Saida maka Protesaun Labarik?
Transcrição
Saida maka Protesaun Labarik?
Saida maka Protesaun Labarik? Protesaun labarik hanesan termu ida ne’ebé uza hodi deskreve/hatudu ita nia responsabilidade no aktividades ne’ebé presiza halo atu prevene nomos hapara hahalok sira ne’ebé halo terus/ haterus labarik sira. Saida maka abuzu labarik ? Abuzu labarik maka hahalok/formas oi-oin maka hanesan abuzu fiziku, abuzu psikologiku/ emosional, abuzu abandonadu, abuzu seksual, ne’ebé halo hasoru labarik no abuzu intimida malu entre labarik ho labarik. Importante atu ema hotu-hotu tau iha konsiensia katak abuzu labarik hanesan parte ida ne’ebé estraga labarik sira nia mentalidade, no dezemvolvimentu fisiku, tamba ida ne’e iha Timor-Leste iha ona rede servisu ida ne’ebé bolu naran Rede ba Protesaun Labarik (RPL) lidera husi Ministério da Solidariedade Sosial (MSS) liu husi OPL (Ofisial Protesaun Labarik) nebe’e halao knar iha nivel Munisipios. Labele resolve no konsidera abuzu labarik hanesan kazu bain-bain, liu-liu kazu abuzu sexual no eksploitasaun hasoru labarik, hato’o keixa ba ema ne’ebé imi fiar ka fornesedor servisu sira ba protesaun labarik iha Timor-Leste. Kona ba Konvensaun Direitus Labarik (KDL) Konvensaun Direitus Labarik (KDL) adota husi Asembleia Nasõens Unidas iha loron 20 fulan Novembru tinan 1989, Nasaun barak ne’ebé ratifika ona Konvensaun Direitus Labarik husi paktu direitus humanus sira seluk, Timor-Leste sai nasaun ba dala 192 ne’ebé ratifika KDL iha loron 16 fulan Abril 2003. KDL hamutuk artigo 54 ne’ebé kobre : Implementasaun no monitoriamentu Direitus Espesifiku (iha tematiku Jeral 5) Definisaun no Prinsipius Jeral. Governu, iha tempu (tinan) ne´ebé hanesan, ratifika mos Protokolu Opsionál 2 kona-ba: Fa’an labarik, prostituisaun involve labarik no pornografia involve labarik. OPSC (Optional Protocol on the Sale of Children, Child Prostitution and Child Pornography); Involvimentu labarik iha konflitus armas – OPAC. Konvensaun kona-ba Direitu Labarik hatete: Tenke respeita no proteje direitu labarik nian, la hare ba labarik nia inan / aman ka tutor legál nia rasa, kór, seksu, lian, relijiaun, opiniaun polítika ka seluk, orijen nasionál, étnika ka sosiál, propriedade, defisiénsia, moris ka estatutu sira seluk (Artigu 2). Iha asaun hotu-hotu konaba labarik sira tenke fó konsiderasaun prinsipál ba interese diak labarik nian (Artigu 3). NASIONAL (DILI) PRADET Rua Hospital National Guido Valadares, 332 1562, 7725 4579 Forum Komunikasi Untuk Perempuan Lorosa’e (Fokupers) Farol, 7725 7429 Casa Vida Bidau Lecidere, 7735 2345 MUNISIPIO OPL (Official Protesaun Labarik) Aileu Adelino Paixeco 7770 7543 / 7778 9904, Pascoal Lopes 7778 9206 / 7332 2493 Ainaro Lorenco Barbosa 7782 6633, Afonso Henrique Piedade 7753 0517 PNTL – VPU (Eskuarda Munisipios) Aileu Jacinta do Espirito Santo 373 0000, 7711 2047 / 7606 8741, Jacinto Fatima 7731 7268 Ainaro Felismena de Araujo 243 0015, Rosa Barros 7734 3722, 77570393 Baucau Dulce Felipe Soares 7852 0815, Ana das Dores Freitas 7824 2812 Baucau Madalena Freitas 413 0016 / 413 0044, 7712 7186, Nicolina Joana Ximenes 7705 0517, Estefania Soares 7744 4809 Bobonaro Virginia de Jesus 233 0006 / 233 0017, 7737 3179, Maria dos Santos 7745 0498, Eliza de Araujo 7729 2467, Jose Reis 7736 4149 Covalima Amelia de Jesus Amaral 7734 7047, Filomena Cardoso 7735596 Alola Foundation Rua Bispo de Medeiros, Mascarenhas, Mercado Lama, 332 3855, 7701 1285 Bobonaro Jose Henrique 7733 5267, Julieta Maria da Costa 7711 8993 Asistensia Legal ba Feto no Labarik (ALFeLa) Rua Villa Verde 331 0282, 7724 4304 Polisia VPU (Nasional) Quartel Geral, Rua Kaikoli Daria da Costa Ximenes 7724 3340, Erfih Goncalves Pereira 7724 4505, Ana de Jesus 7747 7520 Covalima Quintino da Costa 7735 3276, Osorio Mendonça do Carmo 7816 7426 Dili Amelia Pinto 7724 3344, Balisterio C.C Dias de Oliveira 7731 6975 Judicial System Monitoring Program (JSMP) Rua Setubal, Colmera, 332 3883, 7729 5795 Forum Comunicação Juventude (FCJ) Rua Balide, 7737 5989 Ermera Manuela Oliveira Martins 7738 3989 / 7742 5550, Amadeu de Jesus 7789 9705 Lautem Bensio da Costa Belo 7728 1934 Forum Tau Matan (FTM) Kailoli, FONGTIL nia sorin, PO Box 172, 7690 3542, 7735 6271 Liquisa Deonizio de Jesus da Costa 7838 4756, Nazaria Imaculada Soares 7797 6096 Komisaun ba Direitus Labarik (KDL) Avenida Jacinto Candido, 7730 5924 Manatuto Joana de Almeida 7734 1211 / 7742 3688, Agustinha Soares 7735 5191 Manatuto 423 0005, Leopoldina Rodrigues 7785 7707, Paulina Gomes 7730 2676, Maria Lhun 7752 5132 Ministério da Solidariedade Sosial (MSS), DNRS 7825 6075 Plan International Rua Nu'u Lar an 20, Bairo dos Grilhos, 7733 9014 Manufahi Adelino de Araujo 7735 0232, Delfina Amaral 7776 4823 Oecusse David Casenuve 7734 6702 / 7733 6419, Camilus Elu 7734 6134 Viqueque Alberto Soares 7733 0831 / 7734 7406, Juliana Soares 7723 8446 Manufahi 213 0014 / 213 0016, Aquelina Salsinha 75313619 Oecusse 253 0017, Agustinho Fraz 7783 4553, Calistro Nunes 7737 0601 Viqueque 433 0027, Joaquim Pereira 7736 9520, Irene Maria 7749 5027, Emerensiana Soares 7736 7056 Dili 333 1189 (Dili), Pedro Amaral Martins 7734 1607, Esquarda Becora 333 1216 , Esquarda Comoro 333 1211, Natercia M. Babo 7728 1173, Terezinha de Jesus 7743 4449, Alizira Moniz 7753 3773, Maria de Fatima 7725 2647, Aleixo da Costa 7734 4954, Avelina Berisimo 7739 4338, Atauro: Julieta Freitas 7740 8837 Ermera 383 0007 / 383 0014, Arnaldo de Jesus 7728 0325, Angelina da Silva 7789 1570, Ciquita Madeira 7753 6730 Lautem 443 0005 / 443 0014, Gil Pereira 7796 7356, Elsa Rosario 7745 6264, Adao Rosa 7740 6948. Liquisa 363 0016, Isaura Maria dos Santos 7739 4071 Animadores Social Aileu Aileu Vila 7747 1537, Remexio 7739 5880, Laulara 7735 3267 Ainaro Maubisse 7783 7030, Ainaro Vila 7782 6633, Hatu-Udo 7743 0132, Hatu-Builico 7755 9989 Baucau Vemase 7731 9051, Laga 7742 7029, Baucau Vila 7744 9961, Quelicai 7736 9325, Venilale 7776 3088, Baguia 7750 4983 Bobonaro Lolotoe 7792 6743, Balibo 7737 6884, Atabae 7746 7285, Bobonaro 7748 8158, Maliana 7745 9647 Covalima Fatumea 7747 0714, Fohorem 7797 3331, Tilomar 7780 5944, Fatululik 7766 5497, Zumalai 7747 1429, Suai 7738 7756, Maucatar 7782 2014 Dili Atauro 7727 3550, Nain Feto 7729 9068, Metinaro 7743 6752, Cristo Rei 7747 3725, Dom Aleixo 432 789, Vera Cruz 7793 0798 Ermera Railaco 77960098), Atsabe 7791 9743, Ermera Vila 7797 0878, Letefoho 7737 6933, Hatolia 7747 1528 Lautem Tutuala 7745 1617, Luro 7768 4821, Lautem 7737 9736, Iliomar 7743 3525 Liquisa Liquisa Vila 7726 9926, Maubara 7748 1007, Bazartete 7782 4699 Manatuto Natarbora 7749 3037, Soibada 7763 1828, Laclubar 7747 2148, Laleia 7728 9477, Laclo 7739 6303, Manatuto Vila 7743 4565 Manufahi Fatuberlio 7518516, Turiscai 7741 6124, Alas 7779 1422, Same 7748 9296 Oecusse Pasabe 7747 3364, Nitibe 7738 7416, Oesilo 7747 2950, Pante Makasar 7733 0864 Viqueque Uatolari 7714 7148, Lacluta 7743 7653, Viqueque Vila 7762 2333, Uatocarbau 7744 2745, Ossu 7735 5961 Keixa hato’o husi labarik ne’ebe vítima rasik 1. 2. 3. 4. 5. Labarik Vitima OPL (MSS) Polisia VPU Sosiedade Sivil sira Fornesedor servisu Lideransa Komunitaria Keixa hato’o husi komunidade Sim Refere labarik vitima ba asistensia médiku ou psikiater Lae Refere labarik vitima ba OPL (MSS) no Polisia-VPU Reintegra Labarik ba nia familia liu husi: - Karta Pedidu ba Polisia - Karta Konsenti Karik vítima ne’e kanek psikologika mente stres? OPL (MSS) ho Polisia VPU no fornesedor servisu sira atu monitoriza no fo asisténsia sosial durante labarik iha UMA MAHON Refere labarik vitima ba OPL (MSS) no Polisia VPU OPL no Polisia VPU ho Karta Konsenti muda labarik husi nia uma ba UMA MAHON Naran Lei no Institusaun Estado nebe’e halo Konstituisaun RDTL KRDTL tama iha Vigor loron 20 de Maio 2002 Total artigo 170 Kódigu Direitus Labarik Total Artigo 89 (Sei ezbosu) Konteudu Lei nebe’e relevante Artigo relevantes : Artigo 18 (Protesaun ba labarik-oan sira) 1. Labarik sira iha direitu ba protesaun espesiál husi família, komunidade, no mós estadu, liuliu hasoru hahalok hotu hanesan la tau-matan, diskriminasaun, violénsia, opresaun, abuzu seksuál no explorasaun. 2. Labarik sira hetan direitu hotu-hotu ne’ebé mundu rekoñese, hanesan direitu sira-ne’ebé hakerek ona iha konvensaun internasionál, ne’ebé estadu aprova no simu ona ka ratifika filafila. 3. Labarik hotu-hotu ne’ebé moris iha kazamentu nia laran ka lae, iha direitu hanesan kona-ba protesaun sosiál. Kódigu ne’e hafahe iha partes ha’at: dahuluk iha dispozisoens introdutorius (koalia kona ba definisaun baziku), daruak refere ba direitus no liberdades labarik nian, datoluk refere ba medidas ba protesaun labarik nian no dahaat ba Komisaun Nasional ba Direitus Labarik nian. Projetu de Lei Justiça Juvenil ne’ebé muda Titulu naran ba “Titular Edukativu ba Menores”, Tomak iha Total Artigo 226 (Sei ezbosu) Lei ne’e nia objetivu atu define rejime tutelar edukativu ba labarik sira ho tinan entre 12 no 16 ne’ebé konflitu ho lei, hetan protesaun liu hosi mekaznimu sira ne’ebé prevee edukasaun própria no insersaun ba komunidade ho forma ida ne’ebé dignu no di’ak. Kódigu Penál Dekretu – Lei No.19/2009, 8 de Abril (Aprova Kódigu Penál), husi Ministeriu da Justiça Total artigo 323 - IMPLEMENTA Kódigu Sivil Aprovado pela Lei 10/2011, de 14 de Setembro, husi Tribunal de Recurso RDTL Total artigo 2195 - IMPLEMENTA Lei Kontra Violénsia Doméstika Dekretu Lei No. 7/20107 de Jullu Husi Sekretaria Estadu ba Promosaun Igualidade (SEPI) Total artigo 42 - IMPLEMENTA LEI DE BASES DA EDUCAÇÃO Lei No. 14/2008, Lei do Parlamento Nacional – Ministeriu Edukasaun Total artigo 63 - IMPLEMENTA Artigo relevantes : Art.155. º: Maus Tratos ba Menor, Art.163. º Trafiku Humanu, Art. 166. º Faan Ema, Art. 171. º, Kuasaun Sexual (obriga halo relasaun Sexual, Art. 172. º Violasaun Sexual, Art. 175. º, Prostituisaun Infantil (Labarik), Art. 176. º, Pornografia Infantil (Labarik), Art. 177. º, Abuzu Sexual ba Menor, Art. 178. º, Aktu Sexual ho adolexente, Art. 179. º, Abuzu sexualba ema neebe labele reziste, Art. 180. º , Fraude Sexual, Art. 181. º Ezibisionizmo Sexual. Artigo relevantes : SECÇÃO V Incapacidades SUBSECÇÃO I, Condição jurídica dos menores Artigo 118º (Menores), Artigo 119º, (Incapacidade dos menores), Artigo 120º, (Suprimento da incapacidade dos menores), Artigo 121º (Anulabilidade dos actos dos menores), Artigo 122º (Dolo do menor), Artigo 123º (Excepções à incapacidade dos menores), Artigo 124º (Dever de obediência), Artigo 125º (Termo da incapacidade dos menores), Artigo 126º (Efeitos da maioridade) Artigo 1490º (Impedimentos dirimentes absolutos), Artigo 1500º (Autorização dos pais ou do tutor). Objetivu medida sira ne’ebé konsagra ona iha lei ida ne’e, tuir Konstituisaun Repúblika Demokrátika Timor-Leste nian, atu garante respeitu ba direitus umanus no mós integridade família nian hanesan unidade sosiál no kulturál fundamentál iha Timor-Leste, no mós rekoñese katak família mak iha obrigasaun atu proteje no defende grupu sira, liu-liu vulnerável sira hanesan feto no labarik sira, katuas no ferik sira no aleijadu sira kontra forma sira hotu violénsia nian, esplorasaun, diskriminasaun, abandona, hanehan/ obriga, abusu seksuál no hahalok a’at sira seluk. A lei de bases da educação representa um passo decisivo no sentido do estabelecimento de um quadro legal de referência para a organização, orientação, regulação e desenvolvimento do sistema educativo emergente das profundas mudanças que o País atravessa desde a sua independência. A consagração da universalização do ensino básico de nove anos de esco-laridade obrigatória e gratuita, o reforço da garantia da igualdade de oportunidades de acesso e sucesso escolares e a previsão de medidas destinadas a proporcionar uma escolaridade efectiva a todos os cidadãos assente em padrões de qualidade, são marcos importantes desta lei. Artigo relevantes : Art. 2. º Definisaun sira ; - Oan haki’ak - Kaben tuir lei adat - Labarik dependente Membru família dependente - Inan-aman Dependente – Menór – asionalidade - Paíz Orijen - Direitu sira ba kustódia - Direitu sira ba asesu - Ema kontrabandiadu - Kaben na’in - Ema tráfikada - Menór Dezakompañadu. Art. 9. º Estatutu Labarik ida hosi Inan-aman Ema Estranjeiru ne’ebé Moris iha Timor-Leste. Artigo relevantes: SEKSAUN II: TRABALLU HUSI MENÓR SIRA: Art. 66.º Prinsípiu jerál sira, Art. 67.º Protesaun espesiál 1). Proibidu atu halo kontratasaun ba menór hodi hala’o servisu ne’ebé perigozu ka ne’ebé bele obstákulu ba edukasaun, halo prejudika saúde ka nia dezenvolvimentu fiziku, mentál, moral ka sosiál. Art. 68.º Idade mínima atu hahu servisu 1). Idade mínima atu tama servisu mak tinan 15. Artigu 69.º Servisu kaman, Art. 70.º, Ezame médiku. SEKSAUN IV: TRABALLADÓRESTUDANTE Art. 76.º Protesaun husi traballadór-estudante -1). Konsidera nudar traballadórestudante traballadór ne’ebé tuir nivel ensinu ruma, ofisiál ka ekivalente ne’ebé rekoñese husi órgaun Governu ne’ebé iha kompeténsia. Dekretu lei ida kona-ba rejime penál espesiál ba foin sa’e sira ho tinan entre 16 no 21. Dekretu lei ida ne’e atu satisfaz imperativu ne’ebé tau ona iha nú. 2 hosi Artigu 20 Kódigu Penál. (Diploma ida-ne’e nia dispozisaun sei aplika mós ba joven sira-ne’ebé iha ona tinan 16 maibé seidauk iha tinan 21 iha situasaun ne’ebé lejislasaun autónoma la regula, kona-ba sansaun kriminál nia aplikasaun no ezekusaun) Artigo relevantes: Art. 17 º - (Menór nia reprezentasaun kuandu inan ho aman la iha akordu), Art. 836 º Urjénsia 1. Kuandu rekerente ema menór ka reprezenta ema menór, prosesu tenke lao ho urjénsia no prazu hotu-hotu iha prosesu nia laran tenke tun ba metade. 2. Númeru anteriór nia dispozisaun aplika mos iha prosesu atu ezekuta prestasaun ba alimentu. Lei Imigrasaun no Azilu Total Artigo 177 Lei Kodigo Trabalho, SEPFOPE Total Artigo 104 - IMPLEMENTA Rejime espesiál ba joven sira ho tinan ne’ebé liu 16 to’o tinan 21, Dekretu Lei, Total Artigo 33, - ezbosu Kódigu Prosesu Sivil, TRIBUNAL REKURSU, Aprovadu ho Dekretu Lei 2/2006, 1 Marsu Total Artigo 919 - IMPLEMENTA Informasaun ne’e publika husi NGO MHVF no MAHARU, apoio orsamentu husi Plan International no halo kooperasaun ho Governo Timor-Leste liu husi MSS-DNRS, Komisaun ba Direitus Labarik no Polisia VPU. This publication has been financed by Sida/Sweden. Sida/Sweden is not responsible for the content. Plan International Timor-Leste Rua Nu’u Laran 20 | Bairo dos Grilhos | PO Box 246 | Dili, Timor-Leste Tel: +670 331 2492 | Facebook: Plan International Timor-Leste | www.plan-international.org/timor-leste
Documentos relacionados
Saida mak Lei Kontra Violénsia Doméstika?
kondisaun sosiál, sexu, etniku, dalém, tinan, relijiaun, aleijadu, fiar politiku ka ideolójia, kultura no nível edukasaun nian, iha direitu fundamentál ba dignidade ema nian, no mós iha direitu mak...
Leia mais