figure 2

Transcrição

figure 2
msoflio ekonomikis geografia
saleqcio kursi samagistro programisaTvis „sazogadoebrivi geografia“
Paul Knox, John Agnew & Linda McCarthy „The Geography of the World Economy“, 5th ED, 2008 mixedviT
Semdgeneli da mTargmneli asocirebuli profesori Tamar dolbaia,
II nawilis me-5 da me-6 Tavebis Targmani ekuTvnis „politikis mecnierebis“
sadoqtoro programis doqtorant jaba urotaZes
I nawili
ekonomikuri modelebi da maTi ganmarteba
am wignis pirvel nawilSi ganxiluli iqneba Cveni kvlevis sagnis
kompleqsuroba, msoflios ekonomikuri landSaftis modelebi da
sxvadasxva Teoriuli midgomebi, romlebic xsnian am modelebis
ganviTarebis kanonzomierebebs. pirvel TavSi yuradReba gamaxvilebulia
globaluri ekonomikis organizaciasa da sivrcobriv cvlilebebs Soris
damokidebulebaze. meore TavSi aRwerilia msoflios Tanamedrove
ekonomikuri landSaftebis ZiriTadi ganzomilebebi. Cveni mizania
gamovyoT ZiriTadi modelebi da maTi gamonaklisi SemTxvevebi, romlebic
warmoSoben
rig
SekiTxvebs
ekonomikur
geografiaSi
arsebuli
procesebisa da Teoriebis Sesaxeb. magaliTad: rogor SeiZleba
ganviTarebis procesis konceftualizacia?, ra procesebi iwveven sivrciT
uTanasworobas?, ratom aris ekonomikuri keTildReoba ase araTanabrad
ganawilebuli? - aRniSnuli sakiTxebi ganxilulia mesame TavSi, sadac
Cven gamovyofT vrcel Teoriul struqturas, romliTac SegveZleba
msoflio
ekonomikisa
da
misi
sivrciTi
komponentebis
urTierTdamokidebulebis gageba.
Tavi 1. cvalebadi msoflio ekonomika
msoflio ekonomikaSi urTierTdamokidebulebis swrafi zrda niSnavs rom
qveynebis,
regionebis
da
qalaqebis
ekonomikuri
da
socialuri
keTildReoba sul ufro metadaa damokidebuli globaluri masStabis
kompleqsurEurTierTqmedebebze. sxvadasxva procesebis erTobliobas,
romlebic xels uwyobenO msoflio ekonomikaSi urTierTdamokidebulebis
xarisxis zrdas uwodeben `globalizacias~. marTalia, adgilobrivi,
regionuli da erovnuli masStabebis procesebis mniSvneloba kvlavac
didia, magram qveyanaSi, an regionSi mimdinare movlenebs didwilad
gansazRvravs maTi roli globaluri warmoebis, vaWrobisa da moxmarebis
sistemaSi.
msoflios
mosaxleobis
umetesoba
amJamad
cxovrobs
1
saxelmwifoebSi, romlebic integrirebulni arian globalur sasaqonlo
da safinanso bazrebSi, an am mimarTulebiT miiswrafian.
robert raiSma, aSS-is Sromis yofilma mdivanma Seafasa ekonomikuri
globalizaciis mniSvneloba:
`Cven ganvicdiT transformacias, romelic gadaawyobs momavali saukunis
politikasa da ekonomikas. aRar iqneba erovnuli produqtebi, an
teqnologiebi, arc erovnuli korporaciebi da mrewvelobebi. aRar
iarsebeben erovnuli ekonomikebi ... warmoebis TiTqmis yvela faqtori –
fuli, teqnologiebi, qarxnebi da danadgarebi – SeuzRudavad imoZravebs
sazRvrebs miRma. amerikuli ekonomikis idea uazrobad iqceva, iseve
rogorc
amerikuli
korporaciis,
kapitalis,
produqtebis
da
teqnologiebis idea~ Reich (1991: 3,8).
1.1 ekonomikuri organizacia da sivrciTi cvlilebebi
ekonomikuri organizaciis idea axlos dgas warmoebis modelis
koncefciasTan: rogor axdenen sazogadoebebi warmoebis da socialurekonomikuri cxovrebis organizebas. kacobriobis istoriis manZilze
arsebobdaBwarmoebis xuTi modeli: 1) naturaluri meurneoba, 2)
monaTmflobeloba,A3) feodalizmi, 4) kapitalizmi da 5) socializmi.
warmoebis erTi modeli meorisgan gansxvavdeba warmoebis sxvadasxva
faqtors (miwa, Sroma, kapitali) Soris urTierTdamokidebulebiT.
warmoebis monaTmflobelur modelSi, monaTmflobels SeeZlo monis
yidva-gayidva iseve, rogorc nebismieri sxva saqonlisa. feodalizmis
dros, glexs sakuTrebaSi hqonda warmoebis saSualebebis nawili, magram
miwa da saqonlis dadgenili nawili warmoadgenda feodalis sakuTrebas
da glexi kanonis ZaliT mijaWvuli iyo miwis garkveul nakveTze.
kapitalizmis pirobebSi muSas ar ekuTvnis warmoebis saSualebebi, magram
SeuZlia Tavisuflad gayidos Tavisi Sroma. warmoebis sxvadasxva
modelebi
aseve
gamoirCevian
gansxvavebuli
warmoebis
ZalebiT
(teqnologiebi, satransporto saSualebebi) da socialuri formaciebiT
(sxvadasxva socialuri klasebis raodenobrivi proporcia).
warmoebis
modelebi
mniSvnelovnad
gansxvavdebian
erTmaneTisagan
sivrciTi organizaciis formebiT. magaliTad, feodalizmis dros
arsebobda decentralizebuli, TviTuzrunvelyofili samflobeloebi,
mcire moculobis vaWrobiT da Sedegad patara zomis bazrebiT. savaWro
kapitalizmis dros arsebobda maRalganviTarebuli savaWro qalaqebis
sistema da axali teritoriebis kolonizaciis tendencia (axali
resursebisa da bazrebis mosapoveblad). industriuli kapitalizmi ki
moiTxovs sivrciT restruqturizacias energiis axali resursebis
mosapoveblad, warmoebis axali teqnologiebisa da axali korporatiuli
organizaciis formebis gansaviTareblad.
warmoebis modelebis `klasikuri~ Tanmimdevroba: naturaluri meurneoba,
monaTmflobeloba, feodalizmi, savaWro kapitalizmi, industriuli
kapitalizmi da ganviTarebuli (advanced) kapitalizmi, srulad gaiara
dasavleT evropis didma nawilma. kapitalizmi Tavdapirvelad evropaSi
2
warmoiSva da Semdeg gavrcelda danarCen msoflioSi. CrdiloeT
amerikaSi
kapitalizmi Semovida naturaluri meurneobis arsebobis
pirobebSi.
iaponiaSi
feodalizmi
swrafad
Secvala
saxelmwifo
industriulma
kapitalizmma.
ruseTSi
Canasaxovani
industriuli
kapitalizmi
Caanacvla
socializmma.
am
variaciebma
warmoSves
mniSvnelovani regionuli gansxvavebulobani msoflio ekonomikis SigniT.
warmoebis yoveli axali modelis warmoSobasTan erTad Rrmavdeba
regionuli diferenciacia. amitom calkeuli regionuli sasoflosameurneo
landSafti
warmoadgens
modelis
mxolod
erT-erT
nairsaxeobas
da
ara
konkretuli
warmoebis
modelis
idealur
gamoxatulebas. TiToeuli ekonomikuri landSafti unda ganxilul iqnes,
rogorc
farTo
ekonomikuri
Zalebis
urTierTqmedeba
lokalur
socialur, kulturul, politikur da ekologiur faqtorebTan.
kapitalizmis evolucia
ganviTarebul qveynebSi kapitalizmis evoluciam gansakuTrebiT didi
gavlena moaxdina msoflio ekonomikur landSaftze. Cven amJamad
kapitalizmis mesame fazis dasawyisSi vimyofebiT.
konkurentuli (competitive) kapitalizmi
kapitalizmis pirveli faza, romelic grZeldeboda 1700-iani wlebidan
me-19 saukunis bolomde, daiwyo britaneTSi da gavrcelda CrdilodasavleT evropisa da CrdiloeT amerikis umetes nawilze. igi
xasiaTdeboda Tavisufali mewarmeobiT. bazrebze erTmaneTs konkurencias
uwevdnen patara ojaxuri biznesebi. xelisuflebis mier dawesebuli
SezRudvebi da kontroli mcire iyo. es sistema ZiriTadad eyrdnoboda
manufaqturul da manqanur warmoebas (machinofacture - samrewvelo warmoeba,
romelic ZiriTadad efuZneba meqanizacias da ara samuSao Zalas). am
fazis bolos aSS iqca wamyvan industriul ekonomikad, gadauswro ra
britaneTs.
industriuli qveynebis keTildReoba gamyarda imperializmis meSveobiT,
romelic uzrunvelyofda maT nedleuliTa da saqonlis gasaRebis
bazrebiT. TandaTanobiT, warmatebuli saojaxo sawarmoebi gafarTovdnen
da daiwyes bazarze dominireba. biznesebi ufro organizebulni gaxdnen,
radgan kompaniebi ukve emsaxurebodnen erovnul da ara lokalur
bazrebs. Sromis bazaric organizebuli gaxda, radgan xelfasis normebi
iqna dawesebuli. saxelmwifos organizebulobis xarisxic gaizarda,
vinaidan ekonomikuri urTierTobebis regulirebis saWiroeba sul ufro
matulobda.
organizebuli (organized) kapitalizmi
1900-ian wlebSi kapitalizmi meore fazaSi Sevida. me-20 saukunis
dasawyisSi momgebianoba Sromis axal procesebsa da urTierTobebs
emyareboda. am procesebis erTobliobas fordizmi ewoda, avtomobilebis
mwarmoeblis henri fordis sapativsacemod, romelmac pirvelma danerga
3
masobrivi warmoebis, konveieruli warmoebisa da samecniero menejmentis
(teilorizmi) principebi, agreTve xarisxiani saqonlis masobrivi
moxmareba, maRali xelfasebi da aqtiuri reklamireba.
fordizmis warmateba dakavSirebuli iyo saqmiani urTierTobebis
CamoyalibebasTan biznes interesebsa da profkavSirebs Soris. am
ukanasknelTa siZliere warmoadgenda `organizebulobis~ kidev erT
elements. saxelmwifos roli aseve gaizarda Tavisufali mewarmeobis
ukuefeqtebis daregulirebasa da organizebul biznessa da organizebul
samuSao Zalas Soris Suamavlobis gawevaSi. bazris Cavardnam, romelmac
gamoiwvia 1929-1934 wlebis didi depresia, Searyia rwmena ekonomikuri
liberalizmis ideaSi. igi Seicvala egalitaruli liberalizmiT,
romelic
gulisxmobs
saxelmwifos
rolis
zrdas
ekonomikuri
ganviTarebis marTvaSi da Tavisufali bazris ukuefeqtebis Tavidan
acilebaSi. saxelmwifos roli mniSvnelovnad gafarTovda mosaxleobis
dasaqmebis, erovnuli ekonomikis marTvis da socialuri dacvis
programebis
ganxorcielebis
kuTxiT.
ekonomikuri
politikis
am
mimarTulebas ewodeba keinsianizmi.
ganviTarebuli (advanced), globalizebuli kapitalizmi
meore msoflio omis Semdeg kapitalizmma TandaTanobiT daiwyo Sesvla
mesame fazaSi (suraTi 1.), romelsac axasiaTebs ekonomikaSi momsaxurebis
wilis zrda mrewvelobasTan SedarebiT, mrewvelobaSi dasaqmebulTa
raodenobis (magram ara samrewvelo warmoebis) Semcireba da ekonomikis
globalizacia (sadac transnacionalurma korporaciebma gadalaxes
mTavrobebisa
da
profkavSirebis
mier
dawesebuli
SezRudvebi).
yvelaferma aman xeli Seuwyo bizness, samuSao Zalasa da saxelmwifos
Soris organizebuli urTierTobebis destabilizacias (amitom mesame
fazas xSirad dezorganizebul kapitalizmsac uwodeben). 1990-iani
wlebisTvis saerTaSoriso vaWrobis ori-mesamedi modioda msoflios
udides transnacionalur korporaciebze.
fordizmi gaxda sakuTari warmatebis msxverpli, radgan moxda masobrivi
warmoebis bazrebis gajereba produqciiT. rodesac garTulda mogebis
miReba masobrivi warmoebidan, bevri kompania gadaerTo specializebuli
bazrebis momsaxurebaze. amgvari specializacia moiTxovda moqnil
sawarmoo sistemas. ekonomikis mTavar mamoZravebel Zalad iqca
globaluri informaciuli ekonomika, warmoebisa da menejmentis axali
modeli, romlis drosac mwarmoebluroba da konkurencia emyareba axali
codnis SeZenas da saTanado informaciis mopovebasa da damuSavebas.
informaciuli ekonomikis yvelaze mniSvnelovani seqtorebia:
 maRalteqnologiuri warmoeba
 dizainis maRali intensivobis samomxmareblo saqoneli (moduri
tansacmeli, gasarTobi produqcia)
 safinanso da biznes momsaxureba
4
suraTi #1 ganviTarebuli qveynebis ekonomikebis cvlilebaTa xasiaTi
1790 wlidan dRemde
teqnologia da ekonomikuri ganviTareba
kapitalisturi urTierTobebis Camoyalibebas didad Seuwyo xeli axali
teqnologiebis danergvam. am mxriv gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs
teqnologiuri
sistemebis
(energiis
wyaroebis,
satransporto
teqnologiebis
da
mrewvelobis
mowinave
dargebis
erToblioba)
ganviTarebas. TiToeuli sistema moiTxovs gansxvavebuli saxeobis
resursebs, samuSao Zalas da socialur-institucionalur struqturas
(cxrili
1.1).
axali
teqnologiebis
gamoCena
did
konkurentul
upiratesobas aZlevs im kompaniebs, romlebsac igi gaaCniaT, Tumca droTa
ganmavlobaSi es upiratesoba SeiZleba naklad gadaiqces, radgan am
firmebs gauWirdebaT axal teqnologiur sistemebTan adaptireba.
cxrili 1.1 teqnologiuri sistemebi da msoflio ekonomikis evolucia
1. wylis Zalaze dafuZnebuli (1785 wlidan, inglisSi)
adreuli meqanizacia, dafuZnebuli wylis Zalasa da orTqlis Zravebze,
agreTve safeiqro mrewvelobisa da metalurgiis ganviTarebaze da
samdinaro sistemebis, arxebisa da gzebis ganviTarebaze nedleulisa da
5
produqciis gadasazidad
2. orTqlis transportze dafuZnebuli (1820 iani wlebi)
emyareba qvanaxSirze momuSave orTqlis Zravebs, foladis nawarms,
rkinigzas, msoflio gadazidvebsa da meqanizacias
3. foladsa da eleqtroenergiaze dafuZnebuli (1870-iani wlebidan)
Sida wvis Zravis, navTobis, plastmasis, avtomobilebis, TviTmfrinavebis,
radiosa da telekomunikaciebis ganviTareba
4. fordizmi (1915 wlidan aSS-Si)
atomuri energiis eqspluatireba, agreTve gamZle, maRali xarisxis
saqonlis warmoebis, kosmonavtikis, eleqtronikisa da navTobqimikatebis
ganviTareba
5. mikroeleqtronikasa da bioteqnologiebze dafuZnebuli (1970-iani
wlebis bolodan)
uaxlesi (jerac dausrulebeli) teqnologiuri sistema, romelic emyareba
mikroeleqtronikas,
cifrul
telekomunikaciebs,
bioteqnologiebs,
robototeqnologiasa da sainformacio sistemebs.
Tanamedrove ekonomikisTvis Zalze mniSvnelovani, codnaze dafuZnebuli
mrewvelobebi eqvemdebarebian masStabis efeqtis gazrdas (increasing returns to
scale), radgan masSi CarTul biznesebs sami Tviseba aerTianebT: 1) maRali
fiqsirebuli xarjebi, gansakuTrebiT kvlevasa da ganviTarebaSi da
dabali cvladi xarjebi. magaliTad kompiuteruli programis Seqmnis
xarjebi igivea miuxedavad imisa Tu ramdeni erTeuli gaiyideba. Sedegad,
rac ufro didia gayidvebis moculoba, miT metia marJa. 2) rodesac
kompiuteruli programa farTo gavrcelebas hpovebs, igi gaxdeba
standartuli (Windows XP, Adobe Acrobat) yvela momxmareblisaTvis, rac
bazris liderebs aZlevs konkurentul upiratesobas. 3) momxmarebelTa
erTguleba aris garanti momavali gayidvebisa, rodesac kompiuteruli
programa gaumjobesdeba.
1. 2 Sromis teritoriuli danawileba
kapitalizmis evoluciam da masTan dakavSirebulma grZelma talRebma
warmoSves Sromis teritoriuli danawileba. Sromis danawileba firmebis
SigniT da maT Soris ar aris ucvleli. igi damokidebulia im istoriulstruqturul konteqstze, romlis farglebSic unda saqmianobdnen
firmebi. fordistul periodSi iseT qveynebSi, rogoricaa aSS da
britaneTi Sromis danawileba xdeboda erovnuli ekonomikis SigniT.
warmoebis kuTxiT, qarxnebi, firmebi da mrewveloba warmoadgenda
erovnul fenomens da organizebuli iyo erovnuli bazrebis irgvliv.
marTalia, xSiri iyo Sromisa da teqnologiebis importi, magram isini
mkacrad regulirdebodnen saxelmwifos mier.
mrewvelobis wamyvani dargebis Sromis
teritoriuli danawileba
dafuZnebuli iyo regionul specializaciaze. erovnul ekonomikebs
axasiaTebdaT
regionuli
diferenciacia.
saqalaqo
aglomeracia
ekonomikuri organizaciis ZiriTadi forma iyo mrewvelobis mraval
6
dargSi. magaliTad, aSS-is Crdilo-aRmosavleTSi arsebobda araerTi
specializebuli
samrewvelo
klasteri:
foladi
pitsburgSi,
avtomobilebi detroitSi, qimikatebi vilmingtonSi da a.S. qalaqebi da
regionebi asocirebulni iyvnen konkretul produqtTan.
globalizacia da Sromis teritoriuli danawileba
neo-fordistuli globalizebuli kapitalizmis pirobebSi, amgvari
regionuli specializacia aRar aris farTod gavrcelebuli. amJamad,
Sromis teritoriuli danawilebis struqtura gamomdinareobs calkeuli
mrewvelobis
dargebis
xasiaTidan
da
saWiroebebidan.
regionul
specializaciasTan erTad, arsebobs Sromis teritoriuli danawilebis
sxva saxeebic:
1. menejmenti da kvleva xorcieldeba metropoliebSi, kvalificiuri
muSaxeli
gamoiyeneba
`Zvel~
samrewvelo
centrebSi,
xolo
arakvalificiuri muSaxeli – regionul periferiebSi, sadac aris
dabali xelfasebi da dezorganizebuli (ar arian profkavSirebSi
gaerTianebulni) samuSao Zala.
2. menejmenti
da
kvleva
xorcieldeba
metropoliebSi,
arakvalificiuri muSaxeli gamoiyeneba regionul periferiebSi.
3. menejmenti da kvleva xorcieldeba da kvalificiuri muSaxeli
gamoiyeneba
ganviTarebul
industriul
regionebSi,
xolo
arakvalificiuri muSaxeli – globalur periferiebSi.
4. Sromis danawileba xdeba investiciebis, teqnologiuri cvilebebisa
da mzardi dasaqmebis mqone regionebsa da naklebad konkurentuli
warmoebisa da Semcirebuli dasaqmebis mqone regionebs Soris.
Sromis
axali
sivrciTi
danawileba
SesaZlebeli
gaxda
axali
satransporto da sakomunikacio teqnologiebis gamoCenis Sedegad,
romelTa meSveobiTac firmebs SeuZliaT warmoebis decentralizacia da
amave dros centralizebuli kontrolis SenarCuneba. axla arsebobs
intensiuri urTierTqmedebis SesaZlebloba geografiuli siaxlovis
gareSe. firmebis saTao ofisebi SeiZleba mdebareobdnen ganviTarebul
qveynebSi, magram warmoebis saSualebebi ganaTavson iseT adgilebSi,
sadac kvalificiuri, iafi da dezorganizebuli samuSao Zalaa.
Sromis axal saerTaSoriso danawilebaSi investiciebi da warmoeba aRar
aris organizebuli umTavresad erovnuli ekonomikis irgvliv. warmoebis
procesi, gansakuTrebiT avtomobilebis, eleqtronikisa da kompiuteruli
programebis industriaSi ukve globalur xasiaTs atarebs. komponentebis,
an specifiuri servisebis SeZena xdeba sxvadasxva qveynis mravali
momwodeblisgan, ris safuZvelzec mzaddeba produqcia, aseve ramdenime
qveyanaSi. sul ufro rTuli xdeba produqtis `nacionalobis~ dadgena.
magaliTad, amerikuli saavtomobilo kompaniebi sakuTari saxeliT
axdenen iaponiidan manqanebis imports da iaponuri kompaniebi awarmoeben
avtomobilebs
aSS-Si
(mag.:
„honda“
qalaq
merisvilSi).
bevri
transnacionaluri korporaciisTvis kapitalisa da Sromis bazrebi da
ofisebis adgilmdebareoba warmoadgens globaluri sasaqonli jaWvis
7
nawils. patara firmebsac SeuZliaT awarmoon globaluri saqmianoba, ase
rom axali pirobebiT ar sargeblooben mxolod didi transnacionaluri
korporaciebi.
ekonomikis globalizaciis tempi daCqarda 1960-iani wlebidan. magaliTad,
1961-dan 1976 wlamde germanul firmebSi dasaqmebulTa raodenoba
germaniis farglebs gareT gaaTmagda. amave periodSi gaormagda
saerTaSoriso operaciebis ganmaxorcielebeli firmebis raodenoba.
amerikuli da britanuli firmebis sagareo operaciebis zrdis tempebi
kidev ufro maRali iyo.
es tendencia gaaZliera saxelmwifos kontrols miRma arsebuli
kapitalis
koordinirebis
saerTaSoriso
instrumentebma
(mag.:
evrodolarebis cirkulacia aSS-is sazRvrebs gareT) da ofSorulma
finansurma centrebma, romlebic emsaxurebian Sromis axal saerTaSoriso
danawilebas. bolo aTwleulebSi mniSvnelovnad gaizarda globaluri
savaluto bazris (FOREX) moculoba, romelic axla Seadgens aSS-is
mTliani Sida produqtis 10%-s.
erovnuli ekonomikebi aRar warmoadgenen msoflio ekonomikis erTaderT
`samSeneblo
blokebs~.
mravali
saxeobis
sasoflo-sameurneo
da
samrewvelo saqonlisa da momsaxurebis warmoebam da bazrebma miaRwies
msoflio masStabebs. am cvlilebebma mniSvnelovani gavlena moaxdines
ekonomikuri saqmianobebis sivrciT danawilebaze, rogorc globalurad,
aseve qveynebis SigniTac. globalurad, moxda axali industriuli
qveynebis (brazilia, hon kongi, meqsika, singapuri, samxreT korea da
taivani da a.S.) ekonomikis sagrZnobi zrda. agreTve, moxda simdidris
Zlieri polarizacia, msoflio bankis (2000w) monacemebiT, 20 umdidresi
qveynis Semosavali erT sul mosaxleze 37-jer aRemateba 20 uRaribesi
qveynis imave maCvenebels da es sxvaoba gaormagda bolo 40 wlis
ganmavlobaSi.
centralur,
industriul
qveynebSi
Sromis
axalma
saerTaSoriso danawilebam moaxdina dasaqmebis gadanacvleba warmoebidan
momsaxurebis
seqtorSi
da
regionuli
ekonomikebis
masobrivi
restruqturizacia. magaliTad, britaneTSi sami regioni gaxda msxverpli
`tradiciuli~ mrewvelobis dakargvisa, xolo axalma dargebma ver
SeZles maTi Canacvleba: 1) me-19 saukunis industrializaciis centrebi
inglisis CrdiloeTSi, samxreT uelssa da centralur SotlandiaSi. 2)
londonisa
da
sxva
metropoliebis
calkeuli
ubnebi,
Raribi
mosaxleobiTa da arakvalificiuri samuSao adgilebiT, romlebsac isini
ikavebdnen.
3) 1950-iani da 60-iani wlebis mrewvelobis mzardi
dargebis centrebi (avtomobilebi da inJineria) midlendSi da CrdilodasavleT inglisSi.
Cven daveyrdnobiT pirveli Tavis am zogad struqturas wignis danarCen
nawilSi msoflio ekonomikis geografiis analizis dros. meore TavSi
ganxilulia msoflio ekonomikis farglebSi arsebuli Tanamedrove
ekonomikuri landSafti. mesame TavSi mocemulia globaluri istoriuli
mimoxilva,
romelic
warmoadgens
konteqsts
wignis
danarCeni
nawilisTvis. meore nawilSi aRwerilia centraluri ekonomikebis –
8
evropa, aSS, iaponia – masStabebisa da kompleqsurobis zrdisken mimavali
gzebi da maTi dRevandeli mdgomareoba.
Tavi 2. msoflio modelebi da tendenciebi
am TavSi Cven aRvwerT Tanamedrove ekonomikuri landSaftis ZiriTad
kanonzomierebebs.
sivrce
TavisTavad
ar
gulisxmobs
ekonomikur
aqtivobebs da ekonomikuri ganviTarebis srul analizs, rom araferi
vTqvaT resursebis, mrewvelobis, saqonlis nakadebis, momsaxurebis da
kapitalis mimoxilvaze. amgvari katalogis Seqmna ar aris Cveni mizani.
Cveni mizania dominanti da ganmeorebadi modelebis identificireba da
aseve maTi ZiriTadi gamonaklisebis gansazRvra da im procesebis
gamovlena, romlebic xels uwyoben am modelebis ganviTarebas.
bolo ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi farTod aRiarebulia, rom
ekonomikuri geografiis dominanti komponentebi globaluri masStabiT
gadanawilebulia centrsa da periferias Soris arsebuli gansxvavebebis
TvalsazrisiT. meierma da bolduinma (1957) savaraudod yvelaze adre
scades centrisa da periferiis am struqturis konceptualuri aRwera
globaluri masStabiT. maTi azriT saxelmwifo dgas msoflio ekonomikis
centrSi, „Tu is TamaSobs dominant, aqtiur rols msoflio vaWrobaSi.
rogorc wesi, aseTi qveyana aris mdidari, sabazro ekonomikis mqone,
industriuli, an industriul-agraruli tipis. msoflio vaWroba
trialebs mis garSemo. is aris msxvili eqsportiori da importiori da
kapitalis saerTaSoriso brunva mimdinareobs am qveynidan sxva qveynebSi.“
xolo periferiulad qveyana SeiZleba CaiTvalos, Tu is meorexarisxovan,
pasiur rols TamaSobs msoflio vaWrobaSi. am tipis qveynebSi SeiZleba
iyos sabazro, an naturaluri meurneobis tipis ekonomika. am tipis
qveynebis ekonomikis saerTo Tvisebaa damokidebuleba centrze, rogorc
importis wyaroze, eqsportis daniSnulebis adgilze da kapitalis
msesxebelze.
2.1 globaluri modelebi da trendebi
1960-iani wlebidan aSkara gaxda, rom saerTaSoriso socioekonomikuri
uTanasworoba TandaTan ufro mkveTrad gamoxatuli xdeboda. gaCnda
mravali
kritikuli
naSromi,
romlebSic
aRniSnuli
iyo,
rom
ganviTarebuli qveynebis (aSS, evropa, iaponia) warmatebuloba efuZneboda
yvelaze naklebad ganviTarebuli qveynebis siRatakes. sxva sityvebiT, rom
vTqvaT evropis da CrdiloeT amerikis ganviTareba damokidebuli iyo
yvelaze
naklebad
ganviTarebuli
qveynebis
permanentul
ganuviTareblobaze. araTanabari vaWrobis, samuSao Zalis eqspluataciis
da mogebis amoRebis saSualebiT ganuviTarebeli qveynebi sul ufro
metad Raribdebodnen.
imanuel valerStainis (Immanuel Walerstein) msoflio-sistemis Teoriis (1984)
mixedviT msoflio ekonomika aris ganviTarebadi sabazro sistema, sadac
9
qveynebis ekonomikuri ierarqia – centri, naxevrad-periferia da
periferia - aris produqti talRovani ekonomikuri riTmebisa, romelic
gansazRvravs sistemis dinamikas. aRniSnuli ekonomikuri talRebis
dinamiurobis gamo TiToeuli kategoriis Semcveloba eqvemdebareba
cvlilebebs: qveynebma SeiZleba gadainacvlon periferiidan naxevradperiferiaSi, centridan periferiaSi da a.S. terminebi “centraluri
qveynebi” (core countries) xasiaTdebian ekonomikuri urTierTobebiT, sadac
aris maRali xelfasebi, mowinave teqnologiebi da diversificirebuli
produqcia, “periferiul qveynebSi” aris dabali xelfasebi, CamorCenili
teqnologiebi da produqciis diversifikaciis dabali done. “naxevradperiferia” ki Sereuli maxasiaTeblebiT gamoirCeva. miiCneva, rom
periferiul qveynebs eqspluatacias uweven naxevrad-periferiuli qveynebi,
xolo am ukanasknelT, anda orives, eqspluatacias uweven centraluri
qveynebi.
2.1 suraTi: msoflio – sistema: centri, naxevrad-periferia da periferia
2.1 suraTSi mocemulia msoflios dayofa sam kategoriad, romelic
efuZneba qveynebis mTliani Sida produtis (mSp) moculobas da erT sul
mosaxleze mSp-s. mSp aris qveynis sazRvrebSi warmoebuli mTliani
saboloo saqonlisa da momsaxurebis Rirebuleba, romelic iwarmoeba
qveynis mier mocemul wels. imisaTvis, rom moxdes misi standartizireba
qveynebis sidideebs Soris sxvaobis mixedviT, statistika iyofa qveynis
mosaxleobis raodenobaze, es gvaZlevs indikators – mSp erT sul
10
mosaxleze,
rac
ekonomikuri
ganviTarebis
donis
karg
sazoms
warmoadgens. (mTliani erovnuli produqti msgavsi sazomia, igi Seicavs
sazRvargareTidan
miRebul
Semosavalsac,
mag.:
Semosavlebi
da
danaxarjebi sazRvargareT Cadebuli investiciebidan). qveynebi romlebsac
aqvT maRali mSp-is saerTo moculoba da erT sul mosaxleze mSp, arian
politikurad Zlieri saxelmwifoebi, didi Sida bazriT, maRali
xelfasebiT, warmoebaSi kapitalis intensivobis maRali doniT –
yovelive es aris centraluri qveynis maxasiaTebeli. xolo qveynebi,
romlebsac aqvT dabali mSp-is saerTo moculoba da erT sul mosaxleze
mSp, arian susti saxelmwifoebi, xasiaTdebian dabali xelfasebiTa da
warmoebaSi samuSao Zalis maRali intensivobiT. naxevrad-periferiul
qveynebs zemoaRniSnul maxasiaTeblebSi saSualo maCveneblebi aqvT, am
kategoriaSi Sedis resursis eqsportiori zogierTi qveyana, mag.: saudis
arabeTi da samxreT afrika, cota xnis win industrializebuli qveynebi,
rogorebic arian: meqsika, brazilia, hon kongi da singapuri. naxevradperiferiaSi Sedis CineTi da indoeTi, SedarebiT Raribi evropuli
qveynebi: saberZneTi da portugalia, aRmosavleT evropis postsocialisturi qveynebi da ruseTi.
saerTaSoriso SedarebebisTvis mep-s da mSp-s gamoyeneba SeiZleba
problematuri gaxdes, radgan isini efuZnebian TiToeuli qveynis fulis
erTeuls. bolo dros SesaZlebeli gaxda erovnuli valutebis Sedareba
msyidvelobiTi unaris paritetis (mup) safuZvelze. mup afasebs, Tu
saqonlisa da momsaxurebis saerTo sabazro kalaTis ra raodenobis
SeZena SeuZlia TiToeul valutas lokalurad, m.S. saqoneli da
momsaxureba, romelic saerTaSoriso vaWrobisTvis ar aris gankuTvnili.
mup-ze dafuZnebuli valutis Rirebulebis gamoyeneba ekonomikuri
ganviTarebis doneebis Sesadareblad, rogorc wesi gvaZlevs mSp-is ufro
dabal maCvenebels mdidar qveynebSi da ufro maRal maCvenebels Rarib
qveynebSi, bazarze dafuZnebul gacvliT kursTan SedarebiT. miuxedavad
mdidarsa da Raribs Soris sxvaobis amgvari Semcirebisa, ekonomikuri
keTildReoba sakmaod araTanabradaa gadanawilebuli qveynebs Soris.
aRsaniSnavia, rom sxvaoba mdidarsa da Raribs Soris ki ar mcirdeba,
aramed izrdeba. SevadaroT erTmaneTs ori udidesi ganviTarebadi qveyana
( LDC: CineTi da indoeTi da yvelaze didi ganviTarebuli ekonomikebis
mqone qveynebi: aSS, iaponia da germania (sur.2.2). 1975 da 2005 wlebis
periodSi sxvaoba CineTsa da iaponias Soris erT sul mosaxleze mSp-Si
50%-iT gaizarda (Sefasebulia mudmiv 2000 dolarSi), xolo sxvaoba
CineTsa da aSS-s Soris daaxloebiT ori-mesamediT gaizarda. indoeTi
kidev ufro metad CamorCa iaponiasa da aSS-s (sxvaobam erT sul
mosaxleze mSp-Si 80% Seadgina).
11
suraTi2.2
mSp (GDP) erT sul mosaxleze, mup (PPP) mudmiv 2000 dolarSi
CanarTi: Sidsi da ganviTarebis safrTxe sub-saharis afrikaSi
Sidsis virusis Sedegad afrikis bevri qveynis ekonomikis dasusteba kidev
ufro gazrdis msoflioSi sxvaobas mdidarsa da Raribs Soris.
miuxedavad imisa, rom sub-saharis regionis mosaxleoba Seadgens
msoflios mosaxleobis 12%-s, regionSi cxovrobs msoflioSi SidsiT
inficirebulTa 63% (2006). Sidsi asustebs qveynis ekonomikas, rac
gamoixateba SemdegSi:
 produqtiuloba
mcirdeba,
radgan
SidsiT
gamowveuli
sikvdilianoba amcirebs gamocdili muSaxelis raodenobas
 zaraldeba saerTaSoriso konkurentunarianoba warmoebis maRali
xarjebis mier, profesionali muSaxelis naklebobis gamo
 axali samuSao adgilebi naklebad iqmneba Semcirebuli sabiujeto
Semosavlebisa da kerZo danazogebis gamo
 izrdeba danaxarjebi prevenciisTvis da jandacvisTvis
 izrdeba wnexi socialuri dacvis sistemaze, m.S. sicocxlis
dazRvevasa
da
sapensio
fondebze,
romlebic
kapitalis
mniSvnelovani wyaroebia saxelmwifosa da kerZo seqtorisTvis.
2.1 ras niSnavs ekonomikuri ganviTareba
ZiriTadi saerTaSoriso ekonomikuri gansxvavebulobani, ara marto
asaxavs gansxvavebebs keTildReobis mixedviT, aramed ekonomikuri
organizaciis formebis, sxvadasxva saxis saresurso bazis, demografiuli
Tvisebebis, politikuri sistemebis da saerTaSoriso specializaciisa da
vaWrobis sistemaSi rolebis mixedviT. amitom ekonomikuri ganviTarebis
12
ganmarteba da gazomva problematuria. rogorc vnaxavT, ufro meti
safuZvelia ganuviTareblobis ganxilvisa vidre ganviTarebis, roca saqme
exeba
yvelaze
naklebad
ganviTarebul
qveynebs,
radgan
termini
`ganviTareba~ niSnavs gaumjobesebisken svlas, rogorc SedarebiTi ise
absoluturi TvalsazrisiT.
amJamad farTodaa miRebuli azri, rom `ganviTareba~ ufro farTo cnebas
– socialur keTildReobas moicavs. viwro gagebiT ekonomikuri
ganmartebebi ki marTalia ufro zustia, magram suraTis mxolod nawils
gvixatavs. isini moicaven cvlilebebs raodenobaSi, SemadgenlobaSi,
zrdis doneSi, resursebis ganawilebasa da moxmarebaSi, magram isini ar
asaxaven im efeqts, romelic maT aqvT adamianTa cxovrebaze. es aSkarad
asaxulia gaeros aTaswleulis ganviTarebis miznebSi:
1. ukiduresi SimSilobisa da siRaribis aRmofxvra
2. universaluri pirveladi ganaTlebis miRweva
3. genderuli Tanasworobis xelSewyoba da qalebis uflebebis dacva
4. bavSvTa sikvdilianobis Semcireba
5. dedebis janmrTelobis gaumjobeseba
6. SidsTan, malariasTan da sxva daavadebebTan brZola
7. garemos dacva
8. ganviTarebisaTvis globaluri TanamSromlobis gazrda
SemdgomSi ganviTareba ganxilul unda iqnes ara mxolod Semosavlisa da
moxmarebis,
aramed
adamianTa
janmrTelobis
donis,
ganaTlebis,
sacxovrebeli pirobebis, usafrTxoebis, adamianis uflebebis dacvis da
a.S. TvalsazrisiT. am kuTxiT, ganviTareba normatiuli koncefciaa, e.i.
igi moicavs Rirebulebebs, miznebsa da standartebs, rac SesaZlebels
xdis konkretuli situacia sasurvels SevadaroT. ganviTareba saTanadod
SeiZleba Sefasebul iqnes mxolod sazogadoebrivi saWiroebebisa da
Rirebulebebis konteqstSi, romlebic gaaCniaT cvlilebebisken mimaval
sazogadoebebs. Tumca `ganviTareba~ gulisxmobs ekonomikur, socialur,
politikur da kulturul transformaciebs, isini unda iqnen gagebuli
ara rogorc TviTmizani, aramed rogorc socialuri keTildReobisa da
cxovrebis donis zrdis
saSualebebi.
gaeros ganviTarebis programam (UNDP) aRiara ra erovnuli Semosavlebis
(mSp da mep) sazomebis naklovanebebi, SeimuSava adamianis ganviTarebis
indeqsi
(UNDP,1994). es
indeqsi aerTianebs
qveynebis
monacemebs
ganviTarebis sam ZiriTad komponentSi: 1. fizikuri keTildReoba,
romelic izomeba sicocxlis xangrZlivobiT; 2. ganaTleba, romelic
gamoiTvleba zrdasruli mosaxleobis wera-kiTxvis codnisa (ori
mesamedi
wiliT)
da
skolaSi
swavlis
saSualo
xangrZlivobis
kombinaciiT (mesamedi wiliT). 3. cxovrebis done, gamoiTvleba erT sul
mosaxleze mSp-is mixedviT, msyidvelobiTi unaris paritetis (mup)
gaTvaliswinebiT.
misi mizani aris ara adamianTa ganviTarebis sruli suraTis Cveneba,
aramed iseTi sazomis SemoReba, romelic mxolod Semosavals ar afasebs.
13
adamianis ganviTarebis indeqsi aris adamianTa keTildReobis cvlilebisa
da sxvadasxva regionebSi progresis Sefasebis barometri.
bolo aTwleulis manZilze adamianis ganviTarebis indeqsi izrdeba
yvela ganviTarebad regionSi sub-saharis afrikis garda (suraTi 2.3).
saerTo progresis miuxedavad bevrma qveyanam ganicada uprecedento
ukusvla. 18 qveyanaSi, romelTa mosaxleobis saerTo raodenoba 460
milions Seadgens, adamianis ganviTarebis indeqsi 2005 wels ufro dabali
iyo vidre 1990 wels. suraTi 2.4 asaxavs ganviTarebis globalur models
aRniSnuli indeqsis mixedviT. laTinuri amerikisa da aRmosavleT aziis
bevri qveynis indeqsi axlosaa Crdilo-dasavleT evropisa da CrdiloeT
amerikis ganviTarebuli qveynebis maCveneblebTan, maSin roca samxreT
aziasa da sub-saharis afrikas ganviTarebis sakmaod dabali done
axasiaTebT.
am wignSi Cven SevexebiT, rogorc miznebs ise saSualebebs da Cveni
kvlevis sagans ganvixilavT farTo perspeqtividan, romelic ganixilavs
ekonomikur geografias, rogorc sazogadoebrivi geografiis dinamiur
birTvs. Tanamedrove konteqstSi amas mivyavarT jer im saerTaSoriso
modelebis kvlevisken, romlebic asaxaven transformaciis saSualebebs:
esenia: resursebis, mosaxleobis, warmoebis, vaWrobis, investiciebis,
daxmarebebis da valebis msoflio modelebi. Semdeg Cven SevajamebT
miznebs anu sufTa Sedegebs socialur ekonomikuri ganviTarebis saerTo
tipologiis TvalsazrisiT.
suraTi 2.3 regionuli cvlilebebi humanuri ganviTarebis indeqsis
mixedviT
suraTi 2.4 humanuri ganviTarebis indeqsi
14
2.2 resursebisa da mosaxleobis saerTaSoriso modelebi
bunebrivi resursebis gadanawileba mniSvnelovan gavlenas axdens
saerTaSoriso ekonomikuri saqmianobisa da ganviTarebis modelebze.
resursebis naklebobas SeiZleba anazRaurdes saerTaSoriso vaWrobis
meSveobiT (upirvelesi magaliTi amisa aris iaponia). magram qveynebis
umetesobisTvis resursebis baza aris ganviTarebis mniSvnelovani
ganmsazRvreli.
Zalian
didi
proporcia
msoflios
ara-ganaxlebadi
resurebisa
koncentrirebulia
ruseTSi,
aSS-Si,
kanadaSi,
samxreT
afrikis
respublikasa da avstraliaSi. magaliTad, aSS-Si aris msoflios
naxSirwyalbadis (navTobi, bunebrivi gazi, fiqali da sxva) resursebis 44
%, spilenZis 19%, tyviis 15%, mura naxSiris 38%. ruseTs aqvs mura
naxSiris 50%, marganecis 38%, rkinis 30%, naxSirwyalbadis 18% da
damuSavebisTvis gamosadegi miwis 20%. amgvari koncentracia nawilobriv
aris mizezi politikuri arastabilurobisa eqs-koloniur afrikaSi
aziasa da laTinur amerikaSi. amgvari arastabiluroba mniSvnelovnad
aferxebs resursebis mokvlevasa da eqsploatacias, amitom resursebis
ganawilebis Tanamedrove Sefasebebi ver daadgenen resursebis namdvil
moculobas bevr yvelaze naklebad ganviTarebul qveynebSi.
unda
aRiniSnos,
rom
calkeuli
resursebis
mniSvneloba
xSir
SemTxvevebSi damokidebulia teqnologiebis ganviTarebaze. teqnologiebis
cvlilebebTan erTad resursebze moTxovnilebac icvleba, magaliTad
qvanaxSiridan navTobze, gazsa da eleqtroenergiaze gadasvla meoce
saukunis dasawyisSi da bunebrividan sinTetiur boWkoze gadasvla
masobrivi warmoebis qsovilebisTvis. es aseve niSnavs imas, rom regionebi
da qveynebi romlebic Zlier arian damokidebulni erT konkretul
resursze, teqnologiuri cvlilebebis Sedegebi maTze ufro seriozul
15
gavlenas axdens. es gansakuTrebiT mniSvnelovania iseTi qveynebisaTvis
rogorebic arian: bolivia, Cile, gvinea, gaiana, liberia, mavritania, siera
leone, surinami da zambia, romelTa ekonomikebi Zlieraa damokidebuli
ara-sawvav mineralebze.
ekonomikuri ganviTareba da garemo
amasobaSi, msoflios zogierTi bunebrivi resursis eqspluataciis
xarisxi
aseve
seriozul
problemas
warmoadgens.
ekonomikuri
ganviTarebis gardauvali subproduqtebi: nagavi, haerisa da wylis
dabinZureba, mavne narCenebi da a.S., uzarmazar moTxovnebs ayeneben
ekosistemebis winaSe, maTi gadamuSavebisa da StanTqmis TvalsazrisiT.
didi masStabebis komerciul soflis meurneobas seriozuli wvlili
Seaqvs marginaluri garemos gaudabnoebaSi (mag.: sahelis regioni). magram
yvelaze
dramatuli
Sedegi
moaqvs
komerciul
metyeveobas
da
subtropikuli tyeebis gauazrebel gaCexvas. msoflio resursebis
institutis SefasebiT globaluri gaCexvis Sedegad yovel saaTSi
ikargeba 183 km2 farTobis tyeebi rac weliwadSi norvegiis oTxjer meti
farTobis tolia. am procesis Sedegi garda satyeo resursebis
dakargvisa
aris
sxva
ekonomikuri
da
ekologiuri
problemebi:
adgilobrivi mosaxleobisTvis saarsebo wyaros dakargva, wyalsacavebSi
Slamis momateba, hidroeleqtrosadgurebis dazianeba da wyaldidobebis
raodenobis
zrda,
rasac
Sedegad
moaqvs
qonebrivi
ziani
mosaxleobisTvis. tyis gaCexvis kidev erTi Sedegi aris genetikuri
mravalferovnebis mniSvnelovnad Semcireba. tropikul tyeebSi binadrobs
mcenaris, mweris da cxovelis milionobiT saxeoba. zogierT maTgans
adamianis keTildReobisTvis Seufasebeli mniSvneloba aqvs. aRmoaCines,
rom
madagaskaris
gvelis
surosgan
SesaZlebelia
ori
Zlieri
medikamentis damzadeba leikemiisa da hojkinis daavadebis samkurnalod.
adamianTa aqtivobas SeuZlia gavlena moaxdinos klimatze atmosferos
Semcvelobis Secvlis Sedegad. did xifaTs warmoadgens is roli,
romelsac
adamianis
saqmianoba
TamaSobs
globaluri
daTbobis
gamowvevaSi, anu msoflioSi temperaturis zrdaSi da klimatis
cvlilebaSi, romelic gamowveulia tyis gaCexviT da wiaRiseuli sawvavis
moxmarebis Sedegad atmosferoSi naxSirorJangis da sxva airebis donis
zrdiT. globaluri daTboba dakavSirebulia saTburis efeqtTan: siTbos
Sekaveba atmosferoSi naxSirorJangisa da sxva airebis mier, rasac
moyveba atmosferosa da dedamiwis zedapiris daTboba. naxSirorJangi
gamoiyofa wiaRiseuli sawvavis moxmarebis da tyis gaCexvis Sedegad da
misi done atmosferoSi mniSvnelovnad gaizarda bolo 100 wlis
ganmavlobaSi adamianTa aqtivobis gamo. mecnierebi varaudoben, rom
naxSirorJangis donis momatebam SeiZleba gamoiwvios globaluri
temperaturis 3 gradusiT zrda Semdegi 50 wlis ganmavlobaSi da
naleqebis raodenobis da ganawilebis cvlilebebi regionebis mixedviT.
garda globaluri daTbobisa, tropikuli tyeebis ganadgurebisa da amis
Sedegad
biomravalferovnebis
dakargvisa,
msoflio
dgas
sxva
16
ekologiuri
safrTxeebis
winaSe:
garemos
dabinZureba,
sakvebis
warmoebisaTvis aucilebeli niadagisa da wylis resursebis degradacia,
mJava wvimebi da sxva. aRniSnuli safrTxeebi ufro mwvavea periferiebSi
da es tendencia amZafrebs kontrasts mdidar da Rarib qveynebs Soris.
garemos dacvis problemebi mWidrodaa dakavSirebuli demografiul
cvlilebebTan,
ekonomikur
ganviTarebasTan
da
adamianTa
keTildReobasTan. ekonomikis, garemosa da socialuri problemebis
sivrcobrivi urTierTdamokidebuleba niSnavs, rom msoflios zogierTi
nawili
warmoadgens
ekologiur
bombs.
perspeqtiva
samoqalaqo
areulobisa da masobrivi migraciebisa, romlebic gamowveuli iqneba
mosaxleobis swrafi zrdiT, gaudabnoebiT, niadagis eroziiT, haeris
dabinZurebiT, wylis maragis gamoleviT, epidemiebiTa da siRaribiT
savsebiT realuria. es sakiTxebi sagangaSoa ara mxolod dazaralebuli
regionebisTvis, aramed ganviTarebuli qveynebisTvisac, romelTa uwyveti
keTildReoba damokidebuli iqneba globalizaciis procesebze, romlebic
ar unda Seferxdnen farTomasStabiani ekologiuri katastrofebiT,
umarTavi masobrivi migraciiT, an msoflio sistemis stabilurobis
darRveviT.
mdgradi ganviTareba
globaluri
daTbobis
zemoqmedebam
ekonomikasa
da
garemoze
mniSvnelovnad gazarda mdgradi ganviTarebis mniSvneloba, romelic
gulisxmobs
ekonomikis
iseT
ganviTarebas
romelic
awmyos
moTxovnilebebsa da miswrafebebs daakmayofilebs ise, rom amis
saSualeba ar mospos momavalSi. garemosa da ganviTarebis msoflio
komisiam, norvegiis yofil premier ministr gro harlem brundtlandis
TavmjdomareobiT gamoaqveyna angariSi “Cveni saerTo momavali” (Brundtland
report, 1987), romelSic xazi gausva ekonomikuri da ekologiuri krizisebis
intensifikaciasa da urTierTdamokidebulebas da mxari dauWira mdgradi
ganviTarebis
princips.
mdgradi
ganviTareba
niSnavs
ganaxlebadi
bunebrivi resursebis imgvarad gamoyenebas, rasac Sedegad ar mohyveba
maTi ganadgureba an degradireba, mag.: mzisa da geoTermuli energiis,
aseve gadamuSavebuli masalis ufro metad gamoyeneba. es niSnavs
ekonomikuri sistemis imgvarad marTvas, rom fizikuri da adamianuri
resursi
optimalurad
iqnes
gamoyenebuli,
ganviTarebis
Sedegad
miRebuli
sikeTe
samarTlianad
iqnes
gadanawilebuli.
yvelaze
radikaluri
aspeqti
mdgradi
ganviTarebisa
aris
sayovelTao
globalizaciidan gadasvla lokalizaciisaken, rodesac
warmoeba,
moxmareba da gadawyvetilebebis miReba adgilobriv moTxovnilebebsa da
pirobebzea orientirebuli.
mdgradi ganviTareba jerjerobiT utopiaa. sayovelTao diskusia mdgrad
ganviTarebasTan dakavSirebiT gaimarTa 90-iani wlebis dasawyisSi, kerZod
“dedamiwis samitze” (gaeros konferencia garemosa da ganviTarebaze) rio
de JaneiroSi 1992 wels, romelsac daeswro 128 saxelmwifos meTauri. am
konferenciaze
moyvanil
iqna
warmatebuli
mdgradi
ganviTarebis
17
programis bevri magaliTi adgilobriv doneze, maT Soris sasoflosameurneo daniSnulebis terasebi perus titikakas auzSi, romlebsac
saukuneebis ganmavlobaSi iyenebdnen soflis meurneobaSi evropul
kolonizaciamde. am konferenciis Semdeg bevrma damkvirvebelma xazi
gausva interesTa Rrma konfliqts centralur da periferiul qveynebs
Soris.
brundtlandis angariSma aCvena, rom erT-erTi seriozuli winaRoba
mdgradi ganviTarebisTvis aris Zlieri damokidebuleba wiaRiseul
sawvavze,
rogorc
energiis
ZiriTad
wyaroze
ekonomikuri
ganviTarebisTvis.
es
aramarto
xels
uwyobs
saerTaSoriso
uTanasworobas,
aramed
iwvevs
transnacionalur
problemebs,
rogorebicaa: mJava wvima, globaluri daTboba, klimaturi cvlilebebi,
gaudabnoeba da adamianis janmrTelobisaTvis safrTxeebi. angariSSi
aRniSnulia, rom mdgradi alternativa – ganaxlebadi energetikuli
resursebi, rogoricaa mzis energia, moqcevis talRebi, qari, geoTermuli
da hidroeleqtroenergia – gulgril damokidebulebas xvdeba Zlieri
korporaciebis da mTavrobebis interesebis gamo, romlebic wiaRiseuli
sawvavis resursebs akontroleben.
demografiuli
zrda
yvelaze
naklebad
ganviTarebul
qveynebSi
brundtlandis angariSis mixedviT aris meore umniSvnelovanesi winaRoba
mdgradi
ganviTarebisaTvis,
romelic
SesaZlebelia
mxolod
im
SemTxvevaSi, Tu mosaxleobis raodenoba da zrda harmoniaSi mova
ekosistemis cvalebad sawarmoo ZalasTan. daaxloebiT 800 milion
adamians
jerac
ar
gaaCnia
sakmarisi
sakvebi
(gaero,
2001).
urTierTzemoqmedebaTa
sirTule
demografiul
cvlilebebsa
da
ekonomikur ganviTarebas, ganaTlebas, kulturasa da resursebs Soris
sakmaod arTulebs mdgradi ganviTarebis miRwevas. umTavresi winaRoba
mdgradi ganviTarebisTvis, brundtlandis angariSis mixedviT aris
instituciuri struqturebis gaumarTaoba. mdgradi ganviTareba moiTxovs,
rom ekonomikuri, fiskaluri da finansuri gadawyvetilebebi mTlianad
integrirebul iqnen garemos dacviT da ekologiur gadawyvetilebebTan.
praqtikaSi, centraluri da adgilobrivi mTavrobebis struqturebi
yvelgan imgvarad arian Camoyalibebuli, rom xels ar uwyoben
gadawyvetilebebis miRebis dayofas imis mixedviT Tu ra aris
ekonomikurad
racionaluri
da
garemos
dacvisTvis
sasurveli.
saerTaSoriso
organizaciebs
ara
aqvT
sakmarisi
Zalaufleba
integrirebuli
da
harmonizebuli
politikis
warmoebisTvis.
RirebulebaTa
sistemaSi
da
politikur
nebaSi
radikaluri
da
sayovelTao
cvlilebebis
gareSe
mdgradi
ganviTarebis
ideis
ganxorcieleba garTuldeba.
sami ZiriTadi resursi: energia, sasoflo-sameurneo miwa da wyali
sami yvelaze mniSvnelovani resursi msoflio ekonomikuri geografiis
TvalsazrisiT aris energia, sasoflo-sameurneo miwa da wyali.
komerciuli energiis ZiriTadi wyaro aris navTobi, bunebrivi airi da
18
qvanaxSiri,
romlebic
Zalze
araTanabrad
arian
ganawilebuli
msoflioSi. ganviTarebuli ekoonomikebis umetesoba mdidaria energiis
warmoebis kuTxiT, gamonakliss warmoadgens iaponia da evropis zogierTi
qveyana. ganviTarebadi qveynebis umetesobas Raribi energoresursebi
gaaCnia. gamonaklisebia alJiri, ekvadori, gaboni, indonezia, libia,
nigeria, venesuela da sparseTis yuris qveynebi. am uTanasworobis gamo
energia msoflio vaWrobis mniSvnelovani komponenti gaxda. navTobi
yvelaze mniSvnelovani saqonelia msoflio vaWrobaSi da Seadgens
vaWrobis saerTo Rirebulebis 12 procents 2005 wels.
ganviTarebad qveynebs energiis importi did tvirTad awveba. magaliTad
somxeTSi, egvipteSi, ganaSi, paragvaisa da indoeTSi 2005 wels energiis
importis Rirebulebam Seadgina eqsportirebuli saqonlis Rirebulebis
meoTxedi. ganviTarebadi qveynebis mcire nawils SeuZlia energiis
moxmareba im moculobiT, ra moculobiTac moixmaren ganviTarebuli
ekonomikebi, amgvarad, energiis moxmarebis modeli asaxavs msoflio
ekonomikis centrsa da periferias Soris sxvaobas (cxrili 2.1.). 2005 wels
energiis moxmareba CrdiloeT amerikaSi iyo rvajer didi vidre subsaharis afrikaSi. msoflio bankis gaangariSebiT maRali Semosavlebis
qveynebi, sadac msoflios mosaxleobis 15% cxovrobs iyeneben sakuTari
komerciuli energiis naxevars da
dabali Semosavlebis qveynebTan
SedarebiT aTjer met energias erT sul mosaxleze.
cxrili 2.1. energiis moxmareba da gamoSveba ganviTarebuli (DC) da
ganviTarebadi qveynebis (LDC) Sedareba
19
aRsaniSnavia, rom es cifrebi ar iTvaliswinebs SeSas da sxva tradiciul
sawvavs, romelic gamoiyeneba sakvebis momzadebisTvis, gaTbobisTvis,
ganaTebisTvis da zogjer industriuli saWiroebisTvis. saerTo jamSi
20
energiis aseTi formebi msoflios energomoxmarebis 20%-s Seadgens,
afrikisa da aziis nawilSi ki 80%-s. es gviCvenebs kidev erT kontrasts
mdidar da Rarib qveynebs Soris. maSin roca sul ufro meti
ganviTarebuli qveyana sxvadasxva gamokvlevebsa da eqspluataciaSi
Cadebuli
didi
raodenobis
investiciebis
saSualebiT
xdeba
TviTuzrunvelyofili (self sufficient) qvanaxSiris, navTobis, bunebrivi airis,
hidroeleqtro da atomuri energiis sxvadasxva doziT gamoyenebis
meSveobiT, 1,5 miliardi adamianisTvis SeSa aris energiis ZiriTadi wyaro.
mosalodnelia, rom uaxloes momavalSic mravali adamiani msoflios
masStabiT iqneba damokidebuli SeSaze da masze moTxovna mniSvnelovnad
gaizrdeba mosaxleobis zrdasTan erTad. yvelaze seriozuli problema
aris mWidrod dasaxlebul adgilebSi, mSral da naxevradmSral
regionebSi da SedarebiT gril mTian zonaSi sadac tyis masivebis
regeneracia gansakuTrebiT dabalia. daaxloebiT 100 milion adamians 22
qveyanaSi (maT Soris 16 afrikaSi mdebareobs) ar SeuZlia minimaluri
moTxovnilebebis dakmayofileba maSinac ki, Tu darCenil tyesac
mTlianad gakafaven.
sasoflo-sameurneo miwis ganawileba aris kidev erTi mniSvnelovani
faqtori,
romelic
gavlenas
axdens
saerTaSoriso
ekonomikur
diferenciaciaze. rogorc naCvenebia 2.5 suraTze, mTeli msoflios miwis
farTobis naxevarze meti gamousadegaria nayofieri miwaTmoqmedebisTvis.
am ruqaze TeTrad aris gamoyofili regionebi sadac vegetaciuri
periodi Zalze mcirea, zedmetad mSrali havaa, an maRalmTiani
teritoriaa. es ar niSnavs, rom am teritoriebze soflis meurneoba
saerTod ar arsebobs, magram am miwebze igi gacilebiT naklebad
nayofieria. sasoflo-sameurneo miwis ganawileba msoflioSi sakmaod
araTanabaria da koncentrirebulia evropaSi, dasavleT da centralur
ruseTSi, CrdiloeT amerikis dasavleTSi, avstraliis sanapiroze,
laTinur amerikaSi, dasavleT afrikaSi, indoeTSi da aRmosavleT CineTSi.
mtknari wylis maragis nakleboba da misi arTanabari ganawileba
seriozulad
aferxebs
soflis
meurneobis
ganviTarebas.
gaeros
ganviTarebis programis adamianis ganviTarebis 2006 wlis angariSi xazs
usvams wylis resursebis globalur krizisis dadgomis safrTxes.
CrdiloeT naxevarsferos zomieri sartyeli 2025 wlisTvis ganicdis
mtknari wylis maragis seriozul problemebs.
suraTi 2.6. mtknari wylis maragze zemoqmedeba
21
unda gaviTvaliswinoT, rom yvela sasoflo-sameurneo miwa ar aris erTi
da
igive
xarisxis.
amas
mivyavarT
sasoflo-sameurneo
miwis
gamtarunarianobis (carrying capacity) koncefciamde: mosaxleobis maqsimaluri
raodenoba, romlis gamokvebac SesaZlebelia minimaluri dRiuri dietiT,
niadagisa
da
klimatis
gaTvaliswinebiT.
ufro
konkretulad,
gamtarunarianoba
ganimarteba,
rogorc
mosaxleobis
maqsimaluri
raodenoba, romlis SenarCunebac SesaZlebelia konkretul teritoriaze
xangrZlivi periodiT, im raodenobis resursebis gamoyenebiT, rom ar
dazaraldes am an sxva teritoriebis produqtiuloba. sxva saintereso
cneba aris mosaxleobis ekologiuri kvali, romelic afasebs adamianis
wnexs garemoze ganaxlebadi resursebis moxmarebisa da garemos
dabinZurebis Sedegad. ekologiuri kvali gansazRvravs, Tu ra sivrce
22
sWirdeba mosaxleobas xelmisawvdom farTobTan SedarebiT. igi icvleba
mosaxleobis raodenobis, erT sul mosaxleze saSualo moxmarebis, da
teqnologiebis ganviTarebis proporciulad. ekologiuri kvalis sazomi
erTeulia sivrce, romelic gamoixateba erTi heqtariT produqtiuli
miwisa msoflios saSualo produqtiulobis mixedviT. radgan miwa
gansxvavdeba
produqtiulobis
mixedviT,
maRalproduqtiuli
miwis
heqtari gamoxatuli iqneba meti sivrcis erTeuliT, vidre igive
raodenobis naklebad produqtiuli miwa. 2.7 suraTi asaxavs ekologiuri
kvalis intensivobas msoflioSi 2001 wels. intensiuroba izrdeba
mosaxleobis simWidrovis, erT sul mosaxleze resursebis moxmarebis
zrdasTan da resursTa efeqtianobis klebasTan erTad. veluri bunebis
msoflio fondma daaskvna, rom msoflio mosaxleobis ekologiuri kvali
izrdeba 1970-iani wlebidan. 2000 wlisTvis es maCvenebeli iyo 30%-iT meti
vidre dedamiwis biologiuri produqtiuloba gauZlebda. es ki fitavs
dedamiwis bunebriv kapitals da am viTarebis SenarCuneba SesaZlebelia
mxolod SezRuduli drois manZilze.
suraTi 2.7 resursebis moxmareba: ekologiuri kvali
soflis meurneobis modeli da sakvebis sakiTxi
msoflios soflis meurneobis modeli aris produqti gansxvavebuli
interpretaciebisa
garemos,
sasurveli
produqciis
da
bazris
SesaZleblobebis (marketable opportunities) Sesaxeb. romlebzec Tavis mxriv
gavlenas axdens gabatonebuli miwismflobelobis sistema, teqnologiebis
ganviTarebis done da globaluri Zalebis politika. mokled, es aris
msoflios ekonomikuri istoriis memkvidreoba.
ganviTarebis
donis
mixedviT,
qveynebis
damokidebuleba
soflis
meurneobaze dasaqmebisa da Semosavlebis TvalsazrisiT sxvadasxvagvaria.
23
ganviTarebad qveynebSi soflis meurneobaSi dasaqmebulia samuSao Zalis
70-80% da misi wili mSp-Si 35-45%-s Seadgens. ganviTarebul ekonomikebSi
ki soflis meurneobaSi dasaqmebulia samuSao Zalis 7% da mSp-Si misi
wili aris mxolod 3%.
am specializaciis Sedegi aris soflis meurneobis produqciaSi vaWrobis
didi moculoba. sakvebi produqciis yvelaze didi eqsportiorebi arian
ara ganviTarebadi qveynebi, aramed ramdenime ganviTarebuli saxelmwifo:
argentina, avstralia, kanada, safrangeTi da aSS. maT aqvT Zalzed
produqtiuli soflis meurneobis seqtori, romelic specializirebulia
marcvleulis warmoebaze. bolo wlebSi sakvebis msoflio vaWroba
swrafad izrdeba da vaWrobis modelma mniSvnelovani cvlilebebi
ganicada. 1950-ian wlebamde dominanti iyo marcvleuli kulturebis
nakadi dasavleT evropaSi, axla misi mniSvneloba sagrZnoblad Semcirda.
ZiriTadi nakadis wyaro amJamad aris kanada da aSS, xolo daniSnulebis
adgilia ruseTi, iaponia da saSualo-Semosavlis mqone ganviTarebadi
qveynebi. bolo 50 wlis manZilze soflis meurneobis produqtTa wili
globalur eqsportSi Semcirda 40% dan 10%-mde.
suraTi: 2.8 soflis meurneobis produqciis wili msoflio eqsportSi
1950-2005ww
msoflioSi sakvebis moxmarebaSi uTanasworoba aris am modelebisa da
nakadebis mniSvnelovani Sedegi. msoflios masStabiT sul mcire 815
milioni adamiani SimSilobs, m.S. 777 milioni yvelaze naklebad
ganviTarebul qveynebSi, 27 milioni e.w. gardamaval qveynebSi, romlebic
moicaven yofili sabWoTa kavSiris teritorias da 11 milioni
ganviTarebul qveynebSi. yvelaze naklebad ganviTarebul qveynebSi
bavSvTa sikvdilianobis naxevarze meti SemTxveva dakavSirebulia
SimSilTan (FAO 2001). is faqti, rom maTi didi nawili cxovrobs
eqsportior (dadebiTi savaWro balansis) qveynebSi, msoflio ekonomikuri
sistemis mniSvnelovani naklia.
CanarTi: agrobiznesi da ganviTarebuli qveynebi
24
pirdapiri korporatiuli CarTuloba soflis meurneobaSi – agrobiznesi
– aris Sedegi specializaciisa da masStabis ekonomiis. rac ufro
izrdeba
specializacia,
miT
ufro
naklebad
avtonomiurebi
da
karCaketilebi xdebian fermebi, rogorc mwarmoebeli erTeulebi da amiT
gza exsneba sakvebis warmoebis, gadamuSavebisa da distribuciis
integrirebul, korporatiul sistemas. soflis meurneoba sul ufro
metadaa CarTuli sakvebis warmoebis kompleqsSi, romlis sazRvrebi
scildeba
miwaTmoqmedebas
da
moicavs
agro-qimiuri,
sainJinro,
gadamuSavebiT, marketingisa da distribuciis industriebs.
praqtikulad yvela ganviTarebul qveyanaSi soflis meurneobis da
sasoflo
sazogadoebis
mowyobas
gansazRvraven
iseTi
sakvebis
gadamamuSavebeli konglomeratebi, rogorebic arian „Associated British Foods“
(ABF), „Nestle“ da sxvebi. yvelaze gavrcelebuli forma soflis
meurneobaSi korporatiuli CarTulobisa aris forvarduli kontraqtebi
fiqsirebul fasSi. es ara marto asustebs fermerebis damoukideblobas,
aramed xels uwyobs Semosavlebis gadatanas fermerebidan da soflis
Temebidan gadamamuSavebeli mrewvelobisken. forvarduli kontraqtebi
xels uwyoben saerTi struqturul cvlilebebs, romlebic gavlenas
axdenen soflis meurneobaze: `isini xels uwyoben mcire da did
holdingebs da specializaciis gazrdas, imisaTvis rom gaizardos
individualuri sawarmoebis zoma masStabis ekonomiis Sesabamisad. es
tendencia Seamcirebs soflis meurneobaSi dasaqmebulTa raodenobasa da
fermerTa menejerul rols, Sedegad maT mxolod meTvalyuris roli
darCebaT~. Metcalf (1969: 104)
soflis landSaftebmac ganicada cvlilebebi, soflis meurneobaze
industrializaciisa da centralizaciis zegavlenis Sedegad. CrdilodasavleT evropaSi soflis meurneobis meqanizaciam cocxali Zalis
saWiroeba mniSvnelovnad Seamcira.
saerTaSoriso demografiuli modeli
mosaxleobis geografia da mosaxleobis cvlilebis dinamika axlo
kavSirSia ekonomikuri ganviTarebis modelTan. mosaxleobis simWidrove,
Sobadoba, sikvdilianoba da migracia xSir SemTxvevaSi pirdapiri
gamoxatulebaa ekonomikuri, socialuri da politikuri mdgomareobisa.
imavdroulad isini SeiZleba iyvnen ekonomikuri cvlilebebisa da
keTildReobis ganmsazRvrelebi. adamianuri resursebi mniSvnelovania
ekonomikuri ganviTarebisaTvis, Tumca zogjer maTi gadaWarbebuli
raodenoba SeiZleba ganviTarebis Semaferxebeli iyos.
msoflios mosaxleoba swrafad izrdeba. gaeros SefasebiT msoflioSi 7
miliardze odnav meti adamiani cxovrobs da savaraudod 2050 wlisTvis
9,3 miliards miaRwevs. yvelaze naklebad ganviTarebuli qveynebis
mosaxleoba yovelwliurad oridan sam procentamde matulobs da
mosalodnelia, rom gaizardos 4,9-dan 8,2 miliardamde. ganviTarebuli
qveynebis
mosaxleoba
yovelwliurad
izrdeba
saSualod
0,5%-iT
25
(zogierTi dasavleT evropuli qveynis mosaxleoba stagnaciaSia Sesuli)
da savaraudod miaRwevs 1,2 miliards.
demografiuli tranzicia
centrsa da periferias Soris kontrasti aris produqti Sobadobisa da
sikvdilianobis
doneebs
Soris
sxvaobisa,
rac
Tavis
mxriv
dakavSirebulia demografiuli tranziciis cnebasTan, romelic sami
safexurisgan Sedgeba.
suraTi 2.9. demografiuli tranzicia
pirvel safexurze mosaxleobas axasiaTebs maRali Sobadoba da aseve
maRali, meryevi sikvdilianobis done, bunebrivi mateba Seadgens 1%-s.
meore safexurze sikvdilianoba swrafad klebulobs (gaumjobesebuli
kvebis,
sazogaoebrivi
janmrTelobis
da
samecniero
medicinis
xelmisawvdomobis gamo). Sobadobac mcirdeba, oRond gacilebiT neli
tempebiT, radgan saWiroa garkveuli dro imisaTvis, rom socialuri da
kulturuli Cvevebi, dakavSirebuli ojaxis wevrTa raodenobasTan
SesabamisobaSi movides Secvlil garemoebebTan. amis Sedegi aris
demografiuli afeTqeba. dasavleTis industriuli qveynebis umetesobam
es stadia gaiara me-19 saukuneSi. mesame safexurze sikvdilianoba
stabilizirdeba dabal doneze, Sobadobis donec dabalia, magram meryevi,
bunebrivi mateba 1%-s Seadgens.
mosalodneli araa, rom yvela qveyanam gaiaros aRniSnuli demografiuli
gza, magram sasargeblo iqneba imis dadgena Tu ra stadiaSi imyofeba
konkretuli qveyana: kritikul meore stadiasTan axlos, ganicdis
demografiul
afeTqebas,
Tu
asrulebs
zrdis
stadias.
gaerom
warmoadgina meore safexuris sam nawilad dayofis varianti, anu
mosaxleobis zrdis xuTi stadia (sur. 2.9).
suraTi 2.10 demografiuli gadasvlis msoflio ruka
26
suraTi 2.10 gviCvenebs, Tu romeli qveyana, mosaxleobis zrdis romel
safexurze imyofeba amJamad. ganviTarebuli qveynebi, agreTve axali
industriuli saxelmwifoebis didi nawili (m.S. laTinuri amerikis iseTi
qveynebi, rogorebic arian argentina, brazilia da Cile, aRmosavleT
aziis qveynebi: honkongi, singapuri, samxreT korea, taivani da tailandi)
ukve arian saboloo mexuTe, dabali zrdis tempis safexurze, xolo
laTinuri amerikisa da aziis sxva qveynebi (mag. kolumbia, meqsika, peru,
venesuela, indoeTi, indonezia da malaizia) imyofebian zrdis safexuris
bolo etapze. afrikis didi nawili aris demografiuli afeTqebis fazaSi,
xolo misi dasavleTi da centraluri regionebi uaxlovdebian am fazas.
afrikuli qveynebis mcire nawili (angola, nigeri da ruanda) jer
mxolod pirvel safexurze arian, maT axasiaTebT SedarebiT maRali
sikvdilianobis done, rac aferxebs bunebriv matebas. sagangaSo viTarebaa
samxreT da samxreT-aRmosavleT afrikis qveynebSi, gansakuTrebiT
botsvanasa
da
zimbabveSi,
romlebmac
demografiuli
afeTqebis
safexuridan gadainacvles demografiuli gadasvlis dasawyisisaken 1990ian wlebSi, radgan sikvdilianobis donem mniSvnelovnad moimata imis
gamo, rom maTi mosaxleobis 20% SidsiT aris daavadebuli.
migracia
mosaxleobi raodenobis cvlilebis sxva, mniSvnelovani aspeqti aris
migracia. saerTaSoriso SromiTi migracia msoflio ekonomikuri sistemis
mniSvnelovani nawilia me-19 saukunis industriuli revoluciis Semdeg.
saerTaSoriso SromiTi migrantebis raodenoba aRwevs 25 milions, maT
axlavs daaxloebiT amave raodenobis Tanmxlebi, maTze damokidebuli
piri. aqedan 14 milioni, m.S. 7-8 milioni aralegaluri imigranti muSaobs
aSS-Si, sadac imigrantTa umetesoba modis meqsikidan. Crdilo-dasavleT
27
evropaSi imyofeba 5 milioni SromiTi migranti, maTi umetesoba aris
axlomdebare qveynebidan, rogorebicaa portugalia, espaneTi da TurqeTi,
an yofili koloniebidan (alJiri, iamaika da sxva). 1970-iani wlebis
dasawyisidan muSaTa didi raodenoba miizides samxreT-dasavleT aziis
navTobiT mdidarma qveynebma: daaxloebiT 4 milioni, aqedan ori mesamedi
amave regionidanaa, xolo danarCeni samxreT da samxreT-aRmosavleT
aziidan. samxreT afrikaSi imyofeba 500 000 SromiTi migranti mezobeli
qveynebidan;
aseve
SromiTi
migrantebis
mniSvnelovani
nakadebia
ganviTarebad qveynebs Soris laTinuri amerikis nawilSi da dasavleT
afrikaSi.
aseve aRsaniSnavia maRalkvalificiuri kadrebis didi nakadebi eqimebi,
inJinrebi, mecnierebi da sxva, anu e.w. `tvinebis gadineba~. am nakadebis
mTavari mimRebi aris aSS, kanada, britaneTi da avstralia. maTi
warmoSobis ZiriTadi wyaroebia indoeTi, pakistani, filipinebi, Sri
lanka da bolo periodSi yofili sabWoTa kavSiris qveynebi da misi
satelitebi. xSir SemTxvevaSi `tvinebis gadineba~ aris Sedegi imisa, rom
studentebi da profesionalebi irCeven ar dabrundnen samSobloSi mas
Semdeg,
rac
daasruleben
ganaTlebis
an
treiningis
kursebs
ganviTarebul qveynebSi. es nakadebi mniSvnelovania ara mxolod
adamianTa raodenobiT, romlebic CarTulni arian procesSi, aramed im
ekonomikuri Sedegebis gamo, rac moaqvs maRalkvalificiuri muSaxelis
SeZenas an dakargvas. gansakuTrebuli mniSvneloba mieniWa `tvinebis
gadinebas~ yofili sabWoTa kavSiris qveynebidan, radgan moulodnelad
SromiT
bazarze
gamoCndnen
kvalificiuri
mecnierebi
samxedro
teqnologiebis, birTvuli da biologiuri iaraRis dargSi. aman ki
sakiTxi geopolitikur ganzomilebaSi gadaiyvana da gazarda SiSi
yofili sabWoTa kavSiris qveynebis mecnierTa yvelaze naklebad
ganviTarebul qveynebSi gadinebisa. amis sapasuxod aSS-m, iaponiam da
evrokavSirma 1992 wels ruseTSi daaarses samecniero centri birTvuli
`tvinebis gadinebis~ SesaCereblad.
amasobaSi demografiuli tranzicia swrafad zrdis yvelaze naklebad
ganviTarebuli qveynebis SromiT bazars. rodesac ar aris dausaxlebeli
teritoriebis aTvisebis SesaZlebloba, aRniSnul qveynebSi demografiuli
tranziciiT gamowveuli mosaxleobis matebas Sedegad moaqvs soflidan
qalaqSi didi migraciuli nakadebi. soflis axalgazrda mosaxleoba
iZulebulia miwis naklebobis gamo gadasaxldes qalaqebSi dasaqmebis
imediT. ganviTarebadi qveynebis urbanizaciis masStabebi kidev erTi
faqtoria centrsa da periferias Soris sxvaobisa. gaeros adamianTa
gansaxlebis centris SefasebiT qalaqis binadarTa 1 miliardi cxovrobs
arasaTanado, antisanitariul pirobebSi yvelaze naklebad ganviTarebul
qveynebSi.
CanarTi: SromiT migrantTa fuladi gzavnilebi
globalizaciis mzardi mniSvnelobis mqone aspeqti aris
nakadebis dineba saerTaSoriso SromiTi migrantebisgan
finansuri
mSobliur
28
qveynebSi. es fuladi gzavnilebi (remittances) gankuTvnilia ganviTarebad
qveynebSi
mcxovrebi
ojaxis
wevrebisaTvis.
rogorc
calmxrivi
transferebi, isini ar warmoSoben momaval valdebulebebs, rogorebicaa
valis momsaxureba an sargeblis daricxva. muSaTa remittances aqvT
tendencia recipienti
qveynis
ekonomikasTan
mimarTebaSi
ciklis
sawinaaRmdegod
moZraobisa,
radgan
SromiTi
migrantebi
zrdian
mxardaWeras ojaxebis mimarT ekonomikuri aqtivobis dabali ciklis
dros, rac exmareba maT umuSevrobis an sxva krizisiT ganpirobebuli
mizezebiT dakarguli Semosavlis SevsabaSi. am SemTxvevaSi fuladi
gzavnilebi
asruleben mastabilizebel rols, uzrunvelyofen ra
erovnuli Semosavlebis fluqtuaciebis gasworebas biznesis ciklis
sxvadasxva etapze. fuladi gzavnilebis oficialuri raodenoba yvelaze
naklebad ganviTarebul qveynebSi mniSvnelovnad gaizarda 1980-iani
wlebis bolodan da Seadgens 100 miliard aSS dolars. es daaxloebiT
imdenivea, ramdenic pirdapiri ucxouri investiciebi (FDI) yvelaze
naklebad ganviTarebul qveynebSi da gacilebiT ufro didia vidre
oficialuri ekonomikuri daxmareba ganviTarebadi saxelmwifoebisa
naklebad ganviTarebuli qveynebis mimarT (suraTi 2.11). aSS aris udidesi
wyaro fuladi gzavnilebis, ZiriTadi mimRebi qveynebi arian dasavleT
naxevarsferos
yvelaze
naklebad
ganviTarebuli
qveynebi
da
ganviTarebadi azia (samxreT, samxreT-aRmosavleT da dasavleT aziis
umetesi nawili, iaponiis, samxreT koreis, hon kongis, singapurisa da
taivanis garda). aRuricxavi fuladi gzavnilebi savaraudod gazrdis
gzavnilebis Rirebulebas 10-dan 20%-mde. ojaxis daxmarebis garda
SromiTi migrantebis fuladi gzavnilebi mikro kreditis mniSvnelovan
wyaros warmoadgens, afinansebs ra mcire biznesebs megobrebisa da
ojaxis wevrebisTvis, is agreTve Tavad SromiT migrantebs aZlevs
saSualebas
TviTdasaqmebisaTvis
daagrovon
sakmarisi
Tanxebi
samSobloSi dabrunebisas.
suraTi 2.11 momuSaveTa fuladi gzavnilebi 1970-2003ww
29
2.3 mrewvelobisa da finansebis saerTaSoriso modelebi
samrewvelo warmoebisa da dasaqmebis saerTaSoriso mozaika sakmaod
kompleqsuria
da
gamoirCeva
konkretul
saqmianobebSi
maRali
specializaciiT. centraluri ekonomikebi (core economies) Seadgenen
msoflios warmoebis damatebiTi Rirebulebis manufacturing value added
(MVA) 70%-s. warmoebis wminda Rirebulebis done izrdeba TandaTanobiT,
mokrZalebuli tempebiT. aSS rCeba warmoebuli saqonlis yvelaze
mniSvnelovan wyarod da misma wilma 2005 wels Seadgina globaluri
warmoebis wminda Rirebulebis 21%. mxolod xuT qveyanaSi: CineTi,
30
safrangeTi, germania, aSS da iaponia, Tavmoyrilia msoflio warmoebis
60%.
cxrili 2.2. msoflio warmoebis monacemebi
kidev erTi mniSvnelovani maxasiaTebelia produqtiuloba (cxrili 2.2).
ganviTarebuli qveynebis maRali kapitalizaciis mrewvelobebma SeZles
muSaTa maRli produqtiulobis SenarCuneba. am qveynebSi warmoebis wili
mSp-Si maRali rCeba, maSinac roca warmoebaSi dasaqmebuli muSaxelis
raodenoba TandaTanobiT mcirdeba.
ganviTarebuli industriuli ekonomikis mqone qveynebis dominirebis
kuTxiT SeiniSneba ramdenime mniSvnelovani tendencia. Tumca aSS-m
SeinarCuna
lideroba,
rogorc
msoflioSi
saqonlis
ZiriTadma
mwarmoebelma, misi dominireba mniSvnelovnad Semcirda. magaliTad masze
modioda msoflioSi warmoebul produqciis 40%, xolo 2000-iani wlebis
dasawyisSi ki 25%. didma britaneTma dakarga upiratesoba, rogorc
SedarebiTi, ise absoluturi TvalsazrisiT. maTgan gansxvavebiT iaponiam
mexuTe adgilidan 1963 wels 5,5% wiliT, 1990-iani wlebis bolos
gadainacvla meore adgilze 20% wiliT recesiis miuxedavad.
meore mniSvnelovani maxasiaTebelia CineTSi da aRmosavleT aziis axal
industriul qveynebSi warmoebaSi dasaqmebisa da produqtiulobis zrda.
CineTSi SeiniSneba warmoebis swrafi zrda, romelmac 1970-ian wlebSi
31
saSualod Seadgina 8%, 1980-ian wlebSi – 11% da 1990-ian wlebSi – 14%.
oTxma `aziurma vefxvma~: honkongma, singapurma, samxreT koream da
taivanma ganicades Zlieri progresi, rogorc eqsportiorma qveynebma.
warmoebis zrdis ganskuTrebulad maRali done SeiniSneboda samxreT
koreaSi.
es cvlilebebi aris ekonomikis globalizaciis nawili, rac warmoadgens
transnacionaluri korporaciebis strategias, swored maTi damsaxurebaa
ekonomikis globalizacia. transnacionaluri korporaciebis mniSvneloba
mkafiod gamoCndeba, Tu maT wliur brunvas SevadarebT zogierTi qveynis
mTlian erovnul produqts. am kriteriumis mixedviT Semosavali 50
udidesi globaluri transnacionaluri korporaciisa, rogoricaa General
Motors, Ford Motor Company, General Electric, Mitsubishi, Nestle, BP, Royal Dutch Shell,
Siemens, Toyota Motor Company da sxva, aRemateba patara zomis yvelaze
naklebad ganviTarebuli qveynebis Semosavals. xolo yvelaze didi
transnacionaluri korporaciebis zoma Seesabameba iseTi qveynebis
ekonomikas, rogorebic arian: saberZneTi, irlandia, portugalia da
axali zelandia (cxrili 2.3).
cxrili: 2.3 msoflios udidesi transnacionaluri korporaciebi
32
33
aSS-s 500 udides korporaciaSi dasaqmebulia imave raodenobis ucxouri
samuSao Zala, ramdenic adgilobrivi. igive suraTia iaponiis umZlavres
korporaciebSi.
ucxouri samuSao Zalis ricxovnoba SedarebiT swrafad izrdeba yvelaze
naklebad ganviTarebul qveynebsa da gansakuTrebiT axal industriul
qveynebSi.
amJamad,
iaponuri
radioebis
ori
mesamedi
iwarmoeba
sazRvargareT, xolo televizorebis naxevari – samxreT koreasa da
aRmosavleT aziis sxva saxelmwifoebSi. amis erT-erTi ZiriTadi mizezia
axali industriuli qveynebis winsvla. samxreT koreidan eqsportirebul
eleqtronul mowyobilobaTa 90% iwarmoeba iaponuri kompaniebis
filialebis mier.
yvelaze naklebad ganviTarebuli qveynebis mTavrobebma iaf muSaxelze
transnacionaluri
korporaciebis
moTxovnebis
dasakmayofileblad
Seqmnes Tavisufali savaWro zonebi, sadac xelsayreli sainvesticio da
savaWro garemo aris Seqmnili komponentebze sabaJo gadasaxadis
gauqmebis, sawarmoo sivrcis da sawyobebis gamoyofis, gadasaxadebis 5
wlamde vadiT gauqmebis da savaluto kontrolis moxsnis Sedegad.
magaliTad resursebiT Rarib kunZul mavrikeTis Tavisufal savaWro
zonaSi 2000 wlisTvis muSaobda 500-ze meti kompania, sadac dasaqmebuli
iyo 90 000 muSa. am firmaTa didi nawili iyo ucxoelebis an ucxoelebTan
erTobliv sakuTrebaSi, daaxloebiT 250 firma CarTuli iyo teqstilisa
da tansacmlis warmoebaSi. Tavisufali savaWro zonebSi aseve mzaddeba
fexsacmlebi, saaTebi, saTamaSoebi, aseve ufro maRali Rirebulebis mqone
produqtebi: programuli uzrunvelyofa, eleqtronika, farmacevtuli
nawarmi da sagamomcemlo saqmianoba. 2000 wels am firmebidan eqsportma
gadaaWarba 1,2 miliard aSS dolars, ramac qveynis eqsportis
Rirebulebis 75% Seadgina.
msoflios
masStabiT,
mTavrobebma
upasuxes
transnacionaluri
korporaciebis mier xelSewyobil globalizaciur procesebs imiT, rom
moaxdines maTi CarTulobis intensifikacia iseT samTavrobaTaSoriso
gaerTianebebSi, rogorebic arian evrokavSiri, samxreT-dasavleT aziis
saxelmwifoTa asociacia da CrdiloeT amerikis Tavisufali vaWrobis
SeTanxmeba.
cxrili:
2.4
msoflios
udidesi
finansuri
transnacionaluri
korporaciebi
34
saerTaSoriso vaWrobis modeli
saerTaSoriso vaWrobis fundamenturi struqtura efuZneba ramdenime
savaWro bloks, msoflio vaWroba umetesad warmoebs am blokebSi. am
blokebis wevroba aris Sedegi manZilis, koloniuri urTierTobebis
memkvidreobisa da geopolitikuri aliansebis. 1950-90 wlebSi oTxi
ZiriTadi savaWro bloki dominirebda msoflioSi:
1. dasavleT evropa, ramdenime yofil koloniasTan erTad afrikaSi,
samxreT aziasa da avstralaziaSi.
2. CrdiloeT amerika, laTinuri amerikis zogierT qveyanasTan erTad.
3. yofili sabWoTa msoflio imperiis qveynebi.
35
4. iaponia, aRmosavleT aziis sxva saxelmwifoebTan da navTobis
eqsportior qveynebTan (saudis arabeTi da bahreini) erTad.
aRsaniSnavia, rom qveynebis mniSvnelovani nawili dRemde inarCunebs
avtarkias msoflio ekonomikisgan. maT ar SeaqvT didi wvlili importisa
da eqsportis nakadebSi, romlebic warmoadgenen vaWrobis geografiis
Semadgenel nawilebs. umeteswilad isini arian patara zomis yvelaze
naklebad ganviTarebul qveynebi (mag. burundi, centraluri afrikis
respublika, gambia, gvinea-bisau da samoa).
vaWrobis geografia swrafad icvleba Semdegi faqtorebis zegavleniT:
1. inovaciebi
transportis,
komunikaciebisa
da
warmoebis
teqnologiaSi.
am
inovaciebma
Seamcira
manZilis
faqtoris
mniSvneloba, romelic tradiciuli savaWro blokebis safuZvels
warmoadgenda.
2. cvlilebebi
globalur
politikaSi.
yvelaze
mniSvnelovani
cvlileba gaxldaT sabWoTa kavSiris daSla. sxva cvlilebaTagan
aRsaniSnavia evropis ekonomikuri da politikuri integracia,
CineTis sul ufro mzardi monawileoba msoflio ekonomikaSi da
aSS-s izolacionizmisgan gadaxveva.
3. sawarmoo procesis mzardi internacionalizacia da moqniloba.
ekonomikis globalizaciam warmoSva masalebis, komponentebis,
informaciisa da mza produqciis axali nakadebi. transnacionalur
korporaciebze modis msoflio vaWrobis ori mesamedi da mTliani
vaWrobis mesamedi (transnacionaluri korporaciebis vaWrobis
naxevari) xorcieldeba transnacionaluri korporaciebis Sida
bazrebze.
1990 wlidan, sabWoTa msoflio imperiis savaWro blokis daSlis Semdeg
saerTaSoriso vaWrobis struqtura gaxda tripolaruli: CrdiloeT
amerika, evrokavSiri da iaponia, aziis axal industriul qveynebTan
erTad.
tripolaruli
struqtura
efuZneba
msoflio
ekonomikis
centraluri regionebis (core regions) qveynebs. bolo 20 wlis ganmavlobaSi
msoflio vaWrobis moculoba orjer ufro swrafad gaizarda, vidre
msoflios realuri mSp (Sesabamisad 6%-iT da 3%-iT), ramac gaaRrmava
ekonomikuri
integracia
da
globaluri
urTierTdamokidebuleba.
ganviTarebadma qveynebma miaRwies vaWrobis yvelaze swrafi gafarToebis
tempebs da ufro mniSvnelovani moTamaSeebi gaxdnen msoflio vaWrobaSi.
am qveynebze modis msoflio vaWrobis mesamedi, xolo 1970-ian wlebSi
maTi wili Seadgenda mxolod meoTxeds. amJamad maTi eqsportis 40%
gankuTvnilia sxva ganviTarebadi qveynebisTvis. ganviTarebadma qveynebma
Seitanes mniSvnelovani wvlili imaSi, rom msoflio vaWrobaSi warmoebis
(manufactures) wili gaizarda.
suraTi: 2.12 msoflio vaWroba da ganviTarebadi qveynebi
36
37
mas Semdeg, rac ganviTarda warmoebis globaluri sistema, warmoebuli
saqonlis eqsporti da importi didi moculobiT xorcieldeba msoflios
umetes nawilSi. ukve aRar xdeba ise, rom ZiriTadad ganviTarebuli
qveynebi axorcieleben eqsports da ganviTarebadi qveynebi imports.
afrikuli saxelmwifoebis didi nawili TiTqmis ar monawileobs
warmoebis msoflio bazarze.
vaWrobis reorganizaciis erT-erTi mniSvnelovani aspeqtia vaWrobaSi
Zlieri damokidebuleba yvelaze naklebad ganviTarebuli qveynebisa
geografiulad
da
geopolitikurad
axlo
myof
ganviTarebul
saxelmwifoebze. magaliTad, aSS aris centraluri amerikis qveynebis
umetesobisTvis eqsportis mTavari daniSnulebis adgili da importis
ZiriTadi wyaro. igive damokidebulebaa safrangeTsa da mis yofil
koloniebs (alJiri, kamboja, kot divuari da sxva) Soris. ganviTarebuli
qveynebis ZiriTadi savaWro partniorebi ki arian sxva ganviTarebuli
saxelmwifoebi.
amgvari viTarebis erT-erTi mTavari Sedegi aris is, rom am savaWro
urTierTobebis periferiuli partniorebi Zlier arian damokidebulni
ganviTarebuli qveynebis moTxovnaze da ekonomikur klimatze. am sakiTxma
gamoxmaureba hpova `Tavisufali vaWrobis~ moZraobaSi. damokidebulebis
meore aspeqti aris qveynis saeqsporto bazis diversifikaciis xarisxi,
romlis sazomi mocemulia 2.13 suraTSi: es aris eqsportSi saqonlis
koncentraciis indeqsi (commodity concentration of exports). qveynebs, romlebsac
dabali indeqsi aqvT diversificirebuli saeqsporto baza gaaCniaT, aseTi
qveynebia: argentina, brazilia, CineTi, indoeTi da samxreT korea, iseve,
rogorc ganviTarebuli qveynebis umetesoba. radikalurad gansxvavebuli
viTarebaa yvelaze naklebad ganviTarebul qveynebSi (SemdgomSi LDC),
sadac sawarmoo seqtori sustadaa ganviTarebuli. maTi eqsporti moicavs
erT an or sasoflo-sameurneo, anda mineralur resursebs: angola, Cadi,
dominikis respublika, irani, erayi, libia, nigeria da sxva.
suraTi 2.13 saeqsporto saqonlis koncentraciis indeqsi 2003-2004ww
38
CanarTi: Tavisufali vaWrobidan samarTlian vaWrobamde
ganviTarebuli qveynebi, rogorebic arian AaSS da evrokavSiris
saxelmwifoebi miliardobiT dolaris sasoflo-sameurneo subsidiebs
uricxaven sakuTar fermerebs, maSin roca zRudaven Tavis bazarze LDCebis Raribi fermerebis xelmisawvdomobas. oqsfamma SeimuSava am ormagi
standartebis indeqsi da gamoiyena ganviTarebuli (DC) qveynebis savaWro
politikis 10 sazomi, maT Soris saSualo tarifi, tarifis odenoba
sasoflo-sameurneo importze da LDC qveynebidan importis SezRudvebi. am
indeqsis maCveneblebis mixedviT siis saTaveSi moeqcnen aSS da
evrokavSiris qveynebi, romlebic yvelaze metad mouwodeben Tavisufali
vaWrobisken, magram zRudaven LDC-ebis xelmisawvdomobas maT bazrebze.
amas daemata bolo ramdenime aTwleulSi msoflio fasebis dacema iseT
pirvelad produqtebze, rogorebicaa tropikuli sasmelebi da sakvebi
produqtebi, romlebic warmoadgenen LDC-ebis fermerebis Semosavlis
wyaros. sjerodaT ra, rom mxolod daxmareba ver moagvarebda LDC-ebSi
siRaribis problemas, oqsfamma da sxva organizaciebma SeimuSaves
Tavisufali vaWrobis modeli. mwarmoebelsa da momxmarebels Soris
alternatiuli savaWro kavSirebis gabmis mizniT maikl barat braunma
daaarsa organizaciebi: mesame msoflios sainformacio qseli (Third World
Information Network) da Twin Trading Ltd. mdgradi ganviTarebis da araTanabari
gacvlis ideebis gavleniT barat braunma Tavis wignSi `Tavisufali
vaWroba~ bevri LDC-is gauaresebul savaWro pozicias maT saeqsporto
saqonelsa da nedleulze fasebis dacemis gamo importirebuli saqonlis
fasebTan SedarebiT.
Tavisufali vaWrobis modeli aRiarebs, rom bevri mcire zomis
mwarmoebeli savaWro garigebis dadebisas araxelsayrel poziciaSia
sasaqonlo jaWvis dasawyisSi. es modeli cdilobs ganviTarebuli
qveynebis momxmareblebi pirdapir daakavSiros LDC-ebis mwarmoeblebTan
sxvadasxva saSualebiT, maT Soris grZelvadiani savaWro kontraqtebiT,
39
romlebic fermerebs sTavazoben fasebis stabilurobas. “Fairtrade Labelling
Organizations International” –ma (FLO), romelic aris 17 erovnuli leiblis
jgufis (National Labelling Group) qolga organizacia, romelic awesebs
standartebs
`feartreidis~
(Fairtrade), anu
Tavisufali
vaWrobis
markisaTvis da axdens im kooperativebis serTificirebas, romlebic am
standartebs akmayofileben. is saqoneli, romelic `feartreidis~ markas
atarebs iyideba garantirebul minimalur fasad, romelic Seicavs
socialur premias, romelsac momxmarebeli uxdis demokratiulad
organizebul kooperativs infrastruqturaSi (sakvebis gadamuSavebis
saSualebebi, skolebi da saavadmyofoebi) investirebisaTvis kooperativis
wevrTaTvis. `feartreidis~ saqoneli Seesabameba ekologiur standartebs
da Sromis saerTaSoriso organizaciis konvenciebs.
`feartreidis~ marka moicavs sxvadasxva produqcias, maT Soris: yava, Cai,
kakao, banani da Tafli. pirveli `feartreidis~ yava importirebul iqna
niderlandebSi 1973 wels gvatemalas mcire safermo kooperatividan. 2003
wels aSS-ma gadaaswro niderlandebs `feartreidis~ yavis importSi.
amJamad 230-ze meti yavis kooperativi, romlebSic gawevrianebulia 700
000-ze meti fermeri laTinuri amerikis, aziisa da afrikis 12-ze meti
qveynidan sertificirebulia FLO-s mier.
`feartreidis~ saqonlis
yovelwliuri gayidvebi orniSna ricxviT izrdeba da axla maTi
Rirebuleba erT miliard aSS dolars aWarbebs. Tumca am produqtebis
wili Seadgens 0,5-dan 5%-s yvela gayidvebisa TavianTi sasaqonlo
kategoriebis mixedviT evropaSi, aSS-sa da kanadaSi.
gevin fridelma Camoayaliba ramdenime mosazreba Tavisufali vaWrobis
qselis Sesaxeb. dekomodifikacia, Seicavs eTikuri vaWrobis Sesaxeb
cnebebs da warmoaCens Tavisufal vaWrobas, rogorc gamowvevas saqonlis
komodifikaciisTvis globaluri kapitalizmis pirobebSi. jef popke
eTikuri
vaWrobis
moZraobas
ganixilavs,
rogorc
reinkarnacias
tradiciuli marqsistuli koncefciisa, romelic gulisxmobs saqonlis
`defetiSizacias~,
raTa
gamoaSkaravdes
warmoebis
araTanabari
socialuri urTierTobebi. miuxedavad imisa, rom es midgoma konkurencias
uwevs globaluri kapitalizmis ZiriTad principebs - konkurencias,
akumulacias da mogebis maqsimizacias mas globaluri savaWro
sistemis Secvlis SezRuduli potenciali gaaCnia, radgan is mTlianad
damokidebulia ganviTarebuli qveynebis momxmarebelTaTvis globaluri
savaWro sistemis uTanasworobis gamomJRavnebaze.
yvelaze metad Tavisufali vaWrobis gavlenas asaxavs ufro zomieri
midgoma, romlis mixedviTac Raribi fermerebis daxmareba unda moxdes
arsebuli globaluri sabazro sistemis pirobebSi arasamTavrobo
organizaciebis meSveobiT. Rarib fermerTa xelSewyobis am midgomam
garkveuli Sedegi ukve gamoiRo, Tumca safrTxes warmoadgens is faqti,
rom
fermerebs
ufro
xSirad
mouxdebaT
saqmis
daWera
did
transnacionalur korporaciebTan imisaTvis, rom TavianTi produqcia
ufro
farTod
iyos
warmodgenili
ganviTarebuli
qveynebis
40
momxmareblisTvis da agreTve problemaa im komponentis
romelic siRaribis struqturul mizezs daupirispirdeboda.
nakleboba,
saerTaSoriso safinanso da biznes momsaxureba (business services)
msoflios warmoebisa da vaWrobis sivrcobriv organizacias kargad
asaxavs saerTaSoriso safinanso da biznesis momsaxureba. Cven kidev
erTxel vxvdebiT tripolarul struqturas: 21-e saukunis dasawyisSi aSSze, evrokavSirsa da iaponiaze modioda globaluri ucxouri pirdapiri
investiciebis Semodinebis sami-meoTxedi da gadinebis 85%. ganviTarebul
qveynebs Soris ucxouri pirdapiri investiciebis nakadebis proporciam
ganicada cvlilebebi ekonomikis globalizaciis pirobebSi.
1970-iani wlebis dasawyisamde aSS-is transnacionalur korporaciebze
modioda ucxouri pirdapiri investiciebis gadinebis ori mesamedi da
aqedan sami-meoTxedi mimarTuli iyo kanadisa da yvelaze ganviTarebuli
dasavleT
evropis
qveynebisken.
1990-iani
wlebisTvis
aSS-is
transnacionaluri korporaciebis wili Semcirda da Seadgina 50%, xolo
kandis, iaponiisa da germaniis ucxouri pirdapiri investiciebis
moculoba mkveTrad gaizarda. amasobaSi gamoCnda ucxouri pirdapiri
investiciebis axali, mniSvnelovani wyaro: axali industriuli qveynebis
transnacionaluri korporaciebi. hiundai, samxreT koreis gemTmSenebeli,
saavtomobilo da lojistikuri firma ufro didia vidre miSleni;
malaiziuri
navTobmompovebeli
da
mwarmoebeli
konglomerati
–
“petronasi” aris “anhauzer-buSsa” da “istman-kodakze” ufro msxvili.
investiciebis wyaroebSi cvlilebebTan erTad, moxda maTi daniSnulebis
adgilebis mixedviT proporciuli cvlilebebi. ganviTarebuli qveynebi
kvlavac izidaven maT did nawils, magram ekonomikis globalizaciis
Sedegad mniSvnelovnad gaizarda kapitaldabandebebi axal industriul
saxelmwifoebSi. LDC-ebSi investiciebis sami meoTxedi Semodis Svidi
axali industriuli qveynidan: argentina, brazilia, CineTi (hon kongis
CaTvliT), malaizia, meqsika, singapuri da samxreT korea.
meore msoflio omis Semdgom sawyis periodSi saerTaSoriso finansebis
modeli
funqcionirebda
“breton-vudsis”
1944
wlis
SeTanxmebis
Sesabamisad. am sistemaSi dominirebda aSS, fiqsirebuli gacvliTi
kursiT da aSS dolariT, rogorc konvertirebadi gacvlis arealiT
(medium of currency) da fiqsirebuli urTierTkavSiriT oqros fasTan. magram
roca aSS-is poziciebi msoflio vaWrobasa da warmoebaSi gauaresda,
sistema zewolis qveS moeqca. `Sedegad “breton-vudsis” sistema
daimsxvra. 1960-iani wlebis bolosken fiqsirebuli gacvliTi kursebi
gaqra da nebismieri erovnuli valuta gaxda konvertirebadi yvela sxva
valutaSi.
gacvliTi
kursebi
meryeobda
da
Sedegad
nebismieri
adgilobrivi
valuta
gaxda
(medium), romlis
yidva-gayidva
iyo
SesaZlebeli da aseve mogebis miReba~ (Thrift, 1989: 34).
amasobaSi, evrodolarebis (aSS dolarebi, romlebic aSS-is sazRvrebs
gareT mdebare bankebSi inaxeboda) didi masa iqna dagrovebuli, romlebic
mimoqcevaSi gaSvebul iqna 1971 wlidan, roca aSS-is mTavrobam daiwyo
41
Tavisi sabiujeto deficitis dafinanseba sakuTari valutiT da gaavso
msoflio bazari dolarebiT, riTac msoflio inflacia gamoiwvia. ori
wlis Semdeg 1973 wels evrodolaris bazari kvlav gaibera, roca
navTobis mwarmoebelma qveynebma swrafad daagroves aSS dolarebis didi
rezervebi navTobis eqsportior qveyanaTa organizaciis (opeki) mier
embargos SemoRebis Sedegad navTobze fasebis gaoTxmagebis pirobebSi.
valutebis meryeobisa da evrodolarebis didi bazris Seqmnis Sedegi
gaxda saerTaSoriso finansebis axali, ufro daxvewili sistemis Seqmna.
Sedegad, investirebis axal models mohyva ZiriTadi biznesis servisebis:
safondo birJebis, fiuCersuli bazrebis, bankebis sareklamo saagentoebis
da biznes sastumroebis
eqspansia da internacionalizacia. radgan
ganviTarebuli qveynebis konkurentunarianoba industriul warmoebaSi
Semcirda,
maTi damokidebuleba aRniSnul servisebze gaizarda
imisaTvis, rom SeiZinon ucxouri valuta da daabalanson nacionaluri
angariSebi (national accounts). saerTaSoriso finansebis am sistemam warmoSva
giganturi finansuri konglomeratebi rogorebicaa “Citigroup”, “UBS”,
“HSBC” da “Deutsche Bank”. romlebic dominireben msoflio safinanso
sistemaSi (cxrili 2.4). sabanko sferos internacionalizaciam xeli
Seuwyo “eleqtronul kolonializms”, ris gamoc didi evropuli da
amerikuli bankebi didwilad akontroleben msoflio ekonomikas.
safinanso da biznesis momsaxurebis internacionalizaciis ZiriTadi
mizezi aris udidesi zrda vaWrobaSi, warmoebis internacionalizacia da
transnacionaluri
korporaciebis
rolis
zrda.
ramdenadac
teqnologiurma progresma xeli Seuwyo msoflio vaWrobis ganviTarebas,
warmoebis internacionalizacias da transnacionaluri korporaciebis
gaCenas, imdenad telekomunikaciebsa da monacemTa damuSavebaSi winsvlam,
ganaviTara
saerTaSoriso
safinanso
da
biznesis
momsaxureba.
sateliturma sakomunikacio sistemebma da internetma SesaZlebeli gaxada
firmebis mier safinanso da biznesis momsaxurebis marTva dReSi 24
saaTis ganmavlobaSi, mTeli msoflios masStabiT.
globaluri finansuri qselis zrdam msoflio ekonomikas axali
ganzomileba SesZina. barnetisa da kavanos (1994: 17) sityvebiT: `dReSi 24
saaTis
ganmavlobaSi,
trilionobiT
dolaris
nakadebi
moZraobs
msoflios savaluto bazrebze, radgan monacemebi wamis umcires
monakveTebSi vrceldeba. am Tanxis araumetes 10% aris dakavSirebuli
saqonlisa da momsaxurebis vaWrobasTan. valutiT saerTaSoriso vaWroba
sakmaod momgebiani TamaSi gaxda~ (cxrili 2.4).
saerTaSoriso vaWroba da savalo maxe
msoflio ekonomikis struqturulma uTanasworobam gamoiwvia sagareo
valis qronikuli problema. LDC-ebis mier warmoebul pirveladi
moxmarebis saqonelTan (primary commodities) mimarTebiT moTxovnisa da
fasis elastiuroba dabalia. amgvar produqciaze moTxovna maTi ZiriTad
gasaRebis bazrebze (ganviTarebuli qveynebi) dabali tempebiT izrdeba,
miuxedavad am bazrebis Semosavlebis swrafi matebisa. am produqciis
42
Rirebulebis sagrZnobi Semcireba mxolod mcirediT gazrdis maTze
moTxovnas. amis sapirispirod, moTxovnisa da fasis elastiuroba maRalia
warmoebul saqonelze da maRali klasis (high-order) servisebze (rac
ganviTarebuli ekonomikebis specializacias warmoadgens). Sedegad,
vaWrobis
pirobebi
moqmedeben
pirveladi
moxmarebis
saqonlis
mwarmoebelTa sawinaaRmdegod. ara aqvs mniSvneloba rogori efeqtianebi
iqnebian pirveladi moxmarebis saqonlis mwarmoeblebi, an ramdenad
gamdidrdebian momxmareblebi, savaWro balansi mainc maT sawinaRmdegod
gadaixreba.
amis sapirispiro strategia SeiZleba iyos Sromis danawilebis
saerTaSoriso bazarze rolis Secvla, pirveladi moxmarebis saqonelze
specializebis magivrad diversificirebul sawarmoo bazaze gadasvla. es
strategia cnobilia, rogorc importis Canacvleba. am strategiis
ganxorcieleba sakmaod rTulia, radgan
diversificirebuli sawarmoo
bazis Seqmna didZali sawyisi kapitalis arsebobas moiTxovs, risi
dagrovebac am tipis qveynebisTvis sakmaod rTulia. erTaderTi
alternativa aris kapitalis mozidva sesxebis aRebis gziT. Tu kapitali
investirebul iqneba ekonomikuri ganviTarebis proeqtebSi, romlebic ar
moitanen saTanado Semosavals, axali valebis aReba gaxdeba saWiro,
Tavdapirveli valis momsaxurebis anda ganviTarebis axali proeqtebis
dafinansebisTvis. sindroms, romlis drosac arsebobs valebis aRebis
mudmivi saWiroeba ganviTarebis dasafinanseblad ewodeba savalo maxe.
grZelvadiani sesxebis momsaxureba did tvirTad iqca zogi qveynisTvis
(suraTi 2.14). iseT saxelmwifoebSi rogorebicaa belizi, brazilia,
burundi, ekvadori, gambia da pakistani, saqonlisa da momsaxurebis
eqsportiT miRebuli yoveli 100 dolaridan (2003-04) 30-ze meti unda
wasuliyo grZelvadiani sesxis momsaxurebaSi. yvelaze uaresi viTareba
iyo burundiSi, sadac valis momsaxureba saeqsporto Semosavlis ormesameds Seadgenda. valis problema gaRrmavda saerTaSoriso kapitalis
brunvis modelis gamo, romlis stimulireba moxda savaluto bazarze
arsebuli pirobebis cvlilebis Sedegad da ara vaWrobis geografiis
gamo. savaWro disbalansis da didi odenobis valebis gamo gazrdili
gadasaxadebisgan Tavidan aridebis mizniT LDC-ebis qveynebis mTavrobebis
adgilobriv kreditorebs Tanxebi sazRvargareT gaaqvT, amis Sedegia
kapitalis gadineba. saerTaSoriso savaluto fondis SefasebiT, 1995
wels kapitalis gadinebam yvelaze didi valebis mqone qveynebSi Seadgina
sagareo valis naxevari.
arsebobs sxva problemac. 1970-ian wlebSi msoflio monetaruli
rezervebi Tormetjer gaizarda opekis navTobdolarebisa da B”bretonvudsis” sistemis ngrevis Tanmdevi inflaciis Sedegad. saerTaSoriso
sabanko sistemaSi dagrovda navTobkompaniebis mier ganTavsebuli didi
odenobis kapitali. ganviTarebuli qveynebis bankebs gauCndaT LDC-ebis
mTavrobebisaTvis sesxebis micemis survili, romlebic kapitalis Zlier
naklebobas ganicdidnen. Sedegad valis dafarvisTvis saWiro Tanxebis
mozidva aRemateboda maT SesaZleblobebs.
43
1981 wlisTvis LDC-ebis vali Seadgenda 739 miliard aSS dolars. roca
reiganomikis
da
monetarizmis
pirobebSi
saprocento
ganakveTebi
gaizarda, daiwyo savalo krizisi. 1982 wels meqsika daimuqra sakuTar
valebze defoltis gamocxadebiT, amas ki SeiZleboda moyoloda jaWvuri
reaqcia, rac safrTxes Seuqmnida saerTaSoriso finansur stabilurobas.
ganviTarebuli qveynebis kreditorebma gaiazres, rom maT interesebSi
Sedioda ara marto saerTaSoriso finansuri stabiluroba, aramed
ganviTarebad qveynebSi jansaRi bazris arseboba da meqsikas valebis
restruqturizaciis neba darTes. am movlenaTa suraTi SemdgomSic
ramdenjerme ganmeorda.
suraTi 2.14 valis problema: valis momsaxureba, saqonlisa
momsaxurebis eqsportis Rirebulebis procentuli gamoxatulebiT
da
saerTaSoriso daxmarebis modeli
valis sakiTxs logikurad mivyavarT daxmarebis TemasTan. farTo
masStabebiT daxmarebis moZraoba daiwyo meore msoflio omis Semdeg
marSalis gegmiT, romelsac afinansebda aSS, omisgan gaCanagebuli Tavisi
evropeli mokavSireebis dasaxmareblad, romelTa ekonomikuri sisuste
komunizmis gavrcelebis saSiSroebas amZafrebda. 1950-ian da 1960-ian
wlebSi, rodesac sul ufro meti LDC iZenda damoukideblobas, daxmareba
gaxda sasareblo iaraRi dasavleTsa da sabWoTa bloks Soris civi omis
periodSi msoflios masStabiT gavlenis mosapoveblad. 1960-iani wlebis
bolodan donorebis siaSi Sevidnen ufro patara qveynebi (magaliTad:
avstria, dania da SvedeTi), romelTaTvis daxmarebis gacemis motivacia
ufro filantropiulia, vidre politikuri. daxmarebis geografiuli
44
masStabebi farTo iyo iseTi saerTaSoriso organizaciebis moRvaweobis
Sedegad, rogorebicaa saerTaSoriso savaluto fondi da msoflio banki.
daxmarebis geografias jerac Zlieri politikuri elferi aqvs. zogierTi
qveynis mier gacemuli daxmareba gamoxatavs mis lokalur politikur
miswrafebebs da koloniur kavSirebs. daxmarebebi didi britaneTidan da
safrangeTidan miemarTeba yofil afrikul koloniebSi, iaponiidan
wamosuli daxmareba ZiriTadad aziis qveynebs xmardeba, xolo opekis
qveynebi ZiriTadad exmarebian arabul qveynebs. civi omis dasasrulma da
zogierT ganviTarebul qveyanaSi sagadamxdelo balansis (balance of
payments) sirTuleebma gamoiwvia daxmarebis Semcireba
LDC-ebisTvis.
amitom ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis
(eTgo) wevri qveynebis mier gaweuli oficialuri daxmareba ganviTarebis
mizniT, 1965 wels Seadgenda maTi mep-is 0,5%-s, xolo 2006 wels daeca
0,3% mde. yvelaze ufro mkveTrad ganviTarebis daxmarebebi Seamcira aSSm, mep-is wilis 0,58% dan 0,17%mde. iaponiis mier gaweuli daxmarebebis
raodenoba arasdros aRemateboda mep-is 0,3%-s. zogierTma qveyanam,
gansakuTrebiT daniam, SvedeTma, norvegiam da niderlandebma gazardes
daxmarebebis raodenoba da gadaaciles gaeros mier dasaxuli mep-is 0,7%s. am masStabebiT gaweuli daxmareba ar SeiZleba CaiTvalos ganviTarebis
mastimulirebel da centrisa da periferiis uTanasworobis Semamcirebel
Zalad.
2.4 saerTaSoriso uTanasworobis ganmarteba
1960-iani wlebidan aSkara gaxda, rom saerTaSoriso socioekonomikuri
uTanasworoba TandaTan ufro mkveTrad gamoxatuli xdeboda. gaCnda
mravali
kritikuli
naSromi,
romlebSic
aRniSnuli
iyo,
rom
ganviTarebuli qveynebis (aSS, evropa, iaponia) warmatebuloba efuZneboda
LDC-ebis siRatakes. sxva sityvebiT, rom vTqvaT evropis da CrdiloeT
amerikis
ganviTareba
damokidebuli
iyo
LDC-ebis
permanentul
ganuviTareblobaze. araTanabari vaWrobis, samuSao Zalis eqspluataciis
da mogebis amoRebis saSualebiT ganuviTarebeli qveynebi sul ufro
metad Raribdebodnen.
andre gunder franki Tavis naSromebSi uaryofs azrs, rom CamorCeniloba
warmoadgens Tavdapirvel mdgomareobas, es mdgomareoba Seqmnilia
vaWrobis msoflio sistemaSi integraciis Sedegad, romelic
me-16
saukuneSi aRmocenda msoflio kapitalisturi sistemis saxiT. siRaribe
ar aris geografiuli izolaciis an dasavluri teqnologiebis,
kapitalisa da Rirebulebebis SezRuduli gavrcelebis mizezi. siRaribe
gamomdinareobs msoflio kapitalisturi sistemis SigniT sivrciTi
urTierTobebis bunebidan.
frenkma (1967: 146-7) daaxasiaTa msoflio metropolisi (aSS) da misi
erovnuli (aSS-s samxreTi Statebi) da ucxouri (mag.: san paulu)
satelitebi da maTi liderebi. radgan san paulu Tavis mxriv warmoadgens
erovnul metropoliss, frenkma am sistemaSi Seiyvana san paulus
45
satelitebi, provinciuli metropolisebi: resife da belu-orizonti da
aseve maTi regionuli da adgilobrivi satelitebi. saerTo jamSi frenkma
Seadgina metropoliebisa da satelitebis mTeli jaWvi msoflio
metropoliidan soflamde.
msoflio ekonomikis araTanabari struqtura saTaves iRebs me-16
saukunidan,
rodesac
evropelebma
pirvelad
daiwyes
msoflios
resursebis aTviseba didi masStabebiT. Tumca metropoliis sakuTar
satelitze monopoliuri Zalauflebis forma Seicvala (me-19 saukuneSi
industriuli kapitalizmis ganviTarebasTan da yofili koloniebis mier
politikuri
damoukideblobis
mopovebasTan
erTad),
es
sistema
(simdidris gadanacvleba satelitebidan metropoliisken) ganagrZobs
zrdis stimulirebas erTgan, sxvaTa xarjze.
frenkis midgomas SeiZleba vuwodoT “damokidebulebis Teoria”, romelic
warmoadgens
sakmaod
gavlenian
midgomas
ganviTarebisa
da
ganuviTareblobis
msoflio
modelis
asaxsnelad.
mis
Tanaxmad
ganviTareba da ganuviTarebloba erTi da imave procesis sapirispiro
mxareebs
warmoadgenen.
ganviTareba
erT
adgilas
moiTxovs
ganuviTareblobas sxvagan. damoukidebeli ganviTareba SeuZlebelia.
bolo kvlevebma ufro meti aqcenti gaakeTes sagareo damokidebulebis
mier Seqmnili politikuri da socialuri struqturis bunebaze da imaze,
Tu sagareo damokidebulebis pirdapir gavlenasTan urTierTmimarTebiT
rogor axdenen isini realuri ganviTarebis SezRudvas (sleiteri, 1992).
aSkaraa, rom ganviTarebisa da ganuviTareblobis koncefcia efuZneba
metropoliasa da satelitebs Soris mudmivi sivrcobrivi uTanasworobis
ideas. Tumca msoflio ekonomikis logika da moTxovnebi rekonstruqciis
mudmiv stadiaSia. aSS-is aRzeveba satelitidan metropoliamde, sabWoTa
kavSiris gaZliereba da dangreva, axali industriuli qveynebis gamoCena
da transnacionaluri korporaciebis mniSvnelobis zrda, yvelaferi es
ewinaaRmdegeba mudmivi sivrcobrivi uTanasworobis azrs.
daskvna
saerTaSoriso ekonomikuri diferenciaciis ZiriTadi aspeqtebis mokle
mimoxilvam warmoaCina centris da periferiis modelis dominireba.
agreTve aRsaniSnavia Semdegi:
 naxevrad periferiuli qveynebis arseboba, saSualo cxovrebis
doniT. am jgufSi Sedian sxvadasxva tipis saxelmwifoebi: resursis
eqsportiorebi, axali industriuli qveynebi, aseve CineTi, indoeTi,
evropis SedarebiT Raribi saxelmwifoebi, rogorebic arian
saberZneTi
da
portugalia,
aRmosavleT
evropis
yofili
socialisturi qveynebi da ruseTi.
 ekonomikuri ganviTarebis modelebis cvlilebebis siCqare da
intensivoba,
dakavSirebuli
transnacionaluri
korporaciebis
gavlenis Sedegad ekonomikis globalizacias.
 periferiuli qveynebis damokidebulebis xarisxi, ganpirobebuli
uTanasworobiT resursebSi, savaWro urTierTobebSi, finansuri
46
resursebisadmi
kontrolSi
xelmisawvdomobaSi
da
ekonomikuri
saqmianobis
Tavi 3. msoflio ekonomikis geografiuli dinamika
erTi TvalsazrisiT 1960-iani wlebidan saTaves iRebs axali, ufro
urTierTdamokidebuli msoflio ekonomika. kerZod, dasavleT evropisa da
aSS-is bevrma firmam daiwyo sakuTari saqmianobebis reorganizeba da
mogebis gazrda zogi saqmianobis qvekontraqtirebiT da sawarmoo
mowyobilobebis internacionalizaciiT. magram meore TvalsazrisiT, ukve
arsebobda msoflio ekonomika, romelSic mimdinareobda globalizaciis
procesebi. me-16 saukunidan dawyebuli, me-19 da me-20 saukuneebSi yvelaze
didi eqspansiiT da intensifikaciiT, msoflio ekonomika aRmocenda ufro
lokalizebuli ekonomikuri sistemebidan. radgan igi sul ufro
integrirebuli xdeba, moicavs sul ufro farTo geografiul sivrcesa
da ekonomikur saqmianobebs (resursebis mopoveba, kapitalis investireba,
nawarmiT vaWroba, momsaxurebebi da a.S.), man ganicada gadanacvlebebi
operaciebis meTodebSi da msoflios sxvadasxva regionis mniSvnelobaSi
(suraTi 3.1). farTo istoriuli konteqstis TvalsazrisiT, 1960-iani
wlebis bolos momxdari cvlilebebi warmoadgenen am evoluciuri
procesebis manifestacias.
am Tavis mizania a) Tanamedrove ekonomikis istoriuli ganviTarebis
aRwera; b) makroekonomikuri qmedebebisa da saxelmwifo regulirebis
geografiuli efeqtebis aRniSvna g) msoflio ekonomikis mimdinare
geografiuli
reorganizaciis
ZiriTadi
mizezebisa
da
Sedegebis
identificireba. Cveni mizania ekonomikuri landSaftis struqturis, aseve
msoflio ekonomikuri geografiis tendenciebis istoriuli konteqstis
monaxazis gakeTeba da ekonomikuri geografiis mniSvnelovani Teoriuli
mimarTulebis: geopolitikuri ekonomikis (saxelmwifoebis gavlena
msoflio ekonomikis funqcionirebasa da ekonomikuri saqmianobis
geografiaze) mimoxilva.
suraTi 3.1 simdidris ganawileba msoflio ekonomikaSi
47
3.1 msoflio ekonomikis istoria
gamovyofT msoflio ekonomikis eqvsi ZiriTad maxasiaTebels:
1. erTiani msoflio bazari
Tanamedrove msoflio ekonomika warmoadgens erTian msoflio bazars. am
bazris SigniT mwarmoeblebi cdiloben gayidon TavianTi nawarmi
maqsimalurad misaReb fasebSi. produqtis fasi ar aris fiqsirebuli, igi
aris mwarmoebelTa Soris bazris wilisTvis konkurenciis Sedegi. fasis
damdgeni bazrebis Camoyalibebas mravali weli dasWirda da daiwyo me-18
saukunis bolodan, roca Sroma gaxda vaWrobis sagani (saxelfaso Sroma).
swored drois am monakveTidan iwyeba mniSvnelovani xarisxobrivi
cvlilebebi msoflio ekonomikis arsSi. evropulma industrializaciam
Seqmna msoflio vaWrobis Zlieri intensifikacia da nedleulisa da
warmoebuli saqonlis kompleqsuri bazrebi. evropis gareT investiciebi
da vaWroba ufro mniSvnelovani gaxda evropis ganviTarebisaTvis 1700-iani
wlebidan.
2. saxelmwifo sistema
Tanamedrove msoflio ekonomika yovelTvis iyofoda saxelmwifoebs
Soris.
es
dayofa
izrdeboda
Tanamedrove
msoflio
ekonomikis
geografiul eqspansiasTan erTad. qveynebs SeuZliaT daicvan da
waaxalison
adgilobrivi
warmoeba
tarifebis,
savaWro
kvotebisa
(ucxouri saqonlis adgilobriv bazarze Setanis SezRudva) da safinanso
stimulebis meSveobiT. amis Sedegia konkurentuli saxelmwifo sistema,
sadac TiToeuli saxelmwifo cdilobs Tavisi ekonomika daicvas
msoflio bazris uaryofiTi gavlenisagan da amavdroulad Tavis
sasargeblod gamoiyenos igi.
konkurentuli upiratesobis misaRebad yovelTvis ar aris aucilebeli
proteqcionisturi zomebis gatareba, rogoricaa tarifis daweseba
48
konkurent
produqtze.
mravali
istoriuli
magaliTi
amtkicebs
saxelmwifos an sxva instituciebis saSuamavlo rolis mniSvnelobas,
magaliTad: aSS-is ekonomikuri ganviTarebis stimulireba me-19 saukunis
dasawyisSi arxis mSeneblobiT; iaponiis mier 1945 wlidan mrewvelobis
mravali dargobrivi bazris wrafi dapyroba; taivanis warmatebuli
Sesvla globalur mikroeleqtronul industriaSi 1980-ian wlebSi. zog
SemTxvevebSi, magaliTad safrangeTSi, kavSiri saxelmwifo politikasa da
ekonomikur ganviTarebas Soris iyo gansakuTrebiT mWidro. saxelmwifo
investiciebi gansakuTrebiT socialur infrastruqturaSi, rogoricaa
gzebi, rkinigza, skolebi, samkurnalo dawesebulebebi, iyo winapiroba
yvelaze
warmatebuli
cdebisa
msoflio
bazarze
safrangeTis
araxelsayreli poziciebis gasaumjobeseblad. erovnuli resursebis
mobilizeba xSirad sabazro Zalebis Tavisufali TamaSidan ki ar
warmoiqmneba, aramed mTavrobebis mier micemuli mimarTulebebidan da
stimulebidan.
3. sami geografiuli safexuri
Tanamedrove
msoflio
ekonomikaSi
Camoyalibda
sam
safexuriani
geografia (sur. 2.1). adreuli msoflio ekonomika Sedgeboda evropisagan
da espaneTisa da portugaliis mier kontrolirebad samxreT da
centraluri amerikisgan. dedamiwis danarCeni nawili msoflio ekonomikis
gareT iyo moqceuli. mogvianebiT msoflios danarCeni nawilic
inkorporirebul iqna vaWrobis, kolonizaciisa da imperializmis
meSveobiT. amgvarad, msoflio ekonomika daiyo centrad (Tavdapirvelad
dasavleT evropa, romelsac mogvianebiT aSS da iaponia daemata) da
periferiad. centri didwilad akontrolebs msoflio ekonomikas da
xasiaTdeba mowinave teqnologiebiT, diversificirebuli warmoebiT da
maRali saSualo SemosavlebiT. periferias axasiaTebs damokidebulebis
maRali xarisxi, primitiuli teqnologiebi, naklebad diversificirebuli
warmoeba da SedarebiT dabali saSualo Semosavlebi. araTanabari
ganviTareba globaluri masStabiT ar aris axali fenomeni da arc
msoflio ekonomikis subproduqti, is aris msoflio ekonomikis ZiriTadi
maxasiaTebeli.
miuxedavad gafarToebisa da msoflios sul ufro didi nawilis
inkorporirebisa, msoflio ekonomika ucvleli ar iyo. xdeboda
gadaadgilebebi centrsa da periferias Soris. amis dasturia aSS-isa da
iaponiis aRmasvla da espaneTisa da portugaliis dacema. mesame
geografiuli safexuri, naxevrad-periferia moicavs procesebs, romlebic
mimdinareobs msoflios garkveul nawilebSi, raTa SesaZlebeli gaxdes
gadasvla periferiidan centrSi da piriqiT. es aris zona sadac centrisa
da periferiis Sereuli procesebi mimdinareobs.
4. droebiTi modelebi da hegemonia
49
Tanamedrove msoflio ekonomikas axasiaTebs zrdisa da stagnaciis
cikluri modelebi. saxelmwifoebs SeuZliaT sargeblis miReba an
zaralis naxva ciklurobis efeqtebisgan, maTi warmoebis efeqtianobis,
komerciuli upiratesobis, metoqeTa konkurentunarianobis SezRudvis da
krizisebze reagirebis qmediTi saSualebebis xarisxis Sesabamisad.
britaneTi dominirebda msoflio ekonomikaSi kondratievis ori ciklis
ganmavlobaSi formaluri da araformaluri imperialisturi (imperiis
mSenebloba da imperiis farglebs gareT farTomasStabiani investiciebis
ganxorcieleba) strategiis meSveobiT. aSS dominirebda Semdegi ori
ciklis ganmavlobaSi, rigi saerTaSoriso ekonomikuri organizaciebis
dasponsorebiT (rogoricaa saerTaSoriso savaluto fondi (IMF),
msoflio banki, generaluri SeTanxmeba tarifebsa da vaWrobaze (GATT,)
da misi memkvidre msoflio savaWro organizacia (WTO), saerTaSoriso da
regionuli
usafrTxoebis
organizaciebi:
gaerTianebuli
erebis
organizacia (gaero, UN) da Crdilo atlantikuri xelSekrulebis
organizacia
(NATO)
meore
msoflio
omis
Semdeg
msoflioSi
kapitalizmis gavrcelebis xelSewyobis mizniT. termini hegemonia, xSirad
gamoiyeneba britaneTisa da aSS-is dominirebis dasaxasiaTeblad. es aris
rTuli
da
winaaRmdegobrivi
koncefcia
magram
ganmartebis
umetesobisTvis misaReb kriteriums warmoadgens, is rom mowinave
saxelmwifos ara mxolod uZlieresi samxedro Zalebi unda gaaCndes,
aramed sakmarisi ekonomikuri da kulturuli Zalaufleba imisaTvis, rom
daamyaros sasurveli saerTaSoriso qcevis normebi. amerikulma hegemoniam
ara mxolod Secvala hegemoniuri Zalauflebis ganmarteba, aramed
moaxdina axali institutebisa da praqtikebis, danergva. maTSi Sedian:
masobrivi
warmoeba/moxmareba
(fordizmi),
SezRuduli
saxelmwifo
keTildReobis politika, warmomadgenlobiTi demokratia dafuZnebuli
sust masobriv politikur partiebze da saxelmwifos ekonomikur
politikaze, romelic mimarTulia kerZo ekonomikuri saqmianobis
stimulirebisken.
CanarTi: talRovani ekonomikuri rxevebi (fluctuation) da sivrcobrivi
cvlileba
kapitalistur warmoebaSi SeiniSneboda ramdenime saxis sxvadasxva
amplitudis cikluri rxeva, romlebmac mniSvnelovani gavlena moaxdines
ekonomikur geografiaze. gansakuTrebiT aRsaniSnavia ori maTgani –
kondratievis cikli da kuznecis/kuznecovis cikli.
cikluri moZraobebis seriebi fasebis cvlilebis saerTo doneSi,
cnobilia rogorc kondratievis cikli, rusi ekonomistis mixedviT,
romelmac pirvelad aRmoaCina igi. fasebis da warmoebis monacemebze
dayrdnobiT cnobilia, rom me-18 saukunis bolodan msoflio ekonomikam
gaiara kondratievis oTxi (A) zrdisa da (B) stagnaciis cikli, Cven
amJamad mexuTeSi vimyofebiT. TiToeul maTgans axasiaTebda fasis zrdis
progresuli aCqareba 20 wlis manZilze, swraf inflaciur spiralTan
erTad. pikis Semdeg xdeboda fasebis kolafsi, romelic aRwevda fskers
50
ciklis dasawyisidan 50-55 wlis Semdeg (suraTi 1.2). aRniSnuli oTxi
cikli warmodgenilia miaxloebiT ricxvebSi:
I
I
(A) zrda 1780-1815
(B) stagnacia 1815-1848
II
1848-1873
(A) zrda
(B) stagnacia 1873-1895
III
(A) zrda 1895-1918
(B) stagnacia 1918-1940
IV
(A) zrda 1941-1973
(B) stagnacia 1973-1992
V
(A) zrda 1992kondratievis ciklebis garda arseboben sxvadasxva biznesis ciklebi.
isini gamoxataven kapitalisturi bazris fundamentur dinamikas, sadac
eqspansias/aRmavlobas (warmoebisa da miwodebis gazrda momxmareblis
gazrdili moTxovnebis sapasuxod) aucileblad moyveba gadaWarbebuli
warmoeba (rodesac zedmetad optimisti mwarmoeblebi da mimwodeblebi
gadaWarbebulad afaseben mowodebis zrdis dones) da Semdeg kolafsi
(Warbi warmoeba iwvevs fasebi dacemas, aqtivebis Rirebulebis Semcirebas,
pesimizms
da
investiciebis
Semcirebas).
am
ciklTagan
yvelaze
mniSvnelovania kuznecis cikli, romelic warmoadgens ekonomikuri zrdis
tempebSi
regularuli
cvlilebebis
cikls.
igi
fasdeba
iseTi
kriteriumiT rogoricaa mep erT sul mosaxleze. rogorc mocemulia 1.2
suraTze, eqspansiis 11-15 wlian fazas moyveba imave xangrZlivobis
kolafsis faza, isini qmnian msgavs eqspansia/recesiis biznesis ciklebs,
romlebic iwveven seriozul sazogadoebriv debatebs. isini zemoqmedeben
ekonomikuri ganviTarebis bevr aspeqtze, maT Soris investiciebis
moculobaze satransporto infrastruqturaSi, qalaqis mSeneblobaSi da
migraciaSi.
instituciuri TvalsazrisiT kapitalizmis organizaciuli evoluciis
ZiriTadi maxasiaTeblebi urTierTdamokidebulebaSi arian talRovan
ciklebTan. konkurentul kapitalizms gabatonebuli mdgomareoba ekava
me-18 saukunis bolos da me-19 saukuneSi. mcire industriulma firmebma,
romlebic konkurentul erovnul bazrebze saqmianobdnen, xolo sagareo
vaWroba saxelmwifos mkacr kontrols eqvemdebareboda, Caanacvla
savaWro kapitalizmi (merchant capitalism). organizebuli kapitalizmi
ganviTarda Semdgom or ciklSi. am periodSi firmebis saSualo zoma
mniSvnelovnad gaizarda, axali firmebis saqmianobam globaluri
masStabebi SeiZina, amasTanave maT SeinarCunes Zlieri regionuli baza
mSobliur qveynebSi. Semcirebuli mogeba Zlieri stimuli gaxda
globaluri
operaciebisTvis,
gansakuTrebiT
SromiTi
bazris
zemoqmedebisgan Tavisufali sawarmoebis daarsebisa da garemosdacviTi
regulaciebis gamkacrebisTvis aSS-sa da evropis zogierT qveyanaSi. 1970iani wlebidan ganviTarda dezorganizebuli kapitalizmi, rodesac
erovnuli bazrebi naklebad regulirdeba adgilobrivi firmebis mier da
erovnuli ekonomikis saxelmwifo kontroli naklebia. sawarmoTa
saSualo
zoma
Semcirda, warmoeba
globalurad gavrcelda
da
momsaxurebis industria ufro swrafad gaizarda vidre warmoebis.
51
5. inkorporacia, subordinacia da winaaRmdegoba
safrTxe msoflio ekonomikis koncefciaze fokusirebisa mdgomareobs
imaSi, rom lokaluri istoriebi dakargaven TavianT unikalurobasa da
specifiurobas. rogorc wesi msoflios mosaxleoba ewinaaRmdegeba
msoflio ekonomikaSi inkorporirebas, an adaptirebas axdens masTan,
nacvlad mTlianad damorCilebisa. msoflios sxvadasxva nawilSi
gansxvavebulad reagireben msoflio ekonomikis eqspansiaze. holma (Holl,
1986) Seadgina msoflio ekonomikis gavlenis tipologia. inkorporaciis
modelebidan igi gamoarCevs msoflio ekonomikis gareT mdebare sust
poluss (gare sivrce) da damokidebuli periferiebis Zlier poluss.
SuaSi mdebareobs sivrce sadac aris susti kontaqti (contact periferies) da
gardamavali kategoria – marginaluri periferiebi (cxrili 3.1).
procesebi, romlebic ganapirobeben qveynebis gadasvlas gare sivrcidan
damokidebul periferiebSi aseve mocemulia am cxrilSi. bazris
artikulacia (market articulation) exeba kapitalisa da produqciis nakadebis
moZraobis xasiaTs mzardi msoflio ekonomikidan im regionebisken,
romelTa aTvisebac mimdinareobs. kontinuumis sust polusze arian
msoflio ekonomikasTan sustad dakavSirebuli teritoriebi, xolo
gavlenis ZiriTadi nakadebi vrceldeba centridan periferiebisken.
kontinuumis
Zlier
polusze
gacvla
mniSvnelovania
centris
ganviTarebisTvis. miuxedavad imisa, rom gavlena orive mimarTulebiT
vrceldeba, sufTa kapitalisa da produqciis nakadi ZiriTadad
centrisken iyris Tavs.
cxrili 3.1 msoflio ekonomikis geografiuli inkorporaciis kontinuumi
kontinuumSi moZraoba ufro SemTxveviTia vidre gardauvali, tempisa da
saboloo damokidebulebis donis TvalsazrisiT. Zlier inkorporaciul
damokidebulebaze gadasvlis tempebi damokidebulia im saxelmwifos
siZliereze, romelic CarTulia eqspansiaSi da msoflio ekonomikis
52
xasiaTze mocemul droSi. magaliTad me-16 saukuneSi espaneTis eqspansiis
dros inkorporaciis done naklebi iyo vidre me-19 saukuneSi britaneTis
eqspansiis
SemTxvevaSi.
Zarcva
da
religiuri
fanatizmi
ufro
mniSvnelovani iyo espaneTisTvis vidre bazris ganviTareba. me-19
saukuneSi moxda bazris internacionalizacia britaneTis hegemoniis qveS,
roca bazrisTvis warmoebam Caanacvla saqonlis ubralo gacvla (cxrili
3.2). britaneTis ekonomika gaxda msoflio ekonomikis lokomotivi. rac
ufro konkurentuli xdeboda evropis bazari, qveynebi sul ufro metad
eswrafvodnen bazris gafarToebas msoflios sxva kuTxeebSi. britaneTis
imperia am eqspansiis mniSvnelovani nawili iyo. me-19 saukuneSi
britaneTis ekonomikis internacionalizaciam gadamwyveti roli iTamaSa
msoflios inkorporaciis tempebis zrdaSi.
6. alternatiuli adaptaciebi
saboloo jamSi, msoflios TiToeul nawils aqvs gansakuTrebuli
damokidebuleba msoflio ekonomikis evoluciis mimarT. magaliTad aSSSi didi xnis manZilze arsebobda socioekonomikuri organizaciis ori
gansxvavebuli da SeuTavsebeli modeli – plantaciuri soflis
meurneoba dafuZnebuli monur Sromaze samxreTSi da klasikuri
kapitalisturi ekonomika CrdiloeTSi – rac mxolod am qveynisTvis iyo
damaxasiaTebeli. am sistemis memkvidreobas warmoadgens samxreTis
SedarebiTi ekonomikuri CamorCeniloba da rasobrivi polarizacia. aseve
aparteiduli sistema da rasobrivi diskriminacia samxreT afrikaSi
warmoadgenda am qveynis Taviseburebas da iyo Sedegi evropelTa
dasaxlebisa da adgilobrivi mosaxleobis ekonomikuri eqspluataciisa.
saxelmwifosa da ekonomikis damokidebulebis xasiaTi mniSvnelovnad
gansxvavdeba iseT kapitalistur qveynebs Sorisac, rogorebic arian
britaneTi, italia, safrangeTi da germania. es aris
msoflio
ekonomikasTan kavSirebis istoriuli ganviTarebisa da saerTaSoriso
konkurentunarianobis SenarCunebisadmi gansxvavebuli midgomebis Sedegi.
ganviTarebis procesi mudmivad kontroldeba saxelmwifo regulaciebis
meSveobiT. amis saukeTeso magaliTia iaponia da CineTi. msoflio
ekonomikis fundamenturi principebidan gadaxvevis yvelaze mniSvnelovani
eqsperimenti iyo ekonomikuri ganviTarebis modeli, romelic Seiqmna
sabWoTa kavSirSi 1917 wlis ruseTis revoluciis Semdeg.
cxrili 3.2 msoflio ekonomikis geografiuli ganviTareba XIX saukuneSi
53
3.2 saxelmwifoebi da msoflio ekonomika
msoflio ekonomikis ganviTareba evropaSi daemTxva am regionis
saxelmwifoTa teritoriul konsolidacias da vestfaliuri sistemis
warmoqmnas. vestfaliis zaviT (1648) dasrulda ocdaaTwliani omi
evropaSi da Camoyalibda ramdenime ZiriTadi principi, romlebic dResac
didwilad
gansazRvraven
saerTaSoriso
urTierTobebis
sistemis
funqcionirebas: 1) saxelmwifoTa suverenitetis principi da politikuri
TviTgamorkvevis fundamenturi ufleba. 2) saxelmwifoTa Tanaswrobis
principi. 3) sxva saxelmwifos saSinao saqmeebSi Caurevlobis principi.
500 politikuri erTeuli iyo evropaSi 1500 wels, xolo 1900 wels sul
25 saxelmwifo. Tanamedrove saxelmwifoebi Seadgenen Tanamedrove
msoflio ekonomikis politikur struqturas. amitom msoflio ekonomikis
eqspansiis
paralelurad
xdeboda
saxelmwifoTaSoriso
(interstate)
sistemis,
rogorc
politikuri,
samxedro
da
administraciuli
organizaciis eqspansia. rodesac koloniebma miaRwies damoukidebloba
evropuli saxelmwifoebisgan, maT gaafarToves saxelmwifoebis sia
msoflioSi.
magram saxelmwifo ar aris standartizebuli erToba yvela qveynisaTvis.
masSi Sedis sakmaod gansxvavebuli institutebi (warmomadgenlobiTi
organoebi, biurokratia, policia, armia da a.S.), TiToeuli maTgani aris
qveynis istoriuli ganviTarebis produqti. saxelmwifoTa SedarebiTi
Zliereba SeiZleba ganisazRvros sam ganzomilebaSi: 1) erTmaneTTan
SedarebiT
(saxelmwifoTa
ierarqia),
2)
sakuTar
mosaxleobasTan
54
mimarTebaSi da 3) globalur msoflio ekonomikasTan mimarTebaSi. (Harris,
1986:145-69). pirvelma - saxelmwifoTa ierarqiam droTa ganmavlobaSi
mniSvnelovani cvlilebebi ganicada, magaliTad: britaneTis aRzeveba da
Semdgomi dasusteba, aseve aSS-is, iaponiisa da axali industriuli
qveynebis aRmavloba. meore – saxelmwifoTa Zalaufleba sakuTar
mosaxleobasTan
mimarTebaSi
–
uwyvetad
izrdeba
gansakuTrebiT
ganviTarebul
qveynebSi
regulaciebis,
gadasaxadebisa
da
zedamxedvelobis kuTxiT. mesame - saxelmwifoTa Zalaufleba msoflio
ekonomikis sxva aqtorebTan mimarTebaSi – mcirdeba, rac ufro viTardeba
qveyana ekonomikurad. Cven jer mesame ganzomilebas ganvixilavT.
saxelmwifoebi da msoflio ekonomikis globalizacia
msoflio ekonomikis evoluciis bolo fazaSi, romelsac ewoda
„globalizebuli
kapitalizmi“,
erovnuli
ekonomikebi
naklebad
warmoadgenen msoflio ekonomikis mTavar `samSeneblo blokebs~. moxda
transnacionaluri elementebis aRmavloba globaluri bazris zrdis
saxiT. es bazari maragdeba firmebis mier, romelTa saqmianoba naklebadaa
damokidebuli
erovnul
sazRvrebze.
warmoebaSi
am
globalurma
cvlilebam gamoiwvia pirdapiri ucxouri investiciebis mniSvnelovani
zrda da udides firmebs Soris vaWrobis, rogorc msoflio vaWrobis
yvelaze swrafad mzardi komponentis ganviTareba. magaliTad, aSS-is
importis 30-40% Sedgeba amerikuli firmebis ucxouri Svilobili
kompaniebis mier warmoebuli saqonlisgan. amrigad, transnacionaluri
korporaciebi arian msoflio vaWrobis zrdis mTavari mamoZravebeli
Zalebi. miuxedavad saxelmwifo sazRvrebis mniSvnelobis Semcirebisa
msoflio ekonomikaSi, warmoebis globalizacia moxda didwilad am
sazRvrebis
gamo.
transnacionaluri
korporaciebiis
sivrcobrivi
strategia mdgomareobs im gansxvavebebis eqspluatirebaSi, romlebic
arseboben
qveynebs
Soris
samuSao
Zalis,
sabazro
pirobebis,
regulaciuri garemos da makroekonomikuri (fiskaluri da monetaruli)
pirobebis mxriv. am gansxvavebebis gareSe firmebis survili sagareo
investiciebis ganxorcielebisa mniSvnelovnad Semcirdeboda.
Tumca, globaluri kompaniebis umetesoba mainc Zlieradaa mijaWvuli
mSobliur saxelmwifoebze. magaliTad, transnacionaluri korporaciebis
mmarTvelobaSi ucxoelTa raodenoba dabali rCeba. evropisa da
CrdiloeT amerikis kompaniebi globaluri mmarTvelobis mimarTulebiT
midian.
iaponur
kompaniebSi
ki,
`ucxoeli
direqtorebi
iseTive
iSviaTobaa, rogorc britaneli sumoistebi~ (Economist, 1993a: 69). rodesac
saerTo gayidvebis raodenoba mcirdeba, xdeba qveynebis bazrebi dacva
ucxour bazarTa xarjze. rodesac firma farTovdeba ucxoeTSi, igi
Zlierad
damokidebuli
rCeba
mSobliuri
qveynidan
momaragebaze.
antitrastuli kanonebi da nacionalizmi jerac rTuls xdis ucxouri
kompaniebis gafarToebas „StanTqmis“ (takeover) meSveobiT. sirTuleebi,
romlebsac waawydnen „British Airways“ da sxva evropuli aviakompaniebi aSS-
55
is sxvadasxva aviakompaniebTan SeerTebis mcdelobisas, warmoadgens amis
TvalnaTel magaliTs.
warmoebis globalizacia aseve asocirebulia mravali saxelmwifosa da
savaWro blokebis (magaliTad evrokavSiri) mier iseTi industriuli da
savaWro politikis SemuSavebasTan, romlebic icaven erovnul ekonomikebs
Sida investiciebis waxalisebis da ucxouri investiciebis SezRudvis
gziT. amis magaliTia „Airbus industrie“, romelic warmoadgens evropis
sxvadasxva qveynis saaviacio kompaniebis konsorciums da miznad isaxavs
konkurencia gauwios did amerikul kompaniebs, rogoricaa „boingi“. aSS
da britaneTi ekonomikuri eqspansiis unikalur magaliTs warmoadgenen.
orive qveyana atarebda proteqcionistur politikas sakuTari ekonomikis
dasacavad, axorcielebda saxelmwifo investiciebs infrastruqturaSi
(gzebi, rkinigza, skolebi, saavadmyofoebi da a.S.) da kvlevasa da
ganviTarebaSi (saxelmwifos mier universitetebis finansuri mxardaWera).
orive maTgani dgas deindustrializaciis safrTxis winaSe, romelic
ufro seriozulia vidre bevr sxva qveyanaSi. nawilobriv amis mizezia
saxelmwifos moqmedebebsa da ekonomikur zrdas Soris kavSiris
ugulebelyofa.
saerTaSoriso safinanso sistema
ufro didi mniSvneloba msoflio ekonomikaSi saxelmwifoTa gavlenis
SemcirebaSi
eniWeba
saerTaSoriso
safinanso
sistemas,
romelic
gansazRvravs vaWrobis struqturas da sainvesticio gadawyvetilebebs, es
sistema 21-e saukuneSi gacilebiT ufro integrirebulia, vidre ramdenime
aTwleulis win. kapitalis yvela forma ufro mobiluri gaxda drosa da
sivrceSi. korporatiuli da safinanso bazris gadawyvetilebebi miiReba
gacilebiT nakleb droSi vidre es cota xnis win iyo. savaluto kursi
axla SeiZleba dReSi ramdenjerme Seicvalos, gansxvavebiT 1970-ian
wlebamde periodisgan, rodesac es saSualod weliwadSi erTxel
xdeboda. dasaqmebis Sesaxeb gadawyvetilebebi miiReba yovelkvireulad, an
yovelTviurad, xolo 1970 wlamde miiReboda yovelkvartlurad (cxrili
3.2). sabanko saqme gaxda globaluri industria operaciebze da kapitalis
moZraobaze lokaluri barierebis Semcirebis gamo.
msoflio ekonomikis mamoZravebeli Zala amJamad aris kapitalis nakadebi
da ara vaWroba. pirdapiri ucxouri investiciebis umTavresi mimRebni
arian ganviTarebadi qveynebi, romlebic iRebden am investiciaTa saerTo
raodenobis 70% (2005 weli). pirdapiri ucxouri investiciebisTvis
umTavresi seqtori aris momsaxureba – 60%, aTeuli wlis win es
maCvenebeli
50%-s
Seadgenda.
warmoebis
wili
pirdapir
ucxour
investiciebSi daeca 40%-dan 1990 wels – 35%-mde dRes, pirveladi
saqonlis wili Semcirda 10%-dan 6%-mde (UNCDAT, 2004).
saxelmwifoTa politika pirdapiri ucxouri investiciebis mimarT ufro
liberaluri gaxda saxelmwifo sawarmoTa privatizebis gamo, aseve iseTi
saerTaSoriso
organizaciebis
zewolis
gamo,
rogorebic
arian
56
saerTaSoriso savaluto fondi da msoflio banki, romlebic moiTxoven
pirdapiri ucxouri investiciebis mimarT gaxsnilobas, xelsayreli
sasesxo
pirobebis
sanacvlod.
zogierTi
yvelaze
naklebad
ganviTarebuli qveynisTvis saerTaSoriso savaluto fondma da msoflio
bankma
SeimuSaves
„struqturuli
gardaqmnis“ (structural adjustment)
programebi. termini „structural adjustment“ gamoiyeneba politikis im
cvlilebebis dasaxasiaTeblad, romlebsac axorcielebs saerTaSoriso
savaluto fondi da msoflio banki ganviTarebad qveynebSi. politikis
aRniSnuli
cvlilebebi
warmoadgenen
pirobas
am
saerTaSoriso
organizaciebisgan axali sesxebis miRebisa da mimdinare sesxebze
saprocento ganakveTis Semcirebisa. es pirobebi arsebobs imisaTvis, rom
sesxi daixarjos miznobrivad. „structural adjustment“ programebi umTavresad
SemuSavebul iqna sesxis amRebi qveynebis makroekonomikuri disbalansis
Sesamcireblad. zogadad, saerTaSoriso savaluto fondisa da msoflio
bankis sesxebi gankuTvnilia ekonomikuri zrdis wasaxaliseblad da
msesxebeli qeynebis mier dagrovebuli valebis gasastumreblad. „structural
adjustment“ programebi efuZneba fiskalur da monetarul SezRudvebs,
erovnuli bazrebis deregulaciasTan da liberalizaciasTan erTad.
ekonomikurad yvelaze Zlieri qveynebic ki naklebad daculebi arian
ekonomikuri aqtivebis ucxoelTa xelSi Cagdebisagan da msoflio
safinanso bazris aramdgradobisgan. erTma mkvlevarma Tavisi wignis
qvesaTaurSi isic ki aRniSna, rom globaluri finansuri integracia
moaswavebs geografiis dasasruls (obraeni, 1992). igi gulisxmobs, rom
saxelmwifoTa unari moaxdinin sakuTari qveynis finansuri seqtoris
regulireba
TandaTanobiT
Semcirda.
Tumca,
jerac
arsebobs
mniSvnelovani instituciuri da kulturuli barierebi kapitalis
Tavisufali moZraobisTvis.
aSkaraa, rom safinanso bazrebi ufro gaxsnilia vidre 30 wlis win. es
procesi daiwyo „breton-vudsis“ sistemis (fiqsirebuli gacvliTi
kursebi, romlebic 1945-1971 wlebSi funqcionirebda) rRvevis Sedegad. am
sistemaSi
Tavisufali
vaWroba
SeuTavsebeli
iyo
regulirebad
finansebTan.
rodesac
gaizarda
Tavisufali
bazris
mniSvneloba,
aRniSnuli
sistemis
arseboba
aRar
iyo
mizanSewonili.
rwmena
saxelmwifos unarSi fiqsirebuli gacvliTi kursis SenarCunebisa (mag.:
1967 wels britaneTSi) TandaTanobiT klebulobda, radgan kapitalis
kontrols ar SeeZlo saerTaSoriso kapitalis moZraobis neitralizeba.
axali, moqnili gacvliTi kursebi ufro xelsayreli iyo didi, SedarebiT
Caketili ekonomikebisTvis, magaliTad, aSS-isa da iaponiisTvis. zogierTi
ekonomistis azriT, meryevi valutis Rirebuleba gaizarda patara, Ria
ekonomikebisTvis. am mosazrebis mixedviT Zlier cvalebadi gacvliTi
kursebi xels uSlian adgilobrivi politikis dagegmvas da amcireben
firmebis SesaZleblobebs gamoiangariSon grZelvadiani sainvesticio
mogeba. perspeqtivaSi aman SeiZleba gamoiwvios monetaruli blokebis
ganviTareba msoflios sami ZiriTadi valutis irgvliv: aSS dolari,
evro da iaponuri ieni.
57
suraTi 3.2 msoflio ekonomikis tempis zrda
TanamSromloba da damoukidebloba
gazrdili safinanso integraciis miuxedavad, calkeuli saxelmwifoebi,
an maTi dawesebulebebi (magaliTad, erovnuli banki) jerac gavlenas
axdenen saerTaSoriso safinanso bazrebze TavianTi industriuli
politikiT, sabiujeto deficitebiT da saprocento ganakveTebTan
dakavSirebuli manipulaciebiT. magram erT calkeul saxelmwifos aRar
SeuZlia srulad akontrolos mTeli sistema, an Tundac sakuTari
ekonomika. samTavrobaTaSoriso TanamSromlobasac, rogoricaa „G-8“, anu
umTavresi industriuli qveynebis (kanada, safrangeTi, germania, italia,
iaponia, ruseTi, didi britaneTi da aSS) liderebis Sexvedrebs,
yovelTvis ar SeuZlia sasurveli gavlenis moxdena valutebze,
investiciebsa
da
vaWrobaze.
miuxedavad
amisa,
formaluri
da
araformaluri TanamSromloba, ZiriTadad aSS-is dafinansebiT msoflio
ekonomikis mniSvnelovani Tvisebaa. Zlieri ekonomikis mqone qveynebi
(iaponia da germania) Tanaxmani arian amerikis liderobaze, radgan
saerTaSoriso ekonomikuri integracia xels uwyobs yvela qveynis
stabilurobas. globalur ekonomikur sistemaSi saqmianoba biznesis
keTebis mniSvnelovani nawilia.
menejmenti da mediacia
58
Tanamedrove msoflio ekonomikaSi sirTules warmoadgens erovnuli da
globaluri struqturebis Tanaarseboba da saxelmwifoTa mcdelobebi
daZlion am struqturebs Soris daZabuloba. savaWro da satarifo
politikas jerac didi mniSvneloba aqvs vaWrobisa da investiciebis
regulirebaSi. magaliTad, “gat”-isa da msoflio savaWro organizaciis
mier meore msoflio omis Semdgom periodSi gamarTuli molaparakebebis
Sedegad industriul qveynebSi tarifis ganakveTebis TandaTanobiT
Semcirebis miuxedavad, arasatarifo barierebi (qvotebi, nebayoflobiTi
savaWro SezRudvebi da a.S.) xSirad izrdeboda, rogorc wesi
adgilobrivi politikuri koaliciebis sakuTar mTavrobaze zewolis
gamo. zogierT qveyanaSi, gansakuTrebiT aSS-Si xSiri davaa gaxsnili da
SedarebiT ufro regulirebadi savaWro sistemebis momxre ekonomistebsa
da politikosebs Soris. CineTi da iaponia ar vaWroben samarTlianad,
isini bevr SezRudvebs aweseben importze, maSin, roca sargebloben sxva
qveynebis bazrebis gaxsnilobiT, maTi eqsportis mimarT.
safinanso sistemebi mniSvnelovania msoflio ekonomikis geografiisTvis,
radgan isini Suamavloben politikur sistemebsa da warmoebis globalur
sistemebs
Soris.
erovnuli
maregulirebeli
politikis
Sedegad,
erovnuli safinanso sistemebi gansxvavdebian adgilobriv industriasTan
maTi damokidebulebisa da ucxouri investiciebis mimarT gaxsnilobis
mixedviT. magaliTad, germaniis da iaponiis safinanso sistemebi mWidrod
dakavSirebulni arian mSobliur samrewvelo kompaniebTan, maSin roca
aSS-isa da britaneTis sistemebi ara mxolod damoukidebelni arian,
aramed winaaRmdegobaSic modian adgilobrivi samrewvelo industriis
interesebTan.
am
gansxvavebebs
mniSvnelovani
Sedegebi
mohyveba,
gansakuTrebiT investiciebis geografiis kuTxiT. germaniasa da iaponiaSi
finansebi da
mrewveloba
mWidrodaa erTmaneTTan dakavSirebuli.
britaneTSi
mrewvelobis
garda
arsebobs
sabanko
investiciebis
ganxorcielebis mravali sxva saSualeba, rogorc qveynis SigniT, ise mis
farglebs gareT. amavdroulad, britaneTis safinanso bazrebi ucxouri
investiciebisTvis
ufro
xelmisawvdomia,
ramac
londoni
aqcia
globalur safinanso centrad.
erovnuli safinanso sistemebi sami ganzomilebad iyofa (zismani, 1983: 69).
pirveli aris procesi, sadac danazogebi gardaiqmneba (mag.: bankebis mier)
investiciebad da mas ewodeba intermediacia; meore ganzomileba
gulisxmobs safinanso bazrebze fasebis dadgenis xasisxs dominanti
safinanso institutebisa da mTavrobebis mier da esaa marketizacia, anu
fasebis kontroli; mesame warmoadgens saxelmwifos Carevis xarisxs
safinanso sistemaSi, anu regulacia. am sami ganzomilebis kombinacia
mniSvnelovnad gansxvavdeba qveynebs Soris. aSS-isa da britaneTis
finansur sistemebSi finansuri institutebis intermediacia SedarebiT
sustia da fasebi dgindeba bazris mier, xolo saxelmwifos Careva
safinanso bazrebze SezRudulia. germania aris magaliTi safinanso
institutebis gavlenis qveS myofi kreditze dafuZnebuli (credit based)
59
safinanso
sistemis
meore
modelisa,
sadac
dominirebs
sabanko
intermediacia, fasebs gansazRvravs bazari, magram saxelmwifo da
safinanso institutebi mWidro kavSirSi imyofebian erTmaneTTan. didi
bankebi arian adgilobrivi samrewvelo firmebis ZiriTadi kreditorebi
da xSirad am firmebis mmarTvelobaSic monawileoben. da bolos,
arsebobs saxelmwifo dominaciis qveS myofi “credit based” safinanso
sistema, romlis magaliTia safrangeTi da iaponia. am SemTxvevaSi,
saxelmwifos
mWidro
kavSiri
mrewvelobasTan
(nacionalizebuli
mrewveloba safrangeTSi da kerZo mrewveloba iaponiaSi) mniSvnelovnad
zRudavs bazrebisa da safinanso institutebis avtonomias. gansakuTrebiT
iaponiaSi, safinanso sistema organizebulia ise, rom
moaxdinos
grZelvadiani
orientacia
samrewvelo
ganviTarebisken.
magaliTad,
saxelmwifos mier marTuli iaponiis safosto danazogebis sistema axdens
adgilobrivi
danazogebis
gadayvanas
samrewvelo
(industriul)
investiciebSi komerciuli bankebis meSveobiT.
politikur-instituciuri
miznebisaTvis,
erovnuli
ekonomikebi
ar
SeiZleba
Semoifarglon
mxolod
globaluri
industriis
funqcionirebisaTvis optimaluri pirobebis SeqmniT, radgan
qveynebis
sxelmwifo politika asaxavs tarifebTan da vaWrobasTan dakavSirebul
konfliqtebs sxvadasxva jgufebs da regionul interesebs Soris, xolo
erovnul ekonomikebs aqvT gansakuTrebuli roli safinanso sistemebis
ganviTarebaSi, romlebic warmoadgenen adgilobrivi firmebis mier
investirebis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebis safuZvels (cxrili 3.3).
amave
dros,
globaluri
ekonomika
mimarTulia
kerZo
biznesis
wasaxaliseblad. amisaTvis, pirveli meqanizmia integrirebuli msoflio
safinanso sistema, meore ki, `globaluri gadaadgileba (shift)~ warmoebaSi.
zogierT yvelaze naklebad ganviTarebul qveynebSi saerTaSoriso
ekonomikuri organizaciebi, rogorebicaa saerTaSoriso savaluto fondi
da msoflio banki gaxdnen imdenad gavlenianni sesxis gacemis pirobebis
dadgenis gamo, rom isini gaxdnen am qveynebis de faqto mTavrobebi.
afrikis bevr qveyanaSi `saxelmwifos internacionalizacia~ ise Sors
wavida, rom zogi eqsperti maT kvazi-saxelmwifoebs uwodebs, radgan am
qveynebs ar SeuZliaT sakuTari ekonomikis marTva Zlieri sagareo
daxmarebebis gareSe da ver sTavazoben ekonomikur sargebels sakuTar
mosaxleobas. ase rom, sakiTxavia aris, Tu ara saxelmwifo mniSvnelovani
moTamaSe mzardi globalizaciis pirobebSi.
cxrili 3.3 msoflios kapitalisturi sistemebis instituciuri da ideologiuri
baza
maxasiaTeblebi
ZiriTadi
principebi
warmoebis
amerikuli
kapitalizmi
iaponuri
kapitalizmi
evropuli
socialuri
bazari
britanuli
kapitalizmi
kapitali
Sroma
partnioroba
kapitali
60
dominanti
faqtori
sazogadoebrivi
tradicia
centralizacia
dadgenili fasiT
bazarze
damokidebuleba
miwodebasTan
damokidebuleba
saSualo
maRali
maRali
dabali
dabali
maRali
saSualo
dabali
saSualo
saSualo
maRali
maRali
Sori;
fasze
damokidebu
li
nawilobrivi;
dacva
maRali
axlo;
mtkice
biurokratia;
gegmiuri
Sori;
fasze
damokidebul
Zalian maRali
maRali
dabali
maRali
saSualo
maRali
anonimuri,
daculi
personaluri;
erTguli
neitraluri;
marketized
sabanko sistema
mowinave;
marketized
regionuli;
safondo birJa
mniSvnelovan
i
maRali
tradiciuli
regulirebuli
koncentrirebuli
umniSvnelo
biurokratiu
li;
erTguli
tradiciuli
regulirebul
i
regionuli
umniSvnelo
dabali
saSualo
maRali
dabali
maRali
maRali
dabali
maRali
dabali
saSualo
saSualo
dapirispirebuli
didi
kooperatiuli
mcire
kooperatiul
i
saSualo
dapirispirebuli
didi
maRali
dabali
saSualo
saSualo
saSualo
seqtoruli
maRali
firmebis
mixedviT
dabali
maRali
mrewvelobebi
s mixedviT
maRali
dabali
profesiuli
bazris wili;
stabiluri
samuSao
adgilebi
bazris wili;
Sesruleba
mogeba
industriuli
jgufebi
privatizaciis
masStabebi
safinanso
sistema
bazris
struqtura
Semosavlebis
done
Sromis bazari
samuSao adgilis
garantia
samuSao Zalis
mobiluroba
samuSao
Zala/menejmenti
xelfasis
diferenciali
samuSao Zalis
denadoba
kvalifikacia
profkavSirebis
struqtura
siZliere
firma
ZiriTadi mizani
dabali
mogeba
mowinave;
marketized
centralizebuli
mniSvnelovani
dabali
61
top menejeris
roli
socialuri
xarjebi
socialuri
dacvis sistema
ZiriTadi
principi
avtokratul
i
dabali
konsensusi
konsensusi
dabali
maRali
liberaluri
korporati-uli
Sereuli
universaluri
transferebi
saarsebo
saSualebebis
testireba/Semowm
eba
ganaTlebis
safexurebi
kerZo
keTildReoba
(private welfare)
saxelmwifo
politika
saxelmwifos
roli
dabali
saSualo
korporatiuli; social
demokratiul
i
maRali
maRali
saSualo
dabali
saSualo
maRali
saSualo
saSualo
maRali
maRali
saSualo
dabali
saSualo
SezRuduli;
dapirispirebuli
Ria
mcire
eqstensiuri;
kooperati-uli
Zlieri
naklebad Ria
maRali
naklebad Ria
maRali
Zlieri;
dapirispirebuli
Ria
ar arsebobs
dabali
dabali
maRali
saSualo
vaWrobis Riaoba
industriuli
politika
saSemosavlo
gadasaxadis
ganakveTi
avtokratuli;
ierarqia
saSualo
saSualo
saxelmwifoebi da msoflio ekonomikis geografia
saxelmwifoebis mniSvneloba msoflio ekonomikaSi gamoixateba ramdenime
gziT: pirvelia - saxelmwifoTa maorganizabeli da mamobilizirebeli
roli axal industriul qveynebSi; meore - uwyveti geopolitikuri
metoqeoba
ganviTarebul,
industriul
qveynebs
Soris;
mesame
makroekonomikuri politika, romelsac warmarTaven mTavrobebi da
centraluri
bankebi,
maTi
ekonomikebis
stabilizebisa
da
reorganizebisTvis; meoTxe - mTavrobebis mniSvneloba maT teritoriaze
socialuri da politikuri wesrigis damyarebaSi da mexuTe - dabali
rgolis teritoriuli erTeulebis mmarTvelobebis survili, rom
ekonomikuri saqmianobebi maTi iurisdiqciis farglebSi SeinarCunon.
62
1. axali industriuli qveynebi
SedarebiT did, axal industriul qveynebSi saxelmwifo mniSvnelovan
rols TamaSobs ekonomikaSi. magaliTad, samxreT koreaSi mTavroba
saxelmwifo
danazogebs
nacionalizebuli
bankebis
depozitebSi
anTavsebda, riTac akontrolebda qveynis sainvesticio resursebis or
mesameds misi yvelaze swrafi ekonomikuri zrdis periodSi, 1970-iani
wlebis bolos. saxelmwifo aZlevda investiciebs sasurvel mimarTulebas
diferencirebuli saprocento ganakveTebisa da martivi kreditebis
pirobebis meSveobiT. samxreT koreuli eqsportis eqspansia - ekonomikuri
zrdis mTavari xelSemwyobi Zala, efuZneboda importisgan dacul
ekonomikur sistemas.
samxreT koreis da sxva axali industriuli qveynebis (mag.: taivani)
ganviTareba mxolod bazris damsaxureba ar aris. memarjvene da
memarcxene
ekonomistebi
cdebian,
roca
ignorirebas
ukeTeben
saxelmwifos rols ekonomikuri zrdisaTvis aucilebeli resursebis
organizebasa
da
mobilizebaSi.
Tumca,
yvela
qveyanas
ar
aqvs
instituciuri
fundamenti
da
resursebi
ekonomikuri
zrdis
wasaxaliseblad. samxreT koreisa da taivanis gadamwyveti upiratesoba
iyo
maTi
eTnikuri
erTgvarovneba,
iaponuri
kolonializmisgan
datovebuli satransporto infrastruqtura, miwis reformis istoria da
civi omis dros aSS-is investiciebi, CineTisa da sabWoTa kavSiris
Sesakaveblad. bevr sxva SemTxvevaSi eTnikuri dapirispirebebisa da
korufciis gamo saxelmwifo barierad iqca ekonomikuri ganviTarebisTvis.
amis magaliTebia: zairi, zimbabve, somali da afrikis bevri sxva qveyana,
argentina da venesuela laTinur amerikaSi, Sri lanka da filipinebi
aziaSi.
2. saxelmwifoebi da geopolitikuri metoqeoba
msoflios ganviTarebul nawilSi saxelmwifoebi ar avlenen gaqrobis
niSnebs. ekonomikuri restruqturizaciis pirobebSi, ramac gavlena iqonia
bevr industrializebul ekonomikaze bolo 20 wlis ganmavlobaSi,
SeiniSneba metoqeobis gaRrmaveba bevr qveyanas Soris vaWrobasTan,
monetarul da sagareo politikasTan dakavSirebiT. aSS-is mTavrobebi
iyeneben dolaris devalvaciasa da revalvacias, raTa daicvan aSS-is
ekonomika sagareo konkurenciisa da importis SeRwevadobis (import
penetration) uaryofiTi gavlenisgan. es xdeba sxva valutebisa da qveynebis
xarjze, gansakuTrebiT iaponiis da dasavleT evropis.
es aris mniSvnelovani magaliTi imisa, Tu rogor iyeneben uZlieresi
saxelmwifoebi fiskalur da monetarul politikas sxva qveynebis
ekonomikis
xarjze.
sakuTari
sazRvrebis
SigniT
maT
SeuZliaT
waaxalison an Seanelon restruqturizaciis procesebi, romlebic
ganpirobebulia msoflio ekonomikaSi mimdinare cvlilebebiT. aSS-Si
1950-ian da 1960-ian wlebSi Tavdacvis xarjebma da gareubnebis zrdis
mastimulirebelma binaTmSeneblobisa da satransporto politikam xeli
Seuwyo erovnul bazrebze orientirebuli fordistuli firmebis (mag.:
63
saavtomobilo warmoebaSi) ganviTarebas. amave periodSi, iaponiaSi
saerTaSoriso
vaWrobisa
da
mrewvelobis
saministrom
gamoiyena
industriuli
„sasicocxlo
ciklis“
modeli,
raTa
investiciebi
waremarTa axali mrewvelobebisken, rodesac `Zveli~ mrewvelobebi
miaRwevdnen saTanado ganviTarebis dones. sxva qveynebs naklebad
pirdapiri samrewvelo politika hqondaT, xSir SemTxvevebSi isini
saxelmwifo sakuTrebaSi myofi mrewvelobebis (mag.: eleqtroenergetika
da foladis warmoeba) meSveobiT axali mrewvelobebis stimulirebas da
warmoebis stabilizebas axdendnen. aSS-Si, 1980-ian wlebSi saxelmwifo
fokusirebas
akeTebda
Tavdacvis
xarjebsa
da
axal
safinanso
momsaxurebebze (romelTa stimulireba xdeboda bankebis da sxva
safinanso institutebis deregulaciis gziT). 1980-iani wlebis dasawyisSi
federaluri biujetis deficitma waaxalisa safinanso momsaxurebis
industria ucxouri investiciebis mozidvis saWiroebiT. samxedro
danaxarjebis zrda gamarTlebuli iyo usafrTxoebis TvalsazrisiT,
radgan amerikisa da misi mokavSireebisTvis arsebobda safrTxe
gansxvavebuli politikur-ekonomikuri wyobis mqone sabWoTa kavSirisgan,
romlis daSlas moyva samxedro danaxarjebis Semcireba da civi omis
safrTxeebis
mospoba,
rasac
efuZneboda
germaniisa
da
iaponiis
politikuri kavSiri aSS-Tan. globaluri terorizmis safrTxe da
birTvuli iaraRis gavrceleba iseT qveynebSi, rogorebic arian irani,
pakistani da CrdiloeT korea, SeiZleba gaxdes mizezi aSS-is mier
samrewvelo politikisadmi axali midgomebis SemuSavebisa da mokavSireTa
(gansakuTrebiT germania da iaponia) SenarCunebis axali saSualebis
povnisa.
3. makroekonomikuri politikis SemuSaveba
saerTaSoriso
finansuri
integraciisa
da
safinanso
bazrebis
ganviTarebas mohyva centraluri bankebis politikuri Zalauflebis zrda
(federaluri rezervi aSS-Si, evropis centraluri banki germaniaSi,
inglisis banki, iaponiis banki). radgan centralurma bankebma did
finansur bazrebze, SeinarCunes adgilobrivi da globaluri bazrebis
pirobebze zemoqmedebis unari saprocento ganakveTebisa da fulis
miwodebis manipulirebiT. centraluri bankebi sxvadasxva qveynebSi
sxvadasxvagvarad funqcionireben da eqvemdebarebian gare gavlenebisa da
adgilobrivi institucionaluri politikuri garemos zemoqmedebebs.
magaliTad, sadac centraluri banki politikurad damoukidebelia da
kavSiri mrewvelobasa da finansebs Soris sustia, rogorc es aSS-ia,
centraluri banki renties (rentier) funqciebs Seasrulebs, SemzRudavi
monetaruli politikiT, romelic sargebels moutans bankebsa da sxva
safinanso interesebs. sadac centraluri banki damoukidebelia, magram
kavSiri mrewvelobasa da finansebs Soris Zlieria, rogorc es evrozonis
bevr qveyanaSia (germania, safrangeTi, italia da a.S.) centraluri banki
cdilobs mTlianad bizness moutanos sargebeli imgvari politikis
64
arCeviT, romelic damokidebulia samuSao Zalis gavlenebze. evros
SemoRebamde da evropis centraluri bankis daarsebamde, germaniis
bundesbankma prioriteti mianiWa fasebis stabilurobis SenarCunebas
inflaciasTan brZolis gziT. 1970-ian wlebamde am strategiam imaze meti
ekonomikuri zrda gamoiwvia, vidre sxvagvari politikis arCevis
SemTxvevaSi
iqneboda.
mkacri
monetaruli
politikis
gatareba
damokidebulia
inflaciis
mimarT
sazogadoebis
SiSze
(rac
gamomdinareobs 1920-iani da 1940-iani wlebis Sua periodis Zlier
inflaciasTan dakavSirebuli koleqtiuri mexsierebidan). dabolos, sadac
centraluri banki mTavrobis nawilia da mrewvelobasa da finansebs
Soris Zlieri kavSiria, magaliTad SvedeTSi, centraluri bankis
politika eqspansionisturia da inflaciuri.
4.mTavroba da xalxi
korporatiuli keTildReobis sistemebi, romlebic bevr saxelmwifoSi,
organizebuli kapitalizmis pirobebSi ganviTardnen, axla safrTxis qveS
arian yvela am qveyanaSi. saxelmwifo jerac mniSvnelovan rols TamaSobs
industrializebul samyaroSi da mis farglebs gareT (CineTi da
indoeTi), magram reiganis administraciam aSS-Si da tetCeris mTavrobam
britaneTSi 1980-ian wlebSi popularizeba gauwies mosazrebas, rom
socialur momsaxurebaze saxelmwifo danaxarjebi tvirTad awveba
ekonomikas
im
gadasaxadebis
gamo,
romlebic
aucilebelia
maT
dasafinanseblad. saboloo jamSi, moxda
gadaxveva
egalitaruli
liberalizmidan neoliberalizmis Tavisufali bazris doqtrinisken.
neoliberaluri paradigma vrceldeba globalurad. ganviTarebuli
qveynebi amJamad fiskalur krizisSi imyofebian, rac Cveulebrivi
mdgomareobaa danarCen msoflioSi, radgan moTxovnebi resursebze
izrdeba (mosaxleobis dabereba, siRaribis zrda da sxva) maTi
dakmayofilebis SesaZleblobebi (mag.: maRalanazRaurebadi samuSao
adgilebis da Semosavlebis dakargva tradiciul samrewvelo seqtorSi)
mcirdeba. Tumca saxelmwifoebi industrilizebul samyaroSi mainc
rCebian sakuTar teritoriaze socialuri da politikuri wesrigis
damcvel yvelaze mniSvnelovan agentebad. isini gansxvavdebian mxolod
Carevis xarisxiT, rac ganisazRvreba kanonmdeblobiT, programebis
raodenobiT, saxelmwifo dawesebulebebis sididiT da dasaqmebulTa
raodenobiTa da aqtiurobiT. saerTo jamSi, saxelmwifos Carevis xarisxi
moqalaqeTa cxovrebaSi ar mcirdeba.
CanarTi: neoliberalizmi
keinsianizmis uunaroba gamklaveboda ekonomikur kriziss, romelic
gamoiwvia opekis mier navTobze fasebis uecarma gaoTxmagebam 1973 wels,
aseve WarbdagrovebiT (overaccumulation) kriziss da samrewvelo warmoebis
globalizacias, gza gauxsna radikalurad gansxvavebul politikas da
daiwyo egalitaruli liberalizmidan (romelic 1930-iani wlebidan
65
ZiriTad saxelmwifo politikad iTvleboda ganviTarebul qveynebSi,
magaliTad aSS-sa da britaneTSi) gadaxvevis procesi. rogorc sabazro
Cavardnis idea iqca Zlier argumentad ideologiuri gadaxvevisTvis
klasikuri liberalizmidan egalitaruli liberalizmisken 1930-ian
wlebSi, aseve saxelmwifos Cavardnis ideam misca biZgi egalitaruli
liberalizmis politikis avtoritetulobis dacemas 1970-iani wlebis Sua
periodidan. am Teoriis mixedviT, saxelmwifo araefqturia, gaberili
biurokratia da zedmeti egulaciebi aferxebs ekonomikur ganviTarebas,
xolo socialuri da garemos dacviTi politika zRudavs saerTaSoriso
konkurentunarianobas.
Sedegad egalitaruli liberalizmi daCrdila
neoloberalizmma, romelic warmoadgens klasikuri liberalizmis
ideebTan
seleqtiur
dabrunebas.
gazrdilma
gadasaxadebma
(deindustrializaciiT
gamowveuli
danakargebis
dasafinanseblad),
umuSevrobam da qalaqis centraluri nawilis degradirebam/inner city declinema gamoiwvia imedgacrueba yvelaze mdidar gadamxdelebs Soris,
romlebsac meti Semosavali undodaT, TavianTi gazrdili moTxovnebis
dasakmayofileblad.
saxelmwifo
danaxarjebze
gazrdilma
wnexma
gamoiwvia saxelmwifo momsaxurebis, sazogadoebrivi saqonlis da
infrastruqturis xarisxis gauareseba, ramac kidev gazarda zewola
momxmareblebze.
keinsianisturi ekonomikuri politika da gadanawilebis programebi
saerTaSoriso konkurentunarianobis damabrkolebel faqtorad CaiTvala.
SromiTi bazris moqniloba iqca wamyvan koncefciad.
1990-iani wlebis Sua xanebidan neoloberalizmi iqca wamyvan ekonomikur
ideologiad. jemi pekma da adam tikelma (2002) es procesi aRweres,
rogorc „rollback“ neoloberalizmisa
da „rollout“ neoliberalizmis
kombinacia. „rollback“ neoloberalizmi niSnavs finansebisa da mrewvelobis
deregulacias;
socialuri
sacxovreblebis
programebis
gauqmebas;
sazogadoebrivi sakuTrebis privatizacias; gadamanawilebeli socialuri
programebis,
centraluri
da
adgilobrivi
xelisuflebebis
mediatoruli da maregulirebeli funqciebis, profkavSirebis gavlenis
SezRudvas
da
investiciebis
Semcirebas
gzebis,
xidebisa
da
sazogadoebrivi sargeblobis obieqtebis infrastruqturaSi. „rollout“
neoloberalizmi
gulisxmobs
Sromis
uflebis
(right
to
work)
kanonmdeblobis arsebobas, saxelmwifo-kerZo partniorobis Seqmnas,
socialuri uzrunvelyofis sistemis (workfare) moTxovnebis SemuSavebas,
kerZo sakuTrebis dacvas, Tavisufali savaWro zonebis daarsebas da
sazogadoebrivi servisebis privatizacias.
mTavari mizani aris centraluri xelisuflebis moculobis Semcireba da
adgilobrivi xelisuflebebis gadaqceva ufro biznesisken orientirebul
erTeulebad
maTi
Semosavlebisa
da
xarjebis
TvalsazrisiT.
neoliberalizmis momxreebi miiCneven, rom Tavisufali bazari idealur
pirobebs qmnis ara mxolod ekonomikis ganviTarebisTvis, aramed
politikuri da socialuri procesebisTvis. Tumca aRsaniSnavia, rom
66
Tavisufalma bazrebma gazardes
qveynebs Soris, aseve maT SigniT.
ekonomikuri
uTanasworoba
rogorc
5. adgilobrivi xelisuflebebi da ekonomikuri ganviTareba
zogierT qveyanaSi adgilobriv xelisuflebebs gaaCniaT ekonomikuri
saqmianobis damoukidebloba, xolo biznes klimati gansxvavebulia
regionebis
mixedviT.
magaliTad,
aSS-is
CrdiloeTis
StatebSi
(ilinoisidan niu iorkamde teritoria, sadac aSS-is warmoebis ZiriTadi
nawili iyo koncentrirebuli 1880-dan 1960-ian wlebamde) dawesebulia
maRali saSemosavlo gadasaxadi da sazogadoebrivi saqonlisa da
momsaxurebis (saxelmwifo ganaTleba, socialuri servisebi da sxva)
SedarebiT didi moculoba, samxreTisa da dasavleTis StatebTan
SedarebiT.
aseT
pirobebSi
sxvadasxva
regionSi
calkeuli
warmoebebisTvis iqmneba sxvadasxva biznes garemo.
mravali Stati cdilobs biznesebis mozidvas sagadasaxado SeRavaTebiTa
da subsidiebiT. aSS-is bevr Stats aqvs ofisebi evropisa da aziis
qveynebSi, raTa moizidos ucxouri invsticiebi, agreTve isini cdiloben
sxva Statebidanac gadmoibiron firmebi da sawarmoebi. aman xeli Seuwyo
qveyanaSi warmoebis decentralizacias. erovnuli ekonomikis zrdaSi
Setanili wvlili am SemTxvevaSi umniSvneloa. evrokavSiris konkurenciis
politika mdgomareobs amgvari usargeblo (zero-sum) konkurenciis
SezRudvaSi iseTi saxelmwifo SeRavaTebis SezRudvis gziT, rogorebicaa
grantebi da subsidiebi kerZo kompaniebisTvis. adgilobrivi samuSao
Zalis gadamzadeba ganaTlebisa da treningebis saSualebiT da amiT
SedarebiT Semosavliani mrewvelobebis mozidva ufro momgebiania
adgilobrivi ekonomikis ganviTarebisTvis.
daskvna
saxelmwifoebis mxridan ekonomikis politikuri regulirebis xerxebs
fundamenturi mniSvneloba aqvs ekonomikis evoluciis gagebisTvis.
globalur ekonomikur sivrceSi saxelmwifoebi arian Sida da gare
transaqciebis
makontroleblebi
da
ara
monopolistebi
sakuTar
teritoriaze, erovnul biznesebTan koordinaciiT.
bevri saxelmwifo Zalzed didia imisaTvis, rom Seqmnas socialuri
identoba da realuri erovnuli interesebi. es gamoixateba bevr qveyanaSi
erovnul institutebsa da politikis SemuSavebasTan dakavSirebiT
nacionaluri konsensusis miRwevis sirTuleSi. magaliTad omisSemdgomi
konsensusi socialuri saxelmwifos Sesaxeb safrTxis qveS dadga
evropasa da aSS-Si.
meores mxriv, mravali ekonomikuri miznebisTvis, saxelmwifoebi Zalzed
patarebi arian geografiuli TvalsazrisiT. isini warmoadgenen sabazro
seqtorebs
konkurentul,
integrirebul
da
urTierTdamokidebul
msoflio ekonomikaSi.
67
ekonomikuri Zalaufleba aRar aris mxolod calkeul saxelmwifoTa
xelSi. msoflio vaWrobis zrda, transnacionaluri korporaciebis
saqmianoba, msoflio safinanso sistemis globalizacia, globaluri
warmoeba da regionuli savaWro blokebi: evrokavSiri da CrdiloeT
amerikis Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba (NAFTA) mianiSnebs axali
globaluri
msoflio
wesrigis
dadgomisken,
romlis
mimarTac
saxelmwifoebma unda moaxdinon adaptireba.
saxelmwifo ukve naklebad gansazRvravs sazogadoebisa da ekonomikis
xasiaTs. arTanabarma ekonomikurma ganviTarebam qveynebs Soris da maT
SigniT, moaxdina ekonomikuri interesebisa da politikuri identobis
gadafaseba
erovnul
da
regionul
doneebze.
ekonomikurma
restruqturizaciam da globalizaciam pirdapir daakavSira qveynebis
calkeuli regionebi globalur bazarTan. msoflioSi amJamad, didi
teritoriuli erTeulis farglebSi yofnis gziT konkurenciisgan Tavis
dacvis naklebi SesaZlebloba arsebobs, vidre es aqamde iyo. rodesac
saxelmwifos farglebs SigniT sxvadasxva regions aqvs sxvadasxva
moxmarebis sagnebi vaWrobaSi, savaWro partniorebi, msoflio bazarze
konkurentunarianobis
xarisxi,
savaWro
politikaze
erovnuli
konsensusis SesaZlebloba sagrZnoblad mcirdeba. saxelmwifoTaSorisi
gaerTianebebis
(mag.:
evrokavSiris)
mniSvnelobisa
da
erovnul
regulaciebze globaluri bazrebis gavlenis zrdam ganapiroba axali
politikuri
identobis
Camoyalibeba
da
Zvelis
gacocxleba,
gansakuTrebiT eTnikurad da kulturulad dayofil sazogadoebebSi. am
konteqstSi, msoflioSi nacionalisturi da separatistuli moZraobebis
gaZliereba aRar aris gasakviri. axali politikuri regulaciebi dabal
doneze unda Tanaarsebobdes ufro Zvel regulaciebTan SedarebiT maRal
doneze. orive am doneze unda moxdes adaptireba globaluri
urTierTdamokidebulebis gavlenebTan.
3.3 bazarze xelmisawvdomoba da axali msoflio ekonomikis regionuli
mamoZravebeli Zalebi
idea,
rom
msoflio
ekonomikaSi
mimdinareobs
fundamenturi
reorganizacia, farTodaa aRiarebuli. Tumca es ar niSnavs imas, rom
arsebobs Tanxmoba imis Taobaze Tu rogor, an ratom xdeba ase. Tanxmoba
miRweulia mxolod im mosazrebaSi, rom msoflio ekonomika Sedis
moqnili warmoebis fazaSi, sadac biznes operaciebi xorcieldeba
ZiriTadad transnacionaluri korporaciebis
meSveobiT, romlebic
formalurad
Tu
araformalurad
dakavSirebulni
arian
sxva
organizaciebis qselebTan – firmebi, mTavrobebi, sazogadoebebi. am
procesis paradoqsi mdgomareobs imaSi, rom rodesac aRniSnuli qseli
uzrunvelyofs politikuri sazRvrebis gadalaxvas koncentrirebuli
biznes-organizaciebis
meSveobiT,
is
aseve
aZlevs
konkurentuli
upiratesobis mqone regionebs warmoebis decentralizaciis saSualebas.
amave dros qselebi sxvadasxva formebs iReben sxvadasxva seqtorsa da
68
teritoriebze. zogi qseli Sedgeba didi centraluri korporaciisgan da
geografiulad dafantuli subkontraqtorebisa da mokavSire (allied)
firmebisgan (mag.: mravali samSeneblo firma), sxvani warmoadgenen
firmebis klasters (jgufebs) maRalteqnologiur regionebSi (mag.:
„silikonis
veli“
kaliforniaSi
da
„Silicon Fen“
kembrijSi)
an
specializebul samrewvelo regionebs, rogorebicaa emilia-romania da
toskana (e.w. `mesame italia~, centraluri da CrdiloeT italiis nawili,
sadac ekonomikuri zrda efuZneba patara firmebis klasters, romlebic
specializebulni arian erTsa da imave mrewvelobis dargSi: xelsawyoebi,
fexsacmlebi, qsovilebi). es teritoriebi ar arian garesamyarosgan
izolirebulebi. isini dakavSirebulni arian socialuri kavSirebiT da im
sargebliT,
romelic
miiReba
Sromis
teritoriuli
danawilebiT
(saqmianobebis danawileba teritoriebis mixedviT), an gare (external)
masStabis ekonomiiT (sargebeli, romelic warmoiSoba msgavsi an
Semavsebeli saqonlis mwarmoeblis erTad TavmoyriT). marTalia, msgavsi
mWidro kavSirebis umravlesoba arsebobs evropaSi, CrdiloeT amerikasa
da aRmosavleT aziaSi, msoflio ekonomikis globalizacia jerac ar
Sexebia msoflios yvela nawils.
erT-erTi mizezi didi, vertikalurad integrirebuli
da erovnul
ekonomikasTan mWidrod dakavSirebuli firmebidan, warmoebisa da
finansebis globalur qselze gadasvlisa, iyo udidesi korporaciebis
produqtiulobisa da mogebis Semcireba 1965-dan 1980 wlebSi. es
daRmasvla
ufro
ganpirobebuli
iyo
produqtiulobis
vardniT
(aRWurvilobisa da resursebis gamoyenebis efeqturoba) vidre Sromis
Rirebulebis zrdiT. Tumca, garkveuli drois periodSi zogierT qvyanaSi
(mag.: aSS) xdeboda mogebis zrda 1980-iani wlebis meore naxevridan, risi
ZiriTadi mizezi iyo xelfasebis da sxva SromiTi SeRavaTebis Semcireba
da ara investiciebi, an axali teqnologiebis (mag.: kompiuterebis)
danergva. es aseve asaxavs 1970-iani wlebidan udidesi amerikuli firmebis
globaluri Semotrialebis Sedegebs.
mrewvelobam
yvela
industrializebul
saxelmwifoSi
ganicada
produqtiulobisa
da
momgebianobis
krizisi
1970-iani
wlebis
dasawyisidan. am krizisis Sedegad gaCnda operaciebis racionalizaciis
da Semcirebebis survili, aseve relokaciisa da diversifikaciis
strategiebis gamoyenebiT investorebisTvis mogebis gazrdis saWiroeba.
amas
Sedegad
moyva
axali
teqnologiebis
swrafi
gavrceleba.
gansakuTrebuli
mniSvneloba
hqonda
axal
satransporto
da
sakomunikacio teqnologiebs (konteinerizacia, faqsi, eleqtronuli
fosta da sxva), romlebmac SesaZlebeli gaxades fizikuri aqtivebis,
komponentebis,
saboloo
produqtis,
momsaxurebisa
da
safinanso
kapitalis ufro swrafi moZraoba.
msoflio
ekonomikis
gaxsnilobas
vaWrobisa
da
ekonomikisTvis
safuZvlad udevs uZlieresi qveynebis, gansakuTrebiT aSS-is Zalisxmeva.
am procesebis mizezi iyo: a) am qveynebis calkeuli firmebis biznes
interesebi, romlebic mdgomareobda sakuTari saqmianobis globalur
69
masStabebSi gadayvanis gziT maTi problemebis gadaWraSi; b) ideologia
(gansakuTrebiT Zlieri iyo aSS-Si), romlis Tanaxmad Tavisufali
ekonomikis aSeneba unda gamxdariyo sabWoTa kavSirisa da misi
satelitebis Caketili ekonomikis alternativa.
fordizmis `gamofitva~ daemTxva msoflio ekonomikuri procesebis sxva
cvlilebebs: „breton-vudsis sistemis“ mier dawesebuli fiqsirebuli
gacvliTi kursebis kolafsi 1971 wels; opekis mier navTobze fasebis
momateba 1973-sa da 1979 wlebSi da msoflio savalo (world debt) krizisi,
gamowveuli mevaleTa (iseTi naxevrad periferiuli qveynebi, rogorebic
arian meqsika da brazilia) uunarobiT daebrunebinaT valebi, romelTa
wyaro
iyo
navTobis
mwarmoebelTa
mier
msoflio
ekonomikaSi
ganTavsebuli navTobdolarebi.
Tanamedrove msoflio ekonomikaSi saxelmwifoebi axdenen vaWrobisa da
investiciebis regulaciebis sul ufro metad standartizebas, raTa
Sromis saerTaSoriso danawilebis procesSi xelsayreli poziciebi
daikavon, xolo firmebi warmoadgenen teritoriuli niSniT gaerTianebul
sawarmoo sistemebs, romlebic firmebis, mTavrobebisa da sazogadoebrivi
qselebisa da aliansebis meSveobiT arian dakavSirebulni erTmaneTTan.
bazarze xelmisawvdomobis reJimi
globalizaciis pirobebSi firmebi cdiloben sargebeli naxon SedarebiT
upiratesobaSi, romelic calkeul qveynebs gaaCniaT mrewvelobis
sxvadasxva dargSi da miiRon SeuzRudavi xelmisawvdomoba maT
samomxmareblo bazarze. xolo saxelmwifoebi cdiloben kapitalis da
maRalkvalificiuri
kadrebis
garedan
mozidvas,
raTa
gazardon
dasaqmebis done, SeiZinon codna ucxoeli partniorebisgan da zogadad,
gazardon Tavisi firmebis globaluri konkurentunarianoba. am ori
faqtoris kombinaciam warmoqmna msoflio vaWrobisa da investiciebisTvis
bazarze xelmisawvdomobis reJimi. es Zirs uTxris Tavisufali vaWrobis
reJims, romelic dominirebda mTavar industriul kapitalistur qveynebs
Soris meore msoflio omis Semdgom periodSi. misi adgili daikava
reJimma, sadac vaWrobisa da investiciebis maregulirebeli wesebi
vaWrobis
SedarebiT
viwro
sferoebidan
gavrcelda
firmebis
organizaciisa da saqmianobis farTo speqtrze.
arsebobs bazarze xelmisawvdomobis sistemis eqvsi sveti:
cxrili 3.4 msoflio vaWrobis Zveli da axali svetebi
Tavisufali
vaWrobis
Zveli svetebi
1. samrewvelo
reJimis Bazris xelmisawvdomobis
axali svetebi
organizaciis
1. samrewvelo
reJimis
organizaciis
70
2.
3.
4.
5.
6.
amerikuli modeli
mmarTvelobis
calkeuli
sistemebi
saqoneli
da
momsaxureba
adgilobrivi moxmarebisTvis
universaluri
wesebi,
rogorc norma
saqonlis
Tavisufali
moZraoba
erovnuli
SedarebiTi
upiratesoba
2.
3.
4.
5.
6.
hibriduli modeli
Sida
politikis
internacionalizacia
momsaxurebis
globalizacia,
saqonelsa
da
momsaxurebas
Soris zRvaris waSla
specialuri
kanonebis
raodenobis zrda
investiciebis
vaWrobasTan
Tanasworoba da integrireba
regionuli
da
globaluri
upiratesoba
pirveli sveti warmoadgens gadaxvevas, saerTaSoriso molaparakebebSi
mrewvelobis organizaciis amerikuli modelis dominirebidan, hibriduli
modelisken sadac naklebi mniSvneloba eniWeba saxelmwifosa da
mrewvelobis mWidro kavSirs da firmebs Soris urTierTTanamSromlobisa
da aliansebis waxalisebas, rogorc qveynebs Soris ise qveynis SigniT. am
axal modelSi ucxour firmebs aqvT ufleba ganaxorcielon saqmianoba
erovnuli bazris umetes segmentSi, garda im seqtorebisa, romlebic
mxolod adgilobrivi firmebisTvisaa gamoyofili.
meore sveti moicavs saxelmwifoTa Soris urTierTTanamSromlobis
xarisxis zrdasa da globaluri wesebis miRebas, romlebic aregulireben
vaWrobas, investiciebsa da finansebs. aseve mniSvnelovani roli eniWebaT
saxelmwifoTaSoriso da saerTaSoriso organizaciebs (mag.: evrokavSiris
evropis komisia da msoflio savaWro organizacia). es ori procesi xels
uwyobs regulaciebs Soris zRvaris waSlas (blurring of lines of regulations
between issue areas) (rogorebicaa vaWroba da pirdapiri ucxouri
investiciebi) da globaluri samarTlebrivi normebis SeRwevas erovnul
sakanonmdeblo praqtikaSi (mag.: saerTaSoriso finansuri angariSgebis
standartebi (IAS) SemuSavebuli saerTaSoriso finansuri angariSgebis
standartebis sabWos mier, an ekonomikuri TanamSromlobisa da
ganviTarebis
organizaciis
mier
SemuSavebuli
korporatiuli
mmarTvelobis principebi).
mesame sveti efuZneba momsaxurebiT vaWrobis zrdas da msoflio
ekonomikaSi momsaxurebis (sabanko saqme, dazRveva, transportireba,
iuridiuli da sareklamo momsaxureba) mniSvnelobis momatebas. amis erTi
mizezia maRalteqnologiuri produqtebis (kompiuterebi, komerciuli
TviTmfrinavebi da sxva) warmoebis xarjebSi momsaxurebis maRali wili.
programuli uzrunvelyofis momsaxurebam, romelic esaWiroebaT amgvar
produqtebs gamoiwvia biznes-momsaxurebebis swrafi zrda. meore mizezi
mdgomareobs imaSi, rom mwarmoeblebi moiTxoven maRali xarisxis
momsaxurebas, misaReb fasebSi. isini mimarTaven ucxoel mimwodeblebs, Tu
adgilobriv mimwodeblebTan SeTanxmebas ver miaRwies. sabanko saqmem da
71
satelefono industriam ganicades internacionalizaciis mkveTri zrda,
rodesac mwarmoeblebma mimarTes aratradiciul, ofSorul mimwodeblebs.
meoTxe sveti, saerTaSoriso molaparakebebi vaWrobasa da investiciebze
axla ufro metad orientirebulia dargobriv da specializirebul
mimarTulebaze. erTi, saerTo wesi aRar ergeba yvela SemTxvevas. axali
regulaciebis umravlesoba warmoadgens mocemuli momentis („ad-hoc“)
wesebs.
bolo ori sveti exeba bazris xelmisawvdmobis reJimis wesebs. mexuTe,
dakavSirebulia vaWrobisa da investiciebis erTnair mniSvnelobasTan,
risi umTavresi mizezia transnacionaluri korporaciebis saqmianoba
mimarTuli pirdapiri ucxouri investiciebis uprecendento zrdisken.
adgilobrivma wesebma imis Taobaze Tu, ra moculobis dasrulebuli
produqti unda iwarmoebodes qveyanaSi da firmebis aliansebTan
dakavSirebiT
samarTliani
konkurenciis
problemebma
gamoiwvia
industriuli qveynebis mTavrobebis mier ucxouri sainvesticio nakadebis
regulirebis gamkacreba. `SesaZleblobebis gaTanabreba~ warmoqmnis
urTierTzewolas
saxelmwifoebs
Soris
regulaciebis
Tundac
miaxloebuli
erTgvarovnebis
misaRwevad
(mag.:
monopoliuri
da
antitrastuli darRvevebis SemTxvevaSi).
bolo, meeqvse sveti gulisxmobs nawili firmebis mier prioritetebis
Secvlas sakuTar qveyanaSi konkurentuli upiratesobis mopovebis
miznidan globaluri, msoflio-regionaluri konkurentuli upiratesobis
miRwevis survilisken. es procesi asaxavs mravali kompaniis midrekilebas
multinacionalurobisken, romelic ganixileba, rogorc saSualeba
aqtivebis diversifikaciisa, bazarze xelmisawvdomobis gazrdisa da
masStabis ekonomiis miRwevisa.
warmoebis saSualebebis sxvadasxva qveyanaSi ganTavseba SeiZleba
xelsayreli aRmoCndes. pirdapiri ucxouri investiciebi sami faqtoris
Sedegs warmoadgenen: 1) upiratesobebi, romlebic aqvT ucxour firmebs
maTi teqnologiebisa da sabazro Zalauflebis gamo (sakuTrebis
upiratesobebi). 2) kvlevisa da ganviTarebidan, aseve sxva investiciebidan
mogebis miRebis saWiroeba, warmoebisa da marketingis kontrolze ufro
meti aqcentis gakeTebiT, vidre ucxouri firmebis licenzirebaze (bazris
internalizacia). 3) konkretul ucxour qveyanaSi xelsayreli pirobebi
bazris sididis da moTxovnebis, warmoebis danaxarjebis moculobis,
savaWro
barierebis
mxriv
(adgilmdebareobiTi/teritoriuli
upiratesobebi).
biznes ekonomistebi xazs usvamen pirvel ors, xolo ekonomikuri
geografebi mesame faqtors aniWeben upiratesobas. geografebi iyeneben
produqciis
„sasicicxlo
ciklis“
models
calkeuli
sawarmoo
procesebis ucxoeTSi gadatanis tendenciis asaxsnelad. Tavis sawyis
formaSi am ideas ar hqonda teritoriuli datvirTva. igi exeboda im
etapebs, romelsac konkretuli produqti gadis: Tavdapirvelad is aris
siaxle, Semdeg etapze xdeba misi masobrivi warmoeba da bolos igi
xmarebidan gamodis. vernonma (1966) produqtis sasicicxlo cikls
72
daumata teritoriuli komponenti. misi azriT, rogorc icvleba moTxovna
produqtze mis `daberebasTan~ erTad, aseve icvleba teritoriuli
moTxovnebi. masobriv warmoebaSi Sromis intensiuroba gacilebiT
maRalia vidre warmoebis adreul etapebze. amitom, roca produqti Sedis
sasicocxlo ciklis aRniSnul fazaSi, momgebianobis TvalsazrisiT
mizanSewonilia warmoebis gadatana im adgilas, sadac ufro iafi
muSaxelia. importisa da eqsportis modelebic aseve funqcionireben.
sur. 3.3 produqciis „sasicicxlo ciklis“ modeli da misi gavlena aSS-s
warmoebasa da vaWrobaze
es modeli kritikis sagani xdeba, rodesac gamoiyeneba ise, rom yuradReba
ar eqceva sxvadasxva seqtoris iseT specifiur sawarmoo moTxovnebs,
rogorebicaa Sromis nayofierebaze, rogorc masobrivi warmoebis erTerT maxasiaTebelze gadaWarbebuli aqcentirebis gakeTeba; masobrivi
warmoebis
avtomatizaciis
mniSvneloba;
naklebi
yuradReba
mza
produqciaze da sxvadasxva qveynebSi maregulirebeli faqtoris (mag.:
tarifebi da importis sxva saxis SezRudvebi) rolis ugulebelyofa
warmoebis saSualebebis moZraobis waxalisebaSi (es bolo faqtori aris
erT-erTi ZiriTadi mizezi imisa, Tu ratom gaitanes iaponurma
saavtomobilo firmebma Tavisi warmoebis nawili aSS-sa da britaneTSi).
globaluri ekonomikis kompleqsurobis gamo ar arsebobs firmebis
teritoriuli qcevis erTiani modeli. transportirebisa da komunikaciis
axalma teqnologiebma Seqmnes xelsayreli garemo, sadac firmebs
SeuZliaT
moaxdinon
mrewvelobisa
da
pirveladi
warmoebis
decentralizacia
da
amave
dros
centralizebuli
kontrolis
SenarCuneba (mag.: kompiuterebi, telekomunikaciebi, sahaero transporti).
axla
ukve
arsebobs
intensiuri
urTierTqmedebis
SesaZlebloba
geografiuli mdebareobis miuxedavad. es maniSnebelia regionuli
specializaciis dasasrulisa.
73
transnacionaluri
strategiebis
ganviTareba
ar
moiTxovs
Zveli
strategiebis gauqmebas.
iseTi amerikuli firmebi, rogorebic arian „koka-kola“, „makdonaldsi“
da „disnei“ iyvnen liderebi `sazRvrebs gareSe msoflios~ ideis
gavrcelebaSi. firmebi mixvdnen, rom maT SeuZliaT gazardon mogeba, Tu
gamoiyeneben ekonomikuri sistemis SesaZleblobebsa (economies of scope) da
koordinacias
(kompleqsuroba
da
menejeruli
unaris
gamoyeneba
mravalferovani produqciis sawarmoeblad) imisaTvis, rom warmatebiT
gauwion konkurencia adgilobriv mwarmoeblebs, romlebsac upiratesoba
aqvT masStabis ekonomiaSi da adgilobriv kavSirebSi. magram es SeiZleba
moxdes mxolod im SemTxvevaSi, Tu ucxouri bazrebi Ria iqneba
konkurenciisTvis.
CanarTi:
reJimi
naxevargamtarebis
mrewveloba
da
bazarze
xelmisawvdomobis
naxevargamtarebi
arian
eleqtronuli
teqnologiebis
mTavari
komponentebi. eleqtronuli teqnologiebi imyofebian centrSi im
sainformacio revoluciisa, romelmac SesaZlebeli gaxada msoflio
ekonomikis
transformacia
da
ganviTareba
1970-iani
wlebidan.
naxevargamtarebis biznesma ganaxorciela 250 miliardi aSS dolaris
Rirebulebis transaqciebi 2006 wels. 1980-iani wlebis dasawyisidan
1990-iani wlebis bolos momxdar krizisamde (risi mizezic nawilobriv
iyo aziis finansuri krizisi da iaponiis gaWianurebuli recesia)
msoflio bazari yovelwliurad 15%-iT izrdeboda. naxevargamtarebis 30%
eqvemdebareba eqsports, amitom mizanSewonilia, rom am produqtis
magaliTze moxdes bazarze xelmisawvdomobis reJimis funqcionirebis
axsna. 1980-ian wlebSi naxevargamtarebis iaponielma mwarmoeblebma
daipyres msoflio bazari, riTac daasustes amerikeli mwarmoeblebi da
daemuqrnen evropis isedac sust mrewvelobas. 2005 wels 50 umdidresi
naxevargamtarebis
mwarmoeblidan
23
amerikuli
iyo.
http://en.wikipedia.org/wiki/Semiconductor_industry. - reitingi firmebis.
naxevargamtarebis warmoeba daiwyo aSS-Si, sadac igi rCeba mrewvelobis
ZiriTad dargad da Seadgens globaluri sawarmoo simZlavreTa
(manufacturing capacity) 65%-s. 2006 wlis bolosTvis aSS-s firmebis wilma
msoflio bazarze Seadgina 46%, aqedan gayidvebis sami-meoTxedi Sedga
aSS-s bazris gareT. aSS-is naxevargamtarebis mrewvelobaSi dasawmebulia
230 000 adamiani, kapitalis Rirebuleba Seadgens 13 miliard aSS dolars,
xolo kvlevisa da ganviTarebis investiciebis Rirebuleba – 18 miliard
aSS dolars.
iaponiis
saerTaSoriso
vaWrobisa
da
mrewvelobis
saministrom
prioriteti mianiWa naxevargamtarebs da miznad daisaxa globaluri
bazris mniSvnelovani segmentis mopoveba. iaponiis warmateba iyo didi
74
kompaniebis
da
maTi
Svilobili
firmebis
(„keirecus“
sistema)
urTierTqmedeba saxelmwifos samrewvelo politikasTan. iaponur firmebs
hqondaT
kapitalTan
Tavisufali
xelmisawvdomoba.
saxelmwifom
waaxalisa saSinao konkurencia globalur bazarze ukeTesi Sedegis
misaRwevad. aqedan warmoiSva axali midgoma naxevargamtarebiT msoflio
vaWrobaSi. Tavapirvelad, aSS-sa da iaponias Soris daido SeTanxmebebi
(1986 da 1991 wlebSi), romlebmac iaponuri bazari gaxsnes aSS-is
firmebisTvis. Semdeg, iaponurma, evropulma da amerikulma firmebma
Seqmnes ramdenime saerTaSoriso korporatiuli aliansi. amrigad,
imisaTvis,
rom
moxdes
kvlevisa
da
ganviTarebis
Rirebulebis
prognozireba, firmebi erTiandebian aliansebSi, raTa Seqmnan saerTo,
globaluri infrastruqtura axali Taobis teqnologiebisTvis.
aRniSnuli procesis
saerTo Sedegi, warmoadgens vaWrobisa
da
investiciebis bazarze xelmisawvdomobis reJimis saukeTeso magaliTs.
naxevargamtarebis mrewveloba aris iaponuri, evropuli da amerikuli
modelebis hibridi (pirveli sveti, 3.4 cxrilSi). saerTaSoriso
SeTanxmebebi warmoadgenen mrewvelobis regulirebis ZiriTad wyaros
(meore sveti). aparaturisa (hardware) da programuli uzrunvelyofis
(software) erTmaneTTan Sereva arTulebs imis gansazRvras, Tu sad
mTavrdeba produqti da sad iwyeba momsaxureba. Tumca aSkaraa, rom orive
es
elementi
aucilebelia
msoflio
bazarze
produqtis
konkurentunarianobisTvis (mesame sveti). 1986 wlidan specialurma
samrewvelo kanonmdeblobam TandaTanobiT Caanacvla zogadi normebi
(sveti 4). adre, naxevargamtarebis bazarze iyo mcire raodenobis
pirdapiri ucxouri investiciebi, axla arsebobs firmebis aliansebis
didi saerTaSoriso qselebi. naxevargamtarebis mwarmoebelma firmebma
globaluri masStabi SeiZines maTi organizaciisa da bazrebis Ziebis
kuTxiT (mexuTe sveti). firmebi cdiloben upiratesoba moipovon msoflio
bazarze (meeqvse sveti).
sawarmoo qselebi da regionuli mamoZravebeli Zalebi
biznesis
TvalsazrisiT,
bazarze
xelmisawvdomobis
reJimisgan
gamowveuli konkurenciis SezRudvis sapasuxod, aucilebelia meti
moqnilobis miRweva teqnologiuri cvlilebebis, SromiTi urTierTobebis
reorganizebisa da sxva firmebTan kavSirebis gabmis gziT.
am
ukanasknelma saSualebam meti mniSvneloba SeiZina, rasac ramdenime
mizeze aqvs: pirvelia, didi firmebis survili Seamciron samuSao Zala da
sxva
firmebs
gadaunawilon
sxvadasxva
saqmianoba.
vertikaluri
dezintegraciis am procesiT SeiZleba xarjebis dazogva, Tu moxdeba
profkavSirSi gaerTianebuli samuSao Zalis Canacvleba gaerTianebis
gareSe myofi muSaxeliT. meore mizezi aris ucxour bazrebze SeRwevis
mcdelobebi sxva firmebTan TanamSromlobis gziT (mag.: erToblivi
sawarmos Seqmna „toiotasa“ da „jeneral motorsis“ mier). warmoebis
qselebze aqcentebis gakeTeba warmoaCens investiciebsa da warmoebaSi
75
geografiuli
gadanacvlebis
mniSvnelobas,
konkurentuli
garemos
mimarT,
romelic
xelmisawvdomobis reJimis SemoRebis gamo.
rogorc
pasuxs
im
Camoyalibda
bazarze
sawarmoo qselebi
firmebs Soris arsebobs oTxi tipis qseli. pirveli tipis qseli iqmneba
xelobaze dafuZnebul warmoebaSi (craft based industries). es mrewvelobebi
organizebulni arian ufro proeqtebis farglebSi, vidre firmebis
irgvliv. mSeneblobaSi, gamomcemlobaSi, xmis Camwer da kinoindustriaSi,
arqiteqturasa
da
programul
uzrunvelyofaSi
firmebis
mier
daqiravebul maRalkvalificiur muSaxels Tavisuflad SeuZlia sakuTari
codnis gaziareba firmis farglebs gareTac. Sedegad, aRniSnuli
industriebi erTiandebian klasterebad, raTa sargebeli miiRon gare
ekonomikuri sistemebisgan (external economies). external economies Seicavs iseT
faqtorebs, rogorebicaa kvalificiuri samuSao Zala, mimwodebelTa
farTo qseli, maRali donis ganaTlebisa da treningis programebis
organizeba da rac mTavaria sawarmoo kapitalze (venture capital)
xelmisawvdomoba. aseve aRsaniSnavia Semdegi faqtorebi: inovaciebisadmi
mentaluri mzadyofna, tolerantoba warumateblobis mimarT, Sida
reinvesticiebi, urTierTTanamSromloba, dawinaureba
damsaxurebebis
mixedviT da axali biznesebisadmi gaxsniloba.
qselis meore tipi moicavs samrewvelo raionebis patara firmebs,
magaliTad
e.w.
`mesame
italiis~
raionebi.
isini
warmoadgenen
mwarmoebelTa Sida integrirebul qselebs, sadac sxvadasxva firmebi
warmoebis sxvavasxva procesze arian specializebulni da konkurencias
uweven erTmaneTs axali proeqtebisTvis. isini eyrdnobian gare (external)
masStabis ekonomikas warmoebaSi (erToblivi warmoeba, adgilobrivi
xelisuflebidan
dafinanseba,
xelobis
tradiciebi,
kvalificiuri
muSaxeli da sxva) da arasavaWro urTierTdamokidebulebebs – socialur
da institucionalur TanamSromlobas da firmebs Soris yoveldRiuri
urTierTobebis Sesaxeb socialur normebs.
mesame tipis qseli aris aglomerirebul, did firmebze dafuZnebuli
sawarmoo sistemebi, rogoricaa “toiota” da mimwodebelTa rgoli,
Semokrebili qalaq toiotas irgvliv (iaponia), “boingi” da misi
mimwodeblebi qalaq takomas irgvliv (aSS) da “fiati” da misi
mimwodeblebi
turinis
irgvliv
(italia).
zogierT
SemTxvevaSi
mimwodeblebi
ganapirobebdnen
didi
firmebis
warmoqmnas,
sxva
SemTxvevebSi ki, Tavad didi firmebi afinansebdnen mimwodeblebs. 1970-iani
wlebidan mTavari procesi, romelic xels uwyobda amgvari qselebis
Seqmnas, iyo didi firmebis vertikaluri dezintegracia. axla did
firmebs SeuZliaT miaRwion moqnilobis maRal dones warmoebis zogierTi
aspeqtis (romelsac firmebi adre Tavad asulebdnen) qvekontraqtorebze
gadacemis gziT. maRali teqnologiebis samrewvelo kompleqss silikonis vels gaaCnia rogorc pirveli, klasikuri tipis samrewvelo
76
regionis, ise mesame, aglomerirebul, did firmebze dafuZnebuli
sawarmoo sistemebis Tvisebebi.
meoTxe tipis qseli warmoadgens firmebs Soris strategiul aliansebs.
es gaxlavT bazarze xelmisawvdomobis reJimis erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani inovacia, gansakuTrebiT saerTaSoriso konkurentebis
strategiul aliansebSi gaerTianebis masStabebis TvalsazrisiT. am
SemTxvevaSi `TiToeul partniors am kavSirSi Semoaqvs sakuTari
teqnologiebi, finansuri SesaZleblobebi, saxelmwifo maregulirebel
organoebTan kavSirebi da sakuTari jgufi patara, mimwodebeli
firmebisa~ (harisoni, 1994: 138). amiT TiToeuli maTgani iZens meoris
codnasa da kavSirebs, msoflio bazarze Tavisi produqciis wilis
gasazrdelad. am aliansebis logikuri Sedegi unda iyos Serwyma, an
STanTqma erTi pertniorisa meoris mier, magram zogierTi qveynis kanoni
zRudavs amgvar qmedebebs (mag.: amerikis da iaponiis kanonebi zRudaven
ucxoelTa mier adgilobrivi firmebis SeZenas), am SemTxvevaSi yvelaze
ukeT moqniloba miiRweva aliansebis Seqmnis da ara Serwymis gziT.
Sromis axali saerTaSoriso danawileba
biznesis organizaciis Secvlili Tvisebebisa da masTan dakavSirebul
warmoebis ekonomikaSi mimdinare cvlilebebis axali ganmartebebi
fokusirebas axdendnen Sromis axal saerTaSoriso danawilebaze. am
Tvalsazrisis mixedviT didi transnacionaluri korporaciebi qmnian
axal globalur ekonomikur geografias. am ideis erT-erTi avtori,
stiven haimeri (Stephen Hymer, 1972:114), Tvlida, rom transnacionaluri
korporaciebi `Seqmnian Sromis ierarqiul danawilebas geografiul
regionebs Soris, firmebs Soris Sromis vertikaluri danawilebis
Sesabamisad.
amas
moyveba
gadawyvetilebis
mimRebi
organoebis
centralizeba ganviTarebuli qveynebis ramdenime qalaqSi, romlebic
garemoculi iqnebian regionuli qve-dedaqalaqebiT, xolo danarCeni
msoflio dabali donis saqmianobiTa da SemosavlebiT Semoifargleba~.
amitomac iTvleboda, rom Sromis axali saerTaSoriso danawileba
asaxavda did firmebSi Sromis ierarqiul socialur danawilebas.
haimeris
azriT,
viTardeboda
mWidro
teritoriul/sivrciTi
urTierTobebi (space-process relationships) (cxrili 3.5), sadac kontroli da
operaciuli saqmianoba firmis SigniT mTlianad gaiyofoda.
cxrili: 3.5 “haimeris stereotipi”, sadac teritoriuli urTierTobebi
iRebs A -B - C formas.
77
logikidan gamomdinare, metropolias
(msoflio qalaqi)
SeuZlia
funqciebis ierarqiis yvela doneze dominireba, maSinac ki, Tu mas
davumatebT saerTaSoriso operaciebs. qselebis ganviTarebam garkveuli
areuloba Seitana Sromis axali saerTaSoriso danawilebis ideaSi.
warmoebis qselebis meSveobiT SeiZleboda Seqmniliyo imaze ufro rTuli
warmoebis geografia, vidre amas winaswarmetyvelebda haimeris martivi
ierarqia. didma firmebma Secvales maTi Sida struqtura da sagareo
urTierTobebi ise, rom amiT sakuTari Sida ierarqia moSlis winaSe
daayenes.
ase,
rom
analogiebi
Sida
(organizaciuli)
da
gare
(geografiuli) ierarqiebs Soris axla uadgilod Cans.
pirdapiri ucxouri investiciebis mkveTrma zrdam bolo 35 wlis
manZilze moicva centraluri da ara centrsa da periferia/naxevrad
periferias
Soris
nakadebi.
ganviTarebuli
qveynebi
warmoadgenen
pirdapiri ucxouri investiciebis ZiriTadi daniSnulebis adgils
(globaluri nakadebis sami-meoTxedi). kompaniebis saerTaSoriso STanTqma
da Serwyma, iseve rogorc strategiuli aliansebi warmoadgenen
pirdapiri ucxouri investiciebis mTavar mamoZravebel Zalas da es
procesebic ganviTarebul qveynebSi viTardeba. es aris imis maniSnebeli,
Tu ra didi mniSvneloba SeiZina bazris xelmisawvdomobam iafi
muSaxelis ZebnasTan SedarebiT. mimwodebelTa saqmianoba, aliansebi da
momsaxurebis xarisxi, iseve rogorc tarifebis da sxva savaWro
barierebis Tavidan acileba ubiZgeben amerikul firmebs evropul
firmebTan daaxloebisken da piriqiT. periferiebSi warmoebis gadatana
samuSao Zalis Rirebulebis Sesamcireblad, naklebmniSvnelovania saerTo
investiciebis TvalsazrisiT.
warmoebis qselebis geografia
msoflio ekonomikis geografiis centrSi, bazarze xelmisawvdomobis
reJimis pirobebSi arsebobs kompromisis (tradeoffs) problema firmebis
klasterebis xarjebsa da sargeblianobas da saerTaSoriso ekonomikuri
transaqciebis ganmxorcielebeli firmebis xarjebsa da sargeblianobas
78
Soris.
pirveli
gulisxmobs
xarjebis
dazogvas
mimwodeblebTan,
qvekontraqtorebTan,
konkurentebTan
da
specializebul
samuSao
ZalasTan teritoriuli siaxloviT. meore gulisxmobs warmoebis
danaxarjebs,
romlebic
warmoiqmneba
saerTaSoriso
ekonomikuri
transaqciebis ganxorcielebisTvis aucilebeli manZilis daZlevis
Sedegad.
cxrili 3.6-Si asaxulia am kompromisebis (tradeoffs) SesaZlo scenarebi:
1. pirvel scenarSi firmebi cdilobed ipovon teritoriebi sadac
warmoebis xarjebi dabalia. am SemTxvevaSi firmebs ar aqvT klasterebad
gaerTianebis
stimuli.
es
scenari
ufro
Seefereba
resursebze
dafuZnebul
mrewvelobebs,
agreTve
resursebze
damokidebul
mrewvelobebs, sabiTumo da sacalo vaWrobebs (sadac transportis
xarjebi da momxmareblebTan pirdapiri kavSiri erT-erTi gadamwyvetia
teritoriuli gadawyvetilebebis misaRebad). amis Sedegia teritoriuli
modelebi, romlebic axlo kavSirSi arian resursebisa da mosaxleobis
ganawilebasTan. am SemTxvevaSi viTareba, romelSic firmebi imyofebian ar
aris iseTi rogoric adre iyo, radgan saerTaSoriso transportisa da
komunikaciebis
Rirebuleba
mniSvnelovnad
daeca
me-20
saukunis
ganmavlobaSi. 1930-2000 wlebSi transportis realuri (inflaciis
gaTvaliswinebiT) Rirebuleba Semcirda ori mesamediT (suraTi 3.4).
suraTi: 3.4 transportisa da komunikaciebis gaiafeba
79
gemebis axalma dizainma, konteinerizaciam, lojistikuri momsaxurebis
gaumjobesebam
da
faqsebisa
da
eleqtronuli
fostis
TiTqmis
universalurma gavrcelebam gamoiwvia mkveTri gaumjobeseba sazRvao da
sahaero gadazidvebis efeqtiurobaSi.
2. meore scenarSi, sadac mniSvnelovania gare ekonomikebi (external
economies), magram transaqciebis Rirebuleba maRalia, ganxilulia
samrewvelo raionebisa da maRalteqnologiuri kompleqsebis (mag.:
silikonis veli kaliforniaSi) viTareba. isini didwilad fokusirebas
axdenen external economies –ze da saWiroeben didi raodenobis gare
resursebis mozidvas da sagareo samomxmareblo bazrebze orientirebas.
firmebs Soris intensiuri urTierTobebi xels uwyobs aglomeracias,
magram es procesi SeiZleba gagrZeldes manam, sanam sagareo bazrebis
momsaxurebasTan da gare resursebis SeZenasTan dakavSirebuli xarjebi
zrdas ar daiwyebs.
3. filiali qarxnebis industrializaciis mesame scenari exeba firmebis
SesaZleblobebs miaRwion external economies-s did manZilze, dabali
transaqciis xarjebis gamo. am SemTxvevaSi masStabis ekonomia SeiZleba
gamoyenebul iqnes firmis SigniT, Semdeg ki, ganxorcieldes funqciebis
gadanawileba, im teritoriebze, sadac SesaZlebelia warmoebis xarjebis
maqsimaluri dazogva.
4. meoTxe scenarSi nebismieri ram SeiZleba ganTavsdes nebismier adgilas.
es aris ramdenime specialistis fantazia, romlebic geografiis
dasasruls winaswarmetyveleben, radgan telekomunikaciebi da warmoebis
radikaluri decentralizacia Seexeba yvela seqtors. es scenari ufro
fantaziis nayofs warmoadgens vidre realobas.
80
5. ufro savaraudoa viTareba, rodesac external economies-s SeRweva
SesaZlebelia did manZilze/distanciaze, sadac transaqciebis xarjebi
gadadis bazarze, an Semosavlebze (inputs).
6. msoflio ekonomikisTvis yvelaze mniSvnelovani meqvse scenaria, sadac
sivrciTi transaqciebis xarjebi zomieria, xolo external economies maRalia.
amitom arsebobs klasterebis Seqmnis seriozuli motivacia. amgvari
klasterebi bolo drois erT-erTi yvelaze mniSvnelovani siaxlea. isini
warmoadgenen inovaciur, codnaze dafuZnebul da maRali Rirebulebis
mrewvelobebs (rogorc warmoeba, ise momsaxureba), amitom skoti (Scott,
1966: 400) maT uwodebs msoflio ekonomikis mamoZravebel Zalebs. amis
mTavari mizezia is, rom `ekonomikuri warmoebisa da organizaciis
Tanamedrove formebze mravali gare efeqti moqmedebs, romelTa
safuZvelia Tanamedrove kapitalizmis damaxasiaTebeli niSnebis moqnilobis,
gaurkvevlobis,
warmoebis
decentralizaciis
da
konkurenciis
mzardi
done~.
magram
miuxedavad
bevri
wamyvani
seqtorisTvis (mag.: maRali teqnologiebis industria, safinanso da
biznes momsaxurebebi) damaxasiaTebeli mzardi aglomeraciisa, aseve bevri
transaqciebi mgrZnobiareni rCebian manZilis mimarT: `miuxedavad imisa,
rom sivrciTi transaqciebis xarjebi mniSvnelovnad daeca bolo
aTwleulebSi,
ramac
saSualeba
misca
firmebs
ufro
advilad
CarTuliyvnen
globalur
bazarze,
jerac
rCebian
mniSvnelvani
transaqciebi, romlebic mgrZnobiareni arian manZilis faqtorebis mimarT.
external economies kargad viTardebian im urTierTqmedebis qselebSi, sadac
amgvari transaqciebi gvxvdebian, romelTa usafrTxo ganxorcielebis
mizniT mwarmoeblebi erTiandebian geografiul sivrceSi~.
mTavari geografiuli Sedegi aris is, rom msoflio ekonomikis
integraciis kvaldakval, wamyvani sawarmoo dargebi ufro metad iqnebian
koncentrirebulni metropoliebsa da maT hinterlandSi. am teritoriebs
Zlieri
konkurentuli
upiratesobebi
gaaCniaT
da
es
tendencia
momavalSic gagrZeldeba. giganturi metropoliebi: tokio, san paulu, niu
iorki, mexiko, Sanxai, los anjelesi, mumbai da seuli, romelTa
mosaxleoba 10 milions aWarbebs (2005 wlis monacemebiT), aseve 5
milionze meti mosaxleobis mqone 40-mde aglomeracia Seadgens msoflio
ekonomikis dinamiur centrs, xolo erovnuli sazRvrebi TandaTan
kargaven gavlenas ekonomikuri zrdis procesis marTvaze. londonis
gadamzRvevlebs, holivudis msaxiobebs, niu iorkis advokatebs da
“silikonis velis” programistebs SedarebiT maRali Semosavlis miRebis
SesaZlebloba gaaCniaT maTi samuSaos adgilmdebareobis gamo. maT aqvT
globaluri xelmisawvdomoba im seqtorebSi sadac maRali globaluri
moTxovna arsebobs.
meore
mxare
globaluri
bazrebis
momsaxurebaze
dafuZnebuli
ekonomikuri zrdis koncentraciisa, aris msoflios didi nawilis
TandaTanobiTi
marginalizacia.
didi
metropoliebisTvis
damaxasiaTebelia mdidarTa da RaribTa ubnebisa da sul ufro metad
mzardi Semosavlebis uTanasworobis arseboba. Raribebi ZiriTadad
81
Rebuloben samuSaos, romelic gulisxmobs mdidrebisTvis momsaxurebis
gawevas, rac Sida ekonomikuri zrdis erT-erTi mTavari faqtoria.
servisebi Sida moxmarebisTvis ekonomikuri zrdis ZiriTadi wyaroa did
qalaqebSi. es zrda damokidebulia Sida da msoflio bazarze
orientirebuli saqonlisa da momsaxurebis mwarmoebeli organizaciebis
Semosavlebze. did qalaqebTan axlos mdebare SedarebiT patara
qalaqebis zrda sul ufro metadaa damokidebuli qseluri ekonomikis
zrdaze. magaliTad, britaneTSi dasaqmebisa da Semosavlebis zrdis didi
nawili koncentrirebuli iyo `zrdis arealze~, romelic moicavda
kembrijidan bornmuTamde teritorias. aRniSnulma regionma didi
sargebeli naxa londonSi finansuri momsaxurebis industriis zrdisgan.
londonis
hinterlandSi
moxda
kompiuterebis
warmoebisa
da
momsaxurebebis, agreTve sabuRaltro saqmisa da sxva saofise samuSaoebis
decentralizeba.
erTi ram naTelia, msoflio ekonomikis globalizacia ar iwvevs
ekonomikuri zrdis sivrcobriv gavrcelebas, aramed xels uwyobs
regionebs Soris sxvaobebis gaRrmavebas. zogierTi e.w. msoflio qalaqi:
londoni, tokio, niu iorki, hon kongi da singapuri, gaxda safinanso da
biznes momsaxurebebis centri. sxva regionebi, rogoricaa “mesame italia”,
amerikis Sua dasavleTi, taivani da Sanxai, fokusirebas mrewvelobaze
axdenen. zogi regioni umTavresad sasoflo-sameurneo saqmianobas eweva,
sxvagan ki, ZiriTadad dabalxelfasiani, an beq ofisis funqciebis mqone
samsaxurebia.
daskvna
am TavSi naCvenebia Tu, rogor viTardebodnen procesebi, romlebic
ekonomikuri
geografiis
kvlevis
sagans
warmoadgenen,
msoflio
ekonomikis evoluciasTan urTierTkavSirSi. gansakuTrebuli yuradReba
mieqca
msoflio
ekonomikisa
da
misi
evoluciis
specifiur
damaxasiaTebel niSnebs: 1) erTiani msoflio bazari; 2) saxelmwifo
sistema; 3) sami geografiuli safexuri (tiers); 4) droebiTi modelebi da
hegemonia;
5) subordinacia da winaaRmdegoba; 6) alternatiuli
adaptaciebi.
momdevno seqcia daeTmo globalizebuli kapitalizmis pirobebSi
saxelmwifosa da Tanamedrove msoflio ekonomikas Soris Secvlil
urTierTobebs. am kuTxiT mTavari daskvnebia: 1) ekonomikuri Zalaufleba
aRar aris yvelaze metad asocirebuli saxelmwifosTan; 2) saxelmwifoebi
da
sazogadoebebi/erovnuli
ekonomikebi
aRar
warmoadgenen
urTierTganmsazRvrel
obieqtebs.
Tumca
Cven
xazi
gavusviT
saxelmwifoebis mniSvnelobas ekonomikis regulirebaSi. istoriuli
gamocdileba gvkarnaxobs, rom msoflio ekonomikis globalizaciis
tendenciam SeiZleba ukusvla ganicados Tu gaizrdeba ekonomikuri
nacionalizmi
da
proteqcionizmi
da
Tu
aSS
an
evrokavSiri
dabrkolebebs Seuqmnian arsebul Ria savaWro sistemas. mTlianad
82
globalizebuli msoflio ekonomika politikurad da geografiulad
dayofili iqneba.
am Tavis mesame nawilSi ganxilul iqna bazarze xelmisawvdomobis
ekonomikis cneba, riT gansxvavdeba igi manamde gabatonebuli Tavisufali
vaWrobis reJimisgan da regionuli mamoZravebeli Zalebis gadamwyveti
roli msoflio ekonomikis ganviTarebaSi. aRiniSna transnacionaluri
korporaciebisa da maTi strategiuli aliansebis mniSvneloba Sromis
saerTaSoriso danawilebis mzard kompleqsurobasTan erTad. ekonomikuri
saqmianobebis teritoriuli adgilmdebareoba naklebadaa damokidebuli
warmoebis faqtorebze gaweul xarjebze (sivrciTi transaqciebis
xarjebi) transportirebis xarjebis seriozuli dacemis gamo da ufro
metad eyrdnoba savaWro da arasavaWro urTierTdamokidebulebebs (external
economies),
romelic
xels
uwyobs
specializebuli
saqmianobebis
klasterizacias. nacvlad imisa, rom bazarze xelmisawvdomobis modelma
xeli
Seuwyos
warmoebisa
da
momsaxurebis
gavrcelebas
mTels
msoflioSi, igi iwvevs bevri saqmianobis regionul klasterizebas. amitom
SedarebiTi upiratesoba ufro metad miiRweva konkretuli teritoriuli
adgilmdebareobis,
vidre
nedleulis
xelmisawvdomobis,
an
iafi
muSaxelis arsebobis gamo. zogierTi seqtorisTvis bolo ori faqtori
inarCunebs Tavis mniSvnelobas, magram maRalteqnologiuri seqtorebi
(rogoricaa informatika da bioteqnologiebi), agreTve bevri sxva
saqmianoba (fasiani qaRaldebiT vaWroba, dazRveva, liTonis damuSaveba
da sxva) mWidrodaa dakavSirebuli konkretul teritoriasTan.
nawili 2. centraluri ekonomikebis aRzeveba
Semdgom sam TavSi Cven ganvixilavT msoflios centraluri ekonomikebis
ganviTarebis istorias, moviyvanT ramdenime istoriul magaliTs,
romlebSic asaxulia pirvel nawilSi moyvanili bevri Teoria da
modelebi. Cven gvsurs warmovaCinoT is faqti, rom msoflio ekonomikuri
landSaftebi, raoden mravalferovanni da unikalurni ar unda iyvnen,
axla yovlismomcveli msoflio ekonomikis nawils warmoadgenen. meoTxe
TavSi aRwerili iqneba, Tu rogor iqca evropa msoflio ekonomikis
centrad, rogor moxda am regionis konsolidireba savaWro kapitalizmis
ganviTarebasTan erTad da ra tipis saqalaqo da regionul cvlilebebSi
aisaxa es procesi. mexuTe TavSi mocemulia is gzebi, riTac moxda
evropis, CrdiloeT amerikisa da iaponiis aRmasvla da is sivrciTi
cvlilebebi, romlebic moyva industriuli kapitalizmis aRmocenebas.
meeqvse TavSi ganxilulia centraluri ekonomikebis globalizacia. Cven
aseve ganvixilavT adamianis rols regionuli landSaftis formirebaSi.
ra, sad da rogor keTdeba, nebismieri ekonomikuri sistemis farglebSi,
asaxavs adamianTa sxvadasxva Sexedulebebs imis Taobaze, Tu rogor unda
iyos resursebi gamoyenebuli.
83
Tavi 4. preindustriuli msoflio
am TavSi Cven gavecnobiT Canasaxovani msoflio ekonomikis Camoyalibebas
centriT evropaSi, aseve ganvixilavT Tu rogor gaxda evropa msoflio
ekonomikisa da sazogadoebebis lideri. Tumca, unda vaRiaroT, rom
preindustriuli ekonomikuri ganviTareba ar warmoadgenda eqskluziur
evropul fenomens. msoflios sxva nawilebSi warmarTuli procesebi,
xSirad axdenda gavlenas evropis ganviTarebaze. Cven mokled ganvixilavT
soflis meurneobaSi momxdari pirveli `revoluciis~ safuZvlebs, Zveli
imperiebis aRzevebas, saqalaqo sistemebis Camoyalibebas da feodalizmis,
rogorc warmoebis gabatonebuli modelis gavrcelebas.
4.1 saTaveebi
Cven daviwyebT imanuel valerStainis msoflio sistemebis Teoriis
ganxilviT. misi azriT, erT dros yvela sazogadoebebi warmoadgendnen
minisistemebs: `minisistema aris erToba, romelsac gaaCnia Sromis sruli
danawileba da erTiani kulturuli struqtura~ (1979a: 17). amgvari
minisistemebi moicavdnen martiv nadirobas da Semgroveblobas, aseve
sasoflo-sameurneo sazogadoebebs. magram isini amJamad ar arseboben.
maSin roca minisistemebi daukavSirdnen imperiebs, an msoflio ekonomikas
isini aRar warmoadgendnen gancalkevebul erTeulebs. imperiebi da
msoflio ekonomika valerStainis azriT aris msoflio sistemis
magaliTi Sromis erTiani teritoriul-sivrciTi danawilebiT, magram
mravalferovani
kulturuli
sistemebiT.
msoflio
imperiisTvis
damaxasiaTebelia erTiani politikuri sistema, msoflio ekonomikaSi ki
politikuri integracia ar arsebobs.
primitiuli
minisistemebidan,
romlebic
eweodnen
nadirobas
da
Semgroveblobas, soflis meurneobaze dafuZnebul msoflio imperiebze
gadasvlis adreuli etapi daiwyo proto-neoliTur periodSi (Zv.w. 90007000
wlebi),
rodesac
rigi
gamogonebebis
(sanadiro
iaraRebis
gaumjobeseba, salesi qvis gamoyeneba da sxva) meSveobiT SesaZlebeli
gaxda soflis meurneobis ganviTareba. am winapirobebis Sedegad aseve
SesaZlebeli gaxda soflis meurneobis iseT (fallow cultivation, or shifting
agriculture) martiv sistemaze gadasvla, romelic gulisxmobs veluri
marcvleulis daTesvas damwvar miwaze, gaCexvisa da dawvis sistemis
gamoyenebiT (tyis gaCexva da Semdeg dawva, raTa miwa ufro noyieri
gaxdes). amgvari sistemisTvis ar aris saWiro specialuri iaraRebi,
gamargvla an sasuqebis gamoyeneba. ramdenime wlis Semdeg moxdeba sxva
miwis nakveTis damuSavebaze gadasvla, xolo Zvels ki garkveuli
periodiT daumuSavebels datoveben.
neoliTur periodSi (Zv.w. 7000-5000 wlebi) soflis meurneobam da
mesaqonleobam farTo gavrceleba hpova. nadirobis da Semgroveblobis
Canacvleba sakvebis warmoebiT xangrZlivi procesi iyo. magaliTad,
dasavleT
aziaSi
mdebare
neoliTur
dasaxlebaSi
warmoebuli
84
arqeologiuri gaTxrebis Sedegad dadginda, rom veluri parkosani
mcenareebis TandaTanobiTi Canacvleba xorblis kulturiT grZeldeboda
daaxloebiT 2000 wlis manZilze. ester boserupi (1981) Tvlis, rom
sakvebis warmoebaze gadasvlis naklebi motivacia arsebobda, vidre
mosaxleobis simWidrovem zrda ar daiwyo da veluri sakvebis resursebi
ar gaRaribda, radgan
nadiroba da Semgrovebloba sakmaris saarsebo
saSualebebs iZleoda SedarebiT naklebi SromiTi datvirTvebis xarjze.
demografiuli mdgomareoba, teqnologiur inovaciebTan erTad gaxda
ekonomikuri cvlilebebis winapiroba.
soflis meurneobis kerebi
sakvebis warmoebisken gadasvla damoukideblad ganxorcielda soflis
meurneobis sxvadasxva kerebSi: 1) amis uadresi kvali (mag.: cxvris Zvlebi)
arsebobs iransa da erays Soris mdebare zagrosis mTebSi, aseve
palestinaSi da anatoliis platoze TurqeTSi. napovni arqeologiuri
masala daTariRebulia Zv.w. 8500 wliT. 2) meore neoliTuri kera iyo
samxreT aziaSi: gangis, brahmaputrasa da iravadis mdinareebis auzSi. 3)
Zv.w. 5000 wlidan aRmocenda mesame kera xunanSi (CineTi). 4) arsebobda
oTxi damoukidebeli kera orive amerikaSi: samxreT tamaulipasi da
teaukanis xeoba centralur amerikaSi; perus sanapiro da CrdiloeT
amerikis Crdilo dasavleTi nawili (ax. w. 1000 weli).
Zv.w.
5000
wlisTvis
sasoflo-sameurneo
revoluciam
miaRwia
xmelTaSuazRvispireTs da dunais sanapiroebs; Zv.w. 3000 wlisTvis moicva
indoeTis umetesoba, britaneTi da skandinavia. evropaSi Zv.w. 1500
wlisTvis nadiroba da Semgrovebloba SemorCa mxolod tundraSi.
qvemoT moyvanilia sakvebis warmoebaze gadasvlis Sedegebi:
 msoflio
ekonomikis
grZelvadiani
evoluciisTvis
yvelaze
mniSvnelovani iyo is cvlilebebi socialur organizaciaSi, rac
gamoiwvia
binadari
mosaxleobis
gaCenam,
romelic
soflis
meurneobas misdevda. manamde arsebuli Temuri wyobileba Seicvala
gvarovnuli
sistemiT,
romelic
gaxda
axali,
ierarqiuli
socialuri struqturis safuZveli.
 sakvebis gazrdili moculoba iZleoda mosaxleobis simWidrovis da
sasoflo-sameurneo soflebis raodenobis zrdis saSualebas. Warbi
sakvebi aseve ganapirobebda arasasoflo-sameurneo xelobebis
(meTuneoba,
qsova,
Zvirfaseulobis
da
iaraRis
damzadeba)
ganviTarebas. amgvarma specializaciam moaxdina barterisa da
vaWrobis ganviTareba Temebs Soris, romlebic zogjer didi
manZiliTac iyvnen erTmaneTisgan daSorebulni.
adreuli urbanizaciis struqtura
sasoflo-sameurneo revolucia gaxda winapiroba sxva revoluciuri
cvlilebebisa
ekonomikasa
da
msoflios
sivrciT
organizaciaSi:
qalaqebisa da saqalaqo sistemebis warmoqmna. sxvadasxva arqeologiuri
85
masalidan Cans, rom urbanizacia damoukideblad viTardeboda sxvadasxva
regionSi,
soflis
meurneobaze
gadasvlis
stadiis
dasrulebis
kvaldakval. pirveli qalaqebi warmoiSva daaxloebiT Zv.w. 3000 wels
samxreT dasavleT aziaSi, tigrosisa da evfratis auzSi da nilosis
napirebze (erTad isini qmnian e.w. „nayofier naxevarmTvares“). Zv.w. 2500
wlisTvis qalaqebi gaCnda indis dablobze, daaxloebiT 7 saukuniT gvian
ki, CrdiloeT CineTSi. saqalaqo centrebi aseve gaCndnen centralur
amerikaSi (ax.w. 1500 weli). pirvelma saqalaqo centrebma gamoiwvies
msoflio imperiebis – saberZneTis, romis da bizantiis warmoSoba.
qalaqze dafuZnebuli ekonomikis ganviTarebis ramdenime faqtoria
gamosarCevi. boserupma (1981) xazi gausva mosaxleobis adgilobrivi
koncentraciis rols; jakobsma (1969) qalaqebis warmoSobis mizezad
moiyvana vaWrobis ganviTareba; xolo klasikuri arqeologiuri Teoria
aRniSnulis mizezad miiCnevs soflis meurneobis Warbi saqonlis
warmoebas, romelmac xeli Seuwyo specializebuli, arasasoflosameurneo xelobebis warmoSobas.
sxva mniSvnelovani faqtori iyo xarkis Segroveba, ZiriTadi saSualebebis
da samuSao Zalis kontroli – religiuri darwmunebis, an despoturi
iZulebis gziT. axlad Seqmnilma parazitulma elitam misca stimuli
saqalaqo ganviTarebas maTi Zalauflebis damadasturebeli Senobanagebobebis aRmarTvis gziT, rac moiTxovda specializaciis xarixis
gazrdas arasasoflo-sameurneo saqmianobebSi (mSenebloba, administracia,
qurumebi, armia da sxva). maTi organizeba ki, mxolod qalaqebis
arsebobis pirobebSi iyo SesaZlebeli.
amgvari eqspansia SesaZlebeli iyo mxolod yvelaze nayofier sasoflosameurneo regionebSi, sadac glexebs SeeZloT moeyvanaT sakmarisi
raodenobis produqti, ara mxolod parazituli elitebis, aramed sul
ufro didi raodenobis arasasoflo-sameurneo muSaxelis sarCenad. am
konteqstSi, gadamwyveti iyo sairigacio sistemis ganviTareba, ramac ara
mxolod gazarda nayofiereba, aramed moiTxova didi masStabis
kooperireba romlis efeqturi organizebac SesaZlebeli iyo mxolod
ierarqiul, despotur sazogadoebaSi. droTa ganmavlobaSi parazituli
elitis moTxovnebi izrdeboda, rac iwvevda administraciuli aparatisa
da armiis zrdas da moiTxovda sul ufro meti xelosnis da sxva
arasasoflo-sameurneo muSaxelis arsebobas. yvelaferi es aCqarebda
qalaqebis zrdas.
aRniSnuli procesebis ganviTarebas aferxebs sazogadoebis SezRuduli
resursebi. amis pasuxad xdeba saresurso bazis gafarToeba teritoriuli
eqspansiis
gziT,
rac
aseve
aCqarebs
urbanizaciis
process.
samflobeloebis zrdasTan erTad iqmneboda axali dasaxlebebi am
teritoriebis samarTavad. isini warmoadgendnen saSuamavlo centrebs
mmarTveli elitis moTxovnebis adgilobriv mwarmoeblebamde mitanisa da
am
ukanasknelTa
mier
Sesabamisi
produqciis
mmarTvelebisTvis
gasagzavnad. imperiebis zrdasTan erTad izrdeboda qalaqebis, rogorc
mmarTvelobis
centrebis
raodenoba.
evropis
saqalaqo
sistemas
86
safuZveli Caeyara saberZneTisa da romis imperiebis eqspansiis Sedegad
(suraTi: 4.1).
suraTi: 4.1 antikuri msoflios urbanizacia
imperiebis zrda da eqspansia ar iyo mdgradi procesi. urbanizebuli
sazogadoebebi aramyar fenomens warmoadgendnen da bevri maTgani kvlav
agraruli tipis sazogadoebebad gardaiqmnebodnen. xSir SemTxvevaSi amis
mizezi iyo epidemiebis an omebis gamo mosaxleobis Semcireba. Sedegad,
aRar iyo adamianuri resursebis sakmarisi raodenoba urbanizaciisTvis
aucilebeli
socialuri
da
ekonomikuri
infrastruqturis
SesanarCuneblad. amis yvelaze adreuli magaliTia indis dablobSi
arieli mesaqonleebis mier adgilobrivi saqalaqo ekonomikis Seviwroeba
Zv.w. meore aTaswleulSi. aRniSnuli procesebis kidev erT mizezs
warmoadgenda cvlileba mosaxleobisa da resursebis TanafardobaSi.
mosaxleobis mateba iwvevda produqtebze moTxovnis zrdas, risi
dakmayofilebac arsebuli resursebiT sul ufro rTuli iyo. Sedegad
investiciebi aRar xorcieldeboda, armia mcirdeboda, rac TandaTanobiT
Zirs uTxrida imperiis Zlierebas.
savaraudod msgavsma procesebma gamoiwvia mesopotamiuri imperiis dacema,
da maias imperiis qalaqebis mitoveba amerikaSi evropelebis gamoCenamde
500 wliT adre, aseve romis imperiis daqveiTeba ax.w. meore saukunidan da
sabolood misi dacema mexuTe saukuneSi.
87
sasoflo konsolidacia/ganviTareba
marTalia, urbanizaciis warmoSobam didwilad ganapiroba momavali
ganviTareba, magram swored soflis reorganizaciam da konsolidaciam
Seqmna savaWro kapitalizmis da evropuli msoflio ekonomikis
warmoSobis safuZvlebi. sasoflo konsolidaciis centrSi moeqca Sua
saukuneebis evropis, CineTis, indoeTisa da iaponiis feodaluri
sistemebi.
feodaluri sistema TiTqmis mTlianad agraruli iyo. samuSao Zalis
80-90% CarTuli gaxldaT soflis meurneobasa da mesaqonleobaSi,
danarCenebi ki ZiriTadad xelosnebi iyvnen. produqtebis umetesoba
myisier moTxovnebs xmardeboda da mxolod mcire nawili ikvlevda gzas
msoflio bazarze. feodaluri sistemis safuZveli iyo feodalis mamuli,
romelic
saero
an
sasuliero
memamuleebs
ekuTvnodaT.
isini
sargeblobis uflebiT gascemdnen miwis nakveTebs erTgulebisa da
ekonomikuri valdebulebebis (ZiriTadad fuladi saxis gadasaxadi)
Sesrulebis sanacvlod. memamuleebi Tavis mxriv emorCilebodnen ufro
maRali rangis batonebs, romlebisganac isini erTgulebis sanacvlod
iRebdnen miwebs. am mamulebSi samuSao Zalas warmoadgendnen glexebi.
maTi umetesoba iyvnen ymebi, an moijareebi, romelTa gadaadgilebis,
qorwinebis, qonebis memkvidrobis gadacemis, saqonlis yidva-gayidvis
ufleba kanoniT izRudeboda. glexoba warmoadgenda feodaluri sistemis
safuZvels. swored am fenis Sromis eqspluataciiT xdeboda feodalis
mier qonebis dagroveba.
ax.w.
1000
wlisTvi
dasavleT
evropis
soflebis
umetesoba
konsolidirebuli iyo feodalur agrarul qvesistemebSi, romlebsac
Zlieri avtonomia gaaCndaT. TiToeuli mamuli iyo TviTuzrunvelyofili
martivi sawarmoo saqonlisTvis aucilebeli nedleuliT da SeeZlo
sxvadasxva specialobis xelosnis rCena. umetes regionebSi arsebobdnen
patara qalaqebi, romlebic warmoadgendnen gamagrebul punqtebs,
saeklesio da administraciul centrebs feodaluri iererqiis maRal
safexurze mdgomi elitisTvis. swored am ekonomikurma sistemam –
mouqnelma,
nelma,
Caketilma,
gamoiwvia
vaWrobisa
da
qalaqebis
gamococxleba, rac iqca dasavleT evropaSi savaWro kapitalizmis
ganviTarebis winapirobad.
4.2 ekonomikuri organizaciis principebi
am qveTavSi Cven ganvixilavT im ZiriTad principebs, romlebic
mniSvnelovani iyo winaindustriuli ekonomikuri geografiis sawyisi
etapebisTvis:
 centralur regionebSi ekonomikuri modelebis cvlilebebi iyo
TandaTanobiTi da progresirebadi
 am
cvlilebebs
rogorc
wesi
win
uswrebda
inovaciebi
teqnologiebsa da ekonomikur organizaciaSi
88



amgvari
inovaciebi
iyo
aucilebeli
magram
ara
sakmarisi
radikaluri cvlilebebis mosatanad. aseve mniSvnelovan faqtors
warmoadgendnen
instituciuri
da
socialur-politikuri
cvlilebebi
demografiuli viTarebac erT-erTi gadamwyveti faqtori iyo.
samuSao
Zalis
arasakmarisi
raodenoba
zogjer
aferxebda
ekonomikur ganviTarebas, xolo cvlilebebi mosaxleobisa da
adgilobrivi resursebis Tanafardobas Soris mniSvnelovnad
gansazRvravda ekonomikis progress, an regress
Semcirebuli Semosavlebis kanonma (The law of diminishing returns) biZgi
misca teritoriul eqspansias. kolonizaciam mniSvnelovani roli
Seasrula ierarqiuli saqalaqo sistemebis ganviTarebasa da
transportirebis gaumjobesebaSi
4.3 evropuli msoflio sistemis Camoyalibeba
es qveTavi exeba feodalizmidan savaWro kapitalizmisken gadasvlis
sawyis etaps (me-13 saukune), evropuli msoflio sistemis Camoyalibebasa
(me-16, me-17 saukuneebi) da me-18 saukunis dasawyisSi momxdar protoindustrializacias, ramac safuZveli daudo industriul revolucias.
Cveni mizania ekonomikuri cvlilebebis umTavresi aspeqtebis warmoSobis,
urTierTqmedebisa da sivrciTi Sedegebis aRwera.
ratom evropa?
me-12 saukuneSi, TiTqmis naxevari aTaswleuliT adre, vidre evropa
daadgeboda kapitalizmis gzas, ramac gansazRvra msoflio ekonomikis
saxe, arsebobda ramdenime kargad ganviTarebuli ekonomikuri regioni
aRmosavleT naxevarsferoSi. 1) xmelTaSuazRvispireTi: bizantia, italiis
qalaqi-saxelmwifoebi da muslimanuri CrdiloeT afrika. 2) CineTis
imperia. 3) centraluri aziis teritoria, romelic moicavda ruseTidan
monRoleTamde mdebare miwebs. 4) indoeTis okeanisa da wiTeli zRvis
kompleqsi. 5) baltiis zRvis garSemo mdebare teritoria.
ratom iqca evropa da ara CineTi inovatoruli ekonomikuri cvlilebebis
adgilad? CineTSi daaxloebiT imave raodenobis mosaxleoba cxovrobda,
ramdenic mTels evropaSi da didi xnis ganmavlobaSi (me-15 saukunis
bolomde) gaaCnda sul cota imave doneze ganviTarebuli mecniereba da
teqnologiebi. Cinelebma gamoigones rkinis guTani ax.w. me-6 saukuneSi,
kompasi me-10, xolo wylis saaTi me-11 saukuneSi. maT evropelebze ufro
ganviTarebuli medicina, qaRaldis warmoeba, beWdva da asafeTqeblebis
warmoeba hqondaT. CineTma SeinarCuna imperiuli sistema, rac iZleoda
Semdeg upiratesobebs: gadawyvetilebebis miRebis centralizeba, msxvili
biurokratiuli aparati, maRal doneze ganviTarebuli Sida komunikaciebi
da erTiani safinanso sistema. yvelaferi es xels uwyobda ekonomikur
ganviTarebasa da teritoriul eqspansias.
89
CineTis CamorCena SeiZleba aixsnas sagareo ekonomikuri eqspansiis
survilis ararsebobiT. Cinelebma evropelebze adre moaxdines indoeTis
okeaneSi eqspediciebis mowyoba, magram mogvianebiT dakarges interesi
Semdgomi kvlevebis mimarT. amis mizezi SeiZleba iyos is, rom isini
mxolod sakuTar qveyanas miiCnevdnen mniSvnelovnad da danarCeni
msoflio ar ainteresebdaT. meore mizezia CrdiloeTidan momTabare
tomebisgan da iaponeli mekobreebisgan momdinare safrTxeebi. mesame axsna
mdgomareobs imperiuli CineTis Zalauflebis centralizaciaSi, rodesac
ar arsebobdnen sakmarisi raodenobis interes-jgufebi, romelTac
sazRvao gamokvlevebi daainteresebdaT.
bolos
moyvanili
mizezi
aris
nawili
farTo
struqturuli
SezRudvebisa, romelic damaxasiaTebelia imperiuli wyobisTvis. didi
raodenobis mosaxleobis marTva da dacva didZal energias da resursebs
moiTxovs, romlebic winaaRmdeg SemTxvevaSi gamoyenebuli iqneboda
kapitalis gansaviTareblad. CineTma ver SeZlo iaraRis teqnologiebis
ganviTareba
evropelebis
darad,
radgan
saimperatoro
kari
ewinaaRmdegeboda iaraRis Sesaxeb codnis gavrcelebas, raTa igi ar
gamoeyenebinaT ajanyebulebsa da yaCaRebs.
kidev erTi gansxvaveba CineTsa da evropas Soris mdgomareobda SemdegSi:
evropis soflis meurneoba efuZneboda xorblis moyvanasa da msxvilfexa
saqonlis moSenebas, xolo CineTis soflis meurneobaSi wamyvani adgili
ekava brinjis moyvanas. brinji naklebi miwis farTobs moiTxovs, amitom
CineTSi ar igrZnoboda teritoriuli eqspansiis saWiroeba. evropaSi ki
xorbalma da msxvilfexa saqonlis moSenebam ganapiroba evropelTa
Zlieri survili axali teritoriebis aTvisebisa. aRsaniSnavia isic, rom
CineTis qalaqebis avtonomiurobis xarisxi dabali iyo evropul
qalaqebTan SedarebiT. evropuli qalaqebis politikuri avtonomia
gadamwyveti faqtori gaxda soflidan migrantTa mosazidad, romelTa
Sromam da iniciatiurobam didwilad gansazRvra savaWro kapitalizmis
warmoSoba.
feodalizmis krizisi evropaSi
evropaSi
feodalizmidan
savaWro
kapitalizmze
gadasvla
rCeba
mniSvnelovan sadavo sakiTxad. pirvel yovlisa imitom, rom Cven ar viciT
sakmarisi
detalebi
im
socialur
da
ekonomikur
cvlilebebze,
romlebsac adgili hqondaT 1300-dan 1450 wlamde. Sedegad warmoiSva
uamravi Teoriuli interpretacia, TiToruli maTgani xazs usvams am
gadasvlis gansxvavebul elementebs. sayovelTaod miRebulia, rom
gadasvlis saerTo konteqsti iyo ekonomikuri, demografiuli da
politikuri
krizisi,
romelic
warmoiSva
mosaxleobis
zrdis,
arasakmarisi
teqnologiuri
ganviTarebisa
da
nayofieri
miwebis
naklebobis gamo.
teqnologiuri
winsvlis
Sedegad,
feodalur
periodSi
xorblis
warmoebam mniSvnelovnad imata, rasac mohyva mosaxleobis zrda me-12 me-13
saukuneebSi.
amis
sapasuxod,
feodalurma
ekonomikam
moaxdina
90
daumuSavebeli miwebis aTviseba. rodesac es procesi garTulda
(daaxloebiT
1250
wlisTvis),
pasuxad
moxda
mosavlis
brunvis
gaumjobeseba. am process garkveuli SezRudvebi gaaCnda: pirutyvis
raodenoba SezRuduli iyo klimaturi pirobebiT da Sesabamisad, saxnavi
miwisaTvis
saWiro
sasuqis
raodenobiT.
teqnologiuri
winsvlis
ararsebobam gamoiwvia sakvebis nakleboba, rasac mohyva Savi Wiris
epidemiebi 1340-ian, 60-ian da 70-ian wlebSi. am problemebs daemata Zlieri
klimaturi fluqtuaciebi: me-14 saukuneSi civma zamTarma gaamZafra
sakvebis naklebobis problema, xolo gansakuTrebi cxelma zafxulma
gamoiwvia virTxebis raodenobis mkveTri zrda, rac Wiris gavrcelebis
erT-erTi mizezi iyo.
kidev erTi damamZimebeli faqtori gaxda aswliani omis dawyeba 1335-45
wlebSi, ramac mravali ekonomika samxedro yaidaze gadaiyvana. Sedegad,
mniSvnelovnad gaizarda gadasaxadebi. aman gamoiwvia ekonomikis vardna,
daeca moxmarebis done, Seqmna likvidurobis problema Tavadaznaurobis
xazinebSi, rasac mohyva fasebis zrda. amis Semdeg, gadasaxadebi kidev
ufro gaizarda da gamoiwvia didi ukmayofileba mosaxleobaSi. yvelafer
amas moyva feodalizmisgan Tavis daxsnis msurveli mosaxleobis
migracia qalaqebSi, sadac ufro xelsayreli sagadasaxado sistemebi da
meti Tavisufleba iyo.
qalaqebis
ayvaveba
daiwyo
feodalizmis
gafurCqvnis
xanaSi.
Tavadaznaurebis gazrdili moTxovnebis dasakmayofileblad gadasaxadebs
ufro xSirad fuladi formiT krefdnen. amitom, glexebi valdebulni
gaxdnen bazarze gaeyidaT maTi produqtebis nawili, raTa gadaexadaT
qirebi da gadasaxadebi. aman xeli Seuwyo saqonliT vaWrobis
ganviTarebas da qalaqebis zrdas. qalaqebSi sul ufro meti vaWari da
xelosani gamoCnda gazrdili moTxovnebis dasakmayofileblad. qalaqebis
ganviTarebam gamoiwvia feodalizmis krizisi, gamoaaSkarava Caketili
feodaluri mamulis araefeqtianoba.
vaWrobis aRmavloba da qalaqebis zrda savaWro kapitalizmis pirobebSi
vaWrobis aRmavloba da qalaqebis zrda gaxda axali ekonomikuri
wesrigis ganmasxvavebeli niSani. feodaluri sistema Caanacvla bazarze
saqonlis gacvlam, rodesac konkretuli sazogadoeba specializirebuli
iyo im saqonelze, romlis warmoebac yvelaze efeqturad SeeZloT
(suraTi 4.3). mTavari moqmedi pirebi am sistemaSi gaxdnen vaWrebi,
romlebsac gaaCndaT sakmarisi kapitali vaWrobis gasaviTareblad,
amitomac am sistemas savaWro kapitalizmi daerqva.
suraTi:
4.3
savaWro
kapitalizmis
ganviTareba
da
ekonomikis
teritoriul/sivrciTi cvlilebebi
91
savaWro kapitalizmis sistema, gansxvavebiT feodalizmisgan, moiTxovda
vaWrobis mudmiv gafarToebas, ris gareSec verc vaWrebi da verc
mwarmoeblebi, momxmareblebi da finansistebi ver SeZlebdnen sakuTari
poziciebis SenarCunebas: `vaWrebisTvis saWiro iyo rac SeiZleba iafad
eyidaT da Zvirad gaeyidaT saqoneli, maqsimalurad didi moculobiT ... es
winaaRmdegobaSi modioda mwarmoeblebis interesebTan, radgan Tu maT
saqonels dabal fasad iyididnen, maSin maT ar eqnebodaT saSualeba sxva
saqonlis SeZenisa da amiT, zogadad savaWro fenis interesebis
dakmayofilebisa.
es
aiZulebda
mwarmoeblebs
gasayidi
saqonlis
moculobis gazrdas (produqtiulobis gazrda), xolo vaWrebi zewolas
axdendnen momxmareblebze, rom maT meti saqoneli eyidaT, Tundac sesxis
aRebis xarjze. orive procesi ... zrdida mwarmoebelTa valebs,
romlebsac isini ixdidnen procentebTan erTad. valebis gadasaxdelad ki
isini ufro met saqonels awarmoebdnen~ (Johnston, 1980: 33-4).
savaWro kapitalizmis ganviTarebas me-12 saukunidan safuZveli Cauyares
iseTma savaWro qalaqebma, rogorebicaa venecia, piza, genua, florencia,
briuge, antverpeni da hanzis kavSiri (bremeni, hamburgi, liubeki, rostoki
da dancigi). mogvianebiT, savaWro centrebi warmoiqmnen CrdiloeT
safrangeTSi da mdinare reinze. axalma saxmeleTo gzebma flandria da
germania daakavSires xmelTaSuazRvispireTTan, xolo sazRvao gzebma
moaxdines britaneTis, skandinaviisa da hanzis kavSiris teritoriebis
integrireba kontinentur centrTan. kompleqsurma savaWro sistemam Zalze
swrafad moicva evropa portugaliidan poloneTamde da SvedeTidan
siciliamde. es savaWro sitema emyareboda ara fufunebis sagnebs, aramed
ZiriTad produqtebs: xorbals, Rvinos, marils, matyls, tansacmelsa da
liTons.
vaWrobis moculobis zrdam iqonia gavlena urbanul ganviTarebaze,
radgan vaWrebi saxldebodnen qalaqebSi, romlebic umTavres savaWro
92
gzebze mdebareobdnen. amis Semdeg, qalaqebis zrdis erT-erTi mTavari
stimuli
gaxda
importis
Canacvleba
(importirebuli
saqonlis
Canacvleba adgilobrivi warmoebis produqciiT), rodesac adilobrivi
ekonomika axdens Semosavlis reinvestirebas sakuTar sazRvrebs SigniT,
rac iwvevs Caketilobisa da ekonomikuri avtarkiis nawilobriv aRdgenas.
zogierTi saqonlis importis Canacvleba rTuli iyo gansxvavebuli
klimatis an resursebis gamo, magram bevri saxeobis saqonlis kopireba
mainc moxda adgilobrivi mwarmoeblebis mier, ramac moaxdina dasaqmebis
SesaZleblobis zrda, lokaluri resursebis gamoyenebis intensifikacia
da adgilobrivi sainvesticio kapitalis raodenobis zrda. amis Semdeg
qalaqebi axali tipis saqonels yidulobdnen sxva qalaqebisgan, xolo
maTi Canacvlebis Semdeg ki, ucxoeTSi damzadebuli kidev ufro
inovaciuri produqciis imports axdendnen.
Sedegad, vaWrobisa da urbanizaciis modelebi Zalze cvalebadni gaxdnen.
grZelvadiani
lokaluri
warmateba,
axali
ekonomikuri
wesrigis
farglebSi, damokidebuli iyo mudmiv inovaciebze, importis periodul
Canacvlebaze da axali resursebis aRmoCenasa da kontrolze.
ganviTareba/konsolidacia da eqspansia
XV-XVI saukuneebSi, inovaciebma biznessa da teqnologiebSi, didi roli
iTamaSes savaWro kapitalizmis konsolidaciaSi. am inovaciebidan
gamosarCevia
biznesisa
da
finansebis
organizaciaSi
momxdari
cvlilebebi
(sabanko
saqmis
ganviTareba,
kreditebi,
kompaniebSi
partnioroba,
wili
aqciebSi,
komerciuli
dazRveva,
kurieruli
momsaxureba da sxva). maTi mniSvneloba gansakuTrebiT didi iyo
danazogebis dagrovebis xelSewyobaSi da maTi investiciebis saxiT
gamoyenebaSi. samewarmeo da finansuri saqmianobebis kompleqsurobam
gamoiwvia kerZo sakuTrebasTan dakavSirebuli (mag.: patentis Sesaxeb
kanonebi) samoqalaqo da sisxlis samarTlebrivi normebis kodifikacia.
aman gazarda mewarmeebSi kapitalisturi ekonomikuri saqmianobis
warmarTvis motivacia.
amasobaSi, axali teqnologiebi sul ufro swrafad viTardebodnen.
zogierTi maTgani warmoadgenda wina aRmoCenebis modifikacias, Tumca
sul ufro xSirad Cndeboda originaluri ideebi rogorebicaa, warmoebis
meqanizacia, cecxlsasroli iaraRis damzadeba, liTonis damuSavebisa da
SuSis warmoebis axali meTodebi.
es aRmoCenebi mkacri dacvis qveS imyofebodnen maSindel inovaciebis
centrebSi (CrdiloeT italia me-15 saukunemde, inglisi da holandia me-16
da me-17 saukuneebSi), xolo sxva qveynebi cdilobdnen nebismieri,
kanonieri, Tu ukanono gzebiT moepovebinaT es teqnologiebi, amisaTvis
isini did anazRaurebas sTavazobdnen profesionalebs, romlebic
flobdnen codnas inovaciebis Sesaxeb. axali teqnologiebis gavrcelebas
yvelaze metad Seuwyo xeli iohan gutenbergis mer 1450-ian wlebSi
sabeWdi dazgis gamogonebam. momdevno 20 wlis ganmavlobaSi sabeWdi
93
saxelosnoebi gavrcelda
mTels evropaSi da Seqmnes arnaxuli
SesaZleblobebi codnisa da ganaTlebis miRebaSi.
evropis ekonomikuri ganviTarebisTvis yvelaze mniSvnelovani faqtori
gaxldaT inovaciebi gemTmSeneblobasa da navigaciaSi me-15 da me-16
saukuneebSi, ramac saSualeba misca evropel vaWrebs CaeyaraT safuZveli
msoflio ekonomikisTvis.
merkantilizmi da teritoriuli eqspansia
Cven ukve vnaxeT CineTis magaliTze, rom ekonomikuri siZliere yovelTvis
ar iwvevs okeanis gaRma eqspansias. maSin, ram ganapiroba evropelTa
teqnologiuri da ekonomikuri Zlierebis eqspansia msoflioSi? suraTSi:
4.5 moyvanilia ramdenime mniSvnelovani faqtori.
suraTi: 4.5 evropuli msoflio sistemis warmoqmna
pirvelia, dasavleT evropis memkvidreobis kanonis da ZviradRirebuli
jvarosnuli laSqrobebis Sedegad didi raodenobiT gaRaribebuli
aristokratebis
arseboba,
romlebic
gamdidrebis
surviliT,
an
religiuri motivaciiT miiwevdnen Tavgadasavlebisken. amas mivyavarT
kidev ori mniSvnelovani faqtorisken: religiuri fanatizmi da monarqebs
Soris politikuri konkurencia.
evropuli
eqspansia
mniSvnelovanwilad
gamowveuli
iyo
savaWro
kapitalizmis logikiTa da Semcirebuli Semosavlebis kanoniT, rodesac
ekonomikuri zrdis SenarCuneba SesaZlebelia mxolod produqtiulobis
stabiluri zrdis pirobebSi, garkveuli momentidan ki, amis miRweva
SesaZlebelia mxolod axali teritoriebis dapyrobiT mopovebuli
resursebis xarjze.
94
aRniSnuli motivaciebis erTobliobam asaxva hpova merkantilizmis
dogmaSi. me-16 saukunidan, evropuli qveynebis umetesoba mihyva am dogmas.
merkantilizmi gulisxmobda, rom erovnuli simdidris sazomi unda
yofiliyo Zvirfasi liTonis raodenoba, xolo ekonomikuri zrdis wyaro
– vaWrobis dadebiTi balansi. amgvari ekonomikuri `logika~ amarTlebda
ara mxolod okeanis gaRma kolonizacias, aramed monuri Sromis
gamoyenebas plantaciebze da warmoebis akrZalvas koloniebSi. es
moiTxovda
ekonomikuri
regulaciebis
gamkacrebas,
saxelmwifo
proteqciasa da dafinansebas.
evropelebma maleve gaanadgures muslimanuri qveynebis vaWroba indoeTis
okeaneSi da xelT igdes aziuri vaWrobis udidesi wili. evropeli
vaWrebi did Semosavals iRebdnen iaponuri spilenZis SetaniT CineTsa da
indoeTSi, aseve induri bambis qsovilebis aziaSi, xolo sparsuli
xaliCebis indoeTSi gayidviT da a.S.
evropis pirveli ekonomikuri transformacia moxda amerikidan didi
raodenobiT oqrosa da vercxlis SemotaniT. didZal nadavls moyva
moTxovnis mniSvnelovani zrda TiTqmis yvela produqtze (qsovilebi,
Rvino, sakvebi, iaraRi, gemebi da a.S.), ramac xeli Seuwyo evropaSi
warmoebis zrdas da ekonomikur ganviTarebas me-16 saukunis ganmavlobaSi.
amave dros, kolonizaciam gamoiwvia evropelTaTvis manamde ucnobi da
egzotikuri produqtebis (kakao, simindi, pomidori, kartofili, Tambaqo,
vanili, Cai da sxva) gamoCena bazarze, rac vaWrebisTvis mogebis miRebis
axal SesaZleblobebs qmnida.
roca evropelma vaWrebma moaxdines aziis savaWro gzebis monopolizacia,
maT SeeZloT raime Zvirfasi nawarmis Semotana evropaSi, sadac
kvalificiuri muSaxeli moaxdenda mis imitacias, ris Semdegac Tavad
evropelebi daiwyebdnen am nawarmis damzadebas da gayidvas danarCen
msoflioSi. magaliTad: `evropaSi didi moTxovniT sargeblobda Cinuri
faifuri, romelsac didi xnis ganmavlobaSi yidulobdnen CineTSi da
Semdeg yiddnen msoflios masStabiT. mogvianebiT evroplebma Tavad
daiwyes misi damzadeba da msoflio bazarze Caanacvles Cinuri faifuri
`sakuTariT~. ... amis msgavsad, ingliselebma daiwyes maRali xarisxis
induri bambis qsovilebis imitireba da moaxdines ufro iafi, manqanis
meSveobiT damzadebuli bambis qsovilebis eqsporti indoeTSi, ramac
gaanadgura induri bambis qsovilebis mrewveloba~ (Reynolds, 1961: 45-6)
evropisTvis, msoflio eqspansiisgan miRebuli sargebeli gascda axali
teritoriebisa da resursebis mopovebis farglebs. kolonizaciam aseve
daaCqara teqnologiebisa da biznes-operaciebis warmarTvis xerxebis
gaumjobeseba. ganviTarda sazRvao kartografia, sazRvao artileria da
gemTmSenebloba. yvelaze mniSvnelovani ki, iyo koloniebidan miRebuli
Semosavlebis ganTavseba evropis soflis meurneobasa da mrewvelobaSi.
aman xeli Seuwyo kapitalis akumulacias, romelic iqca industriuli
kapitalizmis ganviTarebis erT-erT umTavres winapirobad me-18 saukuneSi.
transokeanuri sartylis dasaxlebebi
95
evropis gareT, savaWro kapitalizmis gavrcelebis pirobebSi ekonomikuri
landSaftis yvelaze mniSvnelovani maxasiaTebeli gaxldaT Ria portebis
daarseba amerikis, afrikisa da samxreT aziis sanapiroebze (suraTi: 4.6),
romlebic sami saxeobis iyvnen:
1. savaWro navsadgurebi, magaliTad, kantoni (amJamad guanjou, CineTi)
da goa (indoeTi), romlebic uzrunvelyofdnen kavSirs evropasa da
aRmosavleTis qveynebis Caketil ekonomikebs Soris. am qalaqebSi
cota evropeli cxovrobda da mxolod indoeTSi iyo SesaZlebeli
vrceli hinterlandis politikuri kontroli.
2. Ria portebi da koloniuri centrebi tropikuli plantaciebisTvis,
rogorebic iyvnen rio de Janeiro (brazilia), jorjTauni
(britaneTis gaiana), port of speini (trinidadi), penengi (malaizia),
lagosi (nigeria), lorenso markesi (amJamad maputu, mozambiki) da
zanzibari (tanzania). didi raodenobiT evropeli mosaxleebi iyo
saWiro administraciuli da samxedro miznebisTvis. adgilobriv
mosaxleobas iyenebdnen fizikuri samuSaoebisTvis. koloniur
plantaciur sistemas esaWiroeboda didi raodenobiT samuSao Zala
da roca adgilobrivi resursebi amoiwura, daiwyo monebis
Semoyvana sxva regionebidan.
3. “WiSkari” (gateway) portebi (jeimsTauni, baltimori, bostoni,
niuporti,
niu
iorki,
filadelfia,
Carlstoni,
savana)
13
koloniisTvis amerikaSi. isini gacilebiT ufro metad iyvnen
orientirebuli metropoliebze vidre sakuTar hinterlandze
(mogvianebiT, imave tipis dasaxlebebi Seiqmna samxreT afrikaSi,
avstraliasa da axal zelandiaSi).
suraTi: 4.6 transokeanuri sartylis dasaxlebebi merkantilur epoqaSi
96
ekonomikuri Zalauflebis centris gadanacvleba
XVI-XVII
saukuneebis
evropis
ekonomikuri
geografiis
mTavar
maxasiaTebels
warmoadgenda
ekonomikuri
saqmianobis
centris
gadanacvleba xmelTaSua zRvidan CrdiloeTis zRvisken. me-15 saukunis
bolos, xmelTaSuazRvispireTi yvelaze ganviTarebuli regioni iyo
msoflioSi, centraluri da CrdiloeT italia ki, mTavari ekonomikuri
centri gaxldaT. me-16 saukuneSi xmelTaSua zRvis regioni kidev ufro
gamdidrda, radgan espaneTma da portugaliam didi sargebeli naxes
amerikis kontinentis ZarcviT miRebuli Semosavlisgan. me-17 saukunis
bolos xmelTaSuazRvispireTi gadavida ukana planze niderlandebisa da
inglisis ekonomikuri winsvlis gamo.
am or ukiduresobas, stagnaciasa da dinamiur eqspansias, Soris
imyofeboda safrangeTi, skandinavia da germania, sadac mimdinareobda
ekonomikuri
ganviTarebis
procesi,
anu
savaWro
kapitalizmis
konsolidacia,
ramac
xeli
Seuwyo
evropuli
ekonomikis
koordinirebulobis SenarCunebas sivrciT organizaciaSi mniSvnelovani
cvlilebebis periodSi. evropis ekonomikuri centris gadanacvlebis
procesi SeiZleba ganxilul iqnes espaneTisa da italiis daRmasvlisa da
holandiisa da inglisis aRzevebis magaliTebze:
espaneTi
espaneTi warmoadgens importis Canacvlebis mniSvnelobis karg magaliTs.
es qveyana imitom dasustda, rom arc iyo sakmarisad ganviTarebuli, igi
mxolod mdidari gaxldaT. moTxovnis gazrdam, romelic gamoiwvia
amerikidan wamosulma simdidrem, ar moaxdina adgilobrivi warmoebis
ganviTareba, warmoebis sistemaSi arsebuli SezRudvebis (gildiebis
97
SemzRudveli saqmianoba, kvalificiuri muSaxelis nakleboba da espanuri
elitis TviTkmayofileba) gamo.
amerikidan miRebulma Semosavlebma gazardes espaneTis msyidvelobiTi
unari, magram saboloo jamSi xeli Seuwyves inglisis, safrangeTis,
holandiisa da danarCeni evropis ganviTarebas. amasobaSi, espaneTis
moCvenebiTma keTildReobam waaxalisa xelisuflebis militaristuli
politika, rac didZal Tanxebs saWiroebda da did tvirTad awveboda
xazinas. me-17 saukuneSi, rodesac sakuTari koloniebidan miRebulma
Semosavlebma mniSvnelovnad iklo (nawilobriv, sabadoebis gamofitvis
gamo), ekonomikis impulsi gaqra da sustad ganviTarebuli mewarmeoba
aRmoCnda gaberili biurokratiisa da didZali erovnuli valis pirispir.
italia
italiis daRmasvla ufro rTuli procesi iyo da daiwyo me-15 saukunis
bolos, rodesac 50 wlis manZilze CrdiloeT italia iqca saomar velad
espaneTis, safrangeTisa da germaniis jarebisTvis, ramac gamoiwvia
SimSili da epidemiebi da Zlier daazarala vaWroba. me-16 saukunis
bolos, moTxovnis saerTaSoriso bumma gamoiwvia italiis ekonomikuri
aRmavloba, Tumca es winsvla efuZneboda organizaciis tradiciul
meTodebs, rodesac konkurencia da inovaciebi izRudeboda gaZlierebuli
amqrebis mier. 1610-1630 wlebSi ramdenime gare faqtorma gamoiwvia
italiis mTavari bazrebis kolafsi, es iyo: espaneTis ekonomikuri dacema,
germanul saxelmwifoebSi
mimdinare omebi da osmaleTis imperiis
politikuri destabilizacia. imave dros, italiis bevrma konkurentma
SeZlo italiuri importis Canacvleba adgilobrivi produqciiT. am
momentidan,
qveyanaSi
savaWro
kapitalizmis
ganviTareba
SeCerda.
italieli mewarmeebi, romlebsac ar SeeZloT, an ar surdaT inovaciebis
danergva da produqtiulobis gazrda, aRar axorcielebdnen investiciebs
warmoebasa da gadazidvebSi. me-17 saukunis bolos, italia axorcielebda
warmoebuli
saqonlis
imports
inglisidan,
safrangeTidan
da
holandiidan da sasoflo-sameurneo saqonlis (zeTi, xorbali, Rvino da
matyli) eqsports, romlisTvisac vaWrobis pirobebi araxelsayreli iyo.
amrigad, ucxouri vaWroba qveynis ganviTarebisTvis xelis SemSlel
faqtorad iqca.
niderlandebi
me-17
saukunis
niderlandebis
ekonomikuri
saswauli
efuZneboda
vaWrobisa
da
warmoebis
myar
platformas.
holandiis
qalaqebi
(gansakuTrebiT
amsterdami)
awarmoebdnen
reeqsports
CrdiloeT
evropisTvis. swored holandiis qalaqebi iqcnen warmoebis centrebad.
Sedegad, niderlandebs aRmoaCndaT sakmarisi resursebi espaneTis
imperiis winaaRmdeg warmatebuli ajanyebis mosawyobad da politikuri
damoukideblobis mosapoveblad 1609 wels.
ramdenime faqtoris kombinaciam misca saSualeba ni derlandebs
yofiliyo msoflio ekonomikis lideri Semdgomi 150 wlis manZilze.
98
pirveli
faqtori
iyo
holandiis
institutebis
Tanamedroveoba:
SemzRudveli gildiebis simcire, miwaTmflbelTa mcire raodenoba da
SedarebiT susti eklesia espanelebis wasvlis Semdeg. meore faqtori
gaxldaT
merkantilisturi
politikis
aqtiurad
gatareba,
rac
mdgomareobda agresiul kolonializmSi da konkurentebis mimarT
ukompromisobaSi. magaliTad, holandielebma dablokes antverpenis
zRvaze gasasvleli 1585-1795 wlebSi da xelSi Caigdes misi vaWroba da
qsovilebis warmoeba. niderlandebs hqonda maRalganviTarebuli da
inovaciuri gemTmSeneblobis industria, romlis warmoebis moculoba
aRemateboda danarCeni evropisas. da bolos, holandielebma didi
sargebeli naxes espaneTis flandriidan da valoniidan (belgia)
kvalificiuri xelosnebis, vaWrebis, finansistebisa da mezRvaurebis
migraciisgan,
romlebic
gaurbodnen
espanelebis
fanatizmsa
da
Seuwynareblobas.
inglisi
me-15 saukunis bolos, inglisi iyo CamorCenili qveyana SedarebiT
mcirericxovani mosaxleobiT (5 milioni. SedarebisTvis: safrangeTi 15
mln., italia 11 mln., espaneTi 7 mln.) da sustad ganviTarebuli
ekonomikiT. erTaderTi konkurentuli upiratesoba ingliss gaaCnda
maudis warmoebaSi. inglisis ekonomikaSi pirveli garRveva moxda me-16
saukunis pirvel naxevarSi, rodesac gamudmebuli omebis Sedegad moxda
italiis warmoebisa da vaWrobis kolafsi, xolo inglisma mniSvnelovnad
gazarda maudis eqsporti. es aRmavloba droebiT SeCerda me-16 saukunis
SuaSi italiuri safeiqro mrewvelobis aRorZinebiT da niderlandebsa
da espaneTs Soris omiT, romelmac Seaferxa inglisuri eqsporti.
am
droisTvis,
ingliss
ukve
gaaCnda
Zlieri
ekonomikuri
da
eqspansionisturi
ambiciebi
da
merkantilisturi
filosofia.
holandielebis
msgavsad,
ingliselebmac
isargebles
xelsayreli
geografiuli mdebareobiT, transokeanuri vaWrobis kuTxiT da religiur
Cagvras gamoqceuli kvalificiuri muSaxelis migraciiT safrangeTidan
da sxva qveynebidan. maT aseve ganaviTares Zlieri samxedro da savaWro
floti kolonialuri eqspansiis gansaxorcieleblad. inovaciebma da
importis
Canacvlebam
didi
roli
iTamaSa
qveynis
ekonomikur
ganviTarebaSi da niderlandebTan warmatebul metoqeobaSi. 1540-ian
wlebSi rkinis artileriis ganviTarebam saSualeba misca ingliselebs
aReWurvaT TavianTi savaWro da samxedro gemebi ufro efeqtianad da
SedarebiT mcire danaxarjebiT. qvanaxSiris mier xe-tyis Semcirebuli
resursebis Canacvlebam, ara mxolod aarida inglisi energetikul
kriziss, aramed xeli Seuwyo gadamuSavebis axali xerxebis ganviTarebas.
`rkinasa da qvanaxSirze koncentraciam, saSualeba misca ingliss
industriuli revoluciis gzas dadgomoda~ (Cipolla, 1981: 290).
99
daskvna
am etapze umjobesi iqneba mimovixiloT ZiriTadi organizaciuli
principebi,
romlebic
ganapirobebdnen
ekonomikis
ganviTarebas
industriul
revoluciamde.
aRsaniSnavia
inovaciebis
mniSvneloba
teqnologiebsa da biznesis organizaciaSi (Tumca inovaciuri procesi am
etapze nela mimdinareobda da gaumjobesebebi TandaTanobiT xdeboda,
gansxvavebiT
industriuli
epoqisgan,
romelsac
axasiaTebda
teqnologiuri cvlilebebis swrafi tempi).
instituciuri da socialur-ekonomikuri faqtorebis mniSvneloba didi
iyo. magaliTad, CineTis centralizebuli imperiuli sistemis SezRudvebi,
romlebmac CineTis ekonomikis ganviTarebas SeuSales xeli da meores
mxriv, evropuli saxelmwifoebis roli merkantilisturi politikis
gatarebaSi. Cven agreTve unda aRvniSnoT demografiuli cvlilebebisa da
ekonomikur
ganviTarebis
urTierTqmedeba
da
mudmivi
swrafva
teritoriuli eqspansiisken, gamowveuli Semcirebuli Semosavlebis/
klebadi ukugebis (Law od diminishing returns) kanoniT. amasTan erTad, Cven
SegviZlia
gamovyoT
sivrciTi-ekonomikuri
organizaciis
axali
ganzomilebebi:
 namdvili
msoflio
ekonomikis
warmoSoba,
grZel
manZilze
urTierTqmedebiTa
da
Sromis
sivrciTi
danawilebis
kompleqsurobiT.
 msoflio ekonomikis ganviTarebis uTanasworoba. zogierTi seqtori,
qveyana, regioni da komunikaciebis qseli sxvebze ufro swrafad
viTardeboda.
 msoflio
ekonomikis
SigniT,
specializaciis
modelma
da
ekonomikuri urTierTqmedebis xasiaTma gamoiwvia qveynebis da
regionebis sam kategoriad dayofa: 1) centraluri regionebi, sadac
ganviTarebuli iyo soflis meurneoba da masobrivi bazris
mrewvelobebi (mag.: gemTmSenebloba, qsovilebis warmoeba), vaWroba
adgilobrivi burJuaziis xelSi iyo. 2) periferia – xasiaTdeboda
monokulturis moyvaniT da did plantaciebze iZulebiTi SromiT. 3)
naxevrad-periferia – gamoirCeoda deindustrializaciis procesiT,
Tumca
inarCunebda
specializebuli
samrewvelo
warmoebis
mniSvnelovan wils da finansur kontrols.
 evropuli ekonomikis sivrciTi organizacia emyareboda cenraluri
regionebis
klasterebs
Crdilo-dasavleT
evropaSi:
samxreTaRmosavleT inglisi, holandia, baltis zRvis auzis qveynebi,
rainisa da elbaspira miwebi germaniaSi, flandria (belgia) da
CrdiloeT
safrangeTi.
periferias
warmoadgenda:
CrdiloeT
skandinavia, Sotlandia, uelsi, irlandia, aRmosavleT evropa da
okeanisgaRma
koloniebi.
naxevrad-periferia
moicavda
xmelTaSuazRvis
qristianul
miwebs,
romlebic
savaWro
kapitalizmis epoqaSi evropis centrs warmoadgendnen.
 evropuli tipis msoflio ekonomikam Seqmna dasaxlebebisa da
urbanizaciis gamorCeuli modeli. savaWro kapitalizmis dros
100
gaZlierda dasaxlebebis ierarqiuli sistema da ganviTarda
centraluri adgilebis sistema (central place system). okeanis gaRma
teritoriulma eqspansiam, savaWro kapitalizmTan erTad warmoSva
saqalaqo landSafti. jonstoni (Jonston, 1980: 74) amas Semdegnairad
aRgviwers: `merkantiluri kvlevebis pirvel etapze mudmivi
dasaxlebebi iqmneba saWiro produqtebis (Tevzi, xe-tye, bewveuli)
mopovebis
mizniT.
mogvianebiT
koloniaSi
saxldebian
miwaTmoqmedebi, romlebsac miaqvT produqcia koloniur portSi,
saidanac igi igzavneba mSobliuri qveynis portSi, romlis statusi
da simdidre matulobs qveynis Sida raionebTan SedarebiT.
koloniis
portic
farTovdeba,
rkinigza
xdeba
mTavari
satransporto arteria. mSobliuri qveynis portis irgvliv mdebare
dasaxlebebic did sargebels iReben importis gazrdiT da axali
gare porti Sendeba ufro didi moculobis vaWrobis momsaxurebis
mizniT~.
evropuli tipis msoflio ekonomikis pirobebSi warmoiqmna sivrciTi
cvlilebis sami mniSvnelovani meqanizmi:
1. vaWrebis mier investiciebis gadatana im regionSi, romelsac
SedarebiTi upiratesoba (teqnologiuri inovaciebi, instituciuri
cvlilebebi, valutis simyare da sxva) gaaCnia.
2. importis Canacvleba. sazogadoebebi, romlebsac periodulad
SeuZliaT miaRwion importis Canacvlebas sargebloben ekonomikur
ganviTarebis Semdegi aspeqtebiT: didi bazrebi, axali importisa da
inovaciebisTvis; ufro mravalferovani da farTo dasaqmebis baza;
soflis meurneobis produqtiulobis zrda axali teqnologiebis
gamoyenebis Sedegad; qalaqebis kapitalis zrda.
3. militarizmi da geopolitikuri cvlilebebi.
Tavi 5. industriuli centraluri regionebis evolucia
me-18 saukunis meore naxevridan dawyebulma industriulma revoluciam
gansazRvra msoflio ekonomikis ganviTarebis gzebi. dRes, msoflio
ekonomikaSi mimdinare procesebi warmoadgenen industriuli epoqis
produqts. am TavSi Cven ganvixilavT industriuli centraluri
regionebis ekonomikuri geografiis evolucias. gavaanalizebT im
procesebs, romlebic Tan axlavs qveynebisa da regionebis aRmavlobas da
daqveiTebas industriuli centraluri regionebis SigniT.
5.1 industriuli revolucia da teritoriul/sivrciTi cvlilebebi
sayovelTaod miRebulia, rom industriuli revolucia (1750-1850 wlebi)
warmoadgenda revolucias warmoebis organizaciasa da teqnologiebSi da
efuZneboda mTel rig inovaciebs warmoebis (mag.: kartraitis saqsovi
dazga (1787)), transportirebisa da sainJinro (gansakuTrebiT arxebis
sistemebi da sarkinigzo qselebi) sferoebSi. magram, teqnologiuri
winsvla nawili iyo ufro farTo ekonomikuri, socialuri da
101
politikuri cvlilebebisa, romlebic saTaves iReben renesansis da
ganmanaTleblobis xanaSi.
`1800 wlamde, cxovrebis done msoflio ekonomikaSi rCeboda ucvleli
didi drois manZilze: Semosavali erT sul mosaxleze, Sromis
nayofiereba da moxmareba ar izrdeboda. Tanamedrove industriuli
ekonomikebi ki uprecendento da rogorc Cans mudmiv zrdas ganicdian
cxovrebis standartebSi~ (hanseni da preskoti; 2002: 1202).
teqnologiuri
winsvlisTvis
yvelaze
mniSvnelovani
iyo
savaWro
kapitalizmis
SigniT
mewarmeebis
mier
kapitalisturi
wesiT
organizebuli
mewarmeobis
ganviTareba,
sadac
gamoiyeneboda
daqiravebuli Sroma da warmoebuli saqoneli gankuTvnili iyo
regionalur da erovnul bazarze gasayidad. vaWrobis gziT dagrovebuli
kapitali
saSualebas
aZlevda
mewarmeebs
moexdinaT
investireba
maRalproduqtiul teqnologiebSi, romlebmac ganapirobes industriuli
revolucia.
meqanizirebuli warmoeba da qarxnebis organizaciuli mowyoba gaxda
industrializaciis
mTavari
maxasiaTebeli.
maT
gamoiwvies
produqtiulobis mkveTri zrda, rac miRweul iqna specializaciisa
(Sromis konveieruli danawileba) da Sida masStabis ekonomiis meSveobiT.
rogorc savaWro kapitalizmi manamde, aseve industriuli kapitalizmic
waawyda ormag winaRobas: bazris gajerebas produqciiT da Semcirebuli
Semosavlebis kanons. amis sapasuxod mewarmeebma SeimuSaves mTeli rigi
strategiebisa:
 Sida da gare masStabis ekonomiis gamoyenebis axali gzebis Zieba
 ufro iafi Sromis, nedleulisa da energiis wyaroebis gamoyeneba
 arsebuli produqciisTvis gasaRebis axal bazrebze SeRweva
 axali produqtebis gamoCena axali gamogonebebis (mag.: video,
kompiuteri),
an
im
saqmianobebis
komodifikaciis
meSveobiT,
romlebic manamde rogorc wesi saxlSi xorcieldeboda (mag.:
sakvebis momzadeba)
 profkavSirebsa da mTavrobas Soris urTierTobebis formalizeba
stabiluri
samuSao
garemos
(ekonomikuri,
socialuri
da
politikuri) CamoyalibebisTvis
aRsaniSnavia is gansxvavebebi, romlebic warmoiqmna ZiriTad industriul
regionebs Soris, romlis mizezi iyo gansxvavebebi ara mxolod
resursebis simdidresa da ekonomikuri ganviTarebis modelebSi, aramed
industriuli cvlilebebis qronologiaSic.
5.2 manqanuri warmoeba (machinofacture) da industrializaciis gavrceleba
evropaSi
industriuli revolucia Sedgeboda ramdenime fazisagan, romlebmac
sxvadasxva xarisxis efeqti moaxdines sxvadasxva regionebsa da qveynebze.
am regionulma gansxvavebulobam kapitalizmis bunebazec moaxdina
gavlena. am cvlilebebis mTavari aspeqi iyo kapitalizmis pirobebSi
warmoqmnili ekonomikuri, politikuri, socialuri da kulturuli
102
urTierTobebi, romlebTanac mWidro kavSirSia akumulaciis reJimebis
cneba, anu warmoebis, moxmarebisa da Semosavlebis ganawilebis
urTierTdakavSrebuli kompleqsebi, romlebic efuZneba kapitalisturi
warmoebisa da firmebis organizaciis wesebs. akumulaciis reJimebi
warmoiqmna warmoebis, transportirebisa da komunikaciebis axali
teqnologiebis ganviTarebis sapasuxod. TiToeul akumulaciis reJims
gaaCnia specifiuri regulaciis modeli, anu ekonomikuri da politikuri
urTierTobebisa da instituciebis erToblioba, romelic uzrunvelyofs
akumulaciis reJimebs saTanado menejmentiTa (mag.: monetaruli da
saxelfaso regulaciebi, saxelmwifosa da biznesis urTierTobis wesebi,
savaWro regulaciebi) da teqnologiebiT. regulaciis modelebs aqvT
oTxi ZiriTadi funqcia:
1. monetaruli sistemebisa da finansuri meqanizmebis regulireba
2. xelfasebisa da koleqtiuri garigebebis regulireba
3. konkurenciisTvis xelSewyoba (an zogjer misi SezRudva) da kerZo
seqtorsa da saxelmwifos Soris urTierTobebis mowesrigeba
4. saxelmwifos rolis dadgena sxvadasxva sivrcobriv masStabebSi
evropaSi industrializacia sam talRad ganxorcielda, TiToeuli
maTgani ramdenime fazisgan Sedgeboda da Zlier lokalizebuli iyo
gavlenis xarisxis TvalsazrisiT. pirveli talRis dros Seiqmna
industriuli
revoluciis
pirveli
teqnologiuri
sistemebi,
dafuZnebuli rkinis da bambis qsovilis teqnologiebze, wylis Zalis
gamoyenebaze, magistralur arxebsa da gzebze. pirveli talRis gavlena
araerTgvarovani gaxldaT, rogorc polardi aRniSnavs: `industriuli
revolucia regionuli fenomeni iyo~ (1981: 14).
industrializaciis pirveli talRis dawyebamde erT sul mosaxleze
mSp-is realuri zrda TiTqmis nulis toli iyo 1000 wlis ganmavlobaSi.
inglisSi realuri xelfasi daaxloebiT erT doneze iyo 1300-dan 1800
wlamde. industrializaciamde mosaxleobis zrdis done stabilurad
nuli procentis irgvliv meryeobda, rac asaxavda teqnologiuri
cvlilebebis dabal tempebs (suraTi: 5.1).
suraTi: 5.1 produqciis zrda dasavleT evropaSi 500-1990ww
103
industrializaciis pirveli talRa: britaneTi
industrializaciis pirveli talRa daiwyo britaneTSi daxloebiT 1760
wlidan
da
Sedgeboda
`proto-industrializaciis~
ramdenime
adgilobrivi
regionisgan,
sadac
mrewveloba
saxelfaso
Sromas
emyareboda da arsebobda yvelaze mowinave industriuli procesebi.
aRniSnul samrewvelo saqmianobas lokalizaciis maRali xarisxi gaaCnda,
radgan mas sWirdeboda mineralur resursebTan da arxebis sistemasTan
axlos yofna.
`proto-industrializaciis~
es
regionebi
gaxdnen
britaneTis
industriuli ganviTarebis pirveli talRis pirveli fazis safuZveli
(1760-1890 wlebi). TiTeul am regions hqonda sakuTari biznesis
transaqcebi da samrewvelo stili, anu akumulaciis reJimi da
regulaciis modeli. kapitalis didi nawilis mozidva xorcieldeboda
adgilobriv doneze, samuSao Zalas qiraobdnen hinterlandidan da
mewarmeebi erTiandebodnen regionul kartelebSi. meore faza moicavda
1790-dan 1820 wlamde periods, romlis drosac qvanaxSiris sabadoebiT
mdidarma regionebma poziciebi kidev ufro gaimyares, aseve warmoiqmnen
axali industriuli regionebi. mesame faza grZeldeboda 1820-dan 1850
wlebamde da xasiaTdeboda sarkinigzo qselis swrafi ganviTarebiT. aman
marTalia ar warmoqmna axali industriuli regionebi, magram gamoiwvia
ukve arsebulis gasaRebis bazrebis gafarToeba. britaneTis sul ufro
meti teritoria moicva industriulma kapitalizmma.
industrializaciis meore talRa: axali teqnologiebis sistema da
akumulaciis axali reJimebi
am periodidan industrializaciam daiwyo gavrceleba kontinentur
evropaSi. warmoiqmna meore teqnologiuri sistema, romelic efuZneboda
qvanaxSirs, liTons, mZime mrewvelobas, orTqlis Zalas da rkinigzas.
maTi gamoyeneba niSnavda: 1) axali resursebis eqspluatacias. 2) Sromis
axali wesebis SemuSavebas (daqiravebuli Sromis normebis gavrceleba). 3)
axali korporatiuli struqturebis ganviTarebas (didi, SezRuduli
104
pasuxismgeblobis firmebi, romlebsac ara regionuli, aramed saxelmwifo
masStabebi hqondaT). 4) axal urTierobebs mTavrobasa da biznesebs Soris
(mrewvelobis strategiuli dargebis regulirebisa da maTSi Cadebuli
saxelmwifo investiciebis zrda).
kontinentur evropaSi momxdari industrializacia (msgavsad britaneTisa)
efuZneboda proto-industriul regionebs. Tavdapirvelad, 1850 wlidan
industrializacia Seexo sambre-mezis regions (belgia) da Seldis
dablobs (belgia, safrangeTi). amis Semdeg igi gavrcelda aaxenis
mimdebare teritoriaze da ruris olqSi (germania), elzasSi, normandiasa
da zemo luaris dablobSi (safrangeTi), bazelsa da glaruss Soris
mdebare industriul ubanSi (Sveicaria).
teqnologiebSi Tavdapirveli upiratesoba, romelic miiRo britanulma
mrewvelobam Tavis konkurentebze kontinentur evropaSi niSnavda, rom
britaneTi msoflio bazarze dominanti Zala iqneboda. mas aseve gaaCnda
bunebrivi, geografiuli upiratesobebi: mravalricxovani mosaxleoba,
xelsayreli pirobebi intensiuri soflis meurneobisTvis, mdidari
mineraluri resursebi, m.S. qvanaxSiri. kontinenturi evropis britaneTTan
SedarebiT
araxelsayreli
mdgomareoba
kidev
ufro
daamZima
revoluciebma, mogvianebiT ki napoleonis omebma me-18 saukunis bolosa
da me-19-is dasawyisSi. am konfliqtebma Seaferxa warmoeba da samrewvelo
eqspansia.
amave dros, kontinenturi saxelmwifoebis industrializacia ar xdeboda
cdebisa da Secdomebis meTodis gziT, radgan isini pirdapir iziarebdnen
britanelTa gamocdilebas da iTvisebdnen maT teqnologiebs.
TandaTanobiT izrdeboda sxvaoba industrializebul regionebsa da im
teritoriebs Soris, romlebsac igi jer ar Sexeboda da romlebic 1875
wlisTvis evropis udides nawils Seadgendnen (suraTi: 5.2), magram maTi
umetesoba inkorporirebul iqna industrializaciis mesame talRaSi
1870-1914 wlebSi.
suraTi: 5.2 evropa 1875 wels
105
industrializaciis mesame talRa: `Sua/centraluri (intermediate) evropa~
industrializaciis mesame talRam moicva `Sua (intermediate) evropa~ britaneTis, safrangeTis, belgiisa da germaniis is nawilebi, romlebsac
ar ganucdiaT pirveli ori talRis zemoqmedeba, aseve holandia, samxreT
skandinavia, CrdiloeT italia, aRmosavleT avstria da katalonia
espaneTSi. am droisTvis mTeli evropis reorganizeba xdeboda mesame
teqnologiuri sistemis karnaxiT, romelic efuZneboda orTqlmavlebs,
msoflio gadazidvebs, Sidawvis Zravas, mZime qimikatebsa da mZime
mrewvelobas.
“Sua/centraluri (intermediate) evropis” regionebSi industrializaciis
procesis ganmasxvavebeli niSani iyo kapitalis nakleboba, romelic unda
gamxdariyo safuZveli industrializaciisTvis. amitom saWiro iyo imaze
aTjer meti raodenobis kapitalis mozidva vidre pirveli talRis dros.
aman da teqnologiebisa da masTan dakavSirebuli momsaxurebis
ganviTarebam xeli Seuwyo saxelmwifos pasuxismgeblobisa da rolis
zrdas ekonomikur procesebSi.
periferiuli evropa
dasavleT evropis danarCeni teritoria – pireneis naxevarkunZulis didi
nawili, CrdiloeT skandinavia, irlandia, samxreT italia, balkaneTi da
aRmosavleT evropa, romlebsac polardma uwoda `gare periferia~ - darCa
industriuli kapitalizmis miRma. industrializaciam am regionebSi
SeaRwia Semdegi 50 wlis ganmavlobaSi.
106
am regionebis periferiulobis erT-erTi mizezi gaxldaT is, rom
mewarmeebi da mTavrobebi iRebdnen imave teqnologiebs, rogorebic
hqondaT
Tavdapirvelad
industrializebul
regionebs
Zalzed
gansxvavebuli
ekonomikur-geografiuli
garemos
miuxedavad.
amis
magaliTia sarkinigzo sistemebi, romlebmac moaxdines industriuli
ganviTarebis integrireba da maRali momgebianobis miRweva mgzavrebisa
da
didi
moculobis
tvirTebis
(qvanaxSiri,
madani,
xorbali)
regularuli gadazidvebis meSveobiT. rkinigzis gayvana regionebSi, sadac
ar iyo arc industriuli baza da arc mosaxleobis maRali simWidrove
(mag.: irlandia, samxreT italia, aRmosavleT evropa) did finansur
danakargebs iwvevda. mTavrobebis umetesoba mainc midioda amgvar
xarjebze politikuri mizanSewonilobis gamo, Tumca amas mohyva ara
industriuli ganviTarebis stimulireba, aramed am regionebis sasoflosameurneo specializaciis gazrda.
meore
mizezi
periferiulobisa
gaxldaT
qalaqebis
ganviTarebis
gansxvavebuli xasiaTi industriul qveynebTan SedarebiT. britaneTSi,
`Sida(inner)~ da `Sua/ centralur(intermediate)” evropaSi saqalaqo da
industriuli ganviTareba simbiozurad mimdinareobda, qalaqi iyo
kapitalis, samuSao Zalis, satransporto sistemebze xelmisawvdomobis
wyaro da gasaRebis bazari. periferiul evropaSi aRniSnuli procesebis
efeqti gansxvavebuli iyo didwilad maTi elitebis damokidebulebis
gamo: `rkinigzebi gahyavdaT samefo sasaxleebTan, wylisa da gazis
sadenebis meSveobiT ki maragdebodnen mxolod privilegirebuli klasebi
..., qalaqi gaxda karibWe ucxoeTidan Semosuli axali teqnologiebisTvis,
romlebic vrceldebodnen neapolidan, madrididan, budapeStidan, an
sankt peterburgidan da spobdnen adgilobriv mrewvelobas, rogorc
aramodurs~ (polardi, 1981: 212). Sedegad qalaqebi ara Tu xels uwyobdnen,
aramed aferxebdnen industriul ganviTarebas.
warmoebis gadaadgileba (dislocation) da depresia
me-20 saukunis pirvel naxevarSi evropis ganviTareba Seferxda pirveli
da meore msoflio omebis Sedegad. pirvelma msoflio omma didi ngreva
gamoiwvia, daiRupa 50-60 milioni adamiani, zogma qveyanam dakarga 10-15%
samuSao Zalisa. materialurma danakargebma gamoiwvies ekonomikuri
zrdis Zlieri Seferxeba. omi rom ar yofiliyo, evropaSi 1929 wels
warmoebuli saqonlis moculobis done, miRweuli iqneboda ukve 1921
wels.
ekonomikuri dislokacia evropaSi ufro intensiuri gaxda omis ramdenime
arapirdapiri
Sedegis
gamo,
romlebidanac
ori
gansakuTrebiT
mniSvnelovania:
1. evropis warmoebis SedarebiTi daqveiTeba danarCen msofliosTan
mimarTebiT. 1913 wels evropis wili msoflio warmoebaSi Seadgenda
43%-s, xolo msoflio vaWrobaSi 59%-s. 1923 wlisTvis es
maCveneblebi daeca Sesabamisad 34% da 50%-mde. am periodSi
gansakuTrebiT ganviTarda aSS-sa da iaponiis warmoeba da
107
laTinuri amerikisa da britaneTis dominionebis pirveladi
seqtori.
2. evropis politikuri rukis cvlileba. Seiqmna 38 ekonomikuri
erTeuli, nacvlad 26-isa; 27 valuta, nacvlad 14-isa da damatebiT
20 000 kilometri sazRvrebisa. am cvlilebebis Sedegad moxda
ekonomikuri cxovrebis dislokacia, gansakuTrebiT aRmosavleT da
centralur evropaSi: sazRvrebma daaSores muSebi - qarxnebs,
qarxnebi - maT bazrebs, qalaqebi – sakvebis momwodeblebs.
satransporto sistema rTulad Seewyo axal politikur sazRvrebs.
rodesac evropis ekonomikebma adaptireba moaxdines am gadaadgilebebTan,
1929-35 wlebis stagflaciis krizisma, anu didma depresiam gamoiwvia
ekonomikuri zianisa da reorganizaciis momdevno faza evropaSi. didi
depresiis mier gamowveuli ziani sxvadasxvagvari iyo ekonomikis
sxvadasxva seqtorsa da regionebSi.
amasobaSi xdeboda evropis ekonomikis deintegracia, radgan qveynebi
cdilobdnen daecvaT sakuTari mrewveloba importze qvotebis dawesebiT,
valutis manipulaciebiT da a.S. amis Sedegi iyo vaWrobis mniSvnelovani
Semcireba.
meore msoflio omi da ekonomikuri aRmasvla
meore msoflio omma aseve gamoiwvia udidesi ngreva da ganadgureba.
evropaSi daiRupa 42 milioni adamiani. omamdel maCvenebelTan SedarebiT
safrangeTSi cxovrebis done daeca 50%-iT, xolo sawarmoo aqtivebi
Semcirda 8%-iT. britaneTma dakarga sawarmoo aqtivebis 18%, sabWoTa
kavSirma 25%. germaniis sawarmoo aqtivebi Semcirda 13%, xolo erT sul
mosaxleze Semosavali 25%-iT.
aRmosavleT da dasavleT evropis omis Semdgomma politikurma
gaxleCilobam (`rkinis fardis~ CamoSvebam sabWoTa kavSiris gavlenis
qveS myof saxelmwifoebze) moaxdina evropis ekonomikuri gayofa, Tumca
am faqtma aseve gamoiwvia swrafi ekonomikuri aRmavloba dasavleT
evropaSi: aSS-s miaCnda, rom siRaribe da ekonomikuri qaosi komunizmis
gavrcelebis saSiSroebas qmnida da amitom daiwyo mZlavri ekonomikuri
programis ganxorcieleba, romelsac `marSalis gegma~ ewoda. 1950-iani
wlebis dasawyisSi evropis umetes nawilSi cxovrebis donem gadaaWarba
omamdelisas. 1960-iani wlebis dasawyisSi, ki evropis centralur bankebs
SeeZloT aSS dolaris mxardaWera roca es saWiro gaxdeboda.
cxrili 5.1 ekonomikis zrdis tempebi evropaSi
108
5.3 suraTze naCvenebia uTanasworoba evropis regionebis ganviTarebis
xarisxSi da naTladaa asaxuli dasavleT evropis ganviTarebis maRali
done aRmosavleT evropasTan SedarebiT. simdidre gamoisaxeba erT sul
mosaxleze mSp-is RirebulebiT, msyidvelobiTi unaris paritetis (mup)
gaTvaliswinebiT da Sedarebulia evrokavSiris saSualo maCvenebelTan.
5.3 fordizmi da CrdiloeT amerikis industrializacia
CrdiloeT amerikis gadaqceva msoflio ekonomikis wamyvan Zalad
gamowveuli iyo Semdegi mizezebiT:
 mdidari bunebrivi resursebi da miwis didi farTobi.
 didi da migraciis Sedegad swrafad mzardi bazari da samuSao
Zala.
 vrceli
teritoriis
gamo
xelsayreli
pirobebis
arseboba
giganturi korporaciebis warmoqmnisTvis, romlebsac SeeZloT
gamokvlevebisaTvis didi Tanxebis gamoyofa. es ki xels uwyobda
inovaciuri
procesebis
institucionalizaciis
evropisTvis
xelmiuwvdomeli xarisxis miRwevas.
109
CrdiloeT amerikaSi sivrciTi organizaciis axali modelebi warmoiqmna
Semdegi faqtorebis urTierTqmedebis Sedegad: resursebis geografia,
axali teqnologiebi da mosaxleobis moZraoba.
`teqnologiurma
ganviTarebam
gamoiwvia
cvlilebebi
calkeuli
resursebis mniSvnelobaSi, romlebzec iyo damokidebuli konkretuli
qalaqebis zrdis procesi. didi migraciebi miznad isaxavdnen jerac
auTvisebeli
resursebis
(wyali,
qvanaxSiri,
TuTia
da
sxva)
eqspluatirebas, rac didwilad teqnologiuri inovaciebis meSveobiT
xorcieldeboda~ (Borchert, 1967: 324).
amerikis ekonomikis ganviTarebam asaxva hpova urbanizaciis Secvlil
modelSi. rodesac evropaSi daiwyo industrializaciis pirveli talRa,
CrdiloeT amerikis ekonomika damokidebuli iyo atlantis okeanis
portebze. TiToeuli porti akontrolebda SezRudul hinterlands,
romelTa ekonomikaSi dominanti poziciebi ekava evropaSi eqsportisTvis
gankuTvnil sasoflo sameurneo produqciis warmoebas da evropidan
importirebuli sawarmoo saqonlis moxmarebas. me-18 saukunis bolodan
CrdiloeT amerikis ekonomikam daiwyo gamosvla am daqvemdebarebuli
mdgomareobidan da 100 weliwadSi gaxda msoflio ekonomikis lideri.
am
metamorfozis
mTavari
faqtori
gaxda
aSS-is
politikuri
damoukidebloba, mopovebuli 1783 wels, ramac daaCqara ekonomikuri
ganviTareba ramdenime kuTxiT:
1. britaneTisgan damoukideblobam da federaluri sistemis pirobebSi
politikurma integraciam moaxdina Zveli koloniuri sistemis
komponentebs Soris ekonomikuri kavSirebis gabmis stimulireba.
2. damoukidebloba niSnavda, rom investiciebis gacilebiT didi
nawili finansdeboda amerikuli kapitalis mier da Semosavlis
mcire nawili brundeboda ukan, evropaSi.
3. damoukideblobis Semdeg swrafad gaizarda saxelmwifo seqtorSi
dasaqmebulTa raodenoba, radgan TiToeulma sagrafom da Statis
dedaqalaqma ganaviTara sakuTari demokratiuli institutebi.
4. axali qveynis teritoriulma eqspansiam Camoayaliba mdidari
resursebis baza.
am periodis saqalaqo da ekonomikuri ganviTareba SezRuduli iyo
primitiuli
satransporto
sistemiT.
mxolod
1840-iani
wlebidan,
industriuli kapitalizmis meore teqnologiuri sistemis (qvanaxSiri,
foladi, orTqli, rkinigza) gavrcelebis Semdeg daCqarda amerikis
industrializacia.
CanarTi: amerikis sawarmoo/samrewvelo sartylis ganviTareba
aSS-is industrializaciis daCqareba 1840-ian wlebSi gamowveuli iyo
inovaciuri teqnologiebisa da evropidan Semosuli samrewvelo da
komerciuli organizaciis axali meTodebis danergviT. amasTan erTad,
msoflioSi sasoflo-sameurneo produqciaze moTxovnis zrdam daaCqara
industriuli
kapitalizmis
ganviTareba,
radgan
fermerebi
produqtiulobas zrdidnen meqanizaciis saSualebiT. mwarmoeblurobis
110
zrdam uzrunvelyo didi raodenobis evropeli migrantebis Senaxva,
romlebic saqmdebodnen mrewvelobis seqtorSi CrdiloeT amerikis
qalaqebSi.
sarkinigzo sistemis ganviTarebam Seasrula mTavari roli axali
ekonomikuri wesrigis damyarebaSi. sarkinigzo qselebma ekonomikur
sistemas kontinenturi masStabebi SesZines. 1869 wels dasrulda pirveli
transkontinenturi sarkinigzo xazis mSenebloba. rkinigza gaxda
katalizatori regionuli ekonomikebis erTian, kontinentur ekonomikad
gadaqcevaSi, romelic msoflio ekonomikuri sistemis wamyvani komponenti
gaxda.
satransporto qselis gaumjobesebam xeli Seuwyo Crdilo-dasavleTSi
(sadac Zlieri konkurencia iyo rkinigzasa da wylis transports, aseve
sxvadasxva qalaqebs Soris) regionuli vaWrobis zrdas, ramac safuZveli
Cauyara sawarmoo sartylis ganviTarebas.
sawarmoo sartylis gadaqceva kontinentis ekonomikur centrad iyo
Sedegi
Tavdapirveli
upiratesobisa.
mas
gaaCnda
didi
bazari,
ganviTarebuli satransporto qseli, qvanaxSiris maragi. es iyo idealuri
adgili industriuli teqnologiebis miRwevebis asaTviseblad. aman
gamoiwvia orgvari Sedegi:
1. pirveli gaxldaT calkeuli qalaqebis specializacia, rodesac
mwarmoeblebs SeeZloT ara mxolod regionul, aramed erovnul bazarze
gasvla: musikaluri instrumentebisa da tansacmlis warmoeba iyo
bostonis specializacia; avejis damzadeba, beWdva da gamomcemloba –
Cikagosi; safeiqro warmoeba – filadelfiis da a.S.
saerTo jamSi sawarmoo sartyeli sam segmentad daiyo: baltimoris,
bostonisa da niu iorkis portebSi dominirebda samomxmareblo saqonlis
warmoeba; filadelfiasa da klivlends Soris ki naxevarfabrikatebis
warmoeba; xolo sartylis dasavleT nawilSi mdebareobdnen naklebad
specializebuli,
umetesad
samomxmareblo
saqonlis
warmoebaze
orientirebuli qalaqebi (suraTi 5.4).
suraTi 5.4 amerikis samrewvelo sartyeli
111
2. specializacia gaxda safuZveli qalaqebs Soris saqonlis gacvlisa,
ramac erTmaneTs SeakavSira sawarmoo sartyelis es qalaqebi. am
kavSirebma warmoSves damatebiTi (multiplier) efeqtebi sabiTumo vaWrobis,
transportis, sawyobebis, finansebis meSveobiT da amiT waaxalises
regionis industriuli ganviTareba da SedarebiTi upiratesobis zrda.
Sedegad, sawarmoo sartyels didi SesaZleblobebi gaaCnda axali
industriuli saqmianobebis mosazidad, riTac sagrZnoblad amcirebda
qveynis sxva regionebis Sansebs mieRwiaT industriuli ganviTarebis
msgavsi donisTvis.
es ar niSnavs imas, rom sxva regionebs ar ganucdiaT industrializacia,
ubralod misi masStabebi da intensivoba iyo gansxvavebuli. regionebs,
romlebic mogvianebiT ganviTardnen adgilobriv bazarze orientirebuli
warmoebebi gaaCndaT da iSviaTad gadiodnen erovnul bazarze.
fordizmi, teilorizmi da regionuli ekonomikuri cvlilebebi
saavtomobilo da sahaero transportis ganviTarebam da eleqtronuli
komunikaciebis gaumjobesebam gamoiwvia ekonomikis efeqtiurobis da
biznesebisa da regionebis uprecendento integracia. 1920-ian wlebSi
dadga
`axali
ekonomikuri
xana~
da
liberaluri
reaqciebi
industrializmze,
riTac
xasiaTdeboda
pirvel
msoflio
omamde
arsebuli `progresuli xana~, swrafad Caanacvles konsumerizmma da
busterizmma.
112
metropoliebSi mdebare didma kompaniebma yvelaze meti sargebeli naxes
ekonomikis
efeqturobis
zrdisagan.
maT
danerges
ekonomikuri
organizaciis axali principebi, romlebic efuZnebodnen Sromis ufro
mkveTr danawilebas, konveiruli tipis warmoebasa da `samecniero~
menejments,
romelic
aseve
cnobilia,
rogorc
`teilorizmi~.
efeqturobisa da produqtiulobis zrda iZleoda saqonlis masobrivi
warmoebis saSualebas dabal fasebSi, masobrivi bazrebisTvis. masobrivi
warmoebisa da masobrivi moxmarebis kombinacias ewoda akumulaciis
fordistuli reJimi, avtomobilebis mwarmoebeli henri fordis mixedviT,
romelmac didi roli iTamaSa am cvlilebebis ganxorcielebaSi.
akumulaciis es axali reJimi moiTxovda kidev ufro didi kompaniebis
arsebobas. kompaniebis Serwymis talRam swrafad Secvala ekonomikis
struqtura,
rac
gamoixata
mcire
raodenobis
sakmaod
mZlavri
korporaciebis arsebobaSi. 1920 wlisTvis aSS-Si samuSao adgilebis 30%
da warmoebis 50% iyo koncntrirebuli firmebis mxolod erT procentSi:
`mTeli qveynis masStabiT teritoriuli erTeulebi kargavdnen kontrols
adgilobriv
warmoebaze.
politikuri
Zalaufleba
teritoriuli
integraciis
erovnul
doneze
iyo
koncentrirebuli,
romelic
warmatebulad zRudavda umetesi biznesebis saqmianobas~ (Friedman and
Weawer, 1979: 22).
`axal ekonomikur xanasTan~ dakavSirebulma akumulaciis axalma reJimma
seriozuli problemebi gamoiwvia. meqanizebuli soflis meurneoba didi
raodenobiT Warb produqts awarmoebda, ramac gamoiwvia saqonelze fasis
dacema, xolo industriuli bazrebi arastabiluri gaxda mravali
holdingis Seqmnis gamo. 1929 wlis oqtomberSi moxda safondo birJis
kolafsi,
ramac
gamoiwvia
„didi
depresia“,
romlis
Sedegadac
milionobiT muSam dakarga samuSao. Sromis regionuli danawilebis gamo,
romelic warmoiSva wina 50 wlis ganmavlobaSi, zogierT regionSi
gansakuTrebiT mkveTrad iCina Tavi socialur-ekonomikurma problemebma.
amis politikuri pasuxi iyo `axali kursi~, rodesac saxelmwifom
gacilebiT ufro didi pasuxismgebloba aiRo ekonomikuri ganviTarebis
uzrunvelyofaSi.
amas
moyva
keinsianizmis
ekonomikuri
Teoriis
Camoyalibeba (britaneli ekonomistis, jon meinard keinsis mixedviT).
aRniSnul
procesebSi
Cven
SegviZlia
davinaxoT
mniSvnelovani
cvlilebebi regulaciis modelSi, romelic dakavSirebulia akumulaciis
fordistul reJimTan, ekonomikuri politikis yuradRebam miwodebis
mxaris regulirebidan, gadainacvla moTxovnis mxaris menejmentze.
maSin roca 1939 wels evropaSi omi daiwyo, CrdiloeT amerikis ekonomika
daCqarebuli zrdis fazaSi Sevida. omis Semdeg aSS-sa da kanadas ufro
Zlieri da efeqturi ekonomika gaaCndaT, isini akontrolebdnen axal
saerTaSoriso bazrebs. aSS, rogorc kapitalisturi samyaros lideri,
msoflios karnaxobda TamaSis pirobebs „marSalis gegmis“, „ekonomikuri
TanamSromlobisa da ganviTarebis“ organizaciis (romelic Seiqmna
marSalis gegmis farglebSi, evropis rekonstruqciisTvis saWiro
daxmarebebis
administrirebisTvis)
kontrolis
da
„breton-vudsis“
113
SeTanxmebis
(romliTac
dawesda
saerTaSoriso
ekonomikuri
urTierTobebis axali modeli) meSveobiT. 1960 wlisTvis mTliani
erovnuli produqti (mep) erT sul mosaxleze Seadgenda 2513 aSS dolars
amerikaSi, 1909 – kanadaSi, 1678 – SvedeTSi, 1259 – britaneTSi, 1200 –
germaniaSi, 1193 – safrangeTSi da 421 – iaponiaSi.
5.4 iaponiis industrializacia: ori ekonomikuri saswauli
iaponiis ekonomikuri aRmavloba da evropasa da CrdiloeT amerikasTan
erTad Tanamedrove msoflio ekonomikis centris Seqmna udides miRwevas
warmoadgens am qveynisTvis da mniSvnelovan kiTxvebs badebs rogorc
ekonomikuri organizaciis Teoriisa da realobis, aseve sivrciTi
cvlilebebis TvalsazrisiT. mTavari kiTxvaa, rogor SeZlo resursebiT
Raribma qveyanam moexdina warmatebuli industrializacia, rac ver
SeZles resursebiT mdidarma aziisa da laTinuri amerikis regionebma.
pasuxi mdgomareobs SemdegSi, marTalia iaponiis ekonomika me-19
saukunemde feodaluri wesiT iyo organizebuli, igi mainc inarCunebda
avtonomiurobas. masze ar mouxdenia gavlena centraluri regionebis
kapitalizms.
feodalizmidan
kapitalizmisken
gadasvla
iyo
winaswarganzraxuli mcdeloba politikuri da ekonomikuri avtonomiis
SenarCunebisa. marTalia iaponia ar iqca politikurad da ekonomikurad
damorCilebul qveynad, industrializaciisken mimaval gzaze mainc
arsebobda seriozuli winaRoba sxva centraluri regionebis mier ukve
SeZenili, industriuli ganviTarebisTvis aucilebeli teqnologiebis,
infrastruqturisa da kapitalis saxiT. es ki badebs meore SekiTxvas:
rogor iqna daZleuli es winaRoba? pasuxi mdgomareobs protoindustriuli bazis arsebobaSi, aseve samxedro agresiis, sagareo
bazrebis iafi produqciiT gavsebis da dasavluri teqnologiebis
kopirebis strategiaSi, yvelaferi es miRweul iqna avtoritaruli
mmarTvelobis,
Zlieri
eqspluataciisa
da
mkveTri
regionuli
uTanasworobebis gziT.
pirveli saswauli: feodalizmidan industriuli kapitalizmisken
iaponiis gadasvla feodalizmidan kapitalizmisken daiwyo 1868 wels,
rodesac tokugavas feodaluri reJimi daemxo da aRdga imperiuli
mmarTveloba. 200 wlis manZilze, maSin roca evropaSi viTardeboda
industriuli sistema, tokugavas reJimi cdilobda SeenarCunebina
iaponiis tradiciuli sazogadoeba: ar iRebdnen misionerebs, aikrZala
qristianoba, 50 tonaze mZime gemebis mSenebloba ar iyo nebadarTuli,
iaponuri portebi daketili iyo ucxouri gemebisTvis (nagasaki erTaderT
gamonakliss warmoadgenda) da komerciuli saqmianoba idevneboda.
feodaluri ierarqiis saTaveSi imyofebodnen aristokratia (siogunati),
baronebi (daimio) da meomrebi (samurai). fermerebi da xelosnebi
warmoadgendnen
eqspluatirebul
fenas,
vaWrebi
ki,
socialuri
safexurebis miRma myofebs da mxolod meZavebze maRla idgnen.
114
sivrciTi organizaciis mxriv, ekonomika gamagrebuli qalaqebis, anu
adgilobriv siogunTa administraciuli centrebis irgvliv viTardeboda.
yvelaze didi qalaqebi, romlebic momavali ekonomikuri zrdis
fundaments warmoadgendnen, Seiqmna samxreT honsius nayofier sasoflosameurneo miwebze. am qalaqebis ierarqiis saTaveSi iyo edo (romelsac
amJamad tokio ewodeba), romelic tokugavas reJimma sakuTar dedaqalaqad
aqcia. tokioSi didi raodenobis jariskacebis, biurokratiisa da
aristokratiis arsebobis Sedegad mosaxleobam me-19 saukunis dasawyisSi
milions gadaaWarba. Semdeg modioda kioto da osaka 300 dan 500 aTasamde
macxovrebliT.
am zomis qalaqebSi SeuZlebeli iyo mewarmeobis CaxSoba da tradiciuli
politikur-ekonomikuri sistemis SenarCuneba. iseve, rogorc feodalur
evropaSi, sul ufro didi raodenobis glexoba saxldeboda qalaqebSi,
sadac SedarebiT meti Tavisufleba da keTildReoba iyo. qalaqebi
warmoebis mniSvnelovan centrebad iqcnen, rac gaxda iaponiis Semdgomi
ganviTarebis safuZveli. xangrZlivi mSvidobianobis gamo samuraebis
samxedro gavlena Semcirda, ramac ubiZga maT CarTuliyvnen samewarmeo
saqmianobaSi.
me-19 saukunis dasawyisSi iaponia krizisma moicva. SimSilobasa da
glexTa ajanyebebs emateboda mmarTvelTa mxolod sakuTar Tavze zrunva
da danarCeni mosaxleobis saWiroebebis ignorireba. 1853 wels aSS-is
admirali peri Sevida edos yureSi, raTa daerwmunebina siugunati gaexsna
iaponiis portebi amerikisa da sxva qveynebisTvis. am neokolonisturma
safrTxem gaamZafra qveyanaSi nacionalizmi da qsenofobia da gamoiwvia
samoqalaqo omi. Sedegad, 1868 wels moxda meiZis imperiuli dinastiis
restavracia aristokratTa jgufis mier, romlebsac miaCndaT, rom
iaponiis industrializacia aucilebeli iyo erovnuli damoukideblobis
SesanarCuneblad.
axali sloganiT, `erovnuli keTildReoba da samxedro siZliere~, yofil
meomarTa axalma elitam daiwyo iaponiis swrafi modernizeba. am
procesSi saxelmwifo udides rols TamaSobda. mTavroba xels uwyobda
kapitalisturi monopoliebis warmoqmnas. mrewvelobebi saxelmwifo
fondebis dafinansebiT iqmneboda da Semdeg kerZo sawarmoebze iyideboda
maT TviTRirebulebaze iafad. radgan adreuli industrializacia Zlier
iyo dakavSirebuli erovnuli usafrTxoebis sakiTxebiTan, iaponiis
modernizaciis
sawyisi
faza
xasiaTdeboda
rkinis,
foladis,
gemTmSeneblobisa da iaraRebis mimarT gansakuTrebuli aqcentiT. uaxles
teqnologiebs
yidulobdnen
sazRvargareTidan,
ucxoel
mrCevlebs
(ZiriTadad
britanelebs)
qveynis
ganviTarebis
sawyisi
etapis
zedamxedvelobas avalebdnen. saxelmwifom didi xarjebi gaswia gzebisa
da portebis infrastruqturis mSeneblobaze, sabanko da ganaTlebis
sistemebze. rkinigzac saxelmwifos mier finansdeboda, vidre misi
privatizeba ar moxda.
modernizaciis dafinanseba xdeboda soflis meurneobis seqtorze
dawesebuli maRali gadasaxadebiT. amas mohyva qalaqisa da soflis
115
ekonomikebis polarizacia da glexebis gaRatakeba. Tumca agrarulma
seqtorma mniSvnelovani wvlili Seitana iaponiis ekonomikis zrdaSi,
radgan gaumjobesebuli teqnologiebis saSualebiT xdeboda brinjis
warmoebis yovelwliuri zrda saSualod 2%-iT, me-19 saukunis bolo
meoTxedSi da me-20 saukunis dasawyisSi, riTac SesaZlebeli gaxda
mzardi samrewvelo seqtoris, samuSao Zalisa da samrewvelo saqonlis
bazrebis uwyveti momarageba.
sxva faqtorebidan, romlebmac gamoiwvies iaponiis industrializacia
aRsaniSnavia: 1) kulturuli tradiciebi, romlebic avaldebulebdnen
mosaxleobas damorCilebodnen xelisuflebis nebas.
2) warmatebuli
ganaTlebis reforma. saskolo asakis bavSvebis 95% iRebda zogad
ganaTlebas 1905 wlisTvis. 3) iaponuri abreSumis eqsporti, romlisgan
miRebuli SemosavlebiT 1870-dan 1930 wlamde dafinansda manqanadanadgarebisa da nedleulis importis 40%. 4) yvelaze mniSvnelovani
faqtori gaxldaT samxedro agresia. sazRvao gamarjvebebma CineTsa
(1894-95) da ruseTze (1904-05), agreTve koreis aneqsiam (1910) gamoiwvies
iaponuri saqonlisTvis gasaRebis bazrebis gafarToeba aziaSi, didi
kontribuciebis daweseba damarcxebulebze (ramac dafara dapyrobebis
xarjebi)
da
moaxdines
iaraRis
warmoebis,
gemTmSeneblobis
da
industriuli ganviTarebis stimulireba.
1900 wlisTvis iaponiaSi ukve iyo ganviTarebuli mrewvelobis mravali
dargi. eqsportis didi nawili safeiqro mrewvelobaze modioda. iaponias
ar SeeZlo dasavleTis qveynebTan metoqeoba xarisxiani safeiqro nawarmis
damzadebaSi, amitom koncentrireba moxda iafi saqonlis warmoebaze,
romelic konkurencias uwevda evropul saqonels aziaSi. es warmateba
miRweul iqna maRali produqtiulobiTa da dabali xelfasebiT, romlis
SenarCuneba
xdeboda
piradi
msxverplis
gaRebiT
erovnuli
damoukideblobis miznisTvis da xelisuflebis mier muSaTa gamosvlebis
CaxSobiT.
iaponiis winsvla
pirveli msoflio omis periodSi iaponia gaxda safeiqro nawarmis,
iaraRisa da samrewvelo saqonlis erT-erTi mTavari mimwodebeli
msoflio bazarze. qveynis savaWro gemebis tonaJi gaormagda. 1919-dan 1929
wlamde foladis warmoeba, samSeneblo da safeiqro saqme ufro metad
ganviTarda da Seiqmna sahaero da saavtomobilo mrewveloba. iaponurma
inovaciebma
Seamcires
dasavlur
teqnologiebze
damokidebulebis
xarisxi, riTac moipoves mniSvnelovani konkurentuli upiratesoba.
qveynis progresi SeCerda safondo bazris kraxiT 1929 wels, Tumca
saxelmwifos Carevam kvlav gamoiwvia ekonomikuri winsvla. 1931 wels
ienis devalvaciam saSualeba misca iaponel mewarmeebs, rom gaeyidaT
saqoneli msoflio bazarze arsebul fasebze iafad. Seiqmna industriuli
racionalizaciis biuro efeqtiurobis gasazrdelad da naklebad
momgebiani saqmianobebis gasauqmeblad.
116
miuxedavad imisa, rom amgvarma Carevebma iaponiis industrializaciis
process xeli Seuwyo, saboloo jamSi maT qveyana krizisamde miiyvanes.
dasavleTis mTavrobebma (gansakuTrebiT aSS-m) daiwyes iaponuri saqonlis
Sesyidvis SezRudva. iaponiaSi devalvaciam da racionalizaciam gamoiwvia
socialuri da politikuri areuloba. amis sapasuxod mTavrobam gazarda
samxedro xarjebi da da ufro agresiuli sagareo politikis warmoeba
daiwyo. 1931 wels iaponurma armiam moaxdina manjuriis okupacia. 1936
wels samxedro fraqciam moipova sruli politikuri Zalaufleba da
daiwyo farTomasStabiani omi CineTis winaaRmdeg. 1939 wels iaponiam
Seutia britaneTis koloniebs aRmosavleT aziaSi. 1940 wlisTvis `qveyana
iqca omebze orientirebul industriul imperiad, am wels erovnuli
produqciis 17% xmardeboda omis saWiroebebs~ (kornhauser, 1989: 119).
iaponiam am droisTvis moipova ganviTarebuli industriuli qveynis
statusi. 1941 wels igi Tavs daesxa aSS-s. iaponiis damarcxebis Sedegad
1945 wels, qveynis mrewveloba nangrevebad iqca. 1946 wels warmoebuli
saqoneli Seadgenda omamdelis 30%-s. aSS-m daiwyo kapitalisturi
monopoliebis Zalauflebis Sesusteba da farTo socialur-ekonomikuri
reformebis SemoReba, aseve apirebda sadamsjelo reparaciebis dawesebas.
meore saswauli: omisSemdgomi rekonstruqcia da ganviTareba
xuTi wlis ganmavlobaSi iaponiis ekonomikam miaRwia omamdeli
ganviTarebis dones. 1950-60-ian wlebSi yovelwliuri ekonomikuri zrda
Seadgenda saSualod 10%-s, maSin roca CrdiloeT amerikasa da evropaSi
es maCvenebeli 2% iyo. iaponia 1980 wlisTvis periferiidan gamovida da
SeuerTda sxva ganviTarebul qveynebs (suraTi: 5.5). magaliTad: 1980 wels
iaponiam
gadaaswro
yvela
industriul
saxelmwifos
gemebis,
avtomobilebisa da televizorebis warmoebaSi, xolo foladis warmoebiT
CamorCeboda mxolod sabWoTa kavSirs.
es ekonomikuri saswauli ganapiroba ramdenime faqtorma, romelTaganac
yvelaze mniSvnelovani iyo aSS-is politikis Secvla iaponiis mimarT.
CineTSi komunisturi reJimis damyarebam (1949), amerikas ubiZga Seecvala
sadamsjelo poziciebi mZlavri ekonomikuri daxmarebebiT, raTa iaponia
gamxdariyo komunizmis gavrcelebis sawinaaRmdego bastioni aRmosavleT
aziaSi. mas neba darTes CarTuliyo msoflio ekonomikaSi misTvis
sasurveli pirobebiT. magaliTad, aSS Tvals xuWavda iaponiaSi arsebul
maRal tarifebze, maSin roca mxars uWerda msoflio ekonomikas
dafuZnebuls tarifebis Semcirebasa, an sulac gauqmebaze. koreis
konfliqtma (1950-53) gaamyara rwmena amgvari politikis sisworeSi da
moaxdina iaponiis ekonomikuri ganviTarebis stimulireba amerikis mier
omis warmoebaze gaweuli danaxarjebiT. qveynis ganviTarebas aseve xeli
Seuwyo omamde Seqmnilma upiratesobebma: maRali donis ganaTlebam;
moqnilma, erTgulma da SedarebiT iafma muSaxelma; didma erovnulma
bazarma ganviTarebuli Sida komunikaciebiT; aseve kargma geografiulma
mdebareobam aziaSi vaWrobisTvis, warmoebasa da saxelmwifos Soris
urTierTTanamSromlobis maRalma donem da industriuli organizaciis
117
modelma, romelic msxvili korporaciebis arsebobas efuZneboda. es
korporaciebi sakmarisad didebi iyvnen, raTa konkurencia gaewiaT
dasavleT
evropisa
da
CrdiloeT
amerikis
transnacionaluri
korporaciebisTvis.
ramdenime axalma faqtormac daaCqara qveynis ekonomikuri zrda. esenia:
1. kerZo danazogebis maRali done (Semosavlebis 19,5% 1980 wels,
SedarebisTvis - aSS-Si mxolod 4,7%).
2. axali teqnologiebis SeZena. 1950 wlidan 1969 wlis CaTvliT
iaponiam
SeiZina
1,5
miliardi
aSS
dolaris
Rirebulebis
teqnologiebi, romelTa ganviTarebaze aSS-Si xarjavdnen 20
miliard dolars yovelwliurad. mogvianebiT, iaponiis xarjebma
kvlevasa da ganviTarebaSi gadaaWarba dasavleT evropis da
CrdiloeT amerikisas, riTac didi upiratesoba miiRo warmoebis
teqnologiebSi. iaponiis investiciebma teqnologiebSi Seadgines
samrewvelo saqonelbrunvis (Iindustral turnover) 6%, maSin roca aSSSi es maCvenebeli 1%-s aRwevda. 90-ian wlebSi neli ekonomikuri
zrdis miuxedavad iaponiis xarjebi kvlevasa da ganviTarebaSi (mSpis 3,13%) ufro maRali iyo vidre dasavleT evropasa da CrdiloeT
amerikaSi 2004 wlis monacemebiT (mag.: britaneTSi – 1,88%,
germaniaSi – 2,49%, aSS-Si – 2,69%, kanadaSi – 1,99%) da gacilebiT
maRali vidre evrokavSiris (1,81%) da ekonomikuri TanamSromlobisa
da ganviTarebis organizaciis wevri qveynebis (2,2%) saSualo
maCvenebeli (OECD, 2006).
3. saxelmwifos mxardaWeris axali saSualebebi. erTis mxriv mkacrma
satarifo
barierebma
daicva
adgilobrivi
bazari
ucxouri
konkurenciisgan. meores mxriv, qveynis mrewvelobis zrdas xeli
Seuwyo sagadasaxado SeRavaTebma da iaponiis ganviTarebis bankis
mier ganxorcielebulma investiciebma. yvelaze mniSvnelovani iyo
iaponiis ekonomikis saministros mier qveynis industriuli zrdis
marTva.
saministrom
xeli
Seuwyo
potenciurad
momgebiani
seqtorebis ganviTarebas (foladi, gemTmSenebloba, avtomobilebi,
eleqtronika, kompiuterebi) finansuri mxardaWeris, ucxouri
konkurenciisgan dacvis, teqnologiuri ganviTarebis subsidirebisa
da korporatiuli Serwymebis waxalisebis gziT. saministrom aseve
moaxdina iaponuri korporaciebis organizeba biznes qselebad
(keirecu) da SeimuSava msoflio bazarze iaponuri saqonlis
warmatebuli konkurenciisTvis xelsayreli savaWro, teqnologiuri
da fiskaluri politika.
meore ekonomikuri saswauli RirSesaniSnavia ara mxolod qveynis
ekonomikuri warmatebis TvalsazrisiT, aramed ganviTarebis im unikaluri
gziT, romliTac SesaZlebeli gaxda ekonomikuri zrdisa da Semosavlebis
ganawilebis
kombinireba.
realuri
xelfasebi
(anu
maTi
msyidvelunarianoba) sagrZnoblad gaizarda, Semosavlebis uTanasworoba
Semcirda msoflioSi erT-erT yvelaze dabal maCveneblamde. aranakleb
mniSvnelovani
iyo
saxelmwifosa
da
bizness
Soris
mWidro
118
urTierTdamokidebuleba, socialuri stabilurobisa da menejmentsa da
muSebs Soris TanamSromlobis umaRlesi xarisxi, xalxis mzadyofna
emuSavaT evropisa da amerikis mosaxleobaze gacilebiT meti. yvelaferi
es warmoadgenda iaponuri nacionalizmisa da qveynisadmi erTgulebis
gamovlinebas.
CanarTi:
iaponiis
industrializaciis
regionuli
maxasiaTeblebi
(dimensions)
omisSemdgomma
industrializaciam
mniSvnelovnad
Secvala
qveynis
ekonomikuri garemo. am cvlilebebis erT-erT mniSvnelovan Taviseburebas
warmoadgenda didi kompaniebis qalaqebis warmoSoba. msxvili firmebi
dominirebdnen im qalaqebSi, sadac maTi saTao ofisi mdebareobda
(magaliTad, qalaqi hitaCi).
iaponiis omisSemdgomi industrializaciis mTavar centrad iqca tokiosa
da kobes Soris mdebare wynarokeanuri derefani ramdenime didi portis,
mravalricxovani kvalificiuri muSaxelisa da miwis SedarebiT didi
farTobis gamo. am regions, aseve uwodeben tokaidos megapoliss, romlis
wili iaponiis mSp-Si Seadgens 80%-s, xolo mosaxleobis raodenoba
aRwevs 50 milions. ekonomikuri saqmianobis amgvarma koncentraciam
gamoiwvia sxva regionebis naklebad ganviTareba. iaponias, iseve, rogorc
evropasa da CrdiloeT amerikas axasiaTebs centrsa da periferieba
Soris
kontrastebi.
iaponiis
periferiaSi
gacilebiT
naklebi
investiciebi xorcieldeba da samuSao adgilebis raodenobac ufro
SezRudulia.
warmoebis maRalma xarjebma aiZules iaponuri korporaciebi maTi
saqmianobis nawili gadaetanaT aRmosavleT da samxreT-aRmosavleT aziis
im qveynebSi, sadac warmoebis xarjebi naklebia da arsebobs mzardi
bazrebi. ekonomikis saministro Seecada kapitalisa da teqnologiebis
gadinebis SeCerebas teqnopolisis programebis meSveobiT, romlebic
miznad
isaxavdnen
iaponuri
kapitalis
mozidvas
adgilobriv
maRalteqnologiur mrewvelobebSi. magram ekonomikis saministros aRar
aqvs gavlena iaponur korporaciebze. es korporaciebi ukve aRar iReben
gadawyvetilebebs
upirvelesad
iaponuri
ekonomikis
interesebidan
gamomdinare.
urTierTdamokidebulebis Semcireba saxelmwifosa da mrewvelobas
Soris, xels uwyobs kavSirebis zrdas iaponiasa da sxva regionebs Soris.
es aseve niSnavs, rom sakmaod rTuli xdeba erT firmaSi cxovrebis
bolomde muSaobis sistemis SenarCuneba, rac aTwleulebis manZilze
Cveulebrivi praqtika iyo qveynis SromiT bazarze. xalxis survili
imuSaon dadgenilze meti saaTebi da SeizRudon moxmareba iaponiis
ekonomikuri ganviTarebis miznebisTvis aseve Semcirda. yvelaferi es
aisaxa cota xnis win momxdar ekonomikur da politikur krizisebSi.
qveyanaSi icvleba Rirebulebebi da cxovrebis stili, tradiciuli
patriarqaluri
da
nacionalisturi
Rirebulebebi
naklebad
mniSvnelovania simdidreSi gazrdili TaobebisTvis.
119
5.5 organizebuli kapitalizmis warmoSoba
industriuli ekonomikebis ganviTarebam centralur qveynebSi gamoiwvia
ramdenime mniSvnelovani cvlileba ekonomikur, socialur, kulturul da
politikur urTierTobebSi (anu teqnologiur sistemebSi, akumulaciis
reJimebsa da regulaciis modelebSi), TiToeuli maTgani aisaxa
industriuli centraluri regionebis qalaqebisa da soflebis garemoze.
am cvlilebebis erTobliobas ewodeba organizebuli kapitalizmi. misi
ZiriTadi maxasiaTebelia (Lash and Urry, 1987: 3-4):
1. samrewvelo, sabanko da komerciuli kapitalis koncentracia da
centralizacia; bazrebis gazrdili regulireba; finansebisa da
mrewvelobis urTierTdakavSirebulobis gaRrmaveba; kartelebis
swrafi zrda
2. mrewvelobis gadaqceva dominant ekonomikur seqtorad
3. industriuli kapitalisturi urTierTobebis koncentracia mcire
raodenobis saxelmwifoebSi
4. imperiebis
gafarToeba
da
centraluri
ekonomikebis
mier
sazRvargareTis bazebis kontroli
5. kompaniebis
SigniT
kompleqsuri
menejeruli
ierarqiis
kontrolisgan mesakuTreTa Camocileba
6. axali menejeruli, samecniero da teqnologiuri inteligenciis
warmoSoba biurokratiaSi dasaqmebuli saSualo klasisgan
7. `modernizmis~ gavrceleba, romelic warmoadgens kulturul da
ideologiur konfiguracias, sadac ganadideben mecnierebasa da
teqnikur racionalizms
8. Sromis bazarze profkavSirebis rolis zrda
9. regionuli ekonomikuri specializacia
10. didi metropoliebis dominireba calkeul regionebze
11. saxelmwifoebis mier meti socialuri pasuxismgeblobis aReba
organizebuli kapitalizmi yvelgan erTnairad ar viTardeboda. arsebobs
sami ZiriTadi faqtori, romlebmac ganapirobes am cvlilebebis dro da
Tu ra farglebSi Seexo igi calkeuli qveynebis ekonomikas:
 pirvelia,
istoriuli
monakveTi,
rodesac
qveyanaSi
iwyeba
industrializacia: rac ufro adre xdeboda es, miT ufro naklebad
iyo kapitalizmi organizebuli, radgan gvian industrializebul
qveynebs sWirdebodaT kapitalis centralizaciis maRali done,
raTa
SeZlebodaT
ukve
industrializebul
ekonomikebTan
konkurireba.
 meore
faqtoria,
ramdenad
SenarCundnen
preindustriuli
institutebi kapitalizmis pirobebSi: britaneTi da germania ufro
Zlierad organizebuli kapitalisturi sazogadoebebi iyvnen, vidre
safrangeTi da aSS, radgan pirvel ors ar ganucdia burJuaziuli
revolucia
da
Sedegad
gildiebi,
vaWrebis,
aristokratiis,
120

universitetebisa da eklesiis erToba SedarebiT xelSeuxebeli
darCa (Lash and Urry, 1987: 5).
mesamea, qveynis sidide: patara qveynebis mrewvelobis saerTaSoriso
konkurentunarianobis gazrdis mizniT resursebi unda mimarTuliyo
SedarebiT mcire raodenobis seqtorsa da firmebSi, rac xels
uwyobda saxelmwifoebsa da mrewvelobas Soris koordinaciis
zrdas.
saxelmwifos rolis Secvla
SemTxveviTi ar aris, rom konkurentuli kapitalizmis da industriuli
ekonomikebis ganviTareba daemTxva Tanamedrove eri-saxelmwifoebis
warmoSobas. evropaSi eri-saxelmwifoebis sistemam, romelic dinastiuri
samefoebisa da imperiebis adgilze aRmocenda xeli Seuwyo industriuli
revoluciisTvis aucilebeli ekonomikuri, socialuri da politikuri
urTierTobebis ganviTarebas. er-saxelmwifoebs Soris arsebulma Zlierma
konkurenciam waaxalisa teqnologiuri inovaciebi. unda aRiniSnos, rom
eri-saxelmwifoebis mxolod mcire nawili warmoadgenda erTgvarovan
kulturul
da
filosofiur
erTobas,
amitom
maTi
mSenebloba
dakavSirebuli iyo mravali krizisisa da konfliqtis gadawyvetisaTvis
saWiro gzebis ZiebasTan.
krizisebis erTi seria aRmocenda saxelmwifoTa mier mosaxleobaSi
erTiani
identobis
grZnobis
gaRvivebis
mcdelobebis
dros.
saxelmwifoebi cdilobdnen gansxvavebuli xalxebisgan eris Seqmnas,
xolo saerTo identobis mqone xalxi cdilobda avtonomiis mopovebas.
Sedegad bevri eri-saxelmwifo xasiaTdeboda centrsa da periferias
Soris mkveTri kontrastebiT, rac socialur-politikuri daZabulobis
safrTxes zrdida.
krizisebis meore wyeba warmoiqmna kapitalizmisTvis aucilebeli
organizebulobis
maRali
xarisxidan.
industriuli
centraluri
regionebis ganviTarebas mohyva saxelmwifos Carevis zrda sxvadasxva
sferoebSi. Tavdapirveli upiratesoba, romelic miiRes britanelma
mewarmeebma industriuli revoluciis Sedegad, daarwmuna sxva qveynebis
biznesmenebi, rom Tavisufali vaWrobisgan sargebels mxolod dominanti
ekonomika
iRebda.
amitom
mTavrobebs
ukve
uyurebdnen,
rogorc
adgilobrivi warmoebis damcvelebs iafi britanuli saqonlisgan,
tarifebisa da qvotebis meSveobiT.
rkinigzis qselis ganviTarebas moyva saxelmwifos CarTva investiciebisa
da infrastruqturis sferoSi, rkinigzis ekonomikuri da strategiuli
mniSvnelobis gamo. sazogadoebrivi janmrTelobis, samuSao pirobebis,
binaTmSeneblobisa da samoqalaqo areulobis problemebma, iseve rogorc
fasebis stabilurobis SenarCunebis saWiroebam kerZo biznesis efeqtiuri
muSaobisTvis da samuSao Zalisa da
menejmentis kvalifikaciis
gaumjobesebis
aucileblobam
gamoiwvia
saxelmwifos
Carevis
da
CarTulobis donis kidev ufro momateba. saxelmwifos unari, moexdina am
121
xarisxiT Careva, damokidebuli iyo qveynis ekonomikuri ganviTarebis
doneze.
saxelmwifos funqciebis ganviTareba kompleqsur xasiaTs atarebs.
SesaZlebelia ori ZiriTadi tendenciis gamoyofa momxdari cvlilebebis
xasiaTSi:
1. saxelmwifos
funqciebis
centralizacia,
romlis
drosac
adgilobrivi da regionuli saqmianobebis centralizeba moxda
saxelmwifo biurokratiis irgvliv, radgan qveynebis xelisuflebebi
cdilobdnen adaptireba moexdinaT ekonomikuri organizaciis
masStabebis
cvlilebebTan.
centraluri
biurokratiebis
Zalauflebis
matebasTan
erTad
politikosebis
Zalaufleba
adgilobriv da centralur doneze SeizRuda, ramac politikuri
institutebis legitimurobis krizisi gamoiwvia. amis sapasuxod
moxda Zalauflebis regionebze delegirebis moTxovnebis zrda.
2. mTavrobebis
mier
meti
yuradReba
socialuri
saxelmwifos
mSeneblobis mimarT. centraluri qveynebis umetesobaSi saxelmwifo
ekonomika (public economy) mimarTavs didZal resursebs Tavdacvis,
ganaTlebis, jandacvis, infrastruqturis, samrewvelo investiciebis
sferoSi
da
didwilad
ganapirobebs
kerZo
ekonomikis
funqcionirebas fasebis garantiebis, Sromisa da sagadasaxado
kanonmdeblobis da importze tarifebis meSveobiT. 1970-ian wlebSi
italiis, SvedeTisa da britaneTis mSp-is 50%-ze meti mimarTuli
iyo sazogadoebriv xarjebze. industriuli qveynebis umetesoba
uaxlovdeba
am
maCvenebels.
am
saxelmwifoebSi
aRniSnuli
danaxarjebi 1950-iani wlebis maCvenebelTan SedarebiT orjer
gaizarda. es tendencia grZeldeba 1980-ian da 90-ian wlebSi
mimdinare privatizaciis (saxelmwifo aqtivebis gayidva) miuxedavad,
romelic yvelaze aqtiurad warimarTa britaneTSi, Tumca am
qveyanaSi sazogadoebrivi xarjebi mainc maRali rCeba da Seadgens
mSp-s 40%-s. sazogadoebrivi xarjebis wili gansakuTrebiT didia
skandinaviis qveynebSi (SvedeTi 55%, dania 52%).
public economy –m saxelmwifo da kerZo seqtorebs Soris zRvari bundovani
gaxada.
bevri
saxelmwifo
iZulebuli
gaxda
gaetarebina
rigi
RonisZiebebisa kerZo korporaciebis kolafsis Tavidan asacileblad
(mag.: aSS-is mTavrobis mcdeloba gadaerCina „lokhidi“ da „kraisleri“
1970-ian wlebSi da aviakompaniebis „bailout“-i 2001 wlis 11 seqtembris
teroristuli aqtis Semdeg). aRsaniSnavia is, rom mTavrobebi gaxdnen
yvelaze didi momxmareblebi kerZo seqtoris firmebis mier warmoebuli
produqciisa. public economy –s gavlena qveynebis ekonomikur ganviTarebaze
TandaTanobiT izrdeba.
saxelmwifo ekonomikis
saxelmwifo seqtoris
gamoxatuleba. yvelaze
politikis dagegmvasa
(public economy) geografia
TiTqmis yvela saqmianobas gaaCnia geografiuli
TvalsaCino magaliTia misi gavlena regionuli
da gatarebaze. am paragrafSi Cven yuradRebas
122
gavamaxvilebT im sivrciT gavlenaze, romelic gamomdinareobs public
economy –s sxvadasxva aspeqtebidan.
saxelmwifo finansebis (public finance) geografia kompleqsuri sagania da
rTulia am mxriv qveynebs Soris Sedarebebis gakeTeba. Tumca,
SesaZlebelia saqmianobebis ZiriTadi kategoriebis gamoyofa da maTgan
gamowveuli
sivrciTi
Sedegebis
identificireba.
am
konteqstSi
SesaZlebelia saxelmyifo xarjebis oTxi ZiriTadi kategoriis gamoyofa:
1. saxelmwifo xelisuflebis organoebSi momuSaveTa, jariskacTa,
policielTa, ganaTlebisa da jandacvis sferos TanamSromelTa da
saxelmwifo sawarmoSi momuSaveTa xelfasebi. aRniSnuli xarjebi
koncentrirebulia dedaqalaqebSi. magaliTad, vaSingtonis olqis
mosaxleobis Semosavlebis mesamedi federaluri dasaqmebidan
modis. sajaro seqtorSi saxelfaso danaxarjebs SeuZliaT
mniSvnelovani gavlena moaxdinon saSualo da patara zomis
qalaqebis ganviTarebaze im SemTxvevaSi Tu iq biurokratiuli
aparatis nawili ganTavsdeba (mag.: britaneTis mTavrobis mier
socialuri dacvis samsaxurebis londonidan niukaslSi gadatana).
2.
mosaxleobis calkeul jgufebze (moxucebi, umuSevrebi da sxva) da
mrewvelobis dargebze (mag.: soflis meurneobis subsidireba)
transferebis
ganxorcieleba.
am
xarjebis
geografiuli
lokalizebis
xarisxi
damokidebulia
mrewvelobis lokalizebis doneze.
3.
4.
kerZo
firmebisgan
Sesyidvebi
da
mosaxleobisa
da
qvekontraqtireba,
romelic
moicavs obieqtebis farTo speqtrs: Senobebi, gzebi, dambebi,
samxedro aRWurviloba, saofise mowyobilobebi da sxva. maTi
gavlena SeiZleba Zlier lokalizebuli iyos. Tavdacvis xarjebi
detalurad iqna gamokvleuli da warmoadgens karg magaliTs, imis
gasagebad, Tu ra xarisxis gavlenis moxdena SeuZlia saxelmwifo
Sesyidvebs. Tavdacvis xarjebisgan Seqmnili samuSao adgilebi
rogorc wesi Zlier lokalizebulia (radgan mxolod mcire
raodenobis msxvili korporaciebis xelSia koncentrirebuli. mag.:
„General Dynamics“, „Mcdonnell-Douglas“, „United Technologies“, „Boeing“,
„General Electric“, „Lockheed“, „Hughes aircraft“ – aSS-Si). misgan gamowveul
sivrciT gavlenas ar axasiaTebs mudmivi urTierTqmedeba centriperiferiis
modelTan
da
ekonomikuri
geografiis
maxasiaTeblebTan. britaneTSi, meore msoflio omis Semdeg,
Tavdacvis xarjebi 1,25 milion samuSao adgils qmnidnen (qveyanaSi
dasaqmebulTa 5%) da afinansebdnen kvlevisa da ganviTarebis
farglebSi gaweuli samuSaoebis 25%-s. aman gaamyara britaneTis
ekonomikis centri-periferiis struqtura, zogma regionma metad
ixeira samuSao adgilebis SeqmniT, zogma ki naklebad. aSS-Sic
aRniSnulma xarjebma msgavsi efeqti gamoiwvia, yvelaze meti
sargebeli kaliforniis Statma naxa.
adgilobrivi xelisuflebis xarjebi. bevr ganviTarebul qveyanaSi
maTi raodenoba uaxlovdeba centraluri xelisuflebis xarjebs
123
(Tumca adgilobrivi xelisuflebis organoebis xarjebis didi
nawilis wyaroa centridan gagzavnili grantebi da transferebi).
adgilobrivi mTavrobebi Zlier gansxvavdebian erTmaneTisgan
xarjebis gawevis raodenobiT da kategoriebiT. es asaxavs rTul
urTierTqmedebas lokalur resursebs, moTxovnebsa da politikur
klimats Soris.
am xarjebis gavlenis Sesafaseblad, Cven unda SevadaroT isini
gadasaxadebis
geografias:
aSS-is
federaluri
Semosavlebis
40%
saSemosavlo gadasaxadebze modis, 25% - sapensio trastebis (pension trust)
gadasaxadidan, 15% - korporatiuli Semosavlebis dabegvridan. aqedan
gamomdinare federaluri Semosavlebis geografia asaxavs ekonomikuri
ganviTarebis geografias.
sagadasaxado sistemis struqturas axasiaTebs arapirdapiri geografiuli
Sedegebi.
federaluri
sagadasaxado
SeRavaTebi
miznad
isaxaven
investiciebis waxalisebas, axal aRWurvilobasa da manqana-danadgarebSi
mrewvelobis ganviTarebis mizniT, Tumca Statebs Soris sagadasaxado
gansxvavebebi ar warmoadgens mniSvnelovan faqtors industriuli
gadaadgilebebisTvis.
marTalia, SeuZlebelia sagadasaxado sistemis aRniSnuli struqturuli
maxasiaTeblebis lokaluri efeqtebis gamoTvla, magram SesaZlebelia
federalur mTavrobasa da Statebs Soris moZravi finansuri nakadebis
moculobis Sefaseba. am mxriv mniSvnelovani gansxvavebebia Statebs
Soris da araxelsayreli mdgomareobaa sawarmoo sartyelis da Crdilo
aRmosavleTis StatebSi. bevrs miaCnia, rom amas aqvs politikuri
mizezebi: samxreTis StatebSi demokratebis tradiciulma domonirebam
gamoiwvia maTi senatorebis gavlenis zrda, maT Soris federaluri
fondebis gankargvis mizniT Seqmnil kongresis komitetebSi, sadac
xSirad gadawyvetilebebi miiReba saarCevno miznebis karnaxiT. Tumca
politikuri da saarCevno faqtori ar axdens Zlier gavlenas
federaluri xarjebis geografiaze.
federaluri xarjebisgan yvelaze didi sargebeli naxes samxreTisa da
dasavleTis Statebma. komunikaciebis, transportisa da energetikuli
infrastruqturis gaumjobesebiT, aseve investiciebiT eleqtronul
kvlevebSi, kompiuterebSi, naxevargamtarebSi da sahaero transportSi
federalurma xelisuflebam xeli Seuwyo „mzis sartyelis/sunbelt“
industriul ganviTarebas.
globaluri urTierTdamokidebulebis zrda
unda
aRiniSnos,
rom
centraluri
regionebis
industrializacia
SeuZlebeli iqneboda danarCeni msoflios eqspluatirebis gareSe. raTa
moepovebinaT saWiro saqoneli da hqonodaT gasaRebis bazrebze
xelmisawvdomoba, industriulma qveynebma wamoiwyes kolonializmisa da
imperializmis meore faza, rasac mohyva `savaWro imperiebis~ Seqmna.
mas Semdeg rac moxda industriuli revoluciis intensifikacia,
evropelebma daiwyes msoflios sxvadasxva kuTxeSi velebis vrceli
124
farTobebis aTviseba (preriebi da pampasebi amerikaSi, veldti afrikaSi,
murei-darlingisa da kenterberis velebi avstraliaSi). es migraciebi
iqcnen centraluri saxelmwifoebis ekonomikuri ganviTarebis mTavar
faqtorad, radgan moaxdines maTi gantvirTva demografiuli gadasvlis
Sedegad gazrdili mosaxleobisagan. rodesac gaizarda moTxovna
tropikul produqtebze, tropikuli miwebis umetesobac industriuli
qveynebis kontrolqveS moeqca.
eqspansionizmis
Sedegad
koloniebma
moaxdines
specializacia
im
saqonlis warmoebaze, romelzec moTxovna iyo industriul qveynebSi. es
integrirebuli
saerTaSoriso
sistema
Zalzed
araTanabrad
iyo
dabalansebuli. erTis mxriv centraluri qveynebis gavlenam maTi
koloniebis kulturul da institucionalur mowyobaze gamoiwvia maTi
ekonomikis organizeba industriuli saxelmwifoebis moTxovnebidan da
ganviTarebaze maTi Sexedulebebidan gamomdinare. meores mxriv mravalma
barierma da SezRudvebma Seamcires saerTaSoriso vaWrobis, rogorc
ganviTarebis
mTavari mastimulirebeli Zalis
efeqturoba. zogma
periferiulma da naxevrad periferiulma qveyanam SeZlo industriuli
ganviTarebis gzaze dadgoma, rasac stimuli misca centraluri
saxelmwifoebis swrafad mzardma moTxovnebma, Tumca periferiis didma
nawilma es ver SeZlo. maTi ganviTareba ganisazRvreboda industriuli
centrebisgan, anu ZiriTadi bazrebisgan maTi daSorebiT, agreTve
klimatiT, topografiiT, soflis meurneobis sistemiT da mosaxleobis
simWidroviT.
`vaWrobis roli ekonomikur zrdaSi didi iyo iseT qveynebSi, rogoricaa
argentina, urugvai, samxreT afrika, zimbabve, avstralia, axali zelandia
da Sri lanka. sxva qveynebSi vaWrobis gavlena arasakmarisi iyo mdgradi
ganviTarebis uzrunvelsayofad, magaliTad afrikis dasavleT sanapiroze,
xolo indoeTSi, pakistanSi, bangladeSSi, eraysa da iranSi saeqsporto
vaWrobas patara masStabebi hqonda qveynis mosaxleobasTan SedarebiT,
amitom igi ver gaxda ganviTarebis stimuli ...~ (Chisholm 1982: 88)
specializaciisgan da saerTaSoriso vaWrobisgan miRebulma sargebelma
saSualeba
misca
zogierT
regions
da
qveyanas
CarTuliyo
industrializaciis procesSi, sxvebisTvis ki ekonomikuri zrdis
stimulirebis
SesaZlebloba
vaWrobis
meSveobiT
TandaTanobiT
mcirdeboda, radgan ufro ganviTarebul qveynebs gacilebiT meti
xelmisawvdomoba
gaaCndaT
kapitalze
da
teqnologiebze,
amitom
mocemuli saeqsporto saqonlis warmoebisTvis gacilebiT naklebi
samuSao Zala iyo aucilebeli industriul centrSi, vidre periferiaSi.
am TvalsazrisiT, saerTaSoriso savaWro sistema xasiaTdeba araTanabari
gacvliT.
am uTanasworobis Semcirebis mizniT, axali teqnologiebis SesaZenad
sesxis aRebas TiTqmis yovelTvis mohyveboda qveynis savalo maxeSi (debt
trap) aRmoCena, radgan valis procentis dafarvis xarjebi aRemateboda
produqtiulobis zrdis tempebs.
125
periferiulma qveynebma aseve izarales imiT, rom moTxovnis elastiuroba
pirvelad saqonelze, romelic maTTvis vaWrobis mTavar sagans
warmoadgens dabalia, amitom sagareo bazrebze fasebis mkeTri Semcireba,
an
msyidvelunarianobis
momateba
gamoiwvevs
moTxovnis
mxolod
umniSvnelo zrdas. amis sapirispirod, sawarmoo saqonelze moTxovnis
elastiuroba Zalzed maRalia. vaWrobis amgvari pirobebi industriul
qveynebs aZlevs upiratesobas.
5.6
ekonomikuri
geografiis
principebi:
industriuli
periodis
gakveTilebi
am qveTavSi Cven gvsurs xazi gavusvaT konkretuli elementebis
mniSvnelobis zrdas, an axlis warmoSobas imisaTvis, rom ganvixiloT
industriuli revoluciis dros arsebuli centraluri qveynebis
ekonomikuri garemo. qvemoT CamoTvlilia wina periodebSic arsebuli da
industriul xanaSic mniSvnelovani elementebi:
 bunebrivi resursebis ganawileba – rkinis madani da qvanaxSiri
asrulebdnen centralur rols industrializaciaSi
 demografiuli
cvlilebebi
–
1)
maTi
mimdinareobis
dro
industrializaciasTan mimarTebiT 2) didi masStabis migraciebis
roli Sromis bazris cvlilebebTan mimarTebiT
 teqnologiuri winsvla, m.S. transportsa da komunikaciebSi
 kolonializmi
da
teritoriuli
eqspansia,
rogorc
pasuxi
Semcirebuli Semosavlebis/klebadi ukugebis (Law of diminishing returns)
kanonze
 instituciuri da socialur-politikuri cvlilebebi
 investiciebis sivrciTi ganawileba, sxvadasxva regionSi SedarebiTi
upiratesobis cvlilebebis sapasuxod
 importis Canacvleba, agreTve militarizmi da geopolitikuri
cvlilebebi, rogorc msoflio ekonomikaSi damkvidrebis saSualeba
industriul xanaSi warmoiSvnen teritoriul-ekonomikuri organizaciis
axali maxasiaTeblebi da gaizarda garkveuli elementebis mniSvneloba:
 msoflio ekonomikis gafarToeba globalur masStabebamde da amis
Sedegad Sromis sivrciTi/teritoriuli danawilebis gafarToeba da
urTierTdamokidebulebis intensifikacia centrsa da periferias
Soris
 `liberaluri~ savaWro kapitalizmis Canacvleba konkurentuli da
organizebuli
industriuli
kapitalizmis
mier,
romelic
xasiaTdeba specializebuli regionuli ekonomikebis arsebobiT
didi saqalaqo centrebis irgvliv
 msoflio ekonomikaze evropis gavlenis Semcireba aSS-isa da
iaponiis aRmasvlis gamo
 centrsa da periferias Soris kontrastebis zrda industriuli
centraluri regionebis SigniT
126






samrewvelo
saqmianobebis
aglomeracia
damatebiTi
(multiplier)
efeqtebisa da masStabis ekonomiis logikidan gamomdinare
saqalaqo sistemebis modifikacia axali tipis qalaqebis warmoqmnisa
(mZime mrewvelobis centrebi, satransporto kvanZebi da sxva) da
didi preindustriuli qalaqebis swrafi zrdis (ukve arsebuli
bazrebis,
mewarmeobis,
savaWro
kavSirebisa
da
komerciuli
infrastruqturis gamo) gziT.
ekonomikuri
saqmianobis
tempebisa
da
xasiaTis
cikluri
fluqtuaciebi.
kerZo firmebis adaptacia axal teqnologiur sistemebTan, romlis
Sedegad warmoiqmna akumulaciis reJimebi da moxda martivi
warmoebidan, manqanur warmoebaze (machinofacture) da Semdgom
fordizmze gadasvla.
farTo sazogadoebis adaptireba cvalebadi akumulaciis reJimebTan,
rasac Sedegad mohyva regulaciis cvalebadi modelebis warmoSoba,
romlis drosac mTavrobis roli ekonomikis
ganviTarebaSi
mniSvnelovnadaa gazrdili.
organizebuli
kapitalizmis
ganviTareba,
dafuZnebuli
damoukidebeli
qveynebis
Zalauflebaze.
mas
axasiaTebs
mrewvelobebis, firmebis, regionebisa da mTavrobebis Zlieri
urTierTdamokidebuleba, rac qmnis safuZvels centrisa da
periferiis urTierTobisTvis.
Tavi 6. warmoebis sistemis globalizacia
meore msoflio omis Semdeg industriuli centraluri regionebis
ekonomika axal fazaSi Sevida, romelsac ganviTarebuli (advanced), an
araorganizebuli
kapitalizmi
ewodeba
da
Sedgeba
ramdenime
elementisgan:
`ekonomikuri
procesebis
daCqarebuli
internacionalizacia; aqtiuri saerTaSoriso safinanso sistema; axali
informaciuli teqnologiebis gamoyeneba; warmoebis axali wesebi;
saxelmwifos Carevis axali modelebi; kulturis rolis, rogorc
warmoebis faqtoris zrda~ Thrift (2002: 19).
igi warmoiqmna fordistuli industriuli kapitalizmis mouqnelobis
zrdis
pasuxad.
samomxmareblo
bazrebis
gajerebis,
gazrdili
saerTaSoriso konkurenciis, samuSao Zalis danaxarjebis (labor costs) da
saxelmwifos mier socialur programebze gaweuli xarjebis zrdis gamo,
centraluri qveynebis korporaciebma SeimuSaves axali da ufro moqnili
strategiebi. maT ganicades reorganizeba da Secvales urTierTobis
wesebi profkavSirebTan da saxelmwifosTan. amis Sedegad moxda
centraluri
qveynebis
deindustrializacia,
naxevrad-perifriebis
industrializacia da finansuri da biznes momsaxurebebis globaluri
masStabiT gavrceleba.
6.1 ganviTarebuli (advanced) kapitalizmis tranzicia
127
kapitalizmis umaRlesi (advanced)
stadia, warmoadgenda ramdenime
procesis urTierTqmedebis Sedegs, romelTa mniSvneloba gamoaSkaravda
Zveli wesrigis krizisis dros. es krizisi gamZafrda stagflaciisa da
navTobze fasebis moulodneli zrdis gamo.
fordizmis krizisi
industriuli kapitalizmis fordistuli reJimis krizisi moulodnelad
daiwyo
1970-iani
wlebis
dasawyisSi
da
gamoiwvia
omisSemdgomi
industriuli bumis SeCereba, rac naTlad aisaxa amerikis ekonomikaze.
1940-iani wlebidan 1970-ianebis dasawyisamde aSS-is ekonomika swrafad
viTardeboda: erT sul mosaxleze realuri Semosavali (1972 wlis
dolarebSi) gaizarda 2200-dan 1947 wels, 3800 aSS dolaramde 1972 wels.
gansakuTrebiT maRali zrdis tempebi iyo 60-ian wlebSi (saSualod 4%
yovelwliurad), rodesac mTliani erovnuli produqtis Rirebuleba
gaizarda 50%-iT, xolo ojaxis saSualo realuri Semosavali 30%-iT.
1970-wlebSi ki, aSS-is ekonomikis yovelwliuri zrda daeca 2.2%-mde.
produqtiuloba kerZo saqtorSi, romelic Seadgenda yovelwliurad
saSualo 3,3% 1960-wlebSi, Semcirda 1,3%-mde 1970-ian wlebSi. umuSevrobis
done stabilurad 4,5%-is farglebSi rCeboda 1970-ian wlebSi, xolo 1980iani wlebis SuaSi 10%-s miaRwia. inflaciis done gaormagda weliwadSi
2,5%-dan (1960-iani wlebi), 5%-mde 1970-ianebis SuaSi. 1971 wels aSS-Si
pirvelad meoce saukunis ganmavlobaSi dafiqsirda uaryofiTi savaWro
balansi, romelic Semdgomi 21 wlis ganmavlobaSi 19-jer ganmeorda.
farTodaa gavrcelebuli azri, rom `sistemuri Soki~, romelic gaamwvava
1973-74 wels opekis mier navTobze fasebis gaoTxmagebam, gaxda vardnis
mizezi. Tumca es sakamaTo sakiTxia. sinamdvileSi 1970-iani wlebis
krizisi warmoadgens ramdenime faqtoris urTierTqmedebas, romlebic
saTaves iReben 1960-ian wlebSi, an manamdec. hamiltonma (1984) ramdenime
aseTi faqtori gamoyo:
1. ekonomikuri grZeli talRebis stagflaciuri faza - kuznecis
ciklSi daRmasvlis etapze moxda ekonomikuri zrdis SeCereba,
gansakuTrebiT ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis
organizaciis (OECD) qveynebSi. es dakavSirebuli iyo kapitalze,
gansakuTebiT transportze, Senobebze, gemebze, avtomobilebze,
manqana-danadgarebsa da foladze moTxovnis dacemasTan. OECD-is
qveynebSi zrdis tempebi Semcirda weliwadSi 5-6%-dan 1963-73
wlebSi, 2,5%-mde 1973-78 wlebSi, da 1%-mde 1979-82 wlebSi.
imave dros inflaciis zrdam, romelic dakavSirebulia kuznecis
ciklSi aRmasvlis periodTan ganapiroba Semosavlebis Semcireba da
xeli SeuSala kapitalis akumulirebas. aman gamoiwvia sabanko
seqtoridan wamosul finansur investiciebze damokidebulebis
zrda, rasac moyva maRali saprocento ganakveTebi, ramac Seaferxa
konkurencia
da
teqnologiuri
investiciebis
ganxorcieleba.
inflaciam gazarda samuSao Zalis danaxarjebi (labor costs), ris
gamoc moimata teqnologiuri investiciebis saWiroebam kapitalis
128
siZviris pirobebSi. yvelafer amas Sedegad mohyva kapitalis maRali
intensiurobiT
gamorCeuli
mrewvelobebisa
(foladi,
gemTmSenebloba, manqanaTmSenebloba da a.S.) da Sromis maRali
intensiurobis mqone industriebis depresia.
2. saerTaSoriso monetaruli arastabilurobis zrda, ramac orgvari
forma miiRo:
pirvelia, gacvliTi kursebis gadafaseba (overvaluation), romelic
mohyva fiqsirebuli gacvliTi kursis Canacvlebas cvalebadi
gacvliTi kursiT (1970-iani wlebis dasawyisi). iq sadac valutis
fasi iyo
Zalian maRali (overvalued) (navTobisa da gazis
mwarmoeblebis: niderlandebis, norvegiisa da britaneTis, xolo
mogvianebiT aSS-is valutebi) saerTaSoriso konkurentunarianobis
dakargvam gamoiwvia importis SeRweva da sawarmoo simZlavreebis
Semcireba (suraTi 6.1). aSS-Si importis SeRwevis maCvenebeli
tansacmlis warmoebaSi gaizarda 34%-dan 1980 wels, 55%-mde 1986
wels; fexsacmlebis warmoebaSi – 50%-dan 81%-mde; kompiuterebSi
7%-dan 25%-mde, xolo avtomobilebSi – 35%-dan 40%-mde.
suraTi:
6.1
britaneTis
deindustrializaciis
procesi:
konkurentunarianobis mkveTri Semcireba (1978-83 wlebSi) da sufTa
eqsportioridan sufTa importior qveynad gadaqceva
129
meorea, axali industriuli qveynebisa da naklebad ganviTarebuli
qveynebis (LDC) valebis problema, romlebic maT isesxes opekis
saxelmwifoebisgan. aman aiZula davalianebis mqone saxelmwifoebi
gaezardaT
iafi
sawarmoo
saqonlis
eqsporti
centralur
regionebSi, raTa SeesyidaT sasurveli ucxouri valuta (foreign
exchange), ramac gazarda zewola centraluri qveynebis Sromis
maRali intensiurobis mqone mrewvelobebze.
3. 1960-iani wlebis manZilze socialuri (jandacva, pensia, siRaribis
programebi da sxva) da garemos dacvis xarjebis zrda – marTalia
aman gamoiwvia axali bazrebis Seqmna zogierTi saqonlisa da
momsaxurebisTvis,
magram
gazarda
warmoebis
xarjebi
da
sagadasaxado wnexi, rogorc momxmareblebze aseve mwarmoeblebze.
4. teqnologiuri inovaciebis danergvam sawarmoo da samuSao Zalis
danaxarjebis (labor costs) zrdis sapasuxod, gamoiwvia ukuefeqti,
ramac Seamcira tradiciul samrewvelo saqmianobebze moTxovna.
magaliTad, energiis damzogavma transportma da gaTbobam Seamcira
foladze moTxovna.
130
5. politikuri meryeobis gaZliereba, ramac Seaferxa msoflio
vaWroba
ramdenime
mimarTulebiT.
magaliTad
aRmosavleTdasavleTis vaWroba (komunizmis dacemamde).
moqnilobis winapirobebi
iseve,
rogorc
wina
ekonomikuri
transformaciebis
SemTxvevaSi,
procesebi, romlebmac gamoiwvies ganviTarebul (advanced) kapitalizmze
gadasvla,
gamomdinareobdnen
manamde
(organizebuli,
fordistuli
kapitalizmis periodSi) arsebuli winapirobebidan. am mxriv gamosayofia
sami faqtori:
1. axali teqnologiebi trnsportsa da telekomunikaciebSi
2. moTxovnisa da moxmarebis modelebis cvlileba
3. korporatiuli restruqturizacia
1. axali teqnologiebi da economies of scope
fordizmis krizisis daZleva da ganviTarebuli (advanced) kapitalizmis
damkvidreba
nawilobriv
SesaZlebeli
gaxda
ori
tipis
axali
teqnologiebis ganviTarebis Sedegad:
 mimoqceva/cirkulacia:
transportisa
da
komunikaciebis
teqnologiebis gaumjobesebam Seamcira mimoqcevis dro da xarjebi
da gaafarTova sxvadasxva ekonomikuri saqmianobebis geografiuli
CarCoebi.
 warmoeba: warmoebis teqnologiebis ganviTarebam (konveierebis
eleqtronuli kontroli, avtomaturi danadgarebi, robototeqnika
da sxva) moaxdina specializaciis xarisxis gaumjobeseba da
mravali operaciis rutinizacia. ramac Tavis mxriv gamoiwvia
warmoebis bevri saxeobis dekvalifikacia (deskilling) da gaaadvila
iafi da naklebad kvalificiuri samuSao Zalis daqiravebis
SesaZlebloba. aseve aRsaniSnavia, rom sinTetikuri masalebis
gamoyenebam gaafarTova mrewvelobis bevri dargis teritoriuli
SesaZleblobebi
(locational
capabilities),
radgan
nedleuli
tradiciulad yvelaze SemzRudveli warmoebis faqtori iyo.
am teqnologiebis gavlena udidesia. bolo sami aTwleulis manZilze
kompiuterebis, telefonebisa da televiziebis globaluri qselebis
informaciis
gamtarunarianoba
milionjer
gaizarda.
internetis
momxmarebelTa raodenoba gaizarda 4,4 milionidan 1991 wels, 1
miliardamde 2005 wels. sahaero tvirTis moculoba 1976-2007 wlebSi
gaizarda 9 milioni tonidan 22 milion tonamde, xolo kilometrebi 22dan, 100 miliardamde.
1970-ian
wlebSi
moxda
mniSvnelovani
teqnologiuri
garRveva:
eleqtronikaSi giganturi naxtomi ganxorcielda 1971 wels “intelis”
inJineris ted hofis mier mikroprocesoris gamogonebiT. mikrokompiuteri
gamogonil
iqna
1975
wels,
70-iani
wlebis
meore
naxevridan
“maikrosoftma”
daiwyo
operaciuli
sistemebis
damzadeba
mikrokompiuterebisTvis. modemi gamoigones 1978 wels. 1969 wels aSS-is
131
Tavdacvis departamentis mowinave kvlevebis proeqtebis saagentom (ARPA)
Seqmna
axali,
revoluciuri,
eleqtronuli
sakomunikacio
qseli
(interneti), romelic ganviTarda 70-ian wlebSi, 90-iani wlebidan ki
farTo gavrceleba hpova msoflioSi.
Tanamedrove teqnologiebs axasiaTebT moqnilobis maRali xarisxi mZafri
konkurenciis, an bazarze arsebuli pirobebis Secvlis dros. amis erTerTi magaliTia aSS-is dazRvevis sfero: rodesac 1970-ian wlebSi Zlier
meryevma saprocento ganakveTebma seriozuli dartyma miayena am seqtors.
saWiro gaxda produqtis Secvla axal garemoebebTan adaptirebisTvis.
mxolod mowinave kompiuteruli sistemebis mqone firmebma SeZles
sakuTari produqtis yvelaze swrafad momzadeba da wardgena, xolo
patara firmebi, romlebsac ar hqondaT sakmarisi saxsrebi saWiro
teqnologiebis SesaZenad an gakotrdnen, an Seerwynen ufro did
kompaniebs.
unda aRiniSnos Tanamedrove teqnologiebis araTanabari sivrcobrivi
efeqti, anu sxvadasxva xarisxis gavlena msoflios sxvadasxva regionze
(Sachar and Oberg 1990):
 centralur qveynebSi mowinave teqnologiebi qmnian axal samuSao
adgilebs, gansakuTrebiT finansuri da biznesis momsaxurebis
sferoebSi.
aseve
qmnian
axal
produqts,
warmoebisa
da
distribuciis procesebs, korporatiuli organizaciis formebs,
magram amcireben warmoebaSi samuSao Zalaze moTxovnas.
 naxevrad-periferiebSi, axal teqnologiebs moaqvT warmoebaSi
dasaqmebis, produqtiulobisa da msoflio bazarze am qveynebis
konkurentunarianobis zrda.
 periferiul qveynebs xSir SemTxvevaSi ar aqvT sakmarisi saxsrebi
mowinave
teqnologiebis
SesaZenad.
Sedegad,
iklebs
maTi
mwarmoeblurobis done da saerTaSoriso konkurentunarianoba.
2. moTxovnisa da moxmarebis modelebis cvlilebebi
momxmarebelTa moTxovnebis cvlileba aseve mniSvnelovani winapiroba
gaxda ganviTarebuli (advanced) kapitalizmis damkvidrebisa. industriuli
kapitalizmis fordistuli modeli efuZneboda masobriv warmoebasa da
moxmarebas. TandaTanobiT masobrivi bazrebi gaxda gajerebuli ZiriTadi
produqtebiT (mag.: avtomobilebi, macivrebi). amis Tavidan asacileblad
aucilebeli
iyo
efeqturi
marketingi
da
produqtis
mudmivi
modifikaciebi. amis miuxedavad, masobrivad warmoebuli saqoneli veRar
akmayofilebda “poziciuri saqonlisaTvis” (posicional goods) (sagnebi,
romlebiTac SeiZleba socialuri statusis gansazRvra) wayenebul
moTxovnebs. rodesac sul ufro met adamians SeeZlo masobrivad
warmoebuli
poziciuri
saqonlis
(kargi
saxli,
axali
manqana,
televizori da sxva) SeZena, izrdeboda momxmarebelTa survili raime
gansakuTrebuli,
eleganturi
da
moduri
produqtis
SeZenisa.
fordistuli akumulaciis modelis mimdevari mwarmoeblebis problema
gaxldaT, ara mxolod masobrivi saqonlis popularobis dakargva mdidar
132
mosaxleobaSi, aramed warmoebis strategiebisa da procesebis mouqneloba
poziciuri saqonlis bazarze axali niSebis dasakaveblad. Sedegad bevrma
firmam aiTvisa warmoebis ufro moqnili meTodebi da axali produqciisa
da cirkulaciis teqnologiebi. am mxriv erT-erTi TvalsaCino magaliTia
“benetonis” kompania, romelmac 1965 wels erTi qarxniT daiwyo saqmianoba
veneciis maxloblad da bolos globalur organizaciad iqca, sadac
dasaqmebulia 8000-mde adamiani msoflios masStabiT.
amave periodSi moxda centraluri qveynebis bazrebis gaerTgvarovneba.
erTi da igive tendenciebi Semosavlis ganawilebasa da momxmareblis
gemovnebaSi gaZlierda televiziebisa da saerTaSoriso mogzaurobebis
mier (transportisa da komunikaciebis gaiafebis gamo). msgavsi procesi
gavrcelda
naxevrad-periferiisa
da
periferiis
SeZlebul
momxmareblebze, ramac SesaZlebeli gaxada, rom momxdariyo sxvadasxva
moduri saqonlis (mag.: germanuli Zvirfasi avtomobilebi, italiuri
fexsacmlebi,
Sveicariuli
saaTebi,
franguli
Rvino,
iaponuri
eleqtronika) globalur marketingi, msoflios TiTqmis yvela kuTxeSi.
3. korporatiuli restruqturizaciis logika
advanced kapitalizmis ganviTarebisa da biznesis globalizaciis erTerTi
yvelaze
mniSvnelovani
winapiroba
gaxldaT
korporaciebis
restruqturizacia. Secvlili garemoebebisadmi adaptirebisaTvis kerZo
biznesebi iZulebulni gaxdnen SeemuSavebinaT axali strategiebi, ramac
mniSvnelovnad Secvala calkeuli qalaqebis, regionebisa da qveynebis
ekonomikuri mdgomareoba.
yvelaze mniSvnelovani Sedegi iyo korporatiuli koncentracia da
centralizacia.
koncentracia
gulisxmobs
ekonomikis
calkeul
sferoebSi patara, susti firmebis `gauqmebas~ nawilobriv konkurenciis
da nawilobriv Serwymis, an STanTqmis Sedegad. centralizacia niSnavs
ekonomikis sxvadasxva sferoebSi momuSave didi sawarmoebis Serwymas
giganturi konglomeratebis Sesaqmnelad. amgvari korporaciebi xSirad
transnacionalur xasiaTs atareben.
rodesac konkurencia matulobs, zogi firma iZulebuli xdeba biznesidan
gamovides, zogs ki ufro Zlieri konkurenti STanTqavs. am process
horizontaluri integracia ewodeba.
axali firmebis mier warmatebis miRwevis Sansi klebulobs, radgan didi
korporaciebi masStabis ekonomiaze dayrdnobiT cdiloben Camoicilon
SedarebiT
patara
firmebi
fasebis
Semcirebis
gziT.
gigantur
korporaciebsac ki ar SeuZliaT bazris gajerebis mudmivad SeCereba da
yovelTvis arsebobs moTxovnis gauTvaliswinebeli Secvlis safrTxe.
amitom firmebi xSirad mimarTaven vertikaluri integraciis (im firmebis
mierTeba, romlebic amzadeben maTi warmoebis faqtorebs, an yiduloben
maT produqcias) strategias rac SeiZleba meti fasis ganmsazRvreli
faqtoris Sesasyidad. magaliTad, avtomobilebis mwarmoeblebs SeuZliaT
SeierTon kompaniebi, romlebic specializirebul komponentebs (mag.:
133
Zravebi, sanavigacio sistemebi) awarmoeben, an yidian manqanebs. amis
Sedegia warmoebis koncentracia mcire raodenobis didi firmebis xelSi.
diagonaluri integracia (kompaniebis mier im firmebis mierTeba, romelTa
saqmianobis sfero maT sruliad ar ukavSirdeba) iZleva ufro momgebian
bazrebsa da iafi warmoebis faqtorebze xelmisawvdomobis mopovebis
saSualebas. yvelafer amas mohyveba aqtivebis, samuSao adgilebis,
ekonomikuri gadawyvetilebebis centralizacia sul ufro mcire
raodenobis msxvili kompaniebis irgvliv.
aRniSnuli tendenciebi SegviZlia ganvixiloT omisSemdgomi aSS-is
ekonomikasTan
mimarTebaSi.
1900-iani
wlebis
horizontaluri
integraciebis adreuli talRis Sedegad Seqmnili didi korporaciebis
(mag.: “US Steel”, “American Tobacco”, “General Electric”) da 1920-iani wlebis
vertikaluri integraciebis (mag.: “General Foods” da udidesi navTob
kompaniebi) meTaurobiT, didma biznesebma Zlier gazardes TavianTi
gavlena ekonomikaze. Tumca, horizontaluri Serwymebis raodenoba
mniSvnelovnad Semcirda antimonopoliuri kanonebis (mag.: 1950 wlis
“seler kefoveris” aqti) miRebis Sedegad, vertikaluri da diagonaluri
integraciis procesi gagrZelda uprecedento masStabebiT (3000-mde
Serwyma weliwadSi 1960-ian wlebSi). 1970-iani wlebis dasawyisidan
mrewvelobis mraval dargSi koncentraciis xarisxi sagrZnoblad
gaizarda. magaliTad: avtomobilebis, telefonebis, turbinebisa da
macivrebis warmoebaSi TiTqmis mTlianad dominirebda oTxi an naklebi
firma.
cxrili: 6.1 oTxi udidesi kompaniis saqonlis Rirebuleba mrewvelobis
calkeul dargebSi 1992-2002ww.
134
amasobaSi giganturi kompaniebis diagonaluri integraciebis raodenoba
gaizarda. amis pirveli magaliTi iyo “Textron Incorporated”, romelic
daarsda 1943 wels da Tavidan sabnebs da sxva teqstilur nawarms yidda
amerikis armiaze. 1980 wlisTvis ki, man SeZlo asze meti kompaniis yidvagayidva mrewvelobis sxvadasxva dargSi (qsovilebi, danadgarebi, kalmebi
da sxva). 1955 wlisTvis Serwymebis umetesoba iyo diagonaluri da
konglomeratuli. 1990-wlisTvis ki konglomeratebi monawileobdnen
10-dan 9 SerwymaSi.
am Serwymebis Sedegad mniSvnelovnad gaizarda msxvili konglomeratebis
gavlena centralur ekonomikebze. 1950-dan 1980 wlamde aSS-is 50 udidesi
kompaniis wili mrewvelobaSi gaizarda 20%-dan 30%mde. xolo udidesi
200 kompaniis wili 30%-dan 50%-mde. msgavsi tendenciebi iyo momsaxurebis
(sadac maRaziebis, avtomobilebis gaqiravebis, filmebis distribuciisa
da monacemebis damuSavebis biznesi gansakuTrebulad centralizebuli
gaxda) da soflis meurneobis seqtorSi (sadac fermebis 10%-is wilma
soflis meurneobis produqtebis gayidvebSi Seadgina 75%). sami giganturi
konglomerati – “AT&T” (38%), “MCI” (19,8%) da “Sprint” (10.1%) –
akontrolebda satelefono bazris 70%-s 2004 wels. xuTi kompania
dominirebda (50% wili) personaluri kompiuterebis bazarze 2006 wels:
“Dell” (17,7%), “Hewlett-Packard” (14,8%), “Lenovo” (7,3%), “Acer” (5,2%) da “Toshiba”
(3,5%).
135
didi moculobebis gamo, aSS-is konglomeratebis gavlena msoflio
ekonomikaze TandaTanobiT izrdeba. amerikis udidesi kompaniebis
(“jeneral motorsi”) yovelwliuri gayidvebis moculoba aRemateba iseTi
qveynebis mSp-s, rogorebic arian norvegia da portugalia. aRsaniSnavia,
rom aSS-is transnacionaluri korporaciebis mier sazRvargareT
warmoebuli produqciis saerTo moculoba aRemateba nebismieri qveynis
mSp-s, garda aSS-isa.
xazi unda gavusvaT im faqts, rom amerika ar aris erTaderTi qveyana,
sadac
giganturi
konglomeratebi
Seiqmna.
transnacionaluri
korporaciebi daarsda aseve evropaSi, iaponiaSi, kanadaSi, avstralaziasa
da zogierT axal industriul qveyanaSic. es kompaniebi zrdian msoflio
bazarze TavianT wils aSS-is kompaniebis xarjze. zogierTi maTgani Tavis
biznes-operaciebs Tavad aSS-Sic axorcielebs. eleqtronikis samxreT
koreuli giganti, “samsungi” mraval filialsa da Svilobil kompanias
flobs, romlebic awarmoeben da yidian eleqtronuli mowyobilobebis
farTo speqtrs. kompaniis 600 dizaineri muSaobs seulis, londonis,
milanis, los anjelesis, san fransiskos, tokiosa da Sanxais dizainis
centrebSi. saerTo jamSi transnacionaluri korporaciebis raodenoba
gaizarda 7000-dan 1970 wels, 77 000-mde 2005 wels. es korporaciebi
floben 770 000 ucxour filials, xolo gayidvebis Rirebuleba Seadgens
19 trilion aSSDdolars.
transnacionaluri korporaciebis evolucia
msoflio ekonomikaSi transnacionaluri korporaciebis dRevandeli
mniSvneloba aris evoluciuri procesis Sedegi, romelic sami fazisgan
Sedgeba. am fazebs Cven ganvixilavT amerikuli transnacionaluri
korporaciebis magaliTze:
 pirvel faza: daiwyo me-19 saukuneSi da gagrZelda 1940 wlamde.
dominirebda adgilobrivi sawarmoo operaciebisTvis saWiro
nedleulis
(ZiriTadad
navTobi
da
mineralebi)
SesaZenad
ganxorcielebuli investiciebi.
 meore faza: meore msoflio omis Semdeg zogierTma wamyvanma
korporaciam daiwyo sagareo sawarmoo operaciebSi pirdapiri
ucxouri investiciebis gamoyeneba ucxour samomxmareblo bazrebze
SeRwevis mizniT. Tavdapirvelad investiciebis daniSnulebis
adgili iyo dasavleT evropa, sadac “marSalis gegma”, “natos”
SeiaraReba da aSS-is samxedro bazebis ganlageba dasavleT
germaniaSi, warmoadgenda sasargeblo informaciul sapasuxo
reaqcias da iqauri samomxmareblo bazrebis aTvisebis sawyis
wertils. aSS dolaris msoflios ZiriTad sarezervo valutad
gadaqcevam 1944 wlis “breton-vudsis” konferenciaze, gauadvila
amerikul kompaniebs ucxouri mrewvelobebis Sesyidva. amave
periodSi aSS-is bevrma firmam SeaRwia msoflios didi nawilis
(gansakuTrebiT laTinuri amerikis) mzard bazrebze. amis Sedegad
136
momxdar firmebis Serwymas da STanTqmas, xSirad mohyveboda
korporatiuli sawarmoo procesebis restruqturizacia.
1957-67 wlebSi aSS-is axali manqanaTmSeneblobis qarxnebis 20%,
qimiuri
fabrikebis
25%
da
satransporto
mowyobilobebis
qarxnebis 30% sazRvargareT iyo ganlagebuli. 1970 wlisTvis
aSS-is importis 75% Sedgeboda transnacionaluri korporaciebis
adgilobriv da ucxour filialebs Soris transaqciebisgan. 1970
wlis bolos, 100 umsxvilesi transnacionaluri korporaciis
sazRvargareTidan miRebuli mogebebi Seadgenda saerTo mogebis
mesameds.
 mesame faza: 1970-iani wlebis krizisma, destabilizaciam da
stagflaciis procesebma gazardes axal industriul qveynebSi
warmoebuli
iafi
produqciis
konkurentunarianoba.
agreTve,
“breton-vudsis” SeTanxmebis kolafsma 1971 wels gazarda aSS
dolaris Rirebuleba, ramac gaaiafa importuli saqoneli da
gauadvila evropul da iaponur transnacionaluri korporaciebs
aSS-is
bazarze
SeRweva.
amis
sapasuxod
amerikulma
transnacionalurma korporaciebma kvlav moaxdines sawarmoo
procesebis restruqturizacia, riTac Tavidan iqna acilebuli erTi
kompaniis adgilobrivi da ucxouri qvedanayofebis saqmianobebis
dublireba da moxda maT Soris funqciebis gamijvna.
mesame fazas moyva ramdenime Sedegi:
1. arsebuli nagebobebis SenarCuneba, romlebic moiTxoven did
xarjebs teqnologiebsa da samuSao ZalaSi (mag.: saTao ofisebi
CrdiloeT amerikasa da dasavleT evropaSi).
2. aSS-is kompaniebis mier kapitalis ucxoeTSi gatana samuSao Zalis
dabali danaxarjebis gamo (2005 wels hon kongis, singapuris,
taivanisa da samxreT koreis mrewvelobaSi dasaqmebuli muSebis
saaTobrivi anazRaureba Seadgenda aSS muSebis saaTobrivi
anazRaurebis 24-57%-s, meqsikasa da braziliaSi – 10-17%, CineTSi 3%).
3. im qveynebidan wasvla, sadac Sromis Rirebuleba Zviria (mag.:
germaniis, Sveicariis da skandinaviis qveynebis mrewvelobaSi
dasaqmebuli muSebis xelfasi Seadgenda aSS-is muSebis xelfasis
121-166%),
ucxoeTSi
qarxnebis
gaxsniT,
an
ucxoeli
qvekontraqtorebis gamoyenebis gziT.
magaliTad, 1970-ian wlebSi “jeneral eleqtrikma” Seqmna 30 000 samuSao
adgili sazRvargareT da 25 000-iT Seamcira aSS-Si dasaqmebulTa
raodenoba. “naikma” gayida sakuTari fabrikebi aSS-sa da britaneTSi da
axla mTlianad axdens warmoebis qvekontraqtirebas. “naikis” sawarmoo
qselis geografia xSirad icvleboda da asaxavda ganviTarebad qveynebSi
samuSao
Zalis
danaxarjebis
(labor costs)
cvlilebebs.
“naikis”
fexsacmlebis warmoeba Tavdapirvelad iaponiaSi ganxorcielda, xolo
Semdeg moxda misi gadatana taivansa da samxreT koreaSi. dRes “naikis”
produqcia iwarmoeba 700-ze met fabrikaSi, sadac dasaqmebulia 500 000-ze
137
meti muSa, dabali samuSao Zalis danaxarjebis (labor costs) mqone 50
qveyanaSi, romelTa Sorisaa: albaneTi, argentina, bangladeSi, belarusi,
brazilia, bulgareTi, Cile, CineTi da samxreT afrika.
6.2 globalizaciis modelebi da procesebi
dRes, msoflios qveynebis umetesoba an integrirebulia saqonlisa da
finansebis msoflio bazarze, an swrafi tempebiT miiwevs misken. 1970-ian
wlebSi periferiuli qveynebis mxolod mcire nawilma gaxsna sazRvrebi
saerTaSoriso vaWrobisa da sainvesticio kapitalisTvis. msoflios
samuSao Zalis mesamedi cxovrobda centralizebuli, gegmiuri ekonomikis
mqone saxelmwioebSi, rogorebic iyvnen sabWoTa kavSiri da CineTi, xolo
kidev erTi mesamedi cxovrobda qveynebSi, romlebmac moaxdines
izolireba saerTaSoriso bazrebisgan savaWro barierebiTa da valutis
kontroliT.
amJamad
msoflios
mosaxleobis
TiTqmis
naxevris,
umTavresad CineTis, indoeTisa da ruseTis mosaxleobis swrafi
integrireba moxda msoflio bazarze.
globalizaciam moaxdina msoflios didi nawilis CarTva kapitalistur
sistemaSi, Tumca gazarda centrsa da periferias Soris sxvaoba. 1960-dan
2006 wlamde 20 umdidresi qveynis erT sul mosaxleze Semosavali
gaizarda 18-36 jer ufro swrafad, vidre 20 uRaribesi qveynis. 1980-ian
wlebSi sub-saharis afrikis ekonomika Semcirda mesamediT, xolo 1990-ian
wlebSi misi ekonomikis zrdis tempi Camouvardeboda mosaxleobis zrdis
tempebs. marTalia 2005 wlisTvis sub-saharis afrikis mSp-is zrdis
maCvenebelma
5%-s
miaRwia,
mosaxleobis
saSualo
Semosavlebi
Camouvardeba
1960-iani
wlebis
maCveneblebs.
sub-saharis
afrikis
periferiuloba gaaRrmava Sidsis epidemiam, rac gacilebiT ufro
saxifaToa, vidre koloniuri periodis damokidebuleba.
amasobaSi
globalizaciam
moaxdina
msoflio
sistemis
centris
konsolidacia. centrSi axla gaerTianebulni arian aSS, evrokavSiri da
iaponia. saqonlis, kapitalisa da informaciis msoflio nakadebis
umetesoba xorcieldeba maT Soris. 2003-05 wlebSi aSS-m, evrokavSirma da
iaponiam ganaxorcieles pirdapiri ucxouri investiciebis 75%, xolo am
qveynebSi ganxorcielda pirdapiri ucxouri investiciebis 54%. aSS,
evrokavSiri da iaponia agrZelebs periferiaze dominirebas. TiToeul
maTgans gansakuTrebuli gavlena aqvs maTTan axlos mdebare periferiul
regionebze.
alen skotma (1966) moaxdina am viTarebis konceftualizacia da
daaxasiaTa
regionuli
ekonomikuri
centrebi,
anu
globaluri
metropoliuri
regionebi:
TiToeul
maTgans
gaaCnia
ekonomikuri
saqmianobis
specializebuli
forma,
Sromis
didi
bazari
da
ganviTarebuli infrastruqtura. TiToeul am regionSi metropolia
garSemortymulia hinterlandiT, sadac aris ganviTarebuli sasoflosameurneo zona, adgilobrivi momsaxurebis centrebi da sxva. zogierTi
amgvari regionis hinterlandebi SeiZleba SeuerTdes erTmaneTs (mag.:
138
bostoni/niu
iorki/filadelfia,
los
anjelesi/san
diego/tixuana,
milani/turini/genua da tokio/nagoia/osaka).
es regionuli ekonomikuri centrebi erTmaneTTan dakavSirebulni arian
kapitalis, informaciis, saqonlisa da adamianebis intensiuri nakadebiT.
maT miRma arseboben naklebad ganviTarebuli regionebi (yofili
koloniebi, fizikurad izolirebuli teritoriebi da sxva), romlebmac
ver
SeZles
mdgradi
ekonomikuri
zrdis
uzrunvelyofa.
magram
periodulad mainc Cndebian SedarebiTi ekonomikuri keTildReobis
`kunZulebi~ msoflios sxvadasxva kuTxeSi. 1960-1970-ian wlebSi amis
magaliTi gaxda hon-kongi, singapuri, taivani da seuli. mogvianebiT
gamoCndnen sxva metropoliebic: bangkoki, kuala lumpuri, san paulu, rio
de Janeiro da sul axlaxans CineTisa da indoeTis mzardi raodenobis
globaluri metropoliuri regionebi.
saerTaSoriso teritoriuli cvlilebebi (redeployment) da ierarqiebi
ekonomikis globalizaciis erT-erTi Sedegi gaxlavT saqmianobebis
teritoriuli ierarqiebis Seqmna. amis Sedegi gaxda:
1.
msoflio qalaqebSi maRali rangis menejmentis lokaluri
koncentracia.
2.
saSualo rgolis menejmentis susti koncentracia centralur
saxelmwifoebSi did metropoliebSi, axali industriuli qveynebis
dedaqalaqebSi da zogierT periferiul qveyanaSi.
3.
kvlevisa da ganviTarebis saqmianobebis klasterebi centralur
saxelmwifoebSi arsebul teqnopolisebSi.
4.
centralur
qveynebSi
maRalteqnologiuri
mrewvelobis
specializebuli regionebis warmoSoba.
5.
rutinizebuli mrewvelobis, anu filiali sawarmoebis Seqmna
centraluri
qveynebis
periferiul
regionebSi,
axali
industriuli qveynebsa da zogierT periferiebSi.
am
tendenciebma
da
maTze
transnacionaluri
korporaciebis
teritoriulma gavlenam, romlebic cdiloben SearCion iseTi adgilebi,
sadac yvelaze momgebianad warmarTaven sakuTar saqmianobas, xeli
Seuwyves Sromis axali saerTaSoriso danawilebis ideis warmoSobas.
unda aRiniSnos, rom yvela firmas, an mrewvelobas ar aqvs erTnairi
saWiroeba, an SesaZlebloba CaerTos amgvar saerTaSoriso teritoriul
cvlilebebSi (redeployment). yvelaze ukeTesi pozicia cirkulaciisa da
warmoebis teqnologiebis upiratesobebis gamoyenebis mxriv ukaviaT
transnacionalur korporaciebs. amis saukeTeso magaliTia saavtomobilo
industria, sadac omisSemdgomi adreuli periodis erovnuli bazrebi
TiTqmis mTlianad Caanacvla globalurma warmoebam da marketingma. 1976
wels “fordma” gamouSva “fiesta”, romelic gankuTvnili iyo evropis,
orive amerikisa da aziis bazrebisTvis. “fiesta” awyobil iqna sxvadasxva
adgilas, kidev ufro met adgilas damzadebuli komponentebisgan.
“fordis” sazRvargareTis filialebi, romlebic saTao ofisisgan
139
damoukideblad moqmedebdnen, axla integrirebulni arian kompiuterebisa
da video telekonferenciebis meSveobiT.
moqnili sawarmoo sistemebi
firmebis
konkrentuli
strategiis
cvlilebasTan
erTad
moxda
mniSvnelovani cvlilebebi warmoebis sistemebis organizaciis kuTxiT
mrewvelobis bevr dargSi. es gamoixata fordizmidan, moqnili warmoebis
sistemebze, anu neo-fordizmze gadasvlaSi. neo-fordizmSi masobrivi
warmoebisa da moxmarebis logika modificirebul iqna warmoebis,
distribuciisa da marketingis ufro moqnili sistemebis damatebiT.
es moqniloba gamoixateba warmoebis formebSi, romelTa meSveobiTac
xdeba swrafi da efeqturi gadasvla warmoebis (output) erTi donidan
meoreze
da
rac
mTavaria,
erTi
procesidan,
an
produqtis
konfiguraciidan meoreze. es cvlilebebi gulisxmoben moqnilobis
zrdas, rogorc firmis SigniT, aseve firmebs Soris. firmis SigniT neofordizmis moqniloba miRweul iqna axali teqnologiebis (mag.:
kompiuterizebuli danadgarebi da sainformacio sistemebi) danergviT.
amgvari moqnilobis xarisxi agreTve damokidebulia Sromis axal wesebze.
am mxriv gamosarCevia ori aspeqti. pirvelia, firmis SigniT Sromis
moqnilad gamoyeneba, rac muSisgan moiTxovs funqciebis didi speqtris
Sesrulebas. meorea, samuSao Zalis raodenobisa da xarisxis moqniloba.
am tendenciam Caanacvla damatebiTi saaTebis, naxevari ganakveTis, an
droebiTi dasaqmeba, mudmivi, sruli ganakveTis samuSao adgilebiT.
firmebs Soris neo-fordizmisTvis damaxasiaTebeli moqniloba miRweul
iqna calkeuli funqciebis eqsternalizaciiT. es moxda msxvili
korporaciebis
mudmivi
da
ierarqiulad
struqturirebuli
administraciuli, menejeruli da teqnikuri erTeulebis gardaqmniT
organizaciis ufro moqnil formebad, romlebic ufro efeqturad
iyeneben konsultantebs, specialistebsa da qvekontraqtorebs. amas mohyva
firmebis SigniT vertikaluri dezintegracia. eqsternalizaciis meore
gza
aris
erToblivi
sawarmoebis
Seqmna,
monawileobis
miReba
teqnologiebis licenzirebaSi da erToblivi kvlevisa da ganviTarebis
proeqtebis ganmaxorcielebel strategiul aliansebSi. strategiuli
aliansebi
did
rols
TamaSoben
ekonomikuri
globalizaciis
intensifikaciaSi. maTi raodenoba gaizarda weliwadSi 20 000-mde 2004
wels, 5200-dan 1996 wels. amJamad strategiuli aliansebis raodenoba
mniSvnelovnad aRemateba ufro tradiciuli da ufro Zviri Serwymebisa
da STanTqmebis raodenobas.
msoflios udidesi saavtomobilo kompaniebis xSiri strategiuli
aliansebi moicavs avtonawilebis gaziarebis SeTanxmebebs da erToblivi
sawarmoebis Seqmnas kvlevebsa da mrewvelobaSi. magaliTad “toiotas”
dadebuli
aqvs
aTeulobiT
SeTanxmeba
saavtomobilo
da
sxva
kompaniebTan, m.S. “nisanTan” hibriduli saavtomobilo teqnologiebis
ganviTarebis mizniT TanamSromlobis kuTxiT.
140
amgvari aliansebi globaluri ekonomikuri geografiis mniSvnelovan
aspeqtad iqca, romelTa meSveobiTac transnacionaluri korporaciebi
cdiloben
Seamciron
xarjebi
da
mravalmilionian
proeqtebTan
dakavSirebuli
riskebi.
strategiuli
aliansi
ramdenime
mizans
emsaxureba:
 transnacionaluri korporaciebi ukavSirdebian sxvadasxva qveynebis
firmebs axali bazrebis asaTviseblad
 teqnologiebis Sesaxeb informaciis gacvlis iafi da swrafi gzis
povna maTi produqtiulobis gasazrdelad
 produqtis ganviTarebis xarjebis Semcireba
 bazris kvlevis xarjebis gaSla (spread)
cxrili 6.2 fordizmsa da moqnil akumulacias (neo-fordizms) Soris
kontrastebi warmoebisa da Sromis procesebSi
fordizmi
moqnili akumulacia (neo-fordizmi)
sawarmoo procesi
erTgvarovani produqtebis
masobrivi warmoeba
erTgvarovneba
didi sarezervo maragi da
inventari
xarisxis faqtobrivi (ex post)
testireba
defeqtebi imaleba sarezervo
maragebSi
warmoebis drois dakargva set upisTvis didi drois aucileblobis,
defeqturi nawilebisa da sxvaTa
gamo
wamyvani faqtoria resursebi
vertikaluri da zogjer
horizontaluri integracia
xarjebis Semcireba xelfasis
kontroliT
saqonlis mcire partiebi
produqtis mravali saxeobis
moqnili warmoeba
sarezervo maragis ararseboba
(droebiTi (just-in-time) inventari)
xarisxis kontroli, rogorc
procesis nawili (naklis myisieri
dadgena)
defeqtebis dauyovneblivi
gamovlena
dakarguli drois Semcireba set upisTvis naklebi drois, defeqtebis
Semcirebis, just-in-time drouli
miwodebis da sxvaTa gamo
wamyvani faqtoria moTxovna
vertikaluri dezintegracia
xarjebis Semcireba
qvekontraqtirebiT
Sroma
muSaxelis mier erTgvarovani
funqciis Sesruleba
xelfasi per rate (samuSaos gegmis
kriteriumis mixedviT)
samuSaos specializaciis maRali
mravali funqcia
personaluri gasamrjelo
(detalizirebuli bonusebis
sistema)
specializaciis gauqmeba
141
xarisxi
Sromis vertikaluri organizacia
adgilze treiningebis ararseboba,
an misi mcire raodenoba
swavlis gamocdilebis arqona
muSaTa pasuxismgeblobis
Semcirebaze aqcentis gakeTeba
(samuSao Zalis disciplinis
danergva)
profkavSirebSi gaerTianebuli
muSebisTvis samuSao adgilis
SenarCunebis garantiis maRali
xarisxi
Sromis horizontaluri
organizacia mniSvnelovani
muSaxelisTvis
adgilze treiningebi
samuSao procesSi swavla
muSebs Soris
urTirTpasuxismgeblobis zrda
samuSao adgilis SenarCunebis
garantiis maRali xarisxi yvelaze
mniSvnelovani muSaxelisTvis da
cudi Sromis pirobebi droebiT
dasaqmebulTaTvis. samuSao adgilis
SenarCunebis garantiis ararseboba
qvekontraqtorebSi
korporatiuli moqnilobis interpretaciebi
ekonomikuri organizaciis gazrdil moqnilobas SeiZleba orgvari
ganmarteba movuZebnoT. pirvelia, moqnili specializacia, romelic
moqnili warmoebis sistemebs ganixilavs permanentuli da pozitiuri
kuTxiT. axalma teqnologiebma gazardes didi firmebis dasustebisa da
patara
firmebis
klasterebis
irgvliv
organizebuli
warmoebis
sistemebis gaZlierebis SesZlebloba. amis magaliTia `mesame italia~
(centraluri da Crdilo-aRmosavleT italia), sadac amgvari klasterebi
30 wlis win warmoiqmna. “alfred marSalis” (1920) industriuli ubnebis
modeli
xSirad
gamoiyeneba
specializebuli
mrewvelobebis
klasterizebis mxardamWer argumentad. aRniSnuli modeli xazs usvams
specializebuli samuSao Zalis, erTsa da imave mrewvelobis dargSi
momuSave firmebis teritoriuli siaxlovisa da specializebuli
warmoebis faqtorebisa da servisebis xelmisawvdomobis mniSvnelobas.
ufro radikaluri Sexedulebis mixedviT, firmebs Soris ndoba da
partnioroba gadamwyvetia axali samrewvelo ubnebis SeqmnisaTvis.
amrigad, mcire masStabebis warmoebisaTvis aucilebeli socialuri
pirobebi, xelosnobis ganviTarebis istoria, inovaciis axlomdebare
centrebi, adgilobrivi xelisuflebebis mxardaWera da muSebsa da
menejments Soris konsensusi warmoadgens ZiriTad moTxovnebs moqnil
warmoebaSi CarTuli samrewvelo ubnebis funqcionirebisaTvis. am
Tvalsazrisis mixedviT, samrewvelo ubnebis sociologia zRudavs maT
gavrcelebas.
ramdenime SemTxvevaze (case study) (silikonis veli aSS-Si, il de fransis
teqnopolisi safrangeTSi da mesame italia) dayrdnobiT, skotma
142
(1988b: 106) gamoiyena fraza `moqnili akumulaciis raJimi~, raTa aRewera
ekonomikur-geografiuli organizaciis es axali talRa. mTavari arsi
mdgomareobs imaSi, rom miuxedavad mrewvelobis dargisa (fexsacmlebis,
tansacmlebis, an kompiuteris
warmoeba), arsebobs
mrewvelobebis
koncentraciis Zlieri tendencia e.w. `momwifebuli (mature) produqtebis~
(sasicocxlo ciklis bolo fazaSi myofi saqoneli) warmoebaSic ki.
regionuli masStabis aglomeraciebSi specializaciis magivrad, axla
gavrcelebulia specializaciis ufro lokalizebuli modeli. radgan am
procesSi patara firmebi arian CarTulni, isini Rebuloben yvelaze did
sargebels, rogorc saqonlis mimwodeblebi swrafad cvalebad bazrebze,
radgan maT SeuZliaT erTmaneTs gauziaron informacia, Sromis
tradiciebi da Sida-samrewvelo kavSirebi.
samrewvelo ubnebis modelis kritikis (mag.; didi firmebis mniSvnelobis
ignorireba da endogenuri (lokaluri) garemoebebis mniSvnelobis
gazviadeba msoflio bazarTan da Sromis saerTaSoriso danawilebasTan
mimarTebaSi) sapasuxod zogma avtorma ufro sinTezuri angariSi
warmoadgina. magaliTad, skoti (1992) axla amtkicebs, rom msxvil
mwarmoeblebs SeuZliaT mniSvnelovani roli iTamaSon samrewvelo
ubnebis ganviTarebaSi. misi azriT warmoebis erTeulebis ganawileba
moqnil da masobriv mwarmoebels Soris araefeqturia. igi gamoyofs
mesame tips – systems house, anu moqnil mwarmoeblebs, romlebsac
axasiaTebT Sromis specializacia da saqonlis farTo speqtris mcire
partiebis warmoeba (masobrivi warmoebis sapirispirod). systems house ar
aris calke mdgari, an filialebis mqone organizacia. igi rogorc wesi,
dakavSirebulia axlomdebare moqnil mwarmoeblebTan. systems house
warmoadgenen samrewvelo ubnebis (mag.: samxreT kalifornia, tokio,
kioto) centrebs.
skoti ar Tvlis, rom samrewvelo ubnebis es modeli Seusabamoa
globalizebul msoflio ekonomikasTan. misTvis es fenomeni aris:
`industriuli ubnebis urTierTkavSiri msoflios masStabiT ... rogorc
regionTa mozaika, romelic Sedgeba transaqciebis globalur qselSi
CarTuli
adgilobrivi
transaqciebis
(anu
samrewvelo
ubnebis)
qselebisgan~ (skoti, 1992: 274). erT-erT kvlevaSi (hendersoni, 1989) iyo
mcdeloba naxevargamtarebis (kompiuteruli Cipi) warmoebis magaliTze
eCvenebinaT, Tu rogor warmoSva specifiuri warmoebis teritoriuli
modelebi misma Sromis teqnikurma da socialurma danawilebam da dacul
bazrebze (evropa) SeRwevis saWiroebam. amJamad amerikis naxevargamtarebis
industria
akavSirebs
aSS-is
samrewvelo
ubnebs,
sazRvargareTis
(Sotlandia, hon kongi da a.S.) samrewvelo ubnebTan. maTi mimzidveloba
mxolod iafi muSaxeliT ar ganisazRvreba. magaliTad, aRmosavleT aziis
zogierT qveyanaSi arsebobs adgilobrivi eleqtronuli mrewveloba,
romelic ZiriTadad orientirebulia adgilobriv da ara amerikis,
evropis an sazRvargareTis sxva bazrebze.
ekonomikuri organizaciis gazrdili moqnilobis meore interpretaciis
mixedviT, moqnili warmoebis meTodebi ganixileba, rogorc industriuli
143
warmoebis zogierT seqtorSi krizisis pasuxi da ara warmoebis axali
Camoyalibebuli modeli. am Tvalsazrisis mixedviT, 1980-iani wlebis
finansuri bazris zrda da transformacia da moqnili warmoebis
SemoReba iqca samuSao Zalis disciplinirebis saSualebad. pirvel
SemTxvevaSi, `axali finansuri instrumentebisa da bazrebis afeTqebisa da
globaluri finansuri koordinaciis rTuli sistemebis ganviTarebis~
meSveobiT
safinanso
sistemam
gazarda
`kapitalis
akumulaciis
moqniloba~ (harvey, 1990: 194). meore SemTxvevaSi, Semcirebulma mogebebma
1970-ian wlebSi aiZula firmebi moexdinaT warmoebis decentralizacia
fordizmis dros gaZlierebuli samuSao Zalis dasustebis mizniT ise,
rom SeenarCunebinaT centralizebuli kontroli. “mesame italiis” patara
firmebis didi nawili aris qvekontraqtori msxvili firmebisa, romlebic
eZeben maTi mravalricxovani, profkavSirebSi gaerTianebuli samuSao
Zalis alternativebs.
zemoT moyvanilma orma interpretaciam gamoiwvia garkveuli kritika,
gansakuTrebiT igi exeba pirvel ganmartebas, anu moqnil specializacias.
kritikuli SeniSvnebidan gamovarCevT ramdenimes:
 amJamad, msxvili kompaniebi iTviseben zogierT meTodebs, romlebic
adre samrewvelo ubanSi koncentrirebuli patara firmebis
eqskluziur sferod miiCneoda. zogi ki, konkretuli produqtis
warmoebis mizniT, strategiul aliansebSi Sedis mis pirdapir
konkurentebTan (mag.: “toiota” “jeneral motorsTan”). isini amas
axorcieleben warmoebis saSualebebis gafantulobis miuxedavad.
 cota ramaa cnobili imis Sesaxeb, Tu rogor urTierqmedeben
lokaluri garemoebebi globaluri konkurenciis pirobebTan da
ra gavlenas axdens es urTierqmedeba samrewvelo ubnebis
simdidreze. Cven rac viciT gviCvenebs, rom samrewvelo ubnebs ara
aqvT imuniteti Sida konkurenciis problemebis mimarT, romlebsac
zarali moaqvT fordistuli firmebisTvis. magaliTad, civi omis
dasrulebis Semdeg, aSS-is mier Tavdacvis xarjebis Semcirebam
seriozuli ziani miayena zogierT samrewvelo ubans (“silikonis
veli” kaliforniaSi).
 moqnili warmoebis principebis damkvidreba ar atarebs sayovelTao
xasiaTs. aSS-is Crdilo-aRmosavleTSi mdebare didi firmebi
agrZeleben warmoebis sazRvargareT gatanas, an avtomatizaciaSi
investirebas. mrewvelobis bevr dargSi jerac prevalireben
fordistuli warmoebis principebi (moqnili warmoebis modelebis
problemebis mimoxilva ixileT - Gertler, 1992)
globaluri ofisi da informaciuli ekonomika
warmoebis
sistemebis
globalizaciam
da
transnacionaluri
korporaciebis zrdam mniSvnelovani cvlileba Seitana lokaluri
ekonomikuri
ganviTarebis
modelSi:
mwarmoeblis
momsaxurebebi
(safinanso
da
biznes
momsaxureba)
aRar
warmoadgenen
damxmare
saqmianobebs, isini amJamad globalur industriad iqcnen. safinanso da
144
biznes momsaxurebis mniSvnelobis zrda ganpirobebulia warmoebis
globalizaciiT, vaWrobis moculobis zrdiTa da transnacionaluri
korporaciebis
warmoSobiT.
amas
emateba
telekomunikaciebisa
da
monacemTa
damuSavebis
gaumjobeseba.
sateliturma
sakominikacio
sistemebma da optikur-boWkovanma qselma saSualeba misca firmebs
ganexorcielebinaT didi raodenobis transaqciebi da 24 saaTiani
finansuri da biznes momsaxureba msoflio masStabiT. kompiuterebi,
romlebic
dakavSirebulni
arian
am
sakomunikacio
sistemebTan
uzrunvelyofen monacemebis damaxsovrebas da koordinirebas.
sabanko, safinanso da biznes momsaxurebis mniSvneloba sagrZnoblad
gaizarda. globaluri sabanko da safinanso qselis yoveldRiuri brunva
Seadgens trilionobiT dolars (3 trilioni aSS dolari – savaluto
transaqciebi, aTobiT miliardi dolari – obligaciebis transaqciebi),
aqedan mxolod 10% aris dakavSirebuli tradiciul, saqonliTa da
momsaxurebiT vaWrobasTan. fulis, obligaciebisa da sxva finansuri
instrumentebis saerTaSoriso mimoqceva didi Semosavlebis wyarod iqca,
rasac Semdegma garemoebebma Seuwyves xeli:
 danazogebis institucionalizaciam (mag.: sapensio fondebis saxiT)
gamoiwvia didi raodenobis kapitalis dagroveba profesionali
investorebis xelSi
 saxelmwifoebis
mier
sabanko
da
safinanso
momsaxurebis
deregulacia maTi zrdis waxalisebis mizniT
 1973 wels navTobis fasis gaoTxmagebam, navTobiT mdidar qveynebs
saSualeba misca gaexsnaT sazRvargareTis sabanko filialebi
sakmarisi raodenobis msesxeblis povnis mizniT. xSir SemTxvevebSi,
msesxeblebi iyvnen periferiuli qveynebis kompaniebi da mTavrobebi.
safinanso momsaxurebis internacionalizaciam seriozuli mogeba
moutana did bankebs. 1970-iani wlebis SuaSi, „sitibankis“ wliuri
Semosavlebis 70% modioda saerTaSoriso operaciebze
 aSS-is mudmivi savaWro deficitis gamo (evropisa da iaponiis
omisSemdgomi ganaxlebis Sedegi), mis sazRvrebs gareT dagrovda
didi raodenobiT dolarebi (evrodolarebi), ramac Tavis mxriv
Seqmna kapitali, romelic aSS-is pirdapiri kontrolis qveS ar
imyofeboda
 `binZuri~ fulis (aradeklarirebuli samewarmeo Semosavali,
fasian qaRaldebTan dakavSirebuli TaRliToba, narkotikebiT
ukanono vaWroba da a.S.) gaTeTrebis simartive saerTaSoriso
eleqtronuli transaqciebis gziT. erTidan sam trilionamde aSS
dolaris gaTeTreba xdeba yovelwliurad globalur safinanso
sistemebSi, rac Zalzed didi maCvenebelia
 sagadaxado balansis krizisze zogierTi saxelmwifos (aSS
mTavrobis) pasuxi iyo, ufro meti fulis emisia. problemis
moklevadiani gadawyvetis am gzam, inflaciis mniSvnelovani zrda
gamoiwvia
msoflio
ekonomikaSi,
rasac
Sedegad
mohyva
145
spekulaciuri saerTaSoriso safinanso transaqciebis raodenobis
momateba
aRniSnuli faqtorebis erTobliobam gamoiwvia msoflio ekonomikis
restruqturizacia. did bankebsa da finansur korporaciebs („sitigrupi“,
„doiCe banki“) SeuZliaT gavlena iqonion ekonomikuri ganviTarebis
lokalur procesebze msoflios nebismier kuTxeSi. garda amisa,
mwarmoeblis momsaxurebebis (bazris kvleva, angariSgeba, reklama, sabanko
saqme, korporatiuli dazRveva da korporatiuli iuridiuli momsaxureba)
moculoba sagrZnoblad gaizarda, ramac axali ganzomileba SesZina
msoflios ekonomikur garemos. aSS-sa da britaneTSi arsebuli 5 samuSao
adgilidan 4 ganTavsebulia momsaxurebis seqtorSi. 2000 wlisTvis
britaneTSi warmoebaSi dasaqmebuli iyo 4 milioni adamiani, rac qveyanaSi
sruli ganakveTiT momuSaveTa 15%-s Seadgenda. 2006 wlisTvis maTi
raodenoba Semcirda 3 milionamde, xolo sruli ganakveTiT momuSaveTa
11%-mde.
yvelaze mniSvnelovani Sedegi, rac am procesebma gamoiwvies, aris
informaciuli
ekonomikis
warmoSoba.
informaciuli
ekonomika
warmoadgens ekonomikuri warmoebisa da menejmentis axal models, sadac
mwarmoebluroba da konkurentunarianoba didwilad damokidebulia
axali codnis SeZenaze da Sesabamisi informaciis miRebasa da
damuSavebaze.
informaciul
ekonomikaSi
yvelaze
mniSvnelovani
seqtorebia:
maRali
teqnologiebis
warmoeba,
dizainis
maRali
intensivobis
samomxmareblo
saqoneli
da
safinanso
da
biznes
momsaxureba. ganviTarebis
industriul modelSi,
produqtiulobis
mTavari faqtoria: energiis axali wyaroebis povna da energiis
gamoyenebis decentralizacia warmoebisa da cirkulaciis procesSi.
`ganviTarebis
axal,
informaciul
modelSi,
produqtiulobis
faqtoriebia mowinave teqnologiebi, informaciis damuSaveba ...~ da sxva
(Castells, 2000: 17). centraluri qveynebis umetesobaSi mTliani damatebiti
Rirebulebis/gross value added-is 30%- 50% aris codnaze dafuZnebuli
(kompiuterebi, programuli uzrunvelyofa, ganaTleba da televizia).
bolo ramdenime aTwleulis manZilze maRali teqnologiebis warmoeba
msoflio
vaWrobis
yvelaze
swrafad
mzardi
seqtoria.
maRali
teqnologiebis warmoebis wili mTlian warmoebul saqonelSi gaormagda
da Seadgina 25%. codnaze dafuZnebuli momsaxureba kidev ufro swrafi
tempebiT izrdeba da qmnis 10-dan 8 axal samuSaos centralur
ekonomikebSi.
biznes momsaxureba da metropoliebis zrda
evropaSi, CrdiloeT amerikaSi, iaponiaSi da aRmosavleT aziis zogierT
sxva qveyanaSi (hon kongi, singapuri) yvelaze swrafad mzardi
momsaxurebis seqtoria biznes momsaxureba. am sferoSi dasaqmebuli
personali
ZiriTadad
dakavebulia
menejeruli
saqmianobiT,
an
informaciis damuSavebiT. am servisebis mTavari damkveTebi arian firmebi,
amitom am tipis momsaxureba mis klientebTan axlosaa koncentrirebuli,
146
ZiriTadad did qalaqebSi. am tendencias xels uwyobs ramdenime faqtori:
pirveli faqtoria internacionalizacia. aglomeraciebis ekonomikebi
(klientebTan,
konkurentebTan
da
kvalificiur
personalTan
xelmisawvdomobis maRali xarisxi, teqnikur servisebTan siaxlove)
imdenad Zlieria biznes momsaxurebebTan mimarTebaSi, rom es ukanasknelni
araproporciulad arian ganlagebulni msxvili qalaqebis farglebSi.
komunikaciebis
gamartivebam
saSualeba
misca
firmebs
sxvadasxva
qalaqebSi warmarTon saqmianoba da erT qalaqze ar iyvnen mijaWvulni.
warmoebisa da transnacionaluri korporaciebis gavrcelebam waaxalisa
warmatebuli biznes momsaxurebis firmebi daearsebinaT ofisebi mraval
qalaqSi
maTi
transnacionaluri
klientebisaTvis
momsaxurebebis
gasawevad. meore faqtoria erovnuli bazrebis (gansakuTrebiT sabanko da
safinanso)
deregulacia,
romelmac
aseve
gaaZliera
urTierTdamokidebuleba kargad ganviTarebuli savaluto da sasaqonlo
bazrebis mqone did qalaqebsa da biznes momsaxurebebs Soris. mxolod
mcire raodenobis centrebma (londoni, tokio, Cikago, niu iorki) naxes
araproporciuli sargebeli am tendencisgan.
biznes momsaxureba da moqnili ekonomika
qvekontraqtirebis procesi, patara firmebis zrda da moqnili warmoeba
aviTarebs
axali
saxis
momsaxurebebs
da
zrdis
mwarmoebelTa
damokidebulebis
xarisxs,
sxvadasxva
firmebisgan
momsaxurebis
Sesyidvaze.
aRsaniSnavia,
rom
sabiTumo
vaWroba
iTvleba
didi,
vertikalurad integrirebuli firmebis Sida funqciad, anda saerTod
ignorirebulia im varaudiT, rom mewarmeebi pirdapir unda vaWrobdnen
erTmaneTTan. Tumca, sabiTumo vaWroba bolo periodSi TandaTanobiT
mainc
farTovdeba.
amis
dasturad,
glasmeiers
(1990)
mohyavs
maRalteqnologiuri samrewvelo ubnebis („silikonis veli“ aSS-Si da
„baden-viurtenbergi“ germaniaSi) magaliTi, romlebic maTi arsebobis
dasawyisidanve damokidebulni iyvnen biTumad movaWreebze. glasmeieris
kvlevis mixedviT, ostinSi (texasi) biTumad movaWreebi warmoadgenen
agentebs regionTaSoriso vaWrobaSi, SemoaqvT ra sxvadasxva produqti
lokalur ekonomikaSi. droTa ganmavlobaSi, erovnulma da regionulma
biTumad movaWreebma, adgilobrivebze ufro didi mniSvneloba SeiZines
lokaluri mewarmeebisTvis. es magaliTebi adastureben biTumad vaWrobis
mniSvnelobas samrewvelo ubnebis ganviTarebaSi da gare agentebis did
rols lokalur ganviTarebaSi. samrewvelo ubnebis zrda ar SeiZleba
aixsnas mxolod adgilobrivi socialuri pirobebiT, an sawarmoo
procesis xasiaTiT.
kristofersoni (1989) Tvlis, rom moqnili warmoebis mimarT didma
yuradRebam daCrdila momsaxurebis seqtorSi Sromis bazris moqnilobis
mniSvneloba. misi TqmiT, 1980-ian wlebSi, aSS-Si axali samuSao adgilebis
80% iqmneboda sacalo vaWrobaSi, jandacvisa da biznes momsaxurebaSi da
samuSao adgilebis 25% warmoadgenda `moqnil~, anu arasruli ganakveTis
samuSaos, an damoukidebel qvekontraqtirebas. momsaxurebis sferoSi
147
msxvili firmebis dominirebis xarisxi TandaTan matulobs. xarjebis
Sesamcireblad isini farTod iyeneben qvekontraqtirebasa da arasrul
ganakveTze momuSaveebs (ZiriTadad qalebi da eTnikuri umciresobebi).
marTlac, 1970 wlidan aSS-sa da britaneTis Sromis bazrebis
restruqturizaciis
erT-erTi
mTavari
maxasiaTebeli
gaxldaT
momsaxurebis seqtoris samuSao adgilebis `feminizacia~, imave dros
uqmdeboda sawarmoo seqtoris maRalanazRaurebadi poziciebi, romlebsac
ZiriTadad mamakacebi ikavebdnen. sacalo vaWrobasa da jandacvis
sferoebSi saqmianoba aris decentralizebuli da administraciuli
funqciebi sivrcobrivad gancalkevebulia momsaxurebis gawevasTan.
TandaTanobiT, momsaxureba standartizebuli xdeba yvelgan, msgavsad
savaWro centrebisa sadac isini mdebareoben.
momsaxurebis sivrciT models da `moqnil~ dasaqmebas, romelsac es
modeli eyrdnoba, axasiaTebT „sivrciTi homogenuroba“. es `moqniloba~
gamoirCeva naklebi anazRaurebiT fordistul mrewvelobebSi arsebul
xelfasebTan
SedarebiT,
agreTve
samuSao
Zalis
`Zalauflebis~
dasustebiT genderuli da eTnikuri gansxvavebebis gamoyenebiT (mag.:
qalebs nakleb xelfass uxdian) da samuSao adgilebis sivrciTi
gancalkevebiT, samuSao Zalis organizebulobis Sesustebis mizniT.
daskvna
am
TavSi
Cven
vnaxeT
fordizmis
krizisma,
korporatiulma
restruqturizaciam,
teqnologiurma
winsvlam
da
momxmarebelTa
moTxovnebis cvlilebam, rogor gamoiwvies ekonomikis globalizacia,
romelic manamde lokalizebuli iyo centralur qveynebSi. am procesebs
mohyva Semdegi saxis cvlilebebi:
 warmoebis ierarqiebis Camoyalibeba didi kompaniebis SigniT,
romlebic dominireben mrewvelobis TiTqmis yvela dargSi. am
ierarqiebma asaxva hpoves: 1) maRali rgolis menejmentis, 2)
warmoebis, romelic moiTxovs maRalkvalificiur muSaxelsa da
axal teqnologiebs; Sualeduri administraciis; kvlevisa da
ganviTarebis, 3) rutinuli warmoebis gancalkevebul sivrciT
organizaciaSi.
 msoflio ekonomikis sam regionad dayofa: 1) CrdiloeT amerikis,
evropis, iaponiisa da avstralaziis Zlier integrirebuli da
diversificirebuli
samrewvelo
centrebi.
2)
resursebis
eqsportiori naxevrad-periferiuli da axali industriuli qveynebi,
rogorebic arian, meqsika, CineTi, ruseTi, indoeTi, brazilia da
sxva. 3) sustad industrializebuli periferiebi (mag.: sub-saharis
afrika), romlebic mniSvnelovnad arian damokidebulni centralur
saxelmwifoebze.
 zemoT CamoTvlili regionebis SigniT ganviTarebis sxvadasxva
doneze myofi qveynebisa da regionebis arseboba. msoflio
periferiaSi (3) Sedian centraluri da naxevrad-periferiuli
teritoriebi (dasavleT afrikaSi lagos-ibadanis regioni, abijani
148
da a.S.), msoflio naxevrad-periferia (2) Seicavs centralur da
periferiul regionebs (mag.: kalkuta da utar pradeSi indoeTSi),
msoflio centrSi (1) imyofebian SedarebiT periferiuli da
naxevrad-periferiuli qveynebi (portugalia, saberZneTi, aRmosavleT
evropa).
zogadi daskvna
ekonomikuri geografiis mizania msoflio ekonomikis geografiuli
modelis ganxilva. am miznis misaaRwevad gamoviyeneT centrisa da
periferiis geografiuli cnebebi, romelTa fonzec erTmaneTs SevadareT
ekonomikis sxvadasxva modelebi. mniSvnelovania imis dadgena, Tu rogor
ikveTebian centri da periferia calkeuli regionebis farglebs SigniT.
magaliTad, los anjelesis migranti muSebis socialuri, ekonomikuri da
teritoriuli
polarizacia
adasturebs
periferiis
arsebobas
centraluri regionebis farglebSi. simdidris mniSvnelovani kerebi axal
industriul da navTobiT mdidar naxevrad-periferiul qveynebSi
warmoadgenen centrebs naxevrad-periferiis SigniT.
amasTan dakavSirebiT, geografebma, stiven gremma da saimon marvinma
aRmoaCines
mniSvnelovani
tendencia
qalaqebis
ganviTarebaSi
–
danawevrebuli/fragmentirebuli (splintering) urbanizmi. splintering urbanizms
axasiaTebs intensiuri geografiuli diferenciacia, rodesac qalaqebi da
maTi calkeuli nawilebi CarTulni arian dinamiur ekonomikur da
teqnologiur gacvlaSi. Tanamedrove sainformacio da sakomunikacio
teqnologiebis qselebis araTanabari evolucia qmnis inovaciebis,
ekonomikuri da kulturuli ganviTarebis axal landSafts da amave dros
amZafrebs socialur da ekonomikur uTanasworobas qalaqebs Soris da
maT SigniT.
am wignSi ganxilulia ekonomikuri landSaftis Seqmnisa da cvlilebebis
procesi
istoriul-geografiul
konteqstSi,
aseve
ekonomikur
geografiaSi arsebuli ramdenime sakamaTo sakiTxi.
1. Tanamedrove msoflio ekonomika warmoadgens cvalebad, Ria sistemas,
romelsac axasiaTebs teritoriuli cvlilebebi da gadaadgilebebi
sxvadasxva
organizaciul-politikur
da
teqnologiur
pirobebSi.
miuxedavad imisa, rom Tavdapirvelad msoflio ekonomikis centrma
ganicada masStaburi industrializacia da amitom hqonda sawyisi
upiratesoba sxva regionebTan SedarebiT, msoflios sxva nawilebSic
moxda didi aRmavloba mrewvelobaSi da mogvianebiT momsaxurebis
sferoSi. es asaxavs msoflio ekonomikaSi momxdar cvlilebebs,
gansakuTrebiT fordistuli kapitalizmis, romelic TiTqmis mTeli me-20
saukunis ganmavlobaSi warmoadgenda ekonomikuri organizaciis mTavar
formas centralur qveynebSi, nel dezintegracias. msoflio ekonomikis
evolucia ar warmoadgens erTi da igive ciklebis gameorebas, romlebSic
mxolod teqnologiebi da qveynebi icvlebian, grZeli talRis ciklebis
mTavari warmmarTveli Zala kvlavac kapitalis akumulaciis procesi da
teritoriuli imperializmi rCeba. aseve Seicvala msoflio ekonomikis
149
mamoZravebeli meqanizmebi. magaliTad, mcdari azria, rom warmoebisa da
finansebis globalizacia ganuyofelia imperiebis SigniT warmoebisa da
vaWrobis teritorializaciisgan, rac axasiaTebda me-19 saukunis bolosa
da me-20 saukunis dasawyisis msoflio ekonomikas. es ori procesi
sruliad gansxvavebulia (naxeT, Agnew and Grant, 1997).
2.
msoflio
ekonomikis
dinamiuri
gageba
saSualebas
gvaZlevs
gavamaxviloT yuradReba, rogorc zogad ekonomikur Zalebze, aseve
lokalur
cvalebadobaze,
romlebic
warmoadgenen
ekonomikuri
geografiis maxasiaTeblebs. msoflio ekonomikis eqspansiam SemoierTa
sxvadasxva ekonomikuri istoriis mqone qveynebi, romlebic ganicdian
cvlilebebs ufro didi geografiuli masStabebis mqone organizaciebis
interesebTan da gavlenebTan urTierTqmedebis Sedegad. msoflio
ekonomikis
gavrcelebam
waaxalisa
ara
homogenuroba,
aramed
gansxvavebulobebi. uaxlesi tendenciebi mianiSneben qveynebs Soris da
maT SigniT uTanasworobebis gaRrmavebaze. amis mizezia ara marto
transnacionaluri
korporaciebis
gavlena
da
qveynebs
Soris
makroekonomikuri gansxvavebebi, aramed calkeuli regionebis SedarebiTi
warmateba globalur kapitalizmSi CarTvasa da misi uaryofiTi
gavlenebisgan Tavis dacvaSi.
3. msoflio ekonomikis evolucia ganpirobebuli iyo cikluri rxevebiT
(fluqtuaciebi), romlebic mWidrod urTierTqmedeben gansxvavebul
teqnologiur sistemebTan. gansakuTrebiT aRsaniSnavia kondratievis
cikli, romelic moicavs ekonomikuri da politikuri ganviTarebis
sxvadasxva
epoqas
me-18
saukunis
dasawyisidan.
am
cvlilebebis
umniSvnelovanes aspeqts warmoadgenda kapitalizmis, kerZod misi
regulaciis modelebis, transformacia. aqamde arsebobda ori faza, dRes
ki, msoflio ekonomika mesame fazaSi Sedis. konkurentuli kapitalizmis
pirveli faza grZeldeboda me-18 saukunidan me-19 saukunis bolomde.
organizebuli
kapitalizmis
meore
faza
efuZneboda
biznesis,
saxelmwifosa da samuSao Zalis mWidro koordinacias me-20 saukunis
umetesi nawilis ganmavlobaSi. bolo dros xdeba politikur-ekonomikuri
organizaciis
am
modelis
Canacvleba
dezorganizebuli
advanced
kapitalizmiT. es gadasvla xdeba TandaTanobiT da ara erTbaSad.
ciklebze yuradRebis gamaxvilebam SeiZleba gamoiwvios radikaluri
garRvevebis, an uecari cvlilebebis mniSvnelobis gazviadeba (naxeT, Sayer
and Walker, 1992). totaluri cvlilebebis ideis siswore garkveul kamaTs
iwvevs, wignis mesame TavSi msoflio ekonomikis axali regionuli
mamoZravebeli Zalebi ganixileba
teritoriuli Sedegebis outcomes
konteqstSi, romlebic damokidebulni arian sxvadasxva ekonomikur
seqtorebTan asocirebul gare faqtorebze da sivrciTi transaqciebis
xarjebze.
masobriv
warmoebas
jerac
didi
mniSvneloba
aqvs,
gansakuTrebiT Tavisufal ekonomikur zonebSi ganTavsebuli filiali
qarxnebis industrializaciasTan mimarTebaSi. magram, Secdoma iqneba
masobrivi
warmoebis
identificireba
mxolod
fordizmTan
da
organizebul
kapitalizmTan
(masobrivi
warmoebisa
da
masobrivi
150
moxmarebis kombinacia). aSkaraa, rom transnacionalur korporaciebSi
gavrcelebuli akumulaciis moqnili modelis ganviTareba ar niSnavs,
rom es modeli aucileblad iqneba stabiluri da Seuqcevadi da
ganusazRvreli drois manZilze iarsebebs.
4. msoflio ekonomikis warmoSobasTan erTad, aseve warmoiSva is
ekonomikuri da teritoriuli principebi, romelTa meSveobiTac msoflio
ekonomika funqcionirebs. srulyofili konkurenciis, transportirebis
xarjebis da SedarebiTi upiratesobis mniSvneloba, romelic didi iyo
konkurentuli kapitalizmis fazaSi da SedarebiT naklebi, organizebul
kapitalizmSi, axla sagrZnoblad Semcirda. amJamad ufro mniSvnelovania
monopoliuri konkurencia, makroekonomikuri regulacia, saerTaSoriso
urTierTobebSi bazarze xelmisawvdomobis reJimi, pozicia globalur
urbanul
ierarqiaSi,
globaluri
finansuri
qselebi,
regionuli
mamoZravebeli Zalebi, samrewvelo ubnebi da economies of scope. es niSnavs
imas, rom ekonomikuri saqmianobebis modelebi, romlebic ganixilaven
transportis xarjebs, rogorc ZiriTad faqtors adgilmdebareobis
gansazRvrisTvis, Tanamedrove viTarebaSi usargebloa. amgvari statikuri
modelebi, romlebic efuZnebian romelime faqtoris mniSvnelobis
mudmivobas, ignorirebas ukeTeben istoriasa da geografias da unda
Canacvldnen ekonomikuri cvlilebebis ufro dinamiuri koncefciebiT
(naxeT, ron martini (1999), da ekonomistebis – pol krugmanisa da maikl
porteris naSromebi).
5. ekonomgeografebis mier warsulSi ignorirebuli garemos dacvis
problemebi, rogorebicaa tropikuli tyeebis ganadgureba, globaluri
daTboba, haeris, niadagisa da wylis dabinZureba Zalzed mniSvnelovania
msoflio ekonomikuri geografiis gagebisTvis. centraluri qveynebis mier
araganaxlebadi resursebis araproporciuli gamoyenebis miuxedavad, am
mxriv gacilebiT didi safrTxe momdinareobs periferiisgan, rac kidev
ufro gazrdis sxvaobas mdidar da Rarib regionebs Soris. garemos
dacvis
problemebi
ganuyofelia
ekonomikuri
ganviTarebisa
da
kacobriobis keTildReobisgan. es viTareba sagangaSoa ara mxolod
dazianebuli regionebisTvis, aramed ganviTarebuli qveynebisTvisac.
aSkaraa, rom garemos dacvis problemebi sul ufro mWidrod iqneba
dakavSirebuli erovnuli usafrTxoebis sakiTxebTan da regionul
konfliqtebTan. mTavar sazrunavs warmoadgens is, rom msoflios
momavali keTildReoba damokidebuli iqneba globalizaciis procesTan,
romelic
SeiZleba
Seferxdes
msxvilmasStabiani
ekologiuri
katastrofebis, umarTavi masobrivi migraciebis, an msoflio sistemis
destabilizaciis Sedegad.
6.
ekonomikis
saxelmwifo
regulacias
(romelic
rogorc
wesi
ignorirebulia ekonomikur geografiaSi), fundamenturi mniSvneloba aqvs
msoflio ekonomikis geografiisTvis. kompaniebis mier SedarebiTi da
konkurentuli upiratesobebis miRweva didwilad efuZneba politikur
organizaciasa da koordinacias. makroekonomikuri politika, romelic
aregulirebs
soflis
meurneobas,
mrewvelobasa
da
momsaxurebas
151
mniSvnelovan gavlenas axdens ekonomikur garemoze. istoriis manZilze
sxvadasxva
erovnuli
ekonomikebis
(amJamad
axali
industriul
saxelmwifoebis) aRmavloba umTavresad ganisazRvreboda xelisuflebis
organizaciuli da mobilizaciuri SesaZleblobebiT.
msoflio ekonomika warmoadgens institutebisa da bazrebis kompleqsur
da cvalebad erTobliobas, romelic sxvadasxva xasiaTis gavlenas axdens
sxvadasxva regionze da ara Caketil da erTgvarovan sistemas, romelic
funqcionirebs erTi da igive faqtorebis (determinantebi) gavleniT
yvelgan da yovelTvis. es aris am wignis ZiriTadi gzavnili.
glosariumi:
axali kursi – aSS-is prezidentis, franklin ruzveltis mier, didi
depresiis
sapasuxod,
1930-ian
wlebSi
warmodgenili
politikuri
programa, romelic miznad isaxavda ekonomikis krizisidan gamoyvanas.
biznes momsaxureba – reklama, marketingi, sazogadoebasTan urTierToba,
angariSgeba, iuridiuli momsaxureba, kvleva da ganviTareba, treiningi,
arqiteqtura, inJineria da konsultireba.
fordizmi – akumulaciis reJimi, romelic emyareba masobriv warmoebasa
da masobriv moxmarebas. es saxeli ewoda avtomobilebis mwarmoeblis,
henri fordis sapativsacemod, warmoebis procesisadmi misi inovaciuri
midgomebis gamo. fordizmi gulisxmobs Sromis specializebul da
diferencirebul danawilebas, konveierul warmoebas, maRal xelfasebs raTa muSebs SeZlebodaT maT mier gamoSvebuli produqciis SeZena.
neo-fordizmi - akumulaciis reJimi, romelmac Caanacvla fordizmi
calkeul qveynebSi. igi emyareba moqnil sawarmoo sistemebs, raTa
aiTvisos specializebuli bazris segmentebi/niSebi.
keinsianizmi
–
britanel
ekonomistis,
jon
meinard
keinsis
makroekonomikuri menejmentis doqtrina, romlis mixedviT, saxelmwifos
aqtiuri Careva aucilebelia ekonomikuri zrdisa da stabilurobis
uzrunvelsayofad. aseve saWiroa imgvari fiskaluri pilitikis (mag.:
sabiujeto deficiti) gatareba da damatebiTi (multiplier) efeqtis
gamoyeneba, rom miRweul iqnes sruli dasaqmeba.
transnacionaluri korporaciebi – kompaniebi, romlebic ramdenime
qveyanaSi axorcieleben warmoebas da momsaxurebas. umetes SemTxvevaSi,
maTi saTao ofisebi mdebareobs ganviTarebuli qveynebis metropoliebSi,
xolo warmoeba sxvadasxva qveyanaSi imgvaradaa organizebuli, rom
miRweul iqnes mogebis maqsimizacia (mag.: warmoebis ganlageba im
qveynebSi, sadac iafi muSaxelia).
152
damatebiTi (multiplier) efeqti – raime axali saqmianobis Sedegad,
damatebiT axali industriebis, firmebis, Semosavlebisa da dasaqmebis
warmoSoba, romlebic warmoadgenen am axali saqmianobis damatebiTi
efeqtis Sedegs.
Tavdapirveli upiratesoba – upiratesoba, romelic miiReba ekonomikur
konkurenciaSi im teritoriebis/biznesebis mier, sadac yvelaze adre
moxda konkretuli produqtis warmoeba.
konkurentuli upiratesoba - upiratesoba, romelic miiReba ekonomikur
konkurenciaSi im teritoriebis/biznesebis mier, sadac yvelaze adre
moxda konkretuli produqtis warmoeba da sadac arsebobs organizaciisa
da adaptaciis ukeTesi xarisxi.
SedarebiTi upiratesoba – ekonomikuri Teoria, romlis mixedviT,
qveynebma unda moaxdinon specializacia im saqonelze, romlis warmoebis
xarjebi yvelaze dabalia mocemul qveyanaSi da moaxdinon im produqtis
importi, romlis warmoebis xarjebi maRalia.
manqanuri warmoeba (machinofacture) – kapitalis intensivobiT gamorCeuli
mrewvelobis organizaciis forma, rodesac warmoeba ZiriTadad emyareba
manqana-danadgarebs, da naklebad muSis fizikur Zalas.
masStabis (scope) ekonomia – warmoebis xarjebis Semcireba da Sesabamisad,
produqciis erTeulis fasis Semcireba warmoebis moculobis zrdis
Sedegad, igive sawarmoo qselis moqnili gamoyenebiT.
masStabis efeqtis zrda – warmoebis saSualebebis moculobis zrdis
(nedleuli, samuSao Zala da a.S.) mimarTeba warmoebuli saqonlis
raodenobasTan. masStabis efeqtis zrdas adgili aqvs, Tu warmoebis
saSualebebis moculoba gaizarda X procentiT, xolo warmoebuli
saqonlis raodenoba X-ze meti procentiT.
gare (external) masStabis ekonomia – sargebeli, romelsac Rebulobs
mwarmoebeli imave produqtis sxva mwarmoebelTan TanamSromlobiT, im
teritoriaze, romelic sasurvel momsaxurebebs sTavazobs maT.
moqnili sawarmoo sistema – moicavs Semdeg elementebs: Tanamedrove
teqnologiebis, xSiri qvekontraqtirebis, Sromis sxvadasxva bazrebis,
saqonlisTvis sxvadasxva sabazro niSebis gamoyeneba, agreTve axali
Sromis procesebis danergva moqnili samuSao saaTebiT, naxevar
ganakveTze muSobiT da a.S.
Sromis axali saerTaSoriso danawileba - Sromis teritoriul/sivrciTi
danawilebis manamde arsebuli erovnuli masStabebidan globalur
masStabebamde reorganizacia. igi efuZneba saerTaSoriso warmoebisa da
marketingis sistemebs.
sasaqonlo jaWvi – Sromisa da sawarmoo procesebis sistema, romelic
iwyeba
nedleulis
mopovebiT
da
mTavrdeba
saboloo
saqonlis
distribuciiT.
ofSoruli finansuri centri – umetesad kunZulebi, an juja
saxelmwifoebi, sadac xelsayreli sagadasaxado garemoa ucxouri
kapitalisTvis da naklebad regulirebulia sxva finansur centrebTan
SedarebiT.
153
produqtis sasicocxlo cikli – periodi, romlis ganmavlobaSic
produqti jer siaxles warmoadgens da Zviria, xolo Semdeg xdeba misi
standartizeba da gaiafeba
stagflacia – viTareba, rodesac inflaciisa da umuSevrobis done
maRalia, xolo ekonomikuri zrdis tempi dabali
Semcirebuli Semosavlebis kanoni – tendencia, romlis drosac xdeba
produqtiulobis
Semcireba
warmoebis
erTi
romelime
faqtoris
(kapitali, Sroma, an miwa) zrdis dros, danarCeni faqtorebis
ucvlelobis pirobebSi. magaliTad, fermis produqtiuloba gaizrdeba
samuSao Zalisa da traqtorebis damatebiT, magram dadgeba momenti,
rodesac kidev ufro meti samuSao Zalisa da traqtorebis damateba
warmoebis sxva faqtoris (miwis farTobi) zrdis gareSe Seamcirebs
produqtiulobas, radgan samuSao Zalisa da traqtorebis nawili
gamouyenebeli darCeba da warmoebis xarjebic gaizrdeba
teqnologiuri sistemebi – teqnologiebis, energetikuli resursebisa da
politikur-ekonomikuri
struqturebis
erToblioba,
romlebic
warmoadgendnen warmoebis organizaciis yvelaze efeqtur saSualebebs
ekonomikuri ganviTarebis nebismier mocemul etapze.
centraluri adgilebis sistema – centraluri adgilebi arian qalaqebi,
romlebic
sakuTar
hinterlands
uzrunvelyofen
saqonliTa
da
momsaxurebiT. centraluri adgilebis sistema Sedgeba centraluri
adgilebis ierarqiisgan. mis saTaveSi dganan didi qalaqebi, romlebic
axorcieleben
ZviradRirebuli
saqonlis
miwodebas
(mag.:
aveji,
Zvirfaseuloba), xolo boloSi, didi raodenobis mcire qalaqebi,
romlebic axorcieleben iafi saqonlis miwodebas
konsumerizmi – momxmarebelTa uflebebis dacva
marJa – sxvaoba saqonlis fasebs, fasian qaRaldebsa da sxva ekonomikur
maCveneblebs Soris
warmoebis faqtorebi – miwa, Sroma, kapitali, mewarmeoba
Trade off – arCevanis problema, erT saganze uaris Tqma, meoris misaRebad
Externalities – ekonomikuri saqmianobis Tanamdevi efeqtebi
klebadi ukugebis kanoni – Law of diminishing returns – Tuki warmoebis
faqtorebis raodenobrivi moculoba fiqsirebulia, nebismieri cvladi
faqtoris(sroma)
gamoyenebis
masStabis
zrdas
jer
mohyveba
semosavlianobis optimaluri done, xolo mis kidev ufro zrdas mohyveba
produqciis kleba
eqspansia, anu aRmavloba – saqmiani aqtivobis ciklis faza, roca
ekonomika iwyebs zrdas, sxva fazebia: bumi, recesia da fskeri
breton-vudsis SeTanxmeba – fuladi urTierTobebisa da savaWro
angariSgebebis saerTaSoriso sistema, romelic miiRes breton-vudsis
konferenciaze 1944 wels. sistemis ideologi iyo jon meinard keinsi. am
sistemis Sedegad dolari gaxda fulis saerTaSoriso erTeuli, Seiqmna
saerTaSoriso savaluto fondi da sxv.
154
Economies of scale – warmoebis masStabebis zeviT gamowveuli inflacia,
produqciis, an momsaxurebis erTeulis Rirebulebis Semcireba, warmoebis
masStabis gafarToebis Sedegad
dominacia – upiratesi mdgomareoba sxva subieqtebisa da sagnebis mimarT
warmoebis damatebiTi Rirebuleba/manufacturing value added – warmoebis
moculobis maCvenebeli
forvarduli kontraqti – momavalSi Sesasruleblad savaldebulo
kontraqti, romlis drosac myidveli da gamyidveli Tanxmdebian
momavalSi miwodeba-gayidvaze, winaswar SeTanxmebul fasad
damatebiTi Rirebulebis gadasaxadi/value-added tux VAT – gadasaxadi,
romliTac ibegreba saqonlis warmoebis yovel etapze dmatebuli
Rirebuleba
absoluturi upiratesoba/absolute advantage – viTareba, roca raime
produqtis warmoeba erT qveyanas ufro efeqtianad SeuZlia, vidre sxvas
155

Documentos relacionados

geografiuli mdebarebis gavlena xalxebze

geografiuli mdebarebis gavlena xalxebze gaZlierebis sakmarisi piroba. garda amisa, erovnul tradiciebs, kulturas, religias da rogorc axla amboben, civilizaciur resurs aqvs didi mniSvneloba sxva faqtorebTan erTad1. civilizaciis centris sia...

Leia mais

strategia saqarTvelosTvis 2010

strategia saqarTvelosTvis 2010 kanonis uzenaesobis gaZliereba, sasamarTlos damoukidebloba da adamianTa uflebebis dacva – saqarTvelos winaSe arsebuli gamowvevebis daZlevis winapirobas warmoadgens. aRsaniSnavia, rom qveyanaSi gata...

Leia mais

Sualeduri gamocdis programa da Sefasebis kriteriumebi

Sualeduri gamocdis programa da Sefasebis kriteriumebi Sualeduri gamocdis programa da Sefasebis kriteriumebi mikroekonomika 2-Si, gazafxulis semestri (2016 weli)

Leia mais

mikroekonomika _ finaluri gamocda (ZiriTadi) ianvari

mikroekonomika _ finaluri gamocda (ZiriTadi) ianvari 2. ZiriTadi cnebebis ganmarteba _ 2 qula 3. grafikuli analizi – 3 qula

Leia mais

mikro- da makroekonomikis safuZvlebi

mikro- da makroekonomikis safuZvlebi dasawerad saWiro iyo masalis gadmocemis axali gzebis Zieba. igi faqtobrivad yvela im ZiriTad sakiTxs moicavs, romelic arsebiTia ekonomikis orsemestriani swavlebisaTvis. magram es sakiTxebi yovelTvi...

Leia mais