32–37 / Pranciškus Žadeikis. Didžiojo karo užrašai

32–37 / Pranciškus Žadeikis. Didžiojo karo užrašai

32
I STORIJA
DIDÞIOJO KARO
UÞRAÐAI
Fragmentai ið to paties pavadinimo kanauninko
Pranciðkaus Þadeikio knygos, p. 52–59, 92–93. Kalba netaisyta
1915 m. [...] 8 geguþio atëjo aibës þmoniø, skøsdamiesi: „man atëmë
porà arkliø, man – paskutiná arklá, man iðpjovë perinèias þàsis.“ Virë
mano tulþis, bet kà darysi, karas. Paguodþiau þmones kiek galëdamas,
daviau nors iðsiverkti. Ir tai gerai buvo, nes þmonës nebturëjo jokios institucijos, á kurià butø galëjæ tokioje nelaimëje kreipties, nebebuvo jiems
jokios globos.
Rûpinaus nei vieno nuskriausto neiðleisti nuo savæs, nepadarius tai, kas karo aplinkybëse buvo galima padaryti; ir kuomet vienam kitam iðgelbëjau arklá arba kità turtà, tuomet þmonës pulkais
pradëjo plûsti su savo skundomis. Nuo ðio laiko nebuvo tos dienos,
kad nebûèiau ëjæs prie ávairiø komendantø du, tris sykius á dienà, o
buvo dienø, kada nuo ryto lig vakaro bëgiojau nuo vieno vokieèio
prie kito. Atlyginimas uþ tà vargà buvo gausiausias, tai didþiausis
þmoniø uþsitikëjimas.
VARGAS SU SËJA
Nebtekæs visø arkliø, gerokai privargau, kolei uþbaigiau vasarojø sëti. Dalykas tame, kad niekas nedavë arkliø dëlei pagrobimo
baimës. Tik þydelis Urdankas pasigailëjo manæs. Þmonës sëdavo
naktimis, dienà arklius laikydavo pakranèiuose3, arba net tam tikruose rûsiuose. Adolpas Pabrieþa ið Skuodo visà vasarà iðlaikë
savo veislinæ kumelæ rûsyje.
ÞMONIØ VARGAI
SMULKMENOS
Tà paèià dienà, kada vokieèiai atëjo, pavakaryje prikibo prie
manæs dvi moteriðki ið Mosëdþio, motina ir duktë, ir su aðaromis
maldavo, kad gelbëèiau jø tëvà, kurá vokieèiai suëmæ Mosëdyje
dëlei to, kad jiems ateinant jis álipo á baþnyèios bonæ1 laikrodþio
pataisyti, vokieèiai gi palaikæ já ðnipu. Pasirodë, jog tai esàs Mosëdþio zakristijonas Knystaustas. Tø dviejø moteriðkiø sielvartoms ir
verksmams nebuvo galo, jiedvi ið tikrøjø manë, jog jø tëvas jau
suðaudytas. Daug sykiø ëjau jo ieðkodamas, landþiau po visus
uþkampius, kur tik kas pasakë, jog tenai yra vokieèiø vyriausybë,
galø gale suradau vienà leitenantà, kurs pasakë, jog Knystaustas
paleistas, bet jei paskiau jis pasirodytø nors kiek átariamu, tuojaus
busiàs suimtas ir karo teismu teisiamas.
Antras labai ádomus atsitikimas ávyko vël Mosëdiðkiuose2. Regis, Nevoèiø sodþiuje vienas ûkininkas Ruika, pamatæs, kaip vokieèiai grobsto arklius, uþsëdæs savo graþø þirgelá, kiek galëdamas
spruko á krûmus. Bejodamas per krûmus ûmai jis susitiko su vokieèiø bûriu, kurie, já pamatæ, tuojaus á já ðovë. Kulka perëjo jam ið
uþpakalio per nugarà ir pataikë arkliui á galvà. Arklys krito ant vietos, bet Ruika, nei kiek nesijausdamas suþeistas, palikæs uþmuðtà
arklá, skubiai bëgo nuo vokieèiø namon. Netoli namø jis pajutæs, jog
jo antis pilnas esàs vandens; jis paþiûrëjæs ir pamatæs, jog tai kraujas; èia jis ir apalpæs, bet jo kaimynai parneðæ já namon. Ruika greit
iðgijo ir patsai man tà istorijà paporino.
ZZ_2010_1_vidus.pmd
32
Sunku apraðyti tà sielos padëtá, su kuria Skuodo þemaièiai sulaukë vokieèiø. Èia tinka tik vienas þodis: baimë ir tai didþiausia.
Þodþiu sakant, nepaprastas buvo þemaièiø iðsigandimas vokieèiams einant ir nepaprasta baimë. Pamatæs þemaitis einant vokietá
á savo butà, ið baimës neþinojo kà daryti, daugelis tiesiog bëgo
slëpties. Vokieèiai, tai matydami, tyèia ganzdindavo, kad greièiau
prie þmoniø turto pritilpus. Pirmas vokieèio darbas, atëjus prie þemaièio, tai staldø (kûtiø)4 apþiûrëjimas; radæs arklá, tai jau nebepaliks, negut ðeimininkas já kitomis dovanomis sugebëdavo permaldauti. Apskritai sakant, vokieèiø nachaliðkumas su þemaièiais
pervirðijo visas ribas: kur tik vokietys áeis, èia jis grobia: áëjæs á
trobà puola á ðëpelá5 ir ima kà tik randa: kiauðinius, mësà, sviestà.
Þemaièiø ðeimininkës greit suþinojo, kà reiðkia „Eier“ ir „Butter“.
Daugelyje vietø patys kareiviai darydavo kratas, buk tai ginklø ieðkodami, ið tikrøjø gi, kad suradus paslëptus piningus.
Nëra tat ko stebëties, kad þmonës rusø dideliai gailëjos ir jø kaip
iðganymo laukë. Gal Lietuvoje ir rusai ákyrëjo lietuviams ilgiau bekariaudami, bet Þemaitijoj þmonës uþ rusus galvas guldë. Tas dalykas paskiaus prie Lietuvos atstatymo ir prie bolðevikø veikimo
turëjo be galo svarbias, tik, suprantama, neigiamas pasekmes.
17 GEGUÞIO. VOKIEÈIAI APLEIDO SKUODÀ
Ið tikrøjø tà dienà nebliko Skuode nei vieno vokieèio; praðvito
visø veidai, pagerëjo ûpas. Kadangi tà dienà buvo turgus, tai þmo-
2010.03.04, 09:05
33
I STORIJA
niø ðnekesiams ir tauðkëjimams nebuvo galo. Vokieèiø iðsinëðinimo prieþastis buvo rusø prasilauþimas ties Papile ir vokieèiø gurguolës sunaikinimas ties Birþuvienø6 dvaru (netoli Luokës).
Þmoniø bûriai vaikðèiojo po turgø ir ðnekëjosi apie tuos nepaprastus ávykius. Þodis prie þodþio, jie pradëjo kaltinti þydus:
„Jûs“, – sako, – „smarvës, partraukëte èion vokieèius ir Jûs
davëte piningus!“ Ir kuo tik7 nebuvo „pogromo“. Kai kurie vaikinai
nupuolë pas Bernðteino klëtæ ir pradëjo lauþti duris, sakydami, jog
èia yra vokieèiø supiltos aviþos, kurias jie nuo þmoniø atëmë. Þydai
vos ne vos savo nuolankumu benumaldë átûþusià minià. Vakarop
vokieèiai vël sugráþo ir, matot, þydai jiems pasiskundë, nes akimirksnyje likau að paðauktas, ir tà naktá ant manæs liko uþdëta
atsakomybë; pareikalavo, kad iðstatyèiau sargybà ið deðimties asmenø. Tuomi viskas ir baigësi.
17 GEGUÞIO. ONOS RIMKAITES IÐNIEKINIMAS
Tai atsitiko Klaiðiø sodþiuje. Motina Rimkienë, pamaèiusi, kad
vokieèiai ájoja á sodþiø, suðuko savo Onytei: „Onyte, grobk bërukà
ir vesk á pakranèio krûmus!“ Onytë ðoko á staldus, paëmusi bërukà,
skubinosi á krûmus, bet vokietys nedorëlis, priginæs jà, ir arklá atëmë, ir jà paèià iðniekino.
Tie patys vokieèiai, sugráþæ á Skuodà, atvirai juokësi ið savo
kamerado (draugo) darbo. Tà jø kalbà girdëjo Skuodo pastoris Lilientalis ir jis draug su vokieèiais dëlei to juokavo, bet nei kiek
nesirûpino, kad prasikaltëlis bûtø nubaustas. Tas smulkmenas man
iðpasakojo pati Rimkienë, kuri, tokiai nelaimei iðtikus, verkdama
vijosi vokieèius lig Skuodo. Buvau jau ir skundà paraðæs, bet Rimkienë nesutiko jo paduoti, nes, sako, vis tiek teisybës nesurasiu, o
galiu dar didesniø smûgiø susilaukti.
23 GEGUÞIO. MËSININKO HIRÐO BAIMË
Gráþdamas ið Senojo miesto namon, ties malûnu sutikau þydelá
Hirðà. Kad gi nepradës jis mano rankas buèiuoti ir net á kelius pulti,
kad að uþtarèiau já ir visus þydelius, nes kozokai esà visai netoli
Skuodo. Að nustebau tai pamatæs ir tuojau spëjau, kad kazokai ið
tikrøáø turi bûti netoli. Hirðas, mane palikæs, nubëgo pas popà, matos8 , tokios pat pagalbos ieðkodamas.
27 GEGUÞIO. ONOS DIRKSTIENËS NELAIMË
Ûmai áëjo á mano kambará pragarsëjusi savo turtingumu Ona
Dirkstienë. Ið jos veido paþinau9 , jog jinai yra nesavyje10 . Kiðdama
man á akis kaþkoká skarmalà, tarë: „Ðtai mano piningai!“
Paëmæs ryðelá, patëmijau11 pelenø saujà. Pasirodo, jog jinai, slëpdama savo piningus, ákiðo juos á krosnies koklá. Praslinkus keletai
dienø, jinai uþkûrë kakalá12 duonai kepti, pati gi iðëjo á baþnyèià. Èia
jinai atminë savo piningus, bet sugráþusi berado tik plënes13.
Panaðiø atsitikimø, vokieèiams uþeinant, buvo nemaþa.
Kita vël moteriðkë ið Prelgavos14, pamaèiusi vokieèius sodþiuje,
iðneðë piningus, uþkasë darþelyje, bet paskui jø rasti jokiu bûdu
nebgalëjo.
27 GEGUÞIO. KAZOKAI APIE YLAKIUS
Koká tik þmogø sutiksi, tasai tik ir kalba apie kazokus ties Ylakiais. Ûkininkas Valantinas ið Didþiøjø Ruðupiø buvæs net liudytoju,
kaip jie ðaudësi su vokieèiais.
Paminklas tremtiniams Skuodo parke. Skulptorius Vytautas Naruðis.
Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo
ALEKSIS MAHLKË
Apie tà Aleksá Mahlkæ bus dar daug kalbos. Èia paminësiu tik,
jog rusø laikais jis turëjo raðtininko vietà pas þemieèiø virðininkà
Masalitinovà Skuode, bet, matos, buvo vokieèiø ðnipas. Kai tik
vokieèiai uþëmë Skuodà, jis tuojaus persidarë á vokietá kareivá ir
iðvedë vokieèius Ylakiø link. Èia vienà dienà vos vos jo nepavijo
raitas kazokas, tik per plaukà liko gyvas. Tasai Mahlkë paskiaus
daug iðliejo þmonëms aðarø.
29 GEGUÞIO. ÐVÈ. TREJYBËS ATLAIDAI
Ypatingas ëmë ûpas, apvaikðèiojant visø graþiuosius Skuodo
atlaidus visai be þmoniø ir be kunigø, nes visi bijojo parodyti savo
arklius vokieèiams. Tiesa, atvyko ið Mosëdþio kunigas Gabrielaitis, bet palikæs arklius uþ penkiø varstø. Klebonija ir jos kiemas
pilni buvo vokieèiø.
Birþelio mënuo. 1915 metai
1 BIRÞELIO. SKUODO KOMENDANTAS
SCHIMPF
Jau vakarykðèiai buvau apturëjæs15 raðtu paliepimà, rytà t. y.
birþelio 1 d. devintoje valandoje rytà bûti pas komendantà. Gerokai
lauþiau sau galvà, kà tasai komendantas lieptø daryti. Lygiai devyniose einu pas já. Èia randu pastorá Lilienthalá ir rabinà Govðà, netrukus atëjo ir popas. Ið to supratau, jog èia nieko ypatingo nebus,
apart kokiø nors bendrø praneðimø. Taip ir ávyko. Netrukus iðëjo
komendantas oberleitnantas Schimpf, maloniai su visais pasisveikino, pakvietë visus sësties. Ir, nieko nelaukdamas, pradëjo aiðkinti, jog vokieèiai, uþëmæ ðá kraðtà, turi teisæ savo ásakymus duoti.
Pirmoje vietoje esà jø nuspræsta, kad uþ Rusijos carà nebebûtø
daroma jokiø maldø baþnyèiose ir paèiose maldose caro vardas
nei jokiu bûdu neprivalo bûti minimas. Taip gi po devintos vakare
niekam neleidþiama bevaikðèioti. Tai paaiðkinæs, kreipësi kaip ir
á mane, kad að jo kalbà iðversèiau rusiðkai; man dar besitaisant
tai daryti, pastoris Lilienthal savaime pradëjo rusiðkai tà paliepi(Nukelta á 34 p.)
Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë
ZZ_2010_1_vidus.pmd
33
2010.03.04, 09:05
2010 / 1
34
I STORIJA
(Atkelta ið 33 p.)
mà aiðkinti. Buvo ádomu, koká áspudá padarys tasai paliepimas á
popà. Bet popas labai gudrus, jis tik mûsø akyse nuduodavo kankiná, kentantá uþ Rusijà, bet, vokieèiams matant, jis neparodë nei
maþiausio neuþsiganëdijimo16. Tolesniai17 að papraðiau balso18 ir
paaiðkinau ponui Schimpf, jog uþ nesimeldimà uþ carà mes galime bûti dideliai nubausti, net karo teismu. Ponas Schimpf pripaþino mano pastabos rimtumà ir paþadëjo tà paliepimà duoti ant
raðto. Eidamas nuo komendanto draug su popu, tyèia uþklausiau,
kas dabar daryti. Popas piktai atsakë, jog jis visas savo maldas
pertrauksiàs. Sugráþæs màsèiau sau, kaip tad galëjo ávykti, kad uþ
galingàjá visos Rusijos carà nebreikia melsties? Per penkias deðimtis metø rusø þandarai kaip aká kaktoje dabodavo, kad kunigai
uþ carà melstøsi. Kiek bausmiø per tà laikà kunigø sumokëta,
kiek prikeikta! Ðiandien oberleitenanto Schimpfo paliepimu esame nuo to jungo liuosi19. Ar ne Dievo tik èia pirðtas!
2 BIRÞELIO. SKUODO „BOSIAKØ“ IÐGÀSTIS
Skuodo turgavietëje, ties Vaitkaus arbatine, prie pat sienos yra
padaryti suolai þmonëms atsisësti. Èia ir pirm karo20 daugel kas
atsisësdavo pasilsëti; dabar gi, vokieèiams uþëjus, èia per dienø
dienas bûriai ávairiø dykûnø ir valkatø ðnekëdavosi ir tauðkëdavo
ávairiausias nesàmones ir iðkraipytas karo þinias. Ðiandien tiems
Skuodo „senatoriams“ nutiko maþas „nemalonumas“. Vokieèiai,
matydami tiek bedarbiø þmoniø, peèius traukydavo ir klausinëdavo, kaip jie gali prasimaitinti, nieko nedirbdami. Vienas jø karininkas sumanë tuos dykaduonius pristatyti turgavietæ ðluoti. Suðvilpë,
vokieèiø bûrys apstojo vargðus „senatorius“ ir norint nenorint reikëjo eiti ir imti uþ ðluotos, nes vokieèiai juokuoti nemëgdavo. Bet uþ
tat suolai paliko dyki, niekas ant jø nebdráso besëdëti.
3 BIRÞELIO. SKUODO MIESTO PIRMININKO
RINKIMAI
Ðiandien gavau paliepimà, kad draug su kitais dvasiðkiais pagalvoèiau, kad paskui vokieèiai galëtø tarties ir savo paliepimus
duoti. Pastorius patarë eiti pas popà ir tenai iðrinkti. Popas patarë
rinkti þydà Soloviejèikà, já tat ir iðrinkome, nors að buvau pastatæs21
kandidatu lietuvá Antanà Puèinská. Ðiandien Dievo Kûno ðventë.
Privargæs baþnyèioje ir karo reikalais, atminiau, kaip malonu bûdavo tà ðventæ praleisti22 Komajuose, Salose, Juosvainyse, Paðuðvyje, Ðaukote. Dabar tik supratau baþnyèios maldos prasmæ: „Nuo
maro, bado, ugnies ir karo!“
4 BIRÞELIO. VOKIEÈIØ PLËÐIMAI
Kadangi, mokëdamas vokiðkai kalbëti, vienam kitam þmogui
vis gi iðgelbëjau tai arklá, tai kità koká gyvulá ið vokieèiø nagø, tai
þmonës pradëjo buriø bûriais virsti prie manæs pagelbos23 ieðkodami.
Sunku ir apraðyti tas jø skundas. Daug naðliø ir visai beturèiø moteriðkiø verkë kruvinomis aðaromis: Man pagrobë paskutiná arklelá, man paëmë paskutinæ karvelæ! Girdëdamas tas skundas, eidavau pas vokieèius, suieðkodavau jø vyresniuosius ir dràsiai perstatydavau24 þmoniø skriaudas. Daug laimëdavau. Bet þmonës dar
labiau eidavo. Nebeapsikæsdamas tomis skundomis25 , ðiandien nuëjau pas vaistininkà Katterfeldà, teiraudamasi, kas tat tokiuose at-
ZZ_2010_1_vidus.pmd
34
sitikimuose daryti. Buvo kilæs sumanymas raðyti tiesiog pas kaizerá Viliø ir nupieðti visas vokieèiø ðunybes. Katerfeldas nepatarë tai
daryti, nurodë net, kad tai daryti esà pavojinga. Sutiko tik ir jis
kreipties á vietinës vokieèiø armijos vadà, bet ir tai pasekmiø jokiø
nebûsià, nes vokieèiai laikà tà kraðtà kaip Etappen-Gebiet. Nuliûdæs gráþau namon ir prie duriø26 radau vël bent bûrá þmoniø. Girdisi
tik þodis „Gelbëk!“
5 BIRÞELIO. MALÛNØ UÞDARYMAS
Vokieèiai vis kaskart labiaus27 pradeda viskà varþyti. Ðiandien,
nei ið ðen, nei ið ten uþdarë visus malûnus, ir, kiek tenai rado grûdø,
visus suëmë.28 Skuodo malûnan buvo atvykæ latviai net nuo Liepojaus29, ir jø uþgriebë30 grûdus. Net ant keliø suklaupæ maldavo vargðai vokieèius pasigailëjimo, bet veltui.
6 BIRÞELIO. JURGIS BOGUCKIS
Sugráþæs ið baþnyèios, randu prisënyje31 nepaþástamà mergaitæ
ið Mosëdiðkiø, kuri, didþiausiai verkdama, puolë prie manæs, kad
gelbëèiau jos brolá Jurgá, kurs esàs suimtas ir tuojaus bûsiàs suðaudytas. Bëgu á komendanto raðtinæ. Èia man sako, jog Jurgis Boguckis tikrai busiàs suðaudytas, nes neatidavæs ginklø. Bëgu prie paties komendanto ir perstatau32 jam, jog paliepimas atiduoti ginklus
ne visur sykiu33 buvo apgarsintas ir tamsi þmonës ne visi tai supranta. Visgi komendantas Bogucká paleido. Einu namon, vël randu
prie duriø bûrius beverkianèiø þmoniø!!
7 BIRÞELIO. BAUSMËS
Ðiandien, vaþiuojant á Kulø kapus, sulaikë mane vokietys ir iðkratë veþimà, ar að neiðveþàs kà valgoma ið Skuodo, nes tai esà
uþdrausta. Paëmë gerokai pyktis, kad toksai nepraustburnis sulaiko mane, vaþiuojant savo pareigø pildyti, bet kà darysi, karas!
Vos sugráþau ið kapø, likau paðauktas prie komendanto, kurs
kaip ir supykæs praneðë, jog aðtuntame kilometre nuo Skuodo á
Mosëdá esàs telefonas pertrauktas, todëlei34 Skuodo miestas moka
penkis ðimtus markiø bausmës, Mosëdis gi – tûkstantá, nes Mosëdis kaltinamas dar, kam Jurgis Boguckis neatidavë ginklø. Didþiai
nustebau, tai iðgirdæs, ir buvau ásitikinæs, jog jokio vëlø sutraukymo
nebuvo, komendantui, matos, reikëjo tik piningø. Bet karo metu
nesiginèysi, uþdëjo bausmæ ir mokëk. Gerai dar, kad þydai prisiëmë uþmokëti pusæ tos bausmës. Ðiandien liko paskelbtas paliepimas, kad Skuodo gyventojai iki penktai valandai po pietø suneðtø
pas Soloviejèikà savo ginklus, jei po to laiko pas koká nors Skuodo
pilietá butø rasti ginklai, tai miestas moka tûkstantá markiø bausmës, kaltininkas gi – suðaudomas.
8 BIRÞELIO. PLËÐIMAI IR PALIEPIMAI
Ðiandien ëjo per Skuodà dideliausi35 gurguolë, todël ir arkliø grobimas buvo neregëtas; ðiandien vokieèiai atëmë nuo skuodiðkiø
maþiausiai apie du ðimtu arkliø. Suëjo pas mane daugybë þmoniø,
verkdami ir gailëdamies savo arkleliø. Negalëdamas apèiuopamos pagelbos tiems þmonëms suteikti, padëjau jiems nors aimanoti. Ir tai gerai. Ðiandien komendantas liepë, kad jam perstatyèiau
Skuodo virðaitá (vokieèiai skyrë mat miestà nuo sodþiaus) ir jo
pagelbininkà dar ið Rusø laikø. Taigi paðaukæs Kubiliø ið Norvydþiø36 ir jo pagelbininkà Leonà Jazbutá ið Puotkaliø37, nuëjau pas
ponà Kühn’à. Jiedu gavo po pluokðtà38 paliepimø:
2010.03.04, 09:05
35
I STORIJA
1. Rytà lig aðtuntos valandos vakare visi Skuodo valsèiaus sodieèiai privalo atiduoti visus ginklus.
2. Kuo veikiausiai privalo bûti suraðyti visi vyriðkosios lyties
asmenys nuo 14–60 metø.
3. Iðeinamosios vietos visur turi bûti iðvalytos.
3. Naktimis ugnies laukuose nevalia kûrenti.
4. Nuo pusiau deðimtos valandos vakaro ligi pusiau septintos
ryto visi gyventojai privalo bûti namie.
Prie komendantûros kasdien iðkabindavo trumpus karo praneðimus, kuriuos að labai uoliai nuëjæs skaitydavau. Ðiandien praneðama apie mûðius ties Kurðënais, Kurtuvënais, Nemunu ir Zapiðkiu.
9 BIRÞELIO. ÁVAIRUMAI
Jau bus kokios trys savaitës, kai vokieèiai, tikriau sakant saksai, uþëmë Skuodà. Jie saugojo já nuo kazokø. Kai tik rytmetá atsikëlæs pradarydavau langines, tai pirmasai reginys ir bûdavo tie vienragiai saksai. Ir ðiandien netrûko klebonijoj ðauksmø ir aðarø dëlei
paskutinës karvës atëmimo. Pastoris Lilienthal ið prielankumo patarë man, kad iðgauèiau ið komendanto pavelyjimà39, laikyti bent
trejetà karviø ir kad ðiø metø derliø leistø visà suimti40. Bet pasirodë, kas galima ir leistina pastoriui, tas negalima ir draudþiama
man. Man visà dalykà perstaèius41, komendantas taip átrako, jog
maniau, kad jis mane sudraskys ir visà mano mantà iðplëð.
Didþiøjø Ruðupiø sodþiaus ûkininkas Valantinas pasakojo, kaip
jis savo akimis matæs þvalgø susiðaudymà ties Ylakiais. Jis visà
laikà iðgulëjæs griovyje ir pastebëjo, kaip laike ðaudymosi kiekvienas krûmas yra pavojingas, nes kiekviename beveik krûme slepiasi þvalgas ir tyko, kà nuðauti. Ðios dienos praneðimai kalba apie
mûðius ties Ðiauliais ir Dubisa42 .
10 BIRÞELIO
Ðiandien Skuodo þydai, norëdami pirmieji iðgauti ið vokieèiø
ðiokias tokias teises, nusiuntë pas komendantà deligacijà43, kuri
pasiûlë savø septynetà atstovø prie komendanto, kaipo savøjø reikalø gynëjus. Bet komendantas, nors taip piktas, pareikalavo, kad
að apie tuos þydus paliudyèiau ir kad á tà skaitliø áeitø ir krikðèionys. Tokiu bûdu þydai nieko nepeðë.
22 LIEPOS
Ðiandien apsilankë pas mane kaþkoksai Feldwebwl-Leitenant
Bajohr ir áteikë paliepimo raðtà ðitokio turinio:
1. Paskubëti ðienauti, atliekamasis ðienas bus atpirktas.
2. Iðkûlus rugius, atliekamieji grûdai bus vokieèiø kariðkosios
administracijos perkami gyvais piningais.
3. Bûti prisirengus kulti javus.
4. Kas tø darbø nepildys, bus nubaustas.
Ið to paliepimo buvo aiðku, jog visi tie gandai, apie grûdø ir ðieno
ëmimus, netrukus virs tikrybe44. Visaip buvo kalbama; vokieèiai
duosià tik po pusæ svaro duonos, kiti sakë – po ketvirtadalá ir t. t. Bet
aiðkinti tà paliepimà iðtisai ábaugintiems þmonëms buvo negalima,
pasakiau tik labai apibendrindamas.
27 LIEPOS. ÞMONIØ VARGAI
Kanauninkas P. Þadeikis (sëdi pirmas ið kairës). Greta jo – seserys
Ramanauskaitës. Nuotrauka ið Rymantës Ðmaiþienës archyvo
èiko pavaryti á stuikà ir ðtai þydai paëmë mûsø arklius ir veþimus,
prikrovë prekiø, mus pavarë ðalin ir patys iðveþë prekes á Liepojø.
Tai iðgirdæs, nuëjau á telefono stotá, apsakiau visà dalykà ir praðiau
pagalbos. Beregint davë þinià á Liepojø, ir tuos þydus vokieèiai suëmë, parvarë atgal á Skuodà. Èia þydai buvo priversti uþmokëti
kiekvienam po dvideðimt penkis rublius. Bet stebëtina, abu þemaièiu susitaikino45 uþ du buteliu konjako, tik kurðininkë Ynienë pasiëmë 25 rublius. Kad buèiau þinojæs, kad taip bus, bûèiau nei þygio
nedaræs.
1915 metai. Rugpjûtis
1 RUGPJÛÈIO. VOKIEÈIØ LAIMËJIMAI
Ðito mënesio pradþioje jauste jautësi, jog vokieèiams sekasi ir
jie laimëjo mûðius apie Ventà, paëmë Maþeikius ir nustûmë rusus
Rygos link. Tuomi ir mûsø likimas liko kaip ir kokiu antspaudu
patvirtintas, vadinasi rusai mus apleido ir mes likome vokieèiams
Ðiandien beateinà Jurgis Pabrieþa ir Dièmonas, abu ið Paluknës,
ir kurðininkës Ynienës vaikis, skøsdamiesi: ðtai buvome Soloviej-
(Nukelta á 36 p.)
Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë
ZZ_2010_1_vidus.pmd
35
2010.03.04, 09:05
2010 / 1
36
I STORIJA
(Atkelta ið 35 p.)
atiduoti be jokiø sàlygø, kaip vergai. Lig ðiol buvo kaip ir kokia
viltis, jog rusai mus neapleis, bet dabar ta viltis þuvo. Gal taip ir
gerai, nes kas þino, kà rusai bûtø su mumis padaræ, jei jie bûtø
sugráþæ. Bet visgi kaip ir liûdna darësi ðirdyje pasilikti taip.
5 RUGPJÛÈIO. SKUODAS PRISKIRTAS
PRIE KURÐO
Vokieèiai nustûmë rusus á ðiauræ, tuojaus ëmësi rikiuoti uþimtuosius plotus. Ne be reikalo skleidësi gandai apie ávairius þmoniø suvarþymus, kas link duonos, gyvuliø ir kitø valgomøjø daiktø.
Ûmai suþinojome, jog Skuodas esàs priskirtas prie Kurðo, esàs
Gruobino46 apskrities, Bartuvos þandarystës. Tiesioginis mûsø virðininkas esàs apskrities virðininkas Kreucburg.
Taipgi ðiandien atvyko Skuodan ið Bartuvos trys þandarai tvarkos priþiûrëti. Tie þandarai apsigyveno prie manæs; jø vyresnysis
vadinosi Borkovski, antrasis Ðimkat (Ðimkaitis), treèiojo nebeatmenu. Ðautuvais apsiginklavæ valkiojos po miestà. Tuomi tarpu
tarp Skuodo þydø ëjo dideli ginèiai dël Soloviejèiko. Daugelis ið jø
jo dideliai nekentë ir agitavo, kad tik já nuver tus. Ðtai 13. VIII
atvyko Skuodan patsai ponas Kreucburgas ir Soloviejèikà praðalino. Patsai savo akimis regëjau, kaip þydas Chone Judelmann
davë ðimtà markiø þandarui Borkovskiui kyðiø, kad padëjo eiti
prieð Soloviejèikà. Labai nustebau, tai matydamas, nes lig ðiol
buvo tokia nuomonë, jog vokieèiø valdininkai nei uþ kà neimà
kyðiø!
14 RUGPJÛÈIO. KAUNO APGULIMAS
Apie tà laikà pietø pusëje kasdien girdëjosi nepaprastas paèiø
stambiøjø armotø47 baubimas. Vokieèiai tvirtino ir ið laikraðèiø galima buvo matyti, jog tai apðaudomo Kauno tvirtovë. Beveik liuosai
vaikðtinëjant, galima buvo girdëti pekliðkà armotø dundëjimà. Ûmai
17. VIII paskelbë þinià, jog Kaunas esàs vokieèiø uþimtas. Vadinasi,
vis tvirèiau lendame á vokieèiø nagus.
ARKLIØ SUPIRKINËJIMAS
Matyti vokieèiams neuþteko tø arkliø, kuriuos jie taip neþmoniðkai grobë nuo mûsø, kur tik sutikdami. Jau liepos mënesyje
prasidëjo stiprus arkliø pirkimas. Pirko þydas Dymantas, jo gi pagelbininkais buvo Urdank ir Bere Segal. Bûdavo, vakarais supirktuosius arklius iðvaro Linkimø 48 link – á Kretingà. Arkliø bûdavo
tûkstanèiai. Kai pradëdavo bildëti per tiltà, tai bent porà valandø
neduodavo uþmigti. Kainos buvo jau þymios, iðveizdëjo, jog gerai
uþmoka. Bet ið tikrøjø, valiutos þvilgsniu, tai buvo maþa. Be to,
pirkëjai þydai, jei þmogus nesutikdavo uþ pasiûlytà kainà atiduoti
arklá, gàsdindavo sakydami, jog ateis vokietys ir atims! Buvæ atsitikimø, jog þydai tiesiog uþvedë vokieèius, kame negalëjo lengvai
nuo þmogaus iðvilioti arklio.
GELEÞINKELIO PRAVEDIMAS PRO SKUODÀ
Jau birþelio mënesyje pradëta kalbëti, kad pro Skuodà Priekulio
link busiàs pravestas gelþinkelis. Pradþioje kalbëta, jog bûsiàs siauratakinis, bet netrukus paaiðkëjo, jog pro Skuodà eisiàs paprastas
ZZ_2010_1_vidus.pmd
36
gelþinkelis, kaip ir visoje Vokietijoje. Kadangi mes Rusijoj buvom
pripratæ manyti, jog gelþinkelio pravedimas yra nepaprastai sunkus ir ilgas darbas, tai ið pradþiø nesinorëjo tikëtis, kad ir vokieèiams tasai darbas taip lengvai atsieitø. Bet netrukus Skuodan pradëjo plaukti vis nauji kaþkokie vokieèiai, tai buvo gelþinkelio dirbëjai. Ir man paèiam teko ties Kulaliø sodþiumi matyti dailiausiai
uþsmeigtà kelio linijà. Skuodan atvarë apie keturis ðimtus rusø
belaisviø, vis tai buvo reikalingi darbininkai. Tiltui per Bartuvà dirbinti medþiaga buvo veþama ið Vokietijos automobiliais, ðulus gi
kirto Kurðo miðke ir veþë pavarytieji þmonës.
***
Vaþiuojant ið Laukþemës á Darbënus, jau sutemus, sutikau vël
daugybæ darbininkø, gráþtanèiø nuo geleþinkelio. Darbënuose irgi
nebuvo jokios karo þymës. Kelionë ið Darbënø Kretingon neprailgo,
nes beveik visu keliu ðalip49 vieðkelio ëjo gelþinkelis, labai dailiai
padirbtas per baisius raistus ir kemsynus. Ávaþiuojant á Kretingà
maèiau keletà nudegintø vienasëdþiø50, mat vokieèiai, kur tik netoli
triobø pamatë kazokus, pyktá gieþdami, viskà degino. Be to, aplink
visà beveik Kretingos miestelá padaryti stiprûs apkasai su baisiomis tvoromis ið spygliuotø vëlø. Èia pirmà syká teko pamatyti garsius vokieèiø urvus (Unterstände), á kuriuos jie slëpësi nuo armotø
ugnies. Kretingos miestelis pilnas vokieèiø, ypaè dvaras ir vienuolynas. Ðis paskutinysis liûdnà darë áspûdá: pilnas kiemas kariðkøjø
veþimø; viduje girdisi vokieèiø ðauksmai ir ðvilpimai; visi kambariai nuo seno jau nebeðluojami, ðiaudø ir popiergaliø prinerðti, visur – cigarø kvapas.
Ið èia vienuoliø arkliais draug su kunigu Stankaièiu nuvykau
á Jokûbavà. Visur kaip ir maþa tesimatë þmoniø, visi iðsigandæ.
Jokûbavo dvaro þemë paèiø vokieèiø dirbama; laukai beariami.
Jokûbavos klebonas kun. Tadas Urbonas maloniai priëmë, draugiðkai praleidome valandà visai kaip ir ne karo metu. Bevaþiuojant Kar tenon per krûmus, ûmai ið miðko ájojo á vieðkelá
vokieèiø þandaras, maniau, kad jis mane kratys ar paliudymo
reikalaus, bet, nieko nesakydamas, pajojo tai pirm manæs, tai
paskui manæs bent porà kilometrø ir vël leidosi á krûmus! Kartenoje – tie patys apkasai ir vëlø tvoros. Miestelyje daug trobesiø sudeginta. Per klebonijà perlindæ keletas ðautuvø kulkø. Baþnyèioje smulkiai apþiûrëjau virð pereinamosios zakristijos durø
ðrapnelio iðmuðtà skylæ. Ðventoriaus paðalyje palaidotas uþmuðtasai kazokas ir vokieèiø karininkas. Paèiø Velykø laike èia
buvo mûðiai. Kalnelyje, Salantuose, Grûðlaukëje ir Mosëdyje
karas nepaliko jokiø pëdsakø, negu dar paliks. Bet visur, pradedant nuo kunigø lig paskutiniojo elgetos, visi keikë vokieèius ir
laukë rusø kaip iðganymo.
NAUJASAI KALENDORIUS
Besiartinant metø galui ir nebtoli esant Naujiems Metams, pradëjo rûpëti, kas bus su baþnytiniu kalendorium, arba taip vadinama
„Rubicele“, be kurios kunigams sunkoka tvarkyti savo poterius ir
vieðàsias pamaldas. Rodësi, kad karo metu nebus galimybës rubicelës atspausdinti. Ilgai negalvodamas nutariau savo Dekanatui
paraðyti jà ir tiek.
Ir kuomet jau mano darbas buvo padarytas, ðtai apturiu nuo
2010.03.04, 09:05
37
I STORIJA
Gen. Vikaro J. Stakausko ásakymà: nuo 15 lapkrièio, kuri diena
pagal Naujàjà stiliø yra 28 diena, ávesti Naujà stiliø. Visas mano
darbas niekais nuëjo. Bet vis tiek ta þinia kaþkaip maloniai palietë
visø mintis. Liko paskelbta þmonëms, kurie irgi ramiai priëmë
naujienà: Tik rusai ir latviai nesutiko ir tylomis bambëjo. Ypaè
popas Druþilauskis su mokytoju Gedraièiu nesidrovëjo man prikaiðiojæ, kad tai esàs didelis prasikaltimas prieð Rusijà; að kiek
beámanydamas teisinaus, versdamas visà kaltæ ant vokieèiø kariðkos valdþios. Latviai irgi dideliai nenorëjo to stiliaus priimti ir
Naujø Metø dienà, pagal senàjá stiliø, maèiau, kaip jie rinkosi á
savo baþnyèià. Vokieèiai á tai maþai tesikiðo ir nei vieno uþ tai
nenubaudë. [...]“
1
Bokðtà. (Iðnaðas parengë „Þemaièiø þemës“ þurnalo redakcijos
darbuotojai).
2
Mosëdyje.
3
Upës, eþerø pakrantëse.
4
Tvar tø.
5
Indaujà, spintelæ.
6
Birþuvënø.
7
Vos vos.
8
Matyt.
9
Supratau.
10
Persigandusi, ðoke, susijaudinusi.
11
Pamaèiau.
12
Krosná, peèiø.
13
Sudegusio popieriaus pelenus.
14
Prialgavos.
15
Gavæs.
16
Nepasitenkinimo.
17
Vëliau.
18
Þodþio.
19
Laisvi.
20
Prieð karà.
21
Pasiûlæs.
22
Ðvæsti.
23
Pagalbos.
24
Papasakodavau apie.
25
Skundais.
26
Durø.
27
Labiau.
28
Paëmë.
29
Liepojos.
30
Paëmë.
31
Priemenëje, verandoje.
32
Paaiðkinu.
33
Vienu metu.
34
Todël.
35
Didþiausia.
36
Narvydþiø.
37
Puodkaliø.
38
Keletà.
39
Leidimà.
40
Nuimti.
41
Papasakojus, iðdësèius.
42
Dubysa.
43
Delegacijà.
44
Taps tikrove.
45
Susitaikë.
46
Gruobinios.
47
Bombø.
48
Lenkimø.
49
Ðalia.
50
Viensëdþiø.
P. Þadeikio knygos „Didþiojo
karo uþraðai“ II tomo (Klaipëda,
1925) ÁÞANGOS ÞODIS
Kadangi I dalis mano „Didþiojo Karo Uþraðø“ gana prielankiai liko visuomenës priimta ir ið visur teko girdëti pageidavimai ir padràsinimai, kad ir II dalis greitu laiku pamatytø saulës
ðviesà, tai að ir pasirûpinau tà darbà atlikti.
To mano veikalo tikslas, kaip I dalyje kad minëjau, yra tas,
kad maþesnieji Didþiojo Karo ávykiai nedingtø, kad þmoniø ûpas
bûsimam istorikui galimai aiðkiai bûtø nuðviestas, nes beneðant karo sunkenybes iðrodë, jog þmogus jø niekuomet neuþmirð, vienok gi paaiðkëjo, jog tos sunkenybës greit slenka á
laikø ðeðëlá, daugiausiai dëlei to, kad po karo uþëjo daug sunkesni suirutës ir Lietuvos statymo laikai.
Antroje „Didþiojo Karo Uþraðø“ dalye tilpsta daug ádomesni
nusidavimai, nes vokieèiai 1915 ir 1916 metais tik rikiavosi
Lietuvoje, o sekanèiaisiais metais jie savo sumanymus kietai
jau vykdino.
Taipogi 1917 metais pradeda ðvisti kaip kokia auðrelë pro
storus audros debesis Lietuvos pavidalas. Ir èia man rûpëjo
tuos pirmykðèius mûsø valstybës þingsnius kuo teisingiausiai
nuðviesti, þinoma, tiek, kiek tai man buvo prieinama, gyvenant
toli nuo centro. Taigi visa tai pagal savo iðgalës padaræs, manau kaipo Lietuvos sûnus savo pareigà atlikæs.
Pr. Þadeikis.
31 sausio 1922. Skuodas
Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë
ZZ_2010_1_vidus.pmd
37
2010.03.04, 09:05
2010 / 1