Saida maka Protesaun Labarik?

Transcrição

Saida maka Protesaun Labarik?
Saida maka Protesaun Labarik?
Protesaun labarik hanesan termu ida ne’ebé uza
hodi deskreve/hatudu ita nia responsabilidade no
aktividades ne’ebé presiza halo atu prevene
nomos hapara hahalok sira ne’ebé halo terus/
haterus labarik sira.
Saida maka abuzu labarik ?
Abuzu labarik maka hahalok/formas oi-oin maka
hanesan abuzu fiziku, abuzu psikologiku/
emosional, abuzu abandonadu, abuzu seksual,
ne’ebé halo hasoru labarik no abuzu intimida
malu entre labarik ho labarik.
Importante atu ema hotu-hotu tau iha konsiensia
katak abuzu labarik hanesan parte ida ne’ebé
estraga labarik sira nia mentalidade, no
dezemvolvimentu fisiku, tamba ida ne’e iha
Timor-Leste iha ona rede servisu ida ne’ebé bolu
naran Rede ba Protesaun Labarik (RPL) lidera
husi Ministério da Solidariedade Sosial (MSS) liu
husi OPL (Ofisial Protesaun Labarik) nebe’e
halao knar iha nivel Munisipios.
Labele resolve no konsidera abuzu labarik hanesan kazu bain-bain, liu-liu kazu abuzu sexual no
eksploitasaun hasoru labarik, hato’o keixa ba
ema ne’ebé imi fiar ka fornesedor servisu sira ba
protesaun labarik iha Timor-Leste.
Kona ba Konvensaun Direitus Labarik
(KDL)
Konvensaun Direitus Labarik (KDL) adota husi
Asembleia Nasõens Unidas iha loron 20 fulan
Novembru tinan 1989, Nasaun barak ne’ebé
ratifika ona Konvensaun Direitus Labarik husi
paktu direitus humanus sira seluk, Timor-Leste
sai nasaun ba dala 192 ne’ebé ratifika KDL iha
loron 16 fulan Abril 2003.
KDL hamutuk artigo 54 ne’ebé kobre :
 Implementasaun no monitoriamentu
 Direitus Espesifiku (iha tematiku Jeral 5)
 Definisaun no Prinsipius Jeral.
Governu, iha tempu (tinan) ne´ebé hanesan,
ratifika mos Protokolu Opsionál 2 kona-ba:
 Fa’an labarik, prostituisaun involve labarik
no pornografia involve labarik. OPSC
(Optional Protocol on the Sale of Children,
Child Prostitution and Child Pornography);
 Involvimentu labarik iha konflitus armas –
OPAC.
Konvensaun kona-ba Direitu Labarik hatete:
Tenke respeita no proteje direitu labarik nian,
la hare ba labarik nia inan / aman ka tutor legál
nia rasa, kór, seksu, lian, relijiaun, opiniaun
polítika ka seluk, orijen nasionál, étnika ka sosiál, propriedade, defisiénsia, moris ka estatutu
sira seluk (Artigu 2). Iha asaun hotu-hotu konaba labarik sira tenke fó konsiderasaun prinsipál
ba interese diak labarik nian (Artigu 3).
NASIONAL (DILI)
PRADET
Rua Hospital National Guido
Valadares, 332 1562, 7725
4579
Forum Komunikasi Untuk
Perempuan Lorosa’e
(Fokupers)
Farol, 7725 7429
Casa Vida
Bidau Lecidere, 7735 2345
MUNISIPIO
OPL (Official Protesaun Labarik)
Aileu
Adelino Paixeco 7770 7543 / 7778
9904, Pascoal Lopes 7778 9206 /
7332 2493
Ainaro
Lorenco Barbosa 7782 6633, Afonso Henrique Piedade 7753 0517
PNTL – VPU (Eskuarda Munisipios)
Aileu
Jacinta do Espirito Santo 373 0000,
7711 2047 / 7606 8741, Jacinto Fatima
7731 7268
Ainaro
Felismena de Araujo 243 0015, Rosa
Barros 7734 3722, 77570393
Baucau
Dulce Felipe Soares 7852 0815,
Ana das Dores Freitas 7824 2812
Baucau
Madalena Freitas 413 0016 / 413
0044, 7712 7186, Nicolina Joana Ximenes 7705 0517, Estefania Soares
7744 4809
Bobonaro
Virginia de Jesus 233 0006 / 233 0017,
7737 3179, Maria dos Santos 7745
0498, Eliza de Araujo 7729 2467, Jose
Reis 7736 4149
Covalima
Amelia de Jesus Amaral 7734 7047,
Filomena Cardoso 7735596
Alola Foundation
Rua Bispo de Medeiros, Mascarenhas, Mercado Lama, 332
3855, 7701 1285
Bobonaro
Jose Henrique 7733 5267, Julieta
Maria da Costa 7711 8993
Asistensia Legal ba Feto no
Labarik (ALFeLa)
Rua Villa Verde
331 0282, 7724 4304
Polisia VPU (Nasional)
Quartel Geral, Rua Kaikoli
Daria da Costa Ximenes 7724
3340, Erfih Goncalves Pereira
7724 4505, Ana de Jesus 7747
7520
Covalima
Quintino da Costa 7735 3276,
Osorio Mendonça do Carmo 7816
7426
Dili
Amelia Pinto 7724 3344, Balisterio
C.C Dias de Oliveira 7731 6975
Judicial System Monitoring
Program (JSMP)
Rua Setubal, Colmera, 332
3883, 7729 5795
Forum Comunicação Juventude (FCJ)
Rua Balide, 7737 5989
Ermera
Manuela Oliveira Martins 7738
3989 / 7742 5550, Amadeu de Jesus 7789 9705
Lautem
Bensio da Costa Belo 7728 1934
Forum Tau Matan (FTM)
Kailoli, FONGTIL nia sorin, PO
Box 172, 7690 3542, 7735
6271
Liquisa
Deonizio de Jesus da Costa 7838
4756, Nazaria Imaculada Soares
7797 6096
Komisaun ba Direitus Labarik (KDL)
Avenida Jacinto Candido,
7730 5924
Manatuto
Joana de Almeida 7734 1211 /
7742 3688, Agustinha Soares 7735
5191
Manatuto
423 0005, Leopoldina Rodrigues 7785
7707, Paulina Gomes 7730 2676, Maria Lhun 7752 5132
Ministério da Solidariedade
Sosial (MSS), DNRS
7825 6075
Plan International
Rua Nu'u Lar an 20, Bairo dos
Grilhos, 7733 9014
Manufahi
Adelino de Araujo 7735 0232,
Delfina Amaral 7776 4823
Oecusse
David Casenuve 7734 6702 / 7733
6419, Camilus Elu 7734 6134
Viqueque
Alberto Soares 7733 0831 / 7734
7406, Juliana Soares 7723 8446
Manufahi
213 0014 / 213 0016, Aquelina Salsinha 75313619
Oecusse
253 0017, Agustinho Fraz 7783 4553,
Calistro Nunes 7737 0601
Viqueque
433 0027, Joaquim Pereira 7736 9520,
Irene Maria 7749 5027, Emerensiana
Soares 7736 7056
Dili
333 1189 (Dili), Pedro Amaral Martins
7734 1607, Esquarda Becora 333
1216 , Esquarda Comoro 333 1211,
Natercia M. Babo 7728 1173, Terezinha de Jesus 7743 4449, Alizira
Moniz 7753 3773, Maria de Fatima
7725 2647, Aleixo da Costa 7734
4954, Avelina Berisimo 7739 4338,
Atauro: Julieta Freitas 7740 8837
Ermera
383 0007 / 383 0014, Arnaldo de Jesus 7728 0325, Angelina da Silva 7789
1570, Ciquita Madeira 7753 6730
Lautem
443 0005 / 443 0014, Gil Pereira 7796
7356, Elsa Rosario 7745 6264, Adao
Rosa 7740 6948.
Liquisa
363 0016, Isaura Maria dos Santos
7739 4071
Animadores Social
Aileu
Aileu Vila 7747 1537, Remexio 7739 5880, Laulara 7735 3267
Ainaro
Maubisse 7783 7030, Ainaro Vila 7782 6633, Hatu-Udo 7743 0132, Hatu-Builico 7755 9989
Baucau
Vemase 7731 9051, Laga 7742 7029, Baucau Vila 7744 9961, Quelicai 7736 9325, Venilale 7776
3088, Baguia 7750 4983
Bobonaro Lolotoe 7792 6743, Balibo 7737 6884, Atabae 7746 7285, Bobonaro 7748 8158, Maliana 7745 9647
Covalima Fatumea 7747 0714, Fohorem 7797 3331, Tilomar 7780 5944, Fatululik 7766 5497, Zumalai 7747
1429, Suai 7738 7756, Maucatar 7782 2014
Dili
Atauro 7727 3550, Nain Feto 7729 9068, Metinaro 7743 6752, Cristo Rei 7747 3725, Dom Aleixo 432
789, Vera Cruz 7793 0798
Ermera
Railaco 77960098), Atsabe 7791 9743, Ermera Vila 7797 0878, Letefoho 7737 6933, Hatolia 7747
1528
Lautem
Tutuala 7745 1617, Luro 7768 4821, Lautem 7737 9736, Iliomar 7743 3525
Liquisa
Liquisa Vila 7726 9926, Maubara 7748 1007, Bazartete 7782 4699
Manatuto Natarbora 7749 3037, Soibada 7763 1828, Laclubar 7747 2148, Laleia 7728 9477, Laclo 7739 6303,
Manatuto Vila 7743 4565
Manufahi Fatuberlio 7518516, Turiscai 7741 6124, Alas 7779 1422, Same 7748 9296
Oecusse
Pasabe 7747 3364, Nitibe 7738 7416, Oesilo 7747 2950, Pante Makasar 7733 0864
Viqueque Uatolari 7714 7148, Lacluta 7743 7653, Viqueque Vila 7762 2333, Uatocarbau 7744 2745, Ossu 7735
5961
Keixa hato’o
husi
labarik ne’ebe
vítima rasik
1.
2.
3.
4.
5.
Labarik
Vitima
OPL (MSS)
Polisia VPU
Sosiedade Sivil sira
Fornesedor servisu
Lideransa Komunitaria
Keixa hato’o
husi komunidade
Sim
Refere
labarik
vitima ba
asistensia
médiku ou
psikiater
Lae
Refere labarik
vitima ba OPL (MSS)
no Polisia-VPU
Reintegra Labarik
ba nia familia liu husi:
- Karta Pedidu ba Polisia
- Karta Konsenti
Karik vítima
ne’e kanek
psikologika
mente stres?
OPL (MSS) ho Polisia VPU no
fornesedor servisu sira atu
monitoriza no fo asisténsia
sosial durante labarik iha
UMA MAHON
Refere
labarik vitima ba
OPL (MSS) no Polisia VPU
OPL no Polisia VPU ho
Karta Konsenti
muda labarik husi nia
uma ba UMA MAHON
Naran Lei no Institusaun Estado nebe’e halo
Konstituisaun RDTL
KRDTL tama iha Vigor loron 20
de Maio 2002
Total artigo 170
Kódigu Direitus Labarik
Total Artigo 89 (Sei ezbosu)
Konteudu Lei nebe’e relevante
Artigo relevantes : Artigo 18 (Protesaun ba labarik-oan sira)
1. Labarik sira iha direitu ba protesaun espesiál husi família, komunidade, no mós estadu, liuliu hasoru
hahalok hotu hanesan la tau-matan, diskriminasaun, violénsia, opresaun, abuzu seksuál no explorasaun.
2. Labarik sira hetan direitu hotu-hotu ne’ebé mundu rekoñese, hanesan direitu sira-ne’ebé hakerek ona
iha konvensaun internasionál, ne’ebé estadu aprova no simu ona ka ratifika filafila.
3. Labarik hotu-hotu ne’ebé moris iha kazamentu nia laran ka lae, iha direitu hanesan kona-ba protesaun
sosiál.
Kódigu ne’e hafahe iha partes ha’at: dahuluk iha dispozisoens introdutorius (koalia kona ba definisaun
baziku), daruak refere ba direitus no liberdades labarik nian, datoluk refere ba medidas ba protesaun
labarik nian no dahaat ba Komisaun Nasional ba Direitus Labarik nian.
Projetu de Lei Justiça Juvenil
ne’ebé muda Titulu naran ba
“Titular Edukativu ba
Menores”, Tomak iha Total
Artigo 226 (Sei ezbosu)
Lei ne’e nia objetivu atu define rejime tutelar edukativu ba labarik sira ho tinan entre 12 no 16 ne’ebé
konflitu ho lei, hetan protesaun liu hosi mekaznimu sira ne’ebé prevee edukasaun própria no insersaun ba
komunidade ho forma ida ne’ebé dignu no di’ak.
Kódigu Penál Dekretu – Lei
No.19/2009, 8 de Abril (Aprova
Kódigu Penál), husi Ministeriu da
Justiça
Total artigo 323 - IMPLEMENTA
Kódigu Sivil
Aprovado pela Lei 10/2011, de
14 de Setembro, husi Tribunal
de Recurso RDTL
Total artigo 2195 - IMPLEMENTA
Lei Kontra Violénsia Doméstika
Dekretu Lei No. 7/20107 de Jullu
Husi Sekretaria Estadu ba Promosaun Igualidade (SEPI)
Total artigo 42 - IMPLEMENTA
LEI DE BASES DA EDUCAÇÃO
Lei No. 14/2008, Lei do Parlamento Nacional – Ministeriu
Edukasaun
Total artigo 63 - IMPLEMENTA
Artigo relevantes : Art.155. º: Maus Tratos ba Menor, Art.163. º Trafiku Humanu, Art. 166. º Faan
Ema, Art. 171. º, Kuasaun Sexual (obriga halo relasaun Sexual, Art. 172. º Violasaun Sexual, Art. 175. º,
Prostituisaun Infantil (Labarik), Art. 176. º, Pornografia Infantil (Labarik), Art. 177. º, Abuzu Sexual ba
Menor, Art. 178. º, Aktu Sexual ho adolexente, Art. 179. º, Abuzu sexualba ema neebe labele reziste, Art.
180. º , Fraude Sexual, Art. 181. º Ezibisionizmo Sexual.
Artigo relevantes : SECÇÃO V Incapacidades SUBSECÇÃO I, Condição jurídica dos menores Artigo 118º (Menores), Artigo 119º, (Incapacidade dos menores), Artigo 120º, (Suprimento da incapacidade
dos menores), Artigo 121º (Anulabilidade dos actos dos menores), Artigo 122º (Dolo do menor), Artigo
123º (Excepções à incapacidade dos menores), Artigo 124º (Dever de obediência), Artigo 125º (Termo da
incapacidade dos menores), Artigo 126º (Efeitos da maioridade) Artigo 1490º (Impedimentos dirimentes
absolutos), Artigo 1500º (Autorização dos pais ou do tutor).
Objetivu medida sira ne’ebé konsagra ona iha lei ida ne’e, tuir Konstituisaun Repúblika Demokrátika Timor-Leste nian, atu garante respeitu ba direitus umanus no mós integridade família nian hanesan unidade
sosiál no kulturál fundamentál iha Timor-Leste, no mós rekoñese katak família mak iha obrigasaun atu
proteje no defende grupu sira, liu-liu vulnerável sira hanesan feto no labarik sira, katuas no ferik sira no
aleijadu sira kontra forma sira hotu violénsia nian, esplorasaun, diskriminasaun, abandona, hanehan/
obriga, abusu seksuál no hahalok a’at sira seluk.
A lei de bases da educação representa um passo decisivo no sentido do estabelecimento de um quadro
legal de referência para a organização, orientação, regulação e desenvolvimento do sistema educativo
emergente das profundas mudanças que o País atravessa desde a sua independência. A consagração
da universalização do ensino básico de nove anos de esco-laridade obrigatória e gratuita, o reforço da
garantia da igualdade de oportunidades de acesso e sucesso escolares e a previsão de medidas destinadas a proporcionar uma escolaridade efectiva a todos os cidadãos assente em padrões de qualidade, são
marcos importantes desta lei.
Artigo relevantes : Art. 2. º Definisaun sira ; - Oan haki’ak - Kaben tuir lei adat - Labarik dependente Membru família dependente - Inan-aman Dependente – Menór – asionalidade - Paíz Orijen - Direitu sira
ba kustódia - Direitu sira ba asesu - Ema kontrabandiadu - Kaben na’in - Ema tráfikada - Menór
Dezakompañadu. Art. 9. º Estatutu Labarik ida hosi Inan-aman Ema Estranjeiru ne’ebé Moris iha
Timor-Leste.
Artigo relevantes: SEKSAUN II: TRABALLU HUSI MENÓR SIRA: Art. 66.º Prinsípiu jerál sira, Art.
67.º Protesaun espesiál 1). Proibidu atu halo kontratasaun ba menór hodi hala’o servisu ne’ebé
perigozu ka ne’ebé bele obstákulu ba edukasaun, halo prejudika saúde ka nia dezenvolvimentu fiziku,
mentál, moral ka sosiál. Art. 68.º Idade mínima atu hahu servisu 1). Idade mínima atu tama servisu mak
tinan 15. Artigu 69.º Servisu kaman, Art. 70.º, Ezame médiku. SEKSAUN IV: TRABALLADÓRESTUDANTE Art. 76.º Protesaun husi traballadór-estudante -1). Konsidera nudar traballadórestudante traballadór ne’ebé tuir nivel ensinu ruma, ofisiál ka ekivalente ne’ebé rekoñese husi órgaun
Governu ne’ebé iha kompeténsia.
Dekretu lei ida kona-ba rejime penál espesiál ba foin sa’e sira ho tinan entre 16 no 21. Dekretu lei ida ne’e
atu satisfaz imperativu ne’ebé tau ona iha nú. 2 hosi Artigu 20 Kódigu Penál. (Diploma ida-ne’e nia dispozisaun sei aplika mós ba joven sira-ne’ebé iha ona tinan 16 maibé seidauk iha tinan 21 iha situasaun
ne’ebé lejislasaun autónoma la regula, kona-ba sansaun kriminál nia aplikasaun no ezekusaun)
Artigo relevantes: Art. 17 º - (Menór nia reprezentasaun kuandu inan ho aman la iha akordu), Art.
836 º Urjénsia 1. Kuandu rekerente ema menór ka reprezenta ema menór, prosesu tenke lao ho
urjénsia no prazu hotu-hotu iha prosesu nia laran tenke tun ba metade. 2. Númeru anteriór nia dispozisaun aplika mos iha prosesu atu ezekuta prestasaun ba alimentu.
Lei Imigrasaun no Azilu
Total Artigo 177
Lei Kodigo Trabalho, SEPFOPE
Total Artigo 104 - IMPLEMENTA
Rejime espesiál ba joven sira
ho tinan ne’ebé liu 16 to’o
tinan 21, Dekretu Lei, Total
Artigo 33, - ezbosu
Kódigu Prosesu Sivil, TRIBUNAL REKURSU, Aprovadu ho
Dekretu Lei 2/2006, 1 Marsu
Total Artigo 919 - IMPLEMENTA
Informasaun ne’e publika husi NGO MHVF no MAHARU, apoio orsamentu husi Plan
International no halo kooperasaun ho Governo Timor-Leste liu husi MSS-DNRS,
Komisaun ba Direitus Labarik no Polisia VPU.
This publication has been financed by Sida/Sweden. Sida/Sweden is not responsible for the content.
Plan International Timor-Leste
Rua Nu’u Laran 20 | Bairo dos Grilhos | PO Box 246 | Dili, Timor-Leste
Tel: +670 331 2492 | Facebook: Plan International Timor-Leste | www.plan-international.org/timor-leste

Documentos relacionados

Saida mak Lei Kontra Violénsia Doméstika?

Saida mak Lei Kontra Violénsia Doméstika? kondisaun sosiál, sexu, etniku, dalém, tinan, relijiaun, aleijadu, fiar politiku ka ideolójia, kultura no nível edukasaun nian, iha direitu fundamentál ba dignidade ema nian, no mós iha direitu mak...

Leia mais