelia imis mtkiceba
es movlena zustad am dros am wels da an saaTze moxda Tu ara
dokumenturad dadasturebuli faqtebis gareSe. gamoyofilia istoriuli
narativebis
ramodenime
momenti.
,,retrospeqtuloba-
roca
warsulis
movlenebi awmyosa da momavlis prizmiT ganixileba. prespeqtiulobaroca movlenis istoriuli Sefaseba istorikosis msoflmxedveleobazea
damokidebuli. specifikuroba- roca istoriuli codna gavlenas axdens
identobis formirebaze. fiqtiuroba- roca istoriuli interpretacia
damokidebulia
orientiris
narativis
im
socialur
rols
aseTi
TamSobs’’
gansazRvra
pirobebze,
(joxaZe
romelTa
2012:
saintereso
3).
farglebsic
vfiqrobT,
siaxlea,
is
istoriuli
romelic
avtorma
SemogvTavaza.
24)
ekleqtizmi -
es niSani gabatonebulia postmodernistul epoqaSi,
is yvela saTqmels erTad uyris Tavs, gansazRvravs mis Rirebulebebs,
afasebs, ramdenad kargad iRebs mas sazogadoeba da ramdenad moaqvs
avtorisTvis mogeba ama Tu im romans. marTlac bestselerad SeiZleba
miviCnioT umberto ekos, milorad paviCis, boris akuninis, aka morCilaZis
da sxvaTa teqstebi. es maskulturaze gaTvlili romanebia, popkulturaa
da masobrivi aRqmisTvis Seqmnili. ,,postmodernistul xelovnebaSi gvaqvs
istoriulad
Tanaarseboba,
aqamde
rasac
arsebuli
yvela
esTetikuri
stilisa
ekleqtizmisken,
da
mimdinareobis
anu
esTetikuri
nazavisaken qimeruli usaxurobisaken mivyavarT (mag. pop-arti), rasac,
bodriaris analogiiT, esTetikuri bulioni SegviZlia vuwodoT’’ (bregaZe
2013: 61). ekleqtizmis magaliTi bevria. maskultura xdeba ganmsazRvreli
iSleba zRvari.
25) rizoma – postmodernizmze saubrisas mniSvnelovania rizomas cnebis
garkvevac. es termini gamoiyenes Jil deliozmada feliqs gvatarim wignSi
,,rizoma
Sesavali’’
1976
wels.
rizoma
(fesvura)
aris
iseTi
tipi,
romelsac ar aqvs miwisqveSa mTavari Rero. aseTia postmodernizmic,
romelic faqtobrivad ar ukavSirdeba arafers. mas ara aqvs sistemuri
xasiaTi,
piriqiT,
am
usistemobiT
SeiZleba
mimarTulebiT ganviTardes.
53
sruliad
sxva
gziT
da
sainteresoa, ras moicavs Tavad termini, ras adareben mas. rizomis
cneba, cota ar iyos, bundovani da gaurkveveli rom ar aRmoCndes,
mkvlevrebi magaliTs gvTavazoben. ,,deliozma da gvatarim 1980 wels
gamocemul wignSi ,,aTasi TefSi’’
rizomis
kultura
Svedur magidas
Seadares, saidanac mkiTxveli amoirCevs da aiRebs imas, rac moswons da
aiRebs imdens, ramdenic surs. TviTon fesura, anu rizoma ki, maTi azriT,
aTasi
TefSia,
romelzec
,,ukve
gamzadebuli
kerZebi
devs’’
(gafrindaSvili, miresaSvili 2011: 270).
swored rizomis kategoria Cans umberto ekos romanSi ,,vardis
saxeli’’. is labirinTia, romelSic swored rizomis wyalobiT Sehyavs
avtors mkiTxveli.
1.4. postmodernistuli romani, rogorc aseTi
postmodernistuli epoqa gmiris danakliss ganicdis. gmirebi aRar
ibadebian. piriqiT, isini saukunis gzagasayarze ikargebian da mis adgils
ikavebs antigmiri radgan Znelia, gansazRvro esa Tu is personaJi gmiria
Tu antigmiri, Seicvala
gmiris Sefasebis kriteriumebic.
adamianebi
sakuTar Secdomebze Tavad ageben pasuxs. Secdomebi ki bevria...
uiliam folkneri - cnobili amerikeli mwerali nobelis premiis
laureatia. misi cxovreba mWidrod ukavSirdeba qveyanas, sadac xalxi
Tavisuflebisa da bedis saZieblad Cadioda.
aRsaniSnavia, romani ,,xmauri da mZvinvareba’’, romelic, rogorc
mwerali ambobs, novelad hqonda Cafiqrebuli, magram saTqmeli imdenad
bevri aRmoaCnda, rom ver Caatia patara novelaSi da ase Seqmna didi
moculobis romani.
romanis Sesaxeb is wers: ,,Txroba idioti bavSvis TvalTaxedviT
daviwye, radgan vigrZeni, rom ufro STambeWdavi iqneboda, momeTxro imis
piriT, visac ecodineboda, rom raRac moxda, magram ver mixvdeboda,
ratom ver gadmoveci ambavi. vcade axla ukve meore Zmis TvalTaxedva
gadmomeca, kidev verafers mivaRwie, maSin mesamed movyevi, axla ukve
mesame
Zmis
TvaliT
danaxuli.
mainc
54
araferi
eSvela.
vcade,
damekavSirebina es nawilebi da Sualedebi Cemi, rogorc mTxrobelis,
sityvebiT Semevso’’ (gribanovi 1999: 89).
marTlac, romanis pirvel nawils gviyveba gonnakluli benjameni,
meore nawils misi Zma qventini mogviTxrobs, mesames mesame Zma jeisoni da
mxolod bolo meoTxe nawilia gadmocemuli tradiciuli avtoriseuli
TxrobiT.
,,romani
imiT
aris
rTuli,
rom
folknerma
uari
Tqva,
drosmieri TanmimdevrobiT daelagebina calkeuli nawili. ufro metic,
romanis SigniT ise aris areuli awmyos drois ambebi da warsulis
mogonebebi, Wirs garkveva rodis xdeba is’’ (gribanovi 1999: 109).
areulia
Semdgom
1910
Txrobis
weli
postmodernizmis
dro, pirveli nawili 1928
modis.
pirveli
am
warmosaxviT
niSnebi
Cans,
wliT TariRdeba,
qaossa
teqstis
da
uwesrigobaSi
mTlianobaSi
aRqma
mkiTxvelis movaleobaa.
romanSi naCvenebia kompsonTa ojaxis dacemis periodi, sadac isini
moralurad da zneobrivad gadagvarebis piras arian misulebi, avtorma
krizisuli situaciis fonze gviCvena aristokratTa ojaxi. nawarmoebSi am
krizisis dawyebis preistoria ar Cans, folkneri 15 wlis mere wers
romanis
damatebas,
sadac
detalurad
gangvimartavs
am
gvaris
genialogias. aseT xerxs ara erTi postmodernisti mwerali mimarTavs.
amiT
isini
mkiTxvels
miniSnebas
aZleven
romanis
rTul
samyaroSi
Sesasvlelad.
ojaxis ufrosi warmogvidgeba susti nebisyofis mqone adamianad,
romelsac cxovrebasTan gamklaveba ar ZaluZs. ,,mTeli dRe ijda, win
edga viskiani grafini, iqve elaga calkeuli gazinTluli tomebi.’’ Tuki
mamamisi mebrZoli iyo, axla mas aRar Seswevs Zala, ebrZolos cxovrebas,
,,radgan igi uazrobaa’’ ase, avtoris sityvebiT rom vTqvaT, ,,naxerxiT
gamotenil tikinad iqca generlis Svili’’.
rac
damnaSvea
Seexeba
ojaxis
diasaxliss
misis
kompsons,
is
mTavari
rogorc sakuTari ojaxis ngrevaSi, ise Svilebis winaSe, mas
gansakuTrebuli
siyvaruli
aqvs
patara
biWis
jeisonisadmi.
es
uTanasworo siyvaruli badebs arajansaR urTierTobas da-Zmebs Soris.
isini kargaven yovelgvar faseulobebs da moralur principebs, ,,yvela
55
Svili ucxoa CemTvis da me meSinia maTi’’ _ aseTia
dedis damokidebuleba
Svilebisadmi.
rogorc kritikosi boris gribanovi gadmogvcems _ ,,es egoizmi
simaxinjemde
midis.
imgvari
qveTrinis
TviTmkvleloba,
miyenebul
Seuracxyofas’’
izrdebian
Svilebi.
tragediac
ise
aRiqvams,
(gribanovi
pirveli
ki,
rogoricaa
rogorc
1999:
109).
mkiTxvelis
vaJiSvili
piradad
amgvar
winaSe
misTvis
atmosferoSi
benji
warsdgeba.
,,ganmacvifra im azrma, ambobda Semdgom folkneri, ra bevri ramis mocema
SeeZlo sakuTar Tavze gulisyurmokrebil umankoebis ideas, Tuki erTerTi Svili savsebiT umanko iqneboda, e.i. iqneboda idioti. ase iSva benji
da
maSin
imiTac
davinteresdi,
rogori
unda
yofiliyo
am
idiotis
damokidebuleba im samyarosTan, romelSic cxovrobda, magram romelsac
verasodes Seicnobda ara da am samyaroSi unda epova sisaTuTe da
Semweoba’’ (gribanovi 1999: 110).
mwerals
aintersebs
damokidebuleba
gare
aseTi
samyarosTan,
tipis
gmiris
Cveneba,
misTvis
sakuTari
daa
misi
yvelafris
sawyisi cxovrebaSi, masTan grZnobs Tavs kargad, magram es mxolod
bavSvobaSi iyo, axla ki _ ,,Semomexvia kedis mklavebi da qaTqaTa pirbade.
magram xeebis suni aRara aqvs kedis da me avtirdi’’. kedis gaTxovebam misi
samyaro daaqcia benjis tragedia sulieris garda fizikuricaa. is Zmam
daasWurisa.
mwerals
mowodeba
miaCnda,
marcxi
gmirisadmio,
sibraluri.
rom
iyo.
upasuxa;
esaa
benjamenis
rodesac
mas
,,benjamenisadmi
Sebraleba
TvaliT
danaxuli
samyaros
grZnoba
giCndeba
grZnoba
miCndeba,
benjamenisadmi
arafers
hkiTxes,
ra
erTaderTi
kacobriobisa.
ganvicdi, radgan TviT igi ar ganicdis arafers, me erTaderTi imas
ganvicdi,
Tu
ramdenad
damajereblad
Sevqmeni
igi.
igi
Tavis
daniSnulebas asrulebs da midis‘’ (gribanovi 1999: 108).
am
idioti
nawarmoebis
bavSvis
mTavari
TvaliT
ambis
danaxuli
gadmocemisa.
ambavi
xdeba
TvalSisacemia
is
safuZveli
naxtomi,
romelsac mwerali erTi Tavidan meoreze gadasvlisas akeTebs, mkveTrad
icvleba
Txrobis
manera.
idiotis
fiqrebs
cvlis
harvardis
universitetSi ganaTlebamiRebuli inteligentis asociaciur azrovneba.
56
iwyeba Txrobis ufro rTuli etapi. am TavSi Cndeba postmodernizmisTvis
damaxasiaTebeli niSnebi, kerZod, aluzia, rTuli abstraqtuli azrovneba,
romelic moiTxovs mkiTxvelis daZabul gonebriv muSaobas.
simboluria, rom qetrini misi sicocxlis ukanasknel dRes saaTs
isrebs aZrobs. mas drois SeCereba surs ,,Tavis mokvlac xom Taviseburi
moCvenebiTi
cdaa
drois
srbolis
SeCerebisa’’
sicocxlis bolo dRes misi cnobiereba mTlianad
(gribanovi
1999:
115).
warsulSi gadavida.
es rTul asociaciebs warmoSobs. swored isini iwveven TviTmkvlelobaze
fiqrs. mwerali qvetrinis saxiT gvixatavs rTuli sulieri tragediis
mqone pirovnebas, qveTtrini ver uTavsebs erTmaneTs warsulsa da awmyos,
rac tragikul Seusabamobas qmnis. samyarosadmi misi xedva sxvagvaria.
romanis Sesaxeb arsebobs azrTa sxvadasxvaoba. kritikosTa erTi
nawili miiCnevs, rom romani socialistur Temazea Seqmnili. zogi mas
uwodebs romans drois Sesaxeb, zogs ki miaCnia rom mwerlis mTavari
Tema sulieri faseulobebis dakargvas ukavSirdeba, rac savsebiT swori
xedvaa, avtorma am ojaxis tragediis CvenebiT ostaturad warmogvidgina
misi Tanamedroveobis tragediac. sadac, romanis msgavsad, yovelgvari
faseulobebi ikargeba da yvelaze axlobeli adamianebic ki ucxovdebian
erTmaneTisagan. romanis gmirebis tragedia bavSvobidan iRebs saTaves.
rac Seexeba kedis, am personaJis irgvliv trialebs yvelaferi, is
aris romanis mTavari RerZi. mis mimarT damokidebulebas Tavad avtoric
ar malavs da erT-erT Sexvedraze, romelic virjiniis universitetSi
gaimarTa, kiTxvaze _ Tu ratom ar xdeba sakuTari cxovrebis mTxrobeli
kedi, folkneri pasuxobs: ,,imitom, rom kedi metismetad mSvenieri da
mgZnobiarea, raTa momxdari ambebi momeyolebina
da amiT damemdablebina.
amitom vifiqre, ufro amaRelvebeli iqneboda, visime TvaliT Semexeda
misTvis’’ (gribanovi 1999: 129).
am adamianis garegnobaze araferi ar aris naTqvami, magram cxadia,
kedi
ojaxSi erTaderTi pirovnebaa, visac siyvaruli SeuZlia. cxovreba
misTvis ar warmoadgens saSiSroebas, piriqiT etrfis mas da iRebs iseTs,
rogoric aris. dedis wyalobiT areulia misi piradi cxovreba, mas
sakuTar Svils arTmevs deda.
57
rac Seexeba romanis mesame nawils, romelsac jeisoni mogviTxrobs,
am nawilSi xdeba kvanZis gaxsna. jeisoni romanis mTavar saTqmels ambobs,
mkiTxvels is warudgeba, rogorc saqmiani, praqtikuli da moazrovne
pirovneba, romelic kargadaa morgebuli im sazogadoebas, romelSic
cxovrobs, mas dakarguli aqvs yovelgvari moralur-zneobrivi imperativi,
misTvis mTavari faseuloba mxolod da mxolod fulia. mTavari gmirebi
radikalurad gansxvavebuli arian. Tu erTi Zma Tu sakuTar dasTan
erTad
samyarosgan Tavis
garidebaze ocnebobs, meore marto
fulis
Sovnis JiniTaa Sepyrobili. fulia erTaderTi sazomi ojaxis wevrebTan
urTierTobaSic.
mamis
dakrZalvaze
mxolod
im
fulze
fiqrobs,
yvavilebSi tyuilad rom gadayara. Tavad bednieria imiT, rom sindsis
natamali
ara aqvs. radgan, rogorc TviTon ambobs, ,,mas ise unda
eloloavebode,
rogorc
Wirian
lekvs’’.
jeisoni
ugulo,
yovelgvar
adamianur grZnobebs moklebuli adamiania. ,,igi dasrulebuli borotebis
gansaxierebaa Cems TvalSi. Cemi azriT, es yvelaze rTuli saxea, rac ki
odesme Semiqmnia.’’
iseve,
rogorc
danarCeni
Svilebis,
mis
cxovrebis
dangrevaSic
dedas miuZRvis wvlili, romelic jeisons yovelTvis iyenebda qmarTan da
SvilebTan dapirispirebaSi.
jeisoni
gansxvavebuli
da
qvetrini
pirovnebebi
ori
gviCvena
erTmaneTisgan
mweralma.
erTi
radikalurad
ganasaxierebs
im
samyaros, romelic meorem dakarga. sazogadoebaSi WeSmariti humanuri
faseulobebi
uaryofilia.
am
faseulobebs
mowyvetili
adamianis
gansaxierebaa jeison kompsoni, romlis cxovrebac savsea xmauriTa da
mZvinvarebiT.
avtori romanis meoTxe nawilSi wina Tavebis erTgvar Sejamebas
akeTebs. is misi gmirebidan gamoyofs moaxle zangis qals, romelic kvlav
erTgulad emsaxureba daSlis piras myof ojaxs. dilzi aris erTaderTi
pirovneba, romelic mkiTxvels raRac dadebiTis rwmenas ubrunebs. dilzi
mowmea
am
movaleobas
ojaxis
ayvavebis
da
daqveiTebisac,
xolo
mis
mTavar
zneobriv erTgulebaSi xedavs. es ubralo adamiani axerxebs
cxovrebasTan gamklavebas, maSin, rodesac masze bevrad ganaTlebulebi
iRupebian.
58
rac Seexeba saTaurs, simboluria. avtori ambobs _ ,,saTauri umal
simboluria xolme, vidre literatruli, saTaurs cota ram akavSirebs
siuJetTan an
xasiaTTan. saTauri ideas warmoaCens. saxelwodeba ,,xmauri
da mZvinvareba Seqspiris ,,makbetidan aris aRebuli, esaa cxovreba savse
,,xmauriTa da mZvinvarebiT’’ (gribanovi 1999: 146) kiTxvaze, romel romans
TvliT saukeTesodo pasuxobda: ,,imas, romelmac yvelaze tragikulad da
brwyinvaled damamarcxa’’ (gribanovi 1999: 151).
miuxedavad imisa, rom im periodSi, rodesac es romani daiwera, 1928
wels
postmodernizmze,
saubaric
ar
iyo.
rogorc
amerikaSi
(iq
literaturul
sadac
Semdeg
mimdinareobaze,
es
jer
literaturuli
mimdinareoba Camoyalibda) daiwera ,,xmauri da mZvinvareba‘’, marTalia, es
teqsti ar gamoirCeva yvela im TvisebiT, romliTac postmodernistuli
teqstebi xasiaTdebian, magram faqtia, misi pirveli niSnebi Cans. esenia
Txrobis
areuli
gamoyvanilia
im
danawevrebuli
tipis
manera.
adamiani,
romelic
mTavar
moqmed
moklebulia
gmirad
yovelgvar
moralur faseulobebs, ironiuladaa daxatuli romanis yvela gmiri,
garda benjamenisa, romelsac TanaugrZnobs avtori. damateba mniSvnelovan
rols asrulebs romanis srul gagebaSi, mkiTxveli xSir SemTxvevaSi
aqedan igebs avtoris mTavar saTqmels. kvanZis gaxsna mwerlis mierve
xdeba ara Tavad teqstSi, aramed mis gareT. aseT xerxs mimarTavs bevri
postmodernisti mwerali, maT Soris aka morCilaZec, romelmac romanSi
,,gadafrena madaTovze da ukan’’ mTavari personaJis mkvlelobis saqme
swored damatebaSi gasna da mkvlelis vinaobac iq gagvando. albaT,
uiliam folkneris mTavari saTqmeli swored rom moralur-zneobrivi
imperativis rRvevis Cveneba iyo, man erTi ojaxis tragediis daxatviT
mTeli misi Tanamedrove samyaros suraTi aRgviwera, sadac yvelaferi
degradaciisken mieqaneba am samyaroSi yovelgvar faseuls Crdili adgeba
da
amas
Tavad
adamianebi
akeTeben
zogi
gacnobierebulad,
zogi
instiqturad.
marsel prusti _ postmodernizmis niSnebi gamoCnda ara marto
amerikul literaturaSi, aramed man asaxva hpova frangul mwerlobaSi,
kerZod, marsel prustis SemoqmedebaSi. anatoli fransma masze Tqva:
,,cxovreba Zalian moklea, prusti ki Zalian grZeli’’. prusti ,,marad
59
sneuli axalgazrda kaci iyo da isini, visac igi Sexvedria, masSi maRali
wris
warmomadgenels,
iqneb
inteligentsac
xedavdnen,
oRond
ar
moelodnen misgan raime didebuli nawarmoebis Seqmnas’’ (morua 1983: 183) werda andre morua wignSi ,,literaturuli portretebi’’.
sneulebam daRi daasva mis Semoqmedebasac, magram, miuxedavad amisa,
SeZlo daemTavrebina misi sicocxlis yvelaze mTavari wigni. ,,dakarguli
drois ZiebaSi’’ wera iyo misi cxovrebis mTavari mizani. Tavad ambobs
kidec: ,,filosofiis da weris garda, CemTvis yvelaferi drois amao
kargvaa.’’ ar surda arc erTi wamis dakargva, radgan icoda, sikvdili
Zalian
axlos
iyo.
mwerali
izolirebul
samyaroSi
cxovrobda.
erTaderTi mizani hqonda, Seeqmna misi cxovrebis wigni. mniSvnelovania,
rom nawarmoebis dasasruli zustad emTxveva misi cxovrebis dasasruls.
sikvdilamde ramdenime TviT adre mweralma ganacxada _ ,,iciT, am RamiT
didi ram moxda, es mniSvnelovani siaxlea, me davwere sityva dasasruli,
axla ki SemiZlia movkvde’’ (enuqiZe 1996: 18).
rodesac mwerali bermotis sikvdils aRwers, akeTebs mniSvnelovan
damatebas, sadac ambobs: ,,am nawils me Cemi sikvdilis win Sevavseb’’.
romanis mTavari gmiri Tavad avtoria. is qmnis wigns, sadac gviCvenebs
sakuTari cxovrebis istorias. Txroba mTlianad mimarTulia dakargulis
Ziebisken. ikargeba cxovrebaSi yvelaze faseuli ram _ dro, romelic
ukve ganvlili da warsulad qceulia. sikvdilis piras myofi gmiri
sabolood Seicnobs imas, rasac eswrafoda. mxolod ,,mopovebuli drois‘’
erT-erT epizodSi germanistebis ezos uswormasworo qvafenili badebs
masSi
ucnaur
ganecada.
grZnobas,
romelic
magram amjerad
bedniereba,
am
dros
rom
mas
odesRac
ukve
ewvia,
bavSvobaSi
sxvagvarad
awmyosa
da
iRebs
TiTqos
da
warsulis
xvdeba
ukve
,,es
SegrZnebaTa
Secnobidan movida da myiseulad icnobierebs, rom swored esaa misi
nawarmoebis mTavari Tema. nawarmoebi ukve warsulad qceuli, ase vTqvaT,
,,nacxovrebi cxovrebis’’ axsnaa, ,,nacxovrebi cxovrebis, romelic azrsa
da formas warsulidan Semosavs’’ (enuqiZe 1996: 20)
aRniSnavs ekaterine
enuqiZe wignSi ,,marsel prustis ZiebaSi - cnobierebis Tavgadasavali’’.
nawarmoebis mTavari gmiri yvelas da yvelafris ZiebaSia, eZebs
samyaros, dros da sakuTar adgils am samyaroSi. andre moruas azriT,
60
,,prustis Semoqmedebas Seucnobelis mogonebiT warsulis gacocxleba
udevs safuZvlad’’ (morua 1983: 197). mTavari gmiri warsulSi mogzaurobs
da xedavs imas, rac iq darCa. qalaqgareT saxli mas bavSvobas axsenebs,
is, erTi SexedviT, Cveulebrivi, magram amave dros Zalze rTuli saxiT
warmogvidgeba. mas avtoris mier Znelad Sesasrulebeli misia akisria,
eZebos is, risi povnac SeuZlebelia ,,dakarguli dro’’ Txroba warsulSi
xdeba
aq
yvelaferi
dasrulebulia;
es
yvelaferi
cxovrebis’’aRqmaa. romanSi cxovreba win miiwevs,
,,nacxovrebi
magram mxolod ukan
warsulisken xedviT. mwerali warsuls iyenebs imisTvis, rom momavali
Seqmnas. misTvis ar arsebobs srulyofili awmyo, mas mudam warsuli
sdevs Tan.
siyvaruls mwerlis SemoqmedebaSi, cota ar iyos, ucnauri asaxva
aqvs.
is
Tvlida,
rom
mxolod
siyvarulis
uaryofiT
SeiZleba
xelovnebaSi WeSmaritebis miRweva da rom es grZnoba iluziaa da meti
arafri. gmirebs maTi fantaziiT Seqmnili qalebi uyvardebaT, sabolood
ki im daskvnamde midian, rom SeuZlebelia ucxo arseba daisakuTro da
Sens ganuyofel nawilad aqcio, marseli crdilobs, misi siyvarulis
obieqti
albertina
tyveobaSi
amyofos
da
ise
daisakuTros,
magram
sabolood yvela xvdeba, rom es auxdeneli ocnebaa. aq siyvaruli ibadeba
raRacis asociaciis Sedegad. mwerali ,,aRiarebs bednier qorwinebas’’,
magram ara realur cxovrebaSi, aramed literaturaSi, sadac yvelaferi
avtoris xeliT iqmneba da misi fantaziis Sedegia.
mwerali
mTavari.
misTvis
Tavad
siyvaruls
etrfis,
misTvis
miuwvdomeli
qalia
did sxvaobas xedavs dapyrobil da dasapyrob qalebs Soris,
pirveli
tipis
qalebi
usulo
sxeulebad
iqcevian
xolme.
,,siyvaruli isaa, CvenSi jer kidev manamde rom feTqavs, sanam Tavis
obieqts ar ipovis.’’
albertins, rogorc qals, mwerali faqtiurad funqcias akargvinebs
da aqcevs usulo arsebad, araraobad, romelsac aTasgvar braldebas
uyenebs.
amiT
nawarmoebSi
is
TiTqos
mizezs
eZebs,
raTa
siyvaruli
uaryos.
sasiyvarulo urTierTobebi, cota ar iyos, saxeSecvlili
da aratradiciulia. gmirebi siyvaruls ise iReben, rogorc sasikvdilo
scenebs. ,,prustTan kaci an Seyvarebulia an amazrzen cxovrebas eweva. es
61
mamakacebis cxovreba xSirad Tavad prustis tvirTia, dedis faqtors
xazi unda gavusvaT igi mudmivad arsebobs’’ (enuqiZe 1996: 71).
,,prusts
bavSobaSi
dedisadmi
hiperToropiuli
grZnoba
hqonda’’
(enuqiZe 1996: 72). am damaxinjebulma siyvarulma daTrguna mwerali, amitom
veRar gaiRviZa masSi normalurma grZnobam, siyvarulma. ,,rac ver SeZlo
prustma cxovrebaSi,
xelovnebaSi moaxerxa. man sruliad axali da
ucnauri, mxatvruli saxeebi Sva’’ (enuqiZe 1996: 48).
esa
Tu is
movlena
mweralma
warsulis
CvenebisTvis
gamoiyena,
asociaciurobiT, aluziiT is kidev erTxel iWers, aRbeWdavs, moipovebs
drois romeliRac monakveTs. misi mizani mxolod da mxolod dakarguli
drois Ziebaa da meti araferi.
wrfeli,
siyvarulSi
laRi
asaxa,
Tavisufali
ris
gamoc
grZnoba
Znelia
mweralma
isaubro
mxolod
dedis
moralur-zneobriv
imperativze. mTavari gmiri, romlis ukanac avtori imaleba, garkveul
wilad arRvevs am faseulobebs. masTan religiuri amaRleba xorcieldeba
dacemis paralelurad.
prustis
gansakuTrebuli
damokidebuleba
dedisadmi
nawarmoebSic naTlad Cans, is araviTar SemTxvevaSi mTxrobels
Tavad
cuds ar
aTqmevinebs dedaze. mas aRwers, rogorc sust da keTilSobil pirovnebas,
romelsac ver upirispirdeba.
ironia,
niSania
aseve
gmirebs
da
romelic
postmodernizmis
naCvenebia
nawarmoebSi.
maT
Soris
is
upirispirdeba
erT-erTi
ironiulad
maT,
visac
damaxasiaTebeli
moixseniebs
aqvT
mis
garkveuli
seqsualuri gadaxrebi. SeiZleba iTqvas, rom mwerali amiT sakuTar Tavs
dascinis, sakuTar arasrulfasovnebas Tavis personaJebs miawerda, Tavis
nakls maT naklad gviCvenebda, Tan is personaJebi mas, rogorc avtors,
ar uyvarda.
am nawarmoebSi yvela
nivTs
Tavisi datvirTva
aqvs, magaliTad
,,germanistebis mxareSi” aseTia lifti, romelic arasodes ar Cerdeba im
sarTulze, sadac mTxrobeli unugeSod elis sayvareli qalis stumrobas.
,,is xmauriT agrZelebs gzas da es xmauri xdeba Tavad mtkivneuli,
saidanac mitovebis xmebi moismis” (enuqiZe 1996: 62).
62
,,Ziebani” im adamianTa nawarmoebia, vinc cdilobs cxovrebasTan
SebrZolebas, sakuTari Tavis Semecnebas. magaliTad, batoni pieri imitom
aris sul damunjebuli, rom igi ebrZvis sakuTar Tavs. baton sanots,
romelsac mudivad dascinian da akritikeben, moswons daCagrulis roli,
mwerlis azriT, ,,cxovrebaSi adamianebi umniSvneloni ar iqnebian im
SemTxvevaSi, Tuki maT miecemaT azris Tavisufled gamoTqmis saSualeba”
(enuqiZe 1996: 68).
,,miuxedavad
imisa,
nawarmoebis
fasadi
mis
asociaciur
stils
emyareba, prustis stili mxolod reminiscenciis Sedegi ar aris. misi
stili aris ,,TamaSis’’ sivrce, romelsac zusti kanonebi aqvs da romlis
siRrmeSic
didi
STagoneba
ifareba”
(enuqiZe
1996:
78).
TamaSi
postmodernizmis erT-erTi upirvelesi niSania.
Ziebis dabadeba prustisTvis sakuTari dabadeba iyo. ,,nawarmoebic
mTavrdeba sityviT ,,dro”, romelSic gadmocemulia misi centraluri
Tema. igi mTavrdeba imiT, riTac daiwyo drois ideiT” (morua 1983: 201).
marsel prusti, romelmac mTeli Tavisi sicocxle erT nawarmoebs
Sealia, Cvens winaSe mniSvnelovan da sakamaTo Temebs wamoWris. ,,avtoris
niRabs” morgebuli mwerali sakuTari personaJis eniT gvelaparakeba
Tavis cxovrebaze.
marsel
gasaRebi.
prustis
vfiqrobT,
romanis
Tavad
,,dakarguli
saTaurSia
drois
aRniSnuli.
ZiebaSi’’
saTauri
mTavari
mianiSnebs
teqstis mTavar saTqmelze. dro dakargulia, dro romlis Zebna arc Tu
ise martivia, romani cxovrebiseul prioritetebs gansazRvravs.
entoni
romlis
berjesi
_
erT-erTi
gamorCeuli
amerikeli
mweralia,
SemoqmedebaSic postmodernizmis bevri niSania Tavmoyrili. misi
erT-erTi saukeTeso nawarmoebia ,,meqanikuri forToxali”, romelic am
literaturuli mimdinareobis yvela moTxovnas pasuxobs.
arsebobs romanis ori gamocema amerikuli da inglisuri. maT Soris
is
gansxvavebaa, rom amerikul nawilSi bolo Tavi Semoklebuladaa
Setanili.
entoni
berjesi
wers:
,,marTali
giTxraT,
ar
msurda
arsebuliyo erTi da imave wignis ori versia. nawarmoebis Sinaarsobrivi
63
strqutura dairRva. garda amisa, axalgazrdaTa Soris gavrcelebuli
Zalmomreoba
amerikul
gamocemaSi
mTeli
simZafriT
ar
SeigrZnoba.
amitom nawarmoebi dayvanilia ubralo alegoriamde, maSin, rodesac is
Cafiqrebuli iyo rogorc romani’’ (berjesi 2013: 18). amerikul versiaSi ar
moewonaT nawili, sadac aleksi realur cxovrebas ubrundeba. gadawyvets
Seqmnas ojaxi da iyolios Svili, Secvalos cxovreba, romelic udavod
moiTxovs
cvlilebas
da
dabrunebas
WeSmarit
samyaroSi.
,,es
iyo
zdasruli adamianis daskvna, romelic amerikaSi ar moewonaT’’ (berjesi
2013: 18).
mwerali
mudmivad
kritikulia
sakuTari
Tavisa
da
nawarmoebis
mimarT. berjesma aRiara, rom didxans fiqrobda, gadaeca Tu ara, es wigni
amerikeli gamomcemlebisaTvis. ,,ingliseli gamomcemlebic yoymanobdnen.
amitom,
rodesac
amerikelma
gamomcemelma
ar
moisurva
bolo
Tavis
CarTva wignSi, winaaRmdegoba ver gavuwie. vfiqrobdi, iqneb, ase sjobsmeTqi
–
mwerlebs
(gansakuTrebiT
wignis
dasrulebis
Semdeg)
eWvi
eparebaT xolme wignis faseulobaSi)’’ (berjesi 2013: 18). aseve iyo Tanxis
mxriv
interesi
da
isic,
rom
kritikosTa
didi
nawili
amerikuli
variantis upiratesiobaSi arwmunebda.
,,mweralma, sityvebis garda, isic unda icodes, raze wers’’ (qardava
2013: 27). mniSvnelovania is, Tu ra aRwera avtorma, ,,vaRiarT, entoni
berjesis
,,meqanikuri
forToxali’’
xelovnebis
aseTi
nimuSia
da
es
sxvebze kargad Cven – sabWoTa kavSiris moqalaqeebma viciT’’ (qardava 2013:
27).
nawarmoebis saTauri saintereso da dasafiqrebelia. is mianiSnebs,
rom amqveynad yvelaferi meqanikuria, yvelafers Tvisi arsi da sazRvari
aqvs. es xSirad gaurkvevlobas iwvevs.
aRniSnul
nawarmoebSi
moralur-zneobrivi
imperativebis
sruli
ganadgureba da ugulebelyofaa naCvenebi. mTavari moqmedi piri, romelic
warmogvidgeba
rTuli
fsiqologiuri
xasiaTis
mozardad,
uaryofs
yovelgvar zneobriv normebs.
mwerali
sociumis
crdilobs
iseTi
samyaros
Cvenebas,
warmomadgenlebi TavianT miswrafebebs
64
sadac
sxvadasxva
sxvadasxvanairi
formiT gamoxataven, Tumca amiT
mTavar saTqmels amboben. samyaro
romelSic uwevT cxovreba dasaRupad aris ganwiruli.
aleksi, romlis irgvlivac trialebs avtori, ostaturad irgebs
niRabs
keTilSobili,
ucodveli
adamianisas,
berjesi
am
personJis
Cvenebisas erTgvarad mkiTxvelis winaSe marTavs karnavals, sadac gmiri
saxecvlili gvevlineba sxva saqmiTa da saTqmeliT.
mTavari
moqmedi
piri
rTuli
fsiqologiis
mqone
adamiania,
damnaSavea, patara damnaSave, romelsac mxolod es sityva ar miesadageba.
is
ubralod
Wrilobidan
wyurvilis,
sisixlismsmeli
momdinare
Tumca
radikalurad
Tavadac
dRe
sisxli
dRe
mas
britviT
miyenebuli
ufro
metad
uRviZebs
sisastikis
sxva
saxiT
gvevlineba.
misTvis
ar
sruliad
gardaiqmneba,
aRniSnavs.
mkvlelia,
dRe
sxvanairad
icvams,
aris
usmens
am
dros
mogonili,
rasac
klasikur
musikas
mSoblebsa da garSemomyofebze kargi STabeWdilebis moxdenas cdilobs.
romanSi avtors, mZime kriminaluri suraTi aqvs naCvenebi:
TiTqos
ingreva,
azrs
kargavs
yvelaferi,
adamianebi
samyaro
TavianTi
moqmedebebiT emsgavsebian mxecebs. danaSauli danaSauls emateba, magram
pasuxismgebeli
aravinaa.
damcireba sufevs.
irgvliv
usamarTloba,
tyuili,
Ralati
da
mwerlis mier kargad aris naCvenebi skolis asakis
bavSvebis fsiqologiuri problemebi. isini gzagasayarze dganan, saidanac
unda airCion an gza gadarCenis da wesieri cxovrebis, an ara da gza
daRupvisa. aleksi da misi megobrebi swored am ukanasknels, saSiS gzas
daadgnen,
romelic
adre
Tu
gvian
sikvdiliT
damTavrdeba.
maT
adamianebis sicocxliT TamaSi daiwyes, rac sabolood spobs maT da
andgurebs rogorc moralur-zneobrivad, aseve fizikurad. nawarmoebSi
naCvenebia ukve damnaSaved Camoyalibebuli adamiani, Tumca, rogor mivida
gmiri am gzamde es ucnobia, faqti erTia, aleksis sulieri samyaros
ngrevaSi ojaxi did rols TamaSobs. ar Cans misi pativiscema ojaxisadmi,
mis
irgvliv
arsebulma
arasrulfasovanma
garemom
gmiri
moswyvita
realobas. is iZulebuli gaxda, Tavisi samyaro Seeqmna, sadac, misnairi
damnaSaveebis
icodnen
mis
garda,
aravis
yoveldRiur
adgili
ar
iyo.
saqmianobaze.
65
mSoblebma
avtori
araferi
ar
Tanamedrove
axalgazrdebis problemis mizezs eZebs da gviCvenebs, rom mSoblebis
uyuradRebobaa yvelafris saTave.
mwerali
erT
xazs
miyveba,
gvTavazobs
uwyvet
qronologiur
Tanmimdevrobaze agebul kompoziciebs. aleksi rTuli pirovnebaa, mas
gansakuTrebuli cxovrebis wesi da Sinagani samyaro aqvs, rac izidavs
mkiTxvels da masze waruSlel STabeWdilibas tovebs. avtoris mizania
dasaRupad ganwiruli samyaros da masSi mcxovrebi gadagverebis piras
mdgari adamianebis Cveneba.
aleksi xelovnebis didi Tayvanismcemelia, is klasikuri musikiTaa
gatacebuli da brwyinvaled asxvavebs erTmaneTisagan ara marto musikas,
aramed imasac, rac mis
miRmaa.
miuxedavad amisa, sainteresoa, ra rols asrulebs maTTvis eklesia?
ra faseulobebs eyrdnobian isini? ramdenad iTvaliswineben moralur
principebs? am personaJze saubrisas moraluri principi sruliad ucxo
Temaa, misTvis ar arsebobs araferi Rirebuli. aseTi adamianebi angreven
yovelgvar CarCoebs da qmnian TavianT kanonebs. aleksi gamosasworebel
koloniaSi ijda, sadac masze garkveul fsiqologiuri Tu
gavlenis
moxdenas
crdilobda
kaplani:
,,amqveynad
moraluri
mTlad
umciresi
codvac ki ar rCeba dausjeli da warmoidgine, ra xdeba imqveynad’’
(berjesi 2003: 91). aleksi bibliiT dainteresda da klasikuri musikis
fonze furclavda mas. jvarcma warmoidgina baxis musikaze da daizepira
kidec is adgilebi. ,,kaplani, roca am saRvTo wigniT dainteresebas
Sematyobda, Camketavda xolme salocavSi, musikis mosmenis nebas maZlevda
da viyavi am gancxromaSi, davjdebodi CemTvis marto. kasetas Cavdebdi da
biblias
vfurclavdi”
miuxedavad
endoboda
(berjesi
2003:
91)
_ambobda
imisa, rom maT kargi urTierToba
moZRvars,
radgan
xSirad
xedavda
aleksi.
hqondaT,
mas
Tumca,
aleksi ar
,,viskis
boTlTan
mosaubres”, imasac xvdeboda, rom Cinis amaRlebis mizniT ena mihqonda
ufrosTan
da
Tan
tyuilsac
kadrulobda.
yovelive
amis
gamo
mis
qadagebebs mozard patimrebTan aranairi Sedegi ar mohqonda.
rogorc
aRvniSneT,
aleqss
bibliidan
yvelaze
metad
jvarcma
mowonda. alabT Tavisi sisastikiT es adgili did efeqts axdenda gmirze,
romelsac mowonda ,,sisxli, romelic lamaz wveT-wveTd Camodioda nacemi
66
da Tundac mokluli adamianis sxeulidan, Tvalebi davxuWe da uceb
warmovidgine, TiTqos lursmans virWobdi gaSlil mtevanSi” (berjesi
2003: 92).
ase Taviseburad esmoda mas religia. xSirad kaplansac epareboda
eWvi Tavisive qadagebebis WeSmaritebaSi _ ,,iqneb vinc Segnebulid irCevs
borotebis daklaknil biliks, raRaciT ufro axloa RmerTTan, vidre is,
visac sikeTis swor gzaze iZulebiT gauyeneben‘’ -fiqrobda is.
miuxedavad amisa, aleksi mis arasrulwlovan megobrebTan erTad
uamrav saSinelebebs Cadis, kriminalur samyaroSi moxvedril
adamianebs
cxovreba sxva TamaSs sTavazobs, sariskos, saxfaTos, magram, rac ufro
metia riski, miT ufro izidavdaT maT es TamaSi. miuxedavad amisa, maTma
erTobam
didxans
ver
gastana.
aleksis
lideroba
undoda,
ramac
megobrebs Soris uTanxmoeba gamoiwvia. is megobrebma gaswires.
aleksi cixeSi igebs pitis, bnelos
da jorjos ambavs. TiTqos
uxaria kidec maTi sikvdili, Tumca mas Semdeg, rac uRalates, ar SeeZlo
maTTvis
megobrebi
ewodebina.
aleksize
Catarebuli
fsiqologiuri
eqsperimentis Sedegad is cota xniT eTiSeba realur cxovrebas ,,eSmakma
icis,
ramdeni
xani
vegde
ase
SefuTuli
da
raRac
mavrTulebze
SeerTebuli’’ -igonebs Sokidan gamosvlis Semdeg.
yovelive amis Sedegad
gmiris konfliqti samyarosTan kidev ufro
metad gaZlierda. miuxedavad amisa, mas iseve izidavda mecxre simfoniis
fonze haerSi frena, rac realur cxovrebasTan misi dabrunebis niSani
iyo. axla ukve ,,mTels akivlebul samyaros saxes vuseravdi Cemi britviT.
is neli adgilic jer win iyo da bolos is mSvenieri gundic xom
iqneboda finalSi’’ (berjesi 2003: 171).
miuxedavad yvelafrisa, aleksi mainc ubrundeba imas, rasac cota
xniT daaRwia Tavi, realur cxovrebas, Savbnel sisxlian kriminalur
samyaros. masTan musika da danaSauli harmoniulad erwymis erTmaneTs.
mkvlevari konstantine bregaZe wignSi ,,qarTuli modernizmi’’ wers: ,,meqanikuri
forToxali’’
sikvdils’’
gvTavazobs,
ganmanaTlebluri
da
erT
mxriv
meore
mxriv,
humanisturi
67
subieqtis
,,postmodernistul
postmodernistul
idealebis
saboloo
epoqaSi
kraxs,
rac
vlindeba
finalSi
gamoyenebuli
beThovenis
simfoniuri
musikis
parodirebaSi’’ (bregaZe 2013: 395).
avtorma uaryofiTi gmiri gamoiyvana nawarmoebis mTavar personaJad.
swored es faqti sZens mas ufro did interess. garda amisa, mwerali
gviCenebs urbanistul garemos, romlis fonze qalaqi da misi specifikaa
daxatuli. dominirebs qalaquri metyveleba.
entoni berjesis gmiri sakuTari Tavis ZiebaSia, am Ziebis gzaze ki
uamrav Secdomas uSvebs. is sastiki samyaros msxverplia.
patrik
ziuskindi
-
SemoqmedebaSi
farTodaa
,,parfiumeri’’
(ambavi
cnobili
germaneli
warmoCenili
erTi
mweralia,
postmodernizmi.
mkvlelisa)
misi
mniSvnelovani
Txzulebaa, romelmac adgili daimkvidra
romlis
romani
mxatvruli
msoflio SedevrTa
Soris.
nawarmoebs ynosvisa da sunis fenomeni daedo safuZvlad. parfiumeri
Sedevrebs
qmnis,
romelmac
daipyro
ara
marto
safrangeTi,
aramed
sruliad evropa. romanSi aRwerilia XVIII saukunis safrangeTi, sadac
daibada mTavari gmiri _ Jan batist grenui yvela drois yvelaze didi
parfiumeri, romlis saxelic mxolod imitom ar SemorCa dRevandelobas,
rom ,,sunebis warmaval samyaros ekuTvnoda’’ (buaCiZe 2006: 1).
nawarmoebi mravalmniSvnelovania. is Seicavs rogorc warsuls, ise
awmyos
ambebs,
gviCvenebs
maT
da
qmnis
erT
mTlianobas.
avtorma
_
,,ynosviT aRqmuli samyaros idea erT pirovnebaSi gaasagna. mxatvrulliteraturuli pirobiTobac droiT SemosazRvra da markiz de sadis
epoqaSi SegviZRva“ (buaCiZe 2006: 1).
wigni 1985 wels gamovida da mraval enaze iTargmna. man TiTqmis
yvela
qveynis
literaturul
sivrceSi
SeaRwia
da
avtors
didi
popularoba moutana. 2001 wels ki ,,sunamo” filmad gadaiRes.
ziuskindi ar iyo kmayofili misi romanis ekranizebiT, radgan
,,filmSi aqcenti xelovanis mier siyvarulsa da seqsualurul ltovlvis
Secnobazea
swrafvaze”
gadatanili
(burduli
da
2010:
ara
11).
mTavari
ziuskindi
gmiris
protestis
Zalauflebisken
niSnad
filmis
premierazec ar misula.
epoqa autaneli suniT iyo gaJRenTili, xalxi da quCebi yvela
erTianad yarda. grenuis gamoCena ki, romelsac adamianis suni ar qonda,
68
kontrastuli
aRmoCnda.
ironiaa
isic,
rom
parfiumeri
xdeba
kaci,
romelsac Tavisi sakuTari adamianuri suni ar gaaCnda.
romanis Seqmnaze ziuskindi wers: ,,aseTi romanis Seqmna saSinelebaa,
rac, ara mgonia, kidev SevZlo” (burduli 2010: 12).
grenui nawarmoebis mTavari moqmedi gmiria Tu antigmiri? Znelia,
isaubro
mis
gmirobaze.
mas
ufro
antigmiris
QWrilSi
vxedavT.
nawarmoebis centraluri figura, swored isaa. vinaa grenui Segirdi Tu
geniosi? vfiqrobT, is geniosi Segirdia, romelic mudmivad sxvis zurgsaa
mofarebuli, radgan sakuTari ar gaaCnia. ratom aris grenui Segirdi?
aseT kiTxvas svams andro buaCiZe werilSi ,,genialuri parfiumeri” da
Tavadve scems pasuxs: ,,erT mxriv imitom, rom is mudmivad malavs Tavis
genialur ynosvas, aqedan gamomdinare, sakuTar Tavs” (buaCiZe 2006: 2).
grenuis namdvilad aqvs dasamali sakuTari warsuli, cxovrebaSi man
zustad iseTi jojoxeTi gamoiara, rasac Semdgom TviTon ayalibebs. is
bavSvobidan sakuTar cxovrebas da sakuTar Tavs TviTon ganagebs.
,,ziuskiniseuli Tanamedrove aRqma samyaros warmoaCens, rogorc
gadaSlil
wigns“ (burduli
2010:
28).
suni
kodirebuli
da
mravali
datvirTvis matarebelia. postmodernistulad kodirebuli niSani swored
suni xdeba, radgan isaa gamomwvevi mizezi yvela im borotebisa, romelsac
grenui akeTebs.
simboluria romanis mTavari gmiris dabadebis momenti. is ibadeba
magidis qveS Tevzis gamowelvisas. paranoia da uCveulo qcevebi misTvis
srulebiT araa ucxo, yvelafers magidis qveSidan da eWvis TvaliT
uyurebs.
,,sakuTari
sunis
arqona
grenuis
sakuTar
,,me”-s
arqonaze
mianiSnebs” (burduli 2010: 58).
Znelia
gaborotebul
grenuis
adamiani
gamZvinvarebul
uwodo.
mxecs.
is
nicSe
ufro
metad
ambobda:
mxecs
,,adamiani
hgavs,
mamaci
cxovelia, riTac man yvela sxva mxecze gaimarjva” (burduli 2010: 58).
grenuis saxeSi avtorma bevri ramis kodireba moaxdina. zuskindi
postmodenristuli monacvleobiT ,,avtoris Carevas, axsna-ganmartebebis
gareSe bunebrivad ukan abrunebs grenuis brboSi, sadac misi saboloo
gabrwyineba moxda’’ (burduli 2010: 61).
69
gmiri
aris
eqsperimentebiTa
kodirebuli, misi
cxovreba
da
cxovrebiseuli
ucnaurobebiT
erTi didi Tavgadasavalia, sadac bevrs
aravis Seswevs Zala, mixvdes mis Canafiqrs. grenui martoxela adamiania.
is sulieradac martoa da fizikuradac. am simartoves xandaxan mis mier
mokluli qaliSvilebi Tu uvseben.
grenuis sZuls yvela da yvelaferi, amitom cdilobs, ganze idges
da yvelafers gverdidan Sexedos ucxo TvaliT. ,,mas ar ainteresebs qali
JRalTmian
axalgazrda
gansakuTrebuli
surnelis
qalwulTa
survili
dasapyrobad
izidavs,
mxolod
masalad
maTi
sakuTari
Semoqmedebis mwvervalisTvis’’ (mircxulava 2011: 63).
gmiri
miznisken
TamaSiT
midis,
Tumca
es
TamaSi
neli
da
SeumCnevelia. is xSiradaa karnavalis monawile, romelsac Tavadve qmnis.
misi
cxovreba
erTi
didi
speqtaklia,
sadac
reJisoric
Tavadaa
da
mTavari gmiris Semsrulebelic.
,,grenui
faustisa
da
mefistofelis
gamTlianebul
saxels
warmoadgens “ - wers ia burduli. vfiqrobT, es mainc sxva sakiTxia.
grenuis
ver
SevadarebT
hiperbolizebuli
postmodernistuli
gmiria
fausts
da
mefistofels.
avtors
es
efeqtis
mgrZnobeloba
grenuis
grenui
ubralod
Sesaqmnelad
sWirdeba,
hiperbolizebul
saxeSi
namdvilad ikveTeba.
romans ori saTauri aqvs. parodirebulia parfiumeris qvemoT ambavi
erTi
mkvlelisas
erTmaneTTan
miwera.
sunamo
SeuTvisebeli
da
cnebebia,
mkvleloba,
Tumca
cota
ar
iyos,
postmodernizmis
Taviseburebac xom esaa, warmoudgenelis warmodgena, imis Cveneba, rac
adamianis gonebisTvis ar iqneba dasaSvebi. didebuli sunamos Seqmnam
msxverpli moiTxova da es msxverpli iyo 24 wiTelTmiani ulamazesi
qaliSvili.
grenui gandegili geniosia. is zizRs ganicdis adamianebisadmi da
Tavad adamianebsac ezizRebaT Tavisi usunobis gamo.
mizani miRweulia, grenuim Seqmna Sedevri, romelic mravali sunis
nazavia.
es
ekleqturoba
postmodernizmisTvisaa
damaxasiaTebeli.
unikaluri sunamo Seqmna, sadac yvela sunma erTad moiyara Tavi.
70
man
yoveli msxverplis mokvliT grenui ufro TviTdajerebuli xdeba.
,,mas undoda, amiT gamoexata sakuTari Sinagani me” (burduli 2010: 96).
rwmena da RmerTi misTvis, ra Tqma unda, ar arsebobs. is RmerTs
,,aqoTebul sacodavs” uwodebs. RmerTsa da adamianebs Soris kavSiris
gawyveta postmodernizmis erT - erTi niSania.
avtorma
ori
warmogvidgina:
erTmaneTTan
simyrale,
dapirispirebuli
romelic
mTels
semantkiuri
parizSi
veli
sufevs
da
keTilsurneleba, romelsac qmnis pirovneba, visac Tavisi sakuTari suni
ar
gaaCnia. postmodernistuli
nawarmoebebi
swored
am
paradoqsebiT
gamoirCeva, warmoudgenels ise daajerebs mkiTxvels da iseTi kuTxidan
gviCvenebs, TiTqos es bunebrivi movlenaa.
simboluria grenuis dabadebis adgili. is ,,umankoTa sasaflaos’’
yvelaze myral teritoriaze daibada. im adgilze bazari iyo, swored am
bazris erT-erT daxlTan moevlina qveyanas is, vinc Semdeg genialur
sunamoebs qmnida. es moxda 1738 wels 17 ivliss yvelaze cxel dRes.
usuno bavSvs Tavidanve ganviTarebuli hqonda ynosva.
mniSvnelovania misi pirveli mkvlelobis Cadenis momenti. ,,daawvina,
kaba Semoaxia. erT did nakadad qceulma surnelma lamis waleka. saxe mis
tanSi Cargo da gaberili nestoebiT uynosavda mucels’’ (ziuskindi 2006:
55). Semdeg es surneleba sadRac gaqra, ise gaqra, rom gogona daekarga,
mudmiv ZiebaSi iyo. eZebda sunebs da an sunebiT Seimecnebda samyaros.
grenuim
cxovrebis
erT-erT
mTavar
mizans
miaRwia.
is
Sevida
parfiumeriis diad samyaroSi. paskals, parfiumeriis mefes, swored maSin
daudga moswavled, rodesac mas SemoqmedebiTi krizisi hqonda. ukve
xandasmuli parfiumeri grenius wyalobiT kvlav daubrunda Tavis saqmes.
es
kidev
erTxel
cxadyofs
grenius
rTul
Tumca
gansxvavebul
da
araordinalur xasiaTs.
yoveli
adamianis
cxovrebaSi
dgeba
momenti,
rodesac
Sordeba
realur samyaros, es dro dadga greniusTvisac, is wavida iq, sadac
veravin
da
veraferi
ver
miaRwevda,
suns
gaeqca,
suns,
romelic
gansazRvravda mTel mis cxovrebas. 7 weli dayo mTaSi- gamoqvabulSi,
sadac misi suni ar igrZnoboda. es sakraluri 7 ricxvia.
71
gaucxoebuli
gmiri
garbis,
raTa
ukan
dabrundes
srulebiT
ganwmendili axali samyaros misaRebad. man Seqmna sunamo, romelmac
sakuTari suni SeagrZnobina. ,,quCaSi rom gavida, uceb SiSi daeufla,
radgan icoda, rom pirvelad Tavis sicocxleSi adamianis suni asdioda’’
(ziuskindi
2006:
201).
gmiri
sakuTar
TavTan
gaucxebas
yovelTvis
ganicdida, Tumca ,,is Tavisi monuri morCilebis niRabs ar ixsnida’’
(ziuskindi 2006:
235).
laura, 15 wlis ulamazesi asuli gaxda kidev erTi msxverpli,
grenuis geniis Tu siborotis Znelia garCeva. mis sisastikes sazRvari ar
hqonda, cxovrebam mas bevri ram anaxa da agrZnobina. man Zalian kargad
icoda, rom gansakuTrebuli da gamorCeuli iyo.
nawarmoebs
karnavalad
karnavaluri
iqca,
yvelaferi
mkvlelsa da genioss.
rogorc
didi
TavsiTavad
dasasruli
zustad
grenius
sikvdili
moxda,
rogorc
Seefereba
,,grenius sikvdiliT dasjisTvis ise emzadebodnen,
dResaswaulisTvis.
cxadi
ise
aqvs.
iyo.
qalebi
am
dRes
sakvirao
rom
kabebs
aravin
imuSavebda,
auTovebdnen,
kacebi
serTukebs ibertyavdnen da Ceqmebs iprialebdnen’’ (ziuskindi 2006:
308).
magram moxda saswauli da aseT ambavs mxolod postmodernisti avtori
Tu
SesTavazebs
mkiTxvels,
ziuskindma
molodinis
efeqti
Seqmna
da
nacvlad imisa, rom gmiri CamoexCoT, xalxma is, rogorc angelozi, ise
miiRo. xalxi eqstazSi Cavarda. greniuis Rimili yvelafris mTqmeli iyo.
mas
ezizReboda
adamianebi.
moklulis
mamac
ki
sakuTari
SviliviT
Caexuta erTaderTi Svilis mkvlels. es moulodneli dasasruli iyo, es
iyo is, rasac mkiTxveli namdvilad ar eloda.
finalic aseTive iyo, parizSi dabrunebuli parfiumeri Tavisive
qmnilebam Seiwira, is xalxma gaanadgura, gaitaca, daglija. vfiqrobT,
aseTi dasasruli kidev ufro matebs am qmnilebas simZafres, romelic
isedac ar aklda. ,,grenuis 30 nawilad gabneva, miniSnebaa 30 vercxlad
gayidul ufalze’’ (mircxulava 2011: 18).
saintersoa romanze gamoxmaurebebi: 1. ,,gamomcemelTa saerTaSoriso
saZmos ugonod Seuyvarda es romani, romelsac marTlacda warmatebis
surneli asdis’’ ,,Liberation’’ (parizi) 2. ,,mkiTxveli gaognebulia, gasaocari
Canafiqria!’’
,,La Figaro’’ (parizi)
3.
72
,,aqamde
wakiTxulTagan
sruliad
gansxvavdeba.
es
is
fenomenia,
romelic
Tanamedrove
literaturaSi
unikalur movlenad darCeba.’’ ,,Svenska Dagbladet’’ (stokholmi) 4. ,,JrJolis
momgvreli mSvenieri deteqtivia’’ ,,Abendzeitung’’ (miunxeni) 5. ,,umberto ekos
,,vardis
saxelis’’
Semdeg
es
pirveli
evropeli
avtoris
teqstia,
romelmac amerikel gamomcemlebSi imgvari interesi aRZra, rom isini
saavtoro
uflebebis
xelSi
Casagdebad
Tavdauzogavad
ibrZodnen’’
,,Corriere della Sera’’ (milani).
vfiqrobT,
gamomcemlebis
aseTi
mier
Sefaseba
yvelafris
msoflios
mTqmelia,
sxvadasxva
nawarmoebma
qveynis
marTlac
didi
gamoxmaureba hpova, is gansxvavebuli, yvelasagan gamorCeuli ,,JrJolis
momgvreli’’ teqstia, romelSic yvelaferi xdeba erTi miznisTvis, gmirma
Seimecnos sakuTari Tavi, anu Seqmnas adamianis sunis sunamo, im sunisa,
romelic mas ar aqvs, Tumca esec droebiTia. grenium Zalian kargad icis,
rom Tavis damkvidreba am sastik samyaroSi, romelSic uwevda cxovreba,
arc ise martivi iyo, amitom borotebas borotebiTve pasuxobda, rac
sabolood marcxiT damTavrdeboda da asec moxda.
paulo koelio _ Tanamedroveobis erT-erTi gamorCeuli mwerali,
romelmac
Tanamedrove
arnaxuli
popularoba
msoflio
moipova
literaturaSi
mTels
misTvis
msoflioSi
gankuTvnili
da
adgili
daikava, paulo koelio gaxlavT. masze bevrs weren da saubroben, yoveli
misi wigni farTo ganxilvis sagani xdeba literaturis moyvarulTa Tu
profesional kritikosTa Soris.
ra aris misi Semoqmedebis mTavari saTqmeli? raze wers igi? paulo
koelio erT-erTi im mweralTagania, vinc kargad icnobs im garemos,
romelSic Tavad cxovrobs, misi gmirebi am sastik samyaroSi sakuTari
adgilisTvis ibrZvian. es garemo mZime suraTs iZleva rogorc socialuri
ise moralur-zneobrivi kuTxiT, sadac individad darCena faqtobrivad
SeuZlebelia, Tumca, rogorc ,,alqimikosSi’’, mis erT-erT gamorCeul
nawarmoebSi
melqisedeks
aTqmevinebs
mwerali
_
,,Tuki
namdvilad
eswrafvi raRacas, aucileblad miaRwev, radgan es survili samyaros
sulSia
Casaxuli
da
swored
es
aris
(koelio 2004: 21).
73
Seni
daniSnuleba
amqveynad’’
paulo koelios mTavari saTqmelic esaa, gmirma unda Seimecnos
sakuTari Tavi, ,,alqimikosi’’ amis naTeli dadasturebaa.
aseve aRsaniSnavia, paulo koelios erT-erTi gamorCeuli romani
,,veronikam
sikvdili
gadawyvita’’,
sadac
saTauric
metyvelebs
mis
Sinaarsze. romanSi pirvelive furclebidan cxaddeba, rom ,,1997 wlis
TerTmet
noembers
veronikam
sabolood
gadawyvita
sicocxlesTan
angariSis gasworeba’’ (koelio 2004: 9).
mwerali
Tavis
gmirs
fsiqikuri
krizisis
fonze
gvixatavs,
veronikas Tavis mokvla aqvs gadawyvetili, radgan misTvis cxovrebam
azri dakarga. 24 wlis asakSi is Tavis sibereze fiqrobs. sicocxlesTan
damSvidobeba imitom surs, rom amqveynad yovlad gamousadegar adamianad
Tvlis Tavs. iseT viTarebaSi, rodesac yvela dRe erTmaneTs hgavs, aRar
surs cxovreba. Tumca is ukan dasaxev gzas itovebs, Zilis wamlebs
erTianad ar svams _ ,,radgan, icoda gadawyvetilebasa da moqmedebas
Soris,
didi
gakeTebis
sxvaoba
iyo,
Sua
gzaze
Tu
gadaifiqrebda,
arCevanis
saSualeba eqneboda’’ (koelio 2004: 9).
aseT viTarebaSi nawarmoebis pirvelive gverdze gvevlineba Tavad
avtori.
sadac
veronika
paulo
braziliel
sikvdilamde
koelios
mwerals
axal
veronika
Jurnalis
gadaTvarielebas
kompiuterul
erTxel
TamaSze
SemTxveviT
gadawyvets,
werdnen.
Sexvda
,,am
sastumro
,,grand iunonis’’ kafeSi gamarTul mkiTxvelis konferenciaze, sadac sul
ramdenime sityva uTxres erTmaneTs’’ (koelio 2004: 9). aseT dros nacnobi
mwerlis Sesaxeb dawerili statiis wakiTxvam, veronikas afiqrebina, rom
es adamiani raRacnairad iyo mis bedTan dakavSirebuli.
avtori,
romelic
aqtiur
monawileobas
iRebs
sakuTari
gmiris
cxovrebaSi, veronikas miniSnebas aZlevs Semdegi sityvebiT _ ,,amqveynad
SemTxveviT araferi ar xdeba’’. swored statiaSi wakiTxulma am frazam
imoqmeda
sikvdilis
momlodine
gmirze.
,,netav,
swored
axla
ratom
waawyda. am frazas, roca sul ramdenime wuTis sicocxleRa hqonda
darCenili?’’ (koelio 2004: 9).
statiaSi iyo dasmuli kiTxva, Tu sad mdebareobs slovenia? aravin
ar icoda, sad mdebareobda qveyana, romelic veronikas samSoblo iyo, am
kiTxvam aiZula is, sikvdilamde darCenili dro rogorme Seevso da
74
gadawyvita,
JurnalisTvis werilis miewera, sadac gaacnobda Tavis
samSoblos.
mwerali
moulodnelad
gmirs
fsiqiatriul
saavadmyofoSi
gvCvenebs, sadac misTvis axali cxovreba iwyeba. am adgilas misvla
yvelas SeeZlo. zogi mas kreditorebisgan Tavis dasaRwevad afarebda
Tavs, zogs ki ubralod Tavidan iSorebdnen da iq aTavsebdnen. ,,vilete
is adgili iyo, saidanac aravis arasdros ucdia gaqceva’’ (koelio 2004:
20).
romanis dasawyisSi avtori TxrobaSi aqtiurad erTveba. mkiTxvels
uxsnis imas, Tu rodis da ra viTarebaSi gaigo man veronikas ambavi,
romelic
gaxda
safuZveli
wignis
dawerisa.
man
qaliSvilis
ambavi
parizSi alJirul restoranSi vaxSmobisas Seityo viletes mTavari eqimis
Svilisgan.
mniSvnelovania is, rom Tavad avtoric samjer iwva rio-de-Janeiros
fsiqiatriul klinikaSi _ ,,mas didi
survili hqonda ,,Tavisufali
xelovani’’ gamxdariyo’’ (koelio 2004: 25) - werda koelio sakuTar Tavze
mSoblbma ki is TavSesafarSi gamoketes. safiqrebelia, rom romanis erTerTi gmiri eduardi swored mwerlis prototipia, avtori hgavs sakuTar
gmirs,
isic
Tavisufali
xelovania,
romelic
mSoblebis
survilebis
msxverpli Seiqmna, mas ver ugebs ojaxi. paulo koelios, rogorc Tavad
ambobs, yovelTvis undoda daewera misi cxovrebis am epizodze, magram
sanam mSoblebi cocxlebi hyavda, amas ver bedavda. ar surda maTTvis
tkivilis miyeneba, radgan isedac sindisis qenjnas ganicdidnen am faqtis
gamo.
avtoris
CarTva
misive
nawarmoebis
TxrobaSi
postmodernisti
mwerlisTvis savsebiT bunebrivi movlenaa. am CanarTiT is gvixsnis imas,
Tu ratom dawera romani, ram misca amis sababi.
avtori, rogorc erTi gaelvebiT wamierad gamoCnda nawarmoebSi,
aseve moulodnelad gaqra ,,axla ki mkiTxvelis nebarTviT, vTxov paulo
koelios da mis megobar veronikas, samudamod datovon es wigni da
Txroba ganvagZoT’’ (koelio 2004: 27).
saavadmyofoSi
myofi
veronika
bednieria
sicocxliT,
iwyebs
momavalze fiqrs, im momavalze, romlisganac sul cota xnis win gaqceva
undoda. dro gavidoda da yvelaferi Tavis kalapots daubrundeboda, is
75
isev ivlida megobrebTan erTad kinoSi, isev iseirnebda tbis piras, isev
miecemoda
siyvaruliT
tkbobas,
isev
imuSavebda
biblioTekaSi
da
yvelaferi Tavidan daiwyeboda. magram veronikas aseTi cxovreba adre Tu
gvian mobezrdeboda da ojaxis Seqmnaze daiwyebda fiqrs. miuxedavad
amisa,
mainc
ar
iqneboda
bednieri,
radgan
cxovrebaSi
raRac
sxvas
daeZebda, imas, rac qmars da Svilebs ar ukavSirdeboda, misTvis ojaxi ar
iyo mTavari faseuloba, ubralod Tavs movaled Tvlida, masze efiqra.
mis mier usiyvarulod Seqmnil ojaxSi iqneboda gauTavebeli Cxubi da
sabolood
im
daskvnamde
misvla,
rom
cxovreba
rogoric iyo da is arasodes iqneboda iseTi,
iseTi
unda
mieRo,
rogoric mas surda. am
monologisa da sakuTari momavlis uferuli suraTis warmosaxvis Semdeg,
iRebs gadawyvetilebas, rom saavadmyofodan cocxali aRar gavides. ise
rom veravin ver gaigebda, ra xdeboda mis sulSi, mis Sinagan samyaroSi.
veronika
mTeli
cxovreba
raRacas
eloda,
,,samsaxuridan
mamis
dabrunebas, uimedo sasiyvarulo werilebs, gamocdebs, telefonis zars,
axla
ki
sikvdils
daTqmuli
araferi
hqonda’’
ar
unda
(koelio
gaukeTebia.
dalodeboda,
2004:
,,magram
38)
romelTanac
mas
iseT
cxovrebaSi
cxovrebas,
Sexvedra
dRemde
roca
ukve
giJuri
yoveli
dRe
erTmaneTs hgavs, ubralod azri ar hqonda’’ (koelio 2004: 52).
veronika saavadmyofos
wamlebi, romlebic
yoveldRiur ritms Seegua. sauzme, seirnoba,
yvelas urigdeboda. miuxedavad amisa, mas yvelaferi
sZulda _ ,,sZulda wignebiT savse biblioTeka, cxovrebas rom aswavlida
adamianebs,
koleji,
sadac
Rameebi
uTenebia
algebris
amocanebis
amoxsnaSi’’ (koelio 2004: 75). man pianinos mTeli ZaliT daartya xelebi,
swored es akordi asaxavda gmiris sulier mdgomareobas, siZulvili
gaqra
is
sxvanairad
SeigrZnobs
garemos.
am
krizisis
fonze
Cndeba
eduardi _ axalgazrda 28 wlis kaci, romelmac sakuTar ocnebebze
ojaxis gamo uari Tqva, maTi Sexvedra musikis TanxlebiT moxda musikisa,
romelic ,,Soreul samyaroSi aRwevda da saswaulebs axdenda’’ veronikam
eduardis saxiT cxovrebis Tanamgzavri da dasayrdeni ipova.
eduardi,
romelic
Tavad
paolo
koelioa,
garkveuli
periodi
braziliaSi cxovrobda, diplomatis Svils ar surda mamis profesiis
arCeva, Tumca saamisod yvela Tviseba hqonda, enebi icoda, politikaSi
76
kargad
erkveoda,
diplomatisTvis
magram
unda
ar
SeeZlo
yofiliyo
umTavresi
ram,
rac
yvela
damaxasiaTebeli.
mas
adamianebTan
urTierToba uWirda. eduardi ar iyo ojaxis brmad morCili adamiani,
misi cxovreba aRsavse iyo uamravi winaaRmdegobiT, gmiri samyarosTan
dapirispirebam
fsiqiatriuli
saavadmyofos
karebamde
miiyvana.
mistikisadmi interesi braziliaSi cxovrebis periodSi gauCnda, miznad
,,samoTxis xilvebis’’ daxatva hqonda dasaxuli.
ojaxTan
konfliqti
aiZulebs adamians, uari Tqvas sakuTari miznebis ganxorcielebaze. ukan
dasabrunebeli gza ar arsebobs, ar umarTlebs siyvarulSic. mSoblebma
brazilieli coli ar moayvanines. eduardi SiSs ganicdida rogorc
siyvarulisadmi,
veronikas
ise
momavlisadmi.
artistul sulSi
miuxedavad
amisa,
man
moaxerxa
Cawvdoma, masTan urTierTobaSi ganicada
is, rac sxvasTan arasodes ar ugrZvnia. ,,maTi urTierToba xom sonetebisa
da menuetebis umwikvlo vnebiT daiwyo. eduardi mamakacis miseul ideals
hgavda.
mgZnobiare,
ganaTlebuli,
romelmac
,,SeZlo,
es
gulgrili
samyaro daengria da xelaxla aRedgina sakuTar gonebaSi-amjerad ukve
axali SeferilobiT, axali moqmedi pirebiTa da sauJetebiT. am samyaroSi
igi iqneboda qali’’ (koelio 2004: 127).
es
adamianebi
im
sastik
da
gaucxoebul
garemoSi
erTmaneTis
cxovrebis nawili gaxdnen. veronikas wuTiTac ar moSorebia eduardi. mas
Semdeg, rac eleqtro Soki miiRo, qali xSirad fiqrobda, rom ar SeeZlo
hyvareboda adamiani, romelic sxva samyaroSi cxovrebda, Tumca albaT
verasdros warmoidganda, rom Tavad gaxdeboda misi samyaros nawili da
SeigrZnobda amqveyniur WeSmaritebas_ ,,vgrZnob, bgerebi TavisiT ibadebian
Cemi TiTebidan. SemiZlia mzis Casvlas vuyuro da SevigrZno, rom mis ukan
RmerTi arsebobs’’ (koelio 2004: 78). siyvarulma SeagrZnobina uzenaesis
arseboba, man sTxova eduards, rom ,,samoTxiseul xilvebi’’ misi daxatviT
daewyo. eduardis mizani klinikidan Tavis daRweva iyo. surda, radac ar
unda
dajdomoda, gaerRvia
is
sivrce,
romelSic
imyofeboda,
icoda
kidec, rogor unda daexsa Tavi, magram amjerad marto ar iyo.
veronika ipovis imas, razec ocnebobda, risi povnis imedi arc ki
hqonda, ris gamoc Tavis mokvla gadawyvita. amjerad is sxva TvaliT
uyurebs cxovrebas, uyvars da es siyvaruli momavalze fiqris Zalas
77
aZlevs. saavadmyofodan gaqcevac amis
niSnia, garbis, raTa gadarCes,
Tumca sikvdilze fiqri mudam Tan sdevs.
cixesimagresTan myofi ase mimarTavs sayvarel adamians: ,,madloba
imisTvis,
rom
Cems
cxovrebas
azri
SesZine.
axla
vxvdebi,
amqveynad
mxolod imitom movedi, rom ise mecxovra, rogorc vicxovre, mere Tavis
mokvla
mecada,
sakuTari
guli
momespo,
Sen
Segxvedrodi,
am
cixesimagresTan amovsuliyavi da Sens sulSi aRmebeWda Cemi saxe. ai,
erTaderTi
iZulebuli
mizezi,
risTvisac
gamexade
imave
gavCndi.
gzas
etyoba,
dabrunebodi,
gavCndi
imitom,
saidanac
rom
gadauxvie.
gemudarebi, nu mafiqrebineb, rom uazrod micxovria’’ (koelio 2004: 193).
romanis bolos saocrad datvirTuli emociuri fonia naCvenebi,
veronika elis sikvdils. ar icis, rom mTavari eqimis - igoris mier masze
ganxorcielebulma
eqsperimentma
Sedegi
gamoiRo.
eqims
es
cda
disertaciisTvis sWirdeboda. veronika yovel dRes ise aRiqvams, rogorc
saswauls, axla, rogorc arasdros, ise surs sicocxle.
eqimi mixvda mis mier Catarebuli eqsperimentis warmatebas, mxolod
is adardebda, sanam veronika gaigebda, rom gadarCa, manamde sikvdilis
SiSiT mouwevda cxovreba. albaT isev ase sjobda, ase yoveli axali dRe
misTvis saswaulis tolfasi gaxdeboda. cxovrebaSi xom sasowrkveTisa da
bednierebis wuTebi elvis sisiwrafiT cvlian erTmaneTs.
ken kizis - erT-erT gamorCeul romania ,,viRacam gugulis budes
gadaufrina’’, es aris romani sikeTesa da borotebaze, civilizrebul da
Tavisuflebis moyvare sazogadoebis dapirispirebaze, pirovnebebsa da
ubralod
patara
adamianebze,
romlebic
,,patarebi’’
arian
TavianTi
moralur-zneobrivi imperativebiT.
aRniSnul romanze filmi gadaiRo miloS formanma, filma 5 oskari
miiRo, xolo avtorma sasamarTloSi Seitana sarCeli misi nawarmoebis
mTavari ideis damaxinjebis gamo. rodesac ,,guglis budis’’ gadaReba
daapires, Tavdapirvelad kontraqts xeli movawere, magram holivudSi
moindomes, rom aqcentebi Semecvala, Txrobis centrSi ki yofiliyo ara
beladi, aramed ufrosi eqTani, sxvadasxvagvari uTanxmoebanic gvqonda’’
(kizi 2013: 20). uTanxmoeba iyo aseve honoraris gamoc. avtors sakuTar
teqstze gadaRebuli filmi ar unaxavs.
78
wina
aRwerili
fsiqiatriuli
romanis
saavadmyofo
msgavsad,
gvevlineba,
moqmedebis
sadac
epicentrad
mTavari
ideuri
aqac
kvanZi
ikvreba. iseve rogorc ,,vileteSi”, aqac adamianebi xSirad ar arian giJebi,
isini Tavs afareben am adgils. sainteresodaa daxatuli fsiqiatriul
saavadmyofoSi myofi pacientebis rogorc fsiqikuri, asev fizikuri da
sulieri mdgomareoba. ,,viletes” msgavsad, aqac eleqtro Soks iyeneben,
Tumca
xSirad
sruliad
umizezod.
Tuki
wina
ganxilul
romanSi
saavadmyofos mTavari eqimi igori marTavs da mas emorCileba yvela, aq es
misia
misis
gnusens
akisria.
qals,
romelic
ufrosi
medda
da
TavSesafarSi borotebis mTavari sawyisia.
avtori ambobs, rom misis gnusenis prototipi cxovrebidan aiRo
,,amas
winaT
niuportis
xelovnebis
centrSi
WaRaraTmiani
moxuci
qalbatoni gamomecnaura. mecno magram ver gavixsene vin iyo. miTxra,
doisi var, ufrosi
eqTanio, odesRac erTad vmuSaobdiT meblo-parkis
saavadmyofoSi. oriveni davibeniT, magram Zalian gamixarda, rom es qali
gamomecnaura. is borotebis gansaxiereba ki ar iyo, aramed mxolod da
mxolod beberi mkacri eqTani, romelic mTeli Zal-RoniT cdilobda
wesisamebr
emoqmeda.
borotebas
emsaxureboda
da
swamda
borotebisa,
magram, TavisTavad boroti ar iyo‘’ (kizi 2013: 20). mwerlis mier
Seqmnili
gmirebi realur cxovrebaSic arseboben, Semoqmedi qmnis imas, rasac
ganicdis
da
aRwers
im
adamianebs,
romlebic
mis
cxovrebaSi
figurirebdnen.
es
bunagis
fsiqiatriul saavadmyofo alegoriuli saxea am drakonuli
kanonebis
Tanaxmad
agebuli
sazogadoebisa,
saidanac
Tavis
daRweva sakuTari sicocxlis gadarCenas niSnavs. swored ase iqcevian
nawarmoebebis mTavari gmirebi, garbian, veronika eduardTan erTad. xolo
indieli bromdeni meqsikaSi, iq sadac jer kidev naTesavebis xilvis
imedi aqvs.
,,ken kizi aqac ar Secda, rodesac Zaladobis simbolod qali
gamoiyvana.
kacis
am
rolSi
gamoyvana
zedmetad
primitiuli
svla
iqneboda da mTel xibls daukargavda teqsts’’ (qarTveliSvili 2013: 25).
,,viRacam
gugulis
budes
gadaufrina”
vin
aris
am
nawarmoebis
mTavari moqmedi piri? am sakiTxze kamaTi SeiZleba. SesaZlebelia, rom
79
mTavari gmiri aris ara indieli bromdeni, aramed mak-merfi, romelic
fsiqiatriul
saavadmyofoSi
grigaliviT
SeiWra
da
sruliad
sxva
mimarTulebiT waiyvana misi cxovreba. ,,es xalxi dainaxavs, rom is, rasac
mak-merfi akeTebs, Turme SesaZlebeli yofila. maT Camyayebul cxovrebaSi
pirvelad Sedis axali simarTle da erTaderTi, risi gakeTebac SeuZliaT
sistemidan gasaqcevad, sakuTari Tavis ganadgurebaa’’ (palaniki 2013: 22-23).
misis gnusenisa da mak-merfis saxiT avtorma ori kontrastuli personaJi
SemogvTavaza, gviCvena keTilisa da borotis dapirispireba. mak-merfis
warmodgeniT
mweralma
danarCen
personaJebs
axali sisxli gadausxa,
misca saSualeba borotebis winaaRmdeg ebrZolaT. es boroteba iyo misis
gnuseni da ukan arsebuli samoqalaqo sazogadoeba. mak-merfma gabeda is,
rac ver SeZlo klinikis verc erTma pacientma. is Riad daupirispirda
mTavar
meddas
da
mis
mier
dakanonebul
yovelgvar
wesebs
da
danarCenebsac mouwodebda, ar eRalataT sakuTari moralisaTvis, Tumca
Znelia
isaubro
normalurad
moralze
moazrovne
da
zneobaze
adamiani
im
mxolod
sazogadoebaSi,
erT-ori
Tua
da
sadac
maTac
gambedaoba ar yofniT, gamoaCinon TavianTi WeSmariti saxe. mak-merfis
misvlamde TavSesafarSi sicils veravin bedavda, ,,xolo vinc sicils
gadaeCvia, mas sayrdeni aqvs moclili” (kizi 1992: 71).
romanis
mTavari
qarTveliSvils,
gamoiyena.
gmiris
romelic
,,mTxrobeli
meorexarisxovani,
Sesaxeb
Tvlis,
romanis
mdumare
Tavisi
rom
ken
erT-erTi
goliaTi
mosazreba
kizim
persoanJia,
indieli
Tumca
aqvs
daviT
klasikuri
xerxi
erTis
SexedviT
wignis
finalSi
irkveva, rom zustad is aris mTavari gmiri, radgan mxolod masSi moxda
gardatexa,
mxolod
is
gadarCa
da
daubrunda
pirvelsawyiss’’
,,stiqiuria,
emociuria,
es
(qarTveliSvili 2013: 24-25).
mak-merfis
protesti
ar
aris
inteleqtualuri protesti, es aris mdumare protesti, rodesac dumili
yovlismTqmelia’’
(qarTveliSvili
2013:
25).
dumili
misi
protesti
Tanamedrove samyarosadmi da aseve TviTgadarCenis saSualeba.
avtori
Semqmnelis
romanSi
istorias.
gviCvenebs
realur
mak-merfis,
cxovrebaSi
romelic sapatimrodan gaaTavisufles
80
iyo
rogorc
adamiani
personaJis
nil
kesiti,
da ,,kesiti CvenTvis _ gzaabneuli
axalgazrdebisTvis, -iyo gmiri. gmiri, romelsac unda gavyolodiT’’ (kizi
1992: 19) mudmivad Cndeba kiTxva mTavari moqmedi pirebis mimarT, vis
prototipad
winapiroba
Seqmna
isini
mxatvrul
avtorma,
teqstSi.
ra
mwerali
iyo
am
am
gmirebis
sakiTxze
arsebobis
wers:
,,xSirad
mekiTxebian, aris Tu ara nil kesiti rendel mak-merfis prototipi. es
miTis nawilia. mak-merfi daibada didi xniT adre, sanam nil kesits
Sevxvdebodi. is, rogorc personaJi, Caisaxa sakvirao speqtaklebSi’’ (kizi
2013: 19).
mak-merfi liderad moevlina sazogadoebas. is 35 wlis ucolo,
TavzexelaRebuli kaci iyo, romelsac cixeSi jdomas fsiqiatriulSi
wola erCivna, iq normalurad mainc kvebavdnen. magram ra icoda, rom
cixeze uaresi adgili eloda, sadac boroteba adamianebis Cagvra da
sisastike zeimobda.
mak-merfi erT rames SeZlebs, saavadmyofodan gaaqcevs imaT, visac
amis didi survili hqonda. yvela adamianis
SeSinebul saxeze
feTqavda,
nawils.
is
gmirad
moevlina
pacientTa
man
imedi
SeuZlebeli
SeZlo_daupirispirda Tavad bedisweras mises gnusenis saxiT. meddam
brZola waago, magram is iqamde ar apirebda mak-merfi gaSvebas sanam mas
ar
daamarcxebda,
es
SeZlo
kidec,
da
gardaicvala
maSin,
rodesac
yvelaze didi Sansi iyo Tavisuflebis. gmirma mTavari misia Seasrula.
indieli
bromdeni
Tvlida,
rom
,,mak-merfi
cidan
Camosuli
goliaTia Cvens gadasarCenad.’’ miuxedavad imisa, aris Tu ara is romanis
mTavari gmiri, avtorma swored misi wyalobiT Tqva nawarmoebis mTavari
saTqmeli.
mTavari
ki
romelic
gaucxoebul
moraluri
da
samyaroSi
zneobrivi
TiTqmis
principebis
SeuZlebelia.
dacvaa,
mxolod
gamorCeuli adamianebi Tu axerxeben, ebrZolon imas, visTanac, ici, rom
aucileblad
siZliereze
damarcxdebi,
metyvelebs.
rac
didi
zogierTis
gambedaobasa
azriT,
bromdeni
da
moralur
Sizofrenikia.
vfiqrobT, ,,esaa filosofiuri siSlege da ara klinikuri daavadeba. Tu
adamians ar axasiaTebs cotaodeni siSlege, is verasodes daamsxvrevs
kontrolis klites, romelic win eRobeba realobas’’ (kizi 2013: 20).
,,gugulis budeze’’ saubrisas Cak palaniki wers: ,,ai, CaTvaleT, rom
esaa ,,gugulis budis’’
mTavari azri, arsi. meamboxe, misi mimdevari da
81
ganmaTavisuflebeli sibrZne’’ (palaniki 2013: 21). adamainebi am wignSi
sakuTar ojaxebs da cxovrebas xedaven. ,,kizis sazogadoebrivi wesrigi
maxinjia’’ (palaniki 2013: 22).
rac Seexeba indiel bromdens, mas avtoris prototipad Tvlian,
isic, gmiris msgavsad, warmoSobiT indielia. 25 wlis asakSi isic sarsebo
saxsrebis mopovebis mizniT moTavsda fsiqiatriul klinikaSi da sakuTar
Tavze gamoscada iq arsebuli situaciis simZime, albaT, amitom aqvs ase
detalurad aRwerili saavadmyofoSi arsebuli viTareba, sadac yoveli
dRe Tavis gadarCenisTvis brZolis dRedaa qceuli.
romans meorexarisxovani personaJebi ar hyavs, radgan nawarmoebSi
ganviTarebul movlenebSi yvela CarTulia, es saerTo protesti gaxda.
avtoris niRabi postmodernizmis erT-erTi ganmsazRvreli niSania.
ken kinzic irgebs am niRabs da Tavis saTqmels bromdenis daxmarebiT
gveubneba. Txroba pirvel pirSi iwyeba, vecnobiT im garemos, romelSic
fsiqologiuri problemis mqone adamianebs uwevT cxovreba. bromdenma
sakmaod Wkianuri taqtika da yru-munjis rolo moirgo, amiT avtorma Cven
winaSe gaaTamaSa karnavali. gmirs esmoda yvelaferi, magram ar imCnevda.
mak-merfma SeZlo mis idumal samyaroSi SeRweva, indieli mis gamoCenas
Tavidanve ndobiT Sexvda, radgan mamas miamsgavsa. tomis belads ,,mamaCems
magonebs, rixiani xma aqvs, iseTi sicili aqvs, rom kedlebic ki ibzareba
da me uceb vxvdebi, rom amdeni wlis manZilze pirvelad mesmis sicili‘’
(kizi 1992: 16).
nawarmoebSi
erTaderTi
naTeli
wertili
bromdenis
bavSvobisdroindel mogonebebia. maSin, rodesac sruliad sxva samyaroSi
cxovrobda da TavisuflebiT tkbeboda. marTalia, didi xani gavida,
Tumca axlac axsovs CanCqeris xmauri. civilizaciam aqac mospo da
gaanadgura yvelaferi. gmiri upirisprdeba ara mxolod misis gnusens,
aramed kombinats, romelic ,,mTels qveyanaze gadaWimuliyo da ufrosi
medda mxolod erTi mniSvnelovani Cinovnikia am kombinatisa’’ (kizi 1992:
80).
mak-merfis dawyebuli saqme bromdenma daasrula.
man SeuZlebeli
SeZlo. uzarmazari pultis daxmarebiT gaxsna Tavisuflebisaken mimavali
gza. bromdeni brundeba iq, saidanac daiwyo, uamravi gaWirvebisa da
82
tkivilis
Semdeg
cxovrebam
moralurad
bevri
Wkuis
da
zneobrivad
saswavlebeli
amaRlebuli,
gakveTili
romelsac
Cautara.
gmirebi
brundebian da es dabruneba cxovrebis xelaxla dawyebis maCvenebelia.
paranoia, gare samyarosTan SiSis ukavSirdeba, sadac daucvelobis
gancda isadgurebs. aseT mdgomareobaSi arian veronikac da bromdenic.
maTi am viTarebidan gamoyvana erT SemTxvevaSi ikisra eduardma, xolo
meore SemTxvevaSi mak-merfma.
,,paranoia xdeba postmodernuli mgrZnobelobis erT-erTi niSani da
xSirad gamoiyeneba siuJeturi struqturis asagebad, postmodernistuli
mwerloba mravali gziT asaxavs paranoiul mSfoTvarebas, maT Sorisaa
mowesrigebulobisadmi undobloba, SiSi, darwmuneba, rom sazogadoeba
SeTqmulebas awyobs individis winaaRmdeg’’ (luisi 2001: 247) -aRniSnavs
bari luisi.
amgvar
sqemebzea
,,modernistuli
agebuli
epoqis
ken
Sinagani
kizis
aRniSnuli
sirTuleebiT
romani
mocul
gmirs
postmodernizmSi enacvleba gmiri, romelic alogikur, mtrul viTarebaSi
axorcielebs sakuTar warmosaxvaSi argumentirebul qmedebebs’’ (wifuria
2008: 248).
,,kizis
romanebi
mxatvrulobasTan
arasodes
erTad
dakargavs
mniSvnelovani
manic
aqtualobas,
Tematikaa,
amitom
Zaladoba,
Zaladoba ki iyo, aris da (Tu saswauli ar moxda da samoTxed ar iqca
planeta
dedamiwa)
iqneba
erT-erTi
mTavari
problema
adamianis
cxovrebaSi’’ (qarTveliSvili 2013: 24.)
ken kinzis romani ,,viRacam gugulis budes gadaufrina’’ pasuxobs
yvela im moTxovnas, romelsac postmodernizmi ayenebs literaturis
winaSe,
paulo
fsiqiatriul
koelios
msgavsad,
saavadmyofoSi
gadaitana.
avtorma
moqmedebis
dagvanaxa
paranoiuli
centri
tipis
adamianebi, romlebic sxvebis daxmarebiT SeigrZnoben realur samyaroSi
dabrunebis aucileblobas.
herman melvili - herman melvilma rogorc mweralma sakuTari Tavi
amerikul
saxeli
literaturaSi
,,TeTri
veSapi”
,,mobi
dikiT”
uwoda.
Tavad
daimkvidra.
saTauric
romelsac
metyvelebs
meore
wignis
Sinaarsze. romans mkvlevari bela wifuria postmodernistuls uwodebs.
83
gansxvavebuli
wignia,
romelic
arc
modernistulia,
Tumca
,,TeTri
veSapi” SeiZleba gavigoT, rogorc saxe _ simbolo sikvdilisa, romelic
romanis yvela gmirs emuqreba. Ees, cota ar iyos, ucnauri nawarmoebi
Tavisi agebulebiT ufro met saerTo niSnebs poulobs postmodernizmTan.
pirvel yovlisa, es niSnebi gamoixateba romanis pirvelive gverdze
gakeTebuli
CanarTebidan,
romlebic
migvaniSnebs
veSapis
Seqmnaze
am
samyaroSi. magaliTad, amonaridi ,,Sesaqmis” wignidan: ,,da Seqmna RmerTma
veSapni didi”.
bibliidan
amoRebuli
frazebis
Semdeg
mwerali
ufro
Tanamedroveobisken midis da gvTavazobs amonaridebs ekermanis wignidan.
,,saubrebi goeTesTan”. es ukve qmnis imis ganwyobas, rom Cven winaSe
postmodernisti Semoqmedi dgas, romelic ostaturad irgebs avtoris
niRabs da nawarmoebSi gvevlineba ismailis saxeliT. romelmac aRmoaCina,
rom
fuli
ar
gadavwyvite,
hqonda
xomaldSi
da
xmeleTze
araferi
Cavmjdariyavi
da
esaqmeboda_
gzas
gavdgomodi,
,,maSin
rom
qveynierebisTvis zRvidan Semexeda” (melvili 1967: 25). aqve agrZelebs is
Tavis Tavze Txrobas da gvamcnobs mis Sinagan mdgomareobas ,,es Cemi
nacadi xerxia sevdas ase viqarveb da sisxls ase viwynareb. yovelTvis,
roca saxe momeRrubleba, roca sulSi nestiani da wvimiani noemberi
daibudebs,
xvdebi,
droa,
zRvas
mivaSuro
da
rac
SeiZleba
male”
(melvili 1967: 25).
gmiri cdilobs, gaeqces im problemebs, romelic manhetenze mis
mSobliur
qalaq
niu-iorkSi
mogzauroba misTvis sakuTr
yofnisas
iCens
Tavs.
rogorc
Cans,
cxovrebisgan gaqcevis saSualebaa, adre
mxolod savaWro gemebiT dadioda, magram axla metad saxifaTo ram arCia,
veSapsaWeri gemi, romelzec Tavad gangebis Carevis gamo moxvda. rogorc
Tavad ambobs_ ,,veSap samonadireo xomaldze Cemi yofna uTuod Sedioda
gangebis mier didi xniT adre SemuSavebul grandiozul programaSi’’
(melvili 1967: 30).
swored gangebam Seaxvedra qviqs mebarjes, romelic kanibals hgavda
da
Semzaravi
gamoxedva
hqonda.
nomerSi moxda. masTan erTad
maTi
Sexvedra
erT-erTi
sastumros
veSapsamonadireo gemze uamravi gaWirveba
gamoiara, risTvisac ismaili mzad iyo.
84
romanis avtori, mezRvaurTa cxovrebis codnis garda, aseve kargad
erkveva religiaSi, rasac nawarmoebSi iyenebs kidec. ,,mobi dikSi’’ aris
uamravi adgili saxarebidan. naTlad aris naCvenebi, rom uflis nebis
gareSe
araferi
ar
xdeba.
qviqvis
saxiT
mweralma
warmarTobisa
da
qristianobis Serwyma gviCvena. qviqvi da ismaili damegobrdnen, magram ise,
rom arc erTma ar uaryo Tavisi rjuli.
TxrobaSi saintereso CanarTia qviqvis Tavgadasavali. is kunZul
koko-vokos
beladis
Svili
iyo.
mas
ocnebad
hqonda
gadaqceuli
qristianul miwaze moxvedra, saidanac ganaTlebamiRebuli samSobloSi
dabrundeboda, magram ukan dabruneba ver SeZlo da ucxo samyaroSi
bolomde ucxod darCa.
gem ,,pekodze’’ iwyeba gmiris Tavgadasavali, gemis kapitani aqabi
ucnauri
da
pirquSi
adamania,
romlis
mizania
mobi
dikis
mokvla,
risTvisac mzadaa, sakuTari sicocxle gawiros. am adamianis Sesaxeb
ismaili winaswarmetyvel iliasagan igebs.
gmiri ise afrebs Tavs gems, rogorc bromdeni sagiJeTs, mas zedmeti
sazrunavis Tavidan acileba surs.
avtori TxrobaSi xSirad niRbis gareSe Semodis. es ZiriTadad
maSin xdeba, rodesac saqme mis profesias exeba. ,,Tu rames Zvirfass
aRmoaCen Cemi magidis ujraSi- wers is am Zvirfas xelnawerebSi, mxolod
veSapmonadireTa qeba _ dideba iqneba. radgan Cemi ielis kolejica da
harvardis universitetic veSapmonadireTa xomaldi iyo’’ (melvili 1967:
171). vfiqrobT, am yvelafris fonze gasakviri araa, rom avtori ase
dawvrilebiT da ostaturad aRwers veSapze nadirobis scenebs. garda
amisa, teqstSi naCvenebia veSapTa mecnieruli aRwera, maTi dayofa zomis,
formis da sxva Taviseburebis mixedviT, romelsac SeiZleba metateqsti
vuwodoT, rac postmodernizmis erT-erTi ganmsazRvreli niSania, ris
gamoc mas postmodernistul romanad miiCneven.
TeTri
veSapis
devna
aqabis
mTavari
mamoZravebeli
mizani
iyo,
radgan man daasaxiCra kapitani. mobi diki sabediswerod arsebad qceula
araerTi xomaldisaTvis da adamianisTvis. aqabi dausruleblad misdevda
mis bediswerad qceul veSaps. iqamde sdia, sanam mizans ar miaRwia. mteri
ise hyavda Seswavlili, rom misi moZraobis saaTebic ki zepirad icoda. am
85
veSapTan brZolaSi
da
misi
ismaili
daxmarebiT
saswaulebrivad gadarCa, kubo amotivtivda
dacuravda
zRvaSi,
sadac
uamravi
zvigeni
,,zvigenebi, ise rom araferi dauSavebiaT, micuravdnen Cems
iyo.
irgvliv,
TiTqos yvela maTgans xaxaze boqlomi hqonda Sekiduli” (melvili 1967:
829) bedisweram ,,raqelis” saxiT gamougzavna damxmare xomaldi, romelmac
gadaarCina mTavari gmiri.
romanis mTavari simboluri saxe mobi dikia. danarCeni personaJebi
mis
irgvliv
trialeben.
Txroba
daZabul
fonzea
gaSlili.
ismaili
Tavgadasavlebis maZiebeli adamiania, romelic saxifaTo gzas daadga,
raTa samyarosTvis sxva kuTxiT, sxva adgilidan, sxva TvaliT Seexeda.
iseve
rogorc
wina
nawarmoebebSi
aRwerili
gmirebi,
samSobloSi, iq, sadac mogzaurobis dawyebamde
isic
brundeba
saintereso araferi
eguleboda.
romanis bolos amonaridebi da SeniSvnebia, romelic xsnis yvela im
sityvas, rac SeZleba mkiTxvels ucxod moeCvenos. aqve mTargmnelis mier
gakeTebul bolo sityvaSi vigebT, rom uiliam folkneri melvils xuT
did amerikel romanistTa Soris moixseniebda.
aRniSnuli romani bevri sxva mwerlisTvis gamxdara STagonebis
wyaro.
magaliTad,
albert
kamium
,,Savi
Wirze”
muSaoba
am
wignis
gavleniT daiwyo. vfiqrob, miuxedavad imisa, rom wignSi uamravi iseTi
epizodia, rac TiTqos zedmetia, ,,mobi diki” maic erT-erTi saintereso
nawarmoebia, romelmac Tavisi adgili daikava rogorc samecniero, ise
mxatvrul literaturaSi.
umberto eko _
Tanamedrove postmodernizmze saubari SeuZlebelia
umberto ekos ganxilvis gareSe. mas erT-erT pirvel postmodernist
mwerlad
aRiareben,
misi
romani
,,vardis
saxeli”
postmodernistul
literaturaSi umniSvnelovanesi nawarmoebia, romelsac yvela is Tviseba
axasiaTebs, rasac aRniSnuli literaturuli mimdinareoba moiTxovs.
1980
wels
italiaSi
am
romanis
gamosvlam
udidesi
rezonansi
gamoiwvia, mas yoveli literaturuli aTeulis siaSi pirveli adgili
ukavia, maSin rodesac imave aTeulSi dante alegieris bolo adgils
uTmoben.
86
romani
qarTulad
2011
wels
gamoica.
wignis
me-
20
gverdze
naxsenebia Tbilisi, ,,es iyo aw ukve samudamod dakarguli qarTuli
teqstis
(romelic
TbilisSi
iyo
gamocemuli
1934
wels
qarTuli
Targmani’’ (eko 2012: 20). rogorc mTargmnelma xaTuna cxadaZem axsna
gadacemaSi
,,wignebi’’,
aRmZvrelia
da
es
faqti
aranairi
SemTxveviTia,
dokumenturoba
cnobismoyvareobis
ar
ukavSirdeba.
es
postmodernistuli gaucxoebis xerxia, romelsac mwerlebi araerTxel
mimarTaven. umberto eko 1971 wels imyofeboda saqarTveloSi, xolo
romanze muSaoba 1970 wlidan ukve dawyebuli hqonda. ,,vardis saxels’’
inteleqtualur
deteqtivs
uwodeben,
misi
Targmna,
rogorc
xaTuna
cxadaZe miiCnevs, Zalian rTuli iyo. ,,yovel nabijze gaqvs raRac xafangi.
eko
ar
aris
mxatvruli,
mxatvruli
vidre
enis
mflobeli.
originali’’
Targmanebi
–aRniSnavs
ufro
metadaa
mTargmneli.
avtori
Tanamedrove italiuri eniT wers, samagierod ambebia daZvelebuli.
nawarmoebi 7 dRisgan Sedgeba, rac, vfiqrobT, bibliis Sesaqmis 7
dRis paralelia. prologi iwyeba bibliidan sityvebiT: ,,pirvelad iyo
sityva da iyo RmrTisa Tana, da sityva iyo RmerTi’’ (eko 2012: 27).
Txrobas
samyarosaviT
iwyebs
adsoni:
mxcovansa
da
,,Cemi
codvili
TmaSevercxlils,
cxovrebis
dasasruls,
mdumare,
ucxo
ram
RvTiurobasTan SeiTvisa da angelozur gonTa Cum naTels ziarebis
momlodines,
melqis
Zvirfasi
monaTxrobi,
gasaocar,
monastris
Semzarav
senakSi
ambavTa,
es
romelTac
damZimebuli
siymawvileSi
Seveswari, gavimeoro yovelive, rac mixilavs da msmenia, Tumca ver
vbedav, gavkadnierde da am movlenaTa axsnas vecado’’ (eko 2012: 27).
romanSi
naTladaa
asaxuli
XIV
saukuneSi
romSi
gamefebuli
ganukiTxaoba da qaosi, sadac qveynis marTva xelSi hqonda aRebuli
rogorc imperators, ise romis paps.
mTavari
personaJis
uiliamis
misia
monasterSi
momxdari
mkvlelobebis gamoZiebaa. is Tavis droze inkvizitorTa jgufis wevri
iyo,
Zalian
kargad
icoda
danaSaulisken
mimavali
labirinTiviT daxlarTuli da usasrulo Canda.
87
gzebi
romlebic
monasterSi rolebi Seicvala. cru moZRvrebam sarwmunoebis adgili
daikava. monasteri iqca kerad, sadac ,,ZaRli kurdRels gaurbis da Sveli
lomze nadirobs’’ (eko 2012: 116).
monastris simdidirem didi gakvirveba gamoiwvia uiliamSi. is ar
eloda, amxela qonebas Tu flobda monasteri da misi winamZRvari.
avtori
xSirad
mimarTavs
mkiTxvels
da
acnobs
danaSaulis
detalebs, romelic sabolood saqmis gaxsnas ukavSirdeba. mkiTxvelic
avtorTan erTad gamoZiebis Tanamonawile xdeba.
is SeiZleba aRviqvaT, rogorc istoriuli romani, aseve SegviZlia
SevafasoT
kriminaluri
da
semiologiuri
kuTxiTac.
romani
imdenad
mravalferovani da mravalmxrivia, rom amis saSualebas gvaZlevs _ ,,aiRe
es wigni da Wame” -wers umberto eko. misi recenzenti, mwerali entoni
berjesi aRniSnavs: ,,xalxi kiTxulobs artur heils, rom gaigos, rogor
cxovrobs aeroporti, xolo vinc am romans waikiTxavs, araferi darCeba
gaurkveveli, imasTan dakavSirebiT, Tu rogor cxovrobda monasteri me-14
saukunis
evropaSi”.
am
romanma
didi
axalgazrdebze. saswavleblebSi imata
Sua
gavlena
iqonia
saukuneebis
italiel
SemswavlelTa
ricxvma. axalgazrdebi mas ,,gamogonebis ostats” uwodeben, xolo TavianT
Tavs misi gavleniT Sepyrobilebs.
Tavad eko mis erT-erT eseSi wers: ,,minda, mkiTxveli sul cota ise
mainc gaerTos am romanis kiTxviT, rogorc me misi weriT verTobodi.
Tanamedrove
romanma
scada
gaTavisuflebuliyo
siuJeturi
datvirTvisagan da aqcenti sxva momentebze gadaetana, magram me veyrdnobi
ra aristoteles poetikas mimaCnia, rom romani pirvel rigSi Tavisi
siuJetiT unda xiblavdes da iqcevdes mkiTxvels” (eko 2004: 13). romanSi
SeiniSneba
niSanTa
simravle,
rac
gviCvenebs
adamianis
aRqmis
SezRudulobas. amerikaSi man imdenad didi popularoba moipova, rom
miCiganis universitetSi gamosces wigni ,,vardis saxelis gasaRebi”, rac
kidev erTxel xazs usvams romanis sirTules.
,,gaTavisuflebis
Teoriis”
erT-erTi
mTavari
warmomadgenlis
leonardo bofis azriT: ,,vardis saxeli” aris ara mxolod istoriuli
sizustiT asaxuli bendiqtTa monastris cxovreba, romelic erudiciiTa
da
detalebis
siuxviT
gamoirCeva,
88
aramed
es
romani
Zalzed
mniSvnelovania agreTve 21-e saukunis realobasTan kavSiris gamo. esaa
brZola or adamianur gamovlinebas Soris, romelTagan erTi miznad
isaxavs
arsebulis
SenarCunebas,
kacobriobis
ganadgurebis
da
TviTgadarCenis fasadac. meore ki, romelic miiltvis mudmivi siaxlisken,
ramac aseve TviTganadgureba SeiZleba gamoiwvios” (eko 2004: 13).
deteqtiuri Janri yvelaze kargad asaxavs im realobas, romelic
samyaroSia gamefebuli, swored amitom mimarTa mas avtorma, romelic
wers_
,,pirvelad gamiCnda survili damewera romani Tanamedroveobaze
mere mivxvdi, rom gadametebuli interesi Sua saukuneebis kulturis
mimarT amis saSualebas ar momcemda da droc Sevcvale’’ (eko 2004: 13).
wignis saTaurze muSaobis process Tavad umberto eko gvixsnis:
,,Cems wigns sxva samuSao saTauri hqonda ,,danaSaulTa saabato’’, romelic
daviwune,
radgan
mkiTxvels
deteqtiuri
siuJetisTvis
ganawyobda
da
teqstidan aacdenda imaT, visac mxolod intriga ainteresebT, saTauri
,,vardis
saxeliT’’
SemTxveviT
warmoiSva
da
momergo,
radgan
vardi,
rogorc simboluri figura, imdenad datvirTulia azriT, rom mas azri
TiTqmis aRar aqvs. vardi mistikuria. saTauri, rogorc Cafiqrebulia,
mkiTxvelis
dezorientacias
iwvevs.
saxelwodebam
azri
ar
unda
moawesrigos_piriqiT, unda daabnios mkiTxveli. mravali variantis cdis
Semdeg miva swor xazTan’’ (eko 2004: 13).
umberto
TavSi
aseTi
ekosTvis
saTauri
mniSvnelovania
,,mkiTxvelis
mkiTxvelis
Seqmna’’
aqvs
fenomeni
erT-erT
gamotanili.
avtori
momaval mkiTxvels ver gaTvlis. is recipients utovebs saSualebas,
iwinaswarmetyvelos,
ra
SeiZleba
moxdes
Semdeg.
eko,
sxva
postmodernisti mwerlebis msgavsad, eTamaSeba mkiTxvels da am TamaSiT
qmnis rTul mxatvrul struqturas, mkiTxvelma Tavad unda daaRwios
Tavi labirinTs, sadac avtorma Seiyvana. aris momentebi, roca avtori
Tavad mkiTxvels mihyavs ucnobi, dafaruli detalebis aRmoCenisken.
romanis daweris mizezs ase xsnis mwerali: ,,mindoda da imitom
davwere, vvaraudob, es sakmarisi safuZvelia imisTvis, rom dajde da
Txroba daiwyo’’ (eko 2004: 13). xolo imaze, Tu ratom gadaitana Sua
saukuneebSi, ase
monasterSi
ganmartavs: ,,pirvelad vapirebdi berebi Tanamedrove
damesaxlebina,
magram
89
mere
gavifiqre,
ramdenadac
Sua
saukuneebi
CemTvis
iqneboda
moqmedeba
Tanamedroveobas
realobaSi’’
azrobrivi
yoveldRiuroba
pirdapir
me
vicnob
(eko
Sua
13).
yvelaze
saukuneebSi
televiziidan,
2004:
iyo.
xolo
istorizmis
ioli
momeTvsebina.
Sua
saukuneebs
principi
mTavaria
postmodernizmisTvis. avtori Sua saukuneebSi gvamogzaurebs da am epoqas
Cven Tanamedroveobad aqcevs.
rac Sexeba im faqts, Tu ratom airCia man deteqtivis forma, ambis
gadmosacemad
amas xsnis mis erT-erT SeniSvnaSi ,,deteqtivis metafizika’’,
sadac wers: ,,SemTxveviTi ar aris, rom wigni deteqtiviT iwyeba da
gulubryvilo mkiTxvels bolomde aTamaSebs, ise, rom man SeiZleba verc
SeamCnios,
rom
mis
winaSe
iseTi
deteqtivia,
romelSic
cota
ram
gamoaSkaravdeba’’ (eko 2003: 13). misi azriT, deteqtivi da samecniero
kvleva varaudia, avtors mkiTxveli labirinTSi Sehyavs, sadac mTavaria
,,ariadnas Zafi’’ daiWiro, ,,rizoma isea mowyobili sadac TiToeul biliks
aqvs SesaZlebloba, meore gadakveTos. ar aris centri, ar aris periferia,
ar
aris
gamosavali’’
(eko
2003:
13).
is
usasrulo
sivrcea,
sadac
mkiTxveli ikargeba. es wigni labirinTebis istoriaa, wigns ar SeiZleba
hqondes mxolod erTi siuJeti. saWiroa wigns nabiji da sunTqva auwyo,
Torem advilad gamogecleba xelidan.
sasiyvarulo scenis dawerisas avtori mixvda, rom amas yvelafers
adsoni,
misi
gmiri
ganicdida
da
ara
TviTon,
ramac
wera
ufro
gauadvila. ,,rodesac Smagi siyvaruli modis, kaci uZluria’’ (eko 2012:
344). sasiyvarulo urTierTobaSi sunis
faqtori mniSvnelovani momentia
_ ,,misi bage vardis surnels afrqvevda da yovelive iyo mSvenieri’’ (eko
2012: 344). mwerali sxva personaJs gadascems sityvas da ambobs, rom
nawarmoebSi Txrobas warmarTavs misi gmiri adsoni da ara TviTon.
adsonis TxrobaSi ori sxvadasxva piris narativi iyo gaerTianebuli,
oTxmoci wlis gmiri hyveba, Tu ra gadaxda Tavs Tvrameti wlis asakSi.
vin aris aq mTxrobeli_ kiTxulobs Tavad avtori,
Tu
Tvrameti
wlis?
,,orive
erTdroulad!
oTxmoci wlis gmiri
ase
gamovida
ase
iyo
Cafiqrebuli’’ (eko 2003: 13). ekos mizani iyo adsonis pirovnebis Cveneba
umetesad
moxucebulobis
asakSi.
ormagi
TamaSis
principis
Cveneba
misTvis, rogorc postmodernisti avtorisTvis, mTavari iyo. ,,gavaormage
90
ra adsoni _wers
is amiT gavaormage kulisebisa da fardebis raodenoba,
romelic me micavda rogorc realur pirs an rogorc avtor-mTxrobels
personaJi mTxrobelisagan, me Tavs ufro daculad vgrZnobdi” (eko 2003:
13). niRabi imitom gaxda saWiro, rom avtorze eWvs veravin miitanda, is
mkiTxvelTan erTad TamaSobda, Tumca interteqstualobis eqos mainc ver
daaRwia avtorma Tavi. ,,wignebi sxva wignebze saubroben da yoveli ambavi,
ukve moyolili ambavs gviyveba’’ (eko 2012: 701).
,,wera
TiTebiT
fiqria’’
(eko
2012:
715).
eko
Tavisive
teqstis
ganmartebaSi ambobs, rom ,,teqsti mkiTxvels esaubreba da am dialogSi
avtori ar monawileobs’’ (eko 2012: 719).
adso avtorisTvis mniSvnelovani personaJi iyo, misi orplanianobis
gamo. is erTs fiqrobda da meores ganicdida. siyvarulma gaorebul
pirovnebad aqcia, masSi morCilis movaleobebma da axalgazrda kacis
vnebebma daiwyes Widili. adamianis sulSi erTxel gaxsnili kari ki
arasodes
daixSoba,
araferia
ufro
tkbili
da
Semzaravi,
vidre
siyvarulis laxvriT miyenebuli iara’’ (eko 2012: 349). avtoris mizani iyo,
rom yvelaferi imis sityvebiT aexsna, visac Tavad ar esmoda araferi.
,,etyoba, adsons me Cemi sakuTari axalgazrduli kompleqsebi gadaveci,
gansakuTrebiT
isini,
romlebic
dakavSirebuli
iyo
mis
sasiyvarulo
vnebebTan, sakuTar grZnobebTan Widili Zalian gamiWirda’’ (eko 2003: 13).
romani mravalferovania, masSi aRwerilia TiTqmis yvelaferi, rac
cxovrebaSi xdeba, yvela gancda Tu yvela movlena erT saTqmelSi iyris
Tavs. mruSobas Tavad monastris berebi Cadiodnen.
zogadad
Seqmnili,
wignis
romelic
sikeTe
sxva
isaa,
niSnebze
rom
waikiTxon.
laparakoben,
,,wigni
isini
ki
niSnebiTaa
-sagnebze.
mkiTxvelis gareSe wignis niSnebi utyvia da wignic munjia’’ (eko 2012: 344).
mkvlelobis mizezi swored berZnuli xelnaweri gaxda. es berZnuli wigni
sakraluri mniSvnelobis aRmoCnda monastrisaTvis, romelic, vfiqrobT,
logiukrad wyvets arsebobas ise, rom misgan araferi aRar rCeba. es
xelnaweri ormagi kodirebis nimuSia.
romanis
dasasruli
saintereso
da
amaRelvebelia.
nadgurdeba
yvelaferi, iwvis biblioTeka, adgili, sadac SeRweva aseTi rTuli da
warmoudgeneli iyo, magram yvelaze ufro didi moulodneloba gaxda
91
Tavad mkvlelis vinaobis dadgena, is, arc meti arc naklebi brma, xorxe
aRmoCnda. avtorma amiT moulodnelobis efeqti gviCvena.
ekos azriT, postmodernizmi ,,erTgvarad sulis ganwyobaa da misi
qronologiurad SemosazRvra SeuZlebelia’’ (eko 2012: 729).
swored am ganwyobiT Seqmna avtorma es teqsti, romelic mTliand
postmodernistulia, masze araviTari kiTxvis niSani ar Cndeba. SeiZleba
iTqvas, rom ,,vardis saxelSi’’ postmodernizmi ,,zeimobs’’.
ekos TxrobaSi yvelaferi Zveli dromoWmuli, magram es siZvele
araCveulebriv siaxled warmogvidgeba.
romanSi, erTi SexedviT, moCvenebiTi monastrul-asketuri cxovrebis
ukan
dgas
kargad
SeniRbuli
realoba,
romelic
mkacr
CarCoebSia
Casmuli, Tumca es ar uSliT xels berebs uzneo saqcielis CadenaSi. ar
arsebobs wminda adamiani. miwier cxovrebaSi myofi adamiani ver iqneba
wmindani. monasterSi mosvlamde berebs Tavisi warsuli cxovreba aqvT
gavlili,
taZramde
misasvleli
gza
ar
aris
aseTi
martivi.
xSirad
Secdomebi ubiZgebT maT uflis gzisken wasasvledad, am monasterSi imis
gamo ki ar iyvnen berebi, rom swamdaT ufali, aramed Tavs afareben. es
tipuri kaTolikuri eklesiis suraTia.
,,vardis saxelis’’ damTavrebis Semdeg gamiCnda kiTxva _ es Cemi
cxovrebis epizodia Tu kidev unda Sevqmna rame?’’ – wers umberto eko.
Tumca mas mere Seiqmna aranakleb mniSvnelovani nawarmoebebi ,,fukos
qanqara,’’ ,,kunZuli erTi dRis winaT’’ da sxva.
milorad paviCi – milorad paviCi umberto ekosTan erTad msoflio
postmodernistuli
mwerlobis
erT-erTi
brwyinvale
warmomadgenelia.
mas, rogorc Tavad ambobs, 1984 wlamde aravin ar icnobda, sanam ar
Seadgina mis SemoqmedebaSi yvelaze gamorCeuli nawarmoebi ,,xazaruli
sityvis kona’’ 100 000-sityviani roman-leqsikoni.
,,drois gasvlasTan erTad - wers avtori, ufro naklebad vgrZnob
Tavs ukve dawerili Cemi wignebis mwerlad da ufro metad Tavs sxva
momavalSi dasawer an, ufro sworad, im wignebis mwerlad miviCnev,
romelTac dawera ar uweria’’ (paviCi 2005: 5).
92
sainteresod saubrobs mwerali sakuTar Tavze_ ,,yvelaze metad
guli maSin gamtexia, roca gamimarjvia. gamarjveba verc dros amarTlebs
sakuTar Tavs. mokvliT arasodes aravin ar momiklavs, me ki bevrjer
mouklavar sikvdilamde bevrad adre. me yvelaze saZulveli xalxis_serbi
xalxis cnobili mwerali var’’ (paviCi 2005: 5).
mkiTxveli romanSi SeamCnevs gameorebebs ,,yoveli ram orjer mainc
unda iTqvas, rom erTxel mainc gaigonon’’ (paviCi 2005: 8). albaT, amis gamo
Seqmna mweralma am romanis ori saxe, ori cali. misi azriT, avtorma
Tavis romans fexdafex unda misdios,
radgan is xSirad Semqmnelze
Zlieri xdeba. avtorma unda gauZlos mis Setevebs, raTa ar gaxdes
Tavisive qmnilebis msxverpli.
paviCs moixsenieben, rogorc elaqtronul mwerals, romlisTvisac
damaxasiaTebelia
arasworxazovani
romelmac
interaqtiuli
Seqmna
orientirebuli,
mas
aZlevs
Txroba,
literatura,
saSualebas,
is
postmodernistia,
mwerali
teqstSi
gza
mkiTxvelzea
gaikvlios
_
,,romanSi Sinaarsi imis mixedviT SeiZleba Seicvalos, Tu ra rukas irCevs
igi’’ (paviCi 2005: 10). areulia romanis dawyebisa da damTavrebis adgili.
mkiTxvels Tavad
teqsti aZlevs yvela kuTxidan Semovlis saSualebas. aq
yvelaferi dasabamidan dasasrulisken moZraobs.
Cemi survili iyo - wers avtori ,,literaturis am ararelversiuli
dargis relvresiulad gadaqceva, imitom ara aqvs Cems romanebs dasawyisi
da dasasruli. isini Seqmnilia araazrobrivi Txrobis teqnikiT’’ (paviCi
2005: 15).
ra
gansxvavebaa
mdedrul
da
mamrul
nawilebs
Soris?
-amas
wignSive gvixsnis avtori _ ,,mamruli sofel qveyanas Tavisi Tavis gareT
grZnobs, samyaroSia TviTon. mdedrs ki Tavis TavSi daaqvs samyaro. es
sxvaoba gaxda mizezi mdedruli da mamruli variantebisa. es aris drois
daSlis saxe Tu azri, romeli droc iyofa koleqtiur mamrul da
individualur mdedrul drod’’ (paviCi 2005: 18). am dayofas mweralma
sakmaod
filosofiuri
axsna
mouZebna.
erTi
SexedviT,
gansxvaveba ar SeiniSneba. Txroba orive nawilSi erTnairia,
maT
Soris
gverdebic
ki emTxveva erTmaneTs, Tumca aris epizodi, sadac isini gansxvavdebian
erTmaneTisagan.
93
magaliTad,
mdedr
nawilSi
weria
_
,,da
man
is
qaRaldebi
qseroaslebi gamomiwoda, win rom ewyo. dasta rom gadmomca, Tavisi cera
TiTi wamier Cemsas Seexo
iseTi grZnoba
erTmaneTis
mqonda,
da am Sexebisas tanSi Jruantelma damiara.
rom Cvens TiTebSi erTnairad
gverdigverd
dadgnen
warsuli
da
aRmoCndnen da
awmyo, amitom,
imisgan
gadmocemuli teqstis kiTxva rom daviwye, wuTierad azris Zafi davkarge
da Cems grZnobebSi CaviZire’’ (paviCi 2005: 192).
gansxvavebuli
istoriaa
mamrul
nawilSi,
sadac
moqmedeba,
mdedrulis msgavsad, qseroaslebis gadawodebiT iwyeba: ,,am dros erTi
fiqriT vifiqre, Caxmaxis xorxs Tu kauWs TiTi davaWir –meTqi -ufro
xelsayreli SemTxveva albaT arc momecemoda. baRSi mxolod erTi mowme
iyo da isic bavSvi, magram yvelaferi sxvagvarad moxda, gamowvdil xels
mec gawvdili Sevagebe. imis magivrad, rom mesrola, qaRaldebs varTmevdi.
Cemi mzera sarkinozis frCxilebian TiTebs mieyina, romelTa frCxilebmac
Txilis naWuWi gamaxsna da uceb is xe warmomidga halievi xazarTa
Sesaxeb daweril Tavis wignebSi rom ixsenebs’’ (paviCi 2005: 192).
qsero aslebi iqca gmirebis fiqrebis aRmZvrel sagnad, mdedrul
calSi
es
fiqrebi
qalis
bunebis
Sesatyvisad
warmogvidgeba,
sadac
pirvel rigSi grZnobebia gamoxatuli, misi samyaro nazi, faqizi da
amoucnobia.
mamakaci
sarkinozis
ki
am
TiTebma
dros
misi
Caxmaze
azrovneba
xelis
gamokvras
asociaciurad
xeze
crdilobda,
gadaatanina,
romelic damakavSirebelia amqveyniuri da imqveyniuri samyarosi.
avtoris mier
sainteresodaa
axsnili is, Tu rogor Seiqmna
romani, rogoria misi Sedgeniloba da rogor unda visargebloT am
leqsikoniT.
wignSi detalurad aris naCvenebi xazarebis, gadaSenebuli tomis
Sesaxeb arsebuli informacia, am xalxis saflavebi da monetebi SemorCa
mxolod da aseve legendebi erT-erTi legendis Tanaxmad, xazarTa xakanma
sizmari naxa,
brZana: vinc ufro damajereblad auxsnida am sizmars, misi
xalxi mis religias miiRebda. aseve legendis Tanaxmad, es tomebi Savi
zRvis
teritoriidan
kataloniaSi
94
gadasaxldnen.
xazarTa
Sesaxeb
arsebobda erTi sabediswerod qceuli wigni, romlis mecxre gverdi
adamians klavda. misi originali dakargulia.
wigni sainteresod aris dayofili ferebis mixedviT. magaliTad,
sityvebi,
romlebsac
jvris
forma
aqvT,
SeiZleba
wiTel
wignSi
movZebnoT, sadac moTavsebulia qristianuli wyaroebi xazarTa Sesaxeb.
mwvane wigni islamur wyaroebs moicavs, yviTeli ki Zvel ebrauls.
mniSvnelovani faqtia is, rom nawarmoebSi xazarebTan mimarTebaSi
naxsenebia
saqarTvelos
dedaqalaqi.
rogorc
qarTuli
wyaroebi
gvacnobeben, es tomi qristianebi iyvnen. xazarTa qveyanaSi moinaTleba
abo Tbileli. rogorc Cans, avtorma
es ar icoda
anda es gaTvlili
iyo leqsikonis siuJetur struqturaze.
rogorc avtori gadmogvcems, nawarmoebis mamruli nawili Seadgina
mokadas
al-saferma,
mdedruli
nawili
ki
sefeqal
aTeRs
ekuTvnis.
avtoris TqmiT, isini mijnurebi iyvnen. paviCi ajerebs mkiTxvels imaSi,
TiTqos aRniSnuli nawarmoebis arc erTi nawili misi Seqmnili araa,
mkiTxveli
mihyveba
metateqsti,
mas
romelic
am
am
TamaSSi,
xdeba
nawilebis
teqstis
avtorTa
teqstSi
samijnuro
Casma,
ambavs
mogviTxrobs.
sainteresod uxsnis
al_saferi mijnurs siyvaruls: ,,Sen, im gogos
hgavxar, dilis Zili rom uyvarda, xolo merme mezobel sofelSi rom
gaTxovda. erTxel, Zalian adre amdgarma gareT TrTvili, rom dainaxa, da
dedamTils uTxra, Cvens sofelSi TrTvili ar icodao! Sen imasaviT
fiqrob, amqveynad siyvaruli ar ariso, imitom rom arc rodis gagRviZebia
ise
adre,
siyvaruls
pirispir
Sexvedrodi.
Tumca
yovel
diliT
daugvanebliv modioda’’ (paviCi 2005: 178).
abram brankoviCi, nawarmoebis mTavari gmiri, erT-erTi imaTgani iyo,
vinc xazarebze wigns werda, es personaJi sainteresodaa
daxatuli, mas
hyavda ojaxi, ori biWi, romelTagan ufrosi meomari, mxedarTmTavari iyo,
romelic
tyveobaSi
bevri
awames.
omidan
gamosula
mweralma
gamarjvebuli,
brankoviCis
magram
cxovrebaSi
Turqebma
fantastikuri
elementebi Semoitana da gviCvena gmiris mier Tixisagan Seqmnili mesame
Svili, romelsac suli manve STabera.
95
brankoviCebze,
romlebic
serbeTidan
Turqebma
gadaasaxles,
werdnen,
,,egeni ruminulad cruoben, berZnulad mdumareben, ebraulad
iTvlian,
eklesiaSi
rusulad
galoben, yvelaze
ufro brZnul azrs
Turqulad gamoTqvamen da mxolod da mxolod Tu vinmes mokvla undaT,
iyeneben TavianT mSobliur serbul enaso’’
mwerali
damiweriao.’’
,,xazarTa
am
wignSi
leqsikonze’’
yvelaferia,
aRniSnavs:
rac
,,msgavsi
SeiZleba
jer
ar
postmodernistul
nawarmoebSi iyos. mwerlis mTavari saTqmeli patara xalxis dacva da
gadarCenaa,
romlebic
SesanarCuneblad
sakuTari
ibrZvian
erovnuli
didi
da
istoriuli
saxis
saxelmwifoebis
winaaRmdeg.
,,zogs
gamosdis es brZola zogi ki, zRvas mierTebuli patara mdinaresaviT
ikargeba.’’ es erebi, xazarebis msgavsad, istoris kuTvnilebad qceulan.
maT arsebobas mxolod SemorCenili niSnebi Tu adasturebs. amis gamo,
kritikosTa
erTi
nawili
fiqrobda,
rom
avtorma
xazarebis
saxiT
sakuTari samSoblo serbeTi gamoiyvana.
milorad paviCis meore romani, romelic aseve postmodernizmis
yvela
moTxovnas
kostantinopolSi’’,
ganviTarebis
pasuxobs,
romani
rTuli
gziT.
aris
gamoirCeva
Znelia
,,ukanaskneli
rTuli
gageba
siyvaruli
kombinaciiT,
imisa,
sad
siuJetis
iwyeba
da
sad
mTvrdeba is. rodesac ggonia, rom mTavar saTqmels miageni, swored maSin
xvdebi,
rom
gaurkvevloba,
sinamdvileSi
ormagi
xelT
kodireba
da
araferi
kidev
ar
giWiravs,
mravali
niuansi
qaosi
ai,
ra
axasiaTebs romans.
nawarmoebi
mTlianad
taroze
mkiTxaobis
principzea
agebuli,
romlis mTavari gmiria opuiCi, ucnauri, sxvebisgan gamorCeuli pirovneba,
romelic mdidari ojaxidan iyo, uyvarda garToba, qalebi, mSobliuris
garda, flobda oTx enas, misi garegnoba bevrisTvis gasagiJebeli iyo,
mama
ityoda
xolme
masze:
,,is
umarTavia,
rogorc
qariSxali
da
gamudmebiT ufskrulis piras daabijebs’’ (paviCi 2005: 7) am saidumloebiT
mosili
adamianisTvis
muSaobda,
raTa
raRac
mTavari
iyo
Zireulad
ocnebis
Seecvala
asruleba_
Tavis
,,gamudmebiT
cxovrebaSi,
raTa
eocneba ase, rom awvalebda realobad eqcia’’ (paviCi 2005: 9) ocnebis
asasruleblad ki opuiCi konstantinopolSi wavida. misTvis mZime tvirTi
96
iyo mudam gamarjvebuli mamis Sviloba, miuxedavad yvelafrisa, martooba
mudam Tan sdevda ,,martosulisTvis bednierebaa, roca mis martoobaSi
kidev aris viRac euli’’ (paviCi 2005: 16).
gmirs erisevnas saxiT didi siyvaruli ewvia, ris gamoc yvelaferi
daTmo,
daiwera
miatova
samxedro
sayvarel
kariera.
qalze,
misTvis
Kkonstantinopoli,
sabediswero
qalaqi
sadac
jvari
gaxda.
ojaxi
engreva erisevnas gamo, romelic grZnobda, rom mis cxovrebaSi sxva etapi
dgeboda, Svilze fiqrobda, oRond sxva mamakacisgan da es sxva, misi
mamamTili iyo. swored is Seuyvarda, qals mis gverdiT mTels sxeuls
atmis suli asdioda da samyaro bolomde ixsneboda.
avtori mTavar gmirs moqmedebis epicentridan ukvalod aqrobs.
romanis
bolos
mkiTxvels
uCndeba
kiTxva
gmiris
gaqrobasTan
dakavSirebiT, romelzec mxolod mwerlis mier gaTamaSebuli kartebi
gvpasuxoben.
milorad paviCis SemoqmedebaSi sainteresoa misi erT-erTi romani
,,saweri
mowyobilobebis
mimdinareobs.
nawarmoebSi
es
zanduki’’.
avtoria,
Cans,
rom
romelmac
mTavarma
romanSi
zanduki
gmirebma,
istoriis mTxrobelad, mas TxrobaSi
Txroba
pirvel
oficiantisgan
swored
is
pirSi
SeiZina,
airCies
maTi
zanduki da masSi moTavsebuli
nivTebi daexmara. oficianti Suamavlad gvevlineba gmirsa da mwerals
Soris,
romelic
avtorTan
laparakisas
saxes
icvlis
da
xan
kacis
Sesaxedaobas iRebs xan qalisas.
romanSi siuJets aviTarebs qalis
werili, romelic zandukSi
inaxeboda, sadac weria mTavari gmiris Tavgadasavali, rac didad ar
gansxvavdeba Tanamedrove evropeli qalis cxovrebisagan. isic ormagi
cxovrebiT cxovrobs, hyavs qmari da sayvareli, Tumca is im adamianTa
ricxvs
miekuTvneba,
romlebic
mudmivad
siyvarulis
eZeben.
26
wlis
axalgazrda qals bediswera, gazeTSi gakeTebuli gancxadebis wyalobiT,
warsulSi dakargul siyvaruls
apovninebs. is miatovebs qmarsac da
sayvarelsac da axal cxovrebas daiwyebs.
teqstSi
CanarTebia,
amjerad mTxrobelad
romlebic
zandukis
aRweras
ukavSirdeba.
lilis sayvareli mamakaci gvevlineba. siuJeturi
xazi ise viTardeba, rom orive personaJis Txroba erTmaneTs kveTs. dro
97
warsulSi gadadis, im periodSi, rodesac orive maTgani studenti iyo,
universitetSi
swavlisas
iwyeba
provincieli
mamakacis
timoTes
da
lilis siyvarulis istoria. isini erTad mecadineobdnen gamocdebis
Casabareblad, Tumca garkveuli periodis Semdeg qali aRmoaCens, rom
isini sxvadasxva fakultetebze swavlobdnen.
maT Soris grZnoba daSorebis Semdeg gaCnda. am siyvarulma Caiyvana
lili egeosis zRvis sanapiroze salonikSi, iq, sadac timoTe cxovrobda.
xati, romelic, rogorc Cans, ucxo nivTi iyo lilisTvis, ase axsna
mamakacma, ,,es aris fanjara sxva samyaroSi, sadac Seni maTematikisgan
sruliad gansxvavebuli maTematika gamoiyeneba’’ (paviCi 2005: 37).
omis Semdeg timoTes surs, yvelaferi daiviwyos, rac samSoblos
ukavSirdeba,
mSobliuri
enac
ki,
xolo
,,Seni
saxeli
rom
ar
dameviwyebina, misi wyalze dawera momiwia’’ (paviCi 2005: 40).
teqstSi CarTulia sxvadasxva ambebi. Txroba isev awmyoSi gadads,
sadac
avtori
sruliad
alogikur
da
moulodnel
gadawyvetilebas
miaRebinebs gmirs, rodesac mas samSobloSi daabrunebs Tanac ise, rom
Svilis dabadebamde arc moacdevinebs. es araprognozirebadi finali
xiblavs mkiTxvels da amasTanave abnevs kidec.
am zandukSi maTi Svilis suraTi iyo, romelsac qali sayvarel
mamakacs ugzavnida. garkveuli periodis gasvlis Semdeg lili bavSvTan
erTad
Cadis
siyvarulis
CernogoriaSi,
istoriisa,
wyali
zanduks
ki,
gamoriyavs,
romelic
Tavad
gemi,
momswrea
sadac
maTi
timoTe
imyofeba, iZireba.
lilis cxovreba SeiZleba or nawilad davyoT erTi timoTesTan
daSorebas ukavSirdeba, xolo meore masTan xelmeored Sexvedras. sanam
gmirs
WeSmariti
moralurad da
mas
siyvaruli
ewveoda,
manamde
Zneli
iyo
zneobrivad amaRlebuli pirovneba gvewodebina,
misTvis
magram,
Semdeg, rac am grZnobam mis cxovrebaSi SeaRwia, is radikalurad
gardaiqmna, da cxovrebis miznad Svili aqcia.
milorad paviCis Semoqmedeba rTuli da sainteresoa. mis samyaroSi
SesaRwevad mkiTxvels didi siZneleebis gadalaxva uwevs. mTavaria masSi
Sesasvleli
gasaRebis
povna,
ris
Sedegadac
SeiZleba
amocanebis amoxsna, rasac avtori Cven winaSe ayenebs.
98
im
rTuli
xaruki murokami - sainteresoa cnobili iaponeli mwerlis xaruki
murokamis
erT-erTi gamorCeuli romani ,,kafka sanapiroze.’’ romani
postmodernizmisTvis damaxasiaTebel stilzea Sesrulebuli. SeiZleba
iTqvas, rom im metateqstebTan erTad, romelic TxrobaSia CarTuli, erTi
mniSvnelovani azri ikveTeba. movlenebi trialebs 15 wlis mozardis
kafka tamuris garSemo. nawarmoebSi Txrobas is warmarTavs, mwerali
gmiris cxovrebis im periods gviCvenebs, rodesac adamianis winaSe dgeba
samyaroSi sakuTari adgilis damkvidrebis dro. kafkas ar akmayofilebs
mis irgvliv arsebuli viTareba da TavSesafars sxvagan eZebs. midis iq,
sadac aravin axlobeli da gulSematkivari ar hyavs.
ojaxSi
gaqcevisaken.
arasrulfasovani
kafka
4
wlis
qaliSvili waiyvana. mamasTan
garemo
iyo,
rodesac
xSirad
dedam
ubiZgebT
miatova
gmirebs
da
Tan
tamurs arasodes araferi ar aklda, dedis
siyvarulis garda, romelsac veranairi fuliT ver iyidida. ufskruli
iyo massa da Tanaklaselebs Sorisac gaCenili, ,,me Cems garSemo kedeli
aRvmarTe da iq aravis vuSvebdi. ver gaigebdiT, ra mindoda, me ar
viRimebodi aramcTu vicinodi, ar vuRimodi arc sxvas da arc sakuTar
Tavs’’ (Мурокам 2006:
10). am asakSi, rodesac adamiani Rimilis unarsac ki
kargavs, Zneli xdeba misi gageba, misi samyaros Secnoba, is yvelaze da
yvelaferze gaborotebuli midis saxlidan sakuTar dabadebis dReze
erTi mizeziT, moZebnos da da deda, midis im adgilas, romelic yvelaze
metad izidavad sikokuSi. amasTan gmirs misi ,,meore me’’ voronas saxiT
yovelTvis Tan sdevs. yvela axalgazrda gogonaSi is Tavis das eZebs.
Svebas wignebSi poulobs. biblioTeka is adgilia, sadac Tavs
bednierad
grZnobs. swored am adgilma gansazRvra kidec misi bedi. aq SeigrZno
Tavisufleba, Tumca, ra iyo is, amas ver xsnida.
gansacdeli
mudam
Tan
sdevs
gmirs,
romelsac
osimas
saxiT
mfarveli gamouCndeba. is daawyebinebs bibloioTekaSi muSaobas, seki-sani,
biblioTekis direqtori aRmoCnda adamiani, romelmac kafkas cxovreba
mTlianad Secvala. kafkam ki qals warsuli gaucocxla. romanis saTauri
exeba adamians, romelic erT dros seki-sanis cxovrebis nawili iyo,
magram ojaxma mas daaSora. ,,kafka sanapiroze’’ simReris saTauria, es
simRera sanma dauwera Seyvarebuls, romelic
99
SemdgomSi hitad iqca.
saintereso
figuraa
gamocanad rCeba. masze
seki-sani.
is
garSemomyofTaTvis
mudmivad
Wori da marTali erTmaneTSia areuli. imasac
ambobdnen, rac Seyvarebuli gardaecvala, gaTxovda da
ori
Svilic
hyavso, Tavad am Temaze arasdros aravisTan ar saubrobda.
sani tamuris saxeSi Tavis Seyvarebuls xedavs imave asakSi. mweral
aluziis Sedegad
aRar
aris
is
gviCvenebs orive gmirs 15-16 wlisas, sadac kafka ukve
pirovneba,
romelsac
Cven
vicnobT.
is
iRebs
sanis
Seyvarebulis saxes 15 wlis asakSi.
eWvi imisa, rom seki-sani misi deda iyo, mudmivad Tan sdevda gmirs.
kiTxvaze_
hyavda
Tu
ara
Svilebi,
aRelvebulma
qalma
upasuxa,
ar
SemiZlia giTxra arc ki, arc ara. am eWvs kidev ufro aZlierebs Semdegi
sityvebi_ ,,me mivatove is, vinc yvelaze metad miyvarda. Sen SegiZlia
mapatio, me es ar unda gamekeTebina’’ (Мурокам 2006: 204).
rac
Seexeba
kafkas
mamas,
is
mosamsaxure
qalma
maSin
mokla,
rodesac misi Svili ugonod ipoves gzaze maisurze sisxlis laqebiT.
policia am SemTxvevis Semdeg kafkas adgilsamyofeliT dainteresda.
kafka
osimas
saxlSi
sruliad
ganmartovebuli
fiqrobs
Tavis
momavalze, ris Semdegac tokioSi sakuTar saxlSi dabrunebas gadawyvets.
brundeba iq, saidanac gamoipara, rac miatova ise, rom erTxelac ar
gaxsenebia.
brundeba
Secvlili
cxovrebisgan
gamocdileba
miRebuli.
simboluria, rom maSinac wvimda, rodesac tokio datova da axlac wvims,
rodesac
iq
midis.
mas
Semdeg,
rac
gaiRviZa,
sxva
TvaliT
Sexeda
cxovrebas, mis winaSe axali samyaro gadaiSala.
rogorc postmodernisti mwerlebis
umetesoba,
murokamic icavs
istorizmis princips da amerikis mier iaponiis dabombvis faqts teqstSi
ostaturad aTavsebs, teqstSi naCvenebia im skolis ambavi, romelsac es
omi piradad Seexo da sadac nawarmoebis erT-erTi gmiri swavlobda. im
dros, rodesac bombi Camovarda, moswavleebi tyeSi imyofebodnen, ris
Sedegadac nakatas cxovreba sruliad Seicvala am faqtma imoqmeda mis
fsiqikaze. is ori kviris Semdeg movida gons, magram araferi ar axsovda.
erTaderTi ucnauroba dasCemda, katasTan saubari SeeZlo, katis gamo
gaxda
kidec
kacis
mkvleli
da,
miuxedavad
imisa,
rom
fsiqiurad
normaluri pirovneba ar iyo, moiqca ise, rogorc normalur adamians
100
Sehferis, sakuTari danaSauli policiaSi aRiara, magram ar daujeres,
ris Semdegac is
ojaxidan midis qalaq honsiuSi.
imave qalaqSi Cadis, sadac kafka. biblioTekaSi misvlisas isic
imaves ambobs, rom mTeli cxovreba am adgils eZebda, seki sanma nakatas,
misTvis
ucxo
adamians,
misca
Tavisi
Canawerebi
da
dRiurebi,
rac
saidumlos bolomde Senaxvas niSnavda.
moralur-zneobrivi
imperativi
kafkas
Tavisufali
cxovrebis
saSualebas arTmevs, is cdilobs swor gzaze siaruls. cxovrebisgan
Catarebul yvela gakveTils warmatebiT iTvisebs.
xulio kortasaris
- Semoqmedebaze saubrisas aRsaniSnavia misi
erT-erTi yvelaze cnobili romani ,,klasobana’’. qarTulad es romani 2010
wels gamoica. wignis saTauri bevris mTqmelia. saqme gvaqvs TamaSTan, rac
cxadyofs, rom teqsti postmodernistulia. romanis dasawyisSive vigebT,
rom Cven winaSe mravali patar-patara saTqmeliT datvirTuli wignia,
romelSic
umTavresad
mainc
ori
siuJeturi
xazi
ikveTeba.
avtori
dasawyisSive gvagebinebs, rom pirveli wigni 56 Tavamde Cveulebrivad
yovelgvari
sirTuleebis
gareSe
ikiTxeba.
amis
Semdeg
ki
SeiZleba
mkiTxvelma aRarc gaagrZelos kiTxva.
73
Tavidan
areuli
Txroba
iwyeba,
ambebi
fragmentuladaa
mowodebuli, am labirinTSi mkiTxveli Tu daikarga cxrilis meSveobiT
SesaZlebeli xdeba mis mTavar saTqmelTan dabruneba.
mweralma es wigni axalgazrdebisTvis rCeva-darigebebis misacemad
Seqmna, aqvea amonaridebi bibliidan, romelic abat martinma dawera,
Tumca mis miRma, ra Tqma unda, avtori imaleba. es siuJetis gaucxoebis
xerxi
da
avtoris
niRabi
postmodernistuli
teqstisTvisaa
damaxasiaTebeli.
,,viTom moulodneli Sexvedra yvelaze mosalodnelia cxovrebaSi”
(kortasari 2010: 11) mxatvruli teqstic moulodneli Tu mosalodneli
Sexvedrebis adgilad gadauqcevia avtors, sadac yvelaferi SeiZleba
moxdes, sadac arafers ar aqvs logikuri axsna da kavSiri erTmaneTTan.
teqsti da Tavad mTavari personaJic oracio oliveira erTi qalis,
magas
irgvliv
warmmarTvelia.
trialeben,
magas
da
romelic
oracios
101
nawarmoebSi
yvela
arastandartuli
da
movlenis
uCveulo
siyvaruli qmnis teqstis mTavar saTqmels. maTi siyvaruli mudmivad
erTmaneTis
Zebna
da
Semdeg
erTmaneTisgan
gaqcevaa.
siyvaruli
sxvadasxvagvarad warmoudgeniaT. ,,Zebna iyo Cemi xvedri da bediswera”
(kortasari 2010: 16). gmirebi erTmaneTSi sakuTar Tavs eZeben da es Zebna
xSirad mTeli cxovreba grZeldeba _ ,,magas cxovrebaSi yoveli wesi da
kanoni Tavdayira idga” (kortasari 2010: 17).
postmodernizms swored aseTi uCveulo da Tavisufali bunebis
pirovnebebis Cveneba ainteresebs. gmirebi ar arian CarCoebSi Casmuli
standartuli adamianebi, piriqiT, isini yovelgvar wessa da kanonebs
uaryofen da Tavad qminian sakuTar cxovrebas. isini ar arian cxovrebis
saTamaSoebi,
piriqiT
_
Tavad
cxovrebas
ixdian saTamaSod
,,TamaSis
pirobis Tanaxmad, warsulidan mxolod umniSvnelo, SeumCneveli, ukve
mtvrad qceuli movlenebi unda amomezida“ (kortasari 2010: 16).
gmirebi
gaorebulebi
arian
,,TiTqos
me
da
Cemi
cxovreba
erTmaneTisagan cal-calke varsebobdiT, xolo me da Cemi cxovreba –
sxvebis cxovrebisagan gancalkevebiT“ (kortasari 2010: 22).
oliveira
da
maga
srulebiT
gansxvavdebodnen
erTmaneTisagan,
avtorma ori dapirispirebuli personaJi gamoiyvana swored es gansxvaveba
iyo, ase rom izidavda maT. gmirebi Tavbrudamxvevi klasobanas TamaSs
TamaSobdnen, romlis drosac erTmaneTis samyaros xedavdnen - ,,SemomiSvi
Sens samyaroSi, erTi dRiT mainc damrTe neba Seni TvalebiT davinaxo es
yvelaferi” (kortasari 2010: 113). – ase mimarTvas magas mTavari gmiri.
oliveira
gaorebuli,
gaucxoebuli
gmiria,
misTvis,
rogorc
argentinelisTvis, ucxoa parizi, Tumca izidavs es qalaqi. isea parizsa
da buenos-airess Soris gaorebuli, rogorc polasa da magas Soris.
pola is qali iyo, romelTanac magasagan gaqcevis Semdeg isvenebda.
oliveris cxovreba sirbilia. is eZebs sakuTar Tavs da cxovrebas,
romelic misTvis klasobanas TamaSis msgavsi gamxdara.
klasobanaSi ,,zeda ujreds hqvia ca, qvedas-miwa, Zalian Znelia qva
camde miitano, TiTqmis yovelTvis raRac geSleba, ise ver gaTvli, rom
qva ujredidan gareT ar gadavardes” (kortasari 2010: 248). cxovrebac
klasobanas TamaSiviTaa, zustad iq unda moaxvedro qva, sadac samiznea,
Tumca cxovrebaSi yvelaferi wesebsa da kanonebs ar emorCileba. qva
102
SeiZleba xazidan gadavardes, Znelia yvelafris winaswar gaTvla, magram
,,erT dResac aRmoCndeba, rom Turme SegiZlia miwas moswyde da Seni qva
camde miitano, caze axvide” (kortasari 2010: 248).
oliveira dabrunda samSobloSi, misTvis cxovreba uazro TamaSad
iqca radgan dakarga is, vinc mis arsebobas azrs sZenda. magas Zebnam
gmiri
argentinaSi
siyvarulis
daabruna,
qalaqsac
parizi
uwodeben,
ki,
romelsac
misTvis
cxovrebis
ki
meorenairad
qalis
gareSe
carieli gaxda.
argentinaSi dabrunebis Semdeg Txroba fragmentuli da areulia,
teqstis mTlianoba wydeba. ,,ici, cxovrebSi aris idumali gzebi da
moulodnelad iseTi ram gamoxteba, eWvadac ar mogxvda da yvelaferi
krizisSi aRmoCndeba“ (kortasari 2010: 315).
maga oliveiras cxovrebis amoCemeba iyo mas xedavda yvelgan gemze,
quCaSi, maRaziaSi, parizSi, buenos-airesSi. gmiri ,,ki ar dabrunda, aramed
sul gzaSi iyo, Tumca sad mihyavda am gzas, aravin icoda” (kortasari
2010: 333). sakuTar TavTan mxolod mis meore mesTan, mis samyarosTan
aRiarebda oliveri imas, rom maga uyvarda, es aRiareba ,,arc marcxi iyo
da arc warsulSi sawylad CarCena“ (kortasari 2010: 334).
oliveira
sagiJeTSi
daiwyo
muSaoba,
Tavidan
cirkSi
muSaobda,
Semdeg ki fsiqiatriul klinikaSi. am klinikaSic TamaSobdnen klasobanas.
Tavad
oliveric ar iyo jansaRi fsiqikis. postmodernizmis
gmirebi
swored aseTi gaucxoebulebi da ucnaurebi arian, romlebic srulebiT
ar hgvanan maT irgvliv myofT.
Txroba isev ireva, ireva dro da sivrce, isev safrangeTi, Semdeg
isev
argentina,
isev
uazro
xetiali
,,davborialob
quCebsa
da
Cemi
cxovrebis wlebSi” (kortasari 2010: 407).
oliveiras qalebi aRmerTebdnen da Semdeg misgan mirbodnen, isic
Tavad uRebda gasasvlel kars, yvelaze didi sisulele ki is aris, rom
adamianebi yalbi urTierTobebis monawile arian, gmirebi swored am
urTierTobebis fonze Canan, isini TamaSoben yvelgan da yvelaferSi,
WeSmariti grZnobebi ki sadRac ikargeba, samyaro klasobanas TamaSs
daemsgavsa,
sadac
mxolod
cali
fexiT
iwyeb
ujredebze
xtunvas,
WeSmariti siyvaruli tanjvad qceula oliveirasTvis qalaqSi _ ,,sadac
103
siyvaruli
gahkivis,
yovel
quCaze,
ismis
yoveli
saxlidan
yoveli
oTaxidan“ (kortasari 2010: 467). rodesac urTierTobaSi erTi adamiani
ikargeba, meore maSin grZnobs mis mimarT WeSmarit grZnobas, erTad yofna
TiTqos xels uSlis maT am grZnobis gamovlenaSi. ase moxda oliveris da
magas SemTxvevaSic _
,,miyvarxar, imitom, rom Cemi ara xar, imitom rom
Sen sxva mxares xar, sxva napirze da iqidan mixmob, gadmoxtio, mTavazob,
me
ki
ar
SemiZlia”
araamqveyniuri
da
(kortasari
arabunebrivi
2010:
aqvT,
468).
gmirebs
iseTi,
siyvarulic
rogoric
araa
damaxasiaTebeli jansaRi urTierTobebisTvis.
kortasari
mimarTavs
mkiTxvels
da
ambobs,
rom
,,erTaderTi
personaJi, romelic me mainteresebs, aris mkiTxveli” (kortasari 2010: 482).
drois sakiTxze msjelobisas wignSi Cans Semdegi: ,,sxvadasxva dro
SeiZleba erTmaneTis paraleluri iyos. am azriT, egreT wodebuli Sua
saukuneebis
romelime
Tanamedroveobis
dro
erT
SeiZleba
romelime
postmodernistuli dro
emTxveodes
dros”
egreT
(kortasari
swored esaa. erTmaneTSia
wodebul
2010:
526).
Serwymuli ori
periodi, ori epoqa warsuli da momavali. warsuli da awmyo, ise, rom
Wirs gamijvna, sad iwyeba drois erTi nawilis aTvla da sad meores.
teqsts Tan erTvis SeniSvnebi, sadac TiToeuli sityva axsnilia.
wigns ukana ydaze cnobili qarTveli mwerali qalis nestan-nene
kvinikaZis saintereso komentari erTvis: ,,1998 wlis gazafxulze, Cemi
megobrebis xelidan xelSi gadadioda wigni, romelmac Tavis droze
gayidvebis
rekordi
moxsna,
kritikosebis
aRiarebac
moitana
da
esTetikuri revolucia moaxdina Taobebze.
es
iyo
literaturis
kerpis
xulio
kortasaris
,,klasobana’’,
romlis erTaderT egzemplars, ZaldatanebiT vuTmobdiT erTmaneTs da
niSnis micemis Tu emociebis gaziarebis mizniT furclebs Soris xan
yvavils, xan naxats, savizito baraTs da sigaretis Rerebs vtovebdiT.
es gavlenebis wignia, situaciuri da ganwyobis Semqmneli. es 60-70iani wlebis yvelaze alternatiuli literaturuli TamaSia, romelSic
yvela erTdroulad iyo Cabmuli.
,,klasobana’’ Tu ar wagikiTxavs, ver mixvdebi: ra xibli aqvs kiTxvis
process, rogorc SeiZleba furcelze JRerdes musika, gaxde fabulis
104
uSualo monawile. Segipyros survilma, imave kafeSi ijde, sadac isini
sxedan, gecvas maT msgavsad da MmTavar moqmed gmirebs TanaugrZnobde.
saxlSi geCqarebodes da myudrod mokalaTebuli kiTxvas agrZelebde.
,,klasobana’’
Tu
ar
wagikiTxavs,
niSnavs
literaturis
yvelaze
saintereso TamaSs daakldi. erTdroulad mxiarulsa da sevdians. Cven
rusulad wavikiTxeT ,,klasobana’’. Tqven gagimarTlaT imitom, rom xelSi
giWiravT ,,klasobansa’’ qarTuli Targmani.
aseTi komentari, vfiqrob, bevr wigns ara aqvs. Cven namdvilad
gagvimarTla, radgan SegviZlia gavecnoT argentinis erT-erTi saamayo
mwerlis Sedevrs. ,,klasobana’’ postmodernistuli mwerlobis erT-erTi
gamorCeuli nawarmoebia, romlis gaazreba da erT mTlianobaSi aRqma
srulebiTac ar aris martivi. piriqiT, oliveris da magas cxovreba bevr
adamians aswavlis TanagrZnobas, siyvaruls, urTierTobas. es cxovrebis
TamaSia, TamaSi, sadac wagebuli da mogebuli mxare ar arsebobs, TamaSi,
romlis Semdegac an uaxlovdebi zecas, an miwas ubrundebi. es romani
amqveyniuri
da
imqveyniuri
cxovrebis
TamaSia,
gmirebic
am
zRvarze
gadian.
1.5. postmodernistuli romanis qarTuli orientirebi
postmodernistuli literaturisTvis damaxasiaTebeli mxatvruli
efeqtebi gasuli saukunis 70-80-iani wlebidan TandaTanobiT qarTul
mwerlobaSic warmoCnda. man, marTalia, dagvianebiT, magram mainc miiRo
postmodernizmi.
mkvlevari
postmodernizmi’’
wers:
postmodernizmi,
levan
,,arsebobs
arsebobs
didi
bregaZe
uaRresad
xania’’
werilSi
,,qarTuli
saintereso
qarTuli
(bregaZe
2008:
188).
am
gzis
daswyisSi ikveTeba is mxatvruli orientirebi da saxelebi, romelTac
zogjer
iqneb
gaucnobierebladac
ki
saTave
daudes
qarTul
postmodernistul istoriebs.
naira gelaSvili
- qarTul postmodernizmze saubars iwyeben naira
gelaSvilis SemoqmedebiT, sadac aRniSnuli literaturuli mimdnareoba
srulyofilad gamovlinda, amis magaliTia
romani
,,anabeWdebi’’
(Cveneba),
misi erT-erTi gamorCeuli
romelic
105
postmodernizmisTvis
damaxasiaTebeli niSan-TvisebebiT gamoirCeva. am niSnebidan
aRsaniSnavia
ormagi kodireba, rizoma, aluzia, interteqsti, fragmentuloba.
,,igi
garegnulad, grafikuli formiTac aRZravs rizomis asociacias’’ (bregaZe
2008: 188).
,,anabeWdebi’’
mniSvnelovani
nawarmoebia
imiTac,
rom
teqstSi
CarTulia dokumenturi masala, rac ufro met interess sZens mas. Tavad
avtori wers; ,,Tu sicocxle avad aris, zafra CaRvrili, mec aseve aRvwer
mas,
rogorc
istorias,
dokumenturad,
sadac
mxolod
imdeni
sityva
iqneba, ramdeni sagani an movlenac: daibada, gaiara, etkina, atirda. kacis
sicocxles mxolod aRnusxaven da me arafris Secvla ar SemiZlia.… mec
avdgebi, Sevkreb am nusxas, nomrebs da vetyvi Cems Tavs, Sen nuRarafers
nu daumateb,
ai, cxovreba ase midis da Sen araferi ar SegiZlia’’
(gelaSvili 2004: 141).
es dokumentebi gmiris cxovrebaze metyveleben, romelic xSirad
erTi sityviT gadmoicema, mkiTxveli mis warmodgenaSi erT mTlianobad
aqcevs
aRniSnul
dokumentur
masalas
da
qmnis
warmodgenas
gmiris
Sesaxeb. emocia, romelsac TiToeuli nivTi aRZravs mkiTxvelSi, ormagi
kodirebis Sedegia. teqstSi citirebulia 50-mde dokumenti.
magaliTad,
,,ubralo sawer kalami TavisTavad veraviTar emocias ver aRZravs, magram,
Tu
SevityobT,
rom
es
didi
mwerlis
naqoni
avtokalamia,
sruliad
Cveulebrivi nivTi maSinve emociuri muxtiT aRiWurveba’’ (bregaZe 2008: 189).
cxovrebaSi araferi ar ikargeba. adamiani mTeli Tavisi sicocxlis
manZilze anabeWdebs tovebs mis mier ganvlil gzebze, aseve ar ikargeba
misi fiqrebic, isini sadRac iq irealur sivrceSi anabeWdebs toveben.
,,sagnebze sakuTari anabeWdebi unda vacocxloT’’ isini ki mxolod maSin
iarsebeben,
Tuki
ormagad
iqnebian
kodirebulni
da
CvenSi
emociebs
aRZraven. teqstSi aRniSnuli dokumentebis siuxve xSirad, cota ar iyos,
mosabezreblad
gveCveneba,
Tumca,
rodesac
maT
mniSvnelobas
davakvirdebiT, naTeli xdeba, rom ufro didi simboluri datvirTva
akisriaT, vidre es erTi SexedviT Cans.
rolan
bartis
gadaxlarTuli,
azriT:
gamudmebiT
,,nebismier
rom
TxrobaSi
enacvlebian
sxvadasxva
erTmaneTs,
rac
kodebia
badebs
mkiTxvelis mouTmenlobas’’ _ Cawvdes azris niuansebs, romlebic mudam
106
usxlteba xelidan’’ (barti 2002: 90). mniSvnelovania, rom swored amis gamo
xdeba TxrobaSi avtoris Semoyvana.
,,postmodernistuli
Txrobis
amgvar
SemTxvevaSi
avtoris
ganmartebis gareSe fons ver gavalT. avtorma TviTon unda gaSifros
kodi, unda agvixsnas, ratom iyenebs ama Tu im ucnaur mxatvrul xerxs.
mokled aq saWiro xdeba avtoris eseistur-Teoriuli Careva TxrobaSi,
anu saWiro xdeba metateqsti teqsti teqstis Sesaxeb’’ (bregaZe 2008: 190).
swored
pasaJebi,
amaze
sadac
mianiSnebs
avtorsa
da
naira
gelaSvilis
mkiTxvels
Soris
nawarmoebebSi
polemikaa
is
gamarTuli.
Tavad mwerali irgebs mTavari personaJis niRabs da ise Cndeba TxrobaSi.
avtorTan erTad nawarmoebis moqmedi piradi xSirad mkiTxvelic xdeba.
teqstSi avtorsa da mkiTxvels Soris saintereso polemikaa gamarTuli.
,,SeCerdiT!
SeCerdiT!
gadawyviteT
Tqveni
ganzraxva
Tanamimdevrulad
sruliad
warmogvidginoT
naTelia!
erTi
Tqven
cxovrebis
dokumentebi Tqveni nebaa. yvelafris uflebas gaZlevT me piradad-Tqveni
ase
vTqvaT,
Tanamedrove
da
yovelgvari
mkiTxveli’’ (gelaSvili 2004: 146).
siaxleTaTvis
mzadmyofi
aseve, avtori mimarTavs mkiTxvels, maT
Soris imarTeba dialogi, ,,didad madlobeli var Tqveni gulwrfelobisa
da
gulisxmierebisaTvis.
garkveulad
ra
naTlad
recipientsa
da
avtors
gismendiT
da
msjelobT’’
Soris
marTla
(gelaSvili
SemognatrodiT,
2004:
postmodernizmisTvis
niSania. xolo, rac Seexeba nawarmoebs _
146)
ra
saubari
damaxasiaTebeli
,,Sesrulebis TvalsazrisiT es
gaxlavT erT-erT ubrwyinvales mxatvruli teqstTagani’’ (bregaZe 2008:
191).
sainteresoa gancda, romelsac esa Tu is nivTi aRZravs mkiTxvelSi,
isini acocxleben gmirs, Tavisi
Sinagani da emociuri samyarosTvis
damaxasiaTebeli yvela niuansiT. rTulia Svilis kubosTan mdgari mamis
gancdebis
gadmocema.
martodmarto myofi
mamisa,
romelic
sakuTari
tkivilis
winaSe
ixsenebs yvelafers, fiqrobs, es rom ar momxdariyo
da iwyeba mTeli jaWvi winadadebebisa, sadac mxolod sityva ,,es rom ar
momxdariyo figurirebs’’. am moTxrobaSi finali yvelafris mTqmelia.
naira
cvlian
gelaSvilis
erTmaneTs.
nawarmoebebSi
imdenad
swrafad,
107
movlenebi
rom
elvis
mkiTxvels
siswrafiT
uWirs
misi
sisruleSi aRqma, personaJi SemTxveviTobis msxverpli xdeba, is avariaSi
iRupeba. ,,gzis piras Txrili rom ar daetovebinaT amosavsebi, wina
saRamos gaWrili ormo, gzis muSebi dilidanve rom ar gabrunebuliyvnen
Sin’’ es ,,rom’’ garkveul wilad ironiis gamomxetvelia, romelic ar aris
mimarTuli erTi konkretuli adamianis mimarT, avtori ar dascinis amiT
mis personaJebs, piriqiT, esaa ironia am adamianebis bediswerisadmi. ,,saqme
gvaqvs
postmodernistul
ironiasTan,
romelic
aravis
da
arafris
dacinvas ar isaxavs miznad. es aris amerikeli kritikosis a.uaildis
gamoTqma,
rom
gamoviyenoT
,,makoreqtirebeli
ironia’’,
cxovrebis
yovelgvari gamovlinebebis mimarT’’ (bregaZe 2008: 194).
es erTi Cveulebrivi adamianis tragediaa, romelsac, miuxedavad
imisa,
rom
cxovrebaSi
Tavisi
adgilis
povna
surda,
mainc
,,erT
Cveulebriv geologad darCa’’ _ rogorc mamam uwoda. mis tragedias
rigiT geologad darCena, usaxsroba, arareligiuroba, pirad cxovrebaSi
sruli qaosi da kidev uamravi problema uwyobda xels. avtori mas
uwodebs
,,im
Citebs,
dedamiwas
rom
ver
ascildnen
da
zemodan
Camovardnac ki ar eRirsaT’’. giorgi giorgobiani swored aseTi tipis
adamianTa
ricxvs
miekuTvneba,
romelmac
ver
SeZlo
cxovrebiseul
problemebTan gamklaveba, is uamravi mizezis gamo SeiZleba arSemdgar
pirovnebad CavTvaloT, romelic avtoris TanagrZnobas iwvevs.
levan
bregaZe mas ,,usaSvelod saSualo adamians uwodebs’’. is faqti, rom Cven
mas
TanavugrZnobT,
maneram
ganapiroba’’
es
mxolod
(bregaZe
avtoris
2008:
197).
,,weris
am
postmodernistulma
mimdinareobaSi
moSlilia
zRvari mniSvnelovan da umniSvnelo ambebsa da gmirebs Soris.
uamravi
wvrilmani ambidan SeiZleba erTi mTliani teqsti gamovides, aq xom yvela
teqsti ,,interteqstia’’ yvela adamiani ,,interadamiani‘’.
avtorma
moSala
yovelgvari
zRvari
gmirsa
da
mkiTxvels,
cxovrebasa da xelovnebas Soris, man ostaturad SeuTavsa erTmaneTs
realuri da gamonagoni faqtebi. is Caeria TxrobaSi da mkiTxvelic
CaiTria postmodernistul TamaSSi. mwerali Tavad Casaxlda sakuTari
gmirebis cxovrebaSi, is ara marto gviTxrobda maTze, aramed Tavadac
uxaroda da ganicdida yovelive imas, rac mis personaJebs awuxebdaT da
tkiodaT. uxaroda maTi sixaruliT TiTqos TviTonac kvdeboda maTi
108
sikvdiliT,
sxvadasxva
dros
da
viTarebaSi.
,,esaa
gamarTleba
mwerlobisa_ meambo sxvaze, romelic me viyavi’’ - wers naira gelaSvili.
,,Cveneba‘’ (anabaWdebi) srulyofili postmodernistuli Txzulebaa.
am mimdinareobis niSnebis danaxva SeiZleba moTxrobaSi ,,mivemgzavrebi
madrids’’, romelic 1981
wels daiwera.
moTxrobis mTavari gmiri, sandro liCeli, yofna-aryofnis zRvarze
mdgari
adamiania,
misTvis
ori,
erTmaneTisgan
gansxvavebuli
samyaro
arsebobs. is,
sadac cxovrobs da is, sadac misi warmodgenebiT mudmivad
mogzaurobs,
es
mogzauroba
erT
marSuts
moicavs
Tbilisi-madridi.
madridSi, Tbilisisgan gansxvavebiT, Tavs ise grZnobda, rogorc sakuTar
saxlSi, Tbilisi misTvis yovelTvis ucxo qalaqad rCeboda. mwerali
Tavad varaudobs, ,,iqneb genetika eZaxda mas espaneTSi, iqneb iqidan iyo,
iqneb satrfo hyavda iq?’’ Tavad manac ar icoda, ratom izidavda ase
Zalian
es
adgili,
ra
darCa
iq.
mkiTxveli
fiqrobs,
msjelobs,
varaudobs, iqneb sandro liCeli wina cxovrebaSi madridSi cxovrobda?
gmiri, erTi SexedviT, Cveulebrivi adamiania, romelsac hyavs ojaxi,
megobrebi,
sayvareli,
aqvs
samsaxuri,
Tumca
is
am
yvelafriT
araa
bednieri. TbilisSic madrids eZebs. ,,adre yovelTvis miemgzavreboda
madridSi, sanam avtobusi veridan saburTaloze mividoda, aswrebda bevri
ramis naxvas. okeanis sanapiroze xedavda cas, silaze idga egona, mas
uyvarda
okeane
da
mxolod
iq
SeeZlo
yvareboda
mTeli
samyaro’’
(gelaSvili 2004: 94).
avtorma
gverdebidan
gmiri
cota
vecnobiT
mis
xniT
Sinagan
moswyvita
bunebas,
realobas.
mis
survilebs,
pirvelive
xasiaTs.
cxovrebisgan daRlilma sicruis meSveobiT SeZlo realobisgan Tavis
daRweva. ori kviriT gaeTavisufla samsaxuridan, sadac sofelSi egonaT,
ojaxs soxumSi daemla, megobrebs kislavodskSi, sayvarels quTaisSi,
mxolod quCaSi Sexvedril nacnobs gaando Tavisi ocneba, romelsac
axdena
ar
ewera
_
,,madrids
mivemgzavrebio.
espaneTi,
madridi!
Cemi
sigiJea!‘’
sinamdvileSi yovelive es tyuili iyo. mweralma mkiTxvelis winaSe
patara speqtakli dadga, sadac sandro liCelis ocnebebi TamaSdeboda,
misi Rameuli xilvebi. mis cxovrebaSi dadga momenti, rodesac mixvda,
109
madridSi wasvlaze ocnebas ganxorcieleba ar ewera da saWiro iyo am
axirebisagan gankurneba. amisTvis dawva saavadmyofoSi, romlis mTavari
eqimi misi bavSvobis megobari iyo. nevrozisgan da ocnebisgan
gankurneba
ki im dros mxolod martoobas SeeZlo.
avtoris mxridan ironia Cans im epizodSi, rodesac gmirze wers.
,,marto darCa is, vinc sofelSi, soxumSi, kislavodskSi, quTaissa da
madridSi erTdroulad iyo gamgzavrebuli’’ (gelaSvili 2004: 105). am
mravali mimarTulebiT gamgzavrebuli gmiri, rogorc Cans, ufro metad
sakuTari
Tavis
Secnobisaken
miemgzavreboda.
is
imdenad
Rrmad
iyo
Sesuli mis mierve gamogonil samyaroSi, rom iq SesaRwevad gitaraze
dakvra espanuri simRerebi da salaparako ena, iswavla. egona, yvela
Soreul da karg adgilas espanurad laparakobeno’’ (gelaSvili 2004: 101).
icvamda espanurad, radgan amis gareSe Tavi ver warmoedgina mis saocnebo
qveyanaSi.
mxolod
40
wlis
asakSi mixvda,
rom
madridSi
verasodes
gaemgzavreboda.
saavadmyofoSi
yofnisas
mis
cxovrebaSi
axali
etapi
iwyeba.
gaxseneba miviwyebuli warsulisa, sadac TanaklaselTan da axla ukve mis
mkurnal eqimTan
da
igive
gogo
agondebodaT,
SeTanxmdnen,
erTad araerTi lamazi dRe gautarebia, erT dros erTi
uyvardaT,
rogori
romel
romelsac
sicili
yurs
ukan
30
wlis
icoda,
mxolod
hqonda
xali.
Semdeg
erT
isini
ixsenebdnen,
detalze
imdenad
ver
gaitaca
warsulis mogonebebma, ,,oTaxSi vinme rom Sesuliyo, fexs Zroxas, balaxs,
vels wamosdebda’’ (gelaSvili 2004: 108) gmirisTvis, rogorc mwerali
ambobs,
,,daviwyebuli
warsuli
da
ganuxorcielebeli
momavali
cocxldeboda’’ (gelaSvili 2004: 109).
saavadmyofodan kvlav agrZelebda TamaSs, yvelas ajerebda Tavis
sicrueSi.
Tavad
avtori
erTveba
TxrobaSi
da
mimarTavs
mkiTxvels
,,ganagrZeT, me sandro liCeliviT gulubryvilo ara var’’ mweralma Tavis
personaJs
braldebebi wauyena. 1) egoistia 2) mSobliuri ar uyvars 3)
usargeblo adamiania. marTlac, misi cxovreba swored am sami komponentis
wyalobiT iqca TamaSad irealur da realur samyaros Soris. Tumca
tyuili didxans ar gagrZelda. sruliad janmrTel adamians gaugebrobis
Sedegad mTavari eqimis moadgilem operacia gaukeTa. es faqti ironiis
110
kidev
erT
gamovlinebad
madridSi
egona,
SeiZleba
saoperacio
miviCnioT.
magidaze
kaci,
iwva.
romelic
amjerad
is
yvelas
realurad
dabrunda TbilisSi, sasowarkveTili da Tavisive tyuilis msxverplad
qceuli. ase mimarTavs megobar eqims, ,,sad xar, Cemo megobaro, maT me
amomaWres madridi’’ (gelaSvili 2004:
110). ocnebas ayololi pacienti
marto darCa. sasacilo iyo misi mdgomareoba da isic iRimoda, Rimili
xom amgvar situaciaSi simSvidis saukeTeso gamoxatulebaa.
Tavad
naira
SemoqmedebaSi
ar
gelaSvili
aRiarebs
postmodernizmis
da
acxadebs:
arsebobas
,,postmodernizmi
mis
igivea,
micvalebuls rom makiaJi gaukeToo’’, da mainc Tu ara postmodernizmi,
maSin rasTan gvaqvs saqme naira gelaSvilis am nawarmoebebSi? naira
gelaSvilis prozaSi ,,uxvad aris ,,Ria kari’’, romlis miRma sakuTari
samyaros danaxva, ,,gaSifrva’’ SeiZleba‘’ (mircxulava 2009: 54). es momenti
kidev erTxel cxadyofs mwerlis gansxvavebul xedvaze, romelic ar iyo
damaxasiaTebeli 70-80-iani wlebis prozisTvis.
guram
CarCoSi
doCanaSvilis_
Semoqmedebis
erT
romelime
mimarTulebis
moqceva SeuZlebelia. mis TxzulebebSi garkveuli aspeqtiT
asaxulia,
rogorc
poziciebi,
amave
damaxsiaTebel
modernistuli,
dros
aseve
mwerali
realisturi
iyenebs
mxatvrul-gamomsaxvelobiT
mimdinareobis
postmodernizmisTvis
saSualebebs.
am
mxriv
aRsaniSnavia misi moTxroba ,,vater(po)loo anu aRdgeniTi samuSaoebi’’,
romlisTvisac avtors qvesaTaurad miuweria: ,,fantastikuri moTxroba’’.
am nawarmoebSi naTelia, rom ,,komentatoris niRbis ukan TviT moTxrobis
avtori anu avtoris niRabi dgas (anu ormag niRabTan gvaqvs saqme),
razedac naTlad migvaniSnebs Tundac avtoris mier mTxrobelisTvis
Serqmeuli saxeli - afrederik me’’ (bregaZe 2008: 198).
ironias avtori mimarTavs maSin rodesac ,,ama Tu im mankierebis, ama
Tu im faseulobis rRvevas xedavs ironizebis saganSi’’ (wifuria 2005: 251).
ironizebulia Tavad moTxrobis saTauri.
avtori gveTamaSeba da Tavadac monawilea gmirebTan erTad am
TamaSis.
,,avtoric
aseve
gaxda
TamaSis
siuJeti’’ (wifuria 2005: 255).
111
monawile,
rogorc
gmiri
an
guram doCanaSvils Txroba gadaaqvs gamogonil samyaroSi, sadac
arabunebrivi da uCveulo xasiaTis gmirebi moqmedeben. am nawarmoebSi
ZiriTadad ori siuJeturi xazia mocemuli. erTi, besames Tavgadasavalia,
romelic am moTxrobis ZiriTad ideur Canafiqrs warmoadgens da meore
afrederik mes erTgvari lirikuli monologi prosper merimes
,,karmenis’’
Sesaxeb, romelic ZiriTad siuJetur xazSi nawyvetis saxiTaa CarTuli.
interteqstualoba postmodernizmisTvisaa damaxasiaTebeli.
soflel obol biWs, besames, SemTxveviT Sexvdeba moxuci musikosi,
romelic Camoiyvans musikaluri tradiciebiT mdidar qalaq-alkarasSi.
besame araCveulebrivi musikaluri niWisa da
bavSvia,
romelsac
wminda
da
amaRlebuli
didi grZnobebis mqone
siyvaruliT
Seuyvardeba
moxuci musikosis SviliSvili ramona. besame dadis konservatoriaSi,
eufleba musikis jadosnur samyaros da eswreba profesional musikosTa
koncertebs. erTxel mas uTanxmoeba mouvida istoriis maswavlebelTankartuzo babiloniasTan imis gamo, rom besame beTxovens ufro afasebda
da pativs scemda, vidre napoleons. es maswavlebeli besames aRdgeniT
samuSaoebze gaamwesebs, aqedan iwyeba misi ucnauri ambavi. irkveva, rom
aRdgeniTi samuSaoebi es aris vaterpolosTvis mzadeba iseTi Zalismieri
meTodebiT, romlis ZiriTadi mizania adamianis fizikurad gaZliereba da
sulierad dacema. is adamians daundobels xdis,
adamianur
Rirsebebs.
amas
kargad
axerxebs
akargvinebs yovelgvar
sxvadasxva
originaluri
meTodebis mqone mwvrTneli Justino reqsaCe. moTxrobili ambavi realuri
cxovrebiseuli
doCanaSvili
ambis
imdenad
STabeWdilebas
mxatvrulad
ar
tovebs,
gadmogvcems
Tavis
magram
Canafiqrs,
guram
rom
mkiTxvels masSi araerTi sayuradRebo qveteqstis amokiTxva SeuZlia.
varjiSis erT-erTi Tavisebureba is aris, rom
mwvrTneli aRsazrdelebs
Cayris iseT viwro senakSi, sadac ganZrevis saSualeba ara aqvT da Tavze
virTxebs daayris, rac moswavleebSi didi emociur stress iwvevs. aseTi
wvrTnis
Semdeg
radikalurad
besame,
romelic
gardaiqmneba.
manamde
ucodvelobis
mocartis
gansaxiereba
musikis
iyo,
mosmenaze
ocnebobda, xolo amis Semdeg, rodesac Sin mobrunebuls ramonam uTxra:
,,Cqara, besame, koncertze ar dagagviandes,… ukraven mocarts’’, -besamem
ambobs: ,,erTi magis…raRac ucxo xma boroti xma hqonda’’ besamem TandaTan
112
dakarga
adamianuri
saxe.
mwvrTneli
aseTi
STagonebiT
zrdida
maT:
,,daundoblebi unda iyvneT, Cemo kargebo, sxvas Tu daindob, is ar
dagindobs da is ar sjobia Sen ar daindo. gamarjvebuli ki ise ver
gamoxval, sxvas Tu ar daamarcxeb da sxva rom daamarcxo, amisTvis
aTasnairi xerxi da xrikia saWiro da ameebs ki vaterpoloze
ukeTesad
veraferi SegaswavliT ,,gvritno’’ (doCanaSvili 1987: 123) misi aRzrdilebi
TandaTan kargaven adamianis saxes, besamem fizikuri ZaliT yvelas ajoba,
mas
yovel
fexis
nabijze
uwevda
imis
damtkiceba,
oblobisa, yvelas sjobda. Tavdacvis am instiqtma
rom,
miuxedavad
mxeciviT daundobeli
gaxada. besame gaxda cnobili wyalburTeli. mweralma gviCvena epoqa,
sadac yovelgvari faseuli ikargeboda, ingreoda moralur-zneobrivi
imperativebi adamianebi kargavdnen WeSmarit saxes. es im epizodidanac
naTlad Cans, rodesac besame mis pirvel siyvaruls ramonas nadiriviT
amoidebs iRliaSi da gasaupatiureblad tyisken miaTrevs. aq Cans is
saocari gardatexa, romelsac garemo pirobebi axdens adamianze erTi
ukiduresobidan
meore
ukiduresobamde.
magram
adamiani,
romelic
am
borotebas daupirispirdeba, moxuci musikosia, romelic kvlav Zlierad
imoqmedebs
yofil
simboluradaa
binZur
mowafeze
aRwerili
gomurSi,
da
adamianur
moTxrobis
Caayenebs
muxlamde
saxes
finali,
daubrunebs
moZRvars
uwmindurebaSi,
besame
xelSi
mas.
Sehyavs
fleitas
daaWerinebs da aamborebs. es simboluri qveteqsti SeiZleba asec aixsnas:
Tavidan
adamianis
Tundac
ucodveli
suli
garemo
faqtorebis
zemoqmedebiT SeiZleba WuWysa da sibneleSi Caeflos. amiT is kargavs
sikeTis keTebis udides madls, moyvasisadmi siyvaruls da daundobel
mxecad gadaiqceva, magram xelovnebis wyalobiT da masTan ziarebiT
SeuZlia pirvandeli saxis dabruneba.
rogorc aRvniSneT, moTxrobaSi CarTulia
meore siuJeturi xazic.
avtori afrederik mes saxeliT esaubreba mkiTxvels, ufro xSirad ki
prosper
merimes
pirobiTobis
iseT
,,karmens’’.
saxes,
elementebi.
afrederik
moTxrobaSi
Semoaqvs,
me
es
sadac
saubrebi
ignorirebulia
gviyveba
misive
warmoadgens
karmenis
sityvebiT
rom
droisa
Sesaxeb
vTqvaT,
mxatvruli
da
da
sivrcis
am
gziT
,,fantastiuri
movlenebi’’, radgan Tavidanve vigebT, rom es ,,fantastikuri moTxrobaa’’.
113
nawarmoebis
dasawyisSi
moulodneladaa
CarTuli
es
epizodi
,,aq
afrederik mes cotaTi moSivda da gaaxsenda, fantastikur nawarmoebSi
fantastikuri movlenebic saWiro roa, xolo daniSnuleba ese daakisra
iseT martiv da am SemTxvevaSi uwyinar sagans, rogoricaa sigareti da
maSinve Tambaqos nawarmi ,,karmen’’ (namdvili karmenic Tambaqos qarxanaSi
muSaobda erT xans, sanam molipul gzas daadgeboda) gaxsna, amoiRo ori
Reri sigareti, samkuTxa tafaze dado, karaqiT Sewva da miirTva kidec’’
(doCanaSvili 1987: 111). moTxrobis bolos sakravs ori datvirTva misca
avtorma_ Tavisufleba da siyvaruli, is, riskenac tanjviT mieaxlebian
xolme, is, rac sawyisia RvTuri madlisa. mwerali aRfrTovanebulia
karmenis personaJiT ,,diadma xelma vrceli moTxroba dawera Senze, maSin
rodesac, ramden ubiwo qalTa sqesis warmomadgenels SecdomiT depeSac
ki ar Rirsebia. is ki ara da, gadasarevi operac ki SegviTxzes Senze
maSin, rodesac ramden dadebiT ojaxis Svils abRavlebuli simRerac ki
ar Rirsebia. ra naxes mainc SenSi aseTi, magram miyvarxar, mtkivixar,
karmen’’ (doCanaSvili 1987: 147) kritikosTa erTi nawili miiCnevs, rom
aseTi damatebiTi siuJeturi xazi yovelgvari logikis gareSea CarTuli
nawarmoebSi. maTi azriT, am moTxrobis struqturaSi aseT xerxs aklia
funqciuri daniSnuleba da ar emsaxureba moTxrobis ZiriTadi problemis
gaxsnas, mwerliseuli Canafiqris ganviTarebas. am mxatvruli
elementis
gamoCenas nawarmoebSi xeli Seuwyo dasavleTis literaturiT zedmetma
gatacebam.
amasTan
arsebobs,
dakavSirebiT
magaliTad,
levan
kritikosTa
Soris
bregaZe
aRniSnavs,
gansxvavebuli
rom
,,vinc
azri
guram
doCanaSvilis Semoqmedebas dahkvirvebia, is uTuod SeamCnevda misi weris
manerisTvis
damaxsiaTebel
erT
Tvisebas:
masTan
Zlieria
eseisturi
nakadi, romelic organulad erwymis mxatvrul qsovils da specifikur,
Zalze Tanamedrove elfers aniWebs nawarmoebs’’ (bregaZe 2008: 140).
kritikosi miiCnevs, rom eseisturi nakadi am moTxrobaSi swored
CarTuli
epozodebis
saxiT gamovlinda.
amgvari CarTuli
epizodebi,
ZiriTad siuJetur xazTan erTi SexedviT, metismetad dacilebul Temebze
Cveulebrivi movlenaa postmodernizmisTvis. am moTxrobaSi metateqstebi,
,,karmenis’’
Temebze
,,usistemobas’’
ki
114
ar
amkvidrebs,
aramed,
piriqiT,
mxatvruli ideis gamokveTas emsaxureba. Tavisuflebis moyvare karmeni aq
reqsaCes zedmetad morCil aRsazdelebs upirispirdeba.
levan
bregaZe
afredik
mes
mxatvrul
saxes
saqrestomaTio nimuSis’’ uwodebs. ukavSirebs mas
ormag
niRabs’’
da
aRniSnavs;
,,afrederik
mec
,,avtoris
niRbis
,,postmodernistul
stiluri
ekleqtizmiT
gamorCeuli mxatvruli teqstis SemakavSirebel faqtorad gvevlineba da
movlenaTa
ganviTarebis
epicentridan
gvawvdis
metateqstualur
komentarebs’’ (bregaZe 2008: 141).
am literaturuli xerxis gamoyenebas mkvlevari postmodernistuls
uwodebs
da
iqve
yuradRebas
amaxvilebs
qvesaTaurze
(,,fantastiuri
moTxroba’’).
,,es postmodernistuli TamaSia sityvis polisemiiT. fantastikuri
uCveulos, jerarnaxuls, araCveulebrivs, didebulsa da brwyinvalesac
niSnavs.
amgvari
Rrmad
dafaruli,
xumrobanarevi
TviTSefasebac
wmindawylis postmodernia’’ (bregaZe 2008: 142).
amgvarad,
aqvs
CarTuli epizodi moTxrobaSi avtors mizanmimarTulad
gamoyenebuli.
am
mxatvruli
elementis
gamoyenebiT,
is
ufro
mravalferovnad da xazgasmulad gamoxatavs Tavis ZiriTad saTqmels,
rom namdvili xelovnebis Sesaqmnelad saWiroa ori arsebiTi niSani;
Tavisufleba da siyvaruli.
guram
doCanaSvili
mTlianad
ar
iziarebs
postmodernistuli
mimarTulebis yvela debulebas, magram erTi ramis Tqma ki Tamamad
SegviZlia,
rom
is
sakmaod
xSirad
iyenebs,
am
mimdinareobisTvis
damaxasiaTebel mxatvrul-gamomsaxvelobiT saSualebebs, esenia;
1) avtoris ormagi niRabi, romelic gulisxmobs mwerlis refleqsias
teqstsa da misi Seqmnis procesze.
2) eseistur-Teoriuli CanarTebi.
3) ironia, rodesac ironizebulia ara mxolod personaJis pozicia,
aramed gvxvdeba ironia avtoris poziciidanac.
4) interteqstualuri TamaSi.
5) TamaSi sityvis polisemiT.
6) stiluri ekleqtizmi.
7) metateqstualuri komentarebi.
115
8) metapersonaJebi.
9) sintaqsuri wyobis rRveva.
10) gramatikuli da punqtuaciuri wesebis uaryofa.
yvela
zemoT
aRniSnuli
mxatvrul-gamomsaxvelobiTi
saSualeba
gvxvdeba guram doCanaSvilis moTxrobaSi ,,vater(po)lo anu aRdgeniTi
samoSaoebi’’.
guram doCanaSvilis erT-erT gamorCeul roman ,,samosel pirvelze’’.
sadac kargad aris naCvenebi gmiris fsiqologiuri, religiuri gardatexa,
mwerali
aTasgvari
mxatvruli
xerxebis
wyalobiT
gviCvenebs
gzas,
romelic gmirma sakuTari Tavis Secnobamde ganvlo, gzas romelic savse
iyo uamravi sirTuleebiT da romelic sabolood uflisaken midioda.
nawarmebSi aris uamravi personaJi, metateqstebis simravle.
am
nawarmoebze
gavavloT
paulo
saubris
koelios
dawyebisas
romanTan
SeuZlebelia,
,,alqimikosi’’,
paraleli
sadac
ar
analogiur
problemas utrialebs mwerali. koelios mTavari moqmedi piri santiago
da doCanaSvilis romanis mTavari gmiri domeniko im tipis adamianebi
arian, romlebic cxovrebiseuli amocanis amosaxsnelad erTsa da imave
gzas daadgnen, miznad daisaxes maTTvis ucnobi samyaros xilva, sadac
maTi cxovrebisgan sruliad gansxvavebuli ambebi xdeboda, am samyarosken
mimavali gza uamravi dabrkolebiT iyo aRsavse.
aRsaniSnavia,
rom
arc
erT
gmirs
ojaxis
mxridan
araviTari
problema ar SeqmniaT, piriqiT_mSoblebi Svilebs sakuTari Tavis ZiebaSi
daexmarnen. rodesac santiagom mRvdlobaze uari ganacxada da
Tavisi
survili mamas gaando, man ara Tu xeli ar SeuSla Svils,
aramed
gasamgzavrebeli fulic ki misca. santiagom im fuliT cxvrebi iyida da
ase daiwyo
misi TavgadasavlebiT aRsavse cxovreba. ,,da roca mama gzas
ulocavda, Svilma mis TvalebSi amoikiTxa, rom, siberis miuxedavad, isic
mogzaurobis dauZlevel ltolvas grZnobda, magram gulSi iklavda’’
(koelio
2004:
12).
Svilma
mamis
survilebis
ganxorcieleba
SeZlo.
,,cxovreba swored imiT aris saintereso, SeiZleba yvela sizmari axdes‘’
(koelio 2004: 13). -swored am sizmris asaxdenad midis gmiri, sizmrisa,
romelic mosvenebas ar aZlevda. man egviptis piramidebis xilva gaixada
cxovrebis mTavar miznad.
116
santiagos Tu sizmari aiZulebs uxilavi da Soreuli samyaros
Secnobisken
svlas,
domenikos
amis
survils
ltolvili
gauCens,
romelic bedisweram mis sofelSi sruliad SemTxveviT miiyvana.
domeniko bavSvobaSi yovelTvis erTsa da imave TamaSs TamaSobda _
mudam
Sinidan
ifiqrebda,
garboda,
rom
am
magram
TamaSs
yovelTvis
realobad
ukan
aqcevda
brundeboda.
mamisa
da
ras
,,samoseli
pirvelis daxmarebiT’’ ltolvili gaqra, magram Wabuks dautova udidesi
survili ,,lamazi qalaqis’’ xilvisa. mamam misca am samoselidan wili, ase
daadga
domeniko
6
aTasi
drahkaniTa
da
mogzaurobis
dauokebeli
surviliT aRWurvili sakuTari Tavis Secnobisken mimaval gzas.
orive
gmirs
am
ucnobi
mimarTulebiT
mimaval
gzaze
iseTi
adamianebi xvdebian, romlebic swori mimarTulebiT siaruls aswavlian.
santiagos
melqisedeki
mfarvelobda,
xolo
domenikos
mama,
romlis
arsebobas Werze gaCenili laqiT SeigrZnobs.
am gzaze orive maTgans didi gaWirveba gadaxdebaT, moxvdebian
brZolaSi, saidanac
mfarvelebis wyalobiT Tavs
uvneblad daaRweven,
magram yvelaze didi brZola cxovrebasTan eliT. domeniko
micemul
fuls
mudmivi
muSaoba
gamoscades.
xarjavs
maSin,
uwevs.
santiagos
rodesac
gmirebma,
fatima,
arabi
santiagos
gaWirvebis
Tavis
garda,
qaliSvili
mamis mier
Sesanaxad
siyvarulic
Seuyvardeba,
xolo
domeniko colad SeirTavs lamaz-qalaqel ana-marias, magram masTan yofna
ar dascalda, qals ubeduri SemTxvevis Sedegad klaven. sanam col-qmari
iyvnen,
maSinac
ar
grZnobda
domeniko
Tavs
bednierad,
mas
coli
yovelTvis Soreuli da miuwvdomeli eCveneboda, grZnobda, maT Soris
viRac iyo, is, vinc Tavisuflad cxovrebis saSualebas ar aZlevda. coli
musikasTan ,,Ralatobda’’ mas.
domenikos avtori mgzavrad moixseniebs igive iTqmis santiagozec,
isic
mgzavria,
uyvardeba
romelic
qali,
bednierebas
romelic
eZebs
siyvarulis
da
enaze
poulobs
laparakobs,
kidec.
mas
romelic
siyvarulisTvisaa Seqmnili.
,,yvelgan _ udabnos SuagulSi Tu did qalaqSi, erTi adamiani
meores
eZebs
da
elodeba.
roca
dgeba
maTi
gzebis
gadakveTisa
da
TvalebSi Caxedvis wami, warsulic da momavalic azrsa da mniSvnelobas
117
kargavs. rCeba mxolod es erTi wami da gasaocari rwmena imisa, rom
amqveynad yvelaferi erTi da imave xeliT aris naweri, es xeli aRviZebs
sulSi siyvaruls da tyupiscal suls apovninebs yovels, vinc Sromobs,
isvenebs an ganZs eZebs’’ (koelio 2004: 75).
fatimas udabnoSi gaicnobs santiago, iq sadac Zlieri siyvaruli
ician da sadac Seyvarebuli qalebi samyaros aRsasrulamde elodebian
sayvarel mamakacebs. ,,udabnom saCuqari momitana da es Sen xar’’ _uTxra
Seyvarebuls qalma.
aseve udabnoSi gaicnobs santiago alqimikoss. man urCia, sayvareli
qalTan darCenis magivrad, ganZis saZebrad wasuliyo, radgan masze fiqri
arasdros
sakuTari
moasvenebda.
gulis
ganZisaken
mosmenas
mimaval
crdilobs.
is
gzaze
santiago
Seimecnebs
mxolod
ufals,
rac
daexmareba kidec miznis miRwevaSi. domenikoc aseve ipovis Tavis TavSi
ufals, rac xdeba safuZveli ,,uZRebi Svilis dabrunebisa.’’ marTalia, is
glaxaki
da
upovari
brundeba
mSobliur
saxlSi,
magram
brundeba
sulierad amaRlebuli da ganwmendili. misi dabrunebis Semdeg samoseli
pirveli cecxlSi inTqmeba, rac niSnia imisa, rom domenikom cxovrebis
umTavresi gamocda warmatebiT Caabara.
rac Sexeba santiagos, is beladis tyveobidan Tavis daRwevis Semdeg
ganZis saZieblad midis, misi gzamkvlevis rols alqimikosi asrulebs, is
oqros miscems, radgan icis, rom orjer gaZarcves da ,,is, rac erTxel
moxda,
SeiZleba
aRarasodes
ganmeordes,
magram
orjer
momxdari
aucileblad ganmeordeba’’ (koelio 2004: 79).
egvipteSi marto darCa gmiri piramidebis winaSe, ar icoda, sad
eZebna
ganZi
da
sasowarkveTilebisagan
atirda.
alqimikosma
ukan
dasabrunebeli gza dautova santiagos, Tavis saqciels ki ase uxsnis
,,rom gamefrTxilebine, piramidebs veRar naxavdi. sacodaoba iqneboda am
silamazis unaxavad ukan dabruneba’’ (koelio 2004: 126). Tumca es ar iyo
mxolod piramidebis gamo
gavlili gza, es iyo gza, sadac santiagom
sakuTari Tavi ipova da eziara yvelaze did bednierebas siyvaruls.
ganZis povnis Semdeg fatimasTan wasvla gadawyvita.
118
nawarmoebSi orive gmiri siymawvilis asakSia naCvenebi. im asakSi,
rodesac adamians hgonia, rom sakuTari bedis Secvla SeuZlia, rodesac
bedisweras ebrZvis.
,,siymawvileSi yvela adamianma icis, ra bedic elis. cxovrebis am
periodSi yvelaferi gasagebia da yvelaferi SesaZlebeli, amitom ar
eSiniaT,
iswrafvian
ganmavlobaSi
imisken,
idumali
risi
Zala
gakeTebac
arwmunebT,
surT.
rom
magram
ocnebis
droTa
asruleba
SeuZlebelia’’ (koelio 2004: 20).
Tumca santiago angrevs am stereotips. is cvlis Tavis cxovrebas
da beds, miznis misaRwevad ibrZvis da aRwevs kidec, amis Zalas aZlevs
melqisedekis sityvebi ,,adamians mxolod erTderTi movaleoba akisria,
amqveynad bolomde mihyves beds, es aris mTavari, daixsome, roca gwadia
raRac, mTeli samyaro gexmareba survilis SesrulebaSi’’ (koelio 2004:
22).
Tavisuflebis surviliT Sepyrobil gmirs surda, vrceli samyaro
exila, am gzaze, sakuTari Tavis garda, aravin ar eRobeboda. cxvrebi,
meduqnis
qaliSvili
da
andalusiis
velebi
es
yvelaferi
mxolod
miznamde misasvleli bilikebi iyo. ganZisken mimavali gza man uflis mier
gamogzavnili niSnebiT Seicno. santiagom SeZlo imis amokiTxva, rac
cxovrebam
SesTavaza,
ukan
moralurad
da
zneobrivad
amaRlebuli
dabrunda.
avtori ,,samosel pirvelze’’ romanis dasawyisSi wers:
sikeTesa da borotebazea, maT
,,es wigni
Secnobaze. soflel biW domenikoze,
ltolvili kacis naambobis Semdeg is mSobliur saxls-kars tovebs da
lamaz-qalaqSi midis.
TandaTan, mraval adamianTan urTierTobisas, is Seimecnebs, Tu ra
aris
megobroba,
siyvaruli,
sikeTe,
patiosneba,
gulwrfeloba’’
(doCanaSvili 1990: 1).
,,vater(po)lo
struqturulad
xasiaTdeba
SeiZleba
anu
aRdgeniTi
gansxvavdeba.
wminda
garkveul
samuSaoebi’’
,,samoseli
postmodernistuli
wilad
am
_
pirveli’’,
mimarTulebiT,
niSnebis
am
romanisgan
marTalia,
magram
gacnobiereba,
retrospeqtuli struqturuli agebuleba amis saSualebas iZleva.
119
ar
masSi
romanis
amdenad, guram doCanaSvilis SemoqmedebaSi TvalnaTliv ikveTeba,
postmodernizmisaTvis
damaxasiaTebeli araerTi niSani.
I Tavis daskvna
postmodernizmi farTod damkvidrda msoflio literaturSi da
xelovnebis sxva sferoebSic gavrcelda. cxadia, postmodernizmze ise ver
visaubrebT, Tu ar gvecodineba is niSnebi da Taviseburebebi, romlebic
aRniSnul literaturul mimdinareobas axasiaTebs. romanis specifikasa
da Semdeg ukve postmodernistuli romanis raobaze saubrisas gamoikveTa
ramdenime saerTo mniSvnelovani maxasiaTebeli. es niSnebi gansakuTrebiT
aisaxa romanze, romelmac srulebiT icvala saxe da forma. tradiciuli
romani iqca antiromanad, is aRar icavs im struqturul mTlianobas,
romliTac
romanis
daarRvia mTlianoba:
Janri
gamoirCeva.
postmodernistulma
romanma
daSla, daqucmaceba mis savizito baraTad iqca,
misi erT mTlianobaSi aRqma imdenad rTulia, rom zogjer mkiTxveli, Sua
gzazec tovebs literaturul teqsts.
mniSvnelovania im niSnebis CamoTvla, romelic postmodernizms
axasiaTebs.
esaa
droisa
da
sivrcis
difuzia
da
e.w.
,,axali
gansxvavebuli personaJi’’. avtori irgebs niRabs da mTavari gmirebis
daxmarebiT ambobs saTqmels. avtoris niRabi postmodernizmis erT-erT
ganmsazRvrel niSnad iqca. drom sxva Sefaseba SeiZina (magaliTisTvis
marsel prustis ,,dakarguli drois ZiebaSi’’) literaturul asparezze
gamodis srulebiT sxva tipi sxva samyaros nawili (magaliTad, benjameni
romanidan ,,xmauri da mZvinvareba’’). romanSic saxezea fargmentizacia da
icvleba
Tavad
postmodernizmis
procesamde
Semcvelia.
mTxrobelic.
sawyisi
misasvleli
faqti
erTia,
icvleba
etapi
gza
Txrobis
mraval
mravali
msofliom
stili
kiTxvis
niSans
dabrkolebis
postmodernizmi
da
da
miiRo
manerac.
aCens,
am
winaRobis
da
iseTi
Sedevrebi Seqmna, rogoricaa umberto ekos ,,vardis saxeli’’, milorad
paviCis ,,xazaruli sityvis kona’’, xulio kortasaris ,,klasobana’’, patrik
ziuskinds ,,parfiumeri’’, entoni berjesis ,,meqanikuri forToxali’’, ken
kizis ,,viRacam gugulis budes gadaufrina’’ da sxva.
120
saqarTveloSi
postmodernizmi,
rogorc
literaturuli
mimdinareoba, sakmaod gvian, 90-ian wlebSi Semovida. zogi mas umberto
ekos ,,vardis saxelis’’ Semosvlas ukavSirebs, zogi dasavleTSi msoflio
literaturul procesebs, romelsac Cveni qveyana ar CamorCa, zogi mTavar
faqtorad
90-iani
wlebis
saqarTvelos
socialur
da
politikur
procesebs miiCnevs. asea Tu ise, faqti erTia, Cveni qveyana ar CamorCa
msoflio literaturul procesebs
mainc
Seqmna
iseTi
postmodernizmis
da
marTalia
literaturuli
arsebobasa
da
mis
dagvianebiT, magram
nawarmoebebi,
romelebic
damkvidrebaze
mianiSneben.
postmodernizmi, rogorc yoveli axali movlena, saqarTvelom mZimed da
eWviT
miiRo,
magram
postmodernizmis
droTa
wesebi
da
ganmavlobaSi
niSan-Tvisebebi
qarTulma
gaiTavisa
kulturam
da
qarTul
literaturaSi Semovida axali literaturuli mimdinareoba, romelmac
tradicias
Cveul
qarTul
dasavluri
kulturis
kulturas
gziT
waiyvana.
orientirebi
sanam
Seacvlevina,
uSualod
qarTvel
postmodernist mwerlebze visaubrebT, mniSvnelovania gamovkveToT is
niSnebi, romlebic xasiaTdebs qarTuli postmodernizmis saTaveebs. es
iyo
70-80-iani
wlebi,
am
dros
literaturaSi
pirvelad
gaCnda
postmodernizmis niSnebi ori qarTveli mwerlis, naira gelaSvilis da
guram
doCanaSvilis,
diskursisTvis
SemoqmedebaSi.
postmodernistuli
damaxasaTebeli niSnebia: avtoris
mxatvruli
niRabi, interteqsti,
fragmentuloba, dekonstruqcia, ironia, ormagi kodireba,
rizoma
naira
gelaSvilis da guram doCanaSvilis mxatvruli teqstisTvis niSandobrivi
da
bunebrivi
postmodernistuli
maxasiaTebelia.
cnobiereba
ar
SesaZlebelia,
iyo
gamoxatvis
avtorebisTvis
mizani
da
forma,
maTTvis ar iyo mkafio is, Tu ra literaturul procesTan hqondaT saqme,
magram, cxadia, maT SemoqmedebaSi es niSnebi ikveTeba. aseTia magaliaTad
naira
gelaSvilis
,,anabeWdebi’’,
,,mivemgzavrebi
madrids’’,
guram
doCanaSvilis ,,vater (po) lo anu aRdgeniTi samuSaoebi’’ da ,,samoseli
pirveli’’, romelic datvirTulia Sinaarsobrivad rTuli qveteqstebiT,
rogorc religiuri, ise simbolisturi kuTxiT.
Seiqmna tradiciuli qarTuli romanisgan srulebiT gansxvavebuli,
aratradiculi qarTuli, teqsti, romani ganviTarebis da ganaxlebis gzas
121
daadga. is, rac ukve damTavrda
msoflioSi, saqarTvelom, rogorc
siaxle, ise miiRo. am droidan qarTul mwerlobaSi Cndebian axali
saxelebi: zurab
qarumiZe, laSa
kvinikaZe,
buRaZe,
laSa
aka
imedaSvili,
morCilaZe,
postmodernistuli saukunea, sadac
da
zaza
burWulaZe
sxvebi.
XXI
nestan
saukune
iseTi procesebi viTardeba, romelic
qarTuli realobisTvis ucxo da axali aRar aris. Tanamedrove qarTuli
literatura bevr siaxles sTavazobs tradiciul qarTul mwerlobas da
am
mxatvruli
formatis
erTgvari
alternativaa,
postmodernizmic,
faqtia, man dResdReobiT qarTuli saxe miiRo da qarTuli saTqmeliTac
daitvirTa.
122
II Tavi postmodernistuli narativi da
Tanamedrove qarTuli romani
qarTul
mwerlobaSi
postmodernizmze
XX
saukunis
miwuruls
daiwyes saubari, am periodidan Seqmnili romanebi, srulad pasuxoben
yvela im moTxovnas, rasac postmodernizmi ayenebs mxatvruli teqstis
winaSe.
saqarTveloSi
arsebulma
socialur-politikurma
garemom
am
mimdinareobis Camoyalibebas garkveulwilad Seuwyo xeli. Tuki msoflio
literaturuli
samyaro
am
droisTvis
postmodernizmis
dasasrulze
aqtiurad alaparakda, saqarTvelom es mimdinareoba maSin rogorc siaxle
ise miiRo qarTul postmodernistul narativSi nel-nela gamoikveTa
postmodernizmisTvis
rizoma,
ormagi
principi,
damaxasiaTebeli
kodireba,
ekleqtizmi.
niSnebi:
dekonstruqcia,
tradiciul
ironia,
avtoris
qarTul
interteqsti,
niRabi,
TamaSis
mwerlobas
Cveul
sazogadoebas, postmodernistulma literaturulma mimarTulebebma bevri
saintereso siaxle SesTavaza.
qarTveli postmodernisti mwerlebidan xazgsmuli meTodologiuri
aqcentebiT gamoirCevian zurab qarumiZe, laSa imedaSvili, laSa buRaZe,
nestan
kvinikaZe,
zaza
burWulaZe,
aka
morCilaZe.
TiToeul
maTgans
saTqmelis gadmocemis gansxvavebuli forma aqvs, xSirad erTsa da imave
movlenas sxvadasxvagvari interpretirebiT gvTavazoben. realobis asaxva,
socialur
–politikuri
motivebi
xSirad
gamxdara
Tanamedrove
avtorebis mTavari saTqmeli. gansxvavebulia maTi istoriuli xedva da
faqtebis gadmocemis formebi. zogi klasikuri romanis CarCoebs gacda da
sakuTari
wesebi
daamkvidra,
zogi
adgilsa
da
dros
gaeqca
da
realobisgan srulebiT gansxvavebuli samyaro warmogvidgina. avtorebi
xSirad gvajereben am faqtebis realobaSi, Tumca, postmodernistul
teqsts ar moeTxoveba maTematikuri sizustiT warmogvidginos movlenebi.
mxatvruli nawarmoebi istoriuli faqtebis interpretirebis velia, sadac
erTmaneTis gverdigverd gamonagoni da realoba arsebobs. es moqmedeba
imdenad bunebrivi da Tanmimdevrulia, xandaxan Wirs garkveva sad gadis
zRvari realursa da gamonagons Soris.
123
avtori
da
procesebSi
mkiTxveli
TiTqmis
Tanamedrove
Tanabrad
qarTul
arian
literaturul
CarTulebi.
qarTulma
postmodernizmma grZeli da saintereso gza ganvlo, mis Semosvlas xeli
Seuwyo sicarilem romelic 80-90 –ian wlebamde Seiqmna, am sicarielis
amovseba gaxda saWiro. qarTul realobaSi postmodernizmma SeZlo axali
saTqmeliT daetvirTa mimdinare literaturuli procesebi. qarTvelma
avtorebma
gaiTavises
literaturuli
siaxlis
axali
darad
mimdinareoba,
marTalia
Semovida qarTul SemoqmedebiT samyaroSi.
romelic
dagvianebiT,
araerTi
magram
mainc
Semovida Zalian saintereso
formiTa da saTqmeliT, romelic qarTuli sazogadoebisTvis ucxo iyo
da
dromac yvelaferi Tavis adgilze daalaga.
literaturulma
procesebma
ganapiroba
msoflioSi mimdinare
postmodernistuli
diskursis
Camoyalibeba. saqarTvelo am movlenebis miRma ar darCenila.
2.1 zurab qarumiZe
qarTul realobaSi pirveli gamokveTili postmodernisti mwerali
zurab
qarumiZea.
swored
amitom
saWirod
miviCnieT,
qarTul
postmodernizmze saubari am mwerlis Semoqmedebis ganxilviT dagvewyo.
man qarTul realobaSi axali saTqmeli ,,sajildao qvis’’ mosinjvis
gareSe Semoitana da Seqmna klasikuri qarTuli romanisgan gansxvavebuli
teqstebi.
es
TaviseburebaSi.
gansxavebuloba
is
arc
erT
mdgomareobs
Semoqmeds
ar
hgavs,
ambis
imiT
gadmocemis
gansxvavdeba
Tanamedrove avtorebisagan, rom ar aRwers arc Tbilisis oms, arc
samaCablosa da afxazeTis dakargvas, piriqiT, qarTuli realobisaTvis
uCveulo saTqmels gadmogvcems. nawarmoebSi moqmedeba operaSi xdeba, es
ukve naTeli miniSnebaa imaze, rom avtori mkiTxelis winaSe aTamaSebs
karnavals, dgams speqtakls, romelSic mTavari rolis Semsrulebeli
mkiTxvelia, is uflebamosilia, Secvalos Txroba, arios an daalagos
saTqmeli.
,,qarTuli mwerlobis tradiciebisTvis metad uCveulo aRmoCnda
zurab
qarumiZis
teqstebi.
misi
literaturuli
opusebi
qarTuli
postmodernizmis dasawyiss moaswavlebs’’ (imnaiSvili 2010: 108). zurab
124
qarumiZem tradiciul qarTul mwerlobas Tavi aarida da sruliad sxva
saTqmeli
SesTavaza
mkiTxvels,
qarTuli
realobisTvis
Tamami
da
uCveulo.
mwerali
romanSi
modernizmze saubrisas,
,,Rvinomuqi
zRva’’
postmodernizmze
da
am or termins Soris sainterso miniSnebebs da
gansxvavebebs akeTebs: ,,modernstuli literatura ufro umal vulkanuri
warmoSobisaa,
xolo
postmodernistuli
ki
neotunuris,
anu-pirveli
tlaqnia da mZime, xolo meore msubuqi da mdored denadi’’ (qarumiZe 2012:
249). teqstSive ikveTeba postmodernizmis erT-erT gamorCeuli niSaniparodia. parodirebulia abo Tbilelis saxe, abos nacvlad avtori mas
Jan-batist TbileliT moixseniebs.
avtori TamaSobs da, misive sityvebiT rom vTqvaT, ,,TamaSi ver itans
karnaxs!’’ (qarumiZe 2012: 7) mkiTxveli unda ahyves mwerals am TamaSSi.
nawarmoebSi Secvlilia rolebi, avtorma platonis saxeli gamoiyena
Tumca amjerad is gogod aqcia, es is, arc meti arc naklebi, TeatrSi
daibada. simboluria, rom avtori Tavadve qmnis personaJebs, romelTac
teqstis aRqmaSi garkveuli misia akisriaT. cxovrebac TeatriviTaa, sadac
Cven yvela Cvens rols vasrulebT. nawarmoebSi personaJebi adamianis
sxeuls kiTxuloben. yvelaferi zedapirzea, radgan dafarauli sivrceebi
aRar
arsebobs.
postmodernistulma
literaturam
yvelaferi
dRis
sinaTleze gamoitana.
romani ,,Rvinomuqi zRva’’ erTi didi Teatraluri piesaa, sadac ar
arsebobs mTavari rolis Semsrulebeli gmiri, aq yvelas Tavisi roli
aqvs,
aq
yvela
SesaZlebeli
Tavis
xdeba,
cxovrebas
TamaSobs.
warmoudgenelis
am
teqstSi
warmodgena
iwvevs
SeuZlebelic
realobisgan
gaqcevas, mxatvruli nawarmoebis daniSnulebac esaa, mkiTxveli amyofos
irealurisa da realuris mijnaze. cnobiereba iwvevs zematerialuris
Ziebas, rac teqstis aRqmas kidev ufro arTulebs. teqsts ar aqvs erTiani
siuJeturi
xazi,
ambavi
da
saTqmeli
srulebiT
cdeba
avtoris
warmosaxvas. mwerals SeuZlia Tavisuflad SemogvTavazos malarmes da
platonis qorwili, mere ra, Tu am or adamians Soris saukuneebia sxvaoba
da orive mamakacia, es aranair problemas ra qmnis. postmodernistul
teqstebSi ar arsebobs dro da aseve srulebiT dasaSvebia erTsqesianTa
125
qorwinebac,
aq
moqmedeba
viTardeba
rogorc
antikur
periodSi,
ise
SuasaukuneebSi. ar arsebobs aranairi zRvari da barieri, yvela saTqmeli
erTad iyris Tavs, yvela personaJi erT teqstSi erTiandeba, xolo ,,is,
rac usargebloa niRabma unda dafaros’’ (qarumiZe 2012: 7).
avtori niRbis Sesaxeb saubrobs da miaCnia, rom niRabi imTaviTve
borotebis simboloa, radgan, Tu adamians raRacis dafarva da damalva
uxdeba, is Tavad xdeba xSirad borotebis Tanamonawile da xSirad es
boroteba misi cxovrebis ganmsazRvrel movlenad iqceva xolme.
mkvlevari
zaza
SaTiriSvili
aRniSnul
romanze
wers:
,,ratom
vuwodebT am romans radikalur eqsperiments? upirveles yovlisa, misi
principulad
antinaratiuli
tendenciis
gamo.
avtori
ar
aris
orientirebuli ambis moyolaze_mas ainteresebs ara istoria, aramed is,
Tu
ra
mosdis
enas,
roca
wer.
wera-ai,
romanis
realuri
Tema
da
Sinaarsi’’ (SaTiriSvili 2012: 2).
Tanamedrove
samyaroSi,
romelsac
mwerali
aRwers,
TiTqos
yvelafers feri ecvala _ ,,realoba gaufasurda, iluziebi ganqarda aRarc erTia, aRarc meore’’ (qarumiZe 2012: 19). avtori am qaotur yofnaaryofnis mijnaze arsebul samyaros warmogvidgens, sadac realoba da
iluzia ,,erT enaze saubrobs’’ da erT saTqmels gadmoscems. teqstSi
postmodernizmisTvis
xulio
kortasaris
damaxasiaTebeli
,,klasobana’’,
ekleqtizmiT
aseve
entoni
aris
berjesis
warmoCenili
,,meqanikuri
forToxali’’. Tavad avtoric ironiuladaa ganwyobili teqstis mimarT da
wers, rom ,,ekleqtika fuWi gemovnebis niSaniao’’ (qarumiZe 2012: 20). TviT
ironia xSirad ufro didi saTqmelze miniSnebaa. samyarosadmi ironias
mwerali romanSi asaxavs.
romanSi moqmedeba TbilisSi viTardeba, Tumca
avtorisTvis am
qalaqma saxe icvala, iseTi aRaraa, rogoric iyo. istoriis manZilze
aTasnairma qartexilma gadaiara saqarTvelos dedaqalaqze. ,,aq axlac
Tevzebi da moluskebi binadroben, da siyvarulis seniT dasjili sulebi.
zRva aris tfili da Rvinomuqi’’ (qarumiZe 2012: 31). istoriuli narativi
postmodernizmis erT-erTi formaa. is, rac odesRac arsebobda, axla
,,zRvagadavlia’’, sadac mogonebebi ,,napirze gamoriyuli’’ moluskebiviT
yria.
126
avtori pirdapir amonaridebs akeTebs sxvadasxva teqstidan. erTerTi
aseTi
teqstia
,,abo
Tbilelis
cxovreba’’.
,,bunebiT
sarkinozi,
sulnelTa maT sacxebelTa keTilad Semmzadebeli, romelman dauteva
mahmad da sulnelebasa nelsacxebelTa qristeisaTa srbioda, imave azrisa
iyo am qalaqze’’ (qarumiZe 2012: 31). abo Tbilels avtori marginalizebul
gmirs uwodebs, romelic arc aqauria da arc iqauri, romelic zRvarze
imyofeba.
mwerali ucnaur da arabunebriv saxelebs arqmevs Tavis gmirebs.
interteqsti avtorma erT-erT personaJs gvarad SeurCia ,,misi namdvili
gvaria
inter-teqsti’’
(qarumiZe
2012:
34).
rogorc
zaza
SaTiriSvili
aRniSnavs, nawarmoebSi ,,Targmani da Targmaneba erT-erTi saintereso
Temaa,
xolo
maCabeli
da
maCabliseuli
Seqspiri-romanis
erT-erTi
mTavari ,,gmiri’’ (SaTiriSvili 2012: 2).
teqstSi
parodirebulia
interpretirebulia
leqsi
,,mamuli’’.
galaktionis
avtori
leqsi
Taviseburi
,,meri’’,
aseve
interpretaciiT
gadmogvcems teqsts, romelic mas ar ekuTvis, magram mTavar saTqmelSi
isea
Casmuli,
TiTqos
avtorma
es
yovelgvari
zedmeti
fiqrisa
da
pasuxismgeblobis gareSe Caamata, Tumca cxadze cxadia, es yvelam, maT
Soris mkiTxvelma, kargad icis, rom postmodernizmisTvis sxvis testebiT
sargebloba ucxo ar aris. sruliad alogikuria seqsi, mamuli da galoba
erT dros da erT konteqstSi. avtori gamoarCevs postmodernistul
teqsts
patrik
ziuskindis
,,sunamos’’
da
am
romanis
Sesaxeb
mokle
SeniSvnas akeTebs. ,,im menelsacxebles daemsgavsa, romelic yvelafris
macerirebiT yvelafridan sunamosa xdis, Tavad ki sakuTari suni ar
uwyis da arc sxvebma uwyian misi suni da cxovrebis bolos nakuwebad
rom aqceven da Sesanslaven’’ (qarumiZe 2012: 60).
,,realoba qrebao hiper-realur gamosaxulebaTa mozRvavebis gamo’’
(qarumiZe 2012: 61) - wers mwerali da Tavadaa monawile am realobis
gaqrobisa. is warmoadgens gamqral, an ukeTes SemTxvevaSi, daqucmacebul,
nawilebad qceul realobas, romlis erTianobaSi aRqma Znelia. mwerali
axsenebs Tanamedrove politikur procesebs, Tumca es Tema namdvilad ar
aris misi Semoqmedebis mTavari sakiTxi.
127
teqstSi CarTulia ,,nacarqeqias’’ da ,,konkias’’ zRaprebi, romelTac
gansxvavebuli interpretacia misca avtorma. avtori mkiTxvels mimarTavs
,,im teqsts, romelSic Sen imyofebi, realuri avtori ar hyavs – igi
TavisiT iwereba’’ (qarumiZe 2012: 72).
esec TamaSis xerxia, cxadia, rom
arc erTi literaturuli teqsti avtoris gareSe ar iqmneba, ubralod
recipienti rwmundeba mis yovlisSemZleobaSi, rac romanis gaazrebas
kidev ufro didi interess sZens.
teqstSi
avtors
Tamamad
aqvs
naCvenebi
ori
aratradiciuli
seqsualuri orientaciis mqone qalis istoria. yvelafer amas amZafrebs
is momenti, rom isini sruliad SiSvlebi CixtikopebiT iReben suraTebs.
es
faqtia
Zalian
Tamami
da
amoraluri
Tundac
XXI
saukunis
mkiTxvelisaTvis. vfiqrobT, avtoris mxridan aseTi siTamame da cinikuri
damokidebuleba sakuTari qveynis warsulisadmi qarTveli mkiTxvelisTvis
garkveulwilad
miuRebelia.
yvelaferma
fasi
dakarga,
avtori
nihilisturad warmoadgens sakuTari qveynis istoriasa da tradiciebs.
tradiciebis gadafasebam sxvanairi, ufro Tamami da mZime saxe miiRo.
cinizmi,
faseulobebis
ugulebelyofa,
sakuTari
damokidebulebis
dafiqsireba kidev ufro metad amZafrebs sxvaobas Tanamedrove mwerlebsa
da klasikur mwerlebs Soris.
simbolos
nihilizmi
erovnuli identobis yvelaze niSneul
enacvleba.
mentaluri
da
moraluri
imperativi
cinikuri da alternatiuri damokidebulebis sababi xdeba. es mwerlis
iaraRia mTavari saTqmelis gadmosacemad, rac faseulobaTa gadafasebas
da tradicebisadmi damokidebulebis Secvlas gulisxmobs.
romanSi
bevri
sxvadasxva
Temaa
Semoatanili.
erT-erTi
aseTia
galaktion tabiZis TviTmkvleloba. mwerali wers galaktionis tabiZis
sikvdilze da ambobs, rom poetebis mefes sikvdilic poeturi hqonda.
Tbilisi ucxo qalaqad iqca, gaWirvebisa da samoqalaqo omis centrad.
,,im
periodis
Tbiliss,
sazrdooba
ar
dascada,
siyrmidan
pirdapir
sibereSi gadaikarga’’ (qarumiZe 2012: 85-86).
avtori aqac postmodernizmiTvis damaxasiaTebel erT-erT terminze
amaxvilebs
yuradRebas
,,dekonstruqcia
dekonstruqcia
,,dekonstruqcia’’,
daSla-armoSlis
mniSvnelovani
romelsac
xelovneba’’
xerxia,
128
romlis
(qarumiZe
meSveobiTac
ase
2012:
xsnis:
117).
mkiTxveli
avtoris daxmarebiT axdens mxatvruli teqstis daSlas, romlis Semdegac
is teqstis irgvliv ayalibebs Tavis saTqmels. mTavari saTqmeli ki
patar-patara ambebadaa ganlagebuli mTel teqstSi. misi erT mTlianobaSi
aRqma mkiTxvelis movaleobaa.
mkiTxvels
teqstSi erT-erTi mTavari roli akisria: ,,sikvdils
sicocxlis mimarT iseTive funqcia ekisreba, rac mkiTxvels naweris
mimarT’’ (qarumiZe 2012: 121).
mwerali qalaqis ise ver aRwers, rogorc amas
aka morCilaZe
akeTebs, aka morCilaZis Tbilisi zurab qarumiZis Tbilisisgan srulebiT
gansxvavebuli da mravalferovania. is gviCvenebs erT epizods rodesac
qalaqSi imarTeba yeenobis dResaswauli. es yvelaferi karnavalizebulia,
im dros Tbilisi interkulturuli qalaqi iyo. ,,qalaqi ki ara sufTa
koqteilia Tanac Rvinomuqi’’ (qarumiZe 2012: 227).
teqstis finalSi speqtaklis mTavari gmiri kvdeba. man dadga Tavis
cxovrebis
speqtakli.
avtori
teqsts
4
wlis
ganmavlobaSi
1996-2000
wlebSi werda: ,,Znelia mkiTxvels uambo ambavi da mas ki darCes gancda,
TiTqos araferi gaugia’’, komentarebi cnebebsa da personaJebze, rogorc
yvela postmodernistul nawarmoebs, am teqstsac axlavs danarTisa da
sqolioebis saxiT.
2.2 laSa imedaSvili
Tanamedrove
literaturaSi
gamorCeuli
adgili
ekuTvnis
laSa
imedaSvils, misi Semoqmedeba sruliad pasuxobs yvela im moTxovnas,
romelsac
postmodernizmi ayenebs mxatvruli literaturis winaSe. misi
romanebidan
aRsaniSnavia
,,biografiebi’’
da
,,sami
novelebisagan
Semdgari
mkveleoba
Zvel
TbilisSi’’.
,,biografiebi’’_
qriste’’,
,,leonardo
javaxiSvili,
gansakuTrebiT
sainteresoa,
mcire
da
,,galaktion
vinCi’’,
tabiZe’’,
gamoirCeva.
erTi
mwerlis
maT
,,alfred
bernhare
,,diabolos’’)
Sorisaa
cxovrebisa
da
narativia
nobeli’’,
romelTagan
,,mixeil
bedisweris
(,,ieso
,,mixeil
ramdenime
javaxiSvili’’.
aRqma
meore
mwerlis mier. gazeT ,,Cven mwerlobaSi’’, sadac pirvelad gamoqveynda
129
aRniSnuli romani, mas aseTi skandaluri saTauri hqonda ,,mwerlobis
imitacia -
saeWvo biografiis kaci’’.
rogorc
sayovelTaod
aRiarebulia,
postmodernisti
mwerali
undoblobiT aris gamsWvaluli yvela saxis codnis mimarT, Jan-fransua
liotaris terminologiiT, ,,yvela im ,,metaTxrobis’’ mimarT, romelTa
meSveobiTac
sazogadoeba
axerxebs
organizebas
da
dafuZnebas.
postmodernistebi Tvlian, rom samyaros realuri wvdoma misi adekvaturi
gaazreba
mxolod
,,intuitivizmiT’’
SeiZleba.
Tavisi
asociaciurobiT,
metaforulobiT, gonebis wamieri ganaTebiT. xedvis aRqmis kuTxiT aseTi
cvlileba iwvevs Zveli ,,diadi metamoTxrobebis daqucmacebas, patarpatara xSirad Zalze moulodnel paradoqsuli xasiaTis ambebad, riTac
Tavdayira
dgeba
kavSirebsa
da
yvela
tradiciuli
tradiciuli
faseuloba.
faseulobebis
Cveul
namsxvrevebSi
logikur
moyolili
postmodernisti amieridan samyaros aRiqvams, rogorc mouwesrigebeli
fragmentebis
grovas’’'(muzaSvili
aratradiciulma
xedvam
2002:
87).
samyaros
,,postmodernistuli
aseTma
mgrZnobelobis’’
saxelwodeba miiRo.
kritikos nugzar muzaSvilis azriT, ,,mwerlobis imitacia; saeWvo
biografiis kaci’’ -SeiZleba qarTuli postmodernizmis qrestomaTiul
nimuSad CaiTvalos, imdenad zustad gamoxatavs im Taviseburebebs, rac am
mimdinareobas aqvs CvenSi. aq aris aSkarad gamokveTili epistemologiuri
daeWvebis
specifikurad
qarTuli
varianti.
ganxorcielebuli
mixeil
javaxiSvilis cxovrebasTan da SemoqmedebasTan dakavSirebiT’’ (muzaSvili
2002: 91). moTxrobaSi xazgasmulia citirebebi, aluzia rogorc mixeil
javaxiSvilis,
ise
sxva
avtorTa
Semoqmedebidan.
rogorc
kritikosi
aRniSnavs _ ,,SeuZlebelia TvalSi ar mogxvdeT moTxrobis xazgasmuli
eseisturoba _Tqven ara marto iciT, rogor Seiqmna es teqsti,
axla
interesiT
kiTxulobT
kiTxulobT,
mixeil
aramed
javaxiSvilis
zogjer
ifiqrebT,
cxovrebasa
da
romelsac
gamokvlevas
Semoqmedebaze’’
(muzaSvili 2002: 93). rogorc postmodernistul teqstTa umravlesobaSi,
aqac
TvalSisacemia
ormagi
kodirebis
sistema,
ganxorcielebulia sruliad sxvadasxva xasiaTis, Janrisa
nawarmoebebis sinTezi.
130
teqstSi
da Sinaarsis
aseve
ironizebulia
damaxasiaTebeli
qarTvelebis
,,gvariSvilobis
snobizmi’’,
mentalitetisaTvis
avtori
Tavis
saTqmels
mixeil javaxiSvilis daxmarebiT gveubneba_ ,,wamsve wamovxti da patara,
damjere bavSviviT orbelians (grigoli) ukan avedevne, im kacs, romelsac
naxevarze met saqmes misi gvari dabadebamde gakeTebuls axvedrebda, me ki
dRemde ver gamirkvevia toklikaSvili var, adamaSvili, javaxiSvili Tu
samive erTad. finiasaviT gavyevi im kacs, romelmac erTi xeiriani leqsic
ki ver Seqmna’’ (imedaSvili 2003: 46). ase daaxasiaTa mweralma grigol
orbeliani.
nawarmoebSi
dafiqsireba
patriotizmis
xdeba.
inacvlebs,
moraluri
mwerali
mimarT
gansxvavebuli
faseulobebi
saqarTveloze
nel-nela
saubrisas
poziciis
ukana
simarTles
planze
ambobs,
simarTles, romlis aRiarebac Cven ar gvinda, magram yvelaze kargad
viciT:
,,ase
viyaviT
Cvenc
mudam
vbaqibuqobdiT,
ganumeoreblobas
viCemebdiT, qarTuli mwerloba ara Tu Svili, mezobelic arasdros
yofila evropuli mwerlobisa’’ (imedaSvili 2003: 48).
sainteresodaa
damokidebuleba
warmodgenili
qalisadmi,
romelic
qali
isev
personaJebi.
Soreuli
naCvenebia
ocnebis
sagani
gamxdara, evropa am kuTxiTac ar Semosula Cvens qveyanaSi aq jer kidev,
,,mxolod SoriT dagva, gauTavebeli wuxili da gaumxeleli saidumlo
iyo.
amis
gamo
vixarSebiT
sakuTar
wvenSi,
verafriT
gagvirRvevia
sazRvari da verc evropis majiscemas avdevnebivarT’’ (imedaSvili 2003: 52).
axalma epoqam moiTxova qalisadmi damokidebulebis Secvla. Tanamedrove
adamiani ar kmayofildeba dafaruli sxeulis xilviT ,,iTxovs vnebian
kocnas, miCqmaluli grZnobebis duRils’’ (imedaSvili 2003: 53).
postmodernisti mwerali fardas xdis simarTles da istoriaSi
damalul faqtebs ayenebs mkiTxvelis winaSe. ase magaliTad, sainteresoa
mixeil javaxiSvilis mamis, sabas Tavgadasavali maiko baraTaSvilTan da
Semdeg mixeilis mier margosa da jayos prototipebad sakuTari mamisa da
maiko baraTaSvilis gamoyeneba.
mixeilis
javaxiSvilis istoriis mTxrobelad avtorma gamoiyvana
vinme nika, romelic mixvda, rom Tavis gadasarCenad SeiZleboda ewera,
erTaderTi
es
iyo,
rac
exerxeboda.
131
SeeZlo,
miebaZa
sxvadasxva
mwerlisTvis da, rogorc nugzar muzaSvili axasiaTebs _ ,,rac mTavaria,
igi
postmodernistuli
saukunis
Svilia,
anu
adamiani,
romelic
tradiciuli faseulobebis nangrevebSi cxovrobs’’ (muzaSvili 2002: 97).
misi azriT, sikvdilmisjilTa sakanSi myofi mixeil javaxiSvili ase
dawerda Tavis biografias, fsevdo mwerali ki mas bariga telmanis
daxmarebiT
ise
gaasaRebda,
rogorc
didi
mwerlis
xelnawers.
falsificirebuli teqsti avtors aTavisuflebs pasuxismgeblobisgan, es
postmodernizmisTvis
damaxasiaTebeli
xorcieldeba
mTavari
misi
Txrobis
principi-
maneraa,
teqsti
sadac
teqstSi,
anu
interteqstualizacia.
am
efeqti,
tipis
nika
xelnaweris
nawarmoebisTvis
cixeSi
xvdeba
moparvisTvis.
ara
damaxasiaTebelia
gayalbebisTvis,
mosamarTleebs
ki,
moulodnelobis
aramed
romlebic
muzeumidan
didad
ar
gamoirCevian inteleqtis maRali doniT, eWvi ar eparebaT, rom es absurdi
javaxiSvilis Seqmnilia da nikam moipara imisTvis, rom fuli eSova.
is, rac wina periodSi bevrisTvis miuRebeli da aRmaSfoTebeli
iyo,
axla Cveulebriv ambadaa qceuli. nika cixeSi hyveba galaktionis,
cisferyanwelebis postmodernistul biografiebs, man didi warmateba
moipova ara marto patimrebSi, aramed cixis administraciaSic, sadac
siamovnebiT usmenen da amiT ipyrobs bevri adamianis gulebs.
nawarmoebSi Temur babluanis filmebis citirebac xorcieldeba,
kerZod is mTavrdeba sityvebiT, ,,maliari xar biWo?’’. _ ekleqtizmi
damaxasiaTebelia
postmodernizmisTvis.
aRniSnul mxatvrul teqstSi kargad
epoqis
Cans adamianebze droisa da
kvali da is, Tu rogori hiperbolizirebuli warmodgena gvaqvs
sakuTar Tavze, axla ukve droa, yvelafers farda aexados, yvelafers
Tavisi saxeli daerqvas.
postmodernistuli diskursis nimuSia laSa imedaSvilis romani
,,sami
mkvleloba
Zvel
TbilisSi’’.
romelic
2006
wels
gamoica.
nawarmoebSi daxatulia me-19-20 saukuneebis Tbilisi. aq qalaqis xibls
gvaziarebs
mwerali postmodernizmisTvis damaxasiaTebeli ironiuli
xedviTa
Tanamedrove
da
gaazrebiT.
is
saintereso
Txrobis
maneriT
gamoirCeva. mkiTxvels iTrevs gardasuli periodis Tbilisis ambebSi da
132
masTan erTad mogzaurobs, istoriis miviwyebul labirinTebSi. mwerals
Tavisi versiebi aqvs cnobili qarTveli mTargmnelis ivane maCablis
burusiT mocul gauCinarebasTan dakavSirebiT, aseve ilia WavWavaZis da
norvegieli qalbatonis pani prespiSevskaias mkvlelobaze.
saintereso da sazogadoebisTvis ucnobia is dokumenturi masala,
romelic
avtorma
mogvawoda
norvegieli
qalbatonis
pani
prespiSevskaias mkvlelobaze. mkvleloba im periodis TbilisSi moxda,
,,rodesac Cveni samSoblo, jer kidev ar iyo unar-Cvevebis qveyana da avad
Tu
kargad,
tradiciebis
erTguli
gaxldaT’’.
am
naTqvamSi
avtori
ironiasac urevs.
laSa
imedaSvilma
am
nawarmoebSi
Cven
winaSe
gaacocxla
im
periodis Tbilisi, rodesac qalaqi Sendeboda da evropis fexis xmas Tu
ara,
sunTqvas
danaSauli
mainc
iyo
xdeboda.
ayolili.
erT-erTi
sadac
aseTi
uamravi
iyo
faruli
ucxoeli
Tu
stumris
Ria
pani
prespiSevskaias saidumloebiT moculi mkvleloba. istorizmis principi,
kriminaluri saqmeebi, sadac gamoZiebas Tavad avtori axdens mkiTxvelTan
erTad
calsaxad postmodernistul
ganxiluli
nawarmoebic
literaturuli
vxvdebiT
yvela
mimdinareoba
avtoris
niRabs,
im
ayenebs
formatSia warmoCenili. mwerlis
moTxovnas
pasuxobs,
rasac
es
teqstis
winaSe.
aq
mxatvruli
interteqsts,
interteqstualur
TamaSis
princips.
laSa imedaSvilis nawarmoebebis gacnobis Semdeg, naTeli xdeba,
rom Cvens winaSe TanamedroveTagan erT-erTi gamorCeuli mwerali dgas.
romelic mkiTxvels uamrav saintereso, maTTvis uCveulo masalas awvdis
wina saukunis (da araa marto im periodis) Tbilisze.
2.3 zaza burWulaZe
zaza burWulaZe
romlis
cnobili qarTveli postmodernisti mweralia,
Semoqmedebac kritikosTa
erTi nawilisaTvis
uamrav kiTxvis
niSans badebs, meore nawili ki mis SemoqmedebaSi raRac axalsa da
uCveulos xedavs, iseTs, rac
aqamde arc erT qarTvel mwerals ar
Seuqmnia. marTlac, qarTul literaturaSi aqamde ar arsebobda cneba
133
,,antiromani’’. swored zaza burWulaZe gvevlineba aseTi tipis nawarmoebis
Semqmnelad, sadac ar arsebobs aranairi
siuJeturi xazi, Sinaarsi, sadac
mTavari gmirebic ki ar arseboben. ubralod avtors wera mounda da
dawera is, rasac Tavis dasazRvevad miawera ,,antiromani’’. es saxelwodeba
erTgvari iaraRia im sazogadoebisgan Tavis dasacavad, visTvisac mxolod
tradiciul literaturas aqvs fasi. mwerali wers imaze, razec sxvebi
mxolod fiqroben da ver bedaven Tamamad gamoTqvan sakuTari azri. masze
cnobili
rusi
mwerali
dimitri
sorokini
wers:
,,zaza
burWulaZe
mxiarulad da amasTanave sevdianad gadmogvcems saTqmels’’ (sorokini)
zaza
burWulaZe
wers
romans,
,,romelic
SeiZleba
waikiTxon
saqarTveloSic da mis farglebs gareTac. is ar aris mxolod sivrcisa
da regionis mwerali, is pirvel rigSi, drois mweralia, istoriuli
epoqisa,
romelsac
erTma
Tanamedrove
moazrovnem
simulaciis
epoqa
uwoda’’ (zedania 2010)
,,mineralur jazze’’ saubars kritikosi nugzar muzaSvili wignSi
,,Cven da isini’’ calke Tavs uTmobs, romelsac ase asaTaurebs ,,mkiTxveli
bWobda,
mwerali
icinoda,
anu
antiromani’’.
,,mineralur
jazi’’
antiromania, anu CvenTvis sruliad uCveulo ram, romelic ara marto
sxvagvarad iwereba, aramed sxvagvarad ikiTxeba kidec, ,,maS ase: Tu ukve
mogbezrdaT erTi da igive’’ Cveni 1500 wlovani mTlianobis romantikulma
sulma Tavi mogabezraT da axla gindaT cota ram pilpilmoyrilsa da
uCveulos
gausinjoT
gemo
,,mineralur
jazi’’
unda
gadaSaloT’’
(muzaSvili 2002: 161).
xolo kritikosi Tamar paiWaZe aRniSnul romanze (Tu antiromanze)
wers: ,,zaza burWulaZis antiromani
,,mineraluri jazi’’, SemoqmedebiTi
klimaqsis nayofi, mkiTxvelis Tavsatexad, mkiTxvelisaTvis
safiqrelad,
mkiTxvelTan erTad samoqmedod, mkiTxvelisken mimarTuli didi kiTxvis
niSnis amosacnobad Seqmnili wignia. rogorc Cans, SemoqmedebiTi krizisi
Tu
klimaqsi
avtors
fantazias
gamofitavs
da
radgan
siuJetis
gagrZelebas veRar axerxebs, mkiTxvelis gatyuebas da drois mogebas
crdilobs ,,sxvadasxva saubriT’’ (paiWaZe 2006: 95-96).
aRniSnul
romelic
aseve
nawarmoebSi
bolomde
avtori
bolomde
mouTmenlad
134
elis
eTamaSeba
TxrobaSi
recipients,
,,fabulis
dabrunebas’’ da Sewyvetili Txrobis gagrZelebas. es aris teqsti arafris
Sesaxeb, romelsac Sua gzaze ver miatoveb is ,,Cvens irgvliv gamefebuli
arafrobis asaxvaa literaturaSi. aRmoCnda, rom zogjer es arafrobac
sainteresoa,
xolo
arc
Tu
iSviaTad,
ambis
dawyebis
daZabuli
molodini, romliTac
gaJRenTilia mTeli es teqsti, met esTetikur
siamovnebas
mkiTxvels,
aniWebs
vidre
romelime
uferuli
arafrismTqmeli siuJeti’’ (tyeSelaSvili 2005: 15) aseT Sefasebas aZlevs
zaza burWulaZis nawarmoebs miranda tyeSelaSvili
werilSi, ,,mwerluri
TamaSi.’’
am nawarmoebSi mkiTxvelia yvelafris Tavi da Tavi mxolod mas
SeuZlia Tavisi fantaziis wyalobiT ahyves mwerals TamaSSi, imisTvis,
raTa am fantaziis Sedegad nawilobriv Tavad gaxdes TanaSemomqmedi.
xolo is mkiTxveli, romelmac antiromanis kiTxva romanis eSxiT daiwyo
da
yuradReba
ar
miaqcia
mis
qvesaTaurs,
gawbilebili
rCeba
Tavgadasavlebis Ziebis magivrad mas xelT SerCa, sruliad uCveulo,
Sokis momgvreli ambavi.
nawarmoebi iwyeba gogi gvaxarias winasityvaobiT, sadac is wers:
,,labirinTSi
da
koSmarSia
moqceuli
mwerali
da
eZebs
gamosavals.
mkiTxvelTan Sinagani dialogi misTvis bevrad ufro mniSvnelovania.
mwerals erTi wuTi ar aviwydeba adamiani, visac am mesijs ugzavnis’’
(burWulaZe 2003: 2). is eTamaSeba recipients da teqstis Tanaavtorad
xdis. ,,ggonia ver migixvdi ra gaifiqreo’’ –ase mimarTavs zaza burWulaZe
mkiTxvels, romelic
mTlian, daunawevrebel, ukanono bavSvur samyaroSi
xvdeba, ,,mweralma icis mkiTxveli da es yvelaze mniSvnelovani ramaa,
rogorc
wesi,
Cven
mxolod
imas
vgebulobT,
ra
stkiva
avtors’’
(burWulaZe 2003: 2).
nawarmoebSi moqmedeba cirkSi iwyeba, sadac mwerals pirvelive
gverdze mefokuze graf pier orlovi Semohyavs erTi gaelvebiT da mas
mkiTxvelTan
gacnobisTanave
klavs
maSin,
rodesac
arenaze
gamosvlisTvis emzadeba: Tavad antiromanic triukebiT aRsavse, sacirko
warmodgenas hgavs, sadac erTmaneTis monacvleobiT Semodian personaJebi
da TavianT rolebs asruleben.
135
Tavad zaza burWulaZeze kritikosi nugzar muzaSvili aRniSnavs,
rom ,,zaza axalgazrda mweralia da igi iRwvis saxelis mosaxveWad.
gnebavT sanaZleos Camoval, rom es kaci marTlac moixveWs ukeTess
yovelsa
mosaxveWelze.
igi
virtuozulad
qmnis
imas,
rasac
mere
antiromans daarqmevs da arc Tu usafuZvlod’’ (muzaSvili 2002: 163).
avtori, erTi SexedviT, Cveulebrivi Tbilisuri ojaxis cxovrebis
Cvenebas
cdilobs,
magram,
rodesac
ggonia,
rom
xelCasaWidi
am
nawarmoebSi swored esaa, maSin aqcevs mwerali zurgs oCigavebis ojaxs
da Txroba sxva Temaze gadaaqvs. xolo am ambavs
gasaazreblad.
gamomZiebeli
Samugia,
mkiTxvels utovebs
romelic
moxuci
jambazis
mkvlelobisa da cirkidan gaqceuli daTvis istorias iZiebs, mTavari
gmiri
peto
Sesaxebac
oCigava,
ironiulad
naTela
malania
aRniSnavs
panteleimonis
mwerali,
rom
is
coli,
romlis
,,samegrelos
yru
soflidanaa, civilizacia am sofelSi jer ar Sesula da sisxlis aReba
nawilobriv Cveulebrivi ramaa. Tokze gafenili bikinebi yvelganaa, maSin
rodesac kanalizacia araa
Cveneba
imitom
Wirdeba
dapirispirebuli
gayvanili’’ (burWulaZe 2003: 20). am gmirebis
mwerals
samyaro,
rom
sadac
gvaCvenos
moraluri
ori
erTmaneTTan
faseulobebi
elvis
siswrafiT qreba da mis adgils yovelgvari uzneoba ikavebs. tradiciebi
ufasurdeba
da
masze
saubari
saxelebic amis maCvenebelia.
mxolod
ironias
iwvevs.
personaJebis
nawarmoebSi erTaderT mamakacia da masac
petia hqvia, romelsac saxeli ar uwyobs xels, Tumca ,,didi xania nabdiT
daWedili bedauriviT Caiqrola im drom, roca gamijnurebul vaJkacs
maincdamainc giorgi an konstantine unda rqmeoda’’ (burWulaZe 2003: 7).
Tumca mkiTxvelisaTvis yvelaze didi moulodneloba is gaxldaT,
rodesac
mweralma
literaturis
peto
mSvenier
qalbatonad
gadaakeTa.
,,Cveni
istoriaSi Tu ginaxavT aseTi RvTis nebis gadasvlis
magaliTebi, roca kaci xdeba qali.’’ _wers nugzar muzaSvili da aqve
axsnis
,,imitom,
rom
aqamde
CvenSi
Zexorciels
ar
mosvlia
azrad
antiromanis SeTxzva’’ (muzaSvili 2002: 165).
is, rac saukuneebis manZilze xelSeuxebeli da wminda iyo, rogorc
mwerlisTvis
ise
mkiTxvelisTvis,
Tavdayira
dgeba:
gaqra
RmerTi,
erovnuloba, patriotizmi, siyvaruli, yvelaferma fasi dakarga, mwerals
136
Tamamad SeuZlia sakuTari personaJebisTvis sqesis Secvla, mas sakuTar
nawarmoebSi yvelafris ufleba aqvs da am uflebas srulad iyenebs. misi
mxridan
es
garkveulwilad
riskze
wasvlaa,
Tumca
icis,
mkiTxveli
dainteresdeba misi antiromaniT.
ismis kiTxva sad wavida patriotuli lirika da siyvaruli? ,,arsad
ar wasula, Zvirfasno. es yvelaferi axalma droebam dasca da dalewa,
xolo antiromanma namsxvrevebiT burTaoba gamarTa’’ (muzaSvili 2002: 167).
mwerali
ar
gvTavazobs
misi
romelime
gmiris
Tavgadasavlis
Cvenebas, isini ar xvdebian faTerakebiT aRsavse samyaroSi. is antiromanSi
Tavgadasavals
uaryofs,
mas
gaTavisebuli
aqvs
postmodernizmisTvis
damaxasiaTebeli daundobloba da mkiTxvelis jadosnur badeSi moqceva,
saidanac Tavis daRweva mxolod recipientis ostatobazea damokidebuli.
avtori mTavar gmirad peto oCigavas miiCnevs ,,imitom, rom mas jazi
aqvs gulSi amotvifruli. jazi _ Tavisuflebis mTavari postulati.’’
Tumca iqve amatebs, rom ,,Cemi neba rom iyos, mTavar gmirad gogoSkas
gamoviyvandi,
sul
dRevandel
dRes
(burWulaZe
2003:
cal
fexze
simarTles
56).
nawarmoebis mTavari
ase
da
gaxada
mkidia,
mogwonT
katis
curcls
avtorma
Tqven,
erTi
gogonad
mkiTxvelo,
fasi
aqvso’’
gadaqceuli
pepo
gmiri, tuCebdabzuebul peposac uyvarda jazi, iyo
mSvenieri magram uniWo. Semdeg mkiTxvels
mimarTavs ,,me xelebi damibania,
axla Tqven SeqmeniT es qalio’’. asve mkiTxvelTan SeTanxmebiT cvlis igi
petos dedas naTelas da mas warmogvidgens, rogorc Rrmadmorwmune
adamians. ase mimarTavs avtori mkiTxvels ,,Tqven xom ar gaqvT, mkiTxvelo,
rame
mosazreba
sanam
me
movifiqrebde?
Tqveni
didi
xaTri
maqvs,
malxazebo’’. miuxedavad imisa, rom avtorma mTavari gmiris ramdenime
varianti SemogvTavaza, erTi ram cxadia, is ar aris arc pepo da arc
panteleimoni,
miT
ufro
burWulaZea_
,,romelsac
naTela
anda
mkiTxveli
Jenia,
es
arasodes
gmiri
aviwydeba,
Tavad
sul
zaza
mas
esaubreba sul mas eTamaSeba, azrsac ekiTxeba da sakuTari Canafiqris
dasrulebis pativsac mas miandobs’’ (paiWaZe 2006: 96).
Txroba, cota ar iyos, uCveulo Temaze gadadis es aris ufali da
masTan misasvleli gzebis Zieba, saocaria is faqti, rom avtori, romelic
wina TavebSi uflisadmi mxolod undoblobiT gamoirCeoda, axla Tavad
137
icvlis
pozicias
da
gvevlineba,
rogorc
TeologiaSi
kargad
ganswavluli pirovneba. ,,dro rom mova, gvixsnis ciskris locvac, uflis
kvarTic da RvTismSoblis wilxvdomilobac magram jer ara’’ (burWulaZe
2003: 78). mwerals Tavisi wigni Rirseulad miaCnia xolo misi personaJebi
RvTismoSiSebad.
miuxedavad
amisa,
is
mainc
ahyva
fexis
xmas
da
SemogvTavaza bilwsityvaobiT gajerebuli nawarmoebi. ,,wigni politikas
hgavs,
miznis
misaRwevad
isic
gatyuebs.
wertilis
dasma
ki
mxedardmTavris niWia’’ (burWulaZe 2003: 80).
moralur-zneobrivi imperativebi ikargeba, nawarmoebSi, romelzec
avtori ambobs: ,,saamdReo literatura
axali
epoqis
dabadebis
sisxlian
amiT iwyeba,
karnavals’’.
Tqven
zaza
SeeswariT
burWulaZe
mkiTxvelTan SeTanxmebiT wyvets Txrobas ,,aq wydeba Txroba imitom, rom
me ar vici, rogor iwereba kargi wigni, magram danamdvilebiT vici,
rogor ar iwereba is’’ (burWulaZe: 2003: 82). faqti erTia, ,,mineraluri
jazis’’
saxiT
qarTul
literaturas
udavod
sainterso
postmodernistuli nawarmoebi Seemata.
mwerali
eqsperimentebis
zaza
burWulaZe
moyvaruli,
Zalian
hgavs
araordinaluri
Tavsi
gmirebs,
pirovnebaa,
isic
romelic
bevrisTvis miuRebel nabijebs dgams, qmnis romans araferze, romelzec
Semdeg
gamudmebiT
saubroben.
zaza
burWulaZis
SemoqmedebiT
interesdebian ara mxolod saqarTveloSi, aramed mis farglebs gareTac.
avtori da personaJi xSirad erT mTlianobaSi warmoudgeba mkiTxvels.
zaza
qarTuli
burWulaZem
2004
wels
literaturisaTvis
Seqmna
uCveulo
kidev
erTi
nawarmoebi,
saintereso
romlis
da
saTauri
aRaSfoTebs yvela marTlmadidebel qristians ,,saxareba virisa’’ _friad
mkrexeluri saxeli SeurCia avtorma aRniSnul romans. Tumca gasul
saukuneSi qarTul poeziaSi msgavsi saTuris nawarmoebi Seqmna raJden
gvetaZem, romelsac
,,virebis
mesia‘’ uwoda. albaT,
aseTi saTauris
nawarmoebis Seqmna maSinac da dResac, miuxedavad imisa, rom ager ukve
saukune gavida mas Semdeg, mainc did riskTan aris dakavSirebuli. Tumca
es yvelaferi erTi SexedviT Cans ase. rodesac am moTxrobas gaecnobi,
mixvdebi, rom saqme arc ise cudadaa, yovel SemTxvevaSi zaza burWulaZem
biblia, kargad rom icis, es faqtia. aranakleb sainteresoa wignis meore
138
nawili, romelic teqstze darTuli komentarebia da am komentarebis
avtori amjerad cnobili mkvlevari literaturaTmcodne gaga lomiZea,
romlic Sefasebasac teqstis arsis gagebaSi udidesi mniSvneloba aqvs. es
postmodernizmis erT-erTi damaxasiaTebeli niSania.
nawarmoebi mkiTxvelisadmi mimarTviT iwyeba_ ,,ar vici, wasakiTxi
dro amJamad Tu gaqvT an, uaxloes momavalSi Tu ara odesme mainc
gamonaxavT mas, arc is vici, axlave apirebT Tu ara am wignis Sors
mosrolas Tu odnav mogvianebiT, rasac, gamogitydebiT, arafrisdidebiT
ar
visurvebdi,
Txzulebas
rameTu
dRis
minda
miwuruls
vifiqro,
da
savarZelSi
vfiqrob
kideca,
aRsaydrebisas
an,
rom
am
upriania,
iTqvas, asavarZlebisas Tu ara, saWiroebis adgilas, ganmartoebisas mainc
iaxlebT’’ (burWulaZe 2004: 3).
avtorsa da recipients
Soris mudmivi paeqrobaa gamarTuli, isini
am nawarmoebSic mudmivad eTamaSebian erTmaneTs da es TamaSi iTrevs
orive
mxares.
zaza
burWulaZes
mudmivad
axsovs
Tavis
mkiTxveli,
esaubreba mas da mowyenis saSualebas ar aZlevs. Mmwerali, msgavsad
,,mineraluri jazisa’’, aqac ayenebs mTavari gmiris problemas, bevri aseT
personaJad Tvlis galaktion tabiZes, Tumca Tavad mwerali am faqts
uaryofs
da
dabejiTebiT
amtkicebs
imas,
rom
mTavari
aq
ar
aris
galaktioni. ,,fiqroben, rom me galaktionze wignsa vwer, galaktioni
saSualeba ufroa, vidre mizani. vwer galaktioniT da ara
galaktions’’
(burWulaZe 2004: 13).
avtoris molodini imdenad didia aRniSnul nawarmoebisa da misi
mTavari gmiris mimarT, rom rogorc Tavad avtori ambobs, rom uTxra
,,Tqveni didi xaTri maqvs batonebo, magram galaktionze aRar vwero,
SeiZleba cocxlad gagatyaon’’ (burWulaZe 2004: 14).
ismis kiTxva, razea es wigni? pasuxis gacema, cota ar iyos, rTulia,
imdenad, ramdenadac Tavad zaza burWulaZesac uWirs imis axsna, ra aris
misi mTavari saTqmeli, erTi SexedviT, teqsti yvelaferze da amasTanave
araferze araa. yvelaferi ki, pirvel yovlisa, moicavs ufals, xolo
araferi
danarCen
samyaros.
ambis
Txroba,
Tu
SeiZleba
amas
ambavi
ewodos, iwyeba sastumros win dRisiT uflis angelozis gamocxadebiT,
romelic
ubrZanebs
,,viris
saxarebis’’
139
Seqmnas
es
yvelaferi
santa
susanaSi garTobisa da drostarebis adgilas xdeba, sadac ,,eSmaki da
froidi fexze unda daikido’’. mweralic
yvelas ,,fexze ikidebs’’ da
bevrisTvis miuRebel aratradiciul Txzulebas gvTavazobs.
wignSi moyvanilia cnobili mxatvrebis namuSevrebi, sadac TiToeul
maTganze viria daxatuli, garda amisa mwerali maleviCis ,,Sav kvadratze’’
saubrobs (romelsac mxatvrobaSi
postmodernizmis erT-erT TvalsaCino
nimuSad Tvlian) aRniSnavs, rom mas grZnobebis gamoxatva SeuZlia.
avtori Txrobis maneraSic ar Ralatobs postmodernizms da erTi
ambidan meoreze xteba, masTan siuJetebi cvlian erTmaneTs,
araferi ar
am wignSi
iwyeba da ar mTavrdeba, avtoris niRabs warmatebiT irgebs
is, Tumca raRa niRabs, saaSkaraoze gamodis, fardas xsnis da Tavad
gvixsnis ama Tu im ambavs.
cnobili rusi literaturaTmcodne mixeil
baxtini
karnavalurobas
avtoris
karnavalis
niRabs
gaTamaSeba
transformirebulad
exmareba
mas
gadmocemaSi,
ukavSirebs,
saTqmelis
rasac
avtori
swored
es
sxvadasxvagvarad
warmatebiT
axerxebs
kidec.
msjeloba isev galaktion tabiZis garSemo trialebs. gviCvenebs
mweralTa
kavSiris
striqonisTvis
,,me
sxdomas,
vxedav
sadac
poetma
sizmrebs
gafrTxileba
araTqveneburs’’.
miiRo
mas
sandro
SanSiaSvilma urCia, sabWouri rom Cagesva ukeTesi iqnebodao. galaktions
Seswevs unari gaaRrvios sivrce da avides uzenaes namdvil sizmarSi’’.
aqedan
kargad
tabiZisadmi,
Cans
zaza
romelsac
im
burWulaZis
periodSi
damokidebuleba
uwevda
cxovreba,
galaktion
roca
,,ceka
adamianebis sizmrebis kontrolsac iwyebda.’’ misive sityvebiT rom vTqvaT,
,,cecxli samoTxeSi anaTebs jojoxeTSi iwvis’’ (burWulaZe 2004: 30).
aRsaniSnavia
isic,
rom
zaza
burWulaZis
prozaze
saubrisas
paralels avleben kafkasTan, joisTan da prustTan amis sababad ki
,,cnobierebis nakadad’’ wodebul literaturul movlenas miiCnevn. rasac
ver
daveTanxmebiT,
ganzomilebaSia
nawarmoebebSi
TxzulebebSi,
am
avtorTa
moqceuli,
,,cnobierebis
romelTac
xolo
Semoqmedeba
Cven
nakadis’’
siuJeturi
140
mier
aRqma
datvirTva
radikalurad
ganxiluli
Znelia,
ar
mwerlis
miT
gaaCniaT
sxva
ufro
da
ar
gadmogvcemen
ambavs,
romelSic
mTavari
moqmedi
pirebis
cxovrebaa
asaxuli. aq araa gaxsnili ama Tu im gmiris Sinagani samyaro.
erTi ram faqtia, ,,mineraluri jazic’’ da ,,saxareba virisac’’ orive
nawarmoebi
dawera
avtorma,
romelic
Tavis
nawerebSi
sakmaod
did
adgils uTmobs sxvadasxva avtorebis Semoqmedebidan amoRebul cnobebsa
Tu
citatebs,
rac
mis
farTo
ganaTlebis
speqtrze
metyvelebs.
postmodernistuli literatura swored amis gamoa saintereso, Tavad
mkiTxvelma unda SeZlos qaosidan wesrigis Seqmna, rac, vfiqrobT, sulac
ar aris advili saqme.
zaza burWulaZem orive romanSi saintereso mwerluri Canafiqri
SemogvTavaza, misi Semoqmedeba srulad asaxavs yvela im niSan-Tvisebas,
rac
postmodernizmisTvisaa
erTaderTi
damaxasiaTebeli.
is
Cven
realobaSi
qarTveli mweralia, romelmac bevri Tamami nabiji gadadga,
erT-erTi aseTia antiromanis Seqmna.
2.4. nestan kvinikaZe
nestan
cnobili
kvinikaZe
Tanamedrove
mweralia.
misi
qarTul
literaturaSi
erT-erTi
aRsaniSnavia
,,ispahanis
Semoqmedebidan
bulbulebi’’ da ,,iaguarebis teqno’’. es nawarmoebebi gamoirCevian Zalian
saintereso
sWirdeba
siuJeturi
zedmeti
struqturiT,
fiqri
imaze,
Tu
am
SemTxvevaSi
ra
aqvs
mkiTxvels
Cafiqrebuli
ar
avtors,
miuxedavad imisa, rom aq Txroba, sxva postmodenistuli nawarmoebis
msgavsad,
xSirad
icvleba.
avtori
Txrobis
erT
xazs
mihyveba,
nawarmoebSi ambebi da personaJebi erTmaneTs ukavSirdebian, isini erT
mTlianobas qmnian.
romans ,,ispahanis bulbulebi’’, romelic 2003 wels gamoica erTvis
gaga lomiZis Sesavali. is winasityvaobas
aseTi saTauriT iwyebs_ ,,roca
gmirebi brundebian’’, aq aRwerilia im adamianebis cxovreba, romlebic
garbian imisTvis, raTa sakuTari Tavi Seimecnon, nataSa, nika, astamuri,
,,uZRebi Svilebi’’ arian, romlebic, ukeTesi cxovrebis Ziebis gamo, midian,
Tumca es wasvla droebiTia, samyaro ise araa mowyobili, rogorc maT
undaT, isini im winaaRmdegobasa da gaWirvebas, romelsac samSoblodan
141
gamoeqcnen
ucxo
miwaze,
kvlav
Sexvdebian.
es
mogzauroba
araa,
es
ubralod gaqcevaa, gaqceva pirvel rigSi sakuTari Tavisgan. es istoriaa
Cveni
qveynis
Tanamedroveobaze,
es
aris
erTi
Taobis
ambavi,
maTi
satkivari, maTi problemebi im garemoSi, sadac gmirebi xvdebian, ar
arsebobs araviTari moralur-zneobrivi faseulobebi, piriqiT, eklesiaSi
diskoTekaa gamarTuli, rac kidev erTxel usvams xazs am samyaros da
masSi
mcxovrebi
axalgaxsnil
adamianebis
restoranSi
degradirebas.
unda
nataSas
aReniSnaT,
dabadebis
dRe
adgili
ki
es
,,marTlmadidebluri eklesia iyo, sadac xatebze neonis ganaTeba iyo
damontaJebuli da Znelad dasamaxsovrebeli, xmamaRali musika JRerda’’
(kvinikaZe: 2003: 50) am momentSi gamoCnda nikas wminda qarTuli xasiaTi,
man Tavi veRar Seikava da Savkanian dacvis biWs uxsnida, rom isini
marTlmadideblebi iyvnen. ,,miT ukeTesi, SebrZandiT gaerTeT’’ -iyo pasuxi.
am momentSi ,,samSoblosgan Zalian Sors myofebs pirvelad mouwiaT
raRacis
damtkiceba-Tanac
sruliad
martoebs,
pirvelad
aRmoCdnen
giganturi samyaros umciresobaSi, maTi erTi bewo kultura axla ufro
didi
iyo,
vidre
sxva
danarCeni
erTad’’
(kvinikaZe
2003:
51-52).
iq,
amsterdamSi qarTvelebi TavianT mikro samyaroSi cxovroben.
romanis mTavar gmirebs aerTianebT Tbilisi da siyvaruli, ikvreba
sasiyvarulo
samkuTxedi,
an
SeiZleba
iTqvas,
rom
oTxkuTxedic
ki:
,,erTmaneTSi gadaxlarTuli intrigebi, vfiqrob romanis gamocanaa -wers
winasityvaobaSi
aRreva
gaga
erTmaneTSi,
lomiZe.
warsulis
gulisxmobs
da
awmyos
hiperteqsts,
anu
mizanmimarTuli
araTanmimdevrul
Txrobas, mkiTxveli moTamaSes emsgavseba, romelic Sekravs yvelafers
kiTxvis procesSi’’ (kvinikaZe 2003: 2).
nawarmoebis
mTavar
gmirebs
erTmaneTTan
gadajaWvuli
warsuli
akavSirebT_ ,,isini mudmivad erTmaneTs daeZeben da TiTqos ,,erTmaneTSi
gadadian’’. yoveli maTgani calke gmiricaa da erTi gmiric, radgan isini
arian adamianebi, romelTac erTmaneTi uyvarT.
dublikacia – anu gaoreba postmodernistul teqstSi aqtualuria.
gmirebi or samyaros Soris gaorebulni cxovroben, sadac araa harmonia
da
mTlianoba,
piriqiT,
gonebac. ,,personaJis
yvelaferi
gayofilia,
grZnobac,
cxovrebac,
Sinagani gaoreba garesamyaros gaorebul aRqmaSi
142
vlindeba ori qalaqi (Tbilisi da amsterdami), ori siyvarulis istoria
(astamuri da nataSa, nika da tata)’’ - (paiWaZe 2006: 97). xdeba saganTa
dublireba, iq yvelaferi gaormagebulia, grZnobebic, qalaqebic, sagnebic
da, rac mTavaria, adamianebic.
ase magaliTad, astamurs
ver gaugia,
romelia is, bavSvobaSi daRupuli tyupiscali Tu Tavad, misi samyaro
gaorebuli da danawevrebulia, ,,me ar vici, vin var farvizi, romelic
mokvda,
Tu
astamuri-romelic
gadarCa’’,
aseve
gaorebulia
gmiris
grZnobebi, mis cxovrebaSi ori qali arsebobs: tata- bavSvobis siyvaruli
da nataSa, qali, romelic, garda imisa, rom misi meuRlea, astamuris
megobari
da
Tanamoazrecaa.
masTan
erTad
midis
Soreul
da
ucxo
qveyanaSi _ ,,oTxoTaxiani bina gayida man TbilisSi da axalSerTul
meuRlesTan erTad im qaliviT miatova sakuTari qalaqi, romelsac aravin
hyvarebia Sennairad, Sen ki swored imitom midixar, rom garantirebuli
gaqvs es grZnoba’’ (kvinikaZe 2003: 15).
im or werilSi, romelic astamurma dagvianebiT miiRo TbilisSi
darCenili megobrisgan, ewera, rom TbilisSi ,,isev daZabulobaa, CveniT
ver vwyvetT, rasac gadagvawyvetineben, egre iqneba’’, xalxi mokle droSi
daberda da yvela daTrgunulia’’, ,,sxva qalaqi gaiCiTa’’. saqarTveloSi
omia, Tumca es yvelaferi Sors myof astamurs ar
aRelvebs, Tavisi
qveynisgan Sorsaa rogorc fizikurad, ise sulierad, misTvis mTavaria
orniTologiis Seswavla, bavSvobaSi gaCenil kiTxvebze pasuxis gacema,
sad da ratom mifrinaven frinvelebi, pirvelad es
kiTxva sakuTar Tavs
maSin dausva, roca bavSvobisas sofelSi bebiasTan Casulma, erT dRes
aRmoaCina,
rom
ganmavlobaSi
gaixada,
misi
,,megobari’’
gulmodgined
radac
ar
unda
ruxi
uvlida,
dajdomoda,
batebi,
romlebsac
gaufrindnen.
exila
sami
cxovrebis
,,ispahanis
Tvis
miznad
bulbulebis
gadafrena’’.
Txroba
gvaparebs,
astamuris
mTavar
bavSvobiT
saTqmels,
mTavari
iwyeba,
ki,
mwerali
rogorc
Cans,
TamaS-TamaSiT
im
adamianis
cxovrebis Cvenebaa, romelsac erTaderTi eWvi tanjavda, ver gaego, vin
iyo. am saidumlos avtori Txrobis bolos axdis fardas, manamde ki win
TavgadasavlebiTa da sirTuleebiT aRsavse periodis gavlaa saWiro.
143
miuxedavad
imisa,
rom
nataSa
da
astamuri
,,erTmaneTs
ise
uxdebodnen ,,rogorc iberiuli da kolxuri kulturebis gadakveTa’’, maTi
cxovreba mainc qimera iyo. miraJi, iluzia, lamazi zRapari, romelic
tatas
gamoCenam
erT
wamSi
daamTavra.
siSorem
da
drom
ki
Turme
veraferi daaklo astamurisa da tatas WeSmarit siyvaruls.
nawarmoebSi Txroba isev sxva ambavze gadadis da amjerad mwerali
Cven winaSe axal
gmirs warmogvidgens, naCvenebia tatas cxovreba, misi
grZnobebi misi uiRblo siyvaruli,
astamurTan, romelic tatas klaseli
da pirveli siyvaruli iyo. man qalis colad moyvana ver gariska. aseve
mis
cxovrebaSi
nawarmoebis
amisa,
nikuSas
saxiT
sxva
gataceba
erT-erTi personaJia, man
nataSa
da
tata
saukeTeso
arsebobda,
romelic
fexmZime miatova tata, garda
megobrebi
iyvnen,
aseve
naCvenebia
axalgazrda qalis, sicocxlis ukanaskneli wuTebi. peterburgi es is
adgilia,
saidumlos
sadac
tata
mkurnalobs
gamoaSkaraveba,
es
da
sadac
saidumlo,
aseve
samive
gmirs
xdeba
mTavari
exeba.
nataSa,
rodesac gaigebs megobris ambavs, masTan peterburgSi Cadis, Tumca ar
icis, rom tata is
qalia, romelic mis meuRles jer kidev uyvars, es
ambavi
Casvlamde
peterburgSi
arc
Tavad
astamurma
icis.
tatasTan
Sexvedris Semdeg, rodesac isini bavSvobas ixsenebdnen da Tan
maT
verc
ki
warmoedginaT,
rom
es
yvelaferi
tirodnen,
realobaSi
xdeboda,
,,astamuri ver xvdeba, ratom miatova adamiani, romlis msgavsad arc
aravin hyvarebia?’’. swored am dros Cven winaSe ojaxuri drama TamaSdeba,
am ori wyvilis idilias mesame piri nataSa Seeswro, romelic ,,xedavda
ori adamianis alerss, amdeni xnis Semdeg rom epovaT erTmaneTi da
bednierebisgan gabruebuliyvnen’’ (kvinikaZe 2003: 58). kvanZi ixsneba Txroba
kulminacias aRwevs.
Txroba
isev
warsulSi
gadadis.
amjerad
avtori
gviCvenebs
astamurisa da nataSas gacnobis ambavs, romelic astamuris megobris
sadiplomo
filmis
gadaRebiT
daiwyo,
mTavar
rols
is
TamaSobda,
filmis Sesaxeb nataSas statia unda daewera, Tumca erTmaneTis gacnobis
Semdeg, arc erTs Seuqmnia kinoroli da arc meores dauweria statia.
mweralma nikas
saxiT astamurisgan gansxvavebuli personaJi Seqmna:
is, rac erTisTvis mniSvnelovani da faseulia, meoresTvis araviTar
144
faseulobas ar warmoadgens. mxatvari Citebis xmaze stvenas iwyebs, Tumca
isic gaucxoebulia samyarosgan. misi cxovrebac gaqcevaa erTi adgilidan
meoresken,
Tbilisidan
niu-iorkSi,
niu-iorkidan
amsterdamSi
da
ase
dausruleblad. is swored maSin uCinardeba sayvareli adamianebisagan,
roca SeigrZnobs, rom maT Soris raRac seriozuli iwyeba, am orive
gmirs erT ram akavSirebT, qalebi tata da nataSa,
romlebic maTi
cxovrebis nawils warmoadgenen.
astamuri brundeba
Rarib
naTesavs,
ise
samSobloSi, is
aridebda
,,Tavis
Tvals’’,
samSoblos, rogorc
misTvis
araviTar
fass
ar
warmoadgens oTos, misi megobris sityvebi xolo, am sityvebis miRma
avtoris gulistkivili da sevda Cans Tavis samSobloze: ,,Cven aq viyaviT
astamur da magra fexebze gvekida Seni bulbulebis gadafrena-yvelani
viyaviT poetebi, Zmao, magram gayinul tramvaiSi raRac ver vigrZeniT amis
aucilebloba. ZaRlebi, Cvenive ZaRlebi gavyareT gareT, ici rato? veRar vaWmevdiT. Sen ras ambob Savi yanCebis gadafrena, rom ar genaxa…
maSin ki ara axla unda gaiqce’’ (kvinikaZe 2003: 63).
mwerali
nawarmoebis bolos kidev erT saidumlos axsnis fardas,
kerZod, mas Semdeg rac tata gardaicvala is samoTxeSi xvdeba 4 wlis
biWunas,
romelic
astamuris
tyupiscali
aRmoCnda.
man
Tqva,
rom
,,favrizma xeli mkra, SemTxveviT ar undoda, me gadmovardi da’’, aRmoCnda,
rom is, vinc mTeli sicocxle astamuris saxeliT cxovrobda, sulac ar
iyo astamuri, da mTeli cxovreba sxvis saxels atarebda. moulodneli
finali
postmodernizmis
mkiTxvelTan
bolomde
mTavari
damaxasiaTebeli
gulwrfelia,
is
,,kalmiT
xerxia,
atexili
avtori
qaosidan’’
gamosvlaSi Tavad exmareba mkiTxvels.
romanis dasasruls yvelaferi Tavis adgilas dgeba, wnoris gzaze
swored ,,ispahanis bulbulebi’’ gadafrindnen da es gadafrena gmirebis
realobasTan dabrunebis tolfasi xdeba.
nestan
kvinikaZis
am
nawarmoebs
SeiZleba
vuwodoT
erT-erTi
saukeTeso postmodernistuli ambavi, sadac mkiTxvels namdvilad ar
sWirdeba gonebis daZabva imisTvis, raTa Txroba xelidan ar gaeqces.
miuxedavad imisa, rom aq Cven vxvdebiT yvela im Taviseburebas, romelic
am
tipis
nawarmoebebs
axasiaTebT,
145
esenia,
aluzia,
metateqsti,
metapersonaJi, ekleqtizmi, isini fons uqmnian mwerals mTavari saTqmelis
gadmocemaSi.
nestan kvinikaZis bolo romania ,,iaguarebis teqno’’, romelic 2008
wels gamosca. ambavi erTi SexedviT Cveulebrivad, bevrisTvis nacnobi
istoriis CvenebiT iwyeba, Tumca es ubralod teqstis gaucxoebis xerxia.
siuJeturi xazi anazdad wydeba da saTqmeli sruliad sxva flangze
inacvlebs. interteqstualobis erT-erTi nimuSia TxrobaSi oTxi disa da
oTxi Zmis cota ar iyos uCveulo ambis Semotana. fragmentulad CarTuli
teqstis Semdeg ki Txroba nawarmoebis mTavar gmirze gadadis, aqac
mokledaa mowodebuli informacia misi saqmianobis Sesaxeb. mxatvrul
teqstSi CarTulia statistikuri monacemebi imis Taobaze, Tu romeli
qveynidan, ramdeni Tanxa gadmoiricxa saqarTveloSi. amis Semdeg avtori
kvlav warmoaCens gmiris cxovrebis garkveul monakveTs, romlsac Semdeg
kvlav analitikuri nawili mosdevs, amjerad ganxilulia saqarTvelos
uaxlesi istoriis socialuri da politikuri aspeqtebi da naCvenebia
mtkivneuli realoba: adamianebi samSoblos toveben, xazgasmulia vin
rogori viziT tovebs samSoblos da miemgzavreba rac SeiZleba Sors
misgan.
identuri
istoriuli
teqsti,
Tematikaa
wina
ganxiluli
kerZod,
erekle
mefis
romanSic.
werili
CarTulia
keisrisadmi
,,ori
saukunis Semdeg, kvlav migvatoves. keisrebmac da xelmwifeebmac. mokled,
ybaCam isev ise daigviana!’’ (kvinikaZe 2008: 52). qarTuli teqstebis garda,
warmodgenilia
inglisurenovani
teqstebic,
teqsti
aSkarad
ekleqtikuria, rac postmodernizmis erT-erT niSans warmoadgens.
teqstis geografiuli areali moicavs, rogorc saqarTvelos, ise
saberZneTs, Sveicarias, safrangeTs da amerikas. moqmedeba am qveynebSi
viTardeba. mwerali postmodernizmze ambobs, rom ,,sadRac aq unda iyos
TviTmkvlelebis
tye.
aq
homoseqsualebisa
da
lesboselebis
subkulturuli stili da postmodernistuli optimizmia’’ (kvinikaZe 2008:
67).
teqstSi
sruliad
alogikuradaa
CarTuli
ambavi,
romelic
gvatyobinebs, rom ,,jeims joisi ciurixSia dakrZaluli’’ (kvinikaZe 2008:
68).
mwerali gverds ver uvlis saqarTevlos uaxlesi istoriis Cvenebas,
rodesac qveyanas masiurad
yvela
tovebda. es
146
iyo
egreT wodebuli
,,perestroikis’’ periodi. garbodnen da es gaqceva ukan dabrunebis imeds
ar tovebda. amerika ki ,,martoxela xalxis qveyanaa, aq ojaxis Seqmnaze
aravin fiqrobs’’ (kvinikaZe 2008: 77).
teqstSi
karnavalis
elementebi
Semodis,
adamianebi
realobas
helouinis dResaswaulze aRweven Tavs, sadac isini uCveulo da realuri
cxovrebisgan gansxvavebul rols irgeben. helouini dResaswaulia, es
TamaSis erT-erTi saxeobaa, sadac gmiri marTalia cota xniT, magram
realuri
cxovrebisgan
mainc
garbis.
,,fexadgmul
yvelaferi xelovnuri iyo, magram ki icxovrebda
tyeSi,
marTalia,
kaci am tyuilSi’’
(kvinikaZe 2008: 80-81).
mTavari gmiri sruliad sxva samyaroSi moxvda, romelic rwmeniTa
da
imediT
iyo
savse,
saqarTveloSi,
amerikisgan
gansxvavebiT,
omi
mZvinvarebda. teqstSi miniSnebulia jinsebis Taobaze. ,,ver Caicves im
dros jinsebi!’’ (kvinikaZe 2008: 111).
qarTuli
sazogadoebis
problema
es sabWoTa kavSirSi mcxovrebi
iyo.
am
sazogadoebis
did
nawils
Tavisufal qveyanaSi cxovreba undoda.
,,iaguarebis teqno’’ romanis saTauri nazavia ori personaJis mier
Sesrulebuli rolis, iaguaris formaSi gadacmuli qali, helouinis
dResaswaulze
moeqca
damatyvevebeli
teqno
musikis
garemocvaSi,
romelsac axalgazrda mamakaci qmnida.
romans
gamoyenebuli
postmodernistuli
literatura
da
dasasruli
aseve
aqvs_CamoTvlilia
konkretuli
adamianebisadmi
madlierebis minawerebi. magaliTad ,,madloba dedaCems, rom sul cotaTi
vgavar, romelic 10 welia ar minaxavs’’ (kvinikaZe 2008: 151).
avtori romans
mamas uZRvnis. is teqstis bolos swored mas uxdis madlobas da wers:
,,da madloba mamaCems, romelic ver moeswro am romanis dasrulebas,
magram
yvelaze
metad
eloda
mis
gamocemas’’
(kvinikaZe
2008:
151).
gaurkveveli dasasruli, avtoris komentarebi postmodernistuli teqstis
damaxasiaTebeli niSnebia.
nestan
kvinikaZis
ganxiluli
romani,
araa
didi
mxatvruli
mniSvnelobis, rogorc es misi pirveli romani, ,,ispahanis bulbulebia’’.
maT Soris didi sxvaobaa rogorc saTqmelis gadmocemis TvalsazrisiT,
ise formiT. orive romanis magaliTze, cxadia, rom nestan kvinikaZis
147
SemoqmadebaSi
postmodernizmi
naTlad
aisaxa.
aq
gamokveTilad
Cans,
Txrobis fragmentuli manera, aluzia, karnavalizacia, Ria da amasTanave
sakmaod ,,saspensuri’’ finali, ormagi kodireba, es niSnebi orive romanSi
ikveTeba, Tumca, gamorCeulad es ,,ispahanis bulbulebSi’’ aisaxa.
cxadia is, rom qarTul literaturaSi gamoikveTnen
mwerlebi,
romelTac jer kidev mravali siaxlis SeTavazeba SeuZliaT qarTveli
mkiTxvelisaTvis, romelic nel-nela ugebs gemos, am siaxles da afasebs
kidec,
Tumca
yvelafris
da,
miT
ufro,
literaturis
mTavari
Semfasebeli droa.
2.5. aka morCilaZe
aka morCilaZe cnobili Tanamedrove mweralia. avtoris Sesaxeb
saubrisas yvela Tanxmdeba, rom misi Semoqmedeba gauZlebs dros. aka
morCilaZem mwerlobamde didi da mravalferovani gza ganvlo, profesiiT
istorikoss, sportis mimoxilva uwevda. samoqalaqo omma da afxazeTis
dakargvam mis Semoqmedebaze didi kvali datova. ,,mogzauroba yarabaRSi’’
pirveli nawarmoebia, romliTac is qarTul literaturaSi Semovida 1992
wels, romanic swored im periodis qarTul sinamdviles asaxavs. Amas 1995
wels
mohyva
meore
nawarmoebi
,,faliaSvilis
quCis
ZaRlebi’’,
TiTqmis imave satkivars utrialebs avtori. qalaqeli biWebis
Cvenebisas
mwerali
gulaxdilad
gvixatavs
misi
Taobis
sadac
cxovrebis
adamianebis
naklovanebebs, romelTac garkveuli periodis Semdeg ganwirul Taobad
moixsenieben. am romanebSi aisaxa 90-iani wlebis Tbilisi.
am
mweralze
morCilaZem
moaxerxa
dRes
sruliad
da
yvelaze
yvelaze
daipyro
bevrs
qarTuli
,,uwignur
weren
da
saubroben.
saliteraturo
adamianebsac
ki
sivrce.
waakiTxvina
aka
man
misi
moTxrobebi da romanebi’’ (oCiauri 2002: 5). mkvlevari lali avaliani
werilSi
,,interteqstualizaciisTvis‘’
wers:
,,aka
morCilaZem
(erT
teleinterviuSi mozardebTan, romlebTanac ise grZnobda Tavs, rogorc
Tevzi wyalSi, mwerali moulodnelad ,,gaixsna’’, rac ar sCvevia, da
aRiara, -SeSliliviT vwero’’) yovelTvis icis, raze ar unda daweros’’
148
(avaliani 2007: 80). aka morCilaZes wera did siamovnebas aniWebs da
mkiTxvelic siamovnebas iRebs misi nawerebiT.
pirobiTad
mwerlis
Semoqmedeba
SeiZleba
daiyos
sam
jgufad.
qalaqi, es Tema mniSvnelovan adgils ikavebs mis prozaSi, aka morCilaZe
istoriuli romanebis avtori, romelic qmnis ,,madaTovis ciklis prozas’’.
is
gvevlineba
nawilSi
aseve
,,santa-esperansas’’
ciklis
Semqmneladac.
samive
mwerlis mier naCvenebia sxvadasxva moqmedebis areali, aseve
gansxvavebulia ena. Tumca am SemTxvevaSi es ar aris Cveni mTavari
saTqmeli. aka morCilaZe postmodernizmamde garkveuli periodis Semdeg
mivida, es procesi maSin daiwyo, roca ,,madaTovis ciklis’’ romanebi
daiwera.
,,madaTovis ciklis proza’’. postmodernizmisTvis damaxasiaTebelia
istorizmis principi, rac Cans ,,madaTovis ciklis prozaSi’’. avtorma sxva
kuTxiT
dagvanaxa
saukuneebis
win
momxdari
Tu
gamogonili
ambebi.
kritikam araerTgvarovnad Seafasa es faqti. istorikosi kale boboxiZe
JurnalSi ,,mecniereba dRes’’ erT-erT interviuSi wers Semdegs: ,,diax,
gavecani aka morCilaZis moTxrobas saTauriT ,,rogor mokvda varsqen
pitiaxSi’’. Zneli dasajerebelia, rom am moTxrobis avtors, romelsac
istorikosis
diplomi
udevs
jibeSi,
raime
warmodgena
hqondes
saqarTvelos istoriaze’’ (morCilaZe: 2003) miuxedavad aseTi mosazrebisa,
konan
doilis
afasebs:
sazogadoeba
,,amboben,
exerxeboda,
rom
axla
aka
konan
kavkasiaSi
morCilaZes
doili,
Semoqmedebas
romelsac
cxovrobs
da
aka
amgvarad
sulebTan
saubari
morCilaZe
hqvia’’
(morCilaZe: 2003) saintereso Sefasebaa. diax, mweralma nawarmoebebSi
moixmo
sxvadasxva
literaturuli
gmiri
da
sruliad
gansxvavebul
viTarebaSi warmogvidgina, rasac zogierTi istoriis dacinvad afasebs,
zogi
ki
ostatobis
umaRles
gamovlinebad
miiCnevs.
vfiqrobT,
rom
sainteresoa saukuneebis Semdeg Tanamedrove mwerlis TvaliT danaxuli
warsuli. moqmedebis areali moicavs ramdenime mezobel qveyanas. ufro
xSirad ki moqmedeba inglisis dedaqalqSi londonSi xdeba. aqac saqme
gvaqvs
postmodernizmisTvis
damaxasiaTebel
xerxTan.
149
siuJetis
gaucxoebis
madaTovis
madaTovze
da
ciklis
romanebidan
ukan’’.
am
romans
pirvelad
daibeWda
gamocemisTanave
,,gadafrena
araerTgvarovani
gamoxmaureba mohyva, kritikosTa nawili masSi mxolod uwesobas xedavda,
nawili ki aRfrTovanebas ver malavda. aka morCilaZis ,,zRvargadasuli
niWierebis gamo’’_wers lali avaliani. is wignSi ,,Wabua amirejibidan aka
morCilaZemde’’ aRniSnavs Semdegs: ,,madaTovis kiTxva didi molodiniT
daviwye, magram zemoT xsenebuli faqti (igulisxmeba aratradiciuli
seqsualuri urTierTobis scena xafo mxatvris da Tbiliseli bobolebis
s.Z.) sakmarisi Seiqmna, rom wigni usiamovnod, wyeniT ,,yvelaze pikantur’’
adgilas momesrola da aRqma damedo sakuTar TavTan, rom ,,madaTovis‘’
xelSi amRebi aRar viqnebodi, magram amao cnobismoyvareobam da ,,uweso’’
mTxrobelis wredagasulma niWierebam maleve damarRvevina es aRTqma’’
(avaliani 2005: 217).
kidev erTi mkvlevari, romelic gamoexmaura romans, gaxlavT lana
kalandia,
werilSi
,,aka
morCilaZe
gadafrena
madaTovze
da
ukan’’
(citaciis gaazrebisaTvis). statiidan vigebT Semdegs: ,,aka morCilaZis
teqstSi
citacia
stilistikuri
migviTiTebs
erTdroulad
mniSvnelobis
garkveul
azrobrivi,
elementad
istoriul-
struqturuli
formdeba.
literaturul
citaciiT
arealze.
da
avtori
am
gziT
xorcieldeba sxvadasxva Sinaarsis transplantacia mxatvrul teqstSi,
mkiTxvelis
moqceva
ganapirobebs
mkiTxveli
,,nacnob’’
mzadyofnas
momzadebulia
sivrcobriv
mxatvruli
graf
ganzomilebebSi,
komunikaciisTvis.
segedsa
da
muSni
imTaviTve
gamocdili
zarandiasTan
sasaubrod, radgan mas aqvs saTanado codna am personaJis Sesaxeb’’
(kalandia 2001: 16).
Wabua
morCilaZe
amirejibis
mogonebebs
romani
Tu
sTavazobs
CvenebaTa
mkiTxvels.
stilzea
aq
agebuli,
saerTo
aka
suraTi
mogonebebiT iqmneba, daTa TuTaSxiaSi ki siuJeti dokumentur masalaze
dayrdnobiT
ikvreba.
aka
morCilaZem,
misive
ganmartebiT,
qarTul
literaturaSi graf segedze ukeTesi personaJi ver SearCia. nawarmoebi
iwyeba kiTxviT ,,amoican es cxovreba ar ginda?’’ TiTqos mkiTxvels Tavad
mwerali aZlevs gasaRebs WeSmaritebis amosacnobad, amoicnobs Tu ara es
mxolod maszea damokidebuli.
150
romanis mTavari gmiri xafo mxatvaria, Tumca aka morCilaZe erTerT interviuSi ambobs: ,,ar vici, xafoze ar mifiqria, xafo mand mTavari
gmiri ar aris CemTvis. mand me sxva sayvareli
pirebi myavs, yorRanovi da
baiardi, mTeli es ambavic imitomaa mogonili, rom eg ori gmiri rogorme
gamoCeniliyo’’ (imnaiSvili 2001: 7).
xafo mxatvris personaJi sainteresod warmogvidgina avtorma. masSi
ori adamiania gaerTianebuli_ mxatvari, romelic Tavis saqmes ZiriTadad
zeda
ubanSi
akeTebs
da
qveda
ubnis
xafo,
romelic
sruliad
gansxvavebuli cxovrebiT cxovrobs. is CacmiTac sxvadasxvnairad icvams
qveda da zeda ubnebSi. ,,Tu maRla qalaqSi midioda samuSaod, ecva TeTri
perangi, mwvane kostumi da
exura
,,rusuli Slapa’’.
meidanze CoxiT,
priala alisferi xalaTiT da Savi priala waRebiT gadioda.
xafo dabla qalaqis kaci iyo. maRla qalaqis xafo sxva iyo! iq ar
iyo braziani. ityodi kidec_ ,,gazeTebi waukiTxavs anda gazian wyalsa da
luds erTmaneTisgan gamoarCevso’’ (morCilaZe 2004: 13).
SeiZleba
asociaciurad
paraleli
gavavloT
entoni
berjesis
romanTan ,,meqanikuri forToxali’’, sadac rTuli xasiaTis mqone gmiri
warmogvidgina mweralma. aleksi rTuli pirovnebaa, mas gansakuTrebuli
cxovrebis wesi da Sinagani samyaro aqvs, rac izidavs mkiTxvels da masze
waruSlel STabeWdilebas tovebs. avtoris mizania dasaRupad ganwiruli
samyaros
da
masSi mcxovrebi gadagvarebis
piras
mdgari adamianebis
Cveneba.
aleksis xasiaTis Cvenebisas rCeba STabeWdileba, rom ukve Seicani
is,
misi
Sinagani
yvelafers,
masac
buneba
aqvs
Tumca
saqme
dafaruli
arc
mxareebi.
cxovrobs, romelic mxolod viwro wrem icis
ase
martivadaa,
gmiri
meore
rogorc
cxovrebiT
da sadac avlens realur
saxes, Cans iseTi, rogoric aris. dRe SeniRbuli Rame niRabs iSorebs da
realuri saxiT warsdgeba mkiTxvelis winaSe. Rame borotebis simboloa
da aleksic maSin irgebs niRabs.
niSandobrivia
aleksis
Cacmis
gansxvavebulad
icvamda.
avtori
sakuTar
ucvlis
mas
gmirs,
am
stilic,
is
detaliT
garegnobas,
imijs,
dRisiT
ostaturad
da
RamiT
gvixatavs
miswrafebebs.
aleksi
dRisiT atarebda TeTr bambis svitrs da moxarSul jinss. rodesac
151
danaSauls Cadioda, ecva Savi motkecili Sarvali, romelsac oboba
exata, ironiulad aris daxatuli avtoris mxridan aleksis da misi
megobrebis Cacmuloba, romlebic yvelasagan gamoirCeodnen amiT.
entoni
berjesma
postmodernistuli
xerxebis
gamoyenebiT
warmoaCina gmiri, romelzec garkveuli moralur-fsiqologiuri gavlenis
moxdenas amaod crdilobs kapelani, Tumca misi qadagebebi, wylis nayvas
ufro hgavda, vidre mozardze raime STabeWdilebis moxdenas.
mniSvnelovania,
rom
xafoc
da
aleksic
xelovnebis
didi
Tayvanismcemlebi arian, xafo mxatvaria, aleksi klasikuri musikiTaa
gatacebuli,
is
kargad
asxvavebs
erTmaneTisagan
ara
marto
musikas,
aramed imas, rac am musikis miRmaa. magram es samyaro maTTvis droebiTi
TavSesafaria, TavianT samyaroSi isini kvlav qveynierebaze gaborotebul
adamianebad
aleksi
gvevlinebian,
sisxlismsmel
romlebic
mkvlelad
kargaven
gvevlineba,
yovelgvar
aseve
adamianurs.
mkvlelobasa
da
yovelgvar danaSaulebriv moqmedebebs ukavSirdeba xafos cxovrebac.
zeda da qveda qalaqebis mkvidrni erTmaneTs ar icnobdnen. xafos
aratradiciul orientaciaze yvela saubrobda. mis megobrad yru-munj
biWs Tvlidnen, romelic saxlSi hyavda da Svilad asaRebda.
anCisxatis eklesiis moZRvari mama zaqaria win aRudga xafos aseT
uweso
cxovrebas.
TvalTvals.
magram
mweralma
damokidebuleba
Tavad
dagvanaxa
sarwmunoebisadmi.
gaurkvevel
im
viTarebaSi
periodSi
maSin
jer
Seewira
mcxovrebi
kidev
uamravi
mis
adamianis
adamiani
Sors iyo eklesiisgan, xafom taZarSi moqcevis wesebi icoda. iq rom
Sedioda, quds ixdida, magram moZRvris kiTxvaze, ra rjulisa xaro,
pasuxobda: ,,ra rjulisa var? qalaqisa’’ (morCilaZe 2004: 19).
aRsaniSnavia xafos mier mama zaqariasTvis wiTeli vaSlis micema. es
cnobili personificirebuli simboloa, swored vaSli gaxda mizezi adam
da
evas
samoTxidan gaZevebisa. vaSli am SemTxvevaSi
boroti Zalis
maniSnebelia, mama zaqaria xafos ierma Sezara da dainaxa gamocxadebuli
eSmaki, ,,mxurvale locviT SesTxova
RmerTs gamarjveba uwmindurze’’
(morCilaZe 2004: 19) mweralma moZRvari deteqtivad gadaaqcia: ,,arc is
unaxavs vinmes, rogor gadaiqca mama zaqaria xafos landad da arc is
152
rveuli unaxavs vinmes, sadac daxazuli iyo xafos moZraobis xazebi’’
(morCilaZe 2004: 20).
madaTovi kunZulia, romelic samive romanSi moqmedebis epicentrad
gvevlineba, swored aq pouloben gardacvlil xafos, aq xdeba saidumlo
Sexvedrebi SeTqmulebsa da maT kvalSi Camdgar gamomZieblebs Soris, am
kunZuls STanTqavs TeTri veSapi.
aRsaniSnavia xafo mxatvrisa da norvegieli mwerlis knut hamsunis
Sexvedra, hamsuni mwerals misi namdvili gvariT hyavs moxseniebuli,
rasac
lali
morCilaZis
avaliani
romanSi
SemTxveviTobad
moxvedras
didi
armiiCnevda,
norvegieli
is
mis
werda:
namdvil
,,aka
gvars
pedersens unda umadlodes’’ (avaliani 2005: 131). SesaZlebelia es asec
iyos, magram TvalSisacemia hamsunis romanSi Semoyvanis pirveli epizodi,
sastumro ,,londonSi’’ dasaxlebuli mwerali dadis ise, rogorc misi
mTavari gmiri, romanidan ,,misteriebi’’. mogzaurobs, TveobiT sxvadasxva
adgilebSi uwevs cxovreba, swored hamsunTan mimarTebaSia wamoweuli
wina planze kunZulis Tema, avtori norvegiel mwerals aTqmevinebs:
,,kunZulze viyavi. Cveulebrivi kunZulia Zalian patara imisTvis, rom zed
venaxi iyos gaSenebuli da mainc venaxi, venaxi aris. ras niSnavs venaxi
Sua qalaqSi, Tanac kunZulze, sadac nagavsayrelia’’ (morCilaZe 2004: 24)
ucxoelisTvis gaugebaria, ras unda niSnavdes nagavsayrelis gverdiT
gaSenebuli venaxi, vazi xom saqarTvelos simboloa, ubralod xdeba
faseulobaTa gadafaseba, nagavsayrelis gverdiT qveynis saxe imarxeba.
,,yovel diliT Cvens fanjridan vxedav kunZulis erT naglejs da sul
vfiqrob, ras unda niSnavdes es myrali adgili qalaqis SuagulSi, sadac
yurZeni sruliad gansxvavebuli ram aris? aq xom italielebiviT RviniT
ibanen pirs? kunZulis istoria aravin ar icis’’ (morCilaZe 2004: 25)
avtorma stumris mier dasmul SekiTxvas ioselianis daxmarebiT pasuxi
iqve gasca, ioselianma mxolod is icoda, rom madaTovi, visi saxelic am
kunZuls erqva, generali iyo. is gaxldaT kunZulis
misi gardacvalebis Semdeg
mflobelic, magram
ucnobia, vis darCa kunZuli.
madaTovze xdeba xafos da hamsunis Sexvedra. maT Soris saubari
mxatvris
ucnaurad
mowyobil
oTaxSi
grZeldeba,
sadac
yvelafers
Semoqmedis xeli etyoba, iq yoveli nivTi moxatulia. xafos saxlis
153
xatvisas mwerali iwyebs gmiris saxecvlas. is Cven winaSe aTamaSebs
karnavals: ,,harfezac zRapris gmirs hgavda, yelze saaTi Seeba, Tavze
maudis bumbuliani qudi efara, Wrel qoSebSi da sparsul xalaTSi iyo
gamowyobili.
winaSe,
TiTqos
daibna
mxatvarma
da
mxatvarma
hamsuni,
beWebze
rodesac
aTasgvari
speqtakli
dadga
naxevrad
SiSveli
orlamentebis
ucxoeli
biWi
xatva
stumris
daisva
daiwyo.
win
baton
pedersens arasodes enaxa amgvari ram. man daifiqra, rom es kaci funjiT
uambobda
jadosnur, qirmnis gzebiT moxatul zRapars’’ (morCilaZe 2004:
55). xafom ucxoeli stumris aRfrTovaneba SeZlo, romelmac mxatvris
niWis Seuferebel adgilad miiCnia Tbilisi, parizSi rom ecxovra, xelis
gulze atarebdnen.
romanSi xdeba siuJetis gaucxoeba. aq CarTulia sxva piris mier
moyolili
ambebi, ase magaliTad, xafos Sesaxeb ambavs gadmogvcems
findRa firuza, is momswre iyo Tbilisis abanoSi momxdari ambebisa,
rveuli sadac es ambebi iyo aRwerili, daikarga xolo Tavad saeWvo
viTarebaSi gardaicvala. mama zaqarias msgavsad, isic daixrCo, orive
mkvlelobas
erTi
xelwera
aqvs,
orive
maSin
gardaicvala,
rodesac
mxatvris pirad cxovrebas Seexnen.
TxrobaSi
suraTi
isev
icvleba
amjerad
gvevlinebian gamomZieblebi baiardi da yorRanovi,
moqmed
pirebad
romlebsac xafos
mkvlelobis saqmis gaxsna
daevalaT, am saqmis did mniSvnelobaze mwvane
saqaRaldec
xafo
metyvelebda.
gaxldaT
im
danaSaulebrivi
jgufis
wevri, romelsac bebuTovi meTaurobda. avtori ironiuli toniT ambobs
Semdeg sityvebs am jgufze ,,mkvlelis Zieba iq uadgilo iyo, radgan am
adamianebma gulmxurvaled daitires sakuTari ,,qmari’’ (morCilaZe 2004:
60). es adamianebi niRabamofarebulebi TamaSoben cxovrebaSi.
romanis bolos gaCenil kiTxvaze,
Tu vin aris xafos mkvleli?
pasuxs mkiTxveli finalSi gakeTebuli danarTidan igebs. xafo misma
Svilobilma mokla. garda amisa, danarTSi CamoTvlilia yvela im pirTa
sia, vinc romanSia naxsenebi, axsnilia istoriuli TariRebi. aseve vigebT
imasac,
rom avtors am romanisTvis sxva saxeli hqonda mofiqrebuli
,,xafo siyvarulis mevaxSe’’, magram is gamomcemlis TxovniT Seucvlia.
154
meore
nawarmoebia
,,gaqrebi
madaTovze’’.
wina
romanisgan
gansxvavebiT, is ufro sainteresoa, interteqstualoba arc wina romans
aklda, magram am SemTxvevaSi iseTi STabeWdileba rCeba, TiTqos mwerali
da mkiTxveli erTmaneTs
amocnoba.
nawarmoebis
scdebian, Zneli misaxvedria mwerlis Canafiqris
yoveli
Tavi
iwyeba
amonaridebiT
sxvadasxva
mwerlisa Tu poetis Semoqmedebidan.
nawarmoebis mTavari gmirebi arian ucxoeTSi ganaTlebamiRebuli
adamianebi, aq SedarebiT ufro didi adgili eTmobaT qalebs marina
agabekovas
da
saqarTveloSi
socialuri
ardanel-iSxnels.
mwerlobiT
fonia
ver
Seqmnili.
parizSi
cxovrobs,
romanis
naswavli
mis
erT-erT
ioseliani
irgvliv
epizodSi
saSineli
ioseliani
germanelebis furnis win specialurad Cerdeba raTa pureulis cqeriT
Tvali gaaZRos, rom es yvelaferi Semdeg daesizmros. ,,ynosva gauZlierda
am SimSilisgan ise,
rom kai mwevar ZaRlad gamodgeboda’’ (morCilaZe
2001: 57) am nawilis wakiTxvisas mkiTxvels SeiZleba gaaxsendes hamsunis
moTxroba ,,SimSili’’, sadac msgavsi situaciaa aRwerili. SimSili didi
fsiqologiuri
stresis
gamomwvevi
movlenaa,
hamsunma
STambeWdavad
aRwera es Tema Tavis moTxrobaSi. interteqstualoba postmodernizmis
xerxia,
romelsac
aka
morCilaZe
iyenebs.
gmirs
rTul
viTarebaSi
mxsnelad didi xnis megobari iliko imerliSvili moevlina.
ioseliani avtors warsulSi
gadahyavs, is hyveba Tavis cxovrebas
imerliSvilTan gatarebul periods, roca yvelaferi saerTo hqondaT,
maT Soris gulic, orives erTi qali uyvarda.
aka
morCilaZe
ajerebs
mkiTxvels
iliko
imerliSvilis
gulwrfelobaSi, mas marTla surs megobris daxmareba. mweralma iliko
imerliSvilis da ioselianis saxiT ori sruliad gansxvavebuli gmiri
warmogvidgina, ,,me Cemi mouvleli da mSieri ieriT. is kidev ingliselis
Salis saucxood Sekeril kostumSi, bajaRlos saaTiT damSvenebuli
karga
mozrdili
ZewkviT,
tyavis
budidan
Tavgamoyofil
amerikul
sigaretebiT’’ (morCilaZe 2004: 60).
saintereso versia warmogvidgina mweralma
maCablis gauCinarebaze.
is imerliSvilis piriT gveubneba, rom inglisuris kargi mcodne maCabeli
boSebs argentinaSi gahyva. rogorc aRvniSneT, gansxvavebuli varianti
155
SemogvTavaza
laSa imedaSvilma maCablis gauCinarebaze wignSi ,,sami
mkvleloba Zvel TbilisSi’’, sadac mTavari moqmedi piri kniaz maCabelia.
iliko imerliSvilis mizani samyaros Secvlaa. am mizniT Targmnis
qarTulad ioseliani krapotkinis akrZalul wigns ,,reC buntavSika’’.
xdeba
axali
personaJis
kapitan
saginovis
Semoyvana,
romelic
nawarmoebSi mxolod da mxolod warsulis landad gvevlineba, erT
dros didi Tanamdebobis mqone adamians awmyoSi mxolod mogonebebi
qaosi da martooba SerCa xelT. misTvis dros aranairi datvirTva aRar
gaaCnda.
aka
morCilaZis
arc
Tu
ise
mravalferovan
qalTa
samyarodan
aRsaniSnavia kneina aradnel iSxneli, romelic intrigebis xlarTvaSi
gamowvrTnili qali gaxldaT. sinamdvileSi ra erqva an vin iyo, aravin ar
icoda, is jaSuSi iyo ,,dedofali pirSav saidumloTa gaxsnisa’’. bedi imas
hqonia, visac arc ki smenia misi saxeli’’ -werda saginovi.
romanSi asaxulia kneina iSxnelis burusiT moculi sikvdilis
ambavi, eWvi saginovze aiRes maT erT dros axlo urTierToba hqondaT.
saintereso Temaa,
saginovisa
da
qalebis
damokidebuleba
miuxedavad
kapitnis mZime xasiaTisa, qalebi misi gulisTvis angrevdnen ojaxebs,
magram maTve daakargines yvelaferi.
Txroba
gadadis
romanis
mTavar
gmirze,
ioselianma
Secvala
cxovrebis stili, mas uyvarda wignebi da qalebi, misi Seyvarebuli
xvdeboda, sxva saqmisTvis rom moekidebina xeli.
aram
nikolaeviCis
bina
revolucionerebis
TavSesafari
xdeba.
ioseliani wigns zaal nakaSiZis saxeliT Targmnida, swored es wigni
gaxda
romanSi
moqmedebis
ganviTarebis
mTavari
mizezi.
iwyeba
CaxlarTuli siuJeti. kunZuli madaTovi romanis dasasrulsaa naxsenebi_
,,viRacam fexi Semodga madaTovis rbil
miwaze’’. am kunZulze xdeba
Targmanis gadacema, romelic baiardis da yorRanovis xelSi xvdeba da
iqve nadgurdeba.
baiardi da yorRanovi CvenTvis ukve kargad nacnobi gmirebi arian.
gansxvavebiT wina romanisgan, sadac isini erTmaneTs kargad arc ki
icnoben, aq ukve megobrebad gvevlinebian. erTi romanidan meore romanSi
,,mogzauri’’ personaJebi postmodernizmisTvis bunebrivi movlenaa.
156
amaT
garda,
zemoT
ganxiluli
romanidan
sxva
personaJebic
gadmodian, rac, rogorc ukve aRvniSneT, axasiaTebs postmodernizms. wina
romanSi
iliko
revolucioneria,
imerliSvili
aq
ki
is
ukve
jer
kidev
aqtiuradaa
Camouyalibebeli
CarTuli
revoluciur
moZraobaSi.
nawarmoebSi avtori gadis realuri sivrcidan irealur sivrceSi,
erTi adgilidan meoreze,
erTi epizodis
aRweraze, sazRvrebi moSlilia.
Cans. kargad
iSleba
aRweridan meore
sad iwyeba ambavi da sad mTavrdeba, ar
aris daxatuli im periodis
ruseTis
mzakvruli
epizodis
gegma,
Tbilisi, romlis
Tumca
romanSi
fonzec
gamoyvanil
gamomZieblebs jer kidev SerCeniaT Rirseba.
mwerali
bodiSs
uxdis
yvela
im
avtors,
romelsac
mal-male
esesxeboda. is Tavs imiT imarTlebs, rom misTvis wera saxaliso saqmea
da
Wadrakis
erT
ubralo
salaRobo
partias
hgavs.
sainteresoa,
am
romanebis avtori marTla Wadraks gveTamaSeba da es misi garTobaa
mxolod? saeWvoa, aka morCilaZe ar wers garTobisaTvis, is wers imitom,
rom ubralod unda weros.
,,veSapi madaTovze’’ -madaTovis ciklis mesame wignia, masze Tavad
avtori
akeTebs
komentars
da
wers:
,,iseve
rogorc
madaTovis
wina
romanebSi, mkiTxveli aqac mraval istoriul Tu mwerlis fantaziiT
Seqmnil personaJs Sexvdeba da warsulis suraTsac gaixsenebs. es romani
ori nawilisgan Sedgeba, meore nawilSi mwerali axal realobas qmnis,
romlis finalSic mkiTxveli xvdeba, rom madaTovis ocwliani istoria
sinamdvileSi
kompiuteruli
virtualuri
realobaa,
21-e
saukuneSi
Seqmnili
TamaSi ,,mejiq polisi’’ yofila. winasityvaobad
yovel
TavSi sxvadasxva nawarmoebebidan amonaridebia motanili.
romani naTlad gviCvenebis postmodernistuli samyaros TamaSis
princips,
avtori
gveTamaSeba
am
sityvis
piradapiri
mniSvnelobiT,
mkiTxveli mihyveba mas irealur, ararsebul samyarosken. Tu nawarmoebis
pirvel TavSi realuri pirebi arian gamoyvanili, meore nawilSi sxva
suraTi gvxvdeba. gmiri sxva sivrceSi gadadis, avtori gviTrevs TamaSSi,
rogorc
meSveobiT
mkvlevari
bela
postmodernistul
wifuria
ganmartavs:
xelovnebaSi
157
,,TamaSis
gacilebiT
principis
ufro
rTuli
mxatvruli
struqtura
manipulirebdes
amyofebdes
iqmneba.
realobasa
da
avtori
irealobis
SegrZnebiT
TamaSobdes
da
recipients
am zRvarze’’ (wifuria 2005: 27) avtori qmnis STabeWdilebas,
rom samyaroSi araferi araa sando,
moTamaSe
SeiZleba
mxared
gvevlineba
arc teqsti. is niRabs irgebs, erT
Tavad
avtori,
mTavari
moTamaSe
ki
mkiTxvelia.
mwerals
saxecvlili
gadaukeTebia kldiaSvils
gvevlineba, rogorc
samani,
gmirebi
Semohyavs
romanebSi.
personaJisTvis da samaniSvilis
asevea
gvari
nacvlad
yorRanovi. es im periodis
ruseTis
politika iyo. icvlebian Taobebi, romlebic kargaven erovnulobas. xmali
xdeba
Tavi da Tavi
wignma ikisra,
xmali saqarTvelos istoriis kuTvnilebaa, romelic
mefeebis xelidan
istoriis
siuJetis ganviTarebisa. wina romanSi ki es funqcia
garkveva
stalinis xelSi gadadis. gamomZiebel SeraZes xmlis
evaleba.
is
saintereso
figuraa
romanSi.
SeraZe
ruseTis imperiis samsaxurSi erTgulad dgas. man uari Tqva yvelaze da
yvelaferze. daTmo sayvareli qali. kunZul madaTovze mdgari gmiri
warsulSi daabruna saxelma aleqs, es saxeli bolos dedam dauZaxa. isev
qalis xma iyo, oRond Zveli siyvarulis nacnobi xma. ninas danaxvam 25
wlis winandeli siyvaruli gaaxsena. ,,bevri ram daTmo SeraZem aRzrdis
gamo, wesierebidan da gulidan daTmo’’ (morCilaZe 2005: 104).
rac Seexeba stalins, misadmi ironias ar iSurebs mwerali. ,,amxanagi
stalini
naCvenebia
Tu
moixmars
kokains
da
opiums’’
-kiTxulobs
avtori,
aqve
stalinis politikuri cxovrebis dawyebis pirveli nabijebi.
mas gaqcevis dros beris tansacmlis Cacmac mouxda, razec uTqvams
kidec_ ,,dedaCemi amis Casacmelad mamzadebda
da axla rom daminaxavdes,
movewonebodi’’ (morCilaZe 2005: 116).
iliko imerliSvili am romanSic gamohyavs avtors. man ,,TbilisSi
cxovrebis weliwadsa da rva Tves dainaxa axali qveyana, sazizRari
qveyana, ubeduri, daCoqebuli qveyana’’ (morCilaZe 2005: 106). bolSevikebi
cxovrobdnen warmodgenebiT. am warmodgenebiT qmnidnen qveyanas. ,,amdeni
sisxlic imitom iyo, rom adamianebs ar esmodaT, ratom unda icxovron
iZulebiT warmodgenaSi’’ (morCilaZe 2005: 107).
158
wignis meore nawili utu miqavas sityvebiT iwyeba: ,,oxrad ki darCes
iseTi samSoblo, sadac Tavic ki ver Segifarebia sadme’’. am nawilSi
gansxvavebuli istoria iwyeba, naCvenebia erTi ubralo viTom mwerali,
romelic
mxolod
mwerlobaze,
misi
wignakebs
xeliT
werda
avtori
da
axal
pretenzia
realobas
ar
hqonda
qmnis.
did
ismaili
am
fsevdonimiT Semodis mwerali TxrobaSi. virtualur samyaroSi mis mier
imarTeba qveyana, sadac sruli demokratia iyo da xuTi sxvadasxva gazeTi
gamodioda. es qalaqi Tbilisis iluzias qmnis. mwerlis cxovreba iqca
TamaSad.
am
kunZulze
ufro
daculad
grZnobda
Tavs,
mas
saimedo
sazRvari wyali ekra. ,,kunZulebs Tbilisurad mivxede, sacalfexo gavude
da iq xexili da vazi Cavyare, ra miyvars kidev da vazi eg aris Cemi
pirveli da ukanaskneli mcenare’’ (morCilaZe 2005: 214).
miuxadavad imisa, rom is ararsebuli samyaro iyo, mainc Seesivnen im
periodis
realuri
mtrebi
komunistebi,
romlebic
TiTqos
kunZulze
gavliT iyvnen, magram Zvirad daujda saqarTvelos ,,gavliT Semosuli’’
mtris
gaZeveba,
brZolaSi
marcxdeba
,,monRolebs
daamarcxeb, am wiTlebs
gmiri,
marcxdeba
gaagebineb,
verafers
saqarTveloc
napoleons
Seasmen.’’
gaagebineb,
wiTlebTan
Sav
Wirs
nawarmoebSi realuri da
irealuri elvis siswrafiT cvlis erTmaneTs, Znelia imis mixvedra, Tu
sad gadis zRvari am or samyaros Soris.
veSapis gamoCenisas irTveba katastrofis ujra, miuxedavad amisa,
kunZuls ipyrobs TeTri veSapi. ,,mxolod wamiT amoimarTa wylidan raTa
kvlav CaeyvinTa ase micuravda ase midioda’’ (morCilaZe 2005: 230). daibna
mtris pirispir mdgari gmiri ,,da sanam CayvinTavda rCevebis ujras veci
da vkiTxe vebrZolo?-qalaqi unda SeebrZolos, Tqven vera iyo pasuxi’’.
ruseTis
imperiam
daipyro
saqarTvelo,
ise
rogorc
TeTrma
veSapma
kunZuli. ,,me ver vuyurebdi sakuTari qalaqis ase mospobas’’ (morCilaZe
2005: 230). veSapis saxe simbolurad siZlieris gamomxatvelia, mis miRma
SeiZleba ruseTic davinaxoT, romelic swored am Zalis xarjze imonebs
yvelas.
naTelia,
proza’’
rom
aka
mniSvnelovan
morCilaZis
adgils
SemoqmedebaSi
ikavebs.
mwerlis
,,madaTovis
wiaRsvlebi
ciklis
Rrma
da
araTanmimdevrulia. literaturaTmcodneobiTi terminiT rom ganvmartoT,
159
aka morCilaZe da misi mkiTxveli liminalur fazaSi imyofebian, yofnaaryofnis
zRvarze.
simravle,
aluzia,
aseve
Cans
xSirad
gantotvili
erTi
azrovneba
SexedviT
_
umniSvnelo
teqstebis
ambavi
isea
nawarmoebSi Casmuli, rom mkiTxveli ver grZnobs mTlianobis rRvevas,
rac mwerlis niWze metyvelebs.
aka
morCilaZe eTamaSeba
Tavis
mkiTxvels,
man
ki
unda
SeZlos
mwerlis fexdafex miyola, raTa Semdeg xelidan ar gagvisxltes ambavi
da
Tavad
avtori,
romelic
gamocanebiT
gveTamaSeba
da
gvTavazobs
,,amoican es cxovreba ar ginda?
,,santa-esperansas ciklis proza’’.
saubrisas
ar
nawarmoebi
,,santa-esperansa’’.
aramed
SeiZleba
ar
araoriginaluri
aRiniSnos
is
misi
gamorCeulia
formiTac.
krebulsac ki uwodebs s. Z.)
aka morCilaZis Semoqmedebaze
wigni,
erT-erTi
ara
gamorCeuli
marto
(zogierTi
SinaarsiT,
mas
ambebis
Seicavs uamrav qveteqsts, sadac ambebi erTi
rveulidan meore rveulze gadasvlisas erTmaneTis miyolebiT cvlian
erTmaneTs. rveulebi
oTxi ferisaa yavisfers_yurZnismtevani axatia,
yviTels-mayvlis buCqi, mwvanes _burZgis yvavili, cisfers ki xmali, isini
moTavsebulia
patara
saqarTveloSi
arsebuli
samxedro
saomari
CanTaSi.
samxedro
mdgomareobis.
CanTa
simboloa
SesaZlebelia
am
36
rveulidan, romelic mkiTxvels surs, is gamoiRos da iqidan daiwyos
kiTxva, teqsti amis saSualebas iZleva. postmodernisti mwerlisTvis
aseTi eqsperimentebi ucxo ara aris. marTalia,
moqmedebis adgili
gaucxoebulia, magram, rodesac mkiTxveli nawarmoebs Tavidan bolomde
gaecnoba, gaucxoebis SegrZneba sruliad ikargeba. misTvis cxadi xdeba
is, Tu ra imaleba santa-esperansuli ambebis miRma, es mwerlis mier
virtuozulad Seqmnili saqarTveloa, am kunZulebis yofa saqarTvelos,
ufro zustad ki
ganukiTxaoba
90-iani wlebis Tbiliss mogvagonebs, sadac areuloba,
da orxelisuflebianoba
iyo, romlis
quCebSic tyviebi
zuzunebda. Eesaa Cveni samSoblos realuri suraTi. Tumca avtorma mas
santa-esperansuli ambavi uwoda. ,,iqaur ambebs saqarTvelos ambebs Tu ar
vuwodebT, qarTul ambebad mainc aucileblad unda mouxmoT’’ (paiWaZe
2006: 98). romani banqos TamaSis principzea agebuli, inti ase uwodeben am
TamaSs. sadac karts feri ara aqvs, mis adgils vazi, mayvali, buZgi da
160
xmali ikavebs. Ddetalurad aris aRwerili intis TamaSis wesebi. Tavad
avtori
wers,
,,yvelaferi
Tavisi
agebulebiT
rveulebSia
axloa
milorad
Cemi
mosayoli’’.Ees
paviCis
romanTan
nawarmoebi
,,ukanaskneli
siyvaruli konstantinopolSi’’.
Tavad santa-esperansa gamonagoni kunZulia, aka
morCilaZe
xSirad
igonebs, rogorc personaJebs ise ambebs, _,,yvelaferi, rasac igoneb, ar
SeiZleba iyos lamazi, magram kargad ki unda gamoigono’’_wers Tavad
avtori.
teqsti
Seicavs
uamrav
patar-patara
ambavs,
romelic
garkveulwilad ukavSirdeba erTmaneTs. santa-siti, is qalaqia, sadac
saukuneebis
erovnebis,
kunZuli
manZilze
erTmaneTis
kulturisa
Sav
zRvaSi
Tavisufldeba,
ra
saqarTveloa,
xolo
da
gverdigverd
religiis
mdebareobs,
saTqmeli
warmomadgeneli
romelic
imaleba
dampyrobi
cxovroben
amis
inglisis
xalxi.
inglisis
ukan,
saxeSi
sxvadasxva
Tavad
batonobisgan
naTelia,
advilad
kunZuli
davinaxavT
ruseTs. ,,me movedi esperansaze da vuyureb saqarTvelos’’ _wers erT-erTi
gmiri.
romanSi detalurad aris aRwerili kunZuli, misi dedaqalaqi santasiti,
sadac,
Tbilisis
msgavsad,
erTmaneTis
gverdigverd
idgnen
marTlmadidebluri eklesia da meCeTi, Tbilisi gamoirCeva swored am
interkulturuli niSan-TvisebebiT. santa-esperansaze ki Ramis klubebSi
saintereso mxolod am qalaqisTvis damaxasiTebeli ,,sadardos’’ saxeliT
cnobili simRerebi sruldeboda, aseTi tipis simRerebis Sesrulebis
Tavisebureba is iyo, rom msmenels ar SeeZlo daenaxa momRerali an
miaxloeboda
mas.
Kkesane
daTas
Seyvarebuli
swored
sadardos
momRerali iyo. mamakacebs es qalebi TavianTi xmis gamo uyvardebodaT.
mwerali warmoadgens karnavals, rasac modardis simRera kidev ufro met
idumalebas sZens.
am
fonze
mwerali
mogviTxrobs
romanis
mTavari
personaJebis
salomeas da sandro dela Kkostas, daTa da kesanes siyvarulis ambavs,
romelTagan
arc
erTi
siyvarulia,
akrZaluli
ar
sruldeba
grZnoba
ki
bednierad.
yovelTvis
es
ufro
akrZaluli
Zlieri
da
momakvdinebelia. salomeas da sandros siyvaruli SeuZlebeli iyo imitom,
rom
isini
ori
dapirispirebuli
gvaris
161
warmomadgenlebi
gaxldnen.
visramianebi da dela kostebis erTmaneTs mudmivad emterebodnen. garda
amisa, visramianebs ojaxuri tradicia ar aZlevda uflebas, qarTvelis
garda, sxva moeyvana an sxvaze gaTxoviliyo. amitom, salome usiyvarulod
gaaTxoves qarTvel nika abaiSvilze, romelic saqarTvelodan gaiqca da
Tavs santa-sitis afarebda, xolo ,,es is kunZulia, sadac rCebian da ukan
aRar brundebian’’. visramianebi sabedos
eZebdnen,
ase
iyo
usiyvarulod
maSinac,
SerTes
tradiciulad saqarTveloSi
roca
salomes
bu
visramians,
colad
deda,
kaia
visramiani
saqarTveloSi
vaxtang
avalianad cnobils, romelsac mTeli cxovreba awuxebda saqarTveloze
fiqri,
xolo,
rodesac
misi
samSoblo
gaTavisuflda
ruseTis
batonobisagan, iq dabruneba gadawyvita. es siyvaruli Tavis Svilebs
daTas da salomeasac gadasca. Tavis droze isic iZulebuli gaxda,
samSoblodan
koncxi’’,
siyvarulis
sadac
gamo
yovelTvis
gaqceuliyo.
midiodnen
kunZulze
visramianebi
da
iyo
,,lodinis
,,gascqerodnen
zRvas, moelodnen niSans didi samSoblodan, saqarTvelodan’’ (morCilaZe
2004: 6).
rac Seexeba salomeas da sandros siyvaruls, mwerali am grZnobis
dasamtkiceblad CanarTis saxiT gviCvenebs sandros da Kkostas saskolo
Txzulebas ,,Cemi guSindeli da xvalindeli dRe’’, sadac is aRwers
salomeas garegnobas da misadmi siyvaruls, romelic orives
tanjvad
gadaeqcaT. 20 weliwadSi 7-jer gaiqcnen isini da 7-jerve damarcxdnen.
Aasev sainteresoa sandro da kostas uTariRo dRiurebi ,,me Cemi gvaris
ukanaskneli
STamomavali
var,
rogorc
Cans,
Cem
Semdeg
sagvareulo
wignSi araferi aRar Caiwereba, mZulda yvelaferi da miyvarda mxolod
salomea’’ (morCilaZe 2004: 4-5).E Tumca igi aqve acnobierebs, rom maTi
siyvaruli ,,Secdomas
hgavs, TiTqos
winaswar mozomil Secdomas, am
areul mogonebebs SenTvis vwer salomea imitom, rom Sens meti veravin
gaigebs’’ (morCilaZe 2004: 6). Secdomad Tvlis am siyvarulis
gaCenis
dRes.
da
imasac,
yurZeni
misca.
rodesac
maSin
astronomiis
igrZno,
rom
gakveTilidan
Secdoma
dauSva.
gamoipara
visramianebma
mas
ki
,,siyvaruli akrZales, anu yoveli is Secdoma akrZales, rasac qalis da
kacis siyvaruli miayenebda maT ojaxs’’ (morCilaZe 2004: 7). es grZnoba
imdenad didi da Zlieri iyo, rom cxovrebis bolomde gastana, ,,vberdebi,
162
magram siberes araferi ara aqvs saerTo siyvarulTan. sibere Secdoma ar
aris, igi gzispira niSnulia’’, isev CarTulia sandros werili, romelic
miwera
sayvarel qals: ,,me vebrZodi im oms, momeria, Sen wagiyvana,
damartya mtkivneul adgilas, meTaurad Sen agirCia. sad aris Cveni
Tavgadasavali salomea? sad wavida es ambavi? Mme davkarge da ara mgonia,
Senc
sadme
gqondes
Senaxuli’’
sandro
mixvda
ra,
rom
arasdros
eRirsebodaT erTad yofna, sicocxle TviTmkvlelobiT daasrula. es
urTierToba
,,romeo
da
julietas’’
ambavs
hgavs.
aqac
aris
ori
dapirispirebuli gvari, ris gamoc qorwineba ar Sedga, aqac wrfeli
grZnobaa, romelic saTaves bavSvobidan iRebs.
romanSi
viTarebaSi
deteqtiuri
xdeba
siuJetia
mkvleloba.
ACarTuli,
monasterSi
sadac
klaven
gaurkvevel
salomeas
qmars.
am
adgils man codvebis mosananieblad Seafra Tavi.
romanSi naCvenebia Zalauflebis mopovebis gamo erTmaneTs samkvdrosasicocxlod
gadakidebuli
deda-Svilis
dapirispireba,
romelSic
salomea imarjvebs. rac Seexeba kaia visramians is Tavis cxovrebas
erTaderT saqmes sofelSi SviliSvils aRzrdas ukavSirebs da ar ereva
im ojaxis marTvaSi, romelsac erT dros didi konstantine visramiani
ganagebda, mis saxeSi mweralma tipiuri qarTveli mamakaci warmogvidgina.
moxucs yvelaze metad uyvarda daTa visramiani, romelmac ar gaumarTla
imedebi,
is
moTamaSea,
romlisTvisac,
TamaSis
garda,
araferi
ar
arsebobs. Tumca mis cxovrebaSic erevian, ar dauSva ojaxma kesanesa da
daTas siyvaruli, sabolood daTa megobar ber panteleimonTan erTad
mamis samSobloSi saqarTveloSi midis.
salomeac, Zmis msgavsad, imave problemis winaSe daayena ojaxma.
,,gadamiares visramianebma’’ Tumca man ver daTmo bevri ram, pirvel rigSi
sakuTari
dedam.
pativmoyvareoba,
am
viTarebaSi
radgan
Znelia
es
grZnoba
isaubro
bavSvobidanve
gmirebis
Caunerga
moralur-zneobriv
imperativebze, imaze, rac ukve didi xania daikarga. salomeas Tbilisidan
Casuli
daqiravebuli
meomrebTan
urTierTobis
Semdeg
daengra
miTi
saqarTveloze, ,,me zRaprebs maswavlidnen. me meubnebodnen, rom zRvis
iqiT iyo Cemi namdvili samSoblo, sadac yvelaferi yvaoda, sadac mefe
iyo.
sinamdvileSi
Tqven
yofilxarT.
163
me
qarTli
sxvanairi
megona,
sxvanairad
miyvebodnen
Tu
iq
yvela
Tqvennairia,
maSin
ar
vici.....~
(morCilaZe 2004: 6-7)
am kunZulze miTebs saTave ali beim da misma Cibuxma daudes, Cibuxi
im zomis iyo, rom misi saTave iwyeboda ali-beis aivnidan
sruteze
gadadioda, sadac mas basila tenida. am Cibuxis namtvrevebi kunZulze
relikviad inaxeboda. ali-bei garkveuli niSnebiT hgavs xafo mxatvars.
masac hyavs yvelaze axlobeli adamiani basilas saxiT. iseve rogorc
xafos,
mis
irgvlivac
uamravi
Wor-marTali
ireva
erTmaneTSi,
misi
sikvdilic xafos sikvdilis msgavsad burusiTaa moculi.
aseve saintereso personaJia xetia. misi TaosnobiT kunZulze moxda
areuloba,
rasac
mohyva
ara
marto
fizikuri
msxverpli,
aramed
tradiciaTa msxvreva, sulier faseulobaTa degradacia da adamianTa
gaucxoeba. am adamianma Tavisi garegnobiT SeuZlebelia mkiTxvels ilia
WavWavaZis
gmiri
luarsab
TaTqariZe
ar
gaaxsenos,
Tumca
sruliad
iyo,
romelsac
gansxvavebuli miznebiTa da survilebiT.
agaTia
kunZulis
cixisTavi
marTva
erTaderTi
memkvidreobiT
realuri
ergeboda,
memkvidre
Tuki
iq
monarqia
kvlav
aRdgeboda, magram mas klaven.
inti gaqcevas niSnavs da marTlac gmirebi garbian, isini gaurbian
sakuTar Tavs, xolo vinc amas ver aswrebs, kvdeba, zogi fizikurad, zogi
sulierad.
mwerali
teqsti
gviCvenebs
rTuli
Sedgenilobisaa,
sxvadasxva
kuTxis
misi
dialeqts.
enac
arqaizebulia,
romani
Targmnilia
germanul da inglisur enebze. germanulad Targmna naTia miqelaZem da
rogorc Tavad aRniSnavs: ,,pirveli sirTule swored am mravalferovan
dialeqtebsa
da
,,JargonebSi’’
iyo
romelsac
teqsti
uxvad
Seicavs’’
(miqelaZe 2008: 13).
aka morCilaZem uamravi aCrdili moixmo (Tavad akac
anarekli
gio
axvledianisa)
romlebsac
jesika
afrTxobs,
,,wignis,
de
-wers
raideri
ufro
malxaz
saxlSi
swored
ki
xarbedia.
wiTeli
CanTis
xom aCrdilia
im
aCrdilebma,
fexsacmlis
sazRvrebi
kakuniT
ar
unda
gadmolaxon’’ (xarbedia 2005: 13).
romanSi aRwerili erTi SexedviT, danawevrebuli samyaro kunZulze
ikvreba. es aris zRapari, sadac gamogonilTan erTad bevr realur faqts
164
SexvdebiT,
romelic
isev
da
isev
saqarTvelos
uaxles
warsuls
ukavSirdeba. Aaka morCilaZem rac ar unda dagvajeros, rom is sxva
qveyanaze da masSi arsebul problemebze gviambobs, faqti erTia, mwerali
mainc mTavar saTqmels utrialebs da mTavari ki misTvis saqarTvelo da
misi warsulia, xolo romanSi arsebul garemos rac ar unda daarqvas, is
mainc saqarTveloa, misi londonic Tbilisia da santa-sitic. AsiuJetis
gaucxoeba,
aluzia,
Txrobis
areuli
stili,
TamaSis
principi,
postmodernizmis niSnebia, romelsac aka morCilaZe iyenebs.
santa-esperansas
,,mister
diqslis
ciklis
mdumare
prozaSi
yuTi’’,
SeiZleba
romelic,
wina
gavaerTianoT
romani
ganxiluli
romanis
msgavsad, sakmaod ucnauri formisaa, garedan daxatuli seifis gasaRebi
maniSnebelia
imaze,
rom
romanSi
uamravi
aseTi
patar-patara
karia,
romlis Tavis gamRebs anu mkiTxvels elodeba. am yuTSi Cadebulia oTxi
sxvadasxva feris rveuli, oTxi sxvadasxva adamianis ambavi, romlebic
erTmaneTs ukavSirdebian. garda amisa, rveulis ukan Cven SevxvdebiT
uamrav
nivTs,
gazeTidan
amoRebul
statiebs,
mosawvevebs, werilebs, Canawerebs, dRiurebs. Ees
savizito
baraTebs,
nivTebi erT mTlian
ambavs qmnis. Aaq moTxrobilia ori mamakacisa da ori qalis istoria, maTi
urTierTobis detalebi, rac saboloo jamSi erT ambavs emsaxureba_
mkvlelobis gaxsnas.
nawarmoebSi pirveli Semodis mwerali qali jesika de raideri, es
personaJi avtors ,,santa-esperansaSic’’ hyavs gamoyvanili. misi namdvili
saxeli iyo ezekia, Tumca fsevdonimi ufro met idumalebas sZenda mis
pirovnebas, romelsac saidumloebebi isedac ar aklda da Tan qveyanaze
aravin
ar
hyavda.
TxrobaSi
epizodebia CarTuli, sadac
jesikas
nawarmoebebidan
garkveuli
ufro metad cxovrebiseul realuri ambebia
aRwerili.
mwerali qalis cxovrebaSi sruliad moulodnelad Sedis adamiani,
romelic tipiuri qarTveli kriminalia, is malavs Tavis warmomavlobas.
swored am adamianma daafiqra cxovrebaze qali. Aamirbari
masTan mivida
SuaRames_qarTulad, Tumca yvelaferi maSin damTavrda, roca arc ki
dawyebula. mamakaci gaqra. jesikam is qars Seadara, romelic ,,yovelTvis
brundeboda’’. jesikam dawera misi saukeTeso romani ,,kafe de mari’’. xolo
165
mas Semdeg, rac gaigo amirbaris sikvdili, Tqva: ,,man me Cemi saukeTeso
romani damawerina’’ (morCilaZe 2005: 31) Tavad am nawilSi araferi ar
weria maTi siyvarulis da miT ufro qorwilis Sesaxeb, magram, rogorc
cnobilia, xSirad mTavari saTqmeli swored rom dafarul da bevrisTvis
SeumCnevel adgilas imaleba. am SemTxvevaSic asea, rveulis bolos devs
gazeT ,,sent jon ivning postidan’’ amonaridi, saTauriT ,,jvrisweris win’’.
Aam
statiaSi
Jurnalistebi
varaudoben
imaze,
Tu
vin
aris
jesikas
idumali Tayvanismcemeli, Tumca amirbaris pirovnebis amocnoba yvela im
adamians uWirs, visac masTan raime saxis urTierToba hqonia. vin aris
adamiani, romelic aseTi saxecvlili gvevlineba samSoblodan gaqcevis
Semdeg?
mweralma
Cven
winaSe
radikalurad
gansxvavebuli
xasiaTis
gmirebi warmogvidgina.
amirbarze
warsuli
saubari
iwyeba
meore
rveulSi,
sadac
naCvenebia
misi
saqmianoba samSobloSi, sadac kriminalur jgufTan erTad
uamrav danaSauls Cadioda. es dajgufeba ,,mxedrionis’’ analogi iyo. im
periodis realuri suraTia naCvenebi ,,saqarTveloSi iaraRiani kacis ar
eSinodaT, komunistebma dagvadebiles’’ (morCilaZe 2005: 1) -werda amirbari,
iwyeba faseulobaTa gadafaseba, mRvdeli_ imisTvis, raTa ojaxi arCinos,
anaforas ixdis da damnaSaveTa jgufSi wevriandeba. Tumca manamde am
moZRvris amirbars rcxvenoda, radgan igi sakuTar sindisze mianiSnebda,
romelic qvecnobierad yvela adamianSi iyo daleqili _ mkvlelSic ki.
Mmagram is Tavs adamianad ar Tvlida. ,,yvelas raRaca surda, me kidev
araferi_Tavidan
samSoblo,
mere
aRaraferi’’
(morCilaZe
2005:
7)
Tavisufleba mas mxolod iaraRis daxmarebiT miRweuli simSvide hgonia.
santa-sitiSi
gaqceva
avanturistia, romelic
ki
gamosavalia
am
situaciidan.Aamirbari
erTdroulad or qalTan crdilobs romanis
gabmas. is ,,Tavis mogonil ambebSi ise gadaxlarTuliyo, rom Tavisi
cxovrebac erT did samsaxiobo warmodgenad eqcia’’ (morCilaZe 2005: 32)
aqve
romanis
amirbaris
bolos
damnaSaved
naCvenebia
misi
Camoyalibebis
biografia,
mTavar
mkiTxveli
mizezs,
xvdeba
mizezi
ki
arasrulfasovani ojaxuri garemoa. amirbari, romlis namdvili saxeli
da gvaric CvenTvis ucnobia, pataraobidanve marto gadis
cxovrebasTan
SesabrZoleblad. patara iyo, rodesac deda gadausaxles, xolo mama
166
dauxvrites, is damnaSaved swored am periodidan yalibdeba, 14 wlis
bavSvs maRaziis gaqurdvisTvis 9 wliT cixeSi svamen, Semdeg ki Tavad
qveyanaSi ganviTarebulma movlenebma mas kriminalad CamoayalibebisTvis
sruli Tavisufleba misca.
aRwerilia
rveulis am nawilis ukan aris CanarTi, sadac
santa-sitis ambebi. Aaseve werili, romelic amirbarma miiRo
ucnobi pirovnebisgan, sadac is wers: ,,Tqvenc is gsurT, rom Tqven
gaqreT, ambebi Tqvens Sesaxeb ki darCes’’ (morCilaZe 2005: 5) aqve CarTulia
amonaweri gazeTidan, sadac aRniSnulia, rom kafe ,,melisaSi’’ moklulia
upirvelesi qarTveli, mas jibeSi upoves Zvirfasi savizito baraTebis
mTeli
Sekvra,
sul
sxvadasxva
saxelze.
mkiTxvelTan
erTad
avtori
akeTebs miniSnebas da poulobs saerTos, jesikas de raideris kavalersa
da mokluls Soris. amirbaris mkvlelobas deteqtivi diqsli iZiebs. am
mkvlelobas
saerTaSoriso
rezonansi
mohyva.
Semdeg
saubari
kvlav
gadadis saqarTveloze. mwerali amjerad Seufarav sinamdviles aRwers
qveyanaze, sadac aT weliwadze metia, rac sisxlismRvreli
omi mimdinareobda. ,,dRes
samoqalaqo
Cveni qveynis uaxloesi sazRvao mezobeli
Raribi da emgraciiT cnobili qveyanaa’’ (morCilaZe 2005: 46) aRwerilia
saqarTvelos mZime socialuri yofa.
kunZulis istorias elinur xanamde mivyavarT. pirvelad mosaxleoba
aq me-12 saukuneSi gamoCnda, xolo mTavari aq ioane naTlismcemlis
saxelobis taZari iyo, romelic dRemde moqmedebs da mTels aziaSi
umdidresia.
am
taZris
arseboba,
mimaniSnebelia
santa-esperansas
interkulturulobaze. oficialuri dResaswauli 26 ianvaria. es cifri
miniSnebaa 26 maisze saqarTvelos damoukideblobis dReze.
mesame
rveulSi
Sedis
kidev
erTi
qarTveli
mwerlis
istoria,
romelic santa-sitiSi wignis dasawerad Cavida, am qalaqSi gaicnobs
jesika de raiders. TxrobaSi CarTulia azrobrivi kavSirebi gmirsa da
saqarTveloSi myof mis meuRles Soris. swored gigim uTxra
jesikas
amirbarTan dakavSirebiT simarTle, xolo Tavad mas qvrivi samaria polo
ar aZlevda
mosvenebas. ugzavnida savizito baraTebs, romelic rveulis
boloSi nimuSis saxiT warmogvidgina avtorma. wignSi naCvenebia gigis
wignis broSura saTauriT ,,naSuadRevs kafe tragilto breveSi’’ momxdari
ambavi. sadac saubaria iaponiis Sesaxeb, xolo mTavari moqmedi pirebi
167
geiSebi
arian.
Semdeg,
rogorc
postmodernistul
nawarmoebs
sCvevia,
Txroba gadadis sxva _ Temaze, kerZod, santa-sitiSi mcxovreb meZvebze,
romlebic dayofilebi arian sxvadasxva kategoriebad. kafe ,,de marSi’’
xdeba
Tavadis
TxrobaSi,
(amirbaris)
erTi
interpretacia
CanarTebis
da
mkvleloba.
imave
perosonaJis
Ddeteqtiuri
saSualebiT
Mmkvleli
Janri
avtori
ucnobia,
mkvlelobis
sxvadasxvagvari
postmodernizms
mTavar
Txroba
axasiaTebs.
saTqmels
gviCvenebs,
eWvmitanili
meoTxe
am
riTac
xorcieldeba teqstis dekodireba.
amirbarisMmkvlelobaSi
savaraudo
nawilSi
Cans, sadac iwyeba saubari ,,marko polos’’ mflobel sidonia poloze.
sidoniasTan
saubars
dakiTxviT
iwyebs
diqseli,
romelic
aRniSnul
mkvlelobas iZiebs. mwerali gvacnobs am adamianis cxovrebis epizodebs,
misi pirveli meuRle kafe ,,melisas’’ mflobeli iyo. mas Semdeg, rac
cols
sxva
gamomdinare,
mamakacTan
avtori
Seuswro,
eWvs
sidonias
gamoTqvams,
rom
sayvareli
mokla.
aqedan
amirbaric
SeiZleba
misi
mokluli iyos. miT ufro, rom is sidonias saagentos saukeTeso klienti
iyo.
samaria
polo
gvevlineba
mamakacebis
grZnobebze
moTamaSe
qalbatonad, mas mowons, roca misi gulisTvis adamianebi erTmaneTs
mtrad ekidebian da, ufro metic, klaven kidec. amirbarze Tqva, rom
,,gamorCeuli mamakaci iyo, orjer dampatiJa vaxSmad. miuxedavad amisa,
klientad rCeboda’’ (morCilaZe 2005: 7).
es personaJi dublirebuli saxiT
warmogvidgina mweralma. qals
hqonda ori cxovreba, ori saxeli da hyavda ori qmari. miuxedavad amisa,
,,me ubeduri qali var mister diqsel. Cemi biznesi yvavis, sxva ki araferi,
Svilic ki ar momeca’’ (morCilaZe 2005: 9) Tumca, rogorc Cans, amirbarTan
misi
urTierToba
mxolod
klientisa
da
turistuli
saagentos
mflobelis urTierTobiT ar Semoifargleboda. rveulis bolos aris
sidoniasadmi
gagzavnili
savizito
baraTebi,
romelsac
amirbari
sxvadasxva saxeliTa da gvariT agzavnida. ase magaliTad, irakli yazbegi,
profesori
samyaros
mkvlevari,
aq
damokidebuleba gmirisadmi, romelic xan
spikeria,
xan
mxedari
da
monadire
Cans
avtoris
ironiuli
moxalise zRvaosanTa klubis
xanac
cxenosanTa
sazogadoebis
Tavjdomare. aqve CarTulia sidonias meore qmris marko samaria polos
168
gardacvalebis ambavi, romelic moulodnelad gulis SeteviT daiRupa.
aqve devs mis mier sidoniasTvis gamogzavnili 6 Ria baraTi, sadac weria,
rom me vbrundebi, me davbrundebi, sadac TiTqos afrTxilebs cols.
manamde maTi urTierToba werilebiT daiwyo,
qmari hyavda,
miuxedavad imisa, rom qals
Tumca xSirad ar Rirs imis dawera, rasac ena, Tvalebi da
sxeuli ukeT gamoTqvams’’ (morCilaZe 2005: 34). samaria polo aqac ar
Ralatobs Tavis qalur bunebas da eTamaSeba masze Seyvarebul
werilebis
SinaarsiT
mkiTxveli
maTi
urTierTobis
mamakacs.
ganviTarebas
fexdafex mihyveba, ,,qarvis mundStuki dagCa da icode, mxolod maSin
dagibruneb, roca sabolood Cemi iqnebi’’ (morCilaZe 2005: 34).
romanSi
aRwerili
personaJebi
erTmaneTisgan
sruliad
gansxvavebuli adamianebi arian, Tumca isini erTmaneTs ukavSirdebian da
amiT qmnian, romanis sruli aRqmis SesaZleblobas. Aam nawarmoebs ,,santaesperansasTan’’ pirvel rigSi akavSirebs moqmedebis adgili, aq imdenad
detalurad
kultura,
aris
aRwerili
eTnografia,
gaecnoba
da
Semdeg
igrZnobs
Tavs
rom
santa-sitis
mkiTxveli
mokidebs
nacnob
ganxiluli nawarmoebis
xels
dro-sivrcul
adgilmdebareoba,
Tu
pirvelad
,,idumal
,,santa-esperansas’’
garemoSi.
msgavsad, gamoirCeva
istoria,
Ees
yuTs’’
aucileblad
romani,
wina
araordinaluri formiT,
sadac yovel detals mTavari saTqmelisken mivyavarT.
personaJebis
xasiaTis sruli gaxsna swored am damatebebis meSveobiT xdeba, rac kidev
erTxel cxadyofs, rom saqme gvaqvs saintereso postmodernist avtorTan
da aseve saintereso teqstTan, romelic Tvalis erTi gadavlebiT ar
ikiTxeba, is ufro met CaRrmavebas moiTxovs, mwerali mkiTxvelsac xdis
gamoZiebis Tanamonawiled. arsebobs uamravi versia Tu eWvi, romelic
mkvlelis vinaobas ukavSirdeba. es nawarmoebi ufro metad deteqtiuri
Janrisaa, rac metyvelebs
mis postmodernistul xasiaTze.
,,santa-esperansas’’ ciklis
romania
,,maid in tifeis’’,
ucnauradaa gaformebuli, mas Tormeti kari axatia.
Tormeti
kari,
am
karebis
gaRebis
Semdeg
romlis
ydac
garekanze axatia
mkiTxveli
sruliad
gansxvavebul ambebsa da samyaroSi xvdeba. avtori Tavad gvacnobs Tavisi
romanis agebulebas. aRsaniSnavia saTauri, sadac sityva maid arasworadaa
dawerili,
rac mwerlis mxridan garkveulwilad sityvebiT TamaSia.
169
,,Tormeti patara wignisagan Sedgenili krebuli wamkiTxvel adamianebs
ori
gauCinarebuli
megobris,
barnoveli
levikos
da
plexanoveli
mogelas Tavgadasavals mouTxrobs’’ (morCilaZe 2005: 1). romanSi aris
carieli furclebi, romlis arsebobasac ase xsnis mwerali: ,,am ambis
avtors mSfoTvare Zili scodnia da melniT
Rvino
gadaasxa.
amindi
kargi
yofila
daweril ambavs wiTeli
oRond
naweri
waxdenili’’
(morCilaZe 2005: 2) mwerali mkiTxvels TamaSSi rTavs, sadac recipients
gamomcemlis mier datovebul cariel adgilas SeuZlia Tavisi fantaziiT
Seqmnas da Caweros nebismieri teqsti, rogorc wina romanebSi, aqac
amokrefilia sxvadasxva avtorebis azrebi romlebic yovel Tavs erTvis.
am nawarmoebSi mTavari moqmedi piri aris plexanoveli mogela,
xolo pirvelive gverdebidan Cven winaSe gadaiSleba kvlav santa-siti da
am
qalaqis
cxovreba,
Tavgadasavlebis
gamo
sadac
gaiqca
mogela
Tavs
Tbilisidan.
afarebs,
daTa
is
Tavis
visramianis
saxiT
mwerals Semohyavs ,,santa esperansadan’’ mkiTxvelisTvis kargad nacnobi
personaJi, swored man gaukeTa kunZulze miwveva maSin, rodesac TbilisSi
iyo.Mmwerals
aRwerili
aqvs
Tbiliseli
biWebis
cxovreba,
romelic
savsea yovelgvari uwesobiTa da uzneobiT, maTTvis ucxoa yovelgvari
adamianuri principebi, mogelac da levikoc sakuTar samyaros eZeben,
sadac Tavs maTTvis sasurvel garemoSi igrZnoben, iq sadac ar iarsebebs
araviTari
SezRudva,
Tbiliseli biWia,
araviTari
akrZalva.
mogela
erTi
romlisTvisac cxovrebaSi yvelaze
Cveulebrivi
didi simdidre
megobris erTgulebaa, Tundac ukve gardacvlilis. misi ocneba sayvarel
qalTan yofnaa, romelsac ,,Sirazis vards’’ eZaxda. es erTi Cveulebrivi
siyvarulis
istoriaa,
mamamTili,
Znelia
mravali
rZals
winaaRmdegobebiT,
Tundac
wlebis
rasac
win
qmnis
qalis
moulodnelad
gauCinarebuli Svilis Ralati apatio. ,,Rirseba imis mixedviT icvlis
iers,
Tu
vis
xelSi
moxvdeba’’
(morCilaZe
sxvadasxvanairad esmis es cneba. mogela
hyavda arc
2005:
35)
yvela
adamians
sruliad marto iyo aravin ar
ojaxis wevrebi da arc megobrebi, romlebic im periodSi
arsebuli ganukiTxaobis gamo daiRupnen, zogi SemTxveviT gasrolilma
tyviam
mokla,
zogma
Tavi
moikla.
mwerali
sainteresod
gviCvenebs
gmirebs, romlebsac arsebul realobasTan Segueba uWirdaT, veravin ver
170
ijerebda imas, rom levikos Tavis mokvla SeeZlo, maSin rodesac erTi
SexedviT
yvelaferi
hqonda,
hyavda
ojaxi,
megobrebi, Mmagram mas ar hqonda
sayvarlebi
da
erTguli
Tavisufleba, romlis mopovebasac
xSirad ewireba kidec adamiani. ,,barnoveli levikoc raRac samyaros
qmnida, mas ar apaties.’’ am droSi ,,cxovreba iseTi iyo, rom, rac meti saxe
gqonda, miT ukeTesad iqnebodi’’ (morCilaZe 2005: 68) qarTveli mamakacis
bunebisTvis
epizodSi,
damaxasiaTebeli
rodesac
suraTi
levikos
warmogvidgina
gardacvalebis
mweralma
Semdeg,
im
mogelasTan
erTmaneTis miyolebiT Camodian misi yofili sayvarlebi. mogelam maTi
arseboba
megobris
gardacvalebis
Semdeg
gaigo,
rodesac
wignSi
am
adamianebis koordinatebs miagno, vin ar iyo am siaSi, yvela erovnebiT
rusi gaxldaT da TiToeul maTgans uyvarda leviko. am yvelaferma iseTi
saxe miiRo, rom erTi piroba Tavad mogelac daeWvda sakuTar vinaobaSi _
,,mgoni axla me TviTon var barnoveli levikoo’’ (morCilaZe 2005: 86)
mweralma gmiri gaorebuli saxiT warmogvidgina. santa-sitiSi, iq, sadac
qarTveli banditebis TavSesafaria, mogela eZebs levikos, TiTqos naxa
kidec
meTavzeTa
warmodgenebi,
ubanSi,
sadac
magram
xSirad
es
mxolod
esaubreba
sizmaria.
megobars.
egona,
iluziuria
col-Svili
miatova da ukvirs, rom, miuxedavad uamravi naklisa, qarTvelebs colSvilis mitoveba ar sCveviaT. is eZebs megobr qalebs, romlebic sxvadsxva
qveyanaSi arian gafantulebi. ukanaskneli aleqsandra palermo iyo, rusi
mwerali, romelsac levikos xmiT daelaparaka, am momentSi mogela da
leviko erT arsebad qceuliyvnen.
Txroba
gadadis
mogelasa
da
Sirazis
vardis
Tavgadasavalze,
aRsaniSnavia, rom mwerali am nawilSi, sruliad icvlis Txrobis kilos
da ambavs imerul dialeqtze mogviTxrobs. amjerad naCvenebia mogelas
amsterdamSi
yofnis
gevelineba,
man
epizodebi,
fiqtiurad
sadac
moiyvana
gmiri
sruliad
colad
sxva
surinameli
saxiT
gogo.
,,saqarTveloSi wyinT samuSao, Torem ucxoeTSi icocxle’’ mogela dilis
rva saaTze dgeboda da muSaobda. amsterdamSi xdeba mogelas da Sirazis
vardis
pirveli Sexvedra, qali mamamTils gaeqca
Tbilisidan. orive
Tavisuflebas eZebda. am ZebnaSi erTmaneTi ipoves da SeuyvardaT imdenad,
rom
mzad
iyvnen
am
grZnobis
gamo
171
msxverplic
gaeRoT.
mwerali
qarTvelebze aseT rames wers, ,,lamazebi varT Cven, kai xalxi varT, ise
funaSi gavidgiT fexi, Tvara, Cven xalxi gvjobia?’’ (morCilaZe 2005: 245).
saubari
kvlav
Soreul
warsulSi
gadadis,
Tamaris
droidan
moyolebuli stalinamde. jer kidev saukuneebis win Caido qarTveli
mamakacis bunebaSi
colze
da
ojaxze
colisadmi orguloba ,,sxva qali uyvardaT: oRond
ar
sTqves
uari
da
Tavis
cols
erTgulobdnen
saxalxod. sxvisas ki eparebodnen malulad’’ (morCilaZe 2005: 283) Semdeg
maT Semohyva aTasgvari ubedureba da znedacemuloba, rac maTma qalebma
Semoitanes.
iwyeba ganukiTxaoba, Zaladoba
saintereso pasaJia erT
frazis, romelsac Tavadi ambobs ,,biWo rac me qali gamifuWebia, iqidan
ocdaaTs marto mariami rqmeviao’’. Tavad avtori iqve gvixsnis
,,Tan
mariamio, saxelic gasinjeT, rom ufro qristianulad mwared davfiqrdeT.
saamxanagod mosulma ruseTis jarma mospo saqarTvelo, rogorc qveyana
da SeuerTa ruseTs’’ (morCilaZe 2005: 287).
romanSi Cndebian ,,santa-esperansas’’ personaJebi, ali bei, Aalfred
de kosta, daTa visramiani. naxsenebia ,,lodinis koncxi’’, rac simboluri
kavSiria santa-esperanselebis istoriul samSoblosTan. ali beis Cibuxze
wigni zaqaria WiWinaZes dauweria. erTaderTi egzemplari, romelic babuas
hqonda, mogelam radios ukan naxa. mwerali erTgvar eqskurss akeTebs mis
romanze.
marTalia,
is
ar
mouwodebs
ali
beis
Cibuxis
istoriiT
dainteresebul mkiTxvels Tavisi wignis wakiTxvas, magram sTavazobs
edmond
mkleveris
wigns
,,Cibuxis
ZiebaSi,
Sav
zRvaSi
danTqmuli
naRvedrali’’. romanSi Cans mxolod is, rom mogela brundeba TbilisSi
ucnobia, rogor ganviTarda misi cxovreba mSobliur qalaqSi. Mmagram es
dabruneba xanmoklea, mas iq sikvdili xvdeba maspinZlad, sikvdilis win
isev levikos mimarTvs: ,,levuS dambrides’’, es iyo misi bolo sityvebi.
savaraudoa, rom mogela ,,Sirazis vardis’’ mamamTilma mokla.
aka
morCilaZis
literaturis
Semoqmedeba
Tabrudamxvev
samyaros,
gvacnobs
romani
postmodernistuli
Seicavs
qveteqstebs,
romelTa ganxilvis gareSe SeuZlebelia nawarmoebis bolomde gageba.
avtori gviCvenebs Cveni qveynis problemebs. SeiZleba iTqvas, rom aka
morCilaZis saxiT qarTvel mwerlebs erT-erTi gamorCeuli avtori hyavs.
misi Semoqmedeba bevr saintereso da mniSvnelovan ambavs
172
gadmogvcems
Cveni qveynis warsulze. am romanebSi gamonagoni ambavic ki ,,cxovrebidan
gadmowerilis
niSnebs
atarebs’’,
axloa
im
realobasTan,
romelic
TiToeuli Cvenganis irgvliv xdeba. naCvenebia cvlilebebi, romelic maT
Sinagan samyaroSi
mimdinareobs, rac faseulobebis
rRvevas iwvevs, es
urTierTobebi degradaciis gzaze mimaval adamians mxolod uaryofiT
Sedegebs
winaswarmetyvelebs.
postmodernizmsTvis
epizodebi,
garda
amisa,
romanebSi
gamoyenebulia
damaxasiaTebeli niSnebi: istorizmi, deteqtiuri
aluzia,
qaosi,
ormagi
kodireba,
moralurul-zneobrivi
imperativebis rRveva, ironia, interteqsti, TamaSis principi. yvela is
niSani
rac
postmodernizms
Semoqmedebasac.
ganmsazRvreli
xolo
niSania.
axasiaTebs,
axasiaTebs
interteqstualoba
sxvadasxva
nawarmoebis
aka
misi
morCilaZis
Semoqmedebis
gmirebi
yovelgvari
nebarTvis gareSe Semodian Cvens TanamedroveobaSi da ostaturad irgeben
am saukunis adamianis niRabs. mwerlis Semoqmedeba ar rCeba kritikosTa
yuradRebis miRma. marTalia, is xSir SemTxvevaSi azrTa sxvadasxvaobasac
iwvevs, magram faqti erTia, yvela Tanxmdeba, rom aka morCilaZe Cveni
drois gamorCeuli Semoqmedia, romelmac Tavis adgili daikava qarTul
literaturul sivrceSi.
aka morCilaZis TamaSi gansazRvravs mTel mis Semoqmedebas. is
moTamaSe avtoria. cxovrebas, rogorc erT didi saTamaSo scenas, ise
uyurebs,
,,mTeli
misi
Semoqmedeba,
fsevdonimiT
(aka
morCilaZe)
dawyebuli, erTi didi da sasiamovno ,,gamonagoni’’ aRmoCnda’’ (imnaiSvili
2010: 113) am gamonagonSi mTavar moTamaSed avtorma mkiTxveli gaixada.
TamaSi
ormxrivi
procesia
da
am
procesis
monawile
avtori
da
mkiTxvelia.
aka morCilaZis erT-erTi bolodroindeli romani ,,mesaidumlis
qamari’’,
romelic
santa-esperansas
postmodernistuli nawarmoebisaTvis
siuJetisa
da avtoris
gaucxoebiT.
ciklis
gagrZelebaa,
damaxasiaTebeli formiT iwyeba
teqstis
avtorad
aka morCilaZis
nacvlad gvevlineba monika uso di maresi, TiTqos mas araferi ara aqvs
saerTo avtorTan.
nawarmoebi
iwyeba,
rogorc
uCveulod
fantastikuri
postmodenistul
da
nawarmoebs
173
daujerebeli
amasac
etyoba
movleniT
uCveulo
avtoris
xeli.
pirvelive
gverdebze
bevri
kiTxvis
niSania
dasmuli,
romelsac pasuxi mTeli testis ganmavlobaSi unda gaeces. daujerebeli
faqtia
sastumros
liftidan
ucxoplanetelebis
gamosvla.
avtori
mkiTxvels TamaSSi ayolas sTavzobs. moqmedeba xdeba ,,legendarul da
samaradiso
pretenziis
mqone
adgilas,
rogoricaa
Cveni
uberebeli
sastumro ,,siti piaca’’ (morCilaZe 2012: 8).
inti–TamaSi,
esperansuli’’
mudmivad
aqtualuria
romanebisTvis.
mwerlis
aka
morCilaZis
mier
Seqmnil
,,santa-
ararsebul
saxelmwifoSic samoqalaqo omia. aqac kvdebian an klaven adamianebs,
romelTa saqmeebs kvlav mister diqsli iZiebs. mTavari nivTi, romlis
irgvlivac
trialebs
Txroba
da
iwyeba
omi,
mesaidumlis
qamaria.
,,inspeqtoris samdivno dums, mTelma qveyanam ki icis: mimdinareobs omi
mesaidumlis qamrisTvis’’ (morCilaZe 2012: 8).
qamari
teqstSi
dekodirebiT
ormagi
ixsneba
kodirebis
teqstis
mTavari
matarebeli
saTqmeli.
nivTia.
mesaidumlis
misi
qamari
savsea Zveli saganZuriT da bevri qaRaldiT, romelic wina saukuneebis
istoriasa da saidumlos gadmogvcems. avtori yvelafers ise gviCvenebs,
TiTqos zRapars gviyveba am jadosnur nivTze. ,,yvelaferi isea, rogorc
zRaparSi, TeTri raindebi ASav xelmwifeebs ebrZvian raRac magiuri
nivTisTvis‘’ (mircxulava 2009: 10-11).
,,santa-esperansas’’ msgavsad, aqac figurirebs sari begi, aqacaa ioane
naTlismcemlis saxelobis monasteri, aqac arian arCilianis da qarianis
gvaris warmomadgenlebi. aseve Cans farna medroSe.
kunZulze
Znelia
gaarkvio
macxovrebelTa
religiuri
mrwamsi,
santa-sitize yvela adamians Tavisi rwmena aqvs. qveyana oficialurad
mahmadianuri
religiis
mimdevaria.
mesaidumle
erT-erTi
gamorCeuli
adamiania, romelic mefis saidumlos flobs da Semdeg mas iwers, nawers
ki
qamarSi
inaxavs,
romelsac
tanze
Semoxveuls
atarebs.
rogorc
umetesoba tradicebisa, Tanamedrove santa-sitiSi es tradiciac ukve
qreboda.
santa-sitize
mesaidumlis
profesia
faqtobrivad
ukve
aRar
arsebobda. TiTqmis aRaravin iyo, vinc am qamars atarebda. swored amitom
hqonda
am
nivTs
simboluri
datvirTva.
nivTi
romelic
erT
dros
kunZulis mmarTvelebis yvela saidumlos inaxavda, axla suvenirad iqca,
174
romelsac
mxolod
kunZulis
maRaziebSi
Tu
naxavdiT.
mesaidumlis
istoria saidan iwyeba, zustad aravin ar icis, magram ,,istoriam ar icis,
romelma, magram erTma mesaidumle berma gadawyvita, rom mefis nawerebi
Seenaxa. ratom moiqca ase, aseve ucnobia’’ (morCilaZe 2012: 40). naWrisgan
Sekerili farTo qamari bevri saidumlos Semnaxveli aRmoCnda. legendis
mixedviT,
ioane
naTlismcemlis
monastris
ezoSi
qamrebi, romlebSic bevri saidumloa Tavmoyrili.
marxia
mesadumlis
drois gasvlasTan
erTad qamarmac Seicvala mniSvneloba.
avtori kvlav gveTamaSeba da amjerad kvlav mogonil avtors vinme
mar faids asaxelebs ,,mesaidumlis qamris’’ Semqmnelad. gaucxoebis xerxi
postmodrenizmis erT-erTi niSania.
teqstSi
ucnauri
da
burusiT
moculi
personaJi
figurirebs,
romlis saxelic araa cnobili. is santa –sitiSi Camodis stambulidan da
baRdadel qurdad moixsenieben.
sidonia samaria polo aka morCilaZis santa esperansuli ciklis
romanebis erT-erTi gmiria, es idumali qali am teqstSic aqtiurad Cans.
,,santa-esperansas’’ msgavsad, aqac turistuli saagentos mflobelia da
aqac kontaqti aqvs iseT pirovnebebTan, romlis gamoc mudmivad xvdeba
deteqtivi diqslis yuradRebis centrSi. ase moxda amjeradac, mas axlo
urTierToba
aqvs
baRdadel
qurdTan,
romelic
kunZulze
mTavari
samiznea.
XIV saukunis RvTismSoblis xatidan Zvirfasi Tvlebi moipares, rac,
ra Tqma unda, braldebaT qarTvel qurdebs. es ar aris uCveuli movlena,
im periodis Tbilisi xom kriminalebs TavSeyris adgilad iyo qceuli.
avtori mkiTxvelis winaSe xSirad aTamaSebs karnavals. es qmnis
efeqts, romelic daujerebelis miRebasa da gaTavisebaSi gvexmareba.
kidev erTi personaJi jesika de raideri am teqstSic gvevlineba,
rogorc warmatebuli mwerali qali, romelic Tavis uiRblo siyvarulis
ambavs gviyveba.
cxovreba
teqstsa
da
realobaSic
,,stambols
hgavs,
masaviT
ulamazobiT lamazia’’ (mircxulava 2009: 33).
teqstis dasasruls TiTqos yvelafers Tavisi adgili miakuTvnes,
Tumca es erTi SexedviT Cans ase, realurad ki araferi araa garkveuli.
175
postmodernizmisTvis damaxasiaTebeli Ria finali am romanisTvisac araa
ucxo.
TiTqos
wertili
daesvas
raRacas,
magram
ambavi
grZeldeba,
saTqmeli bevri darCa. TiTqos ipoves mesaidumlis qamrisa da Zvirfasi
Tvlebis qurdi, magram es yvelaferi moCvenebiTia. esaa wigni, romelic
mkiTxvels fantaziis unars uviTarebs. kiTxvebi mudmivad Tan sdevs am
romans.
moqmed
pirTa
siaSi,
romelic
teqsts
axlavs
Tan,
mwerali
warmogvidgens yvela im adamians, romlis saxeli erTxel mainc uxsenebia
teqstSi. yvela gmirze komentars akeTebs, Tu rogor ganagrZoben isini
cxovrebas momavalSi. magaliTad, sidonias turistuli saagento yvavis.
mkvlelobebi filmebSi xdeba Tavad teqstSi ki araferi Cans. am romanSi
kidev erTxel naTlad Cans, rom aka morCilaZe erTaderTi Tu ara, erTerTi
qarTveli
moTamaSe
mweralia,
uxdis mxatvruli teqstis wakiTxvas.
romelic
mkiTxvels
sainteresos
is kargi mTxrobelia yveba ambavs
da es ambavi iTrevs mkiTxvels istoriis labirinTebSi.
irakli qasraSvili werilSi ,,qarTuli utopiis qronikebi’’ santaesperansaze wers: ,,am kunZulebs Tuki SevaerTebT rukaze da kargad
davakvirdebiT, Sebrunebul saqarTvelos rukas davinaxavT’’ (qasraSvili
2010: 2). santa-esperansa saqarTveloa, oRond gaucxoebuli saqarTvelo.
avtorma moqmedebis adgili gadaitana ararsebul kunZulze, romelic
Tavad moigona. ambavi qarTulia, saTqmelis forma da gadmocemis manera
mwerluri, is rac ar unda araqarTul ambavs werdes, misi mTavari
saTqmeli
qarTulia.
teqsti
rogori
araqarTuli
terminebiTa
da
saxelebiTac ar unda iyos savse, mainc qarTulia. aka morCilaZe XXI
saukunis saqarTvelos acocxlebs Tavis teqstebSi. iq qveynis istorias
atarebs
yvelgan,
amas
misma
profesiamac
Seuwyo
xeli.
santa-siti
,,gamogonili qveyanaa, ukeTesi evropuli saqarTvelo, romlis sruli
baton-patroni TviTon aka morCilaZea, orrjuliani sari–beg arCilianis
sisadaviT da ubraloebiT rom marTavs mas. miuxedavad mcire xnis win
gadatanili samoqalaqo omisa, ,,mesaidumlis qamarSi’’ aRweril santaesperansaze uxvad moipoveba is, rac iSviaTad yofila saqarTveloSi –
simSvide’’ (qasraSvili 2010: 2-3). mweralma santa-esperansas saxiT Seqmna
Tavisi
ocnebis
saqarTvelo.
,,am
samyaroSi
yvelaferi
mis
avtors
ekuTvnis. swored aqaa WeSmariti saqarTvelo, swored, is, romelsac
176
mTeli cxovreba eZebdi, fantaziebSi qmnili, zogjer TiTqos Zalian
axlo da sabolood ase usaSvelod Soreuli’’ (qasraSvili 2010: 3). es
ocnebis saqarTveloa romlis mezobelic ara aris ruseTi.
emigraciis
Tanamedrove
periodis
qarTvel
romanebi:
mwerals,
aka
SemoqmedebiT
morCilaZes,
rogorc
cxovrebaSi
bevri
saintereso etapi aqvs. aseTia, misi emigraciaSi yofnis periodi. romani
O,,Obole’ romelic
2011 wels daiwera qalaq londonSi. is dResdReobiT
SeiZleba CaiTvalos mwerlis erT-erT bolo nawarmoebad. gansxvaveba
saqarTvelosa
da
inglisSi
daweril
romanebs
Soris
TvalSisacemia.
mwerlis saTqmeli samSobloSi yofnisas sxvaa. avtori qarTul garemos
misTvis Cveuli postmodernistuli xerxiT gviCvenebs. is warsulidan
ixmobs gmirebs da Tanamedrove samyaros gmirebad aqcevs, rasac ver
vityviT mis bolodroindel romanze.
,,Obole’
2012
monatrebulma
Seqmnili
siyvaruls
wels
gamovida.
mkiTxvelma
romani
ixila,
gadmogvcems.
aka
saintereso,
romelSic
morCilaZis
uamravi
mwerali
nostalgia
TvalSi
Semoqmedebas
patar-patara
Tavis
ambiT
monatrebasa
sacemia.
aq
da
yvelaferi
mogonebaa, warsulis mogoneba, sadac ambebi elvis siswrafiT cvlian
erTmaneTs.
,,sul xom TavSi maqvs raRaca, arafers ar vagrovebdi da arc
mifiqria amis daweraze, magram wavida da wayva. ucbad davwere, rogorc
gamodis
xolme.
Semigrovebia,
zafxulSi
zogi
movigone,
egreve
davwere.
zogi
gaxsovs
marTla
an
araferi
gadaakeTeb,
ar
anda
gadakeTebuli gaxsovs. mere rom moyvebi, isedac xom igoneb da eg ari ra’’
(xarbedia 2012: 1)
ase aRwers romanis Seqmnis istorias Tavad avtori.
romanis wakiTxvisas mkiTxvels uCndeba gancda, rom mwerals is
erTi amosunTqviT aqvs dawerili. yvela saTqmelma erTad moiyara Tavi da
Seikra erT wignad, sadac yvelaferi Tavisi logikuri dasasrulisken
miemarTeba. O ,,Obole’ kidev erTxel cxadyofs, rom aka morCilaZe kargi
mTxrobelia, swored am narativis Cvenebaa
es romani.
,,Obole’ -s gamosvlas gamoexmaura malxaz xarbedia: ,,romanSi Tavidan
neli
tempia,
miizlazneba
ambavi,
xolo
avtori
SigadaSig
gamosafxizleblad xan sasacilo ambebs yveba, xanac sevdians. aseTebi
177
yovelTvis aqvs xolme gios, magram uceb raRaca xdeba da TxrobaSi
yvelaferi icvleba. jer erTi es zemoTnaxsenebi wvrili sevda izrdeba
uzomod da xvdebi, rom avtorma gvarianad Setopa. adre aka iSviaTad
iZireboda xolme aseT detalebSi, aq ki Zalian wvrilmanebSia yvelaferi,
bolomde
midis,
yovel
gamoclil Wiqas
uTvlis
personaJebs,
daReWil lukmas, gadadgmul nabijs’’ (xarbedia 2012: 1).
daeTanxmo
avtors
am
sakiTxTan
mimarTebaSi.
aka
yovel
Znelia, ar
morCilaZe
misTvis
uCveulo detalebSi ,,iZireba’’ da TiTqos personaJebis yovel amosunTqvas
gvasmeninebs, mkiTxveli masTan erTad ikargeba Txrobis labirinTSi da
mogonebebis koriantelSi exveva. TiToeuli xazi romanisa, gajerebulia
samSoblos
monatrebiT,
arapostmodernistuli
erTi
SexedviT
misi
dasawyisi,
teqstis
dasawyss
hgavs,
Tumca
Cveulebrivi,
aka
morCialZe
romanis bolos ar Ralatobs misTvis Cveul stils da mkiTxvels TamaSSi
iwvevs.
romanSi moqmedeba saqarTvelos erT patara kuTxeSi xdeba. adgili
dakonkretebuli ar aris, ubralod xazgasmulia, rom is quTaisTanaa
axlos. safuZvels araa moklebuli malxaz xarbedias mosazreba, rom
,,zedmetad dazustebuli ar aris, magram geografiulad leCxumia romanis
moqmedebis adgili. imereTsac miamatebda kaci am erTi bewo miwas da
ufro metic, mTlianad saqarTveloze ganavrcobda iqaur ambavs. es romani
saqarTveloze, Zvel da axal qarTvelebzea. es sevdis, ocnebis, sxva
saqarTvelos romania, sadac kliSeebzecaa saubari, ucnob gancdebzec da
yvelaze
piradulzec.
da
es
piraduli
ar
aris
mxolod
giosi.
me
magaliTad, yovel gverdze vpoulobdi Cems sofels, WiSkars, biZaCemebs,
babuaCemebs, nacnob adamianebs, nacnob grZnobebs, surnelebs’’ (xarbedia
2012: 2).
aseT saqarTvelos avtori londonidan gviCvenebs. 90-ian wlebSi,
rogorc wesi, ojaxidan erTi wevri mainc tovebda qveyanas, magaliTad
amerikaSi,
santa-barbaraSi
cxovrobs
nawarmoebis
mTavari
personaJis
iraklis Zma nika, romelsac amerikeli meuRle hyavs. is cdilobs ar
gawyvitos kontaqti samSoblosTan da yovel zafxuls mSobliur kuTxes
stumrobs.
178
nawarmoebSi CarTulia rusuli da inglisuri sityvebi. teqstSi
dialogebi kuTxur kilozea warmarTuli. ambavi iwyeba TbilisSi da
grZeldeba svaneTaTan axlos mdebare patara dasaxlebaSi.
,,axla Tavidan unda daviwyo, rom gaigoT’’- (morCilaZe 2012: 7).
avtori mimarTavs mkiTxvels da amzadebs Tavgadasavlebis mosasmenad,
Tumca
faqti
morCilaZis
erTia,
teqstSi
Semoqmedebas
imdeni
miCveuli
personaJi
mkiTxveli,
Semodis,
cota
ar
rom
iyos,
aka
ibneva.
mweralma ori wlis saTqmels erTad mouyara Tavi.
aRniSnul
gadmogvcems:
sakiTxze
,,rodesac
avtorTan
vuTxari,
saubrisas
romani
ki
malxaz
ara,
xarbedia
Cveulebebis
da
urTierTobebis muzeumi gamogivida- meTqi, ase mipasuxa:
,,SeiZleba, xo... erT-erTi mizani egec iyo. sagebs xom weren dRes?
bevri magaria da bevri mosawyenic. amitom saga rom ar yofiliyo, viTom
raRac mogonebebia.. xom xvdebi, formebi rom aris xolme, mwyindeba weris
dros da esec ar mwyindeboda. Tan iq mere yvelafers yri, ase vTqvaT,
qcevebsac, anekdotsac, anu rasac iTxovs. simarTle giTxraT, bevrs arc
vfiqrob, roca vwer xolme’’ (xarbedia 2012: 2). Znelia, ar daeTanxmo
mwerals, am romans namdvilad ar etyoba bevri fiqris kvali, aq ar
ikiTxeba rTuli qveteqstebi, yvelaferi dRis sinaTlezea gamotanili,
TiTqos
yvela
saRamoebsa
Tu
mogonebam
dReebSi
erTad
moiyara
furcelze
Tavi
gadaitana
da
londonis
avtorma
wvimian
yovelgvari
Zaldatanebisa da zedmeti fiqris gareSe. es erTi amosunTqviT dawerili
romania da aseve ikiTxeba kidec.
simboluria romanis saTauri ,,Obole’. obole Tofia,
romlidanac
bolos rodis isroles, aravis axsovs: ,,iaraRs marto qeifis dros
isrodnen haerSi, mere ganerviulda samyaro’’ (morCilaZe 2012: 42) drois
cvlilebasTan erTad iaraRmac Seicvala daniSnuleba. Cven droSi iaraRi
asocirdeba borotebasTan, ngrevasTan. is sikvdilis simboloa, avtori
nawarmoebSi xSirad usvams xazs imas, gaisvris Tu ara obole, es kiTxva
romans bolomde Tan sdevs.
mwerali iqve gadmogvcems Tavis grZnobebs da gancdebs, romelic
oboles danaxvisas eufleboda. is bavSvobis mere sruliad SemTxveviT
sxvenSi aRmoaCina: ,,xoo, obole Cemi Zma da megobari, Zalian didxans,
179
miuwvdomeli da sasurveli Zma. imisTvis xelis Sevleba Cemi ocneba iyo‘’
(morCilaZe 2012: 42).
obole pirvelad biZam aCvena ,,saqaTmis ukan erT Crdilian kuTxeSi’’
(morCilaZe 2012: 47). pirveli naxvisas mis mimarT sxva auxsneli gancda
gauCnda, es ar iyo ubralo Tofi, mas sruliad Taviseburi da idumali
grZnobis gamowveva SeeZlo, erTgvarad Tofisac da lamazi qalisac.
Tofi mas gvaris istorias, mis warsuls axsenebs, Tumca ra gvaria
avtori,
amis
Sesaxeb
ar
gvaqvs
informacia.
avtori
mxolod
imas
gvagebinebs, rom misi gmiris winaprebi aznaurebi iyvnen da muris cixe maT
ekuTvnodaT. Zveli mamapapiseuli saxlis aivnidan swored es cixe Canda,
ganaTebuli da saamayo, radgan warsulis didebasTan kavSiri
mxolod
muris cixiTa da oboles arsebobiT SeiniSneboda.
obole imereTis mefes gaugzavnia gotisTvis, muris cixisTavisTvis.
aravin icoda, gaisvrida Tu ara es Tofi odesme. is imdenad amoucnobi da
idumali
nivTi
daakisra
da
romanis
iyo,
rom
avtorma
aseve nawarmoebis
erT-erTi
mTavari
gmiri
mTavari
personaJis
funqciac
ki
saTauradac gamoitana. cxadia, rom
mis
mravalricxovan
gmirTa
Soris
swored obolea. ,,ratom uwoda biZaCemma am Tofs oboli, aravin icis,
magram raxan Tofi sul maxsovda, Cems gulSi oboles veZaxdi. cota
xumrobiT, iq xom saxelebs e-Ti
aboloveben da ara a-Ti. hoda, rom
gamaxsendeboda, xolme, am saxeliT maxsendeboda -obole’’ (morCilaZe 2012:
48).
faqtia, 90-ian wlebSi iaraRis srola ar iyo ucxo, TiTqmis yvela
ojaxs hqonda iaraRi, TiTqmis yvela quCis SesaxvevSi srolis xma ismoda.
obolem
ki
bolos
rodis
gaisrola,
aravin
icoda,
mas
funqcia
dakarguli hqonda, Tavad avtori wers: ,,eg ki ramxela SeRavaTia, Tofi
rom Tofi ar gegoneba’’ (morCilaZe 2012: 57).
sainteresoa, XXI saukunis gadmosaxedidan kidev erTxel Seafaso
warsuli,
warsuli,
sadac
darCa
istoria,
mogoneba
da
urTierTobebi. qalaqi gacivda, regionebSi jer kidev iyo
tradiciebisa
da
erTmaneTis
pativiscema.
personaJi
adamianuri
SemorCenili
Tavis
gancdebs
gadmogvcems, rodesac mSobliur kuTxeSi Cadis: ,,Tbilisdan dasavleTSi
ro midixar, gzis pirvel naxevars fiqrob Sens Cveulebriv safiqrals,
180
rikoTze ki es yvelaferi Tavdeba da iwyeba lodini. ar vici, risi
bralia
ega,
magram,
RmerTo,
ratom
aris,
rom,
rogorc
ki
rikoTs
gadaval, mikankalebs fexebi, mere xelebi, mere mxrebi da mTeli am drois
ganmavlobaSi gulic? ratom aris egre?’’ (morCilaZe 2012: 18-19).
adamianebi bavSvobis mogonebebs verasdros iviwyeben.
swored es
gancdaa, mTeli cxovreba rom dagyveba adamians. siyvaruli da
nostalia, rac
ganvlil
imis
cxovrebasTan gakavSirebs, gmirisTvis swored
es iyo is auxsneli gancda imis SegrZneba, rom brundeba iq, sadac
bavSvobis
naTeli
da
saukeTeso
wlebi
akavSirebs.
saerTod
aka
morCilaZis Semoqmedebas Tu gadavxedavT, davinaxavT, rom nostalgia da
samSoblosadmi
aseTi
mZafri
grZnobebis
gamoxatva
nawarmoebSi ise mkafiod ar Cans, rogorc ,,Obole’ –Si. es
arc
erT
mis
SeiZleba imiTac
aixsnas, rom mas didi xania, ar unaxavs Tavisi samSoblo. SesaZloa
avtorma
Tavisi
bavSvobis
mogonebebic
ki
gadaitana
furclebze,
aRniSnuli romani nostalgiuria. rikoTs iqiT avtorisa da misi gmiris
guliscema
TiTqos
eriTmeba
erTmaneTs, mkiTxvelic
ar asrulebs
am
SemTxvevaSi pasiur rols, SeuZlebelia romanis es nawili waikiTxo da
Tavadac
ar
gaixseno
goris
gzaze,
rikoTze
an
sxva
geografiul
adgilebSi gancdili molodini, molodini warsulTan da bavSvobasTan
Sexvedrisa. goris gza ar uyvars avtors, es albaT, iqidanaa gamowveuli,
rom 2008 wels ruseT-saqarTvelos omis dros mTavari adgili swored es
iyo. am gzaze idga rusis jari.
aka morCilaZe, rogorc bevri Tanamedrove mwerali, gverds ver
auvlida 90-iani wlebis ambebs. marTalia, romanSi araa naxsenebi Cveni
qveynis istoriis es mZime periodi, magram erT-erTi sakiTxi swored 90iani wlebis mTavari problema
- narkotikebi da yaCaRobaa. avtorma
saTqmeli erT personaJSi (madone) gaaerTiana. aqedan xdeba kvanZis gaxsna,
Tumca
manamde isev mogoneba, gmirs obolesTan CaZinebuls
Tbilisi,
wlebi,
rodesac
qalaqs
eZina,
wlebi
agondeba
romelsac
90-iani
avadsaxsenebeli periodi ewoda. mniSvnelovania isic, rom oboles Tofs,
romelic
Tavisi
nawarmoebSi
daniSnulebiT
borotebis
keTilSobiluri datvirTva aqvs.
181
simbolo
unda
yofiliyo,
Znelia gaarkvio, cxadia Tu sizmari, Tumca faqtia, avtorma romanis
bolos
kiTxvis
romlisac
niSnebi
mTel
dasva,
qalaqs
rac
imaSi
eSinoda,
mdgomareobs,
Semodis
rom
nawarmoebSi,
rogorc
damoukidebeli personaJi. is mamis gasvenebaze Cavida qalaqSi,
Zebna iyo gamocxadebuli.
erTad
qali,
masze
es qali uecrad gmiris stumari xdeba, masTan
eweva da elodeba dros, rodesac moakiTxaven. irakli ixsenebs:
,,plani ki bolos movwie 1983 wels, axali wlis Rames, vakeSi, quCaSi,
arayiSvilis kuTxeSi’’ (morCilaZe 2012: 227).
madones
saTqmeli.
personaJis
CvenebiT
avtorma
gadmogvca
90-iani
wlebis
qals, romelsac amdeni danaSauli hqonda Cadenili, verafriT
ver daiviwyebda mkiTxveli. Tu ki sxva personaJebi elvis siswrafiT
cvlian
erTmaneTs
da
aseve
swrafad
ikargebian
Cvens
mexsierebaSi.
madoneze amas veravin ityvis. saqarTveloSi bevri aqtiuri qali iyo,
magram
isini
ar
iyvnen
damnaSaveni,
ubralod
samSoblos
dasacavad
ibrZodnen, rasac ver vityviT madoneze, romelic mxedrionel arsebas
ufro
hgavs,
vidre
samSoblos
idealebisTvis
mebrZol
qals,
Tumca
,,nacixari qali, qali aRaraa CvenSi’’ (morCilaZe 2012: 334).
madones sityvebi: ,,Sen ar xar msroleli doumTavrebeli xar’’
(morCilaZe 2012: 258). mTavari persoanaJis mimarT misi xasiaTis gaxsnas
emsaxureba, romelic asaxavs gmiris mdgomareobas, gmirisa, romelsac
Tavadac
kargad
hqonda
gacnobierebuli,
rom
raRacnairad
ucnauri,
wesieri da aseve arc iseTi Zlieri adamiania. romanSi misi, viTomda
siZlieris
gamomsaxveli
samyaroSi. iluzia
epizodi
erTaderTia
da
bolos
ararealur
erT-erTi niSania postmodernizmis, swored misi
wyalobiT avtori ajerebs mkiTxvels, rom iraklim,
gmirma,
isic
mainc
gamoiCina
vaJkacoba
romanis mTavarma
da
daupirispirda
xelisuflebas. Tumca, aRsaniSnavia isic, rom aka morCilaZem romanis
bolos mainc ar uRalata Tavis Cveul stils da TamaSis principi
daicva. swored amitom uwodeben mas moTamaSe avtors. Tundac yvelaze
umniSvnelo ambis moyolisas is yovelTvis mkiTxvelis warmodgenebze
TamaSobs, Tavadac CarTulia da mkiTxvelsac rTavs mis mierve gamogonil
samyaroSi. mwerali yofna-aryofnis,
realurisa da irealuris arsebobis
zRvarzea da recefientsac am zRvarze amyofebs. ,,adamiani Cabmulia
182
TamaSSi sakuTar warmodgenebTan’’ (wifuria 2005: 25). am wignis wakiTxvisas
giCndeba mTavari kiTxva, im irealur samyaroSi mainc Tu gaisvris obole?
Tumca:
,,sinamdvile
aRar
arsebobs
arc
iq,
sadac
is
aqamde
gegulebodaT da arc mis Ziebas aqvs azri’’ (wifuria 2008: 230) nawarmoebis
bolos
aka
morCilaZem
ar
uRalata
Cveul
stils,
movlenaTa
karnavalizaciisa. postmodernisti mwerali Tundac sruliad Cveulebrivi
ambis Txrobisas Tavisi principebis erTgulia.
aRsaniSnavia, rom romanSi aRwerili dro sul raRac sami dRea.
saxlis saxuravis SesakeTeblad Casuli gmiri, bevri saintereso ambis
monawile gaxda. bevri patar–patara ambis CarTva teqstSi imisTvis gaxda
saWiro, rom avtors mTavari saTqmeli moetana mkiTxvelamde.
aka morCilaZis bolodroindel romanSi nostalgia igrZnoba, ucxo
miwaze yofnam misi bavSvobis mogonebebis furcelze gadatana moandoma
avtors. ,,Obole’–c amis amsaxveli nawarmoebia, romelmac namdvilad aRZra
mogonebebi
im
adgilebisa,
sadac
cxovrebis
bevri
naTeli
wuTi
gautarebia rogorc avtors, ise mis gmirs da ise mkiTxvels. romanSi
gadmocemulma ambavma bevri daabruna bavSvobaSi da Tundac warmosaxviT
moatara soflisa Tu qalaqis gzebi. am romanis daniSnulebac albaT es
iyo, warsulis gaxseneba, warsulisa, romelic asazrdoebs awmyos da
gavlenas moaxdens momavalze.
romanis bolos kidev erTxel vrwmundebiT, rom yvelaferi erTi
amosunTqviT
daiwera
da
aseve
ikiTxeba,
magram
kiTxva
mainc
rCeba,
gaisvris Tu ara obole? avtori iqve fantavs eWvebs, rodesac irealurs
realobad aqcevs da gviCvenebs, rom es mxolod iluziaa, rom gmirma,
marTalia, sizmarSi, magram mainc Tavisi misia Seasrula. obole ki sul
cota
xniT
mainc
gaxda
saWiro
nivTi.
avtoris
mdgomareobs, rom mkiTxvels uCndeba gancda imisa,
marTla moxda. es gancda iqamde miyveba maT,
ostatoba
imaSi
es ambavi realurad
sanam Tavad avtori ar
aTqmevinebs Tavis gmirs: ,,eg ambavi ki egre iyo, rom Cemi da madones
sikvdili ar daWirvebia. RmerTma ar isurva’’ (morCilaZe 2012: 259). avtorma
ar isurva mkiTxvelis gaurkvevlobaSi datoveba da ,,gamTeniisas manqanam
Camoiara da Cvens WiSkarTan SeCerda. me da madone ukve iq videqiT da man
swrafad SeaTria TeZo manqanaSi’’ (morCilaZe 2012: 259).
183
am romanSi postmodernistuli formati calsaxad ikveTeba. aka
morCilaZis xelweras monatrebuli mkiTxveli iRebs imas, rasac amdeni
xani eloda. vfiqrobT, molodinma gaamarTla da 2011 wels londonSi
qarTvelma avtorma, yvelaze ufro metad qarTuli ambavi Seqmna, ambavi
samSoblos da mSobliuri kuTxis monatrebisa. aRniSnuli romani aka
morCilaZis SemoqmedebaSi yvelaze metad patriotuli da nostalgiuria.
vfiqrobT, ase datalurad swored amitom gadmogvca Tavisi saTqmeli, es
is SemTxvevaa, sadac detalebis CaRrmaveba arafers mogvcems, ubralod
,,Obole’ erTi amosunTqviT wasakiTxi romania, sadac bevr saintereso ambavs
gaigebs mkiTxveli, sadac mxatvruli da istoriuli dro erTmaneTTan
TanxvedraSia.
aka morCilaZes britaneTTan da mis dedaqalaqTan gansxvavebuli
urTierToba akavSirebs da es mis romanebSic naTlad Cans. avtori ara marto
cxovrobs britaneTSi, aramed londons acocxlebs Tavis nawarmoebebSi.
,,taverna aTi seqtemberi’’ da ,,qalaqis meliebi’’ erT wignadaa gamocemuli,
TiTqos mweralma is milorad paviCis ,,xazarTa leqsikonis’’ analogad Seqmna.
formis TvalsazrisiT es ori nawarmoebi erTmaneTs hgavs, Tumca orive
avtori, bunebrivia, sxvadasxva saTqmels gadmogvcems.
wigni formiTa
da
SinaarsiT postmodernistulia. orive maTgani
sxvadasxva saTqmeliT datvirTa avtorma, orivegan, ra Tqma unda, moqmedebis
adgili londonia. wignis gadaSlisTanave pirvelive gverdidan naTeli
xdeba, rom Cven winaSe postmodernistuli romania. miuxedavad imisa, rom
yvelam viciT, vin aris romanis avtori, aka morCilaZe mainc ar Ralatobs
sakuTar Tavs da gveTamaSeba,
seqtemberi’’ -is
is piter jeferss asaxelebs ,,taverna aTi
savaraudo avtorad. am saxeli da gvaris miRma ki emigranti
qarTveli petre jafariZe imaleba.
romanis dasawyisSive Cndeba kiTxvebi. mwerali gviCvenebs holand
parkSi momlodine piter jeferss, is arc meti, arc naklebi - merilin monros
elodeba. molodinis efeqts nawarmoebi dawyebisTanave qmnis, es molodini
xSirad marTldeba, xSirad ki kiTxvebi kiTxvebad rCeba.
184
avtori romanis pirvelive gverdebze amarTlebs molodins. mkiTxvels
did xans lodini ar sWirdeba imis gasarkvevad, es merilin monro holivudis
varskvlavia, Tu ubralod mis saxeSi sxva ram imaleba. moulodnelia imis
aRmoCena, rom merilin monro meliaa yvelaze lamazi da gamorCeuli im
meliebs Soris, romlebic londonis am umSvenieres parkSi binadrobdnen.
saxeli merilin monro simboluria. meliis gamorCeuloba swored amaSi
mdgomareobs. ,,merilini ki yovelTvis erTi mxridan modis, ai, im buCqebidan
gamoyofs xolme cxvirs, gzas moaTvalierebs da frTxilad gamoirbens. mas
undo, mocimcime Tvalebi aqvs da garegnulad
fafuki, vercxlisferia.
SegxvedriaT mzeTunaxavi mela holand parkSi? merilin monro me davarqvi.
Tumca ar vici, Zu gaxlavT Tu xvadi. Cemi azriT, yvela melia qalia, iseve,
rogorc
yvela
moulodnelobis
teroristi
efeqti
poetia’’
Seqmna
da
(morCilaZe
iTamaSa
2012:
mkiTxvelis
4).
avtorma
warmodgenaze.
sainteresoa, ratom gamoiyvana man nawarmoebis mTavar moqmed pirad melia. es
cxoveli gamorCeulia Tavisi silamaziTa da eSmakobiT, albaT, qalTan
Sedareba swored amitom gadawyvita avtorma.
yvela
adamianis
cxovrebaSi
dgeba
momenti,
rodesac
bediswera
arCevanis winaSe ayenebs mas, ase moxda gmiris SemTxvevaSic. is tovebs
samSoblos da bedis saZieblad Soreul inglisSi miemgzavreba. ltolvili,
es statusi mudam Tan sdevs mis cxovrebas, Tumca gamouval situaciaSi
xSirad gamoCndebian adamianebi, romlebic mzad arian, sxvas daxmarebis xeli
gauwodon, ase moxda piteris SemTxvevaSic.
jeki daexmara sirTuleebis
daZlevaSi. avtori gmiris cxovrebis mokle, magram mniSvnelovan epizods
gviCvenebs, cota ironiulad warmogvidgens Tavis qveyanas. ,,Soreuli
qveynidan gadmoxvewili wesieri axalgazrda kaci viyavi. is qveyana evropas
miakuTvnes Rvinis siyvarulis gamo, Torem Rvino rom gamogeklo, misi
evropelobidan araferi darCeboda’’ (morCilaZe 2012: 5).
piteri aRniSnavda, rom is verasodes gaxdeboda britaneli, radgan: ,,me
briti verasdros gavxdebi, idumaleba maklia. albaT, imitom, rom iseTi
185
qveynidan var, sadac saswaulisa ki sjeraT, magram kacis sityvisa– ara.
CemTvis sityvebidan aranairi Zala ar gamosWvivis, maT ukan aranairi
saidumlo ar imaleba’’ (morCilaZe 2012: 12).
aRsaniSnavia, rom petres avtorma saxeli da gvaric ki Seucvala,
mas piter jefersad moixseniebs. amiT TiTqos raRac etapze CamoaSora
samSoblos. piters hyavda megobari qali jina, romelic ar iyo qarTveli,
araferi ar esmoda saqarTvelos tradiciebisa da wes–Cveulebebis, Tumca
is erTaderTi adamiani iyo, romelic piters ixmobda, masTan yofnisas
qals ukvalod uqreboda isterikebi da nervuli Setevebi. jinas aranairi
informacia ar hqonda saqarTveloze, mis kulturaze, ufro metic mas ver
warmoedgina, rom bedkrul saqarTveloSi leqsebs werdnen.
londoni
Tavisuflad
fiqris
is
adgilia,
gamoxatvis
Semdeg
sadac
saSualeba
poulob
gzas:
adamians
aqvs.
Tavisi
idumalia,
,,londoni
xom
neba–survilis
bevri
Zebnisa
ukidegano
da
droSaa.
melnisferi droSa, romelic SemaSfoTeblad da sazeimod livlivebs
qarSi. aris miwiszeda qalaqebi, is yvelaferi xelisgulzea, londonSi
kidev niCabi gWirdeba, unda Txaro da maRaroebSi iaro’’ (morCilaZe 2012:
8).
nawarmoebSi
sruliad
megobari jeki, romelic,
londonSi
da
moulodnelad
Semodis
piteris
axlo
cota ar iyos, idumalebiT moculi dabrunda
Sesabamisad
piteris
cxovrebaSic.
Zveli
megobrebis
Sexvedris adgilia ,,taverna aTi seqtemberi’’. romanis dasaxelebac esaa.
is
amoucnobi
londonSi
da,
erTi
bevria.
es
SexedviT,
adgili
Cveulebrivi
nawarmoebSi
ludis
baria,
moqmedebis
aseTi
epicentrad
gvevlineba, temzaze mdgarma tavernam Secvala qalaqis cxovreba. mwerali
kvlav gveTamaSeba, qmnis moulodnelobis efeqts, saTaurad im adgilis
dasaxelebis
gamoitana
es
garkveul
wilad
gasaRebia
,,taverna
aTi
seqtemberi’’–s da es misi mTavari Semkvreli kvanZia. aq ganviTarebuli
moqmedebis
Semdeg
miiRweva
mTavari
mizani.
avtori
gveTamaSeba
da
realuri tavernis arsebobaSi gvajerebs, maSin, rodesac es realurad
taverna
ki
ara
koorporaciuli
ofisi
mogonilia.
186
aRmoCnda,
sadac
yvelaferi
meliebi
londonSi
ukve
utopiaa,
Tumca
postmodernistuli
teqstisTvis, SeuZlebeli araferi ar arsebobs. teqstSi moulodnelad
xdeba
sxva
ambis
magaliTad,
CarTva,
piters
gadmoxvewas
am
moagonda
ukavSirdeba:
,,is
sxva
ambebs
is
ambavi,
ambavi
ki
mogonebebi
romelic
gamaxsenda,
iwveven.
londonSi
ase
mis
samSoblodan
Cems
gadmoxvewas rom artyia kai sabrZolo xmaliviT’’ (morCilaZe 2012: 25).
romanSi
iwyeba
gmiris
Tbilisuri
cxovrebis
patara
epizodis
Cveneba. petre jafariZe qimikosi iyo da qimiis institutSi muSaobda.
SevardnaZis
wasuliyo.
mTavrobiT
ukmayofilom
90–ian wlebSi
gadawyvita,
saqarTvelodan
saqarTvelodan gaqceva am sityvis pirdapiri
mniSvnelobiT mTavari sazrunavi iyo saRad moazrovne qarTvelisTvis,
romelsac
ubralod
undoda
sakuTari
SesaZleblobebi
cxovrebaSi
gamoeyenebina da ar gamxdariyo e.w. dakarguli Taobis warmomadgeneli.
avtorma
irealur
jafariZe,
samyaroSi
wesieri
ganaxorciela
aspiranti,
iqca
gmiris
meamboxe
gardasaxva.
pirovnebad,
man
petre
SeZlo
,,dapirispireboda’’ qveynis mmarTvels, romelic 25 weli marTavda qveyanas.
gmirma institutSi Sexvedraze saxeSi gaartya prezidents. mas ori TiTi
moxvda mxolod, amis gamo cixeSi Casves, es yvelaferi, ra Tqma unda,
ironiuladaa miwodebuli mkiTxvelamde. avtorma dagvajera am faqtis
WeSmaritebaSi. warmosaxviTi realoba, anu hiperrealoba, virtualuri,
ararsebuli samyaro, mkiTxvelisgan mxolod warmosaxvas moiTxovs, is
swored
am
warmosaxviT
unda
Sevides
ararsebul
samyaroSi:
,,amgvar
daSvebis sanacvlod sTavazobs namdvil gancdebs’’ (wifuria 2006: 231).
aka
morCilaZis
postmodernistuli
TamaSis
maneraa,
is
es
mkiTxvels
eTamaSeba da es mSvenivrad gamosdis kidec.
mkiTxveli avtorTan erTad erTveba gmiris cxovrebaSi, ganicdis da
iTavisebs im problemebs, romelic nawarmoebSi wamoWra mweralma. man
TiTqos mkiTxvelis saTqmeli Tqva, gmiri ki ise moiqca, rogorc Tavad
recipients
surda.
rolan
bartis
ideis
Tanaxmad,
,,literaturuli
naSromis mizania, mkiTxveli aRar gaxados momxmarebeli, aramed teqstis
Semqmneli’’ (barti 2002: 52).
nawarmoebSi SeiniSneba simboluri damTxevebi. avtorma simbolos
wyalobiT gamiznulad warmoadgina samyaro, sadac yvelaferi SeiZleba
187
moxdes man winaswar gaTvala TariRebi. asea, magaliTad, aTi seqtemberi.
Sexvedra 10 seqtembers ,,taverna aT seqtemberSi’’ amerikis teraqtis wina
dRes. am dRes am adgilze adamianebi cdiloben, Secvalon msoflio. rac
Seexeba tavernis dasaxelebas, romelzec avtorma istoria Seqmna, iluzia
yofila mxolod, realurad es taverna ki ara jaSuSebis ofisi aRmoCnda,
muyaos qaRaldisgan gadatixruli dekoraciebiT, romelic ludis baris
STabeWdilebas tovebda.
gmirma am tavernaSi yofnisas paraleli gaavlo saqarTvelosTan,
gaixsena restorani ,,yiramala’’ mtkvarTan. adamians pirvelad warsulidan
xSirad cudi axsendeba xolme. ase moxda maSin, rodesac gmirma srolis
xma gaigo ,,ifeTqa–Cavikuze, samoqalaqo omis quCebSi nawrTobi Cveneburi
gamocdilebidan
gamomdinare’’
(morCilaZe
2012:
64).
es
yvelaferi
warsulis ironiuli gaazrebaa. mwerali cdilobs, am fraziT paraleli
gaavlos warsulTan, romelic arc Tu ise bevr naTel mogonebas aRZravs
masSi.
is
cdilobs,
gverdidan
Sexedos
movlenebs,
gadaafasos
da
axleburi midgoma SemogvTavazos.
aseve gamogonili tomebi Semoiyvana avtorma TxrobaSi josparlni,
es xalxi cxovrobs mTebSi da igonebs virusebs.
rogorc
bevr
postmodernistul
nawarmoebs,
,,taverna
aTi
seqtemberi’’- am romansac aqvs komentarebi, romelSic avtori ganmartavs
teqsts da gveubneba, rom avtori am nawarmoebis aris piter jefersoni,
anu igive petre jafariZe. jina virusis gavrcelebis Semdeg gadaiqceva
meliad
,,meliebs
siyvaruli
SeZlebiaT
magram
romanebs
ver
weren’’
(morCilaZe 2012: 101).
aRsaniSnavia aka morCilaZis meore romani ,,qalaqis meliebi’’. am
nawarmoebSi centralur adgils ikavebs faTerak Runi. romelic cdilobs
Tavisi cxovrebisa da samyaros Secvlas. is 25 wlis axalgazrda kacia,
cxovrobs qalaqSi, sadac
sul wvims
,,yovel meeqvse dRes, yovel
meTormete saaTs wvims’’ (morCilaZe 2012: 3).
isev holans parki, avtori saqarTvelos fonze gviCvenebs am dacul
parkebsa da quCebs, maSin, rodesac mis samSobloSi quCebSi tyviebis
zuzunis meti araferi ar ismoda. erTi wignis ambavi meoreSi gadadis.
188
qalaqs afeTqebis Semdeg cofi Seeyara, es cofi ki imaSi mdgomareobda,
rom qalaqis quCebs meliebi mosdebodnen.
romanis mTavari gmiri saintereso adamiania, romelic gamoiCeva
Tavisi cxovrebis wesiT. mas coli ar hyavs da yvelaze ufro gamorCeuli
urTierToba aqvs erT meliasTan, vfiqrobT, es is meliaa, romelic
,,taverna aTi seqtemberi’’–Si
merilin monrodaa wodebuli, iq Tu piter
jefersma Searqva es saxeli, am romanSi
xazgasmulia gmiris tradiciebi,
aZlevs
satrfosTan
yvelaze
metad
Sexvedris
uyvarda.
naTanma uwoda gular–Ti.
mas bedis dRisa da Ramis wigni ar
nebas. naTans
avtorma
fiqri, gansja, gaazreba
gamorCeuli
gmiri
warmogvidgina.
rogorc ki daibada, yvela mixvda, rom is wes–Cveulebebis sapirispirod
wavidoda
da
cols
TavisiT
SearCevda,
siyvaruliT
daqorwindeboda.
sakuTari bedis gamgebeli Tavad gaxdeboda, amis saSualeba bevrs ar
hqonda. aseT gamorCeuli adamianebs qonaTebs uwodeben, maT laRi da
SeuzRudavi cxovreba aqvT. romanSi naCvenebia ucnauri cxovrebis wesi,
religia, romelic, rogorc Cans, Tavad avtoris mogonilia.
Tavad
londonia
didi
da
mdumare,
saocrebaTa
skivri,
sadac
meliebi adamianur Tvisebebs iZenen. romanis dasasruls ukve Semodian
piter jefersi da jina, romlebic meliebis
faTerak
dainaxa
Runimac
jvari
gulan–Ti. sainteresoa
daiwera
saxiT warmogvidgebian.
merienze,
adgili, sadac
romlis
TvalebSic
yvelaferi
daiwyo. am
parkSi Tavs iyridnen meliebi, faTerak Runis movaleoba iyo meliebis
daTvla
da
maTi
gamokveba.
am
erTi
SexedviT
ucnauri
misiis
Semsruleblis miRma avtorma saintereso gmiri warmogvidgina uCveulo
cxovrebis wesiTa da tradiciiT. am razmis wevroba gansakuTrebuli
pativi iyo da faTerak
simboluria
personaJis
Runi yvelaze umcrosi wevri iyo mesame oceulis.
saxeli
faTeraki,
cxovrebaze. gmiris profesia faTerakebiTaa
es
albaT,
miniSnebaa
mis
savse. romanic xom mzadebaa
erTi didi afeTqebisTvis, rac nawarmoebis bolos xdeba kidec.
rogorc
bevr postmodernistul nawarmoebs, am romansac mohyveba
komentarebis rveuli, romelsac ase hqvia ,,frazebisa da Sinaarsebis
rveuli’’. avtoris Sesaxeb aqedan vigebT, aka morCilaZe aqac gveTamaSeba
da ambobs, rom: ,,moTxroba piter jeferss ekuTvnis, jina meloi miawera
189
ubralod, imitom rom masTan naCxubari iyo da undoda esiamovnebina’’
(morCilaZe 2012: 87).
aqve
axsnas
iZleva
Tavad
avtori
da
ambobs,
rom
,,nawarmoebs
erTgvari zRapruli ieri dasdevs, Tumca es xelisSemSleli piroba ar
unda iyos mis gadasakiTxad’’ (morCilaZe 2012: 87). londoni mniSvnelovani
qalaqia
avtorisTvis, ,,londonSi
imdeni
erT cxovrobs, rom yvelas
Tavisi wili londoni aqvs’’ (morCilaZe 2012: 88).
isev imave tomebis Sesaxeb wers mwerali da Tan zedapiruls axsnas
iZleva,
rom
es
tomebi
josparlanebi
aziis
mTebSi
cxovrobeno.
sainteresoa es avtoris fantaziis nayofia, Tu marTlac arsebobdnen
odesRac es tomebi? vfiqrob, postmodernistul romanSi, sadac adamianebi
meliebad iqcevian, piriqiT, sruliad dasaSvebia ararsebuli tomebis
arseboba. xolo ,,Tanadi ewodeba qals, romelic siyvaruls elodeba,
isini erTmaneTisTvis arian Seqmnilebi ‘’ (morCilaZe 2012: 92).
didi afeTqeba wignis mTavari adgilia. orive nawarmoebSi avtori
mkiTxvelis
yuradRebas
iqcevs,
iwvevs
mas
irealur
samyaroSi
samogzaurod. meliebi adamianebad gadaiqcevian. es fantastikaa, romelic
postmoderizmisTvisaa damaxasiaTebeli. meliebad gadaqceuli jina da
piteri 10 wlis Semdeg ibruneben adamianis saxes.
drois
gadakveTa,
avtorma
gaaswro
yvelas
da
nawarmoebSi xdeba
yvelafers
da
mefed
Carlzi gamoiyvana.
cxadia,
`taverna
aTi
seqtemberi~
da
`qalaqis
meliebi~
aka
morCilaZis erT–erTi saintereso da gamorCeuli romanebia, romelebic
postmodernizmis bevr niSan–Tvisebas atareben, esenia: aluzia, TamaSis
principi, ironia, karnavalizacia, qronotopis drosa da sivrcis areva,
gmirebi
teqstidan
dasasruli
meoreSi
teqstSi
Tavisuflad
gadadis,
adamiani
moZraoben,
piter
jefersi
erTi
teqstis
moulodnelad
melia piter jefersad gadaiqceva da 10 wlis Semdeg ibrunebs Tavsi
namdvil saxes. orive teqstSi 10 ricxvs didi datvirTva aqvs. orive
teqsti
afeTqebisken
da
samyaros
Secvlisken
aniSnebs
mkiTxvels.
movlenebi elvis siswrafiT cvlian erTmaneTs, gmirebi CarCoebSi ver
Tavsdebian, isini dakanonebuli wesebis winaaRmdegac ki gamdian, sruliad
Tavisuflad
irCeven
cxovrebis
gzas.
190
orive
moTxrobaSi
moqmedebis
adgili inglisis dedaqalaqia. aRsaniSnavia, rom nawarmoebis mTavari
moqmedi gmirebi ar arian ingliselebi.
avtorma
dagvanaxa
ucxo
qveynis
warmomadgenlebis
cxovreba
emigraciaSi, maTi adaptireba britanul garemosTan. avtors saqme arc
erT
SemTxevaSi
ar
mihyavs
bolomde
da
misi
gmirebi
ver
xdebian
britaneTis sruluflebiani moqalaqeebi. ,,iseTi sabuTi momces, romelic
Zalian hgavs britanul pasports. Tu ar gadaSale, namdvili gegoneba’’–
(morCilaZe 2002: 6). postmodernistul nawarmoebSi bolomde garkveuli
araferi ar aris. gmiri ucxo miwaze ucxodve rCeba. postmodernizms
axasiaTebs gaucxoebuli gmiris Cveneba, aka morCilaZem swored aseTi
personaJebi warmogvidgina, gviCvena maTi rTuli Sinagani samyaro, TamaSis
principis dacviT maTi cxovrebis Tanaziarebic gagvxada.
2.6. qarTvel 60-ianelTa saxeebis postmodernistuli interpretacia
XIX
saukunis
umniSvnelovanesma
miwuruls
movlenam
da
SeZra
XX
saukunis
sruliad
damdegs,
saqarTvelo,
orma
romelTac
qveynis istoriaSi Rrma kvali datoves. am faqtebma bevri pasuxgaucemeli
kiTxva da eWvi gaaCina. dRemde, XXI saukunis yovlismcodne epoqaSi
kiTxvebi kiTxvebad rCebian. pirveli istoria ivane maCabelsa da akaki
wereTels ukavSirdeba. kerZod, 1898 wlis 26 ivnisis Rames. Rames, rodesac
ugzo-ukvlod gauCinarda cnobili qarTveli mTargmneli ivane maCabeli.
meore istoria 60-ianelTa gamorCeuli warmomadgenlis, ilia WavWavaZis
mkvlelobas exeba. es sabediswero gasrola wiwamurTan 1907 wlis 30
agvistos moxda, ramac qarTveli xalxis cxovrebaSi didi gardatexa
moaxdina. am faqtebisa da movlenebis Sesaxeb bevri iwereboda, istoria
sxvadasxvagvarad
saxeebis
afasebda
postmodernistuli
momxdar
ambebs.
interpretacia
qarTvel
samocianelTa
warmoadgines
Tanamedrove
qarTvelma mwerlebma: zurab qarumiZem, laSa imedaSvilma, laSa buRaZem
da
aka
morCilaZem.
samocianelTa
Rvawli,
qarTveli
mwerlebisTvis
mniSvnelovan Temad iqca.
saukuneebis
winandeli
istoriebi
yovelTvis
aris
Tanamedrove
mwerlobis interesis sagani. mwerloba tradiciaa, is grZeldeba, yoveli
191
axali Taoba wina Taobis memkvidrea. icvleba sakiTxisadmi midgoma,
gadmocemis
stili
da
forma.
saTqmeli
xSirad
warsulSi
momxdari
faqtebis Tanamedrove gadaazrebaa. mas sxvadasxva formiT gadmoscemen
avtorebi.
istorizmis
principi
ganmsazRvrelia
Tanamedrove
mwerlobisaTvis, verc erTi mwerali gverds ver auvlis warsuls. is
damakavSirebeli rgolia momavalTan.
es tendencia qarTul postmodernistul diskursSic cnobierdeba.
am TvalsazrisiT aRsaniSnavia laSa buRaZis
SemoqmedebiTi
narativi,
sadac
da laSa imedaSvilis
Tanamedrove
samyaroSi
ixmoben
XIX
saukunis 60- iani wlebis gmirebs da XXI saukunis istoriaSi CarTulni
arian, rogorc personaJebi.
ivane
movlena,
-
maCabeli
romelmac
XIX
SeZra
saukunis
gansakuTrebulad
maSindeli
qarTuli
rezonansuli
sazogadoeba,
ivane
maCablis burusiT moculi gauCinareba iyo. am dramatuli istoriis
garSemo
maSinve
urTierTgamomricxavi
agorda,
da
sensaciuri
icvleboda
mizezebi,
gamxatvrulebuli
Tu
saidumloebiT
moulodnelobiT
da
dokumenturi
saxelebi,
masalebi.
moculi
SexedulebaTa
faqti
ambavi,
iwereboda
erTia,
am
talRa
rogorc
istoriis
eqo
aTwleulebs gamohyva da Tanamedrove postmodernistuli diskursisaTvis
erTgvar
inspiraciad
garkveulwilad
iqca.
Tema
sensaciuric,
mniSvnelovania,
imdenad
kodirebuli
bunebrivia,
da
postmodernisti
mwerlis interessac ergeba da interpretaciis saSulebas aZlevs mas.
avtoris roli teqstSi umniSvneloa. is gadmogvcems ambavs, romlis
WeSmaritebaSi
mweralis
xSirad
Tavadac
postmodernistuli
ar
aris
narativi
bolomde
swored
am
darwmunebuli.
daeWvebis
Cvenebaa.
istoriuli rakursiT warmodgenili Temebi im droSic da axlac - Cvens
TanamedroveobaSic
bevr
Tanamedrove adamianis
movlenas
axada farda.
kiTxvas
aCens.
TvaliT danaxvam
istoriis
aRqmam
bevr Segnebulad
is, razec istoria
saukuneebis
da
misi
miviwyebul
ganmavlobaSi
dumda, XXI saukuneSi aqtiuri ganxilvis Temad gadaiqca.
2000 wels laSa buRaZem Tamami da, cota ar iyos, sarisko nabiji
gadadga,
rodesac
SemogvTavaza
piesebisa
da
moTxrobebis
krebuli
,,saukunis mkvleloba’’. am saTauris miRma swored ivane maCabelis da 60192
iani wlebis kidev erT gamorCeuli pirovnebis akaki wereTlis Sesaxebaa
moTxrobili. krebulis saTaurad am ambis gamotana mkiTxvelis mxridan
didi interess aRZravs. avtorma teqstSi konkretuli momenti gviCvena. is
ambis
gadmocemisas
erT
siuJetur
xazs
mihyveba.
aRwerilia
akaki
wereTlis sasamarTlo procesi.
nawarmoebi
CvenTvis
iwyeba
uCveulo
mkiTxvelTan
winasityvaobiT,
ambis
mosasmenad.
misaaxloeblad,
sadac
is
ramdenad
mwerali
TiTqos
aris
gvamzadebs
niadags
sinjavs
mzad
uCveulo
Tavgadasavlebis mosasmenad. avtoris mxridan pirobis aRebis msgavsad
JRers Semdegi sityvebi: ,,Sua gzaze mitovebul wignze sacodavi amqveynad
araferia’’ (buRaZe 2000: 1). aqedan gamomdinare, mxolod am Txovnisa Tu
gafrTxilebis Semdeg iwyeba is, rasac yvela ase mouTmenlad elis.
teqsti
aluziur
warmoudgenelis
pasaJebsa
warmodgenaa,
da
metateqstebs
rodesac
mwerali
eyrdnoba.
aluzia
recipients
ajerebs
teqstis WeSmaritebaSi da yofna-aryofnis zRvarze amyofebs. Tanamedrove
mwerlebi
xSirad
postmodrenistul
eyrdnobian
dokumentur
interpretacias
masalas
sTavazoben
da
Semdeg
mkiTxvels.
mis
teqstSi
intrteqstualobis meSveobiT warmoadgenen sxvis naSromebs an pirdapir
dokumentebs, romlebic damajereblobis elfers aZleven teqsts.
amas
naTlad vxedavT laSa buRaZis nawarmoebSi ,,saukunis mkvleloba anu
meqalTane geniosi’’, sadac Txroba
uzenaesi sasamarTlos darbazidan
iwyeba da qarTveli mgosani akaki wereTeli misTvis uCveulo ampluaSi,
braldebulis
skamzea
naCvenebi.
es
epizodi
ukve
iZleva
intrigis
safuZvels. mweralma, arc meti arc naklebi, XIX saukunis 60-iani wlebis
gamorCeuli
pirovnebis,
akaki
wereTlis,
sasamarTlos
sxdoma
warmogvidgina. sasamarTlo darbazi, cota ar iyos, ironizebulia. is
gaJRenTilia: ,,im auwereli suliT, rasac ori saukunis mijna warmoSobs
xolme…... xalxic am darbazSi aseTia: Cixtikopiani qalebi da halstuxiani
Tu
bafTiani
kacebi’’
(buRaZe
2000:
1).
saukunis
simaRlidan
iwyeba
RirebulebaTa gadafaseba. Tanamedrove avtorma XIX saukunis udides
qarTvel mgosans ,,meqalTane geniosi” uwoda, es misi mxridan, cota ar
iyos,
Tamami
megobris
nabijia.
ivane
akaki
maCablis
wereTels
mkvlelobas
193
yvelaze
uyeneben.
umZimes
braldebas
sasamarTlo
-
darbazis
aRwera
mkiTxvels
garSemortymuli
eWvs
zis
uCens.
mxcovani
,,darbazis
centrSi
poeti-braldebuli
yvavilebiT
akaki
wereTeli,
romelsac xelmarjvniv saukuniswinandeli moxrigine kino-aparati udgas.
reJisoria vasil amaSukeli, romelic cdilobs, sasamarTlo procesi
firze aRbeWdos’’ (buRaZe 2000: 7).
istoriuli postmodernistuli narativi am epizodis CvenebaSi kidev
ufro naTlad ikveTeba. parodirebulia sasamarTlo darbazSi arsebuli
viTareba.
yvelaferi
reJisoris
mier
dadgmul
scenars
hgavs,
sadac
mTavari rolis Semsrulebeli akaki werTelia. am SemTxevaSi Znelia,
gamijno realoba da sinamdvile. sasamarTlo darbazi gadasaRebi moedani
ufroa, vidre adgili, sadac im periodSi yvelaze idumali saqme - ivane
maCablis mkvleloba unda gaixsnas. parodirebulia gamoZiebis dawyebis
safuZvelic.
darbazSi
saqme
akakis
erTmaneTSi.
aRiZra
momxreebi
mkiTxvelis
abanoSi
da
gagebuli
ambis
mowinaaRmdegeebi
winaSea
movlenaTa
gamo.
sasamarTlo
Wor-marTals
calsaxa
ureven
karnavalizacia,
sadac Znelia simarTlis dadgena im uamravi niRbis miRma, romelic
moqmed gmirebs aqvT morgebuli.
daeWveba postmodernizmis erT-erTi niSania. Tumca, eWvi Cndeba akaki
wereTlisadmi, faqtia am saqmeSi damnaSavis moZebna bnel oTaxSi katis
Zebnis tolfasi aRmoCnda.
maCablis istorias exmaureba kidev erTi Tanamedrove mwerali aka
morCilaZe romanSi ,,gaqrebi madaTovze’’ igi wers, rom ,,inglisuris kargi
mcodne maCabeli boSebs argentinaSi gahyva’’. zogs is etlSi mjdomi
unaxavs
zemelis
maxloblad,
zogs
kidev
metexis
xidze
aCqarebuli
nabijiT mimavali. es ambavi dabrunebis imeds tovebda. asea Tu ise, faqti
erTia,
ivane
maCablis
cxovrebis
dasasrulma
TiTqmis
ori
saukunis
Temas
Tundac
Semdegac pasuxgaucemeli kiTxvebi datova.
Zalian
didi
sifrTxilea
saWiro,
rodesac
am
Tanamedrove avtori exeba. Znelia, isaubro mwerlis pirad gancdebze,
amaze xSirad misi werilebi da literaturuli nawarmoebebi metyvelebs.
sainteresoa anastasia maCablis da akaki wereTlis piradi mimowera da
elisabed TarxniSvilisadmi miwerili 5 werili, romelic ,,akrZalul
fondSi inaxeboda’’ (kikviZe 2012: 80).
194
erT–erT
werilSi
akaki
wereTeli
pirvelad
umxels
anastasia
maCabels Tavis grZnobebs: ,,oci wlis ganmavlobaSi me Sen miyvardi amqveyniuris mimdevrobiT, iseTi aRtacebiT da aRfrTovanebiT, rogoric
SesaZloa
mxolod
rCeulTaTvis!
getrfodi
srulis
Cemis
arsebiT!
didxans vimarxavdi saidumlod im grZnobebs Cems gulSi, magram ,,ara rai
ars saidumlo, romeli ara gacxaddes’’ (kikviZe 2012: 80).
taso iyo poetis
muza, miuwvdomeli, Soreuli da saocnebo. ,,Sen iyav Cemi zeCamagonebeli,
Cemi aRmgznebi poeziac da sicocxlec’’ (kikviZe 2011: 80).
mniSvnelovania taso maCablis werili, romelSic akaki wereTelTan
mis urTierTobaze saubrobs da aRniSnavs, rom rodesac akaki gaicno,
bavSvi
iyo.
sxvadasxva
mgosani
gzebiT
masze
atara,
29
wliT
orivem
ufrosi
bedi
sxvas
iyo.
cxovrebam
daukavSira.
isini
anastasia
siyvaruliT gaTxovda ivane maCabelze, male dawvrilSvilda, magram misi
ojaxuri bedniereba didxans ar gagrZelebula. ,,Cemi qvrivobis pirvel
wlebSi ise ubedurad vTvlidi Tavs, TviT akaki, iseTi znis kaci rom
yofiliyo, zogs rom warmoudgenia, verafers makadrebdao. mere ki rogor
vakadro tyuili an Cems Tavs, an akakis, roca araferi yofilao’’ (kikviZe
2011: 81).
,,taso akakis poeturi xati iyo. misi muza, STagoneba, magram yovelive
es iyo wminda, SeubRalavi’’ – aRniSnavs mkvlevari murad mTvareliZe
wignSi
,,maTi
bednieri
da
ubeduri
dReebi’’.
wigni
bagration-
daviTaSvilebis cxovrebis istorias mogviTxrobs im ojaxis istorias,
romlis wevric iyo anastasia maCabeli.
anastasia maCabeli kiTxvaze - grZnobda Tu ara akakis siyvaruls,
pasuxobs: ,,es
siyvaruli sul sxvanairi iyo,
Tu gindaT mxatvruli
siyvaruli, rac TviTon mis Semoqmedebas anayofierebda’’ (mTvareliZe 2000:
41).
maCablis gauCinareba akaki wereTels imitom daukavSires, rom erTerTi adamiani, vinc mTargmnelis ojaxs gauCinarebis Rames stumrobda is
iyo. am faqtma bevri kiTxva gaaCina, Sesabamisad arsebobda bevri versia
da eWvi poetis garSemo.
akaki
wereTlis
biografiidan
es
epizodi
mkiTxvelis
usazRvro
interess iwvevs. laSa buRaZe am istoriis ucnob detalebs ganixilavs. es
195
Tema dResac Zalian aqtualuria, masze ubralod naklebs saubroben. wina
saukuneebis
wamowevam,
avtori
axleburma
mkiTxvels
axali
gaazrebam
interesi
xedviT
da
kvlav
warmogvidgens.
istoriuli
movlenebis
win
gauRviZa.
istoriul
procesebs
xSirad
istoriuli
figurebi,
romlebic Cvens cnobierebaSi xelSuxebel pirebad arseboben, sruliad
sxva
saxiT
da
sxva
kuTxiT
warmogvidgebian.
Tanamedrove
avtorebi
fardas xdian yovelgvar saidumloebas da faqtebs, romelzec istoria
dums.
aRar
arsebobs
dafaruli
Temebi.
postmodernizmma
is
dRis
sinaTleze gamoitana. sasamarTlo darbazSi gaTamaSebuli karnavaliT
kidev
ufro
miRweulia.
mZafrdeba
am
ambebis
mkiTxvelis
gadmocemam
grZnobebi
mxatvrul
da
emociebi,
literaturaSi
mizani
udidesi
gancdebi da emociebi gamoiwvia, mwerlis molodinma gaamarTla.
kidev erTi Tanamedrove mwerali, romelic ivane maCablis Temas
Seexo, laSa imedaSvilia. man 2006 wels gamosca wigni ,,sami mkvleloba
Zvel
TbilisSi’’.
gardacvaleba
misi
postmodernisti
istoriis
daxatulia
ivane
maCablis
romanis
mwerali
faqtebi
XIX-XX
saukunis
da
personaJTaTvisac
cdilobs
saCoTiro
cxovreba
TvalebSi
warmoaCinos
Tbilisi.
am
burusiT
gamocanad
Caxedos
mkiTxvelis
qalaqis
moculi
iqca.
aqac
simarTles
winaSe.
xibls
da
romanSi
gvaziarebs
mwerali postmodernizmisTvis damaxasiaTebeli ironiuli xedviTa da
movlenebis Tanamedrove gaazrebiT. avtori Txrobis saintereso maneriT
gamoirCeva.
ambebSi,
mkiTxvels
AmasTan
uneburad
erTad,
iTrevs
mogzaurobs,
gasuli
miviwyebul
periodis
istoriaSi.
Tbilisis
mwerali
Tavis damokidebulebas gviCvenebs mTargmnelis cxovrebis dasasrulze.
laSa imedaSvili namdvilsa da gamonagons ise uTavsebs erTmaneTs,
rTulia
gansazRvro,
romeli
ambavia
realuri
da
romeli
mwerlis
fantaziiT Seqmnili. ,,am moTxrobaSi mxatvruli damajereblobis xarisxi
maRalia’’- wers levan bregaZe romanis winasityvaobaSi.
nawarmoebSi dokumenturi da gamonagoni ambebis Serwymas siTamamis
da gabedulebis elferi dahkravs, Tumca sxvanairad arc SeiZleboda. XXI
saukunis mwerali swored am siTamamiT gamoirCeva. misTvis ar arsebobs
dafaruli da akrZaluli Temebi. piriqiT, yvelaferi dRis sinaTlezea
196
gamotanili. faqtebi, romelze saubarsac eridebodnen, TiTqos Ria da
naTeli gaxda.
nawarmoebis
pirvel
TavSi
avtori
erT-erTi
CalaZis piriT gadmogvcems mTavar saTqmels.
romelsac
mouwia
mwvave
dawola.
saukeTeso
nervuli
is
megobaria,
Setevis
gamo,
mudam
sikvdilze
igi
dabadebidan
personaJis,
vano
vano CalaZe mweralia,
fsiqiatriul
fiqrobda:
Tan
saavadmyofoSi
,,sikvdili
dagvtrialebs,
Cveni
rogorc
mzrunveli mSobeli’’ (imedaSvili 2006: 10). is gamorCeuli personaJia.
postmodernistuli
sazogadoebasTan
nawarmoebis
kolfliqtis
mTavari
gamo
gmirebi,
xSirad
xdebian
gamorCeulobis,
fsiqiatriuli
klinikis pacientebi. isini irgeben iseT rols, rac maT fsiqologiur
portrets kidev ufro gamokveTs. rTuli fsiqologiuri xasiaTis gmirebi
Tavs arideben realur cxovrebas. ase iqcevian paolo koelios gmirebi,
veronika da eduardi. aseve ken kinzis gmirebi romanSi ,,viRacam gugulis
budes gadaufrina’’. igive iTqmis naira gelaSvilis romanis ,,mivemgzavrebi
madrids’’ mTavar gmir sandro liCelze.
mwerali
postmodernistuli
xerxebis
wyalobiT
Cven
winaSe
gaaTamaSebs karnavals. is damkvirveblis, ,,gareSe piris’’ niRabs irgebs da
movlenebis ganviTarebas gverdidan akvirdeba, TiTqos pasuxismgeblobas
ixsnis nawarmoebSi Semdeg ganviTarebul ambebze. misi gmiri XIX saukunis
60-ian wlebSi mogzaurobs da irgebs im saukunis gmiris ivane maCablis
niRabs. es eqsperimenti imaSi mdgomareobda, rom gmirs samocdacameti
saaTi unda ecxovra am adamianis cxovrebiT, romelmac ,,bevris SemZlem
gacilebiT naklebi memkvidreoba dautova sazogadoebas’’ (imedaSvili 2006:
17). gmirs saxelis Secvla ar mouwia. Semdeg aRwerilia ivane maCablis
cxovrebis laSa imedaSviliseuli versia.
im dros Tbilisi ,,migdebuli bavSviviT upatrono da binZuri iyo’’,
romelic mudmivad raRacis molodinSia. sainterso epizodebia moyvanili
mwerlis
cxovrebidan.
rogorc
cnobilia,
ivane
maCabelma
da
ilia
WavWavaZem peterburgSi Seqspiris ,,mefe liri’’ Targmnes, maT Targmani sam
TveSi daasrules.
garda SemoqmedebiTi cxovrebisa, aqtiuri ganxilvis sagani iyo ivane
maCablis
piradi
cxovrebac.
Tanamedrove
197
literaturac
mwerlis
biografiis
swored
am
mxariT
interesdeba.
avtoric
yovelgvari
SezRudvis da dafarvis gareSe warmoadgens mwerlis piradi gancdebs da
cxovrebiseuli
Tavgadasavlebs.
laSa
imedaSvili
gadmogvcems,
rom
maCabels da qarTvel msaxiob mako safarovas erTmaneTi uyvardaT, ,,romeo
da julietas’’ Targmna mis gamo dauwyia mwerals, magram am siyvaruls ar
hqonda bednieri dasasruli. maCabelma gazeT ,,droebis’’ furclebidan
gaigo mako safarovasa da vaso abaSiZis daqorwinebis ambavi. ,,ar arsebobs
piradi cxovreba, mwerlis piradi cxovreba iseTive zRaparia, rogorc
axal wels saCuqrebiT datvirTuli Tovlis papa’’ (imedaSvili 2006: 58).
Tavidan Txroba logikuriad, erTian magistarlur xazs mihyveba
iqamde, sanam saqme yvelaze idumal ambavs, maCablis gauCinarebas ar
Seexeba. es ambavi ori saukunis Semdegac yvelaze bevr kiTxvas aCens, ra
moxda
1898
wlis
26
ivnisis
Rames?
teqstSi
aTasgvari
Wor-marTali
erTveba. am sakiTxze saubrisas yvela ibneva, yvelas Tavisi versia aqvs.
erT-erTi aseTi versiiT laSa imedaSvilma Tavis gmirs sicocxle
suliT avadmyofTa TavSesafarSi daasrulebina. avtoris mtkicebiT, es
ambavi mTargmnelis colma anastasia bagrationmac icoda, magram ojaxis
Rirsebis dacvis mizniT ar axmaurebda. personaJi realur yofas tovebs
da ugzo-ukvlod uCinardeba. ra aris amis mizezi? aRniSnul sakiTxze
sainterso mosazreba aqvs akaki werTels, romelic wers: ,,Tvalsa da
xels
Sua
dagvekarga!
vfiqrobT
da
ver
warmogvidgenia
mizezi
da
erTmaneTs vekiTxebiT: ram aiZula es kaci? kiTxva upasuxod rCeba da es
ki viciT mxolod, rom, rasac ar unda aeZulebina, Tavdapirveli mizezi
iZulebisa da fesvi ubedurebisa misi sazogado moRvaweoba iyo! imas
emsxverpla’’ (mTvareliZe 2000: 37) maCabeli tovebs realur yofas da amaSi
damnaSave pirvel rigSi sazogadoebaa, romelmac gmirs gaqcevisken ubiZga.
verc mwerali zurab qarumiZe uvlis gverds XIX saukunis yvelaze
idumal ambavs. romanSi ,,Rvimouqi zRva’’, romelic ivane maCablis burusiT
mocul gauCinarebas exeba. ,,xolo Tu Targmni, maSin imasac gaigeb, Tu
sad daikarga cnobili bankiri da agronomi-mocaleobis Jams Seqspirs
rom
Targmnida.
da
imasac
gaigeb,
rom
es
gauCinareba
misi
mTargmneleobiTi Sedevri iyo!’’ (qarumiZe 2012: 61). avtorma ivane maCablis
gauCinarebis ambis
Taviseburi versia warmogvidgina.
198
,,erTxelac riJraJze, SaSvis galoba Caesma. loginidan wamoxta da
Ramis perangis amara gavarda gareT. daRamebamde qalaqis gareubnebSi
exeteboda. mere ki iq, sadac qalaqis sanagve iyo, udabursa da myralsa
adgilas,
mSieri
(qarumiZe
2012:
ZaRlebis
287).
xrova
zurab
Semoesia,
qarumiZis
daglijes
SemoqmedebiT
da
SeWames’’
versiaSi
maCabeli
ZaRlebis msxverpli gaxda.
ivane maCablis istorias exeba
aka morCilaZe wignSi ,,qarTuli
rveulebi’’ XIX saukunis suraTebi, TavSi
aRwers
am
saukunis
cxovrebis
da
udidesi
qarTveli
gauCinarebis
,,Seqspiris xalxi’’ mwerali
mTargmenlis
epizods,
ivane
romelsac
maCablis
istoriuli
damajerebloba udavod aqvs.
mwerali wers: ,,TviTon maCablis cxovrebac Seqspiris tragediebis
gmirebis cxovrebas hgavs’’ (morCilaZe 2013: 89). es ukve cxadad mianiSnebs
gmiris cxovrebiseul tragediaze. misi cxovreba iyo ,,Zalian rTuli,
SromiT, wvalebiT, nervebiT savse cxovreba’’ (morCilaZe 2013: 89). mas
saintereso da mravalferovani istoria hqonda, 42 wlis asakSi bevri
ramis
naxva
moaswro,
gaWirvebidan
dawyebuli
Tavisi
wili
cota
bednierebis miRebiT damTavrebuli. is yvela saqmes Tavs brwyinvaled
arTmevda. ,,hqonda aseTi Tviseba, SeeZlo diliT aeRo raRac dargis wigni
da saRamos ki am dargis specialisti damdgariyo’’ (morCilaZe 2013: 91).
misi
maCablis
Tavgadasavali
cxovrebas
da
uamravi
epizodisgan
Tavgadasavals
Sedgeboda,
SeiZleba
,,Cven
ki
davarqvaT ocwliani
samkuTxedi. samkuTxedis erTi kuTxe aris ivane maCabeli, meore ilia
WavWavaZe da mesame- akaki wereTeli’’ (morCilaZe 2013: 90). avtori maT
urTierTobas Zalian sainteresod afasebs: ,,es aris Zalian ucnauri,
Taviseburi
da
saintereso
urTierTobis
istoria,
romelic
erT
SemTxvevSi daiwyo didi megobrobiT da damTavrda didi mtrobiT, meore
SemTxvevaSi
ki
daiwyo
didi
megobrobiT
da
damTavrda
didi
saidumloTi’’ (morCilaZe 2013: 90). akaki wereTeli afasebda ivane maCabels
,,magram maT megobrobas axlda uzarmazari Worebis Sleifi, romelic
mosdevda akaki wereTlisa da ivane maCablis colis, taso bagrationdaviTaSvilis urTierTierTobas’’ (morCilaZe 2013: 95).
199
aka morCilaZe miiCnevs, rom akaki wereTlis da taso maCablis
urTierToba mamaSvilur xasiaTs atarebda. Znelia SeekamTo avtors, man
xom saqarTvels istoriis es periodi Zalian kargad icis. Worebi, rom
akakis Semoakvda an ganzrax mokla maCabeli, yovelTvis iqneba.
maCabeli
gauCinarebis
Rames
gorodavois
unaxavs
saxlidan
gamosuli. mwerali erTmniSvnelovnad usvams xazs im pozicias, rom akaki
wereTeli
udanaSauloa.
,,maCablis
gaqrobac
ubedurebaa.
maCablis
cxovrebac ubedureba gamovida, magram mis sificxes, mis wvalebas da aTas
sxva rames gadafaravs albaT, misi Seqspiri’’ (morCilaZe 2013: 102).
dedas ki sjeroda, rom misi Svili ucxoeTSi wavida, aseve iyo
versia, rom boSebs gahyva, magram es yvelaferi mxolod Woria, romlis
miRmac dResac amouxsneli saidumlo imaleba. faqti erTia, rogorc
mwerali gadmogvcems: ,,is iyo saocari xasiaTis da rTuli adamiani,
Zalian rTuli adamiani, romelic aseve rTulad wavida’’ (morCilaZe 2013:
102).
istoriis aRqmam da misi Tanamedrove adamiani TvaliT danaxvam bevr
Segnebulad miviwyebul movlenas axada farda. razec istoria dums, XXI
saukuneSi aqtiuri ganxilvis Temad gadaiqceva xolme. laSa imedaSvilma
da aka morCilaZem es ambavi Tavisi Cveuli sifrTxiliT da zomierebiT
warmogvidgines. rasac namdvilad ver vityviT laSa buRaZesa da zurab
qarumiZeze.
laSa
buRaZis,
laSa
imedaSvilis,
aka
morCilaZis
da
zurab
qarumiZis nawarmoebebis gacnobis Semdeg naTeli xdeba, rom Cven winaSe
gamorCeuli
postmodernisti
mwerlebi
dganan,
romlebic
mkiTxvels
uamrav saintereso, maTTvis ucnob masalas awvdian XIX saukunis 60-iani
wlebis gamorCeul movlenebze, im periodis Tbilisze.
ilia WavWavaZe
_
Cveni qveynis istoriis yvelaze tragikuli
ambavi, romelmac SeZra sruliad saqarTvelo ilia WavWavaZis mkleloba
iyo. am istorias pirveli dRidan moyveba mouSuSebeli tkivilis da
kiTxvis
gancda
ratom? ,,wiwamurTan
rom mohkles
ilia, maSin epoqa
gaTavda didi’’. galaktionis am sityvebis kvalobaze marTlac sworia
istoriis, epoqis aTvla 1907 wlis swored im avadsaxsenebeli 30 agvistos
dRidan daviwyoT. isic bunebrivia, rom mxatvruli literaturisTvisac
200
Tavad
mkvlelobis
SemoqmedebiTi
Seafasa.
faqtic
sakiTxic
qveynis
da
da
ilias
faqtoric–yovelTvis
gamowvevac.
drom
sakvanZo
ambebs,
istoriaSi
es
faqti
iyo
Taviseburad
saukuneebis
Semdegac
Taviseburi interpretireba mohyveba xolme. miuxedavad imisa, rom ilias
mkvlelobaze Zalian bevri iTqva da daiwera, Tanamedrove
mwerlebi
sakiTxis Tavisebur gaazrebas axdenen. mwerloba xom interpretirebis
asparezia, avtors SeuZlia Taviseburi originaluri ideebiT mkiTxveli
realursa
da irealurs Soris ,,aTamaSos’’. mkiTxvelis warmosaxvebze
TamaSi swored Tanamedrove mwerlobis erT-erTi maxasiaTebelia.
ilia
WavWavaZis
Tavisebur
krebulSi
mkvlelobasTan
interprecatias
,,saukunis
dakavSirebiT
warmoadgens
mkvleloba’’,
laSa
buRaZe
piesebis
da
erT-erT
moTxrobas
romlis
moTxrobebis
aseTi
saTauri aqvs_ ,,qarTuli zRapari’’. ironiaa, isaubro zRaparze maSin,
rodesac
realoba
ar
gaZlevs
movlenis
zedapirulad
gaazrebis
saSualebas.
ambavi zRapariviT iwyeba. Tumca masSi bevri dokumenturi masalaa
warmodgenili,
im
avadsaxsenebel
molodinSi iyo. ,,evropis
dReebze,
rodesac
aRmosavleTiT, TiTqmis
yvela
raRacis
aziaSi, ZvelisZvel
saxelganTqmul qalaq TbilisSi, arc ise patara saxlis myudro oTaxSi,
Tavadi ilia grigolis Ze WavWavaZe, sawer magidas ujda da qalaqgareT
gasvlaze fiqrobda, - kerZod, yvelasaTvis kargad cnobil saguramoSi’’
(buRaZe 2000: 33). dokumentur wyaroebze dayrdnobiT aRwera laSa buRaZem
ilias cxovrebis bolo periodi. avtori icnobs guram SaraZis wigns
,,ilia WavWavaZe 1937-1907’’, sadac imave ambavze mkvlevari dokumenturad
dadasturebul cnobebs rTavs Tavis wignSi.
ilias saxlSi yvela megobars erTad moeyara Tavi, TiTqos winaswar
grZnobdnen
mis
aRsasruls
da
yvela
erTianad
emSvidobeboda.
mniSvnelovania mariam orbelianis mogoneba. is saguramoSi wasvlis wina
dRes estumra megobars. ,,sastumro oTaxSi olia Tadeozis asuli daxvda,
zeze
idga
akankalebuli,
aCqarebuli
qaRalds
Slida
(es
misi
Cveulebrivi gasarTobi iyo). roca Sevedi, gamomxeda da ganagrZo Tavisi
saqme, Tan Tvalcremlianma miTxra: rom icodeT, ra cudi qaRaldi amodis!
saSinel ambebs miwinaswarmetyvelebs. vexvewebi ilias, gadados wasvla,
201
radgan vici, ubedureba moxdeba _ magram is yursac ar migdebs’’ (SaraZe
1990: 315).
simboluri
da
cota
ar
iyos
daujerebelia
is
faqti,
rom
nawarmoebSi mweralma gviCvena iliasTan misi gardacvalebis wina dRes
misuli Tedo labauris deda, romelsac ,,naxevrad SiSveli bavSvi eWira
da odnav oTaraanT qvrivisebuli ieri dahkravda’’ (buRaZe 2000: 37). qalma
ilias sTxova, ar wasuliyo da amiT isic gadarCeboda da misi Svilic.
mwerali TiTqos win uswrebs movlenebs. TamaSdeba ilias dakrZalvis
karnavali, listma misi foto Semoitana. mwerals winaswar warmoudgines
momavali im SemTxvevaSi, Tu saguramoSi wasvlaze uars ar ityoda. magram
yvelaferi gviani iyo, mas gadawyvetili hqonda wasvla da amas veravin da
veraferi Seacvlevinebda. avtorma mxolod mxatvrul teqstSi SeZlo
drois areva, man gaaswro dros da yvelaferi winaswar gviCvena.
manamde
artur
laistis
mogonebaa
mniSvnelovani.
bediswerasTan
TamaSi xSirad aseTi mZime SedegiT mTavrdeba. mwerali winaswar grZnobda
sikvdilis
moaxloebas,
TiTqos
mzadac
ki
iyo
masTan
Sesaxvedrad.
laistis mogonebebidan vigebT Semdegs: ,,rodesac saguramoSi mivdiodi 21
agvistos, ar vfiqrobdi, rom es iqneboda ukanaskneli misvla moxucebul
Zvirfas megobarTan’’ (SaraZe 1990: 314). im eqvsi dRis ganmavlobaSi, rac
laisti iliasTan iyo, mis saxeze Rimili ar unaxavs.
xSirad
dgeba
momenti,
rodesac
grZnob
sakuTari
sicocxlis
dasasruls. aris raRac simboluri miniSneba amqveyniur samyaroSi, rac
gvagrZnobinebs cxovrebis finals.
artur laistis mogonebebidan vigebT: ,,wvimda. im adgilas ki, sadac
3 dRis Semdeg saSineli mkvleloba moxda, orive mxares Txeli tye aris.
iq
rom
gamoviareT,
Jruantelma
damiara
tanSi,
magram
fiqradac
ar
momsvlia raime ubedureba. ilia gvaxlda da ver warmovidgendi, rom vinme
xels Seaxebda moxucs-poets, qarTveli xalxis siamayes’’ (SaraZe 1990: 314).
romanSi moqmedeba mihyveba guram SaraZis wigns ,,ilia WavWavaZe 18371907’’
da ucvlelad gvawvdis mas. amdenad mwerali am SemTxvevaSi
dokumentur masalebze dayrdnobiT zustad gadmogvcems movlenebs da
mizanmimarTulad arc arRvevs istoriul dokumentacias.
202
nawarmoebSi
saguramoSi
centraluri
wasvlisas
mudmivad
adgilia
wyaro,
sadac
mwerali
Cerdeboda.
ilia
WavWavaZem
arc
30
agvistos uRalata Cveul tradicias. misi meuRlis gadmocemiT, mwerali:
,,ormoc wuTze met xans garindebuli gadi-gamodioda saxedatanjuli.
etlSi karga xnis mere amovida da biWs ubrZana garekeo’’ (SaraZe 1990: 317).
da sabediswero gasrolac gaisma, am wuTs mkiTxvelic daZabuli
elis, am gasrolam Zalian bevri ram Secvala qveynis cxovrebaSi, man
daasrula epoqa da datova bevri pasuxgaucemeli kiTxva, maTgan erTerTia, ratom?
gangmires poeti, daundoblad, umowyalod. ,,ilia WavWavaZis Subli
berdanis tyviiTaa Camongreuli, is Subli, romlis nafiqralsac ara
erTisa da ori TaobisaTvis axali fiqrebi aRuZvria.. aseve gulic’’
(buRaZe 2000: 40).
esec
ar
akmares,
ilia
WavWavaZe
gaZarcves,
waiRes
yvelaferi,
sabuTebis CanTa, tansacmeli. mxolod misi gardacvalebis Semdeg gairkva,
rom
moxuc
poets
guli
daavadebuli
hqonda.
laSa
buRaZe
kvlav
dokumentur masalas rTavs TxrobaSi, Tumca aqve gadadis aluziuri
Txrobis misTvis Cveul maneraze da ilia WavWavZes Tavisi gasvenebis
momswres
gaxdis.
erT-erT
samglovaro
gvirgvinze
akakis
leqsi
iyo
miwerili, ,,ilias mokvlis gamo’’. ,,nu miwamlavT moxucs grZnobas da nu
ambobT, rac ar mjera! nuTu marTla dRes gadawyda saqarTvelos bedis
wera?
ilia
WavWavaZec
madlobas
ixdida
da
gvirgvinebs
kuTxeSi
alagebda’’ (buRaZe 2000: 42). aseTi faqti mxolod postmodernistuli
teqstisTvisaa
damaxasiaTebeli,
mweralma
mTavari
personaJi
Tavis
dakrZalvas daaswro. laSa buRaZe amas ise ostaturad akeTebs, rom
mkiTxvels xandaxan eWvi uCndeba, is irealuri da realuri samyaros
zRvarze gadis.
im dRes TiTqmis yvelaferi imaze miuTiTebda, rom poetis sikvdili
gardauvali
iyo.
es
yvelaferi
winaswarmetyvelur
sizmars
hgavda,
mkiTxveli daZabuli elodeba movlenebis ganviTarebas, aris faqtebi,
romlis armoxdenis SemTxvevaSi istoria sxvagvarad warimarTeboda, ilia
WavWavaZis
mkvleloba
Zalian kargad icis
amis
naTeli
magaliTia.
mkiTxveli,
romelmac
realurad momxdari faqti, darwmunebulia, rom
203
avtori Tavs ver aaridebs istoriul realobas, amitom elodeba tyviis
gasrolas. magram xdeba piriqiT, nawarmoebs zRapris msgavsad, bednieri
dasasruli aqvs. tyvia, romelmac 1907 wels saqarTveloSi ,,didi epoqis
dasasruli’’ gamoiwvia mxatvrul narativSi ar gavarda. ,,Cveni qveynis
bedic im dRis Semdeg sul sxvagvarad warmarTula’’. nawarmoebis saTauri
mianiSnebs, rom es yvelaferi tyuilia, zRaparia, romelic verasodes ver
gaxdeba
realoba.
es
narativis
fiqsaciaa,
rogorc
amas
uwodeben
Tanamedrove postmodernistuli literaturis mkvlevarebi.
rogorc aRiniSna, istorizmis principi, kriminaluri saqmeebi, sadac
gamoZiebas
Tavad
avtori
awarmoebs
mkiTxvelTan
erTad,
postmodernistuli teqstisTvis friad niSneulia. aRniSnuli romanic
postmodernistuli Txrobis yvela moTxovnas pasuxobs. saxezea: avtoris
niRabi, interteqsti, interteqstualuri TamaSi da sxva.
ilia
WavWavaZis
mkvlelobis
postmodernistul
gaazrebas
warmoadgens laSa imedaSvili. mwerali friad frTxilad da saTuTad
epyroba warsuls. misi romani ,,sami mkvleloba Zvel TbilisSi’’ am ambis
gadmocemaa.
Zvel
TbilisSi
momxdari
sami
mkvlelobidan
erT-erTi
saqarTvelos, zogadad qarTvelobis saxe-simbolo ilia WavWavZea.
laSa imedaSvili saukunis mkvlelobis ambavs gadmogvcems. ilia
WavWavaZis mkvleloba postmodernistuli teqstis interesis sfero gaxda.
rodesac ilia WavWavaZis mkvlelobaze vsaubrobT, vfiqrob, mkvlelis an
SemkveTis Ziebas azri ar aqvs, aq damnaSave mTeli eria. im periodSi
saqarTveloSi qarTvelebis umetesoba berbiWaSvilad Tvlida Tavs, am
gvaris
tareba
cnobili
garkveulwilad
sityebi
,,furTxis
wyevlasaviT
Rirsi
xar
Sen
iqca.
akaki
wereTelis
saqarTvelo’’_erTgvari
sabaziso poziciaa mwerlisTvis.
ilia
WavWavaZis
pirovnebis
irgvliv
yovelTvis
trialebda
Wor-
marTali romelic amgvarad yalibdeba: zogi sastik mebatoned miiCnevda,
zogi ki aRmerTebda. yvelaferi ki isev saqarTvelos gamo keTdeboda.
erT-erTi mizezi, ilia WavWavaZis mkvlelobisa, ruseTis saTaTbirosgan
qarTuli eklesiis
avtonomiis
moTxovnas
ukavSirdeba, yovelive amis
Semdeg srul damoukideblobamde Zalian cota rCeboda.
204
laSa
imedaSvili
gulaxdilad
amxels
sazogadoebis
Tavisufalia
saqarTvelos
mankier
Tvisebebs.
yovelgvari
cenzurisagan.
istoriis
saCoTiro
faqtebs
,,kavkasiuri
veluroba
da
is
da
aziuri
sizarmace rom ar uSlides xels, Tqveni qveyana msoflio rukaze sapatio
adgils daikavebda” (imedaSvili 2006: 60).
avtori saintereso dokumentur masalas gvawvdis ilia WavWavaZis
mkvlelobis detalebze. rogorc cnobilia, aRniSnul mkvlelobaze bevri
eWvmitanili iqna dakavebuli ,,ase Tu gagrZelda, SesaZloa am siaSi
mTeli saqarTvelo aRmoCndeso’’ –ambobs nawarmoebis erT–erTi personaJi
iaSvili, romelic ilia WavWavZis mkvlelobis saqmes iZiebs.
ilia WavWavaZis mkvlelobaze laSa imedaSvili SedarebiT mokled
saubrobs,
aRwers
mizezebs,
ris
gamoc
mokles
mxcovani
mwerali.
istoriuli da mxatvruli sinamdvile am SemTxvevaSic iseve, rogorc
laSa buRaZesTan, TanxvedraSia erTmaneTTan.
vfiqrobT,
orive
qarTvelisaTvis
Tema
interesis
nacionaluri
identobis
dResac
Zalian
aRmZvrelia.
aqtualuri
es
ganmsazRvrelia,
da
TiTeuli
problematika
romelsac
qveynis
Tanamedrove
avtorebma, Taviseburi gadaWra da asaxva mouZebnes.
aluziis meSveobiT mtkivneul Temebze saubari postmodernistuli
mimdinareobis
erT-erTi
mTavari
xerxia.
orive
avtorma
Cvenamde
am
sakiTxebis motana namdvilad SeZlo. drom axleburi TvaliT dagvanaxa
bevrisTvis
ucnobi
postmodernistuli
literatura
faqtebi
mxatvrul
mgrZnobeloba
garkveul
etapze
nawarmoebSi,
gauCina,
avtorisa
da
ramac
amitom
mkiTxvels
aseTi
mkiTxvelis
tipis
grZnobebzea
damyarebuli. vfiqrobT, orive avtorma sainteresod gaiazra movlenebi,
romlebic
Cveni
sxvadasxvaoba
qveynis
mudmivad
istoriaSi
arsebobs.
moxda
da
Tanamedrove
romelzec
azrTa
postmodernistuli
xerxebis wyalobiT maT aRniSnul Temebze bevri saintereso mosazreba
Camoayalibes, rac XXI saukunis mkiTxvelisTvis Zalian mniSvnelovania.
laSa buRaZis, laSa imedaSvilis da aka morCilaZis, zurab qarumiZis
nawarmoebebis gacnobis Semdeg, naTeli xdeba, rom Cven winaSe gamorCeuli
postmodernisti
mwerlebi
dganan,
205
romlebic
mkiTxvels
uamrav
saintereso, maTTvis ucnob masalas awvdian XIX saukunis 60-iani wlebis
gamorCeul movlenebsa da
im periodis Tbilisze.
II Tavis daskvna
qarTuli
warmoaCina,
postmodernistuli
rom
is
diskursis
TaviseburebebiT
da
ganxilvam
calsaxad
individualuri
xelweriT
xasiaTdeba, rac upirvelesad saTqmelis gadmocemis specifikaSi aisaxeba.
gadmocemis forma erTnairia, Tumca Tema qarTuli. postmodernizmi qarTul
realobas kargad moergo. postmodernistuli SeiZleba vuwodoT Tavad im
periodsac, romelSic es literatura Camoyalibda.
es iyo qaosisa da
anarqiis xana, xana, rodesac sakuTari qveyana da masTan erTad cxovreba
adamianebs xelidan eclebodaT. yovelive es qmnida axali literaturis
arsebobis aucileblobas. 90-ianelTa periodma didi kvali datova Cveni
qveynis istoriaSi da es naTlad aisaxa qarTul mwerlobaze. Znelia
Tanamdrove avtorma kalami aiRos xelSi da ar Seexos Cveni qveynis am mZime
periods.
yvela
qarTveli
mwerali,
romelic
ganvixileT,
sakuTar
SemoqmedebaSi met-naklebad asaxavs saqarTvelos uaxles istorias. aka
morCilaZe, zurab qarumiZe, zaza burWulaZe, laSa imedaSvili da sxva
danarCeni avtorebi Tavad iyvnen momswrneni 90-iani wlebis saqarTvelos
mZime realobisa. es tkivilebi da fiqrebi ki maT mxatvrul teqstebSi
aisaxa.
postmodernizmi
swored
xelovnebaa, is ar aRiqvams
qaosisa
rogorc
da
gaurkvevlobis
asaxvis
aRiniSna mxatvrul teqsts erT
mTlianobaSi, piriqiT, rac ufro meti gaurkvevloba da bundovanebaa teqstSi,
miT metad misaRebia is am tipis literaturisTvis.
qarTuli postmodernizmi araa kopireba evropuli postmodernizmisa,
piriqiT, is ufro faqizad, ufro didi interesiTa da pasuxismgeblobiT
ekideba
teqsts
da
im
ambavs,
romelsac
gadmogvcems.
gansakuTrebiT
mniSvnelovania istorizmis principi, rac postmodernizmis niSnebidan
yvelaze kargad SeiTvisa qarTulma realobam. istoriuli faqtebis da
206
movlenebis axleburma mosazrebam masobrivi xasiaTi miiRo, ar arsebobs
mwerali, romelic ambavs wina saukuneebis istoriidan ar iRebdes da
mxatvrul teqstSi ar rTavdes. istoriis labirinTebSi mogzauroba, yvelaze
gamokveTilad
aka morCilaZis
SemoqmedebisTvisaa
damaxasiaTebeli. mas
Tavisuflad SeuZlia mkiTxveli TamaSSi aiyolios. aq erTveba
gaucxoebis
Teoria gamarTlebuli-am problemebis amsaxveli mxatvruli teqstisTvis,
avtori amiT TiTqos Tavs icavs mkiTxvelisa da sazogadoebis agresiisgan.
ukve
dawerili
istoriis
xelaxla
gaazreba
bevrisTvis
miuRebelia,
konservatuli da dramatul Txrobas Cveuli sazogadoeba Znelad egueba
siaxleebs, romelsac mwerlebi sTavazoben. asea
CvenSic
aris Temebi,
magaliTad maCablis mkvleloba Tu gauCinareba, Zveli Tbilisuri istoriebi,
romlebzec Cumad saubrobs yvela, magram misi xmamaRla Tqma SeSfoTebas da
daeWvebas
iwvevs. tradiciuli sazogadoeba aseve mtkivneulad
udgeba
religiis, ojaxis siwmindis Temas, Tumca is, riTac qarTveli eri amayobda,
ukve kiTxvis niSnis qveS dgeba. ilaxeba avtoritetebi, iwyeba faseulobaTa
gadafasebis
mtkivneuli
procesi.
Taobebs
Soris
mudmivad
arsebuli
,,xidCatexilobis” problema Rrmavdeba. axali da Zveli Taobebi ver
pouloben
saerTo
faseulobebsa
da
enas.
Zveli
Taoba,
Rirebulebebzea
romelic
aRzrdili,
axali
sruliad
sxva
Taobis
mier
SemoTavazebul sxva garemoSi aRmoCnda. im garemoSi, sadac Zneli gaxda
saerTo
enis
gamonaxva.
postmodernistuli
literatura
yovelgvar
wesebsa da kanonebs uaryofs, misTvis ar aris Rirebuli gakvalul gzaze
siaruli, piriqiT, axal gzebs eZebs, romliTac Tavad gaxdeba gzis
gamkvlevi Semdgomi periodis literaturuli mimdinareobisaTvis.
qarTul literaturaSi postmodernizmis niSnebidan gansakuTrebiT
gamokveTilia istorizmis principi, TamaSis principi, karnavalizacia,
aluzia, interteqstualoba.
SeiZleba
iTqvas,
rom
saqarTvelo
arc
am
SemTxvevaSi
CamorCa,
msoflio literaturul procesebs da SeiZleba garkveuli periodis
dagvianebiT, magram mainc gamoexmaura im siaxleebs, rac literaturul
samyaroSi moxda.
207
postmodernizmma qarTul mwerlobaSi udavod mniSvnelovani da
saintereso
kvali
datova.
Cven
SegviZlia
visaubroT
qarTul
postmodernizmze, romelSic Tanabradaa aRwerili Tanamedrove adamianis
cxovreba da misi vnebani:
omi da mSvidoba, sikeTe da boroteba, Wori da
marTali. dro Tavis adgils literaturul sivrceSi miuCens mweralTa
garkveul nawils, romelTa SemoqmedebaSi postmodernistuli tendenciebi
warmmarTveli iqneba.
qarTul mwerlobaSi postmodernistuli diskursis arseboba SeiZleba
miviCnioT,
msoflioSi
mimdinare
literaturuli
procesebis
analogad.
postmodernizmmade qarTuli mwerloba TavisTavad, logikurad mivida da
Seavso Tanamedrove literaturuli procesis es Tavisufali niSac. es
movlena ki gansakuTrebulad
qarTul prozaSi aisaxa.
208
daskvnebi
maSin,
SeuZlebeli
iqneboda
ar
rodesac
Tanamedrove
gvesaubra
msoflio
qarTul
mwerloba
postmodernizmze
am
literaturuli
mimdinareobis epicentrSi ukve didi xania, rac dgas.
upirveles yovlisa, mniSvnelovania Tavad postmodernizmis arsze
gagvemaxvilebina yuradReba. ra TaviseburebebiT xasiaTdeba is da riT
gansxvavdeba
modernizmisgan,
ra
aris
is
siaxle,
romelic
moicva,
romelsac
postmodernizmma SemogvTavaza.
XX
saukune
literaturulma
mimdinareobam
saxelad modernizmis Semdgomi periodi anu ,,postmodernizmi” uwodes.
postmodernizmisTvis
samyaro
ukve
aRar
aris
erTi
mTlianoba,
yvelaferma saxe dakarga, feri icvla da yvela sakiTxs kiTxvis niSani
daesva. samyaros aseTma aRqmam adamianis cxovrebaSic didi kvali datova,
postmodernistuli nawarmoebebi ufro rTulad aRsaqmeli da gasagebi
gaxda
rigiTi
miCveuli
iyo
mkiTxvelisaTvis.
realuri
im
istoriebis
tipis
mkiTxvelisTvis,
wakiTxvas,
romelic
romelic
ar
eZebda
striqonebs Soris Camalul azrebs. postmodernizmma qaoturi saxe misca
yvelafers, mkiTxveli da avtori erT sivrceSi moaqcia, TiTqos orives
erTi
rolis
mwerlobaSi
Sesruleba
gacilebiT
mouxdaT,
didia,
recipientis
vidre
wina
roli
saukuneebSi.
Tanamedrove
avtori
wers
mkiTxvelisTvis da cdilobs masTan erTad gaerkves rTul situaciebSi,
Ria finali postmodernistuli tipis nawarmoebSi aqtualuria. TamaSi
avtorsa da recipients Soris aqtiur fazaSi Sedis.
postmodernistuli literaturis erT-erTi ganmsazRvreli sakiTxia
aseve istorizmi, Tanamedrove avtorebi Tavisuflad argeben XXI saukunis
ambavs wina periodis saTqmels, istoria maTi masazrdoebeli wyaroa (asea
dawerili
postmodernizmis
erT-erTi
gamorCeuli
warmomadgenlis
umberto ekos ,,vardis saxeli”). interteqstuloba, aluzia, metateqsti,
rizoma, ormagi kodireba. es terminebi postmodernistuli nawarmoebis
ganxilvisas mudmivad aqtualuria.
Temis
mwerlebis
kvlevisas
mniSvnelovani
ganxilvamde,
iqneboda
warmogvedgina
209
Tanamedrove
qarTveli
postmodernizmis
niSnebi,
folkneris romanSi ,,xmauri da mZvinvareba”, marsel prustis ,,dakarguli
drois ZiebaSi’’, herman melvilis ,,mobi diki”, sadac postmodernistuli
niSnebi gamoikveTa, xolo rac Seexeba milorad paviCis
sityvis
kona”,
,,ukanaskneli
mowyobilobebis
zanduki”,
siyvaruli
umberto
,,xazaruli
konstantinopolSi’’,
ekos
,,vardis
saxeli”,
kortasaris ,,klasobana”, patrik ziuskindis ,,sunamo”,
,,saweri
xulio
entoni berjesis
,,meqanikur forToxali”, ken kinzis ,,viRacam gugulis budes gadaufrina”,
xaruki
murokamis
,,veronikam
,,kafka
sikvdili
sanapiroze”,
gadawyvita”
_
paulo
es
koelios
tipiuri
,,alqimikosi”,
postmodernistuli
nawarmoebebia.
postmodernizmma yvela qveynis literaturaSi aqtiurad SeaRwia da
Tanamedrove msoflio mwerloba gverds ver uvlis am process. rac
Seexeba
saqarTvelos,
postmodernizmi
CvenTan
marTlac
dagvianebiT,
magram mainc Semovida. man fexi moikida qarTul realobaSi XX saukunis
90-iani
wlebidan,
Tumca,
SeiZleba
iTqvas,
rom
misi
niSnebi
manamde
arsebobda naira gelaSvilis da guram doCanaSvilis SemoqmedebaSi. naira
gelaSvilis ,,anabeWdebi” ,,mivemgzavrebi madrids” mxatvruli formatiT
sruliad
gansxvavebuli
doCanaSvilis
aRdgeniTi
romanze
samuSaoebi”,
nawarmeobebia:
,,samoseli
avtori
aseve
pirveli”
gansxvavebul
SeiZleba
da
iTqvas
guram
,,vater(po)lo
saTqmels
anu
gansxvavebuli
formiT gadmogvcems. maT SemoqmedebaSi SeiniSneba interteqsti, aluzia,
TamaSis principi, hiperrealizmi.
90-iani
wlebidan
qarTul
realobaSi
sruliad
sxva
saxis
literatura Semodis, romelic yvela wessa da kanonze uars ambobs da
sakuTar gamorCeul, cota ar iyos, ucnaur stils amkvidrebs.
Znelia,
Seeguo realobas, maSin, rodesac sruliad ucxo da amoucnobi movlenis
winaSe dgaxar. 90-iani wlebis saqarTvelo mudmivad idga gansacdelis
winaSe. 9 aprilma, samoqalaqo omma, afxazeTisa da samaCablos dakargvam
Cvens istorias saxe Seucvala. adamianebi TiTqos yvelafers Seeguen,
yvela
tkivilma
daayovna.
da
qarTvelma
saTqmelma
erTad
mwerlebma
moiyara Tavi da
TavianTi
protesti
Sedegmac ar
SemoqmedebaSi
warmoaCines, daiwera wignebi, romlebic sruliad Taviseburad asaxavs
yvela im process, rac Cvens qveyanaSi xdeboda. aka morCilaZem, zurab
210
qarumiZem, laSa imedaSvilma, laSa buRaZem, zaza burWulaZem ganaaxles
qarTuli mwerloba, maT SemoqmedebaSi postmodernistulma mimdinareobam
aqtiurad iCina Tavi.
pirvelad
zurab
qarumiZem
Seqmna
,,Rvinomuqi
zRva’’,
romelic
Tvisobrivad axal saTqmels gadmoscems, srulebiT ar hgavs klasikur
qarTul
mwerlobas,
Semdeg
aka
morCilaZem
Seqmna
90-iani
wlebis
Tbilisis amsaxveli romanebi: ,,faliaSvilis quCis ZaRlebi”, ,,qaRaldis
tyvia”, ,,mogzauroba yarabaRSi”, pirobiTad mwerlis Semoqmedeba SeiZleba
daiyos sam jgufad.
qalaqi, es Tema mniSvnelovan adgils ikavebs mis
prozaSi, aka morCilaZe
,,madaTovis
ciklis
istoriuli romanebis avtori, romelic qmnis
prozas’’.
ciklis Semqmneladac.
is
gvevlineba
aseve
,,santa-esperansas’’
istorizmis proncips aqtiurad mimarTaven laSa
buRaZe da laSa imedaSvili. rac Seexeba zaza burWulaZes, is erT-erTi
pirveli qarTveli avtoria, romelmac qarTul mwerlobaSi daamkvidra
cneba ,,antiromani”. postmodernistuli mwerloba antiromanis SeqmniTac
gamoirCeva, sadac Znelia moiZio saTqmeli, romelic erT ambavs, erT
siuJetur
xazs
mihyveba,
piriqiT,
aq
yvelaferi
areulia,
yvelafers
gaurkvevlobis efeqti axlavs, antiromanma uaryo naratologia, piriqiT,
yvelafers TviTon avtori ki ara, TiTqos mkiTxveli yveba.
SeiZleba
iTqvas,
rom
postmodernizmma
Cvens
literaturul
samyaroSi Tavisi adgili daimkvidra. mniSvnelovania, im TaviseburebaTa
xazgasmac,
rac
qarTul
postmodernizms
axasiaTebs.
im
periodidan
moyolebuli, rac qarTul literaturaSi
romantizmi da Semdeg ukve
simbolizmi
niSnebic
Semovida,
is
ganmasxvavebeli
gamoCnda,
riTac
qarTuli romantizmi da simbolizmi gamoirCeodnen franguli da rusuli
mimdinareobebisagan. yvela SeTanxmda erT rameze, rom
TaviseburebaTa
baza orive SemTxvevaSi nacionaluri idea da mxatvruli tradiciisadmi
angariSgeba iyo. gasakviria, magram erTi SexedviT ,,Zalian evropeli
,,cisferyanwelebic’’,
literaturaSi
araferi
maT
vTqvaT
romlebic
gamoCenamde
uaryofdnen
iyo,
romantikosebze)
ver
asevea
yvelafer
gaeqcnen
am
imas,
rac
sayrdens.
(rom
postmodernizmSi,
qarTuli
postmodernizmi sxva analogTagan imiT gamoirCeva, rom aqac qarTveli
mwerali, gverds ver uvlis nacionalur sakiTxs miT ufro maSin, roca
211
is 90_iani wlebSi didi samoqalaqo dapirispirebebi, omebi gadaitana,
uamravi politikuri da ekonomikuri
am
periodis
literatura
qartexilebis xanaSi.
aqtiurad
exeba
im
droisTvis
yvela
mniSvnelovan sakiTxs. naTlad Cans, rom iwyeba RirebulebaTa gadafaseba.
Tanamedrove
avtorebi
radikalurad
yovelive imas, rac Cvenamde
zneobrivi
principebi.
gansxvavebuli
TvaliT
uyureben
xelSeuxebeli iyo. icvleba moralur-
postmodernistuli
literatura
am
procesis
TvalsaCino magaliTia. faqtia, rom qarTul postmodernizmze saubrisas
Cvens
Tanamedrove
Semoqmedebac
mwerlobaSi
yvela
postmodernist
im
cxovrebas
niSan-TvisebiT
mwerals
teqstebSi samyaro
gamoikveTnen
klasikuri
avtorebi,
xasiaTdeba,
rac
mwerlisagan.
romelTa
gamoarCevs
maT
mxatvrul
erT did Teatrad iqca, sadac adamianebi sakuTar
TamaSoben
da
aqtiurad
arian
CarTulebi
am
saxifaTo
TamaSebSi. aqedan gamomdinare xSirad, SeuZlebelia maTi realuri saxis
xilva.
mkiTxveli
erTveba
ra
am
adamianebis
Tavgadasavalebsa
da
istoriebSi, isic iwyebs TamaSs, amis Tavisuflebas da nebas mas avtori
aZlevs, postmodernistul teqstSi ar arsebobs araviTari SezRudva,
piriqiT,
recipients
SeuZlia
am
ambidan
gamomdinare
Seqmnas
Tavisi
sruliad damoukidebeli nawarmoebi. romanis bolos datovebuli Ria
finali
swored
mimdinareobas,
amas
iTvaliswinebs.
rogorc
raRac
dRes
uCveulos,
yvela
ganixilavs
qarTul
am
literaturuli
realobisTvis aratradiciulsa da sruliad axal movlenas. Tanamedrove
mwerals aRar ainteresebs maradiuli faseulobebi, aqamde daketili
yvela
saidumlo
samyaroSi
Sedis,
Rirebulebani,
sagnad
kari
farTod
sadac
romelTac
ar
iReba
arsebobs
Cvenamde
da
mkiTxveli
miuwvdomeli
sifrTxiliT
da
misTvis
ucxo
xeluxlebeli
ekidebodnen,
ironiis
iqca, Tumca xSir SemTxvevaSi es ironia mware simarTlis Tqmas
isaxavs miznad. literatura Slis zRvars SeuZlebelsa da SesaZlebels
Soris. adamiani samyaros centrSi dgas. is Tavisufalia stereotipuli
Sexedulebebisgan, arqauli valdebulebebisgan.
postmodernistuli
mxatvruli
aramed
romani-dResdReobiT
komparativistuli
faqtia
ara
mxolod
mniSvnelobiTac.
amdenad
gasaTvaliswinebelia romanis formirebis procesi, Tu rogor mivida
212
antiromanis Seqmnamde tradiciuli qarTuli romani XX saukunis bolos
da
sakiTxis
istoria,
postmodernizmis
Seqmnis
winapirobebi
da
mkvlevarTa mosazrebebi am literaturuli procesebis garSemo.
qarTveli analogiis Seswavlam kidev erTxel cxadyo, rom CvenSi
postmodernizmi
mimdinareoba
arsebobs.
is,
saqarTveloSi,
maprovocirebeli
gaxda
rogorc
yvela
qarTul
qveynis
sxva
fesvebs
arastabiluri
literaturuli
moergo,
procesis
socialur-politikuri
mdgomareoba. es literaturuli mimdinareoba zustad im dros da im
periodSi
Semovida
Cvens
realobaSi,
rodesac
Tavad
saqarTveloc
postmodernistul viTarebaSi imyofeboda.
qarTul postmodernistul prozaSi gamoiyofa Semdegi niSnebi: 1.
interteqstualoba, 2. TamaSis principi, 3. istorizmis principi, 4. aluzia,
5. ironia, 6. warmoudgenelis warmodgena, 7. ormagi kodireba.
amasTan
analogi
erTad
msoflio
garkveul
gamoikveTa
saerTo
postmodernistul
mxatvrul
sqemad
niSnebi
procesTan
Camoayaliba.
es
romlebmac
qarTuli
gaaerTiana
uwinaresad
da
is
personaJebis
msgavsebasa da maTi problemebis gadaWris gzebSi gamoixateba. gaqceuli
gmirebi ubrundebian sawyis mdgomareobas, oRond maT Sinagan samyaroSi
momxdari kaTarzisis Semdeg. danawevrebul samyaroSi xdeba adamianis
cnobierebis danawevrebac, rac iwvevs moralur-zneobrivi imperativebis
rRvevs.
axlandel
literaturas
ar
ainteresebs
martivi
gmirebi.
pirovneba rac ufro rTulia da mravalmxrivia, miT ufro met interess
iwvevs mkiTxvelSi. ganxiluli romanebi amas kidev erTxel cxadyofs.
am
faqtorTa
gaTvaliswinebiT
SeiZleba
vivaraudoT,
rom
postmodernistuli diskursSi yalibdeba garkveuli saerTo tendenciebi
da niSnebi, rac gansazRvravs qarTuli postmodernistuli mwerlobis
ZiriTad postulatebs.
postmodernistul nawarmoebs Tavisi midgoma sWirdeba da, erTi
mweralis Tqmisa ar iyos, ,,maT taxtze wamogorebuli ver waikiTxav’’. am
nawarmoebebTa siuJeti SeiZleba sxvadasxva axali nawarmoebis sawyis
inspiraciadac iqces, imdenad did informacias itevs TiToeuli maTgani.
ase rom,Apostmodernistul mwerlobaSi kvlevis gagrZeleba yovelTvis
droulia, radgan is cocxal literaturul process warmoadgens da
213
kritikoss mudmivad axal-axal sakvlev masalas sTavazobs. xolo rom
ara
es
Tema,
literaturis
romelic
SeuZlebeli
marTlac
gaxdeboda
Zalzed
mkiTxvelisTvis
ziareba,
saintereso
kidev
bevr
da
postmodernistuli
ucnob
saidumlos
samyarosTan,
axdis
fardas.
postmodernizmi saintereso literaturuli procesia romelic kvals
datovebs rogorc qarTul, ise msoflio literaturul samyaroSi.
postmodernizmi Cvens mwerlobaSi mniSvnelovan adgils ikavebs, is
cocxali
procesia
da
garkveuli
periodis
gasvlis
Semdeg,
misi
Seswavlis aucilebloba kvlav dadgeba, radgan dResac aqtiurad iwereba
postmodernistuli nawarmoebebi, romelTa gaazrebac momavlis saqmea.
214
gamoyenebuli literatura:
1)
avaliani l. ,,Wabua amirejibidan aka morCilaZemde’’, Tbilisi, ,,TeTri
giorgi’’, 2005
2) avaliani l. ,,interteqstualizaciisTvis‘’, ,,kritika’’, Tbilisi, 2007 #2
3) amirxanaSvili iv. ,,tkivilis dialeqtika’’ werilebi Tbilisi, ,,saari’’
2003
4) anastasievi a. ,,postmodernizmi: miTebi da sinamdvile’’, ,,kriteriumi’’,
Tbilisi, 2003
5) bardaveliZe n. ,,postmodernistuli diskursi PRP –ze da reklamaze’’
,,sjani’’, Tbilisi, 2006 #7
6) barti r. ,,avtoris sikvdili’’, ,,sjani’’, Tbilisi, 2002 № 3 (Targmna
malxaz xarbediam)
7) baxtini m. ,,karnavalizebuli literatura’’, Tbilisi,
literaturis
Teoria, literaturis institutis gamomcemloba, 2008
8) benaSvili g. ,,sabediswero universalur motaciis process Seupyria
saqarTvelo’’, ,,kriteriumi’’, Tbilisi, 2001
9) berjesi e. ,,meqanikuri forToxali’’, Tbilisi, ,,logos presi’’, 2003
10) berjesi e. ,,meqanikuri forToxalis’’ Sesaxeb fragmentebi interviudan
(1973), ,,arili’’, Tbilisi, 2013 #1
11) bregaZe k. ,,postmodernsistuli romanis poetika’’- ,,sjani’’,
Tbilisi, 2013 #14
12) bregaZe k. ,,qarTuli modernizmi’’ (gr. robaqiZe, k. gamsaxurdia,
g. tabiZe) Tbilisi, ,,meridiani’’ 2013
13) bregaZe l. ,,postmodernizmi qarTul mwerlobaSi’’, ,,sjani’’,
Tbilisi, 2002 #3
14) bregaZe l. ,,moTxrobebi literaturaze’’, Tbilisi bakur sulakauris
gamomcemloba, 2008
15) buaCiZe a. ,,literaturuli retrospeqtiva da dRevandelobis rakursi’’,
,,saqarTvelos respublika’’, Tbilisi, 1998 #146-147
16) buaCiZe a ,,genialuri parfiumeri’’ ,,cxeli Sokoladi’’, Tbilisi, 2006
17) burduli i. ,,postmodernizmis zogadkulturuli paradigma patrik
215
ziuskindis narativSi’’ Tbilisi, meridiani, 2010
18) burWulaZe z. ,,mineraluri jazi’’, Tbilisi, ,,logos presi’’, 2003
19) burWulaZe z. ,,saxareba virisa’’, Tbilisi, ,,logos presi’’, 2004
20) buRaZe l. ,,saukunis mkvleloba’’, moTxrobebisa da piesebis krebuli,
bakur sulakauris gamomcemloba, Tbilisi, 2000
21) gafrindaSvili n. da miresaSvili m. ,,literaturaTmcodneobis
Sesavali’’ Tbilisi, ,,meridiani’’ 2011
22) gelaSvili n. ,,anabeWdebi’’ (Cveneba), ,,serso’’ moTxrobebis krebuli,
Tbilisi, ,,kavkasiuri saxli’’, 2004
23) gelaSvili n. ,,mivemgzavrebi madrids’’, ,,serso’’ moTxrobebis krebuli
Tbilisi,
,,kavkasiuri saxli’’ 2004
24) gribanovi b. ,,gamoCenil adamianTa cxovreba’’, Tbilisi, ,,nakaduli’’,
1999
25) grinbergi k. ,,postmodernizmis cneba’’ ,,ciskari’’ Tbilisi, 1998
(Targmna maia gogalaZem)
26) doCanaSvili g. ,,vater(po)lo anu aRdgeniTi samuSaoebi’’,
,,moTxrobebi’’,
Tbilisi, ,,sabWoTa saqarTvelo’’, 1987
27) doCanaSvili g. ,,samoseli pirveli’’, Tbilisi,
,,sabWoTa saqarTvelo’’,
1990
28) eko u. ,,SeniSvnebi
vardis saxelis arSiaze’’, ,,kalmasoba’’,
Tbilisi,
2004 #1
29) eko u. ,,SeniSvnebi
vardis saxelis arSiaze’’, ,,kalmasoba’’, Tbilisi,
2004 #2
30) eko u. ,,SeniSvnebi
vardis saxelis arSiaze’’, ,,kalmasoba’’, Tbilisi,
2004 #3
31) eko u. ,,SeniSvnebi
vardis saxelis arSiaze’’, ,,kalmasoba’’, Tbilisi,
2004 #6
32) eko u. ,,SeniSvnebi
vardis saxelis arSiaze’’, ,,kalmasoba’’, Tbilisi,
2003 #8
33) eko u. ,,SeniSvnebi
vardis saxelis arSiaze’’, ,,kalmasoba’’, Tbilisi,
2003 #9
34) eko u. ,,vardis saxeliT’’ Tbilisi, ,,diogene’’ 2012
35) enuqiZe e. ,,marsel prustis ZiebaSi-cnobierebis Tavgadasavali’’,
216
Tbilisi, ,,aRmaSenebeli’’, 1996
36) velSi v. ,,postmoderni’’ –erTi sakamaTo cnebis genalogia da
mniSvneloba’’ - ,,afra’’ kavkasiuri saxli, Tbilisi, 1998 # 4 aprilimaisi (Targmna Tamar gogolaZem)
37) zuskindi p. ,,sunamo’’ ambavi erTi mkvlelisa Tbilisi,
,,diogene‘’ 2006
38) TavdgiriZe x. ,,triqsteri da simulakra’’, ,,sjani’’, Tbilisi, 2011
#12
39) ilini i. ,,TamaSis principi’’, ,,kriteriumi’’, Tbilisi, 2003
40) ilini i. ,,postmodernizmmi rogorc XX
saukunis dasasrulis ,,drois
suliskveTebis’’ koncefcia - ,,kriteriumi’’, Tbilisi, 2003 #9 (Targmna
ada nemsaZem)
41) imedaSvili l. ,,biografiebi’’ Tbilisi, ,,lomisi’’, 2003
42) imedaSvili l. ,,sami mkvleloba Zvel TbilisSi’’ Tbilisi,
,,universali’’, 2006
43) imnaiSvili a. ,,XX saukunis 90-iani wlebis qarTuli prozis
tendenciebi postsabWoTa Taoba’’ filologiis mecnierebaTa
kandidatis samecniero xarisxis mosapoveblad warmodgenili
disertacia. Tsu, 2010
44) kalandia l. ,,aka morCilZe gadafrena madaTovze da ukan’’ (citaciis
gaazrebisTvis) ,,literatura da sxva’’, Tbilisi, #1 2001
45) kankava g. ,,istoriuli romani da mis qarTuli tradiciebi’’ Tbilisi,
,,sabWoTa saqarTvelo’’, 1969
46) kvinikaZe n. ,,ispahanis bulbulebi’’, Tbilisi, ,,logos presi’’, 2003
47) kvinikaZe n. ,,iaguarebis teqno’’, Tbilisi nestan kvinikaZis
gamomcemloba, 2008
48) kizi k. ,,viRacam gugulis budes gadaufrina’’, Tbilisi, ,,iveria
poligraf servisi’’,
1992
49) kizi k. ,,gugulis budeze sxva gadafrinda’’ fragmentebi interviudan
(1994) ,,arili’’, Tbilisi, 2013 #1
50) kikviZe z. ,,postmodernizmi da qarTul literaturuli diskusi’’
quTaisi akaki wereTlis saxelmwifo universitetis gamomcemloba 2011
51) kiriCenko a. ,,postmodernizmi literaturaSi danakargis ideologia’’
,,kriteriumi’’, Tbilisi, 2003 #9 (Targmna ana imnaiSvilma)
217
52) koelio p. ,,alqimikosi’’, Tbilisi, bakur sulakauris gamomcemloba,
2004
53) koelio p. ,,veronikam sikvdili gadawyvita’’, Tbilisi bakur
sulakauris gamomcemloba, 2004
54) kortasari x. ,,klasobana’’
Tbilisi ,,arte’’ 2010
55) lenseni i. postmoderni ,,kriteriumi’’, Tbilisi,
2001 # 2
56) liotari J. ,,SeniSvnebi postmodernizmis mniSvnelobaze’’ ,,kriteriumi’’,
Tbilisi, 2005 #1
57) liotari J ,,postmoderni, rogorc aseTi’’, krebuli, (volfgang velSi,
Carlz jenksi, kliment grinbergi, jon bruini, ruT lorandi donald
kaspiTi) Tbilisi, ,,merani’’, 1999
58) lomiZe g. ,,axali istorizmi’’ literaturis Teoria, Tbilisi,
literaturis institutis gamomcemloba, 2008
59) lomiZe g. reaqcebi postmodernistuli prozis Sesaxeb’’ ,,sjani’’,
Tbilisi, 2009
60) luisi b. ,,postmodernzimi da literatura’’, ,,kriteruiumi’’, Tbilisi,
2001 # 7
61) melvili h. ,,mobi diki’’ (TeTri veSapi) Tbilisi, ,,nakaduli’’, 1967
62) mTvareliZe m. ,,maTi bednieri da ubeduri dReebi’’ Tbilisi,
gamomcemloba ,,cis nami’’ 2000
63) miresaSvili m. ,,literaturuli procesebis tipologiuri kvlevis
meTodebi’’ Tbilisi Tbilisis saxelwifo universitetis gamomcemloba
1999
64) miresaSvili m. ,,istoriuli romani Janruli Tavisebureba’’
(XXsaukunis
65)
II naxevri) Tbilisi, ,,inovacia’’, 2005
mircxulava l. ,,postmodernizmi
epoqaTa zRvarze XXsaukunis
dasasrulisa
dasawyisis
da
XXI
saukunis
prozis
Tavseburebani’’
Tbilisi, soxumis saxelmwifo universitetis gamomcemloba
2011
66) mircxulava l. ,,postmodernistuli tendenciebi me- 20 saukunis meore
naxevris qarTul prozaSi’’ filologiis mecnierebaTa kandidatis
samecniero xarisxis mosapoveblad warmodgenili disertacia sou.
2009
67) miqelaZe n. ,,unda dafiqrde daxuro da isev gadaSla mogindes’’,
218
24 saaTi, Tbilisi, 2008
68)
morua a. ,,literaturuli portretebi’’, Tbilisi, ,,ganaTleba’’, 1983
69) morCilaZe a. ,,wigni’’, Tbilisi, bakur sulakauris
gamomcemloba, 2003
70) morCilaZe a. ,,gaqrebi madaTovze’’, Tbilisi, bakur sulakauris
gamomcemloba, 2001
71) morCilaZe a. ,,gadafrena madaTovze da ukan’’, Tbilisi, bakur
sulakauris
gamomcemloba, 2004
72) morCilaZe a. ,,veSapi madaTovze’’, Tbilisi, bakur sulakauris
gamomcemloba, 2005
73) morCilaZe a. ,,santa esperansa’’, Tbilisi bakur sulakauris
gamomcemloba, 2004
74) morCilaZe a. ,,mister diqslis mdumare yuTi’’, Tbilisi, bakur
sulakauris gamomcemloba, 2005
75) morCilaZe a. ,,maid in tiffis’’, Tbilisi, bakur sulakauris gamomcemloba,
2005
76) morCilaZe a. ,,taverna aTi seqtemberi’’ Tbilisi, palitra L
gamomcemloba, 2012
77) morCilaZe a. ,,qalaqis meliebi’’ , Tbilisi, palitra L gamomcemloba,
2012
78) morCilaZe a. ,,Obole’, Tbilisi, bakur sulakauris gamomcemloba,
79) morCilaZe a.
2012
,,mesaidumlis qamari’’, Tbilisi, bakur sulakauris
gamomcemloba, 2012
80) morCilaZe a. ,,qarTul rveulebi’’ (XIX saukunis suraTebi)
Tbilisi,
bakur sulakauris gamomcemloba, 2013
81) muzaSvili n. ,,analogiebi’’, ,,sjani’’, Tbilisi, 2005 #6,
82) muzaSvili n. ,,Cven da isini’’, Tbilisi, ,,meridiani’’ 2002
83) oCiauri l. ,,imitom rom gaqcevaa mTavari’’, ,,rezonansi’’, Tbilisi,
2002, 15 ianvari, 5
84) paviCi m. ,,xazarTa leqsikoni’’, Tbilisi, pirveli eleqtronuli
gamomcemloba, 2005
85) paviCi m. ,,ukanaskneli siyvaruli konstantinopolSi’’, Tbilisi,
pirveli eleqtronuli gamomcemloba, 2005
219
86) paviCi m. ,,sawer mowyobilosaTa zanduki’’,' Tbilisi, pirveli
eleqtronuli gamomcemloba, 2005 weli
87) paiWaZe T. ,,kaleidoskopuri-aRqma Tu realoba?!’’, ,,literaturuli
Ziebani’’, Tbilisi, 2006 # 27
88) palaniki C. ,,monebi da maTi mxsnelebi, ra maswavla viracam gugulis
budes gadaufrina’’, ,,arili’’, Tbilisi, 2013 #1
89) Jeneti J. aRaravin uwyis, ra aris struqturalizmi’’ ,,kriteriumi’’ 2001
#3 (Targmna mixo xarabaZem)
90) Jeneti J. ,,sivrce da ena’’, ,,kritika’’, Tbilisi, 2005 #1 (Targmna Irma
CxeiZem)
91) Jeneti J. ,,literatura da sivrce’’, ,,kritika’’, Tbilisi, 2005 #1
(Targmna JuJuna qvliviZem)
92) ratiani i. ,,teqsti da qronotopi ‘’ Tbilisi, Tbilisi universitetis
gamomcemloba, 2010
93) ratiani i. ,,fabula da siuJeti’’ Tbilisi, literaturis institutis
gamomcemloba 2011
94) ratiani i ,,Janris Teoria‘’ Tbilisi literaturis institutis
gamomcemloba, 2009
95) smiTi e. ,,nacionaluri identioba’’ Tbilisi, logospresi 2008 (Targmna
lela patariZem)
96) tamilini s. kivian Winkebi (literaturuli bindibundi daisi Tu aisi?
,,literaturnaia gazeta’’, Tbilisi, 2002
97) tyeSelaSvili Mm. ,,inti mwerluri TamaSia’’, ,,kalmasoba’’, Tbilisi,
#1, 2005 weli, 18.
98) faijeri a. ,,postmodernizmi, paranoia da hipervizualuri’’
,,kriteriumi’’ 2002 #7 (Targmana irakli kenWoSvilma)
99) fuko m. ,,sityvebi da sagnebi’’ Tbilisi, diogene, 2004
100) qardava d. ,,xili, romelic ar lpeba’’, ,,arili’’, Tbilisi, # 1 2013
101) qarTveliSvili d. ,,vin cxovrobs gugulis budeSi?’’, ,,arili’’,
Tbilisi, 2013 # 1
102) qarumiZe z. ,,postsabWoTa saqarTvelo da potmodernizmi’’
Tbilisi, ivlisi 2010
103) qarumiZe z. ,,Rvinomuqi zRva’’ romani, Tbilisi, palitra
220
,,arili’’,
L gamocemloba 2012
104) qasraSvili i. ,,qarTuli utopiuri qronikebi’’, ,,arili’’, Tbilisi,
2012
24 maisi.
105) SaraZe g. ,,ilia WavWavaZe 1837-1907’’ Tbilisi, ,,xelovneba’’, 1990
106) CiCua S. ,,romanis Tanamedroveoba’’, Tbilisi,
,,merani’’ 1988
107) wifuria b. ,,postmodernizmi’’, literaturis Teoria, Tbilisi,
literaturis institutis gamomcemloba, 2008
108) wifuria b. ,,interpretaciis Tavisuflebidan TamaSis uflebamde’’,
,,sjani’’, Tbilisi, 2005 #6,
109) xarbedia m. ,,naratologia’’, literaturis Teoria Tbilisi,
literaturis
institutis
gamomcemloba, 2008
110) xarbedia m. ,,kunZulebis miTika’’, ,,kalmasoba’, Tbilisi, 2005 #12-13
111) jaliaSvili m. ,,ideebi yoveldRiurobis konteqstSi’’
,,literatura da sxva’’, Tbilisi,
agvisto 2005
112) holmeni s. ,,postmoderni’’, ,,kriteriumi’’, Tbilisi, 2001 # 3
113) Бахтин М. Вопросы литературы и эстетики. Москва 1975
114) Бахтин М. Эпос и роман Литературно-критическая статья Художественная
литература, 1986
115) Богданова О. Постмодернизм в контексте современной русской литературы (60-90-е
годы XX века- начало XXI века) Санкт-Петербург 2004
116) Дерида Ж. Писъмо японскому другу: ,, Вопросы философий’’, 1992 #4
117) Женетт Ж. Повествовательный дискурс Фигуры. Том 2 Мoсква, 1998
118) Ломидзе Г. Глубокие корни. Литературная газета, 1978 #10
119) Мурокам Х. ,,Кафка на пляже’’, Эксмо, Мoсква, 2006
120) Эко У. Шесть прогулок в литературных лесах Москва 2002
121) Fowler A. Kinds of Literature An Introduction to the Theory of Genres and Modes. Harvard
University Press, Cambridge, Massachusetts, 1982
122) Jauss H. Toward and Aethetic Reception Trans by Timothy Ranti Minneapolis University
of Minnesota press, 1982
123) Turner V. – The Ritual process structure and Anti-Structure New-York 1995
221
internet resursebi:
124) elizbaraSvili e. ,,Jan bodriarid kulturuli bulioni da
qarTuli ,,bulionis dro’’ http://www.semioticsjurnali.wordpress.com 26
ianvari 2012
125) zedania g. AADIBAS Jurnali ,,tabula’’
http://www.tabula.ge/ge/story/52532-
adibas # 8 2010
126) kirbi a. ,,postmodernizmis sikvdili da Semdeg’’ http://a-library.info/?p=104
2013
127) qarumiZe z. didi TamaSis dasasruli, anu godo akakunebs.
http://arilimag.ge 25 ivnisi 2001
128) SaTiriSvili z. zurab qarumiZis Rvinomuqi zRva da aka morCilaZis
tf(Tb)ilisuri dialogia http://lib.ge/book.php?author=476&book=8417
129) cagareli l. ,,metafiqcia- rogorc semiotikuri fenomeni’’
http://www.semioticsjurnali.wordpress.com 25 agvisto 2010
130) xarbedia m. ,,aka morCilaZis Obole’ ‘’Oradio Tavisufleba
http://radiotavisupleba.ge 2012
131) joxaZe g. ,,saTauris semiotika qarTul istoriul narativSi’’
http:// www.semioticsjurnali.wordpress.com
21 aprili 2012
132) Эмелин. B. Постиндустриальное общество и культура постмодерна.
http://emeline.narod.ru/postindustrial.htm Москва. Февраль 1998
222

Documentos relacionados