II nawili. buneba da meurneoba
Transcrição
II nawili. buneba da meurneoba
II nawili. buneba da meurneoba 2.1. geografiuli garsi da geografiuli garemo geografiuli garsi geografiuli garsi rTuli warmonaqmnia, romelic Sedgeba mWidrod urTierTdakavSire buli aracocxali (abioturi) da cocxali (bioturi) nawilisagan. geografiul garsSi aracocxal nawils liTosfero, atmosfero da hidrosfero warmoadgens, xolo cocxals _ biosfero. amJamad geografiuli garsis um niSvnelovanes nawilad adamianTa sazogadoebac ganixileba, romelic noosferod iwodeba. am rigad, geografiuli garsi is arealia, sadac erTmaneTs ukavSirdeba liTosfero, atmos fero, hidrosfero, biosfero da noosfero. geografiuli garsis gavrcelebaze sxva dasxvagvari Sexeduleba arsebobs. geografTa umravlesoba iziarebs azrs, rom dedamiwaze misi sisqe (vertikaluri gavrceleba) ZiriTa dad emTxveva biosferos anu cocxali orga nizmebis ZiriTadi nawilis gavrcelebas. am TvalsazrisiT geografiuli garsis sisqe 3540 km-ia, radgan cocxali organizmebis ZiriTadi nawili gvxvdeba dedamiwis qerqis zeda fenaSi, msoflio okeaneSi, xmeleTis zedapirze da atmosferos qveda fenaSi ozo nis sferos CaTvliT (30 km simaRlemde). geografiul garsSi yvelaze srulyofilad biosfero, hidrosfero da noosferoa moq ceuli. liTosfero da atmosfero ki mxolod mis periferiul nawilSia (liTosfero _ qve da, atmosfero _ zeda) warmodgenili. leqsikoni geografiuli garemo – geografiuli garsis nawili, sadac cxovrobs da saqmianobs adamiani. civilizacia – garkveuli droisTvis mowinave qveynebis ganviTarebis done. komponenti _ risame Semadgeneli nawili. termini _ sityva, romelic gadmogvcems raimes arss. geografiul garsSi misi Semadgeneli na wilebi sxvadasxvagvari formiT gvxvdeba. ma galiTad, liTosferos geografiul Tavise burebebze warmodgenas ZiriTadad gviqmnis reliefi da geologiuri agebuleba, atmos feroze _ hava, hidrosferoze _ xmeleTis wylebi da msoflio okeane, biosferoze _ mcenareTa da cxovelTa samyaro. adamiani Tavisi saqmianobiT saxes ucvlis bunebriv garemos _ iTvisebs kosmoss da gadaadgil deba atmosferoSi, aSenebs qalaqebsa da sof nax. 2.1.2. geografiuli garsis vertikaluri agebuleba. nax.2.1.1. geografiuli garsis gavrceleba. lebs, saavtomobilo gvirabebsa da magistra lebs, wyalsacavebsa da arxebs, moipovebs wia Riseuls, Cexavs tyeebsa da amuSavebs niadags, amravlebs Sinaur pirutyvs da kulturul mcenareulobas. amgvarad, adamiani gardaqmnis reliefsa da havas, wylebsa da cocxal sa myaros anu mTel geografiul garss. 41 saqarTvelos da msoflios geografia bunebrivi garemo mravali aTasi wlis man Zilze ganicdida da ganicdis adamianis zemoq medebas, ris Sedegadac msoflios umetes re gionebSi, gansakuTrebiT vakeebsa da dabal mTebSi, mkveTrad Seicvala misi pirveladi iersaxe. amgvari viTarebis gamo amJamad bunebrivi garemos nacvlad gamoiyeneba termini: geo grafiuli garemo an ubralod _ garemo. igi, garda geografiisa, sxva mecnierebis (ekolo gia, biologia, istoria da sxv.) Seswavlis saganicaa. kiTxvebi 1. romeli nawilebisagan Sedgeba geografiuli garsi? 2. ra gviqmnis warmodgenas biosferos geografi ul Taviseburebebze? 3. rogor da ratom ucvlis adamiani saxes bune briv garemos? davaleba SeadgineT geografiuli garsis vertikaluri age bulebis sqema, sadac gaTvaliswinebuli iqneba adamianis sameurneo saqmianobis masStabebi. geografiuli garemo geografiul garemoSi urTierT dakavSirebulia, rogorc bunebrivi, ise xelovnuri garemos komponen tebi. geografiuli garsis xan grZlivi ganviTarebis manZilze (daaxloebiT 2.5 mlrd weliwadi) gansakuTrebuli urTierTkavSirebiT bunebrivi garemos komponentebi gamo irCeva. magaliTad, siTbosa da tenis ganawileba ganapirobebs, rogorc wylebis da cocxali samyaros, ise niadagebis gavrcelebis Tavisebure bebs. cnobilia, rom sakmarisi siTbo da teni xels uwyobs mcenareulo bis ganviTarebas, nayofieri niadagebis Camo yalibebas, qmnis xelSemwyob pirobebs sof lis meurneobisTvis da, Sesabamisad, adamianis yofa-cxovrebisTvis. adamiani yofa-cxovrebisTvis xelsayrel garemos mudam irCevda _ misTvis gansa kuTrebiT mimzidveli iyo vakeebi da dablo bebi, Tbili da teniani hava, mdinareTa Walebi da xeobebi, nayofieri niadagebi, uxvi mcenareuli da cxovelTa samyaro, soflis meurneobisTvis da vaWrobisTvis xelsayreli adgilebi. cnobilia, rom kaco briobis `akvani~ ekvatorul sartyelSi `dairwa~, xolo civilizaciebi jer tropi kul da subtropikul, mogvianebiT ki zom ier sartylebSi ganviTarda. dadgenilia isic, rom mcenareulobis ga nadgurebam ganapiroba siTbosa da tenis cvalebadoba, niadagebis nayofierebis da kargva da, Sesabamisad, msoflios araerTi civilizaciis gadaSeneba. amJamad sazogadoe bisa da bunebis urTierTdamokidebuleba sa 42 nax.2.1.3. garemos gamoyenebis formebi. SiS masStabebs Rebulobs. adamianma imdenad gardaqmna bunebrivi garemo, rom msoflios ukve awuxebs atmosferos da wylebis dabin Zureba, udabnoebis zrda, sxvadasxva wiaRi seulis gamoleva, adamianis sakvebis xarisx is gauareseba, saSiSi daavadebebis farTo gavrceleba. amgvari viTareba sagangaSoa, ris gamoc aucilebelia jansaRi geografiuli garemos SenarCunebisTvis brZola. adamiani da garemo ganuyofelia. rac ufro jansaRia geografiuli garemo da rac nax.2.1.4. mcxeTis midamoebi. xedi jvris monastridan. ufro metadaa masSi bunebrivi garemos el ia misi sicocxle, miT ufro janmrTelia ementebi SenarCunebuli, miT ufro ukeTesad STamomavloba. grZnobs Tavs adamiani, miT ufro xangrZliv davaleba kiTxvebi 1. ras niSnavs geografiuli garemo da riTi gan sxavdeba igi geografiuli garsisgan? 2. romel sartylebSi ganviTarda msoflio civi lizaciebi? 3. ratom Rebulobs saSiS formebs adamianis da bunebis urTierTdamokidebulebis masStabebi? 1. daaxasiaTeT msoflioSi (nax.2.1.3.-is mixedviT) garemos gamoyenebis Taviseburebani da gamoyaviT aTvisebiT gamorCeuli arealebi. 2. ganixileT mcxeTis midamoebis (nax.2.1.4.-is mixedviT) aTvisebis Taviseburebani da gamoyaviT bunebrivi da xelovnuri garemo. geografiuli garemo da sazogadoebis ganviTareba sazogadoebis ganviTareba ZiriTadad ram denime faqtors ukavSirdeba, romelTagan erT-erTi da umniSvnelovanesia geografiuli faqtori. masSi igulisxmeba, rogorc geo grafiuli mdebareoba, ise bunebrivi pirobebi da resursebi. cnobilia, rom araerTi qveynis mosaxleoba aTaswleulebis manZilze misdev da qvis xanis primitiul meurneobas imis gamo, rom mas ar gaaCnda liTonuri wiaRi seulis sabadoebi da Sesabamisad, misi gamoy enebis tradiciebi. momTabare da mecxoveleo bis mimdevari xalxebis sameurneo ganviTa reba aswleulebis manZilze ukavSirdeba mTis da zamTris saZovrebis arsebobas da a.S. saqarTvelos teritoriaze adamiani uxso es sainteresoa: amerika ar miekuTvneba im adgils, sadac war moiSva kacobrioba. Soreul warsulSi, rodesac uZvelesi xalxebi swavlobdnen nadirobas, cecxlis mopovebas, sacxovreblis mowyobas da TandaTan ika vebdnen afrikis, evropis da aziis teritoriebs, amerikis tyeebsa da stepebSi mxolod cxovelebi da frinvelebi binadrobdnen. pirveli adamianebi aq 25-30 aTasi wlis win movidnen. maSin beringis srute ar arsebobda da azias amerikasTan saxmeleTo gza akavSirebda. ro gorc Cans, aq pirvelad monadireTa mcire jgufi gadavida, romlebic TandaTan miiwevdnen samxre Tisken. daaxloebiT 20 aTasi wlis win adamianma meqsikis Tanamedrove teritorias miaRwia, xolo 10 aTasi wlis win _ cecxlovan miwas. amerikeli indielebis samflobelo tyiani teri toriebis CrdiloeT sazRvridan iwyeboda. Ata paskebs ekavaT misi dasavleTi nawili, algolkinebs ki _ aRmosavleTi. isini Tavs irCendnen nadirobiT, frinvelTa rewviT, meTevzeobiTa da SemgroveblobiT. TevzWeris tradiciebiT gamoirCeodnen zaidebi da tlinkinebi, romlebic wynari okeanis sanapiroze cxovrobdnen. tyeebidan samxreTiT binadrobdnen vari droidan cxovrobs da saqmianobs. qa rTvelebi mTaTaSoris barSi ZiriTadad mi waTmoqmedebas misdevdnen, mTebSi ki mesaqon leobas. msoflioSia cnobilia CvenSi gamo yvanili sxvadasxva jiSis xorbali, yurZeni da xili. sadReisod saqarTvelos terito riis 1/4 mTlianad saxecvlilia. amJamad ganviTarebuli qveynebi TiTqmis aRaraa damokidebuli sakuTar bunebriv pi robebsa da resursebze. miuxedavad amisa, Tanamedrove msoflioSi mimdinare so cialur-ekonomikuri procesebi mniS vnelovanwilad ukavSirdeba mudmivad mzard moTxovnas bunebriv resursebze da jansaR sacxovrebel garemoze. nax.2.1.5. eskimosi. irokezebi, romlebic miwaTmoqmedebas misdevdnen. amJamindeli meqsikis, gvatemalis, hondurasisa da salvadoris teritoriebze mcxovrebma indielebma (actekisa da maias tomebi) araerTi kulturuli jiSi gamoiyvanes. araerTi mcenare; maT Soris karto fili, simindi, kakao da kauCuki amerikidan gav rcelda msoflioSi. davaleba 1. daaxasiaTeT eskimosis sacxovrebeli garemo, Cacmuloba, bina da Sromis iaraRebi. daukavSireT isini erTmaneTs. 43 saqarTvelos da msoflios geografia 2.2. geografiuli komponentebi da kompleqsebi leqsikoni mTis qanebi _ erTgvarovani (mag muri, danaleqi da metamorfuli) warmoSobis bunebrivi sxeuli, rom liTac agebulia liTosfero. reliefi _ dedamiwis zedapiris bunebrivi ier-saxe. kontinenti _ xmeleTis vrceli ma sivi, romelic garSemortymulia wyliT. terasebi _ xmeleTze bunebrivi an xelovnuri warmoSobis kibisebri teritoriebi. nax.2.2.1. dedamiwis reliefi. liTosfero da reliefis geografiuli mniSvneloba 2/3) da mTebi, romlebic Tavis mxriv sxvadasx vagvar erTeulebad iyofa. vakeebi da mTebi liTosfero geografiuli garsis umniS warmodgenilia rogorc xmeleTze, ise msoflio vnelovanesi nawilia. igi moicavs dedamiwis okeanis fskerze. kontinentebidan yvelaze qerqs da mimdebare mantias. liTosfero ori `maRali~ antarqtidaa, romlis saSualo si saxisaa: kontinenturi da okeanuri. konti maRle aris 2040 m zRvis donidan. Semdeg nenturi nawili, romelic maqsimaluri sis modis afrika (750 m) da evrazia (600 m). saqa qisaa (100 km-ze meti), sami ZiriTadi fenisa rTvelo mTiani qveyanaa, romlis saSualo si gan Sedgeba. zeda fenas qmnis danaleqi qa maRle zR.d. 1250 metria. nebi, romelsac jer bazalturi, xolo Sem ukanasknel periodSi dedamiwis zedapirs, deg granituli qanebi mosdevs. okeanuri sameurneo saqmianobis Sedegad, aqtiurad gar nawili, romelic 50 km-mde sisqisaa, Sedgeba daqmnis adamiani. amJamad xmeleTis TiTqmis mxolod danaleqi da bazalturi fenisagan. erTi mesamedi uWiravs dasaxlebul punqtebs, liTosfero 100-ze meti qimiuri elemen xelovnur wyalsatevebsa da terasebs, saxnavtisgan Sedgeba, romelTagan raodenobiT Jang saTess, satransporto magistralebsa da wia badi, siliciumi, alumini da rkina gamoirCe Riseulis sabadoebs. reliefis ganviTarebis va. adamianma ramdenime aTasi wlis win dai da gamoyenebis geografiuli Taviseburebebis wyo maTi mopoveba da gamoyeneba, rac amJamad Seswavla geografiis mniSvnelovani amocanaa. did masStabebs aRwevs. liTosferos zedapiri uswormasworoa, rac misi ganviTarebis xangrZlivi istoriiTaa gan pirobebuli. masze aseulobiT milioni wlis manZilze moqmedebs rogorc Sinagani (miwisZ vrebis da vulkanebis saxiT), ise garegani (mzis energia, wylebi, qarebi da sxv.) Zalebi. amgvari moqmedebis Sedegad Camoyalibda reliefis ori ZiriTadi forma: vakeebi (xmeleTis TiTqmis nax.2.2.3. miwisZvris Sedegebi. iaponia kiTxvebi nax. 2.2.2. liTosferos agebuleba 44 1. ramdeni saxisaa liTosfero? 2. risi moqmedebis Sedegad Camoyalibda reliefis formebi? 3. ratom da rogor gardaqmnis adamiani reliefs? davaleba 1. ganixileT msoflio reliefis ganawilebis ZiriTadi Taviseburebani (nax.2.2.1-is mixedviT) da konti nentebis mixedviT gamoyaviT misi ZiriTadi formebi. 2. aRwereT miwisZvris Sedeegebi (nax.2.2.3-is mixedviT). atmosfero da havis geografiuli mniSvneloba atmosfero haeris garsia, romliTac dedamiwa aseulobiT kilometrzea garSe mortymuli. igi ramdenime fenisagan Sedgeba, romelTagan yvelaze mniSvnelovani tropos feroa. troposferos sisqe saSualod 8-16 km-ia. miuxedavad amisa, igi maqsimaluri sim kvriviT xasiaTdeba, radgan masSi warmodge nilia haeris ZiriTadi nawili. troposfer os SedgenilobaSia Jangbadi, mis farglebSi yalibdeba amindi, cxovrobs da saqmianobs adamiani, viTardeba yvela cocxali arseba. nax.2.2.4. atmosferos agebuleba. atmosferoSi simaRlis matebasTan erTad haeris temperatura 5-60-iT mcirdeba yovel kilometrze, Tumca 25 km-dan kvlav matu lobs 1-20-iT. varaudoben, rom temperaturis zrdaze moqmedebs ozonis sfero, romelic 20 _ 30 km-zea warmodgenili atmosferoSi. Tumca ozonis sferos umTavresi daniSnule ba mzis ultraiisferi gamosxivebis Sekave baa, riTac sicocxle unarCundeba cocxal organizmebs. atmosferos zeda sazRvarze temperatura +20000 aRemateba. atmosfero umniSvnelovanes rols asru lebs geografiul gasSi _ icavs cocxal organizmebs gamosxivebisagan, STanTqavs da ganabnevs mzis radiacias, inarCunebs siTbos, qmnis aminds. hava ama Tu im adgilis umniSvnelovanesi maxasiaTebelia. misi dadgena aTwleulebis manZilze amindis Taviseburebebze mudmivi dakvirvebis meSveobiT moxerxda. rogorc havis, ise amindis ZiriTadi maxasiaTeblebia: nax.2.2.5. grigalis Sedegebi. tropikuli sartyeli. haeris temperatura, naleqebi, aorTqleba, haeris sinotive, wneva, qari da sxv. hava araerT geografiul faqtorzea damokidebu li, romelTagan mniSvnelovania: geografiu li mdebareoba (ganedis mixedviT), xmeleTi sa da wylis ganawileba (wyalTan siaxlovis an daSorebis mixedviT), qvefenili zedapir is Tavisebureba (arekvlis anu albedos mixedviT) da adgilis simaRle. hava uSualod moqmedebs wylisa da cocx ali organizmebis geografiul ganawilebaze, bunebrivi komponentebis formirebaze, ada mianis sacxovrebel garemoze, mis saqmiano baze da tradiciebze. adamiani, sameurneo saqmianobiT, garkveulwilad gardaqmnis ha vas. magaliTad, sameurneo saqmianobis Sede gad, atmosferoSi didi raodenobiT xvdeba sxvadasxva minarevebi da mtveri. didi qa laqebi ukve `siTbur kunZulebad~ iwodeba, radgan maTi saSualowliuri temperatura 2-3 gradusiT aRemateba gareubnebisas. kiTxvebi 1. riTi gamoirCeva troposfero? 2. ra rols asrulebs atmosfero geografiul garsSi? 3. romeli maCveneblebiT axasiaTeben havas da aminds? davaleba 1. aRwereT grigalis Sedegebi (nax.2.2.5-is mixedviT). 45 saqarTvelos da msoflios geografia hidrosfero da wylis geografiuli mniSvneloba hidrosfero wylis garsia, romelic geo grafiul garsSi warmodgenilia okeaneebisa da zRvebis, xmeleTis da miwisqveSa wylebis, wylis orTqlisa da myinvarebis saxiT. geo grafiul garsSi wyali sam agregatul mdgo mareobaSi (Txevadi, myari da orTqlis sa xiT) da mudmiv brunvaSi imyofeba. aorTqle bis Sedegad wylis orTqliT mudmivad ivse ba atmosferuli tenis maragi, rac naleqebis saxiT, aseve mudmivad, ubrundeba okeaneebsa da xmeleTs. wyali mniSvnelovan rols asrulebs geo grafiul garsSi. zRvis wyalSi gaxsnilia yvela is qimiuri elementi, romelic cno bilia dedamiwaze. maTgan ZiriTadia: Jangbadi (85,8%), wyalbadi (10,67%), qlori (2%) da natriumi (1,07%). misi monawileobiT mimdinareobs araerTi geografiuli procesi (aorTqleba, gamofitva, nivTierebisa da en ergiis cvla) da viTardeba reliefi (mdi nari wylis, myinvarebis moqmedeba). msoflio okeaneSi sicocxle duRs _ masSi binadrobs cxovelTa 160 aTasze meti da wyalmcena reTa 100 aTasze meti saxeoba. wylis gareSe warmoudgenelia sicocxle. igi nebismieri cocxali organizmis Semad genlobaSia. wyali aqtiurad gamoiyeneba mrewvelobasa da soflis meurneobaSi, ris gamoc yovelwliurad izrdeba wylis resursebis moxmarebis masStabebi. saqarTvelo mdidaria wylis resursebiT. misi saerTo raodenobaa 61 km3, rac kavka siis analogiuri maCveneblis 2/3-ze metia. CvenTan wylis resursebis udidesi nawili nax.2.2.7. wyaldidoba md. misurize. aSS. (80%) dasavleT saqarTveloze modis, rac naleqebis did raodenobas ukavSirdeba. sa qarTveloSi 26 aTasze meti mdinare, aTaso biT mtknari da mineraluri wyaro, ramdeni me aseuli tba da myinvari, aTeulobiT wyal sacavi da sarwyavi sistemaa. Cveni qveyana sazRvao saxelmwifoa, rasac udidesi sa transporto, ekonomikuri da rekreaciuli mniSvneloba aqvs. nax.2.2.8. Jinvalis wyalsacavi. kiTxvebi 1. ra daniSnuleba aqvs wyals geografiul gars Si? 2. romel dargebSi gamoiyeneba wyali didi raode nobiT? 3. romeli regioni gamoirCeva saqarTveloSi wy lis resursebiT da ra aris amis mizezi? davaleba nax.2.2.6. mdinari wylis moqmedeba. 46 1.. aRwereT mdinaris wylis moqmedebis da wyal didobis Sedegebi (nax.2.2.6-7-is mixedviT). 2. daadgineT, ra dadebiTi da uaryofiTi Sede gebi mosdevs wyalsacavebis Seqmnas (nax.2.2.8-is mixedviT). biosfero da cocxali organizmebis geografiuli mniSvneloba biosfero cocxali organizmebis erTo bliobaa, romelic farTodaa gavrcelebuli geografiul garsSi. igi warmodgenilia mcenareulobis, cxovelTa samyaros da mik roorganizmebis saxiT. biosferos ZiriTadi nawili liTosferosa da hidrosferos zeda, agreTve atmosferos qveda nawilSi cxov robs. liTosferoSi mikroorganizmebi 3 km siRrmezec gvxvdeba, xolo atmosferoSi _ ozonis sferomde. cocxali organizmebis ganviTarebisTvis araerTi elementia saWiro, gansakuTrebiT ki Jangbadi da naxSirbadi (iReben atmosferodan), wyali da wyalbadi (iReben hidrosferodan), azoti da fosfo ri (iReben liTosferodan). dedamiwaze cocxal organizmTa Soris saxeobaTa saerTo raodenobiT (10 milioni) gamoirCevian mwerebi (2/3), Semdeg modian sokoebi (1/7) da baqteriebi (1/10). msofli oSi umaRlesi mcenareebisa da xerxem lianebis saxeobaTa saerTo raodenoba 300 aTass aRemateba. umaRles mcenareTa saxeo bebis saerTo raodenobiT msoflioSi pirvel adgilzea brazilia (55 aTasi), ZuZumwov rebis mixedviT _ meqsika (450 saxeoba), frinvelebis raodenobiT _ kolumbia (1685 saxeoba), qvewarmavlebiT _ avstralia (788 nax.2.2.10. wiflnari. saguramo-ialnos qedi. saxeoba), amfibiebiT _ kolumbia (585 saxe oba), mtknari wylis TevzebiT ki _ amerikis SeerTebuli Statebi (828 saxeoba). msoflioSi cocxali organizmebis adgi lobrivi, mxolod misTvis damaxasiaTebeli saxeobebiT gamoirCeva avstralia (90%), axali zelandia (85%) da kunZuli madagas kari (70%). Aamgvari maCvenebliT (8%) saq arTvelos msoflioSi 56-e, xolo evropaSi me-5 adgili (espaneTis, saberZneTis, itali isa da bulgareTis Semdeg) ukavia. saqarTvelos tyeebSi 400-mde saxeobis xe-mcenaresa da buCqs iTvlian. tyeebSi yvelaze gavrcelebulia wifeli (TiTqmis naxevari), muxa (10,5%), soWi (8,5%), rcxi la (6,6%), naZvi (5,8%) da sxv. biosfero aTaswleulebis manZilze gan icdis adamianis zemoqmedebas. amis Sedegad _ ukve gadaSenda aseulobiT saxeobis cxove li da mcenare. gansakuTrebiT `cud dReSia~ tyeebi, romlis farTobi mTel msoflioSi ukanaskneli 2 saukunis manZilze ganaxevr da. kiTxvebi 1. rogori gavrcelebisaa biosfero? 2. romeli qveynebi gamoirCevian cocxali orga nizmebis saxeobebis mixedviT? davaleba nax.2.2.9. baobabis `xeivani~. afrika. SeadgineT saqarTvelos tyeebSi gavrcelebuli mcenareulobis xvedriTi wilis wriuli diagrama. 47 saqarTvelos da msoflios geografia es sainteresoa: • mTaTaSorisi qvabulebi adgilobrivi havis formirebas uwyobs xels. SemozRuduli da Cad ablebuli sivrce zamTarSi civi haeris masebis `Cadgomis~ arealia. magaliTad, CrdiloeT naxe varsferos yvelaze civ adgilze _ oimiakonis RrmulSi, zamTarSi 150-iT ufro dabali haeris temperatura fiqsirdeba (-680C), vidre jomolung maze. • ialbuzi evropis umaRlesi mwvervalia. mas sparselebi albors uwodebdnen, balyarelebi mingiTaus, yabardoelebi _ oSxomaxos an kuska-mafos (bednierebis momtans), rusul literaturaSi igi Sat-gorad moixsenieboda (amJamad elbrusi). ial buzi kavkasionis gverdiT qedze, mis centralur nawilSia warmodgenili. igi ormwvervaliani vul kanuri konusia, romlis diametri 15-18km-s aRwevs. dasavleT mwvervalis simaRle 5642 metria, xolo aRmosavleTis _ 5592 metri. • amindis prognozirebis ramdenime done (peri odi) arsebobs, romelTagan yvelaze arazusti grZelvadiani prognozia. cnobilia: Zalze mokleva diani (uaxloesi saaTebisTvis), moklevadiani (24-72 saaTamde), saSualovadiani (3 dRidan 6 dRemde, zogjer 10 dRemdec) da grZelvadiani (mimdinare Tvis, momavali Tvis, momdevno sezonis) prognoze bi. • atmosferoSi swrafad izrdeba mtvris raode noba. igi bolo asi wlis manZilze 20%-iT gaiz arda da xels uSlis mzis sxivebis dedamiwis zeda piramde miRwevas. gansakuTrebiT sagangaSo SeiZleba gaxdes ultraiisferi sxivebis SemoRwevis Semci reba, rac ase aucilebelia cocxali organizmebi saTvis. • mcenareuloba Cveulebriv viTardeba dadebiTi temperaturisas, isic +300C - mde. Tumca calkeu li saxeobebi cxovroben eqstremalur pirobebSic. magaliTad, zogierTi wyalmcenare izrdeba cxel geizerebTan da wylebTan (sadac temperatura +930C-mdea), zogi ki polarul sartyelSi (_320Cmde). • sxvadasxva jiSis xemcenareebs sicocxlis sx vadasxva xangrZlivoba axasiaTebT. muxa cocxlobs 1000, aryis xe _ 100, xolo verxvi 60 wlamde. amerikaSi aRmoCenilia xeebi, romlebic 3000 wel ze mets iTvlian. amerikuli baobabebi 5000 wlam dec cocxlobs. magram esec araa yvelaze xa ndazmuli xe. kanaris kunZulebis jgufSi aris kunZuli tenerifi, sadac maRal mTebze izrdeba ucnauri formis xe sqeli ReroTi da didi fu RuroTi. misi simaRlea 23 m, garSemoweriloba 15 m. mezRvaurebs, romlebmac 1402 wels aRmoaCines k. tenerifi, es xe maSinac aseTive beberi naxes. adgi lobrivi mcxovrebni mas wminda xed Tvlidnen da Tayvans scemdnen. 1810 wels xis wveris nawili moglija grigalma. botanikosebi Tvlian, rom esaa msoflioSi yvelaze xandazmuli xe _ igi daaxloe biT 6000 wlisaa. asakisa da ucnauri formis gamo mas drakonis xe uwodes. • adamianma ramdenime wamiT SeiZleba gauZlos +1600C temperaturas im SemTxvevaSi, Tuki haeris SefardebiTi sinotive araarsebiTi, umniSvnelo iqneba. amgvari cda sakuTar Tavze Caitares ing liselma mecnierebma. aseve dadginda, rom +1040C temperaturas adamiani 24 wuTs, +930C-s _ 33 wuTs, xolo +710C temperaturas 1 saaTs uZlebs. is minimaluri temperatura ki, romelSic adamianma SeZlo Zalze mcire xniT yofna, _ 890C-is tolia. arada, adamianis sxeuli -210C-mde gacivebas uZlebs (uCerdeba guli), xolo uecari sikvdili -240Cisas dgeba. • msoflios regionebi erTmaneTisagan araerTi niSniT gansxvavdeba. zogan soflis meurneobis gan viTarebisTvis arasakmarisi siTboa, zogan ki ara sakmarisi teni. dedamiwaze mxolod tropikebi iT vleba kulturul mcenareTa `samoTxed~. Tumca aRniSnul zonaSi aris teritoriebi, sadac zom ieri sartylis bevri kultura (xorbali, karto fili, kombosto, vaSli, msxali) saerTod ver xar obs. ufro metic, afrikis mTel rig raionebSi, Zalze rTulia mecxoveleobis ganviTarebac. amgvari viTareba ukavSirdeba iseT mwerebs, romelTa nak beni cxovelis daRupvas iwvevs. amis gamo, tropi kuli sartylis mcxovrebTa garkveuli nawili Sim Silobs, zogi ki ganicdis naxSirwylebis, cilebisa da cximebis mudmiv naklebobas. nax.2.2.11. ekvatori. afrika davaleba CamowereT msoflios is qveynebi, romlebzec gadis ekvatori, tropikebi da polaruli wreebi 48 2.3. zogadi geografiuli kanonzomierebebi leqsikoni nax.2.3.1. xmeleTis da msoflio okeanis temperaturis geografiuli ganawileba (wiTeli da Ria lurji _ maRa li, yviTeli da lurji _ saSualo, mwvane da iasamnis feri _ dabali). geografiul garsSi mWidrodaa urTierT dakavSirebuli misi Semadgeneli nawilebi _ liTosfero, atmosfero, hidrosfero da biosfero _ imdenad mWidrod, rom erTis cvla ganapirobebs danarCenebis gardaqmnas. mniSvnelobis da urTierTkavSirebis mixed viT isini SeiZleba ganvalagoT Semdegi Tan mimdevrobiT: L (liTosfero) ⇒ A (atmos fero) ⇒ H (hidrosfero) ⇒ B (biosfero). rac ufro marjvnivaa mocemul sqemaSi geo grafiuli komponenti, miT ufro metadaa damokidebuli masze momdevno. magaliTad, reliefis (liTosferos) cvlas myisierad mohyveba havis, wylebisa da cocxali sa myaros cvlileba. wylebis Semcireba an mateba swrafad aisaxeba cocxal organizme bze (biosferoze), SedarebiT naklebad _ havaze (atmosferoze), xolo umniSvnelod _ reliefze (liTosferoze). klimaturi sartyeli _ geografiuli garsis msxvili erTeulebi, romlebic gamoiyofa haeris temperaturis zogadi Taviseburebebis mixedviT. cnobilia cxeli, zomieri da civi klimaturi sartyeli. geografiuli sartyeli _ klimaturi sartylis nawili, romelic gamoiyofa haeris temperaturisa da naleqebis zogadi Taviseburebebis mixedviT. bunebrivi zona _ geografiuli sartylis nawili, romelic xasiaTdeba erTgvarovani bunebrivi gare moTi (ZiriTadad haviT da cocxali samyaroTi). sqema _ martivi naxazi, romelic gviCvenebs raimes urTierTdamokidebulebas. ritmika _ erTi da igive movlenis mudmivi ganmeo rebadoba. geografiuli garsis Semadgeneli nawi lebis urTierTkavSirebi garkveuli kanonzo mierebebiT xasiaTdeba. maTgan ZiriTadia: er Tianoba, ritmuloba da zonaloba (rogorc ganeduri, ise simaRlebrivi). kiTxvebi ra gansxvavebaa klimatur sartylebs, geografi ul sartylebsa da bunebriv zonebs Soris? davaleba 1. daukavSireT erTmaneTs xmeleTisa da msoflio okeanis temperaturis zogadi maxasiaTeblebi (nax.2.3.1.-is mixedviT) mzis dacemis kuTxes (tropikebs, polarul wreebs an geografiul ganedebs). 2. ipoveT msoflios fizikur rukaze mwvervali akonkagua da gansazRvreT misi geografiuli maxa siaTeblebi. 3. aRwereT mwverval akonkaguas da misi mimdebare teritoriis bunebrivi garemo (daukavSireT erT maneTs adgilis simaRle, reliefis formebi da mcenareuloba). erTianoba nax.2.3.2. akonkagua, samxreTi amerika. geografiuli garsi erTiani warmonaqmnia, sadac mis Semadgenel nawilebs Soris mud mivad mimdinareobs nivTierebisa da energiis gacvlis procesi. magaliTad, mzidan mosu li energiiT Tbeba dedamiwis zedapiri da wyali, icvleba haeris temperatura, aqti urdebian cocxali organizmebi da a.S. at mosferoSi arsebuli Jangbadi moixmareba 49 saqarTvelos da msoflios geografia kiTxvebi 1. riTi xasiaTdeba geografiuli garsis Semad geneli nawilebis urTierTkavSirebi? 2. romelia ZiriTadi geografiuli kanonzomierebebi? 3. rogori procesi mimdinareobs geografiuli garsis Semadgenel nawilebs Soris? davaleba nax.2.3.3. bunebaSi wylis brunvis sqema. cocxali organizmebis mier, misive monaw ileobiT iqmneba wyali. wyali gvxvdeba ara marto cocxal organizmebSi, aramed niadagsa da atmosferoSic. aorTqlebuli wyali xvde ba atmosferoSi, gadaitaneba qaris meSveobiT da naleqebis saxiT kvlav ubrundeba dedami wis zedapirs. mdinari wyali xsnis qimiur nivTierebebs, Slis, aitivnarebs da gadaaadg ilebs reliefis qanebs. wyalSi gaxsnili qi miuri nivTierebebi gadaitaneba erTi adgili dan meoreze, ileqeba niadagSi da moixmareba cocxali organizmebis mier. cocxali orga nizmebis kvdomis Sedegad niadags ubrundeba moxmarebuli qimiuri nivTierebebi da a.S. am rigad, geografiul garsSi nivTiereba da en ergia mudmiv brunvaSia, rac ganapirobebs mis erTianobas. adamiani aqtiurad ereva nivTierebisa da energiis cvlis procesSi _ gardaqmnis dedamiwis zedapirs (siTbos miRebas da ga nawilebas), moipovebs wiaRiseuls, aSrobs Waobebs, qmnis wyalsacavebs, mimarTulebas ucvlis mdinareebs, anagvianebs garemos sayo facxovrebo da samrewvelo narCenebiT, anadgurebs bunebriv mcenareulobas da cxovelTa samyaros, qmnis axal qimiur niv Tierebebs da sxv. bunebriv garemos sul ufro da ufro uWirs, gardaqmnas masSi mox vedrili ucxo nivTierebebi (plastmasebi, zeTebi, saRebavebi, rezina da sxv.), ris ga moc garemos dabinZureba msoflio proble mad iqca. amgvari viTareba safrTxes uqmnis geografiuli garsis milionobiT wlis man Zilze Camoyalibebul erTianobas, rasac ga mousworebeli Sedegebi SeiZleba mohyves. 50 1. aRwereT geografiul garsSi wylis gadaadgile bis sqema (nax.2.3.3-is mixedviT). 2. CamoTvaleT meurneobis is dargebi, sadac moix mareba wyali. 3. daasaxeleT is nivTierebebi, romlebic SeiZle ba moxvdes wyalSi adamianis saqmianobis Sedegad. 4. CamowereT is uaryofiTi Sedegebi, rac SeiZleba mohyves vakeebsa da mTebSi wyalsacavebis Seqmnas. nax.2.3.4. sayofacxovrebo narCeni garemosTvis `ucxo~ da miuRebelia. ritmuloba ritmuloba geografiuli garsis erT-erTi umniSvnelovanesi kanonzomierebaa. ritmuloba TvalsaCinoa im SemTxvevaSi, Tu geografiul garemoSi mimdinare procesebi mudmivad meor deba. magaliTad, dedamiwa ritmulad brunavs Tavisi RerZis (dRe-Ramuri ritmika) da mzis garSemo (wliuri ritmika). ritmuli xasiaTi aqvs wlis droebis (sezonebis) monacvleobas, dRisa da Ramis temperaturas, wyaldidobas da wyalmcirobas, cocxali samyaros aqtivo bas, adamianis sameurneo saqmianobas da a.S. davaleba 1. daukavSireT erTmaneTs wlis droebis ritmika da cocxali samyaros aqtiuri (pasiuri) periodebi. 2. SeadgineT cxrili, sadac erTis mxriv Camowerili iqneba wlis sezonebi, xolo meores mxriv _ sezonebis Sesabamisi adamianis sasoflo-sameurneo saqmianoba. 3. SeafaseT da gamoyaviT adamianis saqmianobis aqtiuri da pasiuri periodebi wlis sezonebis mixedviT. nax.2.3.5. naleqebis ganawileba dedamiwaze. zonaloba zonaloba geografiuli garsis erT-erTi umniSvnelovanesi kanonzomierebaa. igi Ziri Tadad ganpirobebulia, rogorc siTbos, ise naleqebis ganawilebiT. cnobilia, rom de damiwis zedapirze mzidan miRebuli siTbos raodenoba damokidebulia mzis dacemis kuTxeze anu geografiul ganedze. rac ufro Sveulad ecema mzis sxivi dedamiwas, miT ufro met siTbos Rebulobs igi. amis gamoa, rom siTbos raodenoba TandaTan klebulobs ekvatoridan polusebisaken. geografiul garsSi zonaloba ramdenime saxiTaa warmod genili. yvelaze masStaburia klimaturi sartylebi, romlebic iyofa geografiul sartylebad, xolo geografiuli sartylebi bunebriv zonebad. siTbos raodenobis klebas niadagebis, mcenareTa da cxovelTa samyaros Sesabamis ad, bunebrivi zonis cvlileba mosdevs. amgvari cvlileba TvalsaCinoa vrcel va keebze. bunebrivi zonebis cvla kargadaa gamoxatuli mTebSic, sadac haeris temper aturis Semcireba aRiniSneba simaRlis mate basTan erTad. kiTxvebi 1. ra SemTxvevaSia TvalsaCino ritmuloba? 2. riTia ZiriTadad ganpirobebuli geografiuli zonaloba? 3. ras ukavSirdeba mTebSi bunebrivi zonebis cvla? davaleba 1. daukavSireT erTmaneTs dedamiwaze temperaturis (nax.2.3.1) da na leqebis (2.3.5.) ganawilebis geografiuli Taviseburebani. 2. warmoaCineT is geografiuli faqtorebi, romlebmac SesaZloa imoqm edos naleqebis ganawilebaze. 3. gamoyaviT wylis resursebiT mdidari da Raribi regionebi msoflio Si (nax.2.3.5 -is mixedviT). es sainteresoa: yovelwliurad geografi ul garsSi 1 mln km3 wyali brunavs. brunvis siCqare gansx vavdeba geografiuli obi eqtebis mixedviT. magaliTad, atmosferoSi wylis orTqli 9 dReSi icvleba, mdinareebSi wyali – 15 dReSi, WaobebSi – 5 weliwadSi, tbebSi – 17, mi wisqveSa wylebSi – 1500, xolo antarqtidis myinvarebSi – 15 000 weliwadSi erTxel. 51 saqarTvelos da msoflios geografia 2.4. geografiuli zonaloba Crdilo polaruli wre CrdiloeTi amerika azia evropa ekvatori wynari okeane afrika wynari okeane indoeTis okeane samxreTi amerika avstralia antarqtida samxreTi polaruli wre arqtikuli (antarqtikuli) tropikuli subarqtikuli subekvatoruli zomieri ekvatoruli nax.2.4.1. geografiuli sartylebi zonaloba geografiul garsSi umTavresad ukavSirdeba mzis dacemis kuTxes, da Sesabam isad, temperaturis cvlas. dadgenilia, rom haeris saSualowliuri temperatura ganede bze yoveli erTi gradusiT gadaadgilebisas icvleba 0.50-iT. ganedebis mixedviT siTbos cvla aisaxeba yvela geografiul komponen tze, gansakuTrebiT cocxal organizmebze da niadagebze. amgvari cvlis Sedegad yalibdeba ara marto havis, mcenareulobisa da niad agebis ganeduri zonaloba, aramed mosaxleo bis sameurneo saqmianobis, maT Soris mSene blobis, Cacmis Tu kvebis tradiciebi. yovel bunebriv zonaSi mosaxleoba misdevs soflis meurneobis aswleulebis manZilze Camoyali bebul, tradiciul tips. geografiul garsSi zonaloba sxvadasxva masStabiT anu sxvadasxva donezea warmodge nili. yvelaze masStaburia klimaturi sar tylebis zonaloba. geografiul garsSi cnobilia 5 klimaturi sartyeli, romle bic mxolod siTbos ganawilebis mixedviT gamoiyofa. maT Soris sazRvari tropikebsa da polarul wreebze gadis. kiTxvebi 1. ras ukavSirdeba geografiuli zonaloba? 2. romeli tipis zonalobaa geografiul garsSi yvelaze masStaburi? davaleba 1. gansazRvreT im kontinentebis nawilebi (nax. 2.4.1-is gamoyenebiT), romelsac moicavs subtrop ikul sartyeli 2. daadgineT avstraliaSi warmodgenili geo grafiuli sartylebis raodenoba da maTi ga nawilebis geografiuli Taviseburebani. 52 subtropikuli leqsikoni azonaloba _ zonalobis sapir ispiro movlena _ bunebis mov lenebis an bunebrivi zonebis is eTi gavrceleba, romelic araa kavSirSi mocemuli adgilis geo grafiul TaviseburebebTan. mag aliTad, zonaloba meridianebis an adgilis simaRlis mixedviT. tradicia _ istoriulad Camoy alibebuli wes-Cveulebebi, adaT-wesebi, Sexedulebebi. kriteriumi _ raimes sazomi, niSan-Tviseba. klimaturi sartylebi, Tavis mxriv, geo grafiul sartylebad iyofa. maTi gamoyofis ZiriTadi kriteriumi, garda siTbosi, na leqebis ganawilebaa. cnobilia 7 tipis geo grafiuli sartyeli. maTgan 4 ZiriTadia, xolo 3 _ gardamavali. ZiriTadi geografiuli sartylebia: • ekvatoruli (daaxloebiT C.g.10 da s. g.100 Soris); • tropikuli (orive naxevarsferoSi, da axloebiT C.g. da s.g. 20-300 Soris); • zomieri (orive naxevarsferoSi, daax loebiT C.g. da s.g.40-600 Soris); • arqtikuli da antarqtikuli (orive naxevarsferoSi, daaxloebiT C.g. da s.g.70900 Soris). gardamavali geografiuli sartylebia: • subekvatoruli (orive naxevarsferoSi, daaxloebiT C.g. da s.g. 10-200 Soris); • subtropikuli (orive naxevarsferoSi, daaxloebiT C.g. da s.g.30-400 Soris); • subarqtikuli da subantarqtikuli (orive naxevarsferoSi, daaxloebiT C.g. da s.g.60 -700 Soris); geografiuli sartylebi, Tavis mxriv, bunebriv zonebad iyofa. maTi gavrceleba ukavSirdeba, rogorc siTbosa da tenis, ise niadagebisa da cocxali organizmebis gane dur ganawilebas. geografiul garsSi gamoi yofa 13 tipis bunebrivi zona, kerZod: • ekvatorul sartyelSi _ teniani ekva toruli tyeebis bunebrivi zona; • subekvatorul sartyelSi _ cvalebad teniani subekvatoruli tyeebis bunebrivi zona; • tropikul sartyelSi _ sa vanebisa da naTeli tyeebis bunebri vi zona; • subtropikul sartyelSi _ maradmwvane tyeebisa da buCqnarebis bunebrivi zona; • zomier sartyelSi _ naxevradud abnoebisa da udabnoebis, stepebis (preriebis), tyestepis, farTofoT lovani tyeebis, Sereuli tyeebis da wiwvovani tyeebis bunebrivi zona; • subarqtikul sartyelSi _ ty etundrisa da tundris bunebrivi zona; • arqtikul (antarqtikul) sarty elSi _ arqtikuli (antarqtikuli) udabnnoebis bunebrivi zona. nax.2.4.2. naleqebis ganawileba, mm kiTxvebi 1. romelia ZiriTadi da gardamavali geo grafiuli sartyeli? 2. ramdeni bunebrivi zonaa warmodgenili zomier sartyelSi? nax.2.4.3. haeris saSualo temperatura, 0C davaleba 1. gaaanalizeT msoflioSi naleqebis ganawilebis Taviseburebani (nax. 2.4.2-is mixedviT) da gamoyaviT misi didi (mcire) raodenobiT gamorCeuli regionebi. 2. gaaanalizeT msoflioSi haeris temperaturis ganawilebis Taviseburebani (nax. 2.4.3-is mixedviT) da gamoyaviT misi mravalferovnebiT gamorCeuli regionebi. 3. warmoaCineT CrdiloeT amerikis kontinentze naleqebisa da temperaturis ganawilebis geografiuli Taviseburebani. kuTrebiT TvalsaCinoa okeanuri wylis zeda _ 100 metrian fenaSi anu iq, sadac maqsi malurad aRwevs siTbo da sinaTle. msoflio okeaneSi ramdenime bunebrivi zona gamoiyofa, romlebic erTmaneTisagan nax.2.4.4. teniani ekvatoruli tyeebi. amazonia. brazilia. zonaloba msoflio okeaneSi msoflio okeaneSi ganedebis mixedviT, zedapiruli wylis temperaturisa da sinaT lis SeRwevadobis mixedviT, kargadaa gamoxatuli okeaneebis zonaloba. igi gansa nax.2.4.5. marjnis zRvis samyaro. 53 saqarTvelos da msoflios geografia wylis temperaturiT, naleqebiT, marilia nobiT da sicocxlis ganviTarebis Tavise burebebiT gansxvavdeba, kerZod: • yinulovani zRvebis zona – warmodge nilia C.g. 700-idan CrdiloeTiT da s.g.700dan samxreTiT; • zomieri zona – warmodgenilia C.g. da s.g. 500-700 Soris; • pasaturi dinebebis zona – warmodge nilia C.g. da s.g. 50-500 Soris; • marjnis zRvebis zona – warmodgenilia C.g. da s.g. 50 Soris. kiTxvebi 1. ramdeni da romeli bunebrivi zona gamoiyofa msoflio okeaneSi? 2. riTi gansxvavdeba erTmaneTisgan msoflio okeanis zonebi? davaleba 1. gansazRvreT kilimanjaros da atakamas geo grafiuli maxasiaTeblebi da daadgineT maTi mde bareoba klimaturi da geografiuli sartylebis mixedviT. 2. daaxasiaTeT kilimanjaros mimdebare garemo da bunebrivi zonalobis Taviseburebani. azonaloba geografiuli garsisTvis damaxasiaTebe lia azonaluri movlenebic, rac ukavSird eba bunebrivi zonebis ara ganedur, aramed nax.2.4.7. udabno atakama. Cile. meridianul an vertikalur ganawilebas. mTebSi azonalobis ZiriTadi mizezi haeris temperaturis simaRlebrivi cvlilebaa. maga liTad, akonkaguas mwvervali, romelic geo grafiulad cxel klimatur sartyelSia warmodgenili, mudmivi TovliTaa dafaru li. vakeebze azonalobis gamomwvevi mizezi okeanuri dinebebis siaxlovea, romlebic praqtikulad cvlian mimdebare teritoriis havas. azonalobis TvalsaCino gamovlinebaa CrdiloeT amerikis kontinentze bunebrivi zonebis meridianuli ganlageba, rac golf strimis Tbil dinebas ukavSirdeba. igive SeiZleba iTqvas araerTi okeanis sanapiro zolSi warmodgenil udabnoebze (magali Tad, atakama wynari okeanis sanapiroze samxreT amerikaSi, xolo namibi _ atlantis okeanis sanapiroze afrikaSi), rac civ dine bebs ukavSirdeba. es sainteresoa: geografiul sartyelTa Soris yvelaze didi farTobi zomiers ukavia (38 mln km2 anu xmeleTis 25,7%), yvelaze mcire _ ekvatoruls (8,5 mln km2 anu 5,7%). Tuki igive maCvenebels ganvixilavT bunebrivi zonebisTvis, aRmoCndeba, rom yvelaze vrceli teritoriebi ukavia zomieri da sub tropikuli sartylis tyeebiT warmodgenil bune briv zonebs (52 mln km2 anu xmeleTis 35,2%). yvelaze mcire farTobi ki dedamiwaze tyetun dris bunebriv zonas ukavia (4,5 mln km2 anu xmeleTis 3%). nax.2.4.6. kilimanjaro. afrika. 54 2.5. arqtikuli (antarqtikuli) sartyeli _ arqtikuli (antarqtikuli) udabnoebi. subarqtikuli sartyeli _ tundra, tyetundra leqsikoni vegetacia _ mce naris zrda-gan viTareba. fauna _ cxo velTa samyaro. nax.2.5.1. bunebrivi zonebi. arqtikuli (antarqtikuli) udabnoebis zona arqtikuli (antarqtikuli) udabnoebis bunebrivi zona warmodgenilia CrdiloeT da samxreT polaruli wris SigniT, arqti kul (antarqtikul) sartyelSi, CrdiloeT yinulovani okeanis da antarqtidis konti nentis teritoria vrceldeba, ZiriTadad CrdiloeT da samxreT ganedis 700-dan 900 farglebSi. bunebrivi zona warmodgenilia evraziis (ruseTi) da CrdiloeT amerikis (kanada, aSS) ukidures CrdiloeT, kunZu lovan nawilSi da kunZul grenlandiis (dania) udides nawilze. bunebriv zonebs Soris aq haeris yvelaze dabali temperaturaa. igi ganpirobebulia nax.2.5.3. arqtikuli udabno. CrdiloeT norvegia. gvxvdeba niadagi, xolo mcenareuloba xavse bisa da mRierebis saxiTaa warmodgenili. iS viaTia balaxovnebi. cxovelTa samyarodan vx vdebiT TeTr daTvs, xarverZs, CrdiloeTis irems (amerikaSi cnobilia karibus saxeliT), yarsaRs, selaps, pingvins (antarqtidaSi). okeanis wyali mdidaria TevziT, ris gamoc bunebriv zonaSi bevria frinvelTa Tavmoyris adgilebi, e.w. `frinvelTa bazrebi~. arqtikuli (antarqtikuli) udabnoebis bunebrivi zona TiTqmis dausaxlebelia. mo saxleobis ZiriTadi saqmianoba meirmeoba da meTevzeobaa. nax.2.5.2. arqtikuli udabno. grenlandia (aerofotosuraTi). mzis dacemis dabali kuTxiT da maRali RrublianobiT. dabali temperaturebis 0 0 (zafxulSi 0 +5 mde, zamTarSi -150-700) gamo TiTqmis mTeli wlis ganmavlobaSi devs Tovlis mZlavri saburveli. Zalze mcirea aorTqleba, naleqebis raodenoba ki 250 300 mm ar aRemateba. naleqebi ZiriTadad Tovlis saxiT modis. praqtikulad ar nax.2.5.4. `frinvelTa bazari~. Toliebi. CrdiloeT kanada. 55 saqarTvelos da msoflios geografia kiTxvebi davaleba 1. sad vrceldeba arqtikuli udabnoebis bune brivi zona? 2. ra ganapirobebs arqtikul udabnoebSi haeris dabal temperaturas? 3. ras niSnavs `frinvelTa bazari~? gaaanalizeT msoflios fizikuri rukis daxmare biT arqtikuli udabnoebis bunebrivi zonis gavr celebis Taviseburebani da CamowereT is kunZule bi, sadac warmodgenilia es bunebrivi zona tundris zona tundris bunebrivi zona warmodgenilia evraziis da CrdiloeT amerikis CrdiloeT nawilSi, agreTve kunZul grenladiis sana piro zolSi. tundra mcire fragmentebis saxiT samxreT amerikis ukidures samxreT (cecxlovan miwaze) da antarqtidis Crdil oeT nawilSic gvxvdeba. aq haeris uTbilesi Tvis (ivlisis) tem peraturaa +50+120, ucivesis -100-350. TiTq mis mTeli wlis ganmavlobaSi devs Tovli, ris gamoc aorTqleba umniSvneloa. naleqebis raodenoba (300-400 mm) aRemateba aorTqle bas, rac Waobebis ganviTarebas uwyobs xels. naleqebi umeteswilad Tovlis saxiT modis. gvxvdeba mcire simZlavris (sisqis) niadagi. nax.2.5.6. tundra. CrdiloeTis iremi. ruseTi. (ixvi, bati da sxv.) binadrobs. mkacri bunebrivi pirobebis gamo, tundris bunebrivi zona ZiriTadad dausaxlebelia. mo saxleoba mcire zomis dasaxlebul punqtebSi da mdinareTa xeobebSi cxovrobs. maTi ZiriTa di saqmianoba meirmeoba, monadireoba da meTe vzeobaa. mcire portebi, romlebic TevzmWer gemebs emsaxurebian, ganlagebulia huZonis yuris, labradoris naxevarkunZulis (kanada), grenlandiis (dania) da alaskis (aSS) sana piro zolSi. nax.2.5.5. tundris bunebrivi zona. mcenareulobaSi ki, xavsebsa da mRierebTan erTad, gvxvdeba balaxeuloba da dabaltani ani buCqnarebi (juja aryi, tirifi, fiWvi, mocvi da sxv.). tundraSi savegetacio peri odi 2-3 Tves grZeldeba, rac arasakmarisia xeebisa da kulturuli mcenareebis ganviTa rebisaTvis. cxovelTa samyaro SedarebiT mravalferovania. aq gvxvdeba rogorc arqti kuli udabnoebisTvis damaxasiaTebeli cxove lebi, ise tundris mgeli, polaruli gno li, CrdiloeTis gnoli da bu, calkeuli mRrnelebi da sxv. vxvdebiT `frinvelTa baz rebsac~, sadac bevri gadamfreni frinveli 56 nax.2.5.7. meTevzeTa dasaxleba tundraSi. grenlandiis dasavleTi sanapiro. kiTxvebi 1. sad vrceldeba tundris bunebrivi zona? 2. rogori klimaturi maxasiaTeblebiT gamoirCeva tundra? 3. sad cxovrobs mosaxleoba tundraSi? davaleba 1. aRwereT tundris bunebrivi garemo (nax.2.5.5-is da 2.5.6-is gamoyenebiT). 2. CamowereT is mizezebi, rac ganapirobebs meTevzeTa dasaxlebaSi (nax.2.5.7) Senobebis mravalferovnebas. tyetundris zona tyetundris bunebrivi zona warmodge nilia evraziis da CrdiloeT amerikis CrdiloeT nawilSi, skandinaviis saxelmwi foebis, ruseTis, kanadis da aSS-s terito riebze. igi gardamavali bunebrivi zonaa tundrasa da wiwviani tyeebis bunebriv zonebs Soris, ris gamoc aq warmodgenilia orivesTvis damaxasiaTebeli bunebrivi gare mos elementebi. haeris uTbilesi Tvis (ivlisis) temper aturaa +100+140, ucivesis -100-300. na leqebis raodenoba, xasiaTi da aorTqlebis maCveneblebi TiTqmis igivea, rac tundraSi. Tumca siTbos matebasTan erTad SedarebiT ukeTesi pirobebia mcenareulobis ganviTa rebisaTvis, rac saboloo jamSi niadagis Camoyalibebasac uwyobs xels. niadags axasi aTebs maradi mzraloba _ masSi wyali mud mivad gayinulia. tyetundraSi, tundris mcenareulobasTan erTad, tanbrecili da meCxeri tyeebi, Waobebi da mdeloebia war modgenili. aq gvxvdeba naZvi, lariqsi, aryi, verxvi, tirifi. xemcenareulobis simaRle ar aRemateba 7-8 metrs. tyetundraSi savege tacio periodi 3-3,5 Tve grZeldeba, rac sakmarisia mdinareTa xeobebSi baRCeulis zogierTi saxeobis mosayvanad. cxovelTa samyaroSi Cndeba iseTi saxeobebi, rogori caa mura daTvi, sindiofala, yaryumi, Taxvi da sxv. Zvirfasbewviani cxovelebi. tyetundris bunebriv zonaSi mudmivi dasaxlebebi cotaa. mosaxleobis ZiriTadi saqmianoba meirmeoba da monadireobaa. miuxe davad araxelsayreli garemosi, aq cxovro ben eskimosebi, aleutelebi, CuqCebi, ko riakebi, indielebis calkeuli tomebi da sxva xalxebi. nax.2.5.9. tyetundra. aleutis kunZulebi. kiTxvebi 1. sad vrceldeba tyetundris bunebrivi zona? 2. ra axasiaTebs tyetundris niadagebs? 3. romeli xalxebi cxovroben tyetundraSi? davaleba nax.2.5.8. tyetundra. skandinaviis naxevarkunZuli. norvegia. 1. aRwereT tundris bunebrivi garemo (nax.2.5.8-is da 2.5.9-is gamoyenebiT). 2. SeadgineT cxrili, sadac warmodgenili iqneba arq tikuli da subarqtikuli bunebrivi zonebi da maTi Sesabamisi: klimaturi maxasiaTeblebi, mcenareuloba da cxovelTa samyaro, adamianis sameurneo saqmianoba. 3. moiZieT msoflios fizikur rukaze aleutis kunZulebi da daadgineT misi geografiuli Ta viseburebani. 57 saqarTvelos da msoflios geografia 2.6. zomieri sartyeli. wiwvovani da Sereuli tyis bunebrivi zona leqsikoni dominanti _ ZiriTadi, gaba tonebuli. amplituda _ sxva oba or maCveneb els Soris. degradacia _ gau areseba, daqveiTeba. nax.2.6.1. wiwvovani tyeebis bunebrivi zona. zomieri sartyeli bunebrivi zonebis mra valferovnebiT gamoirCeva _ aq eqvsi tipis bunebrivi zonaa warmodgenili. maT ganedur (zonalur) monacvleobas siTbosa da tenis maCveneblebis cvla ganapirobebs. zomieri sartylis CrdiloeT nawilSi wiwvovani tye ebia gavrcelebuli, romelic samxreTiT jer Sereuli, Semdgom ki farTofoTlovani tyeebiT icvleba. kidev ufro samxreTiT, naleqebis raodenobis klebis Sedegad, tyis mcenareulobas uWirs ganviTareba. amis gamo, farTofoTlovan tyeebs jer tyestepebi, Semdgom ki stepebi, naxevradudabnoebi da udabnoebi mosdevs. wiwvovani tyeebis bunebrivi zona nax.2.6.2. taiga. cimbiri. ruseTi. wiwvovani tyeebis bunebrivi zona taigis saxelwodebiTaa cnobili, romelic farTo daa gavrcelebuli evraziis CrdiloeT nawilSi. muqwiwvovnebs uzarmazari sivrce ukaviaT CrdiloeT amerikaSic. bunebriv zo naSi, garda muqwiwvovnebisa (naZvi da soWi), gvxvdeba fiWvi, kedari, aryi da sxv. wiwvovani tyeebis bunebriv zonas axasi aTebs grili zafxuli da xangrZlivi civi zamTari. rogorc zamTris, ise zafxulis tem peraturebi, bunebrivi zonis didi ganfenilo bis gamo, xasiaTdeba didi amplitudiT. ivli sis temperatura meryeobs +120+200, xolo 58 ianvris -100-500 Soris. am bunebriv zonaSi (ruseTi, cimbiri, oimiakonis Rrmuli) dafiq sirda yvelaze dabali temperatura (-710) CrdiloeT naxevarsferoSi. didi amplitudiT xasiaTdeba naleqebic. misi raodenoba kanadis aRmosavleT da evraziis Crdilo-dasavleT nawilSi 600 mm, xolo kontinentis siRrmeSi (cimbirSi) _ 300 mm-ia. aorTqlebis dabali maCveneblebis gamo, xSiria mdinareebis qseli da Waobebi. aq miedineba iseTi mdinareebi, ro goricaa enisei, lena, makenzi da sxv. maT didi satransporto mniSvneloba aqvT. nax.2.6.3. fiWvnarebi. Tergis xeoba. taigaSi niadagebi maradi mzralobiT xas iaTdeba, ris gamoc ver xerxdeba misi gamo yeneba. cxovelTa samyaro ar gamoirCeva mra valferovnebiT, rac maTi ganviTarebisTvis SezRuduli garemo pirobebiTaa ganpirobebu li. rTuli klimaturi pirobebis gamo gavr celebulia Zvirfasbewviani cxovelebi (on datra, maCvzRarbi, siasamuri da sxv.). maT didi sarewao mniSvneloba gaaCniaT. soflis meurneoba sustadaa ganviTarebuli. ZiriTa dad misdeven mebostneobas, meTevzeobas, xil-kenkris Segrovebas, memarcvleobas (Wvavi, qeri). kiTxvebi 1. romel teritoriebs moicavs taiga? 2. ras niSnavs _ temperaturis amplituda da ro gor iangariSeba igi? 3. ratom ar gamoirCeva taigis cxovelTa samyaro mravalferovnebiT? davaleba 1. aRwereT taigis gavrcelebis geografiuli Ta viseburebani 2. daadgineT da SeafaseT fineTis da qalaq vanku veris geografiuli mdebareobis Taviseburebani. 3. aRwereT fiWvis gavrcelebis Taviseburebani Ter gis xeobaSi. dasavleT da samxreT saqarTveloSi muqwiwvovani da fiWvnari tyeebi gvxdeba sa Sualo mTebSi, zR.d. 1600-2200 m farg lebSi. fiWvnarebi sakmaod did farTobebzea warmodgenili abasTumnisa da borjomis midamoebSi. muqwiwvovan tyeebs saqarTvelos tyiani teritoriis 1/6 ukavia. xSirad, maRal mTebSi saZovrebis gafarToebis mizniT adamiani anadgurebs muqwiwvianebs. muqwiwvovani tyeebis gavrcelebis are alebi jansaRi garemoTi xasiaTdeba. saqarT veloSi cnobilia ramdenime kurorti (Sovi, abasTumani, sairme, riwa da sxv.), sadac araerTi daavadeba inkurneba. nax.2.6.4. vankuveri. kanada taigaSi mudmivi mosaxleoba mxolod mdi nareTa xeobebSi gvxvdeba. aq cxovroben rusebi, Svedebi, norvegielebi, finelebi, karelielebi, indielebi da sxva xalxebi. nax.2.6.5. wiwvovani tyeebis saxecvlili garemo. fineTi. nax.2.6.6. muqwiwviani tyeebis degradacia. SavSeTis qedi. 59 saqarTvelos da msoflios geografia Sereuli tyeebis bunebrivi zona Sereuli tyeebis bunebrivi zona gavrcele bulia evraziaSi, CrdiloeT da samxreT amerikaSi, axal zelandiasa da kunZul tasma niaze. igi gardamavalia wiwvovani da farTo foTlovani tyeebis bunebriv zonebs Soris. bunebriv zonas axasiaTebs SedarebiT Tbi li zafxuli da civi zamTari. ivlisis tem peratura aRwevs +200-s, xolo ianvris -50150-s Soris meryeobs. naleqebis raodenoba sakmaod maRalia da 1000 mm-s aRwevs. na leqebi da aorTqleba TiTqmis Tanabaria, ris gamoc tenis siWarbe mxolod calkeuli adgilebisTvisaa damaxasiaTebeli. aq mcenareuloba ZiriTadad muqwiwvovanfarTofoTlovania. farTofoTlovani mcena reuloba (nekerCxali, verxvi, cacxvi, muxa, wabli, wifeli da sxv.) erTian koromebs qmnis naZvTan da fiWvTan. Sereuli tyeebis cxovelTa samyaro gaci nax.2.6.8. Sereuli tyeebis aTviseba. axali zelandia. lebiT mravalferovania taigasTan Sedare biT. aq gvxvdeba gareuli Rori, kurdReli, saqarTveloSi Sereuli tyeebi ZiriTadad iremi, Sveli, Taxvi, frinvelis bevri saxe naZviT, soWiT da wifliT iqmneba. isini oba. gavrcelebulia saSualo mTebSi, zR.d. 14001800 m farglebSi. aq ianvris saSualo tem peratura -3-70-ia, xolo ivlisis +14+160. ar SeiniSneba tenis deficiti, radgan aRin iSneba naleqebis sakmaod didi raodenoba (1000 mm meti). Sereuli tyeebisTvis dam axasiaTebelia tyis yomrali niadagebi. Sereuli tyeebis zona TiTqmis mTli anadaa aTvisebuli evropasa da CrdiloeT amerikaSi. aq cxovroben germanelebi, po lonelebi, rusebi, belorusebi, latviele bi, litvelebi, estonelebi da sxv. xalxe bi. kiTxvebi 1. riTi gansxvavdeba Sereuli tyeebis klimaturi maCveneblebi taigisagan? 2. romeli farTofoTlovani saxeobebi gvxvdeba Sereul tyeSi? 3. romeli xalxebi cxovroben Sereuli tyeebis bunebriv zonaSi? davaleba nax.2.6.7. Sereuli tye. apalaCebi, aSS. 60 CamowereT da SeadareT taigis da Sereuli tyee bis bunebrivi zonis klimaturi maxasiaTeblebi.
Documentos relacionados
dariali enerji darialis hidroeleqtrosadguris proeqti rekomendacia
xarjebze gavlenas ar moaxdens qviriTis yris akvatoriaSi SeTavazebuli kaSxlis zeda biefze. kaSxlis qveda biefis monakveTSi, xarji iqneba ufro dabali Semodgomis TveebSi. xarji unda iyos sakmarisi Sem...
Leia maisgeografia 7
saskolo ganaTlebam unda ganuviTaros mozards pirad, ojaxur da sazogadoebriv cxovrebaSi damoukidebel gadawyvetilebaTa miRebis unar-Cvevbi; e) iyos Semoqmedi, Tavad Seqmnas Rirebulebebi da ar icxovros...
Leia mais