iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da
Transcrição
iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da
iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti diana pipinaSvili verbaluri socialuri zegavlenis implicituri aspeqtebi da pirovneba fsiqologiaSi filosofiis mecnierebaTa doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad wardgenili d i s e r t a c i a naSromi Sesrulebulia iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetSi xelmZRvaneli: fsiqologiis mecn. kandidati, revaz qvarcxava Tbilisi 2009 Sinaarsi ## 1. gv.-gv. winasityvaoba 6-9 I nawili: Teoriuli mimoxilva 10-78 verbaluri socialuri zegavlenis eqsperimentuli kvleva 10-78 socialur fsiqologiaSi. 1.1. verbaluri socialuri ukukavSiris gamoyenebisa da kvlevis 10-12 Taviseburebebi daswavlis Teoriis konteqstSi: verbaluri socialuri ukukavSiri, rogorc ganmtkiceba. 1.1.1. socialuri ukukavSiris winaaRmdegobrivi zegavlenis Sedegebi Sesaxeb miRwevis aRmoCenili 12-13 situaciebTan dakavSirebul kvlevebSi 1.1..2. socialuri ukukavSiris winaaRmdegobrivi Secvlis zegavlenis Sedegebi kanonzomierebaTa Sesaxeb atitudis aRmoCenili 13-16 Camoyalibebisa Seswavlaze da orientirebul kvlevebSi 1.1.3. socialuri ukukavSiris zegavlenis aRmoCenili 16-27 Sesaxeb winaaRmdegobrivi Sedegebi qcevis marTvis, modifikaciisa da kontrolis sakiTxebze orientirebul kvlevebSi: a) interpersonaluri urTierTobebis sfero 16-20 b) motivaciis sfero 20-27 1.2. erTgvarovan socialur gansxvavebuli reagirebis ukukavSirebze axsnis individTa 28-40 mcdelobebi socialur fsiqologiaSi 1.2.1. socialur ukukavSirTa zegavlenis Sesaxeb winaaRmdegobriv 28-30 monacemTa axsna dispoziciuri faqtorebiT 1.2.2. socialur ukukavSirTa zegavlenis Sesaxeb winaaRmdegobriv 31-35 monacemTa axsna situaciuri faqtorebiT anu garemoSi arsebul stimulTa zemoqmedebiT 1.2.3. socialur ukukavSirTa diferenciacia, rogorc maxasiaTeblebis maTi arasakmarisi 35-40 zegavlenis Sesaxeb winaaRmdegobrivi Sedegebis ganmsazRvreli faqtori 2 1.3. verbaluri socialuri zegavlenis implicituri aspeqtebi 1.3.1. verbalur socialur ukukavSirTa implicituri zegavlenis 41-54 analizi calkeul maxasiaTebelTa 41-60 Seswavlaze orientirebul kvlevaTa konteqstSi 1.3.2. verbaluri socialuri Sefasebis mimarT Tanamedrove 54-60 moTxovnebis naklovanebebi da SezRuduloba 1.4. ganzogadeba da konkretizacia, rogorc ganzogadebuloba- 61-74 specifikurobis, pirovnebaze fokusirebulobisa orientirebulobis (Tvisebaze)-procesze da unarze-Zalisxmevaze implicitur efeqtebze pasuxismgebeli procesebi 1.4.1. ganzogadebis procesis negatiuri implicituri 61-65 Taviseburebebi 1.4.2. potenciur SesaZleblobaTa fsiqoTerapiul SeuzRudaobis TeoriaTa konteqstSi: implikacia 65-74 Sefasebis konkretizaciis procesi 1.5. ganzogadeba _ situacia-fokusirebuloba, ganzogadebuloba-specifikurobis, procesze fokusirebulobisa rogorc 75-78 pirovnebaze(Tvisebaze)da unarze-Zalisxmevaze orientirebulobis gamaerTianebeli kategoria 78-99 II nawili. eqsperimentuli kvleva 2. ganzogadebul implicituri _ situacia-fokusirebul aspeqtebis zegavlena qcevis ukukavSirTa 78-99 motivaciuri nimuSis Camoyalibebis procesze (pirovnebis mier sakuTar unarTa Sefaseba, aqtivobis mimarT atitudis Camoyalibeba, aqtivbis mimarT interesi) 2.1. sakiTxis dasma 78-85 2.2. kvlevis meTodika da procedurebi 86-99 2.2.1. eqsperimentis dagegmva 86-88 2.2.2. eqsperimentuli situacia 88-89 2.2.3. eqsperimentuli masala 89-94 a savarjiSo 89-90 3 b ukukavSirebi 90-93 g neitraluri ukukavSiri 93-94 2.2.4. kiTxvarebi 94-99 a sakuTar TvisebaTa Sefasebis sakvlevi kiTxvari 94-95 b savarjiSos mimarT verbalurad gamoxatuli atitudis 95-96 sakvlevi kiTxvari 2.2.5. eqsperimentis msvleloba 96-99 2.2.6. cdis pirebi 99 III nawili. eqsperimentuli kvlevis Sedegebi 100-138 3.1. c.p.-Ta mier axasiaTebT sakuTar esa Tu TvisebaTa is Sefasebis Tviseba), agreTve (ramdenad 100-112 TvisebaTa gamoxatulebis maTTvis sasurveli xarisxis (ramdenad surT, rom axasiaTebdeT esa Tu is Tviseba) gazomva eqsperimentamde da eqsperimentis Semdeg; c.p.-Ta mier sakuTar unarTa Sefasebaze ukukavSiris tipis da kategoriis zegavlenis gansazRvra. socialuri ukukavSiris zegavlenis zogadoba/konkretulobis dadgena (calkeuli Tvisebis Sesaxeb miRebuli ukukavSiris gavlena ramdenad vrceldeba c.p.-is mier sxva Tvisebebis Sefasebaze). 3.2. savarjiSos mimarT atitudis sakvlevi kiTxvaris 113-128 konsistentobis gansazRvra (emociur, qceviT da SefasebT komponentTa Soris socialuri korelaciebis ukukavSiris pozitiuroba-negatiurobis) dadgena). kategoriis zegavlenis verbaluri (ukukavSiris gansazRvra c.p.-Ta atitudze savarjiSos mimarT (emociur, qceviT da SefasebiT komponentebze). verbaluri socialuri ukukavSiris tipis zegavlenis gansazRvra c.p.-Ta atitudze savarjiSos mimarT. 3.3. aqtivobis mimarT individis motivaciaze socialuri 129-138 ukukavSiris kategoriis zegavlenis gansazRvra (savarjiSos Sesrulebisas miRebul negatiurobis zegavlenis ukukavSirTa dadgena msgavs poziturobaeqsperimentSi monawileobis misaRebad c.p.-Ta gamocxadebasTan). aqtivobis 4 mimarT individis ukukavSiris Sesrulebisas tipis motivaciaze zegavlenis miRebul verbaluri socialuri gansazRvra (savarjiSos ukukavSirTa tipis zegavlenis dadgena msgavs eqsperimentSi monawileobis misaRebad c.p.-Ta gamocxadebasTan). aqtivobis mimarT verbalurad gamoxatuli atitudis motivaciis mixedviT mocemuli gansazRvris aqtivobis SesaZleblobis mimarT dadgena c.p.-Ta (anu ramdenad SesaZlebelia verbalurad gamoxatuli atitudis mixedviT individis qcevis winaswarmetyveleba). SedarebiTi analizi da daskvnebi 139-148 ganzogadebul da situacia-fokusirebul ukukavSirTa zegavlena Mqcevis adafturi da araadafturi motivaciuri nimuSebis ganviTarebaze danarTi #1 149-161 danarTi #2 162-163 danarTi #3 164-189 danarTi #4 190-194 danarTi #5 195-197 danarTi #6 198-200 gamoyenebuli literatura 201-223 5 winasityvaoba verbaluri socialuri zegavlenis kanonzomierebaTa Seswavlis mimarT fsiqologTa aqtiurad dainteresebis procesi meoce saukunis 60iani wlebidan daiwyo, magram misi implicituri aspeqtebi mkvlevarTa yuradRebis centrSi mxolod bolo ori aTeuli wlis ganmavlobaSi moeqca. am tendencias modificirebisa sfero, da mniSvnelovnad kontrolis miRwevis sfero), Seuwyo xeli qcevis (interpersonaluri aseve marTvis, urTierTobebis damarwmunebeli komunikaciis kanonzomierebaTa da sxva mniSvnelovan sakiTxTa Seswavlaze mimarTuli kvlevebis mier wlebis urTierTsawinaaRmdego ganmavlobaSi Sedegebma verbaluri gamovlenilma ukukavSiris sxvadasxva maxasiaTebelTa zemoqmedebis xasiaTis Sesaxeb. socialuri zegavlenis apriorulad Sefasebis gansazRvris tendenciis keTilsasurveli zegavlenis Sesaxeb), da/an (magaliTad, negatiuri rwmena Sefasebis pozitiuri damTrgunveli agreTve iseT maxasiaTebelTa gauTvaliswineblobis gamo, rogoric aris Sefasebis Sinaarsobrivi fokusi, forma, xarisxi, miwodebis manera da a.S., mkvlevarebi didi xnis erTgvarovnad miiCnevdnen savsebiT gansxvavebuli ganmavlobaSi saxis ukukavSirebs rac, bunebrivia, maTi zemoqmedebis kanonzomierebebis Sesaxeb sakmaod urTierTSeusabamo suraTs qmnida. Semdgom, 80-iani wlebis socialur fsiqologiaSi TandaTan maxasiaTebelTa aucilebloba, gamoikveTa verbaluri ukukavSiris calkeul ufro ramac arapirdapiri, faqizi diferencirebisa mkvlevarTa implicituri interesi da Sefasebis aspeqtebisaken Seswavlis zemoqmedebis mimarTa (pirobiTi TviTfaseulobis gancda, aRqmuli autonomiuroba/garegani kontroli). Sesabamisad, Semdgom kvlevebSi gansakuTrebuli yuradReba eqceoda Sefasebis implicitur zemoqmedebasTan asocirebul iseT maxasiaTeblebs, rogoric aris ukukavSiris miwodebis manera (informaciul- makontrolebeli), forma (specifikuri-ganzogadebuli), atribuciuli da Sinaarsobrivi fokusi (kompetenturoba; unari-Zalisxmeva; pirovneba/Tviseba-procesi) da a.S. 6 dRes Tanamedrove socialur fsiqologiur kvlevebze dayrdnobiT savsebiT SesaZlebelia verbaluri Sefasebis efeqturobis ganmsazRvreli ZiriTadi kriteriumebis gamoyofa, romelTa gauTvaliswineblobac relevantur literaturaSi qcevis araadafturi nimuSis ganviTarebasTan asocirdeba (negatiuri an daTrgunuli afeqti, dabrkolebebis winaSe ukandaxeva, gamowvevis Tavidan SesaZleblobis daTmoba da maxasiaTeblebi, rogoric aris procesze arideba, axali a.S.). amdenad Sinaarsis orientirebuloba, gulwrfeloba uaxles unar-Cvevebis ukukavSiris fokusireba endogenuroba, kvlevaTa Sedegebis swavlis iseTi Zalisxmevaze, informaciuloba, analizis safuZvelze verbalur socialur ukukavSirTa gamoyenebis mizanSewonilebis mimarT erTgvar moTxovnebadac SeiZleba ganvixiloT. saerTod, SeiZleba iTqvas, rom Tanamedrove socialur fsiqologiuri literatura dRes ramdenadme gadatvirTulic ki aris sxvadasxva pirovnul aspeqtebze (motivacia, unar-Cvevis aTvisebis done, Sesrulebis xarisxi, TviTSefaseba da a.S.) Sefasebis zegavlenis ganmsazRvreli gamaSualebeli cvladebisa da procesebis Seswavlaze mimarTuli kvlevebiT. savaraudod, momavalSic maTi ufro sistematiurad Seswavla aseve aqtualuri iqneba, magram amavedros aranakleb mniSvnelovania am mravalmxrivi codnis safuZvelze Sefasebis marTebulad, koreqtulad gamoyenebis SesaZleblobebis gaumjobesebis mniSvnelovnebac aralaboratoriul, bunebriv pirobebSi. Eam amocanis ganxorcieleba, rogorc aRmoCnda, sakmaod rTulia: Tu gaviTvaliswinebT Sefasebis mimarT moTxovnebis simravles, meoresmxriv ki cxovrebiseul situaciaTa mravalferovnebas (igulisxmeba, rogorc specifikuriM_ magaliTad, miRwevis situaciebi, aRzrdis, medicinis da a.S. sferoebi, aseve pirovnebaTSorisi sayofacxovrebo urTierTobebi), _ calkeul sazogadoebrivi SemTxvevebSi da TiTqmis SeuZlebelia Sefasebis ZiriTadi negatiuri da pozitiuri zemoqmedebis matarebeli yvela maxasiaTeblis gaTvaliswineba. amavedros, SevZlebT SesaZloa verbaluri zemoTaRniSnuli es mizani Sefasebis rekomendaciebis savsebiT pozitiuri erTi miRwevadi gaxdes, zegavlenis ZiriTadi Tu Sesaxeb maxasiaTeblis gaTvaliswinebamde dayvanas anu ramodenime maxasiaTeblis warmodgenas 7 erTi, ufro farTo maxasiaTebelTa kategoriis implicitur saxiT, romelic efeqtebs. aseve iTvaliswinebs sasurvelia am Sefasebis Sinaarsobrivi, anu Tematuri Tavisuflebis uzrunvelyofac ise, rom subieqtis ara mxolod qceviTi, aramed pirovnuli gamovlinebis, Tvisebisa da unaris, agreTve aqtivobis Sedegis Sefasebac, zogadad, gaxdes usafrTxo da amavedros pozitiuri implikaciis matarebeli. amgvari mcdelobis mizanSewonileba gansakuTrebiT sarwmuno gaxdeba, Tu gaviTvaliswinebT garkveulwilad garkvevasa Sefasebis zogierT urTierTgadamfarav da, ufro naTlad, maxasiaTebelTa xasiaTs, rac mniSvnelobebis maTSi gansazRvruli saTanadod kategoriis saxiT warmodgenas moiTxovs. magaliTad, Zalisxmevis myari Tvisebis, pirovnuli Taviseburebis saxiT formulirebis SesaZleblobam ("TqvenTvis damaxasiaTebelia mondomebuloba muSaobisas"; "Tqven gaxasiaTebT mTeli ZalisxmeviT muSaoba saqmis bolomde misayvanad" da a.S.) SesaZloa, Sefasebis Zalisxmevaze orientirebis moTxovnis araadekvaturobac ki daadasturos. amasTanave, urTierTobebis procesSi is garemoebac, adamianebi rom bunebrivi sxvadasxva mizniT socialuri (mxardaWeris, gamarTlebis mopoveba an Tavdajerebulobis gaZliereba) uneburad mainc iTxoven da Tavadac axdenen erTmaneTis xasiaTis, pirovnuli Tvisebebis, an Sesrulebis Sedegebis Sefasebas ubralo diagnozismagvari komentaris, Seqebisa Tu sayveduris saxiT, savsebiT amarTlebs ukukavSiris iseTi maxasiaTeblis Ziebis mcdelobas, romelic Tvisebaze, unarsa da Sedegze fokusirebis SemTxvevaSic ar kargavs Tavis pozitiur implikacias. winamdebare kvleva warmoadgens verbaluri Sefasebis implicitur zemoqmedebasTan asocirebul (unarze/Zalisxmevaze ZiriTad fokusirebuloba; maxasiaTebelTa procesze/pirovnebaze orientirebuloba; ganzogadebuloba/specifikuroba) erTi, ufro farTo kategoriis maxasiaTebliT Secvlis mcdelobas. kvlevaSi gamoyenebulia ganzogadebuloba/situacia-fokusirebuloba, rogorc ukukavSiris maxasiaTebeli, romelic erTismxriv, iZleva adamianis qcevis, pirovnuli gamovlinebis/Tvisebis, saSualebas, unarisa meoresmxriv, ki da aqtivobis inarCunebs Sedegis Sefasebis im Sefasebis implikaciebs, romlebsac zemoTaRniSnuli sxva maxasiaTeblebi atarebs (erTismxriv, 8 garegani kontrolis anu autonomiurobis dakargvisa da pirobiTi TviTfaseulobis negatiuri gancdebi, meoresmxriv ki aRqmuli autonomiurobisa da SeuzRudavi potenciuri SesaZleblobebis aRiarebis efeqtTan asocirebuli pozitiuri gancdebi), risi damtkicebac SesaZlebelia am maxasiaTebelTa (unarze/Zalisxmevaze fokusirebuloba, Tvisebaze/procesze orientirebuloba, aseve egzogenuroba-endogenuroba da socialur Sedarebaze orientirebuloba) motivaciuri, afeqturi da kognituri efeqtebis ganmeorebiT (igulisxmeba qcevis umweo/adafturi nimuSis ZiriTadi komponentebis daqveiTeba/amaRleba, aRmocneba: negatiuri/pozitiuri Sinagani motivaciis afeqti da aversiuli/miaxlovebis reaqciebi). cxadia, ukukavSiris gamoyenebasTan dakavSirebuli moTxovnebis gasadavebam gamoyenebis konteqstisa da Sefasebis obieqtis (recipient) maxasiaTeblebis erTad, specifikurobis SesaZloa ramdenadme validuroba, magram amavedros, gaaadvilebs gansxvavebul amsaxvel gamaSualebel Seamciros imedia, Sefasebis aseTi cxovrebiseul gasadaveba situaciebSi faqtorebTan ekologiuri SesamCnevad gansxvavebul ukukavSirTa Tavisuflad da efeqturad gamoyenebis SesaZleblobebs. 9 I nawili: Teoriuli mimoxilva 1. verbaluri socialuri zegavlenis eqsperimentuli kvleva socialur fsiqologiaSi. 1.1 verbaluri socialuri ukukavSiris gamoyenebisa da kvlevis Taviseburebebi daswavlis Teoriis konteqstSi: verbaluri socialuri ukukavSiri, rogorc ganmtkiceba. meoce saukunis meore naxevris literaturas Tamamad SeiZleba mxedvelobaSi miviRebT im umravlesoba, Teoriis udides gavlenas uaRresad bihevioraluric garemoebas, gansakuTrebiT poziciebidan 70-iani mivaweroT, popularuli rom wlebidan, sruldeboda. unda samecniero es daswavlis vuwodoT, man Tu aRweril kvlevaTa ZiriTadad daswavlis tendencia, radgan fsiqologiur cxadia, Tavisi, meqanizmebis am skineris periodSi kvlevis modeli cxovelebidan adamianis qcevaze, xolo Semdeg ki socialuri qcevisa da sazogadoebrivi mecnierebas movlenebis movlenaTa gagebazec ganavrco prognozirebisa da (imedaZe marTvis 2004:127) mkacri, da magram amavedros martivi eqsperimentuli kvlevis gza SesTavaza. misi “qcevis teqnologia” saxeobisa (skineri da maTi 1971:23), romelic miwodebis faqtiurad reJimis ganmtkicebaTa kontrolze daiyvaneba, relevanturad iTvleboda yvelgan, sadac adamianis qcevis formirebis, kontrolisa da Sesabamisad, intensiurad gamoyeneba regulaciis iseT amocanebis daiwyes praqtikul gadawyveta operantuli sferoebSi, iyo aqtualuri. ganmtkicebis rogoricaa teqnikis moswavleTa da studentTa swavleba, gonebrivad CamorCenil bavSvTa aRzrda, ojaxur urTierTobaTa daregulireba da fsiqiur daavadebaTa mkurnaloba. daswavlis fundamenturi meqanizmi, romlis mixedviTac Tu moqmedebis ganmtkicebasTan SeuRlebis procesi mizandasaxulad aris warmarTuli, SesaZlebelia qcevis sasurveli mimaraTulebiT warmarTva, mimzidveli aRmoCnda, rogorc Tavisi simartiviT, aseve optimizmiTac. magaliTad, fsiqiuri daavadeba rogorc avadmyofoba, aramed, rogorc misTvis damaxasiaTebeli kvalificrdeboda ara, stimulebze araadeqvaturi 10 reagirebis qceviTi sakmarisad risi gagebisa iTvleboda adafturi qcevis, da TandaTanobiTi sistematiuri nimuSi, da aRmofxvrisaTvisac adeqvaturi ganmtkiceba. aqtivobis analogiurad ganisazRvreboda codnis miRebis procesic: daswavlis Teoriis mixedviT igi swori moqmedebis moZebnasa da fiqsacias gulisxmobda, codnis fiqsacia-gamyarebisaTvis ki gamoyenebuli iyo gameorebisa da ganmtkicebis organizebuli sistema _ uaRresad mniSvnelovani operantuli daswavlis meTodologiisaTvis, ganmtkicebaTa radganac sistemis daswavlis marTebulad efeqturoba SerCevas swored eyrdnoba. skineri gansakuTrebiT xazs usvamda ganmtkicebebis programis mniSvnelovnebas, romlis Sesabamisadac sasurveli reaqciebi mudmivad unda “fasdebodes” (skineri 1980:77), rac gulisxmobs qcevis subieqtis uwyveti ukukavSiriT uzrunvelyofas. teqnologiaSi gansakuTrebiT gamoiyeneboda xSirad verbaluri qcevis modifikaciis socialuri ukukavSirebi: sityvieri waxaliseba, Seqeba, daTanxmeba, Setyobineba pasuxis sisworis Sesaxeb da sxva. bihevioraluri ZiriTadad sistema; teqnikis janmrTelobisa da bihevioraluri daswavlis praqtikaSi Teoriis ganaTlebis Terapia; gavlena danergvasTan sferoebs programirebuli gaZlierda erTad, rac exeba (Jetonebis swavlebis samecniero meTodi), sferoSic, ris Sedegadac ganmtkicebis principebi safuZvlad daedo socialuri qcevis Seswavlasa da marTvaze orientirebul mraval kvlevas. Sesabamisad, eqsperimentul kvlevebSi ganmtkicebis sxva formebTan erTad rogorc farTod gamoiyeneboda individis determinanti qcevis verbaluri ganmtkicebisa interpersonaluri socialuri da Secvlis urTierTobis, ukukavSirebi, mniSvnelovani damarwmunebeli komunikaciis, miRwevis situaciebis, daswavlili umweobis fenomenisa Tu motivaciur procesTa Taviseburebebis Seswavlis konteqstSi, sadac mkvlevarTaTvis aqtualuri iyo interpersonaluri mowonebis, garkveuli movlenis mimarT atitudis Camoyalibebis an Secvlis, raime aqtivobis Sesrulebis xarisxis an mis mimarT motivaciuri procesis aRZvris manipulireba. 11 amavedros, informacia verbalur calsaxa mravalricxovani pirovnebis socialur da kvlevebis dispoziciur ukukavSirTa erTgvarovani: Sedegad dagrovebuli maxasiaTeblebsa zegavlenis mecnierebma Sesaxeb mxolod da qcevaze ar aRmoCnda mogvianebiT miaqcies yuradReba kvlevis SedegTa im aSkara Seusabamobas, romlebic socialuri ganmtkicebis zegavlenas exeboda (sorenseni 1976:1155-1160). 1.1.1. socialuri ukukavSiris winaaRmdegobrivi Sedegebi zegavlenis miRwevis Sesaxeb aRmoCenili situaciebTan dakavSirebul kvlevebSi Sesrulebis xarisxze verbaluri socialuri ganmtkicebis zegavlenis Seswavlas (gansakuTrebiT es exeba ukukavSiris gavlenas bavSvebsa da mozardebze miRwevis situaciebSi) uamravi kvleva mieZRvna da swored am raodenobrivi simravlis fonze kvlevis SedegTa winaaRmdegobrivoba gansakuTrebiT gamoikveTa: magaliTad, zogierTi kvlevis Sedegi TiTqos aSkarad adasturebda, matebasTan erTad rom izrdeba verbaluri (mak greidi Seqebis efeqturoba 1966:555-560), sxva asakis kvlevaTa Sedeegebi ki sawinaaRmdego mosazrebas amtkicebda (meieri... 1960:419-429; mak kulersi 1960:439-445). rigi mkvlevarebi Tvlidnen, rom Sesrulebis xarisxis amaRlebas yvelaze metad sayveduri uwyobs xels (o’liiri 1971:379-398), Tumca zogierTi kvlevis monacemebi aCvenebda, rom am miznis misaRwevad Seqebisa da gakicxvis (an sayveduris) gamoyeneba Tanabrad efeqturia (stivensoni 1965:197). zogierTi kvlevis mixedviT mozardTa Sesrulebis xarisxi umjobesdeba verbaluri pozitiuri ukukavSiris saSualebiT (spense... 1967:29-38), Tumca rig kvlevaTa Sedegebi uaryofs am mosazrebas da amtkicebs, rom stimulis prioritetulobis faqtori araviTar gavlenas ar axdens Sesrulebis xarisxze (rozenfildi 1972:189193; ranioni... 1972:76-80). kenedim da ganmavlobaSi zegavlenasTan vilkatma (brikmeni... Catarebuli dakavSirebiT 1976:149-160) kvlevebi saskolo Seqebisa asakis mimoixiles da 40 wlis dadanaSaulebis bavSvTa akademiuri moswrebis xarisxze da daaskvnes, rom warmatebisa da warumateblobis 12 Sesaxeb socialuri ukukavSirebi (maT Soris verbaluric) rig SemTxvevebSi aumjobesebs Semdgomi Sesrulebis xarisxs, magram garkveul pirobebSi aqveiTebs mas, rac TiTqos Tavad ukukavSiris maxasiaTeblebis TaviseburebebiT ar ganisazRvreba. 1.1.2. socialuri ukukavSiris winaaRmdegobrivi Sedegebi zegavlenis atitudis kanonzomierebaTa Seswavlaze Sesaxeb aRmoCenili Camoyalibebisa da Secvlis orientirebul kvlevebSi ramdenadac daswavlis Teoriis principebis relevanturoba atitudis Camoyalibebisa nawilobrivi da Secvlis ganmtkiceba, procesebis mimarTac kontrganpirobeba) (atitudis araerTxel SeZena, dadasturda eqsperimentulad (staatsi... 1958:37-40; staatsi 1969:187-192; staatsi... 1960:338350), mkvlevarTaTvis aqtualuri gaxda am procesebze socialuri ganmtkicebis, maT Soris verbaluri socialuri ukukavSirebis gavlenis Seswavla. Sesabamisad, atitudis Camoyalibebisa da Secvlis kanonzomierebaTa SeswavliT dainteresebul mkvlevarTaTvis aqtualuri gaxda verbaluri gansazRvra. ukukavSiris, kerZod, ganmamtkiceblis rigi da a.S. ganmtkicebis kvlevebisa mieZRvna sakiTxs. mkvlevarTa gansazRvris ZiriTadad Tvlida, rom daTanxmebis rogorc konsistentobis universaluri umravlesoba Tu ukukavSiri pozitiuria anu Seicavs qebis, Sesaxeb informacias, igi nebismier SemTxvevaSi ganmamtkicebel funqcias asrulebs ama Tu im atitudis mimarT (brokau... 1983:1014-1020; Cesteri... 1969:333-341). dadasturda agreTve socialuri ganmtkicebis akumulaciuri xasiaTic, rac niSnavs, rom rac ufro metia ganmtkiceba (pozitiur ukukavSirTa raodenoba), miT ufro pozitiuri iqneba Camoyalibebuli atitudi (anu SeZenili atitudis polaruloba izrdeba ganmtkicebis procentis proporciulad). kontrganpirobebis gavlena ki (atitudis negatiurad Secvla) ukuproporciuli aRmoCnda ganmtkicebis konsistentobis mimarT anu aRmoCnda, rom rac ufro met pozitiur ukukavSirs iRebs individi, miT naklebad icvleba pozitiuri atitudi (kerpelmeni... 1971:301-305). msgavsi Sedegebis safuZvelze (hildami... 1956:108-111; ekmani 1966:769-781; insko 1965:621-623; insko... 1967:225-228) Seiqmna 13 rwmena, rom pozitiuri socialuri ukukavSiri (aRniSnul kvlevebSi ZiriTadad gamoyenebuli iyo verbaluri ukukavSiri “kargia”) warmoadgens universalur ganmamtkicebels atitud-relevanturi veTanxmebi” tipis pasuxebis mimarT. “veTanxmebi am aRmoCenis axsnis - ar mcdelobebi (mravaljeradi dadasturebis miuxedavad atitud-relevantur pasuxebze pozitiuri ukukavSiris aseTi zegavlena axsnas moiTxovda) oTxi tipis interpretaciis saxiT SeiZleba warmovadginoT: axsnis pirveli tipis mcdelobebi warmoadgens atituduri verbaluri ganmtkicebis eqsperimentuli situaciis moTxovnis terminebSi interpretacias, rac gulisxmobs, rom c.p.-i acnobierebs eqsperimentuli pirobebis moTxovnebs da eqvemdenareba maT. daqvemdebareba gulisxmobs sami pirobis dakmayofilebas: 1. c.p.-i intuitiurad acnobierebs, rom ganmtkiceba miniSnebaa eqsperimentatoris mxridan, amdenad misi gamoyeneba mniSvnelovania. moiTxovs 2. c.p.-i intuitiurad acnobierebs, Tu ris gakeTebas (moelis) misgan eqsperimentatori; 3. c.p.-s aqvs ganzraxva moiqces eqsperimentatoris moTxovnis (molodinis) Sesabamisad (diuleni 1962:102-109). meore tipis interpretaciis interpretacia mixedviT hedonistur damajildovebeli, xasiaTs atarebs. sasurveli am ukukavSiri (magaliTad, “kargia” an “sworia”) zrdis c.p.-is motivacias gasces “swori” pasuxebi. am interpretacias adasturebs spilbergerisa da mis TanaavtorTa kvlevebi, sadac damtkicda Zlieri kavSiri c.p.-ebis mier eqsperimentuli situaciis moTxovnaTa gacnobierebasa da ukukavSiris “kargia” miRebis survils Soris (braieni... 1966:182-189; donerti... 1966:504516; spilbergeri... 1963:241-246; spilbergeri... 1966:26-31; spilbergeri... 1962:106-121, 179). atituduri verbaluri ganmtkicebis mesame Teoriuli axsna ganmtkicebis informaciul Rirebulebas usvams xazs. am interpretaciis mixedviT “kargia” c.p.-s awvdis informacias eqsperimentatoris mosazrebis Sesaxeb, rac iwvevs ubralo konformulobis efeqts. zogierTi kvleva ramdenadme adasturebs am interpretacias (feirli... 1966:14-17; kresneri... 1965:407-412). 14 balansis anu orfaqtoriani Teoriis poziciis mixedviT ganmtkicebis faqtorebs warmoadgens ganmamtkiceblis informaciuli Rirebuleba (igi awvdis informacias c.p.-s eqsperimentatoris Tvalsazrisis Sesaxeb, rasac eyrdnoboda informaciuli interpretacia) da eqsperimentatoris mimarT mowonebis aRmoceneba, rac zrdis eqsperimentatoris mosazrebis mimarT konformuli erTismxriv reaqciis awvdis albaTobas. informacias sxvagvarad c.p.-s rom vTqvaT, ”kargia” eqsperimentatoris atitudis Sesaxeb, meoresmxriv, igi atyobinebs c.p.-s, rom eqsperimentators moswons misi pasuxebi, rac gulisxmobs, rom eqsperimentators garkvulwilad TviT c.p.-ic moswons. xolo, ramdenadac mowonebis, mizidvis gancdebi reciprokulobiT xasiaTdeba (niukombi subieqtsac uCndeba, SesaZloa susti, 1963:376-387; heideri 1958:105), magram mainc mowonebis gancda eqsperimentatoris mimarT. swored es mowonebis gancda iwvevs c.p.-is Semdgom konformul reaqcias. mravali damadasturebeli kvlevisa da damajerebeli interpretaciebis miuxedavad rwmenas pozitiuri socialuri Sefasebis, rogorc universaluri interpersonaluri ganmamtkiceblis mimzidvelobis Sesaxeb sferosTan safuZveli dakavSirebul Seuryia kvlevaTa winaaRmdegobrivma Sedegebma. mkvlevarebi ZiriTadad iyenebdnen qebisa da kritikis gamomxatvel ukukavSirebs, romlebic c.p.-bs miewodebodaT Semfaseblisagan, xolo Semdeg sTxovdnen maT SeefasebinaT ukukavSiris wyaro anu TviTon Semfasebeli. rigma kvlevebma (miti... 1974:156; sigali... 1967:178-188) aCvena, rom erTi adamiani meoresaTvis imdenad mimzidveli xdeba, ramdenad damajildovebelic aris misi mopyrobis manera am ukanasknelis mimarT anu Tu Semfaseblisgan igi mudmivad pozitiur Sefasebebs iRebs da piriqiT _ miT ufro naklebad mimzidveli iqneba is adamiani, romelic mis mimarT mudmivad kritikul damokidebulebas amJRavnebs (bairni... 1969:76). amavedros es daskvna ar dadasturda sxva kvlevebSi, romelTa Sedegebis mixedviTac aRmoCnda, rom Semfaseblis mimarT pozitiuri atitudis Camoyalibeba kritikis Semcveli, mtruli damokidebulebis iseTive gamomxatveli warmatebiT SeiZleba ukukavSirebis miwodebis ganxorcieldes, rogorc SemTxvevaSic pozitiuri 15 damokidebulebis gamomxatveli ukukavSirebis miwodebis Sedegad (brokau... 1983:1014-1020). mosazreba ganmtkicebis pozitiuroba-negatiurobis gavlenis konsistentobis Sesaxeb ar daadastura agreTve kvlevebma (aronsoni... 1965:156-171), romelTa mixedviTac pozitiuri atitudis Camoyalibebas xels uwyobs Sefasebis cvalebadi (sadac Semfaseblis komentarebi c.p.-bTan dakavSirebiT TandaTanobiT icvleboda negatiuridan pozitiuriT) da ara mudmivi pirobebi. rigma Sromebma verbalur interpersonaluri ukukavSirTa mimzidvelobis upiratesobis ganpirobebaSi damadasturebeli kvlevebis (spilbergeri... 1963:241-246, spilbergeri... 1966:26-31; spilbergeri... 1962:106121) sawinaaRmdegod aCvena, rom verbaluri ganmtkicebis gamoyeneba ar aris prioritetuli ukukavSiris wyaros mimarT pozitiuri atitudis CamoyalibebisaTvis. am mxriv aRsaniSnavia hovard leventalisa da kurt fiSeris (leventali... 1970:83-94) originaluri kvleva, romelic socialur ganmtkicebaSi verbaluri elementebis (sityvebis) da eqspresiis rolis gansazRvras exeba da amtkicebs, rom verbaluri ganmtkiceba ar aris araverbalurze ufro mniSvnelovani. amdenad, kvlevis verbaluri SedegTa socialuri Seusabamoba Sefasebis atitudis zegavlenis Camoyalibebisa da Sesaxeb Secvlis sferoSic aSkarad gamovlinda. H 1.1.3. socialuri ukukavSiris zegavlenis Sesaxeb aRmoCenili winaaRmdegobrivi Sedegebi qcevis marTvis, modifikaciisa da kontrolis sakiTxebze orientirebul kvlevebSi: a) interpersonaluri urTierTobebis sfero adamianis qcevis formirebis, kontrolisa da regulaciis amocanaTa gadawyvetis sakiTxebis (staatsi... 1973:251-261) mimarT daswavlis Teoriis midgomis efeqturobam mkvlevarTaTvis aqtualuri gaxda am procesebze socialuri ganmtkicebis, maT Soris verbaluri socialuri ukukavSirebis gavlenis Seswavla. qcevis marTvis, koreqciisa da kontrolis sakiTxTa 16 Seswavlaze orientirebuli kvlevebi socialur fsiqologiaSi ZiriTadad interpersonaluri urTierTobis sferosa da motivaciur procesTa SeswavlasTan asocirdeboda (staatsi... 1973:251-261). Sesabamisad, verbaluri socialuri ukukavSiris informaciac qcevaze motivaciisa da gavlenis Sesaxeb pirovnebaTSorisi winaaRmdegobrivi urTierTobis sferos ukavSirdeba. pirvel rigSi aRsaniSnavia sakiTxi interpersonaluri urTierTobebis konteqstSi pozitiuri socialuri ukukavSiris, rogorc qcevis universaluri socialuri ganmamtkiceblis ganmtkicebis Sesaxeb, popularul romelic koncefcias. eyrdnoba misi mixedviT socialuri ganmtkiceba unda gamoxatavdes megobrul damokidebulebas anu unda iyos pozitiuri (igulisxmebaQqcevis iseTi formebi, rogoricaa Seqeba; socialuri socialuri ukukavSiri ganmamtkicebeli: Tavismxriv, individs gamarTleba; igi pasuxad ganaxorcielos ganixileba, iwvevs meoradi dadastureba). sasiamovno ganmtkicebis mocemuli anu rogorc qcevis emociebs principis qcevis ganamtkicos aseT mimarT qceva. SemTxvevaSi universaluri individSi, Sesabamisad, miaxloebis Sesabamisad, rac ubiZgebs strategiebi popularuli koncefciis mixedviT, negatiuri socialuri ukukavSiri, romelic mtrul, aramegobrul damokidebulebas an kritikis elementebs Seicavs, ganridebis, dacviT strategiebsa da qcevebs iwvevs individSi da amcirebs mocemuli qcevis momavalSi ganmeorebis albaTobas anu xels uSlis qcevis ganmtkicebas (berkovici... 1969:200-206; bairni... 1969:76; feirli... 1966:14-17; grifiti... 1969:1-8). socialuri ganmtkicebis gaigivebas megobrul qcevasTan zogierTi klinicisti ad fsiqoTerapevtic emxroboda, Tumca swored am ukanasknelTa Soris gamoCndnen rigi praqtikosi fsiqologebi, romlebmac ar gaiziares popularuli koncefcia (brokau... 1983:1014-1020). klientTa qcevaze gansxvavebuli kvlevebis aRmoaCines, Sedegad rom stilis helerma klientTa da interviuirebis misma zegavlenis kolegebma garkveuli (heleri... specifikuri Sesaxeb 1966:2-8) qcevebis ganmtkicebisaTvis interviueris mxridan mtruli (agresiuli) mopyroba 17 ufro efeqturia, vidre megobruli, pozitiuri damokidebulebis gamovlena. Arogorc megobruli, aseve mtruli damokidebulebis gamomxatvel ukukavSirTa ganmamtkicebel efeqts adasturebda socialuri ganmtkicebis interpersonaluri Teoriebic, kerZod komplementarobis Teoria, romelic gulisxmobs, rom qcevis garkveuli interpersonaluri nimuSi aRZravs Sesabamis anu “komplementarul” pasuxs sxva individis mxridan. ”komplementaruli” ukukavSiri ki, Tavismxriv zrdis originaluri (Tavdapirveli) qcevis ganmeorebis albaTobas anu ganamtkicebs mocemul qcevas. socialur fsiqologiur literaturaSi aRwerili rigma kvlevebma daadastura komplementarobis principi. magaliTad, devid brokosa da klinton maklemoris kvlevaSi (brokau... 1983:1014-1020) manipulirebuli iyo erTismxriv mtruli da megobruli, xolo meoresmxriv dominanturi da daqvemdebarebuli damokidebulebis gamomxatveli verbaluri qcevebi c.p.Ta mxridan. maTi qcevis pasuxad gamoyenebuli iqna komplementaruli (magaliTad mtruli-daqvemdebarebuli verbaluri qcevis mimarT mtrulidominanturi) da arakomplementaruli (magaliTad mtruli- daqvemdebarebuli verbaluri qcevis mimarT megobrul-daqvemdebarebuli) socialuri ukukavSirebi. imterpersonalur kvlevis urTierTobaSi qcevis Sedegad aRmoCnda, ganmtkicebas da rom Secvlas gansazRvravs ukukavSiris komplementaruloba da ara pozitiuroba anu ukukavSiri qcevaze ganmamtkiceblad moqmedebs, Tuki igi qcevis mimarT komplementuria. winaaRmdeg SemTxvevaSi TviTon qcevis Secvlas iwvevs komplementarobis principis Sesabamisad (anu iwvevs ukukavSiris Sesabamis qcevas). sxva kvlevaTa miuxedavad imisa, Sedegebmac daadastura (benJamini 1979:1-23), rom pozitiuria Tu negatiuri, ukukavSiri ganamtkicebs qcevas, Tu igi sasurveli qcevis komplementarul aspeqtebs Seicavs. winaaRmdegobrivi Sedegebia aRwerili literaturaSi aseve imasTan dakavSirebiTac, amJRavneben Tu zogadad rogori ukukavSirebis individebi mopovebis interpersonaluri tendencias urTierTobebis konteqstSi. kerZod, mecnierTaTvis davis sagnad gadaiqca, individebi sakuTari me-koncefciis Sesabamis ukukavSirebs aniWeben upiratesobas, da Sesabamisad, interaqtiul partnioradac im adamianebs irCeven, vinc aseTi 18 ukukavSirebiT amaragebs partniorad individebis im maT Tu amjobineben arCevas, vinc maT interpersonalur pozitiur, sasurvel ukukavSirebs awvdis. am ori, garkveuli TvalsazrisiT konfliqturi qceviTi tendenciis aRiareba TavisTavad moTxovnilebis eyrdnoboda Sesaxeb interpersonaluri pirovnebis daSvebas, jildos (Seqeba, ori konfliqturi romelTaganac mxardaWera, erT-erTi daTanxmeba) miRebis moTxovnilebaa, xolo meore _ jildos adekvaturobis moTxovnileba. mkvlevarebma, romlebic socialuri ganmtkicebis popularul koncefcias uWerdnen mxars es sakiTxi, cxadia, pozitiuri Sefasebis miRebis moTxovnilebis mkvlevarebi, pozitiuri rogoric Sefasebis sasargeblod aris gadawyvites. makdugali miRebis da kofka moTxovnilebas kerZod, (sveni... qcevis iseTi 1989:782-791) ganmsazRvrel funqcias aniWebdnen ( makdugali mas “mTavar motivs” uwodebs, kofka ki Zalas, “romelic ubiZgebs egos amaRlebisaken”). olporti (olporti 1937: 134) Tvlida, rom TviTwaxaliseba, TviTgaZliereba (self-enhancement) adamianis arsebobis centraluri, ZiriTadi mizania. am konteqstSi Catarebul kvlevaTa empiriuli monacemebi mxars uWeren martivi TviTwaxalisebis Teorias anu mosazrebas, rom adamianebi Tanabrad amJRavneben TviTwaxalisebis moTxovnilebas miuxedavad imisa, pozitiuri me-warmodgenebi metad axasiaTebT, Tu negatiuri (oloi... 1988: 223-265; baumeisteri 1982:3-26, bridli 1978:56-71; bridli 1978:56-71; kempbeli 1986:281-294), rogorc, magaliTad kompensatoruli TviTwaxalisebis momxre mkvlevarebi Tvlidnen. TviTSemowmebis Teoriis (self-verification) mimdevari mkvlevarebi daeyrdnen interpersonaluri qcevis socialuri Sefasebis adekvaturobiT gansazRvris ideas, romelic, TviTkonsistentobisa da Teoriebis tradiciebs asaxavs (aronsoni 1969:1-34) da adamianebi iswrafvian koncefciebi SeinarCunon (me-warmodgenebi) da maTi ganamtkicon Sesabamisi, balansis amtkicebs, rom Tavisi myari me- damadasturebeli ukukavSirebis mopovebis gziT. Aamdenad, adamianebs sWirdebaT, rom sxvebi maT aRiqvamdnen ise, rogorc isini TviTon aRiqvamen sakuTar Tavs, miuxedavad imisa, rom amisaTvis SesaZloa aucilebeli gaxdes sxvaTaTvis 19 sakuTari naklovanebebisa da susti mxareebis gandoba (baumeisteri... 1985:1447-1457; baumeisteri 1982:3-26). literaturaSi hipoTezas, rom TviTSemowmebis qcevaze. aRwerilia uamravi socialuri survilma magaliTad, romlebic urTierTobebis SesaZloa rigi kvleva, zemoqmedeba kvlevebi adasturebs nebismier etapze moaxdinos adasturebs, rom individis adamianebi upiratesobas aniWeben interaqtiul partniors, romlis mier miwodebuli ukukavSiri Seesabameba subieqtis me-koncefcias; cdiloben miiRon mekoncefciis Sesabamisi ukukavSirebi; met yuradRebas aqceven aseT ukukavSirebs; me-koncefciis Sesabamis ukukavSirebs axasiaTeben, rogorc zust da diagnostikuri mniSvnelobis mqones anu informaciuls da sandos (adamsi... 1964:19-25; leventali... 1969:300-305; leventali... 1969:295-296; sveni... 1982:59-66). amavedros, rogorc ukve avRniSneT, mravali kvleva adasturebs popularul koncefcias, kerZod sawinaaRmdego mosazrebas, romlis mixedviTac, rac ufro damajildovebelia ukukavSiris wyaro, miT ufro met yuradRebas aqcevs mas individi da miT ufro didia misi interaqtiul partniorad arCevis albaToba (brislini... 1968:976; valsteri 1970:248-253; valsteri... 1966:508-516). b) motivaciis sfero motivaciuri procesebis Seswavlaze mimarTuli kvlevebic xSirad adastureben sruliad gaZliereba/Sesustebaze magram maT socialur ganxilvamde dakavSirebul im sapirispiro ukukavSirTa mniSvnelovania ZiriTad mosazrebebs cnebebSi TviT garkveva, motivaciis zemoqmedebis Sesaxeb, motivaciur procesTan romlebic socialur fsiqologiaSi garegani da Sinagani motivaciis terminebSi ganixileba da garkveuli TvalsazrisiT am cnebaTa calsaxad gagebis sirTulesTan aris dakavSirebuli. dasavlur motivaciaze, meore _ fsiqologiur romelTaganac Sinagani anu literaturaSi erTi garemoebiTaa pirovnul msjeloba ori saxis ganpirobebuli, xolo dispoziciebTan dakavSirebuli faqtorebiT, motivaciis eqsperimentuli fsiqologiis Seqmnidanve daiwyo 20 (heqhauzeni 1986:17). amdenad, motivaciis cnebaTa Sinagani zusti (intrinsic) gansazRvrisa da da garegani (extrinsic) erTmaneTisagan naTlad gamijvnis sakiTxi fsiqologTa xangrZlivi interesis sagans warmoadgens (atkinsoni 1964:56; hanti 1965:32; ganxorcielebuli mravali da praqtikuli koCi 1956:13), rac am mizniT mcdelobis Sedegad warmoSobil Teoriuli xasiaTis problemebs ukavSirdeba. magaliTad, iangis cnobili ganmartebis mixedviT, (iongi 1961:171), Tu situaciaSi moiazreba individisaTvis damakmayofilebeli specifikuri mizani, romelic TviTon aqtivobisagan damoukidebelia, qcevas gareganad motivirebili ewodeba. meoremxriv, aqtivobas, romlic TviTSenarCunebadia anu TavisTavad aris Rirebuli individisaTvis, konceftualuri Sinaganad mimzidvelobis motivirebuli miuxedavad, es ewodeba. ganmarteba, garkveul kiTxvebs badebs. pirvel da ufro mniSvnelovan problemas warmoadgens is, rom fenomeni problema ki am mdgomareobs, ubralod dasaxelebulia fenomenis alternatiuli romelic (daswavlis Teoria) Tavdapirvelad araiSviaTad eyrdnoba neitralur da da ara axsnis meoradi (stimuli) meore SesaZleblobaSi ganmtkicebis gulisxmobs gamRizianebels axsnili, cnebas process, roca ganmamtkicebeli funqcia eniWeba ZiriTad manmamtkicebelTan asocirebis Sedegad. amdenad, Sinaganad motivirebuli Tavdapirvelad mniSvneloba qceva neitraluri SeiZina SeiZleba aqtivoba, garkveul ganvixiloT, romelmac ganmamtkicebel rogorc damoukidebeli mizanTan asociaciuri kavSiris Sedegad. zogierTi mkvlevaris, magaliTad deCarmzis azriT (de Carmsi 1968: 328) Sinagani da garegani motivaciis gansazRvra damokidebulia personaluri kauzalobis percefciaze. igi eyrdnoba Sinagani motivaciis mimarT ufro ganzogadebul midgomas, kerZod, bemis (bemi 1967:105-121; bemi 1970:11; bemi 1972:1-62) TviT-percefciis Teorias, romlis mixedviTac individi sakuTari Sinagani mdgomareobis Sesaxeb askvnis sakuTar qcevasa ad im konteqstze dakvirvebis Sedegad, romelSic mocemul qcevas amJRavnebs. TviTpercefciis 1918:104), romelic Teorias Tvlis, eyrdnoba rom agreTve TviT-percefcia vudvorci warmoadgens (vudvorsi process, 21 romlis saSualebiTac adamiani sakuTari qcevis mizansa da miRwevis saSualebas Soris mimarTebas amyarebs da aanalizebs. amdenad, Sinagan motivaciasTan gvaqvs saqme, roca saSualebebi pozitiuria, mizani ki_ negatiuri an neitraluri. garegan motivaciasTan gvaqvs saqme, roca saSualebebi negatiuri an neitraluria, xolo mizani ki _ pozitiuri. Teoriuli TvalsazrisiT SemoTavazebuli garemoebas, arc ganmartebebia rom bihevioristulad rig deCarmzisa unaklo, mkvlevarebSi moazrovne Tu da vudvorcis gaviTvaliswinebT (gansakuTrebiT mklevarebs) mier individis es im exeba TviTaRqmaze dayrdnoba seriozul undoblobas iwvevs. garda amisa, TviTpercefciis Teoria Sinagani da garegani motivaciis gansazRvrisas eyrdnoba TviT individis mier atribucias, rogoric sakuTari rac aris, ar qcevis interpretacias iTvaliswinebs magaliTad dacviTi iseT anu e.w. fsiqologiur atribuciis fenomeni, kauzalur movlenebs, romelsac adamianebi arc Tu ise iSviaTad mimarTaven yoveldRiur cxovrebasa da eqsperimentul situaciebSic (zurofi 1980:130-146). amdenad, motivaciis Sinagan da garegan procesebad dayofis tendenciasTan dakavSirebuli diskusiebisa da motivaciis Seswavlaze orientirebul kvlevaTa analizis safuZvelze (heqhauzeni 1986:78) SeiZleba vifiqroT, rom am cnebebis daSveba pirobiTia da sinamdvileSi adamianis qmedebebi da maT safuZvlad mdebare survilebi Tu zraxvebi yovelTvis Sinaganadaa ganpirobebuli, Tumca es Sinagani ganpirobeba SeiZleba ramdenadme damokidebuli iyos garegan faqtorebze anu gamowveul iqnes garegani stimulebiT. Sesabamisad, roca fsiqologiur literaturaSi axseneben garegan motivebsa da motivacias, mkvlevarebs mxedvelobaSi aqvT an garemoeba (aqtualuri pirobebi, romlebic gavlenas axdenen ama Tu im qcevis efeqturobaze), an garegani faqtorebi, romlebic zemoqmedeben gadawyvetilebis miRebasa da motivis Zalaze (magaliTad, jildo). am mosazrebas iziareben rigi mkvlevarebi, magaliTad i. ilini (ilini 2004:89) Tvlis, rom gareganma faqtorebma SesaZloa xeli Seuwyon motivaciuri procesis aRZvras anu zemoqmedeba moaxdinon pirovnebis dispoziciur faqtorebze (moTxovnilebebze, interesze da a.S.), magram uSualod, am faqtorTa gverdis avliT motivaciur process ver aRZraven. 22 Sesabamisad, motivaciis sinamdvileSi msjeloben romlebic zemoqmedebs igulisxmeba sakiTxebiT Sinagani da motivaciur pirovnul dainteresebuli garegani stimulaciis procesze. dispoziciebTan mkvlevarebi Sinagan Sesaxeb, stimulaciaSi dakavSirebuli faqtorebi: moTxovnilebebi, ganwyobebi, interesebi, miswrafebebi, survilebi, xolo garegani stimulacia ganmamtkicebel gulisxmobs faqtorebs aqtualur (jildo, fuli, situaciaSi arsebul me-koncefciis Secvlis safrTxe da a.S.), romlebic Tavismxriv dispoziciur faqtorebze gavlenis ganxorcielebis gziT zemoqmedebs motivaciur procesze (xels uwyobs mis aRZvras, aZlierebs an cvlis ukve aRZrul process). zemoTTqmulidan gamomdinare, motivaciuri procesisaTvis Sinagani da garegani gaemijnaT xasiaTis miweriT moTxovnilebis, mecnierebma survilisa Tu scades erTmaneTisagan ganwyobis damoukideblad aqtualizirebis procesi maTi garegan faqtorTa xelSewyobiT aRZvris procesisgan, rasac garkveuli TvalsazrisiT principuli mniSvneloba aqvs. kerZod, relevantur kvlevaTa analizi (heqhauzeni 1986:78) safuZvels gvaZlevs vifiqroT, rom garegani da Sinagani motivaciis cnebebis SemoReba warmoadgens im Sinagan faqtorTa funqcionalur gansxvavebebze miniSnebis mcdelobas, romelTa aqtualizebac xdeba konkretul situaciaSi. magaliTad, am kvlevebSi Sinaganad motivirebulad iTvleba qceva, romlis mizansac warmoadgens axlis Zieba, Semecneba, Semoqmedeba, SesaZleblobaTa gafarToeba, garToba, amocanis Sesrulebisagan siamovnebis miReba, rac fsiqologiur literaturaSi asocirebulia e.w pirovnul zrdaze, ganviTarebaze mimarTul moTxovnilebaTa dakmayofilebasTan (harvei... 1974:360-366). gareganad motivirebuli qceva ki gulisxmobs iseT Sinagan faqtorTa aqtualizirebas, romelTa funqciasac adaftacia anu fizikuri, socialuri da pirovnuli statusis gamyareba/SenarCuneba warmoadgens (jildos, fulis, socialuri gamarTlebis an aRiarebis miReba, diskreditaciis safrTxis an sxva saxis diskomfortis Tavidan arideba), rac asocirebulia sasicocxlod mniSvnelovani, maT Soris usafrTxoebisa da aRiarebis moTxovnilebis aRZvrasTan. 23 aRniSnuli mosazreba moTxovnilebebisa da, gansxvavebuli Sesabamisad ori funqciis tipis ganviTarebaze mimarTuli motivaciis Sesaxeb _ mqone Seguebasa da konceftualur donezea ayvanili a. maslous TviTaqtualizaciis TeoriaSi (maslou 1997:44), sadac TviTSenarCunebaze, konformulobis, Seguebaze usafrTxoebis, mimarTul (Zilisa da pasuxismgeblobisagan dasvenebis, ganTavisuflebis da a.S.) moTxovnilebaTa aRZvras avtori "jansaR regresias" uwodebs (maslou 1997:213). maslou Tvlis, rom "jansaRi regresia" individisaTvis iseTive aucilebel da sasargeblo tendencias warmoadgens, rogorc ganviTarebisaken adamianis swrafva, ZiriTad Tumca mizans TviTaqtualizaciis warmoadgens, am xarisxi, ukanaskneli rac tendenciiT ganisazRreba. miuxedavad imisa, rom maslous koncefcia ori tipis motivaciis Sesaxeb sakmaod damajereblad gamoiyureba TviTaqtualizaciis Teoriis konteqstSi, motivaciis gansazRvris kriteriumad funqcionaluri gansxvavebulobis gamoyeneba moTxovnilebaTa Teoriuli TvalsazrisiT mainc ar aris gamarTlebuli. pirvel rigSi, eWvs badebs moTxovnilebisa Tu sxva Sinagani faqtorebisaTvis erTi gansazRvruli funqciis miniWeba, radganac TviTgadarCenis motiviT ganxorcielebuli SesaZloa pirovnebis ganviTarebasac uwyobdes qceva savsebiT xels da piriqiT anu SesaZloa erTi da igive moTxovnileba orive funqcias asrulebdes. garda amisa, zogierT moTxovnilebasTan dakavSirebiT arsebobs garkveuli SeuTanxmeblobac mkvlevarTa Soris imis Taobaze, Tu romeli funqcia unda mieweros mas. magaliTad, aRiarebis moTxovnilebis dakmayofileba zogierTi adleri 1930:398) TviTSenarCunebas, ukeTes Seguebas anu deficitis daZlevas isaxavs miznad, mkvlevaris rac azriT sabolood (maslou homeostazis 1997:213; aRdgenas emsaxureba, sxva mkvlevarebi ki mas pirovnuli ganviTarebis funqcias miaweren (berni 1998:7-15). rogorc vxedavT, dakavSirebuli gadaulaxavia, sirTuleebs ori Teoriuli Tumca saxis motivaciis xasiaTis praqtikuli arsebobis problemebi faqtiurad TvalsazrisiTac uqmnis mkvlevarebs, rac, ZiriTadad daSvebasTan aseTi dRemde midgoma Sinagani motivaciis 24 pirobebis eqsperimentulad SeuZlebelia imis Seqmnas gamoricxva, ukavSirdeba. rom, adamians kerZod, xSirad sinamdvileSi garegani jildos molodini aqvs da amdenad am molodiniTaa motivirebuli. es molodini SesaZloa ganpirobebuli iyos warsulSi mocemuli aqtivobis (an msgavsi aqtivobis) procesSi miRebuli gamocdilebiT. SesaZloa agreTve situacia Seicavdes garkveul niSnebs (maxasiaTeblebs), romlebic aRZravs individSi molodins, rom aqtivoba dajildovdeba (situaciis garkveuli maxasiaTeblebi SesaZloa subieqtma jildos miRebis maniSneblad miiCnios). im SemTxvevaSic ki, roca subieqti molodins ver acnobierebs (anu ara aqvs kognituri molodini), mis Sesrulebaze SesaZloa zegavlena moaxdinos adrindeli gamocdilebis pirobebma. am SemTxvevaSic ar SeiZleba qcevas Sinaganad motivirebuli vuwodoT. amgvarad, SesaZloa Sinagani da garegani motivaciis cnebaTa fsiqologiur mecnierebaSi Semotana da damkvidreba rogorc Teoriuli, aseve praqtikuli gansazRvrisa aCvenebs, da rom TvalsazrisiT gamijvnis gaumarTlebelia, zemoT mkvlevarebi ganxiluli Sinagan magram am cnebaTa mcdelobebi naTlad motivaciaSi gulisxmoben moTxovnilebis, interesis, ganwyobisa Tu survilis aRZvris process, romlis provocirebac ar xdeba konkretul garemoSi arsebuli stimulebiT, xolo Sinaganad motivirebulad miiCneven qcevas, romlis makontrolirebeli stimulebic mocemul garemoSi ar aris identificirebuli. Sesabamisad, garegani motivacia CvenTvis saintereso kvlevaTa konteqstSi gulisxmobs moTxovnilebis, interesis, ganwyobisa Tu survilis aRZvris process, romelic provocirebulia konkretul garemoSi arsebuli stimulebis saSualebiT, gareganad motivirebulad ki SeiZleba CaiTvalos qceva, romlis makontrolirebeli stimulebic identificirebulia aqtualur situaciaSi (uiliamsi 1980:599-614). rogorc ukve aRvniSneT, motivaciur procesze verbalur socialur ukukavSirTa zemoqmedebis Sesaxeb kvlevaTa Sedegebi winaaRmdegobriv xasiaTs atarebda. pirvel rigSi mniSvnelovania im kvlevaTa ganxilva, romelTa Sedegebic zogadad garegani stimulebis (maT Soris verbalur socialur kvlevaTa ukukavSirTa) Soris Sinagan mravalma motivaciaze daadastura, rom zemoqmedebas aqtualur exeba. Mam situaciaSi 25 aqtivobis wamaqezebeli motivacias am stimulis aqtivobis manipulireba mimarT amcirebs, individis garegani Sinagan stimulis manipulirebis gareSe ki Sinagani motivacia Zlierdeba (karlsmiti... 1966:113; linderi... 1967:245-254; helmreixi... 1969:117-125). es fenomeni socialur fsiqologiaSi "sakmarisze saxelwodebiT aris meti cnobili. gamarTlebis" igi (overjustification) efeqtis Sesrulebis xarisxis gulisxmobs Semcirebas, rac mosdevs Tavdapirvelad “Sinaganad motivirebuli” qcevis garkveuli periodis ganmavlobaSi garegani ganmtkicebis (dajildovebis) manipulacias. am efeqtis damajerebloba ar aRiares ganmtkicebis Teoriis warmomadgenlebma (uiliamsi 1980:599-614). isini Tvlidnen, rom igi faqtiurad uaryofs ganmtkicebis arss, romlis mixedviTac jildos manipulireba mxolod ganamtkicebs qcevas, xolo dajildovebis gareSe qcevis ganxorcielebis albaToba TandaTanobiT Semcirdeba, rac dadasturda uamrav kvlevaSi (devidsoni... 1978:222-234; fari 1976:294-307; feingoldi... 1975:367-377; hamneri... 1975:398-415), sadac avtorebma saerTod ver miiRes aRniSnuli sixSiris (“sakmarisze Tavdapirvel meti mdgomareobamde gamarTlebis”) Semcirebis efeqti. qcevis demonstrirebis faqtebi jildos moSorebis pirobebSi mravaljer dadasturda Terapiul konteqstSic (agrasi... 1968:423-427; eiloni... 1964:87-97). garda amisa, cnobilia kvlevebi, sadac miiRes "sakmarisze meti gamarTlebis" efeqti jildos manipulirebis gareSec (leperi... 1975:479-486; emebaili... 1976:92-98). amrigad, rig kvlevaTa Sedegebi amtkicebdnen, rom individis Sinagani motivacia garkveuli aqtivobis mimarT am aqtivobis dajildovebis SemTxvevaSi izrdeba, sxva kvlevebi ki sapirispiro mosazrebas uWerda mxars. winaaRmdegobrivi Sedegebi iqna miRebuli agreTve kvlevebSi, sadac avtorebi jildos saxiT verbalur socialur ukukavSirs iyenebdnen. magaliTad, ramodenime kvlevaSi dadasturda, rom pozitiuri socialuri ukukavSiri aZlierebs Sinagan motivacias ukukavSiris gareSe situaciasTan SedarebiT (deci 1971:105-115; deci 1972:113-120; blanki... 1984:369387; daineri... 1980:940-952), Tumca bavSvebTan es efeqti ufro susti aRmoCnda: zogierTi kvlevis Sedegebis mixedviT pozitiuri ukukavSiris efeqti Zlieri aRmoCnda Sinagan motivaciaze zemoqmedebis TvalsazrisiT 26 (andersoni... 1976:915-922; bojiano... 1979:1462-1468), sxva adasturebs pozitiuri ukukavSiris manipulirebis kvlevebi ki ar efeqts (daineri... 1981:1043-1052; dolingeri... 1978:1259-1269). bavSvebTan da kolejis studentebTan Catarebul zemoTaRniSul kvlevebSi agreTve dadasturda, rom pozitiuri socialuri ukukavSiri aZlierebs Sinagan motivacias iseT xelSesaxeb jildosTan SedarebiT, rogoricaa, vTqvaT, fuli (andersoni... 1976:915-922; dolingeri... 1978:12591269; harakiviCi 1979:1352-1363), Tumca rigi kvlevebi sawinaaRmdego mosazrebasac amtkicebda (grini... 1974:114-1145; noTzi 1975:884-891; leperi... 1973:129-137). cnobilia kvlevebi, pozitiuri ukukavSiri romelTa Sedegebic miuTiTebda, rom ufro efeqturia e.w. simbolur jildoebTan (magaliTad, oqros varskvlavebTan) SedarebiT Tumca zogierTma simboluri mkvlevarma jildoebi verbaluri iseve (dolinjeri... aZlierebs Seqebis saxiT vxedavT, verbaluri (daineri... 1981:1043-1052), 1978:1259-1269) Sinagan warmodgenili aCvena, motivacias, pozitiuri rom rogorc socialuri ukukavSiri. rogorc dispoziciursa Sedegebis Tu qceviT aspeqtebze arakonsistenturoba, aucileblobas tendenciebis mainc qmnis. ganxilva socialuri sul zemoqmedebis mcire, amavedros, dagvexmareba ukukavSiris am im am Sesaxeb sxvadasxva kvlevaTa SeusabamobaTa mimarTulebiT winapirobebis axsnis arsebuli gagebaSic, romlebic verbaluri socialuri ukukavSiris implicituri aspeqtebiT mkvlevarTa dainteresebis mizezi gaxda. 27 1.2. erTgvarovan socialur ukukavSirebze individTa gansxvavebuli reagirebis axsnis mcdelobebi socialur fsiqologiaSi 1.2.1. socialur ukukavSirTa zegavlenis Sesaxeb winaaRmdegobriv monacemTa axsna dispoziciuri faqtorebiT socialur ukukavSirTa zegavlenis kanonzomierebebis Sesaxeb gansxvavebuli da xSirad sapirispiro monacemebis axsna bevrma mklevarma dispoziciur faqtorTa analizis saSualebiT scada. magaliTad, erTgvarovan socialur ukukavSirebze gansxvavebul reagirebas zogierTi mkvlevari kauzalur atribuciebSi gansxvavebebs miawers. am mxriv cnobilia daswavlili umweobis fenomenis Seswavlaze mimarTuli rigi kvlevebi (bensoni 1976:138-145; goeci... 1980:246-255; daieneri... 1980:940-952; rosi... 175:680-691; zurofi 1980:130-146), romelTa Sedegebic amtkicebs, rom erTgvarovan ukukavSirebze reagirebas miRwevis situaciebSi gansazRvravs Sedegis individiseuli interpretacia anu is, Tu ras daabralebs TviTon adamiani warmatebas an warumateblobas. E e.w. atribuciis efeqti gamomJRavnda socialur situaciebSic. magaliTad goecisa da dvekis (goeci... 1980:246-255) klevaSi im c.p.-rebma, romelnic uaryofas sakuTari arakompedenturobiT xsnidnen, gamoavlines minimaluri mopovebis konstruqciuli Semdgom cvlilebebi mcdelobebSi ad socialuri naklebad mxardaWeris gamoxates Sesabamis ukukavSirTa mopovebis meored cdis survili (maTi realuri socialuri kompedenturobisa ad popularobis xarisxis miuxedavad). dispoziciuri faqtoriT, kerZod, TviTSefasebis gansxvavebuli doniT scada zogierTma mkvlevarma aexsna individis mier pozitiur da me-koncefciis Sesabamis ukukavSirTagan erT-erTisaTvis upiratesobis miniWebis faqtebi. kerZod, ditesis (ditesi 1959:77-82) da jonsis (jonsi 1973:185-199) kvlevebis Sedegebma aCvena, rom dabali TviTSefasebis mqone individTa moTxovnileba miiRon Seqeba da mxardaWera sxva adamianebisagan anu pozitiuri ukukavSiris miRebis survili mZafrdeba. amdenad, maTTvis uCveulod maRali, daumsaxurebeli Seqebis miRebac sasurvelia, ris gamoc isini araadekvturad maRali Sefasebis wyaros mimarT ufro pozitiur atituds amJRavneben da interpersonalur 28 partnioradac mas irCeven. maRali TviTSefasebis mqone individebi ki adekvaturi Sefasebis moTxovnilebas ufro amJRavneben da, Sedegad, upiratesobas adekvaturi Sefasebis wyaros aniWeben. pozitiur (Seqeba) da me-koncefciis Sesabamis ukukavSirTagan erTerTisaTvis doneze upiratesobis miniWebis damokidebuleba gamovlinda miRwevis situaciebSi TviTSefasebis Catarebul rig kvlevebSic (spense... 1967:29-38; milburni... 1970:43-47), sadac Seiswavlidnen Seqebisa da gakicxvis gavlenas daswavlis xarisxze, Tumca, rogorc Semdgomi kvlevebiT dadasturda, individis mier pozitiursa da me-koncefciis Sesabamis ukukavSirTagan erT-erTisaTvis upiratesobis miniWebas gansazRvravs ara globaluri TviTSefasebis done, aramed konkretuli, specifikuri TviTrwmenebi individiseuli mniSvnelovan Sefaseba), (specifikuri romlebic komponentebs Tvisebebisa globaluri warmoadgenen, magram da unarebis TviTSefasebis amavedros misgan damoukidebeli erTeulebi arian (sveni... 1989:782-791; brokneri... 1978:564-578). zogierTma mkvlevarma ganmamtkiceblebis, maT Sesrulebis Soris xarisxze verbalur sxvadasxva socialur tipis ukukavSirTa gansxvavebuli zemoqmedebis Sesaxeb winaaRmdegobrivi Sedegebis miReba TviTon amocanis magaliTad, mniSvnelovnebis riCard sorensenis ugulvebelyofis Tavis kvleva tendenciiT (sorenseni axsna. 1976:1155-1160) amtkicebs, rom miRwevis situaciebSi Sesrulebis xarisxze socialur ukukavSirTa gavlena ramdenadme damokidebulia imaze, Tu ramdenad mniSvnelovania amocanis Sesruleba TviTon subieqtisaTvis. mkvlevari aRniSnavs, rom mniSvnelovneba ganmtkicebuli sxvadasxva aqtivobis aTvisebis individisTvis (dauflebis) SesaZloa sruliad gansxvavebuli aRmoCndes. magaliTad, sxvadasxva disciplinis konteqstSi (maTematika, enebi ad a.S.) unar-Cvevebis dauflebas bavSvisTvis SesaZloa gansxvavebuli mniSvneloba hqondes. amdenad sxvadasxva aqtivobis dauflebac (magaliTad maTematikuri amocanis amoxsna) gansxvavebulad Rirebuli iqneba imisda mixedviT, Tu romel disciplinas Seesabameba es aqtivoba. rogorc gansxvavebuli vxedavT, verbalur reagirebis socialur amxsnel ukukavSirebze dispoziciur individTa faqtorad rigi 29 mkvlevarebi asaxelebdnen TviTSefasebas, sxvebi _ kauzalur atribucias da aqtivobis kvlevebi, (amocanis) sadac kontrolis mniSvnelovnebas winaaRmdegobrivi lokusis (basgali... guneba-ganwyobilebis individisaTvis. Sedegebis miReba 1988:656-662) (forgasi... cnobilia miewereba ugulebelyofas 1987:53-60; esesi c.p.-Ta an maTi 1989:769-781) gauTvaliswineblobas. zogierTi mkvlevari socialur ukukavSirebze gansxvavebul reaqciebs ara erTi, aramed ori an ramodenime dispoziciuri faqtoris urTierTzemoqmedebiTac xsnida. magaliTad, zemoqmedebaze kauzalur individTa atribuciebze gansxvavebuli zemoqmedebas lin oldenma socialur reagireba miawera SfoTvis (aldeni donis 1987:100-106). klinikuri dakvirvebebisa da empiriuli kvlevebis safuZvelze zogierTma sxva mkvlevarmac daadastura, rom individebi, romelTac qronikulad SfoTvis maRali done axasiaTebT, advilad iReben pasuxismgeblobas sakuTari qcevis negatiur gamosavalze da iSviaTad _ warmatebaze im individebisgan gansxvavebiT, romelTac SfoTva naklebad axasiaTebT (aldeni 1984:607-618; andersoni... 1983:127-136; erkini... 1980:23-25). Sesabamisad, maRali SfoTvis mqone individebi pozitiuri socialuri ukukavSiris miRebaze pasuxismgelobas ar iReben, negatiuri socialuri ukukavSiris miRebaSi ki swored sakuTar Tavs adanaSauleben, rac kidev ufro zrdis maTi SfoTvis dones da socialuri situaciebisagan ganridebis tendencias (jirodo... 1981:325-338; peplau... 1979:139-147). ramodenime dispoziciuri mniSvnelovneba socialur faqtoris ukukavSirebze urTierTzemoqmedebis individis reaqciebis gansazRvraSi dadasturda sxva kvlevebiTac. magaliTad, jein marekma da devid meteim (marici... 1972:98-107) Seiswavles socialur ukukavSirTa zegavlena amocanis Sesrulebis xarisxze TviTSefasebis gansxvavebuli donis mqone individebTan da aRmoaCines, rom socialur ukukavSirebze c.p.-Ta reagireba, ganisazRvreba maTi rac gamoixateba kontrolis Sesrulebis lokusiT, xarisxis TviTSefasebis SecvliT, doniT da individTa darwmunebulobis xarisxiT sakuTar TviTSefasebaSi. 30 1.2.2. socialur monacemTa ukukavSirTa axsna zegavlenis situaciuri Sesaxeb faqtorebiT anu winaaRmdegobriv garemoSi arsebul stimulTa zemoqmedebiT socialuri zegavlenis TaviseburebebiT mkvlevarma erTgvarovan reagirebis damadasturebeli stimulebis anu SesaZloa socialur nawilobriv, ukukavSirebze faqtebis situaciuri dainteresebulma axsna faqtorebis gansxvavebuli garemoSi zemoqmedebiT eqsperimentalur socialur arsebuli xangrZlivi bihevioraluri tradiciebiT, zogadad, socialuri garemos mravalmxrivi, ukanaskneli garemoeba arsebuli scada, rac, fsiqologiaSi nawilobriv rTuli bevrma ki bunebiTa _ aris ganpirobebuli. SesaZloa, es aseve pasuxs agebs im situaciuri aspeqtebis raodenobriv simravlezec, romelnic sxvadasxva kvlevis mixedviT gamomwvev socialur faqtorebad aris ukuavSirebze dasaxelebuli. gansxvavebuli reagirebis magaliTad, socialuri urTierTobebis sferoSi Catarebuli rigi kvlevebis mixedviT erTerT aseT faqtors warmoadgens interpersonalur partniorTan urTierTobis mosalodneli xangrZlivoba (miti... 1974:156). am TvalsazrisiT sainteresoa hovardis da fridmanis (fridmani 1976:686-690) kvleva, sadac avtorebma scades im pirobebis gansazRvra, romlebic pasuxs agebs pirovnebis mier araadekvaturad maRali jildos wyaros gansxvavebulad aRqmaze da aRmoaCines, rom araadekvaturad maRali jildos (pozitiuri Sefasebis) gansxvavebuli aRqma ZiriTadad mainc ganisazRvreba jildos wyarosTan mosalodneli momavali urTierTobis xangrZlivobiT. kerZod, kvlevis Sedegad dadginda, rom individis TviTSefaseba mxolod im SemTxvevaSi gansazRvravs individis arCevans pozitiur da me-koncefciis Sesabamis ukukavSirebs Soris, Tu ukukavSiris wyarosTan urTierTobis xangrZlivad gagrZelebaa mosalodneli anu Tu arCeul partniorTan garkvuli drois dayofa erT-erT situaciur pirobas warmoadgens. zogierTi mkvlevari verbalur gansxvavebuli reagirebis dafuZvlad wyarosTan momavali urTierTobis socialur miiCnevs xangrZlivobas, ukukavSirebze ara aramed ukukavSiris individis 31 kognituri resursebis Tavisuflebis xarisxs. am mxriv aRsaniSnavia uiliam svonisa da misi kolegebis (sveni... 1989:782-791) kvleva, romelic adasturebs, rom (igulisxmeba situacia, garkveul kognituri kognitur resursebis roca c.p.-i operaciebs SezRudvis amocanis atarebs pirobebSi Sesrulebis amocanisagan manZilze gansxvavebul masalaze, magaliTad, imaxsovrebs garkveul informacias) individs ara aqvs sakuTari me-koncefciis Semowmebis anu miRebuli ukukavSiris sakuTar me-koncefciasTan Sedarebis SesaZlebloba, rac amcirebs mekoncefciis Sesabamisi ukukavSiris miRebis moTxovnilebas. amitom kognituri SezRudvis dros adamiani cdilobs daikmayofilos pozitiuri Sefasebis miRebis (self-enhancing) moTxovnileba. erTi da igive ukukavSirebze) socialur konteqstze (maT Soris socialur gansxvavebuli reagirebis mizezad rigma mkvlevarebma daasaxeles specifikuri CarTulobis pirobebs situaciuri qmnis. faqtorebi, magaliTad, romlebic miRwevis e.w. ego- situaciebTan dakavSirebul rig kvlevaTa Sedegebi aCvenebs, rom individTa bunebrivi atribuciebi, romlebic Sesabamis monacemTa mixedviT (mak greidi 1966:555560, mak kulersi 1960:439-445, stivensoni 1965:197) ramdenadme gansazRvravs pirovnebis reaqcias socialur ukukavSirebze, SesaZloa mniSvnelovnad Seicvalos garkveul garemoebaTa zemoqmedebis Sedegad, rac, Sesabamisad, pirovnebis socialur ukukavSirebze reagirebasac cvlis. magaliTad, deil mileris kvlevam (mileri 1976:901-906), sadac manipulirebuli iyo maRali da dabali ego-CarTulobis pirobebi (c.p.-Ta nawils amocana warudgines, rogorc Semowmebis/dadgenis inteleqtis kargad donis an aprobirebuli socialuri iaraRi, unar-Cvevebis danarCenebs ki _ rogorc axlad Seqmnili meTodika), savsebiT damajereblad daadastura mosazreba, kerZod rom individTa warmoiSveba atribuciuli dacviTi stili atribucia, iseT sruliad icvleba, garemo faqtorTa manipulirebis Sedegad, romlebic ego-CarTulobis pirobebs qmnis, ramac daadastura, rom individis qcevis motivis (magaliTad, sakuTar Tavze warmodgenis dacvisa da gaumjobesebis motivis) intensivoba SeiZleba ganpirobebuli iyos situaciuri faqtorebiT anu dispoziciuri faqtorebi (am SemTxvevaSi individis bunebrivi atribuciebi), romlebic 32 Sesabamis monacemTa mixedviT garkveulwilad gansazRvravs individis reaqcias socialur ukukavSirze, Tavismxriv SeiZleba ganisazRvros, da, Sesabamisad, Sedegad, Seicvalos rac garemoSi gamoiwvevs arsebuli socialur stimulebis ukukavSirze zemoqmedebis individis reaqciis Secvlasac. zogierTi mkvlevari (brikmeni... 1976:149-160) Tvlis, rom ama Tu im aqtivobis momavalSi Sesrulebis mimarT individis motivaciaze verbalur socialur ukukavSirTa zemoqmedebis efeqturobas gansazRvravs informacia momavalSi individis mier aqtivobis Sesrulebis xarisxis Sesaxeb, risi (magaliTad, manipulirebac ukukavSiriT, SesaZlebelia romelic situaciuri Seicavs faqtorebiT informacias ori Sesasrulebeli amocanis msgavsebis Sesaxeb an pirveli amocanis, rogorc meores Sesasruleblad gavarjiSebis saSualebis Sesaxeb). am mxriv aRsaniSnavia filip brikmanisa da misi Tanaavtorebis kvleva (brikmeni... 1976:149-160), sadac Semowmda verbalur ukukavSirTa efeqturoba momavalSi mocemuli aqtivobis warmatebulad Sesrulebis Sesaxeb gansxvavebuli informaciis Semcvelobis pirobebSi. kvlevis Sedegad dadasturda, rom ukukavSiris gavlena momavalSi Sesrulebis xarisxze damokidebulia imaze, Tu ramdenad aRiqvams individi ukukavSirs momavalSi am aqtivobis Sesrulebis relevantur maCveneblad. amdenad, momavalSi individis Sesrulebis sawyisi molodinebi xarisxis Sesaxeb, garkveuli romelic aqtivobis Cveulebriv, damokidebulia Sinagan faqtorebze (TviTSefaseba, kontrolis lokusi da a.S.) da garkveulwilad gansazRvaravs mis motivacias aqtivobis mimarT, SesaZloa Tavismxriv, situaciuri faqtorebiT, garemo pirobebiTac iqnes manipulirebuli. rigi mkvlevarebi erTi da igive saxis ganmtkicebis, maT Soris verbaluri socialuri ukukavSiris gansxvavebul zemoqmedebas individis Sesrulebis xarisxze, motivaciasa da atitudze, xsnis situaciis garkveuli maxasiaTeblebiT, romelTac individi savaraudod negatiur ganmtkicebad aRiqvams (igulisxmeba, iseTi garegani SezRudvebi, rogoric aris Tvalyuris devneba, droSi SezRudva, Zaldataneba da a.S.). am mxriv aRsaniSnavia brius uiliamsis (uiliamsi 1980:599-614) kvleva, romlis 33 Sedegebic amtkicebs, daqveiTeba SesaZloa romlebic individis saSualeba da rom aqtivobis ganpirobebuli mier amdenad, iyos aRiqmeba, negatiur mimarT individis garemos rogorc misi ganmamtkiceblebs motivaciis iseTi aspeqtebiT, qcevis kontrolis warmoadgens. aseT aspeqtebs ganekuTvneba, magaliTad, Tavisufali arCevanis SezRudva, rac SeiZleba ganpirobebuli iqnes subieqtis molodiniT an SegrZnebiT, rom sxva adamiani Seecdeba misi qcevis gakontrolebas (brehmi 1966:). TviTon jildos miRebis SesaZleblobac individisTvis SesaZloa Seicavdes informacias an arapirdapirAminiSnebas imis Sesaxeb, Tu ra moeTxoveba mas imisaTvis, rom jildo miiRos. jildos am komponents cnobili mkvlevari orne qceviT SezRudvas an moTxovnas uwodebs (orni 1962:776783). judit harakievici da misi kolegebi (harakievici 1979:1352-1363) verbalur socialur ukukavSirebze individTa gansxvavebul reagirebas Sesrulebis Sefasebis molodiniT xsnian. maT mier Catarebuli kvlevis Sedegebma daadastura, rom Sesrulebaze damokidebuli SefasebiTi komponenti amcirebs aqtivobis mimarT interess anu Sesrulebis xarisxis Sefasebis SesaZlebloba amcirebs motivacias aqtivobis mimarT da, piriqiT _ Tu Sefaseba moulodnelia da c.p.-ma winaswar ar icis, rom misi Sesrulebis xarisxs Seafaseben, aqtivobis mimarT motivacia ar mcirdeba. daswavlili umweobis fenomenis Seswavlaze orientirebul rig kvlevebSic (hiroto... 1975:311-327; meieri... 1960:419-429; overmeieri... 1967:28-33; seligmani 1975:3-7; seligmani... 1967:1-9), sadac agreTve dasturdeba, rom aqtivobis mimarT motivacia da Sesrulebis xarisxi mniSvnelovnad aris damokidebuli kontrolis garegani gancdis kontrolis gancdaze, gamosawvevad swored mkvlevarebi situaciur garegani faqtorTa manipulirebas mimarTaven (seligmani... 1967:1-9; meieri... 1960:419-429), rac gulisxmobs garkveuli garegani stimulebis, maT Soris socialur ukukavSirTa imgvarad organizebas, romelic individSi iwvevs gancdas, rom Sedegi individis garemoebac, sruliad mxridan rom damoukidebelia kontrols mkvlevarTa ar Soris aqtivobisagan, eqvemdebareba. daswavlili da, Sesabamisad, sagulisxmoa umweobis is fenomenis 34 gagebasTan dakavSirebuli situaciur ganpirobebulobas 1976:138-145). ramdenadac daswavlili umweobis uTanxmoebebic ZiriTadad misi (emlesi 1972:4-9; ukavSirdeba garegani fenomenis kontrolis axsnis gamowvevis gancda, ZiriTad bensoni... romelic sayrden ideas warmoadgens, yvela relevantur SromaSi roteris (roteri... 1975:680-691) kontrolis lokusis terminebSia aRwerili da konceftualurad kontrolis garegani lokusis cnebas (hiroto 1974:183-193) Seesabameba, SeiZleba davaskvnaT, rom rigi mkvlevarebisa adasturebs kontrolis lokusis manipulirebis SesaZleblobas garemoSi arsebul stimulTa specifikurad organizebis saSualebiT. 1.2.3. socialur ukukavSirTa maxasiaTeblebis arasakmarisi diferenciacia, rogorc maTi zegavlenis Sesaxeb winaaRmdegobrivi Sedegebis ganmsazRvreli faqtori rogorc zemoTaRwerili kvlevebidan Cans, erTgvarovan ukukavSirebze individTa gansxvavebuli atituduri da qceviTi reagirebis asaxsnelad mkvlevarebma winaaRmdegobriv monacemTa erTi/ramodenime dispoziciuri maxasiaTeblis an garkveul situaciur faqtorTa zemoqmedebis analizs mimarTes. amavedros, zemoTganxilul kvlevaTa Sedegebi aCvenebs, rom erTi da igive reaqcia SeiZleba dispoziciurma, erTmaneTisagan aseve damoukideblad ganapirobos, rogorc situaciurma faqtorebma. magaliTad, socialur ukukavSirebze erTi da igive saxis reagireba, vTqvaT aqtivobis mimarT motivaciis daqveiTeba SeiZleba ganpirobebuli iyos, rogorc dispoziciuri faqtoriT _ bunebrivi kauzaluri atribuciiT, aseve situaciuri faqtorebiT _ am SemTxvevaSi qceviTi SezRudvebiT, rac karnaxobs individs, Tu rogor unda moiqces qebis, mxardaWeris da a.S. misaRebad (Sesabamisad adamians uCndeba gancda, rom viRac cdilobs marTos misi qceva). analogiurad, Sesrulebis xarisxisa da motivaciis daqveiTeba warumateblobis SemTxvevaSi SeiZleba gamoiwvios individis dabalma TviTSefasebam an kontrolis bunebrivad gareganma lokusma. informaciuli amavedros, da igive kontrolis efeqtis gamowveva procesTa SesaZlebelia manipulirebiT 35 (TviTmonitoringis demonstrireba). SesaZloa deficiti agreTve, ganisazRvros atitudebiT, xolo manipulirebiT. am ganmtkicebis amocanis erTimxriv, ukanasknel gaxdeba dakavSirebuli an ara misi situaciaSi individisTvis interesebiT, _ rwmenebiT ego-CarTulobis SemTxvevaSi imis atituduri arakontrolirebadobis mniSvnvnelovneba meoremxriv mniSvnelovani mocemul da gamo, cvlileba mniSvnelovani situaciis individisaTvis rom moxda, gaxda da amocana masSi interesebTan aramed imitom, misi rom kompedenturobis dadastureba, sakuTar Tavze ukeTesi warmodgenis Seqmna, rac amocanis warmatebiT SesrulebaSi gamoixateba. igive SeiZleba iTqvas interpersonalur mimzidvelobasa da nebismier dispoziciur an qceviT aspeqtze, romlis mimarTac individebi amJRavneben gansxvavebebs erTgvarovani socialuri stimulaciis pirobebSi. zogierTma mkvlevarma ar gaiziara amgvari dihotomiuri midgoma da socialuri zegavlenis araerTgvarovneba situaciur da dispoziciur faqtorTa (urTierTobis urTierTzegavleniT xangrZlivobis axsna zegavlena maRali/dabali interpersonalur TviTSefasebis konteqstSi; mosalodneli mimzidvelobaze ego-CarTulobis situaciis zegavlena individis bunebriv atribuciebze anu dacviTi atribuciebis warmoqmna; qceviTi SezRudvebis, TviTmonitoringis deficitis, individis mxridan arakontrolirebadi ganmtkicebis da sxva iseT garemo faqtorTa zemoqmedeba kontrolis lokusze, romlis Sedegadac icvleba aqtivobis mimarT individis motivacia da aqtivobis Sesrulebis xarisxi). aRniSnuli sakiTxisadmi es ukanaskneli (interaqciuli) midgoma, romelic iTvaliswinebs rogorc dispoziciur, aseve garemo faqtorTa zemoqmedebas, SesaZloa gacilebiT zegavlenis mravalferovnebasa socialur ukukavSirebze garkveuli konkretuli dispoziciuri situaciis srulad da sirTules marTlac faqtorebi specifikur asaxavda (individis mniSvnelovnad da maTi konteqstSi), socialuri reaqcias gansazRvravs urTierTzemoqmedeba magram amavedros, urTierTsawinaaRmdego monacemebi, erTimxriv, da maTi axsnis amouwuravi SesaZleblobebi, maxasiaTeblebis meoremxriv, arasakmaris ufro miuTiTebda diferenciaciasa da, aqedan ukukavSirTa gamomdinare, 36 zogierTi maTganis gauTvaliswineblobaze, ramac socialuri zegavlenis Seswavlaze orientirebul mkvlevarTa yuradReba socialuri Sefasebis naklebad aSkara, kvlevis iwvevs implicituri konteqstSi ara aspeqtebisaken impliciturs aSkara Sefaseba, vuwodebT aramed masSi mimarTa (winamdebare zemoqmedebas, moazrebuli, romelsac nagulisxmebi Sinaarsi, romelic ar aris pirdapir miwodebuli, Sesabamisad Znelad identificirebadic xdeba individisTvis, Tumca SesaZloa mniSvnelovan rols asrulebdes pirvel ukukavSirze misi sapasuxo reaqciis CamoyalibebaSi). rigSi ganmsazRvreli agentisagan TvalSisacemi iseTi faqtorebis (ukukavSirisagan) zemoqmedebis iyo socialuri zegavlenis romelnic socialuri siuxve, gansxvavdeboda, mniSvnelovnebas amcirebs: rac iqmneboda am ukanasknelis STabeWdileba, rom garkveul socialur ukukavSirze individis reaqciis gansazRvraSi Tavad ukukavSiris faqtorTa indeqsebi (maxasiaTeblebi) simravlesTan SedarebiT dispoziciur gacilebiT da situaciur umniSvnelo an mcire rols asrulebs. mkvlevarTa mxridan kritikis sababi gaxda agreTve socialur ukukavSirTa gansxvavebuli maxasiaTeblebis mixedviT dayofis mimarT anu ukukavSiris Tvisebebis diferencirebisadmi damokidebulebis marTebulobac, gansazRvris rac ZiriTadad tendenciaSi socialuri aisaxeboda. zegavlenis magaliTad, apriorulad kvlevis Catarebis proceduris aRwerisas mkvlevarebi xSirad miuTiTeben, rom c.p.-Ta qcevis gansamtkiceblad cxadia, verbauri specifikaciis SeqebiT" gamoiyenes esa socialuri gareSe. is ganmamtkicebeli ukukavSirebic), kerZod, (ebramsoni... Tu fraza 19778:49-74) ganmtkicebis "subieqti apriorulad (maT Soris, Semdgomi ganmtkicebuli gulisxmobs, rom iqna qeba pozitiurad ganamtkicebs qcevas, yovelgvari Semowmebis gareSe. amdenad, am rwmenis gamo mkvlevrebi aRar miiCnevdnen saWirod ukukavSirTan dakavSirebiT raime ganmartebiTi komentaris damatebas. devid ganmtkicebis brokom da klinton maxasiaTeblebis maklemorma mimarT (ebramsoni... mkvlevarTa 19778:49-74) araseriozuli (upasuxismgeblo) damokidebulebis demonstrirebis mizniT rva farTod aRiarebul statiebidan samecniero Seadgines JurnalSi erTi sxvadasxva Tvis ganmavlobaSi mkvlevaris mier aRwerili gamoyenebul 37 ganmtkicebaTa aRwerebis nusxa, romelic qvemoT warmodgenilia cxrilis saxiT. cxrili 1 kvlevebSi gamoyenebuli socialuri ganmamtkiceblebi kvlevis avtori gamoyenebuli ganmamtkicebeli armstrongi, reinuoTeri da smiti pozitiuri komentari (1981) specifikaciis gareSe) (Semdgomi badi, leibovici, raineri, mindeli socialuri Seqeba da goldfarbi (1981) specifikaciis gareSe) (Semdgomi karlsoni da feldi (1981) "ukacravad, Tqven ver SeasruleT kargad ----. adamianTa umravlesoba amaze ukeT asrulebs ----" da a.S. "o, Tqven marTlac kargad SeasruleT ----. faqtiurad, Tqven ukeT SeasruleT --- vidre adamianTa umravleoba'"da a.S. klarki da manfordi (1981) epsteini, grinvaldi, haidorni (1981) dedasTan drois dayofa (gatareba) (Semdgomi specifikaciis gareSe) henoni da pozitiuri verbaluri pasuxi (Semdgomi specifikaciis gareSe) jonsoni da kuvo (1981) Seqeba, sayveduri specifikaciis gareSe) (Semdgomi da esveldt- Seqeba, ukukavSiri specifikaciis gareSe) (Semdgomi kendeli da zupani (1981) socialuri Seqeba specifikaciis gareSe) (Semdgomi matsoni (1981) verbaluri Seqeba specifikaciis gareSe) (Semdgomi matsoni da senatore (1981) Seqeba gareSe) ofareli, gudinafi da kateri (1981) kvlevis proceduris aRwerisas aRniSnulia, rom c.p.-Ta nawilma "verbalurad ganamtkica" sxva c.p. – ebi. Seqeba, yuradReba, socialuri interaqciebi ar aris kazdini, matsoni dausoni (1981) (Semdgomi specifikaciis 38 daxasiaTebuli, rogorc ganmtkiceba (Semdgomi specifikaciis gareSe) pohe, braueri da sveiringeni (1981) rozenbaumi, (1981) kridoni da pozitiuri socialuri ganmtkiceba (Semdgomi specifikaciis gareSe) drabmani Seqeba gareSe) sai (1981) (Semdgomi specifikaciis verbaluri Seqeba, magaliTad, "Zalian kargia", " ase ganagrZeT" rogorc cxrili 1 aCvenebs, mkvlevarebs ar miaCndaT mniSvnelovnad socialur ukukavSirTa magaliTad, indeqsebis "verbaluri Seqeba", daxasiaTeba. "socialuri zogierTi Seqeba", aRwera, "pozitiuri komentari", "pozitiuri verbaluri pasuxi", "Seqeba, ukukavSiri",'Zalze zogadia. avtorebi ar miuTiTeben pozitiuroba/negatiurobis atribuciul fokusze, garda Sefasebis ukukavSiris (magaliTad, sizusteze, sxva maxasiaTeblebze Sinaarsobriv formaze da fokusze, a.S.). sxva ukukavSirebi, magaliTad “Zalian kargia”, “ase ganagrZeT” konkretulad aris aRwerili, magram ar aris daculi ganmtkicebis formisa da Sefasebis xarisxis erTgvarovneba. desim da raianma erT-erT kvlevaSi (desi... 1980:39-80) aRniSnes, rom samecniero literaturaSi ukukavSiris stilis sakiTxisaTvis aseTi umniSvnelo yuradRebis daTmobis faqti aSkarad SemaSfoTebelia, pozitiuri, gamoyeneba magram ar ukukavSirebad aris radganac sruliad gansxvavebuli koreqtuli gamoyenebuli erTgvarovan (mkvlevarebma sruliad ukukavSirebad stilis ukukavSirebis aRweres erTgvarovan gansaxvavebuli komentarebi, romelTa Sorisac aris, magaliTad, SefasebiTi frazebi: “kargia” an “SesaniSnavia”; normatiuli ukukavSirebi, rogoricaa, magaliTad ”es saukeTesoa maT Soris, rac aqamde minaxavs” an “Tqveni qulebi 80%-s Seesabameba”; gaumjobesebaze fokusirebuli ukukavSirebi, magaliTd, “es Tqveni saukeTeso pasuxia aqamde gacemul pasuxTa Soris”; ukukavSiri, romelic aRniSnavs, rom piradad eqsperimentatori amarTlebs an moswons c.p.-is qceva, ukukavSiri, magaliTad, romelic “me marTlac warmodgenilia, Zalian rogorc momwons erTi es suraTi”; pirovnebis mier 39 meoris Seqeba, rogoricaa, “ Tqven namdvilad SesaniSnavi xelovani xarT” da a.S.). SesaZloa, socialuri uyuradReboba, zegavlenis garkvulwilad, trivialurobiTac iyo maxasiaTeblebis socialuri ganpirobebuli, mimarTAaseTi Sefasebis radganac iseT aRqmis avtoritetTa mravaljeradi miTiTebis miuxedavad, rogoric iyo skineri (skineri 1953:39), socialuri intuiciurad ganmamtkiceblebis gansazRvravdnen damokidebuleba, maxasiaTeblebis ukukavSirebad cxadia, da advilad mixedviT zegavlenas ar amowmebdnen SeiZleboda gansxvavebul daxasiaTebis safuZveli, mkvlevarebi empiriulad. gamxdariyo ukukavSirTa rac mainc aseTi garkveuli erTgvarovan gansxvavebuli Sedegebis miRebis SesaZleblobasac, TavisTavad, gazrdida. amrigad, 80-iani wlebis socialur fsiqologiaSi aSkarad gamoikveTa verbaluri ukukavSiris calkeul maxasiaTebelTa ufro faqizi diferencirebisa da Seswavlis aucilebloba, ramac mkvlevarTa interesi Sefasebis zemoqmedebis arapirdapiri, implicituri aspeqtebisaken mimarTa (pirobiTi TviTfaseulobis gancda, aRqmuli autonomiuroba/garegani kontroli). Sesabamisad, mecnierTaTvis aqtualuri kvlevis sagani gaxda implicitur zegavlenasTan asocirebuli iseTi maxasiaTeblebi, rogoric aris verbaluri socialuri ukukavSiris e.w. stilis niSnebi (kostneri... 1987:383-390), ukukavSiris informaciuli da makontrolebeli maneriT miwodebis manera (kasti... 1985:127-135; deci... 1985:115), forma (specifikuriganzogadebuli), atribuciuli da Sinaarsobrivi fokusi (kompetenturoba; unari-Zalisxmeva; pirovneba/Tviseba-procesi) da a.S. 40 1.3. verbaluri socialuri zegavlenis implicituri aspeqtebi 1.3.1. verbalur socialur ukukavSirTa implicituri zegavlenis analizi calkeul maxasiaTebelTa Seswavlaze orientirebul kvlevaTa konteqstSi Sefasebis implicitur zemoqmedebasTan asocirebul maxasiaTebelTa (ukukavSiris miwodebis manera, forma, atribuciuli da Sinaarsobrivi fokusi da a.S.) Seswavlaze orentirebulma Semdgomma kvlevebma marTlac daadastura (dveki 1986:1040-1048; maieri... 1986:293-308; miuleri... 1998:33-52; keminsi... 1999:835-847), rom arapirdapiri zegavlena specifikuri da, amasTan, imdenad mniSvnelovania, rom mTlianad pasuxs agebs qcevis gansxvavebuli, kerZod, adafturi da araadafturi (maladaptive) motivaciuri nimuSebis aRmocenebasa da orientirebuli) xalisi, ganviTarebaze. nimuSi azartis qcevis xasiaTdeba gancda, adafturi pozitiuri siamovnebis miReba (daxelovnebaze afeqtiT amocanis (magaliTad, Sesrulebisas), pozitiuri TviT-kogniciebiTa da Sesrulebis gaumjobesebis tendenciiT, aseve gamowvevis Ziebisaken da dabrkolebebis SemTxvevaSi maTi gadalaxvisaken Zlieri swrafviT. araadaftur (umweo) nimuSs ki, piriqiT _ axasiaTebs negatiuri afeqti (magaliTad uxalisoba/antipaTia, mowyena problemebze muSaobisas an SfoTva Sesrulebis xarisxTan dakavSirebiT) da negatiuri TviT-kogniciebi dabrkolebebis dros, gamowvevis Tavidan aridebis tendencia da sirTulis daZlevisaken swrafvis sisuste. rogorc saklaso, aseve eqsperimentul pirobebSi Catarebuli kvlevebi aCveneben, rom bavSvebi araadafturi nimuSiT seriozul dabrkolebebs ganicdian kognituri aTvisebasa da adafturi nimuSiT praqtikuli gamovlenaSi gamocdilebis sirTuleebis amJRavneben (anu gancdisas, gambedaobas da unar-Cvevebis) xolo metic, maT bavSvebi TiTqos Sesruleba uadvildebaT kidec gamowvevis pirobebSi anu es bavSvebi identuri amocanebisa da sawyisi unarebis miuxedavad situacias sruliad gansxvavebulad pasuxoben (Tavdapirvelad nimuSebi gamovlinda bavSvebSi, magram mogvianebiT adasturebs, rom dadasturda qcevis nimuSTa zrdasrulebSic). warmodgenili zogierTi kvleva konceftualizacia relevanturia ara mxolod miRwevis situaciebisaTvis, aramed socialur 41 arenaze efeqturobis bavSviseuli mimarTac. atribuciebis magaliTad, mixedviT socialuri SeiZleba gamosavlis viwinaswarmetyveloT, ramdenad adafturi iqneba bavSvis pasuxi uaryofaze (goeci... 1980:246-255) an bavSvebis socialuri miznebi dakavSirebuli maT popularulobasTan TanaklaselTa Soris (teilori... 1985), Tumca kvlevebis simcire am sferoSi jer ar iZleva sakmaris safuZvels vifiqroT, rom adafturi da araadafturi nimuSebi warmoadgens erTgvar baziss efeqturi socializaciisa instruqciuli praqtikisaTvis am sferoSi. amgvarad, adafturi (daxelovnebaze-orientirebuli) da araadafturi (umweo) pasuxebi warmoadens mkafio, Tanmimdevrul qceviT nimuSebs, romelTac axasiaTebT gansxvavebebi kogniciebSi, afeqtebsa da qcevaSi (kognituri, rogorc afeqturi gangrZobadi Gsxvadasxva da qceviTi komponentebi procesis situaciebSi ama Tu konceftualizebulia, urTierTdakavSirebuli im movlenaze aspeqtebi). individTa pasuxebSi garkveuli nimuSis, rogorc qcevis damaxasiaTebeli stilis gamovlena mniSvnelovani mdebare aRmoCnda specifikuri zemoqmedebis, nebismieri imdenad, ramdenadac es mediaciuri procesebis Seswavlisa sabolood grZelvadiani ki nimuSis da iZleva gaumjobesebis Rirebuli, faseuli safuZvlad da maTze SesaZleblobas: mizani gulisxmobs riskis gawevis, Zalisxmevisa da gamowvevis miRebis saWiroebas. amdenad, pasuxis nimuSi, romelic ganaridebs konfrontaciis strategiebisagan, funqcionirebas sirTuleebis miRwevebs, Mkoreqcia da rac adamians dabrkolebebTan uzrunvelyofda gancdisas, sabolood daxelovnebaze-mimarTva mis efeqtur SezRudavs ki mis ganapirobebs konstruqciul cvlilebebs _ gamomwvevi amocanebis Ziebisa da efeqturi strategiebis Seqmnisaken swrafvas dabrkolebebis gancdisas. rogorc damaxasiaTebeli amocanebTan stili, gamowveviT siamovnebis Sebmis survili adafturia miReba da rTul Rirebuli, faseuli miznebis ganxorcielebis mimarT, radganac maTdmi erTgulebis SenarCuneba rTuli periodebis miuxedavad saboloo jamSi (anu xangrZlivi periodis Semdeg) maqsimalurad gazrdis miRwevebis xarisxs. A amdenad, damaxasiaTebel qceviT nimuSTa gamovlena xels uwyobs maT safuZvlad mdebare procesebis Seswavlasa da Secvlas. Seesabamisad, 42 Seicavs mniSvnelovan miniSnebebsac gamaumjobesebeli intervenciebisa da praqtikis Sesaxeb. qcevis adaftur da araadaftur nimuSTa aRmocenebas Tanamedrove socialur fsiqologiaSi ZiriTadad TviTfaseulobisa da aRqmuli autonomiurobis (garegani/Sinagani kontrolis) gancdebs ukavSireben da implicituri zemoqmedebis relevanturobaSi specifikurobac mdgomareobs. sxvagvarad swored Tu maT vityviT, mimarT Sefasebis garkveuli maxasiaTeblebi, rogoric aris ukukavSiris miwodebis manera, forma (specifikuri-ganzogadebuli), atribuciuli da Sinaarsobrivi fokusi (kompetenturoba; unari-Zalisxmeva; pirovneba/Tviseba-procesi) da a.S., mniSvnelovan arapirdapir, implicitur individis mier faseulobis pirobebis Tavismxriv, qcevis adafturi an zemoqmedebas axdens da autonomiurobis aRqmaze, rac araadafturi nimuSis Camoyalibebas gansazRvravs. pirobiTi TviT-faseulobis self-worth) (contingent cneba, romelic gulisxmobs adamianis rwmenas, rom mis fass an umTavres mniSvnelovnebas gansazRvravs garkveuli mocemuloba (niWi, Tviseba, garegnoba, unari da a.S.), qceva, Sedegi anu raime piroba, karl rojersis saxelTan aris dakavSirebuli da pirovnebis ganviTarebis ramodenime wamyvani tradiciuli Teoriis qvakuTxeds warmoadgens (horni 1945:135-147; rojersi 1961:75; stiuarti, 1996:17-19). Tanamedrove socialur fsiqologiur literaturaSi igi ganixileba, rogorc pirobiTi pozitiuri mopyrobis (yuradRebis, damokidebulebis) Sedegi, rac niSnavs pirovnebisaTvis mniSvnelovani sxva adamianis/sazogadoebis mxridan faseulobis pirobebis xazgasmas, pirobiTad pozitiur mopyrobas (garkveuli qcevis, Tvisebis, unaris da a.S. SerCeviT waqezebas dajildoveba-dasjis principiT) da SeiZleba moicavdes sxvadasxva gancdiT aspeqtebs (magaliTad, marTulobis gancdas anu sxvisi mxridan manipulatoruli mopyrobis aRqmas; zogadad, garegani kontrolis anu autonomiurobis dakargvis gancdas), romlebic implikaciasTan asocirebulia (adamiani iswrafvis nebis im Tavisuflebis pirobebTan SezRudvis Sesabamisobisaken, romlebic gansazRvravs mniSvnelovan sxvaTa mxridan mis mimReblobas _ sakmaris “sikarges”. amdenad, igi ar aris Tavisufali sakuTar 43 miswrafebebSi) da potenciur implikaciasTan (mocemulobis profesionaluri da SesaZleblobebis, a.S. SesaZleblobaTa mixedviT raobis da adamianis gansazRvra Sesabamisad SezRudulobis misi pirovnuli, uaryofs adamianis WeSmariti raobis ganusazRvrelobis ideas). Tavdapirvelad barhanma da dvekma (barhani 1995:1719-738.) gamoTqves varaudi, rom pirobiTi TviTfaseuloba (TviTfaseulobis gancda) SesaZlebelia bavSvebSi araadafturi (umweo) nimuSis ganviTarebisaTvis gadamwyveti faqtori TviTfaseulobis unarebis aRmoCndes. gancda maT SesaZloa fiqsirebulobis, ivaraudes, rom dakavSirebuli ucvlelobis Sesaxeb pirobiTi iyos Tvisebebis, rwmenasTan, agreTve rwmenasTan, rom adamiani, rogorc faseuloba, ganisazRvreba misi qcevis an Sesrulebis xarisxis safuZvelze (anu SeiZleba gaizomos sakuTari qceviTi gamovlinebebiT. magaliTad, marcxis gancdisas bavSvma SesaZloa Tavi uvargisad CaTvalos, rac imoqmedebs anu Secvlis warumateblobaze maT pasuxebs). Semdgom kvlevebSi dadasturda barhanis da dvekis varaudebi (kaminsi... 1996:217-218; kaminsi... 1999:835-847), mogvianebiT pirobiTi TviT-faseulobis gancda qcevis araadafturi nimuSis demonstrirebisas gamovlinda zrdasrulebSic. magaliTad, zaom da dvekma (kaminsi... 1999:835847) aCvenes, pasuxebs rom kolejis warumateblobaze damdablebis tendencias. studentebi, xSirad metic, romlebic avlenen aRmoCnda, amJRavneben zogadad rom es sakuTari gancda umweo Tavis (pirobiTi TviTfaseulobis) zrdasruli adamianis depresiul reaqciebSic SeimCneva (dikmani, 1998:139-158). dRes Tanamedrove socialur fsiqologiur kvlevebze dayrdnobiT Tamamad SeiZleba ZiriTadad iwvevs ukukavSiris an gamowvevis qcevis romelTa araadafturi daTrgunuli Tavidan implicituri gancdasTan ganisazRvreba, literaturaSi (negatiuri ukandaxeva, rom TviT-faseulobis maxasiaTeblebiT relevantur iTqvas, afeqti, arideba, axali zegavlena asocirebuli rigi gauTvaliswineblobac nimuSis ganviTarebas dabrkolebebis unar-Cvevebis winaSe swavlis SesaZleblobis daTmoba da a.S.). es maxasiaTeblebi verbaluri Sefasebis efeqturobis ganmsazRvreli ZiriTadi kriteriumebis saxiT aris 44 warmodgenili mimoxilviTi xasiaTis uaxles kvlevebSi (henderlongi... 2002:774-795), ris safuZvelzec isini verbalur socialur ukukavSirTa gamoyenebis mizanSewonilebis mimarT erTgvar moTxovnebadac SeiZleba ganvixiloT. es kriteriumebia: Sefasebis gulwrfeloba (ukukavSiris ganzogadebuloba-specifikuroba warmoadgens mis ganmsazRvrel ZiriTad maxasiaTebels); (ukukavSiris Sefasebis Sinaarsis maxasiaTebeli Sefasebis _ fokusireba unar/Zalisxmeva orientirebuloba procesze Zalisxmevaze fokusirebuloba); (maxasiaTebeli _ pirovnebaze/procesze orientireba); Sefasebis endogenuroba (ukukavSiris maxasiaTebeli _ endogenuroba-egzogenuroba); Sefasebis informaciuli manera (maxasiaTebeli _ informaciuloba/makontrolebloba). Sefasebis gulwrfeloba _ am kriteriumis dakmayofileba zogierTi mkvlevaris mosazrebiT ukukavSiris efeqturobis mTavar pirobad aris miCneuli (henderlongi... 2002:774-795). gulwrfelobis aRqmasTan ramdenadme asocirebulad…SeiZleba CaiTvalos mravali iseTi niuansi, rogoric aris, magaliTad, miRwevis situaciebSi Sefasebisa da swavlis procesis etapis Sesabamisobis xarisxi, aseve swavlis procesis gaRrmavebasTan erTad ukukavSiris mudmivoba/TandaTanobiTi cvalebadoba (aldeni 1984:607-618). Sefasebis gulwrfelobis an relevanturobis aRqmaSi gadamwyveti roli SeiZleba Seasrulos agreTve Semfaseblis mier Sefasebis adekvaturi instrumentis flobis Sesrulebidan Sefasebamde Semfasebeli eZebs SesaZleblobam Sesabamis (henderlongi... xangrZlivma pauzam, pasuxs 1993:135-138) (koni 2002:774-795), romlis da drosac a.S., magram ukukavSiris maxasiaTebelTa Soris am moTxovnis dakmayofilebisaTvis relevanturad iTvleba ukukavSiris ganzogadebuloba/specifikuroba. am maxasiaTeblis anu verbaluri socialuri ukukavSiris sizustis mniSvnelobis Sesaxeb adreuli kvlevebi ukavSirdeba foreris (foreri 1949:118-123) saxels, romelmac daadgina, rom individebi trivialur, arazust, bundovan pirovnul interpretaciebs, romlebic ar eyrdnoba fsiqologiuri daxasiaTebad testirebis miiCneven da realur Sedegebs maRal Sefasebas maTi pirovnebis aZleven im zust TiTqos-da diagnostikur saSualebas, romelze dayrdnobiTac es interpretaciebi iqna miRebuli. bundovani, trivialuri interpretaciebis damajereblobis 45 es fenomeni socialur-fsiqologiur literaturaSi barnumis efeqtis (Barnum effect) saxelwodebiT aris cnobili (marksi... 1962:203-208; mileri 1976:901-906) da mravali kvleviTac dadasturda (latali... roseni 1975:95; Snaideri 1974:150; Snaideri... 1972:384-388; 1967:319-322; Snaideri.. 1976:34-41; ulrixi... 1963:831-834) Tumca rig Semdgom kvlevebSi gamovlinda am efeqtis aramdgradoba 1980:44-47). (belensi... zogierTi 1982:243-247; mkvlevari herisi... (Snaideri... 1984:179-184; 1976:34-41) veinbergeri... Tvlida, rom es kanonzomiereba mxolod ukukavSiris pozitiurobis SemTxvevaSi vlindeba, negatiur Sefasebaze ki ar vrceldeba. rig kvlevebSi saerTod ar iqna es efeqti miRebuli (ruzeni... 1986:1293-1299). Tavdapirvelad am tipis ukukavSiri aRiwereboda, rogorc “yalbi” (veisbergi 1970:743-746), “zogadad pirovnuli” (ulrihi... 1963:831-834), “bundovani”, “zogadad zusti” (ruzeni... 1986:1293-1299), Tumca ufro gviandel kvlevebSi gamovlinda, rom gazogadebulobis, rogorc Tvisebis implikacia gacilebiT negatiuria da pirobiTi TviTfaseulobis gancdis aRmocenebas uwyobs xels (jinoti 1965:71-89; kanousi... 1981:97–115; koni, 1993:135-138; leperi... 1993:75–105; o’lieri... 1977:81-97). aRmoCnda, rom Zalze ganzogadebuli Sefaseba advilad SeiZleba Camofasdes sawinaaRmdego gamocdilebis ubralod gaxsenebis Sedegad (Secdoma, Seuferebeli gancdebi an qceva da sxva). garda amisa, rac ufro zogadia Sefaseba, miT ufro izrdeba albaToba imisa, rom igi SeuTavsebeli iqneba sakuTari Tavis Sesaxeb ukve arsebul rwmenasTan an calkeul gamocdilebasTan. zogierTi adrindeli kvlevac adasturebs, rom Zalze ganzogadebuli pozitiuri Sefasebis Sedegad adamianma SesaZloa mimarTos TviT-kritikas da momavali Sesrulebis sabotaJsac ki Seqebasa da sakuTar Tavze ufro realistur warmodgenas Soris gansxvavebisagan gamowveuli disonansis Semcirebis mizniT (jinoti 1965:7189). gulwrfeli SefasebisGSTabeWdilebas, garkveuli mosazrebiT (koni 1993:135-141), qmnis ukukavSiri, romelic am Tu im (ZiriTadad kognituri) proceduris garkveul aspeqts (magaliTad maTematikuri, logikuri da a.S. operacia) exeba.'Sesrulebis specifikur aspeqtTa aqcentireba naklebad iwvevs did gansxvavebas Sefasebasa da sakuTar Tavze warmodgenas Soris. igive SeiZleba iTqvas dacviT reaqciebzec. 46 amavedros, mkvlevarTa aRsaniSnavia, umravlesoba "namdvili geniosi globaluri rom Sefasebis gazviadebas xar", "angelozi Sefasebis ufro xar" ganzogadebulobaSi gulisxmobs da saxelwodebiTac a.S.), da, (magaliTad, Sesabamisad, moixseniebs, Sefasebis specifikurobaSi ki ZiriTadad Zalze fragmentuli, mTliani Sesrulebis xarisxis gansazRvrisaTvis arasakmarisi, naklebadmnSvnelovani detalebi moiazreba (gudmani... 2004:248–262). Sefasebis Sinaarsis fokusireba Zalisxmevaze _ ukukavSiris Sinaarsis Zalisxmevaze fokusirebis gziT Sefasebis efeqturobis gansazRvris idea Tavdapirvelad daswavlili fenomenis* umweobis Seswavlis procesSi gaCnda (hekhauzeni 1986:27-34; daieneri... 1978:451-462; dveki... 1973:109-116; dveki... 1976:147-156; goeci... dveki 1975:674-685; 1980:246-255) ukukavSiris da dveki... dRemde efeqturobis 1978:268-276; aqtualuria gansazRvris daieneri... verbaluri TvalsazrisiT 1980:940-952; socialuri (henderlongi... 2002:774-795). DaRniSnul kvlevebSi gamovlinda, rom individebi, romlebic sakuTari qcevis dauZlevlad Sedegebs aRiqvamen unaris (fiqroben terminebSi rom ar xsnian, ZaluZT warumateblobas Sedegis Secvla), warumateblobis SemTxvevaSi uqveiTdebaT Sesrulebis xarisxi, amJRavneben uaryofiT atituds amocanis mimarT da cdiloben ganeridon situacias, rac niSnavs, rom isini ar arian mzad konstruqciuli cvlilebebisadmi. qcevis Sedegebis gaRebuli ZalisxmevisaTvis miweris SemTxvevaSi, igive kvlevebis mixedviT (daieneri... 1978:451-462), individebi sawinaaRmdego afeqtur, atitudur da motivaciur efeqts amJRavnebdnen (warumateblobas aRiqvamdnen, rogorc informacias strategiasa da motivaciaSi saWiro cvlilebebis ganxorcielebis Sesaxeb. Sesabamisad, warumateblobaze problemis gadaWris efeqturi gzebis ZiebiTa da momatebuli mondomebiT reagirebdnen). sxvagvarad Tu vityviT, daswavlili umweobis fenomenis Seswavlaze mimarTul kvlevebSi gamovlinda unarisa atribuciuli kavSiri qcevis araadaftur da adaftur da Zalisxmevis nimuSebTan. es * daswavlili umweobis fenomeni, romelsac iwvevs arakontrolirebad movlenebTan Sexebis gamocdileba, eyrdnoba individis molodins, rom Sedegi damoukidebelia nebismieri pasuxisagan, romlis gacemac individs SeuZlia. Sesabamisad, mas uCndeba erTgvari umweobis anu e.w. garegani kontrolis gancda, romelic pasuxs agebs individis undoblobaze sakuTari SesaZleblobebis mimarT.G 47 kavSiri dadasturda socialur situaciebSic (goeci... 1980:246-255), sadac socialuri uaryofa uaryofas sakuTari minimaluri iyo manipulirebuli: unarebis individebs, deficitiT konstruqciuli xsnidnen, cvlilebebi romlebic aReniSnebodaT socialuri mxardaWeris mopovebis Semdgom mcdelobebSi ad naklebad gamoxatavdnen socialuri mxardaWeris mopovebis meored cdis survils. es movlena Sesabamis kvlevebSi (daineri... 1978:451-462; dveki 1975:674-685) axsnilia unaris, faqtoris da rogorc Znelad Zalisxmevis, Sinagani faqtoris mdgradi unaris rogorc koncefciiT. terminebSi Secvladi (invariaciuli) Sinagani advilad Secvladi (variaciuli) mkvlevarebma CaTvales, rom axsna naklebad gulisxmobs Sedegis situaciis advilad Secvlis SesaZleblobas. piriqiT, unaris atribucia Seicavs arapirdapir, implicitur miniSnebas, rom Sedegis Secvla naklebad aris mosalodneli. warmatebis amdenad, miRwevis warumateblobis imedi. Sesabamisad Semdeg mas individs uviTardeba ara aqvs undobloba sakuTari SesaZleblobebis mimarT (garegani kontrolis gancda) da aRar cdilobs axali strategiebis moZebnas. metic, cdilobs Tavi daaRwios situacias. rac Seexeba Zalisxmevas, igi SedarebiT advilad Secvlad, variaciul Sinagan faqtors warmoadgens. Sesabamisad, Zalisxmevis atribucia Seicavs arapirdapir, implicitur miniSnebas, rom Sedegis Secvla advilad SeiZleba. amdenad, Tu individi warumateblobas mas miawers, SemdgomSi warmatebis imedi metad eqneba. unarisa aRmoCenam da Zalisxmevis (ueineri atribuciebSi 1994:557–573.) ganapiroba aRniSnuli mkvlevarTa implikaciebis daintereseba verbaluri socialuri ukukavSiris Sesabamisi Sinaarsobrivi fokusis zegavlenis SeswavliT. Aamdenad, rigi kvlevebi iqna mimarTuli unarsa da Zalisxmevaze fokusirebuli Sefasebis Seswavlaze (e.g. kaminsi... 1999:835barhansi847; miuleri... 1998:33-52; Sanki 1983:848-856; Sanki 1984:1159–1169; Sanki... 1986:201-209; efeqturoba batleri misi 1987:474-482), Sinaarsis romlebmac aqtivobisas daadastura gamoyenebul ukukavSiris Zalisxmevaze fokusirebis SemTxvevaSi. kerZod, aRmoCnda, rom unarsa da Tvisebaze fokusirebuli Sefasebis miRebis Sedegad adamiani ufro mowyvladi xdeba warumateblobis mimarT _ uCndeba pirobiTi TviT-faseulobis gancda 48 (barhansi... 1995:1719-1738; dikmani 1998:139-158) erideba gamowvevis miRebas, rac xels uSlis mas axali masalis aTvisebasa da unar-CvevaTa Semdgom ganviTarebaSi, swavlis gaaqtiurebis Sedegad miznebis Tmobs nacvlad swavlis kompedenturobis dakargvis risks Sesrulebis miznebis SesaZleblobas, Tu igi Seicavs (miuleri... 1998:33-52; kaminsi... 1999:835-847) da a.S. avlens qcevis araadaftur, umweo nimuSs. Tanamedrove aRmoCenebis konteqstSiKOCans, inteleqtisaTvis, romNTundac unar-fokusirebuli keTili Sefaseba, zraxviT romlis Seqeba mizansac warmoadgens adamianis siamovnebis, mondomebisa da ukeTesi Sesrulebis xelisSewyoba miRwevis situaciebSi, ver exmareba maT warumateblobasTan, marcxTan ganmklavebaSi. piriqiT, am tipis ukukavSiri aqveiTebs motivacias gamowvevis gancdasas. Zalisxmevaze fokusirebuli ukukavSiri ki aaqtiurebs swavlis miznebs, gamowvevis miRebis xaliss da adaftur qceviT nimuSs warumateblobis Semdeg xangrZlivi (miuleri... droiT 1998:33-52; kaminsi... 1999:835-847). unar-fokusirebuli Sefaseba (es ZiriTadad Seqebas exeba) efeqturi mxolod warmatebis pirobebSi aRmoCnda (Sanki 1983:848-856; Sanki 1984:1159–1169) da isic mxolod myisieri Sedegebis miRebis anu Sesrulebis xarisxis myisieri gaumjobesebis an momavalSi kargad Sesrulebis rwmenis gaZlierebis TvalsazrisiT (koestneri... 1987:383-390; Sanki 1983:848-856; Sanki 1994:75-99; Sanki 1996:319-320). xangrZlivi pozitiuri Sedegi, rogorc motivaciuri, aseve aTvisebis xarisxisa da mdgradobis TvalsazrisiT ufro Zalisxmeva-fokusirebuli ukukavSiris SemTxvevaSia mosalodneli gvarwmunebs, (elioti... rom 1999:628-644; Sefasebis mak fokusireba gregori 2002:381-395), Zalisxmevasa da rac masTan asocirebul procesebze (mondomeba, yuradRebis koncentrireba da a.S) gacilebiT sasargebloa. Sefasebis orientirebuloba procesze (e.w. proces-fokusirebuli Sefaseba) _ ukukavSiris am maxasiaTeblis Seswavla Sefasebis Sesaxeb Tanamedrove empiriuli kvlevebis ZiriTad mimarTulebas warmoadgens ukanaskneli ori aTeuli wlis ganmavlobaSi (henderlongi... 2002:774-795; kaminsi... 1999:835-847), Tumca mis mimarT interesi jer kidev oTxmocian wlebSi aRiZra 1986:1040-1048) dvekis adaftur sruliad sensaciuri motivaciur nimuSTa kvlevis Semdeg safuZvlad (dveki mdebare 49 motivaciuri mediatorebis bunebis Sesaxeb. Aam mimarTulebiT kvlevaTa Sedegebi calsaxad adasturebs qcevis pirovneba(Tviseba)-fokusirebul kritikuli SeniSvna araadafturi SefasebasTan mTlianad pirovnebis nimuSis kavSirs (igulisxmeba an misi Tvisebis Seqeba, Sesaxeb), romelic, rogorc aRmoCnda, warumateblobis pirobebSi iwvevs umweo reaqciebis (kogniciebis, gamovlenas, vidre afeqtisa da procesze qcevis) ufro (strategia, sruli meTodi, nimuSis Zalisxmeva) fokusirebuli Sefaseba. aRmoCnda (kaminsi... 1999:835-847), rom pirovnebaze an Tvisebaze fokusirebuli ukukavSirebis miwodebis SemTxvevebSi bavSvebi ufro dabal Sefasebas aZleven sakuTari Sesrulebis produqts da sakuTar Tavs, Secdomis Semdeg uqveiTdebaT warmodgena sakuTari sikargisa da sazrianobis Sesaxeb im bavSvebTan SedarebiT, romelTac proces-fokusirebul Seafasebas awvdian, nakleb mondomebas avlenen da aseve marcxis daZlevis konstruqciul gzebsac naklebad amJRavneben, cdiloben aqtivobisaTvis Tavis aridebas. miRwevis situaciebSi warmatebuli gadawyvetilebis miRebis ukiduresad gamartivebis miuxedavad (miuleri... 1998:33-52; kaminsi... 1999:835847) qcevis araadafturi nimuSis aseTi sisruliT demonstrireba aSkarad miuTiTebs pirovneba(Tviseba)-fokusirebuli ukukavSiris damangreveli, damazianebeli zegavlenis xarisxze pirobiTi TviTfaseulobis gancdis aRmocenebis TvalsazrisiT TviTfaseulobis gancdis ukukavSiri). kerZod, (anu xazs usvams imas, Tu pirobiTi aRZvris ramdenad Zlieri faqtoria am tipis damatebiT gamovlinda, rom pirovneba(Tviseba)- fokusirebuli ukukavSiri amyarebs zogad rwmenas, rom a) sakuTari da sxvebis sikargisa Tu sicudis Sefaseba SesaZlebelia qcevis mcire nimuSis safuZvelze, b) sicudis diagnostirebisTvis sakmarisia erTi warumatebloba ucvlelia da (heimani... g) sicude droTa 1992:401-415). pirovneba(Tviseba)-fokusirebuli es tipis ganmavlobaSi aRmoCenebi stabiluri aCvenebs, ukukavSirebis da rom miRebis gamocdilebis Sedegad adamianma SeiZleba SeiZinos rwmenebi sicudis Sesaxeb, romlebic sakuTari faseulobis gancdis mimarT ganmsazRvrelia (barhansi... 1995:1719-738; heimani... 1992:401-415). 50 Sefasebis endogenuroba _ moTxovna verbaluri socialuri Sefasebis endogenurobis anu aqtivobis procesSi CarTulobis Sesaxeb ukavSirdeba socialur fsiqologiaSi e.w. "sakmarisze meti gamarTlebis" (overjustification) efeqtis Seswavlaze orientirebul kvlevebs, romlebic Tavismxriv, bemis (bemi 1967:183-200) TviTpercefciis (TviT-aRqmis) Teorias eyrdnoba. "sakmarisze meti gamarTlebis" efeqti gulisxmobs Sesrulebis xarisxis Semcirebas, motivirebuli” jildos rac qcevis mosdevs garkveuli saSualebiT Tavdapirvelad periodis ganmtkicebis “Sinaganad ganmavlobaSi (dajildovebis) garegani manipulacias. "sakmarisze meti gamarTlebis" efeqtis arsi naTlad Camoayalibes grinma, sternbergma ad leperma (grini... 1976:1219-(1234)): “pirovnebis Sinagani interesi aqtivobis mimarT SeiZleba Semcirdes, Tu es aqtivoba misTvis garegani miznis SemTxvevebSi miRwevis pirovnebas, aSkara saSualebad romelsac garkveuli gadaiqceva”. drois aseT ganmavlobaSi mxolod Sinagani interesi amoZravebda am aqtivobis gansaxorcieleblad, axla ukve sakmarisze meti gamarTleba aqvs igive qcevis Sesasruleblad (am qcevisaTvis igi jildovdeba ara mxolod aqtivobisagan miRebuli gancdebiT, aramed jildoTi, romelic am aqtivobaSi TavisTavad ar moiazreba). aRmoCnda (leperi... 1976:25-35; deci 1971:105-115; deci 1972:113-120; deci 1976:130-145), rom sakmarisze meti gamrTlebis Sedegad pirovneba ufro nakleb Tavdapirvelad Sinagan motivacias grZnobda. grZnobs xoloAaqtivobis aqtivobis mimarT mimarT, Sinagani vidre interesis Semcireba garegani jildos miwodebis Sewyvetis SemTxvevaSi naklebad ubiZgebs individs Tavdapirvelad verbaluri im jildos socialuri mcdelobebma aqtivobis jildos ganxorcielebisaken, gareSe asrulebda. Sefasebis jildos egzogenurobis motivaciuri nimuSisaTvis TaviseburebebTan (Sinagani Semdgom saxiT daqveiTeba) kvlevebSi, manipulirebis SemTxvevaSi damaxasiaTebel motivaciis romelsac araadafturi zemoTaRniSnul erTad gamoavlina individebSi autonomiurobis gancdis daTrgunvis efeqtic (deci... 1999:627688; leperi... 2000:257-307; sensoni... 2000:47-54), rac pirobiTi TviTfaseulobis gancdis aRmocenebaze miuTiTebs. 51 Aamdenad, aRmoCnda, rom mniSvnelovania Sefaseba ar mianiSnebdes aqtivobaSi CarTvisaTvis aSkara garegan mizezze, rac qmnis marTulobis STabeWdilebas, aqtivobis amcirebs mimarT autonomiurobis interess. Sefasebis gancdas da Sesabamisad, efeqturobisaTvis ukukavSiri aRqmuli unda iqnes, rogorc aqtivobis bunebrivi Semadgeneli nawili, da ara, rogorc garegani jildo an sasjeli, rac, adamians Sefasebaze ufro iSviaTad (anu garkveul struqturirebuli specifikur socialuri TamaSis an pirobebSi, miRwevis magaliTad tipis konkursis situaciebSi) miewodeba, da Tanac aqtivobis dasrulebidan SedarebiT didi drois gasvlis Semdeg (kartoni... 1996:237-255). Sefasebis informaciuli manera _ Sefasebis informaciul- makontrolebeli ganzomileba misi efeqturobis kidev erT sayuradRebo determinantad SeiZleba CaiTvalos (harakieviCi... 1984:287-300), ramdenadac igi agreTve asocirebulia qcevis autonomiurobis aRqmasTan. relevanturi kvlevebis mixedviT ZiriTadad aRiarebulia informaciuli maneris efeqturoba, rac uzrunvelyofs Sefasebis obieqturobisa da sargeblianobis aRqmas individis mier. makontrolebel maneras rig kvlevebSi neitralur zemoqmedebas miaweren (pitmani... 1980:228-233; raieni... 1983:736-750), sxva kvlevebis mixedviT ki _ negatiurs (deci... 1980:39–80; deci... 1985:62-69; bogino... 1991:511-520; kasti... 1985:127-135; kasti... 1988:514–523), rac SesaZloa konkretul SemTxvevebSi makontrolebeli Sefasebis arasakmarisi siZlieriTac aixsnas. Aamavedros, mniSvnelovania aRiniSnos, rom Sefasebis informaciuloba diferencirebis TvalsazrisiT sakmaod rTuli aRmoCnda, radganac igi ramdenadme mianiSnebs Sefasebis obieqtis kompedenturobaze. es, erTimxriv xels uwyobs misi TviT-efeqturobis zrdas (desi... 1980:39–80; desi... 1985:60-69; harakieviCi... 1984:531-551; sensoni 1986:918-931; sensoni 1989:343-361), Tumca, meoremxriv, rogorc aRmoCnda, informacia aseT SemTxvevaSi advilad SesaZloa kontrolis saSualebad iqnes aRqmuli individis mier, rac ukukavSiris formiT ganisazRvreba. magaliTad, kompedenturobis Sesaxeb informaciis socialuri Sedarebis formiT gadmocemis SemTxvevaSi SesaZloa eqsperimentatoris mxridan individma marTvis, kontrolis ganzraxva, survili aRiqvas, rac SeiZleba sxvadasxva aversiuli qmedebebis saxiT gamovlindes (eqsperimentis 52 Sewyveta, misgan reaqciebi: Tavis yuradRebis aridebis sxva mcdelobebi, aqtivobaze an sxvadasxva sxva dacviTi Temaze gadatana, eqsperimentis kritika da a.S.), rac, rogorc aRmoCnda, saboloo jamSi xels uSlis aqtivobis mimarT xangrZlivi interesis ganviTarebas da warmatebul akademiur miRwevebs momavalSi. marTalia, zogierTi kvlevis mixedviT socialuri aumjobesebs Sedarebis Sesrulebis xarisxs saxiT da miwodebuli aZlierebs informacia motivacias (blenki... 1984:369–386; deci 1971:105-115; oestneri... 1990:87-100), magram am kvlevebSi ar aris gaTvaliswinebuli, rom sakuTari individualuri miRwevebis sxvebis miRwevebTan Sedarebis safuZvelze gansazRvris swavla SemdgomSi savaraudod, gamoiwvevs socialuri Sedarebis miznebis dasaxvas, rac, relevantur literaturaSi asocirebulia pirobiTi TviT-faseulobis gancdis aRmocenebasTan da negatiuri afeqtis, frustraciis, negatiuri motivaciuri Sedegisa da zogadad, qcevis araadafturi, umweo nimuSis saxiT gamovlinebasTan (e.g. amesi 1984:478-487; dveki 1986:1040-1048; nikolsi... 1984:328–346; dveki... 1988:256-273). amdenad, miuxedavad imisa, rom ukukavSiris informaciulobis gansazRvra sakmaod rTul sakiTxs warmoadgens, udavoa, rom socialuri Sedarebis saxiT formulirebuli ukukavSiri calsaxad asocirdeba Sefasebis makontrolebel manerasTan. Sesabamisad, mosalodnelia, rom igi pirobiTi Tvifaseulobis gancdas, normatiul Sedarebebze zedmetad damokidebulebas, Semdgom ki Sesrulebis miznebis dasaxvas (makgregori ... 2002:381-390) da bolos, qcevis araadafturi nimuSis gamovlenas gamoiwvevs. amrigad, zemoTTqmuls ukukavSirTa socialuri gamoyenebis Tu SevajamebT, mizanSewonilebis fsiqologiis moTxovnebi albaT verbalur mimarT socialur Tanamedrove Semdegnairad SeiZleba CamovayaliboT: Sefasebis zemoqmedeba pozitiuria Tu igi gulwrfelia (specifikuria), xels uwyobs Sesrulebis adaftur atribuciebs anu mianiSnebs, rom Sesrulebis Sedegi cvalebad, kontolirebad faqtorebzea damokidebuli (magaliTad endogenuria (aqtivobis informacias piradi dayrdnobis gareSe Zalisxmeva), nawilad aRiqmeba) kompedenturobis (ra Tqma fokusirebulia unda Sesaxeb am daA iZleva socialur maxasiaTebelTa procesze, pozitiur Sedarebaze zemoqmedeba 53 SesaZloa gaSualebuli iyos recipientis asakiT, sqesiT, kulturuli mikuTvnebulobiT, magaliTad aseve aqtualuri warmatebulobis/ situaciis warumateblobis TaviseburebebiT, pirobebi, kognituri resursebis SezRudva, ego da amocana-CarTulobis pirobebi da a.S.). 1.3.2. verbaluri socialuri Sefasebis mimarT Tanamedrove moTxovnebis naklovanebebi da SezRuduloba verbalur mimarT socialur Tanamedrove socialur ukukavSirTa moTxovnaTa gamoyenebis mimoxilva fsiqologiuri literatura mizanSewonilebis aSkarad erTgvarad aCvenebs, rom gadatvirTulic ki aris im gamaSualebeli cvladebisa da procesebis Seswavlaze mimarTuli kvlevebiT, romlebic gansazRvravs Sefasebis implicitur zegavlenas sxvadasxva pirovnul aspeqtebze (aqtivobis mimarT motivacia, unar-Cvevis aTvisebis done, Sesrulebis xarisxi, atitudi, TviT-kogniciebi da a.S.). am procesTa sistematiuri Semowmeba da Seswavla, savaraudod, momavalSic aqtualuri iqneba, rogorc Teoriuli, aseve praqtikuli mosazrebiTac, magram, amavedros, wamoyenebuli aranakleb moTxovnebis mniSvnelovania ufro mkacri maT safuZvelze sistematizacia praqtikaSi gamoyenebis SesaZleblobebis daxvewis da gamartivebis mizniT. sxvagvarad Tu vityviT, saWiroa es mravalmxrivi codna safuZvlad daedos da, Sesabamisad, gaaumjobesos Sefasebis marTebulad, koreqtulad gamoyenebis SesaZleblobebi aralaboratoriul, bunebriv pirobebSi, rac sakmaod rTul amocanas warmoadgens: Tu gaviTvaliswinebT Sefasebis mimarT zemoTaRniSnul ZiriTad moTxovnaTa simravles, meoresmxriv ki cxovrebiseul situaciaTa mravalferovnebas (igulisxmeba, rogorc specifikuriM_ magaliTad, miRwevis situaciebi, aRzrdis, medicinis da a.S. sferoebi, aseve sayofacxovrebo _ sazogadoebrivi da pirovnebaTSorisi urTierTobebi), calkeul SemTxvevebSi sakmaod rTuli iqneba Sefasebis yvela ZiriTadi negatiuri da pozitiuri zemoqmedebis matarebeli maxasiaTeblis gaTvaliswineba. amavedros, davuSvebT SesaZloa verbaluri es mizani Sefasebis savsebiT pozitiuri miRwevadi gaxdes, zegavlenis Tu Sesaxeb 54 zemoTaRniSnuli moTxovnebidan ramodenimes gaerTianebis SesaZleblobas anu ramodenime maxasiaTeblis warmodgenas erTi, ufro farTo kategoriis saxiT, romelic iTvaliswinebs am maxasiaTebelTa ZiriTad efeqtebs. aseve mniSvnelovania Sefasebis Sinaarsobrivi, anu, Tu SeiZleba ase iTqvas, Tematuri Tavisuflebis uzrunvelyofac ise, rom adamianis ara mxolod qceviTi, aramed pirovnuli gamovlinebis, Tvisebisa da unaris, agreTve aqtivobis Sedegis Sefasebac, zogadad, gaxdes usafrTxo (pirobiTi TviTfaseulobis gancdis aRZvrisa ganviTarebis TvalsazrisiT) matarebeli. amgvari da da qcevis amavedros mcdelobis araadafturi pozitiuri mizanSewonilebis nimuSis implikaciis sasargeblod metyvelebs ZiriTadad ori garemoeba, romelTaganac pirveli aRniSnuli maxasiaTeblebis pozitiuri zegavlenis pirobiTobasa da SezRudulobaSi mdgmareobs, meore ki zogierTi kriteriumis mizanSewonilebas ayenebs eWvs qveS, da, amdenad maTi mniSvnelobis gadaxedvis saWirebas qmnis. pozitiuri implicituri zegavlenis pirobiToba gulisxmobs, rom ganxilul maxasiaTebelTa pozitiuri zegavlena absoluturi (universaluri) ar aris anu SesaZloa garkveul pirobebSi sruliad arasasurvelic (gudmani... aRmoCndes. 2004:248–262) EmagaliTad, aRiarebulia, uaxlesi rom moncemebis ukukavSiris mixedviT specifikurobis maRali xarisxi sasargebloa sawyisi SesrulebisaTvis, magram amcirebs kvlevisa da swavlis moTxovnilebas (swrafvas), rac saWiroa Semdgom, ufro damoukideblad SesrulebisaTvis. aRmoCnda, rom ukukavSiris specifikurobis zrda pozitiurad moqmedebs praqtikul Sesrulebaze, magram am efeqtma ver gauZlo dros da amocanis modifikacias (anu ar aRmoCnda droSi gamZle da amocanis cvlilebis drosac ar gamovlinda). garda amisa, ukukavSiris specifikuroba negatiur zemoqmedebas axdens kvlevis doneebze da, Sesabamisad, swavlis mTlian procesze, gansakuTrebiT rTul masalebze gadasvlisas maRal klasebSi (gudmani... 2004:248–262). ramdenadme SezRudulia agreTve Zalisxmeva-fokusirebuli Sefasebis pozitiuri efeqtic: gamosavali xSirad misi zedmetad asocirdeba aqcentireba unaris an sisustesTan, warumatebeli rasac xSirad mozrdilebTan unarsa da Zalisxmevas Soris kavSiris ukuproporciuli 55 xasiaTiT (kovingtoni... xsnian 1984:5-20; niholsi, 1978:800-814; legeti, 1986:146). gansakuTrebiT es exeba xangrZlivi warumateblobis situaciebs, sadac Zalisxmeva-fokusirebuli asocirdeba (henderlongi... Zalisxmevaze warmatebis 2002:774-795). fokusirebuli situaciebSi ukukavSiri aRsaniSnavia Sefasebis da unaris pozitiuri faqtiurad ar deficitTan agreTve, efeqti rom mcirdeba gansxvavdeba unar- fokusirebuli Sefasebis zegavlenisagan (kaminsi da dveki, 1999), zogjer ki gacilebiT naklebad pozitiuric Zalisxmeva-fokusirebuli Seqeba aris. aRmoCnda irelevanturia agreTve, Sesrulebis rom swrafad, myisierad gaumjobesebis mimarT, magaliTad, gamocdis, testirebis da a.S. standartebTan dakavSirebul miRwevis situaciebSi, sadac mnSvnelovania Sesrulebis xarisxze gansakuTrebulad zrunva (kostneri, 1987:383–390; Sanki 1983:848-856; Sanki 1994:75-99; Sanki 1996:111). Sefasebis informaciuli pozitiurobis xarisxic situaciaSi maneris ramdenadme individisaTvis implicituri damokidebuli sakuTari zegavlenis aRmoCnda mocemul kompedenturobis aRqmis aqtualurobaze (koni 1993:126-128; kasti... 1988:514-523; kostneri, 1987:383–390). sxvagvarad Tu vityviT, ukukavSirSi, romelic pirdapiri Sefasebis garda impliciturad mianiSnebs individis kompedenturobazec, kompedenturobis Sesaxeb informaciis Semcveloba individze pozitiur zegavlenas axdens mxolod im SemTxvevaSi, situaciis pirobebiT aris aqtivobis erTerT mTavar Tu kompedenturobis aRqmis mniSvnelovneba gansazRvruli da Sesabamisad, individisaTvis mizans warmoadgens (kostneri, 1987:383–390). Aamdenad, situaciebSi (magaliTad, gasarTobi TamaSebi, sadac Sejibrebis komponenti ar figurirebs), sadac kompedenturobis Sesaxeb informacia irelevanturia, am maxasiaTeblis mniSvnelovneba SesamCnevad mcirdeba. verbalur ganxiluli socialur moTxovnebis rekomendaciebi sakmaod ukukavSirTa SeiZleba kargad Cans (garkveuli vuwodoT, Sefasebis gamoyenebis mimarT zemoT maT ufro TvalsazrisiT vidre moTxovnebi) procesze SezRuduloba orientirebis moTxovnis magaliTze: relevantur kvlevaTa Sedegebis mixedviT (miuleri 1998:33-52; keminsi... procesze 1999:835-847), da ara rogorc Sedegze vnaxeT, an umjobesia ukukavSiri pirovnebaze/Tvisebaze iyos fokusirebuli. 56 yuradReba, qeba (waqezeba) da saerTod, Sefaseba mimarTuli unda iqnas Zalisxmevasa da samuSao strategiebze, rac niSnavs, rom adamiani unda vaqoT misi muSaobis procesisaTvis (amocanaze, efeqtur strategiebze, rTuli amocanebis mimarT mondomebaze fokusireba) da ara Sedegis, produqtis an im unarisTvis, romlis wyalobiTac Sedegi iqna miRebuli. magram miRwevis situciaTa aralaboratoriul pirobebSi) umravlesobaSi (gansakuTrebiT adamianisTvis xSirad aseve aqtualuri xdeba Sesrulebis Sedegis, produqtis Sesaxeb garkveuli informaciis floba/miReba (dveki... 1988:256-273). amdenad, miuxedavad imisa, rom Sesrulebis miznebze orientaciis Sedegad viTardeba warumateblobis mimarT mowyvladoba, Sesrulebaze zrunvac SeiZleba iyos garkveuli mniSvnelobiT adafturi. adamianisTvis sakuTari magaliTad, unarebis zogjer Sefaseba Zalian an maTi mniSvnelovania unaris Sesaxeb pozitiuri Sefasebis miReba. marTlac SesaZloa zogjer es swavlis miznebis ganxorcielebisTvis kargi winapirobac iyos: sakuTari susti da Zlieri mxareebis obieqturad diagnostireba SeiZleba aucilebeli nabiji aRmoCndes swavlis procesSi. agreTve pozitiuri Sefasebis miReba im adamianebis codnis mxridan, miRebisa aucilebeli vinc da etapi adekvaturobis flobs mniSvnelovan unar-Cvevebis aRmoCndes. damtkicebaze resursebs, aTvisebisken swrafvisTvis sinamdvileSi, mometebul SesaZloa mxolod zrunvas da aseve sakuTari wuxils mihyavs adamiani swavlis im potenciurad faseuli SesaZleblobebis ignorirebis, aridebis an mitovebisaken, romlebsac aRZravs problemebi. sxvagvarad rom vTqvaT, Sedegis realisturi interpretacia sasargebloa imis gansasazRvrad, Tu ra raodenobis Zalisxmevis gamoyeneba dasWirdeba da ra unar-Cvevis aTviseba uWirs adamians, Sesrulebis romeli aspeqtebi SeuZlia ukve gaaZlieros daZleulad Sinagani CaTvalos. motivacia, SesaZloa agreTve amgvarma momaval informaciam Sesrulebaze kontrolis gaZlierebis gancda anu Tu Sefaseba garkveulwilad da ara kategoriulad mianiSnebs sasurveli standartis Sesaxeb, individisTvis gasagebi gaxdeba, ras unda miaRwios momavalSi msgavsi gamowvevis dros. garda amisa, aqtivobaTa umravlesoba, maT Soris gasarTobi TamaSic, ramdenadme Seicavs miRwevis komponents da amdenad, dakavSirebulia 57 Sesrulebis xarisxTan an produqtTan. SesaZloa Sesrulebis Sedegi adamianisTvis ar iyos mTavari mocemuli aqtivobis ganxorcielebisas anu meorexarisxovani mniSvneloba eniWebodes, magram garkveulwilad mainc erTgvar dainteresebas iwvevdes masSi. bunebrivia agreTve interpersonaluri urTierTobis sferoSic adamianis daintereseba sakuTari unarebis an sxva adamianebis mxridan misi pirovnuli Tvisebebis SefasebiT. magaliTad, Tu Sesrulebis Sedegis Sefaseba realisturad warmoadgens obieqtur informaciis miwodebas, asaxavs warmatebas Sefasebas, rac igi daexmareba an warumateblobas uzrunvelyofs adamians anu sasargeblo aqtivobaSi CarTvis regulaciaSi (delini... 1994:219-241; kanousi... 1981:97-115; Sanki... 1997:195-208; stipeki 2002:54-67). sxva adamianTa mxridan sakuTari Tvisebebisa da unarebis Sefasebis mimarT interesi uamrav kvlevaSia aRwerili, rogorc mxardaWeris (aloi... mopovebis_self-enhancement 1988:223-265; baumeisteri 1982:3-26; bridli 1978:56-71; brouni... 1988:4445-453; kempbeli 1986:281-294) an mekoncefciis 1969:300-305, bunebrivi mizniT (adamsi... Semowmebis_self-verification leventali... socialuri 1969:295-296, sveni... urTierTobebis (mxardaWeris, gamarTlebis 1964:19-25; 1982:59-66) procesSi mopoveba leventali... moTxovnileba: adamianebi an sxvadasxva Tavdajerebulobis gaZliereba) uneburad mainc iTxoven da Tavadac axdenen erTmaneTis xasiaTis, pirovnuli Tvisebebis Sefasebas ubralo diagnozismagvari komentaris, Seqebis an sayveduris saxiT. amdenad, savsebiT gamarTlebulia ukukavSiris iseTi maxasiaTeblis Ziebis mcdeloba, romelic Tvisebaze, unarsa da Sedegze fokusirebis SemTxvevaSic ar kargavs Tavis pozitiur implikacias. meore garemoeba, romelic ramodenime maxasiaTeblis erTi, ufro farTo kategoriis zogierTi saxiT moTxovnis, fokusirebis warmodgenis kerZod, moTxovnis mizanSewonilebaze Sefasebis relevanturobas Sinaarsis exeba. miuTiTebs, Zalisxmevaze pirvel rigSi, aRsaniSnavia, rom Zalisxmeva unarTan SedarebiT gacilebiT viwro cnebiT kategorias warmoadgens, rac maTi, rogorc ukukavSiris erTi maxasiaTeblis ganzomilebaTa Tanafardobas mniSvnelovnad cvlis (anu am cnebaTa mniSvnelobebi xvedriTi wonis TvalsazriT gansxavebulia). 58 magaliTad, unari SesaZloa exebodes sxvadasxva afeqtur (zogadi an specifikuri mgrZnobiarobis xarisxi, xasiaTis emociuri aspeqtebi da a.S.), kognitur (magaliTad azrovneba, mexsiereba da a.S.) da socialur SesaZleblobebsac ki (TanamSromlobiToba, tolerantoba da a.S.). misgan gansxvavebiT Zalisxmeva motivaciuri (swrafvis) Sinaarsobrivad komponentis Zalze garda SezRudulia erTgvari da sxeulebrivi, inteleqtualuri, kognituri da/an emociuri daZabulobis mdgomareobas aRniSnavs. igi garkveuli TvalsazrisiT nebismieri unaris gamomuSavebis mimarT instrumentarul saSualebadac ki SeiZleba iqnas aRqmuli. amavedros, miuxedavad imisa, rom Sefasebis maxasiaTebelTa Seswavlaze mimarTuli kvlevebis umravlesoba ufro xSirad saswavlo procesTan aris asocirebuli, Zalisxmevaze orientireba Sinaarsobrivad mainc gacilebiT specifikuria da mxolod (exclusively) miRwevis situaciebSi SeiZleba CaiTvalos relevanturad. garda amisa, SesaZloa Zalisxmevaze fokusirebuli Sefasebis aRniSnuli efeqti pozitiuri aRmoCndes mxolod imdenad, ramdenadac igi proces-relevanturia anu gamoixateba, rogorc procesi (magaliTad, "Tqven marTlac mondomebiT imuSaveT"; "mTeli arsebiT fiqrobT amocanis dasrulebaze" da a.S.). amis gamo SeiZleba Seiqmnas STabeWdileba, rom Zalisxmeva procesis erTerT saxeobad SegviZlia warmovidginoT, rogorc erTgvarad gvTavazobs kidec zogierTi mkvlevari (henderlongi... 2002:774795): Seqebis zegavlenis ganxilvisas henderlongi da leperi aRniSnaven, rom unarsa da Zalisxmevaze orientirebuli Seqeba SeiZleba CavTvaloT ufro farTo kategoriis _ pirovnebasa anu Tvisebaze-orientirebuli da procesze orientirebuli Seqebis qve-kategoriad, rac, Tu ufro Rrmad davfiqrdebiT, Zalisxmevis ase martivad myari ar moxerxdeba. warmovidginoT Tundac pirovnuli Taviseburebis saxiT Tvisebis, formulirebis SesaZlebloba. magaliTad, Sinaarsobrivad Zalisxmevaze fokusirebuli ori ukukavSiri SesaZloa erT SemTxvevaSi warmodgenili iyos procesis saxiT (magaliTad, "amocanis SesrulebisaTvis Tqven marTlac didi Zalisxmeva gagiRiaT"), xolo meore SemTxvevaSi _ unaris an Tvisebis saxiT (magaliTad, "Tqven gaxasiaTebT didi ZalisxmeviT muSaobis unari amocanis Sesrulebisas"), rac ukukavSiris miwodebis 59 formazea damokidebuli (“mondomebis”) an ukukavSiri da "unaris" "amocanis (arapirdairi, nagulisxmebi "Tqven imisa, msjelobis ar rom sityva Tqven unari" mniSvnelobiT) gaxasiaTebT ar magaliTad, gamoiyeneT implicituri sruliad logikuri ukukavSiris “Zalisxmevis” Taviseburebebze. Sesrulebisas logikuri miuxedavad vTqvaT, semantikur gamoamJRavneT) ukukavSirisagan ara, SinaarsiT gansxvavdeba msjelobis Sinaarsobriv (an unari". fokuss orive SemTxvevaSi unari warmoadgens, pirveli saxiT formulireba gulisxmobs (impliciturad moiazrebs), rom saubaria erT situaciaSi unaris gamovlenaze, meore saxis anu ganzogadebulad formulireba ki exeba saerTod unaris arsebobis faqts. Sesabamisad, SeiZleba vifiqroT, rom Zalisxmevasa implicitur mxolod da efeqts maTi moTxovnas unarze fokusirebuli sinamdvileSi, miwodebis Sefasebis forma ukukavSirebis savsebiT (am Zalisxmevaze SesaZloa, SemTxvevaSi fokusirebis gansxvavebul gansazRvravdes ganzogadeba), Sesaxeb rac sruliad aufasurebs, radganac Zalisxmevis unaris, Tvisebis saxiT formulirebis SemTxvevaSi (magaliTad, "TqvenTvis damaxasiaTebelia Zalisxmevis gaReba muSaobisas"; bolomde "Tqven gaxasiaTebT misayvanad" da a.S.) mTeli ZalisxmeviT Sefasebam SesaZloa muSaoba myar saqmis Tvisebaze fokusirebuli ukukavSiris msgavsi efeqti moaxdinos. aseT SemTxvevaSi Sefasebis Zalisxmevaze orientirebis moTxovna irelevanturi aRmoCndeba: _ zogierTma Zalisxmevis mkvlevarma wamoayena formulirebis kidec SemTxvevaSi sakiTxi Tvisebis ukukavSiris saxiT zegavlenis Seswavlis saWiroebis Sesaxeb (miuleri 1998:33-52; kaminsi... 1997:835-847). amrigad, rogorc vxedavT, aRniSnuli maxasiaTeblebis pozitiuri zegavlenis pirobiToba da SezRuduloba, agreTve Sefasebis garkveul maxasiaTebelTa ramdenadme urTierTgadamfaravi mniSvnelobebi maTSi saTanadod garkvevas da, ufro naTlad, gansazRvruli kategoriis saxiT gaerTianebis mcdelobas savsebiT aqtualurs xdis. 1.4. ganzogadeba da konkretizacia, rogorc ganzogadebuloba- specifikurobis, pirovnebaze (Tvisebaze)-procesze fokusirebulobisa da 60 unarze-Zalisxmevaze orientirebulobis implicitur efeqtebze pasuxismgebeli procesebi 1.4.1. ganzogadebis procesis negatiuri implicituri Taviseburebebi ukukavSiris calkeul maxasiaTebelTa erT kategoriad gaerTianeba, cxadia, moiTxovs erTismxriv, im saerToa ZiriTadi procesis TviToeuli gansazRvras, maxasiaTeblisaTvis da romelic amavedros asaxavs mimarTebas mis urTerTdapirispirebul aspeqtebs (mxareebs) Soris (magaliTad, unarsa da Zalisxmevas Soris, pirovnebas an Tvisebasa da process Soris). maxasiaTebelTa aRqmasTan Mmeoremxriv, implicitur procesi pasuxs zemoqmedebaze dakavSirebul potenciuri es gancdiT SesaZleblobebis unda anu aseT am TviT-faseulobis aspeqtebze aRqma). agebdes (autonomiurobis, process pirveli sami maxasiaTeblis SemTxvevaSi warmoadgens ganzogadeba, romlic safuZvlad udevs, rogorc ganzogadebulobis, aseve pirovnebaze (Tvisebaze) fokusirebulobisa da unarze orientirebulobis negatiur implicitur zegavlenas da, amdenad, iZleva am maxasiaTebelTa ufro farTo kategoriad gaerTianebis saSualebas. ganzogadebuloba-specifikuroba, rogorc ukukavSiris maxasiaTebeli, cxadia, TavisTavadac gulisxmobs, rom am aspeqtebs Soris mimarTebis ganmsazRvrel process ganzogadeba warmoadgens, unarze-Zalisxmevaze fokusirebulobisa da pirovnebze(Tvisebaze)-procesze orientirebulobis SemTxvevaSi ki mas naklebad aqceven yuradRebas, Tumca pirobiT TviTfaseulobasTan dakavSirebuli gancdebis aRmocenebas, (garegani kontrolisa da potenciur SesaZleblobaTa SezRudulobis gancdebs) unarsa da pirovnebaze(Tvisebaze) SemTxvevaSic rogorc swored ukve Zalisxmevis miwodebis ganzogadebis aRvniSneT ganzogadebis warmovadginoT, procesi procesi (winamdebare gansxvavebuli formiT fokusirebuli aris azrovnebiTi 33-35), sinamdvileSi ganpirobebuli, gansazRvravs. rogorc gansazRvravs. magaliTad, naSromi: implikaciebi ukukavSirebis kerZod, unarisa ukukavSiris romelsac Tavismxriv azrovneba operaciebis da SeiZleba periodulad 61 Sesrulebis anu garkveuli kognituri procesebis Sedegad gamomuSavebuli unari. Sesabamisad, konkretuli amocanis Sesrulebis safuZvelze azrovnebis Sefaseba warmoadgens garkveuli inteleqtualuri procesis, an, Tundac Zalisxmevis ganzogadebul Sefasebas, romelic nebismier konkretul SemTxvevaSi aRemateba, ar Seesabameba individis uSualo gamocdilebas anu individs ar gaaCnia sakmarisi sensoruli safuZveli aseTi SefasebisaTvis. sxvagvarad rom vTqvaT, adamianisaTvis naklebad SesaZlebelia igrZnos sakuTari inteleqtis koeficientis Sesabamisoba amocanis Sesrulebisas gancdilTan, radganac azrovnebis unari, rogorc zogadi, abstraqtuli cneba ramdenadme scdeba individis konkretul (amocanis Sesrulebis) gamocdilebas, romlis safuZvelzec man miiRo es Sefaseba. Aamdenad, azrovnebis, rogorc zogadi unaris Sefasebis miRebisas igi advilad kargavs sakuTari marTvis mimarT Zalisxmevaze ndobas (e.w. fokusirebuli autonomiurobis ukukavSiri, SesaZleblobebis gancdas). romelic Aamavedros, dRemde aRweril kvlevebSi formulirebulia ara rogorc individis Zalisxmevis gawevis zogadi unari, Sesrulebisas aramed, rogorc gamoCenili garkveuli mondomebuloba, konkretuli erTgvarad amocanis Seesabameba, ar scdeba individis konkretul gamocdilebas. Sedegad, individs ufro advilad mohyavs igi SesabamisobaSi gamocdilebasTan da autonomiurobis, sakuTari SesaZleblobebis kontrolis gancdac uZlierdeba. ramdenadac unari (ganzogadebulad Sefasebis SemTxvevaSi) ar aRiqmeba, rogorc grZnobadi da kontrolirebadi, unar-fokusirebuli Sefasebis SemTxvevaSi autonomiurobis dakargvis gancdasTan erTad mosalodnelia individma gamoavlinos qcevis araadafturi nimuSis komponentebi, magaliTad, aqtivobis Tavidan aridebis tendencia, rac sruliad gasagebi iqneboda: pasuxismgeblobis aReba inteleqtis koeficientis maCvenebelze, romelic, cxadia, gancdaSi ar eZleva adamians, ramdenadme arabunebrivic ki aris, rasac ver (adamians vityviT azrovnebis Tavisuflad SeuZlia procesSi gamoyenebul pasuxismgebloba aiRos Zalisxmevaze imaze, rom momavalSi amocanis Sesrulebisas, vTqvaT, ifiqrebs amocanis amoxsnaze). aseT SemTxvevaSi individi grZnobs, rom Zalisxmevas, romelic azrovnebis 62 procesis ganxorcielebaSi mdgomareobs, igi akontrolebs (anu maszea damokidebuli ifiqrebs Tu ara). mniSvnelovania agreTve aRvniSnoT, rom unaris, rogorc ZalisxmeviT gamomuSavebuli Sedegis anu ganzogadebulad Sefaseba, erTgvari diagnozis saxes atarebs, rac gulisxmobs Semfaseblis mxridan individis gansxvavebuli qmedebis SesaZleblobis ignorirebas da Sesabamisad iwvevs potenciur SesaZleblobaTa SezRudulobis gancdas, rac aseve dakavSirebulia pirobiTi TviT-faseulobis aRqmasTan. amrigad, SeiZleba vifiqroT rom cvalebadobisa da mudmivobis (anu potenciur SesaZleblobaTa SezRudulobis/SeuzRudaobis), aseve aRqmuli kontrolis implikacia, Zalisxmevaze razec TiTqos fokusirebuloba, pasuxs agebs sinamdvileSi unarsa miwodebis da formiT ganisazRvreba, miwodebis formas ki, Tavismxriv, ganzogadebis procesi gansazRvravs. ganzogadebis procesi gansazRvravs agreTve pirovnebaze(Tvisebaze) da procesze orientirebul ukukavSirTa miwodebis formasac, rac, Tavismxriv ganapirobebs gansxvavebul implicitur efeqtebsac. kerZod, pirovnebaze kvlevaSi (Tvisebaze) fokusirebuli warmodgenilia faqtoris garkveul (kritikuloba, ganzogadebuli situaciaSi agresiuloba, Sefasebis saxiT. Sefaseba yvela relevantur gamovlenili simamace, magaliTad, Sinagani sikeTe da ukukavSiri a.S.) "Tqven gaxasiaTebT sakuTari Tavis kritikulad Sefasebis tendencia" an "Tqven TviTkritikuli xarT" aRniSnavs ara TviTkritikulobis gamovlenis erT konkretul SemTxvevas (faqts), aramed warmoadgens daskvnas rig sxva SemTxvevebSi am faqtiurad, es cxovrebiseuli gamovlenis Tvisebis aris individis rac, gancdils albaTobis warsuli ganmavlobaSi cxadia, da, maRali mTeli gamocdilebis Sefaseba, aqtivobisas gamovlenis da Sesaxeb. momavali TviTkritikulobis scildeba nebismieri konkretuli Sesabamisad, amcirebs individis autonomiurobis gancdas (adamianis darwmunebulobas ama Tu im Tvisebis flobisa Tvisebaze da an warmodgenilia gamovlenis TavisuflebaSi). pirovnebaze pirovnebasTan meoremxriv, ukukavSiris fokusirebisas pirovnuli asocirebulad anu Tviseba rogorc misi 63 ganuyofeli nawili, rac gulisxmobs mis erTgvar identificirebas am TvisebasTan. es garemoeba winaswarmetyvelebadobas, SesaZleblobebze xazs usvams gansazRvrulobas mianiSnebs. magaliTad, da pirovnebis mis ukukavSiri SezRudul "Tqven simamace gaxasiaTebT" (an "Tqven mamaci adamini xarT")'impliciturad gamoricxavs sawinaaRmdego Tvisebis _ simxdalis gamovlenis SesaZleblobas swored Tvisebis pirovnebasTan asocirebis, identificirebis gamo. sxvagvarad rom vTqvaT, SesaZloa adamianma zogjer simamace gamoiCinos, zogjer ki simxdale, magram Sesabamisad, erTgvarad Tu mxdali zRudavs igi ver mamacia iqneba. adamianis anu asocirebulia amdenad, Sefasebis Tavisufal qmedebas, simamacesTan, aseTi sakuTari formac Tavis gansxvavebulad gamovlinebis SesaZleblobis ignorirebas axdens. amrigad, rogorc aRmoCnda, ganzogadebis procesi gansazRvravs ganzogadebulobis, pirovnebaze(Tvisebaze) fokusirebulobisa da unarze orientirebulobis negatiur implicitur zegavlenas anu pirobiTi TviTfaseulobis aRqmasTan dakavSirebul gancdiT aspeqtebs (autonomiurobis dakargvis, potenciuri Sesabamisad, SesaZleblobebis mizanSewonilia SezRudulobis aRqma). ganzogadebuloba-specifikurobis, pirovnebaze (Tvisebaze)-procesze Zalisxmevaze orientirebulobis fokusirebulobis erT, SedarebiT da farTo unarze- kategoriad gaerTianeba ganzogadebis procesis safuZvelze moxdes. aseT SemTxvevaSi, cxadia, aucilebelia ganisazRvros ganzogadebis sawinaaRmdego procesic, romelsac eyrdnoba Zalisxmevaze fokusirebuli, procesze orientirebuli implicituri zegavlena da specifikuri (autonomiurobis, Sefasebis pozitiuri SeuzRudavi potenciuri SesaZleblobebis aRqma). am saerTo fokusirebuli ukukavSirebi, komponents, da romelsac procesze warmoadgens Seicavs, orientirebuli, mocemuli momentis, rogorc Zalisxmevaze aseve specifikuri arsebuli situaciis gaTvaliswineba, rac Zalisxmevisa da procesis Sefasebis SemTxvevaSi „aq da amJamad“ qmedebiT, specifikurobis SemTxvevaSi ki garkveuli proceduris aRweriT (strategias, meTodi) gamoixateba. samive SemTxvevaSi Sefaseba exeba da ar Sordeba mocemuli situaciis farglebs. amdenad, 64 igi ufro Seesabameba individis sensorul gamocdilebas, rac, rogorc ukve aRvniSneT, asocirebulia autonomiurobis gancdis gaZlierebasTan. rac Seexeba potenciur SesaZleblobaTa SeuzRudaobis aRqmas, TviTfaseulobis am gancdiT aspeqts gacilebiT naklebad aqceven yuradRebas socialuri SesaZloa Sefasebis upirobo pozitiuri pozitiuri implikaciebis yuradRebis ganxilvisas, aRqmis efeqtis rac misaRebad keTilsasurveli klimatis Seqmnis rTuli, kompleqsuri xasiaTiT iyos ganpirobebuli (rojersi SeuzRudaobis implikacias klinikuri SesaZloa fsiqologebi adafturi 1961:136-147). qcevis da potenciur adaftur nimuSTan fsiqoTerapevtebi qcevis gansxvavebul SesaZleblobaTa ZiriTadad ukavSireben, aspeqtebze Tumca amaxvileben yuradRebas (fsiqoTerapiis garkveul TeoriebSi ufro metad SeimCneva pozitiuri TviT-kogniciebis, sakuTari Tavis Sesaxeb warmodgenis gaumjobesebisa da zogadad pirovnuli zrdis anu ganviTarebis sakiTxTa aqcentireba, zogierTi mimarTuleba ki upiratesobas dabrkolebebisa da problemebis daZlevisaTvis adekvaturi unar-Cvevebis gamomuSavebas anu uSualod adaftaciis sakiTxebs aniWebs). amdenad, mizanSewonilia es implikacia da masze pasuxismgebeli procesi fsiqoTerapiul TeoriaTa konteqstSi iqnes ganxiluli. 1.4.2. potenciur SesaZleblobaTa SeuzRudaobis implikacia fsiqoTerapiul TeoriaTa konteqstSi: Sefasebis konkretizaciis procesi fsiqoTerapiis TeoriebSi didi yuradReba eqceva arapirdapiri, faqizi zemoqmedebis SesaZleblobebsa da formebs, maT Soris, cxadia, verbalur ukukavSirTa struqturasac. zemoqmedebis implicituri aspeqtebis mimarT praqtikos fsiqologTa aseTi daintereseba sruliad bunebrivia, Tu mxedvelobaSi miviRebT im garemoebas, rom socialuri da pirovnebaTSorisi sferos exeba zegavlena da maTi amavdroulad gansakuTrebuli ZiriTad pasuxismgeblobis samuSao instrumentsac warmoadgens. amdenad, am TemasTan dakavSirebiT metad sagulisxmo da Rirebulia garkveul fsiqoTerapiul mimarTulebaTa poziciebi, romelTa mixedviTac damokidebulebis garkveuli gaucnobierebeli aspeqtebi 65 pirdapir ki ar arapirdapir, aisaxeba calkeuli struqturis formis ukukavSiris CarTuli meSveobiT, SinaarsSi, sityvis rac an niSnavs, aramed gamoixateba TviTon verbaluri rom Sefasebis forma TavisTavad gulisxmobs (impliciturad moiazrebs) garkveul informacias, romelsac individi gaucnobiereblad gascems da Rebulobs. xSirad es implicituri informacia ganviTarebis safuZveli qcevis xdeba. adafturi/araadafturi Ees mosazreba, cxadia nimuSis potenciur SesaZleblobaTa SeuzRudavobis implikaciazec vrceldeba. magaliTad, neirolingvisturi programirebis mixedviT potenciur SesaZleblobaTa SeuzRudavobis implikacias (generalizacia anu iwvevs ganzogadeba, universaluri gamotoveba, damaxinjebuli, gaRaribebuli samyaros modelis, procesebis gamrudeba) mier agreTve sakuTar Tavsa da sxva adamianebze warmodgenis aRdgenis procesi, romelic uSualo gamocdilebasTan kavSiris damyarebaSi anu konkretuli gamocdilebis aRdgenaSi mdgomareobs (grindleri... 1995:68). kerZod, neiro-lingvisturi programirebis mixedviT universaluri procesebi generalizacia (puseliki... 1995:13), modelebis (ganzogadeba), romelTa Seqmnis arsic unaria, gamotoveba simboloebiT erTismxriv da gamrudeba manipulireba samyaros anu modelirebiT uzrunvelyofs adamianis orientirebas am samyaroSi da xels uwyobs mis zrda-ganviTarebas, meoremxriv adamians ganviTarebis Semdgomi ki Seqmnili saSualebas modelis ar SezRuduloba aZlevs. magaliTad, generalizacia anu ganzogadeba warmoadgens process, romlis drosac ama Tu im individisTvis damaxasiaTebeli modelis elementebi anu nawilebi wydeba modelis Seqmnis wyaros - sawyis gamocdilebas da iwyebs im kategoriis gamocdileba reprezentirebas, mxolod kerZo romelTan SemTxvevas mimarTebaSic warmoadgens. mocemuli erTismxriv, generalizaciis anu ganzogadebis unari mniSvnelovan rols asrulebs Cvens warmatebul sasargebloa urTierTqmedebaSi gaxurebul qurasTan samyarosTan. Sexebisas magaliTad, damwvrobis miRebis gamocdileba ganvazogadoT da gamovitanoT daskvna, rom cxel qurasTan Sexeba ar SeiZleba. magram, Tu Cven ganvazogadebT am gamocdilebas iseTi mtkicebulebis saxiT, rogoric aris, magaliTad "qurebi saSiSia da 66 saWiroa moveridoT oTaxebs, sadac isini dgas", Cven yovelgvari aucileblobis gareSe SevizRudavT samyaroSi moqmedebis Tavisuflebas. aqedan gamomdinare, damokidebulia arCevanis gamocdilebis mravalferovneba ganzogadebis garkveulwilad xarisxsa da mizanSewonilebaze. usiamovno gancdebTan dakavSirebuli gamocdileba ganzogadebis Sedegad SesaZloa gavrceldes ufro farTo kategoriis movlenebze, ufro masStaburi, Sesabamisad, sruliad dauZleveli gaxdes. magaliTad, daskvna _ "anas ar vuyvarvar" SeiZleba ganzogaddes mtkicebulebad _ "qalebs ar vuyvarvar", rac mniSvnelovnad arTulebs problemis gadaWras. generalizacia, (gamrudeba da gamotoveba) erTismxriv sasargebloa, radgan rTulsa da mravalferovan samyaroSi adamians orientaciis saSualebas aZlevs, magram meoremxriv, (Tu, ra Tqma unda adamiani CaTvlis, rom samyaros miseuli modeli da TviTon samyaro identuria), modelis gaubraloeba da gamartiveba (sawyisi gamocdilebis detalebis, nawilebis dakargvis gamo) pirovnebas moqmedebis SesaZleblobebs uzRudavs da mwiri arCevanis winaSe ayenebs. ganzogadebis procesis meSveobiT SesaZloa individma SeimuSavos wesi "ar gamoamJRavno Seni gancdebi", rac, SesaZloa koncentraciuli banakis pirobebSi sasargeblo aRmoCndes. Cveulebriv pirobebSic es wesi warmatebiT daicavs adamians sxva individTa mxridan uaryofis usiamovno gancdebisaganac, samagierod ar miscems mas sxva adamianebTan siaxlovis gancdis saSualebas, rac martoobisa da usargeblobis grZnobebs iwvevs. amdenad, n.l.p.-Si pacientis generalizebul warmodgenebTan muSaoba gulisxmobs pacientis sawyis gamocdilebasa da misi samyaros models Soris kavSiris aRdgenas, generalizaciis Sedegad aRmocenebuli dauZleveli dabrkolebis dayvanas raime garkveul movlenamde, romelTan gamklavebis dawyebac pacients SeuZlia da bolos, pacientis modelis gamdidrebas farTo da arCevans. Sevsebas detalebiT, arCevanis rac uzrunvelyofs mravalferovneba moqmedebis damyarebuli iqneba gansxvavebebze, romlebic adre ar iyo warmodgenili modelSi. am mizanTa miRwevisaTvis ZiriTad relevantur process warmoadgens generalizaciis sawinaaRmdego procesi _ e.w. siRrmiseuli reprezentaciis aRdgena, rac ganzogadebul warmodgenaTa da SefasebaTa dakonkretebaSi mdgomareobs 67 da uzrunvelyofs individis potenciur SesaZleblobaTa SeuzRudavobis aRqmas. sakuTar SesaZleblobaTa SeuzRudavobis implikaciis Sesabamisi fsiqologiuri procesi fsiqosinTezSi e.w. dis-identifikaciis saxiT aris warmodgenili (asajioli... 1990:119), rac pirovnebisaTvis faseulobasTan, cxovrebis mTavar mizanTan cxovrebiseul rolebTan an mijaWvulobisagan udides umniSvnelovanes anu e.w. TviT- identifikaciebisagan ganTavisuflebas gulisxmobs. Aasajiolis mixedviT TviT-identifikacia, ramdenad mniSvnelovanic ar unda iyos TavisTavad misi sagani (magaliTad modelisa da aTletisaTvis _ fizikuri sxeuli, inteleqtualebisaTvis _ gonebrivi saqmianoba, qalisTvis _ meuRlis an dedis roli da a.S.), ar iZleva wminda TviTobis gamocdilebas da sakmaod mZime Sedegebic mohyveba: individi sinamdvileSi ver Seicnobs, ver acnobierebs sakuTar Tavs, pirovnebis erT nawilTan identifikacia gamoricxavs an Zalze amcirebs sxva pirovnul nawilebTan TviT-identifikaciis SesaZleblobas da amdenad zRudavs, aRaribebs pirovnebas (fsiqoTerapiis konteqstSi es fsiqosinTezis procesis dabrkolebaSi aisaxeba). garda amisa, TviTon sicocxlis, cxovrebis SeuZlebels aTleturi xdis. procesi magaliTad, Zliereba ikargeba TviT-identifikaciis lamazi qali gaxangrZlivebas gardauvlad xanSiSesulobasTan erTad, berdeba, Svilebis momwifebis an sikvdilis SemTxvevaSi ikargeba dedobis funqcia, roli da a.S. es yvelaferi xSirad mZime krizisis mizezi xdeba. dis-identifikaciis procedura gulisxmobs iseT fsiqologiur faqtebsa da movlenebze anu Sinagan procesebze dakvirvebas, ase, vTqvaT, "gonebis Tvalis" warmarTvas, romelTa gacnobierebac SegviZlia anu introspeqcias. Sedegad subieqtis ("me") mier fsiqologiuri procesebi warmodgenilia, rogorc mocemul momentSi arsebuli, cvalebadi da misgan ganyenebuli, magram, rogorc sakuTar TavSi arsebuli da ara, rogorc gareSe movlenad moazrebuli da ukve momxdari. damkvirvebeli ki, piriqiT _ ganicdeba, rogorc mudmivi, stabiluri. Semdgom ukve damkvirvebeli daakvirdes, acnobierebs, aramed rom met-naklebad mas SeuZlia zemoqmedebac ara marto moaxdinos pasiurad sxvadasxva 68 fsiqologiur mdgomareobaTa nakadze. amdenad, dis-identifikaciis Sedegad adamiani grZnobs fsiqologiur procesTa marTvis, maTi flobis SesaZleblobas da amavedros acnobierebs, rom Tavad ufro metia, vidre myisieri mdgomareoba, ar roliT, qceviT a.S., da ganisazRvreba rom misi raime grZnobiT, potenciuri surviliT, SesaZleblobebi SeuzRudavia. rogorc TviTidentifikaciis, aseve dis-identifikaciis procesebi, cxadia aisaxeba enobriv struqturebSi da Tanac savsebiT gansxvavebulad, rac ZiriTadad am ukanasknelTa formiT gamoixateba. magaliTad, TviTidentifikacias asaxavs gamonaTqvamebi "gaRizianebuli var", "ukmayofilo var", "Suriani var" da a.S.'gaRizianebis, ukmayofilebis mdgomareobisagan da Suris miviRebT gancdisagan gamonaTqvamebs: ukmayofilebas", aqtis "me "vgrZnob identificirebis procesebi pirovnebis warmodgenilia saxiT. vgrZnob Surs" SemTxvevaSi dis-identificirebis da a.S. subieqtis garkveuli amadevros, gaRizianebas", erTismxriv 'rogorc ("me") mier cvalebadi SemTxvevaSi "me vxedavT, dis- fsiqologiuri momentis, ganyenebulad, vgrZnob calkeuli magram, rogorc sakuTar TavSi arsebuli da ara, rogorc gareSe movlenad moazrebuli. meoremxriv, subieqti maT ganicdis an sxvagvarad urTierTqmedebs masTan anu aqtiur mdgomareobaSia, rac gamoixateba procesualuri sityvebiT, magaliTad sityviT formulireba "vgrZnob". adamians aZlevs fsiqosinTezis saSualebas mixedviT igrZnos, rom aseTi garkveul momentSi masSi mimdinareobs fsiqologiuri procesi, magram amavedros igi ar aris misi Semadgeneli ucvleli nawili, aramed warmoadgens cvalebad process, poziciaSi imyofeba romelTan (rac mimarTebaSic gulisxmobs pirovneba dominantur marTvis, kontrolis misi SesaZleblobas) da amavedros ar ganisazRvreba, ar Semoifargleba misiT (ufro metia, vidre es procesi), rac qmnis sakuTari SesaZleblobebis SeuzRudaobis, ganusazRvrelobis implikacias. pirovnebis autonomiurobis pirovnuli warmoadgens, mier aRqma, zrdisa k. sakuTari da rojersis rac SesaZleblobebis saerTod ganviTarebis TeoriaSic SeuzRudaobisa humanistur fsiqologiaSi umniSvnelovanes (madi 2002:80) da winapirobas sakuTari Tavis 69 mudmivad cvalebadi gamocdilebis centrad warmodgenas ukavSirdeba, rasac, Cveulebriv "me-koncefciis" rigiduloba abrkolebs. rojersis mixedviT adamianis gamocdilebis bevri mxare (aspeqti) winaaRmdegobaSi imyofeba mis "me-koncefciasTan", ris gamoc maTi srulad gancda aRar xdeba. am mxareebs adamiani amrudebs imisaTvis, rom isini "me-koncefciis" Sesabamisad aqcios, rac zRudavs pirovnebis mier sakuTari Tavis srulad aRqmisa da gamoxatvis SesaZleblobebs. amdenad, fsiqoTerapiis erT-erT ZiriTad mizans rojersis mixedviT "me-koncefciis" gamdidreba, misi moculobisa da moqnilobis zrda warmoadgens, rac misgan gansxvavebuli gamocdilebis gacnobierebisa da "me-koncefciaSi" integrirebis Sedegad miiRweva. rojersi Tvlis, rom fsiqoTerapiis procesSi klientma unda SeZlos realur sensorul da visceralur reaqciaTa Tavisufali SegrZneba am gancdis "me"-Si CarTvis gareSe, rasac axlavs gancda, rom es gamocdileba ar ekuTvnis "me"-s da ar ZaluZs masSi Sevides Semadgenel nawilad. am procesis Sedegad klienti xvdeba, rom sinamdvileSi igi Tavad warmoadgens mravalferovnebiTa sakuTar da gamocdilebas zedapiruli mTeli Tavisi winaaRmdegobrivobiT da nacvlad, rom sakuTar gamocdilebas Seadaros "me-koncefcia" imis da am gamocdilebidan uaryos "me-koncefciisaTvis" SeuTavsebeli fragmentebi, mas SeuZlia mTlian gamocdilebaze dayrdnobiT SeuzRudavad gamoxatos sakuTari Tavi. rogorc vxedavT, autonomiurobisa da potenciur SesaZleblobaTa SeuzRudaobis aRqmis procesi asajiolisa da rojersis mixedviT sakmaod msgavsia. aRweris amas mcdelobac, identifikaciisa mixedviT adasturebs da rojersis romelic saboloo (rojersi mier ramdenadme sinTezis 1998:121), fsiqoTerapiis mogvagonebs miRwevis magram procesis process verbalur dis- asajiolis socialur SefasebebSiBaRniSnuli pozitiuri implikaciebis asaxvis SesaZleblobebi rojersis mixedviT metad SezRudulia. metic, Sinagani procesebis Tavisuflad aRqmisa da SemdgomSi "me-koncefciisaTvis" SeuTavsebeli gancdebis sakuTar aradireqtiuli fsiqologiuri pirovnebaSi fsiqoTerapiis usafrTxoebis integrirebis procesSi klimats misaRwevad fsiqoTerapevti (rojersi rojersis qmnis 1997:41-74), e.w. romlis 70 erTerT umniSvnelovanes pirobasac iseTi garemos Seqmna warmoadgens, sadac klientis rojersis garedan mixedviT anu sxvis Sefaseba mier Sefaseba zogadad gamoricxulia. aZlierebs pirovnebis fsiqologiur rigidulobas. igi ara mxolod pirovnebis sakuTar TavTan anu "me"-s calkeul gaucnobierebel komponentebTan Sinagani saubris blokirebasa da mis potenciur SesaZleblobaTa ignorirebas axdens, aramed qmnis ZiriTad dabrkolebas pirovnebaTSoris urTierTobebSic. Aamavedros, rojersi ar uaryofs Sefasebis mizanSewonilebas iseT institutebsa da dawesebulebebSi, rogoricaa skola da profesiuli ganaTleba, Tumca Tvlis, rom es pirovnebis ganviTarebas xels ar uwyobs. Arac Seexeba implikaciebs, verbaluri rojersis socialuri mixedviT es Sefasebis SesaZlebloba pozitiur mxolod piradi SefasebiTi reaqciebis SemTxvevaSi iqmneba (Tumca am SesaZleblobasac igi ZiriTadad mxolod fsiqoTerapiis konteqstSi aRiarebs da ara, vTqvaT, socialur urTierTobebSi). socialur Sefasebas nebismier rojersi sxva SemTxvevaSi verbalur rogorc adamianis ganixilavs, gamocdilebis ganzogadebas da pirobiT TviTfaseulobasTan asocirebul negatiur implicitur zegavlenas miawers (autonomiurobis, potenciur SesaZleblobaTa konteqstSi SezRuduloba). CarTuli Sefaseba Mmisi mosazrebiT warmoadgens piradi gamocdilebis aRqmis (sakuTari gancdebis da SegrZnebebis) gaumrudeblad, zustad asaxvas, gacnobierebas (Tu, ra Tqma Seesabameba unda, am gamocdilebis gacnobierebuls) kongruentuloba, formulirebas, Tavismxriv, rac da, Sesaxeb Sesabamisad gamoricxavs piradi Setyobineba gamocdilebis srulad kongruentulia. Sefasebis faqtis ganzogadeba saxiT iqneboda, magaliTad, "es qva magaria", "is sulelia", "Sen cudi xar" an "is Wkviania" (rojersi 1998:400) da realobas warmoadgens, rogorc adamianis sakuTar gancdas da ara, rogorc sxvasTan dakavSirebul faqts, obieqtur realobas (rojersi 1999:314). impliciturad piradi aRqmis konteqstSi CarTuli Sefaseba, vTqvaT frazaSi "me ar momwons Tqveni idea", ar ewinaaRmdegeba adamianis potenciur SesaZleblobaTa ganusazRvrelobis, SeuzRudaobis ideas, radganac gamoxatavs pirad reaqcias (cxadia 71 aRniSnul frazaSi Sefasebaa gamoxatuli, magram piradi Sefaseba da ara ganzogadebuli) da, amdenad iZleva gansxvavebuli Sefasebis SesaZleblobas. amrigad, Sefasebis gareSe gancdebis gamoxatvisaTvis aSkara upiratesobis miniWebis miuxedavad, rojersi konkretuli (piradi) aRqmis konteqstSi CarTul Sefasebas garkveul pozitiur implikacias mainc miawers. verbaluri socialuri Sefasebis funqciasa da mis implicitur Taviseburebebs, gansakuTrebuli yuradReba eqceva transaqciul analizSi, radganac es mimarTuleba warmoadgens ara mxolod fsiqoTerpiis, aramed komunikaciis Teoriasac konceftualur socialuri Sefasebis), wanamZRvars reaqciis rogorc (stiuarti (stiuarti (zogadad adamianis 1996:9). am 1996:76) warmoadgens sensoruli fizikuri da Teoriis stimulaciis, fsiqikuri erTerT mosazreba maT Soris janmrTelobis safuZvelis Sesaxeb, romelic pirovnuli da socialuri ganviTarebis erT-erT ganmsazRvrel faqtors warmoadgens. yoveldRiur urTierTobaTa praqtikaSi igi uamravi saxiT gvxvdeba dawyebuli intimuri fizikuri kontaqtis nairsaxeobebidan emociuri kontaqtis gansxvavebuli formebiT damTavrebuli. mis funqcias warmoadgens individis qcevisa da cxovrebiseuli poziciis ganmtkiceba (stiuarti 2000:19-26; klarksoni... 1992:9-21), rac sakuTar Tavze anu "me-koncefcias", warmodgenas sxva adamianebsa da cxovrebis transaqciul ZiriTad transaqciul analizSi aspeqtebze. analizSi niSnavs Mmiuxedavad (stiuarti individis imisa, 1996:76-94) rom warmodgenas Tanamedrove gaTvaliswinebulia socialur reaqciaTa didi mravalferovneba, implicituri zegavlenis mixedviT ganasxvaveben ZiriTadad ori tipis socialur reaqcias: "Sexebas" (stroke) da "ignorirebas" (discounting), romelTaganac pirvels pozitiuri implikacia miewereba (autonomiuroba, aRiareba), xolo meores potenciur SesaZleblobaTa _ negatiuri ignorireba). potenciur SesaZleblobaTa (autonimiurobis magaliTad, SezRudva, fraza "me Sen mezizRebi" warmoadgens negatiur upirobo "Sexebas" (negatiurs, radganac igi uaryofiT damokidebulebas gamoxatavs da upirobos, radgan es damokidebuleba exeba TviT pirovnebas da ara mis qcevas, romelic 72 SeiZleba Seicvalos), romelSic arapirdapirad, impliciturad moiazreba individis potenciur SesaZleblobaTa aRiareba. kerZod, aRniSnul frazaSi es gamoxatulia piradi damokidebulebiT, romelsac ara aqvs pretenzia obieqturi realobis asaxvaze (me rom mezizRebi es Cemi subieqturi damokidebulebaa da ar niSnavs imas, rom Sen xar sazizRari). Sesabamisad, piradi damokidebuleba individis mimarT gansxvavebuli uSvebs sxva adamianis damokidebulebis mxridan arsebobis SesaZleblobasac (me rom mezizRebi, ar gamoricxavs SesaZleblobas, rom sxvas uyvarde). "Sexebac" analogiur (stiuarti implicitur 1996:93) anu Sinaarss damokidebuleba Seicavs pirobiTi individis mocemul momentSi qcevis da ara mTliani qceviTi nimuSis mimarT. magaliTad, fraza "Sen cudad dawere es sityva" impliciturad aRiarebs individis potenciur SesaZleblobebs, radgan ar gamoricxavs individis mxridan alternatiuli qcevis (igive sityvis kargad dawera) SesaZleblobas sxva dros. am SemTxvevaSi damokidebulebis SesaZleblobaTa implicituri demonstrirebiT aRiarebaze Sinaarsi ar aris mianiSnebs Semfaseblis gamoxatuli. mxolod piradi potenciur konkretuli qcevis Sefaseba (Sen cudad dawere guSin, dRes, amjerad da a.S. anu erTxel, rac ar gamoricxavs meored kargad daweris SesaZleblobas). stiuartis mixedviT (stiuarti 1996:93-94) socialuri reagirebis meore forma "Sexebisagan" gansxvavebiT gulisxmobs anu impliciturad moiazrebs individis potenciur SesaZleblobaTa uaryofas, ris gamoc aseT socialur Sefasebas man "ignorireba" (discounting) uwoda. stiuarti aRniSnavs, rom "ignorireba" realobis gamrudebis Sedegs warmoadgens, negatiuri Sexebisagan gansxvavebiT igi ar Seicavs aranair miniSnebas (implikacias) individis SesaZlo konstruqciuli qmedebebis an potenciuri SesaZleblobebis Sesaxeb. metic, igi TiTqos gamoricxavs kidec maT. magaliTad, negatiuri upirobo "Sexebis" "me Sen mezizRebi" Sesabamisi "ignorireba" damokidebuleba realobis "sazizRari xar", obieqturi raelobis saxiT aris gamrudebas sazizRroba, Tviseba). iqneba rogorc realobis (sinamdvileSi individisTvis obieqturad gamrudeba gulisxmobs piradi warmodgenili, rac warmoadgens aseTi sadac ar arsebobs damaxasiaTebeli anu impliciturad moiazrebs, rom individis sxvagvari Sefaseba uCveulo iqneboda, radgan am 73 Sefasebaze individis obieqturi maxasiaTebeli, Tviseba agebs pasuxs da ara Semfasebeli, rogorc subieqti. sxvagvarad rom vTqvaT, subieqturi damokidebulebis individisaTvis damaxasiaTebel Tvisebad warmoCeniT anu mocemuli Sefasebis ganzogadebiT ignorirebulia sxvagvari Sefasebis SesaZlebloba (sazizRari xar _ niSnavs, rom Sens mimarT zizRi ara marto Cemi, aramed yvela adamianis mxrdan Cveuli reaqciaa, amas Seni Tavisebureba ganapirobebs. amdenad sxvagvari reagireba naklebad aris SesaZlebeli). igive "ignorirebis" Sesaxebac. pirobiTi "Sexebis" "ignorireba" iqneba SeiZleba _ iTqvas kerZod, "Sen '"Sen Cvens cudad ar pirobiTi ici mier dawere wera", Sexebis Sesabamisi ganxiluli negatiuri es rac sityva" Sesabamisi mocemul situaciaSi individis qcevis sxva situaciebze gavrcelebis anu qcevis erTi aqtis ganzogadebis saSualebiT mianiSnebs, rom sxva dros am sityvis kargad daweris SesaZlebloba mocemuli individis mxridan (yovel SemTxvevaSi uaxloes momavalSi) "Sexebisagan" adamianze, gamoricxulia. gansxvavebiT radgan amdenad, '"ignorireba" igi uZlurebis, stiuartis damTrgunvelad potenciur mixedviT moqmedebs SesaZleblobaTa SezRudulobisa da garegani kontrolis gancdis provocirebas uwyobs xels. rac Seexeba process, romelic pasuxs agebs aRniSnul verbalur socialur SefasebaTa pozitiur da negatiur implikaciebze, rogorc vxedavT, transaqciul analizSic uSualo gamocdilebis ganzogadeba da piriqiT, dazusteba konkretuli saxiT formulireba warmoadgens. rogorc vxedavT, pozitiuri implicituri zegavlena, romelic potenciur SesaZleblobaTa SeuzRudaobisa da autonomiurobis aRqmas iTvaliswinebs, zemoTganxiluli Teoriebis mixedviT miewereba Sefasebas, romelic gulisxmobs ganzogadebis sawinaaRmdego process, rac uSualo gamocdilebis (Sefasebis zustad subieqtze an asaxvaSi, mis qcevisa Tu konkretizaciaSi Tvisebis mdgomareobs mocemuli situaciis farglebSi gamovlenaze miniSneba). Aam TvalsazrisiT yvelaze srulad Sefasebis mrvalferovnebas (stiuarti 1996:74-78), asaxavs ramdenadac e.w. igi „pirobiTi iZleva Sexebis mocemul “cneba, situaciaSi nebismieri gamovlinebis Sefasebis SesaZleblobas (Sefaseba SeiZleba exebodes Sefasebis obieqtis qcevas, pirovnul gamovlinebas, Sesrulebis Sedegs da a.S.). 74 1.5. ganzogadeba _ situacia-fokusirebuloba, rogorc ganzogadebulobaspecifikurobis, pirovnebaze(Tvisebaze)-procesze fokusirebulobisa da unarze-Zalisxmevaze orientirebulobis gamaerTianebeli kategoria zemoTaRniSnul mosazrebebze dayrdnobiT ganzogadebuloba- specifikurobis, pirovnebaze (Tvisebaze) – procesze fokusirebulobisa da unarze-Zalisxmevaze orientirebulobis relevantur maxasiaTeblad, romelic aRniSnul Cveni implicitur mosazrebiT aspeqtebs aerTianebs (pirobiTi/upirobo maxasiaTebelTa TviTfaseulobis gancda; aRqmuli autonomiuroba), analogiur zemoqmedebas axdens pirovnebaze (xels uwyobs qcevis umweo/adafturi nimuSis ganviTarebas) da ar aris dakavSirebuli Sinaarsobriv SezRudvebTan (SeiZleba exebodes, rogorc qcevas, aseve Tvisebas/unars da Sesrulebis Sedegs), winamdebare kvlevaSi warmodgenilia Mmocemuli ganzogadebuli kvlevis gulisxmobs _ konteqstSi qcevis aqtis, situacia-fokusirebuli Sefaseba. situacia-fokusirebuli Sesrulebis Sedegis ukukavSiri an pirovnuli gamovlinebis/Tvisebis Sefasebas, romelic vrceldeba mxolod mocemul “aq da amJamad” arsebul situaciaze da ar gamoricxavs sxva dros qcevis gansxvavebuli Sedegis an pirovnuli gamovlinebis SesaZleblobas (magaliTi: „sapasuxismgeblo momentSi Tqven gabeduleba gamoavlineT“mocemul situaciaSi Tvisebis Sefaseba; „sapasuxismgeblo momentSi Tqven gabedulad imoqmedeT“-mocemul „sapasuxismgeblo Sedegis momentSi Sefaseba). situaciaSi Tqven moaxerxeT ganzogadebuli ukukavSiri qcevis megobris Sefaseba; gadarwmuneba“- winamdebare kvlevaSi warmoadgens konkretuli qcevisa Tu pirovnuli gamovlinebis safuZvelze gamotanil daskvnas, erTjeradi aqtis ganzogadebul Sefasebas romelic impliciturad ugulvebelyofs sxva dros pirovnebis mier alternatiuli Tvisebis/unaris an Sesrulebis (magaliTi:“sapasuxismgeblo alternatiuli „sapasuxismgeblo Tvisebis momentSi Sedegis momentebSi Tqven gamovlenis Tqven qcevis SesaZleblobis ignorireba; gamovlenis SesaZleblobas gabedulebas SesaZleblobis gabedulad moqmedebT“ avlenT“ _ ignorireba; _ sxvagvari „sapasuxismgeblo momentSi Tqven 75 axerxebT megobrebis gadarwmunebas“- gansxvavebuli Sedegis SesaZleblobis ignorireba). ganzogadebuli zemoTaRniSnul im gansazRvrebaSia gamoyenebuli gamoxatavs, Sefaseba nagulisxmebi ganzogadebuli vidre mniSvnelobiT, (xSirad ukukavSirebi ganzogadebas, rogorc romelic kvlevebSi gadaWarbebas aseTs. ufro SedarebisTvis ix. (jinoti 1965:71-89; kanousi... 1981:97-115; koni 1993:135-138; leperi... 1993:75-105; o’lieri... 1977:81-97), atarebs negatiur implicitur datvirTvas, romelic pirobiTi TviT-faseulobis gancdasa da aRqmul autonomiurobasTan aris dakavSirebuli da sam aspeqts moicavs: 1. sensoruli Sefaseba safuZvlis vrceldeba ukmarisobas sxva _ ramdenadac situaciebzec, igi ganzogadebuli scildeba individis konkretul gamocdilebas da, Sesabamisad ara aqvs sakmarisi sensoruli safuZveli (sakuTari Tavis Sesaxeb rwmenisa da calkeuli warsuli gamocdilebis ganzogadebul SefasebasTan SeuTavseblobis SemTxvevebSic sensoruli safuZvlis ukmarisobis problemasTan gvaqvs saqme); 2. status quo-s gulisxmobs SenarCunebis Semfaseblis molodins mxridan _ ganzogadebuli subieqtis qcevis, Sefaseba pirovnuli gamovlinebisa Tu miRweuli Sedegis mudmivobas da, Sesabamisad, misi ganmeorebis molodins, mcdelobad efeqti 1985:115) (desi... ganzogadebul rac Sefasebas, eqneba anu adamianma an erTgvar savaraudod, momavalSi misi SesaZloa tvirTad manipulirebis aRiqvas: gadaWarbebuli gamarTlebis pozitiur Seqebis tvirTi msgavsi SesaZloa gansakuTrebiT damZimdes (SedarebisTvis ix. mak kei 1992:239-271). negatiuri ganzogadebuli Sefasebis Sefasebis zemoqmedebis afeqts e.w. _ Sefasebis, ucvlelobis, umweo aseve efeqti msgavsad pasuxis ki gamoiwvevs nimuSs, unarfokusirebuli mudmivobis unar-fokusirebuli implikacias rac, uimedobas rogorc da negatiur ganzogadebuli ukukavSiris miewereba negatiuri SemTxvevaSi (SedarebisTvis ix. endersoni 1980:393-407; klifordi 1986a:75-83; klifordi 1986b:169-179; meieri... 1986:293-308); 3. potenciuri SesaZleblobebis ignorirebas _ ganzogadebuli Sefaseba, ramdenadac igi vrceldeba individis sxva, maT Soris momaval 76 aqtivobebzec, erTgvari gansxvavebuli diagnozis qmedebis winaswarmetyvelebadobaze saxes atarebs, SesaZleblobis miniSneba rac gulisxmobs uaryofas. amavedros mis Ppirovnebis SesaZleblobaTa SezRudulobazec mianiSnebs da, Sesabamisad, ewinaaRmdegeba adamianis, rogorc ganusazRvreli potenciuri SesaZleblobebis mqone da Seucnobadi fenomenis ideas (rojersi 1961:75). amdenad, ganzogadebuli Sefasebis aRniSnuli aspeqtebi (arasakmarisi sensoruli safuZveli, gameorebis molodini da potenciuri SesaZleblobebis ignorireba) amcirebs sakuTar gamovlinebebze, Tvisebebsa da qcevaze Sinagani kontrolis gancdas da zRudavs adamianis empiriul Tavisuflebas da qcevis alternatiuli saSualebebis gamoyenebis arCevans, xazs usvams faseulobis pirobebs (rojersi 1961:75), fokusirebuli Sefasebis (barxansi... 1995:1719- rac pirovnebasa da unarze 1738; qovingtoni... 1984:5-20; kaminsi... 1999:835-847; qovingtoni... 1976:103-112), agreTve socialur Sedarebaze orientirebuli (harakieviCi 1979:1352-1363; kostneri... 1987:383-390; aqtivobisagan dveki mowyvetili 1986:1040-1048; Sefasebis niholsi analogiur 1984:328-346) negatiur da zegavlenas warmoadgens. Sesabamisad mosalodnelia, rom msgavs zegavlenas axdens pirovnebaze _ amcirebs autonomiurobis gancdas, xels uwyobs pirobiTi TviT-faseulobis gancdis aRmocenebas da warumateblobaze pasuxebis umweo nimuSis ganviTarebas (deci... 1999:627-688; leperi… 2000:257-307; sensoni... 2000:78-104). situacia-fokusirebuli mixedviT unda atarebdes Sefaseba zemoTaRniSnuli Zalisxmeva da gansazRvrebis proces-fokusirebuli ukukavSirebis (konkretul situaciaSi gamoyenebuli strategiis, meTodis, Zalisxmevis Sefaseba), aseve specifikuri da endogenuri Sefasebis zemoqmedebis pozitiur implikaciebs (aRqmuli autonomiuroba, potenciur SesaZleblobaTa SeuzRudavobis aRqma), rac iwvevs Sinagani motivaciis SenarCunebas an gaZlierebas warumateblobis gancdisas da adafturi qceviTi nimuSis aRmocenebas. am tipis SefasebaSi ori aspeqti SeiZleba gamovyoT: 1. sakmarisi sensoruli safuZveli _ ramdenadac situacia-fokusirebuli Sefaseba ar vrceldeba sxva (warsul an momaval) situaciebze da exeba 77 individis uSualo, konkretul gamocdilebas, individisaTvis advili xdeba misi gaazreba da, Sesabamisad uCndeba sakuTari resursebis kontrolis gancda; 2. potenciuri SesaZleblobebis aRiareba _ adamianis qcevis an raime Tvisebis/unaris mocemul situaciaSi gamovlenis (da ara pirovnebis mier saerTod misi empiriul floba-arflobis) Tavisuflebas da repertuari anu potenciuri Sefaseba gulisxmobs, misi ar zRudavs rom mis SesaZleblobebi pirovnebis gamovlinebaTa ganusazRvrelia. cxadia, es niuansi srulad ver asaxavs upirobo pozitiuri yuradRebis efeqts, rac gulisxmobs nebismieri gamovlinebis SemTxvevaSi (anu upirobod) pirovnebis pozitiurobis xazgasmas, magram igi xazgasmiT mianiSnebs, rom aseTi SesaZlebloba gamoricxuli ar aris (transaqciul analizSi matarebel pirovnebis potenciuri Sesabamis „pirobiTi Sexeba“, SesaZleblobebis aRiarebis efeqtis ukukavSirs, rogorc ukve aRvniSneT, ewodeba ix. stiuarti 1996:78-93. ramdenadac Zalisxmevasa da procesze orientirebuli Sefasebis motivaciuri da kognituri efeqtebi (adafturi cvlilebis qceviTi nimuSis SesaZleblobis fokusirebuli Sefaseba implicitur aspeqtebs, aRmoceneba) ZiriTadad implikaciiT ixsneba, moicavs SeiZleba am kontrolisa xolo maxasiaTebelTa vivaraudoT, rom da situaciazegavlenis am tipis Sefaseba analogiur Sedegebsac gamoiwvevs. 78 II nawili. eqsperimentuli kvleva 2. ganzogadebul _ situacia-fokusirebul ukukavSirTa implicituri aspeqtebis zegavlena qcevis motivaciuri nimuSis Camoyalibebis procesze (pirovnebis mier sakuTar unarTa Sefaseba, aqtivobis mimarT atitudis Camoyalibeba, aqtivbis mimarT interesi). 2.1. sakiTxis dasma verbaluri socialuri procesSi mniSvnelovnad RirebulebiTi zegavlena adamianis ganapirobebs orientaciebis, zrdisa da pirovnebis socialuri ganviTarebis Sexedulebebis, ganwyobebisa da qceviTi sqemebis Camoyalibebis xasiaTs (1), rac xazs usvams misi Taviseburebebis kvlevis aqtualurobas iseT sferoebSi warmatebis misaRwevad, rogoric aris aRzrdis, ganaTlebis, fizikuri da fsiqikuri janmrTelobis sfero, agreTve sxvadasxva socialuri institutebi, organizaciebi da sistemebi, sadac pirovnebaTSorisi da socialuri urTierTobebi gansakuTrebiT mniSvnelovania. aRniSnul saqmianobebTan dakavSirebuli nebismieri mecnieruli koncefcia (aRmzrdelobiTi, fsiqoTerapiuli, pedagogiuri da a.S.) aucileblad gulisxmobs Sesabamisi principebis, wesebisa da SezRudvebis gavrcelebas maswavleblisa da moswavlis Tu mSoblebisa (aRmzrdelobiTi garemos) da Svilebis, eqimisa da pacientis Tu fsiqoTerapevtisa da klietis urTierTobis procesze. Aamdenad, verbalur socialur ukukavSirTa zegavlenis sistematiuri kvleva am TvalsazrisiT udaod Rirebulia. ukanaskneli mniSvnelovani ori gaxda aTeuli verbaluri wlis ganmavlobaSi socialuri Sefasebis gansakuTrebiT implikaciebis Seswavla, radganac 80-iani wlebis kvlevaTa Sedegebis mixedviT TandaTan gamoikveTa verbaluri efeqturobis swored implicituri aspeqtebis Sefasebis efeqturobaSi. Aamavedros mimarT wamoyenebuli dakmayofileba rTuli da ramdenadme aralaboratoriul, pirobebSi, ganmsazRvreli verbaluri moTxovnebis, roli Sefasebis kriteriumebis mouxerxebeli aRmoCnda Cveul, bunebriv socialur praqtikaSi, 79 nawilobriv, moTxovnaTa simravlis, nawilobriv ki maTi SezRudulobis gamo. Aamdenad, Cveni mosazrebiT savsebiT mizanSewonili unda iyos verbaluri Sefasebis pozitiuri implicituri zegavlenis ganmsazRvrel maxasiaTebelTagan ramodenimes gaerTianeba anu ramodenime maxasiaTeblis warmodgena erTi, gaiTvaliswinebs ufro am farTo maxasiaTebelTa kategoriis ZiriTad saxiT, efeqtebs romelic da amavedros uzrunvelyofs Sefasebis mravalferovnebas. Ees ukanaskneli garemoeba gulisxmobs SesaZleblobas, rom adamianis ara mxolod qceviTi, aramed pirovnuli gamovlinebis, Tvisebisa da unaris, agreTve aqtivobis Sedegis Sefasebac, gancdis zogadad, aRZvrisa TvalsazrisiT) Aamgvari gaxdes da da usafrTxo qcevis amavedros mcdelobis (pirobiTi araadafturi pozitiuri mizanSewonilebis TviT-faseulobis nimuSis ganviTarebis implikaciis matarebeli. sasargeblod metyvelebs verbaluri Sefasebis efeqturobis ganmsazRvrel ZiriTad maxasiaTebelTa pozitiuri zegavlenis pirobiToba da SezRuduloba, agreTve zogierTi kriteriumis arasakmarisi mizanSewonileba. winamdebare kvleva warmoadgens verbaluri Sefasebis implicitur zemoqmedebasTan asocirebuli (unarze/Zalisxmevaze sami ZiriTadi fokusirebuloba; procesze/pirovnebaze orientirebuloba; ganzogadebuloba/specifikuroba) kategoriis maxasiaTebelTa maxasiaTebliT implicitur Secvlis efeqtebze maxasiaTeblis erTi, ufro farTo mcdelobas. pasuxismgebeli aRniSnul procesebis (ganzogadeba; uSualo gamocdilebaze fokusireba) analizis safuZvelze Sesabamis kategoriad CavTvaleT ukukavSiris ganzogadebuloba/situaciafokusirebuloba, rogorc maxasiaTebeli, romelic erTismxriv, iZleva adamianis qcevis, pirovnuli gamovlinebis/Tvisebis, unarisa da aqtivobis Sedegis Sefasebis saSualebas, meoresmxriv, ki inarCunebs Sefasebis im implikaciebs, romlebsac zemoTaRniSnuli maxasiaTeblebi atarebs (erTismxriv, garegani kontrolis anu autonomiurobis dakargvisa da pirobiTi TviT-faseulobis negatiuri gancdebi, meoresmxriv ki aRqmuli autonomiurobisa da SeuzRudavi potenciuri SesaZleblobebis aRqmasTan asocirebuli pozitiuri gancdebi), risi damtkicebac SesaZlebelia am maxasiaTebelTa (unarze/Zalisxmevaze fokusirebuloba, 80 Tvisebaze/procesze orientirebuloba, aseve egzogenuroba-endogenuroba da socialur Sedarebaze orientirebuloba) motivaciuri, afeqturi da kognituri efeqtebis ganmeorebiT (igulisxmeba qcevis umweo/adafturi nimuSis ZiriTadi komponentebis aRmoceneba, rac dakavSirebulia: Sinagani motivaciis daqveiTeba/amaRlebasTan, negatiur/pozitiur afeqtTan da aversiul/miaxlovebis reaqciebTan). Sesabamisad, Cven vivaraudeT, manipulireba gamoiwvevda damaxasiaTebel cvlilebebs aqtivobisagan Tavis rom qcevis (Sinagani aridebis ganzogadebuli ukukavSirebis araadafturi nimuSisaTvis motivaciis tendenciiT daqveiTeba, gamoixateba; rac miRebuli siamovnebisa da aRZruli interesis nakleboba aqtivobisas; sakuTari unarebis Sefasebis daqveiTebis tendencia, rac ZiriTadad negatiuri Sefasebis konteqsts manipulirebis Sedegad damaxasiaTebeli gaZliereba, rac exeba). situacia-fokusirebul davuSviT qcevis ukukavSirTa adafturi nimuSisaTvis cvlilebebis aRmoceneba (Sinagani motivaciis aqtivobisaken miaxlovebis tendenciiT gamoixateba; aqtivobisas gancdili azarti da miRebuli siamovneba). garda amisa, mosalodneli iyo ganzogadebuli ukukavSirebis manipulirebas situaciafokusirebuli Sefasebisagan gansxvavebuli zemoqmedeba moexdina axali aqtivobis mimarT atitudis Camoyalibebis proceszec. am sakiTxebTan dakavSirebuli varaudebi Semdegi hipoTezebis saxiT iqna Camoyalibebuli: hipoTeza 1. Sesrulebuli subieqtebSi, ganzogadebuli aqtivoba vidre ufro ukukavSirebis naklebad miRebis sasiamovnod situacia-fokusirebuli pirobebSi iqneba ukukavSirebis aRqmuli miwodebisas (usiamovno afeqti Cveni mosazrebiT mosalodneli mainc ar aris ori garemoebis gamo: a) ego-CarTulobis efeqtis Tavidan aridebis mizniT eqsperimentSi ar aris aqcentirebuli, ugulvebelyofilia miRwevis miznebis mniSvnelovneba; b) TviT-faseulobis gancdasTan dakavSirebuli negatiuri implicituri zemoqmedebis Sedegebis gamovlineba garkveul kvlevebze dayrdnobiT (makgregori... 2002:381-395) ufro mosalodnelia mogvianebiT, ganmeorebiT eqsperimentSi monawileobis miRebis win da ara manamde). Mmosalodnelia agreTve, rom ganzogadebbuli ukukavSirebis 81 miwodeba gamoiwvevs Sinagani motivaciis daqveiTebas, rogorc situaciafokusirebuli Sefasebis, aseve Sefasebis gareSe pirobebTan anu sakontrolo jgufTan SedarebiT, rac aqtivobisagan ganridebis reaqciis saxiT gamovlindeba (eqsperimentis msvlelobisas Sesrulebuli aqtivobis ganmeorebiT Sesrulebisagan Tavis aridebis tendencia). hipoTeza 2. situacia-fokusirebuli ukukavSirebis miReba ufro sasiamovnod iqneba aRqmuli subieqtebis mier da gamoiwvevs Sinagani motivaciis gaZlierebas Sefasebis gareSe aqtivobasTan anu sakontrolo pirobebTan SedarebiT, rac aqtivobisken miaxlovebis reaqciis saxiT gamovlindeba (aqtivobis ganmeorebiT SesrulebisTvis gamocxadeba). hipoTeza 3. socialur Sedarebaze fokusirebuli ukukavSirebi, ramdenadac isini calsaxad dakavSirebulia pirobiTi TviT-faseulobis gancdasa da autonomiurobis dakargvis gancdasTan (baTleri 1992:934-943) savaraudod, ganzogadebuli Sefasebis analogiur zegavlenas moaxdens Sinagan motivaciaze, aseve aRqmuli siamovnebis gancdaze. Aamavedros, ukukavSiris es tipi, savaraudod, potenciur SesaZleblobaTa ignorirebis ufro Zlier implikacias Seicavs, rac ar gamoricxavs wina kvlevebis zogierTi Sedegis gameorebas (magaliTad, cvlilebebs TviTkogniciebSi rac sakuTari unarebis Sefasebis araadekvaturi, dacviTi xasiaTis daqveiTebis an zrdis tendenciiT SeiZleba gamoixatos). hipoTeza 4. ramdenadac ukukavSiris formis zemoqmedeba implicituria, savsebiT dasaSvebia, rom igi naklebadac cnobierdebodes individis mier. Aam mosazrebas adasturebs uaxlesi kvlevis monacemebic (makgregori... 2002:381-395), romelTa mixedviTac pirobiTi TviT-faseulobisa da Sinagani kontrolis dakargvis gancda ZiriTadad vlindeba mxolod saxifaTo situaciis ganmeorebis SemTxvevaSi (magaliTad, gamocdis TariRis moaxloebisas), da ara myisierad anu ukukavSiris miRebisTanave. Aamdenad, mosalodnelia TvalsazrisiT formiT gansxvavebebi gansxvavebul ufro ukukavSirTa mkveTrad zemoqmedebis gamovlindes individis qcevaSi (risi Sefasebac eqsperimetidan garkveuli drois gasvlis Semdeg xdeba), vidre aqtivobis mimarT verbalurad gamoxatul atitudsa da subieqtebis mier sakuTari unarebis SefasebaSi. ukukavSiris pozitiuroba/negatiurobam ki, motivaciis aRZvraze (ganmeorebiT msgavs 82 eqsperimentSi monawileobisaTvis gamocxadeba) SesaZloa ver moaxdinos mniSvnelovani zegavlena. hipoTeza gancdasTan 5. TviT-faseulobisa asocirebuli da Sinagani cvlilebebi kontrolis dakargvis TviT-kogniciebSi (sakuTari unarebis Camofaseba) uaxlesi kvlevebis mixedviT (kaminsi... 1999:835-847) mxolod warumateblobis pirobebs iTvaliswinebs, warmatebis dros ki ar vlindeba. ramdenadac winamdebare kvlevis konteqstSi miRwevis komponenti naklebad mniSvnelovania, aRniSnuli cvlilebebi mxolod negatiuri ukukavSirebis miwodebisas aris mosalodneli. Sesabamisad, mosalodnelia, rom negatiuri ganzogadebuli Sefaseba gamoiwvevs subieqtebSi sakuTari unarebis mniSvnelovnad daqveiTebis tendencias, sxva mxriv ki situacia-fokusirebuli da ganzogadebuli ukukavSirebis zemoqmedeba ar iqneba gansxvavebuli. 83 k v l e v i s z o g a d i s q e m a damoukidebeli cvladi/faqtori damokidebuli cvladi socialuri socialuri ukukavSiris ukukavSiris forma pozitiuroba/nagatiuroba individis motivacia aqtivobis mimarT aqtivobis mimarT individis verbalurad gamoxatuli atitudi individis mier sakuTar unarTa Sefaseba nax. 1. socialur ukukavSirTa pozitiuroba/negatiurobis zegavlena aqtivobis mimarT individis motivaciaze; socialur ukukavSirTa formis zegavlena aqtivobis mimarT individis motivaciaze; socialur ukukavSirTa pozitiuroba/negatiurobis zegavlena individis atitudze aqtivobis mimarT; socialur ukukavSirTa formis zegavlena individis atitudze aqtivobis pozitiuroba/negatiurobis mimarT; zegavlena socialur individis mier ukukavSirTa sakuTar unarTa Sefasebaze; socialur ukukavSirTa formis zegavlena individis mier sakuTar unarTa Sefasebaze. A 84 amrigad, Cveni kvlevis mizania davadginoT, ra zegavlenas axdens verbalur socialur ukukavSirTa forma (kerZod, ganzogadebuli da situacia-fokusirebuli Sefaseba) individis mier sakuTar unarTa Sefasebaze, aqtivobis mimarT individis motivaciaze, mis mimarT atitudis Camoyalibebis procesze da ramdenad asaxavs igi qcevis adaftursa da araadaftur nimuSTa damaxasiaTebel komponentebs. kvleva miznad isaxavs agreTve verbalur socialur ukukavSirTa implicituri da eqsplicituri zegavlenis socialur anu zemoTaRniSnul ukukavSirTa qceviT da dispoziciur pozitiuroba-negatiurobisa da aspeqtebze misi formis zegavlenis Sedarebas. zemoTaRniSnulis misaRwevad dasaxuli iyo Semdegi amocanebi: 1. verbalur gansazRvra Semowmeba socialur ukukavSirTa (c.p.-TaTvis da garkveul Semowmebis Sinaarsobrivi TvisebaTa safuZvelze im fokusis mniSvnelovnebis Tvisebebis SerCeva, romelTa Sefasebac unda iqnes asaxuli ukukavSirebSi); 2. formis mixedviT verbalur socialur ukukavSirTa gansxvavebuli tipebis gamoyofa; eqsperimentis dagegmva (eqsperimentuli masalis momzadeba da eqsperimentuli situaciis gansazRvra). 3. aqtivobis mimarT verbalurad gamoxatuli atitudis sakvlevi kiTxvaris Sedgena. 4. aqtivobis mimarT aRZruli motivaciis sazomi (atituduri da qceviTi) kriteriumebis gansazRvra. 85 2.2. kvlevis meTodika da procedurebi kvleva Sedgeba ori etapisagan. pirvel etapze daigegma eqsperimenti, momzadda eqsperimentuli masala, SevadgineT da SevarCieT kiTxvarebi, agreTve Catarda pilotaJi 25 adamianze. kvlevis meore etapi moicavs Tavad eqsperiments, romelic, Tavismxriv, sami nawilisagan (procedurisagan) Sedgeba. 2.2.1. eqsperimentis dagegmva gadavwyviteT romlis gasarTobi Sesrulebac anu TamaSis gulisxmobda tipis problemuri savarjiSos situciis Seqmna, dasaZlevad SemoTavazebuli ori gamosavlidan erTerTis amorCevas. c.p.-ebis mier ganxorcielebuli svlis anu gamosavlis SerCevis Semdeg maT miewodebodaT gansazRvruli tipisa da kategoriis Cvens mier SerCeuli verbaluri socialuri ukukavSirebi (sul 8 ukukavSiri). ukukavSiris tipi, romelic Cven ganvsazRvreT misi formis mixedviT da ukukavSiris kategoria, romelic ganisazRvra ukukavSiris valentobis (pozitiuroba-negatiurobis) mixedviT, kvlevaSi manipulirebul damoukidebel cvladebs warmoadgenda. damokidebul cvladebad kvlevaSi warmodgenilia atitudis CvenTvis Camoyalibeba, saintereso savarjiSos procesebi: savarjiSos Sesrulebis mimarT mimarT motivaciis aRZvra da c.p.-Ta mier sakuTar unarTa Sefaseba. individis mier sakuTar unarTa Sefasebaze kategoriis Sefasebis verbaluri zegavlenis sakvlevi socialuri Sesaswavlad kiTxvari, ukukavSiris SevadgineT romelic c.p.-bs formisa sakuTar CautardaT da unarTa orjer _ savarjiSos Sesrulebamde ori kviriT adre da savarjiSos Sesrulebis Semdeg. savarjiSos mimarT c.p.-Ta atitudis gamosavlenad SevadgineT savarjiSos mimarT atitudis sakvlevi kiTxvari, romelic c.p.-ebs agreTve CautardaT mimarT savarjiSos Sesrulebis Semdeg. c.p.-Ta relevanturi motivaciis sakvlevad da socialur savarjiSos Sesrulebis gamoviyeneT fsiqologiaSi am farTod sakiTxis mimarT gavrcelebuli 86 atituduri da qceviTi sazomebi, Tumca Cvens mier SerCeuli qceviTi sazomi ramdenadme gansxvavdeba motivaciuri procesebis kvlevis gavrcelebul praqtikaSi arsebulisagan. kerZod, motivaciur procesTa Seswavlaze mimarTuli Tavsatexi, TamaSi mkvlevarebi da kvlevebSi a.S.) ZiriTadad aqtivobis mimarT iyeneben (magaliTad, amocana, interesis gasazomad individis (harakieviCi 1979:1352-1363) Semdeg kriteriumebs: 1. c.p.-is angariSi aqtivobisas miRebuli siamovnebis, mis mimarT aRZruli interesis Sesaxeb (atituduri sazomi). 2. c.p.-is angariSi Catarebuli eqsperimentis msgavs eqsperimentebSi monawileobis survilis Sesaxeb (qceviTi ganzraxva). 3. Eeqsperimentis dros Sesvenebisas Tavis garToba (dakaveba) mocemuli aqtivobiT (qceviTi sazomi). 4. eqsperimentis dros Sesvenebisas aqtivobaze daxarjuli drois xangrZlivoba (qceviTi sazomi). bolo ori kriteriumis gamoyeneba, romelTa arsic amocanis mimarT individSi aRZruli interesis qceviT doneze SemowmebaSi mdgomareobs, gulisxmobs eqsperimentis gamocxadebas, c.p.-is msvlelobisas datovebas oTaxSi, xanmokle sadac mis Sesvenebis gankargulebaSi imyofeba sxvadasxva gasarTobi saSualebebi, maT Soris sakvlevi aqtivoba (saTamaSo, Tavsatexi an amocana) da Semdeg masze dakvirvebas. am manipulaciis mizania imis dadgena, dakavdeba Tu ara c.p.-i mocemuli aqtivobiT da ramdeni xniT. miuxedavad imisa, rom aRwerili situacia TiTqos ar gulisxmobs individis Tavisuflebis SezRudvas, zogierTi mkvlevaris mosazrebiT igi erTgvari arapirdapiri daZalebis elementebs mainc Seicavs da c.p.-s moqmedebis farTo arCevans ar aZlevs. magaliTad, jon holmsi da loid striklendi (holmsi... 1970:39-45) xazs usvamen c.p-Ta pasuxismgeblobas dawyebuli eqsperimentis damTavrebaze (isini Tvlian, rom SesaZloa, c.p.-bi Tavs valdebulad grZnoben daamTavron dawyebuli eqsperimenti anu ver iyeneben misi Sewyvetis da wasvlis SesaZleblobas). stiven Sermani (Sermani 1970:245-252) aRniSnavs, rom xanmokle Sesvenebac 87 erTgvar SezRudvas warmoadgens, radganac c.p-ebi iZulebulni arian oTaxidan gausvlelad daisvenon. Cveni mosazrebiT autonomiurobis aRwerili SezRudvis garemoebebi aRqmis, garegani SesaZloa c.p.-ebSi kontrolis gancdis gamowvevis mizezi gamxdariyo, rac Cveni kvlevis miznebs ewinaaRmdegeba (imis dasadgenad, garegani iwvevs kontrolisa da Tu ara ganzogadebuli pirobiT Sefaseba TviT-faseulobasTan individSi asocirebul implikaciebs, Cven unda gamogvericxa garegani stimulebi, romlebic aseve asocirebulia aRniSnuli gancdebis gamowvevasTan). amdenad, qceviTi sazomis saxiT Cven gamoviyeneT daniSnul dros Cvens mier Catarebuli eqsperimentis msgavs eqsperimentSi monawileobis misaRebad c.p.-Ta gamocxadeba (savarjiSos Sesrulebis Semdeg c.p.-ebma miuTiTes surdaT Tu ara msgavs eqsperimentSi monawileobis miReba. erTi Tvis Semdeg Catarda ganmeorebiTi gamokiTxva, ris Semdegac msurvelebs vacnobeT, rom maT SeeZloT msgavs eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadebuliyvnen maTTvis sasurvel dRes garkveul saaTebSi erTi Tvis ganmavlobaSi). 2.2.2.Eeqsperimentuli situacia pirobiTi TviT-faseulobis aRqmasTan dakavSirebuli gancdebis gamowvevasTan asocirebuli sxva situaciuri faqtorebis (ego-CarTuloba, qceviTi SezRudvebi, jildo) Tavidan aridebis mizniT miviReT Semdegi zomebi: 1. SevarCieT c.p.-Ta profesiuli da piradi interesebis mimarT irelevanturi masala, rac gamoricxavda mis mniSvnelovnebas c.p-TaTvis anu asrulebda Tavdapirvelad neitraluri stimulis funqcias. 2. masalad gamoviyeneT Cvens mier Seqmnili situaciaTa romelic c.p.-bs warvudgineT, rogorc savarjiSo, rac warsulSi misi Sesrulebisas miRebul gamocdilebas da rigi, gamoricxavda Sesabamisad jildos molodins. 3. c.p.-bi davarwmuneT, rom maTi monawileoba iyo anonimuri, rac uzrunvelyofda maT Tavisuflad moqmedebas eqsperimentis dros, agreTve 88 Tavisufal arCevans dakavSirebiT Sesrulebis msgavs (c.p.-ebs eqsperimentSi vafrTxilbdiT, Sewyveta da rom eqsperimentSi monawileobis maT miRebasTan SeeZloT savarjiSos monawileobaze uaris Tqma nebismieri diskomfortis gancdis SemTxvevaSi). 4. instruqciaSi mivuTiTeT, rom savarjiSos damuSavebis procesi jer ar dasrulebuli, aris xolo gamoricxavda mcdar diagnostikur saSualebas misi molodins, vargisianoba TiTqos warmoadgenda. dasadgenia, savarjiSo igive rac mniSvnelovan mizniT instruqciaSi aRvniSneT, rom savarjiSo ar iTvaliswinebs misi Sesrulebis xarisxis dadgenas da amdenad, c.p.-Ta SesaZlo dainteresebis miuxedavad Cven ver ganvsazRvravdiT, Tu rogor (kargad/cudad) iqna Sesrulebuli savarjiSo, risTvisac maT winaswar movubodiSeT. 5. eqsperimentSi ar iyo manipulirebuli drosTan dakavSirebuli da sxva qceviTi SezRudvebi. 2.2.3. eqsperimentuli masala a. savarjiSo inglisuri enis SemswavlelTaTvis gankuTvnili TamaSis (soarsi... 2000:69-70) safuZvelze mosalodneli SevadgineT sxvadasxvagvari mcire biznesis warmoebisas dabrkolebebis amsaxveli 62 situacia. saqarTveloSi mcire biznesis sferoSi ganviTarebul mdgomareobasTan maTi Sesabamisoba Semowmebuli iqna 50 eqspertis mier, ris Sedegadac SevarCieT sul warmoebisas 15 situacia. mosalodnel rTul situaciebi aRwers SemTxvevebs. mcire TviToeuli biznesis istuaciis aRweris Semdeg miTiTebulia misgan ori SesaZlo gamosavali (svla). Svlis amorCevis Semdeg c.p.-bs miewodebaT momdevno situaciis aRwera. rig situaciebs (4; 5; 6; 7; 10; 11; 12; 15) mxolod Semdeg Sesabamisad ukve momdevno SevadgineT (ukukavSirTa (ukukavSirebis tipisa gareSe) da mosdevs Sesabamisi ukukavSiri da situaciis savarjiSos 10 kategoriis jgufebisaTvis. aRwera. varianti: mixedviT) erTerTi kvlevis 9 da miznebis eqsperimentuli 1 sakontrolo varianti naSromSi 89 warmodgenilia danarTis saxiT (ix. danarTi #1). c.p.-bi ecnobodnen savarjiSos instruqcias da asrulebdnen mas kompiuteris daxmarebiT. b. ukukavSirebi kvlevaSi ukukavSiris manipulirebul tipi, romelic damoukidebel ganisazRvra cvladebs misi warmoadgenda formis mixedviT da ukukavSiris kategoria, romelic ukukavSiris pozitiuroba-negatiurobis (valentobis) mixedviT ganisazRvra. kvlevaSi gamoyenebuli 8 ukukavSiridan 4 formulirebuli iyo, rogorc unaris/Tvisebis Sefaseba, darCenili 4 ki _ rogorc Sedegi. b.1. ukukavSiris tipi formis mixedviT gamovyaviT ukukavSiris sami tipi: situacia- fokusirebuli, ganzogadebuli da socialur Sedarebaze fokusirebuli. situacia-fokusirebuli ukukavSirebi (kvlevaSi _ 1 tipi) _ aerTianebs ukukavSirebs, romelTa implicitur SinaarsSic moiazreba individis konkretul potenciur SesaZleblobaTa situaciaSi qcevis Sedegis aRiareba. an isini warmoadgens pirovnuli gamovlinebis (Tvisebis) Sefasebas, romelic vrceldeba mxolod mocemul stuaciaze da ar gamoricxavs sxva dros gansxvavebuli qcevis an pirovnuli gamovlinebis SesaZleblobas. magaliTebi: 1. „Tqven gambedaoba gamoavlineT“; 2. „Tqven moaxerxeT STabeWdilebis moxdena Tqvens klientebze da maTi ndoba SeinarCuneT“; 1 magaliTSi gamovlena da Sefasebulia ara, rogorc konkretuli pirovnebisTvis qceva, rogorc damaxasiaTebeli Tvisebis qceviTi nimuSi; Sefaseba ar vrceldeba sxva situaciebze. Sesabamisad, daSvebulia sxva situaciebSi gansxvavebuli qcevis _ Tvisebis gamovlenis 90 SesaZlebloba, rac, amavedros, ar gamoricxavs mocemuli Sefasebis WeSmaritebas. 2 magaliTi warmoadgens qcevis Sedegis Sefasebas, romelic aseve ar mianiSnebs igive Sedegis molodinze sxva situaciebSi. ganzogadebuli ukukavSirebi (kvlevaSi _ 2 tipi) _ aerTianebs ukukavSirebs, romelTa implicitur SinaarsSic individis potenciuri SesaZleblobebi ignorirebulia. isini Seicavs konkretuli qcevisa Tu pirovnuli gamovlinebis safuZvelze gamotanil daskvnas, qcevis aqtis ganzogadebul Sefasebas romelic impliciturad ugulvebelyofs sxva dros pirovnebis mier alternatiuli Tvisebis/unaris an Sesrulebis Sedegis gamovlenis SesaZleblobas. Sesabamisad, gulisxmobs misi sxva situaciebSi ganmeorebis molodins. magaliTebi: 1. “Tqven gaxasiaTebT gambedaoba“; 2. „Tqven axerxebT sxva adamianebze STabeWdilebis moxdenas da maTi ndobis SenarCunebas“; 1 magaliTi warmoadgens konkretuli qcevisa Tu pirovnuli gamovlinebis safuZvelze gamotanil daskvnas, ganzogadebul Sefasebas, romelic impliciturad ugulvebelyofs sxva dros pirovnebis mier alternatiuli Tvisebis/unaris gamovlenis SesaZleblobas da, amdenad, axdens pirovnebis potenciur SesaZleblobaTa ignorirebas. 2 magaliTi warmoadgens konkretuli Sedegis ganzogadebul Sefasebas, rac mianiSnebs gansxvavebuli pasuxis miRebis SesaZleblobis ugulvebelyofaze da sxva dros igive Sedegis miRebis molodins gamoxatavs. socialur Sedarebaze fokusirebuli ukukavSiri (kvlevaSi _ 3 tipi) _ gavaerTianeT ukukavSirebi, Tvisebis/unarisa Tu warmoadgens, rac individualurobis qcevis romelTa garkveuli impliciturad ignorirebas axdens: Sinaarsic Sedegis subieqtis SedarebiT pirovnebis socialuri Sefasebas unikalurobis, Sedareba udaod asocirdeba pirobiTi TviTfaseulobis, garegani kotrolis gancdebTan, 91 radganac igi xazs usvams Sefasebuli qcevisa Tu Tvisebis pirobiT mniSvnelovnebas anu, im faqts, rom rogoric ar unda iyos Sefaseba, igi mniSvnelovania mxolod garkveul socialur jgufTan SedarebiT anu TavisTavad Rirebuli ar aris. magaliTebi: 1.“Tqven gambedaoba sxvebTan SedarebiT metad gaxasiaTebT“; 2. „Tqveni unari STabeWdileba moaxdinoT sxva adamianebze da SeinarCunoT maTi ndoba sxvebTan SedarebiT maRalia“. konkretuli qcevis pirovnebis safuZvelze gamotanilia ganzogadebuli daskvna imanenturi mniSvnelovnebas iZens Tvisebis pirobiTad, da unaris mxolod sxva Sesaxeb, romelic adamianTa unarebTan Sedarebis safuZvelze. Aamavedros igi Seicavs mudmivobis implikacias, rac Sefasebuli unaris sxva dros gansxvavebuli xarisxiT gamovlenis SesaZleblobis ignorirebaze miuTiTebs. b.2. ukukavSiris kategoria ukukavSiris kategoriebad kvlevaSi warmoadgenilia pozitiuri, (mag.’“Tqven CaswvdiT momxmarebelTa WeSmarit survils“), negatiuri (mag. „Tqven ver CaswvdiT momxmarebelTa WeSmarit survils“) da Sereuli (pozitiuri da negatiuri Sefasebebis monacvleobiT miwodeba) ukukavSirebi. amdenad, formisa da kategoriis mixedviT sul Seiqmna ukukavSirTa miwodebis 9 (3/3) varianti romelic qvemoT warmodgenilia cxrilis saxiT. cxrili 1. kategoria pozitiuri negatiuri Sereuli 1 I IV VII 2 II V VIII 3 III VI IX tipi 92 Sesabamisad miviReT c.p.-Ta 10 jgufi: 9 eqsperimentuli (cxrili #1) da 1 sakontrolo, romelsac savarjiSos Sesrulebisas ukukavSiri ar miewodeboda. g.Nneitraluri ukukavSiri savarjiSos damTavrebisas yvela subieqts miewodeboda savarjiSos dasrulebisOSesaxeb informaciis Semcveli neitraluri ukukavSiri, romlis kvlevaSi CarTvac ganapiroba im safrTxis SesaZleblobam, rom subieqtebi yovelgvari ukukavSiris gareSe savarjiSos Sesrulebas maTi aqtivobis zogierT ignorirebad wina kvlevaSi aRqvamdnen, rac (andersoni... ar iqna gaTvaliswinebuli kostneri... 1989:61-72; 1976:915-922; sarafino... 1982:29-39). zemoTaRniSnuli tipebisa da kategoriis mixedviT SevadgineT ukukavSirebi 26 Tvisebis (Rirebulebis) safuZvelze. TvisebaTa nusxa warmodgenilia naSromSi danarTis saxiT (danarTi # 2). TviToeuli ukukavSiri warmoadgenda kategoriis mixedviT pozitiur an negatiur, xolo formis mixedviT 1, 2 an 3 tipis komentars mocemuli Tvisebis Sesaxeb. Sesabamisad, miviReT 156 (3X2X26) ukukavSiri. maTi Sesabamisoba ukukavSirTa aRweril tipebsa da kategoriebTan (danarTi #3) SevamowmeT 31 eqspertis daxmarebiT. ramdenadac Cveni kvlevis mizans warmoadgenda ukukavSirTa formis zegavlenis Seswavla, gadavwyviteT gamogvericxa misi Sinaarsis (mocemul SemTxvevaSi Tviseba, saintereso procesebze, zemoTaRniSnul romelsac exeba risTvisac TvisebaTa ukukavSiri) saWirod mniSvnelovnebis gavlena CavTvaleT Semowmeba CvenTvis c.p.-TaTvis (Sesabamisad, kvlevaSi gamoviyeneT mxolod is ukukavSirebi, romlebic exeboda c.p.TaTvis naklebad mniSvnelovan Tvisebebs). aRniSnul TvisebaTa mniSvnelovneba SevamowmeT Svarcis kiTxvaris (danarTi #4) saSualebiT (kiTxvarSi warmodgenil Rirebulebebs davurTeT CvenTvis saintereso Rirebulebebi da CavatareT gamokiTxva c.p.-Ta imave kontigentze). gamokiTxvis Tviseba Sedegebis (TvisebaTa nusxa mixedviT sabolood, warmodgenilia Cvens SevarCieT mier sul 8 Sedgenil 93 kiTxvarSi:ix. danarTi #5). Sesabamisad, kvlevaSi gamoviyeneT sul 48 (2X3X8) ukukavSiri. 2.2.4. kiTxvarebi a. sakuTar TvisebaTa Sefasebis sakvlevi kiTxvari sakuTar TvisebaTa SefasebisaTvis gankuTvnili kiTxvari (danarTi #5) Sedgeba ori nawilisagan: 1 nawilSi c.p.-ebs moeTxovebaT qvemoT warmodgenili Sefasebis axasiaTebT maT Semdegi 1. skalis mixedviT miuTiTon, Tu ramdenad Tvisebebi (unarebi): realobis gancda (realuri situaciis adeqvaturad aRqma, zustad Sefaseba) 2. sxva adamianTa WeSmariti survilebis wvdoma. 3. azrovnebis moqniloba, praqtikuli azrovneba (martivi da mosaxerxebuli gamosavlis moZebna rTul situaciaSi). 4. sakuTari SesaZleblobebis maqsimalurad realizaciisaken swrafva (swrafva winsvlisa da ganviTarebisaken). 5. sxva adamianebze sasurveli STabeWdilebis moxdena, maTi ndobis SenarCuneba. 6. mizandasaxuloba (ZiriTadi miznis Sesabamisad moqmedeba) 7. azrovnebis originaluroba, SemoqmedebiToba. 8. intuicia. Sefasebis skala: saerTod ar arc Zlier maxasiaTebs / maxasiaTebs maxasiaTebs / ar msurs rom da arc ar Zalian msurs maxasiaTebdes maxasiaTebs rom maxasiaTebdes -3 -2 -1 0 1 2 3 94 kiTxvaris 2 nawilSi c.p.-ebs igive skalis mixedviT unda aReniSnaT TvisebaTa gamoxatvis maTTvis sasurveli xarisxi anu unda mieTiTebinaT, Tu ramdenad Zlierad surdaT hqonodaT gamoxatuli esa Tu is Tviseba. magaliTad, Tu c.p. Tvlida, rom mas axasiaTebs sakmaod Zlierad gamoxatuli intuiciis grZnoba da saTanadod maRali Sefaseba (2) misca mas kiTxvaris pirvel nawilSi, kiTxvaris meore nawilSi mas SesaZloa aReniSna ufro Zlierad gamoxatuli intuiciis qonis survili da Sesabamisad Semoexaza (3). kiTxvaris meore nawilis Seqmnis mizani iyo AerTismxriv, kvlevidan im subieqtTa gamoicxva, romlebic Tvlidnen, rom zemoTaRniSnuli Tvisebebi sasurvelTan SedarebiT gacilebiT naklebad axasiaTebdaT an piriqiT, zustad emTxveoda am Tvisebebis gamoxatulebis sasurvel xarisxs realurisa da (aseTi SemTxvevebi me-idealuris Sesabamisobis, aseve xasiaTsa Sesabamisad, da, ZiriTadad mimarTebasTan, Zalze rac, gansxvavebulobis mocemuli asocirebulia me- rogorc sruli SemTxvevaSic dacviT pirovnebisaTvis faseulobis pirobebis gansakuTrebul mniSvnelovnebaze miuTiTebs (madi 2002:423-424; bleine... 1993:55-85; baumeisteri... 1996:5-33; jordani. . . 2003:117-146; jordani... 2003:969-978). garda amisa, CvenTvis saitereso iyo gamogvevlina, moaxdenda Tu ara zegavlenas ukukavSirTa manipulireba warmodgenil TvisebaTa sasurvelobaze (sasurvelobis xarisxze). b. savarjiSos mimarT verbalurad gamoxatuli atitudis sakvlevi kiTxvari miuxedavad imisa, rom atitudur pasuxTa faqtoruli analizi (igli... 1993:123-135) yovelTvis ar iZleva maTi sam ganzomilebad (anu kognitur, afeqtur da qceviT komponentebad) gamoyofis SesaZleblobas, savarjiSos mimarT Camoyalibebuli atitudis (damokidebulebis) sakvlevi kiTxvaris (danarTi #6) Sedgenisas Cven gaviTvaliswineT atitudis aRniSnuli samkomponentiani modeli, radganac socialur fsiqologiaSi atitudur pasuxTa am sami klasis (ganzomilebis) mixedviT ganxilva sayovelTaod miRebul da farTod gavrcelebul tradicias warmoadgens (brekleri 1984:1191-1205; katci... 1959:423-475; rozenbergi... 1960:1-14). 95 Sesabamisad, mimarT c.p.-Ta Cvens mier Sedgenili kiTxvari da SefasebiT damokidebulebas emociur savarjiSosTan dakavSirebul damokidebulebas gansazRvravs qceviT pasuxebi asaxavs savarjiSos da agreTve tendencias. kiTxvebze (1; emociur 2) savarjiSos Sesrulebisas gancdili siamovnebisa da azartis Sesaxeb. SefasebiTi damokidebuleba ganisazRvreba mniSvnelovnebis Sesaxeb savarjiSos kiTxvebze sargeblianobisa gacemuli pasuxebiT (3; da 4; 5). savarjiSosTan dakavSirebul qceviT tendencias gansazRvravs momavalSi msgavs eqsperimentSi monawileobis Sesaxeb c.p.-Ta ganzraxva. pasuxTa Sefaseba xdeboda 7 qulian skalaze ( -3; 3). 2.2.5. eqsperimentis msvleloba pirveli TvisebaTa nawili (procedura) Sefasebis sakvlevi procedura SevasruleT romlebmac kiTxvari naSromis masala ori moicavda kiTxvaris warudgines, sTxoves c.p-ebisaTvis (danarTi ufroskurseli c.p.-ebs da _ studentis rogorc daxmareba, #6) rac sakuTar Catarebas. daxmarebiT, sakuTari sakurso gulisxmobda mxolod kiTxvaris Sevsebas. studentebi c.p-ebs Txovdnen kiTxvaris ukana mxares mieTiTebinaT gamokiTxvis sakuTari TariRi). monacemebi gamokiTxvis (saxeli, Semdeg gvari, movaxdineT asaki, kursi, respondentTa kodireba (TviToeul maTgans mieniWa Sesabamisi nomeri). c.p.-Ta gvarebi Sesabamis kodebTan erTad paralelurad fiqsirdeboda specialur JurnalSi. meore nawili (procedura) _ daviwyeT TviToeuli c.p.-Tvis pirveli gamokiTxvidan Sualedi, ori kviris savaraudod, Semdeg sakmarisi (procedurebs iqneboda Soris imisaTvis, orkviriani rom c.p.-ebs procedurebi erTmaneTTan ar daekavSirebinaT). igi gulisxmobda Cvens mier Sedgeli savarjiSos (danarTi #1)@Catarebas: situaciaTa rigi c.p-bs warvudgineT, rogorc biznesmenebisaTvis, axalgazrda damxmare romelic biznesmenebs TamaSi-savarjiSo TiTqos maTTvis miznad saWiro isaxavda unar-Cvevebis damwyebi daxmareboda aTvisebaSi. 96 eqsperimentis miznis SesaniRbad c.p.-ebs vTxoveT savarjiSos efeqturobis dadgenaSi daxmarebis gaweva, rac gulisxmobda savarjiSos Sesrulebas da Semdeg misi vargisianobis Sefasebas Cvens mier Sedgenili savarjiSos mimarT verbalurad gamoxatuli atitudis sakvlevi kiTxvaris (danarTi #6) saSualebiT. kerZod, c.p.-ebs warvudgineT Semdegi instruqcia: instruqcia: “gTavazobT erTgvar savarjiSos, romelic Seqmnilia, rogorc damxmare saSualeba damwyebi biznesmenebisaTvis. misi mizania xeli Seuwyos axalgazrda biznesmenebs maTTvis saWiro unar-Cvevebis ganviTarebaSi. savarjiSos qmediToba (vargisianoba) damuSavebis mocemul etapze dadgenili ar aris. amdenad, gTxovT SeasruloT savarjiSo da SeafasoT misi efeqturoba (vargisianoba) mokle koTxvaris saSualebiT, romelsac savarjiSos Sesrulebis Semdeg warmogidgenT. Tqveni Sefaseba mniSvnelovnad dagvexmareba savarjiSos qmediTobis dadgenaSi. radganac savarjiSos damuSavebis procesi jer dasrulebuli ar aris, mocemul etapze SeuZlebelia Tqvens mier misi Sesrulebis xarisxis Sefaseba, risTvisac bodiSs gixdiT”. K kiTxvaris Sevsebis Semdeg c.p.-bs vTxovdiT mieTiTebinaT (kiTxvaris qveda kuTxeSi +/_ niSnebiT) msgavs eqsperimentSi monawileobis Sesaxeb ganzraxvaze anu aReniSnaT, miiRebdnen Tu ara monawileobas sxva dros msgavsi savarjiSos SesrulebaSi. kiTxvarze aRiniSneboda savarjiSos c.p.-is mier Sesrulebuli variantis nomeri ukukavSiris tipisa da kategoriis mixedviT da pirveli proceduris dros miniWebuli kodi (c.p.ebs varwmunebdiT, rom gamokvleva anonimuria da rom maT sakuTari gvari mxolod erTxel unda daesaxelebinaT, raTa wagveSala igi Cvens JurnalSi _ darCenili gvarebis mixedviT TiTqos Cven gvsurda zustad gangvesazRvra momavalSi msgavs eqsperimentSi monawileobis msurvelTaTvis es namdvilad ganmeorebiTi gamocdileba iqneboda Tu pirvelad Seasrulebdnen TandaswrebiT kiTxvars Cvens vaniWebdiT savarjiSos. JurnalSi kods, vSlidiT, romelic Semdeg mis xolo mis sinamdvileSi gvars mier iyo misive Sevsebul pirveli proceduris dros miniWebuli kodi, romelsac vadgendiT JurnalSi misi gvaris mixedviT). aRniSnuli kodis garda kiTxvarze miTiTebuli iyo 97 agreTve savarjiSos c.p.-is mier Sesrulebuli varianti ukukavSiris tipisa da kategoriis mixedviT (1-10). savarjiSos mimarT kiTxvaris Sevsebis Tvisebebi TvisebaTa verbalurad gamoxatuli Semdeg c.p.-ebs Sefasebis vTxovdiT sakvlevi atitudis SeefasebinaT kiTxvaris sakvlevi sakuTari (danarTi #6) saSualebiT. Sesabamisad, c.p.-ebi ganmeorebiT avsebdnen ori kviris win Sevsebul kiTxvars. am kiTxvarsac, cxadia, eniWeboda igive kodi. mesame nawili (procedura) _ msgavs eqsperimentSi monawileobis ganzraxvis Sesaxeb GganmeorebiTi gamokiTxva Catarda eqsperimentSi monawileobis miRebidan erTi Tvis Semdeg. c.p.-ebs ganmeorebiT msgavs eqsperimentSi monawileobis Sesaxeb (meore procedura) gamoTqmuli survilis (ganzraxvis) Sexsenebis gareSe vekiTxebodiT, surdaT Tu ara erTi Tvis win Sesrulebuli savarjiSos msgavsi savarjiSos Sesruleba. gamokiTxvis Semdeg msurvelebs fiqsirebuli ganwyobis gulisxmobda instruqciis CautardaT aqtualizaciis wakiTxvas da eqsperimentis procedura, ramodenime mimarT romelic sawyisi svlis Sesrulebas. gamokiTxvisas c.p.-Ta gvarebs viniSnavdiT, rac gvaZlevda saSualebas maTTvis savarjiSos is varianti Cagvetarebina, romelic maT adre Seasrules. Sesabamisad, isini Rebulobdnen savarjiSos pirvelad Sesrulebisas miRebul ukukavSirebs (or-or ukukavSirs). Pproceduris realuri mizani (ganwyobis aqtualizacia) SevniRbeT eqsperimentisa da savarjiSos zustad gaxsenebis motiviT. A aRniSnuli procedurisa da c.p.-Ta gamokiTxvis Semdeg msurvelebs vacnobeT, rom maT SeeZloT msgavs eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadebuliyvnen maTTvis sasurvel dRes garkveul saaTebSi (10:00 – 15:00) erTi Tvis ganmavlobaSi. Semdgomi erTi Tvis ganmavlobaSi vawarmoebdiT aRniSnul saaTebSi eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadebul c.p.-Ta aRricxvas. gamocxadebis mwyobridan Semdeg c.p.-ebs gamosvlis gamocxadebuliyvnen. gamo vubodiSebdiT da vTxovdiT kompiuteris ori kviris droebiT Semdeg ori kviri Semdeg gamocxadebul c.p-ebs vuxsnidiT 98 eqsperimentis WeSmarit mizans da madlobas vuxdidiT TanamSromlobisaTvis. 2.2.6. cdis pirebi kvleva Catarda profesiulad da socialurad erTgvarovan jgufze (YT.s.u. miiRo fsiqologiis fakultetis studentebze). kvlevaSi monawileoba 186 studentma. respondentTa c.p.-bi ganawileba SevarCieT sqesisa da moxaliseobis asakis principiT. mixedviT qvemoT warmoadgenilia cxrilis saxiT: cxrili 2. sqesi asaki weli Qali sul mamakaci 16 1 0 1 17 17 1 18 18 40 2 42 19 42 2 44 20 37 3 40 21 27 3 30 22 5 4 9 23 1 0 1 25 0 1 1 170 16 186 19,20 20,40 19,30 1,37 1,99 1,46 sul saSualo asaki stadnartuli gadaxra aqve avRniSnavT, rom moxalise vaJ respodentTa simcirisa da asakobrivi erTgarovnebis gamo sqesi da asaki naSromSi ar aris warmoadgenili damoukidebeli cvladebis saxiT. 99 III nawili. eqsperimentuli kvlevis Sedegebi miRebuli monacemebi damuSavda statistikuri paketis SPSS-is meSveobiT. gamoyenebuli iqna aRweriTi da daskvniTi statistikis mTeli rigi meTodebi _ or cvladiani da mravalganzomilebiani statistikuri meTodebi. gamoyenebuli iyo Pearson-is korelacia, dispersiuli analizi VAA (General Factorial Model), sixSireTa ganawilebis cxrilebi 2 (Pearson Chi Square), saSualoTa Sedarebis testi damoukidebeli jgufebisTvis (T- Test for Independent Samples) da binaruli logistikuri regresiuli (Binary Logistic Regression) analizi. 3.1. c.p.-Ta mier sakuTar TvisebaTa Sefasebis (ramdenad axasiaTebT esa Tu is Tviseba), agreTve TvisebaTa gamoxatulebis maTTvis sasurveli xarisxis (ramdenad surT, rom axasiaTebdeT esa Tu is Tviseba) gazomva eqsperimentamde da eqsperimentis Semdeg; c.p.-Ta mier sakuTar unarTa Sefasebaze ukukavSiris tipis da kategoriis zegavlenis socialuri ukukavSiris zegavlenis gansazRvra. zogadoba/konkretulobis dadgena (calkeuli Tvisebis Sesaxeb miRebuli ukukavSiris gavlena ramdenad vrceldeba c.p.-is mier sxva Tvisebebis Sefasebaze). c.p.-ebi 7 balian skalaze afasebdnen ramdenad axasiaTebT qvemoT CamoTvlili axasiaTebdeT. Tvisebebi sul da Sefasda ramdenad 8 Tviseba undaT, (unari) rom es Tvisebebi eqsperimentamde da eqsperimentis Semdeg. amasTan Tvisebebi ise iyo formulirebuli rom maqsimaluri qula (3) yovelTvis niSnavda pozitiuri Tvisebis (unaris) flobas/survils, minimaluri qula (-3) ki am Tvisebis (unaris) ar flobas /ar survils. gamoTvili iqna aRniSnuli rva unaris jamuri Sefaseba esperimentamde da eqsperimentis Semdeg. Sesabamisad TiToeuli c.p.-Tvis miviReT 4 cvladi: e.w. `sumaruli Sefasebebis meTodis~ analogiurad 100 eqsperimentamde eqsperimentis Semdeg Tvlian, rom es Tvisebebi cvladi 1 cvladi 3 cvladi 2 cvladi 4 (unarebi) maT axasiaTebT am unarebis flobis sasurveli xarisxi swored es jamuri cvladebi monawileoben Semdgom statistikur analizSi. Tavdapirvelad, gamoxatulebis jgufisTvis unda sasurveli erTad, metia aRiniSnos xarisxi am rom CamoTvlili (saSualo Tvisebebis Tvisebebis maCvenebeli) gamoxatulebis yvela xarisxze (saSualo maCvenebelze), rogorc eqsperimentamde ise eqsperimentis Semdeg anu c.p.-ebs surT esa Tu is Tviseba ufro metad axasiaTebdeT, vidre maTi azriT axasiaTebT. 1,96 2,00 Tvlian rom axasiaTebT (eqsperimentis Semdeg) 2 Tvlian rom axasiaTebT (eqsperimentamde) saSualo qula 3 2,69 2,73 surT rom axasiTebdeT (eqsperimentis Semdeg) 3 surT rom axasiTebdeT (eqsperimentamde) diagrama 1 ramdenad axasiaTebT da ramdenad surT rom axasiaTebdeT eqsperimentamde da eqsperimentis Semdeg, mTeli erTobliobisTvis erTad, aTive jgufi 2 1 1 0 101 eqsperimentis amocanidan gamomdinare, imisaTvis rom dagvedgina ra gavlena moaxdina eqsperimentis dros gamoyenebulma ukukavSiris sxvadasxva tipma, daTvlili iqna am cvladebis saSualo mniSvnelobebi ukukavSiris TiToeuli jgufisTvis `mde~ da `Semdeg~ calcalke. qvemoT mocemul diagramebze (diagrama 2 da 3) Cans rom zogierT jgufSi Tvisebebis gamoxatulebis realuri Sefasebis saSualo maCvenebelma daiklo eqsperimentis Semdeg, zogierT jgufSi ki moimata. analogiuri SeiZleba iTqvas TvisebaTa gamoxatulebis sasurveli xarisxis Sefasebaze. sumaruli Sefasebi s saSualo diagrama 2. ramdenad Tvlian c.p.-ebi rom es Tvisebebi axasiaTebT maT, eqseprimentamde da eqsperimentis Semdeg, ukukavSiris jgufebis mixedviT 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 I II III IV V VI VII VIII IX X sakuTari Tvisebebis Sefaseba eqsperimentamde sakuTari Tvsebebis Sefseba eqsperimentis Semdeg 102 sumaruli Sefasebis saSualo diagrama 3. ramdenad surT c.p.-ebs rom es Tvisebebi maT axasiaTebdeT, eqsperimentamde da eqsperimentis Semdeg, ukukavSiris jgufebis mixedviT 3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0 I II III IV V VI VII VIII IX X Tvisebebis gamoxatulebis sasurveli xarisxi eqsperimentamde Tvisebebis gamoxatulebis sasurveli xarisxi eqsperimentis Semdeg diagrama 4. eqsperimentis Semdeg TvisebaTa realuri gamoxatulebis xarisxis Sefasebis saSualo maCveneblebis cvlileba ukukavSiris jgufebis mixedviT IX VIII X VII II I IV VI V III -1 -0,8 -0,6 -0,4 -0,2 0 0,2 saSualo qulis cvlileba 103 0,4 0,6 0,8 rogorc vxedavT (diagrama 4), savarjiSos Sesrulebis procesSi, sxvadasxva ukukavSiris micemam gansxvavebuli Sedegebi gamoiwvia unarebis gamoxatulebis realuri xarisxis SefasebaSi. TvisebaTa gamoxatulebis realuri xarisxis Sefasebis saSualo maCvenebeli gaezardaT im jgufebis c.p.-ebs, sadac manipulirebuli iyo pozitiuri 2 tipis (II jgufi), pozitiuri 1 tipis (I jgufi), Sereuli 1, 2, da 3 tipis ukukavSirebi (VII, VIII, IX jgufebi). igive SeiZleba iTqvas sakontrolo jgufSi (X) momxdar cvlilebebze. amavedros, TvisebaTa gamoxatulebis realuri xarisxis Sefasebis saSualo maCvenebeli Semcirda jgufebSi, sadac c.p.-ebs miewodebodaT negatiuri 1, 2 da 3 tipis ukukavSirebi ((IV, V, VI) da pozitiuri 3 tipis ukukavSirebi (III jgufi). imisaTvis rom gavigoT Sefasebebis saSualo maCveneblebSi momxdari cvlileba qsperimentis SemTxveviTobaa, saWiroa zegavlenis davadginoT Sedegs warmoadgens, statistikurad ramdenad Tu sandoa saSualo maCveneblebis es cvlileba. erTfaqtoriani dispersiuli analizis (ANOVA) meSveobiT Semowmda varaudi, rom erTmaneTisgan (I-X) jgufebi TvisebaTa eqsperimentamde ar realuri gamoxatulebis gansxvavdebodnen xarisxis Sefasebis mixedviT, anu maT mier unarebis jamuri Sefasebebis saSauloebi ar gansxvavdebodnen mniSvnelovnad erTmaneTisgan. ANOVA-s procedura (damoukidebel cvladze), saSualebas iZleva. damokidebuli cvladis erTganzomilebian variaciis analizi erT faqtorze variaciis analizis gamoiyeneba hipoTezis Sesamowmeblad rom ramodenime saSualo aris Tanabari. Tu nulovani hipoTeza WeSmaritia SerCevis saSualoebs (saSualoebi Soris ar gansxvavdeba arsebuli mcire jgufebSi), gansxvavebebi maSin SeiZleba gamowveuli iyos SemTxveviTi cvalebadobiT. amitom nulovani hipoTezis WeSmaritebis SemTxvevaSi utoldebodes Sidajgufuri saerTo dispersia dispersias, praqtikulad gamoTvlils unda jgufuri mikuTvnebulobis gareSe. miRebuli Sidajgufuri dispersiebis Sedareba SeiZleba F-kriteriumis dispersiebis Sefardeba meSveobiT, 1-ze meti. mniSvnelobis done. 104 romelic amaze amowmebs metyvelebs ramdenadaa statistikuri cxrili 3. eqsperimentamde da eqsperimnetis Semdeg sxvadasxva ukukavSiris jgufebs Soris Tvisebebis gamoxatulebis xarisxis Sefasebis saSualo maCveneblebs Soris arsebuli sxvaobis Semowmeba ANOVA-s meTodiT Sum of Squares df Mean Square F Sig. Tvisebebis gamoxatulebis xarisxis Sefaseba eqsperimentamde jgufebs Soris 1,989 9 ,221 ,550 ,837 Tvisebebis gamoxatulebis xarisxis Sefaseba eqsperimetnis Semdeg jgufebs Soris 6,540 9 ,727 1,871 ,052 rogorc cxrili 3.-dan Cans, eqsperimentamde sxvadasxva ukukavSiris jgufebi Tvisebebis gamoxatulebis xarisxis saSualo maCveneblebis mixedviT ar gansxvavdebodnen erTmaneTisgan – F <1, Sig.=0,837. maSin roca eqsperimentis Semdeg jgufebis saSualoebs Soris arsebuli sxvaoba statistikurad mniSvnelovania F >1, Sig.=0,052. analogiuri procedura gamoyenebuli iqna Tvisebebis gamoxatulebis sasurveli xarisxis jamuri Sefasebis saSualo mniSvnelobebs Soris arsebuli gansxvavebis Sesamowmeblad. cxrili 4. eqsperimentamde da eqsperimnetis Semdeg sxvadasxva ukukavSiris jgufebs Soris `sasurveli~ unarebis Sefasebis saSualo maCveneblebs Soris arsebuli sxvaobis Semowmeba ANOVA-s meTodiT Sum of Squares Tvisebebis gamoxatulebis jgufebs sasurveli xarisxis Soris Sefaseba eqsperimentamde Tvisebebis gamoxatulebis sasurveli xarisxis jgufebs Sefaseba Soris eqsperimetnis Semdeg df Mean Square F Sig. 1,605 9 0,178 0,737 0,675 3,632 9 0,404 1,811 0,069 105 rogorc cxrili 4-dan Cans Tvisebebis gamoxatulebis sasurveli xarisxis saSualo maCveneblebis mixedviT eqsperimentuli jgufebi ar gansxvavebodnen erTmaneTisgan, F <1, Sig.=0,675, eqsperimentis Semdeg ki saSualo Sefasebebs Soris arsebuli sxvaoba statistikurad ar aRmoCnda mniSvnelovani, F >1, magram Sig.=0,069. radgan sxvadasxva ANOVA-s proceduram ukukavSiris aCvena, jgufebis mier rom eqsperimentis Tvisebebis Semdeg gamoxatulebis realuri xarisxis Sefaseba gansxvavdeba erTmaneTisgan, Semdegi etapia Semowmdes kerZod ukukavSiris romel jgufebSi gaizarda mniSvnelovnad da romel jgufebSi Semcirda sakuTari Tvisebebis (unarebis) Sefaseba. amisaTvis gamoyenebuli iqna Paired-Samples T Test. Paired-Samples T Test proceduris meSveobiT irkveva erTi jgufis ori cvladis mniSvnelobebis saSualebis Soris sxvaoba (Cvens SemTxvevaSi, erTi jgufis saSualoebi eqsperimentamde da eqsperimentis Semdeg) SeiZleba aixsnas statistikurad mniSvnelovani gansxvavebebiT Tu ara. cxrili 5. ukukavSiris jgufebis mixedviT eqsperimentis Semdeg Tvisebebis gamoxatulebis xarisxis SefasebaSi momxdari cvlilebis mimarTuleba (gazrda/Semcireba) da cvlilebis statistikuri sandooba jgufi Sefasebis cvlilebis mimarTuleba gaizarda gaizarda Semcirda Semcirda Semcirda Semcirda gaizarda gaizarda gaizarda gaizarda I II III IV V VI VII VIII IX X cvlilebis statistikuri mniSvnelovneba (Sig.) 0,04 0,02 0,04 0,64 0,01 0,03 0,68 0,67 0,50 0,05 rogorc cxrili 5-dan Cans statistikurad mniSvnelovani cvlileba TvisebaTa gamoxatulebis xarisxis Sefasebis mixedviT moxda I, II, III, V, VI da X jgufebSi. 106 statistikuri analizis Semdeg etapze Independent-Samples T Test-is meSveobiT, erTmaneTs Sedarda jgufebi, sadac pozitiuri ukukavSirebi iyo manipulirebuli eqsperimentis Semdeg TvisebaTa gamoxatulebis `realuri~ xarisxis SefasebaSi momxdari cvlilebebis mixedviT. cxrili 6. pozitiuri ukukavSiris TvisebaTa gamoxatulebis xarisxis SefasebaSi eqsperimentis Semdeg momxdari cvlilebis mixedviT im jgufTa Sedareba, sadac pozitiuri ukukavSirebi iyo manipulirebuli. jgufebi, sadac pozitiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli II III Sig. Sig. I 0,2 0,05 II 0,04 gamoyenebuli procedura - Independent-Samples T Test rogorc cxrili 6-dan Cans am jgufebs Soris eqsperimentis Semdeg arsebuli sxvaoba statistikurad SegviZlia vTqvaT, rom (statistikurad cvlilebebisagan, I da II mniSvnelovnad) I da statistikurad sando manipulirebuli iyo II ver tipis jgufSi gansxvavdeba jgufebs anu 1 mniSvnelovania, Soris vityviT, pozitiuri risi momxdari III cvlilebebi jgufSi gansxvaveba rom mixedviTac I ki momxdari ar jgufSi, ukukavSirebi, aris sadac eqsperimentis Semdeg c.p.-ebi ufro maRal Sefasebas aZlevdnen sakuTar Tvisebebs, vidre II jgufSi, sadac c.p.-ebs 2 tipis pozitiuri ukukavSiri miewodebodaT. analogiurad Semowmda, eqsperimentis Semdeg TvisebaTa gamoxatulebis xarisxis sxvaoba Sefasebis mixedviT aris Tu ara statistikurad mniSvnelovani im jgufebs Soris, sadac negatiuri ukukavSirebi iyo manipulirebuli: cxrili 7. TvisebaTa gamoxatulebis xarisxis SefasebaSi eqsperimentis Semdeg momxdari cvlilebis mixedviT im jgufebis Sedareba, sadac negatiuri ukukavSirebi iyo manipulirebuli jgufebi, sadac negatiuri ukukavSirebi iyo gamoyenebuli V VI Sig. Sig. IV 0,43 0,96 V 0,23 gamoyenebuli procedura - Independent-Samples T Test 107 rogorc cxrili 7-dan Cans, im sam jgufs Soris, sadac c.p.-ebs negatiuri ukukavSirebi miewodebodaT, eqsperimentis Semdeg arsebuli sxvaoba ar aris statistikurad mniSvnelovani, anu ver vityviT rom IV jgufSi ufro metad (statistikurad mniSvnelovnad) Semcirda sakuTar TvisebaTa gamoxatulebis xarisxis Sefaseba, vidre V an VI jgufebSi. rac Seexeba ukukavSiris kategorias, diagrama 5 asaxavs tendencias, romlis mixedviTac im jgufebSi, sadac negatiuri ukukavSirebi iyo manipulirebuli, gacilebiT didi sxvaoba moxda vidre jgufebSi, sadac c.p.-ebs pozitiuri ukukavSirebi miewodebodaT, xolo Sereul jgufebSi sxvaoba sul mcire iyo, magram arc es tendencia aRmoCnda statistikurad mniSvnelovani. diagrama 5. sakuTari Tvisebebis gamoxatulebis xarisxis SefasebaSi momxdari cvlileba ukukavSiris kategoriis (pozitiuroba-negatiurobis) mixedviT. 2,10 VII, VIII, IX jgufebi (ukukavSris kategoria-Sereuli) 2,05 1,79 IV, V, VI jgufebi (ukukavSiris kategoria-negatiuri) 2,03 2,01 I, II, III jgufebi (ukukavSiris kategori-pozitiuri) 1,87 1,6 eqsperimentamde rogorc gamoavlina vnaxeT, Paired-Samples statistikurad 1,7 1,8 1,9 2,0 2,1 2,2 eqsperimentis Semdeg T Test mniSvnelovani proceduram cvlilebebi (cxrili c.p.-Ta 5) mier TvisebaTa gamoxatulebis xarisxis Sefasebis mixedviT I, II, III, V, VI da X jgufebSi. ramdenadac sakontrolo jgufSi (X) momxdari cvlileba e.w. bunebriv SemTxvevas warmoadgens anu ukukavSirebis manipulirebis gareSe 108 savarjiSos Sesrulebaze cvlileba c.p.-Ta statistikurad bunebriv reaqciad mniSvnelovani iTvleba aRmoCnda da es (sig=0,05), eqsperimentul jgufebSi momxdari cvlilebebis mniSvnelovneba mxolod sakontrolo jgufSi momxdar cvlilebasTan Sedarebis safuZvelze SeiZleba ganisazRvros. cxrili 8. sakontrolo jgufis eqsperimentul jgufebTan Sedareba TvisebaTa gamoxatulebis xarisxis SefasebaSi eqsperimentis Semdeg momxdari cvlilebis mixedviT. jgufi Secdomis albaToba (Sig.) I 0,233 II 0,46 III 0,02 IV 0,06 V 0,001 VI 0,01 VII 0,22 VIII 0,07 IX 0,59 X gamoyenebuli procedura - Independent-Samples T Test mniSvnelovani jgufebSi: SedarebiT rogorc cvlilebebi cxrili sakuTar gamovlinda 8-dan TvisebaTa Cans, (cxrili sakontrolo gamoxatulebis III, 8) Vda jgufTan xarisxis VI (X) Sefasebis mixedviT mniSvnelovani cvlileba gamovlinda im jgufebSi, sadac 2 da 3 tipis negatiuri ukukavSirebi iyo manipulirebuli. kerZod, eqsperimentis Semdeg c.p.-Ta gamokiTxvis Sedegebma aCvena, rom isini sakuTar TvisebaTa gamoxatulebis ufro dabal xarisxs asaxelebdnen, vidre eqsperimentamde. igive Sedegi iqna miRebuli sakontrolo jgufTan SedarebiT agreTve III jgufSi, sadac 3 tipis pozitiuri ukukavSiri iyo manipulirebuli. SevamowmeT ra cvlilebebi moxda eqsperimentis Semdeg Sereuli ukukavSiris jgufebSi anu jgufebSi, miewodebodaT pozitiuri da gvainteresebda cvlilebebi, romlebic TvisebaTa SefasebaSi, ukukavSiri miiRes gamovlinda (1, c.p.-Ta negatiuri romlebTan 3, 5, mier 7 sadac dakavSirebiTac da TvisebaTa 109 monacvleobiT ukukavSirebi. gamovlinda Tvisebebi) im c.p.-ebs c.p.-Ta maT cvlilebebi, SefasebaSi, kerZod, mier im pozitiuri romlebic romlebTan dakavSirebiTac maT negatiuri ukukavSiri miiRes (2, 4, 6, da 8 Tvisebebi). amisaTvis gamoviTvaleT im 4 Tvisebis jamuri Sefasebis saSualo, romlebTan dakavSirebiTac miwodebuli iyo pozitiuri ukukavSiri am jgufebSi da im dakavSirebiTac 4 Tvisebis jamuri negatiuri Sefasebis ukukavSiri saSualo, iyo romlebTan manipulirebuli eqsperimentamde da eqsperimetis Semdeg. diagrama 6. Sereuli ukukavSiris jgufebSi im TvisebaTa Sefasebis saSualo maCveneblebi, romlebTan dakavSirebiTac c.p.-ebma pozitiuri da negatiuri ukukavSirebi miiRes eqsperimentamde da eqsperimentis Semdeg. pasuxebi 2,4,6 da 8 TvisebebTan dakavSirebiT 1,99 pasuxebi 1,3,5 da 7 TvisebebTan dakavSirebiT 2,10 1,98 2,21 0 1 saSualo Sefaseba eqsperimentis Semdeg 2 3 eqsperimentamde rogorc vxedavT, Sereul jgufebSi (sadac c.p.-ebs monacvleobiT miewodebodaT pozitiuri da negatiuri ukukavSirebi) gamovlinda c.p.-Ta mier im TvisebaTa Sefasebis zrdis tendencia, romlebTan dakavSirebiTac maT pozitiuri ukukavSiri tendencia im TvisebaTa negatiuri ukukavSiri miiRes (1, SefasebaSi, miiRes (2, 4, 3, 5, 7 romlebTan 6, da 8 Tvisebebi) klebis dakavSirebiTac Tvisebebi), tendenciebi statistikurad umniSvnelo aRmoCnda (cxrili 9). 110 da Tumca maT es cxrili 9. Sereuli ukukavSiris statistikuri mniSvnelovneba jgufebSi momxdari cvlilebis Sig im Tvisebebis SefasebaSi momxdari cvlileba, romelTa mimarTac pozitiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli (1,3,5,7) im Tvisebebis SefasebaSi momxdari cvlileba, romelTa mimarTac negatiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli (1,3,5,7) gamoyenebuli procedura Paired Samples Test 0,182 0,900 im jgufebSi, sadac 3 tipis ukukavSiri iyo manipulirebuli (III, VI, IX), sakuTari unarebis Sefasebis daqveiTebis ramdenadme ufro Zlieri tendencia gamovlinda im jgufebTan SedarebiT, sadac c.p.-ebs 2 tipis ukukavSirebi miewodebodaT (cxrili 10), magram es tendencia mniSvnelovani mxolod pozitiuri ukukavSirebisTvis aRmoCnda (cxrili 11). cxrili 10. sakuTar TvisebaTa SefasebaSi momxdari cvlileba II, V, VIII -0,025 III, VI, IX -0,087 sxvaobis statistikuri mniSvneloba (Sig) 0,5 rogorc cxrili 10 aCvenebs, im jgufebSi, sadac 3 tipis ukukavSiri iyo manipulirebuli (III, VI, IX), sakuTari unarebis SefasebaSi momxdari gansxvaveba ufro didia, vidre jgufebSi, sadac 2 tipis ukukavSirebis manipulireba moxda, magram es gansxvaveba statistikurad mniSvnelovani ar aRmoCnda. amavedros, sakuTar unarTa SefasebebSi momxdari cvlilebebis Sedareba jgufebSi, sadac 2 da 3 tipis pozitiuri ukukavSirebi iyo manipulirebuli, aCvenebs, rom im jgufSi, sadac 3 tipis pozitiuri ukukavSiris manipulireba xdeboda (III jgufi), sakuTari unarebis Sefaseba mkveTrad daqveiTda im jgufTan SedarebiT, sadac c.p.-ebs 2 111 tipis pozitiur ukukavSirebs awvdidnen (II), amasTan es sxvaoba statistikurad mniSvnelovania (cxrili 11). cxrili 11. jgufebi sakuTar TvisebaTa SefasebaSi momxdari cvlileba II 0,2868 III -0,0833 sakuTar unarTa Sefasebis sxvaobis statistikuri mniSvneloba (Sig) 0,04 TvalsazrisiT im jgufebSi momxdari cvlilebebi, sadac negatiuri 2 da 3 tipis ukukavSirTa manipulireba moxda (cxrili 12: V da VI jgufebi), agreTve im jgufebSi momxdari cvlilebebi, sadac c.p.-ebs Sereuli (anu monacvleobiT pozitiuri da negatiuri ukukavSirebis miewodebodaT (cxrili miwodeba) 13: VIII, IX 2 da 3 tipis jgufebi), arc ukukavSirebi msgavs tendencias asaxavs da da arc statistikuri sandoobiT gamoirCeva. cxrili 12. jgufebi sakuTar unarTa SefasebaSi momxdari cvlileba V -0,3816 VI -0,2171 sxvaobis statistikuri mniSvneloba (Sig) 0,23 cxrili 13. jgufebi sakuTar unarTa SefasebaSi sxvaobis statistikuri momxdari cvlileba mniSvneloba (Sig) VIII 0,0526 0,95 IX 0,0625 112 3.2. savarjiSos mimarT atitudis sakvlevi kiTxvaris konsistentobis gansazRvra qceviT (emociur, da SefasebT komponentTa Soris korelaciebis dadgena). verbaluri socialuri ukukavSiris kategoriis (ukukavSiris pozitiuroba-negatiurobis) zegavlenis gansazRvra c.p.-Ta atitudze savarjiSos komponentebze). mimarT verbaluri (emociur, socialuri qceviT da SefasebiT tipis zegavlenis afasebdnen savarjiSos ukukavSiris gansazRvra c.p.-Ta atitudze savarjiSos mimarT. Tavdapirvelad sami eqspretimentis kriteriumis monawileebi mixedviT, romlebic Tavis mxriv iyofoda im konkretul qvekriteriumebad: 1. savarjiSo sasiamovno da azartulia 2. savarjiSo sasargebloa anu Seesabameba mizans, romlisTvisac aris Seqmnili 3. savarjiSo mniSvnelovania zogadad, rogorc meTodi sxva (msgavs) mizanTa misaRwevad TiToeuli qvekriteriumis Sefaseba xdeboda 7 qulian skalaze, -3dan 3-mde. savarjiSos jamuri kriteriumisTvis. swored Sefaseba es gamoTvlili maCveneblebi iqna monawileoben samive Semdgom statistikuri analizis procesSi. savarjiSos mimarT atitudis sakvlevi kiTxvaris konsistenturobis (anu sakiTxTa erTgarovnebis) Segvemowmebina, damokidebulebebis erTimxriv dasadgenad c.p.-Ta Sesabamisoba, xolo mizanSewonilad emociuri da meoremxriv, miviCnieT, SefasebiTi emociuri da SefasebiTi damokidebulebebis Sesabamisoba savarjiSos mimarT c.p.-Ta qceviT ganzraxvasTan, risTvisac gamoviyeneT spirmenis korelaciis koeficienti (Spearman Correlation). rogorc cxrili 14-dan Cans arsebobs dadebiTi, statistikurad mniSvnelovani korelacia savarjiSos mimarT emociursa da SefasebiT damokidebulebebs Soris anu, rac ufro pozitiuria savarjiSos mimarT c.p.-Ta emociuri damokidebuleba, miT ufro maRal Sefasebas aZleven 113 isini savarjiSos konkretul da zogadad, rogorc meTodis mniSvnelovnebas. cxrili 14. savarjiSos Sefasebis komponentebs Soris korelacia emociuri damokidebuleba Spearman Correlation (Sig.) emociuri damokidebuleba zogadi 0,436 (0,000) mniSvnelovneba Kkonkretuli 0,438 (0,000) mniSvnelovneba zogadi Kkonkretuli mniSvnelovneba mniSvnelovneba 0,436 (0,000) 0,438 (0,000) 0,557 (0,000) 0,557 (0,000) savarjiSos mimarT emociur, SefasebiT damokidebulebasa da qceviT ganzraxvas Soris kavSiric aRmoCnda statistikurad mniSvnelovani (cxrili 15). cxrili 15. savarjiSos mimarT emociur da SefasebiT damokidebulebasa (jamuri maCvenebeli) da qceviT ganzarxvas Soris kavSiri korelaciis koeficienti mniSvneloba sandooba (Value) (Sig.) 0,360 0,000 186 spirmenis (Spearman) sul c.p.-Ta raodenoba amgvarad, rac ufro maRal Sefasebas aZleven c.p.-ebi savarjiSos miT ufro meti albaToba arsebobs imisa, rom isini msgavs eqsperimetnSi monawileobas ganizraxaven. Sesabamisad, samive: emociuri, SefasebiTi da savarjiSos qceviTi mimarT atitudis komponentebi maRal SesabamisobaSi imyofeba erTmaneTTan. imisaTvis rom dagvedgina, ukukavSiris kategorias (pozitiuroba/negatiurobas) aqvs Tu ara gavlena savarjiSos Sefasebaze, SevadareT Sesrulebuli savarjiSos Sefaseba samive kriteriumis mixedviT im jgufebSi, sadac pozitiuri ukukavSiri iyo manipulirebuli (I, II, III) im jgufebis c.p.-Ta mier savarjiSos Sefasebas, romelTac negatiuri ukukavSiri miewodebodaT. 114 diagrama 7. savarjiSos Sefasebis saSualo maCveneblebi samive kriteriumis mixedviT im jgufTaTvis, romelTac pozitiuri da negatiuri ukukavSirebi miewodebodaT 2,36 2,5 saSualo Sefaseba 2 1,67 jgufebi, sadac pozitiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli 1,83 1,65 1,56 1,5 1,1 jgufebi, sadac negatiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli 1 0,5 0 siamovneba da azarti savarjiSos konkretuli mniSvnelovneba savarjiSos zogadi mniSvnelovneba rogorc vxedavT, (diagrama 7) is jgufebi, sadac c.p.-ebs pozitiuri ukukavSirebi miewodebodaT, savarjiSos samive kriteriumis mixedviT ufro pozitiurad afaseben, vidre jgufebi, sadac negatiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli. amasTan Semowmda, aris Tu ara statistikurad mniSvnelovani Sefasebebs Soris sxvaoba im jgufebSi, sadac pozitiuri da negatiuri ukukavSirebi iqna gamoyenebuli. rogorc cxrili 16-dan Cans, ori kriteriumis mixedviT (savarjiSo sasiamovno da azartulia; savarjiSo sasargebloa) Sefasebebs Soris arsebuli gansxvaveba mniSvnelovania. imisaTavis rom SevamowmoT, ukukavSiris tipi (implicituri Sinaarsi) axdens Tu ara zegavlenas savarjiSos Sefasebaze, SevadareT im jgufTa jgufebis moncemebi, c.p.-Ta romelTac pasuxebs, 1 sadac tipis ukukavSiri 2 3 da tipis miewodebodaT ukukavSirebi im iqna gamoyenebuli*. rogorc aRmoCnda (diagrama 8), jgufebSi, sadac 1 tipis * savarjiSos Sefasebis saSualoebs Soris statistikurad mniSvnelovani sxvaoba im jgufebis c.p.-ebTan, romelTac 2 da 3 tipis ukukavSirebi miiRes, ar dafiqsirda 115 ukukavSirebi iqna gamoyenebuli, c.p.-ebi ufro pozitiurad afaseben Sesrulebul savarjiSos, vidre im jgufTa c.p.-ebi, sadac 2 da 3 tipis ukukavSirebi iyo manipulirebuli. cxrili 16. pozitiuri da negatiuri ukukavSiris jgufebis mier savarjiSos Sefasebebs Soris arsebuli sxvaobis statistikuri sandooba Sefasebis komponenti savarjiSos jamuri Sefaseba (mean) 2,36 savarjiSo sasiamono da azartulia jgufebi, sadac pozitiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli (I, II, III) jgufebi, sadac 1,67 negatiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli (IV, V, VI) savarjiSo jgufebi, sadac 1,65 sasargebloa pozitiuri unar-CvevaTa ukukavSiri iyo aTvisebisaTvis gamoyenebuli (I, II, III) jgufebi, sadac 1,10 negatiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli (IV, V, VI) savarjiSo jgufebi, sadac 1,83 zogadad pozitiuri mniSvnelovania ukukavSiri iyo gamoyenebuli (I, II, III) jgufebi, sadac 1,59 negatiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli (IV, V, VI) gamoyenebuli testi - Independent Samples Test sxvaobis statistikuri mniSvnelovneba (Sig.) 0,000 0,012 0,203 (Sig=0,474), ris gamoc aRniSnuli jgufebi rig gamoTvlebSi (diagrama 8; cxrili 17) gaerTianebulad aris warmodgenili. 116 diagrama 8. jgufebis mier savarjiSos Sefasebis saSualo maCveneblebi sami kriteriumis mixedviT 3 2,4 2,5 2,1 saSualo Sefaseba jgufebi, sadac 1 tipis ukukavSirebi iyo gamoyenebuli 1,99 1,88 2 1,64 1,5 1,27 jgufebi,sadac 2 da 3 tipis ukukavSirebi iyo gamoyenebuli 1 0,5 0 siamovneba da azarti rogorc cxrili savarjoSos konkretuli mniSvnelovneba 17 aCvenebs, savarjoSos zogadi mniSvnelovneba samive savarjiSos SefasebaSi arsebuli sxvaoba manipulirebuli iyo impliciturad kriteriumis mixedviT im jgufebs Soris, sadac potenciur SesaZleblobaTa aRiarebaze (1 tipis) da ignorirebaze (2 da 3 tipis) miniSnebis Semcveli ukukavSirebi, statistikurad sandoa. anu SeiZleba darwmunebiT iTqvas, rom jgufebSi, sadac 1 tipis anu situacia-fokusirebuli ukukavSirebi iqna gamoyenebuli c.p.-ebi ufro pozitiurad afaseben savarjiSos, vidre im jgufTa c.p.-ebi, romelTac 2 da 3 tipis anu ganzogadebuli da socialur Sedarebaze fokusirebuli ukukavSirebi miiRes. SevadaroT (ukukavSiris eqsperimentuli gareSe) pasuxebs (9) jgufebi savarjiSos sakontrolo Sefasebis jgufis kriteriumebis mixedviT. pirveli kriteriumis mixedviT (savarjiSos Sesrulebisas miRebuli siamovneba) savarjiSo yvelaze pozitiurad Seafasa jgufma, sadac 1 tipis pozitiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli (I), xolo yvelaze negatiurad _ jgufma, sadac 3 tipis negatiuri ukukavSiri iqna gamoyenebuli (VI). 117 cxrili 17. savarjiSos Sefasebebs Soris arsebuli statistikuri sandooba ukukavSiris tipebis mixedviT Sefasebis komponenti savarjiSos jamuri Sefaseba (mean) 2,40 2,10 jgufebi siamovneba da azarti sxvaobis statistikuri mniSvnelovneba (Sig.) I, IV, VII II, III, V, VI, VIII, IX konkretuli 1,88 I, IV, VII mniSvnelovneba II, III, V, VI, VIII, 1,27 IX zogadi 1,99 I, IV, VII mniSvnelovneba II, III, V, VI, VIII, 1,64 IX gamoyenebuli testi - Independent Samples Test meore kriteriumis sargeblianobis mixedviT, Sefasebas sxvaobis 0,027 0,001 0,044 romelic konkretul exeboda unar-CvevaTa savarjiSos aTvisebis TvalsazrisiT anu mis konkretul mniSvnelovnebas, savarjiSo yvelaze pozitiurad Seafasa jgufma, sadac 1 tipis pozitiuri ukukavSiri iyo gamoyenebuli (I), xolo yvelaze negatiurad _ jgufma, sadac 2 tipis negatiuri ukukavSirebi iqna gamoyenebuli (V). mesame kriteriumis mixedviT (savarjiSos zogadi mniSvnelovneba) savarjiSo yvelaze pozitiurad Seafasa jgufma, sadac gamoyenebuli iqna 3 tipis ukukavSirebi Sereulad (pozitiuri da negatiuri ukukavSirebis monacvleobiT miwodeba), xolo yvelaze negatiurad _ jgufma, sadac 2 tipis negatiuri ukukavSirebi iyo gamoyenebuli. savarjiSos jamuri (samive sakiTxis gaTvaliswinebiT) Sefasebis mixedviT yvelaze pozitiurad savarjiSo Seafasa jgufma, sadac 1 tipis anu situacia-fokusirebuli pozitiuri ukukavSirebi gamoviyeneT (I), xolo yvelaze negatiurad – jgufma, sadac 2 tipis anu ganzogadebuli negatiuri ukukavSirebi iyo manipulirebuli. 118 diagrama 9. eqsperimentuli jgufebis da sakontrolo jgufis mier savarjiSos `sasiamovnooba/azartulobis~ anu emociuri Sefaseba siamovneba da azarti 3 2.64 2.522 2.382 2.5 2.095 2 2.562 2.289 2.27 1.966 1.657 1.5 1.447 1 0.5 0 I II III IV V VI VII VIII IX X jgufebi diagrama 10. eqsperimentuli jgufebis da sakontrolo jgufis mier savarjiSos `sargeblianobis~ (anu konkretuli mniSvnelovnebis) Sefaseba savarjiSos konkretuli mniSvnelovneba 2,5 2,08 2 1,8 1,669 1,789 1,756 1,267 1,5 1,937 1,69 1,23 1 0,44 0,5 0 I II III IV V VI jgufebi 119 VII VIII IX X diagrama 11. eqsperimentuli jgufebis da sakontrolo jgufis mier savarjiSos zogadi `mniSvnelovnebis~ Sefaseba savarjiSos zogadi mniSvnelovaneba 2,5 2,312 2,06 2 1,966 1,735 1,954 1,738 2,052 1,75 1,736 1,5 1,157 1 0,5 0 I II III IV V VI VII VIII IX X jgufebi diagrama 12. eqsperimentuli jgufebis da sakontrolo jgufis mier savarjiSos `jamuri~ (kiTxvaris samive sakiTxis mixedviT) Sefaseba savarjiSos sumaruli Sefaseba 2,5 2,270 2,260 2,088 1,929 2,0 1,911 2,032 1,903 1,700 1,471 1,5 1,085 1,0 0,5 0,0 I II III IV V VI jgufebi 120 VII VIII IX X gvainteresebda agreTve aris Tu ara eqsperimentuli jgufebis (9) mier da sakontrolo jgufis mier savarjiSos Sefasebebs Soris arsebuli sxvaoba statistikurad mniSvnelovani. cxrili 18. eqsperimentuli jgufebis da sakontrolo jgufis mier savarjiSos Sefasebebs Soris arsebuli sxvaobis statistikuri mniSvnelovneba (Sig.) jgufebi I II III IV V VI VII VIII IX savarjiSos Sefasebis kriteriumi savarjiSo savarjiSo sasiamono da sasargebloa azartulia (Sig.) (Sig.) 0,05 0,04 0,66 0,9 0,47 0,13 0,28 0,70 0,03 0,00 0,02 0,01 0,23 0,70 0,95 0,79 0,24 0,33 rogorc sakontrolo vxedavT jgufTan (cxrili SedarebiT 18) savarjiSo mniSvnelovania (Sig.) 0,05 0,9 0,96 0,44 0,03 0,04 0,44 0,24 0,04 eqsperimentuli statistikurad jgufebidan mniSvnelovani gansxvaveba savarjiSos SefasebaSi miviReT I, V da VI da IX jgufebSi. savarjiSos Sefasebis ori qvekriteriumis - zogadi mniSvnelovnebisa da konkretuli mniSvnelovnebis anu sargeblianobis gaerTianebis saSualebiT SevamowmeT rogor afaseben sxvadasxva kategoriis jgufebi savarjiSos erTiani SefasebiTi kriteriumis mixedviT da arsebobs Tu ara mniSvnelovani gansxvaveba Sefasebebs Soris. 121 diagrama 13. savarjiSos Sefasebis saSualo maCveneblebi ukukavSiris kategoriis mixedviT 3,00 2,50 2,46 2,36 2,00 2,28 1,89 1,74 1,67 1,50 1,79 pozitiuri negatiuri Sereuli sakontrolo 1,26 1,00 0,50 0,00 savarjiSo sasiamovno da azartulia savarjiSo mniSvnelovania cxrili 19. savarjiSos emociuri Sefasebis mixedviT saSualo maCveneblebs Soris arsebuli sxvaobis statistikuri mniSvnelovneba savarjiSo sasiamono da azartulia I, II, III I, II, III IV, V, VI VII, VIII, IX X IV,V, VI 0,000 0,000 0,397 0,657 0,000 0,026 VII, VIII, IX 0,397 0,000 X 0,657 0,026 0,281 0,281 cxrili 20. savarjiSos kognituri (SefasebiTi) kriteriumis mixedviT saSualo maCveneblebs Soris arsebuli sxvaobis statistikuri mniSvnelovneba savarjiSo mniSvnelovania I, II, III I, II, III IV, V, VI VII, VIII, IX X IV,V, VI 0,016 0,016 0,294 0,829 0,001 0,077 122 VII, VIII, IX 0,294 0,001 0,574 X 0,829 0,077 0,574 diagrama 14. savarjiSos Sefasebis saSualo maCveneblebi ukukavSiris tipebis mixedviT 3.00 2.41 2.28 2.10 2.01 2.00 1.95 1.79 1.58 1.40 1 tipis ukukavSiri 2 tipis ukukavSiri 3 tipis ukukavSiri ukukavSiris gareSe 1.00 0.00 savarjiSo sasiamovno da azartulia savarjiSo mniSvnelovania cxrili 21. ukukavSiris tipis mixedviT savarjiSos emociuri Sefasebis saSualo maCvenebelTa Soris arsebuli sxvaobis statistikuri mniSvnelovneba jgufebi I, IV, VII (1 tipis ukukavSiri) II, V, VIII (2 tipis ukukavSiri) III, VI, IX (3 tipis ukukavSiri) X (ukukavSiris gareSe) savarjiSo sasiamono da azartulia I, IV, VII II, V, VIII III, VI, IX (1 tipis (2 tipis (3 tipis ukukavSiri) ukukavSiri) ukukavSiri) 0,027 0,017 X (ukukavSiris gareSe) 0,456 0,027 0,408 0,610 0,017 0,610 0,456 0,408 0,310 0,310 123 cxrili 22. ukukavSiris tipis mixedviT savarjiSos mniSvnelovnebis Sefasebis saSualo maCvenebelTa Soris arsebuli sxvaobis statistikuri mniSvnelovneba jgufebi I, IV, VII (1 tipis ukukavSiri) II, V, VIII (2 tipis ukukavSiri) III, VI, IX (3 tipis ukukavSiri) X (ukukavSiris gareSe) savarjiSo mniSvnelovania I, IV, VII II, V, VIII (1 tipis (2 tipis ukukavSiri) ukukavSiri) 0,002 III, VI, IX (3 tipis ukukavSiri) 0,021 X (ukukavSiris gareSe) 0,392 0,002 0,371 0,147 0,021 0,371 0,392 0,147 0,372 0,372 SevamowmeT savarjiSos ganmeorebiT Sesrulebis Sesaxeb ganzraxva eqsperimentuli da sakontrolo jgufebis mixedviT (cxrili 23). cxrili 23. savarjiSos ganmeorebiT Sesrulebis survili (ganzraxva) ukukavSiris jgufebis mixedviT (procenti gamoTvlilia TiToeuli jgufidan, anu jgufidan ra nawilma Tqva rom miiRebda /ar miiRebda xelmeored monawileobas) ukukavSiris jgufebi I II III IV V VI VII VIII IX X sul surs monawileoba ar surs monawileoba % raodenoba % raodenoba 100 88,2 90,5 93,3 78,9 68,4 95,5 94,7 100 95 90,3% 18 15 19 14 15 13 21 18 16 19 168 124 0 11,8 9,5 6,7 21,1 31,6 4,5 5 0 5 9,7% 0 2 2 1 4 6 1 1 0 1 18 rogorc cxrili SemadgenlobiT @23-dan eqsperimentSi Cans, yvelaze naklebi ganmeorebiT procentuli monawileobis miReba ganizraxes V da VI jgufebis c.p.-ebma, xolo I da IX jgufebidan yvela c.p.-ma gamoTqva ganmeorebiT msgavs eqsperimentSi monawileobis miRebis survili. mniSvnelovania davadginoT, rogor zegavlenas axdens msgavs eqsperimentSi monawileobis Sesaxeb c.p.-Ta ganzraxvaze ukukavSiris kategoria da tipi. cxrili 24. eqsperimentSi ganmeorebiT monawileobis miRebis Sesaxeb ganzraxva (qceviTi ganzraxva) miRebuli ukukavSiris tipis mixdviT jgufebi gamoTqva survili % ar gamoTqva survili raodenoba % raodenoba I, IV, VII (ukukavSiris tipi _1) II, V, VIII (ukukavSiris tipi _2) III, VI, IX (ukukavSiris tipi _3) 96,4% 53 3,6% 2 87,3% 48 12,7% 7 85,7% 48 14,3% 8 rogorc 24-dan cxrili irkveva, yvelaze metad monawileobis survili gamoTqves im jgufebis c.p.-ebma, romelTac 1 tipis ukukavSiri miewodebodaT da yvelaze naklebad im jgufTa c.p.-ebma, romelTac 3 tipis ukukavSirebi miiRes, Tumca savarjiSos mimarT qceviT ganzraxvasa da miRebuli ukukavSiris tips Soris kavSiri ar aRmoCnda statistikurad mniSvnelovani (cxr. 25: Approx. Sig=0,192). cxrili 25. ukukavSiris tipsa da qceviT ganzraxvas Soris kavSiri mniSvneloba kontingenciis koeficienti (Contingency Coefficient) ukukavSirTa rom tipis vTqvaT, savarjiSos miuxedavadGc.p.-Ta 125 0,192 186 Sesrulebisas umravlesobam eqsperimentSi monawileobis miReba (cxrili 26). (Approx. Sig.) 0,158 validur SemTxvevaTa raodenoba (N of Valid Cases) sxvagvarad daaxl. statistikuri mniSvnelovneba miRebul ganizraxa msgavs cxrili 26. qceviTi ganzraxva ukukavSiris implicituri Sinaarsis (tipis) mixedviT jgufebi gamoTqva survili ar gamoTqva survili raodenoba % raodenoba % I, IV, VII (ukukavSiris tipi _1) II, V, VIII (ukukavSiris tipi _2) III, VI, IX (ukukavSiris tipi _3) sakontrolo sul 96,4% 53 3,6% 2 87,3% 48 12,7% 7 85,7% 48 14,3% 8 95% 90,3% 19 168 5% 9,7% 1 18 am Sedegs sxva Sesabamisi testebic adasturebs (cxrili 27), rac sabolood gvarwmunebs, rom ukukavSiris potenciur SesaZleblobaTa ignorirebaze implicituri miniSneba ar axdens gavlenas savarjiSos mimarT qceviT ganzraxvaze. cxrili 27. ukukavSiris tipsa da savarjiSoSi monawileobis survils (ganzrxvas) Soris damokidebulebis mniSvnelovnebis Semowmeba Chi-Square testebis meSeveobiT Chi-Square Tests Pearson Chi-Square Likelihood Ratio mniSvneloba Tavisuflebis xarisxi (Value) Df 4,743(a) 5,287 cxrili 28. ukukavSiris kategorias qceviT ganzraxvas Soris kavSiri 3 3 0,192 0,152 (pozitiuroba/negatiurobasa) kontingenciis koeficienti (Contingency Coefficient) validur SemTxvevaTa raodenoba (N of Valid Cases) 126 Asymp. Sig. (2-sided) da mniSvneloba daaxl. statistikuri mniSvnelovneb a (Approx. Sig.) ,235 ,013 186 cxrili 3-dan Cans, (pozitiuroba/negatiuroba) rom gavlenas axdens ukukavSiris qceviT kategoria ganzraxvaze anu statistikurad sando aRmoCnda ukukavSiris kategoriasa da savarjiSos mimarT qceviT ganzraxvas Soris kavSiri (Approx. Sig=0,013). ganzraxva ar mieRoT monawileoba msgavs eqsperimentSi, yvelaze raodenobiT (20,8%) im c.p.-ebma miiRes, didi procentuli romlebTanac negatiuri ukukavSirebi iyo manipulirebuli (cxrili 29). Sesabamisad, SeiZleba iTqvas, rom ukukavSiris kategoria gavlenas axdens savarjiSos mimarT qceviT ganzraxvaze. cxrili 29. qceviTi ganzraxva ukukavSiris kategoriis mixedviT ukukavSiris kategoria pozitiuri negatiuri Sereuli sakontrolo sul 92,9% 79,2% 96,5% 95,0% 90,3% monawileobis ganzraxva diax ara % raodenoba % raodenoba 52 7,1% 4 42 20,8% 11 55 3,5% 2 19 5,0% 1 168 9,7% 18 cxrili 30. savarjiSos ganmeorebiT Sesrulebis survili (ganzraxva) jgufebSi, sadac pozitiuri da negatiuri ukukavSirebi iyo manipulirebuli pozitiuri ukukavSiri negatiuri ukukavSiri aRniSnuli Sedegi monawileobis ganzraxva diax ara % raodenoba % raodenoba 92,9% 52 7,1% 4 79,2% 42 20,8% 11 yvela Sesabamisi testiT dadasturda (ix. cxr. 31). 127 cxrili 31. ukukavSiris kategoriasa da savarjiSoSi monawileobis survils Soris damokidebulebis mniSvnelovnebis Semowmeba Chi-Square testebis meSeveobiT mniSvnel oba Value Pearson Chi-Square Likelihood Ratio Fisher's Exact Test SevamowmeT monawileobis Tavisuf lebis xarisxi sandooba df 4,251(b) 4,380 sandooba sandooba Exact Sig. (2-sided) Exact Sig. (1-sided) Asymp. Sig. (2-sided) 0,039 0,036 1 1 0,052 aris miRebis Tu ara msgavs Sesaxeb eqsperimentSi uaryofiTi 0,036 ganmeorebiT ganzraxvis miRebis TvalsazrisiT gansxvaveba mniSvnelovani im jgufebs Soris, romelTac 2 da 3 tipis ukukavSirebi miiRes. cxrili 32. msgavs eqsperimentSi ganmeorebiT monawileobis miRebis Sesaxeb uaryofiTi ganzraxvis miRebaSi im jgufebs Soris gansxvavebis mniSvnelovneba, romelTac 2 da 3 tipis ukukavSirebi miiRes Chi-Square Tests mniSvneloba Value 0,058(b) 0,058 Pearson Chi-Square Likelihood Ratio rogorc Tavisuflebis xarisxi vxedavT (cxrili 32), df 1 1 es sandooba Asymp. Sig. (2-sided) 0,810 0,810 gansxvaveba ar aRmoCnda statistikurad mniSvnelovani, (Sig.: 0.810), anu SeiZleba iTqvas, rom 3 tipis ukukavSiri iwvevs ganmeorebiT monawileobaze uaris Tqmis ufro Zlier reaqcias, vidre 2 tipis ukukavSiri, Tumca es gansxvaveba ar aris didi da Sesabamisad statistikurad mniSvnelovani. 128 3.3. aqtivobis mimarT individis motivaciaze socialuri ukukavSiris kategoriis zegavlenis gansazRvra (savarjiSos Sesrulebisas miRebul ukukavSirTa pozituroba-negatiurobis zegavlenis dadgena msgavs eqsperimentSi monawileobis misaRebad c.p.-Ta gamocxadebasTan). aqtivobis mimarT individis motivaciaze verbaluri socialuri ukukavSiris tipis zegavlenis gansazRvra (savarjiSos Sesrulebisas miRebul ukukavSirTa tipis zegavlenis dadgena msgavs eqsperimentSi monawileobis misaRebad c.p.-Ta gamocxadebasTan). atitudis mixedviT gansazRvris aqtivobis mocemuli SesaZleblobis verbalurad mimarT aqtivobis dadgena gamoxatuli atitudis verbalurad mimarT (anu gamoxatuli c.p.-Ta ramdenad mixedviT motivaciis SesaZlebelia individis qcevis winaswarmetyveleba.) msgavs eqsperimentSi monawileobis ganzraxvis Sesaxeb ganmeorebiTi gamokiTxvis proceduraSi monawileoba ar miuRia 13 c.p.-s (c.p.-Ta saerTo raodenobis 7%). Sesabamisad, statistikuri analizi ganxorcielda c.p.-Ta 93%-is (173 studenti) pasuxebis safuZvelze. upirveles yovlisa, SevamowmeT Secvales Tu ara c.p.-ebma savarjiSos ganmeorebiT Sesrulebis Sesaxeb ganzraxva eqsperimentidan erTi Tvis ganmavlobaSi (cxrili 33). cxrili 33. eqsperimentis Semdgomi da ganmeorebiT gamokiTxvis Sedegebi msgavs eqsperimentSi monawileobis ganzraxvis Sesaxeb monawileobis ganzraxva pirveli gamokiTxvis Semdeg % raodenoba Diax Ara monawileoba ar miiRo meore gamokiTxvaSi 90,3 9,7 monawileobis 168 18 % 85 8 raodenoba 158 15 7 13 sul rogorc monawileobis ganzraxva meore gamokiTxvis Semdeg 100 cxrili 33-dan survilis 186 Cans, (qceviTi ganmeorebiT ganzraxvis) 129 100 186 msgavs eqsperimentSi Sesaxeb eqsperimentis Semdgom gamokiTxvis Sedegebi TiTqmis ar gansxvavdeba 1 Tvis Semdgomi gamokiTxvis xolo Sedegebisagan: erTi Tvis Semdeg eqsperimentis ki _ 85% Semdeg gamoxata gamokiTxulTa msgavs 90,3%, eqsperimentSi monawileobis miRebis ganzraxva, rac miuTiTebs Cvens mier gamokiTxvamde Catarebuli proceduris warmatebulobaze, romelic miznad isaxavda savarjiSos mimarT fiqsirebuli ganwyobis aqtualizacias. SevamowmeT, axdens Tu ara gavlenas ukukavSiris kategoria da tipi c.p.-Ta qcevaze anu msgavs eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadebaze. cxrili 34. eqsperimentSi monawileobis ukukavSiris tipisa da kategoriis mixedviT monawileobis misaRebad gamocxadeba jgufebi raodeno ba % I (ukukavSiri _ 1 tipi pozitiuri) II (ukukavSiri – 2 tipi pozitiuri) III (ukukavSiri _ 3 tipi pozitiuri) IV (ukukavSiri _ 1 tipi negatiuri) misaRebad gamocxadeba monawileobis misaRebad ar gamocxadeba % raodenoba 93,8 15 6,3 1 43,8 7 56,3 9 15,8 3 84,2 16 92,9 13 7,1 1 27,8 5 72,2 13 0 0 100 16 45 9 55 11 VIII (ukukavSiri _ 2 tipi Sereuli) 27,8 5 72,2 13 IX (ukukavSiri _3 tipi Sereuli) 31,3 5 68,8 11 V tipi VI tipi VII tipi (ukukavSiri _ 2 negatiuri) (ukukavSiri _ 3 negatiuri) (ukukavSiri _ 1 Sereuli) X sul U 50 10 50 10 41,6 72 58,4 101 cxrili 34. aCvenebs, rom Sereuli kategoriis rogorc pozitiuri, aseve negatiuri da jgufebidan msgavs 130 eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadebulTa Soris procentulad sWarbobs c.p.-bi, romelTac 1 tipis ukukavSiri miewodebodaT im jgufTa (I, IV, VII). im jgufebidan, romelTac 2 da 3 tipis ukukavSirebi miiRes (Sesabamisad, II, V, VIII da III, VI, IX) eqsperimentSi naklebi c.p. savarjiSos gamocxadda, rac Sesrulebisas SinaarsSi potenciur monawileobis misaRebad gacilebiT gvaZlevs safuZvels miwodebuli SesaZleblobaTa vifiqroT, ukukavSiris ignorirebisa rom implicitur da garegani kontrolis elementi gavlenas axdens mocemuli aqtivobis mimarT c.p.-Ta motivaciaze (msgavs eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadeba/ar gamocxadeba). KkerZod, potenciur SesZleblobaTa aRiareba da aRqmuli autonomiuroba (damaxasiaTebeli 1 tipis ukukavSirebisaTvis) aZlierebs, xolo potenciur SesaZleblobaTa ignorireba da autonomiurobis SezRudulobis aRqma (damaxasiaTebeli 2 ad 3 tipis ukukavSirebisTvis) aqveiTebs motivacias aqtivobis mimarT. aris Tu ara kavSiri ukukavSiris miwodebasa da eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadebas Soris, SevamowmeT Sesabamisi korelaciis koeficientebiT. rogorc ukukavSiris tipi, aseve kategoria da eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadeba saxeldebis skalis cvladebs warmoadgens, xolo erT-erT cvlads (ukukavSiris tips) aqvs orze meti kategoria (10), maT Soris kavSiris statistikuri sandoobis Sesamowmeblad romlebic avirCieT gamoiyeneba 2–ze Sesabamisi, 2X2-ze ufro didi dafuZnebuli cxrilebisTvis testebi, (Contingency Coefficient; Cramer's V). cxrili 35. eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadebasa da ukukavSiris saxeebs (tips) Soris damokidebuleba korelaciis koeficientebi mniSvneloba sandooba (value) (Sig.) Cramer's V kontingenciis koeficienti Contingency Coefficient sul c.p.-Ta raodenoba 0,56 0,000 0,48 0,000 173 131 rogorc cxrili 35-dan Cans, arsebobs Zlieri kavSiri ukukavSiris tipsa da gamocxadebas Soris. testuri sidideebi statistikurad mniSvnelovani aRmoCnda (0,000). SevamowmeT axdens Tu ara gavlenas ukukavSiris kategoria ganmeorebiT msgavs eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadebaze. rogorc vxedavT (cxrili 36), jgufebidan, sadac pozitiuri ukukavSiri iyo manipulirebuli, eqsperimentSi monawileobisTvis ufro meti c.p.-i gamocxadda, vidre miewodebodaT, jgufebidan, Tumca sadac statistikurad c.p.-ebs negatiuri mniSvnelovani ukukavSiri gansxvaveba ver miviReT, Sig.=0,248 (ix. cxrili 37). anu ver vityviT rom ukukavSiris kategoria axdens statistikurad mniSvnelovan gavlenas eqsperimentSi monawileobisTvis gamocxadebaze. cxrili 36. savarjiSos SesrulebisTvis gamocxadebulTa procentuli wilebi ukukavSiris kategoriis mixedviT jgufebi gamocxadda I, II, III (ukukavSiris kategoria_ pozitiuri) V, VI, VII (ukukavSiris kategoria_ negatiuri ar gamocxadda % raodenoba % raodenoba 49,0% 25 51,0% 26 37,5% 18 62,5% 30 cxrili 37. ukukavSiris kategoriasa da gamocxadebas Soris kavSiris mniSvnelovnebis Semowmeba Chi-Square Tests mniSvnel oba Value Pearson Chi-Square Likelihood Ratio Fisher's Exact Test Tavisuf lebis xarisxi df 1,336(b) 1,340 1 1 as. sandooba Asymp. Sig. (2sided) 0,248 0,247 sandooba sandooba Exact Sig. (2sided) Exact Sig. (1sided) 0,311 0,170 SevamowmeT axdens Tu ara ukukavSiris tipi zegavlenas c.p.-Ta qcevaze anu msgavs eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadebaze. 132 cxrili 38. savarjiSos SesrulebisTvis gamocxadebulTa procentuli wilebi ukukavSiris tipis mixedviT jgufebi I, IV, VII ukukavSiris tipi-1 gamocxadda % raodenoba 74,0% 41 ar gamocxadda % raodenoba 26,0% 14 II, V, VIII ukukavSiris tipi-2@ 32,7% 18 67,3% 37 III, VI, IX ukukavSiris tipi-3 15,7% 9 84,3% 46 cxrili 39. ukukavSiris tipsa da gamocxadebas Soris arsebuli kavSiris mniSvnelovnebis Semowmeba (Chi-Square Tests) mniSvneloba Tavisuflebis xarisxi Value 37,625(a) 39,230 Pearson Chi-Square Likelihood Ratio as. sandooba Asymp. Sig. (2-sided) df 2 2 0,000 0,000 rogorc cxrili 38-dan vxedavT, ukukavSiris tipi gavlenas axdens gamocxadebaze. eqsperimentSi monawileobisTvis yvelaze meti c.p.-i gamocxadda jgufebidan, sadac 1 tipis ukukavSiri iyo manipulirebuli (74%), xolo yvelaze naklebad _ jgufebidan, sadac c.p.-ebs 3 tipis ukukavSirebi miewodebodaT (15%). amasTan, maT Soris arsebuli gansxvaveba statistikurad mniSnvelovani aRmoCnda ( cxrili 39.) CvenTvis saintereso iyo Segvedarebina erTmaneTisTvis 2 da 3 tipis ukukavSirTa qcevaze zegavlena, risi saSualebiTac SesaZlebeli gaxdeboda am gansxvavebuli tipis ukukavSirebSi individis potenciur SesaZleblobaTa ignorirebaze implikaciebis siZlieris xarisxis dadgena. amisaTvis SevadareT erTmaneTs misaRebad gamocxadebul c.p.-Ta msgavs eqsperimentSi monawileobis procentuli wilebi im jgufebisaTvis, sadac 1 da 2 tipis ukukavSirebis manipulireba xdeboda: cxrili 40. savarjiSos SesrulebisTvis gamocxadebulTa procentuli wilebi im jgufebis mixedviT, sadac 2 da 3 tipis ukukavSirebi iyo gamoyenebuli ukukavSiris tipi 2 (II, V, VIII jgufebi) 3 (III, VI, IX jgufebi) Gamocxadda ar gamocxadda % % raodenoba raodenoba 32,7% 18 67,3% 37 15,7% 9 84,3% 46 133 cxrili 41. im jgufebs Soris arsebuli gansxvavebis mniSvnelovnebis Semowmeba Chi-Square Tests), romelTac 2 da 3 tipis ukukavSirebi miiRes mniSvnel oba Value pirsoniPearson ChiSquare Likelihood Ratio Fisher's Exact Test Tavisuf lebis xarisxi df as. sandooba sandooba sandooba Asymp. Sig. (2-sided) Exact Sig. (2-sided) Exact Sig. (1-sided) 4,051(b) 1 0,044 4,126 1 0,042 0,045 0,037 rogorc vxedavT ufro naklebi c.p.-ebi gamocxaddnen jgufebidan (cxrili 40), sadac socialur Sedarebaze fokusirebuli ukukavSirebi iyo manipulirebuli, vidre jgufebidan, sadac c.p.-ebs ganzogadebuli ukukavSirebi miwodaT. amasTan es gansxvaveba aris statistikurad mniSvnelovani, Sig.=0,044 (cxrili 41), anu SegviZlia vTqvaT rom 3 tipis ukukavSiri ufro Zlier ganridebis reaqcis iwvevs, vidre 2 tipis ramdenad aris ukukavSiri. CvenTvis SesaZlebeli saintereso ukukavSiris winaswarmetyveleba eqsperimentSi binaruli iyo Segemowmebina, tipis da Tu kategoriis mixedviT anu Cveni kvlevis konteqstSi ganmeorebiT monawileobisTvis logistikuri gamocxadeba, regresiis meTodi risTvisac (Binary qcevis msgavs gamoviyeneT Logistic Regression). binaruli logistikuri regresia gamoiTvlis raime movlenis moxdenis albaTobas damoukidebeli cvladebis mniSvnelobebis mixedviT. Cvens SemTxvevaSi movlenis moxdena niSnavs monawileobisTvis gamocxadebas anu damokidebuli cvladia gamocxadeba/ar gamocxadeba, xolo damoukidebeli cvladi ukukaviSiris tipi da kategoria. binaruli logistikuri regresiuli analizis meTodis saSualebiT SevamowmeT, Tu ramdenad aris SesaZlebeli ukukavSiris tipis mixedviT viwinaswarmetyveloT aqtivobis mimarT motivaciis gaZliereba/daqveiTeba da, Sesabamisad, qceva (eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadeba/ar gamocxadeba). CvenTvis saintereso iyo kerZod ukukavSiris romeli aspeqti zrdis winaswarmetyvelebis xarisxs: pozitiuroba-negatiuroba, Tu ukukavSiris tipi. qvemoT warmodgenilia regresiuli analizis Sedegebi: 134 ukukavSiris ukukavSiris tipis mixedviT savarjiSos ganmeorebiT SesrulebisaTvis gamocxadebis winaswarmetyvelebis Sesaxeb regresiuli analizis Sedegebi warmodgenilia cxrilebSi 42-45. cxrili 42. modelis koeficientebis universaluri testi (Omnibus Tests of Model Coefficients) Tavisuflebis xarisxi df Chi-square etapi 1 Step Block Model 38,138 38,138 38,138 sandooba 2 2 2 Sig. 0,000 0,000 0,000 cxrili 43. modelis Sejameba (Model Summary ) etapi albaToba-2 Log (Step) 1 likelihood Cox & Snell R 168,435 gansazRvrulobis sazomi 2 Nagelkerke R 2 0,221 0,417 cxrili 44. klasifikaciis cxrili (Classification Table) Nwinaswarmetyveleba eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadeba, n realuri Step 1 eqsperimentSi monawileobis ki misaRebad gamocxadeba ara sul ki 37 13 ara 25 78 swored winaswarmetyve lebis, % 59,7 85,7 75,2 Chi-square, da misi regresiuli modelis miaxloebis xarisxi fasdeba Sesabamisobis funqciiT -2. gavlenis cvladis - ukukavSiris tipis damatebiT -2LL mniSvneloba tolia 168,435 (cxrili 43). es mniSvneloba 38.138-iT ufro mcirea, vidre sawyisi (cxrili 42). am sididis Semcireba niSnavs modelis aRweris gaumjobesebas. sxvaoba gamoisaxeba rogorc sidide Zalzed mniSvnelovania (cxrili 42: Sig.=0,000). 135 (Variables in the Equation) cxrili 45. cvladebi gantolebaSi standart uli Secdoma Tavisuf lebis xarisxi sandoob a etapi 1 1 tipi/ 2 tipi/3 tipi 1,404 0,256 30,177 1 Sig. 0,000 Step 1 -2,314 0,507 20,821 1 0,000 S.E. B mudmiva (constant) Wald df Exp(B) 4,071 0,099 maCvenebeli – Nagelkerke R2 - warmoadgens gansazRvrulobis sazoms. is aCvenebs dispersiis im wils, romelic logistikuri regresiis meSveobis aixsneba. mocemul SemTxvevaSi logistikuri regresiiT aRwerili dispersiis wilia 41,7% (cxrili 43). klasifikaciis cxrilidan Cans (cxrili 44), rom eqsperimentSi ar monawileobis winaswarmetyveleba ufro didi albaTobiT SeiZleba vidre monawileobis misaRebad gamocxadeba anu realurad gamocxadda 62 (37+25) monawile, magram am modelis mixedviT 37 iqneboda swored nawinaswarmetyvelebi, rac 59%-s warmoadgens. ar gamocxadda 91 da aqedan 78 (85%) swored iqneboda nawinaswarmetyvelebi. mTlianad swori winaswatmetyvelebis wilia 75%, rac sakmaod maRali maCvenebelia, anu SegviZlia imis Tqma, rom ukukavSiris tipi mniSvnelovnad aumjobesebs monawileobisTvis gamocxadebis winaswarmetyvelebas. binaruli logistikuri regresiuli analizis Sedegebis mixedviT savarjiSos Sesrulebisas miRebul ukukavSirTa tipi mniSvnelovnad (75%) aumjobesebs qcevis winaswarmetyvelebis xarisxs (Nagelkerke R2=0,417; 2=38,138; Sig.=0,000). Semdeg etapze Semowmda ramdenad zrdis ukukavSiris kategoria eqsperimentSi monawileobis winaswarmetyvelebas. qvemoT moyvanilia regresiuli analizis Sedegebi (cxrilebi 46-49). eqsperimentuli jgufis garda 136 binaruli logistikuri regresiuli analizis Sedegebi – ukukavSiris kategoriis mixedviT savarjiSos ganmeorebiT Sesrulebis winaswarmetyvelebis Sesaxeb warmodgenilia cxrilebSi 46-49. cxrili 46. modelis koeficientebis universaluri testi (Omnibus Tests of Model Coefficients) etapi 1 Step 1 Tavisuflebis xarisxi df Step Chi-square 12,127 1 sandooba Sig. 0,215 Block 12,127 1 0,215 Model 12,127 1 0,215 cxrili 47. modelis Sejameba (Model Summary) etapi (Step) 1 albaToba-2 Log likelihood 134,191 Cox & Snell R 0,013 2 gansazRvrulobis sazomi (Nagelkerke R 2) 0,03 cxrili 48. klasifikaciis cxrili (Classification Table) realuri Step 1 eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadeba sul ki ara nawinaswarmetyveleba eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadeba swored winaswarmetyvelebis % ki 0 Ara 43 0 0 56 100 56,6 137 cxrili 49. cvladebi gantolebaSi (Variables in the Equation) standar tuli Secdoma 1 Step 1 pozitiuroba/neg atiuroba mudmiva Sig. -0,472 0,409 1,329 1 0,249 0,624 0,511 0,298 2,936 1 0,087 1,667 rogorc vxedavT NagelkerkeR2=0,03, rac wilia df Wald (constant) dispersiis sandooba S.E. B etapi Tavisu flebis xarisxi (cxrili niSnavs mxolod 47) Exp(B) gansazRvrulobis rom logistikuri 3%. gavlenis regresiiT cvladis - sazomi aRwerili ukukavSiris kategoriis damatebiT -2LL mniSvneloba tolia 134,191. es mniSvneloba 12,127-iT ufro mcirea, vidre sawyis (cxrili 46). am sididis Semcireba niSnavs modelis aRweris gaumjobesebas. sxvaoba gamoisaxeba rogorc Chisquare, da misi sidide ar aris mniSvnelovani (cxrili 46: Sig.=0,215). amdenad, cxadia, rom ukukavSiris kategoria mniSvnelovani faqtori qcevis winaswarmetyvelebisTvis. 138 ar aRmoCnda SedarebiTi analizi da daskvnebi ganzogadebul da situacia-fokusirebul ukukavSirTa zegavlena Mqcevis adafturi da araadafturi motivaciuri nimuSebis ganviTarebaze ramdenadac winamdebare kvlevis mizans warmoadgens davadginoT, ra zegavlenas axdens verbalur socialur ukukavSirTa forma (kerZod, ganzogadebuli da situacia-fokusirebuli Sefaseba) individis mier sakuTar unarTa Sefasebaze, aqtivobis mimarT individis motivaciaze, mis mimarT atitudis Camoyalibebis procesze da ramdenad asaxavs igi qcevis adaftursa da mizanSewonilia araadaftur miRebuli nimuSTa Sedegebis damaxasiaTebel Cvens mier komponentebs, wamoyenebuuli hipoTezebis konteqstSi ganxilva. ganzogadebuli da situacia-fokusirebuli ukukavSirebis zegavlena aqtivobisas siamovnebisa da azartis gancdaze da aqtivobis mimarT Sinagan motivaciaze (hipoTeza 1 da 2): Cveni molodinis Sesabamisad, savarjiSos Sesruleba naklebad sasiamovno aRmoCnda im subieqtebisaTvis, visac ganzogadebuli Sefasebis saxiT formulirebuli ukukavSirebi miewodebodaT im jgufebis c.p.-ebTan SedarebiT, vinc situacia-fokusirebuli ukukavSiri miiRo (diagrama 8.): I, IV da VII jgufebSi c.p.-ebma sxva eqsperimentuli jgufis warmomadgenebTan SedarebiT gacilebiT ufro pozitiurad Seafases ara mxolod savarjiSos Sesrulebisas gancdili siamovneba da azarti, aramed misi konkretuli da zogadi mniSvnelovnebac (cxrili 17). is faqti, rom sakontrolo jgufSi miRebul SedegTan SedarebiT maRali pozitiuri emociuri damokidebuleba aRiniSna ara yvela im jgufSi, sadac c.p.-ebs miewodebodaT situacia-fokusirebuli ukukavSirebi (diagrama 12), aramed mxolod I jgufSi, sadac manipulirebuli iyo pozitiuri situacia-fokusirebuli ukukavSirebi, xolo ki yvelaze dabali – jgufSi, sadac c.p.-ebs awvdidnen ganzogadebuli Sefasebis saxiT formulirebul negatiur ukukavSirebs (V), SeiZleba aixsnas savarjiSos 139 mimarT emociur da SefasebiT damokidebulebaze ukukavSiris kategoriis anu pozitiuroba-negatiurobis zegavleniT, romlis mniSvnelovnebac agreTve gamovlinda kvlevaSi (diagrama 7; cxrili 16). subieqtTa Sinagan motivaciaze ukukavSiris tipis zemoqmedebasTan dakavSirebuli Sedegebic (cxrilebi 34, 35, 38, 39) adasturebs gamoTqmul molodins (hipoTezebi damaqveiTebel 1 Sedegebs rom Sinagan SefasebasTan, SedarebiTac, pirobiTi zemoqmedebis 2), zemoqmedebas axdens situacia-fokusirebul aqtivobasTan da rac Sesaxeb _ rogorc Sefaseba motivaciaze ara mxolod ukukavSiris gareSe aramed savsebiT TviTfaseulobis ganzogadebuli Seesabameba gancdis vnaxeT, wina gamomwvevi ganmeorebiT kvlevaTa implicituri eqsperimentSi monawileobis misaRebad gamocxadebulTa Soris procentulad sWarbobs im jgufTa c.p.-bi, romelTac 1 tipis ukukavSiri miewodebodaT (I, IV, VII), sakontrolo jgufidan c.p-Ta 50% gamocxadda, xolo im jgufebidan, romelTac 2 da 3 tipis ukukavSirebi miiRes (Sesabamisad, II, V, VIII da III, VI, IX), eqsperimentSi monawileobis misaRebad rogorc I, IV, VII, aseve X jgufTan gacilebiT SedarebiT gansxavebebis, aseve naklebi zogadad, c.p. ukukavSiris gamocxadda. tipis miRebuli zegavlenis mniSvnelovneba aqtivobis mimarT motivaciaze, kvlevaSi statistikurad dadasturda (cxrili 39). binaruli logistikuri regresiuli analizis Sedegebic (cxrilebi 42-45), romelTa mixedviTac ukukavSiris tipi mniSvnelovnad (75%) aumjobesebs qcevis winaswarmetyvelebis xarisxs, damatebiT adasturebs, rom ganzogadebuli Sefaseba iwvevs ganridebis reaqciebs, rac gamoixateba aqtivobis ganmeorebiT Sesrulebisagan Tavis aridebis tendenciaSi (ganzogadebuli Sefasebis SemTxvevaSi aqtivobisagan Tavis aridebis warmatebulad winaswarmetyvelebis albaToba 85%-ia), situacia- fokusirebuli ki _ miaxlovebis reaqciebs, rac gulisxmobs aqtivobis ganmeorebiT Sesrulebis tendencias (situacia-fokusirebuli Sefasebis SemTxvevaSi aqtivobis ganmeorebis warmatebulad winaswarmetyvelebis albaToba 59%). 140 socialur Sedarebaze fokusirebul da ganzogadebul ukukavSirTa zegavlenis msgavseba da gansxvavebuli aspeqtebi (hipoTeza 3) Cveni varaudis siamovnebasa Tanaxmad, savarjiSos Sesrulebisas gancdil da azarts, aseve mis mniSvnelovnebas TiTqmis Tanabari Sefaseba misces c.p.-ebma jgufebidan, sadac ganzogadebuli da socialur Sedarebaze fokusirebuli mniSvnelovnad ukukavSirebi gansxvavdeboda im iyo jgufebis manipulirebuli, c.p.-Ta rac Sefasebebisagan, romelTac situacia-fokusirebul ukukavSirebs awvdidnen (diagrama 14, cxrili 21). maCveneblebi rac Seexeba qceviT im c.p.-ebTan, ganzraxvas, romelTac Tumca aRniSnuli socialur Sedarebaze fokusirebuli ukukavSirebi miiRes, gacilebiT ufro dabali iyo, vidre subieqtebTan, romlebmac situacia-fokusirebuli ukukavSirebi miiRes da amavedros mniSvnelovnad ar gansxvavdeboda im subieqtTa pasuxebisagan, romelTac ganzogadebuli Sefasebis saxiT formulirebuli ukukavSirebi miewodebodaT (cxrili 24), am tendenciebis statistikuri mniSvnelovneba kvlevaSi ar dadasturda (cxr. 25: Approx. Sig=0,192). subieqtTa zegavlenis motivaciazec analogiuri, mniSvnelovnad) socialur Sinagan ufro Tumca Zlieri Sedarebaze ganzogadebuli ramdenadme damaqveiTebeli fokusirebulma Sefasebis (statistikurad zegavlena ukukavSirebma: moaxdina ganmeorebiT eqsperimentSi monawileobis misaRebad im jgufebidan, sadac socialur Sedarebaze naklebi fokusirebuli c.p.-i ganzogadebuli ukukavSirebi gamocxadda, ukukavSirebi vidre iyo manipulirebuli, jgufebidan, miewodebodaT (cxrili sadac 40). ufro c.p.-ebs amasTan es gansxvaveba statistikurad mniSvnelovani aRmoCnda (cxrili 41, Sig.=0,044), rac gvaZlevs uflebas vifiqroT, rom socilur Sedarebaze fokusirebuli Sefaseba (3 tipis ukukavSiri) ufro Zlier ganridebis reaqcias iwvevs, vidre ganzogadebuli Sefaseba (2 tipis ukukavSiri). Cveni varaudis Sesabamisad (hipoTeza 3) zemoTaRniSnul mosazrebas adasturebs agreTve sakuTar unarTa SefasebebSi gamovlenili dacviTi reaqciebic im c.p.-ebTan, vinc socialur Sedarebaze fokusirebuli ukukavSirebi miiRo: subieqtebis mier sakuTar unarTa Sefaseba daqveiTda, 141 rogorc negatiuri, SemTxvevaSic (diagrama aseve pozitiuri 4) miuxedavad da ukukavSirebis imisa, rom miwodebis es tendencia mniSvnelovani mxolod pozitiuri ukukavSirebisTvis aRmoCnda (cxrili 11), swored es Sedegi miuTiTebs Sesabamisi Sefasebebis dacviT xasiaTze. kerZod, TvisebaTa gamoxatulebis realuri xarisxis Sefasebis saSualo maCveneblis Semcireba negatiuri ukukavSiris miRebis pirobebSi, cxadia, gacilebiT logikuria (Sesabamis maCvenebelTa daqveiTeba aRiniSna IV, V da VI jgufebSi, sadac c.p.-ebs miewodebodaT 1, 2 da 3 tipis negatiuri ukukavSirebi), romlis vidre wevrebmac gamoavlines pozitiuri pozitiuri mniSvnelovani Sefasebis dros ukukavSirebis daqveiTeba (erTaderTi miwodebis sakuTar unarTa jgufi, pirobebSi SefasebebSi, aRmoCnda III jgufi, sadac c.p.-ebi socialur Sedarebaze fokusirebul ukukavSirebs iRebdnen). implicituri zegavlenis TaviseburebaTa asaxva individis TviT- kogniciebSi, qcevasa da atitudur aspeqtebze (hipoTeza 4) rogorc velodiT, ukukavSiris tipis (ganzogadebuli, socialur Sedarebasa da situaciaze fokusirebuli ukukavSirebi) zegavlena gacilebiT mkveTrad aisaxa individis qcevaze, vidre aqtivobis mimarT verbalurad gamoxatul atitudsa da subieqtebis mier sakuTari unarebis Sefasebaze. kerZod aRmoCnda, rom ukukavSiris tipis gaTvaliswinebiT qcevis winaswarmetyvelebis umjobesdeba (cxrili xarisxi 75%-iT NagelkerkeR2=0,417; 44, anu 2=38,138; mniSvnelovnad Sig.=0,000), rac niSnavs, rom ukukavSiris tipis mixedviT SesaZlebelia qcevis gansazRvra. Ggarda amisa, swored fokusirebul zemoqmedeba da gamovlinda ganzogadebul avresiuli TvalsazrisiT: qcevaSi qcevis ganmeorebiT socialur ukukavSirTa gansxvavebuli eqsperimentSi Sedarebaze diferencirebuli xarisxiT gamowvevis monawileobis misaRebad, rogorc vnaxeT (cxrili 40), gacilebiT naklebi c.p.-i gamocxadda im jgufebidan, sadac socialur Sedarebaze fokusirebuli ukukavSirebi iyo manipulirebuli, ukukavSirebi vidre jgufebidan, miwodebodaT. amasTan 142 sadac es c.p.-ebs ganzogadebuli gansxvaveba statistikurad mniSvnelovani aRmoCnda (cxrili 41, Sig.=0,044), rac gvaZlevs safuZvels vifiqroT, rom socialur Sedarebaze fokusirebuli Sefaseba (3 tipis ukukavSiri) ganridebis ufro potenciur SesaZleblobaTa Zlier reaqcias ignorirebis iwvevs, Sesabamisad implikaciasac, vidre ganzogadebuli Sefaseba (2 tipis ukukavSiri). rac Seexeba aqtivobis mimarT kvlevaSi aSkarad gacilebiT Zlieri verbalurad gamovlinda zegavlena gamoxatul atituds, situacia-fokusirebuli aqtivobis mimarT Sefasebis pozitiuri atitudis Camoyalibebaze ganzogadebulsa da socialur Sedarebaze fokusirebul SefasebasTan SedarebiT (diagrama 8, cxrili 17), magram, rogorc vnaxeT, ganzogadebulsa da socialur Sedarebaze fokusirebul ukukavSirebs Soris ar gamovlinda gansxvaveba zegavlenis intensivobaSi. amasTan, ukukavSiris tipis zegavlena qceviT ganzraxvaze saerTod umniSvnelo aRmoCnda (cxrili 25; Approx. Sig=0,192). Sefasebis tipis qcevaze zegavlenasTan SedarebiT naklebad SesamCnevi iyo agreTve ukukavSiris tipis zemoqmedeba subieqtebis mier sakuTar TvisebaTa Sefasebaze. kerZod, mxolod socialuri Sedarebis negatiuri implicituri zegavlena gamovlinda kvlevaSi ramdenadme srulad (diagrama 4, cxrili 3, F>1, Sig.=0,052) _ TvisebaTa gamoxatulebis realuri xarisxis Sefasebis saSualo maCvenebeli Semcirda, rogorc pozitiuri, aseve negatiuri ukukavSirebis miwodebis mniSvnelovani aRmoCnda socialur Semdeg. Sedarebaze amavedros, sakontrolo fokusirebuli aRniSnuli jgufis maRali Sedegebi maCveneblis gaTvaliswinebiTac (cxrili 8, Sig=0,02, Sig=0,01). rac Seexeba situaciafokusirebulsa ukukavSirebi), negatiuri ganzogadebul ukukavSirebs maTi gansxvavebuli zegavlena ukukavSirebis zemoTaRniSnul pirobiTi da sxva manipulirebis SedegebTan TviTfaseulobis gancdasTan da 2 gamovlinda SemTxvevaSi erTad (1 adasturebs (cxrili tipis mxolod 5), rac mosazrebas, rom dakavSirebuli cvlilebebi myisierad naklebad vlindeba da Tavs safrTxis Semcveli situaciis moaxloebisas iCens _ am mosazrebas adasturebs is garemoebac, rom savarjiSos Sesrulebis Semdeg msgavs eqsperimentSi ganmeorebiT monawileobis miRebis qceviTi ganzraxva gamoavlina c.p.-Ta umravlesobam 143 ukukavSiris tipis miuxedavad (cxrili 24-25), realurad ki gamocxaddnen ZiriTadad im jgufebis c.p.-ebi, romelTac situacia-fokusirebuli ukukavSirebi miiRes (cxrili 34-35). ganzogadebul da situacia-fokusirebul ukukavSirTa gansxvavebuli zemoqmedeba subieqtTa TviT-kogniciebze (hipoTeza 5). subieqtTa mier sakuTari Tvisebebis/unarebis Sefasebaze ganzogadebuli da situacia-fokusirebuli ukukavSirebis (sakontrolo jgufTan SedarebiT) Sesabamisad, gansxvavebuli gamovlinda mxolod zemoqmedeba, negatiuri Cveni molodinis Sefasebis pirobebSi: ganzogadebuli ukukavSirebis miwodebam gamoiwvia sakuTari Tvisebebis Sefasebis mniSvnelovani daqveiTeba c.p.-ebSi (cxrili 5, Sig=0,01), analogiuri (anu damaqveiTebeli) zemoqmedeba moaxdina subieqtebis mier sakuTar TvisebaTa fokusirebulma Sefasebaze ukukavSirebmac agreTve socialur (cxrili Sedarebaze Sig=0,03), 5, situacia- fokusirebuli ukukavSirebis zegavlena ki umniSvnelo aRmoCnda (cxrili 5, Sig=0,64), rac gamowvevasTan warmoadgens asocirebul pirobiTi TviTfaseulobis maxasiaTebelTa manipulirebis gancdis Sedegebis gameorebas warumateblobis pirobebSi (Sanki 1983:848-856; miuleri... 1998:3352) da, amdenad, adasturebs Tavdapirvel molodins (hipoTeza 5). pozitiuri Sefasebis pirobebSi aRniSnul ukukavSirTa manipulirebis Sedegad gamovlenili umniSvnelo gansxvavebebi, Tavismxriv, adasturebs igive kvlevebSi asocirebul pirobiTi TviTfaseulobis maxasiaTebelTa manipulirebis gancdis Sedegebs gamowvevasTan warmatebis pirobebSi _ kvlevam aCvena, rom, rogorc situacia-fokusirebuli, aseve ganzogadebuli ukukavSirebis Mmiwodebam c.p.-ebSi gamoiwvia sakuTar TvisebaTa Sefasebis zrdis tendencia (cxrili 5), magram aRniSnuli maCveneblebi umniSvnelod gansxvdeboda erTmaneTisagan (cxrili 6, Sig=0,2), agreTve sakontrolo jgufis maCveneblisaganac (cxrili 8). rac Seexeba socialur manipulirebis Sedarebaze gansxvavebul fokusirebul Sedegs (cxrili pozitiur 5), ukukavSirTa zemoTaRniSnuli varaudis Tanaxmad (winamdebare naSromi: 143), igi (anu sakuTar TvisebaTa 144 Sefasebis mniSvnelovani daqveiTebis tendencia) socialur SedarebaSi individis potenciuri SesaZleblobebisa da autonomiurobis SezRudulobis Zlieri implikaciiT aixsneba da amdenad, marTebulia misTvis dacviTi reaqciis kvalifikaciis miniWeba. amrigad, SeiZleba wamoyenebul iTqvas, hipoTezebs, ganzogadebuloba _ rom da, aRniSnuli Sesabamisad, Sedegebi ZiriTad situacia-fokusirebuloba, adasturebs mosazrebas, rogorc rom ukukavSiris SedarebiT farTo kategoriis maxasiaTebeli, asaxavs TviTfaseulobis gancdisa da Sinagani kontrolis aRqmasTan asocirebul ZiriTad kognitur da motivaciur cvlilebebs, qcevis adafturi da araadafturi nimuSis saxiT gamovlenils ukukavSiris sxva kategoriis maxasiaTebelTa implicitur zemoqmedebasTan uzrunvelyofs Sefasebis dakavSirebul gacilebiT kvlevebSi srulyofil da amavedros (qcevis Sedegis, pirovnuli Taviseburebis, Tvisebis da a.S. Sefaseba) SesaZleblobebs. Sesabamisad, dasturdeba, implikaciis SenarCuneba (ukukavSiris Sinaarsis Tavidan arideba) rom verbaluri SesaZlebelia unarze/Tvisebaze gaTvaliswinebis Sefasebis zogierTi da im Sedegze gareSec, pozitiuri moTxovnis fokusirebis romlebic dRemde mniSvnelovnad iTvleboda. Cveni iZleva da mosazrebiT, amdenad saintereso aRsaniSnavia daskvnebis winamdebare gamotanis kvlevis saSualebas zogierTi sxva Sedegic. AkerZod, sagulisxmoa Semdegi garemoebebi: 1. aqtivobis Semdeg gamovlinda sakontrolo sakuTari jgufis unarebis c.p.-ebSi, Sefasebis rogorc zrdis vnaxeT, mniSvnelovani tendencia (cxrili 5, Sig=0,05), maRali Sefaseba misces am jgufis c.p.ebma agreTve Tavad aqtivobas da aqtivobisas aRqmul siamovnebas da azarts (diagrama 12), magram amavedros ar gamoavlines Zlieri daintereseba, sakmarisi motivacia Sesrulebuli aqtivobis mimarT (cxrili 34), rac gvaZlevs uflebas vifiqroT, rom adamianisTvis zomierad sasiamovno aqtivobis 145 Sesruleba, TavisTavad, damajildovebel zemoqmedebas axdens individze, zrdis mis warmodgenas sakuTar SesaZleblobebze da TviT aqtivobaze, magram am qcevis ganmeorebisaTvis motivaciis aRsaZravad adamianisaTvis mainc mniSvnelovania garedan miRebuli Sefaseba, romelic impliciturad misi pirovnebis, rogorc faseulobis, upirobobaze mianiSnebs (cxadia, es mosazreba vrceldeba mxolod sxva adamianis mxridan SemoTavazebul aqtivobebze). 2. socialur Sedarebaze fokusirebul ukukavSirTa gamoyenebis Sedegad dadasturda, rom pirovnebis garkveul kognitur da qceviT aspeqtebze ganzogadebuli Sefaseba socialur Sedarebis analogiur negatiur zegavlenas axdens (Tumca, potenciuri SesaZleblobebisa da autonomiis SezRudulobis ramdenadme ufro Zlieri implikaciis gamo, dacviTi kvlevis Sedegebma gansakuTrebiT sakuTar xasiaTis cvlilebebsac erTgvarad damangrevel SesaZleblobaTa xazi iwvevs), gausva zemoqmedebas. Sefasebis magram am tipis kerZod, (rogorc amasTan, Sefasebis aRmoCnda, pozitiuri, negatiuri ukukavSirebis miwodebis SemTxvevaSi) daqveiTebisa aqtivobisagan Tavis Sedarebaze aridebis fokusirebuli mniSvnelovnebis savaraudod, Sefasebis kidev ufro reaqciasTan Sefaseba zrdas Tavad iwvevs daamZimebs erTad am (diagrama individis rom aseve da socialur aqtivobis 12), rac, daTrgunulobas (rogorc vnaxeT, subieqtebma IX jgufidan, romelTac miewodebodaT socialur Sedarebaze ukukavSirebi, fokusireuli sakontrolo jgufTan Sereuli SedarebiT kategoriis mniSvnelovnad pozitiurad Seafases savarjiSo. kerZod, maRali Sefaseba misces misi, rogorc meTodis zogad mniSvnelovnebas, rac savarjiSos mTlianad Sefasebazec aisaxa. sakuTari SesaZleblobebis Sefasebis daqveiTebis tendencia ki Sesrulebuli aqtivobis mniSvnelovnebis zrdis fonze, bunebrivia, xels ar unda uwyobdes qcevis adafturi nimuSis ganviTarebas). 3. kvlevis zogierTi Sedegi exeba TvisebaTa gamoxatulebis c.p.-TaTvis sasurvel xarisxs anu maT warmodgenas imaze, Tu ramdenad surT axasiaTebdeT esa Tu is Tviseba. am sakiTxis garkvevisas Cven miznad 146 davisaxeT dagvedgina, vrceldeba Tu ara socialur ukukavSirTa implicituri zegavlena individis warmodgenaze sakuTari Tvisebebis gamoxatvis Sesaxeb. misTvis rogorc idealuri idealuri (anu yvelaze aRmoCnda (cxrili (sasurveli) 4) sasurveli) eqsperimentamde gamoxatulebis xarisxis TvisebaTa xarisxis saSualo maCveneblebis mixedviT eqsperimentuli jgufebi ar gansxvavebodnen (F <1, Sig.=0,675), erTmaneTisgan Sefasebebs Soris arsebuli eqsperimentis sxvaoba Semdeg ki statistikurad saSualo umniSvnelo aRmoCnda (F >1, Sig.=0,069). miRebuli Sedegi erTgvarad adasturebs k. rojersis kvlevis sakmaod saintereso Sedegebs „me-idealurisa“ da „me-realuris“ urTierTmimarTebis Sesaxeb (rojersi 1998:292). kerZod, e.w. "Q meTodikis" gamoyenebiT (rojersi 1998:287) man aRmoaCina, rom adamianis warmodgena sakuTar idealur "me"-ze ("me-idealuri") ufro stabiluria, vidre misi warmodgena sakuTar Tavze sinamdvileSi ("merealuri"). rogorc (fsiqoTerapiis rojersi dros da aRniSnavs, garkveuli kvlevis periodis mimdinareobisas ganmavlobaSi mis Semdeg) klientis warmodgena iseT adamianze, rogoric mas surs Tavad gaxdes, TiTqmis ar icvleboda, rac misTvis moulodneli aRmoCnda. igi eloda, rom klientTa "idealuri-me" da "realuri-me" ufro urTierTSesabamisi nawilobriv sakuTari daqveiTebis anu garkveulwilad ("realuri-me"-s warmodgenaTa gaxdeboda Tavis fsiqoTerapiis mimarT "idealuri-me"-s ki sakuTar Sefasebis Tavze zrda). daaxloveba klientis Sefasebis ZiriTadad pretenziebis daqveiTebis, warmodgenis sinamdvileSi procesSi, amaRlebis aRmoCnda, mxolod gamo rom "realuri am me"-s Secvlis xarjze xdeba. 4. jgufebSi, sadac pozitiuri da negatiuri ukukavSirebi monacvleobiT miewodebodaT cvlilebebi c.p.-bs c.p.-Ta (VII, mier VIII, sakuTar IX jgufebi), TvisebaTa mniSvnelovani SefasebebSi ar gamovlinda arc eqsperimentamde da eqsperimentis Semdeg c.p.-Ta mier sakuTar TvisebaTa Sefasebis saSualoTa Sedarebis Sedegad (cxrili 5) da arc sakontrlo jgufSi momxdar cvlilebasTan SedarebiT (cxrili 8), rac, erTimxriv, SesaZloa 147 Sefasebis gasaSualoebis pricipiT aixsnas. kerZod, rogorc aRmoCnda (diagrama #6), c.p.-ebis mier im 4 Tvisebis (1, 3, 5 da 7 Tvisebebi) Sefaseba, romlebTan dakavSirebiTac maT pozitiuri ukukavSirebi miiRes, eqsperimentis Semdeg gaizarda, xolo danarCeni 4 Tvisebis mimarT (2, 4, 6, da 8 Tvisebebi), romlebTan dakavSirebiTac maT negatiuri ukukavSirebi miiRes, imisa, gamovlinda rom Sefasebis aRniSnuli mniSvnelovani ar daqveiTebis cvlilebebi, aRmoCnda tendencia. TavisTavad, (cxrili 9, miuxedavad statistikurad Sig=0.182; Sig=0.900), es tendencia saSualebas iZleva vivaraudoT, rom Sefasebebis gazrdisa da daqveiTebis tendenciaTa Tanabrad gadanawilebis faqtors SeeZlo (gasaSualoebis proncipiT) gamoewvia mxolod umniSvnelo cvlilebebi Sesabamis jgufebSi. meoremxriv, unda aRiniSnos, rom amgvari axsna, iTvaliswinebs ukukavSiris kategoriis (pozitiurobanegatiurobis) zemoqmedebis mniSvnelovnebas, rac ar SeiZleba CaiTvalos relevantur argumentad aqtivobis mimarT arasakmarisi motivaciis aRZvris negatiuri axsnisaTvis (rogorc aRmoCnda, pozitiuri da ukukavSirebis monacvleobiT miwodebam ar gamoiwvia aqtivobis mimarT motivaciis zrda, magram gasaSualoebis proncipiT es Sedegi mixedviT ar SeiZleba motivaciis aixsnas, aRZvris radganac mimarT kvlevis TviTon es monacemebis cvladi anu ukukavSiris kategoria ar aRmoCnda mniSvnelovani (cxrilebi 36-37). Sesabamisad, igi ver gansazRvravda aRniSnul Sedegs. es ukanaskneli ukukavSirTa garkveuli garemoeba monacvleobiT TaviseburebiT SesaZloa miwodebis iyos pozitiur manerisaTvis gamowveuli, rac da negatiur damaxasiaTebeli sxva saintereso sakiTxebTan erTad momavalSi am mimarTulebiT kvlevebis safuZvelic SeiZleba gaxdes. 148 danarTi #1 gTavazobT erTgvar savarjiSos, romelic Seqmnilia rogorc damxmare saSualeba damwyebi biznesmenebisaTvis. misi mizania xeli Seuwyos axalgazrda biznesmenebs maTTvis saWiro unar-Cvevebis ganviTarebasa da daxvewaSi. savarjiSos qmediToba (vargisianoba) am etapze dadgenili ar aris. amdenad, gTxovT SeasruloT savarjiSo da SeafasoT misi efeqturoba (vargisianoba) mokle kiTxvaris saSualebiT, romelsac savarjiSos Sesrulebis Semdeg warmogidgenT. Tqveni Sefaseba mniSvnelovnad dagvexmareba savarjiSos qmediTobis (vargisianobis) dadgenaSi. radganac savarjiSos SemuSavebis procesi jer dasrulebuli ar aris, mocemul etapze SeuZlebelia imis Sefaseba, rogor iqna Sesrulebuli savarjiSo Tqvens mier, risTvisac bodiSs gixdiT. instruqcia 1 instruqcia savarjiSosaTvis: ekranze mocemuli iqneba sxvadasxva situaciebi romelTa Seqmnac metnaklebad mosalodnelia mcire biznesis warmoebisas (marTvisas). gaecaniT situacias xolo Semdeg airCieT misi gadawyvetis erT-erTi, TqvenTvis ufro misaRebi gza. zogierTi situacia atarebs mxolod informaciul xasiaTs da Sesabamisad ar axlavs gamosavali, Tqven ubralod waikiTxavT aseT situacias da gadaxvalT Semdegze. dawyeba 149 1. situacia: Tqven gadawyviteT kerZo biznesis dawyeba. banki iZleva TqvenTvis saWiro Tanxas sesxad, magram aRmoCnda, rom procenti gacilebiT ufro maRalia, vidre Tqven elodiT. svla 1 Tqven gadawyviteT iseTi partnioris moZebna, romelic biznesis dasawyebad saWiro Tanxis naxevars gaiRebs. svla 2 Tqven gadawyviteT aiRoT sesxi, radgan imedi gaqvT, rom saqmianoba warmatebuli iqneba, procentis dafarvas ki Tavadac moaxerxebT. 2. situacia: biznesis dasawyebad mosamzadebeli periodi gauTvaliswinebel garemoebaTa gamo gaWianurda. procentis gadaxdis TariRi ki axlovdeba. 150 3. situacia: Tqveni megobari mzadaa SemogierTdeT da, Sesabamisad, gaiRos saWiro Tanxis naxevari. amoirCieT restornis tipi : svla 1 ”fast fud” restorani. svla 2 bistro 4. situacia: Tqven mzad xarT restornis gasaxsnelad, magram jer aravin icis amis Sesaxeb. Tqven gWirdebaT reklama, Tqveni biujeti ki SezRudulia. Aamdenad, fuli ekonomiurad unda daxarjoT. svla 1 Tqven gadawyviteT ganaTavsoT tradiciuli reklama adgilobriv presaSi. Mmas bevri mkiTxveli hyavs. ase, rom gancxadebas yvela gaecnoba. svla 2 Tqven gadawyviteT yuradRebis misapyrobad moifiqroT raime originaluri. magaliTad, SeqmnaT sasacilo “stafilos” an “hamburgeris” kostumi, mTeli qalaqi SemoiaroT da ase gamowyobilma daarigoT gancxadebebi restornis gaxsnis Sesaxeb. 151 Tqven intuiciam (alRom) gagimarTlaT. gagrZeleba 5. situacia: Tqveni restornis Sesaxeb yvelam Seityo, magram maT ar ician, ra siaxles sTavazobs restorani momxmarebels. amitom amjobineben miakiTxon ukve nacnob, Cveul adgilebs. svla 1 Tqven gadawyviteT TviToeul SekveTaSi SeitanoT ufasod ualkoholo sasmeli an wveni, romlis Sesyidvac nacnobma SemogTavazaT TqvenTvis xelsayrel fasad. svla 2 Tqven gadawyviteT fasdaklebis strategiis gamoyeneba konkurentebze upiratesobis mosapoveblad. 152 Tqven CaswvdiT momxmarebelTa WeSmarit survils gagrZeleba 6. situacia: Tqveni restornis sazeimo gaxsnas ramodenime cnobili biznesmeni daeswro. maT moewonaT restorani da gTxoves SuadRis saaTebSic ganagrZoT muSaoba (1-dan 3 saaTamde). svla 1 Tqven gadawyviteT gaauqmoT Sesvenebis saaTebi. es moiTxovs axali personalis daqiravebas, samagierod Tqven gagiCndaT mdidari klientebis mozidvis SesaZlebloba. svla 2 Tqven gadawyviteT ar gaauqmoT Sesvenebis saaTebi. axali personalis daqiraveba mniSvnelovan xarjebTanaa kavSirebuli, mdidari klientebis SeZena ki garantirebuli ara gaqvT. 153 Tqven realobis gancdam gagimarTlaT (adeqvaturad SeafaseT realuri situacia) gagrZeleba 7. situacia: restoranma bevri klienti SeiZina. STabeWdilebis gasaZliereblad Tqven gamofineT ramodenime cnobili pirovnebis fotosuraTi (avtografiT). Kklientebi kiTxuloben odesme namdvilad Tu usadiliaT maT aq. svla 1 STabeWdilebis mosaxdenad Tqven gadawyviteT icruoT da uTxraT momxmareblebs, rom am cnobil pirovnebebs marTlac“gauwieT maspinZloba” Tqvens restoranSi. svla 2 Tqven gadawyviteT aRiaroT, rom momxmareblebze STabeWdilebis mosaxdenad gamofineT es fotosuraTebi. 154 Tqven moaxerxeT STabeWdilebis moxdena Tqvens klientebze da maTi ndoba SeinarCuneT gagrZeleba 8. situacia: Tqven sakmaod bevri klienti gyavT. restorani popularuli gaxda. adgilobrivi firmebis warmomadgenlebi Tqvens restoranSi regularulad ucxoel klientebTan mniSvnelovan Sexvedrebs awyoben da maTze STabeWdilebis mosaxdenad saukeTeso sadilsa da sasmelebs ukveTaven. Tqven mogecaT fasebis awevisa da ZviradRirebuli kerZebis momzadebis SesaZlebloba. svla 1 Tqven gadawyviteT SeqmnaT axali da SedarebiT ZviradRirebuli meniu. svla 2 Tqven gadawyviteT aranairi cvlilebebi ar SeitanoT meniuSi, raTa ar dakargoT sxva (arabiznesmeni) klientebi, romlebic yovelTvis sargeblobdnen Tqveni momsaxureobiT. 155 9. situacia: adgilobrivi biznesmenebi gTxoven misceT magidis winaswari SekveTis ufleba. MmaTTvis aucilebelia mniSvnelovani Sexvedrebis winaswari dagegmva da garantirebuli Tavisufali adgili. svla 1 Tqven gadawyviteT misceT maT magidis winaswari SekveTis ufleba. bolos da bolos, isini xom saukeTeso klientebi arian. svla 2 Tqven gadawyviteT uari uTxraT maT am Txovnaze, radgan ar gsurT gamonaklisis daSveba garkveuli, Tundac saukeTeso klientebisaTvis. 10. situacia: qveyanaSi droebiTi ekonomikuri krizisi Seiqmna. garkveul cvlilebebTan dakavSirebiT Tqveni regularuli klientebis interesebSi aRar Sedis Tqveni restorniT sargebloba. svla 1 Tqven gadawyviteT sxva adgilobriv firmebTan dakavSireba da maTTvis gansazRvruli pirobebis, privilegiebis SeTavazeba. svla 2 Tqven gadawyviteT mkveTrad daswioT fasebi da amgvarad moizidoT momxmarebeli. 156 Tqven saRad, moqnilad iazrovneT da praqtikuli gadawyvetileba miiReT. gagrZeleba 11. situacia: qveyanaSi gatarda mniSvnelovani ekonomikuri reformebi, romlebic biznesis ganviTarebisaTvis sasikeTo aRmoCnda. Tqven axla Zveleburad bevri klienti gyavT, magram dRis garkveul saaTebSi restoranTan momxmarebelTa rigi dgeba. svla 1 Tqven gadawyviteT restornis gafarToeba. svla 2 Tqven gadawyviteT dRis garkveul saaTebSi (roca restoranTan rigi iqmneba) SesTavazoT klientebs Sveduri magida. 157 Tqven saTanadod izruneT Tqveni SesaZleblobebis maqsimalurad realizaciisaTvis, gamoiCineT swrafva winsvlisa da ganviTarebisaken. gagrZeleba 12. situacia: Tqveni Semosavali saSualebas iZleva SesTavazoT klientebs raime gasarTobi programa. svla 1 Tqven gadawyviteT Tqveni arCevani daxvewil klasikur musikaze SeaCeroT. svla 2 Tqven gadawyviteT moiwvioT mocekvave gogonaTa jgufi. fiqrobT, rom es moizidavs momxmarebels. 158 Tqven originalurad iazrovneT da SemoqmedebiTad gadawyviteT problema gagrZeleba 13. situacia: Tqveni Semosavali savsebiT damakmayofilebelia. magram Semdgomi Gwarmatebis Sansi gacilebiT damajerebeli iqneba, Tuki investorebs moZebniT da restoranTa qsels SeqmniT. svla 1 Tqven gadawyviteT moZebnoT investorebi da ramodenime msgavsi restorani kidev gaxsnaT. svla 2 Tqven gadawyviteT dasjerdeT miRweuls. SesaZloa, Zalian ar gamdidrdeT, magram Tqveni mdgomareoba stabiluri iqneba. 159 14. situacia: Tqven moulodneli garemoebebi SegeqmnaT, romelTac garkveuli sirTuleebi gamoiwvies. Tqven fiqrobT, rom restoranTa mTeli qselis amuSaveba mniSvnelovnad dagexmarebaT axal problemaTa gadaWraSi.Aamdenad, droa sxva investorebi moZebnoT da gaiadviloT saqme. 15. situacia: Tqven moZebneT investorebi da axla restornebis mTeli qseli gaqvT. axal partniorebTan warmatebiT TanamSromlobT,Mmagram isini moiTxoven garkveuli cvlilebebis Setanas saqmianobaSi mogebis gasazrdelad. Tqven fiqrobT, rom maT mier SemoTavazebuli strategia mcdaria. svla 1 axal investorebTan saqmiani urTierToba Tqveni biznesis ganviTarebisaTvis amJamad sasargebloa. Tqven garkveulwilad damokidebuli xarT maTze. amdenad, Tqven gadawyviteT daakmayofiloT partniorebis moTxovna. svla 2 Tqven gadawyviteT ar daTanxmdeT miuRebeli da gaumarTlebeli cvlilebebis ganxorcielebaze. Tqven dabejiTebiT moqmedebT dasaxuli gegmis mixedviT, miuxedavad imisa, rom SesaZloa amiT gaanawyenoT axali partniorebi. 160 Tqven mizandasaxulad imoqmedeT da gadawyvetileba ZiriTadi miznis Sesabamisad miiReT. gagrZeleba Tqven daasruleT amocana. gamosvla 161 danarTi #2 TvisebaTa (RirebulebaTa) nusxa 1. intuicia 2. azrovnebis originaloba, SemoqmedebiToba 3. konfliqturi situaciis pozitiurad gadawyvetis unari _ konfliqturi situaciidan iseTi gamosavlis Zebna, romelic, rogorc sakuTari Tavis, aseve sxva adamianebisaTvisac sasargebloa (pozitiuria) 4. damTmobloba _ sxva adamianTa interesebis gaTvaliswineba, gonivrul kompromisze wasvlis unari 5. usafrTxoeba 6. diplomatiuroba _ adamianebTan urTierTobis ukonfliqtod damyareba 7. mizandasaxuloba _ miznis miRwevisaTvis dabrkolebebis gabedulad daZleva 8. sxva adamianTa SesaZleblobebis aRiareba (Sefaseba, danaxva) 9. fleqsiuroba moxerxebulad, ( - rigiduloba) axleburad reagireba, _ moulodnel sakuTari garemoebaze poziciis, qcevis saWiroebisamebr Secvla 10. keTilsindisiereba 11. sxva adamianTa WeSmariti survilebisa da moTxovnilebebis aRqma (gamocnoba) 12. 13. gulwrfeloba, uSualoba sxva adamianTa Rirsebebis pativiscema, dafaseba 162 14. TanamSromloba _ sxva adamianebTan TanamSromlobis survili 15. gulisxmiereba _sxva adamianebze zrunva 16. realobis gancda _ reluri situaciis aRqma, zustad Sefaseba 17. racionaluri, konstruqciuli azrovneba (- sijiute) _ sakuTari Secdomebis saRad, miukerZoeblad Sefaseba da aRiareba, sxva adamianis mxridan SemoTavazebuli konstruqciuli rCevis miRebis unari 18. autonomiuroba, damoukidebloba ( - konformuloba) _ damoukideblad gadawyvetilebis miRebisa da moqmedebis unari 19. Tanamimdevruloba _ situaciis, garemoebis Sesabamisad moqmedebis unari 20. azrovnebis moqniloba, praqtikuli azrovneba _ martivi da advilad mosaxerxebeli gamosavlis moZebna rTul situaciaSi 21. gambedaoba _ riskis gawevis unari 22. emociurad gawonasworebuloba 23. Tavdajerebuloba _ sakuTari Tavis (mosazrebebis, ideebis) mimarT ndoba) 24. dakvirvebuloba, yuradRebianoba (daudevroba) _ sakiTxis mTavari aspeqtis moZebna, yuradRebis mniSvnelovan problemaze gamaxvileba 25. adamianebze sasurveli STabeWdilebis moxdenis, maTi ndobis mopovebis unari 26. sakuTari SesaZleblobebis maqsimalurad realizaciisaken swrafva 163 danarTi #3 kvlevis mizania atitudis formirebaze ukukavSirTa zegavlenis Seswavla. gTavazobT Cvens mier Sedgenil 156 ukukavSirs, romlebic warmodgenilia 52 variantad. TviToeul variantSi mocemulia sami Sinaarsobrivad erTnairi, magram formiT gansxvavebuli ukukavSiri. gTavazobT (gansazRvrebas ukukavSiris bernis TviToeuli transaqciuli analizis formis aRweras mixedviT). gTxovT SeafasoT variantebis saxiT warmodgenili ukukavSirebi da daadasturoT maTi Sesabamisoba mocemul gansazRvrebebTan. 1 _ "Sexeba" (stroke - igulisxmeba e.w. “pirobiTi Sexeba” e. bernis transaqciuli analizis mixedviT) _ warmoadgens ukukavSirs, romelic Seicavs adamianis (Tvisebis) konkretuli erTjerad, alternatiuli qcevisa gamovlinebis qcevisa subieqtur da situaciaSi pirovnuli Sefasebas gansxvavebuli SesaZleblobas. “sapasuxismgeblo Tu an da ar gamoricxavs sapirispiro magaliTad, Tqven gamovlinebis pirovnuli pozitiuri gabedulad Sexeba: imoqmedeT” qcevis erTjeradi aqtis Sefasebaa, romelic uSvebs igive pirovnebis sxvagvarad (gaubedavad, mxdalad, frTxilad da a.S.) moqmedebis SesaZleblobas momavalSi. anu es ukukavSiri ar gulisxmobs, rom konkretul situaciaSi gabedulad moqmedeba mocemuli pirovnebis Cveva, Tviseba da a. S. raime imanenturi, misTvis damaxasiaTebeli qcevis paternia, yovelTvis an msgavs situaciebSi imeorebs. aseve, romelsac igi negatiuri Sexeba: “Tqven jiutad daicaviT Tqveni pozicia, miuxedavad imisa, rom igi mcdari aRmoCnda” warmoadgens erT konkretul situaciaSi pirovnebis moqmedebis subieqtur Sefasebas (“jiutad daicaviT”) da sulac ar gamoricxavs SesaZleblobas, rom sxva SemTxvevaSi mocemuli pirovneba sxvagvarad moiqces (magaliTad daTmos mcdari pozicia racionaluri mosazrebiT). Tu am tipis ukukavSirSi aqcentirebulia raime pirovnuli gamovlineba da ara qceva, igi warmodgenilia pirovnebisagan ganyenebulad winamdebare kvlevaSi „Sexeba“ warmodgenilia, rogorc situacia-fokusirebuli ukukavSiri. 164 (disocirebuli saxiT), rogorc amavedros ar warmoadgens (imanentur Tvisebas). misi kuTvnili pirovnebis magaliTad ganuyofel, negatiuri Sexeba gZliaT” ar gamoricxavs pirovnebis SesaZleblobas sZlios sixarbes” anu Tviseba gancda, ganyenebulia, ar romelic mudmiv “Tqven nawils sixarbem sxva dros “Tavad aris asocirebuli pirovnebasTan. winaaRmdeg SemTxvevaSi mas Semdegnairi forma eqneboda: “TqvenTvis damaxasiaTebelia sixarbe” an “Tqven xarbi adamiani xarT”. aseve, pozitiuri Sexeba: “intuiciam gagimarTlaT” intuicias warmogvidgens pirovnebisagan gancalkavebulad da ar gamoricxavs, rom sxva dros am adamians intuiciam SesaZloa “uRalatos”. winaaRmdeg SemTxvevaSi Tviseba warmodgenili iqneba asocirebuli saxiT: “ Tqven Zlieri intuiciis grZnoba gaxasiaTebT”, rac TiTqos gulisxmobs molodins, rom mocemuli pirovneba ZiriTadad, xSirad an yovelTvis amJRavnebs Zlier intuicias, rogorc misTvis damaxasiaTebel Tvisebas. 2 _ ignorireba (discounting - transaqciuli analizis mixedviT) _ ukukavSirs, romelic konkretuli qcevisa Seicavs Tu konkretul pirovnuli situaciaSi gamovlinebis warmoadgens pirovnebis mixedviT miRebul subieqtur, implicitur (anu nagulisxmev) daskvnas TviTon pirovnebis Sesaxeb sxvagvari da ar an gulisxmobs sapirispiro (ar uSvebs) gamovlinebis alternatiuli qcevisa da SesaZleblobas. magaliTad, pozitiuri ignorireba: “sapasuxismgeblo situaciebSi Tqven gabedulad moqmedebT” gulisxmobs ara qcevis erTjerad aqts, aramed qceviT nimuSs (paterns), romelic TiTqos mocemuli pirovnebisaTvis damaxasiaTebelia da gamoricxavs sapirispiro, ZiriTadad magaliTad gaubedavad moqmedebis SesaZleblobas. aseve, negatiuri ignorireba: “Tqven naklebad iTvaliswinebT sxva adamianTa interesebs” gulisxmobs, rom mocemuli pirovneba mxolod erT, konkretul situaciaSi ki ar moiqca ase, aramed saerTod (xSirad an yovelTvis) ase iqceva. Tu am tipis ukukavSirSi aqcentirebulia pirovnuli Tviseba da ara qceva, igi warmodgenilia asocirebuli saxiT. magaliTad pozitiuri ignorireba “Tqven winamdebare kvlevaSi „ignorireba“ warmodgenilia, rogorc ganzogadebuli ukukavSiri 165 gulwrfeloba (originaluroba, simamace, mizandasaxuloba da a. S.) gaxasiaTebT” gulisxmobs molodins, rom mocemuli pirovneba sxva dros, sxva pirobebSic gamoavlens aRniSnul Tvisebas anu asocirebulia masTan ( gulwrfelia, originaluria, mamacia, mizandasaxulia). amasTanave am adamianis mxridan TiTqos gamoricxuli an naklebad mosalodnelia sapirispiro Tvisebebis gamomJRavneba: axasiaTebs gulwrfeloba, anu Tu vgulisxmobT vambobT, rom rom mas ar adamians axasiaTebs farisevloba, xolo Tu igi mamacia, Sesabamisad, mxdali ar iqneba. amdenad, potenciur SesaZleblobaTa ignorireba erT konkretul qcevas an pirovnul gamovlinebas qcevis nimuSad an pirovnul Tvisebad warmogvidgens, romelic mocemuli adamianisaTvis damaxasiaTebelia, anu ganazogadebs mas. magaliTi: Sexeba: “Tqven uxeSad moepyariT Tqvens klients” konkretul situacias (axla, guSin, erTxel da a.S.) _ gulisxmobs da konkrtul adamians (klients). ignorireba: “ Tqven uxeSad epyrobiT sxva adamianebs” _ ganazogadebs konkretul situacias (ZiriTadad, xSirad, yovelTvis) da konkretul adamians (sxva adamianebs). amasTanave igi ar aRiarebs qcevasa Tu pirovnul gamovlinebaSi cvlilebas, pirovnebis alternatiul SesaZleblobebs. magaliTi: Sexeba: “ Tqven ar moikribeT gambedaoba dabrkolebaTa dasaZlevad “ _ aRiarebs SesaZleblobas (SegeZloT, magram ar gaakeTeT es; gaqvT gambedaoba, magram ar moikribeT) ignorireba: “Tqven ar gyofniT gambedaoba dabrkolebaTa dasaZlevad” _ uaryofs SesaZleblobas (ar gagaCniaT sakmarisi gambedaoba ). an : “ Tqven ver ikrebT gambedaobas/ver bedavT.......” (anu ar SegiZliaT). 3 _ socialuri Sedareba, romelic warmoadgens ignorirebis formas, radganac masSi ugulvebelyofilia pirovnebis qcevis an pirovnuli gamvlinebis TavisTavadi (anu garkveul socialur jgufTan Sedarebis gareSe) mniSvneloba. am tipis ukukavSiri migvaniSnebs, rom aRniSnuli qceva an qcevebTan gamovlineba mniSvnelobas gamovlinebebTan iZens SedarebiT, 166 mxolod xolo sxva TavisTavad, adamianTa TiTqos Rirebuli ar aris. qceva an pirovnuli gamovlineba aRwerilia unaris terminebSi, Sedarebulia sxvebTan, xolo unaris gamoxatulebis axrisxi fiqsirebulia (maRali, dabali, saSualo da a.S.). magaliTi: “ Tqveni unari gabedulad imoqmedoT da daZlioT dabrkolebebi miznis misaRwevad saSualoze ramdenadme dabalia” _ qceva da pirovnuli gamovlineba unaris terminebSia gamoxatuli, saSualosTan Sedareba ki xazs usvams im garemoebas, rom unaris gamoxatulobis xarisxi fiqsirebulia (maRali, dabali, Zlieri an sustad gamoxatulia). nimuSebis saxiT warmogidgenT Tanamedrove transaqciuli analizis zogierTi avtoris mier SemoTavazebul magaliTebs: Sexeba: “ra brwyinvale azria?!” ignorireba: “ brwyinvaled azrovnebT!” Sexeba: “ Sen SecdomiT dawere es sityva” ignorireba: “ Sen sul ar gcodnia wera’’ Sexeba: “Tqven adekvaturi reagireba moaxdineT mis sityvebze” ignorireba : “Tqven adekvaturad reagirebT sxva adamianTa qcevaze” 167 1 ^ 1 komerciulma alRom da intuiciam aSkarad gimtyunaT 2 Tqven gaxasiaTebT naklebad gamoxatuli, susti intuiciis grZnoba (alRo) 3 Tqveni unari alRo auRoT situacias (intuiciis grZnoba) saSualoze ramdenadme dabalia 2 1 Tqven airCieT originaluri strategia (xerxi) da SemoqmedebiTad gadawyviteT problema 2 Tqven originalurad da SemoqmedebiTad azrovnebT 3 Tqveni azrovnebis originaluroba saSualoze ramdenadme maRalia 3 1 Tqven pozitiurad gadawyviteT konfliqturi situacia 2 Tqven gaxasiaTebT kofliqturi situaciis pozitiurad gadawyvetis gamoxatuli tendencia 3 Tqveni unari pozitiurad gadawyvitoT situacia saSualoze ramdenadme maRalia 168 konfliqturi 4 1 Tqven mxolod sakuTari interesebis mixedviT imoqmedeT, ukompromiso gadawyvetileba miiReT da ar gaiTvaliswineT momxmarebelTa survili 2 Tqven naklebad iTvaliswinebT sxva adamianTa interesebs, survilebs da ar gaxasiaTebT gonivrul kompromisze wasvlis tendencia 3 Tqveni interesebi unari da gaiTvaliswinoT Sesabamisad sxva miiRoT adamianTa kompromisuli gadawyvetileba saSualoze gacilebiT dabalia 5 1 konfliqturi nacvlad Tqven situaciis problemis 2 pozitiurad moaxdineT gadawyvetis (Tvali daxuWeT problemaze) 2 Tqven pozitiurad ver wyvetT konfliqtur situacias, Tvals xuWavT problemaze. 3 Tqveni konfliqturi unari pozitiurad situacia saSualoze dabalia 169 gadawyvitoT gacilebiT 6 1 komerciulma alRom da intuiciam gagimarTlaT 2 Tqven gaxasiaTebT Zlieri intuiciis grZnoba (alRo) 3 Tqveni unari alRo auRoT situacias grZnoba) saSualoze ramdenadme maRalia (intuiciis 7 1 Tqven saTanadod ar SeafaseT usafrTxoebis mniSvneloba, ar izruneT Tqvens irgvliv usafrTxo situaciis Seqmnaze 2 Tqven zrunavT Seqmnaze saTanadod Tqvens ver afasebT da Sesabamisad, ar irgvliv usafrTxo situaciis 3 Tqveni swrafva usafrTxoebisaken (Tqvens irgvliv usafrTxo situaciis SeqmnisaTvis zrunva) saSualoze ramdenadme dabalia 8 1 Tqven arc Tu ise diplomatiuri strategia gamoiyeneT da sakmaod utaqtod (uxeSad) moeqeciT sakuTar klientebs 2 Tqven nalkebad gaxasiaTebT diplomatiuroba da adamianebTan urTierTobisas sakmaod uxeSad (utaqtod) iqceviT 3 Tqveni unari daamyaroT urTierToba ramdenadme dabalia. diplomatiurad, ukonfliqtod sxva adamianebTan saSualoze 170 9 1 Tqveni sakmaod strategia airCieT 2 Tqven azrovnebT sakmaod banaluri, banalurad 3 Tqveni azrovnebis ramdenadme dabalia (araoriginaluri) (araoriginalurad) originaluroba saSualoze 10 1 Tqven Zalze advilad daTmeT Tqveni Tavdapirveli miznebi (ambiciebi) da ar miokribeT gambedaoba maTi ganxorcielebisaTvis 2 Tqven ZiriTadad ver miznebs, ar gyofniT gansaxorcieleblad aRwevT Tavdapirvelad dasaxul gambedaoba Tqveni ambiciebis unari gabedulad ganaxorcieloT Tqveni 3 Tqveni Tavdapirveli miznebi (ambiciebi) saSualoze gacilebiT dabalia 11 1 Tqven saTanadod SeafaseT usafrTxoebis mniSvneloba da izruneT usafrTxo situaciis Seqmnaze Tqvens irgvliv 2 qven saTanadod afasebT da Sesabamisad usafrTxo situaciis Seqmnaze Tqvens irgvliv 3 Tqveni swrafva irgvliv usafrTxo ramdenadme maRalia zrunavT kidec usafrTxoebisaken (zrunva Tqvens situaciis Seqmnaze) saSualoze 171 12 1 Tqven saTanadod ar SeafaseT policiis muSakTa realuri Zalaufleba (SesaZleblobebi) 2 Tqven gaxasiaTebT Zalauflebis, sxva adamianTa SesaZleblobebis realuri seufaseblobis tendencia 3 Tqveni unari saTanadod SeafasoT sxva adamianTa realuri SesaZleblobebi saSualoze gacilebiT dabalia 13 1 Tqven arc Tu ise moxerxebulad da efeqturad moaxdineT reagireba moulodnel garemoebaze 2 moulodnel reagirebT 3 Tqveni garemoebebze Tqven ver sakmarisad efeqturad da moxerxebulad unari reagireba efeqturad da moulodnel moxerxebulad garemoebaTa moaxdinoT Seqmnisas saSualoze ramdenadme dabalia 14 1 im Tqven imediT, rom Tqveni qceva arakeTilsindisierad ar gamoaSkaravdeboda, moeqeciT Tqvens klientebs, sxva adamianebis safrTxeSi CaagdeT maTi janmrTeloba 2 Tqven mimarT, arakeTilsindisierad Tu ki fiqrobT, iqceviT rom Tqveni qceva ar gamomJRavndeba 3 Tqveni unari keTilsindisiereba dausjelobis sxva pirobebSic adamianebis gacilebiT dabalia 172 mimarT SeinarCunoT saSualoze 15 1 Tqven didi ar dauSviT ki da sifrTxile, windaxeduleba gamoiCineT, reputaciis dakargvis mcire SesaZleblobac keTilsindisieri saqcieliT momxmareblis ndobac windaxedulad icavT moipoveT 2 Tqven didi sakuTar iqceviT sifrTxiliT, zneobriv sxva principebs, adamianebis mimarT keTilsindisierad da maT ndobasac zneobrivi principebi imsaxurebT 3 da Tqveni unari daicvaT keTilsindisierad sakuTari moiqceT sxva adamianebis mimarT saSualoze gacilebiT maRalia 16 1 Tqven survili zustad da gamoicaniT moaxerxeT momxmarebelTa maTi WeSmariti daintereseba Tqveni momsaxureobiT 2 Tqven zustad swvdebiT sxva adamianTa WeSmarit sxva adamianTa WeSmarit survilebsa da moTxovnilebebs 3 Tqveni unari survilebsa CaswvdeT da moTxovnilebebs gacilebiT maRalia 173 saSualoze 17 1 Tqven Zalze klientebs da uSualod, sasiamovno gulRiad ndobis esaubreT atmosfero Tqvens SehqmeniT Tqvens irgvliv 2 Tqven gaxasiaTebT adamianebTan gulwrfeli urTierTobisas, saubari ris da uSualoba gamoc Tqvens irgvliv sasiamovno ndobis atmosfero iqmneba 3 Tqveni unari urTierToba daamyaroT sxva gulwrfeli adamianebTan da saSualoze uSualo gacilebiT maRalia 18 1 Tqven isargebleT eqspluatatoruli TanamSromelTa umuSevrobis damokidebulebiT profesiuli pirobebiT, SelaxeT Rirseba da momaval saTanadod ar Sromisa da SeafaseT maTi Sromis Rirebuleba 2 Tqven gaxasiaTebT profesiuli eqspluataciis im adamianTa Rirsebis tendencia, Seufaseblobisa romlebic raime da garemoebaTa gamo Tqvenze xdebian damokidebulni 3 Tqveni damokidebul unari tolerantulad adamianebs, daafasoT moeqceT maTi Tqvenze Sroma profesiuli Rirseba, saSualoze ramdenadme dabalia 174 da 19 1 Tqven sxva adamianebTan strategia airCieT 2 Tqven pozitiur, amyarebT adamianebTan TanamSromlobis TanamSromlobiT pozitiuri urTierTobebs 3 Tqveni unari daamyaroT pozitiuri, TanamSromlobiTi urTierTobebi sxva adamianebTan saSualoze ramdenadme maRalia 20 1 Tqven Rirseulad SeafaseT momaval TanamSromelTa Sroma da profesiuli Rirseba, ar isargebleT maTi eqspluataciis SesaZleblobiT 2 Tqven Rirseulad afasebT sxva adamianTa Sromasa da profesiul Rirsebas im SemTxvevaSic ki, Tu isini raime garemoebaTa gamo Tqvenze xdebian damokidebulni 3 Tqveni unari daafasoT im adamianTa Sroma da profesiuli Rirseba, romlebic Tqvenze arian damokidebulni, saSualoze ramdenadme maRalia 21 1 Tqven zustad SeafaseT problemuri da progresuli strategia airCieT, pozitiuri cvlilebebi Tqvens poziciasa da qcevaSi 2 Tqven zust Sefasebas aZlevT situaciebs da ar eridebiT Tqveni qcevebis Secvlas saWiroebis SemTxvevaSi situacia SeitaneT problemur poziciisa da 3 Tqveni unari zustad SeafasoT problemuri situacia da saWiroebisamebr SecvaloT Tqveni pozicia an qcevebi, saSualoze ramdenadme maRalia 175 22 1 Tqven gulisxmierad moeqeciT Tqvens rac maTTan warmatebuli urTierTobas gpirdebaT klientebs, 2 Tqven gulisxmierad epyrobiT adamianebs, Tqvens mimarT keTlsasurvelad ganawyobs rac 3 Tqveni gulisxmiereba saSualoze ramdenadme maRalia sxva adamianTa maT mimarT 23 1 Tqven zustad SeafaseT Sesabamisadac imoqmedeT 2 Tqvens zustad moqmedebT irgvliv afasebT Seqmnil da realuri situacia da situaciebs Tqven realurad, Sesabamisad (adekvaturad) 3 Tqveni unari zustad SeafasoT realuri situacia da Sesabamisad (adekvaturad) imoqmedoT saSualoze ramdenadme maRalia 24 1 sakuTari prestiJis amaRlebis mizniT Tqven moerideT uSualo, gulaxdil saubars klientebTan da Tqvens irgvliv usiamovno undoblobis atmosfero SehqmeniT 2 Tqven eridebiT uSualo, gulwrfel urTierTobas adamianebTan, ris gamoc Tqvens irgvliv usiamovno undoblobis atmosfero iqmneba 3 Tqveni unari urTierTobebi sxva dabalia daamyaroT adamianebTan 176 uSualo, gulwrfeli saSualoze gacilebiT 25 1 Tqven SewyviteT realizacia (ar ganagrZeT) mxolod situaciaSi im realuri Tqveni SesaZleblobebis mizeziT, safrTxe rom mocemul (problema) ar gemuqrebodaT 2 Tqven naklebad SesaZleblobebi, gemuqrebaT iswrafiT Tu an ki ganaviTaroT realuri mniSvnelovani sakuTari safrTxe problemis ar gadaWris aucileblobis winaSe ar dgaxarT 3 da Tqveni unari ganaviTaroT SesaZleblobebi aqtualuri im sakuTari SemTxvevaSic problemis gadaWris resursebi Tu raime aucileblobis winaSe ar dgaxarT, saSualoze ramdenadme dabalia 26 1 sapasuxismgeblo sijiute situaciaSi gamoiCineT da ar Tqven daTmeT umarTebulo Tqveni pozicia, miuxedavad imisa, rom igi mcdari iyo 2 sapasuxismgeblo racionalurad da situaciebSi sakuTar Tqven pozicias ar azrovnebT jiutad icavT miuxedavad imisa, rom igi mcdaria 3 Tqveni racionalurad unari iazrovnoT sapasuxismgeblo da daTmoT situaciebSi Tqveni Tu ki igi mcdaria, saSualoze gacilebiT dabalia 177 pozicia, 27 1 sapasuximgeblo iazrovneT da situaciaSi daTmeT Tqven Tqveni saRad, racionalurad pozicia, radgan igi mcdari aRmoCnda 2 sapasuxismgeblo racionalurad TmobT situaciebSi azrovnebT sakuTar da Tqven saWiroebis pozicias, Tu ki saRad, SemTxvevaSi igi mcdari aRmoCndeba 3 Tqveni unari racionalurad iazrovnoT sapasuxismgeblo situaciebSi da daTmoT Tqveni pozicia, Tu igi mcdari aRmoCndeba, saSualoze ramdenadme dabalia 28 1 Tqven konformistuli gadaqyvetileba miiReT da daeyrdeniT ara realur situacias, aramed sxv adamianTa avtoritets, uRalateT sakuTar intuicias da profesiul gamocdilebas 2 Tqven gaxasiaTebT Zalauflebis mqone konformistuli, adamianebs avtoritetisa daqvemdebarebuli da qceva. advilad TmobT sakuTar iniciativasa da Sexedulebebs, Tu ki isini SesamCnevad gansxvavebulia 3 Tqveni realuri unari autonomiurad situaciis mixedviT, (damoukideblad) miuxedavad imisa, imoqmedoT Tu ras fiqroben an ra surT avtoritetulsa da Zalauflebis mqone adamianebs, saSualoze gacilebiT dabalia 178 29 1 Tqven gacilebiT mcire miRwevebiT dakmayofildiT, vidre Tavidan gqondaT gansazrvruli 2 Tavdapirvelad Tqven sakmaod did miznebs isaxavT, Semdeg ki gacilebiT mcire miRwevebiT kmayofildebiT 3 Tqveni unari ganaxorcieloT dasaxuli mizani bolomde da ar dasjerdeT ufro mcire miRwevebs, saSualoze ramdenadme dabalia 30 1 Tqven autonomiurad (damoukideblad) miiReT gadawyvetileba, romelic eyrdnoboda realur situacias da ara im adamianTa avtoritets, romlebzec Tqven ramdenadme damokidebul aRmoCndiT. 2 Tqven gaxasiaTebT umarTebulod ar autonomiuri (damoukidebeli) eqvemdebarebiT qceva. avtoritetisa da Zalauflebis mqone adamianebs. 3 Tqveni unari autonomiurad (damoukideblad) miiRoT gadawyvetileba da Sesabamisad imoqmedoT, miuxedavad imisa, Tu ras fiqroben an ra surT avtoritetisa da Zalauflebis mqone adamianebs saSualoze gacilebiT maRalia 179 31 1 problemur situaciaSi Tqven uxeSad SezRudeT Tqveni klientebi, imis nacvlad rom ufro konstruqciuli strategia mogeZebnaT 2 problemuri adamianebs situaciidan zRudavT imis Tavis dasaRwevad magivrad, rom Tqven raime sxva ufro konstruqciuli strategia moZebnoT 3 Tqveni unari konstruqciuli Tavi daaRwioT saSualebebiT da problemur ara sxva situacias adamianTa SezRudvis gziT, saSualoze ramdenadme dabalia 32 1 Tqven ar gamoiyeneT pozitiuri SesaZlebloba mxolod imis gamo, rom igi moulodneli, winaswardaugegmavi iyo da ar Seesabameboda Tqvens warmodgenebs 2 Tqven ver iyenebT pozitiur SesaZleblobebs, Tu ki isini moulodnelia, winaswar araa gaTvaliswinebuli Tqvens mier da ar Seesabameba Tqvens warmodgenebs 3 Tqveni unari gamoiyenoT pozitiuri SesaZleblobebi im SemTxvevaSic ki, roca isini moulodnelia da winaswar ar gqondaT gaTvaliswinebuli, saSualoze ramdenadme dabalia 180 33 1 Tqven SesaniSnavad gamoiyeneT axali pozitiuri SesaZlebloba, miuxedavad imisa, rom igi moulodneli iyo TqvenTvis da winaswar gaTvaliswinebuli ar gqondaT 2 Tqven SesaniSnavad iyenebT pozitiur SesaZleblobebs, im SemTxvevaSic ki, roca isini TqvenTvis moulodnelia da winaswar ar gaqvT warmodgenili 3 Tqveni unari SesaZleblobebi, warmodgenili gamoiyenoT miuxedavad da moulodneli imisa, gansazRvruli ar pozitiuri rom winaswar gaqvT, saSualoze ramdenadme maRalia 34 1 Tqven Tanamimdevrulad imoqmedeT da swored is nabiji gadadgiT, romelsac mocemuli situacia moiTxovda 2 Tqven Tanamimdevruli qceva gaxasiaTebT da zustad ise moqmedebT, rogorc mocemuli situacia moiTxovs 3 Tqveni unari imoqmedoT Tanamimdevrulad situaciis mixedviT saSualoze ramdenadme maRalia 181 aqtualuri 35 1 Tqven Tavisuflad, megobrulad SexvdiT ucxo adamianebis mxridan gamovlenil iniciativas, ar iTakileT maTi rCevis miReba da sasargeblo koreqtivebic SeitaneT Tqvens saqmianobaSi 2 Tqven Tavisuflad, megobrulad xvdebiT sxva adamianebis mxridan gamovlenil iniciativebs, ar TakilobT maTi rCevebis miRebas da mzad xarT maTze dayrdnobiT cvlilebebi SeitanoT Tqvens saqmianobaSi 3 Tqveni unari keTilganwyobilad daxvdeT da miiRoT sxva adamianTa mxridan SemoTavazebuli iniciativebi, rCevebi da Sesabamisad ramdenadme SecvaloT Tqveni qcev saSualoze maRalia 36 1 situaciis praqtikulad radikalurad iazrovneT da Secvlisas erTaderTi Tqven Zalze keTilgonivruli gamosavali airCieT Seqmnil situaciaSi 2 situaciis moulodnelad Secvlisas Tqven Zalze paqtikulad da saRad azrovnebT 3 Tqveni garemoebaTa azrovnebis mkveTrad moqniloba Secvlis gacilebiT maRalia 182 (praqtikuloba) pirobebSi saSualoze 37 1 Tqven ar gaiTvaliswineT warmatebis misaRwevad gambedaobis (zomieri riskis gawevis) aucilebloba 2 Tqven ar gyofniT warmatebis misaRwevad gambedaoba (riskis 3 Tqveni gambedaoba, riskis gawevis misaRwevad saSualoze gacilebiT dabalia gawevis unari unari) warmatebis 38 1 Tqven umniSvnelo detals dauTmeT mTeli yuradReba, mTavari ki ar gaiTvaliswineT 2 Tqven umniSvnelo detalebs aqcevT yuradRebas, mTavars ki ver iTvaliswinebT 3 Tqveni unari ZiriTadad yuradReba sakiTxis mTavar aspeqtebs dauTmoT da ar SeCerdeT umniSvnelo datalebze saSualoze gacilebiT dabalia 39 1 Tqven sakmaod mtrulad daxvdiT sxva adamianTa mxridan SemoTavazebul sasargeblo rCevas (iniciativas), es Tqveni wesebisa da principebis ganxorcielebaSi uxeS Carevad CaTvaleT da ar SeitaneT koreqtivebi Tqvens saqmianobaSi 2 Tqven sakmaod mtrulad xvdebiT sxva adamianebis mier SemoTavazebul rCevebs (iniciativas), Tqveni principebis uxeS kritikad miiCnevT da ver iyenebT maT Tqveni qcevis pozitiurad SecvlisaTvis 3 Tqveni unari Tavisuflad miiRoT sxva adamianebis mier SemoTavazebuli sasargeblo rCevebi (iniciativa) da gamoiyenoT isini Tqveni qcevis pozitiurad SecvlisaTvis saSualoze ramdenadme dabalia 183 40 1 situaciis radikalurad Secvlis pirobebSi Tqven Zalze arapraqtikulad iazrovneT da mcdari gadawyvetilebac miiReT 2 situaciis moulodnelad, mkveTrad Secvlisas Tqven ver azrovnebT praqtikulad da Sesabamisad mcdar gadawyvetilebebs iRebT 3 Tqveni azrovnebis moqniloba (praqtikuloba) situaciis moulodnelad, mkveTrad Secvlil pirobebSi saSualoze gacilebiT dabalia 41 1 Tqven ar daTmeT mcire monapovari imisaTvis, rom ufro metisaTvis migeRwiaT Tqvens saqmianobaSi, miuxedavad imisa, rom es mxolod mcire riskis gawevas moiTxovda Tqvengan 2 Tqven ver TmobT mcire monapovars imisaTvis, rom gacilebiT mets miaRwioT. mcire riskis gawevasac ki ridebiT mniSvnelovani warmatebis misaRwevad 3 Tqveni unari daTmoT mcire monapovari gacilebiT didi miznis msaRwevad im SemTxvevaSic ki, roca riski umciresia, saSualoze gacilebiT dabalia 42 1 Tqven WeSmaritad izruneT Tqvens klientebze, komfortuli pirobebi SeuqmeniT maT da namdvlad daimsaxureT maTi keTilganwyoba 2 Tqven WeSmaritad zrunavT sxva adamianebze da namdvilad imsaxurebT maT keTilganwyobas 3 Tqveni unari WeSmaritad izrunoT sxva keTildReobaze saSualoze gacilebiT maRalia 184 adamianT 43 1 Tqven Zalze obieqturad SeafaseT sakuTari arakompedenturoba musikis sferoSi da gadawyvetileba miiReT klientTa interesebze dayrdnobiT da ara sakuTari gemovnebis mixedviT 2 Tqven Zalze obieqtur Sefasebas aZlevT sakuTar codnas (gamocdilebas) gadawyvetilebas da sxva arakompedenturobis krteriumis SemTxvevaSi mixedviT iRebT (sxva adamianTa codnis, gamocdilebis safuZvelze) 3 Tqveni unari obieqturad (gamocdileba) da SeafasoT sakuTari arakompedenturobis codna SemTxvevaSi gadawyvetileba sxva kriteriumis mixedviT miiRoT saSualoze gacilebiT maRalia 44 1 Tqven klientTa interesebis gauTvaliswineblad, mxolod sakuTar gemovnebaze dayrdnobiT miiReT gadawyvetileba, miuxedavad imisa, rom musikis sferoSi Tavi kompedenturad ar migaCniaT. ar gamoiyeneT sxva adamianTa codna da gamocdileba 2 gadawyvetilebis adamianTa codnasa da miRebisas Tqven ver eyrdnobiT sxva gamocdilebas im SemTxvevaSic ki, roca Tavi arakompedenturad migaCniaT 3 Tqveni unari gadawyvetilebis adamianTa sakuTari miRebisas codnas arakompedenturobis gamoiyenoT (gamocdilebas) dabalia 185 da SemTxvevaSi daeyrdnoT saSualoze sxva gacilebiT 45 1 Tqven ar damyarebis gamoiCineT iniciativa, SesaZlebloba, rac dawyebas: xom Tqven TanamSromlobiTi ar gamoiyeneT partnioris gagiadvilebdaT jer kidev urTierTobis axali codnisa moZebnis saqmianobis da gamocdilebis sxva adamianebTan deficits ganicdiT axal saqmeSi 2 Tqven ver avlenT TanamSromlobiTi problemebis iniciativas urTierTobis erTad damyarebaSi, gadawyvetis ver iyenebT SesaZleblobas iseT situaciebSi, sadac Tavad codnisa da gamocdilebis deficits ganicdiT 3 Tqveni unari gamoiCinoT iniciativa sxva adamianebTan dakavSirebasa da TanamSromlobiTi urTierTobis damyarebaSi, roca raime saqmeSi codna da gamocdileba gakliaT, saSualoze ramdenadme dabalia 46 1 Tqven yuradReba mniSvnelovani da problemas Sesabamisad ar momavalSi dauTmeT saTanado gauTvaliswinebeli problemebi SeiqmeniT 2 Tqven ver amCnevT, uyuradRebod ekidebiT mniSvnelovan problemebs, rac momavalSi gauTvaliswinebel dabrkolebebs giqmniT 4 Tqveni unari problemebs da yuradRebiT Tavi moekidoT aaridoT mniSvnelovan gauTvaliswinebel dabrkolebebs momavalSi, saSualoze ramdenadme dabalia 186 47 1 Tqven ar SesaZleblobebi aRiareT (ar Tqveni mieciT mas personalis Secdomis pozitiuri gamosworebis SesaZlebloba) da zedmetad mkacrad moeqeciT mas 2 Tqven ar aRiarebT sxva adamianTa pozitiur SesaZleblobebs (ar aZlevT maT Secdomis gamosworebis saSualebas) da zedmetad mkacrad eqceviT maT 3 Tqveni unari SesaZleblobebi aRiaroT da misceT sxva maT adamianTa Secdomis pozitiuri gamosworebis saSualeba saSualoze ramdenadme dabalia 48 1 gadamwyveT momentSi Tqven SeinarCuneT emociurad gawonasworebuli mdgomareoba (ar ahyeviT sakuTar risxvas) da uaRresad gonivruli gadawyvetileba miiReT 2 gadamwyveT gawonasworebul momentSi Tqven mdgomareobas da inarCunebT uaRresad emociurad gonivrulad moqmedebT 3 Tqveni unari gadamwyveT momentSi SeinarCunoT emociurad gawonasworebuli mdgomareoba saSualoze gacilebiT maRalia 187 da gonivrulad imoqmedoT 49 1 Tqven pativiscema pozitiuri gamoamJRavneT SesaZleblobebis mimarT Tqveni (mieciT personalis mas Secdomis gamosworebis saSualeba) da loialurad (naklebad mkacrad) moeqeciT mas 2 Tqven aRiarebT, SesaZleblobebs pativs scemT (aZlevT sxva maT adamianTa Secdomis pozitiur gamosworebis saSualebas) da loialurad (naklebad mkacrad) eqceviT maT 3 Tqveni unari SesaZleblobebi aRiaroT da sxva misceT maT adamianTa Secdomis pozitiuri gamosworebis saSualeba, saSualoze dacilebiT maRalia 50 1 Tqven airCieT sakmaod originaluri da efeqturi xerxi, SemoqmedebiTad miudeqiT saqmes 2 Tqven originalurad, SemoqmedebiTad azrovnebT 3 Tqveni azrovnebis originaluroba saSualoze ramdenadme maRalia 188 da SemoqmedebiToba 51 1 ramodenime klientis mxridan gamoTqmuli ukmayofilebis (kritikuli SeniSvnis) gamo Tqven ar ganaxorcieleT Tqveni originaluri idea, ar endeT sakuTar mosazrebebs 2 Tqven sruliad umniSvnelo kritikis safuZvelzec uars ambobT Tqveni ideebis ganxorcielebaze, eWvi SegaqvT Tqvens mosazrebebSi 3 Tqveni unari kritikuli damokidebulebis miuxedavad ganaxorcieloT Tqveni ideebi da endoT Tqvens mosazrebebs saSualoze gacilebiT dabalia 52 1 zogierT klientTa damokidebulebis) ukmayofilebis miuxedavad Tqven (kritikuli ganaxorcieleT originaluri idea da endeT sakuTar mosazrebebs 2 Tqveni ideebis damokidebulebis mimarT sxva SemTxvevaSic adamianTa Tqven endobiT kritikuli sakuTar mosazrebebs da gabedulad anxorcielebT maT 3 Tqveni unari endoT sakuTar mosazrebebs da sxva adamianTa kritikuli damokidebulebis miuxedavad ganaxorcieloT isini, saSualoze gacilebiT maRalia 189 danarTi #4 Tqven qvemoT naxavT GRirebulebaTa, pirovnul TvisebaTa da unarTa nusxas. gTxovT, imisda mixedviT, yuradRebiT Tu waikiTxoT yoveli ramdenad mniSvnelovnad punqti da SeafasoT migaCniaT mocemuli Rirebuleba an Tviseba, ramdenad mniSvnelovania warmodgenili Tvisebebis da unarebis floba piradad TqvenTvis da ramdenad mniSvnelovani adgili uWiravs TviToeul maTgans sakuTar Tavze Tqvens warmodgenaSi. Sefasebisas gamoiyeneT Semdegi skala: -1 _ ewinaaRmdegeba Cemi cxovrebis princips, miuRebelia CemTvis; 0 _ Zalze umniSvneloa; 1 _ sakmaod umniSvneloa; 2 _ umniSvneloa; 3 _ odnav mniSvnelovania; 4 _ mniSvnelovania; 5 _ sakmaod mniSvnelovania; 6 _ Zalze mniSvnelovania; 7_ umaRlesi mniSvnelobis mqonea. gamokiTxva anonimuria, Tqveni gvaris miTiTeba saWiro ar aris. gTxovT, gulwrfelad SeavsoT yoveli punqti. 1. Tanasworoba ( yvelasaTvis Tanabari SesaZleblobebis miniWeba); 1. Sinagani harmonia ( sakuTar TavTan harmoniaSi yofna); 2. socialuri Zalaufleba (sxvaTa marTva); 3. siamovneba (survilebis dakmayofileba); 4. Tavisufleba (moqmedebisa da azrovnebis Tavisufleba) 5. damTmobloba _ sxva adamianTa interesebis gaTvaliswineba, gonivrul kompromisze wasvlis unari 6. usafrTxoeba 190 7. diplomatiuroba _ adamianebTan urTierTobis ukonfliqtod damyareba 8. konfliqturi situaciis pozitiurad gadawyvetis unari _ konfliqturi situaciidan iseTi gamosavlis Zebna, romelic, rogorc sakuTari Tavis, aseve sxva adamianebisaTvisac sasargebloa (pozitiuria) 9. sxva adamianTa SesaZleblobebis aRiareba (Sefaseba, danaxva) 10. fleqsiuroba (rigiduloba) _ moulodnel garemoebaze moxerxebulad, axleburad reagireba, sakuTari poziciis, qcevis saWiroebisamebr Secvla 11. keTilsindisiereba 12. sulieri cxovreba (sulieri da ara materialuri sakiTxebis xazgasma); 13. mikuTvnebulobis grZnoba (gancda imisa, rom Cems garSemo myofi adamianebi zrunaven Cemze); 14. realobis gancda (realuri situaciis adeqvaturad aRqma, zustad Sefaseba); 15. socialuri wesrigi (sazogadoebis stabiluroba); 16. saintereso cxovreba (stimulis momcemi gamocdileba); 17. cxovrebis sazrisi (cxovrebis mizani); 18. zrdiloba ( Tavazianoba, kargi manerebi); 19. imdidre ( materialuri qonebis floba, fuli); 20. erovnuli usafrTxoeba (Cemi eris mtrisagan daculoba); 21. sakuTari Tavis pativiscema (sakuTari Rirsebis gancda); 22. sxva adamianTa WeSmariti survilebis wvdoma ( gamocnoba); 23. amagis dabruneba (sxvis valSi yofnisagan Tavis arideba); 24. mSvidoba msoflioSi (omisa da konfliqtis ar arseboba); 25. tradiciebis pativiscema (Zveli droidan momavali adaT-wesebis SenarCuneba); 26. mowifuli racionaluri, siyvaruli (Rrma konstruqciuli emociuri azrovneba da sulieri (sijiute) siaxlove); _ sakuTari Secdomebis saRad, miukerZoeblad Sefaseba da aRiareba, sxva adamianis mxridan SemoTavazebuli konstruqciuli rCevis miRebis unari 191 27. autonomiuroba, damoukidebloba (konformuloba) _ damoukideblad gadawyvetilebis miRebisa da moqmedebis unari 28. Tanamimdevruloba _ situaciis, garemoebis Sesabamisad moqmedebis unari 29. TviTdisciplina (TavSekavebuloba, mdgradoba cdunebis mimarT); 30. gandgoma (amqveyniuri ambebisagan, movlenebisagan); 31. ojaxis usafrTxoeba (sayvarel adamianTa usafrTxoeba); 32. azrovnebis originaluroba (sakiTxis gansxvavebuli xedva) 33. SemoqmedebiToba (warmosaxvis unari); 34. socialuri aRiareba ( pativiscema, sxvaTa mowonebis damsaxureba); 35. bunebasTan erTianoba ( bunebasTan morgeba); 36. mravalferovani cxovreba (stimuliT, siaxliTa da cvlilebebiT aRsavse cxovreba); 37. sibrZne (cxovrebis mowifuli gageba); gambedaoba _ riskis gawevis unari 38. demokratiuloba, loialuroba (avtoritaruloba) _ sxva adamianTa pozitiuri SesaZleblobebis aRiareba da pativiscema, sxvisTvis Secdomis gamosworebis SesaZleblobis micema 39. emociurad gawonasworebuloba 40. Tavdajerebuloba _ sakuTari Tavis ( mosazrebebis, ideebis) mimarT ndoba ) 41. dakvirvebuloba, yuradRebianoba (daudevroba)_ sakiTxis mTavari aspeqtis moZebna, yuradRebis mniSvnelovan problemaze gamaxvileba 42. sifrTxile, windaxeduleba 43. avtoriteti ( liderobisa da mbrZaneblobis ufleba); 44. namdvili megobroba ( axlo, mxardamWeri megobrebi); 45. silamazis samyro ( bunebisa da xelovnebis silamaze); 46. sakuTari SesaZleblobebis maqsimalurad realizaciisaken swrafva ( swrafva winsvlisa da ganviTarebisaken) 192 47. socialuri samarTlianoba ( usamarTlobis gamosworeba, sustisaTvis zrunva); gulwrfeloba, uSualoba 48. sxva adamianTa Rirsebebis pativiscema, dafaseba 49. TanamSromloba _ sxva adamianebTan TanamSromlobis survili 50. gulisxmiereba _sxva adamianebze zrunva 51. damoukidebeli ( sakuTar TavSi darwmunebuli, TviTkmari); 52. zomieri (ukiduresi grZnobebisa da moqmedebebisagan Tavis amridebeli); 53. erTguli (Cemi megobrebisa da jgufisadmi erTguli); 54. winmswrafi (Tavdadebulad momuSave); 55. farTo Sexedulebebis mqone (momTmeni gansxvavebuli azrisa da Sexedulebebis mimarT); 56. Tavmdabali ( CrdilSi mdgomi ); 57. azrovnebis moqniloba, praqtikuli azrovneba (martivi da mosaxerxebeli gamosavlis moZebna rTul situaciaSi); 58. gambedavi (Tavgadasavlis maZiebeli ); 59. garemos damcveli (bunebis damcveli); 60. gavleniani (adamianebze da movlenebze gavlenis mqone); 61. mSoblebisa da ufrosebis pativismcemeli (pativiscemis gamomJRavnebeli); 62. sakuTari miznebis amomrCeveli (sakuTari miznis damsaxveli); 63. janmrTeli (fizikuri da sulieri daavadebis armqone); 64. unariani (kompetenturi, produqtiuli, Sedegiani); 65. sxva adamianebze sasurveli STabeWdilebis momxdeni (igulisxmeba sxva adamianTa ndobis mopoveba da SenarCuneba) 66. cxovrebaSi kuTvnili wvlilis mimRebi (cxovrebis viTarebebisadmi dammorCilebeli); 67. patiosani (naRdi, gulwrfeli); 68. sakuTari Tavis Sesaxeb sazogadoebrivi (sakuTari saxis damcveli); 193 azris SemnarCunebeli 69. damjeri (movaleobisa da valdebulebis Semsrulebeli); 70. Wkviani (logikuri, moazrovne); 71. daxmarebis gamwevi (sxvaTa keTildReobisaTvis mzrunveli); 72. sicocxlisagan siamovnebis mimRebi (saWmlisagan, seqsisagan, dasvenebisagan da sxv. siamovnebis mimRebi); 73. mizandasaxuloba ( ZiriTadi miznis Sesabamisad moqmedeba) 74. morwmune ( religiuri rwmenisa da Sexedulebebis damcveli ); 75. pasuxismgeblobis mqone ( sando, saimedo); 76. cnobismoyvare ( yvelafriT dainteresebuli, maZiebeli); 77. mpatiebeli (sxvaTa mitevebis mosurne); 78. intuicia (alRos aReba sakiTxis zusti codnis gareSe); 79. warmatebis mqone (miznebis mimRwevi). 194 danarTi #5 aRniSneT ramdenad aris damaxasiaTebeli TqvenTvis Semdegi Tvisebebi (unarebi) 1. realobis gancda (realuri situaciis adeqvaturad aRqma, zustad Sefaseba). -3 -2 -1 0 1 2 3 2. sxva adamianTa WeSmariti survilebis wvdoma. -3 -2 -1 0 1 2 3 3. azrovnebis moqniloba, praqtikuli azrovneba (martivi da mosaxerxebuli gamosavlis moZebna rTul situaciaSi). -3 -2 -1 0 1 2 3 4. sakuTari SesaZleblobebis maqsimalurad realizaciisaken swrafva (swrafva winsvlisa da ganviTarebisaken). -3 -2 -1 0 1 2 3 5. sxva adamianebze sasurveli STabeWdilebis moxdena, maTi ndobis SenarCuneba. -3 -2 -1 0 1 2 3 6. mizandasaxuloba (ZiriTadi miznis Sesabamisad moqmedeba) 195 -3 -2 -1 0 1 2 3 7. azrovnebis originaluroba, SemoqmedebiToba. -3 -2 -1 0 1 2 3 -2 -1 0 1 2 3 8. intuicia. -3 aRniSneT ramdenad gsurT gaxasiaTebdeT Semdegi Tvisebebi (unarebi) 9. sakuTari SesaZleblobebis maqsimalurad realizaciisaken swrafva (swrafva winsvlisa da ganviTarebisaken). -3 -2 -1 0 1 2 3 10. mizandasaxuloba (ZiriTadi miznis Sesabamisad moqmedeba) -3 -2 -1 0 1 2 3 11. azrovnebis originaluroba, SemoqmedebiToba. -3 -2 -1 0 196 1 2 3 12. sxva adamianTa WeSmariti survilebis wvdoma. -3 -2 -1 0 1 2 3 -2 -1 0 1 2 3 13. intuicia. -3 14. realobis gancda (realuri situaciis adeqvaturad aRqma, zustad Sefaseba). -3 -2 -1 0 1 2 3 15. sxva adamianebze sasurveli STabeWdilebis moxdena, maTi ndobis SenarCuneba. -3 -2 -1 0 1 2 3 16. azrovnebis moqniloba, praqtikuli azrovneba (martivi da mosaxerxebuli gamosavlis moZebna rTul situaciaSi). -3 -2 -1 0 197 1 2 3 danarTi #6 gTxovT SeafasoT Tqvens mier Sesrulebuli savarjiSo Semdegi maxasiaTeblebis (kriteriumebis) mixedviT 17. ramdenad sasiamovnoa/usiamovnoa savarjiSos Sesruleba. -3 -2 -1 0 1 2 3 18. Tqveni azriT, ramdenad azartulad ganawyobs savarjiSo Semsrulebels. -3 -2 -1 0 1 2 3 19. Tqveni azriT, ramdenad uwyobs xels savarjiSo biznesmenisaTvis saWiro unar-Cvevebis aTvisebas. -3 -2 -1 0 1 2 3 20. ramdenad sasargeblod/usargeblod migaCniaT savarjiSos Sesruleba iseTi Tvisebebis ganviTarebisa da daxvewisaTvis, rogoricaa: a) sxva adamianTa WeSmariti survilebis wvdoma. -3 -2 -1 0 198 1 2 3 b) intuicia. -3 -2 -1 0 1 2 3 g) realobis gancda (realuri situaciis adeqvaturad aRqma, zustad Sefaseba). -3 -2 -1 0 1 2 3 d) azrovnebis moqniloba, praqtikuli azrovneba (martivi da mosaxerxebuli gamosavlis moZebna rTul situaciaSi). -3 -2 -1 0 1 2 3 e) sakuTari SesaZleblobebis maqsimalurad realizaciisaken swrafva (swrafva winsvlisa da ganviTarebisaken). -3 -2 -1 0 1 2 3 v) sxva adamianebze sasurveli STabeWdilebis moxdena, maTi ndobis SenarCuneba. -3 -2 -1 0 199 1 2 3 -3 -2 -1 0 1 2 3 z) azrovnebis originaluroba, SemoqmedebiToba. T) mizandasaxuloba (ZiriTadi miznis Sesabamisad moqmedeba) -3 -2 -1 0 1 2 3 21. Tqveni azriT, ramdenad mniSvnelovania msgavsi savarjiSoebis Seqmna da praqtikaSi danergva sxvadasxva dargis praqtikos specialistTa mosamzadeblad -3 -2 -1 0 200 1 2 3 gamoyenebuli literatura 1. imedaZe, i., XX saukunis fsiqologiis ZiriTadi mimdinareobebi, “ena da kultura”, Tbilisi, 2004. 2. nadiraSvili, S. pirovnebis socialuri fsiqologia. Tb.: Tsu, 1975. 3. Берн, Е., Игры, в которые играют люди: Люди, которые играют в игры, СанктПетербург, 1998. 4. Гриндлер. Д., Бэндлер, Р., Структура магии, КААС, Москва, 1995. 5. Дилтс, Р., Халлбом, Т., Смит, С., Изменение убеждений: Психотехнологии уровня нлп – мастер, Библиотека Психотерапевта и Психолога, 1997. 6. Ильин, Е. П. Мотивация и мотивы, "Мастера Психологии", "Питер", 2004. 7. Люшер, М. Сигналы личности: Ролевые игры и их мотивы, Воронеж, 1993. 8. Мадди, Сальваторе. Теории Личности: сравнительный анализ, Речь, Санкт-Петербург, 2002. 9. Маслоу, А. Психология бытия, "Рефл-бук", "Ваклер", 1997. 10. Пуселик, Ф., Люис, Б.Б, Магия неиролингвистического програмирования без тайн, Петербург XXI Век, 1995. 11. Роджерс, К.Р. Взгляд на психотерапию: Станавление человека., "Прогрес", 1998 12. Роджерс, К.Р. Клиентцентрированная терапия, "Рефл-бук", "Ваклер", 1997. 13. Роджерс, К.Р. Консультирование и психотерапия, новейшие подходы в области практической работы, Апрель Пресс, Эксмо-Пресс, 1999. 14. Cкинер Б. Оперантное поведение. В кн. История зарубежной психологии. Тексты. М., 1980. 15. Стюарт, Ян. Современный трансактный анализ, Социально- Психологический Центр, Санкт-Петербург, 1996. 201 16. Хекхаузен, Х. Мотивация и деятельность. Т 1-2. М., 1986. 17. Abramson, L.Y., Seligman, M.E.P., & Teasdale, J. D. Learned helplessness in humans: critic and reformulation. Journal of Abnormal Psychology, 1978, 87, 49-74. 18. Adams, J., & Jacobson, P. Effects of wage inequities on work quality. Journal of Abnormal and Social Psychology, 1964, 69, 19-25 19. Adler A. Individual psychology. In C. Murchinson (Ed), Psychologies of 1930. Worchester, Mass.: Clark Univer. Press, 1930. 20. Agras, S., Leitenberg, H., & Barlow, D. H. Social reinforcement in the modification of agoraphobia. Archives of General Psychiatry, 1968, 19, 423-427. 21. Alden, L. (1984). An Attributional analysis of assertiveness. Cognitive therapy and research, 8, 607-618 22. Alden, Lynn Attributional responses of anxious individuals to different patterns of Social feedback: nothing succeeds like improvement. Journal of Personality and Social Psychology, 1987, Vol 52, No.1, 100-106. 23. Alloy, L. B., & Abramson, L.Y. Depressive realism: Four theoretical perspectives. In L.B. Alloy (ed.), Cognitive processes in depression. New York: Guilford Press, 1988 24. Allport, G.W. Personality: A psychological interpretation. New York: Holt, 1937 25. Amabile, T. M., De Jong, W., & Lepper, M. R. Effects of externally imposed deadlines on subsequent intrinsic motivation. Journal of Personality and Social Psychology, 1976, 34, 9298. 26. Ames, C. (1984). Achievement attributions and self-instructions under competitive and individualistic goal structures. Journal of Educational Psychology, 76, 478–487. 27. Amsel, A. Behavioral habitation, counterconditioning, and a general theory of persistance. In A. Black & W. Prokasy (Eds), Classical conditioning II: Current theory and research. New York: Appleton-Century-Crofts, 1972. 202 28. Anderson, C. A., & Jenings, D.J. (1980). When experiences of failure promote expectations of success: The impact of attributing failure to ineffective strategies. Journal of Personality, 48, 393-407. 29. Anderson, C.A., Horowitz, L. M., & French, R. (1983). Attributional style of lonely and depressed people. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 127-136. 30. Anderson, R., Manoogian, S.T., & Reznick, J. S. (1976). The undermining and enhancing of intrinsic motivation in preshool children. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 915-922. 31. Arkin, R. M., Appelman, A. J., & Burger, J.M. (1980). Social enxiety, self-presentation, and the self-serving bias in causal attribution. Journal of Personality and Social Psychology, 38, 23-25. 32. Aronson, E. A theory of cognitive dissonance: a current perspective. In L. Berkowitz (ed), Advances in experimental social psychology, 1969, Vol.4, New york: Academic Press 33. Aronson, E., Linder, D. Gain and loss of esteem as determinants of interpersonal attractiveness. Journal of Experimental Social Psychology, 1965, 1, 156-171 34. Arthur W. Staats, Michael C. Gross, Peter F. Guay and Carl C. Carlson. Personality and social systems and attitude-reinforcer-discriminative theory: interest (attitude) formation, function, and measurement. Journal of Personality and Social Psychology, 1973, Vol. 26, No. 2, 251-261 35. Assagioli, R., Psychosynthesis: a manual of principles and techniques. England, Aquarian Press, 1990. 36. Atkinson, J. W. An introduction to motivation. Princeton, N. J.: Van Nostrand, 1964. 37. Ayllon, T., & Haughton, E. Modification of symptomatic verbal behaviour of mental patients. Behaviour Research and Therapy, 1964, 2, 87-97. 38. Balance, W. D. G., Bringman, W.G., and Leenars, A.A. (1982). Variables affecting subjects' endorsements of psychological test results. Canadian Psychologist, 23,243-247. 203 39. Basgall Jo Ann and Snyder, C.R. Excuses in waiting: External locus of cotrol and reactions to success-failure feedback. Journal of Personality and Social Psychology, 1988, Vol.54, No.4, 656-662. 40. Baumaister, R. F., Hamilton, J.C., & Tice, D.M. Public versus private expectancy of success: confidence booster or performance pressure? Journal of Personality and Social Psychology, 1985, 48, 1447-1457 41. Baumeister, R. F., Smart, L., Boden, J.M.(1996). Relation of threatened egotism to violence and aggression: The dark side of high self-esteem. Psychological Review, 103, 5-33. 42. Baumeister, R.F. A self-presentational view of social phenomena. Psychological bulletin, 1982, 91, 3-26 43. Baumgardner, A.H., & Brownlee, E.A. Strategic failure in social interaction: Evidence for expectancy disconformation processes. Journal of Personality and Social Psychology, 1987, 52, 525-535 44. Bem, D.J. Beliefs, attitudes and human affairs. Monterey, Calif.: Brooks/Cole, 1970. 45. Bem, D. J. (1972). Self-perseption theory. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 6. pp. 1-62). New York: academic Press. 46. Bem, D. J. Self-perception: The dependent variable of human performance. Organizational Behavior and Human Performance, 1967, 2, 105-121. 47. Bem, D. J. Self-perseption: An alternative interpretation of cognitive dissonance phenomena. Psychological Review, 1967, 74, 183-200. 48. Benjamin, L.S. Structural analysis of differentiation failure. Psychiatry, 1979, 42, 1-23 49. Benson James S. and Kennelly, Kevin J. Learned helplessnes: the Result of Uncontrollable reinforcements or uncontrollable aversive stimuli?, 1976, Vol. 34, No. 1, 138-145. 50. Berkowits L., and Knurek, D. A. Label-mediated hostility generalization. Journal of Personality and Social Psychology, 1969, 13, 200-206 204 51. Blaine, B., & Crocker,. (1993). Self-esteem and self-serving biases in reaction to positive and negative events: An integrative review. In R. Baumeister (Ed.), Self-esteem: The puzzle of low self-regard (pp.55-85). New York: Plenum Press. 52. Blanck, P. D., Reis, H. T., & Jackson,, L. (1984) The effects of verbal reinforcements on intrinsic motivation for sex-linked tasks. Sex Roles, 10, 369-387. 53. Boggiano, A. K., & Ruble, D. N. (1979). Competence and the overjustification effect: a developmental study. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1462-1468. 54. Boggiano, A. K., Main, D. S., & Katz, P. (1991). Mastery motivation in boys and girls: The role of intrinsic versus extrinsic motivation. Sex Roles, 25, 511–520. 55. Breadley G.W. Self-serving biases in the attribution processes: a reexamination of the fact or fiction question. Journal of Personality and Social Psychology, 1978, 36, 56-71 56. Breckler, S.J. (1984). Empirical validation of affect, bahavior and cognition as distinct components of attitude. . Journal of Personality and Social Psychology, 47, 1191-1205. 57. Brehm, J. W. A theory of psychological reactance. New York: Academic Press, 1966. 58. Brickman, Philip, Linsenmeier, Joan A. W., and Alicia G. McMareins, Performance Enhancement by Relevant Success and Irrelevant Failure, Journal of Personality and Social Psychology, 1976, Vol. 33, No. 2, 149-160 59. Brislin, R., & Lewis, S. Dating and phisical attractiveness: a replication. Psychological Reports, 1968, 22, 976 60. Brockner, J., Hulton, A.B. (1978). How to reverse the vicious cycle of low self-esteem: The importance of attentional focus. Journal of Experimental Social Psychology, 14, 564-578. 61. Brokaw, D.W., McLemore, Clinton W. Toward a More Rigorious Definition of Social Reinforcement: Some Interpersonal Clarifications. Journal of Personality and Social Psychology, 1983, Vol. 44, No. 5, 1014-1020 62. Brown, J.D., Collins, R.L., & Schmidt, G.W. Self-esteem and direct versus indirect forms of self-enhancement. Journal of Personality and Social Psychology, 1988, 55, 445-453 205 63. Bryan, J., & Lichtenstein, E. Effect of subject and experimenter attitudes in verbal conditioning. Journal of Personality and Social Psychology, 1966, 3, 182-189 64. Burhans, K. K., & Dweck, C. S. (1995). Helplessness in early childhood: The role of contingent worth. Child Development, 66, 1719-738. 65. Butler, R. (1987). Task-involving and ego-involving properties of evaluation: Effects of different feedback conditions on motivational perceptions, interest, and performance. Journal of Educational Psychology, 79, 474–482. 66. Butler, R. (1992) What young people want to know when: effect of mystery and ability goals on unterest in different kinds of social comparisons. Journal of Personality and Social Psychology, 62, 6, 934-943 67. Byrne, D. Attitudes and attraction. In L. Berkowitz (Ed), Advances in experimental social psychology. Vol. 4. New York: Academic Press, 1969 68. Byrne, D., & Clore, G.L. A reinforcement model of evaluative responses. Personality: An International Journal, 1970, 1, 103-108 69. Campbell, J.D. Similarity and uniqueness: the effects of attribute type, relevance, and individual differences in self-esteem and depression. Journal of Personality and Social Psychology, 1986, 50, 281-294 70. Carlsmith, J. M., Collins, B. E., & Helmreich, R.G. Studies in forced compliance: I. The effect of pressure for compliance on attitude change produced by face to face role playing and anonimous essay Writing. Journal of Personality and Social Psychology, 1966, 4, 1-13. 71. Carrier, N. A. (1963). Need correlates of "gullibility". Journal of Abnormal and Social Psychology, 66, 84-86. 72. Carton, J. S. (1996). The differential effects of tangible rewards and praise on intrinsic motivation: A comparison of cognitive evaluation theory and operant theory. The Behavior Analyst, 19, 237–255. 73. Chester A. I., Robert B. C. A Test of Three Interpretations of Attitudinal Verbal Reinforcement. Journal of Personality and Social Psychology, 1969, Vol. 12, No. 4, 333-341 206 74. Clarkson, Petruska, Transactional analysis psychotherapy: an integrated approach. Routledge, London & New York, 1992. 75. Clifford, M. M. (1986a). The comparative effects of strategy and effort attributions. British Journal of Educationaal Psychology, 56, 75-83. 76. Clifford, M. M. (1986b). The effects of ability, strategy, ad effort attributions for aducational, business, and athletic failure. British Journal of Educational Psychology, 56, 169-179. 77. Collins, R. W., Dmitruk, V. M., & Runney, J.T. (1977). Personal validation: Some empirical and ethical considerations. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 45, 70-77. 78. Covington, M. V. (1984). The self-worth theory of achievement motivation: Findings and implications. The Elementary School Journal, 85, 5–20. 79. Covington, M. V., & Beery, R. (1976). Self-worth and school learning. New York: Holt, Rinehart & Winston. 80. Danner, R. W., & Lonky, E. (1981). Acognitive –developmental approach to the effects of rewards on intrinsic motivation. Child Development, 52, 1043- 1052 81. Davidson, P. & Bucher, B. Intrinsic interest and extrinsic reward: The effects of a continuing token program on continuing nonconstrained preference. Behavior Therapy, 1978, 9, 222234. 82. deCharms, R. Personal cousation: The internal affective determinants of behavior. New York: Academic Press, 1968. 83. Deci, E. L. Effects of externally mediated rewards on intrinsic motivation. Journal of Personality and Social Psychology, 1971, 18, 105-115. 84. Deci, E. L. Intrinsic motivation, extrinsic reinforcement, and ineguity. Journal of Personality and Social Psychology, 1972, 22, 113-120. 85. Deci, E. L. Notes on the theory and metatheory of intrinsic motivation. Organizational behavior and human performance, 1976, 15, 130-145 207 86. Deci, E. L., Koestner, R., & Ryan, R. M. (1999). A meta-analytic review of experiments examining the effects of extrinsic rewards on intrinsic motivation. Psychological Bulletin, 125, 627–668. 87. Deci, E.L., & Ryan, R.M. (1980). The empirical exploration of intrinsic motivational processes In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology ( Vol. 13. pp. 39-80). New York: academic Press. 88. Deci, E.L., & Ryan, R.M. (1985). Intrinsic motivation and self-determination in human behavior. New York: Plenum Press. 89. Delin, C. R., & Baumeister, R. F. (1994). Praise: More than just social reinforcement. Journal for the Theory of Social Behaviour, 24, 219–241. 90. Diener C. I. & Dweck C. S. An analysis of learned helplessness: Contiuous changes in performance, strategy, and achievement cognitions folllowing failure. Journal of Personality and Social Psychology, 1978, 36, 451-462. 91. Diener, Carol I. and Dweck, Carol S., An analysis of learned helplessness: II. The processing of success, Journal of Personality and Social Psychology, 1980, Vol.39, No.5, 940-952. 92. Dittes, J. Attractiveness of group as a function of self-esteem and acceptance by group. Journal of Abnormal and Social Psychology, 1959, 59, 77-82. 93. Dollinger, S. J., & Thelen, M. N. (1978). Overjustification and Children's intrinsic motivation: comparative effects of four rewards. Journal of Personality and Social Psychology, 36, 1259-1269. 94. Donerthy, M.A., & Walker, R. E. The relationship of personality characteristics, awareness, and attitude in a verbal conditioning situation. Journal of Personality, 1966,34,504-516 95. Dulany, D. E. The place of Hypotheses and intentions: An analysis of verbal and nonverbal control in verbal conditioning. Journal of Personality, 1962, 30,102-109 96. Dweck, C. S. The role of expectations and attributions in the alleviation of learned helplessness. Journal of Personality and Social Psychology, 1975, 31, 674-685. 208 97. Dweck, C.S. (1986). Motivational processesaffecting learning. Americal Psychologist, 41, 1040-1048. 98. Dweck, C.S., Reppucci, N.D. Learned helplessness and reinforcement responsibility in children. Journal of Personality and Social Psychology, 1973, 25, 109-116. 99. Dweck, C. S. & Bush, E. S. Sex differences in learned helplessness: I. Differential debilitation with peer and adult evaluators. Developmental Psychology, 1976, 12,147-156. 100. Dweck, C. S., & Leggett, E. L. (1988). A social –cognitive approach to motivation and personality. Psychological review, Vol. 95, No. 2, 256-273. 101. Dweck, C. S., Davidson, W., Nelson, S., & Enna, B. (1978). Sex differences in learned helplessness: The contingencies of evaluative feedback in the classroom. American Psychology, 14, 268-276. 102. Dykman, B. M. (1998). Integrating cognitive and motivational factors in depression: Initial tests of a goal-orientation approach. Journal of Personality and Social psychology, 74, 139-158. 103. Eagly, A. H., & Chaiken, S.(1993). The psychology of attitudes. Fort Worth, TX: Harcourt Brace Jovanovich. 104. Early, C.J. Attitude learning in children. Journal of Aducational Psychology, 1968, 59, 176-180 105. Ekman, P. A. A Comparison of Verbal and Nonverbal Behaviour as Reinforcing Stimuli of Opinion Responses. Journal of Verbal Learning and Verbal Behavior, 1966, 5, 14-17 106. Elliot, A. J., & Church, M. A.(1997). A hierarchical model of approach and avoidance achievement motivation. Journal of personality and social psychology,72, 218-232. 107. Elliot, A., & McGregor, H. (1999). Test angxiety and the hierarchical model of approach and avoidance achievement motivation. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 628-644. 108. Esses, Victoria M, Mood as a moderator of acceptance of interpersonal feedback. Journal of Personality and Social Psychology, 1989, Vol.57, No.5, 769-781. 209 109. Farley, J. A., & Hokanson, J. E. The affect of informational set on acquisition in verbal conditioning. Journal of Verbal Learning and Verbal Behavior, 1966,5, 14-17 110. Farr, J. L. Task characteristics, reward contingency, and intrinsic motivation. Organizational Behavior and Human Performance, 1976, 16, 294-307. 111. Feingoldd, B. D., Mahoney, M J. Reinforcement effects on intrinsic interest: Undermining the overjustification hypothesis. Behavior Therapy, 1975, 6, 367-377. 112. Forer, B. R. (1949), The fallacy of personal validation: A classroom demonstration of gullibility. Journal of Abnormal and Social Psychology, 44, 118-123. 113. Forgas, Joseph P. Bower, Gordon H., Mood effects on person-perseption judgments. Journal of Personality and Social Psychology, 1987, Vol.53, No.1, 53-60. 114. Friedman H. S., Effects of self-esteem and expected duration of interaction on liking for a highly rewarding partner. Journal of Personality and Social Psychology, 1976, Vol 33, No.6, 686-690. 115. Ginott H. G. 1965 Between parent and child. New York: Macmillan. 116. Girodo, M., Dotzenroth, S.E., &Stein, S.J. (1981). Causal attribution bias in shy males: implications for self-esteem and self-confidece. Cognitive Therapy and Research, 5, 325338. 117. Goetz, Therese E., & Dweck, Carol S. (1980). Learned helplessness in Social Situations, Journal of Personality and Social Psychology, Vol. 39, No. 2, 246-255. 118. Goodman, J.S., Wood, R. E. & Hendrickx, M., (2004). Feedback specificity, exploration and learning. Journal of Applied Psychology. Vol.89, No. 2, 248-262. 119. Greene, D., & Lepper, M. R. Effects of extrinsic rewards on children's subsequent intrinsic interest. Child Development, 1974, 45,1141-1145 120. Greene, D., Sternberg, B., & Lepper, M. R. Overjustification in a token economy. Journal of Personality and Social Psychology, 1976, 34, 1219-1234. 121. Griffit, W., & Guay, P.F. “Object” evaluation and conditioned affect. Journal of Experimental Research in Personality, 1969, 4, 1-8 210 122. Haider, F. The psychology of interpersonal relations. New York: Willey, 1958. 123. Hamner, W.C., & Foster, L.W. Are intrinsic and extrinsic rewards additive: a test of Deci's cognitive evaluation theory of task motivation. Organizational Behavior and Human Performance, 1975, 14, 398-415. 124. Harackiewicz, J. (1979) The effects of reward contingency and performance feedback on intrinsic motivation. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1352-1363. 125. Harackiewicz, J. M., & Manderlink, G. (1984). A process analysis of the effects of performance-contingent rewards on intrinsic motivation. Journal of Experimental Social Psychology, 20, 531–551. 126. Harackiewicz, J. The effects of reward contingency and performance feedback on intrinsic motivation, Journal of Personality and Social Psychology, 1979, Vol.37, No. 8., 1352-1363. 127. Harakiewicz, J., Manderlink, G., Sansone, C. Rewarding pinball wizardry: Effects of evaluation and cue value on intrinsic interest. Journal of Personality and Social Psychology, 1984, Vol.47, No.2, 287-300. 128. Harris, M.E., & Greene, R L. (1984). Students' perseption of actual,trivial, and inaccurate personality feedback. Journal of Personality Assessment, 48, 179-184. 129. Harvey N. Switzky & H. Carl Haywood. Motivational orientation and the relative efficacy of self- monitored and externally imposed reinforcement systems in children. Journal of Personality and Social Psychology, 1974, Vol.30, No.3, 360-366. 130. Heller, E. W., Davis G., & Meyers, C. Hostility and Friendliness as reinforcers of specific client behaviours. Journal of Experimental Research in Personality, 1966, 3, 2-8 131. Helmreich, Nel, E. R., & Aronson, E. Option change in the advocate as a function of his audience: a clarification of the meaning of dissonance. Journal of Personality and Social Psychology, 1969, 12, 117-125. 132. Henderlong & Lepper, 2002. Psychological Bulletin 2002, Vol. 128, No. 5, 774–795 211 133. Heyman, G., Dweck, C. S., Cain, K.M. (1992). Young children’s vulnerability to self- blame and helplessness: Relationship to beliefs about goodness. Child development, 63, 401415. 134. Hildum, D. C., & Brown, R.W. Verbal Reinforcement and Interviewer Bias. Journal of Abnormal and Social psychology, 1956,53,108-111 135. Hiroto, D., & Seligman, M. Generality of learned helplessness in man. Journal of Personality and Social Psychology, 1975, 31, 311-327. 136. Hiroto, D., Locus of control and learned helplessness. Journal of Personality and Social Psychology, 1974, Vol.102, 183-193. 137. Holmes J.G., Strickland, L.H., Choice freedom and confirmation of incentive expectancy as determinants of attitude chenge. Journal of Personality and Social Psychology, 1970, Vol.14, No. 1, 39-45. 138. Homey, K. (1945). Our inner conflicts. New York: Norton. 139. Hunt, J. McV. Intrinsic motivation and its role in psychological development. In D. levine (Ed.), Nebraska Symposium on Motivation (Vol. 13). Lincoln: University of Nebraska Press, 1965. 140. Insko, C. A. Verbal Reinforcement of Attitude. Journal of Personality and Social Psychology,1965, 2, 621-623 141. Insko, C. A., & Butzine, K.W. Rapport, Awareness, and Verbal Reinforcement of Attitude. Journal of Personality and Social Psychology, 1967, 6, 225-228 142. Johnson, J. T., Cain, L.M., Falke, T. L., Hayman, J., & Perillo, E. (1985). The "Barnum effect" revisited: cognitive and motivational factors in the acceptance of personality interpretations. Journal of Personality and Social Psychology, 49, 1378-1391. 143. Jones, S.C. Self and interpersonal evaluations: Esteem theories versus consistency theories. Psychological bulletin, 1973, 79, 185-199. 144. Jordan, C.H., Spencer, S.J., Zanna, M.P., (2003). I love me… I love me not: Implicit self-esteem, explicit self-esteem, and defensiveness. In S. Specer, S. Fein, & M. Zanna 212 (Eds.), Motivated social perception: The Ontario Symposium, Vol. 9 (pp. 117-146).Mahwah, N: Erlbaum. 145. Jordan, C.H., Spencer, S.J., Zanna, M.P., Hoshino-Browne, E., Correll, J. (2003). Secure and defensive high self-esteem. J. of Personality and Social Psychology, 85, 969-978. 146. Kamins, M. L., & Dweck, C.S. (1997). Contingent self-worth and its impact on coping with setbacks. Upublished raw data. 147. Kamins, M. L., & Dweck, C.S. (1999). Person versus process praise and criticism: Implications for contingent self-worth and coping. Developmental Psychology, 35, 835-847. 148. Kamins, M. L., Mueller, C. M., & Dweck, C. S. (1996). Contingent self-worth: Relation to judgments and implicit theories in young children. Poster session presented at the Third National Research Convention of Head Start, Washington, DC. 149. Kanouse, D. E., Gumpert, P., & Canavan-Gumpert, D. (1981). The semantics of praise. In J. H. Harvey, W. Ickes, & R. F. Kidd (Eds.), New directions in attribution research (Vol. 3, pp. 97–115). Hillsdale, NJ: Erlbaum. 150. Kanouse, D. E., Gumpert, P., & Canavan-Gumpert, D. (1981). The semantics of praise. In J. H. Harvey, W. Ickes, & R. F. Kidd (Eds.), New directions in attribution research (Vol. 3., pp. 87-110). Hillsdale, N.J: Erlbaum. 151. Kast, A., & Conner, K., (1985). Social rewards and intrinsic motivation: Sex and age differences in informational and controllig feedback. Sex Roles, 10, 127-1 35. 152. Kast, A., & Conner, K., (1985). Social rewards and intrinsic motivation: Sex and age differences in informational and controllig feedback. Sex Roles, 10, 127-135. 153. Kast, A., & Connor, K. (1988). Sex and age differences in responses to informational and controlling feedback. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 514–523. 154. Katz, D., Stotland, E. (1959). A preliminary statement to a theory of attitude structure and change. In S. Koch (Ed.), Psychology: A study of a science (Vol. 3, pp. 423-475). New York: McGraw-Hill. 213 155. Kerpelman J.P., Himmelfarb, S. Partial Reinforcement Effects in Attitude Acquisition and Counterconditioning. Journal of Personality and Social Psychology, 1971, Vol. 19, No. 3, 301-305 156. Koch, S. Behavior as "intrinsically" regulated: Work notes towards a pretheory of phenomena called motivational. In M. R Jones (Ed.), Nebraska Symposium on Motivation (Vol. 4). Lincoln: University of Nebraska Press, 1956. 157. Koestner, R., Zuckerman, M. & Koestner, J., (1987), Praise, involvement, and intrinsic motivation, Journal of Personality and Social Psychology, Vol. 53, No. 2, 383-390. 158. Koestner, R., Zuckerman, M. & Koestner, J., (1989). Attributional focus of praise and intrinsic motivation: The moderating role of gender. Personality and Social Psychology Bulletin, 15, 61-72. 159. Koestner, R., Zuckerman, M., & Koestner, J. (1987). Praise, involvement, and intrinsic motivation. Journal of Personality and Social Psychology, 53, 383–390. 160. Koestner, R., Zuckerman, M., & Olsson, J. (1990). Attributional style, comparison focus of praise, and intrinsic motivation. Journal of Research in Personality, 24, 87–100. 161. Koestner, R., Zuckerman, M., Koestner, J. Praise, involvement, and intrinsic motivation, Journal of Personality and Social Psychology, 1987,Vol. 53, No. 2, 383-390. 162. Kohn, 1993; Punished by rewards: The trouble with gold stars ,incentive plans, A’s, praise, and other bribes. New York: Houghton Mifflin. 163. Krasner, L., Knowles, J. B., & Ullman, L.P. Effect of verbal conditioning of attitudes on subsequent motor performance. J. of Personality and Social Psychology, 1965, 1, 407-412 164. Lattal, K. A., & Lattal, A. D. (1967). Student"gullibility": A systematic replication. Journal of Psychology, 67, 319-322. 165. Leggett, E. (1986, April). Individual differencess in effort-ability inference rules: Implications for causal judgements. Paper presented at the meeting of the Eastern Psychological Association, New York. 214 166. Lepper, M. R., Greene, D. Turning work into play: Effects of adult surveillance and exstrinsic rewards on children's intrinsic interest. Journal of Personality and Social Psychology, 1975, 31, 479-486. 167. Lepper, M. R., & Greene, D. On understanding "overjustification": A reply to Reiss and sushinsky. Journal of Personality and Social Psychology, 1976, 33, 25-35. 168. Lepper, M. R., & Henderlong, J. (2000). Turning “play” into “work” and “work” into “play”: 25 years of research on intrinsic versus extrinsic motivation. In C. Sansone & J. M. Harackiewicz (Eds.), Intrinsic and extrinsic motivation: The search for optimal motivation and performance (pp. 257–307). San Diego, CA: Academic Press. 169. Lepper, M. R., Greene, D. & Nisbett, R. E. Undermining children's intrinsic interest with extrinsic rewards: A test of the overjustification hypothesis. Journal of Personality and Social Psychology, 1973, 28,129-137. 170. Lepper, M. R., Woolverton, M., Mumme, D. L., & Gurtner, J. (1993). Motivational techniques of expert human tutors: Lessons for the design of computer-based tutors. In S. P. Lajoie & S. J. Derry (Eds.), Computers as cognitive tools (pp. 75–105). Hillsdale, NJ: Erlbaum. 171. Leventhal, G., Allen, J., & Kemelgor, B. Reducing inequity by reallocating rewards. Psychonomic Science, 1969, 14,295-296 172. Leventhal H., Fisher, K. What reinforces in a social reinforcement situation words or expressions? Journal of Personality and Social Psychology, 1970, Vol.14, No. 1, 83-94 173. Leventhal, G., Weiss, T., & Long, G. Equity, reciprocity and reallocating rewards in the dyad. Journal of Personality and Social Psychology, 1969, 13, 300-305 174. Linder D.E., Cooper, J., & Jones E.E. Decision freedom as a determinant of the role of incentive in attitude change. Journal of Personality and Social Psychology, 1967, 6, 245-254. 175. Maier, S. Failure to escape traumatic shock: incompatible Skeletal-motor responses or learned helplessness. Learning and motivation, 1970, 1, 159-169. 215 176. Marece J. and Mettee, D.R. Avoidance of continued success as a function of self- esteem, level of esteem certainty, and resposibility for success. Journal of Personality and Social Psychology, 1972, Vol 22, No.1, 98-107. 177. Marks, P. A., & Seeman, W. (1962). On the Barnum effect. The Psychological Record, 12, 203-208. 178. Mayer, W. J., & Seidman, S.B. Age Differences in The Effectiveness of Different Reinforcement Combinations on The Acqisition and Extinction of a Simple Concept Learning Problem. Child Development, 1960, 31. 419- 429 179. McCullers, J. C., & Stevenson, H.W. Effects of Verbal Reinforcement in a Probability Learning Situation.Psychological Reports, 1960,7,439-445 180. McGrade, B. J. Effectiveness of Verbal Reinforcers in Relation to Age and Social Class, Journal of Personality and Social Psychology, 1966, 4, 555-560 181. McGregor, H. & Elliot, A., (2002). Achievement goals as predictors of achievement- relevant processes prior to task engagement, Journal of Educational Psychology, Vol. 94, No. 2, 381-395. 182. McGregor, H., Elliot, A., (2002). Achievement goals as predictors of achievement- relevant processes prior to task engagement, Journal of Educational Psychology, Vol. 94, No. 2, 381-395. 183. McKay, J. (1992). Building self-esteem in children. In M. McKay & P. Fanning (Eds.), Self-esteem (2nd ed., pp. 239–271). Oakland, CA: New Harbinger. 184. Meehl, P.E. (1956). Wanted a good cookbook. American Psychologist, 11, 262-272. 185. Metee, D. R. Changes in liking as a function of the magnitude and affect of sequential evaluations. Journal of Experimental Social Psychology, 1971, 7, 157-172 186. Mettee, D.R., Aroson, E. Affective reactions to appraisal from others. In T. L Huston (Ed.). Foundations of interpersonal attraction. New York: Academic Pres, 1974. 187. Meyer, W.U., & Engler, U. (1986). Some effects of praise and blame on perceived ability and affect Social Cognition, 4, 293-308. 216 188. Meyer, W.U., & Engler, U. (1986). Some effects of praise and blame on perceived ability and affect Social Cognition, 4, 293-308. 189. Milburn, Thomas W., Bell, Nancy and Koeske, Gary F.. Effect of censure or praise and evaluative dependence on perfprmance in a free-learning task. Journal of Personality and Social Psychology, 1970, Vol.15, No. 1, 43-47. 190. Miller., Dale T. Ego involvement and attribution for success and failure. Journal of Personality and Social Psychology, 1976, Vol. 34, No.5, 901-906. 191. Mueller, C. M., & Dweck, C.S. (1998). Praise for intelligence can undermine children's motivation and performance. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 33-52. 192. Newcomb, T. M. Stabilities underlying changes in interpersonal attraction. Journal of Abnormal and Social psychology, 1963, 66,376-387 193. Nicholls, J. G. (1978). The development of the concepts of effort and ability, perception of academic attainment, and the understanding that difficult tasks require more ability. Child Development, 49, 800–814. 194. Nicholls, J. G. (1984). Achievement motivation: Conceptions of ability, subjective experience, task choice, and performance. Psychological Review, 91, 328–346. 195. Notz, W. W. Work motivation and the negative effects of extrinsic rewards. American Psychologist, 1975, 30, 884- 891. 196. O’Leary, K. D., & Drabman, R. S. Token Reinforcement Programs in The Classroom: A review. Psychological bulletin, 1971, 75, 379-398 197. O’Leary, K. D., & O’Leary, S. G. (1977). Classroom management: The successful use of behavior modification (2nd ed.). New York: Pergamon Press. 198. Orne, M.T.On the social psychology of the psychological characteristics and their implications. American Psychologist, 1962, 17, 776-783. 199. Overmier, B., & Seligman, M. Effects of inescapable shock upon subsequent escape and avoidance responding. J. of Comparative and Phisiological Psychology, 1967, 63, 28-33. 217 200. Peplau, L. A.Russell, D., & Heim, M. (1979). An attributional analysis of loneliness. In I. Frieze, D. Bartal, & J.S. Carrol (Eds.). New approaches to social problems (pp. 139-147). San Fransisco: Jossey-bass. 201. Pittman, T. S., Davey, M. E., Alafat, K. A., Wetherill, K. V., & Kramer, N. A. (1980). Informational versus controlling verbal reward. Personality and Social Psychology Bulletin, 6, 228–233. 202. Rogers, C. R. On becoming a person. Boston: Houghton Mifflin, 1961. 203. Rosen, G.M. (1975). Effects of source prestige on subjects' acceptance of the Barnum effect: Psychologist versus astronoger. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 43, 95. 204. Rosenberg, M. J., & Hovland, C. I. (1960). Cognitive, affective and behavioral components of attitudes. In C.I. Hovland & M.J. Rosenberg (Eds.), Attitude organization and change: An analysis of consistency among attitude components (pp. 1-14). New Haven, CT. Yale University Press. 205. Rosenfield, G. W., Some Effects of Reinforcement on Achievement and behaviour in a Regular Classroom. Journal of Aducational Psychology, 1972, 63, 189-193 206. Roth, Susan and Kuba, Larry , Effects of noncontingent reinforsement on tasks of differing importance: facilitation and learned helplessness, Journal of Personality and Social Psychology, 1975, Vol. 32, No. 4, 680-691. 207. Rotter, J.B. enerelised expectancies for internal versus external control of reinforcement. Psychological monographs, 1966, 80 (1,Whole No. 609) 208. Runyon, H.L., & Williams, R.L., Differentiating Reinforcement Priorities of Junior High School Students. Journal of Experimental Education, 1972, 40, 76-80 209. Ruzzene, Melodie and Noller, Patricia, Feedback motivation and reactions to personality interpretations that differ I favorbility and accuracy, Journal of Personality and Social Psychology, 1986, Vol.51., No.6., 1293-1299. 218 210. Ryan, R. M., Mims, V., & Koestner, R. (1983). Relation of reward contingency and interpersonal context to intrinsic motivation: A review and test using cognitive evaluation theory. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 736–750. 211. Sansone, C. S. (1986). A question of competence: The effects of competence and task feedback on intrinsic interest. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 918–931. 212. Sansone, C. S. (1989). Competence feedback, task feedback, and intrinsic interest: An examination of process and context. J. of Experimental Social Psychology, 25, 343–361. 213. Sansone, C., & Harackiewicz, J. M. (2000). Intrinsic and extrinsic motivation: The search for optimal motivation and performance. San Diego, CA: Academic Press. 214. Sarafino, E. P., Russo, A., Barker, J., Consentino, A., & Titus, D.(1982). The effect of rewards on intrinsic interest: Developmental changes in the underlying processes. The Journal of Genetic Psychology, 141, 29-39. 215. Schunk, D.H. (1983). Ability versus effort attributional feedback: Differential effectss on self-efficacy and achievement. Journal of Educational Psychology, 75, 848-856. 216. Schunk, D. H. (1984). Sequential attributional feedback and children’s achievement behaviors. Journal of Educational Psychology, 76, 1159–1169. 217. Schunk, D. H., & Cox, P. D. (1986). Strategy training and attributional feedback with learning disabled students. Journal of Educational Psychology, 78, 201–209. 218. Schunk, D. H., & Zimmerman, B. J. (1997). Social origins of selfregulatory competence. Educational Psychologist, 32, 195–208. 219. Schunk, D.H. (1994). Self-regulation of self-efficacy and attributions in academic settings. In D.H. Schunk & B.J. Zimmerman (Eds.), Self-regulation of learning and performance: Issues and educational applications (pp. 75-99). Hillsdale, N: Elbaum. 220. Schunk, D.H. (1994). Self-regulation of self-efficacy and attributions in academic settings. In D.H. Schunk & B.J. Zimmerman (Eds.), Self-regulation of learning and performance: Issues and educational applications (pp. 75-99). Hillsdale, N: Elbaum. 219 221. Seligman M. E. P. Depression and learned helplessness. In R.J. Friedman & M. M. Katz (Eds.), The psychology of depression: Contemporary theory and research. Washington, D.C.: Winston, 1974. 222. Seligman M. E. P. helplessness. San Francisco: Freeman, 1975. 223. Seligman M. E. P., Maier, S. Failure to escape traumatic shock. Journal of Experimental Psychology, 1967, 74, 1-9. 224. Sherman S.J. Effects of choice and incentive on attitude change in a discrepant behavior situation. Journal of Personality and Social Psychology, 1970, Vol.15, No. 3, 245-252. 225. Shrauger, J. S., & Schoeneman, T. J. Symbolic interactionist view of self-concept: through the looking glass darkly. Psychological Bulletin, 1979, 86,549-573. 226. Shunk, D.H. (1996, Spril). Attributions and the development of self-regulatory competence. Paper presented at the annual meeting of the American Educational Research Association,New York. 227. Shunk, D.H. (1996, Spril). Attributions and the development of self-regulatory competence. Paper presented at the annual meeting of the American Educational Research Association,New York. 228. Sigall, H., & Aronson, E. Opinion change and the gain-loss of interpersonal attraction. Journal of Experimental Social Psychology, 1967,3, 178-188 229. Skinner B.F., Beyond Freedom and Dignity, New York: Knopf, 1971 230. Skinner, B. F. Science and human behavior. New York: Free Press, 1953. 231. Smiley, P., & Dweck, C. S. (1994). Individual differences in achievement goals among young children. Child Development, 65, 1723-1743. 232. Snyder, C. R., Ingram, R. E., & Newburg, C.L, (1982). The role of feedback in help seeking and the therapeutic relationship. In T.A. Will (Ed), Basic processes in helping relationships. New York: Academic Press (pp. 287-305). 233. Snyder, C.R. (1974). Acceptnce of personality interpretations as a function of assessment procedures. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 42,150. 220 234. Snyder, C.R., & Larson, G.R. (1972). Farther look at students' acceptance of general personality interpetations. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 38, 384-388. 235. Snyder, C.R., & Shenkel R.J. (1976). Effects of "favorability", modality, and relevance on on acceptance of general personality interpretations prior to and after receiving diagnostic feedback. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 44,34-41. 236. Soars, Liz & John. New headway english course. Intermediate. Teachers' book. Oxford University Press, 2000. 237. Sorensen, Richard L. Attainment value and type of reinforcement: A hypothesized interaction effect. Journal of Personality and Social Psychology, 1976, Vol.34, No.6, 11551160. 238. Spence, J.T., & Senger L.L. Verbal Versus Nonverbal Reinforcement Combinations in The discrimination Learning of Middle and Lower-Class Children. Child Development, 1967, 38. 29- 38 239. Spielberger, C. D. Berger, A., & Howard, K. Conditioning of verbal behavior as a function of awareness, need for social approval, motivation to receive reinforcement. Journal of Abnormal and Social Psychology, 1963, 67, 241-246 240. Spielberger, C. D. Bernstein, I. H., & Ratliff, R.G. Information and incentive value of the reinforcing stimulus in verbal conditioning. Journal of Experimental Psychology, 1966, 71, 26-31 241. Spielberger, C. D. Levin, S. M., & Shefard M. The effects of awareness and attitude toward reinforcement on the operant conditioning of verbal behavior. Journal of Personality, 1962, 30, 106-121 242. Spielberger, C. D. The role of awareness in verbal conditioning. Journal of Personality, 1962, 30, 73-101 243. Staats A.W., & Staats, C.K. Attitudes Established by Classical Conditioning. Journal of Abnormal and Social Psychology, 1958, 57, 37-40 244. Staats, A. W. Experimental Demand Characteristics and The Classical Conditioning of Attitudes. Journal of Personality and Social Psychology, 1969,11, 187-192 221 245. Staats, C.K., Staats, A.W., & Heard, W.G. Attitude Development and Ratio of Reinforcement. Sociometry, 1960, 23, 338-350 246. Stevenson, H. W. Social Reinforcement of Children’s Behaviour. In L.P. Lipsitt & C.C. Spiker (Eds), Advances in Child Development and Behaviour (Vol. 2). New York: Academic Press, 1965. 247. Stipek, D. (2002). Motivation to learn: Integrating theory and practice (4th ed.). Boston: Allyn & Bacon. 248. Swann, William B. Jr., and Read, Stephen J., Acquiring self-knowledge: the search for feedback that fits. Journal of Personality and Social Psychology, 1981, Vol. 41, No.6, 11191128 249. Swann, William B. Jr., and Hill, Craig A., When our identities are mistaken: reaffirming self-conceptions through social interaction. Journal of Personality and Social Psychology, 1982, Vol.43, No. 1, 59-66. 250. Swann, William B., Jr., Hixon, J. Gregory, Stein-Seroussi, Alan and Gilbert, Daniel T., The fleeting gleam of praise: cognitive processes underlying behavioral reactions to selfrelevant feedback. Journal of Personality and Social Psychology, 1990, Vol. 59, No.1, 1726. 251. Swann, William B., Jr. Pelham, Brett W. and Krull, Douglas S., Agreeable fancy or disagreeable truth? Reconciling self-enhancement and self-verification. . Journal of Personality and Social Psychology, 1989, Vol,57, No. 5, 782-791 252. Taylor, A., & Asher, S. (1985, April). Goals, games and social competence: Effects of sex, grade level and sociometric status. Paper presented at the biennial meeting of the Society of Research in Child Development, Toronto, Canada. 253. Ulrich, R.E., Stachnic, T.J., & Stainton, N.R. (1963). Students' acceptance of generalized personality interpretations. Psychological Reports, 13, 831-834. 254. Walster, E. Effects of self-esteem on liking for dates of various social desirabilities. Journal of Experimental Social Psychology, 1970,6, 248-253 222 255. Walster, E., Aronson, V., Abrahams, D., & Rottmann, L. Importance of physical attractiveness in dating behaviour. Journal of Personality and Social Psychology, 1966, 5, 508-516 256. Weinberger, L. J., & Bradley, L.A. (1980). Effects of "favorability" and type of assessment device upon cceptance of general personality iterpretations. Journal of Personality Assessment, 44, 44-47. 257. Weiner, B. (1994). Integrating social and personal theories of achievement striving. Review of Educational Research, 64, 557–573. 258. Weisberg, P. (1970). Student acceptance of bogus personality interpretations differing in level of social desirability. Psychological Reports, 27, 743-746. 259. Williams, Bruce W., Reinforcement, behavior constraint, and the overjustification effect. Journal of Personality and Social Psychology, 1980, Vol.39, No.4, 599-614. 260. Woodworth, R. S. Dynamic psychology. New York: Columbia University Press, 1918 261. Young, P. T. Motivation and emotion. New York: Wiley, 1961. 262. Zhao, W., Dweck, C.S. (1997). Implicit theories and depression-like responses to failure. Manuscript submitted for publication. 263. Zhao, W., & Dweck, C. S. (1997). Implicit theories and depression-like responses to failure. Manuscript submitted for publication. 264. Zuroff, David C., Learned helplessness in humans: an analysis of learning processes and the roles of individual and situational differences. Psychology, 1980, Vol.39, No.1, 130-146. 223 Journal of Personality and Social 1. Abramson, L.Y., Seligman, M.E.P., Teasdale, J.D. (1978) Learned helplessness in humans: critic and reformulation. Journal of Abnormal Psychology, 87, 49-74. 2. Ginott H.G. (1965). Between parent and child. New York: Macmillan. 3. Alden, L. (1984). An Attributional aanalysis of assertiveness. Cognitive therapy and research, 8, 607-618 4. Ames, C. (1984). Achievement attributions and self-instructions under competitive and individualistic goal structures. Journal of Educational Psychology, 76, 478–487. 5. Anderson, C.A., Jenings, D.J. (1980). When experiences of failure promote expectations of success: The impact of attributing failure to ineffective strategies. Journal of Personality, 48, 393-407. 6. Anderson, R., Manoogian, S. T., Reznick, J.S. (1976). The undermining and enhancing of intrinsic motvation in preschool children. Journal of Personality and Social Psychology, 34, 915-271. 7. Baumeister, R.F., Smart, L., Boden, J.M. (1996). Relation of threatened egotism to violence and aggression: The dark side of high self-esteem. Psychological Review, 103, 533. 8. Blaine, B., Crocker (1993). Self-esteem and self-serving biases in reaction to positive and negative events: An integrative review. In R. Baumeister (Ed.), Self-esteem: The puzzle of low self-regard. New York: Plenum Press. 55-85 9. Blanck, P.D., Reis, H.T., Jackson, L. (1984). The effects of verbal reinforcement of intrinsic motivation for sex-linked tasks. Sex Roles, 10, 369–386. 10. Boggiano, A.K., Main, D.S., Katz, P. (1991). Mastery motivation in boys and girls: The role of intrinsic versus extrinsic motivation. Sex Roles, 25, 511–520. 11. Burhans, K.K., Dweck, C.S. (1995). Helplessness in early childhood: The role of contingent worth. Child Development, 66, 1719-1738. 12. Butler, R. (1987). Task-involving and ego-involving properties of evaluation: Effects of different feedback conditions on motivational perceptions, interest, and performance. Journal of Educational Psychology, 79, 474–482. 224 13. Carton, J.S. (1996). The differential effects of tangible rewards and praise on intrinsic motivation: A comparison of cognitive evaluation theory and operant theory. The Behavior Analyst, 19, 237–255. 14. Clifford, M. M. (1986a). The comparative effects of strategy and effort attributions. British Journal of Educationaal Psychology, 56, 75-83. 15. Clifford, M.M. (1986b). The effects of ability, strategy, ad effort attributions for aducational, business, and athletic failure. British Journal of Educational Psychology, 56, 169-179. 16. Covington, M.V. (1984). The self-worth theory of achievement motivation: Findings and implications. The Elementary School Journal, 85, 5–20. 17. Covington, M.V., Beery, R. (1976). Self-worth and school learning. New York: Holt, Rinehart & Winston. 18. Deci, E.L. (1971). Effects of externally mediated rewards on intrinsic motivation. Journal of Personality and Social Psychology, 18, 105–115. 19. Deci, E.L., Ryan, R.M. (1980). The empirical exploration of intrinsic motivational processes. In L. Berkowitz (Ed.), Advances in experimental social psychology (Vol. 13, pp. 39–80). New York: Academic Press. 20. Deci, E.L., Koestner, R., Ryan, R. M. (1999). A meta-analytic review of experiments examining the effects of extrinsic rewards on intrinsic motivation. Psychological Bulletin, 125, 627–668. 21. Deci, E.L., Ryan, R.M. (1985). Intrinsic motivation and self-determination in human behavior. New York: Plenum Press. 22. Delin, C.R., Baumeister, R. F. (1994). Praise: More than just social reinforcement. Journal for the Theory of Social Behaviour, 24, 219–241. 23. Dweck, C.S., & Leggett, E. L. (1988). A social–cognitive approach to motivation and personality. Psychological Review, 95, 256–273. 24. Dweck, C.S. (1986). Motivational processesaffecting learning. Americal Psychologist, 41, 1040-1048. 225 25. Dykman, B.M. (1998). Integrating cognitive and motivational factors in depression: Initial tests of a goal-orientation approach. Journal of Personality and Social psychology, 74, 139158. 26. Elliot, A. J., Church, M.A. (1997). A hierarchical model of approach and avoidance achievement motivation. Journal of personality and social psychology,72, 218-232. 27. Elliot, A., McGregor, H. (1999). Test angxiety and the hierarchical model of approach and avoidance achievement motivation. Journal of Personality and Social Psychology, 76, 628644. 28. Goodman J.S., R.E. Wood, M. Hendrickx Feedback Specificity, Exploration, and Learning Journal of Applied Psychology Copyright 2004 by the American Psychological Association 2004, Vol. 89, No. 2, 248–262 29. Harackiewicz, J. (1979) The effects of reward contingency and performance feedback on intrinsic motivation. Journal of Personality and Social Psychology, 37, 1352-1363. 30. Harackiewicz, J.M., Manderlink, G. (1984). A process analysis of the effects of performance-contingent rewards on intrinsic motivation. Journal of Experimental Social Psychology, 20, 531–551. 31. Henderlong J., Lepper, 2002). Psychological Bulletin 2002, Vol. 128, No. 5, 774–795 32. Heyman, G., Dweck, C.S., Cain, K.M. (1992). Young children's vulnerability to self-blame and helplessness: Relationship to beliefs about goodness. Child Development, 63, 401-415. 33. Horney, K. (1945). Our inner conflicts. New York: Norton. 34. Jordan, C.H., Spencer, S.J., Zanna, M.P., (2003). I love me… I love me not: Implicit selfesteem, explicit self-esteem, and defensiveness. In S. Specer, S. Fein, & M. Zanna (Eds.), Motivated social perception: The Ontario Symposium, Vol. 9 (pp. 117-146).Mahwah, N: Erlbaum. 35. Jordan, C.H., Spencer, S.J., Zanna, M.P., Hoshino-Browne, E., Correll, J. (2003). Secure and defensive high self-esteem. . Journal of Personality and Social Psychology, 85, 969978. 36. Kamins, M.L., Dweck, C.S. (1997). [Contingent self-worth and its impact on coping with setbacks]. Unpublished raw data. 226 37. Kamins, M.L., Dweck, C.S. (1999). Person versus process praise and criticism: Implications for contingent self-worth and coping. Developmental Psychology, 35, 835847. 38. Kamins, M.L., Mueller, C. M., Dweck, C.S. (1996). Contingent self-worth: Relation to judgments and implicit theories in young children. Poster session presented at the Third National Research Convention of Head Start, Washington, DC. 39. Kanouse, D. E., Gumpert, P., Canavan-Gumpert, D. (1981). The semantics of praise. In J. H. Harvey, W. Ickes, & R. F. Kidd (Eds.), New directions in attribution research (Vol. 3, pp. 97–115). Hillsdale, NJ: Erlbaum. 40. Kast, A., Conner, K., (1985). Social rewards and intrinsic motivation: Sex and age differences in informational and controllig feedback. Sex Roles, 10, 127-135. 41. Kast, A., Connor, K. (1988). Sex and age differences in responses to informational and controlling feedback. Personality and Social Psychology Bulletin, 14, 514–523. 42. Koestner, R., Zuckerman, M. Koestner, J., (1987), Praise, involvement, and intrinsic motivation, Journal of Personality and Social Psychology, Vol. 53, No. 2, 383-390. 43. Koestner, R., Zuckerman, M. Koestner, J., (1989). Attributional focus of praise and intrinsic motivation: The moderating role of gender. Personality and Social Psychology Bulletin, 15, 61-72. 44. Koestner, R., Zuckerman, M., Olsson, J. (1990). Attributional style, comparison focus of praise, and intrinsic motivation. Journal of Research in Personality, 24, 87–100. 45. Kohn, 1993; Punished by rewards: The trouble with gold stars ,incentive plans, A’s, praise, and other bribes. New York: Houghton Mifflin. 46. Lepper, M. R., Henderlong, J. (2000). Turning “play” into “work” and “work” into “play”: 25 years of research on intrinsic versus extrinsic motivation. In C. Sansone & J. M. Harackiewicz (Eds.), Intrinsic and extrinsic motivation: The search for optimal motivation and performance (pp. 257–307). San Diego, CA: Academic Press. 47. Lepper, M. R., Woolverton, M., Mumme, D. L., Gurtner, J. (1993). Motivational techniques of expert human tutors: Lessons for the design of computer-based tutors. In S. P. Lajoie & S. J. Derry (Eds.), Computers as cognitive tools (pp. 75–105). Hillsdale, NJ: Erlbaum. 227 48. McGregor, H., Elliot, A., (2002). Achievement goals as predictors of achievement-relevant processes prior to task engagement, Journal of Educational Psychology, Vol. 94, No. 2, 381-395. 49. McKay, J. (1992). Building self-esteem in children. In M. McKay & P. Fanning (Eds.), Self-esteem (2nd ed., pp. 239–271). Oakland, CA: New Harbinger. 50. Meyer, W.U., Engler, U. (1986). Some effects of praise and blame on perceived ability and affect Social Cognition, 4, 293-308. 51. Mueller, C. M., Dweck, C.S. (1998). Praise for intelligence can undermine children's motivation and performance. Journal of Personality and Social Psychology, 75, 33-52. 52. Nicholls, J. G. (1978). The development of the concepts of effort and ability, perception of academic attainment, and the understanding that difficult tasks require more ability. Child Development, 49, 800–814. 53. Nicholls, J. G. (1984). Achievement motivation: Conceptions of ability, subjective experience, task choice, and performance. Psychological Review, 91, 328–346. 54. O’Leary, K. D., O’Leary, S. G. (1977). Classroom management: The successful use of behavior modification (2nd ed.). New York: Pergamon Press.of Head Start, Washington, DC. 55. Pittman, T. S., Davey, M. E., Alafat, K. A., Wetherill, K. V., Kramer, N. A. (1980). Informational versus controlling verbal reward. Personality and Social Psychology Bulletin, 6, 228–233. 56. Rogers, C.R. (1961). On becoming a person. Boston: Houghton Mifflin. 57. Rogers, C.R. On becoming a person. Boston: Houghton Mifflin, 1961. 58. Ryan, R.M., Mims, V., Koestner, R. (1983). Relation of reward contingency and interpersonal context to intrinsic motivation: A review and test using cognitive evaluation theory. Journal of Personality and Social Psychology, 45, 736–750. 59. Sansone, C. S. (1986). A question of competence: The effects of competence and task feedback on intrinsic interest. Journal of Personality and Social Psychology, 51, 918–931. 60. Sansone, C. S. (1989). Competence feedback, task feedback, and intrinsic interest: An examination of process and context. Journal of Experimental Social Psychology, 25, 343– 361. 228 61. Sansone, C., Harackiewicz, J. M. (2000). Intrinsic and extrinsic motivation: The search for optimal motivation and performance. San Diego, CA: Academic Press. 62. Sarafino, E. P., Russo, A., Barker, J., Consentino, A., Titus, D. (1982). The effect of rewards on intrinsic interest: Developmental changes in the underlying processes. The Journal of Genetic Psychology, 141, 29-39. 63. Schunk, D. H. (1984). Sequential attributional feedback and children’s achievement behaviors. Journal of Educational Psychology, 76, 1159–1169. 64. Schunk, D. H., Cox, P. D. (1986). Strategy training and attributional feedback with learning disabled students. Journal of Educational Psychology, 78, 201–209. 65. Schunk, D. H., Zimmerman, B. J. (1997). Social origins of selfregulatory competence. Educational Psychologist, 32, 195–208. 66. Schunk, D.H. (1983). Ability versus effort attributional feedback: Differential effectss on self-efficacy and achievement. Journal of Educational Psychology, 75, 848-856. 67. Schunk, D.H. (1994). Self-regulation of self-efficacy and attributions in academic settings. In D.H. Schunk & B.J. Zimmerman (Eds.), Self-regulation of learning and performance: Issues and educational applications (pp. 75-99). Hillsdale, N: Elbaum. 68. Shunk, D.H. (1996, Spril). Attributions and the development of self-regulatory competence. Paper presented at the annual meeting of the American Educational Research Association,New York. 69. Smiley, P., Dweck, C. S. (1994). Individual differences in achievement goals among young children. Child Development, 65, 1723-1743. 70. Stipek, D. (2002). Motivation to learn: Integrating theory and practice (4th ed.). Boston: Allyn & Bacon. 71. Weiner, B. (1994). Integrating social and personal theories of achievement striving. Review of Educational Research, 64, 557–573. 72. Zhao, W., Dweck, C. S. (1997). Implicit theories and depression-like responses to failure. Manuscript submitted for publication 229