geografia
Transcrição
geografia
zurab laoSvili geog raf i a VII klasi klio 2009 Sesavali 1 ras Seiswavlis geografia Seiyvare dedabuneba da sakuTari TaviviT moufrTxildi mas. dedamiwis bunebrivi zonebi dRemde geografiis Seswavlis sagania. rukaze aRniSne zomieri da subtropikuli sartyebi 4 Znelad moiZebneba bavSvi, romelsac geografia ar uyvars. igi yvelganaa: diliT saxlidan rom gamodixar, amindis Sesaferisad icmev _ es ukve geografiaa. sauzme, romelic diliT miirTvi da Seni Casacmelic garkveulwilad geografiasTan gakavSirebs. Tu fexburTi giyvars da megobrebTan erTad romelime qveynis gunds gulSematkivrob, aqac geografias ver ascdeba. ardadegebze saqarTvelos romelime kuTxes ewvevi Tu sazRvargareT waxval, yovel fexis nabijze geografia dagxvdeba. yvelafers rom Tavi davaneboT, dedamiwa erTaderTi planetaa ukidegano samyaroSi; igi Seni saxlia da mis Sesaxeb yvelaferi unda icode. geografia yvelaze xandazmuli, Tumca marad axalgazrda mecnierebaa. man bevri gaakeTa kacobriobis sakeTildReod da gasakeTEebeli kidev bevri aqvs. `geografia~ sityva-sityviT miwis aRweras niSnavs. igi sabunebismetyvelo da sazogadoebriv mecnierebaTa sferoa. imisaTvis, rom mecnierebam iarsebos mas unda hqondes kvlevis sagani, obieqti. cxadia, geografiasac aqvs aseTi obieqti. esaa geografiuli garsi. Tavdapirvelad geografiiis amocanas ucnobi teritoriebis aRmoCena da aRwera Seadgenda. xangrZlivi periodis ganmavlobaSi geografiulma aRmoCenebma pasuxi gasca kiTxvas, Tu sad ra aris ganlagebuli, rogoria maTi miwa-wyali, simdidre da mosaxleoba. amiT ucnobi teritoriebis aRmoCenis da aRweris etapi damTavrda. axali miwebis aRmoCenam kacobriobas geografiis ganxriT didZali codna daugrova. antikuri droidan moyolebuli daiwera uamravi wigni, daixvewa rukis Seqmnis xelovneba. es yvelaferi, odesRac asazrdoebda sxva sabunebismetyvelo da sazogadoebriv mecnierebebs (astronomias, fizikas, qimias, biologias, maTematikas, istorias, filosofias da sxv.). droTa ganmavlobaSi geografTa interesebis sfero gaizarda. maT daiwyes bunebaSi mimdinare movlenebisa da bunebis obieqtebis axsna. es etapi Tanamedrove geografiis dasawyisad SeiZleba miviCnioT. arsebuli informaciis analizis safuZvelze geografia Camoyalibda mecnierebad, romlis Seswavlis obieqtic dedamiwis geografiuli garsi gaxda. Tanamedrove geografiam pasuxi unda gasces Semdegs: rogor aris geografiuli garsi agebuli da mowyobili, ra elis mas momavalSi? ramdenadac, dedamiwis garsi Cveni erTaderTi sacxovrisia, misi dRevandeli mdgomareobis da momavlis Seswavlas didi yuradReEba unda mieqces. amisaTvis saWiroa garsis ganviTarebis zogadi kanonzomierebebis, misi calkeuli elementebis da maT Soris arsebuli kavSirebis Seswavla. magaliTad, kaxeTis regionSi xSiri setyva Turme odesRaAc Tbilisis midameoebSi tyeebis ganadgurebis Sedegia. bunebaSi umizezod araferi xdeba. dRes, rodesac bunebasa da adamians Soris urTierToba Zalian daZabulia, rodesac globaluri ekologiuri problemebi dauyovnebel gadaWras moiTxovs, rodesac dedamiwis mosaxleobis raodenoba katastrofulad matulobs, xolo sarsebo garemo mcirdeba, geografias gansakuTrebuli roli akisria kacobriobis winaSe. geografiam unda gaswavlos bunebasTan mSvidobiani da harmoniuli Tanacxovreba. unda SegeZlos dedabunebis sikeTeebi yairaTianad da gonivrulad gamoiyeno. gaxsovdes: misi momavali Sens xelSia! geografia sabune bismetyvelo geografia sazogadoebrivi geografia aRniSne dedamiwis geosferoebi leqsikoni ? kiTxvebi ra aris geografiis kvlevis obieqti? ras swavlobda geografia Tavidan? ras Seiswavlis Tanamedrove geografia? ginda gaxde geografi? daasabuTe Seni azri. geografiuli garsi _ dedamiwis erT-erTi ga rsi, romelSic erTmaneTs exebian da urTierTzemo qmedeben atmosferos qveda fenebi, liTosferos zeda nawili, hidrosfero da biosfero. 5 ratom vswavlobT geografias 2 1980 wlis zafxuli iyo. goris raionis erT-erTi soflidan borjomSi bebiasTan Seni toli gogona isvenebda. erT dResac igi megobrebTan erTad tyeSi kevis (naZvis) mosagroveblad wavida. kevis ZebnaSi ise gaerTo, sxvebs ascda da uRran tyeSi amoyo Tavi. mas gza aebna da ukan veRar gamoaRwia. gogona mxolod 3 dRis Semdeg ipoves mSieri da gasacodavebuli. vwuxvar es saSineli ambavi Sen rom giambe, magram mas rom tyeSi orientireba scodnoda, am dReSi ar Cavardeboda. geografiis codna Sen bevr rameSi dagexmareba. amitom, gulisxmierad moekide am saswavlo sagans. Seiyvare da ar inaneb! berZenma swavlulma strabonma (Cvens eramde 63-24 ww) 17 wigni miuZRvna sxvadasxva qveynebis geografias. es iyo aRwerilobiTi sakiTxebi. „Tu kacsa codna ara aqvs, gastanjavs wuTisofeli...“ _ genia luri qarTveli mgosnis daviT guramiSvilis es brZnuli naTqvami yvela epoqaSi aqtualuria. magram, ramdenadac kacobriobis arsebobis manZilze sxvada sxva dargSi kolosaluri codna dagrovda, amdenad erT adamains ar xelewifeba yvelaferi iswavlos da icodes. magram, aris codnis dargebi, romelTa codna yvela adamianisaTvis iseve aucilebelia, rogorc mSobliuri enis codna. aseTia swored geogra- globaluri daTboba mTeli kacobriobriobis problemaa da mas erTblivi ZalisxmeviT Wirdeba gadaWra C 0 -50 6 -40 -30 -20 -10 0 -10 20 30 fia. Sen am dargSi ucodinrobiT sakuTar Tavsac SeiZleba avno da mTel qveyanasac. es naTqvami gadaWarbebuli rom ar gegonos, modi magaliTEebi moviSvelioT da mere Tavad gansaje saWiroa Tu ara geografiis codna. adamianma bevrgan (maT Soris saqarTveloSi) ise aaSena didi wyalsacavebi, rom mosalodneli Sedegebi, pirvel rigSi ki bunebis interesebi ar gauTvaliswinebia. Sedegad, Seicvala mikroklimati. aman gamoiwvia zogierTi mcenaris gadagvareba, cxovelebis gadaSeneba. Warbi sinestis gamo ziandeba istoriuli Zeglebi. adamianebi da Sinauri cxovelebi daavaddnen. 1987 wels rionis wyalmovardnam arnaxuli zarali miayena qveyanas. aseTi stiqia bolo periodSi gaxSirda. arada, verc erT istoriul dokumentSi bwkarsac ver naxav rionis wyaldidobis Sesaxeb. imas ki weren, rom rioni imdenad sufTa modis, rom zRvaosnebi sasmel wyals pirdapir SesarTavidan iRebdneno. ram gaxela ase dasavleT saqarTvelos deda mdinare? _ tyeebis xelaRebiT gaCanagebam. uwin tyes ase vin gagakafinebda. mosul wvimasac pirveli tye egebeboda da Tanabrad, nela anawilebda miwaze. axla ki naleqi TqeSad moedineba ferdobebze da mdinaris gaavebis mizezic eg aris. mdinareSi ferdobebidan erTbaSad moxvedrili naleqi wyalmovardnad gadaiqceva. adamianma imdeni fabrika-qarxana da manqana Seqmna, saTvalavi aeria. Sedegad ki atmosfero gamonabolqvis buRiT daifara. WuWyiani haeri aqeT ki uSvebs mzis sxivebs, magram ukan aRar atarebs. gairkva, rom aman haeris saSualowliuri temperaturis momateba gamoiwvia. Tu ase gagrZelda myinvarebis dnoba daCqardeba, rac msoflio okeanis donis matebas gamoiwvevs. saboloo Sedegi Sen SegiZlia warmoidgino. swavlulebma mas „globaluri daTboba“ uwodes da gangaSis zaric Semokres. kosmosis aTviseba kacobriobis didi xnis ocnebis axdenis kargi magaliTia. iqidan adamians bevri sikeTe moaqvs, magram savalalo Sedegebmac ar daagviana. iq, sadac satelitebi orbitaze gadian (antarqtida) „ozonis xvreli“ gaCnda. arada, ozonis Txeli fena rom ara, Cvens planetaze sicocxle saerTod ar iqneboda. adamianma imdeni moaxerxa, rom araerTi saxeobis cxoveli Tu mcenare gadaaSena dedamiwidan. amiT daarRvia bunebaSi arsebuli kanonzomiereba. Zneli saTqmelia, did britaneTSi ukanaskneli mgeli rodis mokles, magram faqtia, rom maTma ganadgurebam irmebis da sxva cxovelebis masiuri sikvdilianoba gamoiwvia. gvian gairkva, rom mgeli erTgvari sanitaris rols asrulebda da daavadebul cxovelebs musravda. ase daawesa bunebamadamianma ki uxeSad daarRvia es kanoni! magaliTebis motana sxvac bevri SeiZleba. es sakmarisia imisTvis, rom dafiqrde: ratom unda iswavlo geografia. ? kiTxvebi da davalebebi ra gaige axali geografiaze? ratom aris aucilebeli geografiis codna? moiZie informacia „ozonis xvrelze“? odesme gamogdgomia geografiis codna? aRwere adamianis da bunebis urTierToba. gaakeTe cxrili, romelsac Seavseb am urTierTobis dadebiTi da uaryofiTi mxareebiT. „ozonis xvreli“ TandaTanobiT farTovdeba. werilobiT gadmoeci, ra sargeblobis motana SegiZlia Seni qveynisTvis, Tuki mas geografiulad kargad Seiswavli. 7 3 rogor viTardeboda geografia aristotele (Zveli welTaRricxviT 384-322 ww) iTvleba geografiis dargebis: meteorologiis, hidrologiis da okeanologiis fuZemdeblad. antikuri geografiis memkvidreebi arabebi arian. maT zRAprebSic ki bevri ramaa geografiuli. aRwere antikuri navsadguri. 8 Tavis droze me-20 saukunis udides mwerals _ Stefan cvaigs sircxvilis grZnobam daawerina SesaniSnavi wigni geografiul Tematikaze: „kacobriobis svebednieri saaTebi“. masSi Tavganwiruli mogzaurebis magelanis, vespuCis, skotis da sxv. gmirobis ambebia moTxrobili. mwerali evropidan amerikaSi miemgzavreboda keTilmowyobili swrafmavali gemiT, magram ramdenime dRis Semdeg mobezrda okeanis lurji erTferovneba da saSinelma sevdam da mowyenilobam Seipyro. sabednierod, sindisma maleve Seawuxa da mixvda, rom misi ganwyoba sul cota umaduroba iyo im zRvaosnebisadmi, romlebmac gausaZlis pirobebSi pirvelebma gadalaxes okeanis ukidegano sivrce. maT xSirad arc ki icodnen, Tu ra elodebodaT win, ise micuravdnen ucxo zRvebSi, romlebic yovelTvis rodi iyo stumarTmoyvare. aTaswleulebi dasWirda Tanamedrove geografiis Camoyalibebas. varaudoben, rom Cven Soreul winapars Cvens eramde oTxi aTasi wlis winaT ukve hqonda warmodgena geografiaze. am dros sxvadasxva masalaze (xeze, qvaze, Zvalze, tyavsa da sxv.) ukve iqmneboda pirveli primitiuli rukebi. adamians imTaviTve ainteresebda garemo, sadac cxovrobda. cdilobda pasuxi gaeca yvelaferze, rac mis garSemo xdeboda. geografiuli codna sazogadoebasTan erTad viATardeboda da mWidro kavSirSi iyo sxva mecnierebTan. uZvelesi civilizaciis xalxebs asirielebs, egviptelebs, Sumerebs, finikielebs, indoelebs, Cinelebs ukve garkveuli warmodgena hqondaT dedamiwis sidideze, formaze, moZraobaze. magaliTad, Zvelma egviptelebma jer kidev Cvens eramde aTaswleulebis winaT moipoves mniSvnelovani geografiuli informacia afrikisa da xmelTaSua zRvis sanapiroebis Sesaxeb. Zveli welTaRricxviT XIII-VII saukuneebSi asirielebis (gaix sene, sad cxovrobdnen isini) laSqrobebma wina aziaSi kidev ufro gaafarTova adamanis codna. dedamiwis Seswavla aseve warmatebiT xorcieldeboda aRmosavleTSi. mdinare indis poeturi aRwera erTerTi uZvelesi werilobiTi geografiuli Zeglia. samxedro laSqrobebis dros Zveli Cinelebic (meore da pirveli aTaswleulebi Cvens eramde) aseve Zvirfas geografiul informacias moipovebdnen dapyrobili teritoriebis Sesaxeb. amave dros Cinelebi werilobiT gadmoscemdnen nanaxsa Tu gagonils. antikur xanaSi gansakuTrebiT berZnebma da romaelebma gamoiCines TaAvi. berZnebma Tavidan bolomde gadaamuSaves yvelaferi, rac ki manamde iyo Seqmnili. ZvelberZnuli sabunebismetyvelo skolis Rirseuli warmomadgenlebi arian: Tales mileTeli, herodote, aristotele, eratosTene, ptoleme, straboni. pirvelad berZenebma ixmares sityva `geografia~, mogvces swori warmodgena dedamiwis formaze, mis sidideze. maT Sesaleblad miaCndaT dasavleTis gziT indoeTSi moxvedra. Sua saukuneebi didi geografiuli aRmoCenebis ganumeorebeli xanaa. vaWrobis ganviTarebam da axali miwebis dapyrobis dauokebelma survilma araerT saxelovan geografiul aRmoCenas daudo safuZveli. jer kidev me-10 saukuneSi uSiSarma vikingebma skandinaviis naxevarkunZulidan islandia, grenlandia da CrdiloeTi amerika aRmoaCines (ramdeni xniT adre moxda es?). aRmosavleTis Soreul qveynebze geografiuli informaciis SegrovebaSi udidesi wvlili miuZRvis italiel vaWars _ marko polos. swored misi wignis gacnobam ganumtkica kolumbs dasavleTis gziT indoeTSi moxvedris rwmena. axali miwebis aRmoCeniT gansakuTrebiT didi geografiuli aRmoCenebis epoqa (XV-XVII) gamoirCeva (gaixsene yvelaze didi aRmoCenebi), romelsac moyveba axali drois geografia (XVII–XIX ss). am dros Caisaxa geografiis dargebi. am periodis udidesi figuraa germaneli swavluli da mogzauri aleqsandre humboldti. igi ikvlevda evropis, centraluri da samxreTi amerikis da sxv. regionebis bunebas. man mravali qveyana moiara da saintereso wignebic dagvitova. reaqtiuli TviTmfrinavebi bgeris siCqareze Tanamedrove geografia XIX saukunidan dRemde grZeldeba. aRwere suraTi. internetSi moiZie Zveli xomaldebis suraTebi da gaakeTe albomi. swrafad dafrinaven. ? kiTxvebi da davalebebi ra ganapirobebda geografiis ganviTaArebas? ramden ZiriTad etapad SegiZlia dayo geografiis istoria? Seadgine cxrili, sadac geografiul aRmoCenebs epoqebis mixedviT ganaTavseb. gaixsene da rukaze daitane: vasko da gamas, magelanis da kolumbis mogzaurobis marSrutebi. aRniSne maTi dabadebis da gardacvalebis adgilebi. 9 4 Tanamedrove geografia aero da kosmosuri suraTebidan informaciis amoRebas deSifrireba qvia. ucxoeTis qveynebSi geografia saxelmwifo mniSvnelobis mecnierebaa. iq arc erTi didi proeqti (kaSxlebisa Tu gzebis mSenebloba, axali miwebis aTviseba Tu dasaxlebuli punqtebis dagegmareba), qveynis ekonomikuri ganviTArebis strategiis gansazRvra Tu saerTaSoriso urTierTobebi ge ografebis rekomendaciis gareSe ar xorcieldeba. SeiZleba gagikvirdes, magram iq zogieT kerZo pirsac geografi yavs daqiravebuli. magaliTAd, zogierT operis momReralisTvis geografi im qveynis mikroklimats detalurad swavlobs, romleSic mas gastrolebi aqvs dagegmili. haeris temperatura da sinotive xmis iogebze moqmedebs da momRerals yeli rom ar dauziandes koncertisTvis Sesabamisi dro unda SeirCes. moaxdine am suraTis deSifrireba: gamoyavi tyis masivebi, dasaxlebebi da baRvenaxebi. radgan ukve viciT, rom geografia marad axalgazrda mecnierebaa, Zneli misaxvedri ar aris, rom mas jer kidev bevri aqvs gasakeTebeli. geoinformaciuli sistema nebismier informacias amuSavebs da analizs ukeTEebs. 10 dedamiwis mosaxleobis raodenoba matulobs, sasicocxlo garemo ki mcirdeba. icvleba adamianebis moTxovnilebebi. aseT dros geografias bevri saqme gauCnda. geografebma sworad unda dagegmon Cveni planetis momavali; bunebisa da sazogadoebis Tanacxovrebis kanonebi. dedamiwaze yvela kuTxekunWuli didi xania aRmoCenili da Seswavlilia. axla saWiroa amis Wkvianurad moxmareba, ukve gafuWebulis gamosworeba, Tuki es SesaZlebelia. geoinformaciuli sistemebis daxmarebiT kosmosuri suraTidan (a) SegiZlia reliefis cifruli modeli (b) miiRo, misgan ki ferdobTa eqspoziciebis (horizontis mxareebi) ruka (g). a Tanamedrove geografiis sawyis etapad me-19 saukune iTvleba. am etapze geografebma daiwyes obieqtebsa da movleneba Soris mizezSedegobrivi kavSiris axsna. atmosferos da hidrosferos dapyrobam swavlulebs atmosferos calkeuli Sreebis, okeanis siRrmeebis Seswavlis saSualeba misca. didi miRwevebi iyo amindis Seswavlis saqmeSi. amindis prognozirebam adamianis cxovreba mniSvnelovnad gaaumjobesa. amasobaSi adamianma liTosferoSic CaaRwia. TxuTmet kilometriani WaburRilidan dedamiwis qerqis agebulebaze Zvirfasi informacia miiRo. geofizikuri meTodebis (miwaSi seismuri talRebis gaSveba) gamoyenebam ki SesaZlebloba misca dedamiwis SigneTis mTliani agebuleba Seeswavla. b dedamiwis kvlevis distanciuri meTodebis gamogonebam Tanamedrove geografiuli kvlevebi axal safexurze aiyvana. distanciuri zondireba gulisxmobs dedamiwis Seswavlas aero da kosmosuri suraTebiT. im obieqtebsa da movlenebze dakvirveba, rac miwidan ar Cans, zemodanaa SesaZlebeli. kosmosidan dedamiwis nebismieri adgilis sxvadasxva saxis suraTebs viRebT. am meTodebiT geografebma Seiswavles iseTi miuvali adgilebic ki, sadac adamians fexi arasdros daudgavs. distancuri zondirebis meTodi geografiuli kvlevis Tanamedrove meTodebs Soris sizustiT da gamoyenebis masStabiT gamoirCeva. gasuli saukunis 70-iani wlebidan geoinformaciuli sistemebi (gis) geografiul kvlevebSi axali sityva iyo. dRes geografis saqmianoba warmoudgenelia mis gareSe. gis-i kompiuteruli programaa, romelic monacemebis sacavia. amave dros, misi gamoyenebiT xelgewifeba mravalnairi analizi gaakeTo. mas SeuZlia dagexmaros gadawyvetilebis miRebaSi, raime obieqtis mSeneblobsaTvi saukeTeso adgilis SerCevaSi da a.S. g geoinformaciul sistemebs SeuZlia monacemTa sacavSi arsebuli informacia rukad aqcios. Tanac am saqmes ganswavluli adamiani swrafad da iolad akeTebs. amitom aris, rom zogjer geoinformaciul sistemebs cifrul (kompiuterul) rukasac uwodeben. am axali meTodebis daxmarebiT geografiis Tanamedrove kvlevis ZiriTadi mizani geografiul garsSi mimdinare procesebis Seswavlaa. ? kiTxvebi da davalebebi ratomaa geografia marad axalgazrda mecniereba? riT gansxvavdeba Tanamedrove geografia uwindelisgan? Tanamedrove geografebze Tu gsmenia rame? C Ca sa s sd d Cd g suraTze wiTeli feriT gamosaxulia CrdiloeTis eqspoziciis ferdobebi. gaarkvie, romeli eqspoziciebia danarCeni ferebiT gamosaxuli. Seadgine legenda (Sesabamisi ferebiT Seaferade marTkuTxedi). 11 5 geografiuli azrovneba geografiuli azrovneba is fenomenia, romelic yoveldRiur cxovrebaSi Tan gvaxlavs. rogorc ki daiwyeb samuSao magidis milagebas an oTaxis mowyobas, Seni goneba geografiulad azrovnebas iwyebs. roca fiqrob, ra sad moaTavso, ukve iwyeb Seni garemos sivrciT mowyobas. geografiuli azrovneba adamianis erT-erTi uZvelesi gonebrivi moTxovnilebaa da dResac aqtualuria. jer kidev pirvelyofil adamians ainteresebda sad, ra da ratom iyo. igi mudmivad cdilobda Tavisi sacxovrebeli garemos gaumjobesebas. droTa ganmavlobaSi ixveweboda geografiuli azrovnebis formebi, Tumca kiTxvebi, rasac geografiam unda upasuxos: sad, ra, vin, ratom, rogor _ adamians dRemde aRelvebs. ratom aris sofeli kompaqturad, mWidrod dasaxlebuli? suraTze monaxe amis pasuxi. kiTxvaze sad? – unda gaarkvio geografiuli an istoriuli obieqtis da movlenis adgilmdebareoba, misi koordinatebi. unda SegeZlos rukaze, globusze an gegmaze misi moZebna. zogjer miTiTebuli koordinatebiT maTi datana unda SeZlo. kiTxvaze ra? – unda daadgino obieqtis an movlenis raoba (magaliTad, stiqiuri bunebrivi procesebis Seswavlisas, daadgino romeli procesia igi: mewyeri, Rvarcofi, Tovlzvavi Tu sxva). amis garkvevas arsebiTi mniSvneloba aqvs praqtikuli amocanebis gadasawyvetad (ratom?). kiTxvaze vin? – unda gansazRvro, vin aris ama Tu im movlenis an procesis Semoqmedi. magaliTad, mewyeri SeiZleba rogorc bunebrivma pirobebma, ise adamianma gamoiwvios. am kiTxvaze pasuxis gacema procesebis swor Sefasebasa da Sesabamisi RonisZiebebis SemuSavebaSi dagexmareba. igive mewyers Tu Tavsxma xasiaTis wvimebi iwvevs, mas naklebad vuSveliT. xolo Tu igi ferdobebis araswori moxvniT, gadaZovebiT an morwyviT aris provocirebuli, misi wamali gamoiZebneba (rogor fiqrob, ra?). Sexede suraTs da axseni, ra procesebs gamoiwevs ferdobis gadaZoveba? 12 kiTxvaze ratom? – unda axsna, Tu ratom arsebobs esa Tu is obieqti Tu movlena im adgilas an saerTod ratom xdeba is? magaliTad, mTawmindis ferdobidan mowyvetilma mewyerma imitom gaaswora miwasTan benzingasamarTi sadguri da imsxverpla sami adamiani, rom mewyersaSiSi ferdobis Ziras misi aSeneba ar SeiZleboda. reaqtiuli TviTmfrinavebi bgeris siCqareze swrafad dafrinaven. kiTxvaze rogor? – unda gansazRvro rogor viTardeba esa Tu is obieqti an movlena. am kiTxvaze pasuxis gacema dagexmareba dagegmo garemos ganviTareba. magaliTad, Tu daadgen, rom oTaxSi temperatura imisda mixedviT icvleba gareT rogori amindia, am problemis mogvarebaze fiqri SegiZlia. daakvirdi suraTs da gaeci pasuxi kiTxvebs: ra, sad, ratom? geografiuli azrovneba damokidebulia pirovnebis zogad ganaTlebaze, geografiul codnasa da zogadad azrovnebis unarze. dRes amaSi didi daxmarebis gaweva SeuZlia kompiuters. Tumca mas informacia Sen unda miawodo da amocanac dausaxo. ? kiTxvebi da davalebebi raSi exmareba adamans georafiuli azrovneba? Sen raSi gexmareba geografiuli azrovneba? ratom ar SeiZleba tyis umowyalod gaCexva? sad aaSenebdi saqarTveloSi eleqtrosadgurs? 13 6 geografiuli garemo da sazogadoebis ganviTareba adamiani binas rodesac yidulobs an aSenebs, guldasmiT arCevs mis mdebareobas: qalaqis an soflis romel ubanSia, axlos aris Tu ara komunikaciebTan (gzasTan, avtobusis gaCerebasTan an metros sadgurTan), sasursaTo obieqtebTan. aseve did yuradRebas uTmobs sarTuls, eqspozicias (mziani mxarea Tu ara), haeris gaWuWyianebis xarisxs da sxv. rogorc xedav, patara binis SeZenis drosac ki adamianisTvis, fassTan da binis mdgomareobasTan erTad, udidesi mniSvneloba aqvs geografiul faqtorebs. SeiZleba arc ki icode, rom arsebobs geografiis mimarTuleba _ geografistika. misi mimdevrebi amtkiceben, rom adamianTa sazogadoebis ganviTarebaSi geografiul garemos gadamwyveti mniSvneloba aqvs. am gadaWarbebul mosazrebas mravali mowinaaRmdege hyavs. Tumca, geografistebis Teoria uyuradRebod ar unda davtovoT. Znelbedobis JAms mTam bevrjer Seifara istoriidan gaxsovs, rom uZvelesi civilizaciebi konkreCveni inaprebi. tul geografiul garemoSi yalibdeboda da viTardeboda. amis kargi magaliTia Zveli egvipte. misi arseboba mdinare nilosis damsaxurebaa (gaixsene, ratom?) aseTi magaliTebis moyvana TviTonac mravlad SegiZlia. ama Tu im saxelmwifos ganviTarebis donec geografiuli kosmosur suraTze geografiuli pirobebiT iyo gansazRvruli. sazogadoebebis ganviTarebaze garemos Seswavlis Sedegad Zvelad klimaturi pirobebi did gavlenas axdenda. axali dasaxlebisTvis SearCie saukeTeso adgili. geografiulma faqtorma mniSvnelovnad ganapiroba zogierTi istoriuli brZolis bedi da zogadad eris, saxelmwifos yofnaaryofnac. magaliTad, sa qarTvelo mravalricxovan mters rom gadaurCa, qarTvelobis simamacesa da gonierebasTan erTad, Cveni qveynis rTuli reliefis wyalobac aris. qarTvelebs araerTxel gamouyenebiaT geografiuli garemo damxvdurTan brZolaSi. mtris uricxvi urdoebi viwro xeobebSi gaSlilad brZolas ver axerxebdnen. mTam araerTxel Seifara qarTveli kaci. 14 bunebriv garemoze gansakuTrebiT soflis meurneoba iyo damokidebuli (axseni ratom?). nawilobriv igive SeiZleba iTqvas vaWrobazec. vaWarTa araerTi xomaldi bunebis stiqias Seewira. adamianma TandaTan daiwyo araxelsayrel bunebriv pirobebTan gamklaveba. teqnikisa da mecnierebis progresma adamians saSualeba misca sul ufro naklebad yofiliyo damokidebuli garemo pirobebze. Tanamedrove teqnologiebi eqstremalur viTArebaSic normalurad cxovrebis saSualebas iZleva. nu gaocdebi, Tuki Suagul udabnoSi berberebis (gaixsene, vin arian isini) karavSi Tanamedrove komfortis bevr elements naxav. adamiani dRemde aTasgvar saSualebas eZebs, rom bunebaze naklebad damokidebuli iyos. holandiis ayvavebuli mindvrebi adamianis stiqiasTan brZolis Tavdadebuli gmirobis magaliTia. aqaurebma zRvas uzarmazari teritoria gamoglijes da dRes maTi qveyana erT-erTi mowinavea msoflioSi. marTalia adamianma teqnologiuri ganviTarebis arnaxul dones miaRwia, magram buneba sabolood mainc ver daimorCila. is dRemde uZluria iseTi stiqiebis winaSe, rogoricaa wyalmovardna, miwisZvra, vulkanis amofrqveva, cunami, grigali da sxv. ganviTarebad qveynebSi adamiani dRemde bunebriv pirobebzea damokidebuli (axseni, ratom?). saqarTveloSi soflis meurneobis mdgomareobas klimatis guneba-ganwyobileba gansazRvravs. setyva kaxeTSi xSiri movlenaa, rasac jer-jerobiT veraferi mouxerxes. Tumca, setyvis sawinaaRmdego qvemexebs dReniadag caSi isrodnen. bolo dros gaxSirebuli wyalmovardnebis, mewyerebisa da sxva damangreveli procesebis gamo araerTma ojaxma Tavisi karmidamo miatova. geografiuli codna bunebis Sesaswavlad unda gamoiyeno. iswavle masTan harmoniuli Tanacxovreba da ar ganarisxo igi. bunebas nu moeqcevi rogorc mters. Sen misi nawili xar da pativi eci mis kanonebs da, Tuki rames Secvli masSi, es ise gaakeTe, rom arc is daaziano da arc sakuTari Tavi azaralo. ? Cveni winaprebi sameTvalyureo koSkebs ise aSenebdnen, rom erTmaneTisTvis gangaSis niSani gadaecaT. axseni, ra iZleoda amis saSualebas? daakvirdi klimatur rukas da gaarkvie, romel klimatur pirobebSi arsebobda maRal ganviTarebuli civilizaciebi? imsjele, moqmedebs Tu ara dRes qveynis ganviTebaze klimaturi pirobebi? kiTxvebi da davalebebi gaixseneT Zveli istoriis magaliTebi: sad Seiqmna pirveli saxelmwifoebi? egviptis garda, kidev romeli uZvelesi saxelmwifoebis Seqmna aris dakavSirebuli mdinaresTan? gaixsene msoflios istoriidan, romel brZolaSi, vin da rogor gamoiyena geografiuli garemo mterTan brZolaSi? 15 16 1 d ro da sivrce 17 7 dedamiwis adgili samyaroSi iupiteri venera sikaSkaSis gamo planetebi iupiteri da venera bevrs varskvlavi hgonia. es Tbilisia _ saqarTvelos dedaqalaqi, sadac rusTAvelis gamziri mdebareobs. am gakveTilSi Sen kidev erTxel gaecnobi dedamiwis mdebareobas samyaros ukidegano sivrceSi. nebismier sagans aqvs Tavisi sivrciTi mdebareoba, adgili sivrceSi, romlis codnas didi geografiuli mniSvneloba aqvs. Sen gaerkvevi, Tu sad mdebareobs dedamiwa mzis sistemasa da kosmosuri samyaros ufro did dajgufebebSi. gaigeb, Tu ra geografiuli mniSvneloba aqvs mis mdebareobas da ra iqneboda dedamiwa sxvagan rom yofiliyo. da mainc sad mdebareobs Cveni planeta samyaros ukidegano sivrceSi? es saqarTveloa, sadac Tbilisi mdebareobs. es dedamiwaa, sadac Cveni samSoblo saqarTvelocaa. merkuri yvelaze patara (4 880 km) da mzesTan uax loesi (58 milioni kilometri) planetaa. mis zedapirs mze 427 0-iT acxunebs. mzis garSemo brunvas 88 dRes andomebs. venera mzidan daSorebiT meorea (108 milioni km). misi diametri 12100 kilometria. mas na xSirorJangis atmosfero aqvs. venera, romelic kaSkaSa varskvlaviviT ana Tebs, advili SesamCnevia gariJraJze an Sebindebisas. gogirdmJavas sqeli Rru blebi mzis sxivebs areklavs da venerac amitom varskvlavs mogvagonebs. 18 es mzis sistemaa. ase uwodeben mzis ojaxs, sadac dedamiwa da kidev rva planeta Sedis. mze Cvengan yvelaze axlos mdebare varskvlavia (150 milioni km), romlis garSemoc planetebi sxvadasxva siCqariT moZraoben. mzis sistema spiraliseburi formis galaqtikaSi mdebareobs, romelsac irmis naxtomi hqvia da misi centridan 32 aTasi sinaTlis weliwadiTaa daSorebuli. es Tbilisis pirvel sajaro skolaa rusTaAvelis gamzirze. es mzis sistemaa, sadac dedamiwa mdebareobs. es rusTavelis gamziria TbilisSi, sadac es skola mdebareobs. es ki galaqtikaa _ varskvlavebis uzarmazari jgufi, sadac mzis sistema Sedis. marsi sididiT dedamiwis naxevaria. mzidan 228 milioni km-Taa daSorebuli da mis garSemo Semovlas 687 dReRames andomebs. mas zogjer wiTel planetasac uwodeben mis zedapirze arsebuli mowiTalo mtvris gamo. marsis zedapirs XX saukunis 60-iani wlebidan Seiswavlian kosmosuri zondebiT da TviTmavalebiT. varaudoben, rom odesRac marsze wyali unda yofiliyo, rac marsis aTvisebis Soreul perspeqtivebs usaxavs adamians. iupiteri mzidan 775 milioni km-Taa daSorebuli. igi mzis sistemis udidesi (diametri 142 984 km) planetaa. iupiteris fotoebi 1995 wels gaSvebul zondma gadaiRo. iupiteris garSemo 28 mTvare moZraobs. iupiteri kargad CaAns SeuiaraRebeli TvaliTac. pirveli sajaro skolis maqsimaluri sigrZe 120 metria da mis gadakveTas sul raRac 2 wuTi moundebi. galaqtikis erTi kididan meoremde misvlas ki, Tuki sinaTlis siCqariT mimavali kosmosuri xomaldiT movindomebT, ramdenime aTasidan ramdenime aseuli aTasi sinaTlis weli dasWirdeba. samyaros ukidegano sivrcis ganzomilebebi bolomde aravin icis. erTis Tqma ki SeiZleba, rom adamianma jerjerobiT TiToeul galaqtikaSi miliardobiT varskvlavi daiTvala. galaqtikebis raodenoba ki samyaroSi 100 miliardamdea daTvlili. saturni sididiT meore planetaa. misi diametri 120 536 kilometria. mzisgan 1429 milioni kilometriTaa daSorebuli. saturni sxva planetebze gacilebiT msubuqia, radgan msubuqi gazebisgan Sedgeba. mis garSemo 1 km sisqis rgolebia, romlebic mtvrisgan, kldisa da yinulis natexebisgan Sedgeba. saturns 18 mTvare gaaCnia. 19 urani mxolod 1781 wels iqna aRmoCenili. igi mzidan 2 870 milioni kilometriTaa daSorebuli. sididiT mesamea planetebs Soris. is Zalian nela moZraobs _ wamSi daaxloebiT 7 kilometrs gadis da mzis garESemovlas 84 dedamiwis weliwads andomebs. urani unikaluri imiTaa, rom mzis garSemo ki ar bzrialebs, kasriviT gverdze gadaxrili migoravs. neptuni uranze odnav pataraa. mzidan 4 504 milioni kilometriTaa daSorebuli da mis garSemo erT Semobrunebas 165 wels andomebs. neptunis danaxva mxolod teleskopiT SeiZleba. mis atmosferoSi Semavali meTani planetas lurj Seferilobas aZlevs. plutoni, romelic 1930 wels iqna aRmoCenili, mzis sistemis uSoresi (mzidan saSualo manZili 5900 milioni kilometria) da yvelaze patara planetaa. misi diametri 2 274 kilometria. mas zogierTi swavluli asteroidad miiCnevs, xolo 2006 wlidan plutoidad iwodeba. dedamiwidan plutonis danaxva mxolod uZlieresi teleskopebiTaa SesaZlebeli. 20 mTvare dedamiwis erTaderTi bunebrivi Tanamgzavria, romelic dedamiwis garsSemovlas erT Tves andomebs. am xnis ganmavlobaSi igi sxvadasxva formiT warmogvidgeba, romelTac uxsovari droidan mTvaris fazebs uwodeben. mcire zomis (dedamiwis meoTxedi) miuxedavad, imis gamo, rom mTvare Cvengan uaxloesi (384 aTasi kilometri) ciuri sxeulia, igi did gavlenas axdens dedamiwaze. es gavlena mTvaris sxvadasxva fazaSi gansxvavebulia. Zvelad glexi xvna-Tesvas Tu mosavlis aReba-dabinavebas mTvaris fazebs uxamebda. aRmosavleTis zogierT qveyanaSi savsemTvareobisas, dResac ki, mZime operacias ar akeTeben. mTvaris wyalobiT dedamiwis klimati stabiluria, radgan igi dedamiwis polusebis ucvlel mdebareobas uzrunvelyofs. mis fazebzea damokidebuli amindis sezonuri mkveTri cvlilebebi. mTvarezea damokidebuli „mTvareuli“ adamianebis qceva. mZinare mdgomareobaSi maT SeuZliaT gaucnobierebeli ram Caidinon. mzis sistemaSi orbitaze moZravi planetebisa da mTvareebis garda milionobiT mcire zomis kosmosuri sxeulebi _ asteroidebi, kometebi da meteoritebia. meteoritebi mci re zomis myari kosmosuri sxeulebia, romlebic zogjer dedamiwis zedapirzec vardeba. asteroidi varskvlavis msgavss niSnavs da kldis an liTonis natexebia. maTi umravlesoba mzis garSemo marssa da iupiters Soris mdebareobs. erT erTi udidesi asteroidi (19 km siganis) gaspraa. kometa WuWyiani yinulis sferoa da mzis garSemo ovalur orbitaze brunavs. rodesac igi mzes uaxlovdeba, dnobas iwyebs, gazi da mtveri kosmosSi gamoityorcneba da kometis kudi warmoiqmneba. aRniSneT planetebi, romlebsac mzidan daSorebis mixedviT naxazze ar ukavia Sesabamisi adgili leqsikoni sinaTlis weliwadi — manZili, romelsac sinaTle gaivlis erT we liwadSi wamSi 300 000 kilometr siCqariT. ? kiTxvebi da davalebebi mzis diametri 1 316 284 kilometria. ramdeni kilometri iqneba mzis sistemis diametri? ra bunebriv movlenas iwvevs mTvaris mizidulobis Zala zRvebisa da okeaneebis sanapiroze? ratom ver aRweven dedamiwamde meteoritebi? 21
Documentos relacionados
yvelaferi geografiaze ki ara,adamianis mentalitetzea damokidebuli
lado aleqsi-mesxiSvili, CemTvis magaliTi iyo da mec masTan wavedi. es iyo 90-iani wlebi. Semdeg bevri ram gakeTda da kidev bevris gakeTebaa SesaZlebeli, ra Tqma unda, ufro naklebis _ qirurgiuli Tva...
Leia mais